Bronislovas SPRUOGIS

SKYSI MECHANIKA.
HIDRAULINI IR
PNEUMATINI SISTEM
ELEMENTAI IR PAVAROS

Projekto kodas
VP1-2.2-MM 07-K-01-023

Studij program atnaujinimas

pagal ES reikalavimus, gerinant
studij kokyb ir taikant
inovatyvius studij metodus
Vilnius Technika 2012

VilniAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

Bronislovas SPRUOGIS

SKYSI MECHANIKA.
HIDRAULINI IR PNEUMATINI
SISTEM ELEMENTAI IR PAVAROS
Skysi mechanikos pagrind ir hidraulini sistem element
udavini sprendimo metodika ir pavyzdiai

Mokomoji knyga

Vilnius Technika 2012

B. Spruogis. Skysi mechanika. Hidraulini ir pneumatini sistem

elementai ir pavaros. Skysi mechanikos pagrind ir hidraulini sistem element udavini sprendimo metodika ir pavyzdiai: moko
moji knyga. Vilnius: Technika, 2012. 131 p. [4,5 aut. l. 20121 30]
Mokomoji knyga skiriama universitet technikos fakultet dieninio, vakari
nio ir neakivaizdinio skyriaus studentams, studijuojantiems skysi mechanikos
ir hidraulini sistem disciplinas. Ja taip pat gals naudotis auktesnij technikos
mokykl studentai, nagrinjantys ir baigiamuosiuose darbuose taikantys hidrauli
nes sistemas arba j elementus.
Leidin rekomendavo VGTU Transporto ininerijos fakulteto studij komitetas
Recenzavo: prof. dr. Vytautas Turla, VGTU Poligrafini main katedra

doc. dr. Arnas Jaktas, VGTU Main gamybos katedra

Leidinys parengtas ir ileistas u Europos struktrini fond las, jomis finansuo

jant VGTU Transporto ininerijos, Biomechanikos ir Aviacins mechanikos inine
rijos projekt Studij program atnaujinimas pagal ES reikalavimus, gerinant stu
dij kokyb ir taikant inovatyvius studij metodus pagal Lietuvos 20072013m.
mogikj itekli veiksm programos 2 prioriteto Mokymasis vis gyvenim
VP1-2.2-MM-07-K priemon Studij kokybs gerinimas, tarptautikumo didini
mas. Projekto kodas Nr. VP1-2.2-MM 07-K-01-023, finansavimo ir administra
vimo sutartis Nr. VP1-2.2-MM-07-K-01-023.
VGTU leidyklos TECHNIKA 1423-S mokomosios
metodins literatros knyga

http://leidykla.vgtu.lt
Redaktor Zita Marknait
Maketuotoja Birut Bilotien
eISBN 978-609-457-368-2
doi:10.3846/1423-S
Bronislovas Spruogis, 2012
Vilniaus Gedimino technikos universitetas, 2012

Turinys
vadas..................................................................................................... 4
1. Skysi mechanikos pagrindai........................................................... 5
1.1. Pagrindins darbini skysi savybs........................................ 5
1.2. Darbinio skysio slgio jgos poveikis hidraulins
pavaros elementams................................................................. 10
1.3. Pagrindin hidrostatikos lygtis................................................. 16
2. Trins hidraulins pavaros elementai............................................. 31
2.1. Trins hidraulins pavaros siurbliai........................................ 31
2.2. Hidrauliniai cilindrai................................................................ 35
3. Dinamins hidraulins mainos....................................................... 57
4. Hidraulin aparatra......................................................................... 73
4.1. Apsauginiai ir redukciniai votuvai.......................................... 73
4.2. Ploktelinio tipo votuvai......................................................... 91
4.3. Diafragminiai votuvai............................................................. 93
4.4. Diferenciniai votuvai.............................................................. 94
4.5. Apsauginis servovotuvas........................................................ 95
4.6. Apsauginis votuvas su indikatoriniu strypu............................ 97
4.7. Pastoviojo slgio redukciniai votuvai................................... 100
5. Vamzdyn skaiiavimas................................................................. 114
Literatra............................................................................................ 130
Priedas................................................................................................ 131

vadas
Mokomj knyg sudaro penki skyriai. Pirmajame skyriuje pa
teikti skysi mechanikos pagrindai. Jame idstytos pagrindins
darbini skysi savybs, skysio slgio jgos veikimas hidraulins
pavaros elementus ir pagrindin hidrostatikos lygtis. Kiekvienas po
skyris iliustruojamas isprstais pavyzdiais pateikiant paaikinimus.
Antrajame skyriuje pateikta trini hidraulini pavar element
skaiiavimo metodika ir paaikintas udavini sprendimas.
Treiasis skyrius skirtas dinamini hidraulini masini udavini
sprendimo metodikai, tai iliustruojant konkreiais isprstais pavyz
diais.
Ketvirtajame skyriuje nurodyti hidraulins aparatros (i esms
votuv) teoriniai pagrindai udaviniams sprsti, taip pat pateikti i
sprsti udaviniai su pavyzdiais.
Penktasis skyrius skirtas vamzdyn skaiiavimo metodikai, kuri
iliustruojama konkreiai isprstais udaviniais.
Autorius dkoja recenzentams Main gamybos katedros
prof. dr. Arnui Jaktui ir Mechanikos fakulteto tarybos pirmininkui
Poligrafini main katedros vedjui prof. dr. Vytautui Turlai u ver
tingas pastabas ir silymus rengiant mokomj knyg.

1. Skysi mechanikos pagrindai

1.1. Pagrindins darbini skysi savybs
Darbinio skysio naudojimas techniniuose renginiuose ir mai
nose labai prapleia jam keliamus reikalavimus. Pirmiausia naudo
jamas praktikoje skystis buvo vanduo. Tai vairios hidroelektrins,
vandens malnai ir kiti. Taiau darbinis skystis perduodamas energij
turi pasiymti geromis tepimo ir antikorozinmis savybmis. Todl
nema uol naudojant mineralines alyvas, pasiyminias geromis
tepimo savybmis, pirmasis apra rus mokslininkas N. P. Petrovas
(19361920) knygoje Trintis mainose ir tepimo skysio taka jai.
Joje autorius pateik skysio vidins trinties dsn ir gerai tepam kie
t kn hidrodinamins trinties teorij ( 2010). Nuo darbi
nio skysio kokybs priklauso hidraulins pavaros savybs, techniniai
ir ekologiniai rodikliai. vairi pasaulio ali firm darbini skysi
savybs yra pateikiamos kataloguose ( ,
, 2005).
Pagrindins darbo skysi eksploatacins savybs yra: tankis,
klampa, suslegiamumas, stabilumas, neputojimas, patvarumas, neut
ralumas, slyginis ilumos imlumas, ilumos pralaidumas.
Darbo skysio tankis tai skysio trio vieneto mas. Jo iraika
m
(1.1)

= ,
V
ia tankis; m mase; V tris.
Atliekant hidraulinius skaiiavimus, be tankio, danai naudoja
mas santykinis svoris :
G

= ,
(1.2)
V
ia G skysio svoris.
Kai kuriuose inynuose vietoj tankio arba santykinio svorio patei
kiamas santykinis tris . Jis lygus:
V

= .
(1.3)
m
5

Tankis turi didel tak darbo skysio srauto tekjimo greiiui v per
vietines klitis, nes slgio nuostoliai p priklauso nuo skysio tankio :
v2
.
(1.4)
2
Skysio trio santykinis pokytis, temperatrai pakitus 1 C, api
bdinimas trinio pltimosi temperatriniu koeficientu (C1):
V
(1.5)
=
;
V T

ia V pradinis tris; V trio pakytis; T skysio temperatros
pokytis nuo pradins temperatros T1 iki galins T2 (T = T2 T1).
Dl temperatros prieaugio T skysio tris padidjo iki Vt, tada
skysio trio prieaugis lygus:

p =

V = V T ,
Vt = V (1 + T ) .

(1.6)

(1.7)

Darbo skysio tankis, kai temperatra T2 = T1 + T lygus:
1

t =
(1.8)
,
(1 + T )
ia 1 darbo skysio tankis, kai temperatra T1.
Slgio prieaugis p, kai darbo skystis yla udarame tryje (pa
vyzdiui, hidrauliniame cilindre), o temperatra kinta nuo T1 iki T2:
T
p = ( 1 )
,
(1.9)

( K )
ia 1 darbo skysio talpos mediagos trinio pltimosi temperat
rinis koeficientas, C1; skysio trinio suslgimo koeficientas,
kuris apibdinimas slegiamo skysio trio sumajimo dydiu Pa1;
K1 darbo skysio talpos mediagos trinio tamprumo koeficientas
(kai absoliuiai kieta talpa, K = 1).
Darbinio skysio klampa yra skysio savyb prieintis vien
sluoksni persislinkimui kit atvilgiu, tai yra klampa, nusakanti vidi
nes trinties jgas. Trinties tempimai pagal Niutono dsn proporcingi
dv
:
greiio gradientui
dy


tada

dv
,
dy

A
=
= ,
dv dv

dy dy

(1.10)

(1.11)

ia proporcingumo koeficientas arba dinamin skysio klampa;
y atstumas tarp darbo skysio sluoksni, imatuotas statmenai skys
io tekjimo krypiai (vamzdyno spindulys); F vidin trinties jga,
kuri veikia darbo skysio dviej sluoksni paviri slyio vietoje;
A sluoksnio plotas.
Be to, dinamin klampa, kuri atsiranda tik tekant skysiui, skait
menikai lygi trinties jgai, atsirandaniai vietiniame paviriuje, kai
greiio gradientas lygus vienetui. Netekanio skysio tangentiniai
tempimai lygs nuliui.
Dinamins klampos vienetas yra 1 Pas.
Praktikoje reikia vertinti ne tik klamp, bet ir skysio srauto
inercijos tak vidinms trinties jgoms. Dl to vartojama kinematin
klampa , kuri lygi dinamins klampos koeficiento ir skysio tankio
santykiui:

= .
(1.12)

Kinematins klampos vienetas yra m2/s.
Kinematin klampa centistoksais skaiiuojama pagal i formul:
= C t,

(1.13)
ia C viskozimetro konstanta, nurodoma jo techniniame pase cSt/s;
t itekjimo laikas.
Darbo skysio suslegiamumas tai skysio savyb, veikiant i
orinms jgoms, keisti tr grtamuoju bdu, tai yra nustojus veikti
iorinms jgoms gyti pradin tr.
Suslegiamumas apibdinamas koeficientu k (Pa1):
1 V
k =
(1.14)

V p

7

arba triniu tamprumo moduliu K (Pa):

p
1
(1.15)
K = =V
,

k
V

ia V darbo skysio tris; p skysio slgio pokytis; V skysio
trio pakytis.
Darbinio skysio eksploatacini savybi stabilumas tai savyb
ilaikyti pradin darbingum tam tikr laik. Dl to skystis turi nesiok
siduoti ir ilikti vienalytis, tai yra neturi iskirsti netirpij priemoni.
Skysio pasiprieinimas oro deguonies oksidacijai auktoje temperat
roje vertinamas deguonies kiekiu ir oksidacinmis nuosdomis.
Darbinio skysio neputojimas tai skysio savyb iskirti or
arba dujas nesudarant put. Putos turi dingti nustojus maiyti arba pra
jus kelioms minutms, kai netiekiama oro.
Darbinio skysio patvarumas savyb sudaryti emulsij, tai yra
atskirti nuo j patekusio vandens.
Darbinio skysio neutralumas tai savyb nereaguoti su tomis
mediagomis, i kuri pagaminta hidraulin sistema.
Slyginis ilumos imlumas tai ilumos kiekis, reikalingas
skysio mass vienetui suildyti 1 C. Jis apibdina temperatros ki
lim hidraulinje sistemoje. Slyginis ilumos imlumo vienetas yra
1J(kgC). Kylant temperatrai, darbo skysi slyginis ilumos im
lumas keiiasi nedaug.
ilumos pralaidumas tai ilumos kiekis, kuris per laiko vienet
pereina per skysio srauto vieno sluoksnio paviriaus vienet. ilumos
pralaidumo vienetas 1 W/(mC).
Idstytj mediag nagrinsime konkreiais skaiiavimo pa
vyzdiais.
Udaviniai
1.1 udavinys. Apskaiiuoti vandens kiek, kur reikia tiekti van
dentiekiui, kurio skersmuo d = 500 mm, o ilgis l = 1 km, kad pakilt
slgis iki p = 5106 Pa. Vandentiekis ruoiamas hidrauliniams ban
dymams ir yra upildytas vandeniu veikiant atmosferiniam slgiui.
Vamzdio sieneli deformacijos vertinti nereikia.
8

Sprendimas
Vandentiekio tris

VV =

d2
l,
4

3.14 0.52
103 = 196, 2 m3 .
4
Vandens tr V, kur reikia tiekti vandentiekiu, kad pasiektum
me reikiam slgi, apskaiiuojame taikydami slgio koeficient (1.14):
1 V

k =
.
V p
Vandens trinio pltimosi koeficient k (Pa1), kaip priklauso
myb nuo slgio ir temperatros, imame pagal 1 pried ( 1970):
m2
1

k = 5 1010
=
Pa 1.
9
N 2 10
Tuomet V
V k p
V = V
;

1 k p

VV =

V =

196, 2 5 106
= 0, 492 m3 .
6
5 10
2 109 1
9

2 10

Atsakymas: V = 0,492 m3.

1.2 udavinys. Mao automobili serviso patalpos ildymo sis
temos (katilas, radiatoriai ir vamzdynas) vandens tris V20 = 0,4 m3.
Koks turi bti isipltimo indo tris, kai ildymo sistemoje vandens
temperatra yla nuo 20 iki 90 C?
Sprendimas
Vandens tankis esant 20 C temperatrai ( 1970)
20=998kg/m3, vandens mas m = V m = 0, 4 998 = 399 kg, o tan
kis esant 90 C temperatrai lygus 90 = 965 kg/m3.
Bendras ildymo sistemos vandens tris esant 90 C tempera
trai lygus:
m

V90 =
,
90
9

399
= 0, 414 m3 .
965
Isipltimo indo tris yra:
V90 =

V = V90 V20 ,

V = 0, 414 0, 4 = 0, 014 m3 .

Atsakymas: V = 0,014 m3.

ia tematika udavini sprendimo pavyzdi pateikta moko
mosiose knygose (Valinas 2006; iedelis 2008; 2007;
1983 ir kiti).

1.2. Darbinio skysio slgio jgos poveikis hidraulins

pavaros elementams
I skysi mechanikos inome, kad skysio slgio jgos F povei
kis plokiai sienelei apskaiiuojamas pagal formul
(1.16)
F = p A,

ia p darbo skysio slgis kno svorio centre C, kurio plotas A (1.1pav.).
Be to,

p = pK + z = pK + g z ,

(1.17)

ia pK darbo skysio duotame take K slgis, kurio lyginamasis svo

ris ir tankis ; z vertikalus atstumas nuo horizontalios ploktumos
00, einanios per tak K iki ploktumos, kurios plotas A svorio cent
ro C. Trinse hidraulinse pavarose darbo skysio perteklinis slgis
bendruoju atveju bna didesnis u 2,5 MPa, o darbo skysio padties
lyginamoji energija hidraulinje sistemoje yra maesn u 5 m bei
sandaugos z = g z (1.16) formulje dydiu. Jei is dydis yra
maesnis, tai j neatsivelgiama. Todl visi trini hidraulini pava
r element skaiiavimai atliekami pagal nustatyt slg, neskaitant
slgio, kur sukuria skysio svoris dl jo isidstymo hidraulinje sis
temoje skirtingame auktyje.

10

1.1 pav. Darbo skysio slgio jgos, veikianios kn, schema

Skaiiuodami skysio slgio jg trins hidraulins pavaros

elemento kreivalinijin paviri, vir jo esanio skysio svoris ne
vertinamas, nes laikome, kad jo slgis yra labai maas lyginant su
darbo skysio slgio jga io paviriaus normalin projekcij. Todl
skysio slgio jga trins hidraulins pavaros elemento paviri ia
kryptimi skaiiuojama pagal (1.16) formul, o plotas A tai kreivali
nijins ploktumos projekcijos plotas ploktum, statmen nustatytai
slgio jgos krypiai. Dl to daug lengviau sprendiami udaviniai.
Udaviniai
1.3 udavinys. Vertikalaus hidraulinio cilindro skersmuo
D=200mm (1.2 pav.), vidin ertm K upildyta mineraline alyva, jos
tankis r = 900kg/m3. Stmoklio darbin eiga l = 1000 mm.

1.2 pav. Hidraulinio cilindro skaiiavimo schema

11

Apskaiiuoti, vertinant ir nevertinant mineralins alyvos svor

ertmje K, jg F, kuri plia apatin ploki dangt 3 nuo hidraulinio
cilindro gilzs 2, kai stmoklis 1 yra cilindro viruje. Slgis ploktu
moje 00 lygus p = 10 MPa.
Sprendimas
Jga F, nevertinant mineralins alyvos stulpelio aukio hidrau
linio cilindro ertmje K, apskaiiuojama pagal (1.16) formul

F=p

D 2
,
4

3,14 0, 22
= 314 103 N = 314 kN .
4
Jga F, vertinant mineralins alyvos stulpelio aukt hidraulinio
cilindro ertmje K, apskaiiuojama pagal t pai formul (1.16), tik
papildomai vertinant slg, kur sukelia mineralins alyvos stulpelio
auktis l hidrauliniame cilindre:
D2

F ' = ( p + g l)
,
4

F = 10 106

F ' = (10 106 + 900 9, 81 1)

3,14 0, 22
= 314 300 N = 314, 3 kN.
4

Skirtumas F ' F = 314, 3 314 = 0, 3 kN sudaro tik 0,09 % j

gos dydio, nevertinant mineralins alyvos stulpelio aukio l svorio
jgos ertmje K.
Ivada: mineralins alyvos stulpelio aukio svorio galima ne
vertinti.
Atsakymas: F = 314 kN.
1.4 udavinys. Plunerio 2, kurio skersmuo D = 200 mm, verti
kaliame hidrauliniame cilindre 1 (1.3 pav.) sandarinimas vyksta dl
elastinio U skerspjvio formos sandariklio 3 hidraulinio spaudimo sl
giu p = 10 MPa prie virutins hidraulinio cilindro dalies. Sandariklio
storis = 5 mm, sandariklio hidraulinio prispaudimo ilgis prie plun
erio h = 10 mm.

12

1.3 pav. Plunerio sandarinimo sandarikliu hidrauliniame cilindre schema

Apskaiiuoti trinties jg, kuri atsiranda tarp sandariklio ir kylan

io plunerio.
Besitrinanios kinematins poros plunerio ir sandariklio trinties
koeficient imame f = 0,006.
Sprendimas
I mechanikos inome, kad slydimo trinties jga T apskaiiuo
jama i formuls

T = f N = f F,

(1.18)

ia N prispaudimo jgos normal yra dedamoji, iuo atveju sandarik

lio prispaudimas prie plunerio, kur suformuoja tepalo slgis. Slgio
jg F = N, kuria sandariklis spaudiamas prie plunerio, lengva ap
skaiiuoti pagal sandariklio iedin skerspjv A taip:
A = ( D + 2 ) h ,

tuomet ra (1.16) formul gausime

(1.19)

F= p A = p ( D + 2 ) h ,

o tai leidia apskaiiuoti iekom trinties jg, atsirandani tarp san
dariklio ir kylanio plunerio:

T = f F = f p ( D + 2 ) h .
13

ra reikmes gausime trinties jg

T = 0, 006 10 106 3,14 ( 0, 2 + 2 0, 005 ) 0, 01 = 395, 6 N 400.

Atsakymas: T = 400 N.

1.5 udavinys. Pneumatinio hidraulinio akumuliatoriaus 1 vidinis

rutulinis pavirius (1.4 pav.) padalintas du vienodus hermetikus trius
V1 ir V2 horizontalia gumine membrana 2. Virutinis tris V1 upildytas
azotu, kurio slgis p = 10 MPa. Apatinis tris V2 upildytas mineraline
alyva, kurios tankis = 900 kg/m3. Sferos spindulys R = 200 mm.
Apskaiiuoti nevertinant ir vertinant mineralins alyvos svor
pnuemohidrauliniame akumuliatoriuje jga F, tempsianios vartus,
kuriais sutvirtintos rutulio virutinioji 1 ir apatinioji 3 sferos ir tarp j
suspaustos membranos 2.

1.4 pav. Pneumatinis hidroakumuliatorius

Sprendimas
Nevertinant mineralins alyvos svorio pneumohidrauliniame
akumuliatoriuje iekoma jga F yra skysio slgio jgos pusfers pro
jekcija horizontalij ploktum, t. y.

A = R 2 .
14

(1.20)

Tuomet jg F galime apskaiiuoti pagal (1.16) formul:

F = p A = p R2 ,

F = 10 106 3,14 0, 22 = 1256 kN.

(1.21)

vertinant mineralins alyvos svor pneumohidrauliniame aku

muliatoriuje, jga, tempianti vartus, lygi:

1
1
F = p R 2 + R3 g = R 2 ( p + R g ), (1.22)
3
3
1
F = 3,14 0, 22 (10 106 + 0, 2 900 9, 81) = 1 256 073 N.
3

Skirtumas F F = 1 256 073 125 600 = 73 N sudaro tik

0,0058% jgos F reikms, kuri apskaiiuota nevertinant minerali
ns alyvos svorio pneumohidrauliniame akumuliatoriuje. Todl ana
logikuose udaviniuose skysio svoris hidraulini sistem element
ertmse nevertinamas.
Atsakymas:
F = 1256 kN, F = 1256,073 kN; F = F F=0,0058 %.
1.6 udavinys. Pagal ilenktos alkns 2 a, jungianios tiesiali
nijines vamzdyn 1 ir 3 atkarpas (1.5 pav.), skysio slgis p = 6 MPa.
Vamzdyno vidinis skersmuo D = 100 mm, kampas tarp tiesialinijini
vamzdyn 1 ir 3 ai = 60.
Nevertindami skysio svorio vamzdyne, apskaiiuokite atstoja
mj skysio slgio jg R alknje 2.
Sprendimas
Skyst, esant alknje 2, skerspjvyje OM ir ON veikia vienodo
dydio slgio jgos F, kurios pagal (1.16) formul lygios:

F = p A= p
F = 6 106

d2
,
4

3,14
0,12 = 4, 71 kN.
4

15

(1.23)

1.5 pav. Vamzdyno alkn

Jeigu jgos F veikia kratiniuose alkns 2 skerspjviuose OM ir

ON, tai jas galima perkelti jg veikimo kryptimi iki susikirtimo tako C
ir iame take sudaryti jg lygiagretain. Gausime romb, kurio maoji
striain nusako atstojamosios jgos R dyd ir krypt. vertinant tai, kad
rombo striains yra tarpusavyje statmenos ir susikirtimo take viena kit
dalina pusiau ir taip pat kampus dalina pusiau, tai kampai = , kaip
kampai su atitinkamai statmenomis kratinmis, yra lygs. Tada gausime:

(1.24)
R = 2 F sin ,
2

60
R = 2 47 100 sin
= 47 100 N.
2

Atsakymas: R = 47 100 N.

1.3. Pagrindin hidrostatikos lygtis

Udavini sprendimo teoriniai pagrindai yra isamiai pateikti
literatroje (Valinas 2006). Panagrinsime udavinius.
Udaviniai
1.7 udavinys. Du horizontals cilindriniai vamzdynai 1 ir 2 ati
tinkamai pripildyti: 1 mineralinio tepalo, kurio t = 900 kg/m3, ir
16

3
2 vandens, kurio v = 1000 kg/m . Skysi aukiai, pavaizduoti
1.6pav., yra tokie: tepalo ht = 0,2 m, gyvsidabrio hg= 0,4 m ir vandens
hv = 0,9m. inodami, kad 1 vamzdyno aies lygiu hidrostatinis slgis
lygus 0,6 105 Pa, apskaiiuokite vandens slg 2 vamzdyno aies lygiu.

1.6 pav. Vamzdyn su skirtingais skysiais idstymo schema

Sprendimas
Per tak C ivedame ploktum OO, kurios atvilgiu urao
me slgi lygyb:

pt + t g ht + g g hg = v g hv + pv .

(1.25)

I uraytos lygybs apskaiiuojame pv:

pv = pt + t g ht + g g hg v g hv .

(1.26)

ra reikmes gausime:

pv = 0, 6 105 + 900 9, 81 0, 2 + 13 600 9, 81 0, 4 1000 9, 81 0, 9 =

= 1, 063 105 Pa .
Atsakymas: pv = 1,063105 Pa.
1.8 udavinys. Hidraulinio cilindro siurbimo pusje prijungtas
vandens vakuumetras, kuris rodo h = 0,42 m. Apskaiiuoti slgio su
majim ps cilindre po stmokliu (1.7 pav.).
17

1.7 pav. Hidraulinio cilindro su stmokliu schema

Sprendimas
Slgio sumajimas cilindre po stmokliu apskaiiuojamas pa
gal formul
pS = pat pab ,
(1.27)


ia pat atmosferinis slgis; pab absoliutinis slgis cilindre.
Absoliutinis slgis cilindre apskaiiuojamas taip:
pab = pat g h ,

tuomet pS ra (1.27) reikm (1.28) gauname:

(1.28)

pS = gh ,

pS = 1000 9, 81 0, 42 = 0, 412 104 Pa.

Atsakymas: ps = 0,412104.

1.9 udavinys. Perteklinis vandens slgis 300 m vandenyno gyly

je (h = 300 m) yra lygus pp = 31,5105 Pa. Reikia apskaiiuoti:
jros vandens tank iame gylyje;
jros vandens tank iame gylyje iaurs poliaus ir ekvatoriaus
rajonuose (gp = 9,831 kg/m3; gek = 9,781 kg/m3).
18

Sprendimas
Vandens tankis 300 m gylyje apskaiiuojamas taip:
pp
=
,
g h
=

(1.29)

31, 5 105
= 1070 kg/m3 .
9, 81 300

Vandens tankis iaurs poliaus rajone:

pp
r
p
,
ap =
gp
sp h

(1.30)

31, 5 105
rap
= 1068 kg/m3 .
p =
9, 831 300
Vandens tankis ekvatoriaus rajone:
pp
ek =
,
g ek h
ek =

(1.31)

31, 5 105
= 1073, 5 kg/m3 .
9, 781 300

Atsakymas: = 1070 kg/m3; p = 1068 kg/m3.

1.10 udavinys. Kgins formos indo, kurio pagrindo skers
muoD, pereinantis cilindr skersmeniu d (1.8 pav.), cilindre slankio
ja stmoklis, kurio apkrova G = 3000 N. Indo matmenys tokie: D =
1m; d = 0,5 m; h = 2 m; skysio tankis = 1000 kg/m3. Apskaiiuokite
apkrov, kuri tenka indo dugnui.
Sprendimas
Slgis indo dugne apskaiiuojamas pagal formul:

p = p0 + gh.

iuo atveju skysio slgis indo paviriuje lygus:

G
P0 = ,
A
ia A plotas.
d2
A=
.
4

19

(1.32)
(1.33)
(1.34)

1.8 pav. Kgins formos indo schema

Tada

p0 =

p0 =

4 3000

4G
d2

(1.35)

= 15 278 Pa.
m2
3,14 0, 5
Apskaiiuojame p pagal (1.32) formul:
N
p = 15 278 + 1000 9, 81 2 = 34 898 2 = 34 898 Pa.
m
Tuomet indo dugn veikia tokia apkrova:
2

= 15 278

F = p A;

(1.36)

3,14 12
= 27 394, 93 N .
4
Atsakymas: F = 27 394,93 N.
F = 34 898

1.11 udavinys. Vanduo, kurio tankis v = 1000 kg/m3, ir mine

ralin alyva, kurios tankis a = 800 kg/m3, udarame inde veikiami
oro pertekliniu slgiu p0 (1.9 pav.). Skiriamasis mineralins alyvos
ir vandens pavirius yra h1 = 0,3 m atstumu nuo laisvojo paviriaus.
Uformos gyvsidabrio manometro rodymai h = 0,04 m. Skysi lais
vj paviri auki skirtumas inde ir gyvsidabrio manometre h =
0,04 m. Apskaiiuoti oro slg p0 laisvj paviri.
20

1.9 pav. Dviej skirting skysi udaras indas veikiamas oro pertekliniu
slgiu

Sprendimas
U formos gyvsidabrio manometro takai A ir B isidst vienoje
horizontalioje ir to paties skysio ploktumoje, taiau skirtingose al
knse. Tuomet:
p A = pB
arba

p0 + a g h1 + v g h2 = g g h' ,

(1.37)

p0 = ( pg h' a h1 v h2 ) g .
I 1.9 pav. matyti, kad h2 = h + h' h1, t. y.

h2 = 0, 4 + 0, 4 0, 3 = 0, 5 m.
Tada
p0 = (13 600 0, 4 800 0, 3 1000 0, 5) 9, 81 = 46 107
Atsakymas: p0 = 46 107 Pa.

N
m2

= 46 107 Pa.

1.12 udavinys. Inagrinti trij skysi sistemos pusiausvyr,

kurie yra U formos vamzdelyje (1.10 pav.). Apskaiiuoti z0, z1, z2 ir
z3, kai z0 z1 = 0,2 m; z1 + z2 = 1 m; z3 z2 = 0,1 m; 0 = 1000 kg/m3;
2=13 600 kg/m3; 3 = 700 kg/m3.
21

1.10 pav. Trij skysi sistemos pusiausvyros U formos vamzdelyje

schema

Sprendimas
Takai A ir B isidst horizontalioje ploktumoje, todl:

p A = pB ,

( z0 z1 )0 = ( z2 z1 )2 + ( z3 z2 )3 .

(1.38)

Taiau z1 = 1 z2 ; z2 z1 = z2 1 + z2 = 2 z2 1, tada
0, 2 1000 = (2 z2 1) 13 600 + 0,1 700.
13 870
2 z2 =
, z = 0, 51 m.
13 600 2

z1 = 0, 49 m,

z3 = z2 + 0,1,

z3 = 0, 51 + 0,1 = 0, 61 m,

z0 = z1 + 0, 2,

z0 = 0, 49 + 0, 2 = 0, 69 m.
Atsakymas: z0 = 0,69 m; z1 = 0,49 m; z2 = 0,51 m; z3 = 0,61 m.
22

1.13 udavinys. Nesusimaiantys skirting tanki 1, 2 ir 3

skysiai yra inde (1.11 pav.). Apskaiiuoti perteklin slg pp indo
dugn, kai 1 = 1000 kg/m3; 2 = 850 kg/m3; 3 = 760 kg/m3.
h1 = 1 m; h2 = 3 m; h3 = 6 m.

1.11 pav. Nesusimaiani skirting skysi, esani inde, schema

Sprendimas
Slgis indo dugn apskaiiuojamas pagal formul:

p p = 1 gh1 + 2 g (h2 h1 ) + 3 g (h3 h2 ) .

(1.39)

ra reikmes gausime:

p p = 1000 9, 81 1 + 850 9, 81(3 1) + 760 9, 81(6 3) =

= 9810 + 16 677 + 22 366, 8 = 48 853, 8 Pa.
Atsakymas: pp = 48853,8 Pa.

1.14 udavinys. Slgi skirtumas tarp dviej horizontali cilin

drini ind, upildyt vandeniu ir dujomis (oru), imatuotas diferen
cialiniu manometru, kuris upildytas spiritu (2) ir gyvsidabriu(3)
(1.12 pav.). inant oro slg vir vieno indo laisvojo vandens pavir
iaus, apskaiiuoti duj slg p, kai poro = 2,5104 Pa; 1 = 1000 kg/m3;
2 = 800 kg/m3; 3 = 13 600 kg/m3; h1 = 200 mm; h2 = 250 mm;
h=0,5m; g = 10 m/s2.
23

1.12 pav. Dviej horizontali cilindrini ind, upildyt skirtinga

vientisa terpe, schema

Sprendimas
Sudarysime slgi pusiausvyros lygt ploktumos OO atvilgiu:

poro + 1 g (h + h1 ) 3 g h1 2 g (h2 h1 ) + 2 g h2

3 gh2 p = 0.
Tada

p = poro + 1 g (h + h1 ) 3 g h1 2 g (h2 h1 ) +

p = 2, 5 104 + 1000 10(0, 5 + 0, 2) 13 600 10 0, 2

800 10(0, 25 0, 2) + 800 10 0, 25 13 600 10 0, 25 =

= 2, 72 104 Pa.
Atsakymas: p = 2,72104.

1.15 udavinys. Dvigubas U formos vamzdelis upildytas skys

iu taip, kad laisvasis pavirius vidiniame vamzdelio ikilime yra
vienu lygiu (1.13 pav.). Apskaiiuoti tank 2, kai 1 = 1000 kg/m3;
h1=0,8 m; h2 = 0,65 m.

24

1.13 pav. Dvigubo U formos vamzdelio, upildyto skysiu, schema

Sprendimas
Uraome hidrostatikos lygt ploktumos 00 atvilgiu
1 g h1 = 2 g h2,

(1.40)

i jos apskaiiuojame 2

2 =
2 =

1 h1
,
h2

(1.41)

1000 0, 81
.
0, 652

Atsakymas: 2 = 1230,77 kg/m3.

1.16 udavinys. Apskaiiuoti perteklin slg mineralins alyvos
laisvajame paviriuje, jei absoliutusis slgis take M, kai h = 2 m,
z=3,5 m, = 850 kg/m3, pat = 105 Pa, g = 10 m/s2 (1.14 pav.).
Sprendimas
Mineralins alyvos absoliutus slgis take M apskaiiuojamas
pagal formul:
pabs = zg + pat,

pabs = 8503,510 + 105 = 1,3105 Pa.

25

(1.42)

1.14 pav. Indo, pripildyto mineralins alyvos, schema

Perteklinis slgis, veikiantis mineralins alyvos laisvj pavir

i, apskaiiuojamas pagal formul:
Ppert = g (z h),

(1.43)

Ppert = 85010(3,5 2) = 0,1275105 Pa.

Atsakymas: Ppert = 0,1275105 Pa; pabs = 1,3105 Pa.

1.17 udavinys. ind supilti du nesimaiantys skysiai, ku

ri tankiai 1 ir 2 (1.15 pav.). Slgis laisvajame paviriuje matuoja
mas manometru. Apskaiiuoti perteklin slg indo dugn, kai pm =
102Pa; 1 = 890 kg/m3; 2 = 1280 kg/m3; h1 = 2,1 m; h2 = 2,9 m; g =
10 m/s2.

1.15 pav. Indo su dviej tip nesimaianiais skysiais schema

26

Sprendimas
Perteklinis slgis indo dugn apskaiiuojamas taip:
ppert.= pm + 1 g h1 + 2 g h2,

(1.44)

ppert.= 102 + 890 10 2,1 + 1280 10 2,9 = 55 912 Pa.

Atsakymas: ppert. = 55 912 Pa.
1.18 udavinys. Susisiekianiuose induose supilti du nesimai
antys skysiai, kuri tankiai 1 ir 2. Apskaiiuoti skysi laisvj
paviri pozicijas H1 ir H2 atvilgiu palyginamosios ploktumos OO
(1.16pav.), kai 1 = 1000 kg/m3; 2 = 1200 kg/m3; h = 0,11 m.

1.16 pav. Susisiekiani ind schema su nesimaianiais skysiais

Sprendimas
Uraysime pusiausvyros lygt nelyginamosios ploktumos OO
atvilgiu:

1 g H1 = 2 g (H1 h) , i ia
H1 =

2 g h
h
= 2
,
g (2 1 ) 2 1

H1 =

1000 0.11
= 0, 66.
1200 1000
27

(1.45)

H 2 = H1 h,

(1.46)

H 2 = 0, 66 0,11 = 0, 55.
Atsakymas: H1 = 0,66 m; H2 = 0,55 m.

1.19 udavinys. Apskaiiuoti vandens ir mineralins alyvos trius

udarame inde pagal pjezometro duomenis ir indikatoriaus lyg, kai
D=0,4 m; a = 0,5 m; b = 1,6 m; ra = 840 kg/m3; rv = 1000 kg/m3;
g=10 m/s2.

1.17 pav. Indo su dviej skirting skysi triu schema

Sprendimas
Apskaiiuojame slg vandens paviriuje:
ppert. = g (b a),

(1.47)

ppert. = 1000 10 (1,6 0,5) = 1,1104 Pa.

Apskaiiuojame sunkio jg, veikiania vandens paviri:

G = ppert A = ppert
G = ppert A = 1,1 3,14

28

D2
,
4

0, 42
= 1380 N.
4

(1.48)

 Mineralins alyvos tris, atitinkantis sunkio jg G = a g Va,

apskaiiuojamas pagal formul
G
Va =
,
(1.49)
a g

1380

Va =
= 0,164 m3 .
840 10
Vandens tris
A2
Vv = a A = a
,
(1.50)
4

Vv = 0, 5

3,14 0, 42
= 0, 06 m3 .
4

Atsakymas: Va = 0,164 m3; Vv = 0,06 m3.

1.20 udavinys. Manometro, esanio atstumu h = 1 m nuo indo,
dugno rodmuo yra pm = 5104 Pa. Apskaiiuoti laisvj benzino pavir
iaus aukt H inde (1.18 pav.), kai b = 850 kg/m3; g = 10 m/s3.

1.18 pav. Indo, upildyto benzinu, esant prijungtam manometrui schema

Sprendimas
Benzino slgis indo dugn apskaiiuojamas pagal formul:
Pm + b g h = b g H.

29

(1.51)

I ia:
H=

H=

Pm + b g h
,
b g

(1.52)

50 000 + 850 10 1
= 6, 88 m.
850 10

Atsakymas: H = 6,88 m.
1.21 udavinys. du udarus indus pilta vandens. Laisvieji pa
viriai palyginamosios ploktumos OO atvilgiu idstyti aukiuose
h1 = 1 m, h2 = 1,8 m (1.19 pav.). Manometro rodymai p1 = 1,2105 Pa,
gyvsidabrio lygio skirtumas diferenciniame manometre h = 200 mm.
Apskaiiuoti slg p2 antrojo indo laisvj paviri.

1.19 pav. Dviej susisiekiani ind schema

Sprendimas
Pusiausvyros lygtis palyginamosios ploktumos OO atvilgiu
gauna tok pavidal:
p2 = p1 + v g h1 gyv g h v g (h1 h).

(1.53)

ra skaitines reikmes gausime:

p2 = 1,2105 + 103101 13,6103100.2 10310(1,8 0,2) =

= 8.68104 Pa.
Atsakymas: p2 = 8,68104 Pa.
30

2. Trins hidraulins pavaros

elementai
2.1. Trins hidraulins pavaros siurbliai
Hidraulin pavara yra tarpusavyje susiet rengini visuma, ku
rioje darbo skysio srauto energija naudojama main ir mechanizm
darbo padargams suteikti judes. I skysi mechanikos inoma, kad
skysio srautas turi potencin ir kinetin energij.
renginiai, kuriuose main ir mechanizm grandims darbo jude
sys suteikiamas i esms naudojant darbinio skysio potencin energi
j, priklauso trinms hidraulinms pavaroms. Tokiuose renginiuose
darbo skysio sunaudojamos kinetines energijos kiekis yra nereik
mingas lyginant su potencins energijos kiekiu. Todl skaiiuojant
trines hidraulines pavaras darbo skysio srauto kinetin energija ne
vertinama.
renginiai, kuriuose main ir mechanizm grandims darbo judes
suteikia daniausiai darbinio skysio srauto kinetin energija, priski
riami dinaminms hidraulinms pavaroms. Skaiiuojant toki hidrau
lin pavar darbinio skysio srauto potencin energija nevertinama.
Dinamins hidraulins pavaros yra sukamojo judesio pavaros ir kons
trukciniu poiriu naudojamos kaip hidraulins movos arba hidrauli
niai transformatoriai.
Trins hidraulins pavaros main ir mechanizm grandims
gali suteikti grtamj slenkamj, grtamj sukamj ir sukamj
judesius.
2.1 pav. pateikta paprasiausia trins hidraulins pavaros sche
ma. Jos pagrindiniai elementai yra: siurblys 3, hidraulinis variklis
(hidraulinis cilindras) 1, hidraulin aparatra (hidraulinis skirstytuvas
2, apsauginis votuvas 4) ir pagalbiniai renginiai (hidraulinio darbo
skysio bakas 5, tepalo filtras 6). iuo atveju hidraulinis siurblys 3su
kamj judes gauna nuo elektros variklio 8 per trapecinio diro pava
r 7. Siurblys 3 pumpuoja darbo skyst i hidraulinio darbo skysio
bako 5 hidraulinio variklio (hidraulinio cilindro) 1 darbo ertm. ia
31

darbo skysio energija sunaudojama ijimo grandiai perstumti, pa

vyzdiui, hidraulinio cilindro stmokliui su kotu perstumti.

2.1 pav. Trins hidraulins pavaros schema

Hidraulinis cilindras 1 valdomas hidrauliniu skirstytuvu 2, kur

perjungiant keiiama darbo skysio kryptis arba stabdomas skysio
srautas.
Hidraulinei pavarai apsaugoti nuo perkrovim arba padidju
sio hidraulinio slgio sistemoje naudojamas apsauginis votuvas 4.
Gerokai padidjus darbinio skysio slgiui hidraulinje sistemoje su
veikia apsauginis votuvas 4 ir dalis darbinio skysio nupilama hi
draulin bak 5. Dl to ribojamas suspausto skysio tris ir ivystomas
slgis hidraulinje sistemoje.
Main trinse hidraulinse pavarose taip pat gali bti naudoja
ma ir kit vairi hidraulins pavaros element: hidrauliniai droseliai,
skysio srauto reguliatoriai (skysio debito stabilizatoriai), srauto
dalikliai ir sumatoriai, hidrauliniai uraktai, atgaliniai ir redukciniai
votuvai, vairios hidraulins rels ir kt.
Trinse hidraulinse pavarose naudojami triniai rotoriniai
siurbliai. Kai darbinis slgis nevirija 14 MPa, rekomenduojama nau
doti krumplinius ir ploktelinius siurblius, kai slgis didesnis ainius
32

ir radialinius ir ainius siurblius. Trinse hidraulinse pavarose re

iau naudojami nerotoriniai, daniau daugiapluneriniai siurbliai.
Trins hidraulins pavaros siurbliai apibdinami debitu Qs, kur
galima apskaiiuoti pagal formul:

Qs = V0 ns t = qs s ,

(2.1)

ia V0 siurblio darbinis tris, t. y. siurblio vis kintam darbo kamer

tri suma per vien varaniojo veleno sk; ns siurblio varaniojo
veleno sukimosi danis; ht trinis siurblio naudingumo koeficientas;
qs = V0 t siurblio per vien varaniojo veleno apsisukim siurbia
mo darbo skysio tris:
Q

qs = s .
(2.2)
ns
Padidjus siurblio ivystomam slgiui, padidja darbo skysio
nuotkis i darbo kamer, taip pat sumaja siurblio trinis naudin
gumo koeficientas ht ir siurblio debitas. Atliekant trini hidraulini
pavar praktinius hidraulinius skaiiavimus retai vertinamas siurblio
trinio naudingumo koeficiento pokytis dl slgio pokyio ir visi
skaiiavimai atliekami pagal siurblio pase pateikt debito reikm. i
reikm paprastai atitinka siurblio ivystom didiausi darbin slg.
Siurblio ivystoma naudingoji galia apskaiiuojama kaip darbo
skysio galia siurblio itekjimo vamzdyje. Ji apskaiiuojama pagal
formul:
P = ps Qs ,
(2.3)

ia ps darbo skysio slgis siurblio itekjimo vamzdyje; Qs siur
blio debitas.
Siurblio pareikalaujama galia lygi:
pQ

(2.4)
Ps = s s ,
s
ia hs siurblio bendras naudingumo koeficientas.
Siurblio galiai Ps apskaiiuoti kW, kai slgis duotas kg/cm2, o de
bitas Qs l/min arba dcm3 /min reikia taikyti i formul:

Ps =

ps Qs

612s
33

(2.5)

2.1 udavinys. Ploktelinio siurblio 3 (2.1 pav.) rotoriui sukim

si suteikia asinchroninis elektros variklis 8 per trapecinio diro pa
var 7, kurios skriemuli skersmenys d1 = 100 mm ir d2 = 160 mm.
Elektros variklio veleno skiai n = 1440 sk/min. Siurblio darbinis
tris V0 =16cm3/sk. Apskaiiuoti elektros variklio reikaling gali
Ne, kai siurblio ijimo vamzdyje slgis ps = 10 MPa, o jo trinis nau
dingumo koeficientas t = 0, 95.
Laikyti, kad trapecins dirins pavaros praslydimo koeficientas
= 0, 98, bendras siurblio naudingumo koeficientas s = 0, 8, trapeci
ns dirins pavaros naudingumo koeficientas d = 0,95 ir elektros va
riklio naudingumo koeficientas e = 0, 87.
Sprendimas
Apskaiiuosime siurblio rotoriaus varomojo veleno sukimosi
dan (skius):

d
ns = n 1 ,
d2
100
ns = 1440
0, 98 = 882 sk/min.
160

Pagal (2.4) formul apskaiiuojame siurblio reikalaujam gali,

vertindami ir (2.1) formul

psV0 ns t
p Q
Ps = s s =
,
s
s
10 106 16 106 882 0, 95
= 2, 79 kW.
Ps =
0, 8 60

Elektros variklio reikalaujama galia:

Pe =

Pe =

Ps
,
d e

2, 79
0, 96 0, 87

= 3, 34 kW.

Pagal ES normas parenkama Pe = 4,5 kW.

Atsakymas: elektros variklio reikalinga galia Pe = 4,5 kW.
34

2.2. Hidrauliniai cilindrai

Hidrauliniai cilindrai skirti slenkamajam ir grtamam slenkamajam
judesiui suteikti trinse hidraulinse pavarose. Pagal konstrukcij hid
rauliniai cilindrai skirstomi plunerinius, stmoklinius ir teleskopinius.
Hidrauliniai cilindro plunerio arba stmoklio ivystomas greitis
v ir jga F apskaiiuojami pagal tokias formules:
Q t
(2.6)
v=
,
A

F = p A m Fp
(2.7)

arba
(2.8)
F = p A b ,

ia Q darbo skysio debitas, patenkantis hidraulinio cilindro darbo

kamer; A plunerio arba stmoklio plotas, kur veikia darbo skysio
slgis; ht hidraulinio cilindro trinis naudingumo koeficientas, ver
tinantis skysio nuotekius hidrauliniame cilindre. Kai hidrauliniame
cilindre pluneris arba stmoklis sandarinami moviniais sandarikliais
arba guminiais iedais, nuotkiai nevertinami ir laikoma, kad ht = 1;
p skysio slgis hidraulinio cilindro darbo kameroje; hm hidrauli
nio cilindro mechaninis naudingumo koeficientas, kuris vertina nuos
tolius hidrauliniame cilindre trinties jgai nugalti judant pluneriui
arba stmokliui su kotu. Kitos pasiprieinimo jgos, veikianios hid
rauliniame cilindre, tokios kaip pasiprieinimo jga nupylimo ertmje
Fn, vertikalaus plunerio svorio jga Gp (2.2 pav.), pluner ar st
mokl grinanios spyruokls, yra vertinamos atskiru (2.7) formuls
nariu SFp. Hidraulinio cilindro bendras naudingumo koeficientas hb
vertina visus energijos nuostolius hidrauliniame cilindre, skaitant ir
trinties jg. Kai trinis naudingumo koeficientas ht = 1, tai bendras
hidraulinio cilindro naudingumo koeficientas
F
b =
.
(2.9)

p
A

Hidraulinio cilindro darbo kameros debitas lygus:

Q=

v A
.
b
35

(2.10)

Apskaiiuojant hidraulinio cilindro nupylimo kameros debit Qn,

nuotekiai nevertinami, t. y.
(2.11)
Qn = v An ,

ia v stmoklio judjimo greitis ir An plunerio arba stmoklio
ploktumos plotas nuo hidraulinio cilindro nupylimo ertms puss.
2.2 udavinys. Pluneris 2, kurio skersmuo D = 200 mm, vertika
liame hidrauliniame cilindre 1 (2.2 pav.) sandarinamas vienu moviniu
iedu 3, kurio skaiiuojamasis storis d = 5 mm ir prispaudimo ilgis
h=10 mm. Ertmje C darbo skysio slgis p = 10 MPa. Plunerio
svorio jga Gp = 1500 N.

2.2 pav. Plunerio vertikaliame cilindre schema

vertinant plunerio svorio jg ir trinties jg, atsirandani tarp

plunerio ir movinio iedo, apskaiiuoti krvio 4 svorio jg G ir bend
r hidraulinio cilindro naudingumo koeficient. Trinties koeficientas
tarp plunerio ir movinio iedo f = 0,006.
Sprendimas
Darbo skysio slgio jga apatin plunerio gal lygi:

F = p A.
36

Ji atsveriama krvio 4 svorio jga G, plunerio svorio jga Gp ir

plunerio trintimi T movin ied. Uraome pusiausvyros lygt:
D2
= G + Gp + T.
4
Trinties jga T lygi T = f F , o F = p A ,
ia A movinio sandariklio kontakto plotas, kuris lygus:

F = p A= p

A = ( D + 2 ) h.
Tuomet

T = f p ( D + 2 ) h,

T = 0, 006 10 106 3,14 (0, 2 + 2 0, 005) 0, 01 400 N.

I paskutins lygties apskaiiuojame G:
G = p

D2
Gp T ,
4

3,14 0, 22
1500 400 = 312,1 kN.
4
Pagal (2.9) formul apskaiiuojame hidraulinio cilindro bendr
naudingumo koeficient (F = G):

G = 10 106

4G
F
,
=
p A p D2
4 312 100
b =
= 0, 99.
10 106 3,14 0, 22
b =

Atsakymas: krvio 4 svorio jga G = 312,1 kN, o hidraulinio

cilindro bendras naudingumo koeficientas b = 0,99.
2.3 udavinys. Hidrauliniame cilindre, kurio skersmuo D=160mm
(2.3 pav.), stmoklis ir kotas sandarinami guminiais apvalaus skerspj
vio iedais. Apskaiiuoti hidraulinio cilindro koto skersmen, kuriam
esant stmoklis kair juds greiiu v = 0,1 m/s2, o i koto puss darbo
skysio ertms debitas Q = 0,5 l/s.
37

2.3 pav. Hidraulinio cilindro schema

Sprendimas
Jei stmokliui judant kair postmoklin ertm yra darbin, tai
pagal (2.10) formul gausime:
v A v (D2 d 2 )
=
,
b
4b
i ia apskaiiuojame koto skersmen d:

Q=

d = D2

4Q b
,
v

d = 1, 62

4 0, 5 1
= 138 mm.
3,14 1

Pagal kot skersmenis (Spruogis 2010) imame d = 140 mm.

Pagal pasirinkt d ir debit Q = 0,5 l/s apskaiiuojame faktin
stmoklio greit kair:
4 Q b
,
v=
(D2 d 2 )
4 0, 5 1
v=
= 0,106 m/s.

3,14 (1, 62 1, 42 )
Atsakymas: koto skersmuo d = 140 mm.
2.4 udavinys. Kniedijimo apkaboje 1 su hidrauliniu cilindru 4
(2.4 pav.), kuris atlieka stiprintuvo funkcijas, knied 2 slegiama jga
F = 106,1 kN. i jg ivysto hidraulinis cilindras 3, kurio skers
muo D = 100 mm. Knied spaudiant hidraulinio cilindro 3 ertm
38

C i hidraulinio stiprintuvo 4 patenka suslgtasis skystis. Stiprintuvo

ertms A skersmuo D0 = 200 mm, o slgis p0 = 0,6 MPa. Kniedijimo
apkabos hidraulinio cilindro naudingumo koeficientas hc = 0,96, o
stiprintuvo hs = 0,96.
Reikia apskaiiuoti stiprintuvo 4 slg ertmje B ir skersmen d.

2.4 pav. Kniedijimo apkaba su hidrauliniu cilindru

Sprendimas
Hidraulinio stiprintuvo 4 ertmje A ivystoma jga F didio
jo cilindro stmoklio skerspjv apskaiiuojama pagal (2.7) formul,
vertinant stiprintuvo naudingumo koeficient hs:
D02

F = p0
s ,
4
o nuo ios jgos F slgis stiprintuvo 4 ertmje B lygus:
4F

p=
.
d 2
ra F iraik p lygt ir supaprastin gauname:
D2

p = p0 0 s .
d2
39

Hidraulinio stiprintuvo 4 ertmje B suslgtojo skysio slgis

pagal Paskalio dsn perduodamas hidraulinio cilindro 3 ertm C.
Veikdamos hidraulinio cilindro stmokl jis kniedijimo apkaboje i
vysto 1 jg F, veikiani knied 2. Ta jga lygi:

F = p D 2 c .
4
pastarj lygt ra priepaskutinij p iraik gauname:
D02 D 2
s c .
4 d2
I ios paskutiniosios formuls galima apskaiiuoti hidraulinio
stiprintuvo 4 ertms B stmoklio d skersmen:

F = p0

d=

D2 D2

p0 0
c s .
4
F

raome reikmes paskutinij iraik:

d=

3,14
0, 22 0,12
0, 6 106
0, 96 0, 85 = 0, 038 m.
4
106,1 103

Pagal ES normas (Spruogis 2010) imame, kad d = 0,04 m = 40 mm.

raome reikmes p reikm:

p = 0, 6 106

0, 22
0, 04

0, 85 = 12, 75 106 Pa = 12,75 MPa.

Atsakymas: d = 40 mm, p = 12,75 MPa.

2.5 udavinys. Rankins pavaros hidraulinis presas (2.5 pav.)
dirba nuo rankenos 4, kurios gale pridta jga N = 250 N. Rankenos
pei ilgiai a = 20 mm, b = 180 mm. Maojo plunerio 5 skersmuo
d= 10 mm, o didiojo D = 100 mm. Preso naudingumo koeficientas
=0,84. Reikia apskaiiuoti jg F, su kuria pluneris 3 slegia ruoin
hidrauliniame prese 1.
40

2.5 pav. Rankins pavaros hidraulinis presas

Sprendimas
I moment, parayt rankenos 4 sukimosi centro 0 atvilgiu, ly
gybs turime:

Q a = N ( a + b ).
I pastarosios formuls apskaiiuojame jg Q, veikiani plun
er5:
N ( a + b)

Q=
,
a

Q=

250(20 + 180)
= 2500 N.
20

Analogikai kaip ir 2.4 udavinyje jga F, veikianti ruoin, susijusi

su jga Q, veikiania pluner 5, lygybe:
D2

Fteor = Q

1002
=
Fteor 2500
= 250 000 N = 250 kN.
102

.
d2
Apskaiiuojame teorin jg Fteor, kuria pluneris 3 veikia slegia
m ruoin hidrauliniame prese:

41

Kadangi hidraulinio preso =

F
, tai iekomoji jga
Fteor

F = Fteor ,
F = 250 0, 84 = 210.

Atsakymas: F = 210 kN.

2.6 udavinys. Reikia apskaiiuoti slg p1, kur turi sudaryti j
gos cilindro stmoklis (2.6 pav.), kad ivystyt iilgai su kotu veikian
i jg F = 8000 N. Stmoklio ir koto cilindro sandarikliuose trinties
jgos lygios 10% slgio stmokl. Perteklinis slgis stmoklio kai
riojoje pusje p2 = 0,1MPa; D = 100mm; d = 30 mm.

2.6 pav. Jgos cilindras

Sprendimas
D 2
Slgio jga, veikianti i deins, lygi F1 = p1
, turi nugal
4
2
2
D d
ti jg F = 8000 N; jg F2 = p2
ir trinties jg, lygi
4

D2 d 2
D 2

. Tuomet pusiausvyros lygtis yra

0
1
T = , p1
p2

4
4

F1 = F + F2 + T . ra reikmes gausime:

2
D2 d 2
D2 d 2
D
D 2

p1
+ 0,1 p1
p2
= F + p2

4
4
4
4

42

) .

4F
d2

p
, ra
I ios lygties ireikkime p1. Tuomet p1 =
2
2
2
,

D
D
0
9
reikmes gausime:
p1 =

4 8000
0, 9 3,14 0,12

0,1 106

0, 032
= 1,123 106 Pa= 1,123MPa.
0,12

Atsakymas: p1 = 1,123 MPa.

2.7 udavinys. Reikia apskaiiuoti jgos cilindro pagrindinius
darbinius parametrus remiantis tokiais duomenimis: darbin apkrova
F=10000 N, stmoklio pasislinkimo didiausias greitis v = 0,4 m/s,
stmoklio sibgjimo laikas yra nuo 0 iki 0,4 m/s, Dt = 0,1 s ir slgis
p= 5MPa.
Sprendimas
a) Stmoklio sibgjimo periodu inercijos jga apskaiiuojama
pagal formul:
F
Fin. =

(v 0) ,
g t

Fin. =

b) Esant pastoviajam pagreiiui sibgjimo kelio ilgis lygus:

10 000 0, 4
= 4077 N.
9, 81 0,1

L=
L=

F v2
,
Fin. 2 g

10 000 0, 42
= 0, 02 m = 20 mm.
4077 2 9, 81

c) Bendra stmoklio apkrova:

Fst = F + Fin. ,

Fst = 10 000 + 4077 = 14 077 N.

d) Cilindro skersmuo lygus:

4 Fst
,
p
ia k nuostoli koeficientas; laikome, kad k = 1,4.

D= k

43

D = 1, 4

4 14 077
3,14 5 106

= 0, 071 m = 71 mm.

Pagal ES normas imame D = 70 mm.

e) Trinties jg cilindre apskaiiuojame pagal formul:

T = f Dbpk ;

ia f trinties koeficientas (imame f = 0,2); b sandariklio plotis (ima

me b = 40 mm); p slgis kontaktin paviri (imame pk = 2 104 Pa).
Tuomet
T = 0, 2 3,14 0, 07 0, 04 2 104 = 35, 2 N.

f) Hidraulinio cilindro, apkrauto statiniu krviu, galia:

P = Fv,

P = 1000 0, 4 = 4000 W = 4 kW.

g) Galia, sunaudojama triniai nugalti, yra lygi:
Ptr. = T v,

Ptr. = 35, 2 0, 4 = 14, 08 W = 14, 08 103 kW.

h) Hidraulinio cilindro naudingumo koeficientas:
P
=
,
P + Ptr.
=

4
= 0, 996.
4 + 0, 01408

Atsakymas: Fin = 4077 N; L = 20 mm; D = 70 mm; T = 45,2 N;

P = 4 kW; = 0,996.
2.8 udavinys. Reikia apskaiiuoti alyvos, esanios cilindre, t
rio pasikeitim, kuris yra veikiamas atmosferos slgio, kai slgis jame
padidja iki 25 MPa. Cilindro ilgis L = 1,2 m, jo vidinis skersmuo
D = 110 mm, cilindro sienels storis d = 1,6 mm, alyvos tampru
mo modulis Ea = 1700 MPa, cilindro vamzdio tamprumo modulis
Ev=2105MPa.
44

Sprendimas
a) Apskaiiuojame alyvos tr cilindre:
D 2
V=
L,
4
3,14 0,112
1, 2 = 11, 4 103 m3 .
4
b) Alyvos redukuotas tamprumo modulis:
Ea
Era =
,
D
1 + Ea
Ev
6
1700 10
Era =
= 10, 73 108 Pa.
,
0
11
1 + 1700 106
1, 6 103 2 105 106
V=

c) Alyvos trio pokytis:

V = kV p,
1
V
.
ia k suslegiamumo koeficientas; k =
p ; k =
Era
V
V
Tuomet V =
p;
Era

V =

11, 4 103 25 106

8

10, 73 10

= 0, 266 103 m3 .

Atsakymas: V = 0,266103 m3.

Teleskopiniai cilindrai. Siekiant gauti didel eig, naudoja
mi teleskopiniai cilindrai, kuriuos sudaro du arba daugiau cilindr
(2.7pav.). Teleskopinio jgos cilindro matmenys:
L > ( x + 1) L;
(2.12)

ia x cilindro judam dali (pakop) skaiius.
Bendruoju atveju teleskopiniu cilindru laikomas toks hidraulinis
cilindras, kurio stmokli bendroji eiga virija cilindro korpuso ilg.
Teleskopini cilindr skaiiavimas pateiktas ( 1974).
45

2.7 pav. Teleskopini jgos cilindr schemos

2.9 udavinys. Reikia apskaiiuoti dviej pakop vienpusio

veikimo teleskopinio hidraulinio cilindro (2.8 pav.) pakop ivysto
mus greiius ir jgas, kai pakop skersmenys yra D1=100 mm ir
D2=110mm, tepalo slgis ertmje A lygus p=5 MPa, o tepalo, pa
tenkanio i ertm, kiekis yra Q=8 l/min.
Hidraulinio cilindro bendras naudingumo koeficientas hb=0,96.
Sandarinama hidrauliniame cilindre moviniais sandarikliais (todl
trinis naudingumo koeficientas ht=1,0).
Sprendimas
Atkreipkime dmes, kad tuomet, kai teleskopinio hidraulinio
cilindro didioji pakopa (skersmuo D2) visikai istumiama, pra
deda isitraukti kita maesnio skersmens pakopa (skersmuo D1).
Teleskopiniuose hidrauliniuose cilindruose stmokliai traukiami at
virktine tvarka: pirmiausia maiausio skersmens pakopa, o tuomet
kita didesnio skersmens pakopa. Nesvarbu, keli pakop bus telesko
46

pinis cilindras, vliausiai bus traukiama didiausio skersmens pako

pa. Toks teleskopinio hidraulinio cilindro veikimo principas turi takos
teleskopiniams cilindrams skaiiuoti. Dl to pagrindinis skaiiuoja
masis skersmuo yra iorinis didiosios pakopos skersmuo. Dviej pa
kop teleskopinio hidraulinio cilindro skaiiuojamasis skersmuo yra
didiausios pirmosios pakopos D2 = 110 mm skersmuo.

2.8 pav. Dviej pakop teleskopinis hidraulinis cilindras

Teleskopinio hidraulinio cilindro greiiai skaiiuojami pagal me

todik, pateikt literatroje (Spruogis 2010).
Pirmosios pakopos greitis, vertinant trinio naudingumo koefi
cient ht:
Qt 4Qt
(2.13)
=
v1 =
,
2
A1
D

v1 =

4 8 103 1
3,14 0,12

= 1, 01 m/min.

Antrosios pakopos greitis, vertinant trinio naudingumo koefi

cient ht:
Qt 4Qt
(2.14)
=
v2 =
,
2
A2
D

2

47

v2 =

4 8 103 1
3,14 0,112

= 0, 84 m/min.

Teleskopinio hidraulinio cilindro pakop ivystomos jgos:

F1 = p

D12
b ,
4

(2.15)

3,14
0,12 0, 96 = 37 680 N = 37,68 kN.
F1 = 5 106
4
D 2
F2 = p 2 b ,
(2.16)
4


3,14
F2 = 5 106
0,112 0, 96 = 45 593 N = 45,59 kN.
4

Atsakymas: v1 = 1,01 m/min; v2 = 0,84 m/min; F1 = 37,68 kN;
F2 = 45,59 kN.
2.10 udavinys. Yra hidraulinis keltuvas, kuriame jg ivysto
dviej pakop vienpusio veikimo teleskopinis hidraulinis cilindras
(2.8 pav.), kurio skersmenys: D1 = 140 mm ir D2 = 160 mm. Visose
pakopose sandarinama moviniais sandarikliais ht = 1,0.
Reikia apskaiiuoti abiej pakop:
a) tepalo slg cilindro darbinje ertmje A, kai keliamas 15 t ma
ss krovinys G;
b) krovinio G nuleidimo greit, kai i ertms A iteka tepalo kiekis
Q = 16 l/min.
Hidraulinio teleskopo cilindro bendras naudingumo koeficientas
hb = 0,955.
Sprendimas
Teleskopinio hidraulinio cilindro pakop ivystomos jgos:
D22
D 2
b . I ia tepalo slgis cilindro dar
F1 = p1 1 b ir F2 = p2
4
4
binje ertmje A, kai keliamas krovinys G:
4F
p1 =
,

D12 b
ia F= F=
1 F2 = gG krovinio svorio jga.
48

ir

F = 9, 81 15 103 = 147,15 103, N = 147,15 kN,

p1 =

4 147,15 103
2

3,14 0,14 0, 955

p2 =

p2 =

4 147,15 103
2

3,14 0,16 0, 955

10, 01 106 Pa = 10,01 MPa

4F
D22 b

7, 67 106 Pa = 7,67 MPa.

Krovinio G nuleidimo greitis, kai i ertms A iteka tepalo kiekis

Q, lygus:
Qt 4Qt
v1 =
=
,
2
A1

D
1

4 16 103 1
v1 =
= 10, 4 dm/min = 1, 04 m/min.
2
,
,
3
14

0
14

Qt 4Qt
=
v2 =
,
2
A2

D
2

4 16 103 1
v2 =
= 7, 9 dm/min = 0, 79 m/min.
2

,
,
3
14
0
16

Atsakymas: a) p1 = 10,01 MPa; p2 = 7,67 MPa;

b) v1 = 1,04 m/min; v2 = 0,79 m/min.
2.11 udavinys. Viengubo veikimo dviej pakop hidraulinio te
leskopinio cilindro (2.8 pav.) didysis skersmuo D2 = 200 mm, o ma
esnis skersmuo D1 = 180 mm. Hidraulinis cilindras pakelia didiau
si svorio jg G, kurios mas m = 30 t. Bendras cilindro naudingumo
koeficientas hb = 0,955.
vertinus hidraulinio cilindro mediag plien, kurio leistinieji
tempimo deformacijos tempiai sadm = 100 MPa, reikia apskaiiuoti:
a) teleskopinio hidraulinio cilindro pakop maiausius storius d1
ir d2;
49

b) pirmosios pakopos hidraulinio cilindro naujos plienins vors

d1 stor, vertinant 3 mm ulaid vors ioriniam aptekinimui ir vidi
niam itekinimui remontuojant hidraulin cilindr;
c) antrosios iorins pakopos hidraulinio cilindro naujos plienins
vors stor d2, vertinant 3 mm ulaid ioriniam aptekinimui ir 1 mm
ulaid iorinei korozijai remontuojant hidraulin cilindr.
Sprendimas
a) Didiausia svorio jga, kuri pakelia hidraulinis cilindras, yra:

G = mg,
G = 30 103 9, 81 = 294, 3 103 N = 294, 3 kN.
Teleskopinio hidraulinio cilindro stmoklio jga:
F = pi Ai b = G.

I ia galima apskaiiuoti kiekvienos pakopos skysio slgius:

F
4F
Pirmosios p1 =
,
=
A1 b D12 b

p1 =

4 294, 3 103
2

= 12,12 106 Pa 12 MPa.

3,14 0,18 0, 955

F
4F
,
=
Antrosios p2 =
A2 b D22 b
p2 =

4 294, 3 103
2

3,14 0, 2 0, 955

= 9, 81 106 Pa 10 MPa.

Skaiiuojamasis slgis lygus:

psi = 1, 2 pi ,

ps1 = 1, 2 p1 ,

ps1 = 1, 2 12 = 14, 4 MPa,

ps2 = 1, 2 p2 ,

ps2 = 1, 2 10 = 12 MPa.
50

Maesns pakopos cilindro vidinis skersmuo lygus Dv1 = 180 mm,

o spindulys Rv1 = 90 mm; didesns pakopos cilindro vidinis skersmuo
lygus Dv2 = 200 mm, o spindulys Rv2 = 100 mm.
Skaiiuojame teleskopinio hidraulinio cilindro maesns ir dides
ns pakop iorinius spindulius (Spruogis 1991).

Ri1 = Rv1
Ri1 = 0, 09

100 106 + 0, 4 14, 4 106

100 106 1, 3 14, 4 106
Ri 2 = Rv 2

Ri1 = 0,1

adm + 0, 4 ps1
,
adm 1, 3 ps1
0,1 m = 100 mm,

adm + 0, 4 ps 2
,
adm 1, 3 ps 2

100 106 + 0, 4 12 106

100 106 1, 3 12 106

0,111 m = 111 mm.

Skaiiuojame teleskopinio hidraulinio cilindro pakop maiau

sius storius d1 ir d1:
1 = Ri1 Rv1 ,

1 = 100 90 = 10 mm.
2 = Ri 2 Rv 2 ,
2 = 111 100 = 11 mm.
b) Skaiiuojame slg pirmojoje pakopoje:
F
4F
p1 =
,
=
A1 b Dv21 b

ia Dv1 pirmosios pakopos vidinis skersmuo su 3 mm ulaida lygus

Dv1 = 186 mm.
4 294, 3 103
p1 =
= 11, 35 106 Pa 11, 35 MPa.
2

3
,
14
0
,
186
0
,
955

Skaiiuojamasis slgis p1 lygus:

ps1 = 1, 2 p1 = 1, 2 11, 35 = 13, 62 MPa.

51

Skaiiuojame teleskopinio hidraulinio cilindro maesns pakopos

iorin spindul nevertindami 3 mm ulaidos vorei iorikai aptekinti
(Spruogis 1991).
min + 0, 4 ps1
,
Ri1 = Rv1
min 1, 3 ps1

Ri1 = 0, 093

100 106 + 0, 4 13, 62 106

100 106 1, 3 13, 62 106

0,105 m = 105 mm.

Skaiiuojame teleskopinio hidraulinio cilindro maesns pakopos

iorin spindul vertindami 3 mm ulaid vorei iorikai aptekinti:
Ri*1 = Ri1 + 3 mm,

Ri1* = 105 + 3 = 108 mm.

Skaiiuojame pirmosios pakopos hidraulinio cilindro naujos plie

nins vors d1 stor vertin 3 mm ulaid vorei iorikai aptekinti ir
vidiniam itekinimui remontuojant hidraulin cilindr:
1* = Ri*1 Rvi ,

1* = 108 93 = 15 mm.

c) Skaiiuojame slg antrojoje pakopoje:

F
4F
p2 =
,
=
A2 b Dv22 b
p2 =

4 294, 3 103
3,14 0, 22 0, 955

= 9, 81 106 Pa 9, 81 MPa.

Skaiiuojamasis slgis lygus:

ps2 = 1, 2 p2 ,
ps2 = 1, 2 9, 81 = 11, 78 MPa.

Skaiiuojame teleskopinio hidraulinio cilindro didesns pakopos

iorin spindul nevertindami 3mm ulaidos vorei iorikai aptekinti
ir 1 mm ulaidos iorinei korozijai remontuojant hidraulin cilindr
(Spruogis 1991).
52

Ri 2 = Rv 2

Ri2 = 0, 09

adm + 0, 4 ps 2
,
adm 1, 3 ps 2

100 106 + 0, 4 11, 78 106

100 106 1, 3 11, 78 106

0,1 m = 100 mm.

Skaiiuojame teleskopinio hidraulinio cilindro didesns pakopos

iorin skersmen vertindami 3mm ulaid vorei iorikai aptekinti
ir 1 mm ulaid iorinei korozijai remontuojant hidraulin cilindr:

Ri*2 = Ri 2 + ( 3 + 1) mm,
*
Ri2
= 100 + 3 + 1 = 104 mm.

Skaiiuojame antrosios pakopos hidraulinio cilindro naujos plieni

ns vors d2 stor vertindami 3mm ulaid vorei iorikai aptekinti ir
1 mm ulaid iorinei korozijai remontuojant hidraulin cilindr:

1* = Ri*1 Rvi ,
1* = 104 90 = 14 mm.
Atsakymas: a) 1 = 10 mm; 2 = 11 mm,

b) 1* = 15 mm,

c) 2* = 14 mm.

2.12 udavinys. Vienpusio veikimo dviej pakop hidraulinio teles

kopinio cilindro (2.8 pav.) pirmosios pakopos skersmuo D1=100mm,
eiga l1 = 500 mm, o antrosios pakopos skersmuo D2=110 mm, eiga
l2=400 mm. Sandarinimas moviniais sandarikliais ( t = 1, 0 ) .
Naudojant tepalo kiek Q = 8 l/min, reikia apskaiiuoti krovinio
G viso paklimo vidutin greit vvid.. Visas paklimasvyksta, kai abi
teleskopinio cilindro pakopos pripildytos tepalo.
Sprendimas
a) Apskaiiuojame pirmosios ir antrosios pakop klimo laikus
t1 ir t2:
l
l
t1 = 1 , t2 = 2 ,

v1
v2
53

ia l1, l2 eigos; v1, v2 greiiai, kuriais istumiamos hidraulinio ci

lindro pakopos, kai tepalo kiekis Q ertmje A.
b) Greiiai lygs:
Qt 4Qt

=
v1 =
,
A1
D12

v1 =

4 8 103 1
3,14 0,12
v2 =

v2 =

= 1, 02 m/min,

Qt 4Qt
=
,
A2
D22

4 8 103 1
3,14 0,112

= 0, 84 m/min.

c) Tuomet laikai t1 ir t2 lygs:

t1
=

0, 5
= 0, 49 min = 29, 4 s,
1, 02

t2
=

0, 4
= 0, 476 min = 28, 6 s.
0, 84

d) Bendra teleskopinio hidraulinio cilindro eiga 1, ikeliant krovi

n G reikiam aukt, lygi:

l = l1 + l2 ,

l = 500 + 400 = 900 mm = 0, 9 m.

e) Abiej pakop iklimo suminis laikas t lygus:

t = t1 + t2 ,

t = 0, 49 + 0, 476 = 0, 966 min = 57, 96 s.

f) Vidutinis krovinio G klimo greitis vvid. hidrauliniu teleskopi

niu cilindru:
l

vvid. = ,
t
0, 9
vvid. = 0, 93 m/min.
=
0, 966

Atsakymas: vvid. = 0,93 m/min.
54

2.13 udavinys. Viengubo veikimo keturi pakop teleskopinia

me hidrauliniame cilindre pirmosios maiausios pakopos skersmuo
yra 100 mm, o skirtumas tarp kit gretim didesnio skersmens pako
p 10 mm. Vis teleskopinio hidraulinio cilindro pakop sandarini
mas moviniais sandarikliais ( t = 1, 0 ) .
Reikia apskaiiuoti teleskopinio hidraulinio cilindro vis pakop i
stmimo ilgi vidutin greit, kai naudojamo tepalo kiekis Q = 16 l/min
ir eiga:
a) teleskopinio hidraulinio cilindro kiekvienos pakopos eiga yra po
0,4m;
b) teleskopinio hidraulinio cilindro kiekvienos pakopos eiga, pra
dedant nuo maesnio skersmens pakopos atitinkamai yra: 450 mm,
430 mm, 410 mm ir 400 mm.
Sprendimas
a) Apskaiiuojame kiekvienos pakopos greiius:
v1 =

v1 =

v2 =

v3 =

v4 =

= 2, 04 m/min,

Qt 4Qt
=
,
A2
D22

4 16 103 1
3,14 0,112

= 1, 68 m/min,

Qt 4Qt
=
,
A3
D32

4 16 103 1
3,14 0,122
v4 =

3,14 0,12

v3 =

4 16 103 1
v2 =

Qt 4Qt
=
,
A1
D12

= 1, 42 m/min,

Qt 4Qt
=
,
A4
D42

4 16 103 1
3,14 0,132
55

= 1, 21 m/min.

b) Vis cilindro pakop istmimo ilgi vidutinis greitis:

v +v +v +v
vvid. = 1 2 3 4 ,
4
2, 04 + 168 + 1, 42 + 1, 21
vvid. =
= 1, 59 m/min.
4
c) Bendra vis pakop eiga:
l = l1 + l2 + l3 + l4 ,
l = 0, 45 + 0, 43 + 0, 41 + 0, 40 = 1, 69 m.
d) Kiekvienos pakopos plunerio istmimo laikas:
l
t1 = 1 ,
v1
0, 45
t1 = 0, 22 min = 13, 2 s.
=
2, 04
l
t2 = 2 ,
v2
0, 43
t2 = 0, 256 min = 15, 4 s.
=
1, 68
l
t3 = 3 ,
v3
0, 410
t3 = 0, 289 min = 17, 3 s.
=
1, 42
l
t4 = 4 ,
v4
0, 400
t4 = 0, 331 min = 19, 8 s.
=
1, 21
e) Vis cilindro pakop istmimo ilgi suminis laikas:
t = t1 + t2 + t3 + t4 ,
t = 0, 220 + 0, 256 + 0, 289 + 0, 331 = 1, 096 min.
f) Viso teleskopinio cilindro pakop istmimo vidutinis greitis:
l
vvid . c = ,
t
1, 69
v=
= 1, 54 m/min.
vid . c
1, 096
Atsakymas: vvid. = 1,59 m/min; vvid.c = 1,54 m/min.
56

3. Dinamins hidraulins mainos

Dinamins hidraulins mainos skirstomos siurblius ir hidrau
linius variklius. Nagrinsime icentrinius ir ainius dinaminius siurb
lius, kurie plaiausiai naudojami praktikoje.
Vienas i pagrindini icentrinio siurblio charakteristik yra siur
bimo auktis Hs, kuris ireikiamas taip:
vs2
,
(3.1)
g
2

p
ia Hv vakuuminis auktis, kuris lygus H v = v ; pv vakuuminis sl
g
gis, matuojamas vakuummetru siurbimo linijoje; vs siurbimo greitis.
Konstruojant galingus siurblius, apskaiiuoti j parametrus tiks
linga pagal panaumo kriterijus. vairias mentini siurbli grupes ga
lima sujungti pagal geometrinio panaumo princip (Spruogis 1991).
Geometrikai panaiems natralaus dydio ir siurblio modelio
siurbliaraiams turi bti proporcingi ie dydiai:
H s = Hv

d n Dn bn
=
=
= ae ,
d m Dm bm

(3.2)

ia dn, Dn, bn natralaus dydio siurblio stebuls ir iorins men
i gal atitinkami skersmenys dn ir Dn ir stebuls plotis bn; dm, Dm,
bm siurblio modelio atitinkami parametrai; an linijinis panaumo
mastelis.
Geometrikai panai siurbli turi bti lygs kampai, apibdinan
tys meni form (), taip pat vienodas meni skaiius z.
Kinematikai panai siurbli vis greii lygiagretainiai turi bti
panas, t, y.
vn n un
n
=
=
= ae n ,
(3.3)

vm m um
nm
ia vn, wn, un, natralaus dydio siurblio atitinkamai absoliutus, re
liatyvinis ir apskritiminis greiiai; vm, wm, um siurblio modelio ati
tinkamai analogiki greiiai; nn, nm natralaus dydio ir siurblio mo
delio sukimosi daniai.
57

Panai siurbli, dirbani panaiu reimu, naumas proporcin

gas linijiniam panaumo masteliui treiuoju laipsniu, taip pat sukimo
si daniui
Qn
n
(3.4)
= ae3 n .
Qm
nm


Panai siurbli, dirbani panaiu reimu, slgio auktis pro
porcingas linijiniam panaumo masteliui antruoju laipsniu ir sukimosi
dani santykiui antruoju laipsniu
2

n
Hn
(3.5)
= ae2 n .
Hm
nm

Panai siurbli, dirbani panaiu reimu, galios proporcingos
linijiniam panaumo masteliui penktuoju laipsniu, sukimosi daniui
treiuoju laipsniu ir perpumpuojamo skysio lyginamajam svoriui
3

n
Pn
(3.6)
= ae5 n n .
Pm
nm m

Siurblio greitaeigikumo koeficientas ng apskaiiuojamas pagal
toki formul:
n Q
ng = 3, 65
,
(3.7)
4
H3

ia n siurbliaraio sukimosi danis sk/min; Q siurblio naumas

m3/s; H siurblio slgio auktis m, kai nmax.
Ainiu siurbliu sukuriam skysio slg H apytiksliai galima skai
iuoti pagal formul
u2
H = 22 ,
(3.8)
gk
2
s

ia u2 siurbliaraio meni iorinis apskritiminis greitis; ks slgio
koeficientas, kuris priklauso nuo greitaeigikumo koeficiento; apy
tiksliai gali bti lygus k s 0, 0244ng2 / 3 .
Ainio siurblio idealus naumas

Qi = D 2 d 2 v a ,
(3.9)
4

ia D siurbliaraio iorinis skersmuo; d stebuls skersmuo, gali
bti (0,40,5)D; va ainis greitis.

58

va = kv 2 gH ,

(3.10)

0, 055ng2 / 3 ;

ia kv greiio koeficientas, k s
H siurblio slgio auk
tis, m.
Siurbliaraio iorin skersmen galima apskaiiuoti pagal i pu
siau empirin formul:
D = k 3 Q / n,
(3.11)

ia k koeficientas, lygus 55,2; n sukimosi danis, sk/min.
Skurinio siurblio slgio auktis priklauso nuo skysio tekjimo
apskritiminio greiio
Dn

(3.12)
u=
60

ir skaiiuojamas pagal formul:
u2
H =
,
(3.13)
g
2

ia koeficientas, apytiksliai lygus 2,55,5; D iorinis siurbliara
io skersmuo, m; n siurbliaraio danis, sk/min.
UDAVINIAI
3.1 udavinys. Koks turi bti icentrinio siurblio benzino siur
bimo greitis vs, kai vakuuminis slgis pv = 0,08 MPa, benzino tan
kisr=900 kg/m3, siurbimo auktis Hs = 2,8 m.
Sprendimas
Icentrinio siurblio siurbimo auktis pagal (3.1) formul apskai
iuojamas taip:
v2

H s = Hv s ,
2g
ia g pagreitis; g = 9,81 m/s2.
Surandame vakuumin aukt:
p

Hv = v ,
g

Hv =

0, 08 106
= 9, 06 m.
900 9, 81
59

 I (3.1) formuls apskaiiuojame vs:

vs = 2 g ( H v H s ) ,

vs = 29, 81( 9, 06 2, 8 ) = 122, 82 = 11, 08m / s.

Atsakymas: Icentrinio siurblio siurbimo greitis vs = 11,08 m/s.

3.2 udavinys. Pagal panaumo teorij apskaiiuokite nat

ralaus icentrinio siurblio ivystom naum Qn, slgio aukt Hn,
gali Pn, kai natralaus siurblio skersmuo Dn = 2000 mm, skiai
nn=3000sk/min, o siurblio maketo Dm = 200 mm, nm=1000 sk/min,
naumas Qm=80m3/h, auktis Hm = 10 m, Pm = 5 kW.
Sprendimas
Apskaiiuojame linijin mastel pagal (3.2) formul:
D

ae = n ,
Dm
2000
= 10.
200
Natralaus siurblio naumas apskaiiuojamas i panai siurbli
naumo iraikos (3.4):
n
Qn = Qm ae3 n ,
nm

3000

Qn = 80 103
= 24 103 m3 /h.
1000

=
ae

Natralaus siurblio ivystomas slgio auktis apskaiiuojamas i

panai siurbli slgio iraikos (3.5):

Hn =

H m ae2

nn
,
nm

2 3000

3
H n = 10 10
= 9 10 m.
1000
Natralaus siurblio galia apskaiiuojama i panai siurbli ga
lios iraikos (3.6):

60

n
Pn = Pm ae5 n ,
nm
3

3000
5
Pn = 5 105
= 135 10 kW.
1000

Atsakymas: Qn = 24 103 m3/h; Hn = 9 103 m; Pn = 135 105 kW.

3.3 udavinys. Apskaiiuoti ainio siurblio naum Q, kurio

skiai n = 2980 sk/min, siurblio siurbliaraio iorinis skersmuo
D=400mm, greitaeigikumo koeficientas ng = 100.
Sprendimas:
Apskaiiuojame siurbliaraio iorin apskritimin greit u pagal
(3.12) formul:
Dn

u=
,
60 1000
3,14 400 2980
m
= 62, 38 .
60 1000
s
Apskaiiuojame siurblio sukuriam slgio aukt H pagal (3.8)
formul:
u2 ,

H=
2 gk s2

u=

ia ks slgio koeficientas, kuris lygus:

k s = 0, 0244ng2 / 3 ,

tada k s = 0, 0244 3 1002 = 0, 0244 21, 54 = 0, 526,

m
g = 9, 81 2 ,
s
2
(62, 38)

H=
= 377, 06 m.
2 9, 81 0, 526
Ainio siurblio idealus naumas apskaiiuojamas pagal (3.9)for
mul:

Qi = D 2 d 2 va ,

4
ia d = ( 0, 4 0, 5 ) , D stebuls skersmuo (Spruogis 1991).

61

Tariame, kad d = 0, 45 D. Tada d = 0, 45 400 = 180 mm.

va ainis greitis apskaiiuojamas pagal (3.10) formul:

va = kv 2 gH ,

ia kv = 0, 055 ng2 / 3 greiio koeficientas (Spruogis 1991).

kv

2
= 0, 055 100 3

= 0, 055 1002 = 0, 055 21, 54 = 1,18,

va = 1,18 2 9, 81 377, 06 = 1,18 86, 01 = 101, 49

m
,
s

3,14
0, 4002 0,1802 101, 49 = 10,166 m3 /s.
4
Realus siurblio naumas:
Q = Qi ,
Qi =

ia h naudingumo koeficientas = 0, 77 0, 88 (Spruogis 1991).

Tariame, kad h = 0,8.

Q = 10,166 0, 8 = 8,13 m3 /s.
Atsakymas: ainio siurblio ivystomas naumas yra Q = 8,13m3/s.
3.4 udavinys. Apskaiiuoti sukrinio siurblio ivystom slgio
aukt H, kai siurblio siurbliaraio iorinis skersmuo D = 100 mm, o
skiai n = 1440 sk/min.
Sprendimas
Sukrinio slgio ivystomas slgio auktis apskaiiuojamas pa
gal (3.13) formul:
u2

H =
,
2g
ia Y koeficientas, kuris lygus Y = 2,55,5 (Spruogis 1991). Lai
kome, kad Y = 4; u skysio tekjimo apskritiminis greitis:
Dn

u=
,
60
3,14 0,1 1440

u=
= 7, 536 m/s,
60

g = 9, 81 m/s 2 ,
62

tada

H =4

( 7, 536 )2

= 11, 578 m.
2 9, 81
Atsakymas: skurinio siurblio ivystomas slgio auktis
H=11,578 m.

3.5 udavinys. Apskaiiuoti icentrinio siurblio ivystom slgio

aukt H, kuris pumpuoja benzin. Benzino trio vieneto sunkio jga
gb = 7500 N/m3. Siurbimo ir slgio vamzdi skerspjviai vienodi,
t.y. ds = dp. Tada ir greiiai vs = vp. Gyvsidabrio trio vieneto sunkio
jga ggyv = 136 103 N/m3. Vakuumetro VK rodmuo hv = 300 mm gyv
sidabrio stulpelio aukio. Icentrinis siurblys prijungtas hs = 4,7 m
auktyje, o manometras MN = 4,0 m auktyje. Manometro rodmuo
pm = 0,2 MPa.
Sprendimas
Nubraiome schem (3.1 pav.):

3.1 pav. Icentrinio siurblio prijungimo schema

Manometro rodmenys ireikti benzino stulpo aukiu:

p
hm = m ,
benz
6
0, 2 10
hm =
= 26, 7 m. benz. st. a.
7500
63

Vakuummetro benzino stulpo aukio rodmenys:

gyv
hv = hv
,
benz
136000
=
hv 0=
,3
5, 4 m. benz. st. a.
7500
Manometro ir vakuummetro prijungiam auki skirtumas:

hmn vk = h p hs ,

hmn vk = 4 4, 7 = 0, 7 m.
Icentrinio siurblio ivystomo slgio auktis:

H = hm + hv + hmn vk +

v 2p vs2
2g

kadangi d s = d p , tai v p vs = 0,
tada:
H = hm + hv + hmn vk ,

H = 26, 7 + 5, 4 0, 7 = 31, 4 m benz. st. a.

Atsakymas: icentrinio siurblio ivystomas slgio auktis

H=31,4 m benz. st. a.
3.6 udavinys. Naudojantis 3.5 udavinio slygos duomenimis
apskaiiuoti icentrinio siurblio nauding ir vis faktin gali, kai jo
naumas Q = 360 m3/h. Jo naudingumo koeficientai tokie: mechani
nis hm = 0,99 ; hidraulinis hh = 0,86; trinis ht = 0,9.
Sprendimas
Siurblio naudingoji galia:

Pn = Q benz. H ,
Nm
106
= 84, 78
= 23, 55 kW.
h
36 102
Siurblio naudingumo koeficientas:

Pn = 360 7500 3,14 = 84, 78 106

= m h t ,

= 0, 99 0, 86 0, 9 = 0, 77.
64

 Siurblio visa faktin galia:

Pf =
=
Pf

P
,

23, 55
= 30, 58 kW.
0, 77

Atsakymas: Pn = 23,55 kW, P = 30,58 kW.

3.7 udavinys. Naudojantis 3.5 ir 3.6 udavini slyg duome
nimis, apskaiiuoti icentrinio siurblio siurbliaraio skius, kai jo i
jimo tako apskritiminis greitis u2 = 15 m/s, o skersmuo D2 = 0,2 m.
Sprendimas
Siurbliaraio apskritiminis greitis yra lygus:
D2 n

u2 =
.
60
I ia:
60u2

n=
,
D2
60 15

n=
= 1433,1 sk/min.
skk/min.
3,14 0, 2
iuos skius parenkame pagal standartinius variklio skius, t. y.
n = 1450 sk/min.
Atsakymas: icentrinio siurblio siurbliaraio skiai yra
n=1450 sk/min.
3.8 udavinys. Icentrinis siurblys pumpuoja benzin i talpyklos
A talpykl B (3.2 pav.). Benzino lygis talpykloje A lygus H = 20m.
Apskaiiuoti icentrinio siurblio siurbimo aukt HS, slgio aukt ir
slg, imatuot siurblio slgio vamzdyje. Ieities duomenys tokie:
siurblio ivystomas naumas Q = 6,13103 m3/s, vamzdyno skers
muo d = 0,05 m; benzino tankis r = 810 kg/m3; benzino kinemati
n klampa n = 2,7 106 m2/s; slgio nuostoli koeficientai vietiniams
pasiprieinimams nugalti: benzino tekjimo vamzdio pradioje
zt=0,5; itekjimo vamzdio gale zi=1; iaupo z=0,17; sklends
zsk=2. siurbimo vamzdyno ilgis l1 = 6,5 m, o slgio vamzdyno ilgis
N
l2 =116m; manometro M rodmenys pM = 3, 5 104 2 .
m
65

3.2 pav. Benzino pumpavimo i talpykl icentriniu siurbliu schema

Sprendimas
Ivesime palyginamj ploktum OO per vamzdyno centri
n a. Skerspjvis 11 parodo benzino talpyklos A laisvj paviri;
skerspjvis 22 eina per centrin icentrinio siurblio a.
Apskaiiuosime siurblio siurbimo aukt. Uraome Bernulio
lygt skerspjviams 11 ir 22 :
p
v2
p
v2
h1 + 1 + a1 1 = h2 + 2 + a2 2 + h1 2 ,
g
2g
g
2g

ia h1 = H ; p1 = patm ; v1 = 0; h2 = 0 .
Slgio nuostoliai susideda i slgio nuostoli vamzdyno ilgy
je (hv) ir sumini nuostoli dl vietini pasiprieinim (hv.p.), t. y.
h12=hv + hv.p.
l v2

hv =
,
d 2g 2
v

hv. p. = ( zitt + zc ) ,
2g
ia
4Q

v = v2 = 2 ,
d

4 6,13 103

= 3,12 m/s .
3,14 0, 052
Apskaiiuojame benzino tekjimo reim pagal Reinoldso skaii:
v2 =

Re =

3,12 0, 05
vd
, Re =
= 57 777.

2, 7 106
66

Kadangi Re = 57 777 > Re kr = 2320 , tai benzino pumpavimo re

imas yra turbulentinis.
Laikome, kad vamzdynas hidraulikai yra lygus, tuomet Darsi
koeficientas (hidraulins trinties koeficientas) skaiiuojamas pagal
Blaziuso formul:
0, 3164
,
= 4
Re

0, 3164 0, 3164
=
=
= 0, 02 .
4 57 777
15, 5

Tuomet icentrinio siurblio siurbimo auktis HS apskaiiuoja
mas pagal toki formul:
2
p2
v22 l
v
H
=
=
H

+
+

,
z
+
z

t
c
S
it
2

g
2g d
2g
3,122
6, 5
3,122

= 20 0, 496
H S = 20 1
0, 02
+ 0, 5 + 0,17
2 9, 81
0, 05
2 9, 81
(2, 6 + 0, 67) 0, 496 = 17, 88 m,
ia a2 = zi = 1.
Icentrinio siurblio ivystom slg imatuojame manometru M,
kuris rodo slg benzino itekjimo vamzdio lygiu talpykl B:
p
H Sl . = M ,
g

3,15 104
= 4, 4m.
810

9
81
,

Nordami nustatyti perteklin benzino slg itekjimo vamz
dio skerspjvyje 22 ir talpyklos B laisvajame paviriuje, uraome
tokio pavidalo Bernulio lygt:
H Sl. =

h2 +

v2
p
p2
v2
+ a2
= h3 + 3 + a3 3 + h33 ,
g
2g
g
2g

ia h2 = 0, p2 = p pertek . , h3 = H sl ., p3 = 0, h33 = hv + hv. p ,

hv =

v2
l v2
.
;hhvv ==hhsksk. + h + hiai = ( zsk ++ zc ++ ziis )
2g
d 2g
67

Tada
2

v2 l
v2
v
p pert .ia. = g H sl + a3 3 + + 3 a3 3 =
2g d
2 g
2g

v
l
= g H sl + + 3 ,
2 g
d

11, 6

3,122
p pert .ia. = 810 9, 81 4, 4 + 0, 02
+ 2 + 0,17 + 1
=
0, 05

2 9, 81

N
= 0, 66 105 2 .
m
Atsakymas: HS = 17,88 m; Hsl = 4,4 m, ppert.i = 0,66 105 N/m2.

0, 01 m3
,
s
pumpuoja vanden i ulinio ketiniu vamzdiu, kurio skersmuo
d=150 mm, o ilgis l = 100 m (3.3 pav.). Vandens temperatra talpyk
loje 20 C. Apskaiiuoti vandens lygio h kritim vandens talpykloje
ir ulinyje.
3.9 udavinys. Icentrinis siurblys, kurio naumas Q =

3.3 pav. Vandens talpyklos schema

Sprendimas
Uraome Bernulio lygt 11 ir 22 skerspjviuose, laikydami
vandens lyg 22 ulinyje kaip lyginam ploktum:
68

v12
v2
+ g h = p2 + 2 + pn ,
2
2
ia p1 ir p2 slgis. Jei p1 = p2 ir greiiai v1 ir v2 yra v1 ~ v2 = 0, tada
nuostoliai Dpn = rgDh.
Slgio nuostoliai vamzdyje ( 1974) lygs:

p1 +

2
v
l
.
n = +
2
d
Vamzdyje tekanio skysio greitis:

v=
v=

4 0, 01

4Q
d 2

= 0, 565 m/s.

3,14 0,152

Reinoldso skaiius, kai = 1, 01 106 m 2 /s paimta i lenteli

( 1976):
vd ,

Re =

Re =

0, 565 0,15
1, 01 10

= 8, 4 104.

Ketinio vamzdio absoliutus iurktumas k = 1 mm = 103 m

santykinis iurktumas k/d = 103/0,15 = 6,7 103.
Hidraulins trinties koeficient apskaiiuojame i formuls,
skirtos vamzdiams, kuriais tekantis vanduo yra kvadratini pasiprie
inim zonoje ( 1976):

k
= 0,11 s
d
0, 25

0, 25

103

= 0,11
= 0, 0316.
0,15

Slgio vietiniai nuostoliai susideda i nuostoli skysiui tekant

vamzd ir itekant i jo (, 2007), zt = 6, zt = 1.
69

 Vandens lygio Dh kritimas vandens talpykloje ir ulinyje yra:

h =

2
pn l
v
= + ,
g d
2g

100

0, 5652
= 0, 46 m.
h = 0, 0316
+ 7
0,15

2 9, 81

Atsakymas: vandens lygio kritimas vandens talpykloje ir ulinyje Dh = 0,46 m.

3.10 udavinys. Icentrinis siurblys pumpuoja 20 C temperatros
vanden i vandens talpyklos (3.4 pav.). Siurblio naumas Q=50l/s.
Apskaiiuoti galim didiausi icentrinio siurblio horizontalaus vele
no padt vir laisvojo vandens paviriaus Hmax, kai slgis vamzdyje
prie siurbl p2 = 0, 3 105 Pa. Ant siurbianiojo ketinio vamzdio, ku
rio skersmuo d = 0,25 m, o ilgis l = 50 m umautas apsauginis tink
lelis. Vamzdis tolygiai ilenktas spinduliu R = 0,5 m ir jame rengta
reguliuojanioji sklend, kuri atidaryta 45 % jos skerspjvio.

3.4 pav. Icentrinio siurblio, pumpuojanio vanden i talpyklos, schema

Sprendimas
Sudarome Bernulio lygt skerspjviuose 11, darydami juos per
talpyklos laisvojo paviriaus lyg ir ploktum 22 prie siurbl:
v2
v2

p1 + 1 + gz1 = p2 + 2 + gz2 + pn ,
2
2
70

ia v1 vandens tekjimo vidutinis greitis talpyklos laisvajame pavir

iuje; p1 atmosferinis slgis; v2 vandens tekjimo greitis siurbimo
vamzdyje; Dpn slgi nuostoli suma vamzdyno ilgyje vertinant ir
vietinius nuostolius.
vertinant, kai z = 0, v1 0 ir laikant skerspjv 11 lyginamja
ploktuma, rasime p1:
v2

p1 = 2 + p2 + gH1 + pn .
2
Siurblio idstymo auktis vir vandens lygio talpykloje:

H1 =

p1 p2 v2 2 pn

.
g
2 g g

Vandens tekjimo siurbimo vamzdyje vidutinis greitis:

4Q
v2 = 2 ,
d
v2 =

4 5 102
3,14 0, 252

= 1, 02 m/s.

Slgio suminiai nuostoliai:

2
v2 l
l v2
v
pn = 2 + 2 = + 2 ,
d 2
2 d
2
ia = t + p + s ; zt tinklelio vietinio pasiprieinimo koeficien
tas tekant vandeniui siurbimo vamzd (
1976); zp vamzdyno sklandaus poskio pasiprieinimo
koeficientas; zs sklends vietinio pasiprieinimo koeficientas.
Reinoldso skaiius, kai = 1, 01 106 m 2 /s apskaiiuojamas
(analogikai kaip 3.9 udavinyje) pagal formul:
vd ,

Re =

1, 02 0, 25

Re =
= 25 104.
1, 01 106

Ketinio vamzdio absoliutus iurktumas k = 1 mm o santykinis

iurktumas k/d = 103/0,25 = 4 103.
71

 Pagal Nikuradzs grafik (, 2007) siurbimo vamz

diu skystis teka kvadratinio pasiprieinimo zonoje. Tada hidraulins
trinties koeficientas:
0,25
k

=0,11
,
d
103
= 0,11
0, 25

0, 25

= 0, 0278.

Vamzdyno sklandaus poskio vietoje vietinio pasiprieinimo koe

ficientas apskaiiuojamas pagal Altulio formul (
1976):
d
8

,
p = 0, 2 + 0, 001(100 )
R

p = 0, 2 + 0, 001(100 0, 0278 )

0, 25
= 2, 72.
0, 5

Slgio suminiai nuostoliai esant vandens tankiui r = 998,2 kg/m3

lygs:
50
1, 022

pn = 0, 0278
+ 5 + 2, 72 + 5 998, 2
= 9492 Pa.
0, 25
2

O tuomet

H1 =

105 (1 0, 3)
998, 2 9, 8

1, 022
9492

= 6,13,
2 9, 8 998, 2 9, 8

t. y. siurblys turi bti laikomas ne aukiau kaip 6,13 m vir vandens

laisvojo paviriaus lygio. Fizine prasme tai reikia tok icentrinio
siurblio siurbimo aukt, kuriam esant yra maiausia soij gar su
sidarymo tikimyb ir galima ivengti kavitacijos.
Atsakymas: siurblys turi bti ne aukiau kaip 6,13 m vir vandens laisvojo paviriaus lygio.

72

4. Hidraulin aparatra
renginys, skirtas darbinio skysio parametrams (slgiui, srau
tui, tekjimo krypiai) keisti arba palaikyti juos pastovius, vadinamas
hidrauliniu aparatu. Aparatros vaidmuo yra gana svarbus projek
tuojant hidraulin sistem ji utikrina sistemos darbo efektyvum
ir saugum. Informacijos apie hidraulin aparatr pateikta tokiuo
se literatros altiniuose (Spruogis 1991, 2008, 2010; 1974).
Taiau kaip atlikti kai kuri aparat, kurie nra aprayti lietuvi kalba,
skaiiavimus, pateikiame toliau.

4.1. Apsauginiai ir redukciniai votuvai

Apsauginis votuvas yra periodinio veikimo aparatas, skirtas hid
raulins sistemos slgiui riboti, kad nebt virytas leistinasis slgis.

4.1 pav. Apsaugini votuv schemos:

rutulinio (a, b); kginio (c); plunerinio (d)
73

Paprasiausias apsauginis votuvas yra rutulinis (4.1 pav., a) nau

dojant pastovi arba reguliuojam spyruokls verimo jg. Esant
skysio pulsacijoms jo lizdas susidvi. Siekiant mainti lizdo susi
dvjimo tolygum, ypa didelio slgio hidraulinse sistemose, rutu
liukas turi bti kreipikliuose m (4.1 pav., b). Tuomet jis juda iilgai
votuvo aies.
Tokiai pat votuv grupei priklauso ir kginis votuvas (4.1pav.,c).
Tokio votuvo btina hermetikumo slyga tikslus cilindrinio ir kgi
nio paviri ai sutapimas, taip pat votuvo kreipianiojo cilindro kor
puso ir lizdo skyls ai sutapimas.
Iskiriamas ir perpylimo votuvas tai nuolatinio veikimo vo
tuvas, palaikantis reikiam skysio, kur tiekia siurblys hidraulins
sistemos siurbimo zonoje, slg. is votuvas nuo apsauginio skiria
si tuo, kad jo konstrukcija turi bti apskaiiuota nuolatiniam darbui.
Perpylimo votuvo (4.1 pav., d) hidrauliniai parametrai:
slgi skirtumas (p1 p2) slgio ir nupylimo linijose;
debitas (skysio kiekis), patenkantis nupylimo linij, Qn=QsQv,
ia Qs siurblio naumas; Qv = Qs Qn debitas, kur sunaudoja
variklis.
Kaip perpylimo votuvai daniausiai naudojami pluneriniai vo
tuvai. taiso plunerio udengimo dydis x, per kur darbinis skystis at
sidarius votuvui iteka bak, turi bti nedaug didesnis u plunerio
galimus ainius virpesius, kad jis virpdamas nesidauyt atram.
iems virpesiams slopinti naudojamas droselis n.
Skysio ieiga. Esant statiniam darbo reimui skaiiuojamas plo
tas votuvo pralaidumo angos (4.20pav., ac), per kuri turi itekti
reikiamas darbinio skysio kiekis Q, kai slgi kritimas Dp.
Skysio kiekis Q, itekantis pro votuvo ply, kurio lizdo briau
nos yra atrios (4.2 pav., a ir b), apskaiiuojamas pagal toki formul:

o slgio kritimas:

Q = Ae

2
p ,

(4.1)

Q
p =
;
2 Ae
74

(4.2)

ia m naumo koeficientas; r skysio tankis; p = p1 p2 sl

gio kritimas votuve; Ae efektyvusis skysio tekjimo per kiaurym
(ply) plotas.
ias lygtis eina kintamas pratekamo kanalo plotas Ae, kuris
priklauso nuo judanio elemento (votuvo) paklimo, nuo kurio kei
iasi pratekamo kanalo skerspjvis ir naumo koeficientas m. Esant
turbulentiniam skysio tekjimui, kuris tokiu atveju yra vyraujantis,
atitinkamu tikslumu galima imti = const . Kginiams votuvams su
atriomis lizdo briaunomis, kai Re > 100, galima imti 0, 75.
Kadangi plyio skersmuo tarp votuvo ir jo lizdo gali bti kei
iamas kilojant votuv, tai skaiiuodami imame jo vidutin reikm.
Kginio votuvo vidutinis plyio skersmuo (4.2 pav., b) lygus:
d + d1
.
(4.3)
2

Kginio votuvo efektyvusis plyio plotas atitinkamai lygus:
d + d1
(4.4)
Ae = d vid . t = t
,
2

ia d votuvo angos (atri lizdo briaun) skersmuo; d1 udaran
iojo kgio efektyviojo skerspjvio skersmuo, esant pakeltam votu
vui; t skyls, pro kuri teka skystis, matmuo skerspjvyje, statmena
me srauto krypiai.
I kgini votuv skaiiavimo schemos (4.2 pav.) iplaukia, kad:
d vid. =

Tuomet:

d1 = d h sin x ,

t = h sin .
2
Ae = d h sin

sin ,
1
2 2d

(4.5)
(4.6)
(4.7)

ia h votuvo paklimo auktis iilgai jo aies; a votuvo kgio
virns kampas.
Kadangi h daug maesnis negu d, todl, esant nedideliems votu
v paklimams, antrj lygties (4.7) nar galima atmesti. Tuomet lygtis
(4.7) gauna tok pavidal:
75

Ae = d h sin

.
2

(4.8)

Naudodamiesi pateiktomis lygtimis, votuvo judanio kginio

elemento paklimo dyd h apskaiiuojame pagal toki formul:
h=

.
2 p

(4.9)

d sin
2

Paklimo auktis h votuvuose, kuri kgio virns kampas a=
90, konstruktyviai parenkamas h = (0,040,1) d. Siekiant ivengti
votuvo strigimo, gali bti a > 60.
Daniausiai rekomendacij naumo koeficientas parenkamas
m=0,8. Kai kuriose rekomendacijose naumo koeficientas laikomas
pastoviu jau, kai Reinoldso skaiius Re = 3040. Tokia prielaida gali
bti tik tuomet, kai hidraulins sistemos slgiai dideli, o votuvo lizdo
briaunos pakankamai atrios, t.y. kai yra didelis skysio turbulentinis
tekjimas. Kai votuvo sieneli briaunos turi nuoulas, o pats votuvo
judrusis elementas (kgis) pakeliamas gana maai, skysio tekjimas
yra laminarinis. Tada sumaja ir naumo koeficientas m.
4.2 pav., d pavaizduota kginio votuvo (kai virns kampas
a = 90) naumo koeficiento eksperimentin priklausomyb nuo
Reinoldso skaiiaus logaritmini koordinai sistemoje esant skirtin
giems slgio pokyiams p = p1 p2 = 0, 5; 1; 1,5 ir 2MPa.
vertinant tai, kad naumo koeficientas m kginiams votuvams
su atriomis lizdo briaunomis realiomis slygomis faktikai yra pasto
vus esant palyginti plaioms votuvo paklimo h riboms, todl (4.1)
iraika gali bti pateikta tokio pavidalo:

Q = B p1 p2 ;

(4.10)

2g

ia B = d
sin pastovus narys esant inomoms sly

2
goms.
Skysio tekjimo greitis apsauginio votuvo tekjimo kanale
(lizdo kiaurymje) paprastai pasirenkamas iki 15m/s ir tik tam tikrais
atvejais didelio slgio votuvuose iki 30m/s.
76

4.2 pav. Kgini votuv skaiiavimo schemos (a, b, c) ir naumo

koeficiento (m) priklausomybs nuo Reinoldso skaiiaus (Re) grafikas (d)

Darbinio skysio praleidiamj kanal votuvo korpuse santykis

d2
su tekjimo kanalo (lizdo kiaurymje) plotu Ae =
(4.20pav., a)
4
nustatomas 2:1.
Darbinio skysio slgio stabilumas. Svarbi votuvo charakteris
tika yra sugebjimas ilaikyti stabil slg esant skirtingiems darbinio
skysio naumams, taip pat utikrinti maiausi histerez (4.3 pav.)
votuvo pereinamaisiais darbo reimais.
77

Votuvo statin charakteristika p = f(Q) nusakoma slgio padid

jimu naumo vienetui:
p
=
.
(4.11)
Q

Daugumos votuv is parametras svyruoja:

p
= (0, 040, 25) 105 Pamin/l.
Q

Votuv kokyb esant stacionariajam (nusistovjusiam) reimui

p
, ia p
taip pat nustatoma pagal j jautrum slgio pokyiams =
p
virslgis, lyginant su nominaliuoju slgiu p. Apsauginio votuvo jautru
mas priklauso nuo slankiojanio elemento trinties jgos, lizdo formos,
p
= ( 0, 03 0,1) .
udarymo konstrukcijos ir gali labai svyruoti: =
p
I votuvo schem, pateikt 4.2 pav., a ir b, judani element,
esani ant atri lizdo kamp, votuvo pusiausvyros slyga (never
tinant trinties jg) ireikiama:
d2
F0 = Ae p =
p ,
(4.12)
4

ia F0 ir d spyruokls pradinio tempimo (suspaudimo) jga ir votu
vo bazinio lizdo skersmuo; p = p1 p2 slgio kritimas, atitinkantis
votuvo judanio elemento atidarymo pradi.
Akivaizdu, kad, norint utikrinti visik slgio stabilum, reikia,
kad prie atidaryto votuvo bt jg, veikiani judant element, pu
siausvyra.
Tokias slygas atitinka (nevertinant hidrodinamini jg) idea
lus votuvas su be galo ilga spyruokle. Tokio votuvo charakteristika
ireikiama vertikalija tiese a (4.3 pav.), nes, didjant naumui nuo
nulio iki didiausiosios reikms, taip pat ir jai majant nuo didiau
siosios reikms iki nulio, slgio takai pradioje ( pp) ir gale ( pmax)
taip pat judanio elemento udarymo gale ( p0) sutampa.
Taiau realiuose vienalaipsniuose votuvuose darbinio skysio
naumo kitimas sukelia slgio pokyius (votuv charakteristika ky
lanti). Tiesioginio veikimo vienalaipsniuose votuvuose (su vienu
78

droseliavimo plyiu) nemanoma utikrinti pastoviojo slgio esant

kintamam naumui. Paprastai pro votuv perleidiant vis darbinio
skysio kiek slgis padidja 56%, palyginti su slgiu votuvo ati
darymo metu.

4.3 pav. Apsauginio votuvo naumo charakteristika kaip slgio funkcija

4.3 pav. pavaizduotas vienalaipsnio votuvo, kylant judamajam

taisui, ryys tarp darbinio skysio naumo ir slgio. Kreiv b vaizduo
ja skysio kiekio didjim atidarant votuvo judamj tais, o kreiv c
vaizduoja skysio kiekio majim udarant votuvo judamj tais.
Pradinis slgis pp atitinka votuvo judamojo taiso atidarymo pradi,
jis yra pp > p0; ia p0 slgis, kuriam esant judamasis votuvo taisas
eina votuvo lizd. i slgi skirtumas lemia apsauginio votuvo
histerez, t. y. slgi skirtum atidarant ir udarant judamj votuvo
tais. is dydis turi bti kuo maesnis.
Prieastys, kurios turi takos votuv darbinio skysio slgio sta
bilumui ir histerezei atsirasti, yra:
spyruokls standumas;
judani detali votuvo trintis;
darbinio skysio slgio jg, inercijos jg ir hidrodinamins
kilms jg kitimas votuvo judamojo taiso pereinamuosiuose
procesuose.
79

Jg pusiausvyros slyga, neskaitant skysio srauto hidrodina

mini ir votuvo inercijos jg, veikiani votuvo kgin judamj
tais, susilieiant su atriomis lizdo briaunomis, atidarymo momento
pradioje (atsiplimo nuo lizdo momentu ir jo udarymo pabaigoje
(h 0; Q 0) ireikiama taip:

F0 = pA T = c h0 T ,

(4.13)

F0 T ch0 T
=
,
(4.14)
A
A

ia F0 spyruokls pirminio suspaudimo jga (esant nuliniam votuvo
paklimui) h0; c spyruokls standumas; h0 pirminis spyruokls su
d2
spaudimas (esant nuliniam votuvo paklimui); A =
votuvo
4
slyio linijos su lizdo briaunomis skerspjvio plotas (votuvo pavir
iaus projekcija, kuri apiplauna slegiamas skystis paklus votuvo
tais dydiu h = 0; Dp darbinio skysio slgi skirtumas votuvo
atidarymo pradioje ir jo udarymo pabaigoje; T ramybs bsenos
votuvo trinties jga (statin trintis).
I pateiktos formuls matome, kad, norint padidinti slgio stabi
lum votuvui dirbant, reikia mainti jo judamojo taiso trint, taip pat
naudoti elastines spyruokles. Norint sumainti votuv slankiojani
detali trint, ypa votuv, veikiani auktoje temperatroje, jos pa
dengiamos sidabru arba naudojamos specialios antifrikcins kariui
atsparios mediagos.
Apytiksliai skaiiuojant trintis danai nevertinama ir tuomet
(4.14) lygtis gauna tok pavidal:
4ch0
F
ch
(4.15)
.
p = 0 = 0 =
2
A
A

d

Matome, kad, nevertinus trinties, slgio kritimas Dp, atitinkantis
votuvo su atriomis briaunomis slgio kritim atidarymo pradioje,
yra lygus slgio kritimui votuvo udarymo momentu.
Po to, kai votuvo judamasis elementas atsiplia nuo lizdo, sl
gio kritimas i esms gali pasikeisti. Tai vyksta dl to, kad, pakilus
votuvo judamajam elementui, padidja pratekanio darbinio skysio
p =

80

kiekis, taip pat ir spyruokls standumas, bet sumaja votuvo uda

rymo taiso efektyvusis plotas Ae, kur veikia darbinio skysio slgis.
I 4.2 pav., a pateiktos skaiiavimo schemos iplaukia, kad esant u
darytam votuvui darbinio skysio slgis veiks udarymo tais skers
pjviu, kurio skersmuo d. Kai votuvas atidarytas, jo skerspjvis nu
sakomas kintamuoju skerspjviu d1 < d .
d12
Taigi atidaryto votuvo efektyvusis plotas Ae =
yra maesnis
4
d2
u plot A =
udaryto votuvo.
4
Norint atplti judant votuvo element nuo lizdo ir j atidaryti, rei
kia dydio, kuris leist darbiniam skysiui pratekti, t. y turi bti nuga
lta votuvo inercijos jga , lygi votuvo judamojo taiso pagreiio ir
jo mass su prijungtos spyruokls mase sandaugai. Skaiiuojant i mas
imama lygi 1/3 spyruokls mass. Skaiiuojant dideli matmen votu
vus taip pat vertinama darbinio skysio mas vir votuvo. Apytiksliai
skaiiuojant prijungtos spyruokls ir darbinio skysio mas imama lygi
0,5 spyruokls mass. Votuvo judamojo taiso pagreitis skaiiuojant
2h
imamas i tolygiai greitjanio judesio slygos: a = ; ia h ir t vo
t2
tuvo judamojo taiso paklimo (atidarymo) auktis ir laikas.
Eksperimentiniai tyrimai parod, kad votuvo atidarymo metu
dl jgos slgio uolis gali pasikeisti 50% nuo didiausiosios nomi
naliosios slgio reikms.
Votuvo judamajam taisui atsiplus nuo lizdo (h > 0) darbi
nio skysio droseliavimo vietoje atsiras hidrodinamin jga Fh, kuri
stengsis udaryti votuv (prieinsis tolesniam jo atidarymui).
vertinus ias jgas votuvo atidarymo atveju jg pusiausvyros
slyga ireikiama lygtimis:
F0 = c(h0 + h) = Ae p Fh T j ,

(4.16)
F0 + c(h0 + h) + + Fh + T j

,
p =
Ae

ia h votuvo judamojo taiso paklimo momentin reikm; T j vo

d12
tuvo judamojo taiso judesio trinties jga; Ae =
< A votuvo
4
efektyvusis plotas (4.2 pav., a).
81

Atidarius votuv dedamoji F virsta nuliu, o Fh yra kintamasis

dydis.
Kai votuvas iki galo atidarytas (patenka didiausias skysio kie
kis), jg, veikiani votuv atriomis briaunomis, pusiausvyros s
lyga turi tok pavidal:
Fmax = pmax Ae Fh T = c(h0 + hmax ) Fh T ,
(4.17)

Fmax + Fh T c(h0 + hmax ) + Fh T

,
=
pmax =

Ae
Ae

ia Fmax > F0 spyruokls suspaudimo jga, kurios dydis (h0 + hmax );

hmax votuvo judamojo taiso pakilimas, pro kur prateka didiausias
skysio kiekis.
Nevertinus trinties jg (4.17) lygtis gaus tok pavidal:

pmax =

Fmax + Fh c(h0 + hmax ) + Fh

=
.
Ae
Ae

(4.18)

Analiz parod, kad votuvai, kuriuose judamasis taisas kiloja

mas nedaug, votuvo efektyviojo ploto sumajimas yra nedidelis ir
todl skaiiuojant nebtina jo vertinti, o imti Ae = A.
Eksperimentiniai bandymai parod, kad i votuv veikiani
jg balanso svarbiausia yra hidrodinaminio poveikio jga Fh, nors
daniausiai ji ignoruojama.
Daugumoje konstrukcij votuv lizdas neturi atri briaun, bet
tam tikr paviri (4.2 pav., c). Dl to darbinio skysio slgio jg, vei
kiani votuv, stabilumas, o kartu ir slgi pp ir p0 skirtumas, kei
iantis pratekanio skysio kiekiui, kinta labiau. I 4.2 pav., c matyti,
kad, prie atsipliant votuvo judamajam taisui nuo lizdo, spyruokls
jg atsveria skysio slgis, veikiantis tais darbiniu skysiu apiplauna
m skersmens d skyls skerspjvio plot. Po to, kai votuvo judamasis
taisas atsipl nuo savojo lizdo, skystis pateks ply, kur sudaro liz
das ir taiso kgis, o galiausiai plotas, kur veiks darbinio skysio sl
gis, padids lizdo projekcijos ploktumos dydiu, statmenu taiso aiai.
Aiku, kad slgis prie udarymo taiso vidins briaunos slyio su lizdu
vietos bus lygus slgiui p1, tekaniam votuv, o prie iorinio plyio
briaunos jis sumas iki p2 ir bus lygus skysio, itekanio i votuvo,
82

slgiui. Be to, slgio sumajimo dsnis priklauso nuo plyio pobdio.

Kai ply sudaro lygiagreiosios kgins ploktumos, slgio pokytis yra
nuo p1 iki p2, kaip pavaizduota 4.2 pav., c (ubrkniuotos ploktumos).
Tokiu atveju votuvo judamj tais veikiani jg pusiausvy
ros slyga jo atidarymo ir udarymo momentu, nevertinant trinties ir
inercijos jg, ireikiama:

po = pA + pvid . Al ,

(4.19)

pvid. = 0, 45( p1 p2 ) = 0, 45p.

(4.20)

( D d )
lizdo paviriaus ploktumin projekcija, stat
ia Al =
4
mena votuvo aiai; pvid. vidutinis slgis, veikiantis plyyje, sudary
tame lizdo ir votuvo judamojo taiso, atsiplusio nuo lizdo.
Kad nustatytume darbinio skysio slgio papildom jg, vei
kiani nagrinjamame plyyje, naudojame vidutin slgio reikm,
kuri, remiantis eksperimentiniais duomenimis, imama:

I (4.20) slgio kritimas, kuriam esant votuvas usidarys (ne

vertinus trinties jg):
Fo

p =
.
(4.21)
A + 0, 45 Al
Votuvo sandarumo paeidimo atveju skysio slgio papildoma
jga votuvo lizdo plyyje taip pat eis jg, veikiani judamojo taiso
atsiplimo nuo lizdo atidarant votuv balans, nes pradinio atidarymo
atveju panaaus votuvo slgis bus maesnis u slg, kuris apskaiiuoja
mas pagal (4.16). Laikantis prielaidos, kad vidutinis slgis votuvo lizdo
plyyje iki jo atidarymo lygus pateiktam (4.20) iraikoje, tai slgis vo
tuvo atidarymo pradioje bus skaiiuojamas pagal (4.21) formul.
Slgi pokyi skirtum votuv atidarymo ir udarymo momen
tais galima sumainti sumainus votuvo lizdo atraminio paviriaus
plot.
Votuvo lizdo plotis b1 paprastai parenkamas pagal formul:
Dd
b1 =
0,1 d ,
(4.22)

2 cos
ia b lizdo kgio kampas.
83

Lizdo maiausi plot riboja kontaktiniai tempimai, todl jis turi

bti parenkamas ne maesnis kaip 0,25mm.
Lizdo plotas (4.2 pav., c) apskaiiuojamas pagal formul:

kai =

, tai:
2

A = b1

D + d D2 d 2
=
,
2
4 cos

(4.23)

D2 d 2

.
(4.24)
4 cos
2

Votuvo judamojo taiso kgins dalies ilgis b2 turi bti toks, kad
bt ivengta netolygaus lizdo isidvjimo, t. y. jis turi bti didesnis
u jo plot: b2 > b1. Votuvo judamojo taiso mediaga turi bti pakan
kamo kietumo ir kiek manoma kietesn u votuvo lizdo mediag.
Votuvo sandarum paprastai utikrina metalini detali, nenau
dojant minkt mediag, slyio paviri apdirbimo tikslumas ir
varumas. Kai keliami aukti sandarumo reikalavimai ir naudojami te
kantys skysiai, tuomet naudojami lizdai arba judamieji taisai i plas
tik, sintetini mediag, kietos gumos arba kompozitini mediag.
Votuvo judamojo taiso su lizdu, kurio briaunos artimos atrioms,
sandarumas danai utikrinamas tuo, kad kampai prie judamojo taiso
virni ir lizdo parenkami skirtingi: < (4.4 pav., a).
Plotas A, kur veikia darbinio skysio slgis votuvo atidarymo
ir udarymo momentais, apskaiiuojamas pagal kgio virns skers
d 2
pjv A = 2 .
4
Tokiu atveju skysio srautas atsiplia nuo lizdo apatiniame ta
ke (prie tekjimo briaunos) ir slgio juostoje yra artimas nupylimo
slgiui.
ias kontakto pagal briaun (artimas esant atrioms briaunoms)
slygas atitinka votuvai su kginiu lizdu ir sferiniu votuvo juda
muoju taisu (4.4 pav., b). Panas votuvai pasiymi palyginti nedi
deliu pasiprieinimu darbinio skysio tekjimui (pusantrodu kartus
maesniu negu su kginiu judamuoju taisu). io votuvo lizdo kam
pas b bna 45, o judanio udarymo taiso sferos skersmuo D = 2d .
A=

84

4.4 pav. Votuv su kginiu lizdu schemos

Plotas, kur veikia darbinio skysio slgis votuvo atidarymo ir u

darymo momentais, yra sferos, statmenos votuvo aiai, skerspjvis jos
slyio su lizdu takuose. is plotas apskaiiuojamas pagal formul:

A=

d 22 2 2
= D sin .
4
4

(4.25)

Perpylimo votuvas. Inagrintieji votuvai gali bti naudojami

kaip periodinio veikimo apsauginiai votuvai, taip pat ir kaip perpyli
mo, palaikantys sistemoje pastovj darbinio skysio slg, nepertrau
kiamai nupilant dal darbinio skysio bak.
Taiau dl specifinio perpylimo votuv darbo jie daniausiai turi
plunerin judamj tais (4.1pav., d). Pluneriu udengiamos kiau
ryms, per kuri darbinis skystis iteka bak, todl dydis x turi bti
truput didesnis u vibruojanio plunerio ainius virpesius, kad jis
nesidauyt atram.
Virpesi energijai slopinti votuve numatyta droseliavimo kiau
rym n.
Ryys tarp darbinio skysio tekjimo votuv slgio (p1) ir jo
itekjimo i votuvo slgio (p2), taip pat pratekanio per votuv
skysio kiekio (Q), susijs lygtimi (laikome, kad slgis p1 tolygiai pa
siskirsto judamojo taiso skerspjvyje):
85

Q = d x

2( p1 p2 )
,

(4.26)

o votuvo pusiausvyros slyga:

d 2
,
(4.27)
4

ia d plunerio skersmuo;x plunerio atidarymo eiga; Fsp spyruok
ls jga, kai x + h = 0; c spyruokls tamprumo pastovioji; h plun
eriu udengiamo skysio nutekjimo plyio dydis, t. y. dydis, kuriuo
pluneris turi pasislinkti nuo atramos iki skysio nupylimo pradins
padties.
Isprend (4.26) ir (4.27) lygtis x atvilgiu, gausime:
Fsp + c h + c x = ( p1 p2 )

Fsp
d2
2 g ( p1 p2 )
. (4.28)
Q = d
h
( p1 p2 )
c

4 c

Matome, kad, norint gauti kuo lktesn charakteristikos p = f(Q)

kreiv, t. y. norint sumainti pratekanio skysio kiekio tak slgiui p1,
btina mainti spyruokls standum c ir didinti votuvo skersmend.
Hidrodinamins jgos poveikis votuvui. Be anksiau inagrin
t jg, votuvo judamj tais veikia hidrodinamin jga, kuri nusako
darbinio skysio srauto reakcij. i jga kardinaliai gali pakeisti vei
kiani jg balans. Tokiomis slygomis spyruokls jga sudaro ma
iau kaip 50% bendros jgos balanso, veikianio votuv. i jg ga
lima nagrinti kaip kintamo standumo papildom hidraulin spyruokl.
Hidrodinamins jgos dyd apskaiiuojame remdamiesi judesio
kiekio kitimo dsniu (4.2 pav., b):

Fh = Q v1 v2 cos ,
(4.29)
2

ia Q darbinio skysio kiekis per sekund; darbinio skysio tan
kis; v1 ir v2 darbinio skysio vidutinis greitis prie votuvo ply ir
paiame plyyje; /2 srauto nukrypimo kampas votuvo plyyje.
Eksperimentiniai tyrimai rodo, kad prie daniausiai paplitusi
votuv judamj tais virns kgini kamp, lygi 140, skysio
srauto kryptis sutampa su judamojo taiso kgio sudaromja.

86

Kadangi greitis v1 << v2, tai daugeliu atvej jo galima nevertinti,

tuomet gausime hidrodinamins jgos supaprastint iraik:

Fh = Q v2 cos .
(4.30)

2
ra gautj hidrodinamins jgos (4.30) iraik (4.17) lygt,
gausime votuvo judamojo taiso pusiausvyros slyg, esant didiau
siai skysio ieigai:

Fmax = c ( h0 + h ) + Q v2 cos T
(4.31)

2
arba
1

pmax =
c ( h0 + h ) + Q v2 cos T .
(4.32)

2
Ae

Iraika (4.30) rodo, kad Fh reikm didja didjant skysio kie
kiui, t.y. didja keliant votuv. I to galima ireikti hidrodinaminio
standumo tapatum su spyruokls standumu, t.y.:
F
ch = h ,
(4.33)

h
ia DFh hidrodinamins srauto jgos ains dedamosios dydio po
kytis; Dh votuvo pakilimo padidjimas dl darbinio skysio ieigos
padidjimo.
Praktika rodo, kad hidrodinaminis standumas ch daugeliu atvej
F
virija (du ir daugiau kart) paios spyruokls standum c: c = h .
h
Bandymai taip pat rodo, kad dydio ch kitimo ribos yra plaios propor
cingai judamojo taiso atidarymo dydiams.
Kuo didesnis slgi kritimas votuve ir kuo didesnis lizdo plotis
b1, t. y. kuo didesnis skirtumas D1 d (ia D1 ir d lizdo kgio pagrin
do ir virns skersmenys) (4.2 pav.), tuo bus didesnis hidrodinaminis
efektas, kuris esant inomiems slgi kritim dydi santykiams ir
skirtumui D1 d, gali bti reikmingas.
Susumav hidrodinamin standum ch su spyruokls standumu c,
gausime sumin votuvo standum:
Fh + Fsp
c = ch + c =
.
(4.34)
h

87

Dl suminio votuvo standumo gali labai padidti jga DF, kuri

gerokai virys jgos padidjim nuo spyruokls DFsp:

F >> Fsp .

F = Fh + Fsp .

(4.35)

Skysio slgio jgos, veikianios votuv, pokytis dl hidrodina

minio ir spyruokls standumo gali bti ireiktas taip:
(4.36)

4.5 pav. pateiktos kginio votuvo judamj tais veikiani

jg DF ir DFh priklausomybs (niutonais) nuo skysio ieigos Q (pri
klausomai nuo votuvo judamojo taiso atidarymo h). Atskaitos pra
diaimtas skysio kiekis Q = 10l/min. Kreivs rodo, kad reikmi
DF ir DFh kitimo ribos yra plaios ir tiesiog proporcingos votuvo ati
darymui, t. y. dydiai ch ir c esant ioms skysio kieki riboms ilieka
pastovs. Didelis reikms DFh sumajimas, esant dideliems skysio
kiekiams, yra dl atsiradusios kavitacijos ant votuvo kginio pavir
iaus. To prieastis dideli darbinio skysio greiiai votuvo plyyje.
Btina atkreipti dmes tai, kad didelis suminis votuvo standu
mas cS padidina votuvo savj virpesi dan, taip pat didina gali
myb votuvui patekti rezonansini virpesi zon.

4.5 pav. Kginio votuvo judamj tais veikiani jg charakteristikos

88

Slgio stabilizavimo bdai. Norint stabilizuoti slg, btina, kad

atidarius votuvo judamj tais, atsirast papildoma jga, nukreipta
skysio slgio veikimo kryptimi (spaust spyruokl). Tam danai tai
komas darbinio skysio srauto poveikis judamajam taisui, kuris gau
namas pakeitus tekanios srovs krypt.
4.6 pav., a parodyta schema plunerinio votuvo, kurio tarpin
iedin kamera 3 idstyta po praeinamuoju sklandio plyiu.
Dirbant votuvui, ioje kameroje susidaro tarpinis slgis 0<p<pp,
sukuriantis papildom jg pluneriui 2, kuri prieinasi spyruokls 1 j
gai. Atitinkamai parenkant ios kameros plot ir kanalizacij, galima
itaisyti norimo votuvo charakteristik p = f(Q).
Siekiant pagerinti nagrinjam charakteristik taip pat naudojami
votuvai su atvirktiniu kgiu (4.6pav., b), kuriame dl didelio dar
binio skysio kiekio nukreipimo galima gauti tokias hidrodinamines
jgas, kurios votuvui kylant kompensuoja didjanias spyruokls j
gas. Kompensavimo efektas pagrstas tuo, kad, kylant judamajam tai
sui, didja jo efektyvusis plotas, nes kylant taisui d1 > d (4.6 pav., b).

4.6 pav. Votuv su tarpiniu slgiu ir atvirkiu (neigiamu) kgiu schemos

Kompensavimo efektas gali bti veiksmingesnis naudojant dvi

gub lizdo kgikum (4.6 pav., c), kuris tarpinje kameroje n, esant
pakeltam judamajam taisui, sukuria tam tikr slg 0<p<pp, vei
kiant judamj tais darbinio skysio slgio jgos veikimo kryptimi
(prie spyruokls jgos veikimo krypt).
Patirtis parod, kad gaunama tokios schemos votuvo stabili cha
rakteristika p = f(Q).
89

Votuv virpesiai. Votuvas kartu su darbinio skysio stulpeliu

sudaro sudting virpani sistem. Kai slygos inomos, votuvas
esant pereinamiesiems reimams dl jo judamj tais inercijos ir
skysio bei spyruokls tamprumo gali pradti vibruoti, o rezonanso
slygomis tai sukelia slgio virpesius visoje hidraulinje sistemoje.
Staigiai padidjus darbinio skysio ieigai, votuvo judamasis taisas
dl inercijos pasislinks iek tiek vluodamas, todl slgis po juo labai
padids. Dl padidjusio slgio votuvas pasislinks u naujos pusiaus
vyros bsenos, atitinkanios pasikeitusi skysio ieig. Per daug ati
darius judamj tais labai sumas slgis, o tai savo ruotu nulems
per didel jo poslink udaromos angos pus.
Be to, esant tokiems darbinio skysio kiekio pokyiams keiiasi
skysio srauto greitis v2 plyyje tarp votuvo ir jo lizdo (4.2 pav., c).
Dl to keiiasi vidutinis slgis pvid. plyyje, o tuomet paeidiama jg
pusiausvyra, veikianti votuvo judamj tais. Tokiais atvejais votu
vo judamasis taisas gali bti veikiamas automatini virpesi, kuriems
bdinga didel amplitud ir danis.
Votuv virpesi altiniu gali bti ir vairs ioriniai bei vidiniai
trikdiai, taiau pagrindin prieastis yra siurbliu pumpuojamo skys
io srauto pulsacija. Toki virpesi atsiradim ir palaikym lemia ne
itirpusio bvio oras, esantis skystyje.
Labiausiai nepageidaujamas yra toks reimas, kai adinimo im
puls danis sutampa arba yra kartotinis su votuvo judamojo taiso
savaisiais daniais. Kai ie daniai sutampa, pasireikia rezonansiniai
virpesiai, kuri amplitud yra didel.
Norint panaikinti rezonansinius reikinius, reikia sukurti tok pa
siprieinim votuvo judamajam taisui, kurio jga bt kiek manoma
proporcinga jo poslinkio greiiui. Tokias slygas geriausiai atitinka hid
raulinis slopinimas, kuris gaunamas naudojant droselius n (4.1 pav., d).
Slopinimo efektyvumas priklauso nuo votuvo darbinio skerspjvio
ir droseliavimo kanalo dydio, kurio matmenys parenkami tyrim metu.
Inercijos jgos. Votuvo charakteristikai esant pereinamiesiems re
imams turi takos votuvo dinamika, kuri grindiama jo judamj dali
pagreiiais. Inercines jgas votuve lemia pagreitis, judamojo taiso ir
90

prijungtos spyruokls mass. Pastarosios dydis imamas spyruokls

mass. Kai kuriais atvejais (dideli matmen votuvuose ir nupylimo ka
naluose, kuri ilgis gana didelis, o skerspjvis maas) vertinama skys
io mas vir votuvo ir kanaluose. Atliekant apytikslius skaiiavimus
prijungtoji spyruokls ir skysio mas imama lygi spyruokls mass.
Votuvo judamojo taiso pagreitis imamas i jo tolygiai greitjanio
2h
, ia h ir Dt votuvo paklimo (atidarymo)
judesio slygos a =
2

t
auktis ir laikas.
Patirtis rodo, kad slgio uolis atidarant votuv gali siekti 50%
jo nominaliosios reikms.

4.2. Ploktelinio tipo votuvai

Kai kuriose hidraulinse pavarose naudojami ploktelinio tipo
votuvai (4.7 pav., a). Tokie votuvai pasiymi dideliu pagaminimo
tikslumu ir varumu, o kartu yra ir labai hermetiki bei patikimi.
Pratekanio pro votuv skysio kiekis:
2
p ,
(4.37)

ia A = dh skysio pratekjimo kintamas skerspjvis; d ir h
votuvo lizdo skyls skersmuo ir judamojo taiso atidarymo dydis;
naumo koeficientas.
Kadangi skystis per votuvus su plokiu judamuoju taisu ir
siaura atramine ploktuma teka turbulentikai, tai naumo koeficient
tokiu atveju imame = 0,62.
votuvo judamj tais skystis votuvo atidarymo metu veikia jga
(trinties ir lizdo storio nevertiname):
Q = A

F = Fst + Fh = p A + Q ( v1 v2 cos ) =

= p A + v1 ( v1 v2 cos ) A,

(4.38)

ia Fst skysio statinio slgio jga; Fh = Q ( v1 v2 cos ) =

= v1 A ( v1 v2 cos ) hidrodinamin jga (srauto reakcija juda
mj tais), lemianti judesio kiekio kitim; Q ir r darbinio skysio, pra
tekanio pro votuv, naumas per sekund ir jo tankis; p=p1p2
91

slgio kritimas prie votuvo judamj tais ( p1 ) ir u jo ( p2 ) ;

d2
A=
votuvo lizdo (tekjimo kanalo) plotas; v1 ir v2 vidutinis
4
darbinio skysio greitis prie judamj tais (lizdo skylje) ir votuvo
plyyje; b srovs, itekanios i votuvo plyio, nukrypimo kampas.

4.7 pav. Votuv su plokiu judamuoju taisu (a) ir ploktelinio tipo

ipuiamu taisu (b) skaiiavimo schemos

Srovs nukrypimo kampas byra kintamasis dydis, kuris priklauso

nuo votuvo judamojo taiso paklimo aukio. Jis maja didinant juda
mojo taiso paklimo aukt. io kampo dydis priklauso nuo h ir matme
n D, d ir santykio (4.7 pav., a), todl tiksliai apskaiiuoti io kampo
reikm priklausomai nuo judamojo taiso paklimo yra gana sunku. Tai
galima padaryti tik eksperimentiniu bdu su tam tikromis prielaidomis.
Laikant, kad D = d, atliekant apytikslius skaiiavimus eksperimentikai
kampo reikm gauta lygi = 69. Kai yra didelis udengimas (D>d)
ir nedidelis judamojo taiso paklimo auktis h, galima imti = 90.
Spyruokls jga, veikianti judamj tais, atidarius votuv:

+ c h = ( h0 + h ) c,
Fsp = Fsp

(4.39)

ia Fsp = c h0 spyruokls pradinio suspaudimo jga (kai h = 0); h

votuvo judamojo taiso paklimo kintamoji reikm, utikrinanti rei
92

kiam darbinio skysio ieig; h0 spyruokls pradinio suspaudimo

dydis (kai h = 0); c spyruokls tamprumo koeficientas.
Tai vertinus votuvo judamojo taiso pusiausvyros slyga tokia:
prie atidarant judamj tais:

Fsp = c h0 = p0 A,

(4.40)

atidarius judamj tais:

Fsp = ( h0 + h ) c = p A + Q ( v1 v2 cos ) ,
(4.41)

ia Dp0 ir Dp skysio slgio kritimas esant h = 0 ir h > 0.
Kai maas naumas (esant maoms h reikmms), reaktyvij srau
to jg galima atmesti ir tuomet gausime:

I ia

( h0 + h ) c = p A.
h0 + h =

p A
.
c

(4.42)
(4.43)

I lygties (4.38) iplaukia:

F Q ( v1 v2 cos )
.
(4.44)
p = =
A
A

Votuvo judamojo taiso skersmuo daugeliu atvej imamas:
d j = 1, 25 d .

(4.45)

4.3. Diafragminiai votuvai

Superdideli slgi sistemose naudoti apsauginius votuvus ne
patogu, todl danai naudojami diafragminiai (plokteliniai) votuvai
(4.7pav., b), kuri darbin dalis yra kratuose pritvirtinta ploktel, at
laikanti slgio pokyius. Slgiui virijus skaiiuotin reikm, diafragma
suyra. Ploktels gaminamos i raudonojo vario, sidabro, bimetal ir kt.
Kai uspaudiamojo flano briauna yra atri (4.7 pav., b), tai
ploktel kerpama sutvirtinimo vietoje. Tokiu atveju skaiiavimai
atliekami pagal lygt:
d2
p
= k d .
(4.46)
4

93

I ia

,
(4.47)
d

ia tk ploktels mediagos tangentiniai kirpimo deformacijos tem
piai; raudonojo vario tk apie 150MPa; d ploktels storis pradiniu
apkrovimo momentu; d skyls, kuri udaro ploktel, skersmuo.
I (4.47) ploktels storis d:
pd
=
.
(4.48)
4 k

p = 4 k

4.4. Diferenciniai votuvai

Siekiant sumainti spyruokls matmenis ir jas veikianias jgas,
naudojami diferenciniai votuvai, kuri hidraulin jgos dalis atsiveria
dl skysio slgio (4.8 pav., a). Ji atsiveria dl papildomo stmoklio
1, sujungto su pagrindiniu votuvo udarymo stmokliu 2. Matome,
kad tokiu atveju spyruokl priima tik dal skysio slgio, veikianio
ploktum, lygi stmokli 2 ir 1 plot skirtumui.

4.8 pav. Diferencini votuv schemos

94

Tokio votuvo iankstinio spyruokls 3 suspaudimo jga, never

tinus trinties, apskaiiuojama i lygties:

Fsp = p ( A2 A1 ) = p d 2 2 d12 ,

(4.49)
4

ia d1 ir d2 votuvo stmokli 1 ir 2 skersmenys.

Lygtis (4.49) rodo, kad pagal votuvo schem, nepriklausomai nuo
skysio slgio ir pratekanio skysio kiekio, galima naudoti gana ma
os jgos spyruokl atsivelgiant tik tai, kiek leidia stmoklio trinties
jgos. Aiku, kad ypa mainant votuvo udaromojo stmoklio efek
tyvj plot, t. y. mainant stmokli 2ir 1 plot (A1 A2 ) skirtum,
gaunama tai, kad trinties jga pagal bendr jg, veikiani stmokl,
balans bus tokia didel, kad votuvas negals patenkinamai atlikti
funkcij dl didels histerezs trinties (4.3pav.).
Praktika rodo, kad patenkinamam votuvo darbui plot, kuriuos
veikia skysio slgis, skirtumas turi bti ne maesnis kaip 0,25 pagrin
dinio stmoklio ploto.
Kginio tipo diferencinio votuvo konstrukcin schema pavaiz
duota 4.8 pav., b.
Virpesiams slopinti naudojami droseliai n (4.8 pav.).
Esant didelei skysio ieigai, spyruokls jg galima sumainti
sujungus nukraunaniojo sklandio ir votuvo slgio funkcijas pagal
schem, pateikt 4.8 pav., c. Sklandio ikilim 6 ir 5 skersmenys yra
lygs, dl to nuo sklandio plunerio 2 nukraunamos darbinio skysio,
pratekanio per skland, slgio jgos. Tokiu atveju sklandio votuvi
ns dalies spyruokl 1 priima tik plunerio 2 antgalio 3 darbinio skys
io slgio jg. io antgalio skersmen galima pasirinkti kokio norima
maumo priklausomai nuo votuvo reikalaujamo jautrumo. Skystis
tiekiamas votuvins dalies kamer 4 per drosel 5, kuris kartu atlie
ka ir virpesi slopintuvo funkcijas.

4.5. Apsauginis servovotuvas

Naudojant tiesioginio veikimo votuvus didelio slgio hidraulin
se sistemose j judamojo taiso skersmuo praktikai yra ribojamas iki
95

25mm, nes esant didesniems skersmenims neleistinai padidja spy

ruokli jgos. Naudojant diferencinius votuvus sumaja jautrumas.
Norint sumainti spyruokls jg esant konkreiam slgiui ir
skysio ieigai, taip pat norint padidinti votuvo jautrum ir slgio sta
bilum, naudojami servovotuvai (4.9 pav., a). Tokio votuvo darbinio
slgio ertm 1 per droselin ang 2 sujungta su ertme 4, todl slgiai
jose bus vienodi. Votuvo udarymo tais 9spyruokl laiko udaryt.
taisas bus udarytas iki tol, kol darbinio slgio p3 jga ertmje 4 nu
gals spyruokls 6 veikiam jg ir atidarys pagalbin votuv 7. Kai
is votuvas atsidaro, darbinio skysio slgis ertmje 4 dl droselio
2 sumaja, lyginant su slgiu ertmje 1. Tuomet judamasis taisas 9
pasislinks, o slgis ertmje 1 sumas iki tokio dydio, kuriam esant
darbinio skysio ieiga per votuv 7 bus lygi tokiam skysio kiekiui,
koks pateks ertm 4 pro droseliavimo kiaurym 2.
Skysio ispaudimo procesas, o kartu ir pagrindinio votuvo ati
darymas priklausys tiktai nuo tekanio ertm 4 skysio kiekio i
slgio magistrals per drosel 2.
Dl ypa mao skysio kiekio, patenkanio pro drosel 2, stmok
lyje 3 skysio kiekis, patenkantis stmokl, faktikai bus stabilus,
kartu stabilus bus ir slgis p1 esant visiems darbinio skysio sraut,
pratekani pro taiso 9 ply, reimams.

4.9 pav. Dviej laipsni apsaugini servovotuv schemos

Keiiant pagalbinio votuvo 7 spyruokls 6 iankstinio suspau

dimo jg galima keisti pagrindinio judamojo taiso 9 reguliavim.
96

Pavyzdiui, didinant spyruokls 6 suspaudimo jg, slgis, kuriam

esant bus atidaromas votuvas 7, padids. Dl to padids ir darbinis
slgis kameroje 1 iki tokio dydio, kuriam esant bus pasiekta jg,
veikiani judamojo taiso 9 stmokl 3, pusiausvyra.
Kad bt atsvertas votuvas nuo skysio nupylimo slgio jg,
taise 9 yra ain skyl 10, jungianti votuvo nupylimo ertm su kame
ra 5, kurios skersmuo lygus votuvo lizdo skersmeniui.
4.9 pav., b parodyta panaaus votuvo schema su pagrindinio
votuvo viduryje esaniu pagalbiniu rutuliniu votuvu. is votuvas
gerokai paprastesnis negu 4.9 pav., a pavaizduotas votuvas gamybos
technologijos poiriu ir skiriasi nuo pastarojo neatsvertumu nuo skys
io nupylimo slgio jg. is neatsvertumas apskaiiuojamas santykiu
d12
2
2
, ia d1 ir d2 atitinkamai stmoklio judamojo taiso ir vo
d1 d 2
tuvo lizdo skersmenys.
Norint padidinti servinio veikimo votuvo (4.9 pav., a) jautrum,
reikia padidinti pagalbinio votuvo 7lizdo skerspjvio skersmen dv.
Tai lemia spyruokls 6 matmen padidjim. Patirtis rodo, kad opti
malus dv skersmuo yra 45mm.
Stmoklio 3 skersmuo d1 parenkamas apytiksliai lygus dviem liz
do d2 skersmenims.
Skersmens d1 didinimas padidina votuvo jautrum, be to, didja
jo matmenys.
Droseliavimo kiauryms 2 skersmuo parenkamas 34 kartus ma
esnis u pagalbinio votuvo 7 lizdo kiauryms skersmen dv.
Darbinio skysio tekjimo pro plyius ir kitus votuvo kanalus
greiio ribos yra 56m/s ir nerekomenduojama viryti 15m/s greiio.

4.6. Apsauginis votuvas su indikatoriniu strypu

Inagrint tiesioginio veikimo apsaugini votuv trkumas yra
tas, kad dl slgio padidjimo jga, kuria votuvo judamasis taisas
prisispaudia prie lizdo (kontaktinis slgis), maja. Votuvo judamo
jo taiso atsiplimo nuo lizdo momento pradioje spyruokls tem
pim visikai atsveria skysio slgis, o tai reikia, kad jga, kuria jis
97

spaudiamas prie lizdo, sumas iki nulio. Dl to votuvo sandarumas

prie atsidarant gali bti paeistas.
Norint isaugoti sandarum, reikia, kad votuvo judamojo taiso
prispaudimo prie lizdo jga bt isaugota, iki bus gautas atitinkamas
slgis, kuriam esant bus atidaromas votuvas. Tam reikia, kad votu
vas prie atidarym turt slgio laiptel.
Apsauginio votuvo schema, kuri atitinka tokius reikalavimus,
pavaizduota 4.10 pav., a. Judamasis stmoklis 3, kuriame yra rutulinio
votuvo 2 lizdas, slankioja pakilus slgiui vir reikiamos reikms ir
suspaudia spyruokl 6.
Tuomet jga, kuria rutuliukas 2 yra prispaustas prie lizdo, did
jant slgiui dids. Kai rutuliukas 2, udengiantis kanal 4, sujungt
su rezervuaru, dl stmoklio 3 poslinkio atsirems stryp 5, tai plo
tas, kur veikia skysio slgis, sumas skyls ploto dydiu, kur u
dengia rutuliukas. Dl to jg pusiausvyra bus paeista ir stmoklio
3 judesys sustos. Stmoklis vl prads judti tik tuomet, kai slgis
padids iki tokios reikms, kuri nugals, esant sumajusiam votu
vo plotui, spyruokls 6 jg. Dl to prie atidarant votuv susidaro
slgio laiptelis. Kai is laiptelis bus veiktas, rutuliukas dl stmoklio
3 judesio atoks i savojo lizdo ir atidarys skysio pratekjimo ply
iame stmoklyje.
Slgio dyd p2, kuriam esant rutuliukas 2 atsirems stryp 5, gali
ma apskaiiuoti pagal iraik (spyruokls 1 jgos nevertiname):
D2 d 2
p2 = p1
,
(4.50)

D2
ia p1 darbinis slgis, kuriam sureguliuotas votuvas; D ir d stmok
lio 3 skersmuo ir jame esanios kiauryms skersmuo.
Norint sumainti nuotkius (padidinti sandarum), reikia santyk
2
D d2
ilaikyti kuo didesn.
D2
Kai rutuliukas atsirems stryp 5, votuvas veiks kaip paprastas
votuvas, taiau jga, kuria jis prie atidarymo pradi buvo prispaus
tas prie savojo lizdo, gali bti gauta paprastame votuve tik dl didelio
spyruokls iankstinio suspaudimo.
98

4.10 pav., b parodyta nagrinjamo votuvo tipin konstrukcija,

kuri apskaiiuota esant 30MPa slgiui.

4.10 pav. Apsauginio votuvo su indikatoriniu strypu schema (a) ir

konstrukcija (b)

Votuv montavimo vietos. Apsauginiai votuvai turi bti mon

tuojami kiek galima ariau t agregat, kuriuos jie turi apsaugoti nuo
virijamo slgio.
Siekiant suvelninti staigiai padidjusius slgius (pavyzdiui,
esant hidrauliniam smgiui), rekomenduojama naudoti tiesioginio
veikimo votuvus (4.1 pav.) su kuo maesne judani dali mase,
taiau tiems patiems tikslams naudojant servinio veikimo votuvus
(4.9 pav., a), pavlavus votuvo pagrindiniam judamajam taisui at
sidaryti, galimi dideli slgio svyravimai. Kaip matome i 4.10 pav.,
aschemos, votuvo judamasis taisas 9 gali pasislinkti tik tuomet, kai
99

atidarytas pagalbinis votuvas 7 ir skystis, upildantis kamer 4, yra

ispaustas nupylimo kanal. Be to, skysio ispaudimo, o kartu ir
pagrindinio votuvo atidarymo greitis priklausys ir nuo skysio ite
kjimo kamer 4 i slgio linijos per drosel 2 greiio.
Bandymai parod, kad geriausiuose sferinio veikimo votuvuose
skirtumas tarp pagalbinio votuvo 7 ir judamojo taiso 9 atidarymo
pradios sudaro 0,01 s.

4.7. Pastoviojo slgio redukciniai votuvai

Kai i vieno siurblio maitinami keli skirtingo slgio naudotojai,
tai slgiui sumainti naudojami redukciniai votuvai, kurie palaiko
tekjimo linijoje darbinio skysio pastovj slg.
Tokiu atveju siurblys skaiiuojamas didiausiam slgiui, kurio
reikia vienam i io slgio naudotoj.
Redukcinis votuvas tai automatikai veikiantis droselis, kurio
pasiprieinimas kiekvienu momentu lygus skirtumui tarp kintamojo
slgio pk skysio tekjimo votuv vietoje ir pastoviojo (redukuoto)
slgio pr skysio itekjimo i votuvo vietoje.
Redukcinis votuvas (4.11 pav., a) tai plunerinis taisas, ku
rio pluneris 2 su kgine galvute 5 spyruokls 1, idstytos plune
rio gale, jga spaudiamas dein ir atidaro ply skysiui tekti i
didelio slgio pk linijos 3 sumainto slgio (redukuoto) pr linij 4.
Kai slgis pr ioje linijoje virys jg, kuriai apskaiiuota spyruokl 1,
pluneris 2, veikiamas darbinio skysio jgos, pasislinks kair, i da
lies arba visikai neleisdamas darbiniam skysiui patekti sumainto
(redukuoto) slgio linij.
Kadangi judamojo taiso kgio 5 skerspjvio skersmens plok
tuma, einanti pagal kontakto takus atriomis lizdo briaunomis, lygi
atsverianiojo stmoklio 2 skersmeniui, tai votuvas statikai atsveria
tekanio darbinio skysio slgio pk jgos.
Votuvas udarytas, kai:

ir atidarytas, kai:

F1sp < pr A,

100

(4.51)

F2 sp > pr A,

(4.52)

ia F1sp ir F2sp spyruokls suspaudimo jgos, esant udarytam ir ati

darytam votuvui (faktikai esant gana ilgai spyruoklei galima laikyti,
d 2
kad F1sp = F2sp; A =
stmoklio 2 skerspjvio plotas.
4
Siekiant kompensuoti galimus skysio slgio svyravimus hidrau
lins sistemos nutekjimo linijoje, ji sujungiama su reduktoriaus ka
mera. Tada nupilamo skysio slgio jga plunerio stmokl sumuo
jasi su spyruokls 1 jga (4.11 pav., a).

4.11 pav. Redukcini votuv schemos

4.11 pav., b ir c, pateiktos daniausiai naudojam redukcini vo

tuv konstrukcijos. Tokio votuvo sklandis 3 (4.11 pav., b), nesant
101

slgio ties skysio itekjimo vieta (redukcinio slgio ertmje), bna

kratins padties deinje, kurioje skystis be jokio pasiprieinimo i
slgio linijos patenka maitinimo sistem ( redukcin slg naudojan
t tais). Kai maitinimo sistemoje redukcinis slgis pr padidja, tai
sklandis 3 pasislenka kair, o droseliavimo plyys susiaurja, hidrau
linis pasiprieinimas padidja ir redukuojamas slgis sumaja. Kai
maitinimo sistemoje slgis sumaja, tai sklandis, veikiamas spyruok
ls 1 jgos, pasislenka deinn, o droseliavimo plyys ir redukuojamas
slgis sistemoje padidja.
Kai slgis sistemoje padidja iki neleistino dydio, tai sklandis
tiek pasislenka kair, kad sujungt ply 2 su nupylimo kamera, t.y.
padaro laisv keli darbiniam skysiui itekti i sistemos ir visikai
atjungia slgio linij nuo naudotojo linijos.
Reduktoriuje (4.11 pav., c) votuvo 1 padtis atitinka skysio re
dukuoto slgio pr tiekimo padt naudotojui. Esant tokiai votuvo pa
diai skystis i slgio linijos per ply tarp votuvo 1 kgins dalies ir
korpuso lizdo 2 patenka naudotojui.
Iki tol, kol redukuotasis slgis pr naudotojo sistemoje nepasiek
atitinkamo dydio, stmoklis 3 bna spyruokls 4 tamprumo jgos
nustumtas kratin kairij padt, kuriai esant votuvo 1 adata re
miasi stmoklio 3 lizd, spyruokl 5 suspaudiama, todl votuvas
praleidia didiausi skysio kiek naudotojui.
Padidjus tekanio reduktori skysio slgiui pk, padidja ir
redukuotasis slgis pr naudotojo sistemoje. Dl to darbinio skysio
slgio jg veikiamas stmoklis 3 suspaudia spyruokl ir pasislenka
dein. Votuvas 1, veikiamas spyruokls 5, pasislenka dein, su
maindamas korpuse tarpel tarp votuvo ir lizdo. Pasiekus reikiam
slg sistemoje votuvas 1 visikai usidaro.
Sumajus slgiui sistemoje, stmoklis 3 vl pasislinks kair ir
atidarys votuv, dl to slgis sistemoje padids.
Padidjus redukuotajam slgiui pr vir tam tikros reikms, dar
binio skysio slgio jga stmokl padidja tiek, kad jis pasislenka
dein, nutolsta nuo votuvo 1 adatos, dl ko votuvas usidaro, o tarp
adatos ir stmoklio lizdo susidaro plyys, per kur skystis ibga nu
102

pylimo sistem. Tokiu atveju reduktorius atlieka naudotojo sistemos

apsauginio votuvo funkcijas.
Kai kuriais atvejais btina palaikyti tam tikr redukuotj slg,
esant pratekanio skysio kiekiui artimam nuliui, o tam reikia didelio
hermetikumo. Kadangi anksiau inagrintose schemose su plyi
niais sandarikliais (4.29 pav., ac) reikiam hermetikum utikrinti
sunku, tai naudojami reduktoriai, kuri votuvo 1 sandarinimas yra
plokias (galinis) ir kurie turi silfon 2 (4.11 pav., d).
Tokio votuvo pusiausvyros slyga apytikriai gali bti urayta
taip:
(4.53)
( pk pr ) A/ + pr As = Fsp c h ,

ia A d skersmens kiauryms, pro kuri teka skystis, skerspjvio
plotas; As naudingasis silfono plotas; pk skysio, tekanio votu
v, slgis; Fsp sumin spyruokli jga, kai votuvo pakilimas h = 0;
c spyruokls 3 ir silfono suminis standumas; h votuvo pakilimo
auktis.
Kol votuvo pakilimas h yra maas, tai jo galime nevertinti.
Tuomet lygtis bus:
Fsp 2
Ai
(4.54)
pk
pr =
.
As Ai
As Ai

Majant tekanio skysio slgiui pk, slgis pr u redukcinio vo
tuvo truput padidja.
Nesant besitrinani dali votuvas pasiymi dideliu jautrumu,
taiau yra links virpti.
Norint sumainti trint ir padidinti jautrum esant nedideliems re
dukciniams slgiams, vietoj stmoklio naudojama gumos ir audinio
gofruota arba plokia membrana 2 (4.11 pav., e). Didelio slgio p1
skystis patenka kanal 8 ir, itekjs pro droseliavimo ply, kur su
daro judamojo taiso kgis 4 ir votuvo lizdas, patenka naudotojo ka
nal 3 sumaintu (redukuotu) slgiu pr. Spyruokl 1, kaip ir anksiau
inagrintose schemose, stengiasi atidaryti votuv, o skysio slgio
jgos, nukreiptos membran ir su ja sujungt judamj tais 4, sten
giasi j udaryti. Virpesiams slopinti naudojamas droselis 7.
103

Tokio votuvo darb rodo ios pradins lygtys:

skysio naumo pro votuv:
2( p1 p2 )
Q = d h sin
.
(4.55)

2

votuvo pusiausvyros (laikoma, kad darbinio skysio slgis pa
siskirsto tolygiai per vis jo skerspjv):
d 2
D 2
(4.56)
Fsp.0 c h
( p1 p2 )
p2 = 0,
4
4

ia Fsp.0 spyruokls suspaudimo jga, esant udarytam votuvui (kai
h = 0); c spyruokls standumo konstanta; h votuvo atidarymo
(eigos) dydis; d votuvo lizdo skersmuo; D membranos skersmuo;
naumo koeficientas; votuvo kgio virns kampas.
ra h reikm i (4.56) formuls (4.55) formul gausime:
Q = d sin

4c

2( p1 p2 )
D2
1
Fsp.0 ( p1 p2 )
1
, (4.57)

d2

2 k

.
d 2
ra lygt (4.124) reikm h = 0, gausime iraik, pagal kuri
apskaiiuosime didiausij slgio p2 reikm skysiui itekant i re
duktoriaus:
Fsp.0
(4.58)

p2 max = 2
p1.
D
1
d2
I ios lygties iplaukia, kad itekanio skysio slgis p2 priklauso
nuo tekanio slgio p1: majant slgiui p1, slgis p2 didja.
4.12 pav. pavaizduota daniausiai paplitusi redukcinio votuvo
schema. Korpuso 1 itekinimo vietoje yra redukcinis sklandis 2, kur
spyruokl nuspaudia emutin padt, atitinkani laisv skysio
itekjim i skysio tiekimo linijos kanalo d kamer b, o toliau
itekjimo linij.
Dangtelyje 4 yra pagalbinis votuvas 5, apkrautas spyruokle 6,
kurios suspaudimo jga reguliuojama smagraiu 7. Sklandis 2 naudo
jamas darbinio skysio srauto slgiui redukuoti, o votuvas 5 redu
kuotojo slgio pr reikiamam dydiui suderinti.
ia k =

104

Skystis i redukuotojo slgio kameros b teka pro slopinimo skyl

a sklandyje 2 pagalbin votuv 5. Iki tol, kol slgis pr maitinimo
sistemoje nevirys spyruokls 6 jgos, sklandis 6 spyruokls 3 bus
palaikomas emiausioje padtyje, kad laisvai praleist skyst i kanalo
d kamer b. Kai slgis pr kameroje b pasieks reikiam dyd, votuvas
5 atsidarys, o skystis per kanal 4 nuteks nupylimo linij. Tokiu
atveju jg, veikiani skland 2, pusiausvyra bus paeista ir sklandis,
kildamas vir, sumains pratekamo plyio skerspjv, utikrinda
mas pastovj slg pr kameroje b nepriklausomai nuo skysio slgio
pk tekjimo kanale d.
Kai redukuotasis slgis kameroje b vl nukris emiau reikms,
kuriai sureguliuota spyruokl 6, pagalbinis votuvas 5 usidarys dl
slgio, veikianio skland 2, i abiej pusi, bus atsvertas ir veikiamas
spyruokls 3 nusileis emyn, utikrindamas laisv skysio tekjim i
kanalo d kamer b.
Distanciniam valdymui numatytas kanalas, kuris paprastai bna
udarytas kamiu 8.
Toliau pateiksime kai kuriuos aparatros praktinio skaiiavimo
pavyzdius.
4.1 udavinys. 4.31 pav. parodyta rutulinio votuvo schema, kai
D = 16 mm, d = 10 mm. Reikia apskaiiuoti jg, kuri rutuliuk 1
prispaudia prie votuvo lizdo, kai tepalo slgis ertmje A ir B lygs
atitinkamai 10MPa ir 0,5MPa.
Sprendimas
a) Apskaiiuojame jg, kuri rutuliuk spaudia i viraus:
D 2
F1 = p A
,
4 6

2
3,14 16 10
F1 = 10 106
= 2009, 6 N.
4

b) Apskaiiuojame jg, kuri rutuliuk kelia i apaios:
d 2
F2 = pB
,
4 6

2
3,14 10 10
F2 = 0, 5 106
= 39, 25 N.
4

105

c) Jga, kuria rutuliukas prispaudiamas prie votuvo lizdo:

F = F1 F2 ,

F = 2009, 6 39, 25 = 1970, 35 N.

Atsakymas: F = 1970,35 N.

4.12 pav. Redukcinio votuvo konstrukcija

4.13 pav. Rutulinio votuvo schema

106

4.2 udavinys. Rutulinio apsauginio votuvo (4.13 pav.) darbas

nusakomas tokiais parametrais: didiausias debitas Q = 0, 5 l/s, slgis
darbinio skysio tekjimo vietoje pB = 10 MPa ir slgis darbinio skys
io itekjimo vietoje p A = 0. Darbinio skysio tankis = 900 kg/m3.
Reikia rasti spyruokls 2 jg votuvo atsidarymo momentu ir rutuliu
ko 1 atidarymo plyio x dyd, kurio reikia konkreiam darbinio skys
io debitui pratekti. Naumo koeficientas = 0, 65.
Sprendimas
a) Slgi skirtumas votuve:

p = pB p A ,

p = 10 0 = 10 MPa.

b) Rutuliuko atidaryto plyio plotas, kai naumo koeficientas

= 0, 65, apskaiiuojamas ireikiant plot i (4.1) formuls:
Q

A=
,
2p /
0, 5 1000

A=
= 5,16 mm 2 = 5,16 106 m 2 .
6
0, 65 2 10 10 / 900
c) Votuvo tekjimo kanalo skersmuo, kai darbinio skysio grei
tis jame v = 10 m/s:
aQ

d=
,
v
4 0, 5 1000

d=
= 7, 98 mm = 0, 00798 m. Imame mm.
3,14 10
d) Rutuliuko skersmuo daugeliu atvej imamas santykiu 2:1 vo
tuvo, pro kur teka skystis, atvilgiu.
Tuomet:
D = 2d ,

D = 2 8 = 16 mm.
e) Spyruokls jga votuvo atsidarymo momentu lygi:
d 2
Fsp = pB
,
4
107

3,14 0, 0082
= 502, 4 N.
4
f) Rutuliuko atidaryto plyio auktis:
A
x=
,
d
5,16
x=
= 0, 205 mm.
3,14 8
Fsp = 10 106

Atsakymas: Fsp = 502,4 N; x = 0,205 mm.

4.3 udavinys. Reikia apskaiiuoti darbinio skysio ieig per tar
pel tarp dviej cilindrini detali, sudarani slankiojani kinematin
por, kai cilindrini detali skersmenys d1 = 200,4mm, d2 = 200mm,
kontakto ilgis l = 150 mm. Stmoklis nejudamas. Slgio kritimas
p = 20 MPa, darbinio skysio dinamin klampa = 170 104 Ns/m3.
Sprendimas
1. Radialinis tarpelis tarp koncentrikai isidsiusi cilindrini
detali lygus:
d d2
= 1
,
2

200, 4 200
=
= 0, 2 mm.
2

2. Tarpelio plotis:
B = d ,

ia d = d 2 ; B = 3,14 200 = 628 mm.
3. Darbinio skysio ieiga tarpelyje tarp cilindrini paviri ap
skaiiuojama pagal formul:
p3 B

Q = Av =
;
12l
iediniai plyiai susidaro koncentrikai isidstant dviem cilindri
niams paviriams, pavyzdiui, stmokliniam cilindrui. Kadangi darbi
nio skysio ieiga kinta proporcingai iedinio tarpelio tarp cilindro ir
stmoklio dydiui, btina tarp j utikrinti kuo maesn tarpelio dyd.
108

Kai tarp cilindrini detali ekscentricitetas didiausias, tuomet

darbinio skysio ieiga per tarpel padidja 2,5 karto, lyginant su kon
centriniu plyiu tarp cilindrini detali [48]:

Qe = 2, 5Q .

Nesant ekscentriciteto, kai cilindrins detals isidsiusios kon

centrikai, darbinio skysio ieiga lygi:
p3 B
Q = Av =
,
12l

20 106 (0, 2 103 )3 0, 628
Q=
= 0, 328 102 m3/s.
4

12
170
10
0
,
15

4. Darbinio skysio ieiga esant pilnutiniam kontaktuojani ci
lindrini detali ekscentritetui:

Qe = 2, 5 0, 328 102 = 0, 82 102 m3/s.

Atsakymas: Q = 0,328102 m3/s; Qe = 0,82102 m3/s.

4.4 udavinys. Reikia apskaiiuoti plot droselio darbins an

gos, pro kuri prateka skystis hidraulins sistemos slgio linijoje, ku
rioje slgis lygus ps = 0, 5 MPa. Darbinio skysio ieiga per drosel
Q = 0, 8 l/s, skysio tankis = 900 kg/m3.
Sprendimas
1. Darbinio skysio kiekis, itekantis pro ang, apskaiiuojamas
pagal formul (Spruogis 2010):
2p
Q = A
,

ia m darbinio skysio ieigos pro ang koeficientas; iuo atveju jo
reikm imama 0, 7; A droselio darbins angos plotas; Dp sl
gio kritimas droselyje.
I darbinio skysio kiekio formuls ireikiame droselio darbins
angos ploto iraik:
Q

,
A=
2p

109

0, 8 103

A=
0, 7

2 (10 0, 5) 10
900

= 7, 9 106 m 2 .

Atsakymas: A = 7,9106 m2.

4.5 udavinys. Sklandio slgio linijoje slgis ps = 20 MPa,
apkrovos slgis pa = 18 MPa. Darbinio skysio ieiga per skland
Q = 30 l/mm (sklandis keturi ang, darbinis skystis minerali
n alyva). Reikia apskaiiuoti pagrindinius sklandio parametrus.
Darbinio skysio ieigos pro ang koeficientas 0, 7. Sklandio
eiga x=2mm.
Sprendimas
1. Apskaiiuojame darbinio skysio ieig per sekund pro skland:
30
=
Q = 0, 5 l / s.
60

2. Pagrindiniai parametrai itekant pro skland darbiniam skysiui yra:
darbins angos plotas ir plotis.
3. Slgio kritimas sklandio darbinje angoje lygus:
p pa

p = s
,
2
(20 18)
p =
= 1 MPa.
2

4. Darbins angos plotas (Spruogis 2010):
Q

A=
,
2p

A=

0, 5 103

= 0,152 104 m 2 .

2 1 10
900
5. Darbins angos plotis, kai sklandio eiga x = 2 mm, lygi:
A
b= ,
x
0, 7

110

b=

0,152 104
2 10

= 7, 6 103 m.

Atsakymas: A = 0,152104 m2; b = 7,6103 m2.

4.6 udavinys. Reikia rasti darbinio skysio slg p1 prie drosel1
(4.14 pav.), kuriam esant D = 100 mm skersmens, stmoklis 2 juds
greiiu v = 0, 05 m/s. Stmoklio kot veikianti jga F = 4 kN, droselio
angos plotas Adr. = 8 mm2, debito koeficientas = 0, 7. Cilindro 3 t
rinis naudingumo koeficientas t = 0, 98. Darbinio skysio, tiekiamo
cilindro bekot ertm, tankis = 900 kg/m3 . Trinties cilindre ir slgio
kotinje ertmje nereikia vertinti.

4.14 pav. Vienpusio veikimo hidraulinio cilindro greiio valdymo

droselio schema

Sprendimas
1. Pro drosel pratekanio darbinio skysio kiekis lygus cilindr
patenkaniam darbinio skysio debitui:
Q=

Q=

v A D2 v
=
,
t
4 t

3,14 0,12 0, 05
= 4 104 m/s.
4 0, 98
111

2. Itekanio i droselio darbinio skysio slgis lygus darbinio

skysio slgiui cilindre:
F
4F
p2 = =
,

A D 2
4 4000
p2 =
= 0, 51 106 Pa = 0, 51 MPa.
2
3,14 0,1

3. Slgi skirtumas droselyje:
2
Q

pdr . =
,
2 Adr .
2

900 4 104
6
pdr. =

= 2, 3 10 Pa = 2,3 MPa.
2 0, 7 8 106
4. Darbinio skysio slgis prie drosel:

p1 = p2 + pdr . ,

p1 = 0, 51 + 2, 3 = 2, 81 MPa.

Atsakymas: p1 = 2,81 MPa.

4.7 udavinys. Reikia apskaiiuoti jg, btin pluneriui per
stumti keturi linij pluneriniame skirstytuve, kad susidaryt plyys
skysiui pratekti, kurio dydis x = 2 mm. Pluneris tolygiai juda grei
iu v = 5 103 m/s, slgi skirtumas p = 1 MPa. Plunerio skersmuo
D = 20 mm, radialinis tarpelis tarp korpuso ir plunerio = 0, 05 mm,
debito koeficientas = 0, 7. Darbinis skystis mineralin alyva, ku
rios tankis = 900 kg/m3 , o srauto itekjimo kampas = 69.
Sprendimas
1. Plunerio plyio plotas:
A = Dx ,

A = 3,14 0, 02 0, 002 = 1, 25 104 m 2 .

2. Darbinio skysio debitas pro plunerio ply:

Q = A
112

2p
,

2 1 106
= 4,12 103 m3 /s.
900
3. Plunerio judjimo trinties jga:
Q = 0, 7 1, 25 104

Ftr. = v50 Av / ,

Ftr. = 900 50 106 1, 25 104 5 103 / 0, 05 103 0,

ia v50 = 50 106 m3/s alyvos kinematinis klampos koeficientas, esant

t = 50 C.
4. Pluner veikianti ain hidrodinamin jga:

Fhd = 2Q cos p ,

Fhd = 2 4,12 103 cos 69 900 1 106 = 88, 75 N.

5. Pluneriui perstumti reikalinga jga:

F = Ftr . + Fhd ,
F = 0 + 88, 75 = 88, 75 N.
Atsakymas: F = 88,75 N.

113

5. Vamzdyn skaiiavimas
Trinse hidraulinse pavarose vamzdynai vadinami hidraulinmis
linijomis, kuri skaiiavimas apima vamzdio vidinio skersmens ir sl
gio kritimo apskaiiavimus. Visi hidraulini linij skaiiavimai atliekami
laikant, kad darbo skysio (mineralins alyvos) srautas yra nepertraukia
mas ir debitai Q1, Q2, Q3 ... per atitinkamus skerspjvius yra vienodi, t. y.

Q=1 Q=
= const.
2 Q3= Q

(5.1)

Kai skerspjvio plotas, per kur prateka skysio debitas Q, yra A,

o vidutinis skysio tekjimo greitis v, tai debitas
Q = vA.

(5.2)

Apvaliam vamzdiui, kurio vidinis skersmuo d,

taip:

d 2
(5.3)
.
4
Vamzdio vidinis skersmuo d i formuls (5.3) apskaiiuojamas
Q=v

d=

4Q
Q
= 1,13
.
v
v

(5.4)

Prie apskaiiuojant nuostolius ir slgio kritim, btina apskai

iuoti darbinio skysio tekjimo reim kiekviename hidraulins lini
jos ruoe pagal Reinoldso skaii, kurio reikm apvalaus skerspjvio
vamzdiui, kai vidinis skersmuo d apskaiiuojamas pagal formul
vd
(5.5)
Re = ,


ia v vidutinis greitis; darbo skysio kinematin klampa.
Pagal formul (5.5) apskaiiuot Reinoldso skaii btina suly
ginti su emiausia kritine Reinoldso skaiiaus reikme Rekr 2320.
Kai gautas Reinoldso skaiius Re 2320, tai visi hidrauliniai skaiia
vimai atliekami esant skysio laminarinio tekjimo reimui apvaliame
vamzdyje, o kai Re > 2320, tuomet visi hidrauliniai skaiiavimai atlie
kami esant turbulentiniam reimui.
114

Trins hidraulins pavaros vamzdyno slgio nuostoliai hsl ap

skaiiuojami tiek trumpoms hidraulinms linijoms, t. y. vertinant
slgio nuostolius tiek linijos ilgyje, tiek ir esant visiems vietiniams
pasiprieinimams, kurie yra isidst ioje hidraulinje linijoje.
Hidraulins linijos slgio nuostoliai hhl apskaiiuojami kiekvienai
atskirai hidraulins linijos atakai priklausomai nuo jos ilgio ir skers
mens. Taip pat apskaiiuojami kiekvienos atskiros hidraulins linijos
atakos vietiniai pasiprieinimai hv. Bendri slgio nuostoliai hbsl gau
nami sumuojant visus slgio nuostolius kaip pagal kiekvienos atskiros
hidraulins linijos atakos nuostolius pagal ilg, taip pat vertinant ir
tos atakos suminius vietinius pasiprieinimo nuostolius, t. y.
hbsl = hhl + hv .

(5.6)

Trinje hidraulinje pavaroje vamzdiai, sujungiantys atskiras
hidraulins linijos vamzdi atakas ir sudarantys vietinius pasiprie
inimus, yra santykinai mao ilgio. Darbinio skysio tekjimas iuose
vamzdiuose ne visada suspja stabilizuotis aikiai pasireikiant la
minarin arba turbulentin skysio tekjimo reim, todl skaiiavimas
nustatant bendr slgio nuostoli hbsl reikm pagal (5.6) formul yra
apytikris. Taiau trinje hidraulinje pavaroje apskaiiuojant pagal
(5.6) formul bendrus slgio nuostolius hbsl laikome, kad esant iems
sujungimams darbinio skysio tekjimas spja stabilizuotis laminari
n arba turbulentin skysio tekjimo reim.
Slgio kritimas vamzdyno ilgyje

l v2
,
(5.7)
d 2g

ia Darsi koeficientas (hidraulins trinties koeficientas); v darbo
skysio tekjimo greitis d skersmens ir l ilgio vamzdyje.
Darbo skysio laminarinio tekjimo reimo atveju Darsi koefi
ciento teorin reikm apskaiiuojama pagal toki iraik:
hv =

64
.
Re

115

(5.8)

Siekiant vertinti padidjusius hidraulinius nuostolius metaliniuo

se vamzdiuose dl j netiesikumo, ovalikumo, vietini dub ir
panaiai, (5.8) formulje skaii 64 padidiname iki 75. Paprastai t
rinms hidraulinms pavaroms darbinio skysio laminarinio tekjimo
reimu Darsi koeficientas apskaiiuojamas pagal toki iraik:

75
.
Re

(5.9)

Darbiniam skysiui tekant vamzdynuose turbulentiniu reimu

Darsi koeficientas apskaiiuojamas pagal pusiau empirines arba empi
rines formules, taip pat i grafik ir lenteli. Pastaruoju metu paplito
universali Altulio formul:
0, 25

68
K
(5.10)
= 0,11 e +
,

d
Re

ia Ke absoliutus ekvivalentinis iurktumas. Vidutin jo reikm
naujiems besiliams plieniniams vamzdiams Ke = 0,014, o vamz
diams i spalvotj metal Ke = 0,001.
Trini hidraulini pavar vamzdynuose darbo skysiui tekant
turbulentiniu reimu, kai Reinoldso skaiius 2320 Re 10 000,
Darsi koeficient galima apskaiiuoti pagal gerokai supaprastint
Blaziuso formul
0, 3164
(5.11)
= 4
.
Re

Vietiniai slgio nuostoliai
v2
hv = ,
(5.12)
2g

ia x vietini hidraulini pasiprieinim koeficientas. is koeficien
tas yra nustatytas bandymais ir pasirenkamas i 5.1 lentels; v dar
binio skysio tekjimo vidutinis greitis esant vietiniams pasiprieini
mams.

116

5.1 lentel. Vietini hidraulini pasiprieinim koeficientas x

Vietinis hidraulinis pasiprieinimas
Hidraulinis skirstytuvas
Staigus vamzdio ilankstymas
Tolygus vamzdio poskis
Igrtas kampuotis
Prijungtas antgalis ir gumins arnos prijungimo vieta
Nuimama savaime usidaranti mova
Prisijungimo vieta prie slgio vamzdyno apsauginio ar kitokio
hidraulinio votuvo
Darbinio skysio tekjimo hidraulin varikl ertm
Darbinio skysio itekjimo i hidraulinio variklio ertm

x
2
1
0,2
2
0,15
1,5
0,1
1
1,1

Reikia atkreipti dmes tai, kad jeigu kai kuri vamzdyno atak
skersmenys vienodi, tai bendri slgio nuostoliai
2
v
l
hbsl =
+ ,
2g
d

(5.13)

ia= l vieno skersmens vamzdi bendras ilgis; vis vietini
pasiprieinim koeficient suma t vamzdyno atak, kuri skersme
nys vienodi.
Kai vamzdyno pradioje slgis p1, o gale p2, tai slgio kritimas
(nuostoliai) Dp = p1 p2 apskaiiuojamas pagal Bernulio lygt:
h1 +

p1 v12
p
v2
+
= h2 + 2 + 2 + hbsl ,
g 2 g
g 2 g

(5.14)

urayt skysio skerspjviams vamzdyno pradioje ir gale, btent:
v22 v12
,
(5.15)
2

ia h1 ir h2 vamzdyno pradioje ir gale skysio skerspjvi svorio
centr isidstymo vertikaliosios koordinats, kurios skaiiuojamos
nuo lyginamosios horizontalios ploktumos; v1 ir v2 vamzdyno pra
dioje ir gale skysio skerspjviuose vidutiniai tekjimo greiiai; r
skysio tankis.
p = p1 p2 = ghbsl + g (h2 h1 ) +

117

Trinje hidraulinje pavaroje apskaiiuodami slgio kritim

vamzdyne (5.15) formuls paskutin dedamj atmetame kaip labai
ma. Tuomet

p = g (hbsl + h2 h1 ) .

p = ghbsl .

(5.16)

Daugeliu atvej nustatant slgio kritim trins hidraulins pava

ros vamzdyne taip pat nevertinamas slgio auki skirtumas h2 h1,
kuriuose isidst vamzdyno pradios ir galo skerspjviai. Tuomet Dp
apskaiiuojamas pagal formul:
(5.17)

Slgio kritimo Dp skaiiavimo eiga pateikta 5.1 udavinyje.

Plonasienio apvalaus vamzdio maiausias sienels storis d ap
skaiiuojamas pagal formul:
pd
(5.18)
,
=
2adm

ia p perteklinis darbo skysio slgis vamzdyne; d vamzdio vidinis

skersmuo; sadm vamzdio mediagos leistinieji tempimo tempiai.
Skysio, pratekanio pro mov arba skyl storoje sienelje
(5.1pav., a), debitas lygus:
Q = A

2p
,

(5.19)

o skysio, pratekanio pro ekscentrin iedin tarpel (5.1 pav., b), de
bitas lygus:
d 3 p
d 3 p

(5.20)
Q=
K =
K,
12gl
12l
ia m skysio, itekanio pro skyl, debito koeficientas (esant cilin
drinei movai arba skylei storoje sienelje = 0, 8 0, 82 ); A movos
arba skysio debito itekjimo skerspjvio DD plotas (5.1 pav., a);
r skysio tankis; Dp = p1 p2 skysio slgio kritimas skysiui
pratekant pro mov, skyl arba iedin tarpel; u skysio kinema
tin klampa; d0 vidutinis skersmuo ir d maiausias tarpelis, kai
pluneris arba velenas 1 skylje (5.1 pav., c) isidst koncentrikai;
118

l iedimo tarpelio ilgis (5.1 pav., b); K koeficientas, vertinantis

ekscentritet e, kurio dydiu pluneris arba velenas 1 (2.1 pav., b) i
sidsto skylje:
2
e
1
K
=
+

(5.21)
.

5.1 pav. mov arba skyli schemos

Kai pluneris arba velenas skylje isidst koncentrikai, K = 1,

kai ekscentricitetas didiausias, t. y. kai d = e, jo reikm, gauta ekspe
rimento bdu, yra lygi K = 2,5.
Udaviniai
5.1 udavinys. Hidraulins sistemos slgio linij (5.2 pav.), jun
giani siurbl 5 su hidrauliniu cilindru, sudaro vamzdynas 4, kurio
skersmuo d1 = 20 mm ir ilgis l1 = 2 m turi du staius linkimus, ir vamz
dyno 2, kurio skersmuo d2 = 25 mm ir ilgis l2 = 2,5 m turi keturis staius
linkimus. Siurblio 5 ivystomas naumas Q = 80 l/min. Darbinio skys
io tankis r = 900 kg/m3, o kinematin klampa u = 3 105 m2/s.
Apskaiiuoti, kok slg ivystys siurblys, kai hidraulinio cilindro
ertmje C slgis p = 10 MPa.
Vietinio pasiprieinimo koeficientai yra tokie: stai vamzdyn
linki l = 1, hidraulinio skirstytuvo h sk = 2, tekjimo hidraulinio
cilindro 1 ertm C t = 1. Hidraulinio cilindro 1 aukio padties vir
siurblio 5 koeficientai nevertinti.

119

5.2 pav. Hidraulins sistemos schema

Sprendimas
Siurblio ivystomas slgis ps turi bti didesnis u hidraulinio ci
lindro 1 ertmje C esant slg dydiu Dp hidraulins sistemos slgio
linijoje, t. y.
ps = p + p = p + ghsl .l ,

ia hsl.l nuostoliai hidraulins sistemos slgio linijoje, kuriuos ap
skaiiuojame tokia tvarka.
Pagal (5.3) formul apskaiiuojame vidutinius darbo skysio te
kjimo greiius v1 ir v2 atitinkamai 4 ir 2 vamzdiuose:
v1 =

v1 =

4Q
d12

4 80 103
3,14 0, 022 60
v2 =

,
= 4, 25 m/s,

4Q ,
d 22

120

v2 =

4 80 103

= 2, 72 m/s.
3,14 0, 0252 60
Apskaiiuojame vamzdiui 4 Re1 ir 1:
vd
Re1 = 1 1 ,

4, 25 0, 02
Re1 =
= 2833.
3 105

Kadangi Re1 = 2833 > Re kr = 2320, tai vamzdyje 4 darbinio skys

io tekjim apskaiiuojame kaip turbulentin ir pagal (5.11) formul
gauname
0, 3164 ,

1 =
4 Re
1
0, 3164
= 0, 043.
4
2833

Apskaiiuojame vamzdiui 2 Re2 ir 2:
v d
Re2 = 2 2 ,

2, 72 0, 025
Re2 =
= 2267.
3 105

Kadangi Re2 = 2267 < Rekr = 2320, tai vamzdyje 2 darbo skysio
tekjim skaiiuojame kaip laminarin. Pagal (5.9) formul nustatome
75
,
2 =
Re 2

75
2 =
= 0, 033.
2267

1 =

Apskaiiuojame slgio nuostolius hsl.l hidraulins sistemos sl

gio linijoje. Nuostoliams hsl.l apskaiiuoti isivesime formul i (5.6)
ir (5.13) formuli:
v2
l
hsl .l . = hv1 + hv 2 = 1 1 + 2lenk 1 +
d1
2g

v2
l
+ 2 2 + hsk + 4 lenk + it 2 ,
d2
2g
121

4, 252
+
hsl .l . = 0, 043
+ 2 1
0, 02

2 9, 81

2, 5

2, 722
= 9, 68 m.
+ 0, 033
+ 2 + 4 1 + 1
0, 025

2 9, 81

Pagal (5.17) formul apskaiiuojame darbo skysio slgio kiti

m hidraulins sistemos slgio linijoje:
p = ghsl .l ,

p = 900 9, 81 9, 68 = 0, 09 MPa.

Apskaiiuojame siurblio ivystom slg:

ps = p + p ,

ps = 10 + 0, 09 = 10, 09 MPa 10,1 MPa.

Atsakymas: ps = 10,1 MPa.

5.2 udavinys. Vertikaliame siurbimo vamzdyje darbo skysio

debitas Q = 15,7 l/min, skysio tankis r = 900 kg/m3, kinematin
klampa u = 3 105 m2/s. Darbo skystis teka vir.
Apskaiiuoti io vamzdyno skersmen d ir slgio nuostolius vie
nam vertikalaus vamzdio ilgio vienetui, kai leistinas vidutinis darbo
skysio tekjimo greitis v = 1 m/s.
Sprendimas
Vamzdyno skersmuo d apskaiiuojamas pagal (5.4) formul:

d = 1,13

Q
,
v

15, 7 103
= 0, 0182 m = 18, 2 mm.
1 60

Apskaiiuot vamzdio skersmens reikm d = 18,2 mm apvalina
me pagal skysio pratekjimo kanal slyginius skersmenis (Spruogis
2010) d = 20 mm.
Darbo skysio slgio kritim vamzdyje hv apskaiiuojame tokia
tvarka:
d = 1,13

122

 Apskaiiuojame faktin vidutin darbo skysio tekjimo greit

vamzdyje d = 20 mm = 0,02 m. I (5.3) formuls apskaiiuojame greit
4Q
v= 2,
d

3
4 15, 7 10
v=
= 0, 833 m/s.
2

3
,
14
0
,
02
60

Apskaiiuojame darbo skysio tekjimo reim vamzdyje. I
(5.5) formuls randame Reinoldso skaii
vd
,

0, 833 0, 02
Re =

= 555, 3.
3 105
Gautas skaiius Re = 555, 3 < Re kr = 2320, todl darbo skysio
tekjimo reimas vamzdyje yra laminarinis.
Kadangi darbo skysio tekjimo reimas vamzdyje yra lamina
rinis, tai pagal (5.9) formul apskaiiuojame Darsi koeficient:

Re =

75
,
Re

75
= 0,1351 .
555

Pagal (5.7) formul apskaiiuojame slgio kritimo nuostolius
vamzdio 1 m ilgyje ( l = 1 m):
l v2

hv =
,
d 2g
=

1 0, 8332
= 0, 24 m.
0, 02 2 9, 81
Pagal ( 5.16) formul apskaiiuojame slgio kritim, vertinda
mi, kad vertikaliame vamzdyje h2 h1 = 1 m:

hv = 0,1351

p = g ( hv + h2 h1 ) ,

p = 900 9, 81( 0, 24 1) = 10 948 Pa.

Atsakymas: p = 10 948 Pa.
123

5.3 udavinys. 5.3 pav. pavaizduota hidraulins sistemos dalis,

kurioje lygiagreiai prie tiesaus vamzdio 1, kurio ilgis l1 = 5 m ir
kuriame yra filtras 8, prijungti vamzdiai 4 (l2 = 8 m ilgio) su tarp
j esaniu ventiliu 5. Visame ruoe vamzdyno skersmuo d = 20 mm.
tekjimo vamzdyje 3 darbo skysio debitas Q = 2 l/s.
Neatsivelgiant slgio kritimus triakiuose 2 ir 7, apskaiiuoti
darbo skysio debitus Q1 ir Q2 vamzdiuose 1 ir 4.
Skaiiuojant slgio nuostolius vamzdiuose, laikoma, kad Darsi
koeficientas l = 0,04, o vietini pasiprieinim koeficientai yra tokie:
filtro xf = 15, ventilio xv = 3, vamzdio uapvalinim xa = 0,5.

5.3 pav. Hidraulins sistemos dalis

Sprendimas
Darbo skysio slgio kritimas Dp1 vamzdyje 4, taip pat Dp2
vamzdyje 1 atitinkamai triakiuose 2 ir 7 yra slgi p1 ir p2 skirtumas.
Tuomet
p1 = p2 = p1 p2 = ghn1 = ghn2 ,

i ia nustatome, kad h=
h=
hn , be to, slgio nuostolius hn1 ir hn2
n1
n2
pagal ( 5.6 ) formul galima apskaiiuoti taip:

2
v
l
hn1 = + f 1 ,
2g
d

v2
1

v2
+ 15 1 = 25 1 ,
hn1 = 0, 04
0, 02
2g

2g
124

2
v
l
hn2 = + 2a + v 2 ,
2g
d

v2
1

v2
hn2 = 0, 04
+ 2 0, 5 + 3 2 = 20 2 ,
0, 02
2g

2g

ia v1 ir v2 darbinio skysio tekjimo greiiai atitinkamai vamz

diuose 4 ir 1.
vertindami dvi paskutines lygtis ir skysio balanso debito lygt
vamzdiuose Q = Q1 + Q2 , urayt taikant vidutinius greiius v1 ir
v2 , gausime toki lygi sistem:
v2
hn1 = 25 1 ,
2g
hn2 = 20

v22
,
2g

d 2
d 2
+ v2
.
4
4
Isprsime ias lygtis. Kadangi h=
h=
h, tai
n1
n2
Q = v1

25

v12
v2
= 20 2 ,
2g
2g

suprastin ir atlik veiksmus gausime:

v1 = 0, 89v2 .

ra Q reikmes gausime:
Q = ( 0, 89v2 + v2 )

i ia

1, 89v2 =

o greitis v1 = 0, 89 v2 ,

2 103 4
3,14 0, 022

d 2
,
4
= 6, 36,

v2 = 3, 36m / s ,

v1 = 3m / s.
125

 Dabar apskaiiuosime darbo skysio debitus vamzdiuose 4 ir 1.

d 2
Q1 = v1
,
4
3,14 0, 022
Q1 = 3
= 0, 94 103 m3 /s = 0,94 l/s,
4
d 2
Q2 = v2
,
4
3,14 0, 022
Q2 = 3, 36
= 1, 06 103 m3 /s = 1,06 l/s.
4
Atsakymas: v1 = 3 m/s, v2 = 3,36 m/s, Q1 = 0,94 l/s, Q2 = 1,06 l/s.

5.4 udavinys. Vamzdynas, kurio skersmuo d = 100 mm, trans

portuojama nafta, kurios tankis r = 920 kg/m3, o kinematins klampos
koeficientas yra u = 1,3 104 m/s. Apskaiiuoti naftos debit esant
pereinamajam reimui i laminarinio tekjimo turbulentin.
Sprendimas
Esant pereinamajam tekjimo reimui i laminarinio turbulenti
n naftos debitas proporcingas kritiniam greiiui, t. y. Qkr = vkr A, bet
Re
d 2
vkr = kr , A =
,

d
4
i ia naftos trinis debitas
Re kr
2320 d 2
A=
= 580d ,
d
4d
Qkr = 580 3,14 1, 3 104 0,1 = 2, 36 102 m3 /s;
Qkr =

masinis kritinis debitas

M kr = Qkr,

M kr = 920 2, 36 102 = 27, 71 kg/s;

svorinis kritinis debitas

Gkr = gQkr ,

Gkr = 920 9, 81 2, 36 102 = 213 N/s.

Atsakymas: Qkr = 2,36102 m3/s, Mkr = 27,71 kg/s, l/s,

Gkr=213N/s.
126

5.5 udavinys. Vamzdynu transportuojama nafta, kurios tankis

= 930 kg/m3, kinematins klampos koeficientas = 4, 5 104 m3 /s;
vamzdio skersmuo d = 156 mm; ilgis l = 5000 mm; o svorinis debi
tas G = 2 106 N/h. Apskaiiuoti slgio kritimo nuostolius vamzdio
ilgyje ir hidraulin nuolyd.
Sprendimas
Naftos tekjimo reimas nustatomas pagal Reinoldso skaii
vd .
Re =

ia
Q
G

v= ,o Q=
.
g
A
Q=

2 106
= 0, 06 m3 /s,
930 9, 81 3600

tuomet

v=

0, 06 4
3,14 0,1562

= 3,14 m/s.

Apskaiiuojame Re skaii

vd
,

3,14 0,156
Re =

Re =

4, 5 104

= 1090,

kadangi Re = 1090 < Rekr = 2320, tai naftos tekjimo reimas yra la
minarinis.
Darsi koeficientas
64

=
= 0, 059.
1090
Slgio kitimo nuostoliai vamzdio ilgyje apskaiiuojami pagal
Darsi ir Vaisbacho formul:
l v2
h =
,
d 2g

5000 3,142
h = 0, 059
= 950 mm.
0,156 2 9, 81
127

 Hidraulinis nuolydis
h
,
L
950
= 0,19.
i=
5000
i=

Atsakymas: Q = 0,06 m3/s, s, i = 0,19.

5.6 udavinys. Naftos svorinis debitas yra G = 12 106 N/para.
Transportuojamos naftos tankis = 880 kg/m3 , kinematin klampa
= 1,1 104 m 2 /s. Nafta transportuojama horizontaliu vamzdiu, ku
rio d = 156 mm, o ilgis l = 2000 m. Apskaiiuoti slg p1 vamzdyno
pradioje, kai slgis vamzdio gale p2 = 0,15 MPa.
Sprendimas
Pirmiausia apskaiiuojame trin debit:
G
Q=
,

g

Q=

12 106
= 0, 016 m3 /s.
880 9, 81 24 3600

Apskaiiuojame naftos tekjimo greit:

v=

4Q

,
d 2
4 0, 016
v=
= 0, 85 m/s.
3,14 0,1562
Apskaiiuojame Reinoldso skaii
vd
Re =
,

0, 85 0,156
= 1205,
Re =
1,1 104
Re = 1205 < Re kr = 2320,

todl naftos tekjimo vamzdyne reimas yra laminarinis.

128

 Darsi koeficientas lygus

=

64
,
Re

64
= 0, 053.
1205
Sudarysime Bernulio lygt nagrinjamo vamzdyno pradioje ir
gale:
p
v2
p
v2

h1 + 1 + a1 1 = h2 + 2 + a2 2 + h1 2 .
g
2g
g
2g
=

Kadangi vamzdynas yra horizontalus ir pastovaus skersmens, tai

=
h1 h=
2 , v1 v2 arba
p
l v2
l 2
p1 = g 2 +
= p2 + v ,
g
d
d 2g

2000
6
0, 852 =
p1 = 0,15 10 + 0, 053 880
0,156
= 0,15 106 + 0, 43 106 = 0, 58 MPa.
Atsakymas: p1 = 0,58 MPa.

129

Literatra
Spruogis, B. 1987. Hidraulins mainos: mokomoji knyga. Vilnius: LTSR
Air SVMM leidybin taryba. 112 p.
Spruogis, B. 1988. Statybos ir keli main hidraulini pavar skaiiavimas
ir projektavimas: metodikos nurodymai. Vilnius: VISI. 77 p.
Spruogis, B. 1991. Hidraulins mainos ir pavaros: vadovlis. Vilnius:
Mokslas. 328 p.
Spruogis, B.; atas, A. 1991. Hidraulins mainos ir pavaros. Savivari hid
raulini keltuv skaiiavimas: metodikos nurodymai. Vilnius: Technika. 23p.
Spruogis, B. 2008, 2010. Hidraulini ir pneumatini sistem skaiiavimas ir
projektavimas: mokomoji knyga. Vilnius: Technika. 163, 160 p.
Staponkus, V.; Valinas, K. 1998. Hidraulika ir pneumatika: mokomoji knyga.
Kaunas: Technologija.
Valinas, K. 2006. Hidraulikos ir pneumatikos udaviniai ir sprendimai: mo
komoji knyga. Kaunas: Technologija. 199 p.
iedelis, S. 2008. Hidraulini pavar skaiiavimo metodika ir udaviniai:
mokomoji knyga. Kaunas: Technologija. 112 p.
, A. 1976. . :
. 256 c.
, . 1974. . .
: . 607 c.
, . . 2009. . . :
. . 238 c.
, B. . 1981. . : . 300 c.
, , , :
. 2005. . 3/000. :
. 380.
, A. 2005. . :
. 500 c.
, . . 2007. .
: . 201 .
, . 1989. ,
. . : . 192 c.
, O. 2010. . . :
- . . . a. 415 c.
, . . 1983. . :
. 144 .
130

Priedas
Kai kuri skysi tankis, klampa, trinio pltimosi ir
suslgimo koeficient reikms
(Kai atmosferinis slgis, arba 760 mm gyvsidabrio stulpelio aukio,
o temperatra T = 293 K arba, t = 20 C.)
Skysio
pavadinimas

Tankis
,
kg/m3

Klampos
dinaminis
koeficientas
103,
Hs/m2

Klampos
kinematinis
koeficientas
u 106,
m2/s

Trinio
pltimosi
koeficientas
kv 103,
laipsn. 1

Trinio
slgimo
koeficientas
k 103,
m2/MN

Vanduo

998,2

1,00

1,006

0,20

0,49

Etilo spiritas

790

1,20

1,52

1,10

0,78

Gyvsidabris

13546

1,54

0,114

0,18

0,039

Glicerinas

1260

1490

11 800

0,49

0,25

ibalas

820

2,05

2,5

0,96

0,77

1,2

0,0179

14,9

0,668

0,0111

16,6

Oras
Metanas

Pastabos:
1. Oro ir metano , ir reikms pateiktos esant santykinei drgmei 0,5.
2. Atliekant skaiiavimus, laikyti, kad vandens ir gyvsidabrio tankio reikms yra:
v= 1000 kg/m3, gyv = 13 600 kg/m3.

131