Professional Documents
Culture Documents
0 371013001340693385
0 371013001340693385
II SKYRIUS. NUORODOS
7. Reglamente pateikiamos nuorodos iuos dokumentus:
7.1. LST ISO 8930:2003 Bendrieji konstrukcij patikimumo principai. Terminai;
7.2. LST ISO 3898:2002 Konstrukcij projektavimo pagrindai. ymjimo sistema. Bendrieji
ymenys;
7.3. LST L ENV 19911:2000 Eurokodas 1. Projektavimo pagrindai ir poveikiai
konstrukcijoms. 1 dalis. Projektavimo pagrindai;
7.4. LST L ENV 199121:2000 Eurokodas 1. Projektavimo pagrindai ir poveikiai konstrukcijoms.
21 dalis. Poveikiai konstrukcijoms. Tankiai, savojo svorio ir naudingosios apkrovos;
7.5. LST L ENV 199122:2000 Eurokodas 1. Projektavimo pagrindai ir poveikiai
konstrukcijoms. 22 dalis. Gaisro poveikiai konstrukcijoms;
7.6. LST L ENV 199123:2000 Eurokodas 1. Projektavimo pagrindai ir poveikiai
konstrukcijoms. 23 dalis. Poveikiai konstrukcijoms. Sniego apkrovos;
7.7. LST L ENV 199124:2000 Eurokodas 1. Projektavimo pagrindai ir poveikiai
konstrukcijoms. 24 dalis. Poveikiai konstrukcijoms. Vjo poveikiai;
7.8. LST L ENV 199125:2002 Eurokodas 1. Projektavimo pagrindai ir poveikiai
konstrukcijoms. 25 dalis. Poveikiai konstrukcijoms. Temperatros poveikiai;
7.9. LST L ENV 199126:2002 Eurokodas 1. Projektavimo pagrindai ir poveikiai
konstrukcijoms. 26 dalis. Poveikiai konstrukcijoms. Poveikiai statybos metu;
7.10. LST L ENV 199127:2002 Eurokodas 1. Projektavimo pagrindai ir poveikiai
konstrukcijoms. 27 dalis. Poveikiai konstrukcijoms. Atsitiktiniai smgi ir sprogim poveikiai;
7.11. LST L ENV 19913:2000 Eurokodas 1. Projektavimo pagrindai ir poveikiai
konstrukcijoms. 3 dalis. Tilt eismo apkrovos;
7.12. LST L ENV 19914:2000 Eurokodas 1. Projektavimo pagrindai ir poveikiai
konstrukcijoms. 4 dalis. Silos ir rezervuar poveikiai;
7.13. LST L ENV 19915:2002 Eurokodas 1. Projektavimo pagrindai ir poveikiai
konstrukcijoms. 5 dalis. Kran ir kit mechanizm sukelti poveikiai;
7.14. RSN 19694 Statybin klimatologija;
7.15. statybos technin reglament STR 2.05.03:2003 Statybini konstrukcij projektavimo
pagrindai.
7.16. LST EN ISO 9000:2001 Kokybs vadybos sistemos. Pagrindai, terminai ir apibrimai
III SKYRIUS. SVOKOS IR APIBRIMAI
8. Reglamente vartojam pagrindini svok ir j apibrim sraas pateiktas
LST L EN 1991-2-1:2000 [7.4].
IV SKYRIUS. YMENYS IR SUTRUMPINIMAI
9. Pagrindini ir papildom ymen sraas pateiktas standartuose [7.2; 7.3].
10.2. kintamieji poveikiai (Q), pvz., naudojimo apkrovos ant pastato perdang, sij ir stog,
vjo poveikiai arba sniego apkrovos;
10.3. ypatingieji poveikiai (A), pvz., sprogimai arba transporto priemoni smgiai.
Pastaba:
deformaciniai poveikiai gali bti nuolatiniai arba kintamieji.
11. Tam tikrus poveikius, tokius kaip seisminiai poveikiai ir sniego apkrovos, galima vertinti
kaip ypatinguosius ir (arba) kintamuosius poveikius, atsivelgiant statybviets padt.
12. Poveikius dl vandens galima apibrti kaip nuolatinius ir (arba) kintamuosius poveikius
atsivelgiant j dydio kitim laike.
13. Poveikiai taip pat klasifikuojami:
13.1. pagal j kilm tiesioginius ir netiesioginius;
13.2. pagal j erdvin sklaid fiksuotuosius ir laisvuosius;
13.3. pagal j pobd ir (arba) konstrukcijos reakcij statinius ir dinaminius.
14. Poveik reikia apibdinti modeliu, daniausiai jo reikm pateikiant vienu skaliariniu
dydiu, kurio gali bti kelios reprezentacins reikms.
Pastaba:
kai kuriems poveikiams ir patikrinimams gali prireikti sudtingesnio kai kuri poveiki dydi
pateikimo.
15. Poveiki charakteristins reikms. Poveikio charakteristin reikm Fk yra jo pagrindin
reprezentacin reikm ir apibriama:
15.1. kaip vidutin, didiausioji arba maiausioji reikm ir nominalioji reikm (kuri
nesiejama su inomu statistiniu skirstiniu);
15.2. projekto dokumentuose, jeigu atitinka metodus, pateiktus standartuose [7.57.8].
16. Nuolatinio poveikio charakteristin reikm apibriama taip:
16.1. jeigu G kintamum galima vertinti kaip ma, galima taikyti tik vien Gk reikm;
16.2. jeigu G kintamumo negalima vertinti kaip mao, reikia taikyti dvi reikmes: didiausi
Gk,sup ir maiausi Gk,inf.
17. G kintamumo galima nepaisyti, jeigu G reikmingai nekinta skaiiuotiniu konstrukcijos
eksploatacijos periodu ir maas jo variacijos koeficientas. Tokiu atveju Gk imama lygi vidutinei reikmei.
Pastaba:
is variacijos koeficientas, atsivelgiant konstrukcijos tip, gali bti nuo 0,05 iki 0,10.
18. Tais atvejais, kai konstrukcija labai jautri G kitimams (pvz., kai kurie i anksto temptj
gelbetonini konstrukcij tipai), reikia taikyti dvi reikmes netgi esant maam variacijos koeficientui.
Tada Gk,inf yra 5 fraktilis, o Gk,sup yra 95 fraktilis statistinio G skirstinio, kur galima imti pagal
Gauso dsn.
19. Konstrukcijos savj svor galima nurodyti viena charakteristine reikme, apskaiiuojama pagal
nominaliuosius matmenis ir vidutines vienetines mases, r. Reglamento IX skyri.
20. Iankstin tempim (P) reikia apibrti kaip nuolatin poveik, atsiradus dl konstrukcijos
kontroliuojam jg ir (arba) kontroliuojam deformacij. iuos iankstinio tempimo tipus reikia
skirti vien nuo kito (pvz., iankstinis tempimas tempiamja armatra, tempimas deformaciniu
poveikiu ties atramomis).
Pastaba:
iankstinio tempimo charakteristinmis reikmmis duotuoju laiku t gali bti didiausioji
reikm Pk,sup(t) ir maiausioji reikm Pk,inf(t). Saugos ribiniams bviams galima taikyti vidutin
reikm Pm(t).
21. Kintamj poveiki charakteristin reikm (Qk) atitinka vien i i:
21.1. didiausij reikm, kuri nevirijama esant pasirinktai tikimybei, arba maiausioji
reikm, kuri pasiekiama esant pasirinktai tikimybei per nurodytj atskaitin laikotarp;
21.2. nominalij reikm, kuri gali bti nurodyta tais atvejais, kai statistinis skirstinys neinomas.
Pastabos:
reikms pateiktos atitinkamuose ios dalies skyriuose;
klimato poveiki charakteristin reikm yra metini maksimum 0,02 fraktilis. Tai yra
ekvivalentika nuo laiko priklausanios dalies vidutiniam 50 met pasikartojimo periodui. Taiau kai
kuriais atvejais, atsivelgiant poveikio pobd ir (arba) pasirinkt skaiiuotin situacij, gali bti kitas
labiau tinkami fraktilis ir (arba) pasikartojimo periodas.
22. Kiekvieno projekto ypatingj poveiki skaiiuotin reikm Ad reikia nustatyti atskirai.
23. Seismini poveiki skaiiuotin reikm reikia vertinti per charakteristin reikm AEk arba
nustatyti kiekvienam projektui atskirai.
24. Daugiakomponeni poveiki charakteristin poveik reikia pateikti reikmi grupmis, i
kuri kiekvien projektiniuose skaiiavimuose reikia vertinti atskirai.
25. Kitos kintamj poveiki reprezentacins reikms yra ios:
25.1. derintin reikm, ireikta sandauga 0Qk, taikoma saugos ribiniams bviams ir
negrtamiesiems tinkamumo ribiniams bviams tikrinti (r. Reglamento VI skyri ir [7.15] 4 pried);
25.2. danoji reikm, ireikta sandauga 1Qk, taikoma saugos ribiniams bviams
ypatingaisiais poveikiais tikrinti ir grtamiesiems tinkamumo ribiniams bviams tikrinti;
Pastabos:
pavyzdiui, pastatams danoji reikm yra taip parinkta, kad jos atskaitinio laikotarpio
virijimo periodas yra lygus 0,01, o eismo apkrov keli tiltams danoji apkrova nustatyta pagal
vienos savaits atskaitin laikotarp;
retoji reikm, ireikta sandauga 1,infqQk, yra taikoma tam tikriems tinkamumo ribiniams
bviams tikrinti, pvz., gelbetonini tilt perdangoms arba tilt perdang gelbetoninms dalims.
Retoji reikm nustatyta tik keli eismo apkrovoms [7.11], temperatriniams poveikiams [7.8] ir vjo
poveikiams [7.7] yra pagrsta vieneri met pasikartojimo periodu.
25.3. tariamai nuolatin reikm, ireikta sandauga 2Qk, taikoma saugos ribiniams bviams
su ypatingaisiais poveikiais ir grtamiesiems tinkamumo ribiniams bviams tikrinti. Tariamai
nuolatins reikms taip pat taikomos ilgalaikiams efektams apskaiiuoti.
Pastaba:
apkrov ant pastat perdang tariamai nuolatin reikm yra taip pasirinkta, kad laiko dalis, per
kuri ji virijama, yra lygi 0,50 atskaitinio periodo. Kaip alternatyv tariamai nuolatin reikm galima
pasirinkti lygi vidutinei reikmei per pasirinkt laiko period. Vjo poveiki ir keli eismo poveiki
atvejais tariamai nuolatin reikm paprastai imama lygi nuliui.
26. Nuovargio poveiki reprezentacija. Nuovargio poveiki modeliai turi bti tie, kurie yra
nustatyti prastinms konstrukcijoms (pvz., vieno ir keli tarpatrami tiltams, auktoms lanksioms
konstrukcijoms vjo atvilgiu) atitinkamuose ios dalies skyriuose konstrukcij reakcijoms apkrov
svyravimus vertinti.
27. Konstrukcij, kurios yra u atitinkamuose ios dalies skyriuose apibrt modeli taikymo
srities, nuovargio poveikius reikia nustatyti i matavim vertinimo arba i laukiamojo poveikio
spektro ekvivalentini studij.
28. Dinamini poveiki reprezentacija. Nuovargio apkrovos modeliuose pagreiio sukelti
efektai vertinami netiesiogiai charakteristinmis statinmis apkrovomis. i modeli taikymo ribos
apraytos standartuose [7.47.13].
29. Kai dinaminiai poveikiai sukelia reikming konstrukcijos pagreit, reikia atlikti dalin
sistemos skaiiavim.
30. Aplinkos tak, kuri gali paveikti konstrukcijos ilgaamikum, reikia vertinti pasirenkant
konstrukcijos mediagas, joms keliamus reikalavimus, konstrukcijos koncepcij ir isam
projektavim. aplinkos tak reikia atsivelgti ir, kai galima, apibdinti kiekybikai.
tiesiogin modalin analiz, jeigu tinka atsivelgti tik pagrindin mod, galima pakeisti skaiiavimu,
taikant ekvivalentinius statinius poveikius.
47. Dinaminius poveikius taip pat galima ireikti, kai tinka, proces svokomis arba danum
sritimi ir tinkamais metodais nustatyta konstrukcijos reakcija.
48. Kai dinaminiai poveikiai gali sukelti tokio dydio arba danio vibracijas, kad galt viryti
tinkamumo reikalavimus, reikia patikrinti tinkamumo ribin bv (r. Reglamento 10 pried).
49. Ugnies poveiki modeliavimas. Ugniai atsparios konstrukcijos projektavimo skaiiavimas
turi bti pagrstas skaiiuotiniais gaisro procesais [7.5], reikia taikyti konstrukcijos temperatros raidos
modelius, taip pat ir konstrukcijos mechanins elgsenos, esant auktai temperatrai, modelius.
50. Veikiamos gaisro konstrukcijos reikalaujam elgsen reikia patikrinti visos konstrukcijos
skaiiavimu arba dalies element rinkini skaiiavimu, arba element skaiiavimu, taip pat ir taikant
duomenis i lenteli ar bandym rezultatus.
51. Veikiamos gaisro konstrukcijos elgsen reikia vertinti atsivelgiant nominalin gaisro
poveik arba modeliuot gaisro poveik, taip pat lydiniuosius poveikius [7.5].
52. Konstrukcijos reakcija, esant auktoms temperatroms, vertinta atskir konstrukcij
projektavimo statybos techniniuose reglamentuose. Terminiai modeliai gali bti grindiami prielaida,
kad temperatra skerspjviuose ir iilgai element yra tolygi arba netolygi. Konstrukcij modeliai gali
bti apriboti atskir element skaiiavimu arba galima atsivelgti gaisro veikiam element
tarpusavio sveik.
53. Laikanij element reakcijos, esant auktoms temperatroms, modeliai turi bti
netiesiniai.
(5.1a)
Frep= Fk ;
(5.1b)
kai
E d E f,i Frep,i ; a d , i 1 ;
Sd
(5.2)
(5.2a)
F, i Sd f,i .
(5.2b)
kai
Pastaba:
jeigu tinka, pvz., kai eina geotechniniai poveikiai, dalinius koeficientus F,i galima taikyti
atskir poveiki efektams arba taikyti tik vien bendr konkret koeficient F poveiki su
atitinkamais daliniais koeficientais derinio efektui.
64. Kai daromas skirtumas tarp palanki ir nepalanki nuolatini poveiki efekt, reikia taikyti
dvi skirtingas dalini koeficient reikmes (G,inf ir G,sup).
65. Skaiiuojant netiesin sistem (t. y., kai priklausomybs tarp poveiki ir j efekt yra
netiesins), galima atsivelgti toliau nurodytas prastinimo taisykles vieno vyraujaniojo poveikio
atveju:
65.1. kai poveikio efektas didja labiau negu poveikis, dalin koeficient F reikia taikyti
reprezentacinei poveikio reikmei;
65.2. kai poveikio efektas didja maiau negu poveikis, dalin koeficient F reikia taikyti
poveikio reprezentacins reikms poveikio efektui.
Pastaba:
iskyrus i lyn ir membranines konstrukcijas, dauguma j priklauso Reglamento 65.1 punkte
apibrtai kategorijai.
66. Tais atvejais, kai vairi konstrukcij skaiiavimo statybos techniniuose reglamentuose yra
isamiai pateikti tobulesni metodai (pvz., i anksto temptosioms konstrukcijoms), jiems taikyti reikia
teikti pirmum prie nurodytus Reglamento 65 punkte.
(6.1)
(
(6.2)
ia: Ed toki poveiki, kaip vidins jgos, momento arba keli vidini jg ar moment
atstojamojo vektoriaus, efekto skaiiuotin reikm;
Rd atitinkamo atsparumo skaiiuotin reikm.
Pastabos:
apie STR ir GEO metodus r. Reglamento 10 priede.
iraika (6.2) neaprpia vis tikrinimo format, susiet su klupdymu, t. y. irimu, kuris vyksta,
kai antrini efekt neriboja konstrukcijos reakcija, arba priimtina konstrukcijos reakcija.
72. Poveiki deriniai. Kiekvieno kritiko apkrov atvejo skaiiuotines poveiki efekt reikmes
(Ed) reikia nustatyti derinant reikmes poveiki, kurie yra vertinami, jog gali veikti tuo paiu metu.
73. Kiekviename poveiki derinyje turi bti vyraujantysis kintamasis poveikis arba ypatingasis
poveikis.
74. Poveiki deriniai turi atitikti Reglamento 7885 punkt reikalavimus.
75. Kai patikrinimo rezultatai yra labai jautrs konstrukcijos viet nuolatinio poveikio dydio
kitimams, io poveikio nepalankisias ir palankisias dalis reikia taikyti kaip atskirus poveikius. Tai
konkreiai taikoma tikrinant statins pusiausvyros arba analogikus ribinius bvius (r. Reglamento 70
p.).
76. Kai keli vieno poveikio efektai (pvz., savojo svorio sukeltas lenkimo momentas ir
normalioji jga) nra visikai tarpusavyje susij, bet kurio palankaus komponento dalin koeficient
galima sumainti.
77. Kai tinka, reikia atsivelgti deformacinius poveikius (r. Reglamento 42 p.).
j 1, i 1 .
(6.3a)
79. Nagrinjam poveiki efekt derin reikia pagrsti vyraujaniojo kintamojo poveikio
skaiiuojamja reikme ir lydinij kintamj poveiki skaiiuotinmis derintinmis reikmmis.
Pastaba:
diferencijuojant statinio element patikimum priklausomai nuo patikimumo klasi ([7.15] 3
priedo 2 lentel), dalinius patikimumo koeficientus Q,1, Q,i, kurie taikomi nuolatini skaiiuotini
situacij pagrindiniams deriniams, esant skaiiuotiniams prieiros ir atlikimo lygiams, galima
dauginti i koeficiento KFI ([7.15] 3 priedo 3 lentel), taip pat Regalamento 80 p.).
E d E G, j G k, j ; p P; Q,1Qk,1 ; Q,i 0,i Qk,i ,
j 1, i 1 .
(6.3b)
j1
G, j
G k, j '' '' p P '' '' Q,1Qk,1 '' '' Q,i 0,i Qk,i ,
i 1
(6.4)
79.2. arba alternatyviai, STR ir GEO ribiniams bviams viena i dviej toliau pateikt iraik,
kuria gaunamas nepalankesnis rezultatas:
j1
G '' '' p P '' '' Q,1 0,1Qk,1 '' '' Q,i 0,i Qk,i ,
G, j k, j
j1
i 1
G p P Q,1Qk,1
'' ''
'' ''
j G, j k, j
'' ''
i 1
Q ;
(6.4a)
(6.5a)
G
j1
''
k, j
' ' P ' ' '' Ad '' '' 1,1 arba 2,1 Qk,1 ' ' '' 2, i Qk, i .
i 1
(6.5b)
82. Pasirenkant 1,1Qk,1 arba 2,1Qk,1, reikia atsivelgti tinkam skaiiuotin ypatingj
situacij (smgis, gaisras arba ilikimas po ypatingojo vykio ar situacijos).
83. Ypatingj situacij poveiki deriniai turi arba aprpti tiesiogin ypatingj poveik (gaisras
arba smgis), arba nurodyti situacij po ypatingojo vykio (A=0).
84. Gaisro situacijos Ad, be temperatros poveikio mediag savybms, turi apibdinti ir
netiesioginio iluminio poveikio dl gaisro skaiiuotin reikm.
85. Seismini skaiiuotini situacij poveiki deriniai. Bendrasis poveiki efekt formatas turi
bti toks:
E d E G k, j ; P; AEd ; 2,i Qk,i ,
j 1, i 1 .
(6.6a)
k, j
''
i 1
2,i Qk,i
(6.6b)
86. Poveiki daliniai patikimumo ir poveiki derini koeficientai. Poveiki dalini patikimumo
koeficient ir poveiki derini koeficient reikms parenkamos pagal Reglamento 10 priedo
reikalavimus.
(6.7)
(6.8a)
k, j
j1
O,iQk,i
(6.8b)
i 1
Pastaba:
charakteristinis derinys paprastai taikomas negrtamiems ribiniams bviams.
90.2. daninis derinys:
E d E G k, j ; P ; 1,1 Qk,1 ; 2,i Qk,i , j 1, i 1.
(6.9a)
k, j
j1
2,iQk,i
(6.9b)
i 1
Pastaba:
daninis derinys paprastai yra taikomas grtamiesiems ribiniams bviams.
90.3. tariamai nuolatinis derinys:
E d E G k, j ; P ; 2,i ; Qk,i
j 1; i 1
(6.10a)
k, j
j1
2,iQ ki .
i 1
(6.10b)
.
Pastabos:
ymjimai pateikti LST L ENV 19911:2000 [7.3] ir STR 2.05.03:2003 [7.15];
tariamai nuolatinis derinys paprastai taikomas ilgalaikiams efektams ir konstrukcijos ivaizdai.
91. Iankstinio tempimo poveikio reprezentacin reikm (t. y. Pk arba Pm) reikia nustatyti
atsivelgiant nagrinjamojo iankstinio tempimo atitinkamo reglamento reikalavimus.
92. Btina atsivelgti poveiki reikmingus efektus dl pridt netiesiogini poveiki, pvz.,
papildomj ar varomj deformacijas.
Pastaba:
kai kuriais atvejais (6.8a) iki (6.10b) iraikas reikia modifikuoti. Isamios taisykls pateiktos
atitinkamose statybos technini reglament (r. Reglamento 2 p.) dalyse.
93. Poveiki daliniai patikimumo ir poveiki derini koeficientai. Taikomi [1,0] tinkamumo
ribos bvi daliniai koeficientai, iskyrus atvejus, kai numatyta kitaip.
94. Poveiki derini koeficient reikms yra pateiktos Reglamento 10 priedo 1 lentelje.
(7.1)
G, j Gj Gj .
(7.2)
1 n
G, ji ,
n i 1
G, j
n
(7.3)
(7.4)
Pastaba:
kai keletas konstrukcij yra nevienodos, tada G formulje n reikia tiktai didiausi, tarp savs
besiskiriani maiau nei 50% svorio, element kiek.
(7.5)
(7.6)
(7.5) ir (7.6) iraikos gautos primus, kad Qk,1 yra apkrovos 50 met maksimum vidurkis, o
apkrovos 50 met maksimum variacijos koeficientas yra Q,50,1=0,3.
99. Nevyraujanioms Qk,j apkrovoms imama:
Pastaba:
Q,50, j 0 Q k, j ,
(7.7)
Q,50, j 0 0,2 Q k, j .
(7.8)
vietoj Q,50,j ir Q,50,j pagal (7.7) ir (7.8) iraikas galima taikyti vidurk ir vidutin kvadratin
nuokryp, atitinkanius apkrovos skirstin atsitiktiniu laiko momentu, jeigu nustatyta, kad pastarj
skirstini rodikliai skiriasi nuo rodikli (7.7) ir (7.8) ne daugiau kaip 10%.
100. Tinkamumo ribiniam bviui skaiiuoti taikoma vyraujanios Q1 ir nevyraujani Qj
kintamj apkrov tariamai nuolatin dalys 2Qk,1 ir 2Qk,j. J vidurkis ir vidutin kvadratin
nuokrypa apskaiiuojami:
Q,50,1,l 2 Q,50,1 ,
(7.9)
Q,50,1,l 2 Q,50,1 ,
(7.10)
(7.11)
Q,50, j, l 2 Q,50, j ;
(7.12)
(7.13)
u j1 E cal, j
(7.14)
E obs, j
j1
E cal, j
u 1
(7.15)
127. Kai nagrinjama ypatingoji skaiiuotin situacija, kurioje yra svarbu transporto priemons
smgis arba mechanizm ypatingosios apkrovos, ias apkrovas reikia imti i EN [7.10].
128. Naudojimo apkrovas reikia vertinti kaip tariamai statinius poveikius. Apkrov modeliai
gali apimti dinaminius efektus, jeigu nra jokios rezonanso arba kitokios reikmingos konstrukcijos
dinamins reakcijos rizikos. Jeigu tiktinas rezonansinis efektas dl sinchronizuoto ritmiko moni
judjimo, oki arba uoliavimo, reikia nustatyti special apkrov dinaminio skaiiavimo model.
129. Vertinant autokeltuvus ir sraigtasparnius, reikia atsivelgti apkrovas dl masi ir
svyravimo efekt sukelt inercijos jg. ie efektai vertinami dinaminiu dauginimo koeficientu ,
kuris taikomas statinms apkrov reikmms, kaip nurodyta (10.3) iraikoje.
130. Poveikius, kurie sukelia reikming konstrukcijos arba konstrukcini element pagreit,
reikia priskirti prie dinamini poveiki ir juos reikia vertinti taikant dinamin skaiiavim.
II SKIRSNIS. PAPILDOMI PASTAT REIKALAVIMAI
131. Ant stog nereikia tuo paiu metu pridti naudojimo apkrov ir sniego apkrov arba vjo
poveiki.
132. Kai naudojimo apkrova yra traktuojama lydiniu poveikiu, reikia taikyti tik vien i dviej
koeficient (r. Reglamento 10 priedo 1 lentel) ir n (r. Reglamento 141.13 p.).
133. Apie main sukeltas dinamines apkrovas r. EN [7.13].
134. Naudojimo apkrovas, kurias reikia vertinti tikrinant tinkamumo ribinius bvius, reikia
nustatyti, atsivelgiant konstrukcijos eksploatavimo slygas ir eksploatacini savybi reikalavimus.
III SKIRSNIS. POVEIKI REPREZENTACIJA
135. Pastat naudojimo apkrovos yra tokios, kurios atsiranda dl j upildymo. iame skyriuje
pateiktos reikms apkrovoms dl:
135.1. normalios moni veiklos;
135.2. bald ir perkeliam objekt (pvz., kilnojamj pertvar, sukraut daikt, talp turini);
135.3. automobili;
135.4. galim ret vyki, toki kaip moni susitelkimo, bald sankaup, arba objekt
perklimo ar sukrovimo pertvarkant arba atnaujinant apdail.
136. Naudojimo apkrovos yra modeliuojamos tolygiai paskirstytomis apkrovomis, linijinmis
apkrovomis ir koncentruotomis apkrovomis arba i apkrov deriniais.
137. Naudojimo apkrovoms nustatyti pastat perdang ir stog plotus reikia suskirstyti
kategorijas pagal j panaudojim.
138. iame skyriuje pateiktas apkrovas nra trauktos apkrovos dl sunkios rangos (pvz.,
komunalinse virtuvse, radiologijos patalpose, boilerinse ir kt.).
IV SKIRSNIS. APKROV IDSTYMAS
139. Perdangos, sijos ir stogai:
139.1. skaiiuojant vieno aukto perdangos arba stogo konstrukcij, naudojimo apkrov reikia
laikyti laisvuoju poveikiu, veikianiu nepalankiausioje nagrinjam r atvilgiu takos zonos dalyje;
139.2. atsivelgiant kit aukt apkrovas, jas galima laikyti tolygiai idstytomis
(fiksuotaisiais poveikiais);
139.3. minimaliam vietiniam perdangos konstrukcijos atsparumui laiduoti reikia atlikti kit
patikrinim koncentruota apkrova, kuri, jeigu kitaip nereikalaujama, nederinama su tolygiai iskirstyta
apkrova arba kitokiomis kintamosiomis apkrovomis;
139.4. vienos kategorijos naudojimo apkrovas galima sumainti redukcijos koeficientu A
pagal 181 punkt, atsivelgiant atitinkamo elemento laikomus apkrov plotus.
140. Kolonos ir sienos:
140.1. skaiiuojant kolonas arba sienas, laikanias keli aukt apkrovas, sumines kiekvieno
aukto naudojimo apkrovas reikia laikyti tolygiai paskirstytomis;
140.2. kai kolonas ir sienas veikia keli aukt naudojimo apkrovos, sumines naudojimo apkrovas
galima sumainti koeficientu n pagal Reglamento 132 ir 141.13 p.
Bdingasis panaudojimas
Pavyzdys
Nam ir gyvenamosios Gyvenamj pastat ir nam kambariai; globos nam ir
veiklos plotai
ligonini kambariai; viebui ir bendrabui miegamieji
kambariai; virtuvs ir tualetai.
B
staig plotai
C
Plotai,
kuriuose
gali C1: Plotai su stalais ir kt., pvz., plotai mokyklose,
rinktis mons (iskyrus kavinse, restoranuose, valgyklose, skaityklose,
plotus, priskirtus A, B ir priimamuosiuose ir kt.
D* kategorijoms)
C2: Plotai su fiksuotomis vietomis atsissti, pvz.,
banyi, teatr ir kin, konferencij sali, auditorij,
susirinkim sali, laukimo sali, geleinkelio laukimo
sali plotai.
C3: Plotai be klii monms judti, pvz., muziej,
parod sali plotai ir kt., visuomenini ir administracini
pastat, viebui, ligonini, geleinkelio stoi priekini
aikteli praj plotai.
C4: Plotai, kuriuose galima fizin veikla, pvz., oki
sals, sporto sals, scenos.
C5: Galimo moni didelio susitelkimo plotai, pvz.,
visuomenini rengini pastatuose: koncert salse, sporto
salse, skaitant tribnas, terasose ir prajose, geleinkelio
peronuose.
D
Prekybos plotai
D1: Mamenins prekybos bendrj parduotuvi plotai.
D2: Universalini parduotuvi plotai.
*
Atkreipiamas dmesys 141.2 punkt, konkreiai C4 ir C5. r. Reglamento 4348 punktus
apie tai, kada reikia vertinti dinaminius efektus. Kategorija E r. Reglamento 10.3 lentel.
Pastabos:
atsivelgiant numatomus naudojimo plotus, kurie atitinka C2, C3, C4 kategorij
charakteristikas ir usakovo priimt sprendim, juos galima priskirti prie C5 kategorijos;
apie sandliavim ir pramonin veikl r. Reglamento 142.1142.8 p.
10.2 lentel
Naudojimo apkrovos ant pastat perdang, balkon ir laipt
Apkrautas plotas
A kategorija:
perdangos
laiptai
balkonai
B kategorija
C kategorija:
C1
C2
C3
C4
C5
D kategorija:
D1
D2
qk [kN/m2]
Qk [kN]
1,5
2,0
2,5
2,0
2,0
2,0
2,0
3,0
3,0
4,0
5,0
5,0
5,0
4,0
7,0
7,0
7,0
3,5
4,0
5,0
3,5
7,0
141.5. vietiniams patikrinimams reikia taikyti vien tik koncentruot apkrov Qk;
141.6. koncentruotos sandliavimo lentyn ir klimo rangos apkrovas reikia nustatyti
konkreiu atveju, r. Reglamento 142.1142.8 p.p.;
141.7. reikia atsivelgti tai, kad i koncentruota jga gali veikti bet kuriame take ant perdangos,
balkono arba laipt plot, kurio forma turi atitikti perdangos naudojim ir pavidal. Paprastai galima imti
kvadrato formos plot, kurio kratins ilgis 50 mm. Taip pat r. Reglamento 144.7 p.p.;
141.8. vertikalias automobilini krautuv eismo perdang apkrovas reikia vertinti pagal
Reglamento 142.9142.15 p.p.;
141.9. kai perdangos gali bti daugelio naudojim, tai jas reikia suprojektuoti atsivelgiant
nepalankiausi apkrovos kategorij, kuriai veikiant gaunamas didiausias nagrinjamo elemento
poveiki efektas (t.y. jgos arba linkis);
141.10. jeigu ant perdangos apkrov manoma paskirstyti skersine kryptimi, tai kilnojamj
pertvar savj svor galima vertinti tolygiai iskirstyta apkrova qk, kuri reikia pridti prie perdang
naudojimo apkrov, paimt i 10.2 lentels. i tolygiai iskirstyta apkrova priklauso nuo pertvar
savojo svorio taip:
141.10.1. kilnojamosios pertvaros, kuri savasis svoris 1,0 kN/m sienos ilgio, qk=0,5 kN/m2;
141.10.2. kilnojamosios pertvaros, kuri savasis svoris 2,0 kN/m sienos ilgio, qk=0,8 kN/m2;
141.10.3. kilnojamosios pertvaros, kuri savasis svoris 3,0 kN/m sienos ilgio, qk=1,2 kN/m2;
141.11. sunkesnes pertvaras reikia vertinti atsivelgiant pertvar vietas ir kryptis bei
perdang konstrukcijos form;
141.12. pagal Reglamento 139.4 p.p. redukcijos koeficient A galima taikyti perdang
naudojimo apkrov, pateikt Reglamento 10.2 ir 10.10 lentelse, ir I kategorijos vaikiojamj stog
(r. Reglamento 10.9 lentel) qk reikmms;
Pastaba:
AE kategorijoms rekomenduojama redukcijos koeficiento A reikm apskaiiuojama taip:
A
A
5
0 0 1,0 ;
7
A
(10.1)
ia:
0 koeficientas pagal Reglamento 10 priedo 1 lentel;
A0=10,0 m2;
A apkrautasis plotas;
141.13. pagal Reglamento 140.2 punkt, jeigu plotas yra klasifikuotas A D kategorijas
pagal Reglamento 10.1 lentel, sumines kolon ir sien naudojimo apkrovas nuo keli aukt galima
dauginti i redukcijos koeficiento n. Jeigu STR nenurodyta kitaip, n reikms apskaiiuojamos
taikant iraik:
n
2 n 2 0
;
n
(10.2)
ia:
n aukt, apkraut tos paios kategorijos apkrova vir nagrinjam element skaiius (n>2);
0 pagal Reglamento 10 priedo 1 lentel.
142. Sandliavimo ir pramonins veiklos plotai:
142.1. sandliavimo ir pramonins veiklos plot reikia klasifikuoti dvi kategorijas pagal
Reglamento 10.3 lentel:
10.3 lentel
Sandliavimo ir pramonins veiklos kategorijos
Kategorija
E1
E2
Panaudojimo apibdinimas
Pavyzdys
Galimo preki susikaupimo plotai, Plotai, naudojami prekms sandliuoti,
skaitant prijimo plotus
skaitant knyg ir dokument sandliavim
Pramonin veikla
10.4 lentel
Sandliavimo apkrovos ant perdang
Apkrautj plot kategorijos
E1 kategorija
qk [kN/m2]
7,5
Qk [kN]
7,0
142.3. naudojimo apkrovos charakteristin reikm turi bti lygi didiausiajai reikmei,
vertinant, jeigu tinka, dinaminius efektus. Reikia nustatyti apkrovos idstym, kuris sukelia
naudojimo metu nepalankiausias slygas. Nurodymai trumpalaikms situacijoms, kai rengiamos ir
permontuojamos mainos, gaminiai, yra pateikti EN [7.9];
142.4. sandliavimo plot apkrov charakteristines reikmes reikia nustatyti atsivelgiant
vienetin svor ir didiausias skaiiuotines krovimo auki reikmes. Kai sukrauta mediaga
sukelia horizontalisias jgas sienas ir kt., horizontalij jg reikia nustatyti pagal EN [7.12].
Apie vienetinius svorius r. Reglamento 11 pried;
142.5. reikia vertinti bet kokius pripildymo ir itutinimo efektus;
Svoris neto
[kN]
21
31
41
60
90
110
Keliamasis
krvis [kN]
10
15
25
40
60
80
Aies plotis a
[m]
0,85
0,95
1,00
1,20
1,50
1,80
Visas plotis b
[m]
1,0
1,10
1,20
1,40
1,90
2,30
Visas ilgis l
[m]
2,60
3,00
3,30
4,00
4,60
5,10
142.10. statin vertikalioji autokeltuvo aies apkrova Qk priklauso nuo autokeltuvo klass
FL1...FL6 ir ji yra pateikta 10.6 lentelje:
10.6 lentel.
Autokeltuv ai apkrovos
akinio keltuvo klas
Aies apkrova Qk [kN]
FL1
26
FL2
40
FL3
63
FL4
90
FL5
140
FL6
170
142.11. statin vertikalij aies apkrov Qk reikia padidinti dinaminiu koeficientu taikant
(10.3) iraik:
Qk,dyn Qk ;
(10.3)
ia:
Qk,dyn dinaminio poveikio charakteristin reikm;
dinaminis didinimo koeficientas;
Qk statinio poveikio charakteristin reikm;
142.12. autokeltuv dinamin koeficient , kuriuo vertinami dinaminiai efektai, atsirandantys
dl krvio klimo greitjimo ir ltjimo, reikia imti tok:
=1,4, kai padangos pneumatins;
=2,0, kai padangos itisins;
142.13. autokeltuv, kuri svoris neto yra didesnis negu 110 kN, apkrovas reikia apskaiiuoti
tiksliau;
142.14. autokeltuvo vertikali aies apkrov Qk ir Qk,dyn reikia idstyti pagal 10.1 paveiksl:
Bdingasis panaudojimas
Lengvj transporto priemoni eismo ir
stovjimo plotai (30 kN bendrojo svorio ir
8 sdjimo viet, neskaitant vairuotojo).
Vidutini transporto priemoni eismo ir
stovjimo plotai (>30 kN bendrojo svorio, bet
160 kN bendrojo svorio, dviem aimis).
Pastabos:
Pavyzdys
Garaai;
stovjimo plotai, stovjimo sals.
Privaiavimo marrutai; tiekimo
zonos; priegaisrini transporto
priemoni privaiavimo zonos (160
kN bendrojo svorio).
qk [kN/m2]
Qk [kN]
F kategorija
2,5
20
Transporto priemons bendrasis svoris 30 kN
G kategorija
5,0
90
30 kN < bendrasis transporto priemons svoris 160 kN
143.3. ain apkrov pridti dviejuose kvadrato formos plotuose tokiose galimose padtyse,
kad bt gauti nepalankiausi poveiki efektai. F kategorijos apkrauto ploto kratin yra 100 mm, o G
kategorijos 200 mm.
144. Stogai:
144.1. stogus, atsivelgiant j prieinamum, reikia suskirstyti tris kategorijas, kaip nurodyta
Reglamento 10.9 lentelje:
10.9 lentel
Stog suskirstymas kategorijas
Apkrauto ploto kategorijos
Bdingasis panaudojimas
H
Neprieinamieji stogai, iskyrus normali prieir ir remont
I
Prieinamieji stogai, naudojami pagal A D kategorijas
K
Prieinamieji specialaus panaudojimo stogai, kaip antai sraigtasparni
kilimo ir tpimo plotai
144.2. H kategorijos stog naudojimo apkrovos yra pateiktos Reglamento 10.10 lentelje.
I kategorijos stog naudojimo apkrovos yra pateiktos Reglamento 10.2, 10.4 ir 10.8 lentelse pagal
bdingj panaudojim;
144.3. K kategorijos stog, kurie naudojami kaip sraigtasparni kilimo ir tpimo plotai,
apkrovos turi bti tokios, kaip HC klasi sraigtasparni, r. Reglamento 10.11 lentel;
144.4. poveiki reikms. H kategorijos stog maiausios charakteristins Qk ir qk reikms,
kurias reikia taikyti, yra pateiktos Reglamento 10.10 lentelje. Jos atitinka nagrinjamo stogo ploto
projekcij:
10.10 lentel
H kategorijos stog naudojimo apkrovos
Stogas
qk [kN/m2]
0,4
Qk [kN]
H kategorijos
1,1
Pastabos:
qk gali kisti atsivelgiant stogo nuolyd;
galima imti, kad qk veikia plote A. A reikm yra 10 m2;
taip pat r. Reglamento 131 punkt;
144.5. maiausiomis reikmmis, pateiktomis Reglamento 10.10 lentelje, neatsivelgiama
nekontroliuojam statybini mediag sankaupas, kurios yra galimos remontuojant;
144.6. stogus reikia atskirai patikrinti nepriklausomai veikiani koncentruotos Qk ir tolygiai
iskirstytos qk apkrov atvilgiu;
144.7. stogus, iskyrus laktinius stogus, reikia taip suprojektuoti, kad jie ilaikyt 1,5 kN
krv, atremt 50 mm ilgio kratins kvadrat. Profiliuotojo arba neitisai sukloto paviriaus stogo
elementus reikia apskaiiuoti, atsivelgiant tai, kad koncentruota apkrova Qk veikia per veiksmingj
plot, kuris priklauso nuo skirstomj element;
144.8. K kategorijos stog apkrovos nuo sraigtasparni ant kilimo ir tpimo plot reikia
nustatyti pagal Reglamento 10.11 lentel ir taikant dinaminius koeficientus, pateiktus Reglamento
144.9 p. ir (10.3) iraikoje:
10.11 lentel
K kategorijos stog sraigtasparni naudojimo apkrovos
Sraigtasparnio klas
HC1
HC2
Sraigtasparnio kilimo
Kilimo apkrova Qk
apkrova Q
Qk=20 kN
Q20 kN
Qk=60 kN
20 kN< Q 60 kN
144.9. dinamin koeficient , taikom smgio takoms kilimo apkrovai Qk vertinti, galima
imti =1,40;
144.10. prijimo kopi ir psij tilteli apkrovos nustatomos pagal Reglamento
10.10 lentel kaip stogo, kurio nuolydis <200. Psij tilteli, kurie yra numatyt evakuacijos keli
dalis, qk reikia nustatyti pagal Reglamento 10.2 lentel. Prieiros tilteli maiausia Qk reikm turi
bti lygi 1,5 kN;
144.11. skaiiuojant prijimo ang rmus ir apdangalus (kitokius negu apdaila), lub atramas ir
panaias konstrukcijas, reikia taikyti tokias apkrovas:
144.11.1. kai neprieinama be naudojimo apkrovos;
144.11.2. kai prieinama 0,25 kN/m2 paskirstyta visame plote arba ant laikomame plote ir
koncentruota 0,9 kN apkrova taip pridta, kad bt sukelti didiausi nagrinjamo elemento tempimai.
(11.1)
ia: sk sniego dangos ant 1 m2 horizontaliojo ems paviriaus svorio charakteristin reikm,
imama pagal Reglamento 153 punkt;
stogo sniego apkrovos formos koeficientas imamas pagal Reglamento 158162 punktus;
Ce atodangos koeficientas, kurio reikm paprastai imama 1,0;
Ct terminis koeficientas, priklausantis nuo energijos nuostoli per stog ar kitos termins takos.
Terminis koeficientas turi bti panaudojamas, kai atsivelgiama dl tirpimo sumajusi sniego apkrov
ant stogo, turinio didel ilumin laidum (> 1 W/m2K). Visais kitais atvejais Ct = 1,0.
Pastabos:
Ct leistinas sumajimas turi bti pagrstas pastogs ir stog form iluminio laidumo savybmis.
155. Sniego apkrova veikia vertikaliai ir priskiriama stogo ploto horizontaliajai projekcijai.
156. Projektuojant u sien gembs pavidalu isikiusias stogo dalis, reikia atsivelgti nuo
stogo krato nusvirus snieg (r. 11.1 pav.). Nuosvyros apkrova, daranti poveik stogo kratui,
apskaiiuojama taikant iraik:
se
k i2sk2
;
(11.2)
(11.3)
b h
1 , bet ne
90 10
181. Vjo apkrov reikia nustatyti kaip vjo slgio vidutins wme ir pulsavimo wp dedamj
sum.
182. Nustatant vidin slg wi, taip pat apskaiiuojant daugiaaukius statinius iki 40 m aukio
ir vienaaukius pramons statinius iki 36 m aukio, kai aukio ir tarpsnio santykis maesnis u 1,5,
pastatytus A ir B tipo vietovse (r. Reglamento 197 p.), vjo apkrovos pulsacins dedamosios
leidiama nevertinti.
183. Vidutin slgio iorinius konstrukcijos pavirius dedamoji wme apskaiiuojama, taikant
iraik:
wme q ref c z c e
(12.1)
(12.2)
(12.3)
12.1 pav. Pagal iorin stogo kontr iilgai paviriaus 1,5 m plotyje esanios vietos, kuriose,
apskaiiuojant aptvarini element tvirtinim prie laikanij konstrukcij, reikia vertinti vietin
neigiam vjo slg su aerodinaminiu koeficientu ce= 2, o 1,5 m atstumu nuo pastato kampo su
aerodinaminiu koeficientu ce= 3.
VII SKIRSNIS. VJO DUOMENYS
189. Atskaitinis vjo slgis qref nustatomas taikant formul:
qref
2
vref ;
2
(12.4)
ia: vref atskaitinis vjo greitis, nustatomas 191 punkte; oro tankis.
190. Oro tankis priklauso nuo altituds, temperatros bei slgio; konkreiai vietovei jis imamas
toks, koks bt audros metu. Jei kitaip nenurodyta, imama, kad =1,25 kg/m3.
191. Atskaitinis vjo greitis vref yra vidutinis vjo greitis, matuotas 10 min. 10 m auktyje nuo
ems paviriaus A tipo vietovse (r. Reglamento 197 p.), kurio metin virijimo tikimyb yra 0,02
(paprastai imama, kad jis pasikartoja vidutinikai kart per 50 met). Jis nustatomas pagal formul:
vref cDIR cTEM cALT vref,0 ;
(12.5)
ia: vref,0 vjo greiio pagrindin atskaitin reikm (r. Reglamento 3 priedo 1 lentel);
cDIR krypties koeficientas, lygus 1,0, jeigu (r. Reglamento 3 priedo 2 lentel)
nenurodyta kitaip;
cTEM laikotarpio (sezono) koeficientas, lygus 1,0, jeigu (r. Reglamento 3 priedo
4 punkt) nenurodyta kitaip;
cALT aukio vir jros lygio koeficientas, lygus 1,0, jeigu (r. Reglamento 3 priedo 5
punkt) nenurodyta kitaip.
192. Statybos metu naudojamoms konstrukcijoms (kurioms reikia laikinj ryi),
konstrukcijoms, kuri naudojimo laikas yra inomas ir trumpesnis nei vieneri metai, atskaitinis vjo
greitis vref gali bti mainamas. Tai priklauso nuo:
192.1. konstrukcij naudojimo trukms;
192.2. konstrukcijos apsaugojimo arba sustiprinimo, puiant stipriam vjui, galimybs;
192.3. laiko, kurio reikia konstrukcijai apsaugoti arba sustiprinti;
192.4. stipraus vjo tikimybs;
192.5. stipraus vjo prognozs galimybs;
192.6. slyg, ivardyt Reglamento 3 priede.
193. Laikotarpio koeficientas cTEM nusako sumainim pagal (12.5) formul ir Reglamento
196 punkt arba (ir) atsivelgiant vietos klimato slygas.
194. Laikinosiomis konstrukcijomis negali bti veti tinkamos konstrukcijos, kurios bet kuriuo
met laiku imontuojamos ir vl sumontuojamos.
195. Vjo apkrovos rajon emlapiai ir vjo greiio pagrindins atskaitins reikms bei kita
meteorologin informacija pateikti Reglamento 3 priede.
196. Vjo atskaitinis greitis vref(p), kai metin virijimo tikimyb p yra kitokia nei 0,02 (r.
Reglamento 191 punkt), gali bti apskaiiuojamas taikant iraik (r. 12.2 pav.):
1 K1 ln ln 1 p
vref ( p) vref
1 K1 ln ln 0,98
(12.6)
ia: vref atskaitinis greitis, kai metin virijimo tikimyb yra 0,02;
K1 formos koeficientas; galima imti K1 = 0,2, jeigu Reglamento 3 priede nenurodyta
kitaip;
n laipsnio rodiklis; galima imti n = 0,5, jeigu Reglamento 3 priede nenurodyta kitaip.
12.1 lentel
Koeficientai c(z), vertinantys vjo slgio pokyt pagal aukt
Auktis z, m
A
5
10
20
40
60
80
100
150
200
250
300
350
480
0,75
1,0
1,25
1,5
1,7
1,85
2,0
2,25
2,45
2,65
2,75
2,75
2,75
Pastaba:
nustatant vjo apkrovim, vietovs tipai vairioms skaiiuotinms vjo kryptims gali bti skirtingi.
VIII SKIRSNIS. VJO APKROVOS PULSAVIMO DEDAMOJI
199. Vjo apkrovos pulsavimo dedamosios wp auktyje z reikm reikia nustatyti:
199.1. statiniams (ir j konstrukciniams elementams), kuri savj svyravim pirmasis danis f1, Hz,
didesnis u ribin savj svyravim dan flim (r. Reglamento 201 punkt), pagal formul:
w p w me
(12.7)
ia: wme nustatoma pagal 183 punkt; vjo slgio pulsavimo koeficientas auktyje z,
imamas i Reglamento 12.2 lentels; vjo slgio pulsavimo erdvins koreliacijos koeficientas (r.
Reglamento 203 punkt).
12.2 lentel
Vjo slgio pulsacijos koeficientas
Auktis z, m
5
10
20
40
60
80
100
150
200
250
300
350
480
199.2. statiniams (ir j konstrukciniams elementams), kuriuos galima nagrinti kaip sistem su
vienu laisvs laipsniu (vienaauki pramons pastat skersiniai rmai, vandentiekio boktai ir t. t.), kai
f1<flim pagal formul:
w p w me ;
(12.8)
ia: wme nustatoma pagal Reglamento 183 punkt; dinamikumo koeficientas, nustatomas
pagal 12.3 pav., atsivelgiant parametr
Q q ref
940 f 1
Reglamento 201 ir 202 punktus); Q poveikio dalinis patikimumo koeficientas (r. Reglamento 207
punkt); qref vjo slgio atskaitin reikm, Pa (r. Reglamento 189 punkt);
199.3. simetriko plano pastatams, kuriems f1<flim, taip pat visiems statiniams, kuri f1<flim<f2
(ia f2 statini savj svyravim antrasis danis), pagal formul:
wp m y
(12.9)
ia: m statinio mas z lygyje, priklausanti paviriaus plotui, kur veikia vjo apkrova;
dinamikumo koeficientas (r. Reglamento 199.2 p.); y statinio horizontalus poslinkis z lygyje pagal
savj svyravim pirmj form (pastovaus aukio simetriko plano statiniams y galima imti lyg
poslinkiui nuo horizontalios tolygiai paskirstytos statins apkrovos); koeficientas, nustatomas
dalijant statin r zonas, kuriose imama pastovi vjo apkrova:
r
y w
k 1
r
y
k 1
2
k
(12.10)
pk
Mk
ia: Mk statinio k-osios zonos mas; yk k-osios zonos centro horizontalusis poslinkis;
wpk vjo apkrovos k-j zon pulsavimo dedamosios atstojamoji, nustatoma pagal formul (12.7).
200. Daugiaaukiams pastatams su pastoviu per vis aukt standumu, mase ir pavjinio
paviriaus ploiu vjo apkrovos pulsavimo dedamj z lygyje leidiama nustatyti pagal formul:
w p 1,4
z
w ph ;
h
(12.11)
ia: wph vjo apkrovos pulsavimo dedamosios charakteristin reikm statinio viraus h
auktyje, nustatoma pagal formul (12.7).
12.3 pav. Dinaminiai koeficientai: 1 gelbetoniniams ir mro statiniams, taip pat su metaliniu
karkasu, esant atitvarinms konstrukcijoms (=0,3); 2 plieniniams boktams, stiebams, futeruotiems
dmtraukiams, kolon tipo aparatams, skaitant esanius ant gelbetonini paauktinim (=0,15)
201. Savj svyravim dani ribin reikm flim, Hz, leidianti nevertinti inercijos jg,
susidarani, esant atitinkamos savosios formos svyravimams, nustatoma i Reglamento
12.3 lentels.
202. Cilindrins formos statiniams, kai f1<flim, btina papildomai atlikti skaiiavimus
skuriniam suadinimui (vjo rezonansui). Svyravim logaritminio dekremento reikm reikia imti:
202.1. gelbetoniniams ir mro statiniams, taip pat pastatams su plieno karkasu, turiniu
atitvarines konstrukcijas, = 0,3;
202.2. plieniniams boktams, stiebams, futeruotiems dmtraukiams, kolon tipo aparatams,
skaitant esanius ant gelbetonini paauktinim, = 0,15.
203. Pulsavimo slgio erdvins koreliacijos koeficient reikia nustatyti pastato skaiiuotinam
paviriui, kuriam vertinama pulsavimo koreliacija. Skaiiuotinas pavirius apima tuos prievjinius,
pavjinius oninius sien, stog pavirius ir panaias konstrukcijas, nuo kuri vjo slgis perduodamas
statinio skaiiuotinam elementui.
204. Jeigu skaiiuotinis pavirius artimas staiakampiui, orientuotam taip, kad jo kratins
lygiagreios su pagrindinmis aimis (12.4 pav.), koeficient reikia nustatyti i Reglamento 12.4
lentels, atsivelgiant parametrus ir , imamus i Reglamento 12.5 lentels.
205. Apskaiiuojant vis pastat, skaiiuotinio paviriaus matmenis reikia nustatyti pagal
Reglamento 4 priedo nuorodas. iuo atveju ariniams statiniams skaiiuotinio paviriaus matmenis
btina imti pagal jo iorin perimetr.
12.3 lentel
Savj svyravim dani ribins reikms flim, Hz, leidianios nevertinti inercijos jg,
susidarani, esant atitinkamos savosios formos svyravimams
Lietuvos vjo apkrovos rajonai (imami pagal 3
priedo emlap)
I
II
III
flim,
=0,3
0,95
1,1
1,2
=0,15
2,9
3,4
3,8
12.4 lentel
5
0,95
0,89
0,85
0,80
0,72
0,63
0,53
10
0,92
0,87
0,84
0,78
0,72
0,63
0,53
160
0,67
0,65
0,64
0,61
0,57
0,51
0,44
350
0,56
0,54
0,53
0,51
0,48
0,44
0,38
12.5 lentel
Parametr ir reikms pulsavimo slgio erdvins koreliacijos koeficientui nustatyti
Pagrindin koordinai ploktuma, kuriai lygiagrets
skaiiuotiniai paviriai
zoy
zox
zoy
b
0,4a
b
h
h
a
206. Statiniams, kuri f2<flim, btina atlikti dinamin skaiiavim, vertinant s pirmosios formos
savuosius svyravimus. Skaii s reikia nustatyti i slygos fs<flim<fs+1.
Simbolis
Gsup
Ginf
Q
Situacija
P/T
1,1
1,0
1,0
1,0
1,3
1,0
palanks
0
0
A
Netiktieji poveikiai
1,0
P, T, A atitinkamai nuolatin, trumpalaik ir ypatingoji skaiiuotins situacijos
(r. Reglamento 31 punkt).
227. Krano sukeliam poveiki koeficientai pateikti 13.2 lentelje:
13.2 lentel
Kran poveiki koeficientai
Poveikis
Poveiki grups skaitant kranus
4K-6K darbo reimo grups kranams
7K darbo reimo grups kranams
8K darbo reimo grups kranams
Simbolis
Qr
1,0
1,0
1,0
0,9
0,9
0,9
0,5
0,6
0,7
228. Apskaiiuojant krano kelio sij stiprum, vertinant vietin ir dinamin krano vieno rato
sutelktosios vertikaliosios apkrovos poveik, ios apkrovos vis charakteristin reikm reikia dauginti
i papildomojo koeficiento f1, kuris lygus:
228.1. 1,6 8K darbo reimo grups kranams su standija krovinio pakaba;
228.2. 1,4 8K darbo reimo grupei kranams su lanksija krovinio pakaba;
228.3. 1,3 7K darbo reimo grups kranams;
228.4. 1,1 kit darbo reimo grupi kranams.
Tikrinant krano kelio sij sienels vietin pastovum, papildomo koeficiento reikm lygi 1,1.
229. Apskaiiuojant krano kelio sij stipr ir pastovum bei j tvirtinim prie pastato
laikanij konstrukcij, vertikalij krano apkrov skaiiuotins reikms dauginamos i dinaminio
koeficiento:
229.1. esant ne didesniam kaip 12 m kolon ingsniui:
229.1.1. 1,2 8K darbo reimo grups tiltiniams kranams;
229.1.2. 1,1 6K ir 7K darbo reimo grups tiltiniams kranams bei vis darbo grupi
kabantiesiems kranams;
229.2. esant didesniam kaip 12 m kolon ingsniui 1,1 8K darbo reimo grups tiltiniams
kranams.
230. 8K darbo reimo grups kran horizontalij apkrov skaiiuotines reikmes reikia
vertinti su dinaminiu koeficientu, kuris lygus 1,1. Kitais atvejais apkrov dinaminis koeficientas lygus
1,0.
231. Apskaiiuojant konstrukcij patvarum, krano kelio sij link ir kolon horizontalj
poslink bei krano vieno rato vertikaliosios apkrovos vietin poveik, dinaminis koeficientas
nevertinamas.
232. vertinant dviej kran sukeliamas apkrovas, jos dauginamos i derini koeficiento:
232.1. = 0,85 1K6K darbo reimo grupi kranams;
232.2. = 0,95 7K, 8K darbo reimo grupi kranams.
233. vertinant keturi kran sukeliamas apkrovas jos dauginamos i derini koeficiento:
234.1. = 0,7 1K6K darbo reimo grupi kranams;
234.2. = 0,8 7K, 8K darbo reimo grupi kranams.
235. vertinant vieno krano horizontalisias arba vertikalisias apkrovas, jos nemainamos.
236. Apskaiiuojant elektrini tiltini krano keli sij patvarum ir sij tvirtinimo prie pastato
laikanij konstrukcij detales, reikia vertinti krano sukeliamj apkrov tariamai nuolatines
reikmes 2Qk. Tikrinant sij sieneli patvarum nuo sutelktosios vertikaliosios apkrovos poveikio
krano rato veikimo zonoje, krano vieno rato sukeliamos vertikaliosios apkrovos tariamai nuolatin
reikm dauginama i koeficiento vertinamo apskaiiuojant sij stiprum, nurodyto Reglamento 228
punkte. Kran darbo reimo grups, kurioms skaiiuojamas konstrukcij pastovumas, yra nurodomos
konstrukcij projektavimo normose.
(14.1)
tc tc tow ;
(14.2)
ia: tw, tc elemento skerspjvio vidutini temperatr charakteristins reikms iltu ir altu
met laiku, imamos pagal Reglamento 240 punkt; tow, toc pradins temperatros iltu ir altu met
laiku, imamos pagal Reglamento 243 punkt.
240. Vidutini temperatr charakteristins reikms tw ir tc bei temperatr pokytis elemento
skerspjvyje iltu w ir altu c met laiku vienasluoksnms konstrukcijoms imami i Reglamento 14.1
lentels.
Pastaba:
sluoksniuotosioms (daugiasluoksnms) konstrukcijoms tw, tc, w, c nustatomi
apskaiiavimais. Konstrukcijas, pagamintas i keli mediag, artim pagal iluminius parametrus,
leidiama nagrinti kaip vienasluoksnes.
14.1 lentel
Vidutins temperatr reikms ir j pokytis elemento skerspjvyje iltu ir altu met
laikotarpiu
Statini
konstrukcijos
Neapsaugoti nuo
sauls spinduliavimo
poveikio (i j
iorins atitvaros)
Apsaugoti nuo
sauls spinduliavimo
poveikio (i j
vidins)
c 0
w 0,8 t ew t iw 3 5
t c t ic 0,6 t ec t ic 0,5 2
c 0,8 t ec t ic 0,5 3
t w t ew
t w t iw
w 0
t c t ec
t c t ic
c 0
(14.3)
tec tI I ;
(14.4)
ia: tI, tVII daugiameiai mnesio oro temperatros vidurkiai sausio ir liepos mnesiais imami
atitinkamai pagal RSN 19694 [7.14] 2.1 lentel; I, VII vidutini paros temperatr nuokrypa nuo
vidutini mnesio temperatr (I imama pagal RSN 19694 [7.14] 2.10 lentel; VII=60C).
Pastaba:
eksploatuojamuose ildomuose pramons pastatuose, apsaugotuose nuo sauls spinduliavimo
poveikio; VII galima nevertinti.
242. Padidjimas 4 ir 5, 0C apskaiiuojami pagal formules:
4 0,05 S max k k1 ;
(14.5)
5 0,05 S max k 1 k1 ;
(14.6)
Temperatros padidjimas
1
2
3
8
6
4
8
6
2
6
4
2
4
6
4
243. Pradin temperatra, atitinkanti konstrukcijos arba jos dalies sujungim ubaigt sistem,
iltu tow ir altu t0C met laiku nustatoma i formuli:
(14.7)
(14.8)
Pastaba:
kai yra inomas konstrukcijos jungimo laikas, darb atlikimo seka, pradin temperatr galima
patikslinti, vertinant iuos duomenis.
14.3 lentel
Paviriaus orientacijos takos koeficientas
Paviriaus (paviri) tipas ir orientacija
Horizontalus
Vertikals, orientuotas: pietus
vakarus
rytus
Koeficientas k
1,0
1,0
0,9
0,7
14.4 lentel
Konstrukcijos tipo takos koeficientas
Statini konstrukcijos
Metalins
Gelbetonins, betonins, armuoto mro ir
mrins, kuri storis cm:
iki 15
nuo 15 iki 39
per 40
Koeficientas k1
0,7
0,6
0,4
0,3
i b k 1 d b k 1 g 10 3 .
(15.1)
247. Pavirins apledjimo apkrovos charakteristin reikm i ' , Pa, kitiems elementams
nustatoma pagal formul:
(15.2)
i' b k 2 g .
II
III
IV
8,5
11,5
14,5
15.2 lentel
200
300
400
1520
35
60
15.3 lentel
5
0,8
10
1,0
20
1,2
30
1,4
50
1,6
70
1,8
100
2,0
15.4 lentel
Koeficientas, priklausantis nuo apvalaus elemento skerspjvio skersmens
Laid, lyn skersmuo, mm
5
10
20
30
50
70
1,1
1,0
0,9
0,8
0,7
0,6
Koeficientas 1
Pastabos (15.115.4 lentelms):
tarpins dydi reikms gali bti nustatomos tiesine interpoliacija;
apledjimo stor ant pakabint apvalaus skerspjvio horizontalij element (lyn, laid)
galima imti redukuotojo svorio centro auktyje;
apledjimo apkrovos apvaliems cilindro formos horizontaliesiems elementams iki 70 mm
skersmens, apledjimo storis, pateiktas 15.2 lentelje, sumainamas 10 .
248. Vjo slgis apledjusius elementus imamas lygus 25 atskaitinio vjo slgio qref,
nustatomo pagal Reglamento 189 punkt. Nustatant vjo apkrov statini elementus, esanius
aukiau kaip 100 m vir ems paviriaus, apledjusi laid ir lyn skersmuo, nustatomas vertinant
apledjimo stor, pateikt 15.2 lentelje, dauginamas i koeficiento, lygaus 1,5.
249. Oro temperatr, esant plikalai, reikia imti statiniams iki 100 m 5 0C, daugiau kaip 100
m 100C. Rajonuose, kur, esant apledjimui, temperatra emesn kaip 150C, j reikia imti pagal
faktinius duomenis.
(17.1)
Keliamieji
reikalavimai
technologiniai
Vertikalieji
ribiniai linkiai,
dlim
l/250
fiziologiniai ir
technologiniai
konstrukciniai
imama pagal
Reglamento
9 priedo 6 punkt
l/150
Apkrovos
vertikaliesiems
linkiams
apskaiiuoti
vieno krano
taip pat
l/400
l/500
l/600
estetiniaipsichologiniai
pastoviosios ir
laikinosios ilgalaiks
l/120
l/150
l/200
l/250
l/300
mainanios tarp
tarp laikanij
konstrukcini
element ir pertvar,
esani po
elementais.
Veikianios rengus
pertvaras, grindis,
lyginamuosius
sluoksnius
Konstrukcij elementai
Keliamieji
reikalavimai
technologiniai
fiziologiniai
i kabinos:
e) perdang, kurias veikia:
perkeliamos apkrovos,
mediagos, rangos mazgai,
elementai ir kitos judaniosios
apkrovos (i j bebgis
grindinis transportas)
fiziologiniai ir
technologiniai
Vertikalieji
ribiniai linkiai,
dlim
Apkrovos
vertikaliesiems
linkiams
apskaiiuoti
Laikinosios,
vertinant vieno
krano arba gervs,
esani ant vieno
kelio, apkrovos.
Vieno krano arba ant
vieno kelio esanios
gervs apkrovos
0,7 piln laikinj
apkrov
charakteristins
reikms arba vieno
autokrautuvo
apkrovos
(nepalankiausia i
dviej)
l/400
l/500
estetiniaipsichologiniai
fiziologiniai
fiziologiniai
konstrukciniai
Sumainanios tarp
tarp laikanij
element ir lang bei
dur ang
upildymo, esanio
po elementais
Kaip ir 2a pozicijoje
estetiniai ir
psichologiniai
17.1 lentelje vartoti ymenys:
l konstrukcijos elemento skaiiuotinis tarpsnis;
a sij arba santvar, prie kuri tvirtinami kabamj kran keliai, ingsnis.
Pastabos:
gembei l imamas lygus dvigubam jos ilgiui;
tarpinms l reikmms 2a poz. ribiniai linkiai nustatomi tiesine interpoliacija, vertinant
Reglamento 9 priedo 7 punkt;
2a pozicijoje skliaustuose nurodyti skaiiai, imami, kai patalp auktis imtinai iki 6 m;
2d pozicijoje nurodyt linki apskaiiavimo ypatumai pateikti Reglamento 9 priedo
8 punkte;
kai linkius riboja estetiniais ir psichologiniais reikalavimai, tarpsn l leidiama imti lyg
atstumui tarp laikanij sien (arba kolon) vidini paviri.
262. Atstumas (tarpas) nuo tiltinio krano veimlio virutinio tako iki linkusi stogo
laikanij konstrukcij apatinio tako (arba prie j pritvirtint daikt) turi bti ne maesnis kaip 100
mm.
263. Stogo element linkiai turi bti tokie, kad, nepaisant j viena i linkmi, bt sudarytas
ne maesnis kaip 1/200 dangos nuolydis (iskyrus atvejus, aptartus kituose norminiuose
dokumentuose).
264. Gyvenamj ir visuomenini pastat patalp, taip pat pramons pastat buitini patalp
perdang element (sij, rmo sij, ploki), laipt, balkon, lodij ribiniai linkiai, vertinant
fiziologinius reikalavimus, turi bti nustatomi pagal formul:
d lim
g q q1 q 2
30n 2 b q q1 q 2
(17.2)
q, kPa
0,25
q1, kPa
qk2
n, Hz
1,5
0,5
qk2
1,5
1,5
0,2
2,0
b
125
Q
qal
125
Q
qal
50
Q vieno mogaus svoris imamas lygus 0,8 kN; koeficientas, imamas lygus 1,0
elementams, apskaiiuojamiems pagal sijin schem; 0,5 kitais atvejais (pvz., kai plokts atremtos
trimis arba keturiomis kratinmis); a sij, rmo sij ingsnis, ploki plotis (paklot), m;
l konstrukcij skaiiuotinis tarpsnis, m.
17.3 lentel
Pastat su kranais, kran estakad, kolon, taip pat kran kelio ir stabdymo
konstrukcij (sij arba santvar) horizontalieji ribiniai linkiai
Kran
darbo reim
grups
1K3K
4K6K
7K8K
pastat ir
dengt kran
estakad
h/500
h/1000
h/2000
17.4 lentel
Karkasini pastat horizontalieji ribiniai poslinkiai, ribojami konstrukciniais
reikalavimais (kad bt ilaikytas karkaso upildymo sienomis, pertvaromis, lang ir dur
elementais vientisumas)
Pastatai, sienos ir pertvaros
1. Daugiaaukiai pastatai
2. Daugiaauki pastat vienas auktas:
a) sienos ir pertvaros i plyt, gipsobetono,
gelbetonio paneli
b) sienos su natralaus akmens, keramini blok,
stiklo (vitrao) apdaila
3. Vienaaukiai pastatai (su save laikaniomis
sienomis), kai auktis hs, m:
hs 6
hs = 15
hs 30
Ribiniai
poslinkiai, ulim
h/500
hs/300
hs/500
hs/700
paslankusis
hs/150
hs/200
hs/300
274.2. hs/200 kai sienos dailintos natraliu akmeniu, keraminiais blokais, stiklu (vitrau);
ia hs aukto auktis, o vienaaukiams pastatams su kranais auktis nuo pamato viraus iki
pokranini sij apaios.
Be to, temperatros poveikiai imami nevertinant iors oro temperatros svyravim paros
metu bei temperatros skirtumo dl sauls spinduliavimo.
Nustatant temperatr pokyius ir susitraukimo sukeltus horizontaliuosius linkius, j reikms
nesumuojamos su vjo apkrova ir pamato posvyrio sukeliamais linkiais.
STR 2.05.04:2003
1 priedas
sk, kN/m2
1,2
1,6
1 pav.
Pastaba:
sniego apkrovos rajon ribos nustatomos pagal administracinio rajono ribas.
STR 2.05.04:2003
2 priedas
= 1, kai 250;
= 0, kai 600.
1 variantas
2 variantas
3 variantas
2.
1
, bet ne daugiau kaip 1,0
8f
ir ne maiau kaip 0,4.
2 variant reikia vertinti, kai
f 1
l 8
f
1
1
1
l
8
6
5
f
1
1
1
l
8
6
5
1
2
2
2
1,6
2,0
2,2
Arkiniai stogai
Kai 150, btina taikyti 1b
schem, imant l=l, kai <150 2 schema.
3.
1 0,8; 2 1 0,1
3 1 0,5
a
;
b
a
, bet ne daugiau:
b1
Pastabos:
1, 2 variant schemas reikia taip pat
taikyti dvilaiiams ir skliautiniams dviejtrij tarpsni statini stogams su stoglangiais
statini viduryje.
Vj sulaikani skyd taka sniego
apkrovos pasiskirstymui greta stoglangi
nevertinama.
Ploktiesiems laitams, kai
b>48 m, reikia vertinti vietin padidint
apkrov ties stoglangiu, kaip ir ties
perauktjimu (r. 8 schem).
4.
ediniai stogai
5.
6.
7.
8.
2h
(ia h m, sk kPa);
sk
4 statiniams (a profilis);
6 stoginms (b profilis).
Virutinio (apatinio) stogo reikmes m1(m2)
atsivelgiant jo profil reikia imti lygias:
0,5 ploktiesiems stogams su 200 ir
skliautiniams su f/l1/8;
0,3 ploktiesiems stogams su >200,
skliautiniams su f/l>1/8 ir stogams su
skersiniais stoglangiais.
Apatiniams stogams, kai plotis a<21 m (b
profilis) reikm m2 apskaiiuojama pagal
formul
m2=0,5k1k2k3, bet ne maiau 0,1;
b)
ia k1
k3 1
a
; k2 1
;
35
21
, laipsniais).
Perkryio auktis h atskaitomas nuo apatinio
stogo karnizo prijungimo prie sienos vietos.
c)
kai 0
2h
, b=2h, bet ne daugiau kaip 15
sk
m;
kai 0
2h b 0
2h
2h
,
,
1
sk
sk
Pastabos
1. Kai d1(d2)>12 m reikm perkryio ruoo
ilgiui d1(d2) reikia nustatyti nevertinant
stoglangi takos paauktintam (paemintam)
stogui.
2. Jeigu virutinio (apatinio) stogo tarpsniai
yra skirtingo profilio, tai nustatant btina
imti kiekvieno tarpsnio atitinkam reikm
9.
l2
b1 b2
2b2 1
b1 b2
2
l2
1 b2 2 b1
, bet ne daugiau
.
b1 b2
1 1
10.
Stogai su parapetais
11.
Stog
ruoai,
besiribojantys
su
isikiusiomis vir stogo ventiliacijos achtomis ir
kitais antstatais
sk
(kur h m, sk kPa);
2
2h
, bet ne daugiau kaip 3.
sk
2h
, kai d >1,5 m,
sk
bet ne maiau kaip 1,0 ir ne daugiau
1,5, kai 1,5<d5 m,
2,0, kai 5<d10 m,
2,5, kai 10<d15 m,
b1=2h, bet ne daugiau 2d.
12.
1=1,0; 2
l
b
STR
2.05.04:2003
3 priedas
vref,0 m/s
24
28
32
2 lentel.
Koeficiento cDIR reikms
R
ajonas
0
I
,83
I
I
,77
I
II
Vjo kryptis
1
2
00
00
00 R
200
500
800 P
100
0
0
0
0
0
0
0
0
,81
,83
,85
,86
,86
,86
,91
0
0
0
0
0
0
0
0
,77
,74
,78
,79
,83
,85
,91
0
0
0
0
0
0
0
0
,69
,68
,70
,73
,80
,84
,91
0
,71
2
400
2
700 V
0
,98
1
,0
0
,99
0
,88
0
,95
1
,0
3
300
,96
,0
0
,99
3
000
0
,84
0
,94
0
,80
STR 2.05.04:2003
4 priedas
VJO APKROVOS SCHEMOS IR AERODINAMINIAI KOEFICIENTAI
1 lentel.
Vjo apkrovos schemos ir aerodinaminiai koeficientai
S
chemos
Nr.
Pastabos
schemos
1.
2.
Atskirai
stovinios
plokiosios
itisins
konstrukcijos
Vertikals ir ne daugiau kaip 150 nuo vertikals
pasvir paviriai:
prievjinis
pavjinis
Pastatai su dvilaiiu stogu
ce=+0,8
ce=0,6
Koeficientas
ce1
,
0
20
40
60
ce2
60
b/l
1
2
3.
Koeficientas
ce1
e2
1. r. 2 schemos 1 pastab.
2. Nustatant koeficient pagal
203 punkt h=h1+0,7f.
1. Skaiiuojant pastat
su
stoglangiais
ir
vj
atremianiais
skydais
skersinius
rmus,
suminis
priekinio
pasiprieinimo
sistemos stoglangis-skydas
koeficientas yra 1,4.
2.
Nustatant
5.
a
.
h1 h2
6.
1. Prievjinms, pavjinms ir
oninms pastato sienoms
slgio koeficientai nustatomi
pagal 2 schemai taikomus
nurodymus.
2.
Nustatant
r. 5 schemos 1 ir 2 pastabas.
7.
8.
9.
1. Trinties jg reikia
vertinti esant laisvai vjo
krypiai; iuo atveju cf = 0,04.
2. r. 5 schemos 1 ir 2
pastabas.
ir. 5 schemos 1 ir 2
pastabas
1. Koeficientai ce
ioriniam paviriui nustatomi
pagal 2 schemai pateiktus
nurodymus.
2. Aptvaro laidumas
nustatomas kaip jame esani
ang ploto ir viso aptvaro ploto
santykis. Hermetikam pastatui
ci =0. Pastatams, nurodytiems
Reglamento 180.3 papunktyje,
vjo vidaus slgio lengvas
pertvaras (kai paviriaus tankis
yra maesnis nei 100 kg/m2)
charakteristin reikm imama
0,2w0, bet ne maesn kaip 0,1
kPa (10kg/cm2).
3. Kiekvienos pastato
sienos koeficiento ci1 enklas
plius arba minus, kai
5, turi bti nustatomas
atsivelgiant nepalankiausi
apkrovimo variant.
10.
11.
Stogins
Schemos
tipas
I
II
III
,
10
20
30
10
20
30
10
ce1
+0.5
+1.1
+2.1
0
+1.5
+2
+1.4
Koeficient reikms
ce2
ce3
-1.3
-1.1
0
0
+0.9
+0.6
-1.1
-1.5
+0.5
0
+0.8
+0.4
+0.4
-
ce4
0
-0.4
0
0
0
+0.4
-
20
30
10
20
30
IV
12.
+1.8
+2.2
+1.3
+1.4
+1.6
+0.5
+0.6
+0.2
+0.3
+0.4
Sfera
,0
e
0
+1.0
15
+0.8
30
+0.4
45
-0.2
60
-0.8
75
-1.2
90
-1.25
tsinys
,0
e
105
-1.0
120
-0.6
135
-0.2
150
+0.2
175
+0.3
180
+0.4
ce1 = k1c,
ia k1=1, kai cp>0.
1. Re reikia nustatyti
pagal 12a schemai pateikt
formul, vertinant, kad z=h1.
h1
d
0.2
0.5
10
25
1.2
2.
Nustatant
koeficient pagal Reglamento
203 punkt, reikia imti:
b=0,7d;
h=h1+0,7f.
3. Koeficientas ci
vertinamas, kai yra nuleistas
denginys
(plaukiojantis
stogas) arba kai jo nra.
h1
d
i
13.
Prizminis statinys
1
6
1
4
1
2
-0.5
-0.55
-0.7
h1
, lygus
d
1
6
1
3
-0.5
-0.6
-0.8
-0.8
-0.9
-1.05
cx=kcx; cy=kcy.
e
k
1 lentel
5
10
0,6
0,65
20
0,75
35
0,85
50
0,9
100
0,95
1.
Sienoms
su
lodijomis, kai vjo veikimo
kryptis lygiagreti sienomis,
cf =0,1;
banguotiesiems
denginiams cf =0,04.
2.
(plane)
Staiakampiams
pastatams,
kai
l
b
e 2
13.
Prizminis statinys
3 lentel
Staiakampis
l
b
cx
0.2
0.5
2.0
1.7
0.5
1
2
1.9
1.6
1.1
0
180
2
1.2
, rad
n
(paviri
skaiius)
cx, kai
Re>4105
laisva
s
5
68
10
12
1.8
1.5
1.2
1.0
40
50
Rombas
Taisyklingas trikampis
4 lentel
Skerspjvio eskizai ir vjo
kryptis
Taisyklingas daugiakampis
14.
cx=kcx,
ia k nustatomas pagal 13 schemos 1 lentel,
cx nustatomas pagal grafik
1. Re nustatomas pagal
12a schemos formul, imant
z=h, d statinio skersmuo.
Reikms
:
medinms
konstrukcijoms =0,005 m;
mrinms
=0,01
m;
betoninms ir gelbetoninms
=0,005
m;
plieninms
konstrukcijoms =0,001 m;
laidams ir lynams d skersmens
=0,01d;
briaunotiems
paviriams su briaun aukiu
b =b.
2.
Banguotiesiems
stogams cf =0,04.
15.
Atskirai
konstrukcijos
stovinios
plokiosios
akytosios
cx
1
cxiAi ,
Ak
3. Laidams ir lynams,
kuri
d 20
mm,
neapledjantiems cx reikm
gali bti mainama 10.
1. Aerodinaminiai koeficientai
1517 schemoms skirti laisvos
formos akytosioms
konstrukcijoms ir kai
Ai
i
Ak
0,8.
16.
Eil
konstrukcij
ploki
lygiagreiai
idstytj
akyt
1
2
4
6
0.1
0,93
0,99
1
1
1
0.2
0,75
0,81
0,87
0,9
0,93
0.3
0,56
0,65
0,73
0,78
0,83
0.4
0,38
0,48
0,59
0,65
0,72
0.5
0,19
0,32
0,44
0,52
0,61
0,6
0
0,15
0,3
0,4
0,5
17.
1. r. 15 schemos 13 pastabas.
2. Re nustatomas pagal
12a schemai nurodyt formul,
ia d vamzdini element
vidutinis skersmuo, z galima
imti atstum nuo ems
paviriaus
iki
santvaros
virutins juostos.
3. 16 schemos lentelje:
h maiausias kontro
matmuo; staiakampms ir
trapecinms santvaroms h
maiausias kontro matmuo;
apvalioms
akytosioms
konstrukcijoms
h
j
skersmuo;
elipsinms
ir
panaioms elipsinms h
maesniosios aies ilgis;
b atstumas tarp gretim
santvar.
4. Koeficient reikia nustatyti
pagal 15 schemai pateiktus
nurodymus.
ct c x 1 k1 ,
k1
1.0
0.9
1.2
18.
c x c x sin 2 ;
8
7
STR 2.05.04:2003
5 priedas
Darbo reim
grups
1K-3K
4K-6K
8K
Naudojimo slygos
Bet kokie
Riboto intensyvumo remonto ir
perkrovimo
Elektrini main sals, montavimo
darbai, riboto intensyvumo
perkrovimo darbai
Vidutinio intensyvumo perkrovimo
darbai; technologiniai darbai
mechaniniuose cechuose, statybini
mediag gamykl gamini
sandliai; metalo tiekimo sandliai
vairs sandliai, darbas su vairiais
kroviniais
Pusfabrikai sandliai, darbas su
vairiais kroviniais
Metalurgijos gamykl cechai
Biri krovini ir metalo lauo su
vienalyiais kroviniais sandliai
(dirbant vien arba dvi pamainas)
Technologiniai kranai, dirbantys
itis par
Metalurgijos gamykl cechai
Metalurgijos gamykl cechai ir
sandliai, stambios metalo bazs su
vienalyiais kroviniais
Biri krovini ir metalo lauo su
vienalyiais kroviniais (dirbant itis
par)
STR 2.05.04:2003
6 priedas
m v2
f
(1)
ia: v krano judjimo greitis smgio metu imamas lygus pusei nominaliojo,m/s; f galima
didiausia buferio deformacija imama lygi 0,1 m ne didesns kaip 50 t keliamosios galios 1K-7K
darbo reimo kranams su lanksiuoju krovinio tvirtinimu ir 0,2 m kitais atvejais; m krano mas
nustatoma i formuls
m
l l1
m b mc k mq
;
2
l
ia: mb krano tilto mas, t; mc veimlio mas, t; mq krano keliamoji galia, t; k
koeficientas, k = 0 kranams su lanksija krovinio pakaba; k = 1 kranams su standija krovinio
pakaba; l krano anga, m; l1 veimlio priartjimas, m.
2. Nagrinjamos apkrovos skaiiuojamoji reikm vertinus apkrovos patikimumo
koeficient Q (r. Reglamento 226 punkt) imama ne didesn u ribines reikmes, pateiktas
Reglamento 6 priedo 1 lentelje.
1 lentel.
Kran skaiiuojamj apkrov ribins reikms
Kranai
Kabamieji (rankiniai ir elektriniai) ir tiltiniai rankiniai
Elektriniai tiltiniai:
bendrosios paskirties darbo reim grups 1K-3K
bendrosios paskirties ir specialieji darbo reim grups 4K-7K,
taip pat liejykl
Specialieji darbo reim grups 8K su krovinio pakaba:
lanksija
standija
STR 2.05.04:2003
7 priedas
Aliuminis
Asbestocementiniai laktai
Asfaltbetonis
Betonas
Nedaytas medis
Rulonins stogo dangos viesaus vyro apsauginis
sluoksnis
7. Raudonos molio plytos
8. Silikatins plytos
9. Balto natralaus akmens apdaila
10. Tamsiai pilkas silikatinis daymas
11. Baltas kalkinis daymas
12. Keramins apdailos plytels
13. Mlynos stiklins apdailos plytels
14. Baltos arba pilkos apdailos plytels
15. Smliu dengtas ruberoidas
16. Baltai daytas laktinis plienas
17. Tamsiai raudonai nudaytas laktinis plienas
18. aliai daytas laktinis plienas
19. Cinkuotoji stogo skarda
20. Apdailinis stiklas
21. Tamsiai pilkas kalkinis arba terakotinis tinkas
22. viesiai mlynas cementinis tinkas
23. Tamsiai alias cementinis tinkas
24. Cementinis, kreminis tinkas
STR 2.05.04:2003
8 priedas
1 lentel.
Sauls spinduliavimas (tiesioginis / isklaidytas) liepos mnes (W/m 2) esant giedrai
iaurs platuma
laipsniais
1
54
56
54
horizontal paviri
-
56
iaurs platuma
laipsniais
4-5
5
Valandos po vidurdienio
22-23
21-22
20-21
5-6
6
6-7
7
7-8
8
8-9
9
9-10
10
10-11
11
11-12
12
Paros
suma
13
Vidutin
per par
14
13
16
46
46
80
78
70
105
83
101
188
115
207
114
306
119
327
120
405
121
428
122
451
123
479
124
2840
1440
3048
1442
178
49
24
62
27
133
56
140
56
223
82
237
77
364
101
359
96
488
112
482
105
579
119
572
119
663
122
650
122
712
126
691
126
6422
1484
6386
1456
329
19-20
18-19
17-18
16-17
15-16
14-15
13-14
187
327
12-13
2 lentel.
Sauls spinduliavimas (W/m2) liepos mnes vertikal ryt / vakar puss pavirius
iaurs
platuma
laipsniais
5-6
6-7
54
56
1
38
4
33
258
36
7-8
614
101 164 174
482 594 621
101 156 165
8-9
9-10
1011
1112
1213
1314
81
79
1415
77
76
1516
77
74
1617
72
65
1718
59
58
1819
41
41
1920
2021
2122
16
17
Paros
suma
Vidutin
per par
3310 200
1496
3421 201
1426
iaurs
platuma
laipsniais
Valandos po vidurdienio
2223
2122
2021
1920
1819
1718
1617
1516
1415
1314
1213
1112
1011
9-10
8-9
7-8
6-7
5-6
4-5
3-4
2-3
STR 2.05.04:2003
9 priedas
1 pav. Atstumo l (l1, l2) nustatymo schemos, kai tarp sien yra pastovios pertvaros: a viena
tarpatramyje; b dvi tarpatramyje; 1 laikanioji siena (arba kolona); 2 pastovios pertvaros; 3
perdanga (denginys) prie apkrov; 4 perdanga (denginys po apkrovos); 5 linkio atskaitymo
linijos; 6 tarpas
9. Rmo horizontalusis poslinkis skaiiuojamas sienos ir pertvaros, kurios negali bti
paeistos, ploktumoje.
Ryinio diafragminio daugiaaukio pastato, auktesnio nei 40 m, aukto narveli,
besiremiani standumo diafragmas, ikrypimas apskaiiuojamas d1/hs+d2/l (r. 3 pav.), ir neturi
viryti: 1/300 (r. Reglamento 17.4 lentels 2 pozicijas), 1/500 (r. Reglamento 17.4 lentels 2a
pozicijas) ir 1/700 (r. Reglamento 17.4 lentels 2b pozicijas).
2 pav. Gegnini konstrukcij linki skaiiavimo schema, kai yra kabamieji kranai. 1
gegnin konstrukcija, 2 kabamojo krano kelio sija, 3 kabamasis kranas, 4 gegnini
konstrukcij pradin padtis, d1 labiausiai apkrautos gegnins konstrukcijos linkis; d2 gretimos
labiausiai apkrautos gegnins konstrukcijos linkis
STR 2.05.04:2003
10 priedas
TAIKYMAS PASTATAMS
1. Taikymo sritis. iame priede pateiktos pastat poveiki derini nustatymo taisykls ir
metodai. ia taip pat pateiktos rekomenduojamos skaiiuotins nuolatini, kintamj ir ypatingj
poveiki reikms, taip pat koeficientai , kuriuos reikia taikyti projektuojant pastatus.
2. Poveiki deriniai:
2.1. poveiki efektai, kurie negalimi tuo paiu metu dl fizini arba funkcini slyg,
neimami kartu poveiki derinius;
2.2. atsivelgiant pastato naudojim, form ir jo viet, poveiki derinius galima grsti ne
daugiau kaip dviem kintamaisiais poveikiais;
2.3. poveiki derinius, pateiktus Reglamento 6.3 a 6.6 b iraikomis, reikia taikyti saugos
ribiniams bviams tikrinti;
2.4. poveiki derinius, pateiktus Reglamento 6.8 a 6.10 b iraikomis, reikia taikyti
tinkamumo ribiniams bviams tikrinti;
2.5. poveiki derinius, kuriuos eina iankstinio tempimo jgos, reikia taikyti taip, kaip
konkreiai nurodyta atskiruose statybos techniniuose reglamentuose (r. Reglamento 2 p.).
3. Koeficient reikmes reikia apibrti.
4. prastiniams poveikiams rekomenduojamas koeficient reikmes galima imti i 1
lentels:
1 lentel.
Rekomenduojamos pastat koeficient reikms
Poveikis
Statini naudojimo apkrovos kategorija (r. Reglamento 141.1 punkt)
A kategorija: nam ir gyvenamieji plotai
B kategorija: staig plotai
C kategorija: susibrim plotai
D kategorija: parduotuvi plotai
E kategorija: saugykl plotai
F kategorija: eismo plotai, transporto priemoni svoris 30 kN
G kategorija: eismo plotai, 30 kN< transporto priemoni svoris 160 kN
H kategorija: stogai
Statini sniego apkrovos [7.6]
Statini vjo apkrova [7.7]
Temperatra (ne gaisro) statiniuose [7.8]
0,7
0,7
0,7
0,7
0,7
0,7
0,7
0
0,7
0,6
0,6
0,5
0,5
0,7
0,7
0,9
0,7
0,5
0
0,5
0,2
0,5
0,3
0,3
0,6
0,6
0,8
0,6
0,3
0
0,2
0
0
Vyraujantysis
kintamasis
poveikis *
Q,1 Qk,1
Pastabos:
rekomenduojamos reikms yra:
Gj,sup =1,10;
Gj,inf =0,90;
Q,1 =1,3, kai poveikis nepalankus (Q,1 = 0, kai palankus);
Q,i =1,3, kai poveikis nepalankus (Q,1 = 0, kai palankus);
tais atvejais, kai tikrinant statinio pastovum reikia atsivelgti ir konstrukcinio elemento
atsparum, kaip alternatyv dviem atskiriems tikrinimams pagal 2 ir 3 lenteles, galima taikyti
kombinuot patikrinim, pagrst 2 lentele, pasirenkant ias reikmes:
Gj,sup =1,35;
Gj,inf =1,15;
Q,1 =1,3, kai poveikis nepalankus (Q,1 = 0, kai palankus);
Q,i =1,3, kai poveikis nepalankus (Q,1 = 0, kai palankus);
su slyga, kad taikant Gj,inf =1,0 abiem, palankiai ir nepalankiai, nuolatini poveiki dalims
negaunamas dar nepalankesnis efektas.
3 lentel.
Poveiki skaiiuotins reikms (STR/GEO B grup)
Nuolatin ir
trumpalaik
skaiiuotins
situacijos
(6.4) iraika
Nuolatiniai poveikiai
Nepalanks
Palanks
Gj,sup Gkj,sup
Gj,inf Gkj,inf
Vyraujantysis
kintamasis
poveikis *
Q,1 Qk,1
(6.4a) iraika
(6.4b) iraika
Gj,sup Gkj,sup
Gj,sup Gkj,sup
Gj,inf Gkj,inf
Gj,inf Gkj,inf
Nuolatiniai poveikiai
Nepalanks
Palanks
Vyraujantysis
kintamasis
poveikis *
Gj,sup Gkj,sup
Gj,inf Gkj,inf
Q,1 Qk,1
Pastaba
jeigu nenurodyta kitaip, pasirenkamos ios reikms:
Gj,sup =1,0;
Gj,inf =1,0;
Q,1 =1,30, kai poveikis nepalankus (Q,1 = 0, kai palankus);
Q,i =1,30, kai poveikis nepalankus (Q,1 = 0, kai palankus);
5.5.2. 2 bdas: taikant skaiiuotines reikmes i 3 lentels geotechniniams poveikiams, taip
pat ir kitiems poveikiams (nuo) konstrukcijos;
5.5.3. 3 bdas: taikant skaiiuotines reikmes i 4 lentels geotechniniams poveikiams, o
tuo paiu metu taikant dalinius koeficientus i 3 lentels kitiems poveikiams (nuo) konstrukcijos.
6. Ypatingj ir seismini skaiiuotini situacij skaiiuotins poveiki reikms. Saugos
ribini bvi ypatingj ir seismini skaiiuotini situacij (r. 6.5a iki 6.6b iraikas) daliniai
poveiki koeficientai turi bti lygs 1,0. reikms yra pateiktos 1 lentelje.
5 lentel.
Ypatingj ir seismini poveiki derini skaiiuotins poveiki reikms
Skaiiuotin
situacija
Nuolatiniai poveikiai
Nepalanks
Palanks
Vyraujantysis
ypatingasis ar
seisminis poveikis
Atsitiktin *
Gkj,sup
Gkj,inf
Ad
(6.5a,b iraikos)
Seismin
Gkj,sup
Gkj,inf
I AEk arba AEd
(6.6a,b iraikos)
*
ypatingoms skaiiuotinoms situacijoms pagrindin kintamj poveik galima imti
danumine arba, kaip seismini poveiki derinius, tariamai nuolatine reikme, atsivelgiant
nagrinjam ypatingj poveik. Taip pat r. EN [7.5].
**
kintamieji poveikiai, nagrinti 1 lentelje.
7. Bendrj pastato konstrukcij pastovum (pvz., laito, ant kurio remiasi pastatas,
pastovum), hidraulin ir pldrumo irim (pvz., ikasos pastato konstrukcijai dugno) reikia tikrinti
pagal atitinkam statybos technin reglament (Geotechninis projektavimas).
8. Ribini tinkamumo bvi dalinius koeficientus reikia imti lygius 1,0, iskyrus statybos
techniniuose reglamentuose (r. Reglamento 2 p.) skirtingai apibdintais atvejais.
6 lentel.
Poveiki deriniuose taikom poveiki skaiiuotins reikms
Derinys
Charakteringasis
Danuminis
Tariamai
nuolatinis
Nuolatiniai poveikiai Gd
Nepalanks
Palanks
Gkj,sup
Gkj,inf
Gkj,sup
Gkj,inf
Gkj,sup
Gkj,inf
Kintamieji poveikiai Qd
Vyraujantysis
Kiti
Qk,1
0,i Qki
1,1 Qk,1
2,i Qk,i
2,1 Qk,1
2,i Qk,i
ymenys:
u visas horizontalusis poslinkis pastato H auktyje;
ui horizontalusis poslinkis aukto Hi auktyje.
18. Pastat ir j konstrukcini element patenkinamai elgsenai vibraciniu poiriu
eksploatavimo slygomis pasiekti reikia nagrinti, be kit, toliau nurodytus aspektus:
18.1. naudotojo komfortas;
18.2. konstrukcijos arba jos konstrukcini element funkcionavim (pvz., plyiai pertvarose,
apdar paaidos, pastato turinio jautrumas vibracijoms).
19. Kad konstrukcijos arba konstrukcinio elemento tinkamumo ribinis bvis nebt virytas
veikiant vibracijoms reikia, kad konstrukcijos arba konstrukcinio elemento laisvj svyravim
danis bt ilaikytas vir tinkam reikmi, kurios priklauso nuo pastato funkcijos, vibracijos
altinio ir turi bti suderintos su usakovu ir(arba) su atitinkama galiotja staiga.
20. Jeigu konstrukcijos laisvj svyravim danis yra maesnis u atitinkam reikm,
reikia atlikti tikslesn konstrukcijos dinamins reakcijos skaiiavim, skaitant gesimo vertinim.
Pastaba:
daugiau nurodym r. EN [7.4, 7.7].
21. Galimi vibracijos altiniai, kuriuos reikia vertinti, yra vaikiojimas, vienalaikis moni
judjimas, mechanizmai, eismo sukeltos grunto vibracijos ir vjo poveikiai.
__________________________
STR 2.05.04:2003
11 priedas
STATYBINI IR SANDLIUOJAMJ MEDIAG VIENETINIO SVORIO IR
NATRALIOJO LAITO KAMP LENTELS
1 lentel.
Statybins mediagos. Betonas ir skiedinys
Mediagos
Trinis svoris
[kN/m3]
Betonas
Lengvasis
LC 1,0 tankio klas
910 1) 2)
LC 1,2 tankio klas
1012 1) 2)
LC 1,4 tankio klas
1214 1) 2)
LC 1,6 tankio klas
1416 1) 2)
LC 1,8 tankio klas
1618 1) 2)
LC 2,0 tankio klas
1820 1) 2)
Normalaus svorio
2428 1) 2)
Sunkusis
>28 1) 2)
Skiedinys
cemento skiedinys
1923
gipso skiedinys
1218
kalki ir cemento skiedinys
1820
kalki skiedinys
1218
1)
Dl normalaus plienins armatros procento didinamas 1 kN/m3.
2)
Nesukietjusio betono didinamas 1 kN/m3.
Pastaba:
r. Reglamento VIII skyri.
2 lentel.
Statybini mediag trinis svoris
Mediagos
Keramika
Gamtiniai akmenys, r. pEN771-6
granitas, sienitas, porfyras
bazaltas, dioritas, gabro
tahilitas
bazaltin lava
pilkoji vaka, smiltainis
tankusis kalkakmenis
kitoks kalkakmenis
vulkaninis tufas
gneisas
skalnas
Pastaba: r. Reglamento VIII skyri.
Trinis svoris
[kN/m3]
21,0
27,030,0
27,030,0
26,0
24,0
21,027,0
2,029,0
20,0
20,0
30,0
28,0
3 lentel.
Statybins mediagos. Medis
Mediagos
Medis
C14 medienos stiprumo klas
C16 medienos stiprumo klas
C18 medienos stiprumo klas
C22 medienos stiprumo klas
C24 medienos stiprumo klas
C27 medienos stiprumo klas
C30 medienos stiprumo klas
C35 medienos stiprumo klas
C40 medienos stiprumo klas
D30 medienos stiprumo klas
D35 medienos stiprumo klas
D40 medienos stiprumo klas
D50 medienos stiprumo klas
D60 medienos stiprumo klas
D70 medienos stiprumo klas
Sluoksniuotoji klijuotin mediena
Vienalyt klijuota sluoksniuotoji mediena GL24h
Vienalyt klijuota sluoksniuotoji mediena GL28h
Vienalyt klijuota sluoksniuotoji mediena GL32h
Vienalyt klijuota sluoksniuotoji mediena GL 36h
Kompleksin klijuota sluoksniuotoji mediena GL 24c
Kompleksin klijuota sluoksniuotoji mediena GL 28c
Kompleksin klijuota sluoksniuotoji mediena GL 32c
Kompleksin klijuota sluoksniuotoji mediena GL 36c
Fanera
Spygliuoi fanera
Berin fanera
Laminuotosios ir blokins plokts
Droli plokts
smulki droli plokt
cementu suklijuot droli plokt
droli plokt, orientuot droli plokt, vaflin plokt
Statybins pluoto plokts
kietoji standartin ir apdorotoji plokt
vidutiniojo tankumo pluoto plokt
izoliacin (minktoji) plokt
Pastaba:
r. Reglamento VIII skyri
Trinis svoris
[kN/m3]
3,5
3,7
3,8
4,1
4,2
4,5
4,6
4,8
5,0
6,4
6,7
7,0
7,8
8,4
10,8
3,7
4,0
4,2
4,4
3,5
3,7
4,0
4,2
5,0
7,0
4,5
7,08,0
12,0
7,0
10,0
8,0
4,0
4 lentel.
Statybins mediagos. Metalai
Mediagos
Metalai
aliuminis
alvaris
bronza
varis
geleis, lieta
geleis, plakta
vinas
plienas
cinkas
Vienetinis svoris
[kN/m3]
27,0
83,085,0
83,085,0
87,089,0
71,072,5
76,0
112,0114,0
77,078,5
71,072,0
5 lentel.
Statybins mediagos. Kitos mediagos
Mediagos
Kitos mediagos
Stiklo duenos
Stiklas, laktais
Plastmass
Akrilo laipai
Poringojo polistireno grdeliai
Putstiklis
Skalnas
Trinis svoris
[kN/m3]
22,0
25,0
12,0
0,3
1,4
28,0
6 lentel.
Tilt mediagos
Mediagos
Automobili keli tilt grindinys
Lietins asfaltas ir asfaltbetonis
Asfalto mastika
Kartasis voluotasis asfaltas
Tilt upilai
Smlis (sausas)
Balastas, vyras (supiltas laisvai)
Netaisykling akmen grindinys
lako skalda
Supilti laukakmenys
Molio glaistas
Geleinkeli tilt grindinys
Betono apsauginis sluoksnis
Normalus balastas (pvz., granito, gneiso ir kt.)
Bazalto balastas
Trinis svoris
[kN/m3]
24,025,0
18,022,0
23,0
15,016,0 1)
15,016,0 1)
18,519,5
13,514,5 1)
20,521,5
18,519,5
25,0
20,0
26,0
Kelio pagrindo 1 m
ilgio svoris 2) 3)
qk
[kN/m]
1,2
4,8
1,9
1,7
4,9
7 lentel.
Sandliuojamosios mediagos. Statybins mediagos
Mediagos
Trinis svoris
[kN/m3]
Upildai
lengvieji
9,020,0 *
normalieji
20,030,0
sunkieji
>30,0
vyras ir smlis, palaidi
15,020,0
Smlis
14,019,0
Auktakrosni lakas
gabalai
17,0
granuls
12,0
akytoji skalda
9,0
Plyt smlis, plyt skalda, skaldytos plytos
15,0
Vermikulitas
akytasis betono upildas
1,0
neapdorotasis
6,09,0
Bentonitas
palaidasis
8,0
drbtasis
11,0
Cementas
palaidas
16,0
maiais
15,0
Lakieji pelenai
10,014,0
Stiklas lapais
25,0
Maltasis gipsas
15,0
Lignito pelen upildas
15,0
Kalks
13,0
Kakakmenio milteliai
13,0
Maltasis magnezitas
12,0
Plastmass
polietileno, polistirolo grdeliai
6,4
polivinilchlorido milteliai
5,9
poliesterio derva
11,8
klij dervos
13,0
Glasis vanduo
10,0
*
Apie lengvojo betono tankio klases r. io priedo 1 lentel.
Pastaba:
r. Reglamento VIII skyri.
Natralaus byrjimo
kampas [0]
30
30
30
35
30
40
30
35
35
40
28
25
25
20
25
2527
30
40
8 lentel.
Sandliuojamieji ems kio gaminiai
Gaminiai
Tvarto
mlas (ne maiau 60 kietj daleli)
mlas (su sausais iaudais)
sausas vit mlas
srutos (ne daugiau 20 daleli)
Dirbtins tros
NFK (natris+fosforas+kalis) grdeliais
sutraikyti tomamiliai
fosforo grdeliai
kalio sulfatas
karbamidas
Laisvai sukrautas aliasis paaras
Grdai
nesijotieji (14 drgms, jeigu kitokia nenurodyta)
visi grdai
mieiai
grdai alui (lapi)
oli sklos
pilstomieji kukurzai
kukurzai maiais
avios
aliejingos prinokusios sklos
rugiai
pilstomieji kvieiai
kvieiai maiais
ols kubai
ienas
(supakuotas)
(ritiniuose)
Kailiai ir odos
Apyniai
Salyklas
Rups miltai
maltieji
kubeliais
Durps
sausos, pilstomosios, susiguljusiosios
sausos, suspaustos pakus
lapios
Silosas
iaudai
palaidieji (sausi)
supakuotieji
Supakuotasis tabakas
Vilna
palaidoji
supakuotoji
Trinis svoris
[kN/m3]
Natralaus byrjimo
kampas [0]
7,8
9,3
6,9
10,8
45
45
8,012,0
13,7
10,016,0
12,016,0
7,08,0
3,54,5
25
35
30
28
24
7,8
7,0
8,8
3,4
7,4
5,0
5,0
6,4
7,0
7,8
7,5
7,8
30
30
30
30
30
25
30
30
40
1,03,0
6,07,0
8,09,0
1,02,0
4,06,0
25
20
7,0
7,0
45
40
1,0
5,0
9,5
5,010,0
35
0,7
1,5
3,55,0
3,0
7,013,0
9 lentel.
Sandliuojamieji maisto produktai
Produktai
Kiauiniai, stovuose
Miltai
pilstomieji
maiais
Vaisiai
Obuoliai
palaidieji
dmis
Vynios
Kriaus
Aviets dklais
Braks (emuogs) dklais
Pomidorai
Cukrus
pilstomasis, krvomis
tankus ir maiais
alios darovs
kopstai
salotos
Anktins darovs
Pupos
bendrai
soja
irniai
Darovs, akniavaisiai
darovs visos
runkeliai
morkos
svognai
rops
Bulvs
palaidos
dmis
Cukriniai runkeliai
idiovinti ir sukapoti
ali
lapi gabalai
Pastaba:
r. Reglamento VIII skyri.
Trinis svoris
[kN/m3]
4,05,0
Natralaus byrjimo
kampas [0]
6,0
5,0
25
8,3
6,5
7,8
5,9
2,0
1,2
6,8
30
7,510,0
16,0
35
4,0
5,0
8,1
7,4
7,8
35
30
8,8
7,4
7,8
7,0
7,0
40
35
35
35
7,0
4,4
35
2,9
7,6
10,0
35
10 lentel.
Sandliuojamieji produktai. Skysiai
Produktai
Grimai
alus
pienas
glas vanduo
vynas
Natrals aliejai
ricinos aliejus
glicerolas (glicerinas)
smen aliejus
provansinis aliejus
Organiniai skysiai ir rgtys
alkoholis
eteris
druskos rgtis (40 pagal svor)
metilo spiritas
azoto rgtis (91 pagal svor)
sieros rgtis (30 pagal svor)
sieros rgtis (87 pagal svor)
terpentinas, uait-spiritas
Angliavandeniliai
anilinas
benzinas (benzolas)
anglies derva
krezolis
ligroinas
parafinas (ibalas)
benzinas (benzolinas)
nafta, petroleumas
dyzelinis kuras
kuras
sunkusis
tepantysis
petrolis (gazolinas)
Suskystintosios dujos
butanas
propanas
Kiti skysiai
gyvsidabris
vino suriko daai
vino baltalas aliejuje
dumblas, vandens pagal tr daugiau negu 50
Pastaba:
Trinis svoris
[kN/m3]
10,0
10,0
10,0
10,0
9,3
12,3
9,2
8,8
7,8
7,4
11,8
7,8
14,7
13,7
17,7
8,3
9,8
8,8
10,812,8
10,8
7,8
8,3
6,9
9,812,8
8,3
7,89,8
12,3
8,8
7,4
5,7
5,0
133
59
38
10,8
11 lentel.
Sandliuojamieji gaminiai. Kietas kuras
Gaminiai
Medio anglis
su oru
be oro
Anglis
blokini briket, piltin
blokini briket, sukrautoji
kiauinio formos
natralioji kasyklos anglis
anglis plovimo baseine
anglies dulks
koksas
antros ries karjere
akmens kasykl nuotek atliekos
visos kitos anglies rys
Malkos
Lignitas / rusvosios anglys
piltiniai briketai
sukrautieji briketai
drgnos
sausos
dulks
emos temperatros koksas
Durps
juodosios, idiovintos, glaudiai supakuotos
juodosios, idiovintos, laisvai supiltos
Pastaba:
r. Reglamento VIII skyri.
Trinis svoris
[kN/m3]
Natralaus byrjimo
kampas [0]
4,0
15,0
8,0
13,0
8,3
10,0
12,0
7,0
4,06,5
12,3
13,7
8,3
5,4
35
30
35
25
3545
35
35
3035
45
7,8
12,8
9,8
7,8
4,9
9,8
30
3040
35
2540
40
6,09,0
3,06,0
45
12 lentel.
Sandliuojamieji gaminiai. Pramonins ir kitos mediagos
Gaminiai
Knygos ir dokumentai
knygos ir dokumentai,
glaudiai sandliuoti
Sandliavimo lentynos ir kabinetai
Suriti drabuiai ir skudurai
Ledo gabalai
Odos rietuvs
Popierius
ritiniais
rietuvmis
Guma
Druskos uoliena
Druska
Pjuvenos
sausos, maiais
sausos, piltins
lapios, piltins
Degutas, bitumas
Pastaba:
r. Reglamento VIII skyri.
Trinis svoris
[kN/m3]
Natralaus byrjimo
kampas [0]
6,0
8,5
6,0
11,0
8,5
10,0
15,0
11,0
10,017,0
22,0
12,0
45
40
3,0
2,5
5,0
14,0
45
45
STR 2.05.04:2003
12 priedas
ia:
m transporto priemons mas bruto (kg);
v statmenas barjer transporto priemons greitis (m/s);
c transporto priemons deformacijos (mm);
b barjero deformacijos.
3. Kai automobili parkas suprojektuotas tarus, kad naudojam transporto priemoni mas
bruto nevirys 2500 kg, yra taikomos toliau pateiktos reikms F jgai nustatyti:
m=1500 kg;
v=4,5 m/s;
c 100 mm, jeigu nra konkretesni duomen.
Standaus barjero, kurio b yra imamas lygus nuliui, charakteristin F jgos reikm
atitinkam transporto priemoni, kuri mas bruto ne didesn u 2500 kg, imama lygi 150 kN.
4. Kai automobili parkas suprojektuotas transporto priemonms, kuri mas bruto yra
didesn nei 2500 kg, taikomos toliau pateiktos reikms charakteristinei F jgai nustatyti:
m tikroji transporto priemons mas (kg), kuriai automobili parkas suprojektuotas;
v 4,5 m/s;
c 100 mm, jeigu nra konkretesni duomen.
5. Galimai imti, kad jga, nustatyta pagal io priedo 3 ir 4 punktus [7.4], veikia buferio
auktyje. Parkams transporto priemoni, kuri mas bruto didesn nei 2500 kg, aukt galima imti
lyg 375 mm vir grind paviriaus.
6. Automobili park privaiavimo nuouln barjerai turi atlaikyti pus jgos, nustatytos
pagal io priedo 3 ir 4 punktus ir veikianios 610 mm auktyje vir nuoulnos.
7. Prieing tiesi daugiau nei 20 m ilgio nuouln, skirt vaiuoti emyn, gal barjerai turi
atlaikyti du kartus u nustatyt pagal io priedo 3 punkt didesn jg, veikiani 610 mm auktyje
vir nuoulnos.
______________________