Septintas skyrius.

Kriminalin justicija ir jos tikslai

221

Septintas skyrius KRIMINALIN JUSTICIJA IR JOS TIKSLAI

Ankstesniuose skyriuose nagrinjome, kaip atsiranda baudiamasis statymas (kriminalizacijos procesai) ir kodl jis paeidinjamas (nusikalstamo elgesio teorijos, nusikaltimo mechanizmas, nusikalstamos karjeros). iame skyriuje nagrinsime tolesnius procesus, kurie prasideda, kai baudiamojo statymo paeidimas jau padarytas: nusikaltimas tiriamas, iaikinamas ir apkaltinamas asmuo, vyksta teismas, ikeliamas nuosprendis, nuteistasis nubaudiamas. Ms dmesio centre bus kriminalin justicija. Panagrinsime, ar kriminalin justicija i tikrj susidoroja su iais udaviniais. Kartu bandysime suprasti, ar ji gali susidoroti su jais, kaip ji turt veikti, kad pasiekt kuo daugiau savo tiksl.

1. Kriminalins justicijos samprata

Daniausiai is terminas vartojamas dviem skirtingomis prasmmis. Viena vertus, kriminalin justicija tai procesas, veiksm, kurie atliekami, uregistravus nusikaltimo poymi turint vyk (tarp j apkaltinimas, sumimas, tardymo veiksmai, nuosprendis, bausms vykdymas ir t.t.), visuma. Kita vertus, kalbant apie kriminalin justicij danai omenyje turima institucij sistema: teismas, prokuratra, bausms vykdymo staigos. inomas teiss teoretikas A. Reissas pateik nuoseklesn kriminalins justicijos samprat. Jo nuomone, ia svok reikia traukti visk ir visus, kas dalyvauja reaguojant padaryt nusikaltim ne tik institucijas, besi-

222

PIRMA DALIS

specializuojanias nusikalstamumo kontrols srityje policij ir teismus bei j veikl, bet ir paprastus pilieius bei organizacijas, kurios tiesiogiai dalyvauja reaguojant nusikaltim. Nesvarbu, ar danai tai jiems tenka daryti, taiau svarbu, kad jie privalo tai daryti, jeigu padaromas tam tikras nusikaltimas (sakykime, ekologai turi reaguoti nusikaltimus gamtai, kapitonas laive turi atlikti pirminius procesinius veiksmus ir t.t.). Pltodamas i samprat jis iskiria septynias pagrindines kriminalins justicijos sistemos dalis: Pilietin statymo vykdymo sistema. J sudaro asmenys ir organizacijos, kurie pranea apie padarytus nusikaltimus: nukentjusieji, pareikjai, liudininkai. Vieosios institucijos, taikanios statym. Svarbi j uduotis yra kontroliuoti sprendimus, nusikaltim iaikinim, skund analiz, nusikaltli nustatym ir registravim. Geriausias pavyzdys, aiku, policija. Kaltinamj sistema. J sudaro pilieiai, apkaltinti padar nusikaltim, ir j gynjai. Vieoji kaltinimo sistema. Ji kontroliuoja byl iklim, kaltinimo pateikim, rodym surinkim ir isaugojim. Teism sistema. Ji sprendia materialins ir procesins teiss taikymo problemas, priima nuosprendius. Bausmi vykdymo sistema. Apeliacin sistema gali patenkinti arba atmesti apeliacijas. Taigi kriminalin justicija, A. Reisso nuomone, tai nepaprastai plati visuomenin sistema. Turbt nra n vienos svarbesns visuomenins institucijos, kuri vienaip ar kitaip nedalyvaut praneant apie nusikaltimus, iaikinant juos, vykdant teismin nagrinjim. Kriminalin justicija danai vadinama sistema (kriminalins justicijos sistema). Taiau nemaai jos tyrintoj pabria, kad toli grau tai nra vientisa sistema. Prieingai nei sveikatos apsaugos, gynybos ar vietimo sistemos, ji susideda i keli atskir sistem (policija priklauso vykdomajai valdiai, teismai teisminei ir pan.). Taigi tinkamesnis to paties Amerikos kriminologo terminas neglaudiai susijusi sistema. Pabrime kelet kriminalins justicijos ypatum. Kriminalin justicija labai didelis socialini institucij kompleksas, kuriame dirba spdingas moni skaiius. 1998 m. pradioje Lietuvoje buvo 18 229 policijos pareignai, 221 teisjas, 556 advokatai, 191 notar, 295 prokurorai. Tai kartu ir nepaprastai sudtinga sistema. J sudaro kelios hierarchijos pakopos (apylinks, apygardos, alies). ios sistemos veikla nepaprastai sudtinga ir atsakinga. Nemaa dalis ios sistemos vykdomos veiklos reikalauja aukiausios kvalifikacijos.

Septintas skyrius. Kriminalin justicija ir jos tikslai

223

Galima vis gyvenim dirbti vienoje kriminalins justicijos sferoje (pvz., policijoje) ir nenutuokti, kaip dirbama kitose (pvz., notariate). Kriminalin justicija nepaprastai brangi sistema. Pavyzdiui, Lietuvoje jai skiriama 1112 proc. vis nacionalinio biudeto ilaid1. Pagaliau ios sistemos veikla sulaukia nuolatinio ir daugiaalio visuomens dmesio2.

2. Kriminalins justicijos modelis

Kiekvienos alies kriminalin justicija nepaprastai sudtinga ir prietaringa vairiausi form, procedr, taisykli, teiss ir kitoki norm, tradicij visuma. Ji susiklosto istorikai, veikiant vairiausioms tradicijoms bei istorinms aplinkybms. i sistema yra vairi socialini jg kovos ir kompromis idava. Kriminalin justicija susiformuoja veikiant vairiausioms teisinms tradicijoms. Svarbus nacionalins kriminalins sistemos bruoas yra tikslai, kuri ji siekia. Tam tikra j dalis deklaruojama statymuose ir norminiuose aktuose. Baudiamasis ir baudiamojo proceso statymai neretai numato tokius tikslus: nubausti nusikaltlius, sulaikyti nepastovius pilieius nuo nusikaltim padarymo, pataisyti nusikaltlius, iugdyti visuomens pagarb statymams. Dalis tiksl yra latentiniai. Nors jie tiesiogiai nedeklaruojami, bet irykja nagrinjant, kaip priimamas ir taikomas statymas. Latentiniai tikslai gali bti noras sustiprinti visuomens paklusnum veikianiai valdiai, utikrinti tam tikr socialini sluoksni interesus ir kita. Nra kriminalini justicij, kurios siekt tik kokio nors vieno tikslo. Kiekviena kriminalin justicija siekia daugelio tiksl, tik skirting nacionalini justicij pagrindiniai tikslai yra skirtingi. Atsivelgiant tai, kokie tikslai yra svarbiausi, kaip jie tarpusavyje derinami, pasirenkamos vairios teisins ir kitokios formos. Dl vis i prieasi kriminalin justicija ypa sudtingas ir prietaringas tyrinjimo objektas. Vienas i ranki tam sudtingumui veikti yra kriminalins justicijos modeliai.

Nusikalstamumas ir teissaugos institucij veikla 1988. Vilnius, 1999. P. 8. Dobryninas A. Nusikaltimai ir spauda Lietuvos visuomenje // Jurisprudencija: LTA mokslo darbai, 1999. T. 11 (3). P. 2229.
2

224

PIRMA DALIS

Kriminalins justicijos modelis tai tokia kriminalin justicija, kurios visos institucijos, veiklos formos, procedros utikrina, kad bt pasiektas vienintelis tikslas. Pavyzdiui, kriminalin justicija, orientuota sulaikym tai tokia sistema, kurios visos institucijos (policija, teismas, bausmi atlikimo staigos ir t.t.) ir visos veiklos formos (nusikaltim iaikinimas, tyrimas ir t.t.) turi utikrinti kuo geresn piliei sulaikym nuo nusikaltim padarymo. Jau minjome, kad nra kriminalini justicij, kurios turt tik vien tiksl. Paprastai jos siekia vairiausi tiksl. Taigi kriminalins justicijos modelis tai mokslin abstrakcija, savotikas abstraktus etalonas, su kuriuo galime lyginti i tikrj veikianias nacionalines kriminalines justicijas. Aptarsime pagrindinius kriminalins justicijos modelius.

3. Sulaikymo modelis. Kriminalin justicija, orientuota nusikaltim ukardym

Tikslas ir pagrindin idja
Taip vadinama kriminalin justicija, kuri siekia tik vieno tikslo sulaikyti mones nuo nusikaltimo padarymo. Pagrindin priemon tam tikslui pasiekti yra kriminalin bausm. Vis i kriminalins justicijos grandi nusikaltim iaikinimo, j tyrimo, teismo ir, svarbiausia, bausms tikslas yra vienas sulaikyti mones nuo nusikaltim, o jeigu jie padar nusikaltim, neleisti jo pakartoti. Pagrindin nusikaltim sulaikymo idja yra labai paprasta. Tam, kad mons nedaryt nusikaltim, nustatoma bausm. Nieks nenori bti nubaustas. Tas nenoras ir turi sulaikyti mones nuo nusikaltimo. Taigi sulaikymas tai nusikalstamumo veikimas taikant baudiamsias bausmes. Kriminalins justicijos sistema, kurios svarbiausia uduotis yra sulaikyti nusikalstamum, o priemon tam tikslui pasiekti yra kriminalin bausm, vadinama nusikaltimo sulaikym orientuota justicija (trumpiau sulaikymo justicija)1.
1 Usienio ali kriminologai panaius justicijos modelius danai vadina nusikalstamumo valdymo modeliais (crime control model). (r., pvz., Packer H. L. The Limits of the Criminal Sanction. California, Stanford: Stanford University Press, 1968. P. 148172). Manyiau, kad is terminas nra tikslus. Pirmiausia visas valdymas turi vien tiksl sumainti nusikalstamumo lyg. Antra vertus, ia kaip tik svarbus bdas, kuriuo siekiama tai padaryti, btent baudiamosios sankcijos baim.

Septintas skyrius. Kriminalin justicija ir jos tikslai

225

Jau minjome, kad neegzistuoja n vienas visikai toks, kaip aprame, kriminalins justicijos, taip pat ir sulaikymo modelis. Taiau io modelio bruoai bdingi daugeliui justicij (r., pvz., Kinijos kriminalin justicija ir nusikaltim ukardymas). Idja sulaikyti mones nuo nusikaltimo gresiania bausme sena kaip pasaulis. Bausm u blog elges numato skirtingos visuomens, ir visur nenoras patirti bausm sulaiko mones nuo visuomenei nepageidaujamo elgesio. Pripainti sulaikymo teoretikai yra . Bekaria (17381794) ir J. Benthamas (17481832). Abu rmsi prielaida, kad nusikaltimas yra natralus mogaus elgesys situacijoje, kai jis tikisi gauti i to tam tikr naud. Abu tikjo, kad mogus atsisakys idjos padaryti nusikaltim, jeigu bus tikras, kad padarius nusikaltim teks patirti nemalonum (bausm). Jie man, kad svarstydamas, ar daryti nusikaltim, mogus tiesiog lygina potenciali naud, kuri gaus padars nusikaltim, su nenauda bausme. Jeigu nenauda didesn u potenciali naud, mogus atsisakys idjos padaryti nusikaltim. Sulaikymas yra oficialus tikslas, kur skelbia daugelis nacionalini baudiamosios teiss sistem. Pavyzdiui, galiojanio Lietuvos baudiamojo kodekso 1 straipsnyje sulaikymas nurodytas kaip vienas i svarbiausi baudiamojo proceso tiksl. Rengiamo naujo Kodekso projekte irgi siekiama to paties tikslo (nors paskutinje redakcijoje i viso buvo atsisakyta minties statyme nurodyti bet kokius tikslus). Daugelio kit ali (Latvijos, Estijos, Vokietijos ir kt.) kodeksuose irgi skelbiamas is tikslas.

mogaus koncepcija ir sulaikymo modelis

Sulaikymo modelio pagrindas tam tikra asmenybs koncepcija. mog irima kaip racionali btyb, kuri prie praddama k nors daryti kruopiai vertina visus teigiamus ir neigiamus savo veiklos padarinius. Lygiai taip pat jis elgiasi svarstydamas galimyb padaryti nusikaltim. Sugrietindamas sankcij statymo leidjas tiesiog kelia kain, kuri reikia nusikaltliui sumokti u t naud, kuri jis gaus darydamas nusikaltim. Manoma, kad potencialaus nusikaltlio sprendimas daryti ar nedaryti nusikaltim i esms niekuo nesiskiria nuo racionalaus pirkjo ar verslininko elgesio. Kaip ir jie, nusikaltlis daro nusikaltim, jeigu jam tai apsimoka.

226

PIRMA DALIS

Bausm tomis slygomis turi bti gana didel, tokia, kad galt sulaikyti nusikaltl nuo nusikaltimo. Kita vertus, ji neturi bti ir per didel. Jos dydis tik turi viryti potenciali naud, kuri nusikaltlis gaut i nusikaltimo. Bekaria ra, kad nusikaltimo prevencijos tikslas gali bti pasiektas nustaius bausm, kuri padarys stipriausi ir ilgiausiai trunkant poveik jo smonei, bet kartu daryt kuo maiausi al jo knui1. Jis man, kad bausm turi bti tiek neivengiama, kiek tai manoma, ir tiek grieta, kiek reikia, kad sulaikytumme potencial nusikaltl, taiau viskas, kas perengia i rib, yra nereikalinga ir dl to tironika2. Taigi mogus traktuojamas kaip racionali btyb, kuri apsisprendia lygindama neigiamus ir teigiamus savo poelgio padarinius. I to tiesiogiai iplaukia, k reikia daryti ir koks turi bti statymas. Svarbiausia statyme yra bausm. Jos dyd galime teisingai nustatyti tik inodami, ar didelis potencialaus nusikaltlio noras paeisti statym. Taip manant gali atsitikti, kad u nelabai rimtus nusikaltimus bus nustatyta daug grietesn bausm negu u rimtus. Jeigu nusikaltimai vis dlto daromi, vienintel to prieastis kriminalins bausms nra pakankamai didels. Taigi sankcijos didinimas yra natrali reakcija nusikalstamumo didjim. Bausm padaro reikiam poveik, jeigu yra tikra (jos negalima ivengti) ir greita. . Bekaria ra: bausms neivengiamumas, net jeigu ji yra nuosaiki, visada daro stipresn poveik negu baim kitos, daug iauresns, bet esant viliai jos ivengti3. Baudiamoji justicija, kuri nuosekliai vadovaujasi ia idja, stengiasi supaprastinti baudiamj proces. . Bekaria buvo prie apeliacin instancij ir prie visk, kas prailgina baudiamj proces, atitolina bausms laik bei duoda nusikaltliui galimyb ivengti bausms.

Kaltinamojo teisi apribojimo nuostata. Procesins prievartos platesnis taikymas

Pltodamas baudiamj proces statym leidjas turi sudaryti prielaidas nusikaltimams iaikinti ir itirti. Tam tikslui tyrim atliekantiems monms suteikiamos specialios teiss (sulaikyti, atlikti krat ir pan.). Kita vertus, statym leidjas turi utikrinti ir proceso dalyvi teisi apsaug. Tie du tikslai neretai prietarauja vienas kitam: kuo daugiau teisi suteikiama tardytojui ar kvotjui tariamojo arba kaltinamojo atvilgiu, tuo labiau apribojamos pastarj teiss.

1 2

Beccaria C. An Essay on Crimes and Punishments, Philadelphia: Niclin, 1764. P. 42. Ten pat. P. 42. 3 Ten pat. P. 58.

Septintas skyrius. Kriminalin justicija ir jos tikslai

227

Baudiamasis statymas, nuosekliai siekiantis sulaikymo, links konflikt sprsti iplsdamas kaltinimo teises. Kuo daugiau i teisi, tuo didesn tikimyb, kad nusikaltimas bus iaikintas ir nusikaltlis nubaustas. Kuo daugiau teisi turi kaltinamasis, tuo lengviau jam ivengti bausms ir tuo maesnis sulaikomasis bausms poveikis. Dl to taikant sulaikymo model vengiama atsargios justicijos. Kaltinimo tendencija. Tiek tardomosios institucijos, tiek teismas turi pasirinkti vien i dviej galimybi kaltinamasis i tikrj kaltas arba nekaltas. Jie gali suklysti paskelbti nekalt kaltu. Jie gali padaryti ir prieing klaid iteisinti kalt. Kai pagrindinis nacionalins kriminalins justicijos tikslas yra sulaikyti, labiau vengiama antrosios klaidos. Nekalto nuteisimas niekaip netrukdo sulaikaniajam bausms poveikiui, taiau kalto iteisinimas i karto sumaina bausms neivengiamum. Tai susilpnina bausms sulaikomj poveik. Kaltinimo tendencija natraliai iplaukia i tokio kriminalins justicijos kryptingumo.

Didesnis policijos ir prokuratros vaidmuo

Kriminalins justicijos sistema, orientuota sulaikym, daugiausia dmesio skiria nusikaltim iaikinimui. Dl to santykis tarp justicijos institucij, kurios rpinasi, kad nusikaltimas bt iaikintas, ir t, kurios kontroliuoja, kad kaltinimai bt pagrsti, yra specifikas. Taigi tokia justicija yra ne tik kaltinanti. Ji yra policin. Policijos veikla yra laikoma svarbiausia, jai skiriama daugiausia dmesio ir l. Gynyba, teismas, apeliacija institucijos, daugiau nei policija uimtos kaltinamojo gynyba bei objektyvios tiesos nustatymu. Dl to taikant sulaikymo model jos yra laikomos ne tokios svarbios ir yra nelabai gausios, j vaidmuo maesnis. Jos daugiau usiima policijos veiklos rezultat teisiniu forminimu.

Baudiamosios bausms vieumas bei siekimas iorini efekt

Jeigu sulaikymas nuo nusikaltimo yra tikslas, bausm turi padaryti kuo didesn spd. Ji to spdio nepadarys, jeigu niekas nesuinos apie bausm, nematys, kaip ji vykdoma. Kriminalinei justicijai, orientuotai sulaikym, bdingas bausms vieumas. Stengiamasi bausti spdingai. Tokia justicija gali numatyti netikiausias bausmes (r. Didysis puolimas prie nusikalstamum Kinijoje).

228

PIRMA DALIS

Didysis puolimas prie nusikalstamum Kinijoje1 Pradjusi didj puolim prie nusikalstamum 1983 m. rugpjio mnes Kinijos vyriausyb pradjo taikyti mirties bausm precedento neturiniu mastu. Neoficialiais duomenimis, 1986 m. sausio mn. apie 20 000 nusikaltli buvo vykdyta mirties bausm. Buvo netgi kalbama, kad Kinijos Vyriausyb nustat kvotas, kiek turi bti vykdyta mirties bausmi. Pasmerkti mirti nusikaltliai danai prie nuosprendio vykdym turjo pasirodyti specialiuose mitinguose su plakatais, kuriuose buvo apraytas j nusikaltimas. Tada jie sunkveimiais buvo veami iki nuosprendio vykdymo vietos.

Daugelyje ali danos ir kitos modernios orientacijos gsdinant bausms poveik formos. Viskas vyksta taip. statymas numato labai grietas bausmes. Teismai, vadovaudamiesi tuo statymu, skelbia labai spdingus nuosprendius. Taiau kartu bausms vykdymo viet administracijoms suteikiama teis gerokai mainti tas bausmes u ger elges. Taip nuaunami du zuikiai. Viena vertus, skiriamos labai baisios bausms, o, kai visuomens dmesys nukrypsta nuo nusikaltli, tos bausms mainamos. Taip ivengiama problem dl perpildyt kaljim JAV 122. i taktika gan plaiai taikoma ms alyje.

Baudiamosios bausms sulaikanio poveikio kriminologiniai tyrimai

Sulaikymo idja lyg ir neturt kelti joki abejoni. Niekas nra sau prieas. Niekas nenori bausms ir mons turt vengti daryti nusikaltimus. Atliekant kriminologinius tyrimus siekiama nuodugniau itirti, kaip bausm veikia i tikrj, ar mons sulaikomi nuo nusikaltim. Deja, iuo metu mes dar negalime aikiai atsakyti klausim. Tai, k mes inome apie poveik, nra vienareikmika. Vyksta tyrimai. Vieni lyg ir patvirtina, kiti lyg ir paneigia tok poveik. Mes jau t inome, bet kartu kyla vis daugiau klausim ir vis aikiau matome, koks i tikrj sudtingas is poveikis.

Conclin J. Criminology. 1992. P. 458.

Septintas skyrius. Kriminalin justicija ir jos tikslai

229

Ms ini apie bausms sulaikant poveik lyg ir pobd gerai parodo itrauka i ryio tarp kriminalins bausms ir nusikalstamumo tyrim (pagal Blumstein, Cohen, Nagin, 1978) apvalgos. Apskritai tyrintojai nustat neigiam ry tarp nusikalstamumo lygio ir tikimybs, kad paeids statym asmuo bus kalintas. Taiau kai kuriais tyrimais ryys tarp nusikalstamumo lygio ir to, kiek laiko asmuo, padars nusikaltim, i tikrj praleidia kaljime (Blumstein, Cohen, Nagin, 1978), nebuvo nustatytas. Atlikus vien i tyrim paaikjo, kad esant dideliam nusikalstamumui maja tikimyb, kad nusikaltlis paklius kaljim. Taiau io tyrimo rezultatai nepatvirtino, kad didesn tikimyb nusikaltliui pakliti kaljim maina nusikalstamum (Nagin, 1978). Vis dlto atlikus kit tyrim nustatyta, jog danesnis laisvs atmimo taikymas lyg ir maina nusikalstamum ir kad tai savo ruotu retina laisvs atmimo taikym (McGuire, Sheehan, 1983). Dar vieno tyrimo rezultatai parod nepastov ry tarp nusikaltim ir kalintj skaiiaus 19411978 m. Ivada buvo tokia: nra pagrindo manyti, jog nusikalstamum galima sumainti kalinant daugiau nusikaltli (Bowker, 1981). Dar vieno tyrimo autoriai, remdamiesi Lenkijos duomenimis, padar ivad, kad atitikmens tarp nusikalstamumo ir kalinimo lygi nra. Galima teigti, kad kiekvienas i i dydi kinta nepriklausomai vienas nuo kito (Greenberg, 1980). Atlikus ankstesni tyrim apvalg irgi konstatuota, jog negalima daryti jokios tvirtesns, empiriniais tyrimais paremtos ivados, kad tikrai egzistuoja koks nors nuo nusikaltim sulaikantis laisvs atmimo bausms poveikis.

Sulaikanio bausms poveikio motyvacija

Kalbdami apie sulaikant statymo poveik turime omeny, kad nepastovus asmuo bijo kriminalins bausms ir btent tai j sulaiko nuo nusikaltimo. Empirini tyrim duomenimis, tikra motyvacija yra daug sudtingesn. H. Grasmicko ir D. Greeno analiz parod, kad i tikrj veikia maiausiai trys motyv grups. Pirmoji grup doroviniai veiksniai, t.y. dorovs normos. Nemaai moni daliai nusikalsti neleidia j doroviniai sitikinimai. Nuo vagysts mog sulaiko tiesiog nenoras bti vagimi. Antroji motyv grup aplinkini pasmerkimas. Jausdamas pagund nusikalsti individas pagalvoja ir apie aplinkini paniek paaikjus jo nusikaltimui.

230

PIRMA DALIS

Treioji sulaikantis poveikis siauriausia prasme. Individas vengia bausms, numatytos kriminalinio statymo sankcijoje1. Keletu tyrim, remiantis sulaikymo modeliu, bandyta patikslinti, kok vaidmen vaidina kiekvienas i t motyv. Visi tyrimai patvirtino, kad treiasis motyvas (j paprastai turime omeny kalbdami apie kriminalins bausms sulaikant poveik) i tikrj nra svarbiausias. Vieno tyrimo metu buvo tiriami veiksniai, nuo nusikaltim sulaikantys auktj JAV mokykl studentus. Buvo tiriama, kiek stiprus kiekvieno studento kiekvienas i trij motyv. Kitame etape buvo renkami duomenys apie student teistvarkos paeidimus ir bandoma nustatyti, koks i trij motyv leidia tiksliai numatyti, ar studentas darys nusikaltimus. Tyrimas parod, kad tiksliausiai prognozuojama remiantis pirmuoju motyvu (doroviniais sitikinimais). Kriminalins bausms baim daro silpniausi poveik2. D. Greenas (1988, 1989), LanzaKaduce (1988) tyrinjo veiksnius, kurie neleidia monms ssti u vairo neblaiviems. Rezultatas buvo gana panaus. Stipriausias buvo pirmos ir antros veiksni grupi poveikis3. Dar vienu tyrimu bandyta nustatyti sulaikant statymo poveik, kai draudimas susijs su narkotik vartojimu (tarp koled student). ia svarbiausias sulaikantis veiksnys buvo bendraami pasmerkimas. Minti tyrimai neleidia teigti, kad visada yra btent taip ir moraliniai bei visuomens nuomons veiksniai vyrauja. Prisiminkime, jog visais atvejais buvo tiriamas panaus kontingentas auktj mokykl studentai. Gali bti, kad tirdami kit kontingent pamatysime kitok sulaikani motyv pasiskirstym. Taiau jau dabar aiku, kad bausms baim yra ne vienintelis ir toli grau ne visada svarbiausias veiksnys.

Sulaikanio poveikio prielaidos

Dar . Bekaria nurod, kad sulaikantis bausms poveikis priklauso maiausiai nuo trij veiksni jos grietumo, neivengiamumo ir greitumo. statymo leidjai labiausiai link grietinti bausm, nes tai paprasiausias ir pigiausias bdas. Kad sugrietintume laisvs atmimo bausm, paGrasmick H. G. & Green D. E. Legal punishment, social disapproval and internalisation as inhibitors of illegal behavior // Journal of criminal law and criminology. Vol. 71. (Fall 1980). P. 325-335. 2 Bishop D. Legal and extralegal barriers to delinquency: a panel analysis // Criminology. Vol. 22. (August 1984). P. 403-419. 3 Green D. Measure of illegal behavior in individual level deterrence research // Journal of reasearch in crime and delinquency. Vol. 26. (August 1989). P. 253-275. LanzaKaduce I. Perceptual deterrence and drinking and driving among college students // Criminology. Vol. 26. (May 1988). P. 321-341.
1

Septintas skyrius. Kriminalin justicija ir jos tikslai

231

kanka statymo tekste pakeisti por skaii. Daug sunkiau yra utikrinti bausms neivengiamum. Tam reikia stiprinti nusikaltim tirianius padalinius, j technin apginklavim bei kelti pareign kvalifikacij. Nieko nuostabaus, kad btent kriminalins sankcijos grietinimas yra pirmoji, o danai ir vienintel reakcija blogjant kriminogeninei padiai. Kriminalins bausms istorija rodo, kad buvo virijamos visos iaurumo ribos norint padaryti kriminalin bausm tikrai bauginani. . Bekaria buvo pirmasis, kuris teig, kad btent neivengiamumas yra svarbiausias i kriminalins bausms poveikio aspekt. Tolesni kriminologiniai tyrimai i idj patvirtino. Jie parod, kad kiekvieno i t aspekt poveikis yra silpnas arba to poveikio i viso nemanoma nustatyti. Vienintelis aspektas, kurio poveikis apiuopiamas, yra bausms neivengiamumas. JAV yra gana patogus ios problemos tyrimo objektas. 50 valstij, i kuri kiekviena numato skirtingas bausmes, nusikalstamumo lygis ir jo iaikinimo rodikliai yra skirtingi. Daugiamats statistikos metodais buvo pabandyta iskirti kiekvieno minto aspekto reikm. Vienintelis statistikai patikimas ryys buvo nusikalstamumo ir iaikinamumo lygi ryys. Koreliacijos koeficientas sudar 0,2. Statistin ry tarp nusikalstamumo ir bausms grietumo galima nustatyti tik tuo atveju, jei iaikinama 75 ir daugiau procent nusikaltim. Panaios buvo ir kit tyrim ivados. M. Eriksonas ir J. Gibbsas (1978) kruopiai tyr jaunim siekdami nustatyti, kiek tiksliai jauni mons vertina vairi nusikaltim iaikinimo tikimyb ir kaip prognoz veikia j nusikalstamum. Tyrimo duomenimis, nepilnameiai gana tiksliai numato iaikinimo tikimyb, taiau tiesioginis ryis tarp tos prognozs ir nusikaltim padarymo nebuvo nustatytas1. 1978 m. atliktas tyrimas tikinamai rod, kaip nepakankamas nusikaltimo iaikinimas sumaina bet kok sankcijos sugrietinimo poveik. 1973 m. Niujorke sigaliojo naujas statymas dl narkotik. Tiktasi, kad grietos bausms turs sulaikant poveik narkotik vartotojams. Taiau jos nebuvo veiksmingos, nes, kaip parod tyrimo autoriai, dl statymo sprag nusikaltliai rado bd, kaip ivengti bausms2. Taigi ir ia neturime akivaizdaus poveikio, kur statymo leidjas laiko savaime suprantamu.

1 Erickson M., Gibbs J. Objective and perceptual properties of legal punishment and the deterrence doctrine. Social problems. Vol. 25. (February 1978). P. 253-264. 2 Wilson J. Thinking about Crime. New York: Basic books, 1983.

232

PIRMA DALIS

Racionalaus nusikaltlio modelis ir sulaikantis statymo poveikis

Minjome, kad sulaikymo teoretikai omenyje turi racionaliai mstant nusikaltl. Tai mogus, kuris prie darydamas nusikaltim kruopiai pasveria ir nusikaltimo peln, ir jo rizik bei bausm. Jis panaus populiaraus filmo Operacija Y veikjus, kurie prie nusikalsdami istudijuoja baudiamj kodeks. Suprantama, kad mons toli grau ne visada elgiasi racionaliai. Kartais udoma altai apskaiiavus, apgalvojus kiekvien nusikaltimo detal. Taiau nusikaltlis kartais tai daro bdamas emocikai pakilios bsenos, apimtas baims, neapykantos, kerto jausmo. Tokiu atveju sunku tiktis, kad statymo sankcija turs sulaikant poveik. Empiriniai tyrimai parod, kad racionalaus apmstymo vieta ir jo sulaikantis poveikis gana skirtingi tai priklauso nuo nusikaltimo pobdio. Tarp nusikaltim, kur racionalumas vaidina didel vaidmen, yra vadinamj baltj apykakli nusikaltim. Privai kompanij savininkai ir vadovai susigundo paeisti statymus. Jiems ypa trukdo j ekonomin veikl ribojantys statymai konkurencijos, mokesi ir kt. Toki nusikaltim tyrim duomenimis, statymas ia turi nema sulaikant poveik. Nurodydami prieastis, kurios juos sulaikyt nuo toki nusikaltim, verslininkai pirmiausia mini iaikinimo galimyb bei dideles bausmes. Sulaikant bausms poveik dar labiau sustiprina sulugdyta kompanijos reputacija. Ypa akivaizdus sulaikantis statymo poveikis kovojant su mokesi vengianiais asmenimis. 1964 m. JAV federalin valdia pareikalavo, kad bankai pranet apie visus dividendus, mokamus j indlininkams. Tai i karto padidino asmen pajam mokesio surinkim 45 proc. fizini ir 28 proc. juridini1. 1980 m. viduryje JAV vyriausyb pradjo mainti etatus. Buvo sumainta ir mokesi inspekcija. Sumajo mokesi kontrol. Dl to valstybs finansins plaukos i surinkt mokesi i karto sumajo. 1973 m. nesurinkta apie 29 mlrd., o 1986 m. madaug 110 mlrd. JAV doleri. Esant tokiai padiai JAV pradjo iaurias akcijas ir vl padidino mokesi kontrolieri skaii. Nesurinkt mokesi suma i karto sumajo2. Taigi ia statymo sulaikantis poveikis gana akivaizdus. Apie daugel prast nusikaltim to pasakyti negalima. Daug nusikaltim Lietuvoje pa1 r.: Spivak G. Antitrust enforcement in the United States // Connecticut Bar Journal. Vol. 37. (September 1963). P. 375-389.; Clinard M. Corporate ethics and crime. The role of middle management. Beverly Hills, California: Saga Publications, 1983; Block M., Nold F., Sidak J. The deterrent effect of antitrust enforcement // Journal of political economy. Vol. 89. (June 1981). P. 429-445. 2 r.: Conklin J. Criminology. New York, 1992. P. 442.

Septintas skyrius. Kriminalin justicija ir jos tikslai

233

daroma apsvaigus nuo alkoholio. Racionalus nusikaltimas siejamas su ilgesniu pasirengimu ir apmstymu. Tikrovje racionals nusikaltimai gana reti. Amerikiei kriminologas W. Chamblissas (1969) pasil nauj nusikaltim tipologij1. Nusikaltimus jis suskirst dvi grupes spontaninius ir racionalius (r. 2 lentel).

15 schema. Baudiamojo statymo sulaikanio poveikio mechanizmas (W. Chambliss modelis)

Dorovinis sulaikymas

Socialinis sulaikymas

Nusikalstamas elgesys

Teisini sankcij baim

Taiau, jo nuomone, spontaninis nusikaltimas gana lengvai tampa racionalus, jeigu mogui jis yra kakas prasta, dalis jo gyvenimo bdo. Vieni nusikaltimai lengvai tampa gyvenimo bdo dalimi, tuo tarpu kiti ne. Tuo remiantis ir buvo nustatyti keturi nusikaltim tipai (r.2 lent.). Nesunku pastebti, kad tipologija nra grieta tuo poiriu, jog kai kuriuos nusikaltimus suskaldo kelet potipi. Kai kurie nuudymai priklauso visiems keturiems nusikaltim tipams. Tai atspindi nuudymo etiologijos vairov. I tikrj nuudymas pagal motyvacij yra labai vairus nusikaltimas. Usakyti nuudymai yra udiko gyvenimo bdo (tiksliau profesijos) iraika. Tokie nusikaltimai, aiku, priklauso racionaliam nuolatiniam tipui.

Chambliss W. Crime and the legal process. New York: Mcgraw Hill, 1969.

234

PIRMA DALIS

2 l e n t e l . Nusikaltim tipai (pagal W. Chambliss)1 Dalyvavimas nusikalstamoje veikloje Nuolatinis Kriminalini veiksm tipai Racionalus Profesionalios kienvagysts Profesionalios vagysts i parduotuvi Profesionalios mogudysts Epizodins vagysts i parduotuvi Baltj apykakli nusikaltimai (privataus kininkavimo srityje) Kai kurie nuudymai Ekspresyvus Narkomanijos atvejai Kai kurie nuudymai Kai kurie seksualiniai nusikaltimai Dauguma nuudym Kai kurie narkomanijos atvejai Dauguma seksualini nusikaltim

Epizodinis

Taiau nuudymai gali bti ir labai apgalvoti, bet neprofesionals. mogus umua mog nordamas isprsti koki nors savo problem. Jis tai padaro apgalvotai, bet tik vien kart. Tai nei profesija, nei gyvenimo bdas. Aiku, toks nusikaltimas priklauso jau antrai racionalij grupei. Pagaliau gali bti ir nusikaltimai i aistros, n sekunds nemstant. Tai ekspresyvaus epizodinio tipo nusikaltimai. Visi nusikaltliai i tikrj skirtingai reaguoja sulaikant statymo poveik. Stipriausi poveik baudiamoji bausm daro racionalaus epizodinio tipo nusikaltimams (nusikalstamumas nra gyvenimo bdas, bet nusikaltimas daromas racionaliai). Tas poveikis daug silpnesnis, jei nusikaltimas yra racionalaus nuolatinio arba ekspresyvaus epizodinio tipo. Maiausias nuolatinio ekspresyvaus tipo atveju nusikaltimas yra dalis gyvenimo bdo. Taigi sulaikantis statymo poveikis yra daug sudtingesnis, nepastovesnis ir silpnesnis, negu priimta manyti.

Sulaikymo priemons
Bausms sukelti jausmai toli grau ne visada paskatina mog elgtis taip, kaip tikisi statym leidjas. Kokia gi yra i proces galutin idava? Ar galiausiai kriminalin justicija turi t poveik, kurio tikimasi? Juk leisdamas nauj baudiamj statym, skirdamas kriminalinei justicijai daugiau l, duodamas jos pareignams daugiau teisi statymo leidjas vis dlto tikisi, kad visos ios priemons pads paaboti nusikalstamum. is klausimas buvo itin kruopiai tiriamas, taiau tyrimo rezultatai daug kuo nuvyl.
1

Chambliss W. Crime and the Legal Process. McGraw Book Company, 1969.

Septintas skyrius. Kriminalin justicija ir jos tikslai

235

Policijos pareign skaiius ir sulaikymas nuo nusikaltim Atrodo, kad kuo daugiau gatvse yra policijos pareign, tuo didesnis turi bti statymo prevencinis poveikis. Taiau tyrimai tok ry paneigia. Jo nepatvirtino ir tyrim JAV rezultatai. JAV prezidento komisija tyrinjo miestus, turinius daugiau kaip 500 000 gyventoj. Tarp policinink skaiiaus 1000 gyventoj ir nusikaltim skaiiaus jokios koreliacijos nebuvo nustatyta. Panas buvo ir ilgalaiki tendencij tyrimo rezultatai. Pavyzdiui, Detroito mieste nuo 1926 iki 1977 m. labai keitsi policinink skaiius. Jeigu policinink skaiius turt kok nors poveik, bt nustatytas koks nors ryys tarp policinink skaiiaus ir nusikalstamumo lygio. Taiau tokio ryio nustatyta nebuvo1. domi ir prietaring duomen sulaikaniam statymo poveikiui tirti teikia policinink streikai, kai policinink skaiius sumainamas beveik iki nulio. Kanados Monrealio miesto policija streikavo 1959 ir 1977 m. Ir vien, ir kit kart gerokai padaugjo nusikaltim. Panai padtis buvo ir Danijoje 1944 m., kai vokiei nacistai sum visus policininkus. Taiau nauju policijos streik tyrimu (tirta 11 streik) jokio aikesnio nusikalstamumo struktros ir lygio pokyio nenustatyta2. Garsiuoju Kansas Sity (Missuri) eksperimentu (19721973) siekta patikslinti, kok poveik turi policijos aktyvumas iaikinant ir ukertant keli nusikaltimams. Tyrimas buvo suplanuotas labai kruopiai. Visi miesto rajonai buvo suskirstyti tris grupes po penkis rajonus. Kiekvienoje grupje policija laiksi visikai skirtingos taktikos. Pirmojoje buvo padvigubintas patrulini main skaiius, o policininkai kilus tarimui gaudavo instrukcij imtis aktyvi veiksm. Antroje policininkai dirbo kaip ir anksiau. Treioje policinink skaiius buvo sumaintas. Patruliniai automobiliai gatvse nebudjo, policija sikidavo tik kvieiama. Eksperimento rezultatas buvo gana vienareikmis: skirtinga policijos veikla nedar poveikio nei nusikalstamumo lygiui, nei piliei saugumui3.

1 r.: The presidents commission on law enforcement and administration of justice. The challenge of crime in a free society. Washington D.C., U.S. goverment printing office, 1967; Loftin C. & Mcdowall D. The police, crime and economic theory. An assessment. American sociological review. Vol. 47. (June 1982). P. 393-401. 2 Conclin J. Criminology. New York, 1992. P. 449. 3 r.: McNamara J. Preface in George Kelling et all. The Kansas City preventive parol experiment. Washington D.C. Police foundation, 1974. P. 3-4.

236

PIRMA DALIS

Laisvs atmimo bausm ir sulaikantis statymo poveikis

Laisvs atmimas labai didel bausm, nes mogui atimama viena svarbiausi vertybi laisv. Todl kuo daugiau moni nubaudiama ia bausme, tuo daugiau jos bijoma ir stengiamasi ivengti. Taigi didjantis nuteistj skaiius kaljime turt stiprinti sulaikant statymo poveik. Taiau kriminologini tyrim rezultatai ir ia nuvyl. Tikroji tendencija yra tokia: didja nusikalstamumas maja rizika pakliti kaljim1. Patvirtinti, kad esant didesnei rizikai pakliti kaljim mons padaro maiau nusikaltim, nepavyko. Vienos tyrim apvalgos autoriai prieina ivad: tyrim rezultatai yra tokie neaiks ir prietaringi, kad negalima jokia tvirta, empiriniais duomenimis paremta ivada2. Aiku, kad sulaikantis kalinimo poveikis bei didelis kalintj skaiius paveikia individo smon per daugyb tarpini grandi, kurios poveik silpnina ir ikreipia. Taigi nieko nuostabaus, kad tyrim duomenys tokie prietaringi. Taiau aiku ir tai, kad sulaikantis kalinimo poveikis ne toks stiprus, kaip yra links manyti tiek statymo leidjas, tiek jo taikytojai. Kodl bausm ms smons neveikia? Atrodyt, kad atsakymas gana paprastas: apie kaljim mes maai inome. i staiga yra lyg ir paslpta nuo ms vilgsni. j negalima eiti. Mes labai maai inome apie jos vidin gyvenim.

Bandymai sustiprinti sulaikant bausms poveik

Kai kurie mokslininkai ir praktikai paband sustiprinti laisvs atmimo bausms poveik taikydami metodus, padedanius nepastoviems monms suprasti, kas yra kaljimas. Vienas i toki metod buvo vadinamieji oko nuosprendiai. Tai labai trumpalaiks laisvs atmimo bausms, kuri pagrindinis tikslas leisti pajusti grot skon. i priemon buvo taikoma tik nepilnameiams ir tik trumpai (3060 dien). Be to, tik tuo atveju, jeigu nepilnametis anksiau nebuvo kalintas. Panai buvo scared stright programa. Jauni mons klausydavosi kalini pasakojim apie gyvenim kaljime apie prievart, homoseksualizm ir pan. Remiantis iuo projektu buvo sukurtas ir visoje alyje rodomas televizijos filmas. Abu projektai suteik daug vili ir entuziazmo. Taiau kruoptus poveikio patikrinimas nuvyl. Palyginus programoje dalyvavusi ir nedalyvavusi nepilnamei teistvarkos paeidj 6 mne1 r.: Blumstein A., Cohen J. Estimation of individual crime rates from arrest records // Journal of criminal law and criminology. Vol. 70. (Winter 1979). P. 561-585. 2 Ten pat. P. 42.

Septintas skyrius. Kriminalin justicija ir jos tikslai

237

si nusikalstamum1 paaikjo, kad programoje dalyvavusieji nepilnameiai nusikaltim padar daugiau2. Panaaus pobdio projektai pastaruoju metu vl atgijo. Vienas i j specialios grieto reimo, karinio pobdio stovyklos (vadinamieji boot camp), kurias nusikaltliai siuniami trumpam laikui. ia jie turi laikytis labai grietos drausms, atlikti sunkius pratimus, mokytis. i stovykl tikslas padaryti laisvs atmimo bausm spding. 1989 m. tokias stovyklas steig 11 JAV valstij. Taiau ir ia tas pats paradoksas. Viena vertus, ventai tikima, kad nauja darbo forma bus veiksminga. Pavyzdiui, programos scarce stright organizatoriai teig, kad i programa nuo nusikaltim sulaiko 85 proc. potenciali nusikaltli. Kita vertus, paaikja, kad tas poveikis neapiuopiamas ir kad jo nepavyksta patvirtinti kriminologiniais tyrimais3.

Mirties bausm ir sulaikantis jos poveikis

Mirties bausm turt turti didiausi sulaikant poveik. Gyvyb daugeliui moni yra svarbiausia vertyb. Galingas savisaugos instinktas veria mog vengti visko, kas gali atimti jam gyvyb ir kovoti iki paskutinij, jeigu j ksinamasi. Niekuomet nebuvo abejojama, kad mirties bausm daro stipr, nuo nusikaltimo sulaikant poveik. Atrod, kad tok akivaizd dalyk bus nesunku patvirtinti empirikai. Taiau vienas netikiausi kriminologini tyrim rezultat buvo tas, kad jo patvirtinti nepavyko. Mintam ryiui nustatyti buvo taikomi visokiausi metodai. Kai kurie tyrjai lygino alis ir valstijas, kuriose taikoma mirties bausm, su alimis, kuriose ji netaikoma, ir stengsi nustatyti, koki tak mirties bausm turi nusikaltimams, ypa nuudymams. Buvo lyginamos alys ir valstijos, kuriose mirties bausm galiojo, bet vliau buvo panaikinta, bei alys, kuriose ji negaliojo, taiau vliau buvo vesta. Bandyta nustatyti nusikalstamumo pokyius i karto po nuosprendio vykdymo. Kai kurie tyrimai lyg ir patvirtino sulaikant mirties bausms poveik. Daniausiai minimas I. Erlicho tyrimas. Naudodamasis duomenimis apie nusikalstamum JAV ir taikydamas ekonometrinius metodus I. Erlichas
1 r.: Parisi N. A taste of the bars// Journal of criminal law and criminology. Vol. 72. (Fall 1981). P. 1109-1123. 2 r.: Finkenauer J. Scared straight! And the panacea phenomenon. New York: PrenticeHall, 1982. 3 r.: Morash M. & Rucker L. A critical look at the idea of boot camp as a correctional reform. Crime and delinquency. Vol. 36. (April 1990). P. 204-222.

238

PIRMA DALIS

apskaiiavo, kiek moni gyvybi gelbsti kiekviena mirties bausm1. Taiau paaikjo, kad mokslininko tyrimas buvo klaidingas metodiniu poiriu, todl jo ivados negaljo bti pripaintos teisingomis2. Labai neym mirties bausms poveik nustat W. Bailey ir R. Petersonas. Jie tyrinjo ry tarp mirties nuosprendi vykdymo ir nuudym skaiiaus JAV nuo 1940 iki 1989 m.3. Trumpalaikis mirties bausms poveikis. Dviem tyrimais nustatyta, kad kai visuomen buvo plaiai informuota apie vykdyt mirties bausm, trumpalaikis poveikis vis dlto buvo ir keli mnesi nuudym skaiius buvo maesnis negu paprastai4. Taiau dar trys tyrimai, kuriais bandyta patikrinti poveik, to nepatvirtino5. Yra ir prieing duomen, kad vykdyta mirties bausm paskatina daugiau udyti. Taip atsitinka dl to, kad ji susilpnina psichinius stabdius, kurie paprastai sulaiko mog nuo tokio nusikaltimo bei aktyvina paslpt agresij. Tai vadinamasis brutalizacijos efektas. Vienu i tyrim nustatyta, jog kit po mirties bausms vykdymo mnes nuudym padaugja6. Taiau kitais tyrimais mintas poveikis nenustatytas7. Taigi remdamiesi kriminologini tyrim duomenimis negalime teigti, kad mirties bausm turi sulaikant poveik8. Lygiai taip pat nra pagrindo tvirtinti ir prieing dalyk kad ji tokio poveikio neturi. Mes tiesiog nei1 r.: Ehrlich I. The deterrent effect of capital punishment: a question of life and death. American economic review. Vol. 6. (June 1975). P. 397-417. 2 Blumstein A., Cohen J., Nagin D. Deterrence and incapacitation. Washington D.C.: National academy of science, 1978. 3 Bailey W. & Ruth P. Murder and Capital Punishment: A Monthly TimeSeriews Analysis of Execution Publicity. American Sociological Review. Vol. 54. (October 1989). P. 722-743. 4 Phillips P. Characteristics and Typology of the Journey to Crime // Crime: A Spatial Perspective. New York: Columbia University Press, 1980. P. 167-180; Stack S. Publicized Executions and Homicide, 19501980 // American Sociological Review. Vol. 52. (August 1987). P. 532-540. 5 McFarland S. Is Capital Punishment a Short Term Deterrent to Homicide? A Study of the Effect of Four Recent Executions // Journal of Criminal Law and Criminology. Vol. 74. (Winter 1983). P. 1014-1032; Bailey W. & Ruth P. Murder and Capital Punishment: A Monthly TimeSeriews Analysis of Execution Publicity. American Sociological Review. Vol. 54. (October 1989). P. 722-743. 6 Bowers W. & Piarce G. Deterrence or Brutalization: What is the Effect of Executions? // Crime and Delinquency. Vol. 26. (October 1980). P. 453-484. 7 Yanker J. The Relevance of the Identification Problem to Statistical Research on Capital Punishment // Crime and Delinquency. Vol. 28. (January 1982). P. 96-124. 8 Smulkiau apie diskusijas ir problemas, susijusias su mirties bausms panaikinimu, r.: Babachinait G. Vieoji nuomon ir mirties bausm: prevencijos strategija // Jurisprudencija: mokslo darbai. T. 10 (2). 1998. P. 64-68; Dobryninas A., Katuoka S. Mirties bausm Lietuvoje: teisiniai ir sociologiniai aspektai. Vilnius: Lietuvos mogaus teisi centras, 1999. P. 187; Dobryninas A. Mirties bausm Lietuvoje: tarp teisins semantikos ir politins pragmatikos. mogaus teiss Lietuvoje. Vilnius: Nepriklausomas sociumo tyrimo institutas, 1996. P. 6181.

Septintas skyrius. Kriminalin justicija ir jos tikslai

239

nome tiesos. Taiau aiku, kad tas poveikis, jeigu ir egzistuoja, nra reikmingas (tok poveik mes nesunkiai nustatytume). Tikriausiai tai silpnas, prietaringas, veiksni lengvai ugoiamas poveikis. is poveikio neaikumas griauna sulaikymo teorij. Kriminalin justicija susijusi su bausmmis. Tai, tariant inomo norveg kriminologo N. Christie odiais, visuomens mastu vykstantis kanios suteikimas. Kania gali bti prasminga, jeigu sulaikantis nusikaltimo poveikis yra teigiamas. Galtume samprotauti apie kriminalines bausmes udikui arba vagiui, jeigu tiksliai inotume, kad ta bausm sulaiko kitus mones nuo nuudymo arba vagysts. Taiau taip nra. Tarkime, vykdius mirties bausm aiku tik viena kad nuudytas mogus. Taiau, kad tai sulaikys k nors nuo nusikaltim, visikai neaiku. Sulaikymo idjos gyvybingumo altinis taip pat yra susijs su ms ini stoka. Mes neinome atsakymo klausim, kas vyks mums atsisakius sulaikanio statymo poveikio. Sprendiant i to, k mes inome apie alis, kurios atsisak mirties bausms bei iki minimumo sumaino kriminalines sankcijas, nevyks nieko baisaus viskas bus, kaip buvo. Taiau patirt kitas alis perkelti nelengva. alyje, kurios kriminalin justicija velni, nusikalstamumas maas. Bet niekas negali pasakyti, kodl taip yra. Gali bti, kad ir viena, ir kita yra susij su alies kultros ir ekonomins pltros ypatumais. Tai, kas gerai vienoje alyje, gali turti labai neigiam padarini kitoje. Rytingas baudiamojo sulaikymo atsisakymas gali sukelti netikt ir grsming padarini. Taiau tai nereikia, kad ia kryptimi nereikia eiti. Kriminalin justicija turi bti reformuojama baudiamosios teiss priemonmis, laipsnikai atsisakant baudiamojo sulaikymo. Pirmieji ingsniai tai mirties bausms atsisakymas, realios bausms mainimas, laisvs atmimo pakeitimas alternatyviomis bausmmis.

Baudiamojo sulaikymo ideologija

Nepaisant to, kad iuolaikinis kriminologijos mokslas nepatvirtina jokio sulaikanio statymo poveikio, dauguma moni ventai tiki, jog bausms baim vaidina pagrindin vaidmen utikrinant tvark visuomenje. Tie mons neretai gerokai skiriasi vienas nuo kito pagal visuomenins tvarkos supratim. ie skirtumai gali bti religinio, nacionalinio, kultrinio pobdio. Visuomenins tvarkos paeidim kategorijai gali bti priskiriami patys vairiausi reikiniai, o paeidj patys vairiausi mons. Taiau visais atvejais statymui, ir ypa sulaikaniam jo poveikiui, priskiriamas svarbiausias vaidmuo utikrinant teis ir tvark. iuos mones vienija sitikinimas,

240

PIRMA DALIS

kad visuomenin tvark reikia grietinti ir kad svarbi visuomenins tvarkos trkumo prieastis yra ta, jog per velniai baudiama. Svarbi j pasauljautos dalis yra individo ir visuomens priepastatymas. Individas sivaizduojamas kaip potencialus visuomens prieas. Baudiamosios teiss paskirtis apsaugoti visuomen nuo individo, priversti j paklusti visuomens reikalavimams. Pagal baudiamojo sulaikymo ideologij kriminalins justicijos pareignas suvokia save kaip visuomens gynj. Potencialaus paeidjo atvilgiu pirmiausia jis yra kontrolierius. Jo pareiga iaikinti visuomenins tvarkos paeidimus, pastebti individus, kurie bando paeisti tvark. Kartu jis yra kovotojas u visuomen potencialus paeidjas suprantamas kaip visuomens prieas. Siekiama, kad jis nesiprieint visuomens jgai, pripaint jos pranaum ir beslygikai paklust jos reikalavimams. Kovos su nusikalstamumu retorika yra bdinga mintajai ideologijai. Sulaikyti prie potencial nusikaltl gali tik bausms baim. Greita, neivengiama ir grieta bausm reikia, kad kiekvienas pasiksinimas visuomenin tvark sulauks greito, neivengiamo ir stipraus atkirio. Sulaikymo ideologija glaudiai susijusi su sulaikymo tiksl siekiania kriminaline justicija. Ji labai svarbi atitinkam sulaikanio pobdio baudiamj statym raidai. Sulaikymo ideologija besivadovaujantis ir statymo sulaikania galia tikintis statymo leidjas reaguoja visuomens problemas grietindamas jau veikianius statymus bei leisdamas naujus. Dl to kriminalinei justicijai remiantis sulaikymo idja statymai spontanikai grietja. Reaguodamas kiekvien nauj didel problem statymo leidjas pirmiausia griebiasi baudiamojo statymo. Akivaizdus tokio spontaniko statym grietjimo pavyzdys yra ms alis bei kitos Baltijos alys (r. 3 lentel). Kitas svarbus sulaikymo ideologijos bruoas yra socialini problem isprendimo iliuzija. Baudiamuoju statymu bandoma sprsti vairiausias problemas: ekonomines, nacionalines, psichologines, ekologines ir kt. Mat kiekviena tokia problema sukelia nepageidaujamus visuomens nari veiksmus. statymo leidjas, tikintis baudiamojo statymo sulaikania jga, mano, kad primus atitinkam statym ir udraudus tuos veiksmus problema bus ispsta. Tai gana pavojinga iliuzija, nes atitraukia visuomens dmes nuo tikrojo problemos sprendimo. iuo atvilgiu statymas veikia panaiai kaip narkotikas paslpdamas problem laikinai nuramina visuomen. I tikrj jis t problem tik paatrina. Sulaikymo ideologija labai svarbi taikant teis. Ji lemia kriminalins justicijos pareigno ir pilieio santykius. Mat teisinius santykius tarp pilieio ir teisjo, tardytojo, policijos pareigno reguliuoja statymas. Taiau ne maiau svarbs ir psichologiniai santykiai. Jie lemia, kaip pareignas iri piliet, kaip supranta ir aikina jo elges, statymo paeidimo prieastis, dl

Septintas skyrius. Kriminalin justicija ir jos tikslai

241

kuri pilietis paeid statym, koki poelgi laukia i jo ir kaip j galima sulaikyti nuo tolesni paeidim. Sulaikymo ideologija veria pareign irti piliet tariai. Pareigno manymu, pilietis, kai tik statymo sulaikanti jga jam pasirodys per silpna, gali susigundyti paeisti statym ir bandyti paeidim nuslpti. Lygiai taip pat jis gali pasielgti, jeigu statymas nepakankamai akylus. Toks pareigno elgesys formuoja atitinkam pilieio elges. Jis prieinasi kriminalins justicijos ir jos pareign veiksmams net jeigu nra kaltas, santykius su pareignais supranta kaip kovos santykius (jie siekia rodyti, kad a nusikaltlis, o man reikia apsiginti). Akivaizdus kriminalins justicijos ir teisins ideologijos, siekianios sulaikymo, pavyzdys yra dabartin Kinija. Kinijos kriminalin justicija ir nusikaltim sulaikymas1 1983 m. Kinijoje prasidjo didysis nusikalstamumo puolimas. Pirmiausia buvo sugrietintas baudiamasis statymas, supaprastintas baudiamasis procesas, panaikinti liaudies teismai ir apeliacins instancijos. Mirties bausm buvo vesta u paius vairiausius nusikaltimus. Pavyzdiui, 1983 m. spal Pekine mirties bausm buvo vykdyta 51 mogui. I j 15 u nuudym, 14 u chuliganizm, 6 u iaginim, 9 u plikavim, 4 u moni grobim bei mergin ir moter pardavim ir 4 u kitus nusikaltimus. 1985 m. Suvienytj nacij konferencijoje Kinijos teisingumo ministras prane, kad didysis nusikalstamumo puolimas buvo skmingas nusikalstamum pavyko sumainti 36 proc. 1990 m. prasidjo dar vienas nusikalstamumo puolimas. Keletui imtui moni per tris savaites buvo vykdytos mirties bausms. alies vadovyb paaikino i akcij tuo, kad alyje padaugjo nuudym, iaginim, keli eismo paeidim, kyininkavimo atvej. Kita prieastis buvo ta, jog reikjo ruotis Azijos ali olimpiadai. Svarbu paymti, kad sulaikym orientuota Kinijos kriminalin justicija yra glaudiai susijusi su stipria sulaikymo ideologija. Dauguma Kinijos piliei iuos veiksmus palaik arba bent nesiprieino jiems. Kinijos vyriausyb paskelb kov su korupcija. Ji kreipsi valdinink eimas praydama padti kovoti su kyininkais vyrais. Turite j, instruk1 Pagal Wren S. Crime and Capital Punishment in China. The New York Times. November 20, 1983. P. 9.; Sommer J. Chinese Execute 5000 since Start of Crime Crackdown. The Boston Globe. November 24, 1983. P. 42; Burns J. F. When Peking Fights Crime, News is on the Wall. The New York Times. January 28, 1986. P. 2; Southeriand D. Executions in China. Hit 3 Year Peak. The Boston Globe. July 6, 1990. P. 10.

242

PIRMA DALIS

tavo valdinink monas Kinijos propaganda, paklausti: I kur mei pinig nueiti restoran, kas dav pinig iam daiktui nusipirkti? Jeigu atsakymas nebdavo labai tikinamas, reikdavo praneti specialioms kovos su korupcija komisijoms. Keletas imt mon atsiliep raginim ir skund savo vyrus.

Baudiamojo statymo grietinimo tendencijos Lietuvoje ir Estijoje (pagal U. Krastin, V. Justick, A. Leps) 1995 m. ir pirmoje 1996 m. pusje Lietuvoje buvo priimta 75 baudiamojo statymo novelos. 62 novelos priimtos Estijoje (r. 3 lentel). Ms tyrimo tikslams visas novelas suskirstme keturias grupes: grietinanias, kriminalizuojanias (vedanias naujas veikas), patikslinanias ir velninanias. Grietinanioms priskyrme visas novelas, kurios veikiant statym padar grietesn (pvz., u tam tikr nusikaltim prailginome laisvs atmimo bausm). ioms noveloms priskyrme taip pat visas pataisas, kai jau veikiantis Baudiamojo kodekso straipsnis papildomas nauja dalimi, numatania tam tikrais atvejais grietesnes sankcijas. Pagaliau iai grupei priskyrme visas novelas, kurios tam tikr fakultatyvin bausm pakeit obligatorine (pvz., prie priimant novel teismas galjo, o po turjo taikyti turto konfiskavim). Kriminalizuojanioms priskyrme novelas, kurios tvirtino naujas nusikaltimo sudtis (anksiau tokie veiksmai baudiamja tvarka nebuvo persekiojami), bei novelas, kurios iplt baudiamojo statymo veikim. Patikslinanioms buvo priskirtos visos novelos, kuri tikslas buvo panaikinti statymo formuluoi netikslumus. velninaniomis nusprendme laikyti visas dekriminalizuojanias arba bausm mainanias novelas. T duomen apibendrinimas parod naujausius pokyius tobulinant baudiamj statym. Paaikjo, kad didioji patais dauguma (87 proc. Estijoje ir 93 proc. Lietuvoje) baudiamj statym grietina. Matyt, statymo leidjas baudiamj statym prisimena tada, kai yra kuo nors nepatenkintas ir nori parodyti savo pasiryim kovoti grieiausiomis priemonmis. Kaip rodo pateikti duomenys, tokia btinyb kyla gana danai. Taigi baudiamojo statymo grietjimas yra nesuvaldomas, stichinis procesas. Niekas specialiai nekelia tikslo grietinti statym. Atvirkiai, kalbama apie btinyb j velninti. Taiau tai netrukdo statymo leidjui kiekvienu atskiru atveju j vl grietinti.

Septintas skyrius. Kriminalin justicija ir jos tikslai

243

3 l e n t e l . Baudiamojo statymo raidos tendencijos Estijoje ir Lietuvoje

Novelos atmaina

Novel skaiius Estija Lietuva 55 15 5 0 75

Novel skaiius Estija 27 60 13 0 100 Lietuva 23 70 7 0 100

Grietinanti
Kriminalizuojanti

17 37 8 0 62

Patikslinanti velninanti I viso

Tai dar vienas rodymas, jog vis baudiamojo statymo patais ir papildym kriminologin ekspertiz yra btina.

4. atlyg orientuota kriminalin justicija. Tikslai ir pagrindins idjos

Tikslai ir pagrindins idjos
io modelio pagrindinis tikslas yra atlygis nusikaltliui u nukentjusiajam padaryt al, skausm, skriaud. Nacionaliniuose baudiamuosiuose statymuose is tikslas formuluojamas skirtingai: nubausti nusikaltl, atkurti teisyb ir pan. Su iuo tikslu glaudiai susijs kitas emocinis tikslas. Atlygis nusikaltliui turi patenkinti tiek nukentjusiojo, tiek aplinkini teisybs jausm. atlyg orientuota kriminalin justicija siekia veikti taip, kad tas teisybs jausmas bt patenkintas. Teisybs jausmas yra labai svarbus, bet pagal savo turin nelabai apibrtas. Kas yra teisyb, koks yra ios svokos turinys apie tai diskutuo-

244

PIRMA DALIS

jama jau ne pirm tkstantmet. Vienose alyse tas turinys vienoks, kitose kitoks. Teisyb visada buvo skelbiama vienu svarbiausi teisingumo tiksl. Justicijos simbolis yra dievait su uritomis akimis ir svarstyklmis rankose. Vienintelis kriterijus, kuriuo ji vadovaujasi, yra teisyb. Jai nesvarbu, ji nemato, kas ir su kuo bylinjasi, kas yra kaltinamasis ir kas kaltintojas. Teisybs trokimas yra vienas i seniausi ir svarbiausi monijos istorijoje jausm. Jis ved mones kov u geresn, teisingesn pasaul. Jis yra labai svarbus kiekvieno mogaus gyvenime. mogus nori, kad su juo bt elgiamasi teisingai. Jeigu mogaus gyvenime atsitinka nepageidaujam dalyk, jis nori inoti, kas dl to kaltas. Nemalonumus iksti lengviau, jeigu inai, kad kaltininkas turs atsakyti. mog jaudina ne tik j skaudinusi neteisyb. Jis sielojasi ir dl neteisybs, eidianios kit mog. Mat individui labai svarbu inoti, kad jis gyvena teisingame pasaulyje, kuriame u gr mogus apdovanojamas griu, o u blog nubaudiamas. Jeigu su kitu mogumi elgiamasi neteisingai, vadinasi, tai gali atsitikti ir man. Kiek monms svarbu tikti, kad jie gyvena teisingame pasaulyje, kiek mons siekia iplsti teisybs reikalavimus, rodo psicholog tyrimai. Vienas i fenomen yra moni siekis irti teisybs apraik netgi ten, kur j i tikrj nra. vykus nelaimei aplinkiniai atkakliai bando isiaikinti, kiek dl jos kaltas pats mogus. Tik kai pavyksta tai isiaikinti, nurimstama. Tokio elgesio vidin logika tokia: jeigu jis pats kaltas, vadinasi, elgdamasis teisingai, tos problemos ivengt. O tai savo ruotu reikia, kad pasaulis teisingas. Teisybs idja yra glaudiai susijusi su mogaus teisi idja. Neteisinga, jeigu nepaisoma individo teisi, kurios jam priklauso vien dl to, kad jis yra mogus. Svarbus teisybs idj pagrindas yra atlyginimo idja. Jeigu mogus padar daug gero aplinkiniams, jie jam turi atsilyginti tuo paiu. Prieingu atveju jis patirs neteisyb. Atlygis turi atitikti nuopelnus. Teisybs idja ypa svarbi svarstant bausms problemas. ia labai svarbus nusiengimo ir bausms atitikmuo. Bausm turi tiksliai atitikti nuengim. Ji neturi bti nei per grieta, nei per velni. Klasikin io principo iraika yra lex talionis. Paprasiausia jo formuluot akis u ak, dantis u dant siekia Hammurabi kodeks (XIX a. iki Kristaus gimimo). Padaryta skriauda turdavo bti atlyginama. Taiau daug svarbiau buvo atkurti teisyb, padaryti pasaul vl teising. Nuudyto mogaus neprikelsi. Negrinsi regjimo aklam. Taiau teisyb atkurti reikia. Kaltininkas turi patirti toki pat al, koki padar jis. Kriminalin justicija, siekianti sulaikymo nuo nusikaltim, pagal savo pobd yra racionali. Pagal j statymas turi bti toks, kad nusikaltim mat. Jeigu statymui veikiant nusikaltim sumajo, vadinasi, statymas

Septintas skyrius. Kriminalin justicija ir jos tikslai

245

geras. Teisybs siekianti kriminalin justicija daugiau remiasi emociniu pagrindu. Mes jauiame, kad bausm akis u ak yra teisinga, kad mirties bausm u smulki vagyst yra aikiai per grieta, o nedidel bausm u nuudym aikiai per velni. rodyti i santyki negalime. Jie tiesiog atitinka arba neatitinka ms teisybs jausm. Teisybs jausmas pagal savo struktr yra gana sudtingas. Vienas i jo altini yra padarytos alos samprata. Kiekvienam aiku, kad nuudymas yra didesn ala negu nedidelis kno sualojimas. Vadinasi, u nuudym reikia bausti grieiau nei u kno sualojim. Dauguma moni neabejoja, kad pavogti turt yra ne taip blogai, kaip atimti j su ginklu rankose, kad pasiksinimas padaryti nusikaltim yra maesnis blogis nei pats nusikaltimas. Dl kiekvieno i t teigini galima diskutuoti, rasti svari j paneigiani argument. Taiau ne tai svarbu. Svarbiausia, kad mons yra sitikin, jog plikavimas blogiau u vagyst, jog padarytas nusikaltimas blogiau u pasiksinim. Taigi moralin atlyg orientuotai kriminalinei justicijai labai svarbi nusikaltim sunkumo hierarchija. statymo leidjas turi labai gerai inoti, kokie nusikaltimai suvokiami kaip labiau, o kokie kaip maiau sunks. Tai jam leidia nusprsti, u kokius nusikaltimus reikia bausti grieiau, o u kokius velniau. sulaikym nuo nusikaltim orientuota kriminalin justicija su ia problema nesusiduria. Jai tokia nusikaltim hierarchija nra labai reikminga. Svarbiau, kokia bausm gali sulaikyti mones nuo j. Sunk kno sualojim daugelis moni vertina kaip daug didesn nusikaltim nei paprast vagyst. Dl to jie tiki, kad u pirmj reikia bausti grieiau negu u antrj. Taiau gali bti, kad norint sulaikyti nuo vagysts reikia taikyti grietesn bausm negu nuo sunkaus kno sualojimo. Sulaikymo justicija tokiu atveju grieiau baust u vagyst. Lygiai taip pat gali paaikti, kad vienas nusikaltimas daug pavojingesnis visuomenei, gali padaryti kur kas daugiau alos alies ekonomikai, politiniam stabilumui negu kitas. Pavyzdiui, finansins aferos padaro daug didesn al alies ekonomikai negu ginkluotas apiplimas gatvje. Taiau pastarasis sukelia didesn dorovin pasipiktinim. Jis okiruoja mus savo amoralumu, lumu, cinizmu. Taigi atlyg orientuotas statymo leidjas grieiau baus btent u apiplim. Dl vis i aplinkybi moralin atlyg orientuota kriminalin justicija nra taip priklausoma nuo kovos su nusikalstamumu situacijos. Kaip matme, sulaikymo justicija didina bausmes u tam tikrus nusikaltimus, jeigu toki nusikaltim daugja. Tai atitinka sulaikymo logik. i nusikaltim skaiiaus didjimas rodo (pagal sulaikymo logik), kad bausm pernelyg velni. Lygiai taip pat sulaikym orientuotas teisjas skiria grietesnes

246

PIRMA DALIS

bausmes u nusikaltimus, kuri daugja ir kurie dl ios prieasties darosi pavojingesni visuomenei. moralin atlyg orientuotam statymo leidjui arba taikytojui tokia logika nepriimtina. Jo nuomone, mogus privalo atsakyti u savo poelgius. Jis nekaltas, kad vienoki ar kitoki nusikaltim padaugjo arba sumajo. Taigi ir bausti jo negalima u nusikalstamumo didjim arba majim. Vienintel teisinga bausm ta, kuri atspindi tikr nusikaltimo sunkum. Moralinio atlygio idj tiksliai perteik inomas Lietuvos kriminologas prof. J. Bluvteinas: Geriau gyventi visuomenje, kur yra nusikaltim, bet yra ir teisyb, negu tokioje, kur nra nusikaltim, bet nra ir teisybs1. Vertinant nusikaltim pagal moralinio atlygio princip svarbu atsivelgti tai, kam skriauda padaryta. Beginklio invalido apiplimas sukelia didesn pasipiktinim negu galinio save apginti sveiko ir stipraus mogaus. Lygiai taip pat maamets mergaits iaginimas daug labiau sukreia nei suaugusios moters.

atlyg orientuotos kriminalins justicijos ir sulaikymo justicijos modeliai

atlyg orientuota kriminalin justicija labiausiai suinteresuota iaikinti ties byloje. Kad nugalt teisyb, pirmiausia reikia inoti ties. Kuo stipresnis ir kaltinimas, ir gynyba, tuo didesn tikimyb, kad tiesa bus atskleista. Taigi tokio tipo kriminalini justicij atveju pagrindini institucij santykin reikm beveik vienoda. ia policija ir prokuratra yra labai svarbios, bet ne maesnis vaidmuo tenka ir gynybai, teismui, apeliacijai. Jie jau nra policijos ivad forminimo institucijos. Jeigu svarbiausia yra teisyb, tai pirmiausia btina kruopiai patikrinti kaltinim. ia jau vienodai svarbu: ir kad kaltinamasis bt nubaustas, jeigu jis tikrai kaltas, ir kad jokiu bdu nebt nubaustas, jeigu nra kaltas. Dl to, palyginti su sulaikymo modeliu (kur svarbiau nusikaltim iaikinti ir atitinkamai pateikti kaltinim), didja gynybos bei teismo (objektyvaus ir visapusiko bylos nagrinjimo) vaidmuo.

Kalba 1992 m. Helsinkyje vykusiame Skandinavijos ir Baltijos ali kriminologijos semi-

nare.

Septintas skyrius. Kriminalin justicija ir jos tikslai

247

mogaus koncepcija atlyg orientuotoje justicijoje

Ji taip pat gerokai skiriasi nuo sulaikymo justicijos. Pastaroji numano racional mog, vedam naudos ir alto apskaiiavimo. Jei nusikaltim padaryti naudinga jis j padarys. Jei gresia didel bausm nedarys. moralin atlyg orientuota kriminalin justicija numano mog, kuris turi atsakomybs jausm ir sin; numanomas mogus turi ir gali pakilti vir savo nor ir pasirinkti teising sprendim. Jis turi ir gali bti stipresnis u aplinkybes. Jis tai ino, supranta ir privalo. Jei toks mogus nusiengia statymui, jis kartu nusiengia ir pats sau, savo sinei ir savo pareigos jausmui. Kriminalins justicijos pareigno bei pilieio santykis atlygio modelio atveju yra kitoks. Atlygio justicijos atveju pareignas ir statymo leidjas turi pareigoti mog, t.y. tiksliai suformuluoti, kokia yra mogaus moralin ir teisin pareiga. Jeigu pilietis vis dlto paeid statym, svarbi tik viena uduotis nustatyti tai ir rodyti, kad mogus turjo pasielgti kitaip. Tai i karto keiia pilieio ir statymo santyk. Pilietis tampa kaltas ir savo kalt jis turi ipirkti. Kriminalin justicija i teisjo tampa baudju. Jos reikalas nubausti. Sulaikymo modelio atveju kriminalin justicija yra instancija, kuri gali nubausti, ir tas pavojus turi sumainti nusikaltimo patrauklum. Ne tiek svarbu iuo atveju, kokie yra patys kriminalins justicijos pareignai. J ir teiss paeidjo santykiai yra dalykiniai. Atlygio modelio atveju tiek kriminalin justicija apskritai, tiek jos pareignai statymo paeidjui yra pirmiausia dorovinis autoritetas. Jis mogus, kuris skyr gyvenim teisybei bei teisingumui, ir turi moralin teis reikalauti, kad teisingai elgtsi kiti. Organizaciniu poiriu atlyg orientuota kriminalin justicija i esms skiriasi nuo sulaikymo justicijos. Minjome, kad sulaikym orientuota kriminalin justicija siekia trumpinti ir supaprastinti proces. Mat tik greitas teisingumas gali padaryti tinkam sulaikant poveik. dorovin atlyg orientuota justicija turi tendencij ilgai tstis. Jai nesvarbus bylos nagrinjimo bei nuosprendio poveikis kaltinamajam. Jai svarbu, kad bt atkurta teisyb. Kuo kruopiau vykdomas tyrimas, kuo daugiau padaroma atskleidiant ties, tuo geriau. Nesvarbu, kiek tai trunka, kiek reikalauja darbo bei finansini l. Taigi teistum orientuota justicija gali bti brangi, nepraktika: nelabai didelei problemai ji gali skirti neproporcingai daug dmesio. Taigi teistum orientuota justicija turi statym sistem, kurios pagrindas visuotinas teisybs jausmas. Tos sistemos struktra paremta nusikaltim savitarpio hierarchija. Procesiniu poiriu ji siekia utikrinti tiek stipri gynyb, tiek stipr kaltinim, tiek j pusiausvyr. Organizaciniu poiriu tokia justicija nra itin veiksminga. Ji, aiku, u tai, kad bylos bt

248

PIRMA DALIS

sprendiamos operatyviai, pigiai, greitai, bet tik jeigu tai netrukdo teisybei nugalti.

atlyg orientuotos justicijos problem kriminologinis tyrimas

Nusikaltim hierarchijos problema. i justicija teigia, jog nusikaltimas tai pirmiausia ala, skriauda, neteisyb. U padaryt didesn al reikia bausti grieiau. Taigi statym leidjas, siekiantis pltoti baudiamj statym sistem pagal princip, turi gerai inoti, kiek alos, neteisybs, skriaudos atnea kiekvienas nusikaltimas. U sunk kno sualojim numatydamas didesn sankcij nei u sukiavim itin stambiu mastu, statymo leidjas turi remtis tam tikra nusikaltim alingumo skale. Svarbu ir tai, kad ta nusikaltim skal atitikt ir visuomens sitikinimus, neprietaraut visuomens nari teisybs jausmui. Ar egzistuoja tokia nusikaltim vertinimo skal? Ar ji tokia universali ir vienalyt, kad ja bt galima grsti baudiamj statym sistem? Tuo abejoti veria daug prieasi. Dabartinei demokratinei visuomenei bdingas nuomoni pliuralizmas. Turbt labai sunku bt nurodyti bent vien visuomens gyvenimo klausim, kuriuo vis jos nari nuomon sutampa. Teisybs ir neteisybs klausimai sukelia ypa daug diskusij. Kiekviena garsi byla, kiekvienas teismo nuosprendis suskaldo mones pritarianius ir nepritarianius tam nuosprendiui. Sunku pateikti pavyzd, kai siplieskus tokiam ginui bt gimusi kokia nors visus vienijanti tiesa. Daniausiai prieinama ivada, jog kit tikinti nemanoma. Labai svarbu ir tai, kad teisybs jausmas tik i pirmo vilgsnio atrodo nealikas. Visuomens nari sitikinimai glaudiai susij su j socialine padtimi ir interesais. Tai, kas atrodo teisinga turtingam, neatrodo teisinga vargdieniui. Taigi, turime pagrind manyti, kad bendras, visiems visuomens nariams bdingas teisybs jausmas, kuriuo galt remtis toks pat bendras, visiems visuomens nariams privalomas baudiamasis statymas, tiesiog neegzistuoja. is klausimas labai svarbus. Baudiamj statym sistema ir kriminalin justicija yra nacionalinis reikalas. Jeigu jos paremtos teisybs idealais, tai tie idealai turi bti visos visuomens, o ne atskir jos grupi arba sluoksni. Taigi, ar egzistuoja tokie visai visuomenei, atskiriems gyventoj sluoksniams bendri doroviniai sitikinimai bei nusikaltim vertinimai? klausim turi atsakyti kriminologiniai tyrimai. Rengdamiesi iems tyrimams kriminologai ipltojo specialius tyrimo metodus1.
1

Sellin Th. and Wolfgang M. The Measurement of Delinquency. New York: Wiley, 1964.

Septintas skyrius. Kriminalin justicija ir jos tikslai

249

Tyrimo metodo pagrindas yra nusikaltim sraas. Kiekvienas nusikaltimas jame apibdintas vienu sakiniu (r., pvz., 4 lentel). Sraas pateikiamas nacionalinei atrankai moni grupei. Pagal jos atsakymus galima sprsti ir apie vis gyventoj nuomon. Tiriamj praoma majania tvarka suriuoti visus srae nurodytus nusikaltimus pagal j smerktinum, blogum (r. 4 lentel). Taigi sraas turi prasidti niekingiausiais, blogiausiais, o baigtis nekaliausiais nusikaltimais. Toki tyrim rezultatai gana doms. 1977 m. nacionalinei JAV atrankai buvo pateiktas 204 teiss paeidim sraas. Tyrimas parod, kad mons tuos paeidimus vertina labai panaiai1. Tai reikia, kad labai mums svarb klausim, ar egzistuoja tam tikras teisini bei dorovini vertinim bendrumas JAV, buvo atsakyta teigiamai: Apskritai taip. vairiausiems alies sluoksniams priklausantys tiriamieji vienodai suriavo nusiengimus pagal j blogum ir smerktinum. T ivad patvirtino ir keletas kit tyrim2 (r. 4 lentel). domu ir tai, kad panaiais tyrimais, atliktais kitose alyse, nustatyta, jog ir alies gyventojai, ir alys labai panaiai vertina atskir nusikaltim pavojingum. Vienas i toki tyrim buvo atliekamas Indijoje, Indonezijoje, Irane, Italijoje (Sardinijoje), Jugoslavijoje ir JAV. Paaikjo, jog vis i ali gyventojai labai panaiai vertina nusikaltim pavojingum bei nurodo panai bausm u juos3. Tyrimai Kanadoje, Norvegijoje, Suomijoje, vedijoje, Danijoje, Olandijoje, Didiojoje Britanijoje, Kuveite patvirtino, kad ir iose alyse poiris nusikaltimus yra panaus4. Lietuvoje panas tyrimai nebuvo atliekami. Jie reikalingi tam, kad baudiamojo statymo pateikiamas nusikaltim vertinimas neatitrkt nuo moralini bei teisini gyventoj jausm. Kol tokie tyrimai neatlikti, galima orientuotis tarptautinius lyginamuosius tyrimus, atliktus kitose alyse. Nustatytas tyrim rezultat vairiose alyse panaumas leidia manyti, kad Lietuvos nusikaltim vertinimo sistema gali bti panai.

1 Wolfgang M. et al. The National Survay of Crime Severity. Washington, US Department of Justice. June, 1985. 2 Cohen M. Some New Evidence on the Seriousness of Crime // Criminology. Vol. 26. (May 1988). P. 343-353. 3 Newman C. Comparative Deviance: Perception and Law in Six Cultures. New York: Elsevier, 1976. 4 Scott J. and AlThakeb F. The Publics Perceptions of Crime: Scandinavia, Western Europe, the Middle East, and the United State // Contemporary Corrections: Social Control and Conflict. Beverly Hills, California: Sage Publications, 1977. P. 77-88; Kvlseth T. Seriousness of Offenses: An Experimental Study Based on a Psychological Scaling Technique, Criminology. Vol. 18. (August 1980). P. 237-244; Evans S. and Scott J. The Seriousness of Crime Cross Culturally: The Impact of Religiosity // Criminology. Vol. 22. (February 1984). P. 39-59.

250

PIRMA DALIS

4 l e n t e l . Nusikaltim vertinimas (pagal M. Wolfgang)

Balai 72.1 52.8 43.339.2 33.8 27.9 24.9 22.9 20.6 19.5 19.5 15.9 15.5 14.1

13.9 13.0 12.0 11.2 10.3 9.7 9.7 9.6 9.4

Nusikaltimai Asmuo padjo bomb visuomeniniame pastate. Ji sprogo ir uvo dvideimt moni. Asmuo, vartodamas fizin jg, iprievartavo moter. Nuo sunki sualojim moteris mir. Grasindamas pistoletu, asmuo ksinosi apiplti kit asmen. is band prieintis ir buvo nuautas. Asmuo pardavinjo narkotikus. Moteris nudr savo vyr. Nuo kno sualojim is mir. Asmuo tyia padeg pastat ir padar 100 000 JAV doleri al. Vienas i tv sumu maamet vaik ir is buvo paguldytas ligonin. Asmuo pardav heroino kitiems asmenims, o ie j perpardav. Asmuo al nelegaliai ve narkotik. Asmuo, neatsargiai vairuodamas automobil, umu mog. Paauglys kumiais sumu savo motin. Nukentjusioji buvo paguldyta ligonin. Asmuo nakt silau bank ir pavog 100 000 JAV doleri. Gydytojas teik neteisingus duomenis valstybinei sveikatos tarnybai nurodydavo paslaugas, kuri pacientui i tikrj jis neteik. Parlamentaras pam i kompanijos ky paadjs, kad balsuos u kompanijai nauding statym. Gamykla atsikrat atliek, nes jos teria aplink. Policininkas pam ky paadjs, kad netrukdys aisti nelegali azartini aidim. Kompanija dav ky parlamentarui, kad jis balsuot u jai nauding statym. Asmuo pardavinjo prekes gerai inodamas, kad jos yra vogtos. Asmuo silau mokykl ir pavog 1000 JAV doleri verts rangos. Asmuo i muziejaus pavog 1000 JAV doleri kainuojant paveiksl. Asmuo silau nam ir pavog 1000 JAV doleri. Savivaldybs pareignas pasisavino 1000 JAV doleri.

Septintas skyrius. Kriminalin justicija ir jos tikslai

251

9.2 8.6 8.5 7.9 7.5 7.4 7.3 6.9 6.5 6.4 6.2 5.4 5.1 4.9 4.7 4.6 4.5 3.7

3.6 3.5 2.2 2.1 1.9 1.6 1.6 1.3 0.9 0.2

Keletas dideli kompanij nelegaliai susitar dl savo produkcijos pardavimo kainos. Asmuo dar nelegalius abortus. Asmuo pardavinjo marihuan kitiems asmenims, ie j perpardav. Paauglys sumu savo tv kumiais. Tvas paguldytas ligonin. vininiu strypu ginkluotas asmuo atm i nukentjusiojo 10 JAV doleri. Jokios fizins alos nebuvo padaryta. Asmuo nelegaliai kas mnes gavo paalp. Asmuo silau universalin parduotuv ir pavog preki, kuri vert 1000 JAV doleri. Asmuo apvog nam. Nuostoliai 1000 JAV doleri. Asmuo vartoja heroin. Asmuo aprpino prostitutes klientais. Darbuotojas pavog i savo darbdavio 1000 JAV doleri. Asmuo turjo tam tikr kiek heroino, kur pats ir suvartojo. Vyrikis apiupinjo moters kn ir pabgo. Asmuo nupjov rankin gatvje. Joje buvo 10 JAV doleri. Asmuo vieoje vietoje apsinuogino. Asmuo nelegaliai neiojosi pistolet. Asmuo nesiningai deklaravo savo pajamas. Profesin sjunga nelegaliai grasino organizuoti streik, jeigu darbdaviai samdys profesinei sjungai nepriklausanius narius. Asmuo smoningai atsiskait netikru ekiu. Asmuo turi restoran, kuriame leido aisti nelegalius azartinius aidimus. Asmuo nuo universalins parduotuvs prekystalio pavog prek, kainuojani 10 JAV doleri. Moterys veriasi prostitucija. Asmuo skambino i chuliganik paskat. Asmuo lanksi vieuosiuose namuose. Vyresnis nei 16 met asmuo lytikai santykiavo su jaunesne kaip 16 met mergina (i nesiprieino). Du asmenys savo noru palaik homoseksualius santykius. Asmuo, neturintis 16 met, pabgo i nam. Jaunesnis kaip 16 met asmuo be pateisinamos prieasties praleido pamokas.

252

PIRMA DALIS

Galima manyti, kad mintas panaumas gali bti tam tikras bsimosios tarptautins baudiamosios teiss unifikacijos pagrindas. Kriminologai Th. Sellinas ir M. Wolfgangas patobulino ir atskir nusikaltim vertinimo metodus. Mat nusikaltimo moralinis, kaip ir teisinis, vertinimas, gali gerokai skirtis, nes atsivelgiama aplinkybes, padaryt al, nusikaltlio ir nukentjusio asmenyb ir kt. (r. 5 lentel)
5 l e n t e l . Atskiro nusikaltimo (nuosavybs plimo) vertinimas (pagal T. Selin ir M. Wolfgang)

Nusikaltimo elementai Lengvas kno sualojimas Nukentjusiajam prireik ambulatorins medicinos pagalbos Nukentjusysis paguldytas ligonin Nukentjusysis umutas Nukentjusioji buvo priversta lytikai santykiauti Buvo grasinama ginklu (papildomai) Buvo grasinama ginklu bandant apvogti arba padaryti nusikaltim (iskyrus priverstinius lytinius santykius) be ginklo su ginklu silauimas svetimas valdas Pavogta arba sunaikinta turto, kurio vert: maiau kaip 10 JAV doleri 10250 JAV doleri 2512000 JAV doleri 20009000 JAV doleri 900130 000 JAV doleri 30 00180 000 JAV doleri per 80 000 JAV doleri Automobilio vagyst

Balai 1 4 7 26 10 2

2 4 1 1 2 3 4 5 6 7

Nusikaltimo bei jo aplinkybi vertinimo balai leidia tyrimo autoriams kalbti apie prasmingesn atskiro nusikaltimo vertinim. Tarkime, lyginami du nusikaltimai. Pirmasis nusikaltimas ginkluotas banko apiplimas, kurio metu nusikaltlis sunkiai sueid sargybin ir pavog 10 000 JAV doleri. Antrasis nusikaltimas apiplimas mokyklos kieme, kai i vaiko buvo atimti pinigai, kuriuos tvai jam dav pietums. Vaikas atidav pinigus, kai jam buvo pagrasinta, kad jis bus sumutas. Th. Sellino ir M. Wolfgango

Septintas skyrius. Kriminalin justicija ir jos tikslai

253

lentelje parodytas skirtumas tarp abiej apiplim. Banko apiplimas vertintas 16 bal: 4 balai u ginklo panaudojim, 7 u sargybinio sueidim ir 5 u 10 000 JAV doleri pagrobim. Apiplimas mokyklos kieme vertintas 3 balais: 1 u maiau nei 10 JAV doleri atmim, 2 u odinius grasinimus. inoma, visa tai nereikia, kad statymo leidyba bei nusikaltim teisinis vertinimas turi vykti apraytu bdu. Panas tyrimai buvo atliekami ir siekiant vertinti vairi bausmi sunkum, ir nustatant nusikaltimo bei bausms atitikim. Pavyzdiui, M. Ericsonas ir J. Gibbsas1 sukr kelet skali ir nustat santykius tarp laisvs atmimo ir kit baudiamj bausmi. J teigimu, vieneri laisvs atmimo metai vietos kaljime atitinka 6 mnesius valstijos kaljime, septynerius atuonerius probacijos metus arba madaug 3000 JAV doleri baud. 6 mnesiai vietos kaljime atitinka tris mnesius valstijos kaljime, trejus probacijos metus arba 1000 JAV doleri baud. Tyrintojai netgi man, kad galima sukurti speciali apibendrinamj baudiamj bausmi skal. Tokia skal, j nuomone, galt bti labai svarbi tiek utikrinant bausms teisingum, tiek unifikuojant vairi ali bausmi sistem. Skal gali bti panaudota ir kitu atveju skiriant bausm. Pavyzdiui, nuteistajam gali bti suteikiama galimyb pasirinkti ekvivalentines bausmes: metai vietos kaljime, ei mnesiai valstijos kaljime, devyneri probacijos metai arba 3000 JAV doleri bauda. Visi ie tyrimai labai svarbs teisyb orientuotai justicijai. Kuo labiau nacionalin kriminalin justicija orientuota tiksl, tuo svarbiau, kad ji remtsi visuomens doroviniais ir teisiniais sitikinimais. Ne maiau svarbs jie ir kuriant kriminalin justicij kitais pagrindais (orientuojant j nusikaltim sulaikym, nusikaltlio asmenybs korekcij ir pan.). Mat statymo leidjas negali ignoruoti visuomenini dorovini ir teisini sitikinim, jis negali elgtis taip lyg jie nebeegzistuot. Rengiant bet kok nauj statym turi bti vertina, kiek tas statymas atitinka visuomens dorovinius ir teisinius idealus, kaip j priims visuomen. Tai galt padti susiorientuoti, kuris i keli galim teisins problemos sprendim yra geriausias. Tiktina, kad priimant nauj ir visuomens sitikinimams prietaraujant statym gali tekti kartu numatyti plai aikinimo ir propagandos kampanij. Minti tyrimai svarbs ir tuo, kad parodo ne tik tam tikr visuomens teisini ir dorovini sitikinim vienyb, bet ir j skirtumus. Atskir gyventoj grupi nuomon nukrypsta nuo bendro vidurkio. Pavyzdiui, buvo nustatyta, kad gerokai kitaip nei visa visuomen nusikaltimus vertina moEricson M., Gibbs J. Objective and Perceptual Properties of Legal Punishments and the Deterrence Doctrine // Social Problems. Vol. 25. (February 1978). P. 253-264.
1

254

PIRMA DALIS

ns, kurie jau buvo nukentj nuo nusikaltim. Svarbi yra ras, pajam grup. Aiku, kad statymo leidjas turi atsivelgti bendr savo alies gyventoj nuomon. Ten, kur vienybs nra, reikia atsivelgti kitus statymo tikslus.

5. nusikaltlio asmenybs korekcij orientuota kriminalin justicija

Tikslas ir pagrindin idja
io modelio pagrindinis tikslas yra koreguoti asmenybs bruous, paskatinusius j nusikalsti. Svarbiausia io modelio prielaida yra ta, kad nusikaltimo padarymas labiausiai priklauso nuo asmens, tiksliau nuo tam tikr jo savybi, o ne nuo aplinkybi ar nuo asmens piktos valios. Tiesa, gyvenime individas neretai patenka situacij, kai yra aktyviai skatinamas nusikalsti. Taiau pasiduos jis tokiai pagundai ar nepriklauso nuo asmens. Teiss istorijoje yra nemaai pavyzdi, kai tokiomis paiomis slygomis vieni mons padaro nusikaltim, kiti ne. I daugelio alkan moni toli grau ne visi vagia. I daugelio eist tik kai kurie trokta kerto. I daugelio valdinink, kurie gali paimti ky, tik dalis tampa kyininkais. Iekodami atsakymo klausim, kodl mons elgiasi dorai arba nusikalsta, turime isiaikinti, kuo jie skiriasi, kokie asmenybs bruoai jiems bdingi. Kad suprastume, kodl toje paioje situacijoje mons elgiasi skirtingai, turime geriau juos painti. Tie, kurie vis dlto pasiduoda pagundai nusiengti statymui, yra kakuo kitokie. Jie neturi savybi, kurios padt jiems tokiai pagundai atsispirti. Arba jie turi bruo, kurie skatina juos nusikalsti. Taigi kriminalins justicijos tikslas yra: 1) atskleisti tuos kriminogeninius asmens bruous; 2) pakoreguoti juos; 3) iugdyti prieingus, nuo nusikaltimo sulaikanius (antikriminogeninius) bruous. Su nusikalstama veikla siejami vairiausi bruoai, pavyzdiui, nemokjimas valdytis. Asmuo, labai susijaudins ir dl to nuuds kit, nepadaryt to ir netapt nusikaltliu, jeigu mokt valdytis ir lemiam akimirk stengt nepasiduoti savo jausmams. Jeigu mogus nebt links per daug pasitikti savimi, jis bt atsargesnis ir avarijos nepadaryt. Stipri valia galt igelbti alkoholik arba narkoman. Jeigu jie stengt atsispirti alko-

Septintas skyrius. Kriminalin justicija ir jos tikslai

255

holiniams grimams arba narkotikams, jie nedaryt nusikaltim, kad gaut pinig svaigalams sigyti. Beveik kiekvienu atveju galime surasti asmenybs bruo, kuris galt igelbti mog nuo nusikaltimo. Apskritai, bet kuris mogus nedaryt nusikaltimo, jeigu turt tok bruo kaip pagarba statymui arba tvirti moraliniai sitikinimai. Taigi pagal model, jeigu kriminalin justicija sugebt iugdyti nepastoviems visuomens nariams tuos reikiamus bruous, svarbiausia uduotis bt isprsta: mons nusikaltim nedaryt. io kriminalins justicijos modelio tikslas taip pat yra paaboti nusikaltimus. Tuo jis panaus sulaikymo model ir nepanaus atlygio. Taiau io tikslo siekiama kitomis priemonmis taisant mones, kurie nusikalto arba gali nusikalsti.

Asmenybs koncepcija
Sulaikymo modelis supranta mog kaip racionali btyb, bandani pasverti, kas jai naudinga ir kas ne. Racionalus mogus neturi kit asmenybs savybi. Jis elgiasi taip, kaip jam diktuoja jo protas, o ne irdis, charakteris. Atlygio modelis turi gana paprast mogaus portret. Kiekvienas turi pareig ir laisv vali j vykdyti. Reabilitacijos modelio supratimas apie mogaus asmenyb yra visikai kitoks. is kriminalins justicijos modelis supranta mog kaip skirting asmenybs bruo visum. Vieni i t bruo yra gantinai neutrals. Nuo j maai priklauso, ar mogus padarys nusikaltim. Kiti padeda mogui ivengti nusiengimo. Tai labai teigiami bruoai, tokie kaip pagarba statymui. Dar kiti yra kriminogeniniai. Jie, atvirkiai, skatina j nusikalsti. Kai kurie i j skatina padaryti bet kok nusikaltim (pvz., antisocialins orientacijos), kiti tik kai kuriuos (pvz., jau mintas nemokjimas valdytis gali pastmti smurtin nusikaltim). ios mogaus koncepcijos pagrindas savotikas asmenybs susidvejinimas. Manydami, kad mogus daro nusikaltimus dl koki nors asmenybs bruo, prieiname prie paradoksalios ivados. sivaizduokime, jog mog sudaro dvi dalys: pats mogus, kuris, ko gero, ir nepadaryt nusikaltimo, ir kriminogeninis bruoas, skatinantis mog nusikalsti. mogus pats nebenort nusiengti, taiau tam tikras bruoas (silpna valia, nemokjimas valdytis, nepagarba statymui, antivisuomenikumas ir t.t.) stumia j nusikaltim. Vadinasi, bruoas stipresnis u mog. Taigi ir kriminalins justicijos poveikio objektas yra tas bruoas. Reikia padti mogui arba priversti j atsikratyti kriminogeninio bruoo, pakeisti j geru bruou.

256

PIRMA DALIS

Esant tokiai asmenybs koncepcijai atsiranda ir savotika, iam modeliui bdinga atsakomybs koncepcija. Viena vertus, mogus lyg ir neatsakingas u tai, kad padar nusikaltim (o k a galjau padaryti!? Tokia mano asmenyb. Neturiau to neigiamo bruoo tikrai nebiau nusikalts). Tas bruoas atsirado dl tam tikr neigiam aukljimo slyg. Tvai nesugebjo arba nenorjo j iauklti tok, koks jis turt bti, o nesugebjo dl to, kad ir juos kakas blogai aukljo ir t.t. Taigi nusikaltlis lyg ir neatsakingas u padaryt nusiengim. Aiku, galima paprietarauti (pagal atlygio model), kad individas yra atsakingas ir u savo asmenyb, ir u charakter. Juk ne pirm dien gyvena pasaulyje ir jau privaljo inoti, kad turi t neigiam, antivisuomenin, nusikaltim stumiant bruo, ir i vis jg stengtis jo atsikratyti. Taiau, kad to panort, jis turjo bti tinkamai aukljamas, o to nepadar tvai. Taigi, jeigu bandytume aikintis, kodl mogus to nepadar, turtume paminti dar vien bruo, kuris neleido to padaryti ir kur paalinti trukd treias bruoas. Ir taip iki begalybs. Gana panaus poiris mog atsiranda jam susirgus, ypa psichine liga. Ligos atveju vyksta tas pats skilimas. Atsiranda nesveika mogaus pus, verianti j elgtis ne taip, kaip reikia, ir sveika. Gydytojo uduotis padti ligoniui (t.y. jo sveikajai daliai) veikti ir pagydyti nesveik. Nenuostabu, kad toks medicininis poiris danai siejamas su asmenybs korekcijos justicijos modeliu. Advokato poiris kuo geriau pastame mog, tuo labiau suprantame, kad jis negaljo pasielgti kitaip nei pasielg, kad viskas, k jis daro, yra dsninga. ios asmenybs koncepcijos ir su ja susijusi problem puikus pavyzdys trumpas Karelo apeko apsakymas Paskutinis teismas (pateikiama sutrumpintai)1:

Karelas apekas. Paskutinis teismas Garsusis Kugleris, vykds kelet mogudysi, persekiojamas itisos armijos policinink ir detektyv, kurie turjo paruotus orderius jam suimti, pareik, kad jo pagauti nepavyks. Ir i ties nepavyko, bent jau gyvo. Paskutin, devint i eils, mogudyst jis vykd, ovs policinink, bandius j suimti. Nors policinink jis ir nuud, taiau ir pats buvo suvarpytas septyni kulk, i kuri maiausiai trys buvo mirtinos. Taigi atrodyt, jis iveng emikojo teisingumo.

apekas K. Paskutinis teismas / Ivert G. Stalnionis // Liaudies sargyba. 1992 04 1319.

Septintas skyrius. Kriminalin justicija ir jos tikslai

257

Mirtis atjo taip staiga, kad Kugleris nespjo pajusti skausmo. Kai jo siela paliko kn, j galjo apstulbinti io pasaulio, pilko ir be galo tuio, keistenybs, taiau nenustebino. mogus, sdjs ir Amerikos kaljimuose, suvok t pasaul kaip nepastam aplink, kurioje su atitinkama vyrikumo doze galima prasimuti taip, kaip ir bet kur kitur. Pagaliau ir Kugleriui iauo neivengiama Paskutiniojo Teismo diena. Kadangi danguje amiams vesta neprasta tvarka, Kugleris stojo prie Senat, o ne prie Prisiekusij Teism, kaip jis spjo bsiant inodamas savo nuodmes. Teismo sal atrod tokia pat paprasta kaip ir emje, tik dl vienos aplinkybs, j greitai suinosite, ten nebuvo kryiaus, prie kur prisiekia liudytojai. Teisj buvo trejetas, visi seni, nusipeln patarjai, grietais ir nepatenkintais veidais. Prasidjo varginantys formalumai. Ferdinandas Kugleris, neturintis nuolatinio usimimo, gim tada ir tada, mir... Ir ia paaikjo, kad Kugleris neino savo mirties datos, ir jis isyk suvok, kad toks umarumas (teisj akyse) jam pakenk, ir niro. Prisipastate kaltas? paklaus pirmininkas. Ne, atagariai atkirto Kugleris. Pakvieskite liudytoj, atsiduss pasak pirmininkas. Prieais Kugler pasirod galingas, tiesiog nepaprasto gio senis, sisiauts mlyn rb, nubarstyt aukso vaigdmis. Jam pasirodius teisjai atsistojo; prie savo vali kilsteljo ir suavtas Kugleris. Tik seniui umus savo viet, teisjai vl atsisdo. Liudytojau, pradjo pirmininkas, Dieve Visaini, is Paskutinis Senatas jus pakviet tam, kad duotumte parodymus kaip liudytojas Ferdinando Kuglerio byloje. Jums, Aukiausiasis, sakaniam tiktai ties, prisiekti nereikia. Praome jus teisminio nagrinjimo interes vardan kalbti tik i esms, nenukrypti ir neapsistoti prie detali ir fakt, kurie nra susij su byla. O js, Kugleri, nepertraukinkite liudytojo. Jis ino visk, ir k nors slpti beprasmika. Praau liudytoj duoti parodymus. Tai pasaks pirmininkas patogiai atsirm stal, nusim akinius aukso rmeliais ir, matyt, pasiruo klausyti ilgos liudytojo kalbos. Liudytojau, privalome grti prie bylos. Ar kaltinamasis ud? Jis umu devynis mones. Pirmj mutynse. U tai pateko kaljiman, kur galutinai sugedo. Antra auka tapo neitikima meilu, jis j umu Amerikoje. Atuntas buvo praeivis, atsitiktinai pasimais tau ant tako, kai tave vijosi. Tuomet tu, Kugleri, sirgai antkaulio udegimu ir dl skausmo krausteisi i proto. Ko tik tu neikentei, vaikine! Paskutinis buvo policininkas, kur tu umuei prie pat savo mirt.

258

PIRMA DALIS

Kodl jis ud? paklaus pirmininkas. Kaip ir visi mons, atsak Dievas. I pykio, i godumo pinigams, tyia ir atsitiktinai, kartais pasimgaudamas, kartais prispirtas. Buvo jis dosnus ir danai paddavo monms. velnus buvo moterims, myljo gyvnus ir laikydavosi duoto odio. Ar dar reikia kalbti apie jo gerus darbus? Dkoju, pasak pirmininkas, nereikia. Kaltinamasis, ar norite k nors pasakyti pasiteisindamas? Ne, tar Kugleris abejingai dl to, kad jam dabar jau viskas buvo vis vien. Teismas eina pasitarti, paskelb pirmininkas, ir visi keturi ijo. Dievas ir Kugleris teismo salje pasiliko vieni. Kas jie? paklaus Kugleris, kinkteldamas galva ieinanij pusn. mons kaip ir tu, tar Dievas. Jie buvo teisjai emje ir dabar teisia ia. Kugleris kramt nagus. A maniau... Mans tai nejaudino, taiau a laukiau, kad teisite js. Todl, kad, dl to, kad... Todl, kad a Dievas, ubaig didysis senis. tai btent dl to a ir negaliu teisti. A visk inau, ir dl to apskritai negaliu teisti. Juk tai nemanoma! Kaip manai, Kugleri, kas tave tsyk idav? Neinau, stebdamasis atsak Kugleris. Lucka, padavja. skund i pavydo. Atleiskit, sidrsino Kugleris. Js umirote pasakyti, kad a ikagoje nuoviau dar ir t lyktyn Ted. Kur jau ten nuovei! paprietaravo Dievas. itas isilai ir iki iolei gyvena. inau, jis skundikas, taiau apskritai jisai gerairdis mogus ir labai myli vaikus. Tik nemanyk, kad pasaulyje yra nors vienas beviltikas niekas. Kodl, ties sakant, js... kodl tu, Dieve, pats neteisi? susimsts paklaus Kugleris. Todl, kad a visk inau. Jeigu teisjai visk, absoliuiai visk inot, jie taip pat negalt teisti. Tuomet teisjai visk suprast ir dl to jiems skaudt ird. Ar a galiu tave teisti? Teisjai ino tik apie tavo piktadarybes, o a apie tave inau visk. Visk, Kugleri! tai dl to a ir negaliu tavs teisti. O kodl... tie mons ... teisia ir danguje? Todl, kad mogui reikalingas mogus. A, kaip matai, tiktai liudytojas, o bausti, supranti, bausti turi patys mons... ir danguje.

Septintas skyrius. Kriminalin justicija ir jos tikslai

259

Taigi, jeigu inome apie mog visk, tai suprantame, kad jis toks, koks yra, kad kitoks ir negaljo bti. Vadinasi, negalime smerkti ir teisti. Savotikas yra tos koncepcijos (ir viso kriminalins justicijos modelio) ryis su kitais mokslais. Visai k kit galima pasakyti apie asmenybs korekcijos model. Asmenyb yra keleto moksl tyrimo objektas. moni psichinius bruous tradicikai tiria psichologija. J korekcija tai pedagogikos sritis. Socialini slyg suformuot bruo tyrinja sociologija, o nulemt genetikai biologija. Taigi iuo atveju kriminalinje justicijoje stiprja ryiai su kitais mokslais. Btent jie vaidina svarbiausi vaidmen nustatant, kodl mogus turi toki ar kitoki bruo. I to iplaukia ir baudiamj statym bei j taikymo procedr ypatybs: a. kriminalin bausm siejama ne tiek su individo padarytu nusikaltimu, kiek su jo asmenybe bei jos korekcijos udaviniais. U vienod nusikaltim nusikaltliams gali bti paskirta skirtinga bausm. Taip gali atsitikti, jeigu teisjas (arba j konsultuojantis psichologas) nusprs, kad kiekvieno i j asmenybei koreguoti reikalingos skirtingos poveikio priemons. Aiku, kad tai i esms prietarauja atlygio modelio nuostatoms. Toks bausmi skirtumas pagal model gali bti traktuojamas tik kaip neteisyb; b. bausm gali bti paskirta teisingai, jeigu yra utikrinta, kad bus atliktas nusikaltlio asmenybs psichologinis tyrimas, atskleisti koreguotini jo bruoai. Dl to is modelis reikalauja isamaus ir visapusiko nusikaltlio asmenybs psichologinio tyrimo. Taigi kriminalinio proceso metu institucijos ir specialistai turi utikrinti, kad bt itirta nusikaltlio asmenyb ir nustatytos prieastys, dl kuri jis padar nusikaltim; c. skiriant bausm maja teisjo vaidmuo. Faktikai io modelio slygomis teismo funkcija tik patvirtina psichologijos, pedagogikos arba kito mokslo ivadas dl bausms, kuri geriausiai pakoreguot neigiam kaltinamojo bruo (bruous). Sakykime, nusikaltim padariusio nepilnameio asmenyb turi itirti psichologas. Jis turi isiaikinti, kokie nepilnameio bruoai paskatino j nusiengti. Paskui psichologas, remdamasis psichologinmis socializacijos, vystymosi, mokymo ir kitomis teorijomis, turi pateikti rekomendacijas, koks teismo nuosprendis geriausiai prisidt prie nepilnameio asmenybs korekcijos. Teismas ioje situacijoje gali tik pritarti psichologo rekomendacijai. Mat teismo nariai yra teisininkai, o ne psichologai. Jiems sunku vertinti, kiek teisinga yra psichologo rekomendacija. Jie gali tik priimti profesionalaus psichologo ivadas;

260

PIRMA DALIS

d. bausms negali bti terminuotos. Dirbant aukljamj darb negalima i anksto pasakyti, kaip ilgai jis truks. Taigi, jeigu bausms tikslas yra aukljimas, i anksto numatyti bausms trukm nemanoma. Vadinasi, negali bti toki nuosprendi kaip skirti trej met laisvs atmimo bausm. Toks tiksliai terminuotas nuosprendis i karto sukelia nemaai problem. Kaip, pavyzdiui, elgtis, jeigu to laiko nepakako ir nusikaltlis nespjo pasitaisyti arba jeigu nusikaltlis pasitais, tarkime, per pus met, o paskirtos bausms laikas daug ilgesnis. Laikyti gerai besielgiant mog likus bausms laik tai tik be tikslo vaistyti laik ir las. Neterminuota bausm bausms pabaig tiesiogiai sieja su asmenybs korekcijos rezultatais; e. kriminalins bausms vykdymas siejamas su asmenybs korekcijos psichologinmis, pedagoginmis, gydymo ir t.t. programomis. Sulaikymo justicijos atveju bausm nusikaltliui ir aplinkiniams turi padaryti reikiam poveik. Atlygio justicijai svarbu, kad nusikaltlis patirt t skausm, kurio yra nusipelns. Taikant asmenybs korekcijos justicij bausm turi sudaryti prielaidas asmenybs korekcijai. Iki nusikaltimo padarymo bei sumimo nusikaltlis jau turjo t neigiam bruo, kurie paskatino j nusikalsti. Taiau tada jis buvo neprieinamas auklti. Dabar jis: a) suimtas ir yra kriminalins justicijos rankose; b) patyr didel neskm suimtas kaip nusikaltlis. Taigi tik dabar atsirado galimyb pradti jo psichikos korekcij. Taiau skmingai korekcijai btinos tam tikros slygos. Pavyzdiui, laisvs atmimo vieta turi bti gera mokykla. Laisvs atmimo vietos administratoriai pirmiausia turi bti geri pedagogai. J santykis su nuteistaisiais turi bti pedagoginis, t.y. padedantis atsikratyti blog ir isiugdyti ger bruo; f. toks kriminalins justicijos modelis labiau akcentuoja bausms vykdym u kaljimo rib. Pedagoginiais tyrimais nustatyta, kad laisvs atmimo vietos slygos nelabai tinka asmenybs korekcijai. Dl to akcentuojamos alternatyvios bausms, kurios asmenyb koreguoja laisvs slygomis. Asmenybs korekcijos modelis buvo ypa populiarus XX a. pirmoje pusje. Tuomet paplito neterminuoti nuosprendiai. Baudiamosios bausms buvo glaudiai siejamos su psichologinio ir pedagoginio poveikio programomis. Laisvs atmimo vietos tapo savotiku daugybs nauj psichologini ir pedagogini metod, program, iniciatyv eksperiment poligonu. JAV kriminologas D. Garlandas ra: Kaljimas buvo savotika eksperiment laboratorija, poligonas, kuriame galjo bti suinoma nauj dalyk. Jis suteik galimyb nusikaltlius stebti ilg laik. Nusikaltliai galjo bti tyrinjami: matuojami, fotografuojami ir t.t. Jis netgi suteik galimyb i-

Septintas skyrius. Kriminalin justicija ir jos tikslai

261

bandyti skirtingus kaljimo darbo reimus, dietas, vidins tvarkos variantus, lyginti juos, vertinti j poveik nusikaltliams bei nusikalstamumui1. Ypa stiprus buvo (ir tebra) io modelio poveikis dviem sritims: nepilnamei kriminalinei justicijai ir darbui su monmis, kurie turi tam tikr asmenybs problem. Ir tai suprantama. Aukljamasis poiris paauglius ir jaunim yra natralus. Visuomenje plaiai paplits sitikinimas, kad jauni mons turi ir gali bti aukljami, nes dar nesubrend. Tikima, kad juos dar daug lengviau galima pakeisti negu suaugus mog, kurio asmenyb jau nusistovjusi. Nenuostabu, kad yra nemaai ali, kuriose galioja specials jaunimo statymai (taip yra, pavyzdiui, Vokietijoje, kur jaunimo materialin ir procesin baudiamoji teis iskirtos). Jaunimo baudiamieji statymai ioje alyje i esms skiriasi nuo suaugusij. Vienas i principini skirtum yra tas, kad jaunimo baudiamoji teisena kelia sau nepilnameio asmenybs korekcijos tikslus. Ne maiau tvirtos io kriminalins justicijos modelio pozicijos moni, kurie turi tam tikr asmenybs problem, atvilgiu. Alkoholizmas, narkomanija tai dl asmens kalts kilusios problemos. Daniausiai manoma, kad tokie mons galjo ir turjo laiku sustoti. Taiau jei individas tampa priklausomas nuo alkoholio arba narkotik, jam reikalinga pagalba, o ne bausm. Toks pats poiris gali bti ir vairiausias asmenybs anomalijas (potrauki, valios sutrikimus). Atlygio kriminalinei justicijai bdingas gan grietas priepastatymas pakaltinamas nepakaltinamas. mogus arba sugeba suvokti tai, k daro, ir dl to visikai atsako u padarytus statymo paeidimus, arba nesugeba ir todl yra nepakaltinamas. Pirmuoju atveju jis teisiamas (atsako baudiamojo statymo tvarka), antruoju gydomas (jam gali bti taikomos priverstinio gydymo priemons). Kitaip tai irima korekcijos modelio atveju. ia pripastama, jog egzistuoja daug tarpini form tarp visikai atsakingo u savo veiksmus ir visikai neatsakingo. statymas tokiu atveju numato vairiausi baudiamojo, psichologinio, pedagoginio bei medicininio poveikio derinimo bd. Korekcijos modelis padjo pagerinti nuteistj gyvenimo slygas bei psichologin ry su laisvs atmimo viet administracija. Juk tiek patenkinamos gyvenimo slygos, tiek geri aukltoj ir aukltini santykiai pripaintos efektyvaus pedagoginio darbo prielaidos.

Garland D. Punishment and Welfare: A History of Penal Strategies? Aldershot, 1985.

P. 82.

262

PIRMA DALIS

Korekcijos modelio problemos

Korekcijos modelis turi nemaai labai patraukli savybi. Pirmiausia ger metodologin pagrind. Jis paremtas grieta moksline logika. Manoma, kad nusikalstamas elgesys, kaip ir viskas pasaulyje, turi prieastis. Vadinasi, jeigu norime j paveikti, pirmiausia reikia iaikinti prieastis. Akivaizdu, kad toms prieastims nustatyti labai danai reikia speciali ini (psichologini, pedagogini ir kt.). Taigi btina specialisto pagalba. Atlygio ir sulaikymo modeliai i aplinkyb ignoruoja. Vis atsakomyb u nusikalstam elges jie suveria mogui, palikdami jam paiam sprsti udavin, kuris sunkus ir specialistui. Taigi korekcijos modelis tai pagalbos ir gydymo modelis. Jis stengiasi mog ne tiek teisti, kiek suprasti ir padti jam. Patraukli io modelio savyb yra ir ta, kad jis paremtas moksl apie mog visuma. Reikalas tas, kad tiek atlygio, tiek sulaikymo modelis turi tendencij atsiriboti nuo kit moksl, sprsti nusikalstamumo problemas savo jgomis (apkaltindamas arba grasindamas bausme). Korekcijos modelis pagrstas isamia asmens bei jo elgesio prieasi psichologine, sociologine, pedagogine, t.y. moksline, analize. Ligoniui reikia gydytojo, mogui, turiniam psichologini problem, reikia psichologo pagalbos. Taigi reikia padaryti taip, kad mogui ta pagalba bt suteikta. Kriminalin justicija viso labo yra vienas i bd, kaip mogui rasti t pagalb ir ja pasinaudoti. mogus padar nusikaltim, vadinasi, jis turi problem, kurios nesugeba isprsti nepaeisdamas statymo. Taigi pirmiausia btina inagrinti problem ir isiaikinti, kodl taip vyko. Tik tada galima pasakyti, ar gali t problem veikti pats mogus, ar jam reikalinga pagalba. Taiau i t, be abejo, teising nuostat kyla ir didiausios io modelio problemos. J nebt, jeigu psichologija ir kiti mokslai turt aik atsakym klausim, kaip turi bti koreguojama nusikaltlio asmenyb. Tuomet kriminalinei justicijai tiesiog bt tiksliai ir aikiai nurodyta, k reikia inoti apie nusikaltl bei jo asmenyb, kiek j turi bti atsivelgta parenkant teisines ir neteisines poveikio jam priemones. Taiau iuolaikin psichologija neturi vienos ir gerai pagrstos teorijos. Vietoj jos sukurta aib daugiau ar maiau pagrst teorij. Veiksmingos korekcijos priemons neinomos, j dar tik iekoma. Tai daroma gyvendinant vairiausias darbo su nuteistaisiais programas. Jau XX a. pradioje buvo pasilyta ir bandyta pritaikyti praktikoje daugyb poveikio nusikaltliams program. Kiekviena psichologin teorija, psichoterapijos kryptis, pedagoginis mokymas teik savo poir tai, kas skatino nusikaltlius daryti nusikaltimus, taip pat silymus, kaip nusikalt-

Septintas skyrius. Kriminalin justicija ir jos tikslai

263

lius taisyti. Nemaai program buvo sukurta remiantis kasdiene patirtimi, religiniais, etiniais ir kitais altiniais. Silom metod reikm svarbu itirti dl keli prieasi: 1. Aukljimas, kit moni trkum taisymas yra gyvenimo sritis, kurioje ypa stiprs sveiko proto postulatai, pedagoginiai sitikinimai. Tai socialinio gyvenimo sritis, kurioje kiekvienas, pradedant vaiku ir baigiant pensininku, jauiasi ess specialistas ir mano, kad jo gyvenimikoji patirtis yra svarbiausias kriterijus vertinant nusikaltli korekcijos metodus. Taigi ia lengviau negu kitose gyvenimo srityse irandami aminieji varikliai. Vis XX a. buvo kuriamos vis naujos darbo su nusikaltliais formos. Kiekviena i j bdavo kaip sensacija pagaliau rastas bdas, kaip isprsti amin problem. Taiau neilgai trukus paaikdavo, kad jokio stebuklo nevyko, kad naujoji programa nusikaltli nepakeiia jie ir toliau daro nusikaltimus. 2. gyvendinant naujas asmenybs korekcijos programas atsiranda savs apgaudinjimo efektas, nes projekto autoriai paprastai kiekvien teigiam nusikaltlio pokyt sieja su metodo efektyvumu. Savo ruotu taisomieji irgi bna suinteresuoti, kad kuo greiiau bt pripainti pasitaisiusiais. Aprayti atvejai, kai nuteistieji manipuliuodavo gydytojais. Pradioje jie specialiai vaidindavo trenktus, paskui elgdavosi vis normaliau ir gal gale tapdavo visikai normals. Tikslas buvo tikinti gydytojus, kad metodas veiksmingas ir kad taisomieji gali bti atleisti nuo tolesns bausms1. 3. Svarbi aplinkyb yra ir nauj metod autori psichologinis pasiprieinimas tam, kad naujas metodas bt tikrinamas. Jie daniausiai ventai tiki jo poveikiu, jiems tiesiog trksta laiko patikrinti bei vertinti, kiek jis veiksmingas. Toks nekritikas tikjimas alingas dviem poiriais: a) gimdo iliuzijas ir tikjim stebuklais, b) sukelia nusivylim. Pradjus plaiai taikyti nauj asmenybs korekcijos metod greitai paaikja, kad stebuklo nebus. Dl to kyla nusivylimas ir metodas atmetamas.

Rettig R., Torres M., Garret G. Manny: A Criminal Addicts Story. Boston: Houghton Mifflin, 1977.

264

PIRMA DALIS

Grupinio nuteistj konsultavimo poveikis. Korekcijos programos tyrimo pavyzdys Amerikiei tyrintojai G. Kassebaumas, D. Wardas ir D. Wilneris pareng nuteistj grupinio konsultavimo program1. Jie tikjosi, kad programa turs trejop poveik: 1) sumas neoficialaus nuteistj antisocialinio kodekso reikm jiems; 2) sumas elgesio paeidim; 3) sumas pakartotini nusikaltim. ie teiginiai buvo tyrimo hipotezs. Tiktasi, kad programa turs didel poveik nuteistj asmenybei bei prisids mainant j recidyv. I tikrj nemaa dalis nuteistj galjo turti asmenini problem, kuri jie nepajg isprsti nepaeisdami statymo. Asmenins problemos galjo prisidti prie nusikaltimo prieasi, kitaip didinti vidin tamp, stiprinti nepasitenkinim ir toliau skatinti antisocialin poir. Buvo viliamasi, jog toki problem aptarimas nuteistiesiems bus naudingas, nes mokys sprsti savo problemas nepaeidiant statymo. 1012 moni grup susitikdavo vien kart per savait po 12 valandas. Grupei vadovavo korekcijos staigos pareignas. staiga, kurioje buvo pradta gyvendinti programa, buvo neseniai kurta. Dl to programos vadovai galjo lengvai isprsti gana svarb kontrolins grups organizavimo klausim. Atsitiktiniu bdu nuteistieji buvo suskirstyti dvi grupes: eksperimentin jos nariai dalyvavo grupinje konsultacijoje, ir kontrolin. Buvo stebimas tolesnis grups nari likimas: ar jie padar nauj nusikaltim, ar bdami ileisti bandomajam laikotarpiui paeid paleidimo slygas. Eksperimentins ir kontrolins grupi palyginimas parod, kad nuteistiesiems konsultavimo programa poveikio neturjo. Nepavyko sumainti neoficialios antivisuomenins vertybi sistemos poveikio jiems, j prieikumo laisvs atmimo vietos administracijai. Nebuvo nustatyta poveikio j tolesniam elgesiui (parolio taisykls ir toliau buvo paeidinjamos). Tradicinis pataisos darbo efektyvumo rodiklis yra recidyvas. Daugiau kaip pus vis nuteistj per trejus metus vl pakliuvo kaljim. I j 18 proc. buvo nuteisti u naujus nusikaltimus, 33 proc. paeidinjo parolio slygas. Joki eksperimentins ir kontrolins grups skirtum nei pagal recidyvo skaii, nei pagal tolesni paeidim sunkum nustatyta nebuvo. Nei grups dydis, nei usimim skaiius, nei grups vadovo kvalifikacija (kiek jis pats buvo rengiamas tokiam darbui) jokios takos korekcinio darbo rezultatams nepadar. Nebuvo nustatyta poveikio skirtum ir pagal
1

Pagal G. Kassebaum, D. Ward and D. Wilner. Prison Treatment and Parole Survival: An Empirical Assessment. New York: Wiley, 1971.

Septintas skyrius. Kriminalin justicija ir jos tikslai

265

nuteistj poir staigos administracij bei konsultavimo naud, ir pagal tai, kiek aktyviai nuteistasis dalyvavo grups susitikimuose. Taigi kartu su grups konsultacijomis organizuoto programos efektyvumo tyrimas jos autoriams suteik labai svarbios informacijos, kad programa numatyto tikslo nepasiek. Kriminologijoje, kaip ir kituose moksluose, neigiamas rezultatas tai irgi rezultatas. I tikrj gyvendinant program gauta labai svarbios informacijos. Idj, kuriomis vadovavosi autoriai, tikdami j poveikiu, negalima nepripainti labai svarbiomis. Grupi konsultavimas plaiai paplits dirbant su vairiausiais probleminiais kontingentais. Be to, autoriai aikiai sivaizdavo, kodl is darbas turt teigiam poveik. J samprotavimai dl io poveikio mechanizmo atitinka dabartinio mokslo duomenis. Taiau tyrimas laukiamo poveikio nepatvirtina. Jeigu eksperimentins kontrols nebt buv atlikta, autoriai ir toliau bt vadovavsi savo, kad ir pagrstais, bet visikai neteisingais sitikinimais dl konsultavimo naudos. Neigiamas eksperimentins kontrols rezultatas svarbus ir kitu poiriu. Jis galimas pagrindas ir ieities takas toliau tobulinant metod. Tiktina, kad grupi dalyviai i tikrj gyja geresni problem spendimo gdi, kad ilg laik lankydamas grup nuteistasis imoksta geriau aptarti problemas bei skmingiau iekoti bd, kaip jas sprsti. Taiau gali bti, kad tie gdiai lieka tik teoriniai, odiniai. Atsidr laisvje, senoje aplinkoje, jie sprendia savo problemas taip, kaip buvo prat. Galimas ir kitas paaikinimas kad grups nariai nagrinjo visai kit problem kaip patikti grups vadovui. Gal jie tikjo, kad grupje pareiktos j mintys panaudojamos aptariant klausim, kiek jie jau pasitais. Taigi neigiamas eksperimentins kontrols rezultatas skatina eiti priek ikelti naujas hipotezes siekiant sukurti veiksming io metodo variant.

Niekas neveikia (nothing works)

Tkstaniai program buvo ibandyta tiek laisvs atmimo vietose, tiek laisvje1. Taiau daugeliu atvej eksperimentin veiklos kontrol nebuvo atlikta. Didiul poveik visuomens poiriui korekcin kriminalins justicijos model padar lyginamoji korekcijos program apvalga, kuri atliko ame-

Conclin J. Criminology. New York, 1992. P. 513.

266

PIRMA DALIS

rikiei kriminologai D. Liptonas, R. Martinsonas ir J. Wilksas1. Jie inagrinjo 231 program. Visos buvo gyvendintos 19451967 m. I daugelio io laikotarpio program buvo atrinktos tik tos, kuriomis bandyta parodyti poveikio rezultat ir kurias gyvendinant buvo sudarytos eksperimentin ir kontrolin grups bei atliktas j palyginimas. Labai svarbu, kad eksperimento dalyviai bt suskirstyti eksperimentin ir kontrolin grupes visikai atsitiktinai (pvz., naudojant atsitiktini skaii lentel). Prieingu atveju kontrolinio eksperimento rezultatai bus netiksls. Tarkime, jeigu eksperimento dalyvi nesuskirstysime atsitiktinai, o tiesiog kaip eksperimentin grup panaudosime vyr skyriaus nuteistuosius, o kaip kontrolin moter, tai skirtumai tarp eksperimentins ir kontrolins grups atspinds ne poveik, o skirtum tarp vyr ir moter. I 231 D. Liptono ir jo koleg apibendrint tyrim toks atsitiktinis suskirstymas buvo pritaikytas tik 35 proc. tyrim. Taigi i daugybs gyvendint projekt tik labai maa dalis tiko poveikio nuteistj asmenybei tirti. i program rezultatai buvo labai menki. Vienas i tyrimo autori R. Martinsonas reikmingai pavadintame straipsnyje Kas gi veikia?, juos apibendrina taip: Iskyrus kelet atskir iimi, visi mums inomi bandymai koreguoti nusikaltlio asmenyb neturjo kokio nors pastebimo poveikio recidyvizmui. Savo ivadas jis apibendrino odiais niekas neveikia (nothing works)2. Aptardamas pavienius skmingo poveikio atvejus R. Martinsonas pabria j izoliuot pobd. Negalima teigti, sako jis, kad mes neradome n vienos skmingos arba bent i dalies skmingos programos pavyzdio. Taiau ie pavyzdiai yra atskiri, jie nenurodo jokio efektyvaus poveikio bdo. Be to, mes negalime atmesti teiginio, kad prie stebimo poveikio neprisidjo paaliniai veiksniai3. Keletas kit to paties laikotarpio apvalg prijo prie tos paios ivados4. R. Martinsono ir kit tyrintoj ivada, kad niekas neveikia, daugeliui korekcijos metod iradj buvo tarsi altas duas. Laikotarpis, kai buvo tikimasi greito ir stebuklingo bdo nusikaltliui pataisyti, baigsi. R. Martinsono apvalga sulugd lengvabdik entuziast tikjim, jog galima apsieiti be grietos silomo metodo kontrols. Tapo aiku, kad entuziazmas, ventas tikjimas ir geri norai metodo efektyvumo neutikrina. R. Martinsono nothing works buvo labai veiksmingas visiems, kas iekojo
1 Lipton D., Martinson R. and Wilks J. The Effectiveness of Correctional Treatment: A Survey of Treatment Evaluation Studies. New York: Praeger, 1975. 2 Martinson R. What Works? Questions and Answers about Prison Reform // The Public Interest. No. 35. (Spring 1974). P. 22-54. 3 Ten pat. P. 49. 4 Bailey W. An Evaluation of 100 Studies of Correctional Outcome // Journal of Criminal Law, Criminology and Police Science. Vol. 57. (June 1966). P. 153-160.

Septintas skyrius. Kriminalin justicija ir jos tikslai

267

poveikio nusikaltlio asmenybei bd. Paaikjus, jog tkstaniai projekt neveiksmingi, nothing works daugelis mokslinink suprato taip: nusikaltlio asmenybs korekcijos bdas neegzistuoja ir nra jokios vilties, kad jis bus rastas. Nusikaltlio pataisym jie liovsi laikyti kriminalins justicijos tikslu. Imta manyti, kad daugiausia, k ji gali, tai nedaryti neigiamo poveikio nusikaltliui ir apginti visuomen nuo nusikaltlio (nusikaltlio neutralizavimo metodai). Daug kriminolog padar ivad, kad nusikalstamumo negalima veikti per nusikaltlio asmenyb, kad reikia tai daryti kitais metodais. Taigi nothing works korekcijos modeliui buvo suduotas triukinantis smgis.

Tolesn korekcijos modelio raida

Dalis kriminolog korekcijos model vis dlto band pltoti toliau. Dvi j veiklos kryptys buvo svarbiausios. Vis pirma jie siek patikslinti R. Martinsono bei jo koleg tyrimus ir isiaikinti, ar i tikrj niekas neveikia. Tam tikslui pirmiausia buvo bandyta patikslinti, k reikia veikia. Atsakymas klausim priklauso nuo to, kiek grietus metodinius reikalavimus mes kelsime program rezultatams. Jeigu, kaip R. Martinsonas ir jo kolegos, reikalausime labai griet, kardinali bei universali rezultat, tvirtinti, jog bdai jiems pasiekti buvo rasti, negalsime. Taiau, jeigu bsime ne tokie reikls ir atsivelgsime bent iokius tokius rezultatus, galsime teigti, kad toki metod buvo sukurta nemaai1. Pavyzdiui, pus i 65 program, kurias D. Liptonas, R. Martinsonas ir J. Wilksas atrinko kaip labiausiai atitinkanias metodologinius mokslo reikalavimus, korekcijos poiriu buvo rezultatyvios2. Kitos apvalgos taip pat nurod tam tikrus teigiamus rezultatus3. inoma, tai toli grau ne tokie rezultatai, apie kuriuos svajojo korekcijos meto1 Kaip jau minta, vienas i programos kritikos altini yra galimyb paaikinti gaut efekt kitu bdu, kit veiksni poveikiu. Toki alternatyvi paaikinim paprastai randama nesunkiai. Atsivelgti ir kontroliuoti visus manomus veiksnius esant dabartiniam metodikos lygiui dar nemanoma. Taigi bet kokios programos rezultatai gali bti pagristai sukritikuoti. Tokiems ir panaiems kritikos metodams apibdinti K. Garretas netgi pasil special pavadinim lugdanios technikos. Tai teisingi metodiniai reikalavimai, taiau tokie, kuriuos vykdyti esant dabartiniam mokslo lygiui dar problemika. 2 Robison J. and Smith G. The Effectiveness of Correctional Programs // Crime and Delinquency. Vol. 17. (January 1971). P. 67-80. 3 Gottfredson M. Treatment Destruction Techniques // Journal of research in Crime and Delinquency. Vol. 16. (January 1979). P. 39-54.

268

PIRMA DALIS

d krjai iki R. Martinsono apvalgos. Tai daug kuklesni, taiau reals rezultatai. Kita vertus, nuo to laiko daugiau rpinantis eksperimentine kontrole buvo pasiekta tikrai svari rezultat sukurti efektyvs ir metodikai gerai patikrinti metodai. Nemaa j dalis turjo daugiau negu vidutin poveik mainant recidyvizm1. Ypa svarbs tyrimai, kuriais bandyta nustatyti bendrus skming program bruous. Taigi buvo bandoma isiaikinti tas program ypatybes, kurios labiausiai prisideda prie skmingo nusikaltlio taisymo2. Nustatyta, kad recidyvizm mainanios programos pasiymi tam tikrais bendrais bruoais. ie bruoai danai vadinami efektyvaus poveikio principais3. Pirmasis yra rizikos principas. Jo esm atitikmuo tarp rizikos, kad bus padarytas pakartotinas nusikaltimas, ir korekcinio poveikio intensyvumo. Keliais tyrimais buvo nustatyta, kad dirbant su nusikaltliais, kuri tikimyb nusikalsti didel, efektyvus yra intensyvus darbas su jais. Taiau, jeigu pakartotinio nusikaltimo tikimyb nedidel intensyvus darbas turi nepalank poveik4. Antrasis kriminogenini savybi principas. Kriminogeninmis savybmis vadinamos dinamins (nepastovios, besikeiianios) nusikaltlio asmenybs ypatybs, kurios yra glaudiai susijusios su recidyvu. Tai antivisuomeninis poiris, piktnaudiavimas narkotikais, blogi santykiai eimoje ir ryiai su antisocialinmis grupmis5. Svarbu, kad ias savybes jau mokama gana skmingai koreguoti. Treiasis principas individualizacijos. Labai svarbu, kad korekcijos bdas atitikt recidyvisto asmenyb6. Kiekvienas turi savo mokymosi stili. Pavyzdiui, labai neramiam, baikiam nusikaltliui konfrontacija

1 Garret C. Effects of Residential Treatment on Adjucated Delinquents: A MetaAnalysis // Journal of Research in Crime and Delinquency. Vol. 22. (November 1985). P. 287-308. 2 Palmer T. 1992. The ReEmergence of Correctional lntervention. Newbury Park, CA: Sage, 1996. 3 Lipsey M. and Wilson M. Effective Intervention for Serious Juvenile Offenders: A Synthesis of Research. P. 313-45. 1998. // Serious and Violent Juvenile Offenders: Risk Factors and Successful Interventions. Ed. by R. Loeber and D. P. Farrington. Thousand Oaks, CA: Sage; Andrews D. A., Zinger I., Hoge R. D., Bonta J., Gendreau P. and Cullen F. T. Does Correctional Treatment Work? Clinically Relevant and Psychologically Informed MetaAnalysis // Criminology. Vol. 28. P. 369-404. 4 Andrews D. A. and Bonta J. The Psychology of Criminal Conduct. Cincinnati, OH: Anderson, 1998. Andrews D. A., Bonta J. and Hoge R. D. Classification for Effective Rehabilitation: Rediscovering Psychology. Criminal Justice and Behavior. Vol. 17. P. 19-52. 5 Ten pat. 6 Van Voorhis P. 1985. Restitution Outcome and Probationers Assessments of Restitution: The Effects of Moral Development. Criminal Justice and Behavior. Vol. 12. P. 259-87.

Septintas skyrius. Kriminalin justicija ir jos tikslai

269

grindiami metodai netinka1. Lygiai taip pat nusikaltliams, kuri intelekto lygis emas, netaikytinos auktesnio intelekto reikalaujanios programos2. Ketvirtasis principas nemaas program skirtumas. is skirtumas susijs su psichologinmis nuostatomis, kuriomis vadovaujamasi. Veiksmingiausios korekcijos priemons, kuri pagrindas yra biheivioristinis bei biheivioristiniskognityvinis poveikio modelis3. Tai programos, siekianios imokyti nusikaltlius galvoti perspektyviai, t.y. numatyti savo poelgi rezultatus, veiksmingiau sprsti problemas, kylanias bendraujant su kitais monmis, ir kontroliuoti savo emocijas. Penktasis principas svarbi mogaus, atliekanio korekcij, asmenyb. Tai turi bti krybikas ir psichologikai jautrus mogus, sugebantis gerai suprasti nusikaltl. Paaikjo, kad didiausias korekcijos poveikis pasiekiamas, kai laikomasi vis mint princip. Dl to veiksmingiausios yra poveikio recidyvistams programos, grindiamos biheivioristiniais bei kognityviniais metodais. ios programos labai intensyvios (uima 4070 proc. nusikaltlio laiko) ir trunka maiausiai 23 savaites. Joms vadovauja mons, gebantys gerai suprasti kiekvien nusikaltl, kur jie stengiasi perauklti. Programos sudaromos bei korekcijos metodai parenkami atsivelgiant nusikaltlio problemas (kriminogenini savybi principas) bei jo mokymosi stili. Toki program apvalga parod, kad laikantis vis nurodyt princip recidyvas sumaja vidutinikai 50 proc.4. Nuo mint princip nukrypusios programos yra maai veiksmingos. Tai patvirtino populiari poveikio program, toki kaip intensyvios prieiros, elektroninio sumimo, sukarint stovykl, tyrimas. Nedidelis j poveikis kaip tik ir siejamas su tuo, kad laikomasi tik dalies mint princip5. Taigi po labai dideli vili pirmoje XX a. pusje ir didelio nusivylimo antroje jo pusje korekcinis kriminalins justicijos modelis vl atsigauna,

1 Warren M. Application of Interpersonal Maturity Theory to Offender Populations. P. 23-49 // Personality Theory, Moral Development, and Criminal Behavior. Ed. by W. Laufer and J. Day. Lexington, MA: Lexington Books, 1983. 2 Fabiano E., Porporino F. and Robinson D. Canadas Cognitive Skills Program Corrects Offenders Faulty Thinking // Corrections Today. 1991. Vol. 53. (August). 1994. P. 102-108. 3 Palmer T. The ReEmergence of Correctional lntervention. Newbury Park, CA: Sage. 1996.; Gendreau P. The Principles of Effective Intervention With Offenders. P. 117-30 // Choosing Correctional Options That Work. Ed. by A. T. Harland. Thousand Oaks, CA: Sage. 1996. 4 Andrews D. A., Zinger I., Hoge R. D., Bonta J., Gendreau P. and Cullen F. T. Does Correctional Treatment Work? Clinically Relevant and Psychologically Informed MetaAnalysis. Criminology. Vol. 28. 1990. P. 369-404. 5 Lipsey M. and Wilson D. Effective Intervention for Serious Juvenile Offenders: A Synthesis of Research. 1998. P. 313-45 // Serious and Violent Juvenile Offenders: Risk Factors and Successful Interventions. Ed. by R. Loeber and D. P. Farrington.

270

PIRMA DALIS

tikslinami asmenybs korekcijos metodai, kuriuos jis gali orientuotis, bei reikalavimai ir bdai kontroliuoti, kiek tie tikslai pasiekiami. Dabar jau turime pagrindo teigti, kad reabilitacijos principai igyvena tikr renesans. Reabilitacija nustojo bti entuziast judjimu, atsisak nereali vili bei stebukling metod, kurie i karto isprst visas jos problemas. Pltojama skmingos korekcijos metod sistema. Jos pagrindas kompleksinis (veikiantis skirtingus asmenybs bruous), tikslus (iaikinantis ir veikiantis svarbiausias konkretaus individo problemas), pagrstas (taikantis efektyviausius metodus) ir kruopiai kontroliuojamas poveikis. Taiau dar yra daug neisprst korekcijos poveikio problem. Net ir veiksmingiausi psichologins korekcijos metod poveikis kol kas yra tikimybinio pobdio. Vadinasi, mes niekada negalime bti visikai tikri, kad tam tikras metodas tam tikru konkreiu atveju turs norim poveik. Mes tik inome, kad taip jis veikia daniausiai. Kitaip tariant, turime reikal su gana didele jo skmingo poveikio tikimybe. ioje situacijoje kriminologas panaus gydytoj, kuris sako pacientui: ie vaistai tikriausiai jums pads. Gydytojas taip sako todl, kad neino vis veiksni, nuo kuri priklauso vaisto poveikis. Kitoje alyje, dirbant su kitu kontingentu, esant kitokiems santykiams ir t.t. veiksmingas metodas gali bti neveiksmingas ir mums bus nelengva atsakyti klausim, kodl taip yra. Dl to perkeldami metod kit viet turime i naujo kruopiai tikrinti, ar jis efektyvus. Lietuvai atgavus nepriklausomyb atsirado galimyb painti ir perimti didiul pasaulin korekcinio darbo patirt. Tam tikru atvilgiu mums nereikia iradinti dvirai ir i naujo nueiti t ilg ir nelengv keli, kur jau nujo penitencin psichologija, edukologija. Pasaulis sukaup nemaai gana veiksming korekcinio darbo su nusikaltliais metod bei form. Kadangi ie metodai efektyvs kitur, vadinasi, jie perspektyvs ir pas mus. Bet perspektyvus nereikia utikrintas. Ms laukia didelis ir labai kruoptus darbas patikrinti juos metodikai, nustatyti poveikio ms slygomis specifik ir prielaidas.

Asmenybs korekcijos formos

vairioms poveikio priemonms ibandyti bei diegti sukurta aib projekt. Vieni taikomi laisvs atmimo vietose, kiti laisvje. Skirtingi yra ir juos taikantys specialistai. Didel projekt dalis buvo darbo su nuteistaisiais apskritai projektai. Parengta nemaai darbo su agresyviais nusikaltliais, narkomanais program. Kadangi ie nuteistj korekcijos metodai itobuljo ir paplito, baudiamosios bausms ir ypa laisvs atmimo turinys i esms pasikeit. Anksiau laisvs atmimas reik nuteistj laikym. Svarbiausia buvo,

Septintas skyrius. Kriminalin justicija ir jos tikslai

271

kad laisvs atmimo vietoje jie praleist statymo numatyt laik. Korekcijos modelio slygomis bausms vykdymas yra tik korekcinio darbo su nuteistaisiais prielaida. Anksiau nuteistieji buvo laikomi dabar su jais dirbama. Tas polinkis ypa pastebimas turtingiausiose Vakar alyse. Nuteistajam sukuriamos asmenybs tobulinimo slygos. Psichologas stengiasi isiaikinti nuteistojo problemas ir padti jas sprsti. Socialinio darbuotojo tikslas padti pasiruoti ieiti laisv. Nuteistajam sudaromos galimybs mokytis, gyti profesij ir darbo gdi. Vargu ar vidutinis vedijos ar Pranczijos gyventojas turi tiek galimybi mokytis, sulaukti psichologins pagalbos kaip nuteistasis laisvs atmimo bausme.

6. nusikaltli atskyrim nuo visuomens orientuota kriminalin justicija

Modelio esm
io kriminalins justicijos modelio tikslas apsaugoti visuomen nuo nusikaltli bei j daromos alos. Pagrindin modelio idj trumpai idst vienas Amerikos ventikas: Noriu, kad mons, kurie upuola kitus, bt laikomi saugiai kaip atominis ginklas. Jie turi bti laikomi taip, kad nebt j destruktyvaus poveikio mums1. Kalbdami apie saug laikym io modelio alininkai turi omenyje laisvs atmim. Kitiems pavojingi mons, pasak j, turi bti laikomi taip, kad fizikai negalt padaryti alos. Vienas i nusikaltli atskyrimo nuo visuomens pavyzdi yra JAV vesta Trij smgi kriminalins justicijos reforma. ios reformos esm labai sugrietinta bausm po kiekvieno naujo nusikaltimo. Tarkime, u pirm vagyst asmuo nuteisiamas lygtinai, u antr 6 mnesius kaljimo, u trei baudiamas keleri laisvs atmimo met bausme. ios kriminalins reformos iniciator buvo Kalifornijos valstija (r. Kalifornija Trys smgiai).

Byrne H. Society Needs Draconian Justice // The New York Times. November 20, 1979.

P. 23.

272

PIRMA DALIS

Kalifornija Trys smgiai. Kalifornijos baudiamojo kodekso 667 straipsnis. Kriminalins justicijos, orientuotos nusikaltli atskyrim nuo visuomens, pavyzdys Kalifornijos valstijos baudiamasis kodeksas buvo papildytas keliomis nuostatomis, kurios drastikai grietino bausmes u pakartotinius nusikaltimus. Paymtina, kad pakartotinai nusikaltusiems asmenims ios Valstijos baudiamasis statymas buvo labai grietas ir prie Trij smgi laikotarp. Pavyzdiui, pagal Kalifornijos statym u sunk nusikaltim nuteistam ir vl apkaltintam padarius kit sunk nusikaltim asmeniui automatikai prie bausms pridedama 5 metai. Jeigu padaromas kitas nusikaltimas, prie bausms pridedama dar 5 metai ir t.t.1. Nepanaikinant ankstesni griet nuostat buvo priimtos naujos: 1. Pirmas smgis: 667 (e) (1) nustato, kad jeigu nusikaltlis, kuris anksiau yra padars sunk arba su prievarta susijus nusikaltim, padaro nauj ( syk nebtinai sunk arba susijus su prievarta) nusikaltim, tai bausm u nauj nusikaltim turi bti padvigubinta. 2. Antras smgis: jeigu asmuo jau buvo du arba daugiau kart teistas u sunkius arba su prievarta susijusius nusikaltimus, nuosprendis u nauj nusikaltim turi bti neapibrtos trukms laisvs atmimas (t.y. asmuo gali kalti tol, kol nebus galima garantuoti, kad jis tikrai nepadarys nauj nusikaltim; kalinimas gali tstis iki gyvos galvos). Minimali bausm tokiu atveju turt bti trigubai ilgesn, nei u tok nusikaltim numato statymas. 3. Apibendrinant teismo skirtas bausmes, asmeniui, padariusiam kelet nusikaltim, u kiekvien visais atvejais taikomas bausmi subendrinimas (netaikomos bausmi apmimo ir kitos technikos). 4. Draudiama asmen lygtinai atleisti nuo bausms. 5. Neleidiama taikyti asmeniui diversijos program arba sisti Kalifornijos reabilitacijos centr. 6. Ribojami vadinamieji gero laiko kreditai (t.y. nuteistajam skaiiuojamas laikas, per kur jis neturjo joki pastab ir u t gero elgesio laik proporcingai trumpinama laisvs atmimo bausm). 7. Neatsivelgiama tai, kaip seniai padarytas ankstesnis nusikaltimas (ms terminologija panaikinama teistumo inykimo institucija).

Californian Penal Code. P. 667.

Septintas skyrius. Kriminalin justicija ir jos tikslai

273

8. Apribojama prokuroro teis sudaryti vadinamsias plea bargaining, t.y. gynybos ir kaltinimo sutartis, kai nusikaltliui sutikus prisipainti, jog padar nesunk nusikaltim, sipareigojama nekaltinti ji sunkesniu. Visos ios nuostatos i esms pailgina bausms laik. Tai reikia, kad geriausia, ko gali tiktis asmuo, pakartotinai darantis mintus sunkius ir su prievarta susijusius nusikaltimus, tai 20 met kaljimo. Vadinasi, toks asmuo tiesiog paalinamas i visuomens1.

Asmenybs koncepcija
iam modeliui bdingas poiris asmenyb gana paprastas. Visus mones jis skirsto dvi grupes: normalius ir ukietjusius. Normals tai tokie, kurie apskritai n karto nenusikalsta statymui arba nusikalsta vien kart ir po nedidels bausms pasitaiso nebedaro nusikaltim. Ukietj tai nusikaltliai, kurie padaro du arba daugiau sunki nusikaltim ir kuri nepataiso bausm bei vairiausios korekcijos priemons. Toki visuomenje yra nedaug. Taiau btent j padaryti nusikaltimai yra sunkiausi ir pavojingiausi. Be to, jie yra savotiki blogio altiniai visuomenje. J izoliavimas yra natrali visuomens reakcija, iplaukianti i siekio apsaugoti didij visuomens daugum nuo nedidels labai jai kenkiani moni grups. Neutralizacijos modelis pagrstas prielaida, kad yra moni, kuriems bdingas neperaukljamumas. Apie bruo tiesiogiai liudija pakartotini nusikaltimai. Taigi, jeigu nusikaltlis, padars sunk nusikaltim ir u j nubaustas, nusikalsta pakartotinai, galima daryti ivad, kad jis nepataisomas arba sunkiai pataisomas. Paymtina, kad iai asmenybs koncepcijai bdingas savotikas tautologinis uburtas ratas: nusikaltlis padaro kelis nusikaltimus dl to, kad jis ukietjs. Bet tai, jog jis ukietjs, suinome i to, kad jis padar kelis nusikaltimus.

Atskyrimo nuo visuomens rys

Kriminalin justicija, siekianti atskyrimo, gali tai daryti keliais bdais. Kokios bus taikomos statymo normos, priklauso nuo pasirinkto bdo.

Vitiello M. Three Strikes: Can we Return to Rationality? // The Journal of Criminal Law & Criminology. 1997. Vol. 87(2). P. 407.

274

PIRMA DALIS

Bendras atskyrimas nuo visuomens

Atskyrim utikrinantys statymai taikomi visiems, kurie pakartotinai paeidinja statymus (r. Kalifornija Trys smgiai).

Selektyvusis atskyrimas nuo visuomens

is atskyrimas taikomas tik tada, kai papildomai nustatoma, kad asmens rizika nusikalsti yra didel. Kitaip tariant, jeigu specialiais metodais nustatoma, kad ateityje jis darys naujus nusikaltimus. inomoje P. Greenwoodo skalje nurodyti 7 nusikaltlio poymiai (r. Nusikaltlio, linkusio daryti nusikaltimus, skiriamieji poymiai). Tie poymiai nustatyti lyginant nusikaltlius, kurie daro ir kurie nedaro pakartotini nusikaltim. Nusikaltlio, linkusio ir toliau daryti nusikaltimus, skiriamieji poymiai (pagal P. Greenwood): Anksiau buvo teistas u tok pat nusikaltim. Dvejus su puse arba daugiau met jau praleids kaljime. Buvo teistas jaunesnis nei 16 met. Buvo laikomas nepilnameiams nusikaltliams skirtoje staigoje. Per pastaruosius dvejus metus vartoja stiprius narkotikus (pvz., heroin arba barbitratus). 6. iuos narkotikus vartojo dar bdamas nepilnametis. 7. Pastaruosius dvejus metus buvo bedarbis pus met arba ilgiau. P. Greenwoodas nustat, kad nusikaltliai, kuriems bdingi keturi i i bruo, daniausiai ir toliau daro nusikaltimus. Metodas geras tuo, kad jis leidia ne taip intensyviai panaudoti atskyrim. Nusikaltlio karjera neretai baigiasi jam sulaukus tam tikro amiaus. Taigi toli grau ne visada keletas jo padaryt nusikaltim liudija, jog jis ir toliau nusikals. Svarbu tiksliai atrinkti tuos, kuri tikimyb, kad jie ir ateityje paeidins statymus, tikrai didel. Tai nepalyginti ekonomikesnis atskyrimo modelis. P. Greenwoodas apskaiiavo, kad atrenkant nusikaltlius pagal jo metod galima 20 proc. sumainti ginkluot apiplim skaii reikia tik 2,5 proc. padidinti laikom kaljime moni skaii. Selektyvaus atskyrimo galim efekt patvirtino ir kiti autoriai1. Didiausias io metodo trkumas yra netiksls atrankos metodai. Tokios kaip P. Greenwoodo skals teikia tik apytiksl bsimojo elgesio prognoz. Paklaida gali bti gana didel. Dl jos atskyrimas gali bti pritaikytas monms, kuriems to jau nereikia. Kita vertus, prognoVisher C. The Rand Inmate Surway: A Reanalysis // Blumstein A. et al. Criminal Careers and Career Criminals. Washington D.C.: National Academy Press, 1986. Vol. 2. P. 161-211.
1

1. 2. 3. 4. 5.

Septintas skyrius. Kriminalin justicija ir jos tikslai

275

zs klaida gali paskatinti netaikyti atskyrimo tiems nusikaltliams, kuriems j taikyti reikt. Tai, be abejo, geriau nei atskirti visus, kurie pakartotinai padar nusikaltim, nebandant atsakyti klausim, ar konkretaus mogaus atvilgiu to i tikrj reikia. Taikyti mokslikai pagrstas atrankos skales geriau, negu bandyti atrinkinti, kam taikyti ir kam netaikyti atskyrim vadovaujantis tik sveiku protu. Taiau faktas, kad sutikdami taikyti i metodik i anksto sutinkame ir su tuo, jog dalis moni bus nuteisiami tiesiog dl to, kad j nusikalstamumo nepavyko prognozuoti, ilieka.

Kriminalins karjeros nutraukimas ir atskyrimo modelis

i atskyrimo forma siekia isiaikinti tokias nusikaltli grupes, kuri tikimyb padaryti nusikaltim didiausia. Tai gali bti, pavyzdiui, amiaus grups. J. Cohenas nustat, kad tokius nusikaltimus kaip ginkluotas upuolimas bei but vagysts nusikaltliai paprastai daro bdami tam tikro amiaus. Tas tam tikro nusikaltimo darymo laikotarpis paprastai nra labai ilgas. Daniausiai ie nusikaltimai daromi apie 10 met. Prie t aktyvj laikotarp toki nusikaltim padaroma gerokai maiau. Taigi trumpi laisvs atmimo nuosprendiai, jeigu jie skiriami to aktyvaus amiaus nusikaltliams, nusikalstamum gali gerokai sumainti. Tarkime, jeigu aktyvaus nusikalstamumo laikotarpis trunka vidutinikai 10 met ir per t laikotarp buto grobstytojas vidutinikai apiplia 400 but, tai laisvs atmimas dvejiems metams nuo nusikaltim apsaugo 80 but, t.y. nusikalstamumas sumainamas 20 proc.

Pagrindiniai modelio bruoai. Santykis su kitais modeliais

Svarbiausia bausmi sistemos ypatyb yra didiulis skirtumas tarp bausmi, skiriam u pirm kart padaryt nusikaltim, ir bausmi u tok pat nusikaltim, padaryt antr arba trei kart. Dorovinis nusikaltimo ydingumas, sunkumas, pavojingumas visuomenei nevaidina tokio didelio vaidmens kaip kit modeli atveju. Tarkime, itin pavojingo recidyvisto institutas, kuris taikant kitus modelius yra ne toks reikmingas, atkyrimo modelio atveju yra labai svarbus. Panaus statymo norm suskirstymas bdingas ir baudiamajam procesui. Atskyrimo modeliui atsirasti didel reikm turjo nusivylimas sulaikymo ir korekcijos modeliais. Atskyrimo modelio krjai netiki, kad ukietjus nusikaltl galima perauklti. Tuo is modelis skiriasi nuo korekcijos modelio. Ukietjs nusikaltlis kaip plrus vris, jo negalima pataisyti ir vienintelis bdas apsisaugoti yra laikyti j u grot. Dl to is modelis

276

PIRMA DALIS

nepateikia psichokorekcijos metod ir teiss norm, skatinani j taikym. Atskyrimo modelis skiriasi ir nuo sulaikymo modelio, nes netikima, kad bausm gali mog pakeisti. is modelis netaikomas ukietjusiems nusikaltliams, nes jie bausms nebijo. Todl visuomen j atvilgiu yra bejg. Atskyrimo modelis i esms skiriasi ir nuo atpildo modelio. ia didesn bausm skiriama ne tiek u tai, k nusikaltlis padar, kiek u tai, koks jis yra. U antr ir trei nusikaltim baudiama daug grieiau ne dl to, kad tai bt itin blogai, o dl to, kad jie liudija apie asmens nepataisomum. Grietesn bausm u naujus nusikaltimus kelia ir dorovini bei teisini problem. Juk baudiant grieiau u nauj nusikaltim vien dl to, kad individas anksiau jau nusikalto, ieina, kad asmuo pakartotinai baudiamas u ankstesnj. Tai paeidia draudim u t pat nusikaltim bausti du kartus. U t pat nusikaltim asmuo neturt bti baudiamas pakartotinai. Tuo tarpu bausdami u pakartotin nusikaltim grieiau mes lyg ir baudiame asmen u tai, kad jis jau kart buvo padars nusikaltim. Nusikaltlis, nuteistas tam tikra laisvs atmimo bausme, kalbant atpildo kalba, turi sumokti skol visuomenei. Skolos dydis matuojamas laisvs atmimo metais. Atlikdamas bausm jis t skol sumoka. Pakartotin nusikaltim padarius nusikaltl bausdami u ankstesnius nusikaltimus prietaraujame atpildo principui ir teisingumo jausmui. Atskyrimo modelio alininkai bando kaltinim nuginyti. J teigimu, atskyrimas vis dlto neprietarauja teisybs principui. vertindami pirm nusiengim privalome turti omenyje, kad tuo metu, kai asmuo dar nusikaltim, jis buvo tik vienas i didels auditorijos, kuriai statymas adresavo baudiamj draudim. Antr kart paeidjo kalt yra daug didesn, nes jis atkakliai laiksi savo nusikalstamo elgesio ir po to, kai statymas asmenikai jam parod savo nepasitenkinim jo elgesiu, teigia T. von Hirschi. Kitas argumentas (j irgi pateik T. von Hirschi) yra tas, kad nusikaltlis, darantis vis naujus nusikaltimus, pamau praranda nuolaidas. Mat pirm kart nusiengs individas gali tvirtinti, kad tai jam nebdinga, ir gyti nuolaidos teis. Darydamas naujus nusikaltimus individas tos teiss jau netenka. Dl dorovini argument prie ir u atskyrim aktyviai diskutuojama. Bet visikai aiku, kad jie tik bandymas pateisinti atskyrim, rodyti, jog atskyrimas neprietarauja teisingumo principams. Atskyrimo tikslai visai kiti nedoroviniai. Atskiriant nusikaltl nekeliamas tikslas pasielgti jo atvilgiu teisingai. Tikslas yra visikai kitas apsaugoti nuo jo visuomen. Btent iuo tikslu, o ne teisybs idealais grindiamos nusikaltlio atskyrimo priemons. Juk jeigu nusikaltlis, nepaisydamas labai iauri bausmi, ir toliau daro nusikaltimus, tai galima manyti, kad jam daug sunkiau negu kitiems monms elgtis taip, kaip reikalauja statymas. Neproporcin-

Septintas skyrius. Kriminalin justicija ir jos tikslai

277

gas bausms sugrietinimas iuo atvilgiu yra akivaizdi neteisyb. Kalintas u grot asmuo faktikai aukojamas (arba pasiaukoja) dl visuomenins tvarkos. Jis paalinamas ne todl, kad blogas, o todl, kad visiems (iskyrus j) bt ramu.

Atskyrimo poveikis
I pirmo vilgsnio atskyrimas ir juo pagrstas kriminalins justicijos modelis atrodo labai veiksmingas. Aukljamasis darbas su nusikaltliais paremtas kilniomis idjomis. Taiau realios jo galimybs daug kam kelia pagrst abejoni. Visikai kas kita pasakytina apie atskyrim. Uuot beviltikai bands pataisyti nepataisomus atskyrimo modelis paprasiausiai iima juos i visuomens. Tai, aiku, iauru, bet praktika, rytinga ir greita. Nusikaltlis nustoja daryti nusikaltimus, kai tik yra atskiriamas, paalinamas i visuomens. Taigi ir efekto nusikalstamumo majimo galima laukti netrukus. Nepataisom paalinimas lyg ir turt sudaryti slygas skmingai pataisyti ir kitus nusikaltlius. Izoliavus nepataisomus nelieka piktybik visuomens nari, kurie j gadina. i atkrimo ideologija pasirod labai tikinama. JAV pirmoji toki reform gyvendino Kalifornijos valstija. Reforma buvo pradta 1994 m. ir truko trejus metus. Nelaukdamos jos rezultat dar 21 valstija ved Trij smgi statymus. Kalifornija nra vienintel valstija, kuri pertvark savo kriminalin justicij vadovaudamasi Trij smgi idja. Apie 1999 m. ia linkme pasuko Kolorado, Kentukio, Delavaro, Ilinojaus, Indianos, Luisianos ir kitos valstijos. 1997 m. Kalifornijos generalinis prokuroras apibendrino Trij smgi poveik nusikalstamumui. Ataskaitos duomenimis, ketverius metus prie Tris smgius nusikalstamumas Kalifornijoje majo vidutinikai 2,4 proc. per metus, o nuo 1994 iki 1997 m. jis sumajo 30,8 proc. Prievartos nusikaltim skaiius 19901993 m. sumajo 7,3 proc., 19941997 m. sumajo 26,9 proc. Ataskaitoje teigiama, kad visoje JAV istorijoje nebuvo laikotarpio, kad nusikalstamum pavykt sumainti taip greitai ir smarkiai. i informacij greitai iplatino iniasklaida. Apie Kalifornijos stebukl raoma ir kalbama toli u jos rib. Argumentas, kad su nusikaltliais nereikia terliotis, kad btina veikti negailestingai ir rytingai, atrod tikinamas. Tuo tarpu kriminologin analiz stebuklu vert gerokai suabejoti, ypa tuo, kad nusikalstamumo sumajimas buvo Trij smgi rezultatas. Pirmiausia atskyrimo efektas niekaip negaljo pasireikti per pirmus 34 mnesius. Mat nusikaltliams, kurie padaro sunkius nusikaltimus, daniau-

278

PIRMA DALIS

siai ir be Trij smgi skiriamos bausms, gerokai ilgesns nei 34 mnesiai. Taigi papildomos laisvs atmimo bausms, iplaukianios i Trij smgi, bus skiriamos vliau. J poveikis nusikalstamumui (jeigu toks bus) irgi turt pasireikti vliau1. Taiau abejotina, ar toks poveikis i viso bus. Mat nereti atvejai, kai vietoje suimto nusikaltlio akimirksniu atsiranda kitas. Akivaizdus pavyzdys prekyba narkotikais ir automobili vagysts. Sumus nusikaltlius prek tampa deficitin, paklausa ir kaina didja, nelegalus verslas tampa vis labiau viliojantis ir vietoje suimt greitai atsiranda nauj nusikaltli. Panaus fenomenas galimas ir grupini nusikaltim atveju. Daniausiai suimama ne visa grup (pvz., apvaginjanti butus). Dl to po trumpos pertraukos grup atnaujina savo veikl, o jos vakansins vietos greitai upildomos. Taiau didiausia atskyrimo problema yra jo kaina. Nusikaltli kalinimas labai brangus dalykas. Tyrimai rodo, kad norint bent 10 proc. sumainti nusikalstamum reikia dvigubai arba net trigubai padidinti kaljimuose laikom nusikaltli skaii. Tai savo ruotu reikia drastik mokesi natos padidjim. Tad labai abejotina, jog tam, kad bt palyginti nedaug sumaintas nusikalstamumas, gyventojai sutikt mokti daug didesnius mokesius2. Atskyrimo alininkai bando teigti, kad tos ilaidos atsiperka. Kiekvienas nusikaltimas yra tam tikra ala visuomenei. Nusikaltimo padariniai gali bti materialiniai bei moraliniai nuostoliai, psichiniai igyvenimai, ala visuomens dorovinms nuostatoms. Apskaiiav vis al matysime, teigia jie, kad ilaidos papildomiems kaljimams duoda materialin ir moralin peln. Galiausiai esminis nusikalstamumo sumainimas pagerina vidin alies ir visuomens socialin klimat. Tai savo ruotu pagerina kio bei kit visuomens srii funkcionavim. Didiausia problema tuos teiginius rodyti, mat nusikaltimo ala gali bti apskaiiuojama labai nevienodai. Tai priklauso nuo tuo, kas ir kaip skaiiuoja. Juk svarbi nusikaltimo padarytos alos dal sudaro moralin, psichin ala, t.y. dalykai, kurie neturi jokios apibrtos kainos. Ne maiau skirtingos ir prognozs, kiek nusikaltim nebus padaryta. Tam reikia atsakyti klausim, kiek nusikaltim padaryt nusikaltlis, jeigu jis likt laisvje. Tos prognozs paremtos gana skirtingomis prielaidomis ir j ivados visikai skirtingos (kartais ir nerealios). Pavyzdiui, Kalifornijos gubernatoriaus vyresnysis konsultantas ekonomikos klausimais Ph. Romero apskai-

Beres L. and Griffith T. Did Three Strikes" Cause the Recent Drop in California Crime? An Analysis of the California Attorney Generals Report Los Angelos Law Review. P. 101. 2 Conclin J. Criminology. 1992. P. 461.

Septintas skyrius. Kriminalin justicija ir jos tikslai

279

iavo, kad kiekvien nepataisom nusikaltl laikant kaljime per metus visuomenei sutaupoma nuo 137 000 iki 248 000 JAV doleri1. P. Greenwoodas, vadovaudamasis kitomis prielaidomis, apskaiiavo, kad i tikrj sutaupoma tik 20 00040 000 doleri. Pagaliau kai kurie autoriai teigia, kad kalinimas gali reikalauti i visuomens labai dideli ilaid, todl tiktis kokio nors pelno neverta.

7. Atkuriamoji (restitucijos) kriminalin justicija

Modelio esm
io kriminalins justicijos modelio svarbiausias tikslas yra atkurti santykius, kuriuos paeid nusikaltimas2. Kiekvienas nusikaltimas padaro nukentjusiajam koki nors al. Ta ala gali bti materialin tam tikro turto sunaikinimas arba sugadinimas, fizin (didesnis arba maesnis kno sualojimas), moralin (paeminimas), psichin (skausmas ) ir kt. Be to, kyla konfliktas tarp nusikaltlio ir nukentjusiojo. Anksiau j santykiai buvo normals neutrals arba net geri. Dabar jie paeisti. Pagaliau tai ala aplinkiniams. Paeista bendruomens, kurioje gyvena tiek nusikaltlis, tiek nusikaltimo auka, taika, jos nari santykiai apskritai. Socialins normos, kuriomis vadovavosi jos nariai, pasirodo esanios ne tokios jau svarbios, jeigu kakas iurkiai jas paeidia. Jos nari savitarpio pasitikjimas maja. Baudiamoji bausm tuos paeistus santykius simbolikai atkuria. atlyg orientuota kriminalin justicija tai daro skirdama teising bausm. Nusikaltliui skiriama bausm reikia, kad teisyb bei socialin tvarka vis dlto nugaljo. Atkuriamosios kriminalins justicijos tikslas kitoks ne bausti nusikaltl, o suteikti jam galimyb paiam atkurti paeistus santykius. Nusikaltlis gali savarankikai atlyginti nukentjusiajam al, atsiprayti j bei su juo susitaikyti. Jis gali atlyginti ir bendruomenei padaryt al. Pavyzdiui, atlygindamas t al, kuri padar negerbdamas ir iurkiai paeisdamas bendruomens socialines normas, jis gali padaryti k nors altruistiko ir svarbaus jai. Visa tai ir suprantama kaip santyki tarp nusikaltlio ir nukentjusiojo, taip pat tarp nusikaltlio ir bendruomens atkrimas. Dl to baudiamoji bausm gali bti jau nebereikalinga.
Ten pat. P. 436. Madlener K. Die Wiedergutmachung im Spiegel der Rechtsvergleichung // Eser A., Madlener K. Neue Wege der Wiedergutmachung im Strafrecht. Freiburg, 1992.
2 1

280

PIRMA DALIS

Toks atkrimas ir yra tikslas, kurio siekia aptariamasis kriminalins justicijos modelis. Reikia skirti savanorikus ir priverstinius nusikaltlio veiksmus atkuriant paeistus santykius. Pirmieji daromi paties kaltininko noru, antrieji teismo nutarimu. Kalbant apie restitucin model daniausiai omenyje turimas tik pirmasis atvejis, kai restitucija isprendia nusikaltimo problem. Nusikaltlis, atlygins al nukentjusiajam, laikomas ipirkusiu savo kalt. Atkuriamosios justicijos pavyzdys. Japonija1 Jeigu mogui, gyvenusiam Japonijoje, priminsite atsipraymo vaidmen ioje alyje, igirsite daugyb linksm istorij apie atsipraymus, padjusius sprsti tiek maas, tiek dideles problemas. Net ir trumpai viedami Japonijoje sitikinsite, kokia skirtinga atsipraymo reikm Japonijoje ir, pavyzdiui, JAV arba Europoje. H. Wagatsuma, A. Rosettas (1986) ir T. Lebra (1995) buvo, ko gero, pirmieji, kurie skyr iam fenomenui tok dmes, kokio jis i tikrj yra vertas. Visi jie parod, kad japonai link atsiprayti situacijoje, kurioje amerikieiai daniausiai jauiasi visikai teiss. Bet ypa svarbus vaidmuo, kur atsipraymas suvaidino mainant nusikalstamum Japonijoje. Sunku rasti kit toki srit, kurioje kontrastas tarp Japonijos ir JAV bt toks didelis kaip nusikalstamumo srityje. Japonijoje, lyginant su visu industriniu pasauliu, dabar nusikalstamumas maiausias. Pastebimai sumajo beveik vis nusikaltim (iskyrus keli eismo). Visikai kitaip padtis klostsi JAV. Nusikaltim ioje alyje nuo 1960 iki 1988 m. padaugjo tris kartus. 9to deimtmeio viduryje JAV buvo 3 kartus daugiau vagysi ir 5 kartus daugiau nuudym nei Japonijoje. Panaus nusikalstamumo lygis buvo ir daugelyje Vakar Europos ali (iimtis nuudymai). Pavyzdiui, Didiojoje Britanijoje vagysi 100 000 gyventoj buvo madaug 5 kartus daugiau nei Japonijoje, Vokietijos Federacinje Respublikoje 4, Pranczijoje 3 kartus. Japonijoje sumajo beveik vis kategorij nusikaltim: nuudym 40 proc., plim 60 proc., iaginim iki 80 proc. is fenomenas aikinamas ne itin tikinamai. Daniausiai mokslininkai em nusikalstamumo lyg Japonijoje sieja su aibe kultrini, ekonomini ir organizacini veiksni2. Teigiama, kad Japonijai bdinga socialin integ1 Haley J. Apology and pardon: Learning from Japan. The American Behavioral Scientist; Thousand Oaks; March 1998. 2 r. Suzuki, 1983. P. 46.

Septintas skyrius. Kriminalin justicija ir jos tikslai

281

racija, etninis vienodumas, eimos stabilumas, pagarba autoritetams. Tai siejama su nuolatiniu gyvenimo lygio gerjimu ir dideliu nusikaltim iaikinamumu. Taiau toks paaikinimas daugiau tinka JAV nei Japonijai. Minti bruoai bdingi ir kitoms industrinms alims. Taiau daugelyje j nusikalstamumas spariai didja. Pavyzdiui, 19501980 m. vedijoje, kuri yra Japonijos varov pagal gyvenimo lyg, stabilum ir kultrin vienodum, nusikalstamumas buvo dar didesnis nei JAV1. Be abejo, svarb vaidmen mainant nusikalstamum vaidino japonika atsipraymo kultra. Kaip ir amerikieiai, japonus padarytas nusikaltimas piktina. Jie mano, kad kakas turi vykti. Taiau j nuomons dl to kako, kas konkreiai turi vykti, visikai skirtingos. Japonai tokioje situacijoje orientuojasi restitucij. Amerikieiai siekia ko kito izoliuoti ir nubausti paeidj. Atsipraymas, kaip konflikto sureguliavimo bdas, egzistuoja visame pasaulyje. Taiau japonikam atsipraymui bdingas savitarpio supratimo atkrimo elementas. Atsipraymas japonams tai asmens jautrumo ir sugebjimo ujausti kito mogaus skausm arba eidim iraika. T. Lebros teigimu, toks japonikas empatinis atsipraymas nra visapusikas. Ji iliustruoja tai pavyzdiu, kaip tvas atsiprainjo u savo sn. Vaikinas pridarydavo daug rpesi mokykloje. Jis terorizuodavo bendraklasius ir atimdavo i j pinigus. Suinojs apie snaus plikavimus tvas atsiprainjo, emai lenksi ir vis kartojo: A labai kaltas. Snus, stebdamas u j atsiprainjant savo tv, susijaudino iki aar. Tai buvo poskis, visikai pakeits jo tolesn gyvenim2. Wagatsuma ir Rosettas (1986) nurod, kad atsipraymas i esms sumaina tikimyb, jog vyks teisminis nagrinjimas. Akivaizdus pavyzdys vykiai 1982 m. po Japonijos lktuvo katastrofos Tokijo prieplaukoje. Oro linij prezidentas susitiko su nukentjusiaisiais ir j eimomis, atsipra ir kompensavo visus j nuostolius. Teismo, kuris tokiomis aplinkybmis neivengiamas, nevyko. Atsipraymas ir kompensavimas paalino galimas teisminio nagrinjimo prieastis. Kaip rodo ie ir kiti atvejai, atsipraymas vaidina didel vaidmen Japonijos teisingumui. ia ypa svarbu tai, kad policija, prokuratra ir teismas turi labai plaias galimybes atsivelgti fakt. Jeigu teistvarkos institucijos neturt ios teiss, jos bt taip pat suvarytos formaliomis taisyklmis ir baudiamuoju kodeksu kaip ir kitose alyse. Tai savo ruotu lemt bausms taikym orientuot poir.

Haley J. Apology and Pardon. Learning from Japan // The American Behavioral Scientist. Thousand Oaks, 1998. 2 Haley J. Apology and Pardon. Learning from Japan // The American Behavioral Scientist. Thousand Oaks, 1998.

282

PIRMA DALIS

Restitucija ir kiti kriminalins justicijos modeliai

Kaip ir sulaikymo, restitucijos modelio tikslas sukelti nenor daryti nusikaltim. Taiau sulaikymo modelio atveju siekiama tikinti potencial nusikaltl, kad jam neapsimoka daryti nusikaltim, kad jis gali netekti daug daugiau, negu tikjosi gauti. Atkuriamojo restitucijos modelio atveju taip pat sukuriami motyvai nedaryti nusikaltim. Bet tai kitokie motyvai. Pirmiausia, stengdamasis atkurti santykius, nusikaltlis patiria turtinius ir moralinius nuostolius. Atlyginti al nra lengva. Gali bti labai sunku tikinti nukentjusj ir bendruomen atleisti nusikaltliui, atkurti normalius santykius. Kita vertus, bendraudamas su nukentjusiuoju ir bendruomene ir bandydamas atkurti normalius santykius, nusikaltlis akivaizdiai susiduria su nusikaltimo padariniais. Jis pamato ir pajunta, k reikia aukai nusikaltimas, pradeda geriau suprasti kit moni jausmus. Norint utikrinti tok poveik, reikalingas jau kitoks baudiamasis statymas. Sulaikymo kriminalins justicijos atveju svarbiausi vaidmen vaidina kriminalin bausm. Tam, kad kriminalin bausm daryt reikiam sulaikant poveik, ji turi bti aiki, konkreti, neivengiama. Potencialus nusikaltlis turi aikiai inoti, kas jo laukia, jeigu jis paeis statym. Kuo maiau statymas suteikia galimybi ivengti bausms, tuo labiau utikrintu laikomas jos sulaikantis poveikis. Atkrimo modelis, atvirkiai, suteikia nusikaltliui kuo daugiau galimybi paiam atkurti paeistus santykius ir taip ivengti bausms. Tas skirtumas itin aikus skiriant bausm. Sulaikymo modelio atveju savarankikas alos atlyginimas nra svarbus. Jeigu asmuo to nepadaryt, tai padaryti j priverst statymas. Santyki atkrimas (susitaikymas su nukentjusiuoju) taip pat nesudaro pagrindo skirti kitoki bausm arba net i viso atsisakyti jos. Svarbu ne tai, kad nusikaltlis galiausiai susitaik su nukentjusiuoju, o tai, kad jis padar nusikaltim. Atkrimo modelis pateikia daugyb teisini form, kurios leidia nutraukti baudiamj persiekiojim, jeigu konflikto dalyviai susitaik. iam modeliui bdingas labai ipltotas vadinamasis privataus kaltinimo institutas nusikaltimai, kai baudiamasis persiekiojimas pradedamas tik esant nukentjusiojo pareikimui. Kuo labiau nacionalin baudiamoji justicija yra orientuota atkrim, tuo daugiau yra toki sudi. Kitas svarbus atkrimo modelio bruoas nukentjusiojo teis sustabdyti baudiamj persiekiojim (pvz., susitaikius su kaltinamuoju). Sulaikymo modelio atveju nukentjusysis yra maiau svarbi baudiamojo proceso figra. Nukentjusiojo, informavusio kriminalins justicijos institucijas apie nusikaltim, sprendimai daugiau nevaidina jokio vaidmens.

Septintas skyrius. Kriminalin justicija ir jos tikslai

283

Atkrimo modelio atveju nukentjusysis pradeda vaidinti labai didel vaidmen. Nuo jo priklauso, ar baudiamasis procesas i viso prasids, jis gali vairiais bdais veikti jo tolesn eig. Dl to maja ir baudiamojo persiekiojimo reikm. Daugelis konflikt, susijusi su padarytu nusikaltimu, isprendiami dar iki formalios proceso pradios. Taigi didel vaidmen sulaikymo modelio atveju vaidina ikiprocesins su nusikaltimu susijusi konflikt sprendimo formos: derybos, tarpininkavimas ir pan. Atlygio modelis taip pat i esms skiriasi nuo atkrimo modelio. Ir vienu, ir kitu atveju siekiama atkurti teisyb. Taiau atlygio modelis daro tai bausdamas pats versdamas nusikaltl kentti. Taikant atkrimo model tai daro nusikaltlis. Svarbus ir kitas skirtumas. Atlygio modelio atveju daniausiai teismas nusprendia, k reikia daryti, kad paeisti visuomens santykiai bt atkurti, nustato bausms dyd. Tuo tarpu taikant atkrimo model tai daro patys konflikto dalyviai, ypa nukentjusysis, bendruomen. Nukentjusysis pats pasako, priima ar nepriima nusikaltlio atsipraym, patenkintas ar nepatenkintas alos atlyginimu. inomas norveg kriminologas N. Christie savo garsiame straipsnyje Konfliktas kaip nuosavyb apibdina situacij, kai kriminalin justicija atima i moni galimyb patiems sprsti savo konflikt1. Kitas skirtumas kaip suprantama tai, kas atkuriama. Atlygio modelis siekia atkurti gana abstraki visuomenin tvark socialines normas, kurios yra bendros visuomenei apskritai. Tuo tarpu restitucijos modelis siekia atkurti konkreius konkrei moni santykius. Apibdindamas i atlygio modelio ypatyb N. Christie rao, kad iuo atveju statymas skriaudia ir auk, ir nusikaltl. Auka negali turti takos savo tolesniems santykiams su nusikaltliu, o nusikaltlis i mogaus paveriamas abstrakiu kriminalins justicijos subjektu, j irima tik per jo padaryto nusikaltimo bei nusikaltlio stereotipo prizm. Aukai ioje situacijoje prireikia vis klasikini nusikaltlio stereotip tik taip ji gali suvokti, kas vyksta. Situacija, kai aukai svarbiausia supratimas, virsta Kafkos tipo spektakliu. Aiku, is igyvenimas dar labiau igsdina auk. Be to, jai dabar dar labiau negu anksiau reikalingas nusikaltlio stereotipas2. Kitaip yra atkrimo justicijos atveju. ia konflikto dalyviai patys isiaikina savo santykius, sureguliuoja nusikaltimo sukelt konflikt ir atlygina vienaip ar kitaip dl jo nukentjusiems monms. Taigi kriminalins justicijos tikslas laikomas pasiektu. Restitucijos modelis pretenduoja teigiam poveik nusikaltlio asmenybei. Taiau skiriasi korekcijos poveikio metodai. Reabilitacijos modelio atveju tai psichologiniai, pedagoginiai ir kiti metodai. Juos taikant nu1 2

Christie N. Conflicts as Property // British Journal of Criminology. 1977. P. 1-15. Ten pat. P. 8.

284

PIRMA DALIS

statoma, kurios nusikaltlio asmenybs savybs yra taisytinos, ir siekiama jas pataisyti. Restitucijos modelis turi aukljamj poveik suvesdamas akistaton nusikaltl su jo padaryto nusikaltimo padariniais bei nukentjusiuoju. Jis skatina geriau suprasti kit moni jausmus, ujausti bei gerbti juos. Chuliganas, stengdamasis usitarnauti primuto mogaus atleidim, pradeda suprasti tikr prasm to, k jis padar. mog sualojs nusikaltlis, nemokamai dirbdamas traumatologijos centre (kompensacija bendruomenei) ir matydamas, kaip sunkiai pataisoma tai, k jis padar, ima vertinti mogaus sveikat. Tas naujas poiris gali bti labai svarbus sulaikant individ nuo tolesni nusikaltim1.

Restitucijos modelio formos ir elementai kriminalinje justicijoje

Viena arba kita forma restitucijos modelio elementai yra labai paplit vairi ali baudiamojoje teisje. Senajame pasaulyje ir netgi feodalinse visuomense atlyginimas buvo viena i svarbiausi bd sprsti su nusikaltimais susijusius konfliktus. Kaip pavyzd galima nurodyti Saudo Arabijos atsiskaitymo paprot: bdavo gana tiksliai nustatoma, kiek kupranugari arba kitokio turto turi atiduoti k nors nuuds, sueids arba padars kit nusikaltim asmuo ar jo bendruomen. Taliono principas senajame pasaulyje reikalavo nusikaltliui arba jo giminei padaryti toki pat al, koki padar jis. Taiau greitai buvo pastebta, kad i to niekas neturi jokios naudos. Islamas pakeit j atsipirkimo pinigu. Buvo nustatytos labai sudtingos atsiskaitymo taisykls. Pavyzdiui, 1361 m. rugsjo 24 d. sigaliojs Irano atsipirkimo statymas numat daugiau kaip 100 nusikaltim kainas. Dabartinse baudiamosios teiss sistemose labiausiai paplitusi priverstin restitucija, t.y. nusikaltlis pareigojamas atlyginti padaryt al. alos atlyginimo iekinys gali bti nagrinjamas kartu su baudiamja byla (kaip tai daroma Lietuvoje) arba atskirai. Teismai gali pareigoti nusikaltl atlyginti padaryt al vairiausiomis restitucijos formomis atsipraymu, neapmokama naudinga veikla nukentjusiojo arba bendruomens labui ir pan.2 Daniausiai jie traktuojami kaip bausms dalis arba papildoma bausm.
1 Wilmerding J. Healing Lives, Mending Society. Quaker Abolitionist. 1997. Vol. 3(2). P. 45. Zehr H. Changing Lenses. Scottdale, PA: Herald Press, 1990. 2 Hpfel F. Die strafebefreiende Reue und verwandte Einrichtungen des sterreichischen Rechts // Neue Wege der Wiedergutmachung. S. 171-196; Schoch H. Vorlaufige Ergebnisse der Diskussionen zu einem AlternativEnwurf Wiedergutmachung (AEWGM) im Arbeitskreis deutscher, sterreichischer und schweizerischer Strafrechtslehrer // Neue Wege der Wiedergutmachung. S. 73; Jung H. Die compensation order in Groritannien // Neue Wege der Wiedergutmachung. S. 93.

Septintas skyrius. Kriminalin justicija ir jos tikslai

285

Restitucija, kaip baudiamosios bausms alternatyva, iuo metu Vakar Europos ir iaurs Amerikos alyse dar nra plaiai taikoma. Svarbiausia parengti specialias nusikaltlio ir aukos susitikimo bei deryb programas. JAV ir Vakar Europoje labiausiai paplitusios vadinamosios auk ir nusikaltli sutaikymo programos (VOPR Victim/offender reconciliation programs). Pirmosios programos, sukurtos JAV 1977 m., m greitai plisti. 19771985 m. j padaugjo nuo 15 iki 400. Iki 1996 m. tokias programas turjo daugiau kaip 1000 bendruomeni iaurs Amerikoje ir Europoje1. Viena i prieasi patraukli program idja. i veikl sitrauk nemaai moni, kurie siekia darnos visuomenje, kuriems artimos sutaikymo ir atleidimo idjos. Kita prieastis dosnus finansavimas i valstybs. Nemaai projekt finansuoja jaunimo teismai ir policija. Taiau visi jie veikia gana panaiai. Viskas prasideda nuo valgybos, kurios tikslas iaikinti sutaikymo galimybes. Tai pokalbiai su kiekviena alimi atskirai siekiant isiaikinti, kiek jos pasirengusios bandyti susitaikyti. Statistika rodo, kad madaug pus susitikim, vadovaujam projekto darbuotojo, vyksta. Susitikimas prasideda abiej ali pokalbiu apie nusikaltim. Abi alys idsto, kaip viskas vyko, apibdina tuo metu igyventus jausmus. Paskui projekto vadovas pradeda pokalb apie nusikaltimo padarinius. Paprastai (beveik visais atvejais) pasiekiamas susitarimas, apie kur informuojamas teismas. Panaiai veikia ir vokiei projektai Handschlag ir Waage. Tyrim duomenimis, visi minti projektai i tikrj labai veiksmingi reguliuojant nusikaltlio ir nukentjusio santykius2. Tai pirmiausia stebtinai didelis tiek nusikaltli, tiek auk pasitenkinimas pasiektu susitarimu. Maja nukentjusij baim vl tapti nusikaltimo aukomis. Nuosekliai vykdomi susitarimai, pasiekti per tokius susitikimus3. Ypa skmingos pasirod eim konferencijos, kuriose susitinka abiej ali eimos4. Nukentjusieji geriau supranta, kaip vyko nusikaltimas, jie patenkinti tuo, kad galjo idstyti savo poir, atskleisti savo jausmus, jie

1 Bazemore G. and Umbreit M. Rethinking the Sanctioning Function in Juvenile Court: Retributive or Restorative Responses to Youth Crime. Crime & Delinquency. 1995. Vol. 41. P. 296-316. 2 Maloney D. and Umbreit M. Managing Change: Toward a Balanced and Restorative Justice Model. Perspectives. 1995. Vol. 19 (2). P. 43-6; Marshall T. F. Restorative Justice on Trial in Britain. 1992. P. 15-28 // Restorative Justice on Trial: Pitfalls and Potentials of Victim Offender MediationInternational Research Perspectives. Ed. by H. Messmer and H. U. Otto. Boston: Kluwer. 3 Maloney D. and Umbreit M. Managing Change: Toward a Balanced and Restorative Justice Model. Perspectives. 1995. Vol. 19 (2). P. 43-6. 4 Maxwell G. and Morris A. Family Group Conferences and Restorative Justice. The ICCA Journal on Community Corrections. 1997. Vol. 8 (2). P. 37-40.

286

PIRMA DALIS

rams, kad nusikaltlis tikrai padarys visk, k yra paadjs1. Pastebta, kad dalyvavimas mintose programose stiprina bendruomens ryius, jos nari solidarum2. Bendruomens dalyvavimas siekiant nusikaltlio ir nukentjusio susitarimo padeda ivengti nusikaltlio enklinimo, kurio sunku ivengti, jei nusikaltlis patenka kriminalins justicijos inion3. Pagaliau labai svarbus visuomens pritarimas itaip sprsti su nusikaltimu susijusius konfliktus. Ypa viliojantis yra io restitucijos modelio humanizmas, jo orientacija moni santaik. Jis stengiasi patenkinti tiek nukentjusiojo, tiek nusikaltlio poreikius. Svarbu ir tai, kad toks konflikto sprendimas monms yra suprantamas (tuo skiriasi nuo kriminalins justicijos procedr). is modelis ypa tinka jaunimo kriminalinei justicijai, taip pat tais atvejais, kai nusikaltimas padaromas pirm kart ir kai jis nra itin pavojingas.

Maxwell G. and Morris A. Family Group Conferences and Restorative Justice. The ICCA Journal on Community Corrections. 1997. Vol. 8 (2). P. 37-40. 2 Pranis K. A Hometown Approach to Restorative Justice. State Government News. 1996. Vol. 39 (9). P. 14-6; Putney Bart. A Grassroots Approach to Restorative Justice. The ICCA Journal on Community Corrections. 1997. Vol. 8 (2). P. 20-1. 3 Braithwaite J. Crime, Shame and Reintegration. New York: Cambridge University Press, 1989;. Braithwaite J. and Mugford S. Conditions of Successful Reintegration Ceremonies: Dealing With Juvenile Offenders. British Journal of Criminology. 1994. Vol. 2034. P. 139-71.