Civilini procesini santyki bruoai: Civiliniai procesiniai teisniai santykiai yra

civilinio proceso teiss norm reguliuojami teismo, dalyvaujani byloje asmen ir kit proceso
dalyvi santykiai, atsirandantys vykstant civiliniam procesui; Specifiniai CP bruoai: 1. Specifiniai
yra i teisini santyki atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindai. Civiliniai procesiniai
teisiniai santykiai atsiranda, keiiasi ir baigiasi esant: a) atitinkamai CP teiss normai; b) CP teisini
santyki subjekt civiliniam procesiniam teisnumui (turi bti teisns CP prasme); c) Juridiniams
faktams (CP teisini santyki atsiradimo, pasikeitimo ir nutrkimo pagrindas yra ne bet kokie
juridiniai faktai, o tik CP teiss norm numatyti procesiniai veiksmai: vykiai, kaip juridiniai faktai,
tiesiogins takos iems santykiams nedaro: jie yra tik pagrindas tam tikriems procesiniams
veiksmams atlikti, pvz., vienai aliai mirus, procesiniai santykiai nutrks arba pasikeis tik teismui
primus nutart nutraukti arba sustabdyti byl; 2. iems santykiams bdingas sistemingumas ir
nuoseklumas (viena stadija keiiant kita). 3. CP teisiniai santykiai isiskiria subjektine sudtimi.
Vienas i santyki subjektas yra teismas, nes, pagal galiojanius civilinio proceso statymus,
teismas yra btinas proceso dalyvis. Galimos kelios procesini teisini santyki struktros
modifikacijos. ie santykiai gali bti vienos grandies (teismo ir iekovo; teismo ir atsakovo;), ar
dviej grandi (iekovas teismas atsakovas; atsakovas teismas iekovas; liudytojas
teismas dalyvaujantis byloje asmuo ir pn; 4. Nagrinjamiems santykiams bdingas bruoas yra
glaudus ryys su materialiniais teisiniais santykiais. Bet kuriuo santykio etapu subjektai visada
yra tik du asmenys teismas ir alys ar kiti proceso dalyviai. Vientiso teisinio santykio esm
sudaro abipus pareiga teismo pareiga inagrinti byl ir priimti teismo sprendim bei ali
pareiga padti teismui inagrinti byl;
Civilini teisini santyki subjektai ir j klasifikacija: Juos galima klasifikuoti
pagal du kriterijus subjekt vaidmeniu procese ir j suinteresuotum bylos baigtimi. Pirmojo
kriterijaus pagrindas skirstomas : 1. Nagrinjanius ir sprendianius civilines bylas (teismas arba
teisjas); 2. Dalyvaujanius nagrinjant ir sprendiant civilines bylas (alys, kiti dalyvaujantys
byloje asmenys, proceso dalyviai); Pagal suinteresuotum bylos baigtimi antros grups
subjektus dar galima skirstyti : 1. Dalyvaujanius byloje asmenis; 2. Kitus proceso dalyvius;
Pagal intereso pobd byloje dalyvaujantys asmenys yra skirstomi asmenis, turinius
privat interes (alys, tretieji asmenys), ir asmenis turinius viej interes (prokuroras,
valstybini institucij atstovai); Bendra vis dalyvaujani byloje asmen procesin pareiga yra
siningai naudotis savo procesinmis teismis. Prokuroras ir kitos vieosios institucijos turi tik
procesin suinteresuotum. Kiti proceso dalyviai nra teisikai suinteresuoti bylos baigtimi ir
atlieka procese pagalbin vaidmen (liudytojai, vertjai, ekspertai); Kiti proceso dalyviai neturi tiek
procesini teisi kaip procese dalyvaujantys asmenys.
Civilinis procesinis teisnumas ir veiksnumas: - tai konkretaus subjekto galjimas
turti civilines procesines teises ir pareigas. Fiziniai asmenys procesin teisnum gyja gimdami.
Procesinis teisnumas dingsta asmeniui mirus. Civilinis procesinis veiksnumas tai galjimas savo
veiksmais gyvendinti subjektines procesines teises ir pareigas. Veiksnumas btina slyga norint
kreiptis teism. Nuo 18 met gijamas pilnas procesinis veiksnumas. Pagal procesin veiksnum
galima skirti 3 grupes: 1. Asmenys turintys visik procesin veiksnum (18+) 2. Asmenys turintys
ribot procesin veiksnum (15-18) 3. Asmenys neturintys procesinio veiksnumo (iki 15 (arba 14),
ir asmenys kurie teismo sprendimu pripainti neveiksniais); Usienio piliei ir asmen be
pilietybs civilinis veiksnumas nustatomas pagal valstybs, kurioje pilieiai jie yra, arba pagal
valstybs kurioje nuolat gyvena statymus. Usienio organizacijos teisnumas nustatomas pagal jos
buveins vietos valstybs statymus. Valstyb gali bti ir iekovas, ir atsakovas. J aststovauja

atitinkama institucija ar pareignai. Dl komercini santyki dauguma valstybi yra atsisakiusios

imuniteto ir procese dalyvauja bendra tvarka. Dalyvaujani byloje asmen ir kit proceso dalyvi
veiksnum teismas turi patikrinti ex officio (pats);
Teismai: Teismai nra tik gin sprendimo institucijos. Teismai taip pat vykdo: a)
konstitucins prieiros funkcij; b) administracins justicijos funkcij; c) teiss aikinimo ir teiss
sprag upildymo funkcij;
Teisjo vaidmuo civiliniame procese: bent jau Lietuvoje yra pasyvus: negali kitis
aktyviai proces (negali keisti iekinio, rinkti rodym ir panaiai;);
Aplinkyb,kad byl inagrinjo neteistos sudties teismas, vertinama ne tik kaip absoliutus
procesinis sprendimo negaliojimo pagrindas, kur tiek apeliacinis, tiek kasacinis teismas privalo
konstatuoti ex officio,bet ir neabejotinas pagrindas atnaujinti proces.