UDK 821.

111(73) Versta i:
To-16 Anna Todd, After We Collided,
Gallery Books, A D ivision o f Sim on & Shuster,
Ine., N ew York, 2014

Autorei atstovauja Wattpad

Pirmasis leidim as - Gallery Books, 2014

Redaktor
Asta Buien

Maketuotoja
Egl Jurknait

Dailininkas
Zigmantas Butautis

Virely panaudota nuotrauka

Emely/Corbis

leidin draudiama atgaminti bet kokia forma ar bdu, vieai skelbti, taip pat padaryti vieai
prieinam kompiuteri tinklais (internete), ileisti ir versti, platinti jo original ar kopijas: par
duoti, nuomoti, teikti panaudai ar kitaip perduoti nuosavybn.

Draudiama krin, esant bibliotekose, mokymo staigose, muziejuose arba archyvuose,

mokslini tyrim ar asmenini studij tikslais atgaminti, vieai skelbti ar padaryti visiems
prieinam kompiuteri tinklais tam skirtuose terminaluose t staig patalpose..

Copyright 2014 by Anna Todd

Ali rights reserved
Renata Endzelyt, vertimas lietuvi kalb, 2015
ISBN 978-9955-23-868-3 Balt lank leidyba, 2015
 Su didele, didele, dfde/e meile ir
dkingumu - visoms vienioms irdims,
kurios skaitys i knyg
 Prologas

HARDINAS

Nejauiau nei alto kaip ledas betono, nei sniego, krentanio ant
mans. Tik tutum, atsivrusi krtinje. Bejgikai klpojau i
rdamas, kaip Zedas ivaiuoja i aiktels su Tesa, sdinia ali
mais.
Niekada nesivaizdavau - niekada, net klaikiausiuose koma
ruose, nesivaizdavau, kad galima itaip kankintis. Girdjau tai
vadinant netekties skausmu. Niekada nieko nemyljau, niekada
nejauiau poreikio turti k nors, kas bt tik mano, niekada neno
rjau taip atkakliai ko nors laikytis. i panika - beprotika panika
jos netekti - man buvo netikta. Viskas buvo netikta. O maniau,
kad bus paprasta: permiegoti su ja, pasiimti pinigus ir idurti Zed.
Visk buvau apgalvojs. Tik nutiko visai kitaip. Atvirkiai - vie
siaplauk mergina su ilgu sijonu, atkakliai sudarinjanti ilgiausius
darb sraus, krito man ird ir pamau j taip pamilau, kad
pats negaljau tuo patikti. Nesuvokiau, kaip stipriai j myliu, kol
neisivmiau savo sumautiems draugams rods, kad atmiau jai
nekaltyb.
Nekeniau to, nekeniau kiekvienos akimirkos... bet jau iki
galo.
Laimjau laybas, bet praradau vienintel dalyk, kuris dar
mane laiming. Kartu netekau ir to lao dorybs, kuri ji rado
manyje. Drabuiams kiaurai permirkus, norjau kaltinti tv, i
kurio paveldjau visus alingus proius, kaltinti mam, kad per
ilgai gyveno su juo ir pagimd tok iper, kaltinti Tes, kad aps
kritai pasisveikino su manim. Po velni, noriu kaltinti visus.
Bet negaliu. A tai padariau. Sutrypiau j ir visk, kas tarp
ms buvo.
Bet padarysiu visk, kad savo klaidas itaisyiau.
Kur ji vaiuoja? Juk vis tiek kada nors kur nors j surasiu.

8
 Pirmas skyrius

TESA

- Tai tssi ilgiau nei mnes, - sudejavau Zedui baigus ai

kinti, dl ko kilo laybos. Man buvo bloga, todl usimerkiau, kad
iek tiek palengvt.
- inau. Jis nuolat teisinosi ir pra daugiau laiko, be to, su
maino layb kain. Tai buvo keista. Mes manm, kad jis tiesiog
apsstas noro laimti - lyg nort kak rodyti ar panaiai, bet
dabar supratau. - Zedas sekundei nutilo ir atidiai pairjo
mane. - Jis tik apie tai ir kalbjo. T dien, kai pakvieiau tave
kin, pasiuto. O kai parveiau tave namo, puol mane ir liep at
stoti nuo tavs. A tik pasijuokiau, nes pagalvojau, kad jis girtas.
- Ar jis... ar jis pasakojo apie upel? Ir apie... visa kita? - pa
klausiau ir giliai kvpiau. Man atsak uuojauta, suvitusi jo
akyse. - Dieve mano! - usidengiau rankomis veid.
- Jis mums visk papasakojo... Turiu galvoje - visk... - tyliai
pratar Zedas.
Ramiai ijungiau telefon. Jis nesiliov vibruoti nuo tada, kai
ijau i baro. Hardinas neturi teiss man skambinti.
- Kur tavo naujasis bendrabutis? - paklaus Zedas. Tik dabar
pamaiau, kad privaiavome universiteto miestel.
- A negyvenu bendrabutyje. Mudu su Hardinu... - vos
stengiau baigti sakin. - Beveik prie savait jis kalbjo mane ap
sigyventi kartu.
- Negali bti, - aikteljo Zedas.
 - Gali. Jis toks labai... jis tiesiog... - sumikiojau nerasdama
tinkam odi jo iaurumui apibdinti.
- Nemaniau, kad jis nueis taip toli. Kai pamatm... supranti...
rodymus, kakaip pagalvojau, kad jis vl taps normalus, kiekvien
nakt leis vis su kita mergina. Taiau tada jis dingo. Beveik ne
sirod pas mus, iskyrus t vakar, kai atjo prieplauk ir band
priversti mane su Deisu nieko tau nesakyti. Jis net pasil Deisui
krv pinig, kad tylt.
- Pinig? - perklausiau.
Hardinas negaljo taip emai kristi. Zedo automobilis majo
sulig kiekviena lykia naujiena.
- Taip. Aiku, Deisas tik pasijuok ir pasil Hardinui usi
iaupti.
- O tu - ne? - paklausiau prisiminusi apdauytas Hardino
rankas ir Zedo veid.
- Ne visai... Pagrasinau, kad jei jis tau nepasakys, tai pada
rysiu a. Regis, jam tai nepatiko, - atsak Zedas ir mosteljo savo
veid. - Jei tau nuo to palengvs, tai a tikrai manau, kad tu jam
labai rpi.
- Nerpiu. O jei ir rpiau, tai nebesvarbu, - pasakiau ir galva
atsirmiau lang.
Hardino draugai inojo apie kiekvien ms buin ir prisi
lietim, jie inojo apie kiekvien ms akimirk. Intymiausi aki
mirk. Mano intymiausios akimirkos nebebuvo tik mano.
- Ar nortum vaiuoti pas mane? Neturiu minty nieko nepa
doraus ar nemalonaus. Tiesiog yra laisva sofa, ant kurios galtum
miegoti, kol... susivoksi, - pasil Zedas.
- Ne. Ne, ai. Bet gal galiu paskambinti tavo telefonu? Noriu
pasikalbti su Lendonu.
Zedas linkteljo telefon, gulint ant prietais skydelio. Aki
mirk vysteljo, kaip viskas bt galj bti kitaip, jei tsyk prie
lauo dl Hardino nebiau atstmusi Zedo. Nebiau pridariusi
tiek klaid.

10
 Lendonas atsiliep po antro signalo ir, kaip tikjausi, liep tuoj
pat atvaiuoti. Be abejo, nepasakiau jam, kas nutiko, bet jis buvo
labai malonus. Pasakiau Zedui adres ir jis tyldamas nuve mane
kit miesto gal.
- Jis atseks mane bet kur, kad tik tave susigrint, - galiausiai
itar.
- Atsiprayiau, kad tau teko visa tai sivelti... bet js, vai
kinai, patys kalti, - nuoirdiai pasakiau. Man tikrai buvo iek tiek
gaila Zedo, manau, jo norai daug geresni u Hardino, bet mano
aizdos pernelyg vieios, kad apie tai galvoiau.
- inau. Jeigu tau ko nors prireiks, skambink, - pasil jis.
Linkteljusi ilipau i automobilio.
Pamaiau, kaip mano kvpavimas altame ore virsta kartais
garais. Vis dlto alio nejutau. Nejutau nieko.
Lendonas - vienintelis mano draugas, bet jis gyvena Hardino
tvo namuose. Ironika, ne kitaip.

- O, lauke tikrai sninga, - itar Lendonas skubdamas leisti

mane vidun. - Kur tavo paltas? - aismingai subar ir krpteljo,
pamats mane viesoje. - Kas nutiko? K jis padar?
Apvelgiau kambar tikdamasi, kad Keno ir Karen nra apa
ioje.
- Ar labai akivaizdu? - nusiluosiau akis.
Lendonas apkabino mane, o a dar kart nusiluosiau akis.
Daugiau man nereikjo bti stipriai - nei fizikai, nei dvasikai,
nereikjo raudoti. Atsijungiau, nuo visko atsijungiau.
- Eik savo kambar, - tar Lendonas padavs man stiklin
vandens.
Pabandiau nusiypsoti, bet vos ulipus laiptais kakoks ikry
plikas jausmas nuved mane prie Hardino kambario dur. Su
sivokusi, kur esu, pajutau dar stipresn irdgl dl visko. Todl
skubiai apsisukau ir nujau kit koridoriaus gal. Atidarius duris,
sukilo prisiminimai, kaip bgau koridoriumi pas Hardin t nakt,
igirdusi j aukiant per miegus. Nerangiai atsisdau ant lovos
savo kambaryje, neinodama, k daryti toliau.
Lendonas atjo po keli minui. Atsisdo alia - pakan
kamai arti, kad ireikt rpest, bet, jo sivaizdavimu, pagarbiai
atokiai.
- Ar nori apie tai pasikalbti? - velniai paklaus.
Linkteljau. Pakartoti vis istorij buvo net skaudiau, nei aps
kritai apie tai suinoti. Pasakodama Lendonui beveik nusiraminau,
buvo gera inoti, kad bent vienas mogus vis laik nieko nenu
tuok apie mano paeminim.
Lendonas klaussi nebylus kaip akmuo, net negaljau su
prasti, kas sukasi jo galvoje. Labai norjau inoti, k jis mano apie
savo brol. Apie mane. Bet vos baigiau, jis tuoj pat siuts paoko.
- Negaliu tuo patikti! Kas, po velni, jam nutiko? Jau maniau,
kad jis tapo beveik... normalus... ir tai! Kokia painiava! Negaliu
patikti, kad jis taip pasielg su tavim. Kodl jis sugriov vienintel
gr, kur turjo?
Staiga Lendonas krypteljo galv. Tada ir a igirdau ingsnius,
skubanius laiptais. Net ne ingsnius, o sunkius batus, kartligikai
dauanius medines pakopas.
- ia jis, - itarm kartu. Dal sekunds rimtai svarsiau pasi
slpti spintoje. Lendonas irjo mane kaip labai rimtas suaugs
mogus.
- Ar nori j matyti?
Paklaikusi papuriau galv, bet vos jis eng prie dur, mane
pervr Hardino balsas.
- Tesa!
Lendonas ities rank, bet Hardinas siver pro duris ir pro
j. Jis sustojo kambario viduryje, o a - u lovos. Neprats prie
toki dalyk, Lendonas akimirk stovjo apstulbs.
- Tesa, ai Dievui. Ai Dievui, kad tu ia, - atsiduso Har
dinas ir perbrauk rankomis plaukus. - Tesa, maute, noriu, kad
mane iklausytum. Labai praau, tik...

12
 Tyldama prisiartinau prie jo. Jo akyse viet viltis, jis norjo
mane apkabinti, bet kai nesustodama prajau pro al, pamaiau,
kad jo viltis gsta. Gerai!
- Pasikalbkim, - maldavo jis. Papuriau galv ir sustojau alia
Lendono.
- Ne, daugiau niekada su tavim nekalbsiu, - surikau.
- Juk tai nereikia, kad... - Hardinas engteljo artyn.
- Nelsk prie mans! - kteljau, kai jis norjo paliesti mano
rank.
Lendonas siterp tarp ms ir padjo rank broliui ant peties.
- Hardinai, tu geriau eik.
Hardinas sukando dantis ir apsidair.
- Lendonai, traukis velniop, - spjo.
Bet Lendonas n nekrusteljo, o a pernelyg gerai painojau
Hardin - jis svarst, ar verta smogti Lendonui mano akivaizdoje.
Akivaizdiai apsisprends, giliai kvp:
- Praau... duoti mums minut, - itar stengdamasis likti
ramus.
Lendonas pavelg man akis - maldavau j pasilikti. Jis at
sisuko Hardin:
- Ji nenori kalbtis su tavim.
- Tik neaikink man, ko ji nori! - suriko Hardinas ir taip
smarkiai trinkteljo kumiu sien, kad suskald gipso plokt.
Krpteljau ir pravirkau. Ne dabar, tik ne dabar, - tyliai kar
tojau stengdamasi suvaldyti jausmus.
- Dink, Hardinai! - rikteljo Lendonas.
T akimirk tarpduryje pasirod Kenas ir Karen. O ne. Man
nereikjo ia vaiuoti.
- Po velni, kas ia vyksta? - paklaus Kenas.
Visi tyljom. Karen su uuojauta pavelg mane, o Kenas pa
kartojo klausim. Hardinas dbteljo tv:
- Bandau pasikalbti su Tesa, o Lendonas kiasi svetimus rei
kalus.

13
 Kenas pairjo Lendon, paskui - mane.
- Hardinai, ko pridirbai? - susijaudinus jo balsas tapo... piktas?
Vis dlto a negaljau jo duoti.
- Nieko! Po perknais! - ranka numojo Hardinas.
- Jis visk sugadino - tai k jis padar. O dabar Tesa neturi
kur dtis, - pareik Lendonas.
Norjau kalbti. Tik nesumojau, k galiau pasakyti.
- Hardinas vis laik aid su Tesa ir pridar neapsakom
dalyk, - pliurpteljo Lendonas, o Karen aikteljusi eng prie
mans.
A visikai susigiau. Iki iol dar niekada nesijauiau tokia
nuoga ir maa. Visai nenorjau, kad Kenas ir Karen inot... bet
koks dabar skirtumas, juk nuo iandien jie vis tiek nenors mans
daugiau matyti.
- Ar nori eiti su juo? - paklaus Kenas, pertraukdamas mano
prislgtas mintis.
Droviai papuriau galv.
- A ia su jumis nepasiliksiu, - supyko Hardinas. Susigiau,
kai jis krypteljo mane.
- Man rodos, Hardinai, tau bus geriau ieiti, - Kenas dar kart
mane nustebino.
- K pasakei? - Hardinas taip smarkiai iraudo, kad galvoje
sukosi tik vienas odis niro. - Diaugtumeis, kad apskritai
atjau tavo namus, o spiri mane lauk?
- Snau, a labai laimingas, kad turi puiki mergin, bet
iandien geriau ieik.
- Nesmon, kas ji tau? - mosteljo rankomis Hardinas.
Kenas atsisuko mane, paskui sn.
- Kad ir k jai padarei, tikiuosi, buvo verta prarasti vienintel
ger dalyk, kur turjai, - pasak ir papurt galv.
Neinau, ar Keno odiai sukrt Hardin, ar tik pataik
skaudam viet, kur jo niris uvir ir isiver, taiau jis nurimo,
vilgteljo mane ir ijo i kambario. Tyliai stovjome klausyda
miesi, kaip jis ltai koja u kojos lipa laiptais.
14
 Kai dur trinkteljimas sudrebino nurimusius namus, atsi
sukau Ken ir suvaitojau:
- Labai atsipraau. A eisiu. Nenorjau, kad taip nutikt.
- Ne ne, bk ia tiek, kiek tau reikia. Visada esi laukiama pas
mus, - atsak Kenas ir abu su Karen apkabino mane.
- Nenorjau js supykdyti, - pasakiau. Jauiausi labai ne
smagiai, kad Kenas dl mans ivijo sn.
Karen pam mano rank ir spusteljo. Susierzins ir nuvargs
Kenas irjo mane.
- Tesa, a myliu Hardin, bet manau, kad mes abu inom, jog
tik tu turi teis pykti, - itar.

15
 Antras skyrius

TESA

Po vandens srove stovjau taip ilgai, kiek galjau itverti. Norjau

nusiprausti, kaip nors nusiraminti. Bet kartas duas nepadjo atsi
palaiduoti, kaip tikjausi. Negaljau galvoti apie niek, kas vyksta,
ir nuslopinti savo skausmo. Begalybs jausmas. Pastovus. Tarytum
gyvyb, kuri apsigyveno manyje, kartu yra ir tutuma, kuri nuolat
didja.
- Dl tos sienos jauiuosi baisiai. Pasisiliau sumokti, bet
Kenas atsisak, - pasakiau Lendonui ukuodamasi drgnus
plaukus.
- Tik nesijaudink dl to. Tau sav rpesi per akis. - Len
donas susirauk ir perbrauk ranka mano nugar.
- Niekaip nesuprantu, kuo virto mano gyvenimas, kaip nusi
ritau iki to. - sistebeilijau vien tak nenordama sutikti ge
riausio draugo aki. - Prie tris mnesius viskas buvo puiku. Drau
gavau su Nojumi, kuris niekad nebt taip pasielgs. Buvau artima
mamai ir sivaizdavau, koks bus mano gyvenimas. O dabar ne
turiu nieko. Visikai nieko. Net neinau, ar galsiu tsti praktik,
juk Hardinas irgi ten dirba, arba jis tikins Kristian Vens atleisti
mane, nes gali tai padaryt. - Paiupau pagalv nuo lovos ir stipriai
sugniauiau. - Jis neturi ko prarasti, o a turiu. Leidau jam visk
i mans atimti. Mano ankstesnis gyvenimas buvo paprastas ir
aikus. O dabar... kai mes... jis toks... kai mes.
Lendonas irjo mane iplts akis.

16
 - Tesa, tik neatsisakyk praktikos. Jis ir taip daug i tavs atm.
Neleisk jam dar ir ito, - beveik maldavo. - Tai vienintelis geras
dalykas, kuris gali nutikti gyvenant be jo - daryti, k nori, pradti
visk i pradi.
inojau, kad jis teisus, bet nra taip paprasta. Visas mano gy
venimas buvo susijs su Hardinu, net mano prakeikto automo
bilio da spalva. Nejuiom jis virto gija, suriusi vis mano
gyvenim, o jam ijus likau tarp griuvsi, kurie kakada buvo
mano gyvenimas.
Aprimusi nerytingai linkteljau Lendonui, jis ypteljo ir tar:
- Leisiu tau truput pailsti. - Tada apkabino mane ir pasisuko
eiti.
- Kaip manai, ar jis kada nors praeis? - paklausiau.
- Kas? - atsisuko Lendonas.
- Skausmas, - itariau beveik panibdom.
- Neinau... noriau tikti, kad taip. Laikas igydo... daugum
aizd, - atsak ir paguod mane savo miela pusiau ypsena,
pusiau grimasa.
Neinau, ar laikas mane igydys. Bet tikrai inau viena - jei ne
igydys, a neigyvensiu.

Vedamas rimiausi ketinim, sukaups neisenkant mandagu

m, kit ryt Lendonas ivert mane i lovos, kad sitikint, jog
neketinu mesti praktikos. Minut paaukojau padkos laikui Kenui
ir Karen - dar kart atsipraiau u skyl, kuri Hardinas imu
sienoje. Lendonas ramiai vairavo automobil nuolat vilgiodamas
mane, bandydamas padrsinti ypsena ir odiais. Bet vis tiek
jauiausi siaubingai.
Prisiminimai prislino, vos sukus stovjimo aiktel. Sniege
parklups Hardinas. Zedo pasakojimas apie laybas. Paskubomis
atrakinau main ir nriau vidun slptis nuo alio. sdusi au
tomobil krpteljau nuo vaizdo, kur ivydau upakalinio vaizdo
veidrodlyje. Akys raudonos, paakiai juodi. Siaubo filmo vaizd

17
ubaigia ipamp maiai po akimis. Man btinai reikia kosme
tikos.
Nuvaiavau parduotuv Walmart, vienintel iuo laiku jau
atidaryt, ir nusipirkau visko, ko man reikjo savijautai paslpti.
Tik neturjau nei ryto, nei jg kaip reikiant pasigrainti, todl
nebuvau sitikinusi, kad atrodau geriau.
O tai ir rodymas: kai atvykau Vance leidykl, mane pama
iusi Kimberl aikteljo. Pabandiau ispausti jai ypsen, bet ji
paoko i u stalo.
- Tesa, brangioji, kaip jautiesi? - isigandusi paklaus.
- Ar taip blogai atrodau? - susiraukiau.
- Ne, inoma, ne, - pamelavo ji. - Tik atrodai...
- Ivargusi. Tokia ir esu. Baigiamieji atm visas jgas, - pa
aikinau jai.
Kimberl linkteljo ir velniai nusiypsojo, bet kol jau savo
kabinet, vis laik jauiau nugar smeigtas jos akis. Darbo diena
buvo baisiai ilga, be galo ir krato, bet priepiet duris pasibeld
ponas Vensas.
- Laba diena, Tesa, - pasisveikino su ypsena.
- Laba diena, - istenjau.
- Usukau pasakyti, kad pastaruoju metu esu suavtas tavo
darbu, - ypteljo. - Dirbi geriau ir padarai daugiau smulkms u
mano tikruosius darbuotojus.
- Ai, man tai daug reikia, - pasakiau ir staiga balsas galvoje
primin, kad tik dl Hardino mane prim i praktik.
- Taigi dl to savaitgal noriu pakviesti tave konferencij
Sietle. Paprastai tokie renginiai bna nuobods, bet itas apie elek
tronin leidyb, ateities bang ir taip toliau. Susipainsi su daug
moni, suinosi visoki dalyk. Po keli mnesi Sietle ketinu ati
daryti skyri ir noriu asmenikai susitikti su keliais monmis, -
nusijuok. - Na, tai k pasakysi? Visos ilaidos bus apmoktos, i
vykstame penktadien popiet. Labai noriau, kad ir Hardinas

18
vaiuot. Ne konferencij, o Sietl, - paaikino supratingai yp
sodamasis.
Jeigu tik jis inot, kas vyksta.
- inoma, su mielu vaiuosiu. Labai jums ai u pasilym, -
pasakiau nepajgdama suvaldyti entuziazmo ir staigaus palen
gvjimo, kad ir man gali nutikti kas nors gero.
- Puiku. Liepsiu Kimberlei pateikti tau vis informacij ir pa
aikinti ilaidas... - kalbjo neriliai, o a msiau, kodl.
Mintis apie konferencij iek tiek numalino skausm. Pabsiu
toli nuo Hardino, nors Sietlas man visada primins, kad Hardinas
norjo mane ten nusiveti. Jis suter kiekvien mano gyvenimo
minut, skaitant ir vis Vaingtono valstij. Pajutau, kad kabinetas
m mati, o kambaryje pritrko oro.
- Kaip jautiesi? Kas tau? - paklaus susirpins ponas Vensas.
- Ai... nieko. iandien dar nieko nevalgiau ir nakt maai mie
gojau, - atsakiau.
- Stokis ir eik namo, darb galsi baigti namie, - paliep.
- Ne ne, viskas gerai...
- Sakau - eik namo. Leidykloje nra gydytojo. Apsieisim be
tavs, - patikino ir mosteljs ijo.
Susirinkau daiktus, tualete pasitikrinau, kaip atrodau - vaje,
vis dar baisiai - ir jau engiau lift, bet mane paauk Kimberl.
- Eini namo? - paklaus, o a linkteljau. - Hardinas blogai
nusiteiks, bk atsargi.
- K? I kur inai?
- Jis k tik mane ikeik, kad nepakvieiau tavs prie te
lefono, - nusiypsojo. - Net po deimto karto. Pamaniau, kad pati
jam paskambinsi mobiliuoju, jei norsi pasikalbti.
- Ai, - pasakiau, mintyse dkinga u supratingum. Gir
ddama Hardino bals per telefon tik dar labiau kankinsiuosi.
Kakaip nujau iki automobilio nenualpusi. Kai likau viena su
savo mintimis ir prisiminimais, rods, kad kania tik stiprja, kad

19
nra jokios provaists. Ir, inoma, kai mobiliajame pamaiau pen
kiolika praleist Hardino skambui ir deimt inui.
iaip taip nusiraminusi, kad galiau vairuoti, padariau tai, ko
labiausiai baiminausi - paskambinau mamai. Ji atsiliep po pirmo
signalo.
- Klausau?
- Mama, - suvaitojau. Sunkiai rinkau odius, bet dabar jau
turjau nuraminti mam.
- K jis padar?
Vienoda vis reakcija rod, kad Hardinas buvo tikrai pavo
jingas, tik a viena buvau akla.
- A... jis... - niekaip negaljau suregzti sakinio. - Ar galiu
grti namo, tik iandienai? - paklausiau.
- inoma, Tesa. Pasimatysim po poros valand, - atsak mama
ir baig pokalb.
Geriau, nei maniau, nors ne taip iltai, kaip tikjausi. Labai no
rjau, kad mama bt kiek panaesn Karen - mylinti su visais
trkumais. Norjau, kad bt velnesn, kad pajusiau malonum
turti mylini ir ujauiani mam.
sukau greitkel. Ijungiau telefon, kad nepadaryiau kokios
kvailysts, pavyzdiui, kad neperskaityiau Hardino inuts.

20
 Treias skyrius

TESA

Vaiuoti vaikysts namus - prasta ir paprasta, nereikalauja daug

dmesio. Pakeliui namo prisiveriau irkti kiekvien gars - nuo
irdiai rkiau taip garsiai, kiek leido jgos, kol skaudo gerkl.
Paaikjo, kad tai daug sunkiau, nei maniau, ypa dl to, kad ne
sijauiau rkianti. Man atrod, kad verkiu ir nykstu. Biau bet
k atidavusi, kad galiau grinti savo gyvenim pirmj dien
kolede. Biau paklausiusi mamos patarimo ir pakeitusi kamba
r. Mama nerimavo, kad Stef gali padaryti man blog tak. Jei tik
btume supratusios, kad didioji bda bus lus garbanius. Kad
jis visk atims ir uvaldys mane, trauks, sudraskys skutelius ir
imes iuklyn, ibarstys mane tarp dangaus ir ems, po savo
draug kojomis.
Iki mano nam - tik dvi valandos. Bet ivaiavusi studijuoti
dar nebuvau grusi. Jei nebiau isiskyrusi su Nojum, biau
daniau lankiusis namie. Vaiuodama pro jo nam, prisiveriau
irti tik keli.
sukau kiem ir beveik okte iokau i mainos. Bet prijusi
prie dur sudvejojau, ar belstis. Atrod keista taip elgtis, net ne
patogu lyg niekur nieko eiti vidun. Negi taip pasikeiiau ivykusi
mokytis?
Nutariau tiesiog paprastai eiti. Mama stovjo prie rudos
odins sofos, pasidaiusi, pasipuousi, su auktakulniais. Viskas
atrod taip pat: varu ir tobulai tvarkinga. Vienintelis skirtumas -
namas atrod maesnis. Gal dl to, kad pagyvenau Keno namuose.
21
K gi, mano mamos namas tikrai maas ir i lauko visai nepa
trauklus, utat skoningai rengtas. Puikiais paveikslais ir glmis
mama tobulai maskavo netikusi santuok. Dekoravimo strategij
taik ir tiui ijus, nes, mano manymu, tai tapo savotiku proiu.
ilti namai pakuteno man nos pastamu cinamono kvapu. Mama
visada dievino vako vakes ir laik j kiekviename kambaryje.
Prie dur nusiaviau batus inodama, kad jai nepatiks, jei priminsiu
sniego ant idealiai nuvakuot kietmedio grind.
- Teresa, ar nori kavos? - paklaus mama ir mane apkabino.
I mamos imokau dievinti kav, ir is ryys privert mane yp
telti.
- Taip, mielai.
Nusekiau paskui j virtuv ir atsisdau ant kduts. Nesivaiz
davau, kaip pradti pokalb.
- Na, tai ar papasakosi, kas nutiko? - paklaus tiesiai viesiai.
Giliai kvpiau ir prie atsakydama gurkteljau kavos.
- Mudu su Hardinu isiskyrm.
- Kodl? - mamos reakcija buvo abejinga.
- Na... jis pasirod ne toks, kaip tikjausi, - atsakiau. Sumiau
rankomis plikinamai kart puodel, kad atitraukiau dmes nuo
skaudi mini, ir pasirengiau atsakinti mamos klausimus.
- O ko i jo tikjaisi?
- Maniau, kad jis mane myli, - pasakiau. Neinau, ko tikjausi
i Hardino, bet maniau, kad jis mane myli, savaip, taip, koks jis yra.
- Vadinasi, daugiau nemanai, kad jis tave myli.
- Daugiau nemanau.
- Ir kodl pradjai taip manyti? - altai paklaus mama.
- Todl, kad pasitikjau juo, o jis mane baisiausiai idav. - i
nojau, kad nepasakosiu smulkmen, bet vis tiek keistai norjau ap
ginti Hardin nuo mamos teismo. Ibariau save u kvailum, kad
vis tiek apie j galvoju, nors jis aikiai parod, kad manimi dtas to
nepadaryt.
- Ar tau neatrodo, kad apie tai reikjo pagalvoti prie apsigy
venant su juo?
22
 - inoma, atrodo. Na, pirmyn, pasakyk, kokia kvaila esu, kad
taip ir sakei, - itariau.
- A tikrai tau taip sakiau, spjau, koks jis vaikinas. Reikia
saugotis toki vyr, kaip jis ir tavo tvas. Bet diaugiuosi, kad
viskas baigta, kol dar nebuvo normaliai prasidj. mons klysta,
Tesa. - Ant puodelio, i kurio mama atsigr, liko rausv lp da
vainiklis. - Esu tikra, kad jis tau atleis.
-Kas?
- Aiku, kad Nojus.
Kaip ji nesupranta? A tik norjau su ja pasikalbti, norjau,
kad ji mane paguost, o ne vl stumt Nojaus glb. Stovjau ir
irjau j, paskui apvelgiau kambar. Negi ji rimtai? Negali bti!
- Vien dl to, kad man nieko neijo su Hardinu, dar nereikia,
kad vl imsiu draugauti su Nojum, - atriau.
- Kodl ne? Tesa, turtum diaugtis, kad jis sutinka tau atleisti.
- K? Ar gali nors kart liautis? Dabar a visai nenoriu bti su
kuo nors, ypa su Nojum. - Norjau nusirauti plaukus. Arba nu
rauti mamai.
- Kaip suprasti - ypa su Nojum? Kaip gali taip apie j kalbti?
Nuo vaikysts jis tau buvo geriausia partija.
Atsidusau ir atsisdau.
- inau, mama. Nojus man labai patinka. Bet ne itaip.
- Tu nesupranti, k kalbi. - Mama atsistojo ir ipyl kav
kriaukl. - Teresa, kalbame ne apie meil, o apie pastovum ir
saugum.
- Man tik atuoniolika! - priminiau jai. A visai nenoriu
galvoti, kad turiau bti su nemylimu mogum vien dl pa
stovumo. Noriu pastovumo ir stabilumo, kaip pati tai suprantu.
Noriu mylti ir bti mylima.
- Beveik devyniolika. Ir jei dabar nebsi atsargi, paskui tavs
niekas nenors. O dabar eik ir susitvarkyk makia, nes Nojus gali
pasirodyti bet kuri minut, - prane mama ir ijo i virtuvs.
Turjau inoti, kad ia paguodos nerasiu. Geriau jau biau
vis dien pramiegojusi savo mainoje.
23
 *

Kaip ir buvo adta, Nojus pasirod po penki minui, bet ap-

sitvarkyt stengiausi tikrai ne dl to. irdama, kaip jis ateina
ms ma virtuv, nepajutau beveik nieko, k jauiau anksiau,
nors nemaniau, kad tai manoma.
- Labas, - iltai ir jaukiai nusiypsojo.
- Labas, Nojau, - atsakiau.
Nojus prisiartino, taigi atsistojau jo apkabinti. Nuo jo dvelk
iluma, megztinis kvepjo taip pat gardiai, kaip anksiau.
- Mane pakviet tavo mama, - paaikino Nojus.
- inau, - pasistengiau nusiypsoti. - Atsipraau, kad ji nepa
lieka tavs ramybje. Neinau, kodl ji taip elgiasi.
- O a inau. Ji nori, kad btum laiminga, - ustojo mam Nojus.
- Nojau, - perspjau.
- Ji paprasiausiai neino, kas tau yra laim. Ji nort, kad tai
biau a, nors taip ir nra, - lengvai gteljo peiais Nojus.
- Nepyk.
- Tesa, gana atsiprainti. A diaugsiuos inodamas, kad gerai
jautiesi, - patikino jis ir vl mane apkabino.
- Jauiuosi blogai, - pasiguodiau.
- Matau. Ar nori pasipasakoti?
- Neinau... ar nortum iklausyti? - visai netrokau dar kart
jo skaudinti pasakodama apie vaikin, dl kurio j palikau.
- Taip, manau, kad noriau, - atsak Nojus ir sipyls stiklin
vandens atsisdo prieais mane u stalo.
- Gerai... - daugiau nesiprieinau ir beveik visk jam papasa
kojau. Tik nutyljau sekso smulkmenas, nes jos buvo pernelyg as
menikos.
Nors... jau nebe. Bet man tebebuvo. Vis dar negaljau patikti,
kad Hardinas papasakojo savo draugams visk, kas buvo tarp
ms... tai buvo blogiausias dalykas. Blogesnis net u tai, kad pa
saks, jog myli mane, ir mums pasimyljus visk, kas tarp ms
buvo, pavert pajuoka ir pasityiojo su draugais.

24
 - Tikjau, kad jis gali tave skaudinti, tik nemaniau, kad viskas
bus taip blogai, - tar Nojus. Buvo pyks. Keista j tok matyti,
nes paprastai jis bna tylus ir ramus. - Tesa, tu jam per gera. Jis
igama.
- Nesuprantu, kaip galjau bti tokia kvaila - a jam visk pa
aukojau. inai, blogiausias dalykas pasaulyje yra mylti mog,
kuris nemyli tavs.
Nojus pam stiklin ir pasukiojo rankose.
- Papasakok apie tai, - velniai papra.
Norjau primuti save u tai, k pasakiau, k jam papasakojau.
Isiiojau, bet Nojus pertrauk dar nespjus man atsiprayti.
- Viskas gerai, - pasak ir nykiu paglost man rank.
Dieve, kaip noriau mylti Noj! Su juo biau daug laimin
gesn, jis niekada nepasielgt su manim taip, kaip Hardinas.
Nojus supranta, k praradau j palikusi, o tai nra daug. Jis i
vaiavo San Fransisko koled, o ne Vaingtono universitet, ir
a jam u tai labai dkinga. I ms isiskyrimo ijo bent vienas
geras dalykas: pastmjau j ivaiuoti i Vaingtono. Jis man pa
pasakojo, k tyrinja Kalifornijoje. Jam ijus, saul jau buvo nusi
leidusi; supratau, kad mama vis laik, kol jis sveiavosi, prabuvo
savo kambaryje.
Per sodel nujau iki iltnamio, kuriame praleidau didij dal
savo vaikysts. Per savo atvaizd pavelgusi vid, pamaiau nu
divusius augalus ir gles. i netvarka visikai atitiko dabartin
mano savijaut.
Svarsiau, kiek daug turiu nuveikti. Reikia susirasti, kur gy
venti, ir persiveti daiktus i Hardino buto. Labai rimtai galvojau
tiesiog visk ten palikti, bet negaljau. Neturjau kit drabui, tik
tuos, kurie ten, o svarbiausia, man reikjo knyg.
Isimiau i kiens telefon ir jungiau. Po sekunds mano
dut buvo pilna ir pasirod balso pato simbolis. Balso pra
neim neklausiau, tik greitosiomis pervelgiau inutes, tiksliau,
siuntjus. Visos, iskyrus vien, buvo nuo Hardino.

25
 Man para Kimberl: Kristianas liep tau perduoti, kad rytoj
liktum namie, nes popiet vis tiek nieko nebus, nes reikia perdayti
pirm aukt. Todl lik namie. Jei ko reiks, pranek. Xx.
Labai palengvjo, kad rytoj tursiu laisv dien. Praktika man
patiko, bet miau galvoti, ar nereikt mesti universiteto, ar gal
apskritai ivaiuoti i Vaingtono. Student miestelis nra labai di
delis, kad nesutikiau Hardino ir jo draug. Visai nenoriu nuolat
prisiminti, k patyriau su Hardinu. Bet... ko norjau, t ir turiu.
vid grau nuo alio pastirusiomis rankomis ir veidu.
Mama sdjo krsle ir skait urnal.
- Ar galiu inakt pernakvoti? - paklausiau jos. Mama dirs
teljo mane.
- Taip. Rytoj sugalvosim, kaip tau grti bendrabut, - pasak
ir skait toliau.
Nutarusi, kad vakar daugiau nieko gero i mamos nesu
lauksiu, nujau savo senj kambar. Jis buvo toks, kok pa
likau. Mama nieko nepakeit. Nesivarginau nusivalyti makiao
ir ikart atsiguliau. Sunkiai, bet prisiveriau umigti, mstydama
apie laikus, kai mano gyvenimas buvo daug geresnis. Iki sutinkant
Hardin.
Paadino vidurnakt suskambjs telefonas. Neirjau, kas
skambina, tik msteljo mintis, ar Hardinas dabar apskritai gali
umigti.

Kit ryt ieidama darb mama tepasak paskambinsianti uni

versitet ir papraysianti j leisti man grti bendrabut, tik kit
pastat, kuo toliau nuo mano senojo. Ivaiavau universitet, bet
paskui nutariau usukti but, todl skubiai isukau i kelio, kad
nepersigalvoiau.
Prie namo dukart apirjau stovjimo aiktel, iekodama
Hardino mainos. sitikinusi, kad jo nra arti, pastaiau auto
mobil ir per snieg nuskubjau prie dur. Kol pasiekiau vestibiul,
mano dinsai perlapo, tad baisiai sualau. Stengiausi galvoti apie
visk, iskyrus Hardin, bet pasirod, kad tai nemanoma.
26
 Hardinas turt siaubingai mans neksti, jeigu taip rytingai
sugriov mano gyvenim, o paskui nuviliojo but toli nuo vis
pastam. Ko gero, dabar didiuojasi savimi priverts mane taip
kentti.
Kol grabaliojau rakt, rakindama ms buto duris, apm toks
panikos priepuolis, kad vos neisitiesiau ant grind.
Kada tai liausis? Ar bent apsilps?
Nujau tiesiai miegamj, isitraukiau lagamin i spintos ir
visai nesaugodama sugrdau visus savo drabuius. Nuolat vilg
iojau staliuk prie lovos, kur mauose rmeliuose stovjo be
siypsani mudviej su Hardinu nuotrauka prie Keno vestuves.
Gaila, kad viskas buvo tik apgaul. Pasilenkusi per lov iupau
j ir djau ant grind. Atsitrenks plyteles, stiklas subyrjo i
pulius. Nuropojau per lov, pamiau nuotrauk ir sudraskiau tiek
skuteli, kiek pajgiau. Kol galiausiai miau dusti be kvapo, nes ne
jutau, kad vis laik kukioju.
Susirinkau knygas ir sumeiau jas tui d. Instinktyviai
pamiau ir Hardino Vtr kaln; jis nepasiges jos ir, jei nuoirdiai,
man j skolingas, kad jau visk i mans atm.
m pertti gerkl. Nujau virtuv atsigerti vandens. Atsi
sdau prie stalo ir leidau sau kelias minutes apsimesti, jog nieko
nevyko. Pamirus, kad ateinanias dienas leisiu viena, pavyko
apsimesti, kad Hardinas netrukus gr namo po paskait, nusi
ypsos man ir pasakys, kad mane myli, kad per dien mans pa
siilgo. Paskui pasodins ant spintels ir aistringai ims buiuoti,
myls...
Trinkteljusios durys iblak mano apgailtinas fantazijas.
Tarpduryje ivydusi Hardin, paokau nuo kds. Mans jis
nemat, nes irjo per pet. tamsiaplauk su juoda tunika.
- Taigi ia... - pradjo jis ir nutilo ant grind ivyds mano
krepius.
Stovjau sustingusi, kol jo akys valgsi po but ir pagaliau ap
sistojo virtuvje, o ivydusios mane isiplt i nuostabos.
- Tesa? - itar, lyg dvejot, jog a i tikrj egzistuoju.
27
 Ketvirtas skyrius

TESA

Atrodiau siaubingai. Apsmuk dinsai ir sportinis megztinis, va

karyktis nusitryns makiaas, susivl plaukai. irjau mergi
n, stovini jam u nugaros. Jos garbanoti rudi plaukai ilkinmis
bangomis vilnijo per nugar. Truput, bet tobulai pasidaiusi. Bet
juk ji i t moter, kurioms vis pirma to ir nereikia. inoma, ji to
kia. Pasijutau paeminta... panorau prasmegti kiaurai, inykti iai
avingai merginai i aki.
Kai pasilenkiau pakelti nuo grind lagamino, Hardinas, regis,
prisimin vieni ir atsisuko j.
- Tesa, k tu ia veiki? - paklaus mans. Pasitryniau prida
ytas akis, tad jis savo naujosios draugs papra: - Ar gali mus
minutei palikti?
Ji pavelg mane, linkteljo ir nuingsniavo koridoriumi.
- Negaliu patikti, kad tu ia, - tar Hardinas ir jo virtuv.
Vilkdamasis vark netyiom pakl paprastus baltus marki
nlius ir apnuogino degus kn. Tatuiruot ant jo pilvo - nirios
susipynusios medio akos - erzino mane. Prasi palieiama. Man
ji labai patiko, labiausiai i vis jo turim. Tik dabar jis ir medis
man atrod labai panas. Abu bejausmiai. Abu vienii. Medis bent
jau gali sualiuoti. Hardinas - ne.
- A... a jau einu, - iaip taip istenjau. Jis atrod toks to
bulas, toks graus. Tikras grauolis nelaim.
- Bk gera, leisk man paaikinti, - maldavo jis. Pastebjau
juodus ratilus jam po akimis, dar tamsesnius nei manieji.
28
 - Ne. - Vl pasilenkiau paimti krepi, bet jis sugrieb juos ir
numet ant grind.
- Tesa, praau tik dviej minui.
Dvi minuts ia su Hardinu - labai daug, bet privalau tai
padaryti, kad galiau toliau gyventi. Atsidusau ir atsisdau
stengdamasi sulaikyti bet kok gars, kuris iduot mano abe
jingum. Hardinas aikiai nustebo, bet skubiai atsisdo prieais
mane.
- Regis, laiko veltui neleidi, - ramiai pasakiau linkteljusi
duris.
- K? - ne i karto suprato Hardinas, tik vliau prisimin tam
siaplauk. - Mes kartu dirbam. Jos vyras laukia apaioje su nau
jagime dukrele. Jie ieko naujo buto, todl ji panoro pamatyti
ms... buto plan.
- Isikraustai? - paklausiau.
- Nesikraustyiau, jeigu liktum. Bet nematau reikalo gyventi
ia be tavs. Tiesiog svarstau, k rinktis.
Pajutau palengvjim, bet savisaugos mechanizmas nedels
damas primin - jeigu jis ir nemiega su ta tamsiaplauke, dar ne
reikia, kad nemiega su jokia kita.
- Manai, galiau atsivesti k nors ms but? Juk prajo tik
dvi dienos - negi taip blogai apie mane galvoji? - Hardinas susi
nervino. - Taip, inoma, kad pagalvojai!
Piktai linkteljau. Hardino veidu nuslinko skausmo elis, bet
po akimirkos jis pripaino pralaimjs.
- Kur buvai inakt? Buvau tvo namuose, bet neradau tavs.
- Pas mam.
- Aaa, - Hardinas irjo savo rankas. - Tai abi visk isiai-
kinot?
Pavelgiau jam tiesiai akis. Netikjau savo ausimis, kad jam
pakanka lumo klausinti mans apie mano eim.
- Tai ne tavo reikalas.
Hardinas norjo mane paliesti, bet susilaik.
- Tesa, a labai tavs ilgiuosi.
29
 Lioviausi kvpuoti, bet prisiminiau, kaip puikiai jis moka ma
nipuliuoti monmis. Todl nusisukau.
- Kurgi ne.
Nors mano jausmai kunkuliavo, negaljau leisti sau palti jo
akivaizdoje.
- Tikrai, Tesa. inau, kad sumoviau graiausi savo gyvenimo
laik, bet a myliu tave. Man reikia tavs.
- Gana, Hardinai. Pasitaupyk jgas ir laik. Daugiau mans ne
vediosi u nosies. Gavai, ko norjai, ko dar tau reikia?
- Visko. - Hardinas paliet man rank, bet a j atstmiau. -
Myliu tave. Praau suteikti prog visk itaisyti. Tesa, man reikia
tavs. Man reikia tavs. Tau irgi mans reikia...
- Ne, man tavs visai nereikia. A puikiai gyvenau ir be tavs.
- Puikiai nra laimingai, - tar jis.
- Laimingai? - nusiaipiau. - O k, a dabar laiminga? - Jis dar
drsta aikinti, kad padar mane laiming! Jis tikrai padar mane
laiming! Labai laiming... kakada.
- Kaip gali ia sdti ir sakyti, kad netiki, jog a tave myliu?
- Todl, kad inau, jog nemyli. Tu tik aidei. A tave myljau,
o tu manim tik naudojaisi.
Hardino akys sudrko nuo aar.
- Bk gera, leisk man rodyti, kad myliu tave. Tesa, padarysiu
bet k. Bet k.
- Tu jau pakankamai man rodei, Hardinai. Sdiu ia tik dl
vienos prieasties - kad iklausyiau, k nori man pasakyti, o
paskui pradsiu nauj gyvenim.
- Nenoriu, kad pradtum nauj gyvenim, - paprietaravo jis.
Garsiai atsidusau.
- Nesvarbu, ko nori tu! Svarbu, kad mane skaudinai.
- O tu adjai niekada mans nepalikti, - tyliai itar jis.
Nepasitikiu savimi, kai jis taip elgiasi. Pykstu, kad jo kania
veikia mane, veria elgtis neprotingai.
- Sakiau, kad nepaliksiu tavs, jeigu nesuteiksi tam pagrindo.
Bet tu pats kaltas.
30
 Dabar pagaliau supratau, kodl Hardinas visada nerimavo, kad
galiu j palikti. Maniau, jis paranojikai nori bti man geras, bet
klydau. Labai klydau. Jis suprato, kad visk suinojusi pabgsiu
nuo jo. Turiau pabgti tuojau pat. Teisinau j u tai, k igyveno
vaikystje, bet dabar susimsiau, ar tik jis ir apie tai neprimelavo?
Visk melavo.
- Daugiau nebegaliu. A tavim pasitikjau. Hardinai, a pasi
tikjau tavim kiekviena savo kno lstele - priklausiau nuo tavs,
myljau tave. O tu manim tik naudojaisi. Ar bent nutuoki, kaip a
jauiuosi? Kad visi aiposi i mans ir juokiasi man u nugaros -
skaitant ir tave, kuriuo labiausiai pasitikjau.
- inau, Tesa, inau. Negaliu apsakyt, kaip labai gailiuosi.
Neinau, kas man ujo, kad laybos pasirod svarbiau u tave.
Maniau, viskas bus paprasta... - teisinantis jam drebjo rankos. -
Maniau, permiegosi su manim ir visk baigsim. Bet tu buvai tokia
usispyrusi ir tokia... paslaptinga, kad nepajutau, kaip miau
nuolat apie tave galvoti. Sddavau kambaryje ir kurdavau planus,
kaip tave pamatyti, net jei k tik ginijoms. Po tos dienos prie
upelio jau nemaniau, kad tai tik laybos, tik niekaip nenorjau sau
to pripainti. Kovojau su savim, nerimavau dl savo vardo - inau,
kad tai kvaila, bet stengiuosi bti nuoirdus. O kai visiems papa
sakojau, kas nutiko, nesakiau, k mes i tikrj darm... negaljau
taip su tavim pasielgti, jau ir i pradi. Prikriau visoki nes
moni, ko net nebuvo, ir jie patikjo.
Man i aki itryko kelios aarls ir Hardinas ities rank,
kad jas nuluostyt. Nespjau atsitraukti, jo ranka paliet mano
deganius skuostus. Sukaupiau visas jgas, kad nepalinkiau prie
jo delno.
- Man sunku tave toki matyti, - sumurmjo.
Usimerkiau ir vl atsimerkiau beviltikai stengdamasi su
laikyti aaras. Sdjau tyldama, o Hardinas ts:
- Prisiekiu, buvau pradjs pasakoti Neitui ir Loganui apie
upel, bet pajutau pykt, net pavyd, vien pagalvojs, kad jie
suinos, k padariau... kaip tu jauteisi, todl pasakiau jiems, kad tu
man davei... tiesiog pribriau.
inojau, kad jo melas apie tai, kas nutiko, buvo ne k geriau,
nei papasakoti jiems ties. Bet kakodl man palengvjo, kad
mudu su Hardinu esam vieninteliai, inantys, kas tada tarp ms
nutiko - tik mes inojom savo smulkmenas.
Kakas ia negerai. Ko gero, jis ir vl meluoja - niekada nesu
prasiu, - o jau pradedu juo tikti. Po velni, kas man yra?
- Net jei ir patiksiu, negaliu tau atleisti, - atsakiau. Imirk-
iojau aaras, o Hardinas nuleido galv ant rank.
- Tu mans nemyli? - paklaus irdamas pro pirtus.
- Myliu, - prisipainau. Mano odiai sunkiai prislg mus
abu. Hardinas nuleido rankas ir taip irjo mane, kad miau
gailtis to, k pasakiau. Vis dlto tai yra tiesa. A j myliu. Pernelyg
labai j myliu.
- Tai kodl negali man atleisti?
- Todl, kad to negalima atleisti. Tu man ne tik melavai. Tu
atmei man nekaltyb, kad laimtum laybas - ir parodei visiems
mano kruvin paklod. Ar galima tau atleisti?
Hardinas nuleido rankas. Rykiai aliose jo akyse viet ne
viltis.
- Atmiau nekaltyb, nes myliu tave! - pasak. Smarkiai pa
puriau galv, o jis ts: - Tiesiog neinau, kas esu be tavs.
Nusisukau.
- Daugiau tai nesuveiks ir abu tai inom, - atsakiau, kad pasi
jusiau geriau. Labai sunku sdti prieais j ir matyti, kaip jis kan
kinasi, bet kartu mano teisingumo jausmas sak, kad matydama jo
skausm malinu savj... kakaip.
- Kodl nesuveiks? Mes puikiai...
- Hardinai, viskas tarp ms buvo paremta melu. - Jo skausmas
staiga man suteik pasitikjimo, todl pridriau: - Be to, pairk
save ir pairk mane.
Nenorjau to pasakyt, bet jo veidas, kai priminiau didiausi
jo nepasitikjim dl ms santyki - nors jis kak manyje ir
32
nuud, - parod man, kad jis to nusipeln. Hardinas visada ne
rimavo, kaip mudu atrodome kartu, kad esu jam per gera. O dabar
visa tai idjau tiesiai viesiai.
- Tu kalbi apie Noj? Mateisi su juo? - paklaus Hardinas. A
net isiiojau nuo tokio jo ryto. Akyse ibjo aaros, o a turjau
sau priminti, kad jis savo valia tai padar. Visk sugriov.
- Taip, maiausi. Bet su mumis tai nesusij. Tu pats kaltas -
vaiktinji, po galais, kur nori, ir elgiesi su monmis, kaip nori.
Tau nerpi, kas bus toliau, ir tikiesi, kad visi bus patenkinti tuo,
kaip yra! - suukau ir atsistojau.
- Ne, Tesa, tai netiesa! - kteljo ir jis, o a tik uveriau akis.
Hardinas patyljo, paskui atsistojo, pairjo pro lang ir atsisuko
mane. - Gerai, taip, galbt. Bet tu man tikrai labai svarbi.
- K tu sakai! Apie tai reikjo pagalvoti prie giriantis savo
pergalmis, - ramiai atsakiau.
- Savo pergalmis? Po velni, ar tu ia rimtai? Man tu jokia
pergal - tu man esi viskas! Tu mano gyvyb, mano skausmas,
mano irdis, mano gyvenimas!
Hardinas eng prie mans. Labiausiai lidino, kad iuos gra
iausius odius jis ne itar, o irk.
- Deja, per vlu! - surikau ir a. - Negi manai, kad galiu taip
paprastai...
Hardinas uklupo mane netiktai - apkabino ranka mano
kakl ir prisitrauks prispaud lpas prie manj. Pastama jo
lp iluma vos neparklupd mans. Kol mano protas suvok, kas
vyksta, lieuvis jau aid su Hardino lieuviu. Hardinas su palen
gvjimu sudejavo, bet a pabandiau j atstumti. Nesiliaudamas
mans buiuoti, jis sum mano rankas deln ir prispaud sau prie
krtins. I vis jg stengiausi itrkti i jo gniaut, bet mano
lpos atsitraukti nenorjo. Hardinas atbulomis nustm mane
iki spintels, viena ranka tebelaikydamas u kaklo. Visas mano
skausmas ir irdgla m nykti ir pamau jo glbyje nurimau. Tai
buvo negerai, bet labai gera. Bet vis tiek negerai. Atstmiau j. Har
dinas band vl paliesti mano lpas, bet a nusisukau.
33
 - Ne, - pasakiau.
Jo akys suvelnjo.
- Bk gera... - maldavo jis.
- Ne, Hardinai, man reikia eiti.
- Kur eiti? - paklaus paleids mano rankas.
- A... dar neinau. Mama bando grinti mane bendrabut.
- Ne, ne... - Hardinas papurt galv ir piktai pasak: - Tu gyveni
ia, negrk bendrabut. - Ir persibrauk rankomis plaukus. - Tai
a turiau ieiti. Bet labai praau likti ia, kad inoiau, kur esi.
- Tau nereikia inoti, kur esu.
- Pasilik, - pakartojo Hardinas.
Jei biau buvusi visikai sau sininga, biau norjusi likti
su juo. Norjau pasakyti jam, kad myliu j labiau u gyvenim. Bet
negaljau. Atsisakiau pasilikti ir bti mergina, kuri leidia vai
kinui elgtis su ja bet kaip. Pasimiau krepius ir pasakiau vienintel
dalyk, dl kurio jis nesekt i paskos.
- Turiu eiti, mans laukia Nojus ir mama, - pamelavau ir
nujau dur link.
Jis nesivijo mans, o a neleidau sau atsisukti ir pairti, kaip
jis kankinasi.

34
 Penktas skyrius

TESA

lipusi savo main kakaip nepratrkau raudoti. Tik sdjau

ir spoksojau pro lang. Sniegas lipo prie priekinio stiklo ir slp
mane viduje. Vjas chaotikai avo, nedamas ir sukdamas snieg,
kol mane visikai uklojo. Kiekviena snaig, nusileidusi ant stiklo,
stat sien tarp iaurios tikrovs ir mano automobilio.
Negaljau atsitokti, kad Hardinas atjo but kaip tik tada,
kai ten buvau a. Tikjausi daugiau jo nesutikti. Beje, taip gal ir
geriau, ne dl kanios, bet apskritai. Dabar bent jau galsiu pa
bandyti ubaigti pragaiting savo gyvenimo laikotarp. Norjau
tikti juo ir tuo, kad jis mane myli, bet i situacij patekau tik dl
savo pasitikjimo juo. Jis gali vaizduoti k nori, bet daugiau takos
man neturi. Net jeigu ir myli mane - k tai keiia? Nebebus kaip
anksiau - niekur nedings poktai, melagingos pagyros apie mus,
melas.
Labai noriau stengti ilaikyti t but viena, likiau jame
gyventi, o Hardinui liepiau ieiti. Nenoriu grti bendrabut ir
gyventi su nauju mogumi - nenoriu vaidinti draugysts. Kodl
viskas turjo prasidti nuo melo? Jeigu btume susij kitaip,
btume galj gyventi tame bute, juoktis ant sofos ar buiuotis
miegamajame. Deja... sdjau savo mainoje viena ir neinojau,
kur vaiuoti. Kai pagaliau jungiau varikl, mano rankos buvo
altos kaip ledas. Ir kodl be nam negaljau likti vasar?
Vl pasijutau Ketrina, tik ne i Vtr kalno, kaip visada. kart
buvau Ketrina i Nortangerio abatijos: sukrsta ir priversta viena

35
eiti per gyvenim. Net jei man, pamestai ir sutrikusiai, nereikia ke
liauti i Nortangerio keturiasdeimt kilometr, vis tiek kankinausi
kaip ji. Tik negaljau apsisprsti, kok vaidmen ioje knygoje at
likt Hardinas. Viena vertus, jis kaip Henris, sumanus ir smo
jingas, puikiai imano literatr, kaip ir a. Taiau Henris daug
malonesnis u Hardin, todl is labiau primena pasiptus ir stor
iev Don.
Vaiuodama per miest niekur suvokiau, kad Hardino o
diai padar man didesn poveik, nei biau norjusi pripainti.
Jo praymas pasilikti beveik sudliojo ukes dlion, kad vl bt
k dauyti. Neabejojau, jog jis nori mane susigrinti tik dl to,
kad rodyt galintis tai padaryti. Juk man ivaiavus jis nei pa
skambino, nei para inuts.
Prisiveriau nuvaiuoti student miestel ir ilaikyti bai
giamj semestro egzamin prie iemos atostogas. Per egzamin
jauiausi labai vienia, atrod netiktina, kad niekas i aplinkini
nenutuokt, k man teko igyventi. Man atrod, kad apsimestin
ypsena ir trumpas pokalbis gali iblakyti sielvart.
Paskambinau mamai pasidomti apie nauj bendrabut. Jai murm
teljus nelinkiu skms4, ikart padjau ragel. Pasivainjusi
po miest be tikslo pastebjau, kad atsidriau per kvartal nuo
Vance leidyklos, ir pamaiau, kad jau penkta vakaro. Nenorjau
inaudoti Lendono ir vl siprayti Keno namus. inojau, kad jis
neprietaraut, bet bt nesininga painioti Hardino eim mu
dviej reikalus. Ir jei nuoirdiai - tie namai saugo per daug prisi
minim. Man per daug. Pravaiavau moteli pristatyt gatv ir su
stojau prie vieno, graiai atrodanio. Staiga topteljo, kad iki iol
dar nesu viena nakvojusi motelyje, bet i ties daugiau ir netu
rjau, kur vaiuoti.
Neauktas vyrikis registracijoje atrod gantinai draugikas,
nusiypsojo ir papra vairuotojo paymjimo. Po keli minui
padav man rakt ir kortel su Wi-Fi belaidio ryio kodu. Usi
sakyti kambar daug paprasiau, nei maniau, tik iek tiek brangiau,
bet nenorjau apsistoti bet kur kuo pigiau ir rizikuoti savo saugumu.
36
 - Tiesiai ir kair, - ypsodamasis paaikino registratorius.
Padkojusi jam ijau kandant alt. Pavaiavau maina iki
savo busimojo kambario, kad nereikt toli tempti krepi.
tai kas esu dl to nerpestingo, egoisto vaikino: gyvenu mo
telyje, viena, visas mano turtas subruktas krepius. Neturiu k
atsiremti, iskyrus mog, kuris visada visk planuoja.
Pasimusi vien krep, urakinau automobil, kuris alia sto
vinio BMW atrod kaip dut ant rat. Vos spjau pagalvoti,
kad blogiau jau negali bti, vienas krepys netyia isprdo ir
nukrito ant snieguoto aligatvio. Drabuiai ir kelios knygos
lepteljo paliugus snieg. Laisva ranka visk sugriebiau, tik
baiminausi pairti knygas - nebiau itvrusi, jei kartu su
manim iandien prat ir mano brangiausias turtas. Tik ne
iandien.
- Panele, leiskit jums padti, - igirdau vyrik bals ir ivydau
rank, kuri nusileido man padti. - Tesa?
Sutrikusi pakliau galv ir pamaiau mlynas akis bei susir
pinus veid.
- Trevorai? - itariau, nors maiau, kad tai jis. Atsistojau ir ap
sidairiau. - K tu ia veiki?
- Klausiu tavs to paties, - nusiypsojo jis.
- Na... a... - prikandau apatin lp. Bet Trevoras nelauk
mano pasiteisinimo.
- Vandentiekis sugedo, todl esu ia.
Jis pasilenk ir pam kelis mano daiktus. Kilsteljs antakius
ities man permirkus Vtr kaln. Paskui padav kelis lapius
megztukus ir Puikyb ir prietarus.
- Praom... ita smarkiai nukentjo, - lidnai itar.
Kurgi ne, juk likimas tyiojasi i mans.
- Taip ir maniau, kad tau patinka klasika, - pasak draugikai
ypsodamasis.
Trevoras pam mano krepius, o a su dkingumu linkteljau
ir isitraukusi kortel atrakinau kambar. Buvo vsu, todl ne
delsdama nujau prie ildytuvo ir jungiau j visu galingumu.
37
 - Kai pagalvoji, taip ildydami elektros sskaitomis jie gali
ir nesirpinti, - pastebjo Trevoras ddamas mano krepius ant
grind.
ypteljau ir pritardama linkteljau. Surinkau drabuius, kurie
buvo sukrit snieg, ir numeiau u duo uuolaidos. Grus
savo kambar, kuris apskritai net nebuvo mano, pasitiko nejauki
tyla, nes ia esant mog vos painojau.
- Ar tavo butas ia netoliese? - paklausiau nordama iek tiek
prablakyti tyl.
- Namas. Taip, madaug u pusantro kilometro. Noriu gyventi
ariau darbo, o i ia niekada nepavluosiu.
- Gera mintis... - pamaniau, kad ir man reikt taip padaryti.
Su kasdieniais drabuiais Trevoras atrod visai kitoks. Maiau
j tik su kostiumais, o ne su paprastais mlynais dinsais ir
raudonu sportiniu megztuku, visada tvarkingai susiukavus, bet
ne susivlus.
- A irgi taip manau. Tu viena? - paklaus irdamas grindis,
akivaizdiai nejaukiai jausdamasis dl smalsavimo.
- Taip. A viena, - atsakiau turdama galvoje daug daugiau,
nei jis ino.
- Nenoriu bti nemandagus. Klausiu, nes man rodos, kad tavo
draugui a nelabai patinku, - nusijuok Trevoras ir nubrauk nuo
kaktos juod plauk sruog.
- Ai, Hardinui niekas nepatinka, nepriimk to asmenikai. -
Rakinjau nagus. - Beje, jis jau nebe mano draugas.
- Oi, atsipraau. A maniau, kad vis dar.
- Buvo... lyg ir.
Buvo? Jis sak, kad buvo. Bet paskui Hardinas prikalbjo daug
dalyk.
- Dar kart atsipraau. A visada prikalbu, ko nereikia, - yp
teljo Trevoras.
- Viskas gerai. A jau nekreipiu dmesio, - atsakiau ir i
krausiau likusius krepius.

38
 - Gal man ieiti? Nenoriau trukdyt, - Trevoras pasisuko eiti
lyg rodydamas, kad jo ketinimas nuoirdus.
- Ne ne, pasilik. inoma, jeigu nori. Tu man visai netrukdai, -
skubiai susigriebiau.
Kas ia dabar?
- K gi, jeigu jau sikrei, mielai pasiliksiu, - sutiko Trevoras ir
atsisdo ant kds prie stalo.
Apsidairiau, kur man paiai atsissti, ir galiausiai pritpiau
ant lovos krato. Pakankamai toli nuo jo, vadinasi, kambarys tikrai
erdvus.
- Na, tai kaip tau patinka Vance leidykloje? - paklaus jis,
pirtais vediodamas medinio stalo linijas.
- Labai patinka. Labiau, nei tikjausi. Praktikai tai mano
svajoni darbas. Tikiuosi, baigusi studijas sulauksiu pasilymo
dirbti.
- inai, man atrodo, kad to pasilymo sulauksi daug greiiau.
Kristianui tu labai patinki. Andien per pietus tik ir kalbjo apie
rankrat, kur prajusi savait atmetei. Sak, turi ger ak, o i jo
tai didiulis komplimentas.
- Tikrai? Jis taip pasak? - negaljau sulaikyti ypsenos. Tai
buvo neprasta ir visai nepageidautina, bet netiktai labai paguod.
- Taip. Kaip manai, kodl jis pakviet tave konferencij? I
ms vaiuojam tik keturiese.
- Keturiese? - pasitikslinau.
- Taip. A, tu, Kristianas ir Kim.
- A ir neinojau, kad vaiuoja Kim. - Beviltikai tikjausi, kad
ponas Vensas mane pakviet ne tik i pareigos dl mano santyki
su Hardinu, geriausio savo draugo snumi.
- Jis nepajgt be jos igyventi savaitgalio, - nusijuok Tre
voras. - Aiku, be jos organizacini gebjim.
- Na taip. O kodl tu vaiuoji? - paklausiau nusiypsojusi ir
mintyse skliau sau antaus. - Klausiu, kodl vaiuoji, nes juk dirbi
finans skyriuje, - bandiau paaikinti.

39
 - A supratau. Jums, knygiams, visai nereikia mogaus skai
iuotuvo, - pavart akis Trevoras, o a nusijuokiau. I tikrj nu
sijuokiau. - Netrukus Sietle jis atidarys filial, todl vaiuojam su
sitikti su galimu investuotoju. Be to, apvelgsim vietov, jis nori
sitikinti, kad sprendimas buvo teisingas, o Kimberl turs patik
rinti, ar mums patiks pastatas tiks ms darbui.
- Ar tu usiimi ir nekilnojamuoju turtu?
Kambarys pagaliau suilo, todl nusiaviau batus ir parieiau
kojas po savim.
- Ne, visai ne, bet moku skaiiuoti, - pasigyr Trevoras. - Pa
matysi, bus smagu. Sietlas labai graus miestas. Ar esi jame buvusi?
- Taip, jis man labai patinka. Ne dl to, kad daugiau nelabai
kur esu buvusi...
- Man irgi. A i Ohajo, todl maiau nelabai daug. Palyginti su
Ohaju, Sietlas - tikras Niujorkas.
Pajutau, kad man tikrai domu artimiau painti Trevor.
- Kodl atvaiavai Vaington?
- Na, bebaigiant auktj mir mano mama, todl norjau
tiesiog ivaiuoti. Juk yra tiek daug dalyk, kuriuos norisi pa
matyti, ar ne? Prie pat mirt jai paadjau, kad nepraleisiu savo
gyvenimo tame baisiame mieste, kuriame gyvenom. Kai mane
prim Vaingtono universitet, tai buvo geriausia ir blogiausia
mano diena gyvenime.
- Blogiausia? - paklausiau.
- T dien ji mir. Ironika, ar ne? - Trevoras lidnai ypteljo.
Labai grau, kai jis taip kilsteli tik pus lp.
- Labai gaila.
- Nereikia. Ji buvo ne io pasaulio mogus. Buvo per gera,
supranti, k noriu pasakyt? Mes turjom ilgiau bti kartu, negu
mums buvo skirta, bet vis tiek nieko nekeisiau, - atsak Trevoras,
tada plaiai man nusiypsojo ir mosteljo: - O kaip tu? Ar ketini
ia apsigyventi su visam?
- Ne. Visada norjau gyventi Sietle. Bet pastaruoju metu
svarstau ivaiuoti kur nors toliau, - prisipainau.
40
 - Tu teisi. Turi pakeliauti ir pamatyti visk, kas manoma.
Tokios moters kaip tu negalima laikyti dutje. - Tikriausiai
mano veide Trevoras ivydo kak keista, nes staigiai pridr: -
Atsipraau... Tik norjau pasakyti, kad gyvenime gali daug nu
veikti. Matau, kad esi labai talentinga.
Nerpjo, k jis kalba. Pradiugino tai, kad pavadino mane
moterimi. Vis gyvenim jauiausi vaiku, nes visi mane tokia laik.
Trevoras yra vienintelis draugas, naujas draugas, bet labai diau
giausi, kad i bjauri dien jis buvo su manimi.
- Ar jau pietavai? - paklausiau.
- Dar ne. kalbinju save usisakyti pic, kad nereikt eiti t
baisi pg, - nusijuok.
- Galtume pasidalyti pusiau, - pasiliau.
- Sutarta, - sutiko Trevoras. Jau seniai maiau tok patenkint
mog.

41
 etas skyrius

HARDINAS

Mano tvas gali atrodyti neapsakomai kvailas; tok veid jis nutai
so tada, kai bando elgtis tvikai - kaip dabar kad tarpduryje stovi
sukryiavs rankas.
- Hardinai, ji ia nebegr, ji ino, kad ia j rasi.
Tvardiausi, kad nesuvaryiau jam dant. Todl, pajuts dilg
iojim rankose, tampiau plaukus. kart aizdos buvo gilesns.
Sudaus sienel, rankas susialojau labiau, nei maniau. Bet tai
niekis, palyginti su tuo, kaip jauiausi. Iki iol neinojau, kad gali
taip skaudti. Ne fizikai, nuo sueidim.
- Snau, a manau, kad privalai duoti jai laisv.
Po velni, kuo jis save laiko?
- Laisv? Jai nereikia laisvs! Ji turi grti namo! - surikau.
Sena kaimyn atsisuko ir pavelg mus; mosteljau jai ranka.
- Nebk lus su mano kaimynais, - perspjo tvas.
- Tai pasakyk savo kaimynams, kad nesikit svetimus rei
kalus! - neabejojau, kad iloji tai igirdo.
- Iki, Hardinai! - atsiduso tvas ir udar duris.
- Eik po velni! - kteljau ir kelis kartus apingsniavau
teras, kol galiausiai nujau prie savo automobilio.
Po galais, kas ji per pauktis? Nors buvau baisiausiai siuts,
bet jaudinausi dl jos kaip beprotis. Ar ji viena? Ar isigandusi?
Aiku, painojau Tes, ji visai nra bail. Ko gero, ji svarsto, dl
ko mans nekenia. Kitaip tariant, vardija ratu. Ji privalo visk
kontroliuoti, o idiotiki jos sraai var mane i proto. Bet dabar
42
labai norjau matyti, kaip ji popieriuje skrebena nereikmingus
dalykus. Atiduoiau bet k, kad dar nors vien kart pamatyiau,
kaip susikaupusi prikanda apatin lp, arba kaip dievikai mielas
jos veidas tampa piktas. Dabar, kai ji su Nojum ir savo motina, su
pratau, kad praradau net menkiausi galimyb. Kart ji usimin,
kodl jis geresnis u mane, o dabar ji vl bus su juo.
Dar kart jai paskambinau, bet jau dvideimt kart ikart si
jung balso patas. Prakeikimas! A sumautas idiotas! Valand
laiko vainjs po visas bibliotekas ir knygynus nutariau grti
but. Gal ji sugr, gal sugr... nors inau, kad ne.
O jeigu? Jeigu netyia grt, turiu sutvarkyti namus, nupirkti
nauj ind, nes senieji suduo sien.

Vyro balsas sugriaudjo kambaryje ir sudrebino mane iki kaul

smegen:
- Skotai, kur tu?
- Maiau j ieinant i baro. inau, kad jis ia, - atsiliep
antras vyras.
Ilipau i lovos ir kojomis palieiau altas grindis. I pradi
pamaniau, kad ia ttis su draugu, bet paskui supratau, kad ne.
- Ateik ia, ateik ia, kad ir kur esi! - suriko storesnis balsas ir
pasigirdo baisus trenksmas.
- Jo ia nra, - pasak mama. Nulips laiptais pamaiau juos
visus. Mam ir keturis vyrus.
- Ooo, tik pairkit, kas ia tokia, - tar auktesnis vyras. -
Kas galt pagalvoti, kad Skotas turi toki pritrenkiani mon.
Jis grieb mam u rankos ir parvert ant sofos. Mama bevil
tikai sikibo savo palaidin.
- Praau... jo ia nra. Jeigu jis skolingas jums pinig, atiduosiu
visk, k turiu. Galit pasiimti bet k, net televizori...
- Televizori? - nusiaip vyras. - Man nereikia to prakeikto
televizoriaus.
irjau, kaip mama stengiasi jo nusikratyti - panaiai spurda
sugauta uvis.
43
 - Turiu brangenybi, tiesa, nedaug, tik praau...
- Usiiaupk! - rikteljo kitas vyras ir smog jai.
- Mama! - suklikau ir lkiau svetain.
- Hardinai, lipk vir! - suuko mama.
Bet a negaliu palikti jos su tais piktais vyrais.
- Dink i ia, snargliau, - liep vienas ir pastm mane. Sunkiai
nekteljau ant upakalio. - Matai, kale, reikalas tas, kad tavo vyras
tai k padar, - suurzg vyras ir pasuko galv. Pamaiau didel
aizd, einani per vis plik. - O kad jo ia nra, tu bsi vietoj
jo. - Jis isiviep, o mama paband jam spirti.
- Hardinai, vaikeli, lipk vir... Tutuojau! - sukliko mama.
Pala, kodl ji ant mans pyksta?
- Man atrodo, kad jis nori pairti, - tar sualotasis ir par
vert mam ant sofos.
Sudrebjau ir prabuds atsisdau.
das!
Kiekvien nakt jie bna vis baisesni. Jau buvau prats nieko
nesapnuoti ir tiesiog miegoti. Tik dl jos, viskas dl jos.
O dabar ketvirta valanda dar vieno prakeikto ryto, paklod
kruvina nuo mano sudauyt rank, o galva plyta nuo naktini
komar.
Vildamasis dar umigti, usimerkiau ir pasistengiau sivaiz
duoti, kad ji tikrai ia.

44
 Septintas skyrius

TESA

- Tesa, mieloji, pabusk, - sunibdjo Hardinas, lpomis

velniai liesdamas man paaus. - Tu labai grai, kai bundi.
Nusiypsojau ir prisitraukiau j u plauk, kad pamatyiau jo
akis. Pasitrynm nosimis ir jis sukikeno.
- Myliu tave, - itar ir priglaud savo lpas prie manj. Tik
a nieko nepajutau.
- Hardinai? - kteljau, - Hardinai?
Jis inyko...
Staiga atsimerkiau ir grau tikrov. Nepastamas ir tamsus
kaip naktis kambarys. Sekund buvau pamirusi, kur esu, bet
pamau prisiminiau - motelyje. Viena. Sugraibiau telefon, gulint
ant staliuko alia lovos, ir pamaiau, kad dar tik ketvirta valanda
ryto. Nusiluosiau aar, tnojusi akies kamputyje, ir vl usi
merkiau stengdamasi grti pas Hardin... bent sapne.

Vl pabudau septint. Nujau du. Pasimgavau kartu vande

niu ir atsipalaidavau. Isidiovinau plaukus, pasidaiau - iandien
pirma diena, kai jauiuosi atrodanti padoriai. Reikia isikuopti...
vidin iuklyn. Nesugalvojusi, ko daugiau griebtis, isipliau i
mamos knygos lap ir nupieiau tobul veid, kad paslpiau vis
k, kas yra viduje.
Baigusi jauiausi gerokai pailsjusi ir tikrai puikiai. Susisukau
plaukus, krepy susiradau balt suknel ir nusiminiau. Laim, kad
iame kambaryje yra geras daiktas - lygintuvas. alta, per alta

45
suknelei, kuri nesiekia n keli, bet neketinau ilgai bti lauke. Isi
rinkau juodus lygiapadius batelius ir padjau prie lovos alia suk
nels.
Perdliojau daiktus, tad krepiuose atsirado iek tiek tvarkos.
Tada apsirengiau. Tikjausi, paskambins mama ir papasakos ger
naujien apie bendrabut. Jeigu ne, teks likti ia, kol tai isisprs,
ir leisti pinigus, kuri ir taip turiu maai. Gal reikt pasidairyti
nuosavo bsto. stengiau susimokti u kok nediduk butuk
netoli Vance leidyklos.
Atidariusi duris pamaiau, kad ryto saulje sniegas beveik itirpo.
Ai Dievui! Vos atrakinau automobilio dureles, i savo kambario,
esanio vos per dvejas duris nuo manj, ijo Trevoras. Vilkjo
juod kostium ir ryjo ali kaklarait. Atrod pritrenkianiai.
- Labas rytas! Leisk, padsiu tau, - pasak pamats, kad velku
savo daiktus.
Vakar vakare, suvalg pic, truput pairjom televizori ir
pasipasakojom koledo nuotyki. Trevoras jau buvo baigs stu
dijas, todl galjo papasakoti daugiau istorij nei a. O man labai
patiko klausytis, bet, lyginant savo ir jo patyrim - koks buvo ir
koks galjo bti, - darsi truput lidna. Man nereikjo vaikioti
vakarlius su tokiais kaip Hardinas. Turjau susirasti nedaug, bet
tikr draug. Viskas bt buv kitaip, viskas bt buv geriau.
- Ar gerai miegojai? - paklaus Trevoras ir i kiens isitrauk
raktelius. BMW pypteljo ir pradjo burgzti. Na, inoma, tai jo
BMW.
- Tavo maina pati usiveda? - nusijuokiau.
- Na taip, itas daiktas taip daro, - ikl raktel.
- avu, - iek tiek paaipiai nusiypsojau.
- Patogu, - atrm jis.
- Ekstravagantika?
- Truput, - nusijuok. - Bet vis tiek labai patogu. Tu iandien
puikiai atrodai, kaip visada.
- Ai, lauke altoka, - atsakiau ir sudjusi daiktus bagain
atsisdau prie vairo.
46
 - Pasimatysim darbe, Tesa, - tarsteljo Trevoras ir sdo savo
BMW.
Nors viet saul, vis tiek buvo alta, todl skubiai kiau raktel
spynel ir pasukau, kad sijungt ildymas.
Yk... yk... yk... tik tiek tesugebjo ispausti mano mainyt. Su
siraukiau ir pabandiau dar kart - tas pats.
- Ar pagaliau galiu tiktis suknistos ramybs? - garsiai itariau
ir aptrankiau prieais styrant vair.
Pabandiau uvesti automobil trei kart, bet, inoma, ne
nutiko nieko nauja, kart jis n neykteljo. Apsidairiau su palen
gvjimu, kad Trevoras vis dar ia. Nusileido jo automobilio langas,
o a susijuokiau i savo nelaims.
- Klausyk, ar galtum mane pavti? - paklausiau. Jis link
teljo.
- inoma. Netgi numanau, kur vaiuoji... - nusijuok. Ilipau
i savo automobilio.
Pakeliui Vance leidykl buvau priversta, nors ir trumpam,
sijungti telefon. Nustebau neradusi n vieno odio i Hardino.
Lauk kelios balso inuts, bet neinojau, ar jo, ar mamos. Dl visa
ko nutariau j neklausyti, tik paraiau inut mamai ir paklausiau
apie bendrabut. Trevoras rpestingai ileido mane prie pat dur,
todl nereikjo eiti per alt.
- Atrodai atsigavusi, - nusiypsojo Kimberl, kai jau ir pasi
iupau spurg.
- Jauiuosi truput geriau. iek tiek, - atsakiau ir sipyliau
puodel kavos.
- Ar pasiruousi rytojui? Negaliu sulaukti savaitgalio, kada
nyksim i ia - Sietle tiek daug visoki parduotuvi. Kol ponas
Vensas su Trevoru tvarkys savo reikalus, mes moterikai papramo-
gausim. Ar... eee... kalbjaisi su Hardinu?
Sekund dvejojau, bet nutariau jai papasakoti. Ko gero, ji vis
tiek kaip nors suinot.
- Ne. Ties sakant, vakar susirinkau savo daiktus, - atsakiau.
Kimberl susirauk.
47
 - Atsipraau, mieloji. Praeis laikas ir palengvs.
Dieve, tikiuosi, ji teisi.

Diena lk greiiau, nei tikjausi, tad anksiau pabaigiau ios

savaits rankrat. Jaudinausi, kad vaiuosiu Sietl, ir tikjausi,
jog kelion atitrauks mano mintis nuo Hardino, nors ir trum
pam. Pirmadien mano gimtadienis, apie kur visai negalvoju.
Jeigu viskas nebt taip staiga lug, antradien biau keliavusi
su Hardinu Anglij. Visai nenoriu per Kaldas bti su mama.
Laim, iki tol jau bsiu grusi bendrabut - net jeigu jis i
esms bus tututlis - ir tada galbt sugalvosiu koki gantinai
proting prieast nevaiuoti namo. inau, kad Kaldos ir kad
taip elgtis siaubinga, bet iuo metu visai neturiu ventins nuo
taikos.
Mama para dienai baigiantis. Prane nesulaukusi atsakymo
i bendrabuio. Puiku. Dar viena naktis iki Sietlo. Tampytis i
vienos vietos kit visai nra malonu.
Jau beieidama prisiminiau, kad atvaiavau ne viena. Tikiuosi,
Trevoras mans nepaliko.
- Iki rytojaus. Susitinkam ia ir Kristiano vairuotojas mus
visus nuve Sietl, - atsisveikino Kimberl.
Ponas Vensas turi vairuotoj?
inoma, kad turi.
Ijusi i lifto pamaiau Trevor, sdint vestibiulyje ant juodos
sofuts. Juoda sofa, juodas kostiumas ir mlynos jo akys sudar ne
apsakomai aving kontrast.
- Nebuvau tikras, ar reiks tave parveti, todl nenorjau
trukdyti, - pasak.
- Ai, tu tikrai labai malonus. Grusi motel paskambinsiu
dl savo mainos.
Lauke buvo mauml iliau nei ryt, bet vis tiek alta.
- Galiu palaukti su tavim, jeigu nori. Mano vandentiekis jau
sutvarkytas, todl motelyje nebenakvosiu. Bet palauksiu su tavim,
jeigu... - Trevoras staiga nutilo ir ipt akis.

48
 - Kas yra? - paklausiau ir metusi ak ten, kur irjo jis, pa
maiau Hardin, stovint aiktelje prie savo automobilio ir piktai
spoksant Trevor ir mane.
Man vl um kvap. Kas blogiau dar gali bti?
- Hardinai, k tu ia veiki? - paklausiau pripuolusi prie jo.
- Tu neatsiliepi mano skambuius, man rodos, nelabai turiu
i ko rinktis, ar ne? - atsak jis.
- A neatsiliepiu dl rimtos prieasties, o tu negali iaip sau at
sirasti prie mano darbo! - rikteljau jam.
Trevoras nejaukiai ir baugiai vilgiojo Hardin, bet vis tiek
stovjo alimais.
- Ar viskas gerai? Pasakyk, kai bsi pasirengusi.
- Kam pasirengusi? - pasiuto Hardinas.
- Mano maina neusived, todl jis vea mane namo motel.
- motel? - garsiau pakartojo Hardinas.
Nespjau jo sulaikyti, ir Hardinas, iups Trevor u atlap,
prispaud prie raudono visureigio.
- Hardinai! Baik! Paleisk j! Mes negyvenam kartu! - miau
aikinti jam.
Neturiu jam dl ko teisintis, bet nenorjau, kad Hardinas su
mut Trevor. Hardinas paleido Trevoro drabuius, bet nenusuko
aki nuo jo veido.
- Palik j ramybje! - sikibau Hardinui pet ir pajutau, kad jis
pamau atsipalaiduoja.
- Atstok nuo jos, supratai? - sunypt Hardinas prie pat
Trevoro veido.
Trevoras iblyko, o a ir vl ms nesusipratim traukiau
niekuo dt mog.
- Labai atsipraau, - pasakiau Trevorui.
- Viskas gerai. Ar tave vis dar reikia parveti? - paklaus.
- Ne, nereikia, - u mane atsak Hardinas.
- Taip, reikia, - pasakiau Trevorui. - Luktelk minut.
Kaip tikras dentelmenas, koks ir buvo, jis linkteljo ir nujo
prie savo automobilio paliks mudu vienus.

49
 Atuntas skyrius

TESA

- Negaliu patikti, kad tu gyveni motelyje, - Hardinas per

brauk rankomis plaukus.
- Taip... a irgi.
- Gali gyventi bute, a griu bendrabut ar susirasiu kur nors
kitur.
-N e.
To nebus.
- Praau, bk sukalbamesn. - Hardinas pasitryn kakt.
- Sukalbamesn? Tu rimtai? A apskritai neturiau su tavim
kalbtis!
- Ar gali nusiraminti? Dabar pasakyk, kas nutiko tavo ma
inai? Ir kodl tas vyrukas gyvena motelyje?
- A neinau, kas mano mainai, - atsidusau. Apie Trevor
nieko nesakysiu, tai ne jo reikalas.
- A apirsiu.
- Ne, a kam nors paskambinsiu. O tu eik sau.
- Palydsiu tave motel, - Hardinas linkteljo keli.
- Ar baigsi pagaliau? - neilaikiau, o Hardinas net ipt akis. -
Ar ia koks aidimas, kad sitikintum, kiek galima mane spausti?
Hardinas engteljo atgal, lyg biau j pastmusi. Trevoro au
tomobilis vis dar ia, laukia mans.
- Ne, a siekiu ne to. Kaip gali taip apie mane galvoti po visko,
k padariau?

50
 - Btent. Taip galvoju po visko, k man padarei, - atsakiau
beveik juokdamasi i jo odi.
- A tik noriu, kad pasikalbtum su manimi. inau, kad galim
visk isiaikinti, - br Hardinas. Jis taip ilgai aid su manim,
kad jau nebeinau, kas yra tikra. - Jauiu, kad ir tu mans ilgiesi. -
Atsirm savo automobil. Nuo jo odi sustingau vietoje. Koks
ipuiklis.
- Ar tai nori igirsti? Kad pasiilgau tavs? inoma, pasiilgau
tavs. Bet inai k? Pasiilgau ne tikro tavs, o to, kokiu tave laikiau.
O kai dabar inau, koks esi i tikrj, nenoriu su tavim turti nieko
bendro! - surikau.
- Tu visada inojai, koks esu! Su tavimi a visada buvau savim
ir tu tai inai! - suriko ir Hardinas. Kodl mes negalim pasikalbti
nerkdami vienas ant kito? Todl, kad jis varo mane i proto.
- Ne, neinojau. Jei biau inojus, kad a... - nutildiau save,
kol dar nespjau prisipainti, jog noriu jam atleisti. Tai, k a noriu
padaryti, ir tai, k inau turinti daryti, yra du visikai skirtingi da
lykai.
- K tu? - paklaus Hardinas. inoma, jis visokiais bdais
bandys mane ikvosti.
- Nieko. Tu geriau jau eik.
- Tesa, tu neinai, kaip a jauiausi iomis dienomis. Be tavs
negaliu miegoti, negaliu egzistuoti. Turiu inoti, ar yra nors men
kiausia galimyb, kad mes...
- Kaip tu jautiesi? - nutraukiau j, kad tik nebaigt sakinio. Kaip
jis gali bti toks savanaudis? - Hardinai, o kaip, tavo manymu, jau
iuosi a? Ar sivaizduoji, k reikia, kai akimirksniu lunga gyve
nimas? Ar sivaizduoji, k reikia visk atiduoti mylimam mogui
ir suinoti, kad jam visa tai buvo tik aidimas, tik laybos? Ar si
vaizduoji, kaip po to reikia jaustis? - engteljau prie jo, siutusi ir
mojuodama rankomis. - Ar sivaizduoji, kad sugadinau santykius
su mama dl mogaus, kuris iliejo ant mans itiek purvo! Ar si
vaizduoji, k reikia gyventi prakeiktam motelyje? Ar sivaizduoji,
k reikia bandyti visk pamirti, kai nuolat reikia bendrauti su
monmis? Tu paprasiausiai nejauti, kada liautis!
Hardinas neitar n odio, o a nesilioviau tratti. Dalis
mans sak, kad esu jam per iauri, bet jis lykiai mane idav
ir to nusipeln.
- Todl nestovk ia ir nepasakok, kaip tau sunku, nes viskas
tik dl tavs! Tu visk sugriovei! Kaip visada. Ir inai k? Man visai
tavs negaila... Nors i ties gaila. Gaila, nes tu niekada nebsi lai
mingas. Vis gyvenim bsi vienas. tai dl to man tavs gaila. A
igyvensiu, susirasiu puik mog, kuris neiduos mans taip, kaip
padarei tu, iteksiu ir susilauksiu vaik. A bsiu laiminga.
Nuo tokios ilgos kalbos man um kvap, o Hardinas irjo
mane aar pilnomis akimis ir isiiojs.
- Ar inai, kas blogiausia? Tu spjai mane, jog sugriausi man
gyvenim, bet a nepaklausiau. - Beviltikai bandiau sulaikyti
aaras, bet man nesisek. Jos negailestingai ritosi skruostais, o nu
bgs tuas grau akis.
- A... a atsipraau. A eisiu, - tyliai pratar Hardinas. Jis
atrod visikai sugniudytas, toks, kok ir norjau matyti. Tik ne
jutau jokio pasitenkinimo, kaip tikjausi.
Gal i pradi ir biau jam atleidusi, jeigu bt papasakojs
ties, netgi tada, kai permiegojom. Taiau jis visk nuo mans nu
slp, kitiems pasil pinig u tyljim ir paspend man spstus
prikalbjs, kad nori pradti nauj gyvenim. A niekada nepa
miriu savo pirmo karto, kai intymiai suartjau su kitu mogumi,
bet jis visk suderg.
Nulkiau prie Trevoro automobilio ir okau vidun. Kartis
tvoksteljo veid ir susimai su kartomis mano aaromis. Tre-
voras nieko nesak ir a buvau jam be galo dkinga, kad vedamas
mane motel neitar n odio.
Kai palindau po kartu, labai kartu, duu, saul jau buvo nusi
leidusi. I atminties neijo Hardino veidas, kai jis mane paliko ir
lipo savo automobil. Kiekvien kart usimerkusi ivysdavau j.

52
 Jam nuvaiavus, mano telefonas n karto nesuskambjo. O a
turjau kvail, naivi vilt, kad galsim dirbti kartu. Nepaisydami
savo skirtum ir jo charakterio... na gerai, ms abiej charak
teri... kakaip galsim kartu dirbti. Nesuprantu, kaip man pavyko
umigti, bet umigau.

Kit ryt pabudau truput susijaudinusi dl pirmosios savo darbi

ns kelions, o galiausiai puoliau panik. Be to, pamirau susitarti
dl savo mainos. Paiekojau artimiausio serviso ir paskambinau.
Tikriausiai teks jiems papildomai sumokti u darb savaitgal, bet
dabar tai buvo maiausias mano rpestis. Neusiminiau apie tai
mandagiam vyrikiui, atsiliepusiam telefonu, tikdamasi, kad jis
irgi nesivargins man to priminti.
Susiruoiau, susisukau plaukus ir daugiau nei prastai pasi
daiau. Apsirengiau tamsiai mlyn suknel, kurios dar nebuvau
vilkjusi. Nusipirkau j jausdama, kad Hardinui patiks plonas
audinys, irykinantis mano kno linijas. Suknel visai nebuvo
atvira - vos deng kelius, pusilgmis rankovmis. Bet j apsi
rengusi atrodiau puikiai.
Negaljau paksti visko, kas j man primin. Stovdama prieais
veidrod sivaizdavau: a dar kart pasitaisau plaukus, o jis iri
mane, vilkini ia suknele, jo vyzdiai isipleia, jis apsilaio ir su
kanda iedel, kuris styro jo lpoje.
Beldimas duris grino mane tikrov.
- Ponia Jang? - paklaus vyrikis su mlyna mechaniko uni
forma, man atidarius duris.
- Taip, tai a, - atsakiau ir isitraukiau pinigin su raktais. -
Praom, balta korola, - paaikinau ir padaviau raktelius. Vyrikis
pavelg sau per pet.
- Balta korola? - sutriks pasitikslino.
Ijau lauk. Mano maina... nebr.
- Kas, po... Gerai, luktelkit, paskambinsiu registratr ir pa
klausiu, ar vakar ia kas ivilko mano automobil.

53
 Taip, labai auni dienos pradia!
- Sveiki, a Tesa Jang i trisdeimt eto kambario, - prisi
staiau atsiliepus budtojui. - Ar vakar js ivilkot mano auto
mobil. - Stengiausi bti mandagi, bet i tikrj buvau labai susi
erzinusi.
- Ne, neivilkom, - atsak. Man m suktis galva.
- Gerai, tada mano main greiiausiai pavog ar panaiai... -
Jeigu kakas nuvar mano main, tai apmov mane kaip vit. O
jau beveik laikas eiti.
- Ne, js draugas ryt atvaiavo ir j pasim.
- Mano draugas?
- Taip, toks... visas tatuiruotas ir apskurs, - tyliai atsak bud
tojas, lyg Hardinas bt galjs igirsti.
- K? - supratau, k jis pasak, bet tik tai pajgiau itarti.
- Taip, iandien ryte, madaug prie dvi valandas, jis atva
iavo su vilkiku, - paaikino vaikinas. - Atsipraau, maniau, js
inot...
- Ai, - sumurmjau ir padjau ragel. Atsisukusi prieais
stovint vyrik pasakiau: - Labai atsipraau. Pasirodo, mano au
tomobil jau nuvilko pas kit mechanik. A neinojau. Labai atsi
praau, kad sugaiinau js laik.
Vyrikis nusiypsojo ir patikino, jog viskas gerai. Po vaka
rykio konflikto su Hardinu man visai i galvos igaravo, kad
iandien tursiu nuvaiuoti iki darbo. Paskambinau Trevorui pa
siklausti, o jis pasak vakar sutars su ponu Vencu ir Kimberle,
kad vaiuodami usukt pakeliui mans paimti. Padkojusi jam
padjau ragel ir atitraukiau uuolaid. aiktel suko juodas li
muzinas ir sustojo prieais mano kambar. Nusileidus langeliui pa
maiau viesius Kimberls plaukus.
- Labas rytas! Atvykom tavs igelbti! - juokdamasi paskelb
ji, man atidarius duris. Supratingas ir malonus Trevoras visada
apie visk pagalvoja.

54
 Vairuotojas ilipo ir paliets savo kepur pam mano krep
ir paslp bagainje. Kai atidar upakalines dureles, pamaiau
dvi sdynes vien prieais kit. Vienoje pusje sdinti Kimberl
papleknojo od, kviesdama sstis alimais. Kitoje pusje sdintys
ponas Vensas ir Trevoras linksmai irjo mane.
- Ar pasirengusi dingti savaitgaliui? - plaiai ypsodamasis
paklaus Trevoras.
- Labiau nei galit sivaizduoti, - atsakiau ir sdau automobil.

55
 Devintas skyrius

TESA

Kai sukom greitkel, Trevoras ir ponas Vensas gro, kaip atrod,

prie rimto pokalbio apie nauj Sietlo pastat kvadratinio metro
kainas. Kimberl kumteljo man alkne ir ranka pamgdiojo j
pokalb.
- itie vyrai labai rimti, - itar. - Trevoras sak, kad tavo
maina sugedo.
- Taip, nesivaizduoju, kas nutiko, - atsakiau stengdamasi i
laikyti ramyb. Kimberl ypsojosi, tad buvo nesunku. - Vakar
niekaip negaljau uvesti, todl paskambinau servis. Bet Har
dinas jau buvo susitars, kad atvaiuot jos paimti.
- O jis atkaklus, ar ne? - nusiaip ji.
- Atrodo, taip, - linkteljau. - A tik noriu, kad jis duot man
truput laiko su viskuo apsiprasti.
- Su kuo apsiprasti? - paklaus Kimberl. Pamirau, kad ji
nieko neino apie laybas, mano paeminim, o a visai nenorjau
jai pasakoti. Kimberl tik inojo, kad mudu su Hardinu isiskyrm.
- Neinau, tiesiog su viskuo. Tiek nutiko, o a vis dar neturiu,
kur gyventi. Man atrodo, kad jis niek neiri rimtai, kaip dert.
Jam atrodo, kad gali tampyti mane ir mano gyvenim kaip lles u
virveli. Jis galvoja, kad pakanka pasirodyti, atsiprayti ir jam bus
atleista, bet juk taip nebna. Bent jau daugiau taip nebus, - pri
driau piktai.
- Skms tau. Diaugiuosi, kad sugebi atsilaikyti, - padrsino
mane. O a apsidiaugiau, kad ji neklausinjo smulkmen.
56
 - Ai. A irgi.
Tikrai didiavausi savimi, kad galiu atsilaikyti prie Hardin
ir nepasiduoti, bet kartu jauiausi blogai dl to, k jam vakar pa
sakiau. inau, jis to nusipeln, bet negaljau liautis galvojusi, kas
bt, jeigu jis i tikrj mane mylt, kaip dievagojasi? Bet jeigu
kur nors giliai tai jauia, kain ar to pakanka, kad vl mans ne
skaudint. Nes jis toks - jis skaudina visus.
Keisdama tem Kimberl susijaudinusi praneko:
- Po vakarini kalb ikart eisim palti. Sekmadien tiedu
vis ryt praleis susitikimuose, o mes galsim apsipirkti. Eisim
iandien vakare, gal dar ir sekmadien vakare. K manai?
- Kur eisim? - nusijuokiau. - Juk man tik atuoniolika.
- Oi, baik. Kristianas pasta galyb moni Sietle. Jeigu esi su
juo, gali patekti bet kur.
Man patiko, kaip spindjo jos akys kalbant apie pon Vens,
net jeigu jis alia.
- Gerai, - sutikau. Dar niekada nebuvau ijusi palti. Ben
drabutyje dalyvavau keliuose vakarliuose, bet dar nesu buvusi
naktiniame klube ar kokioje panaioje vietoje.
- Bus linksma, nesijaudink, - utikrino Kimberl. - Ir btinai
apsivilk suknel, - juokdamasi pridr.

57
 Deimtas skyrius

HARDINAS

Vis gyvenim bsi vienas. Ir dl to man tavs gaila. A igyvensiu,

susirasiu puik mog, kuris neiduos mans taip, kaip padarei tu,
iteksiu ir susilauksiu vaik. A bsiu laiminga.
Tesos odiai neijo man i galvos. inau, kad ji teisi, bet vis
tiek beviltikai norjau, kad bt neteisi. Iki iol niekada negal
vojau apie vienatv, bet dabar supratau, ko man trksta.
- Alio, kur tu? - mano sudirgusias mintis nutrauk Deiso
balsas.
- Eee... k? - paklausiau. Beveik pamirau, kad vairuoju. Jis
uvert akis ir kumteljo.
- Klausiu, kur esi. Mes vaiuojam pas Zed.
- Neinau, - sumurmjau.
- Kodl? Gal jau uteks bti telagalviu? litinji ia kaip nu
peiota pupyt.
Dbteljau j. Jei nakt biau bent kiek numigs, biau pa
silenks ir j usmaugs.
- Visai ne, - ltai atsakiau.
- Tikrai taip, pupuli. inakt turtum palti ir pasidulkinti.
Neabejoju, kad ten rasim kelias laisvas panas.
- A nenoriu dulkintis. Man reikia tik jos, daugiau nieko.
- Baik, vaiuojam pas Zed. Jei nenori palti, bent jau i
gerkim alaus, - pasil Deisas.
- Ar daugiau nieko nenori? - paklausiau, o jis pairjo mane
taip, lyg man bt idyg ragai.
58
 -K?
- Klausyk, ar tau neatrodo, kad mes jau per seni vis laik vien
lik lti ir kabinti vis naujas panas?
- Eik tu sau - blogiau, nei maniau. Biiuli, tu sergi.
- A sveikas. Tik sakau. Kiek galima nuolat mindioti po t
pat ml?
Jis neino, kaip malonu gulti lovoje ir irti, kaip Tesa juo
kiasi, jis neino, kaip smagu klausytis jos kliedesi apie mgstamas
knygas, jausti jos smgius, kai bandau j grabalioti. Tai daug geriau
u bet kok vakarl, kuriame esu buvs ar kada nors bsiu.
- Ji tikrai ived tave i kelio. das, ar ne? - nusikvatojo
Deisas.
- Visai ne, - pamelavau.
- Tikrai taip... - ir per mainos langel imet nuork. - O ji
vis dar viena, k? - paklaus ir dar garsiau nusijuok, kai suspau
diau vair. - A tik kvailioju, Skotai. Norjau pairt, ar labai
siusi.
- Atsiknisk, - suniurnjau ir nordamas rodyti, kad esu nor
malus, pasukau pas Zed.

59
 Vienuoliktas skyrius

TESA

Sietlo Keturi met laikai - nuostabiausias viebutis, kok esu ma

iusi. Norjau eiti ltai, kad siminiau visas avingas smulkmenas,
bet Kimberl kone vilko mane lift ir nusitemp koridoriumi,
palikusi kandyje Trevor ir pon Vens. Sustojusi prie dur pa
sak:
- tai tavo kambarys. Kai isikrausi daiktus, susitiksim ms
kambaryje aptarti savaitgalio plano, nors inau, kad jau visk ap
galvojai. Turtum persirengti, nes nuoirdiai manau, kad it
suknel turi pasaugoti iam vakarui, - tai pasakiusi Kimberl
mirkteljo ir nuingsniavo koridoriumi.
Skirtumas tarp mano dviej pastarj nakt vietos ir io vie
buio buvo nenusakomas. Vien paveikslas vestibiulyje ia kainavo,
ko gero, brangiau, negu kitur ileisdavo visam kambariui rengti.
Vaizdas pro mano kambario lang buvo netiktinas. Sietlas labai
labai graus miestas. Lengvai sivaizdavau, kad galiu ia gyventi,
auktai dangoraiyje, dirbti Sietlo leidykloje ar bent Vance lei
dykloje, kurios filial kaip tik ketinama atidaryti. Bt nuostabu.
Atidjau drabuius savaitgaliui, persirengiau juodu pietuko
formos sijonu ir alyv spalvos palaidine. Jaudinausi dl konferen
cijos, bet nervinausi dl vakaro. inojau, kad bus smagu, tik viskas
man buvo pernelyg nauja, o po Hardino idavysts tebesijauiau
visikai tuia.
Kimberls ir pono Venso numer nujau pus trij. Ne
rimavau, nes inojau, kad apaioje, banket salje, turime bti
60
1rei. Atidariusi duris ir leidusi mane vidun, Kimberl iltai pasi
sveikino. J numeris turjo net gyvenamj kambar ir atskir sve
tain. ie viebuio apartamentai atrod didesni negu visas mamos
namas.
- ia tai... oho, - itariau.
- Gerai, - nusijuok ponas Vensas ir sipyl taur kako pa
naaus vanden.
- Usisakm kai ko kambar, todl galim uksti, prie leisda
miesi emyn. Bet kuri minut turi atneti, - paaikino Kimberl.
Nusiypsojau ir padkojau jai. Kol ji nepaminjo maisto, nejutau,
kokia alkana esu. Vis dien nebuvau n ksnio burnoj turjusi.
- Ar pasirengusi padiovinti smegenis? - paklaus Trevoras,
atjs i svetains.
- Man nebus nuobodu, - nusiypsojau, o jis nusikvatojo. - Gal
a visai nenoriu ivaiuoti i ia, - pridriau.
- A irgi, - sutiko jis.
- Pritariu, - sutiko ir Kimberl.
- Tai galima suorganizuoti, irdele, - ponas Vensas papurt
galv ir paliet ranka jos nugar. Nusukau akis nuo io intymaus
gesto.
- Mes tik perkelsim ia savo leidykl ir visi persikraustysim! -
pajuokavo Kimberl. Bent jau a pamaniau, kad ji juokauja.
- Smitui patiks Sietlas, - tar ponas Vensas.
- Smitui? - paklausiau ir, prisiminusi jo sn i pirmos san
tuokos, nuraudau. - Atsipraau, js snui, inoma.
- Nieko, inau, tai keistas vardas, - nusijuok Kristianas ir at
sirm Kimberl.
Turt bti labai gera mylti, tikti santykiais. Pavydiu ito
Kimberlei, gdingai pavydiu, bet vis tiek pavydiu. Jos gyvenime
yra vyras, kuris tikrai ja rpinasi ir padaryt visk, kad ji bt lai
minga. Jai labai pasisek.
- Graus vardas, - nusiypsojau.
Pavalg nulipome emyn. Patekau milinik konferencij
sal, piln moni, kurie myli knygas. Atsidriau danguje.
61
 - Ryiai! Ryiai! Ryiai, - tar ponas Vensas. - Viskas dl ryi.
Per ateinanias tris valandas jis supaindino mane su beveik
visais salje esaniais monmis. Smagiausia, kad pristatydavo
mane ne kaip praktikant ir elgsi su manimi kaip su suaugusia.
Visi kiti irgi.

62
 Dvyliktas skyrius

HARDINAS

- Vai vai vai, js tik pairkit, - itar Mol ir prisimerk, kai

mudu su Deisu jom Zedo but.
- Girta ir jau nia? - paklausiau.
- Ir k? Dar tik pus ei, - atsak ji paaipiai piktai. Mos
teljau galva, o Mol pasil: - Igerkim, Hardinai, - ir pam i
baro butel rudo grimo bei dvi taureles.
- Gerai. Vien, - pasakiau, o ji ypsojosi pildama maas tau
reles.
Po deimties minui jau irinjau mudviej nuotraukas savo
telefone. Gailjusi, kad neleidau Tesai padaryti daugiau, nes dabar
biau turjs k irti. Dieve, man tikrai blogai, kaip ir sak
Deisas. Jauiausi, lyg pamau netekiau proto, o blogiausia viso
to dalis - man visai nerpi, kad bsiu beprotis, jei tik vl su ja su
sitaikysiu.
A bsiu laiminga, - pasak ji. inau, kad nepadariau jos lai
mingos, nors galjau. Vis dlto nesininga bt jai gristi. Nu
veiau jos main servis, nes nenorjau, kad ji pati tuo r
pintsi. Diaugiuosi, kad tai padariau, nes nebiau suinojs, kad
ji vaiuoja Sietl, jei nebiau paskambins Vensui suinoti, ar ji
tikrai atvaiuos darb.
Kodl ji man to nepasak? Tas iknius Trevoras dabar su ja,
nors ten turiau bti a. inau, kad ji jam patinka, ir man pa
sirod, kad ji pradeda j simylti. Jis tikrai tas, ko jai reikia, jiedu
labai panas. Ne taip kaip mudu. Jis galt padaryti j laiming.

63
tai tokios mintys grau mane ir a baisiausiai norjau itkti jo
galv per lang...
O gal turiau duoti jai laisvs ir galimyb bti laimingai?
Vakar ji man aikiai pasak, kad negali man atleisti.
- Mole! - paaukiau nuo sofuts.
-K ?
- Atnek man dar igerti.
Net neirdamas j pajutau, kaip pergalinga jos ypsena u
pild kambar.

64
 Tryliktas skyrius

TESA

- Tai nuostabu! Labai jums ai, kad atsivet mane ia! - pra
trukau dkoti ponui Vensui, kai sujom lift.
- Labai praom, tu esi viena geriausi mano darbuotoj. Tegu
dar praktikant, bet labai sumani. Ir dl Dievo meils, prayiau
vadinti mane Kristianu, kaip iandien jau sakiau, - apsimestinai
grietai pridr jis.
- Taip, gerai. Tai buvo labiau nei netiktina, pone... Kristianai.
Kaip nuostabu klausytis vis kalbant apie elektronin leidyb,
ypa kai pastaruoju metu ji taip populiarja ir yra tokia patogi bei
lengvai prieinama skaitytojams. Tai svarbu, rinka tik augs... - klie
djau.
- Tiesa, tiesa. Ir vakar mes dar truput pagelbjom VanceM
leidyklai. sivaizduoji, kiek daug nauj klient tursim, kai optimi-
zuosim savo procesus, - pritar Kristianas.
- Ei, judu du, gal jau baikit? - nusiaip Kimberl ir viena ranka
apkabino Kristian. - Pakeiskim kailiukus ir upulkim miest! ia
pirmas savaitgalis per galyb mnesi, kai esam laisvi, - ir ais
mingai patemp lp.
- Klausau, ponia, - nusiypsojo jai Kristianas.
Kaip smagu, kad monos neteks ponas Vensas - tai yra Kris
tianas - vl gali bti laimingas. Per pet pavelgiau Trevor ir jis
man lengvai ypteljo.
- Noriu ko nors igerti, - tar Kimberl.

65
 - A irgi, - pritar Kristianas. - Gerai, po trisdeimties mi
nui visi susitinkam vestibiulyje, vairuotojas privaiuos prie
dur. A vaiinu pietumis!
Grusi kambar sijungiau garbanojimo nyples, kad susi
tvarkyiau plaukus. Aki vokus perbraukiau tamsiais eliais ir
pavelgiau veidrod. Akys atrod per rykios, bet ne per daug.
Apvediau jas juodu pietuku, velniai parausvinau skruostus ir
miausi plauk. Mlyna suknel, kuri vilkjau ryt, dabar - prie
rykesnio makiao ir pavelt plauk - atrod daug geriau. Kaip
noriau, kad Hardinas...
Ne, nenoriu. Nenoriu, - pakartojau sau ir sispyriau juodus
auktakulnius. Dar pasiiupau mobilj, rankin ir ijau i kam
bario palti su draugais... ar jie yra mano draugai? Neinau, bet
panau, kad Kimberl - draug, Trevoras - labai mielas. Kris
tianas - mano virininkas, taigi truput kas kita.
Lifte paraiau Lendonui inut, kad Sietle man labai smagu.
Pasiilgau jo. Tikiuosi, kad liksim draugais, net jei su Hardinu, net
jei su Hardinu ir isiskyrm.
Ijusi i lifto prie jimo ikart pastebjau tamsi Trevoro
galv. Juodomis kelnmis ir kreminiu megztiniu jis truputl man
primin Noj. Sekund pasigrjau, koks jis graus, ir prijau
artyn. Ivyds mane jis ipt akis ir ileido gars - kak tarp ko
sulio ir spygteljimo. Nesusilaukiau nesusijuokusi i jo paraudusi
skruost.
- Atrodai... atrodai avingai, - itar Trevoras.
- Ai, - nusiypsojusi atsakiau. - Tu irgi atrodai neprastai.
- Ai, - sumurmjo jis, o skruostai dar patamsjo. Keista
matyti j tok sutrikus. Paprastai jis ramus ir susikaups.
- tai kur jie! - igirdau Kimberls bals.
- Ei, Kim! - atsakiau ir pamojavau ranka, lyg vyiau alin
koki nors vizij.
O Kimberl atrod stulbinamai. Raudona suknel su sukryiuo
tomis petnelmis per sprind nesiek keli. Trumpi viess plaukai
susegti auktyn. Ji atrod seksualiai ir klasikai tuo pat metu.
66
 - Jauiu, kad vis nakt teks kovoti su kitais vyrais, - mirkteljo
Kristianas Trevorui ir abu nusikvatojo eidami paskui mus aligatviu.
Kristiano nurodymu automobilis nuve mus puik jr g
rybi restoran. Paragavau nepaprastai gardi laios ir krab
pyragaii, o Kristianas papasakojo mums visiems visokiausi
linksm istorij i savo leidyklos gyvenimo Niujorke. Buvo labai
linksma, Trevoras ir Kimberl vis laik j erzino, kadangi Kris
tianas turi nepaprastai ger humoro jausm. Apie visk.
Po piet automobilis dar truput pavjo mus iki stiklinio
trij aukto pastato. Per langus pamaiau imtus vieiani lem
pui ir j viesoje judanius knus. Visa tai sudar aving vies
ir eli paveiksl i rank ir kn. Pagal mano sivaizdavim
klubas ir turt atrodyti beveik taip, tik is buvo gerokai didesnis
ir moni jame daug daugiau.
Kai ilipom, Kimberl iupo man u rankos.
- Rytoj lksim jaukesn vietel, o ia atjom todl, kad kai kas
panoro i konferencijos, - nusijuok.
Labai auktas dur apsaugininkas rankose laik urain ir
kruopiai kontroliavo jim. Eil laukianij drieksi per vis
aligatv ir usuko u gatvs kampo.
- Ar mums reiks ilgai laukti? - paklausiau Trevoro.
- Tikrai ne, - nusijuok jis. - Ponas Vensas niekada nelaukia.
Netrukus supratau, k jis norjo pasakyti. Kristianas kak pa
nibdjo tvarkdariui ir didysis mogus tuoj pat atitrauk juost,
kad nedelsdami galtume eiti. Patekusi didiul pridmint
erdv truput apsvaigau nuo muzikos bumbsjimo ir blykiojani
vies. Ko gero, niekada nesuprasiu, kodl mons susimoka, kad
skaust galva, kad prisikvpuot dirbtini dm, kad vis vakar
trintsi tarp nepastamj.
Mergina trumpa suknele palydjo mus vir, nedidel kam
barl su plonomis uuolaidomis vietoj sien. Jame stovjo dvi so
futs ir staliukas.
- Tesa, ia vip dalis, - tar Kimberl pastebjusi, kad smalsiai
dairausi.
67
 - Aiku, - teatsakiau ir, sekdama j pavyzdiu, atsisdau ant
sofos.
- K mgsti gerti? - paklaus Trevoras.
- A nemgstu gerti, - atsakiau.
- A irgi. iaip patinka vynas, bet nesu didelis grjas.
- Na jau ne, Tesa, iandien tu gersi. Tau reikia! - garsiai pa
reik Kimberl.
- A... - pradjau.
- Jai Seks papldimyje, man irgi, - pasak Kimberl mer
ginai.
Ms palydov linkteljo. Kristianas usisak grimo, kurio
pavadinim girdjau pirm kart, o Trevoras - taur raudonojo
vyno. Niekas n nepaklaus, ar a jau pilnamet. Gal atrodiau vy
resn, nei esu, gal Kristianas puikiai pastamas ir niekas neklau
sinja, kad neerzint jo draugijos.
Nesivaizdavau, kas yra Seksas papldimyje, bet nenorjau
pasirodyti tamsuol. Sugrusi mergina ities man aukt taur,
papuot ananaso grieinliu ir mautliu rausvu sktuku. Pad
kojau jai ir nelaukdama siurbteljau per iaudel. I tikrj buvo
labai skanu, saldu, bet nurijusi pajutau ir iok tok aitrum.
- Gerai? - paklaus Kim.
Linkteljau ir siurbteljau dar didesn gurkn.

68
 Keturioliktas skyrius

HARDINAS

- Ei, Hardinai. Dar vien, - aus suniurk Mol.

Dar nebuvau apsisprends, ar noriu nusigerti. Jau buvau i
grs tris taureles ir inojau - jeigu imesiu dar vien, bsiu girtas.
Viena vertus, bt gerai nusilakti, kaip moku, ir visk pamirti.
Kita vertus, privalau ilaikyti alt prot.
- Ar nori nedintis i ia? - klivaniu lieuviu paklaus Mol.
Ji dvok marihuana ir viskiu. Dalis mans norjo nusitempti j
voni ir idulkinti; tik todl, kad galjau tai padaryti. Tik todl,
kad Tesa Sietle su tuo iknium Trevoru, o a ia, nutols nuo jos
per tris valandas, pusgirtis drybsau ant sofos.
- Ei, Hardinai, inok, galiu priversti tave j umirti, - su
vapjo Mol ir usirioglino man ant keli.
- K? - paklausiau, kai ji apsivijo rankomis man kakl.
- Tes. Leisk man padti tau j umirti. Gali dulkint mane,
kol umiri jos vard, - kartas kvpavimas nuplikino man kakl
ir a j atstmiau.
- Lipk nuo mans, - paliepiau.
- Hardinai, kiaule, - supyko Mol. Jos ego akivaizdiai buvo
eistas.
- A tavs nenoriu, - iurkiai atsakiau.
- Nuo kada? Iki iol vis laik ramiai mane dulkinai.
- Nuo tada... - pradjau.
- Nuo kada tada? - Mol paoko nuo sofos ir plaiai iskt
rankas. - Nuo tada, kai sutikai t pasiptusi kal?
69
 Kad nepadaryiau ko nors kvailo, turjau priminti sau, kad
Mol yra moteris, o ne bjauryb, kokia apsimeta.
- Nekalbk taip apie j, - pasakiau stodamasis.
- Tai tiesa, pairk save. Tu panaus negaunant pien
burn, atstumt kakokios liurs Nekaltosios Mergels Marijos,
kuriai tavs n nereikia! - suriko ji, nesupratau - juokdamasi ar
verkdama. I esms pati Mol buvo tokia.
Sugniauiau kumius, bet alia jos atsirado Deisas ir Zedas.
Mol padjo rank Deisui ant peties.
- Vaikai, pasakykit jam. Pasakykit jam, kad nuo tada, kai mes
j perleidom jai, jis virto dinu snarglium.
- Ne mes. O tu, - patais Zedas.
- Koks skirtumas? - panairavo Mol, o Zedas uvert akis.
- Kas negerai? - paklaus Deisas.
- Viskas gerai, - atsakiau u Mol. - Ji nulido, kad nenoriu
padulkint jos perdivusios subins.
- Ne, a pikta, nes tu subingalvis. Daugiau niekas tavs nenori.
Todl Deisas ir liep man jai pirmai pasakyt.
- K jis? - ikoiau pro dantis. Akyse viskas paraudo. inojau,
kad Deisas kiauas, bet maniau, kad Mol Tesai papasakojo i
pavydo.
- Taip, jai pasakyt man liep jis. Jis visk suplanavo: ji igeria
por tauri, a jai visk papasakoju prie tavs, tada jis puola jos
guosti, kol tu liumbi kaip sumautas snarglius, - nusikvatojo. - Ar
ne taip sakei, Deisai? Tu norjai ikruti jai smegenis, ar ne? -
paklaus Mol ir sumojavo savo ilgais nagais vaizduodama ka
butes.
engiau artyn Deiso.
- Ei, mogau, tai buvo tik juokas... - pradjo jis.
Jei neklystu, Zedas patenkintas vypteljo, kai mano kumtis
ieb Deisui snuk. Nepajutau skausmo rankoje net ir dar kart
smogs jam veid. Mane apakino pyktis ir tiesiog liejau ant jo
savo t. sivaizduodamas, kaip jis lieia Tes, buiuoja j, nu
rengia, miau dar smarkiau j talyti. Kruvinas veidas tik paskatino
7o
daryti t i vis jg. Kai kakieno stiprios rankos atitrauk mane
nuo Deiso, jo akiniai juodais rmeliais mtsi alimais sudauyti
ipulius.
- Gana, mogau! Jei nesiliausi, umui j! - suriko Loganas
man veid ir kakaip sugrino tikrov.
- Jeigu kuris nors i js norit pasakyt pana ml, rkit
tuoj pat! - rikteljau kompanijai, kuri laikiau draugais ar bent ar
timais monmis.
Visi tyljo, net Mol.
- A rimtai! Jeigu dar kas nors pasakys bent suikt odel apie
j, a nedvejodamas sutraikysiu kiekvien rup!
Dar syk vilgteljau Deis, kuris band atsikelti nuo grind,
ir i Zedo buto ijau alt nakt.

71
 Penkioliktas skyrius

TESA

- Labai skanu! - beveik irkiau Kimberlei susiurbusi vaisinio

grimo likut. Godiai apsukau iaudel ratu, kad surinkiau visus
laus.
- Nori dar? - nuvito ji. Kimberls akys buvo iek tiek raustel
jusios, bet ji laiksi ramiai, o a jauiausi smagi ir lengva.
Girta. tai ito odio iekojau. Energingai linkteljau ir pa
jutau, kaip mano pirtai mua kelius muziko takt.
- Ar gerai jautiesi? - tai pastebjs paklaus Trevoras.
- Taip, jauiuosi tikrai labai gerai! - bandiau perrkti muzik.
- Einam paokti! - pasil Kimberl.
- A neoku! Tai yra ne tai, kad neoku, a nemoku okti,
bent jau pagal toki muzik! - Dar niekada nebuvau okusi, kaip
mons oka klube, nors i tikrj bijojau prisidti prie j. Bet
alkoholis sujudino krauj ir suteik dar nepatirtos drsos. - Po
velni - einam okti! - suukau.
Kimberl nusijuok, atsisuko Kristian ir pabuiavo j
lpas - buinys buvo gerokai ilgesnis nei prastai. Tada staiga at
sistojo ir trukteljusi mane nuo sofos pastm okani mini.
Praeidama pro turklus pavelgiau emyn ir pamaiau du auktus
okani moni. Atrod, visi paskend savo pasauliuose, kurie
vienu metu ir baugino, ir trauk.
Kimberl, inoma, judjo tobulai, todl usimerkiau ir leidau
muzikai valdyti mano kn. Jauiausi nerangi, bet norjau sutapti
su ja. Daugiau nieko ir nebeliko. Po daugybs suokt dain ir dar
72
poros kokteili sal m suktis. Atsipraiau ir pasiiupusi rankin
patraukiau tualet, pakeliui braudamasi pro bekrat prakaituot
kn mini. Pajutusi, kad m vibruoti telefonas, isitraukiau j
i rankins. Mama. Jokiu bdu negaliu atsiliepti - esu per girta,
kad kalbiausi su ja. Prisikasusi iki tualet kakodl panorau per
velgti inutes. Nejuiom susiraukiau supratusi, kad Hardinas man
nepara.
Gal reikt pasidomtu k jis veikia?
Ne. Negaliu to daryt. Tai bt neatsakinga ir rytoj gailiausi.
Belaukiant eilje, ant sien blykiojanios viesos vl m
mane uvaldyti. Pasistengiau sutelkti dmes telefono ekran ti
kdamasi, kad ta nuotaika praeis. Kai pagaliau atsidar vienos ka
binos durys, smukau ir pasilenkiau prie unitazo laukdama, kada
mano organizmas nusprs, ar jam bloga. Nekeniu ito jausmo.
Jeigu bt ia, Hardinas atnet man vandens, sums palaikyt
plaukus.
Ne. Ne, jis to nepadaryt.
Reikt jam paskambinti.
Supratusi, kad bloga man nebus, ijau i kambarlio ir nujau
prie plautuvi. Mygteljusi por mygtuk spraudiau telefon tarp
peties ir smakro. Nusipliau popierin rankluost i laikiklio ir pa
kiau po iaupu, kad sulapt, bet vanduo nenorjo bgti. Galiausiai
pradjau mojuoti luoste aplink jutikl. Nekeniu automatini plau
tuvi. Aki makiaas iek tiek nubgo ir atrodiau visikai kitokia.
Plaukai pasiiau, akys paraudusios. Po treio signalo nuspaudiau
mygtuk ir padjau telefon ant kriaukls krato.
Po velni, kodl jis neatsako? Vos tik paklausiau to savs, tele
fonas ikart sukrutjo ir vos nekrito vanden. Nusikvatojau. Ne
supratau kodl, bet tai man pasirod juokinga. Ekrane pasirod
Hardino vardas. Drgnu pirtu stipriai jam utvojau.
- Haroldai? - kreipiausi telefon.
Haroldai? Tikrai per daug igriau.
Pasigirdo linksmas ir priduss Hardino balsas.
- Tesa? Ar viskas gerai? Tu man skambinai?
73
 Dieve, jo balsas dangikas.
- Neinau... Ar tavo telefonas sako, kad skambinau? Nes jeigu
taip, tai tikriausiai yra didel tikimyb, kad tikrai ten buvau a, -
pasakiau ir sukikenau.
- Tu girta? - Hardino tonas pasikeit.
- Gal, - cypteljau ir vysteljau servetl iukliad.
tualet jo dvi kauusios merginos, vienai i j susipyn
kojos, ji suklupo ir visas prajuokino. Jos nusvirduliavo didiausi
kambarl, o a vis savo dmes vl sutelkiau pokalb.
- Kur tu esi? - grietai paklaus Hardinas.
- Oi, nusiramink, gerai? - Jis man visada liepdavo ramintis,
tad dabar mano eil.
- Tesa... - atsiduso jis. Negaliu pasakyt, kad jis buvo piktas, bet
mano galva buvo pernelyg kauusi, kad mstyt. - Kiek igrei? -
dar paklaus.
- Neinau... gal penkis. O gal eis. Turbt, - atsakiau ir atsi-
liejau sien. altos plytels tokios malonios mano kaitusiai odai,
net per plon audin.
- Ko penkis ar eis?
- Seksus papldimy... mes niekada nesimyljom papldimy...
Ko gero, bt buv puiku, - atsakiau ypteljusi. Kaip noriau
dabar pamatyti jo kvail veid. Ne, nekvail... gra. Bet dabar
kvailas skamba geriau.
- O Dieve, tu visa girta, - tar jis.
Kakodl pagalvojau, kad dabar jis persibrauk pirtais
plaukus.
- Kur esi? - vl paklaus.
inojau, kad jis nesubrends, bet atsakiau:
- Ten, kur tavs nra.
- Akivaizdu. O dabar pasakyk - tu naktiniam klube? - rik
teljo jis.
- Ojoj... kakas labai supyko, - nusijuokiau.
Jis tikrai fone girdjo muzik, todl pagsdino:
- Lengvai galiu tave susirasti.
74
 I esms a juo tikjau. Tik man tai nelabai rpjo. odiai
patys isprdo man nespjus n pagalvot:
- Kodl iandien nepaskambinai?
- K? - paklaus Hardinas, aikiai pritrenktas mano klausimo.
- iandien tu nebandei man paskambinti, - graudiai ile
menau.
- Nemaniau, kad nortum.
- Nenoriu, bet vis tiek.
- Gerai, rytoj tau paskambinsiu, - ramiai paadjo.
- Dar neijunk telefono.
- Nesiruoiu... Tik pasakiau, kad rytoj tau paskambinsiu, net
jei nekelsi ragelio, - paaikino Hardinas, ir mano irdis suplasnojo
i laims.
- Gerai, - bandiau kalbti altai. K a darau?
- Ar dabar gali pasakyt, kur esi?
- Nea.
- Ar Trevoras su tavim? - rimtai paklaus Hardinas.
- Taaip, bet yra ir Kim... ir Kristianas, - pasiteisinau, nors ne
inau kodl.
- Tai toks buvo planas? Pasiimti tave konferencij, o paskui
apsvaigint ir nusivesti t sumaut klub? - pakl bals. - Grk
viebut. Tu nepratusi gerti, o dabar esi ne namie, ir Trevoras...
Nuspaudiau mygtuk, jam nebaigus. Kuo jis save laiko? Turt
diaugtis, kad ivis jam paskambinau, nors ir girta. Sunervino.
Reikia dar igerti. Telefonas vl m vibruoti, bet atmeiau visus
skambuius. e tau, Hardinai. Susiradau keli VIP sal ir pa
praiau padavjos dar vieno kokteilio.
- Kaip jautiesi? - paklaus Kimberl. - Atrodai susinervinusi.
- auniai! - pamelavau ir tuoj pat itutinau taur, kuri pa
davja man atne.
Hardinas tikras iknius. Tik jis kaltas, kad mes nesam kartu,
bet vis tiek drso mane aprkti, kai jam paskambinau. Galt bti
ia su manim, jeigu nebt padars to, k padar. O Trevoras yra.
Trevoras, kuris yra labai mielas ir patrauklus.
75
 - K? - nusiypsojo Trevoras pamats, kad spoksau j.
- Nieko, - nusijuokiau ir nusisukau.
Igrusi dar vien taur ir pakalbjus, kokia puiki diena bus
rytoj, atsistojau ir nujau.
- Einu dar paokti, - kteljau jiems.
Atrod, kad Trevoras norjo kak sakyti, gal net pasisilyti
eiti kartu, bet iraudo ir nepajudjo. Kimberlei jau buvo visko
gana ir ji man tik pamojavo. O man visai nerpjo, kad einu viena.
Radau keli oki aiktels vidur ir miau judti. Ko gero, atro
diau juokingai, bet buvo labai gera jausti muzik ir niekuo nesi
rpinti, kaip tsyk, kai girta skambinau Hardinui.
Dainos viduryje pajutau, kad u mans kakas stovi, auktas,
labai arti. Atsisukusi pamaiau gana miel vaikin tamsiais dinsais
ir baltais markinliais. Skustais rudais plaukais, gana malonia
ypsena. Ne Hardinas. Bet niekas nra Hardinas.
Liaukis galvojus apie Hardin, - priminiau sau, kai vyrikis
udjo rankas man ant klub ir sunibdjo aus:
- Ar galiu palaikyti kompanij?
- Eee... aiku, - atsakiau. Nors i tikrj u mane kalbjo al
koholis.
- Tu labai grai, - tar jis ir apsuks mane atsistojo u mans.
Vyras prisiglaud man prie nugaros, o a usimerkiau ban
dydama sivaizduoti, kad esu kitas mogus. Moteris, kuri klube
oka su nepastamaisiais.
Kitos dainos ritmas buvo ltesnis, aistringesnis, tad mano
klubai taip pat m judti liau. Mudu atsisukom vienas kit, jis
priglaud mano rank sau prie lp ir pabuiavo deln. Ms akys
susitiko ir po akimirkos burnoje pajutau jo lieuv. irdis, beveik
springdama nuo nepastamo jo skonio, sukliko, kad atstumiau j.
Bet smegenys, mano smegenys kalbjo visai k kita: Pabuiuok j ir
pamirk Hardin. Pabuiuok j.
Todl nekreipiau dmesio blogum skrandyje. Usimerkiau ir
apsukau savo lieuv aplink jo. Per tris mnesius kolede buiavau

76
daugiau vaikin nei per vis savo gyvenim. Nepastamojo rankos
nuslydo per mano nugar ir dar iek tiek emiau.
- Ar nori vaiuoti mano but? - paklaus jis, ms lpoms
isiskyrus.
- K? - jo kvietim girdjau, bet giliai savyje tikjausi, kad pa
klaususi to, ko paklausiau, itrinsiu j.
- Mano butas, vaiuojam, - iko jis.
- Ooo... nemanau, kad tai gera mintis.
- Ooo, tai labai gera mintis, - nusijuok jis.
vairiaspalvs viesos blykiojo jo veide, todl vyras pasirod
keistesnis ir grsmingesnis nei anksiau.
- Kodl pamanei, kad vaiuoiau tavo namus? A tavs visai
nepastu! - bandiau perrkti muzik.
- Todl kad man pasidavei ir tau tai patiko, mergule, - atsak
jis, lyg tai bt akivaizdu, o ne eidiama.
Jau norjau j aprkti ar keliu voti tarpukoj, bet sekundei
nusiraminau ir blaiviai pamsiau. A tryniausi t vyr, paskui
pabuiavau j. inoma, jis panoro tai pratsti. Kas man negerai, po
galais?! A tik klube pasiglamonjau su nepastamuoju - tai ne a.
- Atsipraau, bet ne, - pasakiau ir nujau.
Kai grau pas savikius, Trevoras beveik snaud ant sofuts.
Nesusilaikiau nenusiypsojusi i jo garbingumo. Ar yra toks odis?
Viepatie, a visa girta. Atsisdau ir i ledo kibirlio, stovinio ant
stalo, isitraukiau butel vandens.
- Pasilinksminai? - paklaus Kimberl, ir a linkteljau.
- Taip, buvo labai gerai, - atsakiau, kad ir kas nutiko prie
kelias minutes.
- irdele, gal jau galim eiti? Ryt tursim anksti keltis, - tar
Kristianas Kimberlei.
- Aha. A pasiruous, jei tu pasiruos, - ikl rank Kim
berl. Nusukau akis ir pajutau, kad mano skruostai dega.
- Vaiuosi ar ia miegosi? - kumteljau Trevor. Jis nusijuok
ir atsisdo.

77
 - Dar nenusprendiau. ita sofa labai patogi, o muzika tokia
raminanti...
Kristianas paskambino vairuotojui ir is paadjo bti po
penki minui. Visi atsistojom ir nutarm nulipti spiraliniais
laiptais, kurie leidosi palei vien klubo sien. Pirmo aukto bare
Kimberl dar usisak paskutin kokteil. A pasvarsiau, ar lku
riuojant igerti, bet nutariau, kad jau pakaks. Po dar vieno kok
teilio biau arba nugriuvusi, arba apsivmusi. Nenorjau nei
viena, nei kita.
Kai Kristianas gavo inut, pasukom prie dur. altas oras ma
loniai apglb mano kaitus kn. Gerai, kad kol sulipome auto
mobil, dvelk tik lengvas vjelis. viebut grom beveik trei
valand ryto. Jauiausi girta ir alkana. Nusiaubiau aldytuvl ir su
valgiau beveik visk, k jame radau, o galiausiai ukliuvau u lovos
ir klesteljau n nenusiavusi bateli.

78
 eioliktas skyrius

TESA

- tilk, - suniurnjau, bjauriems garsams ivaikius

mano girt mieg. Kelias sekundes bandiau susivokti, kad tas
triukmas - tai ne mamos pamokslai, o kakieno dauymas mano
kambario duris. - Viepatie, ateinu! - kteljau litiniuodama
prie dur.
Bet paskui sustojau ir vilgteljau laikrod ant stalo - beveik
ketvirta valanda ryto. Po galais, kas galt ten bti?
Nors ir buvau girta, mintys m baimingai lti mano galvoje.
O jeigu ten Hardinas? Prajo madaug trys valandos, kai visa girta
jam paskambinau, bet kaip jis galt mane rasti? K a jam pasa
kysiu? Tam a nepasirengusi.
Kai tas kakas vl m dauytis, nustmiau visas mintis al ir
nusiteikusi blogiausiam plaiai atlapojau duris. Ten buvo Trevoras.
Nusivylimas sugl krtin, pasitryniau akis. Jauiausi tokia pat
girta, kaip tada, kai nugriuvau.
- Atsipraau, kad paadinau, bet gal turi mano telefon? - pa
klaus jis.
- K-? - agteljau ir pasitraukiau, kad jis galt eiti. Kai
durys paskui Trevor usitrenk, paskendom tamsoje. Vienintel
viesa - miesto iburiai, vieiantys u lango. Vis dlto buvau per
girta, kad surasiau viesos jungikl.
- Man atrodo, kad mes supainiojom telefonus. A turiu tavik,
o tu per klaid pasimei mano. - Trevoras ities mano telefon. -
Norjau palaukti iki ryto, bet tavikis nesiliauja skambjs.

79
 - Jetau... - tepajgiau itarti. Ir nujusi atidariau rankin.
Na, inoma, Trevoro telefonas saugiai guli alia pinigins. - Atsi
praau... tikriausiai tavik pamiau mainoje, - apgailjau ir ati
daviau.
- Viskas gerai. Labai atsipraau, kad paadinau. Tu vienintel
mano pastama mergina, kuri tokia pat grai ir vos pabudusi, ir...
Garsus beldimas duris nutrauk jo odius, o netikti garsai
mane siutino.
- Kas iay po perknais? Vakarlis Tesos kambary? - rikte
ljau ir nulepsjau prie dur, nusiteikusi apaukti viebuio dar
buotoj, lyg jis bt atjs sudrausminti mans dl triukmo, kur
sukl Trevoras. Beje, pats triukmavo daug garsiau.
Vos prisiartinau iki dur, beldimas sustiprjo, bet kakaip nu
ramino mane. Paskui igirdau:
- Tesa! Atidaryk tas prakeiktas duris!
Hardino balsas perskrod or lyg tarp ms nebt joki sien.
U mans blyksteljo viesa ir pamaiau Trevoro veid, iblykus
i tikros baims. Rads j mano kambaryje, Hardinas pasius, kad ir
kas i tikrj ia bt nutik.
- Pasislpk vonios kambary, - pasakiau, ir Trevoras ipt akis.
- K? A negaliu slptis vonios kambary, - uprotestavo. Su
pratau, kokia juokinga mintis tai buvo.
- Atidaryk tas sumautas duris! - vl rikteljo Hardinas ir m
jas spardyti. Vl.
vilgteljau Trevor, stengdamasi sidmti gra jo veid,
kol Hardinas jo nesudark, ir engiau atidaryti dr.
- Ateinu! - kteljau ir pravrusi duris pamaiau nirus
Hardin, juod nuo galvos iki koj.
Apgirtusios mano akys pastebjo, kad jis avi ne savo storapa-
dius batus, o paprastus juodus konversus. Iki iol nebuvau ma
iusi jo su kitas batais. itie naujieji man visai patiko... Bet jau visai
nukrypau al.
Hardinas stumteljo duris ir tiesiai pro mane metsi prie
Trevoro. Laim, spjau paiupti j u skverno ir kakaip sulaikyti.
80
 - Manai, kad gali j nugirdyti, o paskui ateiti sumaut jos
viebuio kambar! - Hardinas apkaltino Trevor ir vl paband
pulti. Jauiau, kad labai nesistengia, nes kitaip jau guliau ant
grind, o ne laikyiausi sikibusi jo plon markinli. - Per akut
maiau, kada usideg viesa. K judu ia veikt patamsiais?
- A nebuvau... a... - pradjo Trevoras.
- Hardinai, liaukis! Negali muti vis i eils! - surikau ir
timpteljau jo markinlius.
- Ne... galiu! - suurzg jis.
- Trevorai, - pasakiau, - grk savo kambar, kad galiau pa
mokyti j ger manier. Labai atsipraau u to telagalvio elges.
Trevoras vos nesusijuok i mano odyno, bet j nuramino
Hardino vilgsnis. Kai Trevoras ijo, Hardinas atsisuko mane.
- Telagalvio elges?
- Taip, telagalvio! Koki teis turi ia atsirasti, brautis mano
kambar ir ksintis sumuti mano draug?
- Jo neturjo ia bti. Kodl jis ia buvo? Kodl tu dar apsi
rengusi? Ir, po velni, i kur itraukei t suknel? - paklaus ry
damas mane akimis.
Stengiausi nekreipti dmesio kart, kuris uliejo mano pilv,
ir vis dmes sutelkiau pasipiktinim.
- Jis atjo savo telefono, nes a j atsitiktinai pasimiau. Ir... Ne
prisimenu, ko dar klausei, - prisipainau.
- Tai gal nereikjo tiek daug gerti.
- Gersiu, k norsiu, dl ko, tiek ir tada, kai norsiu. Ai.
- Girta tu erzini, - pakl antakius Hardinas ir klesteljo
krsl.
- O tu erzini, kai esi... visada. Ir kas tau leido atsissti? - su
pykusi sukryiavau rankas ant krtins.
Hardinas pakel mane savo nuostabiai alias akis. Viepatie,
koks patrauklus jis i akimirk.
- Negaliu patikti, kad jis buvo tavo kambaryje.
- Negaliu patikti, kad tu esi mano kambaryje, - atrmiau.
- Ar tu su juo barkinaisi?
81
 - K? Kaip tau lieuvis apsivert ito klausti? - surikau.
- Atsakyk klausim.
- Ne, lyktyne. Aiku, kad ne.
- Ar ruoeisi... norjai?
- Dieve mano, Hardinai! Tu nesveikas! - papuriau galv ir su
stojau tarp lango ir lovos.
- Gerai, tai kodl tu vis dar apsirengusi?
- Koks skirtumas? - pakliau akis. - Be to, visai ne tavo rei
kalas, su kuo a myliuosi. Gal myljausi su juo, o gal su kuo nors
kitu. - Nusiypsojau, bet susikaupusi grietai pridriau: - Tu to
nesuinosi.
Mano odiai suveik, kaip tikjausi. Hardino veidas aptemo,
sugyvuljo.
- K tu pasakei? - suriko.
O, regis bus daug linksmiau, nei tikjausi. Man patiko bti
kauusiai alia Hardino, nes galjau kalbti nieko negalvodama...
visk, k laikiau savyje. Ir viskas atrod juokinga.
- Girdjai, - atsakiau ir prisiartinau prie jo. - Gal klube leidau
kokiam nors vyrui paimti mane tualete. Gal Trevoras pam mane
itoje lovoje, - pridriau ir atsainiai pavelgiau per pet lov.
- Nutilk, Tesa, tuoj pat nutilk, - spjo Hardinas.
A tik nusijuokiau. Jauiausi turinti teis, stipri - ir sivaiz
davau plianti Hardino markinlius nuo kno.
- Kas negerai, Hardinai? Tau nepatinka, kad Trevoras iu
pinjo mano kn?
Neinau, ar tai buvo Hardino pyktis, ar alkoholis, ar faktas,
kad jo pasiilgau, bet kol nespjau persigalvoti, susirangiau jam ant
keli ir apergiau launis. Visikai pritrenktas mano elgesio, jei ne
klystu, jis sudrebjo.
- Tesa, kk tu... k tu darai?
- Pasakyk man, Hardinai, kaip tau patina mintis, kad Trevor...
- Baik. Gana apie tai kalbti, - maldavo jis ir a labai neprie
taravau.
- Hardinai, atsipalaiduok, juk inai, kad to nepadaryiau.
82
 Apsivijau rankomis jo kakl. Jo glbyje mane apm toks il
gesys, kad beveik ugniau kvap.
- Tesa, tu girta, - itar Hardinas bandydamas isilaisvinti i
mano rank.
- Bet... vis tiek tavs noriu, - pasakiau ir abu nustebome.
Buvo nebuvo, nusprendiau nuslopinti savo mintis, ypa lo
gikj balsel, ir abiem rankomis sikibau jam plaukus. Ak, kaip
mano pirtai pasiilgo to jausmo.
- Tesa... Tu nesuvoki, k darai. Tu apsvaigusi, - sudejavo Har
dinas. Taiau jo balsas skambjo nerytingai.
- Hardinai... nustok galvoti. Negi mans nepasiilgai? - pa
klausiau ir velniai sisiurbiau jam kakl? Hormonai visikai
mane uvald, neinau, ar kada nors taip vrikai jo trokau.
- Taaaiiip... - sudejavo jis, o a iulpiau vis stipriau, kad pa
likiau dm. - Tesa, a negaliu... bk gera...
Bet a nenorjau sustoti ir judinau klubus, versdama j dejuoti.
- Ne... - sunibdjo jis ir savo didelmis rankomis sums
mano launis sustabd mane. Niukteljau jam ir piktai pairjau.
- Turi dvi galimybes: arba dulkini mane, arba ieini. Rinkis.
Po galais, k a dabar pasakiau?
- Rytoj mans neksi, jeigu tai padarysiu, kai tu... esi tokia, -
pasak Hardinas irdamas man akis.
- A tavs jau nekeniu, - atsakiau, o jis krpteljo nuo mano
odi. - Kakaip, - pridriau, velniau nei norjau.
Hardinas paleido mano klubus, kad galiau judti.
- Gal pirmiausia pakalbkim apie tai?
- Ne, nebk Deb Dauner*, - sumurmjau ir pasitryniau jam
koj.
- Negalim to daryti... ne itaip.
Nuo kada jis toks dorybingas?
- Hardinai, inau, kad tu ito nori, jauiu, koks esi pritvinks, -
sumurkiau jam aus.

* Debbie Downer - TV laidos personaas, kuris visada visiems gadina nuotaik.

83
 Negaliu patikti, kad mano girtos lpos itar tokius ne
vankius odius. Bet Hardino burna tokia karta, akys plaios,
beveik juodos.
- Baik, Hardinai, negi nenori uversti mans ant ito stalo?
Arba ant lovos? Prie kriaukls? Koks pasirinkimas... - sukudjau
ir velniai krimsteljau ausies spenel.
- Velniop... Gerai. Padarom, - neatlaik Hardinas ir sums
mano plaukus prispaud savo lpas prie manj.
Kai tik ms lpos susiliet, mano knas usideg. Dejavau
jam burn, o mainais i Hardino sulaukiau toki pat aistring
gars. Mano pirtai ukavo jo plaukus ir spaud vis stipriau, a
jau nebegaljau nei pati valdytis, nei tvardyti savo nor. Jauiau
jo rankas ant nugaros ir tai var mane i proto. Paleid jo plaukus,
mano pirtai nuslydo emyn iki juod markinli. Sumiau apy
kakl ir nutraukiau juos per galv. T akimirk buinys nutrko, ir
Hardinas pamau atlijo.
- Tesa, - papra jis.
- Hardinai... - atrmiau ir perbraukiau pirtais jo tatuiruot.
Pasiilgau to, kaip jo raumenys sitempia, kaip tatuiruot juda ir
puoia jo tobul kn.
- Negaliu pasinaudoti tavim, - pasak jis ir sudejavo, kai lie
uviu lyteljau jo apatin lp.
- Patylk, - paaipiai sukikenau.
Kai mano ranka nuslydo emyn ir paliet jo dinsus, supratau,
kad jis nepajgs man atsispirti. Tai man patiko labiau nei reikjo.
Nemaniau, kad kada nors bsiu su Hardinu ir valdysiu situacij.
Labai juokinga, kad itaip susikeitm vaidmenimis.
Jis toks susijaudins ir sijauts. Nulipau nuo jo ir sumiau
kelni utrauktuk.

84
 Septynioliktas skyrius

HARDINAS

Mano mintys liojo, inojau, kad blogai darau, bet nepajgiau

tvardytis. Privaljau j turti - juk ji man sak arba ieiti, arba
j idulkinti. Jei toks pasirinkimas - negaljau ieiti. Jos odiai
skambjo labai natraliai, labai keistai... bet labai aistringai.
Maos rankuts nuslydo atsegti mano dins. Kai diras nu
krito emyn, papuriau galv. Nepajgiau aikiai mstyti, nepa
jgiau logikai mstyti. Trokau jos, buvau visikai apsvaigs nuo
ios paprastai mielos, o dabar palusios moters, kuri myljau
labiau, nei galiu itvert.
- Palauk, - vl pasakiau, i tikrj nelabai nordamas, kad ji
liautsi. Bet geroji mano pus norjo bent iek tiek pakovoti, kad
palengvint kalts jausm.
- Ne... nelauksiu. Ir taip ilgai laukiau, - velniai ir paaipiai
atsak ji, nutraukdama mano apatinius, o tada suspaud mane ran
komis.
- Tesa, varyk...
- Gera mintis. Varyk. Tesa.
Negaljau jos sulaikyti. Net jei biau norjs. Jai reikjo ito,
reikjo mans. Girta ar blaivi - a per didelis savanaudis, kad atsi
sakyiau to, jei tai vienintelis bdas, kad ji mans nort.
Tesa atsiklaup prieais ir pam mane burn. Pavelgiau
emyn j, ji mirkiodama irjo mane. Po galais, ji atrodo kaip
angelas ir velnias viename, labai miela ir iauriai pasileidusi, kai

85
itaip lieuviu mane lieia, iulpia, laio. Tesa minutei nustojo
aisti su manimi burna ir ypsodama paklaus:
- Ar tau patinka, kai taip darau?
Jai tai itarus, beveik baigiau. Linkteljau nepajgdamas itarti
n garso, o ji vl apiojo mane, trauk skruostus ir dar stipriau
trukteljo, dar daugiau mans trauk savo velni burn. Neno
rjau jos sulaikyti, bet norjau j liesti. Norjau j jausti.
- Uteks, - papraiau ir sums u peties velniai j atstmiau.
Ji papurt galv ir pradjo mane kankinti pavojingu greiiu kil
nodama galv auktyn emyn. - Tesa... - suvaitojau, bet vos pa
jutau, kaip ji susijuok, mane supurt stiprus virpulys. Laim, ji
liovsi man dar nespjus isilieti jai burn.
- Tu labai skanus, - nusiypsojo ir ranka nusiluost pabrin
kusias lpas.
- Velnias, i kur imokai taip dirbti burna? - paklausiau, jai at
sistojus.
- Neinau... jau seniai apie tai galvojau. Tik neturjau kiau
pripainti, - atsak ji ir nujo prie lovos.
Vos nesusijuokiau i kiau. Visai nepanau Tes, bet
inakt ji kaitusi ir pati tai ino. Buvo matyti, kad jai patinka, jog
visikai priklausau nuo jos begalins malons.
Jos vilkima suknel galjo palauti bet kur vyr. Tai seksua
liausia, k maiau gyvenime - audinys velniai gaub kiekvien
kno link, kiekvien nepriekaitingo kno dub. Taip, bet dabar
ji nusitrauk j per galv, aismingai mane erzindama. Tikrai pa
jutau, kad ivydusios jos kn mano akys ioko i kaktos. Balti
liemenls nriniai vos laik putlias jos krtis, o tokios pat kel
naits, nuslinkusios vien on, atideng velni od tarp laun
trikampio. Jai patikdavo, kai ten buiuodavau, nors inojau, kad
drovisi dl plonos, beveik permatomos baltos savo odos raukli.
Nesuvokiau, kodl. Man ji tobula, skirtoji, ir viskas.
- Dabar tavo eil, - nusiypsojo Tesa ir kulnais pabarbenusi
lov klesteljo auktielninka ant iuinio.

86
 Apie tai svajojau nuo tos dienos, kai ji mane paliko. Nemaniau,
kad kada nors dar gali tai nutikti, o tai dabar tai vyksta. inau,
kad tursiu siminti kiekvien smulkmen, nes tikriausiai daugiau
to nenutiks.
Turbt ilgokai lkuriavau, nes ji kilsteljo galv ir nustebusi i
riet antak.
- Ar man paiai pradti? - paerzino
Dieve, iandien ji nepasotinama. Uuot atsaks, prisidjau prie
jos. sitaisiau ant lovos alia jos koj, o ji nekantriai trukteljo kel
naites. Atitraukiau jos rankas ir pats jas numoviau.
- Labai tavs pasiilgau, - pasakiau, bet ji sikibo man plaukus
ir pritrauk mano veid ten, kur norjo, kad jis bt. Papuriau
galv, bet pasidaviau ir prispaudiau lpas prie jos. Tesa inkt
ir rangsi po mano lieuviu, o a buvau neapsakomai atidus jos
jautriajai vietelei. inau, kad jai tai patinka. Prisimenu, kai pirm
kart j taip palieiau, ji paklaus: Kas tai buvo? Jos nekaltyb
man buvo ir tebra labiausiai jaudinantis dalykas.
- Dieve mano, Hardinai, - suvaitojo ji.
Ilgjausi ito. Kit kart biau k nors lepteljs, kad ji su
drkusi, pasirengusi, bet dabar negaljau rasti odi. Buvau u
valdytas jos leidiam gars, o ji i malonumo, kur jai suteikiau,
gniau paklod. Vienu pirtu slydau j, o ji inkiojo su kiek
vienu mano judesiu.
- Dar, Hardinai, praau, dar, - maldavo ji, ir a dariau tai, ko
ji norjo.
Dar kart apsukau abu pirtus ir pavirpinau joje, paskui i
traukiau ir kiau lieuv. Pajutau, kad jos kojos sitemp kaip
visada, kai priartdavo prie virns. Atlijau, kad pamatyiau,
kaip mano pirtai juda joje, o ji suuko - tikrai suuko mano
vard, - sutirpdama mano rankose. irjau j, siminiau kiek
vien smulkmen, kaip jos akys palaimingai usimerk, kaip
jos lpos isiriet tobul O, kaip jos krtin ir skruostai nu
raudo pasiekus orgazm. Myliu j. Po velni, a tikrai myliu j.

87
Nesusivaldiau ir jai baigus sikiau pirtus sau burn. Ji labai
skani. Tikiuosi, prisiminsiu tai, kai ji vl mane paliks.
Greitai besikilnojanti jos krtin iblak mane, ir Tesa staiga
atsimerk. Graiame jos veide viet plati ypsena. Nesusilaikiau
ir nusiypsojau, kai ji pirtu prisitrauk mane, kad kak pasakyt.
- Turi prezervatyv? - galiai paklaus, kai palinkau prie jos.
- Taip, - atsakiau. Su ypsena panairavau tikdamasis, kad ji
labai to nesureikmins. - Tiesiog protis, - pasiaikinau.
- Nesvarbu, - sumurmjo ji ir pavelg mano dinsus, gu
linius ant grind. Atsisdusi pasim juos ir ivert visas kienes,
kol rado, ko iekojo.
Nenuleisdamas vilgsnio nuo jos, nenoriai pamiau blizgant
paketl.
- Ar tikrai? - paklausiau gal dvideimt kart.
- Tikrai. Ir jei dar kart paklausi, su tavo prezervatyvu nueisiu
Trevoro kambar, - pagrasino.
Nuleidau akis. inakt ji negailestinga, bet nesivaizduoju jos
su kuo nors kitu, tik su savim. Gal todl, kad mane tai pribaigt.
irdis m dauytis pagalvojus, kad ji galjo bti kartu su tuo caca
Nojum, kraujas uvir, susierzinau.
- Daryk kaip visada, jis... - praneko Tesa, bet udengs delnu
burn nutildiau j.
- Nebandyk baigti, - suniurnjau ir pajutau, kaip mano delne
ji nusiypsojo.
inau, kad jai nereikt prietarauti ir girtai dulkintis su
manim, bet atrod, kad mums n vienam tai nerpjo. Negaljau
jos atstumti inodamas, kad ji mans nori, ir gal yra galimyb...
menkut tikimyb, kad prisiminusi, kas buvo tarp ms, ji suteiks
man antr prog. Atitraukiau rank jai nuo burnos ir atpliau
prezervatyv. Vos tik j ivyniojau, Tesa usirang man ant keli.
- Noriu, kad tu pirmas tai padarytum, - pareikalavo ji ir su
musi vis mano ilg nusileido ant mans.
Nugaltas, bet laimingas atsidusau, jai apsivijus mane kojomis.
Tesa judjo ltai, ratu, tobulu ritmu. Jos figra, nuostabiai apvals
klubai, jai mus joti ant mans, hipnotizavo ir buvo palusiai gei
dulingi. inojau, kad ilgai neitversiu, per ilgai badavau. Pasta
ruoju metu pasitenkinim patirdavau tik sivaizduodamas j alia.
- Kalbkis su manim, Hardinai, kalbkis, kaip visada dary
li avai, - suinkt ji ir apsivijusi rankomis mano kakl prisitrauk
mane artyn. Man nepatiko, kaip ji itar visada* - lyg visa tai bt
buv labai seniai.
Kilsteljau iek nuo lovos, kad velniai atliepiau jos judesius,
ir palieiau jos aus.
- Tau patinka, kai kalbu nevankybes, k? - kvpiau, o ji su
dejavo. - Atsakyk, - paliepiau ir ji linkteljo sakydama taip. -
inau, kad patinka, tu tik vaidini nekaltut, bet a geriau inau. -
sisiurbiau jai kakl.
Nebesivaldiau ir miau godiai iulpti jos od; garantuotai
liks mlyn. Kad pamatyt tas suskis Trevoras. Kad visi matyt.
- Juk inai, kad a vienintelis galiu priversti tave taip jaustis...
inai, kad daugiau niekas neprivers tavs vaitoti, kaip a... niekas
neino, kaip reikia tave liesti, - kalbjau siekdamas emyn, ten,
kur susijung mudviej knai. Tesa buvo mirkusi, mano pirtai
lengvai slydo drgme.
- O Dieve... - sumurk ji.
- Tesa, pasakyk, kad a vienintelis, - smarkiau patryniau jos
jautri viet ir pasistmiau launimis, kad patekiau j, kol ji pati
tebejuda.
- Tu toks, - pakartojo ir uvert akis. Ji visikai atsidav aistrai,
a jai irgi pasidaviau.
- Koks?
Norjau, kad ji tai pasakyt, net jei tai ir melas. Mane gsdino
mano neviltis dl jos, o ji suspieg, kai driau jai smarkiau negu
bet kada. Pirtais sugniauiau putlias jos launis. Norjau, kad ji
mane jaust, jaust mane vis, kad mylt mane taip, kaip noriu. Ji
yra mano, a esu jos. velni jos oda blizgjo nuo prakaito, ji atrod
beprotikai nuostabi. Jos krtys judjo ritmikai pagal mane, o
akys buvo umerktos.
89
 - Tu esi vienintelis... Hardinai... vienintelis... - kalbjo ji, o a
irjau, kaip ji kandioja savo lp, tada palieia savo veid, o
paskui mano.
irjau, kaip ji visikai po manimi atsivr... tai taip nuostabu.
Ji visk padar velnikai tobulai. Jos odiai buvo viskas, ko man
reikjo, kad atsipalaiduoiau, jos nagai drask man nugar. is
skausmas man patiko, man patiko mudviej aistra. Atsiloiau
kartu su ja, kad pailst man ant keli ir galt judti toliau. Ran
komis apkabinau j per nugar, o kai kilsteljau kojas nuo lovos, ji
nuleido galv man ant peties. Mano bias judjo joje pirmyn atgal
lygiais judesiais, ir riaumodamas jos vard isiliejau prezervatyv.
Atsiguliau tebelaikydamas j glbyje. Kai pirtais perbraukiau
jai per kakt ir nubraukiau suprakaitavusius plaukus nuo veido,
Tesa atsiduso. Jos krtin kilnojosi auktyn emyn, auktyn emyn,
ir ramino mane.
- Myliu tave, - pasakiau stengdamasis irti jai veid, bet ji
nusisuko ir iurkiai paliet mano lpas pirtu.
- ...
- Negaliu taip paprastai ... - apsukau j ir velniai pa
sakiau, - mums reikia pasikalbti.
- Miegam... po trij valand keltis... miegam... - sumurmjo ji
ir apkabino mane per juosmen.
Tesos glbyje jauiausi daug geriau nei k tik su ja myldamasis,
o mintis miegoti vienoje lovoje jaudino - tai buvo taip seniai.
- Gerai, - pasakiau ir pabuiavau jai kakt. Tesa lengvai
krpteljo, bet inojau, kad yra pernelyg isekusi ir su manim ne
kovos. - Myliu tave, - pakartojau, bet kai ji nieko neatsak, nura
minau save nutars, kad jau umigo.
Ms santykiai ar tai, kas nutiko, per vien nakt visikai ap
sivert. A staiga tapau viskuo, kuo bijojau bti, o ji visikai mane
uvald. Ji galjo paversti mane laimingiausiu vyru emje arba
vienu odiu sulugdyti.

90
 Atuonioliktas skyrius

TESA

Telefono adintuvo melodija sutrikd mano mieg kaip okantis

pingvinas. Tiksliau, okaniu pingvinu j pavert mano sapnai. Ta
iau i maloni vizija tssi neilgai. Labiau isibudinusi pajutau, kad
galva ima tvinksti. Pabandiau atsissti, bet mane kakas prisl
g... kakas.
O ne! Mintis upldo prisiminimai, kaip okau su tuo gliiu
vyru. Supanikavusi skubiai atsimerkiau... ir pamaiau pastam
tatuiruot Hardino kn, tsant ant mans. Galv buvo padjs
man ant pilvo, o ranka laik mane apkabins.
Dieve mano! Po velni!
Pabandiau nepaadinusi nustumti Hardin, bet jis kak su
murmjo ir ltai atsimerk. Paskui vl ltai usimerk ir ipainiojs
kojas nuslinko nuo mans. Paokau nuo lovos, o jis, vl atsimerks,
tyliai irjo mane, lyg biau kokia laukin plrn. Galvoje
negailestingai sirs sukosi Hardino ir mano paios, aukianios
jo vard, paveikslas. Po velni, kur buvo mano protas?
Norjau k nors pasakyt, bet nuoirdiai nesugalvojau, k. Taip
jaudinausi, kad visai iskydau. Lyg pajuts, kaip kovoju su savim,
Hardinas, kad pridengt savo nuogum, sivyniojs paklod,
ilipo i lovos. Dieve mano. Jis sdjo ant kds ir irjo mane, o
a suvokiau esanti tik su liemenle. Instinktyviai suspaudiau kojas
ir atsisdau ant lovos.
- Pasakyk k nors, - papra Hardinas.

91
 - A... a neinau, k pasakyt, - prisipainau. Negaliu patikt,
kad galjo taip nutikti. Netikiu, kad Hardinas ia, mano lovoje,
nuogas.
- Atsipraau, - tar jis ir nuleido galv ant rank.
Mano galva plyo nuo per daug alkoholio, igerto prie kelias
valandas, ir nuo minties, kad inakt permiegojau su Hardinu.
- Ir turtum, - sumurmjau.
- Tu man paskambinai. - Jis persibrauk plaukus.
- Bet nekvieiau tavs, - atkirtau. Neinojau, kaip toliau elgtis.
Neinojau, ar noriu su juo petis, ar ispirti lauk, ar pabandyti isi
aikinti, kaip daro suaugusieji.
Atsikliau ir nujau vonios kambar, bet jo balsas mane at
sivijo:
- Buvai igrusi, todl pamaniau, kad tau kas nutiko ar k pa
darei, be to, ia buvo Trevoras.
Paleidusi vanden pairjau veidrod. Ant mano kaklo rau
donavo didiul dm. de ventas. Perbraukiau pirtais per
jautri mlyn ir prisiminiau Hardino lieuv ant odos. Ko gero,
dar buvau iek tiek apsvaigusi, nes nepajgiau aikiai mstyti.
Maniau, kad pradedu gyventi toliau, o tai mano irdagrauis ia,
mano kambaryje, ir a ia, kaip kokia palusi paaugl, su mili
nika nuoiulpa ant kaklo.
- Tesa, - itar Hardinas. Vos palindau po kartu duu, jis jo
vonios kambar. Stovjau ramiai ir leidau plikinaniam vandeniui
nuplauti visas nuodmes. - Ar tu?.. - sutriks paklaus, - kaip jau
tiesi po to, kas nutiko inakt?
Kodl jis taip keistai elgiasi? Jam atmerkus akis labiau tikjausi
paaipios ypsenos ir bent penki visada praom.
- A... neinau. Ne, jauiuosi blogai, - atsakiau.
- Nekenti mans?.. Na, dar labiau nei iki iol?
Paeidiamumas jo balse sutrauk man ird, bet turjau laikytis
savo. Viskas labai susijauk. Tiesiog stovjau ir spoksojau j. Taip
jau ir ne, tyiojosi mano pasmon, bet nekreipiau j dmesio.
- Ne, viskas liko taip pat, - atsakiau.
92
 - Aaa.
Dar kart iskalavau plaukus ir pasimeldiau, kad duo vanduo
palengvint pagirias.
- Prisiekiu, nenorjau pasinaudoti padtim, - pradjo Har
dinas, man usukus vanden. Nuo lentynls pasimiau rank
luost ir susisupau j. Hardinas rymojo tarpduryje tik su trum
pikmis, ant krtins ir kaklo raudonavo dms. Daugiau niekada
negersiu. - Tesa, inau, kad turtum pykti, bet mums reikia apie
daug k pasikalbti.
- Ne, nereikia. A buvau girta ir tau paskambinau. Tu atva
iavai ir mes pasimyljom. Apie k ia kalbtis? - i vis jg sten
giausi bti rami. Nenorjau, kad jis pajust, kaip mane veikia. Kok
poveik man padar i paskutin nakt. Taiau pastebjau nu
brozdintus krumplius. - Kas tavo rankoms? - paklausiau. - Dieve
mano, Hardinai, tu sumuei Trevor, ar ne? - kteljau ir krpte
ljau nuo skaudaus dieglio galvoje.
- K? Nemuiau a jo, - ikl rankas Hardinas.
- Kas tada?
- Nesvarbu, - papurt galv. - Yra svarbesni dalyk, apie ku
riuos turim pasikalbt.
- Ne, neturim, - pasakiau ir atsidariau kosmetin. Isimusi
maskuokl miau dosniai tepti juo kakl, o Hardinas tylomis
stovjo alia. - Tai buvo klaida, nereikjo tau skambinti, - pagaliau
itariau. Susinervinau, kad n treias sluoksnis nepaslepia dms.
- Tai nebuvo klaida, tu i tikrj mans pasiilgai. Todl ir pa
skambinai.
- K?... oi ne, paskambinau, nes... nes... atsitiktinai. Visai ne
ketinau to daryt.
- Meluoji. - Jis pernelyg gerai mane painojo.
- inai k? Visai nesvarbu, kodl a tau paskambinau, - at
oviau. - Tau nereikjo ia vaiuot. - Aki pietuku nubraukiau
stor linij.
- O ne, reikjo. Tu buvai girta ir tik Dievas ino, kas galjo nu
tikti.
93
 - Ir kas gi? Galjau permiegot su pirmu pasitaikiusiu, ar ne?
Hardinas iraudo. inojau, kad esu iauri, bet jis turjo inoti
geriau, suguls su manim, visa girta. epeiu perbraukiau dar
drgnus plaukus.
- Jei prisimeni, neleidai man pernelyg rinktis, - taip pat
iurkiai atsak jis.
Prisimenu, prisimenu, kad lipau jam ant keli ir uspaudiau
j. Prisimenu, kad reikalavau rinktis - arba mylims, arba jis ieina.
Prisimenu, kad liepiau jam neprietarauti ir nesiliauti. Esu pri
trenkta ir paeminta savo elgesio. Bet, ko gero, blogiausia tai, kad
prisimenu, jog po pirmo buinio jis mane apkaltino, es pati jam
usikoriau ant kaklo.
Man uvir pyktis, todl smarkiai veiiau epet ir jis garsiai
sutarkjo atsimus spintel.
- Nedrsk mans dl to kaltinti, galjai pats atsisakyt! - su
rikau.
- Atsisakiau! Kelis kartus! - suriko ir jis.
- Nesuvokiau, kas vyksta, ir tu tai inai! - iek tiek pamelavau.
inojau, ko noriu, tik nenorjau to pripainti.
Bet Hardinas m kartoti nevankius odius, kuriuos inakt
kartojau: Tu labai skanus!, Kalbk su manim, kaip visada!,
Hardinai, tu vienintelis! - ir stm mane kamp.
- Eik lauk! Nedinkis tuoj pat! - klykteljau ir pasimiau te
lefon pairti, kelinta valanda.
- inakt tu man neliepei nedintis, - negailestingai tar Har
dinas.
- Viskas buvo puiku, kol pasirodei tu, - atsisukau j. - ia
buvo Trevoras, - pasakiau inodama, kad j supykdysiu. Taiau
Hardinas mane nustebino - m juoktis.
- Oi, tik nereikia! Mudu abu inom, kad Trevoras tau netinka.
Tu nori mans ir tik mans. Vis dar nori, - pasityiojo.
- Hardinai, a buvau girta! Kam tu man reikalingas, jeigu ga
ljau turti j? - pasakiau ir akimirksniu pasigailjau savo odi.

94
I lardino akyse ybteljo arba skausmas, arba pavydas. engteljau
artyn.
- Nereikia, - ities rank. - inai k? Gerai. Jis gali tave dul
kinti. Nesuprantu, ko ia vaiavau. inojau, kad tokia ir esi.
Stengiausi bti rami, kad kaimynai neimt skstis, bet su
pratau daugiau neatlaikysianti.
- Gal juokauji? Atsibeldei ia, pamei mane ir dar leidi sau u
gaulioti!
- A pamiau tave? Tesa, tai tu mane pamei! inai, kad ne
galiu tau atsispirti, ir mygai mane, mygai!
inau, kad jis teisus, bet dabar jauiausi apsikvailinusi ir nusi
eminusi dl savo agresyvaus vakarykio elgesio.
- Nesvarbu, kuris kur primygo, svarbu tai, kad dabar ieini
ir daugiau mano akyse nesirodai, - galiausiai itariau ir jungiau
plauk diovintuv, kad ipst jo prietaravim. T pai aki
mirk jis ipl diovintuvo laid - beveik su visu lizdu - i sienos.
- Kas tau yra, po velni! - rikteljau ir vl kiau kituk. - Ga
ljai sulauyti.
Hardinas palo - po galais, k a sau galvojau jam skam
bindama?
- Neieisiu, kol apie visk nepasikalbsim, - pagrasino.
- Jau sakiau, kad daugiau neturim apie k kalbti, - pasakiau
nekreipdama dmesio skaudani ird. - Tu mane eidei ir a
negaliu tau atleisti. Istorija baigta.
Nors ir labai stengiausi to nepripainti, bet man labai patiko,
kad jis yra ia. Net jeigu mes pykoms ir aukme vienas ant kito,
vis tiek labai jo ilgjausi.
- Tu net nebandei man atleisti, - kiek velniau pratar Har
dinas.
- Bandiau. Bandiau mintyse su tuo susitaikyti, bet nepavyko.
Negaliu patikti, kad tai nra dar vienas tavo aidimas. Netikiu,
kad dar kart mans neskaudinsi. - jungiau plauk nyples ir at
sidusau: - Man reikia baigti ruotis.

95
 Kai vl jungiau diovintuv, Hardinas ijo i vonios kam
bario, tikjausi - kad ir visai ieis. Mayt dalel mans, kuri ti
kjosi, kad jis sds ant lovos kambaryje, pasirod visika idiote.
Ji tikrai nra protingoji mano pus. Naivi, juokinga mergait, si
myljusi vaikin, visikai ne tok, kokio jai reikia. Mudviem su
Hardinu niekada nepavyks sutarti - gerai tai inau. Labai noriau,
kad ir ji inot.
Susisukau ir susitvarkiau plaukus taip, kad garantuotai pa
slpt Hardino palikt pdsak ant kaklo. Ijusi i vonios kam
bario susirinkti drabui, radau Hardin sdint ant lovos, ir ta
kvaila mergait netgi kiek apsidiaug. I krepio iupau rausv
liemenl su kelnaitmis ir nenusimusi rankluosio apsirengiau.
Kai j nusisiauiau, Hardinas aikteljo, bet apsimet kosintis.
Per galv rengdamasi suknel pajutau, kad mane prie jo
traukia nematoma jga, bet nugaljau j ir i spintos pasimiau
baltj suknel. alia Hardino jauiausi keistai jaukiai, net ir esant
tokiai padiai. Kodl visa tai taip painu ir skaudu? Kodl turi bti
taip sudtinga? O svarbiausia, kodl negaliu jo pamirti ir gyventi
toliau?
- Tau tikrai reikia eiti, - tyliai itariau.
- Padti? - paklaus Hardinas, usikirtus utrauktukui.
- Ne... nereikia. A pati.
- Praom.
Hardinas atsistojo nordamas prieiti artyn. Mes nuolat gy
venom tarp meils ir neapykantos, karo ir taikos. Man tai buvo
svetima ir labai nuodinga.
Pakliau plaukus, ir Hardinas ilgiau nei reikt seg u
trauktuk. Jauiau, kad kraujas ima greiiau tekti gyslomis, ir
pldau save leidusi jam padti.
- Kaip mane radai? - paklausiau, kai i mintis atjo galv.
- Paskambinau Vensui, inoma, - gteljo peiais, lyg nebt
lks paskui per vis valstij.
- Ar jis tau pasak ir mano kambario numer? - visai nebuvau
suavta ios minties.
96
 - Ne, paklausiau registratroje, - mirkteljo Hardinas. - A
moku labai tikinamai kalbti.
Dl tokio viebuio poelgio nepasijutau geriau.
- Negalim taip elgtis... supranti? Nuleisti visk juokais ir apsi
mesti draugais, - pasakiau ir apsiaviau juodus batelius. Hardinas
apsimov kelnes.
- Kodl ne?
- Todl, kad n vienam i ms nra gerai bti kartu.
Hardinas nusiypsojo ir skruostuose pasirod tos tonikos
duobuts.
- Juk pati inai, kad tai netiesa, - nerpestingai mesteljo ir
apsireng markinlius.
- Tiesa.
- Netiesa.
- Gal bsi toks malonus ir ieisi? - papraiau.
- Tu to nenori ir pati gerai inai. Ir gerai inojai, k darai, kai
praei mans pasilikti.
- Ne, neinojau, - iveblenau, - buvau apsvaigusi. Nesuvokiau,
k dariau vis prajusi nakt - nuo tada, kai pabuiavau t vyr,
iki tada, kai sileidau tave.
Nedelsdama usiiaupiau. Nereikjo garsiai to sakyti. Bet i to,
kaip Hardinas ipt akis ir isiiojo, supratau, k pasakiau. Galv
suspaud deimtkart smarkiau, ir a panorau save primuti.
- K? K... k tu pasakei? - suriaumojo Hardinas.
- Nieko... a...
- Tu kak buiavai? K? - paklaus dusdamas, lyg k tik bt
nubgs maraton.
- Kak klube, - pasiteisinau.
- Tu rimtai? - kvp jis, o kai linkteljau - ikvp. - Kas per...
kas per d das, Tesa? Tu laieisi su kakokiu diedu klube, o
paskui dulkinaisi su manim? Kas tu tokia? - usideng rankomis
veid. Jei tariuosi gerai j pastanti, jis buvo pasirengs k nors su
lauyti.

97
 - Tiesiog taip nutiko, o mes netgi nesam kartu, - pabandiau
apsiginti, bet ijo dar blogiau.
- Oho... tu netiktina. Mano Tesa niekada nesilaiyt su
kakuo klube, - tk Hardinas.
- Tavo Tesos nra, - atkirtau.
Jis tik papurt galv. Ilgai purt. Galiausiai dmiai pairjo
man akis:
- inai, k? Tu teisi. Ir pasakysiu, k veikiau a, kol tu buiavai
t vyr. A dulkinau Mol.

98
 Devynioliktas skyrius

TESA

A dulkinau Mol. A dulkinau Mol. A dulkinau Mol. A dulki

nau Mol. A dulkinau Mol. A dulkinau Mol. A dulkinau Mol.
A dulkinau Mol. A dulkinau Mol. A dulkinau Mol. A dulki
nau Mol. A dulkinau Mol.
Hardino odiai aidjo man galvoje be perstojo, kai jis trenks
durimis amiams ijo i mano gyvenimo. Bandiau nusiraminti,
kol reiks leistis emyn ir susitikti su kitais.
Turjau inoti, kad Hardinas aid su manim, turjau inoti,
kad jis vis dar laistosi su ta liundra. Velnias, tikriausiai jis vis
laik miegojo su ja net draugaudamas su manim. Kaip galjau
bti tokia kvaila? inakt jau beveik patikjau, kai sak, kad mane
myli, - maniau, kodl vaiuot tok keli Sietl? O atsakymas pa
prastas: nes jis yra Hardinas ir su manim tik aidia. Visada toks
buvo ir visada toks bus. Mane sutrikd kalts jausmas, kur pajutau
ipykinusi, kad buiavau t vyr ir kad apkaltinau Hardin u pra
jusi nakt, nors inojau norjusi to taip pat labai, kaip ir jis. Tik i
tikrj sunku buvo prisipainti ir jam, ir sau.
Pagalvojus apie j su Mole kartu, man pasidar bloga. Apsi
vemsiu, jei tuoj pat ko nors nesuvalgysiu. Ne tik dl pagiri, bet ir
dl Hardino prisipainimo. Mol... i vis... nekeniau jos. sivaiz
davau kvail jos ypsen - ji vl miegojo su Hardinu inodama,
kaip tai mane skaudins.
itokios mintys sukosi galvoje kaip maitvanagiai, bet galiausiai
atsipeikjau. Popierine servetle nusivaliau aki kampuius ir

99
pasimiau rankin. Lifte vl apsvaigau, bet susilaikiau nenekte
ljusi ant grind.
- Tesa! - paauk Trevoras i kito vestibiulio krato. - Labas
rytas, - pasisveikino ir ities puodel kavos.
- Ai. Trevorai, labai atsipraau u Hardino elges i nakt... -
pradjau.
- Viskas gerai. Tikrai. Jis truput... smarkokas?..
Norjau nusijuokti, bet pagalvojau, kad mane vl gali supy
kinti.
- O taip... smarkokas, - sumurmjau ir siurbteljau kavos.
Trevoras vilgteljo telefon ir vl sikio j kien.
- Kimberl ir Kristianas nusileis po keli minui, - pasak ir
ypteljs paklaus: - Tai... ar Hardinas vis dar ia?
- Ne. Ir jis nebegr, - atsakiau stengdamasi apsimesti, kad man
tai maiausiai rpi. - Ar gerai miegojai? - paklausiau keisdama
tem.
- Taip, tik nerimavau dl tavs, - Trevoro akys nuslydo mano
kakl, o a pasitaisiau plaukus, kad paslpiau dm, kuri vis dlto
galjo matytis.
- Nerimavai? Kodl?
- Ar galiu kai ko tavs paklausti? Tik nenoriu nulidinti... - at
sargiai pradjo, ir a kakodl susinervinau.
- Taip... inoma.
- Ar Hardinas kada nors... tai yra... ar jis kada nors yra tave
skaudins? - paklaus Trevoras irdamas grindis.
- K? Taip, aiku, mes daug pykoms, jis vis laik mane
skaudino, - atsakiau ir nurijau dar vien gurkn gardios kavos.
Trevoras suglums irjo mane.
- A turjau galvoje - fizikai, - sumurmjo jis.
Staiga palenkiau galv ir pavelgiau j. Jis klaus, ar Hardinas
mane mu? Susigiau nuo tos minties.
- Ne! inoma, ne. Jis niekada taip nepadaryt.
I Trevoro vilgsnio supratau, kad jis nenorjo mans ugauti.
- Atsipraau... jis buvo toks siuts ir piktas.
100
 - Hardinas yra piktas, kartais siunta, bet niekada jokiu bdu
nra mans mus.
Pajutau keist pykt Trevorui, kad kaltina Hardin tokiais da
lykais. Jis nepasta Hardino... bet akivaizdu, kad a irgi. Kelias mi
nules stovjom ir tyljom, o a svarsiau apie tai, kol pastebjau
|)i ie ms artjanius viesius Kimberls plaukus.
- Tikrai labai atsipraau. A tik pamaniau, kad turtum apie tai
pagalvoti, - tyliai itar Trevoras, kol jie artinosi.
- Jauiuosi suiktai. Visikai suiktai, - suburbjo Kimberl.
- A irgi... galva mane pribaigs, - pritariau jai ir visi kartu nu
ingsniavom ilgu koridoriumi konferencij centr.
- O vis dlto atrodai gerai. Utat a atrodau kaip k tik iro
pojusi i lovos, - pasiguod Kimberl.
- Tikrai neatrodai, - tar Kristianas ir pabuiavo jai kakt.
- Ai, mielasis, bet tavo nuomon pernelyg alika, - nusi
juok ji ir pasitryn smilkinius.
- Regis, vakar jau niekur neisim, - nusijuok Trevoras ir visi
mielai jam pritarm.
Atjus sal, pasukau tiesiai prie pusryi stalo ir pasimiau
dubenl granolos. Suvalgiau greiiau, nei reikjo, bet niekaip ne
galjau imesti igalvos Hardino odi. Gailiuosi, kad nepabu
iavau jo paskutin kart... Ne, nereikia. Tikriausiai a dar girta.
Seminaras greitai prajo, ir nors Kimberl skundsi, kad pa
grindinio pranejo balsas aidi per garsiai, iki piet pertraukos
mano galvasop beveik nuslgo.
Neee. Hardinas jau bus grs namo, tikriausiai jau su Mole.
Ko gero, nuvaiavo tiesiai pas j, kad tik supykdyt mane. Ar jie
jau permiegojo ms kambaryje? Ms senajame kambaryje?
Toje lovoje, kuri buvo ms. Prisiminusi, kaip nakt jis mane liet
ir inkt mano vard, savo kn pakeiiau jos knu. Maiau tik
Hardin ir Mol. Mol ir Hardin.
- Ar girdi mane? - paklaus Trevoras ir prisdo alimais.
- Atsipraau, buvau atsijungus, - apgailestaudama nusiyp
sojau.
101
 - Sakau, gal nortum pavakarieniauti, jeigu jau visi liekam ia.
irjau jo vytinias mlynas akis ir atsakiau ne ikart, tad
Trevoras mikiodamas pridr:
- J-jei nenori., tai nieko tokio... tikrai.
- Ties sakant, tai labai mielai, - atsakiau.
- Tikrai? - atsikvp jis. Neabejoju, kad tikjosi bti atstumtas,
ypa po vakarykio Hardino elgesio.
Per kitas keturias kalb valandas ird ild mintis, kad Tre
voras nori mane kur nors nusivesi, nors beprotis buvs mano
draugas jam ir grasino.

- Ai Dievui, viskas baigta. Man reikia miego, - sumurmjo

Kimberl, mums sujus lift.
- Atrodyt, lyg nebtum jauna, kokia ir esi, - paerzino Kris
tianas, o ji mirkteljusi akimis atsirm jam pet.
- Tesa, ryt ryte eisim apsipirkti, kol iedu dalyvaus susitiki
muose, - pasak Kimberl ir usimerk.
Man tai labai patiko. Kaip ir rami vakarien Sietle su Trevoru -
ties sakant, po vakarykts palusios nakties su Hardinu ji atrod
tikra paguoda. iek tiek nerimavau dl savo elgesio savaitgal -
juk buiavausi su nepastamuoju, beveik priveriau Hardin pa
simylti su manim, o dabar einu vakariens su treiu vaikinu. Bet
is treias pats mieliausias ir inau, kad bent kart nebus joki
fizini nuotyki.
Ne tau, aiku, o Hardinui ir Molei... - siterp mano pasmons
balselis. Jetau, jis ima mane erzinti.
Prie mano dur Trevoras sustojo ir tar:
- Ueisiu pas tave pus septintos, gerai?
Atsakiau jam ypsena ir linkteljusi jau nusikaltimo viet. Iki
vakariens su Trevoru norjau trumpai numigti, bet galiausiai dar
kart palindau po duu. Jauiausi nevari nuo prajusios nakties
vyki ir turjau nusiplauti nuo kno Hardino kvap. Prie dvi sa
vaites iuo metu maniau, kad viskas bus kitaip, mudu su Hardinu
rengms London aplankyti jo mamos per Kaldas. O dabar net
102
neturiu kur gyventi, ir tai pamtjo mint, kad reikt paskambinti
mamai. Prajusi nakt ji man skambino daugyb kart.
Nusimaudiusi due pasitaisiau makia ir surinkau jos
numer.
- Labas, Teresa, - trumpai tar ji.
- Labas. Atsipraau, kad vakar neatskambinau. A Sietle, leidj
konferencijoje ir vakar iki vlumos bendravom su klientais.
- Ak taip, tiesa. Ar jis ten? - paklaus, ir a mauml dl to
apstulbau.
- Ne... Kodl klausi? - pasidomjau kuo nerpestingiau.
- Todl, kad vakar jis paskambino iekodamas, kur esi. Man
nepatinka, kad davei jam nam numer, juk inai, Teresa, k apie
j manau.
- A nedaviau jam numerio...
- Maniau, kad judu jau visk baigt, - nutrauk mama.
- Baigm. Tikriausiai jis norjo ko nors paklausti dl buto ar
k, - pamelavau. Ko gero, Hardinas tikrai atkakliai mans iekojo,
jei paskambino mamai namus. mintis ir skaudino, ir diugino.
- Jeigu jau apie tai prakalbom, iki Kald atostog pabaigos
negalsim gauti bendrabuio, bet kai baigsis darbas ir paskaitos,
gali grti namo.
- Aaa.. gerai, - sutikau. Visai nenorjau praleisti atostog pas
mam, bet i ko rinktis?
- Susitiksim pirmadien. Ir dar, Teresa, jei paisytum savs, lai
kytumeis kuo toliau nuo to jaunuolio, - pasak ir padjo ragel.
Savait mamos namuose virs pragaru. Nesivaizduoju, kaip gy
venau tuos atuoniolika met. Jei atvirai, niekad nesuvokiau, kokia
ji bloga, kol neparagavau laisvs skonio. Gal iki antradienio, kol
Hardinas ivyks i alies, por nakt galsiu pagyventi motelyje,
o paskui persikelti but, kol jo nebus. Nors ir labai nenoriu dar
kart ten grti, bet sutartyje tebra mano vardas, o jis, regis, to ne
suinos.
Panariusi telefone neradau nei Hardino inui, nei skam
bui, nors ir nemaniau rasianti. Negaliu patikti, kad jis miegojo
103
su Mole ir tiesiai viesiai man tai pasak. O blogiausia, nebt man
to pasaks, jei nebiau lepteljusi, kad buiavausi su kitu. Kaip ir
laybos, nuo kuri prasidjo ms santykiai. Ir tai reikia, kad
negalima juo pasitikti.
Apsivilkusi juod suknel baigiau ruotis. Vilnoni plisuot
sijon laikai, regis, jau seniai baigsi. Ant kaklo utepiau dar vien
sluoksn maskuoklio ir laukiau ateinant Trevoro. inant jo bd -
lygiai pus septintos galima tiktis pasigirstant beldim.

104
 Dvideimtas ,/
:>S\y!
'!/. !i i)

HARDINAS

Spoksojau didel tvo nam negaldamas apsisprsti, eiti vidun

ar ne. Karen nam apkabinjo daugybe lempui, apstat maomis
eglutmis ir dar kai kuo, kas pasirod es okantys elniai. Pripuia
mas Senis taip sukiojosi kieme pagal vj, kad lipdamas i mainos
pamaniau, jog i mans aiposi. Udars dureles, ant sdyns pali
kau suplyt lktuvo biliet.
Reiks paskambinti ir paklausti, ar atgausiu mok u nepa
naudotus bilietus, nes prarasiu du tkstanius. Galiau ir vienas
trumpam itrkti i itos lykios alies, bet kakodl vienam be
Tesos vaiuoti namo London visikai nesinorjo. Diaugiausi,
kad mama neprietaravo atskristi ia. Ji labai apsidiaug kelione
Amerik.
Paspauds dur skambut bandiau sukurpti pasiaikinim,
kodl, po galais, esu ia. Bet nespjus nieko sumstyti, pasirod
Lendonas.
- Labas, - pasisveikino ir plaiau pravrs duris leido mane
vidun.
- Labas? - paklausiau. Susikiau rankas kienes svarstydamas,
k dar pasakyt.
- Tesos ia nra, - pasak jis ir nekreipdamas mane dmesio
nujo svetain.
- Jo... inau. Ji Sietle, - atsakiau sekdamas i paskos per kelis
ingsnius.
- Na ir...
105
 - A... ee... atjau pasikalbt su tavim... arba tiu, tai yra Kenu.
Arba su tavo mama, - sumurmjau.
- Pasikalbt? Apie k?
Lendonas itrauk ymekl i knygos, kuri laik, ir m
skaityti. Norjau iplti knyg jam i rank ir sviesti idin, bet i
to nieko gero nebt buv.
- Apie Tes, - ramiai atsakiau. Ranka iupinjau lpos iedel
laukdamas, kol jis ims kvatoti. Lendonas pairjo mane ir u
vert knyg.
- Sakyk tiesiai viesiai... Tesa nenori turti su tavim nieko
bendra, todl atjai su manim pasikalbt. Arba su savo tvu ar net
su mano mama.
- Taip... ko gero... - Dieve, kaip jis erzina. Labai nejauku.
- Gerai... ir k, tavo manymu, galiu dl tavs padaryt? A as
menikai nemanau, kad Tesa kada nors dar kalbs su tavim. Ir nuo
irdiai silau j pamirti.
- Nebk suskis. inau, kad visk sumoviau, bet a j myliu,
Lendonai. Ir inau, kad ji myli mane. Tik dabar labai skaudinta.
Lendonas giliai kvp ir pasikas smakr.
- Neinau, Hardinai. Tai, k padarei, nelabai atleistina. Ji tavim
tikjo, o tu j paeminai.
- inau... inau. Velnias, manai, a to neinau?
- Gerai, - atsiduso jis. - Kadangi pasirodei ia prayti pa
galbos, sakyiau, supranti, kokia paini padtis.
- Tai k, tavo manymu, turiau daryt? Klausiu ne kaip jos
draugo, o kaip savo... na, savo tvo snio.
- Nori pasakyt - brolio? Savo brolio? - nusiypsojo. A u
simerkiau, o jis nusikvatojo. - Gerai, ar ji apskritai kalbjosi su
tavim? - paklaus.
- Taaip... I ties vakar buvau Sietle ir ji man leido pasilikti su
ja, - pasakiau.
- K ji leido? - Lendonas aikiai nustebo.
- Na, ji buvo girta. Ties pasakius, visikai girta. Ir beveik
privert j idulkint. - Pastebjau, kad mano odiai jam buvo
106
 nemalons. - Atsipraau... ji privert permiegot su ja. Na, nepri
vert, nes a to norjau, tai yra negaljau atsisakyt... o ji... - Kodl
a jam visk pasakoju?
- Gerai! Gerai! Jzau, supratau, - mosteljo ranka.
- Tai va, o ryt ji pasak tok d, kurio nenoriu kartot, nes
pasak, kad buiavosi su kitu.
- Tesa buiavosi su kitu? - netikdamas paklaus Lendonas.
- Taip... su kakokiu vyru suiktam klube, - suriaumojau. Ne
noriu dar kart n pagalvoti apie tai.
- Oho. Ji nuoirdiai siunta ant tavs, - pasak.
- inau.
- K jai pasakei ryt?
- Pasakiau, kad vakar idulkinau Mol, - prisipainau.
- Tikrai? O tu... myljaisi su Mole?
- Ne, aiku, kad ne, - papuriau galv.
Kas iaypo perknais, vyksta, kad i vis moni savo nuodmes
ipastu Lendonui?
- Tai kodl pasakei, kad tai darei?
- Todl, kad ji mane supykd, - susiraukiau. - Ji buiavosi su
kitu.
- Gerai... tu pasakei, kad miegojai su Mole, nors inai, kad Tesa
jos nemgsta, tik todl, kad j skaudintum?
- Taip...
- Puiki mintis, - uvert akis Lendonas. Numojau jo apsi
mestin gest.
- Kaip manai, ar ji mane myli? - paklausiau, nes turiu tai inoti.
- Neinau... - staiga surimtjs atkirto Lendonas.
Jis baisus melagis.
- Pasakyk. Tu pasti j geriau, negu visi kiti, iskyrus mane.
- Ji myli tave. Bet dl to, kaip j idavei, yra sitikinusi, kad
niekada jos nemyljai, - paaikino Lendonas.
Jo odiai mane vl nulidino. Negaliu patikti, kad praau jo
pagalbos, bet man jos reikia.
- K man daryt? Ar padsi man?
107
 - Neinau... - Lendonas abejodamas pavelg mane, bet
turbt pamat, kad esu puols nevilt. - Pabandysiu su ja pasi
kalbti. Rytoj jos gimtadienis - tikiuosi, prisimeni?
- Taip, inoma, kad prisimenu. Ar judu k nors sugalvojot? -
paklausiau.
Jau geriau nebt.
- Ne, ji minjo, kad vaiuos pabti pas mam.
- Pas mam? Kodl? Kada su ja kalbjaisi?
- Ji para man inut gal prie dvi valandas. O k daugiau ji
galt daryt? Per savo gimtadien sdti motelyje?
Apsimeiau, kad neigirdau paskutinio klausimo. Jei ryt
biau susitvards, galbt ji bt leidusi man pabt kartu dar
vien nakt. O dabar ji tebra Sietle su tuo suskiu Trevoru.
Igirdau ingsnius laiptais emyn ir po akimirkos tarpduryje
idygo tvas.
- Pasirod, kad girdiu tavo bals...
- Taip... atjau pasikalbt su Lendonu, - pamelavau.
Nors... tai buvo beveik pus tiesos. Buvau pasirengs kalbtis
su tuo, k pamatysiu pirm. A apgaltinas.
- Tikrai? - nustebo tvas.
- Aha. Eee, be to, antradienio ryt atvyksta mama, - pasakiau
jam. - Kald.
- Diaugiuosi dl jos. inau, kad ji tavs pasiilgo, - pridr.
Pirmiausia man ov mintis, kad reikia pasvarstyti, gal verta
grti namo, paskui vysteljo kita - koks sumautas mano tvas.
Bet i esms jauiausi ne taip.
- Gerai, berniukai, palieku judu pasikalbt, - tar tvas ir
nujo prie laipt. - Ei, Hardinai? - paauk nuo pusiaukels.
-K ?
- Diaugiuosi, kad esi ia.
- Gerai, - pritariau, neinodamas, k dar pasakyt. Ttis san
triai ypteljo ir ulipo auktyn.
ita diena - grynas sumautas balaganas.
- Gerai... gal jau a eisiu... - pasakiau Lendonu! ir is linkteljo.
108
 - Padarysiu, k galsiu, - paadjo jis, lyddamas mane iki
dur.
- Ai. - Kai abu nejaukiai stabteljom tarpduryje, sumur
mjau: - inai k, a visai nesiruoiu tavs apkabint ar dar kokios
nesmons padaryt, aiku?
Ijs igirdau, kad jis nusikvatojo ir utrenk duris.

109
 Dvideimt pirmas skyrius

TESA

- Ar daug prisiplanavai Kaldoms? - paklaus Trevoras.

Ikliau pirt praydama jo akimirk luktelti, kol su malonumu
sukramtysiu raviol. Maistas ia puikus ir nors nesu smagur, bet si
vaizduoju, kad tai verta penki vaigdui restorano.
- Ne, nelabai. Vaiuosiu savaitei pas mam. O tu?
- A savanoriausiu prieglaudoje. Nenoriu grti Ohaj. Nors
turiu kelis pusbrolius ir tetas, bet kai mama mir, mans niekas ten
nelaukia, - paaikino.
- Trevorai, ujauiu dl mamos. Bet labai grau, kad esi sa
vanoris, - draugikai nusiypsojau ir sidjau burn paskutin
raviolio ksnel. Jis buvo toks pat gardus kaip ir pirmasis, taiau
netiktas atradimas apie Trevor iek tiek apslopino mgavimsi
maistu, utat miau dar labiau branginti pietus. Argi nekeista?
Kalbjoms ilgokai, paskui desertui skanavom nuostabaus o
koladinio pyrago be milt, bet su karameliniu padau. Kai ga
liausiai padavja atne sskait, Trevoras isitrauk pinigin.
- Tikiuosi, tu nesi i t moter, kurios pageidauja susimokti
paios? - paerzino.
- Cha cha, - nusijuokiau. - Gal ir pageidauiau, jei btume
makdonalde.
Trevoras susijuok, bet nieko nepasak. Hardinas bt meste
ljs koki nors kvail ironik pastab, kad mano atsakymas femi
nizm nublok penkiasdeimia met atgal.

110
 Pamats, kad prasideda lapdriba, Trevoras liep man laukti
viduje, kol pakvies taksi. Tai buvo labai dmesingas jo poelgis. Po
keli akimirk jis pamojavo per lang, tad ibgusi greitai lipau
ilt automobil.
- Tai kas gi pastmjo tave leidyb? - paklaus, kai pasukom
viebut.
- Na... man labai patinka skaityti. Tik tai ir darau. Tik tai
man domu, todl savaime ir pasirinkau toki specialyb. Ateityje
noriau tapti raytoja, bet dabar man patinka tai, k darau pas
Vens, - papasakojau.
- Man tas pat, tik a skaiiuoju, - nusiypsojo Trevoras. -
Daugiau niekas mans nedomina. Nuo vaikysts inojau, kad
mano darbas bus susijs su skaiiais.
A nemgau matematikos, bet ypsojausi, kol jis kalbjo.
- Ar tau patinka skaityti? - paklausiau, kai jis nutilo, ir priva
iavom prie viebuio.
- Taip, truput. Daugiausia mokslin literatr.
- Ooo... kodl? - nesusilaikiau nepaklaususi.
- Tiesiog groin man nedomu, - gteljo Trevoras, ioko i
taksi ir ities man rank.
- Kaip gali bti nedomu? - paklausiau ir ilipdama pamiau jo
rank. - Didiausias skaitymo malonumas kaip tik ir yra itrkti i
tikrovs ir gyventi imtus ar net tkstanius kit gyvenim. Doku
mentika neturi tokios galios, ji nekeiia tavs, kaip tai daro groin
kryba.
- Keiia tave? - kilsteljo antak Trevoras.
- Taip, keiia tave. Jeigu tu visai nesidomi literatra, n tru
puio, vadinasi, neskaitei tinkamos knygos. - Pavelgiau pui
kiuosius paveikslus vestibiulyje. - Noriau manyti, kad kiekvienas
romanas, kur perskaiiau, tapo mano dalimi, tam tikra prasme,
sukr mane toki, kokia esu.
- Tu labai aistringa! - nusijuok Trevoras.
- Taip... ko gero, esu tokia, - atsakiau.

m
 Hardinas bt sutiks su manimi, mudu galtume kalbti apie
tai valand valandas, gal net dien dienas.
Tyldami pakilome liftu, paskui atsiliks per pus ingsnio
Trevoras nulydjo mane koridoriumi. Buvau ivargusi ir nusi
teikusi eiti miegoti, net jeigu dabar tik devynios. Kai prijom mano
kambar, Trevoras nusiypsojo.
- vakar man buvo nepaprastai gera. Ai, kad pavakarie
niavai su manim.
- Tau ai u kvietim, - nusiypsojau jam.
- Man tikrai patinka bti su tavim, mudu turim daug bendra.
Noriau dar kart su tavim susitikti. Po darbo, - paaikino, lukte
ljs mano atsakymo.
- Taip, mielai sutinku, - atsakiau.
Trevoras engteljo artyn, o a sustingau. Jis ities rank, ap
kabino mane ir linkteljo artyn.
- Eee... manau, kad dabar nelabai tinkamas laikas, - cypteljau.
Trevoras sutriko, jo skruostai tamsiai iraudo, o a pasijutau
siaubingai kalta, kad j atstmiau.
- Suprantu. Atsipraau. Man nereikjo... - sunibdjo jis.
- Ne ne, viskas gerai. Tik a dar nesu tam pasirengusi, - paai
kinau ir nusiypsojau.
- Suprantu. Leidiu tau eiti. Labanakt, Tesa, - atsisveikino Tre
voras ir nujo.
jusi savo kambar giliai atsidusau. Net nejutau, kad buvau
ugniauusi kvap. Nusiaviau batelius svarstydama, ar pirma nu
sirengti, ar ikart gultis. A tokia pavargusi, labai pavargusi. Ga
liausiai nutariau atsigulti ir po minuts atsijungiau.

Visa kita diena pralk su Kimberle, nors mudvi daugiau lieuva-

vom nei pirkom.
- Kaip praleidai vakar vakar? - paklaus ji.
Manikirinink smalsiai kilsteljo galv, o a jai nusiypsojau.
- auniai. Su Hardinu jom vakarieniauti, - atsakiau, o Kim-
berl aikteljo.
112
 - Su Hardinu?
- Su Trevoru. Norjau pasakyt, su Trevoru, - jeigu man nebt
dar manikiro, biau pliaukteljus sau per kakt.
- Vai vai vai... - paerzino mane Kimberl, o a tik usimerkiau.
Pasidariusios manikir, utikom viebuio parduotuv. Ap
irjom galyb visoki bat, kai kas man visai patiko, bet nebuvo
to, k biau norjusi nusipirkti. Kimberl su malonumu nusipirko
kelet topini, taigi supratau, kad jai labai patinka pirkti.
Vyr skyriuje i lentynos ji im tamsiai mlynus markinius
ir tar:
- Manau, paimsiu iuos markinius Kristianui. Kaip smagu -
jis nemgsta, kai leidiu pinigus dl jo.
- Ar jis... na... turi j daug? - paklausiau tikdamasi, kad neat-
rodysiu per smalsi.
- O taip. Be proto. Bet man patinka susimokti u save, kai kur
nors einam. A su juo ne dl pinig, - ididiai pareik.
Diaugiuosi, kad sutikau Kimberl. Be Lendono, dabar ji yra
vienintel mano draug. Niekada neturjau daug draugi, tad man
tai truput nauja.
Vis dlto apsidiaugiau, kai Kristianas paskambino ir suor
ganizavo main, kad mus paimt. Tos kelios dienos Sietle buvo
nepakartojamos, bet kartu ir siaubingos. Pramiegojau vis keli
namo, kol mane ilaipino prie motelio. Nustebau - mano mainyt
stovjo savo vietoje, kaip visada.
Susimokjau u dar dvi naktis ir paraiau mamai, kad blogai
jauiuosi: veikiausiai apsinuodijau maistu. Ji neatsak, todl
lindau piam ir sijungiau televizori. Nerod nieko gero, vi
sikai nieko, tad geriau jau paskaitysiu. Susiradau mainos rak
telius ir nujau pasiimti krepio.
Atidariusi dureles pastebjau kak juoduojant. Skaitykl?
Pamiau j ir nupliau lipduk. Smagaus gimtadienio - Har
dinas, - perskaiiau. irdis paoko ir sustingo. Man niekada ne
patiko naujosios skaitymo technologijos. Daug maloniau rankose
laikyti knyg. Bet po io savaitgalio konferencijos mano nuomon
113
truput pasikeit. Be to, taip daug lengviau neiotis tekstus ir ne
reikia gadinti popieriaus jiems ispausdinti.
Vis tiek nuo grind dar pasimiau ir Hardino Vtr kaln.
Grusi kambar jungiau skaitykl ir tuoj pat nusiypsojau, o
paskui apsiverkiau. Darbalaukyje buvo talpykla, pavadinta Tesa.
Baksteljus pirtu ilindo ilgiausias sraas knyg, kurias su
Hardinu buvom aptar, dl kuri buvom susipyk ar kurias net
buvom ijuok.

114
 Dvideimt antras skyrius

TESA

Kai pagaliau pabudau, jau buvo antra popiet. Neprisimenu, kada

paskutin kart miegojau ilgiau nei iki puss vienuoliktos, kiek v
liau nei iki priepiei. Bet atleidau sau - juk iki ketvirtos skaiiau
ir nariau puikij Hardino dovan. Tai taip dmesinga, pernelyg
dmesinga, tai geriausia dovana, koki esu gavusi.
Nuo naktinio stalelio pamusi telefon patikrinau praleistus
skambuius. Du - mamos, vienas - Lendono. Kelios Smagaus
gimtadienio! inuts, skaitant vien nuo Nojaus. Dar niekada
taip neveniau gimtadienio, bet tikrai nelabai avjausi mintimi
i dien praleisti viena.
Na gerai, nebsiu viena. Ketrina Erno ir Elizabet Benet daug
geresn draugija negu mano mama.
Usisakiau krv kiniko maisto nesmoni ir vis dien ne-
nusivilkau piamos. Mama susierzino, kai paskambinau ir pa
sakiau, kad sergu. Neabejoju, kad ji manim nepatikjo, bet jei
atvirai - man buvo nesvarbu. Tai mano gimtadienis ir galiu daryti,
k panorjusi. Ir jei norsiu vartytis lovoje usisakiusi maisto ir su
nauju aisliuku, tai taip ir darysiu.
Pirtai kelis kartus band surinkti Hardino numer, bet a juos
sutramdiau. Nesvarbu, koki nuostabi dovan jis padovanojo,
bet vis tiek miegojo su Mole. Kai tik pagalvoju, kad jis jau negali
labiau mans skaudinti, jis pasielgia dar blogiau. miau galvoti
apie etadienio vakarien su Trevoru. Su mielu ir avingu Trevoru.
Jis pasak, k galvoja, ir prikalbjo man kompliment. Nerk ant

115
mans, nepriekabiavo. Niekada man nemelavo. Man niekada ne
reikjo splioti, k jis galvoja ar k jauia. Jis protingas, isilavins,
jam sekasi, per atostogas savanoriauja prieglaudoje. Palyginti su
Hardinu - jis tobulas.
Vis dlto man nereikt jo lyginti su Hardinu. Taip, Trevoras
truput nuobodesnis, mes negalim nesustodami kalbtis apie
knygas, kaip su Hardinu, bet mudu neturim ir netikusios praeities.
Labiausiai mane siutina, kad a i ties myliu jo asmenyb,
jo iurktum ir visk. Jis linksmas, smojingas ir gali bti labai
mielas, kai to nori. i dovana siunt inut - nepamirk, k jis tau
padar. Jo mel, paslaptis, o labiausiai - kad jis dulkino Mol.
Paraiau Lendonui ir padkojau u sveikinim. Po sekunds
jis paklaus mano motelio adreso. Norjau pasakyt jam, kad ne
vaiuot tok keli, bet kartu nenorjau likusios dienos dalies pra
leisti visikai viena. Nepersirengiau, bet po markinliais usi
segiau liemenl ir laukdama Lendono skaiiau toliau.
Po valandos jis pasibeld duris. Atidariusi pamaiau pa
stam ilt ypsen, kuri ir mane privert nusiypsoti. Lendonas
apkabino mane.
- Laimingo gimtadienio, Tesa, - palinkjo man plaukus.
- Ai, - atsakiau ir stipriau j spusteljau.
- Ar jautiesi vyresn? - paklaus paleids mane ir atsisds ant
kds.
- Ne... gal taip. Jauiuos, lyg per prajusi savait biau nugy
venus deimt met.
Jis ypteljo, bet nieko neatsak.
- Usisakiau maisto, dar liko galyb, jei nortum, - pasiliau.
Pasisuks jis pam nuo stalo balt polistireno indel ir plas
tikin akut.
- Ai. Tai tai k tu veiki vis dien? - paerzino.
- Tikrai taip, - nusijuokiau ir sukryiavusi kojas atsisdau ant
lovos.
Kramtydamas Lendonas irjo pro al, o tada kilsteljo
antak.
116
 - Turi elektronin skaitykl? Maniau, nekenti j.
- Taip... nekeniau, bet dabar jas beveik simyljau, - pakliau
daikt ir prispaudiau prie irdies. - Tkstaniai knyg tiesiog
mano rankose! Kas gali bti geriau? - nusiypsojau pakreipusi
galv on.
- Na, kai dovanoji sau dovan, niekas nepalinki gero gimta
dienio, - pasak Lendonas pilna burna ryi.
- Ties sakant, tai Hardinas pasirpino. Paliko mano mainoje.
- Oi, koks jis mielas, - keistai numyk Lendonas.
- Taip, labai. Netgi sukl visus geriausius romanus ir... - nu
tildiau save.
- Ir k apie tai manai? - paklaus jis.
- Tai mane labai sutrikd. Kartais jis elgiasi neapsakomai ma
loniai, bet tuo pat metu daro nesmones.
Lendonas nusiypsojo ir kalbdamas pamojavo akute:
- Jis myli tave. Deja, meil ne visada vaikto kartu su blaiviu
protu.
- Jis neino, kas yra meil, - atsidusau. Panariusi romantini
istorij aplank prisiminiau, kad blaivus protas nelabai danas j
veikjas.
- Vakar jis buvo atjs pas mane pasikalbti, - pasak Len
donas.
Jo odiai nusvied mano dovan ant iuinio.
-K ?
- Taip, inau. Mane tai irgi nustebino. Jis atjo iekodamas
mans, savo tvo ar net mano mamos, - patikslino Lendonas, ir a
papuriau galv.
- Kodl?
- Prayti pagalbos.
- Pagalbos? Dl ko? Ar jis gerai jauiasi? - sunerimau.
- Taip... ne. Jis pra pagalbos dl tavs. Tesa, jam visai su
sisuko protas. Supranti, jis atjo savo tvo namus. Ne kur kitur.
- K jis sak? - niekaip negaliu sivaizduoti, kad Hardinas bel
diasi Keno nam duris ir prao patarimo, k daryti.
117
 - Kad myli tave. Kad nori, jog padiau tikinti tave suteikti jam
dar vien galimyb. Norjau, kad inotum. Nenoriu slpti nuo tavs.
- A... na... neinau, k pasakyt. Negaliu patikti, kad jis atjo
pas tave. Kad apskritai eit pas bet k.
- Kad ir kaip nenoriau pripainti, bet jis jau nebra tas pats
Hardinas Skotas, su kuriuo susipainau. Jis netgi pajuokavo, kad
galt mane apkabinti, - nusijuok Lendonas.
- Negali bti! - nesusilaikiau ir a. Neinau, k apie visa tai
manau, bet i mintis tikrai juokinga. Nustojusi juoktis pavelgiau
Lendon ir idrsau paklausti: - Ar tikrai tiki, kad jis mane myli?
- Taip, tikiu. Neinau, ar manau, kad turtum jam atleisti, bet
dl vieno dalyko esu visikai utikrintas - jis tikrai tave myli.
- Bet jis man melavo, pasityiojo i mans - net prisipains,
kad mane myli, vis tiek nujo pas juos ir papasakojo, kas buvo tarp
ms. O tada, kai jau miau galvoti, kad jis galbt nusprend pasi
keisti, jis permiegojo su Mole.
Aaros ugrau akis, tad nuo naktinio stalelio pasimiau
butel vandens ir gurkteljau, kad nusiraminiau.
- Jis nemiegojo su ja.
- Ne, miegojo. Jis pats man taip sak, - atsisukau Lendon. Jis
nuleido maisto indel ir papurt galv.
- Jis tik taip pasak, kad tave skaudint. Suprantu, tai ne k
geriau, bet visi ino, kad judu mgstat vien gaisr gesinti kitu
gaisru.
irjau Lendon ir pirmiausia atjo mintis, kad Hardinas
yra geras. Netgi jo brolis patikjo jo melu. Antra mintis: O kas,
jei Hardinas tikrai nemiegojo su Mole? Jeigu to nebt buv, ar pa
jgiau jam atleisti? Buvau nusiteikusi, kad to niekada nebus, bet,
atrodo, ne taip lengva atsikratyti to vaikino.
Ir lyg visa visata aipytsi i mans, mano telefone nuvito
Trevoro inut: Smagaus gimtadienio, grauole! Nusiuniau jam
trump ai, o Lendonui pasakiau:
- Man reikia daugiau laiko. A tikrai neinau, k galvot.
- Teisingai, - linkteljo jis. - K ketini veikti per Kaldas?
n8
 - tai k, - mosteljau tui misto indel ir skaitykl.
- Nevaiuosi namo? - Lendonas pam nuotolinio valdymo
pultel.
- ia man labiau namai negu mamos namas, - pasakiau steng
damasi negalvoti, kaip apgailtinai atrodau.
- Tesa, negi liksi viena viebutyje per Kaldas? Turi persikelti
kit viet. Man atrodo, kad mama kai k tau laik jau prie... su
pranti apie k a.
- Kol mano gyvenimas nuplauk kanalizacija? - susijuokiau,
o jis aismingai linkteljo. - Jeigu atvirai, pagalvojau... jei Har
dinas ryt ivaiuoja, galiau pagyvent bute... tik kol gausiu ben
drabut. Labai tikiuosi, kad tai nutiks, kol jis sugr. O jeigu ne,
mans visada lauks is mielas bstas, - negaljau susilaikyti nepa
siaipiusi i kvailos savo padties.
- Tikrai... taip ir padaryk, - pritar Lendonas irdamas te
levizori.
- Taip manai? O jeigu jis pasirodys ar iaip kas nutiks?
- Juk jis bus Londone, ar ne? - neatitraukdamas aki nuo
ekrano pasitikslino Lendonas.
- Taip. Tu teisus. Gal gale sutartyje yra ir mano vardas.
Mudu su Lendonu irjom televizori ir kalbjoms apie tai,
kad Dakota ivaiuoja Niujork. Lendonas nusprend pereiti
Niujorko universitet, jeigu ji sugalvot ten likti. Diaugiuosi dl
jo, bet nenoriu, kad jis ivaiuot i Vaingtono. inoma, ito jam
nesakiau. Lendonas pabuvo iki devintos, o jam ijus susiraiiau
lovoje ir skaiiau, kol umigau.

Kit ryt atsikliau pasirengusi grti but. Negaljau patikti,

kad tikrai ten grtu, bet neturjau didelio pasirinkimo. Nenorjau
inaudoti Lendono, bet jokiu bdu nenorjau vaiuoti pas mam,
o likusi ia ileisiau visus pinigus. Jauiausi kalta, kad nevaiuoju
namo, bet nenorjau vis savait klausytis kandi mamos komen
tar. Vis tiek galiu parvaiuoti per Kaldas, tik ne iandien. Turiu
laiko galvoti dar penkias dienas.
119
 Jau buvau susitvarkiusi plaukus, pasidaiusi, tad apsivilkau
baltus markinius ilgomis rankovmis ir apsiaviau tamsius dinsus.
Nenorjau nusirengti piamos, bet turjau nueiti parduotuv ke
lioms kitoms dienoms nusipirkti maisto. Jei valgysiu tai, kas yra
Hardino bute, jis supras, kad buvau. Susikroviau savo kukli mant
krepius ir nuskubjau prie mainos, kuri, mano nuostabai, buvo
isiurbta ir velniai kvepjo mtomis. Hardinas.
Pakeliui parduotuv m snigti. Prisipirkau maisto, kad pa
kakt, kol sugalvosiu, k veikti per ventes. Laukdama eilje prie
kasos svarsiau, k Hardinas bt man padovanojs Kald proga.
Gimtadienio dovana buvo tokia apgalvota, kad neinia, k jis dar
buvo sumans. Tikiuosi, tai bt buv kas nors paprasta ir ne
brangu.
- Gal pasijudinsit? - u mans amteljo moterikas balsas.
Apsidairiusi pamaiau nekantriai laukiani susiraukusi kasi
nink. Nepastebjau, kad prieais mane eil juda ir maja.
- Atsipraau, - sumurmjau ir sudjau savo prekes ant preky
stalio.
sukusi stovjimo aiktel prie buto pajutau, kad irdis ima
dauytis. O jeigu jis dar neivyko? Dar tik pusiaudienis. It pa
klaikusi apirjau aiktel - jo automobilio nra. Tikriausiai pats
nuvaiavo oro uost ir ten paliko main.
Arba j nuve Mol.
Mano vidinis balselis nejauia, kada nutilti. sitikinusi, kad
Hardino ia nra, pastaiau main ir pasimiau pirkinius. Snigo
vis stipriau ir mainos aplinkui jau buvo apklotos plonu sluoksniu.
Laim, netrukus bsiu iltame bute. Prie dur paskutin kart
kvpiau, atsirakinau ir engiau vidun. i vieta man labai pa
tinka - mums ji buvo tobula... jam... arba man. Atskirai.
Patikrinusi spinteles ir aldytuv nustebau radusi pilna maisto.
Regis, Hardinas prie kelias dienas buvo apsipirkti. Sukaiiojau
savo pirkinius, kur radau vietos, ir nulipau emyn pasiimti kit
daikt.

120
 Nesilioviau galvojusi apie tai, k sak Lendonas. Buvau pri
lenkta inios, kad Hardinas galjo kieno nors klausti patarimo, ir
Lendono tvirtinimo, kad Hardinas mane myli, - a tai inojau, bet
urakinau ir imeiau rakt i baims, kad nieks neteikt vilties.
Jei leisiu sau patikti, kad Hardinas mane myli, viskas bus dar
blogiau.
Grusi but usirakinau ir pasidjau krepius kambaryje. I
sitraukiau daugum rb ir sukabinau, kad nesusiglamyt. Taiau
kabindama juos spint, kuri turjo bti Hardino ir mano, pair
diuose vl pajutau smingant peil. Kairje pusje kabjo vos keleri
juodi dinsai. Prisiveriau nepakabinti jo markinli, kurie visada
bna truput suglamyti, bet vis tiek atrodo tobulai. Akys ukliuvo
u juodo kostiumo, nerpestingai kabanio kampe. Juo vilkjo per
vestuves. Skubiai baigiau apirinti ir nujau nuo spintos.
Isiviriau makaron ir sijungiau televizori. Pagarsinau tiek,
kad girdiau sen Draug serij, kuri maiau gal dvideimt
kart, ir nujau virtuv. Kalbjau kartu su veikjais, kad per
rkiau vandens nioktim. inau, Hardinui vienodai, bet a ne
pakeniu, kai kriaukl pilna nevari ind. Usidegiau vak ir i
valiau spinteles. Dar ilaviau grindis, isiurbiau sof ir paklojau
lov. Kai visas butas tapo varus, sudjau skalbykl savo drabuius
ir sulanksiau Hardino rbus, kuriuos jis buvo paliks diovyklje.
iandien, ko gero, ramiausia ir tyliausia diena per vis prajusi
savait. Tiksliau, buvo, kol igirdau balsus ir sustingusi pamaiau
besisukani spyn.
das. Jis ir vl ia. Kodl jis visada ateina but, kai esu a?
Vyliausi, jis paliko atsargin rakt kokiam nors draugui, kad pri
irt namus... Gal ia Zedas su mergina? Bet kas, tik ne Har
dinas... praau praau, kad tik bt bet kas, tik ne Hardinas.
Tarpduryje pasirod nepastama moteris, bet kakaip aki
mirksniu supratau, kas ji. Kaip du vandens laai. Ji labai grai.
- Ooo, Hardinai, butas nuostabus, - pasak su rykiu akcentu,
kaip ir snaus.

121
 Tai. Ne. Vyksta. Hardino mamai pasirodysiu kaip visika psi
chopate - spintelse mano maistas, mano rbai skalbyklje, butas
iblizgintas nuo lub iki grind. Stovjau visa apalusi ir supani
kavusi, o ji irjo mane.
- Dievulli! Tu tikriausiai Tesa? - nusiypsojo moteris ir puol
prie mans.
Tarpduryje pasirods Hardinas pakreip galv ir paleido i
rank glt lagamin. Nuostaba jo veide buvo daugiau nei ro
dymas. Nusukau nuo jo akis ir irjau moter, kuri artjo prie
mans iskstomis rankomis.
- Labai nusivyliau, kai Hardinas pasak, kad i savait bsi
ivykusi! - prapliupo ji ir apkabino mane. - elmis, prasimano
visko, kad tik paerzint ir nustebint mane!
K?
Moteris apkabino mane per peius ir atsuko save pairti.
- Tik pavelkit, kokia tu miela! - spygteljo ji ir vl mane ap
kabino.
Stovjau, tyljau ir dar kart j apkabinau. Hardinas rymojo
apimtas siaubo ir suakmenjs i nuostabos.
Sveiki atvyk.

122
 Dvideimt treias skyrius

TESA

Kai jo mama apkabino mane ketvirt kart, Hardinas galiausiai su

murmjo:
- Mama, duok jai atsikvpti. Ji drovoka.
- Tu teisus, atsipraau, Tesa. Tik a labai laiminga, kad pagaliau
susitikom. Hardinas tiek daug apie tave pasakojo, - iltai ibr ji.
Jai atsitraukus ir maloniai linkteljus, pajutau degant skruostus.
Nustebau, kad ji ino, jog a apskritai egzistuoju, - maniau, jis,
kaip prasta, laiko mane paslaptyje.
- Viskas gerai, - ilemenau numaldiusi siaub.
Ponia Daniels plaiai ypsodamasi pavelg sn, ir is itar:
- Mama, gal nortum atsigerti vandens virtuvje? - O kai
ji ijo, ramiai prisiartino prie mans. - Ar galiau... a... pasi
kalbti su tavim miegamajame trum-pai? - sumikiojo.
Linkteljau ir eidama miegamj, kuriame kakada kartu mie
gojom, dirsteljau virtuv.
- Kas per velnias? - ramiai paklausiau udariusi duris. Har
dinas susirauk ir atsisdo ant lovos.
- inau... atsipraau. Negaljau jai papasakoti, kas nutiko. Ne
galjau jai pasakyt, k padariau. Ar tu... na inai... pasiliksi? - jo
balse girdjosi tiek vilties, kad negaljau atlaikyt.
- Ne...
-E ch.
Atsidusau ir persibraukiau plaukus - tariu, nusiirjau i
Hardino.

123
 - Tai k, tavo manymu, turiau daryt? - paklausiau.
- Neinau, - atsak Hardinas po ilgo atodsio. - Nesitikiu, kad
prisidsi prie io aidimo ir iaip... man tik reikia daugiau laiko,
kad susikaupiau jai pasakyt.
- A irgi neinojau, kad bsi ia, maniau, vaiuosi London.
- Apsigalvojau. Nenorjau vaiuot be... - nutilo Hardinas. Jo
akyse atsispindjo skausmas.
- Ar dl to jai nepasakei, kad nebesam kartu? - neinau, ar no
rjau igirsti jo atsakym.
- Ji labai laiminga, kad kak sutikau... Nenoriu jos lidinti.
Prisiminiau, kad Kenas man sak niekada nemans, jog Har
dinas pajgs su kuo nors bti. Ir jis buvo teisus. iaip ar taip, a
irgi nenoriu gadinti Hardino mamos vienags. inoma, to nepa
sakiau, bet dl ventos ramybs tariau:
- Gerai. Gali sakyti jai, k tik nori, tik nepasakok apie laybas.
irjau emyn galvodama, kad jo mam tikrai skaudint
inia, kaip jos snus sudau pirmj ir vienintel meil.
- Tikrai? Tu ne prie, jeigu ji manys, kad mes kartu? - Har
dinas buvo labiau nustebs, nei tikjausi, ir giliai atsikvp, kai
linkteljau. - Ai. Jau maniau, kad apauksi mane jos akivaizdoje.
- Negaliau taip pasielgti, - atsakiau. Taip ir yra. Nesvarbu,
kaip labai pykiau ant Hardino, bet negaliau supykdyti jo su
mama. - A tik baigsiu skalbtis ir eisiu. Maniau, tavs ia vis tiek
nebus, todl nutariau pabgti i to motelio. - Nejaukiai susigiau.
iek tiek per ilgai utrukom miegamajame.
- Daugiau neturi kur eiti?
- Galiu vaiuoti pas mam. Tik visai nenoriu, - prisipa
inau. - Motelis neblogas, bet truput per brangus. - is pokalbis
su Hardinu pats civilizuoiausias per pastarj savait.
- inau, kad nesutiksi ia likti, bet ar galiu duoti tau pinig? -
Hardinas akivaizdiai baiminosi mano reakcijos savo silym.
- Man nereikia tavo pinig.
- inau, tik nutariau pasilyti, - atsak irdamas grindis.
- Geriau eikim i ia, - atsidusau ir atidariau duris.
124
 - Ateisiu po sekunds, - velniai atsiliep Hardinas.
Visai nenorjau bti akis ak su jo mama, bet nebegaljau
ilgiau likti su Hardinu maame miegamajame. Giliai kvpiau ir
ijau. Virtuvje radau Tri, stovini prie kriaukls. Ji pavelg
mane ir paklaus:
- Juk jis diaugiasi, kad atvaiavau, k? Nenoriu jums kyrti. -
Jos balsas labai malonus. Visikai kitoks nei snaus.
- Oi ne, visai ne. Jis tik... aptarm kelis ios savaits reikalus, -
pamelavau. Visada buvau netikusi melag, todl i vis jg steng
davausi to ivengti.
- Tai gerai. inau, kokios nepastovios jo nuotaikos.
Hardino mama taip velniai nusiypsojo, kad nesusilaikiau ne
atsakiusi jai tuo paiu. sipyliau stiklin vandens nervams nura
minti, ir kol gurknojau, ji m kalbti.
- A vis dar negaliu atsigrti, kokia tu daili. Jis man sak, kad
esi graiausia mergina, koki yra mats, bet tikrai maniau, kad
perdeda.
Maiausia, k galjo padaryti graiausia mergina, koki vai
kinas yra sutiks, - ispjauti vanden atgal stilin. K pasak Har
dinas? Norjau paklausti jos ir sitikinti, kad gerai igirdau, bet tik
siurbteljau kit gurkn, kad paslpiau savo sutrikim. Tria nu
sijuok.
- Jeigu atvirai, maniau, kad bsi visa tatuiruota, aliais plaukais
ir taip toliau.
- Ne, neturiu n vienos tatuiruots. Nei ali plauk, - nusi
juokiau ir pajutau, kad pamau atsipalaiduoju.
- Studijuoji angl kalb, kaip ir Hardinas, tiesa?
- Taip, ponia.
- Ponia? Vadink mane Tria.
- I ties dabar atlieku praktik VanceMleidykloje, todl mano
paskait tvarkaratis truput kitoks. Be to, dabar kaip tik atostogos.
- Vance? To paties Kristiano Venso? - paklaus Tria. Link
teljau. - Ooo, nemaiau Kristiano maiausiai... deimt met. - Ir
pavelg vandens stiklin mano rankoje. - Ties sakant, mudu su
125
Hardinu madaug metus gyvenom pas j, kai Kenas... Na, nesvarbu,
Hardinui nepatinka, kai paleidiu lieuv, - nervingai prunkteljo.
Neinojau, kad Hardinas su mama buvo prisiglaud pas pon
Vens, bet inojau, kad jiedu labai artimi, daug artimesni, lyg Kris
tianas bt ne tik jo tvo draugas.
- inau apie Ken, - pasakiau Triai nordama ivaikyti ne
smagum
Tai pasakiusi sutrikau, nes isidaviau inanti, kas jai nutiko, ir
susirpinau, kad j nulidinsiu. Todl kai Tria paklaus:
- Tikrai?
Apsiribojusi pasakiau:
- Taip, Hardinas pasakojo...
Hardinui pasirodius virtuvje, teko sau pripainti: labai apsi
diaugiau j pamaiusi.
- K tau pasakojo Hardinas? - kilsteljo antak jis.
I tampos kone sprogau, taiau jo mama, didelei mano nuos
tabai, man pagelbjo:
- Nieko, sneli, ia ms, mergaii, reikalai.
Ir prijusi prie snaus apkabino j per juosmen. Hardinas
lengvai, tartum instinktyviai, atlijo. Tria susirauk, bet man pa
sirod, kad tai normalus j bendravimas.
Pypteljusi diovykl man dav enkl, kad galiu eiti susi
tvarkyti skalbini, todl kuo skubiau isinedinau. Isimiau i
diovykls iltus drabuius ir atsisdau maame kambarlyje ant
grind j sulankstyti. Hardino mama labai miela, ir slapta pa
norau, kad btume susipainusios kitomis aplinkybmis. Nebe-
pykau ant Hardino - jau gana ilgai t dariau. Man buvo lidna ir
gaila to, k praradom. Sutvarkiusi drabuius nujau miegamj
susikrauti daikt. Gaila, kad jau buvau spjusi sukabinti drabuius
spint ir virtuvje susidti maist.
- irdele, ar tau reikia pagalbos? - paklaus Tria.
- Ai, a tik renkuosi daiktus, kuriuos pasiimsiu savaitei pas
mam, - atsakiau apsisprendusi vaiuoti namo, nes motelis man
per brangus.
12 6
 - Ivaiuoji iandien? Dabar? - susirauk ji.
- Taip... pasakiau, kad griu per Kaldas.
Dabar labai norjau, kad Hardinas ateit kambar ir padt
man isikapstyti i ios padties.
- Oi, o a tikjausi, kad bent pernakvosi. Kas ino, kada vl
pasitaikys proga pasimatyti? Labai noriau artimiau painti
mergin, kuri simyljo mano snus.
Staiga panorau i moter pamaloninti. Neinau, ar dl to, kad
lepteljau inanti apie j ir Ken, ar dl to, kad ji ustojo mane
prie Hardin. Bet buvau tikra, kad persigalvoti nenoriu, todl nu-
lildiau savo vidin bals ir linkteljusi itariau:
- Gerai.
- Tikrai? Pasiliksi? Tik vienam vakarui, o paskui galsi va
iuoti pas mam. Juk vis tiek nenortum vairuoti per tok snieg. -
' Lria apkabino mane kok penkt kart.
Bent jau ji bus ia ir suvelnins tamp tarp Hardino ir mans. Prie
jos mes negalsim kivirytis. Na, bent jau a nesikivirysiu. Ko gero...
ti visai netikusi mintis, bet Triai sunku atsispirti. Kaip ir jos snui.
- Gerai, tada a greitai nusimaudysiu. Skrydis buvo ilgas! -
plaiai nusiypsojo ji ir ijo.
Susmukau ant lovos ir usimerkiau. Ateinanios dvideimt ke
turios valandos bus paios sunkiausios ir skaudiausios gyvenime.
Kad ir k daryiau, visada atrodo, kad grtu ten, kur mudu pra
djom. Po keli minui atsimerkusi pamaiau Hardin, stovint
prieais prie spintos.
- Atsipraau, nenorjau pridaryti tau rpesi, - pasak apsi
dairs. Atsisdau. Jis toks keistas, atsiprainja u kiekvien od. -
Matau, sutvarkei but, - velniai pridr.
- Taip... nesusilaikiau, - nusiypsojau. Jis irgi. - Hardinai, pa
sakiau tavo mamai, kad vakar liksiu. Tik vakar, bet jeigu tu
nenori, ieisiu. Pasijutau blogai, nes ji labai maloni, ir negaljau jai
prietarauti. Bet jeigu tau nepatogu...
- Tesa, viskas gerai, - pertrauk mane Hardinas. Ir drebaniu
balsu pridr: - Noriu, kad pasiliktum.
127
 Neinojau, k atsakyti, ir visai nesupratau io keisto vyki po
skio. Norjau padkoti Hardinui u dovan, bet galva sukosi nuo
spdi.
- Kaip prajo gimtadienis? - paklaus Hardinas.
- Ai, gerai. Buvo usuks Lendonas.
- Aaa... - Svetainje m krebdti Hardino mama. Jis jau
norjo eiti, taiau tarpduryje stabteljo ir atsisuko: - Nesivaiz
duoju, kaip dabar reikt elgtis.
- A irgi, - atsidusau.
Hardinas linkteljo ir abu nujom kit kambar pas jo mam.

128
 Dvideimt ketvirtas skyrius

TESA

Su Hardinu j svetin radom jo mam sdini ant sofos drg

nais, kuod susuktais plaukais. Pagal ami ji atrod labai jauna,
labai pritrenkianti.
- Isinuomokim kelis filmus, o a mums visiems pagaminsiu
vakarien, - prane ji. - Ar pasiilgai mano valgio, virtinuk?
- inoma. Skaniausias valgis pasaulyje, - susirauk Hardinas
ir usimerk. Ko gero, kebliau ir negaljo bti.
- Ei! Juk nra taip blogai, - nusijuok ji. - Ir manau, jog k tik
paskyrei save vyriausiuoju io vakaro virju.
Jauiausi nepatogiai, neinojau, kaip elgtis su Hardinu, i
skyrus tada, kai bnam kartu arba riejams. Mums tai buvo ne
prasta, taiau staiga suvokiau, kad toks ms likimas: Karen ir
Kenas sivaizdavo, jog draugaujam dar iki tol, kol tai nutiko i
likrj.
- Tesa, ar moki gaminti? - pertraukusi mano mintis paklaus
Tria. - Ar ia Hardinas irgi verda?
- Eee... mudu abu. I tikrj gal labiau gaminam negu
verdam, - atsakiau.
- Diaugiuosi girddama, kad rpiniesi mano berniuku. itas
butas irgi labai jaukus. tariu, kad namus tvarko Tesa, - paerzino.
A nesirpinu jos berniuku nuo tada, kai jis itiek pridirbs
daugiau nebeturi prog mans skaudinti.
- Taip... jis tikras nevala, - atsakiau.
Hardinas pavelg mane su ypsena lpose.
129
 - A nesu nevala, tai ji perdtai tvarkinga.
Uveriau akis.
- Jis nevala, - unisonu itarm su Tria.
- Ar mes irsim film, ar js vis vakar mane grauit? - pa
temp lp Hardinas.
Atsisdau pirma Hardino, todl ivengiau nepatogumo rinktis,
kur sstis. Maiau, kaip jis stebi sof ir mane, tyliai svarstydamas,
k daryt. Po akimirkos Hardinas prisdo alia mans ir pajutau
nuo jo artumos sklindant pastam kart.
- K nortumt irti? - ms paklaus jo mama.
- Nesvarbu, - atsak Hardinas.
- Js irinkit, - suvelninau jo atsakym.
Tria nusiypsojo ir pasirinko Visados kaip pirm kart -
neabejoju, kad Hardinui is filmas nepatiks. Ir tikrai - po pirmo
kadro Hardinas m bambti.
- itas filmas visikas lamtas.
- aa, - nutildiau j. Hardinas susirauk, bet nutilo.
Kelis kartus pastebjau, kad jis spokso mane, kai mudvi su
Tria juokms ar dsavom kartu su herojais. Ties sakant, diau
giausi savim ir kelis kartus beveik pamirau, kas nutiko tarp
Hardino ir mans. Buvo sunku neprisiglausti prie jo, nepaliesti jo
rankos, nenubraukti jam plauk nuo kaktos.
- Noriu valgyt, - murmteljo Hardinas, kai tik filmas baigsi.
- Gal judu su Tesa k nors pagaminkit, juk a taip ilgai
skridau, - nusiypsojo Tria.
- Man rodos, kad tu tik isisukinji prisidengdama tuo ilgu
skrydiu, - tar jis. Tria suktai ypsodamasi linkteljo - toki
ypsen kelis kartus maiau ir Hardino veide.
- Viskas gerai, a galiu k nors pagaminti, - pasisiliau ir at
sistojau.
Nujusi virtuv atsiliejau spintel. sikibau marmurin
stalvir stipriau nei reikt, kad atgauiau kvap. Neinau, ar
dar ilgai galsiu tverti, apsimesti, kad Hardinas nieko nepadar,

130
apsimesti, kad j myliu. A tikrai j myliu, a beprotikai j myliu.
Ir svarbiausia ne tai, kad sumenko mano jausmai tam nenuoramai
egoistui. Svarbiausia tai, kad a jam suteikiau tiek daug antr ans,
visada atleisdavau neatleistinus dalykus, kuriuos jis padarydavo ar
pasakydavo. Bet kart jau per daug.
- Hardinai, bk dentelmenas ir padk jai, - igirdusi Trios
hals puoliau prie aldytuvo, kad paslpiau panikos priepuol.
- Eee... ar galiu padti? - ma virtuvl atsklido Hardino
balsas.
- Taip... - atsakiau.
- Ledai ant pagaliuko? - paklaus jis irdamas tai, k
laikiau rankose. Juk turjau iimti vitien - a labai isibla
kiusi.
- Taaaip. Juk visiems patinka ledai, ar ne? - atsakiau.
Hardinas nusiypsojo, ir skruostuose pasirod jo tonikos
duobuts.
A galiu. A galiu bti alia Hardino. A galiu bti jam maloni
ir mudu galim susitaikyti.
- Galtum paruoti makaron su vitiena, kaip man virdavai, -
pasiliau. alios jo akys smigo mane.
- Ar nortum j?
- Taip. Jeigu ne per daug vargo.
- inoma, ne.
- iandien tu labai keistas, - sunibdjau, kad vienia nei
girst.
- Visai ne, - gteljo Hardinas ir engteljo artyn.
Man irdis m dauytis, kai jis palinko prie mans. Bandiau
atsitraukti, bet jis atidar aldytuv ir utvr keli. Pamaniau, kad
dabar mane pabuiuos. Po velni, kas man darosi? Vakarien i-
virm beveik be odi. N vienas neinojom, k pasakyt. Vis
laik stebjau j, ilgus jo pirtus, sumusius peilio kriaunas, kaip
jis pjausto ms ir daroves, kaip usimerkia utikus ant veido
verdanio vandens laui, kaip paragavs padao apsilaio lp

131
kampuius. Supratau, kad reikti pastabas apie jo darb nra tei
singa ir reikalinga, bet nesusilaikiau.
- Padengsiu stal, o tu pasakyk mamai, kad vakarien pa
ruota, - pasakiau, kai jis baig.
- K? A jai paskambinsiu.
- Ne, tai nemandagu. Eik ir pakviesk j, - paliepiau.
Hardinas pavart akis, bet vis dlto pakluso. Taiau po keli se
kundi gro vienas.
- Ji umigo, - pasak man.
- K? - girdjau, k jis sak, bet vis tiek paklausiau.
- Taip, atsijung ant sofos. adinti?
- Ne... Jos diena buvo labai ilga. Atidsiu jai maisto, pavalgys,
kai pabus. Vis tiek jau vlu.
- Atuonios.
- Taip, jau vlu.
- Ko gero, - vangiai atsiliep Hardinas.
- Kas tau? Suprantu, kad nejauku ir panaiai, bet tu labai keistas, -
pasakiau.
Negalvodama dliojau maist dvi lktes.
- Ai, - padkojo Hardinas ir pasims vien lkt atsisdo
prie stalo.
I staliaus isitraukiau akut ir nutariau pavalgyti stovdama
prie spintels.
- Ar atsakysi man?
- K tau atsakyt? - Hardinas pakabino piln akut ir sidjo
burn.
- Kodl tu toks... ramus ir... mielas. Tai keista.
Hardinas kelias sekundes kramt, paskui prarijo ksn ir tada
atsak:
- A tik nenoriu pasakyt kokios nesmons.
- Aha... - tik tiek tegaljau atsakyti. K gi, ne tai tikjausi i
girsti.
- O kodl tu tokia miela ir keista? - stumteljo man kd Har
dinas.
132
 - Todl kad ia yra tavo mama, o tai kas buvo - prauvo, a
nieko negaliu pakeisti. Negaliu aminai dl to pykti, - atsakiau ir
pasirmiau alknmis spintel.
- Ir k tai reikia?
- Nieko. Tik sakau, kad noriu elgtis civilizuotai ir nenoriu
daugiau rietis. Tarp ms niekas nepasikeit.
sikandau skruost, kad nepravirkiau. Hardinas nieko ne
atsak, tik atsistojo ir numet savo lkt kriaukl. Porcelianas
garsiai tarkteljo, o a i netiktumo paokau. Hardinas n ne-
inirkteljs, net neapsidairs nuingsniavo miegamj. Nuslinau
j svetain pairti, ar impulsyvus Hardino poelgis nepaadino jo
motinos. Laim, ji tebemiegojo vos prasiiojusi ir atrod dar pana
esn sn. Kaip visada, man teko sutvarkyti Hardino palikt ne-
Ivark. Sukroviau indus indaplov, imeiau likuius ir nuvaliau
stal. Buvau pavargusi, labiau dvasikai nei fizikai, bet dar turjau
nusimaudyti ir nueiti iki lovos. Po velni, kur a miegosiu? Har
dinas miegamajame, Tria - ant sofos. Gal grti motel?
Svetainje truput padidinau ildym ir ijungiau vies. U
sukusi miegamj pasiimti piamos radau Hardin sdint ant
lovos krato ir rankomis parmus galv. Jis n nepavelg mane,
lad i krepio isitraukusi trumpikes, markinlius ir kelnes nriau
i kambario. Tarpduryje igirdau gars, pana prislopint raud.
Hardinas verkia?
Negali bti. Jis nemoka verkti. Negaljau ieiti palikusi j to
kioje neviltyje. Prisiartinau prie lovos ir sustojau prieais.
- Hardinai? - tyliai paklausiau ir pabandiau atitrauki jo
rankas nuo veido. Jis prieinosi, bet a buvau stipresn. - Pairk
mane, - maldavau.
Man ugniau kvap, kai Hardinas pakl galv. Akys rau
donos, skruostai lapi nuo aar. Norjau suimti jo rankas, bet jis
mane atstm.
- Ieik, Tesa, - pasak. Daug kart esu tai i jo girdjusi.
- Ne, - atsakiau ir atsiklaupiau tarp iskst jo koj. Atbula
ranka Hardinas nusiluost akis.
133
 - Tai netikusi mintis. Ryt mamai visk papasakosiu.
- Nereikia.
Kelet kart esu maiusi, kaip Hardinas ispaudia kelias aa
rles, bet dar niekada nemaiau jo palusio, drebanio visu knu,
apsipylusio aaromis.
- Reikia. Man tikra kankyn, kai tu alia, bet labai toli. Tai
didiausia bausm, kokia gali bti. Ne dl to, kad nenusiplniau
jos - inau, kad usitarnavau, bet man to per daug, - suvaitojo. -
Net ir man. - Hardinas kvp giliai ir beviltikai. - Kai sutikai
likti... pamaniau, kad... kad gal a tau dar rpiu taip, kaip tu man.
Bet a matau, Tesa, matau, kaip dabar tu mane iri. Matau, kok
skausm sukliau. Matau, kaip tu pasikeitei. inau, a dl to kaltas,
bet vis tiek negaliu tverti matydamas, kaip slysti man i rank.
Aaros m riedti dar greiiau ir kristi ant juod markinli.
Norjau k nors - bet k - pasakyt, kad tai liautsi. Kad jis nusi
ramint. Bet kur buvo jis, kai a raudojau kas vakar, kol umig
davau?
- Nori, kad ieiiau? - paklausiau, ir jis linkteljo.
Net ir dabar, kai jis mane atstm, jauiausi skaudinta. inau,
kad neturiau ia bti, kad neturtume to daryti, bet man reikjo
daugiau. Man reikjo daugiau laiko pabti su juo. Geriau pavo
jingas, skausmingas laikas negu jokio laiko. Noriau jo nemylti,
noriau niekada nebti jo sutikusi. Bet sutikau. Ir tikrai j myliu.
- Gerai. - Nesiprieindama atsistojau. Taiau jis iupo man u
rankos.
- Atsipraau. U visk, u tai, kad skaudinau tave, u visk, -
pasak lyg atsisveikindamas.
Kuo labiau prieinausi, tuo giliau jauiau, kad negaliu leisti
jam mans palikti. Antra vertus, negaliu ir taip lengvai jam atleisti.
Pastarosios dienos buvo visika sumaitis, bet iandiena pranoko
visk.
- A... - ir prisiveriau nutilti.
-K ?

134
 - Nenoriu ieiti, - itariau taip ltai, kad net nesupratau, ar jis
mane igirdo.
- K? - dar kart paklaus jis.
- A nenoriu ieiti. inau, kad turiau, bet nenoriu. Bent jau
ne vakar.
Prisiekiu, maiau, kaip visikai pals mogus tiesiog mano
akyse pamau vl atgim. Nuostabus vaizdas, bet kartu ir labai
bauginantis siel.
- K tai reikia?
- Neinau, k tai reikia, bet ir nenoriu aikintis, - atsakiau ti
kdamasi, kad kalbdama apie tai suprasiu, k jauiu.
Hardinas abejingai irjo mane - k tik buvusios raudos ne
beliko n kvapo. Automatikai nusiluost veid su markinliais
ir pasak:
- Gerai. Gali miegoti lovoje, a atsigulsiu ant grind.
Jis pasim nuo lovos dvi pagalves ir nuklojo apklot. Neva
lingai man atjo mintis, kad gal - tiesiog gal - visos aaros tebuvo
vaidinimas. Taiau kakodl jauiau, kad taip bti negalt.

135
 Dvideimt penktas skyrius

TESA

Susisukusi ms antklod nesilioviau galvot, kad niekada gyveni

me nebiau tikjusis kada nors pamatyti tok Hardin. Kai verk
damas drebjo, buvo toks jautrus, toks paeidiamas. Jauiau, kad
jausmai tarp mans ir Hardino nuolat kinta, ir vienas i ms visa
da kaip nors tikina antr. Dabar padt valdau a. Bet nenoriu to
daryt. Ir man nepatinka ta tampa. Meil neturi bti tokia kova. Be
to, a nepasitikiu savim, kad galiau kontroliuoti visk, kas vyksta
tarp ms. Regis, dar prie kelias valandas buvau apsisprendusi,
kaip gyventi, o dabar, pamaius j vis virpant, mintys susipainio
jo, o protas aptemo. Net ir tamsoje jauiau mane smeigtas Hardi
no akis. kvpusi supratau, kad nekvpavau, ir jis skubiai paklaus:
- Ar ijungti televizori?
- Ne. irk, jei nori, man netrukdo, - atsakiau.
Pasigailjau, kad nepasimiau skaitykls - biau galjusi
skaityti, kol umigiau. Gal sekdama lunganius Ketrinos ir Hit
klifo gyvenimus suprasiau, jog manasis atrodo paprastesnis, ne
toks skausmingas. Ketrina vis gyvenim nugyveno kovodama u
savo meil tam vyrui, iki paskutins dienos maldavo jo atleidimo ir
prisiekinjo negalinti gyventi be jo - tik numirti po keli valand.
Ar a galiau gyventi be Hardino? Negaliau vis gyvenim taip
kovoti. Tik laikinai.. Ar ne? Mes juk nekankinsim nei savs, nei
kit savo atkaklumu ir bukagalvikumu. Man i galvos neijo is
keistas panaumas, ypa kai miau lyginti Trevor su Edgaru. Ne
inojau, kaip elgtis toliau. Labai keblu.
136
 - Tesa? - paauk manasis Hitklifas ir atitrauk nuo mini.
- K? - cypteljau.
- A nesidulkinau... nemiegojau su Mole, - pasak. Lyg pavar
tojus kit od pareikimas maiau stebint.
Nutyljau. I dalies apstulbusi, kad jis prakalbo apie tai, i
dalies dl to, kad norjau juo tikti. Bet negaliu leisti sau pamirti,
kad Hardinas yra apgauls meistras.
- Prisiekiu, - dar pridr.
Ak, na, jeigu jau jis prisiekia"...
- Tai kodl taip pasakei? - iurkiai paklausiau.
- Kad skaudiniau tave. Buvau baisiai piktas, kai pasakei, kad
buiavaisi su kakuo, todl ir pasakiau, nes inojau, kad tai tave la
biausiai skaudins.
Nemaiau Hardino, bet kakodl jauiau, kad jis meluoja, su
kryiavs rankas u galvos ir spoksodamas lubas.
- Ar tu tikrai buiavaisi su kakuo? - paklaus man dar neat
sakius.
- Taip, - prisipainau. Bet igirdusi prislopint gil atods pa
bandiau suvelninti smg. - Tik kart.
- Kodl? - altai ir kartu kartai paklaus jis. Keistas garsas.
- Jeigu atvirai - tai neinau... Buvau siutusi dl to, kaip kal
bjai telefonu, ir buvau per daug igrusi. Todl okau su tuo vyru
ir jis mane pabuiavo.
- Tu okai su juo? Kaip okai? - paklaus Hardinas.
Uveriau akis dl to, kad jam taip rpi visos smulkmenos,
kaip elgiausi, net jeigu nesam kartu.
- Tu nenortum, kad atsakyiau.
- Noriau, - patvirtino. Jo noras vl sudrumst erdv tarp
ms.
- Hardinai, mes tik okom, kaip mons oka klube. Tada jis
mane pabuiavo ir pavadino vaiuoti namo kartu su juo.
smeigiau akis lub ventiliatoriaus sparnus. inojau - jeigu
kalbsim apie tai, jie galiausiai bus priversti sustoti, nes neatlaikys
tampos. Pabandiau pakeisti tem.
137
 - Ai u skaitykl. Tu labai dmesingas.
- Jis norjo nusitempti tave namo? Tikrai? - igirdau lames,
kuris reik, kad Hardinas jau sdi. A tebeguljau prisiplojusi prie
iuinio.
- Ar btinai reikjo klausti? Juk inai, kad niekada to nepada
ryiau, - pykteljau.
- inai, nebiau pagalvojs, kad gali ir klube okti ar bu
iuotis, - amteljo Hardinas.
- Nemanau, kad nortum pradti nuo netiktum, - pranekau
po keli minui tylos. Paklods vl sunarjo ir pajutau, kad jis
visai alia. Balsas skambjo visai ia pat.
- Pasakyk, labai praau, pasakyk, kad to nebuvo.
Hardinas sdjo ant lovos alia mans, todl pasislinkau tolyn.
- Juk inai, kad buvo. Buvom susitik t pai nakt.
- Man reikia, kad tu pasakytum, - Hardinas kalbjo grietai,
bet maldaujamai. - Pasakyk, kad tik kart j pabuiavai ir daugiau
nesikalbjai su juo.
- A pabuiavau j tik kart ir daugiau nesikalbjau su juo, -
pakartojau. Tik todl, kad inojau, kaip labai jam reikia igirsti
iuos odius.
smeigiau akis tatuiruots skur, kyant i po markini apy
kakls. Bdamas alimais ant lovos jis mane ir ramino, ir kaitino vienu
metu. Neitversiu vidins kovos, buvau kalinta paiame kartyje.
- Ar dar turiau k nors inoti? - ramiai paklaus Hardinas.
- Ne, - pamelavau. Nepasakosiu jam apie pasimatym su
Trevoru. Nieko nenutiko ir tai ne Hardino reikalas. Man patinka
Trevoras ir noriu, kad jis bt saugus - laikrodin bomba, vardu
Hardinas, turi bti kuo toliau nuo jo.
- Tikrai?
- Hardinai... Nemanau, kad dabar turtum spausti mane
kamp, - pasakiau irdama jam akis. Nesusilaikiau.
- inau, - jis mane nustebino.
Kai Hardinas nulipo nuo lovos, pasistengiau nuslopinti
tutum, kuri mane apm.
138
 Dvideimt etas skyrius

HARDINAS

iandiena buvo pragaras. Pragaras, kur primiau iskstomis ran

komis, bet vis tiek pragaras. Grs namo i oro uosto net nesiti
kjau rasti Tesos. Viskas baigsi paprastu melu: mano merginos
nebus, nes ji kaldin savait ivyksta i miesto. Mama truput pa
verkleno, bet per daug neklausinjo ir netrauk visko i mans. Ji
buvo labai sujaudinta - o i tikrj nustebinta, - kad mano gyve
nime yra moteris. Manau, ir ji, ir tvas tikjosi, kad vis gyvenim
liksiu vienas. Taigi a taip ir dariau iki iol.
Kakaip ikreiptai nenormalu ir keista, kad negaliu n se
kunds negalvoti apie t mergin, nors prie gerus tris mnesius
trokau bti vienas. Nesupratau, k prarandu, bet dabar jau inau
ir negaliu prarasti. Yra tik ji. Nesvarbu, k darau, spausti jos ne
galiu.
Bandiau liautis, bandiau j pamirti, bandiau gyventi
toliau... niekas nesisek. Tobula grauol blondin, kuri pa
kvieiau etadien vakare, nebuvo Tesa. Niekas nebus ji. inoma,
ji man patiko, net ir apsirengusi. Ji paraudo, kai keikiausi, ir
atrod, kad truput baiminasi mans per vakarien. Taip, ji buvo
visai miela, bet - nuobodi.
Ji neturjo Tesos aistros, nebar mans dl negraios kalbos,
netgi nieko nepasak, kai vidury vakariens udjau rank jai ant
launies. inojau, kad ji sutiko pasimatyt su manim tik todl, kad
prie rytojaus pamaldas patenkint fantazijas apie palus blo
giuk. Bet viskas gerai, nes a ja irgi pasinaudojau. Naudojausi ja,

139
kad upildyiau Tesos palikt tutum. Kad atitraukiau mintis
nuo Sietlo, kuriame ji buvo su tuo suskiu Trevoru. Kalt, kuri pa
jutau bandydamas j pabuiuoti, buvo nepakeliama. Atsitrauks
pamaiau aikiai sutrikus jos veid. Beveik tekinom nulkiau
main paliks j restorane likimo valiai.
Sdjau tolliau ir irjau miegani mergin, kuri bepro
tikai myljau. Matydamas j ms bute, skalbykloje su drabuiais,
valani namus, besiukuojani vonioje... turjau lael vilties. Bet
juk visi ino, kas sakoma apie vilt. Laikiausi sikibs plauko, ma
iausios galimybs, kad ji gali man atleisti. Jeigu dabar Tesa pa
bust, tikriausiai imt rkti pamaiusi mane stovint ir irint,
kaip ji miega.
inau, turiu nugesinti savo p. Privalau palikti jai daugiau
erdvs. itoks elgesys ir ie jausmai labai mane ivargino, isunk.
Neturjau n vienos sumautos idjos, kaip visk suvaldyti. Bet a
susitvarkysiu - a visk itaisysiu. Nubraukiau jai nuo veido velni
plauk sruog ir prisiveriau atsitraukti nuo lovos, atsigulti savo
guol ant alt grind, kur man ir vieta.
Galbt inakt pajgsiu umigti.

140
 Dvideimt septintas skyrius

TESA

Pabudusi akimirksniu sutrikau vl ivydusi vir savs mro lubas.

Po savaits, praleistos viebuiuose, keista pabusti ia. Grindys
buvo tuios, paklods ir pagalvs guljo alia spintos. Pasimu
si kosmetin, nuingsniavau voni. I svetains atsklido Hardino
balsas:
- Mama, ji negali iandien likti. Jos mama laukia.
- Gal jos mama galt atvaiuoti ia? Mielai su ja susipa
iniau, - nenurimo Tria.
O nei
- Ne, jos mamai... a nelabai patinku, - atsak Hardinas.
- Kodl nepatinki?
- Spju, ji mano, kad a per prastas Tesai. Gal dar ir dl i
vaizdos.
- Dl ivaizdos? Hardinai, neleisk niekam savs menkinti.
Maniau, kad tau patinka tavo... stilius?
- Patinka. Kitaip tariant, man nusispjaut, k kiti galvoja. I
skyrus Tes.
A net isiiojau. Tria m juoktis.
- Kas tu toks ir kur dingo mano berniukas? - ir aikiai lai
minga pridr: - A jau neprisimenu, kada paskutin kart kalb
joms ir tu mans nekeikei. Met metai prajo. Tai nuostabu.
- Gerai... gerai... - sudejavo Hardinas, o a sukikenau sivaiz
duodama, kad Tria bando j apkabinti.

141
 *

Nusimaudiusi nutariau i vonios ieiti visikai pasirengusi dienai.

inau, esu bail, bet man reikia iek tiek daugiau laiko, kad i
spausiau dirbtin ypsen Hardino mamai. Nors ypsena ne visai
dirbtin... Ir tai yra problemos dalis, - man primin pasmon.
Vakar tikrai buvo auni diena ir a isimiegojau daug geriau nei
vis prajusi savait.
Beveik tobulai susisukau plaukus ir susikroviau reikmenis
savo maut krepel. Pasigirdo velnus beldimas duris.
- Tesa? - paauk Hardinas.
- Jau baigiau, - atsakiau ir atidariau duris. Jis rymojo alimais
su ilgais pilkais medvilniniais ortais ir baltais markinliais.
- Nenoriu tavs skubinti ir taip toliau, bet labai noriu tualet.
Jis man nusiypsojo, a linkteljau. Pasistengiau nepastebti,
kaip ortai priglud jam prie klub, kad tatuiruots ratas ant ono
dar rykesnis nei po baltais markinliais.
- Einu apsirengti ir bsiu pasiruous vaiuoti, - pasakiau.
- Gerai, - atsak Hardinas velgdamas pro al sien.
Nujau miegamj jausdama baisi kalt, kad meluoju jo
mamai ir taip greitai ivykstu. Maiau, kad ji diaugsi su manim
susipainusi, ir tai kit dien a ivaiuoju.
Isirinkau balt suknel ir apsiaviau juodas pdkelnes, nes be
j bt per alta. Tikriausiai reikjo apsivilkti dinsus ir megztin,
bet man labiau patinka suknels, nes jos suteikia keist pasiti
kjimo savimi jausm, o jo iandien man labai reikia. Susidjau
drabuius krepius, o pakabus sukabinau spint.
- Gal tau reikia pagalbos? - igirdau u nugaros Trios bals.
Krpteljusi imeiau tamsiai mlyn suknel, kuri vilkjau Sietle.
- A tik... - sumurmjau.
Hardino mama nuvelg pustut spint.
- Ar ilgai ketini vieti pas savo mam?
- Eee... a... - tikrai esu nevykusi melag.
- Regis, ivyksti ilgam.
- Taip... a turiu nedaug drabui, - istenjau.
342
 - Gal nortum su manim apsipirkti, kol esu ia? Jeigu dar
sptum grti, galtume nueiti?
Neinau, ar ji patikjo manim, ar tar, jog neketinu ia grti.
- Taip... mielai, - vl pamelavau.
- Mama, - tyliai paauk Hardinas js kambar.
Pastebjau, kad jis susirauk pamats tui spint. Vyliausi,
jog Tria kitokiu vilgsniu iri savo sn.
- Jau baigiau krautis daiktus, - paaikinau. Hardinas link
teljo. Usegiau paskutin krep ir pavelgiau j visikai nenuma
nydama, k pasakyti.
- Nuneiu tavo krepius emyn, - pasisil Hardinas ir pa
sims nuo lentynos raktelius dingo su mano daiktais. Jam ijus
Tria apkabino mane per peius.
- Tesa, a labai diaugiuosi, kad susipainom. N nenumanai,
k tai reikia man, motinai, matyti tok savo vaik.
- Kok? - sugebjau paklausti.
- Laiming, - atsak ji.
m pertti akis. Jeigu itoks Hardinas jai atrodo laimingas,
tada nenoriau matyti jos prasto Hardino. Dar kart atsisvei
kinau su Tria ir pasirengiau paskutin kart palikti but.
- Tesa? - ramiai kreipsi Hardino mama. Atsisukau j dar
kart. - Juk sugri pas j, ar ne? - paklaus ji, ir man irdis sustojo.
Pajutau, kad ji paklaus kur kas daugiau, turdama galvoje
ne tik Kald atostogas. Nepasitikjau savo balsu. Todl linkte
ljau ir skubiai ijau. Prie lifto apsisukau ir nulipau laiptais, kad
nesutikiau Hardino. Nusiluosiau akis ir giliai kvpusi ijau
snieg. Mano mainos priekinis stiklas buvo nuvalytas, o variklis
jungtas.

Mamai nusprendiau neskambinti ir nesakyti, kad esu pakeliui.

Dabar neturiu jokio noro su ja kalbtis. Per ateinanias dvi kelio
ns valandas norjau ivalyti galv ir mintis. Mintyse susidaryti
sra u ir sra prie - ar grti pas Hardin. inau, kad
esu visika kvail, jei svarstau i galimyb, juk jis padar man tiek
143
daug bloga. Melavo, idav, paemino. Taigi srae prie matome
mel, paklod, prezervatyv, laybas, jo charakter, draugus, Mol,
jo ego, pairas ir jo sugriaut mano pasitikjim.
sra u traukiu... k?.. traukiu fakt, kad j myliu. Jis
padar mane laiming, imok bti stipri, labiau pasitikti savimi.
Jis nori man tik geriausia, nebent, inoma, neapgalvotai visk su
griauna... Jis juokiasi ir ypsosi, jis mane traukia, jis mane bu
iuoja, jis mane apkabina, jauiu, kaip jis dl mans keiiasi.
inau, kad srae u pilna smulkmen, ypa palyginus su
dideliais neigiamais punktais, bet juk tos smulkmenos ir yra svar
biausia, tiesa? Negaljau apsisprsti, ar esu visikai sveika, jei
galvoju apie atleidim, ar elgiuosi taip, kaip liepia meil? Kas ge
resnis meils patarjas - jausmai ar protas? Kuo labiau stengiausi
kovoti, tuo labiau mane prie jo trauk. Taip bus visada.
Bt puiku turti draug pasikalbti, draug, kuri bt i
gyvenusi t pat. Kaip noriau paskambinti Stef, bet ji irgi vis
laik man melavo. Paskambiniau Lendonui, bet jis jau pasak
savo nuomon. Moters nuomon kartais bna teisingesn, jaut
resn.
Smarkiai snigo ir pt stiprus vjas. Tuiame kelyje mano
maina blaksi alis. Jau geriau biau likusi viebutyje - kokia
ir man kando, kad lekiu namo? Nors pakeliui buvo kelios
baugios akimirkos, atvaiavau daug greiiau, nei tikjausi. Ne
spjau n susivokti - ir prieais ivydau dunksant mamos nam.
sukau kruopiai nukast kiem ir tris kartus pabeldus at
sivr durys - ant slenksio stovjo mama drgnais plaukais, vil
kinti chalatu. Galiu suskaiiuoti vienos rankos pirtais, kelis kartus
gyvenime maiau j be ukuosenos ir makiao.
- K ia veiki? Kodl nepaskambinai? - kaip visada altokai
pykteljo ji.
- Neinau, - jau vidun. - Vairavau per pg ir nenorjau
blakyti dmesio.
- Vis tiek reikjo paskambinti, kad biau pasiruous.
- Tau nereikia ruotis, juk ia tik a.
14 4
 - Kuo galima pateisinti valkatos ivaizd? - sieid mama.
|i tai pasak lyg pastab man apie mano ivaizd. Juokinga jos
pastaba pralinksmino, nors pati laikiausi kitokios nuomons.
- Kur tavo daiktai? - paklaus mama.
- Mainoje. Vliau pasiimsiu.
- Kas ia dabar... koki ia suknel apsirengei? - nuvelg
mane nuo galvos iki koj. A nusiypsojau.
- Darbin. Man ji labai patinka.
- Pernelyg atvira... bet spalva grai. Manyiau.
- Ai. Kaip laikosi Porteriai? - paklausiau. inau, kad pri
minusi Nojaus eim nukreipsiu jos dmes.
- Puikiai. Jie tavs pasiilgo, - eidama virtuv per pet atsainiai
pridr. Susigiau ir nuskubjau i paskos.
- Kain, ar tai gera mintis.
Mama vilgteljo mane ir sipyl puodel kavos.
- Neinau... man bt nepatogu.
- Teresa, tu met metus pasti Porterius. Jais dtai man
bt malonu tave pamatyti, nes dabar studijuoji kolede ir atlieki
praktik.
- Tai i esms nori, kad pasigiriau? - i mintis mane suerzino. Ji
nori pasirodyti kuo nors pranaesn, todl rado kit bd pasigirti.
- Ne, a noriu, kad parodytum jiems, k pasiekei. Tai joks gy
rimasis, - plyksteljo mama.
- Geriau jau ne.
- Teresa, ia mano namai ir jei a noriu juos pasikviesti - pa
sikviesiu. Einu baigti ruotis, kad atrodyiau monikai, ir griu.
Oriai apsisukusi mama ijo i virtuvs. Pavariau akis ir
nujau savo senj miegamj. Pavargusi atsiguliau ant lovos pa
laukti, kol mama baigs savo didj groio ritual.

- Teresa!
Mamos balsas mane paadino - n nepajutau, kaip umigau.
Pakliau galv nuo Budos, mano seno kimto dramblio, ant kurio
ilsjausi, ir nesuprasdama, kas vyksta, atsakiau:
145
 - Ateinu!
Apsiblaususi iaip taip atsistojau ir nukblinau koridori. At
jusi svetain pamaiau Noj, sdint ant sofos. Ne visas Porteri
klanas, kaip grasinosi mama, bet vis tiek ivaik mano miegus.
- irk, kas pas mus usuko, kol snaudei! - itar mama yp
sodamasi paia dirbtiniausia ypsena.
- Labas, - pasisveikinau galvodama: inojau, kad nereikjo
ia vaiuoti/4
- Labas, Tesa, - lengvai mosteljo ranka Nojus. - Puikiai at
rodai.
inoma, Nojus man netrukdo - a j labai myliu, kaip eimos
nar. Bet dabar man reikia pabgti nuo visko, kas dedasi mano gy
venime, o jis tik dar labiau didina mano kalt ir skausm. Suprantu,
kad jis ia niekuo dtas, ir kad nesiningai elgiuosi vengdama jo,
ypa kai jis toks malonus, nors mudu ir isiskyrm.
Mama ijo i kambario, o a, Isispyrusi i bateli, susirangiau
ant sofos prieais Noj.
- Kaip tavo atostogos? - paklaus Nojus.
- Gerai. O tavo?
- Irgi. Tavo mama sak, kad buvai Sietle.
- Taip, man labai patiko. Vaiavau su vadovu ir keliais bendra
darbiais.
- Tai nuostabu, Tesa, - susijaudins linkteljo Nojus. - Diau
giuosi, kad tu... tu tikrai dirbi leidykloje.
- Ai, - nusiypsojau. Visai nebaisu, kaip sivaizdavau.
Minut lukteljs, kol mama inyko koridoriuje, Nojus prisi
slinko ariau.
- Klausyk, nuo etadienio tavo mama labai sitempusi. Tikrai
labiau nei visada. K tu apie visa tai manai?
- Apie k? - suraukiau antakius.
- Apie t reikal su tavo tiu, - ltai paaikino jis, lyg i
noiau, apie k kalba.
K?
- Mano tiu?
14 6
 - Ji tau nieko nesak? - tui koridori pavelg Nojus. -
()i... Tik nesakyk jai, kad a sakiau...
Nutraukiau j per pus sakinio ir paokusi nulkiau korido
riumi mamos kambar.
- Mama!
Po galais, kas mano tvui? Atuonerius metus nei maiau jo,
nei k nors apie j girdjau. Nojus labai ikilmingai... Negi jis mir?
Nesuprantu, k jauiu.
- Kas tiui? - garsiai paklausiau lkusi kambar. Mama ipt
akis, bet greitai susim. - K? - surikau.
- Tesa, nuleisk bals, - uvert akis mama. - Nieko nenutiko.
Nieko, dl ko turtum jaudintis,
- Ne tau sprsti! Sakyk, kas ia vyksta? Ar jis mir?
- Mir? inoma, ne. Tikrai biau pasakius tok dalyk, - pa
aikino ir lyg niekinamai mosteljo ranka.
- Tada kas?
Mama atsiduso ir sekund irjo mane.
- Jis gro. Gyvena ne per toliausiai nuo tavs, bet nenori su
tavim bendrauti, todl gali nesijaudinti. A viskuo pasirpinsiu.
- K visa tai reikia?
Mano galvoje netilpo visos tos nesmons su Hardinu, o ia
dar tvas prauvlis gro Vaington. O i tikro tai apskritai ne
inojau, jog jis ivyks. inojau tik tiek, kad jo nra alia mans.
- Tai nieko nereikia. Norjau tau pasakyti penktadien vakare,
kai skambinau, bet tu nesivarginai atsiliepti, todl apsisprendiau pati.
T vakar buvau pernelyg girta - ai Dievui, kad nepakliau
ragelio. Nebiau atlaikiusi tokios naujienos. Ir dabar vos galiu su
sitvardyti.
- Jis paliks tave ramybje, todl pralinksmk ir apsirenk. Eisim
apsipirkti, - visai abejingai pasak mama.
- A nenoriu eiti apsipirkti, mama. inok, man tai labai daug
reikia.
- Nereikia, - su apmaudu ir pagiea atsak ji. - Jo nebuvo
beveik deimt met. Jo nebus ir toliau, taigi niekas nepasikeis.
147
 Mama inyko u spintos dur, o a supratau, kad nra reikalo su
ja ginytis. Grau svetain, pasimiau telefon ir apsiaviau batus.
- Js kur nors eisit? - paklaus Nojus.
- Neinau, - atsakiau ir ijau vs or.
Sugaiau tiek laiko ia vaiuodama, dvi valandas vairavau per
pg, kad suinoiau, kokia ji gyvat... ne, kal. Ji tikra kal. Ranka
nubraukiau snieg nuo priekinio lango. Prasta mintis, nes dar
labiau sualau. Kalendama dantimis sdau main ir jungusi va
rikl palaukiau, kol iek tiek suils.
Vaiuodama garsiai ikeikiau mam visokiais odiais, kokius
tik inojau. Kai paskaudo gerkl, miau mstyti, k daryti toliau.
Bet galvoje sukosi prisiminimai apie tv ir niekaip negaljau susi
kaupti. Aaros riedjo skruostais. Nuo keleivio sdyns pasimiau
telefon. Po keli sekundi garsiakalbyje pasigirdo Hardino
balsas.
- Tesa, kaip tu?
- Gerai... - pradjau kalbti, bet balsas mane idav ir u-
springau nuo aar.
- Kas nutiko? K ji tau padar?
- Ji... ar galiu grti? - paklausiau.
Hardinas giliai atsiduso.
- inoma, gali, maute... Tesa, - jis pasitais, o a nuleidau ne
girdomis. - Ar toli esi? - dar paklaus.
- Dvideimt minui, - sribavau.
- Gerai. Ar palaikom ry?
- Ne... sninga, - paaikinau ir padjau ragel.
Pirma, man nereikjo vaiuoti. Kaip ironika - skubu pas
Hardin nepaisydama visko, k jis man padar. Daug vliau,
jau sukusi stovjimo aiktel, vis dar verkiau. Kaip galdama
kruopiau nusivaliau veid, bet skruostus tebevagojo tuo yms.
Ilipusi snieg, pamaiau Hardin, vis apsnigt, stovint prie
dur. Nieko negalvodama nubgau prie jo ir puoliau glb. Jis
engteljo atatupstas, akivaizdiai nesitikjs tokio jausmo, bet ap
kabino mane ir leido man isiverkti savo apsnigt megztin.
148
 Dvideimt atuntas skyrius

HARDINAS

Apkabinti j pirm kart, kaip atrod, per vis gyvenim yra geriau
nei galiau bandyti aprayti. Apm fizinis palengvjimas, kai ji
puol man glb - jau nesitikjau, kad taip gali nutikti. Pastaruoju
metu ji buvo tokia tolima, tokia alta. Nekaltinau jos, bet, velniai
griebt, tai taip skaudino.
- Kaip jautiesi? - sunibdjau jai plaukus.
Tesa linksjo man ant krtins, bet tebeverk. inojau, kad jai
ne viskas gerai. Mama tikriausiai prikalbjo jai visokio lamto,
kad nereikjo to daryti. inojau, kad taip nutiks ir, jei atvirai, sa
vininkikoji mano prigimties dalis buvo patenkinta viskuo, k ji
dar. Ne todl, kad ji skaudino Tes, bet todl, kad mano mergina
atjo pas mane paguodos.
- Eikim vidun, - pasakiau.
Tesa linkteljo, bet nesileido vedama, todl prisiveriau atgniauti
glb ir abu jom vid. Gra jos veid vagojo juodi upeliai, akys ir
lpos buvo paburkusios. Tikiuosi, vairuodama ji vis keli neverk.
Kai tik jom vestibiul, iupau al, kur buvau jai nupirks, ir
apgaubiau galv ir ausis - rminau jos gra veid velniai rausvais
rmais. Ko gero, ji sualo vilkdama tik suknel. i suknel... Kitu
metu lengvai leisiausi vaizdingas fantazijas, kaip nuplti nuo jos
plon drabul. Bet ne iandien, ne tada, kai ji taip jauiasi.
Tesa avingai agteljo ir nusitrauk al per galv. viess
plaukai, isipeioj i didelio mazgo, susukto ant ono, dar labiau j
jaunino.
149
 - Ar nortum pasipasakoti? - pabandiau pasinaudojs proga
paklausti pakeliui i lifto iki ms... buto.
Ji linkteljo, o a atrakinau duris. Mama sdjo ant sofos. Pa
maiusi Tes ji sunerimo. spjamai vilgteljau j tikdamasis,
kad ji prisimins paad neuversti Tesos klausimais, kodl su
gro. Mama nusuko akis ir apsimetusi abejinga sistebeilijo te
levizori.
- Mes trumpam einam kambar, - praneiau.
Mama linkteljo. inau, kad ji jo i proto negaldama kalbti,
bet nenorjau, kad dl jos smalsumo Tesa jaustsi dar blogiau.
Koridoriuje spusteljau termostat ir jungiau ilum, nes jauiau,
kad jai alta. js kambar radau j sdini ant lovos krato. Ne
inodamas, kiek galiu prisiartinti, laukiau, kol ji k nors pasakys.
- Hardinai? - ilemeno ji. Ukims balsas liudijo, kad ji pra
verk vis keli, todl pasijutau dar blogiau.
Stovjau prieais j ir ji vl mane nustebino - sikibo mano
markinlius ir prisitrauk artyn sau tarp koj. Jos mama tikrai
padar kak daugiau, nei tik pasak koki bjauri lyktyn.
- Tesa... k ji padar? - paklausiau, jai vl pravirkus ir aki
daais ijuodinus mano balt markinli apai. Biau dl to
susinervins, bet jeigu k - man liks prisiminimas, kai ji vl ieis.
- Ttis... - niurkteljo ji, o a pastrau.
- Ttis? - jeigu jis buvo ten... - Tesa, jis buvo namie? Ar jis tau
k nors padar? - klausinjau sukands dantis.
Ji papurt galv, o a pasilenks kilsteljau jos smakr, kad pa
irt mane. Ji ne ramuol, ypa bdama nusiminusi. Paprastai
tokiomis akimirkomis ji kalbdavo daugiausia.
- Jis gro namo, o a net neinojau, kad buvo ijs. Tai yra
manau, kad inojau, bet niekada apie tai negalvojau. Niekada ne
galvojau apie j.
- Ar iandien kalbjaisi su juo? - paklausiau. Mano balsas
nebuvo toks ramus, kaip tikjausi.
- Ne. Bet ji kalbjosi. Sak, kad jis gyvens atskirai, bet a ne
norjau, kad sprst u mane.
150
 - Ar nortum j pamatyt?
Viskas, k ji man buvo pasakojusi apie t vyr, buvo tik bloga.
Jis smurtavo, danai mudavo mam jos akivaizdoje. Kodl dabar
nort j matyti?
- Ne... nors, neinau. Bet nusprsti a noriu pati. - Tesa atbula
ranka brkteljo per akis. - Ne tai, kad jis apskritai nort mane
pamatyt...
Mane apm jausmas surasti t vyr ir sitikinti, kad jis ne
siartins prie jos, todl turjau perkalbti save, kol nepridariau
kokios nors kvailysts ir nesmons.
- Negaliu negalvoti, o kas jeigu jis bt kaip tavo ttis?
- Kaip suprasti?
- O jeigu dabar jis pasikeit? Jeigu jis daugiau nebegeria? -
viltis jos balse suspaud man ird... tiksliau, tai, kas i jos liko.
- Neinau... daniausiai taip nebna, - nuoirdiai jai pa
sakiau. Maiau, kad ji nusimin, todl kalbjau toliau. - Bet galt
bti. Gal jis tikrai pasikeit... - netikjau tuo, bet ar galiau atimti
i jos vilt? - Neinojau, kad domjaisi juo.
- Nesidomiu... nesidomjau. Man tik labai pikta, kad mama
slp nuo mans... - atsak Tesa. Ir tada, vis nusinypdama
mano markinlius ir nusiluostydama aaras, papasakojo vis is
torij.
Tesos mama - vienintel moteris, kuri, praneusi apie savo bu
vusio vyro alkoholiko sugrim, tuojau pat eina apsipirkti. Nieko
nesakiau apie Noj, kuris buvo ten, nors man tai jau buvo gris.
Regis, tas bias visada bus alia.
Galiausiai iek tiek aprimusi Tesa pairjo mane. Dabar
atrod daug geriau, negu tada, kai pabgo palikusi mane sto
vjimo aiktelje. Noriau manyti, kad ia ji yra dl mans.
- Ar nieko, kad a ia? - paklaus.
- Ne, inoma... Gali ia bti tiek, kiek tik norsi. Juk ia ir
tavo butas.
Pabandiau nusiypsoti ir, mano nuostabai, ji taip pat yp
teljo, o paskui dar kart nusinypt mano markinlius.
 - Kit savait turiau gauti bendrabuio kambar.
Linkteljau. Jei praneksiu, viskas baigsis graudiu maldavimu
daugiau mans nepalikti.

152
 Dvideimt devintas skyrius

TESA

Nujau voni nusivalyti makiao ir nusiraminti. iltas vanduo nu

plov visus ryto vyki pdsakus. I ties man buvo gera grti ia.
Nors mudviem su Hardinu teko daug visko igyventi, diaugiausi
inodama, kad tebeturiu saug krant, kur galiu ilipti su juo. Jis
yra vienintelis pastovus dalykas mano gyvenime. Prisimenu, kart
jis man taip sak. Svarsiau, k tada turjo galvoje.
Buvau sitikinusi, kad net jei buvo kitaip, dabar jis jautsi
btent taip. Labai norjau, kad daugiau papasakot apie savo
jausmus. Vakaryktis jo protrkis buvo emocingiausia, k maiau
nuo ms bendravimo pradios. Tik norjau igirsti odius, ku
riuos slp aaros.
Grusi miegamj radau Hardin, apirinjant mano
krepius ant grind.
- Apirjau tavo turt, - prane man.
- Ai. Labai tikiuosi, kad nesibroviau, - pasakiau jam ir pa
silenkiau paimti keli saldaini ir markinli. Reikia nusivilkti
it suknel.
- Noriu, kad btum ia, ir tu tai inai, - tyliai tar jis. A suvir
pjau, o jis susirauk. - Tesa, jau turjai tai inoti.
- inau... bet ia yra tavo mama, o a siveriau su savo dramom
ir verksmais, - paaikinau.
- Mano mama diaugiasi, kad esi ia. A irgi.
irdis okteljo, bet nusukau pokalb.
- Ar js k nors suplanavot iai dienai?

153
 - Man rodos, ji norjo pasivaikioti po parduotuves ar kako
panaaus, bet tai galim atidti rytojui.
- Js vaiuokit, a rasiu, k veikti. - Nenorjau sugriauti jo ir
mamos plan, juk jiedu nesimat beveik metus.
- Ne ne, viskas gerai. Tu negali likti viena.
- Viskas tikrai gerai.
- Tesa, k a pasakiau? - sugriaudjo jis.
Pakliau akis. Regis, jis pamiro daugiau neturs teiss sprsti
u mane. Niekas neturi tokios teiss. Hardinas suvelnjo ir pasi
tais:
- Atsipraau... pasilik. A eisiu su mama apsipirkti.
- Taip daug geriau, - pasakiau ir pasistengiau ispausti ypsen.
Pastarsias kelet dien Hardinas buvo labai velnus, labai...
nedrsus. Net jeigu klydo spausdamas mane, buvo gera matyti, kad
liko savimi.
lindau drabuin persirengti ir, vos pakliau suknel per
galv, Hardinas pasibeld duris.
- Tesa?
- K? - paklausiau.
- Bsi ia, kol mes grim? - po mirksnio paklaus.
- Taip. Regis, daugiau neturiu kur eiti, - prunkteljau.
- Gerai. Jeigu ko prireiks, skambink, - aikiai nusimins
pasak Hardinas.
Po keli minui igirdau trinktelint duris ir nriau lauk i
miegamojo. Ko gero, reikjo eiti su jais - taip nebiau likusi viena
su savo mintimis. Jau jauiausi vienia. Valand pairjusi televi
zori neinojau, kur dtis i nuobodulio. Mobilusis telefonas pe
riodikai suzvimbdavo ir ekrane atsirasdavo mamos vardas. Ne
kreipiau j dmesio ir norjau, kad greiiau grt Hardinas.
Pasimiau skaitykl ir miau skaityti, kad umuiau laik, bet ne
silioviau vilgioti laikrod.
Norjau parayti Hardinui inut ir paklausti, ar ilgai jie u
truks, bet nusprendiau per t laik pagaminti pietus. Nujau

154
virtuv pagalvoti, k gaminti - k nors, kas uimt laiko, bet bt
nesudtinga. Vadinasi, lazanija.
Netruko ateiti atunta, pus devintos ir devinta. Vl miau
galvoti, kad reikt parayti Hardinui. Po galais, kas man yra?
Vienas barnis su mama ir a tuoj pat lekiu Hardino glb. Jeigu
biau sau nuoirdi, suprasiau, kad visada laikiausi jo sikibusi.
Net jeigu nenorjau prisipainti, jauiau, kad nepajgsiu be jo gy
venti. Neketinau pulti staia galva santykius su juo, bet siaubingai
pavargau vis laik kovoti dl jo su savimi. Jis buvo man blogas,
bet be jo a buvau labai nelaiminga, daug nelaimingesn, nei sui
nojusi apie laybas. Dalis mans pyko, kad nesu pakankamai stipri,
o kita dalis negaljo paneigti ryto, su kuriuo iandien grau. Man
vis dar reikia trupuio laiko pagalvoti, pairti, kaip mums seksis
bendrauti. A vis dar labai sutrikusi.
Penkiolika po devintos. Dar tik penkiolika po devintos, o a
jau padengiau stal ir sutvarkiau virtuv. Paraysiu jam, tik kart,
paprasiausiai pasidomsiu: Labas, kaip sekas? Lauke sninga,
todl tiesiog isiaikinsiu, ar jis saugus. Ir viskas. Vos tik pamiau
telefon, igirdau trinktelint duris. Slapiomis j padjau Hardinui
su mama dar nespjus eiti.
- Na, kur pirkiniai? - paklausiau jo, o jis tuo pat metu pa
klaus:
- O, pagaminai vakarien?
- Tu sakyk, - itarm kartu ir nusijuokm.
Mosteljau ranka ir praneiau Hardinui su Tria:
- Pagaminau vakarien. Jeigu jau esat sots, irgi nieko tokio.
- Labai gardiai kvepia! - pasak jo mama apirjusi nukraut
stal. Staiga met savo krepius ir atsisdo prie jo. - Ai, Tesa,
irdele. Siaubinga, visur pilna prie Kaldas atsibudusi pirkj.
Kas perka dovanas likus dviem dienoms iki Kald?
- Pavyzdiui, tu, - atsak Hardinas ir sipyl stiklin vandens.
- Patylk, - subar Tria ir atsilauusi ksn duonos lazdels
sidjo burn.

155
 Hardinas atsisdo alia mamos, a prisitraukiau kd prieais
juos. Per vakarien Tria pasakojo apie apsipirkimo siaubus, ku
riuos jie patyr, ir kaip apsaugininkai suiupo vyr, bandius
nugvelbti drabu i Macys parduotuvs. Hardinas prisiek,
kad vyras vog sau, bet Tria tik pavart akis ir toliau pasakojo
keist nuotyk. Supratau, kad maistas, kur paruoiau, tikrai visai
gardus - skanesnis nei prastai - ir mes trise sunaikinom beveik
vis skard lazanijos. A suvalgiau du gabalus - ir tai paskutinis
kartas, kai nevalgau vis dien.
- O, mes nupirkom eglut, - staiga pasak Hardino mama. -
Maut, bet privalot pasipuoti eglut savo bute - ypa per pir
msias Kaldas kartu! - suplojo rankomis ir nusikvatojo.
Netgi bdami kartu mudu su Hardinu niekada nekalbjom apie
Kald eglut. A labai blakiausi dl persikraustymo, o Hardinas
apskritai pamirdavo visas ventes. N vienas i ms pernelyg ne
sijaudino dl Padkos dienos - jis dl akivaizdi prieasi, o a
nenorjau jos praleisti mamos banyioje. Todl usisakm pic ir
apsistojom mano bendrabutyje.
- Nepyksti, k? - paklaus Tria, nes nieko neatsakiau.
- Aiku, kad ne, - patikinau ir pavelgiau Hardin, kuris
vpsojo tui lkt.
Buvau dkinga Triai, kad vl pradjo kalbti. Po keli minui
Hardino mama prane:
- K gi, kad ir kaip noriau likti su jumis pavakaroti, turiu eiti
groio miego.
Dar kart man padkojusi ir padjusi lkt kriaukl, ji pa
linkjo mums labos nakties ir ieidama pabuiavo Hardin
skruost. Jis atsiduso ir nusisuko, tad mamos lpos vos paliet od,
taiau ji ia smulkmena atrod patenkinta. Ji apkabino mane per
peius ir pabuiavo virugalv. Hardinas ipt akis, o a spyriau
jam po stalu. Kai Tria ijo, atsistojau ir nukrausiau likuius.
- Ai u vakarien. Neprivaljai gaminti, - tar Hardinas.
Linkteljau, ir abu nujom miegamj.

156
 - iandien a galiu miegoti ant grind, kaip tu prajusi
nakt, - pasiliau, nors ir inojau, kad jis neleis man ito daryti.
- Ne, viskas gerai. Ties sakant, nra taip jau blogai, - atsak
jis.
Atsisdau ant lovos. Hardinas isitrauk i spintos apklotus ir
paties ant grind. Mesteljau jam dvi pagalves. Jis man ypteljo
ir m segtis dinsus. Oi, turiau nusisukti. Visai to nenorjau,
bet supratau, kad reikia. Jis nusitrauk juodus dinsus ir ilipo i
kleni. irdama, kaip pasilenkus juda jo tatuiruoto pilvo rau
menys, negaljau atitraukti aki. Vis dlto kaip labai jis mane
raukia, nors ir pykstu ant jo. Juodos trumpiks buvo prigludusios
prie kno. Staiga jis kilsteljo galv ir pairjo mane. Hardino
veidas, grietas ir sutelktas mane, tik sustiprino mano transo
bkl. Jo smakro linija ryki, paslaptinga. Jis vis dar iri mane.
- Atsipraau, - pasakiau ir nusukau galv on. Skruostai
kaito nuo paeminimo.
- Ne, tai a atsipraau. Ko gero, tai tik protis, - susirauk Har
dinas ir i spintels isitrauk por medvilnini kojini.
irjau sien, kol Hardinas palinkjo Labanakt, Tesa ir i
jung vies. Spragtelint mygtukui beveik pajutau jo ypsn.

Pabudau nuo aiaus garso ir smeigiau akis lubas. Tamsoje vos

galjau irti besisukanius ventiliatoriaus sparnus. Staiga vl i
girdau - tai Hardino balsas.
- Ne! Praau! - inkt jis.
Velnias, jis sapnuoja komar. Paokau i lovos ir atsiklaupiau
prie jo trkiojanio kno.
- Ne! - pakartojo jis, dabar dar garsiau.
- Hardinai! Hardinai, pabusk! - sunibdjau jam aus ir pa
puriau u peties.
Staiga atsimerks jis atsisdo, markinliai buvo permirk pra
kaitu, veidas ikreiptas.
- Tesa, - atsikvp jis ir apkabino mane.

157
 Perbraukiau pirtais jo plaukus ir tik tada palieiau nugar.
Mano rankos velniai slydo auktyn emyn, nagais vos drksdamos
od.
- Visk gerai, - vis kartojau jam, o jis stipriau mane glaud. -
Kelkis, eime lov, - pasakiau ir atsistojau. Laikydamasis mano
markinli Hardinas lipo su manim lov. - Kaip jautiesi? - pa
klausiau, kai jis atsigul.
- Gerai, - linkteljo, o a prisislinkau ariau. - Ar galtum at
neti man vandens, - papra.
- inoma, tuoj atneiu.
jungiau vies ir ilipau i lovos. Stengiausi eiti kuo tyliau, kad
nepaadiniau Trios, bet jau radau j virtuvje.
- Kaip jis? - paklaus.
- Dabar jau gerai. Atjau jam vandens, - atsakiau ir pripyliau
i iaupo piln stiklin. Apsisukusi patekau Trios glb ir ji pa
buiavo man skruost.
- Ar galsim rytoj pasikalbti? - paklaus.
Staiga susinervinau dl pokalbio, todl tik linkteljau. Ji nusi
ypsojo, bet ieidama igirdau niurkiojant.
Grusi ms kambar pamaiau, kad Hardinui truput palen
gvjo. Jis pam stiklin man i rank ir padkojo. Vienu mauku
igr vanden, o a vl atsiguliau. Maiau, kad jis sutriks, vei
kiausiai dl komaro, bet supratau, kad ir dl mans.
- Eik, - pasakiau.
Jo akys nuvito, ir jis priartjo prie mans. Apsivijau j ran
komis ir padjau galv ant krtins. Man buvo labai jauku, regis,
jam irgi. Nors i jo patyriau daug bloga, io netiklio glbyje jau
iausi kaip namie.
- Tesa, nepaleisk mans, - sunibdjo Hardinas ir usimerk.

158
 Trisdeimtas skyrius

TESA

Pabudau ipilta prakaito. Hardino galva ilsjosi man ant pilvo, ran
kos laik mane apglbusios. Ir tikrai turjo bti nutirpusios nuo
mano kno svorio. Mudviej kojos buvo susipynusios. Hardinas
tyliai knark.
Giliai kvpusi atsargiai kilsteljau rank ir nubraukiau jam
nuo kaktos velius plaukus. Atrod, kad to nedariau labai ilgai,
nors i tikrj - tik nuo prajusio etadienio. Panrusi pirtus
velni jo evelir, mintyse kaip film persukau Sietlo vykius.
Hardinas mirksdamas atsimerk ir a staigiai atitraukiau
rank.
- Atsipraau, - sutrikusi itariau pagauta nusikaltimo vietoje.
- Nereikia, buvo gera, - usimiegojs patikino Hardinas.
Isibudins ir akimirk kvpavs man od, Hardinas pakilo
nuo mans - per greitai. Pasigailjau glosiusi jam plaukus - dabar
jis tebemiegot mane apsikabins.
- iandien kai k turiu padaryti, todl trumpam nuvaiuosiu
miest, - pasak ir nuo spintels pasim juodus dinsus. Pasku
bomis sispyr batus. Man atrod, kad skuba pabgti.
- Gerai...
K? Maniau, jis laimingas, kad miegojom kartu, kad pirm
kart i savait buvom apsikabin. Maniau, kakas bus pasi
keit - nevisikai, bet, tikjausi, mat, kad mano rytas lunga, kad
kasdien a vis artju prie mudviej susitaikymo.

159
 - Aha... - pasak jis ir dviem pirtais pasukiojs iedel an
takyje per galv nusireng baltus markinlius ir i spintos pasim
juodus. Ieidamas i kambario nepratar n odio ir vl paliko
mane visikai sutrikusi.
Tikjausi visko, tik nemaniau, kad jis itaip pabgs. Kok darb
btent dabar jis turi nudirbti? Perskaityti rankrat, kaip a? Tik jis
turi daugiau laisvs ir gali dirbti namie, bet kodl jis nori tai daryti
iandien? Prisiminus, kaip an kart Hardinas dirbo namie, man
viduriai susisuko.
Girdjau, kad jis trumpai nekteljo su mama, paskui durys at
sidar ir usidar. Klesteljau ant pagalvs ir kaip vaikas pasispar-
diau. Bet igirdusi kavinuko auksm galiausiai ilipau i lovos ir
nutipenau virtuv kavos.
- Labas rytas, mieloji, - suiulbo Tria man jus.
- Labas rytas. Ai, kad ivirt kavos, - atsakiau imdama k tik
uvirus virdul.
- Hardinas sak, kad turi truput darbo, - pasak, nors man
pasirod, kad ji labiau klausia nei sako.
- Taip... jis man minjo, - atsiliepiau neinodama, k dar pa
sakyt. Bet Tria nuleido tai negirdomis.
- Diaugiuosi, kad jis gerai jauiasi po ios nakties, - itar su
sirpinusi.
- Taip, a irgi, - pasakiau ir negalvodama pridriau: - Ne
reikjo leisti jam miegoti ant grind.
Tria klausiamai susirauk.
- Ar komarai jam nesisapnuodavo, kai miegodavo ne ant
grind? - atsargiai paklaus.
- Ne, jis nesapnuodavo, jeigu mes... - nutilau. Maiydama
cukr msiau, kaip isisukti i ios padties.
- Jeigu tu bdavai kartu, - pabaig Tria.
- Taip... jei a bdavau kartu.
Tria viltingai pavelg mane - a supratau, kad tik motina
taip gali kalbdama apie savo vaikus.

160
 - Ar nori inoti, kodl jis sapnuoja komarus? inau, jis supyks
ml mans, kad tau papasakojau, bet, manau, turi teis inoti.
- Ponia Daniels, nereikia... - gurkteljau kavos. Visai neno
rjau, kad ji man pasakot t istorij. - Hardinas man pasakojo...
apie t nakt, - gurkteljau dar kart, o Tria ipt akis i nuos-
labos.
- Jis tau papasakojo? - aikteljo.
- Atsipraau. Nenorjau taip nemandagiai pasakyti. Ir apie t
kit nakt... maniau, inot, - atsipraiau ir dar siurbteljau kavos.
- Ne... ne... neatsipraink. Tik man sunku patikti, kad jis tau
papasakojo. Akivaizdu, kad inai apie visus jo komarus, bet is...
is tiesiog siaubingas. - Tria lengvai palytjo akis pirt galiukais
ir labai nuoirdiai nusiypsojo.
- Tikiuos^, viskas bus gerai. Labai apgailestauju dl to, kas
nutiko. - Nenorjau kitis j eimos paslaptis, bet iki iol man
neteko nieko panaaus patirti.
- Tesa, mieloji, tai daugiau nei gerai, - itar Tria ir pravirko. -
A tokia laiminga, kad jis turi tave... Jie buvo tokie bjaurs - jis
auks ir auks. A bandiau nuvesti j pas terapeut, bet tu pa
sti Hardin. Jis su niekuo nekalbjo. Visikai. Be ado sdjo ir
spoksojo sien.
Padjau puoduk ant spintels ir apkabinau Tri.
- Neinau, kas vakar privert tave grti, bet labai diaugiuosi,
kad grai, - pasak man pet.
-K ?
Tria atstm mane, keistai pairjo ir vl palytjo savo akis.
- Ak, irdele, a sena, bet dar nenukarusi. Matau, kad tarp ju
dviej kakas negerai. Pastebjau, kokia buvai sutrikusi, kai mes
atvaiavom, ir man buvo aiku, kad kakas nutiko, kai Hardinas
pasak, kad negali atvykti London.
Jauiau, kad ji ino apie mus, tik nesupratau, ar viskas tarp
ms taip labai matsi. Siurbteljau didel gurkn atvsusios kavos
ir susimsiau. Tria velniai paliet man rank.

16 1
 - Jis buvo toks susijaudins... Hardinas labai jaudinosi... kad
veis tave Anglij, ir tai prie kelias dienas pasak, kad ivaiuoji
i miesto. Bet a visk supratau. Kas nutiko? - paklaus ji. sipyliau
dar vien puodel ir pairjau jai akis.
- Na... - neinojau, kaip jai papasakoti, nes, ai, nieko tokio, tik
js snus susilains atm man nekaltyb - tai neatrod labai
protinga. - Jis... melavo man, - tepajgiau pasakyti.
Nenorjau nulidinti Trios dl Hardino ir visai nenorjau jai
visko pasakoti, bet nenorjau ir primeluoti nebt dalyk.
- Labai melavo?
- Baisiai melavo.
- Ar jis gailisi?
Tria irjo mane kaip ioplel. Buvo keista kalbtis su ja apie
iuos dalykus. A jos visai nepastu, ji yra jo motina, todl, kad ir
kas bt nutik, ji vis tiek palaikys jo pus. Taigi mandagiai atsakiau:
- Taip... man atrodo, kad gailisi, - ir ipyliau kriaukl kavos
likuius.
- Ar jis sak, kad gailisi?
- Taip... kelis kartus.
- Ar jis tai parod?
- Panaiai.
Ar tikrai? inau, kad kit dien jis nesivald, bet buvo ra
mesnis nei paprastai. Taiau jis taip ir nepasak to, k norjau i
girsti. mane irjo vyresn moteris ir akimirk isigandau jos
atsakymo. Bet ji ir vl mane nustebino:
- Kaip jo motina a galiu taikstytis su jo kvailiojimais. Bet tu
neprivalai. Jeigu jis nori, kad jam atleistum, turi labai pasistengti.
Turi parodyti, kad daugiau nieko panaaus nepadarys. Spju, tai
turjo bti tikrai baisus melas, jeigu tu j palikai. Pasistenk turti
galvoje, kad jis ne danai pasiduoda jausmams. Jis labai piktas ber
niukas... dabar jau vyras.
Suprantu, juokingai skamba - juk mons meluoja vis laik, -
bet odiai isprdo anksiau, nei smegenys susivok mane u
iaupti:
162
 - Ar js atleistumt, jeigu kas nors jums pameluot?
- Na, irint, koks tas melas ir kaip labai dl to gailimasi. Pasa
kysiu vien dalyk - kai leidi sau patikti daugeliu mel, galiausiai
pasidaro sunku atrasti ties.
Ar ji sako, kad neturiau jam atleisti? Tria velniai pabarbeno
pirtais stal.
- iaip ar taip, pastu savo sn ir matau, kaip jis pasikeit
nuo paskutinio ms susitikimo. Tesa, jis pasikeit per kelis m
nesius. Net negaliu apsakyti, kaip labai. Jis juokiasi ir ypsosi.
Vakar jis netgi kalbjosi su manim. - Tria ypsojosi, nors kalbjo
apie rimtus dalykus. - inau viena - jeigu jis nesusigrins tavs,
vl taps toks, koks buvo anksiau. Bet tikrai nenoriu pareigoti
tavs bti su juo tik dl to.
- A ne... nesijauiu pareigota, tikrai. A tik neinau, k daryt.
Labai norjau jai visk paaikinti ir suinoti jos nuoirdi
nuomon. Labai norjau, kad mano mama bt tokia supratinga,
kaip atrod Tria.
- O, tai sunkioji dalis ir tik tu pati gali nusprsti. Tik neskubk
ir priversk j pasistengti. Mano snus visada visk gaudavo lengvai.
Gal tai j sugadino, nes visada gaudavo, ko panorjs.
- Tai jau tikrai, - nusijuokiau, nes tai buvo gryniausia tiesa.
Atsidusau ir i podlio pasimiau kos. Bet Tria nutrauk mano
planus.
- K pasakytum, jei mudvi apsirengtume ir ieitume papusry
iauti bei mergaitikai pasilepinti? Gal reikt apsikirpti, - nusi
juok ji ir papurt savo rudus plaukus.
Jos humoro jausmas nuostabus, kaip ir Hardino, kai jis leisdavo
sau tai parodyti. Tiesa, jis vulgaresnis, bet dabar supratau, i ko j
paveldjo.
- aunu. Tik pirma palsiu po duu, - pasakiau ir padjau atgal
ut.
- Po duu? Lauke sninga, o mums vis tiek iplaus plaukus. A
apsivilksiu tik it. - Mosteljo juod trening. - Lsk dinsus ar
lar k nors ir lekiam!
163
 Visai kas kita, nei eiiau su savo mama. Net jei eidavau par
duotuv, turdavau isilyginti drabuius, susisukti plaukus ir pa
sidayti.
- Gerai, - pasakiau nusiypsojusi.
Miegamajame i spintos isitraukiau dinsus ir megztin,
plaukus susisukau kuod. sispyrusi tomsus ubgau voni ir
greitai isivaliau dantis bei nusiprausiau altu vandeniu. Atjusi
svetain, radau Tri jau laukiani prie dur.
- Reikia parayti Hardinui ratel arba inut, - pasakiau. Bet
ji nusiypsojo ir stumteljo mane lauk.
- Tas jaunuolis igyvens.

Ryto likut ir didij dienos dal praleidusi su Tria, jauiausi ge

rokai atsigavusi. Ji miela, juokinga ir puiki panekov. Greitai ran
da bendr kalb ir beveik vis laik veria mane juoktis. Mudvi
pasidarm ukuosenas. Tria nusikirpo kirpiukus ir drsino mane
pasidaryti t pat, bet a ypsodamasi atsisakiau. Taiau leidau jai
save kalbti Kaldoms nusipirkti juod suknel. Nenorjau sipir
ti Hardinui ir jo mamai, todl nenupirkau jiems joki dovan. Pa
maniau, priimsiu Lendono kvietim apsilankyti jo namuose. Man
atrod truput per daug praleisti Kaldas su Hardinu, kai nesame
pora. Dabar mudu igyvenam pereinamj stadij - esam ne kartu,
bet iki io rytoj jauiau, kad tampame artimesni vienas kitam.
Grusios namo jau radom Hardino automobil stovjimo aik
telje. miau nervintis. Jis sdjo kambaryje ant sofos apsikrovs
popieriais - ir ant keli, ir kavos stalelio. sikands pietuk atrod
giliai panirs kakok darb. tariau, kad dirba, taiau per t laik,
kai j pastu, dirbant maiau tik kelis kartus per mnes.
- Labas, snau! - linksmai pasisveikino Tria.
- Labas, - abejingai itar Hardinas.
- Ar pasiilgai ms? - paerzino mama. Jis tik pavart akis ir
susirinks popierius sudjo aplank.
- Einu miegamj, - susierzins itar ir atsistojo.
Linkteljau Triai ir nusekiau paskui j miegamj.
164
 - Kur buvot? - paklaus jis ir padjo aplank ant staliuko.
I,apai isprdo, bet Hardinas skubiai sukio jos atgal ir useg. At
sisdau ant lovos ir sukryiavau kojas.
- Papusryiavom, paskui nujom kirpykl ir truput pavaik-
iojom po parduotuves.
- Oho.
- Kur tu buvai? - paklausiau.
Hardinas kur laik irjo grindis.
- Darbe.
- Rytoj Kios. Mans neapmausi, - pasakiau taip, kaip mane
mok Tria - ir tai turjo bti spjimas. alios akys smigo mane.
- inai, man nelabai rpi, ar apmausiu tave, - paaipiai atsak
ir atsisdo prieais ant lovos.
- Kas tau yra? - irkteljau.
- Nieko, man viskas gerai.
Hardinas vl lindo kiaut - greiiausiai taip jauiasi saugus.
- Akivaizdu, kad ne. Kodl ryt ijai?
- Jau pasakiau. - Hardinas ranka persibrauk plaukus.
- Man meluodamas nieko nepasieksi. Tik dl to tau... mums
laip nutiko, - priminiau.
- Gerai! Nori inoti, kur buvau? Buvau pas tt! - suriko jis ir
atsistojo.
- Pas tt? Kodl?
- Pasikalbti su Lendonu. - Atsisdo ant kds.
- Versija apie darb mane labiau tikina nei ita, - uveriau akis.
- Buvau. Jei manim netiki, eik ir paskambink jam.
- Gerai, ir apie k kalbjaisi su Lendonu?
- inoma, kad apie tave.
- K apie mane? - ikliau rankas.
- Visk. inau, kad nenori bti ia, - pasak irdamas pro
al.
- Jei nenoriau ia bti, tai ir nebiau.
- Daugiau neturi kur eiti ir jei turtum, ia nebtum - a tai
inau.
165
 - Kodl tu toks sitikins? inakt mes miegojom kartu vienoje
lovoje.
- Aha, ir tu inai - kodl. Jei man nebt prisisapnavs ko
maras, nebtum mans primus. Tai vienintel prieastis ir dl tos
vienintels prieasties mes dabar kalbams. Todl, kad tau mans
gaila.
Hardino rankos virpjo, akys vr mane kiaurai. Man pasirod,
kad u alios spalvos slepiasi gda.
- Nesvarbu, kodl tai nutiko, - papuriau galv. Nesuprantu,
kodl jis visada prieina prie ios ivados. Kodl jam taip sunku pri
painti, kad yra mylimas?
- Tau gaila vargiuko Hardino, kuriam sapnuojasi komarai ir
kuris negali vienas umigti sumautoj lovoj! - Hardinas kalbjo per
garsiai, o mes turim vieni.
- Nustok aukti! Kitame kambaryje yra tavo mama! - kte
ljau ir a.
- Ar tai itai js veikt vis dien? Apkalbinjot mane? Tesa,
man nereikia tavo suikto gailesio.
- Viepatie! Koks jautrus! Mes visai nekalbjom apie tave, bent
jau ne apie tai. Ir jei nori inoti, man visai tavs negaila. A tik
noriu, kad tu miegotum itoj lovoj su manim, nesvarbu k sapnuo
damas, - stovjau sukryiavusi rankas.
- Kurgi ne, - rikteljo Hardinas.
- Kalbam ne apie tai, kaip a jauiuosi. Kalbam apie tai, kaip
jautiesi tu. Nustok savs gailtis, jeigu k, - pasakiau taip pat piktai.
- A nesigailiu.
- Bet labai panau, kad gailiesi. Visai be reikalo siunti ant
mans. Mums reikia eiti pirmyn, o ne atgal.
- Pirmyn? - Hardinas pavelg man akis.
- Taip... Noriu pasakyti, galbt, - sumikiojau.
- Galbt? - nusiypsojo Hardinas.
Staiga jis labai pralinksmjo - aipsi kaip maas vaikas per
Kaldas. K tik jis kivirijosi su manim, jo skruostai raudonavo i

166
pykio. Ir staiga pajutau, kad ir mano pyktis beveik igaravo. Isi
gandau, kad jis gali valdyti mano jausmus.
- Tu tikrai nesveikas, - pasakiau jam.
- Tavo ukuosena labai grai. - ypsena mane nuginklavo Har
dinas.
- Tave reikia gydyti, - paerzinau j, o jis nusikvatojo.
- Dl to nesiginiju, - atsak.
O a nesusilaikiau nesijuokusi kartu su juo... Ko gero, esu tokia
pat beprot kaip ir jis.

167
 Trisdeimt pirmas skyrius

TESA

Mus iblak mano telefonas, ms vibruoti ir okinti ant spinte

ls. Hardinas padav j man ir vilgteljs ekran pasak:
- Lendonas.
- Klausau, - atsiliepiau pamusi telefon.
- Labas, Tesa, - igirdau Lendon. - Taigi mama norjo, kad
paskambiniau tau ir pakviesiau pas mus per Kaldas.
Jo mama labai miela. Lainuosi, kad surengs ypatingas Kald
vaies.
- Oi... taip, su mielu noru. Kada turiau atvaiuot? - pasido
mjau.
- Vidurdien, - nusijuok. - Ji jau pradjo kepti virti, todl
tavim dta iki tol nieko nevalgyiau.
- Jau pradjau pasninkauti, - pajuokavau. - K atsineti?
inau, kad Karen gamina daug skaniau u mane, bet vis tiek galiu
k nors pagaminti... gal deserto?
- Taip, gali atsineti deserto... ir dar... inau, kad tau nebus
labai malonu, ir jeigu k, mes suprasim, - tyliau pridr. - Jie pa
kviet ir Hardin su mama. Jeigu judu dar ne...
- Mes jau. Beveik, - pertraukiau j. Igirds mano odius Har
dinas pakl antak, o a jam nervingai ypteljau.
- Valio, - lengviau atsikvp Lendonas. - Jei galtum ir jiems
perduoti kvietim, msikiai bt labai dkingi.
- Btinai, - paadjau. Ir staiga man ov mintis. - O k a
jiems padovanosiu?
168
 - Nieko! Tau nereikia neti dovan.
irjau sien stengdamasi nematyti, kad Hardinas neati
traukia nuo mans aki.
- Na taip, inoma. Bet a vis tiek atsineiu dovan, todl noriu
inoti, k.
- Usispyrusi kaip visada, - garsiai atsiduso Lendonas. - Na,
mamai patinka virtuv, Kenas bt patenkintas prespapj... ir pa
naiai.
- Prespapj? - prunkteljau. - Kokia baisi dovana.
- Tik nedovanok jam kaklaraiio, nes a jau nupirkau, - nu
sijuok Lendonas ir atsiduso. - Gerai, pranek man, jeigu ko pri
reikt nuo dabar iki tada. Turiu padti sutvarkyti namus, - pasak
ir padjo ragel.
- Vaiuosi ten per Kaldas? - paklaus Hardinas, vos tik pa
djau telefon.
- Taip... nes nenoriu vaiuoti pas mam, - atsakiau ir atsisdau
ant lovos. *
- Suprantu, - smiliumi pasikas smakr. - Galtum likti ir ia.
- Galtum... vaiuoti su manim, - paknaibiau pirtais skvern.
- Ir palikti mam vien? - paiep Hardinas.
- Ne! inoma, ne. Karen ir tavo ttis j irgi kvieia... Jus abu.
- Kurgi ne! - Hardinas pavelg mane kaip beprot. - Ir
kodl mano mama turt norti vaiuoti pas mano tv ir jo
naujj mon?
- A... a neinau. Bet bt grau, jei visi susirinktumt kartu.
Tikrai. A juk neinau, kaip viskas bt. Labiausiai dl to,
kad neinau, kokie dabar Trios ir Keno santykiai, jeigu apskritai
kokie nors yra. Be to, ne mano reikalas bandyti juos visus suvesti
krv - a nesu j eimos dalis. Po galais, a net nesu Hardino
draug.
- Nemanau, - susirauk jis.
A visk suprantu, nors bt nuostabu praleisti Kaldas su
juo - kad ir kas tarp ms nutiko. Bus labai sunku tikinti Hardin
per ventes pasisveiuoti tvo namuose, net ir su mama.
.169
 Vienas mano smegen pusrutulis mgsta tvarkyti reikalus,
todl miau svarstyti, kad reikia dovan Lendonui ir jo tvams, ko
gero, ir Triai. Bet k jiems padovanoti? Reikia tuoj pat eiti iekoti,
juk jau beveik penkios. Belieka is vakaras ir rytojus, Kios.
Niekaip negaljau apsisprsti, ar dovanoti k nors Hardinui. Ties
sakant, beveik buvau nutarusi, kad ne. Nepatogu jam k nors do
vanoti, kai mudviej tokie keisti santykiai.
- Kas yra? - mano tyl nutrauk Hardinas.
- Reikia eiti iekoti dovan, - sunkiai atsidusau. - tai k reikia
per Kaldas bti benamei, - paaikinau.
- Nemanau, kad netiks planavimas turi ry su tavo bena
myste, - paerzino Hardinas. Jis vos ypteljo, bet akys vytjo. Ar
jis flirtuoja su manim? Nusijuokiau i ios minties ir uveriau
akis.
- Netiks planavimas nra mano protis.
- inoma... - nusivaip jis, ir a jam pagrmojau.
Hardinas sulaik mano rank, neva kad ivengt aismingo
smgio. Mano knu nuvilnijo pastama iluma, akys sisiurb
j. Hardinas staigiai paleido rank ir abu nusisukom. Ore tvyrojo
tampa. Atsistojau apsiauti bateli.
- Jau eini? - paklaus Hardinas.
- Taip... parduotuvs dirba iki devintos, - priminiau jam.
- Eisi viena? - nerangiai pajudino kojas.
- Gal nori eiti kartu?
Tai nra geriausia mintis, bet jei noriu bent pabandyti pakeisti
padt, eiti kartu apsipirkti yra tiesiog puiku. Teisingai?
- Eiti su tavim apsipirkti?
- Taip... jeigu nenori, tai nereikia, viskas gerai, - nejaukiai at
sakiau.
- Ne, inoma eisiu. Tik... nesitikjau, kad pakviesi.
Linkteljau jam, pasimiau telefon ir rankin ir nujau sve
tain. Hardinas atsek i paskos.
- Mes trumpam einam apsipirkti, - mamai prane Hardinas.

170
 - Abu? - supratingai paklaus ji, ir snus tik pavart akis.
Mums prijus prie dur ji atsisuko per pet ir kteljo: - Tesa,
mieloji, jeigu norsi palikti j ten, a neverksiu.
- Pagalvosiu, - nusijuokiau ir ijau paskui Hardin.

Vos tik Hardinas jung varikl, pasklido pastama pianino me

lodija. Jis skubiai pritild gars, bet jau buvo per vlu. Patenkinta
savimi pavelgiau j.
- Man jie patinka, aiku? - pasak.
- inoma, - nusiaipiau ir padidinau gars.
Kaip bt gerai, jei is kelias tstsi be galo. Kaip bt gerai,
kad is flirtavimas, is nerv karas trukt aminai. Deja, taip
nebus. Taip negali bti. Mes turim pakalbti apie tai, kas nutiko
ir kas bus toliau. inau, kad turim daug k aptarti, bet vis savo
problem ikart neisprsim, net jeigu stumiau i vis jg. Noriu
rasti tam tinkam laik, o iki tol neskubti.
Didium kelio vaiavom tyldami, muzika pasak visk u mus,
k norjau girdti. Netoli Macys parduotuvs Hardinas pasak:
- Ileisiu tave prie dur.
Linkteljau. Stovjau prie ilto vjelio ir laukiau, kol jis pa
statys main ir per alt atskubs pas mane.
Beveik valand laiko apirinjusi visoki dydi ir form
kepimo indus, nutariau Karen nupirkti pyrago form rinkin. Ne
abejojau, kad tikriausiai turi j daugiau nei reikia, bet virtuvs ir
sodo darbai - vieninteliai jos malonumai, o a neturiu laiko su
galvoti k nors geriau.
- Ar galim nuneti tai main ir baigti pirktis? - paklausiau
Hardino, stengdamasi rankose ilaikyti didel d.
- Palauk, a nuneiu. Lik ia, - pasak jis ir pam des.
Kol jis suvaikiojo, apirjau vyrik preki skyri. Di
delse virtinose kabantys kaklaraiiai paaipiai primin Lendono
pastab apie lengv dovan. Visk apirjau. Iki iol nesu pirkusi
dovanos tiui, todl neturjau jokios minties, k dovanoti.

171
 - Lauke baisiai alta, - grs pasiskund Hardinas, dreb
damas ir trindamas rankas.
- Sningant vilkti markinlius trumpomis rankovmis gal ir
nra gera mintis.
- Noriu valgyt. O tu? - mirkteljo Hardinas.
Nujom iki ukandini teritorijos. Hardinas rado man viet ir
usak pic i vienintels padorios ten esanios picerijos. Po mi
nuts jis prisdo prie staliuko su dviem pilnomis lktmis. Viena
ranka pamusi gabaliuk, kita - servetl, atsikandau ma ksnel.
- Kaip elegantikai, - paerzino jis, kai sukramiusi ksn nusi
valiau lpas.
- Usiiaupk, - pasakiau ir pamiau kit gabaliuk.
- Tai... nuostabu. Ar ne? - paklaus.
- Kas? Pica? - nekaltai pasiteiravau, nors puikiai supratau, kad
jis kalba ne apie maist.
- Mes. Pasivaikiojimas. Kaip seniai tai buvo.
Neatrodo, kad labai seniai...
- To nebuvo tik dvi savaites, - priminiau.
- Tai labai ilgai... mums.
- Taip... - atsikandau didesn ksn, todl galjau ilgiau pa
tylti.
- Ar ilgai galvosi, k toliau darysim? - paklaus Hardinas. A
ltai baigiau kramtyti ir ilgai griau vanden.
- Manau, kelias dienas. - Nordama ivengti scenos, stengiausi
palaikyti kuo lengvesn pokalb. Vis dlto pridriau: - Turim apie
daug k pasikalbti.
- inau, kad turim, bet a taip...
alios Hardino akys isiplt ir smigo kak man u nugaros.
Atsisukusi ir pamaiusi raudonus plaukus, ir a vos neatrijau picos.
Stef. O alia - jos draugas Tristanas.
- A nenoriu ia bti, - pasakiau ir atsistojau palikusi ant stalo
maisto padkl.
- Tesa, tu dar nenupirkai kit dovan. Be to, nemanau, kad jie
mus pamat.
172
 Taiau atsisukusi sutikau Stef akis. Ji aikiai nustebo. Neinau,
kas j nustebino labiau - sutikti mane ar sutikti mane su Hardinu.
Ko gero, ir viena, ir kita.
- Jau pamat.
Porel prijo prie ms, o a pajutau, kad mano kojos augo
grindis.
- Labas, - nejaukiai pasisveikino Tristanas.
- Labas, - atsiliep Hardinas ir pasikas sprand.
A nutyljau. Pairjau Stef, pasimiau rankin ir atsistojau
eiti.
- Tesa, palauk! - kteljo ji. Paskui mane grind plyteles nu
kaukjo aukti jos bateli kulniukai, kad tik spt pasivyti. - Ar
galim pasikalbti?
- Apie k kalbsims, Stef? - irkteljau. - Kaip mano pirmoji
ir bene vienintel draug ia leido mane paeminti vis aki
vaizdoje?
Hardinas ir Tristanas susivalg, akivaizdiai neinomi, ar
verta siterpti. Stef sumojavo rankomis.
- A labai atsipraau, aiku? inau, kad reikjo tau pasakyt, bet
maniau, kad jis pasakys!
- Tai, vadinasi, viskas yra gerai, ar ne?
- Ne, Tesa, suprantu, kad negerai. Bet a tikrai nuoirdiai at
sipraau. inau, kad turjau tau pasakyti.
- Bet nepasakei, - sukryiavau rankas.
- Pasiilgau tavs, man trksta ms draugysts, - tar Stef.
- Neabejoju, kad tau mans trksta, nes neturi i ko aipytis.
- Tesa, buvo visai ne taip. Tu esi... buvai mano draug. inau,
kad susimoviau, bet tikrai labai atsipraau.
Jos atsipraymai uklupo mane netiktai. Bet susitvardiau ir
atsakiau:
- Vis tiek negaliu tau atleisti.
Stef susirauk. Ir staiga supyko.
- O jam gali atleisti? Juk jis visk pradjo - ir tu jam atleidai!
A suinkiau ir usidengiau veid rankomis. Stef atsiduso.
173
 - Tesa, nesitikiu, kad taip paprastai visk pamiri, bet praau
bent jau antro anso. Galtume pabti tik mes, keturiese. Visa
kompanija vis tiek sumauta.
- K nori pasakyt? - pavelgiau j.
- Kai Hardinas priplojo Deis, jis pasidar dar didesnis
iknius. Mudu su Tristanu nenorim su niekuo i j bendrauti.
Pavelgiau Hardin ir Tristan - jiedu nenuleido nuo ms
aki, ir vl atsisukau Stef.
- Hardinas sumu Deis?
- Taip... prajus etadien, - trukteljo antakius Stef. - Jis
nieko nesak?
- Ne...
Norjau labiau j ikvosti, kol Hardinas neprijo ir nenutild.
Taiau Stef akivaizdiai palaik mane, todl m pasakoti n ne
klausiama.
- Taigi viskas prasidjo nuo to, kad Mol pasak Hardinui, es
visk... inai, k - papasakoti tau prie vis... suplanavo Deisas, -
tyliau pridr ir staiga nusijuok. - Jeigu atvirai, jis to nusipeln, o
Mols veido iraika, kai Hardinas i esms j atstm, buvo nepa
kartojama. Tikrai, a rimtai, gaila, kad nenufotografavau!
Susimsiau: t etadien Hardinas atstm Mol, primu
Deis ir atvaiavo Sietl. Staiga igirdau Tristan, lyg spjant,
kad Hardinas ia pat:
- Merginos!
Prijs Hardinas pam mane u rankos, o Tristanas nuvilko
tolyn Stef. Bet ji akimirk dar atsisuko ir ipltusi akis kteljo:
- Tesa, bk gera, pagalvok apie tai, gerai? Man tavs labai
trksta.

174
 Trisdeimt antras skyrius

TESA

- Kaip jautiesi? - paklaus Hardinas, jiems nujus.

- Gerai, - atsakiau.
- K ji pasak?
- Nieko... Tik tai, kad nort, jog jai atleisiau.
Gteljau peiais ir mudu nuingsniavome centrine alja.
Turjau apmstyti visk, k Stef k tik pasak, kad galiau pa
pasakoti Hardinui. Prie atvykdamas Sietl, jis buvo vakarlyje
ir Mol ten irgi buvo. Negaliu paneigti, kad labai palengvjo i
girdus Stef pasakojim. Beveik juokinga, kad jis man pasak mie
gojs su Mole, nors t pat vakar j atstm. Beveik. Palengvjim
ir ironij staigiai pakeit kalts jausmas, kad buiavausi su tuo ne
pastamuoju klube, o Hardinas tuo metu pavar Mol.
- Tesa? - Hardinas sustojo ir pamojavo man prie akis. - Kas yra?
- Nieko. A tik pagalvojau apie tai, k nupirkt tavo tiui. - Esu
prasta melag, nes imu kalbti greiiau, nei noriau. - Ar jam pa
tinka sportas? Patinka, ar ne? Prisimeni, judu irdavot futbol.
- Pakeriai*, - akimirk irjs mane pasak Hardinas. -
Jam patinka Pakeriai.
Neabejojau, kad norjo daugiau paklausinti apie Stef, bet nu
tyljo.
Mudu nujom sporto preki parduotuv. A ramiai stovjau, o
Hardinas irinko tvui kelis daiktus. Jis neleido man mokti, todl

* Amerikietikojo futbolo klubas The Pakers.

175
pamiau rakt pakabuk, gulint prie kasos, ir susimokjau, kad
j paerziniau. Hardinas pavart akis, o a kyteljau jam lieuv.
- Ar inai, kad pasirinkai ne t komand? - pasak mums
ijus i parduotuvs.
- K? - pasirausiau ir isitraukiu niekut.
- ia Milinai, ne Pakeriai, - ypteljo Hardinas, o a
grdau pakabuk atgal rankin.
- Na... geroji inia, kad niekas neinos, jog teisingos dovanos
bus taviks.
- Ar mes jau baigm? - m verklenti Hardinas.
- Ne, a dar turiu k nors nupirkti Lendonui, prisimeni?
- O taip. Jis minjo nors ibandyti nauj lpdaio spalv. Gal
koralo?
- Palik j ramybj! - usidengiau ranka burn ir atsisukau
Hardin. - Gal tau reikt padovanoti lpda, nes tu jau inai,
kokios spalvos nori, - paerzinau. Buvo gera su juo linksmai kan
diotis, uuot plekinus namus iki pamat. Hardinas pavart akis,
bet pastebjau, kad prie pranekdamas vos vos ypteljo.
- Gali padovanoti jam bilietus ledo ritul. Paprasta ir ne per
brangu.
- Tikrai, labai gera mintis.
- inau, - atsak. - Tik gaila, kad jis neturi n vieno draugo,
kuris eit su juo.
- Naaa, tada a eisiu su juo.
ypsojausi i to, kaip Hardinas erzino dl Lendono, nes jis buvo
visai kitoks nei anksiau, jo balse neliko n lao pagieos.
- Noriau k nors nupirkti ir tavo mamai, - pasakiau.
- Kodl? - linksmai, trumpai, nekaltai vilgteljo Hardinas.
- Juk Kaldos.
- Nupirk jai megztin ar k nors panaaus, - pasak ir mos
teljo parduotuv, skirt labiau pagyvenusioms moterims.
- Man labai nesiseka pirkti dovanas, - pasakiau vilgteljus t
pus. - K tu jai nupirkai?

176
 Man per gimtadien jis padovanojo tiesiog tobul dovan,
todl sivaizdavau, kad dovan mamai jis rinko taip pat dme
singai.
- Apyrank ir al, - gteljo Hardinas.
- Apyrank? - paklausiau ir stumteljau tolyn nuo parduo
tuvs.
- Ne, norjau pasakyti, vrin. Eilin pakabuk, ant kurio pa
rayta Mamai ar panaus lamtas.
- Koks tu mielas, - pasakiau. Grom Macys parduotuv.
Pasitikiniai apsidairiau aplink. - Manau, kad ia k nors jai rasiu...
jai patinka itas iltas treningas.
- O Dieve, labai praau, daugiau jokio treningo. Ji vilki j kiek
vien dien.
- Vadinasi... - nusiypsojau i jo iraikos, - yra daug prie
asi padovanoti dar vien.
Apirjom krv modeli ir Hardinas ities vien i nat
ralaus pluoto. Atidiai nuirjau sualotas rankas ir prisiminiau,
k pasakojo Stef.
Greitai radau mtos alumo kostium, koks, mano manymu,
jai turt patikti, ir mm iekoti kasos. Laukdama eilje pagaliau
sutramdiau palusias mintis ir apsisprendiau dl Hardino - i
dalies dl to, kad dabar inojau, jog jis tikrai nemiegojo su Mole,
kol buvau Sietle. Prijusi prie kasos ir padjusi prek ant prekys
talio, staiga atsisukau Hardin ir pasakiau:
- Vakare mums reikia pasikalbti.
Pardavja sutrikusi vilgiojo tai Hardin, tai mane. Norjau
jai pasakyti, kad nemandagu taip spoksoti, bet kol susikaupiau,
Hardinas prabilo pirmas:
- Pasikalbti?
- Taip... - atsakiau irdama, kaip pardavja nuima apsaugin
etiket. - Kai papuoim eglut, kuri vakar nupirko tavo mama.
- Vis dlto apie k kalbsim?
- Apie visk, - pasakiau atsisukusi j.

177
 Hardinas atrod isigands, t odi potekst prislg peius.
Pardavjai skenuojant kostium pypteljs aparatas nutrauk tyl,
ir Hardinas sumurmjo:
- Aha... einu atvarysiu main.
irdama, kaip moteris pakuoja Trios dovan, galvojau:
Kitais metais pasistengsiu nupirkti nuostabias dovanas, kad
visi pamirt nevykusias imetes. Bet paskui atjo kita mintis:
Kitais metais? Kas pasak, kad kitais metais a bsiu su juo?

Vis keli iki nam vaiavom tyldami: a todl, kad bandiau su

sikaupti, k jam pasakyti, o jis... na, man atrod, kad jis dar t
pat. Kai parvaiavom, iupau savo pirkinius ir nuskubjau per al
t liet vestibiul. Jau geriau snigt, negu ita pliurz.
Lifte m urgzti skrandis.
- Noriu valgyt, - pasakiau Hardinui, jam nuleidus akis mane.
-A k!
Regis, jis norjo pasakyti kak ironika, bet apsigalvojo. Po
jiai dar labiau sustiprjo jus but - esnako aromatas nu
galjo ir man akimirksniu prasidjo seiltekis.
- Iviriau vakarien! - prane Tria. - Kaip pirkiniai?
Hardinas pam krep man i rank ir pranyko miegamajame.
- Visai neblogai. Ne tokia ir baisi ta minia, kaip tikjausi, - at
sakiau.
- Tai gerai. Pamaniau, kad mudvi galtume papuoti t eglut.
Hardinas greiiausiai nenors padti, - nusiypsojo ji. - Jis ne
kenia malonum. Bet mes galtume pasilinksminti, jeigu tu nieko
prie.
- inoma, ne, - prunkteljau.
- Pirmiausia turi pavalgyt, - sak Hardinas grs virtuv.
Piktai dbteljau j ir vis dmes nukreipiau Tri. Vienoje
pusje mans laukia bauginantis pokalbis su Hardinu, kitoje -
eglut ir jo mama, tad i esms neturiu kur skubti. Be to, man
reikjo bent valandos susikaupti, kad galiau pasakyti visk, k
noriau pasakyti. Ko gero, ne pati geriausia mintis kalbtis su jo
178
mama apie tokius svarbius dalykus, bet daugiau laukti negaliu.
Visk, k reikia pasakyti, reikia pasakyti... dabar. Mano kantryb
senka. Ilgiau nebegalima tverti tos tarp padties.
- Tesa, irdele, ar dabar tikrai labai nori valgyt? - paklaus
Iris.
- Taip, mama, - u mane atsak Hardinas per pet.
- Taip, i tikrj labai, - atsakiau nekreipdama dmesio jos
netikl sn.
Atsisdau prie stalo ir mgavausi kvapais, kol Tria pridjo
man lkt vitienos trokinio su pinatais ir esnakais. Maistas
atrod net skaniau negu kvepjo. Padjusi lkt prieais Tria tar:
- Hardinai, palengvink mums dali - iimk i ds eglut,
gerai?
- Gerai, - atsak jis.
- A turiu ir kelis papuoalus, - nusiypsojo man Tria.
Kol baigiau valgyti, Hardinas sukaiiojo akeles skylutes ir
eglut buvo surinkta.
- Ne taip jau ir blogai, ar ne? - tarsteljo jo mama. Hardinas
pasim dut su aisliukais, o ji nubgo paskui j. - Mes tau pa
dsim puoti.
Soiai prisivalgiusi, atsistojau nuo stalo ir miau rimtai mstyti,
kaip susieti Kald eglut su Hardinu ir jo mama iame bute, kuris
buvo ms. Vargu ar manoma tai daryti. Tikrai ne. Mgavausi
puoimo procesu ir pagaliau Tria atrod labai patenkinta, nors
aisliukai ant miniatirins egluts buvo sukabinti bet kaip.
- Reikia nusifotografuoti prie egluts, - pasil Tria.
- A nemgstu fotografuotis, - susirauk Hardinas
- Baik, Hardinai, juk atostogos, - sumirksjo Tria, o jis u
vert akis jau imtj kart nuo jos atvykimo.
- Ne iandien, - atsak jis.
inojau, kad elgiuosi nesiningai, bet man labai patiko jo
mama, todl pavelgiau j didelmis akimis ir papraiau:
- Tik vien?
- Gerai, po galais. Tik vien.
179
 Hardinas atsistojo alia Trios prieais eglut, o a pasimiau
telefon ir juos nufotografavau. Hardinas vos ispaud ypsen,
utat Tria digavo u abu. Vis dlto man palengvjo, kad ji nepa
sil mums dviese pasidaryti nuotraukos. Pirma reikia isiaikinti,
kas vyksta, tik tada romantikai paveiksluotis prie Kald egluts.
siraiau Trios telefono numer ir nusiuniau nuotrauk jai ir Har
dinui, o jis nujo virtuv ir prisikrov piln lkt maisto.
- Einu, supakuosiu kelias dovanas, kol dar ne per vlu, - pa
reikiau.
- Gerai, iki rytojaus, irdele, - pasak Tria ir apkabino mane.
jusi miegamj pamaiau, kad Hardinas jau buvo atsines
dovan popieriaus, kaspinli, juosteli ir visko, ko man galjo
prireikti. Skubiai miau vynioti dovanas, todl pokalbis galjo
vykti gerokai anksiau nei vliau. Tikrai norjau tai baigti, bet
kartu baiminausi, kaip viskas bus. inau, kad visk apmsiau, bet
nebuvau sitikinusi, kad galiu tai pripainti. Jauiau, jog elgiuosi
kvailai, bet sukvailjau nuo tos akimirkos, kai sutikau Hardin, ir
tai ne visada buvo blogai.
Bebaigiant ant atviruko rayti Keno vard jo Hardinas.
- Baigei? - paklaus.
- Taip... dar reikia atspausdinti bilietus Lendonui ir galsim
pasikalbti.
- Kodl? - pasiiau jis.
- Todl, kad man reikia tavo pagalbos, o tu visai nepadedi, kai
mes pykstams.
- Kodl manai, kad mes pykstams? - paklaus jis.
- Todl, kad tai mes, - ypteljau, o Hardinas pritardamas ty
lomis linkteljo.
- Atneiu spausdintuv i spintos.
Hardinui ijus sijungiau neiojamj kompiuter. Po dvide
imties minui jau turjom Lendonui du bilietus Sietlo Thun-
derbirds rungtynes - atspausdintus ir supakuotus ma dut.
- Gerai... daugiau joki pramog, kol... pati inai... kalb
sims? - paklaus Hardinas.
180
 - Taip. Manau, joki, - atsakiau.
Abu susdom ant lovos - jis galvgalyje ities savo ilgas kojas,
a susiraiiau kitame gale. Neturjau supratimo, nuo ko pradti ar
k pasakyti.
- Taigi... - pradjo Hardinas.
Labai nejauku.
- Taigi... - rakinjau nagus. - Kas nutiko su Deisu? - pa
klausiau.
- Tau jau pasak Stef, - abejingai atrm jis.
- Taip, pasak.
- Jis nesuvald lieuvio.
- Hardinai, privalai kalbtis su manim, kitaip nieko nebus.
- A kalbuosi! - pasipiktins ipt akis Hardinas.
- Hardinai...
- Gerai. Gerai, - piktai atsiduso. - Jis planavo bandyti tave pa
kabinti.
Mane net supykino nuo ios minties. Ir dar - tai ne prieastis
mutis, kaip prekybos cente pasakojo Stef. Ar Hardinas ir vl man
meluoja?
- Taigi? Tu inai, kad to niekada nebus.
- Nematau skirtumo... bet vien pagalvojus, kad jis gali tave pa
liesti... - jis nusipurt ir kalbjo toliau: - Be to, tai jis... odiu.
Mol irgi ketino prie vis papasakoti tau apie laybas. Jis neturjo
jokios sumautos teiss itaip tavs paeminti. Jis visk sugriov.
Trumpalaik palengvjim, kad Hardino istorija patvirtina Stef
pasakojim, pakeit pyktis dl jo poirio - vadinasi, jeigu ne
biau suinojusi apie laybas, viskas bt buv gerai.
- Hardinai, tai tu visk sugriovei. Jie tik visk man papa
sakojo, - priminiau jam.
- inau, Tesa, - apmaudiai atsak jis.
- Tikrai? Tu tikrai tai inai? Nes nieko apie tai nesakei.
Hardinas staiga sulenk kojas.
- Taip, inau - verkiau kit dien, po perknais.
Pajutau viduje sukilus pykt.
18 1
 - Pirma, turi liautis mane kaltinti. Antra, tai buvo tik vien
kart. Tai tikrai vienintelis kartas, kai nieko nepasakei. Ir tai nra
daug.
- Bandiau Sietle, bet tu nenorjai su manim kalbtis. Visai ne
kreipei mane dmesio - kada galjau tau pasakyt?
- Hardinai, esm ta, kad jei mes ketinam visk pradt i naujo,
noriu, kad man atsivertum, noriu tiksliai inoti, k jauti, - pa
sakiau. alios jo akys smigo mane.
- Tesa, kada a suinosiu, k tu jauti? Tu tokia pat paslaptinga,
kaip ir a.
- K? Ne... visai ne.
- Taip, esi! Nepasakei man, kaip jautiesi po viso to. Tik nuolat
kartoji, kad su manim viskas baigta, -r ir mosteljo rankomis. - Bet
esi ia. Ir tai labai sudtinga.
Akimirk turjau pagalvoti apie tai, k jis pasak. Galvoje
sukosi tiek daug mini, kad pamirau, k sakyt.
- Buvau labai sutrikusi, - pasakiau.
- Tesa, a nemoku skaityti mini. Dl ko buvai sutrikusi?
Mano gerklje strigo gniuulas.
- Dl ito. Ms. Neinau, k daryt. Dl ms. Dl tavo ida
vysts. - Mes k tik pradjom kalbtis, o a tuojau apsiverksiu.
- K tu nori daryt? - truput iurkiai paklaus jis.
- Neinau.
- Ne, inai, - rikteljo jis.
A norjau, kad jis daug k pasakyt, kol apsisprsiu, ko noriu.
- Ko tu nori i mans?
- Noriu, kad liktum su manim. Noriu, kad man atleistum ir su
teiktum antr prog. inau, kad jau daug kart praiau, bet praau
dar kart - duok man dar vien galimyb. A negaliu bti be tavs.
Bandiau ir inau, kad tu irgi bandei. Mums nra daugiau skirt
moni. Jeigu ne mes, tai niekas - ir inau, kad tu tai irgi inai.
Baigus kalbti Hardino akys blizgjo. Nusibraukiau aaras.
- Hardinai, tu baisiai mane skaudinai.

18 2
 - inau, maute, inau. Bet k atiduoiau, kad galiau visk
pakeisti, - pasak ir keistu vilgsniu pairjo lov. - Nors i
ties nekeisiau. Nieko nekeisiau. Tik, aiku, pasakyiau daug
anksiau, - prisipaino. Kilsteljau galv. Jis irgi pakl galv ir si
stebeilijo mane. - Nieko nekeisiau, nes mudu nebtume kartu,
jeigu nebiau padars tos niekybs. Ms keliai niekada nebt
susikirt, bent jau ne taip, kad taip stipriai mus sujungt. Net jeigu
tai sugriov mano gyvenim, be t kvail idiotik layb a aps
kritai nebiau pajuts gyvenimo. Neabejoju, kad dabar imsi dar
labiau mans neksti, bet tu norjai tiesos. O tiesa yra tokia.
irjau Hardin kiaurai per jo alias akis ir neinojau, k
pasakyt. Nes pagalvojusi apie tai - gerai apie tai pagalvojusi - su
pratau, kad ir a nenoriau nieko pakeisti.

183
 Trisdeimt treias skyrius

HARDINAS

Dar niekada ir niekam nebuvau toks nuoirdus. Bet norjau, kad

visos kortos bt atverstos. Ji pravirko ir velniai paklaus:
- Kaip man inoti, kad daugiau mans neskaudinsi?
Buvo matyti, kad vis laik ji stengiasi sulaikyti aaras, bet
dabar apsidiaugiau, kad neatlaik. Man reikjo, kad ji iliet
jausmus... pastaruoju metu ji buvo tokia alta. O ji ne tokia. Buvau
prats vien i jos aki perskaityti, k galvoja. O dabar ji atsitvr
siena, kuri neleidia suprasti jos taip, kaip galjau. Meldiau Dievo,
kad laikas, kur praleidom kartu, bt mano naudai. Jis ir mano
nuoirdumas.
- Tu laimjai. Tesa, galiu garantuoti, kad dar ne kart skau
dinsiu tave. Tu mane irgi. Bet taip pat galiu garantuoti, kad niekada
nieko nuo tavs neslpsiu ir daugiau tavs neiduosiu. Gali sakyti
bet koki nesmon, ko negalvoji, ir, Dievas mato, a irgi pasa
kysiu, nes mes galim pakelti sunkumus, nes mons taip daro.
Man tik reikia paskutins galimybs, kad galiau tau parodyti, jog
galiu bti tas vyras, kokio esi verta. Praau, Tesa. Praau... - mal
davau jos.
Ji irjo mane raudonomis akimis, krimsdama skruost.
Man nepatinka j toki matyti ir nekeniu savs, kad ji tokia per
mane.
- Ar myli mane, k? - paklausiau bijodamas jos atsakymo.
- Taip. Labiau u visk, - patvirtino atsidususi.

184
 Negaljau nuslpti nevalingos ypsenos. Klausydamas jos pri
sipainimo, kad mane tebemyli, pajutau, kaip grta gyvenimas. A
taip bijojau, kad ji mane paliks, liausis mylti ir gyvens savo gy
venim. Nesu jos vertas ir inau, kad ji tai supranta. Man galva
sukosi, o ji tokia rami. Negaljau ilgiau laikytis atokiai.
- K dabar galiu padaryti? K turiu padaryti, kad galtume bti
kartu? - beviltikai paklausiau. Kalbjau pernelyg pabrtinai -
supratau i to, kaip ji pairjo mane, lyg staiga isigandusi, ar...
n neinau, kokia. - Pasakiau nesmon, - usidengiau veid ran
komis ir nusiluosiau sudrkusias akis. - inojau, kad taip bus, ir
tu inai, kad nemoku graiai kalbti.
Dar niekada gyvenime nebuvau patyrs toki emocij ir man
tai nepatiko. Dar niekada neturjau progos, net ir nenorjau, kam
nors atverti savo jausm, bet dl itos merginos padarysiu bet k.
A visada visk sumaudavau, bet dabar turiu visk itaisyti ar bent
i vis jg pasistengti.
- Ne... - sudejavo ji. - A tik... neinau. Noriu bti su tavim.
Noriu visk pamirti, bet nenoriu dl to gailtis. Nebenoriu bti ta
mergait, kuri visk ikenia ir elgiasi kaip paskutin vpla, ir su
viskuo susitaiko.
Pasilenkiau ariau jos ir paklausiau:
- Dl ko? Kieno nuomon tau svarbiausia?
- Vis, mamos, tavo draug... tavo.
Supratau, kas tai yra. inojau, kad ji visada labiau jaudinasi dl
to, k turt padaryti, nei dl to, k nort daryti.
- Negalvok apie kitus. Koks kieno reikalas, kas k galvoja? Ap
sisprsk vien kart, ko tu nori - kas padarys tave laiming?
irdama didelmis apvaliomis graiomis paraudusiomis ir
aarotomis akimis ji atsak:
- Tu! - ir mano irdis sutirpo. - Man atsibodo visk laikyti
savyje. A pavargau nuo visko, ko nepasakiau ir k norjau pa
sakyti, - pridr.
- Tai nelaikyk ilgiau savyje, - pasakiau.

185
 - Hardinai, tu darai mane laiming. Bet kartu dl tavs a
tampu apgailtina, pikta, o blogiausia - tu varai mane i proto.
- tai kur visa bda, ar ne? Tesa, tai tai dl ko mums buvo taip
gera kartu - todl, kad mes vienas kitam buvom blogi.
Ji irgi pavert mane ligoniu, padar pikt, bet laiming. Labai
laiming.
- Mudu vienas kitam baiss, - pasak ji vos ypteljusi.
- Baiss, - pakartojau ir taip pat ypteljau. - Ir vis tiek a tave
myliu. Labiau nei kas nors galt mylti. Ir jeigu man leisi - pri
siekiu praleisti su tavim vis gyvenim darydamas visk dl tavs.
Tikjausi, kad ji igirs mano balse skausm, kaip labai man
reikia jos atleidimo. Man jo reikia - man reikia jos, kaip dar
niekada nieko iki iol nereikjo. Ir inau, kad ji mane myli. Jos ia
nebt, jeigu nemylt, bet vis tiek negaliu patikti, kad k tik pa
sakiau vis gyvenim - itai galt j sunervinti.
Man suspaud ird, jai nieko neatsakius. Pajuts, kad aaros
tvenkiasi akyse, sunibdjau:
- Labai atsipraau, Tesa... a labai tave myliu...
Ji uklupo mane visikai nelauktai - vienu uoliu atsidr alia
ir susirang ant keli. Palieiau rankomis jos gra veid, o ji giliai
kvp ir atrm savo skruost man deln.
- Noriu, kad viskas bt taip, kaip a noriu. Kito irdies
skausmo nepajgsiu itverti, - pasak pairjusi mane.
- Kaip tik pageidausi. A tik noriu bti su tavim, - atsakiau.
- Visk darysim ltai, arba ivis nieko nebus... Jeigu dar kart
mane skaudinsi, niekada gyvenime tau neatleisiu, - pagrasino.
- Neskaudinsiu. Prisiekiu.
Geriau mirsiu, negu vl j skaudinsiu. Vis dar negaliu patikti,
kad ji suteik man kit prog.
- Hardinai, a tikrai labai tavs pasiilgau.
Tesa usimerk ir a panorau j pabuiuoti, panorau pajusti
jos kartas lpas prie savj, bet ji pakartojo, kad viskas vyks ltai.
- A tavs irgi pasiilgau.

186
 Tesa priglaud savo kakt prie mano kaktos, o a giliai atsi
dusau - dar nesuvokiu, k laikau rankose.
- Ar mes tikrai susitaikm? - paklausiau stengdamasis nepa
rodyti, kaip beprotikai man palengvjo.
Ji atsisdo, o a pavelgiau jai akis. tas akis, kurias vis pra
jusi savait ivysdavau usimerks. Tesa nusiypsojo ir linkteljo
(aiv.
- Taip... man atrodo, kad susitaikm.
Apglbiau jos liemen, o ji ir vl prisiglaud prie mans.
- Pabuiuok mane, - beveik maldavau.
Tesa nesisteng paslpti malonumo, kai paliet mano kakt ir
nubrauk plaukus. Dieve, kaip man patinka, kai ji tai daro.
- Praau! - itariau.
Ir ji tyldama priglaud savo lpas prie manj.

187
 Trisdeimt ketvirtas skyrius

TESA

Tutuojau isiiojau, o Hardinas nepraleido progos kytelti vidun

lieuv. Mano lpas paliet vsus metalinis iedas jo lpoje ir a
perbraukiau lieuviu lyg jo paviri. Pastamas jo skonis kai
tino mane, kaip visada. Nesvarbu, kad kovoju i vis jg, man
jo reikia. Privalau bti alia jo, man reikia, kad jis mane guost,
mest man ikius, erzint, buiuot ir mylt. Mano pirtai susi
pyn jo plaukuose ir peteljo velnias sruogas, o jo rankos stipriai
suspaud mano liemen. Jis pasak visk, k norjau igirsti, kad
pasijusiau geriau dl savo neapgalvoto sprendimo leisti jam grti
mano gyvenim... net jeigu jis i tikrj ir nebuvo ijs. inau,
kad turjau palaukti ilgiau, pakankinti j laukimu, kaip jis kankino
mane meluodamas, bet negaljau. ia ne kinas. ia tikras gyveni
mas - mano gyvenimas - ir mano gyvenimas be jo nra tobulas ar
bent pakeniamas. is tatuiruotas, lus, piktas vaikinas sismelk
mano esyb ir mano ird ir inau - kad ir kaip stengiausi, ne-
atsikratysiu jo.
Jo lieuvis nuslydo mano apatine lpa ir a, isprdus dejonei,
truput susidrovjau. Atsitraukiau nuo jo - mudu abu gaudm
kvap, mano knas deg, jo skruostai liepsnojo.
- Ai, kad davei man dar vien prog, - sudsavo jis ir prisi
glaud mane prie krtins.
- Elgiesi taip, lyg biau turjusi i ko rinktis.
- Turjai, - susirauk jis.

188
 - inau, - pamelavau. Bet i ties neturjau jokio pasirinkimo
nuo tada, kai j sutikau. Po ms pirmojo buinio tapau visikai
nuo jo priklausoma. - Kas bus toliau? - paklausiau.

- Kaip pasakysi. Tu inai, ko a noriu.

- Noriau, kad viskas bt kaip anksiau... kaip buvo, tik be
Ui vis nesmoni, - pasakiau Hardinui ir jis linkteljo.
- A irgi ito noriu, maute. Paadu, padarysiu, kaip pasakysi.
Kiekvien kart, kai Hardinas pavadina mane maute, man
ugniauia kvap. Kimaus balso, britiko akcento ir paslpto
velnumo miinys man atrodo tobulumo virn.
- Labai praau, tik neversk mans ito pasigailti, - papraiau
jo. Hardinas dar kart sum mano veid.
- Niekada. Pamatysi, - paadjo jis ir dar kart mane pabuiavo.
Mudu dar turim daug k isiaikinti, bet dabar jauiausi labai
virta, labai rami, labai tikra. Jaudinausi dl to, k pasakys kiti, ypa
mano mama, bet ilgainiui su viskuo susitaikysiu. Pirm kart per
atuoniolika met Kaldas praleidiu ne su mama - dl Hardino,
ir dl to viskas dar blogiau, bet jeigu atvirai - man nerpi. Na
gerai, rpi, bet negaliu vis gyvenim kariauti su ja, nes tiesiog
nemanoma padaryti jos laimingos, nors a tikrai labai stengiausi.
Prigludau Hardinui prie krtins, jis sum mano plaukus
sauj ir m sukti tarp pirt. Diaugiausi, kad visos dovanos su
pakuotos; tas paskutins minuts reikalas apsipirkti buvo gana var
ginantis.
das. Nenupirkau dovanos Hardinui! Ar jis nupirko man?
Turbt ne, bet dabar mes vl kartu... ar bent kaip pirm kart...
baisu, jeigu jis nupirko, nes jausiuosi blogai, kad nieko jam ne
turiu. Ir i ties, k galiau jam padovanot?
- Kas negerai? - paklaus jis ir ranka sums man u smakro
pakreip veid save.
- Nieko...
- Meluoji... - prakalbo ltai ir neutikrintai. - Juk tu... su
pranti... neapsigalvojai?

189
 - Ne... ne. Tik... neturiu tau dovanos, - prisipainau.
Hardino veidas nuvito ypsena, o akys smigo mansias.
- Tu nerimauji, kad nenupirkai man Kald dovanos? - nu
sijuok. - Tesa, nuoirdiai - tu padovanojai man visk. Tavo r
pestis dl dovanos yra juokingas.
- Tikrai? - paklausiau. Vis tiek jauiausi kalta, bet man labai
patiko pasitikintis jo balsas.
- Visikai, - dar kart nusijuok Hardinas.
- Padovanosiu tau k nors tikrai ypatinga per gimtadien, - pa
adjau.
Hardinas vl paliet mano veid. Nykiui perbgus per
apatin lp, nevalingai prasiiojau ir leidau jam suprasti, kad
vl mane pabuiuot. Taiau jo lpos stebinaniai velniai paliet
mano nosies galiuk ir kakt.
- A nemgstu gimtadieni, - pasak.
- inau... a irgi. - Tai vienas i nedaugelio mums bendr
dalyk.
- Hardinai? - pasigirdo Trios balsas ir atsargus barbenimas
duris.
Jis atsiduso ir pavart akis, o a nulipau jam nuo keli. Ir reik
mingai susiraukiau.
- Nenumirsi, jeigu bsi jai malonesnis - juk ji nemat tavs
visus metus.
- A ne j turjau galvoje, - atsak. Ir i tikrj jis tuo tikjo -
inau tai.
- Bk jai velnesnis, dl mans, gerai? - iraikingai suklap-
sjau blakstienomis.
Hardinas ypteljo ir papurt galv.
- Tu tikras velniktis, - nusiaip.
- Hardinai? - dar kart pabeld jo mama.
- Ateinu! - atsiauk jis ir ilipo i lovos. Pro atdaras duris pa
maiau jo mam, smarkiai nuobodiaujani.
- Gal, sakau, judu nortumt pairti kok film? - paklaus
ji. Hardinas atsisuko mane ir kilsteljo antak.
190
 - Taip, mes norim, - atsakiau kartu su jo judesiu ir atsistojau.
- Nuostabu! - apsidiaug Tria ir patar snaus plaukus.
- Pirma noriau persirengti, - papra Hardinas ir atsimojavo
su mumis.
- Eik, Tesa, - ities man rank Tria, - susiorganizuokim u
kandi.
Eidama paskui Hardino mam virtuv nutariau, kad man
geriau neirti, kaip jis rengiasi. Noriu, kad viskas vykt ltai.
Ltai. Tik neinau, ar su Hardinu tai manoma. Svarsiau, ar pa
sakyti Triai, kad nusprendiau jam atleisti ar bent pabandyti.
- Sausaini? - paklaus ji, ir a linkteljusi atidariau spin
teles.
- Rieut sviesto? - paklausiau jos ir imiau miltus. Tria nu
stebusi kilsteljo antakius.
- Tu juos kepsi? Man tikt ir i kepyklls, bet jei moki, na
miniai nepalyginamai geriau!
- Nesu geriausia kepja, bet Karen idav man lengv rieut
sviesto sausaini recept.
- Karen? - pasitikslino Tria, ir man susisuko viduriai. Ne
reikjo usiminti apie Karen. Maiausiai norjau, kad Tria pa
sijust nejaukiai. Nusisukau jungti orkaits, kad paslpiau su
miim. - Tu j pasti?
- Taip... - atsargiai atsakiau, nes i balso nesupratau jos nuo
taikos. - Jos snus Lendonas yra mano draugas... i tikrj, ge
riausias mano draugas.
Tria padav man kelis dubenis, aukt ir smoningai nutai
siusi abejing bals paklaus:
- it kaip... ir kokia ji?
Atmatavau puodel milt ir subriau didel duben steng
damasi neirti jai akis. Neinojau, k turiau atsakyti. Ne
norjau meluoti, bet neinojau, k ji dabar jauia Kenui ar jo
monai. *
- Sakyk drsiai, - paragino Tria.
- Ji miela, - prisipainau.
191
 - Taip ir maniau, kad ji tokia, - staigiai linkteljo.
- Nenorjau apie j usiminti, netyia isprdo, - atsipraiau.
Tria padav man gabaliuk sviesto.
- Nieko, mieloji, nesijaudink dl to. Tai moteriai nejauiu nieko
bloga. Nors mieliau noriau igirsti, kad ji baisi kaip slibinas, -
nusikvatojo ji, ir man neapsakomai palengvjo. - Bet diaugiuosi,
kad Hardino tvas yra laimingas. Labai tikiuosi, kad Hardinas su
tramdys savo pykt jam.
- Jis jau... - pradjau, bet staiga usiiaupiau, nes virtuv jo
Hardinas.
- K jis jau? - paklaus ji.
Pairjau Hardin, paskui Tri. Ne mano reikalas pasakyt
jai, kad Hardinas jau taikosi su tvu.
- Apie k kalbat, mergaits? - paklaus jis.
- Apie tavo tv, - atsak Tria.
Hardinas iblyko. Jo iraik galima apibdinti taip: jis ne
ketino jai pasakoti apie besimezganius santykius su tvu.
- A neinojau... - bandiau jam pasakyti, bet jis kilsteljs
rank lip man nutilti. Kaip nemgstu jo paslaptingumo! Manau,
i bda lyds mus vis gyvenim.
- Viskas gerai, Tesa. A... truput bendrauju su juo, - irauds
paaikino Hardinas.
Negalvodama prijau prie jo ir atsistojau alimais. Maniau,
kad jis supyks ant mans ir pameluos mamai, bet apsidiaugiau
suklydusi.
- Tikrai? - aikteljo Tria.
- Taip... atsipraau, mama. Mes nebendravom, bet prie kelis
mnesius prisigriau ir nusiaubiau jo svetain... paskui kelis kartus
likau nakvoti ir dalyvavom vestuvse.
- Tu vl mei gerti? - apsiaarojo mama. - Hardinai, bk geras,
pasakyk, kad nepradjai gerti.
- Ne, mama, igriau tik kelis kartus. Ne taip, kaip anksiau, -
paadjo jis.

192
 Ne taip, kaip anksiau? inau, kad Hardinas mgdavo gerokai
padauginti, bet Trios reakcija parod, kad bta daug blogiau,
negu maniau.
- Ar pyksti, kad matausi su juo? - paklaus Hardinas. Pa
glosiau jo nugar, kad apsiramint.
- Hardinai, a niekada nepyksiu, kad bendrauji su tvu. Tik nu
stebau, ir viskas. Galjai man pasakyti, - tankiai sumirksjo Tria,
kad iblakyt aaras. - Jau seniai norjau, kad atsikratytum to
pykio. Tai buvo juodas laikas ms gyvenime, bet mes atsilaikm
ir viskas liko praeityje. Tavo tvas jau nebe tas mogus, koks buvo
tuomet, a irgi nebe tokia.
- Vis tiek dar nereikia, kad viskas jau gerai, - tyliai itar jis.
- Ne, nereikia. Bet kartais nieko negali padaryti ir turi gyventi
toliau. A tikrai labai laiminga, kad bendrauji su juo. Tau tai tik
gera. Isiuniau tave ia... inai, dar ir dl to, kad atleistum jam.
- A jam neatleidau.
- O turtum, - nuoirdiai tar ji. - A atleidau.
Hardinas pasirm alknmis ant stalo ir nuleido galv, o a
vis glosiau jam nugar. Tai matydama, Tria supratingai man nu
siypsojo. avjausi ja labiau nei iki iol. Kokia ji stipri ir mylinti,
nors snus jai toks abejingas. Labai linkiu jai gyvenime sutikti
mog, kaip Kenas sutiko Karen.
Hardinas tikriausiai pagalvojo t pat, nes papurt galv ir
pasak:
- Jis gyvena sumautai dideliam name ir vainja brangiomis
mainomis. Jis turi kit mon... o tu esi viena.
- Man nerpi jo namai ir pinigai, - patikino ji. Ir nusiypsojo. -
Ir kodl manai, kad esu viena?
- K? - pakl galv Hardinas.
- Ko taip stebiesi? Snau, a visai auni nuotaka.
- Tu susitikinji su kuo nors? Su kuo?
- Su Maiku, - rausteljo ji, ir mano irdis apsidiaug.
- Miku? Savo kaimynu? - isiiojo Hardinas.

193
 - Taip, savo kaimynu. Jis labai puikus vyras, Hardinai, - nu
sijuok Tria ir supratingai pavelg mane. - Ir kaip patogu, kad
gyvena alimais.
- Ar seniai? - numojo ranka Hardinas paskutinius jos o
dius. - Kodl nieko man nesakei?
- Kelis mnesius, nieko rimta... kol kas. Be to, nemanau, kad
turiau klausti tavs patarimo, su kuo galiu draugauti, - paerzino.
- Bet Maikas... Jis toks...
- Nesakyk apie j nieko bloga. Tu per jaunas mane mokyti, -
juokais subar.
- Gerai... gerai... - aismingai ikl rankas Hardinas.
Jis daug ramesnis, nei buvo ryt. Svarbiausia, inyko tampa,
tvyrojusi tarp ms, ir labai diaugiausi matydama j juokaujant
su mama.
- Puiku! - diaugsmingai paskelb Tria. - Einu irinkti filmo,
o js neateikit pas mane be sausaini.
Nusiypsojusi ji paliko mus virtuvje. Grau prie dubens su
produktais baigiau maiyti tel. Kai pakabinusi pirtu paragavau
ksnel, Hardinas neapsakomai dmesingai pareik:
- Manau, kad taip daryti labai nehigienika.
Dar kart kiau pirt duben, pakabinau lipnios telos ir pri
siartinau prie jo.
- Paragauk, - pasiliau.
Norjau utepti telos jam ant pirt, bet jis isiiojo ir ap
lai mano pirt. Aikteljau nuo prisilietimo ir pabandiau save
tikinti, kad tai tik jo protis ragauti sausaini tel... kad ir kaip
irt mane savo tamsiomis akimis. Nesvarbu, kaip velniai iltu
lieuviu laio mano pirt. Nesvarbu, kiek laipsni temperatra
pakilo virtuvje. Nesvarbu, kaip mano krtinje dauosi irdis ir
viduje liepsnoja ugnis.
- Manau, kad uteks, - cypteljau ir itraukiau savo pirt jam
i burnos.
- Tada vliau, - elmikai ypteljo jis.

194
 *

Po deimties filmo minui sausaini lkt jau buvo tuia. Reikia

pripainti, didiavausi naujai gytais kepimo gebjimais; Tria gyr
mane, o Hardinas prarijo beveik pus krvos - ir tai be odi
buvo pagyrimas.
- Ar bus labai blogai, jei itie sausainiukai liks geriausiu Ame
rikos prisiminimu? - pamusi paskutin nusijuok Tria.
- Taip, tiesiog baisiai lidna, - nusiaip Hardinas, o a suki
kenau.
- Tesa, dabar tursi kepti juos kasdien, kol ivaiuosiu.
- Su malonumu, - nusiypsojau ir prisiglaudiau prie Hardino.
Viena jo ranka nuliau ant mano juosmens, o a sulenkiau kojas,
kad biau dar ariau jo.
Tria umigo filmui dar nepasibaigus. Hardinas pritild gars,
kad baigtume irti jos nepriadin. Pabaigoje apsiraudojau, o
Hardinas n nesisteng slpti juoko i mano irdglos. is filmas
vienas lidniausi, kok buvau maiusi per vis savo gyvenim.
Nesupratau, kaip Tria galjo umigti.
- Buvo baisu, nuostabu, bet baisu, - sribavau.
- Kaltink mano mam. Siliau komedij, bet kakodl apsi
stojom prie aliosios mylios. A tave spjau, - Hardinas ap
kabino mane per peius, prisitrauk artyn ir velniai pabuiavo
kakt. - Gr kambar galim pasileisti Draugus, kad ati
trauktume tavo minties nuo jo mir...
- Hardinai! Neprimink! - sukukiojau.
Jis tik sukikeno ir atsistojs nuo sofos patrauk mane u rankos
su savim. Kambaryje jung vies ir televizori. Paskui prijo prie
dur ir jas urakino. Atsisuks pavelg mane tokiomis skaisiai
aliomis akimis ir su tokiomis tonikomis duobutmis, kad
manyje viskas suvirpjo.

195
 Trisdeimt penktas skyrius

HARDINAS

- Einu persirengti, - pasak Tesa ir inyko drabuinje su ser

vetle rankoje.
Jos akys tebebuvo raudonos nuo aar per film. inojau, kad
tai j nulidins, bet turjau pripainti tokios reakcijos tikjsis. Ne
dl to, kad norjau j lidinti, o dl to, kad man labai patinka, kaip
ji visk sijauia. Ji visikai sijauia pramanytas istorijas, ne
svarbu, ar kine, ar knygoje, ir leidiasi j uvaldoma. Labai avu
stebti proces.
Staiga ji pasirod vien su kelnaitmis ir balta nriniuota lie
menle. Dievuli mano! N nesistengiau padoriai j spoksoti.
- Gal, sakau, nortum apsirengti... pavyzdiui, mano marki
nlius, - paklausiau. Neinojau, kaip ji pati, bet a pasiilgau matyti
j lovoje su mano markinliais.
- Mielai, - nusiypsojo ji ir isitraukusi i skalbini pintins
usivilko senus mano markinlius.
- Gerai, - pasakiau, stengdamasis neparodyti pernelyg didelio
susijaudinimo. Bet negaljau atitraukti aki nuo jos krt, besiver
iani i liemenls nrini, kai rengdamasi pakl rankas.
Liaukis vpsoti. Ltai, ji nori, kad viskas vykt ltai. A galiu
ltai... ltai... eiti j ir ieiti... Jzau, po velni, kas man yra? Kai
tik nutariau nusisukti, ji kyteljo rank po markinliais ir per
rankov itrauk liemenl... Kristau...
- Kas negerai? - paklaus Tesa ir lipo lov.
- Viskas gerai.
196
 Nurijau seiles ir baimingai irjau, kaip ji paleidia plaukus,
suritus uodeg. Graios auksins garbanos apgaub peius ir ji
ltai pakrat galv. itoks elgesys privaljo turti tiksl.
- Gerai... - pasak Tesa ir isities ant pkins antklods.
Geriau jau bt usiklojusi ir neatrodyt tokia... atvira.
- Ar jau ateini lov? - paklaus elmikai irdama. Tik
dabar susivokiau tebestovs prie dur.
- Taip...
- Suprantu, kad dabar keistoka, ar ne... vl pratintis bti kartu,
bet tikrai nebtina laikytis taip... atokiai, - nervingai itar.
- inau, - atsakiau ir priguliau ant lovos nuleids emyn
rankas, kad paslpiau idavik.
- Nors i tikrj ne taip ir keista, kaip tikjausi, - beveik su
nibdjo ji.
- Taip...
Tai igirdus man palengvjo. Nerimavau, kad nebus taip, kaip
anksiau. Kad ji bus atsargi ir visai ne ta Tesa, kuri labai myliu.
Prajo dar tik kelios valandos, bet tikiuosi, kad ir toliau viskas
taip bus. Su ja taip paprasta, tai velnikai lengva ir kartu baisiai
sunku.
Tesa padjo savo ma rankut ant manosios ir parimo man
ant krtins.
- Tu labai paslaptingas. Papasakok, kas tavo galvoje, - papra.
- A tik labai diaugiuos, kad esi ia. Ir viskas.
Ir nesiliauju galvoti, kaip su tavim pasimylti, mintyse pri
driau. Kalbu ne apie tok buvim su Tesa, kaip anksiau, o apie
visai k kita. Visikai k kita. Bti susijusiam su ja ir tokiam ar
timam, kiek tai manoma. Kad ji visikai manimi pasitikt. Man
skauda ird pagalvojus, kad ji manimi pasitikjo, o a visk su
dauiau ipulius.
- Ne viskas, - paragino mane.
Pritardamas papuriau galv, o ji pirteliu perbrauk man per
smilkin ir paliet metaliuk antakyje.
- Tai, apie k galvoju, yra baisu, - prisipainau.
197
 Nenorjau, kad ji manyt esanti man tik daiktas, kad a tik
noriu ja pasinaudoti. Visai nenorjau sakyti jai to, kas sukosi
galvoje, bet negaljau daugiau nieko nuo jos slpti, turjau bti
nuoirdus jai dabar ir visados. Tesa pavelg mane ir jos susirpi
nimas pervr mane kaip peilis.
- Pasakyk.
- A... na, a galvoju kaip... pasidulkint... tai yra pasimylt su
tavim.
- Oi, - ipltusi akis velniai itar ji.
- inau, man tik viena galvoj, - atsidusau gaildamasis, kad ko
nors nepamelavau.
- Ne... tikrai ne, - nuraudo ji. - A galvojau apie beveik apie t
pat, - erzindama mane dar prikando ir apatin lp.
- Tikrai?
- Taip... juk tai buvo labai seniai... o Sietlas nesiskaito, nes tada
a buvau mirtinai girta.
Pavelgiau jai veid, kad suprasiau, k ji galvoja apie mano
nesusivaldym prajus savaitgal, kai ulipo ant mans. Bet nieko
nepamaiau. Maiau, kad ji drovdamasi prisimena tuos vykius.
Mano trumpikse irgi darosi ankta juos prisiminus.
- Nenoriu, kad galvotum, jog naudojuosi tavim... dl visko, -
paaikinau.
- Hardinai, iuo metu a galvoju apie daugyb dalyk, bet apie
tai tikrai ne. Net jei galvoiau, taip nra.
Bijojau, labai bijojau, kad ms intymias akimirkas amiams
suter mano kvailumas.
- Ar tikrai? Nes a nenoriu vl visko sugadinti, - atsakiau.
Vietoj atsakymo ji pam mano rank ir priglaud sau prie tar
pukojo. aks. Kita ranka apglbiau jos juosmen ir prisitraukiau
artyn. Po sekunds jau buvau vir jos, keli sprauds tarp koj.
Pirma pabuiavau jai kakl, kartligikai ir skubiai slysdamas
velnia oda. Ji trukteljo mano markinlius, kuriuos vilkjo, ir pa
sikl, kad juos nutraukiau. Mano lieuvis buvo paliks drgn
pdsak nuo raktikaulio iki krtins ikilimo. Jos rankos, mano
padedamos, vienu metu nuvilko mano markinlius ir kelnes, tad
likau tik su trumpikmis.
Norjau liesti kiekvien jos kno dalel, kiekvien odos lo
pinl, kiekvien link, kiekvien kertel. Dieve, kokia ji grai. Pa
sislinkau emyn buiuodamas jos pilv, o jos pirtai paniro man
plaukus, trkiodami iki pat akn. Gnybteljau jos od. Kelnaits
ir piamos kelns nukrito ant grind. Mano lieuvis glamonjo
laun od. Tyrinjau jos kn lyg pirm ar paskutin kart, taiau
ji skubino mane:
- Hardinai... praau...
Lpomis palieiau jautriausi viet ir nuslydau lieuviu m
gaudamasis ja ir pasidavs jausmams.
- O Dieve, - dsavo ji ir dar stipriau trukteljo mane u plauk.
Ji pakl klubus nuo lovos ir a prisispaudiau prie j lieuviu.
Truput atsitraukiau, o ji suinkt. Neapsakomai mgstu, kai ji
tokia pakvaiusi dl mans, kaip ir a dl jos. Skubiai pasilenkiau
prie naktinio stalelio ir i staliuko isitrauks blizgant paketl
perpliau j dantimis.
Tesa irjo mane, a irjau j. irjau, kaip laukdama
kilnojasi jos krtin. Nuspyriau trumpikes ir palinks prie jos pak
teljau skruost. Mano daiktas, visas standus, por sekundi il
sjosi ant jos. Isitiesiau ir usimoviau prezervatyv.
- Gulk ramiai, - paliepiau.
Tesa pakluso ir a sitaisiau jai tarp koj. Laukimas labai
kvepia. Man taip sunku, kad net skaudu.
- Maute, tu visada mans lauki, - mintijau pirtais brauk
damas jos drgm, kad nuneiau jai savs paragauti. Ji drovjosi,
bet nesiprieino ir lieuviu apsivijo mano pirt. Susijaudinimas
vert mane isilieti joje. is jausmas iskirtinis ir jo vienintelio
labai labai ilgjausi.
- Kristau... - sudejavau, o ji vaitojo i pasitenkinimo.
Visas ankstesnis skausmas isisklaid, kai panirau j ir upil
diau savimi. Ji uvert akis, o a atsargiai ir ltai sukiojau klubus,
kol galiausiai kelis kartus trukteljau pirmyn ir atgal.
1 99
 - Dar... Hardinai... praau.
Po perknais, kaip man patinka, kai ji maldauja.
- Ne, maute... kart noriu ltai.
Dar kart apsukau klubus. Norjau mgautis kiekviena se
kunde. Norjau bti ltas, norjau, kad ji pajust, kaip labai j
myliu, kaip gailiuosi, kad j skaudinau ir kaip dl jos esu viskam
pasirys. Sudejavau, kai ji i vis jg suleido nagus man rau
menis ir paliko juose pusmnulio ymes.
- A tave myliu... labai tave myliu, - pasakiau jai ir truput pa
didinau temp. inojau, kad kankinu j erzindamas ltais judesiais.
- A... a tave myliu, - sudejavo ji. Jos kojos m virpti saky
damos man, kad ji beveik baig.
Labai noriau pamatyti, kaip mes atrodom i akimirk - sulip
vien ir kartu atskirai. Koks aikus skirtumas, kai jos rankos glosto
mansias: jos lygi vari oda ir juodas mano tatuiruoi ratas. Kai
viesa susitinka su tamsa; chaotika tobulyb; viskas, ko bijau, ko
noriu ir ko man reikia.
Tesos aimanos vis garsjo, todl uspaudiau ranka jai burn,
nors ji galjo man ksti.
- ... atsipalaiduok, maute.
Mano judesiai greitjo, jos knas po manimi sustingo ir man
deln ji suuko mano vard. Po sekunds jai pritariau pakils
aukiau u j. Ji tobulas narkotikas.
- Pairk mane, - alsavau.
Mudviej akys susitiko ir a baigiau. Visk iliejau, jos knas
atsipalaidavo ir abu nopavom it paklaik. Nusismaukiau prezer
vatyv ir numeiau iukliad alia lovos. Norjau nusliuogti
nuo jos, bet ji sulaik mane u rankos. Nusiypsojau ir pasilikau.
Pasirmiau alkne, kad jos neslgiau. Tesa ranka paliet mano
skruost, nykiu suko maus ratukus ant mano drgnos odos.
- Hardinai, a tave myliu, - tyliai itar ji.
- Tesa, a tave myliu, - atsakiau ir padjau galv jai ant krtins.
Pajuts, kad ji ramiai alsuoja, umerkiau savo sunkias akis ir
umigau klausydamasis ramaus jos irdies plakimo.
200
 Trisdeimt etas skyrius

TESA

Hardino galva slg man pilv, kai pabudau paadinta ant stalo
vibruojanio telefono. Kaip galdama velniau pakliau jo galv ir
nutildiau erzinant gars. Ekrane viet mamos vardas, tad prie
atsiliepdama atsidusau.
- Teresa? - sudundjo mama ausyje.
- Taip.
- Kur esi ir kada bsi ia? - paklaus.
- A ten negriu, - pasakiau jai.
- Tesa, juk Kios. inau, kad nusiminei dl to reikalo su tavo
tvu, bet Kaldas turi praleisti su manim. Negali bti viena tame
viebutyje.
Tikrai pajutau kalts el, kad per ventes nesu su mama. Ji
nra pati maloniausia moteris, bet a esu viskas, k ji turi. Vis dlto
atsakiau:
- Mama, nevairuosiu namo vis keli. Lauke sninga ir a ne
noriu ia vaiuot.
Hardinas sukrutjo ir pakl galv. Jis jau iojosi kak sakyti,
bet liepiau jam tylt.
- Kas yra? - paklaus jis ir igirdau, kaip aikteljo mama.
- Teresa Jang! K sau galvoji? - suriko ji.
- Mama, dabar a to nedarau.
- Ten jis, ar ne? Painau t bals.
Labai prastas bdas pabusti. Nukliau nuo savs Hardin ir at
sisdau, nuog kn usiklojusi antklode.
201
 - Mama, baigiam pokalb.
- Nedrsk pade...
Vis tiek paspaudiau mygtuk. Ir ijungiau skambuio gars.
inojau, kad anksiau ar vliau ji bt tai suinojusi; tik tikjausi,
kad tai nutiks vliau.
- Taigi, ji ino, kad mes vl... kartu. Ji igirdo tave ir pasiuto, -
pasakiau rodydama jam telefon ir per pastarj minut du neatsa
kytus skambuius. Hardinas apsisuko aplink mane.
- Juk inojai, kad ji pasius, todl beveik geriau, kad ji itaip su
inojo.
- Nelabai. Turjau jai pati pasakyti, o ne leisti igirsti tave fone.
- Tai tas pat, - gteljo jis. - Ji vis tiek bt iprotjusi.
- Ramiau, - pykteljau dl jo reakcijos. Suprantu, kad jam
ji nerpi, bet ji vis tiek mano mama ir a nenoriu, kad suinot
btent taip. - Galtum bti iek tiek jautresnis dl ios padties.
- Atsipraau, - linkteljo Hardinas.
Tikjausi, kad jis mestels kok l komentar, tad likau ma
loniai nustebinta. Hardinas nusiypsojo ir trukteljo mane pas
save.
- Gal nortum, kad pagaminiau tau ko nors pusryiams, a,
Deize?
- Deize? - pakliau antak.
- Dar anksti ir a nepajgus cituoti literatr, bet tu tokia
niurzga, todl... ir pavadinau tave Deize.
- Deiz Bjukenen* nebuvo niurzga. A irgi nesu, - suburzgiau,
bet nesusilaikiau nenusiypsojusi.
- Esi, ir dar kaip esi, - nusikvatojo Hardinas. - Ir i kur inai,
apie koki Deiz kalbu?
- Jos tra kelios, o a tave gana gerai pastu.
- Ir viskas?
- Taip. Ir tavo pastangos mane ugaulioti yra apgailtinos, -
paerzinau.

* F. Scotto Fitzgeraldo romano D id y s is G e ts b is heroj.

202
 - Taip... Taip... ponia Benet, - ieb atgal.
- Kad jau pasakei ponia, manyiau, jog kalbi apie motin, o
ne apie Elizabet. Ir tai reikia, kad bandai mane eisti. Taigi vl -
ryt tavs nebuvo, tai gal pasakysi, kad esu avinga? A tiesiog
tavs neatpastu, - nusiypsojau.
- Gerai gerai... Kristau, - nusijuok jis. - mogus nevykusiai
pajuokavo ir jau pasmerktas mirti.
Mano susierzinimas igaravo ir mudu toliau juokavome, kol
ilipome i lovos. Hardinas pasil likti su piamomis, nes vis tiek
neinam i nam. Vis dlto tai man pasirod keista mintis. Jeigu
btume mano mamos namuose, bt tikimasi, kad pasipuoiu gra
iausiais ventadienio drabuiais.
- Tu galtum vilkti tik iuos markinlius, - parod savo
markinlius, gulinius ant grind.
ypteljau, pakliau juos, apsivilkau ir apsimoviau treningo
kelnes. Neprisimenu, kad kada nors biau susitikusi su Nojum
vilkdama treningu. Pastaruoju metu naudojau maai kosmetikos,
bet visada graiai rengiausi. Svarsiau, k Nojus bt pagalvojs,
jeigu itaip apsirengusi biau nutarusi susitikti su juo. Juokinga,
bet su Nojum visada jausdavausi jaukiai; vis dlto alia jo buvau
savimi tik dl to, kad jis seniai mane painojo, nors i tikrj jis
visai mans nepainojo. Jis nepainojo tikrosios mans, tos mans,
kuri Hardinui pavyko painti.
- Pasirengusi? - paklaus Hardinas.
Linkteljau ir susukau plaukus netvarking kuod. Ijungiau
telefon ir palikau ant spintels, tada nusekiau paskui j svetain.
Bute skland malonus kavos aromatas, o Tri radom stovini prie
virykls su spragsiniais blynais. Ji nusiypsojo ir atsisuko mus.
- Linksm Kald!
- Dar ne Kaldos, - pasak Hardinas.
Dbteljau j. Hardinas uvert akis ir nusiypsojo savo mo
tinai. sipyliau kavos i kavinuko ir padkojau Triai u pusryius.
Mes su Hardinu atsisdom prie stalo, o Tria m pasakoti, kaip
senel imok j kepti tokius blynus. Hardinas klaussi dmiai
203
ir net mauml ypsojosi. Vos pradjome valgyti gardiuosius
blynus su avietmis, Tria pasil:
- Gal iandien apirkim dovanas? Manau, rytoj jau bsi pas
savo mam.
Neinojau, kaip teisingiau jai pasakyti, todl miau marma
liuoti odius.
- A... i tikrj a... a pasakiau...
- Rytoj ji vaiuos tio namus. Paadjo Lendonui. Ji tikrai
vienintel jo draug, todl negali atsiimti odio, - siterp Har
dinas.
Buvau dkinga jam u pagalb, bet pavadinti mane vienintele
Lendono drauge yra pernelyg... Na, galbt taip ir yra. Bet jis tikrai
yra geriausias mano draugas.
- O... tai aunu. Mieloji, nesikuklink man pasakoti toki
dalyk. A visai nieko prie, kad tu bendrauji su Kenu, - tar Tria,
o a nelabai supratau, kuriam i mudviej ji tai sako. Hardinas pa
purt galv.
- A nevaiuosiu. Jau pasakiau Tesai, kad perduot jiems, jog
mes atsisakm.
- Mes? - Tria liovsi kramtyti. - Jie pakviet mus? - ji buvo
labai nustebusi.
- Taip... jie norjo, kad js abu atvyktumt, - paaikinau.
- Kodl? - paklaus ji.
- A... neinau... - atsakiau.
Tikrai neinojau. Karen labai maloni ir suprantu, kad ji nori
uglaistyti savo vyro ir jo snaus nesutarimus. Tik toks paaiki
nimas man atjo galv.
- A jau pasakiau ne. Nesijaudink dl to, mama.
Tria pasmeig didel ksn ir rpestingai j sukramt.
- Ne, manyiau, kad mums reikia vaiuoti, - pagaliau itar,
baisiausiai nustebindama mudu su Hardinu.
- Kodl mes turtume norti ten vaiuoti, - susirauk Hardinas.
- Neinau... paskutin kart tavo tv maiau gal prie deimt
met. Manau, esu skolinga sau ir jam suinoti, kaip pasikeit
204
jo gyvenimas. Be to, vargu ar per Kaldas nortum isiskirti su
Tesa.
- Galiu pasilikti ia, - pasakiau. Nenorjau vaiuoti be j, bet
nenorjau, kad Tria jaustsi privalanti ten vaiuoti.
- Ne, tikrai. Viskas gerai. Mes turtume vaiuoti - visi.
- Tikrai taip manai? - aikiai nerimaudamas perklaus Har
dinas.
- Taip... neturt bti labai blogai, - nusiypsojo ji. - Be to, jei
Kt imok Tes kepti tuos sausainiukus, tik pagalvok, koki ska
nst bus prigaminusi.
- Karen, mama, jos vardas Karen.
- Ei, ji mano buvusio vyro naujoji mona, su kuria a ketinu
praleisti Kaldas. Galiu vadinti j, kaip tik noriu, - nusijuok Tria
ir a jai pritariau.
- Pasakysiu Lendonui, kad bsim visi, - pasakiau ir nujau pa
siimti telefono.
Niekada nesivaizdavau, kad vsiu Kaldas su Hardinu ir jo
eima - abiem jo eimomis. Pastarieji keli mnesiai visikai neti
ktini.
jungusi telefon radau tris balso inutes - neabejotinai nuo
mamos. Atmeiau jas ir paskambinau Lendonui.
- Labas, Tesa, linksm Ki! - pasisveikino jis, smagiai kaip
visada. Tiesiog maiau ilt jo ypsen.
- Linksm Ki ir tau, Lendonai.
- Ai. Pirmiausia apie svarbiausia - juk skambini ne atsi
sakyt, k?
- Ne, inoma, ne. Ties sakant, beveik atvirkiai. Skambinu
paklausti, ar tebegalioja rytojaus kvietimas Hardinui ir Triai.
- Tikrai? Jie nori atvaiuoti?
- Taip...
- Ar tai reikia, kad tu ir Hardinas...
- Taip... inau, kad esu visika idiote...
- A to nesakiau, - tar jis.
- inau, bet pagalvojai...
205
 - Ne, nepagalvojau. Galsim pakalbti apie tai rytoj, bet tu
tikrai nesi idiote, Tesa.
- Ai, - padkojau jam. Ir tikrai nuoirdiai. Jis vienintelis
mogus, kuris nebuvo neigiamai nusistats dl io reikalo.
- Pasakysiu mamai, kad jie bus. Ji susijaudins, - pasak Len
donas ir baig pokalb.
Grusi svetain radau Hardin ir Tri, ant keli laikanius
savo dovanas. Ant sofos gulinios dvi ds, kaip supratau, turjo
bti skirtos man.
- A pirma! - tar Tria ir nupl snaigmis imargint po
pieri. Su ypsena iki aus ji itrauk trening, kur jai nupirkau. -
Kaip miela! I kur inai, kad jie man patinka? - ir baksteljo pilk,
kur vilkjo.
- Man nelabai sekasi irinkti dovanas, - pasakiau.
Ji sukikeno.
- Nekvailiok, jis puikus, - patikino mane kraptydama antr
d. Po akimirkos, per kuri apirjo turin, ji smarkiai suspaud
Hardin ir itrauk vrin su urau Mamai, kaip jis ir sak.
Atrod, kad patiko ir storas alikas, kur jai padovanojo snus.
Labai norjau k nors turti ir Hardinui. Visada inojau, kad
griu pas j, ir, manau, jis irgi tai inojo. Neusimin, kad nupirko
man dovan, bet abi ds ant mano keli rodsi esanios nuo
Trios, todl pajutau didiul palengvjim.
Toliau buvo Hardino eil - itrauks mamos dovanotus dra
buius, jis nusiypsojo jai nuoirdiausia dirbtine ypsena. Vieni
markinliai buvo raudoni, ilgomis rankovmis. Pabandiau si
vaizduoti Hardin, vilkint k nors ne juoda ir ne balta, bet nepa
jgiau.
- Dabar tavo eil, - pasak jis man.
Nervingai ypteljau ir patraukiau ibant kaspin nuo pir
mosios dovanos. Aiku, Triai geriau sekasi rinkti moterikus dra
buius nei vyrikus: kaip rodymas dje guljo gelsva suknel.
velnus lls stilius, kuris man labai patinka.
- Labai jums ai - ji nuostabi, - pasakiau ir apkabinau j.
206
 Tikrai labai miela, kad ji pagalvojo apie mane. Mes k tik su
sipainom, taiau ji tokia maloni ir dmesinga, kad jauiuosi lyg
seniai j pastanti.
Antroji dut buvo gerokai maesn u pirmj, bet taip
gausiai apvyniota lipnija juostele, kad vos galjau prieiti. Ga
liausiai perplusi pakuot radau apyrank - aving papuoal,
kokio dar nebuvau maiusi. Tria labai dmesinga, kaip ir jos
snus. Ikeliauj, perbraukiau pirtais per grandinl ir apirjau
karulius. J buvo trys, kiekvienas didesnis u mano nykio nag,
du atrod panas alavo lydin, o treias - visikai baltas... gal
porcelianas? Baltas karulis simbolizuoja begalyb, irdies formos.
Kaip tatuiruot ant Hardino rieo. vilgteljau j, ir mano akys
ikart nukrypo tatuiruot. Jis sujudjo, o a vl pavelgiau apy
rank. Antras karulis buvo muzikos nata, o treias, iek tiek di
desnis u kitus du, - knygos formos. iupindama knygos formos
karul pastebjau, kad kitoje pusje kakas parayta.

Nesvarbu, i ko susideda kiekvieno ms siela, jo ir mano yra viena.

Pakliau akis Hardin ir nurijau besikaupianias aaras. Jo mama

negaljo man jos padovanoti.
Tai jis.

207
 Trisdeimt septintas skyrius

TESA

Hardino skruostai deg. Lpose aid nervinga ypsena, kol a mi

nut ramiai j spoksojau. Paskui kone uokau ant jo, sdinio ant
kduts. Beveik upuoliau t laukin beprot jaunuol savo entuzi
azmu ir trokimu prisiglausti prie jo kuo ariau. Laim, jis buvo
gantinai stiprus, kad atlaikyt mus abu nenuvirtusius. Apkabinau
j taip stipriai, kaip tik pajgiau, jis net usikosjo, tad iek tiek
atlaisvinau savo gniautus.
- Tai... tiesiog tobula, - sudejavau. - Ai tau. Kaip dmesinga
ir visikai netiktina, - priglaudiau savo kakt prie jo kaktos ir
jaukiai sitaisiau jam ant keli.
- ia nieko... tikrai, - droviai atsak jis. Msiau, kodl taip
nerpestingai - kol alia sdinti Tria m kosioti.
Skubiai nusliuogiau nuo Hardino keli. Akimirk pamirau,
kad esam ne vieni.
- Atsipraau! - pasakiau jai ir grau savo viet ant sofos.
- Neatsipraink, brangioji, - supratingai nusiypsojo Tria.
Hardinas buvo ramus. inojau, kad prie Trios apie savo
dovan nekalbs, todl pakeiiau tem. Jo dovana buvo tokia ne
tiktinai dmesinga. Tobulesns citatos, kuri igraviruota ant ka
rulio, jis negaljo irinkti.
Nesvarbu, i ko susideda kiekvieno ms siela, jo ir mano yra
viena - tobula, nes tai jam ir jauiu. Mes labai skirtingi, bet kartu
lygiai tokie patys, kaip Ketrina ir Hitklifas. Belieka tiktis, kad

208
ms likimas bus kitoks nei j. Noriau galvoti, kad pasimokm
i j klaid ir neleisim tam nutikti.
Usisegiau apyrank ir ltai sukiojau rank, kad karuliai s-
puotsi. Iki iol nesu gavusi nieko panaaus. Maniau, kad skaitykl
jau buvo amiaus dovana, bet padovanojs i apyrank Hardinas
pranoko pats save. Nojus man visada dovanojo t pat - kvepal
ir kojines. Kiekvienus mielus metus. A irgi - kasmet dovanojau
jam odekolon ir kojines. Tai buvo ms tradicija - ms nuobodi
rutina.
Kelias sekundes spoksojau apyrank, kol suvokiau, kad Har
dinas ir Tria iri mane. Nedelsdama atsistojau ir miau rinkti
imtytus sudraskytus popierius. Tria diugiai itar:
- K gi, ponios ir ponai, k mes veiksim likusi dienos dal?
- Jauiuosi apsnds, - atsak Hardinas, ir ji tik pavert akis.
- Apsnds? Taip anksti? O per Kaldas? - nusiaip ji.
- Dar ne Kaldos, kartoju deimt kart, - iek tiek iurkiai
atrm jis, bet paskui ypteljo.
- Tu bjaurus, - subar ji ir pliaukteljo jam per rank.
- Kokia motina, toks snus.
Kol jiedu maloniai kandiojosi, a, paskendusi savo mintyse,
surinkau krvel suglamyto suplyto popieriaus ir sugrdau
plienin iukliad. Dabar dar labiau nei anksiau gailjausi, kad
nenupirkau Hardinui dovanos. Kaip bt gerai, jei prekybos centras
iandien bt atidarytas... Neturjau jokios minties, k galiau i
rinkti, taiau bet kas bt geriau u niek. Dar kart pavelgiau
apyrank ir perbraukiau pirtu aminybs irdies karul. Vis dar ne
galiu patikti, kad jis gavo karul, tok pat kaip jo tatuiruot.
- Jau tvarka?
Paokau i netiktumo igirdusi bals ir pajutusi kutul prie
ausies. Atsisukau ir pakteljau Hardinui.
- Tu mane igsdinai!
- Atsipraau, meile, - itar jis kikendamas. Man irdis su
tirpo, kai jis pavadino mane meile. Kaip nepanau j.

209
 Jauiau, kad jis ypsosi man kakl, rankomis apsivijs mano
juosmen.
- Nortum snstelt su manim?
- Ne, - atsisukau ir pavelgiau jam akis. - Palaikysiu draugij
tavo mamai. Bet, - pridriau su ypsena, - paguldysiu tave.
A tikrai nemgstu eiti pogulio, nebent biau pernelyg pa
vargusi veikti k nors kita. Todl bus labai gera pabti su jo mama,
paskaityti ar iaip k nuveikti.
Hardinas pavart akis, bet nusived mane ms miegamj.
Per galv nusivilko markinlius ir numet ant grind. Maty
damas, kaip mano akys slenka pastamais tatuiruoi kontrais,
nusiypsojo man.
- Tau tikrai patiko apyrank? - paklaus prijs prie lovos. De
koratyvines pagalvles nusvied ant grind, bet a jas pakliau.
- Tu labai netvarkingas! - pasiskundiau. Pagalvles djau
d, Hardino markinlius - ant naktinio staliuko, pasimiau skai
tykl ir isitiesiau lovoje alia jo. - O atsakymas tavo klausim -
man tikrai labai patiko apyrank. Hardinai, tu labai dmesingas.
Kodl nepasakei, kad tai tavo dovana?
Jis prisitrauk mane artyn ir mano galv padjo sau ant kr
tins.
- Todl, kad inojau, jog blogai jautiesi nenupirkusi man ko
nors, - nusijuok. - Ir kad dar blogiau pasijusi gavusi mano nuos
tabij dovan.
- Oho, koks kuklumas, - nusiaipiau.
- Be to, kai j tau usakiau, dar neinojau, ar apskritai kada
nors su manim kalbsies, - prisipaino.
- inojai, kad kalbsiuos.
- Jei nuoirdiai - ne. Tada tu buvai visai kitokia.
- Kokia? - pavelgiau j.
- Neinau... tiesiog kitokia. Visai ne tokia, kai imtus kart
kartojai nenorinti turti su manimi nieko bendra, - tyliai atsak
Hardinas ir nykiu nubrauk neklusnius plaukus man nuo kaktos.
Susikaupiau ir tik irjau, kaip kilnojasi jo krtin.
210
 - A inojau... tai yra nenorjau to pripainti, bet inojau, kad
griu pas tave. Visada inojau.
- A nesuteiksiu tau prieasties dar kart mane palikti.
- Tikiuosi, kad ne, - pasakiau ir pabuiavau jo deln. - A irgi.
Daugiau nieko nesakiau. T akimirk nereikjo daugiau nieko
sakyti. Jis snduriavo, o a nebenorjau kalbti apie isiskyrim. Po
minuts sunkiai alsuodamas jis umigo. ryt Hardinas mane pa
vadino Deize, todl panorau dar kart paskaityti Didj Getsb. Per
irjau savo skaitykls bibliotek, ar Hardinas j kl. inoma,
kad taip. Jau ruoiausi keltis ir eiti pas jo mam, bet igirdau pikt
moters bals.
- Atsipraau!
Mama. Numeiau skaitykl lovos kojgal ir atsikliau. Po
galaisy kojai ia?
- Js neturite teiss ten eiti! - igirdau aukiant Tri.
Tria. Mano mama. Hardinas. is butas. Dieve mano. Gero
nelauk.
Miegamojo durys su trenksmu atsidar ir pasirod mano
mama, rafinuota ir grsminga, raudona suknele ir juodais auk
takulniais. Plaukai, susukti ir sukelti auktyn, primin bii avil,
lpos rykiai raudonos, per rykiai.
- Kaip tu gali ia bti? Po visko? - suriko ji.
- Mama... - pranekau, o ji pasisuko Tri.
- Ir kas, po galais, esat js? - paklaus prisiartinusi prie jos.
- A esu jo motina, - grietai atsak Tria.
Hardinas per miegus atsiduso ir atsimerk.
- Kas per velnias? - buvo pirmieji jo odiai ivydus mkl
rykiai raudona suknele. Mama mosteljo man galva.
- Einam, Teresa.
- Niekur a neisiu. Ko tu ia apskritai atvaiavai? - paklausiau
mamos, o ji susierzinusi sirm onus.
- Jau pasakiau. Tu vienintelis mano vaikas ir a nesdsiu ir
neirsiu, kaip griauni savo gyvenim dl ito... ito gyvulio.
Jos odiai dr kaip adata ir a nedelsdama puoliau gintis.
211
 - Nekalbk taip apie j! - surikau.
- itas gyvulys yra mano snus, poniute, - prisimerkusi pridr
Tria. Po humoro kauke slpsi moteris, aikiai pasirengusi stoti
m dl snaus.
- K gi, js snus lugdo ir tvirkina mano dukter, - ieb
mama.
- Abi js - eikit lauk! - itar Hardinas ir atsistojo.
Mano mama papurt galv ir nusivaip.
- Teresa, susirink daiktus. Tuoj pat.
Po itokio sakymo neilaikiau.
- Kurios dalies i niekur a neisiu tu nesupratai? A suteikiau
tau prog praleisti ventes su manim, bet tu neatsikvojai.
inojau, kad nereikia su ja taip kalbti, bet negaljau susi
laikyti.
- Neatsikvojau?Jeigu jau nusipirkai kelias pasileidlikas suk
neles ir imokai pasidayti, tai manai, kad staiga pradjai daugiau
u mane imanyt apie gyvenim? - nors ji auk, bet kartu atrod,
lyg juoktsi. Lyg mano pasirinkimas bt juokai. - Taigi tu klysti.
Tik todl, kad atsidavei itam... itam itvirkliui, dar nereikia,
kad esi moteris! Tu esi niekas, tik maa mergait. Naivi, jautri mer
gait. O dabar susirink daiktus, kol to nepadariau a.
- Nedrskit liesti jos daikt, - purkteljo Hardinas. - Ji niekur
neis su jumis. Ji liks ia, su manim, kur ir turi bti.
Mano mama atsisuko j - humoro neliko n lao.
- Kur ir turi bti? Kur ji turjo bti, kai gyveno tame pra
keiktame motelyje po to, k jai padarei? Tu blogai su ja elgiesi ir ji
neliks ia su tavim.
- Ponia Vait, jie jau suaug, - siterp Tria. - Tesa jau su
augusi. Jeigu ji nori likti, nra k...
Mano mamos siutusios akys atsisuko tokias pat ugrdintas
Trios akis. Tai jau katastrofa. Isiiojau nordama kalbti, bet
mama mane nutrauk.
- Kaip galit pateisinti it nuodming elges? Po viso to, k jis
jai padar, jis turt bti supaniotas! - suuko ji.
212
 - Akivaizdu, kad ji nusprend jam atleisti. Turtumt susi
laikyti su tuo, - altai itar Tria. Pernelyg altai.
Ji buvo panai gyvat, kuri liauia labai ltai, todl mogus
negali pastebti, kad artja nelaim. O kai priartja, viskas bna
baigta. Mano mama yra grobis ir dabar a jai negaliu niekuo padti,
tik tiktis, kad Trios kirtis bus nuodingas.
- Jam atleisti? Jis smagindamasis atm jai nekaltyb - susila
ins su draugais. O paskui gyrsi visiems aplinkui, kol ji ia aid
namus!
Tria taip garsiai aikteljo, kad akimirkai viskas nutilo. Isi
iojusi ji irjo savo sn.
- K?..
- Ak, js neinojot? Tai reikia - staigmena - melagis melavo
net savo motinai? Varg moteris, nenuostabu, kad ginat j, -
pasak mama purtydama galv. - Js snus susilaino su savo
draugais - i pinig, kad atims Tesai nekaltyb. Jis netgi susirinko
rodymus ir puikavosi visam student miesteliui.
A sustingau. smeigiau akis ms mamas labai bijodama
pavelgti Hardin. I pasikeitusio jo alsavimo supratau, kad jis
neman, jog papasakosiu mamai visas jo idavysts smulkmenas.
Ir visai nenorjau, kad jo mama suinot, koki baisi dalyk pri
dirbo jos snus. Tik nuo mans priklaus, ar man pasakoti kitiems,
ar nepasakoti.
- rodymus? - sudrebjo Trios balsas.
- Taip, rodymus. Prezervatyv! A, ir dar paklod su Tesos ne
kaltybe. Dievas ino, kam jis ileido pinigus, bet visiems papa
sakojo visas smulkmenas... sekso. Taigi dabar js man pasakykit,
ar a turiu teis pasiimti savo dukter, ar ne? - mama klausiamai
pakl Triai tobulai sutvarkyt antak.
Jauiau, kad tuojau kakas nutiks. Jauiau kambaryje per
main, energijos svyravim. Tria perjo mamos pus. Bevil
tikai bandiau sitverti skeldjanios uolos, vardu Hardinas, bet
aikiausiai maiau tik pasibjaurjim, su kuriuo ji irjo savo
sn. vilgsnyje nebuvo nieko nauja. Jai tai ne staigmena, tik gr
213
prisiminimai tartum udjo kauk ant veido. vilgsnis sak, kad ji
viskuo tiki, viskuo, k kiti blogai kalba apie jos sn.
- Hardinai, kaip galjai? - suuko ji. - Tikjausi, kad pasi
keitei... tikjausi, kad lioveisi tyiotis i mergin... moter. Negi
pamirai, kas nutiko an kart?

214
 Trisdeimt atuntas skyrius

TESA

Nepadjo. Visai nepadjo, kad mano mama nusek paskui Tri

svetain ir kone sustaug:
- An kart? Matai, Teresa! tai kodl tau reikia bgti nuo jo. Jis
jau yra taip padars, taip ir inojau! avingasis princas vl smog!
Pavelgiau Hardin, mano pirtai nuslydo nuo uolos. Tik ne
vl. Daugiau tikrai neitversiu. Tik ne dl jo.
- Mama, buvo visai ne taip, - galiausiai itar Hardinas.
Tria met jam visiko nepasitikjimo kupin vilgsn ir nusi
luost akis, nors aaros tekjo nesustodamas.
- Hardinai, bet atrodo btent taip. A nuoirdiai negaliu
tavim patikti. Myliu tave, snau, bet ia niekuo negaliu padti.
Tai negerai, labai negerai.
Tokiomis situacijomis niekada nepajgiu itarti n odio. No
rjau kalbti, turjau pasakyti, taiau begalinis sraas potenci
aliai baisi dalyk, kuriuos Tria vardijo kaip an kart, skubiai
pralk mano mintimis ir nusine mano bals.
- Sakau, kad visai ne taip! - suriko Hardinas plaiai iskts
rankas.
- Tesa. - Tria atsisuko mane ir gietai pairjusi pasak: -
Eik su savo mama.
Gerklje pajutau gniuul.
- K? - nustebo Hardinas.

215
 - Hardinai, tu nesi jai geras. Myliu tave labiau u gyvenim,
bet negaliu tau leisti dar kart taip pasielgti. Vykdama Amerik
tikjausi tau padti...
- Teresa, - itar mano mama, - manau, mes jau pakankamai
igirdom. - Ir pamusi mano rank pridr: - Laikas eiti.
Hardinas engteljo artyn, bet mama atsitrauk ir dar stipriau
suspaud man rank.
- Tuoj pat j paleiskit, - pro sukstus dantis iko jis.
Slyv spalvos nagai sikirto man od, kol bandiau susivokti,
kas vyksta pastarsias dvi minutes. Nesitikjau, kad mama atsibels
but. Bet dar labiau nesitikjau, kad Tria usimins apie dar vien
Hardino paslapt.
Ar jis jau anksiau buvo taip pasielgs? Su kuo? Ar jis j
myljo? Ar ji myljo j? Jis sak anksiau niekada nebuvs su
skaisia mergina, sak anksiau niekada nieko nemyljs. Ar
jis melavo? Pikta kauk, kuri usiddavo, man buvo sunkiai
menama.
- Tu daugiau neturi ko svarbaus jai pasakyti, - atkirto mama.
Taiau nustebindama visus, esanius kambaryje, net ir pai
save, ltai itraukiau rank i mamos gniaut... ir atsistojau alia
Hardino. Lyg netikdamas manimi, Hardinas isiiojo. Tria ir
mano mama atrod vienodai pasibaisjusios.
- Teresa! Nekvailiok. Ateik ia! - sak mama.
Vietoj atsakymo sikibau Hardinui rank ir pasislinkau u jo.
Nelabai supratau, kodl, bet taip padariau. Turiau ieiti su mama
ar priversti Hardin papasakoti, apie k, po galais, kalba Tria. Bet
i tikrj tenorjau, kad ieit mano mama. Man reikjo keli mi
nui, valand - iek tiek laiko, - kad suvokiau, kas vyksta. A k
tik atleidau Hardinui. A k tik nusprendiau visk pamirti ir vl
bti su juo. Kodl visada paiu blogiausiu metu vies turi ilsti
kokios nors senos paslaptys?
- Teresa!
Mama eng artyn dar vien ingsn. Hardinas viena ranka
mane apkabino. Kad apgint nuo jos.
2 16
 - Palikt j ramybje, - spjo. Tada pirmyn engteljo Tria.
- Hardinai. ia jos dukt. Neturi teiss siterpti tarp j.
- Neturiu teiss? Tai ji neturi teiss nekviesta ateiti ms
but, ms sumaut miegamj! - suuko jis. A dar tviriau su
spaudiau jo rank.
- ia nra nei jos miegamasis, nei jos butas, - atkirto mano
mama.
- Yra! Matot, alia ko ji stovi? Ji nuo js slepiasi u mans kaip
u sienos, - storu pirtu Hardinas dr mam.
- Ji kvaila ir nesupranta, kas jai geriausia...
- Liaukits kalbti, lyg mans ia visai nebt! - nutraukiau
mam galiausiai atgavusi dal balso. - Mama, a esu ia ir a esu
suaugusi. Jei norsiu ia likti, tai ir liksiu, - pareikiau.
- Tesa, irdele, - gailestingu vilgsniu Tria paband prisibelsti
iki mano sins. - Manau, turtum iklausyti savo mam.
Jos permaina dr man per ird kaip idavyst. Bet a neinau,
k ji ino apie savo sn.
- Ai! - atsiduso mano mama. - Bent vienas mogus toje
eimoje msto blaiviai.
Tria perspjamai vilgteljo j.
- Poniute, man nepatinka, kaip js elgiats su savo dukterim,
todl nemanau, kad esam vienoje komandoje, nes taip nra.
Mano mama gteljo peiais.
- Vis dlto mes abi sutariam, kad mums, Tesa, reikia eiti. Tu
privalai palikti but ir niekada negrti. Jei reiks, perkelsim tave
kit mokykl.
- Ji pati gali nusprsti... - pradjo Hardinas.
- Teresa, jis apnuodijo tavo mintis - tik prisimink, k jis tau
padar. Ar tu apskritai inai, koks jis mogus? - paklaus mama.
- Mama, a j pastu, - atsakiau pro sukstus dantis.
Dabar mama savo dmes nukreip Hardin. Neinau, kodl
ji jo nebijojo - jo krtin kilnojosi, skruostai deg i pykio,
kumiai taip stipriai suspausti, kad krumpliai visikai balti. Jis
turjo bauginti j, taiau ji kuo ramiausiai itar:
217
 - Jaunuoli, jeigu ji tau rpi, nors truput, liepsi jai eiti. Tu nepa
darei nieko, tik sulugdei j. Ji nra ta pati mergait, kuri prie tris
mnesius a atveiau koled, ir tai - tavo kalt. Tu nematei jos
raudanios dien dienas dl to, k jai padarei. Tu tikriausiai links-
minaisi su kita, kai ji verkdavo, kol umigdavo. Tu j sulugdei -
kaip apskritai gali gyventi ir save paksti? Tu inai, kad anksiau ar
vliau vl j skaudinsi. Todl jei turi bent lael sins, pasakysi
jai... liepsi jai eiti su manimi.
Kambaryje speng iurpi tyla.
Tria tyliai stovjo ir paskendusi mintyse spoksojo sien, lyg
mstydama apie Hardino praeities nuodmes. Mano mama rsiai
irjo Hardin laukdama jo atsakymo. Hardinas alsavo taip
sunkiai, kad bt galjs iebti ugn. O a bandiau nusprsti, kas
laims mano vidin m - protas ar jausmai?
- A su tavim neisiu, - galiausiai itariau.
Atsakydama mano sprendim - suaugusiosios sprendim, i
nojau, nepraeisiant be pasekmi, su kuriomis teks susitaikyti, dl
kuri tursiu iksti kelis labai sunkius dalykus: nusprsti, ar ga
lsiu gyventi be vyro, kur myliu, ar ne, - mano mama tik uvert
akis. Tada a neilaikiau.
- Tu ia nepageidaujama - ir daugiau nesirodyk! - surikau
gerklje jausdama atr skausm. - Kuo save laikai, kad atsibeldei
ia ir itaip drsiai su juo kalbi? - nustmiau Hardin ir atsistojau
prieais mam akis ak. - Man nieko i tavs nereikia! Niekam ne
reikia! Todl ir esi viena po itiek met - tu iauri ir ipuikusi! Ir
niekada nebsi laiminga! - kvpusi oro nurijau ir pajutau, kokia
idivusi gerkl.
Mama irjo mane visikai pasitikdama savimi ir iek tiek
paniekinamai.
- A esu viena, nes nusprendiau bti viena. Nenoriu bti su
bet kuo - a ne tu.
- Ne a! A nenoriu bti su bet kuo! Tu beveik privertei mane
bti su Nojum - gyvenime niekada nejauiau, kad galiu rinktis! Tu

2 18
vis laik mane valdei - ir tai a tokia esu. A tokia sumauta esu! -
Ir i aki man pasipyl aaros.
Mama sudjo lpas lyg mstyt apie kak labai rimta, taiau
balsas buvo paaipus:
- Akivaizdu, kad tau bdingas priklausomybs sindromas. Gal
paveldjai i tvo?
smeigiau j pertinias akis - tikriausiai nuo tampos ir vis
blogybi, kurias norjau jai irti. I pradi kalbjau ltai, bet
paskui palau ir ibriau:
- Nekeniu tavs! A tikrai nekeniu tavs. Jis ijo tik dl
tavs. Nes negaljo tavs paksti! Ir a jo nekaltinu - i ties, geriau
jau jis bt pams...
Ir staiga pajutau Hardino deln ant savo burnos, o stiprios
rankos prispaud mane prie jo krtins.

219
 Trisdeimt devintas skyrius

HARDINAS

Vis laik galvojau, kad tik jos mama vl neskelt jai antausio. Tik
rai nemaniau, kad Tesa galt itaip gintis. Jos skruostai buvo i
raud, man per rank tekjo aaros.
Kodl jos mama visada visk turi sugriauti? Negaliu jos kal
tinti, kad pyksta, nors ir labai jos nekeniu. A tikrai skaudinau
Tes. Bet nemanau, kad j sulugdiau. Negi?
Neinojau, k daryt. vilgteljau mam iekodamas pa
galbos - jos vilgsnis man pasak, kad ji mans nekenia. Neno
rjau, kad ji suinot, k padariau Tesai. Jauiau, kad ji to neat
laikys, ypa po an vyki. Bet nesu tas pats mogus, koks buvau
tada. Dabar a visikai kitoks. A myliu Tes. Visame tame chaose,
kur sukliau, radau meil.
Tesa raudojo man rank ir stengsi mane atstumti, bet jai
neuteko jg. Jei nebiau jos uiaups, bt nutiks vienas i
dviej dalyk: arba jos mama bt rusi jai antaus ir biau tu
rjs j ustoti, arba Tesa bt pasakiusi k nors, ko paskui vis gy
venim bt gailjusis.
- Manau, jums bus geriau ieiti, - pasakiau jos mamai.
Tesa blaksi mano gniautuose ir vis spard man blauzdas. Jos
pyktis - ypa itoks - man visada kl nerim, nors dalis mans sa
vanaudikai diaugsi, kad kart jis skirtas ne man.
Tuojau bus...
inau, jos mama dl mans teisi: a jai labai blogas. Nesu
toks mogus, kokiu Tesa mane laiko, bet per daug j myliu, kad
220
leisiausi vl jos paliekamas. A k tik j susigrinau ir tikrai vl
neprarasiu. Labai tikiuosi, kad ji iklausys mane, iklausys vis is
torij. Nors nemanau, kad kas pasikeis. inau, kas bus. Nra jokios
vilties, kad ji liks su manim iklausiusi mano pasakojim. Velnias,
kodl mama kyteljo lieuv?
Palydjau Tes miegamj. Mums einant ji dar atsisuko,
bet taip sunkiai, kad atsigrm abu, todl dar kart pamatm
jos mam. Metusi mums paskutin neapykantos kupin vilgsn
ji ireik savo poir, bet a atsilaikiau. stmiau Tes ms
kambar, paleidau, skubiai udariau ir urakinau duris. Ji atsuko
mane piktas akis:
- Kodl taip padarei? Tu...
- Todl, kad btum pasakius tai, ko paskui gailtumeis.
- Kodl taip padarei? - suriko ji. - Kodl nutildei mane? A
tiek daug norjau pasakyt tai kalei, ir ne tik apie... a net nega
ljau... - ir m trankyti kumiais man krtin.
- Ei... ei... nusiramink. - Dabar savo pykt motinai ji nukreip
mane; inau, kad taip.
Sumiau jos veid ir nykiais velniai perbraukiau skruostus,
kad apsiraminusi irt man akis.
- Nusiramink, maute, - pakartojau.
Raudonis skruostuose inyko ir ji ltai linkteljo.
- Pairsiu, ar ji jau ijo, gerai? - tyliai pasakiau, beveik su
nibdjau. Tesa vl linkteljo ir atsisdo ant lovos.
- Paskubk, - sak man.
js svetain radau Tesos mam vien, vaiktinjani. Ji pa
velg mane grietai, lyg grob pajutusi laukin kat.
- Kur ji? - paklaus.
- Ji neateis. Ieikit ir daugiau ia negrkit. A rimtai, - i
koiau pro dantis.
- Tu man grasini? - pakl antak.
- Supraskit, kaip norit, bet laikykits nuo jos kuo toliau.
Toji isiiustijusi, santri ir manieringa moteris klastingai ir
atiauriai pavelg mane - tokiu vilgsniu iri tik Deiso utv.
221
 - ia tik tavo kalt, - ramiai itar ji. - Tu iplovei jai sme
genis, ji nebesugeba pati mstyti. A inau, ko tu sieki. Gyvenau
su tokiu vyru kaip tu. Nuo tos dienos, kai susitikot, inojau, kad i
tavs gero nelauk. Turjau priversti Tes susikeisti kambarius, kad
to ivengtume. Joks vyras dabar nenors jos po ito... po tavs. Tik
pairk save, - mosteljo ranka ir pasuko prie dur. Palydjau
j iki priekambario.
- Jei ji turs rinktis, ji visada pasirinks mane - ne jus, ne k
nors kit.
Tesos mama apsisuko ir engteljo artyn.
- Tu tonas ir a taip visko nepaliksiu. Ji mano dukt ir tau ji
gerokai per gera.
Kelis kartus linkteljau ir abejingai pavelgiau j.
- Pasistengsiu tai prisiminti, kai inakt pasinersiu js
dukter.
Nuo i odi ji aikteljo. Pakl rank man smogti, bet su
iupau j u rieo ir mandagiai nuleidau. Niekada nemuiu jos ar
kitos moters, bet neleisiu, kad ir mane mut.
Kuo maloniausiai nusiypsojau, grau but ir prie pat jos
nos utrenkiau duris.

2 22
 Keturiasdeimtas skyrius

HARDINAS

Akimirk stovjau atrms galv duris, o apsisuks svetainje pa

maiau mam su puodeliu kavos rankose irini j mane uverk
tomis akimis.
- Kur buvai? - paklausiau.
- Vonioje, - atsak drebaniu balsu.
- Kaip galjai liepti Tesai ieiti? Palikti mane? - paklausiau. i
nojau, kad ji nusimins, bet to jau buvo per daug.
- Todl, Hardinai... - atsiduso ji ir ikl rankas, lyg tai bt
akivaizdu, - kad tu nesi jai geras. Ir pats inai, kad nesi. Nenoriu
matyti, kad jai bus tas pat, kas Natali ar kitoms, - papurt galv.
- Mama, ar sivaizduoji, kas man bus, jeigu ji mane paliks? Ne
manau, kad nesupranti... a negaliu be jos. inau, kad nebuvau jai
geras ir kiekvien miel kart j pavelgs gailiuosi dl visko, k
jai padariau. Bet a galiu jai bti geras. inau, kad galiu. - Nujs
svetains vidur miau ingsniuoti pirmyn ir atgal.
- Hardinai... ar dabar tu tikrai sau nemeluoji?
- Ne, mama... - nuleidau galv, kad ilaikyiau ramyb. -
Man tai ne aidimas - tikrai ne kart. A myliu j, i tikrj
myliu. - Pavelgiau savo ger, miel mam, kuri, inau, turjo
daug k gyvenime iksti. - A myliu j labiau nei pajgiau ap
sakyt, nes ir pats to nelabai suvokiu. Nemaniau, kad kada nors ga
lsiu taip mylti ar apskritai galsiu mylti. A tik inau, kad ji yra
vienintel mano laims akimirka. Jeigu ji mane paliks, neitversiu.
Neigyvensiu, mama. Ji yra vienintel mano galimyb nugyventi

223
gyvenim ne vienam. Neinau, k tokio padariau, kad nusipelniau
jos - inau, kad nieko, - bet ji mane myli. Tu inai, k reikia,
kai kakas tave myli nepaisydamas visko, k esi padars? Ji tikrai
per gera man ir ji mane myli. O a neturiu menkiausio supratimo,
kodl.
Atbula ranka mama nusiluost akis ir sekund patyljo. Buvo
sunku, bet pasakiau:
- Mama, ji visada buvo su manim. Ji visada man atleido, net
kai nereikjo. Ji visada sakydavo ties. Ji ramindavo mane, net rei
kalaudavo - ji privert mane norti bti geresniu mogumi. inau,
kad esu bjauryb, gerai inau. Pridirbau daug unybi, bet Tesa
negali mans palikti. Daugiau nebenoriu bti vienas ir daugiau
nieko nemylsiu - tik ji man skirta. inau tai. Mama, ji didiausia
mano nuodm ir a diaugsiuosi bti prakeiktas dl jos.
Baigs kalbti atsikvpiau ir pamaiau, kad mamos skruostai
vl lapi. Bet dabar ji neirjo mane. Ji isipt nos ir velniai
tar:
- Einu truput pasivaikioti... paliksiu jus vienus.
Nujusi prie dur pasim batus, palt ir ijo. Jauiausi
nekaip, nes per Kias jai nelabai yra kur eiti, ypa sningant, bet
dabar btinai turjau pabti su Tesa vienas. Vos tik mama ijo pro
duris, per kambar nupdinau tiesiai pas j.
- K tu pasakei... dabar... ar tikrai? - paklaus ji pro aaras.
- Juk inai, kad taip, - atsakiau.
Tesos lp kampuiai pakilo, ji prisiartino tuos kelis ingsnius
ir padjo rank man ant krtins.
- Man reikia inoti, k esi padars.
- inau... tik paadk man, kad pasistengsi suprasti...
- Papasakok, Hardinai.
- Ir kad suprasi, jog visikai tuo nesididiuoju.
Ji linkteljo, o a eidamas su ja prie sofos giliai kvpiau.
Nesivaizduoju, nuo ko dabar pradt.

224
 Keturiasdeimt Ipirmas skyrius J

TESA

Hardinas buvo iblyks. Tryn rankas kelius. Brauk plaukus.

Pairjo lubas, paskui grindis. Ko gero, giliai savyje jis norjo,
kad ie dalykai aminai vilkint ms pokalb. Bet galiausiai pra
djo.
- Namie turjau kompanij sumaut draug. Jie buvo panas
Deis, manyiau... Mes aisdavom t pat... aidim, sakyiau.
Irinkdavom mergin - irinkdavom mergin vienas kitam - ir
irdavom, kuris pirmas idulkins savik.
Man susuko vidurius.
- Laimtojui kit savait tekdavo kariausia pupa, be to, dar
ddavom pinig...
- Kiek savaii? - apgailestaudama paklausiau. Nenorjau
inoti, bet privaljau inoti.
- Prajo vos penkios savaits, kol ta mergina...
- Natali, - pasakiau suvedusi galus. Hardinas irjo pro lang.
- Taip... Natali buvo paskutin.
- K tu jai padarei? - paklausiau su siaubu laukdama atsakymo.
- Trei savait... Deimsas pagalvojo, kad Martinas meluoja,
todl pasil surinkti rodymus...
rodymai. is odis mane aminai persekios. Mintyse ikilo
kruvina paklod, o ird surakino skausmas.
- rodymai ne tokie patys... - jis suprato, k pagalvojau. - Nuo
traukos...
- Nuotraukos? - man atvipo andikaulis.
225
 - Ir raas... - pridr Hardinas usidengs veid savo dide
lmis rankomis.
raas?
- Tu raei seks su kakuo? Ar ji inojo? - paklausiau. Bet at
sakymas buvo aikus dar jam nepapurius galvos. - Kaip tu galjai?
Kaip tu galjai padaryti tok dalyk? - pravirkau.
Skaudiai dr mintis, kad Hardino visai nepastu. Turjau
praryti tul, kuri kilo man gerkl. Instinktyviai puoliau tolyn nuo
Hardino ir jo akyse pamaiau kanios nuojaut.
- Neinau... Man buvo nesvarbu. Pramoga... Na, gal ne visai
pramoga, bet visikai tas pat.
Jo nuoirdumas pervr mane ir staiga miau ilgtis t dien,
kai jis visk nuo mans slp.
- Kas nutiko Natali? - iurkiai paklausiau luostydamasi
akis.
- Kai Deimsas pamat jos ra... Jis usinorjo pats j i-
dulkint. O kai Natali j atstm, t ra parod visiems.
- Dieve mano! Varg mergina. - Man buvo baisu dl to, k jie
jai padar, k jai padar Hardinas.
- raas paplito taip greitai, kad jos tvai visk suinojo n
dienai neprajus. Jos eima buvo labai takinga Banyios ben
druomenje... todl jiems labai nepatiko. J imet i nam, o kai
gandai pasklido, ji neteko stipendijos privaiame universitete, ku
riame turjo nuo rudens studijuoti.
- Tu j sulugdei, - tyliai itariau.
Hardinas sulugd merginos gyvenim taip, kaip grasinosi su
lugdyti manj. Ar mans laukia tas pat? Ar a jau kaip ji? Pai
rjau j.
- Sakei, kad anksiau nesi buvs su nekalta mergina.
- Ji nebuvo nekalta. Ji jau buvo permiegojusi su vienu vaikinu.
Bet dl to mama ir atsiunt mane ia. Namuose visi apie tai inojo.
rae mans nebuvo. Na, jame a j dulkinau, bet mans nebuvo
matyti. Tik kelios tatuiruots ant rankos. - Hardinas kumiu pa
tryn kitos rankos deln. - I j mane ir paino...
226
 Man svaigo galva.
- K ji pasak suinojusi, k padarei?
- Ji pasak, kad mane simyljo... ir paklaus, ar galt pagy
venti mano namuose, kol susiras kit viet.
- Ar leidai?
Hardinas papurt galv.
- Kodl?
- Todl, kad nenorjau. Nieko jai nejauiau.
- Kaip gali taip abejingai kalbti? Negi nesupratai, kaip su ja
pasielgei? Tu j apgavai. Myljaisi su ja ir rainjai. Parodei savo
draugams - i esms mokyklai - ir per tave ji neteko stipendijos ir
eimos! Ir tu nejutai n lao uuojautos, nors ji daugiau neturjo
kur eiti? - surikau ir atsistojau. - Kur ji dabar? Kas jai nutiko?
- Neinau. Nebandiau aikintis.
iurpiausias dalykas - abejingas ir atsainus Hardino poiris.
Tai lyktu. Supratau model, pamaiau panaum tarp Natali ir
savs. A irgi dl Hardino buvau likusi gatvje ir neturjau kur
eiti. Dl Hardino susipykau su mama. Jauiau, kad jis naudojasi
manimi, lyg aisdamas kakok klaik aidim.
Hardinas irgi stovjo, bet per kelis ingsnius nuo mans.
- Dieve mano... - miau drebti visu knu. - Tu mane irgi
jraei? K?
- Ne! Po velni, ne! Niekada itaip su tavim nepasielgiau!
Tesa, prisiekiu Dievu, kad ne.
Nors nereikjo, bet dalis mans nuoirdiai tuo patikjo, bent
jau tuo.
- Kiek buvo kit? - paklausiau.
- Ko kit?
- Kit ra?
- Tik Natali... kol atvykau ia.
- Vl padarei t pat! Po to, kai taip pasielgei su ta varge
mergina, vl padarei t pat! - surikau.
- Kart... Deno seseriai, - atsak.
Deno seseriai?
227
 - Savo draugo Deno? - netiktina. - tai, apie k kalbjo
Deisas, kai muts!
Buvau visai pamirusi Deno ir Hardino mutynes, bet Deisas
usimin apie ankstesnius nesutarimus tarp j.
- Kodl taip padarei? Juk jis tavo draugas. Ir visiems parodei?
- Ne, nerodiau niekam. Nusiuniau Denui ekrano uskland
ir itryniau... neinau, kodl taip padariau, tikrai. Jis buvo tikras
iknius ir liep man nelsti prie jos, kai pirm kart atsived su
savim. Todl labai usinorjau j idulkinti, kad j iduriau. Tesa,
jis vis tiek subingalvis.
- Negi nematai, kaip viskas sumauta? Koks gyvulys esi? - rkiau.
- inau. inau, Tesa!
- Maniau, kad laybos dl mans buvo blogiausia, k esi pa
dars... bet, Dieve mano, tai dar blogiau.
Natali istorija mans neskaudino taip labai, kaip naujiena apie
Hardino ir Zedo laybas, bet buvo dar niekingesn ir lyktesn.
Ji privert mane suabejoti viskuo, k inau apie Hardin. Aiku, jis
nra tobulas - toli grau, - bet ia jau visikai nesuvokiama gda.
- Tesa, tai buvo iki tavs - tai mano praeitis. Praau, tegu taip
ir lieka, - maldavo jis. - Dabar a visai kitas mogus - tu padarei
mane geresn.
- Hardinai, ar tu visai nesijaudini dl to, k padarei toms mer
ginoms? Nejaugi nesijauti kaltas?
- Jauiuosi.
Pakliau galv ir panairavau j.
- Tik todl, kad dabar a inau. - Jis nesiginijo, todl pakar
tojau savo nuomon: - Tau jos visai nerpi, n viena!
- Tu teisi! Nerpi - man nuoirdiai jas visas nusispjaut, i
skyrus tave! - rikteljo Hardinas.
- Hardinai, to jau per daug! Net ir man... laybos, butas, mu
tyns, melas, susitaikymas, mano mama, tavo mama, Kaldos -
visko sumautai per daug. A dar nespjau atsikvpti nuo it...
it nesmoni. Vos tik susitaikau su vienu dalyku, tuojau ilenda

228
antras. Dievas ino, k dar esi padars! - miau verkti. - Juk a
visai tavs nepastu.
- Ne, Tesa, pasti! Tu mane pasti. Ten buvau ne a - a esu
ia. Dabar esu a. A tave myliu! Padarysiu dl tavs visk, kad
pamatytum, jog ia a tikras: yyras, kuris myli tave labiau u gy
venim, vyras, kuris oko per vestuves ir irjo, kaip miegi, vyras,
kuris negali pradti dienos be tavo buinio, vyras, kuris geriau
mirs, negu gyvens be tavs. tai toks a esu. Bk gera, nesugriauk
visko. Praau, maute.
alios jo akys blizgjo. Mane paveik jo odiai, bet ne iki
galo. Hardinas engteljo artyn, o a atsitraukiau. Turiu blaiviai
apmstyti. Pakliau rank.
- Man reikia laiko. Dabar man visko per daug.
Hardinas nuleido peius, atrod, kad jam palengvjo.
- Gerai... gerai... galvok, kiek nori.
- Toliau nuo tavs, - paaikinau.
- Ne...
- Taip, Hardinai. Negaliu galvoti, kai tu esi alia.
- Ne, Tesa, tu negali ieiti, - sak.
- Tu man neaikinsi, k a turiu daryti ar ko neturiu daryti, -
irkteljau. Jis atsiduso, panr pirtus plaukus ir stipriai pa
temp i akn.
- Gerai... gerai... Tada a ieisiu. Tu lik ia.
Norjau ginytis, bet i tikrj nenorjau ieiti. Jau gana gy
venau viebui kambariuose, o rytoj Kaldos.
- Griu ryte... nebent tau reiks daugiau laiko, - pasak Har
dinas.
Apsiav batus ir jau siek rakteli, tik staiga suprato, main
pasim jo mama.
- Imk mano, - pasiliau.
Jis linkteljo ir prisiartino prie mans.
- Nereikia, - pasakiau ir itiesiau rankas prieais. - Be to, tu
dar su piama.

229
 Jis susirauk ir pavelg emyn, tada nujo miegamj ir po
poros minui pasirod visikai apsirengs. Eidamas stabteljo ir
pavelg man akis.
- Tik praau prisiminti, kad myliu tave ir kad pasikeiiau, -
pakartojo dar kart ir ijo paliks mane vien bute.

230
 Keturiasdeimt antras skyrius

TESA

Po galais, k a darau?
Nujau miegamj ir atsisdau ant lovos krato. Man pa
sidar bloga nuo visko. inojau, kad Hardinas anksiau nebuvo
geras mogus, inojau, kad yra dalyk, kuriems iaikjus neap
sidiaugiau. Bet i vis dalyk, apie kuriuos, mano manymu,
kalbjo Tria, is niekada niekada nebuvo atjs man galv. Jis
siaubingai, bjauriai iniekino t mergin ir visai nejuto sins
grauimo - ir dabar vargu ar jauia.
Stengiausi kvpuoti ltai, bet veidu tekjo aaros. Blogiausia -
kad inau jos vard. Tai dalis lyktumo, kitaip ji tiesiog bt
mergina ir tiek, galiau apsimesti, kad jos n nebuvo. inant, kad
jos vardas Natali, man kilo daug visoki mini. Kaip ji atrodo? K
ketino studijuoti kolede, kol Hardinas pradangino jos stipendij?
Ar turjo broli ir seser? Ar jie mat ra? Ar biau kada nors
tai suinojusi, jeigu Tria nebt usiminusi?
Kiek kart jiedu myljosi? Ar Hardinui patiko?.. inoma, kad
patiko. Juk tai seksas ir akivaizdu, kad Hardinas turjo jo daug. Su
kitomis merginomis. Su daug kit mergin. Ar po to jis likdavo
nakvoti pas Natali? Kodl a pavydiu Natali? Man turt bti jos
gaila, o ne pavydu, kad buvo susidjusi su Hardinu. Imeiau tas
kvailas mintis i galvos ir grau prie Hardino - koks mogus jis yra?
Gal reikjo j sulaikyti ir pasikalbti? A visada bgu arba, kaip
syk, liepiu jam ieiti. Bet svarbiausia, kad bdamas alia jis i
blako visas mano dvejones.

231
 Labai noriau inoti, kas nutiko Natali, kai Hardinas su
lugd jos gyvenim. Jausiausi daug geriau, truput, jeigu i
noiau, kad dabar ji yra laiminga ir jai puikiai sekasi. Noriau
turti draug, su kuria galiau pasikalbti apie visa tai, kas jai
nutiko, kuri galt man duoti ger patarim. Bet jei ir turiau,
negaliau atskleisti neapdairaus Hardino poelgio. Nenoriu, kad
kas nors inot, k jis padar toms merginoms. inau, kvaila j
teisinti, nes jis to nenusipeln, bet negaliu kitaip. Nenoriu, kad
kas nors galvot apie j blogiau, nei jis jau galvoja apie save.
Atsirmiau pagalv ir sispoksojau lubas. Vos spjau atsi
gauti... na, vis dar bandau atsigauti po Hardino niekybs laimti
laybas dl mans - ir tai, praom! Natali ir dar keturios kitos
merginos, nes jis sak, kad ji buvo penkt savait. Paskui Deno
sesuo. Toks jo gyvenimas, taip jis gyvena - ar jis gali liautis taip
gyvens? Kas man bt nutik, jeigu jis nebt mans simyljs?
inau, kad mane myli - jis tikrai mane myli. A tai inau.
Ir a j myliu nekreipdama dmesio visas klaidas, kurias jis
daro ir kurias padar praeityje. Matau, kad jis keiiasi, matau jo
permain netgi per prajusi savait. Jis niekada nereik savo
jausm taip, kaip tai padar iandien. Tik labai noriau, kad jo
graiojo prisipainimo neugot koks lyktus netiktumas.
Jis sak, kad esu vienintel jo viltis bti laimingam, vienintel
galimyb nugyventi gyvenim ne vienam. Koks lidnas parei
kimas. Koks teisingas pareikimas. Niekas taip jo nemyls, kaip
a. Ne dl to, kad jis nevertas bti mylimas, o dl to, kad niekas
niekada nepains jo tokio, kok j pastu a. Painojau. Vis dar
pastu? Man sunku apsisprsti, bet noriu tikti juo, tikruoju juo.
Dabar jis nra tas pats mogus, koks buvo prie kelis mnesius.
Jis man sukl daug skausmo, bet kartu ir daug kart buvo
geras. Smarkiai pasisteng bti toks, kok norjau j matyti. Jis
gali pasikeisti; a maiau jo pokyius. Kartais pagalvoju, kad
laikas ir man prisiimti dal kalts - ne u tai, k jis padar Natali,
o u tai, kad jam sunku, nes pokyiams reikia laiko, ir niekas
negali itrinti savo praeities. Tai, k jis padar, yra neapsakomai
232
blogai, bet kartais pamirtu, kad jis yra piktas, vienias mogus,
kuris iki iol nieko nemyljo. Jis myli savo mam, savaip, gal taip
pat, kaip mons paprastai myli savo tvus.
Bet a pavargau. Pavargau bti su Hardinu. Ms santykiai
i pradi primin spynes - auktyn emyn: ia jis iaurus,
ia mielas, ia vl iaurus. Dabar ms santykius siterp kai
kas nauja, tik blogiau. Daug blogiau. A j palieku, tada grtu,
paskui vl palieku. Negaliu nuolat blakytis - mes negalim nuolat
blakytis. Neitversiu, jeigu jis dar k nors slepia - a jau dabar
vos tvardausi. Man jau gana paslapi, gana skausmo, gana isi
skyrim. Buvau pratusi visk planuoti - apskaiiuoti, apgalvoti
kiekvien gyvenimo smulkmen. Kol sutikau Hardin. Jis apvert
mano gyvenim auktyn kojomis, ir ne visada gera. Ir dar jis
padar mane laiming - gyvenime nesu buvusi laimingesn.
Mes privalom bti kartu ir pasistengti pamirti tuos blogus
dalykus, kuriuos jis padar, arba a turiu visk baigti ir nieko
nepamirti. Jeigu j paliksiu, tursiu ivaiuoti i ia, labai toli.
Tursiu atsikratyti vis prisiminim apie gyvenim su juo arba
niekada negalsiu toliau ramiai gyventi.
Ir staiga suvokiau, kad lioviausi verkti - idivusios aaros
paskelb nuosprend. Skausmas, kuris kyla nuo minties j palikti,
yra daug didesnis u skausm, kur jis man sukl.
A negaliu jo palikti. inau, kad negaliu.
Suprantu, kad tai apgaltina, bet negaliu gyventi be jo. Su
niekuo niekada gyvenime negalsiu jaustis taip, kaip jauiuosi su
juo. Jis man skirtas, a skirta jam. Negaliu jo palikti. Man reikia
pagalvoti ir a galvosiu, bet jau dabar noriu, kad jis grt. Ar
meil visada yra tokia? Tokia aistringa ir tokia velnikai skaudi?
Neturiu patirties ir negaliu palyginti.
Igirdusi atsidarant laukujes duris, atsikliau nuo lovos ir
nuskubjau svetain. Bet nusivyliau pamaiusi ne Hardin, o
Tri. Ji pakabino Hardino raktus ir nusiav snieguotus batus.
Neinojau, k jai pasakyt, nes ji liep man vaiuoti kartu su savo
mama.
233
 - Kur Hardinas? - paklaus ji jusi virtuv.
- Jis ijo... nakiai, - paaikinau. Tria atsisuko mane.
- Aha.
- Jeigu jam paskambinsit, jis tikriausiai pasakys, kur yra, jei
nenorit likti ia... su manim.
- Tesa, - tar ji, aikiai rinkdama odius, bet nuoirdiai, -
atsipraau u visk, k pasakiau. Nenoriu kad galvotum, jog nieko
tau nejauiu - taip tikrai nra. Tik norjau apsaugoti tave nuo to,
k Hardinas gali padaryti. Nenoriu, kad tau...
- Baigtsi kaip Natali?
Pamaiau, kad prisiminimai jai nemalons.
- Jis tau papasakojo?
- Taip.
- Visk? - jos balse igirdau abejon.
- Taip. Apie ra, nuotraukas, stipendij. Visk.
- Ir tu vis dar ia?
- Pasakiau jam, kad man reikia laiko ir erdvs. Taip, a ia. Ir
niekur neisiu.
Tria linkteljo ir mudvi susdom prie stalo, viena prie kit.
Kai ji pavelg mane iplstomis akimis, supratau, k pagalvojo,
todl pasakiau:
- inau, kad jis padar baisi dalyk, apgailtin dalyk, bet
tikiu juo, kai sako, kad pasikeit. Jis jau nebe tas mogus.
Tria susidjo rankas.
- Tesa, jis mano snus ir a j myliu, bet turi labai gerai pa
galvoti. Jis su tavim pasielg taip pat, kaip jau buvo pasielgs
anksiau. inau, kad jis tave myli - dabar man tai aiku, - tik bijau,
kad blogis jau padarytas.
Dkinga linkteljau jai u nuoirdum. Ir atsakiau:
- Ne, nepadarytas. Na, i tikrj blogis padarytas, bet jis nra
nepataisomas. Ir tai yra mano sprendimas suvokti, kaip susitaikyti
su jo praeitimi. Ir jeigu naudosiu jo praeit prie j, kaip jis gyvens
toliau? Ar jis daugiau negali bti vertas meils? Ko gero, manot,

234
jog esu naivi ir kvaila, kad nuolat jam atleidiu, bet a myliu js
sn ir tiesiog negaliu be jo gyventi.
Tria velniai pliaukteljo lieuviu ir papurt galv.
- Tesa, nemanau, kad esi tokia. Jeigu k - tavo atlaidumas rodo
brand ir gailestingum. Mano snus nekenia savs, visada ne
kent, ir maniau, kad taip ir neks, bet sutiko tave. Patyriau pae
minim, kai tavo mama papasakojo, kaip jis pasielg su tavimi, ir
dl to man labai gaila. Neinau, kada suklydau ir kada Hardinas
pasuko neteisingu keliu. Stengiausi bti geriausia motina, kokia tik
sugebjau, bet buvo labai sunku, nes jo tvo nebuvo alia. Turjau
daug dirbti ir negaljau skirti jam tiek dmesio, kiek reikjo. Gal
tada jis bt imoks gerbti moteris.
Supratau - jeigu ji iandien nebt isikalbjusi, dabar verkt.
Ji jauia labai didel kalt, todl norjau j paguosti.
- Jis toks ne dl js kalts. Manau, ia daug reikia jo jausmai
tvui ir draugai, su kuriais buvo susidjs. Labai stengiuosi dl
abiej dalyk. Tik praau, nekaltinkit savs. Js dl nieko nekalta.
Tria pasilenk per stal ir a itiesiau jai savo rankas. Pamusi
jas, pasak:
- Tu neabejotinai esi pats gerairdikiausias mogutis, kok su
tikau per visus savo trisdeimt penkerius metus.
- Trisdeimt penkerius? - pakliau antakius.
- Ei, nekreipk dmesio. Man galima, aiku? - nusiypsojo ji.
- inoma, - nusijuokiau.
Prie dvideimt minui raudojau ir neinojau, k daryt, o
dabar juokiuosi su Tria. T akimirk, kai nutariau Hardino praeit
palikti praeityje, pajutau, apimant ramyb.
- Gal man reikt jam paskambint ir pasakyt, k nuspren
diau? - paklausiau.
Tria palenk galv on ir ypteljo.
- Manau, jam bus naud iek tiek pasikankinti.
Mintis j pakankinti nebuvo patraukli, bet jis tikrai turi ap
galvoti visk, k padar.

235
 - Gal ir taip...
- Manau, jis turi suprasti, kad blogas pasirinkimas sulaukia
pasekmi. - Trios akys ybteljo: - Gal a paruoiu vakarien, o
tada jau galsi atleisti Hardino kaltes.
Diaugiuosi, kad jos humoro jausmas ir patarimai iblak
mano niri painiav dl Hardino praeities. Noriu visk pamirti
ar bent pabandyti, bet jis turi inoti, kad itaip elgtis nra gerai.
Ir a turiu inoti, ar dar koki nors jo praeities demon nelaukia
mans ateityje.
- Ko nortum?
- Tiks bet kas. A galiu padti, - pasisiliau, bet ji papurt
galv.
- Pailsk, kiek tik gali. Tau buvo ilga diena, dl Hardino... ir
tavo mamos.
- Taaaip... su ja sunku, - uveriau akis.
Tria nusiypsojo ir atidar aldytuv.
- Sunku? A pasakyiau kit od, bet ji tavo mama...
- Ji ta i k raids, - pasakiau nenordama itarti to odio
prie Trios.
- O taip, ji kal. A pasakiau u tave, - nusikvatojo Tria, o a
jai pritariau.

Pietums Tria paruo paplotli su vitiena, mudvi trumpai nek

teljom apie Kaldas, or ir visa kita, iskyrus tai, k a galvoju apie
Hardin.
Galiausiai pajutau, kad nebegaliu tverti jam nepaskambinusi ir
nepapraiusi tuojau grti namo.
- Kaip manot, gal jis jau pakankamai pasikankino? - pa
klausiau nenordama pripainti, kad skaiiuoju minutes.
- Ne, bet tai ne mano sprendimas, - atsak jo motina.
- A privalau.
Ijau i virtuvs paskambinti Hardinui. Jis atsiliep aikiai nu
stebs.
- Tesa?
236
 - Hardinai, turim daug k aptarti, tad noriau, kad grtum
namo pasikalbti.
- Jau? Taip... taip, inoma! - suskubo jis. - A tuojau bsiu.
- Gerai, - pasakiau ir baigiau pokalb.
Neturiu daug laiko viskam apgalvoti, kol jis parvaiuos. Reikia
laikytis ir duoti jam suprasti, jog pasielg blogai, bet a vis tiek j
myliu.
Laukdama ingsniavau pirmyn ir atgal altomis plytelmis.
Madaug po valandos, kaip atrod, atsidar durys ir koridoriuje
igirdau jo ingsnius. Kai atsidar durys, man tkstantj kart su
skaudo ird. Akys itinusios ir paraudusios. Jis neitar n odio.
Taiau prijo ir padav ma daikiuk. Laik? irjau, kaip jis
sugniauia mano kumt su popieriaus lapu.
- Paskaityk itai ir tada galutinai apsisprsk, - velniai itar
jis.
Ir greitai pabuiavs man smilkin nujo svetain.

237
 Keturiasdeimt treias skyrius

TESA

Ivyniojus popieri man akys isiplt i nuostabos. Visas lapas

i abiej pusi buvo juodai prikeverzotas. Laikas - ranka raytas
Hardino laikas.
Beveik bijojau skaityti... bet inojau, kad privalau.

Tesa,
nesu labai ratingas, kai reikia nupasakoti savo igyve-
nimuSy todl kai k pavogsiu i pono D ario, kuriuo tu taip
aviesi. Raau neturdamas tikslo tave skaudinti ar pats nu
sieminti, tik noriu priminti svajones, kuri dl ms abiej
laims negalim taip greitai pamirti. Labai stengiausi, bet ne
mano bdui rayti ir skaityti itokius laikus. Beje, praau
tavo atleidimo, kad taip laisvai reikalauju tavo dmesio;
tavo jausmai, inau, nenors to daryti, bet man reikia tavo
teisingumo...
Pripastu, kad gerokai susimoviau ir kad jokiu bdu
nesu tavs vertas, bet praau - ne, maldauju - tavs prisi
minti visk, k esu padars. inau, kad praau per daug,
kaip visada, ir labai dl to atsipraau. Jei galiau visk
grinti, taip ir padaryiau. inau, kad pyksti ir esi nusi
vylusi manim, ir tai mane udo. Bet, uuot atsiprainjs
u tai, koks esu, geriau papasakosiu apie save tok, kokio
niekada nepainojai. Pradsiu nuo to, k prisimenu - nors
bt ir daugiau k pasakot, bet prisiekiu, kad nuo ios
238
dienos nenoriu nieko nuo tavs slpti. Kai buvau madaug
devyneri, pavogiau kaimyno dvirat ir sulauiau rat, o
paskui pamelavau. Tais paiais metais kamuoliu idauiau
svetains lang ir vl pamelavau. Apie mam ir karikius
jau inai. Netrukus mano tvas ijo ir a dl to tik apsi
diaugiau.
Neturjau daug draug, nes buvau iknius. Kabinda-
vausi prie savo amiaus vaik, danai. Galima sakyti, kiek
vien dien. Mamai buvau tikra raktis - tik pernai jai
pasakiau, kad j myliu. Iki dabar visus erzinu ir nervinu;
neivardysiu visko, bet inok, visko yra daug. Apie trylika
ms - a su draugais - silaum vaistin netoli ms
nam irpavogm, kas papuol. Neinauy kodl tai padarm,
bet kai sugavo vien mano draug, prigsdinau j prisiimti
vis kalt ir jis tai padar. Pirm cigaret surkiau trylikos.
Buvo tikras das, kosjau gal deimt minui. Daugiau ne
rkiau, kol pradjau traukti ol, bet ir su ja baigta.
Keturiolikos praradau nekaltyb su vyresnija savo
draugo Marko seserimi. Ji buvo septyniolikos ir liundra.
Buvo labai nepatogu, bet man patiko. Ji miegojo ne tik su
manim, bet ir su visais ms draugais. Po ito sekso iki pen
kiolikos nieko neturjau, o paskui negaljau liautis. Vaka
rliuose kabindavau visas merginas i eils. Nuolat meluo
davau apie savo metus, o merginos buvo lengvai prieinamos.
N vienai a nepatikau, o a lygiai taip pat djau ant j.
Tais paiais metais pradjau rkyti ol ir rkiau danai.
Tuo pat metu miau ir gerti. Su draugais vogdavom grimus
i tv ar i kur pavykdavo. Taip pat miau daug mutis.
Kelis kartus buvau gavs kail, bet daniausiai laimdavau.
Visada buvau baisiai piktas - visada - ir jausdavausi pa
tenkintas, kai k nors skaudindavau. Su kitais mudavausi
vien dl malonumo. Daugiausia tekdavo vaikinui, vardu Ta-
keris, i neturtingos eimos. Jis vilkdavo visai senus ir nu
triuusius drabuius, o a visaip i jo tyiodavausi. Raikliu
239
 pripaiydavau jo markinius, kad matytsi, jog kelis kartus
velkasi juos neskalbtus. inau, tai bjauru.
Vien dien pamaiau j einant ir tik iaip sau kumte
ljau pet. Jis siuto ir ivadino mane iknium, todl j pri-
muiau. Sulauiau jam nos, o jo mama neigaljo nuvesti
jo pas gydytoj. Po to vis tiek i jo tyiodavausi. Po keli
mnesi jo mama mir ir jis pateko pas turtingus globjus.
Jam pasisek. Vien dien jis mane pralenk. Buvo mano
eioliktas gimtadienis, o jis pravaiavo naujutle maina.
Tuomet baisiai siutau ant jo ir norjau sutiks dar kart su
lauyt nosy bet dabar prisimins dl jo diaugiuosi.
Praleidiu eioliktus metus, nes per juos tik griau,
svaiginausi ir muiausi. Ties sakant, taip prajo ir septy
niolikti. Nuvariau kelias mainas, idauiau kelis langus.
Atuoniolikos susipainau su Deimsu. Jis buvo kietas, nes
djs ant visko, net ant mans. Grm kiekvien dien, ms
gauja. Kiekvien vakar grdavau namo girtas ir apsivem-
davau ant grind, o mama turdavo visk ivalyti. Beveik
kiekvien nakt k nors sulauydavau... Mes turjom ma
savo gauj ir niekas prie mus neokdavo. Visi inojo.
Prasidjo aidimai, apie kuriuos tau pasakojau, ir inai,
kas nutiko Natali. Tai buvo blogiausia - prisiekiu. inau,
piktiniesi, kad nesirpinu, kas jai nutiko. Neinau, kodl
man nerpjo, bet nerpjo. Tik dabar, atvaiavs tui
viebuio kambar, pagalvojau apie Natali. Vis tiek nesi
jauiu taip blogai, kaip turiau, bet pagalvojau - o jeigu kas
nors taip bt pasielgs su tavim? Vien tik pagalvojus apie
tave Natali vietoje, man norisi kaukti. Buvau bjaurus, labai
bjaurus, kad taip su ja pasielgiau. Viena mergina, Melisa,
buvo prilipusi prie mans, bet i to nieko neijo. Ji buvo at
grasi ir daug rkavo. Visiems papasakojau, kad ji nevari, ten
apaioje... todl visi j atstm ir daugiau ji prie mans ne
lindo. Vien kart buvau suimtas u girtuokliavim vieoje
vietoje. Mama dl to siuto ir paliko mane per nakt policijos
240
nuovadoje. O kai iaikjo ta nesmone apie Natali, jai buvo
gana. siutau jai usiminus, kad isis mane Amerik. Ne
norjau palikti savo gyvenimo namuose, kad ir koks jis buvo
sumautas - a irgi toks buvau. Bet kai per vent su kakuo
mirtinai susimuiau prieais mini moni, mama neatlaik.
Pateikiau praym universitet ir, inoma, patekau.
Baisiausiai pykau, kad reikia vaiuoti Amerik. Visko
nekeniau. Pykau, kad reiks bti alia tvo, prie kur vis
laik maitavau, griau ir veniau student bendrabutyje.
Stef sutikau pirm. Pakabinau j vakarlyje, o ji supa
indino su kitais savo draugais. Labiausiai susidraugavom
su Neitu. Denas ir Deisas - tikri ikniai, o Deisas - aps
kritai visikas. Apie Deno seser jau inai, todl i viet
praleisiu. Buvo dar kelios merginos, kurias nuo tada idul
kinau, bet ne tiek daug, kiek tavo vaizduot priskaiiavo.
Po to, kai mudu pasibuiavom, vien kart tikrai permie
gojau su Mole, bet tik dl to, kad negaljau liautis apie tave
galvoti. Niekaip negaljau imesti tavs i galvos, Tesa. Vis
laik galvojau tik apie tave. Maniau, kad tai pads, bet ne
padjo. inojau, kad ji ne tu. Su tavim bt buv geriau.
Vis kartojau sau, kad jei dar kart pamatyiau Tes, su
prasiau, jog tai vaikikas susiavjimas, nieko daugiau. Pa
prasiausias geismas. Bet kiekvien kart tave pamats no
rdavau dar ir dar. Galvodavau, kaip tave suerzinti, kad tik
itartum mano vard. Norjau inoti, k mstai per pas
kaitas, kai susiraukusi spoksai knyg, norjau ilyginti t
raukl tarp antaki, norjau inoti, apie k nibdats su
Lendonu, norjau inoti, k raai savo sumaut dieno
rat. Vien kart jau buvau beveik j pams, t dien, kai
pametei, o a j tau atidaviau. Tikriausiai neprisimeni, bet
tada vilkjai rausv megztuk ir t bais pilk sijon, su
kuriuo buvai beveik visas kitas dienas.
Po tos dienos, kai imiau tavo uraus ir pabuiavau
tave prie sienos, supratau, kad negalsiu palikti tavs
241
 ramybje. Nuolat galvojau apie tave. Visos mano mintys
sukosi tik apie tave. I pradi nesupratau, kas dedasi -
nesupratau, kodl taip kritai man. Pirm kart, kai likai
nakiai pas mane, a jau inojau, INOJAU, kad myliu
tave. inojau, kad visk dl tavs padaryiau. Suprantu, kad
dabar tai skamba kaip visika nesmon, ypa po visko, k
igyvenai dl mans, bet tai tiesa. Prisiekiu.
Pasijutau svajojantis - a svajojau! - apie tai, kaip mes
gyventume kartu. sivaizdavau tave sdini ant sofos: pie
tukas burnoje, ant keli - knyga, o tavo kojos - ant mano
keli. Neinau, kodl, bet niekaip negaliu imesti io vaizdo
sau i galvos. Jis kankina mane, nes noriu, kad taip ir bt,
bet inau, kad tu niekada nejausi to paties. Grasinau visiems,
kas band atsissti alia tavs, grasinau Lendonui, kad pats
galiau ten sdti, kad tik biau alia tavs. Nuolat sau
kartojau, jog vis t kvail nesmon darau tik nordamas
laimti laybas. Bet inojau, kad sau meluoju, tik nebuvau
pasirengs to pripainti. Dariau visokias kvailystes, nes
mones, kad tik pakurstyiau save. Pribraukiau savo knygas,
kas man primin apie tave. Ar nori inoti, k pasiymjau
pirmiausia? Tai buvo: Jis nusileido emyn, vengdamas ilgai
j irti, lyg ji bt saul, taiau mat j kaip saul net ir
neirdamas. *
inojau, kad myliu tave, kai braukiau t sumaut
Tolstoj.
Kai prie vis tau pasakiau, kad tave myliu, tai buvo
tiesa - tik buvau pernelyg didelis suskis, kad tai pripa
iniau, jei mane atstumtam. T dien, kai pasakei man,
kad mane myli, pirm kart gyvenime pajutau, kad yra
vilties, kad a turiu vilties. Vilties dl ms. Bet neinau
kodl ir toliau skaudinau ir gsdinau tave. Nenorjau gaiti
laiko atsipraymams, nes nemokjau j. A tik turiu tuos

* Levas Tolstojus, A n a K a r e n in a , vert P. Povilaitis, Vilnius: Vaga, 1983.

242
 blogus instinktus ir proius, ir dl tavs kovoju su jais. Tesa,
a inau tik vien dalyk - tu darai mane laiming. Tu
myli mane, nors nesu tavs vertas, ir man tavs reikia. Man
visada tavs reikjo ir visada reiks. Kai buvai palikusi mane
t beveik savait, buvau beveik mirs, buvau prapuols. Be
tavs visikai prapuoliau. Prajusi savait jau su kakuo
pasimatym. Neketinau tau sakyti, bet neitveriau, jei dar
kart prarasiau tave. I tikrj net nepavadiniau to pasi
matymu. Tarp ms nieko nenutiko. Ketinau j pabuiuoti,
bet susilaikiau. Negaljau jos buiuoti, negaliau buiuoti
jokios kitos. Tik tave. Ji buvo nuobodi, palyginti su tavim -
niekas. Visos kitos yra ir bus niekas.
Ko gero, jau per vlu, ypa dabar, kai inai visk, ko
esu pridirbs. Man belieka tik melstis, kad perskaiius it
mylsi mane taip pat. Jeigu ne - tebnie. Suprasiu. inau, tu
paraytum geriau nei a. A nesu romantikas, niekada ne
paraysiu tau eilraio, niekada nepadainuosiu tau dainos.
A kitoks.
Negaliu paadti, kad daugiau niekada tavs neskau
dinsiu, bet galiu prisiekti, kad visada tave mylsiu, iki pat
mirties. A baisus mogus ir nesu tavs vertas, bet tikiuosi,
kad suteiksi man prog susigrinti tavo pasitikjim. Atsi
praau u vis skausm, kur tau sukliau, ir suprasiu, jei
negali man atleisti.
Atsipraau. itas laikas neturjo bti toks ilgas. Atrodo,
kad sutrukdiau daugiau laiko, nei tikjausi.
Myliu tave. Aminai.
Hardinas

Sdjau ir apsvaigusi spoksojau popieri, paskui perskaiiau dar

du kartus. Neinojau, ko tikjausi, bet tikrai ne to. Kaip jis gali sa
kyti, kad nra romantikas? Nuostabioji apyrank man ant rankos
ir is graus, savotikai jaudinantis, bet labiau graus laikas liudija
prieingai.
243
 Dabar, kai jis man atsivr, negaliu nieko padaryt - myliu
j dar labiau. Jis padar daug dalyk, man visikai nepriimtin,
baisi dalyk, kurie skaudino kitus, bet dabar man svarbiausia -
kad daugiau taip nebesielgia. Jis ne visk dar teisingai, bet negaliu
nematyti jo pastang parodyti man, kad keiiasi, stengiasi pasi
keisti. Kad mane myli. Sunku pripainti, bet tai savotika poezija,
kad jam nerpi niekas kitas, tik a.
Ilgokai irjau laik, kol igirdau beldim miegamojo
duris. Sulanksiau j ir padjau spintels stali. Nenoriu, kad
Hardinas imest ar suplyt, kai jau perskaiiau.
- Praom, - pasakiau ir nujau prie dur jo pasitikti.
Jis nuleids akis atidar.
- Ar tu...
- Taip, - itiesiau rank ir kilsteljau jo smakr, kad pavelgt
mane. Kaip jis visada darydavo man. Jis ipt paraudusias ir
lidnas akis.
- Tai kvaila... inau, kad nereikjo... - pradjo.
- Ne, reikjo. Ir tai visai ne kvaila, - pasakiau nuleidusi rank,
bet jo raudonos akys irjo tiesiai mane. - Hardinai, a jau seniai
norjau, kad pasipasakotum.
- Atsipraau, kad taip ilgai laukiau. Ir u tai, k paraiau apa
ioje... tai buvo lengviausia. A nemoku kalbti toki dalyk. - Nu
vargusi aki raudonis graiai derjo prie rykiai alios aki rai
nels.
- inau, kad nemoki.
- Ar tu... ar galim apie tai pasikalbti? Ar tau reikia daugiau
laiko, kai jau inai, koks i ties sumautas esu? - jis susirauk ir
nuleido akis.
- Nesi. Tu buvai... Padarei daug dalyk, blog dalyk, Har
dinai, - jis linkteljo pritardamas. Sunku matyti j tok keniant
dl savs paties, net su tokia praeitimi. - Bet tai nereikia, kad esi
blogas mogus. Nors pridarei daug bloga, bet daugiau nesi blogas
- K? - pakl galv Hardinas.
Sumiau rankomis jo veid.
244
 - Hardinai, a pasakiau, kad tu nesi blogas mogus.
- Tikrai taip manai? Ar perskaitei, k paraiau?
- Taip. Ir tai, kad tu tai paraei, tik rodo, kad nesi blogas.
Hardinas akivaizdiai atrod sutriks.
- Perskaiiau laik. Ir dabar, kai inau visk, k esi padars,
mano nuomon nepasikeit.
- Oo... - sublizgo jo akys.
Mintis, kad jis vl pravirks, ypa mano akivaizdoje, pervr
man ird. Jis aikiai nesuprato, k noriu jam pasakyti.
- A visk apgalvojau, kol buvai ijs apsiraminti. O perskai
iusi, k paraei, dar labiau noriu pasilikt. Hardinai, a tave myliu.

245
 Keturiasdeimt ketvirtas skyrius

TESA

Hardinas sum mane u rank ir sekund palaiks apkabino, lyg

bijodamas, kad inyksiu, jeigu paleis.
Vos itarusi Noriu pasilikti supratau, kaip visa tai ilaisvina.
Man daugiau nereikia jaudintis, kad Hardino praeities paslaptys
sugr ms kankinti. Man daugiau nereikia laukti, kol kas nors
mestels man koki didiul staigmenos bomb. A visk inau,
pagaliau inau visk, k jis slp. Negaliu liautis galvojusi apie
fraz: Kartais geriau bti tamsoje, negu bti apakintam viesos.
Bet nemanau, kad dabar galima man itai pritaikyti. Esu sutrikusi
dl to, k jis yra padars, bet myliu j ir nutariau neleisti jo praeiiai
daugiau mums trukdyti.
Hardinas atsitrauk ir atsisdo ant lovos krato.
- Apie k galvoji? Ar nori dar ko nors paklausti? A noriu bti
tau visikai nuoirdus.
Prijusi atsistojau jam tarp koj. Jis sum mano rankas ir at
verts delnais vir perbrauk linijas, lyg iekodamas mano veide
atsakymo, kaip jauiuosi.
- Ne... tik labai noriau inoti, kas nutiko Natali... o daugiau
klausim neturiu.
- A jau nebesu tas mogus. Tu tai inai, ar ne?
Jau buvau sakiusi jam, kad inau, bet jis norjo igirsti dar
kart.
- inau. Tikrai inau, mauti.
Igirds od, jis smeig akis mansias.
246
 - Mauti? - jo antakiai net isilenk.
- Neinau, kodl taip pasakiau... - ikaitau. Iki iol j vadinau
tik Hardinu, todl kreiptis mauiu, kaip jis mane vadindavo,
tikrai keistoka.
- Ne... man patiko, - nusiypsojo jis.
- Pasiilgau tavo ypsenos, - pasakiau, ir jo pirtai liovsi judj.
- A tavo irgi, - pasak ir susirauk. - Per maai leidau tau
ypsotis.
Trokau k nors pasakyti ir nubaidyti abejon nuo jo veido, bet
nenorjau meluoti. Jis turi inoti, kaip jauiuosi.
- Taip... reiks padirbti tuo klausimu, - pasakiau.
Jo pirtai vl pajudjo ir ant mano delno m pieti mautes
irdeles.
- Neinau, kodl tu mane myli.
- Nesvarbu, kodl myliu, svarbu, kad myliu.
- Tas laikas buvo labai kvailas, ar ne?
- Ne! Gal uteks save koneveikti? Jis buvo nuostabus. Per
skaiiau j tris kartus i eils. Buvau labai laiminga skaitydama, kad
galvoji apie mane... apie mus.
Jis pavelg mane pusiau patenkintas, pusiau susirpins.
- inojai, kad myliu tave.
- Taip... bet buvo gera suinoti smulkmenas, pavyzdiui, kad
prisimeni, k vilkjau. Ir panaiai. Niekada nekalbi apie tokius da
lykus.
- Ai...
Jis atrod sutriks. Truput baugu matyti j dl ms santyki
paeidiam. Paprastai tai bdavo mano vaidmuo.
- Nesikuklink, - pasakiau.
Jis apkabino mane per liemen ir prisitrauk ant keli.
- Nesikuklinu, - pamelavo.
Viena ranka perbraukiau jam per plaukus, o kita - apkabinau
per peius.
- Man atrodo, kad kukliniesi, - velniai uginijau, o jis nusi
juok ir atrm galv man kakl.
247
 - Na ir Kios. Maniau, i diena niekada nesibaigs, - pasi
skund jis, ir a galjau tik pritarti.
- Baisiai ilga. Negaliu patikti, kad mama atvaiavo. Ji visikai
nenuspjama.
- Nelabai, - atsak Hardinas. Atsitraukiau nuo jo, kad pai
riau veid.
-K ?
- Ji nra neprotinga, tikrai. Taip, ji pasirinko neteising keli,
bet negaliu jos kaltinti tuo, kad ji nenori matyti tavs su tokiu kaip
a.
Pavargusi nuo io pokalbio ir jo pastabos, kad mano mama dl
jo savaip teisi, piktai j pavelgiau, nulipau jam nuo keli ir atsi
sdau ant lovos.
- Tesa, neirk taip mane. A tik sakau, kad dabar, gerai pa
galvojs apie visk, k esu pridirbs, nekaltinu jos u rpest.
- Ne, ji neteisi ir daugiau apie j nebekalbkim, - suinkiau.
ios dienos - i tikrj, vis met - suirut mane ivargino ir su
erzino. Metai visai baigiasi. Negaliu patikti.
- Gerai, tada apie k nortum pasikalbti? - paklaus jis.
- Neinau... apie k nors malonesnio, - nusiypsojau visaip
stengdamasi nusiraminti. - Pavyzdiui, koks romantikas gali bti.
- A nesu romantikas, - paiep jis.
- Esi. Pats tikriausias. Tavo laikas - anro klasika, - paerzinau
j. Hardinas tik pavart akis.
- Tai buvo ne laikas, o uraai. Uraai, i esms galintys tapti
skyriumi.
- Aiku. Tuomet romantiki uraai.
- Oi, gal galtum usiiaupt? - komikai atsiduso. Apsukau jo
plauk garban aplink pirt ir nusijuokiau.
- Ar itaip bandai priversti mane itarti tavo vard?
Uuot atsaks, jis skubotai iupo mane u juosmens ir parvert
auktielnink ant lovos rankomis udengs man lpas.
- Ne. Nuo dabar imsiu naudoti kitus bdus, kad itartum mano
vard, - alsavo prispauds lpas man prie ausies.
248
 Mano knas nuo i keli Hardino odi kaito.
- Tikrai? - paklausiau dusliu balsu.
Tik staiga vidurius man susuko akyse ikils beveidis Natali si
luetas.
- Manau, turtume palaukti, kol tavo mamos nebus kitame
kambaryje, - pasiliau i dalies nordama tikrai daugiau laiko ap
siprasti su ms santykiais, bet ir dl to, kad ir an kart jai esant
jau buvo gana sudtinga tai daryti.
- Galiu imesti j i nam, - pajuokavo jis ir nusiridens at
sigul alia mans.
- Arba a galiu imesti tave.
- Daugiau neieisiu. Tu irgi, - utikrintas jo atsakymas pri
vert mane nusiypsoti. Mudu guljom vienas alia kito ir spok-
sojom lubas.
- Taigi, vadinasi, dl ms stumk-trauk sutarta? - paklausiau.
- Taigi taip. Daugiau joki paslapi, jokio pabgimo. Kaip
manai, ar itversi su manim bent savait?
Kumteljau jam pet ir nusijuokiau.
- Kaip manai, ar itversi neukniss mans bent savait?
- Jo, ko gero ne, - atsak jis. Jauiau, kad ypsodamasis. Pa
sukau galv on - aiku, plati ypsena per vis veid.
- Kartais tursi likti pas mane bendrabutyje. Juk toli vaiuoti.
- Pas tave bendrabutyje? Tu negyveni bendrabutyje. Tu gyveni
ia.
- Mes k tik susitaikm. Ar tikrai manai, kad tai gera mintis?
- Tu lieki ia. Daugiau nra k kalbt.
- Tu aikiai trenktas, jeigu itaip su manim kalbi, - pasakiau
ir pasirmusi alkne pavelgiau j. Lengvai papuriau galv ir vos
ypteljau. - A visai nenoriu gyventi bendrabutyje, tik norjau i
girsti, k pasakysi.
- Aha, - tar Hardinas pasikls ir mgdiodamas mano
veiksmus, - diaugiuosi, kad vl gali erzintis.
- Diaugiuosi, kad vl gali bti iurktus. Po to romantiko
laiko miau jaudintis, kad isiadjai savo prigimties.
249
 - Dar kart pavadink mane romantiku, ir paimsiu tave ia pat,
prie mamos - jei reiks.
Ipiau akis, o jis nusikvatojo garsiau, negu esu kada nors gir
djusi j juokiantis.
- Juokauju! Kad pamatytum savo veid! - ubaub.
Nesusilaikiau ir miau kvatotis kartu su juo. Kai apsiraminom,
jis prisipaino:
- Jausmas, lyg nedert juoktis po viso to, kas iandien nutiko.
- Gal kaip tik dl to ir turtume juoktis?
Mes taip ir gyvenam - riejams, o paskui taikoms.
- Ms santykiai kakokie sumauti, - nusiypsojo jis.
- Taip... truput. - Kaip amerikietiki kalneliai.
- Bet daugiau nebe, gerai? A paadu.
- Gerai, - pasilenkiau ir skubiai pakteljau jam lpas.
Vis dlto to negana. Niekada nebus gana. Vl pasilenkiau ir
kart taip greit lp neatitraukiau. Mudviej lpos vienu metu pra
siskyr ir jo lieuvis slydo man burn. Jo plaukuose sugniauiau
kumius, o jis usitrauk mane ant savs, lieuviu glamondamas
manj. Nesvarbu, kokie pains ms santykiai, niekas negali nu
neigti ms visk uliejanios aistros. miau judinti klubus, trintis
j ir ant savo lp pajutau jo ypsen.
- Man rodos, kol kas uteks, - tar jis.
Linkteljau, pasislinkau ir padjau galv jam ant krtins, te-
besimgaudama jo rank glamonmis ant nugaros.
- Tikiuosi, rytoj viskas bus gerai, - itariau po keli minui
tylos.
Jis neatsak. Paklusi galv pamaiau, kad jis usimerks ir
jaukiai prasiiojs miega. Tikriausiai labai ivargs. Kai pagalvoji,
a irgi.
Nusliuogiau nuo jo ir pairjau laikrod. Pus dvyliktos. Nu
traukiau jam dinsus - velniai, kad nepaadiniau, tada patogiai
sitaisiau alimais. Rytoj Kaldos ir man belieka melstis, kad ry
tojus bt geresnis u iandien.

250
 Keturiasdeimt penktas skyrius

HARDINAS

- Hardinai.
velnus Tesos balsas. Atsidusau ir patraukiau rank i po jos.
iupau pagalv ir usidengiau ja veid.
- Dar nesikelsiu.
- Mes vlai umigom ir jau turim ruotis. - Ji atm i mans
pagalv ir numet ant grind.
- Pasilik su manim lovoje. Ataukim visk, - itiesiau jai rank,
o ji apsisuko ant ono ir prisiglaud prie mans.
- Negalim ataukti Kald, - nusijuok ji ir lpomis paliet
man kakl. Nuveriau j, prisispaudiau launimis prie jos, bet ji
aismingai isisuko. - Oi ne, negalima, - rankomis sirm man
krtin neleisdama usiristi ant jos.
Tesa ilipo i lovos ir paliko mane vien. msteljo mintis nu
sekti paskui j voni - ne ko nors padaryt, o tiesiog pabt alia.
Bet lova buvo pernelyg ilta, todl aptingau keltis. Vis dar svaigau,
kad ji ia. Kad man atleido ir prim tok sumaut, koks esu, -
niekada nesiliausiu tuo stebtis.
Per Kaldas likti ia su ja irgi bt visai kas kita. Tokios vents
man niekada nerpjo, bet, matydamas vytint Tesos veid dl
kakokios kvailos egluts su brangiausiais aisliukais, pasidariau
nuolaidesnis. Mama ia - tai irgi nra labai blogai. Regis, kad Tesa
j dievina, o mama pametusi galv dl mano merginos beveik taip
pat kaip ir a.

251
 Mano mergina. Tesa vl yra mano mergina ir a praleisiu su
ja Kaldas - ir su savo sumauta eima. Kaip viskas pasikeit nuo
pernai - tada Kald diena man igaravo i galvos. Po keli mi
nui prisiveriau atsikelti ir nusigauti virtuv. Kavos. Man reikia
kavos.
- Linksm Kald! - pasveikino mama virtuvje.
- Tau irgi, - atsakiau ir nujau prie aldytuvo.
- Iviriau kavos, - pasak ji.
- Matau. - Nuo aldytuvo pasimiau Frosted Flakesa dribsni
ir nujau prie kavinuko.
- Hardinai, atsipraau u tai, k vakar pasakiau. inau, kad nu
vyliau tave palaikydama Tesos mam, bet juk prisimeni, kas man
buvo.
Visa esm ir yra, kad a tikrai suprantu, kas jai buvo, bet tikrai
ne jos sumautas reikalas sakyti Tesai, kad mane palikt. Po visko,
k mums su Tesa teko igyventi, btina, kad kas nors mus pa
laikyt. Atrodo, tik ji ir a kovojam prie visus, o man reikjo, kad
mama bt mano pusje.
- Mama, jos vieta su manim, niekur kitur. Tik su manim.
Pams rankluost nuvaliau i puodelio isiliejusi kav.
Rudas skystis itep balt audin ir beveik igirdau Tes, barani
mane, kad pamiau ne t luost.
- inau, Hardinai. Dabar tai matau. Atsipraau.
- A irgi. Atsipraau, kad vis laik buvau tikra raktis. Neno
rjau toks bti.
Regis, mano odiai j nustebino. Ko gero, nekaltinu jos. A
niekada neatsiprainjau, net jei bdavau neteisus. Matyt, toks
mano bdas - esu gyvulys ir nepripastu to.
- Viskas gerai, galim pamirti. O dabar smagiai atvskim Ka
ldas graiuose tavo tvo namuose, - nusiypsojo ji, nors balsas
buvo kupinas ironijos.
- Gerai, pamirtam.
- Gerai. Pamirtam. Nenoriu gadinti iandienos dl vakardienos
triukmo. Dabar daug geriau suprantu visk, vis padt. inau,
252
kad myli j, Hardinai, ir matau, kad stengiesi bti geresnis. Ji moko
tave, ir a dl to labai laiminga, - mama prispaud rankas sau prie
krtins, o a uveriau akis. - I tikrj esu labai laiminga dl
tavs, - pridr.
- Ai, - pasakiau irdamas onan. - A tave myliu, mama, -
mano odiai nuskambjo keistai, bet mamos veidas neapsakomai
nuvito.
- K tu pasakei? - aikteljo ji.
Aaros tuoj pat papldo jai i aki igirdus tai, ko niekada ne
buvau saks. Neinau, kodl pasakiau dabar, gal dl to, kad ji tikrai
linkjo man tik geriausia. Gal dl to, kad ji ia, ir tikrai labai pa
sisteng, kad Tesa man atleist. Neinau, bet matydamas laiming
jos veid pasigailjau, kad nepasakiau to anksiau. Ji itvr tiek
do ir i vis jg stengsi bti man gera mama - ji nusipeln
mao malonumo i savo vienintelio snaus igirsti, kad jis j myli,
daniau nei kart per pastaruosius trylika met.
Buvau labai piktas - ir dabar esu, - bet tai ne jos kalt. Tai
niekada nebuvo jos kalt.
- A tave myliu, mama, - pakartojau truput drovdamasis.
Ji puol man glb ir stipriai suspaud - daug stipriau nei
prastai leisdavausi.
- O, Hardinai, a tave irgi myliu. Labai labai, snau.

253
 Keturiasdeimt etas skyrius

TESA

Nusprendiau pabandyti k nors nauja ir isitiesinti plaukus. Bet

su tokia ukuosena sau atrodiau keistai, todl vl susisukau kaip
visada. Ruodamasi utrukau pernelyg ilgai, beveik atjo laikas i
vykti. Galbt utrukau ir dl to, kad dalis mans tyia dels, nervi
nosi, kas bus toliau. Tikjausi, kad Hardinas elgsis pavyzdingai ar
bent labai pasistengs.
Pasidaiau vos truput: makiao pagrindas, juodas aki pie
tukas ir blakstien tuas. Norjau utepti ir aki eli, bet pir
miausia tris kartus turjau nuvalyti ir i naujo brti linij ant
voko, kol graiai nubraukiau.
- Ar tu ten gyva? - u dur pasigirdo Hardino balsas.
- Taip, jau beveik pasiruousi, - atsakiau ir dar kart isivaliau
dantis.
- Norjau greitai palsti po duu, bet jau turim vaiuoti, jeigu
nenori pavluot, - pasak Hardinas, man atidarius duris.
- Gerai, gerai. Kol tu nusimaudysi, a apsirengiu.
Hardinas inyko vonioje, o a nujau ir i spintos isitraukiau
miko alumo berankov suknel, kuri nusipirkau iandienai.
Tamsiai alias audinys storas, stati apykakl. Kaspinas ant juosmens
atrod gerokai didesnis nei t dien, kai j matavusi, bet juk vis
tiek pasiimsiu nertin. I staliaus isimiau savo avingj apy
rank, o irdis spurdjo kas kart perskaiius tobul ra.
Niekaip negaljau apsisprsti, kokius batelius autis. Jei ausiuosi
auktakulnius, ko gero, atrodysiu per puoniai. Vos tik apsiaviau

254
juodus laivelius ir ant suknels apsirengiau balt nertin, tarp
duryje pasirod Hardinas apsijuoss rankluosiu.
Ak. Nesvarbu, kelint kart j matau, vis tiek man ugniauia
kvap j ivydus. Spoksojau pusnuog Hardino kn ir niekaip ne
galjau suprasti, kiek tatuiruoi dar nebuvau pastebjusi.
- Dieve ventas, - itar jis akimis glamondamas mano kn.
- Kas? K? - pavelgiau emyn iekodama, kas negerai.
- Atrodai... netiktinai nekalta.
- Pala... tai gerai ar blogai? Juk Kaldos ir a nenoriu atrodyti
nepadoriai. - Staiga pasijutau nejaukiai dl savo aprangos.
- Ei, tai gerai. Labai gerai.
Hardinas apsilai apatin lp ir a pagaliau supratau. Nu-
raudau ir nusigriau, kol nepradjom to, ko nebtume galj pa
baigti. Bent ne dabar.
- Ai. K tu vilksies?
- Kaip visada.
- Ei, - atsisukau j.
- A nesipuoiu eidamas tio namus.
- inau... bet gal galtum apsirengti tuos markinius, kuriuos
mama tau padovanojo Kaldoms? - pasiliau, nors inojau, kad
nesutiks.
Jis garsiai nusikvatojo.
- Niekada gyvenime.
Hardinas nujo prie spintos ir nusikabino dinsus. Pakabas
nukrito ant grind, bet jis to n nepastebjo. Nusprendiau nieko
nesakyti ir kuo greiiau pasialinau, nes Hardino rankluostis irgi
nukrito ant grind.
- Einu pas tavo mam, - cypteljau stengdamasi neirti jo
kn.
- Kaip nori, - mirkteljo jis, ir a ijau i kambario.
Svetainje radau Tri. Ji vilkjo raudona suknele ir avjo
juodus auktakulnius. Ir buvo visikai kitokia nei su kasdieniu tre
ningu.
- Labai graiai atrodot! - pasakiau.
255
 - Tikrai taip manai? Ar ne per daug visko - makiao ir taip
toliau? - nervingai paklaus. - I tikrj man nerpi, a tik ne
noriu prastai atrodyti, po itiek met sutikusi savo buvus vyr.
- Patikkit, blogai bt paskutinis odis, - pasakiau, ir ji vos
vos ypteljo.
- Ar abi pasirengusios? - paklaus Hardinas js svetain.
Jo plaukai tebebuvo drgni, bet kakodl vis tiek atrod puikiai.
Nuo galvos iki koj vilkjo juodai, net batai buvo tie patys mano
mgstami juodi konversai, kuriais avjo Sietle.
Atrod, kad jo mama juodos snaus aprangos visikai nepa
stebjo veikiausiai dl to, kad tebegalvojo apie savo ivaizd. Kai
sujom lift, Hardinas nuvelg savo mam lyg matydamas pirm
kart ir paklaus:
- Kodl taip apsirengei?
- Juk vents, kodl negaliu pasipuoti? - truput nuraudo ji.
- Tik keistai atrodo...
Kumteljau jam, kad nepasakyt ko nors daugiau ir nesuga
dint mamai dienos.
- Hardinai, ji graiai atrodo. A apsirengiau taip pat kaip ji.
Vaiuodami visi tyljom, net ir Tria. Man rods, kad ji neri
mauja, bet kas galt j kaltinti? A irgi neapsakomai jaudinausi.
Ties sakant, visai dl kit prieasi, bet kuo labiau artjom prie
Keno nam, tuo labiau nerimavau. Labai norjau rami veni.
Kai galiausiai atvaiavom ir sustojom prie aligatvio, Tria aik
teljo.
- Ar ia jo namas?
- Aha. Sakiau, kad didelis, - atsak Hardinas ir ijung varikl.
- Nesitikjau, kad kalbjai apie tok didel, - tyliai atsiliep ji.
Hardinas ioko lauk ir atidar mamai dureles, nes ji sdjo lyg
suakmenjusi. A ilipau pati ir visi nujom iki laipt, vedani
didj nam. Pakeliui jo veide pastebjau nuogstavim. Pamiau
u rankos bandydama nuraminti, o jis pavelg mane lengvai, bet
supratingai ypsodamasis. duris Hardinas neskambino - tiesiog
atidar jas ir eng vidun.
256
 Karen stovjo svetainje taip ukreiamai linksmai ir ma
loniai ypsodamasi, kad pasijutau mauml geriau. Hardinas jo
j priekambar pirmas su mama, a sekiau jam i paskos, tebelai
kydama jo rank.
- Labai ai, kad visi atvykot, - tar Karen ir kreipsi Tri,
nes Hardinas nesusiprato n vienos pristatyti. - Labas, Tria, a esu
Karen, - pasak ir ities rank. - Labai malonu susipainti. Nuo
irdiai dkoju, kad atvykot.
Karen atrod visikai rami, bet a j painojau gana gerai ir
maiau, kad taip nra.
- Labas, Karen, man irgi malonu susipainti, - atsak Tria ir
paspaud jai rank.
Kaip tik t akimirk kambar jo Kenas. Ivyds mus jis su
stojo kaip bestas ir smeig akis buvusi mon. Atsirmiau
I lardin tikdamasi, kad Lendonas bus pasaks Kenui, jog mes at
vaiuosim.
- Labas, Kenai, - pasisveikino Tria. Jos balsas buvo gerokai
Ivirtesnis negu vis ryt.
- Tria... oho... labas, - ilemeno jis.
Tria - mano manymu, labai patenkinta tokia jo reakcija -
linkteljo galv ir atsak:
- Tu atrodai... kitoks.
Bandiau sivaizduoti, kaip Kenas galjo atrodyti tuo metu -
akys upiltos alkoholiu, prakaituota kakta, iblyks veidas, - bet
nepasisek.
- Taip... tu irgi, - atsak jis.
Nejauki tampa kl svaigul, todl pajutau palengvjim, kai
Karen staiga kteljo Lendonai! ir jis atjo pas mus. Karen
aikiai palengvjo matant alia savo vaik, o jo tik ir trko, avinio
mlynomis laisvomis kelnmis ir vilkinio baltais markiniais su
(uodu kaklaraiiu.
- Graiai atrodai, - pagyr mane ir apkabino.
Hardinas stipriau suspaud mano rank, bet a sugebjau j i-
l raukti ir apkabinti Lendon.
257
 - Tu irgi atrodai labai graiai, Lendonai, - pasakiau.
Hardinas apglb mane per juosmen ir atitrauk nuo jo prie
savs, ariau nei pirma. Lendonas pamerk Hardinui ir atsisuko
Tri.
- Laba diena, ponia, a esu Lendonas, Karen snus. Labai
malonu pagaliau su jumis susipainti.
- Oi, tik nevadink mans ponia, - nusijuok Tria. - Bet man
taip pat labai malonu su tavim susipainti. Tesa apie tave daug pa
sakojo.
- Tikiuosi, tik gero, - nusiypsojo jis.
- Daugiausia, - paerzino ji.
Regis, Lendono avesys iek tiek suvelnino tamp kambaryje
ir Karen prakalbo:
- Ai, js visi labai laiku. Po poros minui sis bus ant stalo.
Kenas palydjo mus valgomj, o Karen pranyko virtuvje.
Nenustebau pamaiusi tobulai padengt stal ir graiausius por
celianinius indus, nuveistus sidabrinius rankius bei elegantikus
medinius servetli iedus. Stal puo dailiai patiekto maisto
lkts. Pagrindin patiekal - kept s - supo plonai supjaustyto
apelsino grieinliai. Ant viraus ppsojo sauja raudon uog. Pa
tiekalas atrod nuostabiai, o kvapas sukl seiltek. Prieais mane
stovjo lkt kept bulvi. Ore skland esnako ir rozmarin
aromatai, ir a grjausi viskuo, kas buvo ant stalo. Viduryje pui
kavosi gli ir suvenyr dekoracija, kiekviena puomena atkartojo
apelsin ir uog tem. Karen tikrai nuostabi eiminink.
- Ar yra norini igerti? I rsio atneiau puikaus raudonojo
vyno, - pasil ji. Ir skaisiai nuraudo suvokusi, k pasak. iai
kompanijai alkoholis yra jautri tema.
- A labai mielai, - nusiypsojo Tria.
Karen dingo, o mes sdjom taip tyliai, kad igirdom, kaip vir
tuvje pokteljo kamtis, ir taip garsiai, lyg bt ia pat trinkte
ljs sien. Kai ji gro su atkimtu buteliu, jau norjau prayti
taurs, kad nuraminiau irdies nerim, bet susilaikiau. eimi
nink sugro ir visi susdom: Kenas - stalo gale, Karen, Lendonas
258
ir Tria - vienoje pusje, mudu su Hardinu - kitoje. Isak ooo
ir aaa apie serviravim, daugiau neitarm n odio, nes prisi-
krovm lktes maisto.
Po keli ksni Lendonas pavelg man akis ir supratau, kad
jis neapsisprendia, kalbti ar ne. Vos vos jam linkteljau; a pati
nenorjau nutraukti tylos. sidjau burn ksn sies, o Hardinas
udjo rank man ant launies. Lendonas nusiluost lpas ser
vetle ir pasisuko Tri.
- Ponia Daniels, kaip jums patinka Amerika? Ar ia lankots
pirm kart?
Ji por kart linkteljo.
- Taip, tikrai, a ia pirm kart. Ir man patinka. Nenoriau
ia gyventi, bet man ia tikrai patinka. Ar baigs universitet ketini
likti Vaingtone? - vilgteljo Ken, lyg kalbtsi su juo, o ne su
Lendonu.
- Dar neinau. Mano draug kit mnes keliasi Niujork,
laigi priklausys nuo to, ko ji nors.
A savanaudikai vyliausi, kad greitai jis niekur i ia neiva
iuos.
- O a diaugsiuosi, kai Hardinas baigs studijas gals grti
namo, - tar Tria.
Man net akut ikrito i rank ir barkteljo lkt. Visi
suiuro mane, o a atsipraydama nusiypsojau ir vl pamiau
rank.
- Baigs gri London? - Lendonas paklaus Hardino.
- Taip, aiku, kad griu, - iurkiai atsak Hardinas.
- Aha, - itar Lendonas, irdamas tiesiai mane.
Mudu su Hardinu dar nekalbjom, k veiksim baig koled,
bet man niekada neov galv, kad jis ketina grti Anglij.
- O tau... Kenai, kaip tau patinka Amerika? Ar tu ketini ia
nuolatos gyventi? - paklaus Tria.
- Taip, man ia labai patinka. A tikrai ia liksiu, - atsak jis.
Tria nusiypsojo ir ltai gurkteljo vyno.
- Tu nekentei Amerikos.
259
 - Taip... nekeniau, - atsak jis ir nusiypsojo jai puse lp.
Karen ir Hardinas nejaukiai muistsi kdse, a stengiausi
kruopiai sukramtyti ksnel bulvs.
- Ar kas nors gali pakalbti ne apie Amerik? - uvert akis
Hardinas.
A velniai kumteljau jam po stalu, bet jis nekreip dmesio.
- Tesa, kaip seksi tavo kelion Sietl? - staiga siterp Karen.
A tikrai jau buvau jai pasakojusi, bet supratau, kad dabar ji tik
bando palaikyti pokalb, todl dar kart visiems papasakojau apie
konferencij ir savo darb. Taip mes baigm valgyti - visi mans
klausinjo stengdamiesi nenukrypti nuo saugios temos, laikytis
atokiau nuo buvusios monos ir buvusio vyro santyki.
Kai sudorojom gardij s ir jos puomenas, padjau Karen
nuneti indus virtuv. Ji atrod suglumusi, tad kol tvarkms, ne
bandiau jos kalbinti.
- Tria, gal nortum dar taurs vyno? - paklaus Karen, kai
visi vl susirinkom svetainje. Hardinas, Tria ir a susdom ant
vienos sofos, Lendonas - ant kds, o Karen ir Kenas - ant kitos
sofos prieais mus. Atrodm lyg susiskirst komandas, o Len
donas vaidina teisj.
- Ai, mielai. Jis tikrai puikus, - atsak Tria ir ities Karen
tui taur, kad pripilt.
- Dkui. i vasar nusipirkom Graikijoj. Buvo taip
nuostabu... - Karen nutilo sakinio viduryje. Ir po pauzs pri
drusi: - Grai alis, - atidav Triai piln taur.
Tria nusiypsojo ir mosteljo sveikat.
- Taip, vynas puikus.
I pradi nejaukumas mane sutrikd, bet vliau supratau, kad
Karen gyvena su tokiu Kenu, kokio Tria nepasta. Ji keliauja
Graikij ir po vis pasaul, turi didel nam, vainja naujomis ma
inomis, o svarbiausia - gyvena su myliniu ir blaiviu vyru. Nuo
irdiai sveikinu Tri, kad yra tokia stipri ir atlaidi. Ji nepaprastai
stengiasi bti mandagi, ypaiom is aplinkybmis.

260
 - Gal dar kas nors? Tesa, nortum taurs? - paklaus Karen,
pripylusi Lendonui. vilgteljau Tri ir Hardin. - Tik vien, u
ventes, - pridr Karen.
- Ai, mielai, - galiausiai atsakiau. Man btinai prireiks
taurs vyno, jeigu diena bus tokia nejauki.
Jai pilant pastebjau, kad Hardinas kelis kartus linkteljo galv
ir pagaliau neilaik:
- O kaip tu, tti? Nori taurs vyno?
Visi suiuro j ipt akis ir isiioj. Suspaudiau jam rank,
bandydama nutildyti. Taiau jis su elmika ypsena kalbjo toliau.
- K? Ne? Nagi, esu tikras, kad nori. inau, kad tau jo trksta.

261
 Keturiasdeimt septintas skyrius

TESA

- Hardinai! - sudraud Tria.

- K? A tik pasiliau mogui igerti. Stengiuosi bti man
dagus, - atsak jis.
Pavelgiau Ken, kuris akivaizdiai svarst, ar priimti Hardino
ik, ar praleisti pro ausis.
- Liaukis, - sukudjau Hardinui.
- Nebk lus, - pridr Tria.
- Viskas gerai, - pagaliau atsiliep Kenas ir gurkteljo vandens
i savo taurs.
Apsidairiau. Karen buvo iblykusi. Lendonas spoksojo didel
televizori, kabant ant sienos. Tria apirinjo savo vyn. Kenas
atrod suglums, o Hardinas veriamai irjo j. Ir pamau plaiai
nusiypsojo.
- inau, kad gerai.
- Tu tiesiog piktas, taigi pirmyn - sakyk, kas ant lieuvio, -
tar Kenas.
Geriau bt to nesaks. Geriau bt neerzins Hardino taip ba
naliai, lyg io jaunuolio nuomon i akimirk bt buvusi svarbi.
- Piktas? A ne piktas. Pasipiktins ir patenkintas, bet ne
piktas, - ramiai atsak Hardinas.
- Kuo patenkintas? - paklaus Kenas. Ak, Kenai, nutilk pagaliau.
- Patenkintas, nes tu elgiesi taip, lyg niekada nieko nebuvo
nutik, lyg nebtum didel do krva. - Ir mosteljo Ken ir
Tri: - Judu abu esat juokingi.
262
 - Tu perengei rib, - tar Kenas.
Jzau, Kenai.
- A? Nuo kada tu sprendi, kur yra ta riba? - atrm Hardinas.
- Nuo tada, kai atjai mano namus, Hardinai. Todl ir galiu
sprsti.
Hardinas staiga pakilo. iupau jo rank nordama sulaikyti,
bet jis lengvai mans nusipurt. Greitai padjau savo vyno taur
ant stalo ir atsistojau.
- Hardinai, nusiramink! - papraiau ir vl pamiau jo rank.
Viskas buvo gerai. Buvo nejauku, bet buvo gerai. Ir kam reikjo
Hardinui leptelti t nesmon? inau, kad jis pyksta ant savo tvo
u visas jo klaidas, bet Kald piets - ne laikas aikintis santykius.
Hardinas ir Kenas k tik pradjo bendrauti ir jei Hardinas nesi
liaus, bus blogai.
Kenas oriai atsistojo ir kaip koks profesorius tar:
- Maniau, kad mes tai jau isiaikinom. Juk tu dalyvavai ves-
luvse.
Jiedu stovjo per ingsn vienas nuo kito ir a jauiau, kad ge
ruoju tai nesibaigs.
- Isiaikinom? Betgi tu nieko nepripasti! Apsimeti, kad
nieko nenutiko!
Dabar Hardinas jau auk. Man galva ir labai gailjausi,
kad perdaviau Lendono kvietim Hardinui ir Triai. Ir vl tapau
ios eimos nesutarim prieastimi.
- Hardinai, iandien netinkamas laikas iam pokalbiui. Mes
puikiai leidiam laik, o tu mane puoli, - pasak Kenas.
- Tai kada bus tinkama diena? Dieve, ar gali patikti ituo
mogum? - paklaus Hardinas ikls rankas.
- Tik ne per Kaldas. A met metus nemai tavo mamos, o
tu kaip tik dabar nutarei visk prisiminti.
- Tu nematei jos met metus, nes isinedinai! Palikai mus be
nieko - be sumaut pinig, be mainos, be nieko! - rikteljo Har
dinas tvui veid. Kenas iraudo i pykio.
263
 - Be pinig? - dabar jau ir jis suriko. - A kiekvien mnes
siuniau pinig! Daug pinig! Bet tavo mama neprim mainos,
kuri jai pasiliau!
- Melagis! - iko Hardinas pro dantis. - d tu siuntei.
Todl mes gyvenom dinam name, o ji dirbo po deimt valand
per dien!
- Hardinai... jis nemeluoja, - siterp Tria.
- K? - Hardinas staiga atsisuko mam.
Tai katastrofa. Daug didesn katastrofa, negu nujauiau pa
keliui.
- Hardinai, jis siunt pinig, - patvirtino ji ir padjusi taur
prisiartino prie jo.
- Tai kur tie pinigai? - paklaus motinos Hardinas netikdamas.
- Apmoka tavo studijas.
- Tu sakei, kad jis moka u moksl! - piktai suriko Hardinas ir
parod pirtu Ken, o man suskaudo ird dl jo.
- Jis ir moka - tais pinigais, kuriuos sutaupiau per tuos metus.
Tais pinigais, kuriuos mums siunt.
- Kas per velnias? - pasikas kakt Hardinas. Prisiartinau
prie jo ir sikibau jam kit rank. Tria padjo rank snui ant
peties.
- Ne visus panaudojau tavo mokslams. Dar mokjau sskaitas.
- Kodl nieko man nesakei? Jis ir turjo apmokti, bet ne tais
pinigais, kurie buvo skirti mums maistui ir namui. - Hardinas at
sisuko tv. - Tu vis tiek mus palikai, nesvarbu, ar siuntei pinig,
ar ne! Tu tiesiog ijai, nesulaukiau net sumauto skambuio per
savo prakeikt gimtadien.
Keno burnos kampuiuose pasirod seili perteklius ir jis grei
tosiomis m mikioti.
- Hardinai, o k a turjau daryt? Likti? Buvau girtuoklis, be
viltikas girtuoklis, o judu buvot verti daug daugiau, nei a galjau
duoti. Po tos nakties... supratau, kad turiu ivykti.
Hardinas nustro ir m sunkiai kvpuoti.
- Nekalbk apie t nakt! Tai nutiko dl tavo kalts!
264
 Hardinas itrauk rank i manosios. Tria atrod pikta, Len
donas - pasibaisjs, Karen... na, ji tebeverk. Supratau, kad a vie
nintel galiu visa tai baigti.
- inau, kad dl mano kalts! Nesivaizduoji, snau, kaip no
riau, kad to nebt vyk - tos nakties prisiminimai mane perse
kioja jau deimt met! - kimiai itar Kenas, aikiai stengdamasis
nepravirkti.
- Persekioja tave? O a maiau, kas tada nutiko, igama tu! A
ten buvau ir luosiau tas sumautas kruvinas grindis, kol tu girtas
voliojaisi! - sugniau kumius Hardinas.
Karen sukkiojo ir ranka usidengusi burn ibgo i kam
bario. Nekaltinau jos. Pati nejutau, kad verkiu, kol iltos aaros
m lati ant krtins. Jauiau, kad iandien turi nutikti kakas
negero, bet nesitikjau nieko panaaus.
- inau, Hardinai! - ikl rankas Kenas. - inau! Nieko ne
galiu padaryti, kad tai itriniau! Daugiau nebegeriu! Daug met
negeriu! O tu negali aminai mans neksti!
Tria kteljo, Hardinui puolus ant savo tvo. Lendonas
band juos iskirti, bet nespjo. Hardinas stumteljo Ken por
celiano indauj, kuri stovjo vietoj tos, kuri Hardinas suniokojo
prie kelis mnesius. Kenas iupo Hardin u markini bandy
damas isilaikyti, bet Hardinas smog jam kumiu veid. Sto
vjau suakmenjusi, kaip visada, kai Hardinas puldavo savo tv.
Kenas isisuko, kol Hardinas nespjo dar kart jam smogti. Tad
is sudau tik stiklines spintels duris. Pamaiusi krauj, pasijutau
netenkanti smons ir griebiausi Hardino markini. Jis mosteljo
atbula ranka ir nutrenk mane ant stalo. Apvirtusi taur aplaist
raudonuoju vynu mano balt nertin.
- irk, k padarei! - rikteljo Lendonas Hardinui ir at
skubjo prie mans.
Tria stovjo prie dur piktai irdama sn, Kenas velg
ia sugadint spintel, ia mane, o Hardinas paliko tv ir at
sisuko mane.
- Tesa, Tesa kaip tu? - paklaus.
265
 Sddama ant grind tyliai linkteljau, kad gerai, bet nega
ljau atitraukti aki nuo kraujo, tekanio jo ranka. A neusigavau,
o sulaistytas megztukas buvo pernelyg kasdienikas vykis iame
chaose.
- Pasitrauk, - atstm Lendon ir atsiklaup prie mans. -
Kaip tu? Maniau, kad tu Lendonas, - atsipra itiess man ap
draskyt, bet nekruvin rank.
- Viskas gerai, - pakartojau ir pasislinkau tolyn, bet atsikliau
pati.
- Mes ivaiuojam, - sumurmjo jis ir apkabino mane per
juosmen.
Pasitraukiau nuo jo. Pavelgiau Ken - balt markini
rankove jis luostsi kruvin burn.
- Tesa, bt geriau, jei liktum ia, - tikinjo Lendonas.
- Lendonai, neerzink mans, - spjo Hardinas, bet Lendonas
neatrod sutriks. O be reikalo.
- Hardinai, tuoj pat liaukis, - cypteljau. Kai jis atsiduso, bet
nesiginijo, atsisukau Lendon. - Viskas bus gerai.
Juk tai Hardinas turt jaudintis.
- Einam, - sak Hardinas, bet prijs prie dur atsisuko pa
irti, ar a einu i paskos.
- Atsipraau... u visk, - pasakiau Kenui ir nusekiau Hardin.
- Tu nieko nepadarei, tai mano kalt, - igirdau veln jo at
sakym.
Tria tyljo. Hardinas tyljo. A drebjau. Odins sdyns
ald mano nuogas kojas, o i drgno nertinio nebuvo jokios
naudos. Iki galo atsukau ildym, Hardinas vilgteljo mane, bet
a sistebeilijau pro lang. Niekaip negaljau apsisprsti, ar pykti
ant jo. Jis sugadino pietus ir tiesiogine prasme usipuol tv vis
akivaizdoje.
Vis dlto man buvo jo gaila. Jam tiek daug teko igyventi, o
tvas buvo vis jo nelaimi - naktini komar, pykio, pagarbos
moterims trkumo - prieastis. Niekas niekada jo nemok, koks
turi bti vyras.
266
 Hardinas padjo rank man ant launies ir a jos nenustmiau.
Galva plyo, buvo sunku patikti, kaip greitai viskas prasidjo.
- Hardinai, mums reikia pasikalbti apie tai, kas nutiko, - po
keli minui prabilo Tria.
- Ne, nereikia, - atkirto jis.
- Reikia. Perengei visas ribas.
- A perengiau visas ribas? Kaip gali pamirti, k jis padar?
- Hardinai, a nieko nepamirau. Nutariau jam atleisti. Ne
noriu ilgiau ant jo pykti. Bet smurtas visada perengia ribas. Net
ir menkiausias toks pyktis sugrau tave - jei tik duosies, jis su
gadins tau gyvenim. Jeigu neatleisi, pyktis tave nugals. Nenoriu,
kad taip gyventum, Hardinai. Jei atleisi savo tvui, bsiu daug lai
mingesn.
Jos stipryb nesiliauja mans stebinti, Hardino usispyrimas -
irgi. Jis atsisako atleisti tvui praeities klaidas, bet nedelsdamas
prao mano atleidimo po kiekvieno savo paklydimo. Be to, Har
dinas niekada neatleis ir sau. Kokia ironija.
- Taip, a nenoriu jam atleisti. Maniau, kad galsiu, bet po
iandienos - ne.
- iandien jis nieko tau nepadar, - paprietaravo Tria. - Tai
tu i nieko usipuolei j dl grimo.
Hardinas atitrauk rank nuo mano kno paliks mayt
kraujo dm.
- Jam taip lengvai nepraeis, mama.
- Kalba ne apie lengvum. Paklausk savs - kas tau i to, kad
taip pyksti ant jo? K u tai gauni, be kruvin rank ir vienio gy
venimo?
Hardinas neatsak. Tik irjo priek.
- Taigi, - tar ji.
Vis likus keli nepratarm n odio. Kai grom namo,
nujau tiesiai miegamj.
- Hardinai, turi jos atsiprayti, - igirdau Trios bals u savs.
Nusivilkau sulaistyt megztuk ir numeiau ant grind. Nu
siaviau batelius ir nubraukusi plaukus nuo veido ukiau garbanas
267
u aus. Hardinas miegamojo duris pravr po keli sekundi. Jo
akys ukliuvo u raudonai dmto audinio, gulinio ant grind,
paskui jis pavelg man veid. Sustojo prieais mane ir ir
damas maldaujaniomis akimis pam mano rank.
- Labai atsipraau, Tesa. Nenorjau tavs pastumti.
- Tau tikrai nereikjo to daryti. Tik ne iandien.
- inau... usigavai? - paklaus nusivals aizdas juodus
dinsus.
-N e.
Jeigu jis bt ugavs mane fizikai, bt daug blogiau.
- Labai atsipraau. Nesusivaldiau. Maniau, kad ten ne tu, o
Lendonas...
- Man nepatinka, kai taip elgiesi, kai bni toks piktas, - puoliau
aaras matydama sueist Hardino rank.
- inau, maute, - priklaup Hardinas. Dabar ms akys buvo
tame paiame lygyje. - Niekada neugausiu tavs tyia. Juk inai
tai, ar ne? - nykiu perbrauk man per smilkin. Lengvai linkte
ljau. Tikrai inau, kad jis niekada mans neugaus - bent jau fi
zikai. Visada tai inojau.
- Kodl iart prisikabinai dl jo grimo? Juk viskas buvo
gerai, - paklausiau.
- Todl, kad jis elgsi, lyg nieko nebt buv. Jis buvo toks
pretenzingas diegas, o mama jam pataikavo. Kakas turjo j u
stoti, - Hardinas kalbjo velniai, susijaudins, visikai kitaip, nei
prie pusvaland, kai r tvui antaus.
Man vl suspaud ird. itaip jis gyn motin. Blogai, bet Har
dinas elgsi instinktyviai. Jis nusibrauk plaukus nuo kaktos ir pa
simat kraujas.
- Pasistenk suprasti, kaip jis jauiasi, Hardinai, jis turs am
inai gyventi su tuo kalts jausmu, o tu n kiek nepalengvini. Ne
sakau, kad neturtum pykti, nes tai normalu, bet labiau nei kiti tu
turtum bti atlaidesnis.
- A...

268
 - Ir turtum liautis mutis. Negali muti vis aplink, kai tik su
sinervini. Tai negerai, ir man visai nepatinka.
- inau. - Hardinas irjo grind plyteles.
Atsidusau ir pamiau jo rank.
- Tau reikia nusiprausti, ranka tebekraujuoja.
Jau tkstantj kart nuo ms painties pradios palydjau j
voni nusiplauti aizd.

269
 Keturiasdeimt atuntas skyrius

TESA

Kol ploviau aizdas, Hardinas n nesusirauk. Pamerkiau rank

luost piln vandens kriaukl, kad i balto audinio isiplaut
kraujas. Stovjau prieais j, jis irjo mane. Hardinas sdjo ant
vonios krato, o a stovjau jam tarp koj. Jis dar kart ikl ran
kas.
- Reikia kak udti tau ant nykio, - pasakiau ir igriau
rankluost.
- Viskas gerai, - patikino.
- Negerai, tik pairk, kokia gili, - subariau j. - Jau buvo
randas, o tu vl j perplei.
Jis nieko neatsak, tik irjo man veid.
- K? - paklausiau.
Ileidau kruvin vanden ir laukiau, kol atsakys.
- Nieko... - pamelavo jis.
- Pasakyk.
- Man sunku patikt, kad tu tsaisi su manim, - atsak jis.
- Man irgi, - nusiypsojau. Hardino veidas apsiniauk. - Vis
dlto verta, - reikmingai pridriau. Jis nusiypsojo, a palieiau
ranka jo veid, nykiu perbraukiau duobut ant skruosto. Har
dinas isiviep dar plaiau.
- inoma, - pasak ir atsistojo. - Noriu nusimaudyt, - pridr
ir nusivilks markinius atsuko iaup.
- Tada palauksiu tavs kambary, - atsakiau.
- Palauk... kodl? Nusimaudyk su manim.
270
 - Kitame kambaryje yra tavo mama, - ramiai paaikinau.
- Ir k?... juk tai tik duas. K?
Negaliu jam atsakyti ir jis tai ino. rodymas - ypsena veide,
kai pasidavusi atsidusau.
- Gali atsegti? - papraiau ir atsukau jam nugar.
Pakliau plaukus, o jo pirtai nedelsdami rado utrauktuk.
Kai alias audinys nukrito ant grind, Hardinas pasak:
- Man patinka i suknel.
Jis nusimov kelnes ir trumpikes. Stengdamasi neirti
nuog jo kn nusitraukiau liemenls petneles. Kai likau vi
sikai nuoga, Hardinas lipo du ir pam mano rank. Jo akys
nuvelg mane ir pykteljusios sustojo ties launimis.
- Kas? - paklausiau bandydama prisidengti rankomis.
- Kraujas. ia. - Parod kelias menkas ymes.
- Viskas gerai, - atsakiau ir pamusi plauin patryniau od.
Jis atm j ir upyl dar muilo.
- Leisk man.
Hardinas atsiklaup, o man oda paiurpo pamaius j klpant
prieais. Plauin judjo auktyn ir emyn, ltai sukosi aplink
mano launis. Kn uliejo hormonai. Jis prisiglaud prie mans,
ir a n nesimuisiau, kai lpomis paliet mano kair klub. Viena
ranka Hardinas laik apglbs laun, kad stoviau ramiai, ir taip
pat apglb deinij.
- Paduok man duo galvut, - pasak pertraukdamas mano
pasileidusias mintis.
-K ?
- Nukabink duo galvut, - pakartojo.
Linkteljau ir padaviau. velgdamas mane vytiniomis
akimis ir lapias nuo bganio vandens, pasuko rankoje duo
galvut ir nukreip srov man pilv.
- K... k darai? - aikteljau, kai jis nuleido rank emyn. Knu
sruveno kartas vanduo, ir a irjau kako laukdama.
- Patinka?
Linkteljau.
271
 - Jeigu dabar patinka, pairkim, kas bus, kai nuleisim
emiau, iek tiek emiau...
Kiekviena mano kno lstel pabudo ir digavo, kai Hardinas
meiliai mane kankino. Kai vanduo mane apliejo, krpteljau, o
Hardinas ypteljo.
Vanduo buvo palaima, didesn nei kada nors galjau sivaiz
duoti. Suleidau pirtus jam plaukus, sukandau apatin lp, kad
nuslopiniau aimanas. Kitame kambaryje jo mama, bet nepajgiau
priversti jo liautis - buvo pernelyg gera.
- Tesa... - Hardinas norjo atsakymo.
- Gerai... lik ten.
A dsavau, o jis kikeno spausdamas labiau ir padidins
vandens srov. Kai per vanden ant savo kno pajutau veln
Hardino lieuv, beveik praradau pusiausvyr. To jau per daug. Jo
lieuvis pakaitom su vandens srove drebino man kelius.
- Hardinai... a negaliu...
Neinau, k norjau pasakyt, bet kai jo lieuvis m judti
greiiau, dar stipriau sikibau jam plaukus. Kojos m virpti,
Hardinas paleido duo galvut ir abiem rankomis pakl mane.
- Po galais...
Tyliai nusikeikiau tikdamasi, kad vandens iurlenimas nu
stelbs mano aimanas. Jauiau, kad jis ypsosi ir ketina nuvesti
mane iki galo. Usimerkiau ir leidau malonumui ulieti kn. Har
dinas iek tiek atsitrauk ir itar:
- Ateik, maute, ateik ia.
A kaip tik tai ir padariau.
Atsimerkusi pamaiau Hardin tebeklpant ir laikant savo
pasididiavim. Jo gniautuose jis buvo kietas ir pritvinks.
Dusdama atsiklaupiau alia, apkabinau j ir paglosiau.
- Stokis, - tyliai sakiau.
Jis nuleido akis, linkteljo ir atsistojo. Apiojau ir miau laiyti
jo galiuk.
- Velnias...

272
 Jis paspringo kvpuodamas, o a apsivijau lieuviu aplink j.
Rankomis sikibau jam kojas, kad ilaikyiau pusiausvyr ant
lapi grind, ir apiojau j vis. Hardinas pirtais sikirto man
drgnus plaukus, laik mane ir judindamas klubus versi man
burn.
- Valand valandas galiau imti tave burna.
Jis judjo truput greiiau, i a sudejavau. Nevanks jo o
diai paskatino mane dar smarkiau darbuotis, ir jis vl nusikeik.
Gyvulikumas, su kuriuo pareikalavo mano burnos, buvo kakas
nauja. Jis visk vald ir man tai patiko.
- Maute, a tuoj baigsiu tau burn.
Hardinas truput stipriau trukteljo man plaukus. Pajutau, kad
jo koj raumenys mano rankose sitemp. Jis dar kart nusikeik,
pamindamas mano vard, ir isiliejo man burn. Keliskart kvp
teljs padjo man atsikelti ir pabuiavo kakt.
- Manau, jau nusiprausm, - nusiypsojo ir apsilai.
- Ko gero, - pasakiau nopuodama ir pamiau ampn.
Kai jau i tikrj nusiprausm ir ruoms ieiti, pirtais per
braukiau jo pilvo raumenis nuo viraus iki apaios. Ranka ksinosi
nuslysti emyn, bet Hardino pirtai iupo ir sustabd.
- inau, kad man sunku atsispirti, bet kitame kambaryje mano
mama. Mieloji panele, praau tvardytis, - paerzino. Tekteljau
jam per rank, ilipau i kabinos ir pasimiau rankluost.
- ia tsinys to, kas k tik... - nuraudau gdydamasi baigti
sakin.
- Tau patiko, ar ne? - kilsteljo antak Hardinas, o a tik u
veriau akis.
- Atnek i kambario mano drabuius, - sakiau jam.
- Klausau, ponia.
Hardinas apsivyniojo rankluost ir pranyko i garuose sken
dinio vonios kambario. Susukau plaukus rankluost ir tek
teljau ranka per veidrod. iandien buvo beprotikos ir labai
temptos Kaldos. Ko gero, vliau reiks paskambinti Lendonui,

273
bet pirma su Hardinu noriu pasikalbti apie jo planus po studij
grti Anglij. Niekada nebuvo apie tai usimins.
- Praom.
Hardinas ities man glb drabui ir paliko vien vonioje
apsirengti. Nusijuokiau pamaiusi raudon nriniuot liemenl
ir kelnaites, trening ir varius juodus markinlius. varius, nes
iandieniniai buvo ikruvinti.

274
 Keturiasdeimt devintas skyrius

TESA

Ms paskutin naktis su Hardino mama i esms prajo geriant

arbat ir jai pasakojant keblias istorijas i Hardino vaikysts. Su
madaug deimia priminim, kad kit met Kaldos bus Angli
joje.
- Be joki atsikalbinjim.
Mintis vsti Kaldas su Hardinu dar po met mano pilve
sukl drugeli pulk. Nuo tos dienos, kai susitikom, savo ateit
maiau tik su juo. Nebtina susilaukti vaik ir itekti, bet tikrai
buvau gantinai utikrinta dl jo jausm man per ateinanius
metus.
Kit ryt pabudau anksti - Hardinas buvo k tik grs i
oro uosto, kur nuve Tri. Girdjau, kaip jis numet drabuius
ant grind ir vien su trumpikmis atsigul lov. Ir vl apkabino
mane. Mauml suirzau, kad teks taip anksti kalbtis su juo, bet
jo rankos buvo altos ir jau buvau spjusi jo pasiilgti, kol gro
ms lov.
- Rytoj jau eisiu darb, - pasakiau po keli minui svars
tydama, ar jis spjo umigti, ar dar ne.
- inau, - atsak jis.
- Labai diaugiuosi, kad griu Vance leidykl.
- Kodl?
- Todl, kad man ten labai patinka ir kad turjau vis savait
atostog. Pasiilgau darbo.

275
 - Tu tikra darbtuol, - paiep jis. inojau, kad dar pavart
akis, nors ir nemaiau jo veido. Nevalingai pati padariau t pat.
- Gaila, kad man taip patinka mano praktika ir kad tu ne
mgsti savo darbo.
- A mgstu savo darb. Mano darbas toks kaip tavo. Tik ijau
dl geresnio pasilymo, - pasigyr.
- Ar jis tau labiau patinka tik dl to, kad gali dirbti namie?
- Taip, tai svarbiausias dalykas.
- Kokia kita prieastis?
- Jauiau, kad mons man, jog buvau priimtas tik dl Venso.
Tai nebuvo didel naujiena, bet daug nuoirdesnis atsakymas,
negu galjau i jo tiktis. Maniau, pasakys por odi, kaip darbas
vargina arba kelia nuobodul.
- Negi tikrai manai, kad mons taip man? - apsiveriau ant
nugaros, o Hardinas pasirm ant alkns vir mans.
- Neinau. Niekas to nesak, bet jauiau. Ypa kai jis prim
mane nuolatiniam darbui, nebe praktikai.
- Bet jis juk nusimin, kai ijai kitur?
Hardinas nusiypsojo. Jo ypsena miegamojo prietemoje
atrod ypa ryki.
- Ne, vargu. Jo darbuotojai vis tiek nuolat sksdavosi dl mano
tariamo lumo.
- Tariamo lumo? - nusiaipiau.
Hardinas sum mano skruostus ir palenks galv pabuiavo
kakt.
- Taip, tariamo. A labai avingas. Ir visai nelus, - nusi
ypsojo. Sukikenau, o jis dar plaiau nusiypsojo ir prispaud kakt
prie manosios. - K nortum iandien veikti? - paklaus.
- Neinau. Galvojau paskambinti Lendonui ir nuvaiuoti par
duotuv.
- Ko? - truput atlijo Hardinas.
- Pasikalbti ir isiaikinti, ar galim susitikti. Noriu atiduoti
jam tuos bilietus.
- Dovanos liko j namuose. Neabejoju, kad jie jau apirjo.
276
 - Nemanau, kad jie galjo apirti dovanas be ms.
- O a manau.
- O a taip sakau, - paerzinau.
Bet vos tik paminjau eim, Hardinas tapo rimtas.
- Ar manai... Kaip manai, jeigu atsiprayiau... na, ne atsipra
yiau... bet jeigu jam paskambiniau... ar ne, tiui?
inojau, kad turiu elgtis atsargiai, kai kalba pasisuka apie
I Iardin ir Ken.
- Manau, turtum jam paskambinti. Turtum isiaikinti, kol
vakaryktis nutikimas nesugriov besimezgani js santyki.
- Ko gero... - atsiduso jis. - Kai jam trenkiau, sekund maniau,
kad pasiliksi ten ir liepsi man ieiti.
- Tikrai?
- Taip, tikrai. Diaugiuosi, kad to nepadarei, bet tikrai taip pa
maniau.
Pakliau galv nuo iuinio ir vietoj atsakymo pakteljau jam
smakr. Tikriausiai t pat biau padariusi, net jei jis dar nebt
isipasakojs apie savo praeit. Man tai visk pakeit. Pakeit mano
poir Hardin - nei neigiam, nei teigiam pus. Tiesiog
miau labiau j suprasti. Hardinas nusisuks velg lang.
- Manau, iandien jam paskambinsiu.
- Kaip sakai, gal nuvaiuokim pas juos? A tikrai labai noriu
atiduoti jiems dovanas.
Hardinas mirkiodamas atsigr ir tar:
- Kai skambinsi, gali pasakyt, kad ivyniot be ms. Tai
beveik tas pat, tik nematysi j dirbtini ypsen, dkojant u
baisias tavo dovanas.
- Hardinai! - suinkiau.
Jis sukikeno ir padjo galv man ant krtins.
- Juokauju. Tu irinkai puikiausias dovanas. Tas pakabukas su
ne ta komanda - tikras udikas, - nusijuok.
- Eik miegot, - pavliau jam evelir.
- Ko tau reikia i parduotuvs? - paklaus atsiguls ant nu
garos.
277
 - Nieko, - atsakiau pamirusi, k anksiau kalbjau.
- Ne ne, sakei, kad tau reikia parduotuv. Ko? Kituk ir taip
toliau?
- Kituk?
- Taip, nagi... usikimti.
- K? Nesupratau...
- Tampon.
Iraudau. Neabejojau, kad iraudo visas knas.
- Oi... ne.
- Ar jau buvo tavo dienos?
- Dieve mano, Hardinai, kam apie tai kalbti.
- Kodl? Tu kukliniesi kalbti apie savo mens-tru-a-cijas su
manim? - jo veide, velgiant mane, viet plati ypsena.
- Nesikuklinu. Tiesiog tai nepadoru, - gyniausi baisiausiai su
trikusi. Jis ypsojosi.
- Teresa, mudu darm gana daug nepadori dalyk.
- Nevadink mans Teresa. Ir liaukis apie tai kalbti! - sude
javau ir usidengiau rankomis veid.
- Ar dabar kraujuoji? - pajutau jo rank, slystani pilvu.
- Ne... - pamelavau.
Anksiau jau buvau isisukusi i panaios situacijos, nes visada
bdavo taip ir kitaip, bet itaip dar nebuvo nutik. Dabar esam kartu
beveik nuolat ir inau, kad tai gali nutikti - tad stengiuosi to ivengti.
- Vadinasi, tu neprietarautum, jeigu... - jo ranka nuslydo po
kelnaitmis.
- Hardinai! - suspiegiau ir itraukiau jo rank.
Jis sukikeno.
- Tada prisipaink. Pasakyk: Hardinai, prasidjo mano dienos.
- Ne, a nieko nesakysiu. - Jauiau, kad veidas baisiai rau
donas.
- Baik, juk tai tik laas kraujo.
- Tu lyktus.
- Kruvinas grois, - nusiypsojo jis akivaizdiai didiuoda
masis savo juokingu smoju.
278
 - Tu bjaurus.
- Tau reikia atsipalaiduoti... imokti plaukti pasroviui, - Har
dinas kvatojosi vis smarkiau.
- Dieve mano! Gerai. Jeigu pasakysiu taip, tu nustosi juokauti
apie menstruacijas?
- A nejuokauju. Dienos.
Jo juokas buvo ukreiamas. Kaip gera gulti lovoje ir juoktis
kartu su Hardinu, nesvarbu, apie k.
- Hardinai, dienos neprasidjo. Buvo prie tau grtant namo.
Dabar patenkintas?
- Tai kodl taip susijaudinai dl to?
- Nesusijaudinau - tik nemanau, kad moterys turt apie tai
kalbti.
- Baisus daiktas, man visai nerpi keli laai kraujo, - Hardinas
prisispaud prie mans. A susiraukiau.
- Tu storievis.
- Mane vadino ir blogiau, - nusiypsojo.
- iandien tu gerai nusiteiks, - mesteljau.
- Gal taip ir bt, jeigu ne itos mnesio dienos.
Sudejavau ir iupusi pagalv usidengiau veid.
- Ar galim pasikalbti apie k nors kita? - itariau pro pagalv.
- Aiku... aiku... pavyzdiui, apie kakieno susiglamiusias
kruvinas kelnaites, - nusikvatojo.
Pamiau pagalv ir atsistojusi tvojau jam per galv. Girdjau
j juokiantis, girdjau atidarant spint ir, ko gero, iekant kit kel
naii. Dar anksti, tik septinta ryto, bet a visikai gyva. Ukaiiau
kavinuk ir susiruoiau duben dribsni. Sunku patikti, kad Ka
ldos jau prajo. Po keli dien baigsis ir metai.
- Kaip venti Naujuosius metus? - paklausiau, kai Hardinas
prisdo prie stalo tik su baltomis medvilninmis kelnaitmis.
- Kur nors eidavau.
- Kur eidavai?
- vakarl ar klub. Arba ten ir ten. Pernai buvau ten ir ten.
- Oho, - padaviau jam duben dribsni.
279
 - K tu nortum veikti?
- Neinau. Manau, noriau kur nors nueiti, - atsakiau.
- Tikrai? - kilsteljo antak Hardinas.
- Taip... o tu ne?
- Man visai dzin, k mes veiksim, bet jeigu nori ieiti, taip ir
padarysim, - pasak ir pakl aukt dribsni prie burnos.
- Gerai... - sutikau neturdama supratimo, kur galtume
nueiti. Sau prisipyliau kit duben. - Paklausi tvo, ar galsim
iandien pas juos usukti? - priminiau prisdusi alia jo.
- Neinau...
- Gal jie galt atvaiuoti pas mus, - pasiliau.
- Nemanau, - prisimerk Hardinas.
- Kodl ne? Tau ia bt daug jaukiau, ar ne?
Hardinas akimirkai usimerk ir vl atsimerk.
- Turbt. Vliau jiems paskambinsiu.
Greitosiomis papusryiavau ir atsistojau nuo stalo.
- Kur eini? - paklaus Hardinas.
- Tvarkytis, inoma.
- Ko tvarkytis? ia viskas varu.
- Nevaru. Noriu, kad bt tobula, jeigu sulauksim svei. -
Iskalavau savo duben ir padjau indauj. - inai, galtum man
padti. Nes tu vienintelis palieki didiausi netvark, - paaikinau.
- Oi ne. Tu daug geresn tvarkytoja u mane. - Hardinas mos
teljo dribsni pakel.
Uveriau akis ir padaviau jam dut. Nenorjau, kad jis
padt, nes - jeigu atvirai - man patinka, kai viskas yra taip, kaip
turi bti. O Hardino tvarkymosi versija i ties visai nra tvarky
masis - jis paprasiausiai sukia daiktus ten, kur randa jiems vietos.
- A, ir nepamirk, kad mums reikia parduotuv nupirkti tau
kituk, - nusijuok Hardinas.
- Baik juos taip vadinti! - sviediau jam veid ind luost, o
jis dar garsiau nusikvatojo i mano sumiimo.

280
 Penkiasdeimtas skyrius

TESA

Kai butas buvo sutvarkytas pagal mano reikalavimus, nujau par

duotuv nusipirkti tampon ir dar poros dalyk, jeigu netyia at
vykt Kenas, Karen ir Lendonas. Hardinas norjo palaikyti man
draugij, bet inodama, kad vis laik erzins dl tampon, liepiau
likt namie.
Grusi radau j sdint ant sofos toje paioje vietoje.
- Ar jau paskambinai savo tvui? - paklausiau i virtuvs.
- Ne... laukiau tavs, - atsak jis. Tada atirgliojo virtuv ir at
sisds prie stalo atsiduso. - Dabar paskambinsiu.
Linkteljau ir prisdau prieais, kol jis kl telefon prie ausies.
- Eee... labas, - pasisveikino Hardinas. Tada jung garsiakalb
ir padjo telefon ant stalo tarp mudviej.
- Hardinai? - pasigirdo nustebs Keno balas.
- Aha... klausyk, sakau, gal kartais nortum atvaiuoti pas
inus, ar k?
- Atvaiuoti?
Hardinas pavelg mane. Buvo matyti, kad jo kantryb baigia
isekti. Padrsindama itiesiau rank, udjau jam ant delno ir
linkteljau.
- Taip... tu, Karen ir Lendonas. Apsikeistume dovanomis, nes
vakar to nepadarm. Mama jau ivaiavo, - atsak.
- Ar tikrai nortum? - paklaus Kenas snaus.
 - A juk k tik pakvieiau, ar ne? - lepteljo Hardinas. Spuste
ljau jo rank. - Tai yra... taip, noriau, - pasitais Hardinas, o a
jam nusiypsojau.
- Gerai. Ai. Tik pasikalbsiu su Karen, bet manau, kad ji
mielai sutiks. Kelint valand jums bt patogu?
Hardinas irjo mane. Be garso itariau antr, o jis pa
kartojo tai savo tvui.
- Gerai... vadinasi, iki pasimatymo antr.
- Tesa atsis Lendonui inut su adresu, - pridjo Hardinas ir
baig pokalb.
- Ir visai nebuvo baisu, ar ne? - paklausiau. Jis uvert akis.
- inoma.
- K man apsirengti?
Jis mosteljo mano dinsus ir universiteto markinlius.
- itai.
- Tikrai ne. Juk tai ms Kaldos.
- Ne, Kaldos buvo vakar ir tu jau gali mautis dinsus, - nusi
ypsojo ir pirtu timpteljo ied lpoje.
- A nesimausiu dins, - nusijuokiau ir nujau miegamj
galvoti, kuo apsirengti.

Man staipantis prieais veidrod prisidjus balt suknel, miega

mj jo Hardinas.
- Nemanau, kad baltas drabuis - gera mintis, - ypteljo.
- Dl Dievo, liaukis, - papraiau.
- Tu labai miela, kai kukliniesi.
I spintos pasimiau katonin suknel. Ji saugojo daugyb
prisiminim. Ja vilkjau pirmame vakarlyje su Stef. Nors labai
pykstu... pykau, bet labai jos ilgiuosi. Jauiausi jos iduota, vis
dlto ji buvo visikai teisi sakydama, kad neteisinga atleisti Har
dinui, bet neatleisti jai.
- Kas dedasi tavo galvoje? - igirdau Hardino klausim.
- Nieko... pagalvojau apie Stef.
- Kodl apie j?
282
 - Neinau... manau, kad pasiilgau jos. Ar tu ilgiesi savo
draug? - paklausiau. Po to laiko jis daugiau n vieno neminjo.
- Ne, - susirauk Hardinas. - Man daug smagiau bti su tavim.
Man patiko itas nuoirdus Hardinas, bet pasakiau:
- Gali ir su jais bendrauti.
- Turbt. Neinau. Man nelabai rpi. O tu nortum su jais
bendrauti... po visko, supranti? - nuleido akis.
- Neinau... bet visai noriau pabandyti ir pairti, kaip
seksis. Tik ne su Mole, - susiraukiau. Hardinas elmikai vilg
teljo mane.
- Bet judvi buvot tokios geros draugs.
- Brr, neprimink jos. Kaip manai, k jie veiks per Naujuosius? -
paklausiau. Nesivaizduoju, ar j draugijoje bt malonu, bet man
trksta draug ar bendravimo su jais.
- Jie tikriausiai surengs vakarl. Loganas labai mgsta Nau
juosius metus... Ar tikrai nortum vsti su jais?
- Taip... - nusiypsojau, - jeigu viskas bus gerai, kitais metais
liksim kartu.
Hardinas ipt akis, paminjus kitus metus, bet apsimeiau
to nepastebjusi. Man reikjo, kad ms Kaldos iandien baigtsi
taikiai. Susitelkiau tik iandien.
- Reikia paruoti ko nors visiems uksti. Reikjo tartis trei,
fau dvylika, o a visai nepasiruous, - perbraukiau rankomis nepa
dayt savo veid.
- Pirmyn ruotis. A k nors sugalvosiu... - pasak Hardinas ir
mirkteljo. - Tik irk, kad valgytum tik tai, k dsiu tau lkt.
- Kaip grau - juokauji, kad nunuodysi savo tv, - paerzinau.
Hardinas susirauk ir ijo. Nusiprausiau ir iek tiek pasidaiau.
Paskui pasileidau plaukus ir pasukau galiukus. Pabaigusi ruois ir
apsirengusi uuodiau esnako aromat, sklindant i virtuvs. At
jusi radau Hardin besidarbuojant - stalas jau buvo padengtas,
ant jo puikavosi keli padklai vaisi ir darovi. Baisiausiai nu
stebau, kad jis itaip pasisteng, vis dlto dl keli dalyk teko pa
kovoti. Smagu, kad Hardinas noriai pakviet tv ms but. Dar
283
labiau palengvjo, kad iandien jis atrod tikrai gerai nusiteiks.
Pavelgusi laikrod pamaiau, kad ms sveiai atvyks po pusva
landio, todl miau tvarkyti po Hardino ruoos likusi nedidel
netvark, kol galiausiai namai vl tapo nepriekaitingi.
Hardinas stovjo prie virykls. Prijusi apsivijau rankomis jo
juosmen.
- Ai, kad visk padarei.
- Niekis, - susirauk jis.
- Kaip iandien jautiesi? - paklausiau ir atsukau jo veid save.
- Gerai... viskas.
- Ar n kiek nesinervini? - vl paklausiau. Man atrod, kad jis
nervinasi.
- Ne... gal truput. inai, kakaip sumautai nenormalu, kad jis
ia ateina.
- inau. Labai didiuojuosi tavim, kad j pakvietei, - pasakiau
ir priglaudiau skruost jam prie krtins. Hardino rankos at
sidr man ant juosmens.
- Tikrai?
- Aiku, kad labai, Hardinai, ma...
- Kas? K norjai pasakyt?
Paslpiau veid.
- Nieko.
Nesupratau, kodl staiga panorau j vadinti namini augin
tini vardais, todl sutrikau.
- Pasakyk, - sumurk Hardinas ir kilsteljo mano smakr, kad
nesislpiau.
- Kakodl vl vos nepavadinau tavs mauiu', - prikandau
apatin lp, o jis plaiai nusiypsojo.
- Drsiau, vadink, - pasak.
- Tu tyiosies i mans, - bejgikai ypteljau.
- Ne, nesityiosiu. A vis laik tave vadinu maute".
- Taip... bet kai tu vadini, tai visai kas kita.
- Kaip tai?

284
 - Neinau... tai lyg seksualiau ar panaiai, arba... romantikiau.
Neinau, - visa iraudau.
- iandien tu neapsakomai drovi, - nusiypsojo jis ir pabu
iavo man kakt. - Bet man tai labai patinka. Na, drsiau - pa
vadink ir mane.
- Gerai, - pasakiau ir dar stipriau j apkabinau.
- Kas gerai?
- Gerai... mauti. - odis keistai isprdo i burnos.
- Dar kart.
Nustebusi cypteljau, kai jis ukl mane ant altos spintels ir
atsistojo man tarp koj.
- Gerai, mauti! - pakartojau. Hardino skruostai buvo daug
raudonesni nei visada.
- Man tikrai labai patinka. Tai... kaip ten sakei? Seksualu ir ro
mantika? - nusiypsojo.
Mane staiga apm drsa.
- Tikrai, mauti? - vl paklausiau. Ir vl nusiypsojusi Pri
kandau lp.
- Taip... neapsakomai seksualu.
Hardinas prispaud lpas man prie kaklo, o a sudrebjau, jo
rankoms nuslydus man per kojas.
- Nemanyk, kad jie mane sulaikys, - suko ratus mano lau
nimis.
- Jie gal ir ne, bet... tu inai.
Paokau igirdusi beldim duris. Hardinas nusiypsojo ir pa
merk man. Eidamas prie dur per pet mesteljo:
- Oi, maute... itai irgi nesulaikyt.

285
 Penkiasdeimt pirmas skyrius

HARDINAS

Atidars duris pirmiausia pamaiau tvo veid. Ant skruosto ry

kiai viet mlyn, apatin lpa nesmarkiai perdrksta. Linkteljau
sveikindamasis, bet nesumsiau, k protingo pasakyti.
- Js butas labai graus, - nusiypsojo Karen.
Visi trys stoviniavo ant slenksio nesirydami ueiti. Mus i
gelbjo atjusi Tesa.
- Praom ueiti. Gali padti po eglute, - pasak Lendonui ro
dydama dovan krep jo rankose.
- Atsinem ir js dovanas, kurias palikot pas mus, - tar
ttis.
Kambaryje tvyrojo tampa - ne pikta, bet prakeiktai nejauki.
Tesa maloniai nusiypsojo.
- Labai jums ai.
Ji moka graiai elgtis su monmis. Bent vienas i ms.
Lendonas pirmas nujo virtuv, paskui j nusek Karen
ir Kenas. Paiupau Tesos rank kaip param savo nerimui i
sklaidyti.
- Kaip kelion? - Tesa band pradti pokalb.
- Visai neblogai. A vairavau, - atsak Lendonas.
Nejaukus pokalbis valgant pamau atlyo. Pertraukoje tarp
valgi Tesa po stalu spusteljo man rank.
- Labai skanu, - pagyr Karen, irdama Tes.
- Oi, ia Hardinas gamino, ne a, - atsak Tesa ir padjo rank
man ant keli.
286
 Tikrai? Hardinai, buvo nepaprastai skanu, - nusiypsojo Karen.
Biau apsidiaugs, jeigu Tesa bt prisimusi visus nuo
pelnus u vaies. Jausdamas smeigtas keturias poras aki norjau
vemti. Tesa labiau suspaud man koj skatindama k nors pasakyti.
Ivelgiau Karen.
- Ai, - pasakiau.
lesa spusteljo dar kart ragindama kuo maloniausiai su
mautai nusiypsoti Karen. Po keli sekundi tylos Tesa atsistojo
ir pamusi savo lkt nuo stalo nujo virtuv. Svarsiau, ar eiti
|ai i paskos, ar ne.
- Vais tikrai labai gardios, snau. A suavtas, - tar ttis
pertraukdamas tyl.
- Aha, tai tik maistas, - sumurmjau. Jo akys nukrypo emyn,
n a skubiai pasitaisiau. - Norjau pasakyti, kad Tesa daug geresn
virja, bet ai.
Regis, patenkintas mano atsakymu, ttis pam taur atsigerti.
Karen nejaukiai ypsojosi irdama mane savo keistai ramiomis
akimis. Nusukau vilgsn. Tesa gro daugiau niekam nespjus pa
girti vaii.
- Gal jau vyniokim dovanas? - pasil Lendonas.
- Gerai, - vienu balsu atsak Karen ir Tesa.
Einant svetain laikiausi kuo ariau Tesos. Ttis, Karen ir
Lendonas susdo ant sofos. Laikydamas Tesos rank velniai truk-
leljau j prissti man ant keli ir sitaisiau ant kds. Maiau, kad
ji vilgteljo sveius, kad Karen stengsi paslpti ypsen. Tesa
susidrovjusi nusisuko, bet liko sdti man ant keli. Truput atsi
loiau ir stipriau apkabinau j per juosmen.
Lendonas atsistojo, pam dovanas ir visas idalijo, o a siste
beilijau Tes, kaip ji diaugiasi tokiais dalykais. Man patinka, kad
ji visada viskuo patenkinta. Man patinka, kad ji moka bendrauti su
monmis. Netgi per pavluotas Kaldas.
Lendonas padav jai ma dut su urau Nuo Keno ir
Karen. Nuplus dovan popieri pasirod mlyna dut su
sidabriniu urau Tiffany & Co.
287
 - Kas ia? - tyliai paklausiau. Nieko nenusimanau apie papuo
alus, bet inau, kad i firma yra brangi.
- Apyrank.
Prie mano akis Tesa itrauk ir pamojavo sidabrin gran
dinl. I brangaus metalo suvertus iedelius ir irdeles. Spin
dinios groybs apjuos jos rank. Mano dovana, palyginti su ia,
atrod visikas lamtas.
- Na, inoma, - atsakiau dusdamas.
Tesa panairavo mane ir nusisuko juos.
- Ji nuostabi. Labai jums ai, - visa vytjo ji.
- Ji jau... - miau guostis. siutau, kad jie padovanojo jai ge
resn dovan negu a. inoma, jis turi pinig. Negi negaljo nu
pirkti ko nors kito, bet k kita?
Tesa atsigr mane tyliai maldaudama dar labiau negadinti
reikalo. Paklusniai atsidusau ir atsirmiau kds atlo.
- K tu gavai? - nusiypsojo Tesa stengdamasi palengvinti
mano nuotaik. Ji atsiliejo j mane ir pabuiavo kakt. Nuleidusi
akis dut, gulini ant ranktrio, ragino kuo greiiau ivynioti.
Atidars dut imiau brangi dovan, kad pamatyt.
- Laikrod, - parodiau, i vis jg stengdamasis jai tikti.
Jeigu atvirai - vis dar buvau susierzins dl apyranks. No
rjau, kad ji kiekvien dien segt mano apyrank - norjau, kad
tai bt mgstamiausia jos dovana.

288
 Penkiasdeimt antras skyrius

HARDINAS

Karen nuvito apirjusi Tesos keptuvi d.

- Visus metus svajojau apie rinkin!
Tesa man, kad nepastebjau, jog ant mauts besmegenio
formos kortels ura ir mano vard, bet a maiau. Tik jauiausi,
lyg biau j ibrauks.
- Jauiuosi tikras kiaul, nes u savo nuostabius bilietus gavai
lik dovan kortel, - Lendonas kreipsi Tes.
Turjau pripainti, kad labai apsidiaugiau dl tokios beas
mens jo dovan kortels elektroninei skaityklei, koki jai padova
nojau per gimtadien. Jeigu jis bt irinks k nors asmenikesnio,
biau siuts. Taiau pavelgs miel Tesos ypsen galjai pa
manyti, kad jis padovanojo jai pirm Ostin romano leidim. Vis
dar negaljau atsitokti, kad jie padovanojo jai toki brangi apy
rank. Kokia poza! Kas bus, jeigu ji nors segti i nauj, o ne
mano dovanotj?
- Ai jums u dovanas, jos tikrai puikios, - pasak ttis ir
damas mane ir laikydamas rakt pakabuk, kur Tesa per klaid
jam irinko.
Jauiausi truput kaltas matydamas apdauyt jo veid, bet
keistos spalvos kartu atrod iek tiek juokingai. Norjau atsiprayti
u savo protrk - na gerai, nepasakyiau, kad norjau, bet reikjo.
Nenoriu grti praeit. iaip ar taip, dabar visai maloniai leidom
laik. Karen ir Tesa puikiai sutaria, todl jauiausi pareigotas su
teikti jai motiniko velnumo, nes per mane ji susibar su savo
289
motina. Man tai gerai, kad j santykiai tokie sumauti - vis vienu
asmeniu maiau alia ms.
- Hardinai! - ausyje igirdau Tesos bals.
Pavelgiau j ir supratau, kad kakuris i j kalbasi su manim.
- Ar nortum su Lendonu eiti rungtynes? - paklaus ji.
- K? Ne, - skubiai atsakiau.
- Ai, mogau, - uvert akis Lendonas.
- Norjau pasakyt, kad kain, ar Lendonas to nort, - pasi
taisiau.
Bti mandagiam pasirod daug sunkiau, nei tikjausi. Visk
darau tik dl jos... Gerai, jeigu jau nuoirdiai, truput ir dl savs.
Mamos odiai neijo man i galvos - dl pykio man liks tik su
dauytos rankos ir vienias gyvenimas.
- Jeigu tu nenori, galim eiti mudu su Tesa, - atsak Lendonas.
Kodl jis nori mane supykdyti, kai a bent kart taip stengiuosi
bti malonus?
- Ai, su mielu noru, - nusiypsojo Tesa. - Nieko neimanau
apie ledo ritul, bet mielai nueisiu.
Nieko negalvodamas apkabinau j kita ranka ir priglaudiau
prie krtins.
- A eisiu, - pasidaviau.
Lendono veidas vytjo i pasitenkinimo ir galjau laintis i
Tesos nugaros, atgrtos mane, kad jos veidas vyti taip pat.
- Hardinai, man labai patinka, kaip js susitvarkt but, -
pagyr tvas.
- I esms jis jau buvo rengtas, bet ai, - atsakiau.
Prijau ivad, kad daug paprasiau trenkti jam snuk, negu
dabar bandyt isiaikinti santykius.
- Labai malonu, kad pakviett mus sveius, - nusiypsojo
Karen.
Mano gyvenimas bt daug lengvesnis, jeigu ji bt bjauri
kal. Bet kaip tyia ji yra viena i maloniausi moni, koki esu
sutiks gyvenime.

290
 - I tikrj nieko tokio... po to, kas nutiko vakar, bent tiek ga
ljau padaryti, - jauiau, kad mano balsas dreba ir skamba nenat
raliai, labiau, negu noriau.
- Viskas gerai... gyvenime visko nutinka, - patikino Karen.
- Negerai. Nemanau, kad smurtas yra prasta veni tra
ti icija, - atsakiau.
- Gal nuo iemet veskim - kitmet Tesa gals man voti, - nu
sijuok Lendonas, nevykusiai bandydamas nuleisti gar.
- Gal ir uvoiu, - Tesa kyteljo jam lieuv, o a lengvai yp-
ldjau.
- Daugiau taip nenutiks, - pasakiau irdamas tt. Ttis
msliai irjo mane.
- I dalies tai mano kalt, snau. Turjau suprasti, kad nieko
gero nebus, bet dabar tikiuosi, kad ileidai pykt ir galsim bandyti
toliau megzti santykius, - pasak.
Tesa padjo savo ma rankut man ant rankos, kad nura
mint, o a linkteljau.
- Aha... jga, - baikiai sumurmjau. - Taip... - kramiau
skruost.
Lendonas suplojo rankomis per kelius ir atsistojo.
- Gerai, mums jau reikia vaiuoti, bet duok ini, ar tikrai nori
eiti rungtynes. Abiem jums ai u iandienos kvietim.
Tesa apkabino juos visus tris, o a atsirmiau sien. iandien
buvau visai mielas, bet tai ne prieastis pulti jiems glb. Iskyrus
Tes, inoma, bet po mano iandienio mandagumo i jos pri
klauso daugiau nei tik apkabinimas. Vpsojau jos laisv suknel,
slepiani gra kn, ir i tikrj turjau kalbinti save nenusi-
lempti jos miegamj. Prisiminiau pirm kart, kai pamaiau j su
ita baisia suknele. Na, tada ji man buvo baisi. Dabar a j beveik
dievinu. Ji ijo i bendrabuio lyg pasirengusi vaikioti nuo dur
prie dur ir pardavinti Biblij. Vart akis, kai erzinau j, sdusi
mano main, bet tada net minties neturjau, kad privers mane
j simylti.

291
 Pamojavau ieinaniai kompanijai ir giliai atsidusau. Ne
maniau, kad taip ilgai laikiau ugniaus kvap. Ledo ritulio rung
tyns su Lendonu - kokio velnio pasiraiau?
- Buvo nuostabu. Tu buvai nuostabus, - Tesa par pagyr
ir tuoj pat nusiavusi auktakulnius batelius tvarkingai pastat prie
dur.
- Buvo gerai, ko gero, - gteljau.
- Buvo geriau negu gerai, - vytjo Tesa.
- Tebnie, - konstatavau perdtai irzliai, o ji sukikeno.
- Labai tave myliu. Ar tu tai inai? - paklaus vaikiodama
po svetain ir tvarkydamasi. Erzinau j dl tvarkymosi proi, bet
jeigu gyveniau ia vienas, butas bt tikra landyn.
- Na, kaip laikrodis? Patinka? - paklaus ji.
- Ne, jis baisus. Be to, a neneioju laikrodi.
- Man jis atrodo graus.
- Kaip tavo apyrank? - nerytingai paklausiau.
- Ji nuostabi.
- Mat kaip... - nusisukau. - Pramatni ir brangi, - pridriau.
- Taip... nesmagiai jauiuosi - jie ileido tiek pinig, o a jos
beveik neneiosiu. Kart kit teks usisegti, kai bsim kartu.
- Kodl nenori jos neioti?
- Todl, kad jau turiu brangiausi apyrank, - papurt rank
Tesa, kad suskambt karuliai.
- Tikrai? Tau labiau patinka manik? - nepajgiau nuslpti
kvailos ypsenos. Ji grietokai vilgteljo mane.
- inoma, Hardinai.
Bandiau ilaikyti savo padorumo likuius, bet nesusitvards
iupau j u sdmen ir pakliau. Jai kteljus garsiai nusijuokiau.
Neprisimenu, kad gyvenime biau taip kvatojs.

292
 Penkiasdeimt treias skyrius

TESA

Kit ryt pabudau anksti, nusimaudiau ir dar apsisukusi rank

luosiu nuskubjau gyvenimo eliksyro - kavos. Stebdama jos atsi
radimo proces pamau suvokiau, kad iek tiek nervinuosi susitik-
li su Kimberle. Neinau, kaip ji reaguos, kad mudu su Hardinu vl
kartu. Ji ne kritikuoja, bet akimirksniu vertina situacij. Neinau,
kaip a reaguoiau, jeigu jai t pat tekt igyventi su Kristianu. Ji
neino vis smulkmen, tik tiek, kad jos labai nemalonios ir neno
riu jai j pasakoti.
Su garuojaniu puodeliu rankoje prijau prie didelio sve
tains lango. Snigo stambiais ksniais. Jau norjau, kad liautsi.
Nemgstu vairuoti sningant, o Vance leidykl reikia vaiuoti
beveik vien greitkeliu.
- Labas rytas, - igsdino Hardino balsas i koridoriaus.
- Labas rytas, - nusiypsojau ir gurkteljau kavos. - Ne
miegi? - paklausiau. Hardinas pasitryn umiegotas akis.
- Neapsirengusi? - atsak klausimu.
ypteljusi nujau miegamj apsirengti. Taiau einant pro
al jis trukteljo rankluost nuo mans. Rikteljau ir smukau
kambar. Igirdusi ingsnius i paskos, urakinau duris. Dievas
/,ino, kas galt nutikti, jeigu j sileisiau. Ikaitau vien nuo tos
minties, bet dabar nra tam laiko.
- Grau, labai brandu, - pasak i u dur.
- A ir nesistengiu bti brandi, - nusijuokiau ir nujau drabuin.
Nusprendiau apsirengti ilg juod sijon ir raudon palaidin. Ne

293
pats mieliausias derinys, bet iandien pirma diena po atostog, be to,
lauke sninga. Pasidaiau prie drabuins veidrod, beliko tik isidio
vinti plaukus. Ijusi i miegamojo Hardino niekur nemaiau. Greito
siomis ipiau plaukus ir susukau patog kuod.
- Hardinai? - i rankins isimiau mobilj ir paskambinau
jam.
Neatsiliepia. Kur jis? irdis m dauytis vaiktant po tui
but. Po minuts atsidar laukujs durys ir jo jis, visas snieguotas.
- Kur buvai? miau jaudintis.
- Jaudintis? Dl ko?
- Neinau. Kad tau kas nors nutiko ar panaiai, - tikrai jau
iausi juokingai.
- A tik nukasiau ir uvediau tavo main. Ji ilta ir pasi
rengusi vaiuoti laukia tavs.
Hardinas isinr i varko ir nuspyr permirkusius batus, pa
liks ant grind klan purvyns. Negaljau paslpti nuostabos.
- A tavs nepastu, - nusijuokiau.
- Nepradk ito lamto arba lipsiu emyn ir nuteisiu pa
dangas, - pasak.
Uveriau akis ir nusijuokiau i jo grasinimo.
- Gerai jau, ai.
- A... a galiau tave nuveti, - mudviej akys susitiko.
Dabar jau tikrai jo nepainau. Beveik vis vakar dien jis buvo
mandagus. iandien ildo mano main ir silosi nuveti darb.
Jau nekalbant apie tai, kad vakar vakare kvatojosi iki aar. Si
ningumas veikia j teigiamai.
- ...arba ne, - pridr, nes per ilgai delsiau atsakyti.
- Mielai, - atsakiau.
Jis vl apsiav batus ir nulipom emyn. Ivaiuojant i aiktels
Hardinas mesteljo:
- Gerai, kad tavo maina visikas lauas, nes niekam nekilo
noras jos nuvaryti, nors buvo palikta veikianti.
- Ji ne lauas! - puoliau ginti, nairuodama skilus keleivio
puss lang. - inai, pagalvojau, kad kit savait, kai prasids
294
paskaitos, galtume kartu vainti universitet, k? Tavo pas
kaitos vyksta panaiu laiku kaip mano. O tomis dienomis, kai
dirbsiu leidykloje, vaiuosiu savo maina ir susitiksim namie.
- Gerai... - Hardinas atidiai irjo priek.
-K ?
- Noriau, kad pasakytum, kokias paskaitas lankysi.
- Kodl?
- Neinau... gal galiau kokios nors klausyti su tavim. Nes
dabar judu su Lendonu visur einat kartu, tuoj tapsit aminais
studij dvyniais.
- Tu jau klausei prancz ir amerikiei literatros, bet
abejoju, ar tave sudomint pasaulio religijos.
- Nesudomint, - gteljo jis.
Jauiau, kad i pokalbio nebus nieko gero, todl apsidiaugiau
pamaiusi didel V ant Vance pastato. Snigo maiau, bet Har
dinas privaiavo prie pat paradini dur, kad nespiau sualti.
- Ketvirt atvaiuosiu tavs paimti, - pasak.
Linkteljau ir pasisukau pabuiuoti j atsisveikindama.
- Ai, kad atveei, - sunibdjau jam lpas kartu ir bu
iuodama.
- Ah-aaa... - sumurmjo jis, o a atlijau.
Ilipusi i mainos u keli ingsni pamaiau Trevor. Juodas
kostiumas ant balto sniego. Man susuko vidurius, kai jis iltai nu
siypsojo.
- Labas, seniai ne...
- Tesa! - kteljo Hardinas ir trinkteljs dureles atjo prie
mans. Trevoras nuvelg Hardin, paskui mane ir liovsi yp
sotis. - Tu pamirai... - pasak Hardinas ir ities man raikl.
Raikl? Kilsteljau antak. Jis linkteljo, apkabino mane per
juosmen ir tvirtai prispaud lpas. Jei nebtume stovjimo aik
telje - ir nejausiau jo liguisto poreikio ymti teritorij, - su-
sileisiau nuo iurktaus prisilietimo, kai lieuviu pravr man
lpas. Sudrebjau ir pasitryniau rankas. Reikjo apsivilkti storesn
vark.
295
 - Malonu tave matyti, Trentonai, ar ne? - apsimestinai nuoir
diai pasisveikino Hardinas. Po perknais, puikiai inau, kad pri
simena jo vard. Koks jis lus.
- Aaa... taip. Malonu, - sumurmjo Trevoras ir pradingo u
slankiojamj dur.
- Po galais, kas ia buvo? - piktai pavelgiau Hardin.
- Kas? - mirkteljo jis.
- Tu tikras kiaul, - atsidusau.
- Tesa, palik j ramybj. Labai praau, - sak Hardinas buiuo
damas mane kakt, kad suvelnint grietus odius.
Uveriau akis ir kaip vaikas nustrykiojau pastat.
- Kaip prajo Kaldos? - paklaus Kimberl.
Pasimiau spurg ir kavos. Ko gero, be reikalo geriu antr
puodel kavos, bet Hardino urvinio mogaus elgesys mane su
pykd, o nuraminti gali tik kavos pupeli aromatas.
- Kaldos...
inai, atleidau Hardinui, tada suinojau, kad jis rainjo seks
su daugybe mergin ir griov j gyvenimus, bet ir vl jam atleidau.
Mano mama atvaiavo pas mus but ir ikl scen, todl dabar
mudvi nesikalbam. Buvo atvaiavus ir Hardino mama, todl mes
apsimetm, kad esam kartu, net kai nebuvom susitaik, bet tai i
esms mus sutaik, ir plaukm pasroviui, kol mano mama pasak jo
mamai, kad jis susilains atm man nekaltyb. Ai, dar Kaldos?
ventes paymjo Hardino mutyns su tvu ir sudauyta stiklin
spintel. inai, kaip prastai.
- ...buvo puikios. O tavo? - apsiribojau trumpja versija.
Kimberl usimin apie nuostabias Kaldas su Kristianu ir jo
snumi. Berniukas apsidiaug pamats nauj dvirat, kur jam
atne Senelis. Jis net vadino Kimberl mamyte Kim. Nuo i
odi jos irdis sutirpo, bet kartu ji jautsi nepatogiai.
- Supranti, labai keista, - pasakojo ji. - Bti kakieno globja
ir taip toliau. Nesu itekjusi, net nesu susiadjusi su Kristianu,
todl neinau, kaip elgtis su Smitu.

296
 - Man atrodo, kad Smitui ir Kristianui labai pasisek, kad esi
ji) gyvenime, kad ir kaip save vadintum, - patikinau j.
- Panele Jang, tu protinga ne pagal metus.
Ji nusiypsojo, o a vilgiodama laikrod nuskubjau ka
binet. Atjus priepiei metui Kimberls prie savo stalo neradau.
Liftui sustojus treiame aukte tyliai aikteljau, nes j eng Tre-
voras.
- Labas, - ilemenau.
Nesupratau, kodl taip nejaukiai jauiausi. Juk mudu su
Trevoru nei susitikinjom, nei k. Vien kart nujom pasi
matym ir man buvo smagu. Man patinka jo draugija, jam patinka
mano draugija. Ir viskas.
- Kaip atostogos? - paklaus jis. Mlynos akys viet nuo
dienos viesos lemp. Kaip noriau, kad iandien visi liautsi
mans to klausinti.
- aunios. O tavo?
- Buvo puiku. Prieglaudoje buvo galyb moni, pamaitinom
per tris imtus, - ididiai nusiypsojo jis.
- Oho, tris imtus moni? Netiktina, - ypteljau. Jis toks
mielas. Ir buvusi tampa kakur inyko.
- Buvo tikrai aunu. Tikims, kad kitmet tursim daugiau
rmj ir galsim pamaitinti penkis imtus. - Kai ijom i lifto
paklaus: - Eini uksti?
- Taip, eisiu iki gaisrins, nes iandien be mainos, - atsakiau
nenordama iuo metu kalbti apie Hardin ir save.
- Jeigu nori, paveiu. A vaiuoju kepykll, bet pirma galiu
usukti gaisrin. Per snieg geriau nevaikioti, - mandagiai pa
sisil.
- inai k? Kepykll yra gerai. Mielai prisidsiu, - nusiyp
sojau ir pasukom prie jo mainos.
ildomos BMW sdyns suild mane dar neivaiavus i aik
tels. Ukandinje, kol usisakm priepieius ir atsisdom atokiai
prie mao staliuko, su Trevoru beveik nesikalbjom.

29 7
 - Galvoju persikelti Sietl, - praneko Trevoras.
A kaip tik tuo metu skandinau skrebut brokoli sriuboje.
- Tikrai? Kada? - garsiai paklausiau nordama perrkti pietau
janios minios oim.
- Kov. Kristianas pasil man darb tenai - paauktina
naujojo filialo finans direktorius, todl labai rimtai galvoju su
tikti.
- Puikios naujienos - sveikinu, Trevorai.
- Ai, - padkojo servetle nusivals lp kampuius. - Man
patikt vadovauti visam finans skyriui ir net daugiau. Su mielu
noru persikeliau Sietl.
Pietaudami kalbjoms apie Sietl, o pabaigoje man galvoje
sukosi viena mintis: kodl Hardinas Sietlui nejauia to paties?
Grtant Vance, sniegas virto lijundra. Abu nuskubjom
pastat. miau drebti dar neprijusi lifto. Trevoras pasil man
savo vark, bet skubiai atsisakiau.
- Vadinasi, judu su Hardinu vl draugaujat? - galiausiai udav
klausim, kurio seniai laukiau.
- Taip... stengiams isiaikinti, - sikandau skruost.
- Mat kaip... tai tu dabar laiminga? - pavelg mane Trevoras.
- Taip, - atsakiau irdama j.
- K gi, diaugiuosi dl tavs.
Trevoras persibrauk rankomis juodus plaukus. Supratau, kad
meluoja, bet buvau jam dkinga, kad neipt ito ir taip nejaukaus
reikalo. Toks jis yra. Geras.
Liftui atsidarius pamaiau Kimberl - ji atrod labai keista. Su
trikau, dl ko ji taip iri Trevor, bet pasekusi jos akis pamaiau
prie sienos rymant Hardin.

298
 Penkiasdeimt ketvirtas skyrius

HARDINAS

- Tikrai? Tikrai? - paklausiau intensyviai mojuodamas ran

komis.
Tesa isiiojo, bet nieko nepasak, tik irjo tai t susk
Trevor, tai mane. Po velni, Tesa! Mane apm pyktis, miau
vaizduotis visus manomus bdus, kaip priploti t jaunikait.
- Ai u pietus, Tesa. Iki pasimatymo, - ramiai itar Tre-
voras ir nujo sau.
Pavelgiau Kimberl - ji nepritariamai papurt galv, iupo
segtuv nuo stalo ir paliko mudu vienus. Tesa irjo savo draug,
o a vos nesusijuokiau. Ji stengsi apsiginti ir nujo savo kabinet.
- Hardinai, mes tik papietavom. Galiu pietauti su kuo noriu.
Todl nepradk, - spjo.
Kai tik jom vidun, udariau duris ir urakinau.
- Tu inai, k apie j manau, - atsirmiau sien.
- Nusiramink. Tai mano darbas.
- Praktika, - pataisiau.
- K? - ipt akis Tesa.
- Tu nesi tikra darbuotoja, tik praktikant, - pasakiau.
- Vadinasi, vl grtam pradi?
- Ne, a tik konstatuoju fakt.
A tikras iknius - tai irgi faktas.
- Tikrai? - nustebo ji.
Sukandau dantis ir smeigiau akis savo usispyrusi mergin.
- K tu ia veiki? - paklaus ji ir atsisdo savo kd prie stalo.

299
 - Atvaiavau paimti tavs piet, kad tau paiai nereikt
klampoti per snieg, - pasakiau. - Bet, regis, tu moki priversti
kitus vaikinus tau padti.
- Nieko baisaus ia nenutiko. Mes pavalgm ir grom. Tu
rtum tvardyti savo pavyd.
- A nepavydiu. - Aiku, kad pavydiu. Ir bijau. Tik nenoriu
to pripainti.
- Hardinai, mes draugai. Pamirk ir ateik ia.
- Nea, - sumurkiau.
- Praau, - maldavo ji. Uveriau akis dl savitvardos trkumo
ir prisiartinau prie jos. Ji atsiliejo stal ir privert mane atsistoti
prieais. - Hardinai, noriu tik tavs. Myliu tave ir noriu bti tik su
tavim, su niekuo kitu.
Ji taip dmiai irjo mane, kad nusukau akis.
- Atsipraau, kad jis tau nepatinka, bet tu negali man nuro
dinti, su kuo bendrauti.
Ji nusiypsojo. Bandiau pykti toliau, bet pajutau, kad atsi-
leidiu. Po velni, kokia ji gera.
- Negaliu jo paksti.
- Jis nepavojingas. Tikrai. Be to, kov persikelia Sietl.
Kraujas sustingo gyslose, bet pasistengiau likti ramus.
- Tikrai?
inoma, suskis Trevoras keliasi Sietl - ten, kur Tesa svajoja
gyventi. Ten, kur a nieku gyvu nesikraustyiau. Pagalvojau, gal ji
ketina vykti su juo. Ne, ji negalt. Ar galt? Velnias, a neinau.
- Taip, ir jo nebus arti. Bk geras, palik j ramybje. - Tesa
spusteljo man rank.
Pavelgiau j.
- Gerai, po galais, gerai. Neliesiu jo, - atsidusau. Negaliu pa
tikti, kad k tik paadjau palikti j ramybje ir bandiau j pa
buiuoti.
- Ai. Labai tave myliu, - pasak ji. Mlynai alios jos akys
irjo tiesiai man akis.

300
 - Vis dar pykstu ant jo, kad band tave suvilioti. Ir ant tavs,
kad mans nesiklausai.
- inau, bet dabar nusiramink... - Tesa lyteljo apatin lp. -
Ar leisi man tave nuraminti? - paklaus virpteljusiu balsu.
K?
- A... a noriu parodyti, kad myliu tik tave.
Jos skruostai skaiiai nuraudo, o rankos paliet mano dir,
lesa pasistieb ant pirt galiuk ir pabuiavo mane. Buvau su
triks, piktas - ir neapsakomai pritvinks. Ji lyteljo mano apatin
lp. Staiga sudejavau ir ukliau j ant stalo. Drebaniomis ran
komis ji vl m knibinti mano dir ir pagaliau atseg. Pakls
jos juokingai ilg sijon apnuoginau launis ir apsidiaugiau, kad
iandien ji nemvi pdkelni.
- Mauti, noriu tavs, - atsikvp ji man kakl ir kojomis ap
sivijo mane per juosmen.
Sudejavau igirds i jos iuos odius. Man patiko, kad ji
staiga msi iniciatyvos ir nusmauk dinsus.
- Ar tu ne? - paklausiau galvodamas apie jos dienas. - Taip...
tu ne.
Ji iraudo ir pam mano daikt rank. vilpteljau, o ji nusi
ypsojusi m ltai stumioti, labai ltai.
- Neerzink mans, - suvaitojau.
Ranka m dirbti greiiau, o lpomis sisiurb man kakl.
Jeigu itaip ji bando ipirkti savo kalt, mielai dulkiniau j daniau
nei reikia. Tol, kol prie jos nesisuks joks kitas vaikinas. Sumiau j
u plauk ir atloiau galv.
- Noriu tave idulkint.
Ji prietaraudama papurt galv ir droviai nusiypsojo.
- Taip.
- Negalim, - pasak vilgteljusi duris.
- Anksiau galjom.
- Norjau pasakyt... nes... tu inai.
- Nra taip blogai, - susiraukiau.

301
 I tikrj nra taip blogai, kaip mons sivaizduoja.
- Ar tai... normalu?
- Taip. Tai normalu, - pareikiau.
Jos akys isiplt. Nors elgsi kaip ventuol, isiplt vyzdiai
rod, kaip labai ji mans nori. Ji neatitrauk rankos ir ltai judino.
Plaiau praskiau jos kojas. Trukteljau tampon u virvels ir i
meiau iukliad, o tada, nustms jos rank, usimoviau pre
zervatyv.
Tesa nulipo emyn ir paklusi sijon iki upakaliuko pasilenk
ant stalo. Po galais, tai kariausias vaizdas, kok maiau per vis
savo gyvenim. Net ir tokiomis aplinkybmis.

302
 Penkiasdeimt penktas skyrius

TESA

Hardinas pakl stor sijono audin iki juosmens, o a laukiau.

- Atsipalaiduok, Tesa. Ijunk mstym - viskas bus kaip
visada, - paadjo jis.
Bandiau paslpti drovum, kai jis sliuog mane. Nesi
jaut jokio skirtumo. Na, jeigu jau visai atvirai - buvo dar geriau.
Drsiau. Elgdamasi kitaip, nei man prasta, kaip udrausta, jauiu
gerokai didesn pasitenkinim. Hardinas perbrauk man nugar ir
vl suvirpjau nuo laukimo. Jo nuotaika visikai pasikeit. Ijusi i
lifto ir pamaiusi jo poz tikjausi, kad ikels daug didesn scen.
- Kaip jautiesi? - paklaus.
Linkteljau, kad gerai.
Viena ranka jis suspaud man laun, kita - sikirto plaukus,
kad nejudiau.
- Tai gerai, maute, labai gerai.
Hardinas, ltai trkiodamas manyje pirmyn ir atgal, kalbjo
dusliai. Jo ranka paleido mano plaukus ir nuslydo prie krt.
Trukteljo apykakl ir atideng krtin. Surado spenelius ir m
velniai juos tampyti, o galiausiai - sukioti tarp pirt. Aikteljau
ir ilenkiau nugar, o jis vis kartojo tai ir kartojo.
- O Dieve, - kteljau ir usidengiau burn. Susivokiau, kad
esu kabinete, bet kakodl visai nesijaudinau. Mintys prasidjo
Hardinu ir baigsi malonumu. i akimirk man nerpjo tikrov,
kurioje ms u tokius veiksmus nepagirt.

303
 - Gerai, ar ne, maute? Sakiau, kad jokio skirtumo... bent jau
nieko blogiau.
Jis suvaitojo ir apkabino mane per liemen. Vos nenuslydau
nuo krato, kai jis apsuko ir paguld mane ant kieto medinio stalo.
- Velnikai tave myliu, ar tu tai inai, k? - atsiduso man aus.
Linkteljau inodama, kad jis nori daugiau. - Pasakyk, - neatlyo
jis.
- inau, kad mane myli, - patikinau j.
Visu knu sitempiau, o jis ities nugar ir m pirtais glostyti
varput. Pasilenkiau nordama pamatyti, kaip jo pirtai idarinja
tokius stebuklus su mano knu, bet pojiai buvo nereals.
- Na, maute, pirmyn.
Hardinas pagreitino temp ir pakl vien mano koj. Tada u
vert akis. Mano palaima buvo jau visai ia pat, tokia stipri, tokia
galinga, kad negaljau itarti n odio, tik spoksojau jo tatui
ruotas rankas, kurias buvau sikibusi. Stipriai suspaudiau lpas,
kad nesusivaldiusi nerkiau jo vardo. Hardinas baig ne taip
ramiai - priglaud galv man prie kaklo ir kteljs mano vard
prispaud lpas, kad prislopint bals.
Galiausiai jis atsitrauk ir pabuiavo man aus. Atsistojusi pa
sitaisiau drabuius ir nusprendiau, kad vis dlto reiks nueiti tu
alet. Dieve, tai nesuvokiama. Negaliu neigti, kad nepatiko, taiau
negaliu taip lengvai atsikratyti to, kas man kalta galv.
- Pasirengusi? - paklaus jis.
- Kam? - paklausiau tankiai alsuodama.
- Vaiuoti namo.
- Negaliu vaiuoti namo. Dar tik dvi, - mosteljau laikrod
ant sienos.
- Pakeliui paskambinsi Vensui. Vaiuojam namo, - sak Har
dinas ir nuo stalo pam mano rankin. - Sakau, gal prie ieidama
norsi susitvarkyti. - Ir i rankins itrauks tampon pabaksnojo
man nos. Tekteljau jam per rank.
- Baik apie tai kalbti! - sudejavau ir skubiai kiau tampon
atgal rankin. Jis tik garsiai nusikvatojo.
304
 *
Prajus trims dienoms kantriai laukiau, kol Hardinas atvaiuos
mans paimti. Spoksodama pro didiul vestibiulio lang diau
giausi, kad pagaliau liovsi snigti. Ant aligatvio ppsojo vieninte
liai buvusio sniego rodymai - sustumtos purvino sniego krvos.
Dideliam mano apmaudui po susidrimo su Trevoru Har
dinas kasdien atkakliai veiojo mane darb. Vis dar stebjausi,
kad man pavyko j nuraminti taip, kaip pavyko. Nesivaizduoju, k
biau dariusi, jeigu jis kontoroje bt sumus Trevor. Kimberl
bt buvusi priversta kviesti apsaug, o Hardinas garantuotai bt
buvs suimtas.
Hardinas turjo atvaiuoti pus penktos, o dabar jau pen
kiolika po penki. Beveik visi jau buvo isiskirst, daugelis silsi
pavti mane namo, skaitant ir Trevor, nors tai jis pasak pa
jjs kok imt metr. Nenorjau, kad tarp ms likt kartlis,
turim likti draugais nepaisydami Hardino sakymo.
Galiausiai Hardino automobilis suko aiktel ir a ijau
pikt vj. iandien iliau nei adta, ilumos pridjo skaisti
saul, nors vis tiek dar per maai.
- Atsipraau, kad pavlavau, buvau usnds, - tar jis, man
sdus ilt main.
- Viskas gerai, - atsakiau ir sistebeilijau pro lang.
Truput nervinausi dl Naujj sutikimo vakar, tad visai
nenorjau bartis su Hardinu ir dar labiau nervintis. Dar nebuvom
galutinai nutar, k veiksim, o tai var mane i proto - norjau
inoti smulkmenas ir suplanuoti vis nakt.
Svarsiau, ar atsakyti Stef inut, kuri ji man para prie
por dien. Norjau j pamatyti, parodyti jai ir visiems, kad jie
mans nepalau - tegu ir paemino - ir kad esu stipresn, negu jie
mano. Vis dlto, kaip sakoma, neatmeiau to, kad bus netiktinai
nejauku susitikti su Hardino draugais. inau, jie tikriausiai laiko
mane visika idiote, jei vl draugauju su juo.
Neinau, kaip reikt su jais elgtis, ir nuoirdiai bijojau,
kad viskas bus kitaip, kai mudu su Hardinu ieisim i savo mao
305
pasaulio. Kas bus, jeigu jis vis vakar nekreips mane dmesio
arba jeigu bus Mol? Nuo ios minties man uvir kraujas.
- Kur nortum vaiuoti? - paklaus jis.
Jau anksiau buvau usiminusi, kad vakar noriau apsi
rengti k nors nauja. Todl atsakiau:
- Turbt prekybos centr. Turim nutarti, kur eisim, kad i
noiau, k pirkti.
- Ar tikrai nori susitikti su visais, ar tiesiog eiti kur nors
dviese? A vis dar silau likti namie.
- Nenoriu likti namie, mes ir taip vis laik namie, - nusiyp
sojau.
Man labai gera bti su Hardinu, bet jis prats bendrauti su
monmis. Kartais imu nerimauti, ar pernelyg nelaikau jo na
muose, ar jis neims su manim nuobodiauti.
Kai atvaiavom prekybos centr, Hardinas ileido mane prie
Macys parduotuvs ir a skubiai nriau vidun. Kol jis atjo, ant
rankos jau turjau tris sukneles.
- Kas ia? - susirauk Hardinas, pamats rykiai gelton
suknel, gulini viruje. - ita spalva lykti, - pridr.
- inoma, tau visos spalvos lykios, iskyrus juod.
Jis gteljo peiais, igirds teising mano pastab, ir paiu
pinjo apatins aukso spalvos suknels audin.
- ita man patinka, - pasak.
- Tikrai? Dl itos kaip tik abejojau. inai, nenoriau labai i
siskirti.
- O su ita geltona neisiskirtum? - kilsteljo antak.
Jis teisus. Pakabinau atgal gelton suknel ir ikliau balt be
petneli.
- Kaip tau ita?
- Reikt pasimatuoti, - pasil elmikai ypsodamasis.
- Ikryplis, - paerzinau.
- Kaip visada, - mirkteljo jis ir nusek paskui matavimosi
kabin.

306
 - Tau ia negalima, - subariau ir udariau duris. Liko vietos tik
mano galvai ilsti.
Hardinas patemp lp ir atsisdo ant juodos odins sofos lau
kiamajame.
- Noriu pamatyti visas, - kteljo, kai udariau duris.
- Bk ramus.
Girdjau, kaip jis sukikeno, ir labai norjau atidariusi duris pa
matyti jo ypsen, bet susitvardiau. Pirmiausia apsivilkau balt
suknel be petneli ir ilgai varginausi usegti utrauktuk nu
garoje. Ankta. Per ankta ir per trumpa, pernelyg trumpa. Pa
galiau iaip taip usegiau plon audin ir timpteljusi suknel
emyn atidariau duris.
- Hardinai! - paaukiau beveik panibdomis.
- Dievulli, - aikteljo Hardinas ilinds i u kampo ir pa
mats mane beveik pusnuog su suknele.
- Per trumpa, - nuraudau.
- Taip, geriau jos nepirk, - atsak glamondamas mane akimis.
- Jeigu norsiu, tai ir nusipirksiu, - jis neaikins, k turiu
vilkti.
Hardinas akimirk irjo mane.
- inau... - atsak. - Tik norjau patarti. Tavo skoniui ji per
nelyg atvira.
- A irgi taip manau, - suburzgiau ir dar kart pavelgiau
puss gio veidrod. Hardinas ypteljo ir skruoste pasirod mano
duobut.
- Vis dlto ji netiktinai seksuali.
- Toliau, - atsakiau ir grau matavimosi kabin.
Auksin suknel, nors visas audinys buvo padengtas auksiniais
vyneliais, velniai prigludo man prie kno. Ji deng pus laun,
rankovs nesiek alkni. Daug labiau man tiko, tik liesti iek pa
vojingiau nei prasta. Rankovs suteik konservatyvumo, taiau
prie kno smarkiai prigluds audinys ir kuklus ilgis liudijo prie
ingai.

307
 - Tesa, - nekantriai sumurk Hardinas visai alia. Atidariau
duris ir irdis suspurdjo nuo jo reakcijos.
- Kristau, - paspringo jis.
- Patinka? - krimsteljau apatin lp. Su ia suknele jauiausi
labai pasitikinti, ypa pamaiusi iraudus ir trypiojant Hardin.
- Labai.
itaip elgiasi poros, rinkdamosi drabuius Macys parduo
tuvje. Keista, bet labai jauku. Prie kelias dienas, kai jis suinojo
apie ms su Trevoru pietus Sietle, buvau isigandusi.
- Tada it perku, - pasakiau.
Dar surad juodus batelius su gantinai grsminga platforma,
prijom prie kasos. Hardinas usispyr sumokti u mane, bet a
atsisakiau ir kart m laimjau.
- Tu teisi, tikrai turtum man k nors nupirkti... juk a taip
ir negavau Kald dovanos, - paerzino jis, kai ijom i parduo
tuvs.
Norjau trinktelti jam per rank, bet jis suiupo mane dar
nespjus prisiliesti. velniai pabuiavo deln, pam u rankos
ir nusived prie automobilio. Vieai laikytis u rank mums ne
prasta... Vos tik i mintis atjo man galv, jis, regis, susiprotjs,
k darom, tuoj pat mane paleido. Manau, viskas turi eiti pamau.

Namie bent atuonis kartus usiminiau, kad turtume susitikti

su draugais. Nervai visikai palijo bandant sivaizduoti, kaip gali
pasisukti vakaro vykiai. Bet juk negalim aminai slptis nuo pa
saulio. Hardino elgesys sen draug akivaizdoje parodys, k jis i
tikrj jauia man, k galvoja apie mus.
Nusimaudiau, tris kartus nusiskutau kojas ir mirkau kartame
vandenyje, kol jis atvso. Ilipusi i vonios paklausiau Hardino:
- K sak Neitas apie vakar?
Nors neinojau, kok atsakym noriau igirsti.
- Jis para, kad susitinkam bendrabutyje... mano sename ben
drabutyje. Devint. Regis, jie rengia didel bali.
- Gerai. Bsiu pasiruousi, - pavelgiau laikrod: jau septynios.
308
 Greitai pasidaiau ir isidiovinau plaukus. Susiukavau savo
lankias garbanas ir prisegiau kaip prastai. Atrodiau... grai...
Nuobodu. Nuobodu. Tas pat, kaip visada. Jeigu grtu, privalau
atrodyti geriau nei visada. Privalau jiems parodyti, kad jie mans
nenugaljo. Jeigu ten bus Mol, tai tikrai pasistengs apsirengti, kad
patraukt vis dmes, skaitant ir Hardin. Kad ir kaip jos ne
keniu, ji yra pritrenkianti. Ugniniai Mols plaukai usiliepsnojo
mano mintyse. iupau juod aki pietuk ir per vok nubriau
plonyt linij. Kokia palaima - bent kart ikart tiesiai. Apibraukiau
ir po apatinm blakstienom, labiau parausvinau skruostus, isi
traukiau segtukus i plauk ir imeiau iukliad.
Bet greitai vl pasimiau. Gerai, gal a dar ir nesu pasiruousi
j atsikratyti, bet iandien apsieisiu. Nuleidau galv ir pakedenau
tankias garbanas. Atvaizdas veidrodyje mane nustebino. Panel,
pasirengusi eiti naktin klub, laukin ir... net seksuali. Kai pa
skutin kart taip atrodiau, mane pagrainusi buvo Stef, o Har
dinas ijuok. kart atrodiau daug geriau.
- Tesa, jau pus devintos! - spjo Hardinas i svetains.
Dar kart vilgteljau veidrod, giliai kvpiau ir nuskubjau
miegamj apsirengti, kol Hardinas nepamat. O jeigu a jam
nepatiksiu? An kart jam nerpjo mano naujasis ir pagerintas
vaizdis. Nuslopinau abejones ir per galv usivilkau suknel, usi
segiau utrauktuk ir apsiaviau naujuosius batelius.
Gal pdkelnes? Ne. Reikia nusiraminti ir liautis galvojus.
- Tesa, mums tikrai reikia... - Hardinas kteljo dar garsiau,
nes jau buvo kambaryje, bet sakinio viduryje nutilo.
- Ar a atrodau...
- Taip, po galais, taip, - beveik suurzg jis.
- Ar nemanai, kad pernelyg ryku? Makiaas?
- Nee... ... viskas grau, tai yra... gerai, - ilemeno jis.
Tvardiausi, kad nesusijuokiau i akivaizdaus jo sutrikimo,
nes paprastai jis niekad neprarasdavo kalbos dovanos.
- Einam... arba turim vaiuoti, arba neieisim i io buto, - su
murmjo jis.
309
 Jo reakcija suteik man begalinio pasitikjimo. inau, kad be
reikalo, bet taip jau yra. Jis atrod nepriekaitingai, kaip visada:
vilkjo paprastus juodus markinlius ir siaurus juodus dinsus.
Paveiksl, vardu Hardinas, baig juodi konversai, kuriuos ikart
pamgau.

310
 Penkiasdeimt etas skyrius

TESA

Mums vykstant senj Hardino bendrabut, The Fray tyliai dai

navo apie atlaidum. Kelion buvo nervinga, abu sdjom tyls.
Mintis upldo prisiminimai, daugiausia blogi, bet stengiausi j
atsikratyti. Mudu su Hardinu esam pora, tikra pora, todl dabar jis
turi bti kitoks. Ar bus?
Hardinas buvo alia, kai per mini brovms prirkyt sve
tain. Ms rankose tuoj pat atsirado raudonos stiklins, bet Har
dinas greitai atsikrat savosios ir pam manik. Norjau j at
siimti, bet jis susirauk.
- Manyiau, kad inakt neturtume gerti, - pasak.
- Manyiau, kad inakt tu neturtum gerti.
- Gerai, tik a, - sutiko jis ir grino man stiklin.
- Skotai! - pasigirdo pastamas balsas. Virtuvje pasirod
Neitas ir papleknojo Hardinui per pet, paskui man draugikai
nusiypsojo. Jau buvau beveik pamirusi, koks jis mielas. Paban
diau sivaizduoti, kaip atrodyt be tatuiruoi ir auskar, bet ne
pavyko.
- Oho, Tesa, atrodai... kitokia, - pasak jis.
Hardinas uvert akis, iupo man i rank grim ir gurk
teljo. Norjau atimti, bet nutariau nekelti scenos. Vienas gurknis
nieko nepakeis. kiau savo telefon Hardinui upakalin kien,
todl galjau patogiau laikyti stiklin.

311
 - K gi... k gi... k gi... tik pairkit, kas ia, - itar moters
balsas ir t pai akimirk alia aukto malonaus jaunuolio pa
sirod rausv plauk kupeta.
- aunu, - sumurmjo Hardinas, liundrai Molei slenkant pas
mus.
- Seniai matytas, Hardinai, - itar ji grsmingai ypsodamasi.
- Aha, - atsak jis ir gurkteljo dar kart.
Mols akys sustojo prie mans.
- O, Tesa! Nepastebjau tavs, - itar su neslepiama paaipa.
Nekreipiau j dmesio, o Neitas ities man kit taur.
- Ar pasiilgai mans? - paklaus Mol Hardino.
Vilkjo daugiau drabui nei prastai, taiau galima sakyti, kad
vis tiek buvo pusnuog. Juoda palaidin priekyje buvo su skeltuku,
manyiau, tikslingu. Raudoni ortai netiktinai trumpi, onuose
skylti, atidengiantys dar blykesn od.
- Nelabai, - atsak Hardinas neirdamas j.
Pakliau taur prie lp, kad nuslpiau ypsn.
- Esu tikra, kad pasiilgai, - atsak ji.
- Atsiknisk, - sumurmjo jis. Bet Mol tik uvert akis, lyg tai
bt aidimas.
- Viepatliau, koks popa.
- Einam, Tesa, - pasak Hardinas ir pams mane u rankos
isived.
Nujom virtuv palik kvatojanius Mol ir Neit.
- Tesa! - cypteljo Stef ir paoko nuo sofos. - Po velni, pa
nelyte! Atrodai kartai. Oho! - ir dar pridr: - A irgi noriau
taip apsirengti!
- Ai, - nusiypsojau.
Truput nejauku matyti Stef, bet nepalyginsi, k reikia matyti
Mol. Stef nuoirdiai ilgjausi ir tikjausi, kad is vakaras bus pa
kankamai jaukus ir mes tursim galimyb atnaujinti savo draugyst.
- Diaugiuosi, kad atjai. - Stef mane apkabino.
- Einu pasikalbti su Loganu, pasilik ia, - paliep Hardinas
ir nujo.
312
 Stef nulydjo j linksmomis akimis.
- Nemandagus kaip visada. Kaip matyti, - garsiai nusijuok ji
perrkdama ir griausming muzik, ir vakarotoj balsus.
- Taip... kai kas nesikeiia, - ypteljau ir iki dugno igriau
saldaus grimo likut. Nenoriu to prisimint, bet vyni skonis
primin buin su Zedu. Jo burna buvo alta, o lieuvis saldus. Tai
buvo kitas gyvenimas ir tada su juo buiavosi kita Tesa.
Lyg perskaiiusi mano mintis, Stef plekteljo per pet.
- Va, ten Zedas, ar matei j nuo tada... pati inai? - Mosteljo
dryuotu kaip zebras nagu tamsiaplauk vaikin.
- Ne... ties sakant, nieko nemaiau. Iskyrus Hardin.
- Po visko Zedas jautsi tikras suskis. Man jo buvo beveik
gaila, - pasak Stef.
- Gal galtume pakalbti apie k nors kita? Labai praau, - pa
praiau jos. Mano ir Zedo akys t akimirk susitiko ir a nusisukau.
- Oi, velnias. Atsipraau. Ar nori dar igerti? - paklaus ji.
Nusiypsojau, kad sumainiau tamp.
- Taip, aiku. - vilgteljau virtuv, kur k tik stovjo Zedas,
bet jo jau nebebuvo. Sukandau skruost ir atsisukau Stef. Ji susi
kaupusi irjo savo taur. N viena neinojom, k sakyti.
- Eikim paiekoti Tristano, - pagaliau pasil.
- Hardinas... - norjau pasakyti, kad jis pra mans bti ia.
Ne pra, o sak - ir tai nemalonu. Usiveriau stiklin ir i
griau vis sald grim. Nuo alkoholio skruostai jau spjo kaisti...
Nervai truput nurimo, tad pasimiau dar vien ir paskui Stef nu
sekiau svetain.
Namas buvo pilnutlis, dar nebuvau maiusi ia tiek moni.
Hardino niekur nematyti. Pus svetains um ilgas kort stalas,
nustatytas raudon stiklini eilmis. kau kolegos studentai mt
taures stalo teniso kamuoliukus ir pataik igerdavo. Niekada ne
supratau malonumo aisti tokius aidimus ir svaigintis, bet bent
jau itame nereikjo buiuotis. Pamaiau Tristan, sdint ant sofos
alia matyto raudonplaukio vyruko. Tkart jis su Deisu rk ol.
Zedas sdjo ant sofos ranktrio ir kak pasakojo kompanijai,
313
o Tristano galva kretjo i juoko. Pakls galv ir pamats besi
artinani Stef, Tristanas nusiypsojo. Neito draugas man ikart
patiko, nuo pirmo susitikimo. Jis buvo malonus ir atrod, kad
tikrai myli Stef.
- Kaip jums sekasi? - paklausiau Stef mums dar neprijus. Ji
visa atsisuko ir diugiai nusiypsojo.
- Puikiai. Jei atvirai, man atrodo, kad a j myliu.
- Atrodo? Tai judu dar neprisipainot? - nustebau.
- Ne... oi, Dievuli, ne. Mes juk draugaujam tik tris mnesius!
- Aaa... - ituos odius mudu su Hardinu itarm n ne
pradj draugauti.
- Jums su Hardinu viskas kitaip, - skubiai pridr ji, tik dar
labiau sustiprindama tarimus, kad moka skaityti mano mintis. -
Kaip jums sekasi? - paklaus ir vilgteljo u mans.
- Gerai, mums viskas gerai. - Kaip gera sakyti ties, nes mums
i tikrj viskas gerai. Kol kas.
- Js seniausia ms pora.
- Taip, tikrai, - ypteljau.
- O vis dlto tai yra gerai. Ar gali sivaizduoti, kad Hardinas
draugaut su mergina, tokia paia kaip jis? Jau su ja tikrai neno
riau susipainti, - nusijuok Stef.
- A irgi, - pritariau jai ir taip pat miau kvatotis.
Tristanas pamojavo Stef ir ji prijusi atsisdo jam ant keli.
- Mano mergina, - Tristanas pakteljo jai kakl ir pavelg
mane. - Kaip gyveni, Tesa?
- Labai gerai. Kaip tu? - paklausiau. Kalbjau kaip politik. At
sipalaiduok, Tesa.
- Gerai. Girtas kaip kiaul, bet gerai, - nusikvatojo.
- Kur Hardinas? Dar nemaiau jo, - mans paklaus raudon
plaukis.
- Jis... kakur, neinau, - atsakiau ir gteljau peiais.
- Aiku, kad jis ia. Nemanau, kad galt tave ilgam palikti, -
pasak Stef ramindama mane.

314
 Ties sakant, man visai nerpjo, kad Hardinas dingo i aki,
nes alkoholis nuramino nervus. Vis dlto labai norjau, kad pasi
rodyt ir mane apkabint. Jie visi - jo draugai, ne mano. Iskyrus
Stef, bet dl jos dar neapsisprendiau. O i minut ji yra mogus,
kur pastu geriausiai, ir visai nenoriu stoviniuoti ia viena ir
jaustis nejaukiai.
Staiga kakas mane atsitrenk ir nesusilaikiusi klupteljau.
Laim, mano stiklin buvo tuia, tad jai nukritus ant dmto
kilimo itiko tik keli rausvo grimo laai.
- das, atsipraau, - sumikiojo girtutl mergina.
- Viskas gerai, - atsakiau.
Juodi jos plaukai taip vilgjo, kad beveik apakau. Ar tai aps
kritai manoma? Ko gero, esu girtesn nei maniau.
- Ateik atsissti, kol tavs nesumindiojo, - ypteljo Stef. Nu
sijuokusi prisdau ant sofos kraiuko.
- Ar girdjai apie Deis? - paklaus Tristanas.
- Ne, o kas jam nutiko? - igirdus jo vard man pasidar
negera.
- Jis buvo suimtas ir tik vakar paleistas i kaljimo, - paaikino
Tristanas.
- K? Tikrai? K padar? - paklausiau.
- Kak nuud, - atsak raudonplaukis.
- Dieve mano! - aikteljau. Visi m juoktis. Kalbjau daug
garsiau nei prastai, nes buvau gerokai apgirtusi.
- Jis erzina tave. J sustabd policija ir mainoje rado ols, -
nusijuok Tristanas.
- Edai, tu ikniau, - tar Stef ir tekteljo jam ranka. Nesusi
laukiau nenusijuokusi, kokia lengvatik esu.
- Turjai pamatyt savo veid, - vl nusijuok Tristanas.
Kit pusvaland Hardino akyse nemaiau. Truput susierzinau,
kad jis dingo, bet kuo daugiau griau, tuo maiau nerimavau. Be
to, netoliese buvo matyti Mol, besimgaujanti savo nauju viesia
plaukiu io vakaro aisliuku. Jo rankos buvo prilipusios prie jos

315
klub, jiedu abu buvo visikai girti ir atrod pernelyg jausmingi
bei juokingi. Vis tiek geriau jis negu Hardinas.
- Kas kitas? Kailui jau akivaizdiai gana, - pasak vaikinas su
akiniais, rodydamas girt draug, gulint ant kilimo embriono
poza.
vilgteljau stal, nukraut stiklinmis, sudtomis po dvi.
- A aisiu! - kteljo Tristanas ir velniai nustm Stef nuo
keli.
- A irgi! - neatsiliko ji.
- Juk inai, kad nesi labai pajgi, - paerzino j Tristanas.
- Esu. A irgi. O tu tiesiog pyksti, kad a geresn u tave. Bet
dabar nesu tavo komandoje, todl nereikia ms gsdinti, - ais
mingai suklapsjo blakstienomis ir papurt galv Stef. - Tesa, ir tu
turtum suaisti! - kteljo per muzik.
- Eee... ne, man gerai, - nesivaizdavau, k jie ais, bet inojau,
kad man nieko neieis.
- Ei, ateik! Bus smagu, - lyg maldai sudjo rankas Stef.
- Kas tai?
- Taigi beer pongas, - komikai susirauk ji ir prapliupo kva
totis. - Niekada neaidei, ane? - pridr.
- Ne, a nemgstu alaus.
- Vietoj jo galim gerti vyni, degtins ir citrin kokteil. O ia
primaiyta visa cisterna. Einu paimsiu i aldytuvo. - Ir atsisuko
Tristan: - Irikiuok stiklines, jaunuoli.
Norjau paprietarauti, bet kartu magjo inakt ir pasilinks
minti. Apie niek negalvoti ir atsipalaiduoti. Beer pongas galjo
bti visai neblogai. Negaljo bti blogiau, negu sdti vienai ant
sofos ir laukti bala ino i kur grtanio Hardino.
Tristanas m dlioti stiklines trikamp ir tai man primin
boulingo kglius.
- aisi? - paklaus jis.
- Turbt. Nors neinau, kaip, - atsakiau.
- Kas nori jai por? - paklaus Tristanas.
Jauiausi kvailai, nes visi tyljo. Puiku. inojau, kad tai bus...
316
 - Zedai? - pertraukdamas mano mintis paklaus Tristanas.
- ... neinau... - atsak Zedas, neirdamas mane.
Vis laik, kol buvau ia, jis veng mans.
- Tik vien raund, mogau.
Karamelins Zedo akys greitosiomis vilgteljo mane, tada
smigo Tristan ir pasidav.
- Gerai, tegu, vien aidim.
Jis prisiartino ir atsistojo alia mans. Taip ir stovjom abu ty
ldami, kol Stef pilst alkohol taures.
- Ar ios stiklins naudojamos vis nakt? - paklausiau steng
damasi nuslpti pasilyktjim, kad i j gr daug burn.
- Nesijaudink, - nusijuok ji, - alkoholis umua mikrobus!
Akies kampuiu pastebjau, kad Zedas ypteljo, bet kai pa
velgiau, jis nusisuko. Taip, laukia ilgas aidimas.

317
 Penkiasdeimt septintas skyrius

TESA

- Mesk per stal bet kuri stiklin, o jie turs igerti t, kuri
pataikysi. Laims komanda, kuri numu visas prieinink taures, -
paaikino Tristanas.
- K laims? - paklausiau.
- Na, nieko. Tik tu per greit nenusigersi, nes tau nereiks i
gerti tiek tauri.
Madaug supratau, kas yra grimo aidimas - laimtojui tenka
igerti maiau, nors tai prietaravo vakarlio mentalitetui. Ir staiga
igirdau Stef ksn:
- A pirma!
Ji aismingai patryn balt kamuoliuk Tristano marki
nlius, psteljo j ir svied per stal. Jis pataik priekins stik
lins krat ir sisuko taur, stovini u jos.
- Nori gerti pirma? - paklaus Zedas.
- Aiku, - gteljau peiais ir pakliau taur.
Kit kamuoliuk mt Tristanas ir - pro al. Kamuoliukas nu
krito ant grind, Zedas j pakl ir merk vieni stiklin vandens,
stovini ms pusje. Tai tai kam ji reikalinga. Ne kain kokia
vara, bet juk tai koledo vakarlis... ko nort?
- Taip! Siurbsiu a, - Stef paerzino Tristan, o jis tik nusi
ypsojo jai.
- Tu pirma, - paliep Zedas.
Mano pirmasis bandymas aisti beer pong - na gerai, vyni,
degtins ir citrin kokteilio pong - turjo bti visai neblogas, nes

318
pataikiau pirmus keturis metimus i eils. Man skaudjo burn
nuo ypsenos ir kvatojimo i prieinink, irdis dainavo dl alko
holio ir i malonumo laimti, net jei tai buvo koledo grimo ai
dimas.
- Jau esi aidusi! inau, kad esi! - apkaltino mane Stef si
rmusi on.
- Ne, a tik talentinga, - nusijuokiau.
- Talentinga?
- Nepavydk mano udikiko beer pongo talento, - atsakiau.
Visi, stovintys pusantro metro spinduliu, garsiai nusikvatojo.
- O Dieve! Nekartok daugiau odio talentas! - itar Stef, o
a laikiausi susimusi u pilvo bandydama liautis juoktis.
aidimas buvo smagesnis, nei tikjausi. Jra alkoholio man
padjo pasijusti nerpestingai. Jaunai ir nerpestingai.
- Jeigu pataikysi, mes laimsim, - padrsinau Zed. Kuo
daugiau jis itutino, tuo jaukiau jautsi alia mans.
- Gerai, pataikysiu, - pasigyr ypsodamasis.
Kamuoliukas vysteljo ir nusileido tiesiai paskutin Stef ir
Tristano stiklin. Suklykiau ir miau okinti kaip idiote, bet man
buvo nesvarbu. Zedas suplojo rankomis, o a nieko negalvodama
i diaugsmo puoliau jam ant kaklo. Jis susvyravo, apkabino mane
per liemen ir tuojau pat isiskyrm. Tai buvo nekaltas apsikabi
nimas - mudu juk laimjom ir a apsidiaugiau. Atsisukusi pa
maiau baisiausiai iplstas Stef akis, liepianias man apsidairyti,
ar nemato Hardinas.
Jo niekur nesimat, o kas, jei ir bt? Juk paliko mane vien.
Negaliu nei paskambinti, nei parayti inuts, nes mano telefonas
guli jo kelni kienje.
- Noriu revano! - kteljo Stef.
- Nori dar aisti? - ipiau akis Zed.
- Taip... taip... aiskim toliau, - apsidair, nusiypsojo ir tik
tada atsak.
Mudu su Zedu laimjom ir antr aidim. Stef ir Tristanas vl
juokais apkaltino mus sukiavimu.
319
 - Kaip jautiesi? - paklaus Zedas, kai visi keturi nujom nuo
stalo.
Dviej beerpongo aidim man buvo per akis. Jau buvau gan
tinai apsvaigusi. Gerai, labiau negu gantinai, ir jauiausi puikiai.
Tristanas ir Stef dingo virtuvje.
- Gerai. Tikrai gerai. Man labai smagu, - atsakiau, ir jis nusi
juok. Jo lieuvis taip avingai atrodo burnoje, kai jis ypsosi.
- Tai gerai! Jeigu neprietarausi, einu kvpti gryno oro, -
pasak.
Oro. Mielai ir a kvpiau oro be cigarei dm ir prakaito
kvapo. Viduje karta, labai karta.
- Ar galiu eiti kartu? - paklausiau.
- ... neinau, ar tai gera mintis, - atsak jis neirdamas
mane.
- Aaa... gerai, - sutrikusi iraudau.
Apsisukau eiti, bet jis iupo man u rankos.
- Galim eiti. Tik nenoriu, kad dl mans kilt nesutarim tarp
tavs ir Hardino.
- Hardino ia nra, o a galiu bendrauti, su kuo noriu, - suveb
lenau. Balsas skambjo juokingai ir pati negaljau susilaikyti neki
kenusi, kaip viskas keista.
- Man atrodo, kad tu visai girta, - mesteljo Zedas ir atidar
man duris.
- Matrup... maum... truput, - nusijuokiau.
Vsus iemos oras buvo malonus ir gaivinantis. Mudu su Zedu
perjom kiem ir atsisdom ant sugriuvusios akmenins sienos,
kuri per vakarlius bdavo mano mgstamiausia vieta. Lauke buvo
alta, tad vaiktinjo tik keli mons. Vienas virto krmus u
keli metr nuo ms.
- Grau, - sumurmjau.
Zedas nusijuok, bet nieko neatsak. Akmuo ald man kojas,
bet Hardino automobilyje turjau vark, jei prireikt. Tik nesi
vaizdavau, kur jis galt bti. Maiau, kad maina tebestovi, bet jis
dingo amiams... na, beer pongui du plius.
320
 Atsisukau Zed - jis spoksojo tams. Kodl taip nejauku?
Jis prisidjo rank prie pilvo ir pasirod, kad pasikas. Kai truput
kilsteljo markinlius, pamaiau balt tvarst.
- Kas ia? - smalsiai paklausiau.
- Tatuiruot. Pasidariau vos prie ia ateidamas.
- Ar galiu pamatyti?
- Taip... - jis nusivilko vark ir pasidjo alia, tada nupl
pleistr ir num tvarst. - ia tamsu, - pridr ir isitrauks te
lefon jung ekran, kad apviest.
- Laikrodio mechanizmas? - paklausiau.
Nieko negalvodama perbraukiau piein pirtais. Jis krpteljo,
bet nepasitrauk. Tatuiruot buvo didel, beveik per vis pilv.
Aplink buvo pridaryta maesni, i pairos bet koki tatuiruoi.
Naujj sudar keli krumpliaraiai, kurie tartum sukosi. Bet sa
kyiau, tai greiiau buvo alkoholio poveikis.
Mano pirtas nuslydo ilta oda, tik staiga susiprotjau, k
darau.
- Atsipraau... - cyptelju ir atitraukiau rank.
- Viskas gerai... ir taip, tai lyg ir laikrodio mechanizmas.
Matai, ia atrodo, kad oda perplta? - parod tatuiruots krat.
Linkteljau. O Zedas trukteljo peiais. - Atrodo, kad oda pakelta,
o apaioje yra mechanizmas. Lyg biau robotas ar panaiai.
- Koks robotas? - neinia kodl paklausiau.
- Spju, visuomens.
- Mat kaip, - sugebjau itarti. Atsakymas buvo daug sudtin
gesnis, nei tikjausi. - Tai i tikrj klasika, suprantu, - nusiyp
sojau, o galva sukosi nuo alkoholio.
- Neinau, ar mons supras vis sumanym. Tu kol kas vie
nintel, kuri suprato.
- Kiek dar tatuiruoi nori pasidaryt? - paklausiau.
- Neinau. Ant rank jau nra vietos, dar buvo liks pilvas.
Manau, baigsiu, nes ir ten nebeliko vietos, - nusijuok jis.
- Reikt ir man tatuiruots, - lepteljau.
- Tau? - garsiai nusijuok Zedas.
321
 - Taip! Kodl ne? - itariau juokais pasipiktinusi. i akimirk
pasidaryti tatuiruot atrod visai auni mintis. Neinau, ko no
riau, bet skambjo viliojaniai. Drsu ir juokinga.
- Manau, tu per daug igrei, - paerzino jis kasydamasis per
pleistr ir tvarst.
- Manai, negaliau? - norjosi nuginyti j.
- Ne, ne todl. Tik... neinau. Nesivaizduoju tavs su tatui
ruote. Bent inai, ko nortum? - jis tvardsi, kad nesijuokt.
- Neinau... gal sauls? Arba ypsenls.
- ypsenls? ia jau tikrai kalba alkoholis.
- Gali bti, - krizenau. O nusiraminusi pridriau: - Maniau,
kad pyksti ant mans.
Zedo veidas ikart pasikeit - jis liovsi ypsotis ir tapo abe
jingas.
- Kodl taip manei? - ramiai paklaus.
- Nes vengei mans, kol Tristanas pasil tau suaisti beer
pong.
- Aaa... - atsiduso jis. - Tesa, a tavs nevengiau. Tik nenorjau
kelti problem.
- Koki problem? Su Hardinu? - paklausiau, nors atsakym
inojau.
- Taip. Jis man aikiai pasak nelsti prie tavs, ir nenoriu vl su
juo pyktis. Nenoriu, kad judu pyktumts, nenoriu pyktis su tavim.
A tik... ai, nekreipk dmesio.
- Jis pasidar geresnis, moka tvardytis, - suveblenau. Nebuvau
sitikinusi, kad tai tiesa, bet labai norjau tikti, kad neumut
Trevoro, jeigu jis k pasakyt.
- Tikrai? - Zedas abejodamas pavelg mane.
- Taip, tikrai. Man atrodo...
- Beje, o kur jis? Stebiuosi, kad paleido tave i aki.
- Visikai nesivaizduoju, - atsakiau ir apsidairiau, lyg tai bt
padj. - Jis jo pasikalbti su Loganu ir nuo tada jo nemaiau.
Zedas linkteljo ir pasikas pilv.
- Keista.
322
 - Aha, keista, - nusijuokiau. Buvau patenkinta, nes dl alko
holio viskas atrod juokingiau.
- Stef labai laiminga, kad iandien esi ia, - pasak Zedas prisi
djs prie lp cigaret. Staigiu nykio judesiu pt jai ugningos
gyvybs ir mano nosis tuoj pat uuod nikotin.
- Man irgi taip atrodo. A irgi jos pasiilgau, nors vis dar lidiu
dl to, kas nutiko.
Pokalbis nepasirod labai sunkus, kaip maniau anksiau. Man
linksma, net jeigu Hardino nra alia. A juokiausi ir juokavau su
Stef. Pirm kart galjau visk pamirti ir pradti i naujo.
- Esi drsi, kad ia atjai, - su ypsena pasak Zedas.
- Kvaila ir drsi nra tas pat, - pajuokavau.
- Taip ir norjau pasakyt. Po visko... nesislpei kakur. Ko
gero, a biau dings.
- Bandiau slptis, bet jis mane surado.
- Jis visada suranda.
Hardino balsas mane igsdino. iupau Zed u skverno, kad
nenuvirsiau nuo akmen.

323
 Penkiasdeimt atuntas skyrius

HARDINAS

Pasakiau ties. A j visada randu. Ir paprastai randu j darani

tai, kas mane juodai varo i proto, pavyzdiui, bendraujani su
Trevoru arba Zedu.
Negaljau patikti, kad ateinu ia ir randu Tes su Zedu, s
dinius ant sienos ir besikalbanius apie tai, kaip ji slapstosi nuo
mans. Na ir das. A lakstau po sualusi piev, o ji kariasi Zedui
ant kaklo, kad nusiramint.
- Hardinai, - cypteljo Tesa, aikiai nustebinta mano pasi
rodymo.
- Taip, ia a, Hardinas, - pasakiau.
Zedas atoko nuo jos, o a stengiausi nusiraminti. Po velni,
kodl ji viena ijo su Zedu? Specialiai liepiau likti viduje, vir
tuvje. Kai paklausiau Stef, kur, po perknais, yra Tesa, ta atsak,
kad su Zedu. Penkias minutes blakiausi po vis bendrabut -
daugiausia po miegamuosius - j iekodamas, kol galiausiai ijau
lauk. Ir tai jie ia. Kartu.
- Tu turjai laukti mans virtuvje, - pasakiau ir pridriau
maute, kad suvelniniau iurkt ton.
- Tu adjai tuo pat sugrti... mauti.
Atsidusau ir prie kalbdamas toliau giliai kvpiau. A prats
visk reaguoti, bet dabar stengiuosi to atsikratyti. Jeigu ji visko
neapsunkins, po galais.
- Einam vid, - pasakiau ir norjau paimti j u rankos.

324
 Turjau nuvesti j kuo toliau nuo Zedo ir, jei nuoirdiai, pats
irgi nenorjau akyse jo matyti. Kart jau pritvatinau j ir nedaug
lrksta, kad vl padaryiau t pat.
- Hardinai, a darysios tatuiruot, - pasak Tesa, kai nukliau
j nuo sienos.
-K ?
Ji girta?
- Taip... tu, turtum pamatyt nauj Zedo tatuiruot. Kokia
grai! - nusiypsojo. - Zedai, parodyk jam.
Po galais, kodl Tesa apirinja jo tatuiruotes ir k a pra
leidau? K dar jie ia veik? Jis nori jos nuo tos dienos, kai pamat,
kaip ir a. Tik skirtumas toks, kad a norjau j dulkint, o jam ji i
tikrj patiko. Bet a laimjau. Ji pasirinko mane.
- Ne... - pradjo Zedas, akivaizdiai sutriks.
- Ei, ei, bk malonus, parodyk man, - paaipiai itariau.
Zedas ipt dmus ir, mano pasibaisjimui bei sumautam
apmaudui, pasikl markinlius. Kai patrauk tvarst on, pa
maiau tatuiruot - tikrai auni. Bet kodl jis panoro parodyti
Tesai it d be mano inios? O Tesa nuvito.
- Argi ne auni? Ir a noriu. Man rodos, mes nutarm yp
senl.
Ji nerimtai. Sukandau lp, kad nenusivengiau i jos. Pai
rjau Zed - jis tik papurt galv ir susirauk. ita juokinga tatui
ruots idja truput sumaino mano apmaud.
- Tu girta? - paklausiau.
- Gal, - sukikeno ji. Jga.
- Kiek igrei? - paklausiau. A ilenkiau dvi taures, o ji, kaip
matyt, tikrai daugiau.
- Neinau... o kiek tu igrei? - paerzino mane ir pakl mar
kinli apai. altos jos rankos prisiglaud prie ilto mano kno,
ir a krpteljau jai dar nespjus sikniaubti man krtin.
Matai, Zedai, ji mano. Ne tavo, ne kieno nors kito - tik mano.
Pavelgiau j ir paklausiau:

325
 - Kiek ji igr?
- Neinau, kiek buvo igrus anksiau, bet mes k tik suaidm
du beer pongus... su vyni kokteiliu.
- Pala... mes? Js abu aidt beer pong7 - paklausiau pro su
kstus dantis.
- Nea. Vyni kokteilio pong! - kvatodama mane patais Tesa
ir pakl galv. - Be to, mes laimjom. Abu kartus! A daugiausia
pataikiau. Stef ir Tristanas irgi gerai aid, bet mes juos sumum.
Dukart!
Tesa ikl rank, lyg nort susimuti su Zedu, o jis neno
romis kilsteljo savj i ten, kur stovjo. tai kokia yra Tesa -
mergina, kuri visada elgiasi graiai ir protingai ir kuri giriasi lai
mjusi beer pong. Myliu kiekvien jos dalel.
- Grynos degtins? - paklausiau Zedo.
- Ne, kokteilio tik su trupuiu degtins, bet ji daug igr.
- Ir tu atvilkai j ia patamsiais, nors matai, kad ji visa l
inja? - pasakiau pakls bals.
Tesa dar aukiau kilsteljo galv ir i jos burnos padvelk
degtine ir kokteiliu.
- Hardinai, atvsk. A pati pasipraiau i-eiti su juo kartu. I
pradi jis nenorjo mans vestis, nes inojo, kad tu elgsies... va
itaip.
Ji susirauk ir norjo atitraukti rankas man nuo nuogo pilvo,
bet a velniai vl jas priglaudiau sau prie kno. Apkabinau j per
juosmen ir prispaudiau dar stipriau.
Atvsk? Ar ji k tik man liep atvsti?
- Ir nepamirk, kad jeigu nebtum mans paliks, b-btume
galj bti beer pongo porininkaisss, - neaikiai pridr.
Ji teisi, bet nervino mane. Kaip galjo aisti su Zedu? I vis
moni su juo? inau, kad jis iki iol j simyljs. Nieko pa
naaus, k jai jauiu a, bet matyti, kaip iri j, kaip ja r
pinasi.
- A teisi ar a teisi? - paklaus ji.
- Taip, Tesa, - suniurnjau, kad tik ji nutilt.
326
 - Einu vid, - pasak Zedas ir nujo patryns cigaret em.
Tesa irjo j, paskui atsisuko mane.
- Tu labai piktas, gal grk ten, i kur atjai, - paband atstumti
mane.
- A niekur neisiu, - atsakiau tyia neprimindamas jos pas
tabos, kad buvau dings.
- Tai nustok pykti, nes iandien a linksminuosi. - Tesa pakl
galv ir pairjo mane. Dl juodos aki linijos jos akys atrod
rykesns nei visada.
- Nemanyk, kad bsiu laimingas rads tave su ituo suskiu.
- Ar bt geriau, jeigu ia biau buvusi su kuo nors kitu?
Prisigrusi ji pasidar labai mi.
- Ne, tu nesupratai, - atoviau.
- ia nra k suprasti. Nedariau nieko bloga, todl nustok bti
iknius arba a daugiau niekur su tavim neisiu, - pagrasino.
- Gerai, daugiau neniurzgsiu, - uveriau akis.
- Ir nevartyk aki, - subar mane, paskui pam mano rank
ir nusimet nuo juosmens.
- Gerai, nevartysiu aki, - nusijuokiau.
- Taip ir maniau, - stengsi nesiypsoti Tesa.
- inakt tu labai valdinga.
- Mane padrsino alkoholis.
Pajutau, kad jos rankos slysta emyn mano pilvu.
- Vadinasi, nori tatuiruots? - paklausiau atstms jos rankas,
bet ji man pasiprieino ir nuslydo dar emiau.
- Aha, gal net penki, - gteljo peiais. - Neinau.
- Tu netursi tatuiruots, - nusikvatojau, bet kalbjau labiau
nei rimtai.
- Kodl ne? - Jos pirtukai aid su mano trumpiki guma.
- Pakalbsim apie tai rytoj, kai isipagiriosi. - Gerai inau, kad
tokia mintis jai blaiviai nekilt. - Einam vid.
Tesa kio rank man kelnes ir pasistieb ant pirt gal. Pa
maniau, kad nori pabuiuoti man skruost, bet jos burna paliet
man aus. vilpteljau, kai ji velniai ranka spusteljo mane.
327
 - O a manau, kad turtume likti ia, - sukudjo ji. Velnias.
- Degtin tikrai pavert tave drsuole, - drebantis balsas mane
idav.
- Taip... ji daro mane bai... - pradjo sakyt, tik truput per
garsiai. Udengiau jai burn, nes pro al prajo kelios girtos mer
ginos.
- alta, reikia eiti vid. Nemanau, kad mus suprast, jeigu i
dulkiniau tave krmuose, - mirkteljau, ir jos vyzdiai isiplt.
- Utat a labai suprasiau, - pasak itaikiusi akimirk, kai
atitraukiau rank jai nuo burnos.
- Jzau, Tesa, kelios taurs pavert tave sekso maniake. - Nu
sijuokiau prisimins Sietl ir nevankybes, kurias ji tada kalbjo.
Reikia parvesti j namo, kol neprimiau pasilymo ir nenusi
tempiau jos krmus.
- Tik dl tavs, - mirkteljo ji. Nepajgiau sulaikyti juoko.
- Einam, - ir pams j u rankos nuvilkau per vis kiem
nam.
Tesa rauksi vis laik ir dl to man dar labiau maud pilvo
apai, ypa kai ji atkio apatin lp. Galjau tiesiog pasilenkti ir
suksti j dantimis. Velnias, a toks pat blogas kaip ir ji, o net nesu
girtas. Gal truput ils, bet tikrai ne girtas. Ji bt situs, jeigu
bt radus mane viruje; i tikrj a nerkiau, bet buvau kam
baryje, o jie visi tik pt man veid.
Per mini nusivediau j iek tiek tutesn kambar apaioje,
alia virtuvs. Tesa parimo ant alkni ir pavelg mane. Kaip
ia yra, kad ji tokia pat grai, kaip ir ieinant i nam? O kitos
merginos dabar atrod siaubingai - jau po pirmos taurs nubgs
tuas, isitar plaukai, susiglam drabuiai. Bet ne Tesa. Palyginti
su jomis, Tesa atrodo kaip sumauta deiv. Palyginti su bet kuria.
- Hardinai, noriu dar igerti, - papra, o kai papuriau galv,
kaip vaikas kyteljo lieuv. - Praau? A linksminuosi, negadink
man vakarlio.
- Gerai, dar vien, bet baik kalbti kaip penkiamet, - paer
zinau j.
328
 - Klausau, pone. Kuo nuoirdiausiai atsipraau u savo nesu
brendusias kalbas. Daugiau nekukliai nekalbsiu...
- Arba senol, - pasakiau juokdamasis. - Bet gali mane va
dinti ponu.
- Velnias, tai gerai, super. A pypt baigsiu pypt kalbti pypt
kaip sumauta kal...
Ji nespjo baigti savo kvailo sakinio, nes abu mm kvatotis
iki aar.
- inakt tu beprot, - pasakiau jai.
- inau, tai linksma, - sukikeno ji.
Man buvo smagu dl jos pramogavimo, bet negaljau nuryti
apmaudo, kad linksminosi su Zedu, o ne su manim. Bet tikrai ne
ketinau jai nieko sakyti, nes nenorjau sugadinti ios nakties.
Tesa stovjo ir siurbiojo kokteil.
- Einam paiekoti Stef.
- Ar jau susitaikei su ja? - paklausiau sekdamas i paskos. N
neinau, k apie tai galvoti. Ar tai gerai? Turbt...
- Manau, kad taip. Va kur jie! - parod Tristan ir Stef, s
dinius ant sofos.
Kai jom svetain, grupel vaikin, sdini ant grind, at
sisuko pairti Tes. Ji nekreip dmesio galius j vilgsnius,
bet a taip negaljau. spjamai dbteljau kiekvien ir beveik visi
nusisuko, iskyrus vien blondin, kuris truput primin Noj. Jis
nenuleido nuo jos aki, kol jom pro al. Svarsiau, ar voti jam
snuk bt teisinga, ar ne. Vis dlto nutariau kol kas tik paimti
Tes u rankos.
Ji palenk galv pairti susikibusias mudviej rankas. Pa
maiau iplstas jos akis. Kodl ji taip nustebo? Na taip, inoma,
laikytis u rank nra tai, kaip a su malonumu paprastai elgiuosi,
bet kartais taip darau... ar ne?
- tai kur js! - kteljo Stef mums prisiartinus.
Mol sdjo ant grind alia man pastamo vaikino. i
nojau, kad jis mailius, kad jo tvas turi ems Vankuveryje, o jis
pats - tikras lepnlis. Kartu jiedu atrod beviltikai kvailai, bet
329
diaugiausi, kad bent dabar ji paliko mane ramybje. Ji baisingai
erzina, ir Tesa jos nekenia.
- Buvom lauke, - pasakiau jai.
- Man nuobodu, - pasiskund Neitas, pirtu maiydamas al.
Atsisdau ant sofos krato ir pasisodinau Tes ant keli. Akys
susmigo mus, bet man buvo vis vien. Drsau visiems pasakyti
apie mus. Netrukus visi nusisuko, iskyrus Stef. Ji spoksojo mus
kiek ilgliau ir nusiypsojo. A jai neypteljau, bet ir nepasiuniau
tolyn, ir tai jau paanga, ar ne?
- Gal suaiskim Ties-drs, - kakas pasil. Po sekunds
painau, kieno tas balsas.
Kas ia per velnias? Palenkiau galv pairti Tes. Ji tebe
sdjo man ant keli.
- inoma, lyg tu nortum aisti, - paiep j Mol.
- Kodl tai pasilei? Juk negali paksti toki aidim, - tyliai
paklausiau. Ji tik kvailai ypteljo.
- Neinau, man atrodo, kad iandien turt bti linksma.
Pasekiau jos akis iki Mols ir visai nenorjau inoti, kas sukasi
graioje Tesos galvelje.

330
 Penkiasdeimt devintas skyrius

HARDINAS

- Neinau, ar tai gera mintis, - nipteljau Tesai. Ji ikart ap

sisuko man ant keli ir nutild priglaudusi smili man prie lp.
- Hardinai, kas negerai? Negi bijai trupuio drsos... ar tave
labiau gsdina tiesa? - suktai ypsodamasi pragydo Mol.
Sumauta kal. Norjau jai atsakyti, bet nurijau odius, nes
Tesa suurzg:
- Tau tikrai reikt bijoti.
- Tikrai? - Mol kilsteljo antak.
- Ei... ei... judvi, raminkits, - sikio Neitas.
Nors mgavausi matydamas, kaip Tesa stato Mol viet, neno
rjau, kad i nueit per toli. Tesa u j daug trapesn ir jautresn,
Mol pasakyt bet k, kad j eist.
- Kas prads? - paklaus Tristanas.
- A, - Tesa nedelsdama pakl rank.
O Dieve, ia tuoj bus visika katastrofa.
- Manau, kad a turiau bti pirma, - siterp Stef.
Tesa atsiduso, bet tyliai sdjo priglaudusi stiklin prie lp.
Jos lpos buvo raudonos nuo vyni grimo ir akimirk, laiky
damas j glbyje, galvojau tik apie jas...
- Hardinai, tiesa ar drsa? - Stef nutrauk mano itvirkusias
mintis.
- A neaidiu, - atsakiau ir grau prie savo fantazij.
- Kodl? - paklaus ji.
Kerai isisklaid. Pavelgiau j ir sunkiai atsidusau.

331
 - A - nenoriu, B - man atsibodo idiotiki aidimai.
- Argi tai ne tiesa? - murmteljo Mol.
- Atstok, jis ne tai norjo pasakyt, - Tristanas utar mane.
Kodl a apskritai dulkinau Mol, beje? Ji karta ir meistrikai
iulpia, bet velnikai erzina. Prisiminus jos prisilietim net su
pykino, todl mosteljau Stef, kad tst toliau - norjau nukreipti
mintis.
- Gerai, Neitai, tiesa ar drsa? - paklaus Stef.
- Drsa, - atsak jis.
- Hmm... - Stef parod aukt mergin rykiai raudonomis l
pomis. -Idrsk pabuiuoti t blondin su mlyna palaidine.
- Gal galiau pabuiuoti jos draug? - pairjs suinkt jis.
Visi suiurom blondins draug ilgais garbanotais plaukais
ir tamsiai ruda oda. Ji daug graesn u blondin, todl tikjausi,
kad dl Neito Stef pakeis nuosprend. Bet ji tik nusijuok ir val
dingai tar:
- Nea. Tik blondin.
- Tu bjauryb, - sudejavo Neitas ir visi nusikvatojo, kai jis nu
ingsniavo prie merginos.
Kai Neitas gro su raudonu apskritimu aplink lpas, pa
galiau supratau, kodl Tesa iki iol niekino tokius aidimus.
Kokia prasm skatinti vieniems kitus daryti panaias kvailystes?
Anksiau niekada apie tai negalvojau, bet tada dar nenorjau bu
iuoti tik vienos merginos. Daugiau niekada nenorsiu buiuoti ko
nors, iskyrus Tes.
Pasibaisjau, kai Neitas met Tristanui ik igerti alaus i
stiklins, kuri buvo naudojama vietoj pelenins. Sumiau velni
Tesos plauk sruog ir miau ltai sukioti tarp pirt. Ji usideng
rankomis veid, kai Tristanas uspringo, o Stef aikteljo. Po keli
beprasmi iki galiausiai atjo Tesos eil.
- Drsa, - nedvejodama atsak Edui.
Dbteljau j spdamas, kad nedrst uduoti jai ko nors ne
tinkamo, nes nesivarysiu perokti stalo ir jam uvoti. Jis gana

332
aunus ir malonus vyrukas, todl tikrai nepersistengs, bet nutariau
apsidrausti.
- Idrsk dar igerti, - pasak jis.
- Nesmon, - siterp Mol.
Nekreipdama j dmesio Tesa igr stiklin iki dugno. Jau ir
taip girtutl, dar truputis - ir apsivems.
- Mole, tiesa ar drsa? - pernelyg manieringai paklaus Tesa.
Visi ugniau kvap. Stef klausiamai irjo mane. Mol pa
velg Tesai akis aikiai nustebinta laus jos jimo.
- Tiesa ar drsa? - pakartojo Tesa.
- Tiesa, - atsak Mol.
- Ar tiesa... - pradjo Tesa ir palinko priek, - kad tu esi
liundra.
Pasigirdo kikenimas ir aikiojimas. Paslpiau veid Tesai
u nugaros, kad nuslopiniau juok. Jzau, ita mergina igrusi
kvaiteli.
- K pasakei? - atsiliep Mol isiiojusi.
- Girdjai... ar tiesa, kad esi liundra?
- Ne, - prisimerkusi atsak Mol.
Neitas tebesikvatojo, Stef atrod patenkinta, nors ir sune
rimusi, o Tesa - lyg pasirengusi pulti Mol.
- Tai vadinama tiesa i reikalo, - spaud j Tesa. velniai spus
teljau jai laun ir tylomis papraiau liautis. Nenorjau, kad Mol
j skaudint, nes tada biau turjs atsiskaityti su Mole.
- Mano eil, - tar Mol. - Tesa, tiesa ar drsa? - Na tai.
- Drsa, - sadistikai ypsojosi Tesa. Mol apsimet nustebusi
ir nusiaip.
- Idrsk pabuiuoti Zed.
Skubiai pavelgiau lykt Mols veid.
- Ne, po velni, - garsiai pasakiau. Visi, iskyrus j, truput su
sig.
- Kodl ne? - nusiaip Mol. - Juk jai tai ne naujiena - ji jau
tai dar.

333
 Mes abu sujudjom, nes a isitiesiau ir stumteljau Tes
prieais save.
- Nieko nebus, po galais, - uriaumojau ant tos liundros. Man
nerpi tas kvailas sumautas aidimas, Tesa nieko nebuiuos.
Zedas spoksojo sien. Pavelgusi j Mol suprato, kad pa
laikymo nesulauks.
- Gerai, tada tegu bna tiesa, - pasak ji. - Ar tiesa, kad tu esi
paskutin kvaia, nes atleidai Hardinui, nors jis prisipaino dul
kins tave tik dl layb? - linksmai paklaus.
Pastrs Tesos knas susmuko man ant keli.
- Ne, tai ne tiesa, - tyliai atsak ji.
- Ne ne, ia Tiesa-drsa, - atsistojo Mol, - o ne mergaite,
patikk. Taigi tai tiesa - ir tu esi paskutin kvail. Tu tiki viskuo,
k sako jo burna. Nekaltinu tavs, nes inau, kad ta burna moka
nuostabi dalykli. O, vaikeli, tas lieuvis...
Nespjau jos uiaupti, nes Tesa paokusi man nuo keli puol
Mol. J knai susidr, Tesa sugrieb j u pei ir jos galynjosi,
kol abi persivert per Ed. Mols laimei, kakoks vaikis j sulaik.
Bet, nelaimei, Tesa paleido jos peius ir sikibo plaukus.
- Tu nudulkinta kale! - rikteljo Tesa sugniauusi kumiuose
rykius Mols plaukus. Paskui kilsteljo jos galv ir trenk grindis.
Mol suriko ir m spardytis po Tesa. Bet Tesa turjo pranaum ir
Mol niekaip negaljo pakeisti padties. Mols nagai smigo Tesai
rankas, bet i sugrieb j u rie ir prispaudusi juos prie on m
muti j per veid.
Dievulli ventas. Paokau nuo sofos ir apkabins Tes per
juosmen nutempiau nuo Mols. Net per milijon gyvenim ne
biau susapnavs, kad man teks nutraukti Tesos ir kieno nors
mutynes. Net jei tai bt plep Mol.
Kelias sekundes Tesa blaksi mano rankose, kol pagaliau
nurimo, ir galjau ivilkti j i svetains. Trukteljau suknels
apai, kad nieko nepasimatyt. Mums maiausiai reikjo sivelti
mutynes. Virtuvje buvo tik keli mons, bet ir jie jau lieuvavo
apie mutynes svetainje.
334
 - Hardinai, a j negyvai priplosiu! Prisiekiu! - auk Tesa
stengdamasi itrkti i mano glbio.
- inau... inau, kad priplosi, - atsakiau, bet negaljau rimtai
to priimti, nors buvau tiesioginis jos barbarikumo liudininkas.
- Baik juoktis i mans, - padususi sieid ji. Didiuls Tesos
akys blizgjo, skruostai buvo iraud i pykio.
- Nesijuokiu. Tik esu labai nustebintas to, kas nutiko, - su
kandau apatin lp.
- A baisiai jos nekeniu! Pavyzdiui, kuo, po velni, ji save
laiko? - suriko ji ir linkteljo galva kitus, esanius kambaryje, aki
vaizdiai besistengianius atkreipti Mols dmes.
- Gerai, Ortizai... einam atsigerti, - pasakiau.
- Ortizai? - paklaus Tesa.
- Jis KBT kovotojas...
- KBT?
- Tiek to, - nusijuokiau ir pyliau jai stiklin vandens. Grs
svetain Mols nepamaiau.
- Man adrenalinas mua kaip pals, - pasak Tesa.
Geriausia, kas nutiko dl mutyni - adrenalino uolis. Jis su
teik energijos.
- Ar gyvenime kada nors mueisi? - paklausiau, nors neabe
jojau, kad atsakym inau.
- Aiku, kad ne.
- Tai kodl dabar puolei? Kam rpi, k Mol galvoja apie ms
susitaikym?
- Ne dl to. Pasiutau ne dl to.
- Tai dl ko? - paklausiau.
Tesa padav man tui stiklin, kad dar pripiliau.
- Kad ji pasak tai... apie tave ir save, - prisipaino Tesa, susi
raukusi i pykio.
- Mat kaip.
- Taip. Turjau jai utvoti, - sugriaudjo.*

* Kovos be taisykli.

335
 - Taip. inai, Ortizai, manau, kad puikiai pasidarbavai, kai
parvertei j ir mei dauyti galv grindis.
Tesa truput ypteljo ir sukikeno.
- Netikiu, kad tai padariau, - ir vl sukikeno.
- Tu visa girta, - nusijuokiau.
- A visa girta! - garsiai sutiko ji. - Tokia girta, kad galiu tvoti
Mols galv grindis, - pasak ir nusijuok.
- Man atrodo, kad reginys visiems patiko, - pasakiau apglbs
j per liemen.
- Tikiuosi, ant mans niekas labai nepyks, kad ikliau scen.
Va ia yra mano Tesa. Girta kaip lepet, bet vis tiek rpinasi
kitais monmis.
-- Tikrai niekas nepyks, maute. Jeigu k, jie visi tau padkos.
itie bendrabuio vaikai mgaujasi tokiais dalykais, - utikrinau j.
- O Dieve, tikiuosi, kad ne, - atsak ji ir akimirk atrod be
jausm.
- Nesijaudink. Ar eisim iekoti Stef? - paklausiau nordamas
iblakyti jos mintis.
- Arba galtume nuveikti k nors kita... - pasak Tesa uka
binusi pirtukus man u dins.
- Daugiau niekada negerk degtins, kai mans nebus alia, -
pasakiau jai juokais, bet i tikrj rimtai.
- Sutarta... o dabar eikim vir, - ir palinkusi pakteljo man
smakr.
- Maa, bet valdinga, ane? - ypteljau.
- Tu ne vienintelis gali vis laik sakinti, - nusijuok ir pa
iupusi u markinli apykakls palenk mane iki savo gio. -
Bent jau leisk man k nors dl tavs padaryti, - sumurk kan
diodama man ausies spenel.
- Tu k tik mueisi - pirm kart gyvenime, beje. Ir dabar
galvoji apie tai?
Tesa linkteljo. Paskui tyliu, dusliu balsu, nuo kurio mano
kelnse pasidar ankta, itar:
- Hardinai, tu inai, ko a noriu.
336
 - Gerai... po velni... gerai, - pasidaviau.
- Valio. Bus gerai.
Apkabinau j per liemen ir nusivediau vir.
- Ar kas nors jau um tavo senj kambar? - paklaus ji, kai
ulipom antr aukt.
- Taip, bet yra daugyb kit tui, - atsakiau ir atidariau
pirmo pasitaikiusio duris.
Dvi nedidels lovels stovjo apklotos juodomis lovatiesmis.
Spintoje matsi batai. Neinau, kieno tai kambarys, bet dabar jis
bus ms. Urakinau duris ir engiau kelis ingsnius pas Tes.
- Atsek mane, - sak ji.
- Matau, negaiti laiko...
- Usiiaupk ir atsek man suknel, - purkteljo.
Linksmai papuriau galv, o ji apsisuko ir pakl plaukus. L
pomis palieiau jai sprand traukdamas emyn utrauktuk. velni
Tesos oda paiurpo, o a smiliumi perbraukiau jos nugar. Truput
virpdama ji apsisuko ir nuleido suknels rankoves. Apdaras nu
krito jai po kojomis, ir ji liko tik su seksualiais rausvais apatiniais -
liemenle ir kelnaitmis, - kuriuos tiesiog dievinau. I jos ypsenos
supratau, kad ji tai ino.
- Nenusiauk, - beveik papraiau. Ji neprietaraudama yp
teljo ir pavelg savo batelius.
- Noriu k nors dl tavs padaryti pirm kart.
Staigiu judesiu ji trukteljo man u dins ir susirauk, kad jie
nenuslydo. Tada jos pirtukai greitai atsegiojo priek ir nutrauk
kelnes emyn. engiau ingsn atgal lovos link, bet ji mane sulaik.
- Ne, fui fui. Kas ino, kas k ia dar, - nutais pasilyktjus
veid. - Ant grind, - pareikalavo ji.
- Garantuoju, kad jos daug baisesns negu lova, - pasakiau. -
Pasitieskim mano markinlius.
Per galv nusitraukiau markinlius, patiesiau ant grind ir
atsisdau ant j. Tesa irgi atsisdo, apergusi mane. Burna si
siurb man kakl, klubais judjo glaustydamasi prie mans.
Velnias...
337
 - Tesa... - kvpiau. - Jeigu toliau taip darysi, baigsiu tau dar
nepradjus.
Ji atitrauk lpas man nuo kaklo.
- Hardinai, sakyk, k turiau padaryti? Ar nori mane idul
kinti, ar nori mane i...
Nutildiau j buiniu. Negaiau laiko glamonms. Norjau jos,
man reikjo jos - dabar. Po sekunds jos kelnaits guljo alimais
ant grind, o a savo dinsuose iekojau prezervatyvo. Reikt
priminti jai apie kontracepcij, nes negaliu paksti prezervatyvo.
Noriu jausti j, j vis.
- Hardinai... paskubk, - papra ir atsigul ant grind pasi
rmusi alknmis, o ilgus plaukus iskleidusi.
Uropojau ant jos, keliais greitosiomis praskyriau launis
ir slydau j. Tesa neteko pusiausvyros ir isities ant nugaros.
Virsdama dar iupo mane u rank.
- Ne... a noriu itaip, - pasak ir apvertusi usilipo ant mans.
sileidusi mane suaimanavo ir tai buvo pats maloniausias
garsas. Jos klubai ltai judjo, sukosi, kilnojosi, kankino mane. Ji
usideng ranka burn ir uvert galv. Kai dr nagais man pilv,
beveik susileidau. Apkabinau j per nugar ir apveriau mudu. Jau
gana jos dominavimo - daugiau tverti negaliu.
- K... - pradjo ji.
- A sijauts, tik a galiu vadovauti. Nepamirk ito, maute, -
suniurnjau ir iurkiai jau j. Judjau daug greiiau, negu ji
mane kankino.
Ji kartligikai linkiojo galv ir vl usideng burn.
- Kai... grim namo... a dar kart tave idulkinsiu ir tada tu
neusidengsi burnos... - pagsdinau j ir usikliau jos koj ant
peties. - Visi gals tave girdti. Girds, k a tau darau, k tik a
galiu tau daryti.
Tesa vl suvaitojo. Pakteljau jai blauzd, pajuts, kad ji si
temp. A arti... per arti. sikniaubiau jai kakl ir baigiau pre
zervatyv. Paskui padjs galv jai ant krtins sulaukiau, kol jos
kvpavimas nusistovjo.
338
Tai buvo... - dsavo ji.
Geriau negu mutis su Mole? - nusijuokiau.
Neinau... gal panaiai, - nusiaip ir atsistojusi m rengtis.

339
 eiasdeimtas skyrius

TESA

Hardinas padjo man utraukti utrauktuk, o kol jis segiojosi

dinsus, persibraukiau pirtais per plaukus.
- Kiek valand? - paklausiau jam apsiavus batus.
- Dvi minuts iki vidurnakio, - atsak Hardinas pairjs
adintuv ant staliuko.
- A... gerai, tai reikia paskubt ir lipti emyn, - pasakiau. Tebe
buvau girta, bet Hardino dka jau atsipalaidavusi ir rami. Girta ar
negirta, bet negaljau patikti tuo, kas nutiko su Mole.
- Einam, - Hardinas pam mane u rankos. Vos spjus nu
liptai laiptais, visi m skaiiuoti.
- Deimt... devyni... atuoni...
Hardinas uvert akis.
- Septyni... ei...
- Tai kvaila, - pasiskund.
- Penki... keturi... trys... - pradjau skaiiuoti ir a. - Skai
iuojam kartu, - pasiliau.
Jis stengsi nesiypsoti, bet neatsilaik ir veide nuvito plati
ypsena.
- Du... vienas... - baksteljau pirtu jam skruost.
- Su Naujaisiais metais! - suukau kartu su visais.
- Valio u Naujus, - abejingai itar Hardinas.
Nusijuokiau, kai jis prispaud savo lpas prie manj. Truput
jaudinausi, kad jis mans nepabuiuos ia, prie vis. Bet pabuiavo.

340
Mano ranka nuslydo Hardinui iki juosmens, bet jis sulaik. Kai
atlijo, pamaiau vytinias skaisiai alias jo akis. Koks jis graus.
- Ar nepavargai? - nusiaip jis, o a papuriau galv.
- Nesivaizduok per daug. A nelipau ant tavs, - ypteljau. -
Labai noriu tualet.
- Ar man eiti su tavim?
- Nea. Tuojau griu. - Pakteljau buinuk ir nujau tualet.
Reikjo vestis j kartu. Kai prablaivjau, viskas pasidar daug
sunkiau. inakt buvo linksma, drama su Mole irgi. Hardino
ramyb, net alia Zedo, mane nustebino. Vis vakar jis buvo geros
nuotaikos. Nusiplovusi rankas grau sal susirasti Hardino.
- Hardinai! - suuko moterikas balsas.
Apsidairiusi pamaiau pastam veid - juodaplauk mergin,
kuri pirmai buvo mane niukteljusi. Ir ji eina prie Hardino. Ka
dangi esu smalsi, sustojau atokiau per kelis ingsnius.
- Turiu tavo telefon, kur palikai Logano kambaryje, - nusi-
ypsojo ji ir im i rankins Hardino telefon.
K? Tai niekis. Esu tikra. Jie buvo Logano kambaryje, vadinasi,
labai tiktina, kad buvo ne vieni. A juo pasitikiu.
- Ai, - Hardinas pasim telefon, o ji pasisuko eiti. Ai
Dievui.
- Ei! - kteljo jis jai pavymui. - Ar gali padaryt paslaug ir
niekam nesakyt, kad buvom kartu Logano kambaryje? - paklaus.
- A nieko nebuiavau ir nesakiau! - vypteljo ji ir nujo.
Vestibiulis m suktis. Man lyg peiliu bt dr. Nulkiau prie
laipt. Hardinas pastebjo, kad bgu, o a pamaiau, kaip jis i
blyko suprats, jog viskas iaikjo.

341
 eiasdeimt pirmas skyrius

HARDINAS

U keli ingsni pastebjau blykiojant auks. irjau nuei

nani Deim ir pamaiau Tes iplstomis akimis ir drebanio
mis lpomis. Baikti eln staiga virto furija ir nuskubjo laiptais
emyn. K?
- Tesa! Palauk! - rikteljau jai i paskos.
Girta kaip lapas, o skrenda laiptais emyn. Kodl ji visada nuo
mans bga?
- Tesa! - kteljau dar kart stumdydamas mones i kelio.
Pagaliau pasivijau j per kelis ingsnius nuo dur. Bet jos el
gesys pakirto man kojas. iknius blondinas, kuris jau pirma
j vpsojo, vilpteljo jai bgant pro al. Ji sustojo, o a nuo jos
vilgsnio sustingau. Isiiepusi ji sikibo to vaikio markinius.
Po velni, k ji daro? Ar ji ketina...
Ji atsak mano mintis - atsisuko mane ir sisiurb jam
lpas. Staigiai mirkteljau, kad inykt itas vaizdas. Neinyko. Ji
negalt taip padaryti, tik ne Tesa, nesvarbu, kad girtutl.
Vaikis nustebo dl tokio netikto protrkio, bet greitai atsi
peikjo ir apkabino j per liemen. Ji isiiojo, o ranka paniro
plaukus ir trukteljo juos. Niekaip negaljau suvokti, kas ia vyksta.
- Hardinai! Baik! - suuko ji.
K baik? Dar kart mirkteljs atsimerkiau jau ant to vaikio. Jo
lpa itinusi. Ar a jam uvoiau?
- Hardinai, bk geras! - vl rikteljo ji.
Skubiai nulipau nuo jo, kol aplink dar nesusirinko minia.
342
 - Kas per velnias? - sudejavo vaikis.
Norjau voti jam trenkt galv, bet man pavyko susi
tvardyti. Ji pradjo ir visk sumov, visk itak, dl ko taip
labai stengiausi. Nujau prie dur nesidairydamas, ar ji seka i
paskos.
- Kodl jam trenkei? - jau prie automobilio igirdau jos bals.
- O kaip tu manai, Tesa? Gal todl, kad pamaiau, k su juo i
darinji? - surikau.
Jau buvau beveik pamirs, koks tai jausmas, kai pakyla adre
nalinas ir maudia rankas. Trinkteljau tik kart... bent man taip
atrodo... nr taip blogai. Bet norjau daugiau. Tesa m verkti.
- Koks tau skirtumas? Tu buiavai t mergin! Gal ne tik bu
iavai! Kaip galjai?
- Ne! Tesa, nedrsk verkti! Tu k tik mano akyse pabuiavai
kit! - sikibau automobilio dangt.
- Tu padarei dar blogiau! Girdjau, kaip sakei tai merginai
niekam nepasakoti, kad buvot dviese Logano kambaryje!
- Tu net neinai, apie k mes kalbjom - a nieko nebuiavau!
- Buiavai! Ji sak, kad nieko nebuiavo ir nesak! - auk ji
kaip idiote mojuodama rankomis. Velnias, o ji siutusi.
- Tai tik sumautas posakis, Tesa. Ji norjo pasakyt, kad niekam
nepasakos, apie k mes kalbjom... arba kad rkm ol! - surikau.
- Tu rkei ol? - aikteljo ji.
- Ne, i tikrj nerkiau, bet kam rpi? Tu k tik mane i
davei! - Persibraukiau plaukus.
- Kodl palikai mane ir nujai su ja? Kodl paskui liepei jai
nieko nesakyt? Tai nieko ne...
- Ji Deno sesuo! Praiau jos nieko nesakyt, nes bandiau asme
nikai atsiprayti u tai, k jai padariau. Tau biau pasaks rytoj,
kai karingumas jau bt igaravs! Mes visi buvom kambaryje -
a, ji, Loganas ir Neitas. Jie rk suktines, o kai ijo, papraiau jos
pasilikti, nes norjau pabandyt imti t d. Dl tavs, - pyktis
tryko per akis, bet neabejojau sakydamas: - A niekada tavs ne
iduoiau - turtum tai inoti!
3 43
 Ir staiga Tesa atsileido. Nieko nesak. Ji velnikai teisi. Ji baisiai
suklydo, o a baisiai siutau.
- Gerai... - pradjo ji.
- Kas gerai? Tu suklydai, ne a. Tu neleidai man pasiaikinti.
Ir ikart pasielgei kaip vaikas. Impulsyvi mavaik! - rikteljau ir
vl tvojau per dangt. Tesa krpteljo nuo garso, bet man buvo vis
vien.
Reikt nueiti pastat, susirasti t blondin ir baigti, k pra
djau. Trankydamas savo main nejauiu jokio malonumo.
- A ne vaikas! Pamaniau, kad tu su ja kai k darei! - pro aaras
rikteljo Tesa.
- Bet nedariau! Negi manai, kad po visko, k patyriau, kad tave
susigriniau, dabar imsiu tave apgaudinti su kakokia vakarlio
vita... ar, po perknais, su bet kuo?
- A neinau, k galvoti, - Tesa vl sumojavo rankomis, o a vl
persibraukiau rankomis plaukus, kad apsiraminiau.
- Tai jau tavo reikalas. A neinau, k dar po tiek perkn
galiu padaryt, kad suprastum, jog myliu tave.
Ji pabuiavo kit - ji pabuiavo kit vaikin mano akivaizdoje.
Tai dar blogiau, negu bt mane palikusi - tada bent jau galiau
kaltinti save.
iltas jos kvpavimas virto garais altame ore.
- Gerai, gal jeigu nebiau pratusi, kad visk nuo mans slepi,
gal nebt ir tiek nesusipratim! - suriko ji.
- Tu netiktina, - pavelgiau j. - A nuoirdiai negaliu
dabar tave irti.
Mano akyse tebestovi vaizdas, kaip ji buiuojasi su juo.
- Atsipraau, kad j pabuiavau, - atsiduso. - Tai nieko ne
reikia.
- Juokauji, ar k? Pasakyk, kad juokauji, nes jeigu a biau
pabuiavs kit, tu tikriausiai daugiau su manim nesikalbtum!
Bet pamirau, kad princesei Tesai viskas galima! Ir nieko! - pasi
tyiojau.

344
 Ji pasipiktinusi sukryiavo rankas, lyg to nebt nusipelniusi
pati.
- Princes Tesa? Ar tikrai, Hardinai?
- Taip, tikrai! Tu mane apgavai mano akyse! A tave ia atsi
vediau, todl turtum inoti, kokia brangi man esi. Norjau, kad
inotum, jog man nerpi, k kiti apie mus galvoja. Norjau, kad i
naktis tau bt smagiausia. O tu va k padarei!
- Hardinai... a...
- Ne! Man gana, - isitraukiau raktelius. - Tau atrodo, kad
tai nieko nereikia. O man tai labai daug reikia. Matyti kito vyro
lpas, sisiurbusias tave... yra... net nemoku pasakyt, kaip man
nuo to bloga.
- A sakiau...
A pralaimjau. inau, kad atrodau laukinis ir baisus, bet taip
yra.
- Bent kart per savo sumaut gyvenim nepertrauk mans! -
surikau. - inai, k?., viskas gerai. Gali grti ir paprayti savo
naujojo kavalieriaus parveti tave namo, - nusisukau ir atrakinau
main. - Jis truput panaus Noj, ko gero, pasiilgai jo.
- K? Kuo ia Nojus ukliuvo? Ir a visai neturiu patinkamo
tipao, - sumurmjo ji mosikuodama rankomis. - O gal ir turiu.
- Eik velniop.
Nusispjoviau, sdau main, apsisukau ir nuvaiavau paliks
j stovini altyje. Sustojs prie stop enklo nesusilaikiau ir miau
trankyti vair. Jeigu per valand ji nepaskambins, inosiu, kad par
vaiavo namo su kitu.

345
 eiasdeimt antras skyrius

TESA

Deimt minui stovjau gatvje. Kojos ir rankos sustiro, a visa

drebjau. Bet kuri minut Hardinas sugr. Negali bti, kad jis
tikrai paliko mane ia vien. Girt ir vien.
Nutariau jam paskambinti, bet prisiminiau, kad mano tele
fonas pas j. aunu.
Po velni, k a sau galvojau? A negalvojau - tai kas yra
blogai. Mums viskas buvo gerai, visaip stengiausi nesuteikti jam
progos abejoti. Ir pabuiavau kit. Tai prisiminusi norjau ia pat
ant aligatvio apsivemti.
Kodl jis dar negro?
Reikia eiti vid. ia per alta ir man reikia dar igerti. Svai
gulys jau baig praeiti, o a nenoriu susidurti su tikrove. Grusi
vidun nujau ir sipyliau kokteilio. tai kodl negaliu gerti - girta
prarandu sveik prot. I karto pagalvojau apie j blogiausia ir pa
dariau didiul klaid.
- Tesa? - u savs igirdau Zedo bals.
- Labas, - suveblenau ir paklusi galv nuo altos spintels at
sisukau j.
- Ei... k ia veiki? - ypteljo jis. - Kaip laikaisi?
- Aaa... gerai, - pamelavau.
- Kur Hardinas?
- Ivaiavo.
- Ivaiavo? Be tavs?
- Aha, - siurbteljau i taurs.

346
 - Kodl?
- Todl, kad a idiote, - nuoirdiai atsakiau.
- Abejoju, - nusiypsojo jis.
- Ne, tikrai, kart tai tikrai.
- Ar nortum pasikalbti?
- Ne, nelabai, - atsidusau.
- Gerai... tai paliksiu tave vien, - pasak jis ir apsisuko eiti.
Bet vl atsisuko. - Turbt viskas labai sudtinga?
- K? - paklausiau ir atsisdau alia jo virtuvje prie kort
stalo.
- Meil, santykiai, viskas. O neturt bti sunku.
- Sakai, neturt? Argi ne taip visada buvo?
Be Nojaus, kitos patirties neturjau. Mudu niekada itaip ne-
siriedavom, bet neinau, ar j myljau. Nieko panaaus Hardin.
Ipyliau kokteil kriaukl ir sipyliau stiklin vandens.
- Nemanau. Niekada nemaiau, kad kas nors taip petsi, kaip
judu.
- Tik todl, kad mudu labai skirtingi.
- Aha, spju, kad tikrai skirtingi, - ypteljo jis.
Vl pairjusi laikrod pamaiau, kad prajo madaug va
landa, kai Hardinas mane paliko. Gal po visko jis negr?
- Ar tu kam nors atleistum, jeigu ji pabuiuot kit? - ga
liausiai paklausiau Zedo.
- Manau, tai priklausyt nuo aplinkybi.
- O kas, jeigu jie pasibuiuot tiesiai prie tave?
- Po velni, ne. Tai neatleistina, - pasilyktjs atsak jis.
- Oi...
- Jis taip padar? - su uuojauta palinko artyn Zedas.
- Ne, - pairjau j didelmis akimis. - A taip padariau.
-T u? - Zedas akivaizdiai nustebo.
- Taip... juk sakiau tau, kad esu idiote.
- Nesmagu taip sakyti, bet tikrai esi.
- Aha, - pritariau.
- Kaip parsigaus! namo? - paklaus.
347
 - Vis galvojau, kad ji sugr mans paimti, bet atrodo, kad to
nebus, - Prikandau lp.
- Jeigu nori, galiu tave parveti, - pasisil Zedas. Bet kai ne
jaukiai apsidairiau, pridr: - Ko gero, Stef su Tristanu dar yra
viruje.
Greitosiomis vilgteljau j.
- Ar galtum mane tuoj pat parveti?
Nenoriu dar labiau klimpti, bet jau imu blaivti, ai Dievui,
ir noriu grti namo pasikalbti su Hardinu.
- Gerai, vaiuojam, - sutiko Zedas.
Igriau likus vanden ir nusekiau paskui j lauk prie ma
inos.

Kai iki nam beliko gal deimt minui, miau panikuoti, kaip re
aguos Hardinas, kad Zedas parve mane namo. Bandiau prasi
blaivinti, bet nelabai seksi. Jauiausi geriau negu prie valand,
bet vis tiek girta.
- Ar galiu tavo telefonu jam paskambinti? - paklausiau Zedo.
Jis atitrauk vien rank nuo vairo ir kio kien.
- Praom... velnias, numir, - pasak paspauds mygtuk
viruje ir pamats tuios baterijos simbol.
- Vis tiek ai, - susiraukiau.
Skambinti Hardinui i Zedo telefono, ko gero, nebt protin
giausia mintis. Ne tokia bloga, kaip pabuiuoti pirm pasitaikius
vaikin Hardino akyse, bet vis tiek bloga.
- O jeigu jo nra namie? - paklausiau.
Zedas klausiamai pavelg mane.
- Juk turi rakt, ar ne?
- Nepasimiau savojo... nemaniau, kad prireiks.
- Vaje... gerai... esu tikras, kad jis bus namie, - nuramino
Zedas, nors balsas skambjo nervingai.
Hardinas tikrai umut Zed, jeigu rast mane jo bute. At
vaiavus prie ms buto, Zedas pastat main, o a apirjau
aiktel, iekodama Hardino automobilio. Ai Dievui, stovi
348
prastoje vietoje. Nesivaizduoju, k bt reikj daryti, jeigu jo
ia nebt.
Zedas norjo eiti kartu su manim. Gal tai geruoju ir nesibaigs,
bet suabejojau, ar tokia kauusi pajgsiu viena nusigauti iki buto.
Bjauryb Hardinas paliko mane tame vakarlyje. Vpla a, kad
esu tokia impulsyvi idiote. Bjauryb Zedas toks mielas ir bebaimis,
kai to nereikia. Velniop Vaington, ia taip velnikai alta.
Kai pagaliau pasiekm lift, galva m tvinksti takt su
irdim. Reikia apgalvoti, k sakysiu Hardinui. Jis bus labai piktas,
todl turiu sumstyti, kaip teisingai atsiprayti nesigriebiant sekso.
A nepratusi u k nors atsiprainti, nes paprastai visada visk su-
veldavo jis. Bti ioje barikad pusje visai nra smagu. Tai baisu.
Perjom vestibiul. Negaljau atsikratyti jausmo, kad einam
lito narv. Tik dar neinojau, ar Zedas mane stums, ar pati lsiu
jam nasrus.
Pasibeldiau. Zedas stovjo per kelis ingsnius u mans. Abu
laukm, kol atsidarys durys. Bloga mintis, geriau biau likusi va
karlyje. Pabeldiau dar kart, syk garsiau. O jeigu jis neatidarys?
O jeigu jis pasim mano main ir jo ia apskritai nra? Apie tai
nebuvau pagalvojusi.
- Ar galsiu vaiuoti pas tave, jeigu jis neatidarys? - stengiausi
sulaikyti aaras.
Nenorjau bti Zedo namuose ir dar labiau nervinti Hardin,
bet nieko geriau nesugalvojau.
Jeigu jis man nedovanos? Negaliu be jo gyventi. Zedo ranka
paliet man nugar. Paglost, kad nusiraminiau. Negaliu verkti,
turiu bti rami, kai jis atidarys... jeigu atidarys.
- inoma, galsi, - galiausiai atsak Zedas.
- Hardinai! Bk geras, atidaryk, - tyliai maldavau atrmusi
kakt duris. Nenorjau aukti ir kelti scenos antr valand
nakties. Ms kaimynai jau ir taip pasidar ivadas prisiklaus
ms barni. - Atrodo, kad jis neatidarys, - atsidusau ir minutei
atsirmiau sien. Kai jau apsisukom eiti, durys galiausiai virs
teljo.
349
 - Ooo... tik pairkit, kas apsireik, - nuo slenksio ir
damas mus itar Hardinas.
Nuo jo tono per nugar nubgo iurpai. Atsisukusi pamaiau
raudonas akis ir kaitusius skruostus.
- Zedai! Biiuli! Kaip malonu tave matyti, - suurzg jis. Girtas.
Mano galva akimirksniu praskaidrjo.
- Hardinai... tu grei?
Jis valdingai pavelg mane, akivaizdiai vos laikydamasis ant
koj.
- O tau kas? Tu turi nauj vaikin.
- Hardinai...
Neinojau, k jam pasakyti. Jis aikiai kaus. Paskutin kart
maiau j girt t vakar, kai Lendonas pasikviet Keno namus.
irdis sustingo prisiminus jo tvo girtuokliavimo istorij, kaip
Tria baiminosi, kad Hardinas prads vl gerti.
- Ai, kad parveei mane namo, manau, jau gali vaiuoti, -
mandagiai padkojau Zedui. Hardinas pernelyg girtas bti jo
draugijoje.
- Neee... heee... hee, - ikvp Hardinas. - Ueik! Igerkim
kartu!
Jis iupo Zed u rankos ir patrauk per slenkst. Nusekiau
paskui juos protestuodama.
- Ne, nereikia. Tu girtas.
- Viskas gerai, - pamojavs nuramino mane Zedas. Atrodo,
kad jis savo noru pasira mirties nuosprend.
Hardinas klupteljo u kavos staliuko, sugrieb ant jo stovint
butel tamsaus grimo ir prisipyl stiklin.
- Aha, Tesa. altai atsiknisk.
Norjau urkti ant jo, kad itaip kalba su manimi, bet nepa
jgiau itarti n odio.
- Imk, atneiu dar vien. Ir vien tau, Tesa, - murmjo Har
dinas eidamas virtuv.
Zedas atsisdo ant kds, a sitaisiau ant sofos.

350
 - Neieisiu ir nepaliksiu tavs vienos su juo. Pairk, koks jis
girtas, - sunibdjo. - Maniau, met gerti.
- Jis negeria... tik ne itaip. ia mano kalt, - susimiau galv.
Pykau, kad Hardinas prisigr dl to, k padariau. Norjau civili
zuotai pasikalbti ir atsiprayti u visk.
- Ne, tikrai ne tavo, - patikino Zedas.
- e... - garsiai itar Hardinas, svirduliavs kambar, ir i
ties man piln taur grimo.
- Nebenoriu. inakt iki soties prisigriau, - pamiau i jo
taur ir padjau ant stalo.
- Kaip nori. Man liks daugiau, - jis kakaip negerai isiviep.
Visai ne ta ypsena, kuri dievinu. I tikrj nuoirdiai isi
gandau. inau, kad Hardinas niekada neskaudint mans fizikai,
bet itoks jo elgesys man nepatiko. Jau geriau aukt ant mans
ar dauyt sien, o ne sdt ia girtas kaip gyvulys ir bt toks
ramus. Pernelyg ramus.
Zedas mosteljo sveikat ir pakl taur prie lp.
- Kaip senais gerais laikais, ar ne? inai, juk ne taip seniai
tu norjai idulkint mano pan, - tar Hardinas. Zedas ispjov
grim atgal stiklin.
- Buvo visai ne taip. Tu j palikai ten, o a tik parveiau namo, -
atsak Zedas gsdinaniu balsu.
Hardinas pamojavo taure.
- A kalbu ne tik apie i nakt, ir tu tai inai. Be to, labai
pykstu, kad pasirpinai parveti j namo. Ji didel mergait ir gali
pati savim pasirpinti.
- Jai nereikt rpintis savim, - atr Zedas.
Hardinas tkteljo taur ant stalo, o a paokau.
- Tai ne tavo reikalas! Nors tu nortum, ane?
Pasijutau kaip mio skury. Norjau pabgti, bet knas ne
klaus. Su siaubu irjau, kaip manasis ponas Darsis pamau
tampa Tomu Bukenenu...
- Ne, - atsak Zedas.

351
 Hardinas sdjo alia mans, bet stiklinmis akimis skrod
Zed. Pavelgiau butel - bent ketvirtis buvo nugertas. Mel
diausi, kad vienas visko neigert per nakt, skaitant pastarsias
pusantros valandos.
- Nortum. A ne kvailas. Tu jos nori. Mol papasakojo man
visk, k jai sakei.
- Hardinai, palik j ramybje, - suniurnjo Zedas, bet tik pa
kurst Hardin. - Pirmas tavo reikalas yra pasikalbti su Mole.
- Ak, Tesa labai grai, Tesa labai miela! Tesa per gera Har
dinui! Tesa turt bti su manim!, - pamgdiojo Hardinas.
K?
Zedas vengdamas mano vilgsnio pairjo mane.
- Usiiaupk, Hardinai.
- Girdjai, maute? Zedas galvojo, kad tikrai galt bti su
tavim, - nusikvatojo Hardinas.
- Baik, Hardinai, - pasakiau ir atsikliau.
Zedas atrod paemintas. Nereikjo jo prayti parveti mane
namo. Ar jis tikrai kalbjo apie mane? Maniau, su manim taip el
giasi jausdamasis nejaukiai dl layb. Bet dabar jau abejojau.
- Pairk j, lainuosi, kad dabar apie tai galvoji... k? - gl
Hardinas. Zedas dbteljo Hardin ir padjo grim ant stalo. -
Tu niekada jos netursi, vaike, todl pamirk. Niekas kitas jos ne
turs, tik a. A esu vienintelis, kuris kada nors gals j dulkinti.
Vienintelis, kuris inos, kaip gera j turti...
- Liaukis! - surikau. - Kas tau pasidar?
- Nieko. A tik sakau, kaip yra, - atsak Hardinas.
- Tu iaurus, - pasakiau jam. - Ir negerbi mansl - Atsigriau
Zed: - Tikrai bus geriau, jeigu ieisi. - Zedas pavelg Hardin,
paskui atsisuko mane. - Viskas gerai, - patikinau j.
Bus, kas bus, bet tikrai ne taip blogai, kaip nutikt jam likus.
- Bk geras, - papraiau. Pagaliau Zedas linkteljo.
- Gerai, ieinu. Jam reikia susitvarkyti savo iuklyn. Jums
abiem.

352
 - Girdjai, k ji sak? Nyk i ia. Tik labai nelidk, mans
ji irgi nebenori. - Hardinas vl sipyl igerti. - Jai patinka isi-
iustij grauoliukai.
Man irdis nukrito kulnus. Laukia ilga naktis. Galbt turiau
bijoti, bet nebijojau. Na... gal iek tiek, bet tikrai neieisiu.
- Lauk, - pakartojo Hardinas mosteljs duris ir Zedas nu
ingsniavo j link.
Kai Zedas ijo, Hardinas urakino duris ir atsisuko mane.
- Tau pasisek, kad nesuspardiau jam subins u tai, kad
parve tave. Tikiuosi, tai inai?
- Taip, - pritariau.
Ginytis su juo dabar neatrod gera mintis.
- Kodl i viso ia grai?
- A ia gyvenu.
- Jau neilgai, - jis sipyl dar alkoholio.
- K? - pajutau, kad dstu. - Nori mane imesti?
Prisipyls piln stiklin Hardinas viena akim vilgteljo mane.
- Ne, tu pati galiausiai mane paliksi.
- Ne, nepaliksiu.
- Gal tavo naujoji meil turs kambar savo bute. Judu kartu
atrodt labai mielai.
lykios jo kalbos primin man ms draugysts pradi ir
man tai nepatiko.
- Hardinai, bk geras, nekalbk toki dalyk. A jo visai nepa
stu. Ir labai gailiuosi to, k padariau.
- Sakysiu, k norsiu, nes ir elgiesi, kaip nori, po velni.
- A suklydau ir atsipraiau, bet tai nesuteikia tau teiss man
grasinti, bti iauriam ir itiek gerti. Buvau labai girta ir tikrai pa
maniau, kad tarp tavs ir tos merginos kakas nutiko, neinojau,
k galvoti. Labai atsipraau, niekada neskaudiniau tavs smo
ningai.
Isakiau visk kuo greiiau, kuo tikinamiau, bet jis nesiklaus.
- Ar vis dar kalbi? - pasidomjo jis.

353
 Atsidusau ir sukandau skruost. Neverk. Neverk.
- Einu miegoti. Pasikalbsim, kai nebsi toks girtas.
Jis nieko neatsak, net nepavelg mane, todl pasimiau ba
telius ir nujau miegamj. Vos prijusi prie dur igirdau d
tant stikl. Nuskubjusi svetain pamaiau lapi sien ir taurs
ukes ant grind. Bejgikai irjau, kaip pagriebs kitas dvi
taures svied sien. Dar kart gurkteljo i butelio ir i vis jg
tk j sien.

35 4
 eiasdeimt treias skyrius

TESA

Jis iupo nuo stalo lemp, ipl su visu laidu i sienos ir met ant
grind. Paskui grieb vaz ir sudau j grindis. Kodl pirmasis
jo instinktas - dauyti visk, k mato akys?
- Liaukis! - surikau. - Hardinai, tu idauysi visus ms
daiktus! Praau, baik!
- Tai tavo kalt, Tesa! Tu visk suikai! - suuko jis ir iupo kit
vaz. lkiau svetain ir atmiau j Hardinui i rank, kol dar ne
spjo sudauyti.
- inau! Bk geras, kalbk su manim, - maldavau jo. Daugiau
negaljau sulaikyti aar. - Praau tavs, Hardinai.
- Tu visk suikai, Tesa, visikai!
Hardinas kumiais tvojo sien. inojau, kad taip bus ir, jei
nuoirdiai, nustebau, kad itemp taip ilgai. Diaugiausi, kad
dauo gipsin pertvar - mras daug labiau sualot jam rank.
- Po galais, palik mane vien! Eik sau! - jis eng kelis ingsnius
atgal, paskui pirmyn ir abiem delnais tvojo sien.
- A myliu tave, - ipykinau. Turjau kaip nors j nuraminti,
bet jis buvo labai girtas ir bauginantis.
- Oi, tik nereikia vaidinti! Tu pabuiavai kit subingalv!
Paskui mano namus atvilkai Zed!
irdis suvirpjo igirdus Zedo vard. Hardinas j paemino.
- inau... atsipraau.

355
 Stengiausi nepasiduoti pagundai pavadinti j veidmainiu. Taip,
inau, kad pasielgiau blogai, labai blogai - bet juk atleidau jam, o
jis nuolat mane skaudino.
- Tu inai, kaip einu i proto, kaip man vaiuoja stogas, kai
matau tave su kitu, o tu vis tiek mei ir apikai mane!
Vena ant jo kaklo pasidar tamsiai mlyna, jis m virsti pa
baisa.
- Hardinai, jau atsipraiau tavs, - kalbjau kaip mokdama
velniau. - K dar galiu pasakyti? A nemsiau blaiviai.
- Atsipraymas neitrins to vaizdo man i galvos. A ir dabar
tai matau, - persibrauk plaukus Hardinas.
Prijau prie jo ir atsistojau prieais. Nuo jo trenk viskiu.
- Tai pairk mane, pairk mane.
Sumiau jo veid, kad irt tiesiai mane.
- Tu j pabuiavai, tu buiavaisi su kitu, - pasak Hardinas ge
rokai tyliau nei prie kelias sekundes.
- inau, kad pabuiavau ir labai atsipraau, Hardinai. A nepa
galvojau. Juk inai, kokia galiu bti neprotinga.
- ia ne atsipraymas.
- inau, mauti, inau, - tikjausi, kad ie odiai j su
minktins.
- Tai skaudu, - itar jis aarotomis menkai k mataniomis
akimis. - inojau, geriau neturti draugs, ne todl, kad to neno
rjau, bet taip nutinka, kai mons draugauja... arba susituokia.
Dl ito do man geriau bti vienam. Nenoriu daugiau to igy
venti, - atstm mane Hardinas.
Man suspaud ird, nes jis kalbjo kaip vaikas, vienias,
lidnas vaikas. Akyse ikilo paveikslas: Hardinas vaikystje slepiasi
nuo tv itaip protestuodamas prie tvo girtuokliavim.
- Hardinai, maldauju, atleisk man. Daugiau to nebus, a
niekada gyvenime daugiau nepadarysiu nieko panaaus.
- Nesvarbu, Tesa, vienas i ms padarys. mons tai daro,
kai myli vienas kit. Jie skaudina vienas kit, tada isiskiria, isi-
vaikto. Nenoriu, kad mums taip nutikt, kad tau taip nutikt.
356
 - Mums tai nenutiks. Mes kitokie, - pasakiau prisiartinusi dar
ariau.
- Tai visiems nutinka. Pairk ms tvus, - papurt galv
Hardinas.
- Ms tvams taip nutiko, nes susituok su netinkamais mo
nmis. Ir tiek. Pairk Karen ir savo tt. - Man palengvjo, kad
jis iek tiek aprimo.
- Jie irgi isiskirs.
- Ne, Hardinai. Nemanau, kad jie galt isiskirti.
- O a manau. Santuoka yra visika nesmon: Ei, tu man
neva patinki, susimeskim ir pasiraykim paad popieriuk, kad
niekada nepaliksim vienas kito, net jeigu ir netiksim vienas kitam.
Kodl tai reikia daryti savanorikai? Kodl galima norti aminai
prisiriti prie kito mogaus?
Mintyse nebuvau pasirengusi suprasti jo odi vingius. Jis
nemato ateities su manim? Jis taip kalba, nes yra girtas. Taip?
- Tikrai nori, kad ieiiau? Tu ito nori? Dabar visk baigti? -
paklausiau irdama jam tiesiai akis. Jis neatsak. - Hardinai?
- Ne... po velni... ne, Tesa. A myliu tave. A be proto tave
myliu, bet tu... tai, k tu padarei, labai blogai. Tu surinkai visas
mano baimes ir vienu mostu jas paleidai. - Hardinas pradjo
aaroti, o mano irdis m trauktis.
- inau, kad blogai padariau, siaubingai jauiuosi tave skau
dinusi.
Jis apsidair. I aki maiau, kad viskas, k mudu ia sukrm,
buvo jo bandymas ibandyti save su manim.
- Tau reikt bti su tokiu mogum, kaip Nojus, - pasak.
- A noriu bti tik su tavim, - atsakiau luostydamasi akis.
- Jauiu, kad neteks.
- K tu jauti? Kad paliksiu tave dl Nojaus?
- Nebtinai dl jo, o dl ko nors, panaaus j.
- To nebus, Hardinai. A myliu tave. Ne k nors kit, tik tave.
Myliu tave visok, bk geras, baik abejoti savimi, - man buvo
skaudu, kad jis taip jauiasi.
357
 - Ar gali nuoirdiai man pasakyt, kad nepradjai draugaut su
manim tik nordama atkeryt savo mamai?
- K? - nustebau, bet jis irjo mane ir lauk atsakymo. - Ne,
inoma, ne. Motina visai nesusijusi su mumis. Pamilau tave, nes...
nes neturjau pasirinkimo. Negaljau atsispirti. Bandiau valdytis,
nes jaudinausi dl to, k motina gali pagalvoti, bet neturjau jokios
ieities. Visada myljau tave, nesvarbu, ar norjau to, ar ne.
- Aiku.
- K man padaryti, kad patiktum manim?
Kaip jis gali galvoti, kad su juo esu tik dl noro pamaitauti
prie savo mam - po visko, k dl jo igyvenau?
- Gal nebuiuoti kit vaikin?
- Suprantu, kad jautiesi nesaugiai, bet juk inai, kad myliu
tave. Nuo pirmos dienos kovojau dl tavs su mama, su Nojum,
su visais.
Jam nepatiko kakas, k pasakiau.
- Nesaugus? A nesu nesaugus. Bet ir nesiruoiu likti kvailio
vietoje.
Staiga jam grs pyktis supykd ir mane.
- Tu jaudiniesi, kad i tavs daro kvail?
Suprantu, suklydau, bet jis su manimi pasielg dar blogiau.
Tikrai pasielg su manim kaip su visika kvaile - ir a jam atleidau.
- Nepradk vl to paties do, - sumurmjo jis.
- Hardinai, mes nujom tok ilg keli, tiek daug pergyvenom.
Neleisk, kad viena klaida visa tai i ms atimt.
Nemaniau, kad kada nors maldausiu jo atleidimo.
- T klaid padarei tu - ne a.
- Nebk man toks bejausmis. Tu man irgi pridarei daug kiau
lysi, - irkteljau.
Jo veide vl pasirod pyktis. Hardinas skubiai atsitrauk nuo
mans rikteljs per pet:
- inai k? A padariau daug kiaulysi, bet tu mano akyse pa
buiavai kit!

358
 - A, tu kalbi apie t vakar, kai Mol sdjo tau ant keli ir tu
buiavaisi su ja mano akyse?
- Tada mes dar nedraugavomy - atsak staiga atsisuks.
- Gal tau taip ir atrod, o a maniau, kad jau draugaujam.
- Tai nesvarbu, Tesa.
- Vadinasi, sakai, kad nieko nebus?
- Neinau, k sakau, bet tu pradedi mane nervinti.
- Manau, tau reikt eiti miegoti, - pasiliau.
Atrod, kad paskutinmis minutmis jau pradedam susikalbt,
bet kakodl jis vis tiek nusiteiks bti negailestingas.
- Manau, tau nra reikalo aikinti, k man daryti.
- Suprantu, kad esi piktas ir skaudintas, bet nereikt taip su
manim kalbt. Tai neteisinga ir a to nepaksiu. Girta ar ne.
- A nesu skaudintas, - dbteljo mane. Hardinas ir jo idi
dumas.
- K tik pasakei, kad esi.
- Ne, nepasakiau. Neaikink man, k pasakiau.
- Gerai, gerai.
Pasiduodama ikliau rankas. A ivargusi ir netrauksiu gra
natos, vardu Hardinas, sprogdiklio. Jis nujo prie kabyklos, nu
kabino savo rakt ir pasim batus.
- K darai? - nuskubjau paskui j.
- Ar nepanau, kad ieinu?
- Negali ieiti. Tu girtas. Net labai, - norjau atimti raktus, bet
jis spjo sikiti juos kien.
- Man tas pats, noriu dar igerti.
- Ne! Nereikia. Jau igrei ir sudauei butel.
Bandiau pasiekti jo kien, bet jis suiupo mano rie, kaip
nesuskaiiuojam daugyb kart. Bet kart viskas kitaip, nes jis
labai piktas, tad sekund jutau nerim.
- Paleisk, - pareikalavau.
- Nesistenk mans sulaikyti ir ieisiu.
Jis nepasiduoda, o a stengiausi likti rami.

359
 - Hardinai... man skauda.
Ms akys susitiko ir jis skubiai mane paleido. Taiau kai
pakl rank, krpteljau ir atsitraukiau nuo jo, bet jis tik persi
brauk plaukus. Akyse vysteljo panika.
- Tu manei, kad a tau trenksiu? - itar beveik panibdomis,
o a pasislinkau dar tolliau.
- A... a neinau, tu labai piktas ir gsdini mane.
inau, kad jis mans neugaus, bet tai buvo lengviausias bdas
grinti j tikrov.
- Turtum inot, kad tavs neugausiu. Kad ir koks girtas
biau, n pirtu tavs nepaliesiu, - dbteljo mane.
- Tam, kuris nekenia savo tvo, bt visai nesunku pasielgti
kaip jis, - pykteljau.
- Eik velniop - a ne toks kaip jis! - suriko.
- Toks! Tu girtas, palikai mane vakarlyje, svetainje idauei
pus daikt, skaitant ir mano mgstam lemp! Tu elgiesi visai
kaip jis... kaip senasis jis.
- Gerai, ir k? O tu elgiesi kaip tavo mama. Maa ilepinta
snob... - pasityiojo jis. A aikteljau.
- Kas tu fo/cs? - paklausiau ir papuriau galv.
Nujau, nes nenorjau daugiau jo klausytis. Aiku viena - jeigu
ir toliau pyksims, kol jis girtas, geruoju nesibaigs. Jo nepagarba
perjo nauj lyg.
- Tesa... a... - pradjo jis.
- Nereikia.
Apsisukau ir purkteljau eidama miegamj. Galiu paksti
jo iurktum, galiu paksti, kad jis rkia ant mans, nes - po
velni! - pati jam atneiau lktut. Bet mums reikia pabti ats
kirai, kol neprinekjom dar didesni lyktyni.
- Tikrai to nenorjau, - kalbjo jis eidamas i paskos.
Udariau ir urakinau miegamojo duris. Atsirmusi jas nu
slydau lygiu paviriumi ir susmukau ant grind. Apkabinau kelius
rankomis ir prispaudiau prie krtins. Gal mes tikrai negalim

360
sugyventi? Gal jis pernelyg piktas, o a pernelyg nelogika? Per
nelyg smarkiai j atstmiau ir jis pasielg taip pat.
Ne, ta netiesa. Mums gera kartu, nes mus traukia vien prie
kito. Nors ms santykiai tempti, mes nuolat riejams, utat yra
aistra. Tiek aistros, kad ji mane skandina, traukia. Jis - vienintel
viesa, vienintelis, galintis mane igelbti, kad ir kur paskandint.
Hardinas velniai pabeld med.
- Tesa, atidaryk duris.
- Eik miegot, bk geras, - kteljau.
- Po velni, Tesa! Atidaryk tas duris. A atsipraau, gerai? -
suriko jis ir m trankytis.
Melsdamasi, kad neilaut dur, prisiveriau atsistoti ir nu
ingsniuoti iki spintos. Pasirausiau apatiniame staliuje. Pama
iusi baltuojant popieri, su palengvjimu atsidusau. Susirangiau
drabuinje ir usidariau. Kai tik pradjau skaityti Hardino laik,
beldimas duris kakur inyko, lyg visai bt nutils. irdagrauis
isisklaid kartu su galvos skausmu. Man egzistavo tik is laikas,
tik ie tobuli mano netobulo Hardino odiai - daugiau niekas.
Skaiiau ir skaiiau, kol liovsi tekti aaros ir koridoriuje
nutilo triukmas. Beviltikai tikjausi, kad Hardinas neijo, bet
neketinau eiti jo iekoti. irdis ir akys pernelyg apsunkusios. Man
reikia atsigulti.
Pasimiau laik ir nusivilkau iki lovos, vis dar su suknele.
Bematant umigau ir susapnavau, kaip Hardinas viebuio kam
baryje rao man iuos odius.

Pabudusi vidury nakties sulanksiau laik ir vl padjau viet

staliaus dugne. Tada atidariau miegamojo duris. Hardinas miego
jo koridoriuje ant grind, susisuks kamuoliuk. Nusprendusi jo
neadinti, palikau isiblaivyti ir vl nujau lov.

361
 v

eiasdeimt ketvirtas skyrius

TESA

Ryt koridorius buvo tuias, svetain graiausiai sutvarkyta. Ant

grind nesimt n smulkiausia uk. Kambarys kvepjo citrino
mis, o ant sienos nebuvo matyti itakyto viskio. Nustebau, kad
Hardinas ino, kur apskritai namuose laikomi valikliai.
- Hardinai? - paaukiau, vis dar ukimusi nuo vakarykio r
kavimo.
Nesulaukusi atsakymo, virtuvje ant stalo radau popieriaus la-
piuk, ant kurio ranka buvo parayta: Bk gera, neieik. A tuojau
griu.
ird uliejo neapsakomas malonumas. Pasimiau skaitykl,
sipyliau puodel kavos ir miau laukti jo grtant. Atrod, prajo
valand valandos, kol Hardinas pagaliau gro namo. Per t laik
nusimaudiau, sutvarkiau virtuv ir perskaiiau penkiasdeimt
Mobio Diko puslapi, nors knyga man maiausiai rpjo. Dau
giausia laiko praleidau galvodama, kaip jis galt elgtis ir k pa
sakys. Faktas, kad nenori, jog ieiiau, liudija, kad viskas gerai. Ar
ne? Tikrai to tikjausi. Miglotai menu prajusi nakt, bet svar
biausius dalykus prisiminiau kuo aikiausiai.
Igirdusi trinktelint laukujes duris akimirksniu sustingau.
Viskas, k ruoiausi pasakyti, isilakst i galvos. Padjau skaitykl
ant stalo ir atsisdau ant sofos. Hardinas vilkjo ali megztin
ir savo prastus juodus dinsus. I nam ieidavo vilkdamas tik
juodai ir kartais k nors balta, todl ios dienos permaina atrod

362
 keistokai. Bet is megztinis kakaip j jaunino. Plaukai buvo pasi
iau ir nubraukti nuo kaktos, aplink akis juodavo ratilai. Rankose
laik lemp, kitoki nei nakt sudauytoji, bet labai panai.
- Labas, - pasisveikino ir apsilai apatin lp, iedu brauk
damas tarp dant.
- Labas, - sumurmjau.
- Kaip... kaip miegojai? - paklaus jis.
Atsistojau nuo sofos, nes jis nujo virtuv.
- Gerai... - pamelavau.
- Tai gerai.
Akivaizdu, kad stengms sukti ratais, bijodami ne t pasakyti.
Jis stovjo prie spintels, o a - netoli aldytuvo.
- A... ... nupirkau nauj lemp, - linkteljo pirkin ir
padjo j ant spintels.
- Grai, - atsakiau. Man buvo neramu, labai neramu.
- Tokios, kaip turjom, nebuvo, bet... - pradjo jis.
- Labai atsipraau, - lepteljau nutraukusi j.
- A irgi, Tesa.
- Prajusi naktis neturjo tokia bti, - pasakiau ir nuleidau
akis.
- Gerokai per velniai pasakyta.
- Naktis buvo siaubinga. Turjau leisti tau pasiaikinti, o ne
pulti buiuoti pirm pasitaikius. Elgiausi kvailai, kaip tikra nesu-
brendl.
- Taip, tikrai. A neturjau aikintis, tu turjai manim pasi
tikti, o ne pasidaryt ivadas.
Hardinas atsirm alknmis spintel, o a kramiau pirtus
bandydama neatplti apynagi odos.
- inau. Labai atsipraau.
- Tesa, jau girdjau tai deimtis kart.
- Ar atleisi man? Sakei, kad nori mane imesti.
- Nesakiau, kad noriu tave imesti, - susirauk jis. - Tik sakiau,
kad mudviem nieko neieis.

363
 Labai tikjausi, kad jis neprisimins to, k inakt kalbjo. Juk
i esms man pasak, kad santuoka skirta tik kvailiams ir kad jis
turt likti vienas.
- K tu kalbi?
- Kaip tik tai.
- Kaip tik k? Maniau... - neinojau, k sakyti. Maniau, kad
nauja lempa - tai jo bandymas atsiprayti, kad ryt jis jauiasi
kitaip negu nakt.
- K tu pamanei?
- Kad nenori, jog ieiiau, nes grs norsi pasikalbti apie tai.
- Mes kalbam apie tai.
Gerklje pajutau gniuul.
- Tai kaip, vadinasi, daugiau nenori bti su manim?
- A sakiau ne tai. Ateik ia, - itar Hardinas itiess rankas.
Tyldama perjau ms ma virtuv ir prisiartinau prie jo.
Jis nekantravo ir vos prijau pakankamai arti, apkabino mane per
juosmen ir priglaud prie krtins. Priglaudiau prie jo galv,
velnus medvilninis megztinis tebebuvo vsus nuo alto iemos
oro.
- Labai tavs pasiilgau, - pasak man plaukus.
- A niekur neisiu, - atsakiau.
- Eisi, - dar stipriau priglaud mane. - Kai pabuiavai t
vaikin, akimirksniu praradau tave. Man gana. Negaliu to itverti,
n sekunds.
- Tu nepraradai mans, Hardinai. A suklydau.
- Bk gera... - pradjo jis, bet tuojau pasitais. - Daugiau taip
nedaryk. A rimtai.
- Nedarysiu, - utikrinau j.
- Tu atsivedei ia Zed.
- Tik todl, kad palikai mane tame vakarlyje ir man reikjo
grti namo, - priminiau jam.
Kalbdamiesi mudu neirjom vienas kit ir a norjau, kad
taip ir bt. Nieko nebijau... gal beveik nieko nebijau, kai itos
alios akys mans nevarsto.
364
 - Galjai paskambinti, - tar jis. Kalbjau irdama jam u
nugaros.
- Mano telefonas buvo pas tave, o a stovjau lauke. Maniau,
gri mans paimti, - atsakiau.
Jis velniai atstm mane nuo savs, kad pairt man veid.
Atrod labai pavargs. inojau, kad ir pati taip atrodau.
- Vos galjau suvaldyti pykt, bet neinojau, k daryt toliau.
Jis irjo taip dmiai, kad neatlaikiusi nuleidau akis ir spok
sojau grindis.
- Ar jis tau patinka? - drebaniu balsu paklaus Hardinas, pa
kls mane u smakro, kad pairiau j. K? Negi jis rimtai?
- Hardinai...
- Atsakyk.
- Ne taip, kaip tu galvoji.
- K tai reikia? - Hardinas sunerimo, o gal supyko. Neinau.
Gal ir tai, ir tai.
- Man jis patinka paprastai, kaip draugas.
- Nieko daugiau? - nuolankiai paklaus Hardinas lyg maldau
damas, praydamas patikinti, kad myliu j vienintel.
Delnais sumiau jo veid.
- Nieko daugiau - a myliu tave. Tik tave. Ir inau, kad pa
dariau didel kvailyst, bet tik i pykio ir dl alkoholio. Nega
liau mylti kito mogaus.
- Kodl atsivedei j namo - j vienintel i vis moni?
- Jis vienintelis pasisil, - atsakiau ir negalvodama pa
klausiau: - Kodl tu jo taip nemgsti?
- Nemgstu? - paiep jis. - Ar tu rimtai?
- Buvai labai iaurus, bandydamas paeminti j mano akyse.
Hardinas eng on, tad daugiau neirjom vienas kitam
akis. Apsisukau, kad matyiau j, o jis perbrauk rankomis savo pa
siiauusius plaukus.
- Jis tai gerai ino, bet vis tiek atjo su tavim.
- adjai tramdyti savo charakter, - stengiausi jo nespausti.
Norjau susitaikyti, o ne gilintis jo argumentus.
365
 - Bandiau. Kol neapgavai mans ir negrai i vakarlio su
Zedu. inakt galjau j primuti ir, po velni, vis dar galiu t pa
daryti, - pridr garsiau.
- inau, kad galjai, ir diaugiuosi, kad to nepadarei.
- O a ne, bet diaugiuosi, kad tu diaugiesi.
- Nenoriu, kad daugiau gertum. Kai igeri, tampi visai kitu
mogum, - jauiau, kad kaupiasi aaros, ir stengiausi jas nuryti.
- inau... - nusisuko Hardinas. - A ir neketinu. Buvau baisiai
siuts ir... skaudintas... buvau skaudintas. Galvoje sukosi tik
viena - arba nusigerti, arba k nors umuti. Todl njau pas Ko-
nerius ir papraiau viskio. Neketinau daug gerti, bet akyse vis
stovjo vaizdas, kaip tu buiuoji t vaikin, todl ir stengiausi j
nustumti.
Topteljo mintis nuvaiuot pas Konerius ir apaukti t sen,
kad pardav Hardinui alkoholio. Bet dvideimt pirmas jo gimta
dienis lygiai po mnesio nuo iandien, o prajusios nakties ala
jau padaryta.
- Tu bijojai mans, maiau tai i tavo aki, - pasak.
- Ne... nebijojau. inojau, kad mans neugausi.
- Tu drebjai. Prisimenu. Daugum pamirau, bet tai pri
simenu aikiai kaip dien.
- Tik saugojausi, - patikinau. inojau, kad mans nemu, bet
elgsi agresyviai, o alkoholis priveria mones padaryti toki ne
nusakom dalyk, apie kokius, bdami blaivs, n nepagalvot.
Hardinas prisiartino ir beveik prisiliet prie mans.
- Nenoriu, kad kada nors... turtum saugotis mans. Daugiau
niekada tiek negersiu - prisiekiu.
Jis paliet ranka man veid, smiliumi perbrauk smilkin. Ne
norjau nieko atsakyti, visas is pokalbis buvo sunkus ir labai ne
nuoseklus. Vien sekund jauiau, kad jis man atleidia, o kit - jau
nebuvau tuo sitikinusi. Nors kalbjo daug ramiau, nei tikjausi,
bet galjo tuoj pat usiplieksti.
- Nenoriu bti toks mogus ir tikrai nenoriu bti panaus
tv. Neturjau tiek daug gerti, bet ir tu buvai neteisi.
366
 - A... - pradjau, bet jis mane nutild, o jo akys atrod lyg
stiklins.
- Taiau pridirbau tiek ir tiek... knyg galima parayt, o tu
visada man atleidi. Pasielgiau blogiau negu tu, todl esu tau labai
skolingas. A tau atleidiu. Nesininga reikalauti i tavs to, ko
pats negaliu duoti. Tesa, labai atsipraau u visk, kas nutiko
inakt. A sumautas idiotas.
- A irgi. Suprantu, kaip jauteisi matydamas mane su kitu, ir
man tikrai nereikjo taip daryti i pykio. Kit kart pasistengiu
pagalvoti prie darydama. Atsipraau.
- Kit kart? - Hardino lpose atsirado ypsenl. Jo nuotaika
taip staiga pasikeit.
- Vadinasi, viskas gerai? - paklausiau.
- Tai ne tik nuo mans priklauso.
dmiai pavelgiau alias jo akis.
- Noriu, kad viskas bt gerai.
- A irgi, maute, a irgi.
Igirdus iuos jo odius mane apm palengvjimas. Vl pri-
gludau jam prie krtins. Jauiu, kad daug dalyk taip ir liko s
moningai nepasakyta, bet iam kartui pakaks. Hardinas pakteljo
man virugalv ir irdis suspurdjo.
- Ai.
- Mano laimei, lempa visk sutvark, - linksmai atsak Har
dinas.
- O jeigu tau bt pavyk gauti toki pai... - su ypsena pra
tsiau jo mint. Taip pat pralinksmjs jis pavelg mane.
- Sutvarkiau vis svetain, - ypteljo.
- Pats j ir suvertei.
- Vis tiek noriu, kad inotum, kaip dl to jauiuosi.
Dar stipriau mane apkabino ir suspaud.
- Nebiau tvarkiusi to iuklyno, biau taip ir palikus, - pa
sakiau.
- Tu? Eik jau. Netikiu.
- Tikrai taip.
367
 - Bijojau, kad grs namo galiu tavs nerasti, - prisipaino
Hardinas.
Pavelgiau j, jis pavelg mane.
- A niekur neisiu, - paskiau jam melsdamasi, kad tai bt
tiesa.
Daugiau nieko nesakydamas jis prispaud savo lpas prie
manj.

368
 eiasdeimt penktas skyrius

TESA

- Na ir Naujj met pradia! - itar Hardinas, baigs bu

iuoti ir priglauds kakt prie mans.
Ant stalo suzvimbs mano telefonas iblak kerus. Nespjau
jo paimti - Hardinas priglaud j prie ausies. Atsistojusi itiesiau
rank, bet jis purtydamas galv eng ingsn atgal.
- Lendonai, Tesa tau paskambins, - pasak ragel. Laisva
ranka sum mane u rankos ir pritrauk artyn. Nugara prigludau
jam prie krtins. Po sekunds itar: - Ji dabar kitkuo usimusi.
Ir m vestis mane ms miegamj. Krpteljau, kai lpomis
brkteljo man per kakl. Oi.
- Nenervink. Jums abiem reikia vaist, - pasak Hardinas ir
baigs pokalb padjo telefon ant stalo.
- Turjau pasikalbti su juo apie ms paskaitas, - itariau.
Balsas mane idav, kai jis lyteljo ir sisiurb man kakl.
- Maute, tau reikia atsipalaiduoti.
- Negaliu. Labai daug reikal.
- Galiu tau padti.
Jis kalbjo ltai, liau nei visada. Jo ranka stipriau suspaud
man laun, o antroji raminamai prigul ant krtins.
- Ar prisimeni t kart, kai glamonjau tave prieais veidrod,
kad pati matytum, kaip kaifuoji? - paklaus jis.
- Taip, - nurijau seiles.
- Buvo smagu, ar ne? - sumurk jis.
Po i jo odi mano knu perjo kartis. Net ne kartis - ugnis.

369
 - Galiu tau parodyt, kaip liesti save taip, kaip tai darau a. -
Jis godiai sisiurb man od. Akimirksniu virtau elektros ka
muoliu. - Ar nortum?
Nepadorus pasilymas skambjo patraukliai, bet buvo per
nelyg gluminantis, kad sutikiau.
- Tavo tyljim suprantu kaip sutikim, - pasak jis ir, paleids
juosmen, pam rank. Ramiai stovjau ir nervingai msiau apie
jo odius. Tai daugiau nei drovjimasis, todl dvejojau, kaip man
jaustis.
Jis nuved mane prie lovos ir velniai paguld ant minkto iu
inio. Ulipo ant mans ir apsierg kojas. Padjau jam numauti
man kelnes, o prie numaudamas kelnaites jis pakteljo man
laun.
- Tesa, gulk ramiai, - paliep.
- Negaliu, - miauksjau, kai jis velniai kandiojo vidin
launies pus. Nra kitos ieities. Jis prunkteljo. Jeigu mano sme
genys dabar tikrai yra sujungtos su knu, uversiau akis.
- Ar nori ia tai daryt, ar tik pairt? - paklaus jis, ir mano
pilve pakilo tuntas drugeli. Jausmas tarp koj nepasakomai
stiprjo ir jau bandiau jas suglausti, kad atsileisiau.
- Ne ne, maute. Dar ne, - toliau kankino Hardinas. Jis iskt
mano kojas ir prispaud mane, kad negaliau j suglausti.
- ia, - pagaliau atsakiau beveik pamirusi, ko jis mans
klaus.
- A manau, - ypteljo.
Jis labai lus, bet jo odiai mane veikia netiktinai. Negaliu
juo pasisotinti, net kai esu laikoma prispausta prie lovos isks
tomis kojomis.
- Galvojau apie tai ir anksiau, bet buvau baisus savanaudis.
Norjau bti vienintelis, kuris suteikt tau toki poji.
Hardinas pasilenk ir lyteljo pat launies link. Mano kojos
nevalingai norjo susiglausti, bet jis neleido.
- Taip, o dabar ilgai netruks, nes jau inau, kaip tau patinka
bti lieiamai.
370
 - Kodl tu ito nori? - cypteljau, nes jis vl krimsteljo mane,
o paskui lyteljo jautrij viet.
- K? - pakl galv Hardinas.
- Kodl... - mano balsas buvo duslus ir drebjo. - Kodl man
itai rodai, jeigu nori bti vienintelis?
- Todl kad... pagalvojau, tu gali tai daryti mano akyse... o
velnias, - atsiduso jis.
Aaa. Privalau pajusti malonum, ir tuoj pat. Tikiuosi, jis ne
ketina ilgai mans kankinti.
- Be to, kartais pati gali truput save paliesti, kas ino, gal kaip tik
to tau ir reikia? - nusijuok jis, o a pabandiau paslpti drovum.
Jeigu mes nedarytume... ito... a jam pasakyiau kai k apie
savs lietim. Bet jis teisus ir man patiko jo odiai - a usimusi
kitkuo.
- ia... ia mes ir pradsim. - Hardinas nustebino paliets
mane altais pirtais. - alta? - paklaus. Linkteljau. - Atsi
praau, - sukikeno ir slydo mane n neperspjs.
Mano klubai okteljo auktyn, ir a delnu usidengiu burn,
kad nesurkiau. Hardinas patenkintas ypteljo.
- Noriu juos pamaloninti ir suildyti.
Kelis kartus ltai trukteljs pirtus pirmyn ir atgal, jis dar
labiau mane jautrino. Tada itrauk - man liko tutuma ir nusivy
limas. Staiga vl kio atgal, ir a net sukandau lp.
- Dabar niekur neik ir nieko nedaryk, nes negalsim baigti pa
mokos.
Neirjau j. Tik aplaiiau lp ir vl j sukandau.
- iandien tu labai nekantri. Nelabai gera mokin, - nusivaip.
Net ir erzindamas jis var mane i proto. Kaip galima bti
tokiam viliokliui ir nieko nedaryti? Tikrai, tik Hardinas gali bti
toks talentingas.
- Tesa, duok savo rank, - paliep.
Negaljau jos pakelti. Drovumas persimet skruostus. Tada
jis pats pam mano rank, priglaud man prie pilvo ir nuslydo
emyn iki laun.
371
 - Neprivalai to daryti, jeigu nenori, bet manau, kad turt pa
tikti, - velniai itar Hardinas.
- Noriu, - pagaliau apsisprendiau.
- Tikrai? - supratingai nusiypsojo jis.
- Taip, tik... nervinuosi, - prisipainau.
Su Hardinu jauiausi daug jaukiau, negu su kuo nors kitu per
vis savo gyvenim, ir inau, kad jis nepadarys nieko, kas bt
negera. Bent jau tikrai ne i piktos valios. Dar kart pagalvojau
apie tai - mons nuolat tai daro. Ane?
- Nusiramink. Tau patiks. - Hardinas krimsteljo sau lpos
krat, o a nervingai ypteljau. - Ir nesijaudink: jeigu nepajgsi
pati, a tau padsiu. Man tai ne pirmas kartas.
- Hardinai! - droviai sumurmjau ir klesteljau galv ant pa
galvs. Igirdau jo juok ir odius:
- Taigi.
Jis iskt mano pirtus. irdis m beprotiki dauytis, kai jis
mano rank pridjo... ten. Buvo labai keista. Neprasta ir keista.
Buvau pratusi ten jausti Hardino rank, jo pirtus - iurkius ir
kietus, ilgus ir plonus, kurie tiksliai ino, kaip mane liesti, kaip...
- Judink juos, - dusliu nuo geismo balsu nurod Hardinas,
vesdamas mano pirtus prie jusliausios vietos. Stengiausi negalvoti
apie tai, k darau... k a darau?
- Koks jausmas? - paklaus Hardinas.
- A... neinau, - iveblenau.
- Oi ne... inai. Pasakyk, Tesa, - sak ir atitrauk rank nuo
manosios. Suinkiau jo netekusi ir panorau itraukti rank. - Ne,
tegu bna ten, maute, - Hardino balso tonas privert mano rank
slystelt atgal prie tos vietels. - Tsk, - velniai paliep.
Nurijau seiles ir usimerkiau stengdamasi pakartoti, k dar
Hardinas. Nebuvo taip gera, kaip jam ten esant, bet tikrai visai ne
blogai. Jausmas pilvo apaioje vl m stiprti, todl smarkiai u
simerkiau sivaizduodama, kad malonum man teikia Hardino
pirtai.

372
 - Atrodai labai aviai, mano akyse liesdama save, - pasak
Hardinas, o a tik suvaitojau ir toliau tyrinjau pasaul, kur jis
parod mano pirtams.
Prasimerkusi pamaiau, kad Hardinas trina savo dinsus.
Dieve mano. Kodl itai taip jaudina? Maniau, kad taip mons
elgiasi tik nepadoriuose filmuose, bet ne tikrame gyvenime. Har
dinas moka visk kaitinti, kad ir kaip keista bt. smeigs akis jis
spoksojo man tarpukoj ir sukands apatin lp ibino sidabrin
iedel, styrant stai.
Sekund man atrod, kad jis pastebjo mane irint j, todl
staigiai usimerkiau ir nutildiau pasmon. Tai normalus ir nat
ralus dalykas, visi taip daro... tik ne visus yra kam irt, bet jeigu
kiekviena mergina turt Hardin, tikrai tai daryt.
- Gera mano mergait, kaip visada, - sunibdjo Hardinas,
kandiodamas man ausies spenel. Jo kvapas buvo kartas ir dvelk
mtomis. Norjau aukti ir kartu susigerti paklod.
- Tu irgi taip daryk, - atsidusau, vargiai bepaindama savo
bals.
-K?
- Daryk kaip a... - atsakiau, nenordama vartoti to odio.
- Nori to? - jis atrod nustebs.
- Taip... praau, Hardinai.
Jau artjau prie galo ir man to reikjo, turjau nukreipti dmes
nuo savs kitur. Ir jei nuoirdiai - norjau matyti j maloninant
save dabar, kai ir pati darau nedor dalyk, norjau, kad ir jis tai
daryt, ir ne tik tai.
- Gerai, - paprastai atsak.
Hardinas labai pasitiki savim, kai reikalas susijs su seksu. No
riau ir a tokia bti. Igirdau cyptelint dins utrauktuk ir iek
tiek sultinau savo pirt judesius. Kitaip biau jau pabaigusi.
- Tesa, atsimerk, - pareikalavo ir a paklusau.
Jis laik j rankoje visu ilgiu. Isiiojau nuo tobulo vaizdo -
Hardinas daro tai, ko niekada nesitikjau pamatyti.

373
 Jis vl pasilenk. kart pirma pakteljo man kakl ir su
kudjo:
- Ar tau tai patinka? A? Tau patinka matyti, kaip lieiu save?
Tesa, tu labai itvirkusi, velnikai itvirkusi.
Negaljau atitraukti aki nuo jo rankos tarpukojyje. Jis kal
bjosi su manimi, o ji judjo vis greiiau.
- Nesiruoiu ilgai leisti tau irt, maute. Tu nesivaizduoji,
kaip tai beprotikai varo priek, - suvaitojo jis, ir a i paskos.
Daugiau nesijauiau nejaukiai. A arti, labai arti ir noriu, kad Har
dinas irgi bt arti palaimos.
- Hardinai, kaip gera... - sudejavau nesirpindama, kaip kvailai
ar beviltikai atrodau. Tai tiesa ir jis moka it gerum sukelti.
- Velnias. Pasakyk dar k nors, - suvokt jis.
- Hardinai, noriu, kad pajustum. sivaizduok, apiojusi tave... -
nevankiems odiams liejantis man i burnos, pilve pajutau
ilum, ir jis isiliejo ant liepsnojanios mano odos. To paveikta ir
pati pasileidau ten pat. Usimerkiau ir nesilioviau kartoti jo vardo.
Atsimerkusi pamaiau Hardin alimais, pasirmus alk
nmis, ir instinktyviai sikniaubiau jam kakl.
- Kaip tau? - paklaus jis apkabins mane per juosmen ir pri
sitrauks artyn.
- Neinau... - pamelavau.
- Nesikuklink. inau, kad patiko. Man irgi, - tar ir pabuiavo
virugalv. Pavelgiau j.
- Patiko, bet vis tiek man labiau patinka, kai tai darai tu, - pri
sipainau, ir jis nusiypsojo.
- To ir tikjausi, - pasak. Paklusi galv pakteljau jam
skruost vir duobuts. - Galiu tau parodyti daugyb dalyk, -
pridr. Kai vl visa nuraudau, nuramino: - Kas kart po vien
malonum.
Vaizduot kaip beprot m fantazuoti, k dar Hardinas galt
man parodyti - tikriausiai esama galyb dalyk. Ir a norjau juos
visus imokti. Staiga jis nutrauk tyl:
- Eikim du, mano mokine vaigde.
374
 - Kalbi apie savo vienintel mokin? - pavelgiau j.
- Taip, inoma. Gal kada nors reiks pamokyt ir Lendon. Jam
labai to reikia, kaip reikjo ir tau, - nusiaip Hardinas ir nusliuog
nuo lovos.
- Hardinai! - rikteljau, bet jis tik nusijuok.
I tikrj nusijuok - ir tai buvo nuostabus garsas.

Pirmadienio ryt nuskambjus adintuvui kaip kulka ilkiau i

lovos tiesiai du. Vanduo suteik energijos, mintys m suktis
apie pirmj semestr Vaingtono universitete. Nesivaizdavau, ko
tiktis, bet tuo pat metu buvau pasiruousi viskam. Buvau apgal
vojusi kiekvien smulkmen. Maniau, susirasiu kelis draugus ir
susitelksiu uklasin veikl, gal usiraysiu literat klub ir dar
kur nors. Laik leisiu bendrabutyje arba bibliotekoje - studijuosiu
ir rengsiuosi savo ateiiai.
Ma maiausiai tikjausi, kad po keli mnesi gyvensiu bute
su draugu, kuris nebus Nojus. Visai nesivaizdavau, kas mans
laukia, kai mamos automobilis suko universiteto stovjimo
aiktel, o dar maiau - kai sutikau l vaikin garbanotais
plaukais. Nebiau tuo patikjusi, jei kas nors bt pasaks, - ir
dabar negaliu sivaizduoti savo gyvenimo be to garbaniaus. Pilve
pradjo skraidyti drugeliai, prisiminus jausm, kai universitete
ivysdavau j, kai literatros paskaitose dairydavausi, ar j pama
tysiu, kai pagaudavau jo vilgsn profesoriui kalbant, kai jis slapta
klausydavosi mano ir Lendono pokalbi. itos dienos, atrodo,
buvo labai seniai, neatmenamais laikais.
Nostalgikas mintis ibaid atsitraukusi duo uuolaida ir pa
sirods pusnuogis Hardinas, susivls, umiegotomis akimis. Jis
nusiypsojo ir praneko ukimusiu, nuo miego dar dusliu balsu:
- K ia veiki taip ilgai? Nuo vakar ruoiesi paskaitoms?
- Ne! - cypteljau nuraudusi, kad Hardinas taip staiga sibrov
mano mintis.
- Kurgi ne, maute, - mirkteljo jis.
- Nesiruoiau! Tik galvojau, - prisipainau.
375
 - Apie k? - jis prisdo ant unitazo, o a usitraukiau uuolaid.
- Kaip anksiau...
- Kas anksiau? - nerimaudamas paklaus jis.
- Apie pirm dien kolede ir koks lus tu buvai, - paer
zinau j.
- lus? A net nesikalbjau su tavim!
- Taigi, - nusijuokiau.
- Tu siaubingai erzinai tuo baisiu sijonu ir pusbaiuotu draugu, -
suplojo delnais. - Tavo mamos veidas, mus pamaius, buvo neap
sakomas.
Jam paminjus mam, sustingau. Pasiilgau jos, bet nenoriu
prisiimti kalts u jos klaidas. Kai ji liausis teisti Hardin ir mane,
tada su ja ir pasikalbsiu. Bet jeigu ji to nepadarys, nebus verta
mano laiko.
- Tu nervinai savo... na... savo pairomis, - nesugalvojau, k
pasakyt, nes painties pradioj jis su manimi visai nesikalbjo.
- Prisimeni, kai pamaiau tave antr kart? Buvai su rank
luosiu ir rpinaisi, kad drabuiai lapi.
- Taip, o tu pasakei, kad neiri mane, - pridjau.
- Melavau. Tikrai irjau tave.
- Atrodo, viskas buvo taip seniai, ar ne?
- Taip, labai seniai. Net atrodo, kad nieko ir nebuvo; atrodo,
kad mes visada buvom kartu, supranti, k noriu pasakyt?
Kyteljau galv i u uuolaidos ir nusiypsojau.
- Taip, tikrai.
Tai tiesa. Bet kaip keista galvoti, kad draugavau su Nojumi, o
ne Hardinu. Tai neteisinga. Man labai patinka Nojus, bet mudu be
reikalo vaistm laik draugaudami met metus. Usukau vanden
ir imeiau j i savo mini.
- Ar galtum... - pradjau, bet Hardinas man jau ties rank
luost per uuolaidos vir. - Ai, - padkojau ir apsivyniojau
drgn kn.
Hardinas nusek paskui mane miegamj ir guldamas nenu
leido aki, kol paskubomis ruoiausi. Rankluosiu isiluosiau
376
plaukus ir apsirengiau. Hardinas labai stengsi blakyti mane ne
labai padoriai grabindamasis.
- Nuveiu tave, - pasak ir atsikls m rengtis.
- Mes tai jau aptarm, pamirai? - priminiau jam.
- Nutilk, Tesa.
Hardinui aismingai papurius galv, a ispaudiau neva ne
kalt ypsen ir nujau svetain. Nutariau kart plaukus isitie
sinti. Truput pasidaiau, pasimiau rankin ir apirjau, ar joje
yra viskas, ko man reiks. Prie dur mans jau lauk Hardinas.
Pam mano sportin krep jogos usimimui, o a pasimiau vis
kita, ko gali prireikti.
- Pirmyn, - paragino Hardinas ijus pro duris.
- K? - atsisukau j.
- Pirmyn ir skms, - atsiduso jis.
Nusiypsojau ir priminiau jam painius dienos planus - turbt
deimt kart per dvideimt keturias valandas. Jis apsimet dmiai
klauss, tad paadjau jam ir sau, kad rytoj bsiu daug ramesn.

3 77
 eiasdeimt etas skyrius

TESA

Hardinas sustojo kuo ariau kavins, bet universitetas buvo pilnas

student, grusi po kaldini atostog. Jis ilgai suko ratus po
stovjimo aiktel iekodamas vietos, o a stengiausi nesijuokti i
jo susierzinimo. Buvo labai miela.
- Duok man savo krep, - pasak Hardinas, kai ilipom i au
tomobilio.
ypsodamasi padaviau ir padkojau u supratingum. Krepys
tikrai gana sunkus - pakeliamas, bet sunkus.
Keista grti universitet. Kaip daug kas pasikeit, kiek daug
visko nutiko nuo tada, kai buvau ia paskutin kart. Od ai
altas vjas. Hardinas usimauklino kepurait ir iki kaklo usi
trauk striuks utrauktuk. Nuskubjom per aiktel ir nubgom
gatve. Reikjo apsivilkti storesn striuk ir usimauti pirtines, net
ir kepur bt pravertusi. Hardinas neklydo sakydamas, kad ne
verta vilktis suknels, bet dabar nieku gyvu negaliu to pripainti.
Pats jis su kepuraite, nuo alio raudusiais skruostais ir nosimi
atrod dievikai. Tik Hardinas tokiame varbiame ore gali atrodyti
dar avingesnis.
- tai jis, - parod Lendon, kai jom kavinuk.
Pastama jauki erdv nuramino. Nusiypsojau ivydusi ge
riausi savo draug, sdint prie staliuko ir laukiant mans. Mus
pastebjs, Lendonas ypteljo ir mums prisiartinus pasisveikino.
- Labas rytas.
- Labas, - suiulbjau.

378
 - Einu uimsiu eil, - sumurmjo Hardinas ir nujo prie pre
kystalio.
Nesitikjau, kad jis pasiliks ar atne man kavos, bet kai pasi
sil, apsidiaugiau. semestr bendr paskait neturim, todl il
gesiuos jo, nes jau buvau pratusi matyti nuo ryto iki vakaro.
- Pasiruousi naujam semestrui? - paklaus Lendonas, kai pri
sdau prieais. Kd garsiai sugirgdjo grindis ir visi suiuro
mus. ypteljau atsipraydama ir atidiai nuvelgiau Lendon.
Nauja ukuosena - uukavo plaukus auktyn nuo kaktos.
Tikrai labai tinka. Apsidairiusi kavinje suvokiau, kad bt buv
geriau, jei biau su dinsais ir megztiniu. A vienintel ioje
vietoje esu apsirengusi iek tiek panaiau Lendon, o jis vilkjo
viesiai mlynus markinius ir chaki spalvos kelnes.
- Taip ir ne, - atsakiau.
Jis man pritar.
- A irgi. Kaip sekasi... - sunibdjo palinks per stal, - na
supranti, jums?
Pakliau galv ir pamaiau Hardino nugar. Pardavjos veidas
buvo labai rstus. Ji uvert akis, kai jis padav jai banko kortel.
Pagalvojau, k tokio reikia padaryti, kad moteris susierzint tok
ankstyv ryt.
- Ties sakant, gerai. Kaip tau sekasi su Dakota? Ko gero,
prajo daugiau nei savait, kai matms.
- Gerai, ruoiasi Niujork.
- Nuostabu, a irgi mielai keliauiau Niujork. - N nesivaiz
duoju, koks tai miestas.
- A irgi, - nusiypsojo Lendonas. Norjau prayti jo, kad ne
vykt kartu, bet inojau neturinti tam teiss. - Dar neapsispren
diau, - pridr atsakydamas mano mintis. - Noriu vaiuoti ir
bti su ja, nes ir taip labai ilgai gyvenom atskirai. Bet man patinka
is universitetas, be to, neinau, ar noriau palikti mam su Kenu
ir kraustytis didel miest, kuriame nieko nepastu; inoma, i
skyrus j.
Linkteljau ir miau j drsinti negalvodama apie save:
379
 - Tau ten bt gera, galtum studijuoti Niujorko universitete,
galtumt abu isinuomoti but, - pasakiau.
- Taip, bet vis tiek dar neinau.
- Ko neinai? - siterp Hardinas. Pastat kavos puodel
prieais mane, bet nesisdo. - Tiek to. Man jau reikia eiti, pirma
paskaita prasideda po penki minui ir kitame miestelio gale, -
paaikino. Susigiau nuo minties, kad pirm dien galima pav
luoti paskait.
- Gerai, tada pasimatysim po jogos. Tai bus mano paskutinis
usimimas, - pasakiau. Labai nustebau, kai jis pasilenk ir pabu
iavo mane pirma lpas, paskui kakt.
- Myliu tave ir atsargiai lankstykis, - tar.
Pamaniau, kad jeigu jo skruostai nebt iraud nuo alio,
paraust dabar. Hardinas nuleido akis susivoks, jog prieais mus
sdi Lendonas. Jis tikrai neprats vieai rodyti savo jausm.
- Btinai. Myliu tave, - pasakiau jam.
Hardinas nejaukiai linkteljo Lendonui ir nujo prie dur.
- Tai buvo... keista. - Lendonas kilsteljo antakius ir gurkte
ljs kavos.
- Taip, tikrai, - nusijuokiau ir pasirmusi smakr palaimingai
atsidusau.
- Mums jau reikt eiti religijas, - pasak Lendonas.
Nuo grind pasimiau rankin ir ijau paskui j lauk.
Laim, pirm paskait nereikjo eiti toli. Labai jaudinausi dl
Pasaulio religij paskaitos. Turt bti labai domu ir skatinti
mstyti, o lankyti kartu su Lendonu - papildomas malonumas. Au
ditorijoje jau nebuvom pirmieji studentai, taiau priekin eil visa
buvo tuia. Mudu su Lendonu atsisdom jos viduryje ir isimm
knygas. Gera grti savo aplink - man visada patiko studijuoti ir
diaugiuosi, kad Lendonas jauiasi taip pat.
Kantriai laukm, kol prisirinko student. Dauguma j nema
loniai triukmavo. Nediduk auditorija net o.
Pagaliau dideliais ingsniais jo auktas vyras - pernelyg
jaunas, kad bt profesorius, ir nedelsdamas pradjo paskait.
380
 - Labas rytas visiems. Kaip jau dauguma js ino, esu profe
sorius Soto. ia vyksta Pasaulio religij paskaita. Retkariais galit
panuobodiauti, bet paadu, jog suinosit galyb dalyk, kuri
negalsit panaudoti realiame gyvenime. Taiau kam kitam reika
lingas koledas? - nusiypsojo jis, o visi nusijuok.
Taip, is tas naujo.
- Taigi pradkim. is kursas neturi programos. Mes nesilai-
kysim grieto plano - tai ne mano stilius... bet iki semestro pa
baigos suinosit visk, k turit inoti. Septyniasdeimt penkis
procentus js galutinio vertinimo sudarys dienoratis, kur pri
valsi rayti. inau, k galvojat. K bendro turi dienoratis ir re
ligija? Nieko per se\.. bet kita vertus - turi. Kad studijuotumt ir
studijuodami i tikrj suprastumt bet koki dvasingumo ap
raik, turit bti atviri viskam. Todl bus labai naudinga rayti die
norat, o kai kurios temos, kurias praysiu ianalizuoti, bus tokios,
apie kurias prasta vieai nekalbti. Taiau labai viliuosi, kad js
visi baigsit kurs atviromis irdimis ir gij iek tiek ini.
Profesorius nusiypsojo ir atsisagst vark. Mudu su Lendonu
susivalgm. Jokios programos? - be garso itar Lendono lpos.
Dienorat? - atsakiau tyliai.
Profesorius Soto atsisdo prie didelio stalo prieais vis audi
torij ir isim i krepio butel vandens.
- Galit kalbtis tarpusavyje iki paskaitos pabaigos arba
iandien galim skirstytis ir nuo rytojaus pradti rimtai dirbti. Pasi-
raykit prie savo vardo srae, kad matyiau, kiek siel nepasirod
pirmj dien, - paskelb aismingai ypteljs.
Studentai sugaud ir visi digaudami m skirstytis. Len
donas atsisuks mane trukteljo peiais, atsistojom, kai auditorija
itutjo, ir srae pasiram jau paskutiniai.
- K gi, manau, visai aunu. Tarp paskait galsiu paskambinti
Dakotai, - tar Lendonas ir susirinko daiktus.*

* Savaime. (Lot.)

381
 *

Diena prabgo greitai ir labai nekantravau pamatyti Hardin. Nu

siuniu jam kelias inutes, bet jis neatsak. Eidama sporto sal vos
vilkau kojas. Nesitikjau, kad reiks taip toli eiti. Atidarius paradi
nes duris, nos pasiek prakaito kvapas, tad nuskubjau rbin,
paymt lentele su suknele. Pasieniais stovjo rykiai raudonos
spintels, nors pro plon da sluoksn vietsi metalas.
- Kaip inoti, kuri spintel galiu naudoti? - paklausiu ne
auktos tamsiaplauks su maudymosi kostiumliu.
- Paprasiausiai isirink vien ir rakink savo spynele, - atsak
ji*
- A... - inoma, tik nepagalvojau pasiimti savo spynels.
Pamaiusi mano iraik, mergina pasiraus krepyje ir padav
man ma spynel.
- Praom, turiu atsargin. Kodas kitoje pusje, nenumiau
lipduko.
Padkojau ir mergina ijo i kambario. Persirengusi naujomis
juodomis jogos kelnmis ir baltais markinliais, ijau ir a. Pa
keliui jogos sal sutikau ols riedulio komand, keli vaikinai pra
eidami mesteljo nevankyb, bet nusprendiau nereaguoti. Visi,
iskyrus vien, nujo toliau.
- Palinksi skms ateinaniais metais? - paklaus vaikinas,
tamsiai rudomis, beveik juodomis akimis, apirindamas mane
nuo galvos iki koj.
- A? Ne, einu jogos sal, - sumikiojau.
Koridoriuje buvom tik mes abu.
- Oi, kaip gaila. Su sijonu atrodytum tiesiog avingai.
- A turiu draug, - pareikiau ir norjau j apeiti.
- O a turiu draug, ir kas i to? - ypteljo jis ir engs dar
ingsn uspeit mane kamp.
Jis visai neatrod baugus, bet nuo jo pagyrnikos ypsenos
knas nujo pagaugais.
- Man reikia eiti usimim, - pasakiau.
- Galiu palydti... o gal j praleisk ir a tau visk ia aprodysiu.
382
 Jis atsirm ranka sien prie mano galvos. Pabandiau atsi-
l raukti, bet nebuvo kur.
- Atsiknisk nuo jos, - man u nugaros sudundjo Hardino
balsas.
Bjauryb pasuko galv jo pus. Ilgomis krepininko kelnmis
ir juodais markinliais be rankovi, neslepianiais tatuiruot
rank, Hardinas atrod grsmingiau nei visada.
- A... atsipraau, mogau, neinojau, kad ji turi draug, - pa
melavo jis.
- Girdjai, k sakiau? Liepiau nuo jos atsiknisti.
Hardinas atsistojo tarp ms, o riedulininkas skubiai pasi
trauk. Taiau Hardinas iupo j u markinli ir priplojo prie
sienos. Netramdiau jo.
- Dar kart prie jos prisiartinsi ir a sutraikysiu tavo kaukol
it sien. Supratai? - suriaumojo jis.
- Ta-taip, - sumikiojo vaikinas ir nudm savais keliais.
- Ai Dievui, - atsidusau ir puoliau Hardinui ant kaklo. -
Kodl tu ia? Maniau, tau jau nebereikia lankyti kno kultros
paskait, - paklausiau.
- Nutariau palankyt. Vien ger dalyk, - ypteljo jis ir pam
mane u rankos.
- Kok? - paklausiau. Buvo sunku sivaizduoti Hardin spor
tuojant.
- Tavik.
- O ne, - aikteljau.
- O, taip.
Atrod, kad jo pyktis seniai igaravo, nes mano pasibaisjimas
j prajuokino.

383
 eiasdeimt septintas skyrius

TESA

Eidamas per ingsn i paskos Hardinas pasak tai, dl ko staiga

panorau grti deimt klas, kai ant juosmens galjau apsijuosti
megztin ir pasislpti.
- Nusipirk daugiau toki kelni, - tyliai pasil jis.
Prisimenu, kai paskutin kart mvjau timpes Hardino aki
vaizdoje, jis mesteljo iurktok pastab. O anos nebuvo tokios
aptemptos kaip ios. Nusijuokiau ir timpteljau j u rankos, kad
eit alia, o ne paskui.
- Tu juk rimtai neketini lankyti jogos? - paklausiau. Kad ir kaip
stengiausi sivaizduoti Hardin darant pozas, nieko neieina.
- Labai rimtai.
- Bet tu inai, kas yra joga? - paklausiau, kai jom sal.
- Taip, Tesa. inau, kas tai yra, ir lankysiu kartu su tavim, - su
sierzino jis.
- Kodl?
- Nesvarbu kodl. Noriu bti su tavim.
- Oi...
Jo pasiaikinimas mans netikino, bet tikiuosi, kad tikrai
bandys daryti pratimus, o juo daugiau laiko leisiu su juo, tuo bus
geriau.
Sals viduryje ant rykiai geltono kilimlio sdjo mokytoja.
Rudi garbanoti plaukai, susegti virugalvyje, ir glti marki
nliai - pirmas spdis malonus.

384
 - Kur kiti? - paklaus Hardinas, kai a i lentynos, kabanios
prie sienos, pasimiau roin kiliml.
- Mes anksti atjom, - atsakiau ir padaviau jam mlyn. Har
dinas dmiai j apirjo ir pasikio po paastim.
- Aiku, kad per anksti, - paaipiai ypteljo jis ir nusek
paskui mane sals priek.
Norjau pasitiesti kiliml prieais mokytoj, bet Hardinas su
laik mane u rankos.
- N u k, mes bsim gale, - pasak jis. Pastebjau, kad i
girdus jo odius mokytojos veid nuviet ypsena.
- K? Pirmame jogos usmime bsim gale? Ne, a visada bnu
priekyje.
- Btent. Mes bsim gale, - pakartojo ir pams kiliml man
i rank nujo sals gal.
- Jeigu tu piktas, a ieisiu, - sunibdjau.
- A ne piktas.
Kai atsisdom ant kilimli, mokytoja mums pamojavo ir pri
sistat Maria. Paskui Hardinas mane prajuokino nusprends, kad ji
neabejotinai yra aukta. Regis, usimimas bus linksmas.
Taiau kai prisirinko minia mergin siauromis aptemptomis
kelnmis ir trumpomis sportinmis palaidinmis ir visos, kaip
atrod, vilgioja arba spokso Hardin, mano ramyb m tirpti.
Aiku, jis ia vienintelis vyras. Bet laim, atrod, kad moteriko
dmesio pertekliaus nepastebi. Arba tiesiog prie jo prats - taip
ir turi bti. Tokio dmesio sulaukia nuolat. Nekaltinu mergin,
bet jis mano draugas, tad joms dert irti kitur. Supratau, kad
kai kurias merginas domina tik Hardino tatuiruots ir auskarai ir
kodl, po galais, jis atjo jogos usimim.
- Dmesio, visiems! Pradkim! - suuko mokytoja per vis sal.
Ji kiekvienam prisistat Maria ir trumpai papasakojo, kodl ir
kaip tapo jogos mokytoja.
- Ar ji neada usiiaupti? - po keli minui sumurmjo
Hardinas.

385
 - Nekantrauji daryti pozas? - kilsteljau jam antak.
- Kokias pozas? - paklaus jis.
- Pirmiausia pradsim nuo keli tempimo pratim, - kaip tik
t sekund pasak Maria.
Hardinas ramiai sdjo ant grind, o mes bandm pakartoti
jos veiksmus. Jauiau, kad jis vis laik stebi mane.
- Daryk tempimus, - subariau, bet jis tik susirauk ir vis tiek
nejudjo.
Ir tada Maria monotoniku balsu Hardin paragino:
- Ei js, gale, prisijunkit prie ms.
- ... btinai, - sumurmjo Hardinas ir itiess savo ilgas
kojas paband rankomis pasiekti nykius.
Prisiveriau irti tiesiai ir nesidairyti Hardin, kad nesi
juokiau i jo pastang.
- Reikia paliesti koj nykius, - paaikino alia jo sdinti
blondin.
- Stengiuosi, - atsak jis perdtai saldiai ypsodamasis.
Kodl jis apskritai jai atsak? Ir kodl taip pavydiu? Mergina
sukikeno, o a mintyse miau trankyti jos galv sien. Visada pa
mokslavau Hardinui dl jo charakterio, bet dabar pati pradjau
planuoti itos itvirkls mogudyst... ir pavadinau j taip visai
jos nepainodama.
- I ia blogai matyti, a pasislinksiu, - pasakiau Hardinui. Jis
atrod labai nustebs.
- Kodl? A ne...
- Nieko, tik noriu geriau matyti ir girdti, k reikia daryti, -
paaikinau ir pasistmjau su kilimliu per kelis ingsnius priek,
tiesiai prieais Hardin.
Atsisdau ir su grupe baigiau tempimo pratimus. Man ne
reikjo atsisukti ir pairti Hardino veid.
- Tesa, - sunypt badydamas atkreipti mano dmes. Bet a
neatsisukau. - Tesa.
- Pradkim nuo emyn irinio uns pozos - tai labai pa
prasta ir klasikin poza, - pasak Maria.
386
 Pasilenkiau emyn, atrmiau delnus kiliml ir pavelgiau
Hardin pro tarpukoj. Jis stovjo ramus ir isiiojs. Maria dar
kart atkreip dmes jo delsim.
- Ei, jaunuoli, ar js ketinat palaikyti jogai draugij? - pa
juokavo ji.
Jeigu ji pasakys dar vien pastab, nenustebsiu Hardin pasiu
siant j tolyn prie vis grup. Usimerkiau ir pakreipiau launis,
kad visikai susilenkiau.
- Tesa, - vl igirdau j, - Te-reee-sa.
- K, Hardinai? A bandau susikaupti, - atsakiau vl pavelgusi

kart jis susilenks band padaryti poz, bet ilgas knas ne

linko tinkamu kampu, todl nesusilaikiau nenusikvatojusi.
- Gal nutilsi? - pykteljo jis, o a nusijuokiau dar garsiau.
- Tau baisiai nesiseka, - paerzinau.
- Tu mane blakai, - iko pro dantis.
- A? Kaip? - nustebau. Man patinka bti pranaesnei u
Hardin, nes tai nutinka nedanai.
- Pati inai kaip, elme, - sunibdjo jis. alia jo esanti
mergina mus tikrai girdi, bet man nesvarbu, tikjausi, kad jai irgi.
- Tai patrauk savo kiliml, - tyia isitiesiau ir vl susilenkiau
poz.
- Pasislink... tu aidi su manim.
- Erzinu, - pataisiau j pavartodama jo paties odius prie j.
- Gerai, dabar padarykim pusin pasiklim, - pasak Maria.
Isitiesiau ir susilenkiau per liemen padjusi rankas ant keli,
stengdamasi, kad nugara bt tiesi devyniasdeimties laipsni
kampu.
- Tu juokauji, - sumurmjo Hardinas, ivyds mano upakal
prieais veid.
Atsisukau ir pavelgusi j pamaiau, kad jis toli grau ne be
viltikas: rankas laik ant keli, bet nugara buvo beveik tiesi.
- Gerai! Dabar lenksims priek, - sukomandavo mokytoja.
Pasilenkiau ir irieiau kn.
387
 - Man rodos, ji nori, kad idulkiniau tave ia prie vis, - pa
grasino Hardinas. Skubiai apsidairiau pairti, ar daugiau niekas
neigirdo.
- aaa... - maldaujamai tildiau, bet jis tik nusijuok.
- Trauk savo kiliml arba tuojau pasakysiu visk, k galvoju, -
pagsdino.
Staigiai atsistojau ir patraukiau kiliml sen viet alia jo.
- Va taip, - ypteljo jis.
- Visa tai galsi pasakyti man vliau, - sukudjau, o jis tik pa
kreip galv on.
- Patikk, tikrai pasakysiu, - paadjo, ir mano pilvas su
plazdeno.
Jis pernelyg nesisteng dalyvauti usimime, todl blondin
galiausiai pasislinko tolyn - ko gero, dl to, kad Hardinas nesiliov
kalbti.
- Mums reikia pamedituoti, - sunibdjau jam ir usimerkiau.
Salje buvo tylu, tik Hardinas tylomis nabdjo.
- Sumautos pievos, - guodsi jis.
- Tu pats usiraei jog.
- Nemaniau, kad ia tokios pievos. Tikrai sakau, vos neu
migau.
- Baik inkti.
- Negaliu. Turjai man parodyti, kas bus daroma, o dabar
sdiu ia sukryiavs kojas ir medituoju visas kietas prie moni.
- Hardinai! - sunypiau garsiau nei norjau.
- aaa... - keli balsai puol mane raminti.
Hardinas nusijuok, o a kyteljau lieuv ir usidirbau pikt
vilgsn i merginos deinje. Mums su Hardinu negalima kartu
lankyti jogos. Mane imes arba a susimausiu.
- Mes metam iuos usimimus, - pasak jis, kai baigm me
ditacij.
- Tu meti, a - ne. Man reikia kno kultros kredito, - paai
kinau jam.

388
 - Visiems linkiu puikios pirmosios dienos! Tikiuosi dar pa
matyti jus i savait. Namaste, - pasak Maria ir paleido mus.
Susukau savo kiliml, o Hardinas n nesivargino - tik grdo
lentyn.

389
 eiasdeimt atuntas skyrius

TESA

Grusi rbin niekur neradau merginos, kuri man buvo pasko

linusi atsargin spynel, tad palikau j tiesiog ant rankenos. Jeigu
ji rytoj nepasirodys, pasiliksiu spynel, o jai sumoksiu ar kitaip
atsiskaitysiu.
Susirinkusi daiktus koridoriuje sutikau Hardin. Jis rymojo
prie sienos, sispyrs viena koja.
- Jei btum dar kiek ilgiau utrukus, biau silaus tavo
rbin, - pagsdino.
- O reikjo. Btum buvs ten ne vienintelis vaikinas, - pame
lavau. Apsisukusi engiau kelis ingsnius, bet jis stvr mane u
rankos ir atsuko save.
- K pasakei? - pasiteiravo prisimerks ir velgdamas bukai.
- Juokauju, - ypteljau.
Visas piktas paleido mano rank.
- Man atrodo, kad iandien jau pakankamai prijuokavai.
- Gali bt, - nusiypsojau. Hardinas papurt galv.
- Tau aikiai patinka mane kankinti.
- Joga mane atpalaidavo ir ival aur, - nusijuokiau.
- Mano ne, - primin jis einant laukan.
Pirmoji naujojo semestro diena prajo labai gerai, netgi jogos
usimimas, pasibaigs taip linksmai. Mokydamasi nejuokauju,
bet buvo gera ten bti su Hardinu. Religij kursas gali tapti tikra
nelaime dl struktros stygiaus, bet pabandysiu plaukti pasroviui
ir nesikamuosiu.

390
 - Kelioms valandoms turiu darbo, bet iki piet baigsiu, - tar
I lardinas. Pastaruoju metu jis daug dirba. - Tos ledo ritulio rung
tyns rytoj, ar ne? - paklaus.
- Taip. Ar vis dar esi nusiteiks eiti?
- Neinau...
- Man reikia inoti, nes jeigu atsisakai, su juo eisiu a, - atsakiau.
Lendonui tikriausiai labiau patikt, jeigu eiiau a, bet jiedu
turt prog iek tiek pabendrauti. inau, kad niekada nebus tikri
draugai, bet bt be galo nuostabu, jeigu geriau sutart.
- Gerai, po velni. Eisiu... - atsiduso ir sdo main.
- Ai, - ypteljau, o jis uvert akis.
Po pusvalandio sustojom jo prastoje vietoje prie nam.
- Kaip paskaitos? - paklausiau. - Neapkentei vis, iskyrus
jog? - pabandiau praskaidrinti jo nuotaik.
- Taip, iskyrus jog. Joga buvo tikrai... domu, - atsisuko
mane Hardinas.
- Tikrai? Kaip tai? - prikandau apatin lp bandydama at
rodyti nekaltai.
- Manau, ta blondin yra kakas tokio, - ypteljo jis, ir a si
tempiau.
- Atsipraau?
- Nematei tos geruls blondins alia mans? Maute, kur
buvai? Kad btum maius, kaip atrodo jos upakaliukas po tomis
timpmis.
Piktai atidariau mainos dureles.
- Kur eini? - paklaus jis.
- Namo. Mainoje alta.
- Vai... Tesa, ar tu pavydi tai merginai i jogos? - paerzino jis.
-N e.
- Taip, pavydi, - uginijo, ir a uvertusi akis ilipau i auto
mobilio. iek tiek nustebau igirdusi jo batus lepsint paskui save.
Pastmusi sunkias stiklines duris, jau vid ir tik sustojusi prie
lifto prisiminiau, kad mainoje palikau krep.
- Tu idiote, - sukikeno jis.
391
 - K sakai? - pavelgiau j.
- Manai, kad irsiu kakoki blondin, kai alia esi tu...
kai galiu irti tave? Ypa su tomis kelnmis - a neirjau ir
tiesiog negaljau irti kitas. A kalbjau apie tave.
Hardinas eng didel ingsn artyn, o a atsitraukiau atgal prie
altos vestibiulio sienos. Beveik apsiaarojusi.
- Gerai, bet maiau, kad ji band su tavim flirtuot.
Man nepatinka pavydas. Ko gero, tai pats bjauriausias jausmas.
- Kvailiuk.
Hardinas eng dar vien ingsn, prilipo prie mans ir stm
mus lift. Sums man u skruost privert pairti jam akis.
- Ar tu nesuvoki, k man reiki? - paklaus per centimetr nuo
mano burnos.
- Neinau, - pypteljau, bet jis laisva ranka pam manj ir
nuleido emyn sau prie ort.
- tai k tu darai. - Jis pajudino launis ir jo erekcija vos tilpo
man deln.
- Oi, - man apsisuko galva.
- Pasakysi dar daugiau oi... - pradjo, bet j nutrauk liftas,
sustojs kitame aukte. - Tik nereikia tyiotis, - sumurmjo, kai
lift eng moteris su trim vaikais.
Bandiau atsitraukti toliau, bet jis apkabino mane per liemen
ir neleido pajudti. Pravirks vienas vaikas suerzino Hardin. Ban
diau sivaizduoti, kaip bt juokinga, jeigu ustrigtume lifte su
tuo klykianiu vaiku. Hardino laimei, po keli akimirk durys at
sidar ir mudu ijom koridori.
- A tikrai nekeniu vaik, - pasiguod jis, prijus but. Atra
kinus duris i jo padvelk altis.
- Ijungei ildym? - paklausiau jusi vidun.
- Ne, ryt buvo jungta, - Hardinas prijo prie termostato ir
tyliai nusikeik. - Rodo dvideimt septynis laipsnius, nors tiek
tikrai nra. Paskambinsiu tarnybai.
Linkteljusi pasimiau nuo sofos atloo vilnon antklod ir su
sisukusi j atsisdau.
392
 - Taip... jis neveikia, o ia velnikai alta, - ragel kalbjo Har
dinas. - Trisdeimt minui? Ne, nieko nebus... Man tas pat, a
moku pakankamai daug, kad gyveniau ia, ir neleisiu savo draugei
mirtinai sualti, - pasak ir pasitais: - Neketinu ia alti.
Jis vilgteljo mane, bet a nusisukau.
- Puiku. Penkiolika minui. Ne ilgiau, - burbteljo telefon
ir numet j ant sofos. - Atsis meistr sutvarkyti, - pasak.
- Ai, - nusiypsojau. Hardinas atsisdo alia mans ant sofos.
Atlenkiau antklods krat ir pasiliau jam. Jis nelaukdamas
prisislinko, o a susirangiau ant keli ir panrusi rankas jam gar
banas smarkiai trukteljau.
- K darai? - paklaus udjs rankas man ant klub.
- Sakai, turim penkiolika minui? - pasitryniau lpomis jam
burn. Hardinas suvirpjo. Pajutau, kaip m ypsotis.
- Tesa, ar tu ruoies ant mans ulipti?
- Hardinai... - suinkiau, kad liautsi erzins.
- Juokauju. O dabar nusirenk, - sak jis, bet nedelsdamas pats
pakel mano sijono apai.

393
 eiasdeimt devintas skyrius

HARDINAS

Tesa paiurpo, kai mano pirtai nuslydo jos rankomis. inojau, kad
jai alta, bet norjau manyti, kad iurpsta iek tiek ir dl mans.
Stipriau sumiau j u rank, kai sitais ant mans - nuleido lau
nis, kad bt patogiau sibuoti. Niekada nieko nenorjau tiek daug
ir taip danai.
Taip, dulkinau daug mergin, bet dabar kalbam apie jaudul,
pasididiavim, - niekada nebuvau su jomis toks artimas kaip su
Tesa. J a jauiu, ji skundiasi dl iurpstanios nuo mano prisi
lietimo odos, kad dl to jai reikia daniau skustis, o a vartau akis,
nes man atrodo juokinga, ji inkia, kai sukandu jai lp ir pa
leidiu, o svarbiausia - kad mes darom kak, kas ypatinga tik mu
dviem. Niekas nra ir nebus man artimesnis u j.
Maais savo piriukais ji atsiseg liemenl, nes buiavau
tiesiai vir kauelio. Sulaikiau j.
- Neturim laiko, - priminiau, o ji patemp lp ir dl to dar
labiau jos usinorjau.
- Tai paskubk ir nusirenk, - velniai sak.
Man labai patinka, kad su manimi ji kasdien jauiasi vis
jaukiau.
- Juk inai, kad man nereikia sakyt du kartus.
Apglbiau j per launis ir kilsteljs stumteljau ant sofos.
Nusimovs ortus ir trumpikes mosteljau jai atsigulti. I pini
gins, gulinios ant stalo, isitraukiau prezervatyv, o ji nusimov
kelnes - tas prakeiktas timpes. Per visus dvideimt savo gyvenimo

394
 met dar nemaiau nieko seksualesnio. Neturiu n menkiausio su
pratimo, kodl jos tokios: gal dl to, kaip apgula Tesos launis ir i
rykina kiekvien dievik link, gal dl to, kaip tobulai apgaubia
upakaliuk. Bet kokiu atveju ji turt jas nuolat mvti namie.
- Tau tikrai reikia kontraceptik. Nebenoriu daugiau j
naudoti, - suniurnjau, ir ji linkteljo smeigusi akis mano
pirtus, besitvarkanius su prezervatyvu.
A tikrai rimtai pasakiau ir tikrai priminsiu jai tai kiekvien
miel ryt. Tesa nustebino mane - timpteljusi u rankos privert
atsissti alia jos ant sofos.
- K? - paklausiau bandydamas suvokti, k daro, bet norjau,
kad pati tai pasakyt.
Man labai patinka jos tyrumas, vis dlto inau, kad yra geidu-
lingesn, negu leidia sau pripainti - ir tai dar vienas jos bruoas,
apie kur inau tik a. Tesa irjo mane - o laiko buvo maa, tad
nutariau jos neerzinti. Atsisdau ir nelaukdamas usikliau j ant
savs, panriau pirtus plaukus ir sisiurbiau lpas. js j go
diai rijau jos aimanas ir ksnius, sklindanius i lp. Mudu abu
atsidusom ir ji uvert akis - tai beveik privert mane baigti.
- Kit kart bus ltai, maute, bet dabar mums liko tik kelios
minuts. Gerai? - sudejavau jai aus, o ji tik pkt savo putliomis
lpoms.
- Mmm hmmm, - aimanavo.
Supratau tai kaip paskatinim pagreitinti veiksmus. Apkabinau
j per nugar ir prisitraukiau artyn, kad ms krtins liestsi. At
kiau lpas kaip tik tada, kai ji papt savsias. Jausmas buvo neap
sakomas; vos galjau kvpuoti, kai mm judti greiiau. Negalim
utrukti, todl kart nekantravau baigti kuo greiiau.
- Tesa, kalbk su manim, - papraiau, nes inojau, kad ji
drovisi. Bet tikjausi, kad sukaups drs ir praneks kaip tada,
jeigu smarkiau stumtelsiu ar stipriau timptelsiu u plauk.
- Gerai... - nopavo ji ir m judti greiiau. - Hardinai... - itar
drebaniu balsu ir prikando apatin lp, kad nusiramint. Bet tik
dar labiau mane audrino. Pilve pajutau didel spaudim. - Hardinai,
395
tu toks geras... - pamau drsjo, o a dusdamas keiksnojausi. - Tu
jau inkti, o a dar nieko nepasakiau, - pasididiavo. Patenkintas
jos tonas mane pakl ir nuleido.
Ji visu knu suvirpjo ir sustingo, a tik stebjau jos orgazm.
Atrod, kad kiekvien kart - jei ne daugiau - ji avisi baigtimi.
Kaip tik dl to man jos niekada negana ir niekada nebus gana.
Beldimas duris grino mus i svaigulio, beveik ekstazs, ir
Tesa staiga atoko nuo mans. iupo nuo grind palaidin, a nu
simoviau panaudot prezervatyv ir pakliau nuo grind savo dra
buius.
- Minutl, - kteljau. Tesa udeg vak ir m dlioti ant
sofos pagalvles. - Kam vak? - paklausiau rengdamasis ir ei
damas prie dur.
- ia kvepia seksu, - sunibdjo, nors meistras niekaip ne
galjo jos igirsti.
Tesa sutrikusi persibrauk plaukus, o a tik sukikenau ir pa
purts galv atidariau duris. U j stovjo auktas, auktesnis u
mane, barzdotas vyras. Rudais plaukais iki pei, maiausiai pen
kiasdeimties met.
- Neveikia ildymas? - paklaus ukimusiu balsu. Aikiai per
daug rko.
- Taip, juk i niekur bute neatsirado septyni laipsniai, - at
sakiau stebdamas, kaip jis apirinja mano Tes.
O ji, inoma, kaip tik tada turjo pasilenkti ir iekoti dje po
stalu mobiliojo kroviklio. Ir, inoma, kaip tik su tomis sumautomis
jogos kelnmis. Ir, inoma, tas lyktus diedas su velnika barzda
tyrinjo jos upakaliuk.
- Tesa, gal eik miegamj, kol ia bus sutvarkyta? - pa
siliau. - Ten iliau.
- Ne, viskas gerai. Pasiliksiu ia su tavim, - gteljo peiais ir
atsisdo ant kds.
Mano kantryb baig isekti, o kai ji ikl rankas u galvos ir
m tvarkytis plaukus - ir beveik sureng tam subingalviui tikr

396
pasirodym, - vos ikeniau neivilks jos kit kambar. Tik
riausiai atrodiau labai piktas, nes pairjusi mane ji nusileido.
- Gerai... - atsak suglumusi ir susirinkusi glb vadovlius
ididiai ijo miegamj.
- Tvarkykit t sumaut ildytuv, - mesteljau tam senam i
krypliui.
Jis tyliai msi darbo ir neitar n odio - matyt, buvo pro
tingesnis, nei maniau. Po keli minui stalo gale suvibravo Tesos
telefonas. Nutariau atsiliepti, nes ekrane viet Kimberls vardas.
- Klausau.
- Hardinai? - Kimberls balsas baisiai ria aus. Nesuprantu,
kaip Kristianas gali j paksti. Tikriausiai jis susiavjo jos ivaizda.
Ir tai turbt nutiko klube, kai paprasiausiai negaljo gerai jos
girdti.
- Taip. Tuojau pakviesiu Tes...
Atidars miegamojo duris pamaiau Tes, gulini skersai
lovos, - sikandusi pietuk ji mojavo vien koj.
- Skambina Kimberl, - paaikinau ir numeiau jai mobilj
ant lovos.
Ji tuoj pat iupo telefon.
- Labas, Kim! Kas nutiko? - Po keli sekundi itar: - O ne!
Tai baisu.
Kilsteljau antak, bet ji nepastebjo.
- Aha... gerai... a pasikalbsiu su Hardinu. Luktelk sekund,
manau, viskas bus gerai. - Ji atitrauk telefon nuo ausies ir u
deng apai ranka. - Kristianas pasigavo kakok skrandio virus
ir Kimberl vea j ligonin. Nieko rimta, bet niekaip negali prisi
skambinti auklei, - sunibdjo ji.
- Ir k? - susiraukiau.
- Nra kam pabti su Smitu.
- Iiiiir tu tai sakai man, nes?..
- Ji klausia, ar mes galtume. - sikando skruost.
Negali bti, po velni, kad ji sako norinti priirti t vaik.

397
 - K galtume?
- Priirti vaik, Hardinai, - atsiduso Tesa.
- Nea. Jokiu bdu.
- Kodl ne? Jis geras vaikas, - m verklenti ji.
- Ne, Tesa, ia ne dienos globa. Nieko nebus, liepk Kimberlei
nupirkt jam tailenolio, vitienos sultinio ir pasidiaugti gyvenimu.
- Hardinai... ji - mano draug, jis - mano virininkas, su
sirgs. Maniau, jis tau rpi, - papriekaitavo ji.
Man pasidar negera. inoma, jis man patinka. Buvo alia ir
padjo mums su mama, kai tvas mus apmov, bet tai nereikia,
kad turiu irti jo vaik, be to, rytoj su Lendonu einu ledo ri
tulio rungtynes.
- Sakau, kad ne, - atoviau laikydamasis savo. Maiausiai
noriu, kad kakoks snarglius, prisigrs limonado, lakstyt po
mano but.
- Hardinai, bk geras, - maldavo ji. - Jie daugiau neturi ko
prayti. Praau praau?
inojau, kad vis tiek pasakys taip; ji tik pasidomjo mano
nuomone. Nusileids atsidusau ir pasigrjau laiminga ypsena.

398
 Septyniasdeimtas skyrius

HARDINAS

- Gal baigsi zyzti? Elgiesi blogiau u j - o jam tik penkeri, -

subar mane Tesa. A tik uveriau akis.
- Tik sakau, kad viskas per tave. Tegu jis nelieia mano daikt.
Tu sutikai, tai dabar jis yra tavo vargas, o ne mano, - priminiau ir
sulig mano odiais beldimas duris prane, kad jie jau ia.
Atsisdau ant sofos ir leidau Tesai atidaryti duris. Ji dbteljo
mane, bet nevert svei - savo svei - ilgai laukti. Maloniausiai
ypsodamasi plaiai atvr ms buto duris. Kimberl nedelsdama
puol tarkti, beveik klykti.
- Baisiausiai tau ai! Nesivaizduoji, kaip js mus igelbjot.
Neinau, k bt reikj daryti, jeigu nebtum galjus pabti su
Smitu. Kristianui labai bloga, jis nuolat vemia ir mes...
- Viskas gerai, tikrai, - nutrauk j Tesa, manau, visai neno
rdama gilintis siaubingas Kristiano pykinimo smulkmenas.
- Gerai, taip, jis mainoje, tai a bgu. Smitas gantinai sava
rankikas, paprastai aidia vienas ir jei ko usinors, pats tau pa
sakys.
Kimberl eng ingsn kair ir praleido nediduk viesia
plauk berniuk.
- Labas, Smitai! Kaip gyveni? - paklaus Tesa keistu balsu,
kokio dar nebuvau girdjs. Tikriausiai itaip ji kalbasi su vaikais,
net jeigu jiems jau penkeri. Tokia yra tik Tesa.
Vaikas nieko neatsak, tik truput jai ypteljo ir nuingsniavo
paskui Kimberl svetain.

399
 - Taip, jis nedaug kalba, - pasak Kimberl Tesai, pastebjusi
lidn ios vilgsn.
Nors buvo juokinga, kad jis neatsak Tesai, bet nenorjau, kad
j lidint, todl geriau tegu tas snarglius baigia oiuotis ir bna
jai malonus.
- Gerai, dabar jau tikrai einu! - ypteljo Kimberl ir pamo
javusi Smitui udar duris.
Tesa pasilenk ir paklaus Smito:
- Ar nori valgyt?
Jis papurt galv.
- Gerti?
Tas pats atsakymas, tik kart jis atsisdo ant sofos prieais
mane.
- Ar nori paaisti?
- Tesa, man atrodo, kad jis paprasiausiai nori ia pasdti, -
pasakiau ir pamaiau, kad ji rausteljo.
Perjau televizijos kanalus tikdamasis rasti k nors domaus,
kol Tesa aidia aukl.
- Atsipraau, Smitai, - itar ji. - Tik norjau suinoti, kaip
jautiesi.
Jis ir vl linkteljo kaip robotukas ir staiga pastebjau, kad
siaubingai panaus savo tv. Plaukai beveik tokio pat chaki ats
palvio ir tariu, jei nusiypsot, atsirast duobut kaip Kristiano.
Po keli minui nejaukios tylos, per kurias Tesa prastovjo
prie sofos, supratau, kad planas lugo. Ji tikjosi, kad vaikas bus
energingas ir nusiteiks su ja aisti. O is neitar n odio ir ne
pajudjo i vietos. Drabuliai buvo tvarkingi, kaip ir tikjausi, o
mauiai balti teniso bateliai atrod lyg pirm kart apauti. Pakls
akis nuo melsv polo markinli, sutikau jo vilgsn.
- K? - paklausiau.
Smitas skubiai nusisuko.
- Hardinai! - atsiduso Tesa.

400
 - K? A tik paklausiau, ko jis iri mane. - Gteljau peiais
ir palikau kakok lamtin kanal, prie kurio atsitiktinai buvau
Mabteljs. Maiausiai noriau irti apie Kardaian klan.
- Bk malonus, - spjamai pairjo Tesa.
- A esu malonus, - atsakiau ir gteljau, lyg sakydamas di
delio ia daikto? Tesa apvert akis.
- Gerai, einu ruoti piet. Smitai, ar nori eiti su manim, ar pa
sdsi su Hardinu?
Jauiau jo vilgsn, bet nutariau neirti. Jis turt eiti su ja.
|i yr aukl, ne a.
- Eik su ja, - pasakiau.
- Smitai, gali likti ia, Hardinas tau netrukdys, - patikino Tesa.
Jis tyljo. Staigmena! Tesa dingo virtuvje, o a pagarsinau te
levizori, kad ivengiau galimo pokalbio su ituo mailium, nors
ir nebuvo panau, kad taip gali nutikti. Mane m pagunda eiti
virtuv pas Tes ir palikti j vien svetainje.
Po keli minui man m darytis nejauku itaip su juo sdti.
Po velni, kodl jis nekalba ir neaidia ar nedaro to, k paprastai
veikia penkiameiai?
- Tai kas gero? Kodl nekalbi? - pagaliau paklausiau. Jis pa
trauk peiais. - Nemandagu neatsakyti, kai mons su tavim
kalbasi, - pamokiau.
- Dar nemandagiau mans klausti, kodl nekalbu, - atr jis.
Lengvas britikas akcentas, nors ne toks rykus kaip tvo, bet
dar nevisikai inyks.
- O, bent jau inau, kad moki kalbti, - pasakiau, lyg lus at
sakymas bt atleids nuo pareigos j priirti, neinodamas, k
dar jam pasakyt.
- Kodl taip labai nori su manim kalbtis? - paklaus jis pro
tingiau nei penkiametis.
- A... neinau. O kodl nenori?
- Neinau, - gteljo jis.

401
 - Ar jums viskas gerai? - i virtuvs kteljo Tesa. Sekund
svarsiau, ar sakyti, kad ne, kad vaikas yra negyvas ar primutas,
bet is juokas igaravo vos ugims.
- Viskas gerai! - rikteljau. Tikjausi, kad ji tuojau baigs, nes ir
a jauiausi baigs pokalb.
- Kodl ant tavo veido tie daiktai? - paklaus Smitas rody
damas mano lpos ied.
- Todl, kad noriu. Gal reikt paklausti, kodl tu j neturi? -
atsakiau jausdamasis pranaesnis ir stengdamasis negalvoti, kad jis
dar vaikas.
- Ar jie skauda? - paklaus, neatsaks mano klausim.
- Ne, visai neskauda.
- O atrodo, kad skauda, - ypteljo.
Regis, jis visai neblogas, bet man vis tiek nepatinka mintis bti
jo aukle.
- A jau beveik baigiau, - atsiauk Tesa.
- Gerai. Mes kaip tik mokoms, kaip pasigaminti namudin
bomb i sodos butelio, - pasijuokiau. Tesa net kyteljo galv i
u kampo ms patikrinti.
- Ji trenkta, - pasakiau Smitui.
Jis nusijuok, skruostuose pasirod duobuts.
- Ji grai, - sunibdjo delnus.
- Taip, ji grai. Tikrai, - linkteljau ir pavelgs Tes - su
vir suimtais plaukais, primenaniais lizd, jogos kelnmis ir vis
dar tais paiais paprastais markinliais - ir dar kart linkteljau.
Ji grai ir jai n nereikia stengtis.
Supratau, kad ji mus girdjo, nes pastebjau vystelint ypsen,
kai apsisuko eiti virtuv baigti darb. Kain, kodl ji taip yp
teljo? Kas ia tokio, kad kalbuosi su vaiku? Jis vis dar erzina, kaip
ir visi kiti neaugos.
- Aha, tikrai grai, - pritar.
- Gerai, atvsk, biiuli. Ji mano, - ypteljau.
Smitas isiiojs pairjo mane.
- Kas tavo? Tavo mona?
402
 - Ne... po galais, ne, - nusiaipiau.
- Po galais, ne? - pakartojo jis.
- Velnias, nesakyk po galais arba velnias.
tai viena i prieasi, kodl man negalima bti su vaikais.
- inau, kad tai blogi odiai, - pasak.
Linkteljau.
- Todl j nesakyk, - priminiau dar kart.
- Tai kas ji tokia, jeigu ne tavo mona?
Dieve, koks smalsus snarglius.
- Ji mano draug.
Vis pirma nereikjo man apskritai kalbti su tuo vaiku. Jis su
sidjo rankas ir irjo mane i apaios kaip neauga kunigiukas
ar kakas panaaus.
- Tu nori, kad ji bt tavo mona?
- Ne, a nenoriu, kad ji bt mano mona, - atsakiau ltai, bet
aikiai, kad jis mane girdt ir kart galbt suprast.
- Niekada?
- Niekada.
- Ar tu turi vaik?
- Ne! Ne, po galais! I kur tu trauki tokius klausimus? - jau
vien girddamas juos itartus garsiai imu nervintis.
- Kodl... - pradjo, bet a nutraukiau.
- Baik klausinti tiek daug klausim, - subambjau.
Vaikas linkteljo ir pams man i rank nuotolinio valdymo
pultel perjung kanal. Tesa jau kelias minutes ms netikrino,
todl nusprendiau nueiti virtuv pairti, kaip jai sekasi.
- Tesa... ar jau baigei? Nes jis per daug kalba, - pasiskun
diau ir pavogiau brokolio gabaliuk i jos ruoiamo patiekalo.
Jai labai nepatinka, kai valgau dar nebaigt maist, bet mano sve
tainje sdi penkiametis, todl turiu teis suvalgyti t nelaiming
brokol.
- Taip, dar minut ar dvi, - atsak, neirdama mane. Jos
balsas keistas ir kakas atrodo negerai.
- Kas tau? - paklausiau, jai atsisukus stiklinmis akimis.
403
 - Nieko, viskas gerai. ia svognai, - susirauk ir atsuko iaup
nusiplauti rank.
- Viskas gerai... jis ir su tavim pakalbs. Jau apsiprato, - pati
kinau.
- Taip, inau. Bet ne dl to... ia svognai, - pakartojo.

404
 Septyniasdeimt pirmas skyrius

HARDINAS

Maius sdjo tylus ir tik linkteljo, Tesai linksmai paklausus:

- Smitai, ar tau patinka vitiena?
- Labai skanu! - pernelyg entuziastingai atsakiau, kad suvel
niniau vaiko nenor kalbti su ja.
Tesa dkingai ypteljo, bet stengsi ivengti mano aki. Taip
ir pavalgm tyldami. Kol Tesa tvark virtuv, nujau svetain. I
paskos nutipeno ir mai ingsniukai.
- Kuo galiu padti? - paklausiau klesteljs ant sofos.
- Niekuo, - gteljo ir sistebeilijo televizori.
- Tai gerai... - panau, kad vakar nieko gero nebus.
- Ar mano ttis mirs? - staiga alia savs igirdau tyl balsiuk.
- K? - atsisukau j.
- Ar mirs mano ttis? - paklaus Smitas, nors atrod visai
ramus dl to reikalo.
- Ne, jis tik apsinuodijo maistu ar k.
- Mano mama sirgo ir numir, - pasak jis. I neymiai dre
banio balselio suvokiau, kad nerimas nra jam nepastamas
jausmas, tad sulaikiau kvap.
- ... taip. Bet ia visai kas kita.
Vargas vaikas.
- Kodl?
Jzusmarija, kiek daug jis klausinja. Norjau pakviesti Tes,
bet mane sulaik susirpins vaiko veidas. Jis vis tiek nekalbs su
ja, todl vargu ar nort, kad pakviesiau.
405
 - Tavo ttis tik truput serga... o mama labai sirgo. Jis pasveiks.
- Ar tu meluoji?
Smitas kalba ne pagal metus protingai, koks a visada buvau.
Spju, taip nutinka, kai esi priverstas per greitai suaugti.
- Ne, a tau pasakyiau, jeigu tavo ttis galt mirti, - pasakiau
atvirai.
- Tikrai?
viesios akys sublizgo ir isigandau, kad vaikas tuoj pravirks.
Neturjau jokios sumautos minties, kaip elgtis, jeigu jis dabar ap-
siliumbt. Bgti. Pabgiau kit kambar ir pasislpiau u Tesos.
- Aha. O dabar pakalbkim apie k nors ne tokio baisaus.
- Kas yra baisu?
- Kakas, kas supainiota ir sumauta, - paaikinau.
- Blogas odis, - subar mane.
- Man galima sakyti, nes a jau didelis.
- Vis tiek blogas odis.
- Anksiau du pasakei. Galiu apsksti tave tiui, - pags
dinau.
- A apsksiu tave tavo graiai draugei, - atr jis. Nesusi
laikiau nenusikvatojs.
- Gerai jau gerai, laimjai, - pasakiau nusileids. I u kampo
pasirod Tesa.
- Smitai, ar nori ateiti pas mane?
Smitas pavelg j, paskui atsisuko mane ir paklaus:
- Ar galiu likti su Hardinu?
- A ne... - pradjo Tesa, bet a j nutraukiau.
- Gerai, - atsidusau ir padaviau vaikui pultel.

406
 Septyniasdeimt antras skyrius

TESA

Pastebjau, kad Smitas taisydamasis ant sofos pasislinko iek tiek

ariau Hardino. is atsargiai pavelg j, bet nei gestu, nei odiu
nesureagavo draugikum. Kaip ironika - regis, Smitui patinka
Hardinas, o is aikiai nekenia vaik. Taiau Smitas jauiasi kaip
turtingas dentelmenas i Ostin romano, nors gali bti ir netrauk
tas i kategorij.
Niekada, pasak jis Smitui, kai is paklaus, ar ketina mane
vesti.
Niekada. Jis niekada neplanavo su manim bendros ateities.
Kakur giliai tai inojau, bet vis tiek skaudu girdti tai itariant,
ypa taip altai ir su tokiu pasitikjimu, kaip pasak jis, lyg tai bt
poktas ar kas nors panaaus. Galjo nors iek tiek suvelninti
smg, bent truput.
Aiku, a visai nenoriu tekti nei dabar, nei po daug met.
Bet pati mintis, kad nra n maiausios tikimybs, labai mane
skaudino. Sako norintis bti su manim aminai, bet nenori vesti?
Ar mes aminai taip ir bsim draugai? Ar bsiu laiminga be
vaik? Ar jis myls mane taip, kad biau laiminga nepaisydama
nieko, nors ateitis bus visai ne tokia, koki sivaizdavau?
Tikrai nuoirdiai neinau ir galva sukasi nuo mini apie tai.
Nenoriu dabar bti apssta ateities. Man tik devyniolika. Mums
labai gera kartu ir nenoriu to sugriauti.
Sutvarkiusi virtuv ir sudjusi indus indaplov, dar kart
patikrinau, k veikia Hardinas ir Smitas, ir nujau miegamj
407
ruotis rytojui. Vos pasidjau rytojui juod sijon, suskambo tele
fonas. Kimberl.
- Labas, kaip sekasi? - paklausiau atsiliepusi.
- Ai, viskas gerai. Jam dav antibiotik ir tuojau ileis namo.
Jau vloka, bet tikiuosi, kad nieko baisaus? - atsak ji.
- inoma, nieko. Darykit, k reikia.
- Kaip laikosi Smitas?
- Gerai, ir beveik nesitraukia nuo Hardino, - pasakiau, vis dar
negaldama pati tuo patikti. Kimberl i irdies nusikvatojo.
- Tikrai? Nuo Hardino?
- Taip, tik pagalvok, - uveriau akis ir nujau svetain.
- Oho, kaip netikta, bet tai bus gera praktika, kol js na
muose lakstys mai hardiniukai, - pajuokavo ji.
Kimberls odiai dr man ird, tad prikandau lp.
- Taip... ko gero.
Norjau pakeisti tem, kol gerkls man neuspaud dar di
desnis gumulas.
- Gerai. Laim, mes greitai baigsim. Smitas eina miegoti deimt,
bet jau beveik deimt, tai leisk jam bti, kol, tavo nuomone, ateis
laikas miegoti. Dar kart ai, - padkojo Kimberl ir baig pokalb.
Stabteljau virtuvje ir susidjau ryuliuk rytojaus priepie
iams; pasimiau vakariens likuius, ir tiek.
- Kodl, - igirdau, kaip Smitas paklaus Hardino.
- Todl, kad jie strigo saloje.
- Kodl?
- J lktuvas suduo.
- Kodl jie nemir?
- Tai vaidinimas.
- Kvailas vaidinimas, - pasak Smitas, ir Hardinas nusikvatojo.
- Taip, ko gero, tu teisus, - Hardinas linksmai papurt galv, ir
Smitas sukikeno.
Abu atrod kai kuo panas: duobuts skruostuose, aki forma
ir ypsenos. sivaizdavau, kad Hardinas vaikystje buvo panaus
Smit, iskyrus viesius plaukus ir aki spalv.
408
 - Ar a galiu eiti miegoti, ar nori, kad pabiau su juo? - pa
klausiau Hardino. Jis pavelg mane, paskui Smit.
- Eee... ramiai. Mes vis tiek irim tik kvail televizori, -
atsak.
- Gerai, labos nakties, Smitai. Pasimatysim, kai Kimberl atva
iuos ia tavs paimti, - pasakiau.
Jis vilgteljo Hardin, paskui mane ir nusiypsojo.
- Nakties, - sunibdjo.
Pasisukau eiti, bet mane u rankos sulaik Hardinas.
- Ei, o man nereikia labos nakties? - patemp lp.
- Oi... taip. Atsipraau. - Apkabinau j ir pabuiavau
skruost. - Labanakt, - pasakiau, o jis dar kart mane apkabino.
- Ar tikrai viskas gerai? - paklaus laikydamas u pei, kad
matyt veid.
- Taip, tik labai pavargau, o jis vis tiek nori bti su tavim, -
ypteljau.
- Myliu tave, - pasak ir pabuiavo man kakt.
- Myliu tave, - atsakiau ir nuskubjusi miegamj udariau
paskui save duris.

409
 Septyniasdeimt treias skyrius

TESA

Kita diena buvo grai - nesnigo, kelkraiuose beveik neliko purvo.

Atvaiavusi Vance leidykl radau Kimberl sdini prie stalo.
Ji man nusiypsojo, o a, kaip visada, pasimiau spurg ir kavos.
- Nepajutau, kada vakar atvaiavai. Umigau, - pasakau.
- inau, Smitas irgi miegojo. Dar kart tau ai, - atsak Kim-
berl ir ikart suskambo jos telefonas.
Kabinetas po vakar dienos, praleistos universitete, man atrod
keistai. Tarsi gyveniau dvigub gyvenim: pus students ir pus
suaugusiosios. Gyvenu bute su draugu ir atlieku praktik, kuri
aikiai panaesn darb, o ne praktik. Myliu abi savo puses, bet
jei reikt rinktis, pasirinkiau suaugusiosios gyvenim, ir tik su
Hardinu.
sijauiau darb, taigi piet metas netruko ateiti. Po keli
skaital atsiveriau dar vien rankrat, jis rimtai ukabino, tad
pajutau, kad ryju nordama kuo greiiau pavalgyt ir grus baigti
skaityti. Tikjausi, kad bus parinkti vaistai ir pagrindinis veikjas
pasveiks. Apsiverkiau, jeigu jis numirt. Greitai atjo ir vakaras,
nes vis dien atsitolinusi nuo pasaulio ir sijautusi skaiiau rank
rat. Pabaiga buvo neapsakomai lidna.
Apsiverkusi baigiau darbo dien ir ivaiavau namo. I Hardino
negavau jokios inuts nuo tada, kai ryt palikau miegant ir pikt
lovoje. Ir niekaip nesilioviau galvojusi apie jo odius, pasakytus
vakar. Reikia isiblakyti nuo mini, kartais noriau tiesiog i
jungti smegenin, kaip kiti mons, atrodo, moka. Man nepatinka,
410
kad visk pergalvoju kelis kartus, bet nieko negaliu padaryt. Tokia
esu, o dabar tegaliu galvoti apie tai, kad mudu su Hardinu neturim
bendros ateities. Ir vis tiek privalau susitvarkyti mintis, kad per
nelyg nesijausiau. Jis yra toks, koks yra, ir apskritai nenori nei
vesti, nei turti vaik.
Gal paskambinti Stef, kai griu i Koneri krautuvls ir pa
leisiu skalbykl, nes vakare Hardinas su Lendonu eis rungtynes...
Dieve, tikiuosi, kad viskas bus gerai.
Grusi namo radau Hardin miegamajame skaitant.
- Labas, pupa. Kaip sekas? - paklaus, kai jau.
- Manau, kad gerai.
- Kas negerai? - Hardinas pavelg mane.
- iandienos rankratis buvo labai lidnas, nuostabus, bet
graudus, - atsakiau stengdamasi vl nesijausti.
- Oho, tikriausiai buvo labai geras, jeigu iki iol dl jo d
sauji. - Nusiypsojo. - Gerai, kad nebuvau alia, kai pirm kart
perskaitei Atsisveikinim su ginklais.
Klesteljau alia jo lov.
- itas buvo lidnesnis, daug lidnesnis.
Jis sum mane u palaidins ir usitrauk ant keli, o galv
padjo sau ant peties.
- Mano jautruol.
irdis suplazdjo nuo to, kaip pirtais perbrauk man nugar,
kaip kalbjo su manim. Pasidarau laimingesn nei turiau, kai jis
bet kokiais odiais pavadina mane savo mergaite.
- Ar iandien bent buvai paskaitose? - paklausiau.
- Nea. Mane ivargino to mogeliuko prieira.
- Prieira vadini televizoriaus irjim su juo?
- I dalies. A dirbau daugiau negu tu.
- Vadinasi, jis tau patiko? - paklausiau n neinodama kodl.
- Ne... na, palyginti su kitais vaikais, jis ne taip erzina, bet arti
miausiu metu nauj pasimatym neplanuoju, - nusiypsojo.
Pavariau akis, bet daugiau apie Smit neusiminiau.
- Ar pasirengs io vakaro rungtynms?
411
 - Ne, jau pasakiau jam, kad neisiu.
- Hardinai! Turi eiti, - surikau.
- Juokauju... jis greitai ia bus. Tesa, tu man skolinga u it
ml, - pagrmojo Hardinas.
- Beje, ledo ritulys tau irgi patinka, o Lendonas - puiki draugija.
- Ne tokia gera draugija, kaip tu, - pabuiavo man skruost.
- Kaip vedamas kartuves, esi gerai nusiteiks.
- Jeigu bus blogai, tikrai nebsiu tas, kur pakars.
- Bk iandien malonus Lendonui, - perspjau.
Hardinas juokaudamas ikl rankas, bet a inojau daugiau.
Pasigirdo beldimas duris, taiau Hardinas nesujudjo.
- Jis tavo draugas, tai tu ir atidaryk duris, - pasak.
Pairjau j, bet nujau prie dur. Lendonas vilkjo Dersio*
markinlius, mlynus dinsus ir sportbaius.
- Labas, Tesa! - pasisveikino.
- Gal galim apsieiti be to? - siterp Hardinas man nespjus
pasilabinti.
- Aha, jauiu, bus smagus vakaras, - pajuokavo Lendonas ir
pasiglost trumpus plaukus.
- Tai bus geriausias vakaras per vis tavo gyvenim, - paerzino
Hardinas.
- Skms, - palinkjau Lendonui, ir jis tik sukikeno.
- Ai, Tesa, jis tik nori pasirodyt, apsimeta, kad visai nenori su
manim bendraut, - nusijuok Lendonas. Hardinui teko pavartyt
akis.
- Gerai, man jau per daug testosterono, einu persirengti ir at
likti keli uduoi. Pasilinksminkit, berniukai, - pasakiau ir pa
likau vyrus aisti savo aidim.

* Naujojo Dersio komandos.

412
 Septyniasdeimt ketvirtas skyrius

HARDINAS

Su Lendonu brovms per mini. Atsiduss paklausiau:

- Po velni, kodl j tiek daug?
Lendonas iek tiek nustebs pavelg mane:
- Todl kad per tave pavlavom.
- Rungtyns prasids tik po penkiolikos minui.
- A paprastai ateinu prie valand, - paaikino.
- inoma, kurgi ne. Net kai nesu su Tesa, esu su Tesa, - pasi
skundiau.
Lendonas ir Tesa i esms yra kaip vienas, turint galvoje j po
reik bti pirmiems ir visk daryti geriausiai.
- Tau labai pasisek, kad esi su Tesa, - pasak jis.
- Nebk iknius, ir mes gal pasidiaugsim reginiu, - grietai
atkirtau, bet i jo susierzinimo nesiypsoti negaljau. - Atsipraau,
Lendonai. A labai laimingas, kad esu su ja. O dabar gal galtum
atvsti? - nusijuokiau.
- Taip, taip. Einam savo vietas, - ramiai atsak jis rodydamas
keli.

- Po galais! Matei? Velniava, kas per rezultatas? - alia mans

suriko Lendonas. Tokio sijautusio jo dar nebuvau mats. Vis dlto
net ir piktas jis atrodo tikras pupulis. - Greiiau! - suriko dar
kart, o a i juoko sikandau lieuv.

413
 *
Ko gero, Tesa buvo teisi: draugijoje jis visai nieko. Aiku, ne pirmas
numeris, bet ir ne paskutinis.
- Man atrodo, kad kuo daugiau tu klyki ir spiegi, tuo labiau jie
stengiasi laimti, - pasakiau.
Jis nieko neatsak ir toliau klyk ir vilp dl kiekvieno judesio.
A blakiausi tarp rungtyni ir nevanki inui Tesai, ir kol tai
supratau, Lendonas jau rk Valio!, nes jo komanda paskutin se
kund ipl pergal.
Minia pasipyl i arenos ir a yriausi kartu.
- irk, kur eini, - igirdau bals alimais.
- Atsipraau, - tar Lendonas.
- Taip ir reikia, - atsak balsas.
Atsisuks pamaiau susinervinus Lendon ir liu su prie
inink komandos markinliais. Lendonas nutyljo ir nieko ne
atsak, o vyras su savikiais toliau tyiojosi i jo.
- Tik pairk, jis isigando, - itar antras balsas, spju, to
liuo draugelis.
- A... a... - sumikiojo Lendonas.
Juokaujat?
- , js, atokit, gerai? - suurzgiau ir jiedu abu atsisuko mane.
- Arba kas? - i ilgio burnos uuodiau al.
- Arba prie vis uiaupsiu tave ir neprisiminsi joki rung
tyni. Va taip, - spjau j, pabrdamas kiekvien od.
- Baik, Deni, einam, - paragino maasis, vienintelis dar sveiko
proto, ir timpteljo draugo markinlius.
Abu inyko minioje. Pamiau Lendon u rankos ir nusi
tempiau likus keli. Tesa nuraut man kiauus, jeigu leisiau j
vakar primuti.
- Ai, tau nereikjo to daryti, - padkojo Lendonas, kai
prijom jo main.
- Tik neperdk, - ypteljau, o jis papurt galv, bet igirdau,
kad tyliai sau juokiasi.

414
 - Ar tave dabar parveti j but? - paklaus po keli minui
nejaukios tylos, kol laukm usikimusioje aiktelje.
- Taip, aiku, - ir dar kart patikrinau telefon, ar Tesa atsak;
neatsak. - Ivaiuoji? - paklausiau.
- Dar neinau, bet tikrai noriu bti su Dakota, - paaikino jis.
- Tai kodl ji nesikrausto ia?
- Todl kad ia jai nra joki baleto karjeros perspektyv; ji
turi bti Niujorke.
Lendonas praleido dar vien main, nors mes beveik nepaju-
djom i vietos nuo tada, kai apsisukom.
- Ir tu ruoiesi spjauti j visk ia ir lkti paskui j? - paiepiau.
- Taip, geriau jau taip, negu gyventi be jos. Be to, visai nesi
spardau, kad reikia ivaiuot. Niujorkas yra nuostabi vieta gyventi.
Juk santykiuose svarbu ne vienas mogus, ar ne? - paklaus ir
damas mane i ono. Sdius.
- Ar ia taikoma man?
- Ne visai, bet jeigu nori, gali bti ir tau.
Keli girti idiotai klupteljo prieais main, bet neatrod, kad
Lendonui rpi, jog jie utvr keli.
- Usikik po velni, - pasakiau. Dabar jis tikras iknius.
- Nori pasakyt, kad nevaiuotum Niujork paskui Tes?
- Taip, btent tai ir sakau. Nenoriu gyventi Niujorke, todl ir
negyvensiu Niujorke.
- Juk inai, kad kalbu ne apie Niujork, o apie Sietl. Ji nori
gyventi Sietle.
- Ji keliaus su manim Anglij, - pasakiau. jungiau radij ti
kdamasis tuo ir baigti pokalb.
- O jeigu ne? Puikiai inai, kad ji to nenori, tai kodl verti?
- Lendonai, a jos neveriu nieko daryti. Ji kraustysis, nes mes
norim bti kartu, o ji nenori bti toli nuo mans. Paprasta.
Dar kart patikrinau telefon, kad atitraukiau dmes nuo
savo mielo bjauraus brolio.
- Tu esi iknius.

415
 - Niekada nesakiau, kad nesu, - gteljau.
Surinkau Tesos numer ir laukiau, kol atsilieps. Neatsiliep.
aunu, po velni, kaip aunu. Tikiuosi, grs rasiu j namie. Jei
Lendonas nevaiuot kaip vlys, jau btume vietoje. Sdjau ir ty
ljau kraptydamas aperpjusias apynages. Pagaliau, kaip atrod -
po trij sumaut valand - Lendonas sustojo prie mano nam
dur.
- vakar nebuvo labai jau blogai, k? - paklaus, kai ilipau
i automobilio.
Nusijuokiau.
- Ne, sakyiau, nebuvo, - pripainau. Ir pajuokavau: - Jeigu
kam nors papasakosi, k pasakiau, nudsiu tave.
Lendonas sukrizeno ir nuvaiavo. Giliai kvpiau labai paten
kintas, kad vakar jis ine sveik kail nuo t dviej.
js but radau Tes usndusi ant sofos, tad paprasiausiai
atsisdau ir kur laik irjau j.

416
 Septyniasdeimt penktas skyrius

HARDINAS

Kur laik stebjau miegani Tes, paskui pamiau j ant rank

ir nuneiau miegamj. Ji apkabino mane ir priglaud galv prie
krtins. velniai paguldiau ant lovos ir uklojau iki puss. Mei
liai pabuiavau kakt ir jau sukdamasis pats ruotis miegoti, ka
k igirdau.
- Zedai, - sumurmjo ji.
Ar ji k tik?.. Spoksojau j ir mintyse bandiau atgaminti pa
skutines tris sekundes. Ji nepasak...
- Zedai, - nusiypsojo Tesa ir apsivert ant pilvo.
Kas per velnias? I pradi norjau paadinti j ir pareikalauti
pasiaikinti, kodl per miegus itar - du kartus - jo vard. Bet pa
ranojikoji ir velni pridusi mano prigimtis suprato, k ji pasak.
Tesa aikins, kad nra dl ko jaudintis, kad jiedu tik draugai, kad
myli mane. Visa tai gali bti tiesa, bet ji k tik itar jo vard.
To jau per daug - po sumauto Lendono ir jo utikrintumo dl
savo ateities igirsti to subingalvio vard i Tesos lp. A nesu dl
nieko utikrintas, ko gero, Tesa irgi abejoja dl mans. Kitaip ji ne
sapnuot Zedo.
Pams raikl ir popieriaus, paraiau jai laikel ir palikau ant
spintels. Ir ijau nakt.

Pasukau main Kanalo gatvs ueigos link. Nenorjau eiti ten, nes
Neitas su kompanija dar gali bti neij, bet tai vienintel vieta,

417
kur esu prats gerti. Myliu Vaingtono valstij ir tuos pusgalvius,
kurie niekada negaus koledo paymjimo.
Tesos balsas skambjo galvoje, po ano karto primindamas
daugiau negerti, bet man buvo vis tiek. Turiu igerti. alimais gir
djau Zedo ir Lendono balsus. Kodl visi galvoja, kad man svarbi
j nuomon?
A nesikraustysiu Sietl - Lendonas ir jo suiktas patarimas
gali usiknisti. Tik todl, kad jis nori kaip uo sekti paskui savo
draug, dar nereikia, kad ir a taip darysiu. Taip ir sivaizduoju:
susikraunu mant ir varau kartu Sietl, o po poros mnesi ji nu
sprendia, kad jai mans gana, ir mane palieka. Sietle gyveniau
jos pasaulyje, ne savo, ir lengvai galiau bti i jo imestas, kaip
ia buvau priimtas.
Bare tyliai grojo muzika, moni nebuvo daug. Prie baro sto
vinti pastama blondin su nuostaba ir smalsumu pavelg mane.
- Hardinai, seniai matytas! Ar pasiilgai mans? - vypteljo ir
apsilai putlias lpas. Garantuotai prisiminusi ms naktis kartu.
- Aha, o dabar pilk man igert, - atsakiau.

418
 Septyniasdeimt etas skyrius

TESA

Pabudusi neradau Hardino lovoje. Pamaniau, kad jis arba ijo ka

vos, arba maudosi due, todl pairjusi telefone, kelinta valanda,
prisiveriau atsikelti. Nors prajus vakar niekur njau, jauiau
si labai pavargusi, tad nesistengiau graintis ir tiesiog apsivilkau
universiteto markinlius ir apsimoviau dinsus. Gundiausi apsi
mauti timpes, kad paerziniau Hardin, kai susitiksim, bet niekur
j neradau. Painodama j spju, jog paslp ar kur nors ukio,
kad kiti vaikinai nepamatyt mans su jomis.
Dar kart apirjau virutin stali, o kai j udariau, i
spintos ikrito popieriaus lapelis.
Jame Hardino ranka buvo parayta: Ijau pusryi su tiu.
i inia mane ir sujaudino, ir nudiugino. Tikrai tikiuosi, kad Har
dinas ir Kenas ilgainiui nugludins kampus.
Nusprendusi, kad jiedu jau gali bti papusryiav, pabandiau
paskambinti Hardinui, bet jis neatsak. Nusiuniau inut ir ijau
susitikti su Lendonu kavinait.
Lendon radau sdint prie staliuko. Jis mosteljo du puo
delius, stovinius prieais.
- Usakiau ir tau, - pasak ypsodamasis ir ities popierin
puodel.
- Kaip miela, ai.
Saldiai karti kava ikart pabudino, bet tada miau nerimauti,
kad iki iol negavau inuts i Hardino.

419
 - Pairk mus - mes atrodom kaip pavyzdingi koledo stu
dentai, - pajuokavo Lendonas rodydamas pirma mano, pakui
savo markinlius - abu vilkjome vienodai. Nusijuokiau ir usi
sakiau dar vien puodel palaimingosios kavos.
- Ei, o kur iandien Hardinas? - ypteljo Lendonas. - Negi
neateis tavo usimim?
- Neinau, - gteljau peiais. - Jis paliko man ratel, kad
ijo anksti papusryiauti su tiu.
Lendonas nurijo pus gurknio ir dmiai pairjo mane.
- Tikrai? - paklaus ir po akimirkos linkteljs pridr: - Sa
kyiau, gyvenime nutinka keist dalyk.
Jo atsakymas sukl man galyb abejoni. Hardinas pusry
iauja su tvu. Ar nepusryiauja? Su Lendonu nujom auditorij,
o i Hardino vis dar nebuvo atsakymo n vien mano nusist
inut. ird spaud vis didesnis nerimas. Kai atsisdom, Lendonas
pavelg mane ir paklaus:
- Kas tau?
Jau iojausi sakyti, bet paklusi akis pamaiau auditorij ei
nant profesori Soto.
- Visiems labo ryto! Atsipraau, kad pavlavau, vakar buvo
ilgas vakaras, - nusiypsojo ir nusipurts nuo pei odin striuk
padiov ant kds atloo. - Tikiuosi, visi turjot laiko sigyti nauj
pirkin ar pavogti dienorat.
Mudu su Lendonu susivalgm ir isimm ssiuvinius. Apsi
dairiusi pastebjau, kad tik mes tai ir padarm. Ir vl nusistebjau,
kokie nepareigingi koledo studentai. O profesorius Soto n kiek
nesuglums kalbjo toliau atsainiai pasitaiss kaklarait.
- Jeigu ne, pasiimkit var popieriaus lap, nes pirm paskaitos
dal skirsim pirmajai dienoraio uduoiai. Dar nenusprendiau,
kiek j bus i viso, bet, kaip sakiau, dienoratis sudarys didij
js vertinimo dal. Todl jums teks bent iek tiek pasistengti, -
isiiep ir atsisds susikl kojas ant stalo. - Noriu inoti js
mintis apie tikjim. K jis jums reikia? ia i tikrj nra netei
singo atsakymo, ir js asmenins religins pairos neturi jokios
420
 reikms. Galit irti i vairi perspektyv - ar patys laikot ti
kjim auktesne jga? Ar manot, kad jis teigiamai veikia moni
gyvenim? Gal js nuomon apie tikjim visikai kitokia - ar ti
kjimas kaip nors gali pakeisti situacij? Jeigu tikit, kad js nei
tikimas mylimasis liausis bti neitikimas - ar tai turi kokios nors
reikms? Jeigu tikit Diev... ar daugel diev - ar esat geresni u
tuos, kurie netiki? Taigi turit tem apie tikjim ir raykit, k tik
norit... tik k nors paraykit, - pasak.
Galva sukosi nuo mini. Vaikystje buvau pratusi eiti ba
nyi, bet turiu prisipainti, kad mano santykis su Dievu niekada
nebuvo stiprus. Kai tik priglausdavau raikl prie pirmojo dieno
raio puslapio, mintis uvaldydavo Hardinas. Kodl negavau i jo
jokios inuts? Visada paskambina. Paliko ratel, taigi inau, kad
jam nieko nenutiko, bet kur jis dabar? Kiek dar lauksiu ini?
N vienas klausimas nesulauk atsakymo, tad panika tik didjo.
Jis labai pasikeit, jo elgesys labai pasitais.
Tikjimas. Ar a per daug tikiu Hardinu? Jeigu ir toliau juo ti
ksiu, ar jis pasikeis?
Kai pagaliau suvokiau, kad laikas baigsi, raiau trei puslap.
Daugum paraiau tiesiai i sielos gelmi, o mintys ir irdis liko
nuoaly. Rayti apie savo tikjim Hardinu buvo savotikai sunku.
Profesorius Soto paskelb paskaitos pabaig. Klausiausi Lendono
pasakojimo apie dienoraio ang. Jis nutar rayti apie tikjim
savimi ir savo ateitimi. A raiau apie Hardin n nemstydama.
Net neinau, k jauiu.
Diena slinko lidnai, nes nieko neinojau apie Hardin. Iki
pirmos valandos tris kartus skambinau ir nusiuniau atuonias i
nutes - ir nieko. Nujauiau kak negero - ypa apraiusi tikjim
ir jausmus jam, - bet pirma mano viltis buvo ta, kad jis nedaro
nieko bloga, kas mus abu skaudint.
Antra mintis buvo apie Mol. Juokinga, kad ji visada ateina
galv, kai kas nors negerai. Na, nejuokinga, bet tikima. Ji kaip
mkla vaidenasi mano mintyse, nors ir inau, kad Hardinas
mans neapgaudinja.
421
 Septyniasdeimt septintas skyrius

HARDINAS

- Ar nori dar puodelio kavos? - paklaus ji. - Pads nuo pa

giri.
- Ne, inau, kaip atsikratyti pagiri. J patyriau galyb, - su
murmjau. Karle uvert akis.
- Nebk bjaurus. A tik paklausiau.
- Nustok kalbti, - pasitryniau smilkinius. Jos balsas praga
rikai erzinantis.
- Aiku, avingas kaip visada, - nusijuok ji ir paliko mane
vien maoje virtuvje.
A tikras gyvulys vien todl, kad esu ia, bet neatrodo, kad tu
riau kit pasirinkim. Taip, turjau, stengiausi nekaltinti savs
dl perdtos reakcijos. Buvau iurktus Tesai ir pasakiau kelis su
mautus dalykus, o dabar esu ia, Karls virtuvje, ir vlyv popiet
geriu kakoki kav.
- Ar vaiuosi namo savo maina? - rikteljo ji i kito kambario.
- Aiku, - atsakiau. Karle atjo virtuv vien su liemenle.
- Tau pasisek, kad parsivilkau tavo girt subin namo. Tuojau
gr mano draugas, todl mums reikia eiti, - pasak ir per galv ap
sivilko markinius.
- Turi draug? Kaip grau.
Taip daug geriau. Karle uvert akis.
- Taip. Turiu. Gal nustebsi, bet ne visi nori be galo be krato
dulkintis su visais i eils.
Jau norjau pasakyti jai apie Tes, bet susilaikiau. Ne jos reikalas.
422
 - Pirma nueisiu paiurkt, - pasakiau ir nujau tualet.
Galva plyo, siutau ant savs, kad atjau ia. Turiau bti
namie... gerai, universitete. Igirds ant spintels zvimbiant savo
telefon, apsisukau.
- Nedrsk atsiliept, - apaukiau Karl ir ji eng ingsn atgal.
- Ir neketinau! mogau, inakt nebuvai toks chamas, - krims
teljo ji, bet apsimeiau, kad negirdjau.
Nusekiau Karl iki jos mainos. Kiekvienas ingsnis em at
simu kju galvoje. Nereikjo tiek gerti. Visai nereikjo gerti. Pa
velgiau Karl - ji nuleido langel ir usideg cigaret. Kaip aps
kritai galjau bti j siirjs? Ji nesisega mainoje diro. Daosi
prie viesoforo. Tesa visai kitokia, visai kitokia negu gyvenime
mano painotos merginos.
Kol vaiavom iki baro, kuriame vakar vakare nusigriau kaip
kiaul, skaiiau Tesos inutes, skaiiau ir skaiiau. Baisu - tik
riausiai ji labai jaudinasi. Galvoje buvo pernelyg miglota, kad su
galvoiau ger pasiaikinim, todl paraiau, kad vakar prisi
griau su Lendonu ir umigau mainoje. Tuoj bsiu namie.
Mane apm negeras jausmas ir akimirk sustingau. Bet sme
genin taip dundjo, kad paspaudiau sisti, ir spoksojau te
lefon laukdamas atsakymo. Nieko.
iaip ar taip, negaliu jai pasakoti, kad nakvojau Karls namuose.
Ji niekada man neatleis, net neiklausys. inau, kad nenors klausyti.
Manau, pastaruoju metu pavargo nuo mano darbeli. Jauiu, kad
pavargo. Ir neturiu n menkiausio supratimo, kaip visk sutvarkyti.
Apmstymus nutrauk Karle - myn ant stabdi ir nusikeik.
- Aaa, velnias, ia avarija, - pasak rodydama mainas, utve
rusias mums keli.
Pakls akis pamaiau pusam vyr. Jis stovjo susikis
rankas kienes ir kalbjosi su policininku. Ir rod balt main,
kuri panai... visai kaip... Supanikavau.
- Stabdyk, - liepiau.
- K? Jzau, Hard...
- Pasakiau, stabdyk t prakeikt mainl
423
 Negalvodamas atidariau dureles ir, vos tik maina sustojo, kaip
kulka nulkiau prie sudauyto automobilio.
- Kur kitas vairuotojas? - piktai paklausiau pareigno ir apsi
dairiau aplink.
Baltos mainos priekis buvo smarkiai sulankstytas, ant upaka
linio vaizdo veidrodlio pamaiau kabant universiteto stovjimo
aiktels leidim. Po galais. Prie policijos stovjo greitoji. Po galais.
Jeigu jai kas nors nutiko... jeigu ji sueista...
- Kur mergina? Po velni, pasakykit kas nors! - surikau.
Policininkas susierzins piktai pairjo, bet kitas vairuotojas,
matydamas mano susirpinim, maloniai atsak:
- Ten, - ir mosteljo greitj.
irdis sustojo. Apsvaigs nuklupinjau iki mainos ir pamaiau
atdaras duris... Tesa sdjo ant upakalinio buferio ir prie skruosto
laik ledo maiel.
Ai Dievui. Ai Dievuiyra per maai.
Nuskubjau pas j, o odiai patys virto man i burnos.
- Kas nutiko? Kaip tu?
Pamaiusi mane, ji lengviau atsikvp.
- Patekau avarij.
Vir akies buvo uklijuotas pleistras, lpa one patinusi ir
plyusi.
- Ar gali eiti? - iurkiai paklausiau. - Ar ji gali eiti? - pa
klausiau jaunos daktariuks, stovinios netoliese.
Moteris linkteljo ir skubiai nujo. Patraukiau Tesos ledo
maiel ir pamaiau golfo kamuoliuko dydio gumb. Jos skruostais
tekjo aaros, akys buvo utinusios ir raudonos. Jau maiau m
lynes, besiformuojanias ant velnios odos.
- Velnias, kaip tu? Ar jis kaltas? - atsisukau akimis iekodamas
to gyvulio.
- Ne, tai a j vaiavau, - atsak ir atmusi i mans ledo
maiel vl priglaud prie veido. Paskui susirpinusi pavelg
mane ir paklaus: - Kur buvai vis dien?

424
 - K? - paklausiau, nuoirdiai susipainiojs tarp savo pagiri
ir matydamas j toki.
- Hardinai, a klausiu, kur buvai vis dien, - pakartojo Tesa,
irdama mane aliau.
Pervariau situacij. Velnias. Jau buvau sugromuliavs atsi
praym, bet prijo Karle ir plekteljo man per upakal.
- Ei, pone slapuke ir nira, ar a galiu vaiuoti? Nuo ia jau gali
nueit iki savo mainos, ar ne? Man tikrai reikia grti namo.
Tesa ipt akis.
- Kas tu esi?
Velnias. Velnias. Velnias. Tik ne tai. Tik ne dabar. Karle nusi
ypsojo ir linkteljo Tesai.
- A esu Hardino draug Karle. Ujauiu dl avarijos. - Tada
pavelg mane. - Ar jau galiu vaiuoti?
- Viso, Karle, - atoviau.
- Palauk, - siterp Tesa. - Ar inakt jis buvo su tavim tavo
namuose?
Bandiau pairti jai akis, bet ji dmiai irjo Karl. O
toji atsak:
- Taip, dabar kaip tik veiau j iki jo mainos.
- Jo mainos? Kur ji yra? - paklaus Tesa drebaniu balsu.
- Viso, Karle, - pakartojau ir dbteljau j. Tesa atsistojo, nors
keliai iek tiek drebjo.
- Ne... pasakyk, kur jo maina.
Sumiau Tes u alkns paddamas atsistoti, bet ji mane at
stm ir nuo tampos apsiliumb.
- Neliesk mans, - iko pro dantis. - Karle, kur jo maina? -
vl paklaus.
Karle ikl rankas ir dairsi ia Tes, ia man.
- Prie baro, kuriame a dirbu. Gerai, jau vaiuoju, - pasak ir
nuingsniavo.
- Tesa... - bandiau tesintis. Dieve, kodl a toks igama?
- Pasitrauk nuo mans, - ir ji.

425
 Tesos skruostas truput dubo; veikiausiai sukando j, kad su
laikyt aaras. Ir tai stovi ia, spokso tol ir stengiasi suvaldyti
jausmus. Ilgiuosi t dien, kai nuolat verk.
- Tesa, mes turim... - pradjau, bet neilaikiau.
Dabar a esu tas jautrusis ir man tas pat. Vis dar panikavau
matydamas sumalt jos mainos priek ir tenorjau j apkabinti -
nieko daugiau. O ji vis tiek neirjo mane.
- Eik sau. Tuojau. Arba liepsiu policininkui tave iveti.
- Man visai nerpi, kad jie...
Kertingos Tesos akys smigo mane.
- Ne... daugiau nenoriu tavs klausyti! Neinau, kas nutiko i
nakt, bet vis laik inojau - kakaip inojau, kad esi su kita. Tik
bandiau prisiversti tuo netikti,
- Mes visk isiaikinsim, - maldavau. - Juk visada isiai
kinam.
- Hardinai! Ar nematai, kad a k tik patekau avarij? -
suriko ji ir pravirko. Daktariuke skubiai gro pas mus. - K tu
gali pasakyti? Tavo tikrovs supratimas labai ikreiptas. Vakar pa
raei man ratel, kad ryt susitinki su tiu, paskui atsiunti inut,
kad prisigrs su Lendonu umigai savo mainoje. Su Lendonu!
Ar laikai mane kvaile, jei manai, kad patiksiu bet kuo? Netgi vi
sikai prietaringais dalykais, - Tesa dbteljo mane. - inoma,
tu vaikiojantis prieingybi rinkinys, taigi taip, matau, kad klai
dingai suvoki tikrov.
Tik dabar supratau, koks buvau kvailys, ir akimirk nepajgiau
itarti n odio. A kvailys, visikas idiotas. Ir ne tik dl to, kad
nemoku teisingai pasakoti savo istorij.
Pasinaudojusi proga daktariuke paliet Tesai pet ir pasak:
- Kaip jauiats? Turim nuveti jus ligonin ir patikrinti, ar
tikrai viskas gerai.
Nusiluosiusi aaras Tesa abejingai pavelg mane ir atsak:
- Gerai. A pasirengusi. A pasirengusi dabar vaiuoti.

426
 Septyniasdeimt atuntas skyrius

HARDINAS

Atsidariau ketvirt alaus ir apsukau kamtel ant lygaus medinio

kavos staliuko paviriaus. Kada ji ia sugr? Ar ji ia sugr?
Gal reikt parayt inut ir prisipainus, kad permiegojau su
Karle, baigt ms kanias? Garsus beldimas duris nutrauk mano
planus.
Na tai. Tikiuosi ji viena. Nugriau dar vien gurkn alaus ir
nujau prie dur. Beldimas greitai virto dauymu, bet atvrs duris
pamaiau tik Lendon. Nespjau n mirktelt, o jis iupo mane u
apykakls ir priplojo prie sienos.
Kas per velnias? Jis stipresnis, nei tikjausi, a pritrenktas agre
syvaus jo elgesio.
- Po velni, kas tau darosi! - suriko. Nesitikjau, kad apskritai
sugeba pakelti bals.
- Atsiknisk nuo mans! - nustmiau j, bet n nepajudjo.
Velnias, jis stiprus.
Lendonas mane paleido ir akimirk maniau, kad gausiu
snuk. Bet negavau.
- inau, kad permiegojai su kita, ir tu kaltas, kad ji sudau
main! - svied man veid.
- Nuleisk bals, gerai? - pykteljau.
- A tavs nebijau, - iko pro dantis.
Uuot susigds, supykau - ir tai tik dl alkoholio.
- Jau esu suspards tau upakal, prisimeni? - pagrasinau ir
js kambar atsisdau ant sofos. Lendonas atjo i paskos.
427
 - Tada taip nepykau ant tavs, kaip pykstu dabar, - ikl
galv. - Kodl nuolat j skaudini?
- A nemiegojau su ta mergina, - mosteljau. - Paprasiausiai
umigau jos namuose, todl rpinkis savo sumautais reikalais.
- Oj, vaje! Ir, inoma, dl to dabar geri? - parod tuius
butelius ant stalo ir vien mano rankoje. - Tesa visa sudauyta,
jai smegen sukrtimas - per tave, o tu ia sdi ir geri. Tu tikras
igama! - beveik rk.
- A nekaltas, po velni, ir bandiau jai tai paaikinti!
- Ne, tai tavo kalt! Ji skait tavo sumaut inut, kai atsitrenk.
inut, kuri buvo melas, ir ji tai suprato, galiu pridurti.
Netekau ado.
- Apie k ia kalbi? - vos istenjau.
- Vis dien ji nerimavo nesulaukdama ini i tavs ir vos pa
maiusi tavo vard iupo telefon.
Tai mano kalt. Kaip anksiau nesuvediau gal? Ji susialojo
per mane. A j sueidiau. Lendonas nenuleido nuo mans aki.
- Viskas baigta - supranti tai?
Pavelgiau j ir staiga pasijutau nuvargs.
- Taip, suprantu. - Pasimiau alaus. - O dabar gali eit sau.
Taiau Lendonas grieb butel man i rank ir nujo virtuv.
- O tu tikrai prisipraei, - spjau j ir paokau.
- O tu esi idiotas ir tai inai. Tesa sueista, o tu voliojiesi ia
girtas kaip kiaul ir tau visk nusispjaut! - suriko.
- Baik rkti ant mans! Po velni! - papuriau galv ir timpte
ljau plaukus. - Man nenusispjaut. Bet ji nepatiks niekuo, k sa
kysiu!
- Ar gali j kaltint? Turjai paprasiausiai grti namo, o gal
visai nereikjo ieit? - paklaus ir ipyl mano al kriaukl. - Kaip
gali bti toks iaurus? Ji taip labai tave myli. - Lendonas prijo prie
aldytuvo ir padav man butel vandens.
- A nesu iaurus. A ligonis, nes tik ir laukiu, kad nutikt
koks das. Tu vapalioji apie savo sumaut tobul meil ir aukas,

428
lia lia lia. Paskui Tesa ima ir itaria jo suknist vard. - Atloiau
galv ir akimirk vpsojau lubas.
- Kieno vard? - paklaus Lendonas.
- Zedo. Ji per miegus itar jo vard. Aiku kaip dien - nort,
kad alia jos bt jis, o ne a.
- Per miegus? - paklaus Lendonas. Jo balse pasigirdo ironija.
- Taip. Miegodama ar ne, bet itar jo vard - ne mano.
Lendonas uvert akis.
- Ar tu suvoki, kaip juokingai tai skamba? Tesa miegodama
itar Zedo vard, tai tu ijai ir nusigrei? I nieko iptei burbul.
Vandens butelis suejo ir sutruko nuo mano gniaut.
- Tu net... - pradjau sakyti, bet igirdau vangant raktus
spynoje ir trinktelint laukujes duris.
Atsisuks pamaiau j, einani pro duris. Tesa.
...ir Zedas. Zedas buvo su ja. Nepajutau, kaip atsistojau ir pri
siartinau prie j.
- Po velni, kas per das? - surikau.
Tesa eng atatupsta, klupteljo ir isilaik tik atsirmusi
sien.
- Hardinai, liaukis! - suuko.
- Nesiliausiu! Velniop! Man jau gana tavs ir tavo do! - pa
sakiau ir sikibau Zedui krtin.
- Baik! - vl rikteljo Tesa. - Praau, - itar ir pairjo
Lendon. - K tu ia veiki? - paklaus.
- A... a atjau su juo pasikalbti.
- I tikrj jis atjo mans primuti. - Paaipiai linkteljau.
- K? - Tesos akys vos neioko i kaktos.
- Vliau papasakosiu, - paadjo Lendonas.
Zedas sunkiai alsavo ir spoksojo j. Kaip ji galjo po visko vl
j ia atvilkti? inoma, ji pabgt pas j. Jos svajoni vyras. Tesa at
sisuko Zed ir udjo savo velni rankut jam ant peties.
- Ai, Zedai, kad parveei mane namo. A tau labai dkinga,
bet dabar jau geriau eik.

429
 - Ar tikrai? - paklaus dbteljs mane.
- Taip, tikrai. Labai tau ai. ia yra Lendonas ir inakt a
nakvosiu jo tv namuose.
Zedas pritariamai linkteljo - lyg turt teis dl ko nors pri
tarti! - apsisuko ir ijo. Tesa udar paskui j duris. Negaljau su
valdyti pykio, nes pikta atsisuko mane.
- Einu pasiimti drabui, - tai pasakiusi nujo miegamj.
inoma, nusekiau i paskos.
- Kodl skambinai jam, kad tave parvet? - rikteljau.
- Kodl nusigrei su ta mergina, Karle? Oi, pala, tikriausiai d
savai, kokia varg ir noringa tavo draug, - atkirto ji.
- Oi, leisk spti, kaip greitai pasiguodei Zedui, koks ipera a
esu, - suurzgiau.
- Ne, a jam nieko nesakiau. Neabejoju, kad jis tai seniai ino.
- Ar leisi man pasiaikinti? - paklausiau.
- inoma, - atsiliep ji bandydama i spintos lentynos nusi
kelti lagamin.
Norjau padti.
- Pasitrauk, - irkteljo, matyt, netekusi kantrybs dl mano
kvailysi. Pasitraukiau ir leidau paiai nusikelti lagamin.
- Neturjau inakt ieiti, - pasakiau.
- Ti kr ai - paaipiai paklaus.
- Taip, tikrai. Neturjau ieiti ir neturjau itaip nusigerti, bet
tikrai tavs neidaviau. Negaliau to padaryt. A tik pernakvojau
jos namuose, nes buvau per girtas vairuoti. Ir viskas, - paaikinau.
Tesa sukryiavo rankas ir atsistojo klasikine pykusios mylimosios
poza.
- Tai kodl melavai?
- Neinau... nes inojau, kad manim nepatiksi, jei pasakysiu.
- Taip, melagiai daniausiai nenori pripainti, kad meluoja.
- A tavs neidaviau, - pasakiau.
Ji atsiduso, aikiai nepatikjusi.
- Labai sunku tavim patikt, nes vis laik aikiai meluoji. Ir
kart taip pat.
430
 - inau. Labai atsipraau, kad melavau dl visko, bet a tikrai
tavs neidaviau.
Susidjau rankas. Tesa tvarkingai sulankst palaidin ir djo
lagamin.
- Kaip sakiau, melagiai nepripasta, kad meluoja. Jei netu
rtum ko slpti, tai ir nemeluotum.
- Baisaus ia daikto, juk a su ja nieko nedariau, - atsakiau gin
damasis, o ji sidjo dar vien drabu.
- O kas bt buv, jeigu a kauusi biau likusi nakvot Zedo
namuose? K tu darytum? - paklaus. Vien mintis apie tai vos ne
pribaig mans.
- Nudiau j.
- Vadinasi, baisaus ia daikto, kai taip elgiesi tu, o a negaliu? -
ji apkaltino mane dvigubais standartais. - Nieko ia nenutiko, nes
aikiai parodei, kad a tavo gyvenime tik laikinai, - ir Tesa.
Ji ijo i kambario ir per priekambar nujo voni pasiimti
tualeto reikmen. Tikrai vaiuos su Lendonu mano tvo namus.
Kvailyst. Ji mano gyvenime ne laikinai, kaip gali taip galvoti? Gal
dl to, k pasakiau an nakt, ir dl to, kad neatsiliepiau iandien?
- inai, a to neleisiu, - pasakiau, jai usegus lagamin.
- A vis tiek ieinu.
- Kodl? Juk inai, kad gri, - ia jau pyktis kalbjo u mane.
- Btent dl to ir ieinu, - atsak drebaniu balsu ir pasimusi
lagamin ijo i kambario n neatsisukusi.
Igirds, kad trinkteljo laukujs durys, atsirmiau nugara
sien ir ltai susmukau ant grind.

431
 Septyniasdeimt devintas skyrius

TESA

Devynios dienos. Pradjo devynios dienos, o i Hardino - n o

delio. Nemaniau, kad galiu bent dien itverti su juo nekalbjusi,
kur jau ten devynias. Jei nuoirdiai - atrodo, kad visas imtas,
nors kiekviena valanda per plauk skaudina vis maiau. Buvo la
bai nelengva - velniai tariant. Kenas paskambino ponui Vensui ir
papra, kad atleist mane nuo praktikos vis savait, nors tebuvo
likusi tik viena diena.
inau, kad tai a ijau, a pasitraukiau, bet mane udo, kad jis
n nebando mans iekoti. Visada labiau stengiausi dl ms san
tyki, o dabar jis turjo prog parodyti tikruosius savo jausmus.
Manau, savaip tai padar - kad jauia visai ne tai, ko a taip bevil
tikai norjau. Ko man reikjo.
inau, kad Hardinas mane myli, tikrai inau. Bet taip pat inau
ir kit dalyk - jeigu mane mylt taip, kaip maniau, iki iol jau
bt tai kaip nors rods. Sak neeisis tam nutikti, bet leido.
Leido tam nutikti ir leido man ieiti. Labiausiai isigandau dl to,
kad pirm savait jauiausi visikai apdujusi. Nemoku gyventi be
Hardino. Man trksta jo smojing pastab. Man trksta jo li
pastab. Man trksta jo patikimumo ir pasitikjimo. Man trksta
jo prisilietimo, kai laikydamas mano rank savo pirtu piedavo
ratilus, kai be prieasties pabuiuodavo ir ypsodamasis irdavo
mane. Nenoriu bti sutrikusi be jo; noriu bti stipri. Noriu, kad
mano dienos ir naktys bt tokios pat - nesvarbu, ar esu viena,
ar ne. Jau pradjau tarti, kad vis gyvenim galiu praleisti viena,

432
nors tai pernelyg dramatika mintis. Nebuvau laiminga su Nojum,
dabar mums su Hardinu irgi nieko neijo. Gal a tokia pat ne
tikusi kaip mama? Gal man lemta bti vienai?
Nenorjau, kad viskas taip baigtsi, todl apsisprendiau.
Noriu apie visk pasikalbti, noriu, kad jis atsakyt mano skam
buius ir galtume visk isiaikinti. Man reikjo erdvs, man
reikjo atitrkti nuo jo ir parodyti, kad nesu kilimlis po jo ko
jomis. is mano poelgis atsigr prie mane, nes pasirod, kad
jis mans nemyli taip, kaip maniau. Gal to ir norjo: kad palikiau
j. Pastu kelias merginas, kurios tai igyveno palikusios savo
draugus.
Pirm dien laukiau skambuio, inuts ar, po velni, kad Har
dinas grit pro duris aukdamas visu balsu ir ikelt scen, o mes
visi tyls sdtume svetainje ir n vienas neinotume, k gero man
pasakyt. Sutrikau, kai taip nenutiko. Neverkiau kampe, negailjau
savs, kad to nebuvo. A i tikrj neinojau, k daryt. Kiekvien
sekund gyvenau laukdama, kad Hardinas sugrt, parliaut
mano atleidimo. T dien beveik pasidaviau. Beveik grau but.
Buvau pasirengusi jam pasakyt, kad siuniu velniop santuok, kad
man nerpi jo kasdienis melas ir nepagarba man - svarbiausia, kad
tik niekada mans nepalikt. Dkui Dievui, atsilaikiau ir igelbjau
savo savigarbos likuius.
Treia diena buvo sunkiausia. m udyti suvokimas. Trei
dien pagaliau prabilau po beveik trij dien tylos. Tomis die
nomis tik murmteldavau taip arba ne Lendonui arba Karen,
nors jie labai stengsi mane prakalbinti. Vieninteliai garsai, ku
riuos ileisdavau, buvo aimanos ir nerils svarstymai pro aaras,
kodl mano gyvenimas be jo bt geresnis, lengvesnis, nors pati
tuo ir netikjau. Trei dien pagaliau pavelgiau veidrod -
savo papilkjus ir subjaurot veid, utinusias akis, kurias vos ga
ljau atmerkti. Trei dien puoliau ant keli melsdama Dievo pa
lengvinti man kanias. Niekas neitvert itos kanios, pasakiau
Jam. Net ir a. Trei dien nesusitvardiusi jam paskambinau. Pa
sakiau sau - jeigu atsilieps, mes visk isiaikinsim ir susitaikysim
433
po galybs atsipraym bei paad daugiau vienas kito nepalikti.
Taiau po dviej signal sijungs balso patas man parod, kad jis
atmet skambut.
Ketvirt dien vl neilaikiau ir paskambinau. kart jam
pakako mandagumo ilaukti, kol sijungs balso patas, uuot nu
spaudus mygtuk. Ketvirt dien supratau, kad jis man rpi daug
labiau negu a jam. Vis ketvirt dien praleidau lovoje vis prisi
mindama tuos kelis kartus, kai pasak, k i tikrj man jauia.
miau suvokti, kad ms santykius ir jo jausmus, kuriuos, mano
manymu, jis man jaut... a tik sivaizdavau. miau suvokti: kol ti
kjausi, kad galsim bti aminai, jis visai apie mane negalvojo.
T dien nutariau grti normali jaunuoli gretas ir pa
praiau Lendono parodyti, kaip telefon parsisisti muzikos. O
pradjusi negaljau liautis. Parsisiuniau daugiau kaip imt dain
ir usidjusi ausines nenusimiau j beveik dvideimt keturias
valandas. Muzika labai padjo. Klausydamasi apie kit moni
kanias prisiminiau, kad a ne vienintel kankinuosi iame gy
venime. A ne vienintel myliu kai k, kas nemyli mans taip, kad
kovot u mane.
Penkt dien pagaliau nusimaudiau due ir pasistengiau nueiti
paskaitas. Nujau jog tikdamasi, kad sutramdysiu kilusius pri
siminimus. Tarp linksm koledo student jauiausi keistai. Vis
energij sunaudojau nesitikti universitete sutikti Hardin. Jau
buvau perjusi stadij, kai norjosi jam paskambinti. T ryt pa
jgiau igerti pus puodelio kavos, o Lendonas pasak, kad mano
skruostai atgauna spalv. Atrod, niekas man nepastebjo ir tai
buvo geriausias dalykas. Profesorius Soto udav mums aprayti
didiausias savo gyvenimo baimes ir kaip jos susijusios su tikjimu
ir Dievu.
- Ar bijote mirti? - paklaus jis. Argi a dar nemiriau? - tyliai
atsakiau.
eta diena buvo antradienis. Pradjau kalbti sakiniais, ne
pilnais sakiniais, kurie i esms nebuvo susij su aplinka, bet
niekas neragino mans isikalbt. Grau Vance leidykl. Pirm
434
pusdien Kimberl negaljo irti man akis. Galiausiai paband
umegzti pokalb, bet a neprisiveriau jame dalyvauti. Ji paminjo
kakokius pietus, o a pasiadjau dar kart jos paklausti, kai pa
jgsiu blaiviai mstyti. Diena prajo spoksant pirm rankraio
puslap. Skaiiau ir perskaiiau galyb kart, bet niekaip negaljau
sijausti. T dien valgiau gerokai daugiau nei ankstesnmis - ne tik
ryi ar banan. Karen patiek kumpio - pastebjau tik todl, kad
prisiminiau pietus, kuriuos ji buvo paruousi mums su Hardinu
pradioje. Pagalvojusi apie t vakar, kai jis sdjo alia ir po stalu
laik mano rank, vl grau savo tragik bsen ir vis nakt vo
nioje vmiau nuo to ksnio, kur buvau prarijusi.
Septinta diena slinko bandant sivaizduoti, kas bt, jeigu
daugiau nebejausiau io skausmo. Kas bt, jeigu inykiau?
Mintis mane nugsdino - ne pati mirtis, o tai, kad protas pajgus
panirti toki tamsum. Tai istm mane i slegianios aplinkos ir
atskleid tikrov, kuri protas buvo pajgus suvokti. Persirengiau
palaidin ir prisiekiau daugiau niekada nekelti kojos Hardino
miegamj, kad ir kas nutikt. miau dairytis padoraus buto netoli
Vance leidyklos ir nuotolini paskait universitete. Bet man per
nelyg patiko studijuoti, kad visai atsiskiriau ir lankyiau tik nuo
tolines paskaitas, todl galiausiai tos minties atsisakiau, utat isi
rinkau kelis butus apirti.
Atunt dien nusiypsojau, tiksliau - ypteljau, bet visi tai
pastebjo. Atuntos dienos ryt, atvaiavusi Vance, pirm kart
pasimiau mgstam spurg ir kavos. Nesusilaikiau ir netgi pakar
tojau. Sutikau Trevor, ir is man pasak, kad graiai atrodau net
ir su suglamytais drabuiais ir dubusiomis akimis. Atunt dien
vyko lis, tdien pirm kart tik pus laiko praleidau svajodama,
kad mano ir Hardino santykiai bt susiklost kitaip. Girdjau, kaip
Kenas ir Karen kalbjosi apie Hardino gimtadien po keli dien, ir
nustebau, kad igirdus jo vard krtin nutvilk tik lengvas kartlis.
iandien - devinta diena.
- Bsiu apaioje! - kteljo Lendonas u mano miegamojo
dur.
435
 Niekas neusimin, kad turiau ieiti ar kur kraustytis, jeigu
ieiiau. Buvau dkinga u tai, bet kartu jauiau, kad mano bu
vimas ilgainiui taps nata. Lendonas nuolat kartojo, kad galiu gy
venti, kiek tik noriu, Karen daugyb kart per dien usimindavo,
kaip jai patinka mano draugija. Bet vis tiek jie yra Hardino eima.
Norjau gyventi, norjau pati sprsti, kur eisiu ir kur gyvensiu, ir
daugiau nebebijojau.
Negaliu ir nenoriu n dienos daugiau verkti dl to tatuiruoto
bjaurybs, kuris mans daugiau nemyli.
Apaioje pamaiau Lendon - jis kando didel riestain; ir lie
uviu greitai apsilai lpas, kuri kamputyje tnojo laelis srio
kremo.
- Labas rytas, - nusiypsojo pilna burna ir akimis.
- Labas rytas, - atsakiau ir sipyliau stiklin vandens. Gurkte
ljau, o jis vis spoksojo mane.
- K? - neikentusi paklausiau.
- Tu... nagi... gerai atrodai, - atsak.
- Ai. Nutariau nusimaudyti ir grti pas gyvuosius, - pajuo
kavau, o jis ltai ypteljo lyg svarstydamas, ar man visi namie. -
Viskas tikrai gerai, - patikinau. Lendonas atsikando dar vien ries
tainio ksn ir galiausiai j pribaig.
Pabandiau grsti vien riestain skrudintuv ir stengiausi
nepastebti, kad Lendonas spokso mane kaip zoologijos sodo
eksponat.
- A pasiruous, jeigu tu pasiruos, - pasakiau baigusi pus
ryiauti.
- Tesa, atrodai avingai! - jusi virtuv aikteljo Karen.
- Ai, - ypteljau jai.
iandien pirm kart sugaiau laiko i tikrj pasiruoti ir su
sitvarkyti. Pastarsias atuonias dienas atrodiau toli grau ne taip,
kaip buvau pratusi. Vl jauiuosi savimi. Naujja savimi. Naujja
po Hardino savimi. Devinta diena yra mano diena.
- Suknel nuostabi, - dar kart pagyr Karen.

436
 Geltona suknel, kuri per Kaldas man padovanojo Tria,
puikiai tiko ir buvo visai paprasta. Nekartosiu tos paios klaidos
kaip an kart ir nesiausiu paskaitas auktakulni. Lygiapadiai
bateliai - kaip tik. Pus plauk susegiau pakauyje, kelias garbanas
palikau plaikstytis aplink veid. Pasidaiau minimaliai ir nutariau,
kad man taip labai tinka. Akys iek tiek kaito, kai ant apatinio voko
briau rud linij... ko gero, sukdamasi savo lidesio karuselje,
apie makia galvojau maiausiai,
- Labai jums ai, - dar kart nusiypsojau.
- Geros dienels, - nusiypsojo ir Karen, aikiai nustebinta, bet
labai patenkinta, kad grau normal gyvenim.
Ko gero, tokia ir turi bti rpestinga motina, velniai padrsi
nanti ir ilydinti mokykl. Visai nepanai mano mam.
Mama... atmeiau visus jos skambuius. Ir ai Dievui. Su
ja maiausiai norjau kalbtis. Bet dabar, kai galiu kvpuoti ne
bijodama iplti irdies i krtins, visai noriau jai paskam
binti.
- Tesa, ar sekmadien vaiuosi su mumis pas Kristian? - pa
klaus Karen, kai prijau prie dur.
- Sekmadien?
- Piets Sietlo ukariavimo proga, - atsak lyg jau inoiau. -
Kimberl sak, kad tau pasakojo. Jei nenori dalyvaut, jie supras, -
patikino Karen.
- Ne ne. Noriu dalyvauti. Vaiuosiu su jumis, - nusiypsojau.
A jau pasiruousi. Galiu be irdagrauio eiti mones, daly
vauti renginiuose. Pirm kart po devyni dien pasmon tyljo.
Tad padkojau Karen ir nusekiau paskui Lendon. Oras atspindjo
mano nuotaik - saulta ir savaip ilta sausio pabaiga.
- O tu vaiuosi sekmadien? - paklausiau Lendono, kai sdom
main.
- Ne, vakar ivaiuoju, pamirai? - atsak.
- K?
Surauks antakius jis pavelg mane.

437
 - savaitgal keliauju Niujork. Dakota kraustosi savo but.
Sakiau prie kelias dienas.
- Atsipraau. Turjau atidiau klausytis tavs, o ne gailtis
savs, - atsakiau. Kaip galjau bti tokia savanaud, kad nepri
simenu, jog pasakojo apie Dakotos kraustymsi Niujork.
- Nieko, viskas gerai. Be to, a tik trumpai usiminiau. Neno
rjau lsti tau akis, kai buvai... pati inai.
- Zomb? - pabaigiau jo sakin.
- Taip, labai isigandusi zomb, - pajuokavo, o a nusiypsojau
penkt kart per devynias dienas. Nuostabus jausmas.
- Kada gri? - paklausiau Lendono.
- Pirmadienio ryt. Praleisiu religij, bet pasirodysiu ikart
po jos.
- Vaje. Kaip puiku. Niujorkas bus nepakartojamas.
Mielai kur nors itrukiau, dingiau i ia trumpam.
- Nerimauju dl kelions ir kad reiks palikti tave ia, - atsak
jis.
Pajutau kalts jausm.
- Tik nereikia! Tu ir taip labai daug padarei dl mans. Laikas
paiai pasirpinti savim. Nenoriu, kad visai pamirtum save ir
rpintumeis manim. Labai atsipraau, kad priveriau tave taip
jaustis, - pasakiau.
- Tai ne tavo, o jo kalt, - primin Lendonas.
Linkteljau.
Vl usidjau ausines, o Lendonas nusiypsojo.

Religijos paskaitai profesorius Soto parinko kanios tem. Aki

mirk galjau prisiekti, kad tai padar dl mans, kad pakankint
mane. Taiau pradjusi rayti apie tai, kaip kania priveria mo
nes atmesti tikjim ir Diev ar atsisukti j, mintyse padkojau
u it kankinim. ang baigiau apie tai, kad kania gali pakeisti
mog, kad kania gali suteikti jg, tad galiausiai tikjimas tampa
nebe toks svarbus. mogui reikia savs paties. Reikia bti stipriam
ir neleisti kaniai uvaldyti savs.
438
 Po paskaitos prie jog nujau kavinuk pasisemti energijos.
Grdama usimim prajau aplinkotyros studij korpus ir pri
siminiau Zed. Kain, ar jis ten yra. Greiiausiai taip, nors visai ne
inojau jo tvarkaraio.
Kol neapsigalvojau, jau vidun. Turjau maai laiko iki usi
mimo, nes nuo ia dar kokias penkias minutes eiti. Apsidairiau
dideliame vestibiulyje. Kaip kakodl ir sivaizdavau, didel erdv
upild dideli mediai. Lubos tem buvo sudarytos i stoglangi
ir sudar iliuzij, kad j visai nra.
- Tesa?
Atsisukusi i tikrj pamaiau Zed. Jis vilkjo chalat, ant
galvos buvo usidjs storus apsauginius akinius, kurie prilaik
juodus jo plaukus.
- Labas... - pasisveikinau.
Jis nusiypsojo.
- K ia veiki? Ar pakeitei profil?
Lydausi, kai ypsodamasis jis paslepia lieuv u dant. Visada
lydiausi.
- Ties sakant, iekojau tavs.
- Tikrai? - nustebo jis.

439
 Atuoniasdeimtas skyrius

HARDINAS

Devynios dienos.
Devynias dienas nesikalbjau su Tesa. Nemaniau, kad galiu
ir dien itverti nekalbjs su ja, kur jau ten sumautas devynias.
Atrod, kad parjo visas tkstantis, o kiekviena valanda buvo
skausmingesn u prajusi.
T vakar jai ijus i ms buto, vis laukiau, kada igirsiu
ingsnius u dur, laukiau, kada pasigirs jos balsas ir prads ant
mans aukti. Taiau taip nenutiko. Sdjau ant grind ir laukiau,
laukiau... Niekas neatjo. Ji neatjo.
aldytuve baigsi alus, o likuius sudauiau sien. Kit ryt pa
buds ir pamats, kad jos vis dar nra, susikroviau skudurus. Mans
lauk lktuvas, kuris turjo iskraidinti i to sumauto Vaingtono.
Jeigu ji bt ketinusi grti, bt grusi t pat vakar. Man reikjo
nykti i ia kuo toliau ir kvpti oro. Dvokdamas alkoholiu ir vilk
damas dmtais baltais markinliais, ivaiavau oro uost. Ne
skambinau mamai, kad parvaiuoju; ji tikrai niekur neivyks.
Vis galvojau - jeigu Tesa man paskambins, kol lipsiu lktuv,
liksiu ia; jeigu ne - labai lidna. Ji turjo prog grti pas mane.
Iki iol grdavo kiekvien miel kart, kad ir k biau prisi
dirbs, tai kuo is kartas kitoks? Man tikrai neatrod, kad padariau
kak baisaus; pamelavau jai, bet tai buvo maas niekingas melas,
tik ji pernelyg smarkiai sureagavo.
Jeigu kas nors ir turt nirti, tai tik a. Ji atsivilko Zed mano
sumautus namus. O kur dar Lendonas, kuris sibrov kaip nu-
kvaks Halkas ir mrijo mane sien? ia tai tikras das.
440
 i padtis absoliuiai sumauta ir ne dl mano kalts. Gerai,
esama ir mano kalts, bet ji turt parliauti pas mane, ne kitaip.
Myliu j, bet tikrai neengsiu pirmo ingsnio.
Pirm dien praleidau lktuve bandymas imiegoti pagirias.
Pamaivos stiuardess ir kostiumuoti verslo subingalviai priekai
tingai dbiojo mane, o man buvo nusispjaut. Kas jie man?
mamos namus parvaiavau taksi ir vos nevariau infarkto vairuo
tojui. Kas tiek plia u deimt sumaut myli?
Mane pamaiusi mama baisiai nustebo ir apsidiaug. Raudojo
kokias penkias minutes, bet laim - pasirod Maikas. Buvo matyt,
kad jos daiktai jau kraustomi jo namus, o savo but ji ketina par
duoti. Tie namai man visai nerpjo ir ne mano reikalas. Ta vieta
saugojo daug din prisiminim apie girtuokl igam tv.
Buvo gera galvoti apie tai be Tesos. Jeigu ji bt ia su manim,
biau iurktesnis mamai ir jos draugui - ir dl to jauiausi
truput nesmagiai. Taigi ai Dievui, kad jos ia nra.
Antra diena buvo sunki kaip kapas. Vis popiet klausiausi
mamos pasakojim apie vasaros planus ir sukt klausim, kodl
grau namo. Nuolat kartojau, kad pasakysiu, kai norsiu. Grau
iekodamas prakeiktos ramybs, bet tik dar labiau susierzinau.
Galiausiai neitvrs atunt valand ijau bar netoliese. T
vakar man nusiypsojo ir igerti pasil grai tamsiaplauk
Tesos akimis. Atsisakiau gantinai mandagiai ir tik dl jos aki
spalvos. Kuo ilgiau jas spoksojau, tuo aikiau suvokiau, kad
jos visai ne tokios, kaip Tesos. itos vangios, be jokios gyvybs.
Tesos aki pilkuma paslaptingesn, i pradi atrodo mlyna,
kol gerai siiri. Jos tokios nuostabios, kokios tik gali bti akys.
Po velni, ko a ia sdiu bare ir galvoju apie akis? Velniop viskas.
Antr valand litiniavs pro duris sutikau nusivylusias
mamos akis, bet pasistengiau j nepastebti, tik sumurmjau atsi
praym ir nusiyriau prie laipt.
Viskas prasidjo trei dien. galv vis lindo pasalnikos
mintys apie Tes. irdamas, kaip mama rankomis plauna indus,
prisiminiau Tes, nuolat kraunani indus indaplov ir tikri
nani, kad kriauklje nebt nevari ind.
441
 - iandien vaiuojam mug. Ar nortum su mumis? - pa
klaus mama.
-N e.
- Hardinai, mielasis. Tu ia sveiuojiesi ir beveik nekalbi su
manim, beveik nebni kartu.
- Ne, mama, - nutraukiau.
- A inau, kodl tu ia, - velniai tar ji.
Tkiau puodel ant stalo ir moviau i virtuvs. Taip ir maniau,
kad supras, jog bgu, slepiuosi nuo tikrovs. Dar neinojau, kokia
tikrov be Tesos, bet nebuvau pasirengs su tuo taikstytis, tad
kodl ji turi mane grizinti? Jeigu Tesa nenori bti su manim, tegu
eina po velni. Man jos irgi nereikia - geriau bti vienam, kaip
visada ir norjau.
Po keli sekundi suskambo telefonas, bet nekreipiau d
mesio, kol nepamaiau jos vardo. Kodl ji man skambino? Pa
sakyti, kad mans nekenia ar kad nori ibraukti savo pavard i
sutarties - tikriausiai.
Prakeikimas, Hardinai, kodl taip padarei? Nuolat klausiau
savs. Ir neturjau normalaus atsakymo.
Ketvirta diena prasidjo taip blogai, kad blogiau ir negaljo
bti.
- Hardinai, bk vir! - maldavo ji. Ne, tik ne tai. Vienas vyras
smog jai veid, o ji irjo laiptus. Mudviej akys susitiko ir a
surikau. Tesa.
- Hardinai! Pabusk, Hardinai! Praau, pabusk! - auk mama,
purtydama mane.
- Kur ji? Kur Tesa? - paklausiau dusdamas, visas permirks
nuo prakaito.
- Jos ia nra, Hardinai.
- Bet jie... - po akimirkos atsikvojau ir suvokiau, kad tai
tebuvo baisus sapnas. itas komaras lydi mane vis gyvenim, tik
dabar buvo dar baisiau. Mamos veidas virto Tesos veidu.
- aaa... viskas gerai. Tai tik sapnas, - kkiojo mama, no
rdama mane apkabinti, bet a velniai atstmiau jos rankas.
442
 - Nereikia, viskas gerai, - patikinau ir papraiau ieiti.
T nakt daugiau neumigau. Stengiausi imesti i galvos sapn,
bet nepavyko.
Ketvirta diena buvo tokia pat, kaip ir jos pradia. Mama vis
dien nekreip mane dmesio. Maniau, kad to noriu, bet pa
aikjo, kad jauiuosi... vienias. Pradjau ilgtis Tesos. Pajutau,
kad dairausi nordamas su ja pasikalbt, laukiu, kad ji k nors
pasakyt ir man nusiypsot. Norjau jai paskambint, bet pirtai
imtj kart nuslysdavo nuo alio mygtuko ir niekaip negaljau
prisiversti jo paspausti. Negaliu jai duoti to, ko tikisi, ir tai nebt
gerai jai. Geriau taip, kaip yra. Popiet praleidau svarstydamas,
kiek man kainuot parsigabenti daiktus atgal Anglij. Vis tiek ke
tinau itai padaryti, tai galiu ir dabar.
Mudviem su Tesa nebt nieko ij. Visada jauiau, kad tai
ilgai nesits. Negaljo tstis. Mums nemanoma aminai bti kartu.
Ji man velnikai per gera, ir a tai inau. Visi tai ino. Matau, kaip
mons iri mus, kur benueitume, ir inau, kad galvoja, kodl ta
grauol tsosi su manim.
Valand valandas vpsojau telefon, kol nugriau pus bu
telio viskio, kol ijungiau vies ir umigau. Nakt man pasirod,
jog girdiu burzgiant telefon, bet buvau per girtas, kad atsissiau
ir atsiliepiau. Komaras vl pasikartojo; kart Tesos naktiniai
markiniai buvo permirk krauju, ji var mane alin ir liep palikti
j ant tos sofos.
Penkt dien pabuds pamaiau telefone mirkiojani
raudon viesel, kuri sak, kad ir vl praleidau skambut, tik kart
nesmoningai. Penkt dien spoksojau jos vard ekrane, o paskui
peririnjau jos nuotraukas. Kada spjau tiek daug padaryt? Ne
maniau, kad esu tiek daug pripaveikslavs jai n netariant.
irdamas nuotraukas prisiminiau jos bals. Man niekada
nepatiko amerikietikas akcentas - nuobodus ir erzinantis, - bet
Tesos balsas tobulas. Jos akcentas nuostabus, jos balso galiau
klausytis kiaur par kiekvien dien. Ar dar kada nors igirsiu
jos bals?
443
 tai mano mgstamiausiay- pamaniau kok deimt kart vers
damas fotografijas. Galiausiai apsistojau prie vienos - Tesa guli
knibsia ant lovos sukryiavusi ikeltas kojas, palaidus plaukus
ukiusi u ausies. Viena ranka parmusi smakr, vos prasi
iojusi dmiai kak skaito i elektronins skaitykls. Paspau
diau mygtuk kaip tik t akimirk, kai ji pastebjo, kad spoksau
j, kaip tik t akimirk ji nusiypsojo ir jos veid nuviet gra
iausia pasaulyje ypsena. I tos nuotraukos ji velg mane labai
laiminga. velg... kain, ar ji visada taip velg mane?
T penkt dien krtin prislg sunkumas. Ir nuolat man pri
mindavo, k padariau ir k veikiausiai praradau. Turjau jai pa
skambinti t dien, kai peririnjau nuotraukas. Ar ji irinjo
mano nuotraukas? Iki ios dienos ji turi tik vien mano nutrauk.
Kaip ironika - dabar pasigailjau, kad neleidau jai daugiau savs
fotografuoti. Penkt dien tkiau telefon sien, tikdamasis su
dauyti, bet tik skliau ekran. Penkt dien beprotikai norjau,
kad ji man paskambint. Jeigu paskambint, viskas bt gerai.
Mudu atsipraytume vienas kito ir a griau namo. Jeigu paskam
bint, nesijausiau kaltas, kad grtu jos gyvenim. Msiau - ar
ji jauiasi taip pat, kaip a. Ar ir jai sunkiau sulig kiekviena diena?
Ar kiekvien sekund be mans jai sunkiau kvpuoti?
T dien netekau apetito. Tiesiog nebuvau alkanas. Ilgjausi
jos gaminto maisto, net paprasiausi ukandi, kuri man pa
ruodavo. Po perknais, ilgiuosi matyti j valgani. Pasiilgau
kiekvienos prakeiktos smulkmenos, susijusios su ta idykle vel
niomis akimis. Penkt dien galutinai palau. Blioviau kaip veris
ir n kiek nesigdijau. Blioviau ir blioviau. Ir negaljau liautis. Ban
diau, bet buvo beviltika, nes ji niekaip neijo man i galvos. Ne
paliko mans vieno; nuolat pasirodydavo, pasakydavo, kad mane
myli, apkabindavo. O suvoks, kad tai tik mano vaizduot, toliau
raudodavau.
et dien pabudau utinusiomis ir raudonomis akimis. Ne
galjau patikti, kad prajusi nakt itaip palau. Sunkumas dar
labiau prislg ir a vos pajgiau blaiviai mstyti. Kodl buvau toks
444
igama? Kodl elgiausi su ja kaip su iukle? Ji vienintel galjo
mane irti, pavelgti mano vid, pamatyti mane tikrj, o a su
ja elgiausi kaip su iukle. Kaltinau j dl visko, nors i tikrj pats
buvau kaltas. Visada buvau kaltas - netgi tada, kai man atrod,
kad elgiuosi teisingai. Buvau iurktus, kai ji band pasikalbti su
manimi apie tuos dalykus. Rkiau ant jos, kai pykdavo dl mano
nesmoni. Nuolat melavau. Ji visada ir visk man atleisdavo. Ti
kjausi, kad taip bus vis laik, todl taip ir elgiausi su ja, nes i
nojau, kad galiu. et dien batu sutraikiau telefon. Pusdien
laisiausi alkanas. Mama pasil aviins kos. Pabandiau pri
siversti praryti aukt, bet vos neapsivmiau. Nesimaudiau nuo
treios dienos ir buvau panaus dvokianius griauius. Stengiausi
klausytis, k sako mama, praydama k nors parneti i parduo
tuvs, bet nieko negirdjau. Vienintel mintis sukosi apie Tes ir
apie tai, kad jai paiai reiks eit pas Konerius apsipirkti bent kart
per savait.
Kart Tesa pasak, kad a j sulugdiau. Dabar tai sdiu
ia ir bandau susikaupti, bandau atgauti kvap ir jauiu, kad buvo
neteisi. Ji sulugd mane. sibrov mane ir visk sujauk. Met
metus staiau savo sienas - vis miel savo gyvenim - ir tai ji
atjo, iard jas ir paliko mane tuiomis rankomis griuvsiuose.
- Hardinai, ar girdi mane? Sudariau sraiuk, jei pamirtum, -
pasak mama duodama dail lapiuk.
- Taip, - atsakiau vos girdimu balsu.
- Ar tikrai gali nueiti? - paklaus.
- Aha, viskas gerai, - atsistoju ir sugrdau sra purvin
dins kien.
- Hardinai, girdjau tave prajusi nakt, jeigu nortum...
- Nereikia, mama, tikrai nereikia, - springdamas atakiau.
Burna buvo visai idivusi, skaudjo gerkl.
- Gerai.
Kupinoms lidesio akimis mama palydjo mane ieinant
i nam parduotuv kitoje gatvs pusje. Srae buvo vos keli
punktai, bet n vieno nebiau prisimins, jei ne tas prakeiktas
445
popieriukas kienje. Nupirkau tik kelis dalykus: duonos, uo
giens, kavos pupeli ir vaisi. Matydamas parduotuvje maist
pajutau, kad tuias skrandis m gurgti. Sau pasimiau obuol
ir prisiveriau atsiksti. Skonis buvo kaip kartono ir mokdamas
pagyvenusiai kasininkei beveik pajutau, kaip tas ksnis grauia
skrandio sieneles.
Ijs laukan pamaiau, kad pradeda snigti. Sniegas irgi
primin j. Viskas man primena j. Galva tebeplyo nuo skausmo.
Laisvos rankos pirtais patryniau smilkinius ir perjau gatv.
- Hardinai! Hardinai Skotai! - paauk balsas i kitos gatvs
puss. Negali bti. - Ar ia tu? -paklaus.
Natali.
Galvoje sukosi, kad to negali bti, kol ji jo mans link apsi
krovusi pirkiniais.
- ... labas, - vos istenjau. Mintys okinjo kaip palusios,
delnai pradjo prakaituoti.
- Maniau, kad tu ivaiavs, - pasisveikino.
Jos akys buvo viesios, ne tokios bedvass, kokias prisimenu,
kai verk ir maldavo mans leisti pagyventi mano namuose, kai
neturjo kur eiti.
- Ivaiavs... grau sveius, - atsakiau, o ji pasidjo daiktus
ant aligatvio.
- O, tai gerai. - Nusiypsojo.
Kaip ji gali man ypsotis po to, k padariau?
- A... taip. Kaip gyveni? - prisiveriau paklausti merginos,
kuriai sugadinau gyvenim.
- Gerai, tikrai gerai, - suirk ji ir paglost isiptus pilv.
Isiptus pilv? O Dieve. Ne, pala... laikas neatitinka. Dievuli,
akimirk buvau paiurps.
- Laukiesi? - paklausiau tikdamasis, kad taip yra ir a jos ne-
eisiu.
- Taip, etas mnuo. Ir susiadjusi! - vl nusiypsojusi ities
ma rankut, kad parodyt auksin iedel ant pirto.
- Ooo...
446
 - Taip, keista, kaip susiklosto gyvenimas, ar ne?
Natali ukio rud plauk sruog u ausies ir pairjo man
akis, aplink kurias dl miego stygiaus matsi mlyni ratilai.
Jos balsas buvo toks malonus, kad pasijutau dar tkstant kart
lykiau. Akyse stovjo jos veidas, kai pamat, k visi irim
maame ekrane. Sukliko, i tikrj sukliko ir ibgo i kambario.
Aiku, a nesekiau i paskos. Tik pasijuokiau i paeminimo ir
skausmo.
- A labai atsipraau, - lepteljau.
Tai buvo keista, nesuprantama ir btina. Tikjausi, kad i
vadins mane paskutiniais odiais, pasakys, koks igama esu, netgi
skels antaus. Bet visai nesitikjau, kad apkabins mane ir pasakys,
kad atleidia.
- Kaip tu gali man atleisti? A buvau tikras gyvulys. Sugrioviau
tau gyvenim, - pasakiau.
Jauiau, kad akys deg.
- Ne, tikrai ne. Na, gal i pradi, bet dl to paskui viskas taip
gerai susiklost, - atsak. O a vos neapvmiau jos alio megztinio.
-K?
- Po to, kai tu... pats inai... neturjau, kur eiti, radau banyi,
nauj banyi, nes manik mans atsisak, o ten sutikau Elij, -
itarus vard jos veidas nuvito. - Ir tai beveik po trej met
mes susiadjom ir laukiams. Manau, viskas turi savo prieast.
Skamba banaliai, ane? - prunkteljo.
is garsas man primin, kad ji visada buvo tokia pat miela
mergina. Bet a nekreipiau dmesio; jos gerumas tik palengvino
mediokl.
- Turbt. Bet tikrai labai diaugiuosi, kad sutikai mog. Pas
taruoju metu galvojau apie tave... supranti... k padariau, ir jau
iausi sumautai. Gerai, kad dabar esi laiminga, bet tai nepateisina
to, k padariau. Nesupratau, kol Tesa man... - nutilau.
- Tesa? - Natali lpose atsirado ypsena. Vos nenualpau i
irdglos.
- Ji... ... na, ji... - mikiojau.
447
 - Kas ji? Tavo mona? - Natali odiai peiliu dr ird, o
akys m iekoti rodymo ant mano pirto.
- Ne, ji buvo... buvo mano draug.
- Aaa. Ar dabar su kuo nors draugauji? - velniai paerzino; su
pratau, kad pajuto mano skausm.
- Ne... tik su ja.
- Aiku. Tai ji daugiau nra tavo draug?
- Nea, - pasiiupinjau ied lpoje.
- K gi, gaila tai girdti. Tikiuosi, kad ir tau viskas susiklostys
taip gerai, kaip man, - pasak.
- Ai. Sveikinu susiadjus ir... dl vaiko, - nejaukiai palin
kjau.
- Ai! i vasar ketinam susituokti.
- Taip greitai?
- Tai kad mes jau dvejus metus susiadj, - nusikvatojo.
- Oho.
- Viskas nutiko greitai po to, kai susitikom, - paaikino.
- Ar tu ne per jauna? - paklausiau ir ikart pasijutau kaip pas
kutinis ipera. Bet Natali tik nusiypsojo.
- Man jau beveik dvideimt vieni ir nematau prasms laukti.
Labai pasisek, kad tokia jauna sutikau mog, su kuriuo noriu
praleisti vis gyvenim, - tai kam veltui vaistyti laik, kai mans
to papra? Jauiuosi pagerbta, kad jis prao bti jo mona. Tai
pati tikriausia meils iraika, - paaikino, o a girdjau Tesos
bals.
- Turbt tu teisi, - pasakiau ir ji nusiypsojo.
- O, tai ir jis! Turiu eiti. Sualusi ir nia - ne pats geriausias
derinys, - nusijuok Natali ir pasimusi pirkinius nuo aligatvio
pasisveikino su vyru, vilkiniu liemene ir chaki spalvos kelnmis.
Galjau prisiekti, kad nuoirdi jo ypsena, pamaius savo ni
suadtin, nuviet niri Anglijos dien.
Septinta diena buvo ilga. Kiekviena diena buvo ilga. Vis gal
vojau apie Natali ir jos atleidim; nebt galj bti tam ge
resnio laiko. Aiku, atrodiau kaip valkata ir ji tai suprato, bet
448
buvo laiminga ir simyljusi. Ir dar nia. A nesugrioviau jai gy
venimo, kaip sivaizdavau.
Ir ai Dievui u tai.
Vis dien praguljau lovoje. Net negaljau prisiversti praverti
aliuzi. Mamos ir Maiko nebuvo vis dien, tad likau vienas savs
gailtis. Kasdien vis blogiau. Nuolat galvojau, k ji veikia, su kuo ji.
Ar verkia? A vienia? Ar atjo but mans iekoti? Kodl daugiau
man neskambina?
Romanuose skaiiau ne apie tokias kanias. i kania nra vien
tik mano mintyse, nra vien fizinis skausmas. Man skauda siel,
kakas i vidaus mane grauia ir nemanau, kad galsiu tai itverti.
Niekas negalt itverti.
Turbt Tesa taip jautsi, kai j skaudinau. Sunku sivaizduoti,
kaip trapus jos knas gali itverti toki kani, bet ji aikiai yra
stipresn nei atrodo. Ji turjo mane paksti. Jos mama kart man
pasak, kad turiau j palikti, jeigu i tikrj myliu. Pasak, kad
vis tiek j skaudinsiu.
Ir buvo teisi. Turjau tada j palikti. Turjau palikti j ramybje
nuo pirmos dienos, kai jo t bendrabuio kambar. Prisiekiau
sau, kad veriau mirsiu, negu dar kart j skaudinsiu... ir tai kas
nutiko. Tai mirtis, tai blogiau u mirt. Skauda dar labiau. Taip ir
turt bti.
Vis atunt dien griau. Negaljau liautis. Sulig kiekviena
taure meldiausi, kad jos veidas pranykt i mano mini, bet
veltui. Nepranyko.
Hardinai, turi susiimti. Privalai liautis. A irgi. Tikrai.
- Hardinai... - nuo Tesos balso man per nugar nubgo iurpai. -
Mautiy - pasak ji.
Pakls akis pamaiau j sdini ant mano sofos, besiypsani,
su knyga ant keli.
- Ateik iay bk geras, - suinkt. Atsidar durys ir kambar
eng vyr kompanija. O ne.
- tai kur jiy - pasak maasis, kuris mano sapnuose pasiro
dydavo kiekvien nakt.
449
 - Hardinai! - pravirko Tesa.
- Pasitrauk nuo jos, - pagrasinau jiems prisiartinus. Atrod,
kad jie mans negirdjo.
Jai nupl naktinius ir parvert ant grind. Raukltos ir pur
vinos rankos iupinjo jos launis, o ji nabdjo mano vard.
- Hardinai, praau... padk man.
Ji irjo mane, o a sustingau. Negaljau pajudti ir jai padti.
Buvau priverstas irti, kaip jie j mua ir prievartauja, kol ga
liausiai palieka vis kruvin gulini ant grind ir nejudani.
Mama nepaadino mans, niekas nepaadino mans. Turjau
sapnuoti iki pabaigos, o pabudus tikrov pasirod daug baisesn u
bet kok komar.

iandien devinta diena.

- Ar inai, kad Kristianas Vensas keliasi Sietl? - paklaus
mama. Maiiau ko dubenyje po nosim.
- Aha.
- Tai puiku, ar ne? Filialas Sietle.
- Turbt.
- Sekmadien rengia atsisveikinimo pietus. Tikisi, kad daly
vausi.
- I kur inai? - paklausiau.
- Pats sak. Mudu kartkartm pasikalbam, - ji nusisuko ir
sipyl puodel kavos.
- Kam?
- Todl, kad norim, o dabar valgyk ko, - paliep lyg biau
vaikas, bet a neturjau jg prietarauti.
- Nenoriu ten bti, - pasakiau ir prisiveriau pakelti aukt
iki burnos.
- Gali greitai jo nepamatyt.
- Ir kas? A ir taip retai j matydavau.
Mama pavelg mane lyg nordama dar kak pridurti, bet
nutyljo.
- Ar turi aspirino? - paklausiau.
450
 Ji linkteljo ir nujo iekoti. Visai nenorjau dalyvauti tuose
kvailuose sumautuose pietuose Kristiano ir Kimberls isi
kraustymo Sietl proga. Man griso, kad visi tik ir kalba apie
Sietl. inojau, kad ir Tesa ten bus. Vien apie tai pagalvojs vos
nenuvirtau nuo kds. Privalau laikytis kuo toliau nuo jos; a jai
skolingas it dalyk. Jei galiau likti ia dar kelias dienas ar net
savaites, abu galtume gyventi toliau. Ji sutikt k nors, tok kaip
Natali suadtinis, tok, kuris daug geresnis u mane.
- O a vis tiek manau, kad turtum vaiuoti, - pakartojo mama.
Prarijau aspirin, nors inojau, kad nepads.
- Negaliu, mama... net jei noriau. Be to, turiau ivaiuoti i
ryto, o a tam nepasiruos.
- Nori pasakyt, kad nesi pasiruos pamatyti tai, k palikai? -
paklaus.
Daugiau negaljau iverti. Nuleidau galv ir pasidaviau
skausmui, leidau jam isilieti. Atsidaviau jam su viltimi, kad jis
mane nuudys.
- Hardinai... - tyliai guosdama itar mama ir apkabino mane.
Jos glbyje visas drebjau.

451
 Atuoniasdeimt pirmas skyrius

TESA

Instinktyviai pajutau, kai Karen ive Lendon oro uost. Paju

tau, kad atslenka vienatv, bet privaljau nekreipti dmesio. Pri
valau. Man gerai ir vienai. Nulipau emyn virtuv, nes skrandis
nesiliov urgzti primindamas, jog esu alkana. Kenas palinks prie
virtuvs spintels vyniojo folij nuo melsvo pudra pabarstyto kek
siuko.
- Labas, Tesa, - nusiypsojo ir atsikando ksnel. - iupk vien.
Moiut it keks bt pavadinusi sielos maistu. Jeigu ko nors
labai norisi, tai ito, vadinasi, nori siela.
- Ai, - ypteljau ir lyteljau vir.
- Dkok ne man, o Karen.
- Btinai.
Keksiuko skonis neapsakomas. Gal todl, kad pastarsias de
vynias dienas beveik nieko nevalgiau, o gal todl, kad keksiukas
tikrai tiko sielai. Nesvarbu, kokia prieastis, bet sunaikinau j
maiau nei per dvi minutes. Kai nuslgo malonumo banga, pa
jutau, kad skausmas niekur nedingo, kad jis ia pat, kaip irdies
plakimas. Bet nra toks visa apimantis, daugiau mans neslegia.
- Tau palengvs, ir sutiksi mog, kuris moks mylti kit, ne
tik save, - nustebino Kenas.
Mano irdis sukruto nuo netikto kalbos poskio. Nenorjau
trauktis atgal, norjau judti pirmyn.
- A siaubingai elgiausi su Hardino mama. Dabar tai suprantu.
Dingdavau kelioms dienoms, melavau, gerdavau iki nukritimo.
452
Jeigu ne Kristianas, nesivaizduoju, kaip Tria ir Hardinas bt i
gyven...
Sulig iais jo odiais prisiminiau, kaip irdau ant Keno sui
nojusi, i kur atsirado Hardino komarai. Norjau net tvoti jam an
taus, kad leido kakam itaip skaudinti savo sn. Ir tai ie o
diai suadino vis sukaupt pykt. Sugniauiau kumius.
- Niekada gyvenime negalsiu pakeisti to, kas nutiko, kad ir
kaip labai noriau. Nebuvau jai geras ir tai inau. Ji man buvo
per gera ir taip pat tai inojo. Kaip ir visi kiti. Dabar ji turi Maik
ir a inau, kad jis elgsis su ja taip, kaip ji to verta. Taip pat inau,
kad ir tavs laukia toks pat Maikas, - pasak tvikai irdamas
mane. - Jei mano snui pasiseks gyvenime, jis taip pat sutiks savo
Karen, kai suaugs ir liausis su visais kovoti.
Kai paminjo Hardin su savo Karen, nutyljau ir nusisukau.
Nenoriu sivaizduoti Hardino su kita. Dar per greitai. Labai tikiuosi,
kad jam irgi; niekada nelinkiau jam likti vienam gyvenime. Ir
labai viliuosi, kad sutiks kit, kuri myls kaip Kenas myli Karen,
kad turs gyvenime antr prog mylti labiau, nei myljo mane.
- Tikiuosi, kad taip ir bus, - galiausiai itariau.
- Man labai gaila, kad jis tau nepaskambino, - tyliai pasak
Kenas.
- Viskas gerai... jau prie kelias dienas nustojau tiktis.
- K gi, - atsiduso jis, - lipsiu vir, kabinet. Reikia kai
kam paskambinti.
Buvo malonu, kad jis pasialino, kol pernelyg nesinekjom.
Daugiau nenoriu kalbti apie Hardin.

Sustojusi prieais Zedo nam, pamaiau j stovint lauke su cigare

te u ausies.
- Rkai? - paklausiau suraukusi nos. lips mano ma
main, jis atrod suglums.
- A, taip. Na, kartais. Ir tu matei mane rkant, t nakt prie
bendrabuio, neprisimeni? - isitrauk cigaret i u ausies ir nu
siypsojo. - it radau savo kambaryje.
453
 - Aha, - ypteljau, - turbt primirau t vakar, kai aidm
beer pong ir kai Hardinas mudu apauk, - dar kart jam ypte
ljau ir staiga supratau: - Pala, tai tu ne tik adi rkyt, bet adi su
rkyt sen cigaret?
- Turbt. Turi k nors prie cigaretes?
- Ne, visai ne. Bet gerai, jeigu nori, tai rkyk. Tik, inoma, ne
mano mainoje, - atsakiau.
Zedas paliet mygtuk ant dureli. Kai langas nusileido iki
puss, imet cigaret lauk.
- Tada nerkysiu, - nusijuok ir udar lang.
Nors ir labai nepakeniau io proio, bet turjau pripainti,
kad prie jo vaizdio - beveik stai plauk, sauls akini, odinio
varko - cigaret atrod stilingai.

454
 Atuoniasdeimt antras skyrius

HARDINAS

- Praom, - itar mama, jusi mano senj miegamj.

Padav man lktut su mau porcelianiniu puodeliu, o a atsi
sdau ant lovos.
- Kas ia? - paklausiau ukimusiu balsu.
- iltas pienas su medum, - atsak. Nurijau gurknel. - Pri
simeni, kai buvai maas ir sirgdavai, a tau paruodavau.
- Taip.
- Ji tau atleis, Hardinai, - pasak mama, o a usimerkiau.
Pagaliau nuo raud perjau prie dsavimo ir apatijos. Tai jau
viskas, apatija.
- Nemanau.
- Atleis. Maiau, kaip ji iri tave. Ji atleido tau u daug blo
gesnius dalykus, prisimeni? - mama nubrauk susivlusius plaukus
man nuo kaktos, o a bent kart nenusipuriau j atgal.
- inau, mama, bet kart visai ne taip. A visk sugrioviau,
k tuos mnesius su ja staiau.
- Ji myli tave.
- Daugiau taip negaliu, negaliu. Negaliu bti toks, kok ji
nori mane matyti. Visada visk sumaunu. Toks esu ir visada toks
bsiu - mogus, kuris visk sudarko.
- Netiesa ir a tikrai inau, kad esi tas, ko ji nori.
Puodelis suvirpjo rankoje, ir a vos jo neimeiau.
- inau, kad labai stengiesi padti, bet praau tavs... baik,
mama.

455
 - Ir kas tada? Taip paprastai paleisi j ir gyvensi toliau?
Padjau puoduk ant stalo krato ir tik tada atsakiau. Atsi
dusau.
- Ne, negaliau gyventi toliau, net jei ir noriau. Bet ji privalo
gyventi. Turiu leisti jai gyventi, kol daugiau ko nors nepridirbau.
Ji turi bti kaip Natali. Laiminga... laiminga po visko, k jai pa
dariau. Laiminga su kitu, tokiu kaip Elijas.
- Puiku, Hardinai. Daugiau neinau, k pasakyt, kad tave ti
kiniau engt pirm ingsn ir jos atsiprayt, - pykteljo mama.
- Ieik. Bk gera, - papraiau.
- Ieisiu. Bet tik todl, kad tikiu, jog pasielgsi teisingai ir kovosi
dl jos.
Vos tik mama udar duris, puodelis ir lktut atsitrenk
sien ir suduo ipulius.

456
 Atuoniasdeimt treias skyrius

TESA

Ukand paprastoje eilinje prekyviets ukandinje, grom prie

Zedo buto. Kai vaiavom student miestel, pagaliau idrsau jo
paklausti, ko seniai norjau:
- Zedai, kaip manai, kas bt nutik, jeigu tu btum laimjs?
Jis aikiai nustebo, bet susitvard ir koki minut spoksojo sau
rankas.
- Neinau. Nors daug apie tai galvojau.
- Tikrai? - pavelgiau ir sutikau jo karamelines akis.
- inoma.
- Ir k sugalvojai? - paklausiau ir laukdama atsakymo ukiau
plaukus u ausies.
- Na... inau, kad biau tau papasakojs gerokai anksiau.
Visada norjau pasakyt. Kiekvien kart, pamats judu kartu, no
rjau, kad inotum, - usikosjo jis. - Turjai tai inoti.
- Dabar inau, - beveik sunibdjau, o jis kalbjo toliau.
- Noriau tikti, kad btum man atleidus, nes biau visk
papasakojs iki kam nors nutinkant. Ir mes btume vaikioj
pasimatymus, tikrus pasimatymus. Kaip filmuose ir panaiai. Ir
bt buv smagu. Tu btum ypsojusis ir juokusis. O a nebiau
pasinaudojs savo padtim. Noriau galvoti, kad pamau btum
mane simyljusi, kaip simyljai j, o kai bt atjs laikas, mes
btume... ir a niekam nebiau pasakojs. Niekam nebiau i
davs n menkiausios smulkmenos. Po velni, daugiau nebiau
su niekuo i j bendravs, nes biau norjs kiekvien sekund

457
bti su tavim, kad juoktumeis, kaip moki tik tu, kai tau bna kakas
tikrai juokinga... tai visai kas kita, nei tavo prastas juokas. Matau,
kai stengiuosi tave pralinksminti arba kai apsimeti mandagi, - yp
teljo, o mano irdis m smarkiau plakti. - Biau brangins tave
ir niekada tau nemelavs. Nebiau tyiojsis i tavs paslapiomis
ar visaip pravardiavs. Man nebt buvusi svarbi mano reputacija
ir... ir... manau, mudu btume galj bti laimingi. Tu btum ga
ljus bti laiminga vis laik, o ne retkariais. Noriau galvoti...
Neleidau baigti - iupau u varko atlap ir sisiurbiau jam
lpas.

458
 Atuoniasdeimt ketvirtas skyrius

TESA

Zedo ranka tuoj pat paliet man kakl, ir a paiurpau nuo io pri
silietimo. Jis pam mano rank ir priglaud prie savs. Glausda
masi prie Zedo keliu ukliudiau vair ir mintyse ibariau save,
kad vos nesugadinau akimirkos. Bet, regis, jis to n nepastebjo,
apglb mane per nugar ir priglaud sau prie krtins. Rankomis
apkabinau jo kakl, mudviej lpos judjo sutartinai.
Jo burna man buvo visai nepastama; visai ne tokia kaip
Hardino. Lieuvis judjo visai kitaip, netyrinjo mans, jis nesu-
kando man apatins lpos.
Gana, Tesa. Tau ito reikia, privalai liautis galvoti apie Hardin.
Jis tikriausiai gulinja su kita,, gal net su Mole. O Dieve, jeigu jis su
Mole...
Tu btum galjus bti laiminga vis laik, o ne retkariais, - k
tik pasak Zedas.
inau, kad jis teisus - su juo man bt buv daug geriau. Nusi
pelniau bti laiminga. Utektinai kentjau ir taiksiausi su Hardino
kiaulystmis, o jis n neband su manim apie tai pasikalbti. Tik
silpnas mogus grta pas t, kuris nuolat j mindo. Nebegaliu bti
silpna, turiu bti stipri ir gyventi toliau. Ar bent jau pabandyti.
Dabar, t akimirk, jauiausi geriau nei kada nors per ias de
vynias dienas. Devynios dienos neatrodo daug, kol nepraleidi j
skaiiuodamas kiekvien apgailtin sekund ir laukdamas to,
kuris neateina. Zedo glbyje pagaliau galiu kvpuoti. Matau vies
tunelio gale.

459
 Zedas visada man buvo malonus ir visada buvo netoliese. Kaip
bt buv gerai, jeigu biau simyljusi j, o ne Hardin.
- Dieve, Tesa... - sudejavo, o a trukteljau j u plauk. Ir dar
stipriau pabuiavau. - Palauk... - itar man burn ir a ltai atsi
traukiau. - Kas ia vyksta? - paklaus irdamas man akis.
- A... neinau? - atsakiau udususi ir drebanius balsu.
- A irgi...
- Atsipraau... nesusivaldiau, tiek visko igyvenau, o tai, k
tu man pasakei, tiesiog mane... neinau, nieko nesuprantu, - nusi
sukau ir nusliuogiau jam nuo keli atgal vairuotojo viet.
- Nra u k atsiprayt... tik nenoriu joki nesusipratim, su
pranti? A tik noriu inoti, k visa tai reikia tau? - atsak jis.
K visa tai reikia man?
- Nemanau, kad galiu atsakyti, tik ne dabar. A...
- Taip ir maniau, - truput suirzs mesteljo Zedas.
- A tikrai neinau...
- Viskas gerai, suprantu. Tu tebemyli j.
- Zedai, prajo tik devynios dienos, a nieko negaliu padaryt, -
dariau klaidas vien po kitos ir vis labiau painioj ausi.
- Suprantu. Nesakau, kad gali liautis ar liausiesi j mylti. Tik
nenoriu bti tavo gelbjimo ratas. Neseniai sutikau mergin, nes
po tavs su niekuo nedraugavau. Susipainau su Rebeka. O tada,
kai parveiau tave namo ir pamaiau tavo reakcij, kad su kakuo
draugauju, miau galvoti... inau, kad esu idiotas, bet miau galvoti,
kad tu gal nenori, kad gyveniau savo gyvenim ar k.
Nusisukau nuo jo graaus veido ir smeigiau akis lang.
- Tu nesi man gelbjimo ratas... tiesiog dabar usinorjau tave
pabuiuoti. Nesuprantu, k galvojau ir k dariau. Devynias dienas
man niekas neturjo prasms. Pagaliau lioviausi apie j galvoti, o
kai tave pabuiavau, pasijutau nuostabiai. Pasijutau lyg viskam pa
siruousi. Lyg galiau j pamirti. Suprantu, nesininga tave i
naudoti. A tiesiog sutrikusi ir negaliu logikai mstyti. Atsipraau,
kad priveriau tave iduoti draug; visai to nenorjau. A tik...

460
 - Nesitikiu, kad tu greit atsigausi. inau, kaip stipriai jis tave
sikibs.
Jis n nenumano.
- Tik paadk man vien dalyk, - papra Zedas. Linkte
ljau. - Paadk, kad pasistengsi leisti sau bti laimingai. Jis tau net
nepaskambino, n karto. Padar tiek blogo ir net nepasisteng pa
kovoti u tave. Jeigu a biau jis, kovoiau dl tavs. Ir pirmiausia
nebiau tavs paleids. - Zedas pasilenk ir ukio man u ausies
neklusni garban. - Tesa, man nereikia atsakymo tuojau pat. A
tik noriu inoti, kad ketini bti laiminga. inau, dabar nesi pa
siruousi jokiems santykiams su manim, bet gal vien dien tai
nutiks.
Mintys sukosi, o irdis dausi ir skaudjo vienu metu. Atrod,
kad mainoje neliko oro. Norjau pasakyti, kad galiu pasistengti ir
pasistengsiu sau tai leisti, bet nepajgiau itarti n odio. Rytin
ypsenl Hardino veide, kai pagaliau paadinu j po galybs nusi
skundim mano adintuvu; ukims balsas, tariantis mano vard;
pastangos ilaikyti mane lovoje ir kai galiausiai spiegdama ilekiu
i kambario; jis mgsta toki pat juod kav, kaip ir a; myliu j
labiau u visk visame pasaulyje ir noriu, kad bt kitoks. Noriu,
kad bt toks pat, bet kitoks - visa tai nebeturi prasms. Ir inau,
kad niekam neturs prasms. Bet btent taip ir yra.
Noriau nemylti jo taip stipriai, kaip myliu. Noriau, kad
nebt priverts mans jo simylti.
- Supratau. Viskas gerai, - pasak Zedas ir paband nusi
ypsoti, bet ijo tik apgailtina grimasa.
- Atsipraau... - atsakiau turdama galvoje gerokai daugiau,
nei jis galt sivaizduoti.
Zedas ilipo i mainos ir utrenk dureles, o a ir vl likau
viena.
- Po velni, - surikau ir trinkteljau per vair vl prisiminusi
Hardin.
 Atuoniasdeimt penktas skyrius

HARDINAS

Vl pabudau permirks prakaitu. Jau buvau pamirs, kaip bloga

kasnakt itaip pabusti. Maniau, bemiegs naktys liko praeityje, bet
praeitis ir vl mane pasivijo.
Pavelgiau laikrod - eta ryto. Turiu pamiegoti, i tikrj
pamiegoti. Kaip umutas. Man reikia jos, man reikia Tesos. Gal
pavykt umigti, jeigu usimerkiau ir sivaizduoiau, kad ji ia...
Usimerkiau ir pabandiau sivaizduoti, kad guliu ant nugaros,
o jos galva ilsisi man ant krtins. Bandiau prisiminti vanile kve
pianius jos plaukus, kaip ji sunkiai alsuoja miegodama. Akimirk
j pajutau, pajutau jos ilt kn prie savo nuogos krtins... A
oficialiai einu i savo sumato proto.
Po velni.
Rytoj bus geriau, turi bti geriau. Apie tai nuolat galvoju pas
tarsias... dabar jau deimt dien. Nebt taip blogai, jei tik ga
liau dar kart j pamatyti. Tik kart. Jei dar kart pamatyiau jos
ypsen, galiau gyventi su savim, o j paleisti. Ar rytoj ji bus pas
Kristian? Atrodyt visai tiktina...
Spoksojau lubas ir bandiau atspti, k apsirengt, jeigu da
lyvaut vakarlyje. Ar apsivilkt t balt suknel, kuri, ji ino, man
taip patinka? Ar susisukt plaukus ir ukit u ausies, ar suu
kuot atgal? Ar pasidayt, nors jai to n nereikia?
Prakeikimas.
Atsisdau ir atsikliau i lovos. Joki ans umigti. Nulips
emyn radau Maik, sdinti virtuvje prie stalo ir skaitant laikrat.
462
 - Labas rytas, Hardinai, - pasisveikino.
- Labas, - sumurmjau ir sipyliau puodel kavos.
- Tavo mama vis dar miega.
- Nebtina sakyt... - uveriau akis.
- Tavo mama tikrai labai laiminga, kad esi ia.
- Taip, inoma. Vis laik buvau kaip aas.
- Taip, tiesa. Bet diaugiasi, kad pasipasakojai. Ji vis laik
labai nerimavo dl tavs... kol susipaino su Tesa. Tada nustojo ne
rimauti.
- Tai, sakyiau, vl turs pradti nerimauti, - atsidusau. Kodl
jis bando atvirauti su manim t nelaiming et valand ryto?
- Noriu pasakyt kai k rimto, - pasak jis ir atsisuko mane.
- Gerai... - pairjau j.
- Hardinai, a myliu tavo mam ir noriu j vesti.
- J vestis - Ispjoviau kav atgal puodel. - Ar Iprotjai?
- Kodl mano noras j vesti turt bti beprotyb? - kilsteljo
antak.
- Neinau... ji jau buvo itekjusi... o tu ms kaimynas... jos
kaimynas.
- A galiu pasirpinti ja, kaip jai to reikjo vis gyvenim. Jeigu
nepritari, man labai gaila, bet norjau, kad inotum, jog atjus
laikui oficialiai papraysiu jos vis gyvenim praleisti su manim.
Neinojau, k atsakyti tam vyrui, mogui, kuris vis mano gy
venim gyveno alimais, mogui, kurio niekada nesu mats pikto.
Matau, kad jis myli mam, bet dabar man per sunku itai suvokti.
- Tada gerai...
- Tada gerai, - pakartojo jis ir pavelg u mans.
virtuv jo mama, susivlusi, stipriai susisupusi chalat.
- K ia veiki, Hardinai? Ar ruoiesi namo? - paklaus.
- Ne, negaljau umigti. Namai yra ia, - atsakiau ir gurkte
ljau kavos. ia yra mano namai.
- Hmm... - mieguistai sumurmjo mama.

463
 Atuoniasdeimt etas skyrius

TESA

Vl grau praeit, prislgt praeit. Prisiminimai apie Hardin

supaniojo man kojas ir nutrauk gilyn.
Atidariau langel, kad eit daugiau oro. Zedas man labai ma
lonus, supratingas ir velnus. Jis gerai su manim elgsi, o a visada
j atstumdavau. Jeigu nebiau kvaila, galiau pabandyti drau
gauti su juo. Negaliu sivaizduoti santyki su kuo nors kitu nei
dabar, nei kada nors ateityje. Gal su laiku ir galsiu. Nenoriu, kad
Zedas isiskirt su Rebeka dl mans, jei negalsiu jam atsakyti ar
bent duoti kokios uuominos.
Lendono namus grau sutrikusi labiau nei bet kada.
Jei galiau pasikalbti su Hardinu, dar kartel j pamatyti, ga
liau visk baigti. Jei igirsiau i jo, kad jam nerpiu, jeigu pas
kutin kart mane pakankint, galiau suteikti prog Zedui ir
prog sau.
Nesusilaikiusi pamiau telefon ir paspaudiau mygtuk, kurio
vengiau nuo ketvirtos dienos. Jeigu jis mane ignoruoja, galiu gy
venti toliau. Jeigu neatsilieps, mes bsim oficialiai isiskyr. Jeigu
mans atsiprays ir pasakys, kad galim isiaikinti... ne. Padjau
telefon ant sdyns. Be reikalo vl jam skambinu ir vl kankin-
siuosi.
Bet privalau inoti. Ikart sijung balso patas.
- Hardinai... - briau odius negaldama susivaldyti. - Har
dinai... ia Tesa. A... eee, man reikia pasikalbti su tavim. Sdiu
savo mainoje ir esu labai sutrikusi... - pravirkau. - Kodl visai
464
nebandei man paskambinti? Tu paprasiausiai palikai mane ir tai
dabar kaip varg skambinu tau ir verkiu tavo balso pat. A
turiu inoti, kas mums nutiko. Kodl itas kartas turi bti kitoks?
Kodl mes nekovojam? Kodl tu nekovoji u mane? Hardinai, a
nusipelniau bti laiminga, - sudejavau ir padjau ragel.
Kodl a tai padariau? Kodl palau ir jam paskambinau? Esu
visika idiote - jis tikriausiai klausys ir juoksis. Tikriausiai duos
paklausyti inut ir merginai, kuri pakabino, o paskui abu kva-
tosis i mans. sukau tui aiktel, kad nusiraminiau ir susi
kaupiau, kol nepatekau kit avarij.
Spoksojau telefon ir giliai kvpavau, kad sulaikyiau aaras.
Prajo dvideimt minui, o jis nei perskambino, nei atra.
Ko a ia tnau aiktelje deimt valand vakaro ir verkdama
jam skambinu? Kovojau su savim paskutines devynias dienas, kad
biau stipri, bet ir vl islcydau. Negaliu leisti, kad tai nutikt. I
sukau i aiktels ir vl nuvaiavau prie Zedo nam. Ko gero, Har
dinas pernelyg usims, kad dl mans nerimaut, o Zedas yra
ia, nuoirdus ir visada pasiruos man padti. Sustojau alia jo vi
sureigio ir giliai kvpiau. Pirmiausia turiu galvoti apie save ir ko
noriu a.
Skubdama laiptais iki Zedo buto buvau rami. Pabeldiau
duris ir laukdama, kol atidarys, ingsniavau pirmyn ir atgal.
O jeigu pavlavau ir jis neatidarys dur? Spju, gausiu, ko nusi
pelniau. Reikjo geriau pagalvoti prie buiuojant j vidury ios su
maities.
Kai durys atsidar, beveik lioviausi kvpuoti. Zedas mvjo tik
juodus sportinius ortus, o tatuiruota krtin buvo nuoga.
- Tesa? - aikteljo aikiai nustebs.
- A... a neinau, k galiau tau duoti, bet noriu pabandyt, -
pasakiau.
Jis persibrauk juodus plaukus ir giliai kvp. Jis mane at
stums, a tai inau.
- Atsipraau. Nereikjo ateiti... - neatlaikysiu, jeigu mane vl
atstums.
465
 Apsisukau laiptus ir engiau du ingsnius, bet Zedas suiupo
mano rank ir atsuko save. Nieko nesak; tik u rankos nusived
but.
Zedas buvo ramus, tylus ir supratingas. Atsisdom ant sofos -
jis viename krate, a kitame. Jis visai kitoks nei Hardinas, prie
kokio buvau pratusi. Jeigu a nenoriu kalbti, jis neveria mans
kalbti. Kai negaliu sugalvoti pasiteisinimo, k darau, jis neragina.
mans. O kai pasakiau, kad man nepatogu miegoti jo lovoje su juo,
atne velniausi antklod ir kak panaaus vari pagalv ir
paklojo sof.

Kit ryt pabudusi negaljau pajudinti sprando. Senoji Zedo sofa

ne per patogiausia, bet pagal aplinkybes miegojau gerai.
- Labas, - pasisveikino jis, js svetain.
- Labas, - nusiypsojau.
- Ar gerai miegojai? - paklaus, ir a linkteljau.
Vakar vakare Zedas buvo netiktinas. N nemirkteljo, kai
paklausiau, ar galiu miegoti ant sofos. Klaussi mano kalb apie
Hardin ir kaip viskas ijo blogai. Pasak, kad Rebeka jam labai
patinka, bet neino, kaip elgtis, nes visada galvojo apie mane, net
ir susipains su ja. Pirm valand jauiausi kalta, nes verkiau jam
ant peties, bet kuo toliau nakt, tuo labiau aaros virto ypsena, o
i - juoku. Man i tikrj skaudjo pilv nuo juoko i kvail pri
siminim, pradedant vaikyste ir baigiant svarstymu eiti miegoti.
Jau beveik antra valanda - taip ilgai dar nebuvau miegojusi, bet
tai kas nutinka, kai keliesi prie septint ryto.
- Taip, o tu? - atsistojau ir sulanksiau jo paskolint antklod.
Neaikiai prisimenu, kad mane apklojo, kai nulau.
- Irgi, - ypteljo ir atsisdo ant sofos. Zedo plaukai buvo lapi,
oda blizgjo, lyg k tik bt ijs i duo.
- Kur it padti? - paklausiau rodydama antklod.
- Bet kur. Nebtina buvo lankstyti, - nusijuok jis.
Mintimis nuklydau spint bute - Hardinas kaiiojo j vi
sokius daiktus, kad tik varyt mane i proto.
466
 - Ar tau reikia iandien kur nors eiti? - paklausiau.
- ryt dirbau, todl ne.
- Jau?
- Taip, nuo devintos iki dvyliktos, - ypteljo. - I esms tik
taisiau savo visureig.
Buvau pamirusi, kad Zedas dirba mechaniku. Nors i tikrj
beveik nieko apie j neinau. Iskyrus tai, kad yra labai itver
mingas, jei gali miegoti dvi valandas, o paskui dar itaip dirbti.
- Aplinkotyros studij aunuolis dien ir tepaluota bedion
nakt? - paerzinau, o jis sukrizeno.
- Kakas panaaus. Kokie tavo planai?
- Neinau. Noriau nusipirkti k nors pasipuoti, rytoj vaka
rieniaujam pas mano vadov.
Akimirk galvojau, gal pakviesti Zed kartu, bet tai bt ne
teisinga. Niekada taip nepadaryiau; visi, skaitant ir mane, jaus-
tums nejaukiai.
Su Zedu sutarm, kad nieko neskubinsim. Tiesiog bsim kartu
ir irsim, kas i to ieis. Jis nevers mans pamirti Hardino; abu
inom, kad man reikia daugiau laiko, kol apsisprsiu su kuo nors
draugauti. A tiek daug turiu apsvarstyti - pavyzdiui, pirmiausia
rasti, kur gyventi.
- Galiu eiti kartu, jeigu nori. Ar gal vliau galtume pairti
film? - nervingai pasil jis.
- Taip, man viskas tinka, - ypteljau ir patikrinau telefon.
Jokio praleisto skambuio. Jokios inuts. Jokio balso pra
neimo.
Su Zedu usisakm pic ir nekuiavoms didij dienos dal,
kol galiausiai ivaiavau Lendono namus nusimaudyti. Pakeliui
stabteljau prekybos centre, prie pat darbo pabaig, ir nuiupau
aving raudon suknel iki keli su kvadratine ikirpte. Ne toki
konservatyvi, bet ir ne per daug atvir.
Grusi Lendono namus ant spintels alia lkts, kuri
Karen man buvo atidjusi pavalgyti, radau ratel. Jame buvo pa
rayta, kad ji su Kenu ijo kin ir netrukus turi grti.
467
 Man palengvjo, kad visi namai mano vienos, nors nelabai pa
stebdavau ir kai jie bdavo, nes namas labai didelis. Nusimau-
diusi ir apsivilkusi piam atsiguliau ir pabandiau kalbti save
umigti.
Sapnai okinjo tarp dviej - aliaakio ir rudakio - vaikin.

468
 Atuoniasdeimt septintas skyrius

TESA

Vienuolika dien. Jau vienuolika dien nieko neinau apie Hardi

n ir man nelengva. Bet Zedo draugija tikrai labai gelbsti.
iandien vakarien pas Kristian ir nuo ryto pradjau vis labiau
baimintis bti tarp pastam moni, kurie primins man Hardin
ir sugriaus visas sienas, kurias taip kruopiai staiau. Pakaks ma
yio plyelio, kad likiau bejg.
Pagaliau atjus laikui vaiuoti giliai kvpiau ir dar kart nu
velgiau save veidrodyje. Plaukai suukuoti kaip visada, garbanos
laisvai krenta emyn, tik makiaas rykesnis nei prastai. Usi
segiau Hardino apyrank, nors inojau, kad nedert, bet be jos
jauiausi kaip nuoga. Ji jau tapo mano dalimi, kaip ir jis yra... buvo.
Suknel atrod net geriau nei vakar ir apsidiaugiau, kad jau pri
augau tuos kelis kilogramus, kuriuos buvau numetusi per pir
msias bado dienas.
Noriu, kad viskas bt kaip anksiau. Noriu ivysti tave ant
slenksio... - pasimiau delninuk grojant muzikai. Dar po keli
takt itraukiau ausines i aus ir sidjau vidun.
Apaioje mans lauk Karen ir Kenas - abu apsireng pagal
reikalavimus. Karen vilkjo ilg mlynai ir baltai ratuot suknel,
o Kenas - kostium ir kaklarait.
- Atrodot labai graiai, - pagyriau Karen, ji net rausteljo.
- Ai, mieloji, tu irgi, - diugiai nusiypsojo.
Ji labai miela. Ilgsiuosi jos ir Keno, nes isikrausiusi nega
lsiu taip danai su jais matytis.
469
 - Galvoju, kad kuri dien i savait jau bt galima truput
padirbti iltnamyje, - pasil Karen einant prie automobilio.
Mano smails kulniukai garsiai kaukjo kiemo plytelmis.
- Mielai, - atsakiau ir sdau j Volvo gal.
- Turt bti smagu. Jau seniai nebuvom panaiam vakarlyje.
Karen pam Keno rank ir padjo sau ant keli, o jis ivairavo
gatv. J jausmai nesukl man pavydo, tik primin, kad mons
i ties gali graiai elgtis vienas su kitu.
- Lendonas i Niujorko gr vlai nakt. Antr paimsiu j i oro
uosto, - susijaudinusi itar Karen.
- Laukiu nesulaukiu, - atsakiau.
Ir tai buvo tiesa - labai pasiilgau geriausio savo draugo, imin
ting jo odi ir iltos ypsenos.

Kristiano Venso namus sivaizdavau btent tokius, kokie ir buvo.

Ypa modernaus stiliaus, viskas beveik permatoma, vyti; nuo kal
vos skiria tik stiklo siena. Kiekvienas interjero daiktas ir detal
stilingai tobulai susipina tarpusavyje. Viskas tiesiog stulbinama ir
primena muziej, tartum niekas nieko iki iol nra pirtu paliets.
Duris mums atidar Kimberl.
- Labai jums visiems ai, kad atjot, - pasisveikino ir ap
kabino mane.
- Ai, kad pakvietei, - Kenas paspaud rank Kristianui. -
Sveikinu su didiuoju kraustymusi.
Man um kvap tiesiog u lango pamaius vanden. Dabar
supratau, kodl dauguma namo sien stiklins - namas stovi di
deliame eere. Aplink nebuvo matyti kranto, tad eer besilei
dianios sauls panorama dar labiau ugniau kvap ir beveik
apakino. Ant kalvos stovintis namas ir laite rengtas kiemas sudar
vaizd, lyg plduriuotum eere.
- Visus praom ia, - Kimberl palydjo mus valgomj,
kuris, kaip visa kita iuose namuose, buvo tobulas.
Tai ne mano stilius - man labiau patinka senovikas inter
jeras, - bet Venso namai tikrai iskirtiniai. Kambaryje stovjo
470
itiesti du staiakampiai stalai, abu nukrauti glmis ir nedidelmis
taurmis su plaukiojaniomis vakutmis. Servetls ilankstytos
gli forma, jas prilaik sidabriniai iedai. Labai grau. Labai ele
gantika ir spalvinga, atrod lyg bt tiesiai i parduotuvs. Kim-
berl auniai pasisteng dl io vakarlio.
Prie stalo ariau lango sdjo Trevoras su keliais man pas
tamais veidais i kontoros, kaitant Kristal i rinkodaros skyriaus
bei jos busimj vyr. Ant dviej apverst kdi visas sijauts
videoaidim sdjo Smitas.
- Graiai atrodai, - nusiypsojo Trevoras ir atsistojo pasisvei
kinti su Kenu ir Karen.
- Ai. Kaip laikaisi? - paklausiau.
Jo kaklaraitis buvo tokio paties mlynumo kaip ir akys -
rykios ir vytinios.
- Puikiai, pasirengs didiajam kraustymuisi!
- Neabejoju! - atsakiau, o i tikrj pagalvojau: Kaip noriau
dabar isikelti Sietl...
- Trevorai, malonu tave matyti. - Kenas paspaud jam rank, o
a nuleidau akis pajutusi, kad kakas timpteljo suknel.
- Labas, Smitai, kaip gyveni? - paklausiau berniuko vytin
iomis aliomis akimis.
- Gerai, - trukteljo peiais. Ir tyliai paklaus: - Kur tavo Har
dinas?
Neinojau, k jam atsakyti, o Smito odiai tavo Hardinas
kak manyje paadino. Akmenin siena m eiti - o juk a ia
dar tik deimt minui.
- Jis, ... jo nra.
- Bet jis atvaiuos?
- Labai gaila, bet ne. Nemanau, mielasis, kad jis atvaiuos.
- Ech.
Tai, k pasakiau paskui, buvo baisus melas ir kiekvienas, pas
tantis Hardin, bt suprats:
- Bet jis pra perduoti tau linkjim, - ir patariau jam
plaukus.
471
 Dabar Hardinas gals mane apkaltinti meluojant vaikams.
aunu. Smitas ypteljo ir vl atsisdo prie stalo.
- Gerai. Man tavo Hardinas patinka.
Man irgi, norjau atsakyti, tik jis jau ne mano.
Per penkiolika minui atvyko dar apie dvideimt moni.
Kristianas jung savo superultraturbo naujausi technologij
garso sistem. Vienu mygtuko paspaudimu namuose pasklido
velni fortepijono muzika. Kambaryje m zuiti jaunuoliai baltais
markiniais su ukandi padklais. Pasivaiinau kakuo, kas
primin duonos ksnel su pomidoru ir padau.
- Sietlo filialas tiesiog uima kvap, turtumt gyvai pa
matyti, - ms draugijai pasak Kristianas. - Jis tiesiog vandenyje,
dukart didesnis u ms kontor iia. Man sunku patikti, kad
pagaliau isipliau.
Stengiantis atrodyti labai susidomjusiai, man padavjas i
ties taur baltojo vyno. Taip, esu labai susidomjusi, tik iek tik
isiblakiusi. Mane iblak Hardino prisiminimas ir Sietlo idja.
irdama per stiklin sien vanden sivaizdavau, kad mudu su
Hardinu kraustoms but, abu susiavj nauju miestu, naujais
namais, naujais monmis. Hardinas vl galt dirbti pas Vens
ir nuo ryto iki vakaro bei nuo vakaro iki ryto girtis, kad udirba
daugiau nei a, o a kovoiau su juo dl kabelins televizijos ss
kaitos apmokjimo.
- Tesa?
Trevoro balsas grino mane i beprasmik svajoni tikrov.
- Atsipraau... - sumikiojau suvokusi, kad likom tik mudu,
kad jis k tik pradjo arba k tik baig pasakoti kakoki istorij, o
a negirdjau n odio.
- Sakiau, kad mano butas alia naujojo pastato, visai miesto
centre. Turtum pamatyti vaizd, - nusiypsojo. - Sietlo panorama
labai grai, ypa nakt.
Nusiypsojau ir linkteljau. Tikiu, kad grau. Tikrai tikiu, kad
labai labai grau.

472
 Atuoniasdeimt atuntas skyrius

HARDINAS

Po velni, k a darau?
Vaikioju pirmyn atgal. Tai nuo pat pradi buvo kvaila
mintis. Numeiau akmenuk per keli. Ko tikiuosi?.. Kad ji puls
man glb ir atleis u visk, ko esu jai pridirbs? Kad staiga pa
tiks, jog nemiegojau su Karle?
irjau stulbinant Venso nam. Ko gero, Tesos ten n nra,
o a pasirodysiu kaip idiotas be kvietimo. Ties sakant, vis tiek at
rodysiu kaip pusgalvis. Geriau jau eisiu.
Be to, itie bjaurs markiniai kelia nieul. Nekeniu puotis.
Nors tai tik paprasti juodi markiniai, bet vis tiek.
Pamats tvo automobil, pajau kelis ingsnius ir pavelgiau
vidun. Ant upakalins sdyns guljo tas lyktus rankinukas,
kur Tesa visada pasiimdavo kiekvien oficial rengin.
Vadinasi, ji ten, ji yra. Tuias skrandis sutelikavo nuo
minties, kad j pamatysiu ar pabsiu netoliese. K galiau jai pa
sakyt?Neinau. Turiau paaikinti, kokios pragarikos buvo mano
dienos, kai iskridau Anglij, ir kaip man jos reikjo, kaip man jos
reikjo labiau u visk. Turiau pasakyt jai, kad esu igama ir kad
sudergiau vienintel savo gyvenimo gr - j. Man ji yra viskas ir
visada bus viskas.
Tiesiog eisiu vid ir isivesiu j, kad galtume pasikalbti -
a nervinuosi, po perknais, kaip a nervinuosi.
Tuoj apsivemsiu. Ne. Bet jei biau pavalgs, tikrai apsi-
vemiau. Jauiu, kad atrodau kaip suskis; kain, ar ji irgi taip

473
pagalvos? Ne todl, kad galt, bet ar jai tai bt taip pat sunku,
kaip ir man?
Galiausiai atjau iki paradini dur, bet prij apsisukau. Ne
mgstu bti su tokiais monmis, kaip itie, o kieme stovi ma
iausiai penkiolika automobili. Visi spoksos mane, o a atro
dysiu kaip paskutinis kvailys, koks, ties sakant, ir jauiuosi.
Apsisukau ir skubiai paspaudiau skambut, kol dar nespjau
persigalvot. Tai dl Tesos. Tai dl jos, kartojau sau, kol Kimberl
atjo atidaryti dur ir nustebusi ypsojosi.
- Hardinai? Nemaniau, kad atvyksi, - pasak. Buvo matyti, kad
i vis jg stengiasi bti labai mandagi, bet buvo ir akivaizdu, kad
pyksta, turbt dl to, kad palaiko Tesos pus.
- Aha... a irgi, - atsakiau.
Ir naujas jausmas - gailestis. Pamaiau jos akyse, kai suprato
mano apsilankymo prieast, ir tai buvo dar blogiau, nei galjau
sivaizduoti, nes k tik ilipau i lktuvo ir atvaiavau tiesiai ia.
- K gi... eik, lauke alta, - pasil ir mosteljo vidun.
Akimirk apstulbau nuo Venso nam interjero kaip sumauto
meno krinio; net nepanau, kad ia galt kas nors gyventi. J
gika ir visa kita, bet man patinka senesni daiktai, ne toks moder
nusis menas.
- Mes kaip tik rengiams ssti prie stalo, - pasak Kimberl,
vesdama mane valgomj stiklinmis sienomis.
Ir tada pamaiau j.
irdis sustojo, o krtin uguls didiulis sunkumas ugniau
kvap. Ji klaussi kakieno pasakojimo ar kako, ypsojosi ir per
braukusi ranka per kakt atmet plaukus. J nuviet - ji tikrai
vytjo - u nugaros besileidianios sauls atspindys, ir a nega
ljau pajudti.
Igirds jos juok, pirm kart per deimt dien laisvai
kvpiau. Labai jos ilgjausi ir ji atrod nepaprastai - kaip visada,
bet ta raudona suknel ir sauls apviesta oda, ypsena veide...
kodl ji ypsosi ir juokiasi?

474
 Ar ji neturt verkti ir atrodyt kaip ktvla? Ji vl sukrizeno
ir mano akys irjo t, su kuriuo kalbjosi, kuris privert j u
mirti mane.
Suskis Trevoras. Siaubingai nekeniu to unsnukio - galiau
prieiti ir imesti j pro t lang ir niekas nepajgt mans sulaikyti.
Po velni, kodl jis visada alia jos? Prakeiktas iknius, a tuoj nu
eisiu ir j sutrkiu.
Ne, reikia nusiraminti. Jeigu dabar j paliesiu, Tesa jokiais
bdais nenors mans klausyt.
Kelioms sekundms usimerkiau ir perkalbjau save. Jeigu
bsiu ramus, ji mane iklausys, pasiliks ia su manim ir mudu ga
lsim grti namo. O ten a maldausiu jos atleidimo, ji pasakys, kad
tebemyli mane, mudu pasimylsim ir viskas bus gerai.
Vis irjau j; kak pasakodama ji atrod gyva. Ranka,
kuria nelaik vyno taurs, mojavo aplink, kalbjo ir ypsojosi. Man
irdis suspurdjo, kai pamaiau apyrank. Ji segi j - ji tebesegi j.
Tai geras enklas; turi bti geras enklas.
mikis Trevoras dmiai iri j, dievinantis vilgsnis su
nervino mane. Jis atrodo kaip simyljs pienburnis, o ji tuo m
gaujasi.
Ar ji jau atsigavo? Ar ji su juo?
Neatlaikyiau, jeigu ji jau... bet i ties negaliau kaltinti. A
jai neatskambinau. Dar n nepasistengiau nusipirkt naujo telefono.
Ji tikriausiai galvoja, kad man nerpi, kad ir a jau gyvenu toliau.
Mintimis nuklydau rami gatvel Anglijoje, prie isiptusio
Natali pilvo, prie Elijo ypsenos savo dievinamai suadtinei. Tre
voras itaip iri Tes.
Trevoras yra jos Elijas. Jis yra jos antras ansas turti tai, ko nu
sipeln. i mintis prislg mane kaip tona akmen. Turiu ieiti i
ia ir palikti j vien. Dabar man pasirod prasminga, kad tdien
sutikau Natali. Sutikau mergin, kuri siaubingai buvau skau
dins, todl negaliu pakartoti tos klaidos su Tesa.
Turiu ieiti. Turiu nedintis i ia, kol ji mans nepamat.

4 75
 Bet t akimirk, kai sau tai pripainau, ji pakl galv ir mu
dviej akys susitiko. ypsena dingo, vyno taur islydo i rankos ir
itiko ant kietmedio grind.
Visi suiuro j, o ji irjo tik mane. Nusukau akis ir pa
maiau, kad sutriks Trevoras spokso j, pasirengs pulti padti.
Tesa sumirksjo ir nuleido akis.
- Labai atsipraau, - isigandusi itar ir pasilenk surinkti
uki.
- Oi, tik nereikia, viskas gerai! Atneiu luot ir popierini
rankluosi, - kteljo Kimberl ir ibgo i kambario.
Turiu nedintis i ia. Apsisukau pasirengs bgti. Ir vos ne
sumindiojau mao mogeliuko. Pavelgs po kojomis pamaiau
Smit, irint tiesiai mane.
- Maniau, kad neateisi, - pasak.
Papuriau galv ir papleknojau jam per galvel.
- Taip... jau ieinu.
- Kodl?
- Todl, kad nereikjo ia ateiti, - atsakiau velgdamas per pet.
Trevoras pam i Kimberls luotel ir padjo Tesai surinkti
ukes ir sumesti krepel. ia turt slypti simbolis - matyti,
kaip jis padeda jai surinkti ukes. Prakeikta metafora.
- Man ia irgi nepatinka, - atsiduso Smitas. Atsisukau j ir
linkteljau. - Pasiliksi? - nekaltai paklaus. Su viltim.
vilgiojau ia Tes, ia vaik. itas maius mans nebe-
erzino kaip an kart. Nemanau, kad man uteks jg erzintis dl
jo. Staiga ant mano peties nusileido kakieno ranka.
- Patariau jo paklausyti, - tar Kristianas ir velniai spus
teljo. - Bent kol baigsis vakarien. Kim labai pasisteng dl ian
dienos, - pridr velniai ypteljs.
Pavelgiau t pus, kur jo irdies draug paprasta juoda
suknele luost bal, Tesos iliet per mane. inoma, Tesa irgi alia
jos, atsiprainja labiau nei reikt.
- Gerai, - sutikau ir linkteljau Kristianui.

476
 Jeigu itversiu i vakarien, itversiu visk. Tiesiog nurijau
skausm, kuris kilo matant Tes toki rami be mans. Ji atrod
visai normali, kol nemat mans, o kai pamat, gra veid ap
temd lidesys.
A elgiausi taip pat, elgiausi taip, lyg kiekvienas jos aki
mirksnis mans neudyt. Jeigu ji sitikinusi, kad man nerpi, tai
gali gyventi toliau ir pagaliau sulaukti to, kuris su ja elgtsi, kaip
yra to verta.
Vos tik Kimberl baig luostyti, vienas padavjas paskambino
mayiu varpeliu.
- K gi, pasirodymas baigtas, laikas valgyti! - nusijuok ji ir
mosteljo rankomis rodydama monms stalus.
A nujau prie Kristiano stalo ir atsisdau pirm pasitaikiusi
kd nekreipdamas dmesio, kur Tesa ir jos draugas. Truput pa
aidiau su sidabriniais stalo rankiais, kol tvas ir Karen prijo
pasisveikinti.
- Hardinai, nesitikjau tavs ia pamatyt, - pasak tvas. Atsi
dusau, Karen atsisdus alia mans.
- Visi man tai kartoja, - atsakiau.
Neleidau sau pakelti aki nuo stalo ir pairt, kur Tesa.
- Ar kalbjaisi su ja? - beveik negirdimai paklaus Karen.
- Ne, - atsakiau.
Spoksojau smulk staltiess rat ir laukiau, kol padavjai
atne maist. Didelse lktse buvo vitiena, visur sumauta vi
tiena. Vienas indas alia kito per vis stal. Galiausiai neilaikiau ir
pakliau akis. vilgteljau kair, bet, didelei savo nuostabai, pa
maiau, kad ji sdi visai prie mane... ir, inoma, alia to mikio
Trevoro.
Isiblakiusi Tesa stumd po lkt paragus. inau, kad ne
mgsta j, bet yra pernelyg mandagi, kad nevalgyt ko nors, k
kakas jai pagamino. irjau, kaip usimerkia ir nea darov
burn. Vos nesusijuokiau i jos pastang neparodyti pasibjaurjimo,
kai nuplov ksn gurkniu vandens ir paliet lpas servetle.

477
 Pastebjo, kad spoksau j, todl nedelsdamas nusisukau. M
lynai pilkose jos akyse irjau skausm. Skausm, kur jai su
kliau. Skausm, kuris nuslops, kai paliksiu j ramybje ir leisiu
gyventi toliau.
Visi nepasakyti odiai skland ore tarp ms... ir ji vis savo
dmes sutelk lkt. Per itaiging vakarien daugiau nepa
kliau aki, nors prarijau vos penkis ksnius. Ypa stengiausi nu
sukti akis girddamas Trevoro pokalb su Tesa apie Sietl. Pirm
kart gyvenime norjau bti kuo nors kitu. Bet k atiduoiau Tre-
vorui, kad tik galt padaryti j laiming ir jos neskaudint.
Prie stalo Tesa trumpai atsakinjo jo klausimus ir maiau,
kad buvo dkinga Karen, kai i praneko apie Lendon ir jo draug
Niujorke.
Kambaryje nuaidjo akuts barbenimas taur ir atsistojs
Kristianas prakalbo:
- Noriau paprayti vis dmesio, ai... - barkteljo dar
kart, nusijuok ir pridr: - Reikt liautis, kol nesudauiau, - ir
mslingai vilgteljo Tes.
Jos skruostai nuraudo, o a i vis jg suspaudiau rankas po
stalu, kad neatsistoiau ir nesugrsiau jo em u tai, kad pri
vert j pasijusti nejaukiai. inau, jis tik juokavo, bet vis tiek pa
sirod kaip iknius.
- Nuoirdiai jums dkoju, kad atjot, man tai labai daug
reikia, nes ia susirinko visi, kuriuos myliu. Nepaprastai di
diuojuosi vis ia esani darbu, be js nebiau galjs engti
io ingsnio. Js esat nuostabiausia komanda, apie koki galima
svajoti. Kas ino, gal kitais metais mes imsim ir atidarysim filial
Los Andele ar net Niujorke, todl leidiu jums toliau kurti be
protikiausias idjas, - Kristianas linkteljo savo smojui ir nusi-
ypsojo i ambicij.
- Tik nepralenk savs, - tar Kimberl ir pliaukteljo jam per
upakal.
- Ir tu, ypa tu, Kimberle. Be tavs biau niekas, - Kristiano
tonas staiga pasikeit, kartu pasikeit ir nuotaika kambaryje. Jis
478
pam Kimberl u rank ir pakl nuo kds. - Po Rouzs mirties
gyvenau visikoje tamsoje. Dienos slinko migloje, nesitikjau vl
bti laimingas. Nemaniau, kad pajgsiu dar k nors pamilti; su
sitaikiau, kad gyvensim dviese su Smitu. Ir tai vien dien i gy
venimu besidiaugianti blondin siveria mano kabinet, de
imties minui pokalbis dl darbo, baisiausia kavos dm ant
baltos palaidins - ir man to uteko. Pritrenk jos gyvumas ir
energija. - Atsisuko Kimberl. - Tu padovanojai man gyvenim,
kai jau maniau, kad manyje nieko nebra. Niekas niekada man
nepakeis Rouzs ir tu tai inojai. Bet ir nesistengei jos pakeisti -
gerbei jos atminim ir padjai man sugrti gyvenim. Man tik
gaila, kad nesusitikom anksiau ir kad taip ilgai buvau nelaimingas.
Kristianas nusijuok stengdamasis iblakyti susijaudinim,
bet jam nepavyko.
- Kimberle, a myliu tave labiau u visk pasaulyje ir mielai
praleisiau su tavim likus gyvenim, kad griniau tai, k man
davei, - ir priklaup ant vieno kelio.
Ar ia koks nevyks poktas? Ar staiga visi mano pastami
nutar tuoktis, ar ia koks sumautas mistinis poktas man?
- Tai ne iaip ventin vakarien, tai suadtuvi vakarien, -
nusiypsojo Kristianas savo meils objektui. - Tai yra - bus, jeigu
pasakysi taip.
Kimberl suspigo i laims ir pravirko. Nusisukau nuo j, nes
ji kone icyp sutinkanti.
Nesusilaikiau nepavelgs Tes - ji rankomis luostsi
skruostais riedanias aaras. Ji stengiasi ypsotis draugei i
diaugsming akimirk ir apsimesti, kad verkia i laims. Bet i
tikrj maiau, jog tik apsimeta. Ji priblokta klaussi odi,
kurie buvo skirti jos draugei ir kuriuos tikjosi kada nors igirsti
i mans.

479
 Atuoniasdeimt devintas skyrius

TESA

Man suspaud ird pamaius, kaip Kristianas apkabino Kimberl

ir su meile pakl auktyn. Labai diaugiuosi dl jos, tikrai labai
diaugiuosi. Tik paprasiausiai skaudu sdti ir irti, kai kita
sulaukia to, ko pati nortum, nors ir labai diugu dl j. Niekada
nenoriau atimti n lao jos laims, bet sunku irti, kaip jis pa
buiuoja j abu skruostus ir ant pirto umauna nuostab ied
su deimantu.
Atsistojau tikdamasi, kad niekas nepastebs, jog dingau.
Nujau svetain, kol visikai nesiraudojau. inojau, kad taip ir
bus, inojau, kad nesusilaikysiu. Susitvardyiau, jeigu jo nebt
ia, bet kai jis ia, viskas pernelyg keista, pernelyg skaudu.
Atjo ia pasityioti i mans, ne kitaip. Kam bt ia js,
jeigu nesikalba su manim? Nematau prasms: pastarsias deimt
dien mans veng, o dabar pasirodo ia, nes ino, kad ir a daly
vausiu. Nereikjo ia vaiuoti. Arba reikjo atvaiuoti savo maina,
tada galiau tuoj pat dingti. Zedas neatvaiuos iki...
Zedas.
Zedas atvaiuos mans paimti atunt. Pairjusi blizgant
senelio laikrod pamaiau, kad jau pus atuntos. Hardinas tikrai
j umu, jeigu ia pamatys. O gal neumu, gal jam visai nerpi?
Susiradau tualet ir usidariau. Po akimirkos susivokiau, kad
viesos jungiklis yra ant sienos jutikliniame skydelyje. itas pra
keiktas namas man pernelyg imanus.

480
 Imetusi vyno taur jauiausi baisiausiai paeminta. Hardinas
atrod visikai abejingas, labiau jau negaljo bti, lyg nesupras
damas, kaip man nesmagu j matyti. Ar jis jauia bent kok ne
smagum? Ar dien dienas verk ir guljo lovoje kaip a? Vargu
ar tai suinosiu, bet pairjus j neatrodo, kad bt kankinsis.
Kvpuok, Tesa. Privalai kvpuoti. Itrauk peil, smeigt tau
krtin.
Nusiluosiau aaras ir apirjau savo atvaizd. Ai Dievui,
makiaas nenubgo, plaukai irgi atrodo tobulai tvarkingi. Skruostai
iek tiek paraud, bet savotikai taip dar geriau, daugiau gyvybs.
Atidariusi duris pamaiau susirpinus Trevor, rymant prie
sienos.
- Kaip jautiesi? Labai greit ibgai i kambario, - engteljo
artyn.
- Taip... man pritrko oro, - pamelavau.
Kvailas melas ir tiek; kokia prasm iekoti oro tualete? Laim,
Trevoras tikras dentelmenas ir niekada neivadint mans melage,
kaip darydavo Hardinas.
- Gerai. Jau nea desert, jeigu dar nortum, - pasak ir pa
lydjo mane vestibiul.
- Nelabai, bet paragausiu, - atsakiau.
Stengiausi taisyklingai kvpuoti ir supratau, kad tai padeda iek
tiek susikaupti. Galvojau, k daryti dl artjanio Zedo ir Hardino
susitikimo, tik staiga einant pro al i kambario pasigirdo Smito
balsiukas.
- I kur inai? - vaikikai ir savaip abejingai paklaus jis.
- Todl, kad a visk inau, - atsak Hardinas.
Hardinas? Bendrauja su Smitu?
Sustojau ir mosteljau Trevorui.
- Trevorai, tu eik. A... eee... a noriu pasikalbti su Smitu.
Jis klausiamai pavelg mane.
- Ar tikrai?., galiu palaukti, - pasisil.
- Ne, viskas gerai, - mandagiai jo atsikraiau.
 Trevoras linkteljo ir nuingsniavo. Paliks mane vien ne
mandagiai slapta klausytis. Smitas kak pasak, - tik nesupratau,
k, - o Hardinas jam atsak:
- Tikrai, juk a visk inau.
Jo balsas buvo ramus kaip visad. Atsiliejau sien alia dur ir
igirdau Smito klausim:
- Ar ji mirs?
- Ne, mogau. Kodl tu visada galvoji, kad kiti turi mirti?
- Neinau, - atsak vaikas.
- Tai va, tai netiesa, ne visi mirta.
- O kas mirta?
- Ne visi.
- Hardinai, kas mirta? - neatlyo Smitas.
- mons, blogi mons, turbt. Ir seni mons. Ir sergantys
mons... a, ir kartais dar lidni mons.
- Kaip tavo grai draug?
Mano irdis suspurdjo.
- Ne! Ji nemirs. Ji ne lidna, - atsak Hardinas, o a ranka u
sidengiau burn.
- Ir dar kaip.
- Ne, ji nelidna. Ji laiminga ir nemirs. Kimberl irgi nemirs.
- I kur inai?
- Jau sakiau tau, i kur inau, nes a visk inau.
Paminjus mano vard, Hardino balsas pasikeit. Dabar pasi
girdo supratingas Smito juokas.
- Ne visk inai.
- Ar jau gerai jautiesi? Ar dar ruoiesi verkti? - paklaus Har
dinas.
- Neerzink.
- Atsipraau, tai vis dlto verki?
- Taip.
- Gerai.
- Gerai.
- Nemgdiok mans, tai nemandagu, - pasak Hardinas.
482
 - Tu nemandagus.
- Tu irgi. Ar tau tikrai tik penkeri? - paklaus Hardinas.
Kaip tik to a visada norjau paklausti ito vaiko. Pagal savo
ami Smitas labai subrends, bet manau, kad po tiek igyvenim
kitaip bti ir negali.
- Tikrai taip. Ar nori paaisti? - paklaus Smitas.
- Ne, nenoriu.
- Kodl?
- Kodl tiek daug klausinji? Tu man primeni...
- Tesa? - krpteljau igirdusi Kimberls bals ir vos nepra
virkau. Ramindama ji paliet mano pet. - Atsipraau! Gal matei
Smit? Jis pabgo ir tik vienintel Hardin prisileido. - Ji atrod su
trikusi ir nustebusi.
- Oi... ne.
Nuskubjau koridoriumi, kad ivengiau paeminimo su
sidurti su Hardinu. inau, kad jis igirdo, kai Kimberl paauk
mane vardu.
Grusi valgomj prisiartinau prie grupels svei, su ku
riais kalbjosi Kristianas, ir padkojau jam u malon kvietim
bei pasveikinau suadtuvi proga. Kimberl pasirod po keli se
kundi, ir atsisveikindama j apkabinau. Taip pat apkabinau ir
Karen su Kenu.
Patikrinau telefon - be deimt atuonios. Hardinas usims
su Smitu ir, regis, neturi n maiausio noro pasikalbti su manim,
todl viskas gerai. Kaip tik ito man ir reikia. Nenoriu, kad atsi
praint ir sakyt, kaip jam buvo bloga be mans. Nenoriu, kad
apkabint ir pasakyt, jog galim visk isiaikinti ir pamirti, k
jis padar. Man to nereikia. Jis vis tiek taip nepadarys, todl nra
prasms to norti. Maiau skauda, kai to nenoriu.
Nujusi iki keliuko galo, spjau sualti. Reikjo pasiimti vark,
vis dlto dar tik sausio pabaiga ir vl pradjo snaiguliuoti. Nesu
prantu, k sau galvojau. Tikiuosi, Zedas tuojau bus ia. Ledinis
vjas negailestingai itar man plaukus ir privert drebti. Susi
traukiu ir apsikabinau rankas, kad bt iliau.
483
 - Tesa?
Pakliau galv ir akimirk maniau, kad sivaizduoju per snieg
artjant vaikin, apsirengus juodai.
- K ia veiki? - paklaus Hardinas visikai prisiartins.
- Ivaiuoju.
- Aa... - ir pasikas kakl prie apykakls, kaip visada darydavo.
Tyljau. - Kaip gyveni? - paklaus, ir net sutrikau.
- Kaip a gyvenu? - atsakiau klausimu. Stengiausi ilikti rami,
nes jis irjo mane visikai abejingai.
- Taip... norjau paklausti, ar tu... pati inai, kaip laikaisi?
Ar pasakyti jam ties, ar pameluoti?..
- Kaip tu gyveni? - paklausiau kalendama dantimis.
- A pirmas paklausiau, - atsak.
Pirm ms susitikim sivaizdavau visai ne taip. I ties ne
inau, ko tikjausi, bet tikrai ne to. Maniau, jis ikeiks mane ir
mudu apauksim vienas kit. Bet tikrai neatjo mintis, kad sto
vsim apsnigtame kieme ir klausinsim vienas kito, kaip mums
sekasi. Mediuose palei keliuk kabantys ibintai apviet Hardin
lyg kok angel. Akivaizdu, kad tai tik iliuzija.
- Ai, gerai, - pamelavau.
Jis nuvelg mane nuo galvos iki koj - nuo jo vilgsnio viskas
manyje apsivert kelis kartus.
- Matau, - vjyje nuaidjo jo balas.
- Dabar pasakyk, kaip tu gyveni?
Norjau, kad pasakyt, kaip jam blogai. Bet nepasak.
- Irgi. Gerai.
- Kodl man nepaskambinai? - skubiai paklausiau. Gal iju
dinsiu bent koki jo emocij.
- A... - jis pavelg mane, paskui savo rankas ir perbrauk
snieguotus plaukus. - A... buvau usims.
Jo atsakymas kaip akmuo igriov mano sienos likuius. Pyktis
nugaljo visk triukinant skausm ir grasinosi isiverti bet kuri
akimirk.
- Tu buvai usims?
484
 - Taip... buvau usims.
- Vaje.
- Kas vaje? - paklaus jis.
- Tu buvai usims? Ar inai, k man teko igyventi per tas
vienuolika dien? Tai buvo pragaras, tokio skausmo dar nebuvau
patyrusi ir kartais maniau, kad neatlaikysiu. A laukiau... laukiau
kaip paskutin idiote! - surikau.
- Tu irgi neinai, k man teko igyventi! Tu visada galvoji visk
inanti, bet i tikrj n velnio! - rikteljo ir jis.
Nujau iki gatvs. Jis pasius, kai pamatys, kas atvaiavo mans
paimti. Beje, po galais, kur Zedas? Jau penkios po atuoni.
- Tai pasakyk man! Pasakyk, Hardinai, kas tau buvo svarbiau
nei susitaikyt su manim? - nusiluosiau aaras ir maldavau savs
liautis verkti.
Pavargau nuolat verkti.

485
 Devyniasdeimtas skyrius

HARDINAS

Kai ji pravirko, pasidar dar sunkiau ilaikyti abejing veid. Ne

inau, kas bt nutik, jeigu biau prisipains apie savo igy
vent pragar, kanias ir mintis, ar ilgai itversiu. Manau, bt
puolus man glb ir pasakius, kad viskas gerai. Ji klaussi, kai
kalbjausi su Smitu, inau, kad klaussi. Ji lidna, kaip pareik
tas bjauryb maius, bet inau, kaip viskas baigsis. Jeigu ji man
atleis, a ir vl ko nors prisidirbsiu. Taip buvo visada ir neinau,
kaip to ivengti.
Vienintel ieitis - suteikti jai galimyb bti su kitu, kuris
jai bus geresnis. Tikiu, kad kakur labai giliai nori tokio, kuris
labiau jai tikt. Be tatuiruoi ir auskar. Be sumautos vaikysts ir
pykio priepuoli. Dabar galvoja, kad myli mane, bet vien dien
ims gailtis apskritai kalbjusis su manim. Kuo ilgiau iriu j,
apsnigt ir verkiani ia kieme, tuo aikiau suprantu, kad ne
tinku jai.
A esu Tomas, o ji - Deiz. Mieloji Deiz, kuri Tomas su
gadino ir kuri daugiau nebebuvo tokia kaip anksiau. Jei dabar,
itame apsnigtame kieme, atsiklaups ant keli maldausiu jos at
leidimo, ji amiams taps baisija Deize, neliks jos nekaltumo ir ga
liausiai prads mans neksti; savs irgi. Jeigu Tomas bt ikart
paliks Deiz, kai ji dvejojo, ji bt galjusi nugyventi savo gy
venim su mogum, skirtu jai likimo, su mogum, kuris bt el
gsis su ja taip, kaip ji to verta.

486
 - Tai ne tavo reikalas, - pasakiau ir supratau, kad mano odiai
paliet j iki irdies gelmi.
Ji turt bti viduje su Trevoru arba grti namo pas Noj. Bet ne
su manim. A nesu Darsis, kurio ji verta. Negaliu dl jos pasikeisti.
Sugalvosiu, kaip gyventi be jos, ji irgi privalo gyventi be mans.
- Kaip gali taip kalbti? Po visko, k kartu igyvenom, tu pa
prasiausiai atstumi mane ir net negali padoriai pasiaikinti? -
kkiojo.
Tamsios gatvs gale pasirodiusios viesos apviet jos siluet
ir prikl daugiau eli.
Taip elgiuosi dl tavs! - norjau suukti. Bet nutyljau. Tiesiog
gteljau peiais. Ji isiiojo ir susiiaup, nes prieais mus su
stojo visureigis. itas visureigis...
- K jis ia veikia? - sukriokiau.
- Atvaiavo mans, - atsak be ceremonij ir taip utikrintai,
kad igirds vos neparpuoliau ant keli.
- Kodl... kodl jis... kas per velnias? - ingsniavau pirmyn
atgal.
Stengiausi j atstumti nuo savs ir leisti gyventi toliau su tokiu
kaip ji pati - bet tik ne su mikiu Zedu, tik ne su juo.
- Ar tu... ar tu jau draugauji su tuo ipera? - paklausiau spok
sodamas j. Esu siuts, bet man vis tiek, eisiu paskui Tes iki jo
visureigio. - Lipk lauk i prakeiktos mainos! - sumaurojau.
Zedas nustebino mane - ilipo paliks jungt varikl. Pra
keiktas idiotas.
- Ar tau viskas gerai? - idrso paklausti jos.
Prikiau veid prie Zedo veido.
- Taip ir maniau! Taip ir inojau, kad laukei tinkamo laiko
pulti ir prisigerinti prie jos! Manei, nesuinosiu?
Jis pavelg j, ji pavelg j. Po visais ventais galais, itai i
tikrj nutiko.
- Hardinai, palik j ramybje! - pareikalavo ji...
Ir a neilaikiau.

487
 Viena ranka iupau Zedui u atlap, kita - iebiau nasrus.
Tesa suriko, bet tai labiau primin nabdes, kur prarijo vjas ir
mano pyktis. Zedas klupteljo atbulas laikydamasis u skruosto.
Bet staiga eng prie mans. Jis ir jo noras mirti.
- Manei, nesuinosiu? Liepiau tau nelst prie jos! - usimojau
smogti dar karti}, bet kart jis apsigyn ir nagu ukabino man
smakr.
Pirm kart per kelias savaites pyktis susimai su mutyni
adrenalinu. Man trko ito jausmo, tos energijos, kuri uplsta
kn ir pakylja nuo ems. Smogiau jam onkaulius. syk jis
pargriuvo, o a nedelsdamas puoliau ant jo ir miau kumiuoti.
Reikia pripainti, kad sugebjo kelis kartus duoti gros. Bet ne
turjo joki ans mans veikti.
- A buvau ten... o tavs nebuvo, - aikino.
- Baik! Hardinai, uteks! - Tesa trukteljo mano rank, o a
instinktyviai nublokiu ant ems.
Akimirksniu pyktis igaravo ir atsisukau j. Tesa ropomis pa
sitrauk toliau ir atsistojusi ities rankas, lyg saugodamasi mans.
Varge, k a padariau?
- Nesiartink prie jos! - u mans suriko Zedas.
Akimirksniu jis atsidr alia jos, ji irjo j, bet neatsisuko
mane.
- Tesa... a to nenorjau. Nesupratau, kad tai tu, prisiekiu! Juk
inai, kad siuts nieko nematau... a labai atsipraau. A...
Ji irjo kiaurai per mane.
- Ar jau galim vaiuoti? - ramiai paklaus, o mano irdis susi
leido ... kol supratau, kad kalbasi su juo, su Zedu.
Po velni, kaip itai nutiko?
- Taip, inoma.
Zedas apgaub jos peius savo varku, atidar visureigio ke
leivio dureles ir padjo ssti.
- Tesa... - paaukiau dar kart, bet ji nesureagavo, tik delnais
usideng veid ir m krpioti nuo raudos.
Nukreipiau pirt Zed ir pagrasinau:
488
 - Mes dar nebaigm.
Jis linkteljo, apjo aplink main iki vairuotojo vietos ir pa
velg mane.
- O a manau, kad baigm.
Ir ypteljs lipo savo visureig.

489
 Devyniasdeimt pirmas skyrius

TESA

- Man labai gaila, kad jis tave itaip pastm, - pasak Zedas.
iltu audiniu luosiau jo sumut skruost, prakirsta oda
niekaip nesiliov kraujuoti.
- Nereikia, tai ne tavo kalt. Atsipraau, kad ir tau teko, - atsi
dusau ir vl panardinau rankluost kriaukl.
Zedas pasisil parveti mane Lendono namus, nors ke
tinome eiti film. Bet a nenorjau ten grti. Nenorjau, kad
Hardinas ten pasirodyt ir ikelt scen. Tikriausiai jis jau ten ir
griauna Keno su Karen namus. O Dieve, tikiuosi, kad ne.
- Nusiramink. inau, koks jis, ir diaugiuosi, kad tavs nesu
eid. Bent jau dar labiau, - atsiduso.
- A truput paspausiu, tau skauds, - perspjau j.
Kai spusteljau rankluost, Zedas usimerk. aizda buvo
gili - gali likti ir randas. Bet tikiuosi, kad neliks. Zedo veidas per-
nelyg graus ir rand jam nereikia; be to, visai nenoriu bti j prie
astis.
- Viskas, - pasakiau.
Zedas nusiypsojo, nors jo burna buvo visa itinusi. Kodl a
nuolat gydau aizdas?
- Ai, - dar kart nusiypsojo jis, man skalaujant kruvin
rankluost.
- Atsisiu sskait, - pajuokavau.
- Vis dlto ar tikrai gerai jautiesi? Jis gana stipriai veit tave
ant ems.
490
 - Truput skauda, bet viskas gerai.
Hardinui ijus paskui mane lauk io vakaro vykiai pa
krypo bloga. Jauiau, kad nebuvo labai skaudintas, jog palikau
j, bet tikjausi stipresns reakcijos. Sak, buvo usims ir dl
to man nepaskambino. Nors ir numaniau, kad nesijaudins taip,
kaip a, bet vis tiek tikjausi, kad myli mane ir parodys iek tiek
dmesio. Bet jis elgsi lyg niekur nieko, lyg btume draugai ir
kalbtume apie kasdienius reikalus. Kol pamat Zed ir nesusi
tvard. Jeigu k, maniau, kad pamats Trevor supyks ir prads
siautti vis akivaizdoje. Taiau djosi abejingas. Ir tai labai
keista.
Nors buvau labai skaudinta, inau, kad Hardinas tyia mans
nemut; bet tai jau antras kartas, kai nutinka panaus dalykas.
Pirm kart greitai atleidau u tok elges. Juk tai a kalbjau per
Kaldas eiti pas tv ir jis paprasiausiai nesusivald. iandien
buvo jo kalt - apskritai neturjo ten pasirodyti.
- Nori valgyt? - paklaus Zedas, kai i mayio vonios kam
bario perjom svetain.
- Ne, jau valgiau ventje, - atsakiau. Dar buvau ukimusi nuo
besaikio kkiojimo, kurio Zedas nejaukiai turjo klausytis vis
keli namo.
- Gerai, vis tiek ne kain k turim, bet galiau ko nors u
sakyt, jei nortum. Tik pasakyk, jei apsigalvosi.
- Ai, - atsakiau.
Zedas visada man buvo nepaprastai malonus.
- Mano kaimynas netrukus sugr, bet mums netrukdys. Ko
gero, vos grs ikart nul.
- Zedai, tikrai labai atsipraau, kad visa tai kartojasi.
- Neatsipraink. Kaip sakiau, diaugiuosi, kad ten buvau. Kai
atvaiavau, Hardinas atrod gerokai pyks.
- Mudu jau riejoms, - uveriau akis ir susiraukusi i skausmo
atsisdau ant sofos. - Nieko nauja.
Man dar tebeskaudjo mlynes ir sumuimus po avarijos, o
dabar prisidjo dar viena, nuo Hardino. Suknels nugara buvo
491
purvina ir suplyusi, bateliai iklyp. Hardinas tikrai sugadina
visk, prie ko prisilieia.
- Ar tau reikia koki drabui miegoti? - paklaus Zedas lai
kydamas rankose mano senj antklod, su kuria miegojau prie
kelias naktis.
Truput bgtavau, ar skolintis Zedo drabuius. Jais dalijausi
tik su Hardinu ir niekada nevilkjau niekieno kito drabui.
- Manau, Mol ia paliko kelis skudurus... kaimyno kambaryje.
Suprantu, kad tai gal nepatogu... - ypteljo jis. - Bet tikrai geriau
su jais, negu su ia suknele.
Mol daug lieknesn u mane, tad vos nenusikvatojau.
- A netilpsiu jos drabuius, bet ai, kad pasilei.
Atrod, kad Zed mano atsakymas sutrikd; jo nesupratin
gumas tikrai dievikas.
- Gerai, turiu kelis drabuius, kuriuos galtum apsivilkti, - pa
sil ir a linkteljau nespjusi apgalvoti.
Galiu vilkti kieno tik noriu skudurus, Hardinas man ne eimi
ninkas - jis net nepasivargino man pasiaikinti. Zedas inyko savo
miegamajame ir netrukus gro su glbiu drabui.
- Pamiau kelis skirtingus, nes neinau, kas tau patinka.
Kakas jo balse privert mane pagalvoti, kad jis tikrai nort
pereiti su manim t kit faz. T, kai inai, kas patinka kitam. A
esu ioje fazje su Hardinu. Buvau. Nesvarbu. Pamiau mlynus
markinlius ir languotas piamos kelnes.
- A neiranki. - Dkingai jam nusiypsojau ir nujau voni
persirengti.
Mano siaubui, tas languotas daiktas, kur palaikiau kelnmis, i
ties buvo apatiniai ortukai. Zedo trumpiks. O Dieve. Atsisegiau
suknel ir usivilkau markinlius dar nenusprendusi, kaip elgtis
su trumpikmis.
Markinliai maesni negu Hardino. Vos usitraukiau iki laun.
Ir nekvepia Hardinu. inoma, kad nekvepia, juk jie ne Hardino. Jie
kvepjo skalbikliu su vos jauiamu cigarei dmu. Savaip malonus
kvapas, nors ne toks mielas, kaip pastamo isiilgto vaikino.
492
 Usitempiau ortukus ir pavelgiau emyn. Ne per trumpi.
Ties sakant, labiau primena mai, anktesni nei bt Hardino,
bet ne per anki. Vadinasi, kuo greiiau einu iki sofos ir susisuku
antklod.
Man buvo baisiai nejauku vilkti svetimus drabuius, bet bt
dar nejaukiau ipsti burbul po viso to, k Zedas dl mans
vakar patyr. Ant jo nelaimingo veido matyti Hardino pykio pd
sakai, didelis kraujuojantis priminimas, kad mudviem su Hardinu
niekada nepavyks susigyventi. Jis rpinasi tik savim ir vienintel
prieastis, dl kurios pratrko pamats Zed, - ididumas. Jis
nenori mans, bet nenori, kad biau ir su kitu.
Sulanksiau suknel ir palikau ant vonios grind; iaip ar taip,
ji jau suplyta ir purvina. Pabandysiu nuneti valykl, bet kain,
ar pavyks j igelbti. Ji man i tikrj patiko, be to, ir kainavo visai
padoriai - o t pinig man verkiant reiks, kai susirasiu, kur gy
venti.
Skubjau kaip galdama, bet svetainje radau Zed, stovint
prie televizoriaus. Jis didelmis akimis m bgioti mano knu
auktyn emyn.
- A... , udjau kak... udjau ir iekau filmo... pairti.
Tai yra jeigu nortum k nors pairt, - mikiojo, o a atsisdau
ant sofos ir susisukau antklod.
Pabiri odiai ir vilgsnis tartum pajaunino j ir padar paei-
diamesn nei prastai. Zedas nervingai nusijuok.
- Atsipraau, norjau pasakyt, kad jungiau televizori, jei no
rtum irti.
- Ai, - atsakiau ir nusiypsojau, o jis prisdo ant kito sofos
krato. Atsirm alknmis kelius ir sispoksojo priek. - Tau
nebtina bti su manim, jei nenori, a suprasiu, - pasakiau, kad
netyltume.
- K? - atsisuko jis. - Ne ne, negalvok taip. - Akys smigo
mane. - Nesijaudink dl mans, a igyvensiu. Pora antausi ne
privers mans palikti tavs ramybje. Tai galtum padaryti tik tu
pati. Jeigu nori, atstosiu nuo tavs, bet kol nepavarysi, tol bsiu alia.
493
 - Ne. Nepavarysiu. Tik neinau, k daryti dl Hardino. Ne
noriu, kad jis vl tave primut, - pasakiau.
- Jis gana pavojingas vyrukas. inau, ko galima i jo tiktis.
Manyiau. Bet dl mans nesijaudink. Tik tikiuosi, kad vakar
pamaiusi, koks yra i tikrj, pati laikysies nuo jo atokiai.
Nuo ios minties mane apm lidesys, bet atsakiau:
- Taip, aiku. Juk vis tiek jam nerpiu, tai kodl jis turt man
rpti?
- Neturt. Be to, tu jam per gera, visada buvai per gera, - pa
tikino Zedas.
Pasislinkau ariau, o jis jung televizori ir pakls mano
antklod palindo po ja. Man patinka, kad tarp ms viskas taip
paprasta. Jis nesako nieko, kad iaip sau mane paerzint ir tyia
eist mano jausmus.
- Ar tu pavargs? - paklausiau patyljusi.
- Nea, o tu?
- Truput.
- Tada miegok. A galiu eiti savo kambar.
- Dar ne. Ar galtum pabti ia, kol umigsiu? - paklausiau
labiau praydama, nei tiesiog sakydama. Jis pairjo mane,
ramus ir laimingas.
- Taip, aiku. inoma, galiu.

494
 Devyniasdeimt antras skyrius

HARDINAS

Tvojau kumiu savo mainos bagain ir surikau, kad nuleisiau

gar. Kaip tai nutiko? Kaip galjau pastumt j ant ems? Jis inojo,
kas nutiks, vos tik ilipo i to savo visureigio, inojo, kad ir vl gaus
kaulus. Pastu Tes - ji gails jo ir kaltins save dl jo suspardyto
upakalio, o paskui jausis jam skolinga.
- Po velni! - surikau dar garsiau.
- Ko kauji? - paklaus Kristianas, idygs apsnigtame kieme.
Pavelgiau j ir uveriau akis.
- Nieko.
Vienintelis mogus, kur aminai mylsiu, k tik ivaiavo
su kitu mogum, kurio nekeniu labiausiai pasaulyje. Vensas su
glums sekund irjo mane.
- Aikiai ne nieko, - mesteljo jis ir nugr didel gurkn i
taurs.
- Tikrai nenusiteiks atviraut, - atkirtau.
- Koks sutapimas - inok, a irgi. Tik norjau isiaikinti,
kodl kakoks pusgalvis kauja mano kieme, - su ypsena pasak.
Beveik susijuokiau.
- Atok.
- Kaip suprantu, ji neprim tavo atsipraymo?
- Kas sak, kad a atsipraiau ar iekojau tam prieasties?
- Todl kad tu esi tu, o galiausiai, tu esi vyras... - Kristianas
kilsteljo taur mane ir igr iki dugno. - Mes visada turim atsi
prayti pirmi. Taip jau yra.

495
 - Taip, bet ji nenori, kad atsiprayiau, - pasakiau giliai atsi
kvps.
- Visos moterys nori, kad j atsiprayt.
Reikia nusiramint, bet negaljau pamirt, kaip ji irjo Zed.
- Tik ne a... tik ne jos.
- Gerai, gerai, gerai, - pasak Kristianas nuleids rankas. - Eisi
vid?
- Ne... neinau, - nusipuriau snieg nuo plauk, bet pasi
tryniau juo kakt.
- Kenas... tavo ttis ir Karen jau ruoiasi vaiuoti.
- Djau ant... kodl? - atsakiau.
Kristianas sukrizeno.
- Tavo kalba niekada nesiliaus mans stebinti.
- K? - isiiepiau. - Tu keikies ne maiau u mane.
- Btent.
Kristianas apkabino mane per peius. Nustebau, kad leidausi
jo nuvedamas atgal nam.

496
 Devyniasdeimt treias skyrius

TESA

Negaljau umigti. Pabusdavau kas pusvaland patikrinti telefono,

ar neskambino Hardinas. inoma, ne. Dar kart patikrinau adin
tuv. Rytoj paskaitos, todl Zedas turs anksti parveti mane Len-
dono namus, kad susiruoiau ir laiku nuvaiuoiau universitet.
Vos tik umerkdavau akis, praddavo lsti visokios mintys,
sapn prisiminimai, kaip Hardinas maldauja mane grti namo.
Sapnas ar ne sapnas, bet girddama tai vis tiek kankinausi. Pasi-
variusi ir pasiblakiusi ant maos sofuts, nutariau padaryti tai,
k turjau padaryti jau i vakaro.
Stumteljusi Zedo miegamojo duris ikart igirdau tyl jo
knarkim. Pusnuogis jis guljo ant pilvo, rankas susidjs po galva.
Galynjausi su savim, kol jis krpteljo per miegus.
- Tesa? - atsisdo. - Kas yra? - isigands paklaus.
- Nieko... atsipraau, kad paadinau... tik pagalvojau, gal ga
liau miegoti ia? - baikiai paklausiau. Jis sekund irjo
mane.
- Taip, aiku, - itar.
Truput pasislinks patikrino, ar paliko man pakankamai
vietos. Pasistengiau nepastebti, kad ant lovos nra paklods. iaip
ar taip, jis studentas; ne visi tokie tvarkingi kaip a. Zedas pasi
trauk pagalv, o a atsiguliau alia, madaug per por sprindi.
- Ar nortum apie k nors pasikalbt? - paklaus.
Noriu? Svarsiau. Bet atsakiau:
- Ne, ne vakar. Negaliu nuraminti mini.

497
 - Ar galiu kaip nors pagelbt? - tamsoje jo balsas buvo labai
velnus.
- Pasislinkti ariau, - pasiliau ir jis nedelsdamas taip padar.
Nervindamasi atsisukau j. Jis ranka paliet man skruost,
nykiu paglost auktyn emyn. Prisilietimas buvo iltas ir
velnus.
- Diaugiuosi, kad esi ia su manim, o ne su juo, - sukudjo
Zedas.
- A irgi, - atsakiau nesuvokdama, ar tikrai taip manau.

498
 Devyniasdeimt ketvirtas skyrius

HARDINAS

Lendonas laiksi savo nuomons, kuri pareik t vakar, kai

band man grasinti. Jis siuto oro uoste, pamats mane stovint
prie bagao ir suprats, kad vietoj jo mamos atvaiavau a. Karen
neprietaravo, kad parveiau jos sn, - gal todl, kad pati ne
labai norjo vaiuoti po Venso vents, o gal dl to, kad pagailjo
mans. Neinau, kas buvo teisingiau, bet diaugiausi, kad sutiko.
O Lendonas visikai susierzino, ivadino mane didiausiu savo
pastamu iknium ir atsisak lipti main. Beveik dvideimt mi
nui kalbinjau savo mielj brol, kad vaiuoti su manim yra
daug geriau, negu nakt psiomis kulniuoti beveik penkiasdeimt
kilometr.
Tylomis nuvaiavus kelis kilometrus, pradjau kalb, kuri
buvom sutar baigti oro uoste.
- Lendonai, ia a ir praau tavo patarimo, k daryt. A su
triks. Stoviu krykelj.
- Tarp ko ir ko? - paklaus jis.
- Tarp grimo namo Anglij, kad garantuoiau Tesai tok gy
venim, kokio yra verta, ir vaiavimo pas Zed jo umut.
- O kur ji tarp viso ito?
Pairjau j ir gteljau peiais.
- J nudjs kalbiau j grti pas mane.
- tai ia ir tavo bda. Manai gals priversti j elgtis taip, kaip
nori tu, ir irti ten, kur nori tu.

499
 - A ne tai turjau galvoje. Norjau pasakyt... - inoma, jis
teisus, todl neverta net tsti. - Betgi ji su Zedu! Kaip tai galjo
nutikt? Negaliu ramiai apie tai galvot, - atsidusau trindamas smil
kinius.
- Tai gal bt geriau man vairuoti?
Lendonas tikrai baisiai uknisa.
- Hardinai, penktadien ji liko pas j nakiai ir praleido su juo '
vis etadien.
Man visai aptemo akys.
- K? Tai... ji paprasiausiai... tai ji su juo susitikinja?
Lendonas pirtu brauk stikl.
- Neinau, ar ji su juo susitikinja... bet mes kalbjoms eta
dien ir sak, kad pirm kart nuo tada, kai tu j palikai, ji juoksi.
- Ji jo net nepasta, - nusiaipiau.
Negaljau patikti, kad bna toki nesmoni.
- Nenoriu bti iknius, bet tu negali nepaisyti fakto, labai iro
niko, kad buvai taip apsstas noro bti su ja, kad buvai su tokia
kaip ji, o ji galiausiai m susitikinti su visai tokiu pat kaip tu, -
pasak Lendonas.
- Jis visai ne toks kaip a, - atsakiau ir stengiausi irti keli,
kol nepalau Lendono akivaizdoje. Likus atstum iki tvo nam
tyljau. - Ar ji bent verk? - paklausiau, kai sukom kiem. Len
donas nepatikliai pavelg mane.
- Taip, vis savait. - Ir papurt galv. - mogau, tu n ne
sivaizduoji, k jai padarei, ir neparodei jokio dmesio. Tu vis tiek
galvoji tik apie save.
- Kaip gali taip sakyt, jeigu visk darau tik dl jos? Ivaiavau,
kad ji galt pradt gyventi be mans. A jos nevertas, tu pats man
taip sakei, prisimeni?
- Prisimenu ir vis dar taip manau. Bet taip pat manau, kad ji
pati turi nusprsti, kieno yra verta, - pasak pykteljs ir ilipo i
mano mainos.

500
 *
Deisas ipt dm ir dmiai j stebjo.
- Pastaruoju metu nieko doro neveikiau, tik gyvenau. Tris
tanas beveik nesirodo, visai prilipo prie Stef subins.
- Hmm, - sumurmjau.
Gurkteljau alaus ir nuvelgiau jo suikt kambar. Neinau,
ko ivis ia atvaiavau, bet nesugalvojau, kur daugiau vaiuot. Tik
inojau, kad inakt t but negriu. Negaliu patikt, kad Tesa su
Zedu, - ia tai grynas das.
Ir Lendonas neskambins Tesai, kad apgaule parvadint mano
tvo namus, nors galyb kart bandiau j priversti. iknius.
Vis dlto turiu pripainti, kad jo itikimybe aviuosi, - tik ne
tada, kai ji prietarauja mano norams. Lendonas sak, kad turiu
leisti Tesai paiai nusprst, ar nori bt su manimi, ar nenori, bet
juk inau, kad ji jau apsisprend. Bent jau maniau, kad inau.
Buvau totaliai pritrenktas, kad Zedas atvaiavo jos paimti ir
praleido su ja beveik vis savaitgal.
- Kas tau darosi? - paklaus Deisas, psdamas ols dmus
man veid.
- Nieko.
- Turiu pasakyt, kad apakau pamats tave vakar prie savo
dur. Po to, kas nutiko, kai matms paskutin kart, - primin
man.
- Gerai inai, kodl a ia.
- Tikrai? - gl.
- Dl Tesos ir Zedo. inau, kad inai apie juos.
- Tesos? Tesos Jang ir Zedo Evanso? - ypteljo jis. - Pasakok.
Jam paiam bt geriau, jeigu nerodyt dant. A tyljau, o jis
tik gteljo.
- Nieko apie juos neinau, sakau nuoirdiai.
Jis dar kart usitrauk, ir jam ant keli nubiro balto popie
riaus pelenai, bet atrod, kad jis n nepastebjo.
- Tu niekada nebni nuoirdus, - nugriau dar gurkn.

501
 - Bnu. Tai jie dulkinas? - kilsteljo antak.
Jo klausimas vos neudusino mans.
- Neperdk. Ar matei juos kartu? - ltai kvpavau.
- Nea, ir nieko apie juos neinau. - Deisas padjo suktin
pelenin. - Maniau, kad jis vaikto su viena vidurins lle.
- A irgi, - pasakiau smeigs akis krv nevari skalbini
kambario kampe.
- Tai ji met tave dl Zedo?
- Neknisk mans, a nenusiteiks.
- Atjai ia naujien. A tavs neknisu, - paiep Deisas.
- Girdjau, kad penktadien jie buvo kartu, ir noriu inot, kas
dar ten buvo.
- Neinau, a ten nebuvau. Ar js negyvenat kartu, k? - jis
nusim atseit hipsteriko stiliaus akinius ir padjo juos ant stalo.
- Gyvenam. Kaip manai, kodl kuiiuosi tame Zedo mle.
- Nu, juk inai, koks jis po tavo...
- inau.
Nekeniu Deiso, tikrai nekeniu. Ir Zedo. Kodl Tesa ne
pasirinko Trevoro? Po perknais, niekad nemaniau, kad palai
miniau j su Trevoru. Uveriau akis ir tvardiausi, kad neu-
neiau Deisui per kavos stalel. I to nebt nieko gero - kaip ir
i grimo, i pykio, i nieko.
- Ar tikrai nieko neinai? Nes jei suinosiu, kad inai, umuiu
tave. Aiku? - pagrasinau pabrdamas kiekvien od.
- Taip, ponaiti, mes visi inom, kaip psichuoji dl tos llyts.
Nebk toks iknius.
- spjau tave, - pasakiau, o jis uvert akis.
Kodl apskritai su juo prasidjau? Jis toks glitus, reikjo
suspardyt jam subin ir baigt ms vadinamj draugyst.
Deisas atsistojo ir tingiai pasir.
- Gerai, mogau, a einu miegot. Jau keturios. Jeigu nori, gali
virst ant sofos.
- Ai, nenoriu, - atsakiau ir nujau prie dur.

502
 Jau ketvirta ryto, lauke alta, bet negalsiu umigti inodamas,
kad ji su Zedu. Jo bute. O jeigu jis j palies? Jeigu vis savaitgal jis
j iupins? Ar ji spjaus mane ir dulkinsis su juo?
Ne, a j pastu geriau. ita mergina rausta kiekvien kart,
kai numaunu jai kelnaites. Aiku, Zedas moka tikint ir galt j
nugirdyt. inau, kad jai daug nereikia - pora tauri ir jau litinja
kaip jreivis ir taikosi atsegti mano dir.
Po velni, jeigu jis j nugirdys ir palies...
Apsisukau sankryos vidury. Tikiuosi, netoliese nra policijos,
juoba kad uuost ir alaus kvap. Velniop it man-ji-nerpi. Gal
buvau jai bjauryb ir danai gsdinau, bet Zedas daug blogesnis
u mane. A myliu j labiau negu jis, labiau, negu galt mylti
kas nors kitas. Dabar suprantu, k turjau. Suprantu, ko netekau.
O neteks noriu susigrinti. Jis negali bti su ja, niekas negali.
Niekas - tik a.
Prakeikimas. Kodl paprasiausiai neatsipraiau jos tame va
karlyje? Kaip tik turjau tai padaryt. Turjau pult ant keli vis
akyse ir maldaut jos atleidimo. Ir dabar galtume bti kartu ms
lovoje. Bet a susinjau su ja, netyia parblokiau, nes siuts ne
matau, kas yra kas.
O Zedas yra igama. Kuo jis save laiko, kad atvaiavo parveti
jos i vakarlio? Negi jis rimtai?
Pyktis prie gero mans neprives. Turiu nusiraminti prie ten
vaiuodamas. Jeigu bsiu ramus, ji su manim kalbsis. Tikiuosi.
Prie Zedo dur atsiradau pus penktos ryto. Sustojau ir kelias
minutes ramiai stovjau stengdamasis nusiramint. Galiausiai pa
beldiau ir miau kantriai laukti. Kai jau norjau pradt trankytis,
durys atsidar ir ant slenksio pasirod Taileris, Zedo kaimynas, su
kuriuo buvau kalbjsis kelis kartus per bendrus vakarlius.
- Skotai? Kas yra, mogau? - sumurmjo.
- Kur Zedas? - negaidamas laiko nustmiau j.
Taileris pasitryn akis.
- Bie, ar inai, kad dabar beveik penkta ryto?

503
 - Ne, tik pus penki. Kur?..
Ir staiga ant sofos pastebjau sulankstyt antklod. Tvarkingai
sulankstyt - Tesos darbas. Po sekunds smegenys suprato, kad
sofa tuia. Kur ji, jeigu ne ant sofos? Gerklje pajutau tulies skon
ir jau imtj kart inakt pamirau, kaip kvpuoti. Moviau per
kambar paliks sutrikus Tailer. Zedo miegamajame buvo tamsu
nors ak durk. I kiens isitraukiau telefon ir jungiau ibin
tuvl. Ant pagalvs isidraik viess Tesos plaukai, pusnuogis
Zedas.
O tu Dieve prakeiktas.
Kol iekojau viesos jungiklio ir j paspaudiau, Tesa krpteljo
ir apsivert ant ono. Netyia koja ukliudiau stalo kamp. Tesa
pro miegus sumirksjo ir ltai atsimerk pairti, kokie garsai su
trikd mieg. Bandiau sumesti od kit apie tai, k matau prieais
save. Tesa ir Zedas lovoje, kartu.
- Hardinai? - suinkt ji ir susirauk, lyg bt pabudus. Pa
velg Zed, paskui aikiai nustebusi pakl akis mane. - K...
k tu ia veiki? - isigandusi paklaus.
- Oi ne. K tu ia veiki? Lovoje su juo? - suleids nagus deln
i vis jg stengiausi neaukti.
Jeigu ji dulkinosi su juo - viskas, absoliuiai ir visam laikui
viskas.
- Kaip ia patekai? - paklaus nulidusi.
- Mane leido Taileris. Tu jo lovoje? Kaip gali gulti jo lovoje?
Zedas apsivert auktielninkas, pasitryn akis ir staigiai at
sisdo irdamas mane tarpdury.
- Po velni, k veiki mano kambary? - paklaus jis.
Hardinai, nereikia. Raminkis. Privalau ilikti ramus, nes kitaip
vienas i ms atsidurs ligoninj. Tas vienas i ms bt Zedas.
Bet jeigu noriu pasiimt j i ia, turiu likti kuo ramesnis.
- Tesa, atvaiavau tavs. Kelkis, - pasakiau ir itiesiau rank,
nors buvau kitame kambario gale. Tesa surauk kakt.
- K pasakei?
tai ir pasirod gdingas Tesos veidas.
504
 - Tu negali taip sau ateiti mano but ir jos isivesti.
Zedui atsiklus i lovos pamaiau, kad jis tik su paprastais
ortais ant trumpiki. Nemanau, kad ilaikysiu ramyb.
- Galiu. Ir jau tai padariau. Tesa... - laukiau, kol atsikels, bet ji
n nesijudino.
- Hardinai, niekur su tavim neisiu, - atsak.
- Girdjai, vyruti? Su tavim ji niekur neis, - nusiaip Zedas.
- Tavim dtas a taip nekalbiau. I paskutinij stengiuosi
nepadaryti to, ko paskui gailiaus, todl uiaupk nasrus, - su
urzgi au.
Bet jis provokuojamai ikl rankas.
- ia mano butas ir mano lova - ir jeigu ji nenori eiti su tavim,
ji ir neis su tavim. Jeigu nori mutis - pirmyn. Bet a jos neversiu
daryti to, ko ji nenori.
Nutils pavelg j taip apsimestinai susirpins, kaip dar ne
buvau mats. Bjauriai nusikvatojau.
- Vadinasi, toks tavo planas? Ierzinsi mane, kad ispardyiau
tau subin, o ji pasijust kalta. Ir a bsiu siaubnas, kurio visi
bijo, ane? Tesa, nepasimauk ant jo! - surikau.
Siutau, kad ji tebesdi jo lovoje, bet dar labiau siutau, kad ne
galiu gerai jo papurtyt, nes jis kaip tik to ir laukia.
- Ieik, - atsiduso Tesa.
- Tesa, paklausyk mans. Jis ne toks, kaip tu manai, jis nra
ponas dulkintojas nekaltyb.
- Ir k? - paklaus ji.
- Todl... neinau, kol kas. Bet jis naudojasi tavim. Jis tik nori
tave idulkint - ir tu tai inai, - pasakiau tramdydamas jausmus.
- Ne, nenori, - kategorikai atsak ji, bet pajutau, kad pradeda
pykti.
- Klausyk, tu, eik i ia, o ji nenori ieiti. Tu ia tik apsikvailinsi.
Igirds jo odius, miau drebti. Esu baisiai siuts, man
reikia nuleist gar.
- A tave spjau - u-si-iaupk. Tesa, nesispardyk ir einam.
Mums reikia pasikalbt.
505
 - Dabar vidurnaktis, o tu... - pradjo ji, bet a nutraukiau.
- Tesa, bk gera.
Po mano odi jos nuotaika pasikeit ir nesupratau, kodl.
- Ne, Hardinai, negali ia iaip sau ateiti ir reikalauti eiti su
tavim.
- Hardinai, neversk mans kviesti policijos, - nerpestingai
pridjo Zedas gteljs peiais.
Man jau per daug. engteljau jo link, bet Tesa oko i lovos
ir puol tarp.
- Nereikia. Daugiau nereikia, - maldavo smeigusi akis
mane.
- Tada eik su manim. Juo negalima tikti, - pasakiau.
Zedas nusiaip.
- O tavim ji gali pasitikt? Prapylei ir pripaink tai. Ji verta
geresnio u tave ir jei tik leistum jai bti laimingai...
- Leist jai bti laimingai? Su tavim? Lyg tu i tikrj nortum
su ja draugaut! inau, kad tik nori lsti jai kelnaites!
- Netiesa! Ji man patinka ir a elgiuosi su ja daug geriau, negu
tu sugebtum! - suriko jis, o Tesa priglaud savo deln man prie
krtins.
inau, kad tai kvaila, bet tiesiog mgavausi jos prisilietimu,
jos rankos velnumu. Kaip seniai tai buvo!
- Praau js, liaukits abu! Hardinai, tu eik.
- Neisiu, Tesa. Tu pernelyg naivi, tu jam n kiek nerpi! -
rikteljau jai. Bet ji n nemirkteljo.
- O tau rpiu? Vienuolika dien tu buvai pernelyg usims,
kad man paskambintum! Jis buvo alia, kai nebuvo tavs, ir
jeigu... - suuko ji ir dar kak auk, bet kaip tik tada pastebjau
jos drabuius.
Ar ji? Negali bti... engiau ingsn atgal, kad siiriau.
- Ar jie... po velni, k tu apsirengus? - sumikiojau ir miau
vaiktinti pirmyn atgal. Ji pavelg emyn lyg pamirusi savo
apdarus. - Ar ia jo skudurai? - surikau. Daugiau nebegaljau
nieko itart, tik susimiau u galvos.
506
 - Hardinai... - ji band kak aikinti.
- Tikrai taip, - atsak Zedas u j.
Jeigu ji vilki jo drabuius...
- Tu dulkinais su juo? - sukriokiau ir pajutau, kad bet kuri
akimirk gali pasipilti aaros. Tesa ipt akis.
- Ne! Aiku, kad ne!
- Tesa, pasakyk man ties, tuoj pat! Ar tu dulkinaisi su juo?
- A jau pasakiau! - suriko ji.
Zedas stovjo apdauytu veidu ir susirpins irjo. Reikjo
dar labiau j igraint.
- Ar tu j palietei? O tu Dieve prakeiktas! Ar jis tave liet? -
palau ir jau nesivaldiau.
ito neatlaikysiu. Jeigu jis j bent pirtu paliet, neitversiu,
netursiu tiek jg. Atsisukau Zed nelaukdamas n vieno i j
atsakymo.
- Jeigu tu j bent pirtu palietei, prisiekiu prakeiktu Dievu,
neirsiu, kad ji yra ia, a...
Tesa vl atsistojo tarp mudviej. Jos akys spinduliavo baim.
- Tuoj pat nedinkis i mano buto arba a ikviesiu policij, -
pagrasino Zedas.
- Policij? sivaizduok, kad jau lekiu...
- A einu, - paiame sumaities viduryje tyliai itar Tesa.
- K? - vienu balsu itarm abu su Zedu.
- Hardinai, a einu su tavim, nes kitaip tu i ia neieisi.
Man palengvjo. iek tiek. Nesvarbu, kodl ji eina, svarbu,
kad eina. Zedas beveik puol jos maldauti.
- Tesa, tau nebtina eiti su juo, a galiu ikviesti policij. Neik
su juo. Jis toks yra, valdo gsdindamas ir tave, ir visus, esanius
alia tavs.
- Tu teisus, - atsiduso ji. - Bet a pavargau. Jau penkta va
landa, o mums reikia daug k aptarti, todl taip bus geriausia.
- Nebtina...
- Ji eina su manim, - pasakiau jam, o Tesa taip pairjo
mane, kad biau galjs kristi negyvas.
507
 - Zedai, rytoj tau paskambinsiu. Labai atsipraau, kad jis ia
atjo, - velniai pasak, o jis linkteljo galiausiai suprats, kad a
laimjau. Koks nelaimingas, bet geriau ji nepasimaut.
Ties sakant, labai nustebau, kad ji taip lengvai sutiko eiti
kartu... bet ji puikiai mane pasta ir teisingai nusprend, kad ne
ieisiu, kol ji neis kartu.
- Neatsipraink. Bk atsargi ir jei ko prireikt, nesikuklink
man skambinti, - pasak jis.
Galjo nusigraut nagus, kad a taip vidury nakties sibroviau
jo namus ir pasimiau Tes. O ji netarusi n odio i jo mie
gamojo ididiai nuingsniavo vonios kambar.
- Nebandyk prie jos artintis. A tave jau spjau, bet tu dar ne
supratai, - pasakiau i miegamojo tarpdurio.
Zedas dbteljo mane ir jei Tesa nebt paaukusi i sve
tains, biau vos jam snuk.
- Jeigu j nuskriausi, prisiekiu Dievu, tai bus paskutinis
kartas! - mums einant lauk ir snieg pagrasino jis taip garsiai,
kad ir ji girdt.

508
 Devyniasdeimt penktas skyrius

HARDINAS

Auktakulniai ir sumautos jo trumpiks. Juokingas derinys, bet

greiiausiai ji neturi kit bateli, vadinasi, neketino likti pas j nak
voti. Vis dlto pasiliko, ir a baisiausiai pasipiktinau rads j jo
lovoje. Negaliu irti j su jo drabuiais. Pirm kart nenoriu
j irti. Ji laik rankose raudonj suknel, inojau, kad jai alta.
Norjau duoti jai savo palt, bet ji piktai liep man usiiaupt
ir vet mano tvo namus. Na tai kas, kad ji ant mans pyksta,
ties sakant, netgi diaugiausi. Man labai palengvjo ir a bepro
tikai apsidiaugiau, kad ji apskritai ijo su manim. Galjo plsti
mane vis keli ir vis tiek biau su diaugsmu klauss kiekvieno
jos odio.
inoma, pykau, kad ji pabgo pas Zed. Pykau ir ant savs, kad
j atstmiau.
- Turiu daug k tau pasakyt, - itariau, kai sukom mano tvo
gatv.
Bet ji lediniu vilgsniu laiksi savo.
- Nenoriu nieko girdti. Galjai kalbtis su manim vienuolika
dien.
- Tu tik iklausyk mane, gerai? - maldavau.
- Kodl dabar? - paklaus irdama pro lang.
- Todl... todl, kad a tavs pasiilgau, - prisipainau.
- Tu mans pasiilgai? Norjai pasakyti, kad pavydi, nes buvau
su Zedu. Nesiilgjai, kol jis neatvaiavo mans pasiimti. Tu pilnas
pavydo, o ne meils.
509
 - Netiesa, tai neturi nieko bendra.
Nors ne, turi daug bendra, bet a vis tiek labai jos pasiilgau.
- Nekalbi su manim vienuolika dien, tada ieini lauk ir
sakai, kad buvai pernelyg usims. Taip nesielgiama, kai ko nors
ilgimasi, - pabr ji.
- A melavau, - ikliau rankas.
-T u? Melavai? Abejoju. - Ji usimerk ir ltai papurt galv.
Dieve, inakt ji nusiteikus kivirytis. Giliai kvpiau, kad ne
lepteliau kokios nesmons, kuri visk sugadint.
- Pirmiausia a neturjau telefono ir buvau iskrids namo
Anglij.
- K tu veikei? - staiga atsisuko ji.
- Vaiavau Anglij, kad pravdiniau galv. Nesugalvojau, k
dar daryt, - paaikinau.
Tesa prisuko radij ir susikryiavo rankas ant krtins.
- Neatsakei mano skambuius.
- inau. Neatsakiau ir labai dl to gailiuosi. Norjau tau pa
skambint, bet negaljau prisiversti, o paskui prisigriau ir su
dauiau telefon.
- Ar dl to turiau jaustis geriau?
- Ne... Tesa, a tik noriu, kad btum laiminga.
Ji nieko neatsak. Vl nusisuko lang. Pamginau paimti u
rankos, bet ji atstm mane.
- Nereikia, - pasak.
- Tesa...
- Ne, Hardinai! Kaip gali atsirasti po vienuolikos dien ir
laikyti mano rank? Man jau bloga nuolat aisti su ugnimi. Pagaliau
galiu itverti valand neverkusi dl tavs, bet tu pasirodai ir vl nori
grti praeit. Nuo pat pirmo ms susitikimo tik tai ir vyksta, ir
man jau gana. Jei a tau nors kiek rpiu, turtum susiprasti.
Buvo matyti, kad Tesa vos laikosi neverkusi.
- A dabar bandau pasiaikinti, - priminiau jai ir susierzinau,
nes sukau tvo nam kiem. Ji norjo atidaryt dureles, bet a pa
spaudiau urakt.
510
 - Ar tu rimtai laikysi mane urakins mainoje? Tu i esms
privertei mane ieiti i Zedo nam! Kas tau yra? - pradjo aukti.
- Nesiruoiu tavs urakinti mainoje.
Nors jau urakinau. Nes ji, vis dlto galiu pasiteisint, usispyr
ir neada klausytis, k noriu jai pasakyt. Tesa paspaud mygtuk
ir ilipo lauk.
- Tesa! Dl Dievo meils, Tesa, tik iklausyk mane! - surikau
pavjui.
- Tu vis praai klausytis, bet nieko nepasakai!
- Todl kad tu negali n sekunds patylt!
Mudu nuolat rkdavom vienas ant kito. Turiu leisti jai isilieti
ant mans ir iklausyti, nes pasakysiu k nors, ko paskui gailsiuos.
Norjau priminti Zed ir tai, kad ji vilki jo drabuius, bet priva
ljau tvardytis.
- Atsipraau, gerai? Tik leisk man kalbt ir nepertrauk bent
por minui. Labai praau?
Nustebau, kad ji linkteljo ir sukryiavusi rankas lauk, k pa
sakysiu. Pradjo smarkiau snigti ir maiau, kad jai alta, bet tu
rjau kalbt, kol ji neapsigalvojo.
- Kai t vakar negrai namo, iskridau Anglij. Buvau baisiai
siuts ir negaljau blaiviai mstyt. Tu buvai visai nesukalbama ir
a...
Ji nusisuko ir m ingsniuoti snieguotu keliuku namo link.
Prakeikimas. A visai nemoku atsipraint.
- Suprantu, kad ia ne tavo kalt. Tai a tau pamelavau ir labai
atsipraau! - surikau pavymui tikdamasis, kad ji atsisuks. At
sisuko.
- Hardinai, kalbam ne tik apie mel. Tai daug daugiau, -
pasak Tesa.
- Tai bk gera, pasakyk.
- Kalbam apie tai, kad tu su manim elgiesi ne taip, kaip reikt.
A niekada nebuvau tau svarbiausia - tau svarbiausias esi tu pats.
Tavo draugai, tavo vakarliai, tavo ateitis. Tu man neleidai nieko
sprsti ir vertei jaustis kvaile, sakydamas, kad esu pamiusi dl
511
vedyb. Kalbam apie tai, kad tu net nesusimstei, ko a noriu sau ir
dl savo ateities. Taip, vien dien noriu itekti, nebtinai tuojau
pat, bet noriu saugumo. Todl baik apsimetinti, kad ms santy
kiuose a reikiu daugiau negu tu. Nepamirkim, kad prisigrei ir
vis nakt praleidai su kita moterimi.
Tesa uduso bekalbdama, o a prisiartinau prie jos per kelis
ingsnius. Ji teisi, inau, kad ji teisi. A paprasiausiai neinau, k
galima padaryt.
- inau. Tik a pagalvojau, jeigu btume tik mudu du, tu... -
usikirtau.
- K a, Hardinai? - kalendama dantimis paklaus Tesa. Jos
nosis paraudo nuo alio.
Krapiau sudivusius aus ant krumpli. Neinojau, kaip
pasakyti, k jauiu, kad tai nebt tuti savanaudio ikniaus o
diai.
- Tu ne taip labai ir nori mane palikti, - prisipainau... ir
laukiau jos pasibaisjusios atsakymo.
Neigirdau jo. Ji pravirko.
- Hardinai, a neinau, k dar galiau padaryti, kad paro
dyiau, kaip labai tave myljau. Kiekvien kart, kai mane skau
dindavai, a grdavau pas tave, pamirdavau visk ir tau atleis
davau nesuvokiamus dalykus. Dl tavs nutraukiau ryius su
motina, o tu vis tiek abejoji, - skubiai nusibrauk aaras.
- A neabejoju, - atsakiau.
- Matai? - suuko ji. - Kaip tik dl to mums nieko neieis. Tu
visada vadovaujiesi savo ego.
- A niekada nesivadovauju savo ego, - pykteljau. - Jeigu k,
dabar mano ego gerokai nukentjs, nes k tik radau tave Zedo
lovoje.
- Ar tu dabar tikrai ketini apie tai kalbti?
- Po velni, taip, nes tu elgiesi kaip... - susitvardiau, nes ji
krpteljo inodama, k tuojau pasakysiu. Suprantu, ne jos kalt,
kad ji su Zedu - jis puikiai sugeba siteikti, bet mane vis tiek udo,
kad liko pas j.
512
 - Pirmyn, Hardinai, ikeik mane, - iskt rankas Tesa.
Ji labiausiai siutusi moteris pasaulyje, bet, po galais, jeigu jos
nemyliau tokiomis akimirkomis. Tyljau tramdydamas pykt, o
ji pliaukteljo lieuviu.
- Oho, tai jau paanga, bet a einu vid. Man alta, o po va
landos jau tursiu keltis paskaitas.
Tesa eng kelis ingsnius, o a nusekiau i paskos laukdamas,
kol prisimins, kad paliko savo rankin mano tvo automobilyje. Jis
ia, bet urakintas.
Pairjusi duris ji pasak, manyiau, labiau sau:
- Reikia paskambinti Lendonui. A neturiu rakto.
- Gali grti namo, - pasiliau.
- Pats inai, kad tai prasta mintis.
- Kodl? Mums juk reikia visk isiaikint, - viena ranka per
sibraukiau plaukus. - Kartu, - patikslinau.
- Kartu? - pakartojo Tesa bandydama nusijuokti.
- Taip, kartu. A tavs labai pasiilgau. Be tavs gyvenau
pragare... ir tikiuosi, kad tu mans irgi ilgjaisi.
- Reikjo mans iekoti. A nuo to pavargau, mums abiem to
jau per daug.
- Vis tiek galim pabandyt. Tu man per gera, a tai puikiai inau.
Bet patikk, Tesa, visk padarysiu. Kitos tokios dienos neitversiu.
 Devyniasdeimt etas skyrius

TESA

ird suspaud nuo jo odi. T jis labai moka.

- Tu visada taip elgiesi. Kartoji tuos paius dalykus, bet niekas
nesikeiia, - pasakiau.
- Tu teisi, - pripaino jis, irdamas man tiesiai akis. -
Tai tiesa. Taip, pripastu, kad pirmsias dienas irdau ant tavs
ir nenorjau tavs matyt, nes pernelyg visk sureikminai. Bet
paskui, kai pradjau mstyt, kaip apskritai taip galjo nutikti, -
isigandau. Tikrai elgiausi su tavim ne taip, kaip reikjo, bet su
prask, Tesa, a nemoku mylti kito mogaus, tik save. Stengiausi,
kaip galjau; gerai, per maai stengiausi. Bet nuo dabar bus
kitaip - prisiekiu.
irjau j. iuos odius girdjau daugyb kart.
- Ar supranti, kad t jau sakei?
- Taip, bet kart taip ir padarysiu. Kai sutikau Natali, a...
Natali? irdis sustojo.
- Tu j matei?
Ar ji tebemyli j? Ar jo nekenia? Ar jis tikrai sugriov jai gy
venim?
- Taip, maiau j ir kalbjausi su ja. Ji nia.
O Dieve!
- Tesa, a jos nemaiau visus metus, - ironikai atsak jis
skaitydamas mano mintis. - Ji dar ir susiadjus. Yra laiminga ir
pasak, kad atleido man, papasakojo, kaip diaugiasi ir didiuojasi
itekanti ar kok kit velni. Bet man tikrai atsivr akys.

514
 Jis eng dar ariau mans. Mano rankos ir kojos stiro nuo
alio. Pykau ant Hardino, ne tas odis - pykau. Buvau tusi ir
palusi. Jis vaiktinjo pirmyn ir atgal, ir tai vargino. O dabar
stovi prieais ir kalba apie santuok. O a neinau, k galvoti.
Nereikjo su juo pasilikti. Jau buvau apsisprendusi: viskas
baigta, net jei to noriu maiausiai.
- K tai reikia? - paklausiau.
- Tai, kad supratau, koks laimingas esu su tavim, kad esi su
manim, nors priveriau tave tiek daug ikentt.
- Tai jau taip. Turjau anksiu suprasti. A visada tave myljau
labiau negu tu mane ir...
- Netiesa! A myliu tave labiau, negu kada nors esu myljs
kit mog. Tesa, a irgi igyvenau pragar. Be tavs man buvo
bloga - i tikrj. Negaljau n ksnio praryt, inau, kad atrodiau
kaip valkata. Taip elgiausi dl tavs, kad galtum pradt visk be
mans, - paaikino jis.
- Tai neturi jokios prasms, - nubraukiau drgnus plaukus nuo
kaktos.
- Turi. Tai ir yra prasm. Pamaniau, kad paliksiu tave ra
mybje, o tu pradsi visk nuo pradi ir bsi laiminga be mans,
su savo Eliju.
- Su kokiu Eliju?
Apie k jis kalba ?
- K? A, tai Natali suadtinis. Matai, ji sutiko mog, kuris j
myli ir nori vesti. Vadinas, tu irgi galtum, - pasak jis.
- Bet tas mogus btum ne tu... ar ne? - paklausiau.
Prajo kelios sekunds, bet jis daugiau neitar n odio.
Atrod suglums ir isiblaks, nes jau kok deimt kart per pas
tarj valand peiojo sau plaukus. Didelius kvartalo namus m
laiyti oraniniai ir raudoni lieuviai. Turiu patekti vid, kol dar
niekas neatsikl ir man netenka gdytis prie juos dl trumpiki
ir auktakulni.
- Man taip neatrod, - atsidusau. Neleidau sau jo akivaizdoje
lieti aar, nebent kai liksiu viena.
515
 Hardinas stovjo prieais visikai sutriks, o a surinkau
Lendono numer ir papraiau atidaryti man duris. Turjau su
prasti, kad Hardinui buvo svarbu tik ivesti mane i Zedo buto.
O dabar, kai turi puiki prog pasakyti visk, k noriau igirsti,
stovi ia ir tyli.

- Greiiau, lauke alta, - tarsteljo Lendonas ir udar paskui

mane duris.
Nenorjau dabar jam ukrauti savo rpesi. Jis tik prie kelis
valandas gro namo i Niujorko. Negaliu bti tokia savanaud.
Lendonas pam antklod nuo kds atloo ir apgaub man peius.
- Lipam vir, kol jie dar neatsikl, - paragino, o a linkte
ljau.
Visas knas ir mintys buvo susting nuo sniego ir Hardino.
Lipdama laiptais paskui Lendon vilgteljau laikrod - be deimt
eios. Per deimt minui turiu nusimaudyti due. Laukia ilga
diena. Lendonas atidar mano laikino kambario duris ir jung
vies, o a nujusi atsisdau ant lovos krato.
- Kaip jautiesi? Atrodai sualusi, - pasak jis. Linkteljau.
Ai jam, kad neklausinjo, k vilkiu ir kodl.
- Kaip seksi Niujorke? - paklausiau, bet jauiau, kad mano
balsas negyvas ir abejingas.
Labai domiuosi savo geriausio draugo gyvenimu, tik man jau
nebeliko jausm, kuriuos galiau parodyti. Lendonas trumpai
vilgteljo mane.
- Ar tikrai nori dabar apie tai kalbti? inok, galiu palaukti iki
kavos valandls.
- Tikrai, - atsakiau ir prisiveriau nusiypsoti.
Su Hardinu jau buvau pratusi stumdytis pirmyn atgal. Vis dar
skauda, bet inojau, kad taip bus. Visada bna. Negaliu patikti,
kad jis nuo mans pabgo Anglij. Sak, kad reikjo pravdinti
galv, o a pati turjau vdinti savj. Nereikjo stoviniuoti lauke
ir taip ilgai su juo kalbtis. Geriausia bt buv, kad jis bt mane
parves, o a, uuot jo klausiusi, biau ikart jusi vid. Jo
516
odiai tik dar labiau sutrikd. Akimirk maniau, kad pasakys si
vaizduojantis ateit su manim ir norintis bti kartu, bet kai galjo
tai pasakyti, vl leido man nueiti.
Kai prisipaino nors nusiveti mane Anglij, kad nepalikiau
jo, turjau pabgti kalnus, bet pernelyg gerai j pastu. inau,
kad jis netiki ess vertas meils, ir inau, kad jam tai daug reikia.
Bet juk tai nenormalu - kaip jis gali tiktis, kad visk mesiu ir pa
sislpsiu su juo Anglijoje. Mes negalim gyventi ia, nes jis bijo, kad
ia bdama j paliksiu.
Jis turi daug k apmstyti. A irgi. Myliu j, bet save turiu
mylti labiau.
- Buvo smagu, man labai patiko. Dakotos butas tikrai stulbi
nantis, o kaimyn - nuostabi, - pradjo pasakoti Lendonas.
O a tegaljau galvoti, kaip gera taip graiai sutarti. Prisiminiau,
kaip su Nojum valand valandas irdavom filmus. Bet gal todl
tai ilgai ir netruko. Gal todl a taip stipriai myliu Hardin: todl,
kad jis man yra ikis, todl, kad tarp ms tokia aistra, kuri gali
mus abu praudyti.
Dar po keli smulkmen ir a kartu su Lendonu pradjau a
vtis Niujorku.
- Vadinasi, kraustaisi ten? - paklausiau.
- Taip, manau, kad taip. Liksiu ia iki semestro pabaigos, bet i
tikrj noriu bti su ja. Labai jos ilgiuosi, - pasakojo jis.
- inau, kad ilgiesi. Diaugiuosi dl js, tikrai labai diau
giuosi.
- Man labai gaila, kad tau ir Hardinui...
- Nereikia. Jau baigta. Man gana. Turiu baigti. Gal reikt ke
liauti su tavim Niujork, - nusiypsojau. Lendono veidas nuvito
miela ypsena, kuri tiesiog dievinu.
- inai, tikrai galtum.
Visada taip sakau. Visada sakau, kad su Hardinu baigta, o
paskui grtu pas j. Tai udaras ratas. Todl t akimirk nuspren
diau:
- Antradien pasikalbsiu su Kristianu dl Sietlo.
517
 - Tikrai?
- Privalau, - atsakiau, o jis pritardamas linkteljo.
- Einu rengtis, o tu gali nusimaudyt. Susitiksim apaioje, kai
bsi pasiruousi,
- Labai tavs ilgjausi, - atsistojau ir i vis jg j apkabinau.
I aki pasipyl aaros. Jis irgi stipriai mane suspaud. - Atsi
praau, a visai nesitvardau. Mano gyvenimas tikras pragaras. Kol
jo nepainau, gyvenau ramiai, - apsiverkiau ir atsitraukiau.
Lendonas susirauk, bet nutyljo, tik nujo prie dur. Sumiau
drabuius glb ir nusekiau jam i paskos koridoriumi voni.
- Tesa? - kreipsi Lendonas, kai prijom jo miegamojo duris.
-K ?
Lendonas irjo mane su didele uuojauta.
- Tik todl, kad jis nemoka mylti tavs taip, kaip tu to nori,
dar nereikia, kad nemyli tavs i visos irdies, - pasak.
K tai turt reikti? Usidariusi vonioje ir atsukusi vanden
kartojau sau jo odius. Hardinas myli mane. inau, kad myli, bet
jis nuolat kartoja savo klaidas. A nuolat su tuo taikstausi. Ar jis
tikrai myli mane i visos irdies? Ar to pakanka? Vos tik nusivilkau
Zedo markinlius, kakas pabeld duris.
- Palauk, Lendonai, vien sekund, - kteljau ir prisidengiau
markinliais pilv.
Bet atidariusi duris ivydau ne Lendon. Tai buvo Hardinas
nuo aar lapiais skruostais ir paraudusiomis akimis.
- Hardinai?
Jis rankomis sum mane u kaklo ir prisitrauk prie savs.
Man nespjus n pasiprieinti, jo lpos sisiurb mansias.

518
 Devyniasdeimt septintas skyrius

HARDINAS

Priglauds j, ant jos lp pajutau savo aaras ir dvejones. Delnu

suspaudiau j per juosmen ir dar stipriau pabuiavau - kartli
gikai ir jausmingai. Pajuts jos lpas galjau apalpt i palengvji
mo. inojau, kad tai ilgai netruks ir ji mane atstums, todl mga
vausi kiekvienu jos lieuvio krusteljimu, kiekviena vos girdima
dejone, isprdusi i jos lp. Visas pastarj vienuolikos dien
skausmas beveik prapuol, kai jos rankos apsivijo mano juosme
n. Ir t akimirk - aikiau nei kada nors gyvenime - suvokiau:
nesvarbu, kaip smarkiai mudu pyksims, vis tiek visada susirasim
vienas kit. Visada.
Pairjs, kaip ji eina nam, sekundei sdau automobil,
bet galiausiai sukaups drs puoliau i paskos. Jau daug kart
leidau jai pasprukti, negaliu praleist progos paskutin kart pabt
su ja. A pralaimjau - nesusitvardiau ir pravirkau, kai Lendonas
paskui j udar duris. Jauiau, kad privalau eiti i paskos, kad pri
valau kovoti dl jos, kol kas nors neatm jos i mans.
Parodysiu jai, kad galiu bti toks, kok ji nori mane matyti. Ne
visikai, bet galiu jai parodyti, kaip labai j myliu ir kad daugiau
taip lengvai jos nepaleisiu.
- Hardinai... - velniai itar ji priglaudusi rank man prie
krtins ir velniai atstmusi. Ir nutraukusi ms buin.
- Nereikia, Tesa, - papraiau. A dar nepasirengs baigti.
- Hardinai, negi tikiesi, kad pabuiuosi mane ir viskas vl bus
gerai? kart to nebus, - sukudjo, o a suklupau prie j ant keli.

519
 - Suprantu. Neinau, kodl leidau tau vl mane palikti, bet
labai atsipraau. Maute, a labai labai atsipraau, - pasakiau ti
kdamasis, kad is odis palengvins mano kalt. Apkabinau j per
kojas ir pajutau jos rankas ant savo galvos - pirtai glamonjo ir
glost man plaukus. - inau, a visada visk sumaunu, inau, kad
negalima su tavim elgtis taip, kaip a elgiausi. Taip stipriai tave
myliu, kad netelpu savy, ir danai neinau, k daryt, todl prineku,
kas ueina ant lieuvio, ir nepagalvoju, kaip dl to jautiesi. Pripa
stu, nuolat tave skaudinau, bet praau... labai praau, leisk man
pasitaisyt. Visk padarysiu ir daugiau nedrsiu tavs eisti. Labai
atsipraau, inau, kad nuolat atsiprainju. Nueisiu pas t suknist
psichiatr ar kur tik reiks. Man tas pat, tik... - kukiojau prie jos
koj. Paskui pamiau u ortuk juosmens ir trukteljau emyn.
- K... - Tesa sulaik mano rankas.
- Bk gera, nusimauk juos. Negaliu paksti j, labai praau...
neliesiu tavs, bet leisk man juos numauti, - papraiau.
Ji atitrauk rankas nuo mano rank ir vl panardino jas
plaukus. Nutraukiau emyn ortukus, o ji ilipo i j. Paskui ranka
kilsteljo man u smakro. Mai pirtukai paglost skruost, nu
brauk aaras. Tesa atrod sutrikusi, atidiai irjo mane, lyg ty
rint.
- Nesuprantu tavs, - pasak nykiu baksnodama mano aa
rotus skruostus.
- A irgi, - pritariau, ir ji susirauk.
Taip ir klpjau prieais j maldaudamas dar vienos, pasku
tins, progos, nors buvau j praleids tiek, kiek nebuvau nusi
pelns. Vonios kambarys paskendo garuose, jos plaukai prilipo
prie veido, o drgm pamau nusdo ant odos.
Dieve, kokia ji grai!
- Hardinai, mes negalim nuolat stumdytis pirmyn atgal. N
vienam i ms tai nra gerai.
- Daugiau to nebus. Mes susitvarkysim. Igyvenom blogiausia,
kas galjo nutikti, ir a supratau, kaip greitai galiu tave prarasti.
Maniau, bti su tavim yra savaime suprantamas dalykas, ir dabar
520
suprantu. A tik praau dar vienos galimybs. - Rankomis sumiau
jos veid.
- Ne viskas taip paprasta, - atsak ji.
Jos apatin lpa jau m virpti, o a vis dar stengiausi su
tramdyti savo aaras.
- Ir neturt bti paprasta.
- Bet neturt bti ir labai sunku.
Tesa pravirko kartu su manim.
- Taip, taip, tikrai. Mums niekada nebuvo lengva. Mes esam
tokie, kokie esam, bet ne visada buvo sunku. Turim imokti kal
btis, o ne nuolat bartis. Jei galsim pasikalbti apie ateit, ji nevirs
didele nesmone.
- A bandiau, bet tu nenorjai, - primin ji.
- inau, - atsidusau. - ito a dar turiu imokti. Tesa, be tavs
a uvs. Niekas. Negaliu valgyt, miegot, net kvpuot. Itisas dienas
verkiau, o tu inai, kad nemoku verkti. Tiesiog a... man reikia tavs. -
Kalbjau mikiodamas ir traukuliuodamas kaip tikriausias idiotas.
- Stokis.
Tesa pam mane u rankos ir kilsteljo auktyn. Sunkiai al
suodamas atsistojau prieais j. ia tikrai sunku kvpuoti, nes
visas vonios kambarys skendi garuose. Ji smeig akis mansias
lyg priimdama mano ipaint. Jei nebiau apsiverks, ji nebt
patikjusi manimi. Jauiau, kad ji kovoja su savim, tai buvo matyt
i jos aki. Jau esu tai mats.
- Neinau, ar galiu. Mes vis laik taip gyvenom. Neinau, ar
idrsiu dar kart tam rytis, - nuleido akis. - Man labai gaila.
- Ei, pairk mane, - papraiau ir kilsteljau jos galv, kad
ms akys susitikt. Bet ji nusuko savsias.
- Ne, Hardinai. Man reikia nusimaudyt, a jau vluoju.
Sugavau vieni aarl, slystani jos skruostu, ir linkteljau.
inau, kad laikiau j pragare ir kad n vienas blaiviai mstantis
mogus neatleist man layb, melo ir nuolatinio poreikio visk
griauti. Bet ji kitokia. Ji myli beslygikai ir meilei atiduoda vis
save. Netgi dabar, kai mane atstm, inau: ji mane myli.
521
 - Bk gera, pagalvok apie tai, gerai? - papraiau.
A paliksiu jai erdvs pagalvoti, bet nepasiduosiu. Man per
stipriai jos reikia.
- Labai praau! - pakartojau nesulauks jos atsakymo.
- Gerai, - galiausiai sukudjo Tesa.
irdis sutirpo.
- A tau parodysiu - a parodysiu, kaip labai tave myliu ir kad
mes galim bti kartu. Tik palik man vilties, gerai? - sumiau dur
ranken.
Ji prikando apatin lp. Kai palieiau ranken, atstumas tarp
ms inyko. Palinks prie jos sutikau atsarg vilgsn. Norjau
dar kart pabuiuoti j lpas, pajusti jos rankas, bet tik velniai
pabuiavau jai skruost ir pasitraukiau.
- Gerai, - pakartojo ji.
Atidariau duris. Reikjo sukaupti visas jgas, kad ieiiau
i vonios kambario, ypa kai atsisuks pastebjau j, benusiren-
giani markinlius, ir balt od, kurios, regis, jau metus akyse
nebuvau mats.
Udariau duris ir atsirmiau stakt. Usimerkiau, kad vl ne
pravirkiau. Po velni. Ji bent jau pasak, kad pagalvos. Bet atrod
ir susirpinusi, lyg jai skaudt jau vien nuo minties vl bti su
manim. Atsimerkiau igirds atsidaranias Lendono miegamojo
duris. koridori jis ijo vilkdamas baltus polo markinlius ir
chaki spalvos kelnes.
- Labas, - pasisveikino ir per pet persimet krep.
- Labas.
- Kaip ji? - paklaus.
- Nekaip, bet tikiuosi, kad bus gerai.
- A irgi. Ji stipresn, negu pati galvoja.
- inau. - Markinliais nusiluosiau akis. - A j myliu.
- inau, kad myli, - atsak jis ir labai mane nustebino. Pa
kliau galv.
- Kaip man jai tai parodyt? K turiau padaryt? - paklausiau.
Lendono akyse vysteljo skausmas.
522
 - Turi jai parodyt, kad dl jos pasikeisi. Turi elgtis su ja taip,
kaip ji to verta, ir suteikti tiek laisvs, kiek nors, - atsak.
- Ne taip lengva duoti jai laisvs, - pasakiau.
Ir vl negaliu patikt, kad apie tai kalbuosi su Lendonu.
- O vis dlto reiks, nes ji tau nepasiduos. Gal parodyk jai, kad
esi pasirengs dl jos kovoti, bet nedusink. Ji tik ito ir nori. Ji nori,
kad tu pasistengtum.
- Pasistengiau nedusinti?
A jos nedusinu. Na gerai, gal ir dusinu, bet negaliu susilaikyt:
arba a j atstumiu, arba neleidiu pajudt. Neinau, kaip rast
aukso vidur.
- Taip, - patvirtino jis, lyg nesuprats mano ironijos.
Bet man reikia jo pagalbos, todl atsikraiau prieikumo.
- Ar gali paaikinti, k i tikrj norjai pasakyt? Pasakyk kok
pavyzd ar k.
- Na, pavyzdiui, galtum pakviesti j pasimatym. Ar js aps
kritai kada nors esat j tikr pasimatym? - paldaus Lendonas.
- Taip, aiku, kad jom, - skubiai atsakiau.
Ar tikrai?
- Kada? - kilsteljo antak Lendonas.
- ... naa... mes jom ... ir tai buvo tas kartas, kai... - deja,
nieko gero neprisiminiau. - Gerai, ko gero ir ne, - ubaigiau.
Trevoras bt kviets j pasimatymus. Ar Zedas kviet? Jeigu
jis kviet, prisiekiu visais velniais...
- Tai va, pakviesk j pasimatym. Aiku, ne iandien, nes
bt per greitai, net ir jums.
- Kaip suprast? - pykteljau.
- Niekaip. Tik sakau, kad tau reikia erdvs. Jai irgi. Antraip at
stumsi j dar toliau, negu jau atstmei.
- Ar ilgai reiks laukt?
- Bent kelias dienas. Pabandyk sivaizduoti, kad js tik pra
dedat draugauti arba tu bandai kalbti j draugauti su tavim. I
esms turi priversti j i naujo tave simylt.
- Sakai, kad ji mans daugiau nemyli? - iurkiai paklausiau.
523
 Lendonas uvert akis.
- Neee. Jzau, gal gana to pesimizmo?
- A ne pesimistas, - atoviau gindamasis. Jeigu k, labai ilgai
buvau tikras optimistas.
- Gerai...
- Tu iknius, - pasakiau savo broliui.
- Ir tu nuolat praai to ikniaus patarimo, - pasigyr paaipiai
ypsodamasis.
- Tik todl, kad tu esi vienintelis mano draugas, kuris rimtai
draugauja su mergina, ir dar todl, kad tu pasti Tes geriau nei
kas nors kitas, inoma, iskyrus mane.
- Tu k tik pavadinai mane draugu. - Lendonas dar plaiau
nusiypsojo.
- K? Negali bti.
- Taip, taip, pavadinai, - pasak jis aikiai patenkintas.
- Jei pasakiau draugas, dar nereikia, kad norjau pasakyti
draugas, tai yra... - neinau, k norjau pasakyt, bet tikrai kal
bjau ne apie draug.
- Supratau, - sukrizeno Lendonas.
Igirdau, kad u dur nustojo niokti vanduo. Gal jis visai ir
neblogas, tik a jam niekada to nepasakysiu.
- Gal pasisilyt iandien nuvet universitet? - paklausiau
lipdamas paskui j laiptais. Lendonas papurt galv.
- Kurios dalies i nedusinti nesupratai?
- Tu man labiau patikai, kai tyljai.
- Tu man labiau patikai, kai... jeigu k, tu man niekad nepa
tikai, - pasak jis, bet supratau, kad tik erzina.
Ties sakant, niekad nemaniau galintis jam patikti. Maniau,
kad jis mans nekenia u tas niekybes, kuri esu pridars Tesai.
Ir tai - vienintelis mano sjungininkas tame mlyne, kur pats ir
prikroviau.
Itiesiau rank ir lengvai j stumteljau. Jis nusikvatojo, a irgi
beveik miau juoktis, tik staiga pastebjau, kad laipt apaioje
mus, kaip kokius cirkininkus, stebi mano tvas.
524
 - K ia veikiat? - paklaus jis ir gurkteljo kavos i puo
delio.
- Parveiau j namo... tai yra ia, - patraukiau peiais.
Ar dabar ia jos namai? Tikiuosi, kad ne.
- Ane? - nustebo tvas ir pavelg Lendon.
- Taip, tti, - pasakiau, ko gero, pernelyg pabrtinai. - Galiu
veti j ten, kur noriu. Gal jau liaukis vaidinti gynj ir prisimink,
kuris i ms yra tikras tavo vaikas.
Lipant laiptais Lendonas vilgteljo mane, o paskui visi trys
nujom virtuv. sipyliau kavos tebejausdamas smeigtas Lendono
akis. I metalins vaisins ttis pasim apelsin ir pradjo tvik
paskait.
- Hardinai, per kelis mnesius Tesa tapo ms eimos nare,
o ia vienintel vieta, kur ji galjo ateiti, kai tu... - ir nutilo, nes
virtuv atjo Karen.
- Kai a k? - paklausiau.
- Kai tu visk sujaukei.
- Tu net neinai, kas i tikrj nutiko.
- Man nereikia inoti visos istorijos. A tik inau, kad ji yra
geriausia, kas tau galjo nutikti, ir matau, kad kartoji tas paias
klaidas, kurias dariau a su tavo motina.
Ar jis rimtai?
- A ne toks, kaip tu! Myliu j ir dl jos padarysiu visk! Ji man
yra viskas - ir nieko panaaus tave ir mam! - nutrenkiau puodel
ir prilaisiau kavos ant spintels.
- Hardinai... - u nugaros igirdau Tesos bals. Prakeikimas.
Didiam mano nustebimui - Karen puol mans ginti.
- Kenai, tu palikai berniuk vien. Jis labai stengiasi.
Tvo akys beregint suvelnjo. Jis atsisuko mon. Paskui vl
pavelg mane.
- Atsipraau, Hardinai. Tiesiog jaudinuosi dl tavs, - atsiduso
jis, o Karen paglost jam nugar.
- Viskas gerai, - atsakiau ir pairjau Tes su dinsais ir uni
versiteto megztiniu.
525
 Drgnais plaukais ir visikai nepasidaiusi ji atrod tokia ne
kaltai grai. Jeigu Tesa nebt jusi virtuv, biau pavadins
paskutiniu igama ir kad jam reikia imokti rpintis savo pra
keiktais reikalais. Pamiau popierin rankluost ir nuluosiau
kavos bal nuo prabangaus ir brangaus granitinio stalvirio.
- Pasiruous? - Lendonas paklaus Tesos.
Ji linkteljo vis dar irdama mane.
Labai norjau j nuveti, bet geriau jau griu namo ir pamie
gosiu ar nusimaudysiu, pagulsiu ant lovos ir paspoksosiu lubas,
sutvarkysiu but... po velni, bet k padarysiu, kad tik nereikt
sdti ia ir nekuiuotis su tvu.
Galiausiai ji nusigr ir ijo i virtuvs. Igirds trinktelint
laukujes duris, giliai atsidusau. Paliks tv ir Karen dar igirdau,
kad jie pradjo kalbtis apie mane. inoma.

526
 Devyniasdeimt atuntas skyrius

TESA

inojau, k reikjo padaryti: pasakyti Hardinui, kad palikt mane

ramybje, bet negaljau. Jis retai rodo jausmus, bet matydama j
klpant prieais ant keli pajutau, kad jau sugijusi irdis vl suby
rjo tkstanius uki. Paadjau jam pagalvoti, ar mums verta
bandyti dar kart, bet nesivaizduoju, kaip viskas galt vykti.
Dabar a labai paeidiama, sutrikusi labiau nei kada nors ir
supykusi ant savs, kad beveik ikart ir visa jam pasidaviau. Bet,
antra vertus, didiuojuosi savim, kad neleidau viskam per toli
nueiti. Pirmiausia turiu pagalvoti apie save, ne tik apie j.
Vairavo Lendonas, o man ant keli suburzg telefonas. Pa
velgiau ekran. Zedas: Kaip laikaisi? Giliai kvpiau ir atraiau:
Ai, gerai. Mes su Lendonu pakeliui universitet. Atsipraau u
prajusi nakt. A kalta, kad jis atjo pas tave, Paspaudusi sisti
pavelgiau Lendon.
- Kaip manai, kas toliau? - paklaus jis.
- Nesivaizduoju. Vis dar ketinu pasikalbti su Kristianu dl
Sietlo, - atsakiau.
Zedas tuoj pat atra: Ne, tu nekalta. Diaugiuosi, kad tau
viskas gerai. Ar susitiksim priepiei, kaip tarms? Visai buvau
pamirusi, kad tarms susitikti aplinkotyros pastate priepiei.
Jis norjo man parodyti gles, kurios vyti tamsoje ir kuri veisl
padjo ivesti.
Nenorjau jam pasakoti savo plan - vis laik buvo man
labai malonus, bet dabar, kai ryt pabuiavau Hardin, neinau,

527
kaip man elgtis. Nakt miegojau Zedo namuose, o ryt pabuiavau
Hardin. Kas man nutiko? Nenoriu bti tokia mergina; neseniai
jauiausi kalta dl to, kas nutiko su Hardinu, nors tebedraugavau
su Nojum. Pasiteisindama galiu pasakyti, kad Hardinas atslinko
kaip lavina - neturjau pasirinkimo. Jis trauk mane ir ltai ud,
paskui atgaivino ir vl sulugd.
Su Zedu viskas vyko visikai prieingai. Hardinas nesikalbjo
su manim vienuolika dien ir nesupratau - kodl. Galjau manyti,
kad jis mans daugiau nenori. O Zedas visada buvo alia. Nuo pat
pradi visada buvo malonus. Band nutraukti laybas su Hardinu,
bet Hardinas nesutiko - norjo rodyti galintis suvystyti mane,
nors Zedas reikalavo baigti t lykt aidim.
Hardinas ir Zedas ne kart musi nuo tada, kai susipainau su
jais. Tik nesupratau, dl ko, - nors pastaruoju metu imu manyti,
kad dl layb, - taiau tai m aikti, kai pradjau bendrauti su
abiem. Hardinas sak, kad Zedas nori tik numauti man kelnaites,
bet nuoirdiai manau, kad i jo lp tai skamba pernelyg veidmai
nikai. O Zedas nepadar nieko, dl ko galiau tarti j bandant
su manim permiegoti. Dar nieko neinodama apie laybas pabu
iavau j jo bute, bet jis niekad nesielg taip, kad jausiausi turinti
padaryti k nors, ko nenoriu.
Man labai nepatinka mintimis grti tuos laikus. Buvau ne
patyrusi ir jie abu su manim aid. Tik kakodl rudos Zedo akys
visada slp velnum, o aliose Hardino akyse maiau tik pykt.
Taip. Dvylikta tinka, - paraiau Zedui.

528
 Devyniasdeimt devintas skyrius

TESA

Nesuprantu, kaip iandien jauiuosi. Nesu visikai laiminga, bet

kartu nesu ir nelaiminga. Esu pragarikai sutrikusi ir jau ilgiuosi
Hardino. Graudu, inau. Bet nieko negaliu padaryti. Mudu ilgai
buvom isiskyr ir jau buvau beveik atsikraiusi jo, bet vienas bu
inys - ir jis vl mane uvald, sujauk prot.
Su Lendonu stovjom prie sankryos ir laukm, kol usidegs
alia. Staiga suvokiau, kaip diaugiuosi, kad iandien apsirengiau
megztin, nes altas oras niekur nesitraukia.
- Ko gero, jau laikas skambinti Niujorko universitet, -
pasak jis ir isitrauk sra.
- Valio! Niujorko universitetas! - suukau. - Tau tikrai ten
patiks. Nuostabu.
- Ai. Truput nervinuosi, kad nepradsiu nuo vasaros se
mestro, ir nenoriu prarasti vasaros.
- Ar Iprotjai? Tave priims bet kur semestr! Tavo vidurkis
puikus, - nusijuokiau. - Be to, rektorius yra tavo patvis.
- Reikt tau leisti skambinti vietoj mans, - pajuokavo jis.
Sutar po paskait susitikti aiktelje, nujom savais keliais.
Viduje spusteljo, kai ivydau didel aplinkotyros studij pastat
ir pravriau sunkias dvigubas duris. Zedas sdjo vestibiulyje ant
akmeninio suoliuko prieais vien med. Pamats mane tuojau nu
siypsojo ir pakilo pasisveikinti. Vilkjo baltais markiniais ilgomis
rankovmis ir dinsais. Markini audinys buvo toks plonas, kad
po jais aikiai matsi tatuiruoi ratai.
529
 - Labas, - nusiypsojo jis.
- Labas.
- Usakiau pic. Turi atneti bet kuri minut, - pasak.
Abu susdom ant suoliuko ir pradjom kalbtis apie dienos
reikalus. Kai atne pic, Zedas nusived mane kambar, piln
visoki augal. Kaip paaikjo - oranerij. Maoje patalpoje ri
kiavosi daugyb eili vairiausi gli, koki nebuvau maiusi gy
venime. Zedas nujo prie vieno staliuko ir atsisdo.
- Nuostabiai kvepia, - pasakiau klesteljusi prieais j.
- Kas? Gls?
- Ne, pica. Gls, inoma, irgi, - nusijuokiau.
Miriau i bado. ryt nepavyko papusryiauti, o nuo tada, kai
Hardinas sibrov Zedo namus, nebuvau sumerkusi aki. Zedas
pam gaball picos ir padjs ant servetls ities man. Paskui
pasim sau ir perlenk pusiau. Taip darydavo ir mano tvas.
- Kaip prajo likusi naktis... gal, tiksliau, jau rytas? - paklaus
ir atsikando didel ksn.
irdama j pasijutau nesmagiai, o gli aromatas man
primin vaikyst ir iltnam prie nam, kuriame slpdavausi, kai
girtas tvas aukdavo ant motinos. Nusukau akis on ir su
kramiau ksn.
- Kaip visada, i pradi buvo komaras, - atsakiau.
- I pradi? - Zedas pakl galv ir apsilai lpas.
- Taip, riejoms kaip visada, bet kart buvo kakaip geriau.
Nepasakosiu Zedui, kad Hardinas verk ir puol ant keli prie
mane. Tai pernelyg asmenika ir tai inosim tik mudu su Hardinu.
- Kaip suprasti?
- Jis atsipra.
- Ir tu sutirpai? - jo vilgsnis man labai nepatiko.
- Ne. Pasakiau, kad dabar nieko nenoriu. Pasakiau, kad pagal
vosiu, ir viskas, - gteljau peiais.
- Bet i tikrj juk neketini galvoti? - aikiai nusivyls pa
klaus Zedas.
- Ne, tikrai nepulsiu pas j staia galva, taip pat ir jo but.
530
 Zedas padjo pic ant servetls.
- Tesa, nereikjo ivis gaiti su juo laiko. K dar jis turt pa
daryti, kad pagaliau j paliktum? - paklaus ir lauk smeigs akis,
lyg privaliau jam atsakyti.
- Viskas ne taip. Ne taip paprasta imesti j i savo gyvenimo.
Nesakau, kad draugausiu su juo ar panaiai, bet kartu mes labai
daug igyvenom ir be mans jis labai kankinosi.
Zedas uvert akis.
- Oi, ar kankintis jam reikia gerti ir traukti dm su Deisu? -
paklaus.
Man irdis sustojo.
- Jis nebuvo su Deisu. Jis buvo Anglijoje.
Juk jis tikrai buvo Anglijoje?
- inakt jis buvo pas Deis ir i jo atjo tiesiai pas mane.
- Tikrai?
Ities nemaniau, kad Hardinas vl gali bendrauti su Deisu.
- Man atrodo tartina, kad jis bendrauja su tuo, kuris taip ak
tyviai reiksi toje istorijoje, bet nekenia mans u tai, kad bnu
su tavim.
- Taip... bet tu irgi dalyvavai... - priminiau.
- Nesakiau tau. Neturjau k daryt, kai tyiojosi i tavs prie
vis. Deisas ir Mol visk suplanavo. Ir Hardinas tai inojo, todl
suspard jam subin. inok, vis laik norjau tau papasakot. Tesa,
man tai visada buvo daugiau nei laybos. Bet ne jam. Jis tai rod
atnes mums paklod.
Man dingo apetitas, m pykinti.
- Daugiau nenoriu apie tai kalbt.
Zedas linkteljo ir ities velni rank.
- Tu teisi. Atsipraau, kad vl visk prisiminiau. A tik noriu,
kad mano ir jo ansus padalytum po lygiai. Hardinu dtas niekada
daugiau nekalbiau su Deisu, o be to, pas Deis visada bna pa
laid merg...
- Gerai, - nutraukiau j.
Nenoriu klausytis apie Deis ir mergas jo bute.
531
 - Pakalbkim apie k nors kita. Atsipraau, kad skaudinau
tavo jausmus. Labai atsipraau. Tik nesuprantu. Tu jam tokia gera
ir tiek daug kart atleidi. Bet daugiau nekalbsiu apie tai, kol pati
to nepanorsi. - Zedas ities rank ir udjo ant manosios.
- Viskas gerai, - atsakiau.
Bet man buvo sunku patikti, kad Hardinas buvo pas Deis
po t mutyni kieme. Tikrai nemaniau, kad galt pas j vaiuoti.
Zedas atsistojo ir nujo prie dur.
- Einam, kai k tau parodysiu. - Atsistojau ir nusekiau i
paskos. - Palauk ia, - pasak, man atjus iki vidurio kambario.
viesa ugeso ir maniau, kad bus labai tamsu. Taiau akyse su
vito neonins viesos: alia, roin, oranin ir raudona. Visos
gls vytjo vis kitokia spalva, vienos rykiau, kitos - velniau.
- Oho... - garsiai sunibdjau.
- Grau, ar ne? - paklaus jis.
- Taip, labai.
Ltai jau palei lysv nordama siminti vaizd.
- I esms mes jas sukrm, tada perdirbom sklas, kad itaip
vytt. - Staiga jis atsidr u mans. - Pairk ia.
Pam mano rank ir ja paliet roine spalva vytinios gls
ied. Gl tartum ugeso, nebevytjo taip rykiai kaip kitos -
kol atitraukiau savo pirt. Tada vl suvito. Nustebusi staigiai nu
leidau rank ir u nugaros igirdau Zedo juok.
- Kaip tai manoma? - paklausiau susiavjusi.
Man labai patinka gls, ypa lelijos, o ie mogaus sukurti au
galai labai panas jas - nuo iol jie oficialiai yra mano naujoji
meil.
- Viskas manoma, kai panaudoji moksl, - atsak ypsoda
masis, gli nuviestu veidu.
- Koks tu nuobodus, - nusiaipiau, o jis nusijuok.
- Kas tau dav teis vadinti mane nuobodiu? - atsikirto.
Dabar nusijuokiau a.
- Niekas, - pasakiau ir vl palieiau gl, kad ji vystelt. -
Netiktina.
532
 - Taip ir maniau, kad tau patiks. Dabar bandom t pat su me
diais. Tik bda, kad jie auga daug ilgiau nei gls. Bet mediai
ilgiau gyvena, o gls pernelyg trapios. Jeigu jomis nesirpinsi,
nuvys ir us.
Zedas kalbjo labai velniai ir a kakodl palyginau save su
gle. Jauiau, kad jis irgi t turjo galvoje.
- Tik mediai nra tokie gras kaip gls, - tarsteljau.
Zedas atsistojo prieais mane.
- Galt bti, jeigu kas nors padaryt juos tokius va. Mes irgi
pamm paprastas gles ir pavertm jas tokiomis, taigi kas nors
galt tok stebukl padaryti mediui. Jeigu jis bt tinkamai pri
irimas, galt vytti kaip ios gls, tik bt daug tvirtesnis.
Stovjau ir tyljau, o jis nykiu paliet man skruost.
- Tu verta tokio dmesio. Tu verta bti su mogum, alia kurio
vyttum, o ne sudegtum.
Tai pasaks pasilenk ir pabuiavo mane. engteljau atgal ir
tiesiai gli eil. Laim, n viena nenukentjo, tad nusiraminau.
- Atleisk, negaliu.
- Ko negali? - iek tiek garsiau paklaus Zedas. - Negali leisti
man bti tuo mogum, kuris parodyt, kokia laiminga gali bti?
- Ne... negaliu tavs pabuiuoti, ne dabar. Negaliu grti
praeit ir blakytis tarp judviej. inakt guljau tavo lovoj, paskui
ryt pabuiavau Hardin, dabar...
- Tu j pabuiavai? - nepatikjo Zedas.
Apsidiaugiau, kad kambaryje viesu tik nuo gli.
- I ties tai jis mane pabuiavo, bet a leidausi ir neatstmiau
jo, - paaikinau. - Esu labai sutrikusi. Iki iol inojau, kaip man
elgtis, bet dabar negaliu buiuotis su visais i eils. Taip netei
singa.
Jis nieko neatsak.
- Labai atsipraau, jeigu kaip nors leidau tau suprasti...
- Viskas gerai, - atsak Zedas.
- Ne, negerai. Nereikjo traukti tavs it painiav, kol pati
nesuprantu, k darau.
533
 - Tu nieko nepadarei. Tai a vaiktinjau ratais. Kol bsiu
alia, neleisiu, kad tave vediot u nosies. Jauiu, mums bt gera
kartu, ir galiu laukti, kiek panorsi ir kol pati tai suprasi, - pasak
ir prijs jung vies.
Kodl jis visada toks supratingas?
- inai, nekaltiniau tavs, jeigu imtum mans neksti, - pa
sakiau persimetusi krep per pet.
- Niekada negaliau tavs neksti, - atsak jis, ir a nusiyp
sojau.
- Ai, kad man tai parodei. Tai tikrai netiktina.
- Ai, kad atjai. Ar galiau kada ateiti tavo paskaitas? - pa
sisil isiieps.

Kol atjau drabuin persirengti ir pasimiau kiliml, iki jogos

usimimo buvo likusios tik penkios minuts. Aukta tamsiaplau
k buvo umusi mano viet priekyje, tad teko sitaisyti gale, ar
iausiai dur. Norjau pasakyti Zedui, kad niekada nejausiu jam
to, k jauiau Hardinui, kad gailiuosi j pabuiavusi ir kad mes
galtume bti tik draugais, bet jis kalbjo labai teisingai. Kai i
girdau prajusi nakt Hardin buvus pas Deis, pajutau smg
pairdius.
Vis laik inojau, k darysiu, kol igirdau Zedo pasakojim.
velnus jo balsas ir malonios akys jaudino ir jauk mintis. Grus
Lendono namus, reiks paskambinti Hardinui, papasakoti, kad
pietavau su Zedu ir paklausti, kodl jis buvo pas Deis... Kain, k
dabar veikia Hardinas? Ar vis dien bus paskaitose?
Jogos usimimas buvo kaip tik tai, ko man reikjo galvai pra
vdinti. Po jo jauiausi daug geriau. Suvyniojusi kiliml ijau i
kambario ir prie drabuins staiga igirdau: Tesa! Atsisukusi pa
maiau Hardin, skubant pas mane ir braukiant plaukus,
- A, ... norjau apie kai k pasikalbt...
Atrod, kad jis... susinervins?
- Dabar? Kain, ar ia gera vieta... - visai nenorjau aikintis
santyki vidury sporto centro.
5 34
 - Ne... ne tai. - Hardino balsas r aus. Jis susinervins ir tai
nra gerai. Jis niekada nesinervina.
- A galvojau... neinau... tiek to.
Jis iraudo ir apsisuks nujo. Atsidusau ir jau norjau eiti per
sirengti.
- Ar eitum kur nors su manim? - kteljo jis... i ties suriko.
Atsisukau negaldama nuslpti nustebimo.
-K?
- Kaip pasimatym... supranti, madaug, ar galiu pakviesti tave
pasimatym? Aiku, jeigu nortum, bet gal bt smagu? Tikrai ne
inau, bet noriau... - nutilo, todl nusprendiau nutraukti jo nu
sieminim, nes skruostai tapo prinokusi vyni spalvos.
- Gerai, - atsakiau.
Hardinas pavelg mane.
- Tikrai? - nusiypsojo. Nervingai.
- Taip.
Nesivaizduoju, kaip viskas galt vykti, bet jis dar niekada
nra kviets mans pasimatym. Panaiausias pasimatym da
lykas buvo tada, kai nusive mane prie upelio, o paskui vaiavom
pavalgyti. Bet visa tai buvo melas ir netikras pasimatymas. Taip
Hardinas stengsi numauti man kelnaites.
- Gerai... Kada nortum? Tai yra gal dabar? Arba rytoj ar kada
nors i savait?
Neprisimenu, kada gyvenime maiau j tok susinervinus? Tai
taip avinga! Stengiausi nesusijuokti.
- Sakyiau, rytoj bus gerai.
Jis nusiypsojo ir prikando apatin lp. Buvo kakaip ne
jauku, bet geruoju nejauku.
- Gerai...
Pajutau, kad imu jaudintis, kaip buvo kelis pirmuosius kartus,
kai j sutikau.
- Gerai, - pakartojo jis.
Ir apsisuks ant kulno skubiai nujo, lengvai peroks imtyni
kiliml. O a, jusi drabuin, pratrukau kvatotis.
535
 imtasis skvrius J

HARDINAS

- K tu ia veiki? - i pradi nustebo, paskui susierzino Len

donas, kai siveriau savo tvo kabinet.
- Atjau su tavim pasikalbt.
- Apie k? - paklaus, man atsisdus didel odin krsl prie
nepadoriai brangaus uolinio stalo.
- Apie Tes, apie k dar? - uveriau akis.
- Ji man jau pasak, kad pakvietei. Regis, tikrai davei jai laisvs.
- K ji sak? - paklaus.
- Nesiruoiu tau sakyt nieko, k ji sak, - atsak ir djo lap
popieriaus fakso aparat.
- O k tu ia veiki? - paklausiau.
- Siuniu kopijas Niujorko universitet. Pereinu nuo kito se
mestro.
Nuo kito semestro? Kas per velnias?
- Kodl taip greit?
- Todl kad daugiau nenoriu veltui vaistyti laiko, kur galiu
leisti su Dakota.
- Ar Tesa ino?
inau, kad tai labai j skaudins. Jis yra vienintelis tikras jos
draugas. Pajutau visai nenorintis, jog jis ivaiuot... kakodl.
- Taip, aiku, kad ino. Jai pirmai pasakiau.
- Bet man reikia pagalbos dl pasimatym komaro.
- Pasimatym komaro? - nusiypsojo jis. - Kaip miela.
- Tai padsi man ar ne?
536
 - Ko gero, - trukteljo peiais.
- Beje, kur ji? - paklausiau.
K tik prajau kambar, kuriame dabar gyvena, bet durys buvo
udarytos, o a nenorjau belstis. Na, norjau pasibelsti, bet i vis
jg stengiausi duoti jai laisvs. Jeigu jos maina nestovt kieme,
imiau lti, bet juk inau, kad ji ia. Bent jau tikiuosi.
- Neinau. Manau, kad turt bti su Zedu, - atsak Lendonas.
irdis sustojo. Akimirksniu paokau ant koj.
- Juokauju! A tik juokauju. Ji iltnamyje su mano mama, - pa
sitais Lendonas su aisminga panieka.
Man tai nesvarbu, tik baisiai palengvjo, kad paranoja neturi
pagrindo.
- Visai nejuokinga. Tu iknius, - purkteljau, ir jis sukikeno. -
Dabar man tikrai padedi, - pasakiau.

Lendonas dav kelis patarimus ir patenkintas savim palydjo mane

iki dur. Pakeliui paklausiau:
- Ar ji pati vainja j Vance leidykl?
- Taip, ji praleido kelias dienas, kai... tu jau inai.
- Hmm...
Nuleidau bals, nes jom pro Tesos kambar. Nenoriu galvoti
apie tai, kaip j skaudinau. Tik ne dabar.
- Kaip manai, ar ji ten? - tyliai paklausiau.
- Neinau, gal, - gteljo peiais jis.
- A tik...
Pasukau ranken ir durys tyliai girgteljusios atsidar. Len
donas dbteljo mane, bet man nerpjo, nes irjau vidun. Ji
guljo ant lovos apsidjusi popieriais ir knygomis. Vilkjo tais pa
iais dinsais ir megztiniu; tikriausiai buvo labai ivargusi, nes
umigo mokydamasi.
- Ar patenkintas, kad esi toks liuas? - aus sunypt Len
donas.
Ijungiau vies ir ijs udariau duris.
- A ne liuas. A j myliu, supratai?
537
 - inau, bet tu visai nesupranti, k reikia duoti jai iek tiek
laisvs.
- Nieko negaliu padaryt. pratau bti su ja ir tos beveik dvi sa
vaits be jos man buvo tikras pragaras. A negaliu be jos gyvent.
Tyldami nulipom laiptais. Tikjausi, kad nepasirodiau labai
sugniudytas. Nors ia tik Lendonas, taigi man nusispjaut.

Nenoriu grt but, kai jame nra Tesos. Sekund svarsiau, gal
paskambint Loganui ir nuvaiuoti bendrabut, bet giliai pajutau,
kad tai bt bloga mintis. Daugiau nenoriu joki nesusipratim, o
j vis atsiranda. Tik a i tikrj nenoriu grti tuos tuius na
mus. Bet vis tiek griu. Esu velnikai pavargs. Atrodo, monikai
nemiegojau vis aminyb.
Atsiguls ant ms lovos pabandiau sivaizduot, kad ji apka
binusi mano juosmen ir padjusi galv man ant krtins. Sunku
suvokti, kad taip tekt nugyvent vis gyvenim. Jeigu negaliau
vl jos apkabinti, jei negaliau alia pajusti jos ilto kno... Reikia
kak daryt. Reikia kak daryt kitaip, kak, kad rodyiau jai ir
sau, jog galiu bti kitoks.
A galiu pasikeist. A turiu pasikeist. Ir a pasikeisiu, po velni.

538
 imtas pirmas skyrius

TESA

Kol nusimaudiau ir isidiovinau plaukus, beveik atjo eta va

landa. Lauke jau seniai buvo sutem. Pabeldiau Lendono miega
mojo duris, bet jis neatsiliep. Kieme nebuvo matyti jo mainos,
bet pastaruoju metu jis stato j garae, todl galt bti namie.
Niekaip nesugalvojau, k apsirengti, nes neinojau, kur eisim.
Nesilioviau irti pro lang, nerimastingai laukdama, kol Hardino
maina suks kiem. Galiausiai ivydusi ibint viesas, vos nenu
alpau.
Nerimas beveik inyko, kai i mainos ilipo Hardinas juodais
markiniais, kuriais vilkjo ir tame vakarlyje. Ar jis su kostiumi
nmis kelnmis? Dieve mano, tikrai. Ir su ieiginiais batais, nu
blizgintais juodais ieiginiais batais. Oho! Hardinas pasipuo? Va
dinasi, apsirengiau netinkamai, bet jo vilgsnis iblak tamp.
Jis tikrai viskam pasirys. Atrodo labai graus, netgi susi
ukavo. Plaukai buvo suukuoti auktyn, manau, jis net sutep juos
kuo nors, kad laikytsi, nes einant n vienas plaukas neukrito ant
kaktos, kaip visada.
- Ee... labas, - nuraudo jis.
- Labas. - Negaljau atitraukti nuo jo aki. Pala... - Kur tavo
auskarai? - Antakyje ir lpoje nepamaiau metalini ied.
- Isimiau, - gteljo.
- Kodl?
- Neinau... gal itaip geriau atrodau? - Jis pavelg man tiesiai
akis.

539
 - Ne! Man patiko, kaip atrodei anksiau... ir dabar patinka. Bet
geriau siverk juos.
- Nenoriu.
Tada nujo prie keleivio puss ir atidar man dureles.
- Hardinai... tikiuosi, kad juos isimei ne todl, kad man
labiau patiktum, nes taip nra. Myliu tave visok. siverk juos.
Jo akys nuvito tai igirdus, o a nusisukau ssdama main.
Nors ir labai pykstu ant jo, bet niekada nenorjau, kad dl mans
keist savo ivaizd. Pirm kart ivydusi jo auskarus per greitai
padariau ivadas, bet paskui juos tiesiog simyljau. Jie yra jo dalis.
- Jei nuoirdiai, tai yra taip. A jau senokai galvojau juos i-
sivert. Visada juos neiojau ir jie kakaip pradjo mane erzint. Be
to, kas, po galais, su jais priimt mane normal darb? - Har
dinas usiseg dir ir pavelg mane.
- mons priimt tave darb. Juk dvideimt pirmas amius.
Jeigu tau jie patinka...
- Nieko ia baisaus. Man visai patinka, kaip atrodau be j, lyg
daugiau nieko neslepiu, ar ne?
Vl pavelgiau j ir palaiminau jo naujj vaizd. Atrod
dailus - toks visada buvo, bet savaip grau, kai niekas neatitraukia
dmesio nuo jo graaus veido.
- inai, Hardinai, manau, kad tau visaip tinka. Tik nemanyk,
kad noriu, jog atrodytum btent taip, - taip nra, - nuoirdiai pa
sakiau.
Jis atsisuko ir taip droviai nusiypsojo, kad pamirau visk, k
norjau isakyti.
- Beje, kur mane veiesi? - paklausiau.
- Vakariens. labai ger viet.
Jo balsas drebjo. Besijaudinantis Hardinas yra namo naujasis
mgstamas Hardinas.
- A j inau?
- Neinau... gal.
Toliau vaiavom tyldami. A niniavau pagal The Fray
dainas, kurias, regis, Hardinas irgi labai pamgo. O Hardinas
540
atidiai irjo keli. Vairuodamas nuolat tryn rankas kojas -
akivaizdu, kad jaudinosi.
Restoranas, kur atvaiavom, atrod itaigingas ir brangus.
Neabejojau, kad visos mainos, stovinios aiktelje, kainavo
daugiau nei mano motinos namas.
- Norjau atidaryt tau duris, - pasak jis, kai atidariau jas
ruodamasi ilipti.
- Galiu udaryti ir tada galsi jas atidaryt, - pasiliau.
- Tai jau nesiskaitys, Teresa.
Jis nusiypsojo patenkintas savimi, o a pajutau drugelius pilve,
jam itarus mano tikrj vard. Baisingai nervindavausi, bet pa
slapiomis alpdavau i laims, kai erzindamas j itardavo. Jis pa
tinka man beveik taip pat, kaip patinka, kai sako Tesa.
- Vadinasi, mes grom prie Teresos? - nusiypsojau.
- Taip. Taip, mes grom prie Teresos, - atsak jis ir pam
mano rank.
Pasitikjimas akivaizdiai augo sulig kiekvienu ingsniu, kur
engme restorano link.

541
 imtas antras skyrius

HARDINAS

- Ar sivaizduoji kit viet, kuri bt dar puikesn? - pa

klausiau, kai grom main.
Vyras puikiajame restorane, kuriame buvau usaks staliuk,
pareik, kad srae mano pavards nra. Stengiausi tvardytis,
bti atsargus ir nesugadint io vakaro. Jis tikras sumautas dius.
Pirtais stipriai gniauiau vair.
Ramiai. Reikia nusiramint. Pavelgiau Tes ir nusiypsojau. Ji
prikando lp ir nusisuko.
Ar tai baisu? Tai baisu.
- Labai nesmagu, - pasakiau drebaniu ir keistai aiiu balsu. -
Ar turi kok konkret pageidavim, ar imams plano B? - pa
klausiau temptai mstydamas, koki kit grai viet galiau j
nusiveti. Ten, kur mus tikrai leist.
- Ne, nelabai. Kur nors, kur galima uksti, - nusiypsojo.
Ji auniai sureagavo, diaugiuosi. Jauiausi paemintas, kai
itaip nutiko.
- Gerai... tada belieka makdonaldas? - ypteljau nordamas,
kad ji nusijuokt.
- Makdonalde atrodytum truput kvailokai.
- Aha, truput, - pritariau.
Neturjau n menkiausios minties, kur dar galima nuvaiuot.
Reikjo laiku pagalvot apie atsargin plan. Jau artinasi naktis, o
mes dar nieko nepradjom. Sustojom prie viesoforo ir a apsi
dairiau. Netoliese aiktelje briavosi minia moni.

542
 - Kas ten dedasi? - paklaus Tesa dairydamasi pro mane.
- Neinau, iuoykla ar panai nesmon, - atsakiau.
- iuoykla? - jos balsas nuskambjo taip, kaip visada kuo
nors susiavjus.
O ne...
- Galtume? - paklaus ji.
Po velni.
- Paiuoti? - nekaltai paklausiau, lyg nesuprasdamas, k
sako.
Bk gerut, pasakyk ne. Bk gerut, pasakyk ne.
- Taip! - kteljo ji.
- A... ne... - Gyvenime nesu avjs pai ir neketinau to
daryt, bet jeigu ji ito nori, pabands nenumirsiu... gal ir usi
muiu, bet vis tiek pabandysiu. - Aiku... kad galim.
Atsisuks pamaiau, jog nustebo - nesitikjo, kad sutiksiu. Po
perknais, a irgi nesitikjau.
- Pala... kaip mes apsireng? A tik su ia suknele ir bateliais.
Kaip bt aunu, jei vilkiau dinsus, - patemp lp.
- Galim usukt parduotuv ir nusipirkt drabui. Bagainje
atsargai laikau kelis skudurus, - atsakiau. Netikiu savim, kad pasi
raiau itai iuoimo beprotybei.
- Gerai, - nuvito ji. - Bagain, pilna drabui - kaip patogu!
I tikrj... Beje, o kam tu veiojiesi tuos drabuius? Niekada man
nesakei.
- protis. Kai pasilikdavau pas merginas... noriu pasakyt, kai
ieidavau nakiai, ryt niekada neturdavau kuo persirengt, todl
pradjau veiotis mainoje. Visai patogu, inok, - paaikinau.
Ji suiaup lpas ir a supratau be reikalo usimins apie kitas
merginas, net jeigu tai buvo iki jos. Noriu, kad inot, kaip tada
gyvenau, kad jas visas dulkinau be joki emocij. Buvo visai kitaip.
Lieiau jas visai ne taip, kaip j, netyrinjau kiekvieno j kno lo
pinlio, nesimgavau j apsimestiniu dsavimu ir nesistengiau tai
kytis prie j, nekantraudamas nelaukiau j meils prisipainim,
kol judjau jose pirmyn atgal.
543
 Neleisdavau joms liestis miegant. Jeigu ir likdavau pas jas
nakvoti toje paioje lovoje, tai tik todl, kad bdavau pernelyg
girtas ivaiuot. Nebuvo nieko panaaus, kaip su ja. Jeigu ji tai
inot, gal nepavydt joms. Ja dtas a... mintis, kad Tesa dul
kinasi su kakuo, aptemd galv ir mane supykino.
- Hardinai? - tyliai paauk ji ir grino mane tikrov.
- K?
- Ar girdjai, k sakiau?
- Ne... atsipraau. K sakei?
- Pravaiavai Target.
- das. Atsipraau. Tuoj apsisuksiu.
{vaiavau artimiausi keliuk ir apsisukau. Niekada nesu
pratau, kodl Tesa tiesiog paklaikusi dl Targeto. Juk tai kaip
M&S Londone, tik daug brangiau, o darbuotojai su raudonais
polo markinliais ir chaki spalvos kelnmis baisiausiai erzina.
Bet ji visada sakydavo, kad Targeto kokyb fantastika ir pasirin
kimas milinikas. Negaliu sakyt, kad neteisi, bet Amerikos pre
kybos centrai vis dar veria mane jaustis usienieiu.
- A tik ubgsiu ir k nors nutversiu, - pasak Tesa, kai pa
staiau main.
- Tikrai? Ar galiu su tavim? - Norjau eiti su ja, bet nenorjau
bti kyrus, bent ne iandien.
- Jeigu nori...
- Noriu, - atsakiau neleisdamas jai baigti sakinio.

Per deimt minui jos krepelis beveik prisipild skudur. Ga

liausiai Tesa dar pasim didiul megztin ir kakokias elastines
kelnes, kurios neva tamprs, bet, tegu velniai mane griebia, jeigu
jos ne elastins. Bandiau liautis sivaizduoti j su tomis kelnmis,
nes ji dar pasim pirtines, alik ir kepur. Atrodo, kad susiruo
Antarktid. Bet ir vl - lauke tikrai baisiai alta.
- Tau irgi labai rimtai silau pasiimti pirtines. Ant ledo labai
alta, o kai pargrisi, rankos nuals, - pagsdino.

544
 - A negrisiu... bet pirtines nusipirksiu, kad taip labai
praai, - nusiypsojau.
Ji irgi nusiypsojo ir met krep juodas pirtines.
- Ar nori kepurs? - paklaus.
- Ne, mainoj turiu vien.
- A, taip, inoma, - atsak ir imusi i krepio alik pakabino
atgal.
- Nereiks aliko? - paklausiau.
- Manau, uteks ir it, - linkteljo krep.
- Aha, turt, - nusiaipiau. Bet ji apsimet neigirdusi ir
nujo kojini skyri. Mes nakvosim itoj prakeiktoj parduotuvj.
- Gerai, manau, jau uteks, - galiausiai itar Tesa.
Prie kas ji kaip visada dar band ginytis su manim, kas
moks u tuos skudurus. Bet tai ms pasimatymas, kur a j
pakvieiau, taigi jokiu bdu negaliu leisti, kad susimokt u pir
kinius. it argument ji tik pavert akis ir isimusi pinigin i
ties pardavjai paskutinius banknotus.
Ar jai trksta pinig? Jeigu taip, ar man prisipaint? Gal pa
klausti? Velnias, pernelyg sijauiau. Grus aiktel prie iuo
yklos, Tesa jau norjo okt i mainos, bet dar turjom persi
rengti. Greitai apsirengiau savo drabuius. Ji vis laik nusisukusi
spoksojo lang. Neitvrs pasakiau:
- Galim paiekot tualeto, kad turtum kur persirengt.
Bet ji tik trukteljo peiais.
- A persirengsiu mainoje, nereiks neti suknels.
- Ne, aplink per daug moni. Kas nors dar pamatys tave
nuog, - apsidairiau.
Aiktel buvo pustut, bet vis tiek...
- Hardinai, nusiramink, - ji truput susierzino.
Reikjo vakar nuo tvo stalo pavogti t kamuoliuk nuo streso.
- Jeigu taip sakai, - sumurmjau, o ji pl etiketes nuo nauj
drabui.
- Gal padtum atsegti utrauktuk, kol dar neilipai? - papra.

545
 - Aa... taip.
Pasilenkiau per pavar svirt, o ji pakl plaukus, kad pa
siekiau utrauktuk. Daugyb kart segiojau jai utrauktuk, bet
pirm kart negalsiu jos nusirengusios paliesti.
- Ai. O dabar palauk lauke, - paliep.
- K? Lyg nebiau... - pradjau.
- Hardinai...
- Gerai. Paskubk. - Ilipau i mainos, udariau dureles ir su
pratau, kad odiai, kuriuos k tik pasakiau, buvo iurkts. Greit
atidariau dureles ir pasilenkiau. - Bk gera, - pridriau ir vl u
dariau.
Igirdau, kaip ji ten viduje nusikvatojo. Po keli minui
ilipo, susiukavo savo ilgus plaukus ir usidjo violetin kepu
rait. Atjusi pas mane kit mainos pus atrod... avingai. Ji
visada atrodo grai ir seksuali, bet kart tas milinikas megz
tinis, kepur ir pirtins jos ivaizdai pridjo daugiau nei prasta
nekaltumo.
- tai, praom, pamirai pirtines, - pasak ir ities jas.
- Geras daiktas. Nebiau be j igyvens, - nusiaipiau, o ji
kumteljo man alkne. Ji pragarikai avi.
Noriu jai pasakyt tiek daug dalyk, bet nenoriu nusinekt ir
sugadint io vakaro.
- inai, jeigu norjai tokio didelio megztinio, galjai apsirengt
manik ir btum sutaupius dvideimt ali, - pasakiau. Ji iupo
mano rank ir tuoj pat paleido.
- Atsipraau, - sumurmjo ir visa iraudo.
Norjau vl griebti j u rankos, bet mus iblak nediduks
moters pasisveikinimas.
- Kokio dydio pai? - emu balsu paklaus ponia.
vilgteljau Tes ir ji atsak u mus abu. Moterikei atneus
dvi poras pai, net susigiau. Gerais norais kelias pragar
grstas, i to nieko gero nebus. Atsisdau alia Tesos ant suoliuko
ir nusiaviau batus. Ji apsiav abi paias, o a dar nebuvau susi
tvarks su viena. Tikjausi, kad jai greitai nusibos ir usinors eiti.
546
 - Kaip tau ten sekasi? - kumteljo mane, man galiausiai bai
giant susivarstyti antr pai.
- Gerai. Kur man padt savo batus? - paklausiau jos.
- A paimsiu, - i niekur atsirado moterik. Padaviau jai savo
batus, Tesa - savuosius.
- Pasiruos? - paklaus ji.
Atsistojau. Ir tuoj pat griebiausi turkl. Po vis velni, kas bus
toliau? Tesa visais bdais stengsi nesusijuokt.
- Bus lengviau, kai ulipsi ant ledo.
Labai tikiuosi, po gal galais.
Deja, n kiek nepalengvjo ir per penkias minutes lepteljau
tris kartus. Tesa kvatojosi, o man teko pripainti, kad be pirtini
rankos jau bt buvusios ledins. Juokdamasi Tesa ities rank
pagalb.
- Ar prisimeni, kad prie pusvaland adjai negriuvinti.
- Tu gal profesionali iuoja? - paklausiau atsistojs ant koj.
i akimirk i visos irdies nekeniau iuoimo, o ji tiesiog links
minosi.
- Ne, jau seniai neiuoiau, bet kadaise su drauge Dose labai
mgom iuointi.
- Dose? Niekada nepasakojai apie savo draugus namie.
- Neturjau daug draug. Augau su Nojum. Dos atsikraust
tik paskutinse klasse.
- Mat kaip.
Nesuprantu, kaip ji galjo neturt daug draug. Gal ji serga
lengva OKS* forma? Ji pernelyg skrupulinga ir nikusi romanus...
ji nuostabi, kartais pernelyg nuostabi, visi tai mato. inoma, i
skyrus mane. Ji nuolat manimi rpinasi, bet tai man labai patinka.
Daniausiai.
Dl puikij mano gdi po pusvalandio dar nebuvom
apsuk rato aplink iuoykl.

* Obsesinis kompulsinis sutrikimas.

5 47
 - Noriu valgyt, - galiausiai pasak Tesa, pavelgusi vytint
ukandi kiosk. Nusiypsojau.
- Bet tu n karto negriuvai ir nenusitempei mans su savim,
taigi nugaljusi mane tobulai meluoji ir iri man akis, kaip kine.
- ia visai ne taip kaip kine, - primin ji ir nuiuo prie i
jimo.
Labai norjau, kad iuodama ji bt laikiusi mane u rankos,
kad biau pajgs isilaikyt ant koj, tik tiek. Atrod, kad visos
laimingos porels, susikibusios u rank ir sukanios ratus, aiposi
i mans. Vos nuengs nuo ledo, ikart nusiaviau komariksias
paias, susiradau moteryt ir atgavau batus.
- Tavs laukia viesi sportininko ateitis, - tkstantj kart
pasityiojo Tesa, kai susiradau j prie ukandi kiosko. Ji valg
spurg ir purt cukraus pudr nuo savo violetinio megztinio.
- Cha cha cha, - uveriau akis. Baisiausiai skaudjo kulknis
nuo to do. - Galiu nusivesti tave kur nors kitur pavalgyt, spurgos
ne visai tinkama vakarien, - pasakiau ir nuleidau akis.
- Viskas gerai. Seniai toki valgiau.
Suvalg savo ir pus mano. Pastebjau, kad vl iri mane -
susimsiusi tyrinja mano veid.
- Kodl tu vis laik mane iri? - neilaiks paklausiau, ir ji
nusisuko.
- Atsipraau... niekaip nepriprantu, kad neneioji auskar, -
prisipaino vl smeigusi akis.
- Negi toks didelis skirtumas? - nejuiom ir pats palieiau
burn.
- Ne... tik keista ir tiek. Buvau prie j pratusi.
Gal reikia vl susivert? Tik dl jos juos isimiau ir jai pasakiau
ties. Man atrod, kad slepiuosi u j, maais metaliukais atsitveriu
nuo moni. Auskarai kne baugina mones, jie nelabai nori ben
drauti ar apskritai bti alia, o a jauiuosi jau beveik nugyvens t
savo gyvenimo etap. Nenoriu alintis moni, ypa Tesos. Noriu
j susigrinti. sivriau auskarus paauglystje - padirbau mamos

548
para ir kol nuslikinau parduotuv, vos neapsivmiau. Tas
kvailys uuod alkohol, bet vis tiek pradr. Visai to nesigailiu,
bet jauiuosi juos iaugs.
Beje, tatuiruots - kitas reikalas. Man jos patinka ir visada
patiks. Ir toliau marginsiu kn, tatuiruotmis ireikiu tai, ko ne
drstu pasakyt odiais. Na, gal ne visai taip, nes kai kurios - eilinis
das be jokios poteksts, bet man nerpi.
- Nenoriu, kad Pasikeistum, - pasak ji. Pavelgiau jai akis. -
Nereikia fizikai keistis. A tik noriu, kad parodytum, jog gali
geriau su manim elgtis ir nesistengsi mans kontroliuoti. Bet ne
noriu, kad keistum savo asmenyb. Noriu, kad stengtumeis dl
mans, o ne apsimestum kakuo, kuo, tavo manymu, a noriu tave
matyti.
Jos odiai smarkiai supurt ird, rods, ji tuoj perply.
- A nesikeiiu, - pasakiau. Noriu dl jos keistis, bet ne itaip.
Tai dl mans ir dl jos. - Isims juos engiau pirm ingsn,
kad biau geresnis mogus. Auskarai man primena blogus laikus.
Laik, kur noriu pamirti.
- Aha, - beveik sukudjo ji.
- Tau jie patiko? - nusijuokiau.
- Taip, labai, - prisipaino.
- Galiu vl sivert, - pasiliau, bet ji papurt galv.
Dabar nervinuosi daug maiau nei prie dvi valandas. tai
Tesa, mano Tesa, ir man nereikia nervintis.
- Jeigu tik pats to nori.
- Galiau juos susivert, jeigu mes... - nutilau.
- K jeigu mes? - pakreip galv Tesa.
- Tu nenortum, kad baigiau sakin?
- Noriu! K ruoeisi pasakyti?
- Gerai, pati norjai. Ketinau pasakyti, kad esu visada pasi
ruos juos vl sivert ir idulkint tave, jeigu jie tave taip uveda.
Nusikvatojau i pasibaisjusio jos veido, o ji apsidair, ar kas
nors nenugirdo.

5 49
 - Hardinai! - subar trkiodama i juoko.
- spjau tave... Be to, vis vakar nepasakiau n vieno ne
vankaus komentaro, todl man atleistina.
- Tikrai, - ypsodamasi sutiko ji ir atsigr limonado.
Magjo jos paklaust, ar tai reikia, kad ji sivaizduoja seks su
manim, jei nepasak jokios pastabos, bet vis dlto dabar netin
kamas laikas. Ne todl, kad labai norjau j pajust, bet todl, kad
taip beprotikai jos pasiilgau. Mums visai gerai sekasi, ypa dabar.
Aiku, labiausiai dl to, kad nors kart nesu igama. Ir i tikrj
tai nra labai sunku. Tik pirma turiu pagalvot prie pasakydamas
kok d.
- Rytoj tavo gimtadienis. Kaip galvoji vsti? - po keli mi
nui tylos paklaus ji.
das.
- Na, ... Loganas ir Neitas neva organizuoja man vakarl.
Nenorjau eit, bet Stef pasak, kad visi susidjo ir ileido krv
pinig, todl reiks bent pasirodyti. Nebent... tu nortum k nors
nuveikt? Tada neiiau, - pasakiau.
- Ne, viskas gerai. Neabejoju, kad vakarlis bus labai linksmas.
- Gal nortum ateit? - ir inodamas atsakym pridriau: -
Niekas neino, kas dedasi tarp ms, iskyrus Zed.
Nereikt usiciklint, kodl Zedas ino mano reikalus.
- Ai, bet ne, - nusiypsojo ji, tik akyse tai neatsispindjo.
- Visai neprivalau ten eiti.
Jeigu ji nort praleist mano gimtadien su manim, Loganas su
Neitu galt eiti, patys ino kur.
- Ne, tikrai viskas gerai. Turiu labai daug darb, - patikino ji
ir nusisuko.

550
 imtas treias skyrius

TESA

- O iam vakarui dar turi plan? - paklaus Hardinas, suks

tvo kiem.
- Ne, truput pasimokysiu ir eisiu miegot. Beprotikas va
karas, - nusiypsojau.
- Labai noriau isimiegot, - susirauk jis braukdamas
pirtais vairo paviri.
- Ar negaljai umigti? - Aiku, kad negaljo... - Ar... sap
navai... - bandiau klausti.
- Taip, kiekvien miel nakt, - atsak jis.
Man suskaudo ird.
- Labai gaila.
Nekeniu j. Nekeniu t kasnaktini komar. Negaliu
pakst, kad esu vienintelis vaistas, vienintel priemon, kuri juos
ivaiko.
- Nieko tokio. Man gerai, - pasak jis, bet tamss ratilai aplink
akis sak k kita.
Pakviesti j ueiti bt baisiai kvaila mintis. Turiu galvoti, kaip
susitvarkyti savo gyvenim, o ne leisti nakt su Hardinu. Labai ne
malonu, kad jis parve mane savo tvo namus. Btent dl to man
reikia susirasti nuosav bst.
- Gal ueisi? Galtum isimiegot. Dar gana anksti, - pasiliau.
Jis staigiai kilsteljo galv.
- Ar tu ne prie? - paklaus.
Linkteljau, kol neprisigalvojau ko nors.

551
 - Visai ne... aiku, tik pamiegoti, - su ypsena priminiau.
Jis linkteljo.
- Suprantu, Tesa.
- Nenorjau, kad nuskambt... - bandiau paaikinti.
- A supratau, - pykteljo jis.
Gerai...
Tarp ms atsirado praraja, nemaloni, bet labai reikalinga. No
rjau paprasiausiai itiesti rank ir nubraukti jam nuo kaktos plauk
sruog, bet to bt buv per daug. Man reikia ios pertraukos, lygiai
taip pat reikia ir Hardino. Labai nejauku. Suprantu, pakvietusi to
jausmo neiblakysiu, bet labai norjau, kad jis pamiegot. ypte
ljau jam, o jis sekund pairjs mane papurt galv.
- inai, gal geriau ne. Turiu truput darbo ir... - pradjo.
- Supratau. Tikrai, - nutraukiau ir atidariusi dureles pasku
bjau ineti savo sutrikim lauk.
Nereikjo to daryti. Norjau laikytis nuo jo atokiai ir tai - jis
mane atstm... vl.
Prie dur prisiminiau Hardino mainoje palikusi suknel ir
batelius. Bet atsisukusi pamaiau j nuvaiuojant.

Nusivaliusi nuo veido makia ir susiruousi miegoti dar kart

apgalvojau ms pasimatym. Hardinas buvo toks... mielas. Har
dinas buvo mielas. Jis pasipuo ir nebuvo kyrus, jis net nieko
neapkeik. Tai didel paanga. Juokiausi kaip idiote prisiminusi,
kaip jis griuvinjo ant ledo. Atrod toks susierzins, bet buvo labai
juokinga irti, kaip griuvinja. Auktas ir ilgakojis. Ir jo kojos
iuoiant vis laik drebjo. Tai buvo vienas juokingiausi mano
matyt vaizd.
Neinojau, kaip jaustis dl to, kad Hardinas isivr auskarus,
bet jis man ne kart sak, kad nebenori j neioti, taigi tai ne mano
reikalas. Kain, k apie tai pasakys jo draugai.
Truput apniukau, kai papasakojo apie gimtadienio vakarl.
Neinau, k, mano manymu, jis bt turjs veikti, bet tik ne vsti.
A idiote, beje, nes vis dlto tai dvideimt pirmas jo gimtadienis.
552
 Neapsakomai norjau praleisti t dien su juo, bet kiekvien
kart, kai nueinu t prakeikt bendrabut, nutinka kas nors
bloga. Nenoriu tsti ios tradicijos, ypa dabar, kai mudviej san
tykiai tokie traps. Man maiausiai reikt igerti ir vl visk su
gadinti. Bet vis tiek noriau k nors padovanoti Hardinui gim
tadienio proga. Nemoku rinkti dovan, bet k nors sugalvosiu.
Stabteljau prie Lendono kambario, bet mano beldim jis neat
siliep. Atidariusi duris pamaiau j miegant ir nutariau taip pat
eiti gulti.
Pravrusi savo miegamojo duris vos nenumiriau i baims:
ant mano lovos sdjo mogysta. Meiau kosmetin ant staliuko...
tada painau Hardin ir nusiraminau. Jis nedrsiai sukryiavo
kojas.
- A... a, , atsipraau, kad ten buvau toks iknius. Norjau
pasilikt, - Hardinas perbrauk rankomis savo neklusnius plaukus.
- A irgi tavs praiau, - priminiau ir prijau prie lovos.
Jis atsiduso.
- inau ir atsipraau. Ar galiau likt? iandien man buvo
labai gera su tavim ir a taip pavargau...
Kelias akimirkas svarsiau, k daryti. Norjau, kad jis likt. Pa
siilgau gulti lovoje alia jo, bet jis k tik pasak, kad turi kak nu
veikti.
- Kaip tavo darbas? - kilsteljau antak.
- Gali palaukt, - atsak jis labai nelaimingas.
Atsisdau alia jo ant lovos ir pasimusi pagalv pasidjau ant
keli.
- Ai, - pasak Hardinas.
Prisislinkau artyn. Jis vis dar traukia mane kaip magnetas.
Regis, negaliu bti nuo jo n per sprind. Pavelgiau j. Jis nusi
ypsojo ir greitai nuleido akis. Mano knas elgsi taip, kaip norjo.
Atsirmiau j ir apsivijau rankomis. Hardino rankos buvo altos,
alsavimas sunkus.
Pasiilgau tavs, - norjau pasakyti ir prisipainti: - Noriu bti
alia tavs.
553
 Jis velniai spusteljo man rank, a padjau galv jam ant
peties. Tada viena ranka jis apkabino mane per nugar ir prisi
trauk artyn.
- vakar man buvo labai gera, - pasakiau.
- Man irgi, maute. Man irgi.
Igirdusi maute panorau dar labiau prie jo prisiglausti. Pa
velgiau j ir pamaiau, kad jis iri mano lpas. Instinktyviai
kilsteljau galv, kad prisiartiniau prie jo lp. Kai tarp ms ne
beliko tarpo ir sisiurbiau j lpomis, jis atsigul auktielninkas ir
pasirm ant alkni, o a usiropiau jam ant keli. Jauiau, kaip
viena ranka, prilaikydamas u nugaros, jis stumia mane patogiai
ant savs.
- Pasiilgau tavs, - pasak jis ir iupo lieuviu manj. Man
trko vsaus jo metaliuko, bet knas deg i ilgesio, o visa kita
atrod nesvarbu.
- A irgi tavs pasiilgau.
Panriau pirtus jam plaukus ir stipriau j pabuiavau. Kita
ranka nuslydo emyn, po markinliais, iekodama tvirt jo
raumen, bet jis sulaik ir atsisdo tebelaikydamas mane ant keli.
Ir ne be nusivylimo nusiypsojo.
- Manau, mums reikt klausyti tveli.
Irauds jis sunkiai alsavo man veid. Norjau protestuoti,
pasakyti, kad man reikia jo prisilietimo, bet apskritai jis teisus. At
sidususi nulipau jam nuo keli ir priguliau kitoje lovos pusje.
- Atsipraau, Tesa. A nenorjau... - usikirto jis.
- Ne, tu teisus. Viskas gerai, i tikrj. Numikim truput, - nu
siypsojau.
Knas vis dar virpjo nuo prisilietimo. Jis atsigul kitoje lovos
pusje, o tarp paguld pagalv. Prisiminiau senas geras dienas.
Jis tuojau umigo, kambaryje pasigirdo ramus alsavimas, bet nu
budusi vidury nakties Hardino neberadau. Jo vietoje ant pagalvs
guljo ratelis.
Jame buvo parayta: Dar kart tau ai, turiu kai k padaryt.

554
 *

Kit ryt vos nubudusi nusiuniau Hardinui inut linkdama gra

aus gimtadienio. Laukdama jo atsakymo apsirengiau. I pradi
gailjausi, kad jis nepasiliko, bet dienos viesoje man palengvjo -
ivengm nejaukaus ryto po pirmojo pasimatymo.
Atsidususi sidjau telefon rankin ir nusileidau laiptais pas
Lendon. Norjau jam pasakyti, kad iandien praleisiu pusdien,
nes iekosiu Hardinui gimtadienio dovanos.

555
 imtas ketvirtas skyrius

HARDINAS

- mogau, bus be ryio, - pasak Neitas usilips ant akme

nins sienos aiktels gale.
- Tikrai, - pritariau.
Iblaks Logano cigarets dmus atsisdau alia Neito.
- Todl baik inkti, nes mes jau prie kelis mnesius visk su
planavom, - pagrasino ir Loganas.
Makaluodamas kojomis pirmyn atgal, sekund svarsiau, ar
nustumti Logan nuo sienos, kad idjo mane uns dienas, nes
isimiau auskarus.
- Ateisiu. Jau sakiau, kad ateisiu.
- J atsivei? - paklaus Neitas, aikiai kalbdamas apie Tes.
- Neee, ji usimus.
- Usimus? Bie, ia tavo dvideimt pirmasis. Tu dl jos i-
simei iedus, ji turi bt ia, - ir Neitas.
- Kai tik ji pasirodo, ikrenta koks das. Ir paskutin kart
sakau - juos isimiau ne dl jos, - uveriau akis ir paiupinjau
cemento siles sienoje.
- Gal ji galt dar kart suspardyt Molei subin? Tai buvo ne
pakartojama, - nusijuok Neitas.
- Buvo labai juokinga. Ji dar labai juokinga, kai prisigeria. O
kai keikias - ivis nerealiai. Visai kaip mano moiut, - Loganas
pritar Neitui.
- Gal jau baigsit svaigt dl jos? Ji neateis.
- Gerai, gerai, atvsk, - ypteljo Neitas.
556
 Kaip bt buv gerai, kad tiedu nebt metsi mano vaka
rliui, nes labai norjau savo gimtadien praleist su Tesa. I tikrj
gimtadienis man nerpjo, tik norjau j pamatyt. inau, kad ji
neturi k veikti, paprasiausiai nenori bt su mano draugais. Ir ne
kaltinu jos u tai.
- Kas tarp tavs ir Zedo? - paklaus Neitas pakeliui auditorij.
- Nieko, jis suskis ir nenori palikt Tesos ramybj. Kodl klausi?
- iaip pagalvojau, nes maiau Tes, einani aplinkosaugos,
ar kaip jis ten vadinas, pastat ir pamaniau, kad keistoka... - pasak
Neitas.
- Kada?
- Gal prie por dien, rodos, pirmadien.
- Ar tu... - nutilau, nes aiku, kad jis rimtai.
Po perknais, Tesa, ko nesupratai i laikykis toliau nuo Zedo?
- Ar nieko, jeigu jis ateis, k? Nes jau visiems pasakiau ir ne
noriu n vieno iskirt, - pasak Neitas.
I ms kompanijos jis pats geriausias.
- Man tas pats. J dulkinu a, o ne jis, - atsakiau ir jis nusi
juok. Jeigu tik inot, kaip yra i tikrj.
Neitas ir Loganas paliko mane prie sporto centro. Beprotikai
noriu pamatyt Tes. Svarsiau, kaip ji iandien susiukavo, ar
mvs tas kelnes, kurios man taip patinka.
Kas per velnias? Niekaip negaljau imest i galvos to sumauto
lamto. Jeigu prie mnes man kas nors bt pasaks, kad svaigsiu
svajodamas, kaip ukuojasi kokia nors mergina, biau dantis i
barkins. O dabar tikiuosi, kad Tesa bus sumusi juos pakauyje
ir matysiu jos veid.

Buvo sunku patikt, kad grau brolijos namus. Atrodo, gyvenau

ia prie imt met. Visai nepasiilgau tos vietos, bet vienam gy
vent tame bute man irgi nelabai miela.
ie metai beprotikai sumauti. Sunku patikti, kad man jau
dvideimt vieni ir kad kitais metais baigsiu universitet. Neseniai
mama verk telefon, jog per greit uaugau, ir galiausiai turjau
557
padt ragel, nes ji niekaip nesiliov. Beje, galiu pasiteisinti, kad
vis laik kalbjau labai mandagiai apsimesdamas, jog mano tele
fonas baigia numirt.
Namai pilni, gatv ustatyta. miau galvot, kas tie mons, po
velni, kurie susirinko mano gimtadien. inau, kad vakarlis
skirtas ne tik man. Tai tebuvo niekinga prieastis surengti fiest,
bet vis tiek. O kad ia bt ir Tesa! Bet tada pastebjau Mol lyk
iais roiniais plaukais ir apsidiaugiau, kad Tesos nebus.
- tai ms naujagimis, - nusiypsojo ji ir jo vid pirma
mans.
- Skotai! - paauk Tristanas i virtuvs. Jis jau aikiai geria.
- Kur Tesa? - paklaus Stef.
Visi mano draugai sustojo mau rateliu ir smeig mane akis,
o a bandiau k nors ekspromtu sumstyt. Maiausiai noriu, kad
jie inot, jog bandau kalbti Tes grti pas mane.
- Pala... daug svarbiau, kur nukiai savo auskarus? - Stef ranka
kilsteljo mano smakr ir apirinjo mane kaip koki nusususi
laboratorijos iurk
- Atok, - sumurmjau ir pasitraukiau nuo jos.
- ventas daikte! Tu tampi vienu i j, - pasak Mol ir mos
teljo kompanij, apsirengusi kaip i Ralfo Loreno katalogo.
- Visai ne! - dbteljau j.
Ji sukudakavo ir nesiliov:
- Taip, tikrai taip! Ji tau liep isiimt juos, ane?
- Ne, ji neliep. Isimiau juos, nes taip norjau. irk savo
reikal, - pykteljau, o ji tik uvert akis.
- Kaip pasakysi. - Ir nujo, ai Dievui.
- Nekreipk dmesio. O vis dlto, ar Tesa ateis? - paklaus Stef.
Papuriau galv. - Gaila, pasiilgau jos! Tikiuosi, ji daniau ieis
mones, - pridr ir gurkteljo i raudonos stiklins.
- A irgi, - pasakiau atsiduss ir sipyliau stiklin vandens.
Dideliam mano nusivylimui, vakarjant muzika ir balsai m
garsti. Iki atuntos visi jau buvo apsine. A dar galvojau, ar noriu
gert, ar ne. Ilgai ibuvau negrs - nuo to vakaro tvo namuose, kai
558
sudauiau vis Karen porcelian. Imokau negert tuose kvailuose
vakarliuose... daniausiai. Vos beprisimenu pradi kolede -
butelis po butelio, liundra po liundros. Viskas ibluko ir dl to
diaugiuosi. Beprasmikas das, kol pasirod Tesa.
Radau vietel ant sofos alia Tristano ir, kol draugai aid
kakok buk vakarli aidim, atsijungiau galvodamas apie Tes.

559
 imtas penktas skyrius

TESA

Labas, - perskaiiau Hardino inut ir pilve suplasnojo kvaili

drugeliai.
Kaip vakarlis? - nusiuniau ir susikiau burn sauj skru
dint kukurz. Dvi valandas neatpldama aki spoksojau skai
tykl, tad nusipelniau pertraukos.
Nevyks. Ar galiu atvaiuot? - atsak jis.
Beveik paokau nuo lovos. Po ilg paiek suradusi jam ypa
ting dovan, nutariau palaukti savo laiko, kol jis atvs gimta
dien. Nesvarbu, kaip apgailtina ir niekinga tai atrodo. Jis tikrai
labai stengiasi ir negaliu to nepripainti. Nors mums ir reikia ap
tarti jo nenorim ateit su manim ir koki tak tai turs mano kar
jerai. Bet visa tai gali palaukti iki rytojaus.
Taip, kada bsi ia? - paraiau.
Perjau per spint ir isirinkau mlyn berankov palaidin.
Kart Hardinas pasak, kad ji man labai tinka. Bsiu su dinsais,
nes iame miegamajame su suknele atrodyiau visika idiote.
Svarsiau, k jis vilks. Ar plaukus bus susilais kaip vakar? Ar va
karlis nuobodus dl to, kad mans nra ir jis nori mane pamatyti?
Jis tikrai keiiasi ir u tai j myliu. Kodl taip svaigstu?
Po pusvalandio.
Nulkiau voni ir isivaliau dantis, kad nelikt kukurz li
kui. A jo nebuiuosiu, ar ne? Jo gimtadienis... vienas buinys
reikalo nesugadins. Bsiu nuoirdi - jis nusipeln buinio u visas
savo pastangas. Vienas buinys nesugadins nieko, dl ko stengiuosi.
560
 Apirjau makia, epeiu perbraukiau plaukus ir suriau j
uodeg. Neturiu n lao sveiko proto, kai tai susij su Hardinu,
bet save iplsiu rytoj. inau, kad jis nemgsta gimtadieni, todl
noriu, kad itas bt kitoks - noriu, kad jis inot, jog is gimta
dienis yra svarbus.
Skubiai pradjau vynioti dovan, kuri nupirkau. Muzikos na
tomis apipltas popierius bus puiks knygos markinliai. miau
nervintis ir stengiausi nukreipti dmes, nors ir nebuvo didelio
reikalo.
Gerai, iki greito, - nusiuniau jam ir uraiusi jo vard ant
mayts dovan kortels nulipau laiptais. Karen oko pagal sen
Liuterio Vandroso dain. Nesusilaikiau nenusijuokusi, kai ji at
sisuko raudusiais skruostais.
- Atsipraau, nemaiau tavs, - pasak aikiai sutrikusi.
- Man patinka i daina. Tvas nuolat jos klausydavosi, - at
sakiau, ir ji nusiypsojo.
- Vadinasi, jis turjo ger skon.
- Turjo, - ypteljau i malonaus prisiminimo apie tv, kuris
sukiojosi su manim virtuvje... kol saul nusileido ir jis pirm
kart stat mamai mlyn po akimi.
- K veiksi vakar? Lendonas vl bibliotekoje, - pasak ji,
nors jau inojau.
- Ties sakant, norjau paklausti, ar galtumt man padti i
kepti pyrag ar k nors Hardinui. iandien jo gimtadienis ir madaug
po pusvalandio jis ia atvaiuos, - negaljau nuslpti ypsenos.
- Tikrai? inoma, galim ikepti greit pyrag... arba galim net
sutepti toriuk. Kas jam labiau patinka - okoladas ar vanil?
- okoladinis pyragas su okoladiniu glajum, - pasakiau. Nors
danai jauiu, kad jo nepastu, bet pastu geriau, negu manau pa
stanti save.
- Gerai, tada paduok man indus, - nurod Karen ir a okau
padti.
Po pusvalandio jau laukiau, kol pyragas atvs, kad galtume
aptepti glajum, kol Hardinas dar neatvaiavo. Karen i kakur
561
itrauk sen vaki; tebuvo vienetas ir trys, bet inau, kad jis
humor supras.
Nujau svetain ir pavelgiau pro lang, ar dar neatvaiavo,
bet kiemas buvo tuias. Tikriausiai iek tiek vluoja. Prajo tik ke
turiasdeimt penkios minuts.
- Kenas gr namo madaug po valandos, jis vakarieniauja su
kolegomis. A baisus mogus, gausiu skrandio op. Nekeniu it
vakarieni, - nusijuok ji. A irgi nusiypsojau, okoladiniu glaistu
tepliodama pyrago onus.
- Nekaltinu js, - pasakiau ir smeigiau skaiius.
Sudjau trisdeimt vien, paskui nutariau sukeisti trylika. Abi
su Karen nusijuokm i sen vaki ir a dar pabandiau po va
kmis tirtu glaistu urayti Hardino vard.
- Atrodo... grau, - pamelavo ji.
Pasibaisjau savo glaistymo gabumais.
- ia esm yra mintis. O gal bt geriau...
- Jam patiks, - patikino Karen ir ulipo laiptais vir, kad
mudu su Hardinu pabtume dviese, kai jis atvaiuos.
Jau prajo valanda nuo inuts, o a sdiu viena virtuvje ir
laukiu jo. Norjau paskambinti, bet jeigu jis nevaiuoja, turt pats
paskambinti ir pasakyti.
Jis atvaiuos. Beje, tai buvo jo mintis. Jis atvaiuos.

562
 imtas etas skyrius

HARDINAS

Jau trei kart Neitas band brukt man taur.

- Nagi, mogau. Tik vien gurkn, bie, juk tavo dvideimt
pirmas gimimas - nuodm neigert!
Galiausiai pasidaviau, kad galiau ramiai nykt i ia.
- Gerai, vien taur. Bet tik tiek.
ypsodamasis jis padjo taur ir i Tristano rank pam butel
degtins.
- Gerai. Bet tada jau teising taur, - pasak.
Uveriau akis ir gurkteljau tamsaus grimo.
- Gerai, viskas. Dabar gali palikt mane ramybj, - atsakiau ir
jis neprietaraudamas linkteljo.
Nujau virtuv sipilt vandens, bet mane sustabd Zedas -
btent jis i vis suski.
- tai, - pasak paduodamas mano telefon. - Atsikls palikai
ant sofos.
Ir gro svetain.

563
 imtas septintas skyrius

TESA

Po dviej valand palikau pyrag ant spintels ir ulipau vir.

Nusivaliau makia ir apsivilkau piam. tai taip nutinka kiekvie
n miel kart, kai leidiu sau suteikti jam dar vien prog. Tikrov
spjov man veid.
Tikrai maniau, kad jis atvaiuos. Kokia a kvail. Nulipau
emyn kepti jam pyrago... Dieve, a idiote.
Pasimiau ausines, kol dar nepradjau verkti. Ausis uliejo
muzika, o a guljau ant lovos ir i vis jg stengiausi nepasi
duoti. Vakar vakare jis elgsi visai kitaip - daugiausia graiai, bet
a ilgiuosi jo nevanki ir li pastab, kurias slapta mgau, nors
apsimesdavau negalinti paksti.
Diaugiuosi, kad Lendonas grs neujo pasisveikinti. Vis
dar turjau mayt vilt ir biau atrodiusi dar juokingesn, aiku,
jam net nebt reikj to sakyti.
Itiesiau rank ir ijungiau stalin lemp, tada iek tiek pritil-
diau muzik. Prie mnes biau okusi main ir vaiavusi
tuos kvailus brolijos namus paklausti jo, kodl, po velni, mane
apvyl, bet dabar nebeturiu jg kovoti. Daugiau nebe.

Mane paadino ausyse skambantis telefonas, o ausinse girdimas

triukmas igsdino. Hardinas. Jau beveik vidurnaktis. Neatsiliepk,
Tesa.

564
 Paia tikriausia to odio reikme prisiveriau neatsiliepti ir
ijungiau telefon. Nustaiau adintuv, pasidjau ant staliuko ir
usimerkiau.
Aiku, jis girtas ir dabar prikiaulins man skambina. Turjau
inoti, kad taip bus.

565
 imtas atuntas skyrius

HARDINAS

Tesa neatsiliep mano skambuius ir tai mane sunervino. Jau pra

jo penkiolika minui mano sumautos gimimo dienos, o ji neke
lia telefono?
Taip, ko gero, reikjo anksiau paskambint, bet vis tiek. Ji net
neatra mano inut prie por valand. Nors vakar mums buvo
gera kartu ir ji net band mane nurengti. Nesivaizduoju, kaip su
gebjau atsisakyt, bet tikrai i to nebt buv nieko gero. Negaliu
naudotis proga, nors siaubingai to noriau.
- Manau, jau eisiu, - pasakiau Loganui, silydamas jam i-
silaisvint i rudaods brunets, kuri, akivaizdu, jau pradjo jam
patikt.
- Nee, dar negali ieit, bent kol... o, tai ir jos! - kteljo jis ir
parod pirtu.
Atsisuks pamaiau dvi merginas su lietpaliais, einanias pas
mus. N u k.
Svetain m ploti ir kaut.
- A neoksiu striptizo, - pasakiau.
- Ei, baik! I kur inai, kad jos okjos? - nusijuok jis.
- Jos su tais baisiais lietpaliais ir platformom! - Kaip kvaila.
- Ei, mogau, Tesa nesuinos! - pridr Loganas.
- Ne ia esm, - sumurmjau, nors buvo kaip tik taip. Ne vie
nintel prieastis, bet svarbiausia.
- Ar ia itas naujagimis? - paklaus viena mergina. Nuo jos
rykiai raudono lpdaio man suskaudo galv.
566
 - Ne, ne, ne. ia ne a, - pamelavau ir nriau prie dur.
- Ei, Hardinai! - suuko keli balsai.
Ne, po velni, a neatsisuksiu. Tesa pasius, jei suinos, kad
buvo striptizas. Beveik jau girdjau, kaip ji aukia ant mans dl
okj. Gaila, kad neatsiliep, kai skambinau. Pabandiau dar kart
prisiskambint, nors kita linija mans iekojo Neitas. Negriu ia,
net suritas. Jau ir taip gana ilgai dalyvavau gimtadienio vakarly.
Lainuos, dabar ji pyksta ant mans, nes nepaskambinau
anksiau, bet niekaip nesuprantu, kada galiu ir kada negaliu
skambint. Nenoriu jos spausti, bet nenoriu ir paleist per toli. Sunku
rast viduriuk, o pusiausvyra visai prasta.
Dar kart patikrinau telefon ir pamaiau, kad Labas yra
paskutin sista ar gauta inut. Regis, ir vl liekam vienudu - a
ir tas atsiskyrlis butas.
Smagaus man sumauto gimtadienio.

567
 imtas devintas skyrius

TESA

Mane paadino keistas garsas. Po keli sekundi prisiminiau, kad

dl Hardino vakar vakare ijungiau telefon. Paskui prisiminiau,
kad sdjau virtuvje prie stalo ir sulig kiekviena minute diaugs
mas tirpo, nes jis taip ir nepasirod.
Nusiprausiau ir susiruoiau ilgai kelionei Vance leidykl.
Vienintelis dalykas, dl kurio ilgjausi buto, - jis ariau darbo. Ir
dl Hardino. Ir dl knyg lentynos per vis sien. Ir dl maos, bet
tobulos virtuvs. Ir dl tos lempos. Ir dl Hardino.
Nulipusi emyn virtuvje radau tik Karen. Mano akys nukrypo
pyrag su vakui skaiiais trylika ir kvaila keverzone Har-
dinas, kuri dabar po nakties tartum pavirto Pragaras.
Gal ir taip.
- Jis negaljo atvaiuoti, - pasakiau jai neirdama akis.
- Taip... a ir pagalvojau, - ji man maloniai nusiypsojo ir pri
juoste pasival akinius.
Ji nuostabi nam eiminink: nuolat k nors verda ar valo, bet
svarbiausia - labai maloni, labai myli savo vyr ir savo eim, net
ir storiev savo posn.
- Viskas gerai, - gteljau peiais ir prisipyliau puodel kavos.
- Mieloji, juk inai, kad neprivalai visada jaustis gerai.
- inau. Bet lengviau, kai viskas gerai, - atsakiau, ir ji link
teljo.
- Bet nebtinai turi bti lengva, - pasak. Beveik susijuokiau
i ironijos, kad ji pavartojo odius, kuriuos man nuolat kartodavo
568
Hardinas. - Beje, kit savait ruoiams vaiuoti papldim. Jeigu
nortum kartu, bt labai malonu.
Viena i prieasi, kodl man patinka Lendono mama, yra ta,
kad ji niekada neveria mans kalbtis apie niek.
- papldim? Vasar? - paklausiau.
- Turim kater ir mgstam paplaukioti, kol dar nekarta. Plauk
sim irti bangini, tai labai grau. Tau patikt.
- Tikrai? - Dar nesu plaukusi kateriu ir ta mintis mane baugina,
bet pamatyti banginius bt labai domu. - Taip, mielai.
- aunu! Mums bus labai smagu, - apsidiaug ji ir nujo sve
tain.
Atvaiavusi leidykl pagaliau jungiau telefon. Reikia at
prasti ijungti j kas kart, kai supykstu. Kit kart galiu papras
iausiai nekreipti dmesio Hardino skambuius. Jausiausi siau
bingai, jeigu kas nors nutikt mano motinai ir ji negalt man
prisiskambinti.
Ijusi i lifto pamaiau susiglaudusius Kimberl ir Kristian.
Jis kak sunibdjo jai aus, ji sukikeno, jis ukio garban jai u
ausies ir plaiai nusiypsojs pabuiavo, ir abu ypsojosi.
Nuskubjau savo kabinet paskambinti motinai - juk jau
laikas. Bet ji neatsiliep. Rankratis, kur pradjau skaityti, at
sibodo po penki puslapi. Versdama paskutinius lapus paste
bjau Taip ir atsidusau. Man bloga nuo t vienod sen istorij:
mergina sutinka vaikin, vaikinas j simyli, kakas nutinka, jie su
sitaiko, susituokia, susilaukia vaik - ir pabaiga. Imeiau lapus
iukliad toliau n neskaiiusi. Blogai jauiausi, kad nesuteikiau
autoriui progos, bet mans nesujaudino.
Noriu gyvenimikos istorijos, kuri pasakot apie tikras pro
blemas, ne tik apie barnius ar isiskyrimus. Tikros istorijos.
mons skaudina vieni kitus ir nuolat grta t pai viet...
aiku, skaitant ir mane. Dabar tai supratau.
Pro mano kabinet prajo Kristianas. Giliai kvpiau ir nujau
paskui j. Pasitaisiau sijon ir pabandiau parepetuoti, k jam pasa
kysiu apie Sietl. Tikiuosi, Hardinas nesugadins progos man ivaiuoti.
569
 - Pone Vensai? - atsargiai pabeldiau duris.
- Tesa? Ueik, - atsak jis su ypsena.
- Atsipraau, kad trukdau, bet jei galtumt, prayiau man
skirti penkias minutes. - Jis mosteljo, kad atsissiau. - Galvojau
apie Sietl, gal bt galimyb ir man ten persikelti? Suprantu, jau
per vlu, bet tikrai labai noriau ten vaiuoti. Trevoras usimin
ir pagalvojau, kad tai bt puiki proga, jeigu...
Kristianas pakl rank ir nusijuok. Nutilau.
- Tikrai nori vaiuoti? - paklaus ypsodamasis. - Sietlas vi
sikai kitoks miestas. - alios akys irjo maloniai, bet jauiau,
kad a jo netikinau.
- Taip, suprantu. Tikrai labai mielai vaiuoiau...
Noriau. Nuoirdiai noriau. Tikrai noriau?
- O kaip Hardinas? Ar jis vaiuot kartu? - pasitais kakla
raiio mazg, iek tiek atlaisvindamas rait aplink kakl.
Ar pasakyti jam, kad Hardinas atsisak vaiuoti? Kad mano
vieta jo ateities planuose nra aiki, nors galt bti, kad jis usi
spyrs ir paranojikas. Vis dlto atsakiau:
- Mes dar nenusprendm.
Vensas pairjo man akis.
- Mielai pasiimiau tave Sietl kartu su mumis. - Ir po aki
mirkos pridr: - Hardin irgi. Jis galt ir vliau atvaiuoti, gal
net atgaut savo senj darb, - pasak Kristianas ir nusikvatojo. -
Jeigu moks suvaldyt lieuv.
- Tikrai?
- Taip, inoma. Galjai ir anksiau atvirai pasikalbti.
Jis dar iek tiek paaid su kaklaraiiu ir galiausiai nusims
j pasidjo ant stalo.
- Labai jums ai! Esu labai dkinga! - pasakiau. Ir tikrai taip
maniau.
- Ar sivaizduoji, kada btum pasiruousi keliauti? Kim, Tre
voras ir a ivaiuojam madaug po dviej savaii, bet tu gali pri
sijungti kada galsi. Suprantu, dar tursi susitvarkyti koledo rei
kalus. Dirbsiu su tavim, kiek tik bus galimyb.
570
 - Per dvi savaites turiau susitvarkyti, - atsakiau negalvodama.
- Puiku, tiesiog puiku. Kim labai apsidiaugs, - nusiypsojo jis.
Pastebjau, kad jo akys nukrypo Kimberls ir Smito nuo
trauk ant stalo.
- Dar kart jums ai, man tai labai daug reikia, - pasakiau ir
ijau i kabineto.
Sietlas. Dvi savaits. Po dviej palusi savaii kraustausi j
Sietl. A pasirengusi.
Ar tikrai?
inoma, pasirengusi. Met metus laukiau ios akimirkos. Ne
sitikjau, kad tai nutiks taip greitai.

571
 imtas deimtas skyrius

TESA

Laukiau prie Zedo buto tikdamasi, kad jis labai ilgai neutruks.
Man tikrai labai reikjo su juo pasikalbti, jis sak, kad jau pake
liui i darbo. Sustojusi nusipirkau kavos, kad umuiau laik. Po
keli minui baisiai garsiai plerpianiu visureigiu atvaiavo ir jis.
I mainos ilipo labai graus - juodais dinsais ir raudonais mar
kinliais be rankovi tad ikart pamirau savo tiksl.
- Tesa! - itar jis plaiai ypsodamasis ir pakviet vid.
Gavau rankas antr puodel kavos, jis sipyl gazuoto vandens
ir abu nujom svetain.
- Zedai, pagalvojau, noriu tau kai k pasakyti. Bet pirmiau apie
k kita, - pradjau.
Jis susidjo rankas u galvos ir atsirm sofos atlo.
- Kalbi apie vakarl?
- Tu ten buvai? - paklausiau delsdama pasakoti savo naujienas.
Atsisdau ant kds prieais sof.
- Taip, trumpai. Bet kai tik pasirod striptizo okjos, ikart
ijau. - Zedas pasikas sprand. A lioviausi kvpuot.
- Striptizo okjos? - karkteljau ir padjau kavos puodel ant
stalo, kad neapsipiliau kartu grimu.
- Taip. Visi jau buvo apsine, o galiausiai pasirod okjos.
Bet man nepatiko, tai ijau, - gteljo peiais jis.
Kepiau Hardinui pyrag ir ketinau su juo vsti jo gimimo
dien, o jis litinjo su striptizo okjomis?

572
 - Kas dar nutiko per vakarl? - paklausiau vl keisdama tem.
Negaljau imesti okj i galvos. Kaip galjo Hardinas itaip su
manimi pasielgti?
- Nieko, tiesiog buvo tipikas vakarlis. Ar jau kalbjaisi su
Hardinu? - paklaus spoksodamas gazuoto vandens skardin ir
pirtu vediodamas etiket.
- Ne, a... - nenorjau prisipainti, kad jis mane nuvyl.
- K norjai man pasakyti? - paklaus Zedas.
- Jis sak, kad atvaiuos, bet neatvaiavo.
- Tai ema, - papurt galv jis.
- inau. Ir inai, kas blogiausia? Ms pasimatymas buvo labai
smagus ir tikrai pagalvojau, kad bsiu jam svarbiausia.
Paklusi akis pamaiau, kad Zedas ujauiamai iri mane.
- Vadinasi, jis pasirinko vakarl, o ne tave, - pridr.
- Taip... - neinojau, k daugiau pasakyti.
- Manau, jis aikiai parod, koks yra mogus ir kad neketina
keistis. Supranti?
Ar tikrai yra taip, kaip jis sako?
- Suprantu. Tik labai norjau, kad jis pasikalbt su manim ar
bent pasakyt, kad nenori atvaiuoti, uuot paliks sdti ir laukti
jo valand valandas.
Sdjau ir kraptinjau atsilaupius stalo krat.
- Nemanau, kad turtum su juo apie tai kalbtis. Jeigu jis
manyt, kad esi verta jo laiko, bt pasirods ir nepaliks tavs
laukti.
- inau, kad tu teisus, bet tai visada buvo svarbiausia ms
santyki problema. Mes ne kalbdavom, o ikart pasidarydavom
ivadas, apaukdavom vienas kit ir tada kuris nors ieidavom, -
atsakiau.
inoma, Zedas tik stengiasi padti, bet i tikrj norjau,
kad Hardinas man paaikint, akis pasakyt, kodl litinti su
striptizo okjomis jam buvo maloniau, negu pabti su manimi.
- Maniau, js daugiau nebendraujat.

573
 - Bendraujam... na ne, bet... a net nemoku paaikinti.
A dvasikai pavargusi, o Zedas kartais mane trikdo.
- Tavo teis rinktis, bet a tik noriu, kad daugiau negaitum su
juo laiko, - atsiduso jis ir atsikl nuo sofos.
- inau, - sunibdjau ir patikrinau telefon, ar nra inuts
i Hardino. Nebuvo.
- Gal nori valgyt? - paklaus Zedas i virtuvs ir igirdau, kaip
iukliad imet tui skardin.

574
 v

imtas vienuoliktas skyrius

HARDINAS

itas butas toks pragarikai tuias.

Nemgstu sdt ia be jos. Pasiilgau jos koj, itiest man ant
keli jai mokantis, kai nepastebimai galiu vilgioti j j, apsime
tani, kad dirba. Ilgiuosi jausmo, kai pietuku piktai baksnoja
man rank, kol j atimu ir ikeliu jai vir galvos. Tada apsimeta dar
labiau supykusi, bet inau, kad tik erzina mane praydama daugiau
dmesio. Kai usilipa man ant keli nordama susigrinti daiktus,
ir viskas visada baigiasi taip pat, kiekvien kart, ir man, aiku, tai
labai patinka.
- Velnias, - pasakiau sau ir padjau segtuv.
Nieko gero nenuveikiau nei iandien, nei vakar, nei pastarsias
dvi savaites. Vis dar siuntu, kad ji neatsak man vakar vakare, kai
labiau u visk norjau j pamatyt. Esu visikai tikras, kad ji mano
tvo namuose, todl galiau tiesiog usukt ir pasikalbt su ja.
Jeigu skambinsiu, gali neatsiliept, todl dar labiau susinervinsiu. O
dabar galiu paprasiausiai stabtelt.
inau, kad reikt duoti jai erdvs, bet i tikrj... velniop t
erdv. Man tai netinka ir tikiuos, kad jai irgi.
tvo namus atvaiavau beveik septint. Tesos mainos kieme
nra.
Po velni.
Tikriausiai ji parduotuvj arba bibliotekoj su Lendonu, ar dar
kur nors. Nepataikiau - Lendonas sdjo ant sofos su knyga ant
keli. aunu.

575
 - Kur ji? - paklausiau vos js kambar.
Jau norjau ssti alia, bet nutariau pastovt. Bt pernelyg
keista taip imti ir atsissti prie jo.
- Neinau, iandien jos dar nemaiau, - atsak, beveik neati
traukdamas aki nuo vadovlio.
- Ar kalbjaisi su ja? - paklausiau.
-N e.
- Kodl?
- Kodl turiau? Ne visi j persekioja, - atsak su ypsena.
- Eik velniop, - supykau.
- A tikrai neinau, kur ji yra, - patikino Lendonas.
- Gerai, palauksiu ia... turbt.
Nujau virtuv ir atsisdau prie stalo. Tik dl to, kad jis man
jau iek tiek labiau patinka, dar nereikia, kad sdsiu ir irsiu,
kaip ruoia nam darbus.
Prieais lktje pamaiau okoladinio pyrago gabal su skai
iais trylika. Ar ia buvo kieno nors gimtadienio tortas?
- Kieno tas sumautas pyragas ia guli? - kteljau. Ne-
skaiiau vardo. Jeigu glaistas bt buvs baltas, nebt reikj
klausti.
- ia tavo sumautas pyragas, - atsak Karen. Atsisuks pa
maiau ironik ypsen, kuria man nusiypsojo. N nemaiau,
kada ji pasirod.
- Mano? ia parayta trylika.
- Turjau tik tokias vakes, Tesa labai prisijuok i j, - atrm
ji. Bet balsas skambjo keistai. Ji pyksta, ar k?
- Tesa? - sutrikau.
- Vakar vakare ikep ir lauk tavs atvaiuojant, - pasak ir
m pjaustyti vit.
- A neatvaiavau.
- inau, kad neatvaiavai, bet ji tavs lauk.
Spoksojau bais pyrag ir jauiausi tikras gyvulys. Kodl ji
kep man pyrag, jeigu net nepakviet atvaiuot? Niekada nesu
prasiu tos merginos. Kuo ilgiau irjau t pyrag, tuo graesnis
576
jis man darsi. Prisipainsiu, dabar, kai praguljo ia per nakt,
sunku t tvirtint, bet vakar tikrai buvo graus.
sivaizdavau, kaip ji juoksi smeigdama ne tuos skaiius
pyrag. sivaizdavau, kaip laio pyrago tel nuo aukto ir suraukia
nos raydama mano vard. Ji ikep man pyrag, o a nujau t
vakarl. Ar galiu bti dar didesnis gyvulys?
- Kur ji dabar? - paklausiau Karen.
- Nesivaizduoju, bet nemanau, kad gr vakariens.
- Ar galiu pasilikt? Vakariens? - paklausiau.
- inoma, gali, tau nereikia klausti, - atsisuko su ypsena.
Jos ypsena - tikrojo charakterio liudytoja. Ko gero, ji mano,
kad a esu gyvulys, bet vis tiek ypsosi ir maloniai kvieia vaka
riens.

Per vakarien jau i proto. Nenustygau kdje, kas por sekundi

irjau lang nordamas tkstantj kart jai paskambint, kol
galiausiai atsilieps. Pamiimo virn. Tvas kalbjosi su Lendonu
apie artjant beisbolo sezon, o a baisiausiai norjau, kad jiedu
usiiaupt.
Po galais, kur ji?
Pagaliau isitraukiau telefon, kad parayiau jai inut, bet
igirdau atsidaranias duris. Nejuiom paokau, visi smalsiai su
iuro mane.
- K? - pykteljau ir nujau svetain.
Su palengvjimu pamaiau, kad ji svirduliavo su glbiu knyg
ir kakuo, kas primin plakat. Kai tik mane pamat, neulys m
byrti ant grind. Nuskubjau jai padt.
- Ai, - pasak pamusi knygas man i rank ir nujo prie
laipt.
- Kur eini? - paklausiau.
- Pasidti daikt... - atsak atsisukusi, bet ir vl nusisuko.
Kit kart biau pasaks... bet dabar norjau ramiai neauk
damas isiaikint, kas negerai.
- Ar ateisi vakarieniaut? - kteljau jai i paskos.
577
 - Taip, - atsak net nepasukus galvos.
Prikandau lieuv ir grau valgomj.
- Po minuts ji ateis, - pasakiau. Ir, prisiekiu, pastebjau Karen
ypsen, bet pavelgs j jau nieko nepamaiau.
Minuts virto valandomis, kol Tesa pagaliau atsisdo prie stalo
alia mans. Tikjausi, kad tai geras enklas. Po keli minui su
pratau, kad anaiptol, nes ji neitar man n odio ir beveik nepa
liet maisto lktje.
- Jau susitvarkiau visus dokumentus Niujorko universitet.
Vis dar negaliu tuo patikt, - pasak Lendonas, ir jo mama di
diuodamasi nusiypsojo.
- Ten nebus eimos, - pajuokavo mano tvas, bet tik jo mona
i tikrj nusijuok.
Tesa ir Lendonas - abu labai mandags - nusiypsojo ir band
juoktis, bet supratau, kad tai netikra. Taigi tvas vl pradjo kalbt
apie sport, o a nutariau nektelt su Tesa.
- Maiau t pyrag... neinojau... - sunibdjau.
- Nereikia. Tik ne dabar, - panairavo ji ir mosteljo esanius
kambaryje.
- Po vakariens? - paklausiau.
Ji linkteljo.
Mane var i proto, kad ji taip knebinja valg. Labai norjau
pasmeigt bulv ir dt jai burn. tai dl ko mes ginijams - jau
miau svajot, kaip j pamaitint. Prie stalo tvas stengsi traukt
visus kakok pokalb ir palinksmint kvailais juokeliais. Bandiau
kaip galdamas nekreipt j dmesio ir baigiau vakarien.
- Mieloji, buvo labai gardu, - tvas pagyr Karen, jai pradjus
tvarkyt stal. Paskui pavelg Tes ir vl atsigr mon. - Paskui
kvieiu tave su Lendonu Dairy Queen\ Seniai ten buvom...
Karen apsimestinai entuziastingai linkteljo, o Lendonas puol
jai padti.

* Led ir greitojo maisto restoran tinklas.

5 78
 - Ar galim pasikalbti? Praau. - atsistojusi Tesa nustebino
mane.
- Taip, aiku.
Nusekiau laiptais jai i paskos iki jos kambario. Kai paskui
mane udar duris, nesupratau, ar apauks mane, ar pravirks.
- Maiau pyrag... - nutariau pradt pirmas.
- Tikrai? - atsisdusi ant lovos krato beveik abejingai pa
klaus ji.
- Taip... buvo... labai miela, kad pasistengei.
- Taip...
- Atsipraau, kad jau t vakarl, uuot pras tavs pabt
su manim.
Ji usimerk kelioms sekundms, giliai kvp ir vl atsimerk.
- Gerai, - pasak tuo paiu abejingu balsu.
Mane nupurt iurpas nuo tokio visikai bejausmio jos veido,
spoksanio lang. Ji atrodo taip, lyg kakas bt isiurbs jos
gyvyb... Kakas tikrai tai padar.
A.
- A tikrai labai atsipraau. Nemaniau, kad norsi mane matyt.
Sakei, kad bsi usimus.
- Kaip galjai taip galvot? Laukiau tavs, nors Bsiu po pus
valandio virto dviem valandomis.
Vis dar kalbjo abejingai, bet nuo jos odi ant sprando man
pasiiau plaukai.
- Apie k tu kalbi?
- Sakei, kad atvaiuosi, bet neatvaiavai. Paprasiausiai.
Jau geriau ji bt ant mans aukusi.
- A nesakiau, kad atvaiuosiu. Kvieiau tave vakarl, jei btum
norjus, dar paraiau ir skambinau tau vakare, bet tu neatsakei.
- Eik tu! Tikriausiai buvai visikai girtas, - ltai atkirto ji, o a
sustojau prieais j.
Net ir tada ji nepavelg mane. Spoksojo kakur ir man buvo
labai neramu. A prats, kad ji siautt, nenusileist, verkt... bet
itai man nauja.
579
 - K nori pasakyt? A tau skambinau...
- Taip, vidurnakt.
- inau, kad nesu toks protingas kaip tu, bet dabar visai nieko
nesuprantu, - pasakiau.
- Kodl apsigalvojai? Kodl neatvaiavai? - paklaus ji.
- Neinojau, kad turiu ia atvaiuot. Paraiau tau Labas1, bet
tu taip ir neatsakei.
- Atsakiau, tu irgi atsakei. Paraei, kad tau nuobodu ir pa
klausei, ar gali atvaiuoti.
- Ne... neraiau.
Negi vakar ji buvo girta?
- Paraei.
Ji pamojavo savo telefonu ir a j pagriebiau.
Nevyks. Ar galiu atvaiuot?
Taip. Kada bsi ia?
Po pusvalandio.
Kas per velnias?
- A to nesiuniau, ia ne a. - Pabandiau prisimint t
nakt. Ji nieko nesak, tik rakinjo nagus. - Tesa, jei bent se
kund biau pagalvojs, kad mans lauki, biau buvs ia su
tavim.
- Tu man nuoirdiai tvirtini neras inui, nors a tau k tik
jas parodiau? - beveik nusijuok ji.
Tegul ji aprkia mane. Tada bent inau, kad jai rpi.
- Ar a k tik taip nepasakiau? - burbteljau.
Ji tyljo.
- Tai kas tada?
- Neinau... das, neinau, kas... Zedas! Va, kas, po velni -
Zedas.
itas igama padav man telefon, ir jis sdjo ant sofos. Jis
ra Tesai inutes mano vardu, kad ji mans laukt.
- Zedas? Tu rimtai kaltini Zed?
- Taip! A tikrai j kaltinu. Jis sdjo ant sofos alia mans ir
padav man telefon. Tesa, a inau, kad tai jis, - pasakiau. Jos
580
akyse vysteljo sutrikimas, ir sekund ji tikrai buvo patikjus
manim, bet paskui papurt galv.
- Neinau... - atrod, lyg kalbt su savim.
- Tesa, nepasakyiau tau, kad atvaiuoju, ir neatvaiuoiau.
Labai stengiuosi, tikrai labai stengiuosi tau parodyt, kad galiu pa
sikeist. Daugiau taip su tavim nepasielgiau, niekada. Tas vaka
rlis vis tiek buvo siaubingai nuobodus, man buvo labai lidna be
tavs...
- Vadinasi, tau buvo lidna? - garsiau itar ji ir atsistojo.
Na tai.
- Tau buvo lidna, nors ten buvo striptizo okj? - suriko ji.
Velnias.
- Taip! A net nepasilikau ten, kai jos atvaiavo! Pala... kas tau
pasak apie striptizo okjas?
- Ar tai svarbu? - atrm ji.
- Taip! Tai svarbu. Jis pasak, ar ne? Zedas! Jis prikio tau
galv visoki nesmoni apie mane, kad supykdyt mus! - su
rikau.
Jauiau, kad jis nepasiduos. Tik nemaniau, kad taip emai puls.
Jis ra jai i mano telefono, o paskui itryn inutes. Ar jis tikrai
toks beviltikai kvailas, kad gali itaip aisti su mano santykiais.
Susirasiu t susk...
- Ne jis! - rikteljo ji ir pertrauk mano nir. O, tu d de.
- Gerai, tada paskambinkim tavo brangiajam Zedui ir pa-
klauskim jo.
Pamiau jos telefon ir suradau jo vard... tarp artimj. Pra
keikimas, norjau tekt t telefon sien.
- Neskambink jam, - suriaumojo ji, bet a neklausiau. Jis ne
atsiliep. inoma, po visais galais. - K dar jis tau papasakojo? -
putoj ausi.
- Nieko, - pamelavo ji.
- Tu prasta melag, Tesa. K dar jis tau pasak?
Ji irjo mane sukryiavusi rankas, o a laukiau atsakymo.
- Nagi? - spaudiau j.
581
 - Kad tu buvai pas Deis t nakt, kai a nakvojau jo namuose.
A vos nepradjau svaidytis aibais.
- Tesa, ar nori inoti, kas dar bendrauja su Deisu? Ogi suskis
Zedas. Jiedu visada kartu. Nujau ten paklausint apie judu, nes tu
staiga panorai sumest su juo skudurus.
- Sumest su juo skudurus? A su niekuo nemetu skudur!
Likau ten kelis kartus, nes man patiko jo draugija ir jis visada man
malonus! Ne taip kaip tu!
Ji engteljo prie mans. Norjau, kad rkt ant mans, o dabar
nenutyla. Bet daug geriau tokia negu bejausm kaip mumija.
- Jis visai nra toks mielas, kaip tu manai, Tesa! Negi nematai?
Kia tau galv tas nesmones, kad gaut tave. Tik nori padulkint
tave, ir viskas. Nesvaik dl savs ir nemanyk, kad jis... - nutilau.
Norjau pamint tik Zed, ne daugiau. - Nenorjau to pasakyti, -
pridriau, nes magjo j supykdyti, bet ne nulidinti.
- inoma, kad nenorjai, - uvert akis.
Negaliu patikt, kad riejams dl Zedo. Kokia nesmon.
Liepiau jai laikytis nuo jo atokiai, bet tokia usispyrl kaip ji ne
klausys n vieno mano odio. Bent jau pasak, kad nebuvo su
metus su juo skudur, kai nakvojo pas j tuos kartus... kartus?
- Kiek kart nakvojai jo bute? - paklausiau mintyse melsda
masis, kad biau blogai igirds.
- Tu jau inai, - kuo toliau, tuo labiau ji pyko. A irgi.
- Ar galim bandyt pasikalbt apie tai ramiau, nes a tuoj
nutrksiu nuo virvs, o i to nieko gero nebus, - sugniauiau
kumius, kad pabriau odius.
- A bandiau, bet tu...
- Ar gali bent dviem sekundms usiiaupt ir paklausyt
mans? - rikteljau ir persibraukiau rankomis plaukus.
Mano nuostabai, ji pasielg visikai atvirkiai, negu tik
jausi, - nujo prie lovos, atsisdo ir usiiaup.

I tikrj nelabai inojau, k pasakyt ar nuo ko pradt, nes nesiti

kjau, kad tikrai mans paklausys.
582
 Nujau ir atsistojau prieais j, sdini ant lovos. Ji pakl
galv ir pavelg mane neskaitoma iraika. A paingsniavau
pirmyn atgal, tada sustojau ir miau kalbti.
- Ai, - atsidusau i palengvjimo ir nusivylimo. - Gerai...
vadinasi, viskas susipainiojo ir nujo velniop. Tu pagalvojai, kad a
pasipraiau atvaiuot ir apgavau tave. Jau turtum inoti, kad taip
negaliau padaryt.
- Tikrai? - siterp ji.
Nesivaizdavau, k turt jau inot, kai tiek visko esu pridirbs.
- Tu teisi... bet patylk, - pasakiau, o ji uvert akis. - Vakarlis
buvo velnikai nuobodus ir a apskritai nebiau ten js, jeigu tu
btum nenorjus. A visai negriau, nors i tikrj nurijau vien
gurkn, bet tik tiek. Nesikalbjau su kitomis merginomis, keliais
odiais persimeiau su Mole ir, prisiekiu visais pragaro velniais,
nebuvau su striptizo okjomis. Kam man reikalingos tos okjos,
jeigu a turiu tave?
Jos akys suvelnjo, daugiau nebeirjo mane taip, lyg nort
nukst mano daut galv. Tai jau is tas.
- Na, ne visai tave turiu... bet bandau susigrint. Jokios kitos
nenoriu. Dar svarbiau - nenoriu, kad tu nortum kito. Nors nesu
prantu, kuo tau patiko Zedas. inau, jis tau malonus ir taip toliau,
ir panaiai... bet jis tikras do gabalas.
- Hardinai, jis nepadar nieko, kad turiau taip galvoti, - spy
riojosi ji.
- Jis para tau apsimets manim, jis specialiai papasakojo tau
apie okjas...
- Tu neinai, ar tikrai jis man para. Ir a labai diaugiuosi su
inojusi apie okjas.
- Biau tau visk papasakojs, jeigu btum atsiliepus skam
buius. Net nesivaizdavau, kas dedasi. Neinojau, kad ikepei man
pyrag ar kad laukei mans. Man ir taip gana sunku priversti tave
pamatyti, kaip stengiuosi. Bet jis atsiranda i niekur, siterpia tarp
ms ir visko tau pripasakoja.
Tesa tyljo.
583
 - Tesa, k dabar darysim? Man reikia inot, nes itas stumdy
masis pirmyn atgal mane udo ir a negaliu ilgiau bti be tavs.
Atsiklaupiau prieais j ir irdamas akis laukiau atsakymo.

584
 imtas dvyliktas skyrius

TESA

Neinojau, k daryti ar k atsakyti Hardinui.

Viduje kirbjo, kad dl inui jis nemeluoja, bet lygiai taip pat
sunku buvo patikti, kad ir Zedas gali meluoti. A tiesiog kalbuosi
apie visk su Hardinu ir jis toks velnus, toks supratingas.
Bet juk tai Hardinas.
Tyliai ir ltai jis spaud mane:
- Ar gali man atsakyt?
- Neinau, a irgi pavargau nuo to stumdymosi pirmyn atgal.
Tai labai vargina ir daugiau nebenoriu to daryti, tikrai nebegaliu, -
atsakiau.
- Bet a i tikrj nieko nepadariau. Iki vakar mums viskas buvo
gerai ir ia nra jokios mano kalts. inau, daniausiai bdavo, bet
tikrai ne kart. Man labai gaila, kad nepraleidau savo gimtadienio
su tavim. inau, jog turjau, ir labai atsipraau, - pasak Hardinas.
Jis klpjo prieais susidjs rankas ant keli, ne maldaudamas
kaip anksiau, o tiesiog laukdamas. Jeigu sako ties, kad nesiunt
inui, nors manau, kad siunt, tada tai i tikrj baisus nesusi
pratimas.
- Ar tai kada nors baigsis? Man jau visko per akis. Buvo labai
gera eiti pasimatym, bet tu net nepasilikai iki ryto.
Buvo skaudu, kad jis itaip islinko, - iki galo to net nesu
vokiau.
- Nesisukiojau aplink, nes... dl Lendono, jo irgi klausiau pa
tarimo, bandiau duoti tau erdvs. A visikai bukas, bet pamaniau,

585
kad jei nebsiu toks kyrus, tursi laiko viskam apgalvot ir tau bus
lengviau, - paaikino.
- Man ne lengviau, bet kalbam ne tik apie mane. Kalbam ir
apie tave, - atsakiau.
- K? - paklaus jis.
- Kalbam ne tik apie mane. Noriu pasakyt, kad tave tai irgi
turt varginti.
- Nereikia rpintis manim. A tik noriu, kad tau viskas bt
gerai ir kad inotum, jog a i tikrj stengiuosi.
- Taip.
- Kas taip? Tiki, kad a stengiuos? - spyr jis.
- Taip. Ir tu man rpi, - atsakiau.
- Tesa, tai k mes darom? Ar galim sakyt, kad jau viskas gerai?
Ar bent kad viskas krypsta gera? - jis kilsteljo rank ir paliet
man skruost. irjo ir lauk, kaip reaguosiu. Ir a jo neatstmiau.
- Kodl mudu tokie pakvai? - sunibdjau, jo nykiui per
braukus man per apatin lp.
- A tai ne. Bet tu tikrai, - nusijuok.
- Tu dar labiau pakvais nei a, - nepasidaviau, ir jis pamau
artjo prie mans.
Pykau, kad auk ant mans ir kad privert vakar vakare jo
laukti, nors, regis, tai ne jo kalt. Lidna, kad negalim paprastai
isiaikinti. Bet labiausiai u visk jo ilgjausi. Man trksta mu
dviej artumos. Ilgiuosi vaizdo, kaip keiiasi jo akys irint
mane.
Turiu pripainti savo kalt ir savo vaidmen ioje maialynje.
inau, kokia usispyrusi esu, ir nuolat imu galvoti blogiausia, kai
jis bando k nors daryti. Nors inau, kad stengiasi. Nesu pasi
rengusi bti su juo, bet neturiu prieasties jaustis nelaiminga dl
prajusios nakties. Bent jau tikiuosi. Neinau, k galvoti, ir dabar
tikrai nenoriu galvoti.
- Ne, - sunibdjo jis, per centimetr nuo mano lp.
- Taip.
- Usiiaupk.
586
 Jis neapsakomai atsargiai priglaud savo lpas prie manj.
Abiem rankomis sum skruostus ir vos vos pabuiavo. Lieuviu
perbrauk apatin lp. Man ugniau kvap. Prasiiojau, kad
kvpiau oro, bet pasirod, kad oro nra, - daugiau nra nieko, tik
jis. Trukteljau j u markinli, kad atsistot, bet jis nepajudjo ir
toliau ltai mane buiavo. itas jo kankinimas var mane i proto,
todl nuslydau nuo lovos pas j ant grind. Jis abiem rankomis ap
kabino mane per juosmen, o a apsivijau jo kakl. Norjau stum-
telt auktielnink ir ulipti ant viraus, bet jis ir vl suturjo.
- Kas negerai? - paklausiau.
- Nieko, tik nenoriu nueit per toli.
- Kodl? - paklausiau neatitraukdama lp.
- Todl kad mes turim apie daug k pasikalbt. Negalim okt
lov neisiaikin savo reikal.
K?
- Bet mes ne lovoje, o ant grind, - beviltikai atsakiau.
- Tesa...
Jis mane atstm. Pasidaviau. iaip taip atsistojau ir vl atsi
sdau ant lovos, o jis spoksojo mane iplts akis.
- A tik bandau elgtis teisingai, aiku? Labai noriu tavs, pa
tikk, kaip labai. Dieve, kaip noriu. Bet...
- Gerai, nekalbk daugiau apie tai, - papraiau.
inau, kad tai gal ne pati geriausia mintis, bet nemaniau, kad
btinai turim myltis. A tik norjau bti kuo ariau jo.
- Tesa.
- Baik, gerai? A supratau.
- Ne, atrodo, nesupratai, - pasak nusivyls ir atsistojo.
- Tai niekada nepasikeis, ar ne? Mes visada taip gyvensim.
Pirmyn atgal, auktyn emyn. Tu nori mans, o kai a noriu tavs,
tu mane atstumi, - pasakiau udraudusi sau apsiverkti.
- Ne... netiesa.
- Bet panau ties. Ko tu nori i mans? Nori, kad patikiau,
jog stengiesi rodyti, kaip pasikeitei dl mans, o kas tada?
- K nori pasakyt?
587
 - Kas bus po to?
- Neinau... mes dar neatjom iki tos vietos. A noriu ir toliau
kviesti tave pasimatymus, noriu, kad juoktumeis i mans, o ne
verktum dl mans. Noriu, kad vl mane myltum, - akys sublizgo,
bet jis greitai mirkteljo.
- A myliu tave, visada myljau ir mylsiu, - patikinau. - Bet
to negana, Hardinai. Meil nenugali visko, kaip romanai nori ti
kinti. Tarp ms tiek painiavos, kad meil, kuri tau jauiu, negali
jos ipainioti.
- inau. Viskas labai sudtinga, bet visada taip nebus. Mes ne
galim visko isiaikint per vien dien, mes kavom ir barms,
kaip penkiameiai nesikalbjom, darm daug k i pykio ir p a
kalbjom visoki bjauri dalyk. Mes siningai sureikmindavom
tai, ko nereikjo sureikminti, bet galim kaip nors visk inarpliot.
Neinau, kas bus toliau. Diaugiuosi, kad mudu su Hardinu
galim civilizuotai kalbtis apie tai, kas nutiko. Bet neturiu pamirti,
kad jis nepalaikys mano sprendimo vaiuoti Sietl. Norjau jam
pasakyti, bet bijojau, kad suinojs vl ko nors nepasakyt Kris
tianui. Ir nuoirdiai - jeigu mudu su Hardinu ketiname bandyti
atkurti savo santykius, ar kaip kitaip galima pavadinti ms
veiksmus, viskas vl susipainios.
Jeigu mes tikrai galim susitaikyti, nebus svarbu, kada jam pa
sakysiu - dabar ar likus dviem valandoms iki ivykimo. Esu taip
iauklta, kad negalima leisti vyrui lemti mano ateities, nesvarbu,
kaip kartai j myliu.
Tiksliai inau, kas nutiks, - jis neteks proto ir ilks kaip akis
idegs iekoti Kristiano arba Zedo. Labiau tiktina, kad Zedo.
- Jeigu a apsimesiu, kad per pastarsias dvideimt keturias
valandas nieko nenutiko, ar priadsi man vien dalyk? - pa
klausiau.
- Bet k, - skubiai atsak jis.
- Palikt j ramybje.
- Zed? - paklaus jis i pykio pasikeitusiu balsu.

588
 - Taip, Zed, - patikslinau.
- Ne, po velni, ne. ito nepriadu.
- Tu sakei... - pradjau.
- Ne, ir n nepradk. Jis kaiioja mums pagalius ir a nesdsiu
ramiai ir neirsiu. Ne, po velni. - ingsniavo pirmyn atgal.
- Hardinai, tu neturi joki rodym, kad jis padar tai, k sakei.
Mudamasis nieko neisiaikinsi. Leisk man su juo pasikalbti ir...
- Ne, Tesa! Jau sakiau tau: nenoriu, kad bendrautum su juo.
Nesiruoiu to kartot, - suurzg jis.
- Hardinai, tu negali man nurodinti, su kuo galiu kalbtis.
- Koki rodym tau dar reikia? Ar negana, kad jis tau ra i
mano telefono?
- Tai ne jis. Jis to nepadaryt.
Tikrai negalt. Kodl turt? Vis tiek kaip nors jo paklausiu,
bet negaliu sivaizduoti jo su manimi taip pasielgianio.
- Tu tikrai esi pats naiviausias mogelis, kok pastu. Ir tai be
protikai erzina.
- Gal mes galim liautis rietis? - atsisdau ant lovos ir susi
miau galv.
- Paadk nebendrauti su juo.
- Tada paadk nesimuti su juo, - plyksteljau.
- Tu su juo nebendrausi, jeigu a jo neprimuiu?
Nenorjau sutikti, bet ir nenorjau, kad Hardinas j primut.
Nuo to man tik skauda galv, daugiau nieko.
- Taip.
- Kai sakau nebendrauti su juo, turiu galvoje visai neben
drauti. Joki inui, joki pasivaikiojim pro aplinkosaugos
pastat. Nieko, - pasak jis.
- I kur inai, kad ten buvau? - paklausiau. Ar jis mane mat?
irdis paoko nuo minties, kad Hardinas mat mane su Zedu
oranerijoje su vytiniomis glmis.
- Neitas sak, kad mat tave.
- Mat kaip.

589
 - Ar dar yra kas nors, k turtum man papasakoti Zedo tema?
Nes kai baigsim pokalb, daugiau nenorsiu apie j girdt n
odio, - pasak Hardinas.
- Ne, - pamelavau.
- Ar tikrai? - pasitikrino jis.
Nenorjau jam sakyti, bet turjau. Kaip galiu tiktis jo nuo
irdumo, jeigu pati nebsiu nuoirdi? Usimerkiau.
- A j pabuiavau, - sunibdjau tikdamasi, kad neigirs.
Bet kai trenk knygas nuo stalo, supratau, kad igirdo.

590
 imtas tryliktas skyrius

TESA

Atsimerkiau ir nuo lovos pavelgiau Hardin, bet jis neirjo

mane. Atrod, tartum mans nepastebi. Spoksojo knygas, kurias
buvo numets ant grind, ir spaud kumius. Kad sugriniau j
tikrov, dar kart itariau:
- Hardinai, a j pabuiavau.
Uuot pavelgs mane, jis nusivyls barbeno pirtais kakt,
o a mintyse kurpiau pasiaikinim.
- A... tu... kodl? - murmjo.
- Maniau, kad tu mane pamirai... kad daugiau mans ne
benori, o jis buvo alia ir...
Mano pasiaikinimas nebuvo siningas ir a tai inojau. Bet
neinojau, k dar pasakyti. Nepajgiau pasijudinti ir prieiti prie jo,
kaip norjau mintyse, tad likau ant lovos.
- Nekartok to mlo! Gana svaigt, kad jis buvo alia. Prisiekiu
Dievu, jeigu dar vien kart igirsiu...
- Gerai! A atsipraau, Hardinai, atsipraau. Buvau labai skau
dinta ir sutrikusi, o jis kalbjo tokius dalykus, kuri visada bevil
tikai laukiau i tavs, ir...
- K jis sak?
Nenorjau kartoti to, k kalbjo Zedas, tik ne Hardinui.
- Hardinai... - laikiausi sikibusi pagalvs kaip vilties.
- A laukiUy - pareikalavo.
- Tik pasak, kas bt buv, jeigu jis bt laimjs laybas,
jeigu btume vaikioj pasimatymus.

591
 - Ir kaip bt buv?
-Kas?
- Ir kaip bt buv, jei jau klauseis jo lamto? Ar tu tikrai to
norjai? Norjai bt su juo, o ne su manim? - Jis kunkuliavo i
pykio ir buvo matyti, kad i vis jg stengiasi valdytis, bet garas
veriasi pro kratus.
- Ne, a norjau ne to, - atsistojau nuo lovos ir atsargiai engiau
prie jo.
- Nereikia. Nesiartink prie mans, - odiai dr ir prismeig
mane vietoje. - K dar veikei su juo? Dulkinais? iulpei jam?
Dkui Dievui, kad namai tuti ir niekas negirdi kvail Hardino
kaltinim.
- Dieve mano! Ne! Juk inai, kad ne. Nesuprantu, k maniausi
j buiuodama. Tai buvo labai kvaila, bet kai palikai mane, man
buvo labai bloga.
- Palikau tave? Tai tu mane metei, o dabar suinau, kad kaip
kokia liundra litinjai po student miestel! - suriko jis.
Norjau verkti, bet kalbjom ne apie mane, o apie j ir koks
skaudintas ir piktas jis turt bti.
- Nesielgiau taip. Ir neprasivardiuok. - Suspaudiau kds
atlo.
Hardinas atsuko man nugar ir paliko vien kalts akivaizdoje.
Nesivaizduoju, kaip jausiausi, jeigu jis bt taip padars sun
kiausiu mano gyvenimo laikotarpiu. Bet tada a juk negalvojau
apie jo jausmus. Paprasiausiai maniau, kad jis daro t pat.
Daugiau jo nespausiu. Pastu j ir inau, kaip greitai jis usi
plieskia, ir dar inau, kad jis labai stengiasi susivaldyti.
- Ar nori, kad dabar palikiau tave vien? - tyliai paklausiau.
- Taip.
O kad jis bt nesutiks su mano pasilymu, bet padariau tai,
ko papra, ir ijau i miegamojo. Jis n neatsisuko.
Koridoriuje atsirmiau sien neinodama, k man paiai daryti.
Jau geriau bt mane apauks, priplojs prie sienos, pareikalavs

592
prisipainti, kodl padariau tai, k padariau, uuot spoksojs pro
lang ir papras ieiti i kambario.
Galbt tai ir yra blogai - abu vaidinam melodram. Bet ar tikrai?
Juk ms santykiai nujo ilg keli, net jeigu pykoms daugiau negu
myljoms. Dauguma roman, kuriuos skaiiau, tikino mane, kad
barniai kyla ir baigiasi akimirksniu, paprastas atsipraymas i
sprendia bet kok reikal ir viskas susitvarko per kelias minutes.
Romanai meluoja. Gal todl taip aviuosi Vtr kalnu ir Puikybe
ir prietarais? Abi knygos neapsakomai romantikos savaip, bet at
skleidia tikr ties apie akl meil ir paadus mylti aminai.
tai tiesa. Dl io odio visi klysta, net ir netiktinai naivi
mergina, visada tampanti vaikino nejautrumo ir nuotaik auka.
iame pasaulyje nra n vieno visikai nekalto mogaus - n vieno.
mons, kurie save laiko tobulais, patys blogiausi.
Mane nugsdino triukmas, pasigirds Hardino kambaryje. U
sidengiau ranka burn, nes garsai pasikartojo dar kart, o tada ir
dar. Jis idauys vis kambar. Tikrai taip nutiks. Reikt sulaikyti
j, kad liautsi niokojs tvo turt, bet jei nuoirdiai - bijojau. Ne
bijojau, kad ugaus mane fizikai, bijojau jo odi, kuriuos pa
sakyt bdamas tokios bkls. Vis dlto negaliu bijoti, turiu iksti.
- Velnias! - suriko jis, kai engiau kambar.
Kaip gerai, kad Kenas isived Karen ir Lendon deserto, bet
jau beveik norjau, kad kas nors padt man j nuraminti.
Hardinas rankose laik medgal, kds koj - supratau tai
prie jo koj pamaiusi gulinius kds likuius. Jis numet tam
sios medienos gabal, o mane pamaiusios jo akys usideg alia
liepsna.
- Tesa, ko nesupratai i palik mane vien?
Dar kart giliai kvpiau ir pasiruoiau sutikti piktus jo o
dius.
- Nepaliksiu tavs vieno.
Balsas nenuskambjo taip tvirtai, kaip tikjausi.
- Jeigu jauti, kas yra gerai tau, tada paliksi, - pagsdino jis.

593
 engiau kelis ingsnius jo link ir sustojau vos per ingsn. Jis
norjo pasitraukti, bet atsitrenk sien.
- Tu mans neugausi, - atsakiau tui jo grasinim.
- ito neinai, jau esu ugavs.
- Netyia. Jeigu tai padarytum, negaltum sau atleisti, a tai
inau.
- Nieko tu neinai, - suriko jis.
- Pasikalbk su manim, - ramiai papraiau. irdis vos neioko
matant, kad jis usimerk ir vl atsimerk.
- Neturiu ko tau pasakyt, man tavs nereikia, - iaip taip i
spaud.
- Netiesa, reikia.
- Ne, Tesa, nereikia. Nenoriu turt su tavim nieko bendra. Lai
jis tave turisi.
- Man jo nereikia, - stengiausi neprisileisti iauri jo odi.
- Aiku, kad reikia.
- Ne, man reikia tik tavs.
- Nesmon! - Delnu tvojo sien. Isigandau, bet laikiausi
ramiai. - Ieik, Tesa.
- Ne, Hardinai.
- Ar daugiau neturi ko veikt? Eik ir susirask Zed. Pasidulkink
su juo dl mans - a padarysiu t pat, patikk, Tesa. Ieisiu i ia
ir idulkinsiu bet kuri mergin, kuri pamatysiu.
Man i aki pabiro aaros, bet jis nekreip dmesio.
- Taip kalbi i pykio, o i tikrj taip negalvoji.
Jo akys lakst po kambar kako iekodamos. Bet ko, k dar
galima sulauyti. Maai kas liko nepaliesta. Laim, dauguma suga
dint daikt buvo mano. Plakatas, kur parsineiau namo Lendono
biologijos uduoiai... iverstas lagaminas su knygomis, o mano ro
manai imtyti ant kilimo. I spintos imesta drabui ir, inoma,
apversta ir sulauyta kd.
- Nenoriu tave irt... eik sau, - kimiai paliep jis, bet jau
velniau nei pirma.

594
 - Hardinai, atsipraau, kad j pabuiavau. inau, labai tave
skaudinau, ir u tai tikrai atsipraau. - Pavelgiau j.
Jis tyldamas tyrinjo mano veid. Krpteljau, kai nykiu
nubrauk aaras, tekanias mano skruostais.
- Nebijok, - sunibdjo.
- Nebijau, - atsakiau taip pat tyliai.
- Neinau, ar galsiu su tuo apsiprast.
Jis giliai kvp. Nuo tos minties mano sulinko keliai. Ne
manau, kad nuo tada, kai prisipainom vienas kitam meil, biau
pagalvojusi, kad btent Hardinas visk baigt dl neitikimybs.
Mano buinys su nepastamuoju Naujj nakt buvo niekas, paly
ginti su ituo. Jis buvo siuts ir inojau u tai gausianti velni, bet
taip pat vyliausi, kad nelaikys pykio labai ilgai. kart, beje, buvo
Zedas, su kuriuo jo draugyst dl mans subyrjo. Kelis kartus jie
net musi. Ir inau, kad Hardinas siunta vien paminjus Zedo
vard.
Nemanau, kad iuo metu vertt atnaujinti visapusikus mu
dviej su Hardinu santykius. Bet ms problemos dl neaikios
ateities pavirto tai kuo. I netikli aki pabiro idaviks aaros, o
jis dar labiau susirauk.
- Neverk, - kalbinjo mane, pirtais liesdamas skruost.
- Atsipraau, - kvpiau. Viena aara nukrito man ant lp ir
a j lyteljau. - Ar tu mane vis dar myli? - turjau paklausti.
Aiku, myli, bet man labai neapsakomai reikjo igirsti tuos
odius.
- inoma, kad myliu ir visada mylsiu, - velniai nuramino jis.
Koks nuostabiai keistas garsas, tikrai: pyks alsuoja sunkiai ir
garsiai, bet balsas ramus ir velnus - taip audringa banga be garso
dta krant.
- Kada taps aiku, ko tu nori? - paklausiau baimindamasi jo
atsakymo.
Jis atsiduso ir priglaud savo kakt man prie kaktos. Pamau
m alsuoti ramiau.

595
 - Neinau. Vargu, ar galiau itverti be tavs.
- A irgi, - sunibdjau. - Negaliu be tavs.
- Kaip manai, gal mes galim isikapstyt i to mlo?
- Galim, tikrai galim.
Norjau ypsotis dl io ms ramaus pokalbio, juk prie kelias
minutes jis siautjo i nirio.
- Galim pabandyti? - pasiliau ir pabandiau atsilieti j, su
nerimu laukdama, kol jis mane sulaikys.
- Ateik ia.
Jis sum mane u rank ir prisiglaud prie krtins. Pasi
jutau kaip danguje - lyg po ilgos kelions biau grusi namo. Jo
kvapas, kur uuodiau sikniaubusi markinlius, nuramino.
- Daugiau prie jo nesiartinsi, - pasak man plaukus.
- inau, - negalvodama pritariau.
- Tai nereikia, kad jau viskas gerai, bet labai tavs pasiilgau.
- inau, - pakartojau, dar labiau sikniaubusi j. Igirdau
tvirt ir greit irdies plakim.
- Negali kiekvien kart supykusi buiuot vis i eils. Daugiau
to nepaksiu. Tu neitversi, jeigu a k padarysiu.
Pakliau galv nuo Hardino krtins ir pavelgiau nedrau
gik veid. Paleidau plon markinli audin ir panardinau
pirtus velnias jo garbanas.
Jo vilgsnis buvo piktas, bet lpos ltai prasiiojo, todl su
pratau, kad neatstums, jei prisitrauksiu jo veid u plauk prie
savs. Bt lengviau, jeigu jis nebt toks auktas. Hardinas at
siduso buin, stipriau suspaud mane glbyje, rankomis glamo
ndamas man launis ir nugar.
Mano aaros susimai su jo atiauriu alsavimu ir pavirto
mirtin meils ir geidulio kombinacij. Myliu j tkstant kart
labiau negu jo geidiu, bet ie du jausmai susimai ir sustiprjo,
jam atitraukus iltas savo lpas nuo manj ir nuslydus per
skruost ir apykakl. Jis atsiklaup, kad stipriau prie mans pri
siglaust, o a vos galjau isilaikyti ant koj, jam mus velniai

596
kandioti raktikaul, kad sitikint, ar a tokia liesa, kaip reikalauja
visuomens standartai.
Prisiartinau prie lovos, ir kai jis m prieintis, trukteljau j
u markinli. Jis piktai ir rytingai pabuiavo man kakl. Prij
prie lovos sustojom ir pavelgm vienas kit.
Nenorjau, kad kuris nors pranektume ir iblakytume tai, kas
prasidjo, todl skubiai nusimeiau palaidin. Jis vl pradjo giliau
alsuoti, tik kart ne i pykio, o i geismo.
Numetusi palaidin ant grind, itiesiau rank nurengti j. Jis
pats pasikl markinlius, o nervingi mano pirtai sugrabaliojo
dir ir nusmauk dinsus emyn. Jis nekantriai sudejavo ir koja,
kurios nelaikiau, nustm juos emyn.
Ulipau ant lovos, jis padar t pat, pirtais nuolat bgiodamas
man po nuog od. Palinko artyn, lpomis vl surado mansias,
lieuviu ltai jas praskyr ir parimo vir mans ant rank.
Kad sustandjo, pajutau jau mums buiuojantis, todl truput
kilsteljau launis, kad pasitikiau j. Jis sudejavo ir viena ranka
trukteljo savo trumpikes emyn iki keli. Tuojau pat iupau j,
o jis sunypt man aus. Ltai smaukiau j auktyn emyn. Pa
silenkusi lieuviu apvediau jo galiuk, kad jis dar sudejuot. Pa
klusi galv vl prisiglaudiau prie jo veido ir apkabinau j.
- Myliu tave, - priminiau, aimanuojaniam man kakl.
Viena ranka jis paliet mano krtin ir atsargiai ilaisvino
krtis i liemenls.
- Myliu tave, - galiausiai itar. - Ar tikrai nori tai daryti? Kai
tokia padtis ir mes lyg nesam kartu... - suabejojo. A linkteljau.
- Bk geras, - papraiau.
Jis lpomis paliet man krtis, o ranka nuslydo nugara, atseg
liemenl ir visai j nutrauk. alti pirtai lakst po kart mano
kn, iltas ir reiklus lieuvis lai spenelius, o dantys velniai kan
diojo od.
Peteljau jam plaukus ir igirdau lt aiman, tada lpomis jis
nuslydo prie kitos mano krties.

597
 imtas keturioliktas skyrius

HARDINAS

Pakako vieno vilgsnio j nuog, kad biau pasirengs. Be abe

jo, ms reikalai neisprsti, bet man to reikjo, mums baisiai to
reikjo.
Nusismaukiau dinsus iki kulkni ir lipau lov pas j, usi
spyrusi mergin, kuri uvald vis mane, kiekvien mano kno ir
sielos lstel. Ir n akimirkos nenorjau, kad bt kitaip. Man net
nesvarbu, kam jai to reikia. Tai yra jos. A esu jos.
Jau buvau beveik baigs vien irdamas nuog jos kn.
Atitraukiau burn nuo stebukling speneli, kad spiau i stal
iaus isiimti prezervatyv. Ji guljo auktielninka, plaiai isktusi
kojas.
- Noriu tave matyti, - pasakiau.
Ji sutrikusi pasuko galv, o a velniai sumiau j u rank ir
usitraukiau ant savs. Jos knas tobulai man tiko. Ji man sukurta.
Tesos launys dar plaiau prasiskyr, ji judjo ir trynsi savo
drgme mano kiet daikt. Neapsakomai jos geidiu ir esu pasi
rengs, taiau tai, kaip ji slysiojo ant mano daikto erzinamai su
kiodama launis, var mane i proto.
Itiess rank, spraudiau j tarp ms ir paiupinjau jos
jautrij vietel. Ji aikteljo ir ranka apsivijo man kakl. Nusileido
ant mans ir abu vilpteljom, kai jau j. Velnias, kaip to pasi
ilgau. Kaip pasiilgau ms.
- Labai gera, kai tu taip apgaubi mane vis, - pagyriau ir paste
bjau, kaip ji i malonumo uvert akis.
598
 Jos launims sukantis liau, a irjau tiesiai prie save. Ji
labai grai ir velnikai seksuali, tikrai iskirtin. Niekada nemaiau
nieko panaaus j. Putli krtin okteli kas kart, kai sujuda
launys. Man labai patinka stebti j, jojani ant mans.
Jai sekasi vis geriau, netrukus ji pasieks virn. Prisimenu,
kaip paband pirm kart. Nebuvo blogai, bet vis laik nervinosi.
Dabar ji visikai valdo padt ir negali bti nieko geriau. Vis labiau
mgaujasi savo knu ir mane tai labai diugina. Ji beprotikai sek
suali ir privalo tai pripainti.
Kilsteljau launis auktyn ir prisiderinau prie jos judesi. Ji
sudejavo ir iplt akis.
- Gerai, ar ne, maute? Tu velnikai dulkinies, - padrsinau j.
velniai trukteljau Tes u rankos ir prisitraukiau prie savs.
Labai norjau matyti kuo daugiau jos kno, nes jis vald mane, bet
dar labiau norjau j ibuiuot. Lpomis susiradau jos lpas. Kaip
man patinka, kai ji buiuojama inkia.
- Pasakyk, koks jausmas, - itariau jai burn ir sums delnais
upakaliuk stumteljau savo daikt gilyn j.
- Geras... labai geras, Hardinai, - ispaud ji.
Ji ranka rmsi man krtin prilaikydama svor.
- Greiiau, maute, - pasikliau ir ranka suiupau vien
spenel. Spusteljau ir jai baisiai patiko.
- Mmm hmm, - pritar.
Po keli sekundi ji suvirpjo ir nurimo. Ms akys susitiko.
- Kas negerai? - norjau atsissti su ja glbyje.
- Nieko... tik pajutau... giliau ar kaip. Jauiu tave daug giliau, -
iraudusi itar velniu i nuostabos balsu.
- Tai gerai ar blogai? - pakliau rank ir ukiau u ausies
plaukus.
- Oi, labai gerai, - atsak ji ir uvert akis.
Tiek daug kart dulkinau it mergin, o ji vis tiek sekso reika
luose tokia alia, iskyrus iulpim. iulpia ji tobulai.
Pajudinau jos launis, kad raiau t vietel, vietel, kuri pa
lietus ji kelias sekundes aukia mano vard. Man labai patinka
599
irt, kaip ji sukioja savo klubus. J forma tokia tobula. Nagais ji
sikirto man nuog krtin, taigi supratau, kad vietel uiuopiau.
Ji usideng burn ranka ir sukando deln, kad nesurikt, o a kils
teljau launis ir, prisiderins prie jos judesi, miau slaidioti joje
greiiau.
- Patenkinsiu tave taip, - atsikvpiau.
Ji pernelyg tobula. Stipriai usimerk ir m judti liau.
- Ar jau baigi? Maute, ar jau pasitiksi mane?
- Hardinai... - sudejavo ji mano vard ir tai buvo tobulas at
sakymas.
- ventas daikte, - nusikeikiau, kai jos nugara ilinko, o m
lynai pilkos akys vl usimerk.
Laisvosios rankos nagai susmigo man krtin ir pajutau, kad
ji visa ant mans sitemp. Velnias, kokia ji gerul. Sultinau ju
djim, bet sulig kiekvienu laun judesiu tikjausi stumt dar
giliau. inau, kad jai labai patinka, kai dulkindamasis kalbu. Ji rik
teljo sau deln, kai istenjau Dieve mano ir isiliejau prezer
vatyv.
- Hardinai... - suinkt ji ir visa dsuodama padjo galv man
ant krtins.
- Maute, - itariau, o ji vilgteljo mane su mieguista
ypsena.
ms alsuoti kartu su ja, perbraukiau pirtais viesius plaukus,
isidraikiusius man ant krtins. Tebepykau ant jos ir ant Zedo, bet
a j myliu ir pasistengsiu dl jos pasikeist. Nenuneigsi, kad ms
bendravimas dabar tkstant kart geresnis, negu buvo anksiau.
Ji dar ne kart pyks ant mans dl Zedo, bet jis turi inot, kad
ji mano ir kad jis bus lavonas, jeigu dar kart bent pirtu j palies.

600
 imtas penkioliktas skyrius

TESA

Tsojau ant Hardino krtins vos atgaudama kvap. Ms nuogos

krtins ltai kilnojosi po meils akto palaimos. Visai nebuvo keis
ta, kaip tikjausi, visai ne. Man beprotikai trko intymumo su juo.
Suprantu, kad pasimylti, kol dar niekas nenusprsta, gal ir nra
pati geriausia mintis, bet dabar, jo pirtams iuoinjant mano nu
gara, jauiausi laiminga.
Nesilioviau sivaizduoti, kaip jo knas atrod po manim, kai
kilsteljo launis auktyn ir pripild mane. Mes daug syki myl
joms, bet is kartas, rodosi, vienas geriausi. Buvo taip smarku,
taip tikra, tiek daug noro - ne, geismo - pajusti vienam kit.
Hardino charakteris k tik pasirod visu graumu, o dabar i
rjau j, usimerkus ir truput prasiiojus.
- Jauiu, kad iri mane, bet a labai noriu tualet, - ga
liausiai itar jis. Nesusilaikiusi sukikenau. - Kelkis, - sum mane
u laun ir pasiguld alia.
Ranka persibrauk plaukus, bet kai pasilenk pasiimti dra
bui nuo grind, garbana vl ukrito ant kaktos, Bemarkinis jis
ijo i kambario, o a likau viena apsirengti. Akys ukliuvo u jo
vilkt markinli ir i proio pasilenkiau j paimti, bet ir vl
numeiau. Nenoriu skubinti vyki ar jo pykdyti, tad nuo iandien
tvarkysiu tik savo drabuius.
Jau beveik atuonios, todl apsimoviau plaias treningo
kelnes ir apsivilkau paprastus markinlius. Ant grind voliojosi
Hardino protrkio rodymai. miausi dlioti daiktus vietas,
601
ir pirmiausia - drabuius spint. Hardinas jo kambar, man
bandant usegti lagamin, piln knyg.
- K ia veiki? - paklaus. Savo didelje rankoje laik stiklin
vandens ir bandel.
- Tvarkausi, - ramiai atsakiau.
Truput nervinausi, kad vl nepultume rietis, tad neinojau,
kaip elgtis.
- Gerai... - pasak ir padjs stiklin su bandele ant spintels
prijo prie mans. - Padsiu, - pasisil ir nuo grind pakl kds
nuolauas.
Tyldami darbavoms, kad kambarys vl atgaut normal
vaizd. Hardinas pam lagamin ir nedamas prie spintos klup
teljo ant dekoratyvins lovos pagalvls.
Neinojau, ar man pirmai pranekti ir k pasakyti. Jauiau,
kad jis tebepyksta, bet jei iri mane, tai neturt bti labai
piktas.
Staiga atsisuko nuo spintos laikydamas rankose nedidel
krepel ir vidutinio dydio knyg.
- Kas ia?
O ne.
- Nieko, - paskubjau atimti i jo daiktus.
- Ar ia man? - smalsiai paklaus.

602
 imtas eioliktas skyrius

HARDINAS

- Ne, - pamelavo ji ir pasistiebusi norjo atimti knyg, kuri

laikiau kairje rankoje. Kilsteljau dar aukiau.
- Kortelje aikiai uraytas mano vardas, - parodiau, o ji nu
leido akis.
Kodl ji tokia sutrikus?
- A tik... nupirkau tau kai k anksiau, bet dabar tai atrodo
kvailai. Nereikia, kad ivyniotum.
- A noriu, - pasakiau ir atsisdau ant lovos krato. Tikrai ne
reikjo sulauyt tos lykios kds.
Ji atsiduso ir liko kitame kambario gale, o a nupliau uli
pintus vyniojamojo popieriaus kratus. Truput susierzinau, kad
vienai knygai sunaudojo tiek daug lipniosios juostos, bet teko pri
sipainti, kad a truput...
...suavtas.
Tiksliau, ne suavtas, o laimingas. Neprisimenu, kada pas
kutin kart per gimtadien gavau dovan, net ir i mamos. Nuo
jaunysts miau neksti gimtadieni, kaip tikras pusgalvis never
tinau jokios juokingos mamos dovanos, todl ji paprasiausiai
liovsi jas pirkusi man dar nesulaukus eiolikos.
Tvas kasmet atsisdavo kok nors din atviruk ir ek, bet
a sumesdavau juos ugn. O vien, atjus per septyniolikt gim
tadien, net aplapinau.

603
 Galiausiai atidars dut radau ten visoki dalyk. Pirmas
buvo apdrisks Puikybs ir prietar tomas, kur, vos tik pamiau
rankas, priokusi Tesa iupo i mans.
- Tai kvaila... nekreipk dmesio, - paliep ji, bet n nemaniau
to daryt.
- Kodl? Atiduok, - pareikalavau ir itiesiau rank.
Kai atsistojau, ji tikriausiai susivok neturinti ans laimti
prie mane, todl knyg atidav. Perverts puslapius pastebjau,
kad visa ji vietomis geltonai subraukyta.
- Prisimeni, pasakojai man, kad prisibraukei Tolstoj? - pa
klaus ji, o skruostai paraudo kaip visada.
- Taip.
- Tai va... a padariau kak panaaus, - prisipaino ir pavelg
man akis.
- Tikrai? - paklausiau ir atveriau puslap, kuris beveik visas
buvo geltonas.
- Taip. Daugiausia it knyg, bet tu neprivalai jos perskaityti
ar k. A tik pagalvojau... a tikrai nemoku irinkti dovan, visai
nemoku.
Vis dlto tai netiesa. Mielai perskaitysiu, k ji paymjo savo
mgstamoje knygoje, ir tai man primins j. Tai geriausia dovana,
koki esu gavs gyvenime. ie paprasti dalykai suteikia man vilties,
kad galim visk itvert, nes abu mgstam skaityti Dein Ostin, kai
imam nebesusikalbti.
- Tikrai ne, - pasakiau ir atsisdau ant lovos.
Pasikiau knyg po koja, kad vl nesiksint jos atimti. Ims
i ds antr daikt, tyliai sukikenau.
- Kam itas? - paklausiau isiieps ir laikydamas odin ap
lank.
- Tavo naudojamas darbinis jau suplyo per siles ir labai ne
tvarkingas. Matai, ia net yra ymekliai kiekvienai savaitei - arba
temos, kaip pats nusprsi, - nusiypsojo.

604
 ita dovana juokinga, nes a visada pastebiu, kaip ji susiraukia,
kai sugrdu popierius senj aplank. Neleidau jai tvarkyti savo
popieri, nors band daug kart, ir inau, kad tai labai j nervino.
Nenorjau, kad pamatyt, kas ten viduje.
- Ai, - nusikvatojau.
- itas nelabai gimtadienio dovana. Nupirkau gerokai anksiau
ir tavo senj norjau paprasiausiai imesti, bet niekaip nepasi
taik proga, - juokdamasi prisipaino ji.
- Tik todl, kad nepaleisdavau jo i rank. Jauiau, k buvai
sumsiusi, - pajuokavau.
Dut tebelauk mans ir a dar kart nusikvatojau i jos pa
sirinkimo. Pirmas odis, kur pastebjau ant mao bilieto, buvo
kikboksas.
- Tai savaits abonementas kikbokso treniruotes sporto
klube, kuris yra prie ms... tavo buto, - nusiypsojo, aikiai di
diuodamasi smojinga dovana.
- Kodl manai, kad kikboksas man bt domu?
- Pats inai, kodl.
Aiku, svarbiausia prieastis, kodl ji tai nupirko, - kad nu-
leisiau gar.
- Neturiu supratimo, kas tai yra.
- Galt bti linksma, - atsak ji.
- Ne taip linksma, kaip talyti k nors be kamalo. - Po i
mano odi ji susirauk. - Juokauju, - pasitaisiau ir nuo dugno
pamiau kompaktin ploktel.
Vidinis iknius norjo j paerzint, kad nupirko CD, kai galima
laisvai parsisisti album. Diaugiausi klausydamasis jos ni
niavimo. Spju, ia antras The Fray albumas.
Neabejoju, kad jau moka visas dainas mintinai ir patenkinta
papasakos man kiekvienos j reikm, kai vaiuosim kartu ir klau
sysims.

605
 imtas septynioliktas skyrius

TESA

- Pasiliksi inakt su manim? - paklaus Hardinas, atidiai ste

bdamas mano veid. Noriai linkteljau.
Taigi jis nusitrauk markinlius, o a godiai juos paiupau
ir priglaudiau prie krtins. Jis irjo, kaip rengiuosi, bet ne
itar n odio. Ms santykiai labai nerams - tokie buvo visada,
ypa dabar. iuo metu nesivaizduoju, k mums numat auktes
nioji jga. Anksiau biau nusiminusi, kad apvyl mane per savo
gimtadien, bet dabar buvau visai tikra, kad jis dl to nekaltas. Tad
grau ten, kur buvom prie kelias dienas, kai jis taip mielai pa
kviet mane iuoykl.
Labai nulidino mane dl Zedo, bet dabar negaljau suprasti,
kaip jis jauiasi man ypsodamasis ir mtydamas ironikus juokelius.
Gal jo pykt pergaljo ilgesys ir dabar jis laimingas, kad nepykstu ant
jo? Neinau, n k galvoti, bet aiku viena: viskas yra geriau negu
klausinti. Labai tikiuosi, kad jis leis man papasakoti apie Sietl.
Kaip reaguos? Visai nenoriu jam to sakyti, bet inau, kad privalau.
Ar jis diaugsis dl mans? Kain. Ties sakant, inau, kad ne.
- Ateik ia.
Jis vl atsigul ir velniai kalbinjo mane priglusti jam prie
krtins. Jo ranka uiuop televizoriaus, kabanio ant sienos,
nuotolinio valdymo pultel. Perjs visus kanalus, stabteljo prie
istorins dokumentikos.
- Kaip laikosi tavo mama? - paklausiau po keli minui.
Jis neatsak, tad pakliau akis - umigo.
606
 *
Karta. Per karta - pajutau isibudinusi. Hardinas guljo ant mans,
beveik visu svoriu priplojs mane prie iuinio. A - auktielninka,
jis - knibsias, jo galva - man ant krtins, viena ranka apglbs
mane per juosmen, kit atmets al. Man labai trko itokio mie
gojimo, nors pabusdavau visa iprakaitavusi nuo Hardino kno, u
klojusio mane kaip antklode. Pavelgiau laikrod - jau dvideimt
po septintos, o adintuvas nustatytas po deimties minui. Nenoriu
adinti Hardino, jis atrod toks romus: ant jo miegani lp klajojo
velni ypsena. Paprastai bna susirauks, net ir miegodamas.
Kol bandiau visokiais bdais atsikelti jo nepaadinusi, jis
pakl rank nuo mano juosmens.
- Mmm hmm, - suaimanavo, sumirksjo, sujudjo ir dar
stipriau mane suspaud.
Vpsojau lubas ir svarsiau, nuridenti j nuo savs ar ne.
- Kiek valand? - paklaus, dar ukims nuo miego.
- Beveik pus atuntos, - skubiai atsakiau.
- Prakeikimas. Ar galim iandien praleisti paskaitas?
- A ne, bet tu gali, - nusiypsojau ir velniai perbraukiau
pirtais jam per plaukus, kartu pamasauodama galv.
- Galim papusryiaut, - atsisuko jis mane.
- Labai daug nori, bet negaliu.
Beje, labai norjau. Jis truput pasislinko emyn ir padjo
smakr man ant krtins.
- Ar gerai miegojai? - paklausiau.
- Taip, labai. itaip nemiegojau nuo... - ir nutilo. Staiga pasi
jutau labai laiminga ir plaiai nusiypsojau.
- Diaugiuosi, kad galjai pamiegoti.
- Ar galiu tau kai k pasakyt? - jis atrod dar ne visai pabuds,
akys blizgjo, balsas buvo iurktesnis nei visada.
- inoma, - vl miau masauoti jam galv.
- Kai buvau Anglijoj, pas mam, sapnavau... komar.
O ne. irdis sustojo. Jo komarai niekur nedingo, bet man vis
tiek skaudu tai girdti.
607
 - Man labai gaila, kad tie sapnai gro.
- Ne, Tesa, jie ne iaip gro. Buvo dar blogiau.
Galjau prisiekti, kad jo knas suvirpjo, nors veidas liko abe
jingas.
- Blogiau?
Kas galjo bti blogiau?
- Ten buvai tu, jie... tai dar su tavim, - atsak jis.
Kraujas gyslose virto ledu.
- Vaje, - graudiai ilemenau.
- Taip. Buvo... buvo taip sumauta. Buvo daug blogiau negu
anksiau, nes, inai, jau buvau lyg ir prats prie komar su
mama.
Linkteljau ir kita ranka raminamai paglosiau jam nuog
rank, kaip glosiau galv.
- Po to n nesistengiau umigt. Specialiai nemiegodavau, nes
susapnuoti tave taip dar syk bt buv nepakeliama. jau i proto
vien nuo minties, kad kas nors gali tave skaudint.
- Man labai gaila.
Jo akys buvo pilnos rpesio, o mano - aar.
- Negailk mans.
Jis pakl rank ir nuluost aar, kol ji nespjo nukristi.
- Negailiu. Man pasidar lidna, nes nenoriu, kad tau bt
skaudu. A nesigailiu tavs.
Tai buvo tiesa - nesigailiu jo. Man baisu dl to palusio jau
nuolio, kuris sapnuoja komarus, kad jo motin mua ir prievar
tauja, o tai, kad Trios veidas virto mano veidu, apskritai pritrenk.
Nenoriu, kad tokios mintys sutert jo sveikstant prot.
- Tu inai, kad niekada ir niekam neleisiu tavs ugauti, k? -
jis pavelg man akis.
- Taip, Hardinai, inau.
- Net dabar, net jeigu mums nepavyks susitaikyt ir gyventi
kaip anksiau. Umuiu kiekvien, kuris bent pirtu tave palies,
supratai? - ibr kapotai, bet velniai.
- inau, - patikinau j vos ypsodamasi.
608
 Neverta nerimauti dl netikt jo grasinim, nes inau, kad jis
tai kalba i meils.
- Buvo gera miegoti.
Jo nuotaika truput pagerjo, o a pritardama linkteljau.
- Kur nori pusryiauti? - paklausiau.
- Tu atsisakei, sakei, kad negali...
- A apsigalvojau. Noriu valgyti.
Jam taip atvirai pasipasakojus apie savo naktinius komarus,
panorau ryt praleisti su juo. Gal jis dar labiau atsivers? Vis laik
turiu traukti i jo od po odio, bet dabar jis isipasakojo noriai
ir man tai reikia neapsakomai daug.
- Taip lengva buvo tikinti savo apgailtinu pasakojimu? - kils
teljo antak.
- Nekalbk taip, - susiraukiau.
- Kodl ne? - jis pirma atsisdo, paskui atsikl i lovos.
- Todl, kaip tai netiesa. A apsigalvojau ne dl to, k tu man
papasakojai, o dl to, kad tu man pasipasakojai. Ir nesakyk, kad tai
apgailtina. Tai tikrai netiesa. - Koj ant grind nuleidau, kai jis
movsi dinsus. - Hardinai!.. - paaukiau, nes jis neatsak.
- Tesa, - nusiaip jis spigiai.
- A rimtai. Negalvok taip apie save.
- inau, - skubiai atsak ir staigiai baig pokalb.
inau, kad Hardinas toli grau ne tobulas, kad turi daug yd,
bet visi j turi, ypa a. Noriau, kad jis matyt daugiau nei savo
ydas, gal tai padt jam susidlioti ateities reikalus.
- Taigi, vadinasi, ar usitarnavau tave visai dienai, ar tik pusry
iams? - pasilenk apsiauti bat.
- Man labai patinka itie tavo batai, jau seniai norjau pa
sakyt. - Mosteljau visikai juodus teniso batelius, kuriuos avsi.
- ... ai. - Susivarsts atsistojo. Kaip pasiymintis tokiu di
deliu ego, jis visai nemoka priimti kompliment. - Bet tu man vis
tiek neatsakei.
- Tik pusryi. Negaliu praleisti vis paskait. - Nusivilkau jo
markinlius ir apsivilkau savus.
609
 - Gerai.
- Man reikia susiukuoti plaukus ir isivalyti dantis, - pasakiau
apsirengusi. Vos pradjau valytis lieuv, Hardinas pasibeld
duris. - Ueik, - sumurmjau pilna burna pastos.
- Jau senokai itai darm, - pasak jis.
- Myljoms vonioje? - paklausiau. Kodl a tai pasakiau?
- Neeeee... norjau pasakyt kartu valms dantis, - nusijuok
ir isims i spintels atidar dant epetlio pakuot. - Beje,
jeigu seksas vonioje tave vilioja... - nusiaip Hardinas, o a u
veriau akis.
- Neinau, kodl taip pasakiau, tiesiog tai pirmiausia atjo
galv, - turjau pasijuokti i savo kvailumo ir nevaldomo lieuvio.
- K gi, smagu girdt.
Jis pakio epetl po iaupu ir daugiau neitar n odio. Kai
abu isivalme dantis ir a susiriau plaukus uodeg, nulipom
emyn. Karen ir Lendonas buvo virtuvje ir kalbjosi prie aviins
kos dubenli.
Lendonas iltai man nusiypsojo. Neatrod labai nustebs,
matydamas mudu su Hardinu kartu. Karen irgi. Jei atvirai, man
pasirod, kad ji... patenkinta? Sunku pasakyti, nes tuojau pakl
puodel kavos prie lp, kad nuslpt ypsen.
- iandien a nuveiu Tes universitet, - Hardinas pasak
Lendonui.
- Gerai.
- Pasiruous? - atsisuko mane, ir a linkteljau.
- Susitiksim religijoje, - tepasakiau Lendonui, nes Hardinas
tikrja to odio prasme itemp mane i virtuvs. - Kam tokia
skuba? - paklausiau jo lauke.
Jis usimet mano rankin ant peties ir nujo per kiem.
- Niekam, bet a judu pastu. Jeigu pradsit kalbtis, niekad
neisiruoim, o jeigu dar siterps ir Karen, tada miriau i bado
jums nespjus isikalbt.
Jis pirma atidar dureles man, paskui apjo aplink main ir
sdo pats.
610
 - Tiesa, - nusiypsojau.
Beveik dvideimt minui ginijoms, kur eiti - IHOP" ar
pas Den. Galiausiai pasirinkom IHOP. Hardinas prisiek, kad ten
gardesn prancziki skrebuiai, bet a netikjau, kol neparagavau.
- Po deimties-penkiolikos minui, praom sitaisyt, - pasak
nediduk moteris su mlynu aliku, kai jom vidun.
- Gerai, - atsakm vienu balsu su Hardinu. - Kodl?
- Pilna moni ir iuo metu neturim laisv staliuk, - ma
loniai paaikino ji.
Hardinas pavart akis, o a nustmiau j al atsissti ant suo
liuko alia jimo.
- Sveikas sugrs, - paerzinau.
- K tai reikia?
- Tik tai, kad tu tebesi toks pat.
- O kada nebuvau?
- Neinau, kai jom pasimatym ir truput inakt.
- A apveriau tavo miegamj ir apkeikiau tave, - primin.
- inau, todl ir bandau paversti visk juokais.
- Gerai, tada kit kart labai pasistengsiu, - atsak jis, bet pa
stebjau vystelint ypsen.
Kai galiausiai atsisdom prie staliuko, usakym mums atne
jaunas vaikinas su barzda, kuri atrod iek tiek per ilga padavjui.
Jam nujus Hardinas padsavo ir prisiek - jeigu rasis plauk,
jam bsi blogai.
- Kad parodyiau, jog man viskas gerai, - mirkteljo ir a nu
sijuokiau.
Man patinka, kai jis stengiasi bti malonesnis, bet taip pat pa
tinka jo poiris ir elgesys, lyg jam nerpt, k kiti apie j galvoja.
Labai noriau ir pati prisijaukinti ias savybes. Kol atne ms
pusryius, jis dar paburbjo ir dl kit dalyk, kuo i vieta jam ne
tiko.

* Blynini tinklas.

611
 - Kodl negali imt ir praleist visos dienos? - paklaus Har
dinas, susigrds didel ksn prancziko skrebuio burn.
- Todl... - pradjau.
inai, ogi todl, kad pereinu kit universitet ir nenoriu kom
plikuoti savo padties nelankydama paskait, nes ieisiu semestro
vidury.
- Nenoriu netekti deimtuk, - atsakiau.
- ia koledas, ia niekas nelanko paskait, - pasak jis jau
imtj kart nuo tada, kai susitikom.
- Negi tau nepatiko joga? - nusijuokiau.
- Ne. Visai nepatiko.
Baigm pusryiauti ir su gera nuotaika Hardinas vairavo iki
universiteto. Ant skydelio suvibravo jo telefonas, bet jis nekreip
dmesio. Norjau atsiliepti u j, bet viskas iki iol buvo taip gerai.
Po treio karto pagaliau neilaikiau.
- Ar neadi atsiliepti? - paklausiau.
- Ne, sijungs balso patas. Tikriausiai ia mama. - Ir pam
telefon, kad parodyt man ekran. - Matai, ji paliko balso inut.
Gali perklausyt? - papra.
Smalsumas mane nugaljo, todl iupau telefon jam i rank.
- Praneim gaviklis, - primin.
Gavote septynis naujus balso praneimus, - prane roboto
balsas, kai jis pastat automobil.
- Utat kad niekada j netikrinu, - atsiduso.
Paspaudiau pirmj i srao Iklausyti.
Hardinai?... Hardinai, ia Tesa... a... - norjau paspausti
mygtuk ir baigti perklaus, bet Hardinas ipl telefon man i
rankos.
O Dieve.
Man reikia pasikalbti su tavim. Sdiu savo mainoje ir esu
labai sutrikusi...
Mano balsas skambjo isterikai ir a siaubingai panorau i
okti i mainos.

612
 - Bk geras, ijunk, - papraiau, bet jis perm telefon kit
rank, tad negaljau jo pasiekti.
- Kas ia? - paklaus spoksodamas telefon.
Kodl visai nebandei man paskambinti? Tu paprasiausiai pa
likai mane ir tai dabar kaip varg skambinu tau ir verkiu tavo
balso pat. A turiu inoti, kas mums nutiko. Kodl itas kartas
turi bti kitoks? Kodl mes nekovojam? Kodl tu nekovoji u
mane? Hardinai, a nusipelniau bti laiminga.
Idiotikas mano balsas pasklido mainoje ir utrenk spstus.
Sdjau tyldama ir irjau savo rankas, gulinias ant keli.
- Kada tai buvo?
- Kai buvai ivyks.
Jis giliai kvp ir nutrauk inut.
- Dl ko buvai taip sutrikusi? - paklaus.
- Nemanau, kad nortum tai igirsti, - prikandau lp.
- O ne, labai noriu. - Hardinas atsiseg sdyns dir ir at
sisuko mane. Pavelgiau j ir pabandiau apgalvoti kiekvien
od.
- ita nelaiminga balso inut i tos nakties... t nakt a j pa
buiavau.
- Aha, - jis nusisuko.
Pusryiai prajo taip gerai, bet visk turjo sugadinti kvaila
balso inut, kuri palikau apimta emocij. Man nereikt at
siskaitinti.
- Prie buin ar po jo?
-P o .
- Kelis kartus tu j pabuiavai?
- Vien.
-K ur?
- Savo mainoje, - cypteljau.
- O po to? Kas buvo po to, kai palikai inut? - jis laik ikls
telefon tarp ms.
- Nujau jo but.

613
 Vos tik itariau iuos odius, Hardinas atrm kakt vair.
- A... - pradjau.
Jis ikl pirt, kad nutiliau.
- Kas nutiko jo bute? - usimerks paklaus.
- Nieko! A verkiau, paskui mes irjom televizori.
- Meluoji.
- Ne, nemeluoju. A miegojau ant sofos. Vienintelis kartas, kai
miegojau jo kambaryje, buvo tada, kai tu atjai. Tarp ms nebuvo
nieko, iskyrus t buin. O po keli dien, kai susitikom prie
piei, jis norjo mane pabuiuoti, bet a j atstmiau.
- Jis dar kart ketino tave pabuiuot?
das.
- Taip, bet jis supranta, k tau jauiu. inau, kad i viso ito
priviriau daug kos, ir labai atsipraau, kad leidau su juo laik.
Nra geresnio pasiteisinimo ar atsipraymo, bet tikrai atsipraau.
- Prisimeni, k sakei, a? Kad nebendrausi su juo? - Pakls
galv nuo vairo jis tvardsi, labai tvardsi.
- Taip, prisimenu.
Man nepatinka, kai nurodinjama, su kuo galiu draugauti, bet
negaliu sakyti, kad nesitikiau i jo to paties, jeigu apsikeistume
vietomis, kaip daug kart buvo pastaruoju metu.
- Dabar, kai inau smulkmenas, nenoriu daugiau apie tai
kalbt, aiku? Noriu pasakyt... nenoriu net girdt i tavo lp jo
sumauto vardo, - jis stengsi bti ramus.
- Gerai, - sutikau ir pamiau jo rank.
A irgi nenoriu daugiau apie tai kalbti. Abu pasakm visk, k
buvo galima apie tai pasakyti, nes tik priskaldytume nereikaling
malk ir dar labiau sugadintume jau ir taip sugadintus ms san
tykius. kart baigm savotiku palengvjimu, nes Hardinui ma
iausiai reikia dar vienos prieasties savs neksti.
- Geriau eikim paskaitas, - galiausiai itar.
irdis sustingo nuo alto jo balso, bet kai jis itrauk savo rank,
tyljau sukandusi dantis. Hardinas palydjo mane iki filosofijos

614
pastato, o a apsidairiau Lendono, bet jo nebuvo matyti. Tikriausiai
jis jau viduje.
- Ai u pusryius, - padkojau ir i Hardino rank atsimiau
krep.
- Nra u k. - Gteljo peiais ir pabands nusiypsoti ap
sisuko.
Sum mane u rankos ir prie tvirtai prispausdamas lpas
prie manj, tikino mane taip, kaip moka tik jis.
- Susitiksim po paskait. Myliu tave, - ikvp ir nujo, paliks
mane, pridususi ir besiypsani, eiti vid.

615
 imtas atuonioliktas skyrius

HARDINAS

Penkt kart klausiau itos balso inuts vaiktindamas palei uni

versitet. Jos balsas skambjo labai graudiai ir lidnai. Kakaip
sumautai gera buvo jos klausyt, girdt, kaip aus ji man verkia
nesumeluot skausm ir lides. Norjau inot, ar jai buvo bloga
be mans, kaip man be jos - ir tai rodymas, kad buvo. inau, kad
greitai jai atleisiu u buin su tuo pusgalviu, bet k daugiau gal
iau daryt? Negaliu be jos. Abu pridarm visoki kvailysi - ne
tik ji.
iaip ar taip, tai jo kalt. Jis inojo, kokia ji paeidiama, kai
mes isiskyrm. inau, kad jis tai inojo: mat jos aaras ir -
das - praeina savait po ms isiskyrimo ir jis j buiuoja! Koks
prakeiktas itvirklis taip padaryt?
Jis pasinaudojo ja, mano Tesa, ir a to nepaksiu. Mano, kad
praslys ir inyks kaip dmas, bet to tikrai nebus.
- Kur Zedas Evansas? - paklausiau neauktos blondins, s
dinios po mediu prie aplinkosaugos studij pastato.
Po galais, beje, k ia daro tas didelis medis vidury to kvailo
pastato?
- Augal patalpoje, du imtai atuonioliktas numeris, - atsak
ji drebaniu balsu.
Pagaliau radau patalp su skaiiumi 218 ir atidariau duris
negalvodamas apie paad, kur daviau Tesai. Vis tiek nebiau pa
liks jo ramybje, bet igirdus, kokia sutrikusi ji buvo t nakt su
juo, viskas pasidar deimt kart blogiau. Jam.
616
 *
Patalpoje eilmis augo visokie augalai. Kas nort vis miel dien
terliotis su tais aliaisiais?
- K ia veiki? - igirdau j dar nepamats.
Stovjo prie didels ds ar kakokios nesmons. Kai eng
teljo al, prisiartinau.
- Nevaidink ia kvailo idioto, tiksliai inai, k ia veikiu.
- Atsipraau, bet ne, - nusiypsojo jis. - Botanikos studijoms
aikiaregyst neprivaloma.
Jis tyiojosi i mans vartydamas kvailus veizolus.
- Ir tau utenka drsos bti tokiam patenkintam subingalviui?
- Dl ko?
- Dl Tesos.
- A ne iknius. Tai tu nuolat gsdini j kaip suskis, todl ne-
myiok, kai ji dl to ateina pas mane.
- Ar tu visai trenktas, kad kii nagus prie to, kas yra mano?
Jis pasitrauk atgal ir tarpueiliu atjo pas mane.
- Ji nra tavo. Ji tau nepriklauso, - atrm jis.
Siekteljau ranka per vazonus su augalais, nordamas iupti j u
kaklo ir mryti jo veid mus skiriani metalin tvorel. Igirds
trakteljim ikart supratau, k tai reikia. Bet kai jis pakl galv ir
traukdamasis suriko: Tu sulauei man sumaut nos! - turjau pri
painti, kad jo veidu upeliais tekantis kraujas sukl iek tiek nerimo.
- Jau ne kart per iuos mnesius buvau perspjs tave nelst
prie Tesos. O k tu darei? Tu seildamasis j pabuiavai, miegojai
su ja savo prakeiktoj lovoj! - ingsniavau tarpueiliu, nordamas
vl j paiupti.
Jis ranka laik sulauyt nos, kraujui srvant per veid.
- O a tau ne kart sakiau, kad man nusiikt, k tu sakai, - su
urzg jis artindamasis prie mans. - Tu k tik sulauei man su
maut nos! - vl suriko.
Tesa tikrai mane umu.
Jau reikt eit. Jo subin nusipeln bti suspardyta, bet ji tikrai
pasius.
617
 - Tu pasielgei dar diniau - siuntinjai inutes mano
draugei! - surikau ir a.
- Ji nra tavo draug, o a dar net neprasidjau su ja.
- Ar tu ia dabar grasini?
- Neinau. Argi?
engiau dar vien ingsn jo link, o jis usimojs nustebino
mane. Jo kumtis djo man andikaul, a susvyravau ir atsi
trenkiau medin augal d. i sulo, o kai atsistojau, jis siuts
vl puol, bet kart sugebjau apsigint ir klupteljau on.
- Manei, a koks suskis? - Isiviep jis pamiusia kruvina
ypsena ir vl m artintis. - Tu tikrai manei, kad esi pimpal pim-
palas, k? - nusijuok ir ispjov krauj ant balt grind.
sikibau jam chalat ir stumteljau kit eil. Abu su visais
augalais parkritom ant grind. Prispaudiau j, kad parodyiau,
kas ia valdo. Akies kampu pastebjau, kaip pakilo jo ranka, bet
kol supratau, kas vyksta, nedidelis vazonas tvojo man galv.
Trukteljau ir greitai mirkiodamas atgavau regjim. A stip
resnis u j, bet pasirod, kad jis geresnis mueika negu sivaiz
davau. Bet a jokiais bdais neleisiu jam laimt.
- A vis tiek j jau idulkinau, - springo jis, kai sugriebs u
plauk dauiau jo galv grindis. T akimirk man buvo vienodai,
umuiu j ar ne.
- Ne, tu negaljai! - surikau.
- O taip, galjau. Ji buvo... puiki ir s-stangriai siaura.
Prispaustas mano rank jis nuodais spjaudsi dusliai ir ne
lygiai. Kumiu tvojau per galv ir jis suaimanavo i skausmo. Aki
mirk pagalvojau, jog pirtais laikau suspauds jo nos, kad jam
dar labiau skaudt. Jis beviltikai makalavo kojomis po manim
stengdamasis isilaisvinti. sivaizduodamas, kaip Zedas lieia Tes,
lau dar labiau, dar labiau nei kada nors norjau j sutraikyt. Jis
rankomis sikibo mano rankas ir band nusimest mane.
- Tu gyvenime daugiau jos n pirtu nepaliesi, - pasakiau pri
spauds rank jam prie gerkls. - Jeigu manai, kad gali j i mans
atimt, labai smarkiai klysti.
618
 Sugniauiau jam kakl. Kruvinas jo veidas paraudonavo, jis
band kak sakyt, bet tik negarsiai iopteljo.
- Po velni, kas ia vyksta? - alimais igirdau vyrik bals.
Pasukau galv pairt, kas ia kalba, tada Zedas paband
sikibt man kakl. Na jau ne. Dar syk gavs niuks galv, jis i
sities ant grind rankomis alis. Pajutau, kad kakieno ranka
sum mano rank, bet a j atstmiau.
- Kvieskit universiteto apsaug! - suuko balsas.
A skubiai nulipau nuo Zedo.
Velnias!
- Ne, nereikia, - pasakiau ir klupteljau.
- Kas ia dedasi? Eikit i ia! Palaukit kitame kambaryje! -
suriko viduramis vyras, bet a nejudjau. Ko gero, jis profesorius.
Velnias.
- Jis atjo ia ir upuol mane, - tar Zedas ir pradjo verkti.
Jis i tikrj pravirko.
Atsistojo ranka laikydamas itinusi ir sulinkusi nos. Jo
veidas buvo kruvinas, chalatas irgi aptakytas krauju, o pasip
tusios ypsenos neliko n kvapo. Vyrikis valdingai man mosteljo
ir sak:
- Stokis prie sienos, kol atvyks apsauga! A rimtai. Ir nejudk
n per centimetr!
Velnias, atvaiuoja universiteto miestelio apsauga. Kaip isi-
driau. Koki gal ia apskritai atsivilkau? adjau palikt j ra
mybj, jeigu ir ji paliks.
Dabar, kai paad sulauiau, ar ji sulauys ir savj?

619
 imtas devynioliktas skyrius

TESA

Kai raikliu palieiau popieri, ketinau rayti apie moiut - kaip

ji paaukojo gyvenim krikionybei, bet juodas tuas kakaip ive
diojo Hardino vard.
- Panele Jang? - profesoriaus Soto balsas itar maloniai, bet
gana garsiai, nes visi, sdintys pirmoje eilje, j igirdo.
- Taip? - pakliau galv ir dmes ikart patrauk Kenas. Kodl
Kertas ia?
- Tesa, reikia, kad eitum su manim, - pasak jis, o bjauri
blondin u mans ispaud oochch, lyg btume etoje klasje.
Labai tiktina, kad ji neino, kas jis toks - kad Kenas yra koledo
rektorius.
- Kas nutiko? - Lendonas paklaus Keno, man atsistojus ir
mus rinktis daiktus.
- Pasikalbsim u dur, - drebaniu balsu atsak Kenas.
- A irgi einu, - pasak Lendonas ir atsistojo. Profesorius Soto
pavelg Ken.
- Ar jis jums netrukdys?
- Ne, jis mano snus, - atsak Kenas, o ms profesorius tik
ipt akis.
- Oi, dovanokit. Neinojau. Ar ji js dukt? - paklaus.
- Ne, - trumpai atsak Kenas.
Atrod, kad jis panikuoja, ir tai mane igsdino.
- Ar Hardinas... - pradjau, bet Kenas nusived mane prie
dur, o Lendonas atsek i paskos.
620
 - Hardinas suimtas, - pasak Kenas, vos tik ijom i audito
rijos.
Man um kvap.
-K?
- Jis suimtas u mutynes ir u universiteto turto suniokojim.
- Dieve mano! - tegaljau itarti.
- Kada? Kaip? - paklaus Lendonas.
- Madaug prie dvideimt minui. Visais bdais stengiuosi
ilaikyti vyk universiteto jurisdikcijoje, bet jis pats visk tik ap
sunkina.
Kenas nuskubjo per gatv, o man teko beveik tekinom j vytis.
Mintys lo: Hardinas suimtas? Dieve mano. U k j sum? K jis
padar? Bet atsakym klausim jau ir taip inojau. Kodl bent
kart jis negaljo susivaldyti? Ar jis nesusieid? Ar j pasodins
kaljim? tikr kaljim? Ar Zedas sveikas? Kenas atrakino savo
automobilio dureles ir leido mums atsissti.
- Kur mes vaiuojam? - paklaus Lendonas.
- universiteto apsaugos skyri.
- Ar jis nesueistas? - paklausiau.
- Susialojo skruost ir aus, bent taip girdjau.
- Girdjai? Tu jo dar nematei? - paklaus Lendonas.
- Ne, nemaiau. Jis siuts, todl manau, kad bus geriau, jeigu
Tesa pirmoji pas j nueis. - Linkteljo galva mane.
- Taip, gera mintis, - pritar Lendonas, o a nutyljau.
Susieid galv ir veid? Tikiuosi, jam labai neskauda. Dieve
mano, kokia beprotyb. Reikjo sutikti pabti su juo vis dien.
Jeigu biau sutikusi, iandien n nebt atjs universitet.

Kenas pravilp kelis skersgatvius ir po penki minui sustojom

prieais nediduk mrin pastat - universiteto apsaugos skyri.
Pasistatm tiesiai po enklu Stovti draudiama, bet gal viena i
universiteto rektoriaus privilegij - statyti automobil, kur tik nori.
Ms trijul nuskubjo pastat ir a tuojau pat akimis miaus
iekoti Hardino. Bet pirmiau j igirdau...
621
 - Man vienodai, tu esi niekas, tik pasikls gaidys su aisliniu
blizguiu! Vergvaldys, persmaugtas pimpalas.
Nujau koridoriumi balso pus. Girdjau Ken ir Lendon
sekant i paskos, bet man buvo svarbu tik surasti Hardin.
Prijau kambarl, kuriame sdjo kelis mons... ir pamaiau
Hardin, maoje kameroje ingsniuojant pirmyn atgal. Dieve
ventas. Jo rankos surakintos antrankiais u nugaros.
- Usikrukit! Visi! - kavo jis.
- Hardinai! - u mans sudundjo jo tvo balsas.
Mano pikiurna pasuko galv on, kur stovjau a, ir akys
staiga isiplt. Veidas buvo praskeltas iek tiek emiau skruosti
kaulio, ausis nuplta, plaukai sulip nuo kraujo.
- Stengiuosi visk uglostyt, bet tu visai nepadedi! - subar
Kenas sn.
- Jie udar mane ia kaip kok gyvul. Mlo krva. Skambink,
kam reikia paskambint, ir liepk jiems nuimt t d! - suriko Har
dinas bandydamas itraukti rankas i antranki.
- Liaukis, - subariau piktai velgdama.
Akimirksniu jo elgesys pasikeit. Jis apsiramino, bet liko toks
pat piktas.
- Tesa, tau nereikia ia bti. Kokio idioto genijaus mintis buvo
j ia atvest? - sunypt Hardinas tvui ir Lendonui.
- Hardinai, tuojau pat liaukis. Jis bando tau padti. Nusi
ramink, - pasakiau per grotas.
Visa tai atrod nerealu - kalbtis su juo, kai jis i tikrj u
darytas kamer ir su antrankiais. Tai negali bti realu. Bet kita
vertus - itaip nutinka realiame pasaulyje. Tave suima u tai, kad
kak sumuei, universitete - kaip bet kur kitur.
Kai pavelg man akis, sivaizdavau, kad mato uuojaut,
kuri jam jauiau t akimirk. Norjosi tikti, kad dl to galiausiai
pasidav ir lengvai linkteljs itar:
- Gerai.
- Ai, Tesa, - padkojo Kenas. Ir atsisuko sn: - Duok man
penkias minutes pairti, k galima padaryt. O kol kas nustok
622
rkti. Tu ir taip iki aus klimps, o itaip elgdamasis padt tik
blogini.
Lendonas pavelg mane, paskui Hardin ir nusek Ken
siauru koridoriumi. Jau nekeniau tos vietos; ia per daug balta ir
juoda, per maa erdvs ir dvokia blakmis.
Prie stalo sdintys universiteto apsaugininkai atrod nik
pokalb ar bent stengsi apsimesti, nes pats rektorius pasirod ai
kintis dl snaus.
- Kas nutiko? - paklausiau Hardino.
- Mane sum universiteto apsauga. - Gteljo peiais.
- Kaip tu? - paklausiau beviltikai nordama pasiekti j ir nu
valyti veid.
- A? Puikiai. Nra taip blogai, kaip atrodo, - atsak.
Apirjusi supratau - tikrai. Buvo matyti, kad aizda negili.
viesiai raudoni ruoeliai, ivagoj rankas ir susipyn su juodu ta
tuiruoi tuu, atrod gantinai baugiai.
- Tu manim nusivylei? - velniai paklaus jis, tkstaniu
laipsni prieingu tonu, negu k tik pldo apsaug.
- Neinau, - nuoirdiai atsakiau.
Aiku, nusivyliau, nes inojau, su kuo musi... deja, ne taip jau
sunku ir nuspti. Bet jaudinausi dl jo paties ir norjau inoti, kas
nutiko, kad atsidr tokioj nemalonioj padty.
- Nieko negaliu padaryt, - tar jis ir ie odiai tik patvirtino
jo veiksmus.
- A jau sakiau, kad nelankysiu tavs kaljime, prisimeni? - su
siraukiau ir apsidairiau po kamer.
- ia nesiskaito, tai netikra kamera.
- Man ji atrodo labai tikra, - papleknojau metalinius virbus,
kad rodyiau savo ties.
- ia netikras kaljimas. ia tik dina sulaikymo kamera, kol
nusprs kviesti tikr policij, - atsak taip garsiai, kad tiedu parei
gnai pertrauk savo pokalb.
- Baik. ia ne juokai, Hardinai. Tau gali grsti rimti nemalo
numai.
623
 Igirds tai, jis tik uvert akis.
tai Hardino bda: jis nepajgia suvokti, kad jo veiksmai gali
turti pasekmi.

624
 imtas dvideimtas skyrius

TESA

- Kuris pradjot? - paklausiau i vis jg stengdamasi per

anksti nedaryti ivad, kaip paprastai esu pratusi. Hardinas norjo
pavelgti man akis, bet a nusisukau.
- Kai palydjau tave paskait, nujau jo iekot, - atsak.
- Tu man paadjai palikti j ramybje.
- inau.
- Tai kodl taip padarei?
- Pats prisipra, nes iprovokavo mane, pasaks, kad tave
dulkino. - Jis visikai beviltikai pavelg mane. - Tu juk neme
lavai dl to, k? - paklaus, ir a vos nenualpau.
- tavo klausim neatsakysiu. Jau sakiau, kad tarp ms nieko
nebuvo, o tu vis tiek klausinji to paties sddamas tame kvailame
kaljime, - susierzinau.
Jis pavart akis ir atsisdo ant mao metalinio suoliuko ka
meroje. Kaip jis man atsibodo.
- Kodl nujai jo iekoti? - spyriau.
- Todl, Tesa, kad reikjo suspardyt jam upakal. Jis turjo su
prast, kad jam negalima artintis prie tavs. Man bloga nuo jo idio
tik aidim ir dl to, kad jis svaigsta turintis kakok apgailtin
ans bti su tavim. Padariau tai dl tavs!
Sukryiavau rankas ant krtins.
- Kaip jaustumeis, jeigu iandien nueiiau pas j, nors buvau
adjusi tau to nedaryti? Maniau, kad mes abu stengiams dl

625
savs, o tu aikiai meluoji man akis. Juk inojai, kad paado vis
tiek nesilaikysi, ar ne?
- Taip, inojau, ir k? Dabar tai nesvarbu - kas padaryta, tas
padaryta, - sieid kaip piktas vaikas.
- Hardinai, tai svarbu man. Visada kur nors siveli, kai to visai
nereikia.
- Tesa, to labai reikjo.
- Kur dabar Zedas? Ar irgi kaljime?
- ia ne kaljimas.
- Hardinai...
- Neinau, kur jis yra, man visai nerpi, ir tau neturt. Juk
neisi pas j?
- Nebk toks! Baik man aikinti, k galiu daryti ir ko ne -
mane tikrai viskas ukniso.
- Tu keikiesi? - paklaus linksmai ypteljs.
Kodl jis mano, kad tai juokinga? Gali bti bet kaip, bet tikrai
nejuokinga. Pasitraukiau tolyn ir jo ypsena inyko.
- Tesa, grk, - paauk.
Turjau atsisukti.
- Einu iekoti tavo tvo ir suinoti, kas vyksta.
- Pasakyk jam, kad paskubt.
Suurzgiau ant jo - i tikrj - ir nujau. Manosi lengvai isi
suksiantis tik dl to, kad jo tvas yra rektorius. Jeigu nuoirdiai -
a irgi to tikjausi. Bet vis tiek nervina, kad jis visk iri taip pa
prastai.
- Ko ia spoksai? - igirdau j sakant policininkui ir pasi
tryniau smilkinius.
Ken ir Lendon radau stovinius su pagyvenusiu vyru ilais
plaukais ir sais. Jis ryjo kaklarait ir mvjo juodomis kos
tiuminmis kelnmis. I jo laikysenos supratau, kad yra svarbus
asmuo. Pamats mane koridoriuje, prisiartino Lendonas.
- Kas jis toks? - tyliai paklausiau.
- Prorektorius.

626
 - Tai kaip rektoriaus pavaduotojas, tiesa?
- Taip, - Lendonas atrod sunerims.
- Kas vyksta? K jie sako? - bandiau igirsti, k tiedu vyrai
kalba, bet nepavyko.
- Kad... nieko gero. Laboratorijai, kurioje dirbo Zedas, pri
daryta daug nuostoli - kalbama apie tkstanius doleri. O ga
liausiai - Zedui sulauyta nosis ir sukrstos smegenys. Kakas
nuve j ligonin.
Man uvir kraujas. Hardinas ne iaip apsistumd su Zedu. Jis
rimtai j sualojo.
- Be to, Hardinas pargriov profesori. Viena mergina i Zedo
grups jau para pareikim ir papasakojo, kad Hardinas speci
aliai iekojo Zedo. Viskas atrodo labai rimta. Kenas visais bdais
stengiasi, kad Hardino nepasodint kaljim, bet neinau, ar jam
pavyks. - Lendonas atsiduso ir perbrauk pirtais plaukus. - Vie
nintel galimyb apsaugoti j nuo kaljimo - jeigu Zedas nepa
teikt kaltinim. Nors ir tada neinia, kas bt.
Man apsvaigo galva.
- Paalinimas, - igirdau sakant ilj vyr. Kenas pasikas
smakr.
Paalinimas? Hardinas negali bti imestas i universiteto!
Dieve mano, kokia sumaitis.
- Jis mano snus, - ramiai pasak Kenas.
Slapiomis engteljau artyn j.
- inau, kad jis js snus, bet upuol profesori ir sugadino
mokyklos turt, todl negalim visko taip paprastai praleisti pro
pirtus, - paaikino vyras.
Po velni Hardin ir jo charakter.
- Tai katastrofa, - pasakiau Lendonui, ir jis niriai linkteljo.
Norjau kristi ant grind ir verkti, dar labiau - rkti, norjau
siverti Hardino kamer ir primuti j. Bet niekas nepadt.
- Gal tu pasikalbtum su Zedu ir papraytum neteikti kal
tinim? - pasil Lendonas.

627
 - Hardinas pasius, jeigu prie jo prisiartinsiu.
Negi turiau jo klausyti, jeigu jis neklauso mans?
- Suprantu, - pasak Lendonas, - bet neinau, k dar protingo
pasilyti.
- Manau, tu teisus.
Pavelgiau Ken, paskui koridori, kurio gale buvo Har
dinas. Jis man svarbiausia, bet tikrai jauiuosi siaubingai dl to,
k padar Zedui. Tikiuosi, jis pasveiks. Gal jeigu pasikalbiau su
juo, sutikt nereikti kaltinim ir atsikratytume bent vienos pro
blemos.
- Kur jis yra? Ar inai? - paklausiau Lendono.
- Jei gerai igirdau ir supratau, sak, Grandview ligoninje.
- Gerai. Nuvaiuosiu ten pirma.
- Ar paveti iki tavo mainos?
- das. A be mainos.
Lendonas kyteljo rank kien ir padav savo raktelius.
- tai, imk. Tik atsargiai vairuok.
- Ai, - nusiypsojau geriausiam savo draugui.
Neinau, k daryiau be jo, bet jis netrukus ivaiuos, tad teks
suktis. i mintis nulidino mane, taiau a jos nusikraiau. Dabar
negaliu galvoti apie Lendono ivykim.
- Eisiu pasikalbti su Hardinu ir pasakysiu jam, kokia pa
dtis.
- Dar kart ai tau, - stipriai apkabinau Lendon.
Vos prijau iki dur, koridoriumi atsklido Hardino balsas.
- Tesa! Nedrsk vaiuot pas j! - suriko.
Nekreipdama dmesio atidariau dvigubas duris.
- A rimtai, Tesa! Grk ia!
Ijus laukan altas oras nupt jo bals. Kaip drsta sakyti
man tokius dalykus? Kuo jis save laiko? Privir tiek kos dl ne
valdomo charakterio ir pavydo. Bandau jam padti ilipti sausam
i tos balos. Tegu diaugiasi, kad netrenkiau antausio u sulauyt
paad. Dieve, kaip jis erzina.

628
 *

Grandview ligonins slaugytoj pulte sdinti moteris nenorjo su

teikti man jokios informacijos apie Zed. Ji nepatvirtino, ar jis yra
ligoninje ir ar apskritai joje buvo.
- Jis mano draugas ir a tikrai turiu j pamatyti, - pasakiau
jaunai daytai blondinei.
Ji nemaloniai susprogdino kramtomj gum ir apsuko
garban ant pirt.
- Jis tavo draugas? Tas nuo galvos iki koj tatuiruotas vaikis? -
nusijuok aikiai manimi nepatikjusi.
- Taip. Jis, - atsakiau trumpai, kone grasinamai. Oho, kaip
grsmingai moku kalbti. Ko gero, suveik, nes ji gteljo pe
iais.
- Eik koridoriumi ir pasuk dein. Pirmos durys kairje, -
atsak ir nuingsniavo sau.
K gi, nebuvo labai sunku. Reikt daniau bti valingesnei.
Nujau ten, kur ji liep, ir pamaiau pirmas duris kairje. Jos buvo
udarytos, todl prie praverdama tyliai pabeldiau. Tikiuosi,
nurod teising palat.
Zedas sdjo lovos kampe. Bemarkinis, tik su dinsais ir ko
jinmis. Jo veidas.
- Dieve mano! - nesusilaikiau nelepteljusi, kai pamaiau,
kaip jis atrodo.
Nosis sulauyta - jau inojau tai, bet atrod labai blogai. Visas
itins, akys apjuodusios. Krtin aptvarstyta. Vienintel vieta,
kurios neslp tvarsiai ir nebjaurojo aizdos - vaigdi grup
raktikaulio apaioje.
- Kaip tu? - prisiartinau prie lovos. Tikiuosi, nepyks, kad
atjau ia, ligonin. Galiausiai tai mano kalt.
- Nekaip, - droviai atsak Zedas. Tada giliai atsikvp, papurt
plaukus ir atsimerk. Papleknojo lov alia savs, ir a prijusi at
sisdau.
- Labai atsipraau u tai. Ar papasakosi, kas nutiko?

629
 Karamelinmis akimis Zedas pavelg man akis ir linkteljo.
- Buvau laboratorijoj... ne toje, kur tau rodiau, o ms tyrim
laboratorijoj... jis atjo ir pradjo man aikinti, kad nelsiau prie
tavs.
- O paskui?
- Pasakiau, kad tu nesi jo nuosavyb, ir tada jis tvojo mano
galv metalines grotas.
irdama j jo nos, po i odi krpteljau.
- Ar sakei jam, kad permiegojai su manim? - paklausiau abe
jodama, ar tuo tikti.
- Taip. Sakiau. Labai atsipraau, kad pamelavau, bet su
prask - jis mane upuol, ir tai buvo vienintelis bdas j tikinti.
Jauiausi tikras dius tai sakydamas. Tesa, a i tikrj labai
atsipraau.
- Jis man paadjo, kad paliks tave ramybje, jeigu ir a neben
drausiu su tavim, - pasakiau.
- Regis, jis sulau dar vien paad, ar ne? - kandiai mes
teljo jis.
Minut tyljau bandydama galvoje sudlioti mutyni vaizd.
Pykstu, kad Zedas pasak Hardinui, jog mes myljoms, bet diau
giuosi, kad prisipaino ir atsipra. Neinau, kuris i i dviej
vaikin mane labiau pykdina. Sunku pykti ant Zedo, nes jis sdi
ia visas sualotas, o i esms dl to kalta esu a. Taiau jis vis tiek
maloniai su manimi elgiasi.
- Atsipraau, kad tai nuolat nutinka dl mans, - pasakiau.
- Tai ne tavo kalt. Kaltas a, jis irgi. Tiesiog laiko tave ka
kokia savo nuosavybe, o tai man griso iki gyvo kaulo. Ar inai, k
jis man pasak? Kad man reikt pirma pagalvot, o ne dulkintis su
jo nuosavybe. tai taip jis kalba, kai tavs nra alia, Tesa.
Jo balsas buvo velnus ir ramus, visikai nepanaus Hardino.
Man nepatiko, kad Hardinas, regis, laiko mane nuosavybe, bet
ir prislg, igirdus tai i kito mogaus. Hardinas nemoka suvaldyti
emocij ir niekada nra su niekuo draugavs.

630
 - Jis tiesiog ymisi teritorij.
- Negi ir dabar tu j gini?
- Ne, visai ne. Tiesiog neinau, k galvoti. Jis kaljime... na,
gerai, universiteto kameroje, tu - ligoninje. Man visko per daug.
inau, kad nereikt skstis, bet man jau gana t dram. Kiek
vien kart, kai pasijuntu galinti kvpuoti, kas nors ima ir nutinka.
Mane tai udo.
- Jis tave udo, - patais Zedas.
Ne, ne tik Hardinas mane udo. Viskas: itas koledas, vadina
mieji draugai, kurie mane idav, Hardinas, Lendonas mane pa
lieka, mama, Zedas...
- Padariau tai ir dl savs.
Zedas atsak ne be apmaudo:
- Liaukis kaltint save dl jo klaid. Jis prisidirbo, nes galvoja
tik apie save, ne apie kitus. Jeigu tu jam rptum, bt paliks
mane ramybj, kaip adjo. Jis nebt paliks tavs per tavo gim
tadien... galiau aminai tsti.
- Ar tu siuntei man inutes i jo telefono?
- K? - Jis prispaud deln prie lovos, kad prisislinkt ariau
mans. - Velnias, - vilpteljo i skausmo.
- Ar tau ko nors reikia? Galiu pakviesti sesel, - pasiliau aki
mirk suglumusi.
- Ne, a jau pasiruos keliaut i ia. Jau turt bti sutvarkyti
iraymo dokumentai. Tai k ten kalbjai apie mano inutes tau? -
paklaus.
- Hardinas mano, kad per jo gimtadien tu man siuntei inutes
apsimets juo, todl a ir laukiau jo atvaiuojanio, o jis n ne
ketino.
- Jis meluoja. Niekada to nepadaryiau. Kodl turiau?
- Neinau, jo manymu, visaip stengiesi, kad jo neksiau, ar
kakas panaaus.
Zedas pernelyg dmiai irjo mane, net nusisukau.
- Man atrodo, kad jis pats labai dl to pasisteng, ar ne?

631
 - Ne, tikrai ne, - paprietaravau.
Nesvarbu, kad labai pykstu ant Hardino ir kaip mane sutrikd
Zedo odiai, a noriu ginti j.
- Jis tik taip sako, kad laikytum mane kakokia bjaurybe, nors
toks nesu. Visada buvau alia tavs, kai jo nebuvo. Jis net nesu
gebjo itesti tau duoto paprasto paado. Atjo ir upuol mane...
ir profesori! Jis vis kartojo, kad umu mane, ir a tikrai tuo pati
kjau. Jeigu ne profesorius Satonas, bt tai padars. Jau ino, kad
gali mane nugalti, daug kart yra nugaljs. - Zedas krpteljo ir
atsistojo. Pasim nuo kds alius markinlius ir pakl rankas
apsirengti. - das. - Numet juos.
Skubiai atsistojau jam padti - pakliau markinlius nuo
grind.
- Pakelk, kiek gali, - pasakiau. Jis ities rankas tiesiai prieais
save, kad pagelbt rengiamas.
- Ai, - pasisteng nusiypsoti.
- Kur labiausiai skauda? - paklausiau apirindama jo i
tinus veid.
- Nos, - droviai atsak jis.
Vaje. Nuleidau akis rankas ir pradjau knibinti pirtus.
- Reikjo sutvarkyti lus kaul, - mosteljo jis, kad suvel
nint moment.
- Ar pateiksi jam kaltinimus? - pagaliau paklausiau to, dl ko
ia atjau.
- Taip.
- Bk geras, nereikia, - pairjau jam akis.
- Tesa, nedaryk ito. Tai nesininga.
- inau. Man labai gaila, bet jeigu pateiksi kaltinimus, j pa
sodins kaljim, tikr kaljim. - i mintis privert mane vl
supanikuoti.
- Jis sulau man nos, be to, man smegen sukrtimas. Jeigu
jis dar kart bt tvojs mano galv grindis, tikrai bt u
mus.

632
 - Nesakau, kad tai gerai, bet maldauju tavs. Zedai, labai
praau. Mes vis tiek ivaiuosim. A persikeliu Sietl, Hardinas
irgi ivaiuos.
- Jis vaiuos su tavim? - Zedas susirpins irjo mane.
- Ne... na, taip. Tau nereiks daugiau dl jo jaudintis. Jeigu
atsiimti kaltinimus, daugiau gyvenime niekada nieko apie j ne
inosi.
Zedas kelias sekundes irjo mane aptinusiomis akimis.
- Gerai, - atsiduso. - Nekelsiu jam kaltinim, bet bk gera,
paadk man, kad gerai apie visk pagalvosi. Apie visa tai. Apie
tai, kaip palengvt tavo gyvenimas be jo, Tesa. Jis puol mane be
prieasties, o dabar tu laiai jo aizdas, kaip visada, - pasak galu
tinai susierzins.
Beje, nekaltinau jo. Pasinaudojau jo jausmais man, tikinau j
nepateikti kaltinim Hardinui.
- Btinai. Labai tau ai, - pasakiau.
Jis linkteljo.
- Noriau mylti k nors, kas ir mane lygiai taip pat mylt, -
itar taip tyliai, kad vos igirdau.
Mylti? Zedas mane myli? inojau, kad patinku jam... bet kad
myli mane? Jis musi su Hardinu - dl to dabar ligoninje - ir tai
mano kalt. Bet ar jis mane myli? Jis turi draug, a nuolat stum-
dausi su Hardinu. irjau j ir meldiausi, kad tai bt pasaks
ne jis, o skausm malinantieji.

633
 imtas dvideimt pirmas skyrius

HARDINAS

- Tesa, susitiksim namie, - pasak Lendonas, kai mudu su ja

ilipom i tio automobilio ir jom prie mano mainos.
Atsisukau j ir atsiduss sumurmjau malon atsiknisk.
- Palik j ramybje, - subar Tesa ir inyko mano mainoje.
sds jungiau ildym ir pavelgiau j dkingumo pilnomis
akimis.
- Ai, kad vaiuoji namo su manim, net jei ir vienai nakiai.
Tesa linkteljo ir priglaud skruost prie lango.
- Kaip tu? Labai atsipraau dl iandienos, a... - pradjau.
Jos atodsis mane nutrauk.
- A labai pavargau.
Po dviej valand Tesa ikart umigo lovoje, apsikabinusi
mano pagalv, o kelius surietusi prie krtins. Net ir ivargusi ji
gniauia kvap. Man dar per anksti miegot, todl i spintos pa
simiau Puikyb ir prietarus, kuriuos ji man padovanojo. Rykiai
geltonu ymekliu pribraukyta gerokai daugiau teksto, negu ti
kjausi, tad vl atsiguliau alia jos ir pradjau skaityt paymtas
vietas. Viena ypa patrauk ak:
Yra labai nedaug moni, kuriuos a tikrai myliu, ir dar maiau
toki, kuriuos gerbiu. Kuo ilgiau a stebiu pasaul, tuo maiau esu
juo patenkinta. Kiekviena diena sutvirtina mano sitikinim, kad
mogaus prigimtis netobula ir kad negalima pasikliauti ioriniu pa
dorumu bei sveiku protu/

* ia ir toliau citatos i: Jane Austen, P u i k y b ir p r i e t a r a i , vert Romualda Zagorskien,

Vilnius: Alma littera, 2008.

634
 itas akivaizdiai i ms ankstyvj dien. Taip ir matau j,
pykusi ir susijaudinusi, sdini ant siauros lovels tame ben
drabutyje, su ymekliu ir knyga rankose.
Pavelgiau j ir susijuokiau i jos vargo. Versdamas puslapius
pastebjau struktr. Ji mans nekent. Tada inojau, bet dabar tai
prisiminti gantinai keista:
Tavs laukia lidna ateitis, Elizabet. Nuo ios dienos tu turi ne
tekti vieno i tv. Motina nenors tavs matyti, jeigu neiteksi u
pono Kolinso, o a tavs nematysiu, jeigu iteksi.
Jos motina ir Nojus.
Pikti mons ne visada yra imintingi.
Argi tai ne tiesa?..
A neturjau laims js suprasti.
A niekada nesupratau savs ir vis dar nesuprantu. Tikrai.
Ir a jam lengvai galiau atleisti u jo ididum, jeigu jis nebt
eids manojo.
Tai buvo t dien, kai pasakiau jai, kad myliu, ir atsimiau savo
odius. inau, kad t dien.
Turiu imokti tenkintis didesne laime negu esu jos verta.
Lengviau pasakyt, negu padaryt, Tesa.
Mgimas okti - tai jau ingsnis simyljim.
Vestuvs. inau. Prisimenu, kaip ji man ypsojosi ir apsime
tinjo, kad neskauda, kai ulipau ant kojos.
Visi inome, kad jis yra ididus ir nelabai malonus mogus, bet
visa tai niekis, jeigu jis tau tikrai patinka.
itas vis dar tinka. Lendonas pasakyt panai nesmon Tesai,
gal ir yra pasaks.
Iki iol a net nepainojau savs. Neinau, kuriam i ms tai
labiau tinka.
- Man rodos, bet kokio bdo mogus turi polink kok blog,
gimt silpnyb, kurios net geriausias isilavinimas negali veikti.
- Js silpnyb - palinkimas neksti moni.
- O js, - atsak jis ypsodamasis, - noras juos ne taip suprasti.

635
 Kiekvienam sakiny vis daugiau tiesos negu ankstesniam, tad
grau pirmj pastamos knygos dal.
Pakeniama, bet ne tokia grai, kad mane sugundyt. iuo
tarpu a neturiu jokio noro imtis atsakomybs u jaunas paneles,
kurias paniekino kiti.
Vien kart sakiau Tesai, kad ji nra man tinkama, - toks
trenktas idiotas buvau. irdamas j galvojau: ji tinka visiems,
net jeigu jie per kvaili, kad ikart tai suprast. Mano rankos vert
puslapius, o akys slydo nesuskaiiuojamomis geltonomis eilutmis,
kurios kalbjo apie mus ir k ji man jauia. Tai geriausia dovana,
koki gausiu gyvenime, - duodu galv nukirst.
Js ubrte mane, mano kn ir siel.
Tai viena mgstamiausi mano eilui - pasinaudojau ja, kai
atsikraustm but. Ji surauk nos dl nuvalkioto sakinio, pasi
juok i mans ir met mane brokol. Ji visada mto mane visok
lamt.
Taiau mons patys keiiasi taip labai, kad vis laik bna vis
nauj ir nauj dalyk stebjimams.
A pasikeiiau dl jos, tapau geresnis, kai susitikom. Nesu to
bulas, po velni, toli grau, bet vien dien galiu bti.
Kokie sunkumai laukia poros, kuri sujung savo likimus vien dl
to, kad j aistra buvo daug stipresn u sveik prot. ita vieta man
visai nepatinka. Tiksliai inau, kas djosi jos galvoje, kai brauk j.
Eikim toliau...
Moter vaizduot be galo laki - ji akimirksniu nubga nuo pa
tikimo prie meils, nuo meils - iki vedyb.
Bent jau ne Tesa para it kvailyst.
Tik kariausia meil tikins mane rytis santuokai.
Ji praleido kelis sakinius, o vieno dalis sak: tai dl to a ir
liksiu senmerg.
Tik kariausia meil gali tikinti mane rytis santuokai.
Hmm... nesu tikras, ar tai apskritai man tinka. Nra jokios tiki
mybs, kad gali bti kartesn meil u t, kuri jauiu iai mer
ginai, bet tai nekeiia mano nuomons apie santuok. mons
636
jau nebesituokia dl teising prieasi, ir anksiau nesituok.
Praeityje buvo svarbu padtis ar pinigai, o dabar tik dl to, kad
neliktum vienias ir apgailtinas, - bet mons ir santuokoje i
gyvena iuos jausmus.
Padjau knyg alimais ant staliuko, ijungiau vies ir pagul
diau galv ant iuino. Noriau atsiimti pagalv, bet ji stipriai j
laiko, o a nenoriu bti suskis.
- Ar vien kart liausies spyriotis ir ivaiuosi su manim An
glij? A negaliu be tavs, - sunibdjau jai mieganiai ir per
braukiau nykiu per kaitus skruost.
Tikiuosi, vl umigsiu, ir alia jos i tikrj pamiegosiu.

637
 imtas dvideimt antras skyrius

TESA

Kai pabudau, Hardinas tsojo isiktojs ant lovos, viena ranka u

sidengs veid, kita buvo nukarusi emyn. Jo markinliai buvo
permirk prakaitu ir man pasidar lyktu. Skubiai pakteljau jam
skruost ir nubgau voni.
Grusi radau pabudus, lyg ir jau laukiant mans. Jis rymojo
ant alkns.
- Bijau, kad mane gali imest, - pasak.
Jo balsas nugsdino, bet prisipainimas igsdino dar labiau.
Atsisdau alia jo ant lovos, o jis n nepaband nutraukti nuo
mans rankluosio.
- Tikrai?
- Taip. inau, kad kvaila... - pradjo jis.
- Ne, ne kvaila. Bet kas bijot, aiku, bijot. Normalu bijoti.
- K darysiu, jeigu daugiau negalsiu lankyt Vaingtono?
- Pereisi kit koled.
- A noriu namo, - pasak jis, ir man sustojo irdis.
- Nereikia, bk geras, - tyliai itariau.
- Reikia, Tesa. Nestosiu universitet, jeigu jo rektoriumi
nebus mano ttis.
- Rasim bd.
- Ne, tai ne tavo rpestis.
- Ne, tai mano rpestis. Jeigu tu ivaiuosi Anglij, mes
daugiau nepasimatysim.

638
 - Tesa, ir tu turi vaiuot. inau, kad nenori, bet privalai.
Daugiau be tavs neitversiu. Praau, vaiuojam kartu.
Jo odiuose buvo tiek jausmo, kad neinojau, k sakyti.
- Hardinai, tai nelengva.
- Ne, tai lengva. Lengva - tu gausi tok pat darb, kaip dabar,
gal net daugiau udirbsi ir stosi net geresn universitet.
- Hardinai... - spoksojau nuog jo kn.
Jis atsiduso.
- Neprivalai nusprsti dabar.
Jau buvau besakanti, kad susikrausiu daiktus ir vaiuosiu su
juo Anglij, bet nepajgiau. Kol kas pabsiu bail ir naujienas
apie Sietl atidsiu kitai dienai, o dabar pasiveriau ant ono ir si
taisiau jo glbyje.
Bent vien ryt jis siviliojo mane lov. Paguosti j daug
svarbiau u kasdien rutin.

- Savininkas Driu atrodo tikras iknius, bet i tikrj jis visai

aunus, - paaikino Hardinas, mums privaiavus nediduk mrin
pastat.
Vir galvos suskambo varpelis, Hardinui atidarius duris ir mums
jus vid. Stef ir Tristanas jau buvo ten. Stef sdjo ant odins kds,
o Tristanas vart knyg, kuri pasirod esanti... tatuiruoi albumas?
- Kaip js ilgai! - spirteljo Stef, mums su Hardinu einant pro
al. Jis iupo j u batelio, kol is nepaliet mans.
- Kaip apmaudu, ane?.. - uvert akis ir norjo palydti mane
pas Tristan, bet a paleidau jo rank ir sustojau prie Stef.
- Jai smagu su manim, - pasak ji, o jis tik susirauk, bet nieko
neatsak.
Hardinas nujo prie Tristano, stovinio gal u dvideimties
ingsni, pasim juod knyg, panai t, koki laik jis, ir per
vert puslapius.
- Nesu tavs ia mats, - pavelg mane vaikinas, rank
luosiu luostydamas nuog Stef pilv.

639
 - Niekada nesu ia buvusi, - atsakiau.
- A Driu. ia mano teritorija.
- Malonu susipainti. A Tesa.
- Ar iandien k nors pieim? - Nusiypsojo jis.
- Ne, jai nieko, - u mane atsak Hardinas ir apkabino mane
per liemen.
- Ji su tavim, Skotai?
- Taip, su manim.
Hardinas mane prisitrauk dar ariau. Aikiai vaidino. Sak,
kad Driu tikras iknius, bet man jis toks visai nepasirod. Jis visai
malonus.
- Jga. Jga. Jau seniai buvo laikas tau susirast mergin, - nusi
juok Driu. Hardinas truput atsipalaidavo, bet vis tiek laik mane
apkabins. - Tai kodl nenori ko nors nusipiet, mogau?
Pasigirdo zvimbesys, tad su nuostaba pasilenkiau pairti
Stef pilv, kaip tatuiravimo rankis ltai slenka oda. Driu rank
luosiu nuluost raalo pertekli ir dirbo toliau.
- A gal ir nusipieiu, - pasak Hardinas.
Pavelgiau j ir ms akys susitiko.
- Tikrai? Ko nortum? - paklausiau.
- Dar neinau, bet k nors ant nugaros.
Hardino nugara buvo kone vienintel neipieta vieta.
- Tikrai?
- Aha, - jis atrm savo smakr man plaukus.
- Kalbant apie gro, beje, kur tavo iedai, po galais? - pa
klaus Driu, nardindamas pistolet ma plastikin indel su
juodu raalu.
- Iaugau i j, - gteljo peiais Hardinas.
- Jeigu jis pridarys nesmoni dl to, kad tu j nekini, tursi
sumokt. - Stef pavelg Hardin, o a nusijuokiau.
- A nemoksiu u t d, - vienu balsu atsak Hardinas ir
Driu.
Pagaliau prie ms prisidjo ir Tristanas - prisitrauk kd ir
atsisdo alia Stef. Ir pam jos rank. irjau maut ir vieutl
640
piein ant Stef kno - pauki brel. Ties sakant, kompozicija
atrod visai avingai. Driu padav jai veidrod, kad galt pasi
irti.
- Man patinka! - Nusiypsojo ji ir atidavusi Driu veidrod at
sisdo.
- Hardinai, o k tu nori nusipieti? - tyliai paklausiau.
- Tavo vard, - ypteljo jis.
Apstulbusi engteljau atgal - andikaulis atvipo iki grind.
- Nenortum? - paklaus jis.
- Ne! Dieve, ne, tai... neinau, tai beprotyb, - sunibdjau.
- Beprotyb? Nelabai, tiesiog tai reikt, kad esu tau atsidavs
ir man nereikia nei iedo, nei vedyb tam patvirtinti.
Jis kalbjo taip aikiai, kad ilgiau nedvejojau - jis nejuokauja.
Kaip galjom maiau nei per tris minutes nuo juok pereiti prie
sipareigojimo ir vedyb? Mes visada taip, tad kaip ir turiau jau
bti pratusi.
- Pasiruos, Hardinai?
- Aiku.
Hardinas atsitrauk nuo mans ir nusivilko markinlius.
- Citata? - Driu garsino mano mintis.
- Noriu, kad eit per vis nugar viruje: Nuo ios dienos
a daugiau nenoriu bti be tavs. Tik padaryk kokiu centimetru
aukiau ir piek savo kieta ranka, - nurod Hardinas ir atsuko
Driu nugar.
Nuo ios dienos a daugiau nenoriu bti be tavs...
- Hardinai, ar galim sekund nektelt? Praau, - paklausiau.
Prisiekiu, jis ino apie mano planus keltis Sietl ir ita ta
tuiruote mane provokuoja. Eilut, kuri pasirinko, yra nuostabi,
bet iauriai ironika, atsivelgiant tai, kad nuslpiau nuo jo per
sikraustym Sietl.
- Ne, Tesa, a noriu, - nukirto jis.
- Hardinai, tikrai nemanau...
- Baisaus ia daikto, Tesa, tai ne pirma mano tatuiruot, - pa
juokavo jis.
641
 - A tik...
- Jeigu nenutilsi, per vis nugar nusipieiu tavo vard ir
asmens kod, - juokais pagsdino, bet pajutau, kad nordamas
rodyti savo tikrai taip padaryt.
Nutilau galvodama, k pasakyti. Turiau ipykint, kol dar
pistoletas nepaliet jo odos. Jei lauksiu...
Suzvimb pastamas garsas ir juodas raalas utiko ant
Hardino nugaros.
- O dabar ateik ir palaikyk mane u rankos, - ypteljo jis ir
ities man rank.

642
 imtas dvideimt treias skyrius

HARDINAS

Tesa droviai iupteljo mano rank, o a prisitraukiau j artyn.

- Nejudk, - subar Driu.
- Kaltas.
- Ar skauda? - velniai paklaus ji.
Nekaltyb jos akyse mane iki iol stulbina. An nakt ji klpjo
prie mane, o po dvideimt keturi valand kalba su manim kaip
su sueistu vaiku.
- Taip, i tikrj baisiai blogai, - pamelavau.
- Tikrai? - jos veid uliejo rpestis.
Man patinka jausmas, kai adata virkia raal man od; jau
nebeskauda, tik atpalaiduoja.
- Ne, maute, neskauda, - patikinau j, o Driu man u nugaros
kaip tikras iknius, koks ir yra, nusiveng.
Tesa nusijuok, o a ikliau vidurin pirt. Nenorjau dabar
pavadinti jos maute, girdint Driu, bet man nusispjaut, k jis
galvoja. Be to, inau, kad jis iki kaklo simyljs mergin, kuri prie
kelis mnesius pagimd vaik. Todl jis nieko negali man pasakyt.
- Vis dar netikiu, kad tu itai darai, - pasak ji, kai Driu utep
kremo ant naujos tatuiruots.
- Jau viskas, - priminiau jai.
Tesa susirpinusi pavelg savo telefono ekran. Tikiuosi,
neips didelio burbulio i itos tatuiruots. Nra taip jau rimta.
Turiu krv tatuiruoi. ita skirta jai ir turiu vilties, kad jai patiks.
inau, kad patiks.

643
 - Po galais, kur Stef ir Tristanas? - pavelgiau pro dirbtuvls
lang iekodamas ryki Stef plauk.
- Galim ieiti laukan j paiekoti, - pasil Tesa, kai sumo
kjau Driu ir paadjau leisti jam ipiet vis nugar.
Bet kai jis pasil Tesai siverti auskar rank ar bamb, pa
norau imut jam dantis.
- Manau, su auskaru nosyje atrodyiau avingai, - nusiypsojo
ji, mums ijus lauk.
Nusijuokiau i tos minties ir apkabinau j per liemen, bet
staiga mus atsitrenk barzdotas vyras. Purvinais dinsais ir batais,
kakuo aplaistytais storais markiniais. I kvapo tai turjo bti
degtin.
Tesa sustojo alia mans, vyras - taip pat. velniai stumteljau
j sau u nugaros. Jeigu itas girtas benamis ruoiasi prie jos prisi
artinti, imalsiu...
Sutriks irjau, kaip jo veidas nusidao visomis spalvomis,
jai labai velniai kak pasakius, beveik sunibdjus.
- Tti?

644
 Padka

Na tai, baigm antr knyg. Dvi - jau yra, dvi - dar bus4. Pasi
stengsiu padkoti be graudi verksm, kaip pavyko pirmos kny
gos pabaigoje. (Na, ne visai, bet pasistengti verta.)
Pirma, noriu padkoti savo vyrui, kuris ir toliau mane palaik,
kol valand valandas leidau raydama ir tvitindama, raydama ir
tvitindama> ir vl raydama.
Toliau - mano afternautams (regis, apsistojom prie io vardo -
cha!). Js man labai daug reikiat ir a vis dar negaliu patikti
savo laime, kad mane palaikote. (Na tai, jau ir byra aaros.) Kiek
vienas mielas internautas, kiekvienas raas, kiekviena asmenuk,
kuri man atsiuntt, kiekviena js paslaptis, kuri man papasa-
kojot, subr mus didel eim. Su tais, su kuriais esam kartu
nuo pat pradi (nuo Wattpad laik), usimezg toks ryys, kad
sunku paaikinti. Mes prisimenam, kaip buvo, kai Hardinas ir Tesa
pasibuiavo pirm kart. Js inot, kaip ilgu buvo laukti atnau
jinim - prisimenat komentarus OMH HARTYSH SHJD - ir mes
visi inom, k tai reikia. A niekada jums tinkamai nepadkosiu
ir tikiuosi, kad js irdyse Hardinas uims toki pai viet kaip
ms - Haris.
A u labai daug k dkinga Wattpad. Nesivaizduoju, koks
dabar bt mano gyvenimas, jei nebiau utikusi ios platformos.
Ashleigh Gardner, tu visada buvai pasiruousi man padti, at
sakyti bet kok klausim ar duoti kok gyvenimo patarim. Tapai

* Treios knygos lietuvikas leidimas bus padalintas dvi dalis.

645
mano drauge ir a labai diaugiuosi, kad esi alia. Candice Faktor,
tu visada mane palaikei ir kovojai u Atfer vizij. A tau labai u
tai skolinga. Nazia Khan, tu palengvini mano gyvenim sulig kie
kviena miela diena, a laiminga, kad esi mano draug. Wattpad
buvo mano pirmieji namai ir visada liks mgstamiausia vieta
rayti.
Adamai Wilsonai, nuostabiausias ir imintingiausias pasaulyje
redaktoriau, tu esi dar vienas mano draugas. inau, kad tave i
proto vediau savo mgjikais raais, apkroviau Saullydio
raais ir visokiais kitokiais dalykais. Turjai nutraukti savo darbus
ir imtis After (ir mans), tu pavertei tai lengviausia, maloniausia
patirtimi. (Net jei pasiuntei dirbti per 1D koncert - labai juo
kinga!) Ai tau u visk.
Gallery Books, ai jums, kad patikjot manim ir mano is
torija. Js gyvendinot mano svajon! Kristin Dwyer, tave visada
galjau atsiremti, tu man padjai ilaikyti blaiv prot! Neapsa
komai ai ios serijos korektoriams ir maketuotojams: Steveui
Breslinui ir kompanijai, inau, kad esat patenkinti savo darbu ir
js netiktini!
One Direction, gal a dvideimt penkeri ir itekjusi, bet
amius - ne klitis k nors mylti. Myliu jus visus penkis jau visus
trejus metus, js labai daug dl mans padart, ne tik kvpt i
istorij. Taigi ai jums, nes parodt man, kad reikia priimti save
tok, koks esi.

646