Lenkijos Respublikos Konstitucin Raida

(Bendroji charakteristika)
1 SKAIDR
Pirmoji Lenkijos ir Lietuvos valstybs (epospolitos) Konstitucija buvo priimta 1791 m. kartu
su JAV (1787 m.) bei Pranczijos (1791 m.) konstitucijomis ir ymi pirmj konstitucij raidos
etap, kuris ne tik padjo konstitucinius pamatus, bet ir ireik idealios demokratins
valstybs bei tautos suvereniteto idjas.
2 SKAIDR
Taiau grtam prie 1791m. Gegus 3d. Konstitucijos Tai yra pagrindinis Abiej Taut
Respublikos statymas, priimtas Ketveri met Seimo 1791 m. gegus 3 d. ir galiojs iki 1792
m. liepos 23 d.
Gegus 3 d. Konstitucija laikoma pirmja Europoje ir antrja pasaulyje raytine konstitucija
po Jungtini Amerikos Valstij 1790 m. sigaliojusios konstitucijos. Gegus 3 d. ios
konstitucijos garbei Lenkijoje veniama kaip nacionalin vent.
3 SKAIDR
Konstitucijos primimas.
Gegus 3 d. Varuvoje tvyrojo tampa. gatves ijo apie 20 tkstani miestiei,
demonstruojani savo pilietin itikimyb pagrindinms konstitucijos nuostatoms.
Kariuomen apsupo karaliaus pil, kurioje posdiavo seimas.
4 SKAIDR
Paioje salje greta seimo nari ir senatori sdjo vadinami arbitrai miestiei atstovai.
Audringa diskusija tssi septynias valandas. Nepaisant Kalio atstovo Jano Sucharevskio
protesto, kuris grasino nuudyti vienintel sn, jeigu Konstitucija bus priimta, 110 seimo nari
pritar projektui, 72 buvo prie.
5 SKAIDR
Pirmasis Konstitucijos straipsnis teig, jog viepataujanti religija yra Romos katalik, kuriai
paliekamos visos teiss ir privilegijos.
Antrojo straipsnio vadinje dalyje pabriama bajor luomo pirmenyb visuomenje, taiau
koki nors papildom ypating teisi ir privilegij jam nra suteikiama.
Penktojo straipsnio vade atsispindi tautos suverenumo koncepcija. Aptariant valdi
padalijimo princip, pirm kart Europoje teisin pavidal gavo arlio Monteskje idja, kad
statym leidimas turi bti atskirtas nuo vykdomosios valdios ir nuo teismo.
Pagal etj straipsn leisti statymus turjo seimas, susidedantis i atstov rm ir senatori
rm.
Svarbiausia Ketveri met seimo reforma buvo vykdomosios valdios struktros pertvarka. J
aptar konstitucijos septintasis, o papild devintasis, deimtasis ir vienuoliktasis straipsniai.
Buvo grietai sunormintos trys valdios institucijos: karalius, statym sargyba ir vaivadij
tvarkos komisijos.
Atuntasis straipsnis aptar Respublikos teisenos principus, kurie vis dar bylojo apie luomin
nuosprendi skyrim. Buvo reformuotos atskiros bajor ir miestiei teism sistemos, taip
pat numatyta civilins ir baudiamosios teiss kodifikacija.

*****
Toliau sek ATR padalinimai, Napaleono karai, I-asis Pasaulinis karas,tuomet II-asis Pasaulinis
karas, altasis karas....
- XX a. 8 deimtmeio pab. Lenkijoje kilo galingas opozicinis judjimas, vadovaujamas

profesini sjung susivienijimo Solidarno (Solidarumas). Daugiausia is judjimas ir

lm 1989 m. vykus galutin komunistinio reimo lugim.

7 SKAIDR
Lenkijos Respublikoje konstitucinis transformacijos procesas prasidjo 1989 m.
1. Pirmasis etapas prasidjo 1989 m. balandio 7 d., kai buvo patikslinta 1952 m. Konstituciija
ir atkurti antrieji parlamento rmai Senatas ir Respublikos prezidento institucija. tvirtinti i
dalies laisvi parlamento rinkimai laisvi buvo rinkimai Senat ir 35, Seimo atstov vietas.
2. Antrasis etapas siejamas su 1989 m. gruodio 29 d. Konstitucijos pataisomis,
nustataniomis, kad Lenkijos Respublika yra demokratin teisin valstyb, gyvendinanti
socialinio teisingumo principus. Konstitucijoje tvirtina, kad valdia priklauso tautai, kuri j
gyvendina per savo atstovus Seime, Senate ir nacionalinse tarybose, taip pat referendumu.
laikotarp galima laikyti esminiu visikai atsisakyta nuostat, tvirtinani vadovaujanios
partijos vaidmen, panaikintos normos, reguliavusios santykius su Soviet Sjunga. iame
etape 1990 m. kovo 8 d. buvo priimtos naujos Konstitucijos pataisos, atkurianios vietos
savivald ir tvirtinanios teritorinio vieneto gminos status. 1990 m. rugsjo 27 d. priimtos
Konstitucijos pataisos pakeit Respublikos prezidento konstitucin status, tvirtino tiesioginius
visuotinius rinkimus ir nustat 5 met kadencij.
3. Treiasis etapas gali bti vadinamas pasirengimu priimti nauj Konstitucij. 1992 m.
balandio 23 d. buvo priimtas Konstitucinis statymas dl Lenkijos Respublikos Konstitucijos
parengimo ir primimo tvarkos. Vadovaujantis mintu statymu buvo sudaryta speciali
komisija i 46 deputat ir 10 senatori.
8 SKAIDR
1992 m. spalio 17 d. buvo priimtas Konstitucinis statymas dl Lenkijos Respublikos statym
leidiamosios ir vykdomosios valdi tarpusavio santyki ir teritorins savivaldos. Danai
vadinama Maja Konstitucija, 77 straipsnis skelb, kad 1952 m. liepos 22 d. Konstitucija
netenka galios, taiau kartu buvo palikti galioti kai kurie 1952 m. Konstitucijos skyriai (apie
2/3). Taigi galiojo dalis 1952 m. Konstitucijos, 1992 m. balandio 23 d. Konstitucinis aktas dl
Lenkijos Respublikos Konstitucijos parengimo ir primimo tvarkos ir minta 1992 m. Maoji
Konstitucija.
ioje Konstitucijoje buvo tvirtintas aikus valdi padalijimo principas. statym leidiamoji
valdia m priklausyti Seimui ir Senatui, vykdomi valdia Respublikos prezidentui ir Ministr
Tarybai, o teismin nepriklausomiems teismams. Ministr Tarybos kompetencija
Konstitucijoje buvo iplsta suteikiant teis leisti potvarkius, turinius statymo gali. Kad
galt tokia teise pasinaudoti, Ministr Taryba turjo pateikti motyvuot kreipimsi Seimui
siekiant gauti galiojimus. Ministr Taryba gijo teis, esant apibrtoms aplinkybms, silyti
projektus svarstyti skubos tvarka. Suteikti nauji galiojimai Respublikos prezidentui sudarant
Ministr Taryb ir teikiant Ministr Tarybos pirmininko kandidatr. Maojoje Konstitucijoje
nebuvo pleiamas asmeni teisi ir laisvi institutas.
9 SKAIDR
Lenkijos Konstitucijos rengimo ir primimo procesas buvo baigtas beveik po 8 met. B.
Banaszakas vardija kelet prieasi ir aplinkybi, trukdiusi Konstitucij greitai parengti ir
priimti. Vis pirma, jo manymu, trko aikios vizijos, kur link turi bti kuriama valstybs
sandara, antra, didelis politini jg poliarikumas, t. y. 1991 m. I kadencijos Seime buvo
irinkti 29 politini partij ir organizacij atstovai, trukd pasiekti konsensus. Daug diskusij
kl Respublikos prezidento statusas, socialini teisi tvirtinimas ir gyven-dinimas, Katalik
Banyios statusas valstybje ir konstitucins nuostatos dl sins bei tikjimo laisvs.
10 SKAIDR
Ir Lenkijos, ir Lietuvos valstybs nujo ilg konstitucin keli, kol prim iuolaikines
konstitucijas. Lietuva, atkrusi nepriklausomyb, 1992 m. spalio 25 d. referendume prim
Lietuvos Respublikos Konstitucij. Lenkijos Respublika iek tiek vliau, 1997 m. balandio 2 d.,

Nacionaliniame susirinkime prim Lenkijos Respublikos Konstitucij ir t pai met gegus

25 d. buvo patvirtinta tautos referendume (sigaliojo 1997 m. spalio 17 d.).

11 SKAIDR
Lenkijos Respublikos 1997 m. Konstitucija savo forma ir turiniu yra panai Vidurio ir Ryt
Europos regiono valstybi konstitucijas, kurios buvo priimtos po 1990 met. Pati Konstitucija i
kit akt pirmiausia isiskiria savo turiniu, tuo, kad apibria suveren ir kaip jis veikia,
nustato valstybs institucij sistem ir veiklos principus, pagrindines asmens teises ir laisves.
Antra, keitimo tvarka, sudtingesnmis procedromis, treia, ypatinga teisine galia ir teiss
sistemos pagrindu. I to kyla pozitvusis aspektas, reikiantis, kad Konstitucija reguliuoja
svarbiausius santykius, o kiti statymai detalizuoja. Kita vertus, visi emesns galios aktai
negali prietarauti Konstitucijai. Lenkijos Respublikos Konstitucijoje tvirtinta racionalizuoto
parlamentinio valdymo sistema, europinis konstitucins justicijos modelis. Lenkijos
Respublikos Konstitucija yra pagrindas visos teisins sistemos, nustato teiss krimo bdus.
12 SKAIDR
Lenkijos Respublikos Konstitucij sudaro angin dalis (preambul) ir 243 straipsniai,
suskirstyti 13 skyri. Pirmi du Konstitucijos skyriai skirti valstybs santvarkos principams,
mogaus ir pilieio teisms bei pareigoms. III skyriuje Teiss altiniai tvirtinama normini
akt hierarchija ir primimo procedros. Kiti skyriai skirti aukiausioms valstybs valdios
institucijoms: Seimui ir Senatui, prezidentui, Ministr Tarybai ir vyriausybs administracijai,
teismams ir tribunolams, valstybs kontrols ir teiss apsaugos institucijoms. VII skyriuje
nustatyti vietos savivaldos pagrindai. XI skyriuje reglamentuojama nepaprastj padi tipai
ir teisi bei laisvi ribojimo pagrindai. XII skyriuje tvirtinta Konstitucijos keitimo tvarka, XIII
skyriuje idstytos pereinamosios ir baigiamosios nuostatos, reglamentuojanios Konstitucijos
sigaliojimo tvark.