Scribd Logo
Upload

Welcome to Scribd!

  • WWW Puslapių Kūrimas

    Uploaded by

    Gabryel
    116 views18 pages

    Original Title

    WWW puslapių kūrimas

    Copyright

    © Attribution Non-Commercial (BY-NC)

    Available Formats

    DOC, PDF, TXT or read online from Scribd

    Did you find this document useful?

    Is this content inappropriate?

    Report this Document

    Copyright:

    Attribution Non-Commercial (BY-NC)
    Download as DOC, PDF, TXT or read online from Scribd
    Flag for inappropriate content
    116 views18 pages

    WWW Puslapių Kūrimas

    Uploaded by

    Gabryel

    Copyright:

    Attribution Non-Commercial (BY-NC)
    Download as DOC, PDF, TXT or read online from Scribd
    Flag for inappropriate content
    of 18

    WWW puslapi krimas (HTML)

    Dauguma WWW informacijos krimo program, skirt btent tokios informacijos patalpinimui Internet, atskiria vartotoj nuo realaus (fizinio) kuriamos informacijos vaizdo ir i karto rodo informacij tokiame pavidale, kokiame ji matysis jau patalpinta Interneto WWW server. Tokia technologija vadinama WYSIWYG (what you see is what you get). Tokiu bdu, kuriant savo ar kito nam puslap Internetui, visikai nereikia inoti kaip visa Js kuriamo nam puslapio informacija yra perduodama i WWW serverio visiems besikreipiantiems vartotojams ir kokiu bdu ji uraoma byl ar bylas. Taiau, norint profesionaliai kurti WWW puslapius, btina inoti kaip realiai atrodo tai, k raai. Dabartiniai WYSIWYG redaktoriai realizuoja tik dal vis HTML kalbos galimybi ir tam naudoja standartin, taiau ne visada efektingiausi kodavimo algoritm. Tada tenka paiam "apeiti" i papildom sien, skiriani nuo realios informacijos ir bandyti koreguoti tiesiogiai bylas, kuriose saugomas konkretus puslapis. Taigi, kaip i tikro atrodo informacija, talpinama WWW serveriuose ? Visa WWW puslapiuose esanti informacija susideda i vieno ar daugelio HTML dokument - ASCII koduot tekstini byl, naudojani HTML (Hypertext Markup Language) kalb.

    Pirmosios taisykls ir patarimai


    1. 2. 3. 4. WWW puslapio planavimas. Nepamirkit t, kurie lankys Js puslap! WWW puslapi etiketas, prieira ir autorysts teiss. Vartotojui ir dstytojui.

    Pagrindiniai HTML kalbos elementai


    1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. HTML dokumento struktra. Svarbiausi HTML dokumento elementai. Teksto formatavimas. Teksto grupavimo komandos. Sraai ir apibrimai HTML dokumente. Lentels, lentels, lentels... Grafiniai vaizdai HTML dokumente. Dar kart apie nuorodas ir <BODY>.

    Truput daugiau apie HTML kalb ir ne tik j


    1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. Spalv kodai ir vardai. Papildomi simboliai HTML dokumente. Grafiniai emlapiai - kitas navigacijos bdas. Rmeliai - HTML dokument sintez. Formos - bendravimas su vartotoju. HTML dokumento antrat. Dinaminiai HTML dokumentai. Trumpa HTML redaktori apvalga.

    WWW puslapio planavimas


    Vis pirma, prie pradedant kurti savo pirm puslap, btina j kruopiai suplanuoti. tai keletas klausim, kuriuos btina rasti atsakym: 1. Koki informacij nortumte patalpinti savo puslapyje? 2. Kokio stiliaus puslap nortumte kurti: linksmas, poktaujantis, netiktas, originalus, standartinis, rimtas, solidus ir tt..? 1

    3. Ar Jums reiks rinkti informacij apie Js puslapio lankytojus? 4. Kokia bus Js puslapio byl hierarchin struktra? klausimas svarbus, nes jei bylos bus sugrupuotos pagal kakokius kriterijus, tai po to bus daug lengviau perkelti savo puslapio atskirus dokumentus ar dalis kitur bei juos keisti. 5. Kokius Interneto altinius ir nuorodas naudosite savo puslapyje? Nagrindami klausim Js galsite supaprastinti savo puslapio struktr, sumainti informacijos dubliavimo tikimyb ir padaryti savo puslap "lengvesniu". 6. Kokia bus Js WWW puslapio atskir dokument hierarchija? Kaip js organizuosite navigacij tarp puslapio dokument, kurie j bus pagrindiniai - nuorod dokumentai, o kurie tik infomacijos nejai, kokiu bdu sukurti paprast navigacij tarp skirting dokument ir j dali?

    Nepamirkit t, kurie lankys Js puslap !


    Keletas pagrindini princip, kuri neverta pamirti: 1. Minimizuokite savo puslapio dokument persiuntimo laik - ne visada puiki ir gausi grafika patraukia smalsuol: jei po 10 minui jis tesulauks tik tredalio puslapio, tai vargu ar jis bus jau toks suavtas... Taigi, ypa pradinius savo puslapio dokumentus geriausia daryti kuo paprastesnius, bet paliekanius spd. 2. Informacija puslapyje turi bti lengvai pasiekiama - patartina svarbi informacij talpinti ne giliau nei antrame WWW puslapio lygyje. Vartotojas gali laukti dviej Js dokument pasirodymo ekrane, bet vargu ar jis ryis treiam bandymui, nebet jei i informacija jam labai labai reikalinga. 3. Naudokite alternatyvius informacijos pateikimo bdus - ne visos narykls supranta ir teisingai interpretuoja specifines ar naujas HTML kalbos komandas, todl patartina alia grafini nuorod naudoti tekstines, alia video byl - grafines, alia sudtingos struktros HTML dokument paprastesnius. Tokiu bdu Js padidinsite skaii vartotoj, kuriems bus pasiekiamas ir suprantamas Js puslapis. 4. Minimizuokite savo puslapiuose naudojamo garso kiek, nes garsins bylos yra didels ir reikalauja didesnio greiio perdavimo linij, todl gali smarkiai stabdyti puslapio siuntim Internetu vartotojui. Be to, ne visi mgsta ar turi galimyb klausytis muzikos dirbdami su naryklmis. Todl geriausia suteikti galimyb vartotojui paiam rinktis - reikalingas garsas ar ne. 5. Atidiai ir atsargiai naudokite spalvas - spalvotas ar margas fonas gali visikai ugoti tekst dokumente, o spalvotas tekstas gali "pasksti" fone. Visur reikalinga groio, irimumo bei komforto pusiausvyra. 6. Iskaidykite puslapyje naudojam grafik atskirus dokumentus - kuo daugiau grafikos yra dokumente, tuo liau jis atsiranda vartotojo ekrane ir tuo greiiau senka jo kantryb. Todl patartina pateikti gausi grafik iskaidius j prasmikai susijusias dalis. 7. Suraskite kompromis tarp naudojamos grafikos kiekio ir dydio bei tiktin vartotoj prisijungimo greiio bei noro pamatyti tai, k Js silote savo puslapyje. 8. Didels apimties grafik puslapyje pakeiskite sumaintomis kopijomis, kartu priddami nuorod original - kam reikia, tas susiras ir pairs.

    WWW puslapi etiketas, prieira ir autorysts teiss


    Kaip elgtis po to, kai Js puslapis jau atsidurs Internete: 1. "Neumirkite" savo puslapio - jei keiiasi informacija, kuri paskelbta puslapyje ar keiiasi nuorodos - koreguokite savo puslap, nauja ir teisinga informacija ypa vertinama Internete. 2. Savo puslapyje dkite nuorodas naujausi narykli versij puslapius, ypa, jei Js naudojate naujas t program teikiamas galimybes. Tada vartotojas gals greitai "patobulinti" savo program, jei informacija Js puslapyje j sudomins, bet bus nepasiekiama dl narykls senumo. 3. Informuokite vartotoj apie savo puslapio naujienas, problemas ir pataisymus - tai pads lengviau isprsti ikylanias problemas arba greiiau susiorientuoti puslapyje. 2

    4. Jeigu perkeliate savo puslap kit server ar viet, patartina bent jau kelet mnesi palikti senoje vietoje "perklimo" puslap trumpai informuojanti apie situacij ir automatikai perkeliant vartotoj naujj viet. 5. Geriausia, kad Js WWW puslapio pagrindins bylos vardas sutapt su WWW serverio vartojamu pagal nutyljim vardu. Tai palengvins Js puslapio radim, nes nereiks spti puslapio vardo, o tereiks inoti jo adres.

    Internetas ir autorysts teiss


    Pagrindin taisykl internete yra tokia: visa, kas yra pateikta Internete gali bti kopijuojama be koki tai apribojim. Todl, jei Informacija puslapyje yra svarbi ar dl kakokios kitos prieasties negali bti laisva platinama, btina apie tai perspti vartotojus.

    Vartotojui ir dstytojui
    Perskait i tem imoksite sukurti savo prisistatym Internete (Home Page). Prie mokydamiesi pagalvokite, k nortumte paskelbti Internete. Savo kompiuteryje galima turti kur nors HTML redaktori. Nepamirkte, kad js turima narykl gali parodyti ir js kompiuteryje esant HTML dokument. Dstytojui: sutrumpintame variante ios dalies nagrinjimas praleidiamas. Specialistams reikia skirti vis likus laik apie 4 valandas teorijos, 6-8 val. praktikos darb. Prie mokantis patariame paruoti pateikiamos informacijos projektus. Uduoties pavyzdys: sukurti WWW puslapius, kurie pristatyt pasirinkt srit (savs, klubo, temos, organizacijos pristatymas). Puslapyje turi bti anga, paaikinanti pateikiamos informacijos umoj, tikslus, kiekvieno altinio ry su pateikiama informacija. Btinus panaudoti HTML elementus (nuorodos, rmeliai, grafika, judantys elementai, garsas ir t.t.) apibria dstytojas. Informacija turi bti idstyta aikiai ir patraukliai. Susitarti su kurio nors serverio administracija dl vietos geriausio projekto paskelbimui.

    Pagrindiniai HTML kalbos elementai HTML dokumento struktra


    HTML dokument sudaro keturios pagrindins dalys: 1. HTML - Visi HTML dokumentai prasideda nuoroda, kuri informuoja narykl, kad dokumentas yra paraytas naudojant HTML kalbos elementus. 2. Head - Tai vadinamoji HTML "antrat", nurodanti vairi technin informacij, pavyzdiui dokumento autori, program, su kuria dokumentas buvo kurtas, naudojam kod lentel ir pan. 3. Title - Tai dokumento pavadinimas, kuris bus rodomas periros programos lango titulinje eilutje. 4. Body - Tai pagrindin HTML dokumento dalis, susidedanti i HTML komand ir teksto. HTML kalba sudaro komandos, kurios nurodo periros programai, kaip reikia vaizduoti tekst ir kitus objektus. HTML komanda susideda i vardo ir argument, "apskliaust" enklais '<' ir '>', pavyzdiui <P ALIGN="CENTER"> . Daniausiai komandos turi ir savo pabaigos ym, rodani, kur baigiasi komandos veikimas ir susidedani i enklo '/' ir komandos vardo "apskliaust" enklais '<' ir '>', pavyzdiui </P>. Komanda nurodo kaip turi atrodyti tekstas, esantis tarp komandos ir jos pabaigos yms. Pats elementariausias HTML dokumento pavyzdys: <HTML> <HEAD> <TITLE>Mano pirmasis puslapis</TITLE> </HEAD> 3

    <BODY> Hello World ! </BODY> </HTML> Kaip matote, visos keturios dokumento dalys yra nurodomos HTML komandomis. J vardai atitinka dali anglikus pavadinimus. Kiekviena j turi pabaigos ym. Tai pagrindins HTML kalbos komandos. Pirmoji j - <HTML> yra privaloma. Visi HTML turi prasidti dokumentai prasideda komanda <HTML> ir baigtis yme </HTML> ( galimi nukrypimai nuo ios taisykls, bet apie tai vliau). Analogikai kitas dokumento dalis atitinka komandos:

    Head - <HEAD> ir pabaigos ym </HEAD>. Title - <TITLE> ia raomas pavadinimas ir </TITLE>. Body - <BODY> ia talpinama visa informacija ir kitos HTML komandos ir </BODY>.

    Pastaba: Tolimesnuose skyriuose grime prie detalesnio i komand nagrinjimo.

    Svarbiausi HTML dokumento elementai


    Taigi, vis pirma HTML dokumente turi bti raytos pagrindini struktros element komandos <HTML>, <HEAD> ir <BODY> ir jas atitinkanios pabaigos yms </HTML>, </HEAD> ir </BODY>. Informacija talpinama tarp komandos <BODY> ir jos pabaigos yms. Tekst Js galite rayti naudodami pat vairiausi teksto formatavim - tarpus, tabuliacij, perklim kit eilut ar centravim, taiau tai ignoruos narykl - ji dmes kreips tik HTML komandas. Papildykime savo pavyzd kelet frazi: <HTML> <HEAD> <TITLE>Mano pirmasis puslapis</TITLE> </HEAD> <BODY> Hello World ! Na, rodos, ir viskas. Viso gero </BODY> </HTML> Reikt tiktis, kad btent tok tekst ir pamatysite, kai irsite dokument periros programa. Deja, taip nra. Spustelkite ia ir pamatysite, kaip tai atrodo. Visas tekstas yra vienoje eilutje ir tarpo tarp dvieju paskutini sakini irgi nebus - visi teksto formatavimo enklai ignoruoti. Taigi, keletas pagrindini komand, kurios pads isikapstyti i ios situacijos:

    Pavadinimai
    Tekstas daniausiai skirstomas dalis ir kiekviena j turi savo atskir pavadinim. Tai fraz, atskirta nuo kito teksto ir galbt raoma didesnmis ir rykesnmis raidmis, nei visas kitas tekstas. Pavadinimams yra iskirta atskira HTML komand grup vadinama Headings. Komandos susideda i raids 'H' ir skaiiaus nuo 1 iki 6. Didiausias raides nurodo komanda <H1>, o maiausias - <H6>. Komandos pabaigos ym yra </Hi>, ia i - skaiius nuo vieno iki ei. Taigi, tai kaip viskas atrodo (kartu su pavyzdiu urayta ir komanda, kuri dert naudoti):

    <H1> is tekstas labai didelis< /H1>


    <H2> O is truput maesnis </H2>
    <H3> Va is toks pats, kok naudoju a </H3>
    4

    <H4> O dabar pradedame mati </H4>


    <H5> Visai visai mai </H5>
    <H6> Na, ar matosi kas nors? Maesnio pavadinimo vargu ar bereikia... </H6>

    Pastraipos
    HTML dokumente esant tekst narykl pati automatikai dalija eilutes pagal periros lango plot ir ignoruoja visus formatavimo simbolius. Teksto skirstymui atskiras pastraipas naudojama komanda <P> (paragraph). Kiekviena nauja pastraipa turt bti pradedamas ja. Pastraipos pabaigos ym yra </P>, bet ji nra btina. Taigi, prisiminkime pavyzd ir j pataisykime taip: <HTML> <HEAD> <TITLE>Mano pirmasis puslapis</TITLE> </HEAD> <BODY> Hello World ! <P> Na, rodos, ir viskas. Viso gero </BODY> </HTML> Dabar tekstas, esantis po komandos <P> prasids naujoje eilutje. Tokiu bdu galima patogiai suskirstyti ilg tekst dalis, tuo palengvinant jo skaitym.

    Nuorodos
    HTML dokumentai isiskyr kaip atskira informacijos pateikimo grup ne todl, kad taip galima patogiai perduoti tekst ir vaizdus, bet todl, kad jie turi nuorodas - aktyvius teksto elementus, kuri pagalba galima pereiti i vieno dokumento kit, nesvarbu, kur tas kitas yra: tame paiame kompiuteryje ar kitame pasaulio krate, svarbu, kad jis egzistuoja ir yra teisingai nurodyta jo dislokacijos vieta. Vartotojui tai suteikia galimyb klavio paspaudimu lengvai keliauti WWW puslapiais. Paprastai nuorodos (hyperlinks) iskiriamos i teksto spalva ir pabraukimu, todl bna nesunkiai atpastamos viso teksto fone. Nuorodoms formuoti naudojama komanda <A> (anchor). Tarkime, Js norite sukurti nuorod kit savo dokument, vardu 'pvz2.html'. Taigi, Js: 1. Pradedate rayti komand: <A (po raids A turi bti tarpas). 2. Nurodote dokument, kur bus nuoroda, naudodami komandos atribut HREF: HREF="dokumento_adresas". 3. Ubaigiate komand enklu '>'. 4. Raote tekst, kuris bus naudojamas kaip nuorodos apraymas dokumente (tik jis bus matomas vartotojui, nes tai, kas parayta paioje komandoje, "matys" tik narykl). 5. Raote komandos pabaigos ym </A>. komanda atrodo taip: <A HREF ="pvz2.html">Mano antras puslapis</A>., o dokumente tai atrodys itaip: Mano antras puslapis. iame pavyzdyje nuoroda yra dokument, kuris yra tame paiame kompiuteryje ir tame paiame kataloge, kaip dokumentas, kuriame i nuoroda raoma. Taiau taip bna ne visada. Danai dokumentas bna kitame kataloge ar net kompiuteryje, todl naudojami keli nuorod tipai:

    Reliatyvi nuoroda - nuoroda dokument, esant kitame kataloge, pradedant katalogu, kuriame yra dokumentas. Pavyzdiui : <A HREF ="../kitas/antras.html">Mano antras puslapis</A>.

    Absoliuti nuoroda - nuoroda dokument, esant kitame kataloge, pradedant akniniu katalogu. Pavyzdiui: <A HREF ="/users/Ingrid/HTML/kitas/antras.html">Mano antras puslapis</A>. Bendroji nuoroda - nuoroda dokument, daniausiai (bet ne btinai) esant kitame kompiuteryje, naudojant universal informacijos altinio adres (URL). Pavyzdiui: <A HREF ="http://www.vpu.lt/Ingrid/kitas/antras.html">Mano antras puslapis</A>.

    Teksto formavimas
    Tekst HTML dokumentuose galima ne tik skirstyti pastraipas, bet ir naudoti daugum teksto formavimo bd, naudojam iuolaikinse tekst ruoimo programose, tokiose kaip Microsoft Word. Yra skiriami du teksto formavimo bdai: 1. Loginis formatas - priklauso nuo narykls. Tekstas paraytas naudojant komand H1 visada bus didesnis nei tekstas, paraytas naudojant komand H2, bet koks tiksliai bus raidi dydis priklauso nuo narykls ir bendu atveju gali bti skirtingai programai skirtingas. 2. Fizinis formatas - visikai priklauso tik nuo WWW puslapio krjo. Tarkime, Js galite fiksuoti, kad tam tikra teksto dalis bus raoma naudojant 14 dydio TimesLT rift. Tada nepriklausomai nuo periros programos tekstas bus vaizduojamas btent 14 dydio TimeLT riftu, inoma jei toks riftas yra vartotojo kompiuteryje. Prieingu atveju rezultatai gali bti vairs. Visos teksto formavimo komados turi pradios ir pabaigos ymes. Komanda lemia tik teksto, esanio tarp i dviej ymi, vaizd. Tekste, esaniame tarp vienos komandos pradios ir pabaigos ymi, galima naudoti kitas komandas.

    Pagrindiniai teksto formavimo bdai


    Pagrindiniai trys teksto stiliai yra jau seniai prasti parykintas (bold), kursyvas (italic) ir pabrauktas (underline). Na o juos atitinka komandos B, I ir U: Komanda Pabaigos ym Pavyzdys <B> </B> is tekstas rykesnis ir geriau matomas <I> </I> Tai velnus, "pasvirs" tekstas <U> </U> Pabrauktas tekstas, paprastai kas nos svarbaus

    rifto pakeitimas
    Paprastai visas tekstas HTML dokumente rodomas tokiu riftu ir spalva, kokie bna nurodytas naryklje ar HTML dokumento komandoje <BODY>. Taiau skirtingoms teksto dalims galima naudoti skirtingus riftus ir spalvas. rifto ir spalvos keitimui naudojama komanda <FONT>, kurios pabaigos ym yra </FONT>. tai pagrindiniai ios komandos atributai: HTML komanda Trumpas apraymas Pavyzdiai MS LineDraw, <FONT FACE="riftas"> Tekstas bus vaizduojamas tokiu riftu, koks nurodytas, tekstas </FONT> jei toks riftas yra vartotojo kompiuteryje Modern <FONT Tekstas vaizduojamas spalva, nurodyta eioliktainiu geltona, COLOR="#rrggbb"> kodu (rrggbb). Spalv galima nurodyti ir raktiniu alia, tekstas </FONT> odiu. raudona <FONT SIZE="dydis"> Nurodo, kokio dydio turi bti raids. Leistini skaiiai trys, tekstas </FONT> nuo 1 iki 7. 1 atitinka 9 tak dyd, o 7 - 36-i. Dydis penki, gali bti nurodomas ir reliatyviai: -3, -2, -1, +1, +2, +3 nurodo kiek turi pasikeisti raidi dydis, lyginant su naudojamomis. 6

    septyni
    Galima rayti ir kelet atribut vienoje komandoje. Pavyzdiui, komandos <FONT SIZE="5" FACE="TimesLT" COLOR="#0000FF"> rezultatas bus toks:

    Penkto dydio mlynas tekstas, raytas "TimesLT" riftu


    Pastaba: Jei rifto, kur nurodte, vartotojo kompiuteryje nebus, tai laukiamo efekto nebus. Taigi, patariama nepiknaudiauti ia galimybe. Galima nurodyti ir rift, skirt visam dokumento tekstui, iskyrus ribojam komanda <FONT>. Tai daroma komanda <BASEFONT> be pabaigos yms, kurios atributai tokie pat, kaip ir komandos <FONT>.

    Loginiai formatai
    Teksto, esanio tarp i komand pabaigos ir pradios ymi, realus vaizdas gali keistis priklausomai nuo kompiuterio ir naudojamos narykls. tai keletas komand: Komanda Paaikinimas Pavyzdys <CITE> tekstas Tai komanda, skirta cituojamam tekstui paymti. "Mokytis, mokytis ir dar <CITE> Paprastai tekstas bna paraytas kursyvu kart mokytis !" Analogija poligrafiniam kursyvui. Paprastai tai tekstas <EM> tekstas </EM> typographic emphasis kursyvu. Keyboard - monospace <KBD> tekstas Skirta tekstui, paraytam ar gautam i vartotojo font </KBD> klaviatros. Paprastai tai tekstas monospace riftu. <STRONG> tekstas Analogija parykintam poligrafiniam kursyvui. strong typographic </STRONG> Paprastai tai parykintas tekstas. emphasis <VAR> tekstas Paprastai nurodo kintamojo vard. Tekstas Tokiu riftu raykite </VAR> daniausiai paraytas kursyvu. kintamj vardus

    Fiziniai formatai
    Tai teksto formatavimo komandos, kurios nepriklauso nuo periros program. Tarp j yra jau aukiau mintos <B>, <I> ir <U> komandos, o taip pat ir keletas kit:

    <BIG> tekstas </BIG> - tekstas taps truput didesnis u aplinkin. <BLINK> tekstas </BLINK> - tekstas turt mirksti. Ar mirksi? Jei ne, vadinasi Js narykl "nesupranta" ios komandos. <SMALL> tekstas </SMALL> - tekstas taps truput maesnis u aplinkin. <STRIKE> tekstas </STRIKE> - tekstas bus perbrauktas, kaip neteisingas odis tekste... <SUB> tekstas </SUB> - tekstas bus truput emiau ir maesnis u aplinkin. <SUP> tekstas </SUP> - tekstas bus truput aukciau ir maesnis u aplinkin. <TT> tekstas </TT> - teletaipo teksto stilius - fixed-width typewriter font.

    Teksto grupavimo komandos


    Tai komandos, skirtos ne atskir odi formatavimui, bet prasmini teksto dali iskyrimui grupes. ios komandos galioja visam tekstui nuo komandos pradios iki jos pabaigos yms. Viena j - jau minta pastraipos komanda <P>. Tai labai svarbs HTML dokumento formavimo rankiai. tai keletas j: 7

    <BR>
    Labai svarbi komanda, suteikianti galimyb perkelti tekst nauj eilut. Skirtingai nei komanda <P> ji nepalieka vertikalaus tarpo tar teksto iki komandos ir po komandos. Pavyzdys: tai pirma eilut O tai antra eilut

    <SPACER>
    WWW narykls ignoruoja daugiau nei vien tarp tarp raidi, kartais reikalinga terpti horizontalius (paragrafo pradios atitraukimas) ar vertikalius tarpus ir yra nepatogu naudotis tokiomis priemonmis kaip <BR> komanda. Bendru atveju tarpas - tai tuia vieta dokumente ir nors i pirmo vilgsnio tai atrodo paprasta, taiau ne taip jau lengva realizuoti be specialios komandos. Taigi, komanda <SPACER> btent ir skirta tarpams tekste formuoti. Ji turi kelet argment rinkini:

    <SPACER TYPE="HORIZONTAL|VERTICAL" SIZE="dydis" > - nurodo kokio tipo bus tarpas - vertikalus, horizontalus. Naudojama, jei tarpo dydis (SIZE) nurodomas takkais (vienas matavimas). <SPACER TYPE="BLOCK" WIDTH="dydis" HEIGHT="dydis" > - rodo, kad tarpo dydis bus matuojamas bloku, kurio auktis ir dydis nurodytas. iuo atveju galima naudoti ir atribut ALIGN.

    Pavyzdiai: tai ia horizontalus 25 tak ilgio tarpas - . ia jis baigiasi. O dabar tokio pat dydio vertikalus tarpas - i eilut turt bti "atitraukta emyn nuo virutins. Panaudosime atribut BLOCK, 25x25 dydio tarpui sukurti: Pabaiga Trumpa eilut.

    <NOBR> ... </NOBR>


    Visas tekstas, esantis tarp ios komandos pradios ir pabaigos yms privalo bti vienoje eilutje ir negali bti perskeltas kelias. Paprastai tekst narykl suskaido pagal odius eilutes, taiau jei reikalinga, kad koks pavadinimas tarkime Vilniaus Universitetas nebut perskeltas (viena eilut baigiasi Vilniaus, o kita prasideda Universitetas), tai reikia j "apskliausti" komanda <NOBR> ir jos pabaigos yme, kurios nedera pamirti. Analogik rezultat galima pasiekti naudojant special simbol '&nbsp', reikiant viet, kurioje negalimas perklimas ar eiluts dalijimas, bet yra tarpas. Pavyzdys: Tekstas tekstas tekstas, dar truputi teksto, kuo daugiau teksto, na o dabar pavadinimas: Vilniaus Universitetas.

    <WBR>
    Komanda, prieinga komandai <NOBR>, nes "sufleruoja" naryklei, kuriuo odiu ji gali perkelti tekst kit eilut, jei to prireikt. Naudojama tekste, esaniam tarp komandos <NOBR> ir jos pabaigos yms, norint fiksuoti leistin perklimo viet tam tikrame teksto intervale. Pavyzdys (tekstas prasidedantis po kablelio yra "apskliaustas" komandos <NOBR> ir jos pabaigos yms): Tekstas tekstas tekstas, dar truputi teksto, kuo daugiau teksto, na o dabar pavadinimas: Vilniaus Universitetas.

    <PRE> ... </PRE>


    Na o i komanda leidia apsieiti be HTML komand formatuojant tekst, nes dabar tekstas bus pateiktas fiksuotu riftu ir btent tokiame formate, kokiame pateiktas byloje. Keletas pastab apie tekst ir kit komand naudojim tekste, esaniame ios komanos takoje: 8

    visi eiluts perjimo enklai interpretuojami kaip perjimai nauj eilut; komanda <P> neatlieka savo vaidmens, o yra interpretuojama kaip perjimas kit eilut; gali bti naudojamos nuorodos ir teksto formatavimo komandos; teksto grupavimo komandos nevartotinos, nes yra neveiksmingos. horizontalios tabuliacijos enklas interpretuojams neteisingai, todl nevartotinas.

    Pavyzdys:

    Stai keletas tarpu: O dabartekstas..... O cia kita eilute ir nepanaudota nei vienos HTML komandos !!! Tiesa, negalima naudoti spec. simboliu, todel nera lietuvisku raidziu :( ...

    <CENTER> ... </CENTER>


    Tekstas, esantis tarp komandos ir jos pabaigos yms, bus centruojamas, t.y. atsidurs puslapio viduryje jo vertikali krat atvilgiu. Pavyzdys: is tekstas yra per pat viduriuk...

    <DIV> ... </DIV>


    Tai labai patogi komanda, skirta dalies teksto orientacijai keisti: t.y. lygiuoti j kairj/dein krat arba centruoti. Tekstas tarp komandos pradios ir pabaigos ymi yra pradedamas ir baigiamas nauja eilute. Tam yra naudojamas atributas ALIGN="LEFT|CENTER|RIGHT". atribut turi ir kitos teksto grupavimo komandos: <P>, <H1>, ...<H6>. Pavyzdys: Komanda <DIV ALIGN=LEFT>is tekstas lygiuojasi kairj kat.</DIV>. Ir rezultatas: is tekstas lygiuojasi kairj kat. is tekstas yra puslapio centre is tekstas lygiuojasi deinj kat.

    <BLOCKQUOTE> ... <BLOCKQUOTE>


    Komanda skirta citatoms iskirti, tekstas truput atitraukiamas nuo puslapio krat ir paprastai pradedamas ir baigiamas nauja pastraipa. Pavyzdys: Manau , kad odiai Sumerk blakstienas - ir as ateisiu, Tau ibuiuosiu plaukus melsvus Be pareig ir be joki teisi, Kaip ir tas vjas - jaunas, gaivus. Yra i Salomjos Nries eilraio.

    <ADDRESS> ... <ADDRESS>


    Tai komanda, skirta adresui, autoriui ar kitai tokio tipo informacijai rayti. Visa informacija pradedama i naujos eiluts ir baigiama taip pat nauja eilute. Tekstas viduje raomas kursyvu. Pavyzdys: Tekstas ... po to adresas Mr. Cosmic Kumquat SSL Trusters Inc. 1234 Squeamish Ossifrage Road Anywhere NY 12345 U.S.A. vl tekstas ... 9

    HR
    ia komanda galima linija atskirti vien teksto dal nuo kito (kas skmingai daroma iame dokumente). Galimi patys vairiausi ios linijos variantai, naudojant atributus:

    <HR SIZE=skaiius> - nurodo, kokio ploio turi bti linija. tai keletas:

    <HR WIDTH=skaiius|procentai> - nurodo kokio ilgio bus linija: absoliuiu dydiu, t.y. kiek tak, arba santykiniu dydiu - kiek procent puslapio uims. Pavyzdiai (10, 50 ir 100 %):

    <HR ALIGN=left|right|center> - na tikriausiai aiku, kad nurodo koks bus lygiavimas: kair krat, centruota linija ar dein krat. inoma, tai naudinga tik tada, kai linija nra viso puslapio ploio. Pavyzdukai:

    <HR NOSHADE> - tai stora "nespausta" linija be li - tiems kam reikia tikrai solidios linijos:

    <HR COLOR=vardas|#rrggbb> - galima nurodyti kokios spalvos bus linija vartojant spalvos vard arba eioliktain kod. Pavyzdiai:

    <COMMENT> ... <COMMENT>


    Komanda, skirta teksto "paslpimui" - tekstas tarp komandos ir jos pabaigos yms nebus matomas narykls vartotojui. i komanda ekvivalenti komandai <!-- ... -->. Pavyzdio nebus, nes Js vis tiek jo nematysite (juk tam komanda ir skirta). Naudotina, norint paslpti komentarus ar nereikalingas iuo monentu, bet gal dar praversianias dokumento dalis. Pastaba:Jei pavyzdys aprayme neatitinka to kas parayta, tai dar nereikia, kad jis neteisingas, gal tiesiog Js narykl "nesupranta" kai kuri naudojam komand ar j atribut. Patikrinkite tai.

    Sraai ir apibrimai HTML dokumente


    [<UL> ... </UL>] - [<OL> ... </OL>] - [<DL> ... </DL>] Dar vienas populiarus bdas vaizdiai pateikti informacij yra sudarinti sraus, ivardijimus, vizualiai iskirtus savok apibrimus. Taigi, Jums neteks to daryti savarangikai: sudarinti ir kiekvien kart koreguoti sra numeracij, keiiant ar pildant sraus, nes specialiai tam yra skirta atskira HTML komand grup.

    <UL> ... </UL>


    Tai nenumeruojamas sraas. Bendras ios komandos formatas yra: <UL> <LI> tekstas <LI> tekstas 10

    ... </UL>; Srao pabaigos ym rayti btina. Srao elementams atskirti naudojama komanda <LI>, kuria prasideda kiekvienas naujas srao elementas. Komandoje <UL> arba <LI> naudojant atribut TYPE="disc|square|circle" galima pakeisti srao elemento simbol. Jei atributas naudojamas komandoje <UL>, tai jis galioja visiems srao elementams, jei su komanda <LI>, tai jis galioja tik elementams, esantiems po tos komandos. Kitas sraas taip pat gali bti srao elementas. Jei atributas TYPE nenurodomas, tai elemento simbolis priklauso nuo srao gylio. Elemento simboliai gali bti trij tip: - skritulio tipas. Komanda <LI TYPE=disc>. - kvadrato tipas. Komanda <LI TYPE=square>. o - apskritimo tipas. Komanda <LI TYPE=circle>. Srao elementai yra truput atitraukti nuo kairiojo puslapio krato ir juose galima naudoti kitas HTML komandas. Pavyzdys:

    Pirmasis elementas (nenumeruojama ir nra nurodyta kokio tipo simbolis). Kita eilut. Va taip. O dabar pakeisime simbol kvadratuk ir pridsime dar vien sra: o ia jau kito srao elementas Pabaiga.

    <OL> ... </OL>


    Tai numeruojamo srao komanda, kurios formatas visikai toks pat kaip ir komandos <UL>: <OL> <LI> tekstas numeris 1 <LI> tekstas numeris 2 ... </OL> Komanda turi papildom atribut START="numeris", kuriuo galima nurodyti, kuriuo numeriu pradti numeracij. Tai pat komandoje <LI> galima naudoti atribut VALUE="numeris", numeracijos pakeitimui, pradedant iuo elementu. Tada naujoji numeracija galios visiems elementams, esantiems po komandos. Dar vienu komandos <OL> atributu galima nurodyti, kokius simbolius naudosite numeracijai. Tai atributas TYPE="kodas". Galimi keletas numeracijos tip: Kodas Stilius 1 arabiki numeriai a maosios raids A didiosios raids i mai romniki skaiiai I dideli romniki skaiiai

    1, 2, 3, ... a, b, c, ... A, B, C, ... i, ii, iii, ... I, II, III, ...

    Kaip ir nenumeruojamuose sarauose, numeruojam sra elementai gali bti kiti sraai. Na o dabar trksta tik pavyzdio. Pavyzdys: iv. x. Romniko stiliaus (mai skaiiai) sraas, pradtas ketvirtu numeriu. Komanda <OL START=4 TYPE="i">. Pakeiiame numeracij: pradedame numeruoti nuo deimties - <LI VALUE=10> 11

    xi.

    Na rodos viskas aiku ?

    <DL> ... </DL>


    Tai apibrim sraas, skirtas svokoms kartu su j apibrimais vardinti. Apibrim sra sudaro elementai, patys susidedantys i dviej dali: svokos pavadinimo ir svokos apibrimo. Pilnas <DL> (Definition List) komandos formatas yra toks: <DL> <DT> (Definition term) Apibriamos svokos pavadinimas. <DD> (Term Definition) Svokos apibrimas. ... (toliau kartojamos "poros" <DT> ir <DD>) </DL> Po komandos <DT> galima rayti tik tekst, be grupavimo kamand, o po komandos <DD> - bet kok tekst su bet kokiomis komandomis teksto viduje. Kiekviena svoka pradedama i naujos eiluts, o jos apibrimas sudaro atskir, kiek atitraukt nuo vertikali puslapio krat tekst, taipogi prasidedant i naujos eiluts. Pavyzdys: Pirmoji svoka Pirmosios svokos apibrimas. Antroji svoka Antrosios svokos apibrimas, Antra eilut apibrime.

    Lentels, lentels, lentels ...


    [<TABLE>] - [<TR>] - [<TH> ir <TD>] - [<CAPTION>] Danai naudojamas, kompaktikas, malonus akiai ir lengvai suprantamas informacijos pateikimo bdas yra lentels. Lentelei naudojama komanda yra sudtinga ir todl vairios jos variacijos leidia gauti paius vairiausius rezultatus. Lentelms naudojama komanda <TABLE>, j btinai turi ubaigti pabaigos ym </TABLE>. Lentel sudaro eiluts ir lstels. Tiek eilutms, tiek lstelms formuoti yra atskiros komandos, eilutms - komanda <TR> (Table Row) , su privaloma pabaigos yme </TR>, o lstelms <TD> (Table Data) ir atitinkamai </TD>. Komanda <CAPTION> su pabaigos yme </CAPTION> yra skirta lentels pavadinimui, o komanda <TH> (Table Header) su pabaigos yme </TH> skirta atskir stulpeli pavadinimams. Taigi, bendra <TABLE> komandos forma yra: <TABLE>; <CAPTION> Pavadinimas </CAPTION> <TR> < !-- Stulpeli pavadinimai --> <TH> Pirmas stulpelis </TH> <TH> Antras stulpelis </TH> </TR> <TR> < !-- Pirma eilut --> <TD> Duomenys </TD> <TD> Duomenys </TD> </TR> ... </TABLE> O tokios komandos rezultatas bus: Pavadinimas Pirmas stulpelis Antras stulpelis Duomenys Duomenys

    <TABLE> ... </TABLE>


    Gal ir nelabai spdinga i pirmo vilgsnio, bet visos komandos turi papildomus neprivalomus atributus, galinius neatpastamai pakeisti lentels vaizd. Komandos <TABLE> atributai: ALIGN="LEFT|CENTER|RIGHT" Na jau turbt aiku, kad is atributas leidia "orientuoti" lentel puslapyje: kair, centre, dein. WIDTH="takai|procentai" 12

    Nurodo, kokio ploio turi bti lentel. Galimi du nurodymo bdai: absoliutus ir relatyvus. Pirmu atveju nurodoma, kiek tiksliai tak turi uimti lentel (WIDTH=250), antru - kiek procent puslapio ploio turi uimti lentel (WIDTH="50%" - pus puslapio). BORDER Nurodo, kokio ploio (kiek tak) turi bti lentels ribojantys borteliai. Jei atributas nurodomas be konkrei skaii ar nenurodomas, tai lentels borteliai bus tokio ploio, kokie yra naryklje pagal nutyljim (daniausiai 1 takas), na o jei bus nurodyta BORDER=0, tai bortelio i viso nebus. CELLSPACING="takai" Kiekviena lentels lstel HTML dokumente gali bti atskirta nuo kit lsteli, o is atributas ir nustato, kokio ploio bus skiriamoji lsteli erdv. CELLPADDING="takai" Nurodo koks turi bti atstumas tarp informacijos lstels viduje ir lstels bortelio. BGCOLOR="spalvos_kodas" iuo atributu galima pasirinkti ir lentels fono spalv. BACKGROUND="nuoroda grafin byl" Dar vienas bdas pakeisti lentels fon - tai nurodyti grafin vaizd. Abu paskutiniai atributai analogiki komandos <BODY> atributams. tai komanda: <TABLE CELLSPACING=10 BORDER=4 CELLPADDING=5 ALIGN="RIGHT" WIDTH="70%" BGCOLOR="#C0C0C0"> <TR> < !-- Stulpeli pavadinimai --> <TH> Pirmas stulpelis </TH> <TH> Antras stulpelis </TH> </TR> <TR> < !-- Pirma eilut --> <TD> Duomenys </TD> <TD> Duomenys </TD> </TR> ... </TABLE> Ir jos rezultatas: Pirmas stulpelis <TR> ... </TR> Duomenys Antras stulpelis Duomenys

    Kita lentelms skirta komanda yra <TR>. Jos paskirtis - suskirstyti lentel eilutes; kiekviena lentels eilut HTML dokumente turi prasidti komanda <TR> ir baigtis jos pabaigos yme </TR>. Tik tokiu bdu periros programa gali teisingai sudalinti lentel lsteles. i komada taipogi turi savo atributus: ALIGN="LEFT|CENTER|RIGHT" Nurodo kokia bus horizontalioji ios eiluts lsteli turinio orientacija - link kairiojo/deinio krato ar ltels centre. VALIGN="TOP|MIDDLE|BOTTOM|BASELINE" Nurodo kokia bus vertikalioji ios eiluts lsteli turinio orientacija - informacija bus viruje, centre, apaioje ar vis eiluts lsteli turinys "lygiuos" savo apaia vienu lygiu. BGCOLOR="spalvos_kodas" Nurodo kokia bus ios eiluts lsteli fono spalva. tai komanda: <TABLE ALIGN="RIGHT" BORDER=1> <TR BGCOLOR="#C0C0C0"> <TH> Pirmas stulpelis </TH> <TH> Antras stulpelis </TH> </TR> <TR BGCOLOR="#FFFFFF" ALIGN="Center"> 13

    <TD> Duomenys </TD> <TD> Duomenys </TD> <TR VALIGN="Middle"><TD> Duomenys <BR> Antra eilut</TD> <TD> Duomenys </TD> </TR> ... </TABLE> Ir jos rezultatas: Pirmas stulpelis Antras stulpelis Duomenys Duomenys Duomenys Duomenys Antra eilut

    <TH> ... </TH> ir <TD> ... </TD>


    Komandos <TH> ir <TD> yra labai panaios, tiksliau komanda <TH> yra atskiras komandos <TD> atvejis, kai tekstas lstelje yra parykintas (Bold) ir jos turinys pagal nutyljim centruotas tiek horizontaliai, tiek vertikaliai. Pirmoji komanda, kaip jau minta, "apskliaudia" lsteles ir tik nuo ios komandos priklauso, kiek bus lentelje lsteli. Pagal nutyljim, lstels turinys iuo atveju yra lygiuojamas prie kairiojo krato ir centruojamas vertikaliai. Antroji komanda gali bti naudojama patogumui, nes daniausiai lentels turi "antrates". Taigi, abi ios komandos turi vienodus atributus, prapleianius j galimybes: ALIGN="LEFT|CENTER|RIGHT" Analogikas aukiau mintiems kit komand atributams, bet galioja vienos lstels ribose. VALIGN="TOP|MIDDLE|BOTTOM|BASELINE" Analogikas komandos <TR> atributui, bet galioja vienos lstels ribose. WIDTH="takai|procentai" Nurodo lstels plot takais arba procentais, lyginant su visos lentels ploiu. Dmesio: Pakeitus vienos lstels plot, keisis atitinkamai viso stulpelio lsteli plotis. HEIGHT="takai|procentai" Nurodo lstels aukt. Vienos lstels auksio koregavimas lems ir visos eiluts aukt. NOWRAP Tai reikalavimas neskaidyti teksto lstelse dalis taip, kad lentel tilpt periros lang. Analogik rezultat galima pasiekti vis lstels turin "apskliaudiant" komanda <NOBR>. COLSPAN="skaiius" is atributas naudojamas nurodyti, kiek stulpeli turi aprbti konkreti lstel. Paprastai lstels plotis yra vienas stulpelis, bet kartais reikalinga, kad ta pati lstel bt keli stulpeli proio. ROWSPAN="skaiius" Analogika COLSPAN bet eilui atvilgiu: nurodo kiek eilui aprbs konkreti lstel. BGCOLOR="spalvos_kodas" Nurodo, kokia bus ios lstels fono spalva. tai komanda: <TABLE BORDER=1 ALIGN="RIGHT" WIDTH="70%"> <TR BGCOLOR="#C0C0C0"><TH COLSPAN=2> Pirmas stulpelis </TH> <TH ROWSPAN=2> Antras stulpelis </TH></TR> <TR BGCOLOR="#C0C0C0"><TH BGCOLOR="#808080"> Pirma stulpelio dalis </TH> <TH> Antra stulpelio dalis</TH></TR> <TR BGCOLOR="#FFFFFF" ALIGN="Center"><TD>Daug daug daug daug duomen </TD> <TD NOWRAP> Daug daug daug daug duomen </TD> <TD VALIGN="Bottom">Kiti duomenys</TD></TR> <TR VALIGN="Middle"> <TD ALIGN="Right" ROWSPAN=2>Duomenys <BR>Antra eilut</TD> <TD ROWSPAN=2> Duomenys </TD><TD>Pirma eilut</TD></TR> <TR><TD ALIGN="Right">Antra eilut</TD></TR> </TABLE> 14

    Ir jos rezultatas: <CAPTION> ... </CAPTION>

    Na ir paskutin lentelms skirta komanda, apie kuri dar nebuvo snekta yra <CAPTION>. Tai komanda, specialiai skirta lentels pavadinimui. Pavadinimas gali bti lentels viruje (TOP) arba apaioje (BOTTOM). Komandos bendra forma yra:

    Pirmas stulpelis Antras stulpelis Pirma stulpelio dalis Antra stulpelio dalis Daug daug daug daug Daug daug daug daug duomen duomen Kiti duomenys Pirma eilut Duomenys Duomenys Antra eilut Antra eilut

    <CAPTION ALIGN="TOP|BOTTOM"> Pavadinimas </CAPTION> ia atributas ALIGN turi prastin prasm ir reikmes. Lentels formavimo schema TABLE TR CAPTION TD arba TH Align Align Width Valign Border Align Width Cellspacing Valign Height Cellpadding Align Bgcolor Nowarp Bgcollor Colspan Background Rowspan Bgcolor Pastaba:Jei pavyzdys aprayme neatitinka to kas parayta, tai dar nereikia, kad jis neteisingas, gal tiesiog Js narykl "nesupranta" kai kuri naudojam komand ar j atribut. Patikrinkite tai. Be to, ia pamintos tik dalis komand ir atribut, o skirtingos narykls danai "supranta" skirtingas komandas.

    Grafiniai vaizdai HTML dokumente


    Vien tik teksto, kad ir kaip graiai "idlioto" puslapyje, danai nepakanka, kad WWW puslapis atrodyt taip graiai kaip nortsi. Ieitis gana paprasta - naudoti grafinius vaizdus puslapio pagyvinimui ir svarbiausia informatyvumo padidinimui. Grafiniams vaizdams terpti naudojama komanda <IMG> (image). i komanda naudojama be pabaigos yms. Grafinis vaizdas turi bti pateikiamas GIF, JPEG ar PNG formato bylose. Bendra komandos iraika yra tokia: <IMG SRC="grafins_bylos_vardas" [ALT="tekstas"] [ALIGN="orentacija"] [BORDER="takai"] [WIDTH="takai"] [HEIGHT="takai"] [HSPACE="takai"] [VSPACE="takai"] [USEMAP="nuoroda" | ISMAP] > Pagrindinis ir btinas <IMG> komandos atributas yra SRC (source). Tai nuoroda, kokia byla bus rodoma kaip grafinis vaizdas dokumente. Byla nurodoma ne tik vardu, bet ir nuoroda savo dislokacijos viet. tai pavyzdys: <IMG SRC="images/html.gif" > Ir rezultatas: 15

    Na o dabar trumpai apie kitus atributus: ALT="tekstas" naudojama kaip alternatyva vaizdui, jei dl kakoki prieasi neatvaizduojamas grafinis vaizdas (nerandama byla, tekstin periros programa ar udrautas grafini vaizd naudojimas). Tada vietoje grafinio vaizdo bus raomas nurodytas tekstas. Naudoti nebtina, bet patartina. ALIGN="left |right |top |texttop |middle |absmiddle |baseline |bottom |absbottom" Nurodo, kokia bus grafinio vaizdo padtis kit HTML dokumento objekt atvilgiu: left |right - Grafinis vaizdas orentuojamas kair ar dein HTML dokumento krat, o tekstas (ar kiti objektai), raomi po komanods IMG "apgaubia" vaizd i deins ar kairs puss. Taigi, vaizdas niekaip neiskiriamas ir "jungiamas" bendr vaizd. tai alia teksto matomas deinn orientuotas grafinis vaizdas. Naudojama komanda: <IMG SRC="images/Worldmap.gif" ALIGN="RIGHT">. top - Grafinio vaizdo pradios linija lygiuojama su prie tai esanios teksto eiluts virumi. Vienoje eilutje su vaizdu tebus viena teksto eilut. Kitos bus emiau vaizdo pabaigos. middle - Grafinio vaizdo vidurio linija lygiuojama su teksto bazine linija. bottom |baseline - Grafinio vaizdo pabaigos linija lygiuojama su teksto bazine linija.

    Pavyzdiai: is vaizdas orientuotas pagal teksto vir (ALIGN="TOP"): per viduriuk (ALIGN="MIDDLE"): apaios (ALIGN="BOTTOM"):

    . Na o dabar

    . Ir paskutinis bdas - lyginami teksto ir vaizdo

    texttop - veikimo apibrimas analogikas top, taiau ne visada veikia taip pat. absmiddle |absbottom - analogikas veikimas kaip ir middle ar bottom, tik lygiuojama su atitinkamai teksto vidurio ir pabaigos linijomis.

    BORDER="takai" - nurodo, kokio storio bus rmelis aplink grafin vaizd. Danai jis daromas lygus nuliui, nes tada vaizdas neissiskiria i HTML dokumento. Kitos reikms danai naudojamos su komanda <A>, kurioje vietoje ar alia teksto naudojamas grafinis vaizdas: Pavyzdiai su nuorodomis: 1. Tekstas: <A HREF="images/Worldmap.gif"> <IMG SRC="images/Worldmap.gif"

    BORDER=0 ALIGN="TOP" ></A>. Rezultatas:" 2. Tekstas: <A HREF="images/Worldmap.gif"> <IMG SRC="images/Worldmap.gif" BORDER=2 ALIGN="TOP" ></A>. Rezultatas: WIDTH="takai" HEIGHT="takai" - nurodo, kokio dydio (takais) bus atvaizduotas grafinis vaizdas HTML dokumente. Jei nenurodyta - sutampa su realiu vaizdo dydiu. Jei abu atributai nurodyti, tai periros programa i anksto ino, kiek vietos uims vaizdas ir pagal tai gali i karto teisingai idstyti tekst aplink vaizd, prieingu atveju teksto isidstymas bus koreguojamas po pilno grafins bylos persiuntimo vartotojo kompiuter. VSPACE="takai" HSPACE="takai" 16

    - nurodo, kiek tuios vietos reikia palikti aplink grafin vaizd vertikalia ar (ir) horizontalia kryptimi. Kiti du atributai USEMAP ir ISMAP naudojami kuriant grafinius emlapius HTML dokumente ir bus apraomi kitam skyriuje (irkite skyri grafiniai emlapiai).

    Dar kart apie nuorodas ir <BODY>


    [<BODY> ... </BODY>] - [<A> ... </A>] Kalbant apie nuorodas ir komand <BODY> nebuvo nurodytas pilnas i komand formatas, nenorint apsunkinti pirmj skyri dideliu informacijos kiekiu, todl iame skyriuje apie komandas bus papasakota truput daugiau.

    <BODY> ... </BODY>


    i komanda turi daugyb atribut ir skirta ne tik iskirti HTML dokumento kn, kaip atskir jo struktros element, bet ir nurodyti pagrindines dokumento charakteristikas. Trumpas atribut apraymas: BGCOLOR="spalvos kodas|vardas" - nurodo, kokios spalvos bus viso HTML dokumento fonas. TEXT="spalvos kodas|vardas" - nurodo, kokios spalvos bus tekstas HTML dokumente (jei spalva nebus nurodyta kitaip). LINK="spalvos kodas|vardas" - nurodo, kokios spalvos bus "naujos" nuorodos: nuorodos, kurios dar nebuvo aplankytos vartotojo (neufiksuotos narykls, kaip lankytos). VLINK="spalvos kodas|vardas" - nurodo, kokios spalvos bus "senos" nuorodos: nuorodos, kurios jau buvo aplankytos vartotojo (ufiksuotos narykls, kaip lankytos). ALINK="spalvos kodas|vardas" - nurodo, kokios spalvos bus "aktyvi" nuoroda, t.y. nuoroda jos pasirinkimo momentu. BACKGROUND="bylos_vardas|nuoroda" - nurodo, kokia grafin byla bus naudojama kaip fonas HTML dokumentui. Paprastai tai nedidelis grafinis fragmentas,kartojamas tiek kart, kol upildo vis HTML dokument.

    <A> ... </A>


    Jau buvo minta, kad nurodant nuorodos dokument galima naudoti universal altinio adres (URL). is adresas susideda i trij dali: serverio tipo, serverio, dokumento ir dokumento vietos nurodymo. Pirmoji dalis naudojama todl, kad iuolaikins periros programos danai leidia naudotis ne tik WWW o ir kit serveri resursais. Taigi, pagrindiniai tipai: <A HREF="http://..."> nuoroda HTML dokument, kuris yra WWW serveryje. <A HREF="ftp://..."> nuoroda FTP server; danai naudojama kartu su bylos nurodymu. Paprastai narykl naudoja anonimin FTP server. <A HREF="gopher://..."> nuoroda Gopher server. <A HREF="mailto:..."> naudojama laikui sisti. Narykl keipiasi j aptarnaujani pato program ir nurodytu adresu yra siuniamas laikas. <A HREF="news:..."> 17

    nuoroda naujien grup (newsgroup). Naudoti rizikinga, nes neaiku, ar turi galimyb konkretus vartotojas ir jo naudojamas naujien serveris prisijungti prie nurodytos grups. <A HREF="telnet://..."> nuoroda TELNET server. Paprastai buna aktyvuojama programa, kuri naudojama TELNET seansams. <A HREF="wais://..."> nuoroda WAIS indeksuot duomen bazi server. Nuorodos galimos, ne tik tarp dokument, bet ir vieno dokumento ribose. Tam naudojamas papildomas atributas NAME="vardas". Tarkime Js dokumente yra tam tikra vieta, kuri reikia kreiptis i kitos to paties dokumento vietos. Tada toje dokumento vietoje, kuri bus kreipiamasi, reikia terpti nuorod su iuo atributu, tarp komandos pradios ir pabaigos ymi galimas bet nebtinas tekstas. Taigi, raoma komanda: <A NAME="vardas"> galimas tekstas arba jo nra </A>. Toje dokumento vietoje, i kurios kreipiamasi raoma nuoroda reikiam viet tokiu bdu: dokumento pavadinimas neraomas, o vietos vardas nurodomas toks, koks yra apibrtas atributu NAME tik su enklu '#' priekyje: <A HREF="#vardas">Nuoroda kit to paties dokumento viet</A>. inoma, tok konkreios kakokio HTML dokumento kreipimosi vietos nurodym galima naudoti ir kreipiantis i kito dokumento, tereikia po dokumento vardo parayti enkl '#' ir vietos pavadinim. Pavyzdiui: Komanda <A HREF="basic.html#A>Pirmasis komandos <A> apraymas</A>. Rezultatas: Pirmasis komandos <A> apraymas. Dar vienas nuorodos komandos atributas bus apraytas vliau, nes jis reikalingas tada, jei HTML dokumente naudojami rmeliai. Tai atributas target.

    18

    You might also like