1

Papildomi koliokviumo uždavinių tipai

Koliokviume be „Pratybose“ pateikiamų uždavinių tipų

reikės mokėti spręsti dar du uždavinių tipus: 1) binarinių
santykių nustatymas ir grafinis atvaizdavimas ir 2) teiginių
logikos dedukcijos uždavinių sprendimas taikant
rezoliucijos taisyklę.

1) Binariniai santykiai. Toliau pateikiama uždavinių

sprendimui reikalinga medžiaga (iš Konspekto). Joje yra
pakankamai uždavinių pavyzdžių, kuriuos rekomenduojama
išsinagrinėti. Pabaigoje pateikiamas uždavinys ir jo
sprendimas tokiu pavidalu, koks jis bus koliokviume.
Duota aibės X={1, 2, 3}, ir Y={1, 2}, jų Dekarto
sandauga X× Y bus poros: {(1,1), (1,2),
(2,1), (2,2),
(3,1), (3,2)}.
Šiam Dekarto sandaugos atvejui su aibėmis iš natūrinių
skaičių panagrinėsime matematinių santykių pavyzdžius.
Kiekvienam santykiui pateiksime jį nusakančių Dekarto
sandaugos porų poaibį ir grafiškai santykį iliustruojantį
paveikslėlį. Paveikslėlyje kairėje pusėje poras vaizduoja
rodyklės jungiančios atitinkamus aibių X ir Y elementus,
dešinėje pusėje poras vaizduoja juodi taškai x-y
plokštumoje.
1. Binarinis santykis x> y bus X× Y poaibis sudarytas iš
trijų porų: {(2,1), (3,1), (3,2)} ⊂ X× Y (4.2 pav.).
y
X
Y 2
1
1 1
2 x
2
3
1 2 3
4.2. pav. Grafinė santykį x>y nusakančių porų iliustracija.
 2

2. Binarinis santykis x< y bus X× Y poaibis sudarytas iš

vienos poros: {(1,2)} ⊂ X× Y (4.3 pav.).
y
X
Y 2
1
1 1
2 x
2
3
1 2 3
4.3 pav. Grafinė santykį x<y nusakančių porų iliustracija.

3. Binarinis santykis x≤ y bus X× Y poaibis sudarytas iš

trijų porų: {(1,1), (1,2), (2,2)} ⊂ X× Y (4.4 pav.).
y
X
Y 2
1
1 1
2 x
2
3
1 2 3
4.4 pav. Grafinė santykį x≤ y nusakančių porų iliustracija.

4. Binarinis santykis x= y bus X× Y poaibis sudarytas iš

dviejų porų: {(1,1), (2,2)} ⊂ X× Y (4.5 pav.).
y
X
Y 2
1
1 1
2 x
2
3
1 2 3
4.5 pav. Grafinė santykį x= y nusakančių porų iliustracija.

5. Binarinis santykis x≠ y bus X× Y poaibis sudarytas iš

keturių porų: { (1,2), (2,1), (3,1), (3,2)} ⊂ X× Y (4.6 pav.).
y
X
Y 2
1
1 1
2 x
2
3
1 2 3
4.6 pav. Grafinė santykį x≠ y nusakančių porų iliustracija.

6. Binarinis santykis x= 2 bus X× Y poaibis sudarytas iš

dviejų porų: {(2,1), (2,2)} ⊂ X× Y (4.7 pav.), (eilutė).
 3

y
X
Y 2
1
1 1
2 x
2
3
1 2 3
4.7 pav. Grafinė santykį x= 2 nusakančių porų iliustracija.

7. Binarinis santykis y= 1 bus X× Y poaibis sudarytas iš

trijų porų: {(1,1), (2,1), (3,1)} ⊂ X× Y (4.8 pav.), (stulpelis).
y
X
Y 2
1
1 1
2 x
2
3
1 2 3
4.8 pav. Grafinė santykį y=1 nusakančių porų iliustracija.

Koliokviumo užduoties pavyzdys:

Užduotis: a) Aibėms X={2, 3}, Y={3, 4, 5} užrašyti Dekarto
sandaugą X× Y, išvardinant jos elementus;
b) Užrašyti santykį x+2≤ y nusakantį Dekarto sandaugos X× Y poaibį,
išvardinant jo elementus;
c) Grafiškai pavaizduoti poaibį: nupaišant rodyklėmis atitikimus tarp aibių X
ir Y elementų x ir y, o taip pat, pavaizduojant poaibio elementus taškais X-Y
plokštumoje.

Sprendimas:
a) X× Y = {(2,3), (2,4), (2,5), (3,3), (3,4), (3,5)};
b) {(2,4), (2,5), (3,5)};
c) Paveikslėlyje nupaišomos rodyklės ir sudedami taškai.

y
Y
X 5
3
2 4
4
3
5 3

2 3 x

Pastaba: Labai svarbu neapsirikti ir teisingai išspręsti b) užduotį.

 4

2) Teiginių logikos dedukcija. Pateikiama Konspekto 6-to

failo medžiaga. Joje yra pakankamai uždavinių pavyzdžių,
kuriuos rekomenduojama išsinagrinėti. Pabaigoje
pateikiamas uždavinys ir jo sprendimas tokiu pavidalu, koks
jis bus koliokviume.

8.2. Automatinė formalioji dedukcija

8. 2. 1. Rezoliucijos taisyklė
Sprendžiant samprotavimų įrodymų uždavinius
formaliosios dedukcijos metodu, kiekvienam uždaviniui
tenka ieškoti savos įvairių taisyklių taikymo tvarkos. Tam
reikalingas nemažas įgudimas. Informatikai naudoja
paprastesnį metodą, kuriame taikoma tik viena taisyklė –
rezoliucijos (arba atkirtos) taisyklė, o sprendimas ieškomas
nuosekliai perrenkant visas prielaidas, toms prielaidų
poroms, kurioms įmanoma, taikoma rezoliucijos taisyklė, o
jos rezultatas pridedamas prie esamos prielaidų aibės.
procedūra tęsiama tol, kol negaunama teikiama išvada, arba,
kol neperrenkamos visos galimos prielaidų poros.
Paprasčiausiu rezoliucijos taisyklės variantu galima
laikyti silpnosios alternatyvos neigimo dėsnį (disjunktyvų
silogizmą) (6.27)
|= [(p∨q)∧¬p]→q,
kuris, pagal dedukcijos teoremą įgyja pavidalą:
[(p∨q)∧¬p] |= q, arba p∨q, ¬p |= q
o perrašytas į tradicinį pavidalą atrodytų taip:
p∨q, ¬p
q.
Antecedento teigimo dėsnis (6.28) |= [(p→q)∧p]→q taip
pat gali būti lengvai pertvarkytas į rezoliucijos taisyklės
pavidalą implikaciją (p→q) pakeičiant disjunkcija (¬p∨q):
[(p→q)∧p]→q ≡ [(¬p∨q)∧p]→q, arba
 5

¬p∨q, p
q.
Sudėtingesnis rezoliucijos taisyklės variantas būtų
implikacijos pereinamumo dėsnis (hipotetinis silogizmas)
(6.31):
|= [(p→q)∧(q→r)]→(p→r),
kuris, implikacijas pakeitus disjunkcijomis ir perrašytas į
tradicinį pavidalą atrodytų taip:
¬p∨q, ¬q∨r
¬p∨r.
Kitaip sakant, jeigu turime kelias disjunkcijų pavidalo
prielaidas, kurių vienoje yra simbolis, o kitoje jo neigimas,
tai šie simboliai tarsi atkertami, o abi likę prielaidų dalys
sujungiamos į vieną disjunkciją. Tokia apibendrinta
rezoliucijos (atkirtos) taisyklė užrašoma taip:
α 1∨p∨α 2, α 3∨¬p∨α 4
α 1∨α 2∨α 3∨α 4,
kur simboliu α i žymimas sudėtingas teiginys - α i = α i(p,
q, r, ...). Atsižvelgiant į disjunkcijos komutatyvumą,
rezoliucijos taisyklė gali būti užrašyta ir paprasčiau:
α 1∨p, ¬p∨α 2
α 1∨α 2,
kur p gali būti tiek paprastas simbolis, tiek ir sudėtingas
sakinys. Rezoliucijos taisyklės taikymo rezultatas - po
brūkšniu esanti išraiška (paskutinėje formulėje α 1∨α 2) yra
vadinama rezolvente.
Rezoliucijos taisyklė yra labai patogi prastinti prielaidas,
tačiau tam prielaidos ir išvada turi būti išreikštos disjunkcijų
pavidalu. Iš kitos pusės, žinių bazėje prielaidos yra
tarpusavyje susiję konjunkciniais ryšiais, vadinasi, jeigu
išvedimui norime naudoti rezoliucijos taisyklę, tai žinių bazė
 6

turi būti sudaryta iš disjunkcijų konjunkcijos, arba turi turėti

konjunkcinės normaliosios formos pavidalą.
8. 2. 2. Rezoliucijos taisyklės taikymas

Tegul turime samprotavimą q1, q2, …, qm |= r, kurio,

jeigu jis yra k.n.f. pavidalo, visos prielaidos qi ir išvada r yra
disjunkcijos. Sprendžiant automatinės dedukcijos uždavinius
rezoliucijų metodu rezoliucijos taisyklė taikoma perrenkant
iš eilės visas prielaidų qi poras. Jeigu duotajai porai
rezoliucijos taisyklę pritaikyti galima, tai jos taikymo
rezultatas prijungiamas prie prielaidų visumos ir dalyvauja
tolesniame perrinkime. Prielaidų porų perrinkimas
atliekamas tol, kol gaunama įrodomoji išvada, arba, jeigu
išvados gauti nepavyksta, tol, kol bus perrinktos visos
prielaidų poros. Tai reikštų, kad samprotavimų išvada iš
prielaidų neišplaukia.
Pastaba. Intelektikoje, sprendžiant automatinės
dedukcijos uždavinius rezoliucijų metodu, samprotavimo
pagrįstumas įrodinėjamas ne išraiškai q1, q2, …, qm |= r, o jai
ekvivalenčiai formulei q1, q2, …, qm, ¬r |= k, t. y., išvada su
neigimo ženklu prijungiama prie prielaidų ir įrodinėjama
taip gautos žinių bazės prieštaringumas.
Pavyzdžiai.
1 Pav.: Pritaikykime rezoliucijos taisyklę 8.2. Pavyzdžio
sprendimui.
p ∨q
p →r
q →s
/∴ r ∨s
Pertvarkome visas prielaidas ir išvadas į disjunkcijų
pavidalą:
p ∨q
¬p ∨r
 7

¬q ∨s
/∴ r ∨s

Toliau, perrinkinėjame iš eilės visas prielaidų poras,

tikriname, ar kuriai nors porai galima taikyti rezoliucijos
taisyklę. Gautos rezolventės prijungiamos prie žinių bazės.
Tai tęsiame tol, kol gausime išvadą. Jei išvada negaunama,
reiškia ji iš prielaidų neišplaukia.
(1) p∨q
(2) ¬p∨r
(3) ¬q∨s
{1,2} (4) p∨q, ¬p∨r, |= q∨r
{1,3} (5) p∨q, ¬q∨s, |= p∨s
{2,5} (6) ¬p∨r, p∨s, |= r ∨s
Trečiu žingsniu - (6) gaunama išraiška r ∨ s, kuri yra
samprotavimo išvada. Reiškia išvada iš prielaidų išplaukia.
Didelės apimties samprotavimams spręsti gali būti
naudojamos kompiuterinės programos. Jeigu išvados
sudėtingesnės, tai jas perrašius į k.n.f. pavidalą, vietoje
vienos išvados galime turėti kelias.
Esant sudėtingesniems uždaviniams, labai svarbu visas
prielaidas ir išvadas teisingai perrašyti į k.n.f. pavidalą.
2 Pav.: (N. Lomanienė 4.4-15)
(1)
1. a → b
2. a ∧c
/∴ b
Pertvarkome samprotavimą į k.n.f. pavidalą. Antra
prielaida pertvarkant virsta į dvi.
1. ¬a ∨b
2-1. a
2-2 c
 8

/∴ b
Sprendimas gaunamas jau pirmu žingsniu.
(1) ¬a ∨b
(2) a
(3) c
{1,2} (4) ¬a ∨b, a |= b

(2)
1. ¬(d ∨e)
2. f → d
/∴ ¬f
Pertvarkome: ¬(d ∨e) ≡ ¬d ∧¬e; f → d ≡ ¬f ∨d
1-1. ¬d
1-2. ¬e
2. ¬f ∨d
/∴ ¬f
Sprendimas taip pat pirmu žingsniu.
(1) ¬d
(2) ¬e
(3) ¬f ∨d
{1,3} (4) ¬d, ¬f ∨d |= ¬f

(3)
1. (t∨p) → (j∧s)
2. t
/∴ j

Pertvarkome pirmąją prielaidą:

(t∨p) → (j∧s) ≡
Pereiname nuo → prie ∨: ≡¬ (t∨p) ∨(j∧s) ≡
¬ įkeliamas į skliaustus: ≡ (¬t ∧¬p) ∨(j∧s) ≡
Taikoma distributyvumo d.: ≡ (¬t∨(j∧s)) ∧(¬p∨(j∧s)) ≡
 9

Vėl distributyvumo d.: ≡ (¬t∨j)∧(¬t∨s) ∧(¬p∨j)∧(¬p∨s)≡

Samprotavimas standartinėje formoje:

1-1. (¬t∨j)
1-2. (¬t∨s)
1-3. (¬p∨j)
1-4. (¬p∨s)
2. t
/∴ j
Sprendimas vėl vienu žingsniu
(1) ¬t∨j
(2) ¬t∨s
(3) ¬p∨j
(4) ¬p∨s
(5) t
{1,5} (6) ¬t∨j, t |= j

(4)
1. g∨(h→i)
2. ¬g ∧¬i
/∴ ¬h
Pertvarkome: g∨(h→i) ≡ g∨¬h∨i.
1-1. g∨¬h∨i
1-2. ¬g
2. ¬i
/∴ ¬h
Sprendimas:
(1) g∨¬h∨i
(2) ¬g
(3) ¬i
{1,2} (4) g∨¬h∨i, ¬g |= ¬h∨i
 10

{3,4} (5) ¬h∨i, ¬i |= ¬h

(5)
1. ¬r∨¬s
2. a→(r∧s)
/∴ ¬a
Pertvarkome antrąją prielaidą:
a→(r∧s) ≡ ¬a∨(r∧s) ≡ (¬a∨r)∧(¬a∨s); gauname dvi.
1. ¬r∨¬s
2-1. ¬a∨r
2-2. ¬a∨s
/∴ ¬a
Sprendimas:
(1) ¬r∨¬s
(2) ¬a∨r
(3) ¬a∨s
{1,2} (4) ¬r∨¬s, ¬a∨r |= ¬s∨¬a
{1,3} (5) ¬r∨¬s, ¬a∨s |= ¬r∨¬a
{2,5} (6) ¬a∨r, ¬r∨¬a |= ¬a∨¬a |= ¬a

(11)
1. f→g
2. ¬(h∧g)
3. h
/∴ ¬f
Pertvarkome: f→g ≡ ¬f∨g,
¬(h∧g) ≡ ¬h∨¬g
1. ¬f∨g
2. ¬h∨¬g
3. h
/∴ ¬f
 11

Sprendimas:
(1) ¬f∨g
(2) ¬h∨¬g
(3) h
{1,2} (4) ¬f∨g , ¬h∨¬g |= ¬f∨¬h
{3,4} (5) h, ¬f∨¬h |= ¬f

(13)
1. (p→q)→(¬r→s)
2. ¬q→s
3. p→¬s
/∴ r ∨s
Pertvarkome: (p→q)→(¬r→s) ≡ ¬(¬p∨q)∨( r∨s) ≡
≡ (p∧¬q)∨(r∨s) ≡ (p∨r∨s)∧(¬q∨r∨s)
1-1. p∨r∨s
1-2. ¬q∨r∨s
3. q∨s
4. ¬p∨¬s
/∴ r ∨s
Sprendimas:
(1) p∨r∨s
(2) ¬q∨r∨s
(3) q∨s
(4) ¬p∨¬s
{1,4} ( ) p∨r∨s, ¬p∨¬s |= r∨s∨¬s ≡ t
{2,3} (5) ¬q∨r∨s, q∨s |= r∨s∨s ≡ r∨s
Pastaba: (1) ir (4) eilučių rezolventė yra konstanta t. Ji
negali būti panaudota tolimesnėje paieškoje, taip pat ji
niekuo nepakeičia ir prielaidų visumos (Žinių bazės - ŽB),
nes ŽB yra teiginių konjunkcija, o bet kokios išraiškos
konjunkcija su t visados yra ta pati išraiška.
 12

(18)
1. s→w
2. w→¬l
3. s∧d
4. d→¬i
5. l∨(i∨c)
6. c→b
/∴ b

Pertvarkome:
1. ¬s∨w
2 ¬w∨¬l
3-1. s
3-2. d
4. ¬d∨¬i
5. l∨i∨c
6. ¬c∨b
/∴ b

Sprendimas: sprendžiame perrinkdami iš eilės prielaidų

poras;
(1) ¬s∨w (-)
(2) ¬w∨¬l (-)
(3) s
(4) d
(5) ¬d∨¬i (-)
(6) l∨i∨c
(7) ¬c∨b
{1,2} (8) ¬s∨w, ¬w∨¬l |= ¬s∨¬l (-)
{1,3} (9) ¬s∨w, s |= w
{2,6} (10) ¬w∨¬l, l∨i∨c |= ¬w ∨i∨c
 13

{3,8} (11) s, ¬s∨¬l |= ¬l

{4,5} (12) d, ¬d∨¬i |= ¬i
{6,7} (13) l∨i∨c, ¬c∨b |= l∨i∨b
{6,11} (14) l∨i∨c, ¬l |= i∨c
{6,12} (15) l∨i∨c, ¬i |= l∨c
{7,10} (16) ¬c∨b, ¬w ∨i∨c |= b∨¬w ∨i
{7,14} (17) ¬c∨b, i∨c |= b∨i
{7,15} (18) ¬c∨b, l∨c |= b∨l
-----------------------------------------------------
{11,18} (--) ¬l, b∨l |= k
Šiame uždavinyje simboliai prielaidose eina pakeisdami
vieni kitus nuo s, w l s,... iki c,b. Todėl perrenkant ne visas
poras, o tik tas, kurių rezolventės turi taip pat iš eilės
einančias raides, sprendimas gali būti gautas greičiau:

(1) ¬s∨w
(2) ¬w∨¬l
(3) s
(4) d
(5) ¬d∨¬i
(6) l∨i∨c
(7) ¬c∨b
{1,2} (8) ¬s∨w, ¬w∨¬l |= ¬s∨¬l
{3,8} (9) s, ¬s∨¬l |= ¬l
{4,5} (10) d, ¬d∨¬i |= ¬i
{6,9} (11) l∨i∨c, ¬l |= i∨c
{10,11} (12) ¬i, i∨c |= c
{7,12} (14) ¬c∨b, c |= b
Atsakymas gaunamas daug greičiau, nesukuriamos
rezolventės, kurios tolesnėje išvedimo grandinėje tiesiogiai
visiškai nedalyvauja.
 14

Koliokviumo užduoties pavyzdys:

Užduotis: : Rezoliucijos metodu parodyti, jog
duotajame samprotavime išvada išplaukia iš prielaidų
1. (r→p)∧(t→l)
2. p→¬l
3. r∨t
/∴ p∨l
Pertvarkome pirmą prielaidą į 2 prielaidas:
(r→p)∧(t→l) ≡ (¬r∨p)∧(¬t∨l);
ir antrą prielaidą: p→¬l ≡ ¬p∨¬l.
Samprotavimą perrašome į k.n.f. pavidalą:
1-1. ¬r∨p
1-2. ¬t∨l
2. ¬p∨¬l
3. r∨t
/∴ p∨l
Sprendimas: sprendžiame perrinkdami iš eilės prielaidų
poras;
(1) ¬r∨p
(2) ¬t∨l
(3) ¬p∨¬l
(4) r∨t
{1,3} (5) ¬r∨p, ¬p∨¬l |= ¬r∨¬l
{1,4} (6) ¬r∨p, r∨t |= p∨t
{2,3} (7) ¬t∨l, ¬p∨¬l |= ¬t∨¬p
{2,4} (8) ¬t∨l, r∨t |= l∨r
{2,5} (9) ¬t∨l, ¬r∨¬l |= ¬t∨¬r
{2,6} (10) ¬t∨l, p∨t |= p∨l

Išvada gauta (10) eilutėje. Galima matyti, kad atliekant

pilną perrinkimą (5), (7), (8), (9) eilutės liko nepanaudotos.
15