Italijos konstitucin santvarka

Konstitucionalizmo raida. Italijos teiss genezs klausimas. Italija, taip pat ir Pranczija priskirtinos toms
alims, kurioms didiausi tak dar romn teis. Italijos konstitucins istorijos pradia sietina su Pjemonto Karalysts karaliaus Karolio Alberto 1848 m. kovo 4 d. oktrojuota konstitucija, kuri vliau tradicikai tiesiog buvo
vadinama Alberto Statutu. 1848 m. revoliucija turjo takos tam, kad konstitucijos pradjo veikti ir kitose Italijos
valstyblse - Toskanoje, Abiej Sicilij Karalystje, Popieiaus srityje. Revoliuciniam laikotarpiui pasibaigus ir
prasidjus restauracijos laikotarpiui, ie konstituciniai aktai buvo panaikinti. Vienintel konstitucine monarchija
Italijos emse liko Sardinijos Karalyst. Jai priklaus Pjemontas, Savoja, Nica ir Sicilijos sala. ioje Karalystje
didiausi politin ir socialin paang buvo pasieks Pjemontas. Jis ir tapo Italijos vienijimosi (1850-1860) erdimi.
Taigi Alberto Statutas (Konstitucija) priskirtinas pradiniam konstitucij raidos pasaulyje etapui, t. y. laikotarpiui nuo
konstitucij atsiradimo iki Pirmojo pasaulinio karo. iam etapui bdinga tai, kad konstitucinis procesas apm tik
Europ ir iaurs Amerik. Konstitucinio reguliavimo pagrindas buvo valstybs valdios organizacijos klausimai. Asmens ir valstybs santyki srityje konstitucijose buvo tvirtintos tik asmenins ir kai kurios politins teiss bei laisvs.
Siame konstituciniame akte buvo numatytas dvej rm parlamentas (Deputat rmai ir Senatas), kuris reng
statym projektus, taiau projektai gydavo statym gali tik tada, kai jiems pritardavo kara lius. Siame
konstituciniame akte buvo numatytas dvej rm parlamentas (Deputat rmai ir Senatas), kuris reng statym
projektus, taiau projektai gydavo statym gali tik tada, kai jiems pritardavo karalius. Pagal Alberto Statut
vyriausyb, kuri ministro pirmininko teikimu tvirtino karalius, politikai buvo atsakinga parlamentui ir turjo turti jo
pasitikjim. Ministrai buvo atsakingi ir karaliui. Aukiausia teismin institucija taip pat buvo valstybs vadovas
-karalius. Jis skyr teisjus, kurie vykd teisingum karaliaus vardu. Reikmingu vykiu Italijos parlamentarizmo
istorijoje laikytinas 1882 m. sausio 22 d. statymas dl rinkim teiss ipltimo. iuo statymu buvo suvelninti
amiaus, isilavinimo ir turto cenzai.
Vertinant Italijos konstitucionalizmo raid istoriniu poiriu reikt atkreipti dmes tai, kad Italija buvo pirmoji
alis, kurioje sitvirtino faistinis reimas ir dl to ioje Europos dalyje beveik ketvirt amiaus buvo sustabdytas
demokratinis procesas. Svarbu paymti, kad faistin politin sistema sigaljo Italijoje nepanaikinus ir labiau
nepakeitus 1848 m. karaliaus Karolio Alberto Statuto, kuris formaliai veik iki 1947 m. gruodio 22 d. Italijos Res publikos Konstitucijos sigaliojimo. 1925 m. gruodio 24 d. parlamentas prim statym Dl vyriausybs vadovo
galiojim", pagal kur vykdomoji valdia buvo sutelkta ministro pirmininko rankose. U j jis jau buvo atskingas ne
parlamentui, o iimtinai karaliui. Apie ministrus ia buvo kalbama tiek, kad jie atsako ne tik karaliui, bet ir ministrui
pirmininkui. itaip statymas ne tik atm i parlamento jo turt teis kontroliuoti vyriausybs veikl, bet ir,
nustatydamas, kad be jo sutikimo joks klausimas negaljo bti trauktas abej rm parlamento darbotvark. 1928
m. pradioje parlamentui buvo pateiktas ir labai greitai be diskusij priimtas statymas Dl politins atstovybs
reformos". iuo statymu i esms buvo paneigtas tautos suvereniteto principas, atsisakyta patirties sprendiant
politinio atstovavimo klausim.
Galiojanios konstitucijos bruoai. Konstitucijos projektui parengti buvo sudaryta 75 nari komisija pagal
Steigiamajame susirinkime atstovaujam politini partij proporcijas. Komisijai vadovavo M. Ruini. Buvo sudarytos
trys komisijos pakomiss: dl piliei teisi ir pareig; dl valstybs konstitucini pagrind; dl ekonomini ir
socialini santyki. Parengt pirmin tekst redagavo 18 nari komitetas, sudarytas i vis politini grupi atstov.
Konstitucij svarstyti Steigiamasis susirinkimas pradjo 1947 m. kovo 4 d. ir svarst iki met pabaigos. 1947 m.
gruodio 22 d. Steigiamasis susirinkimas pritar Konstitucijai. U sprendim balsavo 453 deputatai, o prie - 62.
Gruodio 27 d. Italijos Respublikos Konstitucij promulgavo laikinasis valstybs vadovas E. Nikola 169, o 1948 m.
sausio 1 d. Italijos Pagrindinis statymas sigaliojo. Atsivelgiant Konstitucijos sigaliojimo dat ji neretai vadinama
kaip 1948 m. Konstitucija. Konstitucijos primimas ir sigaliojimas lm esmin politin teisin reform.
Konstitucijos pereinamuosiuose ir baigiamuosiuose nuostatuose udrausta bet kokia forma atkurti Faist partij.
Aktyvioji ir pasyvioji rinkim teis atsakingiems vadovams galjo bti suvaryta iki penkeri met faistinio reimo.
Nustatyta, kad Savojos dinastijos nariai ir j palikuonys nra rinkjai, jie negali eiti oficiali arba renkam pareig.
Buvusiems Savoj dinastijos vyrikosios lyties karaliams, j sutuoktiniams ir palikuonims udrausta vaiuoti Italijos
teritorij ir joje bti, o visas i asmen turtas atitenka valstybei. Visi kilmingumo titulai nebepripastami.
Italijos Respublikos Konstitucijoje atsispindi politiniai kompromisai, pasiekti rengiant skirting ideologij politini
partij projekt. is bruoas ypa akivaizdus vertinant tas Konstitucijos nuostatas, kuriose tvirtinti valstybs politiniai
socialiniai ypatumai, piliei teiss ir pareigos. Tautos suvereniteto gyvendinimo konstitucins formos. Konstitucijoje skelbiama, kad suverenitetas priklauso Tautai, jis gyvendinamas Konstitucijoje numatytais bdais ir
neperengiant nustatyt rib. Esmin Tautos prerogatyva reikiant savo politines galias - parlamento sudarymas.
Parlamento nariai (deputatai ir senatoriai) renkami remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkim ir slaptu balsavimu.
N viena kita valstybs mechanizmo dalis tokiu pagrindu negyja savo konstitucini galiojim. Vadinasi, vienintelis
Tautos suvereniteto reikjas yra atstovaujamoji institucija - parlamentas, kuris pagal Konstitucij vienintelis
gyvendina savo pagrindines priedermes - leisti statymus ir kontroliuoti vykdomj valdi. Visi pilieiai turi teis
1

kreiptis parlament su peticijomis reikalaudami priimti atitinkamus statymus ir idstyti visuomeninius poreikius.
Konstitucinje sistemoje tvirtinta ir Tautos statym leidimo iniciatyvos teis: ne maiau kaip 50 tkst. rinkj gali
pateikti parlamentui pastraipsniui parengt statymo projekt. Tautos suvereniteto utikrinimo garantija yra ir
valstybs valdi atskyrimo principo gyvendinimas konstitucinje sistemoje. Nors is principas formaliai
nedeklaruojamas Konstitucijoje, taiau reali vals valstybs valdios sistema grindiama trimis valstybs valdios
grandimis -statym leidimo, vykdomja ir teismine. Be to, veikia Konstitucinis Teismas, gyvendinantis statym
konstitucinio teistumo tikrinimo funkcij. Konstitucijoje nustatytos kiekvienos valstybs valdios gali ribos ir
pagrindins funkcijos.
Vienas bdingiausi Italijos Respublikos Konstitucijos bruo, iskiriantis j i kit tuo laikotarpiu priimt
konstitucij, yra tas, kad joje nustatyta tokia visuomens ekonomin sistema, kuri pagrsta vairiomis nuosavybs
formomis ir labai riboja privatin nuosavyb. Nors Konstitucijoje privatins nuosavybs neatsisakoma, taiau
liberalizmas privaios nuosavybs socialiniuose santykiuose nedeklaruojamas ir nevaromas. Konstitucijoje nra norm, kuriose nuosavyb bt skelbiama venta ir nelieiama. Konstitucijos 1 straipsnyje pabriama, kad Italija - demokratin Respublika, besiremianti darbu.
3.mogaus teisi ir laisvi reglamentavimo ypatumai. Antrame straipsnyje deklaruojamas Respublikos
reikalavimas, kad mons vykdyt pareigas, pagrstas politiniu, ekonominiu ir socialiniu solidarumu. Valstyb
pripasta vis piliei teis darb, laiduoja slygas, kurios utikrina ios teiss realum, taip pat saugo visas darbo
formas ir j naudojim. Respublika rpinasi darbuotoj rengimu ir j profesins kvalifikacijos klimu. Konstitucijoje,
pltojant darbo apsaugos socialines ekonomines garantijas, tvirtinama darbuotojo teis atlyginim, atitinkant darbo
krv ir kokyb, ir visais atvejais - atlyginim, kuris utikrint jam ir jo eimai laisv, pasiturint gyvenim. Ilgiausia
darbo dienos trukm nustatoma statymu. Darbuotojas turi teis kiekvienos savaits poils, taip pat kasmetines
atostogas, kuri jis negali atsisakyti.Teis darb, jo socialin reikm bei asmens garantijos netekus darbo pltojamos
daugelyje konstitucini norm, kuri visuma sudaro prielaidas teigti, kad Konstitucijos leidjas, nuosekliai formuluodamas konstitucin darbo santyki politik, ireik Italijos visuomens socialinius lkesius, kurie neivengiamai
diktavo atitinkam socialin politik. odiu, dar kart galima pabrti, kad darbuotoj apsaugos kryptis yra reikiama
daugelyje Konstitucijos norm ir sudaro bendr konceptuali sistem: kiekvienas pilietis, nemokantis dirbti arba
neteks btin pragyvenimo l, turi teis socialin param ir aprpinim; darbuotojai turi teis tai, kad jiems bt
numatytos ir utikrintos los gyvenimo reikmms nelaims, ligos, invalidumo, senatvs ir nuo j nepriklausomo
nedarbo atveju.

4.Valstybs valdymo forma ir valstybs valdios institucij sistema:

a. statym leidiamoji valdia.
I Konstitucijos iplaukia, kad pagrindins parlamento funkcijos yra ios: statym leidimas;
valstybs biudeto primimas ir jo vykdymo kontrol; vyriausybs veiklos politin kontrol;
valstybs institucij sudarymas. Parlamentas taip pat sprendia klausimus dl karo padties
vedimo, tarptautini sutari ratifikavimo, visikos ar dalins amnestijos paskelbimo.
Parlamento rmai gali sudaryti vairias komisijas itirti klausimus, kurie yra viej interes
sritis.
Parlamento rinkim tvarka.
Pagal Konstitucij rinkjai yra visi pilieiai (vyrai ir moterys), kuriems yra suj 18 met.
Senato rinkimuose aktyvij rinkim teis turi 25 met amiaus pilieiai. Balsavimas yra
asmenikas, lygus, laisvas ir slaptas. Rinkjas turi gyventi rinkim apygardos teritorijoje.
Neleidiama balsuoti patu arba pagal galiojim. Deputatu gali bti renkamas 25 met
rinkjas, o senatoriumi - 40 met. Asmuo gali bti tik vieneri parlamento rm nariu.
Deputat rmus renkama 630 nari remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkim teise ir
slaptu balsavimu. 75 proc. Deputat rm deputat irenkama pagal maoritarin santykins
daugumos sistem vienmandatse apygardose, kurios sudaromos atitinkamai padalijant
mint 27 daugiamandai rinkim apygard teritorij.
2

Senat sudaro 315 renkam senatori, kuri trys ketvirtadaliai renkami pagal maoritarin
santykins daugumos sistem vienmandatse apygardose, o ketvirtadalis - pagal proporcin
sistem, naudojant V. D'Hondto bals skaiiavimo metod.Reikia atsivelgti ir tai, kad
senatoriais yra visi buv Respublikos prezidentai, jeigu jie neatsistatydina. Be to, Respublikos
prezidentas iki gyvos galvos gali paskirti senatoriais 5 pilieius, kurie igarsino tvyn
nuopelnais visuomeninje, mokslinje veikloje, meno ir literatros srityse.
Pagrindiniai parlamento struktros bruoai.
Senatas parlamente pagal savo galias yra lygiavertis Deputat rm partneris ir todl jo taka
ne tik statym leidyboje, bet ir kitoje parlamento veikloje yra labai reikminga. Rm
galiojim laikas gali bti pratstas tik statymu ir tik karo atveju.
Rm veiklai utikrinti steigiamos atitinkamos pareigybs ir organizacins struktros. Vis
nari absoliuia bals dauguma rmai priima reglamentus.177
Rm pirmininkai renkami vis nari dviej tredali bals dauguma slaptu balsavimu
Kvestoriai yra rm tarnautojai, o j pagrindins funkcijos - utikrinti tinkam rm valdym,
atitinkam taisykli ir pirmininko nurodym vykdym.
Sekretoriai utikrina rm posdi protokol rengim ir skelbim, sudaro rm deputat,
pageidaujani kalbti diskusijose, sra, pranea apie gautus pareikimus ir dokumentus,
rengia vardines apklausas, padeda pirmininkui organizuoti balsavimus, fiksuoja ypatingsias
nuomones, utikrina posdi stenogram skelbim ir vykdo kitas funkcijas, numatytas rm
reglamente.
Duntos (tarybos). Paprastai sudaromos duntos iais klausimais: rm reglamento; rinkim;
rm nari imuniteto.
Panaios kompetencijos nuolatines komisijas sudaro ir Senatas.
Rmai gali bet kuriuo metu steigti ir specialios paskirties komisijas. Komisijos savo ruotu i
savo nari gali sudaryti komisij nuolatinius komitetus konkretiems klausimams,
priklausantiems komisijos veiklos sriiai, nagrinti.
1.3. statym leidimo procesas. Italijos Respublikos, kaip ir daugelio kit ali,
Konstitucijoje nustatytos tik pagrindins statym leidimo taisykls ir jos konkretizuojamos
parlamento rm reglamentuose.
Konstitucijoje nustatyta, kad statym leidimo funkcij gyvendina abeji parlamento rmai, o
statym leidimo iniciatyvos teis turi vyriausyb, rm nariai, taip pat institucijos, numatytos
konstituciniuose statymuose (pvz., Ekonomikos ir darbo nacionalin taryba, srii tarybos
(ribotai), komun tarybos (ribotai). Kaip minta, Italijos Respublikos konstitucinje sistemoje
veikia liaudies iniciatyvos institutas.
Kiekvien statym projekt, pateikt kuriems nors rmams, pirmiausia nagrinja atitinkama
komisija, o vliau - rmai, kurie j svarsto pastraipsniui ir vis.
Skubs projektai gali bti svarstomi ir pagal paprastesn procedr. Konstitucijoje tvirtintas
statym projekt svarstymo vieumas. Taiau Konstitucijoje numatyti atvejai, kai paprastesns procedros negalima taikyti ir btina laikytis prastins tvarkos. Tokie reikalavimai
taikomi konstituciniams statymams, rinkimus reglamentuojani statym projektams, taip
pat statym projektams, kuriuose nu Stai pagal Deputat rm reglament po pirmojo
3

svarstymo konstitucinio statymo arba konstitucins pataisos projektai turi bti perduodami
Senatui. Jeigu Senatas pakeiia projekt, Deputat rmai j turi svarstyti pakartotinai. I
pradi balsuojama u Senato pasilyt patais, o vliau - u galutin statymo redakcij.
Jeigu Respublikos prezidentas motyvuotai reikalauja dar kart svarstyti projekt, j nagrinti
pradeda tie rmai, kurie jam pritar pirmieji. Toliau eina komi-

sijos procedra: komisija rengia praneim, balsuoja u projekt pa-straipsniui ir galiausiai - u

vis. Analogikos procedros laikomasi ir tada, kai statymo projekt buvo pradjs svarstyti
Senatas.
Italijos Konstitucijos pagrindu veikianioje teisinje sistemoje pripastama deleguota statym
leidyba, taiau iam teisiniam reikiniui taikomos atitinkamos konstitucins taisykls. tai
Konstitucijos 76 straipsnyje numatyta, kad parlamentas gali deleguoti statym leidimo
funkcij vyriausybei nurodydamas bsimojo teisinio reguliavimo pagrindinius principus ir
kriterijus, jo galiojimo laik ir konkreius klausimus, kuriuos vyriausyb gali reglamentuoti.

Respublikos prezidento galiojimai.

1. Promulguoja parlamento priimtus statymus. Respublikos prezidentas promulguoti
statymus privalo per mnes nuo j patvirtinimo parlamente.
2. Gali kreiptis parlamento rmus laikais vairiais vidaus ir usienio politikos klausimais.
3. Skiria naujus parlamento rm rinkimus ir nustato pirmojo posdio dien.
4. Sankcionuoja vyriausybs iniciatyva parengtus ir parlamento rmams teikiamus
statym projektus.
5. Leidia dekretus, turinius statymo gali, taip pat priima reglamentus (regolamenti).
6. Gali paleisti parlamento rmus.

b. Vykdomoji valdia.
Vyriausybs statuso esminiai pagrindai nurodyti Italijos Respublikos Konstitucijoje. Reikt atkreipti dmes tai, kad ie pagrindai yra bendro pobdio, o vyriausybs veiklos
organizavimo konkrets klausimai isamiai aptariami kituose teiss aktuose. tai Ministr
Tarybos (vyriausybs) konstitucinis statusas visapusikiau atskleistas 1988 m. rugpjio 23 d.
statyme Nr. 400 apie vyriausyb ir Ministr Tarybos biur, taip pat Ministr Tarybos
reglamente, kur patvirtino Ministr Tarybos pirmininkas 1993 m. lapkriio 10 d. dekretu.
Paymtina ir tai, kad Italijos Respublikos Konstitucijos treiasis skirsnis Vyriausyb"
suskaidytas tris atskirus skyrius: Ministr Taryba", Valstybs administracija", Pagalbiniai
organai". Konstitucijoje vartojama svoka vyriausyb" yra bendrin svoka, jungianti Ministr
Taryb kaip politin institucij, valstybs administravimo sistem plaija prasme, taip pat
kitus valstybs institutus, dalyvaujanius gyvendinant valdios vykdomsias galias.
Ministr Taryba (vyriausyb) vadovauja vykdomosios valdios sistemai valstybje ir utikrina
ios valdios reikiam funkcionavim, t. y. ireikia parlamentins respublikos valdymo formos
esminius poymius.
Ministr Taryba nustato vyriausybs politik ir administracins veiklos kryptis, priima
sprendimus dl politinio veikimo esmini klausim, kurie, aiku, derinami su parlamentu ir
parlament sudaranios politins daugumos pasitikjimu vyriausybe. statymuose nustatyta,
kuriuos klausimus vyriausyb sprendia kolegialiai. Tik tokia tvarka priimami pareikimai dl
politinio kurso ir programini sipareigojim, taip pat sprendim, dl kuri gali bti inicijuotas
pasitikjimo vyriausybe svarstymas parlamente. Kolegialiai turi bti ireikta vyriausybs

5 CT^rj

pozicija dl tarptautini sutari projekt, karini ir politini susitarim, usienio politikos ir

santyki su Europos Sjunga.
Vyriausybs atsakomybs principas, tvirtintas Italijos Respublikos Konstitucijoje, ir yra
parlamentins demokratijos vienas esmini postulat. Konstitucijoje skelbiama, kad
vyriausyb turi gauti abej parlamento rm pasitikjim. Sudarius nauj vyriausyb
parlamento rmai pasitikjimo vyriausybe klausim sprendia per deimt dien. Kitaip nei kit
valstybi, kuriose sitvirtino parlamentin valdymo forma, Italijos parlamentas turi ireikti
politin pasitikjim visa vyriausybs sudtimi, o ne tik jos vadovu (Ministr Tarybos
pirmininku).
Vyriausybs arba atskiro ministro politin atsakomyb ikyla tada, kai kurie nors i parlamento
rm priima nepasitikjimo rezoliucij. Ministr politin atsakomyb ir vyriausybs nari
parlamentin kontrol gyvendinama ir kitomis formomis. Viena i j - ministr atsakymai
parlamentinius paklausimus. Btent nuo parlamento nari paklausim ir vyriausybs nari
atsakym iuos paklausimus gali ikilti vyriausybs kolegialios ir ministr individualios
politins atsakomybs klausimas.
Vyriausybs sudtis ir sudarymas. Konstitucijoje lakonikai apibriama, kad Respublikos
vyriausyb sudaro Ministr Tarybos pirmininkas ir ministrai, kuri visuma ir sudaro Ministr
Taryb, taiau politinje tikrovje ilgainiui Ministr Taryba virsta sudtinga organizacine
struktra. iuo metu visateisiai Vyriausybs nariai yra Ministr Tarybos pirmininko
pavaduotojai, ministrai be portfelio, ministr pa-

6 CT^rj

vaduotojai, Ministr Tarybos biuro generalinis sekretorius.

Ministr Tarybos pirmininkas vadovauja vyriausybs politikai, utikrina bendro politinio ir
administracinio kurso gyvendinim, koordinuoja ir nukreipia ministr veikl.
.
Ministr pavaduotojai yra vyriausybs nariai ir vyriausybs sekretoriai ryiams su parlamentu
Italijos Respublikos Konstitucijoje nra nustatytas ministerij sraas, todl jis yra dinamikas
ir priklauso nuo vyriausybs vidaus ir usienio politikos prioritet.
Italijoje funkcionuoja ir vietiniai, vyriausybs vadovui tiesiogiai pavalds organai - vyriausybs
komisarai srityse
Ministerijos yra ta valstybs valdymo sistemos dalis, kuri sudaro centrins ir vietins
administracijos pagrind. Ministras yra vyriausybs narys. Jis vadovauja ministerijai ir leidia
dekretus (sprendimus, or-donansus) ir cirkuliarus. Nors pagal statym ministras gali turti vien pavaduotoj, taiau j yra daugiau.
Valstybs Taryba. Vykdydama konstitucines funkcijas Valstybs Taryba teikia ivadas dl
teiss akt projekt, dl kuri Valstybs Taryb kreipiasi vyriausyb arba ministrai. i ivad
rengia Valstybs Tarybos sekcija posdyje, o Valstybs Tarybos pirmininko sprendimu specialioji komisija arba keli konsultacini sekcij bendras posdis. Udarame posdyje gali
dalyvauti tik ministras arba oficialus jo atstovas. Valstybs Tarybos nuomon (ivada) nra
privaloma ir nesuponuoja atitinkam elgesio prievoli asmenims, kurie kreipsi dl
konsultacijos. statymuose numatyti ir tie atvejai, kai btina gauti Valstybs Tarybos ivadas.
Valstybs Tarybos nuomon btina dl: vis vyriausybini reglament projekt, tvirtinam
Respublikos prezidento dekretais; ministerij reglament projekt, taip pat reglament, kuriais
reguliuojami keli ministerij veiklos klausimai, projekt; skubi kreipimsi valstybs vadov
dl administracini teiss akt teistumo; konsoliduot statym tekst pakeitimo.
Kitas Valstybs Tarybos konstitucinio statuso aspektas yra tas, kad jai suteikiamos
jurisdikcins funkcijos: Konstitucijos skyriaus, kuriame tvirtinta teism sistema ir jos
funkcionavimo principai, 102 straipsnio 1 dalyje pabriama, kad Valstybs Tarybai ir kitiems
administracins justicijos organams priklauso jurisdikcija ginti teistus valstybs institucij
interesus, o atskirais klausimais, nurodytais statyme, - subjektines teises.
Ido teismas.
Paymtina, kad Ido teismo konstitucin prigimtis daug kuo panai Valstybs Tarybos
konstitucin status, nes i institucija padeda gyvendinant tiek vykdomosios valdios, tiek ir
teismins valdios funkcijas.
gyvendindamas vyriausybs teiss akt teistumo iankstin kontrol Ido teismas
preliminariai nagrinja vis vyriausybini reglament, kurie tvirtinami Respublikos prezidento
dekretais, projektus, iskyrus politinio pobdio aktus (skyrimas pareigas, santykiai su parlamentu ir kt.).
Be mint teiss akt teistumo tikrinimo, Ido teismas vykdo l naudojimo ir valstybs
biudeto laikymosi iankstin ir vlesnij kontrol.

7 C^rr-j

c. Teismin valdia.
Teismin valdia. Roman teiss tradicijos alyse, kurioms priklauso Italija, teisjai, prokurorai ir tardytojai
sudaro bendr socialin sluoksn (ordine) - gantinai autonomik ir nepriklausom nuo kurios nors kitos valstybs
valdios. Teisjai, prokurorai, tardytojai, o atskirais atvejais ir kiti teismins valdios institucij pareignai sudaro
magistratr, kurios veikla grindiama dideliu savarankikumu organizuojant teismins valdios funkcionavim
valstybje. Nors ir kitose pasaulio alyse pripastamas teismo nepriklausomumas ir autonominis sava rankikumas,
taiau Italija bei Pranczija yra tos valstybs, kuriose magistratrai suteiktas ypatingas vaidmuo gyvendinant
teismins valdios savivald. Taigi analizuojant Italijos teismins valdios konstitucin status reikia vertinti ne tik
teism sistemos bdingus bruous, bet ir magistratros organizacin visum, kurios teisjai, prokurorai, tardytojai yra
magistratai, t. y. magistratros sistemos pagrindiniai veikjai.
Bendrieji principai. Italijos Respublikos Konstitucijoje pabriama, kad teisingumas
gyvendinamas liaudies vardu, o teismai vadovaujasi tik statymu. Konstitucijoje taip pat
pabriama, kad negali bti steigiamos ypatingj ar speciali teisj pareigybs. Prie bendrosios kompetencijos teism gali bti sudaromos specializuotos sekcijos, kuri paskirtis nagrinti atitinkam kategorij bylas. Toki teismini institucij darbe gali dalyvauti ir pilieiai,
kurie nra profesionals teisjai, t. y. nepriklausantys magistratrai. statyme aikinama, kaip
liaudis tiesiogiai padeda vykdyti teisingum.
Teism sistem sudaro trys grups teismini institucij: 1) bendrosios jurisdikcijos teismai,
nagrinjantys civilines ir baudiamsias bylas. ios grups teismams priklauso taikos teisjai,
nepilnamei byl teismai, vieojo vandens naudojimo tribunolai ir prisiekusij (assiz)
teismai; 2) administraciniai teismai; 3) kariniai tribunolai.
Bendrosios jurisdikcijos teismai. emutinje teism sistemos grandyje veikia taikos teisjai
(konsiliatoriai). Jie nagrinja visuomenikai maiau reikmingas civilines bylas sutaikydami
byloje dalyvaujanias alis arba gyvendindami pagal statym nustatytas ribas teismin jurisdikcij.
Pretura (pretoriaus teismas) Pretorius nagrinja apeliacijas dl taikos teisj sprendim, civilines bylas, kuriose reikiami nedideli civiliniai iekiniai, taip pat bylas dl darbo santyki
konflikt ir ginus dl socialinio aprpinimo klausim.
Tribunolai. ie teismai nagrinja: apeliacijas dl pretori priimt sprendim; pirmojoje ir
apeliacinje instancijose - civilines bylas, individualius darbo ginus ir ginus socialinio
aprpinimo srityje; baudiamsias bylas, kurios neinybingos pretoriams ir prisiekusij (assiz) teismams.
Apeliaciniai teismai nagrinja apeliacijas dl tribunol sprendim civilinse ir baudiamosiose
bylose ir yra aukiausia teismin instancija teismo apygardoje, kontroliuoja tardymo skyriaus
vykdomas funkcijas, taip pat sprendia kitus klausimus, kurie numatomi statymuose.
Apeliaciniuose teismuose yra civilini, baudiamj, darbo gin byl skyriai. Apeliacinio
teismo organizacinje struktroje yra tardymo skyriai, taip pat nepilnamei reikal teismai ir
vieojo vandens naudojimo tribunolai.
Prisiekusij teismai. Kiekvienoje apeliacinje apygardoje sudaromas vienas arba keletas
prisiekusij (assiz) teism, nagrinjani statyme jiems priskirtas baudiamj byl
kategorijas dl padaryt sunki baudiamj nusikaltim.
Kasacinis teismas apibdinamas kaip aukiausia teisingumo institucija. Jis yra kasacin
instancija bylose, kuriose sprendimus yra prim apeliaciniai teismai. Pagrindins jo funkcijos
yra ios: utikrinti statym tiksl taikym ir vienod j aikinim bei nacionalins ob8 C^rr-j

jektyviosios teiss vientisum; utikrinti vairi jurisdikcij teism kompetencijos laikymsi;

sprsti kompetencijos ir funkcij kolizijas; gyvendinti kitus numatytus statym galiojimus.
Karin justicija. Karini tribunol jurisdikcija taikos metu vykdoma tik kariniams
nusikaltimams, kuriuos padar karikiai. Karo metu karins justicijos funkcijos gali bti
ipleiamos pagal special statym.
Prokuratra (ministero pubblico). Akivaizdu, kad prokuratra yra teismins valdios grandis,
gyvendinanti baudiamojo persekiojimo funkcij.
Aukiausioji magistratros taryba. Konstitucijoje formuluojamos esmins nuostatos,
kuri paskirtis - utikrinti magistratros nepriklausomum nuo kit valdi, ios sistemos
savarankikum sprendiant magistratros funkcionavimo ir valdymo klausimus. Pagrindin
institucija magistratros sistemoje yra Magistratros aukiausioji taryba, kurios statuso
svarbiausi bruoai atsispindi ir yra tvirtinti Konstitucijoje.
Magistratros aukiausiajai tarybai pirmininkauja Respublikos prezidentas. Tarybai pagal
pareigas priklauso Kasacinio teismo pirmasis pirmininkas ir generalinis prokuroras prie io
teismo.
Italijos Respublikos Konstitucijos garantijos - Konstitucinis Teismas. Italijos
Respublikos Konstitucinio Teismo konstitucinio statuso esminis bruoas yra tas, kad jis nra
bendrosios ar administracins jurisdikcijos teism sistemos dalis, nes jo teisins padties
pagrindai tvirtinti atskirame Konstitucijos skirsnyje Konstitucins garantijos".

Pastarasis skirsnis sudarytas i dviej skyri: Konstitucinis Teismas" ir Konstitucijos

prieira". Atsivelgiant toki Italijos Respublikos Konstitucijos norm sistem galima daryti
ivad, kad Konstitucinio Teismo reikm Italijos konstitucinje sistemoje yra iskirtin, nes jis
vienintelis i valstybs institucij pamintas kaip institucija, vykdanti Konstitucijos garanto
funkcijas.
Konstitucijoje nustatyta, kad Konstitucin Teism sudaro 15 teisj, kuriuos po tredal skiria
Respublikos prezidentas, parlamentas bendrame rm posdyje, taip pat bendrj ir
administracini teism aukiausiosios magistratros. Taigi sudarant Teism iame procese
dalyvauja visos trys valstybs valdios (legislatra, vykdomoji, teismin) ir tai atspindi
iskirtin Teismo statuso element, kuris nebdingas bendrosios jurisdikcijos teismams. Tokia
Teismo formavimo tvarka ireikia ir ios institucijos svarb teisje bei politikoje, nes skiriant
jo teisjus nuoalyje nenori likti kitos valstybs valdios. Kita vertus, tokios procedros sudaro
prielaidas didinti visuomens, politini partij pasitikjim Konstituciniu Teismu, taip pat
stiprinti jo nepriklausomum nuo kit valstybini politini veiksni bei reikini.
Italijos Respublikos Konstitucijos 134 straipsnyje nustatyta, kad Konstitucinio Teismo galiojim
srit sudaro: ginai dl statym, taip pat dl valstybs ir srii akt, turini statymo gali,
konstitucingu-mo; ginai dl kompetencijos tarp vairi valstybs valdi institucij, tarp
valstybs institucij ir srii ir tarp srii; kaltinim, kurie pagal Konstitucij reikiami
Respublikos prezidentui, nagrinjimas.
1. statym ir kit teiss akt, turini statymo gali, konstitucingu-mo tikrinimas.
Konstitucingumo kontrol gali bti prevencin (a priori) ir paskesnioji (a posteriori)189.
Prevencins kontrols bdu Vyriausybs reikalavimu gali bti tikrinamas srii statym
konstitucingu-mas (teistumas) iki j promulgavimo
9 C^rr-j

Paskesnioji kontrol (a posteriori) gali bti abstrakti ir konkreti. Abstrakti kontrol gali
bti taikoma nacionaliniams statymams srities duntos pirmininko reikalavimu, jeigu
manoma, kad valstybs statymu paeidiama srities kompetencija. Konkreti kontrol
gyvendinama pagal bendrosios jurisdikcijos teismo kreipimsi, kur inicijuoja viena i
byloje dalyvaujani ali, prokuroras ar pats teismas. Tokiu atveju keliamas klausimas
dl valstybs ar srities statymo, kuris turt bti taikomas nagrinjamoje byloje,
konstitucingumo.
2. vairi valstybs valdi, valstybs ir srii bei srii ginai dl kompetencijos.
3. Kaltinim (valstybs idavimas ar pasiksinimas Konstitucij), pareikt Respublikos
prezidentui, nagrinjimas. Nagrindamas toki byl Konstitucinis Teismas tampa
auktuoju teismu, gyvendinaniu konstitucin teisingum.
Paymtinas Italijos Konstitucinio Teismo vaidmuo sprendiant nacionalins teiss ir
Europos Sjungos teiss derinimo bei sveikos problemas. Btent is Teismas pirmasis
sprend Angli ir plieno bendrijos steigimo sutarties konstitucingumo klausim.194
Nagrindamas teisines situacijas, kylanias i Bendrijos antrins teiss sandr su konstitucinmis vertybmis ar principais, ypa pagrindini teisi srityje, Teismas pareik,
kad tokios kolizijos galimas padarinys - netiktina ir dirbtin situacija, taip pat teig,
jog nuo tada, kai Bendrijos teis apima pagrindines konstitucines vertybes, priimtinas
visoms valstybms narms, tokia kolizija atrodo esanti tik hipotetin. 195
5.Valstybs sandaros forma.
Italija pagal valdymo form priskirtina parlamentini respublik grupei. Tai patvirtina ne
tik konstitucini norm idstymo sistema,174 bet ir turinys, valstybs valdi ir j
institucij kompetencija, galiojimai, j konstitucins sveikos pobdis. Taigi galiojanioje
Italijos Respublikos Konstitucijoje prioritetas teikiamas parlamentinei demokratijai
Italija dalinama 20 srii (arba region, 5 i j ypatingieji), 95 provincijas ir 8092
komunas (bendruomenes). Italijos regionai yra didiausi administraciniai suskirstymai
alyje. Kiekvienas regionas turi irinkt taryb ir vykdant komitet (Giunta Regionale),
kuram vadovauja regioninis prezidentas. Komitetai yra renkami kiekvieno regiono
gyventoj, iskyrus Aostos sln ir Trentin-Alto Adid, kuriuose komitetus irenka
tarybos.
Kiekvienas regionas turi tam tikr status numatyt alies konstitucijoje. 15 region turi
prast status, 5 - special.
prasto statuso regionai buvo apibrti 1970 m. ie regionai turi administracines ir
statym leidybos teises. Taiau j finansins galios yra maos - ie regionai sau panaudoti
gali tik iki 20 % surinkt mokesi.
alies konstitucija suteikia penkiems Italijos regionams (Sardinijai, Sicilijai, Trentinui-Alto
Adidei, Aostos slniui ir Friuliui-Venecijai Dulijai) autonomines teises ir special status.
Pagal status iems regionams suteikiamos daug didesns statym leidybos,
administracijos ir finans surinkimo teiss. ie regionai gali pasilikti nuo 60 iki 100 %
surinkt mokesi. U tok status ie regionai turi remti sveikatos apsaugos, mokslo
sistemas bei rpintis visuomeminmis paslaugomis. Sicilija papildomai gaun visas las
i Italijos visoms paslaugoms.

10 C^rr-j

Respublikos prezidentas. Italijos Respublikos Konstitucijos 87 straipsnyje, kuriame

apibriama Respublikos prezidento kompetencija, iskirtinai pabriama, kad prezidentas yra
valstybs vadovas ir ireikia nacionalin vienyb. Nors toks prezidento statuso konstitucinis
apibdinimas nra originalus lyginamojoje konstitucinje teisje, taiau reikt paymti ir
tai, kad Italijos politinje sistemoje, kurioje danos vyriausybi krizs ir j kaita, prezidento
vaidmuo yra ypa svarbus stabilizuojantis politinis konstitucinis veiksnys. Taigi Respublikos
prezidentas vairiose politinse krizinse situacijose gali vaidinti iskirtin konsoliduojant vaidmen, o tokiam vaidmeniui gyvendinti Konstitucijoje suformuluoti tvirti teisiniai pagrindai.
Respublikos prezidento rinkim tvarka atspindi parlamentins respublikos valdymo
formos bdinguosius bruous, kai valstybs vadov renka parlamentas. Italijos Konstitucijoje
nustatyta, kad Respublikos prezidentas renkamas parlamento nari bendrame posdyje.
Taiau Italijos Respublikos prezidento rinkim iskirtinis bruoas yra tas, kad iame
parlamento rinkiminiame posdyje dalyvauja po tris delegatus nuo kiekvienos Italijos srities.
Parlamento nari ir srii atstov bendr posd kvieia Deputat rm pirmininkas likus ne
maiau kaip 30 dien iki Respublikos prezidento galiojim pabaigos. Jeigu tuo metu
parlamento rmai yra paleisti arba iki j kadencijos pabaigos yra lik maiau kaip trys mnesiai, Respublikos prezidento rinkimai rengiami per 15 dien po parlamento rm suaukimo.
Tokiu atveju Respublikos prezidento galiojimai atitinkamai pratsiami.
Italijos Respublikos prezidentu gali bti renkamas Italijos Respublikos pilietis, kuriam rinkim
dien sukako 50 met. Toks amiaus reikalavimas yra netradicinis lyginamojoje konstitucinje
teisje, nes daugelyje valstybi is amiaus cenzas yra emesnis. Asmeniui, siekianiam bti
irinktu Respublikos prezidentu, keliami ir papildomi reikalavimai. Toks asmuo turi turti visas
pilietines ir politines teises.
Respublikos prezidento kadencija - septyneri metai. Atkreiptinas dmesys tai, kad Italijos
Respublikos Konstitucijoje, kitaip nei daugelio kit valstybi, Respublikos prezidento kadencij
skaiius neribojamas. Siuo atveju laikomasi poirio, kad politins sistemos funkcionavimo
demokratikum utikrina ne Respublikos prezidento kadencij skaiiaus ribojimas, o kiti
politiniai teisiniai veiksniai.
Respublikos prezidentas, prie praddamas vykdyti savo funkcijas, parlamento rm
bendrame posdyje prisiekia itikimai tarnauti Respublikai ir laikytis Konstitucijos.
Respublikos prezidento galiojimai.
1. Promulguoja parlamento priimtus statymus. Respublikos prezidentas promulguoti
statymus privalo per mnes nuo j patvirtinimo parlamente.
2. Gali kreiptis parlamento rmus laikais vairiais vidaus ir usienio politikos klausimais.
3. Skiria naujus parlamento rm rinkimus ir nustato pirmojo posdio dien.
4. Sankcionuoja vyriausybs iniciatyva parengtus ir parlamento rmams teikiamus
statym projektus.
5. Leidia dekretus, turinius statymo gali, taip pat priima reglamentus (regolamenti).
6. Gali paleisti parlamento rmus.

11 C^rr-j