U D K 821.

111(73) 93
Ca275

Versta i:
Kiera Cass T H E HEIR
HarperTeen, A n Imprint

o f H arperCollinsPu blishers,
N ew York, 2015

krin, esant bibliotekose, m okym o ir mokslo staig bibliotekose,

muziejuose arba archyvuose, draudiama mokslini tyrim ar asmenini
studij tikslais atgaminti, vieai skelbti ar padaryti vieai prieinam
kompiuteri tinklais tam skirtuose terminaluose t staig patalpose.

ISBN 978-609-01-2078-1

The H eir
Copyright 2015 by Kiera Cass
Cover A rt 2015 by Gustavo M a rx / Merge Left Reps, Inc.
Cover Design by E rin Fitzsim mons
Vertimas lietuvi kalb, Sim ona Kaziukonyt, 2015
Leidykla A lm a littera, 2015

Skiriu D im ui ir Denei Cass

dl daugybs prieasi,
bet pirmiausia dl to,
kad atsirado Kelevjus.

Pirm as skyrius

Negaljau sulaikyti kvpavimo septynias minutes. Ties sa

kant, nestengiau n minuts. Syk mginau nubgti myli per
septynias minutes, nes buvau girdjusi, kad sportininkai nu
bga per keturias, bet pusiaukelje teko gdingai sustoti, nes
m baisiai diegti on.
iaip ar taip, turiu kuo pasigirti ir nustebinti - per septy
nias minutes tapau karaliene.
Gim iau septyniomis minutmis anksiau u savo brol Auren, tad sosto paveldjimo teis atiteko man, o ne jam. Jei
biau gimusi karta anksiau, tai bt buv nesvarbu. Aurenas, kaipo vyrikosios lyties palikuonis, bt taps sosto pa
veldtoju.
Deja, mama ir ttis negaljo susitaikyti su tuo, kad j pir
magim negaus titulo tik dl to, kad turi krtis, tiesa, kol kas
visai menkutes, bet dailias. Taigi jie pakeit statymus, tauta
digavo, o a kiekvien dien buvau ruoiama tapti naujja
Iljos valdove.

Gimdytojai nesuprato, kad padar tai, kas jiems atrod tei

singa, man atrod visikai neteisinga.
Stengiausi nesisksti. Gal gale supratau, kaip man pasi
sek. Vis dlto bdavo dien ir net mnesi, kai jusdavau, kad
tokia nata mogui nepakeliama.
Pervelgiau laikraius - neseniai buvo kils dar vienas
maitas, kart Zunje. Ttis, prie dvideimt met taps ka
raliumi, pirmiausia panaikino kastas. Senosios kastos buvo
pamau naikinamos nuo pat mano kdikysts. Maniau, kad
kitados kastos itin var mones, kiekvienas i j nuo pat gi
mimo bdavo paymtas tam tikru enklu. Mama priklaus
penktai kastai, tvas - pirmai. Tai neturjo prasms, joki i
orini skirtum nebuvo matyti. Kaip galjai inoti, ar sutinki
etos kastos atstov, ar treios? Ir kam viso to reikjo?
Kai ttis pirm kart paskelb sak apie kast panaikini
m, alies pilieiai digavo. Ttis vylsi, kad pokyiai liejos
valstybje vyks madaug tiek laiko, kiek reikia uaugti naujai
kartai. Vadinasi, galjome laukti netiktum.
Iki iol buvo ramu, bet mait reikjo laikyti vienu i stai
gios suiruts poymi.
- Nortumte kavos, Js viesybe? - pasil Nina, staty
dama kavinuk ant stalo.
- Ai. Gali nurinkti lktes.
Permeiau akimis straipsn. Restoranas buvo sudegintas
iki pamat, nes jo savininkas atsisak skirti padavjui vyriau
siojo virjo pareigas. Padavjas tvirtino, kad paauktinimas
jam buvs seniai paadtas, bet paadas nevykdytas - mogus
buvo sitikins, kad tai lm jo eimos praeitis.

irdama apangljusius pastato griuvsius, ties sakant,

neinojau, kuri pus palaikyti. Restorano savininkas tur
jo teis paauktinti ar atleisti, k tik panorjs, antra vertus,
padavjas negaljo bti eminamas dl to, kad priklaus kitai
kastai, nes ios buvo jau seniai panaikintos.
Pastmiau laikrat al ir pamiau puodel kavos. Ttis
tikrai nusimins. Neabejojau, kad kelis kartus apmst vy
k, svarstydamas, kaip isprsti konflikt. Bda buvo ta, kad
mums pavykdavo nuslopinti vien kit incident, bet niekaip
negaljome susidoroti su diskriminacija, ilikusia po kast pa
naikinimo. Buvo nemanoma visko kontroliuoti - toki atvej
pasitaikydavo labai danai.
Baigusi gerti, kav patraukiau savo drabuin. Metas pra
dti nauj dien.
- Nina, - pakvieiau kambarin, - ar inai, kur mano tam
siai violetin suknel? Ta su kaspinu?
Nina prisimerk ir susikaupusi m iekoti drabuio.
Rmuose vyko daug svarbi pokyi, mano kambarin
irgi buvo naujok. Tarnavo tik pusmet, i pradi dvi savaites
pavadavo pirmiau dirbusi ir susirgusi mergin. Nina buvo
labai atidi mano poreikiams, daug mielesn u savo pirmtak,
todl j ir pasilikau. Be to, mane avjo jos stiliaus jausmas.
Nina spoksojo didiul drabuin.
- Ko gero, reikt j pertvarkyti.
- Jei tursi laiko, gali imtis. Mans is darbas tikrai nedomina.
- inoma, nes reikiamus suiekau a, - nusiaip ji.
- Taip ir yra!

Nina tik nusijuok i mano pastabos, paskui greitai peri

rinjo sukneles ir kelnes.
- M a n patinka tavo ukuosena, - pagyriau.
- Ai.
Visos kambarins neiojo kepuraites, bet Nina vis suma
nydavo k nors domaus. Kartais jos veid gobdavo kelios tan
kios juodos garbanos, kitsyk ji susukdavo plaukus kuod
ir sukidavo po kepuraite. Kartkartmis susipindavo kasas ir
apvyniodavo aplink galv. M an tikrai patiko, kad kambarin
nestokoja iradingumo ir kasdien k nors sugalvoja.
- tai, radau! - Nina itrauk suknel iki keli ir usimet
ant rankos.
- Puiku! A r inai, kur mano pilkas varkelis trij ketviri
rankovmis?
Ji pavelg mane bejausmiu veidu.
- Tikrai reiks pertvarkyti drabuin.
Sukikenau.
- Tu surask, o a apsivilksiu.
Apsivilkau ir susiukavau plaukus - taip pasirengiau dar
vienai busimosios karaliens dienai. Drabuiai buvo moteri
ki, bet gantinai grieti, kad biau vertinama rimtai. Tokio
stiliaus laikiausi kasdien.
irdama veidrod, pasakiau savo atvaizdui:
- Tu esi Idlina Skriv, sosto paveldtoja, pirmoji mergina,
kuri valdys viena. Niekas neturs tiek valdios kiek tu.

Ttis jau sdjo kabinete ir surauks kakt skait naujienas. Pa

veldjau i jo tik akis, nebuvau panai ir mam.

Tamsiais plaukais, pailgu veidu ir rusva oda atsigimiau

moiut. Jos portretas, tapytas karnavimo dien, kabojo ke
tvirto aukto koridoriuje. Vaikystje mgdavau j irti ir
splioti, kaip atrodysiu uaugusi. Portrete moiut buvo pa
vaizduota madaug dabartinio mano amiaus. M udvi buvome
skirtingos, bet kartais pasijusdavau tarsi jos atspindys.
Patraukiau per kambar ir pabuiavau tt skruost.
- Labas rytas.
- Labas, - atsak jis. - A r skaitei laikraius?
- Taip, syk bent jau nra auk.
- Ai Viepaiui.
Blogiausia bdavo, kai per neramumus mons davo
gatvje ar tiesiog dingdavo. Baisdavausi skaitydama apie su
mutus jaunus vyrus, norjusius perkelti savo eimas geresn
rajon, ar apie moteris, upultas vien u tai, kad iekojo darbo,
kuris anksiau joms buvo neprieinamas.
Kartais pritrkdavo laiko suinoti toki vyki prieastis
ir surasti kaltininkus. Daniausiai tariamieji rodydavo pirtu
vienas kit ir isisukindavo nuo tiesaus atsakymo. M an buvo
skaudu tai matyti, ttis grausi dar labiau.
- Nesuprantu ito, - jis nusim skaitymui skirtus akinius
ir pasitryn akis. - Pilieiai troko panaikinti kastas. Mes dar
me tai palengva, kad visi spt prisitaikyti. O dabar jie degina
pastatus.
- A r yra bdas vesti tvark? A r negaltume suburti ta
rybos, kad sprst konfliktus? - vl pavelgiau nuotrauk.
Kamputyje buvo matyti restorano savininko snelis, jis rau-

dojo, visk prarads. irdyje supratau, kad jokia taryba nesps

inagrinti daugybs skund, bet sykiu suvokiau, kad ttis ne
gali sdti sudjs rank.
Jis pavelg mane.
- Taip darytum tu?
Nusiypsojau.
- Ne, klausiu, k daryt mano ttis.
Jis atsiduso.
- Idlina, tu ne visada galsi remtis manimi. Turi bti stipri,
rytinga. Kaip pati sprstum konflikt?
Susimsiau.
- Vargu ar galima j isprsti. Nemanoma rodyti, kad pa
davjui buvo atsakytas paauktinimas dl senj kast. Tega
lime itirti, kas padeg restoran. eima prarado pragyvenimo
altin, ir kas nors turi u tai atsakyti. Nevalia vykdyti teisingu
mo tyiniu padegimu.
irdamas laikrat, ttis papurt galv.
- Manau, tu teisi. Noriau padti padegliams. Bet dar
svarbiau ukirsti keli tokiems vykiams ateityje. Nusikalsta
mumas grsmingai plinta.
Ttis imet laikrat iuklin, atsistojo ir prijo prie
lango. Maiau, kad jo peiai tempti. Kartais pareigos suteik
davo jam diaugsmo, tarkim, kai lankydavosi mokyklose, vis
stengdamasis jas paremti, ar kai suinodavo atsigaunant karo
nuniokotas bendruomenes. Deja, itai nutikdavo vis reiau.
Daniausiai tiui tekdavo nerimauti dl sumaities valstybje
ir nenuoirdiai ypsotis urnalistams, puoseljant vilt, kad

valdovo ramybe persiims alies gyventojai. Mam a kiek steng

dama padjo jam neti t nat, bet alies likimas labiau slg
tio peius. Vien dien i nata teks man. Suvokdama, kokia
ji sunki, bgtavau per anksti prailsianti.
- Idlina, surayk darbus, kuriuos turiu atlikti. Primink, kad
parayiau Zuns gubernatoriui Harpenui. Laikas turi bti
skirtas Doua Harpenui, ne jo tvui. Vis pamirtu, kad tai jis
laimjo paskutinius rinkimus.
Suraiau tvo nurodymus dailiu ratu, vaizdavausi, koks
patenkintas jis bus, vliau juos skaitydamas. Juk nuolat skatino
mane mokytis graios raysenos.
Dirsteljusi tt, nusiypsojau pati, bet netrukus mano
veidas surimtjo, nes pamaiau, kaip jis trinasi kakt, kartli
gikai iekodamas sprendimo.
- Tti.
Jis atsigr ir tuoj pat atlo peius, tarsi bt turjs atro
dyti stiprus netgi mano akivaizdoje.
- Kaip manai, kodl tai vyksta? Juk itaip buvo ne visada.
Ttis kilsteljo antakius.
- inoma, ne visada, - sumurmjo pats sau. - I pradi
visi atrod patenkinti. Kaskart, kai panaikindavome dar vien
kast, mons vsdavo. Bet tai truko tik kelerius metus, kol
buvo oficialiai panaikintos visos kastos, o paskui prasidjo ne
ramumai.
Jis vl pavelg pro lang.
- Spju, kad tie, kurie uaugo tebesant kastoms, supranta,
kad j gyvenimas pagerjo. Tarkim, jiems lengviau susituokti

ar gauti darbo. eimos pajamos neapsiriboja viena profesija.

mons turi daugiau galimybi gauti isilavinim. Bet tie, ku
rie uaugo be kast, stojo opozicij... Turbt nebeimano, k
daugiau daryti.
Ttis vilgteljo mane ir gteljo peiais.
- M a n reikia laiko, - sumurmjo jis. - Turiu rasti bd
grinti visk ves ir atkurti tvark valstybje.
Pastebjau gili raukl jo kaktoje.
- Tti, vargu ar tai manoma.
Jis ypteljo.
- Jau buvome io to pasiek. Prisimenu...
Ttis vl dirsteljo mane, tarsi klausdamas be odi.
- Tti...
- Klausau.
- A r tau viskas gerai?
Jis keliskart sumirksjo.
- Taip, brangioji, beveik gerai. Eik padirbti prie biudeto
ilaid sumainimo projekto. Popiet aptarsime tavo pasily
mus. Turiu pasikalbti su tavo mama.
- Gerai.
Nebuvau gabi matematikai, todl prie pasilym, kaip su
mainti biudeto ilaidas ar rasti nauj pajam, darbuodavausi
dvigubai ilgiau. Vis dlto kategorikai atsisakiau, kad vienas i
tio padjj tikrint mano darb ir taisyt klaidas. Kruop
iai atlikdavau savo darb, net jei tekdavo sdti per nakt.
inoma, Aurenas, puikus matematikas, nebdavo veria
mas dalyvauti svarstant biudeto reikalus, l perskirstym

ar sveikatos sistemos problemas. J nuo to igelbjo septynios

nelemtos minuts.
Ttis patapnojo man per pet ir iskubjo i kambario. syk
prireik daugiau laiko, kol sutelkiau dmes sskaitas. Suglu
mino jo veido iraika - buvau tikra, kad tai susij su manim.

A ntras skyrius

Kelias valandas darbavausi prie biudeto ataskait, paskui nu

tariau padaryti pertraukl ir patraukiau savo kambar, kad
Nina pamasauot rankas. M a n tai bdavo ypatingas malonu
mas. O prie sukneli, pasit pagal mano figr, prie kiekvie
n ketvirtadien pristatom egzotik desert ir daugybs kit
grai dalyk buvau jau pratusi, jie tiesiog priklaus man kaip
bsimai karalienei.
M ano kambario langai atsivr sodus. dienojus pro juos
plsdavo ilta medaus spalvos viesa ir krisdavo ant aukt
sien. Mgavausi iluma ir mikliais Ninos pirt judesiais.
- Kad ir kaip ten bt, jo veido iraika buvo keista. Tarsi
akimirk bt nutols.
Veltui stengiausi paaikinti neprast tio ijim ryt. N
neinojau, rado jis mam ar ne, nes kabinet nebegro.
- Manote, karalius apsirgo? Pastarosiomis dienomis atrod
pavargs, - kalbdama Nina meistrikai darbavosi.
- Tikrai? - paklausiau prisimindama, kad man ttis neat-

rod pavargs. - Jis tiesiog sitemps, juk turi priimti tiek daug
sprendim.
- Vien dien tai daryti teks jums, - pareik Nina, jos bal
se buvo justi nuoirdus susirpinimas ir aismingumas.
- Vadinasi, tau teks du kartus daugiau masauoti mane.
- Neinau, - atsak ji. - Gal po keleri met norsiu imtis
ko kito.
Susiraukiau.
- K kita veiktum? Kain, ar rasi geresn darb negu r
muose.
Pasigirdus beldimui duris, N ina nebespjo atsakyti
klausim.
Atsistojau, apsivilkau varkel, nordama deramai atrodyti,
ir linkteljau Ninai, kad atidaryt duris.
kambar ypsodamasi jo mama, ttis sek jai kandin.
itaip bdavo visada. Per valstybines ventes ar oficialius pie
tus mama laikydavosi greta tio arba sitaisydavo u jo. Bet
prastinje aplinkoje, kur jie bdavo tiesiog vyras ir mona, o
ne karalius ir karalien, ttis praleisdavo j pirm.
- Sveika, mama, - prijau jos apkabinti.
ypsodamasi mama ukio plauk sruog man u ausies.
- Graiai atrodai.
Ididiai atsitiesiau ir persibraukiau suknel rankomis.
- ios apyranks ia tikrai dera, tiesa?
Mama sukikeno.
- Puikiai moki pasirinkti aksesuarus.
Retkariais mama leisdavo, kad irinkiau jai juvelyri
nius dirbinius ar batus. Neturjo tokio noro puotis kaip a

ir nekreipdavo tiek daug dmesio smulkmenas. I tikrj

jai to n nereikjo. M an patiko jos klasikinis stilius.
Mam a atsigr ir paliet Ninai pet.
- Gali eiti, - tyliai tar.
Kambarin nedelsdama padar tpsn ir paliko mus vienus.
- A r kas nors nutiko? - paklausiau.
- Ne, irdele, mes tiesiog norime pasikalbti akis ak. Ttis mostu pakviet mus sstis prie stalo. - Norime t ap
tarti su tavimi.
- K aptarti? Ruoiams kelion? - Dievinau keliones. Nejaugi galiausiai vaiuosime papldim? T ik ms eima?
- Ne visai. Niekur nevaiuosime, bet tursime svei, - pa
aikino mama.
- Ak, svei! Kas atvyks?
Tvams susivelgus, mama kalbjo toliau:
- Juk inai, kad padtis alyje dabar pavojinga. Pilieiai su
nerim ir nepatenkinti, o mes neinome, kaip sumainti tamp.
Atsidusau.
- inau.
- Iekome bd pakelti jiems nuotaik, - pridr ttis.
Staiga pralinksmjau. Nuotaika paprastai keliama rengiant
ventes. Labai mgau pokylius.
- K turite galvoje? - Mintyse jau kriau nauj suknels
model, bet greitai nuvijau tokias mintis alin. Dabar turjau
sutelkti dmes kitk.
- Na, monms labiausiai patinka geros permainos ms
eimoje. Kai mudu su tavo mama susituokme, alis buvo

apimta diaugsmo. A r prisimeni, kaip, gimus Ostinui, m o

ns vent gatvse?
Nusiypsojau. Gimus Ostinui, man buvo atuoneri; niekad
nepamiriu, kokios linksmybs kilo, paskelbus i ini. Be
veik iki auros pro mano kambario langus sklido muzika.
- Tai buvo nuostabu.
- Buvo. O dabar mons valgosi tave. Netrukus tapsi ka
raliene, - ttis patyljo. - Manome, jog galtum nuveikti k
nors tokio, kad diugint mones ir bt naudinga tau paiai.
Prisimerkiau, nesuprasdama, kur jis suka.
- dmiai klausau.
Mam a atsikrenkt.
- inai, kad praeityje princess bdavo itekinamos u
kit ali princ tarptautiniams ryiams stiprinti.
- Bet taip bdavo praeityje, tiesa?
Mam a nusijuok, bet a surimtjau.
- Taip.
- Gerai, nes princas Natanielis panaus zomb, princas
Hektoras oka kaip kerpla, o jeigu princas i Vokietijos Fe
deracijos iki Kald neimoks rpintis asmens higiena, ivis
nebus kvieiamas.
Susierzinusi mama pasitryn smilkinius.
- Idlina, tu pernelyg iranki.
Ttis gteljo peiais.
- Gal ir nebloga savyb, - tar, mamai nairuojant j.
Susiraukiau.
- Apie k, po galais, js kalbate?

- Juk inai, kaip susipainau su tavo mama, - prabilo ttis.

Pakliau akis dang.
- Visi tai ino. Judviej istorija kaip i pasakos.
Igirdusi iuos odius tv vilgsniai suvelnjo, veidus
nuviet ypsenos. Rodos, jie net palinko vienas kit; ttis,
irdamas mam, prikando lp.
- Atsipraau. Nepamirkit, kad esat ne vieni.
Mam a iraudo, o ttis kosteljo ir kalbjo toliau:
- Atranka mudviem buvo labai skminga. Ir nors mano
paties tvai turjo bd, j santuoka irgi buvo skminga. Tai
gi... mudu viliams... - Ttis sudvejojo ir pavelg man akis.
Ne i karto suvokiau j uuominas. inojau, kad kitados
bdavo rengiama Atranka , bet toks dalykas n kartelio nebuvo
silomas mums, k jau kalbti apie mane.
- Ne.
Nordama mane nuraminti, mama pakl rankas.
- Tiesiog paklausyk!
- Atranka! - plyksteljau. - Kokia nesmon!
- Idlina, tu mstai neracionaliai.
Dbteljau mam.
- Js paadjote - paadjote! - kad niekada neversite m a
ns tekti dl valstybi sjungos. Kuo geresn Atranka ?
- Iklausyk ms, - ragino mama.
- Ne! - suukau. - A to nedarysiu.
- Nusiramink, brangute.
- Nekalbk su manimi itaip, a nebe vaikas!
M am a atsiduso.

- Bet elgiesi kaip vaikas.

- Js norite sugriauti man gyvenim! - persibraukiau plau
kus pirtais ir keliskart giliai kvpiau vildamasi, kad tai pads
surikiuoti mintis. To negali bti. T ik ne man.
- Tai puiki proga, - neatlyo ttis.
- Js mginate susieti mane su nepastamu mogumi!
- Sakiau tau, kad spyriosis, - sumurmjo jam mama.
- domu, i ko paveldjo bruo, - ypsodamasis atov
ttis.
- Nekalbkite itaip, tarsi mans ia nebt!
- Atsipraau, - pasak jis. - Mes tik norime, kad apsvarstytum pasilym.
- O Aurenas? Kodl jis negali isirinkti monos?
- Aurenas ateityje netaps karaliumi. Be to, ves Kamil.
Princes Kamil buvo Pranczijos sosto paveldtoja, prie
kelerius metus pakerjusi Auren ilgomis blakstienomis.
- Tai tegu tuokiasi dabar! - maldavau.
- Kamil taps karaliene, atjus laikui. Jos, kaip ir tavs, bus
paprayta isirinkti vyr. Jei galt rinktis Aurenas, pagalvotu
me apie vestuves, bet jis negali.
- O kaip Keidenas? Gal jam galima isirinkti mon?
M am a nelinksmai nusijuok.
- Keidenui tik keturiolika! Negalime itiek laukti. m o
nms reikia kokio nors jaudinanio reginio jau dabar. - Ji p ri
simerkusi nuvelg mane. - Ties sakant, ar paiai ne laikas
pasiiekoti vyro, valdysianio al kartu su tavimi?
Ttis linkteljo.

- Tai tiesa. ios pareigos vienai per sunkios.

- Bet a nenoriu tekti, - maldavau. - Praau mans ne
versti. M a n tik atuoniolika.
- Tokio amiaus itekjau u tavo tvo, - pareik mama.
- A nepasirengusi, - tikinjau. - Nenoriu jokio vyro. Pra
au neversti mans.
Mam a palinko per stal ir udjo rank ant manosios.
- Niekas tavs nenuskriaus. Pasitarnausi savo aliai. teiksi
dovan savo pilieiams.
- Turi omenyje, kad tursiu dirbtinai ypsotis, kai norsis
tik verkti?
Jos veide msteljo nepasitenkinimas.
- ypsojimas visada eis ms pareigas.
Tylomis spoksojau mam ir laukiau geresnio atsakymo.
- Idlina, kur laik pagalvok, - ramiai pasil ttis. - i
nau, kad praome labai daug.
- Vadinasi, galiu rinktis?
Ttis giliai kvp ir patyljo, prie prabildamas.
- Brangute, galsi rinktis i trisdeimt penki kandidat.
Paokau nuo kds ir nudroiau prie dur.
- Eikit lauk! - pareikalavau. - Nedinkits!
Netar n odio, tvai ijo i kambario.
Negi jie pamiro, kas a tokia, kam ruoiama? Esu Idlina
Skriv, niekas neturs tiek valdios kiek a.
Jei tvai mano, kad pasiduosiu be kovos, tai labai klysta.

Treias skyrius

Nusprendiau vakarieniauti kambaryje. T akim irk visai ne

norjau matyti savo eimynyki. Buvau tusi ant j vis.
Ant tv, kad tokie laim ingi, ant Aureno, kad nepasiskubino
prie atuoniolika met gim ti pirm as, ant Keideno ir Ostino,
kad tokie jauni.
N ina man patarnavo, pripyl puoduk ir paklaus:
- Panele, ar itversite visa tai?
- V is dar m ginu rasti bd isisukti.
- Kas, jeigu pasakytumte, kad jau k nors pamilote?
Knebindam a maist, papuriau galv.
- Tv akivaizdoje ipeikiau tris tinkam iausius kandidatus.
Kam barin padjo lktut okoladuk stalo viduryje.
Atspjo, kad veriau rinksiuosi juos negu ikrais papuot lai.
- G al tikt koks nors sargybinis? Kam barinm s taip nu tin
ka danai, - pasil kikendama.
Nusiaipiau:
- Joms tikt, o a nesu tiek nusivylusi.

Nina surimtjo.
Ikart suvokiau j eidusi, bet tai buvo tiesa. Mans ne
tenkino vyresnis sutuoktinis, k jau kalbti apie sargybin. Net
svarstyti apie tai bt buvs tuias laiko vaistymas. Turjau
rasti bd isisukti i padties.
- Nenorjau tavs eisti, Nina. Tiesiog mons tikisi i
mans tam tikro elgesio.
- inoma.
- Jau pavalgiau. Gali eiti miegoti. Stalel su ratukais palik
siu koridoriuje.
Nina linkteljo ir tyldama ijo.
Galiausiai sukirtau visus okoladukus ir apsivilkau nakti
nius bei chalat. Negaljau tuoj pat imti tikinti tv, nors Nina
to nesuvok. Turjau pasikalbti su vieninteliu mogumi, kuris
suprasdavo mane it antroji mano pus. M an reikjo Aureno.

- Usims? - paklausiau, atpldama jo kambario duris.

Aurenas sdjo prie stalo ir kak ra. viess jo plaukai
vakar buvo susivl, bet akys valios. Brolis labai panjo
tvo jaunysts portretus, man tai kl iurp. Dar nebuvo per
sirengs po vakariens, tik nusivilks vark ir nusiris kakla
rait, atsipalaidavs.
- Belskis, dl Dievo meils.
- inau, inau, bet man reikia skubios pagalbos.
- Tai kvieskis sargybin, - atov jis ir vl palinko prie
popieri.
- itai man jau buvo pasilyta, - sumurmjau pati sau. Aurenai, kalbu rimtai. Reikia tavo pagalbos.

Brolis dirsteljo per pet, supratau, kad iklausys mans.

Koja pristm kd alia savs.
- Ueik mano kabinet.
Ssdamasi atsidusau.
- K ia raai?
Aurenas greitai udeng lap kitais popieriais.
- Laik Kamilei.
- Juk gali tiesiog paskambinti.
Brolis ypteljo.
- Aiku, paskambinsiu. Bet isisiu ir laik.
- Tai neturi prasms. Apie k galima ilgai kalbtis telefonu
ir paskui dar rayti laik?
Aurenas krypteljo galv.
- Tavo iniai, skambuiai neatstoja laik. Jie skirti pasi
keisti naujienomis ir paklausti, kaip prajo diena, o laikuose
raau, ko negaliu isakyti garsiai.
- Tikrai? - palinkau j, siekdama laiko.
Dar nespjus jo paimti, Aurenas iupo man u rieo.
- Umuiu, - pagrasino.
- Puiku, - atkirtau. - Tapsi paveldtoju, tau bus surengta

Atranka, o savo brangiajai Kamilei galsi pasakyti sudie.

Brolis surauk kakt.
- K?
Vl susmukau kdje.
- Mam a su tiu suman pakelti pilieiams nuotaik. N u
sprend, kad liejos labui, - tariau su apsimestiniu patriotiz
mu, - turiu isirinkti vyr per Atrank.

Tikjausi, kad Aurenas pasibaiss ar bent paglostys man

pet. Bet jis atlo galv ir nusikvatojo.
- Aurenai!
Jis ir toliau kvatojosi, susims u pilvo, dar m tapnoti
sau per kel.
- Suglamysi kostium, - spjau. M ano odiai dar labiau
prajuokino brol. - Dl Dievo meils, liaukis! K man daryti?
- Jei tik inoiau! Negaliu patikti, jog tvai mano, kad i to
kas nors ieis, - pridr ypsodamas.
- K turi galvoje?
Aurenas gteljo peiais.
- Neinau. Maniau, jei kada nors iteksi, tai vyks labai
negreit, ir kad tai visiems savaime aiku.
- K ia neki?
Galiausiai brolis, kaip ir vyliausi, velniai paliet man rank.
- Nagi, Ide, tu visad buvai nepriklausoma. Gim ei bti ka
raliene. Mgsti valdyti ir visk sprsti pati. Manau, kad, uuot
itekjusi, bent kur laik karaliausi viena.
- Vis pirma, neturiu kitos ieities, - sumurmjau nuleis
dama galv, bet vis dar irdama Auren.
Jis patemp lp.
- Varg maoji princes, nenorinti valdyti pasaulio.
Nublokiau Aureno rank.
- Septynios minuts, ir karaliumi btum taps tu. A mie
liau sdiau viena ir rainiau laikelius, uuot leidusi laik
prie kvail popieri. O dar ta juokinga Atranka! Argi nesu
pranti, kaip tai siaubinga?
- Kaipgi visa tai sipainiojai? Maniau, kad Atrankos baigsi.

Vl pakliau akis dang.

- A ia niekuo dta. Tai ir yra blogiausia. Ttis turi nema
ai oponent, todl stengiasi atitraukti j dmes, - papuriau
galv. - Aurenai, padtis alyje ities prasta. mons griauna
namus, lugdo versl. Yra uvusij. Ttis gerai neino, kas
visa tai kursto, bet taria, kad tai daro ms bendraamiai, kar
ta, uaugusi be kast.
Aurenas nusivaip.
- Tai beprasmika. Kodl uaugusieji be kast turt kelti
neramumus?
Nutilau ir susimsiau. Kaip galjau paaikinti, kad mudu
su tvu tik spliojame?
- Na, a uaugau inodama, kad vien dien tapsiu kara
liene. Ir tiek. Jokio pasirinkimo. Tu augai, turdamas, i ko
rinktis. Galjai tiktis, kad stosi kariuomen, tapsi ambasa
doriumi, imsiesi kitokios veiklos. O kas, jei bt kitaip? Kas,
jei neturtum vis i galimybi?
- H m m , - numyk Aurenas, sekdamas mano mint. - Tai
jie negauna darbo?
- Darbo, isilavinimo, pinig. Girdjau, esama moni,
neleidiani vaikams tuoktis dl senj kast skirtum. V is
kas vyksta ne taip, kaip tikjosi ttis, padtis beveik nevaldo
ma. A r galime priversti mones elgtis siningai?
- Ir ttis mano, kad Atranka pads tai isprsti? - skepti
kai paklaus Aurenas.
- Taip, o a tursiu dumti nepatenkintiesiems akis, kol ttis
sumanys, k daryti.
Brolis sukikeno.

- Tada staigus tavo polinkis romantik tampa daug pras

mingesnis.
Pakliau galv.
- Nejuokauk, Aurenai. Vedybos mans nedomina, bet kam
tai rpi? O kitos moterys gali likti vienios.
- I t kit nesitikima paveldtojo.
Trinkteljau jam per rank.
- Padk! K man daryti?
Mudviej akys susitiko -

lengvai perprasdavau brolio

jausmus. Jis suvok, kad esu bauginta. Ne suirzusi ar pikta, ne

siutusi ar nepatenkinta.
Tiesiog isigandusi.
Pirmiau i mans buvo tikimasi, kad valdysiu, kad mano
rankose bus milijon moni likimai. Tai buvo darbas, uduo
tis. A galjau tvarkyti valstybs reikalus, dertis. O dl san
tuokos turjau apsisprsti pati, nes tai asmenika. Dabar su
pratau, kad bus kitaip.
aisminga Aureno ypsena iblso, jis prisitrauk kd ar
iau mans.
- Jei tvai nori nukreipti moni dmes, bt galima pasi
lyti kitoki bd. Vedybos - ne vienintel ieitis. Noriu pasaky
ti, jei tvai prim tok sprendim, tai visa kita jau imginta.
Susimiau u galvos. Nenorjau sakyti Aurenui, kad si
liau j vietoj savs, vos neusiminiau, ar tam netikt Keidenas.
Brolis neklydo, Atranka buvo paskutin tv viltis.
- ia ir yra esm, Ide. Bsi pirmoji teistai paveldjusi sos
t mergina, mons labai daug tikisi i tavs.

- Tarsi a to neinoiau.
- Bet tai suteikia daug galimybi dertis, - toliau kalbjo
Aurenas.
Kilsteljau galv.
- K turi omenyje?
- Jei btinai turi tam rytis, tarkis.
Atsitiesiau, mintims iant, ir svarsiau, ko galiau pra
yti. Gal manoma greitai surengti Atrank , kuri nesibaigt
pirlybomis?

Be pirlyb!
Jei nedelsiu, ttis veikiausiai sutiks su viskuo, kad tik galt
j surengti.
- Derybos, - sukudjau.
- Btent.
Atsistojau, sumiau Auren u aus ir segiau buin kakt.
- Tu mano didvyris!
Brolis nusiypsojo.
- Esu jums atsidavs, mano karaliene.
Sukikenau ir atstmiau j.
- Ai, Aurenai.
- Eik pamstyti, - brolis mosteljo duris. tariau, kad jam
labiau rpi grti prie laiko, negu raginti mane rengti plan.
Ipuoliau i Aureno kambario ir pasileidau savj atsineti
popieriaus. M an reikjo pagalvoti.
Pasukusi u kampo, kak atsitrenkiau ir auktielninka
pargriuvau ant kilimo.
- Oi! - suvaitojau, tada pakliau akis ir ivydau Kail Vudvork, ponios M arli sn.

Visa Vudvork eima gyveno tame paiame aukte kaip ir

mes. Tai buvo didiul garb arba susierzinimo altinis - des
tis k jautei Vudvorkams.
- Kur leki kaip akis idegs? - sunypiau.
- Bgau ne a, - atsak Kailas, rinkdamas ibarstytas kny
gas. - Pati turi irti, kur eini.
- Tikras dentelmenas tuoj pat paduot rank, - pareikiau.
Kailas pavelg mane pro ukritusius ant aki plaukus.
Jam labai reikjo apsikirpti ir nusiskusti, markiniai atrod ge
rokai per duksls. Nesuvokiau, kas mane labiau trikdo: ar kad
jis toks apsileids, ar kad mano eima gyvena po vienu stogu
su itokiu nevala.
Uvis labiau erzino tai, jog Kailas kadaise buvo tvarkingas.
Ir dabar turt toks bti, pamaniau. Nejaugi taip sunku susi
ukuoti?
- Idlina, tu niekada nelaikei mans dentelmenu.
- Tiesa, - atsikliau be jo pagalbos ir persibraukiau ranko
mis chalat.
Pastaruosius eis mnesius buvau ivaduota nuo nuobo
dios Kailo draugijos. Jis buvo ivaiavs Fenlj mokytis
spariuosiuose kursuose. Vos jam ivykus, Kailo motina m
skstis, kaip trksta snaus. Nenutuokiau, k jis studijavo, tie
s sakant, man tai nerpjo. O dabar Kailas gro, ir jo buvi
mas tapo dar vienu stres kelianiu veiksniu vis ilgjaniame
j srae.
- O kas privert toki panel bgti tarsi vejam?
- Esi per daug bukas suprasti.

Kailas nusijuok.
- Tiesa, esu tikras mulkis. Stebuklas, kad dar sugebu isi
maudyti.
Buvau beklausianti, ar jis ivis maudosi, nes panjo
mog, kuris kaip manydamas vengia muilo.
- Viliuosi, viena i knyg yra etiketo pradiamokslis. Tau
tikrai reikt t prisiminti.
- Idlina, tu dar ne karalien. sidmk tai.
Kailas patrauk savo keliu, o a siutau, kad paskutinis o
dis nebuvo mano.
Nuskubjau sau. M ano gyvenime atsirado didesni bd
nei rpinimasis Kailo manieromis. Nebuvo kada vaistyti lai
ko ginams. Turjau susitelkti tik tai, kas padt numarinti

Atrank.

Ketvirtas skyrius

- Noriu aikiai pasakyti, - tariau ssdamasi tio kabine

te. - N neketinu itekti.
Jis linkteljo.
- Suprantu, kad nenori tekti dabar, bet kada nors tau teks
tai padaryti, Idlina. Privalai pratsti karalikj gimin.
Nepakeniau, kai tvas itaip prabildavo apie mano ateit,
tarsi seksas, meil ir vaikai ne teikt laim, o bt tik prie
mon giminei pratsti. Jei taip, tai ateityje mans nelaukia n
kruopel diaugsmo.
Argi itai neturt bti maloniausia ir geriausia mano vie
patavimo dalis?
Nuvijau alin nerim ir susikaupiau.
- Suprantu. Ir sutinku, jog tai svarbu, - diplomatikai atsa
kiau. - Bet, rinkdamasis mon per Atrank, tikriausiai jaudi
naisi, kad n viena tau netiks? A r nebgtavai, kad tos mergi
nos siekia savanaudik tiksl?
Ttis ypteljo.

- Kiekvien akimirk, net per miegus.

Ttis pasakojo daugyb miglot istorij apie vien mergi
n, kuri buvo tokia nuolaidi, kad jis negaljo jos paksti, ir apie
kit, kuri stengsi sukiauti kaip manydama. A neinojau
daugelio vard ir vis smulkmen, bet mane tai tenkino. N ie
kada nesivaizdavau tio, mylinio k nors kit, o ne mam.
- Bsiu pirmoji moteris, paveldjusi karn. Tai gal b
simiems kandidatams reikt ikelti tam tikrus reikalavimus?
Ttis sukluso.
- Paaikink.
- Esu tikra, bus atliktas kruoptus patikrinimas, kad r
mus nepatekt koks nors psichopatas, tiesa?
- inoma, - ttis nusiypsojo, tarsi dl ito nereikt r
pintis.
- Vis dlto negaliu pasitikti bet kuo ir leisti valdyti al
drauge su manim. Taigi, - giliai atsidusau, - sutiksiu dalyvauti
iame juokingame ou, jeigu man kai k paadsi.
- Tai ne ou, Atranka turi puikias senas tradicijas. Brangi
dukrele, praau pasakyti, ko nori.
- Pirma, kad dalyviai galt ivykti, kada panorj, laisva
valia. Netroktu, kad bt pareigoti likti, jeigu a jiems ner
piau ar jie bodtsi gyvenimu rmuose.
- Sutinku, - per prievart ispaud ttis.
Rodos, ukliudiau skaudi viet.
- Puiku. Tu tikriausiai prietarausi, bet jeigu iki Atrankos
pabaigos nerasiu tinkamo mogaus, visk atauksime. Nebus
jokio princo, joki vedyb.

- M at kaip! - suuko ttis, palinko priek ir kaltinamai

dr pirtu mane. - Jei pritarsiu, atsikratysi vis kandidat
pai pirmj dien. N nesivarginsi rasti tinkamo!
Nutilau ir susimsiau.
- O jeigu nustatytume tam tikr laik? Pavyzdiui, Atranka
vykt tris mnesius - per t laik rinkiausi. Paskui, jei neras
iau tinkamo mogaus, visi kandidatai bt isisti.
Ttis persibrauk ranka lpas, pasimuist kdje ir smeig
akis mane.
- Idlina, ar suvoki, kaip tai svarbu?
- inoma, - kaipmat atsakiau, suprasdama, koks rimtas
is pokalbis. Viena klaida galjo taip paveikti mano gyvenim,
kad biau nebestengusi atitaisyti.
- Tu privalai gerai atlikti i pareig. Vis labui. Ms gy
venimas skirtas tarnauti alies pilieiams.
Nusukau akis. Kartais dingteldavo: kaip ia yra, kad
mama, ttis ir a visada turime aukotis, o kiti gali elgtis, kaip
usiman.
- Nenuvilsiu tavs, - paadjau. - Daryk, k reikia daryti.
Kurk planus, iekok bd visuomenei nuraminti, o a suteik
siu tau gantinai laiko visa tai gyvendinti.
Ttis susimsts pakl akis lubas.
- Tris mnesius? Prisieki stengtis?
Pakliau rank.
- Duodu od. Jeigu nori, galiu pasirayti sutart, tik nepa
adu, kad simylsiu.
- Tavimi dtas, nebiau toks tikras, - supratingai tar ttis.

Vis dlto buvau kitokia nei jis ir mama. Nors Atranka t

iui kl geriausius prisiminimus, galvojau tik apie trisdeimt
penkis triukmingus, kokius, bjauriai dvokianius vaikinus,
uplsianius mano namus. Mans tai neavjo.
- Sutarta.
Atsistojau nordama okti i diaugsmo.
- Tikrai?
- Tikrai.
Pamiau tio rank ir vienu spusteljimu nulmiau savo
ateit.
- Ai, tti.
Dingau i kambario, kol jis nespjo pamatyti plaios mano
ypsenos. Ikart miau svarstyti, kaip priversiu daugum vai
kin laisva valia palikti rmus. Prireikus galiu bti labai bjau
ri ar rasti bd paversti rmus itin nesvetinga vieta. Turiu ir
slaptj ginkl - Ostin. I ms vis jis labiausiai padks ir
papraytas pads man, tikriausiai neteks ilgai tikinti.
M an kl nuostab mintis, kad paprastas vaikinas gali bti
toks drsus ir pamginti tapti princu. Bet n vienas i j ne
supanios mans, kol nebsiu pasirengusi. Ketinau parodyti
vargams mulkiams, k jie sivl.

Rm studijoje buvo alta, bet kai buvo jungti viestuvai, tuoj

pat pasijutome kaip krosnyje. Jau seniai imokau rinktis ap
rang Praneim laidai, todl vakar mano suknel nedeng
pei. Kaip visada atrodiau nepriekaitingai, bet pasirpinau,
kad negauiau iluminio smgio.

- Nuostabi suknel, - pagyr mama, taisydama raukinu

kus ant rankovi. - Atrodai avingai.
- Ai. Tu irgi.
Ji ypsodamasi tebetais man suknel.
- Ai, irdele. inau, esi iek tiek sutrikusi, bet manau,
kad Atranka visiems ieis naud. Daug laiko praleidi viena,
bet galiausiai itai turs baigtis, ir...
- Ir tauta bus laiminga. Aiku.
Stengiausi nuslpti nusiminim savo balse. Karalikj
dukter naudingo itekinimo laikai lyg ir prajo, bet... A r labai
nuo to skiriasi Atranka ? Negi mama ito nesupranta?
Jos akys nuo suknels nukrypo mano veid. Jose mste
ljo gailestis.
- inau, kad jautiesi besiaukojanti. Taip ir yra, jei esi val
dovas. Nuolat turi daryti tai, ko nenori, bet privalai. - Mama
nurijo seil. - Bet per Atrank a sutikau tavo tv, atradau ar
tim draugi ir supratau, kad esu stipresn negu maniau esan
ti. Girdjau apie tavo susitarim su tiu. Jei per Atrank taip ir
nerasi tinkamo mogaus, tebnie. Bet gysi patirties. Sustipr
si ir io to imoksi. Nepyk ant ms, kad to paprame.
- A ir nepykstu.
- Bet kai pasilme surengti Atrank, buvai nirusi, - yp
teljo mama. - Tiesa?
- M a n atuoniolika. Esu genetikai ukoduota prieintis
tvams.
- Gali ir pakovoti, bet pagaliau turi suprasti, kaip tave myliu.
Apkabinau mam.

- Ir a tave. Tikrai.
Kur laik palaikiusi glbyje, mama atlijo ir patais man
suknel, nordama sitikinti, kad atrodau nepriekaitingai.
Tada nujo iekoti tio. Patraukiau prie Aureno. Brolis paai
piai kilsteljo antakius.
- Puikiai atrodai, sese. Beveik kaip nuotaka.
Sumiau sijon ir grakiai atsisdau.
- Dar vienas odis, ir nuskusiu tave miegant plikai.
- A irgi tave myliu.
Nenoromis nusiypsojau. Brolis visada suprasdavo mane.
Kambarys prisipild rm gyventoj. Ponia Lus sdjo
viena, nes generolas Legeris buvo ivyks. Ponas ir ponia Vudvorkai su Kailu ir Doise sitais u kamer. Vudvorkai turjo
lik du vaikus. inodama poni M arli esant geriausi mamos
draug, niekad nesakiau, kad jos vaikai labai bjauraus bdo.
Kailas buvo ne toks lyktus kaip Dois, bet per visus metus,
kiek teko j painti, nebuvau su juo domiai pasikalbjusi. Te
atleidia man Viepats, pamaniau, bet jei kada nors mane kan
kins nemiga, pasamdysiu Kail, kad sdt mano kambaryje
ir kalbt. Tada tikrai usnsiu. O Dois... M an trko odi
apsakyti, kokia ji netikusi mergiot.
m rinktis tio patarjai - tarybos nariai. j nusilenk
davo. Tarp j buvo vienintel moteris - ponia Brais Mana,
smulkut ir miela. N nesupratau, kaip toks santrus m o
gus sugeba isilaikyti politinje arenoje. Nebuvau girdjusi
los moters keliant bals, nemaiau pykusios, bet mons jos
klausydavo. O mans vyrai klausydavo tik kalbanios grietai.

Braiss dalyvavimas politikoje man kl smalsum. Splio

jau, kas nutikt, jeigu a, kaip karalien, suburiau taryb vien
i moter?
Bt domus eksperimentas.
Tarybos pirmininkas ir nariai perskait praneimus ir pa
skelb naujausias inias. Galiausiai Gavrilas Feidjus atsigr
mane.
ili Gavrilo plaukai buvo prilaiyti, bet veidas labai malo
nus. Pastaruoju metu jis kalbjo apie pasitraukim pensij,
bet inojau, kad po tokio svarbaus mano pareikimo jam dar
teks padirbti.
- vakar ubaigsime program itin jaudinaniomis i
niomis. Jas paskelbs ms busimoji karalien graioji Idlina
Skriv.
Jis pagarbiai mosteljo mano pusn. Lydima mandagi
plojim, plaiai ypsodamasi patraukiau prie iklotos kilimu
pakylos.
Gavrilas apkabino mane ir pabuiavo abu skruostus.
- Sveika atvykusi, princese Idlina.
- Ai, Gavrilai.
- Siningai prisipainsiu, kad jauiuosi tarsi vos vakar pa
skelbs apie tavo ir tavo brolio Aureno gimim. Sunku patik
ti, kad prajo jau atuoniolika met!
- Tai tiesa. Mes suaugome, - jaudindamasi pavelgiau
savo eim.
- Tau lemta pakeisti istorij. Manau, visa Ilja nekantrauja
pamatyti, kas nutiks po keleri met, kai tapsi karaliene.

- Tai bus ities spdinga akimirka, bet nenoriu tiek ilgai

laukti, kad pakeisiau istorij, - velniai baksteljau Gavrilui
alkne, o jis apsimet nustebs.
- K turite galvoje, Js Didenybe?
Atloiau peius prieais kamer C ir nusiypsojau.
- Pastaraisiais metais ms puiki alis patyr daug poky
i. Mano tv jaunystje sukilliai buvo beveik numalinti,
ir nors mes vis dar susiduriame su ikiais, mons daugiau
nebeskirstomi kastas. Gyvename didiuls laisvs laikais ir
nekantriai laukiame, kol ms tauta suklests.
Nepamirau ypsotis ir aikiai kalbti. Ne vienus metus
mokiausi kreiptis publik ir valdiau t technik. inojau,
kad darydama pareikim turiu pabrti, kas svarbiausia, bu
vau tai numaiusi.
- Tai ities puiku... bet man tik atuoniolika met. - N e
didel svei ir patarj auditorija sukikeno. - Nuobodoka
itisas dienas leisti kabinete su tiu. Praau nesieisti, Js
D idenybe, - pridriau, atsigrdama tt.
- Nesieidiu, - atsak jis.
- Taigi nusprendiau, kad reikia pokyi. Atjo metas ie
koti ne tik mogaus, kuris drauge su manimi atlikt atsaking
darb, bet ir tapt mano gyvenimo palydovu. itaip darydama
viliuosi, kad liejos mons pritars mano didiausiam troki
mui surengti Atrank.
Patarjai aikteljo ir m murmti. Maiau apstulbusius
rminink veidus. Nustebau, kad vienintelis mogus, pasiren
gs igirsti i ini, buvo Gavrilas.

- Rytoj bus isisti laikai visiems tinkamo amiaus liejos

jaunuoliams. Tursite dvi savaites nusprsti, ar nortumte
varytis dl mano rankos. Gerai suvokiu, kad tai neprasta. A t

rankose visada dalyvaudavo tik merginos, mon rinkdavosi

princas. Nors turiu tris brolius, labai troktu, kad Ilja turt
dar vien princ. Tikiuosi, jog visi alies pilieiai vs kartu su
manim.
Padariau negil tpsn ir grau savo viet. Mama su t
iu ypsojosi, didiuodamiesi manimi. Stengiausi tikinti save
visk padariusi kaip reikiant, nors jutau krauj kunkuliuojant
gyslose. Nenoromis bgtavau, kad k nors praleidau, kad
kliuvau savo paios nunert tinkl, nes is atrod labai v i
liojamai.
Vis dlto nieko nebegaljau pakeisti, lyg biau nuokusi
nuo skardio.

P e n k ta s skyrius

inojau, kad rmuose darbuojasi daug tarn, bet buvau tikra,

kad iki ios dienos dauguma j slapstsi. Vos tik pasklido inia
apie netiktai rengiam Atrank, po rmus, be kambarini ir
liokaj, m zuiti gausyb moni, kuri niekad anksiau ne
buvau maiusi.
Mano prastin dienotvark - ataskait skaitymas ir sd
jimas susirinkimuose - pasikeit, juk tapau svarbiausiuoju b
simos Atrankos asmeniu.
- Js viesybe, i mediaga truput pigesn, bet labai grai
ir puikiai ders prie rm dekoro, - vyrikis iskleid didel
audeklo skiaut ir umet ant kit dviej atrai.
Paiupinjau j, suavta audeklo groio, bet isyk supra
tau, kad jis netinka drabuiams.
- Ties sakant, nesuprantu, kam viso ito reikia, - prisi
painau.
Vienas i rm dekoratori suiaup lpas.
- Kai kurie svei kambariai perdm moteriki, todl pa
manme, kad js sveiai jausis patogiau, jei truput pakeisime

dekor, - tar jis ir itrauk dar vien skiaut mediagos. - G a

lime visikai pakeisti kambar vien perklodami lovos utiesa
l, - patikino jis mane.
- Gerai, - atsakiau manydama, kad nebtina tiek laiko tar
tis dl keli paklodi. - Bet ar sprsti turiu a?
Vyrikis maloniai nusiypsojo.
- Panele, vis Atrank lyds js dmesys. Net jei kokias
nors uduotis perleisite kitiems, mons vis tiek manys, kad
visk darote js. Todl turite bti atsakinga u visk.
Spoksojau audeklus, nepatenkinta, kad teks rpintis kiek
viena kvaila smulkmena.
- Renkuosi it, - parodiau pigiausi audekl. Jis buvo
tamsiai alias ir turjo atlaikyti tris mnesius.
- Labai imintinga, Js viesybe, - pagyr dekoratorius. Dar reikt irinkti naujus meno krinius, - jam suplojus ran
komis, jo pulkelis kambarini, nein paveikslais.
Atsidusau suprasdama, kad popiet prarasta.
Kit ryt buvau pakviesta valgomj. M am a atjo sykiu, o
ttis negaljo atsiplti nuo darb.
M um s linkteljo vyrikis - spjau j esant vyriausij rm
virj. emai nusilenkti jis negaljo dl didiulio pilvo. Vyri
kio veidas buvo irauds, bet neiprakaitavs. Dingteljo, jog
per ilgus virtuvje praleistus metus j nudegino garai.
- Ai, kad atjote, Js Didenybe ir Js viesybe. V ir
tuvs personalas dien nakt suka galv, kad galt patiekti
spding pirmj vakarien irinktiesiems. Be abejo, norime
paruoti septynis patiekalus.

- inoma! - sutiko mama.

Virjas nusiypsojo jai.
- Tad gal pritartumt galutiniam valgiaraiui?
Mintyse suaimanavau. Vakarien i septyni patiekal gali
trukti apie eias valandas - nuo pirmo kokteilio gurknio iki
paskutinio okolado ksnelio. Per kiek laiko atrinksime septy
nis patiekalus i daugybs silym?
Paaikjo, kad vakarien truks atuonias valandas. Kit die
nos dal man labai skaudjo pilv, todl visai nenudiugau, kai
kakas atjo pasiteirauti dl muzikos per pirmj vakarien.
Koridoriai panjo triukmingas gatves, kiekviename
rm kampelyje vyko skubi ruoa. Keniau kiek galjau, kol
vien dien mane susistabd ttis.
- Svarstome apie special kambar irinktiesiems. K ma
nai apie...
- Gana! - suirzusi atsidusau. - M an tai nerpi. Neturiu
supratimo, kaip reikt rengti tok kambar, todl silau pa
klausti vyrijos atstovo. O a bsiu sode.
Ttis suprato, kad tuoj pratrksiu, tad nesiginydamas lei
do eiti. Buvau dkinga u trump atokvp.
Pasitiesusi utiesal pievoje prieais mik, atsiguliau
knibsia su bikiniu. Jau seniai svajojau apie basein. iaip
jau sugebdavau pasiekti, ko noriu, bet rengti basein ttis
nesutiko. Pamaniau, kai rmai priklausys man, pirmiausia
sitaisysiu j.
Stengdamasi

atsipalaiduoti,

bloknote

pieiau

sukneli

modelius. Saul maloniai ild, greitas pietuko skrebenimas

drauge su lap narjimu liejosi maloni raminani melo

dij. Ilgjausi prarasto ramaus gyvenimo. T ik trys mnesiai,
kartojau sau. Trys mnesiai, ir viskas gr savo ves.
Ramyb sudrumst skardus juokas.
- Dois, - sumurmjau.
Prisidengusi akis, atsigriau ir ivydau j, ingsniuojani
artyn. jo su viena i savo draugi, priklausani auktuomenei.
Dois tyia isirinko j, nesitenkindama vien rm draugija.
Slpdama eskizus, uveriau bloknot ir apsiveriau auk
tielninka, tiesiog norjau pasideginti.
- Tai bus puiki patirtis kiekvienam, - girdjau Dois sa
kant draugei. - M an retai tenka bendrauti su vaikinais, dabar
tursiu galimyb pasikalbti su jais. Vien dien, kai bus ren
giamasi mano vedyboms, moksiu palaikyti pokalb.
Pakliau akis dang. Jei tie vaikinai man bt nors kiek
rpj, biau nerimavusi, kad Dois mano juos atvykstant
dl jos. Kita vertus, ji neabejojo, kad pasaulis sukasi aplink j.
M an buvo juokinga, kad taip sureikmina savo vedybas. D oi
s galjo itekti u pirmo sutiktojo gatvje, niekam tai nebt
rpj.
- Tikiuosi galsianti apsilankyti rmuose, kai vyks Atran

ka , - tar jos draug. - Bus labai linksma!

- inoma, anona! Pasirpinsiu, kad visos mano draugs
lankytsi kuo daniau. Jums tai irgi pravers.
Kaip grau, pamaniau, kad Dois silo mano namus ir
man rengiam Atrank kaip galimyb pasimokyti savo drau
gums. Giliai kvpiau. Turjau nusiraminti.

- Idlina! - suuko Dois, ivydusi mane.

Sudejavau ir sveikindamasi kilsteljau rank. Vyliausi, kad
tyldama usitikrinsiu ramyb.
- A r labai jaudiniesi dl Atrankos ? - i tolo suriko Dois.
Neketinau stgauti kaip kinink, todl nieko neatsakiau.
Galiausiai Dois su drauge atsivilko prie mans ir ustojo saul.
- Idlina, ar negirdjai mano klausimo? Negi nesijaudini
dl Atrankos?
Dois niekada nesikreipdavo mane, kaip dera.
- inoma, jaudinuosi.
- A irgi! Kaip bus aunu turti toki draugij.
- Tu netursi jokios draugijos, - priminiau jai. - Tie vaiki
nai bus mano sveiai.
Dois pakreip galv, tarsi aikiniau savaime supranta
mus dalykus.
- inau! Bet vis tiek smagu, kad aplink bus tiek daug
moni.
- Kiek tau met, Doise?
- Penkiolika, - ididiai atsak ji.
- Taip ir maniau. Jei nortum, galtum ieiti i rm ir su
sitikinti su bendraamiais. Jau tikrai esi gantinai suaugusi.
Ji nusiypsojo.
- Vargu. Toks elgesys nederamas.
Nenorjau vl ginytis su ja. Tai a negaljau nieko ne
spjusi staiga palikti rm. Buvau ribojama grieto protokolo,
apie mane buvo skelbiami viei pareikimai, turjau bti lydi
ma apsaugini. Apie galimyb itrkti n nesvarsiau.

Be to, nuolatos turjau irti, kokioje esu draugijoje.

Negaljau susitikti su bet kuo. Biau buvusi kaipmat nufo
tografuota piktavali. Paskui ta nuotrauka bt saugoma ir,
prireikus

mane

sukompromituoti,

skelbiama

laikraiuo

se. Nuolatos turjau saugotis viso to, kas gali pakenkti mano
vaizdiui, mano eimos vaizdiui ir aliai.
Dois buvo prasiok. Suvarymai jai negaliojo.
Taiau elgsi ji lyg kilmingoji.
- Na, iandien esi ne viena. Jeigu neprietaraujate, nor
iau pailsti.
- inoma, Js viesybe, - Doiss draug nulenk galv.
Atrod gana supratinga.
- Susitiksim per vakarien! - pernelyg entuziastingai pa
reik Dois.
Stengiausi nusiraminti, bet mane vis pasiekdavo spigus jos
balsas. Tad galiausiai suvyniojau apklot, pasimiau blokno
t ir patraukiau vidun. Pamaniau, jeigu negaliu atsipalaiduoti
ia, tai imsiuosi kokio nors darbo.
Atjus i saulto sodo rm koridoriai atrod tamss - kol
apsiprato akys. Sumirksjau stengdamasi irti einant artyn
mog. Tai buvo Ostinas, skubjo koridoriumi, neinas dviem
ssiuviniais.
Brolis bruko juos man rankas.
- Paslpk savo kambaryje, gerai? Jeigu kas nors teirausis,
tu mans nematei.
Staiga pasirods, jis staiga ir dingo. Atsidusau inodama,
kad neverta stengtis perprasti Ostino. Kartais mane labai slg-

davo tai, kad gimiau pirmesn, kita vertus, dkojau Dievui,

kad taip ijo. Kai tik sivaizduodavau Ostin sdint soste,
man suskausdavo galv.
I smalsumo, k rezga brolis, perveriau ssiuvinius. Pa
aikjo, kad jie ne jo. Atpainau vaikik Doiss raysen. Sa
vinink idav ir tai, kad lapai buvo prirainti jos ir Aureno
vard ir apvedioti irdelmis. Tiesa, radau ne vien Aureno
vard. Po keli puslapi Dois jau buvo simyljusi visus keturis populiarios grups Choosing Yesterday narius, paskui dar
kakok aktori. Rodos, jai patiko garsenybs.
Nusprendiau padti ssiuvinius ant ems prie dur
sod. Kad ir k suman Ostinas, Doisei negaljo bti dides
nio sukrtimo, kaip pamatyti juos ant ems prie dur. Gals
sukti galv, kaip tie popieriai ia atsidr ir kas juos skait.
Ji taip didiavosi, kad yra artima karalikajai eimai, tad gal
dabar pasimokys diskretikumo.
Kai grau savo kambar, Nina mans lauk, tuoj pat iu
po apklot ir nune skalbti. Kak usimeiau, nes iandien
neturjau nuotaikos galvoti apie drabuius. Ketinau susiu
kuoti, bet ivydau ant stalo kelis aplankus.
- Juos paliko ponia Brais, - pasak Nina.
Spoksojau aplankus. Tai buvo pirmasis prastas mano
darbas i savait, bet negaljau jo imtis.
- Perirsiu vliau, - paadjau, nors pamaniau, kad var
gu, ar taip bus. Gal padarysiu tai rytoj. i diena priklauso man.
Susisegiau plaukus, dar kart pasitaisiau makia ir pa
traukiau iekoti mamos. M an reikjo pabendrauti, buvau tik
ra, kad mama neprays mans irinkti bald ar valgi.

Radau j vien Moter kambaryje. Lentel prie dur skel

b, kad dabar i patalpa vadinama Niusomo biblioteka, nors
niekas, iskyrus mam, jos taip nevadino. ia rinkdavosi m o
terys, todl ankstesnis pavadinimas man atrod tinkamesnis.
N neatidariusi dur, igirdau fortepijono garsus ir su
pratau, kad mama viduje. Ji skambino tobulai. Mama mgda
vo pasakoti, kaip po vestuvi ttis liep jai isirinkti keturis
naujus fortepijonus. Jie buvo pastatyti vairiose rm vietose:
vienas mamos apartamentuose, antras tio, treias Moter
kambaryje, paskutinis didelje nenaudojamoje ketvirto aukto
svetainje.
Pavydiai irjau, kaip lengvai ji valdo instrument. Prisi
miniau mam sakius, kad senatvje, pirtams praradus m iklu
m, ji tegals nuspausti tik vien kit klavi. Kol kas jai itai
negrs.
Stengiausi eiti tyliai, bet mama igirdo mane.
- Sveika, brangute, - tar, atitraukdama pirtus nuo klavia
tros. - Sskis alia.
- Nenoriu trukdyti, - perjau kambar ir sitaisiau greta jos
ant suoliuko.
- Ir netrukdai. Norjau atsikratyti niri mini ir dabar
jauiuosi kur kas geriau.
- A r nutiko kas bloga?
Mam a isiblakiusi nusiypsojo ir paglost man nugar.
- Ne, tiesiog vargina kasdieniai darbai.
- inau, k turi galvoje, - tariau, perbgdama pirtais kla
vius, bet neskambindama.

- Nuolat svarstau, ar kaip reikiant suvokiu, k reikia bti

karaliene. Netrukus viskas pasikeis. Esama... Na, iuo metu tau
i r taip daug rpesi. Taigi nebekalbkim apie tai.
Mama sunkiai ispaud ypsen ir, nors a norjau sui
noti, kas jai neduoda ramybs, - juk galiausiai visi rpesiai
ugrius mane, - buvo teisi. iandien su jais nesusidorosiu.
Rodos, jai irgi buvo nelengva.
- A r kada nors gailjaisi? - paklausiau, matydama lides
mamos akyse, nors ji stengsi j nuslpti. - Kad dalyvavai A t

rankoje ir tapai karaliene?

Nudiugau, kad mama ikart neatsak taip arba ne, bet
apsvarst mano klausim.
- Nesigailiu itekjusi u tavo tvo. Kartais svarstau, koks
bt buvs mano gyvenimas be Atrankos , arba jei biau atvy
kusi rmus, bet nelaimjusi. Manau, viskas bt ij gera.
G al nebiau jautusis itin laiminga, nors nesivaizduoju, kaip
ten bt ij. Kelias iki sosto man buvo sunkus, nes nenorjau
juo engti.
- Tikrai nenorjai?
Mam a papurt galv.
- Ne a pati sumaniau dalyvauti Atrankoje.
M a n atvipo iauna. Mam a niekad nebuvo usiminusi
apie tai.
- Tai kas tada?
- Nesvarbu, - skubotai atsak ji. - Bet suprantu, kodl
nuogstauji. Manau, per Atrank daug k suinosi apie save.
Viliuosi, patiksi manimi.

- Bt daug lengviau tikti tavimi, jeigu inoiau, kad su

rengei Atrank dl mans, o ne nordama nusipirkti taik, mano odiai nuskambjo kur kas atriau, negu norjau.
M am a giliai atsiduso.
- Manai, kad tai savanaudika, bet vliau atrodys kitaip.
Vien dien tavo peius prislgs valstybs reikalai. Pati nu
stebsi, k teks imginti, kad palaikytum tvark. Niekada ne
maniau, kad kada nors vl rengsime Atrank , bet planai pasi
keit, nes i tavs reikalaujama labai daug.
- I mans reikalaujama per daug, - atoviau.
- Pirma, suvelnink ton, - spjo mama. - Antra, tu ma
tai tik dalel viso darbo. N nenutuoki, kokia nata ugriuvo
tavo tv.
Sdjau tyldama. Norjau ieiti. Jei mamai nepatinka
mano tonas, kodl ji mane spaudia?
- Idlina, - tyliai prabilo ji, - toji ramyb vis tiek bt pasi
baigusi. Anksiau ar vliau biau turjusi ko nors imtis.
- K turi galvoje?
- Tu atrodei atsiribojusi, atsiskyrusi nuo savo piliei. i
nau, kad nuolat bgtavai dl karalienei keliam reikalavim,
bet atjo laikas atsivelgti kit moni reikmes.
- A r nemanai, kad a suvokiu tai? - Negi mama nemato, k
veikiu vis dien?
Ji suiaup lpas.
- Ne, brangute. T ik ne tada, kai tau tai sukelia nepatogum.
Norjau aprkti ir j, ir tt. inoma, a per ilgai mirkdavau
vonioje ar danokai igerdavau per vakarien. Tikrai nema
niau, kad tai per didelis mokestis u pasiaukojim.

- N nesuvokiau, kad laikai mane tokia ydinga, - atsistojau

ir nusigriau.
- Idlina, norjau pasakyti ne tai.
- Bet pasakei. Tai gerai, - patraukiau prie dur. Mamos
kaltinimai taip mane siutino, kad vos tvardiausi.
- Brangi dukrele, mes norime, kad btum puiki karalien,
ir liek, - maldavo ji.
- Ir bsiu, - atsakiau jau i tarpdurio. - M an tikrai nereikia
vaikino, nurodinjanio, kaip tai daryti.
Eidama tolyn, stengiausi nusiraminti. Rodos, visata susi
vienijo ir nutaik ginklus mane. miau save tikinti, kad tai
bus viso labo trys mnesiai... tik trys mnesiai... kol igirdau
kak verkiant.
- Tu tikra? - igirdau generolo Legerio bals.
- Kalbjausi su ja ryt. Nusprend pati auginti kdik, trksmingai kvpavo ponia Lus.
- A r sakei jai, kad tam kdikiui galime duoti visk? Kad
turime daugiau pinig nei sugebame ileisti? Kad mes j myl
sime, nepaisydami jo negali? - generolas Legeris pakudomis
berte br odius.
- Sakiau dar daugiau, - tvirtino Lus. - inau, jog kdi
kis tikriausiai gim sutrikusios psichikos. Tikinau motin, kad
pasirpinsime visomis jo reikmmis, kad pati karalien j pri
irs. Ji papasakojo kalbjusis su savo eima, i sutikusi jai
padti. Moteris tvirtino niekad neketinusi atsisakyti kdikio,
jei tik nereiksi auginti jo vienai. Ji atsipra, tarsi tai galt
k nors pakeisti.

Ponia Lus niurkiojo, mgindama ugniauti raud.

Klausydamasi pokalbio, usiglaudiau koridoriuje u kampo.
- M an labai gaila, Luse.
- Neatsipraink, tai ne tavo kalt, - Lus itar iuos o
dius velniai ir drsinamai. - Ko gero, turime susitaikyti su
tuo, kad liksime bevaikiai. Ilgi gydymosi metai, daugyb per
sileidim, trys nepavyk vaikinimai... turime visk palikti li
kim o valiai.
Ilgokai patyljs, generolas Legeris atsak:
- Jei manai, kad tai geriausia.
- Taip, - atsak Lus, jos balsas skambjo tvirtai, bet pas
kui moteris vl puol aaras. - Vis dar negaliu patikti, kad
niekada netapsiu motina.
Po akimirkos jos verksmai pritilo. Supratau, kad vyras pri
glaud j prie krtins, labai stengdamasis nuraminti.
Iki iol maniau, kad Legeriai patys nusprend neturti
vaik. Ponia Lus niekada nekalbdavo apie savo bd, man
bnant kambaryje. Linksmai aisdavo su mumis, kai buvome
mai, ir mumis rpindavosi. M an niekad nedingteljo, kad ne
gali susilaukti palikuoni.
Gal mama teisi? Gal nesu tokia atidi ir pastabi kaip manau?
Poni Lus labai myliu. Kodl nesugebu pamatyti, kaip ji lidi?

etas skyrius

| rm studij atkeliavo trisdeimt penki didiuliai krepiai,

pilni anket. Visos buvo sudtos vokus, siekiant isaugoti
dalyvi anonimikum. Prieais kameras stengiausi atrodyti
labai susidomjusi ir nekantraujanti, bet jutau, kad kiekvien
akimirk galiu privemti kur nors krep.
Taip sumat kandidat.
Ttis udjo rank man ant nugaros.
- Viskas gerai, Ide. Tiesiog eik prie kiekvieno krepio ir itrauk po vien vok. A juos paimsiu i tavs, kad turtum lais
vas rankas. Vakare per Praneimus atplime. Tai visai paprasta.
i nesunki uduotis kakodl labai baugino. Kita vertus,
paskelbus Atrank , jauiausi kaip apdujusi, tad nebuvo ko
stebtis.
Pasitaisiau mgstamiausi diadem ir perbraukiau ranko
mis besimainani atspalvi pilk suknel. Norjau bti tikra,
kad iandien vytsiu. Prie leisdamasi studij, vilgteljau
veidrod ir net pati truput isigandau savo atspindio.

- Nejaugi ities turiu pati irinkti kiekvien kandidat? sukudjau vildamasi, kad kameros ito neufiksuos.
Ttis man velniai ypteljo ir tar:
- A tokios privilegijos neturjau. Pirmyn, brangute.
- K turi galvoje?
- Paaikinsiu vliau. Dabar eik, - jis mosteljo krepius
su vokais.
G iliai kvpiau. Privalau tai padaryti, pamaniau. Nesvarbu,
ko viliasi mons, a turiu plan. Paprast plan. Ilipsiu sausa
i vandens. Vos keli mnesiai mano gyvenime neturs didels
reikms, paskui vl rengsiuosi tapti karaliene. Ir valdysiu vie
na. Tai kodl delsi? Usiiaupk .
Patraukiau prie pirmo krepio su anketomis i Klermonto. Itraukiau vok, sublyksjo fotoaparatai, mons studijoje
m ploti. Susijaudinusi mama apkabino Auren, o jis paslap
ia vypteljo man. Ponia M arli diaugsmingai atsiduso, o po
nios Luss i viso nemaiau. Ostinas kaip paprastai irgi buvo
kakur pradings, bet Keidenas stovjo alia mamos ir susido
mjs visk stebjo.
Vokus i kiekvieno krepio traukiau vis kitaip. I vieno
miau nuo paties viraus. kit giliai kiau rank ir suvejo
jau vok. irovai ypa subruzdo, kai prijau iki Karolinos,
gimtosios mamos provincijos. Itraukiau du vokus, pavariau
rankose ir vien meiau atgal.
Galiausiai daviau tiui paskutin vok. Pasigirdo dar
daugiau plojim, sublykiojo fotoaparatai. Ispaudiau, mano
manymu, entuziasting ypsen, paskui i studijos pasipyl

urnalistai, trokdami paskelbti gaut informacij. Aurenas ir

Keidenas juokdamiesi ijo, mama skubotai pabuiavo mane
kakt ir nusek kandin j. M udvi vl kalbjoms, bet nelabai
k turjome pasakyti viena kitai.
- Puikiai laikeisi, - pasak man ttis, kai likome vieni. Jo
balse buvo girdti nuoirdi pagarba. - Patikk, suprantu, kiek
nerv tau tai kainavo, bet pasirodei auniai.
- I kur tau inoti? - sisprendiau rankomis onus. - Juk
pats netraukei vok.
Ttis nurijo seil.
- iaip jau esi daugma girdjusi, kaip a ir tavo mama
suradome vienas kit. Vis dlto esama smulkmen, kurias
geriausia palikti umartyje. Pasakoju tai tik tam, kad suprastum, kaip tau pasisek.
Linkteljau, ne itin numanydama, kur jis suka.
Ttis atsiduso.
- M ano Atranka nebuvo farsas, bet panjo j. Visas da
lyves parinko tvas, rinko merginas, turinias politini ryi,
i taking eim arba tokias graias, kad mons jas dievint.
Jis inojo, jog reikia vairovs, bet kad viskas atrodyt teista,
irinko tris penktos kastos atstoves, n vienos merginos i e
mesni kast. T trij mergin dalyvavimas laidavo, kad nie
kam nekils tarimo.
Nejuiomis isiiojau ir ikart usiiaupiau.
- O kaip mama?
- Turjo greitai ikristi. Ties sakant, tvas ne kart mgino
pakeisti mano nuomon apie t mergin, ji ketino pasitraukti

ir pati. Bet pavelk j dabar, - tio veidas suvelnjo. - Nors

man sunku sivaizduoti, mons j kaip karalien myli labiau
u mano motin. Ji pagimd keturis nuostabius, protingus,
stiprius vaikus. Ir suteik man laim.
Ttis ltai pervert vokus.
- Abejoju likimu ar lemtimi. Bet noriau patikinti tave,
kad i pairos nereikmingi dalykai gali pasirodyti labai svar
bs. Galiausiai suvoki nebenors iekoti kito mogaus.
Iki iol neturjau prieasi abejoti, kad inau vis savo
tv meils istorij. Bet igirdusi tio ipaint, kad mama tu
rjo labai greitai palikti Atrank , ir mamos prisipainim, kad
ji ivis nenorjo dalyvauti iame renginyje, miau svarstyti,
kaip jie surado vienas kit.
Tio veido iraika bylojo, kad jam paiam sunku patikti.
- Tau puikiai seksis, - tar jis, ididiai ypsodamasis.
- Kodl taip manai?
- Esi panai savo mam ir karalikj moiut. Rytinga.
Ko gero, dar svarbiau, kad nemgsti pralaimti. inau, kad vis
kas eis kaip i pypks, nebent pati ukirstum tam keli.
Vos nepapasakojau, vos neprisipainau tiui, kad turiu
begales sumanym, kaip atsikratyti t vaikin. Jis buvo tei
sus - a nenoriu pralaimti. Pralaimjimas reikt, kad mano
gyvenimui kas nors vadovaus.
- Esu tikra, kad viskas vyks, kaip turi bti, - tariau su vos
girdimu gailesiu balse.
Ttis pakl rank ir paglost man skruost.
- Taip daniausiai ir esti.

Septintas skyrius

Studijoje buvo pagausj svei. Paprastai greta sddavome tik

mudu su Aurenu, bet vakar dalyvavo ir Keidenas su Ostinu.
Kitoje stalo pusje buvo sitais tio patarjai, viduryje
stovjo taur su mano itrauktais vokais ir kita, tuia, skirta
atpltiesiems. Ikliau slyg, kad skaitysiu vardus pati. Tai
suteik ioki toki galimyb valdyti padt, man tai patiko.
Vietos u kamer buvo upildytos kit rminink. G e
nerolas Legeris buiavo poni Lus kakt ir kak kudjo.
Prajo kelios dienos nuo mano nugirsto j pokalbio, o man
jos vis dar buvo labai gaila. I vis moni pasaulyje Legeriai
atrod tinkamiausi tapti tvais. O Skriv eima - tinkam iau
sia valdyti.
Vis dlto neinojau, kaip padti Legeriams.
Ponia M arli tild Dois, kvatojani i nevykusio savo
paios pokto. Niekaip nesupratau, kodl tokia puiki mote
ris pagimd tokius bjaurius vaikus. Prisiminiau savo mgs
tamiausi diadem, kuri buvau usidjusi ryt. Tai buvo

jau treia diadema, nes pirmj Dois sulankst, antrosios

pamet du akmenlius. Ji ivis neturjo teiss j liesti. Nieku
gyvu.
Kailas sdjo alia sesers ir skait knyg. Be abejo, visa, kas
vyko rmuose ir ms alyje, jam kl didel nuobodul. Koks
nedkingas mogus.
Jis pakl akis nuo knygos, pamat, kad j stebiu, vypteljo
ir vl m skaityti. Ko ia atjo?
- Kaip jautiesi? - staiga prie mans prijo mama ir apka
bino per peius.
- Gerai.
Ji nusiypsojo.
- Kur jau ten gerai. Tai siaubinga.
- Taip ir yra. Kaip malonu i tavs igirsti toki diaugs
ming ini.
Nordama pairti, ar mudvi susitaikme, mama nedr
siai sukikeno.
- Nemanau, kad tu turi yd, - tyliai tar ji. - Veikiau gau
syb puiki savybi. Ateis diena, kai suprasi, k reikia jaudin
tis dl savo vaik. Jaudinuosi dl tavs labiau nei dl kit. Tu
ne iaip sau mergait, Idlina. Esi ypatinga. Troktu tau visa ko
geriausio.
Neinojau, k atsakyti. Nenorjau, kad mudvi pradtume
ginytis prie tok svarb vyk. M am a vis dar laik apglbusi
mane per peius, tad apkabinau j per liemen. Ji pabuiavo
mane kakt, tiesiai po diadema.
- Jauiuosi labai nesmagiai, - prisipainau.

- sivaizduok, kaip jauiasi tie vaikinai. Jiems tai irgi d i

diulis vykis. Diaugsis visa alis.
Stengiausi ramiai kvpuoti. Trys mnesiai. Paskui laisv.
Visai paprasta.
- Didiuojuosi tavimi, - tar mama, spusteldama man
pet. - Skms.
Ji nujo pasitikti tio, o prie mans atpdino Aurenas, tai
sydamasis kostium.
- Negaliu patikti, kad itai i tikrj vyksta, - nuoirdiai
susijaudins pasak jis. - Laukiu draugijos.
- O Kailo draugijos tau nepakanka? - dirsteljau brol, vl
kius nos knyg.
- Nesuprantu, kuo jis tau netinka. Kailas tikrai protingas.
- A r tai reikia nuobodus?
- Ne! Bet diaugsiuosi susipains su vairiais monmis.
- O a ne, - sunriau rankas i dalies suirzusi, i dalies
gindamasi.
- Nagi, sese, bus smagu, - brolis apvelg studij ir suku
djo: - Galiu tik sivaizduoti, k esi parengusi tiems vargams
mulkiams.
Mginau nuslpti ypsen, bet nekantravau ivysti, kaip
nesmagiai pasijus irinktieji.
Aurenas pam vien vok ir baksteljo juo man nos.
- Dabar susikaupk. Jeigu turi angl kalbos pagrindus, vis
k puikiai atliksi.
- Tu tikras galvos skausmas, - kumteljau jam rank. M yliu tave.

- inau, kad myli. Nesijaudink. Viskas eisis lengvai.

Buvome paprayti uimti savo vietas. Aurenas met vok
taur, pam mane u rankos ir nuved atsissti. jungus ka
meras, ttis pradjo Praneim laid - paskelb apie bsim
prekybos sutart su Naujja Azija. Ms alys dabar bendravo
taip artimai, kad negaljai n sivaizduoti jas kadaise kariavus.
Ttis dst apie gausjani imigracij. Paskui kalbjo visi jo
patarjai, skaitant poni Brais. Rodos, laida truko be galo il
gai, nors i ties prabgo akimirksniu.
Kai Gavrilas pristat mane, tuoj pat prisiminiau, k da
ryti. Pakilau, nuingsniavau per scen ir atsistojau prieais
mikrofon.
Akinamai nusiypsojau tiesiai kamer. inojau, kad va
kar mane iri visa Ilja.
- Esu tikra, kad js jaudinats kaip ir a, taigi nedelskim ir
paskelbkim Atrankos dalyvi vardus, kuriuos troktate igirs
ti. Ponios ir ponai, mano ivardyti trisdeimt penki jaunuoliai
bus pakviesti dalyvauti naujojoje Atrankoje.
Pamiau i taurs pirmj vok.
- I Laiklio, - paskelbiau atplusi vok, - ponas Makendrikas epardas.
Parodiau jo nuotrauk, susirinkusieji paplojo, tada djau
atplt vok tui taur ir siekteljau pilnos.
- I Zunio... ponas Vinslovas Fildsas.
Paminjus kiekvien vard, nugriauddavo plojimai.
Holdenas Mesinderis. Keslis Timberis. Heilas Garneris.
Edvinas Biopas.

Kol prisikasiau iki paskutinio, pasijutau it atplusi ma

iausiai imt vok. M an paskaudo skruostus. Vyliausi, kad
nesmerks, kad vakarieniausiu savo kambaryje viena. Tikrai
buvau to verta.
- Ak, i Ancheleso, - atpliau vok ir itraukiau paskutin
anket. inia, mano ypsena iblso, bet negaljau susivaldy
ti. - Ponas Kailas Vudvorkas.
Susirinkusieji subruzdo. Keli aikteljo, vienas kitas nu
sijuok, bet garsiausia buvo paties Kailo reakcija. Jis paleido
knyg i rank.
kvpiau oro.
- tai ir viskas. Rytoj bus isisti konsultantai, padsiantys
trisdeimt penkiems kandidatams ruotis Atrankai. Po savai
ts ie turs atvykti rmus. Kol kas pasveikinkite kandidatus
drauge su manimi.
m iau ploti, susirinkusieji man pritar. Tada grau viet,
stengdamasi ugniauti leiktul.
Kailo vardas sukrt mane labiau, negu tikjausi. iaip ar
taip, n vienas i an vaikin neturjo galimybs laimti. Vis
dlto kakas ia buvo ne taip.
Vos tik Gavrilas ubaig laid, visi sukruto. M am a su tiu
prijo prie Vudvork, a nusekiau i paskos. Dois kvatojosi
ir tiesiog vytjo.
- A nepildiau anketos! - tvirtino Kailas.
M a n prisiartinus, ms akys susitiko. Supratau, kad jis
toks pat nusimins kaip ir a.
- Argi tai svarbu? - prabilo mama. - Atrankoje galjo daly
vauti visi tinkamo amiaus vaikinai.

Ttis linkteljo.
- Tai tiesa. Padtis keistoka, bet nieko neteisto ia nra.
- Bet a nenoriu dalyvauti Atrankoje, - Kailas maldauja
mai irjo j.
- Kas upild tavo anket? - paklausiau.
Kailas papurt galv.
- Nenumanau. sivl kakokia klaida. Kodl biau tur
js pildyti anket, jeigu neketinau varytis?
Mamos akys nukrypo generol Leger. Rodos, juodu yp
teljo vienas kitam. M an tai atrod nejuokinga.
- Atsipraau! - miau prietarauti. - Tai nepriimtina. Gal
galima k nors pakeisti?
- Isirink k nors kit, - pasil Kailas.
Generolas Legeris papurt galv.
- Idlina paskelb tavo vard visai aliai. Tu atstovauji Anchelesui.
- Taip ir yra, - sutiko ttis. - Vieai paskelbtas vardas pa
reigoja. Mes negalime pakeisti tavs.
Kailas pakl akis dang. Danai taip darydavo.
- Tada Idlina gali mane ispirti jau pirm dien.
- O kur isisti? - paklausiau. - Tu ir taip namie.
Aurenas sukikeno.
- Atleiskit, - tar jis, pastebjs piktus ms vilgsnius, kitiems kandidatams tai visai nepatiks.
- Isisk mane i alies, - susijaudins pasil Kailas.
- Kailai, imt kart sakiau, kad niekur nevaiuosi! - taip
rytingai kalbanios ponios M arli dar nebuvau girdjusi.

Moteris prisidjo rank prie smilkinio, o jos vyras apkabins

kak nibdjo jai aus.
- N ori kur nors ivykti? - nepatikliai paklausiau. - Rmai
tau per prasti?
- Jie ne mano, - pakeltu balsu atsak Kailas. - Atvirai kal
bant, esu pavargs nuo viso to. Man griso taisykls, pabodo
sveio vaidmuo ir niekinamas tavo poiris mane.
Aikteljau, nes ponia M arli trinkteljo snui per galv.
- Atsiprayk! - paliep ji.
Kailas suiaup lpas ir nudelb akis. A sunriau rankas.
Jis niekur neis, pamaniau, kol neatsiprays. Vienaip ar kitaip
turs tai padaryti.
Galiausiai purtydamas galv jis imurmjo atsipraym.
Netikinta jo pastang, nusukau akis.
- Viskas vyks pagal plan, - pasak ttis. - i Atranka bus
tokia pati kaip kitos. Jos esm pasirinkimas. Nuo dabar Kailas
yra vienas i kandidat, ir Idlina tars savo od.
Ai tau, tti. Dirsteljau Kail. Jis buvo beds akis grin
dis, atrod sutriks ir pyks.
- O dabar silau eiti pavalgyti ir atvsti. Vis dien buvo
dl ko jaudintis.
- Tiesa, - pritar generolas Legeris, - eime uksti.
- Pavargau, - pasakiau. - Bsiu savo kambaryje.
Nelaukiau leidimo pasialinti. Po io vakaro nesijauiau
niekam skolinga. Jie gavo visa, ko norjo.

Atuntas skyrius

Savaitgal vengiau su kuo nors bendrauti, bet, rodos, niekam

tai nerpjo, net mamai. Kai buvo paskelbti vardai, Atran

ka tapo tikrove, o a lidjau, kad vienatvs dienos netrukus

baigsis.
Pirmadien, prie atvykstant dalyviams, galiausiai pasiil
gau moni ir patraukiau Moter kambar. Ten aptikau po
ni Lus, ji atrod linksma kaip prastai. Norjau kaip nors jai
pagelbti. Supratau, kad kdikio jai niekas neatstos, bet kol kas
tesumaniau padovanoti unyt.
Mam a kalbjosi su ponia Marli. Vos man engus pro du
ris, jos pamojo, kad prieiiau.
M an atsisdus, ponia M arli udjo rank ant manosios.
- Norjau pasiaikinti dl Kailo. Jis nori ivykti ne dl tavs.
Jau seniai kalba apie tai. Vyliausi, kad praleids semestr u
sienyje, pamir savo sumanym. Negaliu leisti jam ivaiuoti.
- Anksiau ar vliau tursi leisti rinktis jam paiam, - pa
reik mama.

Juokinga, kad pati mgino itekinti savo dukter u nepa

stamo mogaus.
- A jo nesuprantu. Dois niekad nekalba apie ivykim.
Pakliau akis dang. Kurgi ne, ji patenkinta ir ia.
- Bet k gali padaryti? Juk nepriversi Kailo likti, - mama
pripyl puodel arbatos ir pastat prieais mane.
- Pasamdiau kit repetitori. Jis turi gyvenimo patirties
ir duos Kailui ini daugiau u knygas, todl viliuosi laimti
laiko. Tikiuosi...
puolusi kambar teta M ei atrod tarsi nuengusi i ur
nalo virelio. Pribgau prie jos ir tvirtai apkabinau, net kaulai
sutrakjo.
- Js viesybe, - pasisveikino ji.
- Nutilk.
Ji nusijuok, tada vl prisitrauk mane, sum u pei ir
pavelg akis.
- Noriu igirsti visk apie Atrank. Kaip jautiesi? Kai kuri
vaikin nuotraukos graios. A r jau k nors simyljai?
- N i tolo, - nusijuokiau.
- Na, duok jiems kelet dien.
Tokia jau buvo toji teta Mei. Kas keli mnesiai sutikdavo
nauj meil. Su mumis visais keturiais, su pussesere Estra ir
pusbroliu Leo ji elgsi kaip su savo vaikais, nes pati buvo ne
tekjusi. Tetos M ei draugija mane itin diugino, jai atvykus,
rmai tarsi atgydavo.
- A r ilgai viesi? - paklaus mama.
M udvi su M ei atsigrme j, teta vis dar laik mane u
rankos.

- Ivaiuosiu ketvirtadien.
Aikteljau.
- inau, praleisiu vis domum! - ji susirauk. - Bet
penktadien po piet Leo dalyvaus varybose, o etadien Estra oks scenoje, paadjau bti. Jai puikiai sekasi, - pasak ji
mamai. - Ikart matyti, kad motina buvo meninink.
Jos nusiypsojo viena kitai.
- Kaip gaila, kad negaliu prisidti, - pasiskund mama.
- Kodl gi ne? - tarsteljau, rinkdamasi pyragaiius prie
arbatos.
Teta M ei klausiamai pavelg mane.
- A r supranti, kad savaitgal jau turi dideli plan, pa
keisiani tavo gyvenim?
Gteljau peiais.
- Nieko baisaus, jeigu k nors ir praleisiu.
- Idlina, - papriekaitavo mama.
- Atsipraau. Tie planai priblokiami. Mane tenkina da
bartin padtis.
- Kur dalyvi nuotraukos? - paklaus Mei.
- M ano kambaryje ant stalo. Stengiuosi siminti vardus,
bet ne itin sekasi.
M ei pamojo kambarinei.
- Mieloji, gal nueitum princess kambar ir atnetum A t

rankos kandidat nuotraukas nuo jos stalo?

Kambarin nusiypsojo ir padar tpsn. Spjau, kad eida
ma i mano kambario pati perirs tas nuotraukas.
Mam a palinko seser.

- T ik noriu priminti: pirma, kandidatai nelieiami, antra,

tu dukart vyresn u juos.
M u d vi su M arli nusijuokme, Lus tik nusiypsojo. Ji su
teta M ei elgsi santriau negu mes.
- Neerzinkit jos, - paprietaravo ponia Lus. - Neabejoju,
kad jos ketinimai patys geriausi.
- Ai, Luse. Stengiuosi ne dl savs, o dl Idlinos! - pa
reik teta Mei. - Turime jai pagelbti auniai pradti Atrank.

- Sunku numatyti, kaip viskas klostysis, - mama atsilo

kdje ir gr arbat, jausdama savo pranaum.
Ponia M ark nusikvatojo.
- Ir itai sakai tu! Gal priminti, kaip prasidjo tavo Atranka ?
- K? - buvau priblokta. Kiek smulkmen mano tvai nu
tyljo i savo Atrankos ? - K M a rk turi galvoje?
Mama pastat puodel ir tarsi gindamasi pakl rank.
- Atsitiktinai susidriau su tavo tiu nakt prie Atrankos
pradi. Tu puikiai inai, - tar ji poniai Mark, o ne man, kad u tai lengvai galjau bti ispirta. Tikjausi ne tokio pir
mojo spdio.
Sdjau atvipusia iauna.
- Mama, kiekgi taisykli tu paeidei?
Ji pakl akis dang, lyg mgindama suskaiiuoti.
- Na gerai, perirkit tas nuotraukas, js laimjot.
Teta M ei patenkinta nusijuok, o a stengiausi siminti,
kaip grakiai ji palenkia galv ir kaip spindi jos akys. Atro
d nuostabiai, nors nedjo ypating pastang. Dievinau tet
M ei ir myljau beveik kaip mam. Geriausia vaikysts aidim

draug Dois man atrod lkta, o bendravimas su mamos

draugmis itaisydavo trkum. Teta M ei buvo gyvybinga,
ponia Lus miela, ponia M arli linksma. Mamos stipryb atro
d nekainojama. i moter draugija dav man daugiau nau
dos u bet kokias pamokas.
Neina nuotraukomis ir anketomis, gro kambarin. Ji
padjo prieais mane sn popieri. M ano nuostabai, ponia
M arli pirmoji iupo pluot nuotrauk ir m apirinti. Ja
pasek teta Mei, mama nepam n vienos, bet dirsiojo po
niai M arli per pet. Ponia Lus stengsi nepasirodyti smalsi,
bet galiausiai ir ji pasidjo pluotel nuotrauk ant keli.
- O, is vaikinas atrodo daug adantis, - teta M ei parod
man nuotrauk. sispoksojau giliai sodintas juodas akis ir
tamsi od. Vaikino plaukai buvo nukirpti trumpai, jis plaiai
ypsojosi. - Beidenas Treinsas, devyniolikmetis i Samnerio.
- Graus, - susiavjo mama.
- Tikrai, - pripaino Mei. - Pavarde Treinsas, taigi jo ei
ma tikriausiai priklaus septintai kastai. ia parayta, kad stu
dijuoja reklamos vadyb, yra pirmo kurso studentas. Vadinasi,
jis arba kas nors i jo eimos trokta mokytis.
- Tiesa, - pritar Marli. - Tai nemenkas siekis.
Pasimiau kelet anket ir miau skaitinti.
- Tai kaip jautiesi? - paklaus teta Mei. - A r pasirengusi

Atrankai ?
- Tikiuosi, - nerpestingai variau anketas, iekodama ko
nors domesnio. - Kur laik rmuose buvo kilusi tokia su
maitis, kad galo nebuvo matyti. Rodos, dabar visi kambariai

rengti, valgiaratis sudarytas, kandidatai paskelbti, iki ryto

jaus turi bti surengtas j atvykimas.
- Regis, ities jaudiniesi, - erzindama kumteljo man Mei.
Atsidusau ir reikmingai vilgteljau mam.
- Turbt inai, kad visa tai vyksta ne vien dl mans?
- K turi galvoje, brangute? - paklaus ponia Lus. Ji buvo
pasidjusi ant keli sn popieri ir susirpinusi velg
mudvi su mama.
- inoma, viliams, kad Idlina ras savs vert vaikin ir
u jo iteks, - uuolankomis prabilo mama. - Bet kol vyks

Atranka , tursime laiko parengti plan, kaip ugniauti nera

mumus dl kast panaikinimo.
- Amerika! - tar Mei. - Tai tavo dukt yra jaukas?
- Ne!
- Taip, - sumurmjau.
Teta Mei paglost man nugar; pasidar labai gera, kad ji ia.
- Anksiau ar vliau btume turj iekoti jai vyro, tai
neivengiama. Idlina sudar sutart su tvu: jeigu nesimyls,

Atranka taip ir baigsis. Vis dlto atliks savo pareig kaip kara
likosios eimos nar. Kur laik atitrauks moni dmes, ne
ramumai liausis, o mes nusprsime, k daryti. Galiu pridurti,
kad itai jau duoda vaisi.
- Tikrai? - paklausiau.
- A r neskaitei laikrai? Esi prikausiusi iniasklaidos d
mes. Vietos laikraiai ima interviu i kandidat, kai kuriose
provincijose keliamos puotos, mat tikimasi, kad laims j at
stovai. urnalai aptarinja galimus favoritus. Vakar irdama

inias maiau reporta apie kelias merginas, burianias ais

truoli klubus ir vilkinias markinlius su savo numyltini
vardais. Atranka uvald vis al.
- Tai tiesa, - patvirtino ponia Marli. - Visi ino, kad Kailas
gyvena rmuose.
- A r iniasklaida atskleid, kad jam visai nerpi dalyvau
ti Atrankoje ? - paklausiau gerokai suirzusi. Negaljau kaltinti
ponios M arli dl visos ios sumaities.
- Ne, - atsak ji juokdamasi. - Dar kart sakau, kad tai
neturi nieko bendra su tavimi.
Nusiypsojau jai.
- Ponia Marli, girdjote mamos odius. Kailui nra ko
jaudintis. Manau, mes abu suprantame, kad netinkame por.
Be to, gali bti, kad per Atrank ivis nerasiu suadtinio. Esu imtu procent tuo tikra. - Nesijaudinkit, kad jis ugaus
mano jausmus, juk inau, dl ko vyksta Atranka , - kalbjau
toliau, tarsi rinktis i daugybs atvykusi rmus vaikin bt
prastas dalykas. - Nma nenusimenu.
- Pasakei, kad Atranka surengta liaudiai nuraminti, - su
sirpinusi prabilo Mei. - Manai, tai ilgai truks?
- Tikiuosi, to laiko pakaks, kad mons pamirt pasta
ruoju metu juos persekiojanias nelaimes, o mums itai leis
isprsti problemas, jeigu j vl ikils, - mamos balsas skam
bjo pasitikimai.
- K a i vl ikils, - siterpiau. - Kur laik mano gyvenimas
domins mones, bet galiausiai jie gr prie savo reikal. miau irinti nuotraukas, man buvo gaila t vaikin. Jie ne-

turjo galimybs laimti ir nesuprato esantys tik sumanymo,

kaip atitraukti moni dmes, dalis.
- Keista, - tariau, skaitydama vien anket. - Nenoriu nie
ko smerkti, bet tik pairkit. Maiausiai trys raybos klaidos.
M am a pam anket.
- Tikriausiai kandidatas nervinosi.
- Arba yra maaratis, - pasakiau.
Mei sukikeno.
- Nebk tokia grieta, brangute. Vaikinams irgi baisu.
Mam a grino man anket, prisegiau j prie nuotraukos,
kurioje buvo amintas nekalto veido vaikinas veliomis vie
siomis garbanomis.
- Pala, nejaugi baiminiesi? - susirpinusi velniai paklaus
teta Mei.
- Ne, inoma, ne.
Tetos veidas vl atgavo prastin grai ir nerpesting i
raik.
- Sunku sivaizduoti, kad ko nors bijotum, - ji mirkteljo
man.
Guodiausi, kad bent vienas mogus mano itaip.

Devintas skyrius

Kandidatams pradjus rinktis rmus, nuplasnojau savo

kambar ir miau pieti saultame balkone. Buvo girdti per
daug triukming juokeli ir pernelyg diaugsming pasis
veikinim. Svarsiau, kiek tvers i biiulyst. Juk vis dlto ia
varybos. Pamaniau, kad varovus reikt suprieinti.
- Nina, ko gero, iandien plaukus man reikt sukelti. N o
riu atrodyti subrendusi.
- Puiki mintis, panele. - Kambarin dailino man nagus. O k apsivilksite?
- Turbt vakarin sukni. Itin tikt juoda.
Nina sukikeno.
- Norite igsdinti juos?
Nepajgiau nuslpti ypsenos.
- T ik iek tiek.
Abidvi sukrizenome. Diaugiausi, kad Nina drauge su ma
nimi. Kelias ateinanias savaites man reiks jos raminam o
di ir velni prisilietim.

Kai mano plaukai idivo, Nina supyn juos kas, apjuo

s kaip karn; mano diadema atrod dar graiau. Susiradau
juod suknel, vilkt pernai per Naujj met sutiktuves. Ji
buvo papuota nriniais, iki keli prigludusi, emyn iplat
janti, sijonas siek grindis. Nugaroje buvo gili pusapval i
kirpt, peius deng lengvuts kaip drugeliai rankovls. T u
rjau pripainti, kad dien suknel atrod dar graesn negu
vaki viesoje.
Imuus pirm valand, nulipau laiptais. Vien i ketvirto
aukto bibliotek pavertme Vyr kambariu, kad irinktieji
galt ten leisti laik ir atsipalaiduoti. Patalpa buvo madaug
tokio pat didumo kaip Moter kambarys, joje stovjo daug
krsl, nestigo knyg, veik net du televizoriai.
Traukiau tos bibliotekos link. Nusprendme, kad irinktie
ji pasisveikins su manimi po vien, tada bus palydti Vyr
kambar susipainti tarpusavyje.
Vestibiulyje ivydau brel moni, tarp j tvus ir genero
l Leger. Nuingsniavau prie j, slpdama jaudul. M an pri
jus, ttis atrod apstulbs, mama prisideng burn ranka.
- Idlina... tu atrodai tokia suaugusi, - ji atsiduso, paglost
man skruost, pet ir galv. Nieko netobulino, tik grjosi.
- Turbt tokia ir esu.
Mam a linkteljo, jos akyse suibo aaros.
- Tikrai taip atrodai. Niekad nemaniau, kad tapsiu karalie
ne, o tu... tiesiog tobulai tam tinki.
- Liaukis, mama. mons dievina tave. Judu su tiu gr
inote aliai taik. O a dar nieko nenuveikiau.

Ji kilsteljo man smakr.

- Kol kas. Bet esi pasiryusi gyvendinti dideles permainas.
M a n dar nespjus atsakyti, ttis paklaus:
- Pasirengusi?
- Taip, - tvirtai atsakiau. I tvo tikjausi kitokio padrsi
nimo. - iandien neketinu paalinti n vieno Atrankos dalyvio.
Manau, visi nusipelno bent dien pabti rmuose.
Ttis nusiypsojo.
- Imintingas sprendimas.
Giliai kvpiau.
- Tada viskas gerai. Pradkim.
- A r mums likti su tavimi, ar ieiti? - paklaus mama.
Pasvarsiau.
- Kol kas veriau eikit.
- Kaip nori, - tar ttis. - Generolas Legeris ir keli sar
gybiniai bus netoliese. Jei ko nors prireiks, tiesiog paprayk.
Linkime tau nuostabios dienos.
- Ai, tti.
- Ne, - pasak jis apkabindamas mane, - tai tau ai.
Jis atlijo ir padav rank mamai. Tvai labai myljo vienas
kit, tiesiog vytjo i laims, kad yra drauge.
- Js viesybe, - kreipsi generolas Legeris. Atsigrusi
ivydau jo ypsen. - Jaudinats?
Vos vos papuriau galv, mgindama tikinti ir save.
- Praom atvesti pirmj kandidat.
Legeris susivelg su vyriausiuoju liokajumi ir linkteljo.
I bibliotekos ijo vaikinas, artindamasis prie mans, taissi

rankogali ssagas. Atrod lieknas, neaukto gio, bet malo

naus veido.
Vaikinas sustojo prieais mane ir nusilenk.
- Foksas Veslis, Js viesybe.
Sveikindamasi linkteljau galv.
- M alonu susipainti.
Jis giliai kvp.
- Js tokia nuostabi.
- itai jau girdjau. Galit eiti, - mosteljau ranka Vyr
kambar.
Foksas surauk antakius, nusilenk ir pasialino.
Prieais mane jau stovjo kitas vaikinas ir sveikindamasis
nulenk galv.
- Heilas Garneris, Js viesybe.
- Sveikas atvyks, ponaiti.
- Dkoju, kad sileidot mus savo rmus. Kasdien steng
siuosi rodyti ess vertas js rankos.
Susidomjusi krypteljau galv.
- Tikrai? O kaip tai darysite iandien?
Jis nusiypsojo.
- iandien pasakysiu jums, kad esu kils i puikios eimos.
M ano tvas priklaus antrai kastai.
- T ik tiek?
Nesuglums vaikinas atsak:
- Manau, tai labai spdinga.
- Ne taip spdinga, kaip turti tv, kilus i pirmos kastos.
Heilo veidas apniuko.

- Galit eiti.
Jis nusilenk ir patrauk Vyr kambar, bet, engs por
ingsni, atsigr.
- Js viesybe, atsipraau, jeigu eidiau jus.
Heilo veidas buvo toks lidnas, kad norjau pasakyti, jog
jis niekuo neprasikalto. Deja, tai bt kirtsi manaisiais ios
dienos planais.
Susipainau su visa virtine nesimintin vaikin. Paindinimuisi pusjus, prieais mane atsidr Kailas. Pirm syk
plaukai nekrito jam ant aki.
- Js viesybe, - pasisveikino Kailas.
- Jums, pone, a esu karalikoji raktis subinje.
Kailas sukikeno.
- Tai kaip su tavimi elgiasi kiti irinktieji? - pasidomjau. Tavo mama sak, kad laikraiai paskelb tave gyvenant r
muose.
Apstulbs Kailas papurt galv.
- Maniau bsis apkumiuotas raumening besmegeni,
bet ijo taip, kad dauguma j laiko mane naudingu mogumi.
- Nejaugi?
- Jie mano, kad visk inau apie tave. Kiaur ryt klausinjo.
- Ir k jiems pasakei?
Kailas kvailokai ypteljo.
- inoma, pasakiau, kad esi labai miela.
- Teisyb, - n kiek nepatikjusi juo, pakliau akis dan
g. - Gali eiti...
- Noriu dar kart atsiprayti, kad pavadinau tave ipuikle.

Gteljau peiais.
- Buvai nusimins.
Kailas linkteljo.
- Vis tiek tai buvo nesininga. Suprask mane, esi labai i
paikinta. - Jis papurt galv. - Bet ir kietuol, nes turi bti tokia.
Tu tapsi karaliene. Rmuose daug negerovi, bet a pats niekad
nenoriau eiti tavo pareig. Todl ir negaliu smerkti tavs.
Atsidusau. Mandagiausia bt buv padkoti Kailui. Taigi
ketinau bti mandagi.
- Ai tau.
- Nra u k.
Ilgokai patyljome.
- H m m , Vyr kambarys tai ten, - parodiau.
- inau, pasimatysime vliau.
Nusiypsojau ivydusi, kad Kailas laik usikis knyg u
nugaros. Vaikinas atrod geriau negu prastai, - Atrankos sti
list pastangomis, - bet vis tiek liko tikras knyg grauikas.
Kitas kandidatas pasirod ess visikai kitoks.
Rusvai dayti plaukai buvo suukuoti atgal. Vaikinas jo
susikis rankas kienes tarsi nuolatinis rm gyventojas.
Toks elgesys akimirk imu mane i vi. A r jis traukia su
sipainti su manimi, ar a su juo?
- Js Didenybe, - lipniai pasisveikino kandidatas ir nu
silenk.
- viesybe, - pataisiau a.
- Ne, ne, tiesiog Ijanai, - jis pasiptlikai ypteljo.
- spdinga, - nusijuokiau.

- Tenka rizikuoti. ia esama dar trisdeimt keturi vaiki

n. Kaip galiu tiktis, kad siminsite mane?
Vaikino vilgsnis buvo dmus; jei gyvenime nebiau susi
drusi su gausybe politik, tikriausiai biau juo susiavjusi.
- Buvo labai malonu susipainti, ponaiti.
- Ir man, Js viesybe. Viliuosi netrukus pamatyti jus.
Po Ijano pasirod vaikinas, kalbantis taip neaikiai, kad
nordama suprasti jo odius turjau susikaupti. Kitas pa
klaus, kada jam bus sumokta. Dar vienas taip smarkiai
prakaitavo, kad man teko pasikviesti liokaj ir paprayti
rankluosio delnui nusiluostyti. Buvo ir kandidatas, kuris,
mums paindinantis, liai spoksojo man krtin. Tikras
nevykli paradas.
Prie mans prijo generolas Legeris.
- Jeigu pamette skaii, is bus paskutinis.
Su palengvjimu atloiau galv.
- Ai Dievui!
- Vargu ar tvai nors nuodugniai jus iklausinti, bet vis
tiek turtumte nueiti pas juos.
Dbteljau j.
- Jei reikalaujate.
Legeris sukikeno.
- Bkit atlaidesn jiems. Js tvas dabar turi daug rpesi.
- Tai jis turi rpesi? A r matt, kaip vienas vaikinas pra
kaitavo?
- Negalite jo u tai kaltinti. Esate princes, panorjusi turi
te galios nubausti j mirtimi.

alios generolo Legerio akys elmikai suibo. Jis buvo i

t vyr, kurie su amiumi tik graja. inojau tai, nes ponia
Lus kart rod savo vestuvi nuotrauk. Metams bgant, jis
tikrai tapo dar patrauklesnis. Kartais, jei bdavo pavargs ar
prastu oru, vaikiodavo lubiodamas, bet neltindavo ings
nio. Gal dl to, kad inojau, kaip ponia Lus myli Leger, jis
man visad atrod patikimas ramstis. Vyras palaik mano tv
pus, antraip biau papraiusi jo patarimo, kaip priversti A t

rankos vaikinus nedintis namo. I aki supratau, kad tikrai

inot, kaip tai padaryti.
- Keletas irinktj privert mane pasijusti nesmagiai, prisipainau.
Meilikaujami odiai, geidulingi vilgsniai. Nors nuo ma
ums inojau, kad esu ypatinga, man nepatiko, kad jie iri
mane kaip priz.
Legerio veide pasirod uuojauta.
- Suprantu, kad padtis keista. Bet jums niekada nereiks
bti vienai su vaikinu, kuris jums nepatinka. Galite paalinti i

Atrankos bet kur irinktj vien dl to, kad jis jums grasus. Ir
net pats kvailiausias i j nedrs skaudinti js, - pasak jis. Patikkit manim, jei kuris nors tik pamgint, jam bt riesta.
Generolas man mirkteljo prie ieidamas ir pakviet pas
kutin irinktj.
Suglumau ivydusi ne vien, o du mones. Vienas vilkjo
gurgdant kostium, kitas - tik markinius. Pastarasis jo at
siliks per kelis ingsnius nuo kostiumuotojo, nudelbs akis
grindis. Pirmasis ypsojosi. Rodos, kakas buvo beviltikai
mgins j tvarkingai suukuoti.

- Sveiki, Js viesybe, - pasisveikino kandidatas su stip

riu neatpastamu akcentu. - Kaip laikots?
Sutrikusi, bet nuginkluota nuoirdiausios jo ypsenos, at
sakiau:
- Laikausi gerai. iandien buvo sunki diena. Neabejoju,
jums irgi.
Antrasis vaikinas prisiartino jam u nugaros ir kak su
kudjo man nesuprantama kalba.
Pirmasis linkteljo.
- Ak, taip, taip... bet su jum paindintis yramalonu, - kalb
damas jis gestikuliavo rankomis, kad paaikint savo odius.
Nieko nesuprasdama, palinkau j, kakodl vyliausi, kad
tada perprasiu t akcent.
- Praau?
Tada prabilo vaikinas su markiniais:
- Jis sako, kad labai malonu su jumis susipainti.
Vis dar suglumusi dbteljau juodu.
- Mano vardas yr Henris, - sveikindamasis vaikinas nusi
lenk, i veido supratau, kad ketino padaryti tai anksiau, bet
pamiro.
Nenordama bti iurkti, irgi linkteljau galv.
- Sveikas, Henri.
Igirds savo vard, jis nuvito, akys lakst nuo vertjo prie
mans ir atgal.
- Deja, nesuprantu js kalbos, - pareikiau kuo draugi
kesniu balsu. - I kur atvykote?
- Hm m , i Svend... - prabilo Henris ir ikart grteljo
vertj.
is atsak u Henr:

- Ponaitis Henris gim Svendvjuje, todl kalba su stipriu

suomiku akcentu.
- O, - nusistebjau, - ar ponaitis Henris nors kiek moka
anglikai?
Tasai siterp:
- Anglikai, ne, ne, - rodos, jis dl to nesijaudino, tik nu
sijuok.
- Tai kaip mudu bendrausime?
Vertjas atsigr Henr.
- M iten saat tuntemaan toisensa?
Kandidatas mosteljo vertj, is atsak:
- Veikiausiai per mane.
- Hm m , na gerai, k gi, - nebuvau tam pasirengusi. A r i
prayti j bt buv iurktu? M an buvo gantinai nesmagu
bendrauti su irinktaisiais akis ak. Nesitikjau, kad dalyvaus
dar treias mogus.
Prisiminiau skaiiusi Henrio anket. Dabar supratau, ko
dl ten buvo tiek klaid. Jis vos graibsi anglikai.
- Ai, buvo malonu susipainti, Henri.
Igirds savo vard, jis nusiypsojo. Suvokiau, kad kit o
di nesuprato. Negaljau jo isisti.
- Vyr kambarys tai ten.
Igirds vertjo paaikinimus, Henris nusilenk, ir juodu
ijo.
- Generole Legeri, - pakvieiau, usidengusi veid rankomis.
- Klausau, Js viesybe.
- Pranekite tiui, kad susitiksiu su juo po valandos. M an
reikia pasivaikioti.

Deim tas skyrius

Pirmoji diena, pirmoji vakarien ir pirmasis vakaras prajo ra

miai, be joki vyki. Operatoriai su kameromis sukiojosi po
valgomj ir dsavo i nuobodulio. Nebendravau n su vienu
irinktuoju, o patys jie, rodos, per daug nervinosi, kad kalb
tsi vienas su kitu.
Girdjau tio mintis taip aikiai, tarsi jos bt buvusios
mano paios.

Tai nuobodu! Niekas nenors stebti tokios Atrankos! itaip

nelaimsime n akimirkos, k jau kalbti apie tris mnesius!
Ttis kelis kartus dirsteljo mane, akimis maldaudamas
ko nors imtis, kad bt verta rodyti. Kovojau su savimi. Neno
rjau nuvilti jo, bet, atkreipdama dmes kur nors i irink
tj, biau parodiusi blog pavyzd. Jie turjo suprasti, kad
nesirengiu teikti pirmenybs n vienam.
Liepiau sau nesijaudinti. Pamaniau, kad rytoj viskas turt
pasikeisti.

Kit dien vaikinai buvo pasipuo geriausiais drabuiais, pa

sireng dalyvauti procesijoje. Pievelje prieais rmus buvo
isirikiavs brys sargybini, pasiruos lydti mus u vart.
Ttis didiavosi iuo sumanymu. Iki iol tai buvo didiau
sias mano indlis j Atrank. Maniau, bus aunu surengti nedi
del procesij, anksiau nebt regin. Buvau tikra, kad m o
ns turs apie k pakalbti.
- Labas rytas, Js viesybe, - pasisveikino vienas irink

tj.
Ikart prisiminiau Ijan. Nesistebjau, kad po vakarykio
susipainimo jis pirmas ukalbino mane.
- Ir tau labas, - atsakiau, neltindama ingsnio, nors dau
gelis kit vaikin lankstsi ir kviet mane vardu. Trumpam
stabteljau pasikalbti su procesijai vadovausianiu sargybiniu.
- Js viesybe, apsuksime nedidel rat. Vaiuosime de
imties myli per valand greiiu, turtume grti rmus po
dvideimties ar trisdeimties minui. Dl viso pikto kelyje
bus isirikiav sargybiniai, bet mons taip digauja, kad ren
ginys turt vykti sklandiai.
Sunriau rankas.
- Ai, pareigne. Vertinu js pastangas.
Sargybinis suiaup lpas, stengdamasis nuslpti pasidi
diavim.
- Js viesybe, visk padarysiu dl js.
Sargybinis buvo benueins, bet a j vl pakvieiau. Parei
gnas ipt krtin, diaugsi ess reikalingas. Apstulbusi
irjau gaus jaun vyr br, mgindama apsisprsti.

Maiau, kaip vjas taro nepaklusnius Henrio plaukus, ir

nusiypsojau. Jis stovjo nuoaliau nuo kit, klausydamasis j
kalb ir linkiodamas, nors buvau tikra, kad nieko nesupran
ta. Vertjo nebuvo matyti. Svarsiau, ar Henris nedav jam
laisvadienio.
Vl nuvelgiau kandidatus mediotojos akimis ir ivy
dau vien, ities mokant vilkti kostium. Vaikinas neatrod
kaip modelis, bet nusiman apie kokybikai pasitus drabu
ius ir buvo priverts padirbti savo tarn. Beje, pastebjau ir
dvispalvius jo batus. Ai Dievui, prisiminiau vaikino vard.
- Kai ulipsiu ant platformos, noriau, kad i vienos puss
man stovt ponaitis Garneris, i kitos - ponaitis Jakopis.
- inoma, Js viesybe, a tuo pasirpinsiu.
Atsigriau ir pavelgiau platform. Tai buvo viena i ka
ldini platform, ipuota tkstaniais vasarini gli. Atro
d ventikai ir graiai, ore tvyrant gli kvapui. kvpiau jo,
vieio ir malonaus, kad nusiraminiau.
U rm sien girdjau susirinkusi ir laukiani procesi
jos moni ksnius. Prajus vakar pasirodiau prastai, bet
iandien viskas bus umirta.
- Gerai, ponai, - triukm nustelb generolo Legerio bal
sas. - Praom isirikiuoti iilgai kelio, mes saugiai sulaipinsi
me jus ant platformos.
Mam a su tiu laiksi tolliau. Ttis pam kelis gli ie
dus, vjo nupstus nuo platformos, ir papuo mamai plau
kus. Ji pavelg j didiai susiavjusi, o jis ingteljo atbulas
su fotoaparatu rankose.

Fotografuodamas ttis apjo susirinkusiuosius. amino

daugum vaikin ir fontan, padar por mano nuotrauk.
- Tti! - sukudjau iek tiek drovdamasi.
Jis mirkteljo man, paskui fotografavo ne taip atvirai.
- Js viesybe, - tar generolas Legeris, ddamas rank
man ant nugaros. - Jus laipinsime paskutin. Girdjau, norite,
kad i ali stovt Henris ir Heilas, tiesa?
- Taip.
- Gerai pasirinkote, abu jie mandags. Netrukus bsime
pasireng.
Legeris prijo prie mamos ir kak jai pasak. M am a atro
d susirpinusi; nordamas j tikinti, generolas gestikuliavo
rankomis. Tio iraika buvo sunkiau perprantama. Jis visai
nesijaudino arba puikiai tai slp.
Irinktieji pradjo lipti ant platformos irovams nema
tomomis kopiomis, o a vaiktinjau, laukdama savo eils.
simais tarp sargybini ir svei, pasienyje stovjo Henrio
vertjas. Sunrs rankas jis irjo, kas vyksta. Vaikinas grau
nag. Eidama pro al, papuriau galv.
- Nedaryk itaip, - pasakiau tvirtai, bet ne iurkiai. - Juk
nenori, kad btum nufilmuotas su pirtu burnoje?
Vyrukas kaipmat nuleido rank.
- Atleiskit, Js viesybe.
- Nelipsi virun? - mosteljau didiul platform.
Vertjas nusiypsojo.
- Ne, Js viesybe. Manau, Henris sugebs pamojuoti
monms ir be vertimo.

Vis dlto jutau j nervinantis.

- Henris stovs alia mans, - patikinau j. - Pasistengsiu,
kad suvokt, kas vyksta.
Vertjas giliai atsiduso.
- Tada bus maiau streso. Henris labai diaugsis, jis kalba
apie jus nuo ryto iki vakaro.
Nusijuokiau.
- Na, prajo tik viena diena. Esu tikra, jis palengva liausis
kalbjs.
- Vargu. Henris be galo susiavjs jumis, jam ia viskas
patinka. Atranka jam didiulis vykis. Jo eima sunkiai dirbo,
kad prasikurt. Dabar, atsidrs tokioje vietoje, kur bent aki
mirk gali tiktis js dmesio, jauiasi labai laimingas.
Pavelgiau Henr. Stovdamas platformos priekyje, jis tai
ssi kaklarait.
- Jis itaip sako?
- Nedaugodiauja. Supranta, kaip jam pasisek, ir iri
daugyb gerj js savybi. Nuolatos tai kartoja.
Truput susiraukiau. Pamaniau, kad bt grau, jei Henris
galt visa tai isakyti man pats.
- A r tu irgi gimei Svendvjuje?
Vertjas papurt galv.
- Ne. A pirmasis i ms gimins gimiau Iljoje. Taiau
mano tvai stengiasi ilaikyti senuosius paproius ir tradicijas,
todl mes gyvename maoje Svendio bendruomenje Kente.
- Kaip ir Henris?
- Taip. Toki bendruomeni randasi vis daugiau. Kai

Henris buvo irinktas dalyvauti Atrankoje , jo eima m ie

koti patikimo vertjo. Pasisiliau a, nuskridau Sot ir gavau
nauj darb.
- Taigi pasti Henr tik?..
- Savait. Bet mudu kartu praleidome tiek daug laiko ir
taip gerai sutariame, tarsi btume bendrav met metus, - vai
kinas kalbjo labai nuoirdiai tarsi Henrio brolis.
- M an nesmagu, kad n nepasiteiravau tavo vardo.
Jis nusilenk.
- Esu Erikas.
- Erikas?
- Taip.
- H m m , tikjausi mantresnio vardo.
Jis patrauk peiais.
- Na, toks bt artimiausias vertimas.
- Js viesybe, - pakviet generolas Legeris, atjus mano
eilei lipti ant platformos.
- Pasirpinsiu Henriu, - paadjau vertjui.
Lipti kopiomis man buvo ikis. Turjau kopti su auk
takulniais, prilaikydama sukni ranka, todl reikjo paleisti
vien kopi skersin ir sikabinti kit. Didiavausi savimi,
kad sugebjau usikabaroti be niekieno pagalbos.
Eidama uimti savo vietos, persibraukiau plaukus. Henris
tuoj pat atsigr mane.
- Bkit pasveikinta iandien, Js viesybe, - viesios vy
ruko garbanos buvo suiautos vjo, jis linksmai ypsojosi.
Palieiau jam pet.

- Labas rytas, Henri. Vadink mane Idlina.

Henris truput sutriko.
- Vadint jus Idlina?
- Taip.
Nudiugs jis ikl nykius, o a mintyse pagyriau save,
kad gerai pasirinkau. Henris akimoju sugebjo priversti mane
ypsotis. Atsistojau prieais j, pavelgiau emyn ir parodiau
Erikui ikeltus nykius. Tasai nusiypsojo ir prisidjo rank
prie irdies, tarsi pajuts palengvjim.
Atsigriau Heil.
- Kaip laikaisi?
- Gerai, - nedrsiai atsak jis. - Klausykit, noriu atsiprayti
u vakarykius odius. Neturjau galvoje...
Mosteljau ranka, liepdama jam usiiaupti.
- Nereikia atsipraym. sivaizduok, kad Atranka man ke
lia iok tok stres.
- Taip, nenoriau avti js bateli.
- Utat a noriau avti tavuosius! - suukau, velgdama
jo kojas. - M an jie patinka!
- Ai. A r dera prie kaklaraiio? Mgstu eksperimentuo
ti, bet esu labai irankus.
- Dera. Puikiai atrodai.
Heilas isiiep - jo netaktas buvo pamirtas, o antrasis
bandymas pavyko.
- Tai tu man sakei, kad kiekvien dien rodinsi ess ver
tas mans?
- Taip ir buvo, - Heilas atrod patenkintas, kad prisimenu
jo odius.

- O kaip tai padarysi iandien?

Vaikinas truput pasvarst.
- Jeigu jautiesi nepatogiai su auktakulniais, gali atsiremti
j mane. Paadu, kad neleisiu tau pargriti.
- M a n patinka tavo pasilymas. domu, kaip pats istovtum su auktakulniais.
Kakas suriko:
- Atidarome vartus! Laikykits!
Atsisveikindama pamojavau mamai su tiu ir sikibau
platformos turkl. Nieko baisaus nebt nutik, jei kas nors
bt ivirts, bet ms penketukas stovjo paiame platfor
mos priekyje, jam grs pavojus bti sutraikytam. Kaip ir ti
kjausi, Heilas ir Henris laiksi ramiai, bet daugelis kit irink
tj plojo ir auk drsinanius odius. Bekas klyk: Mes tai
pasiekme! nors jam tereikjo stovti ir mojuoti.
T akimirk, kai vartai buvo atverti, prapliupo sveikinimo
ksniai. Platformai pasukus u kampo, ivydau pirmsias ka
meras. Kai kurie mons laik plakatus su savo favorit var
dais arba mojavo liejos vliava.
- Pavelk, Henri! - pasakiau palinkdama j ir rodydama
plakat su jo vardu.
Henriui prireik laiko tai suvokti. Paskui, ivyds savo var
d, jis aikteljo. Taip susijaudino, kad iupo mano rank ir pa
buiavo. Jei taip bt padars kuris nors kitas vaikinas, man
bt buv nemalonu, bet jo poelgis atrod toks nekaltas, kad
nesieidiau.
- Princese Idlina, mes tave mylime! - suuko kakas i m i
nios, ir a pamojau ton pusn.

- Ilg met karaliui!

- Bk palaiminta, princese!
Dkojau u palaikym ir jauiausi padrsinta. Juk ne kas
dien matydavau savo pilieius, girddavau j balsus ir jaus
davausi esanti jiems reikalinga. Aiku, inojau, kad jie myli
mane, kada nors tapsiani j valdove. iaip jau, karalikajai
eimai palikus rmus, visas dmesys tekdavo mamai ir tiui.
Pamaniau, kad tapti susiavjimo objektu nuostabu. Gal bsiu
mylima kaip ttis.
Vaiuojant toliau, mons auk ms vardus ir mt gles.
Vyliausi, kad tai bus labai spdinga. Buvau be galo patenkinta
renginiu, iki pasiekme paskutin marruto ruo.
Tada mane kliud tikrai ne gl. Supuvs kiauinis aptk
suknel ir nutekjo per kojas. Paskui atskriejo pus pomidoro
ir dar neinia ko.
Atsitpiau ir usidengiau rankomis.
- M um s reikia darbo! - kakas suriko.
- Kastos tebegyvuoja!
Paklusi galv, ivydau br protestuotoj, jie svaid ms
platform suvinkus maist. Kai kurie laik plakatus su ei
dianiais uraais, kuriuos iki iol slp nuo sargybini, dar kiti
pldo mane tokiais bjauriais odiais, koki nebuvau girdjusi.
Heilas atsitp prieais mane ir apkabino per peius.
- Nebijok, a tave laikau.
- Nieko nesuprantu, - pralemenau.
Henris atsiklaup ant kelio ir ustojo mus nuo atlekian
ios bjaurasties. Heilas saugojo mane tvirtai apglbs, nors

girdjau, kaip sudejavo ir sugrie dantimis, gavs kakokiu

sunkiu daiktu.
Generolas Legeris jsak visiems irinktiesiems atsissti. V i
siems saugiai sitaisius, platforma pasileido pasiutusiu greiiu,
lokiam vaiavimui ji buvo nepritaikyta. Taikingai nusiteik
mons, mums lekiant pro al, vilp, kad negauna pamatyti
irinktj.
Igirdau platform bildant virgdu ibarstyt rm
prieva. Kai tik sustojome, ikart atlijau nuo Heilo ir pao
kau ant koj. Nuskubjau prie kopi ir nulipau emyn.
- Idlina! - suuko mama.
- A sveika.
Ttis stovjo visikai pribloktas.
- Brangute, kas nutiko?
- Po velni, i kur man inoti? - paeminta nurkau vi
dun. Negana to, kad viskas itaip baigsi, dar buvau lydima
lidn vilgsni.
Vargel, bylojo moni veidai. U it gailest nekeniau
j dar labiau negu an, taip lykiai pasielgusi su manimi.
Nuleidusi galv skutau per rmus, vyliausi, kad niekas ma
ns nesustabdys. Deja, i diena man buvo nelaiminga, nes an
tro aukto laipt aiktelje susidriau su Doise.
- Oho, kas tau nutiko?
Nieko neatsakiau, tik paspartinau ingsn. Kodl? U k
man itaip?
Kai jau kambar, Nina tvarksi.
- Panele...

- Padk, - suinkiau ir puoliau aaras.

Kambarin prijo ir apglb mane, isiterliodama savo
vari uniform.
- Nusiraminkit. Jums reikia nusiprausti. Nusivilkit sukne
l, o a prileisiu voni.
- Kodl jie itaip pasielg su manimi?
- Kas tai padar?
- M ano mons, - atsakiau su skausmu. - M ano pavaldi
niai. Kodl itaip pasielg?
Nina sunkiai nurijo seil, atrod nulidusi dl to, kas mane
itiko.
- Neinau.
Nusibraukiau veid ir isitepiau rank kakuo aliu. Tada
vl pravirkau.
- Prileisiu jums voni.
Nina nuskubjo, o a likau stovti bejg.
inojau, kad vanduo nuplaus purv ir smarv, bet, kad ir
kiek veisdama kn, neitrinsiu ios dienos i atminties.
Po keli valand, sisupusi minkiausi savo megztin,
susirangiau tio svetains krsle. Nors buvo karta, t aki
mirk drabuiai atrod esantys vieninteliai mano ginklai, j
sluoksniai tarsi saugojo mane. Mama su tiu gurknojo t
stipresnio u vyn, - taip bdavo retai, - bet neatrod, kad
grimas juos ramint.
Pasibeld Aurenas ir jo, nelaukdamas kvietimo. Ms
akys susitiko, pasileidau per kambar ir apkabinau j.
- M a n labai gaila, Ide, - tar brolis, buiuodamas mane
virugalv.

- Ai.
- Diaugiuosi, kad atjai, Aurenai, - ttis peririnjo pro
cesijos nuotraukas, atnetas fotograf. Paskui padjo jas ant
iandienos laikrai snies.
- Kaipgi kitaip, - brolis apkabino mane per peius ir nu
ved atsissti, pats atsistojo alia tio, o a vl susisukau ka
muoliuk.
- Vis dar negaliu patikti, kad itaip nutiko, - tar mama,
itutindama taur.
Maiau j svarstant, ar nesipylus dar. Vis dlto nusprend
nesipilti.
- Irgi negaliu patikti, - sumurmjau, vis dar jausdama
irov neapykant. - K a padariau?
- Nieko, - patikino mama ir atjo atsissti alia. - Jie ne
kenia monarchijos, o ne tavs. iandien mat tik tavo vienos
veid, todl ir upuol. Taip galjo nutikti bet kuriam i ms
eimos.
- Buvau tikras, kad Atranka pakels pilieiams nuotaik.
Maniau, jie diaugsis, - pribloktas ttis vis dar irjo nuo
traukas.
Kur laik sdjome tyldami. Pamaniau, kad jis labai klydo.
- Na, - prabilo Aurenas, - gal mons ir bt diaugsi,
jeigu tai nebt buvusi Idlina.
Visi panairavome j.
- Kodl taip kalbi? - vos vl nepravirkau, skaudinta iau
ri jo odi. - Mam a k tik sak, kad taip galjo nutikti tau,
jai paiai ar bet kuriam kitam ms eimos nariui. Tai kodl
kaltini mane?

Dairydamasis po kambar, Aurenas suiaup lpas.

- Gerai, pakalbkim apie tai. Jei Idlina bt paprasta mer
gina, nepratusi visko kontroliuoti, Atranka tikriausiai bt
atrodiusi kitaip. Bet pervelkite bet kur i i laikrai, brolis mosteljo sn. Ttis pam vien leidin. - Visose
nuotraukose tu, Idlina, atrodai perdm abejinga, vakariens
nuotraukas irti nemalonu. Kai kuriose i j vos ne nairuoji
irinktuosius.
- Jei atsidurtum mano vietoje, suprastum, kaip tai sunku.
Aurenas nusivaip. Juk inojo, kad neketinu per tris mne
sius isirinkti sutuoktinio.
M am a pakilo ir dirsteljo tiui per pet.
- Aurenas teisus. Atrodai abejinga ir atsiskyrusi, ia n ne
dvelkia romantika bei jausmais.
- Klausykit, a neadu vaidinti. Atsisakau kvailioti su anais
vaikinais, kad pralinksminiau mones, - rytingai sunriau
rankas.
Prajo tik dvi Atrankos dienos, bet ji jau virto komaru.
I anksto inojau, kad nieko neieis, o dabar atsidriau ioje
eminanioje padtyje. Negi tvai toliau reikalaus, kad ksiau
gd, nors i to nebus jokios naudos?
Kambaryje stojo tyla, akimirk naiviai maniau laimjusi.
- Idlina, - prabilo ttis; stengiausi atsispirti maldaujamam
jo vilgsniui. - Tu paadjai man tris mnesius. Mes irgi mgi
name rasti ieit, bet negalsime numaldyti nauj neramum.
Pabandyk dar kart.
Tada pamaiau tai, k pirmiau neatkreipdavau dmesio:
tio ami. Jis neatrod senas tikrja odio prasme, bet per

savo gyvenim nuveik kur kas daugiau, nei dvigubai vyresni

mons galjo svajoti. Nuolat aukojosi: dl mamos, dl ms
ir dl savo piliei - ir buvo ivargs.
Sunkiai nurijau seil, inojau vien tio labui turinti paro
dyti, kad man rpi Atranka.
- Tikiuosi, gali susisiekti su iniasklaida?
Ttis linkteljo.
- Taip. Galime pasikviesti patikim fotograf ir urnalist.
- Ryt i ryto pakviesk por j Vyr kambar. A viskuo
pasirpinsiu.

Vienuoliktas skyrius

Kit ryt nevalgiau pusryi su eima, man reikjo susikaupti.

Nenorjau, kad kas nors pamatyt, jog esu igsdinta vaka
rykio vykio. Ramiai kvpuodama, vaizdavausi apsaugin
skyd aplink save.
Tvarkydama mano kambar, Nina niniavo, tai buvo ma
lonu ausiai. Kaip ir vakar, kambarin velniai elgsi su mani
mi, nieko neklausinjo ir ivis neusimin apie skaud vyk.
Ji man labai paddavo, todl nenorjau, kad kuri nors dien
ivykt i rm. Kaip biau isivertusi?
- Nina, iandien noriau mvti kelnes, - pasakiau.
Ji liovsi niniavusi ir paklaus:
- Rengsits juodai?
- Ne visai.
Kai ji atne man siauras juodas kelnes, mudvi nusiypso
jome viena kitai. Prie j apsiaviau batelius itin auktomis pa
kulnmis - tikjausi itverti su jais iki vidurdienio. Apsivilkau
glt palaidinuk ir liemen, susiradau diadem su brang
akmeniais, deraniais prie palaidinuks. Buvau pasirengusi.

Nusprendiau elgtis lygiai taip, kaip elgsi ttis per savo A t

rank. Pirm dien jis isiunt namo maiausiai eias merginas.

Ketinau paalinti dvigubai daugiau irinktj. Nusprendiau,
kad atsikratydama vis netinkam kandidat parodysiu, kaip
rimtai iriu Atrank ir koks svarbus man galutinis rezultatas.
Trokau padaryti tai nestebima kamer, deja, be ito ne
buvo galima apsieiti. Mintyse sudariau sra ir apmeiau, k
pasakysiu. Pamaniau, jei padarysiu klaid urnalist akivaiz
doje, bus taip pat blogai kaip vakar. Turjau pasirodyti tobulai.
Moter kambarys buvo karaliens valdos, todl kiekvienas
norintis j ueiti vyras turjo gauti leidim. Vyr kambarys
buvo rengtas mano patogumui, tad nereikjo paisyti joki
formalum. spdingai engiau pro dvivres duris - vjo g
sis pakedeno man plaukus.
Visi irinktieji suskubo pasisveikinti. Kai kurie paoko nuo
sof ar atsitrauk nuo urnalist su kameromis.
Stabteljau prie Peislio Fierio, o jis garsiai nurijo seil.
ypsodamasi udjau rank jam ant peties.
- Gali eiti.
Vaikinas apsidair.
- Eiti?
- Taip, eiti. Beje, dkoju tau u dalyvavim Atrankoje, bet
tavo vienag rmuose baigta.
Fieriui delsiant, palinkau j ir tyliai sakiau:
- Kuo ilgiau ia liksi, tuo nesmagiau jausiesi. Turi ivykti.
Atsitraukusi pamaiau vaikino akyse ybtelint pykio
ugneles, paskui jis ltai islikino i kambario.

Nesupratau, kodl taip sieid. Juk nespyriau jam, ne

apaukiau. Mintyse palinkjau sau atsikratyti toki nesubren
dli ir stengiausi prisiminti sra. Kas kitas? Ak, tasai tikrai
nusipeln bti imestas.
- Bleiklis, tiesa?
- Taip, - atsak jis spigiu balsu ir pridr: - Taip, Js
viesybe.
- Mudviem susipastant, nenuleidai aki nuo mano kr
tins. - Vaikinas ibalo, tarsi bt mans, kad elgiasi padoriai
ir kad niekas nieko nepastebi. - Ieidamas taip pat dmiai ap
irk mano upakal.
Kalbjau garsiai, kad ufiksuot kameros ir girdt kiti i
rinktieji. Vyliausi, itaip paeminusi kandidat, atgrasysianti
nuo nederamo elgesio kitus.
Vaikinas nulenk galv ir paliko kambar.
Tada stabteljau prieais Demal.
- Tu gali ivykti.
Greta jo stovintis Konoras vl buvo ipiltas prakaito.
- Palaikysi jam draugij.
Vaikinai sutrik susivelg ir ijo, purtydami galvas.
Prijau prie Kailo. Ne taip, kaip kiti, jis nenusuko aki.
Prieingai, spoksojo mane ir vilgsniu maldavo baigti jo kan
ias ir paalinti i Atrankos.
Gal biau taip ir padariusi, bet tada Kailui bt tek i
vykti i rm - bijojau, kad jo motina mane nuudys. Be to,
vakar maiau daugiausia plakat su jo vardu. inoma, Kailas
buvo ms gimtojo miesto irinktasis, todl mons j taip pa
laik. Taigi negaljau juo atsikratyti. Kol kas.

Stovintis greta Kailo Heilas nurijo seil. Prisiminiau, kaip

jis gyn mane per procesij, kaip prim man skirtus smgius.
Kai kuriuos gantinai skaudius.
Prisiartinusi velniai prakalbau:
- Ai tau u vakar. Buvai labai drsus.
- Niekis, - patikino jis mane. - Nors kostiumas nepataiso
mai sugadintas.
Heilas juokavo, norjo parodyti, kad buvo ne taip jau baisu.
- Protestuotojai elgsi gdingai.
Nuleidau akis ir patraukiau toliau. Nemaniau, kad kame
ros ra ms pokalb, bet inojau, jog parod ypsenas. Sp
liojau, kokios bus urnalist ivados.
- Isirai, - pasakiau itsliui vaikinui prilaiytais plau
kais. - Ai u dalyvavim, gali vykti namo.
Jis nieko neklausinjo, tik iraudo ir kuo greiiausiai dingo.
Igirdau kak murmant ir nusistebjau, kas tokiu metu
drsta kalbti. Staigiai atsigrusi, ivydau vertj, kuo greiiau
ir tyliau pasakojant Henriui aus, kas vyksta. Henrio akyse
atsispindjo nerimas, bet iklauss Eriko jis pavelg mane
ir nusiypsojo. Ta ypsena atrod paika, bet miela, garbanoti
plaukai susitar, tarsi vaikinas bt laksts po aikt, o ne ra
miai stovjs.
Vaje. Ketinau baigti jo kanias ir isisti namo, bet Henris
atrod labai laimingas bdamas rmuose. Kai kuriuos irink
tuosius vis tiek turjau palikti, o jis avjo savo naivumu.
Eidama pro Nolan, tiesiog mosteljau ranka, Deimiui
pareikiau, kad jo reikalavimas sumokti buvo labiausiai neti
ks bdas prisistatyti.

Toliau kaukjau po kambar, tikrinau, ar imeiau visus,

kuriuos norjau imesti. Likusij reakcija svyravo nuo susi
domjimo iki nuostabos. Holdenas vis rijo seil, laukdamas
bombos sprogimo, Dekas keistai ypsojosi, tarsi visa tai j
linksmint ar jaudint. Galiausiai prijau prie Ijano. Jis nenu
suko aki, mirkteljo man.
Pastebjau, kad sdi skyrium, su uraine odiniais vire
liais ir raikliu. Rodos, draug jis ia nesurado.
- A r nemanai, kad mirkioti truput per drsu? - tyliai pa
klausiau.
- Negi princes nort turti bail vyr?
Pralinksmjusi kilsteljau antak.
- A r ne per daug pasitiki savimi?
- Ne, toks jau esu. Ir neketinu to slpti nuo js.
Ijanas mane iek tiek baugino, bet man patiko, kad neapsimetinja. Jam u nugaros privaiavo kamera, operatoriui
rpjo mano veido iraika. Papuriau galv ir vypteljau.
Nuingsniavau toliau, ipraiau Arizon, Bred, Pol ir Makendrik. Jei gerai suskaiiavau, atsikraiau jau vienuolikos.
Visiems atmestiesiems ijus, patraukiau prie dur ir atsi
griau likusius kandidatus.
- Jei tebesate ia, vadinasi, per pirmj ms susitikim
padarte man spd ar bent sugebjote neeisti mans. Keli nusiypsojo, tikriausiai prisimindami Bleikl, kiti stovjo
susting. - N oriu spti, kad elgtumts apgalvotai, nes A t

rank vertinu labai rimtai. Tai ne aidimas, ponai. Tai mano

gyvenimas.

Udariusi duris, igirdau bruzdes, juokus ir atodsius.

Kakas nepaliaujamai kartojo: Dieve mano, Dieve mano. I
rinktuosius nustelb urnalist balsai - jie ragino pasidalyti
spdiais po pirmojo paalinimo. Giliai atsidususi ir jausda
ma pasitenkinim, patraukiau tolyn. Padariau ryting ings
n, dabar ttis gals lengviau atsikvpti - matys, kad Atranka
sibgjo, ir supras, jog a jo tikrai nenuvilsiu.

Pirmoji vakarien buvo nuobodi, po vakarykts procesijos i

viso nebendravau su irinktaisiais, tad vakar vaikinai buvo
pakviesti pavakari arbatos: susitikti su rm eimininkais bei
eimynykiais ir, inoma, pasikalbti su manimi, mylima b
simj nuotaka. Dalyvavo mama, ttis, Aurenas, Keidenas ir
Ostinas. Dois atjo su tvais - jie labai stengsi nesiartinti
prie snaus. Kambaryje sukiojosi ir ponia Lus, ji su niekuo
nesikalbjo, tik meiliai ypsojosi. Niekada nemgo vakarli.
Persirengiau ilga suknele ir apsiaviau siauranosius auk
takulnius. Vis dar buvau apimta jaudulio po pirmj kandi
dat paalinimo, patenkinta savimi, kad padedu tiui. Tas
diaugsmas greitai igaravo, nes prisiartino Aurenas ir nuvr
mane spjamu vilgsniu.
- K, po galais, tu jiems padarei? - kaltinamai paklaus
brolis.
- Nieko, - patikinau j. - Tiesiog isiuniau netinkamus
kandidatus namo. Norjau visiems parodyti, kad man tai svar
bu. Kaip ir tiui.
Aurenas prisidjo deln prie kaktos.

- Negi vis dien buvai bedusi nos ataskaitas?

- inoma, - atoviau. - Gal ir nepastebjai, bet tai mano
darbo dalis.
Jis palinko mane.
- iniasklaida vaizduoja tave kaip juodj nal. Ispirdama kandidatus, atrodei pasiptusi. Idlina, tu atsikratei treda
lio i j. Svarbius irinktuosius pavertei nevykliais. - Ibalau,
Aurenui nibdant toliau: - D u i j labai atsargiai ir patyliu
kais teiravosi, gal tau labiau patinka moterys.
Dirbtinai nusijuokiau.
- Nejaugi turiau liauioti vyrams po koj, kad tikiau?
- Dabar ne laikas aiktytis, Idlina. Reikia, kad btum maloni.
- Atleiskite, Js viesybs...
Igird kreipiantis, mudu su Aurenu atsigrme. Ivydau
urnalist ibaniomis i smalsumo akimis ir maniaks ypsena.
- Atsipraau, kad siterpiau, bet ar negaliau gauti trumpo
princess interviu prie atiduodama straipsn? - urnalistei vl
iiepus dantis, mane apm nuojauta, kad bsiu susta gyva ir
tiesiogine, ir perkeltine prasme.
- Sesuo neatsisakys, - Aurenas pabuiavo mane kakt ir
dingo.
M ano pulsas padanjo. Nebuvau pasirengusi duoti inter
viu. Bet itaip susiklosius aplinkybms, nenorjau, kad visuo
men matyt mane susirpinusi.
- Js viesybe, iandien paalinote vienuolika irinktj.
A r nemanote, kad toks poelgis pernelyg drastikas?
Atloiau peius ir meiliai nusiypsojau urnalistei.

- Suprantu, kodl daugeliui moni taip atrodo, - gerano

rikai atsakiau, - bet tai buvo labai svarbus sprendimas. Kain,
ar verta gaiti laik su iurkiais ir nedomiais vaikinais. Viliuo
si, kad sumainusi j skaii geriau painsiu kitus irinktuosius.
Mintyse perkraiau savo odius. Nepasakiau nieko emi
nanio ar kaltinamo.
- Taip, bet kodl buvote tokia grieta? Keliems irinktie
siems tiesiog pasakte ne arba mosteljote ranka.
Stengiausi nutaisyti nerpesting iraik. Tuo metu viskas
atrod gana juokinga.
-

Niekas nesmerkia tio u ryt. Todl nesininga

smerkti mane, jeigu elgiuosi panaiai kaip jis. Turiu p riim

ti itin svarb sprendim ir stengiuosi bti imintinga, - nors
man norjosi irkti iuos odius, dsiau juos tokiu balsu,
kokiu buvau imokyta duoti interviu, netgi sugebjau ypsotis.
- Bet, jums ijus i kambario, vienas i irinktj apsiver
k, - pareik man urnalist.
- K? - susijaudinau, kad mano veidas vis labiau bla.
- Vienas i Atrankos dalyvi apsiverk. A r manote, kad tai
normalu, ar toki jo reakcij sukl js atiaurumas?
Nurijau seil svarstydama, k atsakyti.
- Turiu tris brolius. Jie visi kartais pravirksta, bet galiu pa
tikinti jus, kad danai neturiu su tuo nieko bendra.
urnalist sukikeno.
- Vadinasi, neskriaudte kandidat?
Supratau, k ji darys. Kartos t pat klausim, kol pratrk
siu. urnalist buvo labai arti tikslo.

- Negaliu sivaizduoti, k reikia dalyvauti Atrankoje ir

bti taip anksti imestam. Niekas, iskyrus mano tt, ito ne
ino. Pasistengsiu visk padaryti, kad rasiau savs vert vyr.
Jeigu vaikinas negali itverti poros kandesni odi, jis tikrai
netinka bti princu. Patikkit manimi! - palieiau urnalistei
rank, tarsi skleisdama paskalas ar juokaudama. Tai buvo nu
ginkluojantis judesys. - Atleiskit, jau turiu eiti. Noriu paben
drauti su kitais kandidatais.
urnalist ketino dar klausti, bet a nusigriau, auktai
iklusi galv. Neinojau, k daryti. Negaljau traukti tiesiai
prie grim nei ikoneveikti jos visais man inomais keiksmais
ar pulti tvams glb. Turjau atrodyti pasitikinti savimi, tad
ypsodama ingsniavau po kambar ir praeidama pro irink
tuosius plazdenau blakstienomis.
Pastebjau, kad ie nedideli dmesio enklai priveria juos
ypsotis ar pasitempti. Smerkiantys veidai suvelnjo, mano
nuoirdumas netruko itrinti prisiminimus apie ryt Vyr
kambaryje. I visos irdies trokau, kad irovai pamirt t
vyk taip greitai, kaip pamiro ie vaikinai.
Spjau, kad galiausiai vienas i j idrs pasikalbti su ma
nimi. Taip jau nutiko, kad tas drsuolis buvo Heilas.
- Taigi esame arbatos vakarlyje, - tar jis, derindamas
savo ingsn su manuoju. - Kokios ries arbat labiausiai
mgsta princes? - Droviai ypsodamasis, jis siurbteljo i
savo puodelio.
Heilas be pastang skleid ilum panaiai kaip ponia
Marli, palaikyti pokalb su juo buvo lengva. Vaikinas n nenu-

tuok, kokia esu dkinga, kad jis pirmasis prijo pasikalbti.

Antrkart igelbjo mane.
- Priklauso nuo nuotaikos ir nuo met laiko. iem nege
riu baltosios arbatos, taiau nuolat gardiuojuosi juodja.
- Puiku, - linkteljo Heilas.
- Girdjau, iandien, man ijus i kambario, vienas vaiki
n verk. Tai tiesa?
Heilas iplt akis ir vilpteljo.
- Taip, tai buvo Lilandas. Maniau, kad susieid. Prireik
valandos jam nuraminti.
- Kas nutiko?
- Dl to kalta js! jote, vaiktinjote po kambar ir siuntte namo atsitiktinai pasirinktus vaikinus. Tikriausiai Lilan
das yra labai jautrus, js tiesiog priblokte j.
Kambario kampe pamaiau vieni Liland. Jei biau i
ties iekojusi vyro, biau jau isiuntusi j namo. iek tiek nu
stebau, kad pats nepasipra isiuniamas.
- Ko gero, viskas atrod beirdikiau, negu tikjausi.
Heilas nusijuok.
- Js ir neturite bti geraird. Visi inome, kas esate ir
koki turite valdi. Gerbiame jus u tai.
- Pasakyk itai vaikinui, paklaususiam, kada jam bus su
mokta, - sumurmjau.
Heilas nieko neatsak. Pasigailjau itaip nutraukusi pokalb.
- Taigi kas bus iandien? - paklausiau stengdamasi susi
tvardyti.
- Praau?

- Kuo iandien nustebinsi mane?

Heilas nusiypsojo.
- iandien paadu iem nevirti jums baltosios arbatos.
Neatsisveikins, nenusilenks ir kupinas vili Heilas nu
jo sau.
Per jo pet pamaiau irint mane Beiden. Pirmasis
spdis buvo visai nesusijs su paintimi. irjau j kaip
vaikin, kuris tetai M ei atrod daug adantis.
Beidenas svarst, prieiti ar ne. Nudelbiau akis ir stebjau j
i po nuleist blakstien. Jauiausi kvailai itaip elgdamasi, bet
tai padjo, vaikinas patrauk per kambar. M intim is grau prie
urnalists. Buvau mokoma, kaip nuginkluoti panekov ar de
rtis, bet bendraudama su vaikinais turjau visk sprsti pati.
Beidenas, rodos, norjo pasikalbti su manimi, bet abudu
gerokai nustebome, kai tuo pat metu i kitos puss atjo kitas
vaikinas.
- Gunarai, - pasisveikino Beidenas, - kaip tau patinka va
karlis?
- Puikus. Noriu padkoti Js viesybei, kad surengte j.
Buvo malonu susipainti su jaunesniais js broliais.
- O varge, k jie ikrt?
Beidenas nusijuok, Gunaras stengsi nuslpti ypsen.
- Ostinas yra be galo... energingas.
Atsidusau.
- Kaltinu tvus. Rodos, kad nuo tada, kai susilauk ketvir
to vaiko, j noras skiepyti tam tikras vertybes igaravo.
- Man patiko js broliukas. Tikiuosi dar ne kart j pamatyti.

- Sunku pasakyti. Ostinas labai nedrausmingas. Netgi auk

l - kurios, beje, jis neapkenia - negali jo suvaldyti. Ostinas
arba kelia sumait, arba slapstosi.
Tada siterp Beidenas. Svarsiau, ar mgina flirtuoti, ar
nori pasirodyti drsus.
- Js broliai be galo skirtingi! A r js eimoje visi tokie?
Supratau, ko jis klausia. A r esu mergina, iekanti paguo
dos, ar nuolat kelianti smy be jokio reikalo.
- inoma.
Beidenas linkteljo.
- Gerai, kad suinojau. Nusipirksiu skyd ir kelerius i
ronus.
Velniai raut, a sukikenau. Nesusitvardiau. Buvau pasi
rengusi gintis. Tikjausi, kad ieis keletas ger nuotrauk. Pa
dariau tpsn ir nujau sau.
Kitoje kambario pusje ivydau Henr, Erikas sekiojo pas
kui j kaip elis. Kai ms akys susitiko, jis isiiep iki aus
ir nedelsdamas prisiartino prie mans.
- Sveika! Hyvaa iltaa! - Henris pabuiavo mane skruost.
Jeigu tai bt padars koks nors kitas vaikinas, biau li
kusi priblokta.
- Jis sako labas vakaras.
- Hmm... heevat eelah? - pralemenau, stengdamasi atkar
toti jo odius.
Henris sukikeno, nes prastai pamgdiojau jo kalb.
- Gerai, gerai!
A r jis visada toks linksmuolis? Atsigriau Erik.

- Taip blogai tariu?

Jis kalbjo maloniai, bet nemelavo.
- Gaila, bet tikrai nesuprasiau, k sakote.
Nuoirdiai nusiypsojau. Abu vaikinai buvo kukls. Su
vokiau, koks vienias turi jaustis Henris, tad vertinau jo pa
stangas.
M um s kalbantis, alia idygo Dois.
- Puikus vakarlis, Idlina. Tu Henris, tiesa? Maiau tavo
nuotrauk, - ibr, atkidama vaikinui rank.
Henris sutriko, bet paspaud Doisei rank.
- A Dois. M u d vi su Idlina beveik kaip seserys, - parei
k ji.
- Iskyrus tai, kad mes visai ne giminaits, - pridriau.
Erikas stengsi greitai ir tyliai iversti Henriui Doiss o
dius, itai j sutrikd.
- Kas tu per vienas? - paklaus ji. - Neprisimenu, kad b
iau maiusi tavo nuotrauk.
- Esu pono Henrio vertjas. Jis kalba tik suomikai.
Dois atrod siaubingai nusivylusi. Supratau, kad atjo
prie ms, nes j patrauk Henris. Atrod gerokai jaunesnis u
daugel kit irinktj ir skleid ger nuotaik. Dois nutar,
kad is vaikinas labiau tikt jai, o ne man.
- Taigi... - prabilo ji, - tai kur jis gyvena?
N nepasitars su Henriu, Erikas atov:
- Jeigu esate beveik Jos viesybs sesuo, tai esu tikras, kad
rmuose gavote puik isilavinim. Be abejo, inote, kad lie
jos ir Svendvjaus ryiai yra seni ir glauds. Susibr ma-

as bendruomenes, Iljoje gyvena daug Svendio moni. Ir

atvirkiai. Viskas labai paprasta.
Suiaupiau lpas, kad nenusiypsoiau. Erikas aikiai pa
rod Doisei, kur jos vieta.
Ji linkteljo.
- Ak, inoma. Hmm... - jos pastangos nujo niekais. Praau man atleisti.
- M an nesmagu, - sukudjau, kai Dois nebegirdjo m a
ns. - Judu ia niekuo dti. Dois siaubinga.
- Atsipraymas priimtas, - nuoirdiai atsak Erikas, gr
teljo Henr ir trumpai pasikalbjo suomikai, tikriausiai ai
kindamas jam, kas ia nutiko.
- Atleiskit. M an reikia su kai kuo pasikalbti. Pasimatysim
per vakarien, - padariusi tpsn, palikau juos ir patraukiau
iekoti kokio nors prieglobsio.
Pirmiau mane mgino imuti i vi urnalist, didia
vausi, kad sugebu suimti save rankas. O Dois kaip paprastai
mane gerokai suerzino.
Pamaiau mam vien ir nuskubjau prie jos, vildamasi
pasiguosti. Bet ji sveikindamasi dbteljo mane panaiai kaip
Aurenas.
- Kodl nepapasakojai mums, k ketini daryti? - tyliai pa
klaus ypsodama, tarsi nieko nebt nutik.
Atsakiau su tokia pat ypsena:
- Maniau, itai bus gera. itaip dar ir ttis.
- Dar, bet ne taip drastikai ir asmenikai. Tu ijuokei
kandidatus prie kameras. Niekas u tai nesiavs tavimi.

Suirzusi atsidusau.
- Atleisk. Tikrai. N nepamaniau.
Mam a apglb mane.
- Nenoriu tavs barti. M u d u su tiu inome, kad stengiesi.
Tuo metu prijs fotografas amino ms pokalb. Sp
liojau, kokia antrat bus vir nuotraukos. Tikriausiai kas nors
apie Atrankos pamokas.
- Tai k man dabar daryti?
M am a apsidair, nordama sitikinti, kad niekas ms ne
siklauso.
- Tiesiog... bk romantikesn. Ir, dl Dievo meils, joki
skandal, - skubiai pridr ji. - Pasistenk simylti... mons
to laukia.
- A taip negaliu. Negaliu...
- Brangioji Amerika, - pakviet ttis.
Rodos, Ostinas kakuo apsipyl, ir mama skubiai isived j.
Biau galjusi kirsti layb i pinig, kad itaip brolis pa
sisteng itrkti i vakarlio.
Stovjau viena, stengdamasi nepastebimai apvelgti kam
bar. Per daug paalaii. Per daug stebini aki, per daug
moni, laukiani, k ikrsiu. Maniau, kad Atranka baigsis
prie keturias valandas. Giliai kvpiau. Po trij mnesi bsiu
laisva. Galiu itai itverti. Btinai itversiu.
Ltai perjau kambar inodama, su kuo reikia pasikalbti.
Suradusi t asmen, sukudjau jam aus:
- Ateik mano kambar. Lygiai atunt. T ik niekam nesakyk.

Dvyliktas skyrius

ingsniavau po kambar, laukiau pasibeldiant duris. i u

duot galjau patikti tik Kailui, nors dygjausi prayti. Buvau
pasirengusi sudaryti sandor su juo, bet dar nebuvau sugalvo
jusi, k jam pasilyti. Gerai inojau, kad jis turi sav ketinim.
duris buvo pasibelsta taip tyliai, tarsi beldiantysis bt
klauss: K a ia veikiu?
Lygiai atunt, atidariusi jas, ivydau Kail.
- Js viesybe, - tar jis ir apsimestinai nusilenk. - Su
meile puolu jums kojas.
- Liaukis maivsis ir ueik.
Kailas jo ir apvelg mano lentynas.
- Kai paskutin kart lankiausi iame kambaryje, turjai
medini poni rinkin.
- Tada buvau dar vaikas.
- Bet ir uaugusi likai tirone?
- Taip. Kaip ir tu nepakeniamu knyg kurmiu.
- itaip palenki savo pusn noriniuosius tapti tavo jaunikiais?

Nusivaipiau.
- Gal ir taip. Sskis. Turiu tau pasilym.
Kailas pamat vyn, kurio buvau usakiusi, ir negaidamas
prisipyl taur.
- pilti ir tau?
Atsidusau.
- pilk. M um s abiem reikia igerti.
Stebeilydamas mane, Kailas patyljo, paskui prabilo:
- Imu nerimauti. Ko nori?
Pamiau taur, stengdamasi prisiminti, kaip jam visk pa
aikinti.
- Kailai, tu pasti mane nuo pat vaikysts.
- Tiesa. Vakar miglotai prisiminiau, kaip bgiojai po r
mus tik su vystyklais. Graus buvo vaizdelis.
Tramdydama juok pakliau akis dang.
- Kad ir kaip ten bt, tu kiaurai permatai mane, inai,
kokia esu, kai niekas nefilmuoja.
Apmstydamas mano odius, Kailas gurkteljo vyno.
- Manau suprants tave ir tada, kai kameros veikia, bet
praau kalbti toliau.
M an niekada pernelyg nerpjo, kad Kailas mat, kaip
augu, kaip elgiuosi prieais kameras ar likusi viena. Filmuoja
ma turdavau pasikeisti, ir jis tai inojo.
- Ne a sumaniau surengti Atrank , bet turiu skirti jai visas
jgas. inau, kokia esu. Bet mons tikisi pamatyti lengvabd
mergait, norini isirinkti jaunik. Taigi abejoju, ar man pa
vyks. Negaliu elgtis kvailai.

- Ties sakant...
- Usiiaupk!
Kailas elmikai nusiypsojo ir gurkteljo dar vyno.
- Esi tikras galvos skausmas. Kodl vargstu su tavimi?
- Nagi, pasakok, juk nenori elgtis kvailai, - Kailas pastat
taur ir palinko priek.
Giliai kvpiau, iekodama odi.
- mons trokta jausm, bet a nesiruoiu rodyti j vie
ai, bent kol nerasiu tinkamo mogaus. Todl reikia numesti
jiems masal.
Krypteljau galv ir prisimerkusi pavelgiau Kail.
- Tarkim, kok?
- Buin.
- Buin?
- T ik vien buinuk. Tu esi vienintelis mogus, kurio ga
liu to prayti, nes inai, jog visa tai netikra ir neturs joki pa
darini. A tau u tai atsilyginsiu.
Kailas kilsteljo antakius.
- K?
Gteljau peiais.
- Gausi, ko norsi. T ik noras turi bti protingas. Negaliu
pasilyti karalysts.
- A r pasikalbtum su mano mama? Padtum man itrkti
i rm?
- Ir kurgi keliautum?
- Kur akys veda, - beviltikai atsiduso Kailas. - M ano
mama... Nenutuokiu, kodl ji iki pamiimo atsidavusi tavo

tvams ir yra sitikinusi, kad gyvensime rmuose iki dien

galo. A r sivaizduoji, koki prireik pastang, kad leist man
ivykti kursus? N oriu keliauti, noriu statyti, o ne vien skaityti
knygas apie architektr. Kartais dingteli, kad dar viena diena
tarp i sien pribaigs mane.
- Suprantu, - tuoj pat sukudjau ir atloiau peius. - G a
liu tau padti. Vos tik pasitaikys galimyb, mginsiu tikinti
tavo tvus, kad tau reikia ivykti i rm.
Kailas lukteljo, paskui usivert taur ir itutino.
- Vienas buinys?
- T ik vienas.
- Kada?
- vakar. Devint vestibiulyje lauks fotografas. Tikiuosi,
gerai pasislps, nes apsimesiu jo nematanti.
Kailas linkteljo.
- Gerai, vienas buinys.
- Ai.
Sdjome tylomis ir irjome laikrodio rodykles. Po
trij minui nebeitvriau:
- K turjai galvoje sakydamas, jog nori statyti?
Kailas nuvito.
- A tai gilinuosi. architektr ir dizain. Mgstu svajoti,
kaip sukurti itin graias konstrukcijas.
- Tai ities domu, Kailai.
- inau, - jis kreivokai ypteljo, panaiai kaip jo ttis.
M an kl susiavjim vaikino jaudulys. - A r nori pamatyti?
- K pamatyti?

- Kai kuriuos mano pieinius. Laikau savo kambaryje. Se

najame, ne tame, kur turiu gyventi per Atrank. Reikia tik iek
tiek pajti koridoriumi.
- inoma, - igriau paskutin gurkn vyno ir nusekiau
paskui Kail.
Mudviem su Kailu traukiant jo kambar, be poros sargy
bini, koridoriuje daugiau nieko nebuvo.
Jis atidar duris ir jung vies. Vos susitvardiau neaik
teljusi.
Ten viepatavo baisi netvarka!
Lova buvo nepaklota, drabuiai sugrsti kampe, ant staliu
ko sukrauta keletas nevari lki.
- inau, k manai. Koks a tvarkingas.
- Skaitai mano mintis, - atsakiau, stengdamasi nerodyti
pasidygjimo. Kambaryje bent jau nedvok.
- Madaug prie metus papraiau tarn nebekuopti mano
kambario. Darau tai pats. Taiau Atranka imu mane i v
i, tad palikau visk, kaip buvo.
Kailas m spardyti po lova gulinius daiktus, kad galt
itraukti.
- Kodl atsisakei tarn paslaug?
- Esu suaugs vyras ir galiu pasirpinti savimi.
Nemanau, kad jis norjo man gelti, ir vis dlto sieidiau.
- iaip ar taip, ia mano darbo vieta.
Tolimoji kambario siena buvo nukabinta nuotraukomis
ir plakatais, vaizduojaniais vairiausius pastatus - nuo dango
raii iki molini trobeli. Stalas buvo nuklotas spausdintais

briniais ir nustatytas modeliais i medio ir plon metalini

juosteli.
- Visa tai padarei tu? - paklausiau, atsargiai paliesdama
konstrukcij - i susibavo.
- Taip. Tai tik idjos, modeliai. Vien dien noriau pro
jektuoti tikrus pastatus. A studijuoju, bet ar galiu ko nors i
mokti, jei nesiimu tikro darbo, supranti?
- Kailai... - apvelgusi spalvas ir linijas, vertinau jo pa
stangas ir sugait laik, - tai nuostabu.
- Tiesiog kvailioju.
- Ne, nekalbk itaip. Nesistenk sumenkinti savo darbo.
Niekada nesugebiau sukurti toki dalyk.
- Aiku, sugebtum, - Kailas prijo prie paskutinio mode
lio ir imatavo j T raids pavidalo liniuote. - Pavelk, pakanka
tiesiog imatuoti ir apskaiiuoti.
- Fe, dar daugiau matematikos. M an jos jau per akis.
Kailas nusijuok.
- Bet i matematika linksma.
- Linksma matematika yra oksimoronas.
M u d u su Kailu sitaisme ant sofos ir perirjome kelet
knyg apie mgstamiausius jo architektus, aptarme j stili.
Rodos, vaikin ypa domino, kad vieni i j stengsi nenutolti
nuo gamtos, o kiti - atvirkiai.
- T ik pavelk! - entuziastingai kartojo Kailas beveik po
kiekvieno puslapio.
M an buvo sunku patikti, kad itiek met nepastebjau jo
talento. Kailas buvo usivrs kaip kriaukl, atsiribojs nuo

kit, nes rmuose jautsi kaip spstuose. Knygomis ir atario

mis pastabomis dangstsi smalsi ir itin patraukli asmenyb.
Pasijutau apgauta. Galbt kas nors kytels galv i u
kampo ir pasakys, kad Dois yra ventoji?
Galiausiai Kailas vilgteljo laikrod.
- Jau deimt minui po devintos.
- Ak, laikas eiti.
Vis dlto nesinorjo kilti nuo sofos. Suverstas Kailo kam
barys buvo viena i jaukiausi viet rmuose.
- Taip, - jis uvert knyg ir padjo lentyn. Nors knygos
buvo sukrautos bet kaip, maiau, kad vaikinas puikiai orien
tuojasi, kur kiekvienos i j vieta.
Laukdama jo prie dur, staiga miau nerimauti.
- Eime, - tar Kailas, silydamas man rank. - Tai pasima
tymo pabaiga, tiesa?
Sunrme pirtus.
- Ai, kad parodei savo darbus ir sutikai patenkinti mano
praym. Paadu atsilyginti.
- Tikiu.
Kailas atidar duris, ir mudu nuingsniavome koridoriumi.
- Kada, tavo manymu, mudu paskutin kart laikms u
rank? - paklausiau.
- Veikiausiai aisdami Red rover.
- Galbt.
Tyldami prijome mano kambar. Atsigriau Kail ir
maiau, kaip jis nurijo seil.
- Jaudiniesi? - sukudjau.

- Nee, - vaikinas nusiypsojo, bet nenustygo vietoje. Tai... labos nakties.

Kailas pasilenk, mudviej lpos trumpam susitiko. Pas
kui jis praskyr lpas, suiaup ir vl praskyr. Tarp buini
kvpiau oro, nes nujauiau, kad Kailas nesitrauks. Ai D ie
vui, taip ir nutiko, nes iki iol niekas mans dar nebuvo itaip
buiavs; trokau daugiau.
Kelis kartus buiavausi su vaikinais paskubomis, nuvog
davau akimirk drabuinje ar u statulos. O dabar mudu su
Kailu nesislapstme, ir niekas njo mans iekoti... tai buvo vi
sai kas kita.
Neatitraukdama lp, prisiglaudiau prie Kailo, o jis lais
vja ranka paglost man skruost. Rodos, buiavo mane vis
aminyb, kol galiausiai atsitrauk.
Bet ir tada liko stovti labai arti. Uuodiau vyno kvap i
jo burnos.
- Manai, ito utenka? - sukudjo jis.
- Hmm... Neinau.
- Dl viso pikto.
Kailas vl priglaud lpas prie manj. Nustebau, kai nuo
dar vieno buinio man m linkti kojos. Suleidau pirtus Kai
lui plaukus, apstulbau, kad troktu laikyti apglbusi j vis
nakt.
Vaikinas vl atsitrauk ir pavelg man akis. Kakas pasi
keit. A r jis irgi pajuto malonius iltus virpesius rankose, kr
tinje ir galvoje?
- Ai, - sumurmjau.

- Nra u k. inai, k turiu omenyje, - Kailas papurt

galv, juokdamasis pats i savs.
- Labanakt, Kailai.
- Labanakt, Idlina, - jis skubotai pakteljo man skruost
ir nulipo savo laikinj kambar.
Lydjau j akimis ir tikinau save, kad ypsausi dl kakur
pasislpusio fotografo, o ne dl to, k padar Kailas Vudvorkas.

Tryliktas skyrius

- Taigi, rodos, man pavyko kuriam laikui sudominti mo

nes, - mudu su Aurenu Vaiktinjome po sod, buvau sikibusi
jam parank.
- Bus matyti, - brolis nusivaip, o a pajutau nor uvoti
jam. - Kaip viskas buvo?
Tada ities jam trinkteljau.
- Pare, damos nepasakoja apie tai.
- Na, tikra dama neturt bti nufotografuota tamsoje be
sibuiuojanti su gerbju.
Gteljau peiais.
- iaip ar taip, tikslas pasiektas.
Kaip ir tikjausi, mudviej su Kailu nuotraukos buvo pra
rytos kaip jaukas. iek tiek stebino, kad mons alksta toki
dalyk, bet nemiau galv, man atrod svarbu, kad buvo pa
tenkinti. buin buvo irima vairiai. Keletas leidini ra,
kad tai miela, bet dauguma ireik nusivylim, kad pasibuia
vau paioje Atrankos pradioje.

Viename i urnal, mediojani paskalas, du geriausi

paparacai svarst, ar paskubjau su tuo buiniu, ar pasielgiau
mielai, nes painojau Kail nuo gimimo. Stengiausi nekreipti
dmesio. Pamaniau, kad netrukus bus kalbama apie visai kito
kius dalykus.
- Perirjau kelet laikrai, - tariau, atsigrusi Auren. - Neaptikau n vieno praneimo apie diskriminacij dl
kast.
- K ketini veikti iandien? Vl virkdyti vaikinus?
Pakliau akis dang.
- Pravirkdiau tik vien. Ties sakant, neinau, galbt
iandien ir neaplankysiu j.
- Nieku gyvu, - ipykino Aurenas, sukdamas kit tak. Atleisk, Idlina, jei prireiks, nutempsiu tave u plauk, turi i
ties dalyvauti Atrankoje.
Itraukiau rank i brolio saujos.
- Nenoromis pamaniau, kad tiui Atranka buvo ne tokia
sunki.
- Klausei jo?
- Ne, vargu ar biau idrsusi T ik neseniai juodu su mama
atskleid ioki toki smulkmen, tikjosi man pagelbsi.
Regis, kakodl nenorjo pasakoti apie tai, o klausinti bt
buv iurkt. Be to, nenutuokiu, ar kiti du mons tokioje pa
dtyje bt elgsi lygiai taip pat. Ir nenoriu inoti, ar tiui
rpjo dar kuri nors mergina, iskyrus mam.
- Argi ne keista mintis? - brolis atsisdo ant suoliuko. Ms motina galjo bti kuri nors kita moteris!

- Ne, - paprietaravau, ssdamasi alia. - Atjome pa

saul tik dl to, kad mudviej tvai rado vienas kit. Kita pora
nebt susilaukusi ms.
- Nekvarink man galvos, Ide.
- Atleisk, i padtis imu mane i vi, - perbraukiau
pirtais per akmen. - Suprantu, kodl is aidimas atrodo pa
trauklus. Galbt kur nors gyvena puikiai tinkantis man vaiki
nas. Galjau atsitiktinai isitraukti jo vard, susitikti ir bepro
tikai pamilti. Bet neapleidia nuojauta, kad esu tik prizas ir
per tai dar labiau stebima moni negu prastai. Pretendentai
labai skiriasi nuo t vaikin, su kuriais nuolat susiduriu, ir
man tai nepatinka. Todl esu sutrikusi.
Aurenas valandl patyljo. Maiau, kaip rpestingai ren
ka odius, ir tai nervino mane.
Nebuvau tikra, ar taip yra todl, kad mes dvyniai, kad
mudu su Aurenu sieja ypatingas ryys, bet tiesiog fizikai jus
davau, kai ms nuomons isiskirdavo. Lyg tarp ms bt
labai isitempusi guma.
- Paklausyk, Ide, gal ir klystu, bet manau, kad tau reikia
surasti savo gyvenimo mog. Jau seniai draugauju su Kamile,
net jeigu rytoj ms draugyst nutrkt, jos pastangomis a
jauiuosi taps geresniu mogumi. Daug k suinai apie save
tik tada, kai k nors sileidi paias irdies gelmes.
- Kaip judviem pavyksta puoselti santykius? Juk didum
laiko praleidiate skyrium.
Aurenas vypteljo.
- Kamil yra mano sielos pusel. inau tai.

- Abejoju, ar esama sielos puseli, - pasakiau, irindama savo batelius. - Turjai galimyb susipainti su Pranczi
jos princese, nes bendrauji tik su karalikos kilms asmenimis,
ir ji krito tau ak. O tikroji tavo sielos pusel gal kur nors
melia karv, tik niekada to nesuinosi.
- Kamil tau niekad nepatiko, - brolis atsak tokiu balsu,
kad tarp mudviej vl sitemp nematoma guma.
- Tiesiog svarstau galimybes.
- iuo metu turi tuzinus galimybi rinktis, bet atsisakai.
Prunkteljau.
- A r tave primok ttis?
- Ne! Manau, turtum visk blaiviai vertinti. Esi viena i
labiausiai atskirt moni alyje, bet tai nereikia, kad turi bti
aminai vienia. Bent syk gyvenime reikia turti roman.
- Na jau! A esu tai patyrusi!
- Nuotrauka laikratyje tam nepriskirtina, - usidegs
tvirtino Aurenas. - Kaip ir glbesiavimasis su Leronu Trojumi per Kald puot Paryiuje.
Aikteljau.
- I kur suinojai?
- Tai ino visi.
- Net mama su tiu?
- Ttis neinojo. Bet mama greiiausiai jam pasak.
Usidengiau veid delnais ir paeminta suvaitojau.
- Tenoriu pasakyti, kad tai ieit tau gera.
Po i odi pamirau gd ir siutau.
- Visi kartoja t pat - kad man ieis gera. K tai reikia?
Esu protinga, grai ir stipri. Nereikia gelbti mans.

Aurenas patrauk peiais.

- Gal ir ne. Bet k gali inoti, gal prireiks vieno i an vai
kin pagalbos.
Svarstydama jo odius, spoksojau ol, paskui papuriau
galv.
- Kas tau darosi, Aurenai? Kodl staiga pakeitei savo nuo
mon? Tikjausi, esi mano pusje.
Brolio akyse blyksteljusios ugnels greitai ugeso, jis ap
kabino mane.
- A ir esu tavo pusje, Idlina. Tu, mama ir Kamil esate
svarbiausios mano gyvenimo moterys. Todl praau suprasti,
kad kartais splioju, ar tu laiminga.
- Laiminga, Aurenai. Esu princes. M an nieko nestinga.
- Manau, tu painioji patogumus su diaugsmu.
Brolio odiai man primin nesen pokalb su mama.
Aurenas paglost man rank, atsistojo ir pasitais kostium.
- Paadjau Keidenui padti atlikti prancz kalbos nam
darbus. Pagalvok apie mano odius, gerai? Gal a ir neteisus.
Bt ne pirmas kartas.
M u du nusiypsojome vienas kitam.
Linkteljau.
- Pagalvosiu.
Aurenas mirkteljo man.
- E ik pasimatym. Gyvenk visavert gyvenim.

ingsniavau palei Vyr kambario duris ir svarsiau, ar ne vel

tui gaitu laik. Pasikalbjusi su Aurenu, biau turjusi traukti

tiesiai kabinet. Prisipainsiu, norjosi grti prie prastins

popieri tvarkymo monotonijos. Vis dlto brolio odiai ti
kino mane labiau negu kit moni kalbos, tad nutariau bent
pamginti. Ne pozuoti prie kameras, o nuoirdiai pasistengti.
Pasakiau sau, kad galiausiai vis tiek gausiu eiti pasimaty
m su kiekvienu i t vaikin. Tai buvo maiausia, k turjau
padaryti. Neketinau kurio nors isirinkti; tiesiog norjau testi
paad tiui ir patenkinti moni lkesius.
Atsidususi padaviau liokajui vok.
- teik.
Jis nusilenk ir nujo, o a likau laukti.
Nusprendiau nebelsti Vyr kambar. Norjau, kad i
rinktieji bt nuolat pasireng, bet juk kiekvienam retkariais
reikia atsikvpti. inojau tai geriau u bet k.
Po akimirkos liokajus gro, ir pro duris ijo Heilas. Jam
pasirodius, galvoje msteljo dvi mintys. Pirma, miau
svarstyti, k pamanys Kailas. Tai mane nustebino. Antra, buvo
aiku, kad Heilas vis dar neino, kaip bendrauti su manimi. Jis
nedrsiai sustojo per por ingsni nuo mans ir nusilenk.
- Js viesybe!
Sunriau rankas.
- Gali vadinti mane Idlina.
Jo akyse msteljo diaugsmas.
- Idlina!

Pasaulyje nra galingesns u mane.

- A r nortum iandien po vakariens suvalgyti desert su
manimi?

- T ik dviese?
Atsidusau.
- K dar nortum pakviesti? Gal ir tau reikia vertjo?
- Ne, ne! - patikino Heilas, ir jo veid nuviet nuoirdi
ypsena. - Tiesiog esu maloniai nustebintas.
- Ak, - tai buvo apgailtinas atsakymas tokius graius o
dius, bet nebuvau pasirengusi atsakyti.
Heilas stovjo susikis rankas kienes, isiieps, ir man
buvo sunku vaizduotis j kaip dar vien kandidat, kur isi
siu namo.
- iaip ar taip, ateisiu prie tavo kambario madaug dvide
imt minui po vakariens, tada trauksime vien i svetai
ni viruje.
- Puikus sumanymas. Pasimatysim vakare.
Pasisukusi eiti, atsakiau:
- Pasimatysim vakare.
iek tiek nerimavau, nes laukiau to pasimatymo. Heilo ne
kantravimas paglost mano savimeil. Bet didiavimsi savi
mi, kad sitraukiau Atrank , nugin triumfuojanti Heilo i
raika - j ivydau grteljusi.

Keturioliktas skyrius

Ar nebus keista, jei tarp vakariens ir deserto persirengsiu? A r

Heilas irgi persirengs? Kelias pastarsias dienas puoiausi dia
demomis, bet ar jos tinka pasimatymui?

Pasim atym ui.

Tai gerokai ijo u mano komforto zonos rib. Nesupra
tau, kodl jauiuosi tokia paeidiama. Buvau bendravusi su
daugybe jaun vyr. Patyriau gra nuotyk su Leronu per
Kald puot. Deimisonas Ekersas per ikyl mike maitino
mane brakmis i savo lp. Prajus vakar netgi pasibuia
vau su Kailu, nors tai nebuvo tikras pasimatymas.
Susipainau su trisdeimt penkiais irinktaisiais ir laikiausi
ididiai. K jau kalbti apie tai, kad padedu valdyti al? Tad
kodl mane taip glumina pasimatymas su vienu i t vaikin?
Vis dlto nusprendiau persirengti. Apsivilkau gelton su
knel, kurios sijonas buvo ilgesnis upakalyje ir trumpesnis
priekyje. Susijuosiau tamsiai mlynu diru. Atrodiau pasi
ruousi ne vakarliui sode, o pasimatymui. Diademos neusi
djau. Kodl ivis svarsiau apie tai?

Dar kart pavelgusi atspind veidrodyje, priminiau sau,

kad Heilas stengsis mane laimti, o ne atvirkiai.
Igirdau beldiant duris ir paokau ant koj. Liko vos
penkios minuts! Be to, tai a turiu eiti pas j! Heilas sugriov
vis mano parengt strategij. Pamaniau, kad prireikus isi
siu j namo ir pradsiu visk i naujo.
Nelaukdama kvietimo, pro duris kio galv teta Mei, jai u
nugaros ypsojosi mama.
- Teta Mei! - pribgau ir tvirtai apkabinau j. - K ia veiki?
- Nutariau, kad tau gali prireikti papildomo palaikymo, to
dl grau rmus.
- Atjau drauge, kad tau bt jaukiau, - nusiypsojo mama.
Nervingai sukikenau.
- A prie to nepratusi. Neinau, kaip elgtis.
Teta M ei kilsteljo antak.
- Pasak iniasklaidos, tau puikiai sekasi.
Iraudau.
- Tai visai kas kita. Pasimatymas buvo netikras. Nesvarbus.
- O is svarbus? - velniai paklaus teta Mei.
Gteljau peiais.
- is bus kitoks.
- Visi taip sako, - prabilo mama, atmesdama mano plau
kus ant pei, - bet geriausias patarimas, kok galiu tau duoti bk savimi.
Lengviau pasakyti, negu padaryti. Kas i ties esu? Viena
i dvyni. Sosto paveldtoja. Viena i galingiausi moni pa
saulyje. Didiausia alies pramoga.

Ne vien dukra. Ne vien mergina.

- Neim k visko taip giliai ird, - teta M ei prie veidrod
pasitais plaukus ir vl atsigr mane. - Tiesiog diaukis gy
venimu.
Linkteljau.
- Teisyb sako, - pritar mama. - Juk nenorime, kad sutuoktin isirinktum iandien pat. Turi utektinai laiko, todl
susitik su naujais monmis ir pasilinksmink. Dievas mato,
retai turi toki prog.
- Tiesa, bet vis tiek jauiuosi nesmagiai. Bsime su Heilu
vienu du, paskui jis pasakos apie ms pasimatym kitiems
vaikinams, vliau tursime kalbti apie tai per televizij.
- Atrodo sudtingiau, nei i tikrj yra. Didum laiko
bna smagu, - pareik mama.
Mginau sivaizduoti, kaip ji, bdama paaugl, raudo ir pa
sakojo apie pasimatymus su tiu.
- Taigi tau josi lengvai?
Mam a suiaup lpas ir susimsiusi smeig akis lubas.
- Na, i pradi buvo sunkiau. Nenorjau atkreipti dme
sio save. Bet tu itai puikiai gebi, todl irk pasimatym
kaip dar vien vakarl ar vyk, apie kur duosi interviu.
M ei pavelg seser.
- Tai sunkiau nei pakalbti apie prajus muzikos festi
val, - tar ji ir vl sutelk dmes mane. - Bet tavo mama
teisi. Tu nebijai atsidurti dmesio centre. Bdama tavo met
ji buvo drovi.
- Ai, Mei, - mama pakl akis dang.

- Nra u k.
Prunkteljau ir akimirk panorau turti nors vien seser.
Teta Kena, kita mamos sesuo, prie daug met pasimir nuo
irdies ligos. Dd Deimsas, paprastas mogus, nesutiko, kad
jo vaikai Estra ir Leo augt rmuose, nors tai jam kelet kart
buvo siloma. inoma, mes, vaikai, bendravome, bet mudvi su
Estra buvome visikai skirtingos. Puikiai prisimenu, kaip mama
savait slaug Mei ir moiut Singer po Kenos mirties. Vis svars
iau, ar netekusi sesers mama prarado dalel savs. inojau, kad
ir man bt be galo sunku, jei kas nors nutikt Aurenui.
Teta M ei kumteljo mamai alkne, jos nusiypsojo viena
kitai. Seserys niekada nesipykdavo net dl svarbi dalyk, itai
ir dabar maino mano nuogstavimus.
Jos buvo teisios. is pasimatymas nieko nereik.
- Tau puikiai seksis, - tar mama, - todl, kad nemoki pra
laimti. - Ji mirkteljo man; pasijutau stipresn.
Dirsteljau laikrod.
- Metas eiti. Ai, kad ujot, - padkojau imdama tetos
Mei rank.
- Nra u k.
Prie dur apkabinau tet, paskui mam.
- Linksmai praleisk laik, - sukudjo ji, tada pam seser
u rankos ir patrauk kiton pusn.
Pasitaisiau suknel ir nulipau laiptais.
Prijusi Heilo kambar, stabteljau, giliai kvpiau ir pasi
beldiau. Duris atidar ne liokajus, o jis pats. Regis, ivyds
mane, susijaudino.

- Nuostabiai atrodai, - pagyr mane.

- Ai, - atsakiau ir nenoromis ypteljau, - kaip ir tu.
Heilas irgi buvo persirengs, todl pasijutau kur kas sma
giau. M a n patiko jo apranga. Vaikinas buvo be kaklaraiio,
virutin markini saga atsegta. Su markiniais ir liemene at
rod labai mielas.
Jis susikio rankas kienes.
- Taigi kur mudu eisime?
Mosteljau koridori.
- iuo keliu ketvirt aukt.
Jis pasispavo ant kuln, paskui dvejodamas pasil man
rank.
- Rodykite keli.
- K gi, - prabilau, mums einant laipt link. - inau tik
svarbiausius tavo biografijos faktus. Heilas Garneris, devy
niolikmetis i Belkoto. Toks prisistatymas nedomus ir sausas.
Daugiau papasakok apie save.
Heilas prunkteljo.
- Na, esu vyriausias eimoje.
- Tikrai?
- Taip, i trij broli.
- Vaje, man gaila tavo motinos.
Heilas nusiypsojo.
- Ji neima galv. Mes jai panas tt. Kai kuris nors
per daug triukmauja ar i ko nors kvatojasi, motina atsidususi
sako, kad esame tokie kaip jis.
Bijojau klausti, bet norjau suinoti ties.

- A r tavo tvai isiskyr? - pasiteiravau dvejodama, ar dera

to teirautis.
- Ne, tvas mirs.
- Ujauiu, - baiminausi, kad netyia eidiau jo atminim.
- Viskas gerai. Negaljai to inoti, kol nepasakiau.
- A r galiu paklausti, kada jis mir?
- Madaug prie septynerius metus. Keista, bet kartais pa
vydiu jauniausiam broliui Beu. Kai tai nutiko, jam buvo e
eri. Jis prisimena tt, bet ne taip kaip a, supranti? Danai
troktu, kad itaip nesiilgiau tvo.
- Kertu layb, brolis tau pavydi, juk taip ilgai painojai tv.
Heilas man lidnai nusiypsojo.
- Niekad nepagalvojau apie tai.
Tyldami kopme didiaisiais laiptais. Kai pasiekme ket
virt aukt, vl prakalbau:
- K veikia tavo mama?
Heilas nurijo seil.
- Dirba sekretore vietos universitete. Na, mamai buvo sun
ku susirasti ger darb, bet dabartinis jai patinka, tas pareigas
ji eina gana ilgai. Pasakiau dabartinis, nes mama danai keis
davo darbus, kol is, rodos, jai teko ilgam. Kaip minjau, kai
susitikome, ttis pagal kilm priklaus antrai kastai. Jam, spor
tininkui, prireik kelio operacijos, bet po jos susidar trombas
ir pasiek ird. M am a gyvenime nebuvo dirbusi - i pradi j
ilaik tvai, paskui vyras. Po jo netekties ji tegaljo didiuotis,
kad buvo gera krepininko mona.
- O varge.

- Aha.
Labai diaugiausi, kad galiausiai prijome svetain. Kaip
ttis visa tai itvr? Kaip susitikinjo su visomis tomis mer
ginomis, iekodamas tinkamos monas? Jauiausi pavargusi
nuo painties ir su vienu vaikinu, nors tai buvo pirmasis pasi
matymas ir mudu bendravome vos penkias minuts.
- Oho, - sunibdjo Heilas, grdamasis atsivrusiu vaizdu.
Ketvirto aukto svetains buvo rengtos taip, kad galjai
matyti miest - rm sienos neustojo vaizdo. Vakare Anchelesas nuostabiai rdavo, todl papraiau pritemdyti sve
tains viesas, kad galtume grtis panorama.
Kambario viduryje stovjo staliukas, apkrautas vairiau
siais saldumynais, alia buvo desertinio vyno. Anksiau man
niekada neteko kurti romantikos atmosferos, bet pirmasis
bandymas, ko gero, buvo vyks.
Heilas atitrauk man kd ir atsisdo pats.
- Neinau, k mgsti, todl usakiau vairi saldumyn.
ie, aiku, okoladiniai, - parodiau tuzin keksiuk. - O anie
citrininiai, vaniliniai ir su cinamonu.
Heilas spoksojo kauges skanst nustebintas mano pa
stang.
- Nenoriu bti iurktus, - tar jis, - bet jei pati mgstate
kuriuos nors i i saldumyn, nedelsdama iupkite, antraip
suveisiu visk.
Nusijuokiau.
- Imk ir valgyk.
Jis isirinko okoladin keksiuk ir susikio vis burn.

- Gardumlis.
- Paragauk su cinamonu. Tai pakeis tavo gyvenim.
Kur laik mudu valgme, miau manyti, kad gal iam va
karui to pakaks. Aptikome saugi tem - apie desertus galjau
kalbti valand valandas! Bet paskui Heilas lyg niekur nieko
vl m pasakoti apie savo gyvenim.
- Taigi mano mama dirba universitete, o a mieste siuvjo
padjju.
- it kaip?
- Taip, labai domiuosi madomis. Bent iuo metu. Po tvo
mirties neigaljome sigyti nauj drabui, tad imokau gra
iai suadyti broli markinius, jiems augant, ileisti siles.
Mama turjo daugyb sukneli, tikjosi jas parduoti, kad gau
t iek tiek pinig. A i dviej sukneli pasidavau jai nauj.
Aiku, mano siuviniai buvo ne be priekait, bet gdi u
teko, kad gauiau darb. Daug skaiiau ir domjausi Lorenco,
savo virininko, kuriamais apdarais. Retkariais jis leidia k
nors sumodeliuoti man paiam. Mgstu savo amat.
Vypteljau.
- Ities esi vienas i geriausiai apsirengusi irinktj.
Heilas droviai nusiypsojo.
- Tai nesunku, juk toks darbas. M ano liokajus puikiai pa
deda visk suderinti, kad atrodyiau nepriekaitingai. Vargu ar
jam patinka visi mano drabuiai, bet noriu atrodyti kaip den
telmenas ir vis tiek likti savimi, jei tai turi koki nors prasm.
Nurydama keksiuko ksn, entuziastingai linkteljau.
- A r gali sivaizduoti, kaip sunku, jei tau patinka dinsai,
bet esi princes ir turi atitinkamai vilkti?

Heilas prunkteljo.
- Bet js puikiai ilaikote pusiausvyr! urnaluose maiau
daugyb js apdar. Turite individual stili.
- Taip manai? - pasijutau padrsinta. iomis dienomis bu
vau gavusi daug priekait ir is pagyrimas atrod tarsi van
dens gurknis dykumoje.
- Be abejo! - patikino Heilas. - Rengiats kaip princes ir
kartu kaip paprasta mergina. Nenustebiau, jei imtumt vado
vauti mergin mafijai.
Uspringau ir apiprunkiau vynu vis stal, Heilas pratr
ko juokais.
- Atsipraau, - jutau degant skruostus. - Jei mama itai
matyt, tekt iklausyti pamoksl.
Heilas nusiluost itrykusias aaras ir palinko mane.
- Negi tvai tikrai jums pamokslauja? Juk i esms js val
dote al?
Patraukiau peiais.
- Ne visai. Didum darb atlieka ttis. Esu tik jo elyje.
- Bet juk tai tik formalumas, tiesa?
- K turi galvoje? - mano balsas nuskambjo atriau, negu
biau norjusi, nes juoko kibirktls Heilo akyse tuoj pat
ugeso.
- Nenoriu eisti karaliaus, bet dauguma moni mano,
kad jis jau pavargs. Kai kurie nuolat svarsto, kada atsissite
sost.
Nudelbiau akis. Nejaugi mons tikrai kalba, kad ttis per
senas valdyti?

- Paklausykit, - Heilas vl atkreip mano dmes. - Labai

gailiuosi. Stengiausi tik palaikyti pokalb. Nenorjau js nu
lidinti.
Papuriau galv.
- Ne, tu esi aunus. Nesuprantu, kodl taip imu ird. Gal
nuo minties, kad teks valdyti be tio.
- Juokinga girdti karali vadinant tiu.
- Bet man jis ir yra ttis! - vl nusiypsojau. Heilas mok
jo kalbti taip, kad jauiausi ramesn ir linksmesn. M an tai
patiko.
- inau, inau. Grkim prie js. Kaip leidia laisvalaik
galingiausia pasaulio moteris?
Kad nuslpiau plai ypsen, suvalgiau dar vien gaball
keksiuko.
- Nori stebkis, nori ne, bet ir a labai domiuosi mada.
- K? - sarkastikai paklaus Heilas.
- Pieiu daug eskiz. Ibandiau ir savo tv pomgius.
iek tiek nusimanau apie fotografij, truput skambinu piani
nu. Bet visada grtu prie eskiz bloknoto.
Nejuiomis nusiypsojau. Spalvot pietuk primarginti
puslapiai man buvo viena i saugiausi viet pasaulyje.
- A r galiu juos pamatyti?
- K? - sukryiavau kulknis ir atsisdau tiesiau.
- Js eskizus. Kada galiau juos pamatyti?
Niekam nebuvau rodiusi savo eskiz, tiktai kambari
nms, kai prireikdavo pasiti suknel. Taiau i tuzino pa
rodydavau tik vien, nes inojau negalsianti vilkti toki

drabui. Prisiminiau tuos eskizus - vienus neiojausi gal

voje, kitus patikjau popieriui. Laikiau juos paslaptyje, kad
priklausyt vien man.
Heilas nesuprato, kodl staiga nutilau ir stipriai sikibau
kds ranktrius. Jis udav klausim manydamas mus turint
bendr pomg. O man pasidingojo, kad permato mane kiau
rai. Pasijutau nesmagiai.
- Atsipraau, - tariau stodamasi. - Rodos, bsiu padaugi
nusi vyno.
- A r palydti? - paklaus jis, irgi stodamasis.
- Ne, praau pasilikti ir gardiuotis desertu, - suskatau eiti.
- Js viesybe!
- Labos nakties.
- Idlina, palkk!
Koridoriuje dar paspartinau ingsn apimta didiulio pa
lengvjimo, kad Heilas neseka i paskos.

Penkioliktas skyrius

Buvau visikai tikra, kad esamoje padtyje atsidriau ne dl

savo kalts, tikrai ne. inojau, k besti pirtu - visus Skrivus.
Kaltinau mam ir tt, kad nesugeba palaikyti tvarkos alyje ir
veria mane dalyvauti Atrankoje. Kaltinau Auren, kad mgi
no tikinti mane kreipti daugiau dmesio kandidatus.
A tapsiu karaliene. Valdov gali sau leisti daug k... tik ne
silpnum.
Po prajusio vakaro pasimatymo padariau kelet ivad.
Pirma, neklydau dl Atrankos. Tokiomis aplinkybmis nieku
gyvu nesusirasiu gyvenimo draugo. Tikras stebuklas, kad taip
nutikdavo praeityje. Prievartinis bendravimas prieais kame
ras su briu nepastamj irgi neglost irdies.
Antra, jeigu kada nors iteksiu, tikimyb, kad mano meil
bus aistringa ir truks ilgai, labai menka. Meil nieko neduoda,
tik silpnina, o to negaliu sau leisti. Be galo myliu savo artimuo
sius, ypa tt ir Auren, laikau tai savo silpnybe. Sunku sivaiz
duoti, kad daryiau tai i pareigos, siekdama kokio nors tikslo.

Aurenas inojo, kad jo odiai man svarbs, suvok, kaip

labai j myliu. tai kodl po pirmojo pasimatymo i visos gim i
ns man norjosi pasmaugti kaip tik j.
Pusryiauti nulipau rytingais ingsniais, tarsi niekas ne
bt pasikeit. Priminiau sau, kad valdau padt, todl brys
kvail vaikin nesugriaus mano pasaulio. iandien buvau nu
maiusi vl imtis darbo. Pastaruoju metu nutiko daug netik
tum, ir man reikjo susikaupti. Ttis rasdavo padjj, bet iki
iol jie tik keldavo painiav.
Aurenas ir Ostinas sdjo alia mamos, a sitaisiau tarp t
io ir Keideno. Net i kitos stalo puss girdjau epsint Ostin.
- Tau viskas gerai, sese? - paklaus Keidenas, dideliu
auktu kabindamas aviin ko.
- inoma.
- Atrodai iek tiek sitempusi.
- Ir tu btum sitemps, jei tekt valdyti al.
- Kartais susimstau apie tai, - surimtjs tar brolis. Tarkim, visoje Iljoje iplist epidemija. Tu, mama, ttis ir A u
renas apsirgtumt ir numirtumt. Tada man tekt valdyti al,
visk sprsti paiam.
Akies kampuiu maiau, kaip klausydamasis Keideno ttis
palinko priek.
- Baisoka, Keidenai.
is gteljo peiais.
- Visada reikia turti plan ateiiai.
Pasirmiau smakr ranka.
- Tai koks bt pirmasis karaliaus Keideno sakymas?

- Be abejo, visiems pasiskiepyti.

Prunkteljau.
- Geras jimas. O paskui?
Keidenas svarst.
- Stengiausi susitikti su monmis. Su tais, kurie liko svei
ki, kad galiau suinoti, ko jiems stinga. Tikriausiai u rm
sien viskas kitaip negu ia.
Ttis linkteljo.
- Protingai kalbi, Keidenai.
- inau, - jis vl niko valgyti.
sivaizduojamai valdiai atjo galas. Kaip jam pasisek.
Knebinjau valg, slapia vilgiodama tt. Taip, an va
kar pastebjau, kad jis pavargs, bet taip buvo tik kart. i
noma, jis jau neiojo akinius, aplink akis buvo susimetusios
juoko rauklels, bet tai netrukd valdyti. K Heilas imano?
Apsivalgiau po kambar. Vaikinai pusbalsiu kalbjosi vie
nas su kitu. Ijanas nekuiavosi su Beidenu. Bokas, kakuo
apsipyls kaklarait, neskmingai mgino slapia nuvalyti.
M ano vilgsnis praslydo pro Heil - gerai, kad t akimirk is
neirjo mano pusn.
Tolimajame stalo gale ivydau Henr ir Kail. Erikas kantriai
vert. I panekov veid buvo matyti, kad pokalbis domus.
M an irgi pasidar smalsu. Veltui mginau siklausyti, k
juodu aptaria. Sddama spoksojau Kail, jo rankas. Vaiki
nas juokingai gestikuliavo akute, bet a puikiai inojau, kad
jis itin gabus geba pieti eskizus. Kaip ir nubraukti nuo aki
plaukus, kai nori pabuiuoti.

Galiausiai Kailas pajuto mano vilgsn, linkteljo ir nu

siypsojo. itai pastebjs, Henris pasisuko kdje ir pamojo
man. Atsakydama nulenkiau galv, vyliausi, kad niekas nepa
stebs, kaip ikaitau. Henris tuoj pat atsigr ir kak pasak
Erikui, is perdav jo odius Kailui, o Kailas pakl antakius
ir linkteljo. Supratau, kad jie kalba apie mane. Negaljau atsi
kratyti splioni, ar Kailas atskleid tam tikras ms buinio
smulkmenas.
Ko gero, be baims biau galjusi papasakoti apie buin
vienintelei tetai Mei. Jei biau sakiusi, kad neprisimenu tos
akimirkos koridoriuje, tai bt buvs melas.
Aurenas atsistojo ir pabuiavo mam skruost, ketinda
mas ieiti.
- Luktelk, Aurenai, man reikia pasikalbti su tavimi, - ta
riau, kildama nuo stalo.
- Netrukus pasimatysim, brangute? - paklaus ttis, ir
damas mane.
- Ilgai neugaiiu, paadu.
Aurenas pasil man rank ir mudu drauge ijome i
kambario. Maiau, kad atkreipme vis dmes. Kad ir kur
biau jusi, alia mans skuriavo kakoks energijos darinys.
Danai mgaudavausi iuo pojiu.
- Apie k nori pasikalbti?
ypsodama atsakiau:
- Suinosi, kai ieisim koridori.
Brolis sultino ingsn.
- Bus blogai.

Mum s pasukus u kampo, atsitraukiau ir tvojau jam per pet.

- Oi!
- Prajus vakar jau pasimatym. Jis buvo klaikus. Dl
to kaltas tu.
Aurenas pasitryn rank.
- Kas nutiko? A r vyrukas pasirod ess netika?
- Ne.
- A r jis... - brolis pritild bals, - ar jis mgino kibti prie
tavs?
- Ne, - sunriau rankas ant krtins.
- Tai gal buvo iurktus?
Atsidusau.
- Ne visai, bet jauiausi... nesmagiai.
Pykteljs brolis ikl rankas.
- Taip ir turjo bti. Jei susitiksi su juo vl, viskas eisis ge
riau. Esm ta, kad reikia laiko, kol pasti vienas kit.
- Nenoriu, kad jis mane paint! Nenoriu, kad paint n
vienas i irinktj!
Aurenas sutriks susirauk.
-

Visad maniau, jog vienintel tave pasaulyje galiau

suprasti, kad ir kas nutikt. Tikjausi, jog ir tu mane visada

galtum suprast i. Bet tu aipaisi, kad esu simyljs, ir atmeti
galimyb be joki pastang surasti gyvenimo draug, tiesiog
nekenti tokios minties.
Driau pirtu broliui krtin.
- Argi ne pats sakei, kad Atranka man neturi jokios reik
ms? Argi ne pats laukei, kol priversiu tuos vaikinus drebti?

Maniau, mudu sutarme, kad tai tik poktas. O dabar staiga

tampi didiausiu Atrankos aistruoliu.
Koridoriuje sivyravo skausminga tyla. Spjau, kad Aurenas ims su manimi ginytis ar bent pasiaikins.
- Atleisk, kad nuvyliau tave. Betgi pyksti ne vien dl pasi
matymo. Turi suvokti, kodl bijai umegzti santykius.
Isitiesiau visu giu.
- Esu busimoji liejos karalien ir nieko nebijau.
Aurenas atsitrauk.
- Nuolat kartok iuos odius, Idlina. Jei tik jie pads tau
veikti visas bdas.
Brolis nespjo toli nueiti koridoriumi. ryt Dois buvo
prisikvietusi draugi, ios vos nesutirpo, ivydusios Aureno
veid. Vien i j atpainau. Andien buvo sode. Prisiminiau
j tik todl, kad deramai kreipsi mane.
Maiau, kaip jos droviai ypsosi ir nulenkia galvas. Aure
nas, kaip ir dera jo luomui, atrod mandagus kaip visada.
- Dois sak, kad js puikiai imanote literatr, - tar
viena i mergin.
Aurenas nusuko akis.
- Ji perdjo. Mgstu skaityti, t rainju, bet mano darbai
neverti dmesio.
Tada priek ingteljo kita mergina.
- Abejoju, ar tai tiesa. Kertu layb, ms mokytojas bt
laimingas, jei kartais duotumt vien kit pamok. Mielai pa
siklausyiau js m ini apie kelet ms skaityt knyg.
Dois sunr rankas.

- Ak, praau, Aurenai! A r ateisi ms mokyti?

Jos draugs sukikeno, nes Dois kreipsi mano brol
tiesiog vardu, be titulo. Tok prot gijo augdama kartu su
mumis.
- Deja, iuo metu esu labai usims. Gal kit kart. Jums,
panels, linkiu graios dienos, - jis grakiai nusilenk ir pa
trauk koridoriumi.
N nesulaukusios, kol Aurenas nutols, merginos m ki
kenti kaip kvaios.
- Jis toks graus, - tar viena i j, trykdama susiavjimu.
Dois atsiduso.
- inau, man jis irgi labai patinka. Andien, kai mudu
vaiktinjome kartu, Aurenas pasak, kad esu viena i graiau
si jo sutikt mergin.
M an trko kantryb. Prasigrdau pro jas neltindama
ingsnio.
- Doise, tu jam per jauna, be to, Aurenas turi draug.
Atstok nuo jo.
Pasukau prie laipt, vedani darbo kabinet. Pamaniau,
kad pasijusiu geriau, jei nuveiksiu k nors naudingo, tai, k
galiau traukti sra.
- Matot, - tar Dois, n nesistengdama kalbti tyliau, sakiau jums, kad Idlina bjauri.

eioliktas skyrius

Darbas nepakl man nuotaikos. Tebebuvau labai suglumusi

po pasimatymo su Heilu. Be to, po kiekvieno gino su Aurenu
prarasdavau pusiausvyr. Planeta liovsi suktis apie savo a.
Prisidjo ir juokingos Doiss pastabos - jos buvo kaip vynia
ant torto.
Galva plyo nuo kit moni odi ir savo paios klausi
m, buvau tikra, kad diena eina uniui ant uodegos.
- inai, i pradi ir man buvo sunku susikaupti, - prisipa
ino ttis, pakeldamas akis nuo savo popieri. - Kai mergin
sumajo, pasidar lengviau.
Nusiypsojau. Tegu jis mano, kad esu ivargusi.
- Atsipraau, tti.
- Nra u k. Gal galiau prisiimti tavo darbus, o tu po
piet pailstum?
Tvarkingai susidliojau popierius.
- Ai, nereikia. Puikiai susitvarkysiu pati.
- Neabejoju, meilute. Tiesiog...

- Jau ir taip apleidau darb dl Atrankos. Turiu atlikti savo

pareigas. M a n viskas gerai.
Pamaniau, kad atsakiau tiui pernelyg atariai.
- Gerai, - jis pasitais akinius ir vl m skaityti.
A irgi stengiausi gilintis popierius.
K turi galvoje Aurenas, sakydamas, kad mane nulidino
ne pats pasimatymas? inau, dl ko siutau. Ir kodl jis man
priekaitauja, kad nemgstu Kamils? inoma, a nedaug su
ja bendrauju, nes ms interesai skirtingi. iaip man patinka
ta mergina.
Papuriusi galv susitelkiau dokumentus.
- Tau reikt prasivdinti, - vl pasil ttis. - Gali su
sitikti su kuriuo nors i irinktj ir grti popiet. Beje, turi
apgalvoti, k kalbsi Praneim laidoje.
Mane upldo jausmai, miau svarstyti, kaip reiks aptari
nti kandidatus, prisiminiau, kaip nesmagiai jauiausi po pa
simatymo su Heilu... ir kaip apstulbau, pabuiuota Kailo. Ban
dant visa tai aprpti, sukosi galva, k jau kalbti apie visa kita.
- Prajus vakar buvau pasimatyme, tti. Negi to negana?
Usigalvojs jis nurijo seil.
- Ilgainiui tau teks spti mus, kada eini pasimatym. Ke
letas nuotrauk niekam nepakenkt. Manau, kad iki penkta
dienio turtum susitikti su bent vienu vaikinu.
- Tikrai? - suaimanavau.
- Daryk k nors, kas tave diugint. Juk Atrank laikai darbu.
- Tai ir yra darbas! - pareikiau, skeptikai juokdamasi.
- Jis gali bti smagus, Idlina. Pamgink, - ttis pavelg
mane pro akini vir, tarsi mesdamas ik.

- Gerai. Vienas pasimatymas. Daugiau nieko tau nepaa

du, senuk, - nusiaipiau.
Ttis sukikeno.
- Senukas yra teisus.
Paskui jis patenkintas vl niko popierius. Sdjau prie
savo stalo ir paslapiomis vilgiojau j. Ttis danai rsi,
kassi sprand ir, nors iandien nebuvo joki svarbi uduo
i, vis persibraukdavo ranka plaukus, tarsi bt slegiamas
rpesi.
Heilui usiminus, kad tvas sensta, nutariau nenuleisti
aki nuo jo.

Kitu savo taikiniu pasirinkau Beiden. Galbt teta M ei k nors

inojo apie j, o man vaikinas neatrod arogantikas, prieingai,
regis, buvo links likti nuoalyje. Kai per arbatos vakarl kitas
kandidatas ukirto keli Beidenui prieiti prie mans, is nepuo
l kivirytis. M an paiai prisiartinus, sutelk dmes mane.
- Tu skambini fortepijonu, tiesa? - paklaus Beidenas, pa
kviestas pasimatym.
- Tiesa. Ne taip gerai kaip mama, bet pakeniamai.
- A skambinu gitara. Gal galtume pamuzikuoti drauge?
Nebuvau

pagalvojusi apie toki

galimyb.

Tikriausiai

skambinant reiks maiau kalbti, taigi man i mintis patiko.

- Gerai, usakysiu mums Moter kambar.
- A bsiu ten leistas? - nepatikliai paklaus Beidenas.
- Su manimi bsi. Pasirpinsiu, kad kambaryje bt tu
ia. Ten stovi mano mgstamiausias fortepijonas. Tau reiks
gitaros?

Beidenas nusivaip.
- Nee, atsiveiau savo.
Pairti visikai atsipalaidavs vaikinas persibrauk ran
ka trumpai kirptus plaukus. Vis dar stengiausi atrodyti alta
ir neprieinama, bet keletas irinktj nma nesijaudino dl
tokios mano laikysenos. Beidenas buvo vienas i j.
- A r galima tiktis, kad Moter kambarys dabar bus lais
vas? - paklaus jis.
Vaikino nekantravimas pralinksmino mane.
- Ties sakant, dar turiu darbo.
Jis palinko mane, akyse blyksteljo velniki iburiukai.
- Juk jo turi nuolatos, tiesa? Kertu layb, kad prireikus
dirbi iki treios ryto.
- Tiesa, bet...
- Darbas niekur nepabgs, rasi j ten pat, kai baigsime groti.
Sunriau rankas ir apsvarsiau pasilym.
- Tikrai neturiau...
Beidenas m palengva niniuoti:
- Nesvarbu, nesvarbu, nesvarbu!
Suiaupiau lpas, kad nuslpiau ypsen. Pamaniau, kad,
ties sakant, turiau kam nors praneti. Antraip tursiu dar
vien neskaityt pasimatym... bet gal a jo nusipelniau? Kit
savait pasimatymus kviesiuosi fotograf. Po Praneim lai
dos imsiu rpintis kameromis.
- Atsinek gitar, - sutikau su Beideno pasilymu.
- Po dviej minui! - jis nulk per koridori, o a papur
iau galv. Vyliausi, jog neipasakos kiekvienam sutiktajam,
kad esu labai lengvai sukalbama.

Patraukiau Moter kambar sitikinti, kad jis tuias. N e

klydau - kampe sdjo tik ponia M arli ir skait.
- Js viesybe, - pasisveikino ji.
Tai mane visada juokindavo. Taip kreipdavosi daugyb
moni, ir vis dlto mamos draugs bt galjusios vadinti
mane moligliu, vaikeliu ar kdikiu. Neprietaravau dl ofi
cialaus kreipinio, bet visad jausdavausi nei iaip, nei taip.
- Kur mama?
Ponia M arli uvert knyg.
- Jai migrena. Ujau aplankyti, bet buvau iprayta. Bet
koks garsas jai kelia skausm.
- Ak, kaip tik dabar rengiausi eiti pasimatym, bet gal
reikt aplankyti mam.
- Ne, - rytingai tar ponia Marli. - Jai reikia ramybs.
Tavo tvai bus patenkinti, kad eini pasimatym.
Pasvarsiau. Jei mama i ties jauiasi taip blogai, gal ver
iau jai netrukdyti.
- Gerai. A r galiau pasinaudoti iuo kambariu? M u du
su Beidenu norime pagroti, - prisimerkiau. - Tikrja odio
prasme.
Ponia M arli sukikeno ir atsistojo.
- Joki bd.
- A r jums ne keista, - staiga itariau, - kad Kailas dalyvau
ja Atrankoje ? Juk inote, kad einu pasimatym su kitu vaiki
nu? A r tai, js manymu, gerai?
- Ivydusi judviej nuotrauk pirmajame laikraio pus
lapyje, buvau visikai priblokta, - ponia M arli papurt galv,

tarsi nesuvokt, kaip tai galjo nutikti. Paskui prijo ariau, lyg
mudvi btume saugojusios bendr paslapt. - Nepamirk, kad
ne vien tavo tvai dalyvavo Atrankoje.
Pasijutau kaip paskutin kvaia. Kodl nepagalvojau
apie tai?
- Prisimenu, kaip tavo tvas stengsi rasti laiko kiekvienai
merginai, drauge tikti visuomenei ir isirinkti tinkam mo
n. Tau net sunkiau, nes Atranka tik priedanga. Kurdama isto
rij, atitrauki moni dmes nuo j rpesi. odis sunku
per silpnas tam apibdinti.
- Tiesa, - pripainau, ir mano peiai nusviro nuo itokios
natos.
- Neinau, kaip ia ijo, kad judu su Kailu... patekote lai
krai puslapius, bet labai nustebiau, jeigu jis atsidurt tavo
srao pradioje. Ir vis dlto esu tau dkinga.
Apstulbau.
- U k? A nieko nepadariau.
- Padarei, - paprietaravo ponia Marli. - Laimjai savo
tvams laiko, pasielgei labai kilniai. Davei laiko ir man. Nesu
tikra, ar dar ilgai galsiu ilaikyti Kail rmuose.
Igirdau beldiant duris. Atsigriau.
- Tai Beidenas.
Ponia M arli udjo rank man ant peties.
- L ik ia, a leisiu.
- O i! - suuko Beidenas, kai ji atidar jam duris.
Ponia M arli prunkteljo.
- Nesijaudink, a jau ieinu. Princes laukia tavs.

Beidenas ypsodamasis pavelg jai per pet, akimis ieko

damas mans. Tiesiog digavo, kad liks vienas su manimi.
- A r tai itas instrumentas? - paklaus jis, rodydamas for
tepijon.
Atsigrusi nuvelgiau instrument.
- Taip. Jo skambesys nuostabus, o iame kambaryje puiki
akustika.
Beidenas nusek paskui mane, girdjau, kaip gitaros dk
las bumbsi jam laun ar atsitrenkia sof, sukiojantis tarp
kdi.
Neatsiklauss jis susirado kd be ranktri ir pasista
t greta fortepijono. Pirtais perbraukiau klavius ir greitai
paskambinau gam.
Beidenas derino savo instrument, tams ir aptriuus.
- A r seniai skambini? - paklaus jis.
- Nuo pat vaikysts. Mama pasisodindavo mane, vos prad
jusi vaikioti, greta, taigi tiesiog stebdavau, kaip ji skambina.
- mons neka, kad tavo motina itin gabi pianist. Kart
girdjau j skambinant per televizij, tikriausiai tai buvo kal
din programa.
- Mama visad daug skambina per Kald ventes.
- Tai jos mgstamiausias met laikas? - pasidomjo Bei
denas.
- Viena vertus, taip, antra vertus, ne. prastai ji skambina,
bdama susirpinusi ar lidna.
- K nori tuo pasakyti? - Beidenas Skimbteljo styga, baig
damas derinti instrument.

- Na, inai, - atsakiau isisukindama. - Atostog metas

gali sukelti stres. - Nesijauiau turinti teis atskleisti mamos
prisiminimus. Tuo met laiku ji neteko tvo ir sesers, k jau
kalbti apie siaubing sukilli puolim, kai vos neuvo jos
mylimasis.
- Nesivaizduoju, kaip rmuose galima lidti per Kaldas.
Jei tavo mama bt vargeta, suprasiau, kodl jai nelinksma.
- O kodl?
Beidenas nusiypsojo pats sau.
- Todl, kad sunku matyti, kaip draugai gauna krvas do
van, o pats lieki be nieko.
- Ak.
Jis ramiai susitaik su skirtinga ms socialine padtimi,
neniro ir neivadino mans snobe, kaip bt galjs padaryti
kas nors kitas. Akylai stebjau Beiden, stengdamasi j per
prasti. Gitara buvo sena, bet apie turtin vaikino padt buvo
sunku k nors pasakyti, nes jis vilkjo rm duotais drabu
iais. Prisiminiau, kaip teta M ei minjo jo pavard.
- Mokaisi kolede, tiesa? - paklausiau.
Beidenas linkteljo.
- Na, dabar mokslai nutrko. Kai kurie profesoriai nesu
tinka su tuo, bet dauguma siunia uduotis, kad baigiau se
mestr rmuose.
- Ities spdinga.
Jis gteljo peiais.
- inau, ko noriu. Taigi esu pasirys padaryti visk, kad
pasiekiau tiksl.

Smalsiai pasiirjau j.
- Kaip su iais planais dera Atranka?
- O, kol kas nekalbkim apie tai.
Beideno balse vl nebuvo girdti jokio pykio. Jis vertino
mano odius kaip pokt.
- Manau, tai siningas klausimas, - miau skambinti vie
n i klasikini krini, kuri imok mama.
Vaikinas inojo t krin ir pritar savo instrumentu. N ie
kada nesvarsiau, kaip toji melodija skambt drauge su gitara.
Muzika laimjo, mes nustojome kalbtis, nors nesiliovme
bendrav. Beidenas velg man akis, a - jo pirtus. Anks
iau nebuvau skambinusi su niekuo, iskyrus mam. Mane su
domino muzikavimas drauge skirtingais instrumentais.
Suklydome tik du ar tris kartus. Kai baigme skambinti,
Beidenas plaiai ypsojosi.
- Nesu didis klasikins muzikos inovas. M an artimiausi
Bethovenas ir Debiusi.
- Tu be galo gabus! Nenutuokiau, kad tokius krinius ga
lima atlikti gitara.
- Ai, - Beidenas susidrovjo, bet tik truput. - Atsakysiu
tavo klausim. Esu ia todl, kad noriu vesti. Retokai eida
vau pasimatymus, bet, pasitaikius tokiai progai, pamaniau,
jog verta pamginti. A r a tave simyljs? iandien - ne. Bet
noriau sitikinti, ar tai bt manoma.
Kakas vaikino balse vert tikti, kad jis kalba visikai nuo
irdiai. Beidenas mgino rasti mon. Jeigu nebt upilds
anketos, mudu niekad nebtume susipain.

- Jeigu galima, noriau tau t paadti, - pasil jis.

- K paadti?
Jis ugavo gitaros stygas.
- Paadas apima mus abu.
- Jeigu nori prisiekti man amin itikimyb, tai kol kas
per anksti.
Beidenas papurt galv.
- Ne, mano sumanymas kitoks.
- Gerai, tada klausau tavs.
Vaikino pirtai igavo lengvai atpastam melodij, ne kla
sikin, bet man tikrai girdt... neprisiminiau jos pavadinimo.
- Jei nusprsi, jog esu tau netinkamas, isisi mane namo,
kad galtum geriau painti kitus irinktuosius. O a tau paa
du tai k: jei suprasiu, kad nesi man skirtoji, pasakysiu tau.
Nenoriu, kad abu veltui vaistytume laik.
Linkteljau.
- Vertinu tai.
- Gerai, - linksmai tar Beidenas ir udainavo: Kai ji eina
per kambar taip ypsodamasi, ypsodamasi, ypsodamasi,
ios kojos nuingsniuoja myli, myli, myli! Akys ieko links
mybi!
Nusikvatojau pagaliau atpainusi krin. Daina vadinosi
Rinkis vakardien. J dainuodavau vonioje labai danai, nie
kam neinant.
Negaliu atitraukti aki nuo jos veido, veido, veido, kai ji
ima okti basa, basa, basa! Nieko nepadarysi, i mergina pati
auniausia!

miau jam pritarti fortepijonu, bet taip kikenau, kad buvo

sunku skambinti. Vis dlto mudu dainavome toliau, ikraipy
dami melodij ir nekreipdami tai dmesio, nes buvo labai
linksma.
O, jai tik septyniolika, bet ji jau visai suaugusi. Ji graiausia
mergina, koki esu kada nors regjs, o taip, ji mano - B A M ,
B AM , - ji mano, ji yra mano karalien!
Pritariau Beidenui beveik iki pat dainos pabaigos, nors
prastai skambindavau tik klasikin muzik.
- Kodl studijuoji kolede? Turtum bti keliaujantis m u
zikantas, - raginau.
- Tai mano atsarginis planas, jei nepavykt tapti princu. Jis buvo be galo atviras. - Ai, kad dl mans umetei darb.
- Joki bd. Bet dabar turiu grti prie jo.
- Trumpiausias pasimatymas per vis monijos istorij! pasiskund Beidenas.
Gteljau peiais.
- Btum turjs kur kas daugiau laiko, jei btum lukteljs
iki vakaro.
Vaikinas suirzo.
- Puiku, imokau pamok.
Uvoiau fortepijono dangt, Beidenas djo gitar dkl.
- Turtum nusineti j pas kitus vaikinus, - tariau. - Kertu
layb, jie nertsi i kailio, nordami paskambinti.
- K, savo gitar? Nieku gyvu. Tai mano kdikis! - jis vel
niai paglost visko maius dkl. - Jei kas nors j sugadins,
bsiu sulugdytas. Gitar man nupirko ttis sunkiai udirbtais
pinigais. Todl labai rpinuosi iuo instrumentu.

- Kaip a savo diademomis.

- Cha cha cha! - Beidenas nusikvatojo man tiesiai veid.
- Ko juokiesi?
Vaikinas susitvard, prisideng akis ir papurt galv.
- Diademos! - galiausiai itar. - A r ities esi princes?
- Nejaugi manai, kad pastarieji atuoniolika met buvo
gudrus pramanas?
- inai k, man tai patinka. Kad tu rpiniesi savo diade
momis kaip a savo gitara. M an patinka, kad brangini daiktus.
Atidariau duris, mudu ijome koridori.
- Taip, nes diademos nuostabios.
Vaikinas nusiypsojo.
- Ai, kad praleidai su manimi iek tiek laiko.
- Ai tau. Buvo malonu.
Kiek patyljome.
- Tai mudu paspausime rank vienas kitam, apsikabinsime
ar dar kaip nors?
- Gali pabuiuoti, - atsakiau, atkidama jam rank.
Beidenas greitai pam j.
- Iki kito susitikimo.
Vaikinas nedelsdamas pakteljo man, nusilenk ir patrau
k savo kambario link. Eidama svarsiau, k pasakys teta Mei,
kai tik galsiu jai pasipasakoti.

inojau bsianti Praneim laidos svarbiausioji dalyv. Pa

prastai neprietaraudavau, jeigu tekdavo kalbti per televizij
ar paskelbti naujausius nutarimus. Pamaniau, kad vakar bus

kitaip. Pirmsyk po parado pasirodysiu vieai, be to, mons,

inia, nori igirsti apie Kail.
Apsivilkau raudonai. Raudona spalva teik man stiprybs.
Susikliau plaukus vildamasi, kad atrodysiu brandesn.
Teta Mei, lkuriuojanti atokiau, mirkteljo man, o mama
padjo tiui usiriti kaklarait. Igirdau, kaip vienas irink
tj aikteljo - atsigrusi pamaiau Aleks, laikant rankoje
kakok atr daikt. Jis trynsi upakal, lyg bt k tik ant jo
prisds. Paiekojusi akimis, aptikau Ostin kampe, i pasku
tinij besistengiant sulaikyti juok.
Visiems susirinkus, studija buvo perpildyta, dl to pasiju
tau dar nejaukiau. Vos nepaokau, kai kakas paauk mane
vardu, nors odis buvo itartas beveik pakudomis.
- Atleiskit, Js viesybe, - tar Erikas.
- Nieko baisaus, tiesiog esu truput sitempusi. Kuo gal
iau tau padti?
- Nenoriu jums trukdyti, bet neinau, kieno klausti. Kur
man geriausia atsissti, kad galiau versti Henriui?
Papuriau galv.
- Kokia a uuomara, kad nepagalvojau apie tai. Hm m ,
sek paskui mane.
Palydjau Erik prie studijos vadybininko, tada mes kur
dinome Henr paskutinje pusraiu sustatyt kdi eilje.
Erikas buvo pasodintas u jo emliau, kad nebt matyti, bet
gantinai arti, kad Henris galt j girdti.
Stovjau ten, kol jie sitais. Henris pakl nykius, Erikas
atsigr man padkoti.

- Kit kart pats eisiu pas studijos vadybinink ir nebe

trukdysiu jums. Atsipraau.
- Nieko tokio, noriu, kad jums abiem bt patogu.
Erikas nulenk galv ir droviai nusiypsojo.
- Neturite rpintis mano patogumu, Js viesybe. A ne
irinktasis.
- Idlina, Idlina, kur tu? - paauk mama.
Nusigrusi nuo Eriko, grau scenos priek.
- A ia, mama.
Ji priglaud rank prie irdies, tarsi i smarkiai dauytsi.
- Niekaip neradau tavs. Pamaniau, gal nusprendei neda
lyvauti laidoje, - man prisiartinus, tyliai tar.
- Nusiramink, mama, - pamiau j u rankos. - Nesu to
bula, bet ir ne bail.
io vakaro Praneim laida buvo skirta moterims. Mama
prane apie provincijose diegiam pabgli pagalbos prog
ram. Paragino sekti trij iaurini provincij pavyzdiu: ten
benamiai buvo remiami maistu, lank nemokamas pamokas,
kuriose suinodavo, kaip taupiai tvarkytis ir greiiau susirasti
darb. Ponia Brais pateik viliojant pasilym kininkauti,
kuris, jeigu u j nubalsuot eios provincijos, apimt didum
centrins liejos. Naudos i to turt visa alis. Paskui vis akys,
inoma, nukrypo irinktuosius.
Gavrilas ulipo scen. Atrod auniai kaip visada, jo net
pasiokindamas. Tai buvo penkta Iljoje surengta Atranka ,
Gavrilas ved tris i j. Visi inojo, kad, pasibaigus Praneim

laidai, Atrank ves kitas mogus, ir vis dlto Gavrilas atrod

labai patenkintas, kad toks bus paskutinis jo patarnavimas ka

ralikajai eimai.
- Ponios ir ponai, mes skirsime daug eterio laiko iems
aviems jaunuoliams, dalyvaujantiems Atrankoje. Gal dabar
pakalbinkime kelis i j.
Jis patrauk per studij, dairydamasis, prie kurio irinktojo
prieiti. Svarsiau, ar Gavrilui buvo taip pat sunku siminti j
vardus kaip man.
- Ponaiti Harisonai, - kreipsi jis malonaus veido vaikin
su pilkvai viesiais plaukais ir duobutmis skruostuose.
- Malonu susipainti, - pasisveikino Harisonas.
- Kaip jums patinka rmuose?
Vaikinas isiiep.
- ia nuostabu. Seniai svajojau aplankyti Ancheles, tad i
proga man tikra dovana.
- Iki iol teko patirti koki nors iki? - kamantinjo
Gavrilas.
Harisonas gteljo peiais.
- Jaudinausi, kad nuo auros iki sutem teks kovoti kum
iais dl pasimatym su princese, - tar jis, mosteldamas
mane. Ikart nutaisiau ypsen, inojau, kad bet kuri akimir
k kamera gali bti nutaikyta mane. - Bet visi kandidatai ti
kri aunuoliai.
Gavrilas pakio mikrofon vaikinui, sdiniam alia Harisono.
- O kaip js? Gal priminsite mums savo vard?
- A Foksas. Foksas Veslis, - atsak is. Foksas buvo trupu
t degs, nes daug laiko praleisdavo lauke, o mano oda atrod

rusva i prigimties. - Ties sakant - tikriausiai man pritars ir

kiti - didiausias ikis yra valgymas. Tarnai padeda ant stalo
kiekvienam maiausiai po tuzin akui.
Keletas moni sukikeno, Gavrilas linkteljo.
- Turbt stebits, i kur tokia gausyb stalo ranki.
- Tai beprotyb, - sumurmjo vaikinas Foksui u nugaros.
- O, ponaitis Ivanas, tiesa? - Gavrilas palinko priek ir
prikio vaikinui mikrofon.
- Taip, pone. M alonu susipainti.
- M a n irgi. Kaip jums sekasi su stalo rankiais?
Ivanas ities abi rankas prieais save, tarsi tai bt labai
svarbu.
- Naudojuosi viena akute vienam ksniui, paskui kraunu
jas krv stalo viduryje. Iki iol mane lydjo skm.
Paikas Ivano atsakymas prajuokino visus laidos dalyvius.
Gavrilas nusigr nuo irinktj ir atsisuko kameras.
- ia esama tikr linksmuoli! Gal dabar pasikalbkime su
jauna panele, kuriai i viso brio teks isirinkti tik vien vaikin.
Ponios ir ponai, Jos Karalikoji viesyb princes Idlina Skriv.
- Sudorok juos, - sukudjo Aurenas, kai pakilau i savo
vietos, ketindama pereiti per studij, kad apkabiniau brangj
Gavril.
- Visada malonu jus matyti, Js viesybe, - tar jis, man
atsisdus prieais j scenos viduryje.
- M an irgi, Gavrilai.
- Taigi pirmoji Atrankos , kurioje sprendia moteris, savai
t. Kaip einasi?

Apdovanojau Gavril nugaltojos ypsena.

- Manyiau, gerai. inoma, kasdien turiu dirbti, todl A t

ranka kol kas vyksta ltokai.

Gavrilas dirsteljo per pet.
- Sprendiant i sumajusio kandidat brio, nepasakyiau.
Plazdindama blakstienas, sukikenau.
- Taip, madaug tredalis pakviest rmus vaikin buvo
isisti namo. Pasikliauju nuojauta. Susipainusi su kandi
datais ir perskaiiusi j anketas, n kiek neabejoju dl savo
sprendimo.
Gavrilas nulenk galv.
- Rodos, js labiau klausote proto nei irdies.
Stengiausi neirausti. Neinojau, ar pavyko, bet nepalie
iau veido.
- Negi silote man vienu metu simylti trisdeimt penkis
vaikinus?
Jis kilsteljo antakius.
- Na, jei itaip manote...
- Kaip tik taip. Turiu tik vien ird ir saugau j.
Igirdau studijoje atodsius ir supratau pasakiusi teisingai.
Kiek dar posaki ateinaniais mnesiais reiks sugalvoti, kad
visi likt patenkinti ir nemaitaut? Suvokiau, jog anuos odius
itariau netyia. Kai pajutau spaudim, jie isprdo savaime.
- Rodos, kart js vis dlto paklusote irdies balsui, - su
pratingai kalbjo Gavrilas. - Turiu tai rodani nuotrauk.
Ekrane ivydau didiul mano ir Kailo nuotrauk, studijos
sveiai m aukti ir ploti.

- A r galime trumpam pasikviesti j scenos vidur? Kur yra

tas ponaitis?
Kailas paoko i savo vietos ir atsisdo greta mans.
- M ano padtis labai keista, - prabilo Gavrilas, - nes pas
tu judu nuo vaikysts.
Kailas nusijuok.
- An dien kaip tik apie tai galvojau. Mam a pasakojo,
kad syk, bdamas vaikas, urpliojau ant scenos, ir js laikte
mane ant keli iki Praneim laidos galo.
Gavrilas iplt akis.
- Tai tiesa! Buvau visai pamirs!
Dirsteljusi Kail, sukikenau. Matyt, i istorija nutiko iki
man gimstant.
- Taigi i nuotraukos atrodo, kad vaik draugyst peraugo
rimtesn jausm?
Kailas spoksojo mane, bet a papuriau galv. Nieku gyvu
nepradsiu apie tai kalbti pirmoji.
Galiausiai Kailas nusileido.
- Ties sakant, turbt n vienas i ms negalvojome apie
toki galimyb, kol nepatekau Atrank.
Ms eim nariai garsiai nusikvatojo.
- Kita vertus, jeigu Kailas bt taip graiai apsikirps prie
metus, visko galjo nutikti, - nusiaipiau.
Gavrilas papurt galv.
- Visi mirta i smalsumo: koks buvo tas garsusis buinys?
inojau gausianti tok klausim, bet vis tiek nustrau.
Mano asmeninis gyvenimas buvo pavieintas ekrane - tai at
rod gerokai didesn blogyb, nei galjau numanyti.

Laim, prabilo Kailas:

- Kalbsiu u mus abu. Mum s tai buvo staigmena. Ypatin
ga staigmena, tik nemanau, kad jai reikt skirti itiek dme
sio. Daug bendrauju su kitais irinktaisiais ir esu sitikins, kad
ne vienas i j galt tapti puikiu princu.
- Tikrai? Ir js su tuo sutinkate, princese? A r i savait
turjote pasimatym su dar kuriuo nors i irinktj?
Gavrilo klausim suvokiau pavluotai. Vis svarsiau, k
pasak Kailas. A r jis tikrai taip mano? Nejaugi nieko man ne
jauia? O gal itaip kalba tik tam, kad ilaikyt privatum?
Sugrau tikrov ir guviai linkteljau.
- Taip, kelis.
Gavrilas pavelg mane.
- Na ir?
- Buvo puiku, - nebuvau nusiteikusi kalbti apie tuos pa
simatymus, o Kailo odiai privert mane suabejoti, ar ivis
verta k nors sakyti.
- H m m , - numyk Gavrilas ir atsigr br irinktj. Gal apie tai daugiau igirsime i ponaii? Ponaiti Kailai, galite
grti savo viet. Na, tai kas gi buvo tie laimingieji?
Beidenas pakl rank, juo pasek Heilas.
- Praom scen, ponaiiai.
Kai Heilas ir Beidenas m artintis, ir buvo atneta dar vie
na kd, Gavrilas m ploti, jam pritar susirinkusieji studijo
je. Laikiau save nekvaila, bet nesumaniau, kaip tylomis spti
vaikinus, kad prikst lieuvius.
T ik tada vertinau, kaip lengvai itai einasi Kailui. Tikriau
siai todl, kad pastame vienas kit nuo vaikysts.

- Kuo js vardu, ponaiti? - paklaus Gavrilas.

- Heilas Garneris, - vaikinas timpteljo kaklarait, nors
is puikiai guljo.
- Ak, taip. K galite mums papasakoti apie pasimatym su
princese?
Heilas man droviai nusiypsojo ir grteljo Gavril.
- Na, noriau pasakyti, kad ms princes yra ir protinga,
ir grai. Taip visada maniau. Be to, mes turime t bendro.
Abu esame vyriausi vaikai eimose, man buvo smagu kalbtis
apie savj siuvjo darb su taip puikiai apsirengusia jauna pa
nele. Jos ivaizda priblokianti.
Nulenkiau galv, stengdamasi aismingai priimti kompli
ment, nors ilikau budri.
- Kiek pasakiau, tiek, o daugum smulkmen pasilaikysiu
sau. Viliuosi, nesupyksite, - pridr Heilas.
Gavrilas nusivaip.
- Daugiau nepasakosite?
- Na, pasimatymai ir simyljimas yra asmenika. Bt
keista apie tai kalbti ioje scenoje.
- Gal daugiau igirsime i kito ponaiio, - elmikai ir
damas kameras, tar Gavrilas. - Priminkite mums savo vard.
- Beidenas Treinsas.
- K judu veikte su princese?
- Grojome. Princes Idlina tokia pat gabi kaip jos motina.
Igirdau aiktelint mam.
- Na ir?
- Idlina yra puiki okja net tada, kai sdi. Dabar visi inos,

kad princes labai mgsta iuolaikin muzik, - Beidenas nu

sijuok, jam pritar keli studijos sveiai.
- Taigi? - neatlyo Gavrilas.
- Pabuiavau jai rank... ateityje tikiuosi daugiau buini.
Norjau prasmegti skradiai. Kakodl Beideno viltis su
laukti daugiau buini mane glumino labiau nei kamantinji
mas apie buin su Kailu.
Studijoje vl pasigirdo skatinantys balsai, ir Gavrilas steng
si tuo pasinaudoti. Jo nelaim, daugiau joki pikantik smul
kmen nebuvo. Vienintelis Kailas galjo pasidalyti verianio
mis i koto naujienomis, taiau jis jau isak savo nuostat.
- Atrodote nusivyls, Gavrilai, - greitai ipykinau.
Jis patemp lp.
- Js viesybe, aviuosi jumis, todl noriu inoti visa, kas
vyksta. Esu tikras, man pritaria milijonai irov.
- Nesijaudinkit. Js ir visi liejos gyventojai nudiugsite
suinoj, kad rytoj rengiu pokyl irinktiesiems ir gyvenani
rmuose eim nariams. Jis bus filmuojamas nuo pradios iki
galo, taigi kiekvienas gals dirstelti, kaip vyksta Atranka .
Studijos sveiai pratrko ploti. Maiau, kaip be galo susia
vjusi Dois vos nenupuol nuo kds.
Gavrilas nusiunt Heil ir Beiden vietas, prie pradda
mas klausinti toliau.
- Kaip turt atrodyti rytojaus pokylis, Js viesybe?
- Bsime sode, diaugsims saule ir bendrausime vieni su
kitais.
- Rodos, tai nuostabus sumanymas. Turtumt atsipalaiduoti.

- Taip ir bus, iskyrus vien smulkmenl, - pridriau,

spragteldama pirtais.
- Koki?
- Pasibaigus pokyliui, kai kurie irinktieji bus isisti namo.
Studij upild murmesys. Kad ir k apie mane galvojo
mons, iandien, ivyd irinktuosius, jie gaus smalsauti, ku
rie vaikinai liks, o kurie bus paalinti.
Kalbjau toliau, tildydama mini:
- Gal tai bus vienas irinktasis, gal trys... Neinau. Taigi,
ponaiiai, - tariau atsigrdama vaikinus, - ruokits.
- Nekantrauju ivysti, kaip viskas klostysis, bet esu tikras,
kad pokylis bus nuostabus. Dabar paskutinis klausimas prie
atsisveikinant.
Atloiau peius.
- Pateikite j.
- Kokio vyro iekote?
Ko iekau? Nepriklausomybs. Taikos, laisvs... tokios lai
ms, kuri maniau turinti, kol Aurenas ja suabejojo.
Gteljau peiais.
- Niekas neino, ko ieko, kol suranda.

Septynioliktas skyrius

Kaip Doiss rankas pakliuvo viena i mano diadem? Pama

iau, kad ji ketina pasipuikuoti mano papuoalu prie kame
ras, vilkdama geriausi savo suknel ir imtj syk apsimes
dama karalikos kilms persona.
Eidama pro mones, irjau jiems akis ir ypsojausi, bet
su niekuo nesikalbjau, kol suradau Kail. Jis stovjo greta
Henrio, gurknojo alt arbat ir irjo, kaip aidiamas ba
dmintonas. Henris tuoj pat nusilenk.
- Sveiki iandien, Js viesybe, - pasilabino jis. Su akcen
tu tariami odiai skambjo linksmiau.
- Sveikas, Henri. Ir tu, Kailai.
- Labas, Idlina.
Tikriausiai sivaizdavau, kad Kailo balsas kitoks, bet, ko
gero, pirm kart gyvenime nekantriai laukiau jo prabylant.
Nordama susikaupti, papuriau galv.
- Kailai, ar galtum pasikalbti su seseria?
Pasitenkinimas jo akyse netruko virsti susierzinimu.

- Kodl? K ji syk pridirbo?

- Pam dar vien mano diadem.
- Juk turi j daugyb.
Pykteljau.
- Tai ne pasiteisinimas. Diademos mano, Doisei nedera
puotis jomis. Vaiktindama su diadema, leidia kitiems ma
nyti, kad ji priklauso karalikajai eimai, nors taip nra. Tai
nepriimtina. A r gali pakalbti su ja apie netinkam elges?
- Nuo kada tapau mogumi, kuris daro tau itokias pas
laugas?
M ano akys lakst nuo Henrio prie Eriko, n nenutuokian
i apie susitarim dl buinio. Jie nieko nesuprato.
- Bk geras, - tyliai papraiau.
Kailo vilgsnis suvelnjo, jis vl panjo miel ir patrau
kl vaikin, aprodius man savo kambar.
- Gerai, bet Dois taip mgsta dmes. Nemanau, kad taip
daro i piktos valios.
- Ai.
- Einu. Greitai griu.
Kailas nuingsniavo tolyn, o Erikas aikino Henriui, kas
nutiko.
Henris atsikrenkt prie prabildamas, jis kalbjo keistai,
odi galnes tar auktesniu tonu.
- Kaip iandien laikots, Js viesybe?
Dvejojau, ar bendrauti per Erik, ar tiesiogiai su Henriu.
Nutariau, kad tik su juo.
- Labai gerai. O tu?

- Gerai, gerai, - valiai atsak jis. - A diaugtis... hmm. Henris grteljo al ir papra, kad kit sakin iverst Erikas.
- Jis mano, kad pokylis aunus, o draugija puiki.
Nebuvau tikra, ar Henris turi galvoje Kail, bet, iaip ar
taip, buvo malonu tai girdti.
- Kada ivykai i Svendvjaus?
Henris linkteljo galv tarsi patvirtindamas ess i Svendv
jaus, bet neatsak klausim. Erikas nedelsdamas jam kak pa
kudjo, Henris isamiai atsak, Erikas ivert jo odius man.
- Henris emigravo Ilj prajusiais metais, bdamas sep
tyniolikos. Jis kils i virj eimos, t darb dirbo ir Svendvjuje. Gam ino tradicinius savo tvyns patiekalus ir i esms
bendravo vien su kilusiais i Svendvjaus monmis, kalbjo
tik suomikai. Turi jaunesn seser, ji atkakliai mokosi angl
kalbos, bet i kalba sunki.
- Tai bent. Turbt sunkiai spji iversti Henrio odius, pasakiau Erikui.
Jis numojo ranka.
- Stengiuosi.
Spjau, kad Eriko darbas labai sunkus, bet man patiko jo
kuklumas. Atsigriau Henr.
- Netrukus praleisime iek tiek laiko drauge. Ten, kur kal
btis bus lengviau.
Erikas persak tai Henriui, is valiai linkteljo.
- Taip, taip!
Sukikenau.
- Iki pasimatymo.

Pievelje buvo pilna irinktj. Kalbdamas su breliu

vaikin prie fontano, generolas Legeris laik u rankos Lus.
Ttis vaiktinjo aplink, patapnodavo kuriam nors vaikinui
per nugar, pasisveikindavo, paskui trauk tolyn. Mam a sd
jo ant kds po skiu. Neinojau, ar avtis, ar nerimauti, kad
keletas irinktj sukinjasi aplink j.
Pokylis buvo smagus. Sveiai aid aidimus, stalai lo
nuo valgi, pavsinje grojo stygini kvartetas. Visk film uo
dami, aplink zujo operatoriai, ir a tikjausi, kad ito pakaks
monms nuraminti. Neturjau supratimo, ar ttis jau pareng
plan, kaip ilgam nuslopinti neramumus alyje.
Tuo metu man reikjo rasti bd, kaip paalinti i Atrankos
bent vien irinktj ir kad tai bt ne be pagrindo.
Kailas prislino prie mans.
- tai, imk, - rankose laik mano diadem.
- Sunku patikti, kad Dois grino.
- Teko pasistengti, bet a priminiau jai, kad jeigu ji ikels
scen iame pokylyje, mama veikiausiai neleis jai eiti kit.
ito pakako, kad Dois grint diadem. Taigi paimk j.
- Negaliu, - pasakiau, sunerdama rankas.
- Juk k tik jos praei, - nusistebjo Kailas.
- Nenoriu, kad ja puotsi Dois, bet negaliu neiotis su
savim. Turiu reikal.
Aikiai suirzs Kailas m mindikuoti. Jo nervinimasis
man patiko.
- Tai k, tursiu tampyti t blizgut vis dien?
- Ne vis. Kai grime vid, a j pasiimsiu.

Kailas papurt galv.

- Tu ities nepakartojama.
- Nurimk. E ik diaugtis pokyliu. Bet pirmiau luktelk, rei
kia tau nuristi kaklarait.
M a n musis mazgo, Kailas nudelb akis.
- Kuo blogas mano kaklaraitis?
- Viskuo, - atsakiau. - Prastesnio nerasi visatoje. Lainuo
si, jei mes j sudegintume, pasaulyje sivyraut taika.
Atmezgiau kaklarait ir usivyniojau ant rankos.
- itaip kur kas geriau, - brukau neskoning puomen
Kailui deln, i kitos saujos paiupau diadem ir udjau jam
ant galvos. - Tikrai dera prie plauk spalvos.
Kailas nusivaip ir linksmai pavelg mane.
- Jeigu tau dabar nereikalinga diadema, galiu grinti va
kar. Jei nori, ateisiu prie tavo kambario, - jis prikando lp, o
a tegaljau vaizduotis, kokia ji velni.
Nugurkiau seil, nes supratau neitart klausim.
- Bt puiku, - atsakiau, stengdamasi neirausti. - Gal
apie devint?
- Devint, - Kailas linkteljo ir nujo.
Vadinasi, per Praneim laid jis buvo tiesiog diskretikas!
Susimsiusi suraukiau kakt. O gal norjo dar kart pabu
iuoti mane? O gal yra kartai simyljs mane nuo septyneri
met, tik neturi drsos liautis aipsis ir prisipainti? O gal?..
Prijo Ijanas ir pam mane u rankos.
- Ak! - aikteljau.
- Atrodote nusiminusi. Kad ir k tas vaikigalis pasak,
meskit i galvos.

- Ponaiti Ijanai, - pasisveikinau nustebinta, kad jis taip ra

miai laikosi mano akivaizdoje. - Kuo galiau jums padti?
- inoma, pasivaikioti su manimi. Dar neturjau progos
pasikalbti su jumis dviese.
Sauls viesoje rusvi Ijano plaukai atrod vos ne auksiniai.
Jis nebuvo apsivilks taip stilingai kaip Heilas, bet su kostiumu
vis tiek atrod geriau negu dauguma kit vaikin. Pamaniau,
kad kai kuriems vyrams kostiumas tiesiog netinka.
- K gi, dabar esame dviese. Apie k nortumte pasikalbti?
Ijanas nusiiep.
- Labiausiai noriu daugiau suinoti apie jus. Visad ma
niau, kad esate nepriklausoma, tad buvau labai nustebintas,
kai mte iekoti vyro tokia jauna. Matydamas jus Praneim
laidoje ir inodamas js eimos istorij, tikjausi, kad dar ge
rokai palksite.
Ijanas suprato reikal. Taip ramiai elgsi todl, kad Atranka
tebuvo ou.
- Tai tiesa, ketinau neskubti. Bet mano tvai taip kartai
myli vienas kit, taigi pamaniau, kad verta pabandyti ir man.
Vaikinas atidiai nuvelg mane.
- Negi manote, kad kuris nors i kandidat pasiymi to
kiomis savybmis, kad tikt jums vyrus?
Kilsteljau antakius.
- Kodl taip nuvertinate save?
Ijanas stabteljo, mudu pavelgme vienas kit.
- Ne, bet a labai vertinu jus. Negaliu patikti, kad itaip
nusieminsite ir iteksite, nespjusi pasidiaugti gyvenimu.

Atrod nemanoma, kad paalaitis toks valgus, juk taip

stengiausi apsaugoti savo mintis ir jausmus. Kaip akylai Ijanas
mane stebjo visus iuos metus?
- mons keiiasi, - numykiau.
Jis linkteljo.
- Tiktina. Bet jei kada nors pajusite, kad pralaimite ias
varybas, bsiu laimingas kuo galdamas jums padti.
- Kaipgi js man padsite?
Ijanas mandagiai palydjo mane prie kit svei.
- Gal apie tai pakalbsime kit dien. Bet inokite, kad ga
lite pasikliauti manimi, Js viesybe.
Ijanas dmiai pavelg man akis, tarsi tikdamasis, kad
visos mano paslaptys atsiskleis, jei jis spoksos gantinai ilgai.
Galiausiai, nusukusi vilgsn, keliskart giliai kvpiau.
- Kokia grai diena.
Paklusi galv, ivydau alia stovint vien i irinktj.
Vard buvau pamirusi.
- Taip, tikrai. A r jums ia smagu? - Viepatliau, kuo jis
vardu?
- Labai, - vaikino veidas buvo draugikas, balsas malonus ir
iltas. - K tik laimjau kroketo klin. A r aidiate aidim?
- iek tiek. - Kaip man isisukti? - A r namie danai ai
diate kroket?
- Nee. Tikrai ne. Vaitse populiarios iemos sporto akos.
Vaitsas! Ne, vis tiek neprisimenu jo vardo.
- Ties sakant, labiau mgstu aisti namuose.
- Na, tada Vaitsas jums patikt, - tar juokdamasis vaiki
nas. - Ieinu lauk tik tada, kai btinai reikia.

- Atsipraau...
M u d u su vaikinu i Vaitso atsigrme. irinktj a pa
inojau.
- Atsipraau, Js viesybe, bet noriau trumpam jus
pavogti.
- inoma, Holdenai, - pamiau jo rank. - Buvo malonu
pasikalbti, - pasakiau vaikinui i Vaitso, jis atrod iek tiek
nusimins.
- Viliuosi, nepasielgiau per daug iurkiai, - tar Holdenas, mums tolstant nuo kit.
- Tikrai ne.
ingsniavome pamau. Rodos, Holdenas jautsi taip lais
vai, tarsi bt daugyb kart vaikiojs su princesmis.
- Neketinu js gaiinti, tik noriu pasakyti, kad aviuosi,
kaip prajusi savait atsijojote irinktuosius.
Apstulbau.
- Tikrai?
- Be jokios abejons! aviuosi moterimi, kuri ino, ko
nori. M an patinka, kad esate atkakli. M ano motina vadovauja
laboratorijai Bankstone. inau, kaip nelengva vadovauti net
maam breliui moni, todl man sunku sivaizduoti, kok
spaudim patiriate js. Vis dlto puikiai tvarkots, ir man tai
patinka. Tiesiog noriu, kad inotumte.
ingteljau atgal.
- Ai, Holdenai.
Jis linkteljo, o a susimsiusi patraukiau savo keliu.
i padtis tik patvirtino man inom ties: jei bsiu miela
ir maloni, niekas neirs mane rimtai. A r Holdenas bt

maiau avjsis manimi, jei isisdama irinktuosius biau

velniai patapnojusi kiekvienam i j per pet ir apkabinusi?
Esm ta...
- O i! - susvyravau ir vos nepargriuvau, bet mane sulaik
pora tvirt rank.
- Js viesybe! - Heilas sum mane u dilbi, paddamas
atgauti pusiausvyr. - Labai atsipraau, a js nepastebjau.
Igirdau netoliese sijungiant kamer ir nutaisiau ypsen.
- Nusijuok, - ikoiau pro dantis.
- K?
- Padk man ir juokis, - sukikenau, po akimirkos Heilas
irgi prunkteljo.
- Kas ia nutiko? - paklaus, vis dar ypsodamasis.
Pasilyginau suknel ir paaikinau:
- M us stebi operatoriai.
Heilas apsidair.
- Nesivalgyk, - paliepiau, ir jis vl atsigr mane.
- Nieko sau. A r visada esi itaip sekama?
kart nusijuokiau nuoirdiai.
- Daniausiai.
Heilo ypsena iblso.
- Tai todl pabgai prajus vakar?
A irgi surimtjau.
- Atleisk, prastai pasijutau.
- Pirmiau pabgi, paskui meluoji, - Heilas nusivyls pa
purt galv.
- Ne.

- Idlina, - sukudjo jis, - man tai buvo nelengva. N e

mgstu kalbti apie tio mirt, apie tai, kaip mama sunkiai
susirado darb ir kaip nuskurdo ms eima. M an buvo sunku
isipasakoti. O kai mme kalbti apie tave, palikai mane.
ird man vl nuvr atrus skausmas.
- Nuoirdiai atsipraau, Heilai.
Vaikinas atidiai pavelg mane.
- Netikiu, kad sakai ties. - Susinervinusi nurijau seil. Bet vis tiek patinki man.
Pakerta tokios jo nuostatos, pakliau akis.
- Kada bsi pasirengusi pasikalbti - rimtai pasikalbti lauksiu ia. Jeigu tik neateisi kaip nindz ir neimesi mans i

Atrankos kaip an vaikin.

Nesmagiai nusijuokiau.
- Vargu ar itaip vl nutiks.
- Tikiuosi, ne, - Heilas stebeilijo mane. - M an nepatiko,
kad jis mgina permatyti mane kiaurai. - Diaugiuosi, kad ne
isitepei suknels. Bt buv labai gaila.
Vaikinas buvo benueins, bet a sugriebiau j u rankos.
- Luktelk. Ai tau u santrum per Praneim laid.
Jis vypteljo.
- Prisimeni, adjau tau staigmen kasdien?

Atuonioliktas skyrius

- Gerai, Js viesybe, kada tik bsite pasirengusi.

Vizaist padar paskutin potp, a atloiau peius, m in
tyse perkratindama vardus. Linkteljau, usideg raudona
kameros lemput, taigi buvau filmuojama.
- Js matte prabang pokyl, girdjote apie skanius valgius,
regjote kvap gniauianius apdarus. Bet kas, js manymu,
bus isistas namo? Taip, ponaitis Kailas su mano diadema at
rod ne toks vyrikas kaip andai, ponaitis Heilas vos nepargrio
v mans, - kalbjau ypsodama. - Po ilg svarstym iandien
nusprendiau paalinti i Atrankos Kesl Timber i Vaitso ir
Holden Mesinder i Bankstono. Norite suinoti, kaip seka
si js numyltiniams? Mirtate i smalsumo, nekantraudami
daugiau igirsti apie kitus varovus? Esate itrok smulkmen
apie Atrank ? Kiekvien penktadienio vakar sijunkite Pra

neim laid. Igirsite naujien i mans ir i pai irinktj.

Nepamirkite irti speciali Atrankai skirt program per
visuomenin kanal, - dar kelias akimirkas ypsojausi.

- Nufilmuota! - tar reisierius. - Puiku. M an viskas atrodo

nepriekaitingai, bet dl viso pikto padarykim dar vien dubl.
- inoma. Kada itai pasirodys eteryje?
- vakar reikia apdoroti pokylio mediag ir rytoj paleisti
eter. Taigi js kalba bus transliuojama pirmadien.
Linkteljau.
- aunu. Dar vienas dublis?
- Taip, Js viesybe, jei tik neprietaraujate.
Nurijau seil, vl atsisdau tokia paia poza ir pakartojau
savo kalb.

Deimt minui po devintos igirdau beldiant duris. N u

skubjau atidaryti. sirms dur stakt su diadema rankose
stovjo Kailas.
- Girdjau, pasigedai jos, - pajuokavo jis.
- Ueik, nevykli.
Kailas eng per slenkst ir m dairytis, tarsi a kasdien
biau naujai dekoravusi kambar.
- Tai a jau imestas?
Vypteljau.
- Paalinau Kesl ir Holden. Kol kas niekam to nepasakok.
Negaliu j isisti, kol nepasirod reportaas apie pokyl sode.
- Nepasakosiu. iaip ar taip, n vienas i j nesineka su
manimi.
- Tikrai? - paklausiau, kai Kailas padav man diadem.
- Nugirdau juos kalbantis, kad a nesiningai patekau

Atrank. Kai jie ivydo ms buin, is sitikinimas sustiprjo.

Padjau diadem ant lentynos greta kit.

- Taigi gerai nusprendiau, k?

Kailas prunkteljo.
- Atneiau tau dar vien dovan.
- Mgstu dovanas!
- Patikk manim, i nelabai tau patiks, - vaikinas kio
rank kien ir itrauk savo siaubingj kaklarait.
- Pamaniau, kad vien nelemt dien galsi nusineti j
sod ir sudeginti. Igiei pykt ir nieko nepravirkdysi, kaip pravirkdei Liland.
- Visai nenorjau jo pravirkdyti.
- inoma, ne.
Imdama kaklarait i Kailo rank, nusiypsojau.
- Dovana man tikrai patinka. Bent jau inosiu, kad joks
vyrikis nebebus priverstas ryti ito daikto.
irdama Kail, plai jo ypsen, trumpam galjau
usimirti. Pasijutau, lyg Atrankos ivis nebt. Buvome tik
mudu - mergina ir vaikinas. Ir a inojau, k noriu veikti su juo.
Numeiau kaklarait ant grind ir udjau rank jam ant
krtins.
- Kailai Vudvorkai, ar nori mane pabuiuoti?
Jis vilpteljo.
- Tu nma nesidrovi, tiesa?
- Liaukis. Taip ar ne?
Kailas suiaup lpas, apsimesdamas mstaniu.
- Biau nieko prie.
- A r supranti - jei praau mane pabuiuoti, tai nereikia,
kad man patinki ir kad kada nors iteksiu u tavs?

- Ai Dievui.
- Teisingas atsakymas.
Apkabinau Kailo kakl ir prisitraukiau j, o jis tuoj pat
apglb mane per liemen. Tai buvo tarsi balzamas po tokios
ilgos dienos. Kailas mane buiavo velniai ir ltai, taip, kad ne
galjau galvoti apie niek kita.
Nepaleisdami vienas kito i glbio ir juokdamiesi nuvirtome ant lovos.
- Kai per Atrank buvo paskelbtas mano vardas, n nesva
jojau buiuosis tave.
- Niekada netariau, kad tau tai puikiai ieina.
- Na, turiu ioki toki patirt, - tar Kailas.
Pasirmiau ant alkns.
- Su kuo buiavaisi paskutin kart?
- Su Katerina. Kai rugpjt, prie pat man ivykstant, vie
jo ital eima.
- N kiek nenustebinai.
Visai nesusigds, Kailas gteljo peiais.
- K galiu pasakyti? Jie buvo labai draugiki.
- Draugiki, - pakartojau, pakeldama akis dang. - Tai
vadinama itaip.
Kailas prunkteljo.
- O tu?
- Paklausk Aureno. Tikriausiai visi jau ino.
- Su Leronu Trojumi?
- I kur suinojai pats?
Guljome ant lovos, juokdamiesi kone iki aar. aidiau su

Kailo markini sagute, jis, darydamas pertrauk tarp buini,

suko mano plaukus ant pirto. Pasaulyje buvome lik tik mudu.
- Tokios tavs dar nesu mats, - pareik Kailas. - Nenu
tuokiau, kad taip lengva priversti tave ypsotis.
- Nelengva. iandien esi kaip reta puikiai pasirengs.
Jis apkabino mane ir prisikio prie pat veido.
- Kaip jautiesi? inau, kad is metas tau beprotikai sunkus.
- Nepradk, - sukudjau.
- Ko nepradti?
- Nesuardyk visko. Diaugiuosi, kad esi ia, bet sielos
draugas man nereikalingas. Gali laikytis ramiai ir toliau mane
buiuoti arba ieiti.
Atsiverts auktielninkas Kailas valandl tyljo.
- Atleisk, a tik noriu pasikalbti.
- Tai ir kalbk. T ik ne apie save, ne apie mane ir ne apie
mudu drauge.
- Bet man tu atrodai vienia. Kaip, po galais, susitvarkai
su tuo?
Pykteljau, atsistojau ir priveriau atsikelti Kail.
- Prireikus patarimo, kreipiuosi tvus. Prireikus drau
go, pasikalbu su Aurenu. Tu i pradi padjai, o paskui mei
klausinti.
Apgriau Kail aplink ir stumteljau prie dur.
- A r suvoki, kaip tai nesveika? - paklaus jis.
- O pats puikiai imanai suaugusij elges? N nesugebi
isprsti i po motinos sparno.
Kailas atsigr ir sistebeilijo mane. I veido atrod su
pyks kaip ir a. Laukiau, kol vl ims koneveikti mane, danai

taip darydavo vaikystje, bet jo vilgsnis suvelnjo. Tada vai

kinas udjo rank man ant sprando ir, n nespjusi susivok
ti, prisitrauk artyn.
Kailas sisiurb man lpas, o a tuo pat metu nekeniau jo
ir dievinau j. Galjau galvoti tik apie tai, kaip juda jo lpos ir
kokia trapi jauiuosi jo glbyje. Aistrai atslgus, buiniai tapo
tokie velns, kad panjo kutenim.
Galiausiai atsitrauks, Kailas m glostyti man plaukus,
kad paerzint, isiblakiusio mogaus judesiais lytti veid.
- Esi be galo ipaikinta ir kartu itin bjauraus bdo... bet
a vis tiek esu ia, - paskutinsyk mane pabuiavs, jis atidar
duris ir ijo.
Apsvaigusi ir sutrikusi apvelgiau kambar. Kodl Kailas
stengiasi priversti mane atsiverti, jeigu negali mans paksti?
Ir jis man nepatinka! Sykiais gali bti toks pat nepakeniamas
kaip Dois.
Nujau prie drabuins persirengti nakiai ir pamaiau
lykt Kailo kaklarait ant grind. Pamaniau, jeigu dabar j
imesiu, visiems padarysiu paslaug.
Gal sudeginsiu j, kai pasitaikys ypa prasta diena. Tuo tar
pu kiau kaklarait stali.

Kit ryt niekaip negaljau surikiuoti mini. Vis spliojau,

koks buvo Kailo tikslas prajus vakar. Jis, panaiai kaip H ei
las, udav man per daug klausim. ie vaikinai buvo visikai
skirtingi, visikai skirtingai vertino mane, taiau abudu netru
ko suvokti, kaip priversti mane trauktis. A r taip bus ir su kitais
irinktaisiais? Negi visi jie ino, kaip tai pasiekiama?

- Nina! - persibraukiau plaukus epeiu, mgindama i

ukuoti.
Vaiktindama man u nugaros pilnoje gar vonioje, kam
barin pakl piam, kuri buvau numetusi ant grind.
- Klausau, Js viesybe, - ji sugavo mano vilgsn veid
rodyje.
- Rodos, jau senokai nesikalbjome apie tavo vaikin. Pa
mirau, kuo vardu.
Ninos veid nuviet ypsena.
- Markas. Kodl klausiate?
- Esu apsupta daugybs vaikin. Tiesiog domu, kaip jau
tiesi bendraudama tik su vienu.
Kambarin papurt galv.
- Nuostabu turti vien atsidavus vaikin. - Jos diugesys
privert nusiypsoti ir mane. - Jam puikiai sekasi. Galiausiai
stojo universitet ir vis laik skiria mokslams. Paskambina
man kart kit per savait. Nedanai, bet mudu abu esame la
bai usim.
- M an reikia nuolatinio bendravimo, - pasakiau mirkte
ldama.
- Tebnie taip.
- A r Markas neprietarauja, kad esi toli ir tokia usimusi?
Nina tvarkingai sulankst drabuius ir usimet ant rankos.
- Ne. Jo programa labai perkrauta, todl taip tik geriau.
Vis dar ukuodamasi, krypteljau galv.
- domu. K jis studijuoja?
- Markas yra chemikas.

Ipiau akis.
- Tikrai? Js profesijos be galo skirtingos.
Kambarin susirauk.
- Kast sistemos nebra, Js viesybe. mons gali susi
tikinti ir tuoktis su kuo panorj.
Nusigriau nuo veidrodio ir pavelgiau Ninai tiesiai akis.
- Ne tai turiu galvoje. M an tiesiog smalsu, kas judu sieja.
Tu laikai rankose mano skalbinius, o jis gali irasti vakcin nuo
ligos. Js vaidmenys pasaulyje labai skirtingi.
Kambarin nugurk seil ir numet piam ant grind.
- A ne aminai jums skalbsiu. Pati nusprendiau sidar
binti ia ir galiu ieiti kada panorjusi.
- Nina!
- A prastai jauiuosi, - iurkiai atkirto ji. - Atsisiu k
nors kit jums padti.
Kambarin n nepadar tpsnio.
- Nina, a tiesiog noriu pasikalbti!
Trinkteljo durys. irjau jas priblokta, kad Nina taip
begdikai ijo be leidimo. Nenorjau jos eisti. Tiesiog
smalsavau ir n nespjau paklausti, kas man rpjo.
Pati baigiau ukuotis plaukus ir pasidariau makia. Atju
si pakeisti Ninos kambarin isiuniau. Prasta Ninos nuotai
ka nebuvo prieastis isisukti nuo darbo. Pamaniau, kad galiu
pati pasirpinti savimi, o rytoj ji visk sutvarkys.
Pasimiau likusi irinktj anketas. Patiko man tai ar
ne, inojau, ko i mans laukiama. Turjau prigalvoti vairi
rengini ir skirti pasimatymus, kad kuo labiau prikaustyiau
moni dmes.

Ijanas buvo tikrai patrauklus, bet perdm charizmatinis.

Dvejojau, ar esu pasirengusi leisti laik dviese su juo. Edvinas
atrod gana naivus. Isitraukiau ir perskaiiau Apselio anket.
Neradau nieko ypatingo. Tok nedom vaikin biau gal
jusi isisti namo, taiau po reakcijos, kuri sukl pirmasis
paalinimas, nederjo dar kart taip daryti. Tada radau Kailo
anket, bet iuo metu jis man netiko. Nemalonu sakyti, bet
Vinslovas buvo visikai nepatrauklus. Kuo ilgiau j irjau,
tuo aikiau itai maiau. Lyg ir neturjau vyro idealo, bet is
vaikinas vert manyti apie antiideal. Ivanas... ar tai tas vaiki
nas, nuo kurio iek tiek trenkia chloru?
Popieri snies apaioje aptikau Deko Reinderio nuo
trauk. Per pokyl keliskart pajutau jo vilgsn, bet mudu ne
sikalbjome. Nutariau, kad is vaikinas tikriausiai yra drovus,
kad galiu su juo praleisti vakar ir nepatirti toki nemalonu
m, koki patyriau su kitais.
Paraiau jam laikel, pakvieiau vakar pairti film
drauge. Tai turjo bti lengvas pasimatymas, be joki nerei
kaling kalb. daviau laik liokajui, kad teikt Dekui, kai
visi vaikinai susirinks Vyr kambaryje. Ketinau skirti pasima
tymus laikeliais arba pasikviesdama vaikinus i j kambario.
Pamaniau, kad taip turt bti domiau.
Greitai papusryiavau ir buvau pasirengusi dirbti. Daugy
bs praym, sskait, biudeto ataskait ir pasilym peri
ra tikrai nebuvo mano mgstamiausias usimimas, bet tur
jau k veikti ir galjau vis dien negalvoti apie Atrank. Jei jau
ateinanius tris mnesius mano vakarai ir savaitgaliai priklau
sys irinktiesiems, kit laik nusprendiau skirti darbui.

- Brangioji Idlina, - tar ttis per arbatos pertraukl. Nespjau tau pasakyti, bet, mano manymu, pokylis sode labai
nusisek. ryt skaiiau laikraius, juose apie pokyl atsiliepia
ma labai gerai.
- A ir pati pervelgiau kelis laikraius. urnalistai suge
bjo ufiksuoti ypating akimirk, todl viskas atrodo gra
iai, - pasiriau kdje, nes nuo sdjimo paskaudo nugar.
Ttis nusiypsojo.
- Tikrai. Tau vertt netrukus surengti dar vien pobv su
irinktaisiais, kad mons galt pamatyti.
- Tok, kad baigtsi isiuntimu namo?
- Jei manai, jog tai pads.
Prijau prie tio stalo ir sipyliau truput arbatos.
- Veikiausiai reikt t patobulinti. Kuo labiau sudomin
ti mones, ar j numyltiniai tinka princus.
Ttis apsvarst mano odius.
- Nebloga mintis. A r jau sugalvojai, kaip itai padaryti?
- Ne, bet jei jau iekome tarp t vaikin princo, bt ne
proal sitikinti, ar jie tinkami eiti ias pareigas. A r imano is
torij ir politik? Tai bt galima padaryti aismingai. Galbt
surengti viktorin?
Jis nusijuok.
- mons praris jauk.
Gurkteljau arbatos.
- Matai, a kupina puiki sumanym. Princas man nerei
kalingas.

- Idlina, jeigu nori, gali valdyti al viena. Tai visai nesvar

bu, - sukikeno ttis.
- Pairsim.

Devynioliktas skyrius

Po vakariens nujau prie Deko kambario. Jis jau lauk ma

ns koridoriuje. Tai atrod keistoka, bet pamaniau, kad vaiki
nas labai nervinasi.
- Labas vakaras, Dekai, - pasisveikinau prisiartinusi.
- Js viesybe, - nusilenkdamas atsak vaikinas.
- Gali mane vadinti Idlina.
Dekas nusiypsojo.
- Puiku, Idlina.
Stojo nejauki tyla, nes laukiau, kol jis pasilys man rank.
Bet vaikinas tiesiog stypsojo, mgindamas ypsotis, ibanio
mis akimis. Galiausiai supratau, kad nesusivoks, ir parodiau
laiptus.
- Eisime ten.
- Super, - Dekas m ingsniuoti pirma mans, nors ne
inojo kelio.
- Ne, Dekai, turime pasukti ia, - mums beeinant, man teko
spti vaikin tris ar keturis kartus, bet jis n sykio neatsipra.

Kaip niekur nieko trauk ten, kur liepiau, tarsi bt ketins

pdinti neinia kiek. Stengiausi nekreipti dmesio nederam
Deko elges. Mintyse jau buvau numaiusi vaikinus, kuriuos
kit kart isisiu namo. Nenorjau, kad sra patekt ir
Dekas.
Rmai buvo keturaukiai, bet turjo dideles patalpas po
eme. Praneim laidos filmavimas vyko pirmame poemi
niame aukte. Ten pat buvo sandliai ir kino teatras. Tarnai ir
sargybiniai gyveno pirmo ir antro poeminio aukto kamba
riuose, bet atskirti nuo kino teatro sparno. Dar emiau buvo
rengta didiul slptuv. Prisiminiau joje viejusi du kartus:
per karines pratybas - tada man buvo treji, - ir kai syk mus
buvo staiga upuol sukilliai.
Buvo keista apie tai galvoti. Sukillius netrukome sutriu
kinti, bet dabar susidrme su skirtingomis moni grupel
mis, kovojaniomis prie monarchij. M an beveik norjosi,
kad sukilliai nebt inaikinti. Bent jau inotume, kaip va
dinti tuos mones. Bent jau inotume, su kuo kovojame.
Papuriau galv, grdama tikrov. Esu pasimatyme. itai
prisiminusi, subariau save. Ttis bt norjs, kad pasimatym
kas nors filmuot. Tiek to. Kit kart.
- Tikiuosi, mgsti kin.
- Taip, - guviai atsak Dekas.
- Gerai, bet a ne visada galiu lankytis kino teatre. ia, r
muose, turime kelis naujus filmus, vis dlto j negausu. Gal
pavyks rasti neblog.
- Tai puiku.

Dekas elgsi keistai, buvo iurktus ir drauge mandagus.

Svarsiau, ar jis tiesiog nenutuokia, kad itaip nedera.
Liokajus paskrudino mums kukurz, o a pamiau pultel
ir miausi perirti film sra.
- K manai apie Liudinink? - paklausiau. is filmas buvo
trumpai apibdintas kaip mistinis trileris, taip teig ir afia.
- Turt bti neblogas. A r jame yra veiksmo?
- Kain. Veiksmo yra Juodajame deimante. - Filmo afia
atrod tamsi ir iurpi, buvo matyti tik vyrikio su autuvu silu
etas. Tokio filmo pati tikrai nebiau rinkusis.
- Aha, itas atrodo geras.
- Yra ir kit, - tariau, stengdamasi grti prie srao.
- Bet a noriu pairti kaip tik it. Neturt bti perne
lyg baisus. O jeigu bus toks, galsi prisiglausti prie mans.
Nusivaipiau svarstydama, ar nevertjo pasirinkti Apselio.
Kino teatro kds buvo plaios ir labai minktos. Tad prisi
glausti prie Deko biau galjusi tik sisprausdama jo kd,
o ito, pamaniau, tai jau tikrai nebus. Net jei siaubingai isig
siu, neprisipainsiu.
Pasirodo, be reikalo jaudinausi. Filmas pasirod ess ne
vertas dmesio.
Nusivylusi atsidusau. Matyt, Dekas nesuprato, kaip kvai
lai elgiasi. A jam neprikaiiojau, bet nusprendiau pasakyti
tiui, kad vaikinams dert pasimokyti etiketo. Tada prad
jome irti film.
Tai buvo ilga istorija, kuri galjai atpasakoti keliais o
diais. Pagrindinio vaikino tv nuud blogiukas. Pagrin-

dinis vaikinas vis gyvenim mediojo blogiuk, taiau iam

kelet kart pavyko itrkti. Pagrindinis vaikinas guljo su Superblondine. Superblondin dingo. Pagrindinis vaikinas nu
ud blogiuk, ir Superblondin vl atsirado. Be to, dar vyko
keletas sprogim.
Dekui filmas, rodos, patiko, o a nuobodiavau. Gal bt
buv iek tiek domiau, jei k nors bt nuudiusi Super
blondin.
Viena paguoda, kad nereikjo kalbtis su Deku.
Pasirodius titrams, pulteliu udegiau vies.
- K manai? - paklaus Dekas blizganiomis i susijaudi
nimo akimis.
- Neblogas filmas, bet esu maiusi ir geresni. - Juodasis
deimantas jam padar neidildom spd.
- O kokie efektai!
- Taip, bet siuetas nuvalkiotas.
Dekas prisimerk.
- M an filmas patiko.
- Tai gerai.
- A r tu nusiminei?
Nusivaipiau.
- Ne, tik sitikinau, kad tavo blogas skonis.
Dekas nusikvatojo, juokas buvo niaurus, grsmingas, o ne
draugikas.
- M an patinka, kai itaip elgiesi.
- Kaip? - atsistojau ir nuneiau duben kukurz spragsi
ant stalo, kad paimt tarnai.

- Vis vakar laukiau, kol parodysi man truput dmesio.

- Praau?
- Tikjausi, kad siusi ar bsi atari, - Dekas irgi nune
savo duben. - Atsimeni, kaip ispyrei anuos vaikinus kit die
n po parado? Tai buvo bent! Nenoriu vykti namo, bet nma
nenustebiau, jeigu apauktum mane.
bediau akis j.
- Dekai, juk mes dar beveik nebendravome. Prisimenu,
kaip per pirmj pokalb pareikei, kad mano pyktis kvepia
tave. Padarei didel klaid, ir dabar a tave vertinsiu kitaip.
N kiek nesuglumintas mano odi, Dekas ypsojosi.
- Maniau, vertinsi mano siningum. Rodos, tu greit
pyksti. Noriu, kad inotum, jog mans tai nejaudina. Atvirk
iai, patinka.
Dekas siek mano rankos, bet a atitraukiau j.
- Tavo prielaidos klaidingos. Pasimatymas baigtas. Labos
nakties.
Dekas prisivijo ir sugrieb mane. Nenorjau parodyti,
kaip isigandau, taiau altos baims gijos pulsavo mano gys
lomis. Dekas buvo stambesnis u mane, regis, mano prieini
masis jam patiko.
- Nepabk, - velniai tar jis. - A tik bandau pasakyti,
kad tinku tau por. - Perbrauk pirtais man per skruost ir
pasmakr. Vaikino kvpavimas padanjo, ir a supratau ne
begalinti delsti. Turjau itrkti i ia kuo greiiau.
Prisimerkiau.
- O a tik noriu paadti, kad jeigu nepatrauksi rank,
gausi gal, taip ir nesurads sau poros.

- Kokia tu karta, - manydamas, kad man itai patinka,

Dekas nusivaip. - Tai tik linksmas aidimlis.
- Paleisk mane.
Vaikinas atitrauk rankas, bet jo akys vis dar blykiojo lau
kiniu jauduliu.
- Buvo smagu. Gal netrukus pakartosime tai.
Nujau prie laipt, melsdamasi, kad Dekas nesekt kan
din. Nusprendiau, kad nuo iol kiekvienas pasimatymas bus
filmuojamas. Kiekvienas.
Kai udususi pasiekiau pirm aukt, ivydau por sargy
bini ir nukriau tiesiai prie j.
- Js viesybe! - aikteljo pirmasis, man kritus jam glb.
- Iveskite j i ia! - pareikalavau, rodydama laiptus. Dek! Ir igrskite i mano nam!
Jis paleido mane, paskui abudu sargybiniai puol gaudyti
Deko, o a persigandusi susmukau ant grind.
- Idlina!
M an u nugaros idygo Aurenas. Pravirkau ir atsidriau
brolio glbyje.
- Kas atsitiko? Tu sueista?
- Tai Dekas, - pralemenau. - Jis grieb mane u rankos.
Liet mane, - papuriau galv, mgindama suprasti, kodl vis
kas nutiko taip greitai, nors pirmiau to nesitikjau.
Dekas visada tik stebdavo mane, niekad neprisiartin
davo, kantriai lauk savo valandos. Netgi vakar neskubjo,
mat kylant mano pykt ir kaup energij, iki pat galo mgau
damasis didjania tampa.

- Dekas kalbjo keistus dalykus ir taip irjo mane...

Aurenai, a dar niekad nebuvau itaip isigandusi.
Igird triukm ant laipt, abudu atsigrme. D u sargy
biniai galynjosi su Deku, tempdami j vir. Ivyds mane,
vaikinas m aukti:
- Tau tai patiko! Pati pirma pradjai!
iups u rankos, Aurenas nutemp mane prie Deko,
nors trokau bgti kit pus. Pastat tiesiai prieais j.
- iebk jam snuk, Idlina, - paliep.
Pavelgiau brol, manydama, kad juokauja, bet sitis jo
akyse bylojo k kita.
Kilo pagunda iebti. Negaljau atsikeryti, kai mons pra
vardiuodavo mane ar peikdavo mano aprang. Nevaliojau gr
inti parado ir pasakyti protestuotojams, kaip kvailai jie elgiasi.
Bet syk galjau atsimokti mogui, skaudiai eidusiam mane.
Biau taip ir padariusi, jeigu ne galus Deko vypsnys.
Tarsi jis bt norjs, kad jam smogiau, tarsi bt svajojs
apie tok prisilietim. Jo galvoje seksas ir prievarta buvo neat
siejami. Kone tapats.
- Negaliu, - sunibdjau.
Dekas dirbtinai patemp lp.
- Tu tikra, brangute? A visai nieko...
Dar niekad nebuvau maiusi, kad Aurenas k nors pult
kumiais. Likau priblokta, kai po mano brolio smgio De
kas keistai atkragino galv, o jo knas suglebo.
Aurenas sudejavo ir susim u rankos.
- Kaip skauda! Velnikai skauda!

- Palydsiu tave ligonins sparn, - paraginau Auren,

mosteldama koridoriaus link.
- Js viesybe, ar ir it neti ligonin?
Pavelgusi suglebus Dek, pamaiau, kad kvpuoja.
- Ne, lktuv. M an nerpi, ar jis turi smon, ar ne.

Guljau Aureno lovoje. Jis tysojo i vieno ono, Keidenas - i

kito. Aurenas manktino bjauriai nubrozdintus ir sutvarstytus
pirtus.
- A r skauda? - paklaus labiau susijaudins nei susirpi
ns Keidenas.
- iek tiek, bet prireikus visk kaipmat pakartoiau.
Nusiypsojau broliui dvyniui, buvau jam labai dkinga.
- Jei ten biau buvs a, - prakalbo Keidenas, - biau
ikviets Dek dvikov.
Sukikenau, kai Aurenas palinko vir mans ir patar plau
kus broliukui.
- Atleisk, biiuli, viskas nutiko taip greitai, kad nespjau
pagalvoti apie tai.
Keidenas papurt galv.
- Tiek met veltui mokeisi kautis kardu.
- Tau visada josi geriau negu man, - Aurenui sakant iuos
odius, nepasibelds jo Ostinas su telefonu prie ausies.
- Tau reikjo daugiau treniruotis! - prikio broliui Keidenas.
Ostinas atsisdo ant lovos, nesiliaudamas kalbti telefonu.
- Aha, aha. Gerai, luktelk, - jis udeng ragel ir pavelg
mane. - Ide, i kur buvo tasai vaikinas Dekas?

Mginau prisiminti jo anket.

- Rodos, i Palomos.
Keidenas linkteljo.
- Taip, i ten.
- Nuostabu, - Ostinas vl prakalbo ragel: - Girdjai? Palaikysim ry.
Baigs pokalb, simet telefon kien, o mes visi spoksojome j.
Nusijuokiau.
- Paprastai mginu ukirsti keli tavo idaigoms, bet dabar
n neketinu klausti, k adi daryti.
- Taip bus geriausia.
Nuvelgiau visus savo brolius - tokius rpestingus, aunius
ir elmius. Kiek kart gailjausi, kad jie jaunesni u mane, kad
man tenka prisiimti vaidmen, kurio visai netroktu. Turbt
vakar pirm kart myljau juos tokius, kokie yra. Keidenas
mgino pakelti man nuotaik, Aurenas mane gyn, Ostinas...
k gi, jis padjo savaip.
Jis buvo paliks duris atdaras. Atj mama su tiu rado
visus savo vaikus drauge.
Mama atrod laiminga, kad vaikai saugs, bet ttis buvo
sukrstas.
Viena ranka jis sisprend on, kita gestikuliavo.
- A r js visi sveiki?
- Truput isigand, - prisipainau.
- Ir truput apsibrozdin, - pridr Aurenas.
irdamas mus, ttis nurijo seil.

- Idlina, a labai gailiuosi. Nenutuokiu, kaip Dekui pavy

ko praslysti Atrank . Maniau, kad vaikin duomenys buvo
tikrinami, ir neturjau supratimo...
Jis nutilo, galjai manyti, jog tuoj pravirks.
- M an viskas gerai, tti.
Jis tyldamas linkteljo.
Perimdama tio pareigas, priek ingteljo mama.
- Nortume nustatyti tam tikras taisykles. Galbt nuo da
bar per pasimatymus netoliese turt budti sargybinis arba
jie turt vykti vieoje vietoje.
- Taip, dar reikt pasikviesti fotograf. Manau, jie irgi pa
dt, - subariau save, kad nepasirpinau tuo anksiau.
- Nuostabi mintis, brangute. Norime utikrinti tavo saugum.
- Dabar prisiminiau, - tar susitvards ttis. - Kaip nori
pasielgti su Deku? A r nuslpsime incident? O gal pateik
sime oficialius kaltinimus? Mielai suplyiau j gabalus, bet
sprsti tau.
Nusiypsojau.
- Joki kaltinim, bet ir jokio slapstymo. Tegu visi suino,
kas tai per mogus. Tokios bausms turt pakakti.
- Labai imintinga, - pritar Aurenas.
Svarstydamas mano silym, ttis sunr rankas.
- Jeigu tokia tavo valia, tai taip ir padarysim. Girdjau, kad
Dekas jau garbinamas namo, itaip viskas ir baigsis.
- Ai tau.
Ttis apkabino mam, jie grteljo eiti. Mama dar kart
apvelg mus visus.

- Beje, - dirsteljs per pet, tar ttis, - pritariu js spren

dimui isisti Dek namo, nesitikinus, ar jis turi smon, bet
jei nenaudlis pasimirt, bt blogai.
Suiaupiau lpas, bet ypsojausi akimis.
-

Gerai. Ateityje bsiu dmesingesn imetamiems i

rm kandidatams.
- Kit kart kausims kardais! - sukliko Keidenas.
Kol mudu su Aurenu kvatojoms, tvai purt galvas.
- Saldi sapn. Nenaktinkit, - spjo mama.
Neketinome to daryti, bet vis dlto dar ilgai kalbjoms.
Galiausiai umigau. M u du su Keidenu buvome susiglaud nu
garomis, Aurenas pakis rank man po galva, Ostinas sikibs
koj.
Kit ryt pabudau anksti, daug anksiau u brolius. Nusi
ypsojau savo gynjams. Kaip sesuo norjau dar pasilikti. Bet
kaip princes turjau keltis ir ruotis naujai dienai.

Dvideim tas skyrius

Sddama prie pusryi stalo, suvokiau apirinjanti vaiki

nus ir iekanti enkl, ar kuris nors i j nra toks kaip Dekas.
Nesiliov kirbjusi mintis: jei biau kreipusi daugiau dme
sio irinktuosius kelias pirmsias dienas, biau velgusi,
kad Dekui gal ne visi namie.
Tada mano vilgsnis nukrypo tuos, kuriuos jau paino
jau - Heil ir Henr. Eriko net buvimas buvo malonus. Po pa
simatym su jais man n nedingteljo, kad vienas vaikinas gali
priversti bijoti vis kit. Ties sakant, tikrai neturjau leistis
bauginama.
Taigi sumiau save rankas ir prisiminiau, kas esanti. N ie
ku gyvu negaljau sprukti i baims.
Po pusryi atsistojau ir papraiau vaikin dmesio.
- Ponaiiai, turiu jums staigmen. Po penkiolikos minui
praau susirinkti televizijos studijoje, ten paaisime aidim.
Kai kurie irinktieji nusijuok, kiti m ploti, bet n vienas
nenutuok, kas j laukia. Jauiausi gana nesmagiai. Ijau i

valgomojo pirma j, nes norjau sitikinti, ar mano suknel ir

plaukai gerai atrodys filmuojant.
Netrukus vaikinai m rinktis studij, ivyd kameras,
visi atrod iek tiek susikaust.
sitaisiau prieais juos kaip mokytoja. Jie turjo sdti po
vien, ant kdi guljo popierius, ymeklis ir didel karto
nin lentel su vardu - tokias maiau televizijos aidimuose.
- Sveiki atvyk, ponaiiai! - maloniai pasisveikinau. - Pra
om ssti vietas.
jungtos kameros fiksavo, kaip irinktieji nervingai ypso
si, kaip sutrinka ir purto galvas, rad savo vietas ir korteles su
vardais.
- iandien surengsime viktorin apie Ilj. Aptarsime jos
istorij, vidaus ir usienio politik. Jei atsakysite teisingai, vie
na i ia esani kambarini, - pasakiau mosteldama j b
rel, lkuriuojant prie sienos, - prieis ir priklijuos jums auksi
n lipduk. Jei suklysite, gausite juod raid X.
irdami krepius su lipdukais, vaikinai kikeno i jau
dulio ir nerimo.
- Nesijaudinkit, tai tik aidimas. Bet gauta informacija pa
ds man nusprsti, k isisti namo. Jei daugel klausim at
sakysite klaidingai, dar nereikia, kad bsite ikart paalinti...
bet a jus stebsiu, - paerzinau, rodydama vaikinus pirtu.
- Pirmas klausimas, - paskelbiau. - Jis labai svarbus! Kada
mano gimtadienis?
Pasigirdo juokas. Vaikinai palenk galvas ir m rayti at
sakymus, dirsiodami kaimyn lapus.

- Gerai, pakelkite lapus su atsakymais, - paliepiau, links

mai irdama skirtingas datas.
Kailas, aiku, inojo, kad gimiau balandio 16 dien. Toki
vaikin buvo nemaai, bet tik keletas inojo ir metus.
- K gi, tsime viktorin. Auksin lipduk gaus visi, kurie
nurod baland.
- Puiku! - entuziastingai pareik Foksas, Lodas ir Kelvi
nas, sddami galinje eilje jie sumu delnais.
Kambarins pasklido po scen. Vaikinai, gavusieji X, juo
kais skundsi, bet nepurktaudami prim lipdukus.
- Pateiksiu klausim, kuriam yra daugyb galim atsaky
m. K laikote didiausiais liejos sjungininkais?
Kai kurie vaikinai teisingai nurod Pranczij, Italij
ir Naujj Azij. O Henris para Svendvj ir pridjo kelis
auktukus.
Dulianas nupie save, didiosiomis irait A ir nuved
prie pieinio kelet strli.
Parodiau j.
- Pala, pala, pala! K itai reikia? - paklausiau, mginda
ma nesiypsoti.
Vaikinas gteljo peiais ir plaiai isiiep.
- Tiesiog manau, kad geriausias draugas esu a.
Papuriau galv.
- Juokinga, - bet mano odiai neatrod tokie priekaitin
gi, kaip biau norjusi.
Scenos pakratyje kambarin pakl rank.
- Tai duoti jam X ar?..

- inoma, X! - patikinau j.
Vaikinai, net Dulianas, sukikeno.
Dauguma irinktj teisingai vardijo August Ilj kaip
tio sjunginink, padjus sunaikinti sukilli pajgas. Visi
vaikinai iman Ketvirtojo pasaulinio karo istorij. Viktorinai
einant pabaig, buvau patenkinta, kad daugelis j nestokoja
ini apie ms valstyb.
- Dabar pairsim, kas surinko daugiausia auksini lip
duk.
Kambarins jo per eiles ir padjo skaiiuoti. Joms puikiai
seksi, juk paios buvo idalijusios lipdukus.
- Heilas turi eis. Tiek pat Raulis ir Ijanas. Sveikinu, po
naiiai!
M an mus ploti, prisidjo ir kiti, nors dar nesuvok, kas
bus toliau.
- Na, o kas surinko daugiausia X?
Kambarins kaipmat parod studijos kamp, ten sdjo
vargas Henris su daugybe juod lipduk.
- Vaje, Henri! - surikau juokdamasi. Norjau parodyti,
kiek nedaug reikms teikiu iam aidimui.
Tikrai vyliausi po viktorinos paalinti kur nors kandidat,
bet inojau, kad Henriui trksta informacijos tik dl to, kad
gyvena ms alyje vos metus arba ivis nesupranta klausim.
- Kas dar? Burkas ir Ivanas... ne taip baisu. - Jie irgi buvo
prisirink X, nors ir trimis maiau u Henr. Vis dlto itai
padidino mano nepalankum Ivanui.
- Ai jums visiems, kad dalyvavote aidime. Laikysiu i
informacij galvoje, nes per kelias ateinanias savaites reiks

mainti kandidat skaii. Sveikinu, kad esate tokie protin

gi! - paplojau vaikinams, ie patapnojo vienas kitam per nu
gar, paskui kameros buvo ijungtos.
- Prie jums ieinant, ponaiiai, pateiksiu paskutin klausi
m. Jis kilo po visai nesenos istorijos, tad dmiai klausykits.
Vaikinai m nervingai murmti, pasireng ikiui.
- Jeigu inote atsakym, nesidrovkite itarti garsiai. Pasi
reng? Kada galima liesti mane be leidimo?
irjau j akmeninius veidus, n vienas neidrso nusi
juokti. Vaikinai valgsi vienas kit, drsos atsakyti turjo tik
Heilas.
- Niekada! - suriko jis.
- Teisingai. Visi gerai sidmkite. Dekas Reinderis kaip
mat paliko rmus. Gavo kumiu per veid nuo mano brolio
ir buvo gdingai ivytas. Jei kuris nors i js mgins paliesti
mane be mano sutikimo, bus iplaktas ryktmis ar dar blo
giau. Supratot?
Vaikinai nuiuvo.
- Laikau tai teigiamu atsakymu.
Patraukiau i studijos vildamasi, kad mano odiai tebe
skamba vaikin ausyse. aidimas buvo baigtas, jie turjo tai
sismoninti.
Po piet ttis iek tiek vlavo ateiti darbo kabinet. Taip
nutikdavo retai. Taigi pasibeldusi ir jusi vidun ponia Brais
rado mane vien.
- Js viesybe, - pasisveikino ji, - ar js tio dar nra?
- Ne. Nenutuokiu, kodl utruko.

- H m m , - ji susimsiusi laik rankose pluot popieri. M an btinai reikia pasikalbti su juo.

Kartais ponia Brais atrodydavo tokia jauna. inoma, ji
buvo kur kas vyresn u mane, bet ir ne tio amiaus. Niekad
gerai nesupratau, kaip su ja elgtis. Nebiau galjusi pasakyti,
kad nemgstu ponios Braiss, bet visada spliodavau, kodl ji
yra vienintel moteris, su kuria dirba ttis.
- Gal a galiau kuo nors pagelbti? - pasisiliau.
Ponia Brais nudelb akis ir vl susimst.
- Neinau, kaip plaiai karalius nori paskleisti i informa
cij, todl tu negali man padti. Atleisk.
Nusiypsojau, nes supratau, kad ponia Brais kalba nuo
irdiai.
- Tiek tos bdos. Noriau js kai ko paklausti. Esate la
bai protinga ir maloni. Kodl neitekjusi?
Ponia Brais tyliai sukikeno.
- A itekjusi. U ito darbo! Jis man labai daug k reikia.
Veriau skirsiu visas jgas jam, uuot iekojusi sutuoktinio.
Uveriau akis.
- Tebnie taip.
- inojau, kad suprasi. Vieninteliai vyrai, su kuriais ben
drauju, yra karaliaus patarjai. Nenoriu umegzti santyki n
su vienu i j, todl tiesiog dirbu.
Linkteljau galv.
-

Gerbiu js pasirinkim. Turbt dauguma moni

mano, kad moterys, neturinios vyro ir vaik, yra nelaimin

gos, bet js atrodote patenkinta gyvenimu.

Ponia Brais gteljo peiais.

- Galvojau apie tai. Ko gero, vien dien sivaikinsiu k
dik. Bti motina garbinga. T ik ne visos moterys gerai atlieka
i pareig.
Kartlio gaidels balse privert mane spti, kad ponia Brai
s kalba apie savo motin, bet daugiau klausinti nebenorjau.
- inau. Esu laiminga, kad turiu toki nuostabi mam.
Ponia Brais atsiduso, jos veido iraika suvelnjo.
- Ji puiki motina. Kai buvau jaunesn, tapo man tarsi an
trja mama, i jos labai daug ko imokau.
Prisimerkiau.
- Nemaniau, kad taip seniai gyvenate rmuose.
Stengiausi prisiminti, ar buvo toks laikas, kai nesutikda
vau ponios Braiss koridoriuose. Kita vertus, iki trylikos met,
savo uolaus darbo su tiu pradios, nekreipiau dmesio pa
tarjus. Galbt tiesiog nepastebdavau jos.
- Taip, panele. Gyvenu ia beveik tiek pat met kiek js, juokdamasi atsak ponia Brais. - Js tvai labai kilns.
Atuoniolika met - labai ilgas laiko tarpsnis tarnauti r
muose, ypa patarjui. Ttis keiia patarjus kas penkeri ar
atuoneri metai, atsivelgdamas rekomendacijas ir padt
alyje. Kaip poniai Braisei pavyko itiek isilaikyti?
Patarja atmet plaukus atgal ir nusiypsojo. Gal ttis leido
poniai Braisei pasilikti, nes ji labai patraukli? Ne. Pasijutau kalta
vien nuo minties, kad ttis galt bti toks lktas ir savanaudis.
- Gaila, niekuo negaljau jums padti, bet pasakysiu tiui,
kad buvote atjusi.

- Ai, Js viesybe. Reikalas ne toks ir skubus, galime

palkti. Linkiu jums geros dienos.
- A jums irgi.
Padariusi tpsn, ponia Brais ijo. Dar ilgai irjau du
ris, galvodama apie t moter, kuri painojau vis gyvenim,
bet taip ir neperpratau. Nuvijusi ias mintis, vl miausi darbo.
Jis ir Atranka atm vis mano laik, mstyti apie poni Brais
nebuvo kada.

Dvideim t pirm as skyrius

Vakarien prajo maloniai, nes maiau, kad vaikinai pasimok

i Deko klaidos. M an jus, pasitemp, einant pro al, link
iojo galvas; pajutau vl atgavusi valdi.
Ttis irgi atrod iek tiek ramesnis, nors ir negana atsiga
vs po patirto sukrtimo. Persilenks per stal, Aurenas man
mirkteljo kaip smokslininkas, tarsi anas siaubingas nutiki
mas bt pavairins gyvenim.
Ttis man pasil kalbtis su vakarieniaujaniais vaikinais,
bet rkauti per vis valgomj atrod nemandagu. Abejojau, ar
sugebsiu bti nuoirdi. Supratau, kad net po tokios bjaurios
patirties buvo tikimasi, jog netrukus atsigausiu. Uuot kalb
jusi, svarsiau, kur i vaikin pasirinkti...
Daugiausia nerimo man kl Ijanas. Ne todl, kad bt bu
vs panaus smurtautoj, bet dl to, kad atrod ididus ir per
dm ramus. Regis, jo nebt sujaudins n ems drebjimas.
Galbt pasimatymas su juo pads man veikti baim? Pa
maniau, kad Ijanas anaiptol ne toks altas, koks atrodo. Turime
surengti pasimatym atviroje vietoje ir pasikviesti fotografus.

Tarsi perskaits mano mintis, jis t pai akimirk pavel

g mane, o a nusukau vilgsn ir apsimeiau sigilinusi po
kalb su broliu.
Pastebjau, jog Keidenas po stalu turi pasikis laikrat ir
skaito.
- Apie k straipsnis? - paklausiau.
Jis atsak neatitraukdamas aki, tarsi stengdamasis ubaig
ti dienos darb iki vakariens pabaigos.
- Midstono provincijoje renkama labdara. Pinigai aukoja
mi mergaitei, kad galt lankyti meno mokykl. Ji labai gabi,
bet stokoja l studijoms. Ta mergait sako... luktelk. tai,
radau: A kilusi i treios kastos. eima mano, kad studijuoti
men per ema, nors kast daugiau nebra. Es tai per sunku.
Priminiau, kad karalien kilusi i penktos kastos ir kad puikiai
atlieka savo pareigas. Vis dlto tvai atsisako mokti u moks
lus, todl praau js padti gyvendinti mano svajones.
- Pavelk jos pieini nuotraukas. Tikrai neprasti.
Nuo vaikysts itin vertinau men. Nors merginos darbai
buvo ne mano skonio, ji, be abejo, atrod esanti gabi.
- Pieiniai geri. Tvai elgiasi kvailai. Kastos buvo panaikin
tos tam, kad galtum rinktis norim, o ne privalom profesij.
Rodos, ios galimybs atsisako patys mons.
- Paskelbi sak, bet tai nereikia, kad jam bus paklstama.
- Aiku, - altai atsakiau gurknodama grim.
- Svarbiausia priversti suprasti sako naud. A r prisimeni,
kaip mama rod mums senas istorijos knygas ir kaip Jungtins
Valstijos paskelb t... - kiek pagalvojs Keidenas prisimin

pavadinim, - Nepriklausomybs deklaracij? Dokumentas

skelb, kad monms leidiama siekti laims. T ik n vienas i
jo krj nebuvo laimingas.
Nusiypsojau.
- Koks tu protingas.
- Priimsiu kaip kompliment, bet prajusi savait judu su
Kailu buvote nutverti besibuiuojantys tamsoje.
- Cha cha cha, - nusijuokiau ir labai norjau parodyti bro
liui lieuv. - Tarsi mano nuomon k nors reikt.
- Ketini tekti u jo?
Vos nepaspringau.
- Ne!
Keidenas nusikvatojo kaip pals, mus suiuro visas val
gomasis.
- Atsiimu savo odius, - tariau luostydamasi servetle
lpas. - Tu esi kvailas per vis pilv! - Atsistojau ir eidama pro
al pliaukteljau Keidenui per aus.
- Oi!
- Ai, kad palaikai mane, Keidenai. Esi puikus brolis.
Vis dar vypsodamas jis pasitryn aus.
- Stengiuosi.
Tekti u Kailo, pamaniau ir vos nepratrkau juokais. Jei
jis ir toliau bus toks santrus, labai gali bti, kad mudu vl
pasibuiuosime... Bet nieku gyvu nesivaizdavau, kad galiau
tapti jo mona.
Nieku gyvu nesivaizdavau, kad galiau tapti vieno i it
vaikin mona.

Nieku gyvu nesivaizdavau, kad galiau tapti bet kurio

vyro mona...
Sultinau ingsn ir eidama pro al tyrinjau vaikin vei
dus. Kaip jausiausi, umigdama alia Heilo? A r tada, kai Beidenas maut ied man ant pirto?
Vaizduot atsisak padti. Prisiminiau, kaip Aurenas pasa
kojo, kad kai kurie irinktieji klaus jo, gal man patinka mer
ginos, bet itai man kl tik juok. inojau, kad tikrai ne i
prieastis sulaiko mane nuo artimo bendravimo su vaikinu...
bet jutau, jog kakokios klities esama. Kaltas, pamaniau, ne
vien trokimas bti nepriklausomai; esu apsitverusi siena ir
nenutuokiu, i kur ji atsirado.
Juosia ji mane ar ne, bet paad reikia testi.
Prijusi prie Ijano, stabteljau.
- Ponaiti Keibelai!
Jis atsistojo ir nusilenk.
- Klausau, Js viesybe.
- A r jodinjate?
- Taip.
- Gal rytoj nortumte pajodinti drauge su manimi?
Vaikino akys elmikai suibo.
- Noriau.
- Puiku, tai pasimatysim.

Nusprendiau apsivilkti suknel ir rinktis moterik baln.

Nelabai mgau itaip jodinti, bet maniau, kad moterika ap
ranga pads pasiekti norim tiksl.

Nujusi arklides, aptikau laukiant mans ir balnojant

irg Ijan.
- Ijanai! - paaukiau prisiartinusi.
Vaikinas pakl galv ir pamojavo. Atrod labai graus,
ko gero, kaip tik tok vyr mons tikjosi matyti alia mans.
Kiekvienas jo veiksmas buvo apgalvotas. Pasiryau prisiderinti
ir nuslopinti nerim.
- Pasirengusi? - paklaus jis.
- Beveik, man tereikia pabalnoti irg, - pro Ijan patrau
kiau prie gard.
- A r jodinsi itaip vilkdama?
Staigiai apsigriau.
- Vilkdama suknel, per deimt minui galiu padaryti
daugiau negu diduma kelnt vyr per vis dien.
Ijanas nusijuok.
- N kiek neabejoju.
Irise buvo laikoma toliausiame garde, iek tiek platesniame
u kitus. Princess kumel buvo verta didesns erdvs ir geros
prieiros.
Pabalnojau j ir grau prie Ijano.
- Jei neprietarauji, pirmiausia nusifotografuosime sode.
- Kodl gi ne, tai aunu.
Nusivedme irgus u apynasri sod. Ten lkuriavo fo
tografas, leido laik, fotografuodamas dang ir medius. Ivy
ds mus, prisiartino.
- Js viesybe, - pasisveikino, spausdamas man rank. M ano vardas Piteris. Noriau nufotografuoti judu kartu.
- Ai, - paglosiau Iri. - Kur tai bt?

Piteris apsivalg.
- Jei galtumt pririti irgus prie medio, padaryiau ke
lias graias nuotraukas alia fontano.
Neriau Iriss, inojau, kad nepabgs.
- Eime, - velniai paraginau Ijan, imdama u rankos.
Jis pririo savo irg prie akos ir nusek paskui mane. Pite
ris nevaist laiko veltui. M u du su Ijanu ypsojoms ir droviai
irjome prieingas puses. is trumpas pasivaikiojimas
buvo ufiksuotas nuotraukose. Stovjome prieais fontan, s
djome prie krm ir netgi buvome nufotografuoti su irgais.
Kai Piteris prane, kad gana, labai nudiugau. Jis greitai
susirinko krepius, kit mant, perirjo nuotraukas ir pa
sialino. Apsidairiau. Kaip ir buvo adta, nelikome visikai
vieni. Palei rm sienas stovjo isirikiav sargybiniai, keli
darbininkai tris sode, pjov ol ir lygino takus.
- Ateik, Irise! - patraukiau prie kumels, i mosteljo uodega.
Ijanas meistrikai oko baln. M an patiko, kad nesigyr
ess puikus raitelis.
- Atsipraau, bet fotosesija atrod dirbtinoka, - tar jis,
mums jojant pievos pakraiu.
- inau. Bet leisdama fotografams aminti sureisuotas
akimirkas, tikrai vertingas galiu pasilaikyti sau.
- domu. A r scena su Kailu buvo sureisuota, ar tikra?
Nusivaipiau. Oho, koks jis greitas.
- Kai paskutin kart kalbjoms, pamaniau, kad nori man
kai k pasakyti, - priminiau.
- Taip ir buvo. Noriu bti siningas su tavimi. Bet to pa
ties reikalauju ir i tavs. Tai manoma?

Dirsteljusi Ijanui veid, suabejojau, ar galiu patenkinti jo

praym. T ik ne iandien.
- Tai priklauso...
- Nuo ko?
- Nuo daugelio aplinkybi. A nelinkusi atverti sielos m o
gui, pastamam vos dvi savaites.
Kelias minutes jojome tyldami.
- Koks mgstamiausias tavo valgis? - paklaus Ijanas, nu
taiss savimi patenkint ypsen.
- A r tinka Mim ozos kokteilis?
Ijanas sukikeno.
- inoma. Kokia graiausia vieta, kuri esi aplankiusi?
- Italija. I dalies dl maisto, i dalies dl draugijos. Jei ita
lai atvyks ia, susipainsi su j karalikja eima. Su ja labai
linksma.
- Tai man ities patikt. Kokia tavo mgstamiausia spalva?
- Raudona.
- Valdios spalva. Grau.
Ijanas trumpam liovsi kamantinjs mane, mudviem jo
jant keliu aplink rmus. Atmosfera atrod taiki. Prajojome pa
grindinius vartus, sodininkai nustojo dirb ir nusilenk. Kai
gantinai nutolome nuo j, Ijanas prijojo ariau.
- Gal labai suklysiu, bet ketinu pasplioti apie tave.
- Pirmyn, - padrsinau.
Vaikinas sudvejojo.
- Stabtelkime tai ia.
Prie rm sienos stovjo suoliukas, patraukme prie jo.
Nuokau nuo Iriss ir atsisdau greta Ijano.

- Js viesybe.
- Idlina.
- Idlina, - Ijanas nurijo seil, didiulis jo pasitikjimas sa
vimi pirm kart susvyravo. - Nujauiu, kad js tikrai netrokote surengti Atrankos.
Nutyljau.
- Jei taip ir buvo, galbt viskas klostosi ne pagal js plan,
tad atsidrte padtyje, kuri jums labai nepatinka. Dauguma
moter neinia k atiduot, jei tuzinas vyr laukt j linktel
jimo ar kvietimo pasimatym, bet js tam visikai abejinga.
Maloniai nusiypsojau.
- Juk sakiau, kad neatvirauju su vos pastamais monmis.
Ijanas papurt galv.
- Met metus matydavau jus Praneim laidoje. Tada at
rodte kitokia.
Giliai kvpiau, nesumodama, k atsakyti.
- Turiu pasilym. Galbt jis visai nesudomins js, bet
vis tiek iklausykit.
- K js, ponaiti, galite pasilyti bsimai karalienei?
Ijanas nusiypsojo, rodos, vl atgavs pasitikjim savimi.
- Ieit.
Klausti, k jis turi galvoje, buvo pavojinga, bet smalsumas
nugaljo.
- Koki?
- A niekada nevarysiu js. Niekada niekaip nesaisty
siu. Netgi nepraysiu, kad mane myltumt. Jeigu pasirinksite
mane, santuoka js nepanios. Padarykite mane savo kara
liumi, ir tursite laisv valdyti, kaip norite.

Persibraukiau suknel.
- Js niekada netapsite karaliumi.
Ijanas juokingai krypteljo galv.
- Esu ne js skonio?
Uveriau akis.
- Esm ne ia. Mano vyras niekada netaps karaliumi. Jis bus
karaliens vyras, nes jo titulas negali bti auktesnis u mano.
- Mane tai tenkina.
Atsirmiau suoliuko ranktr.
- M an smalsu, kodl tai silot? Esate labai charizmatikas
ir graus. Manau, galtumte sukurti laiming eim, todl
splioju, kodl norite pasmerkti save santuokai be meils.
Ijanas linkteljo.
- Siningas klausimas. Esu sitikins, kad meil perverti
nama.
Nenoromis nusiypsojau.
- Uaugau didelje eimoje. Ms buvo ei vaikai. A su
gebjau isikapstyti, bet nenoriu taip gyventi iki dien galo.
Negaliu tiktis nieko geresnio u prabang gyvenim su miela
moterimi.
- Miela? - kilsteljau antak. - A r tikrai?
Ijanas sukikeno.
- Js man patinkat. Visada iliekat savimi. Nma nesitikiu,
kad galiau vesti toki proting, nuostabi ir galing moter.
Jei visame irinktj bryje nerasite tinkamo vyro, galiu pasi
lyti jums ieit. Siningai pasakysiu, kad dauguma t vaikin
yra juokdariai. O js galite man duoti, ko niekada neturjau.

Susimsiau. Atranka vyksta toli grau ne taip, kaip vyliau

si. Vos jai prasidjus, mons mane eid - apmt pavin
kusiu maistu, buvo nepatenkinti, kad taip greitai paalinau
dvylika kandidat, ir pasmerk dl buinio su Kailu. Nors ir
svarsiau apie santuok, ji man atrod nepriimtina. Vis dlto
tikjausi galinti isirinkti kur nors i an vaikin ir padary
ti tt laiming. Kaskart, pavelgusi jam akis, sitikindavau,
koks jis pavargs.
Myljau tt.
Bet ir save.
M an skirta gyventi kur kas ilgiau u j.
- Jums nebtina atsakyti teigiamai arba neigiamai, - tar Ijanas, grindamas mane tikrov. - Jei prireiks mans, bsiu ia.
Linkteljau.
- Negaliu paadti, kad apsvarstysiu js pasilym, - pa
kilau nuo suoliuko. - Jokime toliau. Retai kada pramanktinu
savo Iri.
M u du dar ilgokai jodinjome, bet Ijanas kalbjo nedaug.
Buvo smagu, kad nereikia priverstinai palaikyti pokalbio. Vai
kinas buvo dkingas u mano tyljim. Spliojau, kiek ilgai tai
trukt, jei jis galiausiai pavargt nuo itokio gyvenimo.
dmiai j stebjau. Graus, ididus, tiesmukas. Pasitikintis
savimi ir be mano palaikymo. inojau, kad ir man nereik
t jaudintis dl jo pritarimo. Galjau itekti, nepuoseldama

kart jausm, tarsi biau...

Ijanas i ties buvo labai patrauklus kandidatas.

D videim t antras skyrius

Netrukus atsisveikinau su Ijanu. Jis visai neprietaravo, galbt

norjo rodyti ess toks paklusnus, kokio man ir reikia. Jo pasi
lymas buvo ities domus, bet turjau geriau painti ir kitus A t

rankos dalyvius, kad suinoiau, ar verta juo pasinaudoti, ar ne.

Atjo metas ruotis vakarienei, todl nuvediau Iris gar
d ir epeiu persibraukiau batus. Nebuvau isipurvinusi.
- Labos nakties, - sukudjau savo kumelei ir daviau jai
gaball cukraus, prie grdama rmus.
Kai jau vidun, kakas paauk mane vardu.
Tai buvo Kailas. Jis kalbjosi su Henriu, Eriku, Foksu ir Bur
ku. Davs panekovams enkl palkti, pribgo prie mans.
- Sveika, - tar, kreivai ypteldamas. Atrod iek tiek su
sinervins.
- Kaip laikaisi?
- Gerai. Kalbjausi su keliais vaikinais, turime tau pasilym.
Atsidusau.
- Dar vien?

- K?
- Tiek to, - papuriau galv, nenordama prisiminti, ko
nereikia. - A r turiu pasikalbti su jais dabar?
- Aha, bet pirmiausia noriu io to paklausti tavs.
- Klausk.
Kailas susikio rankas kienes.
- A r tarp ms viskas gerai?
Prisimerkiau.
- Kailai, juk supranti, kad i ties nesi mano vaikinas, tiesa?
Jis sukikeno.
- Aha, suprantu. Bet man patiko rodyti tau savo brinius
ir kartu juoktis. Kai igirdau, kas nutiko bnant su Deku, keti
nau aplankyti tave, taiau bijojau, kad nenorsi apie tai kalbti.
Sykiu bgtavau, kad, man laikantis atokiai, irgi nusiminsi. A r
inai, koks sunkus tavo bdas?
- Buvau pamirusi, bet tu nuolat man primeni, - nusiaipiau.
Kailas nenustygo vietoje.
- Daugiau taip nedarysiu. T ik rimtai klausiu: ar tarp ms
viskas gerai?
Kailas prikando lp, o man teko kovoti su savimi, kad ne
svajoiau apie buin. Jis sak ess ia dl mans, todl vyliausi,
kad kada nors dar pajusiu jo lp skon.
- Taip, Kailai, tarp mudviej viskas gerai. Nesijaudink.
- Tai puiku. Ateik prie ms. Manau, tau patiks sumanymas.
Apsigr mudu patraukme prie lkuriuojani vaikin.
Henris kaipmat pabuiavo man rank.
- Labas iandien, - pasisveikino, sukeldamas man juok.

- Sveiki Henri, Burkai, Foksai, Erikai.

- Js viesybe, - prakalbo Burkas, - galbt elgiams ne
visai pagal taisykles, bet manome, kad Atranka jums yra dide
lis ikis.
Sukrizenau.
- N nenutuokiat, koks.
Foksas nusiypsojo. Juodu su Burku vienas alia kito atro
d juokingai. Burkas buvo stambus, Foksas - liaunas.
- Taip galima iprotti. Turite atlikti savo darb, o paskui
rasti laiko pasimatymams su irinktaisiais ar bendrauti su m u
mis pokyliuose. Tai labai vargina.
- Todl mes kai k sumanme, - siterp Kailas. - Gal i
savait susitiktumt su mumis keturiais i karto?
Pasilymas buvo tikrai nuostabus.
- Taip! - suukau. - Tai bt puiku. A r apgalvojot, k
veiksime?
- Gal drauge ruoime valg, - Burko veidas buvo toks lai
mingas, kad negaljau atsisakyti, nors tokia veikla mans visai
neviliojo.
- Gaminsime? - dirbtinai nusiypsojau.
- Nagi, - kalbinjo Kailas, - bus smagu.
A sunkiai atsidusau.
- Gerai, gaminsime valg. A r tiks rytdienos vakaras?
- Be abejons! - greitai atsak Foksas, tarsi bijodamas, kad
apsigalvosiu.
- Gerai. Ketvirtadien et valand lauksiu js vestibiu
lyje, tada kartu eisime virtuv. - Tai bus tikras komaras, pa
maniau. - Dabar atsipraysiu, turiu persirengti vakarienei.

Kopiau laiptais svarstydama, ar yra koks bdas k nors pa

keisti. Vargu bau.
jusi savo kambar, paaukiau kambarin:
- Nina!
- Klausau, panele.
- A r gali prileisti voni? Noriu nusimaudyti prie vaka
rien.
- inoma.
Nusitraukiau batus ir nusimeiau suknel. Be trump pa
liepim ir atsakym, mudvi su Nina beveik nesikalbdavome.
Turjau pripainti, kad mane tai slg. M ano kambarys buvo
uuoglauda, teikianti poils, joje piedavau eskizus ir slpda
vausi nuo pasaulio. Nina irgi priklaus iai uuoglaudai, tad
jos nusivylimas manimi trikd.
jusi vonios kambar, apsidiaugiau, kad ji neprayta b
r vanden levand ied.
- Nina, tu skaitai mano mintis.
- Stengiuosi, - isisukindama atsak ji.
Kalbjau atsargiai, kad vl jos nesupykdyiau.
- A r gavai ini i Marko?
Rodos, kambarin nemaiom ypteljo.
- Taip, kalbjoms vakar.
- K, sakei, jis studijuoja? - panirau ilt vanden ir ikart
pasijutau geriau.
- Chemij. Tikriau biochemij, - Nina nudelb akis. Prisipastu, pasakodamas apie savo mokslus, Markas vartoja
daug man neinom odi, bet esm vis tiek suprantu.

- Andai nenorjau pasakyti, kad esi kvaila, Nina. Tiesiog

smalsavau. Maniau, suvoksi itai. - Biochemija. Esu kai k gir
djusi apie j.
Kambarin atsiduso ir br vanden dar levand.
- Ansyk kalbjote per iurkiai.
- Rmuose prisirink vaikin, kuri gyvenimai labai ski
riasi nuo manojo. Su kai kuriais i j man sunku bti viename
kambaryje. Susidomjau, kaip judu, mons, dirbantys tok
skirting darb, randate bendr kalb.
Nina papurt galv.
- Mes stengiams. ito neimoksi i knyg. Kai kuriems
monms tiesiog lemta bti drauge.
Atsiloiau vonioje. Jeigu nieko negalima paaikinti, tai
kam vargintis? Vl prisiminiau Ijano pasilym, Kailo nuogs
tavimus ir Heilo klausimus. Nesitikjau, kad viskas bus taip
miglota. Susipainiojau savo jausmuose. Trokau bti nepri
klausoma. Mintis, kad koks nors vyras stovs man u nuga
ros, mgindamas taisyti mano darb ar daryti j u mane, buvo
nepriimtina. Paskui prisiminiau viesius tio plaukus, jau i
margintus ilomis sruogomis. Svarsiau, k galiau paaukoti,
kad palengviniau jam gyvenim.
Buvau patekusi keist padt. I esms galimyb turjo
bet kuris i kandidat, jei tik biau pasirinkusi. Kiekvienas
i j lengvai galjo pasukti mano gyvenim kita linkme. M a n
tai nepatiko. Trokau eiti savo keliu. Gal dl to apsitveriau
siena ir baiminausi, kad tas, kuris j sugriaus, atims valdi
i mans.

A r toji valdia nra iliuzija? Jeigu, persijojusi visus irink

tuosius, galiausiai atrasiu t, kuriam pati j atiduosiu, ir ji man
neberps?
Tai atrod nemanoma, prie kelias savaites tokia mintis n
nebt ovusi galv.
Vis dar turjau daugyb prieasi bti atsargi, taip ir ke
tinau elgtis. Bet abejojau, ar pajgsiu ilgai atsispirti irinktj
dmesiui.

D videim t treias skyrius

Nervindamasi lkuriavau rm vestibiulyje. Abejojau, ar esu tin

kamai apsivilkusi - neturjau supratimo, kuo apsireng mons
gamina maist. Nenutuokiau, kaip apsimesti, kad esu ne naujok
virtuvje, ir kaip paskirstyti dmes keturiems gerbjams.
Nors inojau, jog fotografo buvimas laiduos vieum ir as
menin saugum, mintis, kad is vakaras iliks nuotraukose,
kl nerim.
Timpteljau markinius. Jie buvo paprasti, jei kartais isi
terlioiau. Pasitaisiau plaukus, patikrinau, ar neisitar. Laik
rodis rod, kad vaikinai vluoja keturias minutes; miau irzti.
Nusprendusi sisti liokaj j kviesti, koridoriuje igirdau
aidint balsus. Pirmasis i u kampo iniro Kailas. Burkas lipo
jam ant kuln, aikiai stengdamasis susibiiuliauti su tariamu
brio vadu. Foksas ingsniavo greta Henrio, abudu linksmai
ypsojosi. Ne per daug atsiliks, susidjs rankas u nugaros
jo Erikas. Jam btinai reikjo dalyvauti, bet numaniau, kad
vaikinui nesmagu, juk jis ne pasimatymo dalyvis.

Kailas pasitryn rankas.

- Pasirengusi valgyti?
- Valgyti - taip. Bet gaminti? irsim, kas i to ieis, mginau nuslpti nerim ypsodamasi, taiau Kailas mane
perprato.
- Vadinasi, tiesa, kad judu pastate vienas kit nuo gim i
mo? - paklaus Burkas.
Klausimas buvo toks tiesmukas, kad nesumojau, k atsakyti.
- Patikk manim, tau pasisek labiau, - kaipmat atov
Kailas ir trinkteljo alkne Burkui per onkaulius.
- venta tiesa, - patvirtinau. - Juk Kailas Praneim laidoje
sak, kad niekada jo nelaikiau savo vaikinu, kol nepakliuvo

Atrank. Jis tarsi mano eimos narys.

Vaikinai nusijuok; suvokiau pataikiusi atsakyti. Siusda
vau, kai Dois aikindavo monms esanti man kaip sesuo,
ir vis dlto painojau j su Kailu geriau u savo pusbrolius ir
pusseseres.
- Eisime virtuv pro ia, - pasakiau, rodydama valgo
mj. - Virjai ms laukia, taigi skubkim gaminti.
Permatydamas netikr mano entuziazm, Kailas papurt
galv, bet nutyljo.
Patraukme valgomojo gal u pertvaros. ia pat buvo
didelis liftas, tarnai juo keldavo veimlius su maistu, ir laiptai,
vedantys didij virtuv. Mums lipant plaiais laiptais, Bur
kas greitai prioko prie mans ir pasil rank.
- K vakar nortumt gaminti? - paklaus jis.
Svarsiau, ar jis nemato, kokia esu apstulbusi. Neabejojau,
kad vaikinai bus k nors sugalvoj.

- Ak, man nesvarbu, - isisukau.

- Gaminkim e tris patiekalus, - pasil Kailas. - Ukand,
pirmj patiekal ir desert.
- Geras sumanymas, - pritar Foksas.
U nugaros pasigirdo Eriko balsas:
- Jei neprietaraujate, mudu su Henriu gaminsime desert.
- Puiku, - atsak Kailas.
Uuodiau ruoiamos vakariens kvapus. Negaljau tiks
liai pasakyti, kas gaminama, bet ore tvyrojo malonus esnako
kvapas, ir a staiga gavau dar vien dingst neksti ito pasima
tymo - nusprendiau likti nevalgiusi.
Patalpoje emomis lubomis sukinjosi gal tuzinas moni
tvirtai suritais ir paslptais po kepuraitmis plaukais. Jie br
verdant vanden daroves ir vis tikrino, ar utenka priesko
ni padaams. Nors buvo skubama baigti gaminti vakarien
rmams, virjai atlaisvino mums pus virtuvs.
Prie ms prijo vyriausiasis virjas.
- Js viesybe, ar uteks vietos?
- Ai, jos net daugiau, negu reikia.
siminiau mog prie por savaii. Tada jis pateik
man pasilym pirmajai Atrankos vakarienei. Tuo metu bu
vau suirzusi, tad didum patiekal irinko mama, o a jam n
nepadkojau. Susigdau ivydusi, kiek daug darbo reikia dti,
kad pagamintum vien patiekal.
- Missa pidat hiivaa? - mandagiai paklaus Henris.
M ano akys nukrypo Erik, is ivert Henrio odius.
- Atleiskit, pone, kur rasti mieli?

Foksas ir Burkas sukikeno, bet prisiminiau, k kart man

sak Erikas ir kas buvo aikiai parayta Henrio anketoje - jis
dirbo virju.
Vyriausiasis virjas pamojo Henriui eiti drauge. Henris su
Eriku neatsilikdami nusek kandin, mgindami susikalbti.
Vyriausiasis virjas buvo tikrai suavtas, kad sutiko savo pro
fesijos mog. Kiti vaikinai pernelyg nedigavo.
- Nagi, eime pairti, ko rasime aldytuve, - Foksas ne
rytingai nuingsniavo prie vieno i didiuli rengini.
Pavelgiau jo vid - pergamentin popieri su uraais
pietuku buvo vyniota msa, stovjo keturi ri pienas, ne
stigo vairi pada ir i anksto paruot ukandi. Supratau
atsidrusi neinomoje emje.
Igirdusi spragteljim, atsigriau ir pamaiau fotograf.
- Apsimeskit, kad mans ia nra, - linksmai sunibdjo ji.
Kailas im gabal sviesto.
- Jo visada prireikia, - patikino mane.
Linkteljau.
- Gerai, kad inai.
Burkas ant ruoos stalo aptiko kaug kakoki produkt.
Atsigrs vyriausij virj, paklaus:
- Kas tai?
- Plonai ikoiotos aldytos telos laktai. I jos galima pa
gaminti daugyb patiekal. Itirpdykite iek tiek sviesto, duo
siu jums kelet recept.
Kailas nusivaip.
- Matai?

- Kaip apsisprsime, kas dirbs kartu? - paklaus Burkas,

aikiai tikdamasis, kad stosiu alia jo.
- Akm uo, popierius, irkls? - pasil Foksas.
- Taip bt sininga, - pripaino Kailas.
Jis, Foksas ir Burkas m aisti; nors n vienas nieko nesa
k, inojo, kad abu pralaimjusieji darbuosis kartu.
Kailas nugaljo ir Foks, ir Burk. Foksas tai irjo ra
miai, bet Burkas nemokjo slpti jausm. Juodu apsim ga
minti ukand - kump vyniotus ir teloje apkeptus paragus.
Mudu su Kailu spoksojome viiuk svarstydami, k su juo
daryti.
- Taigi koks bus pirmas ingsnis? - paklausiau.
- Kai buvau ivyks Fenlj, daug gaminau, bet man vis
tiek reikia recepto. Lainuosi, ios knygos pads.
M u du nujome prie spintos, kurioje buvo daugyb kulina
rijos knyg. Dauguma j buvo prikaiiotos skirtuk ir priray
t lapeli su patobulintais receptais.
Kol Kailas vart puslapius, aidiau su prieskoni indeliais.
Virtuv man primin mokslin laboratorij, tik ia buvo eks
perimentuojama su maistu. Atvoiau kelis indelius, pauosiau
ir paiupinjau oleles.
- Pauostyk it, - pakiau indel Kailui po nosimi.
- Kas tai?
- afranas. Kaip skaniai kvepia, tiesa?
Kailas nusiypsojo ir atsivert paskutinius knygos puslapius.
- tai, - tar, rads reikiam puslap. - Viiukas su afra
nu. N o ri pamginti?

- inoma, - spaudiau rankoje indel, tarsi vakar tai bt

didiausias mano naas.
- Gerai. Viiukas su afranu... kaitinkime orkait.
Stovdama alia Kailo, spoksojau mygtukus ir laikmaius.
Tikriausiai paprast moni namuose orkaits ne tokios, pa
maniau. O is didiulis pramoninis renginys, regis, gali paleis
ti palydov, jeigu nuspausi ne t mygtuk. irjome krosn,
tarsi tikdamiesi gauti i jos tam tikr nurodym, jei lauksime
gantinai ilgai.
- A r paimti daugiau sviesto? - paklausiau.
- Usiiaupk, Idlina, - tarsteljo Kailas.
Praeidamas pro al, vyriausiasis virjas sumurmjo:
- Pasukite laikmat kair ir nustatykite penkiasdeimt tris
minutes.
Kailas pasuko laikmat, lyg bt seniausiai inojs, k daryti.
Dirsteljau Foks ir Burk. Pastarasis elgsi kaip vadas ir
garsiai nurodinjo. Foksas, rodos, nem to galv, juoksi,
poktavo ir n kiek nesieid. Abudu danai vilgiojo mus,
Burkas vis merk man ak. Tolliau ramiai darbavosi Erikas su
Henriu. Pirmasis tik padjo antrajam, jei is ko nors papray
davo.
Henris buvo atsiraitojs rankoves ir isiterliojs kelnes m il
tais. M an patiko, kad jis nekreipia tai dmesio. Erikas irgi
buvo miltuotas, bet nesisteng nusivalyti.
Kailas buvo kis nos kulinarijos knyg.
- Tuoj griu, - pasakiau.
- Gerai.

Eidama tolyn, girdjau j tyliai aikinantis su vyriausiuoju

virju.
- Viliojamai atrodo, vaikinai, - tariau, stabteljusi prie Fokso.
- Ai, iek tiek nuraminote. Namie gamindavau retai,
bent jau ne itokius ukandius. Bet labai stengiuosi, - Fokso
rankos akimirk sudrebjo, paskui jis susitvard.
- Tai bus skaniausi paragai, kokius kada nors esate valgiu
si, - paadjo Burkas.
- Nekantriai lauksiu, - atsakiau, eidama prie ruoos stalo.
Pakls akis, Erikas ypsodamas pavelg mane.
- Js viesybe, kaip atrodo ms vakarien?
- Ties sakant, visikai prastai, - pareikiau.
Vaikinas sukikeno ir perdav mano odius Henriui.
J rankos buvo aplipusios tela, maiau dubenis su cina
monu ir cukrumi.
- Bet js patiekalas, rodos, teikia vili. A r tu irgi gerai
gamini, Erikai?
- Nesu profesionalas. Bet gyvenu vienas, todl ruoiu
maist sau ir mgstu visus tradicinius Svendvjaus patiekalus.
Jie man skaniausi.
Erikas atsigr Henr. Supratau, kad juodu kalbasi apie
maist, nes Henris vytjo i susijaudinimo.
- Na, tai! Henris k tik pasakojo, koki sriub verda susirgs.
uvien su bulvmis. Vien apie tai pagalvojs, imi ilgtis mamos.
Nusiypsojau bandydama vaizduotis, kaip vienias Erikas
mgina pasigaminti mamos valgi, o Henris restorano virtuvje
jau imgins visus savo eimos receptus. Nuogstavau, ar Eri
kas nesijauia kaip paalaitis. Jis pats norjo laikytis atskirai nuo

irinktj. Kitaip rengsi, liau vaikiojo, netgi atrod iek

tiek nusiemins. Bet matydama Erik ia, besidarbuojant su
Henriu, pernelyg maloniu, kad isisiau namo, buvau dkinga,
kad jis yra. Erikas skleid nam jaukum ir ities padjo Hen
riui apsiprasti svetimoje aplinkoje.
Pasitraukiau, kad netrukdyiau jiems darbuotis, ir grau
viet. Kol mans nebuvo, Kailas susirinko reikiamus produk
tus. Pjaust esnak ant medins lentuts; greta stovjo dubuo
su panaiu jogurt miiniu.
- tai kur tu, - tar Kailas. - Gerai, susmulkink iuos afra
no stiebelius ir maiyk duben.
Akim irk tuiai spoksojau, paskui pasimiau dubenl,
medin grstuv, pairti tinkam stiebeliams smulkinti, ir
miau darbuotis. Netiktai pasijutau visai smagiai. Didum
darbo nuveik Kailas, aptep viiuk jogurto miiniu ir pa
ov orkait. Kitos komandos sukosi nevienodu greiiu. Taip
jau ijo, kad pirmiausia buvo paruotas desertas, tada ukan
dis, o ms viiukas ikep paskiausiai.
M udu su Kailu per vlai supratome, kad prie viiuko rei
kjo pagaminti garnyro, todl vietoj jo nutarme patiekti ap
kept teloje parag. Visi juokavome, koki prast sumanme
vakarien.
Vaikinai susibr aplink mane prie ilgo stalo. Buvau spraus
ta tarp Burko ir Kailo, Henris sdjo prieais mane, Foksas - ga
lustalje. Erikas sitais atokiau, bet vis tiek diaugsi draugija.
Ties sakant, a irgi. Maisto ruoimas mane nervino, nes
nieko apie tai neimaniau. Neinojau, kaip pjaustyti, skrudinti

ir taip toliau, o juk nemgau pralaimti ar apsikvailinti. Taiau

daugumos ms patirtis buvo menka, tad uuot patyr stres,
visk pavertme juokais. Vakarien leido man atsipalaiduoti.
Neprireik joki stalo ranki komplekt, joki suymt vie
t. Beveik visi porcelianiniai indai buvo nuneti valgomj,
todl susiradome paprastas lktes. Tokias senas, kad greiiau
siai laikomas tik dl sentiment.
- Na, kadangi turjo bti ukandis, silau pirmiausia para
gauti parag, - tar Kailas.
- Taip ir padarykim, - Burkas pasismeig parag ir atsi
kando, mes pasekme jo pavyzdiu.
Kakodl vieni paragai buvo ikep, kiti - ne. Henris pri
tariamai linkteljo, o man tekusio parago skonis atrod siau
bingas. Nors Foksas band nuslpti grimas, i veido galjai
matyti, kad ir jam kliuvo neskanus paragas.
- Tai... tai prasiausias patiekalas, kokio kada nors esu ra
gavs, - kramtydamas pareik vaikinas.
- Manasis gardus! - gindamasis atkirto Burkas. - Tikriau
siai esi neprats valgyti kokybiko maisto.
Foksas nuleido galv, o a suinojau t naujo: Foksas ki
ls i varg eimos.
- A r galiu paragauti ksnel tavojo? - sunibdjau H e n
riui ir rankomis parodiau, ko noriu. Buvau patenkinta, kad
isiveriau be Eriko pagalbos.
- Taip manai? - ramiai atsak Foksas, o a apsimeiau su
sidomjusi maistu ir negirdinti jo odi. Henriui teks pa
ragas buvo tikrai skanesnis. - O gal tiesiog nemoki gaminti?

- Na, gal man reikjo geresnio partnerio, - atov Burkas.

- Nagi, nagi, nagi! - sikio Kailas. - Be abejons, js pa
tiekalas geresnis u ms.
Nordama isklaidyti tamp, sukikenau. Jutau ore tarsi
tams debes sklandant Burko pykt. Trokau sugrinti sma
gi nuotaik, tvyrojusi pirmiau, kai susdome prie stalo.
- Viskas gerai, - atsidusau. - Manau, kad pirmiausia reikia
supjaustyti viiuk gaballius ir sitikinti, ar tikrai ikeps.
Nenoriu, kad kas nors apsinuodyt.
- Abejoji mano gebjimais? - sieid Kailas.
- inoma!
Paragavau ksnel... Viiukas buvo visai skanus. Neperkeps, tik neaptepti jogurto padau gaballiai atrod iek tiek
apdiv. Vis dlto patiekalas buvo valgomas! Nors menkai teprisidjau prie jo gaminimo, labai didiavausi savimi.
Valgme dalydamiesi vykusiai ikepusius paragus, nors
rimtai jaudinausi, ar vliau nebus bloga.
Galiausiai pasisotinusi, pareikiau:
- Noriu deserto!
Suprats mano odius, Henris sukikeno ir nujo paimti
padklo, ant kurio auo bandels. Atsargiai, pirt galiukais,
m pairti tvirtus kepinius, sukrov lkt ir pastat prie
ais mus.
- Tai korvapuusti, - vardijo ir patiekalo pavadinim.
Paskui, pams mano rank, Henris pasak kak labai
svarbaus - suvokiau i dmaus vilgsnio. Labai trokau su
prasti j be vertjo.

Vaikinui baigus kalbti, Erikas nusiypsojo ir atsigr

mane.
- Henris mgsta ir gaminti korvapuusti, ir valgyti. Sako, jei
bandels jums nepatiks, turite vakar isisti j namo. Rimtai
mano, kad js santykiai bt pasmerkti, jeigu jums nepatikt
toks pat maistas, koks patinka jam.
Pamats apstulbus mano veid, Foksas nusijuok, o H e n
ris tik linkteljo - patikino kaip tik tai turs galvoje.
Giliai kvpiau ir pamiau daili bandel.
- Tuoj paragausiu.
Pirmiausia pajutau cinamono skon. Paskui dar kak pana
aus greipfrut, nors inojau, kad to vaisiaus bandeles nedta.
Bandel buvo netikimai skani, ne tik ikepta pagal nuostab
recept, bet ir nuostabaus kepjo. patiekal Henris sudjo
vis ird. Galjau kirsti layb, kad itaip stengsi ne tik dl
mans, bet ir dl savs, nes negaljo sau leisti gaminti blogai.
Buvau apstulbinta.
- Jos nuostabios, Henri.
Vaikinai iupo bandeles, kimo burnas ir pritariamai
murmjo.
- M ano mama numirt i laims. Ji labai mgsta saldumy
nus! - pasakiau.
Iplts akis, Kailas linkiojo. Jis inojo, kad mano mama
labai mgsta desert.
- Skanumlis, Henri. Ir tu, Erikai, puikiai pasidarbavai.
Vaikinas papurt galv.
- T ik truput padjau.

- A r ia kokia nors klasta? - paklaus Burkas, pilna burna

iaumodamas bandel.
Visi suiurome j suglum.
- Turiu galvoje, kad sumanymas buvo mano, tik vliau
Henris nutar prisidti, kad pasipuikuot prie mus.
Burko veidas iraudo, virtuv vl pritvinko tampos.
Foksas udjo rank jam ant peties.
- Nusiramink, mogau. Tai tiesiog bandels su cinamonu.
Burkas nublol jo rank ir svied savo bandel per vis
virtuv.
- Biau pagamins kur kas geresn ukand, jeigu neb
tum visko sumovs!
Foksas nusivaip.
- Klausyk, tu nieko nedarei, tik stovjai ir pliurpei, kokia
aistringa yra princes...
Burkas ieb Foksui kumiu, is susvyravo ir atsitrauk.
M an ugniau kvap, apmiriau. Foksas puol Burk, o is, dar
kart jam smogdamas, alkne parblok mane ant grind.
- LIA UK ITS! - Kailas peroko per mane ir metsi prie
Burko, Henris suomikai rk ant Fokso.
Po nutikimo su Deku knietjo keltis ir tvoti Burkui. Ta
riau sau, kad niekas, mane ugavs, lengvai neisisuks. Gal ir
biau pamginusi, jeigu ne vienas dalykas.
Iki iol visk ramiai stebjs Erikas metsi per stal ir pa
kl mane nuo grind.
- Eime, - paragino jis.
Ne itin mgau paklusti sakymams, bet Eriko odiai buvo
tokie tikinami, kad nusekiau paskui j.

D videim t ketvirtas skyrius

Erikas skubomis uved mane laiptais valgomj. Vakarienei

vos tik pusjus, kambaryje buvo triukminga.
- Idlina! - paauk ttis, bet Erikas temp mane toliau,
kakaip suprats, kad negaliu ia pasilikti.
Jis sustojo kambario gale papasakoti sargybiniui, kas nutiko.
- Atsipraau, pareigne, keli irinktieji muasi virtuvje.
Pliekiasi kaip reikiant ir neketina liautis.
- Ai, - sargybinis pasikviet du draugus ir visi bgte pa
sileido virtuv tramdyti mueik.
Apsiglbiau save, buvau ir siutusi, ir nirusi. Erikas vel
niai paliet man nugar ir paragino eiti toliau. Mane auk
tvai, bet dabar a negaljau bendrauti su tokia daugybe mo
ni, bti j apsupta ir atsakinti klausimus.
Sultins ingsn, jis tyliai paklaus:
- Kur nortumt eiti?
- savo kambar.
- Praom rodyti keli.

I ties Erikas brkteljo man per nugar netyia, ir vis

dlto pasidingojo, kad jis dl viso pikto laiko rank per kelis
colius nuo mans. jau savo kambar. Viduje Nina veit sta
l, kvepjo citrinomis.
- M ano panele!
Nutildiau j rankos mostu.
- A r galtumte atneti jai arbatos? - paklaus Erikas.
Nina linkteljo ir iskubjo.
Prijusi prie lovos, keliskart giliai kvpiau ir atsisdau.
Erikas ramiai ir tyliai stovjo alia.
- Nesu maiusi nieko panaaus, - prisipainau. Erikas at
siklaup ant keli, kad ms akys atsidurt viename lygmeny
je. - Ttis niekada nra pakls rankos prie mane, visad mok
mus iekoti taiking sprendim. M u d u su Kailu nesipedavome net vaikystje.
ie prisiminimai sukl man juok.
- Kai buvome virtuvje, galvojau tik apie tai, kaip pabgau
nuo Deko. Burkui parblokus mane ant grind, kart buvau pa
sirengusi duoti atkirt, bet suvokiau neinanti, kaip tai daroma.
Erikas nusiypsojo.
- Henris sako, kad tada, kai esate nusiminusi, js aki
vilgsnis prilygsta smgiui kumiu. Js ne bejg.
Nuleidusi galv, prisiminiau, kaip nuolat kartodavau sau,
kad pasaulyje nebus galingesnio mogaus u mane. inoma,
buvau savaip teisi. Ir vis dlto Dekas jga sulaik mane, Bur
kas parblok ant ems, ir mano karna ia niekuo nepadjo.
Galjau juos nubausti, bet ne numatyti tokius vykius.

- Nesvarbu, ar kalbsime apie vaikinus, ar apie merginas,

mano manymu, smurtas yra silpnumo apraika. Kur kas d i
desn spd man daro mons, gebantys susitarti. - Erikas
mintimis, rodos, nuklydo kit viet ir kit laik. - Gal todl
man taip svarbu mokti kalb. Ttis man nuolat kartodavo:
Eiko, odis yra ginklas. Tai visa, ko tau reikia.
- Aiko? - perklausiau.
Truput suglums Erikas nusiypsojo.
- E-I-K-O. Kaip jau sakiau, anglikai artimiausias varian
tas Erikas.
- M an tikrai patinka tavo vardas.
Jis pavelg mano rankas.
- A r js sveika?
- Na, hmm... tikriausiai. - iek tiek susitrenkiau, krisdama
ant grind, bet lyg ir nesusialojau. - Viskas nutiko be galo greitai.
- N neketinu teisinti t vaikin, - tai nepriimtina, - bet
girdjau juos nekantis, kad kiekvienas i j patiria stres. Visi
trokta padaryti jums spd, bet neturi supratimo, kaip, juk
esate tokia ypatinga. Kai kurie ketina pakenkti varovams ir
nekliti. Kiti uoliausiai manktinasi, nordami bti stiprs.
Suvokiu, kad juos slegia sunki nata. Tikriausiai dl to Burkas
ir pratrko. Kad ir kaip ten bt, tokie poelgiai prastai baigiasi.
- Atsipraau, kad tau tenka gyventi su irinktaisiais.
Erikas gteljo peiais.
- Nieko tokio. Daugiausia bendrauju su Henriu ir Kailu,
kartais ir su Heilu. ie vaikinai draugiki. Nesistengiu jums
nieko teigti, bet i trijul patikima.

Nusiypsojau.
- Manau, tu teisus.
Nors buvau pakvietusi pasimatym ne visus irinktuo
sius, jau inojau, kad Heilas yra geras vaikinas. Matydama,
kaip jaudinasi Henris, ar man patiks jo ikeptos bandels, kaip
mgsta savo profesij, supratau, kas tai per mogus. O Kailas...
neinojau, k daryti su Kailu, bet jis pasirod ess geresnis
draugas, negu maniau.
- Pasakyk Henriui, kad bandels buvo nuostabios - inau,
kaip jam tai svarbu, - ir kad aviuosi jo aistra gaminti.
- Su diaugsmu pasakysiu.
Padaviau Erikui rank, o jis man savj - padjo abi man
ant kelio.
- Labai ai tau u visk. vakar padarei kur kas daugiau,
negu galjai tiktis. Dkoju, kad buvai ten, - tariau.
- Menkniekis.
Krypteljau galv ir pavelgiau Erikui akis. Pajutau, lyg
kakas bt nutik, tik nesupratau, kas.
Net nepainodamas mans, Erikas dar, k reikjo dary
ti. Itemp i virtuvs, kad nesiveliau mutynes. Atved
mano kambar, kol nepraradau savitvardos, liko alia, klaussi
mano nuogstavim ir guod.
Turjau daugyb tarn, pasirengusi klausyti mano palie
pim. Keista, Erikas man padjo nepraytas.
- Niekada to nepamiriu, Eiko. Niekada.
Igirdusio savo vard vaikino lpose msteljo ypsena,
jis velniai spusteljo man rank.

Prisiminiau, kaip jauiausi per pirmj pasimatym su

Heilu, kaip patikjau, kad jis sugriov mane juosianias sienas
ir pamat tikrj mane. syk viskas buvo kitaip: sutikusi tok
nuoird mog, pamirau pareig, nerim ir savo luom.
Erikas buvo ities nuostabus.
Nina gro nedama padkl su arbata. M u du su Eriku pa
leidome vienas kito rank.
- A r jums nieko blogo nenutiko, mano panele?
- Nieko, Nina, - patikinau stodamasi. - Kilo mutyns, bet
Erikas ived mane i virtuvs. Neabejoju, netrukus sargybiniai
prane, kaip viskas baigsi. O dabar man reikia tik ramybs.
- Arbata pads. Uplikiau ramunli. Prie einant aikin
tis, pervilksiu jus patogiais drabuiais, - tar kambarin.
M an palengvjo, kad ji jau numat, k veiksiu vakare.
Atsigriau Erik. Stovdamas prie dur, jis emai nusi
lenk.
- Labanakt, Js viesybe.
- Labanakt.
Erikas ikart ijo pro duris, o Nina man atne puodel
arbatos. Keista, mano rankos buvo spjusios suilti.

Madaug po valandos susitikau kabinete su mama ir tiu ap

tarti, kas nutiko.
- Ponaitis Foksas smarkiai sumutas, - prane sargybi
nis. - Ponaitis Henris mgino j atitraukti, bet ponaitis Burkas
puol kaip pals. Ir ponaitis Henris, ir ponaitis Kailas iek
tiek nukentjo, mgindami iskirti mueikas.

- A r labai nukentjo? - paklausiau.

- Ponaiiui Henriui nubrozdinta krtin ir prakirstas anta
kis. Ponaiiui Kailui prakirsta lpa, didesni sualojim nra,
bet jis kremtasi, kad nesugebjo sutramdyti ponaiio Burko.
- Pakaks vadinti j ponaiiu! - pareik ttis. - Burkas tuoj
pat isiuniamas i rm! Foksas irgi!
- Maksonai, apsigalvok. Foksas niekuo neprasikalto, - si
terp mama. - Sutinku, elgsi nederamai, betgi nesprsk u
Idlin.
- Sprsiu! - suriko ttis. - Mes surengme Atrank, kad
suteiktume monms diaugsmo, kad duotume dukrai prog
rasti savo laim, kaip radome mudu. Bet Atranka dar tik pra
sidjo, o Idlina jau dukart buvo upulta! Nepaksiu, kad po
mano stogu gyvent pabaisos! - baigs kalbti ttis taip trenk
kumiu per stal, kad arbatos puodukas nukrito ant grind.
Sustingau ir sikabinau krslo ranktrius.
- Liaukis, tti, - maldavau. Baiminausi, kad mano odiai
gali dar labiau visk pabloginti.
Ttis per pet dirsteljo mane, tarsi tik dabar bt supra
ts, kad kambaryje esame ir mudvi su mama. Jo vilgsnis tuoj
pat suvelnjo, jis nusigr, purtydamas galv.
Paskui, giliai atsiduss, pasitais kostium ir tar sargybiniui:
- Prie tolesnius Atrankos renginius kiekvienas jos dalyvis
turi bti nuodugniai patikrintas. Atlikite tai slapta, naudokits
visais prieinamais bdais. Jei aptiksite asmen, kurie vidurin
je mokykloje pedavosi dl nieknieki, paalinkite.
Apsiramins ttis atsisdo alia mamos.

- Beslygikai reikalauju, kad Burkas bt isistas. is

klausimas nesvarstytinas.
- O kaip Foksas? - paklaus mama. - Rodos, jis nekurst
Burko.
Ttis papurt galv.
- Neinau. Silymas palikti visus, kurie sivl mutynes,
atrodo nekaip.
Mama padjo galv tiui ant peties.
- Kadaise per Atrank ir a buvau susipeusi, bet tu leidai
man likti. sivaizduok, kaip viskas bt susiklost, jei btum
isiunts.
- Mama, tu puolei mutis? priblokta paklausiau.
- Tai tiesa, - atsiduss patvirtino ttis.
Ji nusiypsojo.
- Danai prisimenu t mergin. Buvo gana miela.
Ttis suirzo ir nenoromis tar:
- Na, gerai, Foksas gali likti, jei tik Idlina mano, kad jis turi
galimyb laimti jos ird.
Tv akys smigo mane. Suglumau, nes vienu metu u
griuvo tiek rpesi. Neabejojau, jog tai atsispindi mano vei
de. Atsigriau sargybin.
- Ai u praneim. Ipraykite Burk i rm, o Foksui pasakykit, kad usuksiu trumpai nektelti su juo. Dabar
galit eiti.
Sargybiniui ijus i kambario, pakilau nuo kds, mgin
dama surikiuoti mintis.
- Neketinu klausinti apie tas mutynes, tik visikai ne
suprantu, kodl judu tiek daug nuslpt nuo mans apie savo

Atrank ir tik dabar nusprendte pasidalyti kai kuriais svar

besniais vykiais ir smulkmenomis. Ir taip darote tik tada, kai
man tenka patirti, k patyrte js.
Tvai tyljo, grauiami kalts.
- Mam a susipaino su tavimi diena anksiau u kitas mer
ginas, - pareikiau tiui. - Visas kandidates irinko senelis...
Tikriausiai jau prie dvi savaites galjote man nurodyti, k da
ryti, jei kilt mutyns.
Ivargusi sunriau rankas.
- Paadjau jums tris mnesius ir savo paad tessiu, tariau, velgdama susirpinusius tv veidus. - Eisiu pa
simatymus ir leisiuosi fotografuojama, kad laikraiai turt
k skelbti ir kad bt apie k kalbti Praneim laidoje. Bet,
rodos, judu manote, kad jei visai tai itversiu, tai stebuklingai
simylsiu.
Atsistojau ir papuriau galv.
- ito nebus. T ik ne man.
- Taip gali nutikti, - velniai sukudjo mama.
- inau, kad nuviliu jus, bet noriu ne to. Vaikinai auns,
taiau... kai kurie i j veria mane jaustis nesmagiai, be to, ne
manau, kad jie atlaikyt valdios nat. Neketinu usikabinti
akmens sau ant kaklo dl skambios antrats.
Ttis atsistojo.
- Idlina, mes irgi to nenorime.
- Tada praau, - atkiau rankas, lyg nordama apsisaugo
ti, - neversti mans simylti vieno i t, kuri ivis nenorjau
ia matyti.

Sunriau rankas.
- M ano padtis baisi. mons vieai apmt mane pavin
kusiu maistu, kiti pasmerk dl buinio. Vienas vaikinas kibo
prie mans prie mano vali, kitas pargriov ant grind. Sten
giuosi visk daryti kaip reikiant, bet laikraiai vis gauna prog
aprayti gdingus nutikimus.
Tvai neramiai susivelg.
- Kai sutikau padti atitraukti moni dmes, nemaniau
patirsianti tiek paeminim.
- irdele, mes tikrai nenorjome skaudinti tavs, - atrod,
kad mamai ply irdis, ji vos neverk.
- inau ir nepykstu ant js. T ik troktu bti laisva. Jei
nordama gauti laisv turiu itverti Atrank, taip ir padarysiu.
Jums reikia laiko atitraukti moni dmes, js jo gausite. Bet
praom nesitikti, kad tokiu bdu atrasiu gyvenimo draug.
Nenoriu js nuvilti dar labiau nei esu nuvylusi.

D videim t penktas skyrius

Pasibeldiau Fokso kambario duris vildamasi, kad jis neatsi

lieps. Po tokio alinanio vakaro tetrokau kuo greiiau palsti
po antklode.
Liokajus taip plaiai atidar duris, kad Foksas ivydo mane
anksiau, negu jam buvo praneta.
Sargybinis sak ties, vaikinas atrod labai prastai. Akis
buvo utinusi, j supo tamsiai raudona mlyn, pus galvos
deng tvarstis, buvo sutvarstyti ir deins rankos krumpliai.
- Idlina! - suuko Foksas, okdamas i lovos. Kaipmat
krpteljo ir griebsi u onkauli. - Atsipraau, norjau pa
sakyti: Js viesybe.
- Gali eiti, - nedelsdama paliepiau liokajui, o pati nusku
bjau prie Fokso.
- Ssk, - paraginau. - Kodl ne ligoninje?
Ssdamasis ant lovos, vaikinas papurt galv.
- Gydytojai apirjo mane ir nutar, kad geriau pailssiu
savo kambaryje.

Kaip jautiesi? - paklausiau, nors maiau j keniant

skausmus.
- Esu ne tik sumutas, bet ir paemintas, - atsak Foksas.
- A r galiu sitaisyti alia? - paklausiau, rodydama viet
greta jo.
- inoma.
Atsisdau, neinodama, nuo ko pradti nek. Nenorjau
isisti Fokso namo jau vien i gailesio. Prie susitikdama su
tiu, pervelgiau Burko ir Fokso anketas. Foksas t usimi
n apie savo gyvenim namuose. Paprastai mane labiau dom i
no irinktj pomgiai, iekojau tem bsimiems pokalbiams
su jais, todl buvau praleidusi kelet esmini dalyk.
Gyvendamas Klermonte, Foksas dirbo gelbtoju papldi
myje. Dabar supratau, kodl jo tokia rusva oda ir iblukinti
sauls plaukai. Nujauiau, kad vaikinas savo atlyginimu negali
prisidti prie kit eimos nari gerovs, nors eimin padtis
anketoje buvo nurodyta neaikiai. Fokso motina negyveno
kartu, tik nesupratau, ar buvo mirusi, ar ivykusi kur nors kitur.
Nemaniau, kad jo tvas, nepagydomas ligonis, k nors udirba.
Be to, jei biau buvusi atidesn, biau pastebjusi, kad
dabar Fokso skruostai kur kas apskritesni, palyginti su atsista
nuotrauka, nes dabar jis gerai maitinosi.
Norjau, kad Foksas pasilikt. Kad gaut imok. Norjau,
kad pasivogt i io kambario kelet daikt prie ivykdamas,
o grs parduot.
Bet, pamaniau, palikdama j Atrankoje , suteiksiu jam vilt.
- Paklausyk, - prabilo Foksas, - suprasiu, jeigu isi
si mane namo. Tikrai suprasiu. Nenoriu ivykti, bet inau

Atrankos taisykles. A tiesiog... Nenoriu ivaiuoti ir palikti

tave manani, kad esu toks kaip Burkas ar Dekas. Negalvok
apie mane blogai, kai ikeliausiu, k?
- Negalvosiu ir dabar negalvoju.
Foksas pairjo mane ir lidnai vypteljo.
- Neturjau progos tiek daug visko papasakoti tau. Tarkim,
kad labai noriau sakinti kaip tu. Tai be galo spdinga. Arba
kokios mielos kibirktls blyksteli tavo akyse, kai poktauji.
- Negi taip bna? Pala, negi a gebu poktauti?
Foksas sukikeno.
- Aha. Tavo poktai subtils, bet tave iduoda akys. Matau,
su kokiu pasitenkinimu tu erzini mus. Pavyzdiui, per vaka
rykt test.
Nusiypsojau.
- Buvo linksma. vakar irgi, kol kilo mutyns.
- Niekad nepamiriu tavo veido iraikos, kai atsikandai
parago.
Suiaupiau lpas, bdama tikra, kad mudviej veido i
raika panai. Negana to, inojau, kad Foksas stengsi i pa
skutinij ir, itikus neskmei, nenusimin. Vaikin labiausiai
skaudino mintis, kad prisiminsiu j kaip storiev.
- Foksai, noriu tavs kai ko paklausti. Turi bti visikai
atviras su manim. Jeigu tarsiu, kad meluoji, viskas bus baigta.
Per valand bsi isistas.
Vaikinas nugurk seil, i jo veido pranyko linksmumas.
- Duodu od.
Tikdama juo, linkteljau.

- Gerai, papasakok man apie savo tt.

Foksas paniuro. Jis tikrai nesitikjo, kad pokalbis taip pa
kryps.
- H m m , jis ligonis. itai tikriausiai inote. Serga viu. Vis
dar neblogai laikosi. Dirba, bet tik pusdien. Tiui reikia daug
miegoti. Jam apsirgus, mama mus paliko, taigi... Jei neprieta
raujate, visikai nenoriu kalbti apie j.
- Neprietarauju.
Nudelbs akis, Foksas kalbjo toliau:
- Turiu brol ir seser. Jie nuolat svajoja, kad mama sugr,
bet a inau, jog ito nebus. Jei ji gr, ieisiu a.
- Foksai, mums tikrai nebtina kalbti apie j.
- Atsipraau. Maniau, man bus sunkiausia atsidurti taip
toli nuo nam, o i ties skaudiausia matyti jus ir laiming
js eim. - Vaikinas persibrauk plaukus sveikja ranka. Js tvai vis dar myli vienas kit, broliai dievina. Ir a trok
iau tokios eimos. Neturiu n vieno artimo mogaus.
Pa
djau rank Foksui ant peties.
- Patikk, mes anaiptol netobuli. Rodos, tave su tiu sieja
ypatingas ryys.
- Taip ir yra, - jis dirsteljo mane. - Neketinau pasakoti
apie tai. Maai kalbu apie savo eim.
- Nieko tokio. Turiu daugiau klausim.
Foksas atsisdo tiesiau, toks judesys sukl jam skausm.
Atitraukiau rank ir pakliau akis dang.
- Ties sakant, tik dabar suprantu, kad ir is klausimas gali
bti sunkus.

Vaikinas nusiypsojo.
- Vis tiek klauskite.
- Na gerai... ar atvaiavai ia dl mans, ar nordamas i
trkti i nam?
Patyljs Foksas smeig akis mane.
- Dl abiej prieasi. M yliu tt. N negaliu jums apsa
kyti, koks jis man brangus, mielai juo rpinuosi. Bet tai vargi
na. ia, rmuose, tarsi atostogauju. Tikiuosi, brolis su seseria
ims vertinti, k darau, pripains mano pastangas. Js irgi esate
svarbi, - Foksas papurt galv. - A gyvenu nuo algos iki algos.
Mano eima suirusi. Suprantu ness kuo nors ypatingas, - tar
vaikinas, glausdamas rank sau prie krtins. Paskui staiga su
sidrovjo. - Bet vis gyvenim stebiu jus, visad maniau, kad
esate labai grai ir protinga. Neinau, ar turiu bent menkiausi
galimyb tapti js irinktuoju... Bet vis tiek upildiau anke
t. Maniau, jei pateksiu ia, rasiu bd parodyti jums, kad esu
io to vertas. O paskui sivliau mutynes, - Foksas gteljo
peiais. - tai kaip viskas baigsi.
M an nepatiko nusivylimas jo balse. Nenorjau turti r
pesi dl ito vaikino. Pamaniau, jei prisileisiu j per arti, bus
tik blogiau. I kakur visikai gerai inojau, kad jei leisiuosi su
kuriuo nors vaikinu intymesnius santykius, tai virs katastro
fa. Tad kodl - kodl - nesugebu ito ivengti?
- Turiu dar vien klausim.
- Klauskite, - niriai tar Foksas.
- Kaip jauiats, vis dien dirbdamas papldimyje?
Vaikinas nesisteng slpti ypsenos.

- Nuostabiai. Vandenynas turi nepakartojamo avesio. Be

veik kasdien jo nuotaika keiiasi. Kartais vanduo esti visikai
ramus, o kartais silsta. Gerai, kad Anchelese vis laik ilta,
antraip neitveriau tokio darbo.
- M an irgi patinka ionyktis klimatas, bet retai kada le
pinuosi papldimyje. Mama su tiu nemgsta vandenyno,
o jeigu nuvaiuojam tik mudu su Aurenu, aplink ima telktis
mons. Tai savotika kania.
Foksas velniai kumteljo man.
- Jei kada nors atvaiuosit Klermont, susiraskite mane.
Galsite isinuomoti privat papldim, plaukioti ir ilstis,
kiek irdis geidia.
Svajingai atsidusau.
- Puikus pasilymas.
- Kalbu rimtai. Tai maiausia, k galiu padaryti.
Pavelgiau savo rankas, paskui vilting Fokso veid.
- Gal nutarkim itaip. Jeigu pateksi irinktj trejetuk,
mudu drauge nuvyksime Klermont, isinuomosime papl
dim, ir galbt a susipainsiu su tavo tiu.
Suprats, k turiu galvoje, Foksas sustingo i nuostabos.
- Tai nesiuniate mans namo?
- vakar ne tu suklei mutynes. Vertinu tai, kad sinin
gai prisipainai, kokie motyvai tave ia atved. Taigi lik ia il
gliau, matysim, kaip eisis.
- M an itai patinka.
- Tai gerai, - atsistojau, draskoma prietaring jausm. Iki
io vakaro vos painojau Foks, o dabar norjau, kad jis likt

rmuose. - Atleisk, turiu bgti, iki ryto reikia dar daug kuo
pasirpinti.
- sivaizduoju, - tar Foksas, eidamas paskui mane prie
dur. - Js viesybe, ai, kad suteikte man dar vien prog.
- Juk to ir norjai, tiesa? - nusiypsojau. - Tikrai gali va
dinti mane Idlina.
Foksas ypteljo ir sveikja ranka sum manj. Tada be
galo velniai pabuiavo pirt galiukus.
- Labanakt, Idlina. Ir dar kart ai.
Skubotai jam linkteljau, prie ibgdama i kambario.
Viena problema buvo isprsta... O rytoj lauk daugyb kit.

Fotograf taip nepastebimai kitojo virtuvje, kad nesuvokiau

j vis dar buvus ten, kai uvir mutyns. Burkas ir Foksas at
sidr pirmuosiuose laikrai puslapiuose. Antrats skelb,
kad pirmasis i jdviej buvo paalintas, antrasis paliktas. Ne
stigo ir kitoki nuotrauk. Fotograf amino mane, stovini
greta Kailo ir smulkinani afran, paskui greta Eriko, kak
verianio Henriui. Visk utemd vrikas niris Burko vei
de, jam puolant Foks.
it nuotrauk norjau pamirti, maesnes isikirpau ir
pasidjau. Kakodl nusprendiau jas pasilaikyti, tad kiau
stali, kuriame guljo bjaurusis Kailo kaklaraitis.
Eidama pusryiauti, maiau visus spoksant mane. Papras
tai neimdavau to galv, bet visus irinktuosius labai domino
mutyns, o tv akyse atsispindjo nerimas. Mane slg nei
tarti klausimai.

Svarsiau, ar prajus vakar nebsiu per daug prikalb

jusi ir parusi priekait tvams. Tenorjau paaikinti, kokia
skausminga ir sekinanti yra Atranka , o ne kaltinti juos u j.
Nma nenordama joje dalyvauti, tesjau savo paadus. Pa
maniau, kad Burko kumiai pranoko visus kitus vykius aly
je, bent jau iandien.
- Kas nutiko? - sukudjo Keidenas.
- Nieko.
- Melag. Mam a su tiu vis ryt atrod suglum.
Vogiomis dirsteljau tvus. Ttis kraptinjo spuogel
vir antakio, mama lyg niekur nieko knibinjo maist lktje.
Atsidusau.
- Tai suaugusij reikalai. Tu nesuprasi.
Keidenas pakl akis dang.
- Nekalbk itaip su manim, Idlina. M an keturiolika, ne
ketveri. Skaitau laikraius ir iriu Praneim laid. M oku
daugiau kalb negu tu ir studijuoju tuos pat dalykus kaip ir tu,
nors niekas neveria. Nesielk, tarsi btum geresn u mane.
Esu princas.
Vl atsidusau.
- O a busimoji karalien, - priminiau Keidenui ir gurk
teljau kavos. Kaip tik dabar netrokau bti jo kamantinjama.
- Vien dien tavo vardas bus minimas istorijos knygose,
kai kurie nuobodiaujantys paaugliai simins j, kad ilaikyt
test, o paskui pamir. Turi darb kaip dauguma moni pa
saulyje. Tad liaukis elgusis, tarsi btum iskirtin.
Netekau ado. Tai itaip Keidenas iri mane?

Negi ir visi kiti?

iandien buvau pasiryusi bti stipri, parodyti mamai su
tiu, kad tikrai atlaikysiu Atrank iki galo, ir tikinti irink
tuosius, jog tokie vykiai, kaip vakarykts mutyns, mans
nepalau. Kai igirdau Keideno odius, visos mano pastangos
pasirod esanios bergdios.
Atsistojau, ketindama ieiti, mginau prisiminti, k turiu
pasiimti i kabineto. iandien tikrai negalsiu ten dirbti, pa
maniau.
- Luktelk, Idlina.
Prie mans pribgo Kailas. ryt, jusi valgomj, n ne
dirsteljau j. Kailo lpa buvo iek tiek patinusi, bet iaip jis
atrod sveikas.
- A r tau viskas gerai? - paklaus.
Linkteljau galv... ir papuriau.
- Ties sakant, neinau.
Kailas udjo rank man ant peties.
- Viskas bus gerai.
Buvau taip susipainiojusi, kad prigludau lpomis prie Kai
lo lp, nors inojau, kad visi valgomajame sustingo.
- Oi! - traukdamasis kteljo jis.
- Atleisk, a tiesiog...
Kailas iupo mane u rieo, itemp gretim patalp, u
trenk duris ir prispaud mane prie sienos. Buiavo su dides
niu kariu negu a j, nma nebesirpino sualota lpa, tarsi
inot, ko tiktis.
- K visa tai reikia? - paklaus, sunkiai kvpuodamas.
- Nenoriu galvoti. Tiesiog pabuiuok mane.

Netardamas n odio, jis prisitrauk mane, m kedenti

plaukus pirtais. Sumiau Kail u markini ir stipriai laikiau.
Tai padjo. Mudviem spaudiantis vienam prie kito, viskas
trumpam liovsi egzistav. Jo lpos nuo mano lp perjo prie
kaklo. ie buiniai buvo kitokie negu anksiau, atrod agresy
vs ir reikls, uvaldantys vis mano dmes. Nieko negalvo
dama, trkteljau tuos markinius.
Kailas velnikai nusikvatojo.
- Gerai, jei ima lkti al drabuiai, btinai turime eiti
kambar. Tau tikrai reikt inoti antrj mano vard.
- Atonas? Arturas? Lyg ir prasideda raide A?
- N i tolo.
Atsidusau ir lioviausi vilkusi jam markinius.
- K gi.
Vis dar laikydamas mane per liemen Kailas atlijo ir paikai
nusiypsojo.
- A r tau viskas gerai? Anas vakaras buvo baisokas.
- Tikrai nesitikjau ito. Viskas per paragus... Burkas
trenk kumiu Foksui dl darovs.
Kailas nusijuok.
- tai kodl veriau rinktis sviest.
- Ak, vl tu su savo kvailu sviestu, - papuriau galv ir per
braukiau pirtu jam per krtin. - M an tikrai gaila, kad tavo
lpa praskelta. A r dar kur nors skauda?
- Pilv. Mgindamas isivaduoti, Burkas keliskart ieb al
kne. Stebiuosi, kad taip lengvai isisukau. Henris gavo ak.
Laim, tik antakis prakirstas, pati akis neimuta.

Susiraukiau vaizduodamasi, kaip blogai viskas galjo baigtis.

- Kailai, ar, manimi dtas, btum juos apspards?
- Tavimi dtas, biau krts Henriui ir sau, - atsak jis.
- Bet judu stengts iskirti mueikas.
Kailas pakl pirt.
- Tiesa. inai itai, nes pati ten buvai. O kiti skait tik lai
kraius. I nuotrauk atrodo, kad pliekms visi.
- Jei neivariau Henrio, Fokso ir tavs, tai rodo, kad js
neinia kodl isisukote?
- Galbt tai pavyks ir kitiems.
- iandien nepatyriau nieko gero, - atsidusau, pirtais ukuodamasi plaukus ir atsilodama sien.
- A r mano buinys buvo toks blogas?
Nusijuokiau, mintyse grdama an vakar savo kam
baryje. Atrod labai neprasta, kad Kailas norjo pasikalbti
su manimi, tik nenumaniau, kodl itai prisiminiau kaip tik
dabar. Vis laik galjau naudotis kitokiu bdu jausmams
ilieti, turjau kit ieit.
- Kodl mudu nesikalbdavome anksiau? Tai visai pa
prasta.
Jis gteljo peiais.
- ia vadovauji tu viena. Kaip manai?
Nudelbiau akis, gdydamasi prisipainti.
- Nuteikiau Dois prie tave. Ji nuolatos mane mgdioja
ir varo i proto.
- O a prie tave visus rmus. Tai ne tavo, o ms tv
kalt, ir vis dlto niekada nepaisiau, kad tu busimoji karalien.

- Suprantu.
- inau, k manai apie Dois. Betgi jai, uaugusiai tavo
elyje, sunku.
Nesinorjo traukti Doiss sra moni, kuriems jau
iausi prasikaltusi. Pasitvarkiau drabuius, inodama, kad
darbas nuvys tokias mintis.
- Susitikime netrukus. Tai bus ne pasimatymas, tiesiog
drauge praleisime laik.
Kailas kreivai ypteljo.
- M an patikt.
Jis susikio markinius kelnes. M ano skruostus imu
raudonis. Nejaugi galiu itaip prarasti savitvard?
- Paklausyk, - tar jis. - Nesileisk sulugdoma Atrankos.
Esi stipresn u j.
- Ai, Kailai, - pabuiavau j skruost ir ijau, grau
savo kambar.
Prisiminiau, kaip pykau pamaiusi itraukt i voko Kailo
vard, kaip pasijutau apgauta. Dabar man neberpjo, kaip ten
atsidr jo anketa, tiesiog diaugiausi, kad taip nutiko.
Vyliausi ir Kail jauiant t pat.

D videim t etas skyrius

is vakaras turjo tapti tikru ikiu. Taip, nuotraukos su Ijanu

laikraiuose atrod puikiai, taip, vaizdo klipas apie viktorin
ijo avus, bet a svarsiau, ar Gavrilas neims klausinti apie
Deko ir Burko paalinim, uuot sutelks dmes kitus kan
didatus.
Blogiausia buvo, kad beveik neturjau ko pasakyti apie tuos
vaikinus. Ttis sustiprino apsaug. Nors sargybiniai spariai
tikrino kandidat duomenis, i savait nebuvo numatytas n
vienas pasimatymas... Vadinasi, nebus ko papasakoti ateinan
ios savaits Praneim laidoje. is vakaras buvo labai svarbus,
bet nenutuokiau, kaip sudominti irovus.
Negaljau atsikratyti jausmo, kad kakas ne taip, kad man
tarsi trksta informacijos, kuri leist Atrankai vykti sklan
diau.
Nepuoliau panik, nes painojau Kail, Henr, Heil ir
Foks. Bet i to, kiek inojo mons, buvo matyti, kad Atrankai
sekasi labai prastai.

Nors ios dienos laikraius tik umeiau ak, prisiminiau,

kaip giausi ant pakylos per parad. Be to, vis dar maiau mo
nes, stovinius ant aligatvi, rodanius mane pirtu ir besijuo
kianius. i savait dl netinkamo elgesio ispyrme du kandi
datus. Bjaurs j poelgiai visikai utemd Atrankos romantik.
Tai buvo blogai, labai blogai.
Sdjau savo kambaryje, piedama eskiz ir stengdamasi
surikiuoti mintis. Reikjo rasti koki nors ieit i padties, kad
reikalai pakrypt gera.
M ano pietukas lakst popieriaus lapu, linijos vis rykjo,
problemos irgi. Pamaniau, kad laidoje, ko gero, nevertt kal
bti apie ios savaits pasimatymus. Jeigu prabilsiu apie vien,
teks paminti ir kitus, o juk nenoriu pasakoti, kaip Dekas gra
baliojo mane.
Galbt, uuot minjusi vykius, pakalbsiu apie vaikin
gebjimus? Yra u k juos pagirti. Jei parodysiu besiavinti
kandidat laimjimais, kils spdis, kad esu sutrikusi ir nei
nau, kur i j pasirinkti. Reikia tikinti irovus, kad Atranka
nelugo, tiesiog yra gausyb tinkam kandidat.
Svarstydama, kaip elgtis laidoje, sukriau nuostab eskiz.
Suknel turjo bti su petnelmis, labai prigludusi ir siekti
iki puss laun. Ant viraus dar turjo bti ilgas permatomas
sijonas, kad suknel atrodyt kukliau. Jai parinkau raudonojo
vyno spalv, virutiniam sijonui - tamsinto aukso. itoks deri
nys turjo tapti subtilia uuomina apie ruden.
sivaizdavau, kaip, vilkdama i suknel, susiukuosiu
plaukus. Netgi inojau, kokie papuoalai labiausiai tiks prie jos.

irdama eskiz, suvokiau, kad sumanytasis apdaras la

biau tinka jaunai talentingai aktorei negu princesei. M ano aki
mis, jis buvo nepakartojamas, nerimavau tik dl kit moni
nuomons. Dar n vienu mano gyvenimo tarpsniu i neatrod
tokia svarbi.
- Ak, panele! - aikteljo Nina, metusi vilgsn eskiz.
- Patinka?
- Labiau kerinio drabuio nesu regjusi.
sispoksojau eskiz.
- Kaip manai, ar galiau j vilkdama pasirodyti Pranei

m laidoje?
Kambarin nusivaip, tarsi pati turiau suprasti.
- prastai bnate prisidengusi nuo galvos iki pirt galiu
k. Jei neketinate isiuvinti drabuio netikrais deimantais, tai
kodl gi jo neapsivilkus.
Perbraukiau popieri, tarsi liesdama pat apdar.
- A r galiau imtis darbo? - jaudindamasi paklaus Nina.
- Gal nusivestum siuvykl ir mane? Noriau tau padti.
Suknels man reikia iam vakarui.
- Labai diaugiausi, - atsak Nina.
iupau bloknot ir nusekiau paskui j koridoriumi, apimta
dar nepatirto jaudulio.

jusi televizijos studij, pirmiausia pamaiau begalin pavy

d Doiss akyse. Supratau, kad mudvi su Nina plkms ne
veltui - kirpome, siuvome ir matavome. Avjau aukso spalvos
auktakulnius, sugarbanoti plaukai krito ant meni, jauiausi

nuostabiai grai. Susiavjusi irinktj vilgsniai tik patvir

tino, kad vakar atrodau kaip niekad gerai. Taip suglumau,
kad atgriau jiems nugar, mgindama nuslpti ypsen.
Paskui pajutau, jog kakas ne taip. Kambaryje tvyrojo
tampa, ji gerokai pranoko mano didiavimsi naujja suknele
ar vaikin rodom susiavjim. Ikart pasijutau prislgta, net
iurpas m krsti.
Apsidairiau, iekodama prieasties. Mam a su tiu kukliai
glaudsi kampe. I surauktos tio kaktos ir mamos judesi
supratau, kad kakas nutiko. Abejojau, ar galiu prieiti prie j
pasikalbti. O gal keli dien tyljimo jau gana?
- Sveika! - prie mans prislinko Beidenas.
- Sveikas.
- Neigsdinau tavs?
Mandagiai atsakiau:
- Ne, n kiek. Buvau usigalvojusi. Tau ko nors reikia?
- Na, svarsiau, ar negaliau i savait pakviesti tavs va
kariens. Gal paskui vl paskambintume? - Beidenas pavaiz
davo brauks per nematomos gitaros stygas ir nusiypsojs
prikando lp.
- Malonus pasilymas, bet pagal Atrankos taisykles pasi
matym turiu kviesti a.
Beidenas patrauk peiais.
- Na ir kas? Juk gaminti tave pakviet vaikinai.
Prisimerkiau, mgindama atsiminti.
- Na, galbt.
- Vadinasi, jei uaugau ne rmuose, tai negaliu kviesti ta
vs pasimatym, o Kailas gali?

- Utikrinu tave, kad Kailas turi kur kas maiau pranau

mo, nei sivaizduoji, - atsakiau juokdamasi ir prisimindama
ilgus antipatijos metus.
Netikintas Beidenas tylomis stypsojo alia.
- Kaipgi kitaip.
Likau visikai priblokta, kai jis tvirtais ingsniais nujo
alin, susikis rankas kienes. Nejaugi buvau iurkti? Kal
bjau siningai. I tikrj neatsisakiau Beideno kvietimo, tik
priminiau taisykles.
Bandiau pamirti eidim ir imtis io vakaro pareig. T u
rjau atrodyti avi, maloni ir mginti tikinti irovus, kad esu
simyljusi.
Tiui einant pro mane, velniai pamiau j u rankos.
- Kas blogai?
Jis papurt galv ir paglost man rank.
- Nieko, brangute.
Tio melas sukrt mane labiau negu Beideno netaktas.
Studijoje zujo darbuotojai, kak nurodinjo vienas kitam ir
tikrino uraus. Girdjau juokiantis Dois, kakas tuoj pat
j nutild. Vaikinai truput garsiau negu dert kalbjosi tar
pusavyje. Paniurs, nekreipdamas niek dmesio, Beidenas
sitais greta Henrio. Prispaudiau rankas prie pilvo, kad nu
siraminiau.
U Henrio, tamsiuose ukulisiuose, ivydau mojant ran
k. Tai buvo Erikas, jis stovjo nuoalyje ir lauk, kol gals
uimti savo slapt viet. Sugavs mano vilgsn, pakl nyk
ius auktyn, bet jo veido iraika bylojo, kad tai klausimas, ar

viskas gerai. Gteljau peiais. Erikas suiaup lpas, paskui

be garso itar od atsipraau. Prisiveriau nusiypsoti jam,
irgi ikliau nykius. Ne viskas buvo gerai, bet kitaip pasielgti
negaljau. Erikui papurius galv, kakodl apsiraminau. Bent
vienas mogus suprato, kaip jauiuosi.
Giliai kvpusi, nujau atsissti tarp mamos ir Aureno.
- Kakas blogai, - sunibdjau broliui.
- inau.
- O gal inai, kas?
- Taip.
- A r pasakysi man?
- Vliau.
Atsidusau. Kaip man pasirodyti laidoje, vir galvos kabant
juodam debesiui?
Ttis trumpai idst, kad Atrankos pasimatymai laikinai
nutraukti, bet a nepajgiau susitelkti jo odius. Temaiau
irykjusias nuo streso raukleles aplink akis, sitempusius
peius - kakas j slg.
Laidai pusjus, Gavrilas eng scenos vidur ir pareik
uduosis kelet klausim irinktiesiems. Maiau, kaip vaiki
nai pasitais kaklaraiius, rankogalius ir atsilo kdse, ro
dydami didel pasitikjim savimi.
- Nagi, pradkim... Ponaitis Ivanas!
Sdintis pirmos eils krate vaikinas pakl rank, ir Gav
rilas atsigr j.
- Kaip jums iki iol patiko Atranka ?
Ivanas prunkteljo.

- Bt patikusi kur kas labiau, jei biau gavs prog pa

bendrauti su princese akis ak, - vaikinas man mirkteljo, o
a pajutau kaistant skruostus.
- Ko gero, princesei stinga laiko susitikti su visais kandida
tais, - maloniai tar Gavrilas.
- inoma! Nesiskundiu, tiesiog esu kupinas vili, - k i
kendamas pridr Ivanas, tarsi visa tai jam bt labai juokinga.
- K gi, gal vakar pamginkite paveikti Jos viesyb, kad
skirt jums laiko. Pasakykite mums: kokia, js manymu,
svarbiausia bsimo princo uduotis?
Ivanas liovsi juoksis.
- Neinau. Turbt svarbu bti geru karaliens draugu.
Princes Idlina priversta labai daug bendrauti darbo reikalais.
Bt gera tapti mogumi, kur ji visada nort matyti alia.
Na, suprantate, nuotaikai praskaidrinti.
Stengiausi nepakelti aki dang. Meiluti, tai a su tavimi
turiu bendrauti per prievart.
- domus poiris, - pareik Gavrilas. - O k manote js,
ponaiti Gunarai?
Gunaras buvo emagis. alia drambloto Ivano vaikinas
atrod visai smulkus. Jis bergdiai stengsi atloti peius.
- Kad busimasis princas turt bti pasirengs bti nau
dingas. Jau usiminte, kad princess dienotvark perpildyta,
todl jos gyvenimo draugas turt pamginti j suprasti ir kuo
galdamas padti. Aiku, a nenutuokiu, kokia bt ta pagal
ba, bet svarbu suvokti, kad gali pasikeisti ir tavo gyvenimas, ir
tavo prioritetai.

Gavrilas nutais pritariam iraik, ttis m ploti, juo pa

sek kiti. Irgi prisidjau prie plojim, bet jauiausi nei iaip,
nei taip. Klausimas buvo rimtas, man nesinorjo, kad jis virst
juok objektu.
- Ponaiti Kailai, js gyvenate rmuose nuo pat gimimo, tar Gavrilas, eidamas per scen. - Kaip pasikeist js gyve
nimas, jei taptumte princu?
- Be abejons, skiriau daugiau dmesio asmeninei h i
gienai.
- Fuu! - sutrikusi prisidengiau burn, bet nepajgiau nu
slopinti juoko.
- Ak, rodos, kai kas sutinka su jumis.
Kailui u nugaros pavluotai nusikvatojo Henris. Jis supra
to atsakym tik padedamas Eriko. Gavrilas pastebjo Henr ir
patrauk prie jo.
- Jei neklystu, ponaitis Henris, tiesa? - Vaikinas linkteljo,
bet jo akyse ivydau tikr siaub. - K js manote apie tai?
Koks turt bti svarbiausias busimojo princo vaidmuo?
Henris stengsi neparodyti baims, grteldamas al i
klausyti Eriko vertimo. Suprats klausim, linkteljo.
- Taip, taip. Pryncas turt bti pryncesei... Hmm...
Atsistojau, nebegaljau to paksti.
- Henri! - paaukiau. Vis akys nukrypo mane, o a pa
mojau vaikinui, kad ateit scenos vidur. Jis atsargiai nulipo
emyn. - Erikai, tu irgi ateik.
Henris palauk, kol pasirod jo draugas. Erikas nervi
nosi, jis nebuvo pasirengs atsidurti dmesio centre. Henris

ypsodamasis jam kak sumurmjo, vertjas apsiramino,

tada juodu atjo scenos vidur prie Gavrilo.
Pamiau Henr u rankos, Erikas kaip elis atsistojo jam
u nugaros.
- Gavrilai, ponaitis Henris iaugo Svendvjuje. Jo gimtoji
kalba suomi, todl kol kas jis negali apsieiti be vertjo, - pa
rodiau Eriko pusn, is greitai nusilenk, pasirengs grti
el. - Esu tikra, kad Henris mielai atsakys js klausim,
bet bus daug lengviau, jei Erikas nesislps Henriui u nugaros.
Erikui ivertus mano odius, Henris nusiypsojo. Kai vel
niai spusteljo man rank, mane upldo keistas ididumas.
Patyljs, kad susikaupt, Henris atsak klausim. M a
iau, kaip apgalvoja kiekvien od. Nors buvo sutriks, kalb
jo sklandiai. Galiausiai nutilo, tada vis akys smigo Erik.
- Henris sako, kad busimasis princas turi nepamirti, jog
jam teks atlikti ne vien, o kelis vaidmenis: vyro, patarjo,
draugo ir dar daugyb kit. Jis turi bti pasirengs mokytis ir
dirbti taip sunkiai, kaip Jos viesyb. Ir pamirti savo ego, kad
galt tarnauti jai. - Erikas sunr rankas u nugaros. M a
iau, kad stengiasi prisiminti paskutinius Henrio odius. Dar jis turi suprasti, kokia nata tenka princesei. Tokios pats
niekada nepanet, todl turi bti pasiruos retkariais tapti
juokdariu.
Sukikenau. Buvau laiminga, matydama plai Henrio yp
sen, Erikui baigus versti. Studija pratrko plojimais, o a pa
sistiebiau ant pirt galiuk ir sukudjau Henriui aus:
- Gerai, gerai.

Jis nuvito.
- Gerai, gerai?
Linkteljau.
- Js viesybe, tai ypatingas atvejis Atrankoje , - aikteljo
Gavrilas. - Kaip js bendraujate?
- Padedami kantrybs ir Eriko.
Per studij nusirito negarsus juokas.
- Bet kaip itai manoma? Kada nors tai turt pasikeisti.
Pirmkart gyvenime man ujo noras bgti i scenos, iup
ti kd ir paleisti per vis studij Gavril Feidj.
- Taip, inoma, bet esti kur kas blogesni dalyk u kalbos
barjer.
- A r galite mums pateikti kelis pavyzdius?
Rankos mostu parodiau Henriui ir Erikui, kad atsisst,
ir, matydama kuo skubiausiai maunant i scenos, vos nepra
pliupau juoku. Henris man akinamai nusiypsojo prie nuei
damas, toji ypsena kvp mane.
- Jei jau viskas prasidjo nuo Henrio, pirmiausia kalbsiu
apie j. Mum s buvo sunku bendrauti, bet jis yra mieliausias
mogus. Dekas ir Burkas puikiai kalbjo anglikai, bet elgsi
lykiai.
- Mes visi skaitme, kaip Burkas sukl mutynes. Esu lai
mingas, kad nenukentjote per t ipuol, - tar Gavrilas.
Nesueista? Taip. Nenukentjusi? Biau galjusi pasigin
yti, tik niekas apie tai nenorjo girdti.
- Taip, bet anuodu vaikinai buvo iimtys. Daugyb kandi
dat galiau pagirti.

- Nejaugi? Tai netrukdysiu jums!

Nusiypsojusi dirsteljau vaikinus.
- Ponaitis Heilas puikiai imano madas ir dirba siuvju.
Nenustebiau, jei vien dien liejos gyventojai rengtsi jo su
kurtais drabuiais.
- M an patinka js suknel! - kteljo Heilas.
- Sukriau pati! - atsiliepiau, nepajgdama nuslpti pasi
didiavimo.
- Ji tobula!
- Matote, - vl atsigriau Gavril. - Sakiau, kad Heilo
geras skonis. - Vl apsivalgiau aplink. - Jau esu kalbjusi apie
ponaiio Beideno muzikinius gabumus, bet verta vl juos pri
siminti. Jis be galo gabus.
Beidenas skubai linkteljo. Jei tebebuvo suirzs, puikiai
nuslp.
- Suinojau, kad ponaitis Henris yra nuostabus virjas.
Reikia iskirtini gebjim, kad padarytum man spd ioje
srityje, nes, kaip inote, msikiai rm virjai gali varytis su
garsiausiais ios profesijos atstovais pasaulyje. Patikkite mano
odiais: yra ko man pavydti, nes esu ragavusi Henrio gamin
to maisto.
Studijoje nuaidjo garsesnis juokas. Monitoriuje ivydau
tt - jis atrod itin patenkintas.
- Ponaitis Foksas... kai kas i js gali abejoti ypatingais jo
gabumais, bet is vaikinas sugeba rasti geriausi ieit i bet ko
kios padties. Atranka kelia stres, o jis visad stengiasi matyti
tik gera. Malonu, kai Foksas yra alia.

Susivelgme su juo. Nors vaikino galva buvo sutvarstyta,

akis pamuta, - mlyns neudeng net grimas, - jis visai ne
panjo mueik. Buvau patenkinta, kad leidau jam pasilikti.
- Kas dar? - paklaus Gavrilas.
Pervelgiau vaikinus. Taip, buvo dar vienas.
- Daugeliui moni sunku patikti, kad nepastu ponai
io Kailo kaip nulupto, juk abudu gyvename rmuose nuo pat
gimimo, ir vis dlto yra kaip tik taip. Atranka leido man pa
inti kandidat kur kas geriau, suinojau j esant daug a
dant architekt. Jei kada nors prireikt statyti kitus rmus,
pirmiausia pasikviesiau ne k kit, o j.
M int, kad vaikysts draugai ilgainiui gali tapti mylimai
siais, lydjo gausyb ilgesing atodsi.
- Bet pritariu, kad jam reikt daugiau dmesio skirti as
meninei higienai, - pridriau, sukeldama studijoje juoko uor.
- Rodos, ie kandidatai ities puiks jauni mons, - pa
reik Gavrilas, vl sulaukdamas plojim.
- Be joki abejoni.
- Jeigu jie jums padar tok spd, turiu paklausti: ar kuris
nors i j jau usikariavo kertel js irdies?
miau sukti garban ant pirto.
- Neinau.
- Nesinori tikti.
Nudelbusi akis, sukrizenau. Juk tai netikra... O gal tikra?
- A r tai gali bti kuris nors i pamint vaikin? - neatlyo
laidos vedjas.
aismingai pliaukteljau jam per rank.

- Dievulliau, Gavrilai!
Jis sukikeno kaip dauguma sdinij studijoje. Pasivdavau ranka ir vl atsigriau j vedj.
- Ties sakant, sunku kalbti apie tokius dalykus vieai, bet
tikiuosi ateityje galsianti papasakoti daugiau.
- Puikios naujienos, Js viesybe. Visos liejos vardu lin
kiu jums skms iekant gyvenimo draugo.
- Ai, - kukliai nulenkiau galv ir dirsteljau tt.
Jo veidas atrod truput nepatiklus, bet optimistikas. Man
buvo sykiu ir lidna, ir malonu. Kamuojama sunkiausi dve
joni dl Atrankos , vis dlto maiau, kad tt guodia net ma
yt viltis.
Kol kas ito pakako.

D videim t septintas skyrius

- Blogi reikalai.
Susirietusi kamuoliuk, guljau ant Aureno lovos, o jis
sdjo greta ir pasakojo man visa, k buvo nutylj tvai.
- Klok.
Brolis nurijo seil.
- Rodos, neramumai visad prasideda vargingiausiose pro
vincijose. Nepuldinjami rmai, kaip darydavo sukilliai tio
ir mamos jaunystje... Dabar keliami maitai.
- K, ties sakant, tai reikia?
- Maitininkai siekia nuversti monarchij. Nors kastos pa
naikintos, tie mons negauna, ko nori, ir mano, kad karaliui
itai nerpi.
- Nerpi? - paklausiau priblokta. - Ttis visikai nusialino
mgindamas atkurti tvark alyje. Dl neramum buvo sureng
ta Atranka, a einu pasimatymus su nepastamais vaikinais!
- inau. Nenutuokiu, kas suman io vakaro spektakl, bet
jis buvo spdingas. - Nutaisiau msl veid, diaugdamasi

pagyromis, bet mane m kamuoti klausimas, kiek io vaka

ro laida buvo sumanyta i anksto ir ar ities joje tvyrojo tikro
nuoirdumo atmosfera. - Bet k mums daryti toliau? Vaidinti
aminai?
- Cha! - nusiaipiau. - Tarsi tavs kas nors pra vaidinti.
i uduotis nuolat tenka man, o a nebegaliu. Jauiuosi, lyg
man trkt oro.
- Galime atsisakyti valdios, - pasil Aurenas. - Bet kas
bus tada? Kas uims ms viet? O jeigu neatsisakysim, mai
tininkai gali nuversti mus jga.
- Manai, idrst? - tyliai paklausiau.
Aurenas smeig akis tol.
- Neinau, Ide. mons prikreia daug didesni blogybi,
kai yra alkani, pavarg ir visikai nuskurd.
- Bet mes negalime pamaitinti visos alies. Negalime v i
siems mokti vienod atlyginim. Ko i ms nori tie mons?
- Neinau, - siningai prisipaino Aurenas. - Tiesiog trok
ta gyventi geriau. Nekaltinu j, bet diduma yra suglum. Mano,
kad mes valdome kiekvieno i j gyvenim, nors taip nra.
- Jie patys savo likimo kalviai.
- Kaip tik taip.
Ilgai sdjome, tyldami ir svarstydami, kas ms laukia.
Ties sakant, inojau, kad, maitams nesiliovus, nukentsiu la
biau u kitus. Nenumaniau, kaip tai vykdavo, bet vyriausybs
pasikeisdavo. Karalysts ikildavo ir lugdavo. Vir imdavo
naujos ideologijos, o senosios bdavo nustumiamos al.
Klausiau savs, ar atsidursiu skurde.

Vaizduojantis tok gyvenim, nukrat iurpas.

- Nepatenkintieji jau apmt mane pavinkusiu maistu, sumurmjau.
- K?
- Buvau nemonikai naivi, - atsakiau, purtydama galv. Augdama tikjau, kad esu dievinama... bet mons mans ne
myli. Kada mama su tiu atsisakys sosto, niekas nesutrukdys
maitininkams nusikratyti manimi.
Akivaizdu, kad pirmiau buvau uliliuota grai nek. D a
bar jau inojau, kad visos jos buvo melas. Pasijutau prislgta.
Aureno veide atsispindjo nerimas. Laukiau, kad jis i
sklaidys mano nuogstavimus, bet taip nenutiko.
- Idlina, gali priversti mones tave pamilti.
- Nesu tokia avi kaip tu nei tokia protinga kaip Keidenas
ar tokia nuostabiai padkusi kaip Ostinas. Neturiu joki i
skirtini savybi.
Brolis trinkteljo galva lovos lent ir sudejavo.
- Idlina, juk tu juokauji, k? Esi pirmoji moteris, paveldsianti sost. ioje alyje toki dalyk dar nra buv. Tau terei
kia imokti tuo pasinaudoti, priminti monms, kas esi.

Esu Idlina Skriv, pasaulyje nra galingesnio mogaus u

mane.
- Nemanau, kad mons mane pamgt, jei suinot, ko
kia esu i tikrj.
- Jeigu imsi verklenti, ispirsiu tave lauk.
- O a liepsiu iplakti tave.
- Grasini man itokia bausme nuo eeri met.

- Vien dien taip ir nutiks. sidmk mano spjim.

Aurenas prunkteljo.
- Nesijaudink, Ide. Galimybs, kad mons susitelks ms
nuversti, labai nedidels. Jie tik gieia pykt. Pamatysi, jei pajus
valdios rpinimsi, viskas gr ves.
Linkteljusi atsidusau. Turbt nerimavau be reikalo, bet vis
dar girdjau neapykantos persmelktus riksmus per parad, vis
dar maiau piktus atsiliepimus laikraiuose apie savo buin
su Kailu. Tai tikrai ne paskutinis kartas, pamaniau, kai norima
panaikinti monarchij.
- Nesakyk mamai ir tiui, kad visk inau, gerai?
- Jei to reikalauji.
Paokau ir pabuiavau Auren skruost. M an buvo gaila
mergaii, neturini broli.
- Pasimatysim rytoj.
Aurenas ypteljo.
- Eik bent kiek numigti.
Ijau i jo kambario, ketindama grti savj, bet staiga
pajutau alk. Jau buvau lankiusis virtuvje, man ten visai pa
tiko. Prisiminiau maiusi vaisi, aldytuve buvo srio. N u
sprendiau, kad jau gantinai vlu, turbt nieko ten nerasiu,
tad miau lipti upakaliniais laiptais.
Klydau tikdamasi, kad virtuv bus tuia. ia darbavosi
brelis jaunyv vyr ir moter. Jie koiojo tel ir pjaust dar
oves. Akim irksniu visk apvelgiau, suavta virj darb
tumo ir kario. M an patiko, kad, nepaisant vlyvo laiko, jie
atrod vals ir laimingi, dirbdami plepjo tarpusavyje.

Virjai buvo taip mane sudomin, kad ne i karto paste

bjau virtuvs kampe siluet su isidraikiusiomis viesiomis
garbanomis. Henris buvo pasikabins markinius ant vagio,
vilkjo miltuotus mlynus markinlius. Tyliai ingsniavau
pro al, bet virjai ir virjos, vos mane pain, m lankstytis
ir daryti tpsnius. Taip jie spjo Henr apie mano pasirodym.
Ivyds mane, vaikinas bergdiai mgino apsivalyti mar
kinlius. Tada nusibrauk plaukus nuo kaktos ir atsigr
mane, kaip visada ypsodamas.
- Eriko nra?
- Miega.
- O kodl tu nemiegi?
Henris prisimerk, stengdamasis suvokti mano klausim.
- Hm m . Atsipraau. A gaminti?
Linkteljau.
- A r a irgi galiu gaminti?
Henris parod krv obuoli ir gniutul telos ant stalo.
- Tu nori? Tu gaminti?
- Taip.
Vaikinas isiiep ir linkteljo. Dar kart mane nuvelgs,
lukteljo, paskui nukabino nuo vagio markinius ir apjuos
jais mane, rankoves surio u nugaros. Ijo vos ne prijuost.
Henris norjo, kad turiau toki.
Nusiypsojau pati sau. Galjau isiterlioti nebent naktinius,
bet mudviem neuteko odi ginytis dl to.
Henris pam obuol ir nulupo, neatitraukdamas peilio. Pa
dars itai, padjo vaisi ant darbastalio ir pasim kitok peil.

- Pidaveitsi nain , - tar rodydamas, kaip laiko peilio ran

ken pirtais. - Pidaomena huolellisesti, - tada ulenk kitos
rankos pirtus ir suspaud obuol. Paskui m pjaustyti.
Net stokodama patyrimo maiau, kiek nedaug jg atima
i Henrio is darbas ir kaip jis saugo pirtus.
- Tu, - pasak jis, duodamas man peil.
- Gerai. itaip? - pasistengiau laikyti rank kaip jis.
- Gerai, gerai.
Darbavausi toli grau ne taip greitai kaip Henris, mano
skiltels nebuvo vienodos, bet jis plaiai ypsojosi, tarsi pati
viena biau klusi puot.
Henris ruo tel, br cinamon pramaiiui su cukrumi,
paskui nusikabino nuo sienos keptuv.
Spliojau, ar tv restorane vaikinas gamindavo tik deser
tus, ar tai buvo jo mgstamiausi patiekalai.
Padjau vynioti obuolius tel ir, nors ir bijodama nusipli
kyti kartu aliejumi, panardinau keptuv vien gamin. Sukli
kau, aliejui mus nypti, kunkuliuoti ir tikti ant grind. Buvo
malonu, kad Henris nesiaipo i mans.
Kai jis galiausiai brinkteljo padkl prieais mane, miriau
i alkio ir nekantros. Galiausiai vaikinas mostu parod, kad
galiu paragauti, taigi iupau spurg su obuoliais ir atsikandau.
Ji buvo dievikai skani, net gardesn u andien Henrio
keptas bandeles.
- Ak, kaip gardu! - suukau kramtydama.
Jis nusikvatojo ir pats pam spurg. Atrod visikai pa
tenkintas, bet i aki buvo matyti, kad jis svarsto, ar patiekalas
tikrai pavyks.

M ano supratimu, spurgos buvo nuostabios.

- Kaip jos vadinasi?
- Hm m ?
- Koks vardas? - parodiau spurgas.
- Ak, omenalortsy.

- Ohmenalortsee?
- Gerai!
- Tikrai?
- Gerai.
Nejuiomis nusiypsojau. Nusprendiau pasakyti Keidenui,
kad miau rimtai mokytis Svendvjaus desert pavadinim.
Suvalgiusi dvi spurgas, pasijutau soti. irjau, kaip H e n
ris nune lkt virjams - visi gyr jo gebjimus. irdies gilu
moje labai gailjausi, kad jis nesupranta, k jie sako.

Skanios! Nepriekaitingos! Nuostabios!

Nujauiau, kad suprats tuos odius Henris nesileist
pernelyg giriamas, bet negaljau bti tuo tikra. Tiesiog spjau.
I ties neinojau, kas jis per mogus.
Ir priminiau sau, kad nenoriu to inoti.
Bdavo valandli, kai itai prisiminti darsi vis sunkiau.
Kai Henris pavaiino visus virjus ir gro su lkte, kurioje
tebuvo keli trupiniai, droviai nusiypsojau jam.
- Eisiu miegoti.
- Tu miegoti?
- Taip.
- Gerai, gerai.
- Hm m . vakar? Praneimai? - klausiau stengdamasi kal
bti kuo paprasiau.

Henris linkteljo.
- Praneimai, taip.
Priglaudiau rank jam prie krtins.
- Tu buvai toks mielas.
- Mielas. Hm m , cukrus?
Nusijuokiau.
- Taip, mielas kaip cukrus.
Henris prispaud mano rank sau prie irdies. Pavelg
mane, nurijo seil, ir jo ypsena iblso. Vaikinas gteljo pe
iais, rodos, nordamas kuo ilgiau utsti i akimirk. Labai
ilgai nepaleido mano rankos, maiau, kaip mintyse dlioja o
dius, vargiai mgindamas rasti toki, kad mokt pats ir kad
suprasiau a...
Bet jo pastangos nujo veltui.
Norjau pasakyti Henriui, kad inau, kaip jis jauiasi. Ir
vaikino ypsena, ir kiekvienas judesys bylojo, kad jis tikrai r
pinasi manimi. Nors ir siekdama atsiriboti, a irgi rpinausi
Henriu. Nerimavau, ar neteks labai gailtis, bet teturjau vie
nintel bd savo jausmams ireikti.
Prijau ariau prie Henrio ir paglosiau jam skruost. Jis
irjo man akis, tarsi bt atrads jose kak ities vertingo,
reto, ko nebuvo regjs anksiau. Palengva linkteljau, ir jis
pasilenk pabuiuoti mans.
Henris baiminosi. A tai jutau. Jis bijojo liesti mane, bijojo
apkabinti, bijojo pajudti. Nenutuokiau, ar dl to, kad esu prince
s, ar dl to, kad jis neturi patirties, buinys ijo labai nedrsus.
U tai vaikinas man patiko dar labiau.

Prispaudiau lpas prie Henrio lp, bandydama be o

di pasakyti, kad viskas gerai, kad noriu bti jo glbyje. G a
liausiai, akimirk padvejojs, vaikinas atsak buin. Laik
mane, lyg biau labai glena ir stipriau spustelta subyriau.
Jo buiniai vis tiek buvo nedrss, tik nebeliko baims, j pa
keit didel pagarba. Tok nuostab Henrio atsidavim vos ga
ljau itverti.
Atlijau, lengvai apsvaigusi nuo jo buinio. Vaikino akyse
velgiau skausm, bet jis vis tiek velniai ypsojosi.
- Jau eisiu, - pakartojau.
Henris linkteljo.
- Labos nakties.
- Labos nakties.
ingsniavau pamau, kol dingau Henriui i aki, tada lei
dausi bgti. Galvoje dzg painios mintys. Kodl taip susijau
dinau, kai Gavrilas pasirinko kalbinti Henr? Kodl leidau pa
silikti Foksui, nors biau turjusi j isisti? Kodl Kailas - dl
Dievo meils, Kailas! - neieina man i galvos?
Ir kodl taip baisu net uduoti sau tokius klausimus?
Grusi savo kambar, griuvau lov, visikai suglumusi.
Pykau ant Gavrilo, kad jis paklaus, kaip bendrauju su Henriu,
jei negaliu susikalbti. M an ir paiai kl nerim, kad mudu
negalime susinekti intymiomis temomis, o bendrauti, pade
damiems Eriko, buvo nesmagu. Bijojau sau prisipainti, kad
jei biau sumaniusi atskleisti k nors asmeniko, biau pasi
rinkusi Henr. alia jo jauiausi saugiai, inojau, jog jis protin
gas, avjausi jo aistra. Henris buvo geras mogus.

Bet a nemokjau suomikai. Tai buvo blogai.

Susierzinusi atsiguliau auktielninka ir cypteljau, nes ka
kas sir man nugar. Apsiiupinjusi radau mazg. Vis dar
vilkjau Henrio markinius.
Atmezgiau j ir nuvijusi mint, kad elgiuosi paikai, prisikiau markinius prie nosies. inoma. inoma, nuo Henrio
dvelk cinamonais, medumi ir vanile. Jis kvepjo kaip desertas.
Kvailas Svendvjaus kepjas su savo kvailais prieskoniais.
Pasijutau kaip kvaia!
tai kodl baisi toji meil: ji padaro tave silpn.
Pasaulyje nra galingesns u mane.

D videim t atuntas skyrius

Per pusryius ne syk gavau nustebti. Pirmiausia Henris m

gino papasakoti Erikui, kas nutiko prajus vakar. io akys
lakst nuo mans prie Henrio, rodos, vertjas stengsi j ap
raminti. Buvau sitikinusi, kad iandien Henris digaus, juk
tapo antruoju vaikinu, mano pabuiuotu per Atrank. Bet jis
atrod paklaiks.
Prieais juos sdintis Kailas laid suglumusius vilgsnius ir
Henr, ir Erik. Buvo matyti, kad negali suprasti net dalies
suomi pokalbio. Ltai kabino maist auktu, n nebandyda
mas siterpti.
Sykiu pastebjau, kad Beidenas siekia atkreipti mano d
mes. Vaikinas man trumpai pamojavo ir linkteljo galva dur
pusn. Vien lpomis atsakiau vliau ir miau malinti irzul,
nes jis vl paeid protokol.
Blogiausia, kad mama su tiu vogiomis dirsiojo mane,
inoma, spliodami, ar daug suinojau apie maitus.
Atsikrenkiau.

- Tai prajus vakar pasirodiau gerai?

Pagaliau tio veide nuvito ypsena.
- Idlina, tu man padarei didiul spd. Po tokios sunkios
savaits buvai netikimai susitvardiusi. Stebjausi, kaip gera
norikai elgeisi su Henriu, kai is buvo pakviestas scen. Esu
laimingas matydamas, kad gal kuris nors i vaikin... krito tau
ak. Tai man teikia vilt.
- Pairsim, kuo visa tai baigsis, - atsakiau isisukinda
ma. - Paadjau tau tris mnesius ir manau, kad tai maiausias
laiko tarpsnis, per kur galiu juos painti.
- Puikiai sivaizduoju, k turi galvoje, - tar ttis. Rodos, j
upldo daugyb prisiminim.
- Nra u k, - irdama miel, iminting tio ypse
n, maiau, kiek daug jam reikia Atranka. - A r nenusivilsi,
jei, Atrankai pasibaigus, nesusiadsiu?
- Ne, brangioji. A tai nenusivilsiu, - ttis vos pabr a,
bet to pakako, kad staiga imiau jaudintis.
K man reik, jei, pasibaigus Atrankai, vis dar liksiu vieni
a? M um s reikia ne tik nuslopinti neramumus, kurie kilo po
kast panaikinimo, bet ir pasistengti numalinti mait. Trij
mnesi tam nepakaks. D v i savaits jau prabgo kaip aibas.
Laiko tikrai per maa.
Supratau, kodl tvai n neusimena apie neramumus a
lyje. Jei pamanysiu, kad Atranka visikai beprasm, a j nu
trauksiu. Jei taip bus, visos pastangos nueis vjais.
- Nesijaudink, tti, - udjau rank jam ant platakos. Viskas bus gerai.

Ttis lengvai j spusteljo.

- inoma, tu teisi, brangioji, - sunkiai atsiduss jis vl m
siurbioti kav. - Norjau tau pasakyti, kad baigtos tikrinti
kandidat anketos. Jei prie Atrank btume en ten paskam
bin, btume suinoj, kad Burk itinka pykio priepuoliai, o
mergina i Deko mokyklos prane apie nederam jo elges.
Paaikjo, kad Ijanas didum laiko praleidia vienas. Nem a
nau, kad dl to verta isisti j namo, bet reikia stebti.
- Ijanas tikrai atrodo itin santrus.
- Rimtai?
- Aha. Bet pastebjau, kad jis vieniius. Neinau, kodl.
Tas vaikinas domus panekovas.
Ttis gurkteljo kavos ir sispoksojo Ijan.
- Gantinai keista.
- A r dar yra toki, dl kuri turiau jaudintis? - paklau
siau, kad ttis nesuteikt dmesio vien Ijan. Vieniius neb
tinai turi krsti eibes.
- Vienas i vaikin prastai moksi, bet dl to nra ko ne
rimauti.
- Tada viskas gerai. Blogiausi jau atsijoti, - mginau atro
dyti rytinga.
- A irgi taip manau. Ketinu suburti speciali grup, kuri
ir toliau domtsi irinktaisiais. Nebuvau toks kruoptus kaip
derjo, dl to gailiuosi, - atsipra ttis.
- Geras dalykas tas, kad ateinant penktadien galsiu pa
pasakoti apie normalius pasimatymus.
Ttis tyliai sukikeno.

- Tiesa. Gal suteik prog kandidatui, su kuriuo dar nesi

bendravusi. Patikk, manoma susitikti su kiekvienu i j.
Apvelgiau vis br.
- i savait tikriausiai nedirbsiu kabinete.
Ttis papurt galv.
- Nieko baisaus. Susipaink su irinktaisiais. Vis dar tikiuo
si, kad sutiksi sau skirtj, nors paiai atrodo, jog tai beviltika.
- Galiau priminti, kad tada, kai pasilei surengti Atran

k , man neklei tokio tikslo.

- Nesvarbu.
- Vaikin tiek daug. Kuris i j tau nepatinka?
Ttis prisimerk.
- Ties sakant... - jis nuvelg vaikin veidus, bandydamas
iskirti vien i j. - Ana tas aliamarkinis.
- Juodaplaukis?
- Taip.
- Tai Dulianas. Kuo jis tau netinka?
- Gal mano odiai atrodys lkti, bet kai prajus vakar
gyrei kitus vaikinus, jis nesiypsojo ir neplojo n vienam i j.
Prastas poiris. Jeigu vyrukas kelias akimirkas negali ibti
kit vaikin elyje, kaip ibus tavo elyje vis gyvenim?
Nuolat svarstydavau, ar ttis tikrai tiki, kad esu gimusi bti
valdove. Pastarasis jo pareikimas isklaid visas dvejones. i
noma, jis laiko mane tokia.
- Dar keli lktoki odiai: nemanau, kad judu susilauktu
mte grai vaik.
- Tti! - suukau ir atkreipiau vis susirinkusij dmes.

Ttis net susiriets m kvatotis, o a susimiau u galvos.

- A tik Pasvarsiau! - teisinosi jis.
- Gerai, kylu nuo stalo. Ai u valgum.
Vos ne lkte ilkiau i valgomojo, bet netrukus sulti
nau ingsn, kaip dera panelei. Likusi viena, vl visu greiiu
pasileidau savo kambar. miau vartyti anketas, iekodama
domaus vaikino. Stabteljau prie Duliano nuotraukos. Ttis
buvo teisus. Kad ir kaip dliojau mintyse jo nos ir savo akis ar
savo lpas ir jo skruostus, ieidavo siaubingas derinys.
Bet tai buvo nesvarbu.
Netrukus isisiu j namo, pamaniau, tikriausiai keletas
kit pasimatym irgi bus prasti, taigi paalinsiu ne vien Dulian. Anie kandidatai, kuri teko atsikratyti po vien, buvo
niekai. O dabar esu kai k sumaniusi. Taigi i viso deimt
pasimatym. Toks buvo mano tikslas, rengiantis bsimai P ra

neim laidai. Bent jau apie tris pasimatymus turjo parayti

laikraiai. Kaip man parodyti, kad jie buvo puiks?

Mam a ir ponia Lus Moter kambaryje kalbjosi su mere. N e

daug moter provincijose jo tokias pareigas, todl visas jas
painojau. iandien rmuose lanksi M ila Voren i Kalgario.
Nebuvau numaiusi ios vienags, bet k darysi.
Padariau tpsn, sveikindama mam ir jos vieni.
- Js viesybe! - ugiedojo ponia Voren, atsistojo ir pada
r gil tpsn. - Kaip malonu jus matyti tokiu iskirtiniu metu!
- Ir mums labai malonu, ponia. Praom sstis.
- Kaip laikaisi, Idlina? - paklaus mama.

- Gerai. Vliau norsiu tave io to paklausti, - tyliai pri

driau.
- Neabejoju, kad kalbsits apie vaikinus, tiesa? - mirkte
ldama paklaus ponia Voren.
Mam a ir ponia Lus atlaidiai nusijuok, a ypsodamasi
pamaniau, kad ta moteris ino ties.
- Vargu ar Atranka tokia, koki js sivaizduojate.
Mer kilsteljo antakius.
- Kad man kas nors duot trisdeimt penkis vyrus, kas
dien besivaranius dl mano dmesio!
- Ties sakant, tai ne malonumas, o darbas, - pareikiau. Pairti smagus, bet i ties tai ikis.
- Galiu itai patvirtinti, - tar mama. - Nesvarbu, ar kas
nors renkasi tave, ar renkiesi tu, vis tiek sunku. Ilg laik nie
ko nevyksta, paskui vykiai pabyra kaip i gausybs rago. Ji papurt galv. - Kai prisimenu Atrank, net dabar apima
nuovargis.
Mam a pasirm smakr ranka ir dirsteljo mane. Jos vei
do iraika buvo ities motinika, vilgsnis pritariantis. Jutau,
kad ji mane supranta. Mamos vilgsnis guod.
Bet ir jos veide buvo matyti nerimas, streso enklai - kaip
tio veide ryt. Paskui mama vl sutelk dmes vieni.
- Taigi, M ila, girdjau, kad padtis Kalgaryje gera.
- Ak, taip, gera, mes esam rams mons.
Ponia Voren neapsiribojo vien socialiniais klausimais. S
djau tiesi kaip styga, kol ji nusprend atsisveikinti. Taip nuti
ko tik todl, kad vogia daviau kambarinei ratel su praymu,

kad ji po kurio laiko ateit ir pasakyt, es mamai atsirad ne

atidliotin reikal.
Vos tik ponia Voren ijo pro duris, mama rankomis pasilygino suknel.
- Einu pairti, kas ten nutiko.
- Neverta nerimauti, ratelis buvo nuo mans, - miau ap
irinti savo nagus. Juos reikjo padailinti.
M am a ir ponia Lus suiuro mane.
- Norjau pasikalbti su tavim, o tavoji vienia nesiliov
pliurpti, taigi sumaniau, kaip j iprayti, - liai nusiypsojau.
M am a papurt galv.
- Idlina, kartais tu manipuliuoji monmis, - atsiduso ji. Sykiais toks gebjimas tikra dovana. Vaje, neinau, ar dar ilgai
biau itvrusi ponios Voren draugij.
Visos trys sukikenome kaip smokslininks. Buvau paten
kinta, kad mama ir ponia Lus palaiko mane.
- M an nesmagu dl jos, - grausi mama. - Voren retai
kur ivyksta, viena dirba tok sunk darb. Bet man nepatiko,
kaip ji kalbjo su tavimi.
Nusivaipiau.
- Esu girdjusi ir bjauresni odi.
- Tiesa, - mama nurijo seil. - Ko nori paklausti?
Dirsteljau poni Lus.
- inoma, - atsak ji neitart mano praym. - Jei m a
ns prireiks, vis dien bsiu rmuose. - Ponia Lus padar
tpsn mamai, pabuiavo mane virugalv ir ijo. Elgsi labai
maloniai.

- Ji man tokia gera, - pasakiau. - Broliai irgi. Tarpais pasi

juntu, tarsi turiau kelias mamas.
Nusiypsojau mamai, ji linkteljo.
- Brangius mones laikau arti, jie pamilo tave dar prie tau
gimstant.
- Tikrai noriau, kad ponia Lus susilaukt vaik, - lid
nai pasakiau.
- A irgi, - mama nurijo seil. - Turbt jau visi ino, kad
ji djo didiules pastangas, bet jos buvo neskmingos. A irgi
stengiausi jai padti kaip galdama.
- Tu stengeisi? - visad maniau, kad Skrivai kone visagaliai.
Tramdydama aaras, mama kelissyk sumirksjo.
- Neturiau tau visko pasakoti, nes tai asmenika. Bet pa
dariau visa, k galjau. Netgi pasisiliau tapti surogatine m o
tina ir ineioti kdik L usei, - mama suiaup lpas. - Tkart
pasigailjau esanti karalien. Paaikjo, kad mano knas man
nepriklauso, kad kai kuri dalyk man neleidiama daryti.
- Kas taip sak? - paklausiau.
- Visi, Idlina. Tai bt buv neprasta, ir ms patarjai
nusprend, kad toks mano poelgis bt nuvyls mones. Kai
kurie net rodinjo, kad kiekvienas mano ineiotas kdikis
bt turjs teis sost. Tai atrod be galo kvaila, todl nu
mojau ranka.
Valandl tyljau, irdama, kaip mama mgina nuvyti
al skaudius prisiminimus apie savo nor padti draugei.
- Kaip tu visa tai itveri?
- K?

- Rodos, nuolat daliji save kitiems. A r pasilieki k nors

sau? Kartais, irdama tave, pajuntu nuovarg.
M am a nusiypsojo.
- Kai inai, kas tau svarbiausia, savs dalijimas nebeatrodo
auka. Yra saujel moni, u kuriuos, n akimirkos nemsty
dama, atiduoiau gyvenim. Dar yra liejos mons, ms val
diniai, dl j aukoiausi kitu bdu.
Mam a nudelb akis ir perbrauk rankomis nepriekaitin
gai gulini suknel.
- Tu tikriausiai irgi dl kai kuri moni paaukotum gyvy
b, tik dar ito neinai. Ateis diena, ir suinosi.
Pasvarsiau, ar mudvi su mama vieno kraujo. Visi mons,
apie kuriuos ji galvojo, - ttis, Aurenas, ponia Lus, teta M e i man irgi buvo labai svarbs. Bet daniausiai man reikjo j
pagalbos, o ne atvirkiai.
- Vis dlto, - tar mama, - ko norjai paklausti?
- Ak, ttis mano, kad tarp likusi kandidat nra pam i
li, todl i savait noriu sutelkti dmes pasimatymus, atsakiau, palinkdama priek. - Iekau ger, lengvai gyven
dinam sumanym. Vis dlto patys pasimatymai turi graiai
atrodyti prie kameras.
- O, - susimsiusi mama pakl akis lubas. - Abejoju,
ar galiu ia kuo nors padti. Per Atrank beveik visuose savo
pasimatymuose su tavo tiu mudu vaiktinjome po sod.
- Juokauji? Tai kaip judu susijote? Vaiktinti po sod be
galo nuobodu!
Mam a nusikvatojo.

- Taip gaudavome galimyb pasikalbti ar pasiginyti.

Didum kartu praleisto laiko mudu arba kalbdavoms, arba
ginydavoms.
Prisimerkiau.
- Ir bardavots?
- Nuolatos, - kakodl mamos veide nuvito ypsena.
- Ties sakant, kuo daugiau igirstu apie js Atrank , tuo
beprasmikesn ji man atrodo. Negaliu sivaizduoti js su t
iu kivirijantis.
- inau. Mum s teko veikti daugyb klii. K ir sakyti,
mudu rdavome ties vienas kitam akis, nors kartais j pri
painti bdavo labai sunku.
A irgi trokau turti greta mog, kuris man sakyt ties,
jei kada nors itekiau. Bet jam reikt bti atsargiam su ta
tiesa, jei nort likti su manimi.
- Gerai, grkim prie pasimatym, - tar mama, vl ss
damasi krsl ir susimstydama. - A pati prastai audau i
lanko, bet jei kuris nors kandidatas turt tam gabum, man
ieit visai graus pasimatymas.
- Manau, galiu itai surengti. Beje, irgai jau buvo, tad jo
dinjim tenka atmesti.
- Gerai, valgi gaminim irgi, - mama nejuiomis nusi
ypsojo, tarsi negaldama patikti, kad turjau eiti tok pasi
matym.
- Vakarien baigsi katastrofa.
- Na, Kailas ir Henris pasirod esantys aunuoliai! Ir Foksas neapsikiaulino.

- Tiesa, - sutikau su ja. Paskui prisiminiau, kaip mudu su

Henriu dviese darbavoms virtuvje. Apie pasimatym nie
kas neinojo.
- irdele, manau, kad, uuot iekojusi ko nors mantraus,
renk paprastesnius pasimatymus. Gerk arbat, vaikiok sode.
Labai tinka kartu pavalgyti. To niekada nebus per daug. iaip
ar taip, toks pasimatymas padarys didesn spd negu pasijo
dinjimas irgais.
Stengiausi vengti visko, kas bt pernelyg asmenika. O to
kie pasimatymai turjo sukelti artumo spd, maniau, kad
mons ito ir trokta. Pamaniau, kad mama, ko gero, teisi.
Jei susidaryiau saugi tem ir klausim sra, pasimatymai
bt visai doms.
- Ai, mama, tikriausiai taip ir padarysiu.
- Nra u k, brangute. Visada pasirengusi tau padti.
- inau, - pasitaisiau suknel. - Atleisk, kad pastaruoju
metu jums teko nerimauti dl mans.
Mama apkabino mane.
- Idlina, tu patiri daug streso. Mes tai suprantame. Jeigu ne
imsi galabyti moni kirviu, kad ir kas nutikt, a tave mylsiu.
Nusikvatojau.
- udik su kirviu? Riba, kurios nevalia perengti?
- Na... gal mylsiu net tada, - mama mirkteljo man. - Tau
metas eiti. Jei nori i savait susitikti su keliais vaikinais, turi
sudaryti plan.
Linkteljau ir pati neinodama, kodl, trumpam prisdau
mamai ant keli.

- Oi! - suvaitojo ji, slegiama mano svorio.

- Mamyte, a tave myliu.
Ji stipriai apglb mane.
- A tave irgi. N nesivaizduoji, kaip.
Pabuiavau j skruost ir nuokau nuo keli. Vyliausi,
kad ateinanti savait visus nuramins.
Tokios mintys akimoju igaravo i galvos, kai, ijusi ko
ridori, radau mans laukiant Beiden.

D videim t devintas skyrius

Jis atsistojo ir perjo koridori skersai. Pro langus skverbsi

vidurdienio saul, ildanti ir visk nuvieianti velnia geltona
viesa. Net Beideno oda atrod ne tokia tamsi.
- Persekioji mane? - aismingai paklausiau.
Piktas vilgsnis bylojo, kad vaikinas prastai nusiteiks.
- Neinau, kaip kitaip prisikasti iki tavs. Esi sunkiai pa
gaunama.
Sunriau rankas.
- Tu ities nusimins. Papasakok, kas nutiko, kad galtume
bendrauti toliau.
Nepatenkintas mano pasilymu, Beidenas nusivaip.
- Noriu namo.
Pasijutau, tarsi biau visu greiiu sirusi plyt sien.
- Praau?
- Prajs vakaras buvo nesmagus. Pakvieiau tave pasi
matym, o tu mane atstmei.
Nutildiau j rankos mostu.

- A tikrai neatsisakiau. Apie tai nebuvo n kalbos.

- Tai negi ketinai sutikti? - nepatikliai paklaus Beidenas.
M an nusviro rankos.
- I kur man inoti, juk apsigrei ir nujai sau.
- A r rimtai ketini skaityti man moral dl nepagarbaus el
gesio?
iopteljau. Kaip jis drsta?
Prijau ariau, bet, net isitiesusi visu giu, alia Beideno
atrodiau kaip nyktuk.
- A r inai, kad u tok l kalbjim su manimi gali bti
nubaustas?
- Tai dabar jau baugini mane? Pirmiausia tiesiog atstumi,
vliau pasinaudoji manimi, kad pralinksmintum Praneim
laidos irovus. O a vis ryt praleidau iekodamas tavs,
nes buvai paadjusi susitikti su manim po pusryi.
- Be tavs esama dar devyniolikos vaikin! Turiu atlikti
savo pareigas! Kodl laikai save pasaulio bamba?
Beidenas ipt akis ir dr pirtu sau krtin.
- Tai a laikau save pasaulio bamba?
Stengiausi neimti vaikino odi ird, kad nelikiau
skaudinta.
- inok, buvai vienas i mano favorit. Tikrai neketinau
artimiausiu metu isisti tavs namo. Patikai mano eimai, o
a avjausi tavo talentu.
- M a n nereikia tavo eimos pritarimo. Buvai man malo
ni vos valand, paskui dingai, tarsi nieko nebt vyk. Turiu
laisv ivykti, todl taip ir padarysiu.

- Tai ir nedinkis!
Patraukiau savo keliu. Nebegaljau ilgiau paksti Beideno
kalb.
Jis suriko per vis koridori, odiai eid it peilis:
- Visi draugai spjo mane, kad be reikalo pildau anket
kaip koks kvailys! Jie buvo teiss!
ingsniavau toliau.
- Tu esi li! Savanaud! K sau maniau?
Pasukau u kampo, nors is kelias neved ten, kur man rei
kjo. Pamaniau, kad dar spsiu nueiti. Susitvardiau ir nutai
siau ram veid, kaip buvau mokyta. Niekas neturjo inoti,
kaip buvau skaudinta.
Po kelions, trukusios dukart ilgiau nei prastai, galiausiai
atsidriau treiame aukte. Vos pasiekusi laipt aiktel, apsipy
liau aaromis. Nepajgiau ilgiau valdytis. Ausyse vis dar aidjo
Beideno odiai. Susimiau u pilvo, lyg gavusi stipr smg.
Iki prasidedant Atrankai , turjau daug sumanym, kaip
atsikratyti irinktaisiais. Ketinau juos pykdyti, kad prabilt
madaug taip, kaip dabar prabilo Beidenas... Bet jo paties tik
rai neprovokavau. O jis vis tiek ikoneveik mane. Kodl esu
atstumiama dl to, kad noriu bti savimi?
Paskutiniai Beideno odiai pasiek tiksl. Regis, prie m
nes, kai traukiau vokus, turjau daugyb galimybi rinktis.
O kiek vaikin neupild anketos vien todl, kad nepakent
mans - kaip Beidenas?
Nejaugi mons laiko mane lia? Savanaude? Kas labiau
diugina liejos gyventojus: ar graios akimirkos, mano pra
leistos su vaikinais, ar pasimatymai, virstantys pralaimjimu?

Patraukiau tiesiai savo kambar. Tada prie dur ivydau l

kuriuojant Erik. Vaikinas, be abejo, mat, kad esu apsiverkusi.
Persibraukiau veid, nordama nusiluostyti aaras, bet ne
stengiau paslpti paburkusi aki ir paraudusi skruost. Eri
kas neturjo pamatyti mans tokios, tai buvo beveik tokia pat
blogyb kaip barnis su Beidenu. Liko vienintelis bdas parody

ti, kad nieko nenutiko - elgtis taip, tarsi nieko ir nebt nutik.
Prisiartinusi prie Eriko, jo akyse ivydau tikr lides. Vai
kinas nusilenk man.
- Veikiausiai atjau netinkamu laiku, - tar jis su iokia
tokia sarkazmo gaidele.
Nusiypsojau.
- Gal ir ne visai tinkamu, - atsakiau, pripaindama, kad
skausmas nugaljo mano sveik prot. - Vis dlto bsiu lai
minga, jei galsiu kuo nors tau padti.
Erikas suiaup lpas, dvejodamas, ar verta pradti kalb.
- Norjau pasinekti su jumis apie Henr. Jis mans ne
siunt! - patikino vaikinas, ikeldamas rank. - Jei galt su
sikalbti, veikiausiai bt atjs pats. Jis be galo suglums, Erikas nurijo seil. - Na, Henris... pasakojo man apie buin.
Linkteljau.
- Jau supratau.
- Jis nuogstauja, kad bus perengs rib. Sakosi labai nors
ilaikyti jus, bet veikiausiai turs paleisti, nes vis tiek nelaims...
Papuriau galv.
- Patikk, pasimatymas buvo visai graus. Jis... Mes... - sto
vjau suglumusi. - Mes mginome bendrauti. Pristig odi,
pasibuiavome.

Kakodl, prisipaindama itai Erikui, nusiminiau, nors jis

ir taip visk inojo.
- Taigi js nepykstate ant Henrio?
Garsiai atsidusau ir vos nenusikvatojau, nes is klausimas
atrod labai keistas.
- Ne. Henris vienas i maloniausi mano pastam m o
ni. N truputlio nepykstu ant jo.
Erikas linkteljo.
- A r galiu jam perduoti js odius?
- Be abejons, - vl nusiluosiau akis, sykiu nusivalydama
iskydus aki apvad. - Fu.
- A r gerai jauiats, Js viesybe? - Vaikino balsas buvo
labai velnus, bet, laim, jame nebuvo justi gailesio.
Vos nepapasakojau jam, kas nutiko, taiau biau peren
gusi rib. Kalbtis apie Henr yra viena, u aki aptarinti k i
tus kandidatus - visai kas kita.
- Gerai. Bent jau bus gerai. Dl mans nesijaudink. Tiesiog
patikink Henr, kad bgtauja be reikalo.
Eriko veido iraika iek tiek pasikeit. I aki maiau, kad
atlikti paliepim jam bus nelengva.
- Stengsiuosi kiek galdamas.
dmiai pavelgiau j.
- Henris tikrai to nori, tiesa?
Erikas papurt galv.
- Jis ne iaip to nori. Jam reikia js.
Po ugauli Beideno kalb man buvo sunku patikti, bet
Erikas tai patvirtino.

- Henris be paliovos neka apie jus. Kasdien Vyr kamba

ryje veriu politini moksl knygas ar bandau paaikinti skir
tumus tarp absoliutins monarchijos, kokia gyvuoja Iljoje, ir
konstitucins monarchijos jo gimtajame Svendvjuje. Henris
netgi... - Erikas trumpam nutilo ir sukikeno. - Jis netgi mgi
na sidmti, kaip vaikto ir laikosi js broliai. Stengiasi bti
vertas js visais manomais bdais.
Nurijau seil, sujaudinta tokio prisipainimo. Paikai yp
sodamasi ir mgindama ugniauti jaudul, atsakiau:
- Bet Henris negali susikalbti su manim.
- inau, - niriai atsak Erikas. - tai kodl a svarstau...
- K svarstai?
Vaikinas persibrauk ranka lpas, neinodamas, ar verta
kalbti toliau.
- Lengviausia imokti nauj kalb vaikams. Galima tai ir
sulaukus vyresnio amiaus, bet liks stiprus akcentas. Henriui
sunkiai sekasi siminti odius. Mokantis jo tempu, prireiks ne

vien met, kad galtumt kalbtis apie paprasiausius daly

kus. O perprasti sleng ir nekamj kalb utruks dar daugy
b met. A r suprantat, k tai reikia?
Reikia tai, kad a labai ilgai negalsiu susikalbti su Hen
riu. Atrankai pasibaigus, mudu vos painosime vienas kit.
- A suprantu, - itariau tik du odius, bet jie atrod tokie
sunks, kad upild vis koridori ir prislg mane.
- Tiesiog manau, jog turite tai inoti. Noriu spti, k teks
patirti, jei pamilsite Henr.
- Ai tau, - atsidusau.

- O js pati? A r puoseljate Henriui kokius nors jaus

mus? - staiga paklaus Erikas.
Buvau taip susijaudinusi nuo ms pokalbio, kad is klau
simas visikai imu mane i vi.
- Ties sakant, neturiu supratimo, ar k nors jauiu bent
vienam vaikinui.
- Klausykit, - Erikas ities rank, bet staiga apsigalvojo. Atleiskit u mano smalsum. Tai anaiptol ne mano reikalas, o
jums i diena buvo sunki. Esu tikras iknius.
Isinypiau nos.
- Ne, tu tiesiog geras draugas. Henrio ir mano. Nereikia
atsiprainti.
Erikas sunr rankas u nugaros.
- Nepamirkite to.
- Ko?
Sutriks Erikas atsiduso.
- Kad esu js draugas. Jei jums tokio reikia.
Tai buvo visikai paprasti, bet labai kilns odiai.
- Apie geresn draug n negaliau svajoti.
Vaikinas isiiep, bet tyljo. Rodos, tylos akimirkos m ud
viem buvo paios maloniausios.
Galiausiai jis atsikrenkt.
- Tikriausiai turite nuveikti daug darb, bet nenoriu palik
ti js vienos, kai itaip prastai jauiats.
- M an viskas gerai. Noriau likti viena.
Erikas nedrsiai ypteljo.
- Jei taip sakot... - jis nusilenk. - Tikiuosi, popiet jums
bus geresn.

- Jau yra, - pareikiau ir ypsodamasi apjau Erik, kad

galiau patekti savo kambar.
- Kas nutiko, panele? - paklaus Nina, man engus pro
duris.
N nesivaizdavau, kaip klaikiai atrodau.
- Sveika, Nina.
- A r gerai jauiats?
- Ne visai, bet susitvarkysiu. A r galtum atneti Atrankos
dalyvi anketas? Noriu perirti.
Suglumusi Nina vis dlto padar, ko praoma. Atne ir
dut popierini nosinaii.
- Ai, - maniau, kad blogiausia jau prajo, bet, pavelgusi
nuotraukas, vl pradjau aaroti. Svarsiau, kuris vaikinas gy
vena rmuose, kamuojamas abejoni dl mans, ir nekeniau
kiekvieno i j u galimyb tapti mano gyvenimo draugu.
- Nina, atnek man popieriaus.
Ji pakluso, drauge su bloknotu atne puodel arbatos.
Buvo ities neapsakomai gera kambarin.
Mginau numatyti savaits darbus. Apselio anketoje buvo
parayta, kad jis skambina pianinu, pamaniau, kad rytoj ryt
galtume pagroti dviese; pavakary eiiau pasivaikioti su Teviu. Pirmadien geriau arbat su Gunaru ir leisiausi pasi
vaikiojim su Harisonu, lydima fotografo. Tiui tai veikiau
siai patikt.
Baigusi planuoti, pasidjau greta sn popieri. Netarusi
n odio, Nina m leisti vanden voni. Igriau paskutin
gurkn arbatos ir padjau puodel ant stalo alia arbatinuko,
kad jai nereikt iekoti visame kambaryje.

I vonios kilo garai. sitaisiau prieais veidrod ir miau

traukti segtukus i plauk. velnus vandens iurlenimas ir ra
minantis kambarins buvimas beveik leido atsikratyti lyki
Beideno odi.
- Gal nortumte pasikalbti? - ukuodama man plaukus,
tyliai paklaus Nina.
- Nedaug k turiu pasakyti. mons apmt mane pavin
kusiu maistu, mons mane koneveik, taigi, jei noriu igyven
ti, turiu bti stipresn u juos.
Nina nepritariamai suniurnjo, veidrodyje maiau susir
pinusias jos akis.
- Kas tau?
Kambarin trumpam liovsi ukavusi ir pavelg mano
atspind veidrodyje.
- M ano bd n i tolo negalima lyginti su jsikmis. La
bai atsipraau.
Atsistojau.
- Nra u k atsiprainti. Tokia mano lemtis.
- Taip nesininga, tiesa? Maniau, panaikinus kastas, m o
gaus likimas nebra nulemtas nuo gimimo. Negi tai tinka v i
siems, iskyrus jus?
- Tikriausiai.

Apselio muzikiniai gebjimai buvo puiks, a j labai gyriau;

nuotraukos su Teviu sode ijo nuostabios, bet mano pastan
gos nujo veltui. N vieno i i pasimatym vaizdai nepateko
pirmuosius rytini pirmadienio laikrai puslapius.

Vir mano paios ir kandidat nuotrauk puikavosi visi

kai kitoks straipsnis.
Antrat alia nuotraukos, kurioje buvau slapta nufoto
grafuota iovaujanti, rkte rk: TA I D A RBAS! Slaptas alti
nis atskleid, kad laikau Atrank tik darbu ir kad mano eima
stengiasi padaryti j domi. Labiau u visk trokau pritrkti
M il Voren.
Negaljau kaltinti vien jos. Prisidjo ir Beideno pareiki
mas, kad Atranka yra sureisuota. Jis su visomis smulkmeno
mis apibdino mane kaip frigidik, veidmain ir nedraugi
k. Pasakojo apie avi mudviej drauge praleist akimirk,
apie tai, kaip vliau tyia jo vengiau, tikino nieku gyvu negals
ilgiau likti rmuose, taikstytis su tokiu melu. tariau, kad u
interviu Beidenui buvo sumokta apvali sumel ir kad jam tik
riausiai stigo pinig studijoms. Dar maniau, kad jis bt visa
tai iklojs ir u dyka.
ios bjaurios istorijos utemd graius mano savaitgalio
pasimatymus, privert abejoti j tikrumu. Visos mano pastan
gos atrod tuios. Negana to, iniasklaidos puolimas labai pa
kenk tio sveikatai. Bgo savaits, o jis vis dar nebuvo rads
ieities, kaip isprsti kast problem; sukilusios provincijos
ragino nuversti monarchij.
Buvau lugdoma visais manomais bdais.
Po pusryi nujau savo kambar perirti dienotvarks.
A r mano planai ko nors verti? A r dar manoma pataisyti padt?
Igirdau beldiant duris. Atsigrusi ivydau Kail. N
akimirkos nesusimsiusi, puoliau jam glb.

- Sveika, - tar jis, tvirtai apkabindamas mane.

- Nebeimanau, k daryti. Reikalai vis prastja.
Kailas atsitrauk ir pavelg man akis.
- Kai kurie vaikinai sutrik. Jie nerimauja, kad Atranka tik aidimas. Idlina, - Kailas toliau kalbjo pakudomis, kad
neigirst Nina, - inau, kad pirmas ms buinys buvo pa
rodomasis. A r visa Atranka yra tik ou? Jei taip, tau reikia at
skleisti ties.
sispoksojau jam akis. Kodl anksiau nesupratau, kad
Kailas protingas, turi humoro jausm, yra mielas ir nuoirdus?
Nenorjau kalbti panibdomis, todl rankos mostu papraiau
Ninos, kad ieit. Vos jai udarius duris, vl pavelgiau Kail.
- Tai itin sudtinga.
- A labai protingas mogus. Paaikink, - jis nekjo ra
miai, tai buvo daugiau kvietimas, o ne reikalavimas. - Jeigu
btum paklaususi mano nuomons Atrankos ivakarse, b
iau atsaks, kad visa tai juokai. Bet dabar taip nebeatrodo,
bent jau ne man.
Kailo odiai priblok mane. Nuoirdiai rpinausi i
rinktaisiais ir vis dlto siaubingai bijojau prisileisti per arti
kur nors i j. Net dabar, Kailui priartjus prie manosios pa
togumo zonos, neinojau, k darysiu, jei jis perengs rib.
- Tu man svarbus, - prisipainau. - Dauguma i js svar
bs. Bet ar ketinu u kurio nors tekti? - gteljau peiais. Negaliu pasakyti.
- Juk tai nesmon. Arba nori tekti, arba ne.
- Taip nesininga. A r norjai dalyvauti Atrankoje , kai
buvo itrauktas tavo vardas? A r dabar taip pat manytum?

N nesuvokiau, koks sitemps Kailas, kol pamaiau j sun

kiai atsidstant ir umerkiant akis.
- Gerai, a tai suprantu.
- Atranka vyksta kur kas sunkiau, negu tikjausi, mane
persekioja neskms. Nesugebu taip graiai reikti jausm
kaip kitos merginos. Todl monms kyla spdis, kad Atran

ka man nerpi, nors i ties taip nra. Nesu linkusi atvirauti.

inau, kad i alies tai atrodo nekaip, bet tokia tikrov.
Kailas gerai painojo mane, todl patikjo, kad sakau ties.
- Tau reikia duoti atkirt meiikams. Turi vieai pakalbti
apie an istorij su Beidenu, - primygtinai ragino jis, smeigs
akis mane.
Pasitryniau smilkin.
- Kain, ar tai geras sumanymas. Kas, jeigu visk tik pa
bloginsiu?
Kailas kumteljo man pilv, taip darydavom vaikystje.
- Kaip gali k nors pabloginti tiesa?
Pasitvirtino visi mano nuogstavimai. Prisipainimas, ko
kia be galo man svarbi Atranka , sykiu reikt, kad laikausi i
ypating varyb tradicij. Jei elgsiuosi taip, kaip elgiausi iki
iol, tikrai nepelnysiu n menkiausios moni simpatijos.
Kailas apgr mane ir prived prie stalo.
- Valandl pasdkim.
sitaisiau alia jo ir sudjau sn sukneli eskizus. Keti
nau juos dar tobulinti.
- Tavo modeliai spdingi, Idlina, - tar Kailas.
Blausiai nusiypsojau jam.

- Ai, bet i ties tai tik pluotas keverzoni.

- Nekalbk taip. Neapsimesk, kad tai nesvarbu.
Pamaniau, kad, prisiminus iuos odius, jie mane paguos.
Kailas pasim sauj pietuk ir m pieti eskizus.
- Kas ia? - paklausiau, irdama kakokias dutes.
- Idja, su kuria eksperimentuoju. Esu skaits apie kai ku
rias vargingesnes provincijas. Ten monms labai trksta bst.
- Dl auganios pramons?
- Aha, - Kailas pie toliau, brdamas itin tiesias linijas.
Ttis labai stengsi skatinti pramons pltr tose provin
cijose, kur anksiau buvo veriamasi vien ems kiu. Viskas
bt buv gerai, jei fabrikuose ir gamyklose bt dirb vietos
gyventojai. Bet iekodami darbo suplauk mons i atokesni
vietovi, jie neturjo, kur gyventi.
- Paskaiiavau, kiek kainuoja mediagos, ir manau, kad
bt manoma pristatyti toki namuk, skirt eimoms. K ai
nuot palyginti nebrangiai. Rutulioju i idj kelias pastar
sias savaites. Jei kas nors parengt projekt, statybininkai ga
lt j gyvendinti.
irjau tuos namukus, ne itin didesnius u mano voni.
Viena dut glaudsi prie kitos. Kiekviena i j turjo duris ir
vien lang. Nuo stogo leidosi vamzdis lietaus vandeniui nute
kti, prie dur stovjo nedidel talpykla jam rinkti. Palei stog
jo ventiliacijos angos, brezento stogin vir dur saugojo na
muk nuo sauls.
- Jie atrodo labai mai.
- Benamiams jie atrodys kaip rmai.

Pamaniau, kad Kailas, ko gero, teisus, ir atsidusau.

- Tokiame namuke nra vietos voniai.
- Nra, bet dauguma moni nusiprausia gamykloje po
darbo, skaiiau apie tai. ie namukai skirti tik prisiglausti, kad
darbininkai geriau pailst, jaustsi sveikesni... ir tiesiog tur
t stog vir galvos.
Pavelgiau Kail. Jis susikaups tobulino eskiz, dailino
smulkmenas. inojau, kokie svarbs jam namai ir kaip jis
trokta turti nuosav bst. Kailas atsargiai stumteljo popie
riaus lap prie kit.
- M ano briniai n i tolo neprilygsta taviesiems balini
sukni eskizams, bet tik itai moku pieti, - pareik juok
damasis.
- Tau labai gerai sekasi.
- Na, a tik noriu prablakyti tave, bet nesumoju, kaip.
Pamiau Kail u rankos.
- Pakanka vien to, kad atjai. iaip ar taip, man nevalia
grautis. Turiu parengti veiksm plan.
- Nori pasitarti dl jo?
Gteljau peiais.
- Galbt, bet pirmiau turiu pasikalbti su tiu.
Ko gero, Kailas palaik mane kvaia, bet jis neinojo, kas
dedasi. N i tolo. Net jei ir bt inojs, vargiai bt suprats.
- Ai, kad usukai, Kailai. Lieku tau skolinga vien pokalb.
- Du. Vis dar laukiu, kada pasikalbsi su mano motina, Kailas mirkteljo, ne pernelyg nusimins, kad kol kas neite
sjau paado.

Nebuvau jo umirusi. Turjau ne vien prog pasikalbti

su ponia Marli, bet ne ji, o a pati buvau klitis. M an darsi vis
sunkiau sivaizduoti rmus be Kailo.
- Btinai pasikalbsiu.
Vaikinas kumteljo man pilv, a sukikenau.
- Tikiu.
- Einu pasikalbti su tvais. Turiu nusprsti, ko imtis.
- Gerai, - Kailas apkabino mane per peius, ir mudu drau
ge ijome pro duris, o prie laipt isiskyrme.
Patraukiau tiesiai darbo kabinet. jusi atsikrenkiau ir
susinervinau matydama, koks pavargs ttis.
Jis pakl galv nuo popieri ir met j pluot stali,
tarsi nenordamas rodyti man.
- Sveika, brangute. Maniau, i savait adi skirti vis d
mes Atrankai.
- Ketinau taip daryti, bet dabar svarstau, ar verta.
Ttis buvo prislgtas.
- Atleisk, Idlina, nesitikjau, kad taip viskas susiklostys.
- Tai a turiau atsiprayti. Beidenas perlenk lazd, bet
pasak ir nemaai tiesos. Mer M ila Voren tikrai girdjo, kaip
pavadinau Atrank darbu. Bet a tiesiog norjau pasiguosti,
kiek daug jg atima ios varybos. Paklausk mamos, ji ten
buvo. Laikratininkai ikraip mano odius.
- Jau kalbjau su ja, meilute, ir nenusivyliau tavimi. T ie
siog nesuprantu, kodl M il taip padar. Rodos, dabar visi nu
sitaik mus... - ttis prasiiojo, lyg nordamas dar k nors
pridurti, bet atrod toks sutrikdytas didiulio visuomens ne
pasitenkinimo, kad neinojo, nuo ko pradti.

- Tti, a stengiuosi, bet, matyt, per maai. Imu svarstyti,

gal vertt imginti kitus bdus.
Jis patrauk peiais.
- i akimirk esu pasirys bet kam.
- Nukreipkime valdini dmes. Dabar niekas nepasitiki
manimi. Pakvieskime apsilankyti Kamil, tegu mons siti
kina, kaip kartai Juodu su Aurenu myli vienas kit. Atsid
rs dmesio centre, Aurenas visada pasirodo geriau u mane.
Galiu pakalbti per televizij ir papasakoti, koki tak man
padar jie. Paskui vl grime prie Atrankos ir pamginsime
sulieti vien meils istorij su kita.
Svarstydamas ttis spoksojo stal.
- Neinau, i kur trauki tokius sumanymus, Idlina, bet jie
kvepiantys. Veikiausiai Aurenas netvers diaugsmu. Pirmiau
sia paskambinsiu ir pasiteirausiu, ar gali atvykti Kamil. Pra
neime Aurenui tik tada, kai gausime jos sutikim, gerai?
- inoma.
- Noriu, kad ikeltum Kamilei puot. Judviem reikt ar
timiau susipainti.
Tarsi neturiau didesni rpesi.
- Kaipmat imsiuosi to.
Ttis pakl telefono ragel, o a grau savo kambar vil
damasi, kad Kamils vizitas visk grins ves.

Trisdeim tas skyrius

Po dviej dien stovjau oro uoste ant kilim u nukloto tako a

lia apsvaigusio i laims brolio. Jis laik rankose neskoningai
didel gli puokt.
- Kodl man nedovanoji toki?
- Nesistengiu padaryti tau spdio.
- Esi blogesnis u anuos vaikinus rmuose, - pasakiau,
purtydama galv. - Kamil taps Pranczijos karaliene. Tokias
merginas, kaip a ir ji, sunku nustebinti.
- inau, - Aurenas atrod pakvais i laims. - M a n tie
siog pasisek.
I lktuvo buvo nuleisti laipteliai, du sargybiniai m lipti
jais pirma Kamils. Ji atrod liekna, viesiaplauk, smulkaus
sudjimo, viesiu ir kupinu susiavjimo veidu. Niekad nebu
vau maiusi Kamils nepatenkintos ar susiraukusios - nei gy
vos, nei nuotraukose.
Derjo laikytis protokolo, bet Aurenas ir Kamil numojo
tai ranka ir puol vienas kitam glb. M ano brolis tvirtai

apkabino j ir nubr veid buiniais, i susijaudinimo nulaudamas pus puokts ied. Kamil prajuokino jo jausm pro
veris. Stovdama greta, jauiausi nejaukiai, laukiau, kol juodu
baigs glbesiuotis, ir a galsiu pasisveikinti su vienia.
- Labai pasiilgau tavs! - suuko Kamil Aurenui; su ak
centu tariami odiai vert manyti, kad ji nustebusi.
- Turiu tau tiek daug parodyti. Papraiau mamos ir tio
rengti nuolatinius apartamentus, kad atvykusi visada sikur
tum geriausiame kambaryje.
- Ak, Aurenai! Koks dosnumas!
Staiga prisimins, kad esu ia, brolis atsigr, isiieps iki
aus.
- Tu, be abejo, pasti mano seser.
M udvi padarme tpsn viena kitai, tada Kamil eleganti
kai atsities.
- Js viesybe, kaip malonu vl susitikti. Atveiau jums
dovan.
- Man?
- Jums, bet tai paslaptis, - palinkusi mane, tar ji. - Gal
site visa tai dvti.
Pralinksmjau.
- Nuostabu! Galbt kas nors tiks pasipuoti io vakaro
puotai, kuri keliu js garbei.
Kamil aikteljo ir griebsi u irdies.
- M ano garbei? - ji mlynomis akimis pavelg Auren. Tikrai?
- Tikrai.

Buvo keista matyti tok brolio vilgsn, lyg jis atlikt religi
nes apeigas ir bt pasirengs bet kokiai aukai, kad tik Kamil
bt patenkinta.
- Js eima man tokia gera. Vaiuokim. Mirtu i nekan
trumo pamatyti tavo mam.
M um s parvykstant rmus, stengiausi pabendrauti su jais,
bet Aurenas i pagarbos Kamilei daugiausia kalbjo pranc
zikai, o a mokjau ispan kalb, todl nieko nesupratau. Kai
grome namo, mama, ttis, Keidenas ir Ostinas lauk ms
ant didij laipt. Laiptataki pakraiuose sitais keli foto
grafai stengsi kuo maiau kristi akis.
Aurenas ilipo pirmas ir padav rank Kamilei. Kai galiau
siai prisivijau por, ji jau bgo laiptais, Kamil skubjo pulti
mano mamai glb.
Mama, ttis ir Keidenas mokjo pranczikai ir iltai pa
sveikino vieni. Nuingsniavau prie Ostino, rodos, jam knie
tjo kur nors usiropti.
- K adi nuveikti iandien? - paklausiau.
- Dar neinau.
- Nueik pas irinktuosius ir pateik jiems gluminani
klausim. Grs papasakok man.
Ostinas nusijuok ir leidosi bgti.
- Kur jis nuskuod? - tyliai paklaus ttis.
- Niekur.
- Eikime vidun, - pakviet mama. - Kamile, tau reikia
nusnsti prie puot. Idlina labai stengsi, rengdama j, tad
vakaras turt bti nuostabus.

Buvau visk apgalvojusi. Muzikant grojami kriniai turjo tikti

ltiems okiams. Numaiau, kad bus patiekta vairi valgi, iljik ir pranczik, be to, nepaprastai gardi spurg su obuo
liais, koki man buvo ivirs Henris. Nekantravau j pamatyti.
M am a kaip visada vytjo, ttis neatrod toks ivargs.
Dois elgsi kaip eiminink, bet buvau patenkinta, kad syk
ji nenukniauk diademos. Keidenas kaip maas ambasadorius
vaiktinjo po sal ir spaud sveiams rankas.
A, inoma, laikiausi kuo ariau laimingosios porels - tai
diugino, bet ir sekino. Aurenas irjo Kamil taip, tarsi i
kasryt iebt saul danguje. Stebjausi matydama, kaip jis
asistuoja jai, kaip avisi kiekvienu jos kvpteljimu. Jauiausi
tarsi nutolusi nuo j, nes su manimi niekas niekada taip nesi
elg, ir a pati taip nedievinau jokio vaikino.
Pavydjau Kamilei. Ne beslygikos brolio meils - ino
jau, kad is jausmas valdo pasaul - bet kad viskas jai sekasi
labai lengvai.
Kaip Pranczijos karalien iaugino toki dukr? Kamil
buvo rafinuota ir miela, niekam nebt ov galv jos eis
ti. Teko palaikyti tarptautinius santykius, todl inojau, kad
pranczai myli savo princes. Prajusiais metais per Kamils
gimtadien gatvse ekspromtu prasidjo vent princess gar
bei, ji truko tris dienas. Tris dienas!
Laikiau save visapusikai isilavinusia. Tai reik viena mano ydos su tuo neturjo nieko bendro, kaltas buvo vien
mano bdas.

i mintis privert mane atsitraukti nuo Kamils ir Aureno.

Stovdama alia jos, jauiausi dar blogiau. Vos man pajjus
al, prieais idygo Ijanas ir pasil rank.
- Seniai nesimatme.
Pakliau akis dang.
- Matau tave kasdien, - pasakiau ir vis dlto sikabinau
jam parank.
- Bet mudu nesikalbjome. Svarsiau, kaip jums einasi.
- Puikiai. Negi neaiku? Lakstau kaip pamil, rengdama
pasimatymus su irinktaisiais, u tai esu kaltinama veidmai
nyste, mano brolis myli nuostabi mergin, kuri kada nors j
pagrobs.
- Pagrobs?
Linkteljau.
- Galiausiai juodu susituoks. Tiesa, pirmiau turs gauti
Kamils motinos sutikim ir ilaukti ilg suadtuvi laiko
tarp, kol bus pasirengta pramatniausioms vestuvms, ko
kias kas nors kada nors yra regjs. Nuo tada Aurenas gyvens
Pranczijoje.
- H m m , - numyk Ijanas, vesdamasis mane oki aikte
l ir ddamas rank man ant liemens. - Brolio niekas neatstos,
bet, jam ivykus, jums reiks mogaus, kuriuo visada galtu
mte pasikliauti.
- A r kartais nekalbi apie save? - nusiaipiau, linguodama
muzikos ritmu.
- inoma, - atsak Ijanas. - Mano pasilymas tebegalioja.
- Nepamirau jo.

Apvelgusi sal, piln isipusiusi ir taking svei, var

giai galjau paneigti, kad Ijanas puikiai dera prie ios minios.
Nuo pat savo atvykimo laiksi, kaip geba laikytis nedaugelis.
Jei nebiau girdjusi vaikino istorijos, biau galjusi manyti
j irgi uaugus rmuose.
- Jeigu tame straipsnyje yra bent kruopelyt tiesos, jums
neverta kankintis su anais pienburniais. Biau jums geras
vyras. Itikimas, malonus, tikras padjjas. Niekada nereika
lauiau js meils. Ir jausiausi labai laimingas tiesiog gyven
damas greta js.
Vis dar negaljau suprasti Ijano motyvacijos. M an atrod,
kad bdamas toks patrauklus jis galt rasti tikrj meil.
- Dar kart ai u pasilym, bet kol kas dar nenusivyliau

Atranka.
Krypteljs galv, Ijanas gudriai nusiypsojo.
- O a maniau, kad nusivylte.
- Kodl gi? - kaip manydama stengiausi prisitaikyti prie
jo kalbos tono, persmelkto pasitikjimo savimi.
- Todl, kad tebesu ia. Jeigu js ities iekotumte meils,
btumte jau paalinusi mane.
Abudu ypsojoms po toki li jo odi, paskui a lio
viausi okti ir pamau atitraukiau rankas.
- Juk inai, kad galiu tuojau pat isisti tave namo.
- Bet neisisite, - tar Ijanas, vis dar elmikai ypsoda
masis. - Galiu suteikti jums vienintel dalyk, kurio troktate,
o js esate vienintel, galinti duoti, ko noriu a.
- K duoti?

- Prabang gyvenim. Prabang gyvenim mainais u

laisv, - Ijanas gteljo peiais. - Manau, bt visai geras
sandoris, - jis nusilenk. - Pasimatysime rytoj, Js viesybe.
Negaljau paksti, kad Ijanas tikriausiai buvo vienintelis
mogus, visk apskaiiuojantis geriau u mane. Jis tiksliai i
nojo, ko noriu ir kiek daug esu pasiryusi tam paaukoti. Tai
mane erzino.
Buvau netoli onini sals dur, tad ismukau koridori
atsikvpti. Pasitryniau skaudusius nuo ypsojimosi skruostus.
Koridoriuje buvo vsiau, mintys lengviau lindo galv.
- Js viesybe!
Koridoriumi artjo Erikas. Vilkjo puikiai pasit kostiu
m, lyg bt susiruos pasimatym. Plaukai buvo tvarkin
gesni negu prastai, suukuoti atgal. Vaikinas atrod auktes
nis, ididesnis. Kai ivydau j tok, man atvipo iauna. Erikas
pasirod ess tikras grauolis.
- itoks vaizdis tau dera, - pasakiau, stengdamasi nuslpti
nuostab veide.
- Na, - Erikas nudelb akis. - Stengiausi apsivilkti kaip dera.
- Tau puikiai pavyko, - atsitraukiau nuo sienos ir pavel
giau jam veid.
- Taip manote? Heilas man patar rinktis siauresn kakla
rait.
Sukikenau.
- Taip, jis ities apdovanotas subtiliu stiliaus jausmu, bet tu
atrodai labai gerai.
Nuo mano pagyr vaikinas pasijuto nesmagiai.

- A r jums linksma puotoje?

Dirsteljau sal.
- Ji nusisekusi, tiesa? Puikus maistas, nuostabi muzika,
daugyb svei... Geresns dar nesu surengusi.
- Kaip diplomatikai atsakte, - tar Erikas.
Atsigriau j ir nusiypsojau.
- vakar jauiuosi tarsi varybose.
- Su kuo varots? - pribloktas paklaus jis.
- Be abejo, su Kamile, - mgindama pasislpti u dur, vl
pavelgiau sal.
Vakinas prijo prie mans, abudu suiurome Kamil, o
kani su Aurenu.
- Tai juokinga.
- Tau gal juokinga, o man geriau matyti. Kamil yra tokia,
kokia stengiuosi bti a, - ir anksiau taip maniau, tik niekam
neprisipainau. Nesuvokiau, kaip Erikas sugebjo priversti
mane atskleisti itoki paslapt.
- Bet kam stengtis bti tokiai kaip Kamil, jei Idlina yra
daugiau nei tobulyb?
Staigiai vilgteljau Erik, nes man tai atrod netiesa.
Nuolat siekiau tobulybs, man niekad nebuvo gana. Nuo jo
odi vos nepravirkau. Sumiau jo rank, kaip neseniai bu
vau pamusi savo kambaryje.
- Be galo diaugiuosi, kad susipainau su tavimi. Kad ir
kaip baigsis Atranka, bsiu laiminga vien dl to, kad susikirto
ms keliai.
Erikas nusiypsojo.

- O a niekada nesugebsiu ireikti odiais, kokia garb

buvo jus painti.
Ketinau paspausti jam rank, bet pamaniau, kad gera tie
siog stovti susikabinus ir tylti.
- A r buvai upilds anket? - staiga paklausiau. - Turiu
galvoje, ar norjai patekti Atrank?
Vaikinas nusiypsojo ir papurt galv.
- Ne.
- Kodl?
Jis gteljo peiais, iekodamas atsakymo.
- Todl... kas a toks?
- Tu Eiko.
Erik iek tiek apsvaigino mano tariamas tikrasis jo vardas.
Galiausiai vaikinas vl nusiypsojo.
- Taip, esu Eiko, bet js menkai pastate mane.
- Pastu Eiko taip gerai, kaip jis pasta Idlin. Galiu pasa
kyti, kad ir jam nieko neprikii.
Erikas nykiu labai velniai paglost man platak. Abudu
svarstme, kas bt nutik, jeigu jo anketa bt atsidrusi vie
name i krepi. Galbt Erikas bt taps irinktuoju, galbt
vokas su jo vardu i viso nebt buvs itrauktas... Negaljai
pamatuoti, ar toks sumanymas galiausiai bt pasiteisins.
- Turiu grti, - per pet mosteljau sal.
- inoma, pasimatysime vliau.
Kiek manydama atloiau peius ir isitempiau, su Kam i
ls dovanotais bateliais atrodiau dar auktesn. jau sal,
grakiai sveikindama sveius galvos linkteljimu. Galjau su
stoti daugyb kart, bet yriausi pirmyn, kol susiradau Henr.

- Labas, - pasisveikino jis.

i savait ketinau susitikti su juo ne kart. Taiau trumpi
pasimatymai, bandymai atitaisyti iniasklaidos padaryt al,
puotos Kamils garbei rengimas atm vis laik. Pasikalbti
su Henriu man taip ir nepavyko. Maiau, kad jis susirpins;
nors buvau tikra, kad Erikas perdav mano odius, maniau,
jog mudviem reikia rimtai pasikalbti akis ak.
- A r viskas gerai? - paklausiau.
Henris linkteljo.
- O tau gerai?
Irgi linkteljau.
Tai igirds, vaikinas garsiai atsiduso, kaip ir tikjausi, jo
veidas vl nuvito. Prisiminiau visus nesutarimus ir nesusipra
timus savo gyvenime. N vieno i j nepavykdavo isprsti tik
keliais sakiniais. Bet pakako vos keli nuoirdi Henrio o
di, kad suprasiau, jog jis gailisi netyia mane eids; visai
netrokau, kad atsiimt buin.
Gal Erikas bgtauja be reikalo, pamaniau. Gal mudu su
Henriu gebtume puikiai bendrauti.
- oki? - paklausiau, rodydama aiktel.
- Praom!
Avdama auktakulnius, buvau beveik tokio pat gio kaip
Henris. Vaikinas neatrod ess puikus okjas, bet graktumo
stygi atstojo entuziazmas. Jis keliskart apsuko mane ratu, du
syk netgi atlo. Kai po antro karto juokdamasi atsitiesiau, per
Henrio pet pamaiau Erik.
Gal man tik pasirod, kad drovi jo ypsena buvo lidnoka.

Trisdeim t pirm as skyrius

Visuose laikraiuose Kamil atrod nepriekaitingai, keli pa

skal urnalai mgino prilyginti ms eim kino vaigdms
ir dainininkams. Vien princess buvimas Moter kambaryje
praskaidrino nuotaik. Nordama pasimatyti su Kamile, ke
lioms dienoms atvyko teta Mei.
Supratau, kodl nesutariu su Doise. i bjauri paaugl labai
stengsi mgdioti mane, todl, jai sukiojantis alia, buvau itin
atsargi. Vis dlto bendrauti su Kamile josi dar sunkiau. Jos to
bulumas buvo tarsi savaime suprantamas, bet ji pati vargiai tai
pastebjo. Tad nors trokau neapksti Kamils, suvokiau, kad
labiau pakenksiu sau negu mielai, kukliai pranczaitei.
- Kaip laikosi tavo mama? - paklaus princess mano
mama. Kalbjo taip, tarsi bt sipareigojusi pasiteirauti apie
karalien Dafn, nors i ties ia tema jiedvi su Kamile nek
davo visikai lengvai.
Mam a padav Kamilei puodel arbatos, i su diaugsmu j
pam ir apgalvojo atsakym.

- Labai gerai. Perduoda jums nuoirdiausi linkjim.

- Maiau naujausias karaliens Dafns nuotraukas, ji at
rod patenkinta kaip niekada, - maloniai ypsodamasi, mama
pasidjo rankas ant keli. Jos odiai buvo nuoirds.
- Taip ir yra, - pripaino Kamil. - Nenutuokiu, kas ma
mai nutiko, bet ji dar niekad taip nesidiaug gyvenimu. Jos
laim daro laiming ir mane, - prisiminusios mam Kamils
vilgsnis suvelnjo, ir a vl miau splioti, kas dedasi Pran
czijos karaliaus rmuose.
- Taigi, - tar Dois, demonstratyviai sukryiuodama ko
jas ir siterpdama pokalb, - tiktina, kad ateityje igirsime
skambant vestuvi varpus?
Kamil droviai nusuko akis al, visos moterys kambaryje
m juoktis.
- Galbt, - isisukindama atsak ji. - Aurenas ities mano
vienintelis, bet abu norime sulaukti tinkamo laiko.
Ponia M arli atsiduso.
- Manau, kad neketinate kelti vestuvi, pusjus Atrankai.
- Nieku gyvu! - Kamil udjo rank man ant kelio. - Ne
galiu blakyti savo brangios draugs tokiu atsakingu metu!
Ponia M arli ir ponia Lus patenkintos susim u rank.
- Gerai, kad primint, - Kamil atlo peius. - Idlina, tu
man nieko nepasakojai. A r tie vaikinai verti dmesio?
Prunkteljau.
- I j daugiau rpesi negu naudos.
- Ak, liaukis, - nusiaip mama.
- Praau nieko man nepasakoti apie Kail! Fu! - pareik
Dois.

M otina pliaukteljo dukrai per laun.

- A irgi noriu igirsti naujausias inias, - siterp teta
Mei. - Daug k praleidau. inau, kad buvo kilusios mutyns!
- Buvo, - pakliau akis dang. - Ties sakant, dar kaip
reikiant nepastu daugumos kandidat, - pridriau. - Yra
keletas domesni, bet padtis kasdien keiiasi, todl sunku
pamatuoti, kiek kuris nors i j geresnis u kit.
- Pamatuoti? - lidnai paklaus Kamil. - Jausmai nema
tuojami. Negi nra n vieno vaikino, uvaldiusio tavo ird ir
mintis?
Jai itarus iuos odius, man prie akis ikilo vienas vardas.
Labai nustebau, kad taip nutiko, todl n nespjau jo siminti.
Prisiveriau susitelkti pokalb.
- Tikriausiai nesu taip linkusi romantik kaip kai kurie
kiti mons.
- Tai jau tikrai, - panosje sumurmjo Dois.
Arba Kamil jos neigirdo, arba neatkreip dmesio.
- Tikiu, kad rasi nuostab vyr. Nekantriai to laukiu!
Pokalbis pakrypo kita linkme, tyldama klausiausi jo.
Svarsiau, ar verta likti Moter kambaryje vis dien, ar eiti
padirbti su tiu. Pastaruoju metu visk dariau blogai, neno
rjau dar pailginti klaid srao.
M an patiko mergaii panekesys, bet reikjo trumpos
pertraukls. Atsipraiusi ijau koridori, tik nebuvau ap
sisprendusi, kur trauksiu. Penkiolika minui. Paadjau sau,
kad grusi bsiu energinga ir maloni.
Laim, sutikau einant sod Heil. Vaikinas nesi padk
l su pilnais vandens grafinais. Ivyds mane, plaiai isiiep.

- Kur einate? - paklaus jis.

- N pati neinau, kur. Noriu truput pailsti nuo Moter
kambario.
- Kai kurie vaikinai lauke aidia beisbol, gal norite pa
irti?
Prijau prie lango ir pamaiau kokius atuonis vaikinus,
mtanius kamuol.
- I kur jie gavo rankius?
- I Ostino.
inoma, Ostinas turjo visk. Vaikinai buvo atsiraitoj kel
nes ir nusiav ieiginius batus. Jie draugikai stumdsi.
- Niekada nesu aidusi beisbolo, - prisipainau.
- Dar viena prieastis prisidti prie ms.
- O tu aidi?
- Esu daugiau metikas negu gaudytojas, bet aidiu neblo
gai. Imokysiu ir jus, - Heilo veidas buvo toks nuoirdus, kad
ikart patikjau jam rpinti.
- Gerai, bet tikriausiai apsijuoksiu.
- Nejaugi kada nors taip yra buv? - paklaus Heilas,
mums einant pro duris.
Lauke aid Kailas, Apselis, Tevias ir Harisonas. Pamaiau
ir Aleks; man buvo labai nesmagu prisiminti, kaip ketinau
isisti vaikin Kalgar, kai M ila Voren apmei mane spau
doje. itai niekaip neijo man i galvos.
Henris dar tempiamuosius pratimus greta Lindo. Nejuia
apsivalgiau, kur Erikas. Jis irgi buvo ia, sdjo ant akmeni
nio suoliuko.

- Js viesybe! - suuko Edvinas, atkreipdamas mano d

mes. - Atjot pairti aidimo?
- Ne, ponaiti, atjau aisti.
Kai kurie vaikinai m ploti ir kauti i diaugsmo, nors
a rimtai abejojau, ar esu laikoma naudinga aidja.
- Gerai jau, gerai, - garsiai pasakiau, ikeldama rankas. inokit, kad tursiu grti vid po keli minui ir niekada
nesu aidusi beisbolo. N kartelio. Nutariau tik prasiblakyti,
prie grdama prie darbo.
- Tikrai prasiblakysit, - patikino Tevias. - Duokite man
batelius, pastatysiu greta savj.
Nusispyriau auktakulnius ir padaviau Teviui.
- Oho, kokie sunks. Kaip js pakeliate koj?
- M ano stiprios blauzdos.
Tevias nusijuok ir nune mano batelius prie savj.
- Gerai, Idlina pradeda pirmoji, - pareik Kailas.
Turjau tik bendr supratim, kaip aidiamas beisbolas.
Trys uribiai, keturios bazs. Visai nenutuokiau apie aidimo
technik.
Heilas stovjo aiktels viduryje ir miklinosi mtyti su A p
seliu. Raulis, turintis gaudyti, atsistojo man u nugaros.
- tai k jums reikia daryti, - tar jis. Vaikinas kalbjo su
rykiu ispaniku akcentu, bet jo nurodymai buvo tiksls ir ai
ks. - Suimate blokt ia ir ia, - Raulis parod, kaip, tvirtai
suimdamas rank ties kotu. - Kojas praskskite, atramine koja
sikaskite ol, gerai?
- Gerai.

- Tiesiog irkite kamuol.

- irti kamuol... pamginsiu.
Raulis padav blokt. is buvo daug sunkesnis, negu ti
kjausi.
- Skms.
- Ai.
Stovjau prie laikinosios bazs, stengdamasi vykdyti visus
Raulio nurodymus. Maniau, jei metikas bus Heilas, tai mudu
atsidursime skirtingose komandose. Pamats mano stovsen,
jis vis tiek ypsojosi.
- Mesiu nestipriai, gerai?
Linkteljau.
Heilas svied kamuol, bet a usimojau per auktai. Taip
pat nutiko ir antr kart. Neinau, kas nutiko trei, bet apsi
sukau ratu.
Heilas ir Raulis kvatojosi. iaip jau biau sutrikusi, bet
vaikin juokas buvo gerairdikas.
- Idlina! Idlina!
Tuoj pat atpainusi mamos bals, pavelgiau atvirus M o
ter kambario langus. Visos esaniosios jame spietsi prie j.
Laukiau mamos paliepimo grti.
- Nepasiduok jiems! - suriko ji. - Atmuk kamuol!
Teta M ei ikl rankas.
- Pirmyn, Ide!
aukdamos ir plodamos, jai pritar kitos merginos. Nusi
juokiau ir atsigriau Heil. Jis linkteljo man. Atsakiau tuo
paiu, spausdama blokt.

Galiausiai numuiau kamuol, jis nuskrido emyn, kair.

Suklikau, numeiau blokt, kad galiau pasikelti suknels
padurkus, ir pasileidau prie pirmosios bazs.
- Pirmyn, Ide, pirmyn! - auk Kailas.
Henris nusivijo kamuol, todl a nulkiau prie antrosios
bazs, nenuleisdama aki nuo jo. Neketinau to daryti. Tarsi
kakieno genama meiausi pirmyn ir puoliau baz.
A laimjau!
Visi prapliupo aukti ir ploti. Nors dar nebuvo atjusi mano
eil ir Henrio i ties nenugaljau, jauiausi pakiliai. Netiktai
Edvinas pakl mane nuo ems ir apkabins apsuko ratu.
Po keli akimirk mama, Dois ir visos kitos damos i
bgo laukan, nusispyr batelius ir pareikalavo bti priimtos
aidim.
Kakas apie j prane tiui ir mano broliams. Keidenas
visiems parod ess puikus sportininkas. Ttis ir mama, su
sikabin rankomis, stovjo aiktels pakratyje. Kandidatai
tapnojo vienas kitam per nugar, Aurenas su Kamile pajjo
al; mano brolis buiavo j kas ingsn.
- Pirmyn, Henri! - paraginau, jam pamus blokt.
Erikas idygo man u nugaros, jis irgi palaik Henr.
Abudu buvome pernelyg ors, kad imtume okinti, utat
iklme kumius.
- Argi ne aunu? - paklausiau. - M a n patinka, kad Henris
gali tiesiog aisti, apsieidamas be odi.
- M an irgi, - atsak Erikas. - Negaliu patikti, kad atmut
t kamuol!

Nusijuokiau.
- inau! Dl to tikrai vertjo isipurvinti sukni.
- Be abejo. A r yra kas nors, ko nesugebate? - nusiaip
Erikas.
- Daugyb dalyk, - atsakiau, blaiviai vertindama begal
savo klaid.
- Pavyzdiui?
- Na, tarkim, nemoku suomikai.
Erikas nusijuok.
- Gerai. Tai tik vienas dalykas. Jis atleistinas.
- O kaip tu?
Erikas apsidair.
- Nesugebu valdyti alies.
Numojau ranka.
- Patikk manim, jei a imokau tai daryti, imokt kiek
vienas.
Pribgusi mama apkabino mane.
- Tai buvo puiki mintis.
- Vaikinai suman aisti, - paaikinau. - Tiesiog atsiradau
tinkamoje vietoje tinkamu laiku ir buvau pakviesta.
Per mamos pet pamaiau tt traukiant aiktel.
- Pirmyn, tti, pirmyn!
Jis pakl rank, rodydamas tol, o mama papurt galv.
- Nieko nebus, - sumurmjo ji.
Kaip ji ir spjo, ttis per smarkiai usimojo ir neatmu ka
muolio. Mes vis tiek jam paplojome ir aidme toliau, niekam
neskaiiuojant tak.

Akim irk visi buvome laimingi. Mane supo eima ir drau

gai. Juokms, plojome ir diaugms saule. Mama vl apglb
mane, pabuiavo virugalv ir pasak, kaip labai didiuojasi
mano smgiu. Vis dlto daugiau aisti nebemginau. Ostinas
lakst ratais aplink aiktel, mtydamas daiktus ir versdamas
visus kvatotis. Dois nudiov vieno i kandidat markinius
ir nesusagstytus usimet ant suknels. Atrod nei iaip, nei
taip, bet buvo labai patenkinta.
Tai buvo tyro diaugsmo plipsnis.
Jo neufiksavo jokios kameros, nebuvo joki urnalist,
galini papasakoti apie tai pasauliui. Dl tam tikros prieas
ties itaip buvo nepalyginti geriau.

Trisdeim t antras skyrius

Trokau gyventi ioje aiktelje, pamirti visus rpesius, pa

kibusius vir mano eimos ir gresianius bet kuri akimirk j
prislgti. Bet ramyb truko tik iki vakariens. Kai kurie neda
lyvav aidime kandidatai skundsi, kad jiems apie tai nebuvo
praneta. Pareik, jog aidusieji beisbol nepelnytai gavo lai
ko papildomai pabendrauti su manimi, ir papra, kad susitik
iau su visu j pulku.
Ireikti tam pageidavimui jie irinko Vinslov. Vaikinas
stovjo prieais mane, velgdamas unyio akimis ir mginda
mas perduoti nusiminusi kandidat nuomon. M u d u stabte
ljome prie valgomojo dur. Vinslovas buvo nutvrs mane,
begrtani savo kambar.
- Tiesiog praome susitikti su mumis, kad Atranka vykt
siningai.
Pasitryniau smilkin.
- Tai nebuvo tikras pasimatymas. Viskas vyko be ianks
tinio plano, dalyvavo ir mano eima, netgi jaunesnieji broliai.

- Suprantame itai ir pasirengsime pasimatymui, jei tik su

tiksite ateiti.
Suirzusi atsidusau.
- Kiek js bus?
- Viso labo atuoni. Ijanas nepanorjo bti trauktas.
Patenkinta ypteljau. inoma, Ijanui nra ko veikti su b
riu vaikigali, bambani, kad neskiriu jiems laiko. Svarsiau,
ar nevertt tuoj pat pakviesti jo pasimatym ir pasikalbti.
tariau, kad Ijanas to tikisi.
- Js renkite pasimatym, o a dsiu visas pastangas rasti
tam laiko.
Vinslovas isiiep.
- Ai, Js viesybe.
- Bet perduok kitiems, - nedelsdama pridriau, - kad i
toks niurzgjimas tikrai negerina mano nuomons apie jus.
Elgiats iek tiek vaikikai. Veriau surenkite tok pasimatym,
kokio dar nesate reng gyvenime.
Vinslovo veidas apniuko, o a prajau pro j ir miau kopti
laiptais.
Dar du mnesiai, pamaniau. Turiu juos itverti. Reikia p ri
painti, kad patyriau ir ilta, ir alta. Nujauiau, kad blogiausia
jau prajo. Po aidimo nebe taip bijojau kandidat. Buvau ti
kra, kad duosiu tiui laiko, kurio jam taip reikia.
Vis dar nebuvau apsisprendusi, kam atiteks mano irdis.
Ulipusi trei aukt, sutikau ieinant i savo kambario
Auren. Jis buvo persirengs, vilkjo nebe kostium, o marki
nius ir liemen. Neabejojau, kad traukia naujuosius Kamils
apartamentus.

- Kada liausiesi ypsojsis? - paklausiau, negaldama pati

kti, kad itiek dien brolio veido iraika nesikeiia.
- T ik ne tada, kai ia viei Kamil, - Aurenas pasitais lie
men. - A r gerai atrodau?
- Kaip visada. Esu tikra, Kamilei itai nerpi. simyljusi
tave iki aus kaip ir tu j.
Aurenas atsiduso.
- A irgi taip manau. Viliuosi.
Brolis man atrod tarsi nutols. M intim is jis jau buvo Pa
ryiuje, buiavo Kamil ir svarst, kokius vardus duos savo
vaikams. Jutau, kad Aurenas mane palieka... Nebuvau tam pa
sirengusi.
Nurijau seil ir idrsau pasakyti, k ilg ilgiausiai galvojau.
- Aurenai, Kamil nuostabi mergina. To nepaneigsi. Bet
gal ji ne tavo vienintel?
ypsena brolio veide pagaliau iblso.
- K turi galvoje?
- Turtum apsvarstyti ir kitas galimybes. Iljoje daugyb
auni mergin, bet tu j nepastebi. Neskubk priimti spren
dimo, kurio nebeatauksi. Jeigu judu su Kamile nutrauksite
santykius, nieko neatsitiks. Bet jei suirs js santuoka, mes ga
lime netekti sjungininks Pranczijos.
Aurenas panairavo mane.
- Idlina, inau, kad abejoji meile, bet mano jausmai Kam i
lei tikri. Tu tiesiog bijai...
- Ne, nebijau! - pareikiau. - T ik stengiuosi tau padti. Ko
gero, myliu tave labiau u bet k. Visk dl tavs padaryiau,
kaip ir tu dl mans.

Jis paniuro.
- Padaryiau. inai, kad padaryiau.
- Tada pagalvok apie mano odius. Tiek tepraau.
Brolis linkteljo, persibrauk lpas ir skruostus pirtais.
Atrod susirpins, visikai sutriks. Pairjo akis, ypteljo
ir iskt rankas, kad apglbt. Tvirtai laik mane kaip niekada
gyvenime.
- A tave myliu, Ide.
- Ir a tave, Aurenai.
Pabuiavs virugalv, brolis paleido mane i glbio ir
nuingsniavo Kamils apartament link.
Paruousi naktin aprang, mans lauk Nina.
- A r k nors veiksite vakare? O gal norite persivilkti
nakiai?
- Nakiai, - atsakiau jai. - Bet palkk, kol papasakosiu,
k galiausiai suman tie vaikinai, - iklojau kambarinei apie
nepatenkint kandidat reikalavimus ir pridriau, kad Ijanas
neprisidjo prie j.
- Protingai padar, - tar Nina.
- Ir a taip manau. Svarstau, ar tai prieastis surengti ypa
ting pasimatym vien jam.
- I irdies ar vien tam, kad siutintumt kitus?
Nusijuokiau.
- Pati neinau. K gi man daryti su visais jais?
- Paalinkite. Cha! An t suknels aptikau ols kuokt, ku
rio anksiau nebuvau pastebjusi, - kambarin parod man t
kuokt, paskui imet iukliad.

- Beisbolas ijo labai linksmas, - pasakiau. - Niekad ne

pamiriu mamos veido, kai ji, persisvrusi pro lang, liep
man aisti toliau. O juk buvau tikra, kad prisidariau rpesi!
- Biau norjusi visa tai pamatyti.
- Tau tikrai nebtina itis dien lindti mano kambaryje.
Jis visad varus, ryt a greitai apsirengiu. Gali visur eiti su ma
nimi, apirti rmus, o ne vien ir savo kambar.
Nina gteljo peiais.
- Gal ir taip.
I balso supratau, kad mano pasilymas j nudiugino.
Svarsiau, ar nepratinus Ninos keliauti. Bt gera turti j a
lia, kai kitkart vyksiu usien. Bet jeigu Nina ateinaniais
metais ketina palikti rmus, tai gal neverta n mginti. in o
jau, kad viena ir ta pati kambarin nedirbs man vis gyvenim,
bet mintis, kad Nin pakeis kita mergina, mane baugino.

Kit ryt, nulipusi pusryiauti, pamaiau, kad Aureno nra.

Susijaudinau, kad brolis nusivyl manimi. M u du niekad ilgai
nesipykdavome, kivirytis su juo man buvo ivis nepakenia
ma. Kartais jausdavausi, tarsi Aurenas bt dalel mans.
Kiek vliau pastebjau nesant ir Kamils. Nutariau, kad ga
ljo nutikti du dalykai: Aurenas atsikvojo ir pasak jai turs
dar pagalvoti, ir jie m vienas kito vengti... Arba juodu kartu
praleido nakt ir galbt dar tvarsosi lovoje.
Svarsiau, k apie tai pamanyt ttis.
Paskui pasigedau ir keleto vaikin. Gal Kamil su Aurenu
visai neguli apsikabin? Gal jie pasigavo ukrat? Tai buvo pa
naiau ties, nevert nerimauti.

Ijusi i valgomojo, aptikau mans laukianius Liland ir

Ivan. Abudu emai nusilenk.
- Js viesybe, - pasisveikino Ivanas. - Didiajame kam
baryje js laukia didiausias gyvenime pasimatymas.
Patenkinta nusiiepiau.
- Tikrai?
Lilandas sukikeno.
- Darbavoms vis nakt. Tikims, kad kaip tik dabar turi
te laisvo laiko.
Pavelgiau sienin laikrod.
- Turiu gal valand.
Ivanas pralinksmjo.
- Tiek laiko pakaks. Eime su mumis.
Abu vaikinai pasil man sikibti parank. Taip ir pada
riau, paskui leidausi lydima didj kambar.
Prie upakalins sienos buvo pastatyta neaukta scena, u
dengta kaldinmis rm staltiesmis. Proektoriai, kuriais
kartais naudodavoms per vakarlius, buvo nutaikyti scenos
vidur. M um s prisiartinus, kiti vaikinai m tildyti vienas kit
ir isirikiavo eil.
Buvau nuvesta prie krslo, pastatyto prieais scen. Apimta
smalsumo ir suglumusi, atsisdau.
Vinslovas plaiai iskt rankas.
- Sveika atvykusi pirmj Atrankos varjet spektakl! Vai
dina brys nevykli, besivarani dl js dmesio.
Nusikvatojau. Vaikinai nusipeln bent to.
Kelvinas nubgo on ir atsisdo prie pianino. Jis skambi
no regtaimo stiliaus muzik, scenoje liko tik Vinslovas.

Jis nusilenk labai ikilmingai, bet atsitiess plaiai yp

sojosi ir pasidjo tris pagalvles prieais save. Tada m on
gliruoti jomis. Tai buvo taip kvaila, kad pratrukau juoku.
Vinslovas grteljo al, kakas jam met ketvirt pagalv
l. Paskui atskriejo penkta ir eta. Trum pai paongliravus,
pagalvls nukrito ant scenos, viena i j lepteljo Vinslovui
per galv.
Visi dsavo, bet plojo jam u pastangas, netgi a.
Tada scenoje pasirod Lodas su lanku ir strlmis. Jis tai
ksi balionus ir visus prakiurdino. I sprogusi balion pasi
pyl blizguiai ir palengva nuklojo scen. Vis t laik Kelvinas
sdjo prie pianino, kiekvienam pasirodymui parinkdamas vis
kit melodij.
Foksas, mano nuostabai, irgi dalyvaujantis iame pasi
matyme, ulipo ant scenos pieti. Pie jis klaikiai. Buvau
tikra, kad Ostinas, net bdamas vaikas, nupiet graesnius
mogeliukus. Bet, rodos, is renginys turjo arba keisiausiu
bdu atskleisti kandidat gebjimus, arba komikai parodyti
j silpnybes. Ijo visai neblogai. miau svarstyti, kaip vog
iomis nudiauti savo atvaizd, nupiet Fokso. Popieriuje
mano galva atrod kaip balionas, i jo kyojo kelios rudos
garbanos. Buvau pieiama ir tapoma daugyb kart, bet nie
kada taip juokingai.
Lilandas dainavo, Dulianas oko hul, Ivanas be galo ilgai
spard auktyn futbolo kamuol, neleisdamas nukristi. Guna
ras padeklamavo eilrat.

M s mylima princese Idlina,

Js vard surimuoti sunku.
Ir nors mes jus ibarme,
Vis tiek labai jus mylime.

Kikenau per vis spektakl, dauguma vaikin irgi.

Jo pabaig vainikavo vis atuoni kandidat okis. Vei
kiau pastangos okti. Jie raitsi ir sibavo klubais taip, kad ke
lissyk iraudau. Pasirodymas ities padar man spd. Kandi
datai pareng j per nakt, stengdamiesi ir pralinksminti mane,
ir atsiprayti.
Vaikinai pasidarbavo tikrai nuoirdiai.
Kai jie baig savo spektakl ir nusilenk, plojau atsistojusi.
- aunuoliai, bet man reikia imtis veiklos... O gal liepsiu
atneti ia grim ir mes iek tiek pasikalbsime?
Visi kandidatai vienas per kit noriai pritar, taigi pasiun
iau liokaj atneti arbatos, vandens ir alt grim. Nestat
me staliuk, sitaisme ant grind. Kartais ie galvos skausm
keliantys vaikinai atrod esantys visai mieli.

Aurenas neatjo ir pietauti. irjau, kaip renkasi kandidatai

ir ms sveiai, kaip iek tiek pavlavusi ateina mama... Aure
nas nepasirod.
Ttis palinko prie mans.
- Kur tavo brolis?
Pjaustydama vitien, patraukiau peiais.
- Neinau, iandien dar nemaiau jo.

- Paprastai jis taip nesielgia.

Apvelgiau valgomj ir devyniolika kandidat. Kailas
mirkteljo man, Henris pamojavo. Kaskart, dirsteljusi G u
nar, prisimindavau kvailj jo eilrat. Mano ir Fokso vilgs
niams susitikus, jis man linkteljo. Rauliui pasirius, atsimi
niau, kaip rpestingai jis mok mane laikyti blokt.
Vaje.
Tai nutiko. Suvokiau, kad man neabejingi net tie vaikinai,
su kuriais praleidau maai laiko. Kai kas i j jau rado kertel
bijanioje meils mano irdyje, bet kur reiks pasirinkti, jei
man svarbs visi?
Krtin ugul sunkumas. Ilgsiuosi triukming, keist
vaikin. Net jei per stebukl rasiau vien, kuris liks su mani
mi iki gyvenimo galo, kitus vis vien tekt isisti namo.
Prie Atrank jaudinausi, kad netursiu ramybs savo na
muose.
M an taip bemstant, jo Gavrilas. Jis gyveno rmuose,
kad galt rengti Praneim laid ir gaut naujausi ini. Pri
js prie ms stalo, nusilenk ir pavelg tt.
- Atsipraau, kad trukdau, Js Didenybe.
- Nieko baisaus. Kas nutiko?
Gavril susmigo daugyb smalsi aki.
- A r galiu prieiti ariau?
Ttis linkteljo, ir Gavrilas kak pakudjo jam aus.
Pribloktas ttis prisimerk.
- Ved? - paklaus pusbalsiu, kad igirstume tik mudvi su
mama. Paskui atsilos pavelg Gavrilui akis.

- Gavo jos mamos sutikim. Viskas atlikta, viskas teista.

Tada ivyko.
M ano kn sukaust altis, ibgau i valgomojo.
- Ne, ne, ne, - murmjau, spariai kopdama laiptais.
Pirmiausia usukau Aureno kambar. Jis buvo tuias.
Kambarys atrod tvarkingai, nebuvo matyti joki daikt kro
vim o ar skubaus bgimo enkl. Bet, svarbiausia, nebuvo pa
ties brolio.
Ilkiau i kambario ir nuskubjau Kamils apartamen
tus. Usukusi andien, maiau atidarytus jos lagaminus. Juose
buvo tiek apdar, kad veikiausiai bt um vis mano dra
buin. Lagaminai tebestovjo ia, trko tik keli maiausi
- ir paios Kamils.
Atsiloiau sien. Buvau taip pritrenkta, kad kojos linko.
Aurenas ivyko. Pabgo, nordamas slapta susituokti, ir paliko
mane ia vien.
Stypsojau apdujusi, neinodama, k daryti. A r galiu susi
grinti brol? Gavrilas sak, kad santuoka teista. K tai rei
kia? A r yra koks nors bdas j anuliuoti?
M ano pasaulis apniuko, suskilo ir susvetimjo. Kaip isi
versiu be Aureno?
Galiausiai atsidriau savo kambaryje, nors nesuvokiau,
kur einanti. Nina padav man vok.
- Madaug prie pusvaland jums paliko Aureno liokajus.
Ipliau vok jai i rank.

Idlina,
jeigu naujienos tavs dar nepasiek, o laik jau gavai,
leisk papasakoti, k padariau. M u d u su Kamile ivykome
Pranczij. Jeigu gausiu jos tv pritarim, nedelsdamas
vesiu j. Atleisk, kad pabgau neatsisveikins su tavimi, kad
atmiau i tavs, mamos ir tio galimyb bti alia laim in
giausi mano gyvenimo dien, bet neturjau kitos ieities.
Kai pasikalbjome prajus vakar, perpratau keli pas
tarj met tavo elges su manimi. Visada maniau, jog ne
mgsti Kamils dl to, kad abidvi tapsite karalienmis. Esate
jaunos nuostabios moterys, paveldsianios sost. Judvi su
Kamile visai skirtingai vertinate savo padt. Ji nuoirdiai
bendrauja su visais monmis, o tu laikaisi nuo j atstu. K a
mil nesipuikuoja savo valdia, o tu mojuoji ja kaip kardu.
M an nemalonu bti tokiam tiesmukam, nors esu tikras, kad
inai apie i savo yd. Vis dlto nesmagu itai sakyti.
Ir vis dlto tavo padtis nesuteikia dingsties nemgti
Kamils. Ji tau nepatinka todl, kad yra vienintelis mogus,
gals mus iskirti.
Idlina, tavo odiai labai skaudino mane, nes norjau
patikti tavimi. Trokau iklausyti tave ir apsvarstyti tavo
silymus. Jei biau tam rysis, vien dien btum ti
kinusi mane visko atsisakyti dl tavs. Gal netgi udjusi
karn man ant galvos. Ir, Dievas mato, biau j prims.
Bet k padars dl tavs.
Tad kol nepasigvieei mano gyvenimo, atidaviau j
Kamilei.

Linkiu tau surasti meil, Idlina. Beatodairik, kar

t, galini sudeginti tave. Jei pavyks, tada galbt suprasi
mane. Viliuosi, vien dien taip ir vyks.
M ano laim su Kamile temdo vienintelis dalykas: bsiu
atskirtas nuo tavs, jei apsisprsi man nedovanoti. Tada
labai lidesiu, bet t lides itversiu lengviau negu isisky
rim su savja sielos pusele.
Net raydamas laik, ilgiuosi tavs. Sunku sivaiz
duoti, kad bsime taip toli vienas nuo kito. Praau man
atleisti, nes a tave myliu. Gal ne taip labai, kaip nortum,
bet vis tiek myliu.
Trokdamas rodyti, kad esu atsidavs tau, pateiksiu
naujausi informacij, gal praversiani tau ateinaniais
mnesiais.
Prie monarchij stoja daugiau provincij, negu tu
manai. Ne visos, bet dauguma. Kad ir kaip skaudu man tai
sakyti, moni nepasitenkinimas valdovais kyla dl vieno
karalikosios eimos asmens - dl tavs.
Neinau, kodl: gal kad esi jauna, gal kad esi moteris,
gal dl prieasi, kuri n nenumanome. Visa tai kelia
neramumus. Ttis paseno anksiau laiko. Nuveik daugiau
u savo pirmtakus, bet visos reformos j labai isekino.
Didum a valdini mano, kad tu netrukus engsi sost, o
mons tam nepasiruo.
M a n nemalonu tarti iuos odius, bet i dalies tu tuo
ja u sitikinai. Nenoriu, kad leistumeisi uvaldoma toki
mini, viliuosi, kad ryiesi permainoms. Sakau tai tik

todl, kad manau, jog gali pakeisti moni nuomon. Nesi

laikyk atstu nuo savo valdini, Idlina. Tu gali bti drsi ir
sykiu moterika. Gali vadovauti aliai ir drauge aistringai
mgti gles. Svarbiausia, kad gali bti karalien ir nuotaka.
Tikiuosi, kad tie, kurie nepasta tavs, kaip pastu a,
galiausiai velgs geruosius tavo bruous, jei nusprsi su
sirasti vyr. Gal ir klystu, bet jeigu kartais is laikas bt
paskutinis ms pokalbis, turiu tau duoti tok patarim.
Viliuosi, stengsi man atleisti.
Tavo brolis, tavo dvynys, tavo antroji pus
Aurenas

Trisdeim t treias skyrius

Labai ilgai spoksojau j laik. Aurenas paliko mane. Paliko dl

Kamils. Kai galiausiai itai suvokiau, apm laukinis niris.
iupau pirm po ranka pasitaikius dtam daikt ir i vis
jg sviediau per kambar.
Stiklui suduus nuo smgio sien, Nina aikteljo, tada at
sikvojau. Buvau visai pamirusi, kad ji vis dar ia.
Gaudydama kvap, papuriau galv.
- Atsipraau.
- Suluosiu ukes.
- Nenorjau igsdinti tavs. Jis ivyko. Aurenas ivyko.
- K?

- Pabgo su Kamile, nordamas j vesti, - persibraukiau

plaukus pirtais, jausdamasi imuta i vi. - Nesivaizduo
ju, kodl karalien pritar tokiam ingsniui, bet be jos leidimo
ia neapsieita. Valgomajame Gavrilas sak, kad viskas teista.
- O k tai reikia?
Nurijau seil.

- Kamilei atiteks Pranczijos sostas, Aurenas taps princu

konsortu ir vis pirma turs atlikti pareig Pranczijai. Ilja
jam liks tik gimtoji alis.
- Js tvai tai ino?
Linkteljau.
- T ik nesu tikra, ar Aurenas para laikus ir jiems. Turiu
nueiti pas juos.
Nina palygino man suknel ir suukavo plaukus. Patais ir
makia, kad atrodyiau nepriekaitingai.
- Na tai. itaip turi atrodyti mano bsima karalien.
Apkabinau kambarin.
- Tu man per gera, Nina.
- Nusiraminkit. Eikit pas tvus. Esate jiems reikalinga.
Atlijau, mgindama sulaikyti besiverianias i aki aa
ras. Tada nuingsniavau koridoriumi ir pasibeldiau tio
kambario duris, paprastai juo dalijosi abudu tvai.
Neigirdusi atsakymo, idrsau dirstelti vidun.
- Tti! - engiau didiul kambar.
Lankiausi ia labai seniai, gal bdama maa, ir negaljau
prisiminti, ar kambarys visada itaip atrod. Regis, j dekoravo
mama, o ne ttis. Ivydau ilt spalv sienas, visur buvo pri
dliota knyg. Jei ia tio uuoglauda, pamaniau, tai kodl
nejusti jo dvasios?
Mamos ir tio kambaryje nebuvo, tad pasijutau kaip si
brovl ir apsigriau eiti.
Dirsteljusi per pet, sustojau kaip kasta. Keletas didiuli
rmint nuotrauk deng vis sien. Vienoje buvo aminti

mama su tiu labai jauni, madaug mano met. Ttis vilkjo

eilut su karaliaus kaspinu, mama buvo apsirengusi kremine
suknele. Ivydau j vestuvin nuotrauk, tvai buvo isiterlioj
veidus tortu. Kitoje nuotraukoje mama sulipusiais nuo prakai
to plaukais laik ant rank du kdikius, ttis buiavo j kakt,
o jam per skruost ritosi aara. Keletas slapta daryt nuotrau
k, tarkim, buinys ar ypsena, buvo smarkiai padidintos ir
nespalvotos. Palyginti su prastomis, jos atrod klasikins.
Akimirksniu man paaikjo du dalykai. Pirma, tio kam
barys atrod visai ne jo buvein todl, kad taip ir buvo. Jis pa
vert j mamai skirta ventove. Greiiau abiej ventove, bylo
jania, kaip labai juodu myli vienas kit.
Kasdien buvau neblstani j jausm liudytoja, bet pir
msyk ivydau nuotraukas, kurias abudu tvai kiekvien va
kar irdavo prie umigdami. Jiems buvo lemta bti kartu,
nors teko veikti daugyb klii, ir jie norjo to neumirti.
Antra, supratau, kodl Aurenas paliko mane, paliko mus
visus - kad turt galimyb mylti ir bti mylimas. Jeigu brolis
gaus bent trupinl tokios meils, jo poelgis pasiteisins.
Staiga suvokiau turinti papasakoti tvams apie Aureno
laik. Jie supras, - turbt geriau u bet k ioje emje, - ko
dl ivyko snus. Be abejo, geriau ir u mane.
Neradau tv nei valgomajame, nei tio kabinete, nei ma
mos kambaryje. Koridoriuose kakodl buvo tuia. Nem a
iau n vieno sargybinio.
- A r ia kas nors yra? - suukau blausiai apviestame kori
doriuje. - Atsiliepkit!

Galiausiai i u kampo iniro du sargybiniai.

- Ai Dievui, - tar vienas i j kitam. - Bk pas karali ir
pasakyk, kad radome j.
Antrasis sargybinis nukr pas mano tt, pirmasis pavel
g mane ir sunkiai atsiduso.
- Eime su manim ligonins sparn, Js viesybe. Kara
lien itiko irdies smgis.
Sargybinis kalbjo tyliai, bet man jo odiai nuskambjo
kaip riksmas. Nesumojau nei k sakyti, nei k daryti, bet ino
jau turinti eiti pas mam. Net avdama auktakulnius, aplen
kiau sargybin ir pasileidau, kiek kojos nea.
Galvoje kirbjo priekaitingos mintys apie tai, kaip danai
blogai elgdavausi su mama, kokia atari jai bdavau, kad pa
siekiau savo. Neabejojau, jog mama ino, kaip j myliu, bet
man reikjo dar kart jai itai pasakyti.
Prieais ligonins sparn sdjo teta M ei ir ponia Marli. Ji
susikaupusi meldsi. Laim, ia nebuvo Ostino, o Keidenas i
paskutinij stengsi atrodyti drsus. Ponia Brais irgi buvo
ia, vaiktinjo takelio pakraiu. Tio veide atsispindjo di
diul baim.
Jis buvo tvirtai sikabins generol Leger, laiksi u jo i
vis jg, suleids pirtus uniformos vark. Nesidrovdamas
verk, dar niekad nebuvau girdjusi tokios skausmingos rau
dos. Ir vyliausi daugiau niekada neigirsti.
- A negaliu jos prarasti. A neinau... A ne...
Generolas Legeris sum tt u pei.
- Dabar negalvokite apie tai. Reikia tikti, kad karalien
pasveiks. Turite galvoti apie savo vaikus.

Ttis linkteljo, bet supratau, kad jam vargiai pavyks.

- Tti! - paaukiau trksmingu balsu.
Jis atsigr ir iskt rankas. Pripuoliau prie jo ir tvirtai
apkabinau. Pamirusi ididum nebetramdiau aar.
- Kas atsitiko?
- Neinau, meilute. Turbt Aureno ivykimas buvo mamai
per didelis smgis. Jos eimoje paveldimos irdies ligos, o pas
taruoju metu ji labai nerimavo, - tio balsas pasikeit, supra
tau, kad jis kalbasi nebe su manimi. - Turjau leisti jai daugiau
ilstis. Nereikalauti i jos tiek daug. Ji visk aukojo dl mans.
Generolas Legeris iupo tt u rankos.
- Juk inote, kokia usispyrusi yra karalien, - velniai tar
jis. - Negi bent akimirk pamante, kad bt jums paklususi
ir sudjusi rankas?
Abudu vyrai lidnai nusiypsojo.
Ttis linkteljo.
- K gi, telieka laukti.
Generolas Legeris paleido tio rank.
- Turiu pareiti namo, papasakoti visk L usei ir persivilkti
variais drabuiais. Paskambinsiu karaliens motinai, jei js
dar nepaskambinot.
Ttis sunkiai atsiduso.
- Visikai pamirau.
- Suprantu. Griu madaug po valandos. Jei ko nors p ri
reiks, bsiu netoliese.
Ttis paleido mano rank ir dar kart apkabino generol
Leger.

- Ai tau.
Nujau alin, ketindama lkuriuoti prie palatos dur.
Svarsiau, ar mama pajus, kad esu arti. Baisiai pykau - ant
vis, ant savs. Jei mons nebt i jos tiek daug reikalav,
jei pati biau dirbusi daugiau... Dabar nereikt nuogstauti,
kad neteksiu mamos.
Vis galvojau, kad negaliu skirti savo gyvenimo kitiems ir
kad meil tarsi grandinmis surakina mog. Gal taip ir yra,
bet, Dievas mato, dabar man reikjo t grandini. Leidausi
prislegiama slapto Aureno ivykimo, tio nerimo ir, svarbiau
sia, to, kad mamos gyvyb pakibo ant plauko. itai nesusil
pnino mans, tik atvr akis tikrovei. Nebesinorjo bgti nuo
sunkum.
Atsigriau igirdusi ingsnius, rodos, artinosi didelis b
rys moni. Kai i u kampo pasirod visi kandidatai, buvau
taip priblokta, kad netekau ado.
Kailas pavelg mane.
- Atjome pasimelsti.
Linkteljau, aaroms utvindius akis. Vaikinai isiskirs
t - vieni i j atsistojo prie sien, kiti atsisdo ant suoliuk.
Kas nulenks, kas pakls galv meldsi u mano mam. Jie
sukl didiul perversm mano gyvenime... Ir man tai pra
skaidrino nuotaik.
Prispauds kumt prie burnos, Heilas nervingai spavosi
ant kuln. Ijanas, kaip ir tikjausi, buvo labai ramus, susikaups,
sunrs rankas ant krtins. Henris sdjo ant suoliuko, palin
ks priek, garbanos krito jam ant aki; alia Henrio stovjo
Erikas, nors jam nebuvo btina ia ateiti. Tai mane diugino.

Kailas surado savo mam, juodu apsikabino. Vaikinas at

rod iki aar susijaudins dl mano mamos. Keista, bet toks
jautrumas suteik man stiprybs.
M ano akys lakst nuo Kailo prie kit vaikin. Vl pama
niau, kad kiekvienas i j savotikai paveik mane... Paskui pa
velgiau tt. Karaliaus veidas buvo irauds nuo aar, kos
tiumas susilamds, kiekviena kno lstel drebjo nuo baisios
minties, kad mirta jo mona.
Prajo dar ne tiek daug laiko, kai ttis turjo isirinkti m o
n, kaip dabar a vyr. Tada mano mama tebuvo viena i dau
gelio kandidai. Nepaisant daugybs klii ir prabgusi
met, tvai vis dar kartai myljo vienas kit.
Toji meil buvo matyti kiekviename ingsnyje: jie dalijosi
kambariu, nerimavo vienas dl kito ir flirtuodavo vienas su
kitu, nors buvo susituok jau seniai.
Jei kas nors prie mnes man bt pasaks, kad pati svars
tysiu apie galimyb itekti, biau paklusi akis dang ir
nujusi alin. O dabar? K gi, tai atrod visai tikrovika. N e
sitikjau patirti tokios meils, koki patyr tvai ar, tarkim,
Aurenas su Kamile. Bet... pamaniau, gal rasiau tinkam mo

g. Jis turt nesibjaurdamas buiuoti mane, kai sloguosiu, ir

pamasauoti peius po ilgos deryb dienos. Gal rasiau tok,
kuris nebaugint mans, kur pati sileisiau savo pasaul.
Tikriausiai noriu per daug.
iaip ar taip, delsti nebegaljau. inojau, kad savo labui visos ms eimos labui, - turiu ubaigti Atrank.
Tada man ant pirto suspinds iedas.

Padka.

Nuoirdiai ai:
Tau, skaitytojau, u tai, kad esi aunus, bet dar labiau u tai, kad
perskaitei ketvirt knyg, nors manei j esant viso labo tris;
Kelevjui u visk, ypa u valgio gaminim ir matematikos
imanym, ivadavusiam mane nuo begals rpesi;
Gaidenui ir Zuzu - mieliausiems vaikams - u tai, kad sunkio
mis dienomis prisiglausdavo prie mans;
mamai, tiui ir Dodei u nuolatin palaikym, bet dar labiau
u tai, kad yra tokie pat keistuoliai kaip ir a;
M im i, Papa, Krisei u param ir u vaik prieir per Kald
atostogas, kad galiau isimiegoti;
savo nuostabiajai agentei Elanai, tikinusiai mane, kad, kam
nors mginant sviesti tort man veid, ji pati atsiteis su smur
tautoju;

be galo puikiai redaktorei Erikai - skambindavau jai po atuo

niolika syki per savait, o ji nesisksdavo;
Olivijai, Kristinai, Karai, Stefanei, Erinai, Elison, Donui ir ki
tiems HarperTeen leidyklos darbuotojams u geranorikum
ir u tai, kad palengvino man gyvenim, nors niekada nebu
vau susitikusi su jais;
Dievui u buvim, u tai, kad sukr pasaul, kuriame kaiu
kai vaikto pasipuo varlytmis.
Dkoju visiems tiems, kuriuos pamirau paminti. Be abejo,
toki daugyb. Esu baisi uuomara, labai ivargusi, tad renku
iuos odius umerktomis akimis.
M yliu jus visus!