12 tema.

Baudiamj teiss norm konkurencija

Norm konkurencijos samprata ir atsiradimo prieastys. Baudiamosios
teiss norm kolizijos samprata. Norm konkurencijos ir norm kolizijos skiriamieji
bruoai.
Baudiamosios teiss norm konkurencijos rys. Bendrosios ir specialiosios norm
konkurencija ir jos veikimas.Keli specialij norm konkurencija ir jos veikimas.
Nusikalstamos veikos sudties kvalifikuot poymi tarpusavio konkurencija ir jos
veikimas. Kvalifikuot ir privilegijuot nusikalstam veik tarpusavio konkurencija ir
jos veikimas. Visumos ir dalies konkurencija ir jos veikimas.

Tarpinio baud.stat.problema-veikos padarymo metu galioja vienas statymas,tardymo

metu kitas,o sprendimo primimo metu treias.Pirmiausia lyginamas veikos padarymo
metu ir nuosprendio primimo metu galioj statymai.Taikomas velnesnis.Jei abu
lygs-taikomas veikos metu galijs stymas.Norm konkurencija-tai situacija, kai kuri
nors normomis reguliuojama veika atitinka keliose normose apraytus kai kuriuos
baud.teiss poymius.
Baudiamosios teiss norm konkurencija paymi tuos atvejus, kai kelios
baudiamosios teiss normos gali bti pritaikytos konkreiam juridiniam faktui
(nusikaltimui).
Norm konkurencijos ir kolizijos skirtumai:
- kolizins normos prietarauja viena kitai, o konkurencins neprietarauja, o abi
galioja savarankikai ir savarankikai turi bti pritaikytos;
- norm kolizija - tai statym leidybos netobulumas, konkurencijos atveju tarp
galiojani statym nra prietaravim;
- klausimas koki norm pritaikyti atsiranda tik tuomet, kai yra konkretus nusikaltimas,
kuriam galima pritaikyti skirtingas normas. Norm kolizij turi isprsti statym
leidjas, o konkurencij - tardytojas, prokuroras, teisjas ar kitas pareignas.
Normu konkurencijos rys:
1) Bendrosios ir specialiosios normos konkurencija. Kai vienam nusikaltimui gali
bti pritaikomos dvi normos - viena bendresn, kita konkretesn. Todl btina
nustatyti norm pobd: nustaius, kad dvi ar daugiau norm tarpusavyje konkuruoja,
reikia isiaikinti, kuri i j taikytina. Bendroji ir specialioji normos kartu gali bti
taikomos tik tuo atveju, jeigu padaryti keli tarpusavyje nesusij nusikaltimai (realioji
sutaptis).
2) Specialij norm konkurencija. Kartais su bendrja norma konkuruoja ne
viena, o kelios normos, kurios dl savo apibrtumo gali bti priskirtos prie specialij
norm.Taisykls:

 kai konkuruoja normos su lengvinaniomis ir sunkinaniomis aplinkybmis,

prioritetas atiduodamas normai su lengvinaniomis aplinkybmis;
kiekvienas labiau pavojingas poymis apima visus kitus, maiau pavojingus, taigi, jei
tarpusavyje konkuruoja keli to paties straipsnio punktai arba dalys, numatanios
skirtingas kvalifikuojanias aplinkybes, - pateikus vis poymi apraym, turi bti
taikomos tos, kurios numato labiausiai pavojingas;
3) Visumos ir dalies konkurencija. Kelios veik atitinkanios normos sutampa
nevienodai: viena norma i veik apibdina visapusikai, o kitos - tik i dalies
(sudjus ias dalis gaunama apytikr veikos charakteristika).
Bendrosios ir specialiosios normos konkurencijai bdinga, kad:
1) dvi ar daugiau norm numato atsakomyb u padaryt veik;
2) bendra norma apima vis veik, kitos atitinka kvalifikuojamos veikos dalis (viena
norma atitinka veik bendrais bruoais, kitos - specifinius bruous);
3) bendroji norma atitinka veik tiksliausiai, nes atskiras ios veikos dalis
apibdinanios normos neirykina ios veikos specifikos;
4) normos del savo turinio yra tarpusavyje pavaldios.
Ivada: turi bti taikoma bendroji norma.

Nusikaltim sudtys skirstomose tik formalias ir materialias,bet dar

pagrindines,kvalifikuotas ir priveligijuotas. Pagrindins nusikaltim sudtys dar
vadinamos konstitucinmis nusikaltim sudtimis. Pagrindinmis vadinamos tokios
nusikaltim sudtys, kuriuose yra apraytas minimalus kiekispoymi, btinas veikai
vardyti kaip nusikalstamai. Pagrindins nusikaltim sudtys paprastai apraomos BK
specialiosio dalies straipsni pirmosiose dalyse. Antai BK 178 strapsnis Vagyst turi
penkias dalis. 1 dalyje yra aprayta pagrindin sudtis, nes joje yra apraytas
minimalus kiekis nusikaltimo sudties poymi, apibdinani vagyst kaip
nusikaltim. BK 129 straipsnis Nuudymas turi dvi dalis. 1 dalyje yra apibrta
pagrindin nusikaltimo sudtis.Tuose BK straipsniuose, kuriuose yra tik viena dalis,
apraoma pagrindin nusikaltimo sudtis.
Kvalifikuota nusikaltimo sudtis vadinama tokia sudtis, kuri traukiami papildomi,
palyginti su pagrindine sudtimi , poymiai, rodantys didesn nusikaltimo
pavojingumo. Esant kvalifikuotai sudiai, statym leidjas formuluoja grietesn
sankcij. Kvalifikuotos sudtys apraomos BK specialiosios dalies straipsni
antrosiose,treiosiose,ketvirtosiose dalyse. Antai BK 178 straipsnio Vagyst 2 ir 3
dalyse, taip pat BK 129 straipsnio Nuudymas 2 dalyje numatytos kvalifikuotos
sugtys, nes ten tvirtinti papildomi sudties poymiai, rodantys didesn nusikaltimo
pavojingum, taigi ir bausm.
Priveligijuotos nusikaltim sudtys-tai tokios,kai pagrindin sudt jungiami
papildomi poymiai,mainantys veikos pavojingum.Tokios sudtys paprastai
apraomos atskirame BK straipsnyje.Antai BK130str.Nuudymas labai susijaudinus ir

131 str.Naujagimio nuudymasnumatyta prveligijuota nuudymo sudtis,nes

tvirtinta velnesn sankcija negu BK 129 str., apraaniame pagrindin sudt.
Teiss konkurencija - situacija, kai tuos paius visuomeninius santykius reguliuoja skirtingos teiss
normos.
Teisins pasekms, taikant skirtingas normas, gali bti tos paios, skirtingos (suderinamos arba
nesuderinamos tarpusavyje). Siekiant ivengti nesuderinamumo, tam gali bti sukurtos specialios
taisykls, nustatanios norm galiojimo ar taikymo virenyb, hierarchij (kolizijos taisykls). Tokiu
atveju gali bti taikoma specialioji norma bendrosios atvilgiu ir pan.
Kvalifikuojant veik, skirtingos normos gali bti taikomos, kai yra atskira baudiamoji veika arba
j daugetas (paeidiami keli statymai, keli baudiamojo statymo straipsniai). Nuo normos priklauso ir
atitinkamos sankcijos, teisin atsakomyb.
Gali bti iskiriama idealioji konkurencija, specialioji konkurencija, subsidiari konkurencija, konsumcija ir
kt.