Poveikiai Ir Apkrovos (2.05.04-2003)

AKTUALI REDAKCIJA
STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS

STR 2.05.04:2003
POVEIKIAI IR APKROVOS
I SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. is statybos techninis reglamentas (toliau Reglamentas) nustato poveikius ir apkrovas,
veikianius statini laikanisias konstrukcijas. Reglamente pateikiama:
1.1. poveiki klasifikacija;
1.2. skaiiuotins situacijos;
1.3. poveiki derinimas;
1.4. statybini mediag ir sandliuojam mediag svorio tankiai;
1.5. statybini element savasis svoris;
1.6. naudojimo apkrovos;
1.7. sniego apkrovos;
1.8. vjo apkrovos;
1.9. kran apkrovos;
1.10. klimato temperatros poveikiai;
1.11. apledjimo apkrovos;
1.12. linkiai ir poslinkiai.
Poveiki ir apkrov derini nustatymo, skaiiavimo pavyzdiai bei j paaikinimai pateikiami
Reglamento 13 priede.
2. Poveiki ir apkrov ypatumai, projektuojant gelbetonines, plienines, mro, armuoto mro,
medines, aliuminines bei kitas konstrukcijas, idstyti atskiruose statybos techniniuose reglamentuose
bei kituose Lietuvoje nustatyta tvarka teisintuose normatyviniuose dokumentuose.
3. Reglamento nuostatos privalomos visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, usiimantiems
statinio projektavimo ir 2 punkte nurodyt konstrukcij ir geotechnikos projektavimo bei normatyvini
dokument projektavimui ir kontrolei rengimo veikla.
4. Kol neteisinti visi europin (EN) ir pasaulin (ISO) atitinkamas sistemas sudarantys ir (arba)
neparengti visi 2 punkte ivardyti dokumentai, projektuojant konstrukcijas, gali bti naudojami
atitinkamai suderinti atskiri normatyviniai dokumentai, pasiekiant ne maesn patikimum, koks
reglamentuojamas [7.15] IV skyriaus II skirsnyje ir atskiruose 3 punkte ivardytuose reglamentuose.
5. Derinant skirting normatyvini sistem dokumentus, atliekama ([7.15] 3.1 p.) aptartoji
patikimumo analiz, atsivelgiant iuos pagrindinius veiksnius:
5.1. charakteristines reikmes ir j fraktilio lyg;
5.2. dalinius patikimumo koeficientus, skaitant ir konversijos, darbo slyg ir kitus (jeigu jie
yra) koeficientus;
5.3. r ir atsparumo deterministini ir patikimumo laidavimo modeli paklaidas (atsitiktines
ir sistemingas);
5.4. konstrukcij ir mediag kontrolei, bandymams ir tyrinjimams naudojam metodik ir
rangos paklaidas.
6. is Reglamentas yra suderintas ir pagrstas atitinkamais EN [7.37.13] privalomaisiais
reikalavimais, Tarybos direktyvos 89/106/EEC esminiu reikalavimu Nr.1 Mechaninis atsparumas ir
stabilumas bei esminiu reikalavimu Nr. 2 Gaisro sauga.
II SKYRIUS. NUORODOS
7. Reglamente pateikiamos nuorodos iuos dokumentus:
7.1. LST ISO 8930:2003 Bendrieji konstrukcij patikimumo principai. Terminai;
7.2. LST ISO 3898:2002 Konstrukcij projektavimo pagrindai. ymjimo sistema. Bendrieji
ymenys;
7.3. LST L ENV 19911:2000 Eurokodas 1. Projektavimo pagrindai ir poveikiai
konstrukcijoms. 1 dalis. Projektavimo pagrindai;
7.4. LST L ENV 199121:2000 Eurokodas 1. Projektavimo pagrindai ir poveikiai konstrukcijoms.
21 dalis. Poveikiai konstrukcijoms. Tankiai, savojo svorio ir naudingosios apkrovos;
konstrukcijoms. 22 dalis. Gaisro poveikiai konstrukcijoms;
konstrukcijoms. 23 dalis. Poveikiai konstrukcijoms. Sniego apkrovos;
konstrukcijoms. 24 dalis. Poveikiai konstrukcijoms. Vjo poveikiai;
konstrukcijoms. 25 dalis. Poveikiai konstrukcijoms. Temperatros poveikiai;
konstrukcijoms. 26 dalis. Poveikiai konstrukcijoms. Poveikiai statybos metu;
konstrukcijoms. 27 dalis. Poveikiai konstrukcijoms. Atsitiktiniai smgi ir sprogim poveikiai;
konstrukcijoms. 3 dalis. Tilt eismo apkrovos;
konstrukcijoms. 4 dalis. Silos ir rezervuar poveikiai;
konstrukcijoms. 5 dalis. Kran ir kit mechanizm sukelti poveikiai;
7.14. RSN 19694 Statybin klimatologija;
7.15. statybos technin reglament STR 2.05.03:2003 Statybini konstrukcij projektavimo
pagrindai.
7.16. LST EN ISO 9000:2001 Kokybs vadybos sistemos. Pagrindai, terminai ir apibrimai
III SKYRIUS. SVOKOS IR APIBRIMAI
8. Reglamente vartojam pagrindini svok ir j apibrim sraas pateiktas
LST L EN 1991-2-1:2000 [7.4].
IV SKYRIUS. YMENYS IR SUTRUMPINIMAI
9. Pagrindini ir papildom ymen sraas pateiktas standartuose [7.2; 7.3].
V SKYRIUS. POVEIKI PAGRINDINIAI KINTAMIEJI IR J REPREZENTACIJA
I SKIRSNIS. POVEIKIAI IR APLINKOS TAKA

10. Pagrindins klasifikacijos. Poveikiai pagal j kitim laike klasifikuojami taip:
10.1. nuolatiniai poveikiai (G), pvz., savasis konstrukcij svoris, fiksuotoji ranga ir kelio
danga, taip pat netiesioginiai poveikiai dl susitraukimo ir nevienod sdim;
10.2. kintamieji poveikiai (Q), pvz., naudojimo apkrovos ant pastato perdang, sij ir stog,
vjo poveikiai arba sniego apkrovos;
10.3. ypatingieji poveikiai (A), pvz., sprogimai arba transporto priemoni smgiai.
Pastaba:
deformaciniai poveikiai gali bti nuolatiniai arba kintamieji.
11. Tam tikrus poveikius, tokius kaip seisminiai poveikiai ir sniego apkrovos, galima vertinti
kaip ypatinguosius ir (arba) kintamuosius poveikius, atsivelgiant statybviets padt.
12. Poveikius dl vandens galima apibrti kaip nuolatinius ir (arba) kintamuosius poveikius
atsivelgiant j dydio kitim laike.
13. Poveikiai taip pat klasifikuojami:
13.1. pagal j kilm tiesioginius ir netiesioginius;
13.2. pagal j erdvin sklaid fiksuotuosius ir laisvuosius;
13.3. pagal j pobd ir (arba) konstrukcijos reakcij statinius ir dinaminius.
14. Poveik reikia apibdinti modeliu, daniausiai jo reikm pateikiant vienu skaliariniu
dydiu, kurio gali bti kelios reprezentacins reikms.
Pastaba:
kai kuriems poveikiams ir patikrinimams gali prireikti sudtingesnio kai kuri poveiki dydi
pateikimo.
15. Poveiki charakteristins reikms. Poveikio charakteristin reikm Fk yra jo pagrindin
reprezentacin reikm ir apibriama:
15.1. kaip vidutin, didiausioji arba maiausioji reikm ir nominalioji reikm (kuri
nesiejama su inomu statistiniu skirstiniu);
15.2. projekto dokumentuose, jeigu atitinka metodus, pateiktus standartuose [7.57.8].
16. Nuolatinio poveikio charakteristin reikm apibriama taip:
16.1. jeigu G kintamum galima vertinti kaip ma, galima taikyti tik vien Gk reikm;
16.2. jeigu G kintamumo negalima vertinti kaip mao, reikia taikyti dvi reikmes: didiausi
Gk,sup ir maiausi Gk,inf.
17. G kintamumo galima nepaisyti, jeigu G reikmingai nekinta skaiiuotiniu konstrukcijos
eksploatacijos periodu ir maas jo variacijos koeficientas. Tokiu atveju Gk imama lygi vidutinei reikmei.
Pastaba:
is variacijos koeficientas, atsivelgiant konstrukcijos tip, gali bti nuo 0,05 iki 0,10.
18. Tais atvejais, kai konstrukcija labai jautri G kitimams (pvz., kai kurie i anksto temptj
gelbetonini konstrukcij tipai), reikia taikyti dvi reikmes netgi esant maam variacijos koeficientui.
Tada Gk,inf yra 5 fraktilis, o Gk,sup yra 95 fraktilis statistinio G skirstinio, kur galima imti pagal
Gauso dsn.
19. Konstrukcijos savj svor galima nurodyti viena charakteristine reikme, apskaiiuojama pagal
nominaliuosius matmenis ir vidutines vienetines mases, r. Reglamento IX skyri.
20. Iankstin tempim (P) reikia apibrti kaip nuolatin poveik, atsiradus dl konstrukcijos
kontroliuojam jg ir (arba) kontroliuojam deformacij. iuos iankstinio tempimo tipus reikia
skirti vien nuo kito (pvz., iankstinis tempimas tempiamja armatra, tempimas deformaciniu
poveikiu ties atramomis).
Pastaba:
iankstinio tempimo charakteristinmis reikmmis duotuoju laiku t gali bti didiausioji
reikm Pk,sup(t) ir maiausioji reikm Pk,inf(t). Saugos ribiniams bviams galima taikyti vidutin
reikm Pm(t).
21. Kintamj poveiki charakteristin reikm (Qk) atitinka vien i i:
21.1. didiausij reikm, kuri nevirijama esant pasirinktai tikimybei, arba maiausioji
reikm, kuri pasiekiama esant pasirinktai tikimybei per nurodytj atskaitin laikotarp;
21.2. nominalij reikm, kuri gali bti nurodyta tais atvejais, kai statistinis skirstinys neinomas.
Pastabos:
reikms pateiktos atitinkamuose ios dalies skyriuose;
klimato poveiki charakteristin reikm yra metini maksimum 0,02 fraktilis. Tai yra
ekvivalentika nuo laiko priklausanios dalies vidutiniam 50 met pasikartojimo periodui. Taiau kai
kuriais atvejais, atsivelgiant poveikio pobd ir (arba) pasirinkt skaiiuotin situacij, gali bti kitas
labiau tinkami fraktilis ir (arba) pasikartojimo periodas.
22. Kiekvieno projekto ypatingj poveiki skaiiuotin reikm Ad reikia nustatyti atskirai.
23. Seismini poveiki skaiiuotin reikm reikia vertinti per charakteristin reikm AEk arba
nustatyti kiekvienam projektui atskirai.
24. Daugiakomponeni poveiki charakteristin poveik reikia pateikti reikmi grupmis, i
kuri kiekvien projektiniuose skaiiavimuose reikia vertinti atskirai.
25. Kitos kintamj poveiki reprezentacins reikms yra ios:
25.1. derintin reikm, ireikta sandauga 0Qk, taikoma saugos ribiniams bviams ir
negrtamiesiems tinkamumo ribiniams bviams tikrinti (r. Reglamento VI skyri ir [7.15] 4 pried);
25.2. danoji reikm, ireikta sandauga 1Qk, taikoma saugos ribiniams bviams
ypatingaisiais poveikiais tikrinti ir grtamiesiems tinkamumo ribiniams bviams tikrinti;
Pastabos:
pavyzdiui, pastatams danoji reikm yra taip parinkta, kad jos atskaitinio laikotarpio
virijimo periodas yra lygus 0,01, o eismo apkrov keli tiltams danoji apkrova nustatyta pagal
vienos savaits atskaitin laikotarp;
retoji reikm, ireikta sandauga 1,infqQk, yra taikoma tam tikriems tinkamumo ribiniams
bviams tikrinti, pvz., gelbetonini tilt perdangoms arba tilt perdang gelbetoninms dalims.
Retoji reikm nustatyta tik keli eismo apkrovoms [7.11], temperatriniams poveikiams [7.8] ir vjo
poveikiams [7.7] yra pagrsta vieneri met pasikartojimo periodu.
25.3. tariamai nuolatin reikm, ireikta sandauga 2Qk, taikoma saugos ribiniams bviams
su ypatingaisiais poveikiais ir grtamiesiems tinkamumo ribiniams bviams tikrinti. Tariamai
nuolatins reikms taip pat taikomos ilgalaikiams efektams apskaiiuoti.
Pastaba:
apkrov ant pastat perdang tariamai nuolatin reikm yra taip pasirinkta, kad laiko dalis, per
kuri ji virijama, yra lygi 0,50 atskaitinio periodo. Kaip alternatyv tariamai nuolatin reikm galima
pasirinkti lygi vidutinei reikmei per pasirinkt laiko period. Vjo poveiki ir keli eismo poveiki
atvejais tariamai nuolatin reikm paprastai imama lygi nuliui.
26. Nuovargio poveiki reprezentacija. Nuovargio poveiki modeliai turi bti tie, kurie yra
nustatyti prastinms konstrukcijoms (pvz., vieno ir keli tarpatrami tiltams, auktoms lanksioms
konstrukcijoms vjo atvilgiu) atitinkamuose ios dalies skyriuose konstrukcij reakcijoms apkrov
svyravimus vertinti.
27. Konstrukcij, kurios yra u atitinkamuose ios dalies skyriuose apibrt modeli taikymo
srities, nuovargio poveikius reikia nustatyti i matavim vertinimo arba i laukiamojo poveikio
spektro ekvivalentini studij.
28. Dinamini poveiki reprezentacija. Nuovargio apkrovos modeliuose pagreiio sukelti
efektai vertinami netiesiogiai charakteristinmis statinmis apkrovomis. i modeli taikymo ribos
apraytos standartuose [7.47.13].
29. Kai dinaminiai poveikiai sukelia reikming konstrukcijos pagreit, reikia atlikti dalin
sistemos skaiiavim.
30. Aplinkos tak, kuri gali paveikti konstrukcijos ilgaamikum, reikia vertinti pasirenkant
konstrukcijos mediagas, joms keliamus reikalavimus, konstrukcijos koncepcij ir isam
projektavim. aplinkos tak reikia atsivelgti ir, kai galima, apibdinti kiekybikai.
II SKIRSNIS. SKAIIUOTINS SITUACIJOS

31. Reikalinga pasirinkti tinkam skaiiuotin situacij, atsivelgiant aplinkybes, kuriomis
konstrukcija turi ipildyti jai keliamus reikalavimus. Skaiiuotins situacijos klasifikuojamos:
31.1. nuolatins skaiiuotins situacijos, kurios nurodo normalias eksploatacijos slygas;

31.2. trumpalaiks skaiiuotins situacijos, kurios nurodo trumpalaikes konstrukcijos bvio
slygas, pvz., statant, rekonstruojant arba remontuojant;
31.3. ypatingosios skaiiuotins situacijos, kurios nurodo iskirtines konstrukcijos bvio
slygas arba jos aplinkos poveik, pvz., gaisr, sprogim, smg arba lokalizuoto irimo pasekmes;
31.4 seismins skaiiuotins situacijos, nurodanios konstrukcijos bvio slygas seismini
poveiki atvejais.
32. Reikalinga pasirinkti pakankamai grietas ir kintanias skaiiuotines situacijas taip, kad
bt atsivelgta visas aplinkybes, kurios, manoma, bus vykdant ir eksploatuojant konstrukcij.
Skaiiuotinis eksploatacijos laikotarpis apibrtas [7.15] V skyriaus IV skirsnyje.
33. Skaiiuotinse situacijose reikia atsivelgti naujas papildomas dangas, rengtas po
atlikimo, ir (arba) paskirstymo vamzdynus. Tinkamose skaiiuotinse situacijose reikia atsivelgti
vandens lyg.
34. Analizuojant sveikos su kitomis apkrovomis (pvz., vju) atvejus, sumin pastato
naudojimo apkrova laikoma vienu poveikiu.
35. Kai naudojimo apkrovos charakteristin reikm, derinant su kitais poveikiais, sumainama
koeficientais, apkrovos visuose auktuose nustatomos be n koeficiento.
36. Gamybiniuose plotuose, kuriuose dalies apkrov kintamumas arba vibraciniai poveikiai
gali sukelti nuovarg, kiekvienam atskiram atvejui turi bti nustatytas nuovargio apkrovos modelis.
III SKIRSNIS. POVEIKI EFEKT MODELIAI

37. Konstrukcij modeliavimas. Skaiiavimus reikia atlikti taikant atitinkamus modelius, kurie
aprpt tinkamus kintamuosius.
38. Reikalinga pasirinkti tokius konstrukcij modelius, kurie tikt nustatyti konstrukcijos
reakcij, esant priimtinam tikslumo lygiui. Konstrukcij modeliai taip pat turi atitikti nagrinjam
ribin bv.
39. Konstrukcij modelius reikia pasirinkti remiantis pripainta teorija ir praktika. Prireikus jie
tikrinami eksperimentais.
40. Modeliavimas veikiant statiniams poveikiams. Statini poveiki modeliavim reikia
pagrsti pasirenkant tinkamas element ir j sandr bei tarp element ir grunto jgosdeformacijos
priklausomybes. Modelyje taikomos pakraio slygos turi atitikti numatytsias konstrukcijoje.
41. Tikrinant ribinius bvius, reikia atsivelgti poslinki ir deformacij veiksnius, jeigu dl j
gaunamas reikmingas r didjimas.
42. Netiesioginiai poveikiai skaiiavimams pritaikomi taip:
42.1. skaiiuojant tiesikai tampri sistem tiesiogiai kaip ekvivalentines jgas (kai reikia,
naudojant atitinkamus tamprumo moduli santykius),
42.2. skaiiuojant netiesin sistem tiesiogiai kaip deformacinius poveikius.
43. Modeliavimas veikiant dinaminiams poveikiams. Konstrukcij modelius roms nustatyti
reikia parinkti atsivelgiant reikiamus konstrukcinius elementus, j mas, stiprum, standum bei
slopinimo charakteristikas ir visus reikiamus nekonstrukcinius elementus, j savybes. Modelyje
taikomos pakraio slygos turi atitikti numatytsias konstrukcijoje.
44. Jeigu tinka dinamines apkrovas traktuoti kaip tariamai statines, dinamines dalis galima
vertinti skaitant jas statines reikmes arba taikant ekvivalentinius statini poveiki dinaminius
didinimo koeficientus. Kai kuriems ekvivalentiniams dinaminio didinimo koeficientams nustatomi
laisvj svyravim daniai.
45. Grunto ir konstrukcijos sveikos atveju grunto tak galima modeliuoti atitinkamomis
ekvivalentinmis spyruoklmis ir amortizatoriais.
46. Prireikus (pvz., esant vjo sukeltoms vibracijoms arba seisminiams poveikiams), poveikius
galima nustatyti modaline analize, remiantis mediagos ir geometrins formos elgsena, pagal tiesin
priklausomyb. Taisyklingos formos, reguliaraus standumo ir masi isidstymo konstrukcij
tiesiogin modalin analiz, jeigu tinka atsivelgti tik pagrindin mod, galima pakeisti skaiiavimu,
taikant ekvivalentinius statinius poveikius.
47. Dinaminius poveikius taip pat galima ireikti, kai tinka, proces svokomis arba danum
sritimi ir tinkamais metodais nustatyta konstrukcijos reakcija.
48. Kai dinaminiai poveikiai gali sukelti tokio dydio arba danio vibracijas, kad galt viryti
tinkamumo reikalavimus, reikia patikrinti tinkamumo ribin bv (r. Reglamento 10 pried).
49. Ugnies poveiki modeliavimas. Ugniai atsparios konstrukcijos projektavimo skaiiavimas
turi bti pagrstas skaiiuotiniais gaisro procesais [7.5], reikia taikyti konstrukcijos temperatros raidos
modelius, taip pat ir konstrukcijos mechanins elgsenos, esant auktai temperatrai, modelius.
50. Veikiamos gaisro konstrukcijos reikalaujam elgsen reikia patikrinti visos konstrukcijos
skaiiavimu arba dalies element rinkini skaiiavimu, arba element skaiiavimu, taip pat ir taikant
duomenis i lenteli ar bandym rezultatus.
51. Veikiamos gaisro konstrukcijos elgsen reikia vertinti atsivelgiant nominalin gaisro
poveik arba modeliuot gaisro poveik, taip pat lydiniuosius poveikius [7.5].
52. Konstrukcijos reakcija, esant auktoms temperatroms, vertinta atskir konstrukcij
projektavimo statybos techniniuose reglamentuose. Terminiai modeliai gali bti grindiami prielaida,
kad temperatra skerspjviuose ir iilgai element yra tolygi arba netolygi. Konstrukcij modeliai gali
bti apriboti atskir element skaiiavimu arba galima atsivelgti gaisro veikiam element
tarpusavio sveik.
53. Laikanij element reakcijos, esant auktoms temperatroms, modeliai turi bti
netiesiniai.
IV SKIRSNIS. POVEIKI IR J EFEKT SKAIIUOTINS REIKMS

54. Taikant dalini koeficient metod, reikia patikrinti, kad tinkamose skaiiuotinse
situacijose nebt virytas joks tinkamas ribinis bvis, kai skaiiavimo modeliuose yra taikomos
poveiki arba r ir atsparum skaiiuotins reikms.
55. Parinkt skaiiuotini situacij ir tinkam ribini bvi atskirus kritini apkrov variant
poveikius reikia derinti, kaip isamiai nurodyta iame skyriuje. Taiau poveiki, kurie negali veikti tuo
paiu metu, pavyzdiui, dl fizini prieasi, derinyje kartu, vertinti nereikia.
56. Skaiiuotins reikms gaunamos taikant charakteristines arba kitas reprezentacines
reikmes, derinant su daliniais ir kitais koeficientais, pateiktais iame skyriuje ir statybos techniniuose
reglamentuose (r. Reglamento 2 p.).
57. Skaiiuotines reikmes galima nustatyti tiesiogiai, bet iuo atveju reikia parinkti
konservatyvias reikmes.
58. Skaiiuotins reikms, nustatytos statistiniu pagrindu, turi atitikti bent t pat vairi
ribini bvi patikimumo laipsn, numatyt dalini koeficient metodu, pateikt iame Reglamente.
59. Statini apkrovim veikiam konstrukcij, taip pat atveju, kai dinaminiai poveikiai yra
vertinami, taikant ekvivalentines tariamai statines apkrovas ir dinaminius didinimo koeficientus,
skaitant vjo ir eismo apkrovas, saugos ir tinkamumo ribini bvi tikrinim apribojimai ir
supaprastinimai pateikiami [7.15] VII skyriaus II skirsnyje. Netiesiniam ir nuovargio skaiiavimui
reikia taikyti konkreias taisykles, pateiktas atitinkamuose statybos techniniuose reglamentuose (r.
Reglamento 2 p.).
60. Poveiki skaiiuotins reikms. Poveikio F skaiiuotin reikm Fd bendrja forma galima
ireikti taip:
Fd = fFrep,
(5.1a)
Frep= Fk ;
(5.1b)
kai
ia: Fk poveikio charakteristin reikm;

Frep tinkama poveikio reprezentacin reikm;
f poveikio dalinis koeficientas, kuriuo atsivelgiama galimus nepalankius poveikio
reikmi nuokrypius nuo reprezentacini reikmi;
yra lygus 1,00 arba 0, 1, 2.
61. Seismini poveiki skaiiuotin reikm AEd reikia nustatyti atsivelgiant konstrukcijos
elgsen ir kitus tinkamus kriterijus.
62. Poveiki efekt skaiiuotins reikms. Konkretaus apkrov varianto poveiki efekto
skaiiuotin reikm (Ed) bendrja forma galima ireikti taip:
E d E f,i Frep,i ; a d , i 1 ;
Sd
(5.2)
ia: ad geometrini charakteristik skaiiuotins reikms ([7.15] 59 p.);

Sd dalinis koeficientas neapibrtumams vertinti:
- modeliuojant poveiki efekt,
- kai kuriais atvejais modeliuojant poveikius.
Pastaba:
paprastai poveiki efektai priklauso nuo mediag savybi.
63. Supaprastintu atveju skaiiuojama taip:
E d E F, i Frep,i ; a d , i 1 ,
(5.2a)
F, i Sd f,i .
(5.2b)
kai
Pastaba:
jeigu tinka, pvz., kai eina geotechniniai poveikiai, dalinius koeficientus F,i galima taikyti
atskir poveiki efektams arba taikyti tik vien bendr konkret koeficient F poveiki su
atitinkamais daliniais koeficientais derinio efektui.
64. Kai daromas skirtumas tarp palanki ir nepalanki nuolatini poveiki efekt, reikia taikyti
dvi skirtingas dalini koeficient reikmes (G,inf ir G,sup).
65. Skaiiuojant netiesin sistem (t. y., kai priklausomybs tarp poveiki ir j efekt yra
netiesins), galima atsivelgti toliau nurodytas prastinimo taisykles vieno vyraujaniojo poveikio
atveju:
65.1. kai poveikio efektas didja labiau negu poveikis, dalin koeficient F reikia taikyti
reprezentacinei poveikio reikmei;
65.2. kai poveikio efektas didja maiau negu poveikis, dalin koeficient F reikia taikyti
poveikio reprezentacins reikms poveikio efektui.
Pastaba:
iskyrus i lyn ir membranines konstrukcijas, dauguma j priklauso Reglamento 65.1 punkte
apibrtai kategorijai.
66. Tais atvejais, kai vairi konstrukcij skaiiavimo statybos techniniuose reglamentuose yra
isamiai pateikti tobulesni metodai (pvz., i anksto temptosioms konstrukcijoms), jiems taikyti reikia
teikti pirmum prie nurodytus Reglamento 65 punkte.
VI SKYRIUS. POVEIKI DERINIMAS
I SKIRSNIS. SAUGOS RIBINIAI BVIAI

67. Privaloma patikrinti tokius saugos ribinius bvius, kai tinka:
67.1. EQU: konstrukcijos arba jos dalies, traktuojam standiu knu, statins pusiausvyros
netekimas, kai vieno altinio poveiki sklaidos erdvje mai pakitimai yra reikmingi, o konstrukcijos
mediag ar grunto stiprumai nesvarbs;
67.2. STR: konstrukcijos arba laikanij element, skaitant pamatus, polius, rsio sienas ir
kt., vidinis irimas arba pernelyg didels deformacijos, kai lemia statybini mediag arba
konstrukcijos stiprumas;
67.3. GEO: grunto irimas arba pernelyg didels deformacijos, kai grunto arba uolienos
stiprumai yra reikmingi atsparumui;
67.4. FAT: konstrukcijos arba laikanij element irimas dl nuovargio.
68. Poveiki skaiiuotins reikms turi atitikti pateikiamas Reglamento 10 priede.
69. Statins pusiausvyros ir atsparumo tikrinimai. Nagrinjant konstrukcijos statins
pusiausvyros ribin bv (EQU), tikrinama slyga:
E d,dst E d,st
(6.1)
ia: Ed,dst destabilizuojani poveiki efekto skaiiuotin reikm;

Ed,st stabilizuojani poveiki efekto skaiiuotin reikm.
70. Kai reikia, statins pusiausvyros ribinio bvio iraik galima papildyti, skaitant,
pavyzdiui, trinties tarp dviej standi kn koeficient.
71. Tikrinant pjvio, elemento ar sandros trkimo arba pernelyg dideli deformacij ribin
bv (STR ir (arba) GEO), reikia patikrinti, ar:
E d Rd .
(
(6.2)
ia: Ed toki poveiki, kaip vidins jgos, momento arba keli vidini jg ar moment
atstojamojo vektoriaus, efekto skaiiuotin reikm;
Rd atitinkamo atsparumo skaiiuotin reikm.
Pastabos:
apie STR ir GEO metodus r. Reglamento 10 priede.
iraika (6.2) neaprpia vis tikrinimo format, susiet su klupdymu, t. y. irimu, kuris vyksta,
kai antrini efekt neriboja konstrukcijos reakcija, arba priimtina konstrukcijos reakcija.
72. Poveiki deriniai. Kiekvieno kritiko apkrov atvejo skaiiuotines poveiki efekt reikmes
(Ed) reikia nustatyti derinant reikmes poveiki, kurie yra vertinami, jog gali veikti tuo paiu metu.
73. Kiekviename poveiki derinyje turi bti vyraujantysis kintamasis poveikis arba ypatingasis
poveikis.
74. Poveiki deriniai turi atitikti Reglamento 7885 punkt reikalavimus.
75. Kai patikrinimo rezultatai yra labai jautrs konstrukcijos viet nuolatinio poveikio dydio
kitimams, io poveikio nepalankisias ir palankisias dalis reikia taikyti kaip atskirus poveikius. Tai
konkreiai taikoma tikrinant statins pusiausvyros arba analogikus ribinius bvius (r. Reglamento 70
p.).
76. Kai keli vieno poveikio efektai (pvz., savojo svorio sukeltas lenkimo momentas ir
normalioji jga) nra visikai tarpusavyje susij, bet kurio palankaus komponento dalin koeficient
galima sumainti.
77. Kai tinka, reikia atsivelgti deformacinius poveikius (r. Reglamento 42 p.).
78. Nuolatini ir trumpalaiki skaiiuotini situacij deriniai (pagrindiniai deriniai). Bendrasis

poveiki efekt formatas turi bti toks:
E d Sd E g, j G k, j ; p P; q,1 Q k,1 ; q,i 0,i Q k,i ,
j 1, i 1 .
(6.3a)
79. Nagrinjam poveiki efekt derin reikia pagrsti vyraujaniojo kintamojo poveikio
skaiiuojamja reikme ir lydinij kintamj poveiki skaiiuotinmis derintinmis reikmmis.
Pastaba:
diferencijuojant statinio element patikimum priklausomai nuo patikimumo klasi ([7.15] 3
priedo 2 lentel), dalinius patikimumo koeficientus Q,1, Q,i, kurie taikomi nuolatini skaiiuotini
situacij pagrindiniams deriniams, esant skaiiuotiniams prieiros ir atlikimo lygiams, galima
dauginti i koeficiento KFI ([7.15] 3 priedo 3 lentel), taip pat Regalamento 80 p.).
E d E G, j G k, j ; p P; Q,1Qk,1 ; Q,i 0,i Qk,i ,
j 1, i 1 .
(6.3b)
79.1. Poveiki derinio (6.3b) iraik skliaustuose { } galima ireikti taip:
j1
G, j
G k, j '' '' p P '' '' Q,1Qk,1 '' '' Q,i 0,i Qk,i ,
i 1
(6.4)
79.2. arba alternatyviai, STR ir GEO ribiniams bviams viena i dviej toliau pateikt iraik,
kuria gaunamas nepalankesnis rezultatas:
j1
G '' '' p P '' '' Q,1 0,1Qk,1 '' '' Q,i 0,i Qk,i ,
G, j k, j

j1
i 1
G p P Q,1Qk,1
'' ''
'' ''
j G, j k, j
'' ''
i 1
Q ;
(6.4a)
Q,i 0,i k,i
ia: '' '' reikia ,,derinamas su;
reikia ,,derintinis efektas i;

nepalankaus nuolatinio poveikio G redukavimo koeficientas.
Pastaba:
daugiau informacijos apie pasirinkim pateikta Reglamento 10 priede.
80. Jeigu priklausomyb tarp poveiki ir j efekt yra netiesin, tai iraikas (6.3a) arba (6.3b)
reikia taikyti tiesiogiai, atsivelgiant santykin poveiki efekt padidjim, palyginti su poveiki
dydi padidjimu taip pat r. Reglamento 65 punkt.
81. Ypatingj skaiiuotini situacij poveiki deriniai. Bendrasis poveiki efekt formatas turi
bti toks:
E d E G k, j ; P; Ad ; 1,1 arba 2,1 Qk,1 ; 2,i Qk,i , j 1, i 1 .
(6.5a)
Esant skliaustuose { } poveiki derin galima ireikti taip:
G
j1
''
k, j
' ' P ' ' '' Ad '' '' 1,1 arba 2,1 Qk,1 ' ' '' 2, i Qk, i .
i 1
(6.5b)
82. Pasirenkant 1,1Qk,1 arba 2,1Qk,1, reikia atsivelgti tinkam skaiiuotin ypatingj
situacij (smgis, gaisras arba ilikimas po ypatingojo vykio ar situacijos).
83. Ypatingj situacij poveiki deriniai turi arba aprpti tiesiogin ypatingj poveik (gaisras
arba smgis), arba nurodyti situacij po ypatingojo vykio (A=0).
84. Gaisro situacijos Ad, be temperatros poveikio mediag savybms, turi apibdinti ir
netiesioginio iluminio poveikio dl gaisro skaiiuotin reikm.
85. Seismini skaiiuotini situacij poveiki deriniai. Bendrasis poveiki efekt formatas turi
bti toks:
E d E G k, j ; P; AEd ; 2,i Qk,i ,
j 1, i 1 .
(6.6a)
Esant skliaustuose { } poveiki derin galima ireikti taip:
k, j
''
'' P '' '' AEd '' ''
i 1
2,i Qk,i
(6.6b)
86. Poveiki daliniai patikimumo ir poveiki derini koeficientai. Poveiki dalini patikimumo
koeficient ir poveiki derini koeficient reikms parenkamos pagal Reglamento 10 priedo
reikalavimus.
II SKIRSNIS. TINKAMUMO RIBINIAI BVIAI

87. Tinkamumo ribini bvi tikrinimas. Turi bti tikrinama slyga:
Ed C d ;
(6.7)
ia: Cd reikiamo tinkamumo kriterijaus ribojanti skaiiuotin reikm;

Ed tinkamumo kriterijaus apibrta poveiki efekto skaiiuotin reikm, nustatyta pagal
tinkam derin.
88. Tinkamumo kriterijai. Deformacijas, kurias reikia atsivelgti vykdant tinkamumo
reikalavimus, reikia pasirinkti tokias, kokios isamiai pateiktos Reglamento 10 priede.
89. Poveiki deriniai. Poveiki deriniai, kuriuos reikia atsivelgti atitinkamose skaiiuotinse
situacijose, turi atitikti tikrinamus tinkamumo reikalavimus ir eksploatacins kokybs kriterijus.
90. Tinkamumo ribini bvi poveiki deriniai yra simbolikai apibrti toliau pateiktomis
iraikomis (mediag dalinius patikimumo koeficientus r.[7.15] 61.4 p.).
Pastaba:
iose iraikose priimta, kad visi daliniai koeficientai yra lygs 1 (r. Reglamento 10 pried),
iskyrus tuos atvejus, kai statybos techniniuose reglamentuose (r. Reglamento 2 p.) numatyta kitaip.
90.1. charakteristinis derinys:
E d E G k, j ; P; Qk,1 ; O,i Qk,i , j 1, i 1 .
(6.8a)
io poveikio derin skliaustuose { } (vadinam charakteristiniu deriniu) galima ireikti taip:
k, j
"" P "" Qk,1 ""
j1
O,iQk,i
(6.8b)
i 1
Pastaba:
charakteristinis derinys paprastai taikomas negrtamiems ribiniams bviams.
90.2. daninis derinys:
E d E G k, j ; P ; 1,1 Qk,1 ; 2,i Qk,i , j 1, i 1.
(6.9a)
io poveikio derin skliaustuose { } (vadinam daniniu deriniu) galima ireikti taip:
k, j
"" P "" 1,1Qk1, ""
j1
2,iQk,i
(6.9b)
i 1
Pastaba:
daninis derinys paprastai yra taikomas grtamiesiems ribiniams bviams.
90.3. tariamai nuolatinis derinys:
E d E G k, j ; P ; 2,i ; Qk,i
j 1; i 1
(6.10a)
io poveikio derin skliaustuose { } (vadinam tariamai nuolatiniu deriniu) galima ireikti

taip:
k, j
" " P "
j1
2,iQ ki .
i 1
(6.10b)
.
Pastabos:
ymjimai pateikti LST L ENV 19911:2000 [7.3] ir STR 2.05.03:2003 [7.15];
tariamai nuolatinis derinys paprastai taikomas ilgalaikiams efektams ir konstrukcijos ivaizdai.
91. Iankstinio tempimo poveikio reprezentacin reikm (t. y. Pk arba Pm) reikia nustatyti
atsivelgiant nagrinjamojo iankstinio tempimo atitinkamo reglamento reikalavimus.
92. Btina atsivelgti poveiki reikmingus efektus dl pridt netiesiogini poveiki, pvz.,
papildomj ar varomj deformacijas.
Pastaba:
kai kuriais atvejais (6.8a) iki (6.10b) iraikas reikia modifikuoti. Isamios taisykls pateiktos
atitinkamose statybos technini reglament (r. Reglamento 2 p.) dalyse.
93. Poveiki daliniai patikimumo ir poveiki derini koeficientai. Taikomi [1,0] tinkamumo
ribos bvi daliniai koeficientai, iskyrus atvejus, kai numatyta kitaip.
94. Poveiki derini koeficient reikms yra pateiktos Reglamento 10 priedo 1 lentelje.
VII SKYRIUS. POVEIKI RODIKLIAI, TAIKOMI TIESIOGINIAME INFORMACINIAMESTATISTINIAME PROJEKTAVIMO METODE

95. Taikant tiesiogin informacin-statistin metod (TIS), tikrinamos tos paios skaiiuotins
situacijos, kaip ir taikant dalini koeficient su bandymais metod.
I SKIRSNIS. NUOLATINI APKROV TIKIMYBINIAI RODIKLIAI

96. Jeigu atitinkamuose normatyviniuose dokumentuose nenurodyta kitaip, konstrukcij savojo
svorio apkrovos Gj vidurkis Gj ir vidutin kvadratin nuokrypa G,j nustatoma taikant iraikas:
G, j VGj Gj ,
(7.1)
G, j Gj Gj .
(7.2)
ia: koeficientas; daniausiai pasirenkama =1,0;

VGj ir Gj konstrukcijos ar elemento tris ir mediagos vienetinis svoris;
Gj savojo svorio variacijos koeficientas; daniausiai pasirenkama Gj=0,1.
97. Jeigu statinio konstrukcij ar element veikia keleto vienod i =1, 2, , n konstrukcij
svoris, tada savojo svorio vidurkis ir vidutin kvadratin nuokrypa nustatomi taikant iraikas:
G
1 n
G, ji ,
n i 1
G, j
n
(7.3)
(7.4)
Pastaba:
kai keletas konstrukcij yra nevienodos, tada G formulje n reikia tiktai didiausi, tarp savs
besiskiriani maiau nei 50% svorio, element kiek.
II SKIRSNIS. KINTAMJ APKROV TIKIMYBINIAI RODIKLIAI

98. Jeigu atitinkamuose normatyviniuose dokumentuose nenurodyta kitaip, vyraujanios
kintamosios apkrovos Q1 pagal Reglamento 10 priedo 24 lenteles maksimum per 50 met laikotarp
Q50,1 vidurkis Q,50,1 ir vidutin kvadratin nuokrypa Q,50,1 nustatoma pagal Reglamento 1524
punktuose pateiktsias charakteristines Qk,1 reikmes, taikant iraikas:
Q,50,1 Q k,1 ,
(7.5)
Q,50,1 0,3 Qk,1.
(7.6)
(7.5) ir (7.6) iraikos gautos primus, kad Qk,1 yra apkrovos 50 met maksimum vidurkis, o
apkrovos 50 met maksimum variacijos koeficientas yra Q,50,1=0,3.
99. Nevyraujanioms Qk,j apkrovoms imama:
Pastaba:
Q,50, j 0 Q k, j ,
(7.7)
Q,50, j 0 0,2 Q k, j .
(7.8)
vietoj Q,50,j ir Q,50,j pagal (7.7) ir (7.8) iraikas galima taikyti vidurk ir vidutin kvadratin
nuokryp, atitinkanius apkrovos skirstin atsitiktiniu laiko momentu, jeigu nustatyta, kad pastarj
skirstini rodikliai skiriasi nuo rodikli (7.7) ir (7.8) ne daugiau kaip 10%.
100. Tinkamumo ribiniam bviui skaiiuoti taikoma vyraujanios Q1 ir nevyraujani Qj
kintamj apkrov tariamai nuolatin dalys 2Qk,1 ir 2Qk,j. J vidurkis ir vidutin kvadratin
nuokrypa apskaiiuojami:
Q,50,1,l 2 Q,50,1 ,
(7.9)
Q,50,1,l 2 Q,50,1 ,
(7.10)
Q,50, j,l 2 Q,50, j ,
(7.11)
Q,50, j, l 2 Q,50, j ;
(7.12)
ia Q,50,1, Q,50,1 ir Q,50,j, Q,50,j nustatomi pagal (7.5)(7.8) iraikas.

101. Tikrinant saugos patikimum, negrtamiems ir grtamiems tinkamumo ribiniams
bviams TTS reikms pasirenkamos pagal STR 2.05.03:2003 [7.15] 1 pried.
Pastaba:
TTS reikmi, atitinkani DK reikmes, nustatymo metodika aptariama [7.15] 1 priedo
3 punkte.
III SKIRSNIS. POVEIKI EFEKTO MODELIO

PAKLAID TIKIMYBINIAI RODIKLIAI
102. Poveiki efekto, pvz., vidins ains jgos, momento, skersins jgos, modelio
E e F1, F2, ... , Fm ;
(7.13)
ia simboliais F1, F2, , Fm ymimi poveikiai, sisteminga E ir atsitiktin E paklaidos E

nustatomos pagal statistinio tyrimo duomenis lyginant pagal atitinkam schem apkraut element,
apskaiiuot taikant (7.13) model Ecal,j ir eksperimentikai nustatyt Eobs,j reikmi por j = 1, 2, , u
pakankam kiek u 30.
Pastaba:
sisteminga paklaida gali bti nustatoma taikant iraik:
1 u E obs, j
,
u j1 E cal, j
(7.14)
atsitiktin vidutin kvadratin paklaida:

u
E obs, j
j1
E cal, j
u 1
(7.15)
103. Jeigu E paklaidos turi reikmingos takos tiesioginiam informaciniam-statistiniam

projektavimui, jos turi bti nustatytos ir pateikiamos atitinkamuose statybos techniniuose
reglamentuose.
VIII SKYRIUS. KONSTRUKCIJ IR

SANDLIUOJAMJ MEDIAG SVORIAI
104. Reikia nustatyti konstrukcij ir sandliuojamj mediag vienetini svori
charakteristines reikmes. Vidutines reikmes reikia taikyti kaip charakteristines reikmes (r.
Reglamento 105 ir 106 punktus).
Pastaba:
Reglamento 11 priede yra pateiktos sandliuojamj mediag vienetini svori ir natraliojo
laito kamp vidutins reikms. Pateikiant diapazon, daroma prielaida, kad vidutin reikm labai
priklausys nuo mediagos kilms ir j galima pasirinkti kiekvienam tam tikram projektui.
105. Mediag (pvz., nauj ir atnaujint mediag), kurios nenurodytos Reglamento 11 priedo
lentelse, vienetini svori charakteristines reikmes tam tikram projektui reikia nustatyti pagal
Reglamento 1534 punktus.
106. Kai taikomos vienetini svori didels sklaidos mediagos, pvz., dl j prigimties,
drgnumo ir kt., toki mediag svori charakteristines reikmes reikia vertinti pagal Reglamento 15
34 punktus.
107. Galima taikyti tiesiogiai nustatytas vienetini svori reikmes.
IX SKYRIUS. STATYBINI ELEMENT SAVASIS SVORIS
I SKIRSNIS. SAVASIS SVORIS

108. Statini savj svor reikia priskirti prie pastovij fiksuotj poveiki, r. Reglamento
1014 punktus.
109. Kai laikui bgant savasis svoris gali keistis, tai j reikia vertinti didiausija ir maiausija
reikmmis (r. Reglamento 1524 punktus). Taiau kai kuriais atvejais, kai jis yra laisvas (pvz.,
kilnojamosios pertvaros, r. Reglamento 141.10 p.), j reikia apibrti kaip papildom naudojimo
apkrov.
110. Apkrovas dl balasto reikia vertinti kaip nuolatinius poveikius ir projektuojant reikia
atsivelgti galimus balasto perskirstymus (r. Reglamento 119 ir 120 punktus).
111. ems apkrovas ant stog ir teras reikia vertinti kaip nuolatinius poveikius.
112. Projektuojant reikia atsivelgti drgms kiekio kitimus ir aukio kitim, kurie gali
atsirasti dl nekontroliuojamo kaupimosi konstrukcijos skaiiuotino eksploatacijos laikotarpio metu.
II SKIRSNIS. POVEIKI REPREZENTACIJA

113. Statini savasis svoris daniausiai reprezentuojamas viena charakteristine reikme,
apskaiiuojama pagal nominalinius matmenis ir charakteristines vienetini svori reikmes.
114. Statini savasis svoris susideda i konstrukcijos ir nelaikanij element, skaitant
tvirtinamj mechanizm, taip pat ems ir balasto svorius.
115. Yra ie nekonstrukciniai elementai:
115.1. stogo danga;
115.2. grindinys ir dangos;
115.3. pertvaros ir apdarai;

115.4. turklai, atitvarai, parapetai, bordirai;
115.5. sien apdangalai;
115.6. kabamosios lubos;
115.7. ilumin izoliacija;
115.8. tilt ranga;
115.9. tvirtinamieji mechanizmai (r. Reglamento 116 p.).
116. Tvirtinamieji mechanizmai yra ie:
116.1. lift ir judanij laipt ranga;
116.2. ildymo, ventiliacijos ir oro kondicionavimo ranga;
116.3. elektrotechnikos ranga;
116.4. vamzdiai be j turinio;
116.5. kabeli vamzdiai ir kolektoriai.
117. Kilnojamj pertvar apkrovos apibriamos kaip naudojamos apkrovos, r. Reglamento
120 ir 141.10 p.
III SKIRSNIS. SAVOJO SVORIO CHARAKTERISTINS REIKMS

118. Savojo svorio, matmen ir vienetini svori charakteristines reikms nustatomos pagal
Reglamento 1524 p. Taikomi nominalieji matmenys, nurodyti briniuose.
119. Duomenis apie pagamintus elementus, tokius kaip grind sistema, fasadus ir lubas, liftus ir
pastat rang, galima gauti i gamintojo.
120. Kilnojamj pertvar savojo svorio efekt reikia vertinti ekvivalentika tolygiai
paskirstyta apkrova, pridta prie naudojimo apkrovos, r. Reglamento 141.10 p.
121. Reikia atsivelgti statini nekonstrukcini dali, toki kaip balasto ant geleinkelio tilt
arba upylimo ant poemini konstrukcij, toki kaip pralaidos, didiausias ir maiausias vienetini
svori reikmes, jeigu tiktina, kad mediaga gali sutankti, permirkti arba dl kitoki prieasi
eksploatacijos metu pasikeisti jos savybs.
122. Reikia nurodyti balasto ant geleinkelio tilt stor. Nustatant maiausias ir didiausias
balasto storio ant geleinkelio tilt charakteristines reikmes, reikia vertinti 30 nuokryp nuo
nominaliojo storio.
123. Nustatant didiausi ir maiausi tilt vandens izoliacijos, grindinio ir kitoki sluoksni,
kai j storio kintamumas gali bti didelis, savojo svorio charakteringsias reikmes, reikia atsivelgti
suminio storio nuokryp nuo nominalij arba kitoki nurodyt reikmi. Jeigu kitaip nenurodyta, tai
nuokryp reikia imti lyg 20, jeigu nominaliojoje reikmje vertintas sluoksnis rengiamas po
vykdymo, ir lyg +40 ir 20, jeigu is sluoksnis nevertintas.
124. Reikia atsivelgti kabeli, vamzdi ir komunikacini kanal savojo svorio didiausias ir
maiausias charakteristines reikmes. Jeigu kitaip nenurodyta, reikia vertinti 20 nuokryp nuo
vidutins reikms (r. Reglamento 10 pried, taip pat 18 p.).
125. Charakteristines nekonstrukcini element, toki kaip turkl, atitvar, parapet, bordir
ir kitos tilt rangos, sandr (svar), tutum formuotuv savojo svorio reikmes reikia imti
lygiomis nominaliosiomis reikmmis, jeigu kitaip nenurodyta. Jei tai numatyta projekte, galima
atsivelgti tutum upildym vandeniu.
X SKYRIUS. NAUDOJIMO APKROVOS
I SKIRSNIS. BENDROSIOS NUOSTATOS
126. Naudojimo apkrovas reikia priskirti prie kintamj laisv poveiki, jeigu iame
reglamente nenurodyta kitaip, r. Reglamento 1013 p.
127. Kai nagrinjama ypatingoji skaiiuotin situacija, kurioje yra svarbu transporto priemons
smgis arba mechanizm ypatingosios apkrovos, ias apkrovas reikia imti i EN [7.10].
128. Naudojimo apkrovas reikia vertinti kaip tariamai statinius poveikius. Apkrov modeliai
gali apimti dinaminius efektus, jeigu nra jokios rezonanso arba kitokios reikmingos konstrukcijos
dinamins reakcijos rizikos. Jeigu tiktinas rezonansinis efektas dl sinchronizuoto ritmiko moni
judjimo, oki arba uoliavimo, reikia nustatyti special apkrov dinaminio skaiiavimo model.
129. Vertinant autokeltuvus ir sraigtasparnius, reikia atsivelgti apkrovas dl masi ir
svyravimo efekt sukelt inercijos jg. ie efektai vertinami dinaminiu dauginimo koeficientu ,
kuris taikomas statinms apkrov reikmms, kaip nurodyta (10.3) iraikoje.
130. Poveikius, kurie sukelia reikming konstrukcijos arba konstrukcini element pagreit,
reikia priskirti prie dinamini poveiki ir juos reikia vertinti taikant dinamin skaiiavim.
II SKIRSNIS. PAPILDOMI PASTAT REIKALAVIMAI
131. Ant stog nereikia tuo paiu metu pridti naudojimo apkrov ir sniego apkrov arba vjo
poveiki.
132. Kai naudojimo apkrova yra traktuojama lydiniu poveikiu, reikia taikyti tik vien i dviej
koeficient (r. Reglamento 10 priedo 1 lentel) ir n (r. Reglamento 141.13 p.).
133. Apie main sukeltas dinamines apkrovas r. EN [7.13].
134. Naudojimo apkrovas, kurias reikia vertinti tikrinant tinkamumo ribinius bvius, reikia
nustatyti, atsivelgiant konstrukcijos eksploatavimo slygas ir eksploatacini savybi reikalavimus.
III SKIRSNIS. POVEIKI REPREZENTACIJA
135. Pastat naudojimo apkrovos yra tokios, kurios atsiranda dl j upildymo. iame skyriuje
pateiktos reikms apkrovoms dl:
135.1. normalios moni veiklos;
135.2. bald ir perkeliam objekt (pvz., kilnojamj pertvar, sukraut daikt, talp turini);
135.3. automobili;
135.4. galim ret vyki, toki kaip moni susitelkimo, bald sankaup, arba objekt
perklimo ar sukrovimo pertvarkant arba atnaujinant apdail.
136. Naudojimo apkrovos yra modeliuojamos tolygiai paskirstytomis apkrovomis, linijinmis
apkrovomis ir koncentruotomis apkrovomis arba i apkrov deriniais.
137. Naudojimo apkrovoms nustatyti pastat perdang ir stog plotus reikia suskirstyti
kategorijas pagal j panaudojim.
138. iame skyriuje pateiktas apkrovas nra trauktos apkrovos dl sunkios rangos (pvz.,
komunalinse virtuvse, radiologijos patalpose, boilerinse ir kt.).
IV SKIRSNIS. APKROV IDSTYMAS
139. Perdangos, sijos ir stogai:
139.1. skaiiuojant vieno aukto perdangos arba stogo konstrukcij, naudojimo apkrov reikia
laikyti laisvuoju poveikiu, veikianiu nepalankiausioje nagrinjam r atvilgiu takos zonos dalyje;
139.2. atsivelgiant kit aukt apkrovas, jas galima laikyti tolygiai idstytomis
(fiksuotaisiais poveikiais);
139.3. minimaliam vietiniam perdangos konstrukcijos atsparumui laiduoti reikia atlikti kit
patikrinim koncentruota apkrova, kuri, jeigu kitaip nereikalaujama, nederinama su tolygiai iskirstyta
apkrova arba kitokiomis kintamosiomis apkrovomis;
139.4. vienos kategorijos naudojimo apkrovas galima sumainti redukcijos koeficientu A
pagal 181 punkt, atsivelgiant atitinkamo elemento laikomus apkrov plotus.
140. Kolonos ir sienos:
140.1. skaiiuojant kolonas arba sienas, laikanias keli aukt apkrovas, sumines kiekvieno
aukto naudojimo apkrovas reikia laikyti tolygiai paskirstytomis;
140.2. kai kolonas ir sienas veikia keli aukt naudojimo apkrovos, sumines naudojimo apkrovas
galima sumainti koeficientu n pagal Reglamento 132 ir 141.13 p.
V SKIRSNIS. NAUDOJIMO APKROVOS CHARAKTERISTINS REIKMS

141. Gyvenamieji, socialiniai, komerciniai ir administraciniai plotai:
141.1. gyvenamj, socialini, komercini ir administracini pastat plot suskirstymas
kategorijas pagal j bdingj panaudojim yra pateiktas 10.1 lentelje;
141.2. atskirai nuo io plot klasifikavimo, reikia vertinti dinaminius efektus ten, kur
naudojant pastat yra galimi reikmingi dinaminiai efektai (r. Reglamento 128 ir 130 p.);
141.3. apkrautus plotus, kuri kategorijos apibdintos 10.1 lentelje, reikia projektuoti taikant
charakteristines qk (tolygiai iskirstyta apkrova) ir Qk (koncentruota apkrova) reikmes. Reikms qk ir
Qk yra pateiktos 10.2 lentelje. Bendriesiems efektams vertinti yra numatyta qk, vietiniams efektams
Qk.
141.4. kai reikia, qk ir Qk skaiiuojant yra padidinamos (pvz., laipt ir balkon atsivelgiant
veikl ir matmenis).
10.1 lentel
Panaudojim kategorijos
Kategorija
A
Bdingasis panaudojimas
Pavyzdys
Nam ir gyvenamosios Gyvenamj pastat ir nam kambariai; globos nam ir
veiklos plotai
ligonini kambariai; viebui ir bendrabui miegamieji
kambariai; virtuvs ir tualetai.
B
staig plotai
C
Plotai,
kuriuose
gali C1: Plotai su stalais ir kt., pvz., plotai mokyklose,
rinktis mons (iskyrus kavinse, restoranuose, valgyklose, skaityklose,
plotus, priskirtus A, B ir priimamuosiuose ir kt.
D* kategorijoms)
C2: Plotai su fiksuotomis vietomis atsissti, pvz.,
banyi, teatr ir kin, konferencij sali, auditorij,
susirinkim sali, laukimo sali, geleinkelio laukimo
sali plotai.
C3: Plotai be klii monms judti, pvz., muziej,
parod sali plotai ir kt., visuomenini ir administracini
pastat, viebui, ligonini, geleinkelio stoi priekini
aikteli praj plotai.
C4: Plotai, kuriuose galima fizin veikla, pvz., oki
sals, sporto sals, scenos.
C5: Galimo moni didelio susitelkimo plotai, pvz.,
visuomenini rengini pastatuose: koncert salse, sporto
salse, skaitant tribnas, terasose ir prajose, geleinkelio
peronuose.
D
Prekybos plotai
D1: Mamenins prekybos bendrj parduotuvi plotai.
D2: Universalini parduotuvi plotai.
*
Atkreipiamas dmesys 141.2 punkt, konkreiai C4 ir C5. r. Reglamento 4348 punktus
apie tai, kada reikia vertinti dinaminius efektus. Kategorija E r. Reglamento 10.3 lentel.
Pastabos:
atsivelgiant numatomus naudojimo plotus, kurie atitinka C2, C3, C4 kategorij
charakteristikas ir usakovo priimt sprendim, juos galima priskirti prie C5 kategorijos;
apie sandliavim ir pramonin veikl r. Reglamento 142.1142.8 p.
10.2 lentel
Naudojimo apkrovos ant pastat perdang, balkon ir laipt
Apkrautas plotas
A kategorija:
perdangos
laiptai
balkonai
B kategorija
C kategorija:
C1
C2
C3
C4
C5
D kategorija:
D1
D2
qk [kN/m2]
Qk [kN]
1,5
2,0
2,5
2,0
2,0
2,0
2,0
3,0
3,0
4,0
5,0
5,0
5,0
4,0
7,0
7,0
7,0
3,5
4,0
5,0
3,5
7,0
141.5. vietiniams patikrinimams reikia taikyti vien tik koncentruot apkrov Qk;
141.6. koncentruotos sandliavimo lentyn ir klimo rangos apkrovas reikia nustatyti
konkreiu atveju, r. Reglamento 142.1142.8 p.p.;
141.7. reikia atsivelgti tai, kad i koncentruota jga gali veikti bet kuriame take ant perdangos,
balkono arba laipt plot, kurio forma turi atitikti perdangos naudojim ir pavidal. Paprastai galima imti
kvadrato formos plot, kurio kratins ilgis 50 mm. Taip pat r. Reglamento 144.7 p.p.;
141.8. vertikalias automobilini krautuv eismo perdang apkrovas reikia vertinti pagal
Reglamento 142.9142.15 p.p.;
141.9. kai perdangos gali bti daugelio naudojim, tai jas reikia suprojektuoti atsivelgiant
nepalankiausi apkrovos kategorij, kuriai veikiant gaunamas didiausias nagrinjamo elemento
poveiki efektas (t.y. jgos arba linkis);
141.10. jeigu ant perdangos apkrov manoma paskirstyti skersine kryptimi, tai kilnojamj
pertvar savj svor galima vertinti tolygiai iskirstyta apkrova qk, kuri reikia pridti prie perdang
naudojimo apkrov, paimt i 10.2 lentels. i tolygiai iskirstyta apkrova priklauso nuo pertvar
savojo svorio taip:
141.10.1. kilnojamosios pertvaros, kuri savasis svoris 1,0 kN/m sienos ilgio, qk=0,5 kN/m2;
141.11. sunkesnes pertvaras reikia vertinti atsivelgiant pertvar vietas ir kryptis bei
perdang konstrukcijos form;
141.12. pagal Reglamento 139.4 p.p. redukcijos koeficient A galima taikyti perdang
naudojimo apkrov, pateikt Reglamento 10.2 ir 10.10 lentelse, ir I kategorijos vaikiojamj stog
(r. Reglamento 10.9 lentel) qk reikmms;
Pastaba:
AE kategorijoms rekomenduojama redukcijos koeficiento A reikm apskaiiuojama taip:
A
A
5
0 0 1,0 ;
7
A
C ir D kategorijoms taikomas apribojimas A0,6;
(10.1)
ia:
0 koeficientas pagal Reglamento 10 priedo 1 lentel;
A0=10,0 m2;
A apkrautasis plotas;
141.13. pagal Reglamento 140.2 punkt, jeigu plotas yra klasifikuotas A D kategorijas
pagal Reglamento 10.1 lentel, sumines kolon ir sien naudojimo apkrovas nuo keli aukt galima
dauginti i redukcijos koeficiento n. Jeigu STR nenurodyta kitaip, n reikms apskaiiuojamos
taikant iraik:
n
2 n 2 0
;
n
(10.2)
ia:
n aukt, apkraut tos paios kategorijos apkrova vir nagrinjam element skaiius (n>2);
0 pagal Reglamento 10 priedo 1 lentel.
142. Sandliavimo ir pramonins veiklos plotai:
142.1. sandliavimo ir pramonins veiklos plot reikia klasifikuoti dvi kategorijas pagal
Reglamento 10.3 lentel:
10.3 lentel
Sandliavimo ir pramonins veiklos kategorijos
Kategorija
E1
E2
Panaudojimo apibdinimas
Pavyzdys
Galimo preki susikaupimo plotai, Plotai, naudojami prekms sandliuoti,
skaitant prijimo plotus
skaitant knyg ir dokument sandliavim
Pramonin veikla
142.2. poveiki reikms. Kategorij, nurodyt Reglamento 10.3 lentelje, apkrautuosius

plotus reikia projektuoti taikant charakteringsias qk (tolygiai iskirstytos apkrovos) ir Qk
(koncentruotos apkrovos) reikmes. Rekomenduojamos qk ir Qk reikms yra pateiktos Reglamento
10.4 lentelje. Reikmes galima pakeisti, jei prireikus atsivelgiama panaudojim (r. Reglamento
10.3 lentel ir Reglamento 11 pried) konkreiam projektui. Bendriesiems efektams nustatyti yra
skirtas qk, o vietiniams efektams Qk;
10.4 lentel
Sandliavimo apkrovos ant perdang
Apkrautj plot kategorijos
E1 kategorija
qk [kN/m2]
7,5
Qk [kN]
7,0
142.3. naudojimo apkrovos charakteristin reikm turi bti lygi didiausiajai reikmei,
vertinant, jeigu tinka, dinaminius efektus. Reikia nustatyti apkrovos idstym, kuris sukelia
naudojimo metu nepalankiausias slygas. Nurodymai trumpalaikms situacijoms, kai rengiamos ir
permontuojamos mainos, gaminiai, yra pateikti EN [7.9];
142.4. sandliavimo plot apkrov charakteristines reikmes reikia nustatyti atsivelgiant
vienetin svor ir didiausias skaiiuotines krovimo auki reikmes. Kai sukrauta mediaga
sukelia horizontalisias jgas sienas ir kt., horizontalij jg reikia nustatyti pagal EN [7.12].
Apie vienetinius svorius r. Reglamento 11 pried;
142.5. reikia vertinti bet kokius pripildymo ir itutinimo efektus;
142.6. knyg ir kitoki dokument sandliavimo plot apkrovas reikia nustatyti

atsivelgiant apkrautj plot, knyg di aukt ir taikant tinkamas vienetini svori reikmes;
142.7. gamybini plot apkrovas reikia nustatyti atsivelgiant numatom veikl ir rang,
kuri bus sumontuota. Kai numatoma sumontuoti toki rang kaip kranai, judamieji mechanizmai ir
kt., tai tokius konstrukcij efektus reikia nustatyti pagal EN [7.13];
142.8. autokeltuv ir transporto priemoni poveikius reikia vertinti koncentruotomis
apkrovomis, veikianiomis kartu su atitinkamomis iskirstytomis naudojimo apkrovomis,
pateiktomis Reglamento 10.2, 10.4 ir 10.8 lentelse;
142.9. autokeltuvai, atsivelgiant j neto svor, matmenis, keliamus krvius, yra suskirstyti
6 klases, r. Reglamento 10.5 lentel:
10.5 lentel
Autokeltuv klass FL pagal j matmenis
Autokeltuvo klas
FL1
FL2
FL3
FL4
FL5
FL6
Svoris neto
[kN]
21
31
41
60
90
110
Keliamasis
krvis [kN]
10
15
25
40
60
80
Aies plotis a
[m]
0,85
0,95
1,00
1,20
1,50
1,80
Visas plotis b
[m]
1,0
1,10
1,20
1,40
1,90
2,30
Visas ilgis l
[m]
2,60
3,00
3,30
4,00
4,60
5,10
142.10. statin vertikalioji autokeltuvo aies apkrova Qk priklauso nuo autokeltuvo klass
FL1...FL6 ir ji yra pateikta 10.6 lentelje:
10.6 lentel.
Autokeltuv ai apkrovos
akinio keltuvo klas
Aies apkrova Qk [kN]
FL1
26
FL2
40
FL3
63
FL4
90
FL5
140
FL6
170
142.11. statin vertikalij aies apkrov Qk reikia padidinti dinaminiu koeficientu taikant
(10.3) iraik:
Qk,dyn Qk ;
(10.3)
ia:
Qk,dyn dinaminio poveikio charakteristin reikm;
dinaminis didinimo koeficientas;
Qk statinio poveikio charakteristin reikm;
142.12. autokeltuv dinamin koeficient , kuriuo vertinami dinaminiai efektai, atsirandantys
dl krvio klimo greitjimo ir ltjimo, reikia imti tok:
=1,4, kai padangos pneumatins;
=2,0, kai padangos itisins;
142.13. autokeltuv, kuri svoris neto yra didesnis negu 110 kN, apkrovas reikia apskaiiuoti
tiksliau;
142.14. autokeltuvo vertikali aies apkrov Qk ir Qk,dyn reikia idstyti pagal 10.1 paveiksl:
10.1 pav. Autokeltuv matmenys

142.15. horizontalisias apkrovas dl autokeltuv greitjimo ir ltjimo galima imti lygiomis
30 nuo vertikaliosios aies apkrovos Qk. Dinamini koeficient taikyti nereikia;
142.16. transporto priemoni, kurios ant perdangos juda laisvai arba bgiais, poveikius reikia
nustatyti atsivelgiant rat apkrov charakteristikas;
142.17. statines vertikalisias rat apkrov reikmes reikia ireikti nuolatiniais svoriais ir
naudingaisiais krviais. J spektrus reikia taikyti derini koeficientams ir nuovargio apkrovoms nustatyti;
142.18. ypatingu atveju reikia nustatyti rat vertikalisias ir horizontalisias apkrovas;
142.19. konkreiu atveju reikia nustatyti skaiiavimui tinkam apkrovos idstym, skaitant
matmenis. Atitinkamus apkrov modelius i EN [7.11] galima taikyti ten, kur tinka;
142.20. speciali prieiros rengini apkrovas reikia modeliuoti kaip transporto priemoni
apkrovas, r. Reglamento 142.16142.19 p.p.;
142.21. konkreiu atveju reikia nustatyti skaiiavimui tinkamus apkrovos idstymus, skaitant
matmenis.
143. Gara ir transporto priemoni plotai (iskyrus tiltus):
143.1. pastat eismo ir stovjimo plotai, atsivelgiant transporto priemoni prieinamum, yra
skirstomi dvi kategorijas pagal Reglamento 10.7 lentel:
10.7 lentel
Eismo ir stovjimo plotai pastatuose
Kategorija
F
Lengvj transporto priemoni eismo ir
stovjimo plotai (30 kN bendrojo svorio ir
8 sdjimo viet, neskaitant vairuotojo).
Vidutini transporto priemoni eismo ir
stovjimo plotai (>30 kN bendrojo svorio, bet
160 kN bendrojo svorio, dviem aimis).
Pastabos:
Pavyzdys
Garaai;
stovjimo plotai, stovjimo sals.
Privaiavimo marrutai; tiekimo
zonos; priegaisrini transporto
priemoni privaiavimo zonos (160
kN bendrojo svorio).
vaiavim plotus, suprojektuotus pagal F kategorij, reikia riboti konstrukcij tvirtintomis

fizinmis priemonmis;
plotus, suprojektuotus pagal F ir G kategorijas, reikia paymti spjimo enklais;
143.2. poveiki reikms. Reikia taikyti apkrovos model, kuris susideda i 10.2 paveiksle
parodyt matmen vienos aies apkrovos Qk ir tolygiai iskirstytos apkrovos qk. Charakteristins qk ir
Qk reikms yra pateiktos Reglamento 10.8 lentelje. Bendriesiems efektams nustatyti yra skirtas qk, o
vietiniams efektams Qk ;
10.2 pav. Aies apkrovos matmenys

Pastaba:
F kategorijos (r. Reglamento 10.8 lentel) paviriaus kvadrato kratins ilgis yra lygus 100 mm, o
G kategorijos (r. Reglamento 10.8 lentel) paviriaus kvadrato kratins ilgis yra lygus 200 mm;
10.8 lentel
Gara ir transporto priemoni eismo plot naudojimo apkrovos
Eismo plot kategorijos
qk [kN/m2]
Qk [kN]
F kategorija
2,5
20
Transporto priemons bendrasis svoris 30 kN
G kategorija
5,0
90
30 kN < bendrasis transporto priemons svoris 160 kN
143.3. ain apkrov pridti dviejuose kvadrato formos plotuose tokiose galimose padtyse,
kad bt gauti nepalankiausi poveiki efektai. F kategorijos apkrauto ploto kratin yra 100 mm, o G
kategorijos 200 mm.
144. Stogai:
144.1. stogus, atsivelgiant j prieinamum, reikia suskirstyti tris kategorijas, kaip nurodyta
Reglamento 10.9 lentelje:
10.9 lentel
Stog suskirstymas kategorijas
Apkrauto ploto kategorijos
H
Neprieinamieji stogai, iskyrus normali prieir ir remont
I
Prieinamieji stogai, naudojami pagal A D kategorijas
K
Prieinamieji specialaus panaudojimo stogai, kaip antai sraigtasparni
kilimo ir tpimo plotai
144.2. H kategorijos stog naudojimo apkrovos yra pateiktos Reglamento 10.10 lentelje.
I kategorijos stog naudojimo apkrovos yra pateiktos Reglamento 10.2, 10.4 ir 10.8 lentelse pagal
bdingj panaudojim;
144.3. K kategorijos stog, kurie naudojami kaip sraigtasparni kilimo ir tpimo plotai,
apkrovos turi bti tokios, kaip HC klasi sraigtasparni, r. Reglamento 10.11 lentel;
144.4. poveiki reikms. H kategorijos stog maiausios charakteristins Qk ir qk reikms,
kurias reikia taikyti, yra pateiktos Reglamento 10.10 lentelje. Jos atitinka nagrinjamo stogo ploto
projekcij:
10.10 lentel
H kategorijos stog naudojimo apkrovos
Stogas
qk [kN/m2]
0,4
Qk [kN]
H kategorijos
1,1
Pastabos:
qk gali kisti atsivelgiant stogo nuolyd;
galima imti, kad qk veikia plote A. A reikm yra 10 m2;
taip pat r. Reglamento 131 punkt;
144.5. maiausiomis reikmmis, pateiktomis Reglamento 10.10 lentelje, neatsivelgiama
nekontroliuojam statybini mediag sankaupas, kurios yra galimos remontuojant;
144.6. stogus reikia atskirai patikrinti nepriklausomai veikiani koncentruotos Qk ir tolygiai
iskirstytos qk apkrov atvilgiu;
144.7. stogus, iskyrus laktinius stogus, reikia taip suprojektuoti, kad jie ilaikyt 1,5 kN
krv, atremt 50 mm ilgio kratins kvadrat. Profiliuotojo arba neitisai sukloto paviriaus stogo
elementus reikia apskaiiuoti, atsivelgiant tai, kad koncentruota apkrova Qk veikia per veiksmingj
plot, kuris priklauso nuo skirstomj element;
144.8. K kategorijos stog apkrovos nuo sraigtasparni ant kilimo ir tpimo plot reikia
nustatyti pagal Reglamento 10.11 lentel ir taikant dinaminius koeficientus, pateiktus Reglamento
144.9 p. ir (10.3) iraikoje:
10.11 lentel
K kategorijos stog sraigtasparni naudojimo apkrovos
Sraigtasparnio klas
HC1
HC2
Sraigtasparnio kilimo
Kilimo apkrova Qk
apkrova Q
Qk=20 kN
Q20 kN
Qk=60 kN
20 kN< Q 60 kN
Apkrauto ploto matmenys

[mm]
0,20,2
0,30,3
144.9. dinamin koeficient , taikom smgio takoms kilimo apkrovai Qk vertinti, galima
imti =1,40;
144.10. prijimo kopi ir psij tilteli apkrovos nustatomos pagal Reglamento
10.10 lentel kaip stogo, kurio nuolydis <200. Psij tilteli, kurie yra numatyt evakuacijos keli
dalis, qk reikia nustatyti pagal Reglamento 10.2 lentel. Prieiros tilteli maiausia Qk reikm turi
bti lygi 1,5 kN;
144.11. skaiiuojant prijimo ang rmus ir apdangalus (kitokius negu apdaila), lub atramas ir
panaias konstrukcijas, reikia taikyti tokias apkrovas:
144.11.1. kai neprieinama be naudojimo apkrovos;
144.11.2. kai prieinama 0,25 kN/m2 paskirstyta visame plote arba ant laikomame plote ir
koncentruota 0,9 kN apkrova taip pridta, kad bt sukelti didiausi nagrinjamo elemento tempimai.
VI SKIRSNIS. PARAPET IR ATITVARINI SIEN-BARJER HORIZONTALIOSIOS

APKROVOS
145. Linijins apkrovos, pridtos atitvarins sienos arba parapeto auktyje, bet ne aukiau kaip
1,2 m, qk charakteristin reikm reikia nustatyti pagal Reglamento 10.12 lentel:
10.12 lentel
Atitvarini sien ir parapet horizontaliosios apkrovos
Apkrauti plotai
qk [kN/m2]
A kategorija
0,5
B ir C1 kategorijos
0,5
C2C4 ir D kategorijos
1,0k
C5 kategorija
3,0
E kategorija
2,0
F kategorija
r. 12 pried
G kategorija
r. 12 pried
Pastaba:
E kategorijos horizontaliosios apkrovos priklauso nuo panaudojimo. Todl nurodyta qk yra
maiausia reikm ir j reikia patikrinti konkreiam naudojimui.
146. Plot, kuriuose galimas didelis moni susitelkimas per visuomeninius renginius, pvz.,
sporto stadion, tribn, scen, susirinkim ar konferencij sali, linijin apkrova nustatoma pagal C5
kategorij.
XI SKYRIUS. SNIEGO APKROVOS
I SKIRSNIS. POVEIKI TAIKYMO SRITIS

147. Pateiktieji nurodymai skirti nustatyti ramiu oru ir vjuotomis slygomis ikritusio sniego
apkrovoms, naudojamoms projektuojant pastat ir statini laikanisias konstrukcijas.
148. Reglamente nepateikiami nurodymai apie:
148.1. smgines sniego apkrovas, atsirandanias dl nuo auktesni viet sniego slydimo ir
kritimo;
148.2. apkrovas, atsirandanias sniegui ir ledui utvrus vandens nutekjimo sistemas;
148.3. papildomas vjo apkrovas, atsirandanias dl pastato formos ir dydio pasikeitimo,
susikaupus sniegui ir ledui;
148.4. ledo apkrovas;
148.5. onines (horizontalisias) sniego apkrovas, pvz., dl pusnies oninio krvio slgio;
148.6. sniego krvio padidjim lyjant.
II SKIRSNIS. POVEIKI KLASIFIKACIJA

149. Sniego apkrovos priskiriamos prie kintamj laisvj poveiki (r. Reglamento
1014 p.p.).
150. Tam tikrais atvejais sniego apkrova gali bti vertinama kaip ypatingasis poveikis
(r. Reglamento 153 punkt).

151. Sniegas ant stogo gali susikaupti vairiomis formomis. Tai priklauso nuo stogo
geometrijos, jo termini savybi, paviriaus nelygumo, per stog iskiriamo ilumos kiekio, gretim
pastat artumo, vietovs aplinkos ir vietinio klimato; ypating reikm turi vjuotumas, temperatros
kintamumas ir krituliai (lietus ar sniegas). Be to, gali bti susikaup skirting krypi, vieno ar keli
snigim sniego.
152. Nustatant sniego apkrov, pirmiausia prasta pasirinkti tolygiai paskirstyt snieg,
susikaupus ramaus oro slygomis, ir vertinti stogo form, sniego pustym ir tirpim.
IV SKIRSNIS. APKROV PADTIS
153. Sniego antemins apkrovos, tenkanios 1 m2 horizontalaus ems paviriaus,
charakteristins reikms sk Lietuvos rajonams pateiktos 1 priedo 1 lentelje, o patys rajonai parodyti 1
priedo 1 pav.
Pastabos:
1 priedo 1 pav. sniego apkrovos ribos nustatytos imant sk reikm kaip sniego dangos apkrovos
apsaugotame nuo vjo 1 m2 horizontalaus paviriaus sklypelyje 50 met metini maksimum vidurk;
kai kuriais atvejais charakteristin sniego antemin apkrovos reikm sk gali bti nustatyta i
netoli aiktels esanio gerai apsaugoto ploto ilgalaiki sniego matavimo duomen, deramai juos
statistikai apdorojus. Paprastai iem uregistruotos maksimalios reikms labai svyruoja, todl
trumpesnio nei 20 met stebjimo periodo duomenys i esms netinka. Statistiniais skaiiavimais
reikia nustatyti charakteristin sniego apkrovos reikm, atitinkani io skirsnio reikalavimus. Taiau
kai kuriems klimato rajonams kompetentingos institucijos nustatytas dydis gali bti tinkamesnis nei
charakteristin reikm;
stebint sniego apkrov, savito klimato rajonuose yra fiksuojamos atskiros ekstremalios
reikms, kuri negalima apdoroti skirsnio prastj statistine metodika, taikoma charakteristinei
reikmei nustatyti. Tokiems rajonams ekstremalios reikms gali bti nagrinjamos kaip ypatingosios
apkrovos.
154. Sniego apkrovos stogo horizontalij projekcij dydis nustatomas pagal formul:
s i C eC t s k ,
(11.1)
ia: sk sniego dangos ant 1 m2 horizontaliojo ems paviriaus svorio charakteristin reikm,
imama pagal Reglamento 153 punkt;
stogo sniego apkrovos formos koeficientas imamas pagal Reglamento 158162 punktus;
Ce atodangos koeficientas, kurio reikm paprastai imama 1,0;
Ct terminis koeficientas, priklausantis nuo energijos nuostoli per stog ar kitos termins takos.
Terminis koeficientas turi bti panaudojamas, kai atsivelgiama dl tirpimo sumajusi sniego apkrov
ant stogo, turinio didel ilumin laidum (> 1 W/m2K). Visais kitais atvejais Ct = 1,0.
Pastabos:
Ct leistinas sumajimas turi bti pagrstas pastogs ir stog form iluminio laidumo savybmis.
155. Sniego apkrova veikia vertikaliai ir priskiriama stogo ploto horizontaliajai projekcijai.
156. Projektuojant u sien gembs pavidalu isikiusias stogo dalis, reikia atsivelgti nuo
stogo krato nusvirus snieg (r. 11.1 pav.). Nuosvyros apkrova, daranti poveik stogo kratui,
apskaiiuojama taikant iraik:
se
k i2sk2
;
ia: se sniego nuosvyros tiesinio metro apkrova, [kN/m];

i atitinkamo stogo sniego apkrovos formos koeficientas;
sk sniego antemins apkrovos charakteristin reikm, [kN/m2];
(11.2)
k koeficientas sniego formos kintamumui vertinti; k =3/d, bet ne didesnis negu k d, ia d

sniego dangos storis [m];
sniego vienetinis svoris (iems skaiiavimams = 3 kN/m3).
11.1 pav. Nuo stogo krato nusvirs sniegas

157. Sniego apkrovos apsauginiams renginiams ir klitims:
157.1. pasirenkamas nulinis sniego ir stogo trinties koeficientas. Slenkanios sniego mass
sukeltoji jga:
Fs = s b sin;
(11.3)
ia: s = i sk stogo sniego apkrova, [kN/m2];

b horizontalus atstumas nuo apsaugos arba klities iki kitos apsaugos arba stogo kraigo, [m];
stogo nuolydio kampas, [];
i atitinkamo stogo sniego apkrovos formos koeficientas;
157.2. stogo sniego apkrova nustatoma pagal Reglamento 154 punkt ir turi atitikti
nepalankiausiai paskirstyt sniego apkrov.
V SKIRSNIS. SNIEGO APKROVOS FORMOS KOEFICIENTAI

158. Sniego apkrovos pasiskirstymo schemos ir koeficiento reikms nustatomos pagal
Reglamento 2 pried, tarpins koeficiento reikms nustatomos tiesine interpoliacija.
159. Tais atvejais, kai konstrukcij element nepalankias darbo slygas sudaro dalinis
(nepilnas) apkrovimas, btina nagrinti apkrovimo schemas, kai sniego apkrova apkrauta pus arba
ketvirtis konstrukcijos angos (stogams su stoglangiais ruouose, kuri plotis b).
Pastaba:
prireikus sniego apkrov reikia imti, vertinant numatom vlesn pastat ipltim.
160. Padidintos vietins sniego apkrovos variantai, pateikti Reglamento 2 priede, turi bti
vertinti apskaiiuojant ploktes, paklotus, denginio ilginius, taip pat apskaiiuojant tuos laikanij
konstrukcij elementus (santvar, sij, kolon ir t. t.), kuri skerspjvi matmenis nulemia nurodyti
variantai.
161. Apskaiiuojant konstrukcijas, galima imti supaprastintas sniego apkrovimo schemas,
ekvivalentikas pagal poveik Reglamento 2 priede pateiktoms apkrovimo schemoms. Apskaiiuojant
pramons pastat rmus ir kolonas leidiama vertinti tiktai tolygiai paskirstyt sniego apkrov,
iskyrus zonas su denginio aukio skirtumais, kuriose btina vertinti padidint sniego apkrov.
162. Koeficientai , nustatyti pagal Reglamento 2 priedo 1 lentels 1, 2, 5 ir 6 schemas

ploktiesiems lktiems (su nuolydiu iki 12 arba kai f/l<0,05) vienanavi ir daugianavi pastat
stogams be stoglangi, sumainami dauginant i koeficiento k=0,8, kai vidutinis vjo greitis 4 m/s.
163. Vienanavi ir daugianavi pastat stogams be stoglangi su nuolydiu nuo 12 iki 20
koeficientai , nustatyti pagal Reglamento 2 priedo 1 lentels 1 ir 5 schemas, mainami dauginant i
koeficiento, lygaus 0,85. Nurodytais atvejais pastatams, kuri plotis b iki 90 m ir auktis h >10 m,
koeficientas k papildomai mainamas dauginant i koeficiento k1 1 0,2 1
b h
1 , bet ne

90 10
maesnio kaip 0,7. iuo punktu numatytos sniego apkrovos nemainamos:

163.1. stogams pastat, apsaugot nuo tiesioginio vjo poveikio gretimais auktesniais
pastatais, nutolusiais atstumu ne didesniu kaip 10h1, ia h1 projektuojamojo ir gretim pastat
auki skirtumas;
163.2. stogo, kurio ilgis b, b1 ir b2, zonose su pastat ir parapet aukio skirtumais (r.
Reglamento 2 priedo 1 lentels 811 schemas).
VI SKIRSNIS. POVEIKI DALINIAI PATIKIMUMO KOEFICIENTAI
164. Sniego poveikio dalinis patikimumo koeficientas Q nustatomas pagal 10 pried.
XII SKYRIUS. VJO APKROVOS
I SKIRSNIS. POVEIKI TAIKYMO SRITIS
165. iame skyriuje pateiktos taisykls ir metodai yra skirti vjo apkrovai skaiiuoti iki
200 m aukio statini konstrukcijoms, j dalims ir priedams.
166. Nustatoma vjo apkrova, tenkanti atitinkamiems plotams:
166.1. visai konstrukcijai;
166.2. konstrukcijos dalims, pvz., jos sudedamosioms dalims, apsauginiams elementams ir j
jungtims.
167. iame skyriuje taip pat pateikiama dmtrauki bei kit gembini konstrukcij apkrovos
skaiiavimo taisykls. Specials reikalavimai strypiniams boktams ia nepateikiami.
168. iame skyriuje reglamentuojama, kaip apskaiiuoti vjo apkrov, veikiani iki 200 m
tarpsnio autokeli ir geleinkelio tiltus, taip pat iki 30 m tarpsnio psij ir dviratinink tiltus.
Pastabos:
vantiniai ir kabamieji tiltai nenagrinjami;
boktams su atotampomis taisykls nepateikiamos.

169. Vjo poveikiai priskiriami kintantiems laisviesiems poveikiams (r. Reglamento
1014 punktus).
III SKIRSNIS. SKAIIUOTINS SITUACIJOS
170. Vjo poveikiai nustatomi kiekvienai skaiiuotinei Reglamento 31 punkte apibrtai
situacijai.
171. Skaiiuojant reikia atsivelgti ir kit veiksni (transporto, sniego, ledo) tak
konstrukcijai, nes gali pasikeisti jos paviri atskaitiniai plotai ir koeficientai. Be to, numatyti
konstrukcij darbo slyg pokyt, dl kurio gali pasikeisti vjo iorinis ir vidinis slgis (durys papratai
bna udarytos, bet jos gali bti atidarytos per audr).
172. dinaminius poveikius reaguojanios konstrukcijos turi bti tikrinamos nuovargiui.

IV SKIRSNIS. POVEIKI REPREZENTACIJA
173. Laikui bgant, vjo poveikiai fliuktuoja. Vjas tiesiogiai veikia udarus iorinius
pavirius, o dl j laidumo ir vidinius. Atvirj konstrukcij vidinius pavirius gali veikti ir
tiesiogiai. Slgis sukelia jgas, statmenas konstrukcij bei element dang paviriams. Kai vjas veikia
didelius konstrukcij pavirius, lygiagreiai su paviriumi gali atsirasti papildomos trinties jgos.
174. Bendra konstrukcijos ir jos element reakcija gali bti nagrinjama sudedant aplinkos
dmen, veikiant tariamai statikai, ir rezonansin dmen, atsirandant nuo adinimo virpesi, kuri
danis artimas savj virpesi daniui. Daugelio konstrukcij rezonansiniai dmenys yra mai, ir vjo
apkrova gali bti nagrinjama supaprastintai, tarytum atsirast tik nuo nerezonansins aplinkos.
175. iame skyriuje vjo apkrova pateikiama kaip tariamai statik slgi ir jg, kuri
poveikiai yra ekvivalentiki ekstremaliems vjo veikimo poveikiams, reikmi rinkinys. Liaunos
konstrukcijos dmtraukiai, apvalgos boktai, rm ir santvar atvirieji elementai, tiltai, o tam tikrais
atvejais ir aukti pastatai turi bti suprojektuoti atspars skuriniam adinimui.
176. Be iame skyriuje reglamentuot, leidiama taikyti ir alternatyvius metodus bei
isamesnius ininerinius tyrim duomenis. Tyrimai turi bti atliekami taikant gerai parengt analitin,
skaitmenin arba bandym metodik, skaitant matavimus vietoje ir bandymus aerodinaminiame
vamzdyje.
Tokiems
bandymams
keliami
reikalavimai
pateikti
Reglamento
178.1 ir 178.2 p.
177. Poveiki modeliavimas:
177.1. vjo poveikis ireikiamas kaip slgis arba jga. Vjo slgis veikia statmenai
konstrukcijos paviriui, iskyrus atvejus, kai nurodyta kitaip. Pvz., lygiagreti su paviriumi trinties
jga;
177.2. skaiiavimams paprastai naudojami ie rodikliai:
177.2.1. qref vjo atskaitinis slgis, nustatomas pagal Reglamento 189 punkte apibrt
atskaitin greit;
177.2.2. c(z) koeficientas, priklausantis nuo vietovs reljefo tipo ir aukio nuo ems
paviriaus (r. Reglamento 197 punkt).
178. Bandymams keliami reikalavimai:
178.1. eksperimentini bandym modelis turi teisingai reprezentuoti tikrj situacij;
178.2. turi bti vykdomos ios slygos:
178.2.1. sudaromas toks profilis, kad vidutinis vjo greitis atitikt t viet, kurioje bus statomas
objektas;
178.2.2. sudaromas toks oro srautas, kad nagrinjamoje vietoje bt teisingai vertinta galima
turbulencija.
V SKIRSNIS. VJO APKROV DUOMENYS

179. iame skyriuje pateiktas vjo slgis atitinka pakankamai standias utvaras, kuri
rezonansines vibracijas (kaip prasta) galima neatsivelgti. Jei utvar savj svyravim danis yra
maas (pvz., maesnis nei 5 Hz), tai vibracijos gali bti svarbios ir jas btina atsivelgti.
180. Vjo apkrov statinius reikia nagrinti kaip visum:
180.1. statmeno slgio we, veikianio statinio arba elemento iorin paviri;
180.2. trinties jg Ftr, nukreipt iorinio paviriaus liestine ir priklausani jos horizontaliajai
(ediniams arba banguotiems stogams, stogams su stoglangiais) arba vertikaliajai projekcijai (sienoms
su lodijomis ir panaioms konstrukcijoms);
180.3. statmenojo slgio wi, veikianio pastato su prapuiamomis pertvaromis vidinius
pavirius su atidaromomis arba nuolat atviromis angomis; arba kaip statmenojo slgio wx, wy pagrsto
bendru pastato atsparumu x ir y ai atvilgiu ir slygikai veikianio statinio projekcijos ploktum,
statmen atitinkamai aiai.
181. Vjo apkrov reikia nustatyti kaip vjo slgio vidutins wme ir pulsavimo wp dedamj
sum.
182. Nustatant vidin slg wi, taip pat apskaiiuojant daugiaaukius statinius iki 40 m aukio
ir vienaaukius pramons statinius iki 36 m aukio, kai aukio ir tarpsnio santykis maesnis u 1,5,
pastatytus A ir B tipo vietovse (r. Reglamento 197 p.), vjo apkrovos pulsacins dedamosios
leidiama nevertinti.
183. Vidutin slgio iorinius konstrukcijos pavirius dedamoji wme apskaiiuojama, taikant
iraik:
wme q ref c z c e
(12.1)
ia: ce iorinio slgio aerodinaminis koeficientas, nustatomas pagal Reglamento

186 punkt.
184. Slgis vidinius konstrukcijos pavirius wi apskaiiuojamas pagal iraik:
wi q ref c z ci ;
(12.2)
ia: ci vidinio slgio koeficientas, nustatytas pagal Reglamento 186 punkt.

185. Dideli paviri (pvz., dideli stog) konstrukcijas gali veikti trinties jga Ffr. Ji
apskaiiuojama taikant formul:
Ftr qref c z ctr Atr ;
(12.3)
ia: ctr trinties koeficientas, nustatomas pagal Reglamento 186 punkt.
VI SKIRSNIS. AERODINAMINIAI KOEFICIENTAI

186. Nustatant vjo apkrovos dedamsias wme, Ftr, wi, wx, wy, btina taikyti atitinkam
aerodinamini koeficient reikmes iorinio slgio ce, trinties ctr, vidinio slgio ci, priekinio
pasiprieinimo cx arba cy imamo i Reglamento 4 priedo 1 lentels, strlmis parodytos vjo
kryptys. enklas plius prie koeficient ce ir ci atitinka vjo slgio krypt atitinkam paviri;
enklas minus krypt nuo paviriaus. Tarpins apkrovos reikms nustatomos interpoliuojant.
187. Apskaiiuojant aptvarini element tvirtinim prie laikanij konstrukcij pagal iorin
stogo kontr, reikia vertinti vietin neigiam vjo slg su aerodinaminiu koeficientu
ce= 2, paskirstyt iilgai paviriaus 1,5 m plotyje (r. 12.1 pav.), o statini kampuose 1,5 m atstumo su
aerodinaminiu koeficientu ce= 3.
188. Atvejais, nenumatytais Reglamento 4 priedo 1 lentelje (kitos statini formos, vertinimas,
atitinkamai pagrindus, kit vjo srauto krypi arba kno dedamj bendrojo pasiprieinimo kitomis
kryptimis vertinimas ir t. t.), aerodinaminius koeficientus galima imti pagal inyn ir eksperimentinius
duomenis arba pagal modeli bandymus aerodinaminiuose vamzdiuose. Nustatant vjo apkrov
vidini sien ir pertvar paviri, kai nra iorini atitvar (statinio montavimo stadijoje), btina
taikyti iorinio slgio aerodinamin koeficient ce arba priekinio slgio koeficient cx.
12.1 pav. Pagal iorin stogo kontr iilgai paviriaus 1,5 m plotyje esanios vietos, kuriose,
apskaiiuojant aptvarini element tvirtinim prie laikanij konstrukcij, reikia vertinti vietin
neigiam vjo slg su aerodinaminiu koeficientu ce= 2, o 1,5 m atstumu nuo pastato kampo su
aerodinaminiu koeficientu ce= 3.
VII SKIRSNIS. VJO DUOMENYS
189. Atskaitinis vjo slgis qref nustatomas taikant formul:
qref
2
vref ;
2
(12.4)
ia: vref atskaitinis vjo greitis, nustatomas 191 punkte; oro tankis.
190. Oro tankis priklauso nuo altituds, temperatros bei slgio; konkreiai vietovei jis imamas
toks, koks bt audros metu. Jei kitaip nenurodyta, imama, kad =1,25 kg/m3.
191. Atskaitinis vjo greitis vref yra vidutinis vjo greitis, matuotas 10 min. 10 m auktyje nuo
ems paviriaus A tipo vietovse (r. Reglamento 197 p.), kurio metin virijimo tikimyb yra 0,02
(paprastai imama, kad jis pasikartoja vidutinikai kart per 50 met). Jis nustatomas pagal formul:
vref cDIR cTEM cALT vref,0 ;
(12.5)
ia: vref,0 vjo greiio pagrindin atskaitin reikm (r. Reglamento 3 priedo 1 lentel);
cDIR krypties koeficientas, lygus 1,0, jeigu (r. Reglamento 3 priedo 2 lentel)
nenurodyta kitaip;
cTEM laikotarpio (sezono) koeficientas, lygus 1,0, jeigu (r. Reglamento 3 priedo
4 punkt) nenurodyta kitaip;
cALT aukio vir jros lygio koeficientas, lygus 1,0, jeigu (r. Reglamento 3 priedo 5
punkt) nenurodyta kitaip.
192. Statybos metu naudojamoms konstrukcijoms (kurioms reikia laikinj ryi),
konstrukcijoms, kuri naudojimo laikas yra inomas ir trumpesnis nei vieneri metai, atskaitinis vjo
greitis vref gali bti mainamas. Tai priklauso nuo:
192.1. konstrukcij naudojimo trukms;
192.2. konstrukcijos apsaugojimo arba sustiprinimo, puiant stipriam vjui, galimybs;
192.3. laiko, kurio reikia konstrukcijai apsaugoti arba sustiprinti;
192.4. stipraus vjo tikimybs;
192.5. stipraus vjo prognozs galimybs;
192.6. slyg, ivardyt Reglamento 3 priede.
193. Laikotarpio koeficientas cTEM nusako sumainim pagal (12.5) formul ir Reglamento
196 punkt arba (ir) atsivelgiant vietos klimato slygas.
194. Laikinosiomis konstrukcijomis negali bti veti tinkamos konstrukcijos, kurios bet kuriuo
met laiku imontuojamos ir vl sumontuojamos.
195. Vjo apkrovos rajon emlapiai ir vjo greiio pagrindins atskaitins reikms bei kita
meteorologin informacija pateikti Reglamento 3 priede.
196. Vjo atskaitinis greitis vref(p), kai metin virijimo tikimyb p yra kitokia nei 0,02 (r.
Reglamento 191 punkt), gali bti apskaiiuojamas taikant iraik (r. 12.2 pav.):
1 K1 ln ln 1 p
vref ( p) vref
1 K1 ln ln 0,98
(12.6)
ia: vref atskaitinis greitis, kai metin virijimo tikimyb yra 0,02;
K1 formos koeficientas; galima imti K1 = 0,2, jeigu Reglamento 3 priede nenurodyta
kitaip;
n laipsnio rodiklis; galima imti n = 0,5, jeigu Reglamento 3 priede nenurodyta kitaip.
12.2 pav. vref(p)/ vref santykis, kai K1=0,2 ir n=0,5

197. Koeficientai c(z), vertinantys vjo slgio pokyt pagal aukt z, nustatomi i Reglamento
12.1 lentels, atsivelgiant vietovs tip. Skiriami tokie vietovs tipai:
197.1. A atviros jr pakrants, eer ir vandens saugykl pakrants;
197.2. B miest teritorijos, mik masyvai ir kitos vietovs, kurios yra tolygiai ustatytos
auktesnmis kaip 10 m klitimis;
197.3. C miest rajonai, ustatyti auktesniais kaip 25 m statiniais.
198. Statiniai laikomi esantys nurodyto tipo vietovje, jeigu i vietov i vjo puss tsiasi 30h
atstumu, kai statinio auktis h iki 60 m, ir 2 km, kai auktis didesnis.
12.1 lentel
Koeficientai c(z), vertinantys vjo slgio pokyt pagal aukt
Auktis z, m
A
5
10
20
40
60
80
100
150
200
250
300
350
480
0,75
1,0
1,25
1,5
1,7
1,85
2,0
2,25
2,45
2,65
2,75
2,75
2,75
Koeficientai c(z) vietovs tipams

B
0,5
0,4
0,65
0,4
0,85
0,55
1,1
0,8
1,3
1,0
1,45
1,15
1,6
1,25
1,9
1,55
2,1
1,8
2,3
2,0
2,5
2,2
2,75
2,35
2,75
2,75
Pastaba:
nustatant vjo apkrovim, vietovs tipai vairioms skaiiuotinms vjo kryptims gali bti skirtingi.
VIII SKIRSNIS. VJO APKROVOS PULSAVIMO DEDAMOJI
199. Vjo apkrovos pulsavimo dedamosios wp auktyje z reikm reikia nustatyti:
199.1. statiniams (ir j konstrukciniams elementams), kuri savj svyravim pirmasis danis f1, Hz,
didesnis u ribin savj svyravim dan flim (r. Reglamento 201 punkt), pagal formul:
w p w me
(12.7)
ia: wme nustatoma pagal 183 punkt; vjo slgio pulsavimo koeficientas auktyje z,
imamas i Reglamento 12.2 lentels; vjo slgio pulsavimo erdvins koreliacijos koeficientas (r.
Reglamento 203 punkt).
12.2 lentel
Vjo slgio pulsacijos koeficientas
Auktis z, m
5
10
20
40
60
80
100
150
200
250
300
350
480
Vjo slgio pulsavimo koeficientas vietovs tipams

A
B
C
0,85
1,22
1,78
0,76
1,06
1,78
0,69
0,92
1,50
0,62
0,80
1,26
0,58
0,74
1,14
0,56
0,70
1,06
0,54
0,67
1,00
0,51
0,62
0,90
0,49
0,58
0,84
0,47
0,56
0,80
0,46
0,54
0,76
0,46
0,52
0,73
0,46
0,50
0,68
199.2. statiniams (ir j konstrukciniams elementams), kuriuos galima nagrinti kaip sistem su
vienu laisvs laipsniu (vienaauki pramons pastat skersiniai rmai, vandentiekio boktai ir t. t.), kai
f1<flim pagal formul:
w p w me ;
(12.8)
ia: wme nustatoma pagal Reglamento 183 punkt; dinamikumo koeficientas, nustatomas
pagal 12.3 pav., atsivelgiant parametr
Q q ref
940 f 1
ir svyravim logaritminio dekrement (r.
Reglamento 201 ir 202 punktus); Q poveikio dalinis patikimumo koeficientas (r. Reglamento 207
punkt); qref vjo slgio atskaitin reikm, Pa (r. Reglamento 189 punkt);
199.3. simetriko plano pastatams, kuriems f1<flim, taip pat visiems statiniams, kuri f1<flim<f2
(ia f2 statini savj svyravim antrasis danis), pagal formul:
wp m y
(12.9)
ia: m statinio mas z lygyje, priklausanti paviriaus plotui, kur veikia vjo apkrova;
dinamikumo koeficientas (r. Reglamento 199.2 p.); y statinio horizontalus poslinkis z lygyje pagal
savj svyravim pirmj form (pastovaus aukio simetriko plano statiniams y galima imti lyg
poslinkiui nuo horizontalios tolygiai paskirstytos statins apkrovos); koeficientas, nustatomas
dalijant statin r zonas, kuriose imama pastovi vjo apkrova:
r
y w
k 1
r
y
k 1
2
k
(12.10)
pk
Mk
ia: Mk statinio k-osios zonos mas; yk k-osios zonos centro horizontalusis poslinkis;
wpk vjo apkrovos k-j zon pulsavimo dedamosios atstojamoji, nustatoma pagal formul (12.7).
200. Daugiaaukiams pastatams su pastoviu per vis aukt standumu, mase ir pavjinio
paviriaus ploiu vjo apkrovos pulsavimo dedamj z lygyje leidiama nustatyti pagal formul:
w p 1,4
z
w ph ;
h
(12.11)
ia: wph vjo apkrovos pulsavimo dedamosios charakteristin reikm statinio viraus h
auktyje, nustatoma pagal formul (12.7).
12.3 pav. Dinaminiai koeficientai: 1 gelbetoniniams ir mro statiniams, taip pat su metaliniu
karkasu, esant atitvarinms konstrukcijoms (=0,3); 2 plieniniams boktams, stiebams, futeruotiems
dmtraukiams, kolon tipo aparatams, skaitant esanius ant gelbetonini paauktinim (=0,15)
201. Savj svyravim dani ribin reikm flim, Hz, leidianti nevertinti inercijos jg,
susidarani, esant atitinkamos savosios formos svyravimams, nustatoma i Reglamento
12.3 lentels.
202. Cilindrins formos statiniams, kai f1<flim, btina papildomai atlikti skaiiavimus
skuriniam suadinimui (vjo rezonansui). Svyravim logaritminio dekremento reikm reikia imti:
202.1. gelbetoniniams ir mro statiniams, taip pat pastatams su plieno karkasu, turiniu
atitvarines konstrukcijas, = 0,3;
202.2. plieniniams boktams, stiebams, futeruotiems dmtraukiams, kolon tipo aparatams,
skaitant esanius ant gelbetonini paauktinim, = 0,15.
203. Pulsavimo slgio erdvins koreliacijos koeficient reikia nustatyti pastato skaiiuotinam
paviriui, kuriam vertinama pulsavimo koreliacija. Skaiiuotinas pavirius apima tuos prievjinius,
pavjinius oninius sien, stog pavirius ir panaias konstrukcijas, nuo kuri vjo slgis perduodamas
statinio skaiiuotinam elementui.
204. Jeigu skaiiuotinis pavirius artimas staiakampiui, orientuotam taip, kad jo kratins
lygiagreios su pagrindinmis aimis (12.4 pav.), koeficient reikia nustatyti i Reglamento 12.4
lentels, atsivelgiant parametrus ir , imamus i Reglamento 12.5 lentels.
205. Apskaiiuojant vis pastat, skaiiuotinio paviriaus matmenis reikia nustatyti pagal
Reglamento 4 priedo nuorodas. iuo atveju ariniams statiniams skaiiuotinio paviriaus matmenis
btina imti pagal jo iorin perimetr.
12.4 pav. Pagrindin koordinai sistema nustatant koreliacijos koeficient
12.3 lentel
Savj svyravim dani ribins reikms flim, Hz, leidianios nevertinti inercijos jg,
susidarani, esant atitinkamos savosios formos svyravimams
Lietuvos vjo apkrovos rajonai (imami pagal 3
priedo emlap)
I
II
III
flim,
=0,3
0,95
1,1
1,2
=0,15
2,9
3,4
3,8
12.4 lentel
Pulsavimo slgio erdvins koreliacijos koeficientas

, m
0,1
5
10
20
40
80
160
5
0,95
0,89
0,85
0,80
0,72
0,63
0,53
10
0,92
0,87
0,84
0,78
0,72
0,63
0,53
Koeficientai , kai , m, lygus

20
40
80
0,88
0,83
0,76
0,84
0,80
0,73
0,81
0,77
0,71
0,76
0,73
0,68
0,70
0,67
0,63
0,61
0,59
0,56
0,52
0,50
0,47
160
0,67
0,65
0,64
0,61
0,57
0,51
0,44
350
0,56
0,54
0,53
0,51
0,48
0,44
0,38
12.5 lentel
Parametr ir reikms pulsavimo slgio erdvins koreliacijos koeficientui nustatyti
Pagrindin koordinai ploktuma, kuriai lygiagrets
skaiiuotiniai paviriai
zoy
zox
zoy
b
0,4a
b
h
h
a
206. Statiniams, kuri f2<flim, btina atlikti dinamin skaiiavim, vertinant s pirmosios formos
savuosius svyravimus. Skaii s reikia nustatyti i slygos fs<flim<fs+1.
IX SKIRSNIS. POVEIKIO DALINIS PATIKIMUMO KOEFICIENTAS

207. Vjo poveikio dalinis patikimumo koeficientas Q nustatomas pagal 10 pried.
XIII SKYRIUS. TILTINI IR KABAMJ KRAN APKROVOS
I SKIRSNIS. TAIKYMO SRITIS

208. is skyrius apibria naudojimo apkrovas (modelius ir charakteristines reikmes),
susijusias su tiltiniais ir kabamaisiais kranais, kurios apima, jei tinka, dinaminius efektus ir atsitiktines
jgas.

209. Krano apkrovos priskiriamos prie kintamj laisvj poveiki (r. EN [7.13]).

210. Tiltini ir kabamj kran apkrovos nustatomos atsivelgiant krano darbo reimo grup,
pavaros tip ir krovinio kabinimo bd. Tiltini ir kabamj kran darbo reimo grupi bendrasis
ivardijimas pateiktas Reglamento 5 priedo 1 lentelje.
211. Krano ratais pokraninius kelius perduodamos visos vertikalij apkrov charakteristins
reikms ir kiti skaiiavimams reikalingi duomenys turi bti nustatomi pagal atitinkamus kran
valstybinius standartus. Nestandartiniams kranams pagal gamyklos gamintojos iduoto paso
pateikiamus duomenis.
Pastaba:
krano kelias yra dvi sijos, laikanios vien tiltin kran, arba visos sijos, laikanios vien
kabamj kran (dvi sijos vienos angos kranui, trys sijos dviej ang kranui ir t. t.).
212. Elektrinio krano stabdymo jg sukeliamos horizontaliosios apkrovos veikianios iilgai
krano kelio charakteristin reikm yra lygi 0,1 nagrinjamos krano puss stabdymo ratus veikianios
visos krano vertikaliosios apkrovos charakteristins reikms.
213. Skersai krano kelio elektrinio veimlio stabdymo jgos sukeliamos horizontaliosios
apkrovos charakteristin reikm yra lygi:
213.1. kranams, kuri krovinys pakabintas lanksija pakaba 0,05 krano keliamosios galios ir
veimlio svorio;
213.2. kranams, kuri krovinys pakabintas standija pakaba 0,1 krano keliamosios galios ir
veimlio svorio.
i apkrov reikia vertinti apskaiiuojant pastato skersin rm ir krano kelio sijas. Daroma
prielaida, kad apkrova, perduodama vien krano kelio pus (sij), vienodai pasiskirsto tarp i sij
besiremiani krano rat ir gali bti nukreipta tiek tarpatramio vid, tiek ir jo ior.
214. Skersai krano kelio veikianiosios horizontaliosios apkrovos, kurias sukelia elektrinio
krano susiskersavimas ir krano kelio nelygiagretum (onin jga), charakteristin reikm kiekvienam
krano varaniajam ratui lygi 0,1 visos vertikaliosios apkrovos krano rat charakteristins reikms. i
apkrova yra vertinama tik skaiiuojant krano kelio sij stiprum ir pastovum bei j tvirtinim prie
kolon, pastatuose, kai kranai yra 7K, 8K darbo reimo grupi. Be to, vertinama, kad apkrova sij
perduodama visais krano vienos puss ratais ir gali bti nukreipta tiek pastato tarpatramio vidur, tiek
ir ior. Reglamento 213 punkte nurodytos jgos nereikia vertinti kartu su onine jga.
215. Krano ir veimlio stabdymo sukeliama horizontalioji jga pridedama krano rat ir krano
kelio bgi lietimosi vietoje.
216. Iilgai krano kelio krano smgio galin atram sukeliamos horizontaliosios apkrovos
charakteristin reikm apskaiiuojama pagal Reglamento 6 priede pateiktas rekomendacijas. i
apkrova vertinama tik apskaiiuojant galines atramas ir j tvirtinim prie krano kelio sij.
IV SKIRSNIS. APKROV IDSTYMAS

217. Apskaiiuojant krano kelio sij stiprum ir pastovum, reikia vertinti ne daugiau kaip
dviej tiltini arba kabamj kran sukeliam vertikalij apkrov.
218. Skaiiuojant pastat, su keliuose tarpsniuose esaniais tiltiniais kranais, rm, kolon,
pamat ir pagrind stipr bei pastovum, kiekviename kelyje vertinama ne daugiau kaip dviej
nepalankiausioje pagal poveik vietoje stovini kran vertikaliosios apkrovos.
219. vertinant skirting tarpatrami kran sutelkim vienoje sandroje, vertinama ne daugiau
kaip keturi nepalankiausij pagal poveik kran taka.
220. Apskaiiuojant pastat, su viename arba keletame keli esaniais kabamaisiais kranais,
rm, kolon, stogo sij, pogegnini konstrukcij, pamat bei pagrind stipr ir pastovum,
kiekviename kelyje reikia vertinti ne daugiau kaip dviej, nepalankiausioje padtyje stovini, kran
vertikalisias apkrovas.
221. vertinant skirtinguose keliuose esani kabamj kran sutelkim, j sandroje
sukeliamas vertikalisias apkrovas btina vertinti:
221.1. ne daugiau kaip dviej kran apkrovas, apskaiiuojant kratins eils kolonas,
pogegnines konstrukcijas, pamatus ir pagrindus, kai tarpsnyje yra du kran keliai;
221.2. ne daugiau kaip keturi kran apkrovas, apskaiiuojant vidurins eils kolonas,
pogegnines konstrukcijas, pamatus ir pagrindus; apskaiiuojant kratins eils kolonas, pogegnines
konstrukcijas, pamatus ir pagrindus, kai tarpsnyje yra trys kran keliai; apskaiiuojant pogegnines
konstrukcijas, kai tarpsnyje yra du arba trys kran keliai.
222. Apskaiiuojant krano keli, kolon, rm, gegni ir pogegnini konstrukcij, pamat, taip
pat pagrind stiprum ir pastovum, horizontaliosios apkrovos vertinamos ne daugiau kaip nuo dviej
viename arba skirtinguose keliuose, bet vienas alia kito esani nepalankiausij pagal poveik kran.
Be to, btina vertinti tik vien kiekvieno krano horizontalij apkrov (skersin arba iilgin).
223. Nustatant vertikalisias ir horizontalisias tiltini kran, esani vieno tarpsnio dviejuose
arba trijuose auktuose, viename tarpsnyje vienu metu esant kabamiesiems ir tiltiniams kranams, taip
pat naudojant kabamuosius kranus, skirtus kroviniui perkelti nuo vieno krano prie kito, naudojantis
perklimo tilteliais, apkrovas skirtas konstrukcij stiprumui ir pastovumui apskaiiuoti, kran skaiius
turi bti vertinamas pagal technin uduot, nustatyt atsivelgiant technologin sprendin.
224. Apskaiiuojant krano kelio sij vertikaliuosius ir horizontaliuosius linkius arba kolon
horizontaliuosius poslinkius, vertinama nepalankiausia pagal poveik vieno krano sukeliama apkrova.
225. Krano kelyje, esant tik vienam kranui ir slygai, kad antrasis kranas pastato naudojimo
metu nebus pastatytas, vertinamos tik vieno krano sukeliamos apkrovos.
V SKIRSNIS. DALINIAI PATIKIMUMO, DINAMINIO POVEIKIO KOEFICIENTAI IR

DERINIO DAUGIKLIAI
226. Krano sukeliamj poveiki daliniai patikimumo koeficientai pateikti 13.1 lentelje:
13.1 lentel
Kran poveiki daliniai patikimumo koeficientai
Poveikis
Nuolatiniai krano poveikiai:
nepalanks
palanks
Kiti kintamieji poveikiai:
nepalanks
Simbolis
Gsup
Ginf
Q
Situacija
P/T
1,1
1,0
1,0
1,0
1,3
1,0
palanks
0
0
A
Netiktieji poveikiai
1,0
P, T, A atitinkamai nuolatin, trumpalaik ir ypatingoji skaiiuotins situacijos
(r. Reglamento 31 punkt).
227. Krano sukeliam poveiki koeficientai pateikti 13.2 lentelje:
13.2 lentel
Kran poveiki koeficientai
Poveikis
Poveiki grups skaitant kranus
4K-6K darbo reimo grups kranams
7K darbo reimo grups kranams
8K darbo reimo grups kranams
Simbolis
Qr
1,0
1,0
1,0
0,9
0,9
0,9
0,5
0,6
0,7
228. Apskaiiuojant krano kelio sij stiprum, vertinant vietin ir dinamin krano vieno rato
sutelktosios vertikaliosios apkrovos poveik, ios apkrovos vis charakteristin reikm reikia dauginti
i papildomojo koeficiento f1, kuris lygus:
228.1. 1,6 8K darbo reimo grups kranams su standija krovinio pakaba;
228.2. 1,4 8K darbo reimo grupei kranams su lanksija krovinio pakaba;
228.3. 1,3 7K darbo reimo grups kranams;
228.4. 1,1 kit darbo reimo grupi kranams.
Tikrinant krano kelio sij sienels vietin pastovum, papildomo koeficiento reikm lygi 1,1.
229. Apskaiiuojant krano kelio sij stipr ir pastovum bei j tvirtinim prie pastato
laikanij konstrukcij, vertikalij krano apkrov skaiiuotins reikms dauginamos i dinaminio
koeficiento:
229.1. esant ne didesniam kaip 12 m kolon ingsniui:
229.1.1. 1,2 8K darbo reimo grups tiltiniams kranams;
229.1.2. 1,1 6K ir 7K darbo reimo grups tiltiniams kranams bei vis darbo grupi
kabantiesiems kranams;
229.2. esant didesniam kaip 12 m kolon ingsniui 1,1 8K darbo reimo grups tiltiniams
kranams.
230. 8K darbo reimo grups kran horizontalij apkrov skaiiuotines reikmes reikia
vertinti su dinaminiu koeficientu, kuris lygus 1,1. Kitais atvejais apkrov dinaminis koeficientas lygus
1,0.
231. Apskaiiuojant konstrukcij patvarum, krano kelio sij link ir kolon horizontalj
poslink bei krano vieno rato vertikaliosios apkrovos vietin poveik, dinaminis koeficientas
nevertinamas.
232. vertinant dviej kran sukeliamas apkrovas, jos dauginamos i derini koeficiento:
232.1. = 0,85 1K6K darbo reimo grupi kranams;
232.2. = 0,95 7K, 8K darbo reimo grupi kranams.
233. vertinant keturi kran sukeliamas apkrovas jos dauginamos i derini koeficiento:
234.1. = 0,7 1K6K darbo reimo grupi kranams;
234.2. = 0,8 7K, 8K darbo reimo grupi kranams.
235. vertinant vieno krano horizontalisias arba vertikalisias apkrovas, jos nemainamos.
236. Apskaiiuojant elektrini tiltini krano keli sij patvarum ir sij tvirtinimo prie pastato
laikanij konstrukcij detales, reikia vertinti krano sukeliamj apkrov tariamai nuolatines
reikmes 2Qk. Tikrinant sij sieneli patvarum nuo sutelktosios vertikaliosios apkrovos poveikio
krano rato veikimo zonoje, krano vieno rato sukeliamos vertikaliosios apkrovos tariamai nuolatin
reikm dauginama i koeficiento vertinamo apskaiiuojant sij stiprum, nurodyto Reglamento 228
punkte. Kran darbo reimo grups, kurioms skaiiuojamas konstrukcij pastovumas, yra nurodomos
konstrukcij projektavimo normose.
XIV SKYRIUS. KLIMATO TEMPERATROS POVEIKIAI

237. Konstrukcij projektavimo reglamente numatytais atvejais btina vertinti vidutins
temperatros pokyt laike t ir temperatros kitim elemento skerspjvyje.
238. Temperatros taka pastat konstrukcijoms priskiriama prie kintamj laisvj poveiki.
III SKIRSNIS. POVEIKIO REPREZENTACIJA
239. Vidutini temperatr pokyio elemento skerspjvyje charakteristins reikms
atitinkamai iltu tw ir altu tc met laiku nustatomos pagal formules:
t w t w toc ;
(14.1)
tc tc tow ;
(14.2)
ia: tw, tc elemento skerspjvio vidutini temperatr charakteristins reikms iltu ir altu
met laiku, imamos pagal Reglamento 240 punkt; tow, toc pradins temperatros iltu ir altu met
laiku, imamos pagal Reglamento 243 punkt.
240. Vidutini temperatr charakteristins reikms tw ir tc bei temperatr pokytis elemento
skerspjvyje iltu w ir altu c met laiku vienasluoksnms konstrukcijoms imami i Reglamento 14.1
lentels.
Pastaba:
sluoksniuotosioms (daugiasluoksnms) konstrukcijoms tw, tc, w, c nustatomi
apskaiiavimais. Konstrukcijas, pagamintas i keli mediag, artim pagal iluminius parametrus,
leidiama nagrinti kaip vienasluoksnes.
14.1 lentel
Vidutins temperatr reikms ir j pokytis elemento skerspjvyje iltu ir altu met
laikotarpiu
Statini
konstrukcijos
Neapsaugoti nuo
sauls spinduliavimo
poveikio (i j
iorins atitvaros)
Apsaugoti nuo
sauls spinduliavimo
poveikio (i j
vidins)
Pastatai ir statiniai eksploatacijos stadijoje

Neildomi pastatai (be
ildomi pastatai
Statiniai su dirbtiniu
technologini ilumos
klimatu ir pastoviais,
altini) ir atviri
technologiniais ilumos
statiniai
altiniais
t w t ew 1 4
t w t iw 0,6 t ew t iw 2 4
w 5
t c t ec 0,51
c 0
w 0,8 t ew t iw 3 5
t c t ic 0,6 t ec t ic 0,5 2
c 0,8 t ec t ic 0,5 3
t w t ew
t w t iw
w 0
t c t ec
t c t ic
c 0
ymjimai, priimti 14.1 lentelje:

tew, tec lauko vidutins paros temperatros atitinkamai iltu ir altu met laiku, imamos pagal
Reglamento 241 punkt;
tiw, tic vidaus (patalp) oro temperatros atitinkamai iltu ir altu met laiku, imamos pagal
uduot statybai technologini sprendini pagrindu;
1, 2, 3 vidutini temperatr padidjimai elemento skerspjvyje ir temperatr
sukeliamos paros lauko temperatros svyravim pokytis, imami i Reglamento 14.2 lentels;
4, 5 vidutini temperatr didjimai elemento skerspjvyje ir temperatr dl sauls
spinduliavimo pokyio, imami pagal Reglamento 242 punkt.
Pastabos:
kai yra duomen apie konstrukcij temperatr pastat su pastoviais nekintaniais technologiniais
ilumos altiniais naudojimo stadijoje, reikms tw, tc, w, c imamos i duomen pagrindu;
statant pastatus ir statinius tw, tc, w, c imami kaip neildomiems pastatams naudojimo stadijoje.
241. Lauko oro vidutins paros temperatros iltu tew ir altu tec met laiku nustatomos pagal
formules:
tew tVII VII ;
(14.3)
tec tI I ;
(14.4)
ia: tI, tVII daugiameiai mnesio oro temperatros vidurkiai sausio ir liepos mnesiais imami
atitinkamai pagal RSN 19694 [7.14] 2.1 lentel; I, VII vidutini paros temperatr nuokrypa nuo
vidutini mnesio temperatr (I imama pagal RSN 19694 [7.14] 2.10 lentel; VII=60C).
Pastaba:
eksploatuojamuose ildomuose pramons pastatuose, apsaugotuose nuo sauls spinduliavimo
poveikio; VII galima nevertinti.
242. Padidjimas 4 ir 5, 0C apskaiiuojami pagal formules:
4 0,05 S max k k1 ;
(14.5)
5 0,05 S max k 1 k1 ;
(14.6)
ia: konstrukcijos iorinio paviriaus sauls spinduliavimo sugerties koeficientas, imamas

pagal Reglamento 7 priedo 1 lentel; Smax sauls spinduliavimo (tiesioginio ar isklaidyto) maksimali
sumin reikm W/m2, imama pagal Reglamento 8 priedo 1 ir 2 lenteles); k koeficientas, imamas i
Reglamento 14.3 lentels, k1 koeficientas, imamas i Reglamento 14.4 lentels.
14.2 lentel
Vidutini temperatr reikms ir temperatros pokytis elemento skerspjvyje
Statini konstrukcijos
Metalins
Gelbetonins, betonins, armuoto mro ir mrins, kuri
storis cm:
iki 15
nuo 15 iki 39
per 40
Temperatros padidjimas
1
2
3
8
6
4
8
6
2
6
4
2
4
6
4
243. Pradin temperatra, atitinkanti konstrukcijos arba jos dalies sujungim ubaigt sistem,
iltu tow ir altu t0C met laiku nustatoma i formuli:
tow 0,8tVII 0,2tI ;
(14.7)
t0C 0,2tVII 0,8tI .
(14.8)
Pastaba:
kai yra inomas konstrukcijos jungimo laikas, darb atlikimo seka, pradin temperatr galima
patikslinti, vertinant iuos duomenis.
14.3 lentel
Paviriaus orientacijos takos koeficientas
Paviriaus (paviri) tipas ir orientacija
Horizontalus
Vertikals, orientuotas: pietus
vakarus
rytus
Koeficientas k
1,0
1,0
0,9
0,7
IV SKIRSNIS. KLIMATO TEMPERATROS POVEIKI DALINIAI PATIKIMUMO

KOEFICIENTAI
244. Klimato temperatros poveiki t ir
lygus 1,3.
dalinis patikimumo koeficientas Q imamas
14.4 lentel
Konstrukcijos tipo takos koeficientas
Statini konstrukcijos
Metalins
Gelbetonins, betonins, armuoto mro ir
mrins, kuri storis cm:
iki 15
nuo 15 iki 39
per 40
Koeficientas k1
0,7
0,6
0,4
0,3
XV SKYRIUS. APLEDJIMO APKROVOS

245. Apledjimo apkrovas btina vertinti projektuojant elektros tiekimo ir ryi oro linijas,
elektros transporto kontaktines linijas, anten stieb renginius ir panaius statinius.
II SKIRSNIS. POVEIKI REPREZENTACIJA

246. Apledjimo iskirstytos apkrovos charakteristin reikm apvalaus skerspjvio
elementams iki d70 mm (laidai, lynai, stieb atotampos, vantos ir kt.) i, N/m, nustatoma pagal
formul:
i b k 1 d b k 1 g 10 3 .
(15.1)
247. Pavirins apledjimo apkrovos charakteristin reikm i ' , Pa, kitiems elementams
nustatoma pagal formul:
(15.2)
i' b k 2 g .
Formulse (15.1) ir (15.2):

b apledjimo sienuts storis, mm, virijamas 1 kart per 5 metus 10 mm skersmens
apvalaus skerspjvio element, esani 10 m auktyje vir ems paviriaus, imama i Reglamento
15.1 lentels, 200 m auktyje ir aukiau i 15.2 lentels. Kitiems pasikartojim periodams
apledjimo storis imamas pagal specialias nustatyta tvarka patvirtintas technines slygas;
k koeficientas, kuriuo vertinamas apledjimo sienuts pokytis, atsivelgiant apvalaus
skerspjvio element skersmen, ir nustatomas i Reglamento 15.3 lentels; d laid, lyn skersmuo,
mm; 1 koeficientas, kuriuo vertinamas apledjimo storio kitimas, atsivelgiant apvalaus
skerspjvio element skersmen, ir imamas i Reglamento 15.4 lentels; 2 koeficientas, vertinantis
apledjusio paviriaus ploto santyk su bendruoju elemento paviriaus plotu ir imamas lygus 0,6;
ledo tankis, imamas lygus 0,9 g/cm3; g laisvojo kritimo pagreitis , m/s2.
15.1 lentel
Apledjimo rajonai
Apledjimo rajonai (imama pagal
RSN 15694, 8.6 lentel)
Apledjimo storis b, mm
II
III
IV
Ne maiau kaip 6,2
8,5
11,5
14,5
15.2 lentel
Apledjimo storis z auktyje

Auktis vir ems paviriaus z, m
Apledjimo sienels storis b, mm
200
300
400
1520
35
60
15.3 lentel
Koeficientas, vertinantis apledjimo storio kitim priklausomai nuo aukio

Auktis vir ems paviriaus, m
Koeficientas k
5
0,8
10
1,0
20
1,2
30
1,4
50
1,6
70
1,8
100
2,0
15.4 lentel
Koeficientas, priklausantis nuo apvalaus elemento skerspjvio skersmens
Laid, lyn skersmuo, mm
5
10
20
30
50
70
1,1
1,0
0,9
0,8
0,7
0,6
Koeficientas 1
Pastabos (15.115.4 lentelms):
tarpins dydi reikms gali bti nustatomos tiesine interpoliacija;
apledjimo stor ant pakabint apvalaus skerspjvio horizontalij element (lyn, laid)
galima imti redukuotojo svorio centro auktyje;
apledjimo apkrovos apvaliems cilindro formos horizontaliesiems elementams iki 70 mm
skersmens, apledjimo storis, pateiktas 15.2 lentelje, sumainamas 10 .
248. Vjo slgis apledjusius elementus imamas lygus 25 atskaitinio vjo slgio qref,
nustatomo pagal Reglamento 189 punkt. Nustatant vjo apkrov statini elementus, esanius
aukiau kaip 100 m vir ems paviriaus, apledjusi laid ir lyn skersmuo, nustatomas vertinant
apledjimo stor, pateikt 15.2 lentelje, dauginamas i koeficiento, lygaus 1,5.
249. Oro temperatr, esant plikalai, reikia imti statiniams iki 100 m 5 0C, daugiau kaip 100
m 100C. Rajonuose, kur, esant apledjimui, temperatra emesn kaip 150C, j reikia imti pagal
faktinius duomenis.
III SKIRSNIS. POVEIKIO DALINIS PATIKIMUMO KOEFICIENTAS

250. Poveikio dalinis patikimumo koeficientas Q apledjimo apkrovai imamas lygus 1,3,
iskyrus kituose dokumentuose numatytus atvejus.
XVI SKYRIUS. KITOS APKROVOS

251. Btinais atvejais, numatytais norminiais dokumentais arba nustatytais atsivelgiant
statybos ir naudojimo slygas, btina vertinti kitas apkrovas, nenumatytas iose normose (specialios
technologins apkrovos; drgms ir susitraukimo, vjo poveikiai, sukeliantys aerodinaminius
nepastoviuosius svyravimus).
XVII SKYRIUS. LINKIAI IR POSLINKIAI

252. iame skyriuje nurodomi laikanij ir atitvarini konstrukcij ribiniai linkiai ir
poslinkiai, apskaiiuojant konstrukcijas pagal tinkamumo ribini bvi grups reikalavimus,
neatsivelgiant vartojamas statybines mediagas.
253. Reglamentas netaikomas hidrotechniniams, transporto, atomini elektrini statiniams, taip
pat elektros perdavimo linij atramoms, atvir paskirstymo ir anten ryi statiniams.
II SKIRSNIS. BENDROSIOS NUORODOS

254. Apskaiiuojant konstrukcij linkius (ilinkius) ir poslinkius, turi bti tenkinama slyga:
d dlim,
(17.1)
ia: d konstrukcijos elemento (arba visos konstrukcijos) linkis (ilinkis), nustatomas

vertinant veiksnius, turinius takos jo reikmms, pagal Reglamento 9 priedo 13 punktus; dlim
ribinis linkis (ilinkis) ir poslinkis, nustatomi iose normose.
255. Apskaiiavimus btina atlikti vertinant iuos reikalavimus:
255.1. technologinius (palaikanius normal technologini, klimo ir transportavimo rengini,
kontrols matavimo prietais ir t. t. darb);
255.2. konstrukcinius (palaikanius susijungiani konstrukcini element ir j sandr
vientisum, taip pat uduotuosius nuolydius);
255.3. fiziologinius (suteikianius galimyb ivengti kenksming poveiki ir nemaloni
poji, esant svyravimams);
255.4. estetinius ir psichologinius (leidianius patirti maloni spdi dl konstrukcij
ivaizdos bei ivengti nemaloni poji).
Kiekvienas i ivardyt reikalavim turi bti vykdytas, neatsivelgiant kitus.
Konstrukcij svyravim apribojimus reikia nustatyti pagal Reglamento 9 priedo 4 punkto
nurodymus.
256. Skaiiuotins situacijos, kurioms reikia apskaiiuoti linkius ir poslinkius, jiems
atitinkanias apkrovas, taip pat statybinei pakylai keliamus reikalavimus, pateiktos Reglamento
9 priedo 5 punkte.
257. Perdang ir denginio konstrukcij element ribiniai linkiai, ribojami technologiniais,
konstrukciniais ir fiziologiniais reikalavimais, nustatomi nuo ilinkusios aies, atitinkanios elemento
bkl j apkraunant apkrova, kuriai skaiiuojamas linkis, o ribojami estetiniais ir fiziologiniais
reikalavimais nuo tiess, jungianios element atramas (r. Reglamento 9 priedo
7 punkt).
258. Konstrukcij element linkiai neribojami estetiniais ir psichologiniais reikalavimais,
jeigu nepablogina konstrukcij ivaizdos (pvz., membranins perdangos, pasvir stogeliai,
konstrukcijos su palinkusia arba pakelta apatine juosta) arba jeigu konstrukcijos paslptos nuo
apvalgos.
Ivardytais reikalavimais neribojami linkiai perdang bei dengini konstrukcijoms, esanioms
vir patalp, kuriose maa moni buvimo trukm (pvz., transformatorini, palpi).
Pastaba:
vis tip, stogo dangos vientisum reikia palaikyti daniausiai konstrukciniais bdais (pvz.,
naudojant kompensatorius, sudarant stogo element nekarpytum), o ne didinant laikanij element
standum.
259. Vis vertinamj apkrov patikimumo koeficientai ir krautuv, elektrokar, tiltini ir
kabamj kran sukelt apkrov dinamikumo koeficientai imami lygs vienetui.
Patikimumo koeficientus pagal paskirt reikia imti pagal STR 2.05.03:2003 [7.15] 3 priedo
3 lentel ir dauginti i apkrov charakteristini reikmi.
260. Pastat ir statini konstrukcij element, neaptart iose normose ir kituose norminiuose
dokumentuose, ribiniai linkiai bei poslinkiai, vertikalieji ir horizontalieji linkiai bei poslinkiai nuo
pastovij, ilgalaiki ir trumpalaiki apkrov neturi viryti 1/150 tarpatramio arba 1/75 gembs ilgio.
III SKIRSNIS. KONSTRUKCIJ ELEMENT VERTIKALIEJI RIBINIAI LINKIAI

261. Konstrukcij element ribiniai linkiai ir apkrovos, kurioms veikiant reikia apskaiiuoti
linkius, pateikti 17.1 lentelje. Reikalavimai tarpams tarp gretim element pateikti Reglamento
9 priedo 6 punkte.
17.1 lentel
Konstrukcij element ribiniai linkiai ir apkrovos, kurioms veikiant, reikia apskaiiuoti
linkius
Konstrukcij elementai
1. Tiltini ir kabamj kran

keli sijos. Valdom nuo
grind (ir gervs)
Keliamieji
reikalavimai
technologiniai
Vertikalieji
ribiniai linkiai,
dlim
l/250
i kabinos, kai darbo reim

grups:
1K6K
7K
8K
2. Sijos, santvaros, rmo sijos,
ilginiai, plokts, paklotai
(skaitant ploki ir paklot
skersines briaunas):
a) dengini ir
perdang, atvir
apvalgai, kai
anga l, m:
l1
l=3
l=6
l = 24(12)
l 36(24)
b) dengini ir perdang, kai po
jomis yra pertvaros
fiziologiniai ir
technologiniai
konstrukciniai
imama pagal
Reglamento
9 priedo 6 punkt
c) dengini ir perdang, ant

kuri yra galintys supleiti
elementai (lyginamieji
sluoksniai, grindys, pertvaros)
l/150
Apkrovos
vertikaliesiems
linkiams
apskaiiuoti
vieno krano
taip pat
l/400
l/500
l/600
estetiniaipsichologiniai
pastoviosios ir
laikinosios ilgalaiks
l/120
l/150
l/200
l/250
l/300
mainanios tarp
tarp laikanij
konstrukcini
element ir pertvar,
esani po
elementais.
Veikianios rengus
pertvaras, grindis,
lyginamuosius
sluoksnius
Konstrukcij elementai
d) dengini ir perdang, esant

gervms, ir kabamiesiems
kranams, valdomiems nuo
grind
Keliamieji
reikalavimai
technologiniai
l/300 arba a/150

(maesnysis i
dviej)
fiziologiniai
l/400 arba a/200

(maesnysis i
dviej)
l/350
i kabinos:
e) perdang, kurias veikia:
perkeliamos apkrovos,
mediagos, rangos mazgai,
elementai ir kitos judaniosios
apkrovos (i j bebgis
grindinis transportas)
fiziologiniai ir
technologiniai
bginio transporto apkrovos:

siaurabgio
plaiabgio
3. Laipt (laiptotakiai,
aiktels, laiptasijos), balkon,
lodij elementai
4. Perdang plokts,
laiptotakiai ir laipt aiktels,
kuri linkiams netrukdo
gretimi elementai
5. Sramos ir kabamieji sien
paneliai vir dur ir lang
ang (rmo sijos ir stiklinimo
sijos)
Vertikalieji
ribiniai linkiai,
dlim
Apkrovos
vertikaliesiems
linkiams
apskaiiuoti
Laikinosios,
vertinant vieno
krano arba gervs,
esani ant vieno
kelio, apkrovos.
Vieno krano arba ant
vieno kelio esanios
gervs apkrovos
0,7 piln laikinj
apkrov
charakteristins
reikms arba vieno
autokrautuvo
apkrovos
(nepalankiausia i
dviej)
l/400
l/500
estetiniaipsichologiniai
fiziologiniai
fiziologiniai
konstrukciniai
vieno vagon sstato

(arba vienos
grindins mainos)
ant vieno kelio
Kaip ir 2a pozicijoje
Nustatomi pagal Reglamento 264 punkt
0,7 mm
1 kN koncentruota
apkrova tarpatramio
viduryje
l/200
Sumainanios tarp
tarp laikanij
element ir lang bei
dur ang
upildymo, esanio
po elementais
Kaip ir 2a pozicijoje
estetiniai ir
psichologiniai
17.1 lentelje vartoti ymenys:
l konstrukcijos elemento skaiiuotinis tarpsnis;
a sij arba santvar, prie kuri tvirtinami kabamj kran keliai, ingsnis.
Pastabos:
gembei l imamas lygus dvigubam jos ilgiui;
tarpinms l reikmms 2a poz. ribiniai linkiai nustatomi tiesine interpoliacija, vertinant
Reglamento 9 priedo 7 punkt;
2a pozicijoje skliaustuose nurodyti skaiiai, imami, kai patalp auktis imtinai iki 6 m;
2d pozicijoje nurodyt linki apskaiiavimo ypatumai pateikti Reglamento 9 priedo
8 punkte;
kai linkius riboja estetiniais ir psichologiniais reikalavimai, tarpsn l leidiama imti lyg
atstumui tarp laikanij sien (arba kolon) vidini paviri.
262. Atstumas (tarpas) nuo tiltinio krano veimlio virutinio tako iki linkusi stogo
laikanij konstrukcij apatinio tako (arba prie j pritvirtint daikt) turi bti ne maesnis kaip 100
mm.
263. Stogo element linkiai turi bti tokie, kad, nepaisant j viena i linkmi, bt sudarytas
ne maesnis kaip 1/200 dangos nuolydis (iskyrus atvejus, aptartus kituose norminiuose
dokumentuose).
264. Gyvenamj ir visuomenini pastat patalp, taip pat pramons pastat buitini patalp
perdang element (sij, rmo sij, ploki), laipt, balkon, lodij ribiniai linkiai, vertinant
fiziologinius reikalavimus, turi bti nustatomi pagal formul:
d lim
g q q1 q 2
30n 2 b q q1 q 2
(17.2)
ia: g laisvojo kritimo pagreitis; q moni, sukeliani svyravimus, reprezentacins

apkrovos reikm, imama i Reglamento 17.2 lentels; q1 apkrovos perdang tariamai nuolatin
reikm, imama i Reglamento 17.2 ir 10.2 lenteli; q2 skaiiuotinio elemento ir j besiremiani
konstrukcij svorio apkrovos charakteristins reikms; n einanio mogaus apkrovos veikimo
danis, imamas i 17.2 lentels; b koeficientas, imamas i 17.2 lentels.
linkius reikia apskaiiuoti nuo apkrov sumos Aq+q1+q2, ia A pagal (10.1) formul
apskaiiuojamas koeficientas.
IV SKIRSNIS. KOLON IR STABDYMO KONSTRUKCIJ RIBINIAI HORIZONTALIEJI

LINKIAI NUO KRAN APKROV
265. Pastat su kranais, kran estakad, kolon, taip pat kran kelio ir stabdymo konstrukcij
(sij arba santvar) horizontalieji ribiniai linkiai turi bti imami i 17.3 lentels, bet ne maesni kaip 6
mm. linkiai apskaiiuojami kran bgi galvuts virutiniame take, veikiant vieno krano veimlio
stabdymo jgai, nukreiptai skersai kran kelio, nevertinant pamat posvyrio.
266. Atvir estakad pokranini keli horizontalieji ribiniai suartjimai, veikiant
horizontaliosioms ir necentrikai pridtoms vertikaliosioms apkrovoms nuo vieno krano (nevertinant
pamat posvyrio), ribojami technologiniais reikalavimais, imami lygs 20 mm.
17.2 lentel
Duomenys gyvenamj ir visuomenini pastat patalp, taip pat pramons pastat
buitini patalp perdang element (sij, rmo sij, ploki), laipt, balkon, lodij,
vertinant fiziologinius reikalavimus, linkiams apskaiiuoti
Patalpos, imamos i 10.1 lentels
A, iskyrus balkonus, B, C1, iskyrus
mokykl klases
A balkonai, C1 mokykl klass, C2, C3
C4, C5
q, kPa
0,25
q1, kPa
qk2
n, Hz
1,5
0,5
qk2
1,5
1,5
0,2
2,0
b
125
Q
qal
125
Q
qal
50
Q vieno mogaus svoris imamas lygus 0,8 kN; koeficientas, imamas lygus 1,0
elementams, apskaiiuojamiems pagal sijin schem; 0,5 kitais atvejais (pvz., kai plokts atremtos
trimis arba keturiomis kratinmis); a sij, rmo sij ingsnis, ploki plotis (paklot), m;
l konstrukcij skaiiuotinis tarpsnis, m.
17.3 lentel
Pastat su kranais, kran estakad, kolon, taip pat kran kelio ir stabdymo
konstrukcij (sij arba santvar) horizontalieji ribiniai linkiai
Kran
darbo reim
grups
1K3K
4K6K
7K8K
pastat ir
dengt kran
estakad
h/500
h/1000
h/2000
Ribiniai linkiai, dlim

atvir kran estakad
pastat ir kran estakad (dengt ir
atvir) pokranini keli sij ir
stabdymo konstrukcij
h/1500
l/500
h/2000
l/1000
h/2500
l/2000

h auktis nuo pamato viraus iki krano bgio galvuts (vienaaukiams pastatams ir dengtoms
bei atviroms kran estakadoms) arba atstumas nuo perdangos rmo sijos iki krano bgio galvuts
(daugiaauki pastat virutiniams auktams); l konstrukcij element (sij) skaiiuotinis tarpsnis.
V SKIRSNIS. KARKASINI PASTAT, TRANSPORTO GALERIJ KONSTRUKCIJ

ATSKIR ELEMENT IR ATRAM HORIZONTALIEJI RIBINIAI POSLINKIAI IR
LINKIAI NUO VJO APKROVOS, PAMAT POSVYRIO IR KLIMATO
TEMPERATROS POVEIKI
267. Karkasini pastat horizontalieji ribiniai poslinkiai, ribojami konstrukciniais reikalavimais
(kad bt ilaikytas karkaso upildymo sienomis, pertvaromis, lang ir dur elementais vientisumas),
pateikti 17.4 lentelje. Rekomendacijos poslinkiams nustatyti pateiktos Reglamento 9 priedo 9 punkte.
268. Karkasini pastat horizontaliuosius poslinkius reikia nustatyti vertinant pamat posvyr.
iuo atveju rangos, bald, moni, sandliuojamj mediag ir gamini svorio apkrov reikia
vertinti tiktai esant daugiaauki pastat vis perdang itisiniam tolygiam apkrovimui iomis
apkrovomis (vertinant j sumainim, atsivelgiant aukt skaii), iskyrus atvejus, kuriems esant
normalaus naudojimo slygomis numatomas kitoks apkrovimas.
269. Pamat posvyris nustatomas vertinant vjo apkrov, imam 30 jos charakteristins
reikms.
270. Pastatams iki 40 m aukio (ir transporteri galerij bet kokio aukio kolonoms),
esantiems IIII vjo rajonuose, vjo apkrovos sukeltas pamat posvyris gali bti nevertinamas.
17.4 lentel
Karkasini pastat horizontalieji ribiniai poslinkiai, ribojami konstrukciniais
reikalavimais (kad bt ilaikytas karkaso upildymo sienomis, pertvaromis, lang ir dur
elementais vientisumas)
Pastatai, sienos ir pertvaros
1. Daugiaaukiai pastatai
2. Daugiaauki pastat vienas auktas:
a) sienos ir pertvaros i plyt, gipsobetono,
gelbetonio paneli
b) sienos su natralaus akmens, keramini blok,
stiklo (vitrao) apdaila
3. Vienaaukiai pastatai (su save laikaniomis
sienomis), kai auktis hs, m:
hs 6
hs = 15
hs 30
Sien ir pertvar tvirtinimas

prie pastato karkaso
bet koks
paslankusis
standus
Ribiniai
poslinkiai, ulim
h/500
hs/300
hs/500
hs/700
paslankusis
hs/150
hs/200
hs/300

h daugiaauki pastat auktis, lygus atstumui nuo pamato viraus iki denginio rmo sijos
aies; hs vienaaukiuose pastatuose aukto auktis, lygus atstumui nuo pamato viraus iki stogo
gegnini konstrukcij apaios; daugiaaukiuose pastatuose: apatiniam auktui lygus atstumui nuo
pamato viraus iki perdangos rmo sijos aies; likusiems auktams lygus atstumui tarp gretim rmo
sij ai.
Pastabos:
tarpinms hs reikmms (3 poz.) horizontaliuosius ribinius poslinkius galima nustatyti tiesine
interpoliacija;
daugiaauki pastat virutiniams auktams, projektuojamiems naudojant vienaauki
pastat perdang elementus, horizontaliuosius ribinius poslinkius reikia imti tokius paius kaip ir
vienaaukiams pastatams. iuo atveju virutinio aukto auktis hs imamas nuo tarpauktins
perdangos rmo sijos aies iki stogo gegnini konstrukcij apaios;
paslankiesiems tvirtinimams priklauso sien arba pertvar tvirtinimas prie karkaso,
netrukdantis karkaso poslinkiams (neperduodant sienoms arba pertvaroms r, galini paeisti
konstrukcinius elementus), standiesiems tvirtinimai, trukdantys karkaso, sien arba pertvar
tarpusavio poslinkius;
vienaaukiams pastatams su kabamosiomis sienomis (taip pat kai nra standaus perdang
disko) ir daugiaaukiams rmams ribinius poslinkius leidiama padidinti 30 (bet imti ne daugiau
kaip hs/150).
271. Nekarkasini pastat horizontalieji poslinkiai nuo vjo apkrov neribojami, jeigu j
sienos, pertvaros ir jungiantieji elementai apskaiiuoti stiprumui ir pleitumui.
272. Fachverko statramsi ir sij, taip pat kabamj sien paneli horizontalieji ribiniai
linkiai, ribojami konstrukciniais reikalavimais, dl vjo apkrov, imami lygs l/200, ia
l statramsi arba paneli skaiiuotinis tarpsnis.
273. Transporto galerij atram vjo apkrov sukelti horizontalieji ribiniai linkiai, kurie
ribojami, atsivelgiant technologinius reikalavimus, yra lygs h/250, ia h atram auktis nuo
pamato viraus iki santvaros arba sijos apaios.
274. Karkasini pastat kolon (atram) horizontalieji ribiniai linkiai, kuriuos sukelia
temperatros ir susitraukimo poveikiai, yra:
274.1. hs/150 kai sienos ir pertvaros yra i plyt, gipsobetono, gelbetonio ir kabamj
ploki;
274.2. hs/200 kai sienos dailintos natraliu akmeniu, keraminiais blokais, stiklu (vitrau);
ia hs aukto auktis, o vienaaukiams pastatams su kranais auktis nuo pamato viraus iki
pokranini sij apaios.
Be to, temperatros poveikiai imami nevertinant iors oro temperatros svyravim paros
metu bei temperatros skirtumo dl sauls spinduliavimo.
Nustatant temperatr pokyius ir susitraukimo sukeltus horizontaliuosius linkius, j reikms
nesumuojamos su vjo apkrova ir pamato posvyrio sukeliamais linkiais.
VI SKIRSNIS. TARPAUKTINI PERDANG KONSTRUKCIJ IANKSTINIO

GNIUDYMO SUKELTI RIBINIAI ILINKIAI
275. Tarpauktini perdang element ribiniai ilinkiai, ribojami konstrukciniais reikalavimais,
imami lygs 15 mm, kai l 3 m, ir 40 mm, kai l 12 m (tarpinms l reikmms ribiniai ilinkiai
nustatomi interpoliuojant). Ilinkiai d nustatomi nuo konstrukcij iankstinio spaudimo jg,
perdangos element savojo ir grind svori.
XVIII SKYRIUS. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

276. Ginai dl Reglamento taikymo sprendiami Lietuvos Respublikos statym nustatyta
tvarka.
________________
STR 2.05.04:2003
1 priedas
LIETUVOS SNIEGO APKROVOS RAJONAI

1. Sniego antemins apkrovos charakteristin reikm sk yra apibrta Reglamento 153 p.
2. Sniego antemins apkrovos charakteristins reikms sk konkretiems Lietuvos rajonams yra
pateiktos io priedo 1 lentelje, o rajonai parodyti 1 paveiksle.
1 lentel.
Sniego antemins apkrovos sk charakteristins reikms
Sniego apkrovos rajonas
I
II
sk, kN/m2
1,2
1,6
1 pav.
Lietuvos sniego apkrovos rajonai

ymenys:
I, II sniego apkrovos rajonas
Pastaba:
sniego apkrovos rajon ribos nustatomos pagal administracinio rajono ribas.
STR 2.05.04:2003
2 priedas
SNIEGO APKROVOS SCHEMOS IR KOEFICIENTAI

1 lentel.
Sniego apkrovos schemos ir koeficientai
Sch
emos Nr.
1.
Koeficientai ir schem taikymo
Stog profiliai ir sniego apkrov schemos

sritis
Statiniai su vienlaiiais ir dvilaiiais stogais
= 1, kai 250;
= 0, kai 600.
1 variantas
2 ir 3 variantus reikia vertinti

statiniams su dvilaiiais stogais (profilis b),
be to, 2 variantas kai 200300; 3
variantas kai 100300, tik esant apiros
tilteliams arba aeracinei rangai ant stogo
kraigo.
2 variantas
3 variantas
2.
Statiniai su skliautiniais ir panaaus juos

kontro stogais
1
, bet ne daugiau kaip 1,0
8f
ir ne maiau kaip 0,4.
2 variant reikia vertinti, kai
f 1
l 8
f
1
1
1
l
8
6
5
f
1
1
1
l
8
6
5
1
2
2
2
1,6
2,0
2,2
Gelbetoninms stogo ploktms

koeficient reikia imti ne didesn kaip 1,4.
Arkiniai stogai
Kai 150, btina taikyti 1b
schem, imant l=l, kai <150 2 schema.
3.
Statiniai su iilginiais stoglangiais
1 0,8; 2 1 0,1
3 1 0,5
a
;
b
a
, bet ne daugiau:
b1
4,0 santvaroms ir sijoms, kai norminis

stogo svoris 1,5 kPa ir maiau;
2,5 santvaroms ir sijoms, kai
norminis stogo svoris daugiau kaip 1,5 kPa;
2,0 gelbetoninms stogo
ploktms 6 m bei trumpesnms ir
plieniniam profiliuotam paklotui;
2,5 gelbetoninms stogo
ploktms ilgesnms kaip 6 m, taip pat ir
sijoms neatsivelgiant ang;
b1=hl, bet ne daugiau b.
Nustatant apkrov ties stoglangio
galu, B zonai koeficiento reikm abiem
atvejais imamas lygus 1,0.
Pastabos:
1, 2 variant schemas reikia taip pat
taikyti dvilaiiams ir skliautiniams dviejtrij tarpsni statini stogams su stoglangiais
statini viduryje.
Vj sulaikani skyd taka sniego
apkrovos pasiskirstymui greta stoglangi
nevertinama.
Ploktiesiems laitams, kai
b>48 m, reikia vertinti vietin padidint
apkrov ties stoglangiu, kaip ir ties
perauktjimu (r. 8 schem).
4.
ediniai stogai
Schemas reikia taikyti ediniams stogams,

taip pat su pasvirusiu stiklinimu ir
skliautinio kontro stogu
5.
Dviej tarpsni ir daugiatarpsniai statiniai su

dvilaiiais stogais
2 variantas taikomas, kai 150.
6.
Dviej tarpsni ir daugiatarpsniai statiniai su

skliautiniais ir artimo jiems kontro stogais
2 variant reikia vertinti, kai f/l>0,1.
Gelbetoninms stogo ploktms
koeficientus reikia imti ne didesnius kaip
1,4.
7.
Dviej tarpsni ir daugiatarpsniai statiniai

su dvilaiiais ir skliautiniais stogais su iilginiais
stoglangiais
Koeficient reikia imti tarpsniams su
stoglangiais pagal 3 schemos 1 ir 2 variantus,
tarpsniams be stoglangi pagal 5 ir 6 schem
1 ir 2 variantus.
Ploktiesiems dvilaiiams (<150) ir
skliautiniams (f/l<0,1) stogams, kai l>48 m,
reikia vertinti vietin padidint apkrov, kaip
ir ties perkryiais (r. 8 schem).
8.
Statiniai su auki perkryiu

a)
Virutinio stogo sniego apkrov reikia imti

pagal 17 schemas, o apatiniam kaip
nepalankiausi pagal 17 arba 8 schemas.
Koeficientas imamas lygus:
1
0 1 m1 l1' m 2 l 2' ,
h
bet neturi viryti:
2h
(ia h m, sk kPa);
sk
4 statiniams (a profilis);
6 stoginms (b profilis).
Virutinio (apatinio) stogo reikmes m1(m2)
atsivelgiant jo profil reikia imti lygias:
0,5 ploktiesiems stogams su 200 ir
skliautiniams su f/l1/8;
0,3 ploktiesiems stogams su >200,
skliautiniams su f/l>1/8 ir stogams su
skersiniais stoglangiais.
Apatiniams stogams, kai plotis a<21 m (b
profilis) reikm m2 apskaiiuojama pagal
formul
m2=0,5k1k2k3, bet ne maiau 0,1;
b)
ia k1
k3 1
a
; k2 1
;
35
21
, bet ne maiau kaip 0,3 (a m;

30
, laipsniais).
Perkryio auktis h atskaitomas nuo apatinio
stogo karnizo prijungimo prie sienos vietos.
c)
Virutinio (apatinio) stogo dydiai l1' l 2'

stoglangi buvim ir atsivelgiant j
orientacij imami lygs:
a) su iilginiais stoglangiais:
l1' l1* 2h1' ;

* 2h ' 2 h ;
l2' l2
2
b) be iilgini stoglangi arba su skersiniais

stoglangiais
l1' l1; l2' l2 2h ,
' imamas ne maiau kaip 0.
be to l1' ir l2
Zonos ilg b reikia imti lyg:
kai 0
2h
, b=2h, bet ne daugiau kaip 15
sk
m;
1 variantas, kai l 2' (l 2 ) b
kai 0
2h b 0
2h
2h
,
,
1
sk
sk
bet ne daugiau kaip 5h ir 15 m.
2 variantas, kai l 2' (l 2 ) b
Pastabos
1. Kai d1(d2)>12 m reikm perkryio ruoo
ilgiui d1(d2) reikia nustatyti nevertinant
stoglangi takos paauktintam (paemintam)
stogui.
2. Jeigu virutinio (apatinio) stogo tarpsniai
yra skirtingo profilio, tai nustatant btina
imti kiekvieno tarpsnio atitinkam reikm
m1(m2) l1' l 2' ribose.

3. Vietins apkrovos ties perkryiu nereikia
vertinti, jeigu perkryio auktis, m, tarp
dviej gretim perdang maesnis kaip sk/2
(ia sk kPa).
9.
Statiniai su dviem aukio perkryiais
Sniego apkrov ant virutinio ir apatinio stogo

reikia imti pagal 8 schem. Reikms 1, b1, 2
ir b2 reikia imti kiekvienam perkryiui
nepriklausomai, be to,
kairiajam l2' l2 2h1 5h2 ;
deiniajam l2' l2 2h2 5h1 .
Jei l2<b1+b2, tai
l2
b1 b2
2b2 1
b1 b2
2
l2
1 b2 2 b1
, bet ne daugiau
.
b1 b2
1 1
10.
Stogai su parapetais
Schem reikia taikyti, kai
11.
Stog
ruoai,
besiribojantys
su
isikiusiomis vir stogo ventiliacijos achtomis ir
kitais antstatais
sk
(kur h m, sk kPa);
2
2h
, bet ne daugiau kaip 3.
sk
Schema taikoma ruoams su antstatais, kuri

pagrindo striain ne didesn kaip 15 m.
Atsivelgiant apskaiiuojam konstrukcij
(stogo plokts, posantvarins konstrukcijos ir
santvaros), btina vertinti pai
nepalankiausi padidintos apkrovos zonos
padt (bet kokiam kampui ).
Koeficientas nurodytoje zonoje pastovus ir
imamas lygus
1,0, kai d 1,5 m,
2h
, kai d >1,5 m,
sk
bet ne maiau kaip 1,0 ir ne daugiau
1,5, kai 1,5<d5 m,
2,0, kai 5<d10 m,
2,5, kai 10<d15 m,
b1=2h, bet ne daugiau 2d.
12.
Cilindrins formos kabamieji stogai
1=1,0; 2
l
b
STR
2.05.04:2003
3 priedas
VJO APKROVOS RAJONAI IR KITI DUOMENYS

1. Vjo greiio atskaitin reikm vref yra apibrta Reglamento 191 punkte.
2. Vjo greiio pagrindin atskaitin reikm vref,0 Lietuvos vjo rajonams yra pateikta 1
lentelje, o rajonai parodyti 1 paveiksle.
1 lentel.
Vjo greiio pagrindins atskaitins reikms vref,0
Vjo greiio rajonas
I
II
III
vref,0 m/s
24
28
32
1 pav. Lietuvos vjo apkrovos rajonai

ymenys:
I, II, III vjo apkrovos rajonai
Pastaba:
vjo apkrovos rajon ribos nustatomos pagal administracinio rajono ribas.
3. Koeficiento cDIR reikms, atsivelgiant vjo rajonus, yra suraytos 2 lentelje.
2 lentel.
Koeficiento cDIR reikms
R
ajonas
0
I
,83
I
I
,77
I
II
Vjo kryptis
1
2
00
00
00 R
200
500
800 P
100
0
0
0
0
0
0
0
0
,81
,83
,85
,86
,86
,86
,91
0
0
0
0
0
0
0
0
,77
,74
,78
,79
,83
,85
,91
0
0
0
0
0
0
0
0
,69
,68
,70
,73
,80
,84
,91
0
,71
2
400
2
700 V
0
,98
1
,0
0
,99
0
,88
0
,95
1
,0
3
300
,96
,0
0
,99
3
000
0
,84
0
,94
0
,80
4. Koeficiento cTEM reikm, kuri taikoma apskaiiuojant konstrukcijas montavimo

laikotarpiui, arba konstrukcijas, kuri naudojimo trukm nevirija 3 met, imama:
cTEM 0,806 .
5. Koeficiento cALT reikm visai alies teritorijai yra vienoda :

cALT 1 .
STR 2.05.04:2003
4 priedas
VJO APKROVOS SCHEMOS IR AERODINAMINIAI KOEFICIENTAI
1 lentel.
Vjo apkrovos schemos ir aerodinaminiai koeficientai
S
chemos
Nr.
Statini, pastat, konstrukcij ir vjo apkrov
Aerodinamini koeficient c apskaiiavimas
Pastabos
schemos
1.
2.
Atskirai
stovinios
plokiosios
itisins
konstrukcijos
Vertikals ir ne daugiau kaip 150 nuo vertikals
pasvir paviriai:
prievjinis
pavjinis
Pastatai su dvilaiiu stogu
ce=+0,8
ce=0,6
Koeficientas
ce1
,
0
20
40
60
ce2
60
b/l
1
2
ce1, ce2 reikms, kai h1/l lygus

0
0,5
1
2
0
-0.6
-0.7
-0.8
2
+
+0.2
-0.4
-0.7
-0.8
4
+
+
+0.4
+0.3
-0.2
-0.4
6
+
+
+
+
+0.8
+0.8
+0.8
+0.8
-0.4
-0.4
-0.5
-0.8
ce3 reikms, kai h1/l lygus

1
0.5
2
-0.4
-0.5
-0.6
-0.5
-0.6
-0.6
1 Kai vjas puia

statmenai pastato galui, visam
denginio paviriui ce=0,7.
2.
Apskaiiuojant
koeficient pagal Reglamento
203 punkt h=h1+0,2ltg
3.
Skliautiniams arba panaiems skliautiniams stogams
Koeficientas
ce1
e2
ce1, ce2 reikms, kai f/l lygus

0
0
0
0
h1/l
0.1
0.2
0.3
0.4
0.5
0
+
+
+
+
+
0
+0.1 +0.2 +0.4
+0.6
+0.7
0.2
-0.2
-0.1
+0.2 +0.5
+0.7
1
-0.8
-0.7
-0.3
+0.3
+0.7
laisvas -0.8
-0.9
-1
-1.1
-1.2
h
1. r. 2 schemos 1 pastab.
2. Nustatant koeficient pagal
203 punkt h=h1+0,7f.
ce3 reikms nustatomos pagal 2 schem.

4.
Pastatai su iilgai idstytu stoglangiu

Koeficientai ce1, ce2 ir ce3 nustatomi pagal 2 schemos
nurodymus.
1. Skaiiuojant pastat
su
stoglangiais
ir
vj
atremianiais
skydais
skersinius
rmus,
suminis
priekinio
pasiprieinimo
sistemos stoglangis-skydas
koeficientas yra 1,4.
2.
Nustatant
koeficient pagal 203 punkt

h=h1.
5.
Pastatai su iilgai idstytais stoglangiais
AB zonoje pastato denginiui koeficientas ce nustatomas

pagal 4 schem.
BC zonoje stoglangiams, kai 2, cx=0,2. Kai 28
kiekvienam stoglangiui cx=0,1. Kai >8, cx=0,8. ia
a
.
h1 h2
Kitoms denginio zonoms ce=0,5.
6.
Pastatai su vairaus aukio iilgai idstytais

stoglangiais
Koeficientai ce' 1 , ce' '1 ir ce2 nustatomi pagal 2 schemai

pateiktus nurodymus; ia nustatant ce1 auktis h1 yra lygus
prievjins sienos aukiui.
AB zonoms ce nustatomas taip pat, kaip 5 schemoje BC
zonai, ia h1h2 lygus stoglangio aukiui.
1. Prievjinms, pavjinms ir
oninms pastato sienoms
slgio koeficientai nustatomi
pagal 2 schemai taikomus
nurodymus.
2.
Nustatant

h=h1.
r. 5 schemos 1 ir 2 pastabas.
7.
Pastatai su ediniu stogu

AB zonai koeficientas ce nustatomas pagal 2 schemai
pateiktus nurodymus.
BC zonai koeficientas ce=0,5
8.
Pastatai su zenitiniais stoglangiais

Prievjiniams stoglangiams ce koeficientas nustatomas
pagal 2 schemai pateiktus nurodymus. Kitai denginio daliai kaip 5
schemos BC zonai.
9.
1. Trinties jg reikia
vertinti esant laisvai vjo
krypiai; iuo atveju cf = 0,04.
2. r. 5 schemos 1 ir 2
pastabas.
Pastatai nuolat atviri i vienos puss
Kai 5 ci1 = ci2 = 0,2; kai 30, ci1 nustatomas taip

pat, kaip ce3 pagal 2 schemai pateiktus nurodymus; ci2=+0,8.
ir. 5 schemos 1 ir 2
pastabas
1. Koeficientai ce
ioriniam paviriui nustatomi
pagal 2 schemai pateiktus
nurodymus.
2. Aptvaro laidumas
nustatomas kaip jame esani
ang ploto ir viso aptvaro ploto
santykis. Hermetikam pastatui
ci =0. Pastatams, nurodytiems
Reglamento 180.3 papunktyje,
vjo vidaus slgio lengvas
pertvaras (kai paviriaus tankis
yra maesnis nei 100 kg/m2)
charakteristin reikm imama
0,2w0, bet ne maesn kaip 0,1
kPa (10kg/cm2).
3. Kiekvienos pastato
sienos koeficiento ci1 enklas
plius arba minus, kai
5, turi bti nustatomas
atsivelgiant nepalankiausi
apkrovimo variant.
10.
11.
Pastato ikya, kai <15
CD zonai ce=0,7. BC zonai ce nustatomas tiesins

interpoliacijos bdu pagal B ir C tak reikmes.
Koeficientai ce1 ir ce3 AB zonoje nustatomi pagal 2 schemai
pateiktus nurodymus (ia b ir l viso pastato plano matmenys).
Vertikaliesiems paviriams koeficientai ce nustatomi pagal 1 ir 2
schemoms pateiktus nurodymus.
Stogins
Schemos
tipas
I
II
III
,
10
20
30
10
20
30
10
ce1
+0.5
+1.1
+2.1
0
+1.5
+2
+1.4
Koeficient reikms
ce2
ce3
-1.3
-1.1
0
0
+0.9
+0.6
-1.1
-1.5
+0.5
0
+0.8
+0.4
+0.4
-
ce4
0
-0.4
0
0
0
+0.4
-
1. Koeficientus ce1, ce2,

ce3, ce4 reikia priskirti stogins
virutinio ir apatinio paviriaus
slgi sumai.
Schem neigiamoms
reikmms ce1, ce2, ce3, ce4 slgio
krypt reikia keisti prieinga.
2.
Stoginms
su
banguotja danga cf =0,04.
20
30
10
20
30
IV
12.
+1.8
+2.2
+1.3
+1.4
+1.6
+0.5
+0.6
+0.2
+0.3
+0.4
Sfera
,0
e
0
+1.0
15
+0.8
30
+0.4
45
-0.2
60
-0.8
75
-1.2
90
-1.25
tsinys
,0
e
105
-1.0
120
-0.6
135
-0.2
150
+0.2
175
+0.3
180
+0.4
1. Nurodyti ce koeficientai, kai

Re > 4105.
2. Nustatant koeficient pagal
203 punkt b=h=0,7d.
cx=1,3, kai Re<105;

cx=0,6, kai 2105Re3105;
cx=0,2, kai 4105>Re,
ia Re Reinoldso skaiius;
Re 0,88d q ref c( z ) Q 10 5 ;
d sferos skersmuo, m;
qref nustatomas pagal Reglamento 188 punkt, Pa;
c(z) nustatomas pagal Reglamento 197 punkt;
z atstumas nuo ems paviriaus iki sferos centro, m;
Q nustatomas pagal Reglamento 207 punkt.
12b
Statiniai su apvaliu cilindriniu paviriumi
ce1 = k1c,
ia k1=1, kai cp>0.
1. Re reikia nustatyti
pagal 12a schemai pateikt
formul, vertinant, kad z=h1.
h1
d
0.2
0.5
10
25
0.8 0.9 0.95 1.0 1.1 1.15

k1, kai c>0
c reikia nustatyti pagal grafik, kai Re>4105
1.2
2.
Nustatant
koeficient pagal Reglamento
203 punkt, reikia imti:
b=0,7d;
h=h1+0,7f.
3. Koeficientas ci
vertinamas, kai yra nuleistas
denginys
(plaukiojantis
stogas) arba kai jo nra.
ce2 reikms, kai

Stogas
Plokias konusinis, kai

5, sferinis, kai f/d 0.1
h1
d
i
13.
Prizminis statinys
1
6
1
4
1
2
-0.5
-0.55
-0.7
h1
, lygus
d
1
6
1
3
-0.5
-0.6
-0.8
-0.8
-0.9
-1.05
cx=kcx; cy=kcy.
e
k
1 lentel
5
10
0,6
0,65
20
0,75
35
0,85
50
0,9
100
0,95
1.
Sienoms
su
lodijomis, kai vjo veikimo
kryptis lygiagreti sienomis,
cf =0,1;
banguotiesiems
denginiams cf =0,04.
e nustatomos pagal 2 lentel.

2 lentel
2.
(plane)
Staiakampiams
pastatams,
kai
l
b
=0,10,5 ir =40450 cy=0,75;
e 2
vjo apkrovos atstojamoji

pridta
take
0,
kartu
ekscentricitetas e=0,15b.
3. Re nustatomas pagal
12a schemai pateikt formul,
imant z=h1, d apibriamo
paviriaus skersmuo.
4.
Nustatant
h statinio auktis, b statinio
matmuo y aies kryptimi.
2 lentelje l b ; ia l, b atitinkamai didiausias ir

maiausias matmuo statinio arba jo elemento ploktumos, statmenos
vjo veikimo krypiai
13.
Prizminis statinys
3 lentel
Skerspjvio eskizai ir vjo

kryptis
Staiakampis
l
b
cx
0.2
0.5
2.0
1.7
0.5
1
2
1.9
1.6
1.1
0
180
2
1.2
, rad
n
(paviri
skaiius)
cx, kai
Re>4105
laisva
s
5
68
10
12
1.8
1.5
1.2
1.0
40
50
Rombas
Taisyklingas trikampis
4 lentel
Skerspjvio eskizai ir vjo
kryptis
Taisyklingas daugiakampis
14.
Statiniai ir jo elementai su apvaliu cilindriniu

paviriumi (rezervuarai, auyklos, boktai, dmtraukiai)
laidai ir lynai, taip pat apvals vamzdiai ir kiaur pastat
itisiniai elementai
cx=kcx,
ia k nustatomas pagal 13 schemos 1 lentel,
cx nustatomas pagal grafik
12a schemos formul, imant
z=h, d statinio skersmuo.
Reikms
:
medinms
konstrukcijoms =0,005 m;
mrinms
=0,01
m;
betoninms ir gelbetoninms
=0,005
m;
plieninms
konstrukcijoms =0,001 m;
laidams ir lynams d skersmens
=0,01d;
briaunotiems
paviriams su briaun aukiu
b =b.
2.
Banguotiesiems
stogams cf =0,04.
Laidams ir lynams (kartu ir padengtiems ledu) cx=1,2
15.
Atskirai
konstrukcijos
stovinios
plokiosios
akytosios
cx
1
cxiAi ,
Ak
ia: cxi konstrukcij i-ojo elemento aerodinaminis

koeficientas; profiliams cxi=1,4; vamzdiams cxi reikia nustatyti pagal
14 schemos grafik, be to, btina imti, kad e= (r. 13 schemos 2
lentel); Ai i-ojo elemento projekcijos konstrukcijos ploktumoje
plotas; Ak konstrukcijos kontro ribojamas plotas
3. Laidams ir lynams,
kuri
d 20
mm,
neapledjantiems cx reikm
gali bti mainama 10.
1. Aerodinaminiai koeficientai
1517 schemoms skirti laisvos
formos akytosioms
konstrukcijoms ir kai
Ai
i
Ak
0,8.
2. Vjo apkrova skirta

plotui, kuris ribojamas Ak
kontru.
3. Aies x kryptis
sutampa su vjo kryptimi ir
statmena
konstrukcijos
paviriui.
16.
Eil
konstrukcij
ploki
lygiagreiai
idstytj
akyt
Prievjinei konstrukcijai koeficientas cx1 nustatomas taip

pat, kaip ir 15 schemoje.
Antrajai ir kitoms konstrukcijoms
c x2 c x1 .
Santvaroms, pagamintoms i vamzdi, kai Re4105,
=0,95.
Koeficiento reikms santvaroms i
profili ir vamzdi, kai Re<4105 ir b/h lygus
1
2
4
6
0.1
0,93
0,99
1
1
1
0.2
0,75
0,81
0,87
0,9
0,93
0.3
0,56
0,65
0,73
0,78
0,83
0.4
0,38
0,48
0,59
0,65
0,72
0.5
0,19
0,32
0,44
0,52
0,61
0,6
0
0,15
0,3
0,4
0,5
17.
Akytieji boktai ir erdvins santvaros
1. r. 15 schemos 13 pastabas.
12a schemai nurodyt formul,
ia d vamzdini element
vidutinis skersmuo, z galima
imti atstum nuo ems
paviriaus
iki
santvaros
virutins juostos.
3. 16 schemos lentelje:
h maiausias kontro
matmuo; staiakampms ir
trapecinms santvaroms h
maiausias kontro matmuo;
apvalioms
akytosioms
konstrukcijoms
h
j
skersmuo;
elipsinms
ir
panaioms elipsinms h
maesniosios aies ilgis;
b atstumas tarp gretim
santvar.
4. Koeficient reikia nustatyti
pagal 15 schemai pateiktus
nurodymus.
ct c x 1 k1 ,
1. ir. 15 schemos 1 pastab.
ia cx nustatomas taip pat, kaip ir 15 schemos;

nustatomas taip pat, kaip ir 16 schemos.
2. ct skirta prievjinei kontro

pusei.
Skerspjvio forma ir vjo

kryptis
k1
1.0
0.9
3. Esant vjo krypiai striai

kvadratinio
skerspjvio
boktams
koeficientas
k1
plieniniams
boktams,
rengtiems i atskir element,
reikia
sumainti
10 ;
mediniams
boktams,
rengtiems
i
sudtini
element,
reikia
padidinti
10 .
1.2
18.
Lynai ir pasvir vamzdiniai elementai, idstyti

srauto ploktumoje
c x c x sin 2 ;
ia cx nustatomas pagal 14 schemai pateiktus nurodymus.
8
7
STR 2.05.04:2003
5 priedas
VAIRI DARBO REIMO GRUPI TILTINI IR KABAMJ KRAN

KLASIFIKACIJA
1. vairi darbo reimo grupi tiltini ir kabamj kran klasifikacija pateikta 1 lentelje.
1 lentel.
vairi darbo reimo grupi tiltini ir kabamj kran klasifikacija
Kranai
Vis tip rankiniai
Su kabamosiomis gervmis i j su
kabamaisiais griebtais
Su gerviniais veimliais, i j su
kabamaisiais griebtais
Su gerviniais krovininiais veimliais, i
j su kabamaisiais griebtais
Darbo reim
grups
1K-3K
4K-6K
Dviej lyn tipo greiferiniai, magnetiniaigreiferiniai

Magnetiniai
Skirti grdinti, kalti lieti;
7K
Su gerviniais krovininiais klimo
veimliais, i j su kabamaisiais
griebtais
Traversiniai, muldogreiferiniai, liejini
iformavimo
Magnetiniai
8K
Naudojimo slygos
Bet kokie
Riboto intensyvumo remonto ir
perkrovimo
Elektrini main sals, montavimo
darbai, riboto intensyvumo
perkrovimo darbai
Vidutinio intensyvumo perkrovimo
darbai; technologiniai darbai
mechaniniuose cechuose, statybini
mediag gamykl gamini
sandliai; metalo tiekimo sandliai
vairs sandliai, darbas su vairiais
kroviniais
Pusfabrikai sandliai, darbas su
vairiais kroviniais
Metalurgijos gamykl cechai
Biri krovini ir metalo lauo su
vienalyiais kroviniais sandliai
(dirbant vien arba dvi pamainas)
Technologiniai kranai, dirbantys
itis par
Metalurgijos gamykl cechai
Metalurgijos gamykl cechai ir
sandliai, stambios metalo bazs su
vienalyiais kroviniais
Biri krovini ir metalo lauo su
vienalyiais kroviniais (dirbant itis
par)
STR 2.05.04:2003
6 priedas
KRANO SMGIO GALIN ATSPAR APKROVA

1. Horizontaliosios apkrovos G kN, nukreiptos iilgai pokraninio kelio ir sukeliamos krano
smgio galin atspar charakteristin reikm apskaiiuojama pagal formul
F
m v2
f
(1)
ia: v krano judjimo greitis smgio metu imamas lygus pusei nominaliojo,m/s; f galima
didiausia buferio deformacija imama lygi 0,1 m ne didesns kaip 50 t keliamosios galios 1K-7K
darbo reimo kranams su lanksiuoju krovinio tvirtinimu ir 0,2 m kitais atvejais; m krano mas
nustatoma i formuls
m
l l1
m b mc k mq
;
2
l
ia: mb krano tilto mas, t; mc veimlio mas, t; mq krano keliamoji galia, t; k
koeficientas, k = 0 kranams su lanksija krovinio pakaba; k = 1 kranams su standija krovinio
pakaba; l krano anga, m; l1 veimlio priartjimas, m.
2. Nagrinjamos apkrovos skaiiuojamoji reikm vertinus apkrovos patikimumo
koeficient Q (r. Reglamento 226 punkt) imama ne didesn u ribines reikmes, pateiktas
Reglamento 6 priedo 1 lentelje.
1 lentel.
Kran skaiiuojamj apkrov ribins reikms
Kranai
Kabamieji (rankiniai ir elektriniai) ir tiltiniai rankiniai
Elektriniai tiltiniai:
bendrosios paskirties darbo reim grups 1K-3K
bendrosios paskirties ir specialieji darbo reim grups 4K-7K,
taip pat liejykl
Specialieji darbo reim grups 8K su krovinio pakaba:
lanksija
standija
Apkrov F ribins reikms,

kN
10
50
150
250
500
STR 2.05.04:2003
7 priedas
KONSTRUKCIJ IORINIO PAVIRIAUS SAULS SPINDULIAVIMO SUGERTIES

KOEFICIENTAI
1 lentel.
Konstrukcij iorinio paviriaus sauls spinduliavimo sugerties koeficientai
Konstrukcijos iorinio paviriaus mediaga
1.
2.
3.
4.
5.
6.
Aliuminis
Asbestocementiniai laktai
Asfaltbetonis
Betonas
Nedaytas medis
Rulonins stogo dangos viesaus vyro apsauginis
sluoksnis
7. Raudonos molio plytos
8. Silikatins plytos
9. Balto natralaus akmens apdaila
10. Tamsiai pilkas silikatinis daymas
11. Baltas kalkinis daymas
12. Keramins apdailos plytels
13. Mlynos stiklins apdailos plytels
14. Baltos arba pilkos apdailos plytels
15. Smliu dengtas ruberoidas
16. Baltai daytas laktinis plienas
17. Tamsiai raudonai nudaytas laktinis plienas
18. aliai daytas laktinis plienas
19. Cinkuotoji stogo skarda
20. Apdailinis stiklas
21. Tamsiai pilkas kalkinis arba terakotinis tinkas
22. viesiai mlynas cementinis tinkas
23. Tamsiai alias cementinis tinkas
24. Cementinis, kreminis tinkas
Sauls spinduliavimo sugerties

koeficientas
0,5
0,65
0,9
0,7
0,6
0,65
0,7
0,6
0,45
0,7
0,3
0,8
0,6
0,45
0,9
0,45
0,8
0,6
0,65
0,7
0,7
0,3
0,6
0,4
STR 2.05.04:2003
8 priedas
1 lentel.
Sauls spinduliavimas (tiesioginis / isklaidytas) liepos mnes (W/m 2) esant giedrai
iaurs platuma
laipsniais
1
54
Valandos iki vidurdienio

1-2
2-3
3-4
2
3
4
vertikal piet puss paviri
-
56
54
horizontal paviri
-
56
iaurs platuma
laipsniais
4-5
5
Valandos po vidurdienio
22-23
21-22
20-21
5-6
6
6-7
7
7-8
8
8-9
9
9-10
10
10-11
11
11-12
12
Paros
suma
13
Vidutin
per par
14
13
16
46
46
80
78
70
105
83
101
188
115
207
114
306
119
327
120
405
121
428
122
451
123
479
124
2840
1440
3048
1442
178
49
24
62
27
133
56
140
56
223
82
237
77
364
101
359
96
488
112
482
105
579
119
572
119
663
122
650
122
712
126
691
126
6422
1484
6386
1456
329
19-20
18-19
17-18
16-17
15-16
14-15
13-14
187
327
12-13
2 lentel.
Sauls spinduliavimas (W/m2) liepos mnes vertikal ryt / vakar puss pavirius
iaurs
platuma
laipsniais
Valandos iki vidurdienio

1-2
2-3 3-4
4-5
5-6
6-7
54
vertikal ryt ir vakar puss paviri

218 468 579
5
56
1
38
4
33
258
36
7-8
614
101 164 174
482 594 621
101 156 165
8-9
9-10
1011
1112
1213
579 461 281 105

169 135 113 96 87
579 461 283 105
155 121 102 91 85
1314
81
79
1415
77
76
1516
77
74
1617
72
65
1718
59
58
1819
41
41
1920
2021
2122
16
17
Paros
suma
Vidutin
per par
3310 200
1496
3421 201
1426
iaurs
platuma
laipsniais
Valandos po vidurdienio
2223
2122
2021
1920
1819
1718
1617
1516
1415
1314
1213
1112
1011
9-10
8-9
7-8
6-7
5-6
4-5
3-4
2-3
STR 2.05.04:2003
9 priedas
LINKI IR POSLINKI NUSTATYMAS

1. Skaiiuojant linkius ir poslinkius btina vertinti visus svarbiausius veiksnius, daranius
tak j reikmms (mediag plastins deformacijos, plyi susidarymas, deformuotos schemos
vertinimas, gretim element vertinimas, sujungimo mazg pasislinkimas, pagrind
deformavimasis). Pagrindus, tam tikri veiksniai gali bti nevertinti arba vertinti apytiksliais
metodais.
2. Konstrukcijoms, pagamintoms i mediag, kuriose pasireikia valknumas, btina
vertinti linki padidjim laike. Kai ribojami linkiai, atsivelgiant fiziologinius reikalavimus,
reikia vertinti tik greitai pasireikiant valknum (kuris pasireikia tik apkrovus), o atsivelgiant
technologinius ir konstrukcinius (nevertinant vjo apkrovos) ir estetinius-psichologinius
reikalavimus vis valknum.
3. Skaiiuojant vieno aukto pastat ir estakad kolon linkius, kuriuos sukelia kran
horizontaliosios apkrovos, kolon skaiiuojamosios schemos sudaromos vertinant j tvirtinim ir
darant prielaidas, kad:
3.1. pastat ir dengt estakad virutinje atramoje horizontalaus poslinkio nra (jeigu
denginys nesudaro horizontalaus standaus disko, reikia vertinti ios atramos horizontal
pasidavim);
3.2. atvirose estakadose kolona vertinama kaip gemb.
4. Pastatuose (statiniuose) esant technologins, transporto rangos arba kit vibracijos
altini, kurie sukelia statybini konstrukcij svyravimus, ribiniai svyravim poslinkiai, vibracijos
greiiai ir vibracijos pagreiiai nustatomi pagal sanitariniushigieninius reikalavimus. Patalpose,
kuriose yra aukto tikslumo ranga arba prietaisai, jautrs konstrukcij, kurias jie remiasi,
svyravimams, ribiniai svyravim poslinkiai, vibracijos greiiai ir vibracijos pagreiiai nustatomi
pagal speciali technini slyg nuorodas.
5. Skaiiuojamosios situacijos*, kurioms reikia skaiiuoti linkius ir poslinkius arba jiems
atitinkanias apkrovas, reikia imti atsivelgiant tai, pagal kokius reikalavimus atliekami
skaiiavimai.
5.1. jeigu skaiiavimai atliekami atsivelgiant technologinius reikalavimus, skaiiuojamoji
situacija turi bti susijusi su apkrovomis, turiniomis tak technologins rangos darbui, poveikiu.
Jeigu skaiiavimai atliekami atsivelgiant konstrukcinius reikalavimus, skaiiuojamoji situacija
turi bti susijusi su apkrovomis, kurioms veikiant atsirandantys linkiai ir poslinkiai gali paeisti
jungianiuosius elementus;
5.2. jeigu skaiiavimai atliekami atsivelgiant fiziologinius reikalavimus, skaiiuojamoji
situacija turi bti susijusi su konstrukcij svyravimais ir skaiiuojant btina vertinti svyravimus,
kurie yra ribojami 4 punkte;
5.3. jeigu skaiiavimai atliekami atsivelgiant estetiniuspsichologinius reikalavimus,
skaiiuojamoji situacija turi bti susijusi su nuolatini ir laikinj ilgalaiki apkrov poveikiu.
*
Skaiiuojamoji situacija skaiiavimuose vertinamos slygos, nustatanios konstrukcij
skaiiuojamuosius reikalavimus. Skaiiuojamoji situacija yra apibdinama konstrukcij
skaiiuojamja schema, apkrov tipais, darbo slyg ir patikimumo koeficient reikmmis, ribini
bvi ivardijimu, kurie turi bti vertinti ioje situacijoje.
Perdang ir dengini konstrukcijoms, kurios projektuojamos su statybine pakyla, ir kuri
linkis ribojamas atsivelgiant estetinius-psichologinius reikalavimus, vertikalus linkis turi bti
mainamas statybinei pakylai lygiu dydiu.
6. Perdang ir dengini konstrukcij linkis, ribojamas atsivelgiant konstrukcinius
reikalavimus, negali viryti atstumo (tarpo) tarp i konstrukcij apaios paviriaus ir pertvar,
vitra, lang ir dur dui, idstyt po laikaniosiomis konstrukcijomis viraus.
Tarpas tarp perdangos ir denginio konstrukcij apatinio paviriaus ir pertvar, esani po

jomis, viraus paprastai neturi viryti 40 mm. Tuo atveju, kai i reikalavim vykdymas yra susijs
su perdangos arba denginio standumo didinimu, reikia konstrukcinmis priemonmis ivengti io
padidjimo (pvz., pertvar idstymo ne po sijomis, o greta).
7. Tarp sien esant pastovioms pertvaroms (praktikai tokio pat aukio kaip ir sienos) 17.1
lentels 2a poz. l reikm lygi atstumui tarp laikanij sien ir nagrinjamos vidaus paviri
pertvaros (arba tarp pertvar vidaus paviri, r. 1 pav.).
8. Gegnini konstrukcij su kabamj kran keliais linkius (r. Reglamento 17.1 lentels 2d
poz.) reikia skaiiuoti kaip gretim gegnini konstrukcij linki d1 ir d2 skirtum (r. 2 pav.).
1 pav. Atstumo l (l1, l2) nustatymo schemos, kai tarp sien yra pastovios pertvaros: a viena
tarpatramyje; b dvi tarpatramyje; 1 laikanioji siena (arba kolona); 2 pastovios pertvaros; 3
perdanga (denginys) prie apkrov; 4 perdanga (denginys po apkrovos); 5 linkio atskaitymo
linijos; 6 tarpas
9. Rmo horizontalusis poslinkis skaiiuojamas sienos ir pertvaros, kurios negali bti
paeistos, ploktumoje.
Ryinio diafragminio daugiaaukio pastato, auktesnio nei 40 m, aukto narveli,
besiremiani standumo diafragmas, ikrypimas apskaiiuojamas d1/hs+d2/l (r. 3 pav.), ir neturi
viryti: 1/300 (r. Reglamento 17.4 lentels 2 pozicijas), 1/500 (r. Reglamento 17.4 lentels 2a
pozicijas) ir 1/700 (r. Reglamento 17.4 lentels 2b pozicijas).
2 pav. Gegnini konstrukcij linki skaiiavimo schema, kai yra kabamieji kranai. 1
gegnin konstrukcija, 2 kabamojo krano kelio sija, 3 kabamasis kranas, 4 gegnini
konstrukcij pradin padtis, d1 labiausiai apkrautos gegnins konstrukcijos linkis; d2 gretimos
labiausiai apkrautos gegnins konstrukcijos linkis
3 pav. Ryinio - diafragminio pastato aukto narvelio, besiremianio standumo diafragm

1, nuokrypio schema 2 (punktyrais parodyta rmo pradin padtis prie apkrov)
_____________
STR 2.05.04:2003
10 priedas
TAIKYMAS PASTATAMS
1. Taikymo sritis. iame priede pateiktos pastat poveiki derini nustatymo taisykls ir
metodai. ia taip pat pateiktos rekomenduojamos skaiiuotins nuolatini, kintamj ir ypatingj
poveiki reikms, taip pat koeficientai , kuriuos reikia taikyti projektuojant pastatus.
2. Poveiki deriniai:
2.1. poveiki efektai, kurie negalimi tuo paiu metu dl fizini arba funkcini slyg,
neimami kartu poveiki derinius;
2.2. atsivelgiant pastato naudojim, form ir jo viet, poveiki derinius galima grsti ne
daugiau kaip dviem kintamaisiais poveikiais;
2.3. poveiki derinius, pateiktus Reglamento 6.3 a 6.6 b iraikomis, reikia taikyti saugos
ribiniams bviams tikrinti;
2.4. poveiki derinius, pateiktus Reglamento 6.8 a 6.10 b iraikomis, reikia taikyti
tinkamumo ribiniams bviams tikrinti;
2.5. poveiki derinius, kuriuos eina iankstinio tempimo jgos, reikia taikyti taip, kaip
konkreiai nurodyta atskiruose statybos techniniuose reglamentuose (r. Reglamento 2 p.).
3. Koeficient reikmes reikia apibrti.
4. prastiniams poveikiams rekomenduojamas koeficient reikmes galima imti i 1
lentels:
1 lentel.
Rekomenduojamos pastat koeficient reikms
Poveikis
Statini naudojimo apkrovos kategorija (r. Reglamento 141.1 punkt)
A kategorija: nam ir gyvenamieji plotai
B kategorija: staig plotai
C kategorija: susibrim plotai
D kategorija: parduotuvi plotai
E kategorija: saugykl plotai
F kategorija: eismo plotai, transporto priemoni svoris 30 kN
G kategorija: eismo plotai, 30 kN< transporto priemoni svoris 160 kN
H kategorija: stogai
Statini sniego apkrovos [7.6]
Statini vjo apkrova [7.7]
Temperatra (ne gaisro) statiniuose [7.8]
0,7
0,7
0,7
0,7
0,7
0,7
0,7
0
0,7
0,6
0,6
0,5
0,5
0,7
0,7
0,9
0,7
0,5
0
0,5
0,2
0,5
0,3
0,3
0,6
0,6
0,8
0,6
0,3
0
0,2
0
0
5. Saugos ribiniai bviai:

5.1. saugos ribini bvi nuolatini ir trumpalaiki skaiiuotini situacij poveiki
skaiiuotins reikms (6.3a 6.4b iraikos) turi atitikti pateiktas 2 4 lentelse;
5.2. taikant 2 - 4 lenteles tais atvejais, kai ribinis bvis yra labai jautrus nuolatini poveiki
dydio kitimams, reikia imti emutin ir virutin charakteristini poveiki ribas pagal Reglamento
16 punkt;
5.3. statin pastato konstrukcij pusiausvyr (EQU, r. Reglamento 67 punkt) reikia
tikrinti, taikant skaiiuotines poveiki reikmes, pateiktas 2 lentelje;
5.4. projektuojant konstrukcinius elementus (r. Reglamento 67 punkt), kai neimami

dmesin geotechniniai poveikiai, reikia tikrinti taikant skaiiuotines poveiki reikmes i 3 lentels;
5.5. skaiiuojant laikaniuosius elementus (pamatus, polius, rsio sienas ir pan.), kai
atsivelgiama geotechninius poveikius ir grunto atsparum (r. Reglamento 67 punkt), reikia
tikrinti pagal vien i trij toliau nurodyt bd, papildyt geotechniniams poveikiams ir
atsparumams pagal atitinkam statybos technin reglament (r. Reglamento 2 p.):
5.5.1. 1 bdas: taikant atskiriems skaiiavimams skaiiuotines reikmes i 4 lentels ir 3
lentels geotechniniams poveikiams, taip pat ir kitiems poveikiams, veikiantiems (nuo)
konstrukcijos. prastiniais atvejais pamat matmenims lemiamos reikms turi 4 lentel, o
konstrukcijos atsparumui lemiamos reikms yra 3 lentel.
Pastaba:
kai kuriais atvejais i lenteli taikymas yra sudtingesnis, r. atitinkam statybos technin
reglament (r. Reglamento 2 p.);
2 lentel.
Skaiiuotins poveiki reikms (EQU A grup)
Nuolatin ir
Nuolatiniai poveikiai
trumpalaik
skaiiuotins
Nepalanks Palanks
situacijos
(6.4) iraika
Gj,sup Gkj,sup
Gj,inf Gkj,inf
*
kintamieji poveikiai, nagrinti 1 lentelje.
Vyraujantysis
kintamasis
poveikis *
Q,1 Qk,1
Kartu veikiantys kintamieji

poveikiai
Pagrindinis
Kiti
(jei yra)
Q,i 0,i Qk,i
Pastabos:
rekomenduojamos reikms yra:
Gj,sup =1,10;
Gj,inf =0,90;
Q,1 =1,3, kai poveikis nepalankus (Q,1 = 0, kai palankus);
Q,i =1,3, kai poveikis nepalankus (Q,1 = 0, kai palankus);
tais atvejais, kai tikrinant statinio pastovum reikia atsivelgti ir konstrukcinio elemento
atsparum, kaip alternatyv dviem atskiriems tikrinimams pagal 2 ir 3 lenteles, galima taikyti
kombinuot patikrinim, pagrst 2 lentele, pasirenkant ias reikmes:
Gj,sup =1,35;
Gj,inf =1,15;
su slyga, kad taikant Gj,inf =1,0 abiem, palankiai ir nepalankiai, nuolatini poveiki dalims
negaunamas dar nepalankesnis efektas.
3 lentel.
Poveiki skaiiuotins reikms (STR/GEO B grup)
Nuolatin ir
trumpalaik
skaiiuotins
situacijos
(6.4) iraika
Nepalanks
Palanks
Gj,sup Gkj,sup
Gj,inf Gkj,inf
Vyraujantysis
kintamasis
poveikis *
Q,1 Qk,1

poveikiai *
Pagrindinis
Kiti
(jei yra)
Q,i 0,i Qk,i
(6.4a) iraika
(6.4b) iraika
Gj,sup Gkj,sup
Gj,sup Gkj,sup
Gj,inf Gkj,inf
Gj,inf Gkj,inf
Q,1 0,1 Qk,1

Q,1 Qk,1
Q,i 0,i Qk,i

Q,i 0,i Qk,i
* Tie kintamieji poveikiai, kurie nagrinti 1 lentelje.

Pastabos:
6.4a ir 6.4b iraikos gautos modifikuojant 6.4 iraik;
taikomos ios ir reikms.
Gj,sup =1,35;
Gj,inf =1,0;
Q,i =1,3, kai poveikis nepalankus (Q,i = 0, kai palankus).
= 0,85 (taip, kad Gj,sup = 0,851,351,15);
apie reikmes, kurias reikia taikyti deformaciniams poveikiams r. Atitinkamuose statybos
techniniuose reglamentuose (r. Reglamento 2 p.);
vis pastovij vieno altinio poveiki charakteringosios reikms dauginamos i G,sup, jeigu
suminis atstojamasis poveikio efektas yra nepalankus ir i G,inf, jeigu suminis atstojamasis poveikio
efektas yra palankus. Pavyzdiui, visus poveikius dl paios konstrukcijos svorio galima laikyti
kaip vieno altinio; tai taip pat vertinama, kai yra skirtingos mediagos;
tam tikrais tikrinamais G ir Q reikmes galima suskirstyti g ir q ir modelio neapibrtumo
koeficient sd. Daniausiais atvejais taikomos sd reikms nuo 1,05 iki 1,15 (r. Reglamento 2 p.).
4 lentel.
Skaiiuotins poveiki reikms (STR/GEO C grup)
Nuolatin ir
trumpalaik
skaiiuotins
situacijos
(6.4) iraika
*
Nepalanks
Palanks
Vyraujantysis
kintamasis
poveikis *
Gj,sup Gkj,sup
Gj,inf Gkj,inf
Q,1 Qk,1

poveikiai *
Pagrindinis Kiti
(jei yra)
Q,i 0,i Qk,i
Tie kintamieji poveikiai, kurie nagrinti 1 lentelje.
Pastaba
jeigu nenurodyta kitaip, pasirenkamos ios reikms:
Gj,sup =1,0;
Gj,inf =1,0;
5.5.2. 2 bdas: taikant skaiiuotines reikmes i 3 lentels geotechniniams poveikiams, taip
pat ir kitiems poveikiams (nuo) konstrukcijos;
5.5.3. 3 bdas: taikant skaiiuotines reikmes i 4 lentels geotechniniams poveikiams, o
tuo paiu metu taikant dalinius koeficientus i 3 lentels kitiems poveikiams (nuo) konstrukcijos.
6. Ypatingj ir seismini skaiiuotini situacij skaiiuotins poveiki reikms. Saugos
ribini bvi ypatingj ir seismini skaiiuotini situacij (r. 6.5a iki 6.6b iraikas) daliniai
poveiki koeficientai turi bti lygs 1,0. reikms yra pateiktos 1 lentelje.
5 lentel.
Ypatingj ir seismini poveiki derini skaiiuotins poveiki reikms
Skaiiuotin
situacija
Nepalanks
Palanks
Vyraujantysis
ypatingasis ar
seisminis poveikis

poveikiai **
Pagrindinis (jei
Kiti
yra)
11 arba
2,i Qk,i
21 Qk1
2,i Qk,i
Atsitiktin *
Gkj,sup
Gkj,inf
Ad
(6.5a,b iraikos)
Seismin
Gkj,sup
Gkj,inf
I AEk arba AEd
(6.6a,b iraikos)
*
ypatingoms skaiiuotinoms situacijoms pagrindin kintamj poveik galima imti
danumine arba, kaip seismini poveiki derinius, tariamai nuolatine reikme, atsivelgiant
nagrinjam ypatingj poveik. Taip pat r. EN [7.5].
**
kintamieji poveikiai, nagrinti 1 lentelje.
7. Bendrj pastato konstrukcij pastovum (pvz., laito, ant kurio remiasi pastatas,
pastovum), hidraulin ir pldrumo irim (pvz., ikasos pastato konstrukcijai dugno) reikia tikrinti
pagal atitinkam statybos technin reglament (Geotechninis projektavimas).
8. Ribini tinkamumo bvi dalinius koeficientus reikia imti lygius 1,0, iskyrus statybos
techniniuose reglamentuose (r. Reglamento 2 p.) skirtingai apibdintais atvejais.
6 lentel.
Poveiki deriniuose taikom poveiki skaiiuotins reikms
Derinys
Charakteringasis
Danuminis
Tariamai
nuolatinis
Nuolatiniai poveikiai Gd
Nepalanks
Palanks
Gkj,sup
Gkj,inf
Gkj,sup
Gkj,inf
Gkj,sup
Gkj,inf
Kintamieji poveikiai Qd
Vyraujantysis
Kiti
Qk,1
0,i Qki
1,1 Qk,1
2,i Qk,i
2,1 Qk,1
2,i Qk,i
9. Tikrinant pastat ribinius tinkamumo bvius reikia atsivelgti kriterijus, susijusius,

pavyzdiui, su perdangos standumu, skirtingomis perdang altitudmis, aukto poslinkiu arba(ir)
pastato poslinkiu ir stogo standumu. Standumo kriterijus galima ireikti vertikali linki ribomis ir
vibracijomis. Poslinki kriterijus galima ireikti horizontali poslinki ribomis. Tinkamumo
kriterijai pateikiami statybos techniniuose reglamentuose (r. Reglamento 2 p.).
10. Deformacij ir vibracij tinkamumo kriterijus reikia apibrti:
10.1. atsivelgiant numatom naudojim;
10.2. atsivelgiant tinkamumo reikalavimus pagal [7.15] 39 p.;
10.3. nepaisant laikaniojo konstrukcinio elemento mediagos.
11. Vertikalisias ir horizontalisias deformacijas reikia apskaiiuoti pagal statybos
techniniuose reglamentuose (r. Reglamento 2 p.) nustatytus reikalavimus, taikant tinkamus
poveiki derinius pagal (6.8a) iki (6.10b) iraikas bei atsivelgiant tinkamumo reikalavimus,
pateiktus STR 2.05.03:2003 [7.15] 39.2 p.p. Itin daug dmesio reikia skirti grtamj ir
negrtamj ribini bvi skirtumui.
12. Vertikalij deformacij schema pateikta 1 paveiksle:
1 pav. Vertikalij deformacij apibrimas

ymenys:
wc nukrauto konstrukcijos elemento pradinis ilinkis;
w1 pradin dalis linkio nuo nuolatini tinkamo poveiki derinio pagal (6.8a) iki (6.10b)
iraikos apkrov;
w2 ilgalaik dalis linkio nuo nuolatini apkrov;
w3 pridtin dalis linkio nuo kintamj tinkamo poveiki atitinkamo derinio pagal (6.8a)
(6.10b) iraika;
wtot suminis linkis kaip w1, w2, w3 suma;
wmax iliekantis suminis linkis, atsivelgus iankstin ilink.
13. Jeigu nagrinjamas konstrukcijos funkcionavimas, konstrukcijos arba apdailos paaidos,
arba nekonstrukciniai elementai (pvz., pertvaros, apdarai), linkius reikia tikrinti atsivelgiant tuos
nuolatinius ir kintamuosius poveikius, kurie veikia po nagrinjamo elemento arba apdailos
rengimo.
Pastaba:
gairs apie tai, kurias i (6.8a) iki (6.10b) iraikas reikia taikyti, yra pateiktos Reglamento
90 punkte ir statybos techniniuose reglamentuose (r. Reglamento 2 p.).
14. Jeigu nagrinjama konstrukcijos ivaizda, reikia taikyti tariamai nuolatin derin (6.10b
iraika).
15. Jeigu nagrinjamas vartotojo komfortas arba main funkcionavimas, reikia tikrinti
atsivelgiant atitinkam kintamj poveiki efektus.
16. Prireikus ilgalaiks susitraukimo, relaksacijos ar valknumo deformacijos turi bti
nagrinjamos, ir jos apskaiiuojamos atsivelgiant nuolatinius poveikius ir tariamai nuolatines
kintamj poveiki reikmes.
17. Horizontalij poslinki schema parodyta 2 paveiksle:
2 pav. Horizontalij poslinki apibrimas
ymenys:
u visas horizontalusis poslinkis pastato H auktyje;
ui horizontalusis poslinkis aukto Hi auktyje.
18. Pastat ir j konstrukcini element patenkinamai elgsenai vibraciniu poiriu
eksploatavimo slygomis pasiekti reikia nagrinti, be kit, toliau nurodytus aspektus:
18.1. naudotojo komfortas;
18.2. konstrukcijos arba jos konstrukcini element funkcionavim (pvz., plyiai pertvarose,
apdar paaidos, pastato turinio jautrumas vibracijoms).
19. Kad konstrukcijos arba konstrukcinio elemento tinkamumo ribinis bvis nebt virytas
veikiant vibracijoms reikia, kad konstrukcijos arba konstrukcinio elemento laisvj svyravim
danis bt ilaikytas vir tinkam reikmi, kurios priklauso nuo pastato funkcijos, vibracijos
altinio ir turi bti suderintos su usakovu ir(arba) su atitinkama galiotja staiga.
20. Jeigu konstrukcijos laisvj svyravim danis yra maesnis u atitinkam reikm,
reikia atlikti tikslesn konstrukcijos dinamins reakcijos skaiiavim, skaitant gesimo vertinim.
Pastaba:
daugiau nurodym r. EN [7.4, 7.7].
21. Galimi vibracijos altiniai, kuriuos reikia vertinti, yra vaikiojimas, vienalaikis moni
judjimas, mechanizmai, eismo sukeltos grunto vibracijos ir vjo poveikiai.
__________________________
STR 2.05.04:2003
11 priedas
STATYBINI IR SANDLIUOJAMJ MEDIAG VIENETINIO SVORIO IR
NATRALIOJO LAITO KAMP LENTELS
1 lentel.
Statybins mediagos. Betonas ir skiedinys
Mediagos
Trinis svoris
[kN/m3]
Betonas
Lengvasis
LC 1,0 tankio klas
910 1) 2)
LC 1,2 tankio klas
1012 1) 2)
LC 1,4 tankio klas
1214 1) 2)
LC 1,6 tankio klas
1416 1) 2)
LC 1,8 tankio klas
1618 1) 2)
LC 2,0 tankio klas
1820 1) 2)
Normalaus svorio
2428 1) 2)
Sunkusis
>28 1) 2)
Skiedinys
cemento skiedinys
1923
gipso skiedinys
1218
kalki ir cemento skiedinys
1820
kalki skiedinys
1218
1)
Dl normalaus plienins armatros procento didinamas 1 kN/m3.
2)
Nesukietjusio betono didinamas 1 kN/m3.
Pastaba:
r. Reglamento VIII skyri.
2 lentel.
Statybini mediag trinis svoris
Mediagos
Keramika
Gamtiniai akmenys, r. pEN771-6
granitas, sienitas, porfyras
bazaltas, dioritas, gabro
tahilitas
bazaltin lava
pilkoji vaka, smiltainis
tankusis kalkakmenis
kitoks kalkakmenis
vulkaninis tufas
gneisas
skalnas
Pastaba: r. Reglamento VIII skyri.
Trinis svoris
[kN/m3]
21,0
27,030,0
27,030,0
26,0
24,0
21,027,0
2,029,0
20,0
20,0
30,0
28,0
3 lentel.
Statybins mediagos. Medis
Mediagos
Medis
C14 medienos stiprumo klas
D30 medienos stiprumo klas
Sluoksniuotoji klijuotin mediena
Vienalyt klijuota sluoksniuotoji mediena GL24h
Vienalyt klijuota sluoksniuotoji mediena GL 36h
Kompleksin klijuota sluoksniuotoji mediena GL 24c
Fanera
Spygliuoi fanera
Berin fanera
Laminuotosios ir blokins plokts
Droli plokts
smulki droli plokt
cementu suklijuot droli plokt
droli plokt, orientuot droli plokt, vaflin plokt
Statybins pluoto plokts
kietoji standartin ir apdorotoji plokt
vidutiniojo tankumo pluoto plokt
izoliacin (minktoji) plokt
Pastaba:
r. Reglamento VIII skyri
Trinis svoris
[kN/m3]
3,5
3,7
3,8
4,1
4,2
4,5
4,6
4,8
5,0
6,4
6,7
7,0
7,8
8,4
10,8
3,7
4,0
4,2
4,4
3,5
3,7
4,0
4,2
5,0
7,0
4,5
7,08,0
12,0
7,0
10,0
8,0
4,0
4 lentel.
Statybins mediagos. Metalai
Mediagos
Metalai
aliuminis
alvaris
bronza
varis
geleis, lieta
geleis, plakta
vinas
plienas
cinkas
Vienetinis svoris
[kN/m3]
27,0
83,085,0
83,085,0
87,089,0
71,072,5
76,0
112,0114,0
77,078,5
71,072,0
5 lentel.
Statybins mediagos. Kitos mediagos
Mediagos
Kitos mediagos
Stiklo duenos
Stiklas, laktais
Plastmass
Akrilo laipai
Poringojo polistireno grdeliai
Putstiklis
Skalnas
Trinis svoris
[kN/m3]
22,0
25,0
12,0
0,3
1,4
28,0
6 lentel.
Tilt mediagos
Mediagos
Automobili keli tilt grindinys
Lietins asfaltas ir asfaltbetonis
Asfalto mastika
Kartasis voluotasis asfaltas
Tilt upilai
Smlis (sausas)
Balastas, vyras (supiltas laisvai)
Netaisykling akmen grindinys
lako skalda
Supilti laukakmenys
Molio glaistas
Geleinkeli tilt grindinys
Betono apsauginis sluoksnis
Normalus balastas (pvz., granito, gneiso ir kt.)
Bazalto balastas
Balasto pagrindo konstrukcijos

2 UIC 60 bgiai
I anksto tempti pabgiai su bgi tvirtinimais
Gelbetoniniai pabgiai su metalini kampuoi ryiais
Mediniai pabgiai su bgi tvirtinimais
Konstrukcijos be balasto pagrindo
2 UIC 60 bgiai
2 UIC 60 bgiai su tvirtinimais, jungiamja sija ir apsauginiais
bgiais
1)
Pateikti kitose sandliuojam mediag lentelse.
2)
balast neatsivelgta.
3)
Pabgi ingsnis imtas lygus 600 mm.
.
Pastabos:
kelio reikms taip pat yra taikytinos ir u geleinkelio tilt;
Trinis svoris
[kN/m3]
24,025,0
18,022,0
23,0
15,016,0 1)
15,016,0 1)
18,519,5
13,514,5 1)
20,521,5
18,519,5
25,0
20,0
26,0
Kelio pagrindo 1 m
ilgio svoris 2) 3)
qk
[kN/m]
1,2
4,8
1,9
1,7
4,9
7 lentel.
Sandliuojamosios mediagos. Statybins mediagos
Mediagos
Trinis svoris
[kN/m3]
Upildai
lengvieji
9,020,0 *
normalieji
20,030,0
sunkieji
>30,0
vyras ir smlis, palaidi
15,020,0
Smlis
14,019,0
Auktakrosni lakas
gabalai
17,0
granuls
12,0
akytoji skalda
9,0
Plyt smlis, plyt skalda, skaldytos plytos
15,0
Vermikulitas
akytasis betono upildas
1,0
neapdorotasis
6,09,0
Bentonitas
palaidasis
8,0
drbtasis
11,0
Cementas
palaidas
16,0
maiais
15,0
Lakieji pelenai
10,014,0
Stiklas lapais
25,0
Maltasis gipsas
15,0
Lignito pelen upildas
15,0
Kalks
13,0
Kakakmenio milteliai
13,0
Maltasis magnezitas
12,0
Plastmass
polietileno, polistirolo grdeliai
6,4
polivinilchlorido milteliai
5,9
poliesterio derva
11,8
klij dervos
13,0
Glasis vanduo
10,0
*
Apie lengvojo betono tankio klases r. io priedo 1 lentel.
Pastaba:
Natralaus byrjimo
kampas [0]
30
30
30
35
30
40
30
35
35
40
28
25
25
20
25
2527
30
40
8 lentel.
Sandliuojamieji ems kio gaminiai
Gaminiai
Tvarto
mlas (ne maiau 60 kietj daleli)
mlas (su sausais iaudais)
sausas vit mlas
srutos (ne daugiau 20 daleli)
Dirbtins tros
NFK (natris+fosforas+kalis) grdeliais
sutraikyti tomamiliai
fosforo grdeliai
kalio sulfatas
karbamidas
Laisvai sukrautas aliasis paaras
Grdai
nesijotieji (14 drgms, jeigu kitokia nenurodyta)
visi grdai
mieiai
grdai alui (lapi)
oli sklos
pilstomieji kukurzai
kukurzai maiais
avios
aliejingos prinokusios sklos
rugiai
pilstomieji kvieiai
kvieiai maiais
ols kubai
ienas
(supakuotas)
(ritiniuose)
Kailiai ir odos
Apyniai
Salyklas
Rups miltai
maltieji
kubeliais
Durps
sausos, pilstomosios, susiguljusiosios
sausos, suspaustos pakus
lapios
Silosas
iaudai
palaidieji (sausi)
supakuotieji
Supakuotasis tabakas
Vilna
palaidoji
supakuotoji
Trinis svoris
[kN/m3]
Natralaus byrjimo
kampas [0]
7,8
9,3
6,9
10,8
45
45
8,012,0
13,7
10,016,0
12,016,0
7,08,0
3,54,5
25
35
30
28
24
7,8
7,0
8,8
3,4
7,4
5,0
5,0
6,4
7,0
7,8
7,5
7,8
30
30
30
30
30
25
30
30
40
1,03,0
6,07,0
8,09,0
1,02,0
4,06,0
25
20
7,0
7,0
45
40
1,0
5,0
9,5
5,010,0
35
0,7
1,5
3,55,0
3,0
7,013,0
9 lentel.
Sandliuojamieji maisto produktai
Produktai
Kiauiniai, stovuose
Miltai
pilstomieji
maiais
Vaisiai
Obuoliai
palaidieji
dmis
Vynios
Kriaus
Aviets dklais
Braks (emuogs) dklais
Pomidorai
Cukrus
pilstomasis, krvomis
tankus ir maiais
alios darovs
kopstai
salotos
Anktins darovs
Pupos
bendrai
soja
irniai
Darovs, akniavaisiai
darovs visos
runkeliai
morkos
svognai
rops
Bulvs
palaidos
dmis
Cukriniai runkeliai
idiovinti ir sukapoti
ali
lapi gabalai
Pastaba:
Trinis svoris
[kN/m3]
4,05,0
Natralaus byrjimo
kampas [0]
6,0
5,0
25
8,3
6,5
7,8
5,9
2,0
1,2
6,8
30
7,510,0
16,0
35
4,0
5,0
8,1
7,4
7,8
35
30
8,8
7,4
7,8
7,0
7,0
40
35
35
35
7,0
4,4
35
2,9
7,6
10,0
35
10 lentel.
Sandliuojamieji produktai. Skysiai
Produktai
Grimai
alus
pienas
glas vanduo
vynas
Natrals aliejai
ricinos aliejus
glicerolas (glicerinas)
smen aliejus
provansinis aliejus
Organiniai skysiai ir rgtys
alkoholis
eteris
druskos rgtis (40 pagal svor)
metilo spiritas
azoto rgtis (91 pagal svor)
sieros rgtis (30 pagal svor)
sieros rgtis (87 pagal svor)
terpentinas, uait-spiritas
Angliavandeniliai
anilinas
benzinas (benzolas)
anglies derva
krezolis
ligroinas
parafinas (ibalas)
benzinas (benzolinas)
nafta, petroleumas
dyzelinis kuras
kuras
sunkusis
tepantysis
petrolis (gazolinas)
Suskystintosios dujos
butanas
propanas
Kiti skysiai
gyvsidabris
vino suriko daai
vino baltalas aliejuje
dumblas, vandens pagal tr daugiau negu 50
Pastaba:
Trinis svoris
[kN/m3]
10,0
10,0
10,0
10,0
9,3
12,3
9,2
8,8
7,8
7,4
11,8
7,8
14,7
13,7
17,7
8,3
9,8
8,8
10,812,8
10,8
7,8
8,3
6,9
9,812,8
8,3
7,89,8
12,3
8,8
7,4
5,7
5,0
133
59
38
10,8
r. Relamento VIII skyri.
11 lentel.
Sandliuojamieji gaminiai. Kietas kuras
Gaminiai
Medio anglis
su oru
be oro
Anglis
blokini briket, piltin
blokini briket, sukrautoji
kiauinio formos
natralioji kasyklos anglis
anglis plovimo baseine
anglies dulks
koksas
antros ries karjere
akmens kasykl nuotek atliekos
visos kitos anglies rys
Malkos
Lignitas / rusvosios anglys
piltiniai briketai
sukrautieji briketai
drgnos
sausos
dulks
emos temperatros koksas
Durps
juodosios, idiovintos, glaudiai supakuotos
juodosios, idiovintos, laisvai supiltos
Pastaba:
Trinis svoris
[kN/m3]
Natralaus byrjimo
kampas [0]
4,0
15,0
8,0
13,0
8,3
10,0
12,0
7,0
4,06,5
12,3
13,7
8,3
5,4
35
30
35
25
3545
35
35
3035
45
7,8
12,8
9,8
7,8
4,9
9,8
30
3040
35
2540
40
6,09,0
3,06,0
45
12 lentel.
Sandliuojamieji gaminiai. Pramonins ir kitos mediagos
Gaminiai
Knygos ir dokumentai
knygos ir dokumentai,
glaudiai sandliuoti
Sandliavimo lentynos ir kabinetai
Suriti drabuiai ir skudurai
Ledo gabalai
Odos rietuvs
Popierius
ritiniais
rietuvmis
Guma
Druskos uoliena
Druska
Pjuvenos
sausos, maiais
sausos, piltins
lapios, piltins
Degutas, bitumas
Pastaba:
Trinis svoris
[kN/m3]
Natralaus byrjimo
kampas [0]
6,0
8,5
6,0
11,0
8,5
10,0
15,0
11,0
10,017,0
22,0
12,0
45
40
3,0
2,5
5,0
14,0
45
45
STR 2.05.04:2003
12 priedas
TRANSPORTO PRIEMONI BARJERAI IR AUTOMOBILI PARK PARAPETAI

1. Automobili parkavimo plot barjerus ir parapetus reikia taip suprojektuoti, kad jie
atlaikyt horizontalias apkrovas, pateiktas io priedo 2 p.
2. Charakteristin reikm F jgos (kN), statmenos ir tolygiai paskirstytos automobili parko
barjero bet kuriame 1,5 m ilgyje, kuris turi atlaikyti transporto priemons smg, apskaiiuojama
iraika:
F 0,5 m v 2 c b ;
ia:
m transporto priemons mas bruto (kg);
v statmenas barjer transporto priemons greitis (m/s);
c transporto priemons deformacijos (mm);
b barjero deformacijos.
3. Kai automobili parkas suprojektuotas tarus, kad naudojam transporto priemoni mas
bruto nevirys 2500 kg, yra taikomos toliau pateiktos reikms F jgai nustatyti:
m=1500 kg;
v=4,5 m/s;
c 100 mm, jeigu nra konkretesni duomen.
Standaus barjero, kurio b yra imamas lygus nuliui, charakteristin F jgos reikm
atitinkam transporto priemoni, kuri mas bruto ne didesn u 2500 kg, imama lygi 150 kN.
4. Kai automobili parkas suprojektuotas transporto priemonms, kuri mas bruto yra
didesn nei 2500 kg, taikomos toliau pateiktos reikms charakteristinei F jgai nustatyti:
m tikroji transporto priemons mas (kg), kuriai automobili parkas suprojektuotas;
v 4,5 m/s;
c 100 mm, jeigu nra konkretesni duomen.
5. Galimai imti, kad jga, nustatyta pagal io priedo 3 ir 4 punktus [7.4], veikia buferio
auktyje. Parkams transporto priemoni, kuri mas bruto didesn nei 2500 kg, aukt galima imti
lyg 375 mm vir grind paviriaus.
6. Automobili park privaiavimo nuouln barjerai turi atlaikyti pus jgos, nustatytos
pagal io priedo 3 ir 4 punktus ir veikianios 610 mm auktyje vir nuoulnos.
7. Prieing tiesi daugiau nei 20 m ilgio nuouln, skirt vaiuoti emyn, gal barjerai turi
atlaikyti du kartus u nustatyt pagal io priedo 3 punkt didesn jg, veikiani 610 mm auktyje
vir nuoulnos.
______________________

Poveikiai Ir Apkrovos (2.05.04-2003)

Uploaded by

Document Information

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Poveikiai Ir Apkrovos (2.05.04-2003)

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

AKTUALI REDAKCIJA

STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS

V SKYRIUS. POVEIKI PAGRINDINIAI KINTAMIEJI IR J REPREZENTACIJA

I SKIRSNIS. POVEIKIAI IR APLINKOS TAKA

II SKIRSNIS. SKAIIUOTINS SITUACIJOS

31.1. nuolatins skaiiuotins situacijos, kurios nurodo normalias eksploatacijos slygas;

III SKIRSNIS. POVEIKI EFEKT MODELIAI

IV SKIRSNIS. POVEIKI IR J EFEKT SKAIIUOTINS REIKMS

ia: Fk poveikio charakteristin reikm;

ia: ad geometrini charakteristik skaiiuotins reikms ([7.15] 59 p.);

VI SKYRIUS. POVEIKI DERINIMAS

I SKIRSNIS. SAUGOS RIBINIAI BVIAI

ia: Ed,dst destabilizuojani poveiki efekto skaiiuotin reikm;

78. Nuolatini ir trumpalaiki skaiiuotini situacij deriniai (pagrindiniai deriniai). Bendrasis

79.1. Poveiki derinio (6.3b) iraik skliaustuose { } galima ireikti taip:

Q,i 0,i k,i

ia: '' '' reikia ,,derinamas su;

reikia ,,derintinis efektas i;

E d E G k, j ; P; Ad ; 1,1 arba 2,1 Qk,1 ; 2,i Qk,i , j 1, i 1 .

Esant skliaustuose { } poveiki derin galima ireikti taip:

Esant skliaustuose { } poveiki derin galima ireikti taip:

'' P '' '' AEd '' ''

II SKIRSNIS. TINKAMUMO RIBINIAI BVIAI

ia: Cd reikiamo tinkamumo kriterijaus ribojanti skaiiuotin reikm;

io poveikio derin skliaustuose { } (vadinam charakteristiniu deriniu) galima ireikti taip:

"" P "" Qk,1 ""

io poveikio derin skliaustuose { } (vadinam daniniu deriniu) galima ireikti taip:

"" P "" 1,1Qk1, ""

io poveikio derin skliaustuose { } (vadinam tariamai nuolatiniu deriniu) galima ireikti

" " P "

VII SKYRIUS. POVEIKI RODIKLIAI, TAIKOMI TIESIOGINIAME INFORMACINIAMESTATISTINIAME PROJEKTAVIMO METODE

I SKIRSNIS. NUOLATINI APKROV TIKIMYBINIAI RODIKLIAI

ia: koeficientas; daniausiai pasirenkama =1,0;

II SKIRSNIS. KINTAMJ APKROV TIKIMYBINIAI RODIKLIAI

Q,50,1 0,3 Qk,1.

Q,50, j,l 2 Q,50, j ,

ia Q,50,1, Q,50,1 ir Q,50,j, Q,50,j nustatomi pagal (7.5)(7.8) iraikas.

III SKIRSNIS. POVEIKI EFEKTO MODELIO

E e F1, F2, ... , Fm ;

ia simboliais F1, F2, , Fm ymimi poveikiai, sisteminga E ir atsitiktin E paklaidos E

atsitiktin vidutin kvadratin paklaida:

103. Jeigu E paklaidos turi reikmingos takos tiesioginiam informaciniam-statistiniam

VIII SKYRIUS. KONSTRUKCIJ IR

IX SKYRIUS. STATYBINI ELEMENT SAVASIS SVORIS

I SKIRSNIS. SAVASIS SVORIS

II SKIRSNIS. POVEIKI REPREZENTACIJA

115.3. pertvaros ir apdarai;

III SKIRSNIS. SAVOJO SVORIO CHARAKTERISTINS REIKMS

V SKIRSNIS. NAUDOJIMO APKROVOS CHARAKTERISTINS REIKMS

C ir D kategorijoms taikomas apribojimas A0,6;

142.2. poveiki reikms. Kategorij, nurodyt Reglamento 10.3 lentelje, apkrautuosius

142.6. knyg ir kitoki dokument sandliavimo plot apkrovas reikia nustatyti

10.1 pav. Autokeltuv matmenys

vaiavim plotus, suprojektuotus pagal F kategorij, reikia riboti konstrukcij tvirtintomis

10.2 pav. Aies apkrovos matmenys

Apkrauto ploto matmenys

VI SKIRSNIS. PARAPET IR ATITVARINI SIEN-BARJER HORIZONTALIOSIOS

XI SKYRIUS. SNIEGO APKROVOS

I SKIRSNIS. POVEIKI TAIKYMO SRITIS

II SKIRSNIS. POVEIKI KLASIFIKACIJA

III SKIRSNIS. POVEIKI REPREZENTACIJA

ia: se sniego nuosvyros tiesinio metro apkrova, [kN/m];

k koeficientas sniego formos kintamumui vertinti; k =3/d, bet ne didesnis negu k d, ia d

11.1 pav. Nuo stogo krato nusvirs sniegas