BAUDIAMOJI TEIS

BENDROJI DALIS

1 Tema. Baudiamosios teiss samprata. Baudiamasis

statymas.
BT teiss aka, kuri reglamentuoja tris esminius aspektus:
1) nusikalstamas veikas;
2) bausm;
3) slygas, kurioms esant taikoma bausm.
BT- tai teiss norm visuma, kuri udraudia veikas kaip nusikalstamas ir numato u
i draudim paeidim atitinkamas bausmes arba kitas poveikio priemones kaip
ios veikos pasekmes, taip pat atleidim nuo bausms ar bausms palengvinim.
BT reguliavimo dalykas:
1)nusikalstamos veikos ir j poymiai;
2) nusikalstam veik padarymo teisiniai padariniai.
BT reguliavimo metodas (pagrindinis) administracinis teisinio santykio
reguliavimo metodas.
BT materialin teiss aka, o BPT, BVT formalios teiss akos.
BT specialios dalies normos struktra:
1. Dispozicija- paprastoji, apraomoji, blanketin, alternatyvi, nukreipianioji
(pasiuniamoji), kompleksin (miri), su vertinamaisiais poymiais.
2. Sankcija.

2 Tema. Nusikaltimas ir baudiamasis nusiengimas

1. Nusikalstamos veikos samprata ir rys.
Iskiriamos trys mokymo apie nusikaltim teorijos:
1. Klasikin susiformavo XIX a. (atstovai F.Listas, E.Belingas).
Pagrindiniai bruoai:
- Iskyr pagrindinius nusikaltimo poymius: veika, nusikaltimo
sudtis, prieingumas teisei ir kalt. Veika siejama su valingu
mogaus elgesiu; nusikaltimo sudtis tai tik objektyvieji
apraomieji nusikaltimo poymiai; prieingumas teisei teisinis veikos vertinimas; kalt subjektyvus asmens
santykis su jo daroma veika.

2 Tema. Nusikaltimas ir baudiamasis nusiengimas

1. Nusikalstamos veikos samprata ir rys.
2. Neoklasikin pradjo formuotis XX a. (atstovai H.Jeekas,
G.Radbruchas). Pagrindiniai bruoai:
- Nusikaltimo poymi turin traktavo kitaip nei klasikin teorija:
veika ne tik valingas mogaus kno elgesys, bet parodomas
mogaus socialinis slygotumas;
- Iplstas nusikaltimo sudt apibdinani poymi ratas
(norminiai ir subjektyvs poymiai);
- Prieingumas teisei siejamas su socialiniu nusikaltimo
alingumu.

2 Tema. Nusikaltimas ir baudiamasis nusiengimas

1. Nusikalstamos veikos samprata ir rys.
3. Finalin teorija - pradjo formuotis XX a. treiajame
deimtmetyje (atstovai M.Velcelis, A.Kaufmanas).
Pagrindiniai bruoai:
- I esms pakeit nusikalstamos veikos apibrim: mogaus
poelgiai yra nukreipti numatytam tikslui pasiekti
- Veika tai tikslingos veiklos atlikimas;
- tyia priklauso ne kaltei, bet nusikaltimo sudiai.
Nusikalstamos veikos rys:
1. Nusikaltimai;
2. Baudiamieji nusiengimai.

2 Tema. Nusikaltimas ir baudiamasis nusiengimas

2. Nusikaltimo samprata ir poymiai. Nusikaltim
klasifikavimas ir reikm
LR BK 11 str. Nusikaltimas yra pavojinga ir iame kodekse
udrausta veika (veikimas ar neveikimas), u kuri numatyta
laisvs atmimo baum.
Nusikaltimo poymiai:
1. Nusikaltimas tai veika (veikimas ar neveikimas) valingas
mogaus poelgis;
Veika baudiamojoje teisje tai socialiai reikmingas mogaus
elgesys, poelgis.
Veikimas aktyvs veiksmai (tas,
kas nuud, pagrob,
mudamas, pasisavino svetim turt ir t.t.;
Neveikimas pasyvs veiksmai, kai nustatyta pareiga veikti, bet
asmuo nieko nedaro (tas, kas TA nustatyta tvarka
laiku
nepateik valstybs galiotai institucijai deklaracijos... (LR BK
221 str.). LR BK 223 str. Aplaidus apskaitos tvarkymas, BK 144
str. Palikimas be pagalbos, kai gresia pav. m. gyvybei ir kt.

2 Tema. Nusikaltimas ir baudiamasis nusiengimas

2. Nusikaltimo samprata ir poymiai. Nusikaltim
klasifikavimas ir reikm

2. Nusikaltimas tai pavojinga veika;

-Kam pavojinga?
Pavojingumas:
1. Pavojingumo pobdis koki valstybs saugom vertyb
ksinimasi; (skirtingos nusikalstam veik rys).
2. Pavojingumo laipsnis nulemia tam tikr nusikalstmos veikos
poymi, einani sudt, ireiktumas, kiekybin j iraika,
(dalykas, padarymo bdas, vieta, laikas, panaudoti rankiai ir
priemons, aplinkybs, spec. subjketas ir pan.
Pavojingumas vertinamas dviem lygiais paiame statyme ir
teisinje praktikoje (konkreioje byloje).

2 Tema. Nusikaltimas ir baudiamasis nusiengimas

2. Nusikaltimo samprata ir poymiai. Nusikaltim
klasifikavimas ir reikm
3. Nusikaltimas tai prieinga teisei veika; (formalusis poymis)
Veika turi bti udrausta statymo lygiu (principas nullum crimen
sine lege nullum poena sine lege nra atsakomybs, jeigu
nenumatyta statyme);
4. Nusikaltimas tai veika, u kuri numatyta laisvs atmimo
bausm.

2 Tema. Nusikaltimas ir baudiamasis nusiengimas

2.

Nusikaltimo
samprata
klasifikavimas ir reikm

ir

poymiai.

Nusikaltim

Nusikaltim klasifikavimas ir reikm

Nusikalstamos veikos klasifikuojamos ris ir kategorijas
Klasifikavimo
kriterijus

rinis
veikos
pavojingumas
(sunkumas):
1. Nusikaltimas
2. Baudiamasis nusiengimas
BK 11 str. Nusikaltimai: tyiniai ir neatsargs.
Tyiniai nusikaltimai: (kategorijos)
1. Nesunkus (l.a. iki 3 m.);
2. Apysunkis (l.a. nuo 3 iki 6 m.);
3. Sunkus (l.a. nuo 6 iki 10 m.);
4. Labai sunkus (l.a. vir 10 m.).

2 Tema. Nusikaltimas ir baudiamasis nusiengimas

3. Baudiamojo nusiengimo samprata bei poymiai

BK 12 str. Baudiamasis nusiengimas yra pavojinga ir iame

kodekse udrausta veika (veikimas ar neveikimas), u kuri
numatyta bausm, nesusijusi su laisvs atmimu, iskyrus
aret.
Problematika nusikaltimo atribojimas (atskyrimas) nuo
baudiamojo nusiengimo.

2 Tema. Nusikaltimas ir baudiamasis nusiengimas

4. Nusikaltim ir baudiamj nusiengim atribojimas

Pagrindinis materialus atribojimo kriterijus nusikalstamos veikos

dalyko ypatumai (vert ir kiekis). BK 190 str., 212 str., 269 str.
BK 155 str. 1 d. ir 2 d. kriterijus - vieumas
BK 178 str. 1 d. ir 4 d. kriterijus pagrobto turto vert (vir 1
MGL)
BK 182 str., 183 str., 184 str. 187 str. 1 d. ir 3 d. kriterijus turto
vert (vir 1 MGL)
BK 225 str. 4 d. (maiau nei 1 MGL).

2 Tema. Nusikaltimas ir baudiamasis nusiengimas

5. Nusikaltimai ir kiti teiss paeidimai, j atribojimas
BK 190 str., 212 str., 269 str., taiau
I viso apie 40 veik BK ir ATPK
BK 176 str. 2 d. Darb saugos ir sv. apsaugos darbe reikalavim
paeidimas ir ATPK 41 str. Darbo st., darb saugos ir darbo higienos
normini akt paeidimas;

BK 176 str. 2 d. Darbdavys ar jo galiotas asmuo, padars io straipsnio 1 dalyje

numatyt veik, jeigu dl to galjo vykti, avarija ar atsirasti kitoki sunki
padarini, padar baudiamj nusiengim
ATPK 41 str. 1 d. Darbo statym, darb saugos ir darbo higienos normini akt
paeidimas
2. Darb saugos ir darbo higienos normini akt paeidimas
3. Darb saugos ir darbo higienos normini akt paeidimas atliekant pavojingus
darbus utraukia baud darbuotojui nuo vieno imto iki trij imt lit.
4. Darb saugos ir darbo higienos normini akt paeidimas, kai pavojingus darbus
atlieka neblaivus arba apsvaigs nuo narkotini ar toksini mediag
darbuotojas, taip pat darbuotojo vengimas pasitikrinti neblaivum (girtum) ar
apsvaigim

2 Tema. Nusikaltimas ir baudiamasis nusiengimas

5. Nusikaltimai ir kiti teiss paeidimai, j atribojimas

BK 182, 183, 184 ir ATPK 50 str. Smulkusis svetimo turto

pagrobimas
Smulkusis svetimo turto pagrobimas vagysts, sukiavimo, pasisavinimo arba
ivaistymo bdu, kai nra Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso 178, 182,
183, 184 straipsniuose numatyt sunkinani aplinkybi,

BK 179 str. Neteistas naudojimasis energija ir ryi

paslaugomis ir ATPK 99(1) str. Savavalikas prisijungimas prie duj,
elektros ar ilumos energijos tiekimo sistem be energijos perdavimo ar
paskirstymo mons leidimo

BK 259 str. 2 d. Nedidelis kiekis nark. ir ATPK 44 str.

BK 302 str. 1 d. Antspaudo, spaudo ar dok. pagrobimas arba
pagrobtojo panaudojimas ir ATPK 204 (1)- jei pasinaudojama
pagrobtu dokumentu taikoma BA.

2 Tema. Nusikaltimas ir baudiamasis nusiengimas

5. Nusikaltimai ir kiti teiss paeidimai, j atribojimas

ala valstybs saugomiems griams (vertybms).

ATPK 9 str. 2 d. Administracin atsakomyb u iame kodekse
numatytus teiss paeidimus atsiranda, jeigu savo pobdiu ie
paeidimai
pagal
galiojanius
statymus
neutraukia
baudiamosios atsakomybs.
Nusikalstamoms veikoms bdingas didesnis pavojingumas, tuo ir
atribojama BA nuo kit teiss paeidim.