Individo padtis tarptautinje teisje

Diplomatas - diplomatin rang turintis LR pilietis, dirbantis pagal diplomato tarnybos sutart ar terminuot diplomato tarnybos sutart. Diplomat privilegijos ir imunitetai. Reikia skirti 2 ris: diplomatini atstovybi privilegijos ir imunitetai. Diplomat privilegijos ir imunitetai. Tai skirtingos svokos. Pirmu atveju kalbam kaip apie institucijas, o antru - apie funkcij atlikim. Kai kurie autoriai pateikia bendr. Diplomat imunitetai ir privilegijos - visuma ypating teisi ir pirmenybi, kurios suteikiamos usienio diplomatams bei diplomatinms atstovybms priimanioje valstybje su tikslu, kad bt skmingai vykdomos diplomatini atstovybi funkcijos. Reikia skirti imunitet nuo privilegijos. Imunitetas TT gali bti suprantamas kaip imimas i jurisdikcijos tiek diplomato tiek diplomatins atstovybs. Tai reikia, kad priimanios valstybs statymai esant imunitetui nra taikomi. Kalbant apie privilegijas - tai pirmenybs, kurios teikiamos diplomatams ir atstovybms. Privilegijos ir imunitetai formavosi palaipsniui. Pirm kart visapusikai imunitetai ir privilegijos buvo tvirtinti Vienos konvencijoj dl diplomatini santyki. Diplomat imunitetai ir privilegijos: utikrinamas asmens nelieiamumo imunitetas, artimas atstovybs imunitetui (29 konvencijos str.). Priimanti valstyb turi reikti diplomatui tinkam pagarb ir imtis vis reikaling priemoni, kad ukirst keli bet kokiam pasiksinimui jo asmen, laisv ir garb. Asmuo nelieiamas - negali bti aretuojamas ar bet kokia forma sulaikomas. Bet gali bti sulaikytas betarpikai darant nusikaltim. Paaikjus, kad diplomatas - paleidiamas. Paskui g.b.paskelbtas persona non grata. Turi palikti al, jei nepalieka, imunitetas dingsta. Valstyb gali savo nuoira atsisakyti imuniteto, pvz., Gruzija, suinojusi, kad Gruzijos diplomatas nuov mog, atsisak imuniteto (ia JAV buvo). Imunitetas utikrina diplomato privaios rezidencijos nelieiamyb. Imunitetas ir jurisdikcija: baudiamoji, civilin, administracin. Negali bti taikoma atsakomyb u paeidimus: baudiamoji - 100%, jei valstyb neatsisako. Diplomatas kaip asmuo negali bti atvesdinamas kaip liudytojas (jei tik pats sutinka). Administracin atsakomyb - taip pat 100%, o civilin - jau su klausimu (pvz., avarija? Paprastai atlyginama). VK praktika - jokiu bdu nenagrinti bt teisme. Kiti sako, kad civilin jurisdikcija taikoma, kai diplomatas veikia kaip privatus asmuo (bet nebtinai).

Diplomatas atleidiamas nuo bet koki muit ar mokesi, iskyrus mokesius u paslaugas. Diplomato bagaas nra tikrinamas kertant valstybs sien, bet jei yra pagrindo manyti, kad daromas nusikaltimas, diplomato bagaas patikrinamas, bet turi dalyvauti diplomatas, o jei negali, tai atstovybs darbuotojas. Asmeninio naudojimo daiktai neapmuitinami. Privilegijos. Diplomatams - pagarba, primimai. Mini savo valstybs ventes. Paskutiniai primim atvyksta turintys aukiausi rang (ir pirmi ieina). Kiekvienas asmuo, turintis diplomatines privilegijas ir imunitetus, pradeda jais naudotis nuo atvykimo priimanios valstybs teritorij. moment reikia skirti nuo momento, kai diplomatas pradeda vykdyti savo funkcijas. Pilietybs svoka, gijimas ir netekimas. Pirmiausia, pilietyb yra nacionalins teiss kategorija. Tarptautin teis, identifikuodama savo tikslais konkreios valstybs pilieius (diplomatin gynyba ir pan.), paprastai vadovaujasi tais kriterijais, kuriais vadovaujasi i valstyb, nustatydama, kas yra jos pilieiai. Tarptautins teiss poiriu pilietyb laikoma nuolatiniu teisiniu ryiu, kuriuo asmuo susijs su valstybe nepriklausomai nuo to, kur is asmuo bebt. is ryys leidia valstybei vykdyti savo jurisdikcij io asmens atvilgiu net tada, kai jis yra usienio valstybs teritorijoje ar tarptautinse erdvse (atvirojoje jroje, Antarktidoje, kosminje erdvje ir pan.). Iki iol tarptautinje teisje neabejotinai pripainta, kad valstyb pati nustato savo pilietybs gijimo slygas. Principas, pagal kur pilietybs nustatymas yra valstybs vidaus reikalas, nustatytas ir 1930 m. Konvencijos dl kai kuri klausim, lieiani pilietybs statym kolizij, 1 straipsnyje: ,,Kiekviena valstyb savo statymu nustato, kas yra jos pilieiai. statym turi pripainti kitos valstybs, jeigu jis atitinka tarptautines konvencijas, tarptautin paprot ir visuotinai pripaintus teiss principus, lieianius pilietyb." Tarptautin teis reguliuoja kai kuriuos pilietybs klausimus, pavyzdiui, jei asmuo turi ne vien pilietyb (bipatridas - asmuo, turintis dvi - gub pilietyb) arba jos visai neturi (apatridas). Yra 2 pilietybs gijimo bdai:

gimimo faktas (filiacija); natralizacija (kai pilietyb suteikiama susidarius t.t. slygoms. Filiacija. Reglamentuodami pilietybs gijim gimimo faktu, atskir valstybi statymai paprastai laikosi i princip: nacionalinio arba kraujo teiss (ius saguinis); teritorinio arba ems teiss (ius soli); miraus. Pagal 1- - naujagimio pilietyb priklauso nuo tv pilietybs ir nepriklauso nuo gimimo vietos. Pagal 2- - vaiko pilietyb nepriklauso nuo tv pilietybs ir yra suteikiama pagal gimimo viet. 3-ias bdas pasaulyje daniausiai naudojamas. iuo atveju pilietyb suteikiama savo piliei vaikams, taip pat daliai usieniei vaik, gimusi valstybs teritorijoje. Natralizacija - pilietybs suteikimas usienio valstybs pilieiui ar asmeniui be pilietybs. Yra eimyninio pobdio natralizacija (santuoka su usienio valstybs pilieiu, vaikinimas) ir neeimyninio pobdio natralizacija (pilietybs netekimas asmens praymu, pilietybs pakeitimas ir pan.). Be bendrosios tvarkos (filiacija ir natralizacija) pilietyb gali bti suteikiama ir iimtine tvarka. Tai daniausiai bna reintegracija - senosios pilietybs grainimas. Pilietyb gali pasikeisti ir tada, kai valstybs teritorijos dalis pereina kitai valstybei. Automatikas gyventoj pilietybs pasikeitimas ryim su teritorijos perjimo kitai valstybei vadinamas transferu. Kitas bdas yra optacija, kai perjus teritorijai kitai valstybei, gyventojams suteikiama pilietybs pasirinkimo galimyb. Pilietyb pasibaigia mirtimi. Valstybi statymai dauguma atveju numato ijim i pilietybs - kai asmuo statymo nustatyta tvarka kreipiasi valdios organus su praymu (daniausiai emigruoti i alies). Nacionaliniai statymai paprastai yra nurodomi ir pagrindai, dl kuri negalima ieiti i pilietybs (paprastai tai bna tebesitsiantis teismo procesas arba tardymo veiksmai ir pan. situacijos).

Pilietybs atmimas. Daniausiai taikomas u veiksmus, kurie pagal valstybs statymus laikomi nesuderinamais su atitinkamos valstybs pilietybe. Valstybi nacionaliniai statymai nustato ir automatik pilietybs netekim (pvz. tarnyba be leidimo kitos alies karinse pajgose, kitos valstybs pilietybs gijimas, gyvenimas usienyje su negaliojaniu pasu t.t. laik ir pan.). Dviguba pilietyb gali atsirasti taikant dviej valstybi pilietybs statymus vieno asmens atvilgiu, pavyzdiui, jo vedyb atveju, kuri pagrindu pagal antros valstybs statymus sutuoktinis galt gyti ios valstybs pilietyb. Paprastai valstybs statymai nepripasta savo pilieiams kitos valstybs pilietybs, arba dvigubos pilietybs atveju pripasta savo pilieiui tik savo pilietyb su visomis i pilietybs galiniomis iplaukti pasekmmis pagal ios valstybs statymus: pareiga atlikti karin tarnyb, mokti mokesius ir pan. Taiau kilus pilietybi kolizijai tarptautinje plotmje, tarptautins teiss poiriu reikt vadovautis efektyvumo principu. Kartu reikia pabrti, kad vidaus teisje efektyvumo principas gali bti suprantamas kitaip negu tarptautinje teisje. Pavyzdiui, 1991 met Lietuvos Respublikos Pilietybs statymo 19 straipsnio 3 punktas nustato, kad Lietuvos Respublikos pilietybs netenkama ,,nutraukus faktinius ryius su Lietuvos valstybe". Pagal io statymo 21 straipsn asmuo gali bti pripaintas netekusiu Lietuvos Respublikos pilietybs, jei jis ilgiau kaip trejus metus be pertraukos gyvena usienyje su negaliojaniu Lietuvos Respublikos pilieio pasu arba stoja kitos valstybs tarnybon ar tampa kitos valstybs pareignu be Lietuvos Respublikos kompetenting organ leidimo. Tarptautin teis nedraudia valstybei nustatyti, kad jos pilietis, gijs kitos valstybs pilietyb, praranda jos pilietyb. Todl, pavyzdiui, nekelia joki abejoni tarptautins teiss poiriu 1991 met Lietuvos Respublikos Pilietybs statymo 19 straipsnio 2 punktas, nustatantis, kad Lietuvos Respublikos pilietybs netenkama gijus kitos valstybs pilietyb. Taiau jei Lietuvos Respublikos tarptautin sutartis su kita valstybe numatyt dvigubos pilietybs galimyb, i nuostata bt netaikoma, nes Lietuvos Respublikos Pilietybs statymo 36 straipsnis nustato, kad jeigu Lietuvos Respublikos tarptautin sutartis nustato kitokias taisykles, negu idstytos iame statyme, tai taikomos tarptautins sutarties taisykls. inoma, yra gana daug tarptautini sutari, kuriomis siekiama isprsti pilietybi daugeto kolizij, paprastai suteikiant bipatridui pasirinkimo {optacijos) galimyb. Vienu i toki pavyzdi yra 1963 metais Europos Tarybos rmuose Strasbre sudaryta konvencija dl pilietybi daugeto atvej sumainimo. vairi valstybi pilietybs statymai gali nustatyti vairius pilietybs gijimo pagrindus. Asmuo pilietyb gali gyti gimdamas (filiacijd), arba vliau gyti j pagal valstybs statymus (natralizacija), paprastai pragyvens ios valstybs teritorijoje tam tikr laik, nustatyt jos statymais (sslumo cenzas), ir ilaiks kalbos, konstitucijos

pagrind egzamin ir pan. Pagal Lietuvos Respublikos Pilietybs statymo 12 straipsn, Lietuvos Respublikos pilietyb gali bti suteikiama asmeniui pagal jo praym, jeigu jis sutinka prisiekti Lietuvos Respublikai ir atitinka ias slygas: 1) ilaik lietuvi kalbos egzamin (moka kalbti ir skaityti lietuvikai); 2) turi nuolatin gyvenamj viet Lietuvos Respublikos teritorijoje pastaruosius deimt met; 3) turi nuolatin gyvenamj viet arba nuolatini legal pragyvenimo altin Lietuvos Respublikos teritorijoje; 4) ilaik Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrind egzamin; 5) yra be pilietybs arba yra pilietis tokios valstybs, pagal kurios statymus Lietuvos Respublikos pilietybs gijimo atveju praranda tos valstybs pilietyb, arba ratu pranea apie savo sprendim atsisakyti turimos kitos valstybs pilietybs, kai jam bus suteikta Lietuvos Respublikos pilietyb. Supaprastintas pilietybs gijimo bdas vairiose valstybse gali bti taikomas, pavyzdiui, vedyb su tos valstybs pilieiu ar piliete atveju arba tos valstybs tautybs asmeniui praant suteikti jam pilietyb. Lietuvos Respublikos Pilietybs statymo 14 straipsnio 1 dalis asmens santuokos su Lietuvos Respublikos pilieiu (piliete) atveju kartu su joje pamintomis slygomis numato sutrumpint 3 met sslumo cenz - jei jis (ji) gyvena ioje santuokoje pastaruosius trejus metus Lietuvoje. vairi valstybi statymai, reguliuojantys pilietybs gijim filiacijos pagrindu, gali vis dlto vadovautis skirtingais pilietybs gijimo pagrindais. Filiacijos atveju naujagimis gali gyti savo tv pilietyb nepriklausomai nuo to, ar jis gim tv pilietybs valstybje ar u jos rib (jus sanguinis, arba kraujo teiss principas), arba savo gimimo vietos valstybs pilietyb nepriklausomai nuo tv pilietybs (jus soli, arba ems teiss principas). Jus sanguinis princip pirmiausia taiko Europos valstybi statymai, jus soli - Lotyn Amerikos valstybi statymai (pastarasis pasirinkimas savo laiku buvo susijs su siekimu palengvinti emigrant padt ir sukurti homogenik visuomen). Lietuvos pilietybs gijimas gimstant pirmiausia pagrstas kraujo teiss principu. Lietuvos Respublikos Pilietybs statymo 8 straipsnis ,,Vaik, kuri tvai yra Lietuvos Respublikos pilieiai, pilietyb" skelbia: ,,Vaikas, kurio abu tvai jo gimimo metu buvo Lietuvos Respublikos pilieiai, yra Lietuvos Respublikos pilietis nepriklausomai nuo to, ar jis gim Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar u jos rib." Taiau Pilietybs statyme ems teiss principas vyrauja, kai vaiko gimimo metu tik vienas tv buvo Lietuvos pilietis: ,,9 straipsnis. Vaik, kuri vienas i tv yra Lietuvos Respublikos pilietis, pilietyb.

Esant skirtingai tv pilietybei, jeigu vaiko gimimo metu vienas i j buvo Lietuvos Respublikos pilietis, vaikas yra Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu: 1) jis gim Lietuvos Respublikos teritorijoje; 2) jis gim u Lietuvos Respublikos rib, bet tv arba vieno i j nuolatin gyvenamoji vieta tuo metu buvo Lietuvos Respublikos teritorijoje. Esant skirtingai tv pilietybei, jeigu vaiko gimimo metu vienas i j buvo Lietuvos Respublikos pilietis ir jeigu tuo metu abiej tv nuolatin gyvenamoji vieta buvo u Lietuvos Respublikos rib, vaiko, gimusio u Lietuvos Respublikos rib, pilietyb, iki jam sukaks 18 met, nustatoma pagal tv susitarim. Vaikas, kurio vienas i tv vaiko gimimo metu buvo Lietuvos Respublikos pilietis, o kitas buvo asmuo be pilietybs arba neinomas, yra Lietuvos Respublikos pilietis nepriklausomai nuo gimimo vietos." Pagal Lietuvos Respublikos Pilietybs statymo 10 straipsn, asmen be pilietybs, nuolat gyvenani Lietuvoje, gimusio vaiko pilietybs klausimas sprendiamas tik pagal ems teiss princip: ,,Asmen be pilietybs, nuolat gyvenani Lietuvoje, vaikas, gims Lietuvos Respublikos teritorijoje, gyja Lietuvos Respublikos pilietyb." 1997 m. Europos konvencija dl pilietybs. i Europos Tarybos konvencija skirta ne tik pilietybs koliziniams klausimams reguliuoti, bet taip pat ir pilietybs pasikeitimo valstybi teisi permimo atvejais bei karins prievols klausimams sprsti, kai prievolininkas turi daugiau nei vien pilietyb. Konvencijos 2 straipsnis lakonikai apibria pilietyb kaip ,,teisin ry tarp asmens ir valstybs, kuris, taiau, nerodo jo etnins kilms". Patvirtintas klasikinis principas, kad ,,kiekviena valstyb pagal savo teis nustato, kas yra jos pilieiai", taiau ia pat tvirtinama, kad ,,i teis kitos valstybs pripains tiek, kiek ji atitinka ia taikomas tarptautines sutartis, paprotin tarptautin teis bei visuotinai pripaintus pilietybs teiss principus. Pabgliai ir j teisinis statusas. Prieglobsio teis. Suprantama kaip valstybs teis leisti usienieiui, kuris tvynje persekiojamas u politin, mokslin, religin veikl arba pairas, vaiuoti ir gyventi priglobianioje valstybje, naudojantis pagrindinmis mogaus teismis ir laisvmis ir galimumu netrukdomai ivaiuoti.

Prieglobsio suteikimas yra kiekvienos valstybs tradicin suvereni teis. Tarptautinje praktikoje yra dvi prieglobsio Teritorinis prieglobstis yra visuotinai pripaintas iuolaikins tarptautins teiss institutas, kurio pagrindins normos yra idstytos 1948 m. Visuotinje mogaus teisi deklaracijoje ir 1967 m. Deklaracijoje dl teritorinio prieglobsio. Diplomatinis prieglobstis, suteikiamas diplomatini atstovybi patalpose, yra tik lokalinis tarptautins teiss institutas, paplits Lotyn Amerikoje. J reguliuoja 1928 m. Havanos konvencija. 1946 m. Generalin Asamblja steig Tarptautin pabgli organizacij. 1950 m. ji buvo perorganizuota Jungtini Taut Vyriausij pabgli komisariat. Komisariatas rpinasi materialine pagalba pabgliams, ieko jiems prieglobsio. Pagal 1951 m. enevos Konvencijos dl pabgli statuso 1 straipsn ir 1967 m. Protokol dl pabgli statuso, pabgliu reikia laikyti asmen, kuris dl visikai pagrstos baims bti persekiojamam dl rass, religijos, pilietybs, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politini sitikinim yra u alies, kurios pilietis jis yra, rib ir negali arba bijo naudotis tos alies gynyba. Juo reikia taip pat laikyti apatrid, kuris negali grti valstyb, kurioje jis ankiau nuolat gyveno, dl aukiau nurodyt prieasi. Pabgliais nelaikomi asmenys, kurie dl ekonomini prieasi siekia patekti ar jau pateko kitos valstybs teritorij, net ir tada, kai tai daryti juos skatina skurdas ar badas. Pabglio statusas neatskiriamas nuo teiss prieglobst. Visuotins mogaus teisi deklaracijos 14 straipsnio 1 dalis nustato, kad ,,persekiojamas kiekvienas mogus turi teis iekoti prieglobsio kitose alyse ir juo naudotis". Nors Visuotin mogaus teisi deklaracija tvirtina i teis, atrodo, kad teis prieglobst dar netapo bendrosios tarptautins teiss pripainta mogaus teise. 1967 m. Generalins Asambljos Deklaracija dl teritorinio prieglobsio ios teiss expressis verbis neskelbia, apsiribodama savo 1 straipsnyje tuo, kad nustato, jog ,,prieglobstis, kur kokia nors valstyb, pasinaudodama savo suvereniteto teismis, suteikia asmenims, turintiems pagrindo remtis Visuotins mogaus teis deklaracijos 14 straipsniu, skaitant asmenis, kovojanius prie kolonializm, turi bti gerbiamas vis kit valstybi". Taigi asmens teis gauti teritorin prieglobst ir atitinkama valstybs pareiga j suteikti gali tiesiogiai iplaukti tik i 1951 m. enevos Konvencijos dl pabgli statuso ar kit sutari.

Teis diplomatin prieglobst yra paprotin norma Lotyn Amerikoje, tvirtinta Amerikos Valstybi Organizacijos konvencijose - 1928 m. Havanos konvencijoje, 1933 m. Montevideo konvencijoje ir 1956 m. Karakaso konvencijoje, kur numatoma, kad persekiojamiems dl politini prieasi asmenims gali bti suteiktas prieglobstis kitos valstybs - konvencijos dalyvs diplomatinje atstovybje, konsulinje staigoje, karinje bazje ar kariniame laive. i norma susiformavo pirmiausia dl to, kad ilg laik Lotyn Amerikos valstybi politiniam gyvenimui buvo bdingi dani valstybiniai perversmai, kuri metu nuverstosios vyriausybs nariai bei alininkai buvo priversti iekoti prieglobsio nuo naujos chuntos persekiojim. 1951 m. enevos Konvencija dl pabgli statuso reguliuoja, tik teritorinio prieglobsio suteikim. Absoliuios teiss prieglobst ji nesuteikia ir yra skirta daugiau pabgli statusui apibrti po to, kai jiems jau suteiktas prieglobstis. Paprastai prieglobsio suteikim reguliuoja ir valstybs vidaus statymai. Lietuvoje tam yra skirtas 1995 m. liepos 4 d. statymas dl pabgli Lietuvos Respublikoje statuso. Prieglobsio suteikimas pabgliui reikia valstybs globos jam suteikim. Pabglis negali bti isistas al, kurioje jam gresia persekiojimas. Suteikiant prieglobst draudiama bet kokia diskriminacija dl rass, pilietybs, tautybs, lyties ir pan. Pabgliams turi bti garantuotas nacionalinis reimas tokiose srityse, kaip religijos laisv, teis kreiptis teism, pradinis mokymas, apmokestinimas, pagrindins darbo teiss ir socialinio aprpinimo garantijos. Turto sigijimo ir naudojimosi, o taip pat sidarbinimo srityje jiems turi bti suteiktas didiausio palankumo statusas, tai yra tokios teiss, kurios jau suteiktos bet kokiam kitam usienieiui. Toks pat reimas naudojamas teisei praktikuoti savo profesij, teisei kilnotis. Usieniei teisin padtis ir reimas. Usienieiais vadinami usienio valstybs pilieiai, laikinai ar nuolatos esantys atitinkamos valstybs teritorijoje. Usienieio teisin padt reguliuoja valstybi, kuriose jis yra, vidaus statymai, taip pat tarptautins sutartys. Tarptautinje praktikoje labiausiai paplit du usieniei reimai: nacionalinis; didiausio palankumo. Nacionalinis reimas, kai valstybje usienieiai valstybje naudojasi lygiomis su tos valstybs pilieiais teismis (iskyrus kai kurias politines teises, pvz. Rinkim teis).

Didiausio palankumo reimas, kai valstyb suteikia usienieiams tokias teises, kokiomis jos teritorijoje naudojasi kit valstybi pilieiai. Toks reimas paprastai nustatomas tarptautinmis sutartimis (pvz. dl prekybos) tiesiog, arba panaudojant vadinamj nediskriminavimo ilyg. Nacionalinis reimas paprastai nustatomas vidaus statymais savitarpikumo pagrindu. Valstybs, nustatydamos usienieiams konkret teisin reim, neretai atsivelgia tai, laikinai ar nuolat jie gyvena valstybje. Paprastai usienieiai nesinaudoja politinmis teismis - rinkim teise, teise uimti valstybinius postus ir t.t. buvimo valstybje jiems nereikia atlikti karins prievols. Neretai usienieiams ribojama teis sigyti nekilnojam turt. Paprastai usienieiai valstybs teritorij gali vaiuoti tik gav vizas, iduotas atitinkam valstybs organ, daniausiai konsulini arba diplomatini atstovybi. Vizos bna vairios: daugkartins (vaiavimo, ivaiavimo), tranzito. Tarptautin teis taip pat reguliuoja usienio piliei reim sveiose valstybse. Jau klasikinje tarptautinje teisje nusistovjo paproiai, nustatantys valstybi elgesio su usienieiais standartus (minimum standards of treatment of aliens). ie standartai yra visuotinai pripainti ir apima: usienieio teis bti pripaintam teisini santyki subjektu, usienieio teis humanik elges, teis tai, kad suimtas ar teisiamas jis turt teis baudiamojo proceso garantijas, teis kreiptis teism, teis gyvybs ir laisvs apsaug, teis kompensacij, kai usienieio turt nusavina usienio valstyb ir t.t. Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 1 straipsnis nustato, kad ,,Auktosios susitarianios alys garantuoja kiekvienam j jurisdikcijoje esaniam mogui teises bei laisves, apibrtas ios Konvencijos pirmajame skyriuje." Formul ,,garantuoja kiekvienam j jurisdikcijoje esaniam mogui" lieia tiek pilieius, tiek usienieius, tiek asmenis be pilietybs. Tiesa, Europos mogaus teisi konvencija neturi daug nuostat, skirt btent usieniei teisi apsaugai: Konvencijos 14 straipsnis draudia diskriminacij, Ketvirtojo protokolo 4 straipsnis draudia kolektyviai isisti i alies usienieius, Septintojo protokolo 1 straipsnis leidia isisti teistai atvykus usieniet tik pagal sprendim, priimt pagal statym, taip pat suteikia jam teis pateikti argument prie isiuntim ir reikalauti, kad jo isiuntimo byla bt perirta, ir reikalauti, kad jis bt pristatytas kompetentingam valdios organui ar pareignui, sprendianiam jo isiuntimo klausim. Reikia paymti, kad nei Europos mogaus teisi konvencija, nei bendroji tarptautin teis nenustato pareigos valstybms sileisti usienieius, nepareigoja suteikti jiems prieglobst. Nra taip pat ir bendro draudimo isisti usienieius. Usieniei teisi apsaugai yra skirta Generalins Asambljos 1985 m. gruodio 13 d. Asmen, nesani pilieiais alies, kurioje jie gyvena, teisi deklaracija.

Pagal 1985 m. Deklaracijos 1 straipsn usienieiu laikomas ,,bet koks asmuo, kuris nra pilietis valstybs, kurioje jis, ar ji, yra." Plaija prasme terminas ,,usienietis" apima tiek kitos valstybs pilieius, tiek asmenis be pilietybs. Be abejo, asmens be pilietybs tarptautinis teisinis statusas yra iek tiek siauresnis - nra valstybs, kuri vykdyt jo diplomatin gynyb. Paprastai diplomatin gynyb galima vykdyti tik savo piliei atvilgiu, todl net valstyb, kurioje apatridas nuolat gyvena, negali vykdyti jo diplomatins gynybos. Elementarus tarptautins teiss principas yra tai, kad valstyb turi teis ginti savo pavaldinius, kai jiems padaryta ala prieingais tarptautinei teisei kitos valstybs veiksmais, i kurios jiems nepavyko gauti savo reikalavim patenkinimo prastiniu keliu. Imdama savo rankas vieno savo pavaldini byl arba imdamasi diplomatini veiksm ar kreipdamasi tarptautines teismines institucijas, valstyb i tikrj gina savo teises jos teis utikrinti, savo pavaldini asmenyje, pagarb tarptautins teiss normoms. Bendroji tarptautin teis nepripasta usienieio teiss atvykti usienio valstyb pastaroji pati nustato usieniei atvykimo ir buvimo jos teritorijoje taisykles. 1985 m. Deklaracijos dl asmen, nesani pilieiais alies, kurioje jie gyvena, mogaus teisi 2 straipsnis ryium su tuo nustato, kad ,,niekas ioje Deklaracijoje negali bti aikinama taip, kad teisint bet kurio usienieio neteist atvykim arba buvim, ar jokia jos nuostata negali bti aikinama, kaip apribojanti bet kurios valstybs teis priimti statymus ir taisykles, lieianias usieniei atvykim ir j buvimo slygas bei tvark, ar nustatyti skirtumus tarp piliei ir usieniei. Taiau ie statymai ir taisykls neturi prietarauti ios valstybs tarptautiniams sipareigojimams, skaitant sipareigojimus mogaus teisi srityje." 1985 m. Deklaracija ivardija pagrindines usieniei teises ir laisves, kurios kartu yra ir pagrindins mogaus teiss ir laisvs: teis gyvyb ir asmens nelieiamyb, savavaliko areto ar sumimo draudim, teis asmenin ir eimos gyvenim, lygiateisikum prie teism, minties, sins ir sitikinim laisv ir t.t. Kartu Deklaracija tvirtina, pavyzdiui, ir teis ilaikyti savo kalb, kultr ir tradicijas, teis pervesti usien pajamas, santaupas ar kitas pinigines las. Deklaracija, darydama nuorod apribojimus, kurie demokratinje visuomenje gali bti nustatyti statymais tam, kad apsaugot nacionalin saugum, visuomens saugum, viej tvark, visuomens sveikat ar moral, pripasta usienieiams taip pat ir ias teises ir laisves: teis palikti al, teis iraikos laisv, taiki susirinkim teis, teis turti turt tiek atskirai, tiek kartu su kitais. Be to, pripastama usienieio teis laisvai kilnotis ir pasirinkti alyje gyvenamj viet. Teistai esanio valstybs teritorijoje usienieio sutuoktinis ir nepilnametis ar ilaikomas vaikas gali usieniet lydti, atvykti pas j ir pasilikti su juo. Deklaracija taip pat skelbia ekonomines ir socialines usieniei teises:

teis saugias bei sveikas darbo slygas, teis teising darbo umokest, lyg apmokjim u lyg darb, teis stoti profsjungas, teis sveikatos apsaug, medicinin aptarnavim, socialin aptarnavim, moksl, poils. Deklaracija nustato, kad i usienieio negali bti savavalikai atimamas jo teistai gytas turtas. Usienietis gali laisvai bet kuriuo metu susisiekti su savo pilietybs valstybs konsulatu ar diplomatine atstovybe, o jei j buvimo alyje nra, - su kitos valstybs, kuriai patikta ginti jo pilietybs valstybs interesus buvimo valstybje, konsulatu ar diplomatine atstovybe. Bendroji tarptautin teis nedraudia nacionalizuoti usieniei turt ar kitaip j nusavinti visuomens interesais. Taiau visuotinai pripainta, kad tokiu atveju usienietis turi gauti greit, visik ir tikr kompensacij. Pastaruoju metu usieniei teisin reim vis plaiau reguliuoja tarptautins sutartys. Dvialmis sutartimis abiej valstybi pilieiams gali bti suteikiamas nacionalinis reimas (atitinkantis savo valstybs piliei reim su tam tikromis iimtimis, pavyzdiui, nelieiantis rinkim teiss), abipusikumo reimas (kai valstyb A suteikia valstybs B pilieiams tok reim, kok valstyb B suteikia valstybs A pilieiams), didiausio palankumo reimas (valstyb A suteikia valstybs B pilieiams ne blogesn reim nei jau suteiktas bet kokios treios valstybs pilieiams). Tam tikros konvencijos yra priimtos ir Europos Tarybos rmuose, pavyzdiui, usieniei atvykimo ir buvimo slygoms skirta 1955 m. Europos Tarybos Konvencija dl sikrimo. 1985 ir 1990 m. kai kurios Europos valstybs sudar vadinamsias engeno konvencijas, kuriose nustat bendros viz politikos taisykles, bendr iorini sien kontrol.