Italijos vyriausyb

1
Vyriausyb suskaidyta tris dalis :

Ministr Taryba
Valstybs administracija
Pagalbiniai organai
Ministr Taryba vadovauja vykdomosios valdios
sistemai ir utikrina reikiamos valdios
funkcionavim.

2
Ministr Taryba -nustato Vyriausybs politik ir

administracins veiklos kryptis, priima sprendimus

dl politinio veikimo esmini klausim. statymuose
nustatyta, kuriuos klausimus Vyriausyb sprendia
kolegialiai.

3
Vyriausybs atsakomybs principas. Konstitucijoje

skelbiama, kad Vriausb turi gauti abej Parlamento

rm pasitikjim. Sudarius nauj Vyriausyb
Parlamento rmai pasitikjimo Vyriausybe klausim
sprendia per deimt dien. Italijos Parlamentas turi
ireikti politin pasitikjim visa vyriausybs sudtimi, o
ne tik jos vadovu Ministr Tarybos pirmininku. Pagal
oficialij konstitucin doktrin Ministr Tarybos
pirmininkas atsako u bendr Vyriausybs politik, o
ministrai kolegialiai atsakingi u Ministr Tarybos ir
individualiai u vadovaujama inyb veiksmus.

4
Vriausybs sudtis ir sudarymas. Konstitucijoje apibriama, kad

Respublikos Vyriausyb sudaro Ministr Tarybos pirmininkas ir

ministrai, kuri visuma ir sudaro Ministr Taryb, taiau
politinje tikrovje ilgainiui Ministr Tarba virsta sudtinga
organizacine struktra. Visateisiai Vyriausybs nariai yra
Ministr Tarybos pirmininko pavaduotojai, ministrai be
portfelio, ministr pavaduotojai, Ministr Tarybos biuro
generalinis sekretorius. Pagal atitinkamus konstitucinius
statmus Vyriausybs posdiuose gali dalyvauti srii, kurioms
suteikta platesn autonomija, dunt pirmininkai: Sardinijos,
Valle dAostos, Friuli-Venecijos Dulijos, Trentino-Alto Adids
patariamojo balso teise, o Sicilijos sprendiamojo balso teise.
Ministr Tarybos sistemoje veikia Kabineto taryba.

5
Vieoji administracija. Italijos teisje nra susisteminto ar

kodifikuoto teiss akto, kuriame bt sureguliuoti centrins

valdios ir vieosios administracijos organizavimas bei veiklos
klausimai. Konstitucijos 97 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog
valstybs institucijos organizuojamos pagal statym taip, kad
bt utikrintas teisingas darbas ir administracijos
nealikumas. Italijos vieojo administravimo doktrinoje
laikomasi nuomons, kad vieojo administravimo struktroms
priklauso Ministr Tarybos biuras; ministerijos; tarpinybiniai
ministerij komitetai; nacionalinis ir aukiausiosios tarybos;
nepriklausomos agentros ir administracijos; kitos
autonomikai veikianios tarnybos.

6
Tarpinybiniai ministerij komitetai, paprastai sudaromi remiantis

statymais, yra svarbi valstybs valdymo organizavimo grandis, o

pasta-ruoju metu vaidina vis svarbesn vaidmen. iuo metu veikia
ie komitetai: Kaina; Usienio ekonomins politikos; Pramons
politikos koor-dinavimo; Ekonominio programavimo; Maisto ir
ems kio politikos. Tarpinybiniai ministerij komitetai veikia
glaudiai bendradarbiaudami su vyriausybe ir jos vadovu. tai
ekonominio programavimo komitetui vadovauja Ministr Tarybos
pirmininkas, o j sudaro biudeto, usienio reikal, Finans, ido,
pramons, ems kio, usienio prekybos, darbo, viej darb,
transporto ir prekybos laivyno ministrai. Komitetas leidia
bendrojo pobdio direktyvas, kurios vaidina iskirtinai svarb
vaidmen formuojant valstybs politik atitinkamose srityse.

7
Nacionalins ir aukiausiosios tarybos yra

kolegialios konsultacins institucijos, kurios

paprastai sudaromos prie atitinkam ministerij.
Pagrindins yra ios aukiausiosios tarybos: Viej
darb; Finans; ems kio; Sveikatos apsaugos. Po
srii reformos buvo sudarytos Programavimo,
Aplinkos, Sveikatos apsaugos tarybos