ETIKOS

PROBLEMOS

 ETIKOS PROBLEMA - tai netinkamai padarytas

sprendimas ar atliktas veiksmas, paeidiant
nusistovjusias asmenins ar profesins etikos
normas.
Etikos problemos danai yra ir teiss problemos.
Etikos problemos sujungtos tokias grupes:
apgavyst,
piktnaudiavimas,
korupcija,
interes konfliktas,
seksualinis priekabiavimas.

2015 met lapkriio mnesio

30 diena

ETIKOS PROBLEMOS SVOKA

 Veiksmai ar odiai, kuriais smoningai

norima nuslpti, ikreipti ar tik i dalies
atskleisti ties, suklaidinti, siekiant
savanaudik tiksl, vadinami APGAVYSTE.
Apgauls formos gali buti vairios:
informacijos slpimas ar ikreipimas, melas,
meitas, agent provokatori naudojimas,
"fiktyvi rodym" sukrimas ir kt.
Daugelis apgaudintoj - ar tai bt pavieniai
asmenys, ar institucijos - teigia, kad tokios
taktikos imasi apgaudinjamj labui.

2015 met lapkriio mnesio

30 diena

APGAVYST (APGAUL)

 Autoriai, raantys etikos tema, mel danai

iskiria kaip plaiausiai paplitusi
apgauls form.
MELAS - tai smoningai pasakyta neteisyb.
Melas reikia nepagarba kitam asmeniui.
Meluojantis asmuo kitus traktuoja kaip
priemones. Melas labiau paeidia nei kitos
apgauls formos, nes informacija
perduodama tiesiogiai ir ia pat todl j bna
sunku patikrinti.

2015 met lapkriio mnesio

30 diena

MELAS

Remiantis deontologine pozicija (pabriami

principai), melu paeidiamas tiesos sakymo
principas.
Atsivelgiant melo pasekmes (pasekmes
akcentuojanti mokykla), nukenia visos puss ir j
tarpusavio santykiai.
irint i visuomenines sutarties pozicij (kalba yra
moni susitarimas tiesai ireikti), melu nuvertinama
pati kalba kaip moni bendravimo priemon.
[Kleinig, 1996]

2015 met lapkriio mnesio

30 diena

Tyrintojai, gvildenantys melo tem, akcentuoja tris

argumentus prie melavim.

2015 met lapkriio mnesio

30 diena

Kai melu smoningai ir tikslingai siekiama

naudos visuomenei, vartojama "garbingo
melo" svoka. Meluojama, siekiant moraliai
paruoti visuomen artjaniam pavojui ar
trkumams. Tikimasi, kad, iaikjus melui ir
suvokus jo naud, bus atleista ir net
dkojama.
Kitas panaus terminas yra "baltasis
melas". Nekaltas melas yra prastas ir
kasdieniniame, ir profesiniame, ir politiniame,
ir diplomatiniame gyvenime.

2015 met lapkriio mnesio

30 diena

Kartais apgaul ir melas gali bt pateisinami.

Viena daniausiai cituojam autori, raiusi
ia tema, S.Bok (1981) teigia, kad melas gali
bilti pateisinamas trimis atvejais:
1)kai tik taip galima ivengti didels alos;
2)kai melas yra visikai nealingas ir
nereikmingas;
3)kai pareiga atskir individ atvilgiu
reikalauja ginti j paslaptis.

2015 met lapkriio mnesio

30 diena

Tiesos sakymas (nemelavimas) nra absoliutus

principas, taikytinas nepriklausomai nuo
situacijos.
Tiesos sakym riboja paslaptys.
Skirtumas tarp melo ir paslapties tas, kad
paslaptis nra pati savaime bloga.
Paslaptis - tai tam tikros inios, kuri
atskleidimas ar praradimas gali paeisti vairius
atskiro pilieio, grups, organizacijos, valstybs
interesus.
Kiekvienoje valstybje galioja paslaptis
reglamentuojantys statymai, nustatantys j
kriterijus, kontrol ir kitus aspektus. Lietuvoje
galioja 1999.l1.25 priimtas LR Valstybes ir
tarnybos paslapi statymas.

 Informacijos konfidencialumo reikalavimas gali bti

paeistas vardan visuomens interes [Finn, 1993].
Kiek apgaul ar melas kaip taktika yra pateisinami,
galima sprsti i pasekmi ir paios technikos
naudojimo bdo. Apgaul reikia tam tikr
manipuliavim, todl, renkantis i taktik btina
turti omenyje ne tik trumpalaikes, bet ir ilgalaikes
pasekmes. Prarasti pasitikjim lengva, bet j
susigrinti visada sunku [Bok, 1990].

2015 met lapkriio mnesio

30 diena

iame kontekste pamintina ir informacijos

konfidencialumo problema. Informacijos apie
atskirus asmenis naudojimas be j sutikimo yra
problemikas, nes susiduriama su asmens teise
gyvenimo privatum ir kartu su visuomens
interesu inoti ties.

Netinkamas savo tiesioginiu pareigu jimas,

paeidiant objektyvius profesinius
reikalavimus, vadinamas PIKTNAUDIAVIMU.
Asmeniniais ar grupiniais tikslais gali buti
naudojamasi:
tarnybine padtimi,
organizacijos turtu ir lomis,
organizacijos darbuotojais,
turimu pasitikjimu.

2015 met lapkriio mnesio

30 diena

PIKTNAUDIAVIMAS

10

 Piktnaudiavimas tarnybine padtimi gali bti

vardintas platesniu piktnaudiavimo valdia
terminu.

2015 met lapkriio mnesio

30 diena

PIKTNAUDIAVIMAS VALDIA

Netinkamas organizacijos materialini bei

mogikj itekli panaudojimas taip pat yra
piktnaudiavimas valdia.
Vadovas ir darbuotojas skirtingai gali
piktnaudiauti tarnybine padtimi.
Pavyzdiai?

11

Gali bti dviej tip:

1) kai ie itekliai naudojami netaupiai,
2) kai mintieji organizacijos itekliai naudojami
ne pagal paskirt.
i problema susijusi su turima valdia ir padtimi.
Netinkamas organizacijos materialini itekli
panaudojimas gali bti vadinamas eikvojimu, o
tokio turto pasisavinimas - vagyste. Kai kalbama
apie netinkam disponavim finansinmis
lomis ar turto pasisavinim, susiduriame su
sukiavimu; tai yra vienas i apgauls bd.

2015 met lapkriio mnesio

30 diena

PIKTNAUDIAVIMAS MATERIALINIAIS
ITEKLIAIS

12

 Tai vis pirma yra blogo administravimo ir

vadovavimo problema.
Problema ikyla, kai darbuotojams
pavedamos atlikti su profesine veikla nieko
bendra neturinios uduotys.
Kiek kitokio pobdio keblum kyla, kai
piktnaudiaujama organizacijos darbuotoj
laiku. Kai u papildomas darbo valandas
atlyginama (pinigine iraika ar laisvu laiku),
etin problema neegzistuoja.

2015 met lapkriio mnesio

30 diena

PIKTNAUDIAVIMAS
MOGIKAISIAIS ITEKLIAIS

13

 i problema susidaro dl netinkamo

tarnautojo vaizdio (atrodymo) ar tokio
spdio susidarymo.
Netinkamas vaizdis ir yra
piktnaudiavimas pasitikjimu.
"vaizdio svoka sunkiai apibriama ir
identifikuojama. Pati jos idja susijusi su
pareiga ilaikyti visuomens pasitikjim. Tai,
kas menkina toki pareig, gali sukelti
netinkamo veiksmo vaizd.
[Bakenas, 1996]

2015 met lapkriio mnesio

30 diena

PIKTNAUDIAVIMAS PASITIKJIMU

14

 Visuomens tarnautojams keliami auktesni

reikalavimai nei dirbantiems privaiose
struktrose. Elgesys, leistinas privai
struktr darbuotojams, danai
netoleruojamas visuomeniniame sektoriuje.

2015 met lapkriio mnesio

30 diena

Danai suprasti netinkamo vaizdio samprat

padeda profesini vertybi inojimas ir
vadovavimasis jomis praktikai. Toki vertybi
kaip siningumo, rpestingumo,
atsakomybs, atskaitomybs ir kit
nepaisymas ir bus netinkamo vaizdio
susiformavimo pagrindas.

15

 Tai viena naujausi etikos problem, todl ji dar

nespjo susilaukti reikiamo mokslinink dmesio.
JAV ir daugelyje Vakar Europos ali yra tam tikros
nustatytos naudojimosi interneto tinklu taisykls,
nusakanios, kas leidiama ir kas - ne, dirbant
internetu. Draudiama siekti sau pelno, grasinti
siuniamomis inutmis kitiems, dl ko atsakomyb
tekt organizacijai, naudotis elektroniniu patu
asmeniniais tikslais, neteistai reklamuoti paslaugas ar
prekes, skleisti virusus, bandyti prasibrauti kitus
kompiuterius, siekti informacijos, tam neturint
galiojim.
Atskirais atvejais priklausomai nuo organizacijos
politikos, susipainus su naudojimosi interneto tinklu
taisyklmis, praoma pasirayti, o reikalavimus
paeidus, baudiama.

2015 met lapkriio mnesio

30 diena

PIKTNAUDIAVIMAS INTERNETO
TINKLU

16

2015 met lapkriio mnesio

30 diena

Naujas miesto administratorius buvo pakviestas

oficialaus vizito miest partner Norvegijoje. J
lydjo penki asmen grup: administratoriaus
pavaduotojas, trij savivaldybs skyri vadovai ir
vertja. Administratori kelionje lydjo jo mona,
tuo metu puse etatu dirbusi savivaldybs vertja ir
vienintel i vertj mokjusi norveg kalb. Vizito
metu mieste pasirod keletas straipsni apie
eimynin administratoriaus vizit Norvegij.
Grus i kelions, per spaudos konferencij,
administratorius norjo paaikinti situacij ir
neteising vyki interpretacij. Kit dien
daugelyje laikrai pasirod straipsni apie
vykusi spaudos konferencij, taiau urnalistai
nepuol atsiprainti dl savo subjektyvaus vyki

17

2015 met lapkriio mnesio

30 diena

Vienoje nepelno siekianioje organizacijoje nuo

pat jos krimo dienos nebuvo perirti
darbuotoj atlyginimai. Tuo tarpu alyje paslaug
ir preki kainos stipriai okteljo, o tai negaljo
neatsiliepti eilini darbuotoj gerovei. Stipriai
okteljo ir organizacijos ilaidos; vadovas dl to
labai susirpino.
Vadovo nurodymu i to paties kolektyvo nari
buvo sudaryta tyrimo grup, turjusi ianalizuoti
vidaus ilaidas ir pateikti rekomendacijas bei
pasilymus situacijai gerinti. Pastebta, kad visi
darbuotojai naudojasi tarnybiniu telefonu
asmeniniais tikslais, kad netaupomas popierius,
kopijavimo maina atliekamos ne tik tiesiogiai
darbui reikalingos kopijos ir kt.
Buvo atlikta anonimin darbuotoj apklausa.
Paaikjo, kad pagrindin tarnautoj
piktnaudiavimo tarnybiniu turtu prieastis buvo

18

2015 met lapkriio mnesio

30 diena

Neseniai priimtas darbuotojas aikina, kad

ataskaitos nespjo laiku ir tinkamai atlikti dl
susiklosiusi eimynini aplinkybi. Tuo tarpu
tikroji prieastis yra darbuotojo nesugebjimas
organizuoti savo darbotvarks ir iskirti veiklos
prioritetu. Baim suklupti per bandomj
laikotarp ir negauti norimo darbo veria
darbuotoj apgaudinti vadov.

19

2015 met lapkriio mnesio

30 diena

Naujuoju miesto meru buvo irinktas L. Klimas, kur

laik dirbs savivaldybs administracijoje. Jis ilgai dirbo
vienu i administracijos padalini vadovu ir pasiymjo
kaip geras, kompetentingas, siningas vadovas,
turintis iskirtini vadovui reikaling sugebjim.
Svarstant jo kandidatr, buvo pamirta perirti jo
upildyt pajam deklaracij, nes visi miesto tarybos
nariai nerimavo kuo skubiau irinkti naujj vadov.
Netrukus po mero rinkim savivaldyb ruosi
pasirayti sutart su viena i privai bendrovi,
laimjusi viej konkurs, bet spaudoje pasirod
straipsnis, kompromituojantis ger mero vard. Visai
netiktai paaikjo, kad naujasis miesto vadovas yra
vienas i tos bendrovs savinink. Miesto tarybos ir
administracijos darbuotojai jautsi nusivyl naujuoju
vadovu, eiliniai pilieiai, kurie ne visuomet suino visas
miesto tarybos naujienas ir j detales, jautsi es
apgauti.

20

Iskiriami problemos analizs ingsniai

Apvelgti faktus.
Identifikuoti susidaranias jgas, j atsakomyb.
Nustatyti susidarani jg motyvus ir tikslus.
Isiaikinti problemos atsiradimo prieastis.
Apibrti esam problem.
21

1.
2.
3.
4.
5.
1.
2.

3.

4.
5.

Fakt nra gausu, bet jie byloja apie....

Galima iskirti dvi susidarani jg grupes: tiesiogiai traukti asmenys ir
netiesiogiai dalyvaujanios jgos, kurioms atstovauja tiesiogiai veikiantys
asmenys. Susiduranios jgos dvi: ..... . A.P. turi ginti visuomens
interesus, K.T. pareiga - ..... .
Kiekvienas j turi savo motyvus ir tikslus, pvz. nori gerai praleisti atostogas,
mgsta gyventi draug sskaita, siekia ger santyki su monmis, kuri
jam reikia darbinje veikloje.
Akivaizdesns problemos atsiradimo prieastimi tapo K.T. pasilymas,
pvz., padengti ilaidas.
Esamoji problema interes konfliktas, apgavyst, piktnaudiavimas,
seksualinis priekabiavimas, korupcija ir kt.