I tema. Baudiamojo proceso samprata.

1. Baudiamojo proceso svoka, funkcijos ir proceso tipai

Procesas (lot. Kilms). Baudiamasis procesas - tam tikros ries vyksmas, eiga. Teisinj valstybje,
Baudiamasis procesas nusikalstam veik tyrimas ir baudiamj byl nagrinjimas teisme, vykstantis
statymo nustatyta tvarka. Baud.proceso metu siekiama nustatyti, ar buvo padaryta nusikalstama veika ir kas t
veik padar. Nustaius tok asmen, sprendiami jo pripainimo kaltu bei bausms jam paskyrimo klausimai.
Baud.proceso pradjimas, nutraukimas ar ubaigimas kitokiu bdu forminami teismo ir teissaugos pareign
priimamu sprendimu. Teissaugos pareignai numato tyrimo apimt, o teismas nagrinjant byl teisme
atliktinus veiksmus, baud.procesas danai apibriamas kaip teismo, prokuroro, policijos ir kt.teissaugos
pareign veikla tiriant ir nagrinjant baud.bylas. Tam tikr sprendim primim gali inicijuoti proceso
dalyviai nukentjusysis, tariamasis, kaltinamasis, gynjas, civilinis iekovas, atsakovas, j atstovai.
Baud.procesas turi bti apibriamas ne vien tik kaip valstybs galiot, bet ir vis kt.proceso subjekt veikla.
Veiksm atlikimo ir sprendim primimo slyg, tvarkos, nuoseklumo taisykls, nustatytos statyme,
vadinamos proseco forma. Reikalavimas laikytis proceso formos neturi bti absoliutinamas.
Apibendrinant, baud.procesas tai tiriant bei nagrinjant baud.bylas teismo, prokuroro ir ikiteisminio tyrimo
pareign statymo nustatyta tvarka vykdoma veikla, kurios metu visiems proceso subjektams sudaromos
slygos naudotis nustatytomis teismis.
1.1. Proseco funkcijos
Procesins funkcijos yra procesins veiklos kryptys, susijusios su tam tikru proceso subjekto statutsu
baud.procese. Baud.procese yra vykdomos:
1) Ikiteisminio tyrimo funkcij vykdo policija bei kt.institucijos, kurioms suteikti tam tikri staigos
galiojimai, bei prokuratra.
2) Kaltinimo funkcij vykdo prokuratra ir i dalies nukentjusysis bei jo atstovas. Prokuroras nagrinjant
privataus kaltinimo byl teiseme nedalyvauja.
3) Gynybos funkcija. Gynjo paskirtis baud.procese rpintis traukiamo baud.atsakomybn asmens
gynyba. Be gynjo, tariamojo (kaltinamojo) i funkcij taippat vykdo io tariamojo (kaltinamojo)
atstovas pagal tatym bei baud.atsakomybn traukiamo juridinio asmens atstovas.
4) Bylos nagrinjimo ir isprendimo arba teisingumo vykdymo funkcija yra teismo prerogatyva.
Ikiteisminio tyrimo atlikim galima laikyti kaltinimo funkcijos dalimi.
1.2. Baudiamojo proceso tipai (formos)
Pagal tam tikrus poymius baud.procesai yra skirstomi tipus (formas). Vieningos nuomons dl io skirstymo
nra. Vadovlio autoriams priimtinas skirstymas 3 tipus (formas): 1) klasikinis rungimosi 2) tiriamasis
(inkvizicinis) 3) mirus procesas.
1.2.1. Klasikinis rungimosi procesas
Daugiausia rungimosi principas veikia byl nagrinjant prisiekusij teisme, ypa bendrosios teiss tradicijos
valstybse, kur bylos baigtis i esms priklauso nuo to, kuri alis turi daugiau rodym ir geriau juos pateikia.
Teismui yra udrausta paiam ireikalauti nauj rodym ar aktyviai dalyvauti tiriant bylos nagrinjimo teisme
dalyvi pateiktus rodymus.
1.2.2. Tiriamasis procesas

LT kaip ir daugelyje kt Europos valstybi, kuriose teismas yra pareigotas neapsiriboti vien tik proceso dalyvi
pateiktais rodymais ir siekti nustatyti ties byloje, galima kalbti tik apie ribot rungimosi principo veikim.
Bylos isprendimas tokio tipo procese priklauso ne tik nuo to, kaip alys rungiasi, bet ir nuo paties teismo
iniciatyva atliekam veiksm. Tokio tipo procesas dar vadinamas inkviziciniu. Inkvizicinis procesas moderniu
poiriu vienas i baud.proceso tip. Inkviziciniame (tiriamajame) procese, teismas, nagrinjantis byl, yra
pareigotas bti aktyvus ir imtis vis btin priemoni materialiai tiesai byloje nustatyti, tokio tipo procese
rungimosi principas veikia maiausiai. Taiau ir jame yra nemaai rungimosi principo element: 1) bylos
nagrinjimo teisme metu proceso dalyviams suteiktos lygios teiss reikti nualinimus, praymus, teikti
rodymus, apsksti teismo sprendimus ir kt.; 2) proceso funkcijos ir tokio tipo procese yra atskirots: kaltina
prokuroras, kaltinamasis ir gynjas ginasi, o teismas priimdamas sprendim byloje, taip vykdo teisingum.
1.2.3. Mirusis procesas
Ikiteisminis tyrimas yra teissaugos pareign rankose ir vyksta ribojant vieum, o bylos nagrinjimo teisme
metu yra garantuojamas bylos nagrinjimo ali lygiatesikumas. (Skandinavijos valstybs, Italija). Miriajame
procese rungimosi principas veikia daugiau negu inkviziciniame, bet maiau negu bendrosios teiss tradicijos
valstybi procese.
Konkreios valstybs priskyrimas tam tikram tipui yra slyginis. Baud.procesas tam tikroje valstybje danai
turi vairi tip proceso ypatybi. Vadovlyje aptariamas LT baud.procesas artimiausias antrajam tiriamajam
proceso tipui.
2. Baudiamojo proceso paskirtis
BPK 1 str.reikalauja:
1) baud.proceso metu atskleisti nusikalstam veik, iaikinant visas reikmingas jos padarymo
aplinkybes;
2) atskleidiant nusikalstam veik saugoti mogaus ir pilieio teises bei laisves, visuomens ir valstybs
interesus;
3) greitai atskleisti nusikalstam veik;
4) proceso emtu garantuoti, kad bt nubaudiamas tik nusikalstam veik padars asmuo ir joki
nepagrst suvarym nepatirt nekaltas asmuo.
Pagrindinis baud.proceso udavinys yra valstybs pareigos ir teiss taikyti sankcijas nusikalstam veik
padariusiam asmeniui utikrinimas.
Baud.st.numatyta bausm ar kitokia poveikio priemon gali bti taikoma tik baud.proceso metu nustaius
nusikalstam veik padarius asmen bei isiaikinus visas sankcijai taikyti reikmingas aplinkybes.
Kelias nuo nusikalstamos veikos iki sankcijos turt bti kuo trumpesnis. Teisinje valstybje asmeniui
padariusiam NV turi bti suteikiamos garantijos, kad baud.procesas vyks nealikai, toks asmuo nepatirs
nepagrst suvarym ir turs galimyb gintis nuo jam reikiam kaltinim. Procesas privalo vykti tik laikantis
mogaus teisi apsaugos reikalavim.
Nuosprendis turt kiek manoma prisidti prie teisins santarvs atkrimo visuomenje. Procesas turi prisidti
ir prie nusikalstam veik prevencijos.
Baud.procesas atlieka savo paskirt kai pasiekiamas rezultatas, dl kurio baud.procesas buvo pradtas.
Baud.procesas turi bti baigtas teisingo, teisto ir pagrsto, prevencin reikm turinio teismo sprendimo dl
atsakomybn traukiamo asmens kaltumo ar nekaltumo bei baudiamosios teisins sankcijos skyrimo, primimu.
Sprendimas teistu ir pagrstu gali bti laikomas tik tuo atveju, kai priimant buvo laikomasi mogaus teisi
apsaugos standart.
Kai kuriais atvejais, esant statyme numatytiems pagrindams, pradtas procesas gali bti nutrauktas dar iki byl
perduodant teismui. Proceso nutraukimo atveju baud.procesas atliaka tam tikr paskirt proceso metu
isiaikinamos vykio, dl kurio buvo pradtas procesas, aplinkybs.
3. Baudiamojo proceso stadijos
2

Proceso stadija proceso veiksm ir sprendim, kurie atliekami ir priimami tam tikrame proceso etape
sprendiant tam proceso etapui keliamus udavinius, visuma.
Tradicins baud.proceso stadijos yra tokios: (parengtinis) tyrimas, bylos procesas pirmosios instancijos teisme,
bylos nagrinjimas apeliacine tvarka, bylos nagrinjimas kasacinia tvarka ir nuosprendio vykdymas.
Pagal 2003 05 01 sigaliojus BPK vykstanciame baud.procese iskirtinos tokiosproceso stadijos:
1) ikiteisminis tyrimas pirmoji proseco stadija. Ikiteisminis tyrimas pradedamas paaikjus NV
poymiams. Baigiama stadija prokurorui suraius kaltinamj akt, jei anksiau nenustatomas pagrinas
nutraukti ikiteismin tyrim. Prokuroras esant reikiamoms slygoms, gali nusprsti rayti pareikim
teismui dl supaprastinto proceso form.
2) Bylos procesas pirmosios instancijos teisme paprastai vadinama centrin, svarbiausia baud.proceso
stadija. Isprendiami svarbiausi baud.proceso metu kil klausimai teismas nustato, ar buvo padaryta
NV, nuspremdia ar kaltinamasis kaltas dl tos veikos padarymo, ir skiria kaltu pripaintam
kaltinamajam bausm. Procesas pirmosios instancijos teisme suskyla dvi slyginai savarankikas dalis:
a) proces, kurio metu sprendiama, ar yra pagrindo rengti teisiamj posd;
b) teisiamj posd, kurio metu baud.byla nagrinjama i esms.
Prie byl pradedant nagrinti teisiamajame posdyje, turi bti atlikti tam tikri paruoiamieji veiksmai,
kurie vadinami bylos parengimu nagrinti teisme ir laikomi antrosios stadijos sudtine (angine)dalimi.
3) Apeliacinis procesas stadija, kurioje pagal gaut apeliacin skind patikrinamas nesiteisjusi
pirmoios instancijos teismo priimt nutari ir nuosprendi teistumas ir pagrstumas.
4) Nuosprendi ir nutari vykdymas stadija, kurioje gyvendinamos teismo paskirtos teisins sankcijos
ir sprendiami kylantys procesiniai klausimai.
5) Kasacinis procesas stadija, kai pagal gaut kasacin skund patikrinami siteisj pirmosios ir
apeliacins instancijos teismo nutartys ir nuosprendiai teiss taikymo atvilgiu.
Apeliacinis ir kasacinis procesai nra privalomos stadijos procesas ias stadijas pereina tik tada, jei yra
paduodamas atitinkamas skundas.
4. Baudiamojo proceso mokslas
Baud.proceso mokslas atskira teiss mokslo dalis, kuri sudaro sistema ini apie: 1) baud.proces
reglamentuojanias normas (atskleidiamas teiss norm turinys, teikiamos rekomendacijos dl i norm
taikymo teisinje praktikoje); 2) teisin praktik tiriant ir nagrinjant baud.bylas (mokslin analiz parodo
problemas, kylanias teisinje praktikoje taikant baud.proceso eig reglamentuojanias normas. Analizuojant
praktijoje kylanias problemas pastebimos teisns spragos bei kitokia teisinio reglamentavimo trkumai); 3)
usienio valstybi baud.proceso institutus ((lyginamoji teistyra) lyginami LT baud.proceso institutai su
usienio baud.proceso teiss normomis, randami tobulesni procesini santyki reglamentavimo variantai); 4)
baud.proceso istorij (inojimas padeda geriau suvokti galiojani proceso teiss norm turin, j prasm ir
paskirt, pateikti tobulesnes rekomendacijas dl t norm taikymoar j tobulinimo).
II tema. Baudiamojo proceso teis.
1. BAUDIAMOJO PROCESO TEISS SVOKA
Baudiamojo proceso teis teiss aka, kuri sudaro teiss norm, reguliojani ikiteisminio tyrimo
institucij, prokuratros ir teismo veikl tiriant ir nagrinjant baudiamsias bylas bei vykdant nuosprend, taip
pat nustatani baudiamajame procese dalyvaujani fizini ir juridini asmen teises bei pareigas, visuma.
Baud.proceso teis yra vieosios teiss dalis. Baud.proceso teiss normos nustatomos taip, kad bt manoma
tinkamai iaikinti NV ir nubausti kaltus asmenis, o procese nebt paeistos mogaus teiss. Teisinje
valstybje lemiam reikm sprendiant baud.byl turi teismins proceso stadijos. Tik teismo proceso metu
patikrinti duomenys gali bti pripastami rodymais. Pagal demokratins valstybs standartus yra
sukonstruotos ir LT BP teiss normos.
BP gali vykti tik taikant BP teiss normas. BPT yra BP pagrindas.
3

2. Baudiamojo proceso teiss altiniai

2.1. Baudiamojo proceso teiss altini samprata ir rys
BP altiniai norminiai teiss aktai, kuriuose tvirtintomis taisyklmis turi bti vadovaujamasi tiriant ir
nagrinjant baud.bylas.
BP altiniai turi bti laikomi:
1) LR Konstitucija;
2) Tarptautins sutartys;
3) BP kodeksas;
4) Kt statymai;
5) LR Vyriausybs nutarimai, LT generalinio prokuroro, teisngumo bei vidaus reikal ministr sakymai ir
kt ministerij priimti postatyminiai norminiai aktai.
2.2. LR Konstitucija
LR Konstitucija yra tiesioginio taikymo aktas. BP poiriu ypa aktualios ir reikmingos yra Konstitucijos II ir
IX skirsniuose tvirtintos nuostatos. Atliekant BP veiksmus ir priimant byloje procesinius sprendimus turi bti
garantuojama, kad mogaus teiss ir laiss nebus paeidiamos. Konstitucijos 31 str.garantuoja teisinje
valstybje privalomas utikrinti teises asmeniui, kuris traukiamas baud.atsakomybm. Tai:
teis nekaltumo prezumpcij
teis bylos nagrinjim teisme, kuriame byla bt nagrinjama:
vieai
teisingai
nepriklausomo ir bealiko teismo
teis atsisakyti duoti parodymus prie save
teis tai, kad u vien nusikalstam veik vykt tik vienas baudiamasis procesas
teis nuo sulaikymo iki pirmosios apklausos momento gintis paiam bei turti gynj advokat.
Svarbiausios BP poiriu Konstitucijos IX skirsnio nuostatos yra tokios:
1) teisingum LR vykdo tik teismai
2) teisjas ir teismas vykdydami teisingum, yra nepriklausomi
3) teisjai, nagrindami bylas, vadovaujasi tik statymais
4) teismas priima sprendimus LR vardu
5) visuose teismuose bylos nagrinjamos vieai
6) teismo procesas LR vyksta valstybine kalba
Baud.bylas gali nagrinti tik LT Aukiausiasis Teismas, LT apeliacinis teismas, apygard ir apylinki teismai.
2.3. Tarptautins sutartys
Ratifikuotos tarptautins sutartys turi statymo gali ir taikymo atvilgiu turi bti tolygios nacionaliniams
statymams. Tarptautins sutartys, kuriomis reikia vadovautis BP, galima suskirstyti :
a) mogaus teisi apsaugos standartus tvirtinanias sutartis (ios sutartys gali bti suskirstytos Europos
Tarybos sudarytas sutartis (praktiniu poiriu svarbiausia 1950m. Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi
apsaugos konvencija su papildomais protokolais. 1995 01 24 KT ivada Baudiamojoje teisenoje ETK
tieiosgiai negali bti taikoma. Tiesiogiai taikomi baud. Ir BP, o tarptautins sutartys tik i statym
numatytais atvejais. Dar i ET sutari svarbi 1987 m. Europos konvencija prie kankinim ir kitok iaur,
nemonik ar eminant elges ir baudim ir sutartis sudarytas JTO iniciatyva svarbiausios 1984 m.
Visuotin mogaus teisi deklaracija, joje tvirtintos nuostatos yra tik rekomendacinio pobdio, 1966 m.
4

Tarptautinis pilietini ir politini teisi paktas, 1989 m. JT Vaiko teisi konvencija, 1984 m. Konvencija prie
kankinim ir kitok iaur, nemonik ar eminant elges ir baudim )
b) sutartis, tvirtinanias tarptautinio bendradarbiavimo taisykles BP.
LT tapus ES nare reikmingu altiniu tampa ES vasltybi susitarimai dl bedradarbiavimo vykdant
baud.persekiojim.
2.4. statymai
Teism, Prokuratros, Advokatros, Policijos veiklos, STT, Karo policijos, Muitins ir kt.
2.5. Kiti norminiai teiss aktai
Vyriausybs nutarimai, generalinio prkuror, vidaus reikal ministro, teisingumo ministro sakymais yra
reglamentuojami kai kurie organizaciniai klausimai, tvirtinamos atskir procesini veiksm atlikimo
metodikos. Generalinis prokuroras tvirtina rekomendacijas, tvarkas, BP dokument (blank) pavyzdius.
Prokurorams ir ikiteisminio tyrimo pareignams generalinio prokuroro patvirtintos rekomendacijos ir kt teiss
norminiai aktai yra privalomi.
3. Baudiamojo proceso kodeksas
2002 m. kovo 14 d. priimtas ir 2003 m. gegus 1 d. sigaliojo. BPK sudaro 11 dali, 461 straipsnis. BPK
tvirtintos normos gali bti skirstomos I dvi grupes:
1) normos, nustatanios bendras procesines taisykles (I-III dalys), taikomas su nedidelmis iimtimis
visoses proceso stadijose
2) normos, reglamentuojanios proceso eig atskirose stadijose ar proceso ypatumus tiriant bei nagrinjant
atskir kategorij bylas (IV-XI).
1 g. BPK I dalyje Bendrosios nuostatos pateikiamos pagrindins proceso svokos, tvirtinami proceso principai,
nustatomos proceso subjekt teiss ir pareigos, tvirtinamos rodinjimo priemons, reglamentuojami proceso
terminai ir ilaidos.
1 g. BPK II dalyje Nusikalstama veika padarytos alos atlyginimas reglamentuojami alos atlyginimo BP metu
tvarka ir bdai.
1 g. BPK III dalyje Procesins prievartos priemons nustatyti mogaus teises varani priemoni taikymo
pagrindai ir tvarka.
2 g. BPK IV dalis Ikiteisminis tyrimas nustato proceso pradjimo bei pirmojoje proceso stadijoje atliekam
proceso veiksm atlikimo tvark.
2 g. BPK V dalyje Byl procesas pirmosios instancijos teisme tvirtintos proceso taisykls, kuriomis
vadovaujamasi tiriant byl pirmoje teisminje stadijoje.
2 g. BPK VI dalis Byl procesas apeliacins instancijos teisme reglamentuoja proceso tvark paduodant ir
nagrinjant apeliacinius skundus dl pirmosios instancijos teismo priimt nutari ir nuosprendi.
2 g. BPK VII dalyje Nuosprendio ir nutari vykdymas nustatyta nuosprendi ir nutariperdavimo vykdyti
tvarka, reglamentuojamas procesini klausim, kylani vykdymo stadijoje, sprendimas.
2 g. BPK VIII dalis Byl procesas kasacins isntancijos teisme reglamentuoja kasacini skund dl siteisjusi
nuosprendi ir nutari padavimo ir nagrinjimo tvark.
2 g. BPK IX dalis Baudiamojo proceso ypatumai tiriant ir nagrinjant atskir kategorij bylas skirta procesui,
vykstaniam ne pagal bendras proceso taisykles, reglamentuoti.
2 g. BPK X dalyje emesnij teism nutari apskundimas auktesniems teismams ir skund nagrinjimas
tvirtintos procesins taisykls, pagal kurias paduodami ir nagrinjami skundai dl teismo nutari skundiam
ne apeliacine ar kasacine, o ioje dalyje nustatyta tvarka.
2 g. BPK XI dalis Baudiamosios bylos atnaujinimas nustato ubaigto proceso atnaujinimo atvejus ir tvark.
2 g. BPK turi pried gyvendinami ES teiss aktai.

4. BAUDIAMOJO PROCESO NORM GALIOJIMAS ERDVS, LAIKO IR ASMEN ATVILGIAIS

4.1. Galiojimas erdvs (teritorijos) atvilgiu
BP LR teritorijoje, neatsivelgiant tai, kur yra padaryta NV, visais atvejais vyksta pagal LR BPK. Jeigu LR
tarptautin sutartis nustato kitokias taisykles negu LR BPK, taikomos tarptautins sutarties taisykls (lex fori).
4.2. Galiojimas laiko atvilgiu
Kiekvienas proceso veiksmas turi bti atliekamas laikantis to veiksmo atlikimo metu galiojani procesini
santyki. LR statymai sigalioja po to, kai juos pasirao ir Valstybs iniose oficialiai paskelbia LR
Prezidentas, jeigu paiuose statymuose nenustatoma vlesn sigaliojimo diena.
BP kodekso normos galioja tol, kol jos nauju statymu nra pripastamos netekusiomis galios arba
nepakeiiamos.
4.3. Galiojimas asmen atvilgiu
Nepriklausomai nuo pilietybs BPK normos LR teritorijoje taikomos visiems asmenims vienodai. Iimtins
taisykls turi bti taikomos tik asmenims, kurie pagal tarptautins teiss normas naudojasi imunitetu nuo
baudiamosios jurisdikcijos. Asmenus, kurie pagal tarptautins teiss normas naudojasi imunitetu nuo
baud.jurisdikcijos, negali bti sulaikyti ar suimti. Su tokiais asmenimis galima atlikti BPK numatytus proceso
veiksmus tik j sutikimu ar praymu. Imunitetu nuo baud.jurisdikcijos naudojasi asmenys, turintys
diplomatins nelieiamybs teis diplomatin imunitet.
LR Prezidentas (kol eina ias pareigas) negali bti patrauktas baud.atsakomybn. Rinkim laikotarpiu
nelieiamybs teise naudojasi ir kandidatai.
5. LATo nutari, LATo senato nutarim ir Konstitucinio Teismo nutarim reikm BP
LATo priimtose nutartyse idstytos nuomons dl teiss norm aikinimo ir taikymo turt bti paisoma, nes
utikrinti vienod byl (ne tik baudiamj) nagrinjimo praktik yra viena pagrindini io teismo LR Teism
statyme numatyt funkcij. Nutartys, nor sir nesukurdamos nauj norm, formuluoja privalomas teiss norm
aikinimo taisykles. Taisykls, kuri privaloma laikytis, yra teiss altinis. iame altinyje nra nauj norm, o
yra tik interpretuojamos esanios teiss normos, nutartys laikytinos antriniu teiss altiniu.
LATo senato nutarimams, taip pat io teismo kitiems teismams teikiamos konsultacijos teism statyme
suteikia tik rekomendacin gali, todl nei senato nutarimai, nei konsultacijos nra altiniais.
6. Baudiamojo proceso teiss ir baudiamosios teiss santykis
III tema. Baudiamojo proceso principai.
1. Baudiamojo proceso princip samprata ir reikm
Tarptautini odi odyne odis principas apibdinamas kaip: 1) pagrindin kokios nors teorijos,
koncepcijos idja, pradinis teiginys; 2) sitikinimas, lemiantis mogaus santyki su tikrove, jo elgesio ir veiklos
normas; 3) svarbiausioji organizacijos struktros arba veiklos taisykl; 4) pagrindin, kurios nors rengimo,
mechanizmo sandaros arba veikimo savyb.
E. Kris teiss principai yra teiss sistemos pamatins nuostatos, kuriomis grindiamas teisnis reguliavimas ir
teiss praktika, bendrasis ir individualus teisnis reguliavimas bei teiss realizavimas Teiss principai lemia
teiss norm turin ir j taikym.
6

BP principai tai idjos, pamatins nuostatos, lemianios vis BP teiss norm turin ir nusikalstam veik
tyrimo bei baud.byl nagrinjimo tvark, parodani BP institut esm ir paskirt.
BP princip reikm yra tokia:
1) principai lemia nauj teiss norm turin;
2) principai lemia teis norm aikinim;
3) jokia BP teiss norma negali bti taikoma taip, kad jos taikymas paeist princip;
4) teiss norm kolizijos atveju sprendimo variantas turi bti randamas remiantis principais;
5) atsiradus teiss sprag, procesinis srendimas turi bti priimamas atsivelgiant principus.
2. Baudiamojo proceso princip sistema
BP princip sistem sudaro visuma pamatini nuosta, kuriomis tui bti vadovaujama BP. BP princip
sistem trauktini tokie principai: nekaltumo prezumpcijos, proceso teisingumo (siningumo), proporcingumo,
teisingum vykdo tik teismas, rungimosi, vieumo, greitumo, teiss gynyb, valstybins proceso kalbos,
teismo nepriklausomumo ir bealikumo, mogaus teisi apsaugos BP, tikslingumo, oficialumo pricipai.
Didiausi prasm turi princip skirstymas pagal tai, kokiame akte principai yra ireikti. Pagal kriterij
principus galima skirstyti :
1) konstitucinius,
2) ireiktus BPK ir kituose statymuose.
Pagal veikimo apimt BP principai skirstomi:
1) bendruosius (universalius), t.y.reikmingus ir veikianius visoje teisinje sistemoje;
2) Tarpakinius , t.y.bendrus kelioms teiss akoms;
3) akinius BP principus, veikianius visose BP stadijose;
4) Atskir proceso stadij ir institut.
Bendrieji principai yra labiau fundamentals, jais grindiamos visos teiss akos, visa valstybs sranga.
Bendrieji principai paprastai yra konstitucianiai.
Tarpakiniai principai BP paprastai yra tokia principai, kurie visoms procesinms teiss akoms bendri.
akiniai BP principais laikytini tokia principai, kurie kt teiss akose neveikia arba veikia maiau ar turi kitoki
prasm.
Atskir proceso stadij ir institut principai yra tiesioginioir odiko nagrinjimo prinicpai, taikomi pirmosios
instancijos teismo teisiamajame posdyje ir pan.
3. Konstituciniai baudiamojo proceso principai
Jais grindiami visi teisinio teksto elementai, visa teiss sistema. Bet kuri konstituciniam principui
prietaraujanti teiss norma yra antikonstitucin. Ne tik teiss normos, bet ir kiti principai negali prietarauti
konstituciniams principams. Konstituciniai baudiamojo proceso principai yra: nekaltumo prezumpcijos
principas, proceso teisingumo (siningumo) principas, proporcingumo principas, principas, kad teisingum
vykdo tik teismas, proceso vieumo principas, teiss teismin gynyb principas, valstybins proceso kalbos
principas, teismo nepriklausomumo ir bealikumo principas. io srao nereikia laikyti baigtiniu.
4. Atskir baudiamojo proceso princip turinys
4.1 Nekaltumo prezumpcija
tvirtinta Konstitucijos 31str. 1d., Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 6str.2d.,
1966m. Tarptautinio pilietini ir politini teisi pakto 14str.2d., BPK 44str.6d. Konstitucijoje nustatyta asmuo
laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nerodytas statymo nustatyta tvarka ir pripaintas siteisjusiu teismo
nuosprendiu. io principo turinio elementai yra aiks:

1) Kol nra siteisjusio kaltinamojo nuosprendio, joks asmuo negali bti laikomas kaltu. Teissaugos ar
kiti valstybs pareignai, informuodami visuomen apie nusikalstam veik tyrim, negali ios
informacijos pateikti taip, kad susidaryt spdis, kad tam tikro asmens kaltumu nra abejojama, nors
dl io asmens kaltumo, dar nra teismas prims sprendimo;
2) Asmuo gali bti pripaintas kaltu, dl nusikalstamos veikos padarymo, tik pagal statyme nustatytas
taisykles, ityrus ir inagrinjus baudiamj byl, tai yra apkaltinamasis nuosprendis gali bti
priimamas prie tai atlikus daug vairi procesini veiksm;
3) Nekaltumo prezumpcija pareigoja ypatingai pamatuotai taikyti procesines prievartos priemones. Jokia
prievartos priemon, skiriama iki nuosprendio siteisjimo, negali bti traktuojama, kaip bausm ir
turti bausms element;
4) Nekaltumo prezumpcija reikalauja procesiniuose dokumentuose, priimamuose prie apkaltinamojo
nuosprendio siteisjim vengti formuluoi, apie rodyt tariamojo ar kaltinamojo kalt. Toki
formuluoi turi bti vengiama ir informuojant visuomen apie tiriamas nusikalstamas veikas;
5) Nekaltumo prezumpcija reikalauja, kad visos abejons, kylanios sprendiant baudiamj byl bt
vertinamos kaltinamojo naudai;
Kaltu asmuo gali bti pripaintas tik statymo nustatyta tvarka vykusiame procese, kai to proceso metu buvo
laikomasi visu baudiamojo proceso princip.
4.2 proceso teisingumas (siningumas)
Proceso teisingumo (siningumo) ar teiss teising (sining) bylos isprendim principas tvirtintas LR
Konstitucijos 31 str. 2 dalyje, Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 6 str. 1966m.
Tarptautinio pilietini ir politini teisi pakto 14 str. 1 dalyje, BPK 44 str. 5 dalyje.
is principas gali bti suprantamas plaija ir siaurja prasmmis. Plaija prasme teisingo proceso aspektus
yra nustats Europos mogaus Teisi Teismas, pvz. kad procesas bt teisingas, btina garantuoti teis
gynyb, teis kaltinamajam uduoti klausimus kaltinimo liudytojams, teismo proces vykdyti laikantis ali
lygybs principo, garantuoti kad bt utikrintos kitos Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos
konvencijos 6 str. nurodytos teiss. Siaurja prasme apie i princip galima kalbti nelieiant kit princip ar
kaltinamojo teisi, pvz. proceso teisingumo principas siaurja prasme draudia apgaudinti tariamj ar
kaltinamj, adant u bendradarbiavim su teissauga suteikti statyme nenumatyt lengvat ir, prieingai,
nesilaikyti duot statyme numatyt paad, klaidinti tariamj ar kaltinamj neteisingai iaikinant jam teises
ir pareigas ir pan.
Proceso teisingumo principas paeidiamas, jei asmuo provokuojamas padaryti nusikalstam veik, o po to u
jos padarym traukiamas baudiamojon atsakomybn. Europos mogaus Teisi Teismo praktika rodo, kad is
principas paeidiamas ir kuomet varomos proceso dalyvi teiss susipainti su bylos mediaga, negarantavus
kaltinamajam dalyvavimo procese, neutikrinus teiss neduodi parodymu prie save.
Paymtina tai, kad teisingumo principas taikytinas visose proceso stadijose ( ne tik teismo procese), todl jis
laikytinas viso proceso, o ne atskir jo stadij principu.
4.3 Proporcingumas
Proporcingumas- tai vienas i tarpakini teiss princip, tvirtintas BPK 11 str. Nei Konstitucijoje nei ETK jis
nra tiesiogiai tvirtintas, taiau jis yra suformuluotas doktrinoje ir , tiek konstitucinje jurisprudencijoje, tiek
Europos mogaus Teisi Teismo praktikoje juo remiamasi sprendiant vairi kategorij bylas.
Laikytis io principo baudiamajame procese reikia pareig, priimant kiekvien sprendim, susijus su
mogaus teisi varymu, kruopiai tikrinti ar toks suvarymas nebus per grietas. Toks tikrinimas turi bti
atliekamas atsakant tokius klausimus:
1. Ar taikant konkrei prievartinio pobdio priemon gali bti pasiekti tikslai, kuri siekiant
buvo nusprsta taikyti t priemon? Negalima manyti, kad jei kokia priemon neduos norimo
rezultato, tai niekaip nepakenks bylos nagrinjimui, pvz., negalima taikyti sumimo neturint tam tikro
pagrindo, o vien tik manant, kad tariamj laikant kameroj vykdyti tyrim bus patogiau.

2. Ar tie tikslai negali bti pasiekti taikant velnesnes priemones? Nusprendus siekti tam tikro
procesinio tikslo, naudojant prievartos priemones turi bti nagrinjama velniausi priemoni taikymo
galimyb, ir tik sitikinus, kad tam tikram rezultatui pasiekti reikia grietesni priemoni, priimti
sprendim dl pastarj taikymo.
3. Ar rezultatas bus pakankamai reikmingas palyginus su suvarymais, kuriuos asmuo patyr
pritaikius priemon? Btinyb atsakyti klausim pareigoja siekiam rezultat lyginti su prievartos
priemoni grietumu. ia galima iskirti du aspektus:
1) Kuo sunkesn veika yra tiriama, tuo grietesni prievartos priemoni panaudojimas yra
pateisinamas.
2) Net ir sudtingoje byloje dl sunki ar labai sunki nusikaltim, negali bti piktnaudiaujama
taikant prievartos priemones.
4.4 Teisingum vykdo tik teismas
Principas, kad teisingum vykdo tik teismas, tvirtintas Konstitucijos 109 str. 1 dalyje ir BPK 6 str. is principas
reikia, kad teisingumo vykdymas, t.y. baudiamosios bylos isprendimas i esms yra iskirtin teismo
kompetencija. Tik teismas, inagrinjs baudiamj byl, priimame sprendime gali:
1) Konstatuoti, kad baudiamojo statymo udrausta veika tikrai buvo padaryta;
2) Nusprsti, kad kaltinamasis yra kaltas dl tos veikos padarymo.
3) Kaltu pripaintam asmeniui paskirti kriminalin bausm arba atleisti nuo baudiamosios atsakomybs ar
bausms atlikimo.
ios teismo galios tarpusavyje yra glaudiai susijusios.
Teisingumo vykdymas yra tam tikra teismo veikla. i veikl teismas vykdo surengdamas teismo posd bei
pasitarim kambaryje priimdamas sprendim. Vienintel iimtis, kuomet teismas, nagrindamas baudiamj
byl, gali nesurengti teismo posdio, yra teismo baudiamojo sakymo primimo procesas.
4.5 Rungimosi principas
is principas daugiausia teismo proceso stadijose veikiantis principas, kuris reikia, kad byla turi bti
sprendiama gino keliu. Skirtingus interesus byloje turinios alys turi teis silyti teismui bylos sprendim ir
kritikuoti prieingos alies teikiamus silymus.
Rungimosi principas tvirtintas BPK 7 straipsnyje (byl nagrinjimas laikantis rungimosi principo), kur
1 dalis deklaruoja rungimosi principo taikym teismo proceso stadijose, o 2 dalis atskleidia io principo turin.
Straipsnyje teigiama, jog bylos teisme nagrinjamos laikantis rungimosi principo (1dalis) bei kaltinimo ir
gynybos alys byl nagrinjimo teisme metu turi lygias teises teikti rodymus, dalyvauti tiriant rodymus,
pateikiant praymus, ginyti kitos alies argumentus ir pareikti savo nuomon visais klausimais, kylaniais
nagrinjant byl ir turiniais reikms jos teisingam isprendimui (2 dalis).
io straipsnio 1 dalyje rungimo principas tarsi tvirtinamas tik teisminse proceso stadijose, taiau is
principas veikia ir ikiteisminio tyrimo metu (taiau truput siauriau). Jei ikiteisminio tyrimo metu naudojamasi
rungimosi principu, tai daugel veiksm ir priimti sprendimus turi ikiteisminio tyrimo teisjas (pvz., sumimo
klausimas, jo pratsimas, liudytoj ir nukentjusij apklausa, ikiteisminio tyrimo nutraukimas), o ikiteisminio
pareigno ar prokuroro atliekami veiksmai su rungimosi principu susij dar maiau. Rungimosi principu
laikytina ir tai, kai dalyviai ikiteisminio tyrimo metu
Kiekvienos valstybs baudiamajame procese is principas veikia skirtinga apimtimi, tad negalime
teigti, kad jis arba veikia visa apimtimi, arba jo i viso nra. Pavyzdiui, bendrosios (common law) tesis alyse
jis labai svarbus, nes prisiekusieji priima sprendim remdamiesi rodymai
s bei j pateikimu (teismas pasyvus rodym rinkime).
Lietuvoje situacija kiek kitokia: teismas negali apsiriboti vien tik proceso dalyvi surinktais
duomenimis, jis ir pats turi siekti nustatyti ties. Tad galime daryti prielaid, jog R.P. veikia ribotai (ali
rungimasis + teismo veiksmai). Iniciatyvusis teismas turjo bti pagal senj BPK (kaip ir pagal dabartin),
taiau procese lieka erdvs rungimosi principo veikimui:
9

1. teismo proceso stadijose bylos nagrinjimo teisme dalyviams suteikiamos lygios

teiss;
2. procesins funkcijos ir tokio tipo procese yra atskirtos.
Teismo iniciatyvumas (renkami ir tiriami nagrinjamos bylos duomenys)ir aktyvumas (jis nukreiptas
tiesai nustatyti) neriboja ir nepaalina proceso ali galimybi teismo procese siekti teisingo ar jiems palankaus
sprendimo.
Asmen lygybs prie statym principas yra labai glaudiai susijs su rungimosi principu, nes jei alys
nra lygios, rungimasis bt nemanomas. Asmen lygyb prie statym danai laikoma kaip rungimosi
principo sudedamasis elementas.
4.6 Proceso vieumo principas
Vienas i teisinei valstybei bding princip, kuris tvirtintas daugelyje dokument Konstitucijoje (31
str. 2 dalis, 117 str. 1 dalis), Europos mogaus teisi konvencijoje, BPK (9 str. ir 44 str. 5dalis) ir pan. proceso
vieumas. io principo taikymas padeda ukirsti keli mogaus teisi paeidimams nagrinjant bylas.
Pagrindas saugoti asmenis nuo slapto susidorojimo teismo proceso keliu. Didja pasitikjimas
teismine valdia, nes leidiama visuomenei stebti procesus, kokiais rodymais yra remiamasi priimant
sprendimus.
Visuomen gali 2 bdais kontroliuoti teismo procesus:
1. sulauk 16 met gali stebti teismo proces;
2. iniasklaida gali informuoti visuomen apie konkret proces.
Taiau proceso vieumo reikalavimas nra absoliutus, nes yra tam tikri atvejai, kai leidiami tik udari
posdiai, t.y. dalyvauti gali tik alys bei j atstovai ir asmenys, ikvieiami teismo sprendimu. Tai gali bti
bylos, kuri metu gali bti pakenkta valstybs saugumui (juk paslapi saugojimas yra btina kiekvienos
valstybs interes apsaugos priemon, tad ikilus pavojui, jog ji bus atskleista, rengiamas udaras teismo
posdis) ar proceso dalyvi interesams. vairiuose dokumentuose galima rasti sraus, kada daroma iimtis,
taiau sraai nra identiki ir baigtiniai, taiau atvejai yra labai panaus.
BPK 9 str. numato, kad posdis gali arba privalo bti udaras.
Pirma dalis numato teismui pareig rengti udarus (nevieus) posdius, jei klausimai susij su
valstybs, profesine, tarnybos ar komercine paslaptimi. Valstybs ir tarnybos paslapi statymas teigia, jog
valstybs paslaptis politiniai, ekonominiai, kariniai, teistvarkos, mokslo ir technikos duomenys, kuri
praradimas arba neteistas atskleidimas gali paeisti LR suverenitet, gynybin ar ekonomin gali, pakenkti
LR konstitucinei santvarkai, politiniams interesams, sukelti pavoj mogaus gyvybei bei sveikatai, jo
konstitucinms teisms, o tarnybos paslaptis politiniai, ekonominiai, kariniai, teistvarkos, mokslo ir
technikos duomenys, kuri platinimas ribojamas dl valstybs bei jos institucij interes, taip pat siekiant
apsaugoti mogaus konstitucines teises. Komercins ir profesins paslapi apibrim galima rasti CK 1.116
str.: informacija laikoma komercine paslaptimi, jeigu turi tikr ar potenciali komercin vert dl to, kad jos
neino tretieji asmenys ir ji negali bti laisvai prieinama dl ios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam
savininkas j yra patikjs, proting pastang isaugoti jos slaptum ir informacija pripastama profesine
paslaptimi, jei j pagal statymus ar sutart privalo saugoti tam tikros profesijos asmenys.
Antra dalis numato, jog neviei posdiai yra neprivalomi, jei atitinka ivardintas aplinkybes (tai
nusprendia teismas). Byl kategorijos:

nusikalstamas veikas padar asmenys jaunesni nei 18 met, t.y. n. veikos padarymo metu dar
nebuvo suj 18 met; (nagrinjamos prisilaikant specifini taisykli). Anksiau buvo 16 met
riba, taiau pagal vaiko teisi apsaugos pagrind statym bei Vaiko teisi apsaugos konvencij
vaiku laikomas asmuo iki 18 met amiaus. Yra valstybi, kuriose amiaus riba nra kaip
Lietuvoje (pvz., 21).
nusikaltimas ir baudiamasis nusiengimas mogaus seksualinio apsisprendimo laisvei,
nelieiamumui; (lm tai, kad reikia saugoti mogaus asmenin ir privat gyvenim kaip
konstitucin vertyb)
10

gali bti pagarsintos inios apie privat proceso dalyvi gyvenim; (lm tai, kad reikia saugoti
mogaus asmenin ir privat gyvenim kaip konstitucin vertyb)
kai liudytojams ar nukentjusiems taikomas anonimikumas, (duomenys apie liudytoj ar
nukentjusj, kuriam suteiktas anonimikumas yra laikomi valstybs paslaptimi vien dl to
gali bti udaras posdis, taiau anonimikumas yra iskiriamas kaip atskiras pagrindas.
Vieumas gali bti ribojamas tuo, kad procese dalyvaujantys asmenys negali inoti liudytojo ar
nukentjusiojo anketini duomen, o ir Konstitucinis teismas bei Europos mogaus teisi
teismas konstatavo, jog slaptinimas nepaeidia kit princip, pvz., vieumo principo).
Rekomenduojama nevieus posdius rengti tada, kai:
nusikalstamas veikas padar asmenys jaunesni nei 18 met;
nusikaltimas ir baudiamasis nusiengimas mogaus seksualinio apsisprendimo laisvei, nelieiamumui.
Nevieas teismo procesas rengiamas tiek teismo, tiek proceso dalyvi iniciatyva. Jei nusprendiama, kad
posdis bus udaras, teismas turi priimti nutart. Yra galimyb nevieu paskelbti tik dal teismo proceso.
Nuosprendio rezoliucin dalis visada privalo bti skelbiama vieai, nes rezoliucinje dalyje nra kalbama
apie aplinkybes lmusias rengti udar posd. (Teism statymo 7 str. 2 dalis: bylose priimti teism
sprendimai skelbiami vieai).

4.7 Proceso isamumas ir greitumas

Proceso greitumo principas tvirtintas Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos
(ETK) 6str.1d., BPK 1ir 2 str., 44str.5d., o proceso isamumo principas tvirtintas BPK 1str. abu ie principai
taip pat tvirtinti Tarptautinio Pilietini ir Protokolini Teisi Pakto 14str.3d.
Proceso greitumo principas pareigoja siekti, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo iki jos iaikinimo
ir sankcijos pritaikymo praeit kuo maiau laiko. Teigiama, kad bausm savo tikslus geriausiai pasiekia, kai ji
skiriama greitai po nusikalstamos veikos padarymo. Taiau greitumo negali bti siekiama netinkamo proceso
dalyvi teisi utikrinimo ar reikming bylai aplinkybi sskaita. Proceso greitumo reikalavimas neatleidia
teissaugos pareign ir teismo nuo pareigos iaikinti visas reikmingas bylos aplinkybes (t.y. nuo isamumo
principo vykdymo), taiau visi proceso veiksmai turi bti atlikti ir sprendimai priimti be nepateisinamo
delsimo.
Greitas procesas apsaugo tariamj (kaltinamj) nuo ilgo neinojimo apie savo likim, kad asmuo
nepatirt psichologins tampos, vairi igyvenim. Teis bylos inagrinjim per manomai trumpiausi
laik vardijama kaip viena i labai svarbi tariamojo (kaltinamojo) teisi. Europos mogaus Teisi Teismas
nurod, kad proceso ilgumo pagrstumas turi bti vertinamas atsivelgiant konkreias bylos aplinkybes, bylos
sudtingum ir pareikjo bei valdios institucij elges nagrinjant byl.
4.8 Teis gynyb
Teis gynyb tai konstitucin teis, tvirtinta LR Konstitucijos 31str.6d., ETK 6str. ir Tarptautinio
Pilietini ir Protokolini Teisi Pakto 14str. i teis taip pat tvirtinta BPK 10str., o ipltota daugelyje kit
BPK nuostat.
Teiss gynyb principas neatsiejamai susijs su kitais baudiamojo proceso principais, o jo paeidimas
reikia ir kit princip paeidim. Procesas, kurio metu negarantuojama teis gynyb, teisinje valstybje
negalimas.
tariamojo, kaltinamojo teis gynyb visuma teis, visuma teisi, kuriomis naudodamasis jis siekia
paneigti jam pareikt tarim (kaltinim) arba suvelninti savo atsakomyb.
tariamasis (kaltinamasis) gali gintis pats arba per savo paties pasirinkt gynj arba, jei jis neturi
pakankamai l tam gynjui atsilyginti, turi gauti pagalb nemokamai, kai to reikalauja teisingumo
interesai (ETK 6str.3d.).
tariamasis gali gintis aktyviai, taiau jis gali ir nesiimti joki aktyvi gynybos veiksm (teis gynyb
yra teis, bet ne pareiga). Tokia pozicija negali bti vertinama kaip sutikimas su tarimu (kaltinimu) ar kalts

11

rodymas. tariamasis, kaltinamasis ir nuteistasis turi bti supaindintas su jo procesinmis teismis ir jam turi
bti sudarytos slygos bei galimybs tomis teismis naudotis.
4.9 Proceso kalba
Reikalavimas, kad teismo procesas turi vykti lietuvi kalba yra numatytas LR Konstitucijos 117str.2d,
BPK 8str. ir Teism statymo 8str.
Valstybins kalbos principas pareigoja visus procesinius veiksmus atlikti bei veiksm rezultatus
paskelbti valstybine lietuvi kalba. ia kalba turi bti atliekamos apklausos ir kiti tyrimo bei teismo
veiksmai, taip pat suraomi visi protokolai, nutarimai, nutartys, nuosprendiai. Valstybins kalbos principas
nra paeidiamas, jei jos nemokantiems asmenims procese leidiama kalbti ir pateikti praymus, skundus ir
pan. ne lietuvi kalba. Taiau tokiu atveju byloje btinai turi dalyvauti vertjas (Konstitucijos 117str.3d.).
paskirti vertj lietuvi kalbos nemokaniam tariamajam ar kaltinamajam yra btina, nes prieingu atveju i
asmen teis gynyb bt paeista, o nedalyvaujant vertjui priimtas nuosprendis galt bti apskstas.
tariamajam ar kaltinamajam nemokamai skirti vertj yra valstybs pareiga.
Svarbiausi proceso dokumentai kalbos nemokantiems proceso dalyviams yra iveriami. Btinai
iveriami turi bti praneimai apie tarim, kaltinamasis aktas, teismo nuosprendis, nes kitaip bt paeista
ETK 6str.3d. nuostata, kad kaltinamajam turi bti praneta tokia kalba, kuri jis supranta, apie pareikiamo
jam kaltinimo pagrind ir motyvus.
4.10 Teisjo/teismo nealikumo ir nepriklausomumo principas
Teismo, o tuo paiu ir teisjo, nepriklausomumo ir nealikumo principas yra itin svarbus, tai vienas
svarbiausi demokratins teisins valstybs princip. Paprasiausiai j galima paaikinti tuo, kad teisjams
negali bti daromas joks poveikis.
LR Konstitucinis Teismas tai pavadino viena i svarbiausi tesimo ir teisj pareig. Konstitucijos 31
str. ir 109 str. teigiama, jog byl vieai ir teisingai inagrint nepriklausomas ir bealikas teismas, teisjas
ir teismai, vykdydami teisingum, yra nepriklausomiir teisjai, nagrindami bylas, klauso tik statymo.
mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 6 str. 1 dalyje nurodoma, byl <...> inagrint
pagal statym steigtas nepriklausomas ir bealikas teismas.
Konstitucinis Teismas iuo klausimu taip pat yra pasisaks. 1995 metais nutarime teig, jog paeidus
bet kuri i teisjo ir teismo nepriklausomumo garantij gali bti pakenkta teisingumo gyvendinimui, moni
teisi ir laisvi utikrinimui.
Teisjai ir teismai pirmiausia turi bti nepriklausomi nuo:
Byloje dalyvaujani ali bet kokio kiimosi;
Valstybs valdios, valdymo, taip pat visuomens institucij, korporacij, neteist asmenini ar
kitoki interes takos.
Konstitucinis Teismas teisj nepriklausomumo garantijas (kurios yra glaudiai susijusios, o paeidus vien,
kilt pavojus teisingumo gyvendinimui, nebus utikrintos mogaus teiss ir laisvs) suskirst :
1. teisjo galiojim trukms nelieiamumo;
2. teisjo asmens nelieiamumo;
3. teisjo socialinio (materialinio) pobdio garantijas.
LR Konstitucinis Teismas nurodo, kad bealikumo principo turinyje svarbiausia yra tai, kad teismas su
abiem proceso alim elgtsi vienodai, nerodyt kakuriai palankumo, nesistengt takoti ar pakeisti
sprendim.
Teisjas gali bti nualintas, jei proceso dalyviai pastebi teisjo alikum.
4.11. Legalumas (baudiamojo persekiojimo privalomumas) ir tikslingumas
Legalumas (baudiamojo persekiojimo privalomumas) ir tikslingumas yra savo turiniu vienas kitam
priengi principai. ie principai tiesiogiai nra tvirtinti jokiame teiss akte, taiau j turinys nustatomas i
vairi BPK nuostat.
12

Legalumo (baudiamojo persekiojimo privalomumo) principas reikia, kad ikiteisminio tyrimo

pareignai ir prokuroras turi reaguoti informacij apie galimai padaryt nusikalstam veik ir atlikti visus
reikalingus proceso veiksmus ir priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika bt atskleista.
Privalomo baudiamojo persekiojimo principas reikia, kad prokuratra negali naudotis jokiomis diskrecinmis
galiomis sprsdama baudiamojo persekiojimo vykdymo klausim. Jis turi bti vykdomas kiekvienu atveju, kai
pareignams praneama apie nusikaltim, utenka kalt nustatani rodym ir nra aplinkybi, darani
proces negalim.
Legalumo principo laikymsi procese lemia tai, kad:
jis yra slyga, garantuojanti asmen lygybs prie statym principo gyvendinim;
jis sudaro prielaidas palaikyti bauginimo atsakomybe koncepcij.
Per daug grieto legalumo principo laikymasis privert iekoti tam tikr jo patais, nukreipt
baudiamj priemoni ekonomij nesunki nusikaltim atvejais, ir btent taip paisyti vieojo intereso. Buvo
suvokta, kad tam tikrais atvejais yra tikslinga kategorikai nesiekti kiekvieno asmens nubaudimo, o iekoti
kitoki proceso ubaigimo bd.
Tikslingumo principas leidia prokuratrai pasinaudoti diskrecinmis galiomis (laisva nuoira) ir esant
tam tikroms aplinkybms prast baudiamj sankcij netaikyti ir nebaigti proceso kaltinamuoju
nuosprendiu, o proces nutraukti atleidiant nusikalstam veik padarius asmen nuo baudiamosios
atsakomybs. Tikslingumo principo taikym lemia noras ivengti neigiamo pernelyg grieto legalumo principo
taikymo efekto, kuris tam tikromis slygomis gali lemti neteisingum.
Tikslingumo principas plaiai gali bti taikomas tik valstybje, kurioje visikai pasitikima pareign
(pirmiausia prokuror) siningumu ir profesionalumu ir kurioje teissaugos pareignai yra nepriklausomi nuo
politik valios ar kitokio poveikio.
Tikslingumo princip tvirtinaniais laikytini BPK 213 str. bei straipsniai, numatantys proceso nutraukimo
galimyb, atleidiant kaltinink nuo baudiamosios atsakomybs BK nematytais pagrindais. is principas vis
plaiau sigali Vakar Europos valstybi baudiamuosiuose procesuose.
IV tema. Baudiamojo proceso subjektai.
1. Baudiamojo proceso subjekt samprata ir sistema
Baud. procesinje veikloje dalyvauja daug v. subjekt. J teises, pareigas bei galiojimus
reglamentuoja BP statymai.
LT BPK skyriuje Proceso dalyviai, j teiss ir pareigos kalbama tik apie kaltinamj, gynj,
tariamj, nukentjusj, civil. iekov, civil. atsakov, bei apie nukentjusiojo, civil. iekovo ir civil. atsakovo
atstovus.
Atsivelgiant praktikoje susidariusi padt, BP dalyviais reikt laikyti visus asmenis,
organizacijas, kurios viena ar kita forma dalyvauja baud. procese, tiriant bei nagrinjant baud. bylas.
BP dalyvi klasifikacija.
Pagal veiklos dalyvi udavinius baud. procese, j atliekam funkcij ypatybes, visus BP veiklos
subjektus galima skirstyti 3 grupes:
1. Valstybiniai organai. Jie baud. procese vykdo valstybinius galiojimus ir pareigas, bei gina
valstybinius interesus. Tai teismas, prokuroras, tardytojas, tardymo skyriaus virininkas, kvotos
organas.
Jie yra svarbiausi baud. procese ir yra varomojo jo jga. Jie savo kompetencijos riboje ikelia
baud. byl kiekvienu atv, kai ikyla aiktn nusikaltimo poymiai, ir imasi vis statymo numatyt priemoni,
kad bt nustatytas nusikaltimo padarymo faktas, juo tariami asmenys. Tik jie priima sprendimus ikelti baud.
byl, atlikti btinus procesinius veixmus. Visus iuos organus vienija bendri BPT udaviniai, bendri rodym
vertinimo metodai,bendros pareigos visapusikai ir objektyviai itirti visas bylos aplinkybes. Be to, ie veiklos
dalyviai atlieka procesinius veixmus, kuriais fiziniai ir juridiniai asmenys pripastami antrosios grups baud.
procesins veiklos dalyviais, gali pareigoti dalyvauti byloje ar leisti joje dalyvauti.
2. Proceso dalyviai (siaurja prasme), turintys baud. procese tam tikras teises ar vykdantys
statymo numatytas pareigas. Tai kaltinamasis, tariamasis, statyminis atstovas, kaltinamojo

13

gynjas, nukentjusysis ir jo atstovas, civil. iekovas ir civil. atsakovas bei j atstovai,

visuomeninis kaltintojas ir visuomeninis gynjas.
Jie turi statymo numatytas teises (kaltinamasis), kartais ir pareigas (nukentjusiojo pareiga duoti
teisingus parodymus).
3. Kiti asmenys, staigos, mons, organizacijos, neturintys atskir teisi baud. procese, bet
padedantys vykdyti savo f-jas pirmosios ir antrosios grups dalyviams. Tai liudytojas, expertas,
specialistas, vertjas, teisiamojo posdio sekretorius bei kt. asmenys, taip pat visuomens
atstovai, vykdantys parengtinio tardymo, prokuratros ir teismo organ pavedimus baud.
byloje.
Jie gali dalyvauti baud. procesinje veikloje tik pirmosios grups dalyvi iniciatyva arba to praant
antrosios gr. Dalyviams (kaltinamajam praant, tardytojas aukia liudytoj ar skiria expertiz).
Visiems BP veiklos dalyviams bendra yra tai, kad, neatsivelgiant j procesins padties
skirtingum, j teisi ir pareig pobd, jie, vykdydami savo f-jas, viena ar kita forma dalyvauja parengtiniame
tyrime, taip pat tiriant ir nagrinjant teisme baud. bylas.
Proceso dalyviai (siaurja prasme) proceso subjektai, turintys procese interes, siekiantys tam tikro
rezultato byloje ar vykdantys proceso funkcij, bei nesantys valstybs pareignais ar institucijomis.

tariamasis
Svoka- BPK 21.
Jis yra ikiteisminio tyrimo dalyvis. Po ikiteisminio tyrimo jis tampa kaltinamuoju.
tariamuoju jis pripastamas prokuroro nutarimu ar ikiteisminio tyrimo teisjo nutartimi.
Jis turi tokias teises: inoti,kuo tariamas
Turti gynj
Duoti parodymus
Pateikti tyrimui reikalingus dokumentus ar daiktus
Pateikti praymus
Kaltinamasis
Svoka BPK 22.
Jis yra nagrinjimo teisme dalyvis. Kaltinamasis, dl kurio yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis,
tampa nuteistuoju, o dl kurio priimtas iteisinamasis nuosprendis iteisintuoju.
Kad asmuo bt pripaintas kaltinamuoju, reikia prokuroro BPK nustatyta tvarka priimto akto.
Jo teiss:
inoti, kuo yra kaltinamas
Susipainti teisme su byla
Pasidaryti reikiam dokument nuoraus
Turti gynj
Pateikti praymus, nualinimus ir tt.
BA traukiamas jurid. asmuo
Sprendiant byl, kurioje nagrinjamas jurid. asmens atsakomybs klausimas, jurid. asmuo turi
turti procesin status. Procese jam visada turi atstovauti fizinis asmuo.
Gynjas
BPK 17, 1dalis: gynjas yra asmuo, kuris st. nustatyta tvarka teikia teisin pagalb tariamajam,
kaltinamajam, nuteistajam ar iteisintajam , gina j teises ir teistus interesus.
Gynju gali bti advokatas ar advokato padjjas.

Nukentjusysis

14

Nukentjusysis dl nusikalst. Veikos fizin, turtin ar moralin al patyrs fiz. asmuo, kuris
nukentjusiuoju yra pripaintas ikiteisminio tyrimo pareigno ar prokuroro arba teismo nutartimi.
Jurid. asmuo negalsi bti nukentjusiuoju. Nepilnameio/neveixnaus asmens interesams teisme
papildomai atstovauja atstovas pagal statym.
Jis turi teis:
Teikti rodymus
Pateikti praymus
Pareikti nualinimus
Susipainti su byla dalyvauti teisminiame bylos nagrinjime
Jis privalo:
Duoti parodymus
Atvykti gavs aukim
Netrukdyti ikiteisminiam tyrimui.
Civilinis iekovas.
Svoka BPK 110. Juo laikomas baud. byloje reikalaujantis atlyginti dl tariamojo ar kaltinamojo
nusikalst. Veikos patirt turtin ar neturtin al fiz. ar jurid. asmuo, kuris civil. iekovu pripaintas prokuroro
nutarimu ar teismo nutartimi.
Jis turi teis:
Pateikti paaikinimus dl civilinio iekinio esms
Teikti rodymus
Teikti praymus
Pareikti nualinimus
Susipainti su bylos mediaga
Dalyvauti byl nagrinjant apeliacine tvarka.
Jis privalo:
Kvieiams dalyvauti bylos nagrinjime pirmosios instancijos teisme
Teismo reikalavimu pateikti reikiamus dokumentus
Laikytis nustatytos teismo proceso tvarkos
Civilinis atsakovas
Svoka BPKN 111. Pagal statymus materialiai atsakingas u nusikalstama tariamojo (kaltinamojo)
veika padaryt l fiz. ar jurid. asmuo, kuris trauktas byl kaip civil. atsakovas prokuroro nutarimu, teisjo ar
teismo nutartimi.
Jo teiss ir pareigos-tokios kaip ir civil. iekovo, iskyrus pareig teismo reikalavimu pateikti
dokumentus, susijusius su iekiniu.
Atstovavimas
a) atstovavimas pagal statym
BPK 53. Atstovus pagal statym baud. procese turi tariamasis, kaltinamasis ir nukentjusysis
dviem atvejais: 1) kai jie yra nepilnameiai; 2) nustatyta tvarka yra pripainti neveixniais.
Atstovus gali turti tik fiz. asmuo.
b) atstovavimas pagal galiojim.
BPK 55. galiotuosius atstovus gali turti nukentjusysis, civil. iekovas ir civil. atsakovas.
galiotuoju atstovu laikomas asmuo, pagal susitarim teikiantis teisin pagalb ir ginantis nukentjusiojo, civil.
iekovo ar civil. atsakovo interesus.
Pagal BPK 54,56. Atstovai turi tokias pat teises kaip ir j atstovaujami asmenys.
Jie privalo:
Tinkamai ginti atstovaujamo teises ir interesus
aukiamas atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareign, prokuror, teisj ar teism
Laikytis nustatytos teismo tvarkos
15

rodinjimo procese dalyvaujantys asmenys

Liudytojas. Jis mat ar kitaip suvok su tiriamu vykiu susijusius faktus, vykius,
reikinius ir gali tai patvirtinti duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo pareignams, prokurorui ar teismui.
a) Ekspertas. Jis turi reikiam speciali ini ir raytas LR expert sra.
b) Specialistas. Reikiam ini ir gdi turintis asmuo, kuriam pavedama atlikti objekt tyrim ir
pateikti ivad.
Pagalbines f-jas atliekantys asmenys
a) Vertjas. Mokantis kalbas arba nebylio ar kuriojo enklus suprantantis asmuo. Turi pareig
teisingai versti. Teisme jis turi prisiekti.
b) Teisiamojo posdio sekretorius. Rao pirmosios instancijos teismo teisiamojo posdio
protokol, pranea apie teismo posd atvykusius asmenis. Jis yra valstybs pareignas.
Teismo proces ar atskirus proceso veixmus stebintys asmenys.
Jie tiesiogiai jokios procesins f-jos nevykdo. J yra 2 grups: 1)stebintieji teismo proces;
Teismo proces gali stebti asmenys nuo 16m. Jie privalo tokiu atv. Laikyti tvarkos.
2) dalyvaujantieji atliekant atskirus proceso veixmus. Pvz, atpastant nusikaltl, leidiama
rinktis i 3 asmen, tai iame proceso veixme dalyvauja ir kiti 2, paaliniai mons, iorikai panas
nukentjusj.
2. Valstybs institucijos ir pareignai baudiamojo proceso subjektai
2.1. Teismas ir ikiteisminio tyrimo teisjas
Teismas teisingum vykdanti institucija.
Principas, kad teisingum vykdo tik teismas, tvirtintas Konstitucijos 109 str. 1 dalyje ir BPK 6 str. is principas
reikia, kad teisingumo vykdymas, t.y. baudiamosios bylos isprendimas i esms yra iskirtin teismo
kompetencija. Tik teismas, inagrinjs baudiamj byl, priimame sprendime gali:
4) Konstatuoti, kad baudiamojo statymo udrausta veika tikrai buvo padaryta;
5) Nusprsti, kad kaltinamasis yra kaltas dl tos veikos padarymo.
6) Kaltu pripaintam asmeniui paskirti kriminalin bausm arba atleisti nuo baudiamosios atsakomybs ar
bausms atlikimo.
ios teismo galios tarpusavyje yra glaudiai susijusios.
Teisingumo vykdymas yra tam tikra teismo veikla. i veikl teismas vykdo surengdamas teismo posd bei
pasitarim kambaryje priimdamas sprendim. Vienintel iimtis, kuomet teismas, nagrindamas baudiamj
byl, gali nesurengti teismo posdio, yra teismo baudiamojo sakymo primimo procesas.
Teismo nepriklausomumas demokratinje valstybje, pagrstoje teiss virenybs principu, yra labai
svarbus. Kiekvieno asmens teis, kad jo byla bt siningai inagrinjama nepriklausomo ir nealiko teismo,
yra viena Pagrindini mogaus teisi, tvirtinta Europos mogaus teisi konvencijos 6 str.
Teismo nepriklausomumas ir nealikumas glaudiai susij. Nepriklausomumas yra teismo
atskyrimas nuo kit valstybs valdi. Nealikumas reikia, kad teisingumas vykdomas paklstant tik
statymui. Teisj ir teism nepriklausomumui ir nealikumui utikrinti nustatytos garantijos, susijusios su
teisjo skyrimu, pareig trukme, darbo slygomis, mokymu ir pan.
Teisins sistemos reforma yra procesas, kuriam reikia visos visuomens teisins smons
formavimo. Tik tada bus galima kalbti apie tikr teism nepriklausomum ir teisj galimyb atsilaikyti prie
galim spaudim.
Visuomens poiris teism vykdom funkcij ir pasitikjimas ia institucija susij su teismo
veiklos vieumu. Tai ne tik sprendim vieumas, bet ir visuomens teis gauti informacij apie teism veikl.
Tai,kaip vykdomas teisingumas, visuomen paprastai suino i visuomens informavimo priemoni. Spauda
16

saugo nuo valstybs institucij ir j pareign piktnaudiavimo galiojimais. Informuodama visuomen,

iniasklaida prisideda prie teisins smons formavimo.
Kita vertus, skleidiama informacija gali turti neig. tak, paskelbdama neapgalvotai bylos
aplinkybes, taip pat per visuom. informavimo priemones daromas spaudimas teismui proceso metu gali lemti
bsim sprendim.
Teis informacij negali paeisti proceso dalyvi teisi, kaip garb, orumas, privataus gyvenimo
nelieiamumas.
2.2. Prokuroras
Prokuroras baudiamajame procese. Jo udaviniai, galiojimai ir procesin padtis skirtingose
baudiamojo proceso stadijose
LR Konstitucijos 118 straipsnio 1 dalyje nustatyta: Ikiteismin tyrim organizuoja ir jam vadovauja,
valstybin kaltinim baudiamosiose bylose palaiko prokuroras. Todl ikiteisminio tyrimo organizavimas,
vadovavimas jam ir valstybinio kaltinimo palaikymas yra vadinami konstitucinmis prokuroro funkcijomis
baudiamajame procese. Konstitucijoje tvirtintos tik pagrindins prokuroro veiklos kryptys. Prokuroro
procesines teiss ir pareigos isamiau nurodytos BPK. Prokuroro status reglamentuoja 2003 m. balandio
22 d. Prokuratros statymas.
BPK odis prokuroras yra apibendrinantis terminas prokuroru yra tiek generalinis prokuroras, tiek visi
jam pavalds prokurorai (BPK 35 str.), t.y. bet kurios prokuratros bet kurio rango prokuroras, vykdantis
jam pavestas procesines funkcijas. Prokuroro galiojimus baudiamajame procese LR teritorijoje gyvendina
generalinis prokuroras, jo pavaduotojai, Generalins prokuratros skyri, grupi vyriausieji prokurorai, j
pavaduotojai, skyri, grupi prokurorai, apygard vyriausieji prokurorai, j pavaduotojai, skyri, grupi
prokurorai, apylinki vyriausieji prokurorai, j pavaduotojai, skyri, grupi vyriausieji prokurorai, skyri,
grupi prokurorai tose teritorinse apylinki prokuratrose, kuriose struktrini padalini nra.
Visi LR prokurorai ir kiti prokuratros pareignai priklauso vientisai, centralizuotai prokuratros sistemai,
kuri sudaro Generalin prokuratra ir teritorins prokuratros. Generalin prokuratra vadovauja
teritorinms prokuratroms bei kontroliuoja j veikl.
Prokurorai turi galiojimus visose baudiamojo proceso stadijose:
2.2.1. Ikiteisminis tyrimas
Didiausi dal prokuroro procesins veiklos sudaro jo veikla ikiteisminio tyrimo stadijoje. Pagal BPK
pirmiausia prokuroras yra atsakingas u nusikalstamos veikos iaikinim, tariamj nustatym bei tinkamai
parengtos ikiteisminio tyrimo mediagos perdavim teism. i uduot prokuroras turi vykdyti
naudodamasis BPK jam suteiktais galinimais. BPK kaip ir Konstitucijoje yra nustatyta, kad prokuroras
organizuoja ikiteismin tyrim ir kam vadovauja. Vykdydamas ias funkcijas prokuroras:
1. turi gauti informacij apie kiekvien padaryt nusikalstam veik;
2. gali pats atlikti ikiteismin tyrim ar pavesti j atlikti ikiteisminio tyrimo staigai (prokuroro nurodymai
ikiteisminio tyrimo staigoms yra privalomi) bei kontroliuoti kaip ikiteisminio tyrimo pareignai atlieka
ikiteismin tyrim;
3. turi nagrinti skundus dl ikiteisminio tyrimo pareign proceso veiksm;
4. turi nusprsti dl btinybs taikyti procesins prievartos priemones, kuri savarankikai negali taikyti
ikiteisminio tyrimo pareignai, taiau kurioms bereikalingas teismo sprendimas;
5. gali kreiptis ikiteisminio tyrimo teisj dl jo kompetencijai priskirt veiksm atlikimo;
6. esant BPK numatytiems pagrindams turi nutraukti ikiteismin tyrim bei gali atnaujinti nutraukt
ikiteismin tyrim;
7. turi pareig nusprsti, kada ikiteisminis tyrimas turi baigtis ir surayti kaltinamj akt ar pareikim
teismui dl proceso ubaigimo supaprastinta proceso forma.

17

2.2.2. Byl procesas pirmosios instancijos teisme

Byl proceso pirmosios instancijos tesime prokuroras, kaip yra numatyta Konstitucijos 118 str., palaiko
valstybin kaltinim. Valstybinio kaltinimo palaikymo funkcija formaliai vykdoma prokurorui perskaitant
kaltinamj akt (BPK 271 str. 1 dalis) bei pasakant kaltinamj kalb baigiamj kalb metu (BPK 293 str.).
Taiau pirmosios instancijos teisme prokuroras negali apsiriboti i dviej veiksm atlikimu. Prokuroro
pareiga aktyviai dalyvauti visuose bylos nagrinjimo pirmosios instancijos teisme etapuose. Prokuroras turi
reikti nuomon visais bylos nagrinjimo metu sprendiamais klausimais, reikti praymus, nualinimus, bti
aktyvus tiriant rodymus. Prokuroro teiss iuo aspektu yra lygios gynybos funkcij vykdani proceso
dalyvi teisms. Rungimosi principo veikimas utikrinamas, kai visomis procesinmis teismis aktyviai
naudojasi tiek gynjas su savo ginamuoju, tiek ir prokuroras.
Pirmosios instancijos teisme prokuroras nedalyvauja, jei nagrinjama privataus kaltinimo byla.
2.2.3. Byl procesas apeliacins instancijos teisme
Prokuroras turi teis paduoti apeliacin skund ir kai apeliacinis procesas vyksta dl prokuroro paduoto
skundo, ir kai prokuroras nra padavs apeliacinio skundo, bet apeliacinis procesas vyksta pagal kito proceso
dalyvio paduot apeliacin skund, prokuroras privalo dalyvauti nagrinjant byl apeliacine tvarka.
Prokuroro teiss nagrinjant byl apeliacins instancijos teismo posdyje i esms sutampa su prokuroro
teismis pirmosios instancijos teisme. inoma, apeliacinis procesas skiriasi nuo byl proceso pirmosios
instancijos teisme. Atitinkamai prokuroro ir kit proceso subjekt teisi turin lemia apeliacins proceso
taisykls.
2.2.4. Nuosprendio ir nutarties vykdymas
Vykdymo stadijoje prokuroras privalo kontroliuoti nuosprendio pateikim vykdyti (BPK 346 str. 3 dalis).
Prokuroras taip pat dalyvauja teismo posdiuose, kuriuose sprendiami su nuosprendio vykdymu susij
klausimai bei teismo posdiuose, kuriuose nagrinjami skundai dl su nuosprendiu susijusi nutari
vykdymo (BPK 362, 364 str.). Prokuroras turi teis sksti nutartis, kuriomis buvo isprsti su nuosprendio
vykdymu susij klausimai (BPK 364 str).
2.2.5. Byl procesas kasacins instancijos teisme
Prokuroras turi teis paduoti kasacin skund ir dalyvauti nagrinjant byl kasacine tvarka. Kasacins bylos
nagrinjimo metu prokuroras gali silyti kasacin skund palikti nenagrint (BPK 377 str. 4 dalis).
Pairti teiss aktus, kurie reikalingi iuo klausimu:

LR Konstitucija;

BPK;

LR Prokuratros statymas.

2.3. Ikiteisminio tyrimo staigos ir pareignai

Ikiteisminio tyrimo staig sraas pateitas BPK 165 str:
1) Policija
2) V bs sienos apsaugos tarnyba
3) STT
4) Karo policija
5) V- bs saugumo departamentas
6) Finansini nusikaltim tyrimo tarnyba
7) Muitins departamentas
8) Priegaisrins apsaugos ir gelbjimo departamentas
9) Kaljim departamentas ( jo sistemai priklausanios staigos)
Policija skirtingai nei kt ivardintos institucijos yra universali ikiteisminio tyrimo staiga, galinti pradti
ikiteismin tyrim ar atlikti prokuroro pavedimus dl bet kurios n.v. Policijos veiklos statyme n.v.
18

atskleidimas ir tyrimas yra vienas i policijos udavini. Kt staigos ikiteismin tyrim pradeda, kai
vykdydamos savo pagr. F jas nustato n.v. pdsakus.
V bs sienos apsaugos tarnyba. ios tarnybos paskirtis taikos metu gyvendinti v bs sienos apsaug ir
jos kirtimo kontrol. V bs sienos apsaugos tarnybos statyme nurodyta, kad v bs sienos apsaugos
tarnyba utikrindama teistvark ir kt kontroliuojamose bei saugomuose objektuose turi statym numatytas
benrsias t. ir pareigas, taigi ikiteisminis tyrimas yra btent ios tarnybos t. ir pareiga, kai paaikja
nusikalst. veikos susijusios su v bs sienos ar kt. ios tarnybos saugom objet rimo paeidimu.
STT: steigta saugoti ir ginti asmen, visuomen, v b nuo korupcijos, todl turi pareig tirti n.v. susijusias
su korupcija.
Karo policija kaip LR krato apsaugos sistemoje veikianti karins teissaugos institucija galiota tirti n.v.
krato apsaugos sistemoje. Karo policija privalo laikytis prokuroro duodam nurodym. Turi galiojimus:
1) karinse teritorijose ir kariniame transporte vis asmen atvilgiu.
2) Kt teritorijose kari atvilgiu, asmen darni n.v. ar kt t. paeidimus prie karius, krato apsaugos
institucijos ir j valdom, naudojim turt atvilgiu.
V bs saugumo departamentas: laiku atsleisti veikas kelianias grsm v bs saugumui, jos
suverinetetui, teritorijos nelieiamybei ir vientisumui, konstituc.santvarkai, v bs interesams, gynybinei ir
ekonominei galiai, ukirsti keli ioms veikoms atsirasti, alinti j atsiradimo prieastis, slygas. Todl ji
turi atlikti ikiteismin tyrim dl n.v. numatyt BK XVI skyriuje.
Finansini nusikaltim tyrimo tarnyba. Pagr. udavinys vykdyti nusikaltim, t. paeidim finans
sistemai ir su jais susijusi nusikaltim bei kt. t. paeidim atskleidim ir tyrim.
Muitins departamentas ikiteismin tyrim privalo atlikti kontrabandos byl atveju.
Priegaisrins apsaugos ir gelbjimo departamentas turi atlikti ikiteismin tyrim su gaisr kilimu
susijusi n.v. atvejais
Generalinio prokuroro 2003m balandio 11d ( V bs inios Nr.39 1805) sakymu buvo patvirtintos
rekomendacijos dl n.v. tyrimo paskirstymo ikiteisminio tyrimo staigoms (t.y. jose ivardinti BK str, dl
kuriuose numatyt veik padarymo ikiteismin tyrim turt atlikti konkreti nurodyta ikiteisminio tyrimo
staiga, bet prokuroras pavedimus ikiteisminio tyrimo staigoms gali duoti nebtinai laikydamasis t
rekomendacij)
Ikiteisminio tyrimo pareignas t.y ikiteisminio tyrimo subjektas. Senajame BPK buvo tokios procesins
figros kaip kvotjas ir tardytojas, bet naujasis BPK apjung ias dvi f jas vien.
BPK 18 str yra tvirtinta ikiteisminio pareigno svoka: t.y. ikiteisminio tyrimo staigoje dirbantis asmuo,
kuris ios staigos ar jos padalinio vadovo pavedimu atlieka io kodekso numatytus ikiteisminio tyrimo
veiksmus: siekia nustatyti n.v. padarius asmen ir tokios veikos aplinkybes. Taigi ikiteisminio tyrimo
pareignu gali bti ne kievienas ikiteisminio tyrimo staigoje dirbantis asmuo, o tik toks, kuriam ios
staigos ar jos padalinio vadovas yra paveds atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus. Ikiteisminio tyrimo
pareignas privalo panaudoti visas statyme numatytas priemones, kad bt iaikinta n.v. ir nustatytas j
padars asmuo.
BPK 165 str. 2d iimtis, kada ikiteisminio tyrimo pareignu gali bti ir atlikti t tyrim ne ikiteisminio
tyrimo pareignas t.y. jr laiv kapitonams yra suteikta teis atlikti ikiteismin tyrim dl laivo gulos nari
ir keleivi n.v. padaryt tolimojo plaukiojimo metu. Taigi laivo kapitonui pavedama atlikti ikiteismin
tyrim tada, kai laivas ivyks tolimojo plaukiojimo reis,o teissaugos pareignai neturi galimybi
atvykti laiv ir atlikti jame btinus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Kol laivas negrta uost btina imtis
procesini veiksm siekiant isiaikinti n.v. aplinkybes, j padarius asmen, todl pareiga tyrim atlikti
tenka kapitonui. Sugus laivui, jo kapitonas nebeturi procesini galiojim. Apie padaryt n.v. plaukiojimo
metu jis informuoja prokuror, kuris privalo nusprsti kaip ikiteisminis tyrimas bus tsiamas toliau. Jei n.v.
padaromos Kaljim departamento sistemos staigose, tai ikiteismin tyrim turi atlikti atitinkamos staigos
vadovas ar kt galiotas pareignas. Jie pradeda t tyrim ir nedelsiant informuoja apie padaryt n.v
prokuror, kuris BPK171 nustatyta tvarka turi nusprsti kaip tas tyrimas bus organizuojamas toliau.
Ikiteisminio tyrimo staigos vadovas : is pareignas turi platesnius galiojimus nei kt.ikiteisminio trimo
staigos pareignai. T.y. vienitelis ikiteisminio tyrimo pareignas, kuriam BPK tiesiogiai suteikia teis
pradti ikiteismin tyrim (BPK 166str 3d). Jis taip pat turi teissuteikti galiojimus pradti ikiteismin
tyrim kt ios staigos pareignams ( sprendia kuriems pavesti).

19

Partina, kad ne kiev. Ikiteisminiame tyrime dirbantis asmuo, turintis galiojimus atlikti ikiteismin tyrim
gali j atlikti t.y. privalo turti ir galiojimus pradti t tyrm. Pagl K j ikiteisminiam tyrimui vadovauja,
j organizuoja prokuroras, taigi ikiteisminio tyrimo staigos vadovas to negali periimti, bet darbo drausms
dalykais, kokybiku proces veiksm atlikimu jis turi rpintis, o ne prokuroras; jis taip pat turi rpintis, kad
prokuroro nurodymai bt tinkamai vykdomi.
Ikiteisminio tyrimo staig pareign t. ir pareigos (BPK 172 str).
Ikiteisminio tyrimo metu kompetencija atlikti proceso veiksmus ar nusprsti, kad jei turi bti atlikti
dalinama tarp ikiteisminio tyrimo pareigno, prokuroro ir ikiteisminio tyrimo teisjo.
Ikiteisminio tyrimo pareignai vienus veiksmus gali atlikti savo nuoira, kitus tik gav prokuroro ar
ikiteisminio tyrimo sprendim dl to veiksmo atlikimo. Be tokio prokuroro nutarimo ar teisjo nutarties
pareignas gali atlikti daugum BPK IV numatyt tyrimo veiksm ir taikyti kai kurias mogaus teise
varanias procesines prievartos preimones. Jie gali atlikti iuos tyrimo veiksmus:
1) aukti apklausas, apklausti liudytojus, nukentjusiuosius, tariamuosius ( BPK 182, 183, 185, 188 str)
2) Atlikti akistat ( BPK 190)
3) Atlikti parodym atpainti ( 191 194)
4) Atlikti parodym patikrinim vietoje (BPK 196)
5) Atlikti objekt apir, prireikus juos tirti, iam darbui kviesti specialist ir t.t.
Prie apklausdamas tariamj pirm kart ikiteisminio tyrimo pareignas privalo jam teikti pranim apie
tarim (BPK 187).
Ikiteisminio tyrimo pareignas neturi t. taikyti joki kardomoj priemoni. I kt. procesini preivartos
priemoni, numatyt BPK III , jis savarankikai gali taikyti: laikin sulaikm, atvesdinim, asmens apir ,
rank antspaud pamim ir kt.
Kratos ir pomiai turi bti atliekami tik esant tuo klausimu priimtai ikiteisminio tyrimo teisjo nutariai,
bet neatidliotinais atvejais gali atlikti ir neesant to teisjo nutariai (BPK 145str 3d, 147str 1d).
Procesikai is pareignas pavaldus prokurorui, todl beslygikai privalo vykdyti visus jo nurodymus
( pvz: jis gali nurodyti kokia kryptimi turi vykti tyrimas, kokie veiksmai turi bti atliekami ir pan). Bet toks
pavaldumas nereikia kad pareignas negali rodyti jokios iniciatyvos, jis turi panaudoti visus savo
sugebjimus ir galimybes, kad bt pasiekti rekiami rezultatai, privalo atlikti reikiamus veiksmus
nelaukdamas, kol prokuroras nurodys, kokie veiksmai turi bti atlikti. Tik tada, kai jau prokuroras nurodo,
kad tam tikri veiksmai laikinai ar i viso negali bti atliekami, tada pareignas j atlikti negali, taip pat
negali atsisakyti atlikti t veiksm, kuriuos nurodo prokuroras.
Pavojingiausi n.v. atvejais, kai prokuroras paveds ikiteisminio tyrimo staigai atlikti ikiteismin tyrim ar
atskirus jo veiksmus, prokuroro bendravimas su ikiteisminio tyrimo pareignais turi bti itin glaudus
bendrai aptariant kiekv. svarbesnio tyrimo veiksmo atvejus. Kt. n.v. atvejais pareignams lieka daugiau
galimybi savarankikai priimti sprendimus dl atliktin proceso veiksm.
3. Proceso dalyviai
3.1. Proceso dalyvi svoka
3.2. tariamasis
tariamasis ir kaltinamasis. Samprata ir procesin padtis.
TARIAMASIS
Lietuvos BPK 21str.: 1. tariamasis yra ikiteisminio tyrimo dalyvis.
2. tariamuoju laikomas asmuo, sulaikytas tariant, kad jis padar nusikalstam veik, arba
asmuo, apklausiamas apie veik, kurios padarymu jis tariamas.
3. tariamasis turi teis: inoti, kuo jis tariamas; nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos
momento turti gynj; duoti parodymus; pateikti tyrimui reikmingus dokumentus ir
20

daiktus; pateikti praymus; pareikti nualinimus; susipainti su ikiteisminio tyrimo

mediaga; apsksti ikiteisminio tyrimo pareigno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo
teisjo veiksmus bei sprendimus.
Senajame Lietuvos BPK buvo apibrta tariamojo svoka, nustatytos jo teiss ir pareigos, taiau naujajame
Lietuvos BPK tariamojo svoka ne tik ipleiama, nustatomos naujos jo teiss ir pareigos, bet tariamojo
svoka skirtingai interpretuojama.
Senojo BPK 59str. 1d. yra pateikiama tariamojo svoka: tariamuoju laikomas asmuo, sulaikytas tariant,
kad jis padar nusikaltim, arba asmuo, kuriam paskirta kardomoji priemon prie pareikiant kaltinim, arba
asmuo, kuris apklausiamas apie jo padaryt nusikalstam veik.
Apibendrinant senojo BPK tariamojo svok, darytina ivada, kad tariamuoju tampama trimis atvejais:
a) sulaikius asmen BPK 137str. nustatyta tvarka;
b) paskyrus asmeniui kardomj priemon iki kaltinimo pareikimo;
c) apklausiant asmen apie jo padaryt nusikalstam veik.
Pagal naujojo BPK 21str.2d., asmuo tampa tariamuoju keturiais atvejais:
a) kai asmuo sulaikomas BPK 140str. nustatyta tvarka;
b) kai asmuo apklausiamas BPK 188str. ar 189str. numatyta tvarka;
c) kai asmuo, kuriam suraytas praneimas apie tarim, aukiamas apklaus;
d) kai priimami prokuroro nutarimas ar ikiteisminio teisjo nutartis dl asmens pripainimo tariamuoju.
Lyginant iuos atvejus su tariamojo svoka pagal ankstesn BPK, atkreiptinas dmesys, kad naujasis BPK
neiskiria situacijos, kai tariamuoju asmuo buvo laikomas ir nuo kardomosios priemons pritaikymo.
tariamojo svoka pagal senj ir naujj BPK yra grindiama dviem pagrindinmis svokomis: sulaikymu ir
apklausa. Reikia skirti faktin ir teisin sulaikym, nuo kurio priklauso tariamojo procesinis statusas. Faktinis
asmens sulaikymo momentas tai sulaikymas vykio vietoje, t.y. tuoj po nusikaltimo padarymo. Teisinis
sulaikymo momentas atsiras tik kai asmuo bus atvetas policijos budint skyri ir bus suraytas sulaikymo
protokolas.
Pagal naujj BPK tariamuoju asmuo laikomas, kol:
1) suraomas kaltinamasis aktas arba prokuroro pareikimas dl proceso ubaigimo teismo baudiamuoju
sakymu ar pagreitinto proceso ir asmuo tampa kaltinamuoju;
2) ikiteisminis tyrimas nutraukiamas;
3) tarimas nepasitvirtina ir asmuo nra aukiamas dalyvauti procese kaip tariamasis, o ikiteisminis
tyrimas jo atvilgiu nutraukiamas, nors procesas dl tam tikros veikos gali bti tsiamas.
Pagal senojo BPK 59str.2d., o naujojo BPK 21str.3d. iskiriamos tariamojo teiss. tariamajam suteikiamos
teiss leidia iam proceso dalyviui bti proceso subjektu, o ne vien tik objektu, kuris tyrinjamas ir
nagrinjamas.
Rengiant naujj BPK, tariamojo procesinis statusas buvo pratstas iki kaltinamojo akto suraymo momento,
o dl to buvo susiaurintas kaltinamojo procesinis statusas.
Todl pagal naujojo Lietuvos BPK 21str.3d. tariamasis turi teis:
1) inoti, kuo yra tariamas.
tariamasis apie tarim gals suinoti gavs pasiraytinai teikiam praneim apie tarim. Praneime turi bti
nurodyta nusikalstama veika, kurios padarymu jis tariamas, ir baudiamasis statymas, numatantis t
nusikalstam veik, taip pat ivardytos tariamojo teiss.
2) nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos turti gynj.
Teiss naudotis gynjo paslaugomis gyvendinimo tvark nustato BPK III skyriaus antras skirsnis (47 -52str.).
3) duoti parodymus.
Parodymus tariamasis duoda apklausos metu, taiau btina turti omenyje, kad duoti parodymus yra tariamojo
teis, o ne pareiga. Atsisakaniam duoti parodymus tariamajam dl to jokios sankcijos ar blogesn procesin
padtis negali bti taikomos.
4) pateikti tyrimui reikmingus dokumentus ir daiktus.
21

i teis yra susijusi su tariamojo asmens gynyba, kadangi dokument bei daikt pateikimas galt patvirtinti jo
alibi, kartu paneigti keliamas pareigno versijas dl konkreios nusikalstamos veikos. Tuo atveju, kai i
tariamojo niekas nereikalauja daikt ir dokument, galini turti reikms nusikalstamos veikos tyrimui,
pateikti tokius daiktus ir dokumentus tariamasis neprivalo.
5) pateikti praymus.
Paymtina, kad tai bene plaiausiai taikoma tariamojo teis, kuria galima pasinaudoti tiek tais atvejais, kai
kodekse tai atskirai numatyta, tiek bet kuriuo kitu klausimu. Skirtumas tarp senojo ir naujojo Lietuvos BPK yra
tik tas, kad pagal senj BPK tariamasis turi teis pareikti praymus, o pagal naujj BPK turi teis pateikti
praymus. tariamasis, realizuodamas i teis, gali prayti visko, kas nra draudiama.
6) teis pareikti nualinimus.
Be tariamojo, i teis turi ir kiti baudiamojo proceso dalyviai, taiau senajame BPK nebuvo nustatyta
tariamojo, o tik kaltinamojo ir kit proceso dalyvi teis. Teiss pareikti nualinimus realizavimo tvark
nustato naujojo BPK ketvirtasis skirsnis (57 61str.).
7) teis susipainti su ikiteisminio tyrimo mediaga.
Yra nusistovjusi nuostata tariamojo praymu leisti jam susipainti su tyrimo mediaga, jai ta mediaga yra
susijusi su tyrimo veiksmais, kurie buvo atlikti su tariamuoju. tariamojo praymu susipainti su kita tyrimo
mediaga taip pat gali bti leista, taiau tai yra ikiteisminio tyrimo pareigno teis, o ne pareiga.
8) apsksti ikiteisminio tyrimo pareigno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisjo veiksmus ir sprendimus.
Norint pasinaudoti ia teise, statymo nustatyta tvarka paduodamas skundas (BPK 62 -65str.). tariamajam
naudojantis ia teise nra stabdomas skundiamas veiksmas ar nutarimo vykdymas, iskyrus tuos atvejus, kai
apskstasis pareignas tai padaryti pripasta esant reikalinga.
Be statyme nustatyt teisi, tariamasis turi ir procesines pareigas. Paymtina, kad pareigos nra tiksliai
apibrtos statyme. Jas galima iskirti i atskir baudiamojo proceso statym. Pagal naujj Lietuvos BPK
iskirtinos keturios tariamojo pareigos:
1) atvykti kvieiamam;
2) paklusti procesins prievartos priemonms;
3) paklusti ir netrukdyti proceso veiksmams;
4) nepiktnaudiauti nustatytomis procesinmis teismis.
3.3. Kaltnamasis
Lietuvos BPK 22str.: 1. Kaltinamasis yra nagrinjimo teisme dalyvis.
2. Kaltinamuoju laikomas asmuo, dl kurio io Kodekso nustatyta tvarka yra prokuroro
priimtas kaltinamasis aktas arba prokuroro pareikimas nubausti asmen teismo
baudiamojo sakymo tvarka, taip pat asmuo, prie kur teisme nagrinjama byla
privataus kaltinimo ar pagreitinto proceso tvarka.
3. Kaltinamasis turi teis: inoti, kuo jis kaltinamas, ir gauti kaltinamojo akto nuora;
susipainti teisme su byla; nustatyta tvarka pasidaryti reikiam dokument iraus arba nuoraus; turti gynj;
pateikti praymus; pareikti nualinimus; teikti rodymus ir dalyvauti juos tiriant; nagrinjimo teisme metu
uduoti klausimus; duoti paaikinimus apie teismo tiriamas bylos aplinkybes ir pareikti savo nuomon dl kit
nagrinjimo teisme dalyvi praym; dalyvauti baigiamosiose kalbose, kai nra gynjo; kreiptis teism
paskutiniu odiu; apsksti teismo nuosprend ir nutartis.
4. Kaltinamasis, dl kurio yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tampa nuteistuoju, o
kaltinamasis, dl kurio priimtas iteisinamasis nuosprendis, tampa iteisintuoju.
Pagal anksiau galiojus BPK kaltinamasis buvo parengtinio tyrimo stadijos dalyvis. Dabar is terminas
vartojamas kalbant apie asmen, kuriam pareikti kaltinimai nagrinjami pirmosios instancijos teisme bet kuria
procesine forma vykdomame procese.
Kaltinamuoju asmuo tampa:
1) nuo kaltinamojo akto suraymo BPK 218-219str. nustatyta tvarka;
2) nuo pareikimo dl proceso ubaigimo teismo baudiamuoju sakymu suraymo BPK 418419str. nustatyta tvarka;

22

3) nuo pareikimo dl proceso ubaigimo pagreitinto proceso tvarka suraymo BPK 426-427str.
nustatyta tvarka.
Kaltinamuoju asmuo taip pat tampa ir tuo atveju, kai prie tok asmen paduodamas skundas ar pareikimas dl
bylos nagrinjimo privataus kaltinimo tvarka (BPK XXX skyriaus 407-417str.).
Kaltinamojo teisi katalogas i esms sutampa su tariamojo teisi katalogu. Taiau atsivelgiant tai, kad
tariamasis ir kaltinamasis yra skirting proceso stadij dalyviai, tam tikros j teiss formuluojamos skirtingai.
Be to, asmeniui, prie kur nukreipti kaltinimai, yra reikalingos papildomos teiss: teis dalyvauti tiriant
rodymus, teis pasakyti paskutin od ir kt.
Pagal naujojo BPK 22str,3d. kaltinamasis turi teis:
1) inoti, kuo jis kaltinamas, ir gauti kaltinamojo akto nuora.
ios teiss yra vienos kaltinamojo teiss sudtins dalys, nes teis inoti apie kaltinim daniausiai
realizuojama gavus kaltinamojo akto nuora. BPK 219str. numatytas kaltinamojo akto turinys, i kurio aiku,
kokios veikos padarymu ir pagal koki BK norm asmuo kaltinamas.
Kiek kitaip realizuojama kaltinamojo teis inoti, kuo jis kaltinamas, tais atvejais, kai:
a) kaltinamasis aktas neraomas, o prokuroras nusprendia ubaigti proces baudiamuoju sakymu ar
pagreitinto proceso tvarka.
Prokuroras pareikim dl proceso ubaigimo baudiamuoju sakymu gali surayti tik tuo atveju, kai
kaltinamasis tam neprietarauja. Tai faktikai reikia, kad prokuroras privalo su tariamuoju, kuris tuoj pat turi
tapti kaltinamuoju, susitarti dl esmini io pareikimo turinio element. Tuo paiu tai reikia, kad
kaltinamuoju tampantis asmuo, duodamas sutikim dl proceso ubaigimo baudiamuoju sakymu, jau
konkreiai suino, kuo jis bus kaltinamas.
Tuo atveju, kai prokuroras nusprendia proces ubaigti pagreitinto proceso tvarka, kaltinamajam turi bti
teiktas prokuroro pareikimo dl proceso ubaigimo tokia procesine forma nuoraas. Esant iam pareikimui
kaltinamasis irgi suino, dl koki kaltinim byla perduodama teismui.
b) byla nagrinjama privataus kaltinimo tvarka.
Privataus kaltinimo tvarka nagrinjant byl kaltinamajam apie kaltinimo esm ir pobd praneama teikiant
skundo ar pareikimo nuora.
2) susipainti teisme su byla.
Naujajame BPK atsisakyta sovietinei baudiamojo proceso teisei bdingo supaindinimo su ikiteisminio tyrimo
metu surinkta mediaga baigus ikiteismin tyrim instituto, todl kaltinamajam susipainimui su byla gali
reikti nemaai laiko.
3) pasidaryti reikiam dokument iraus ir kopijas.
BPK 237str.1d. draudia daryti tik laikmen kopijas. Ira ir kopij darymo tvark nustato Vyriausyb ar jos
galiota institucija.
4) turti gynj.
i teis realizuojama remiantis i esms tomis paiomis BPK nuostatomis, kurios reglamentuoja tariamojo
teis naudotis gynjo paslaugomis.
Skirtumas tik tai, kad gynjo funkcijos ikiteisminio tyrimo (ginant tariamj) ir bylos nagrinjimo teisme
(ginant kaltinamj) stadijose dl skirtingos proceso stadij paskirties kai kuriais aspektais skiriasi.
5) pateikti praymus.
Kaip tariamasis, taip ir kaltinamasis pateikti praymus gali tiesiogiai BPK numatytais atvejais, tiek dl bet
kurio klausimo, ikilusio bylos proceso pirmosios instancijos teisme metu, kai BPK apie galimyb pateikti
praym nekalba.
6) pareikti nualinimus.
Nualinimus kaltinamasis, kaip ir kiti bylos nagrinjimo teisme dalyviai gali reikti remdamasis BPK 267str.
bei III skyriaus ketvirtojo skirsnio (57-61str.) nuostatomis.
7) teikti rodymus ir dalyvauti juos tiriant.
rodym samprata pagal naujj BPK yra pasikeitusi, todl ji tiksliau turt bti formuluojama kaip teis
pateikti teismui mediag(duomenis), kuri teismas gali pripainti rodymu.
8) Nagrinjimo teisme metu uduoti klausimus.
Tai teiss dalyvauti tiriant rodymus sudtin dalis. Klausim udavimas yra viena i pagrindini dalyvavimo
tiriant rodymus form.

23

3.4. Baudiamojon atsakomybn traukiamas juridinis asmuo

3.5. Gynjas
Gynju laikomas asmuo, kuris statym nustatyta tvarka teikia teisin pagalb tariamj, kaltinamajam,
nuteistajam ar iteisintajam, gina j teises ir teistus interesus. Gali bti advokatas ir advokato padjjas.
3.6. Nukentjusysis (BPK 28 str.)
3.6.1. Nukentjusiojo svoka
Nukentjusiuoju laikomas dl nusikalstamos veikos fizin, turtin ar moralin al patyrs fizinis
asmuo, kuris nukentjusiuoju yra pripaintas ikiteisminio tyrimo pareigno ar prokuroro nutarimu arba teismo
nutarimu.
Juridinis asmuo nukentjusiuoju pagal BPK bti negali.
Nukentjusiojo procesin status gyja, kai ikiteisminio tyrimo pareignas ar prokuroras priima
nutarim ar teismas nutart dl pripainimo nukentjusiuoju. Toks nutarimas ar nutartis gali bti bti priimama
tik esant pagrindui manyti, kad nusikalstama veika fiziniam asmeniui buvo padaryta ala. Fizins, turtins ar
moralins alos padarymas yra faktinis pripainimo nukentjusiuoju pagrindas. Ikiteisminio tyrimo pareigno
ar prokuroro nutarimas ar teismo nutartis dl pripainimo nukentjusiuoju yra teisinis pagrindas laikyti asmen
baudiamajame procese nukentjusiuoju.
Yra iskiriamos trys alos ruys. Fizin ala sveikatos sutrikdmas, fizinio skausmo suklimas ir
panaiai; turtin ala pinig, materialini vertybi, kitokio turto netekimas; moralin ala asmens orumo, jo
garbs paeminimas, dvasini kani suteikimas. Civilinje teisje dabar vartojamas neturtins alos terminas,
todl BPK minimos fizin ala ir moralin ala civilins teiss atvilgiu gali bti vadinamos neturtine ala, kaip
ir yra daroma kai kuriuose BPK straipsniuose.
Nukentjusysis baudiamajame procese gali turti dvigub status pateiks civilin iekin
nukentjusysis gali bti pripaintas ir civiliniu iekovu.
3.6.2. Pripainimas nukentjusiuoju
Asmuo nukentjusiuoju tampa, kai ikiteisminio tyrimo pareignas ar prokuroras priima nutarim
arba teismas priima nutart dl pripainimo nukentjusiuoju. Nutarimas ar nutartis dl asmens pripainimo
nukentjusiuoju priimami gavus reikiam praym arba pai teissaugos pareign ar teismo inciatyva,
patiems nustaius, kad yra pagrindo fizin asmen pripainti nukentjusiuoju. Nukentjusiuoju asmuo gali bti
pripaintas neprikalausomai nuo jo amiaus, fizins ir psichins bkls, pilietybs ir kit aplinkybi.
Nepilnameio ar neveiksnaus asmens interesams baudiamajame procese privalomai atstovauja atstovas pagal
statym.
Jei asmuo, nukentjs nuo nusikalstamos veikos, mirta jo kaip nukentjusiojo teises perima
vienas i eimos nari (BPK 38 str.) ar artimj giminaii (BPK 15 str.) i asmen tarpusavio susitarimu,
suderintu su byl tirianiais teissaugos pareignais. Jei ie asmenys tarpusavyje nesusitaria, paskyrimo atstovu
klausim ikiteisminio tyrimo stadijoje privalo isprsti prokuroras. Pirmenyb prokuroras turt teikti eimos
nariams.
3.6.3. Nukentjusiojo teiss ir pareigos
Nukentjusysis turi teis:
1) teikti rodymus;
2) pateikti praymus;
3) pareikti nualinimus;
24

4) ikiteismino tyrimo metu ir teisme susipainti su byla;

5) dalyvauti byl nagrinjant teisme;
6) apsksti ikiteisminio tyrimo pareigno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisjo ir teismo veiksmus, taip
pat aspsksti teismo nuosprend ar nutart;
7) pasakyti baigiamj kalb.
Nukentjusysis privalo:
duoti parodymus (jis prisiekia ir atsako u melagingus parodymus kaip liudytojas);
atvykti aukiamas pas ikiteisminio tyrimo pareign, prokuror bei ikiteisminio tyrimo teisj;
netrukdyti ikiteisminio tyrim subjektams ir teismui su juo atlikti proceso veiksmus, laikytis
proceso tvarkos.
Nukentjusiojo teiss ikiteisminio tyrimo metu teikti reikmingus nusikalstamos veikos tyrimui
dokumentus ir daiktus, pateikti praymus, pareikti nualinimus, susipainti su ikteisminio tyrimo mediaga,
apsksti ikiteisminio tyrimo pareigno, prokuroro, ikiteisminio teisjo veiksmus, nutarimus ar nutartis i esms
sutampa su analogikomis tariamojo teismis. iomis teismis su nedidelmis iimtimis, kurios btinos dl
skirting procesini status, nukentjusysis naudojasi ta paia tvarka kaip ir tariamasis.
Teismo proceso metu nukentjusysis turi teises teikti reikmingus bylai nagrinti dokumentus ir
daiktus, pateikti praymus, pareikti nualinimus, teisme susipainti su byla, dalyvauti byl nagrinjant teisme,
pasakyti baigiamj, apsksti teismo nuosprend ar nutart. iomis teismis nukentjusysis i esms gali
naudotis tiek pat kaip ir kaltinamasis. iek tiek esmingesnis skirtumas yra tas, kad nukentjusysis visada turi
teis sakyti baigiamj kalb, o kaltinamasis j sako tik tuo atveju, kai teisiamajame posdyje nedalyvauja
gynjas.
Nukentjusysis baudiamajame procese ne tik naudojasi paiomis teismis, bet ir privalo vykdyti
pareigas. Pagal vykdytinas pareigas nukentjusiojo teisin padtis labai artima liudytojo padiai.
Nukentjusysis, kaip ir liudytojas, privalo atvykti kvieiamas dalyvauti procese, jis privalo duoti parodymus,
laikytis procesins tvarkos ir pan. U atsisakym arba vengim duoti parodymus nukentjusysis gali bti
traukiamas baudiamojon atsakomybn pagal BPK 163 str. , o u melagingus parodymus baudiamojon
atsakomybn pagal BK 235 str. Liudytojo padt reglamentuojanios BPK nuostatos taikytinos nukentjusiojo
atvilgiu ir tais atvejais, kai konkreoje normoje nukentsusysis neminimas, iskyrus atvejus, kai pagal normos
prasm yra aiku, kad ta norma nukentjusiajam negali bti pritaikyta.
3.7. Civilinis iekovas
3.7.1. Civilinio iekovo svoka (BPK 110 str)
Civilinis iekovas baudiamojoje byloje reikalaujantis atlyginti dl tariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos
veikos patirt turtin ar neturtin al fizinis arba juridinis asmuo, kuris civiliniu iekovu yra pripaintas
prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi.
Civiliniu iekovu, kitaip nei nukentjusiuoju, gali bti pripaintas ne tik fizinis, bet ir juridinis asmuo. Civilinio
iekovo procesin status fizinis ar juridinis asmuo gyja, kai prokuroras priima nutarim ar teismo nutart dl
pripainimo civiliniu iekovu. BPK teiss ikiteisminio tyrimo pareignui sprsti klausimo dl asmens
pripainimo civiliniu iekovu nesuteikia (ikiteisminio tyrimo pareignas turi teis pripainti nukentjusiuoju).
teikus iekin ikit. tyrimo pareignui is turi j tuoj pat perduoti prokurorui, kuris turi sprsti klausim dl
asmens, reikalaujanio atlyginti al, pripainimo civiliniu iekovu. Apie nutarimo ar nutarties pripainti
civiliniu iekovu primim turi bti praneama civiliniam iekovui, kartu iaikinant jam teises ir pareigas
(praktikoje ikvieiama ikit. tyrimo staig). Jeigu byloje civilini iekov yra daug, juos galima informuoti
per spaud ar persiuniant informacij ratu.
3.7.2. Civilinio iekovo teiss
Teiss ivardytos 110 str.

25

Civilinis iekovas savo teismis naudojasi tik tiek, kiek tai susij su civiliniu iekiniu. Civilinis iekovas ir jo
atstovas negali rodinti su civiliniu iekiniu nesusijusi aplinkybi, apsksti teismo nuosprendio dl paskirtos
bausms ries, dydio ir pan. Jeigu civilinis iekovas yra kartu ir nukentjusysis, toks proceso dalyvis danai
naudojasi ir nukentjusiojo teismis, kurio nurodyti apribojimai nelieia.
3.7.3. Civilinio iekovo pareigos
Privalo:
1. Kvieiamas dalyvauti byl nagrinjant pirmosios instancijos teisme;
2. teismo reikalavimu pateikti turimus dokumentus, susijusius su pareiktu iekiniu;
3. Laikytis nustatytos teismo proceso tvarkos. (110 str.)
Civilinio iekovo pareigos sutampa su kit proceso dalyvi pareigomis, iskyrus civiliniam iekovui tenkani
speciali pareig teismo reikalavimu pateikti turimus dokumentus, susijusius su pareiktu iekiniu.
3.8. Civilinis atsakovas
3.8.1. Civilinio atsakovo svoka
Tai pagal statymus materialiai atsakingas u nusikalstam tariamojo (kaltinamojo) veik padaryt al fizinis
ar juridinis asmuo, kuris trauktas byl kaip civilinis atsakovas prokuroro nutarimu, teisjo ar teismo nutartimi.
Civiliniu atsakovu traukti gali bti tvai, rpintojai, ar kiti asmenys, taip pat mons, staigos ir organizacijos.
Jei u nusikalstama veika padaryt al atsako pats tariamasis (kaltinamasis) , civilinio atsakovo
baudiamajame procese nebna. Civilinis iekinys reikiamas tariamajam (kaltinamajam), kuris civiliniu
atsakovu papildomai nra vardijamas.
traukti byl civiliniu atsakovu prokuroras priima nutarim (ikit. tyrimo pareignas tokios teiss neturi). Apie
tokio sprendimo primim civiliniam atsakovui yra praneama iaikinant jam teises (numato BPK 110 str 2
dalis) ir pareigas (numato BPK 111 str 3 dalis).
Civiliniu atsakovu byl asmuo neturt bti trauktas anksiau nei atsiranda tariamasis, nes tik paaikjus
tokiems proceso dalyviams gali paaikti ir tai, kas turt atlyginti nusikalstama veika padaryt al.
Civilinis atsakovas yra visikai savanorikas proceso dalyvis, jis neprivalo savo pozicijos derinti su tariamuoju
(kaltinamuoju) ar jo gynju, nors su iais proceso dalyviais civilinio atsakovo procesinis interesas danai turt
sutapti.
Civilinis atsakovas turi tas paias teises ir pareigas kaip civilinis iekovas, iskyrus pareig teismo reikalavimu
pateikti turimus dokumentus, susijusius su pareiktu iekiniu.
3.9. Atstovai
3.9.1. Atstovavimo samprata ir rys
Nukentjusysis, civilinis iekovas, civilinis atsakovas, nepilnametis tariamasis ar kaltinamasis (nuteistasis,
iteisintasis) baudiamojo proceso metu naudojasi j pakviesto ar privalomai procese dalyvaujanio atstovo
paslaugomis. Pilnametis tariamasis ar kaltinamasis (nuteistasis, iteisintasis) gali turti tik gynj. Atstovas
gina atstovaujamojo interesus, jam pagal BPK leidiama naudotis visomis atstovaujamojo teismis.
BPK numato dviej ri atstovavim:
Pagal statym
Pagal galiojim

26

3.9.2. Atstovai pagal statym (BPK 53 str)

Atstovus pagal statym turi tariamasis (nuteistasis, iteisintasis) ir nukentjusysis dviem atvejais:
1. jeigu yra nepilnameiai
2. yra pripainti neveiksniais
BPK nenumato, kad atstov pagal statym galt turti civilinis iekovas ir civilinis atsakovas todl, kad
atstovus pagal statym gali turti tik fizinis asmuo. Jeigu civil. Iekovas ar civil. Atsakovas yra juridiniai
asmenys atstovavimas pagal statym negalimas. Jei civilinis iekovas ir (ar) civilinis atsakovas yra fiziniai
asmenys, jie paprastai turi bti pilnameiai ir veiksns. Neveiksnus ar nepilnametis negali bti traukiamas
proces civiliniu atsakovu. Atskirai turti atstov pagal statym, besirpinant vien tik civilinio iekinio
reikalais, nra tikslinga (turs kaip nukentjusysis). Tas pats atstovas pagal st. gali atstovauti tiek nepilnameio
ar neveiksnaus asmens kaip nukentjusiojo, tiek ir kaip civilinio iekovo interesams. Atstovais bus tvai, tviai,
globjai rpintojai arba staigos, kuri globoja ar rpinasi tariamuoju, kaltinamuoju (nuteistuoju, iteisintuoju)
ar nukentjusiuoju, galioti asmenys.
Atstovui pagal st. pateikusiam raytin ar odin praym leidiama dalyvauti procese, kai ikiteisminio tyrimo
pareignas, prokuroras priima dl to nutarim, o teismas nutart. Toks atstovas dalyvauja procese paprastai
kartu su asmeniu, kuriam atstovauja. Gali bti atsisakyta leisti atstovui pagal statym dalyvauti procese kaip
atstovui, jeigu tai prietaraut nepilnameio ar neveiksnaus asmens interesams. Jeigu yra duomen, kad
atstovas pagal st. turi motyv atiduoti pirmenyb savo paties turtiniams ar neturtiniams interesams ir pan. Jei
ikiteisminio tyrimo pareignas, prokuroras ar teismas neleidia dalyvauti procese atstovui pagal statym, jie
privalo utikrinti, kad procese dalyvaut kitas atstovas pagal st.
3.9.3. galiotieji atstovai (BPK 55 str)
J gali turti nukentjusysis, civil. Iekovas ir civil. atsakovas. Toks atstovas pagal susitarim teikia teisin
pagalb ir gina nukentjusiojo, civil. Iekovo ir civil. Atsakovo teises bei interesus.
Gali bti advokatas arba advokato pavedimu advokato padjjas.
Jei ikiteisminio tyrimo pareignas, prokuroras ar teismas leidia, nukentjusysis, civil. Iekovas ir civil.
Atsakovas galioti atstovauti savo interesams gali ir kit auktj teisin isilavinim turint asmen. Toks asmuo
be galiojimo privalo pateikti ir teiss krypties auktojo mokslo baigimo diplom.
Jei civil. iekovas ir(ar) civil. atsakovas yra juridinis asmuo, procese visais atvejais tri bti galiotasis atstovas
(JA vadovas arba galiotas darbuotojas ar advokatas).
galiotas atstovas procese negali atsirasti anksiau nei atitinkam procesin status gyja atstovaujamas asmuo.
Nukentjusys, civil. iekovas ar civil. atsakovas gali bet kuriuo metu atsisakyti galiotojo atstovo paslaug arba
pasirinkti kit atstov.
L neturintis nukentjusysis bei civilinis iekovas turi teis gauti valstybin teisin pagalb i esms ta paia
tvarka kaip ir tariamasis ar kaltinamasis.
3.9.4. Atstov teiss ir pareigos (BPK 54, 56 str)
Atstovai (pagal st. ir galiotieji) naudojasi tomis paiomis teismis, kurias turi jo atstovaujamas asmuo.
Atstovai pagal st ir nukentjusiojo galiotasis atstovas visuose proceso veiksmuose paprastai dalyvauja su
asmeniu, kurio interesams jis atstovauja. Atstovo teisi apimtis priklauso nuo to, kokio proceso dalyvio
interesams yra atstovaujama.
Jeigu tariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis yra suimtas, atstovas pagal st. gali su juo pasimatyti ikit. tyrimo
pareigno, prokuroro, teisjo leidimu. Atstovui pagal st. gavus leidim pasimatyti su suimtu tariamuoju,
kaltinamuoju ar nuteistuoju, ie pasimatymai turt vykti nedalyvaujant paalieiams, sudarant reikiamas
slygas netrukdomai aptarti atstovaujamo proceso dalyvio teist interes gynimo klausimus.
Atstovo pagal st., kuriam buvo tinkamai praneta apie proceso veiksmo atlikimo viet ir laik, neatvykimas
nestabdo proceso veiksmo atlikimo.
Atstovas pagal st. gali bti apklaustas kaip liudytojas, taip pat traukiamas proces kaip civilinis atsakovas.
Todl galima situacija, kai tas pats asmuo procese yra atstovas pagal st., civilinis iekovas ir liudytojas.
27

4. Kiti baudiamajame procese dalyvaujantys asmenys

4.1. rodinjimo procese dalyvaujantys asmenys liudytojas, specialistas ir ekspertas
Liudytojas. Asmuo, kuris mat ar kitaip suvok su tiriamu vykiu susijusius faktus, vykius, reikinius ir gali
tai patvirtinti duodamas parodymus ikit. tyrimo pareignams, prokurorui ar teismui.
Ekspertas. Asmuo, turintis reikiam speciali ini ir raytas LR ekspert sra. Jeigu LR ekspert srae
nra reikiamos specialybs ekspert, ekspertu gali bti skiriamas ekspert sra neraytas asmuo.
Prireikus ekspertu gali bti skiriamas asmuo, turintis teis bti ekspertu ES valstybje narje arba valstybje, su
kuria LR yra sudariusi teisins pagalbos sutart (BPK 84 str).
Specialistas. Reikiam speciali ini ir gdi turintis asmuo, kuriam pavedama atlikti objekt tyrim ir
pateikti ivad arba paaikinimus jo kompetencijos klausimais (BPK 89 str).
4.2. Pagalbines funkcijas atliekantys asmenys vertjas, teisiamojo posdio sekretorius
Vertjas vertimui reikiamas kalbas mokantis arba nebylio ar kuriojo enklus suprantantis asmuo,
ikiteisminio tyrimo pareigno, prokuroro, ikit. tyrimo teisjo ar teismo pakviestas dalyvauti procese (BPK 43
str).
Kai proceso veiksmus reikia atlikti su lietuvi kalbos nemokaniais, o tik kurij ir nebyli enklais
bendraujaniais asmenimis, turi bti kvieiamas vertjas. Ikit. tyrimo pareignas, prokuroras, teisjas negali
vertjauti savo pai atliekamuose veiksmuose vertjas savarankika procesin figra.
Gali bti nualintas nekvalifikuotas vertjas ar kilus abejoni dl jo objektyvumo.
Turi dalyvauti visuose proceso veiksmuose, atliekamuose su kalbos nemokaniu proceso dalyviu,teismo
posdiuose, iversti svarbiausius dokumentus. Kaltinamojo teis turti nemokam vertj neapima teiss
reikalauti, kad bt iversti visi byloje esantys raytiniai rodymai. Iversti turi bti tik oficials proceso
dokumentai.
Pagrindin pareiga teisingai versti. Prisiekia. U atsisakym be pateisinam prieasi atlikti savo pareigas
vertjui gali bti taikomos procesins prievartos priemons (BPK 263 str), u melaging ar inomai neteising
vertim baudiamoji atsakomyb pagal BK 235 str.
Turi teis gauti umokest. Apmokamas i valstybs l ir i nuteistojo negali bti iiekoma.
Teismo posdio sekretorius
Pagrindin funkcija rayto pirmosios instancijos teismo teisiamojo posdio protokol. Pasirao kartu su
pirmininkaujaniuoju paprastai tuoj po to, kai pasibaigia teisiamasis posdis. Protokolas turi iskirtin reikm
kilus ginui dl to, kaip vyko bylos nagrinjimas teisme, ar nebuvo paeidim. Privalo protokol rayti itin
atidiai, nepraleisdamas n vieno svarbaus klausimo sprendimo eigos ir rezultato. Turi bti apraytos visos
posdio dalys, svarbiausi atlikti procesiniai veiksmai.
Pagal tas paias taisykles raomas ir apeliacins bei kasacins instancij teismo posdi protokolas.
Be protokolo raymo, posdio sekretoriui tenka pareiga posdio praneti apie posd atvykusius proceso
dalyvius bei paskelbti inomas proceso dalyvi neatvykimo prieastis.
Kilus abejoni dl jo objektyvumo ir nealikumo, gali bti nualintas. Jis valstybs pareignas, todl nebt
klaidinga priskirti asmen pirmajai proceso subjekt grupei, t.y. tarp valstybs institucij ir pareign.
4.3. Teismo proces ar atskirus proceso veiksmus stebintys asmenys
Tiesiogiai jokios procesins funkcijos nevykdo. Dvi grups:
1. asmenys, stebintys teismo procesa
28

2. dalyvaujantys atliekant atskirus proceso veiksmus

Galimyb stebti teismo procesa tiesiogin vieumo principo iraika. Jie privalo laikytis tvarkos
netriukmauti ar kitaip netrukdyti procesui. Gali buti paalinti i posdziu sals ir nubausti bauda arba aretu
(BPK 259 str 3,4 dalys).
Atliekant krata, pom, apraant turta, kur nuosavybs teis laikinai apribojama, turi buti kvieiamas
dalyvauti buto, namo ar kit patalp, kuriose atliekamas veiksmas, savininkas, nuomotojas, valdytojas,
pilnametis j eimos narys ar artimasis giminaitis, o atliekant proceso veiksm monje, staigoje ar
organizacijoje tos mons, staigos ar organizacijos atstovas. Kai nra galimybs utikrinti i asmen
dalyvavim, proceso veiksmas turi bti atliekamas kviestinio ar savivaldybs institucijos atstovo akivaizdoje.
Kviestiniui gali kviesti dalyvauti atliekant krat ir nesant nurodyt slyg, o pats nordamas ivengti galim
skund apie netinkam kratos atlikim.
Asmenys privalo klausyti proceso veiksmus atliekani pareign nurodym.
Atliekant proceso veiksmus, pvz asmens parodymas atpainti gali bti atliekamas, kai atpainti yra pateikiama
i trij asmen, todl iame proceso veiksme be atpaintino asmens dalyvauja ir kiti du asmenys, iorikai
panas atpaintin asmen.
V tema. Gynyba ir gynjas.
1. Bendrieji gynybos baudiamajame procese klausimai
Gynybos svoka - BPK 17 ir 47 str.
Tai asmuo, kuris statym nustatyta tvarka teikia teisin pagalb tariamajam, kaltinamajam, nuteistajam ar
iteisintajam, gina j teises ir teistus interesus.
Siekiant, kad tariamajam ar kaltinamajam bt teikiama kvalifikuota teisin pagalba, gynju gali bti tik
advokatas arba statymo numatytais atvejais advokato padjjas. Paprastai bna advokatas. Advokato padjjas
gynju gali bti tik tuo atveju, kai:
1. paveda advokatas
2. ginamasis tam neprietarauja.
Ikit. tyrimo metu advokato padjjas gali bti gynju be joki iimi vykstant tyrimui dl vis BK numatyt
nusikalstam veik.
Nagrinjant byl teisme dl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo advokato padjjui bti gynju
neleidiama. Advokato padjjui leidiama dalyvauti tik pirmosios instancijos teismuose ir ne anksiau kaip po
vieneri met nuo advokato padjjo praktikos pradios. Advokatas, kurio gynjas yra padjjas, turi
kontroliuoti ir rpintis, kad padjjas tinkamai atlikt gynjo pareigas.
Gynjo paslaugas gali teikti teisininkas, atvyks i ES valstybs nars.
Vienas gynjas gali vienoje byloje ginti kelis asmenis. Kai ginamj interesai prietarauja vienas kitam, ginti
kelis asmenis draudiama. Tiksliai nustatyti, kad yra prietaravim tarp keli asmen gynybos interes, gali
bti sunku, i pradi nepastebti prietaravimai gali irykti tik vykstant procesui.
Gynjai turi bti atids ir, ikilus nei ir nedidelei abejonei dl galimo gynybos interes prietaravimo, turt
neginti vienoje byloje keli asmen.
Vieno tariamojo ar kaltinamojo turim gynj skaiius neribojamas. Jei asmuo pats neturi l gynjui
apmokti ir gynjas yra apmokamas valstybs, tuomet garantuojama tik teis turti vien gynj.
2. Gynjo teiss ir pareigos.
Teiss ir pareigos numatytos BPK 48str.
Teiss:
Susipainti su tariamojo sulaikymo protokolu njas turi teis vos tik pradjs ginti tariamj, kuris yra
sulaikytas. Nuo pat sulaikymo momento tariamasis turi teis gynj.
Gynjas gali dalyvauti tariamojo apklausose, tai apima ir akistatas.
Gynjo teis dalyvauti veiksmuose, kurie atliekami su tariamuoju apima:
1. parodym patikrinim;
29

2. proc. Prievartos skyrim;

3. bet kuriuos proceso veiksmus, kuriuos nusprendiama atlikti patenkinant tariamojo ar jo gynjo
praym dl tam tikro proceso veiksmo atlikimo.
4. bet kokius kitus rodym rinkimo veiksmus, atliekamus ne su ginamuoju, kai leidia pareignai.
5. tais atvejais, kai numatyta BPK, kad gali dalyvauti.
Gali susipainti su proceso veiksm dokumentais, kai tik jie suraomi,
Gali pateikti praymus tiesiogiai BPK numatytais atvejais ir sprendiant bet kur klausim, kai BPK apie
galimyb pateikti praym nekalba.
Pareigos:
Maksimaliai naudoti savo inias, kad ginamojo padtis bt palengvinta.
Gynjas neturi teiss savo nedalyvavimu lugdyti proceso veiksm atlikimo ir, galbt, tokiu bdu padti
ginamajam.
Negali trukdyti atlikti kok nors veiksm ar atsisakyti jame dalyvauti, jei nepatinka, gali apsksti ar
atkreipti pareigno dmes tai.
Kliento paslapties neatskleidimas vardijamas kaip vienas i advokat veiklos princip. Negali atskleisti
ne tik duomen, susijusi su gynju, bet ir ikiteisminio tyrimo duomen.
Nei netinkamas atlyginimas u paslaugas, nei jokios kitos prieastys neleidia gynjui atsisakyti teikti
pagalb ginamajam, iskyrus BPK 61 str. atvejus.
Pareiga nenaudoti neteist gynybos priemoni pareigoja gynj teisin pagalb teikti statym
nustatyta tvarka. Antraip gali bti nualintas.
3. Gynjo kvietimas, paskyrimas, pakeitimas ir atsisakymas.
3.1. Gynjo kvietimas.
Gynjo kvietimas pageidaujamo gynjo pasirinkimas ir sutarties dl teisins pagalbos su juo sudarymas. Gali
tariamojo pavedimu pakviesti gynj. Teis turti gynj turi bti iaikinama i karto, kai tik asmuo gyja
tariamojo status. Aktualiausia, kai suimamas, sulaikomas. Iaikinus, reikia surayti protokol, kuriame
ufiksuota, ar pageidauja kviestis, ar ne.
3.2. Gynjo paskyrimas.
Jei neturi l ar dl kit prieasi negali pasikviesti gynjo, bet prao, kad j gint gynjas, gynj paskiria
ikiteisminio tyrimo pareignas, prokuroras ar teismas. Jei btinos gynybos atvejis (51str) neatsivelgia nor
tariamojo( kaltinamojo). Skirdami gynj neturi atsivelgti tariamojo( kaltinamojo) nor turti konkret
gynj. Gav praym, subjektai kreipiasi valstybs garantuojamos teisins pagalbos teikimo baudiamosiose
bylose koordinatori, kuris parenka advokat, kur pareignas, teismas ar prokuroras paskiria gynju.
3.3. Gynjo pakeitimas.
Pakeitimas: tariamojo iniciatyva; ikiteisminio tyrimo pareigno, prokuroro ar teismo.
tariamasis gali pakeisti gynj bet kuriame proceso etape.
Pareignas, prokuroras, teismas gali pakeisti gynja dviem atvejais:
1. kai gynjas daugiau nei tris dienas i eils negali dalyvauti procese.
2. kai gynjas per eias valandas negali atvykti pirmaj apklaus ar apklaus dl sumimo
pagrstumo.
Tai yra tik teis, o ne pareiga. Prie paskirdami kit gynj, turi pasilyti tariamajam, kad pasikviest kit
gynj ir tik jei to jis nepadaro, paskiria patys gynj. Naujas gynjas skiriamas tik konkretaus veiksmo
atlikimui. Jei neatsisako ankstesnio gynjo, tai jis ir turi toliau dalyvauti procese.
3.4. Gynjo atsisakymas.
52str.
30

Atsisakymas turi bti savanorikas ir leidiamas tik paties tariamojo(kaltinamojo) iniciatyva. Pareignas,
teismas, prokuroras negali bet kokia forma ir bdais silyti atsisakyti gynjo. Gali atsisakyti gynjo
nenurodydamas motyv ir prieasi. Bet btina isiaikinti, ar sprendimas yra laisvas. Atsisaks gali vl
kviestis gynj ar prayti, kad bt paskirtas. Vieno proceso metu gynejo gali bti atsisakoma kelis kartus.
4. Neteistas gynybos priemones naudojanio gynjo nualinimas.
BPK 49str.
Tai yra kratutin priemon, kuri gali bti taikoma iskirtiniais atvejais ir tik turint patikim duomen, kad
gynjas gynybos funkcijas vykdo paeisdamas statymus, pvz. Pats daro nusikalstamas veikas arba bent jau
grubiai paeidia advokato etikos normas.
5. Btinas gynjo dalyvavimas.
BPK 51str. Viskas kodekse.
Dl tariamojo asmenini savybi ar dl bylos sudtingumo yra manoma, kad traukiamo baudiamojon
atsakomybn asmens interesai gali bti paeidiami.
Sraas nra baigtinis, gali nusprsti ir dl kit atvej.
VI tema. Nualinimas.
1. Nualinimo samprata. Nusialinimas.
Nualinimas procesinis institutas, turintis garantuoti, kad nagrinjant byl takos spredimui priimti negalt
daryti suinteresuoti bylos baigtimi, neobjektyviai galintys atlikti savo pareigas proceso subjektai. Neatsiejama
nuo nealikumo principo.
Nealiki turi bti:
1. valstybs pareignai, nuo kuri priimam sprendim priklauso proceso eiga ir baigtis.( pareignai,
teisjai, pareignai,kt.)
2. asmenys, padedantys tirti ir nagrinti byl ( sekretorius, vertjas) bei padedantys nustatyti ties byloje
(ekspertas, specialistas).
Turi nusialinti, kai yra pagrindas. Siekiant ivengti piktnaudiavimo iuo institutu, numatyta, kad teisjo
nusialinim turi patvirtinti teismo pirmininkas arba teismo Baudiamj byl skyriaus pirmininkas.
2. Nualinimo teis ir pagrindai.
Viskas kodekse. 57,58 str.
Nualinimo teis suteikta prokurorui bei proceso dalyviams, turintiems procese savarankik interes.
Nebaigtinis sraas: ir kitomis aplinkybmis, kurios kelia abejoni proceso subjekto nealikumu.
3. Proceso subjekt nualinimo tvarka.
Pareikus nualinim btina patikrinti, ar ities yra tam pagrind. Taigi reikiant nualinim visada turi bti
nurodyti motyvai. Toliau tvarka kodekse: 59, 60 str.
Nualinimas teisme tiek odiu, tiek ratu.
4. Advokato ir advokato padjjo nualinimas.
Aptarti nualinimo pagrindai netaikomi nualinant gynj, nes jis nra pareigotas nustatyti ties byloje.
Vykdydamas pareigas gynjas ar atstovas, be jokios abejons, yra alikas proceso dalyvis, tad advokato ar
advokato padjjo alikumu grsti gynjo nualinim bt nelogika. Taiau statym leidjas numat tam
tikrus atvejus, kai gynjo dalyvavimas procese galt trukdyti priimti byloje teist ir pagrst sprendim ar
31

netgi galt bti nenaudingas ginamajam. BPK 61str. numatyti pagrindai ir Advokatros statymo 25str.
numatyti papildomi atvejai:
1. jei byla ikelta jo tvams, sutuoktiniui( partneriui), vaikams, broliams, seserims.
2. jei buvo byloje kitos alies atstovas ar gynjas.
3. jei jau dalyvavo byloje kaip teisjas, arbitras, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareignas, privatus
kaltintojas.
4. jei toje ikiteisminio tyrimo staigoje ar teisme dirba jo sutuoktinis (partneris), vaikai, tvai, broliai,
seserys.
5. advokat tarybos pirmininkas, jo pavaduotojas negali bti atstovu ar gynju teisme, ikiteisminio tyrimo
staigose, valstybs ar savivaldybi institucijose bei staigose.
Esant Advokatros statyme numatytiems pagrindams, advokatas taip pat privalo nusialinti ar gali bti
nualintas BPK nustatyta tvarka.
VII tema. Apskundimas ikiteisminio tyrimo metu.
1. Teis pateikti skund
2. Skund nagrinjimas ir isprendimas
2.1 Ikiteisminio tyrimo pareigno proceso veiksm ir nutarim apskundimas
Ikiteisminio tyrimo pareigno proceso veiksmai ir nutarimai apskundiami ikiteisminiam tyrimui
vadovaujaniam ir ikiteisminio tyrimo pareign kontroliuojaniam prokurorui. Prokuroro priimtas sprendimas
dl skundo nra galutinis: jei prokuroras atsisako patenkinti skund, gali bti paduodamas skundas ikiteisminio
tyrimo teisjui.
Skundas gali bti paduodamas dviem bdais:
1. tiesiogiai prokurorui
2. per ikiteisminio tyrimo pareign, dl kurio proceso veiksm ar nutarim skundiamasi
Galima dvejopa skundo forma:
1) raytin
2) odin ( jei proceso dalyvis nori pateikti skund odiu, priimantis tok skund pareignas privalo
surayti protokol, jame turi bti tiksliai ir isamiai idstyta skundo esm)
Jei skundas pateikiamas ikiteisminio tyrimo pareignui, jis gaut skund privalo per vien dien perduoti
prokurorui. Su skundu ikiteisminio tyrimo pareignas turi pateikti paaikinimus dl skundo
Jei tiesiogiai prokurorui jis gali pareikalauti, kad ikiteisminio tyrimo pareignas pateiktu paaikinimus.

2.2. Prokuroro proceso veiksm ir nutarim apskundimas

Skundai dl prokuroro proceso veiksm ir nutarim paduodami auktesniajam prokurorui (jo svoka
pateikta Prokuratros st. 15str. 2d.).
Jei auktesnysis prokuroras atsisako patenkinti skund, is jo nutarimas gali bti skundiamas ikiteisminio
tyrimo teisjui.
BPK 63str. nuostatos turi bti aikinamos plaiau nustatyta tvarka gali bti skundiami ne tik
savarankikai ikiteismin tyrim atliekanio prokuroro, bet ir ikiteisminiam tyrimui vadovaujanio ir j
organizuojanio prokuroro veiksmai ir nutarimai.
Skundas gali bti paduodamas dviem bdais:
32

1. tiesiogiai auktesniajam prokurorui

2. per prokuror, dl kurio veiksm ar nutarim skundiamasi
Dviem formomis:
1) raytine
2) odine

2.3. Skund dl ikiteisminio tyrimo pareigno ar prokuroro proceso veiksm ir nutarim nagrinjimas
Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo teisjas privalo skund inagrinti ir priimti nutarim ar nutart per penkias
dienas nuo skundo ir jam inagrinti reikiamos mediagos gavimo.
Jei skundas patenkinamas, nutarime ar nutartyje nurodomi ikiteisminio tyrimo pareigno ar prokuroro
padaryti paeidimai ir pasiloma juos paalinti, jei skundas atmetamas motyvai, dl kuri skundas pripaintas
nepagrstu ir atmestas.
Nagrinjantis skund prokuroras ir ikiteisminio tyrimo teisjas turi teis susipainti su ikiteisminio tyrimo
dokumentais ir pareikalauti ikiteisminio tyrimo pareigno ar prokuroro paaikinim.
Apie priimt sprendim privaloma praneti skund padavusiam asmeniui. Jeigu skundas patenkinamas,
nutarimas ar nutartis nusiuniami ikiteismin tyrim atliekaniam pareignui ar prokurorui vykdyti.
Jei skund nagrinja ikiteisminio tyrimo teisjas, gali bti rengiamas posdis (atsivelgiant, ar manoma
skund tinkamai inagrinti, neiklausius subjekt odini paaikinim). Jei posdis skundo nagrinjimui
rengiamas, apie posdio laik ir viet turi bti praneama prokurorui, dl kurio skundiamasi, tariamojo
gynjui ir skund padavusiam asmeniui. Suimtas tariamasis pristatomas ikiteisminio tyrimo teisjui, jeigu tai
btina. Jei kviesti posd proceso dalyviai neatvyksta, tai netrukdo priimti sprendim.
Ikiteisminio tyrimo teisjo nutartis yra galutin ir neskundiama, iskyrus BPK numatytus atvejus (pvz.,
49str.).

2.4. Ikiteisminio tyrimo teisjo proceso veiksm bei nutari apskundimas ir skund isprendimas
Paskaitykit BPK 65str.
Nutartis yra galutin ir neskundiama

3. Apskundimas kitose proceso stadijose

Skundus proceso dalyviai gali paduoti ne tik ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kitose (teisminse) stadijose.
Pasibaigus ikiteisminiam tyrimui galimos trys skirtingos apskundimo procedros:
1) apeliacinio skundo pateikimas
2) kasacinio skundo pateikimas
3) emesniojo teismo nutarties apskundimas auktesniajam teismui BPK X dalyje nustatyta tvarka.
VIII tema. Nusikalstama veika padarytos alos atlyginimas.

1. alos atlyginimo baudiamajame procese samprata ir bdai

alos atlyginimas BPK 1str. neminimas, taiau iame str. pareigojama ginti mogaus teises ir laisves.
alos atlyginimas yra viena i i teisi bei laisvi gynimo form.
ala baudiamojo proceso metu gali bti atlyginama dviem bdais:
33

1. savanorikai
2. pareikiant civilin iekin
Slyginai savarankiku alos atlyginimo bdu galima laikyti ir BPK108str.numatyt daikt ir vertybi
grinim savininkui. Padarant nusikalstam veik paimti ir bp metu surasti daiktai gali bti saugomi kartu su
baudiamja byla ir byloje vertinami kaip rodymai. ie daiktai pasibaigus procesui, o kartais ir anksiau,
grinami savininkui. Jei nukentjs asmuo taip atgauna visus daiktus (nepraradusius verts, nesugadintus) ir
nesijauia dl nusikalstamos veikos patyrs neturtin al, tai turi bti laikoma, kad ala tokiam asmeniui yra
atlyginta.
BPK 108str.numatytos galimybs teigiami aspektai:
asmuo anksiau atgauna jam reikalingus daiktus ir vertybes
teissaugos staigos it teismai neturi rpesi, susijusi su daikt ir vertybi saugojimu ir prieira
inyksta rizika, kad daiktai ir vertybs bus prarasti, suges ar kitaip neteks verts.

2. Savanorikas alos atlyginimas

Paskaityti BPK 107str.
Savanorikas alos atlyginimas- situacija, kai al atlyginti privalantis asmuo atlygina nukentjusiajam
savo iniciatyva dar nesant tuo klausimu priimto teismo sprendimo.
Atlyginamos alos dydis, jos atlyginimo tvarka nustatoma nukentjusiojo ir al privalanio atlyginti
asmens susitarimu.
Nukentjusysis, kuriam ala, remiantis BPK 107 str. numatyta tvarka, yra atlyginta, turi tik pareikimu
praneti ikiteisminio tyrimo pareignui, prokurorui, ar teismui, kad nusikalstama veika padaryta ala yra
atlyginta.
Gavus pareikim apie savanorik alos atlyginim, kita alos atlyginimo forma yra negalima.
Savanorikai gali bti atlyginta tiek turtin, tiek neturtin ala.

3. alos atlyginimas, kai pareikiamas civilinis iekinys

3.1. Civilinio iekinio baudiamojoje byloje samprata

Civilinis iekinys baudiamajame procese tai baudiamojo proceso metu pareikiamas ir

isprendiamas dl nusikalstamos veikos turjusio alos asmens reikalavimas atlyginti t al.
Baudiamojoje byloje civilinis iekinys gali bti pareiktas asant ioms trims slygoms:
kai fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta alos
kai tariamojo (kaltinamojo) veikoje yra nusikalstamos veikos paymi
kai tarp tariamojo (kaltinamojo) veikos fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytos alos yra
prieastinis ryys
Turtins alos svoka apima:
a) nusikalstama veika padaryt tiesiogin al
b) materialinius nuostolius, kuriuos patyr nukentjusysis dl padarytos nusikalstamos veikos
c) ilaidas, kurios patirtos paalinant nusikalstamos veikos padarinius

34

Remiantis CK, neturtin ala asmens fizinis skausmas, dvasiniai igyvenimai, nepatogumai, dvasios
sukrtimas, emocin depresija, paeminimas, reputacijos pablogjimas, bendravimo galimybi sumajimas it
kita, teismo vertinta pinigais.
Vienu civiliniu iekiniu gali bti praoma atlyginti turtin ir neturtin al.
Kai nra nusikalstamos veikos poymi, iekinys negali bti tenkinamas. Netenkinamas ir paaikjus, kad
tariamojo ar kaltinamojo status turjs asmuo fiziniam ar juridiniam asmeniui padar alos, taiau ta ala
padaryta ne nusikalstama veika.

3.2. Civilinio iekinio pareikimas

Paskaityti 112 str.
Civilinis iekinys pareikiamas ratu, iekin paduodant prokurorui ar teismui.
Jei civilinis iekinys pareikiamas ikiteisminio tyrimo stadijoje, iekinys teikiamas prokurorui. Atskirais
atvejais iekinyje gali bti ne visi duomenys (pvz., dar neinomas tariamasis), bet prokuroras neturi teiss
atsisakyti priimti iekin todl, kad jame nra isamiai pateikti visi duomenys. Jei iekinys ikiteisminio tyrimo
metu paduodamas ikiteisminio tyrimo staigai ar pareignui, jie j privalo perduoti ikiteisminiam tyrimui
vadovaujaniam prokurorui.
Jei civilinis iekinys pareikiamas jau baudiamajai bylai esant teisme, iekinys ratu teikiamas teismui.
Ikiteisminio tyrimo pareignas, prokuroras ar teismas, i tyrimo mediagos matydami, kad asmeniui
padaryta turtin ar neturtin ala, kuri nra atlyginta, privalo iaikinti jam teis pareikti civilin iekin.
Gavus iekin, turi bti sprendiamas klausimas dl j pateikusio asmens pripainimo civiliniu iekovu.
Civiliniu iekovu asmuo pripastamas:
ikiteisminio tyrimo stadijoje prokuroro nutarimu
bylos proceso pirmosios instancijos teisme teismo nutartimi
Jei nustatoma, kad u tariamojo (kaltinamojo) nusikalstama veika padaryt al materialiai atsako ne
pats tariamasis (kaltinamasis), o kitas fizinis ar juridinis asmuo, turi bti sprendiamas klausimas dl tokio
asmens traukimo proces civiliniu atsakovu
Jei materialiai atsako pats tariamasis (kaltinamasis), jis civiliniu atsakovu nra vadinamas.
3.1.1. Prokuroro pareiga pareikti civilin iekin
Paskaityti BPK 117str.
Civilin iekin kito asmens naudai pareikia prokuroras, taiau jis teisme nepripastamas ir
nevadinamas civiliniu iekovu.
Nepriklausomai nuo to, ar prokuroras pats pareikia civilin iekin, ar palaiko civilinio iekovo
pareikt iekin, jis teisiamajame posdyje dalyvauja rodinjant iekinio pagrind ir dyd bei pareikia savo
nuomon dl iekinio baigiamj kalb metu.

3.3 Civilinio iekinio nagrinjimas

Paskaityti BPK 113str.

35

Civiliniam iekiniui negrinti neprivalo bti rengiami atskiri teismo posdiai ar atliekamos specialios
procedros.

3.4. Civilinio iekinio isprendimas

Paskaityti BPK 115str.
Priimdamas nuosprend teismas privalo isprsti civilin iekin. Sprendimas dl civilinio iekinio
formuluojamas teismo nuosprendyje, atskiro procesinio dokumento nereikia.
Civilinis iekinys tenkinamas, jei remiantis itirtais rodymais nustatoma, kad iekinys pagrstas, dydis
nustatomas taip pat remiantis itirtais rodymais, nuosprendyje btina nurodyti priteisiamos sumos dyd.
Jei baudiamoji byla, kurioje buvo pripainta teis iekinio patenkinim, bet nebuvo paskaiiuotas
dydis, inagrinta apylinks teisme, civilin byl dl iekinio dydio nagrinja tas pats arba kitas ios apylinks
teismo teisjas.
Jeigu tokia byla buvo inagrinta apygardos kaip pirmosios instancijos teisme, civilin byl dl
iekinio dydio nagrinja to teismo Civilini byl skyriaus teisjai.
Atkreiptinas dmesys BPK 27str. 1 p.
Baudiamoji byla turi bti prijungiama prie civilins bylos. Civilins bylos sprendimas gali bti
skundiamas CPK nustatyta tvarka ir terminais.
Priimant apkaltinamj nuosprend BPK 115str.2d.nurodyta iimtimi negali bti pasinaudojama ir
civilinis iekinys turi bti galutinai isprendiamas apkaltinamuoju nuosprendiu tais atvejais, kada
nusikalstama veika padarytos turtins alos dydis turi takos:
1. nusikalstamai veikai kvalifikuoti
2. nusprendiant dl velnesns bausms skyrimo
3. nusprendiant dl bausms vykdymo atidjimo
4. kt. panaiais atvejais
BPK nenumatyta, koks sprendimas dl civilinio iekinio turt bti priimamas nuosprendio atleisti
kaltinamj nuo baudiamosios atsakomybs primimo atveju.
Remiantis BPK ir BK normomis, reglamentuojaniomis atleidimo nuo BA klausimus, galima daryti
ivad, kad kaltinamasis nuo BA paprastai gali bti atleidiamas tik tais atvejais, kai nusikalstama veika
padaryta ala yra atlyginta ar yra bent jau susitarta dl jos atlyginimo.
Atleidiant kaltinamj nuo BA alos atlyginimo klausimas turt bti jau isprstas ir byloje (jau)
neturi bti civilinio iekinio.

3.5. Civilinio iekinio utikrinimas

Paskaityti BPK 116str.
Civilinio iekinio utikrinimo priemoni taikymas pateisinamas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad gali bti
vengiama atlyginti nusikalstama veika padaryt al.
IX tema. Tarptautinis bendradarbiavimas baudiamajame procese.

36

1. Tarptautinio bendradarbiavimo baudiamajame procese pagrindai ir tvarka

Lietuvos teissaugos institucijos ir teismai su atitinkamomis usienio valstybi institucijomis ir teismais bei
tarptautinmis organizacijomis bendradarbiauja BPK 66 77 str. bei tarptautinse sutartyse numatyta tvarka.
Bendradarbiauja per centrines staigas, jei tarptautins sutarys nenumato kitaip. Paprastesnis
bendradarbiavimas tarp ES ali.
Lietuvoje yra dvi centrins staigos Teisingumo ministerija ir Generalin prokuratra. Usienio valstybs
ir tarptautins organizacijos praymus dl teisins pagalbos turi sisti joms. Jei ikiteisminio tyrimo staiga,
teritorin prokuratra ar teismas tiesiogiai gauna tarptautin praym dl teisins pagalbos, praymas gali bti
vykdomas tik gavus centrini staig leidim. Praymai dl teisins pagalbos i Lietuvos taip pat gali bti
isisti tik per jas.
Nei LR tarptautins sutartys, nei BPK ar kiti st. nenustato taisykli, kada praymas siuniamas per
Teisingumo ministerija, o kada per Generalin prokuratr. Imperatyvas tik BPK 68str. prasta, kad
ikiteisminio tyrimo etape praymai siuniami per Generalin prokuratr, o bylos nagrinjimo teisme metu
per Teisingumo ministerij.
ES teissaugos institucijos ir teismai gali bendradarbiauti tiesiogiai. Dl tiesioginio bendradarbiavimo gali
bti susitarta ne tik pagal ES sutartis, bet ir pagal kitas tarptautines sutartis.

2. Usienio valstybi ir tarptautini organizacij praym vykdymas

Paskaityti BPK 67str.
2.1. Praymas pradti arba perimti baudiamj persekiojim
Europos konvencija dl baudiamojo proceso perdavimo
Jungtini Taut konvencija prie tarptautin organizuot nusikalstamum
kt. konvencijos
trials ir dvials LR tarptautins sutartys
Paskaityti BPK 68str.
3. Asmen idavimas i LR (ekstradicija)
BPK 71 76str.
Europos konvencija dl ekstradicijos ir jos papildomi protokolai
trials bei dvials LR tarptautins sutartys
2003 12 29 LAT Senato nutarimas NR. 42
iuo metu tik LR Vyriausybs ir JAV Vyriausybs ekstradicijos sutartis numato galimyb iduoti LR piliet.

3.1 Asmen idavimo i Lietuvos Respublikos tvarka

Asmens idavimo i LR arba perdavimo Tarptautiniam baudiamajam teismui atveju i eils atliekami tokie
veiksmai (BPK 73-74, 76str.).
Paskaityti str.

37

3.2 Supaprastinta asmen idavimo i LR tvarka

BPK 75 str. Numato, kas asmenys i LR gali bti iduodami paprastesne nei apraytoji tvarka.
Supaprastinta asmens idavimo i Lietuvos Respublikos tvarka taikoma tik tuo atveju, kai yra raytinis
iduotino asmens sutikimas ir Lietuvos Respublikos generalins prokuratros pritarimas.
iuo atveju idavimas vyksta taip:
BPK 75str. 2d. iuo atveju Lietuvos Respublikos generalins prokuratros prokuroras su pareikimu dl
asmens idavimo i Lietuvos Respublikos kreipiasi Vilniaus apygardos teism.
3. Vilniaus apygardos teismo teisjas per tris dienas turi surengti posd, kuriame privalo dalyvauti
iduotinas asmuo, jo gynjas ir prokuroras. Posdio metu teisjas patikrina, ar iduotinas asmuo savo noru
sutiko bti iduotas i Lietuvos Respublikos ir ino teisines idavimo pasekmes, taip pat ar Lietuvos
Respublikos generalin prokuratra pritaria supaprastintos idavimo i Lietuvos Respublikos tvarkos taikymui.
Posdis protokoluojamas.
4. Vilniaus apygardos teismo teisjas, nustats, kad iduotinas asmuo savo noru sutiko bti iduotas i
Lietuvos Respublikos ir ino teisines idavimo pasekmes, ir yra Lietuvos Respublikos generalins prokuratros
pritarimas taikyti supaprastint idavimo i Lietuvos Respublikos tvark, priima nutart iduoti asmen. Jeigu
iduotinas asmuo atsisako savo sutikimo, teisjas turi priimti nutart taikyti io Kodekso 73 straipsnyje
numatyt idavimo tvark.
LR tarptautinje sutartyje nustatyta tvarka asmuo iduodamas i LR.

3.3 Suimto arba nuteisto asmens laikinas perdavimas kitai valstybei ar Tarptautiniam baudiamajam teismui
proceso veiksmams atlikti.
LR tarptautinje sutartyje numatytais atvejais ir tvarka suimtas arba nuteistas asmuo gali bti laikinai
perduotas kitai valstybei ar Tarptautiniam baudiamajam teismui proceso veiksmams atlikti. Laikinas
perdavimas reikia laikin asmens perklim kit teisins pagalbos tikslais valstyb. Atlikus proceso veiksmus
asmuo grinamas LR. Taip pat ir Lietuva gali pateikti praymus dl laikino asmen perdavimo Lietuvai.
Tarptautins sutartys paprastai numato tam tikras garantijas laikinai perkeltam asmeniui, pvz, suteikia jam
imunitet nuo persekiojimo valstybje. Sprendim dl suimto arba nuteisto asmens laikino perdavimo kitai
valstybei ir io perdavimo slyg priima Generalin prokuratra.
4. Praymas usienio valstybei iduoti asmen
Paskaityti BPK 69 str.
BPK 70str. Apibria usienio valstybs iduoto asmens baudiamosios atsakomybs ribas.

5. Europos areto orderis

Asmenys i vienos ES valstybs nars kit ES valstyb nar gali bti perduodami ir pagal Europos
areto order.
Europos areto orderis yra ES valstybs nars teismins institucijos sprendimas, kuriuo kita ES valstyb
nar sipareigodama suimti ir perduoti iame sprendime nurodyt asmen siekiant pradti io asmens baud.
persekiojim ar vykdyti jam paskirt su laisvs atmimu susijusi bausm. (Apie Europos areto order irti
BK.)
38

6. Tarptautins bendradarbiavimo baudiamosiose bylose organizacijos ir priemons Europoje

OLAF kovos prie sukiavim tarnyba buvo kurta 1999m. Tai ET tikslas kovoti prie sukiavim,
korupcij ir kt. neteistas veikas, kenkianias ES finansiniams interesams. ios tarnybos pareignai turi
galiojimus atlikti tyrimus ES institucijose. Jie turi teis be iankstinio praneimo atvykti ir gauti vis reikiam
informacij bei dokumentus bet kurioje ES staigoje, tarnyboje, agentroje ir pan. Europos Teisingumo Teismas
yra nusprends, kad ios tarnybos pareignai turi teis atlikti tokius veiksmus ir pas Europos Parlamento narius,
taiau is teismas paymjo, kad Europos Parlamento nario imunitetas negali bti paeidiamas.

6.1 Europos policijos biuras (Europolas)

Europolas nuo 1999m. Hagoje veikianti europin policijos tarnyba. Tarnybos paskirtis kaupti ir
teikti valstybms narms info, reikaling kovai prie organizuot tarptautin nusikalstamum. Veiklos sritys
nusikaltimai, susij su narkotik platinimu, prekyba monmis, nelegali imigrant veimu, pinig plovimu,
transporto priemonmis, terorizmu. Europole dirba i atskir valstybi atsisti pareignai. Teiss savarankikai
atlikti tyrimus Europolas neturi, taiau ios tarnybos pareignai danai dalyvauja vairiose operatyviniuose
veiksmuose, kuriuos atlieka nacionaliniai policijos ar muitins pareignai. Europolo pareignams yra
garantuotas imunitetas nuo civilins, baud. atsakomybs u veikas, padarytas vykdant pareigas. Europolo
veikla vertinama ir kritikai, nes i tarnyba yra visikai nekontroliuojama. 1999m. ES valstybi virni
susitikime buvo nusprsta steigti ir europin mokymo staig Europos policijos akademij. LT
bendradarbiavim su Europolu reglamentuoja LR ir Europos policijos biuro Bendradarbiavimo susitarimas, kur
Seimas ratifikavo 2004m. Pagal susitarim LT ir Europolas keiiasi pareignais ryiams. Europolo
nacionalinis kontaktinis centras LT yra LT kriminalin policijos biuro Tarptautini ryi tarnyba.
Bendradarbiavimo susitarime nustatyta, kad kompetentingos staigos pagal atskiras NV ris yra :
Policijos departamentas prie VRM
Muitins departamentas prie VRM
Valstybs sienos apsaugos tarnyba prie VRM
Migracijos departamentas prie VRM
FNTT prie VRM
LR generalin prokuratra
LR valstybs saugumo departamentas
STT

6.2 Ryi teisjai ir prokurorai

Ryi teisjais pagal dvial sutart apsikeit Pranczija ir Italija. Ryi teisj ir prokuror paskirtis
palengvinti teisin bendradarbiavim tarp teisj ar prokuror pasiuntusios ir j priimanios valstybs.

39

6.3 Europos teismo staig tinklas (EJN)

Siekiant palengvinti ES valstybi tarptautin bendradarbiavim tiriant sunkius nusikaltimus 1998m.
Buvo nusprsta kiekvienoje valstybje sukurti kontaktines tarnybas, kurios rpintsi bendradarbiavimo
reikalais. Prokuratros staigoje ar teisme paskiriami kontaktiniai asmenys usienio kalb mokantys
prokurorai ar teisjai. Kontaktins tarnybos turi utikrinti supaprastint, neformal bendradarbiavim tarp
atskir valstybi teissaugos pareign.

6.4 Eurojustas
1999m. ES valstybi virni susitikime buvo nusprsta steigti struktr, koordinuojani persekiojimo
vykdym. i struktra, bendradarbiaudama su Europolu ir Europos teismo staig tinklu, turi utikrinti skirting
valstybi prokuratr bendradarbiavim. Eurojust neturt bti painiojamas su darbo grupe Euro-Justice tai
reguliariai veikiantys ES valstybi generalini prokuror susitikimai. J tikslas taip pat yra sklandesnio
bendradarbiavimo galimybi iekojimas, geresnis vairi teisini sistem painimas.
X tema. rodymai baudiamajame procese.
1. rodym svoka
BP metu turi bti kuo tiksliau atkurtos spjamai buvusios praeities reikinio esmins detals-nus. veikos
padarymo aplinkybs, dl veikos kil padariniai, kt. su nus. veika susijusios aplinkybs. Kiekviena nus. veika
palieka tam tikrus (toliau t.t.) pdsakus, pakitimus ar kitoki inf. materialioje aplinkoje, o veik stebj asmenys
gali sidmti t.t. detales ir apie jas papasakoti. BP metu tokie asmenys yra apklausiami, o materials objektai
apirimi ir tiriami. Teismo sprendimas grindiamas apklaus, apir ir tyrim metu gautais duomenimis,
kurie vadinami RODYMAIS. J pagrindu darytina ivada, kad nus. veika buvo padaryta ir kad j padar
konkretus asmuo ar asmenys. Jei j nra, teismas konstatuoja, kad nus. veika nebuvo padaryta, arba kaad
baudiamojon atsakomybn (BA) traukiamas asmuo negali bti pripaintas kaltu. Taiau
informacija(duomenys) tampa rodymais tik esant t.t. SLYGOMS (BPK 20 str.):
1) Duomenys rodymo status gyja tik tuo atveju ir tik nuo to momento, kai teismas nusprendia, kad
teismui pateikti duomenys laikytini rodymais.
2) rodymais gali bti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vien aplinkyb, turini
reikms teisingai isprsti byl, t.y. turi atitikti rodym lieiamumo (ssajumo) savyb.
3) rodymais ghali buti:
a) st. Nustatyta tvarka gauti duomenys
b) Gauti teistais bdais
c) Duomenys, kuriuos galima patikrinti atliekant BPK numatytus proceso veiksmus
T.y. duomenys turi atitikti rodym leistinumo savyb.
Pagrindins naujovs 2002 m. BPK dl rodym:
1) Neformuluoja baigtinio tikslaus srao altini, i kuri gauti duomenys galt bti laikomi rodymaisnumato tik altini(ir rodym) ris su slyga, kad duomenys i j turi bti gauti st. nustatyta tvarka.
2) Informacija rodymais tampa tik vykstant bylos nagrinjimui teisme, iki tol informacija yra tik
duomenys, turintys reikms nus. veikai tirti ir nagrinti (ie duomenys gali bti ir nepripainti
rodymais).
Rungimosi principas teismo procese dl rodym: alys gali pasisakyti dl bet kuri teismui pateikiam ar
teismo ireikalaut duomen, bandyti rodyti, kad tie duomenys pagrindia btinyb priimti byloje tt
sprendim, gali kritikuoti duomenis, tikinti teism, kad sprendim reikia grsti kitais-tai aliai naudingaisduomenimis. Rungimosi prc. pagrstas teismo procesas sudaro teismui prielaidas nusprsti, kurie duomenys,
turintys reikms nus.veikai tirti ir nagrinti, gali visti rodymais.
40

1.1. rodym ssajumas (lieiamumas)

Duomenys rodymais gali bti laikomi tik tuomet, kai yra susij su aplinkybmis, kurias nagrinjamoje byloje
btina rodinti. Kokios aplinkybs laikomos bylai reikmingomis statymai tiesiogiai ir aikiai nenustato. Tai,
kas konkreiai turi bti rodinjama tam tikroje byloje, priklauso tik nuo toje byloje sprendiam klausim.
Taiau pagrindinius klausimus (pvz. Kalts, bausms) teismas turi sprsti visada, todl kiekvienoje byloje
REIKMINGOMIS APLINKYBMIS laikomos:
1) Veikos padarymo aplinkybs (vieta, laikas, bda..)
2) BA traukiamo asmens kalt rodanios ar paneigianios aplinkybs
3) Atsakomyb lengvinanios/sunkinanios apl.
4) Aplinkybs, kurias turi bti atsivelgiama skiriant bausm ar poveikio priemon
5) Aplinkybs, pagal kurias nustatinjamas nus.veika padarytos alos dydis ir kitos aplinkybs, turinios
reikms priimant teist ir pagrst teismo sprendim.
1.2. rodym leistinumas
Ne visi su rodintomis byloje aplinkybmis susij duomenys gali bti laikomi rodymais. Jais gali bti laikomi
tik leistinumo reikalavim atitinkanti informaciaja: tik statymo numatytais atvejais, taikant teistus bdus
gauti duomenys, kuri patikimum galima patikrinti remiantis BPK priemonmis. rod. Leistinumo
reikalavimas draudia siekti nustatyti ties procese bet kokia kaina.
1.3. Duomen gavimas statym nustatyta tvarka
rodymai gali bti gaunami:
Absoliuti dauguma rodym gaunami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus
Pagal kitus teiss aktus:
Gynjas-naudodamasis Advokatros st numatytomis teismis
Ikiteism. tyrimo staigos reikmingos inf. gali surinkti vadovaudamosi j status
reglamentuojaniais statymais
rodymais gali bti pripastami ir usienio valstybse surinkti (ufiksuoti) duomenys. ie duomenys
negali bti nepripastami rodymais dl to , kad usienio valstybi st. nustato kitoki nei LR BPK
duomen rinkimo ir fiksavimo, jei gauti nepaeidiant visuotinai pripaint mogaus teisi apsaugos
standart.
1.4. Duomen gavimas teistais bdais
Teistai gautais duomenimis laikomi duomenys, surinkti atliekant BPK ar kituose TA numatytus veiksmus.
rodymu negali bti laikomi, jei atliekant iuos veiksmus:
1) Bt nepagrstai suvarytos mogaus teiss, paeisti proceso principai (proporcingumo...)
2) Bt panaudotas smurtas, grasinimai ar kt neleistina prievarta
3) Proceso veiksmas br atliktas nepakankamai tiksliai laikantis tam veiksmui atlikti nustatyt
pagrindini taisykli (pvz. Nekompetentingas asmuo; i esms varomos tariamojo (kaltinamojo)teiss
4) Proceso veiksmo eiga ir rezultatai bt netinkamai ufiksuoti
Neleistinu rodymas negali bti pripaintas vien dl tos prieasties, kad kiti su iuo rodymu susij rodymai
buvo gauti neteistais bdais.
JAV ir kt. valstybse(kai kuriuose)-,,Unuodyto medio vaisi problema: jei pirminis rodymas yra neleistinas,
tai ir kiti rodymai, gauti naudojant pirminio rodymo informacij, yra neleistini.

41

rodymu gali bti laikomi tik tokie duomenys, kuri patikimumas BPK numatytomis priemonmis teismo
proceso metu gali bti patikrintas (pvz.:gandai, anoniminiai praneimai, teigiiai, kuri informacijos altinis nra
inomas, spjimai-negali bti rodymais).
rody ssajumo ir leistinumo savybs rodym svokoje jungia informacijos turin ir form. Inf.
reikmingumas ir ssajumas yra turinio, o inf. gavimo ir fiksavimo tvarka formos reikalavimas. Taigi rodymu
gali bti pripainta tik tokia inf-ja, kurios nei turinys, nei forma neturi esmini trkum (tinkamas
altinis;tinkamai ufiksuota).
2. rodym teorija ir rodym teis
rodym teorija -> BP mokslo, rodym teis -> BPT dalis.
RODYM TEORIJA mokslins inios apie rodym samprat, metodologinius ir teisinius rodinjimo
pagrindus, rodym klasifikavim ir j skirstym ris, atskiras rodym ris.
rodym teorija: teikia pagrstas ivadas apie duomen rinkimo leistinus ir neleistinus bdus, pagrindia
rodym vertinimomtaisykles, analizuoja rodym patikimumo ir pakankamumo klausimus, nustato teismo
ivad pagrstumo kriterijus, parodo kt moksl (kriminal.,psicolog.)galimybes padedant nustatyti tiesa byloje,
analizuoja teism praktik.
RODYM TEIS BP teiss norm, nustatani duomen pripainimo rodymais slygas, duomen
rinkimo, pateikimo, fiksavimo tvark, rodym vertinimo pagrindines taisykles, apibriani atskir ri
rodym gavimo bdus ir priemones, visuma.
BPK ios normos nra iskirtos atskir dal ar skyri, rodym teisei priskirtin norm yra visose BPK
dalyse.Kai kurios BPK normos gali bti ne tik rodym instituto dalimi, bet gali priklausyti kitam BPT
institutui.
3. rodinjimo samprata. rodinjimo pareiga. rodinjimo tikslas. Duomen pateikimo, rinkimo ir
rodinjimo santykis
BP yra tam tikra veikla, svarbiausia jos dalis rodinjimas. Pagrstas nuosprendis priimtas remiantis tik
rodymais, jie negali atsirasti staiga, turi bti gauti statm nustatyta tvarka ir patikrinti proceso metu.
RODINJIMAS statymo reguliuojama veila, kurios metu renkami ir pateikiami, patikrinami ir vertinami
reikmingi duomenys. i veikla vykdoma siekiant iaikinti bylai reikmingas aplinkybes ir nustatyti ties
byloje.
rodinjimas vyksta VISOSE BP stadijose:
I instancija. ioje stadijoje (ikiteisminio tyrimo metu, bei nagrinjant teisme) rodinjimas pasireikia
aktyviausiai. Atliekant IT, sukaupiama pagrindin dalis duomen, kurie Iinst.teisme tampa rodymais ir
kuriais yra grindiamas nuosprendis. Visi teismui pateikti domenys turi bti itirti, nustatant, ar jie gali
bti laikomi rodymais.
II instancija (apeliacija). ia rod.tyrimas gali bti neatliekamas, bet ir tokiu atveju rodinjimas vyksta.
Proceso alys gali silyti kitaip vertinti anksiau vykusio proceso metu surinktus duomenis. Teismas
gali kitaip vertinti tuos paius rodymus ir padaryti kitokias ivadas.
III instancija (kasacija).rod.tyrimas nra atliekamas, taiau inagrinjus byl kasacine tvarka, gali bti
nustatyta, kad ankstesniuose proceso etapuose buvo rodinjama paeidiant statyme nustatytas
taisykles.
Pareiga rodinti tenka valstybs pareignams ir institucijoms. Ikiteisminio tyrimo pareignai, prokuroras,
teismas privalo siekti, kad bt iaikintos visos reikmingos aplinkybs (tiek kaltinantys, tiek teisinantys
duomenys).
tariamasis (kaltinamasis) turi teis, bet ne pareig dalyvauti rodinjimo procese. Daniausiai jis suinteresuotas
pateikti j teisinanius ar jo atakomyb velninanius duomenis, bandyti parodyti jam nenauding duomen
nepatikimum ir tt.Taiau net jei jis toki veiksm neatlieka, negali bti daroma ivada, kad jis prisipasta
42

kaltu. BA traukiamo asmens pasyvumas rodinjimo procese negali jam sukelti kitoki neigiam padarini (na
tik tiek, kad bus pripaintas kaltu).
Nekaltumo prezumpcija-kol nerodyta, amuo laikomas nekaltu, visos abejons turi bti sprendiamos
tariamojo (kalt) naudai (in dubio pro reo). T.y. jei pareig rodinti turintis valstybs pareignas /institucija
nesurenka neabejotin tariamojo(kalt) kalts rodym, kaltinamasis tb iteisintas. Gynjas nebtinai turi
pateikti nenuginijamus nekaltumo rodymus, jam pakanka paneigti kaltintojo duomenis.
rodinjimo tikslas nustatyti ties byloje. Teistas, pagrstas ir teisingas sprendimas bus priimtas tik tuo
atveju, jei bus isamiai isiaikinamos reikmingos bylai aplinkybs.
Tiesa: materialioji ir formalioji
Formalioji tiesa bdinga bendrosios teiss tradicijos valstybms (prisiekusij teismai). Nagrinjant byl
iuose teismuose tikra tiesa nenustatoma, nes teisjas negali aktyviai dalyvauti tiriant rodymus, o prisiekusieji
danai sprendimus priima remdamiesi ne rodymais, o emocijomis, nuojautomis, neprivalo motyvuoti savo
sprendimo. Bet jei tokio proceso metu nepadaroma rimtesni procedrini paeidim, abie alims sudaromos
lygios galimybs rungtis -> sprendimas nekvestionuojamas. Formaliai tiesai pakanka laikytis formal procese.
Materialioji tiesa (LT) tai teismo sprendimo ivados, padarytos ityrus ir teisingai vertinus visus reikmingus
duomenis.Ji nustatoma, kai teismas nra suvarytas tiriant rodymus, kai procesins normos leidia vertinti
teismo iniciatyva gautus rodymus. Procedr laikymasis yra btina, bet nepakankama slyga materialiajai t.
nustatyti.
4. rodinjimo etapai
Iki 2002m.BPK rodinjimo proces sudar: rodym rinkimas, rodym patikrinimas ir vertinimas. sigaliojus
naujam BPK, terminas rodymai pradedamas vartoti tik teismo procese, todl apie j rinkim, tikrinim negali
bti kalbama tol, kol nevyksta teismo procesas.
rodinjimo etapai:
1) Reikming tyrimui ir bylos nagrinjimui duomen rinkimas ar pateikimas bei i duomen fiksavimas;
2) Surinkt ar pateikt duomen iankstinis patikrinimas;
3) Surinkt, pateikt ar teismo ireikalaut duomen tyrimas teismo proceso metu;
4) Duomen pripainimas rodymais ir rodym vertinimas.
Tarp etap yra glaudus ryys bet kuriame i etap padarytos klaidos gali sutrukdyti teisingai nustatyti visas
reikmingas bylos aplinkybes.
4.1. Reikming tyrimui ir bylos nagrinjimui duomen rinkimas ar pateikimas
iuos duomenis privalo rinkti: *ikiteisminio tyr. pareignas
*prokuroras
Rinkimo bdai:
a) Atlikdami ikiteisminio tyr. veiksmus, numatytus BPK XIV skyriuje: apklausas, parodym patikrinimo
veiksmus, objekt apir ir tyrim, skirdami ekspertizes;
b) Taikydami BPK XII skyr. numatytas procesines prievartos priemones (kratos, pomiai..);
c) Ireikalaudami daiktus ir dokumentus(BPK 97str.).
rodym rinkimas:
Skmingas rezultatas renkant rodymus bus gautas ne tik tinkamai taikant BPK normas, bet ir
naudojantis kriminalistikos mokslo iniomis-proceso veiksm atlikomo metodikomis, rekomrndacijomis;
Ikiteisminio tyr.pareignai privaloi inaudoti visas galimas reikming duomen rinkimo priemones ir
neatidliotinai;
Prokuroras gali kreiptis ikit.tyr.teisj dl tt jo kompetencijoje esani veiksm atlkimo.Dalyvauja
rodinjimo procese.
Vykstant teismo procesui duomenis renka ir byl savo inioje turintie teismas: ireikalauti daiktus ir dok,
kviesti apklausai liudytojus, skirti ekspertizes;
43

Proceso dalyviai bei byloje nedalyvaujantys asmenys taip pat turi teis pateikti duomenis (BPK 98str.)
Proc.dalyviai gali prayti, kad reikmingus duomenis surinkt ikit.tyr.pareignas/prokuroras (reikia taikyti
proc.prievartos priemones, atlikti ofic.liudytoj apklausas) BPK178str.

Pateikimas:
Daiktai ir dokumentai gali bti pateikti tiek ikiteisminio tyr. metu, tiek byl nagrinjant teisme.
4.2. Reikming tyrimui ir bylos nagrinjimui duomen fiksavimas
Fiksavimo tvarka priklauso, kokiu bdu buvo gauti duomenys.
BPK XIV skyriaus veiksmai - > raomas protokolas
Specialisto pagalba - > pateikiama ivada
Ekspertas - > ekspertizs aktas arba raoma tyr.veiksmo protokol
Pasitelkus specialist/ekspert taip pat vyksta duomen rinkimas.Ikit.tyr.subjektai (BPK 64 str.) tik
imasi iniciatyvos, kad reikmingi duomenys bt gauti, o paius duomenis sukuriaspec/ekspertas.
Spec/eksperto funkcija padti nustatyti ties byloje, bet jie pats savo iniciatyva rodinjimo procese
kaip duomen rinkjai nedalyvauja.
Procesini prievartos priemoni taikymas(BPK XII) - > rezultatai nurodomi protokole. i primoni
taikymas skiriamas ikit.tyr.teisjo nutartimi arba prokuroro ar ikit.tyr.pareigno nutarimu.
Proc.dalyvi ir kt asmen pateikti dokumentai, daiktai - > suraomas daikto ar dok pateikimo
protokolas, jei pateikti posdio metu - > posdio protokole
4.3. Surinkt ar pateikt duomen iankstinis patikrinimas
Ikit.tyr.pareignas ar prokuroras privalo patikrinti ar ikit.tyr. metu surinkti duomenys, jiems pateikti daiktai, dok
teismo proceso metu galt bti pripainti rodymais, taip pat turi bti irima, kokios ivados remiantis iais
duomenimis dali bti grindiamos.
BPK nurodo tik vienos tie duomen parodym- patikrinimo bdus:
Parodymas atpainti BPK 191-195str.
Par.patikrinimas vietoje BPK 196str.
Eksperimentas BPK 197str.
ie veiksmai nebtinai turi bti atliekami, ar tai reikalinga nusprendia ikit.tyr pareignas ar prokuroras.
Kit duomen patikrinimo bd BPK nenumato. Jie patikrinami logikos, socialinio painimo dsniais. iuo
aspektu patikrinimas- nuolatin veikla, kurios obj-visi proceso metu gauti domenys. I vieno altinio gauti
duomenys tikrinami kelet kart: gavus nauj duomen, gavus naujos informacijos, susijusios su naujais ir
anksiau ufiksuotais duomenimis, atsivelgiant duomen gavimo aplinkybes, altinio patikimuma ir tt.
Prokuroras patikrinimo metu, nustats, kad tt duomenys teisme negals bti pripainti rodymais teisme, gali
toki duomen neperduoti teismui(BPK 220 str.2d.) To padaryti prokuroras neturi teiss, jei mediaga buvo
surinkta tariamojo, gynjo ar nukentjusiojo iniciatyva.
4.4. Surinkt, pateikt ar teismo ireikalaut duomen tyrimas teismo proceso metu
Duomenys rodymais virsta juos ityrus rungimosi principu vykstaniame I ins.teismo teisiamajame posdyje.
Teisme duomenys tikrinami BPK 271-292 str. nustatyta tvarka.
Turi bti itirti visi duomenys, kurie potencialiai gali bti pripainti rodymais.
Itirti teismo tiesiogiai, tyrimas turi vykti odiu
Teismas aktyvus
Prokuroro ir proc.dalyvi teiss negali bti varomos, kitu atveju gali kilti klausimas dl
sprendimo/nuosprendio/nutarties teistumo ir pagrstumo.

44

4.5. Duomen pripainimas rodymais ir rodym vertinimas

Po baigiamj kalb ir kaltinamojo paskutinio odio teismas pasitarim kambaryje:
1) Nusprendia, kurie i posdyje tirt duomen pripaintini rodymais
(leistinumas, ssajumas)
2) iuos rodymus vertina ir pagrindia teismo ivadas
rodym vertinias, kaip ir tikrinimas, yra logikos dsniais grindiama mstomoji veikla.
BPK 20 str.: vertina pagal savo vidin sitikinim, vadovaudamasis statymu. Vidinis sitikinimas susiformuoja
detaliai inagrinjus ir atskirai patikrinus i kiekvieno altinio gaunam informacij, palyginus j su
informacija, gaunama i kit altini. Teisjo nepriklausomumas ir nealikumas vertinant rodymus.
Vadovaujasi statymu-neignoruoja procesini taisykli bei mateialij teiss norm.
rodymus vertina laisvai: nei viena rodym ris neturi pranaumo prie kitas, visi vertinami bendra
tvarka
rodym pakankamumas: teismo ivada daroma, tik kai jai pagrsti pakanka atitinkam rodym.
BPK 301 str. 2 d. apkaltinamasis nuosprendis negali bti pagrstas vien anonimini
nukentjusij ar liudytoj parodymais. Juos turi patvirtinti kiti rodymai.
BP neturi bti rodinjama iki begalybs.
Byloje turi bti panaudojami visi reikiami rodinjimo bdai, bet nebtina atlikti visus
manomus veiksmus, kuri atlikimas negali duoti kokybikai nauj rezultat.
Aplinkyb (faktas) yra rodyta, kai itirt rodym visuma rodo, kad tos aplinkybs buvmas yra
neabejotinas. Nebtina surinkti visus manomus rodymus, jei nra pagrindo, kad tai pakeist
ivadas.
Teismo sprendimas turi bti grindiamas patikimais rodymais.
T.t. duomenys, kurie ir leistini, ir susij su bylos aplinkybmis, teismo gali bti pripainti nepatikimais,
neturiniais rodomosios verts. Pvz.liudytojo neteisingai prisimintos aplinkybs. Teismo sprendime turi
nurodyti prieastis, dl kuri tt duomenys laikomi nepatikimais.
Apkaltinamasis nuosprendis tik kai pakanka patikim kalts rodym. Negali bti tikimybinis.
Iteisinamasis nuosprendis galimos formuluots, jog tiktina, kad kaltinamojo nurodytos aplinkybs
buvo. Jei nra pakankamai rodym, patvirtinani kaltinamojo kalt, daroma ivada, kad nekaltas.
2situacijos:
1) Teismo proceso metu nustatoma, kad yra akivaizdu, kad kaltinamasis negaljo padaryti veikos,
nes nus.veika arba i viso nebuvo padaryta, arba jei ir buvo padaryta, kaltinamasisnegaljo jos
padaryti.
2) Nustatoma, kad nepakanka kaltinamojo kalts rodym
5. rodinjimo dalykas ir ribos
rodinjimo dalykas reikmingos sprendiamai bylai aplinkybs.

rodinjamos tik tos aplinkybs, kurios yra susijusios su byloje sprendiamais klausimais, todl
rodym ssajump poymis apibria rodinjimo dalyk.
Neturi bti rodinjami visuotina inomi faktai. Jais gali b9ti remiamasi nepateikus patvirtinani
dokument. Pvz: Palanga prie Baltijos jros:)
rodinjama iki tokios ribos, kol dl tam tikro fakto buvimo/nebuvimo neliks rimt abejoni
Neapkrauti bylos kelis kartus pasikartojaniais duomenimis

6. rodym klasifikavimas ir rys

rodymai pagal tam tikrus poymius yra skirstomi tam tikras grupes (klasifikuojami), o pagal informacijos
altin (pagal rodinjimo priemones) yra iskiriamos rodym rys.

45

6.1.rodym klasifikavimas
1. pagal informacijos teikimo bd
2. pagal santyk su rodintinomis bylos aplinkybmis
3. pagal informacijos altinio pirmum
4. pagal rodym santyk su kaltinamojo versija.
Kiekvienas rodymas gali bti klasifikuojamas pagal visus keturis kriterijus.
I.
pagal informacijos teikimo bd:
Asmeniniai rodymai informacija ilikusi moni smonje ir perduota odiu arba ratu. Tai
gali bti: a) asmen parodymai, ymimi j apklausos protokoluose; b) proceso veiksm
protokolai, kuriuose fiksuojami apie apklaus atklikusio teissaugos pareigno, ikiteisminio
tyrimo teisjo ar teismo suvokti i veiksm rezultatai; c) specialisto ivada ir ekspertizs aktas;
d) paymos, pareikimai laikai ir pan., ia asmuo idsto jam inomus faktus.
Daiktai perduoda informacij ilikusi materialiuose objektuose.
II.
pagal santyk su rodintinomis bylos aplinkybmis
Tiesioginiai kuriuo tiesiogiai, be tarpini grandi rodinjama rodinjimo dalyk einanti
aplinkyb.
Netiesioginius rodinjamas tarpinio fakto buvimas, po to ir rodinjimo dalyko elementu
esanti aplinkyb. Tarpiniai faktai- aplinkybs, buvusios prie nagrinjam vyk, atsiradusios
kartu su vykiu ar susiklosiusios kaip nagrinjamo vykio padarinys. Btina nustatyti, kad
tarpinis faktas tikrai yra susijs su rodintinomis byloje aplinkybmis.
Tiesioginiai rodymai neturi pranaumo prie netiesioginius- abu reikalingi rodinjimo procese. Svarbu
nustatyti tiesiogini rodym tikrum, tam danai reikia remtis netiesioginiais rodymais. rodinjimas
netiesioginiais rodymais- sudtingesnis, jis leidia nustatyti tokias bylos aplinkybes, kurioms trksta
tiesiogini rodym.Netesioginiai rodymai turi sudaryti schem, nepaliekani joki abejoni dl
remiantis netiesioginiais rodymais padaryt ivad pagrstumo.
III.
pagal informacijos altinio pirmum
pirminiai duomenys gauti i tiriam aplinkyb tiesiogiai savo jutimo organais suvokusio
asmens taip pat tiesioginis vykio atspindys materialiuose objektuose.
Ivestiniai- gauti i kito altinio.( girdta i kit asmen, dokument nuoraai.)
IV.
pagal rodym santyk su kaltinamojo versija.
Kalinantys nustato faktus kurie patvirtina nusikalstamos veikos buvim, alingus padarinius,
kaltinamojo kaltum, jo a tsakomyb sunkinanias aplinkybes ir visus kitus duomenis
pagrindianius kalinim.
Teisnantys rodo kalinamojo nekaltum arba maesn jo kalt, paneigia kaltinim ar atskirus jo
punktus, kelia abejoni dl atskir kaltinimo teigini pagrstumo, patvirtina aplinkybes
lengvinanias jo atsakomyb.

6.2. RODYM RYS

Pagal tai i kokio altinio.

Kaltinamojo ( tariamojo) parodymai

Liudytojo parodymai
Nukentjusiojo parodymai
Ekspertizs aktas
Specialisto ivada
Daiktai kaip rodymai
Dokumentai kaip rodymai.

46

7. Atskiros rodym rys

7.1. KALTINAMOJO PARODYMAI.
Kai kuri usienio valst. Teis. Literatroje katinamojo parodymai netraukiami bendr rodym ri
sra nes
Kaltinamasis suinteresuotas bylos baigtimi proceso dalyvis, todl jo pateikiama informacija gali
bti alika., o kit rodym ri atvilgiu taikomas duomen objektyvumo reikalavimas
Kaltinamasis turi teis i viso neduoti joki parodym ( kiti proceso subjektai neturi teiss atsisakyti
dalyvauti rodinjimo procese)
Gali smoningai duoti neteisingus parodymus, nerizikuodamas, kad u tai jam bus taikomos kokios
nors sankcijos. Kiti asm. (liudytojai, nekentjusieji, ekspertai, specialistai) smoningai pateikiantys
neatitinkanius tkrovs duomenis turi bti traukiami baudiamojon atsakomybn.
Kaltinamojo parodymai vis dlto turi bto laikomi rodymais. Jo pateikiama informacija gali bti svarbi
nustatant ties byloje. Kaltinamojo parodymai daniau nei kiti duomenys gali bti pripastami nepatikimais ir
netinkamais teismo ivadoms pagrsti. rodymu gali bti tik kaltinamojo apklausos metu pateikiami duomenys,
o ne pati kaltinamojo pozicija neigti kalt.
Niekada procese neturi bti sureikminami kaltinamojo parodymai, kuriais pripastami pareikti kaltinimai.
ie parodymai taip pat gali bti neobjektyvs. Nereikia sureikminti paties prisipainimo fakto, o btina
nuodugniai analizuoti kaltinamojo pateikiam informacij. Btina tikrinti kaip kaltinamojo parodymai atrodo
kit byloje surinkt duomen kontekste, ar kaltinamojo paaikinimai yra nuosekls ir pan. Kaltinamojo
prisipainimas , neparemtas tikroviku vykio aplinkybi apibdinimu, negali bti vertinamas kaip jo kalts
rodymas. rodinjimo procese kokios nors ivados gali bti daromos remiantis ne prisipainimo faktu, o
kaltinamojo pateikta informacija.
Kadangi kaltinamasis turi teis, bet ne pareig duoti parodymus, byloje i viso gali nebti tokio rodymo kaip
kaltinamojo parodymai. Kaltinamasis negali bti veriamas duoti parodymus grasinant sunkesne sankcija,
klaidinant kaltinamj apie bylos baigt, adant kokias nors statymo nenumatytas lengvatas ir pan. Duoti ar ne
parodymus kaltinamas paprastai sprendia pagal uimam gynybin pozicij ar (ir) gynybos taktik.
7.2.TARIAMOJO PARODYMAI
Pagal dabartin rodym samprat, tariamojo parodymai paprastai negali bti rodymas. tariamasisikiteisminio tyrimo stadijos dalyvis. Jis nra apklausiamas teisme,jo parodymu teismas negali tiesiogiai igirsti
ir vertinti. Jo parodymai tik ikiteisminio tyrimo duomenys, jais ikiteisminio tyrimo stadijoe gali buti
grindiamas tam tikru sprendimu priemimas. Jei ikiteism. Tyrimo mediaga perduodama teismui- tariamasis
tampa kaltinamuoju ir pirm. instancijos teismo posdyje duoda parodymus kaip kaltinamasis. BPK numato
viena iimt 276str. 1d. ia svoka kaltinamasis nes str kalba apie proc. pirmos instancijos teisme. Jei
tariamasis apklausiamas ikiteisminio tyrimo teiseja-apklausos rezultatai prilygsta rodomja galia posdio
metu atliktos apklausos rezultatams. tariamojo apklausos protokolai posdyje gali buti skaitomi,bet jose
ufiksuoti duomenys negali turti savarankikos rodomosios reikms. Jie gali bti pagarsinami teisiamajame
posdyje tikrinant kitus rodymus (BPK 276 str 4d.)
Skirtumas tarp ikiteisminio tyrimo metu ufiksuot parodym daromas,nes
Ikiteisminio tyrimo pareignas ir prokuroras yra alis besirungainti su gynju bei kaltinamuoju.
Rungimosi principu poiriu tai yra nenormalu kai viena alis turi savo paios suraytus apklausos
protokolus.
Taip pat bt paeidiamas pr.teismas privalo tiesiogiai pats itirti visus duomenis kurie gali bti
pripainti rodymais.
Surayt apklausos protokol turinio teisingumas gali bti kvestionuojamas,nes parodymai duoti dl
teissaugos pareign tariamajam daromo neleistino poveikio.
Ikiteisminio tyrimo teisesjas-nepriklasomas,bealikas,todl nra prieasi tariamojo parodym nelaikyti
rodymu,kai tariamj apklausia ikit.teisjas. duomen teisingumas negali bti ginijamas. Principas kad

47

tesmasprivalo tiesiogiai pats itirti visus duomenis nepaeidiamas nes dal vieno teisjo funkcij atlieka
kitas teisjas.
7.3.LUDYTOJO IR NUKENTJUSIOJO PARODYMAI
7.3.1. LIUDYTOJO SVOKA IR LIUDYTOJO PARODYM DALYKAS.
BPK 78 str. Liudytoju b.proc. gali bti bet kuris fizinis asmuo,kuris mat ar kitaip suvok reikmingas bylai
apl. Ir gali sugebti duoti parodymus. Procesin liudytojo status asmuo gyja nuo to momento,kada jis
aukiamas apklausai. Pagrindas aukti asmen liudytoju- jis ino reikms bylai sprsti turini aplinkybi.
Apie save gali praneti ir patys potencials liudytojai.
BPK nenumato amiaus ribos nuo kurios asmuo gali bti aukiamas liudytoju. Prireikus gali bti
maameiai vaikai, gilios senatvs sulauk asmenys,jei sugeba suvokti bylai svarbius reikinius ir duoti
teisingus parodymus. Maameius apklausti kaip liudytojus nerekomenduojama, j apklausa galima tik
iimtinais atvejais.tam tikra kategorija fizini asmen negali bti liudytojais BPK 79str. Fiziniai trkumairegjimo,klausos ar kit jutimo organ nuolatin ar laikina negale dl kurios asmuo negali matyti, girdti ar
kitaip suvokti bylai reikming aplinkybi. Trkum turjimas nereikia,kad asmuo i viso negali bti
liudytoju. Psichins sveikatos sutrikimu laikoma liga,del kurios asmens sugebjimas duoti teisingus
parodymus yra ribotas. Fiziniai ir psichins sveikatos trkumai nustatomi pagal medicinos dokumentus arba
gavus specialisto ar eksperto ivad.
Liudytojo parodym dalyk apibria jo pateikiama informacija:
Apie nusikalstamos veikos vyk (laik,viet,padarymo bd)
Apie nusikalstam veik padariusius asmenis
Apie nusikalstama veika padaryt al
Visas kitas jam inomas apl. Turinias reikmes bylai sprsti.
Liudytojas visas apl. Apie kurias duoda parodymus turi nurodyti pakankamai tiksliai kitaip teismas negali
pripazinti rodymu.
7.3.2.LIUDYTOJO TEISS, PAREIGOS IR ATSAKOMYB
Teiss- BPK 81str.
Teis prayti taikyti apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemones turi liudytojas, kurio gyvybei ar
sveikatai, turtui, konstitucinms teisms ir laisvms dl duot parodym gresia pavojus. LR BP bei
operatyvins veiklos dalyvi, teisingumo ir teissaugos institucij pareign apsaugos nuo nusikalstamo
poveikio st.
Liudytojo turtos ilaidos atlyginamos LR Vyriausybs 2003 m. Balandio 25 d. Nutarime Nr. 524 nustatyta
tvarka.
Pareigos BPK 83str.1d. u j nevykdym gali buti taikoma BPK 83str.2- 4d.
Melagingais ardymais laikomi visai ar i dalies tikrovs neatitinkantys duomenys, kuriuos liudytojas
pateikia inodamas apie t duomen neteisingum. Baudiamoji atsakomyb pagal BK 235 str. nekyla,
jeigu liudytojas duodamas parodymus siningai klysta. Jei asmuo aukiamas kaip liudytojas be svarbios
prieasties neatvyksta pas ikit. Tyrimo pareign, prokuror ar teism, jis gali bti atvesdinamas.
7.3.3.LIUDYTOJO IMUNITETAI
statymuose numatyti atvejai, kai tt asmenys atleidiami nuo pareigos duoti parodymus b. Byloje. Liudytoj
imunitet pagrindia:
Tam tikri santykiai su tariamuoju (katinamuoju)
Profesija ar procesinis statusas

48

Imunitetai dl santyki su tariamuoju: Konstitucijos 31str.3d. Tai reikia, kad tariamasis (kaltinamasis)
neai bti apklausinjamas liudytoju baudiamajame procese, pradtame dl jo galimai padarytos
nuskalstamos veikos. eimos nariai ir artimieji giminaiiai turi teis atsisakyti duoti parodymus (gyti
liudytojo status). BPK 38str.; BPK 15 str.;BK 248str.1d.
Prie kiekvien apklaus asmeniui turi bti iaikinta teis atsisakyti duoti parodymus. Jei tai nra
padaroma- asmuo negali bti traukiamas baudiamojon atsakomybn u melaging parodym davim (BK
235str.4d.)
Imunitetai dl profesijos ar procesinio statuso: BPK 80str. Jie imuniteta turi tik dl informacijos, kuri jie
suinojo eidami savo profesines pareigas. Teisjas negali bti apklausiamas apie teismo pasitarimo
kambario paslapt; tariamojo, kaltinamojo, iteisintojo ar nuteistojo gynjas, nukentjusiojo, civilinio
iekovo, civilinio atsakovo atstovai- dl aplinkybi, kurias jie suinojo atlikdami gynjo arba atstov
pareigas; dvasininkai- dlto, kas jiems buvo patikta per ipaint; vieosiod informacijos rengjai,
platintojai, vieosios informacijos rengjo ir (ar) platintojo savinikai, urnalistai- dlto, kas pagal LR
visuomens informavimo statym sudaro informacijos altinio paslapt. Konstitucinio Teismo nutarimas:
liudytojo imunitetas gali buti netaikomas, jei tai yra btina saugant ypa svarbius interesus.
7.3.4 LIUDIJIMO YPATUMAI
BPK 82str. Jei eimos nariai ar artimieji giminaiiai sutinka duoti parodymus, jie turi teis neatsakyti tam
tikrus klausimus. Apklausiant, jie nra prisaikdinami. U melaging parodym davim- atsako bendra
tvarka.
7.3.5.LIUDYTOJO PARODYM VERTINIMAS
Parodym teisingumas priklauso nuo liudytojo sugebjimo tiksliai suvokti ir siminti tam tikrus vykius ir
reikinius, perduoti ilaikyt informacij apklausos metu. ie gebjimai priklauso nuo jo fizins ir psichins
sveikatos bkls, amiaus, isilavinimo, profesijos, liudytojo bsenos vykio metu ir kt.
Vertinant -turi bti atsivelgiama objektyvias aplinkybes- kokioms slygomis liudytojas stebjo ar kitaip
suvok.
Informacijos ikraipymas yra galimi tiek suvokiant vyk, tiek j simenant, tiek ir duodant parodymus apie
t vyk.
Svarbs liudytojo santykiai su nukentjusiuoju, tariamuoju ar kaltinamuoju, j pobdis, intensyvumas.
Liudytojas gali bti papraytas ar kitaip paveiktas duoti neteisingus parodymus. Teisme duotus liudytojo
parodymus teismas gali palyginti sujo parodymais, duotais ikit. Tyrimo stadijoje. Teismas taip pat
atsivelgia parodym patikrinimo veiksm rezultatus ikit. Tyrimo metu ar nagrinjant byl pirmos
instancijos teisme.

7.3.6.NUKENTJUSIOJO PARODYMAI IR J VERTINIMAS

Nukentjusysis turi toki pat pareig duoti parodymus kaip ir liudytojas. Nukentjusysis paprastai turi bti
kvieiamas apklausai. Viejam interesui atskleisti nusikalstam veik tokioje situacijoje teikiama pirmenyb
prie nukentjusiojo asmeninius interesus. Duoti parodymus yra ir nukentjusiojo teis.
U pareigos duoti pareigos nevykdym ar melaging parodym davim nukentjusiajam taikoma tokia pat
atsakomyb kaip ir liudytojui. (knygos 200 psl.)
Parodym dalykas i esms sutampa su liudytojo parodym dalyku. Turi bti kreipiamas dmesys ir tai kad
nukentjusysis byloje turi tam tikrus interesus ir yra suinteresuotas bylos baigtimi proceso dalyvis. Net ir
nesmoningai jis danai links pervertinti grsus pavoj, padaryt al. Links nutylti apie savo netinkamus
veiksmus, kurie galjo turti takos tariamajam apsisprendiant daryti nusikalstam veik.

49

7.4.EKSPERTIZS AKTAS
Tai rodinjimo priemon. J gali pateikti tik ekspertas, jame pateiktos ivados teismo proc. metu gali bti
pripaintas rodymu
7.4.1.EKSPERTO SVOKA IR EKSPERT SRAAS
BPK 84str.
LR ekspert sraa (LRES) neraytas asmuo ekspertu gali bti skiriama tik dviem iimtiniais atvejais.
Kai LRES nra reikiamos specialybs ekspert.
Kai prireikia ekspertu skirti ne Lietuvoje gyvenant asmen- ekspertu gali bti skiriamas asm., turintis
teis bti ekspertu ES valstybje narje arba valst. Su kuria LR yra sudariusi teisins pagalvos sutart.
Procesin eksperto status BP asmuo gyja kai ikit. Tyrimo teisjas ar teismas nutartimi st. Nustatyta tvarka
paskiria t asmen atlikti ekspertiz.
Specialios inios, kurias privalo turti ekspertu skiriamas asmuo,- dl isilavinimo, spec. Parenginio ar prof.
Veiklos gytos isamios mokslo, technikos ir kt. m. Veiklos srities inios, reikalingos ekspertizei atlikti.
BPK 85str. iuo metu LT yra tokios ekspertizs staigos: Lietuvos teismo ekspertizs centras, Policijos
departamento Kriminalistini tyrim centras, Teismo medicinos institutas, Valstybin teismo psichiatrijos ir
narkologijos tarnyba, Lietuvos banko Kasos departamento pinig ekspertizs skyrius, Muitines laboratorija,
Priegaisrins apsaugos ir gelbjimo departamento prie VRM gaisrini tyrim centras. LRES raoma ne
staiga, o konkretus asmuo. Ekspertas atlieka ekspertiz ir duoda ivad savo vardu. LRES gali bti raomi ir
ekspertinse staigose nedirbantys asmenys.
Asmuo siekiantis bti raytas LRES turi atitikti reikalavimus:
Turti auktj isilavinim, tinkant pasirinktai eksperto specializacijai
Ilaikyti teismo eksperto kvalifikacijos egzamin, kurio program tvirtina ekspertizs teismo vadovas
Ilaikyti teisni ini egzamin pagal teisingumo ministro patvirtint teisini ini program asmenims,
siekiantiems tapti teismo ekspertais
Bti neteistas u labai sunk ar sunk nusikaltim, taip pat u nusikaltim teisingumui, valstybs
tarnybai ir vieiems interesams.
Reikalavimas ilaikyti egz. Netaikomas asmenims inovo kvalifikacij gavusiem i kitos valstybs institucijos.
LRES rao teisingumo ministras asmuo privalo prisiekti.
7.4.2.EKSPERTO TEISS, PAREIGOS IR ATSAKOMYB

BPK 86str.- eksperto teiss.

BPK 275str.
Ekspertas dar turi teis:
Nurodyti ekspertizs akte ir tas ekspertiz darant nustatytas aplinkybes, dl kuriu jam nebuvo pateikta
klausim, taiau kurios, eksperto manymu, turi reikms sprendiant byl.
Atsisakyti patekti ivad, jei jam pateiktos mediagos nepakanka ivadai padaryti arba ta mediaga
neatitinka spec. Jo ini. Atsisakydamas pateikti ivad ekspertas surao akt, kad negalima pateikti
ivados.
BPK 87str. 1d.- pareigos.
BPK 210str.
Turi pareig nusialinti BPK 58str. Numatytais pagrindais.
Atlikdamas teismo ekspertiz- nepriklausomas.
Proc. dalyviai turi teis pareikti ekspertui nualinim.
BPK 87str. 2-3d. elsperto atsakomyb.
BPK 85str. 2d.
7.4.3.EKSPERT. AKTO TURINYS

50

BPK 88str.
Atsakymai pateiktus klausimus- idstomi taip kaip klausimai buvo surayti ekspertizs akto anginje dalyje.
Atsakyta turi bti i esms. Atsakymai suformuluoti aikiai ir tiksliai. Pasirao atliks tyrim ekspertas.
7.4.4.EKSPERTIZS AKTO VERTINIMAS

Vertinamas pagal tas paias taisykles kaip ir visi kiti reikmingi nagrinjant byl duomenys. BPK joki iskirtini eksp.
vados vertinimui taisykli nenustato. Eksp. Ivada vertinama atsivelgiant, ar akte nra prietaravim ar klaid, ar
sams ir konkrets atsakymai ekspert ikeltus klausimus ir pan.
Jei kyla klaism ekspertas gai bti kvieiamas teismo posd eksp. Aktui paaikinti ar patikslinti BPK 285str.
BPK 286str. 7d.
7.5. Specialisto svoka, pareigos,ivada.
Specialistas yra reikiam specialij ini turintis asmuo, kutiam pavedama atlikti objekt tyrim ir
pateikti ivad arba paaikinimus jo kompetencijos klausimais. Specializuoti specialistai teismo medikas,
teismo psichologas ar psichiatras. Taip pat specialistu gali bti ikiteisminio tyrimo pareignas, ekonomistas,
ininierius ir pan.Pastarieji gali bti ikiteisminio tyrimo staig etatiniai darbuotojai. Specialistui nra keliami
jokie kvalifikaciniai reikalavimai, taiau btina, kad jis gerai imanyt savo srit, dl ko jis yra
kvieiamas.Specialistas dalyvauja tiek ikitieisminiame tyrime tiek nagrinjant byl. Ikiteisminiame tyrime
specialistas atlieka objekt tyrim, pateikia ivad(tai rodinjimo priemon), duoda paaikinimus (205-206str).
Nagrinjant byl specialistas gali bti kvieiamas apklausai, jo parodymai fiksuojami teismo posdio
protokole. Specialisto pareigos : atvykti pas ikit. Tyrimo pareign, prokuror ar teism bei duoti nealik
ivad. U pareig nevykdym yra numatyta atsakomyb BPK 163,235str.
Specialisto ivada yra rodinjimo priemon. Ji gali bti suraoma dviem bdais: a) raoma tyrimo
veiksm protokol, kai specialistas dalyvauja darant tyrimo veiksm; b) suraoma atskiru dokumentu, jei
objektus btina tirti ne vykio vietoje ar kito proceso veiksmo atlikimo vietoje. S. ivadoje turi bti- specialisto
asmens duomenys(kvalifikacija,specialyb), tirti objektai, naudoti tyrimo metodai bei technins priemons, bei
visos kitos aplinkybs svarbios tyrimui. Taip pat prie ivados pridedama vaizdidn mediaga.
7.6. Daiktai kaip rodymai
Daiktai viena seniausi ir labiausiai paplitusi rodym ri. Daiktai kaiprodymais yra bet kokie materials
objektai, kuriuos apirint ir tiriant gali bti gaunama reikminga BP`ui informacija. Tokia informacija gali bti
i objekt kurie:
a)buvo kaip nors paveikti (sugadinta spyna silauiant)
b)buvo naudojami j darant
c)buvo sukurti (pvz netikri pinigai)
d)atsidr kitoje vietoje po n.veikos padarymo
Daiktai kaip rodymai gali bti ne tik tradiciniai daiktai, bet ir pvz mikroplaueliai, daikt liekanos, tokios kaip
iukl, atsilup daai.
BPK 9(1) str yra ivardytos daikt kaip rodym rys:
a)nv rankiai ir priemons
b)daiktai, ant kuri iliko nv pdsak
c)daiktai, kurie buvo kaltininko nv objektais
d)kiti, kurie padt atskleisti nusikaltim.
Daiktai ant kuri iliko nusikalstamos veikos pdsak skirstomi dvi grupes:
1. nv pdsakai, kaip materialiai fiksuoti daikt iorins sandaros atspindiai- mogaus rank koj
atspaudai, naudot ranki paliktos yms ir kitokie pdsakai, kuriuose matyti juos palikusi objekt
individualios savybs, leidianios identifikuoti objekt.
2. pdsakai yra vairi mediag dms ar dalels, pvz kraujo, da dms ir kt.

51

Kaltininko nusikalstam veik objektais laikomi tie daiktai, kuriuos tiesiogiai buvo nukreipta asmens padaryta
veika, pvz pinigai, kurie buvo paimti kaip kyis.
(95,96str) Dokumentai daiktai yra savarankika rodym ruis. Dokumentai turi atitikti minto BPK str
ivardytus poymius. Dokumentais laikomi ir vairs grafikai, schemos, briniai,magnetiniai,lazeriniai ir
elektroniniai raai, kompaktiniai diskai ar kitos elektronins indormacijos fiksavimo formos. Taiau jei
reikiama informacija gaunama pagal kompaktins ploktels , juostos ar kitokios laikmenos iorines savybes,
tokia laikmena laikytina daiktu. Pvz pasas, ant kurio yra utik kraujo la, ar pasas, kuris buvo pavogtas, bus
daiktas kaip rodymas, taiau jei rodomj reikm turs pase esantys raai, rodym poiriu pasas bus
dokumentas. Dokument sraas yra pateiktas BPK 96str, taiau jis nra baigtinis, nes jis labai abstraktus ir
numato kitus nepamintus dokumentus, kurie atitinka ivardytus kriterijus. Yra skiriami dviej ri
dokumentai: oficials ir privats.
Oficials dokumentai staig, moni, organizacij dokumentai, kurie atitinka numatytus standartus. Privats
dokumentai fizini asmen ratai, pareiksimai, praymai, laikai, dienoraiai, ir kiti asmeninio pobdio
rainiai.Taiau rodymu toks dokumentas gali bti pripastamas , tik tiksliai nustaius jo autori ir tik tada, kai
tokio dok turinys susijs su reikmingomis bylai aplinkybmis.
Dokumentai turi bti patikrinti ir vertinti vadovaujantis bendraisiais rodym vertinimo kriterijais. Neturi kilti
klausim dl j autentikumo.
7.6.2. Daikt profesinis forminimas ir laikymas
Daiktai, turintys reikms nv tirti ir nagrinti, po j suradimo, ireikalavimo ar pateikimo turi bti apirimi ir
tiriami. Daiktus apiri ikiteisminio rytimo pareignas, prokuroras arba specialistas. Isamus tyrimas padeda
isklaidyti abejones dl daikto autentikumo, io daikto rodomosios galios. Itirti daiktai laikomi kartu su nv`os
tyrimo mediaga (iimtis nurodyta 92str). Daiktai turi bti laikomi iki nuosprendio siteisjimo arba iki
termino, per kur gali bti apskstas nutarimas ar nutartis nutraukti proces, tai yra daiktai turi bti saugomi iki
pat proceso pabaigos. Yra trys taisykls, kiek turi bti dedami daiktai: a) kai ginas dl teiss daiktus yra
sprstinas iekinio tvarka, daiktai laikomi iki spr, priimto ct byloje,siteisjimo. b) kai daikt grainimas
savininkui nepakenks procesui, juos galima grainti nesibaigus procesui.grainama tik savininkui pateikus
praym, kuris rodo, jog daiktai yra laaabai reikalingi j savininkui. Be to galima atiduoti daiktus tik tada, kai
jie visikai itirti.; c)daiktai grainami jei jie greitai gali sugesti arba prarasti savo vert. Jeigu paaikja, kad
procese neisaugotas daiktas turt bti grintas savininkui, jam atlyginama neisaugotojo daikto vert.
7.6.3. Daikt kaip rodym vertinimas
Tikrinanat daik, jis tikrinamas leistinumo, ssajumo aspektais, lyginant gaut informacij su informacija, gauta
i kit altini. Darant ivadas apie daikt rodomj reikm, btina isiaikinti daikt radimo slygas,
apiros kruoptum, procesinio forminimo tvarkos laikymsi. Jei nra aiku, kokiu bdu daiktas yra atsirads
byloje, toks daiktas negali bti pripaintas rodymu. Svarbu isiaikinti objekto tikrum: ar tikrai tai tas pats
daiktas, kuris buvo rastas, ar jis nebuvo suklastotas ar nepakito jo savybs dl kitoki veiksni. Daiktai kaip
rodymai byloje daniausiai bna netiesioginiai, nes jais paprastai nustatinjami tik tarpiniai faktai, pvz kur
nusikaltlis buvo. Taiau tais atvejais, kai baud. atsakomyb yra numatyta u tam tikr daikt laikym,
gabenim ir pan, tada jie yra tiesioginiai rodymai, pvz kontrabanda, narkotikai.
Daikt klausimo isprendimas baigiant proces numatytas BPK 94str.
XI tema. Procesins prievartos priemons.
1. Procesins prievartos priemoni samprata ir sistema
mogaus teisi suvarymas yra galimas tik tais atvejais, kai netaikant tokio suvarymo tiksl pasiekti bt
nemanoma. Bet koks mogaus teisi suvarymas turi bti reglamentuotas itin precizikai. BP metu gali bti
52

taikomos tik proceso statymuose numatytos prievartos priemons.Tokios priemons yra vadinamos procesins
prievartos priemons, o tos, kurios nra reglamentuotos, vadinamos neprocesins prievartos priemons, kuri
naudojimas yra mogaus teisi paeidimas. Procesins prievartos priemons statyme numatytos priemons,
pasireikianios mogaus teisi suvarymu, kurias valstybs subjektai taiko siekdami procesini tiksl.
Procesin prievartos priemon taikoma dviem etapais: a)priemons paskyrimas (nutartis); b) paskirtos
priemons vykdymas ar tam tikr priemoni taikymas. Procesins prievartos priemons reglamentuojamos
BPK 119-163str. BPK ios priemons suskirstytos kardomsias priemons( j yra 9) ir kitas procesins
prievartos priemones (23).
Kardomosios prievartos priemons : sumimas, nam aretas, pareigojimas gyventi skyrium nuo
nukentjusiosjo, ustatas, dokument pamimas, pareigojimas periodikai registruotis policijos staigoje,
raytinis pasiadjimas neivykti, karinio dalinio vadovybs stebjimas, nepilnameio atidavimas priirti.
Visos likusios priemons nra priskiriamos prie kardomj.
Procesins prievartos priemons yra skirstomos pagal tai, kokios mogaus teiss yra apribojamos. Gali bti
ribojamos tokios mogaus teiss kaip:
a)mogaus laisvs nelieiamumas
b) teis mogaus nelieiamyb ir orum
c)teis privat gyvenimo nelieiamum
d)teis nuosavyb
e)teis bsto nelieiamum
f)teis laisvai kilnotis, laisvai pasirinkti gyvenamj viet Lietuvoje ar u jos rib
g)teis laisvai pasirinkti darb ir versl.
Taip pat procesins prievartos priemons skirstomos pagal j grietuma:
a)grieiausios pp skirti gali tik teismas
b)maiau grietos pp skiriamos prokuroro nutarimu
c)velniausios pp gali taikyti ir ikiteismionio tyrimo pareignas
Tik ikit tyrimo teisjas ir teismas gali nusprsti:
- dl sumimo nam areto ir pareigojimo gyventi skyrium nuo nukentjusiojo,
- atidavimo sveikatos prieiros staig, kratos, asmens kratos, pomio, pato siunt pomio,
telekomunikacij tinklais perduodamos informacijos kontrols bei ra darymo, prokuroro teiss
susipainti su informacija, laikino nualinimo nuo pareig ar laikino teiss usiimti tam tikra veikla
sustabdymo, slapto sekimo ,areto taikymo, savo tapatybs neatskleidiani ikit. Tyrimo pareign
veiksm, nusikalstam veik imituojani veiksm atlikimo.
Prokuroras turi teis skirti:
- ustat, dokument pamim, pareigojim periodikai registruotis policijos staigoje, raytin
pasiadjim neivykti, karinio dalinio vadovybs stebjim, nepilnameio atidavim priirti.
- Atidavim sveikatos prieiros staig, laikin nuosavybs teisi apribojim, baud.
Ikiteismionio tyrimo pareignui taikyti kardomsias procesines priemones teis nesuteikta. Jis gali tik taikyti
laikin sulaikym, atvesdinim, asmens apir.
2. Kardomosios priemons 119str, 120str.
Tai priemons kurios ukardo, trukdo tariamajam atlikti tam tikrus veiksmus, kurie trukdyt normaliai proceso
eigai ir tiesai nustatyti, taip pat daryti naujas nusikalstamas veikas. kardomosiosmis priemonmis tariamasis
negali bti baudiamas, aukljamas, negali bti siekiama kit kriminalinei bausmei, o ne procesui bding
tiksl. Kardomosios priemons gali bti bendrosios: sumimas, nam aretas, pareigojimas gyventi skyrium
nuo nukentjusiojo, ustatas, dokument pamimas, pareigojimas periodikai registruotis policijos staigoje,
raytinis paisadjimas neivykti; specialiosios- kai yra specials subjektai karys, nepilnametis. Specialiosios
kardomosios priemons yra karinio dalinio vadovybs stebjimas(kariui), atidavimas tvams( nepilnameiui).
Kardomj priemoni skyrimo taisykles numato BPK 121str. Taiau visos BPK nurodytos aplinkybs bei
taisykls turi bti ne po vien, o sprendimas turi priklausyti nuo j visumos. Skiriant kardomj priemon reikia
atsivelgti :
53

- tariamojo nv sunkum
-tariamojo asmenyb
- tai, ar jis turi nuolatin gyvenamj viet
- tai, ar jis turi darb ar kitok legal pragyvenimo altin
- tariamojo ami
-sveikatos bkl
-eimynin padt
-kitas aplinkybes, galinias turti reikms sprendiant dl kardomosios priemons.
2.4. Sumimas 121,122,127,140,46str (knygoje praktikai perraytas kodeksas, tad jo neperrainsiu)
Tai pati grieiausia kardomoji priemon.122str yra nurodomi sumimo pagrindai. Viena i norm numato, jog
pagrstas manymas, kad tariamasis trukdys procesui, reikia patikim prognoz, jog tariamasis pats ar per
kitus asmenis gali bandyti:
a)paveikti nukentjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus tariamuosius, kaltinamuosius, nuteistuosius
b)sunaikinti, paslpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinius reikms nv tirti ir nagrinti teisme.
Kai yra praymas iduoti asmen usienio valstybei arba perduoti Tarptautiniam baudiamajam teismui ar pagal
Europos areto order, sumimo klausimas yra sprendiamas vadovaujantis ne vien tik BPK tvirtintomis
tiasyklmis, bet ir tarptautinse sutartyse numatytomis nuostatomis.
Sumimo slygos:
- kai negalima taikyti velnesni kardomj priemoni
- u padaryt nv numatyta didesn nei vieneri met bausm.
Sumimo skyrimo tvarka 123str
- sumimas skiriamas laisvje esaniam tariamajam ar kaltinamjam
- sumimo skyrimo tvarka skiriasi i kardomj priemon taikant ikiteisminio tyrimo metu ir bylos
nagrinjimo teisme metu.
Sumimo paskyrimo, pratsimo pagrindai:
Suimtojo atvilgiu galioja nekaltumo prezumpcija. Sumimo trukm priklauso nuo indivuali aplinkybi,
taiau yra taisykl, jog sumimas neturi bti ilgesnis nei ei mneisiai.Pirm kart skiriant sumim i
kardomoji priemon negali bti paskirta ilgesniam kaip trij mnesi terminui. Ilgesn nei ei mneisiai
sumim gali paskirti tik apygardos teismas. Terminas bet kuriuo atveju gali bti pratsiamas tik esant labai
sudtingai bylai( turi bti atliekama daug procesini veiksm, daug laiko reikalaujanias ekspertizes ir pan) .
Paymtina, jog bylos didel apimtis nebutinai reikia tai, kad byla sudtinga. Beje, nors ir sudtingose ar
didels apimties bylose ikit. Tyrimo metu sumimo terminas negali tstis ilgiau kaip atuoniolika mnesi, o
nepilnami sumimo terminas ne ilgiau kaip dvylika mnesi. Jei asmuo buvo laikomas suimtas, o po to jis
buvo iteisintas, jis turi teis siekti alos atliginimo, ir apie tai jam turi iaikinti teismas (46str). Tuo atveju
asmuo turi rodyti, jog suimtas buvo neteistai. ie terminai yra nustatyti ikiteisminio tyrimo laikotarpiui.
Perdavus byl teism, sumimas gali bti taikomas ilgai, jei taip nusprendia byl savo inioje turintis
teismas, kuris turi teis termin pratsti tiek kart kiek yra btina, ia nebtinas prokuroro praymas.
Inicijuoti sumimo termino pratsim ikiteisminio tyrimo metu turi prokuroras.Su pareikimu jis turi kreiptis
ikit.tyrimo teisj, o jei pratsimas viryt eis mnsius, apygardos teism. Sumimo terminas gali bti
pratstas tik tuo atveju, jei anksiau nustatytas terminas nra pasibaigs. Sumimo terminas negali bti
pratsiamas, jeigu ikiteisminis tyrimas dl pareign kalts nebyksta pakankamai intensyviai.
Skundai dl sumimo
Suimtasis ir jo gynjas gali apsksti nutart dl sumimo paskyrimo ir nutart dl sumimo termino pratsimo.
Prokuroras gali apsksti nutart dl sumimo nepaskyrimo, nutart dl suimtojo paleidimo laisv, nutart dl
termino nepratsimo.
Skundas neatsivelgiant tai kas j padav, turi bti inagrintas per septyniasdienas.Skundas nagrinjamas
teismo posdyje, kuriame privalodalyvauti prokuroras, o tariamojo dalyvavimas neprivalomas, nors jei jis
suimtas,jis visada turi bti atvesdinamas.
54

2.5. Nam aretas 132str

Tai antra pagal giretum kardomoji priemon. Ji gali pasireikti
- nustatytu metu bti savo gyvenamojoje vietoje
- nesilaikyti vieose vietose
- nebendrauti su tam tikrais asmenimis.
Visos priemons skiriamos individualiai, atsivelgiant kiekvieno asmens charakter, socialin, eimynin
padti, darb, nusikalstamos veikos pobd ir pan. Visi draudimai turi bti ivardyti nutartyje, kuria skiriamas
nam aretas. Nutart surao ikit.tyrimo teisjas arba teismas, kuriame yra nagrinjama byla. Asmuo turi bti
tikrinamas ne reiau nei kas septynias dienasm, jei mintoje nutartyje nenurodyta kitaip.
2.6. pareigojimas gyventi skyrium nuo nukentjusiojo
pareigojimas gyventi skyrium nuo nukentjusiojo naujausia i BPK numatyt kardomj priemoni. i
kardomoji priemon BPK tvirtinta 2004 11 09 BPK 120, 121, 126 str. pakeitimo ir BPK papildymo 132 1 str.
statymu. Nauja kardomja priemone siekiama apsaugoti nukentjusj nuo asmens, tariamo arba kaltinamo
smurtinio nusikaltimo padarymu. Paprastai i kard.priemon turi bti taikoma, kai nukentjusiuoju yra su
tariamuoju ar kaltinamuoju gyvenantis asmuo. i kard.priemon gali bti taikoma tik ikiteisminio tyrimo
teisjo ar teismo nutartimi. Joje turi bti konkreiai nurodomos vietos, kuriose tariamasis ar kaltinamasis negali
lankytis. Nesilaikant ios kard.priemons pareigojim gali bti paskirta kita kard.priemon sumimas. BPK
nenurodo ios kard.priemons termino, jis nustatomas nutartyje. Pasibaigus procesui, kard.priemons taikymas
yra nutraukiamas.
2.7. Ustatas
Ustatas kard.priemon, pasireikianti tam tikros pinig sumos mokjimu. Pinigai mokami kaip garantija,
jog tariamasis (kaltinamasis) netrukdys pasiekti procesini tiksl. Ustatas gali bti skiriamas ir prokuroro
nutarimu. Perdavus byl teism dl ios kard.priemons taikymo priimdamas nutart gali nusprsti savo inioje
byl turintis teismas. Ustato taikymo taisykles nustato BPK 133str. Ustato dydis BPK
nenustatytas.Gen.prokuroro 2003 04 18 rekomendacijose nurodyta, jog ustatas neturt bti maesnis nei 30
MGL, taigi i rekomendacija tarsi ukerta keli ustat taikyti neturtingiems tariamiesiems (kaltinamiesiems),
taiau ios rekomendacijos nra teismui privalomos, taigi tuo atveju, kai ustat skiria teismas, dl ios
rekomendacijos joki neigiam padarini negali kilti.
2.8. Dokument pamimas
BPK 134str. ia kard.priemone siekiama sukliudyt tariamjam (kaltinamajam) pabgti, taip pat dokument
neturjimas maina jo galimybes trukdyti procesui, tyrimui bei galimybei daryti naujas nusikl.veikas.
Dokument, kurie gali bti paimti, sraas BPK 134 str. yra baigtinis. Gali bti paimtas bet kuris (bet kurie du)
i i dokument ar visi trys. Pamus dokumentus, iduodama payma, kurioje nurodomi paimti dokumentai. i
payma neatstoja dokumento ir negalina atlikti joki veiksm. Ji tik liudija, jog asmuo i viso turi tam tikr
dokument.
2.9. pareigojimas periodikai registruotis policijos staigoje
pareigojimas periodikai registruotis policijos staigoje kard.priemon, kuria tariamajam (kaltinamajam)
skiriama pareiga nustatytu laiku ir periodikumu atvykti policijos staig. Ja siekiama, kad tariamasis
(kaltinamasis) dalyvaut prosece ar bent jau pakankamai greit pastebti, kad jis yra pasislps ir laiku paskelbti
paiek. Gen.prokuroro 2003 04 18 rekomendacijoje siloma i kard.priemon taikyti asmenims, kuri
gyvenamojoje vietoje yra policijos staiga. Jei tariamasis (kaltinamasis) nustatytu laiku neatvyksta registruotis,
policijos staigos pareignas privalo nedelsdamas praneti prokurorui ir imtis priemoni tariamojo buvimo
vietai nustatyti.
2.10. Raytinis pasiadjimas neivykti
Tai pati velniausia i bendrj kard.priemoni numatyta BPK 136str. Ja siekiama, kad tariamasis
(kaltinamasis) neiekot kontakt su nukentjusiaisiais, bandydamas juos gsdinti ar daryti jiems kitoki
neigiam tak, ar su galimais bendrininkais ar asmenimis, galiniais trukdyti nustatyti procese ties.
55

Pasialinimas tai procesui trukdantis nebuvimas savo gyv.vietoje ar laikino buvimo vietoje daugiau kaip 7d.
ar ivykimas i usien be teismo, teisjo ar prokuroro leidimo (gen.prokuroro 2003 04 18 rekomendacija).
Kontroliuoti, kaip vykdomi pareigojimai turi policija ar kita ikiteisminio tyrimo staiga.
2.11. Specialiosios kard.priemons
Tai tokios kard.priemons, kurios gali bti taikomas tik tam tikriems tariamiesiems (kaltinamiesiems). Tokios
yra BPK 137 ir 138 str. Karinio dalinio vadovybs stebjimas tariamojo (kaltinamojo), kuris yra tikrosios
karo tarnybos karys, stebjimas jo tarnybos vietoje. Karinio dalinio vadovyb kariui stebti gali pasitelkti karo
policij. Nepilnameio atidavimas priirti(138str): ypatyb ta, kad j taikant pareigojimai tenka tariamj
(kaltinamj) priiriniam asmeniui. Toks asmuo privalo ratu sipareigoti, kad garantuos, jog nepilnametis
tinkamai elgsis. Spec.kard.priemoni numatymas BPK nereikia, kad kariui ir nepilnameiui negali bti
taikomos kitos kard.priemons.
2.12. Kardomosios priemons panaikinimas ir pakeitimas
Kard.priemon panaikinama: 1) kai ji tampa nereikalinga, 2) pasibaigus procesui. Bet kuri i kard.priemoni
yra taikoma ne ilgiau nei tai yra btina ir visais atvejais kard.priemon be joki ilyg turi bti panaikinta
pasibaigus procesui, t.y. proces nutraukus arba siteisjus nuosprendiui. Proceso metu vietoj vienos
kard.priemons gali bti skiriama kita: velnesn arba grietesn. Kard.priemon keiiama velnesne, kai BPK
119str. numatyti tikslai gali bti pasiekti taikant maiau mogaus teises varania priemone. Grietinama, kai
tariamasis (kaltinamasis) nesilaiko velnesne numatyt pareigojim arba kai paaikja nauji duomenys,
pagrindiantys grietesns priemons taikym.
3. Kitos procesins prievartos priemons
3.1.Samprata
Tai dalis BPK numatyt procesini prievartos priemoni, kurios taip pat varo mogaus teises. Jos tvirtintos
BPK 140-163str. Nuo kard.priemoni jos skiriasi: 1) skirtingi taikymo tikslai; 2) skirtingas proceso subjekt,
kuri atvilgiu prievarta gali bti taikoma, ratas; 3) skirtinga valstybs subjekt kompetencija skiriant
prievartos priemones.
3.1.1. Taikymo tikslai
Taikomos siekiant procesini tiksl. Joms bdingi tie patys tikslai kaip ir kard.priemonms+siekiama surinkti
reikmingus tyrimui ir bylos nagrinjimui teisme duomenis.
3.1.2.Asmenys, kuri atvilgiu taikomos kitos procesins prievartos priemons
Kitos proc.priev.priemons (iskyrus laikin sulaikym ir atidavim sveikatos prieiros staig) gali bti
taikomos ne tik tariamojo ar kaltinamojo atvilgiu, bet ir bet kurio kito asmens atvilgiu.
3.1.3. Valstybs subjekt kompetencijos skiriant kitas prievartos priemones
Kitos proc.priev. priemons gali bti taikomos ne tik teismo (ikiteisminio tyrimo teisjo) ar prokuroro, bet ir
ikiteisminio tyrimo pareigno sprendimu. Skirdamas kitas priev.priemones teismas turi surayti nutart, o
prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareignas - nutarim. Taikant kitas proc.priev.priemones raomas protokolas,
kuriama fiksuojama priemons taikymo eiga bei gauti rezultatai.
3.2. Atskir procesini prievartos priemoni taikymas
3.2.1. Laikinas sulaikymas
Laikinas sulaikymas yra asmens laisv ribojanti priev.priemon, kuri taikoma BPK 140str. numatyta tvarka.
Negali bti taikoma, jei asmens tapatyb gali bti nustatyta ir nra jokios tikimybs, kad nusikl.veikos darymo
vietoje ukluptas asmuo slapstysis nuo tyrimo. Taikyti i priemon gali bet kuris ikiteisminio tyrimo
pareignas. Laikino sulaikymo atveju raomas protokolas, kuriame turi bti tiksliai nurodytas sulaikymo laikas.
Sulaikytam asmeniui turi bti iaikinta teis turti gynj bei kitos tariamojo teiss. Sulaikytas asmuo per
trupiausi laik turi bti apklausiamas kaip tariamasis, prie tai jam teikus BPK 197str numatytt praneim
apie tarim.

56

3.2.2. Atidavimas sveikatos prieiros staig

Jei tariamasis yra suimtas, sveikatos prieiros staig jis pasiuniamas prokuroro nutarimu, jei ne
ikiteisminio tyrimo teisjo nutartimi. Vykstant bylos nagrinjimui teisme is klausimas visais atvejais
sprendiamas teismo nutartimi. BPK 141str. nenumato joki konkrei termin, kiek asmuo gali bti laikomas
ekspertiz atliekanioje staigoje. Laikas turi bti nurodytas nutartyje, bet ne ilgesnis nei 3mn. Terminas gali
bti pratstas.
3.2.3. Atvesdinimas
Atvesdinimas BPK 142str. numatytas trumpalaikis asmens laisvs suvarymas, kuriuo utikrinamas proceso
dalyvi dalyvavimas proceso veiksme. Atvesdinamas gali bti taikomas tik po to, kai ie proceso dalyviai, gav
aukim dalyvauti procese, pagal j be pateisinamos prieasties (j sraas BPK 37str), neatvyksta. U pareigos
atvykti dalyvauti procese nevykdym gali bti paskirta BPK 163str. numatyta iki 30 MGL bauda.
3.2.4. Asmens apira
Asmens apira priev.priemon, kuri taikant iorikai apirimas tariamojo, nukentjusiojo ar bet kurio kito
asmens knas. Nusikl.veikos pdsakai: veikos metu patirti sumuimai, sueidimai, drskimai, kraujo dms ir
kt. Ypatingos yms gali bti yms pagal kurias gali bti identifikuotas asmuo (pvz.tatuiruot ir kt).
3.2.5. Pavyzdi lyginamajam tyrimui pamimas
Remiantis BPK 144strr. pavyzdiai lyginamajam tyrimui yra asmens kno audini, iskyr dalels (kraujo,
plauk, seili ir pan) ar individuals asmens duomenys (raysenos, balso ir kt). Sudtingesniais atvejais
ikiteisminio tyrimo pareignas ar prokuroras turi kviesti specialist.
3.2.6. Krata ir asmens krata
Iskiriamos kelios kratos rys: 1) buto, namo ar kit patalp; 2) vietovs (ems sklypo, sodo, miko ir pan.);
3) asmens. 1-2 r nustato BPK 145str., 3 146str. Krata, kaip bet kuri kita proc.priev.priemon, galima tik
tada, kai yra pagrindo manyti, kad atliekant veiksm gali bti pasiekti proceso tikslai. Siekiant, kad dl kratos
atlikimo teistumo ir jos rezultat nekilt procesui trukdani gin, teissaugos pareignams yra draudiama
vieniems atlikti krat. Kviestinis tai bet koks fizinis pilnametis asmuo, procese neturintis jokio kito procesinio
statuso. Kratos atlikimo taisykls BPK 149str., kratos darymo patalpose, kuri yra diplomatin atstovyb arba
kurioje gyvena diplomatins atstovybs nariai ir j eimos ypatumai 150str., asmens krata 146str. (viskas
yra BPK, vadovlyje nieko kito)
3.2.7. Pomis ir pato siunt pomis
Pomis yra proc.priev.priemon daugeliu poymiu panai krat. Juo taip pat siekiama paimti reikmingus
procesui dokumentus ir daiktus. Pagrindinis pomio ir kratos skirtumas yra tas, kad pomis daromas, kai reikia
paimti daiktus ar dokumentus, kuri buvimo vieta yra tiksliai inoma. Pomio ir kratos skyrimo bei atlikimo
tvarka sutampa (147str.). Pato siunt pomis leidiamas be iimi, tik ikiteisminio tyrimo teisjo nutartimi.
Taip siekiama garantuoti Konstitucijos 22str tvirtint mogaus privataus gyvenimo nelieiamum. Gali bti
daromos tiek gaunamos, tiek siuniamos pato siuntos pomis.
3.2.8. Laikinas nuosavybs teisi apribojimas
Taikant BPK 151str. numatyt proc.priev.priemon apribojamas Konstitucijos 23str. garantuojamas nuosavybs
nelieiamumas. CK apibria kas yra nuosavybs teis, jos objekt bei daiktus, kuriuos nuosavybs teis
negali bti apribota (CK 668str). BP metu gali bti apribotos tiek visos nuosavybs teiss (valdymo, naudojimo,
disponavimo), tiek dalis j. Laikino nuosavybs teisi apribojimo tikslai: 1) siekiant utikrinti civilin iekin,
2) siekiant utikrinti galim turto konfiskavim. Laikinas nuosavybs teisi apribojimas ikiteisminio tyrimo
metu skiriamas prokuroro nutarimu, o perdavus byl teism teismo nutartimi. Prokuroro nutarima
reglamentuoja BPK 152str. Asmens, kurio nuosavybs teis laikinai apribojama, turtas turi bti apraytas.
Turtas apraomas dalyvaujant bent vienam i i asmen: turto savininkui, nuomotojui, valdytojui, pilnameiui
j eimos nariui, artimajam giminaiiuii ar JA atstovui. Kai nra galimybs utikrinti i asmen dalyvavim,
turtas apraomas kviestinio ar savivaldybs institucijos atstovo akivaizdoje. Visas apraomas turtas turi bti
parodomas apraant dalyvaujantiems asmenims. Turto aprae nurodomas aprayt daikt kiekis ir individuals
poymiai.
57

3.2.9. Telekomunikacij tinklais perduodamos informacijos kontrol bei ra darymas

154 str. i priemon gali bti taikoma bet kurio asmens atvilgiu, neatsivelgiant procesin status. Tapimas
tariamuoju nra btina slyga iai priemonei taikyti. Yra viena iimtis: jokiais atvejais i priemon negali bti
taikoma norint kontroliuoti gynjo susiinojim su tariamuoju ar kaltininku. Telekomunikacij tinklais
perduodamos informacijos kontrols bei ra darymo metu gauta informacija gali bti panaudojama tik tais
tikslais, kuri siekiant ji buvo gauta. Kontrol atliks ikiteisminio tyrimo pareignas prireikus teisme gali bti
apklausiamas kaip liudytojas. Jeigu teismas nustatyt, kad priev.priemon buvo taikoma paeidiant BPK
154str. nustatytas taisykles, taikant i priemon gauta informacija negalt bti laikoma rodymu. Taiau jei
tokia informacija padeda surinkti kitus reikmingus duomenis, jie bt laikomi rodymu. Jei BP nutraukiamas,
visa surinkta informacija turi bti nedelsiant sunaikinta.
3.2.10. Prokuroro teis susipainti su informacija
BPK 155str. numatytas veiksmas priskiriamas prie proc.priev.priemoni todl, kad atliekant veiksm
sibraunama privataus gyvenimo sfer renkama informacija, kuri gali apimti duomenis apie privat
gyvenim. Prokuroras gali pavesti BPK 155str. ivardytus veiksmus atlikti ikiteisminio tyrimo pareignui.
Ikiteisminio tyrimo pareignas staig, mon ar organizacij gali atvykti tik turdamas ikiteismonio tyrimo
teisjo patvirtint prokuroro nutarim. Remiantis BPK 155str. negali bti reikalaujama informacijos i fizini
asmen.
3.2.11. Fotografavimas, filmavimas, matavimas, rank atspaud ir pavyzdio genetinei daktiloskopijai
pamimas
Kiekvieno i i veiksm atlikimas reikia savarankikos proc.priev.priemons pritaikym. Vieno asmens
atvilgiu gali bti taikoma tiek viena, tiek kelios i BPK 156str. nurodyt priemons. iame straipsnyje
numatyti veiksmai paprastai atliekami siekiant identifikuoti asmen. Atliekant asmens fotografavim, filmavim
ir matavim gaunami duomenys apie asmens iorinius poymius. Atliekant rank antspaud ir pavyzdio
genetiniai daktiloskopijai pamim pareignas renka mediag, reikaling specialisto ivadai pateikti ar
ekspertizei daryti bei informacij, reikaling atitinkamoms duomen bazms kaupti. Taikant ias priemones turi
bti raomas protokolas.
3.2.12. Laikinas nualinimas nuo pareig ar laikinas teiss usiimti tam tikra veikla sustebdymas
Tais atvejais, kai tariamasis nuskl.veik padaro eidamas tam tikras pareigas ar usiimdamas tam tikra veikla,
bylos tyrimo ir nagrinjimo laikui tariamasis gali bti nualinamas nuo pareig ar jam sustabdoma teis
usiimti tam tikra veikla. Laikinas nualinimas nuo pareig ar laikinas teiss usiimti tam tikra veikla
sustabdymas yra galimas tik nustaius, jog tariamasis, dirbdamas ar usiimdamas veikla: 1) turi galimyb
kenkti tyrimui; 2) gali turti galimybi ir paskat daryti naujas nusikl.veikas. i proc.priev.priemon gali bti
taikoma tiek biudetini staig darbuotojams, tiek privaiu verslu usiemantiems asmenims.
3.2.13. Savo tapatybs neatskleidiani ikiteisminio tyrimo pareign veiksmai, nusikalstam veik
imituojani veiksm atlikimas ir slaptas sekimas
Tai yra 3 nevieo pobdio veiksmai proc.priev.priemons numatytos BPK 158 160str. Savo tapatybs
neatskleidiani ikiteisminio tyrimo pareign veiksmai tai ikiteisminio tyrimo pareign veikla, kurios
metu pareignai kitiems asmenims nenurodo savo tikr anketini duomen ir pareig. Tokios veiklos metu
bandoma suinoti tyrimui reikminga informacija. Nusikl.veik imituojani veiksm atlikimas tai asmens,
kuriam siloma atlikti ar dalyvauti j darant, veiksm, formaliai atitinkani objektyviuosius nusikl.veikos
sudties poymius, atlikimas su teissaugos pareign inia. Taikant i priemon negali bti skatinama,
raginama padaryti nusikl.veik, kurios asmuo neketino daryti. Iniciatyva daryti nusikl.veik visada turi
priklausyti asmeniui, kurio atvilgiu tokia proc.priev.priemon yra taikoma. Priemons taikymas galimas tiriant
bet kokio sunkumo nusikl.veikas, bet neleidiamas tiriant baud.nusiengim. Slaptas sekimas asmens ar
transporto priemons slaptas stebjimas. io veiksmo atlikimo tikslai gali bti labai vairs: gali bti siekiama
surasti besislapstanius tariamuosius, jo bendrinkus, suinoti apie naujai rengiamas nusikl.veikas ir pan. Slapto
sekimo metu gali bti daromas vaizdo ir/ar garso raas, jei tai yra numatyta ikiteisminio tyrimo teisjo
nutartyje.
Asmeniui, kuriam buvo taikoma bent viena ivardyt priemoni jam neinant, baigus toki priemon
taikyti turi bti praneta apie j (BPK 161str)

58

3.2.14. Bauda ir aretas

BPK 163str. numatytos 2 proc.priev.priemons bauda ir aretas, kurios gali bti taikomos proceso dalyviams,
nevykdantiems savo pareig ar nevykdantiems teist teissaugos pareign ar teismo nurodym. Aretas gali
bti skiriamas tik tais atvejais, kai BPK yra nurodyta, kad tokia priev.priemon gali bti skiriama dl tam tikros
pareigos nevykdymo. Prokuroras skirti BPK 163str. numatyt baud gali tik ikiteisminio tyrimo stadijoje.
Vienintel iimtis esant BPK 288str. nurodytai situacijai prokuroras gali skirti baud.
XII tema. Ikiteisminis tyrimas.
A. Ikiteisminio tyrimo (IT) bendrosios nuostatos
1. IT samprata. Udaviniai
IT- proceso stadija, trunkanti nuo sprendimo pradti IT iki bylos su kaltinamuoju aktu perdavimo teismui. IT
yra pirmoji stadija. IT pradjimas reikia ir BP pradjim. Privataus kaltinimo bylos yra vienintel iimtis,kai
tam tikrais retais atvejais byla gali bti nagrinjama teisme prie tai neatlikus IT. (1961m. BPK turjo
baud.bylos iklimo ir parengtinio tyrimo stadijas.)
Svarbu nustatyti,koks asmuo yra kaltinamas ir kuo kaltinimas yra grindiamas ( kyla i BPK 1str. ir 2 str.
nuostat). Udaviniai:
1. greitai ir isamiai nustatyti visas reikmingas NV aplinkybes;
2. nustatyti t veik galimai padarius asmen;
3. sudaryti slygas tinkamam bylos inagrinjimui teisme;
4. imtis btin priemoni utikrinant proceso dalyvi teis alos atlyginim ir kitas teises.
Kiekvienu atveju, kai atsiranda pagrindo manyti,kad buvo padaryta NV, turi bti pradedamas IT ir imamasi st.
nustatyt priemoni IT udaviniams pasiekti. Duomenys renkami ir kaltinantys, ir teisinantys veik galimai
padarius asmen ar jo atsakomyb lengvinantys.Kai vykdomi IT udaviniai, IT baigiamas ir procesas pereina
antrj stadij. Jei IT metu paaikja, kad procesas buvo pradtas nepagrstai ar atsiranda klii, dl kuri
negalima proceso tsti, jei nra galimybi surinkti pakankamai asmens kalt pagrindiani duomen, IT
konkretaus asmens atvilgiu nutraukiamas ir procesas nepereina kitas stadijas.
2. IT procesins prielaidos
IT procesins prielaidos- tai veiksmai, lemiantys IT pradjim. Yra dvi prielaidos:
1. tiktinos informacijos apie galimai padaryt NV buvimas;
2. aplinkybi, dl kuri procesas negalimas, nebuvimas (BPK 3 str.)
Akcentai:
Veikos, turinios nusikaltimo ar baud.nusiengimo poymi nebuvimas reikia,kad : 1) visai nebuvo jokio
vykio, apie kur kaip apie NV buvo pateikta informacija (pvz. nuudytasis pasirodo ess gyvas); 2) kakoks
vykis, pasireiks prieingu teisei elgesiu, buvo, bet to vykio negalima alaikyti NV ( padarytas
adm.paeidimas); 3) buvo vykis, atsitiks be niekieno kalts.
Baud.atsak. nustatymas yra BT reguliavimo dalykas. BK 95 str. Senaties terminai yra nuo 2 met baud.
nusiengimo padarymo atveju iki 20 m. Genocidui ir karo nusikaltimams netaikomas senaties terminas.
Tais atvejais, kai baud.atsak.asmuo gali bti traukiamas tik kompetentingos institucijos leidimu(turi
imunitet) , IT gali bti pradedamas ir nesant tokio leidimo. Taiau IT metu tokio leidimo negavus, IT
nutraukiamas. st, aikiai nenustato tokio laiko momento ar proceso etapo,kada leidimas turi bti gautas,
taiau turi bti laikomasi nuostatos, kad toks leidimas vliausiai turi bti gautas iki praneimo apie tarim
tokiam asmeniui teikimo.Iki leidimo gavimo negali bti taikomos grieiausios prievartos priemons.
Nacionalin imunitet turi prezidentas, seimo nariai, ministrai, teisjai, per rinkimus- ir kandidatai.
Kompetentingos institucijos- seimas, o tarp seimo posdi- ir prezidentas.
Susitaikymas reikmingas tik privataus kaltinimo procesui.

59

Mirusiam asmeniui, kuris,kaip manoma, galjo padaryti NV, IT nepradedamas. Taiau daniausiai IT
pradedamas dar neinant, kas galjo padaryti NV, todl i aplinkyb reikmingesn ne pradedant IT, bet j
nutraukiant.

3. IT subjektai
IT subjektais vadinami proceso subjektai,kurie sprendia dl IT pradjimo, atlieka IT veiksmus ir priima
sprendimus dl IT ubaigimo. Jie ivardyti BPK 165 str.
3.1. Prokuroro galiojimai ( BPK 169, 170 str.):
IT organizavimas ir vadovavimas jam yra konstitucin prokuroro funkcija. IT pareignai veikia prokuroro
pavedimu ar su jo inia. Turi teis ir pareig naikinti neteistus ar nepagrstus IT pareign nutarimus; IT
teisjas daniausiai proces traukiamas prokuroro iniciatyva; sprendia dl IT pradjimo ( jei pradjo
pareignas- dl pagrstumo), kas turi atlikti IT, kada kreiptis IT teisj. Vadovauja tyrimui priimdamas
sprendimus dl IT krypties ir apimties, duodamas pareignams privalomus nurodymus dl konkr. IT veiksm
atlikimo, priimdamas spredimus dl tolesnio proceso eigos.Bet kada gali atlikti IT pats; gali pradti pats,o
pavesti ubaigti pareignams; gali perimti ir ubaigti pats; gali atlikti tik tam tikrus veiksmus ir kt. 170str. 4d.
nurodytus sprendimus gali priimti tik prokuroras (tam tikrais atvejais juos turi patvirtinti IT teisjas). Taip pat
tik prokuroras kreipiasi IT teisj dl pastarojo komp. priskirt veiksm atlikimo. Plaiau reglamentuojama
Generelinio prokuroro rekomendacijose Dl prokuroro veiklos organizuojant IT veiksm atlikim (2004 m
.vasario 25 d.)
3.2. IT pareign galiojimai(BPK 171,172str.):
BPK 165str. vardint staig darbuotojai, kuriems pavesta atlikti IT funkcijas. Jie procesikai pavalds
prokurorui, bet neprivalo prie atlikdami kiekvien veiksm laukti prokuroro nurodym, gali atlikti veiksmus,
kuri atlikimas galimas, savo iniciatyva.Nelaukdamas prokuroro nurodym IT pareignas gali: 1) atlikti
procesinius veiksmus: apklausas,akistatas, parodym patikrinim vietoje, eksperiment, apiras, kviesti
specialistus ir pavesti objekt tyrim, praneti apie tarim; 2) taikyti anonimikum, taiau prokuroras turi
patvirtinti; 3) taikyti procesines prievartos priemones: laikin sulaikym, atvesdinim, pavyzdi lyg.tyrimui
pammim, fotografaim, filmavim, matavim, rank atsp. ir daktiloskop. pavyzdio pamim;
neatidliotinais atvejais gali pom ir krat, taiau reikalingas IT teisjo patvirtinimas vliau; sulaikant ar
suimant, taip pat kai asmuo gali slpti daiktus ar dokumentus- atlieka krat.
3.3. IT teisjo galiojimai (BPK 173str.):
skiria ir sankcionuoja tas prievartos priem. ,kurios negali bti taikomos pareigno ar prokuroro nutarimu
(sumimas, nam aretas, atidavimas sveikatos prie.staig, kratos, pomiai, telekomunikac.tinklais
perduodamos inform. kontrol ir ra darymas, prokuroro teis susipainti su inform., laikinas nualinimas nuo
pareig ar teiss usiimti veikla sustabdymas, NV imituojantys veiksmai, sekimas, bauda, aretas) skirdamas
surao nutart. Tais atvejais, kai IT nutraukiamas dl atleidimo nuo baud.atsak. aplinkybi egzistavimo arba
213str. pagrindu( kai buvo tirtos kelios skirtingo sunkumo NV)- tvirtina prokuroro nutarimus. Kai IT buvo
nutrauktas su IT teisjo pritarimu, j atnaujinti taip pat reikia patvirtinimo.Kiti (str.neminti)-dl taikant nevieo
pobdio proc.prievartos priem. surinktos informacijos panaudojimo kitose bylose, ekspertizs skyrimas, IT
nutraukimo ar ubaigimo termin nustatymas, j pratsimas ir kt. Visus veiksmus, iskyrus skund nagrinjim,
atlieka gavs prokuroro praym. Praym prokuroras teikia savo iniciatyva ar proc.dalyvi praymu. Atsisaks
atlikti praom veiksm teisjas priima motyvuot nutart.Tam tikrus veiksmus IT teisjas gali atlikti ir
prasidjus teismo procesui.
4. IT veiksm atlikimas proceso dalyvi iniciatyva(BPK 178str.):
ratu pateikdami praym prokurorui, turi teis inicijuoti veiksm atlikim. Prokuroras pats atlieka, paveda
pareignams (staigoms) arba atsisako atlikti.Jeigu praoma atlikti veiksm, kur gali atlikti tik IT teisjas,
teisjas, inagrinjs skund dl prokuroro atsisakymo kreiptis teisj dl io veiksmo, gali pavesti prokurorui
atlikti veiksm, o po to j atlikti. Jei prokuroro organizavimas nereikalingas- gali atlikti ir i karto.Dalyviai
turi teis dalyvauti j praymu atliekamuose veiksmuose, teikti pastabas dl protokolo, jei atliekama apklausauduoti klausimus.

60

5. Atskiros bendrosios IT atlikimo taisykls

5.1. IT vieta:
BPK 174 str. J lemia NV padarymo vieta.Iimtiniais atvejais pavedama kitos vietovs prokurorui ar IT
staigai.
5.2. Atskirieji pavedimai:
BPK 175str.Atskiras pavedimas formuluojamas ratu, nors BPK nebt paeistas ir duodant j
odiu.Atskirasis pavedimas j gavusiam prokurorui ar pareignui yra privalomas ir turi bti skubiai vykdytas.
5.3. IT terminai:
BPK 176 str.i nuostata tiesiogiai susikusi su BPK 1 ir 2 str. Nuostatomis taip pat 44str. 5d.kaltinamojo
teise,kad jo byla bt inagrinta per kuo trumpesn laik. 2003-04-11Generalinio prokuroro patvirtina IT
kontrols termin eiga. tariamasis ar jo gynjas pagal BPK 215 str. gali pateikti skundus IT teisjui,
reikalaudami nutraukti per ilgai trunkant IT.
5.4. IT duomen neskelbtinumas:
BPK 177str. Prieastys : 1) IT duomenys danai yra asmen privats duomenys; 2) duomen paskelbimas gali
sutrukdyti vykdyti IT udavinius ir (ar) tinkamai isprsti byl; 3) gali paeisti nekaltumo prezumpcij.
Iimtiniais atvejasi prokuroras gali nusprsti atskleisti dal IT duomen (pvz. skelbiama asmens paieka, norint
informuoti visuomen ir pan., taiau tokiais atvejais negali bti paskelbta informacija apie nepilnameius
tariamuosius ar nukentjusiuosius. BPK numato atsakomyb u duomen atskleidim (BPK 247str.).
5.5. Teis susipainti su IT duomenimis (BPK 181str.):
Teis susipainti su informacija yra viena i tariamojo, gynejo ir nukentjusiojo bei jo atstovo teisi. Taiau
kol IT nra baigtas, ji gali bti ribojama. Sprti, ar susipainimas su mediaga gali pakenkti IT eigai- diskrecin
prokuroro teis.Prokuroras neturi teiss neleisti susipainti su visais IT duomenimis, jei IT baigtas, yra raomas
kaltinamasis aktas. i taisykl neturi joki iimi,nes nebra pagrindo teigti, jog susipainimas galt pakenkti
proceso eigai, prieingai, susipainimas tampa prielaida, jog procese bus laikomasi ali rungimosi principo.
B. IT eiga
1. Ikitesminio tyrimo pradia
Ikiteisminis tyrimas turi bti pradedamas kiekvienu atveju, kai gaunama tiktina informacija apie galimai
padaryt nusikalstam veik ir nra BPK 3 str. numatyt aplinkybi. ios taisykls yra dvi iimtys, kurios yra
susijusios su atskiromis byl kategorijomis: 1. Privataus, 2. Privaiai vieo kaltinimo bylomis.
Privataus kaltinimo tvarka baudiamojon atsakomybn traukiama u BPT 407 str. ivardytas nusikalstamas
veikas. Ikiteisminis tyrimas dl toki veik i viso yra neatliekamas. Prokuroras gali pradti ikiteismin tyrim,
jei yra BPT 409 str. aplinkybs.
Privaiai vieo kaltinimo veik, ivardyt 167 str., padarymo atveju ikiteisminis tyrimas turi bti atliekamas,
bet jis pradedamas tik tuo atveju, kai yra gaunamas nukentjusio skundas, jo teisto atstovo pareikimas ar
prokuroro reikalavimas. Gavus nukentjusiojo skund ikiteisminis tyrimas yra atliekamasbendra tvarka.
1.1. Subjektai, turintys teis pradti ikiteismin tyrim
Dl ikiteisminio tyrimo pradjimo turi bti sprendiama kai yra gautas skundas, pareikimas ar praneimas, kai
ikiteisminio tyrimo pareignai ir prokuroras, nustato nusikalstamos veikos poymius. Pagal BPK 166 str. 2.
Ikiteismin tyrim gali pradti prokuroras, ikitesminio tyrimo staigos vadovas, ikitesminio tyrimo staigos
vadovo galiotas asmuo (juo gali bti bet kuris staigos darbuotojas, kuriam suteikti galiojimai).

61

1.2. Ikitesminio tyrimo pradjimo tvarka ir fiksavimas

Prokuroras, ikitesminio tyrimo staigos vadovas ir jo galiotas asmuo sprendim pradti ikitesmin tyrim
priima ant skundo, pareikimo ar praneimo uraydami rezoliucij. Rezoliucijoje turinys yra nustatytas
Generalinio prokuroro 2003 m. balandio 11 d. sakymu patvirtintoje rekomendacijoje Dl naujojo BPK 169
ir 171 str. taikymo Kiekvienas ikitesminio tyrimo pradjimo atvejis turi bti uregistruojamas. Apie pradt
ikitesmin tyrim turi bti praneama skund, pareikim ar praneim pateikusiam asmeniui.
1.3. Ikitesminio tyrimo subjekt veiksmai pradedant ikiteismin tyrim
Po sprendimo pradti ikiteismin tyrim primimo atliekam veiksm seka priklauso nuo to, koks subjektas,
prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareignas, pradjo ikiteismin tyrim. Jei pradjo prokuroras, tada jis arba
pats atlieka visus reikalingus ikitesminio tyrimo veiksmus arba paveda tai daryti ikitesminio tyrimo staigai. Jei
ikitesmin tyrim pradeda ikitesminio tyrimo pareignas, jis turi praneti prokurorui (BPK 171 str.). Kol
prokuroras nenusprendia, ikitesminio tyrimo pareignas privalo atlikti visus priskirtus jo kompetencijai
veismus. Prokuroras, gavs ikiteisminio tyrimo pareigno praneim priima vien i BPK 171 str. 2 ir 3 d.
nurodyt sprendim. Kitiprokuroro veiksmai nurodyti Generalinio prokuroro 2003 m. balandio 11 d. sakymu
patvirtintoje rekomendacijoje Dl naujojo BPK 169 ir 171 str. taikymo ir Generalinio prokuroro 2003 m.
balandio 11 d. sakymu patvirtintoje rekomendacijoje Dl nusikalstam veik paskirstymo ikiteisminio tyrimo
staigoms Policijai galima paskirti tirti bet kuri veik.
1.4. Atsisakymas pradti ikiteismin tyrim
BPK 168 str. 1 d. Numatyta, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareignas gali atsisakyti pradti ikiteismin
tyrim tik jei pareikime ar praneime nurodyti faktai yra akivaizdiai neteisingi. Jei informacija yra tiktina,
atsissakyti pradti pradti ikiteismin tyrim negalima. Atsisakyti gali prokuroras ir pareignas. Turi bti
suraomas motyvuotas nutarimas atsisakyti pradti pradti ikiteismin tyrim. Nutarime turi bti nurodyta viena
i BPK 3 str. nurodyt aplinkybi. Nutarimo nuoraas siuniamas skund, pareikim ar praneim padavusiam
asmeniui ir prokurorui. Asmuo gali apsksti nutarim prokurorui arba ikiteisminio tyrimo teisjui. Ikiteisminio
tyrimo teisjas neturi teiss pradti ikiteisminio tyrimo.
2. Ikiteisminio tyrimo veiksmai
2.1. Ikiteismini veiksm svoka ir sistema
Ikiteisminio tyrimo stadij sudaro proceso veiksmai. Ikiteisminio tyrimo veiksmas - Ikiteisminio tyrimo
stadijoje dalyvaujani proceso subjekt, vykdant j pareigas ir besinaudojantiems j teismis (pareign,
prokuroro, kiteisminio tyrimo teisjo) atliekamas proceso veiksmas.
Visus ikiteisminio tyrimo metu proceso atliekamus veiksmus galima suskirstyt :
Duomen rinkimo veiksmai (apklausos, apiros ir kt.)
Procesini prievartos priemoni paskyrimo ir taikymo veiksmai
Proceso eig lemiani ar proceso dalyvi status nustatani sprendim primimas (kaltinamojo akto
suraymas, jo teikimas, ikiteisminio tyrimo priimti nutarimai)
Praym ir skund pateikimas ir nagrinjimas
Atliekant apklausas, apiras yra raomi protokolai. Pateikti praymus ir skundus turi teis visi proceso
dalyviai.
2.2. Apklausa
Apklausa veiksmas, kurio metu yra gaunami parodymai.
62

Iskiriamos apklausos:
1. Liudytojo ir nukentjusiojo
2. tariamojo
3. Ikiteisminio tyrimo pareigno ar prokuroro
4. Ikiteisminio tyrimo teisjo
5. Suaugusi asmen
6. Nepilnamei
7. Vieno asmens
8. Akistata
2.2.1. aukimas apklaus
aukimas galimas: 1. aukimu 2. Telefonu ar kitais bdais. BPK 182 str. numato aukimo turin. BPK 163 str.
numato baud u neatvykim apklaus. Jei aukta ne aukimu, tada bauda negalima.
2.2.2. Ikiteisminio tyrimo pareigno ar prokuroro atliekama liudytojo ir nukentjusiojo apklausa
Liudytojo apklausa atliekama pagal BPK 183 str.
2.2.3. Ikiteisminio tyrimo teisjo atliekama liudytojo ir nukentjusiojo apklausa
Ikiteisminio tyrimo teisjas neprivalo apklausti liudytojus ar nukentjusius. Jis tai atlieka, kai gauna raytin
prokuroro praym pagal BPK 184 str. Apklausos taisykls yra numatytos BPK 184 str.
Ikiteisminio tyrimo metu priesaika gali bti duodama Ikiteisminio tyrimo teisjui, kiti pareignai prisiekti
reikalauti negali. Priesaikos tekstas BPK 277 str. 2 d. Prisaikdinti negalima jaunesni kaip 16 m. asmen,
tariamojo eimos nari ir artim giminaii, kurie naudojasi teise neduoti parodym. Apie apklausos viet ir
laik btina praneti tariamajam ir jo gynjui (BPK 184 str.). Organizuoti liudytojo ar nukentjusiojo apklaus
pas Ikiteisminio tyrimo teisj galima ir tada kai joks asmuo nra gijs tariamojo statuso.
2.2.4. tariamojo apklausa. Praneimas apie tarim
tariamj bent 1 kart gali apklausi Ikiteisminio tyrimo pareignas, prokuroras, Ikiteisminio tyrimo teisjas. Jis
turi bti apklausiamas prie paskiriant kardomj priemon. Duoti parodymus yra tariamojo teis o ne pareiga.
Prie apklaus turi bti teiktas praneimas apie tarim, nes tariamasis turi inoti, kuo jis yra tariamas.
Praneimo apie tarim turinys numatytas BPK 187 str. Jei pasikeiia ivados apie faktines aplinkybes ar kitaip
yra kvalifikuojama veika, turi bti teiktas naujas praneimas apie tarim.
2.2.5. Ikiteisminio tyrimo pareigno ar prokuroro atliekama tariamojo apklausa
Pradedant apklaus turi bti nustatoma asmenyb, patikrinti asmens dokumentai, tariamasis neprivalo duoti
parodym, jis nra spjamas dl atsakomybs u melaging parodym davim. Apklausos tvarka numatyta
BPK 188 str.
2.2.6. Ikiteisminio tyrimo teisjo atliekama tariamojo apklausa
Ikiteisminio tyrimo teisjas tariamj apklausia, jei to prao prokuroras. Prokuroras tok praym pateikia savo
arba tariamojo ar jo gynjo iniciatyva. Apklausa atliekama remiantis BPK 189 str. Apklausos tvarka yra tokia
pati kaip tariamj apklausiant Ikiteisminio tyrimo pareignui ar prokurorui, pagal BPK 188 str. Teisjui duoti
paaikinimai nagrinjant byl teisme gali bti vertinami kaip rodymai.
63

2.2.7. Nepilnamei apklausos ypatumai

Nepilnameiai liudytojai, nukentj ar tariamieji yra apklausiami pagal tas paias taisykles kaip ir suaug,
iskyrus BPK 186 str. ir 188 str. 5 d. numatytas specialias taisykles. BPK 186 str. nustato nepilnamei
liudytoj ir nukentjusi apklausos ypatumus.
2.2.8. Akistata
Tai apklausos ris, kai 1 metu apklausiami 2 asmenys. Akistatos taisykles nustato BPK 190 str. Akistata gali
bti organizuojama tik tuo atveju, kai du atskirai apklausti asmenys apklausos metu apie tas paias aplinkybes
dav skirtingus parodymus. Kol asmenys nra atskirai apklausti, akistata negalima. Akistaton gali bti
suvedami tok pat, tiek skirtingus proceso statusus turintys proceso subjektai. Tyrimo veiksmo paskirtis
bandyti isiakinti, kuris i asmen duoda teisingus parodymus. Akistata turi bti organizuojama pagal BPK
numatytas liudytoj ir tariamj apklausos taisykles., taip pat pagal akistatos taisykles (BPK 190 str.)
Parodymai yra fiksuojami akistatos protokole.
2.3. Parodym patikrinimo veiksmai (PPV)
2.3.1. Parodym patikrinimo veiksm samprata ir sistema
Parodym patikrinimo veiksmai IT veiksmai, kuri metu tikrinami apklaus metu gauti duomenys. Tai
reikia, kad ie veiksmai yra galimi tik tuo atveju, kai IT metu yra atlikta apklausa arba kelios apklausos.
Atlikti PPV nra privaloma. ie veiksmai yra atliekami tik tada, kai toks veiksmas gali padti vykdyti IT
stadijos udavinius. PPV gali bti atlikti tikrinant tik tam tikr apklausos metu gaut informacij, iskyrus
eksperiment, kuris gali bti atliekamas ne tik parodymams, bet ir tyrimo versijoms patikrinti. Be to,PPV gali
bti atliekami, jei juos galima atlikti nepaeidiant proporcingumo principo, nekeliant pavojaus veiksme
dalyvaujanio asmens sveikatai ir gyvybei, neeidiant jo garbs ir orumo.
BPK numato TRIS PPV:
1) parodym atpainti (191-195 str.)
2) parodym patikrinim vietoje (196 str.)
3) eksperiment (197 str.)
2.3.2. Parodymas atpainti (PA)
PA PPV, kai apklaustam asmeniui parodomi asmenys, daiktai ir kt materials objektai ir prireikus atliekamas
apklausto asmens parodym apie tam tikr asmen, daikt ar kitok material objekt patikrinimas.
Tokiu veiksmu siekiama nustatyti, ar asmuo dav parodymus apie parodomus atpainti asmenis ir
daiktus.Veiksmas yra prasmingas tik tada, kai parodymai duodami apie apklausiamajam nepastam asmen.
Kad PA rezultatai bt laikomi patikimais ir reikmingais, prie pradedant PA procedr turi bti vykdomas
BPK 191(2) numatytas reikalavimas.
PA skirstomas ris:
I.
Pagal tai, kas pateikiama atpainti, skiriamas:
1) asmen 2) daikt ir kit objekt PA
II.
Pagal atpainimo bd parodymas atpainti skirstomas:
1) atpainim gyvai parodant atpaintin asmen ar objekt
2) atpainim pagal nuotrauk, vaizdo raus ar i kolekcij bei kartotek.
Asmens PA nustatytas 192 str.
Taip pat jei tariamasis nenustatytas, liudytojui ar nukentjusiajam gali bt parodomos IT staigoje surinktos
asmen nuotrauk ar vaizdo ra kartotekos.

64

Daikt ir kt objekt PA nustatytas 193 str.

Jei atpaintino daikto ar kt objekto neturima ar jis tikrai nra inomas, liudytojui ar nuketjusiajam gali bti
parodomos IT staigoje surinktos daikt ir kit objekt kolekcijos. Tokiu bdu gali bti atpastamas nebtinai
konkretus daiktas, bet tik tos paios ries daiktas/objektas. Turi bti atliekama ir apklausa (195 str.)
2.3.3. Parodym patikrinimas vietoje (PAV)-196 str.
PAV tai PPV kurio metu ivykus anksiau IT metu apklausto asmens nurodyt viet iaikinama, ar jo
parodymai atitinka realias aplinkybes toje vietoje.
Atliekant PAV gali bti siekiama papildomu tiksl surasti objektus, galinius turti reikms n.veikai itirti.
Parodym patikrinimas vietoje daromas, kai, pvz. parodymuose nurodoma svarbi info apie tam tikr vietov;
nurodyta, kad tam tikroje vietoje yra susijusi su byla n.veikos pdsak, daikt ar kt objekt; keli asmenys yra
dav skirtingus parodymus apie vykio viet ir svarbu nustatyti, kurie parodymai teisingi ir tt.
2.3.4. Eksperimentas
Eksperimentas IT (parodym patikrinimo) veiksmas, kurio metu tikrinant parodymus ar tiriant versijas
atkuriama tiriamo vykio situacija, aplinka, tam tikr asmen veiksmai ar kitos aplinkybs ir atliekami
bandymai.
Atliekant eksperiment galima patikrinti:
1) vykio ar reikinio suvokimo galimyb matomum, girdimum ir pan.
2) tam tikr veiksm atlikimo galimyb, pavyzdiui, ar galima pasislpti tam tikroje vietoje, pralsti pro
tam tikro dydio ang arba ineti pro j kok nors daikt;
3) asmens gdius ar sugebjimus, pvz., ar asmuo gali naudotis kompiuteriu, atrakinti seif, ijungti
signalizacij ir pan.
4) n. veikos vykio detales bei pdsak (silauimo, spaudimo, trinties ir kt.) susidarymo mechanizm.
Atsivelgiant bandym r kartais gali kilti btinyb bandym darytu toje paioje vietoje, toje paioje
aplinkoje, tomis paiomis slygomis ir tt.
Jeigu E metu nepavyksta pasiekti max. eksperimentinio ir tikrojo vykio slyg panaumo, tai reikia
atsivelgti vertinant io proceso veiksmo rezultatus.
Atliekant E turi bti garantuojama, kad io veiksmo metu nebt eminamas jame dalyvaujani ar
aplinkini asmen orumas, nebus sudaromas pavojus j sveikatai, tai pat nebus daroma neproporcingai didel
turtin ala.
Gali bti kvieiamas specialistas- organizuoja bandymus ir juos tinkamai atlieka. Patikimais pripaintini tik
tokie eksperimento rezultatai, kurie, darant bandymus kelet kart, nuolat pasikartoja.
2.4. Objekt tyrimas ir apira (OTirA)
OTirA yra skirtingi IT veiksmai. Vienais atvejais objekt reikia apirti, kitais atvejais jis turi bti tiriamas.
Apira yra paprastesnis veiksmas, kuris gali bti atliekamas ir neturint speciali ini, todl veiksm gali
atlikti ne tik specialistas, bet ir IT pareignas/prokuroras.
2.4.1. Objekt tyrimas (205-206 str.)
Tyrimas btinas, kai reikmingos aplinkybs gali bti nustatytos naudojant speciali kriminalistin ar kitoki
technik ir (ar) taikant specialias metodikas. Tyrimo objektais gali bti vykio vieta, mogaus knas, lavonas,
vietovs, patalpos, dokumentai, transporto priemons, rankiai ir pan.
BPK nereglamentuoja, kokios srities specialistai kok tyrim atlieka, iskyrus 206 str. Kok specialist pasitelkti
nusprendia IT pareignas/prokuroras. Sudtingesniais atvejais t pat objekt gali tirti keli srii specialistai.

65

2.4.2. Objekt apira

Objekt apira atliekama tuo atveju, kai tam tikroms objekt savybms ar poymiams, turintiems reikms
n.veikos tyrimui, nustatyti nereikia naudoti speciali technini priemoni ar taikyti specifini tyrimo metod, o
tam utenka bendro pobdio ini ir elementari priemoni.
Objektais gali bti: vykio vieta, daiktai, turintys reikms n.veikai tirti ir nagrinti, patalpos, vietovs ir
pan.
2.5. Ekspertizs skyrimas
Pagrindai - BPK 208 str.,.
Ekspertiz paprastai skiriama, kai atliekant tyrim gali bti sugadinti objektai ir dl specialisto ivados
patikimumo kilt abejoni, kuri nebt galima paalinti. Eksp. gali bti skiriama ir tais atvejais, kai jau gauta
specialisto ivada, bet dl jos pagrstumo kyla abejoni, ji prietarauja kitiems IT metu nustatytiems
duomenims.
Eksp. skyrimo tvarka 209.
209 1d-suinteresuoti proc. dalyviai nukentjusysis, kartais civil.iekovas, civil.atsakovas.
IT teisjas prokuroro pareikim gali nagrinti tiek vienasmenikai, tiek ekspertizs paskyrimo klausimu
surengtame posdyje, kur turt bti kvieiamas prokuroras bei suinteresuoti proceso dalyviai. Posdis gali
bti reikalingas, kai prokuroro ir proc. dalyvi nuomons dl eksp. isiskiria. Inagrinjs teisjas priima vien
i dviej galim nutari :1) skirti eksp. 2) atsisakyti skirti eksp. tik iimtinais atvejais.
Kiekvienas trauktas sra ekspertas yra prisieks, ino savo teises ir pareigas, atsakomyb, todl tik
ekspertui netrauktam sra reikia prisiekti (210str)
Atliks ekspertiz, ekspertizs akt ekspertas pateikia prokurorui, kurio praymu buvo atlikta ekspertiz.
2.6. Proceso veiksm su nukentjusiuoju ar liudytoju, kuriems taikomas anonimikumas, ypatumai (198-204
str)
Anonimikumo taikymu vadinamas sprendimas procesiniuose dokumentuose neminti nukentjusiojo ar
liudytojo ir vardinti j numeriu. Liudytojo ar nukentjusiojo tapatyb nurodyti duomenys sudaro valstybs
paslapt. Siekiama, kad kiti proceso dalyviai neturt galimybs nustatyti numeriu vardinto asmens tapatybs,
kuri gali bti inoma tik teissaugos pareignams ir teismui.
Anonimikumo taikymas sumaina galimybes nustatyti asmens, kuriam suteiktas anonimikumas,
parodym patikimum, riboja teises gynyb, rungimosi princip veikimo sferas, todl anon. suteikimas
galimas tik itin retais atvejais, kai tikrai nra joki kit galimybi apsaugoti liudytoj nuo jam kylani
grsmi.
Btini pagrindai-199, taiau net ir jiems esant, negali anon taikomas, jei egzistuoja bent viena i 200(2)
aplinkybi.
3. IT UBAIGIMAS
Atlikus IT veiksmus prokuroras priima sprendim dl tolimesns proceso eigos. Sprendimo primimas
priklauso nuo IT rezultat, IT metu surinkt duomen bei paaikjusi ar nustatyt aplinkybi.
3.1. IT ubaigimo bdai
Trys variantai:
1) bylos perdavimas pirmos instancijos teismui
2) IT nutraukimas
3) Perjimas prie priveriamj medicinos priemoni taikymo proceso.
Byla teismui perduodama, kai prokuroras nusprendia, kad IT metu surinkt duomen turi pakakti n.veikos
padarymu tariamo asmens kaltinimui rodyti.
3 bdai perduoti byl teismui:
1) suraant kaltinamj akt
2) suraant pareikim dl proceso ubaigimo teismo baudiamojo sakymo primimu.
3) suraant pareikim dl proceso ubaigimo pagreitinto proceso tvarka.
66

2)3)-supaprastintos proceso formos taikymas (XXI skyrius)

IT nutraukiamas, kai IT metu nepavyksta surinkti pakankam tariamojo kalts rodym arba atsiranda
klii, dl kuri procesas yra negalimas, arba atsiranda pagrindas atleisti asmen nuo baudiamosios
atsakomybs.
Perjimas priv.med. priemoni taikymo proces-jei IT metu paaikja, kad asmuo, tariamas
nusikalstamos veikos padarymu, yra nepakaltinamas/ribotai pakaltinamas ir dl to jo atvilgiu negali bti
priimamas apkaltinamasis nuosprendis. BK 18-ribotai pakaltinamas vienais atvejais atsako u padaryta
nus.veik, o kitais-taikomos priv.med priemons. Kai turi atsakyti u n.veik tokio asmens byla, pabaigus
tyrim, turi bti perduodama nagrinti pirmosios instancijos teismui bendra tvarka.
3.2. IT ubaigimas proceso nutraukimu
3.2.1. IT nutraukimo atvejai (212 str)
1) 212(1) esant BPK 3 str. aplinkybms pats IT neturt bti pradtas, taiau pradedant IT kartais
objektyviai negali bti inoma, kad procesas konkreiu atveju negals bti vykdomas. Prieastys :a) priimant
sprendim dl IT pradjimo neinoma dl BPK 3 aplinkybs egzistavim (pvz. gavus praneim dl vagysts
tik vliau nustatoma, kad tai padar nepilnametis, nesulauks atitinkamo amiaus) b) pradedant IT
neegzistavusi aplinkyb gali atsirasti vliau(pvz. sueina patraukimo b.atsakomybn senaties terminas)
2) 212(2) iuo pagrindu nutrauktas IT gali bti vertinamas kaip netinkamas IT pareign darbas, nes
nutraukus IT BPK 2 pareiga atskeisti n.veik, lieka nevykdyta.. Toks sprendimas gali bti priimamas tik
inaudojus visus manomus reikming tyrimui duomen rinkimo bdus.
Galimos situacijos, kad n.veikos padarymu buvo tariamas vienas asmuo, o vliau paaikja, kad veik
galjo atlikti kitas. iuo atveju IT nutraukimas vieno asmens atvilgiu nereikia IT nutraukimo i esms. Taiau
tuo atveju, kai IT nukreiptas konkret asmen (pvz. kyio pamimu) ir nra jokios tikimybs, jog n.veik
galjo padaryti kitas asmuo, IT nutraukimas konkretaus tariamojo atvilgiu reikia IT nutraukim bendrai.
3) IT nutraukimas dl BK numatyt atleidimo nuo baud.atsakomybs pagrind buvimo. BPK 212 (3-8)
pagrindus galima susikirstyti grupes:
1) BK bendrojoje dalyje numatyti pagrindai (BK 36-38;391, 40). BK 39 atleidimas negalimas IT, nes
btina perduoti i pradi byl teism.
2) nepilnamei atleidimo nuo b.atsakomybs pagrindai (BK 93)
3)pagrindai, numatantys atleidim nuo b.atsakomybs, atskir n.veik padarymo atveju- pvz. BK
114(3), 259 (3), 291 (2,3)
4) IT nutraukimas keli n.veik padarymo atveju (213)-tikslingumo principo veikimo Bprocese apraika. Jei
padaryta ala, kuri reikalaujama atlyginti, IT nutraukimas 213 str pagrindu galimas tik tuo atveju, jei dl alos
atlyginimo susitariama savanorikai (BPK 107).
5) BPK 212 (10) siekiant utikrinti proceso greitumo princip IT metu bei garantuoti ET konvencijos 6 str ir
BPK 44. BPK 215 -6 mn. termino pradia siejama ne su IT pradia, o su pirmja tariamojo apklausa.
Teisjas priima dl skundo nutart (215).
IT teisjas atmeta skund, jei nusprendia, kad IT ilgai trunka dl didels tyrimo apimties, btinybs
atlikti daug sudting tyrimo veiksm ar dl kt prieasi. Skundo atmetimas neatima i tariamojo, jo atstovo
teiss pateikti pakartotin skund dl IT vilkinimo. Pakartonini skund skaiius yra neribojamas. Kuo daugiau
pakartoni skund-tuo didesn tikimyb, kad skundas bus patenkintas, nes prokurorui kiekvien kart vis
sunkiau pagrsti kodl It dar nra baigtas.
3.2.2. IT nutraukimo tvarka
Ji priklauso nuo nutraukimo pagrindo. Procedros:
1) Kai yra BPK 212 (1,2) nutraukiama prokurorui suraius BPK 216 turinio numatyt nutarim.
2) Kai BPK 212 (3-9), 213-nutraukiama IT teisjui patvirtinus prokuroro surayt nutarim dl IT
nutraukimo. LAT 2003-07-02 konsultacija :IT prokuroro nutarim gali patvirtinti tiek priimdamas
motyvuot nutart, tiek ant nutarimo uraydamas rezoliucij.
3) Kai BPK 212 (10), 215 kai IT teisjas patenkindamas skund, priima nutart nutraukti IT. Prokuroras
iuo atveju jokio nutarimo nepriima.
67

Apie It nutraukim praneama 214(3).

3.2.3. Nutraukto IT atnaujinimas (217)
Bet kuriuo pagrindu nutrauktas IT, iskyrus nutraukim dl pernelyg ilgos IT trukms, gali bti atnaujintas. IT
atnaujinamas paaikjus aplinkybms, rodaniomis, kad jis turi bti tsiamas.
BPK nereglamentuoja, kokiais atvejais gali bti atnaujinamas IT, kuris buvo nutrauktas iais pagrindais:
BPK 212(1,2, 9), 213. Praktikoje IT atnaujinamas paaikjus, kad buvo klaidingai nustatytas IT nutraukimo
pagrindas ar paaikjus naujiems duomenims, pagrindiantiems btinyb tsti IT.
217 (2-4) IT nutraukimas atleidiant asmen nuo b.atsakomybs siejamas su tam tikromis slygomis. Jei
buvs tariamasis po IT nutraukimo nesilaiko tam tikr slyg, sprendiama dl IT atnaujinimo.
217(3) jei laiduotojas atsisako nuo laidavimo, klausimas dl It atnaujinimo inagrinjus atsisakymo
nuo laidavimo prieastis. Visais atvejais atnaujinti IT ioje situacijoje nra privaloma. Esant tinkamoms
slygoms gali bti skiriamas kitas laiduotojas.
3.3. IT ubaigimas kaltinamojo akto suraymu
Byla perduodama nagrinti pirmos instancijos teismui, jei atliekant IT neatsiranda pagrind nutraukti IT ir
nenustatomas tariamojo nepakaltinamumas. Byl galima perduoti silant nagrinti j supaprastinto proceso
tvarka. Jei supapr. proceso formos taikyti reikiam slyg nra, byla teismui perduodama suraius kaltinamj
akt.
3.3.1. Kaltinamojo akto (KA) suraymo momentas ir proceso dalyvi susipainimas su IT mediaga
(218)
KA suraymo moment pasirenka prokuroras, kai nusprendia, kad IT udaviniai jau vykdyti: kai mano, kad
n.veikos padarymo aplinkybs yra iaikintos, jokio IT veiksm daugiau nereikia ir kad teismo proceso metu
turi pavykti rodyti tariamojo kalt.
Dalyviai gali reikti praymus dl IT papildymo. Juos isprendia prokuroras.
3.3.2. Ataskaita apie atliktus IT veiksmus :
218 (5)- kai IT ar daugum jo veiksm atlieka IT pareignas, prokuroras, gali pareikalauti, kad IT pareignas
apie IT veiksmus pateikt trump atlikt IT veiksm ataskait ratu.
G. Prokuroro rekomendacijoje dl ataskaitos, pateikiamos baigus IT suraymo (2003-04-11),
nurodyta, kad IT pareignai ataskait privalo pateikti visais atvejais, iskyrus tuos atvejus, kai prokuroras ratu
nurodo, jos ataskaita jam nereikalinga. Ataskaitos turinys r. rekomendacijoje, pvz. It pradia, pareigno,
atlikusio IT pareigos, vardas, tariamojo duomenys...ir tt.ioje rekomendacijoje nepakankamai tiksliai
vadovaujamasi BPK 218, nes ataskaitos turinys beveik identikas kaltinamajam aktui-palengvina darb
prokurorui (jis gali nepakankamai sigilinti byl).
3.3.3. Kaltinamojo akto turinys (219)
KA turi bti lakonikas, bet kartu informatyvus. KA be formali turini element (219) svaribiausia:1) aikiai
aprayti veik, kurios padarymu yra kaltinama
2) ivardinti visus duomenis, leidianius daryti ivad, kad t veik galjo padaryti kaltinamajame akte
nurodytas asmuo 3) tiksliai kvalifikuoti veik, aikiai nurodant kokia BK norma(s) numato baud.atsakomyb.
ie turinio elementai parodo ir paaikina prokuroro pozicij, kurios prokuroras laikysis nagrinjant byl teisme,
leidia sprsti dl nagrinjant byl teisme atliktin veiksm, j apimties.
3.3.4. Kaltinamojo akto reikm
KA svarbiausias IT stadijos, kuri baigiasi bylos perdavimu teism prastine tvarka, dokumentas. KA fiksuoja
IT rezultatus bei lemia bylos nagrinjim teisme. Du aspektai:

68

1) Suraius KA tariamasis tampa kaltinamuoju. Gavs KA, kaltinamasis suino, kuo yra kaltinamas, kokie
kaltinimai bus nagrinjami teisme, kokiais duomenimis jie bus grindiami. Tai suteikia galimybes
kaltinamajam rengtis gynybai teismo proceso metu neturdamas KA nuorao kaltinamasis neturt
galimybs tinkamai naudotis konstitucine teise gynyb. Apie veik, kurios padarymu yra tariamas, ir
kaip ta veika kvalifikuojama tariamasis proc. metu suino anksiau BPK 187 gavs praneim apie
tarim. Kol vyksta IT , tarimo turinys gali keistis.
2) KA nubria bylos nagrinjimo pirmos instancijos teisme ribas. Byla nagrinjama pagal nutart (BPK
233). Byla nagrinjama tik dl ioje nutartyje nurodyt kaltinamj ir veik, taiau BPK nenumato
galimybs teismui ioje nutartyje nurodyti kitus kaltinamuosius ar kt veikas nei tai nurodyta KA.
3.3.5. Kaltinamojo akto perdavimas teismui (220)
BPK nenustato joki termin per kuriuos IT mediaga turi bti perduodama teismui-laikydamasis proceso
greitumo principo prokuroras privalo siekti, kad tai bt padaryta kaip manoma greiiau. Iimtis-tariamj
sumus- 220 (5).
220 (2) - Perduoda tik bylos nagrinjimui reikming mediag ptokuroras turi vertinti turim
mediag ir nusprsti kuri mediagos dalis bus reikalinga byl nagrinsianiam teismui. Bylos perkrovimas
nereikalingais dokumentais (pvz. apie nepasitvirtinusias versijas) apsunkina proc. dalyvi, teismo darb.
Siekiant utikrinti proc.dalyvi teises- 220 (2). Taip pat iame str. nurodoma kokia mediaga turi bti
perduodama, kai kaltinamasis yra nepilnametis BK 91(2) aplinkybi mediaga.
220(3)- nemokaniam lietuvi k. asmeniui KA turi bti iverstas to asmens gimtj ar kit kalb, kuri
asmuo moka.
XIII tema. Byl proceso pirmosios instancijos teisme samprata ir reikm
1. Byl proceso pirmosios instancijos teisme svoka
BP funkcijas, nagrindami baudiamsias bylas (BB) vykdo tik bendrosios kompetencijos teismai. BPK
teismus skirsto teismines instancijas pirmosios inst. teismas, apeliacins inst teismas ir kasacins. Teisje
instancija gauna iskirtin reikm, kuri reikiasi iais momentais:
1) Skirting pakop teismai nra viens kitam pavalds. Taiau tarp emesnij ir auktesnij teism yra
proc. sveika auktesnieji, perirdami emesn teism spendimus, gali juos pakeisti, panaikinti ar
grinti i naujo nagrinti emesniojo teismo isprst BB.
2) Vertinant BP kaip sistem, teismin instancija yra BP stadija, t.y. tokia proceso dalis, kuri turi savo
paskirt ir jai bding procesin tvark. Taigi teismin instancija yra teism pakopos ir proceso stadijos
sintez.
Teismin instancija yra tokia teismo procesins veiklos pakopa (stadija), kurioje specifine procesine tvarka
teismas pagal savo kompetencij vykdo iai pakopai bding stadij.
1.1. Pirmos instancijos teismo (PIT) paskirtis
PIT vykdo teisingum, kuris BB reikia, kad teismas,inagrinjs byl ir isamiai bei nealikai ityrs visas
ylos aplinkybes, gali nusprsti, ar kaltinamasis yra kaltas, ir paskirti jam bausm. Kalts klausimo isprendimas
bei bausms paskyrimas sudaro teisingumo vykdymo baudiamojoje teisenoje prasm.
1.2. Procesins veiklos subjektai
PIT teisiamajame posdyje, lyginant su kitomis proc. stadijomis, dalyvauja plaiausias subjekt ratas. Tai:
a) teismas vadovauja bylos nagrinjimui, imasi vis priemoni, kad bt isamiai ir nealikai itirtos
visos bylos aplinkybs, priima visus sprendimus.
b) kaltinimo alis (prokuroras, privatus kaltintojas, nukentjusysis)- kaltinimo funkcija, palaiko teisme
kaltinim
c) gynybos alis (kaltinamasis, gynjas) gynybos funkcija, siekia, kad bt paneigtas
kaltinimas/nustatytos kaltinamj teisinanios ir jo atsakomyb velninanios aplinkybs.
d) , civilinis iekovas/atsakovas gina savo turtinius interesus.
69

Posdyje gali dalyvauti ir kai kuri mint asmen atstovai, taip pat pagalbines funkcijas vykdantys
asmenys: posdio sekretorius, vertjas. Dalyvauja rodomosios info altiniai: liudytojai, ekspertas,
specialistas.
Vis reikaling subjekt dalyvavimas vienu metu pirmos instancijos teismo procese sudaro teismui
galimyb per trumpiausi termin itirti bylos aplinkybes.
1.3. Procesins veiklos pobdis
PIT procesas vyksta laikantis vieumo ir rungimosi princip, tiesioginio ir odinio bylos aplinkybi
nagrinjimo reikalavim-tai vis procedr PITe pagrindas, sudarantis reikiamas slygas isamiai ir nealikai
itirti ylos aplinkybes ir nustatyti ties byloje.
alys turi lygias galimybes teikti rodymus, dalyvauti tiriant rodymus, pateikti praymus, ginyti kitos
alies argumentus ir isakyti savo nuomon visais kl.
Teismas- privalo tiesiogiai itirti bylos rodymus: apklausti kaltinamuosius, nukentjusiuosius,
liudytojus, iklausyti teismo posd paaukt ekspert ir specialist ivadas bei paaikinimus ir tt.
1.4. Sprendim, ubaigiani PIT proces, pobdis
Procesas paprastai baigiamas priimant aukiausios teisins galios akt nuosprend. Jo primimu PIT ioje
stadijoje ubaigia teisingumo vykdymo misij. Nuosprendis-teistas ir pagrstas-kai atsivelgiant nustatytus
ylos faktus tinkamai pritaikoma atitinkama mat.teiss norma ir byla inagrinjama laikantis nustatyt procesini
taisykli. Nuosprendiai gali bti skundiami apeliacine ir kasacine tvarka, o tai reikia, kad teisingumo
vykdymo funkcija neusibaigia PITe.
Byl procesas PITe tiesioginis ir odinis, laikantis vieumo bei rungimosi princip reikalavim
vykdomas ylos nagrinjimas apylinks ir apygardos teismas, atliekamas siekiant vykdyti teisingum ir
ubaigiamas nuosprendio ar nutarties primimu.
Byl proces PITe sudaro du etapai:
1) bylos parengimo nagrinti teisme
2) bylos nagrinjimo teisme
1)-> paprastai apsiriboja pasirengimu byl teisiamajame posdyje (ikvieiami posd asmenys, inagrinjami
proc. dalyvi praymai), taiau esant pagrindui statyme numatytais atvejais iame proceso etape gali bti
priimami ir kitokie sprendimai (dl bylos nagrinjimo atidjimo).
2. Pagal statym sudaromo teismo principas
Paskirtis- numatyta ETK 6 str asmuo turi teis bylos nagrinjim per manomai trumpesn laik lygybs ir
vieumo slygomis pagal statym sudaryto nepriklausomo ir nealiko teismo.
is principas yra kompleksikas darinys vienas kit papildani veiksni:
1) teisj nualinimo 2) teismo sudties bei teismingumo taisykli 3) teisj paskyrimo nagrinti byl
tvarkos
2.1. Teisj nualinimas
Nualinimu vadinamas BP dalyvio praymas nualinti nuo dalyvavimo konkreioje baudiamojoje byloje
teisj (arba vis teismo sudt), dl kurio kyl abejoni, kad nagrinjant byl jis nebus nealikas ar
nepriklausomas. BPK 57-59.
2.2. Teismo sudtis ir teismingumo taisykls
Teism statymas skiriamiems teisjams kelia auktus reikalavimus: amiaus cenzas, nepriekaitinga reputacija,
atitinkama kvalifikacija ir tt. Tai reikia, kad teismo sudt einani teisj auktas moralinis lygis ir
reikiamas profesionalumas sudaro pagrind jiems bti nepriklausomiems ir klausyti tik statymo.
221-223 str teismo sudties taisykls.
Teismingumas statymo nustatyti BB poymiai, pagal kuriuos nustatoma, koks pirmosios instancijos
teismas privalo nagrinti byl. Teismingumas susijs su teismo kompetencija, t.y. su galiojimais, kuriuos
70

teismas turi teism sistemoje. Nustatyti teismingum- reikia nustatyti tai, koks teismas pagal statym
kompetentingas nagrinti konkreia BB. Laikantis teismingumo taisykli sudaroma galimyb priimti teising
nuosprend, atsivelgiant bylos specifik bei vietos, kur padaryta n.veika, slygas.
2.3. Teisj paskyrimo nagrinti byl tvarka
231 (1)-BB teisjams nagrinti skiriamos atsivelgiant konkreias kiekviename teisme patvirtintas byl
skirstymo taisykles, pagal kurias bylos teisjams skiriamos laikantis tam tikros tvarkos ir eilikumo. Tai
utikrina teisj vienod darbo krv, racional darbo organizavim, teisj, nagrinjani byl, nealikum
paskiriant tam tikr byl.
3. Byl PITe struktra
3.1. Bylos parengimas nagrinti teisme
Bylos parengimo teisme paskirtis i esms skiriasi nuo buvusio BPK atidavimui teismui stadijos paskirties.
Pagal senesn BPK kaltinamasis buvo atiduodamas teismui, kur teisjas manydavo, kad yra pagrindo bylai
nagrinti teisiamajame posdyje, t.y. kai iaikindavo, kad veikoje yra nusikaltimo sudtis, kai pareiktasis
kaltinimas pagrstas byloje esaniais rodymais ir tt. Naujajame BPK -sprsdamas bylos perdavimo nagrinti
teisiamajame posdyje klausim, nevertina ar pakanka rodym bylai nagrinti teisme, nes vertinti rodymus,
ar j pakanka ir ar jie tikri, yra visos nagrinjimo teisme stadijos funkcija.
Pagal BPK 233 str. teisjas , susipains su byla, sprendia siaur udavin ar nra klii nagrinti
byl teisme. Tokiu spendimu teisjas atveria proc. keli sudtingai teismo veiklai, kurios rezultatai i anksto
nra ir negali bti inomi.
Klitys, neleidianios bylos nagrinti teisme tai aplinkybs, dl kuri BP negalimas-kaltinamojo
nedalyvavimas teisme dl ligos ir pan. Jei nra klii- priimamas pozityvus sprendimas perduoti byl nagrinti
teisiamajame posdyje.
Primus nutart byl perduoti nagrinti teisiamajame posdyje atliekami veiksmai iam posdiui
pasiruoti isiuniami aukimai ir tt. Taip pat atliekami kitokie organizacinio bei techninio pobdio
paruoiamieji veiksmai, kad teisiamasis posdis vykt sklandiai.
3.2. Bylos nagrinjimas teisme (BAT)
BAT yra pagrindinis ir svariausias bylos proceso pirmosios instancijos teisme etapas, kuriame, laikantis BP
princip, vykdoma teisingumo funkcija. BAT sudaro ie elementai:
1) parengiamoji teisiamojo posdio dalis 2) rodym tyrimas 3) baigiamosios kalbos ir kaltinamojo paskutinis
odis 4) nuosprendio primimas
3.2.1. Parengiamojo teisiamojo posdio dalis
Teismas, dalyvaujant proceso alims, atlieka veiksmus, kuri tikslas-utikrinti isam ir teising bylos
aplinkybi ityrim, atliekama kt teisiamojo posdio dalyje- rodym tyrime. Teismas atlieka veiksmus, kaip:
pradeda teisiamj posd, iaikina pareigas vertjui,paalina liudytojus i teismo sals ir tt.
3.2.2. rodym tyrimas (271-292)
Tai centrin bylos nagrinjimo teisme dalis, kurioje teismas, dalyvaujant bylos nagrinjimo teisme dalyviams,
patikrina IT metu surinktus duomenis, i dalyvi pristatytus ei paties tiesmo ireikalautus duomenis. Atleikami
tokie veiksmai: paskelbiamas kaltinamasis aktas, apklausiamas kaltinamasis, liudytojai, nukentjusysis,
iklausoma specialisto, apirimi daiktai. Gai bti atliekamas ir sutrumpintas rodym tyrimas siekiant
racionalesnio proceso.
rodym tyrimo metu sukoncentruojamos pagrindins teismo ir proceso ali pastangos nustatyti ties
byloje.

71

3.2.3 baigiamosios kalbos (293-296)

Tai savarankika teismo posdio dalis, kurioje nagrinjimo teisme dalyviai apiendrina rodym tyrimo
rezultatus ir pateikia teismui savo samprotavimus dl kaltinimo teisingumo ir pagrstumo. Tokios kalbos padeda
formuoti vidin teisj sitikinim ir daro poveik teistam ir pagrstam nuosprendiui.
3.2.4. Nuosprendio primimas (297-310)
PITo nuosprendis teisiamajame posdyje priimtas dokumentas, kuriuo kaltinamasis pripastamas kaltu ar
nekaltu ir, jei kaltinamasis pripastamas kaltu, jam skiriama bausm arba jis atleidiamas nuo bausms.
statymo numatytais atvejais nuosprendis yra dokumentas, kuriuo nutraukiama byla.
4. Byl proceso pirmosios instancijos teisme reikme ir ryys su kitomis proceso stadijomis
PIT, nagrindamas B, vykdo teisingum tiesiogine ir paia plaiausia to odio prasme. Tik teismas
gali nuosprendiu pripainti asmen kaltu ir paskirti jam bausm. Skmingai vykdyti i funkcij teismas gali
todl, kad bylos nagrinjimo teisme metu veikia visi BP principai: nekaltumo prezumpcija, proceso teisingumas
ir tt.
PIT procesinje veikloje galutinai gyvendinama BP paskirtis ginant mogaus ir pilieio teises ir
laisves, visuomens ir valstybs interesus, tinkamai pritaikyti statym, kad n. veik padars asmuo bt
teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebt nuteistas.
Atliekama svarbi prevencin ir aukljamoji misija-pratina asmenis laikytis statym ir moni
bendravimo taisykli, siningai vykdyti pilietines priedermes, gerbti kit moni teises, garb ir orum.
Teismas ne tik audia, bet ir siekia asmenis pataisyti, kad atlik bausm nuteistieji savo gyvenimo tiksl siekt
teistais bdais ir priemonmis.
Byl proceso PITe stadija pagrindin BP stadija. IT atlieka tik pagalbin vaidmen jo metu
parengiami teismui reikalingi duomenys, kuriais nuosprendis gali bti grindiamas tik tuo atveju, jei jie itirti ir
patikrinti teisiamajame posdyje. Teismas gali itirti faktus ir aplinkybes, kurias prokuroras ar It pareignas
palaik neesminmis ir byloje jomis nesirm ir , prieingai, gali atmesti duomenis, kuriais buvo pagrstas
kaltinamasis aktas, jei ie duomenys teisme nepasitvirtino. Teismas nagrindamas byl yra visikai
savarankikas ir nesaistomas IT ivadomis ir surinktais rodymais. Teismas saistomas tik viena IT pozicija- byla
nagrinjama tik dl t kaltinamj ir tik dl t n. veik, dl kuri ji perduota nagrinti teisiamajame posdyjeribas nustato prokuroro KA, nors tam tikrais atvejais ios ribos gali bti koreguojamos.
Byl procesas apeliacins ir kasacins instancijos teisme kontrolinio pobdio stadijos, einanios po
bylos nagrinjimo PITe. i stadij bendroji paskirtis patikrinti nuosprendio pagrstum ir teistum.
Nuosprendio vykdymo stadijoje utikrinamas tikslus ir teisingas gyvendinimas t sprendim, kuriuos
teismas prim bylos nagrinjimo metu.
XIV tema. Pirmosios instancijos teismo sudtis ir teismingumas
1.Teismo sudtis
Teismo sudtis yra konkrei baud.byl nagrinjantis teisjai. BPK 221 str. Nuosprendiai ir visi kt.spendimai
baud.bylose priimamai teismo, o ne teisjo vardu, nors byl nagrinja ir nuosprend bei kitus priimamus
dokumentus surao ir vienas teisjas.
T.t.atvejais apylinks teismuose bylai nagrinti apylinks teismo pirmininkas sudaro trij teisj kolegij (gavs
proceso dalyvi praym, savo iniciatyva, teisjo gavusio nagrinti byl silymu). Kolegija skiriama, kai
apylinks teisme gunama itin didels apimties byla, kaip matoma, kad reiks sprsti itin sudtingus klausimus,
kai byla sukl didel visuomens susidomjim.
Reikia bylai reikia daug laiko, gali bti paskirtas atsarginis teisjas. (222 str.)
Atsarginis teisjas posedio metu gali tik stebti proces, negali uduoti klausim ir pan.aktyviai dalyvauti.
stojs proces gali reikalauti, kad jam bt pakartoti visi procesiniai veiskmai iki jam stojant byl, arba gali
bti nagrinjama be kartojimjo toliau (222 str.2d.).

72

223 str.- sudties nekeiiamumo principas. Jeigu kuris nors i teisj negali dalyvauti procese j keiswti kitu
teisju ne visuomet yra btina. Jeigu neglai laikinai daroma pertrauka, kai matyti, kad byl pradjs nagrinti
teisjas jos neubaigs, nagrinjimas atidedamas, paskiriamas kitas teisjas, byla pradedama nagrinti i pradi.
2.Teismingumo svoka
Teismingumas st.numatyti baud.bylos poymiia, pagal kuriuos nustatoma, koks primosios instancijos
teismas privalo nagrinti byl.
Labai svarbu tiksliai vykdyti st.numatytas teismingumo taisykles,nes:
- tuo pasiekiama, kad t.t.pakopos teismus pateikt vienodas byl skaiius
- yra galimyb nagrinti bylas toje vietoje, kur yra daugiausia rodomosios informacijos bylai
- atsiranda reiali prielaida teismui priimti teist ir pagrst nuosprend
Pirmiausia teismingum nustato prokuroras, galutinai teisjas, apel.ir kasacinis teismas tikrina ar pirmosiso
instancijos teismas teisingai isprend teismingumo klausim.
3.Teismingumo rys
1) dalykinis
2) personalinis
3) teritorinis
Dalykinis parodo, koks teismas kompetetingas nagrinti byl pirm.instancijos tvarka. Dalykin teismingum
asprendia NV sunkumo laispnis.
Apylinks tiesmai (praktikai vienas teisjas) gali nagrinti bylas dl tyini nusikaltim padarymo ir skirti u
juos iki 10 et laisvs atmimo bausms (tai naujov, ir iskirtinumas, kadangi Europoje emiausi grandi
teismai paprastai skiria iki 4-5 met laisvs atmimo bausmi, tai sbuvo padaryta siekiant sumainti apygard
teism darbo krv). Dalykini taisykli paskirtis garantuoti, kad byl nagrint tinkamos kvalifikacijos
teismas (kuo pavojingesn NV tuo auktesn kvalifikacija turi bt).
227 str., apibendrinant: jei dalis bylos yra teisminga apygardos teismui, o kita dalis apylinks, byla turi bti
nagrinjama apygardos teisme. + 225 str.
Personalinis parodo, kokiam teismui yra teismingos bylos, kuriose kaltinami specials nusikaltimo subjektai.
225 str.2d. tokiu atveju neturi reikms, kokio sunkumo padaryta veika. Jei toks asmuo padar NV tuomet, kai
mint pareig njo, jis gali bti teisiamas ir apylinks teisme.
Teritorinis parodo, koks tos paios grandies teismas privalo nagrinti byl, kriterijus yra NV padarymo vieta,
neatsivelgiant tai kur rasti NV padariniai ar pdsakai. 226 str. Jei NV padarymo vietos negali nustatyti,
st.numato atskirus teismingumo variantus: 226 str.2 ir 3 dalys, 227 str.
4. Baudiamosios bylos perdavimas i vieno teismo kitam
Bylos gali bti perduodamos:
1) jei byla j gavusiam teismui nra teisminga 228 str.
2) jei byl tikslinga nagrinti kitame teisme, kuriam ji neteisminga 229 str.
4.1. Bylos perdavimas pagal teismingum
Teisjas bylos parengimo nagrinti teisme metu pirmiausiai (iki bylos nagrinjimo pradios) patikrina ar gauta
byla teisminga iam teismui. Jei neteisminga priima nutart perduoti.
4.2. Bylos perdavimas dl tikslingumo
229 str.
Svarbiais vieosios tvarkos ar teisingumo interesais galima laikyti atvejus, kai yra duomen, kad byl nagrinti
konkreiame teisme gali trukdyti visuomenes pikeita, kai kito teismo veiklos teritorijoje gyvena dauguma bylos
dalyvi, kai visi t.t.teiismo teisjai negali bylos nagrinti dl nusialinim, kai yra didelis darbo krvis ir kt.
Taikomas retai. Byl perduoti kitam teismui tikslingumo motyvais pats teismas, kurioje inioje yra byla, negali.
(229 str.2d.)
73

5. Teism gin dl byl teismingumo sprendimas

Gali bti padaryta klaid, perduodant bylas. Teismas, nesutikdamas su byl perdavusio teismo nutartimi, turi
teis j ginyti. Ginai galimi tiek dl dalykinio, tiek dl teritorinio ar personalinio teismingumo.
230 str.
XV tema. Bylos parengimas nagrinti pirmosios instancijos teime
1.Bylos parengimo nagrinti teisme tvarka
Pradinis pirmosios inst.teismo proceso stadijos etapas prasidedantis nuo bylos gavimo teisme momento.
Paskirtis:
- Kontrolin reikiasi tuo, kad teisjas patikrina bylos mediag ir iaikina, ar nra klii nagrinti
byl i sms.
- Paruoiamoji teisjui nustaius, jog nra klii, turi bti sudarytos procesins slygos bylos eigai
posdyje (siuniami aukimai, dalyviai praymu susipainami su mediaga ir pan.)
231 str teisjas susipasta su su visa bylos mediaga, joje esaniais dokumentias 232 str (sraas
galutinis, gali bti priimta tik viena nutartis, bet iimtis: perduodant byl nagrinti teisiamajame posdyje, ta
paia nutartimi gali bti isprstas bylos iskyrimo ar keli byl sujungimo vien klausimas 233 str 2 d).
Nutarties nutraukti byl primimo tvarka yra sudtingesn, yra ypatinga procedra, turinti rungimosi princip
element 235 str.
2. Bylos parengimo nagrinti teisme metu priimami sprendimai
2.1. Bylos perdavimas nagrinti teisiamajame posdyje - 233 str.
Klitys neleidianios nagrinti byl teisme numatytos statyme:
1) aplinkybs nurodytos BPK 3 str., dl kuri BP negalimas
2) kaltinamojo nedalyvavimas teisme dl ligos ar kai jo buvimo vieta yra neinoma
3) byloje taikom statym konstitucingumo ar problemos atsiradimas
4) teisme gautos bylos neteismingumas iam teismui
5) kaltinamojo akto neatitikimas statymo reikalavimams
6) btinyb kreiptis kompetetinga ES teismin institucij dl ES teiss akt aikinimo ir galiojimo
+ jei parengiant nagrinti pastebta, kad yra atleidimo nuo BA prielaid, numatytu BK, neturt bti
perduodama nagrinti teisme.
233 str 3 ir 4 dalys
Dl sumimo klausimo svarstymo vyksta specialus teismo posdis ir priimama nutarits, todl alia nutarties
perduoti byl nagrinti teismo posdyje priimama atskira nutartis dl kardomosios priemons paskyrimo,
termino pratsimo, pakeitimo ar panaikinimo.
2.2. Bylos nutraukimas - 235 str.
Bylos nutraukimas yra galutinis jos isprendimas, todl tai atliekama teismo posdyje, dalyvaujant proceso
alims ir priimant nutart paitarim kambaryje.
Pagrindai numatyti 235 str 1 d, yra dvi pagrind grups:
1) aplinkybs, dl kuri baudiamasis procesas negalimas numatytos BPK 3 str
BK numatyti pagrindai atleisti asmen nuo BA: BK 36 str, 37, 38, 39, 391, 40, 93. Teismas turi teis, bet
neprivalo vadovaudamasis iais pagrindais nutraukti byl.Teismas turdamas teis nutraukti bylas dl io
pagrindo neperkeliant teisiamj posd, gyvendina naujojo kodekso racionalj prad greitumo, traukdamas
byl teismas visais atvejais privalo nutraukti ir procesini privartos priemoni taikym.

74

2.3. Bylos perdavimas pagal teismingum 234 str 1d

Ar byl priklauso nagrinti konkreiam teismui, tikrinama tik gavus byl. Jei nra teisminga priimama
nutartis perduoti kitam teismui pagal teismingum, apei tai praneant prokurorui, atsiuntusiam byl su
kaltinamuoju aktu.
2.4. Bylos perdavimas prokurorui - 234 str 2 ir 3d
1) teismo iniciatyva dl kaltinamojo akto trkum (esmini)
2) prokuroro praymu, kai prokuroras nori papildyti ikiteismin tyrim iimtiniais atvejais
2.5. Bylos iskyrimas kelias ir keli byl sujungimas vien 234 str 4 d
Byla gali bti iskirta kelias tais atvejias, jei tai padeda greiiau inagrinti iskirtas bylas, jeigu tai neatsiliepia
bylos inagrinjimo isamumui ir nealikumui.
Iskiriamos praktikoje retai.
Pvz. Keli kaltinamj byl vienas susurga dl jo iskiriama ir atidedama, o pagrindin nagrinjama iki
galo
Atskira byla nesudaroma, procesini dokument kopijos nedaromos
Keli byl sujungimo vien klausimai BPK visikai nra aptariami. Paprastai sujungiamos, kai keli asmenys
yra kaltinami kartu padar vien ar kelias NV ar kai vienas kaltinamas keli NV padarymu.

2.6. Bylos nagrinjimo atidjimas 234 str 5 d

1. Kaltinamojo sualojimo ar susirgimo faktas turi bti nustatytas gydymo staigos ar ekspert komisijos, kuri
turi patvirtinti, kad liga yra sunki, neleidianti ilg laik dalyvauti teisiamajame posdyje, arba kad dalyvavimas
glai dar labiau pabloginti sveikatos bkl. Sunki liga abstrakti svoka, nra numatyt kriterij jai nustatyti,
todl teismas turi atsivelgti ligos pobd, ar ankiau nebuvo sirgta tokia liga, kiek truko gydymas ir pan.
Bylos nagrinjimas atidedamas, kol kaltinamasis pasveiks (konkreiai med.staigos nepasako, tad teismas turt
nuolat sisti uklausimus).
2. Kaltinamojo buvimo vietos neinojimo faktas teisme paaikja savotikai. Daniausiai tai, kad kaltinamojo
buvimo vieta yra neinoma, paaikja po to, kai kaltinamasis aukimu ikviestas teisiamj posd neatvyko
arba aukimas grta su atyma, kad kaltinamasis nurodytu adresu negyvena. Tokiu atveju policijos
pareignams pavedama atvesdinti kaltinamj teism. Jeigu teismas nustato, kad kaltinamasis pasislp, jis
priima nutart atidti bylos nagrinjim ar paskelbia kaltinamojo paiek, kuri paveda policijai.
3. Konstitucingumo problema byloje atsiranda tuo atveju, jeigu teisjui ikyla abejoni, ar byloje taikomas
statymas ar kt.teiss aktas neprietarauja Konstitucijai. Teisjo nutartis kreiptis KT ir atidti bylos nagrinjim
priimta vienoje byloje, nra pivalo teismams kitoje byloje. Todl, jeigu yra inoma, kad jau yra nutartimi
kreiptasi KT t.t.byloje tuo paiu klausimu, teismas atskirai kiekvienoje byloje priima nutartis kreiptis KT ir
atidti bylos nagrinjim.
4. Poreikis kreiptis kompetetinga ES teismin institucij dl ES teiss akt aikinimo ar galiojimo kol kas yra
labiau teorine bylos atidjimo galimyb. BA reglamentuoja nac.st, proceso tvarka taip pat, tad ES akt
taikymo klausim paprastai neikyla.

3. Teismo veiksmai teisiamajam posdiui paruoti

3.1. aukimai teisiamj posd
236 str 1 d + 182 str 1 ir 2 dalys
236 str 2 d : daug nukentjusij ar civ.iekov yra tuo atveju, kada byloje j yra nemaiau kaip keliolika.
Informacija apie tiesmo posd turt bti skelbiaa spaudoje, kuri yra pasiekiama tiems asmenims, kuriems
tokiu bdu praneama apie posd.

75

236 str 3 d: tuo siekiama sutaupyti moni laik ir utikrinti proceso ekonomikum. BET dalyviai turi turti
glaimyb dalyvauti bylos nagrinjime ir stebti proces nuo pat pradios, todl vlesniam laikui gali bti
kvieiami tik liudytojai, kai kuiais atvejais ekspertai, specialistai, vertjais ar kt.asmenys, bet ne prokurorai,
kaltinamieji ar advokatai.

3.2. Susipainimas su byla

237 str.
Kad bt laikomasi i reikalavim ir kad bt utikrintas bylos mediagos saugumas, susipainti su byla
teismuose turi bti numatytos specialios patalpos ar vietos, kur proceso dalyviai su bylos mediaga susipainti
galt tik priirimi teismo darbuotoj.
3.3. Praym nagrinjimas
Proceso dalyvi praym inagrinjimas parengiant nagrinti byl teisme, yra sverbi j teisi realizavimo
garantija ir rimta slyga tinkamai pasiruoti teisiamajam posdiui. Jeigu praymai inagrinti ir pagrstai
isprendiandiami teismo veiklos pradiniame etape, nereikia veltui eikvoti laiko ir pastang juos nagrinti
teisiamajame posdyje, kuris procedrikai yra brangus.
238 str.
Atmetant inagrintus praymus turi bti priimama motyvuota nutartis, o jos nuoraai siuniamji prokurorui ir
gynjui, tam kad, kaltinimo ir gynybos alys, gavusios toki informacij, galt atitinkamai koreguoti savo
pozicij.
Atmesti, palikti nenagrinti dl motyv nebuvimo ar gauti pavluotai gali bti pakartoti teisiamajame posdyje.
3.4. Ikiteisminio tyrimo teisjo vieksmai
rengiant byl teisiamajam posdiui gali teitki pasinaudoti ikiteisminio tyrimo teisjo pagalba.
239 str.
Byl nagrinti turintis teisjas turt ikiteisminio tyrimo teisjo prayti atlikti veiksmus iimtiniais ir tikrai
neivengiamais atvejais, nes pragym pateikimas ikiteismioni tyrimo teisjui gali stabdyti proceso eig, danai
padidina proceso snaudas.
3.5. Kitos organizacinio bei techninio pobdio priemons teisiamajam posdiui paruoti
Teisjas turi pasirpinti, kad jei reikia dalyvaut teisjas.
Jei byla nagrinjama nevieai turi bti pasirpinta kontrole, kad sal nepatekt nereikalingi asmenys.
Atsivelgiant dalyvi skaii ir publikos susidomjima turi bti planuojamas posdio sals dydis (jei
manoma).
Numaius apklausti liudytoja, kuriam taikomas anonimikumas reikia pasirpinti atitinkamomis
techn.priemonmis, jei nra galimybi ar pan. pasinaudoti, jei glaima, kito teismo patalpomis.
3.6. Bylos parengimo teisiamajam posdiui terminai
Operatyvumo principui utikrinti ytra nustatyti bylos perdavimo ir nagrinjimo teisiamajame posdyje terminai.
240 str.
Nustatyti terminai ukerta keli byl vilkinimui pradiniame etape ir yra pakankami, kad bylos bt deramai
paruotos teisiamajam posdiui.
XVI tema. Bylos nagrinjimo pirmosios instancijos teisme bendrosios nuostatos
1.Bylos nagrinjimo teisme bendrj nuostat sistema ir reikm
Bendrosios nuostatos:
76

- bylos nagrinjimo teisme principai (pagr. KT ir BPT nuostatos)

Svarbiausi principai: teisj nepriklausomumas ir nealikumas, rungimosi principas, byl nagr.teisme
vieumas + taikomi ir bendrieji BPT principai nekaltumo prezumpcija, proceso teisingumas ir siningumos
ir kt. Nurodyti principai veikia tik ioje stadijoje, bet ne ikiteisminio tyrimo procese.
-

bylos nagrinjimo teisme bendrosios slygos BP statymo nustatyt specifini taisykli, numatani
procesins veiklos ir procesini santyki ypatumus centrinje proceso stadijoje, visuma.
ios slygos: 1. vadovavimas nagrinjimui teisme 2. tiesioginis ir odinis nagrinjimas teisme 3. asmenysm
dalyvaujantys byl nagrinjant teisme 4. bylos iskyrimas ir nutraukimas 5. bylos nagrinjimo teisme ribos 6.
teisiamojo posdio eigos ir rezultat fiksavimas 7. teisiamojo posdio tvarka. Jas reglamentuoja XIX skyrius.
Bendrosios nuostatos proceusi reikmingos tuo, kad:
1) veikia per vis teisimj posd ir bet kuriose byl kategorijose
2) numato vadovaujant teimo vaidmen viso proceso metu
3) saugo bylos nagrinjimo dalyvi teise ir teistus interesus
4) numato procesins komunikacijos formas
5) nustato procesins veiklos tvirtinimo bdus.
2. Bylos nagrinjimo teisme bendrosios slygos
2.1. Vadovavimas nagrinjimui teisme
241 str.
vadovavimas pasireikia:
1. jis turi imtis vis priemoni,kad bt isamiai ir nealikai itirti bylos aplinkybes;
2. turi bti tiriamos tik su byla susijusios aplinkybs (priirima).
Teisiamojo posdio pirmininkas, vadovaudamas bylos procesui, atlieka visus st.numatytus bylos nagrinjimo
pirmosios instancijos teisme veiksmus. Profesianaliai ir atsakingai naudojasi suteiktomis teismis ir vykdo
pareigas, kad viskas vykt sklandiai ir organizuotai, kad nebt vilkinamas procesas.
Pirmininko patvarkymams privalo paklusti visi proceso dalyviai ir kiti salje esantys asmenys. Nesilaikantiems
glai bti taikomos 259 str.numatytos priemons.
Prietaravimai teismo pirmininkui raomi protokol.
2.2. Tiesioginis ir odinis nagrinjimas teisme
242 str.
tiesioginis nagrinjimas pats teisjas ar teisj kolegija turi itirti rodymus (apklausiami asmenys, apirimi
daiktiniai rodymai ir pan.) iimtis 242 str. 3d. Leidia teismui gauti informacija i pirm rank. Teisj
savarankikumo garantija susijs su 301 str. Sudaro slygas alims aktyviai dalyvauti rodinjimo procese.
Tiesioginis rodym ityrimas utikrinamas tuo, kad nagrinjimo teisme metu privalo dalyvauti kaltinamasis,
nukentjusieji ir liudytojai, kuri parodymai reikmingi bylai (iimtis 276 str., 273 str, 291 str.)
odinis nagrinjimas procesas turi vykti odiu. Teismas negali remtis teisiniu aktu, dokumentu, jei apie j
odiu procese nepranea, jo neperskaito. Sudaro galimyb dalyviams tinkamai naudotis savo teismis, publikai
skmingai stebti visa proceso eig, ivengiamos pretenzijos dl ukulisini teismo veiksm ir sprendim.
2.3. Asmenys, dalyvaujantys byl nagrinjant teisme
245 str.
BPK numato kiekvieno bylos nagrinjamo dalyvio teises ir pareigas nagrinjant byl, atsivelgiant tai, koks jo
dalyvavimo tikslas ir koki funkcij procese dalyvis gyvendima. Bet yra labai svarbi procesin lygyb, nors
procesinis statusas ir gali skirtis. Ji padeda teismui isamiai ir nealikai viska itirti, priimti teist ir pagrst
nuosprend.

77

2.3.1. Prokuroras
Prokuroras prokutartos kaip baudiamojo persekiojimoj institucijos atstovas, palaikantis baud.bylos
nagrinjimo metu valstybin kaltinima.
42 str.
Be kaltinimo nebt bylos nagrinjimo dalyko, kad kaltinimas egzistuot, j reikia palaikyti tai gali tik
prokuroras.
Prokuroro dalyvavimas BP yra btinas.
Prokuroras palaiko kaltinimas ir kartu yra alis, turinti lygias teises su kt.nagrinjimo teisme dalyviais dalyvauti
tiriant rodymus, pateikti praymus ir pan.
245 str 2 d. keli prokurorai gali dalyvauti didels bylose ar bylose, sukelianiose didel visuomens
susidomjim.
Jei prokuroras neatvyko, teismas turi imtis vis priemoni j pakeisti kit arba daroma pertrauka arba bylos
nagrinjimas atidedamas. Prokuroras gali bti pakeiiamas nepaisant kit dalyvi nuomones.Bet naujam gali
pareikti nualinim. I naujo byla nenagrinjama naujam prokurorui stojus byl, bet jam duodamas laikas
susipainti su bylos mediaga ir pasiruoti.
2.3.2. Nukentjusysis
BPK 7, 28 ir 34 straipsniai
Nukentjusysis kaip bylos nagrinjimo dalyvis ir kaip kaltinimo alis teisme:
1) gina savo teises ir teistus interesus
2) yra suinteresuotas bylos baigtimi
3) gali aktyviai dalyvauti nagrinjant byl teisme ir daryti tak iam procesui bei jo rezultatams
Nukentusysis rodomosios informacijos altinis. T.t. NV kategorijose (plimas pvz.) negali apsieiti be
nukentjusiojo parodym, todl jis apklausiamas kaip liudytojas, jam suteikiamos liudytojo teiss ir pareigos.
Gali turti atstov: pagal statymas 53 str ir galiotasis 55 str.
251 str.
Jei neatvyko nukentjusysis, bet atvyko atstovas teismas gali leisti jam dalyvauit procese, byla bus
nagrinjama be nukentjusiosjo, bet jei ji reikia apklausti kaip liudytoj, jo parodymai svarbs priemant
nuosprend atstovas negali pakeisti nukentjusiojo, nebent jis jau yra apklaustas ikiteisminio tyrimo teisjo.
2.3.3. Kaltinamasis
22 str.
Yra centrin procesin figura.
Kaltinimasis atvykti teismo posd, nagrinjant byla pirmosios instancijos teisme privalo. Iimtis 246 str.
Jei kaltinamasis neatvyko daroma pertrauka arba nagrinjimas atidedamas teismas imasi vis priemoni ,
kad bt utikrintas kaltinamojo dalyvavimas teisme (atvesdinimas, kardomosios priemons paskyrimas arba
pakeitimas grietesne)
248 str.
249 str.
2.3.4. Gynjas
Kaip ir kaltinamasis pirmosios instancijos teisme yra alis.
47 str., 48 str, 248 str 2 d.
2.3.5. Civilinis iekovas, civilinis atsakovas
110 str ir 111 str.
Gali turti atstov, dalyvaujant teisiamajamajame posdyje kartu su civiliniu iekovu , atsakovu ar vietoje jo.
Jei teisiamaji posdi civ.iekovas ar jo atstovas neatvyko teismas civilin iekin palieka nenagrinta. iuo
atveju asmuo, dl NV patyrs alos, turi teis pareikti iekin civ.proceso tvarka. Teismas glai nagrinti

78

civ.iekin nedalyvaujant civ.iekovui, jei pripastama, kad tai reikalinga, arba yra civ.iekovo praymas
nagrinti iekin jam nedalyvaujant.
Civ.atsakovo ar jo atstovo neatvykimas nesustabdo civilinio iekinio nagrinjimo.
2.4. Bylos iskyrimas, sujungimas, nutraukimas ir perdavimas prokurorui
Bylos iskyriamos ir sujungiamos dviejose pirmosios instancijos teismo etapuose:
- bylos parengimo nagrinti teisme metu 234 str.
- Bylos nagrinjimo teisiamajame posdyje metu 254 str (daugiau galimybi nustatyti realius iskyrimo
pagrindus)
Kai byloje keli kaltinamieji, byl galima iskirti ir atidti dl vien ir nagrinti toliau dl kit kaltinamj, bet
esmin slyga: negalima bylos iskirti jos nagrinjimo isamumo sskaita.
Bylos nutraukiamos t.p. dviejuose teismo etapuose (tokiose pat):
-

parengimo etape procesinio racionalumo sumetimais, ivengiant sudtingos posdio procedros,

kurioje dalyvauja platus proceso subjekt ratas.
254 str 4 (sidmkite: nutraukiama nutartimi) ir 5 (nuosprendiu) dalys.
Dl atleidimo nuo BA pagrind, kitaip nei esant aplinkybms dl kuri BP negalimas, nutraukti proces juos
nustaius nra privaloma, teismas turi teis, bet neprivalo. Btent tokiais atvejais nutraukiama nuosprendiu
nuosprendis priimamas po baigiamj kalb ir kaltinamojo paskutinio odio.
Perdavimas prokurorui tais paiais pagrindais ir tvarka kaip ir bylos parengimo nagrinti teisme etape.

2.5. Bylos nagrinjimo teisme ribos

statymu apibriamos atsivelgiant subjektus, dl kuri gali bti nagrinjama byla, ir pagal dalyk, kur
sudaro nagrinjamos bylos faktinis ir teisinis turinys 255 str.
Konkreias bylos nagr.teisme ribas nustato prokuroro kaltinamasis aktas ir teisjo nutartis perduoti byl
nagrinti teisiamajame posdyje.
statymas numato galimyb teisme pakeisti kaltinim 256 str.
BPK nepasakyta apie keitim lengvesn pus. Pagal Europos mogaus teisi teismo praktik asmuo turi teis
inoti apie tiek lengvesnio, tiek sunkesnio kaltinimo pasikeitim. Anksiau BPK ir buvo pasakyta, kad asmeniui
turi bti praneta apie bet kokio kaltinimo pasikeitim. BPK 255 ir 256 str numatytos taisykls sudaro slygas
nesilaikyti Europos mogaus Teisi Teismo suformuotos praktikos ir paeisti ETK (byloje Sipaviius prie
Lietuv nurod kad taip yra suvaroma kaltinamojo teis gynyb ir teising proces).
257 str.
2.6. Teisiamojo posdio eigos ir rezultat fiksavimas
Procesin veikla pateikiama ir ireikiama odiu. Bet odis yra nepakankamas siekiant logikai gyvendinti
galutinius teisingumo tikslus ir poreikius, odis turi materializuotis, o tai atliekama fiksuojant teisiamojo
posdio eig ir rezultatus.
Tai btina dl:
- teismui priimant nuosprend (ypa kai procesas ilgas) tenka remtis ratu ufiksuotais rodymais
- proceso dalyviai gali pasitikrinti, ar j parodymai ir pareikimai pocesikai forminti ir ar tai padaryta
teisingai
- nagrinjant byl kontrolinse stadijose teismas ianalizuoja pirmosios instancijos teismo itirtus ir
ufiksuotus duomenis, patikrindamas sprendim teistum ir pagrstum
- procesas vairiais pagrindais gali bti atnaujintas
- teisingumo vykdymas konstitucins reikms valstybs funkcija, todl jos rezultatai t.t.laik turi ilikti
archyvuose
XVII tema. Bylos nagrinjimo teisme eiga

79

1. Parengiamoji teisiamojo posdio dalis

Ji skirta parengti procesines teisto ir pagrsto posdio slygas. ioje dalyje teismas atlieka veiksmus, kuriais
siekiama utikrinti utikrinti isam ir nealik bylos aplinkybi ityrim. Teisiamojo posdio parengiamojoje
dalyje, teismas atlieka tokius veiksmus: pradeda teisiamj posd, , suteikia od posdiio sekretoriui praneti
apie bylos nagrinjim atvyukusius asmenis.ir taip tpliau.
1.1. Teisiamojo posdio pradia (262)
1. Paskirtu baudiamajai bylai nagrinti laiku teisiamojo posdio pirmininkas pradeda teisiamj posd ir
paskelbia, kokia byla bus nagrinjama. 2. Posdio sekretorius, teisiamojo posdio pirmininkui suteikus od,
pranea teismui, kas i nagrinjimo teisme dalyvi, liudytoj, ekspert, specialist bei vertj atvyko, taip pat
nesanij neatvykimo prieastis.
1.2. Posdio sekretoriaus primetimes apie bylos nagrinjim asmenis:
atvykusi teismo posd asmen patikrinim, teismo secretaries atlieka iki teisiamojo posdio pradios.
Praktokoje paprastai, jei yra didelis dalyvaujani saraas, teismo secretaries neskaito viso sarao atvykusi, o
tik perskaito tuos asmenis, kurie neatlvyko
1.3. Pareig iaikinimas vertjui (263)
1. Teisiamojo posdio pirmininkas iaikina vertjui pareig iversti lietuvi kalbos nemokantiems proceso
dalyviams parodym, pareikim, teisme skaitom dokument, taip pat pirmininko patvarkym ir teismo
sprendim turin. Be to, teisiamojo posdio pirmininkas spja vertj dl io Kodekso 163 straipsnyje
numatytos atsakomybs u atsisakym be svarbi prieasi atlikti savo pareig ir dl atsakomybs pagal
Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso 235 straipsn u melaging ar inomai neteising vertim. 2.
Lietuvos Respublikos 2005 m. lapkriio 22 d. statymo Nr. X-418 (nuo 2005 m. gruodio 8 d.) (in., 2005, Nr.
143-5180) redakcija Po to anksiau neprisieks vertjas prisiekia ir po priesaikos tekstu pasirao. Prisiekiantis
asmuo turi teis pasirinkti vien i i priesaikos tekst: 1) "A, (vardas, pavard), prisiekiu siningai atlikti
vertjo pareigas. Tepadeda man Dievas."; 2) "A, (vardas, pavard), prisiekiu siningai atlikti vertjo
pareigas."
Vertjas yra vertimui reikiamas kalbas mokantis arba nebyliojo ar kurnebilio enklus suprantantis asmuo.
Vertju laikomas anksiau presoaks.
1.4. Liudytoj paalinimas i teismo posdi sals 264
Atvyk liudytojai paalinami i teismo posdi sals. Teisiamojo posdio pirmininkas imasi priemoni, kad
teismo apklausti liudytojai teismo patalpose nesusiinot su neapklaustais liudytojais.
1.6. Klausimo, ar galima nagrinti byl, kai posd neatvyko kas nors i aukt asmen,
isprendimas 266
1. Jeigu teisiamj posd neatvyko kaltinamasis, jo atstovas pagal statym, prokuroras ar gynjas,
nukentjusysis, civilinis iekovas, civilinis atsakovas ar j atstovas, teismas, vadovaudamasis io Kodekso 246252 straipsni nuostatomis, nusprendia, ar nagrinti byl toliau, ar jos nagrinjim atidti. 2. Jeigu teisiamj
posd neatvyko liudytojas, ekspertas ar specialistas, teismas nusprendia, ar nagrinti byl, ar j atidti,
atsivelgdamas tai, ar galima be i asmen isamiai itirti visas bylos aplinkybes, arba padaro pertrauk
iems asmenims ikviesti. 3. Lietuvos Respublikos 2003 m. balandio 10 d. statymo Nr. IX-1496 (nuo 2003 m.
gegus 1 d.) (in., 2003, Nr. 38-1734) redakcija Tuo atveju, kai teismas prim nutart atidti bylos
nagrinjim ar padar pertrauk, jis gali apklausti atvykusius liudytojus, ekspertus, specialistus,
nukentjusiuosius ir iklausyti civilinius iekovus, civilinius atsakovus ar j atstovus. Vliau teisiamj posd
80

apklausti liudytojai, ekspertai, specialistai, civiliniai iekovai, civiliniai atsakovai ar j atstovai aukiami tik
btinais atvejais.
1.7. Teismo sudties paskelbimas 267
1. Teisiamojo posdio pirmininkas paskelbia nagrinjani byl teisj, j nagrinjant teisme dalyvaujani
prokuror, gynj, atstov, ekspert, specialist, vertj bei posdio sekretoriaus pavardes ir paklausia
nagrinjimo teisme dalyvi, ar jie pareikia iems asmenims nualinim. 2. Nualinama pagal io Kodekso 58,
59 ir 61 straipsniuose nustatytas taisykles.
1.8. Teisi ir pareig iaikinimas 268
Teisiamojo posdio pirmininkas kaltinamajam, jo atstovui pagal statym, nukentjusiajam, civiliniam
iekovui, civiliniam atsakovui ir j atstovams iaikina iame Kodekse nustatytas j teises bei pareigas.
Pareig ir teisi iaikinimas ekspertui ir specialistui 269
1. Teisiamojo posdio pirmininkas ekspertui ir specialistui iaikina j pareigas ir teises, taip pat juos spja
dl io Kodekso 163 straipsnyje nustatytos atsakomybs u atsisakym be svarbi prieasi atlikti savo
pareig ir dl atsakomybs pagal Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso 235 straipsn u melagingos
ivados ir paaikinim pateikim. 2. Lietuvos Respublikos 2005 m. lapkriio 22 d. statymo Nr. X-418 (nuo
2005 m. gruodio 8 d.) (in., 2005, Nr. 143-5180) redakcija Po to anksiau neprisieks ekspertas prisiekia ir po
priesaikos tekstu pasirao. Prisiekiantis asmuo turi teis pasirinkti vien i i priesaikos tekst: 1) "A, (vardas,
pavard), prisiekiu siningai atlikti eksperto pareigas. Tepadeda man Dievas."; 2) "A, (vardas, pavard),
prisiekiu siningai atlikti eksperto pareigas." 3. Lietuvos Respublikos 2005 m. lapkriio 22 d. statymo Nr. X418 (nuo 2005 m. gruodio 8 d.) (in., 2005, Nr. 143-5180) redakcija Specialistas prisiekia ir po priesaikos
tekstu pasirao. Prisiekiantis asmuo turi teis pasirinkti vien i i priesaikos tekst: 1) "A, (vardas, pavard),
prisiekiu siningai atlikti specialisto pareigas. Tepadeda man Dievas."; 2) "A, (vardas, pavard), prisiekiu
siningai atlikti specialisto pareigas."
1.9. Praym pateikimas ir isprendimas 270
1. Baigdamas parengiamj teisiamojo posdio dal, teisiamojo posdio pirmininkas paklausia nagrinjimo
teisme dalyvi, ar ie turi praym aukti naujus liudytojus, ekspertus ar ireikalauti kitus rodymus.
Nagrinjimo teisme dalyvis, pateiks praym, privalo nurodyti, kokioms aplinkybms nustatyti reikalingi nauji
rodymai. 2. Teismas dl kiekvieno praymo priima nutart. Praymo atmetimas neatima i asmens, kurio
praymas atmestas, teiss pateikti j vliau rodym tyrimo eigoje. 3. Teismas turi teis savo iniciatyva nutarti
ikviesti naujus liudytojus, ekspertus, specialistus, taip pat ireikalauti kitus rodymus.
2. rodym tyrimas
Tai antroji teisiamojo posdio dalis. ia teismas patikrina ikiteisminio proceso metu surinktus duomenis.
rodym tyrimas teisme yra naujas savarankikas vis bylos aplinkybi ityrimas. rodym tyrimo metu : akto
paskelbimu pradedamas tyrimas, apklausiamas kaltinamasis, apklausiami liudytojai, nukentjusieji, iklausoma
specialist ivad, perskaitomi ir apirimi dokumentai ir taip toliau. alys turi teis aktiviai dalivauti rodym
tyrime. Nustatyti vienod redeem tyrimo tvark visoms byloms negalima
i tvarka nustatoma atsivelgiant bylos sudtingum ir apimt. Daiktai kaip rodymai paprastai apirimi
irodym tyrimo pabaigoje.
Jeigu kaltinamasis aktas yra labai didelis, prokuroras gali j idstyti sutrumpintai, nurodydamas kaltinamojo
akto esm. Taiau btina, kad j suprast dalyvaujjantys byloje asmenys. Tai prokuroro teis, bet ne pareiga.
Paz BPK 415 dl kaltinimo privaiose bylose. Kaltinamasis turi bti paklaustas ar jis pripaista savo kalt.
Kaltinamasis turi teis motyvyuoti savo atsakym. Kaltinamasis dar nra apklausiamas, tai bus daroma vliau.
ia tik bandoma isiaikinti kaltinamojo poir jam reikiam kaltinim.
Kaltinamojo applauses procedrai bdingi elemental:
81

1) kaltinamj apklausia teismas ir proceso alys

2)kaltinamojo apklausa siejasi su paties kaltinamojo kaip proceso alies aktyviu vaidmeniu, nes jis pats turi
teis uduoti Claudius liudytojams ir nukentjusiajam, ekspertams ir pan.
Kaltinamojo apklaus sudaro dvi dalys:
1) laisvas pasakojimas apie kaltinimo aplinkybes
2) kaltinamojo atsakymai proceso dalyvi uduodamus Claudius
Laisvame pasakojime kaltinamsis pagal savo plan gali papasakoti visk, kas jam inoma apie nusikalstamos
veikos padarym. Kaltinamasis visais assegais apklausiamas ir duoda parodymus irodym tyrimo
pradioje.vliau jis gali bti apklausiamas papildomai.teismas ir alys negali remtis ikiteisminio tyrimo metu
springtails ir dar neitirtais teisme duomenimis. Po laisvojo pasakojimo kaltinamajam Klausimus turi teis
uduoti : prokuroras, nukentjusysis, civilinis iekovas, civilinis atsakovas, kaltinamojo atstovas pagal statym,
ir jei byla yra grupin, kiti kaltinamieji.
Klausimai bna:
-papildantys
-patikslinantys
-primenantys
-Kontroliniai
Jeigu kaltinamajam Klausimus Uduoda du proceso dalyviai, apie t pai aplinkyb, tai apklausa yra
krymin. Jeigu apklausiant vien asmen apie t pai aplinkyb uduodami Klausimai ir kitiems asmenims,
toks Apklausos bdas adenomas achmatiniu.
Dl parodym perskaitymo BPK 276 str. Jei ikiteisminio tyrimo metu parodymai buvo duoti ne ikiteisminio
tyrimo teisjui, tai jie jokiais assegais neturi rodomosios galios.
Liudytojo apklausa nurodyta BPK277- 282 str. Pradioje nustatoma liudytojo tapatyb, vliau - ar nra
alinkybi kliudanmi duoti priesaik. Jos bna tokios: asmuo jaunesnis nei 16 met ir kaltinamojo giminaii
ir eimos nari neprisaikdinama( jei jie neireikia tokio noro). Kai liudytojas sptas dl atsakomybs u
melagingus parodymus, i jo paimamas raytinis pasiadjimas.
Liudytojas, kuriam taikomas anonimikumas apklausiamas nevieajame posdyje, sudarant akustines ir
visualizes klitis, kad regalia bt nustatyti jo asmens tapatybs kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims.
Nukentjusiosjo applauses eiga analaogika liudytojo applause.
Specialists yra realism spec ini ir gdi turintis asmuo, kuriam paved atlikti objekt tyrim ir pan. Paprasati
specialistas pateikia ivad dar ikiteisminio tyrimo metu.
statymas numato du eksperto veiklos variantus teisiamajame posdyje:
- eksperto dalyvavimas byl nagrinjant teisme, jeigu expertise buvo atlikta ikiteisminio tyrimo metu
- ekspertizs skyrimas ir atlikimas nagrinjimo teisme metu
Tap pat pairti BPK 285 ir 286str
Daiktai kaip rodymai yra materials objektai, kurie buvo nusikalstamos veikos padarymo rankiai ir priemons
arba ant kuri iliko nusikalstamos veikos pdsak. Taip pat visi kiti daiktai, kurie teismo manymu, galiu turti
reikmsteisiamajame posdyje tiriant bylos aplinkybes.
Teisme daiktinaiia rodymai apirimi siekiant:
Atpainti daikt
Nustatyto prie bylos pridto daikto individualius poymius
Nustatyti ir patikrinti aplinkybes kuriomis buvo surastas daiktas
Patikrinti statym reikalavimdl daikto pridjimo prie bylos laikyms
Nustatyti kam daiktas priklauso
Nustatyti kaip daiktas buvo panaudotas nv padarymo metu, jei jis buvo veikos padarymo rankis

82

2. 7. Daiktini rodym apira

Daiktai kaip rodymai yra materials objektai, kurie buvo nusikalstamos veikos padarymo rankiai ir priemons
arba ant kuri iliko n.v. pdsak, kurie buvo kaltininko n.v. objektais, taip pat visi kiti daiktai, kurie, teismo
manymu, gali turti reikms teisiamajame posdyje tiriant bylos aplinkybes.
Bylos nagrinjimo metu daiktai turi bti teimo patalpose. Daiktai yra apirimi bylos nagrinjimo teisiamajame
posdyje metu pagal 289 straipsn. Tai daroma nepriklausomai nuo to, ar buvo daryta j apira ikiteisminio
tyrimo metu. Teisme daiktiniai rodymai apirimi siekiant:
1. atpainti daikt
2. nustatyti prie bylos pridto daikto individualius poymius
3. nustatyti ir patikrinti aplinkybes, kuriomis buvo surastas daiktas
4. patikrinti statym reikalavim dl daikto pridjimo prie bylos laikymsi
5. nustatyti, kam daiktas priklauso
6. nustatyti, kaip daiktas buvo panaudotas n.v. padarymo metu, jei jis buvo veikos padarymo rankis
Daiktai gali bti parodyti liudytojui ar ekspertui, taip pat juos apirti gali bti pakviestas ir specialistas. Teis
dalyvauti daikt apiroje turi visi bylos nagrinjimo dalyviai (prokuroras, nukentjusysis, gynjas ir kt.).
Apiros rezultatai suraomi teisiamojo posdio protokol.

2. 8. Dokument perskaitymas ir apira

Dokumentai, turintys reikms bylai nagrinti, yra materials objektai, kuriuose mon, staiga, organizacija,
pareignas ar fizinis asmuo tam tikrais enklais ufiksuoja informacij, galini padti nustatyti n.v. ir su ia
veika susijusias aplinkybes.
Pagal 290 str. gauti dokumentai yra paskelbiami. Dokumentas gali bti perskaitomas visas arba i dalies. Koki
dokumento dal perskaityti nusprendia teismas. Apie perskaitym turi bti paymta protokole. Nagrinjimo
teisme dalyviams perikus, jog jie nepageidauja, kad dokumentai bt skelbiami ar apirimi, teisiamojo
posdio pirmininkas gali apsiriboti tik dokument ivardijimu. Taiau jei nors vienas dalyvis tam prietarauja,
supaprastintas bdas negalioja.
Byloje esaniais ir teisaimojo posdio pirmininko ivardytais dokumentais galima remtis nuosprendyje.
2.9. Teismo teis atlikti bet kur proceso veiksm
BPK 287 str. (nes teismui gali nepakakti rodinjimo priemoni tiesai byloje nustatyti).
2. 9. 1. Akistata
Teisme akistata vienu metu gali bti atlikta ir dalyvaujant daugiau nei dviem asmenim. Akistata vyksta ratu.
Svarb vaidmen atlieka krymin apklausa, kada apklausiamajam kaltinimo ir gynybos alys dl tos paios
aplinkybs uduoda skirtingai suformuluotus klausimus, atsivelgdami kaltinimo ir gynybos interesus.
2. 9. 2. Parodymas atpainti
Organizuojant parodym atpainti reikia atsivelgti tai, jog esant vieajam teismo procesui sunku utikrinti,
kad atpastantysis nepamatyt atpainamojo iki parodymo atpainti.
Parodym patikrinimas vietoje, eksperimentas ar vykio vietos apira yra teisiamojo posdio dalys. iuos
veiksmus atlieka visa teismo sudtis kartu su nagrinjimo teisme dalyviais. Viskas fiksuojama protokole.
Teismas gali pavesti iuos veiksmus atlikti ikiteisminio tyrimo teisjui (173 str. 3d.) , taip pat organizuoti j
atlikim. Veiksm ratas neapibrtas.

83

2. 10. Prokuroro teis pateikti papidomus rodymus (288 str.)

Prokuroras prao teism leisti pateikti papildomus rodymus, kai:
1. teisiamajame posdyje teismas negali upildyti ikiteisminio tyrimo sprag
2. nauj rodym suradimas susijs su paiekos veiksmais arba kai tyrimo veiksmus reikia atlikti kitoje
vietoje
3. ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryta st. reikalavim paeidim
4. teisiamajame posdyje ikilo nauj versij
5. kt.
Prokuroras gali papildyti ikiteisminio tyrimo mediag ir be proceso sugrinimo ankstesn stadij. Dl
prokuroro praymo teismas priima nutart. Prokuroras papildomus veiksmus gali atlikti pats arba pavesti
ikiteisminio tyrimo pareignams.

2.11. rodym tyrimo teisme pabaiga (292 str.)

Reikia, kad nagrinjant byl pirmosios instancijos teisme pabaigtas duomen rinkimas ir patikrinimas. Tai
esminis ir btinas bylos nagrinjimo teisme momentas. Tik io proceso metu itirtais duomenimis teismas gali
remtis nuosprendyje.
Proceso dalyvi praymai papildyti rodym tyrim turi bti motyvuoti. Dl pareikt praym papildyti
rodym tyrim teismas priima nutart. Galima posdio pertrauka ar net bylos nagrinjimo atidjimas.

2.12. Sutrumpintas rodym tyrimas (273 str.)

Tai esant reikiamoms slygoms racionalus ios teisiamojo posdio dalies atlikimas, kai rodym tyrimo etapas
yra paprastesnis ir taip sutaupomas teismo, proceso dalyvi ir kit esani posdio salje asmen laikas,
sumainamos proceso ilaidos.
iuo atveju kaltinamasis i karto apklausiamas. Esant visoms slygoms ( 273 str.) teismas priima nutary atlikti
sutrumpint rodym tyrim. Nutartis raoma protokol. Tiesioginis ir odinis rodym tyrimas nutraukiamas.
Liudytoj, nukentjusij, ekspert ir specialist apklaus protokolai (surayti ikiteisminio tyrimo metu) tik
perskaitomi balsu. BET:
pagal 301 str. teismas nuosprend pagrindia tik tais rodymais, kurie inagrinti teismo posdyje. Kaip
nuosprendio pagrindas gali bti laikomi inagrintais teismo posdyje tik tokie paskelbti rodymai,
jeigu liudytojai ar nukentjusieji buvo apklausti ikiteisminio tyrimo teisjo.
Sutrumpinto rodym tyrimo galimyb paaikja tik teismo posdyje kaltinamajam davus parodymus.
teism jau ikviesti liudytojai, nukentjusieji, galbt ekspertas ar specialistas. Atsisakyti gauti
informacij i asmen, esani posdi salje, kain ar tikslinga.

3. Baigiamosios kalbos ir kaltinamojo paskutinis odis

3.1. Baigiamj kalb samprata (293 str.)
Tai yra savarankika teisiamojo posdio dalis, kurioje nagrinjimo teisme dalyviai apibendrina rodym tyrimo
rezultatus, idsto samprotavimus dl kaltinimo teisingumo, formuluoja ir pagrindia savo reikalavimus bei
pasilymus teismui, taip pat ginija ir neigia rocesini prieinink ivadas ir reikalavimus.
Reikm:
84

1. padeda formuoti vidin teisj sitikinim ir daro poveik teistam bei pagrstam nuosprendiui priimti
2. padeda asmenims, esantiems posdi salje, geriau suvokti bylos aplinkybes ir o to priimto
nuosprendio esm ir prasm
3. svarbi aukljamojo poveikio priemon
Baigiamuj kalb dalyk apibria tos aplinkybs, kurios turi reikms nagrinjamai bylai, ir tie rodymai,
kurie buvo itirti teisme. statymas draudia baigiamosiose kalbose remtis rodymais, kurie nebuvo itirti
teisiamajame posdyje. Klausimai negali bti uduodami.
3.2. Prokuroro kalba
Tai svarbiausias valstybinio kaltinimo palaikymo bdas. Paprastai prokuroro kalb sudaro tokios pagr. dalys:
1. anga
2. n.v. padarymo aplinkybi idstymas
3. surinkt byloje ir teismo itirt rodym analiz bei vertinimas
4. n.v. kvalifikavimo pagrindimas
5. kaltinamojo ir nukentejusiojo charakteristikos
6. pasilymas dl bausms
7. pasilymas dl civilinio iekinio isprendimo

3.3. Gynjo kalba

Gynjas apvelgia rodym tyrimo teisme rezultatus, i gynybos pozicij analizuoja ir vertina byloje surinkt
mediag, pateikia rodymus, paneigianius kaltinim arba lengvinanius kaltinamojo kalt, pareikia
samprotavimus dl bausms, civilinio iekinio ir kitais teismo sprstinais klausimais. Gynjas gali:
1. kaltinim paneigti visikai
2. kaltinim paneigti i dalies
3. ginyti n.v. kvalifikavimo teisingum
4. pateikti aplinkybi, velninani kaltinamojo kalt.
Gynjas, kaip ir prokuroras, neturi teiss atsisakyti dalyvauti baigiamosiose kalbose. Taiau kitaip nei
prokuroras, gynjas neturi teiss atsisakyti ginti kaltinamj.
3.4. Nukentjusiojo, civilinio iekovo ir civilinio atsakovo kalbos
Nukentjusieji paprastai neturi teisinio isilavinimo, todl j kalbos apsiriboja konkreiais reikalavimais skirti
kaltinamajam bausm.
Visi ie asmenys gali atsisakyti baigiamj kalb.

3.5. Baigiamj kalb dalyvi atsikirtimai ir pastabos

Tai kito kalbtojo pasakyto teiginio paneigimas. Pastaba kito kalbtojo teiginio vertinimas.

3.6. Baigiamj kalb dalyvi pasilymai dl nuosprendio

Proceso dalyviai gali ratu pateikti pasilymus dl bet kurios BPK 307 str. dalies ir punkto.

85

3.7. Kaltinamojo paskutinis odis (294 str.)

Tai kaltinamojo teis, o ne pareiga. Jei kaltinamasis pranea apie naujas aplinkybes, teismas gali atnaujinti
rodym tyrim.

4. Nuosprendio primimas ir paskelbimas

4.1. Nuosprendio samprata ir reikm
Nuosprendio primimu ubaigiamas bylos nagrinjimas pirmosios instancijos teisme. Samprata BPK 29 str.
Turi bti teistas, pagrstas, teisingas, tikinantis, motyvuotas.
4.1.1. Nuosprendio reikm
Byla isprendiama i esms, ubaigiamas procesas. Tik nuosprendiu asmuo gali bti pripaintas kaltu ir
paskirta jam bausm. Aukljamasis ir prevencinis poveikis.

4.2. Nuosprendio primimo tvarka ir slygos

297 310 str.
4.3. Nuosprendi rys
303 str.

4.4. Nuosprendio forma ir turinys

Turinys jame idstytos aplinkybs ir teismo prendimai dl j, priimti isamiai ir nealikai ityrus tas
aplinkybes ir objektyviai vertinus visus bylos rodymus.
Forma nuosprendio suraymo bdas, jo kalba, vidin logika, atskir jo dali ir kiekvienoje dalyje idstyt
teigini eilikumas. Pagal turin ir form teismo nuosprendis turi bti teistas, pagrstas, teisigas ir tikinamas.
Turi bti logikas, trumpas,bet pakankamai isamus. Nuosprend sudaro angin, apraomoji ir rezoliucin
dalys.
4.4.1. angin nuosprendio dalis (304 str.)
4.4.2. Apraomoji nuosprendio dalis (305 str.)

XVIII tema. Byl procesas apeliacins instancijos teisme

86

1. Byl proceso apeliacins instancijos teisme samprata ir reikm

Lietuvos Respublikos ratifikuotos tarptautins sutartys, asmenims, nuteistiems u nusikaltim padarim,
suteikia teis apsksti teismo nuosprend. Tarptautini, pilietini ir politini teisi pakto, 14 str. 5. nustato: kad
kiekvienas asmuo nuteistas u nusikaltimo padarym turi teis, kad jo nuteisim ir nuosprend pagal statym
perirt auktesn teismin instancija, Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos, 7
protokolo, antrame straipsnyje numatyta: kiekvienas asmuo teismo nuteistas u nusikaltim turi teis reikalauti,
kad aukten teismin instancija perirt jo kaltinamaj nuosprend ar bausm. LR ios teiss gyvendinimo
pagrindus ir tvark nustato BPK VI dalies normos reglamentuojanios byl proces apeliacins instancijos
teisme.
Baudiamajame procese apeliacija - viena i teismo nuosprendi ar nutari apskundimo form ir
nesiteisjusi teismo nuosprendi ar nutari patikrinimo bdas. Apeliacij - treioji baudiamojo proceso
stadija, kontrolin stadija.
Apeliacijos esm sudaro tai, kad apeliacinis instancijos teismas, pagal proceso dalyvi ar prokuror
apeliacinius skundus patikrina, nesiteisjusi pirmosios instacijos teism nuosprendi ar nutari teistum ir
pagrstum. Sprendim pagristumas t.y. ar teismo ivadas patvirtina rodymai, inagrinti teisiamajame
posdyje, ar teismas atsivelg visas bylos aplinkybes, galinias paveikti teismo ivadas, ar teisiamajame
posdyje inagrint rodym pakanka teismo ivadoms padaryti, ar rodymai yra teisingai vertinti ir pn.
Sprendim teistumas: ar pirmos instancijos teismas tinkamai pritaik baud. st. Ir ar byloje nepadaryta
esmini baud. proceso st. paeidim.
Byl proceso apeliacins instancijos teisme poymiai:
1. Apeliacine tvarka, byla nagrinjama tuo atveju, kai yra paduoti proceso dalyvi arba prokuroro
apeliaciniai skundai.(Apeliacinios skundo samprata - BPK 13 str.)
2. Apeliacine tvarka skundiami nesiteisje pirmosios instancijos teismo nuosprendiai ir nutartys (BPK
12 str.).
3. Apeliacine tvarka bylas nagrinja: auktesns pakopos teismai. (311 str.)
4. Apeliacine tvarka tikrinamas tiek apskst teismo sprendim teistumas, tiek j pagrstumas.
5. Apeliacins instancijos teismas byl patikrina tiek, kiek to prao apeliaciniuose skunduose ir tik dl t
asmen, kurie padav apeliacinius skundus ar dl kuri tokie skundai buvo paduoti.
6. Apeliacins instancijos teismas negali pabloginti apelianto teisins padties (non reformatio in peius).
Bylos nagrinjimo apeliacine tvarka ribas lemia apeliacinio skundo turinys (BPK 320 str.).
Byl proces apeliacins instancijos teisme sudaro tokie etapai:
a) nesiteisjusi teismo nuosprendi apskundimas
b) bylos parengimas nagrinti apeliacins instancijos teismo posdyje
c) bylos nagrinjimas apeliacins instancijos teismo posdyje
Reikm:
1. ioje stadijoje itaisomos klaidos ir statymo paeidimai, kurios padar pirmosios instacijos teismai.
2. i stadija yra labai svarbi asmens teisi apsaugos baudiamajame procese garantija, nes proceso
dalyviai, apsksdami j nuomone nepagrstus ar neteistus nuosprendius ir nutartis, gina savo teises ir
teistus interesus.
3. Apeliacinis procesas turi reikms vienodinant pirmosios instancijos teism praktika. Nors vienoda
bendrosios kompetencijos teism praktik aikinant ir taikant statymus bei kitus teiss aktus formuoja
LAT, taiau tam tikr tak iam procesui turi ir apeliacins instancijos teism sprendimai.
2. Nuosprendi ir nutari apskundimas apeliacine tvarka.
2.1. Apeliantai
Apeliantas svoka BPK 14 str.
Apeliantais gali bti tik statyme numatyti asmenys:
Prokuroras, privatus kaltintojas, nuteistasis, jo gynjas ir atstovas pagal statym, nukentjusysis is jo atstovas,
civilinis iekovas, cvilinis atsakovas ir j atstovai (BPK 312 str.), nuteistojo juridinio asmens atstovas (390 str. 2
d.), asmuo, kuriam taikyti, io asmens atstovas pagal staym, eimos nariai ar artimieji giminaiiai (404 str. ).
Apeliant kompetencija sksti nesiteisjus teismo nuosprend ar nutart.

87

Prokuror kompetencija nustato LR generalinio prokuroro patvirtinti Prokuratros ir prokuror kompetencijos

nuostatai:
Prokurorai turi teis turi teis paduoti apeliacinius skundus dl bet kurio teismo nesiteisjusio
nuosprendio ar nutarties,
Apygard vyriausieji prokurorai ir j pavaduotojai dl apygardos teismo ir apygardos teismo
teritorijoje esani apylinks teism nesiteisjusi nuosprendi ar nutari,
Apylinki vyriausieji prokurorai ir j pavaduotojai dl apylinks teismo nesiteisjusi
nuosprendi ar nutari.
Nuteistojo ar iteisintojo gynjai turi teis paduoti apeliacin skund tik tuo atveju, kai tai neprietarauja ratu
ireiktai nuteistojo ar iteisintojo valiai.
Iteisintasis, jo gynjas ir jo atstovas pagal statym turi teis paduoti apeliacinius skundus dl nuosprendio
tiek, kiek jis yra susijs su iteisintojo motyvais ir pagrindu.
Civilinis iekovas, civilinis atsakovas ir j atstovai turi teis paduoti apeliacinius skundus dl nuosprendio
dalies, kuri susijusi su civiliniu iekiniu.
2.2. Apeliacinio skundo turinys, padavimo tvarka ir terminai
Apeliacinio skundo turinys BPK 313 str. 1 d.
Teisiniu poiriu reikmingiausia apeliacinio skundo dalis yra nuosprendio apskundimo pagrindai (aplinkybs
dl kuri nuosprendis gali bti panaikintas ar pakeistas BPK 327-329 str.) ir motyvai (apelianto argumentai),
nes btent jie lemia byl nagrinjimo apeliacine tvarka ribas.
Padavimo tvarka BPK 313 str. 2 d.
Apeliacininiame skunde turi bti nurodamas apeliacins instancijos teismas, kuriam is skundas paduodamas,
taiau skundas siuniamas tam teismui, kuris prim nuosprend.
Terminai nustatyti BPK 313 str. 3d.
Jeigu apeliacinis skundas paduodamas praleidus termin, jis nesukelia teisini padarini ir grinamas
apeliantui (313 str. 7 d.), taiau jeigu asmenys, turintys teis paduoti apeliacin skund, praleido dl svarbi
prieasi ( jos numatytos BPK 37 str. ), jie turi teis prayti teis atnaujinti praleist termin. 314 str.
Apeliantas turi teis ataukti paduot apeliacin skund 316 str.
Ataukti apeliacin skund galima iki apeliacins instancijos teismui ieinant pasitarim kambar priimti
nuosprendio ar nutarties.
2.3. Proceso veiksmai, atliekami gavus apeliacin skund
Apeliacinis skundas sustabdo nuosprendio vykdym vis (ir t, kurie apeliacinio skundo nepadav, kuri
atvilgiu nuosprendis neskundiamas) nuteistj atvilgiu BPK 315 str.
Pirmosios instancijos teismas, gavs apeliacin skund, privalo vykdyti BPK 317 ir 319 str. numatytus
reikalavimus. Prie tai patikrins, ar skund gavs asmuo turi teis apskusti teismo nuosprend statyme
numatyta tvarka, statyme nustatytais terminais.
2.4. Nutari apskundimo apeliacine tvarka ypatumai
BPK VI dalis nustato vienod byl proces apeliacins instancijos teisme tiek dl nesiteisjusi nuosprendi,
tiek dl nutari, taiau kartu numatyti ir tam tikri pirmosios instancijos teimo nutari apskundimo ypatumai
( BPK 318 str.).
BPK X dalis nustato speciali emesnij teim nutari apskundimo auktesniesiems teismams ir skund
nagrinjimo tvarka. Kada nutaris skundiama ir skundas nagrinjamas BPK VI dalyje, o kada BPK X dalyje
nustatyta tvarka? BPK VI dalyje skundiamos tik tos pirmosios instancijos teismo nutartys, kuriomis yra
baigiamas bylos nagrinjimas pirmosios instancijos teisme (nutartis nutraukti byl BPK 325 str., 254 str. 4 ir 5
d., nutartis, priimama priveriamj medicinos priemoni taikymo procese BPK 403 str.).
3. Bylos nagrinjamos apeliacins instancijos teisme

88

3.1. Bylos nagrinjamos apeliacins instancijos teisme bendrosios nuostatos

3.1.1. Apeliacins instancijos teismo sudtis
Teismo sudtis yra konkrei baudiamj byl nagrinjantys teisjai. Bylas visais atvejais nagrinja trij
teisj kolegija 320 str.
3.1.2. Bylos nagrinjamos apeliacins instancijos teisme ribos
Bylos nagrinjimo ribas lemia apeliaciniame skunde nurodyti nuosprendio ar nutarties apskundimo pagrindai
ar motyvai bei tam tikros slygos nurodytos 320 str.
Bendriausiu poiriu ribas apibria BPK 320 str. 3 d.:teismas patikrina byl tiek, kiek to praoma
apeliaciniuose skunduose, ir tik dl t asmen, kurie padav apeliacinius skundus ar dl kuri tokie skundai
buvo paduoti.
Bylos nagrinjimo apeliacine tvarka ribos ipleiamos dviem atvejais:
teismui, nustaius esmin BPK paeidimus (svoka 369 str. 3 d.), jis, nepaisydamas to, ar gautas dl j
skundas, patikrina, ar tai turjo neigiamos takos ne tik asmeniui, dl kurio skundo nagrinjama byla, bet
ir kitiems skund nepadavusiems asmens (BPK 320 str. 3 d.)
jeigu apeliacinis teismas velnina nuosprend nuteistiesiems, kurie nuosprend apskund ar dl kuri
nuosprendis apskstas, remdamasis pagrindais , taikytinais ir teiktiems nuteistiesiems, jis suvelninti
nuosprend ir pastariesiems (BPK 320 str. 5 d.)
statymas draudia iplsti nagrinjamos bylos ribas tuo atveju, kai apeliacinis skundas paduotas pagrindais,
bloginaniais nuteistojo ar iteisintojo padt. Atvejai, kai galima pabloginti nuteistojo ar iteisintojo padt
BPK 320 str. 4 d.
Apeliacins instancijos teismas nuosprendio teistum ir pagrstum gali tikrinti tik pagal byloje esani ir
mediag, proceso dalyvi pateikt papildom mediag, apel. inst. teismo iniciatyva ireikalaut
papildom mediag, duomenis, surinktus atliekant rodym tyrim apeliacins apel. inst. teismo posdyje,
duomenis, kurios surinko IT teisjas atlikdamas veiksmus pagal apel. inst. teismo pareigojim.
3.1.3. Bylos nagrinjamos apeliacins instancijos teisme terminai
Baudiamojo proceso st. nenumato konkrei bylos inagrinjimo apeliacins instancijos teisme termin.
Bylos nagrinjimo terminai BPK 321 str.
3.1.4. Asmenys, dalyvaujantys nagrinjant byl pirmos instancijos teisme
Asmenys, nagrinjant byl apeliacins instancijos teismo posdyje ivardinti BPK 322 str.
Juos galima suskirstyti dvi grupes:
Asmenys, privalantys dalyvauti apel. inst. teismo posdyje (prokuroras ir gynjas BPK 322 str. 1 d.,
suimtas nuteistasis, kai apeliacinis skundas paduotas jo padt bloginaniais pagrindais, arba, kai
teisj kolegija mano, kad jo dalyvavimas yra btinas).
Asmenys turintys teis dalyvauti apel. inst. teismo posdyje (BPK 322 str. 2 d.).
Jeigu apeliacins instancijos teismas nusprendia atlikti rodym tyrim, posd kvieiami reikalingi asmenys:
nuteistieji, iteisiantieji, nukentjusieji, liudytojai, ekspertai, specialistai. Tokiu atveju i asmen atvykimas yra
privalomas.
3.2. Bylos parengimas nagrinti apeliacins instancijos teismo posdyje
Antrasis byl proceso apeliacins instancijos teisme. io etapo paskirtis yra sudaryti reikiamas procesines
slygas bylai nagrinti. Bylos pasirengimas nagrinti apel. inst. teisme prasideda gavus apeliacin skund,
atsikirtimus j ir baudiamj byl apel. inst. teisme.
i etap sudaro apeliacins instancijos teismo pirmininko ar Baudiamj byl skyriaus pirmininko ir paskirt
nagrinti teisj veiksmai BPK 323 str.
3.3. Bylos nagrinjimas apeliacins instancijos teismo posdyje
Bylos nagrinjamos vieame teismo posdyje, iskyrus BPK 9 str. numatytus atvejus. Bylos nagrinjimo teismo
posdio tvark numato 324 str.
3.3.1. Teismo posdio pradia 324 str. 1, 2, 3 dalys.
3.3.2. Praneimas ir dokument perskaitymas 324 str. 3, 4, 5 dalys.
89

3.3.3. rodym tyrimas 324 6, 7 dalys.

3.3.4. Baigiamosios kalbos ir baigiamasis odis 324 str. 8 dalis.
3.3.5. Sprendim primimas ir paskelbimas 324 str. 9, 10, 11, 12 dalys.
4. Apeliacins instancijos teismo sprendim rys
Apel. inst. teismo sprendim priimam inagrinjus byl, rys ivardintos BPK 326 str. Dl apsksto
nuosprendio apel. inst. teismas priima nuosprend arba nutart, dl apskstos nuterties tik nutart.
4.1. Nuosprendi rys ir j primimo pagrindai
Inagrinjs byl teismo posdyje, dl apsksto nuosprendio apel. inst. teismas gali priimti tokius
nuoprendius:
panaikinti nuosprend ir nutraukti byl, BPK 327 str. 2 punkte numatytais pagrindais (BPK 326 str. 2
d. 1 punktas);
pakeisti nuosprend, BPK 328 str. 1 ir 2 punktuose numatytais pagrindais (BPK str. 2 d. 2 punktas);
panaikina pirmosios instancijos teismo sprendim ir priima nauj nuosprend, BPK 329 str.
numatytais pagrindais.
4.2. Nutari ris ir j primimo pagrindai
Dl apsksto nuosprendio apel. inst. teismas priima nutartys ivardintas BPK 326 str. 1 dalyje.
Nutartis atmesti apeliacin skund priimama tuo atveju, kai nustatoma, jo skunde nurodyti
argumentai yra nepagrsti, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teistas ir pagrstas bei
nenustatomi pgrindai nuosprendiui panaikinti ar pakeisti;
Nutartis panaikinti nuosprend ir ntraukti byl gali bti priimta tik dl apkiltinamojo nuosprendio.
Pagindas BPK 3 str. 1 d. 2-9 punktuose numatytas aplinkybes, dl kuri bauiamasis procesas
negalimas;
Pakeisti nuosprend. Pagrindas - BPK 328 str. 3 ir 4 punktuose nurodytos aplinkybs;
Panaikinti nuosprend ir perduoti byl nagrinti teismui. Pagrindas byl inagrinjo alikas pirm.
inst. teismas arba byla inagrinta paeidiant BPK 224 str. ir 225 str. nustatytas teismingumo
taisykles;
Panaikinti nuosprend ir perduoti byl prokurorui. Pagindas IT metu suraytas i esms BPK 219
str. reikalavim nesilaikantis kaltinamasis aktas, paeidimo nenegalima itaisyti teisme ir ji trukdo
nagrinti byl.
Dl apskstos nutarties apeliacins instancijos teismo priimam nutari rys ivardintos BPK 326 str.
5 dalyje:
Atmesti apeliacin skund;
Panaikinti nutart;
Pakeisti nutart.
BPK 326 str. 6 dalyje atskirai ivardintos apel. inst. teismo nutari, priimam inagrnjus skund dl
apskstos nutarties baudiamj byl nutraukti.
Atmesti apeliacin skund;
Panaikinti nutart ir perduoti byl i naujo nagrinti pirmosios insancijos teisme;
Pakeisti nutart.
Nutarties atmesti apeliacin skund primimo pagrindas - nustatoma, jo skunde nurodyti argumentai
yra nepagrsti, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teistas ir pagrstas bei nenustatomi
pgrindai nuosprendiui panaikinti ar pakeisti.
Nutartis panaikinti pirmos instancijos nutart priimama tuo tveju, kai ji yra neteista ir npgrsta.
Jeigu apeliacins instancijos teismas nustato, kad neteista ar nepagrsta yra nutartis baudiamj
byl nutraukti, i nutart panaikina ir perdoda byl i naujo nagrintipirmos instancijos teismui.
Pirmos instancijos nutartis pakeiiama, kai apelaicins instncijos teismas nustato, jog kai kurie
kalausimai joje isprsti neteisingai arba i viso neisprsti.
90

4.3. Nuosprendi ir nutari turinys

Apeliacins instancijos teismo nuosprendi turinys reglamentuotas BPK 331 straipsnyje., o nutarties 322
straipsyje.

XIX tema. Nuosprendio vykdymas

NV samprata BP stadija, kurioje teismas pateikia nuosprend vykdyti, nagrinja ir sprendia su NV
susijusius klausimus. i stadija paprastai btina kiekvienoje byloje. Didel reikm gyvendinant BP paskirt:
ikiteisminis tyrimas baudiamojoje byloje gali bti atliktas greitai ir isamiai, teismas gali priimti teist ir
pagrst nuosprend, taiau jei jis nebus vykdytas, ankstesns BP stadijos praras savo reali prasm.
Bausms vykdymo subjektai - antstoliai, pataisos inspekcijos, aretins, pataisos namai, kaljimai,
atviros kolonijos vadovaujasi Bausmi vykdymo kodeksu ir kt. st. ios institucijos paduoda teismui teikimus
atleisti nuteistj nuo bausms dl ligos, lygtinai atleisti nuo laisvs atmimo bausms, pakeisti velnesne
bausme, dalyvauja teismo posdiuose, kuriuose sprendiami ie klausimai. Teismo vaidmuo svarbiausias
atliekant NV pateikia nuosprendius vykdyti, sudaro teisin pagrind bausmi vykdymo staigoms pradti ir
atlikti bausmi vykdym, nagrinja ir sprendia su NV susijusius klausimus, vykdo nuosprendius. Prokuroras
kontroliuoja nuosprendi pateikim vykdyti ir jo vykdym, dalyvauja teismo posdiuose nagrinjant NV
klausimus, gali apsksti NV klausimais priimtas nutartis ir dalyvauti auktesniame teisme nagrinjant skund.
NV bendrosios nuostatos bendro pobdio apkaltinamojo nuosprendio vykdymo taisykls, kurios
ireikia NV humanizmo princip, sudaro slygas gyvendinti ios stadijos udavinius. Joms priklauso:
Leidimas eimos nariams ir artimiausiems giminaiiams pasimatyti su nuteistuoju (BPK 341). Praymas
paduodamas ratu, teismas neprivalo jo tenkinti. Klausimas sprendiamas nutartimi.
Priemons pasirpinti nuteistojo vaikais (343). is sprendimas laikinas, kol bus isprstas CT tvarka.
Nuteistojo asmens turto apsauga (344)
Nuosprendio ir nutarties privalomumas (346)
Keli nevykdyt nuosprendi vykdymas (347)
Nuosprendi vykdymo bendroji tvarka (348)
Usienio valstybi teism nuosprendi ir Tarptautinio BP sprendim vykdymas (365)
Bendra taisykl, kad teismo nuosprendis turi bti nedelsiant vykdomas. Jei dl tam tikr objektyvi
aplinkybi jis gali sukelti sunkius padarinius nuteistajam ir sukelti komplikacij vykdymo procesui,
vadovaujantis humanizmo principu bei procesinio tikslingumo motyvais NV atidedamas. Taiau tik tais
atvejais, kai asmuo nuteistas vieaisiais darbais, laisvs apribojimu, aretu ar laisvs atmimu ir esant
bent vienai i prieasi numatyt BPK 338 str.:
1) nuteistasis serga sunkia liga, kliudania atlikti bausm- kol pasveiks;
2) nuteistoji nia iki 1met.
3) Nuteistoji turi maamei vaik neturi bti apribota tv valdia. Iki jauniausiajam i vaik sueis 3m.
4) Nuteistajam atsitiko dideli nelaimi ir atsirado nepaprast aplinkybi
Apkaltinamuoju nuosprendiu, kuriuo skiriama bausm, vykdymas visa apimtimi praeina visus NV etapus,
veikia BP ir bausmi vykdymo normos. Nuosprendio siteisjimo momentu nustoja veikti nekaltumo
prezumpcija. Asmuo laikomas kaltu ir todl traukiamas baudiamojon atsakomybn, o pastaroji gyvendinama
paskyrus bausm (BPK 335, 336, 338, 342).
BPK 349-357 str, numatantys nuosprendio vykdymo tvark, priklausomai nuo bausms ries, pareigoja
teism po bausms paskelbimo tuoj pat iaikinti nuteistajam paskirtos bausms atlikimo tvark, slygas, jo
teises ir pareigas tai yra nuosprendio procesinio vykdymo pradia.
NV stadijoje ikyla daug klausim, kuriuos pagal pobd, juos sprendiant teism ir posdyje
dalyvaujanius asmenis galime suskirstyti 2 grupes:
1)

dl nuteistojo lygtinio atleidimo nuo laisvs atmimo bausms prie termin bei neatliktos laisvs
atmimo bausms dalies pakeitimo velnesne bausme ir lytinio paleidimo i laisvs atmimo vietos,
nuteistojo atleidimo nuo bausms dl ligos, viej darb, laisvs apribojimo, areto bausmi

91

pakeitimas ir kt. 361 str 1d. iuos klausimus sprendia nuteistojo bausms atlikimo vietos apylinks
teismas, nes
a) apylinkes teismas, kurio teritorijoje yra bausms atlikimo staiga danai sprendia tokius
klausimus, todl ia susiklosto aiks ir pastovs klausim isprendimo kriterijai, formuluojasi
teigiama teism praktika;
b) maesns organizacinio pobdio snaudos, taupomas moni laikas;
c) nurodytiems klausimams isprsti baudiamj byl turinys takos praktikai neturi.
Dalyvauja bausm vykdanios institucijos atstovas ir prokuroras. Jei nors vienas i j neatvyksta, posdis
atidedamas.
2)

dl baudos pakeitimo kita bausme; nuosprendio vykdymo metu kylani abejoni ir neaikum,
pagal BPK 361 str paalinimas; klausimai numatyti Bausmi vykdymo kodekse. Isprendia
nuosprend prims teismas, nes koreguoja pat dokument. Dalyvauja BV institucijos atstovas.
aukiami nuteistasis, gynjas, prokuroras, bet j neatvykimas klausimo sprendimo nesustabdo.
Asmenys, turintys teistum kuriems siteisjs teismo priimtas nuosprendis. Teistumas utraukia neigiam
padarini, riboja nuteistojo interesus.

XX tema. Byl procesas kasacins instancijos teisme

Byl procesas kasacins instancijos teisme yra BP stadija, kurioje pagal statyme numatyt proceso
dalyvi arba prokuroro kasacinius skundus tikrinamas siteisjusi teismo nuosprendi ar nutari teistumas.
Etapai: 1) apskundimas; 2) kasacins bylos parengimas; 3) kasacins bylos nagrinjimas.
Kasacijos reikms aspektai:
a) patikrinamas siteisjusi nuosprendi ir nutari teistumas bei itaisomos teism sprendimuose
padarytos teiss taikymo klaidos;
b) ia stadija gyvendinama proceso dalyvi teis apsksti teismo nuosprend ar nutart ir utikrinamos
kitos j teiss ir teisti interesai;
c) formuojama vienoda teism praktika aikinant ir taikant statymus ir kt teiss aktus. LAT biuletenyje
Teism praktika skelbia skyri plenarini sesij nutartis, trij ir iplstini septyni teisj kolegij, nutartis,
dl kuri paskelbimo pritar dauguma skyrius teisj. paskelbtas nutartis atsivelgia teismai, valstybs ir kt
institucijos, kt asmenys, taikydami tuos paius statymus ir kt teiss aktus.
Bylas nagrinja tik LAT. Visas kasacines bylas teismo posdyje nagrinja LAT Baudiamj byl
skyriaus trij teisj kolegija, iimtis: iplstin septyni teisj kolegija, plenarin sesija.
Nra CPK kodekse numatyto kasacinio ribojimo baudiamojoje byloje kasacin skund galima paduoti
ir dl apeliacine tvarka neskst pirmosios instancijos teismo nuosprendi ir nutari.
Kasatorius kasacin skund padavs asmuo. Skund gali paduoti tik BPK nurodyti asmenys. 367 str. 1
d.: prokuroras, nukentjusysis , jo atstovas, nuteistasis, jo gynjas ir atstovas pagal statym, iteisintasis, jo
gynjas ir atstovas pagal statym. Kai kurios sprendimus gali apsksti kt asmenys: JA atstovas (388str 4d),
eimos nariai ar atstovas pagal st ( 404), civilinis iekovas ir atsakovas, j atstovai (367 str 1). Jeigu skund
paduoda asmuo, neturintis apskudimo teiss, skundas grinamas j padavusiam asmeniui. Kasacinius skundus
turi teis paduoti tik ie prokurorai: generalinis prokuroras ir jo pavaduotojai (dl bet kurio apylinks ir
apygardos teismo priimt nuosprendi ar nutari, skundiam kasacine tvarka, Apeliacinio teismo
nuosprendi ir nutari), apygard vyriausieji prokurorai ir j pavaduotojai (dl atitinkamos apygardos teismo
ar apygardos teritorijoje veikiani apylinks teism priimt nuosprendi ir nutari). Gynjas savo vardu gali
paduoti kasacin skund tik tuo atveju, kai tai neprietarauja ratu pareiktai nuteistojo ar iteisintojo valiai.
Gynjas gali nepaisyti asmens, kuris yra neregys, kurias, nebylys ar dl kt fizini ar psichini trkum negali
pasinaudoti teise gynyb, jei nuteistasis nepilnametis.
Kasacinis skundas paduodamas LAT per 3 mn nuo nuosprendio ar nutarties siteisjimo dienos,
praleidus termin grinamas. Jei prajo maiau negu 1 metai, terminas gali bti atnaujintas dl svarbi
prieasi(liga, ilgalaik komandiruot, apeliacins instancijos nuosprendio ar nutarties nuorao isiuntimas
suimtam nuteistam paeidiant terminus). Vienas ir tas pats asmuo toje paioje byloje gali sksti tik vien kart.
92

Nepilnameio nuteistojo ar iteisintojo kasacinis skundas, paduotas po to, kai buvo inagrintas jo gynjo
skundas nra pakartotinis, todl priimamas nagrinti. Ataukti skund galima tik iki bylos nagrinjimo teismo
posdyje pradios.
Apskundimo ir bylos nagrinjimo kasacine tvarka pagrindai:
1) netinkamai pritaikytas BK;
2) padaryta esmini BPK paeidim.
Jeigu skundas atitinka visus statymo keliamus reikalavimus, i teismo, inagrinjusio byl pirmja
instancija, ireikalaujama baud. byla. j gavus, LAT ar Baud. byl skyriaus pirmininkas priima nutart
nagrinti byl Baud. byl skyriuje ir kasacin skund ir byl perduoda jam.
Bylos parengimo nagrinti kasacin byl paskirtis yra sudaryti reikiamas procesines slygas bylai
nagrinti.( BPK 373,374).
Bylos nagrinjimas kasacins instancijos teismo posdyje. Vieas posdis, iskyrus BPK 9 str
numatytus atvejus. Tvark nustato BPK 377 str. ir kt BPK normos. teismo posdio pradia vyksta tokia pat
tvarka kaip ir pirmosios instancijos teisme.
4.2.2. Teisjo praneimas:
377str.8d.Jame nurodoma, koks proceso dalyvis padav skund, kokius sprend. skundia, teism
nustatytas bylos apl.,jei nuosprendis buvo pakeistas, tai kodl, kasatoriaus praymas,praymo motyvai. Kitaip
nei apel. Proceso dalyviai neturi t. prayti pranej papildyti praneim.
4.2.3. Asmen kalbos:
377str.7,8d. pasako, k jie mano apie apskst sprend., kasac. Skund ir pasilo kok sprend. reikt priimti. Po
to kolegija ieina pasitarim kambar priimti nutarties.
4.3. Nutarties primimas ir paskelbimas:
atskirai nereglamentuota, taikoma 298 ir 299str.1-3 ir 6d. Balsuojama dl kiekvieno pagrindo. 380str.4d. Kaip
inote dabar turi bti surayta visa nutartis su visomis jos dalimis, taiau motyv skaityti nereikia, galima juos
trumpai paaikinti. Sprendim turi pasirayti visi teisjai. Atskiroji nuomon gali bti pagrindu LAT
pirmininkui paduoti teikim, numatyt 452str. Kasac.teismas inagr. byl priima nutart. Jos rys 382str. 1)
Skundas atmetamas, kai skundas nepagrstas, o apsksti sprend. yra teisti.2)Byla nutraukiama, kai buvo
priimtas apkaltinamasis nuosprendis, nors asmuo turjo bti iteisintas, tais atvejais, kaiprocesas buvo
negalimas, remiantis 3str. arba turjo bti atleistas nuo BA pagal 254str. 5d., 327str., taiau byla nebuvo
nutraukta. 3)byla perduodam i naujo nagr.pirmai instancijai, kai nagr. Buvo padaryti BPK paeidimai ir
nuosprendis nebuvo apskstas. Gali bti panaikinta tik dalis nuosprendio ar nutarties ir tik dalis bylos perduota
nagr. i naujo. 5) Gali bti perduota i naujo nagr. Apel. Tvarka, kai apel. Buvo padaryti paeidimai arba kai,
paeidimai stat. Buvp padaryti pirmos instancijos teisme ir apel. Teismas nuosprendio nepanaikino. 6)
pakeiiamas nuosprendis ar nutartis, kai buvo netinkamai pritaikytas baud. statymas Gali bti pakeista veikos
kvalifikacija, panaikinta dalis nuosprendio ar nutarties. Gali bti suvelninta bausm, jei pvz.: apel. Teismas
paeisdamas 320str.4d. asmens padt pablogino labiau nei buvo praoma apel. Skunde. Kasac byla gali bti
atidta remiantis 381str. Kasac nutarties turinys 384str.Atkreiptinas dmesys 384str. 9d., kadangi 454str. 6d.
buvo pripainta prietaraujania K., tai nutart turt pasirayti visi teisjai, kai plenarin sesija priima
nutart(bent jau a taip manau). Nutartis siteisja nuo jos primimo momento, neglai bti skundiamos, todl
nedelsiant vykdomos. Nutartis nra galutinis sprend. byloje, jeibyla perduodama nagr. I naujo, kitais atvejais
tai yra galutinis sprend. byloje. Teismas tada nagr. Byl dar turi remtis ir 386str. Byl i naujo nagr. Teismui yra
privalomi kasac. Teismo nurodymai, bei suvarymai skirti grietesn bausm ar pritaikyti sunkesn veik
numatant baud stat., taiau teismas turi nustatyti apl.kurios rodyt, kad asmuo tiktai padar sunkesn veik.
386str. Taiau jei kasac. Teismas toki suvarym nenustat, tada teismas nagr. Byl i naujo neturi teiss
apsunkinti nuteistojo padties, sugrietinant bausm ar pritaikant sunkesn veik numatant BK str. Generalin
93

prokuratra gavusi kasac. Teismo nutarties nuora, kur numato 385 str, gali io praneimu remdamasi
patraukti i.t. pareignus ar prokurorus atsakomybn.
XXI tema. Byl supaprastintas procesas
Tai procesas, kuris stat. Numatytais atvejais vyksta nesilaikant prastini proceso reikalavim ir kurio
metu siekiam , kad nuo proceso pr. iki pab. Praeit kuo maiau laiko.Supapr. BP NV tyrimo ir baud. byl
nagr. Procedra, kurios metu i. t. ir (ar) bylos nagr. teisme atliekamas per itin trump laik, atsisakoma atskir
proceso etap ar stadij arba jos i esms sutrumpinamos, papr. Tvarka atliekamai atskiri proceso veiksmai. Tai
leidia proces padaryti pig, greit ir sumainti teissaugos pareign ir teimo darbo krv, nors kai kurie
mano, kad taip yra didesn tikimyb priimti neteising sprend. Supapr.gali bti tiek visas procesas, tiek atskiri
procesiniai veiksmai ar stadijos. 2 supapr.proceso variantai:
1) teismo baud. sakymo primimo procesas ( supapr. pasiekiamas kitaip atliekant veiksmus arba atsisakant
tam tikr veiksm ar stadij.Baigus i.t. suraomas ne kaltinamasis aktas, o prokuroras surao pareikim
teismui dl teismo baud.sakymo idavimo, sprend. pirmosisos instancijos teisme priimamas per 7 d. nuo
pareikimo gavimo, nesurengiant teismo posdio ir nedalyvaujant proceso dalyviams)
2) pagreitintas procesas( supapr. Reikiasi tuo, kad byla nagr. Teisme t dien,kai padaroma veika arba ne
vliau kaip per 10d. nuo veikos padarymo.Vietoj kaltinamojo akto prokuroras rao pareikim teismui dl bylos
nagr. pagreitinto proceso tvarka. Bylos parengimas nagr.teisme praleidiamas teismo proceso vyksta t pai
dien, kai prokuroras teikia pareikim teismui, o jei kaltinamasis pageidauja laiko gynybai teismo posdyje
byla turi bti pr. nagr. Ne vliau kaip per 20d. nuo prokuroro atvykimo teism.)
TEISMO BAUD. SAKYMO PRIMIMO PROCESAS 418-425str
Tai prokuroro t., kai bylos apl. Aikios. 4 slygos: 1) i.t. atliktas dl N.V., u kuri yra numatyta skirti bauda(ji
gali bti vienintel bausm ar viena i alternatyvi bausmi) 2) su tuo turi sutikti tariamasis (jam turi bti
iaikinti padariniai: kad nebus rengiamas posdis, teismas jam baud paskiras tik susipains su i.t. surinkta
med., kad esant pagrindui gali bti nusprsta dl turto konfiskavimo, pareigojimo atlyginti proceso ilaidas ir
pan) 3) tam turi neprietarauti nukentjusysis, jis neturi bti padavs skundo(nordamas, kad bt paskirta
didesn bausm nei bauda arba, kad bt atlyginta jam ala) arba toks skundas turi bti atmestas ( 418str.4d.
jam praneama raytiniu praneimu, kuris teikiamas pasiraytinai) 4) neturi bti ikils alos atlyginimo
klausimas, t.y neturi bti paduotas civil iekinys arba dl alos atlyginimo turi bti susitarta.
tariamasis gali sutikti,a) nes gali tiktis, kad bus paskirta velnesn bausm nei byl sprendiant prastai.Jis
usitikrint, kad jam bus paskirta bauda, jei ji yra viena i alternatyvi bausmi arba net velnesn bausm u
baud.b) taip jis ivengs vieumo, nes nereiks atvykti posd.
Prokuroro pareikimo dl b.: 419str.tai kaltinamajam aktui prilygstantis proces. Dokumentas, juo yra
ubaigimas i.t. Kitaip nei kaltinamajame akte prokuroras nurodo skirtinos bausms dyd bei kaltinamojo
pozicij dl baudos dydio, tai teismo nepareigoja. Teisjas gali priimti 3sprend, kurie numatyti 420str. Nutart
nutraukti proces teisjas gali tik nustats, kad egzistuoja BPK 3str. numatyta apl. Teisjo nutartis perduoti byl
nagr. Teisme neskundiama. B..keliami tokie patys reikalavimai kaip ir nuospr., j sudaro angin, apraomoji
ir rezoliucin dalis. Tai tam tikta apkaltinamojo nuospr. Ris, nes B.. gali bti priimtas tik 1sprend., t.y asmuo
pripaintas kaltu.
Primus B.. kaltinamasis gali reikalauti surengti bylos nagr.teisme, tada byla nagr. Pagal 425str.Kaltinamojo
praymas neprivalo bti motyvuotas.Byl inagr. B..nepriimamas, priimamas nuosprendis arba nutartis
nutraukti proces.Tai skiriasi nuo papr. Bylos nagr. Tuo, kad kaltinimas yra palaikomas remiantis prokuroro
pareikimu, o ne kaltinamuoju aktu.Teismas gal keisti veikos kvalifikacij, skirti kitoki bausm, teismas nra
saistomas B.. skirtos baudos. Draudimo bloginti asmens padt pagal asmens skund princ. Tokiame procese
negalioja. Tuo atveju, kai yra keli kaltinamieji, bet ne visi jie apskundia B.. teismas turi t. patikrinti, ar
baud.stat. buvo pritaikytas tinkamai, j padtis gali bti velninama, bet jokiu bdu ne sunkinama. Kiti
subjektai B..apsksti neturi teiss. b.. NEGALI BTI APSKSTAS APEL.AR KASAC. TEISMUI.
3. PAGREITINTAS PROCESAS 426-432
Toks procesas gali vykti, jei yra 426str. 1d. numatytos slygos.Kas ta yra aikios apl.?Kai asmuo i karto
sulaikomas ar nustatomas, kai yra asmen maiusi n.v. padarym kai asmuo ukluptas darantis n.v., kai ant
asmens, jo drabui, jo bste yra aiks n.v padarymo pdsakai, kai asmuo pats atvyksta ir prisipasta padars
94

n.v.Prokuroras tada surao pareikim, kuris teisine reikme prilygsta kaltinamajam aktui.Kitaip nei pareikime
dl B.. prokurorui nebtina pasisakyti dl asmeniui skirtinos bausms.Tokiose bylose asmeniui nebtinai turi
bti teiktas praneimas apie tarim ir jis neturi btinai bti apklaustas.Vietoj kaltinamojo akto byl nagr.
Teisme yra perskaitomas pareikimas dl bylos nagr. Pagreitinto proceso tvarka.Kaltinamj btinai turi ginti
gynjas. Teismas be 254str. numatyt nutari gali priimti ir nutart grinti byl prokurorui, kai apl. Nra
aikios.Tokia nutartis nra skundiama, tada prokuroras turi ubaigti i.t. ir surayti kaltinamj akt arba
pareikim dl B.. Pagreitintas procesas tokioje byloje jau nebegalimas.Inagr. byl pagreitinto proceso tvarka,
priimtas nuosprendis ar nutartis gali bti skundiama apel. Arba kasac. Tvarka.
XXII tema. Baudiamojo proceso ypatumai tiriant ir nagrinjant atskir kategorij bylas
1. Byl dl JA padaryt veik proceso samprata ir reikm 387-391
JA atsako tik u tas veikas, u kuri padarym BK spec. dalyje yra numatyta j atsakomyb. Toki veik yra
apie 50.Ypatumai yra numatyti, kad Ja galt atsakyti baud.tvarka, kad FA, padar n.v. moni, staig
priedangoje bt nubaudiami kartu su JA. 388str. numato, kad byl yra traukiamas JA atstovas. I.t.
pareignas ar prokuroras tirdami n.v. ir nustat, kad BA u j gali bti traukiamas JA, pranea apie tai JA
vadovybei ir pasilo paskirti atstov, juo gali bti 388str 1d. numatyti asmenys. Atstovu bus paskirtas
netinkamas asmuo, jei juo bus paskirtas darbuotojas BA traukiamas kaip FA, kai darbuotojas dl nepakankamo
profesinio lygio armenko isilavinimo negali tinkamai suvokti atstovo pareig esms, tuo atveju arba, kai JA
atstovo visai nepaskiria, i.t. pareignas ar prokuroras turi teis paskirti atstov, juo paprastai skiriamas
advokatas.teismas paskyrs bausm JA gali nutarti paskelbti nuosprend per iniasklaid BK 43str.
2. Priveriamj medicinos priemoni taikymo procesas 392-406
Baud.tvarka neatsako asmuo, kuris darydamas n.v. buvo nepakaltinamas, taip pat toks asmuo, kuris po veikos
padarymo arba po bausms paskyrimo tapo nepakaltinamas.Tokiems asmenims, gali bti taikomos
priveriamosios medicinos priemons.Jos numatytos 98str. Jos gali bti taikomos ir ribotai pakaltinam
asmeniui.Jeigu ekspertizs ivada asmuo pripastamas ribotai pakaltinamu, i.t. yra atliekamas ir byla nagr.
Bendra tvarka, tik teismas gali tokiam asmeniui skirti tiek bausm j suvelnindamas, tiek ir priveriamsias
medicinos priemones. ios priemons nra kriminalins bausms, jos yra tik valstybs prievartos priemons,
todl jas teismas skiria tik inagr. byl teisiamajame posdyje. Jos taikomos siekiant visuomen apsaugoti nuo
psichini ligoni, paius juos apsaugoti nuo savo veiksm, taip pat siekiant juos igydyti.
2.3. Ikiteisminio tyrimo atlikimo ypatumai
Bylose, kuriose procesas pradtas dl priveriamj medicinos priemoni taikymo, ik. tyrimas atliekamas
bendra BPK nustatyta tvarka su papildomomis garantijomis, numatytomis BPK 349 str.
Jeigu ik. tyrimo metu ikyla abejoni dl asmens pakaltinamumo (pvz., labai iaurus nusikaltimas, keistas
elgesys ir pan.), ik. tyrimo teisjo nutartimi paskiriama teismo psichiatrijos ekspertiz.
iose bylose specifika yra tai, kad pripainus asmen nepakaltinamu, ik. tyrimo pareignas jam nepaskiria
kardomosios priemons nesurao praneimo apie tarim, nesupaindina su bylos mediaga, prokuroras
neparao kaltinamojo akto.
Ik. tyrimo pabaiga reglamentuota BPK 397 ir 398 str.
2.4. Bylos nagrinjimas teisme
Bylos dl priveriamj medicinos priemoni taikymo nagrinjimo teisme yra du variantai :
Bylos, gautos su prokuroro nutarimu, nagrinjimas (BPK 399 ir 400 str);
Bylos nagrinjimas, kai asmens psichika sutriko po bausms paskyrimo ( BPK 402 str.)
2.5. Teismo nutartys
reglamentuoja BPK 403 str. , o nutari apskundim BPK 404 str.
Atkreipkit dmes BPK pakeitim:
pakeitimas

95

403 straipsnio 2 dalies 2 punkte po odio slygomis rayti od specializuotose ir punkt

idstyti taip:
2) stacionarin stebjim bendro stebjimo slygomis specializuotose psichikos sveikatos prieiros
staigose;
2.6. Klausim, kylani taikant priveriamsias medicinos priemones, isprendim reglamentuoja BPK
405 ir 406 str.
3. Privataus kaltinimo procesas
3.1. Privataus kaltinimo proceso samprata
Kaltinimas gali bti valstybinis j vykdo prokuroras, ir privatus j vykdo nukentjusysis ar jo atstovas.
BPK 407 str. ivardija privataus kaltinimo pobdio veikas. Privataus kaltinimo pobdis joms suteikiamas dl
to, kad tokiu atveju pats nukentjusysis turi sprsti, ar iomis veikomis jo interesai paliesti taip atriai, kad dl
to verta kreiptis teism. Be to, neretai nemanoma vertinti tam tikrus veiksmus kaip eidianius ar kitaip
eminanius mogaus garb ir orum, jeigu tas asmuo, prie kur tokie veiksmai vykdyti, pats nelaiko juos
eminaniais ir pan.
Privataus kaltinimo proceso iskirtiniai bruoai:
1. procesas dl veiksm, ivardyt BPK 407 str., pradedamas tik tuo atveju, jeigu yra nukentjusiojo
skundas ar jo teisto atstovo pareikimas;
2. iose bylose ik. tyrimas neatliekamas, iskyrus atvejus, kai to reikalauja prokuroras;
3. tokiose bylose kaltinim teisme palaiko nukentjusysis arba jo teistas atstovas;
4. procesas nutraukiamas, jeigu nukentjusysis susitaiko su kaltinamuoju.
Taiau BPK 409 str. reglamentuojami iimtiniai atvejai, kai privataus kaltinimo bylos virsta valstybinio
kaltinimo objektu.
3.2. Skundo ar pareikimo padavimas
Asmenys, turintys teis paduoti skund ar pareikim ivardyti BPK 408 str.
Nukentjusiojo skundas yra reikmingas procesinis dokumentas, nes juo:
Ireikiama asmens valia , kad kaltininkas atsakyt pagal baud. statymus ir bt nubaustas;
Pradedamas privataus kaltinimo procesas;
Nustatomos nagrinjimo teisme ribos.
Skundo turin reglamentuoja BPK 412 str.
3.3. Taikinamasis posdis
yra privalomas preliminarinis privataus kaltinimo byl proceso etapas, kur reglamentuoja BPK 413 str.
3.4. Bylos nagrinjim teisme
nagrinja BPK 414 ir 415 str.
3.5. Kiti klausimai, susij su privataus kaltinimo procesu
( perjimas i privataus kaltinimo valstybin kaltinim BPK 409 str., perjimas i valstybinio kaltinimo
privat kaltinim BPK 417 str., prieprieinio skundo nagrinjimas BPK 410 str., prisijungimas prie
privataus kaltinimo BPK 411 str.)
4. Byl procesas kaltinamajam nedalyvaujant (procesas u aki)
4.1. Byl proceso kaltinamajam nedalyvaujant samprata
Procesas u aki (dar vadinamas in absentia), kai leidiamas bylos nagrinjimas teisme nesant kaltinamojo
yra demokratinse valstybse reta iimtis. LR PBK is atvejis tvirtintas 433 str., taiau ms alies teism
praktikoje procesas u aki praktikai nra taikomas ir ateityje tikriausiai bus taikomas itin retai.
4.2. Bylos nagrinjimo kaltinamajam nedalyvaujant tvarka ir ypatumai
nagrinjami BPK 434 437 str.
96

4.3. Kaltinamajam nedalyvaujant priimto nuosprendio apskundimas

aptariamas BPK 438 str. ( tarptautiniai mogaus teisi apsaugos standartai reikalauja, kad asmeniui, kurio byla
buvo inagrinta jam nedalyvaujant, bt sudaryta galimyb pakartotiniame teismo procese bandyti rodyti, kad
in absentia proceso buvo priimtas neteisingas sprendimas).
XXIII tema. emesnij teism nutari apskundimas auktesniesiems teismams ir skund
nagrinjimas
1. Apskundimo samprata ir tvarka
Asmenys, jeigu jie mano, kad teismo nutartimi yra paeistos ar apribotos j teiss, gali jas apsksti. Nutari
ries ir turinio, j padarini ir skaudumo mogui lygio poiriu skundai dl teismo nutari gali bti gana
vairs ir j, kaip rodo praktika, pasitaiko nemaai.
is apskundimas yra naujo baudiamojo proceso statymo optimalumo prado svarbus iraikos elementas:
1. skund padavimo tvarka yra gana paprasta, todl asmenys gali i karto reaguoti savo teisi ir teist
interes paeidimus be didesni procesini formalum paduodami skund;
2. skundas patenka i auktesnj teism ir ten isprendiamas pakankamai glaustais terminais, todl
palyginti greitai atkuriamos paeistos teiss;
3. dl glaust termin ivengiama didesnio teismo proceso vilkinimo;
4. auktesniesiems teismams, esant pagrindui, panaikinant ir pakeiiant nutartis, daromas rimtas poveikis
emesnij teism darbui.
Apsksti galima bet kokias emesnij teism nutartis, iskyrus tuos atvejus, kai BPK numato tam tikr
atskir nutari apskundimo tvark, pvz., BPK 65, 74, 130, 313, 403 str. Be to, negali bti apskundiamos
nutartys nutraukti baud. byl jos skundiamos ir nagrinjamos apeliacine tvarka.
Skunde turi bti nurodoma: auktesniojo teismo pavadinimas, prims nutart emesnysis teismas, nutarties
esm, apskundimo motyvai, pareikjo reikalavimai.
Apskundimo tvarka nurodyta BPK 440 str.
2. Skundo nagrinjimo auktesniajame teisme tvarka
Skundo nagrinjimo tvarka BPK 441 str. todl toliau pateikiami svarbiausi ir tiesiogiai straipsnyje
netvirtinti momentai:
Dl skundo paskyrimo nagrinti teisjui ar trij teisj kolegijai (vien i i teisj patvirtinant kolegijos
pirmininku) suraomi patvarkymai.
Gali bti taip, kad skundo inagrinjimo laikotarpiui emesniojo teismo teisiamajame posdyje daroma
pertrauka, dl kurios procesas pailgja, todl auktesnysis teismas turt inagrinti skund per trumpesn, nei
straipsnyje tvirtint 7 dien laikotarp.
Jeigu skund padavs suimtas kaltinamasis ar nuteistasis gynjo neturi, teismas paskiria gynj BPK 50
str.nustatyta tvarka. Jei skund padavs kaltinamasis ar nuteistasis yra laisvje, jie gali patys dalyvauti teismo
posdyje (su teise su savimi atsivesti ir gynj).
Jeigu teismo posdyje dalyvauja prokuroras (tai jam gali bti aktualu, jei skundiam nutart teismas prim
prokuroro iniciatyva), jis gali pasakyti savo nuomon dl svarstomo skundo.
3. Auktesniojo teismo sprendim rys (BPK 442 str.)
Jeigu auktesnj teism patenka skundai nesilaikant BPK 440 str. nustatytos tvarkos arba juose
skundiamasi dl, pareikjo nuomone, neteist teismo veiksm, taiau faktikai tokie veiksmai neforminti
procesine nutartimi, numatyta BPK 253 str., tokie skundai nenagrinjami ir nesprendiami, apie tai praneant
skundo autoriui.
Priimamos nutartys:
1. Nutartis atmesti skund ir palikti galioti teismo nutart priimama tada, kai ji yra teista ir pagrsta, o
skundo motyvai yra neteisingi arba neesminiai;
2. Nutartis panaikinti teismo nutart ir priimti dl skundo nauj sprendim priimama tuo atveju, jeigu
emesnysis teismas svarstomu klausimu padar nepagrstas ivadas ir prim neteising sprendim;
3. Nutartis pakeisti teismo nutart priimama, kai emesnysis teismas svarstomu klausimu i esms prim
teising, taiau neisam ar netiksl sprendim.
97

Nutartis sigalioja nuo jos primimo dienos ir yra neskundiama (BPK 442 str.2 d.) tuo siekiama padidinti
auktesniojo teismo nutarties vykdymo organizuotum, jos stabilum, proceso dalyvi interes apsaug.
XXIV tema. Baudiamosios bylos atnaujinimas
1. Atnaujinimo samprata, reikm ir rys
Jeigu dl naujai paaikjusi aplinkybi ar koki nors kit prieasi galutinis teismo sprendimas nra
teistas ar pagrstas, toks sprendimas neturi bti vykdytas, nes prieingu atveju nebt gyvendintas
teisingumas ir utikrinta baudiamojo proceso paskirtis kad nusikalstam veik padars asmuo bt teisingai
nubaustas ir nebt nuteistas nekaltas asmuo, BPK numato baud. bylos atnaujinimo galimyb.
Atnaujinimas nra baud. proceso stadija, o baud. proceso institutas, iimtinis etapas.
Taigi, baud. bylos atnaujinimas iimtinis etapas, vykstantis esant ypatingoms, numatytoms slygoms
baud. proceso statyme, kuriame tikrinamas siteisjusio teismo nuosprendio ar nutarties teistumas ir
pagrstumas.
Baud. bylos atnaujinimo rys:
1. Atnaujinimas dl naujai paaikjusi aplinkybi (BPK 443-450 str.) vyksta paaikjus faktams,
neinomiems priimant nuosprend ar nutart. Naujai paaikjusios aplinkybs tvirtintos BPK 444 str.;
2. Atnaujinimas dl aikiai netinkamo baud. statymo pritaikymo (BPK 451-455 str.) - vyksta paaikjus,
jos teism sprendimuose akivaizdiai netinkamai pritaikytas baud. statymas ir dl to reikia lengvinti
nuteistojo teisin padt.
3. Atnaujinimas dl Jungtini Taut mogaus teisi komiteto arba Europos mogaus Teisi Teismo
sprendim (BPK 456-461str.) vyksta tuomet, kai Jungtini Taut mogaus teisi komitetas pripasta,
kad sprendimas nuteisti asmen yra priimtas paeidiant Tarptautin pilietini ir politini teisi pakt ar
jo papildomus protokolus, arba Europos mogaus Teisi Teismas pripasta, kad sprendimas nuteisti
asmen priimtas paeidiant mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencij ar jos
papildomus protokolus, jeigu paeidimai pagal pobd ir sunkum kelia pagrst abejoni dl asmens
nuteisimo ir besitsiantys paeidimai gali bti itaisyti tik atnaujinus nuteistojo byl. ( Iki vadovlio
paraymo momento, t.y. 2005 met, Europos mogaus Teisi Teismas buvo prims 19 galutini
sprendim bylose prie Lietuv.)
Visoms atnaujinimo rims bendra yra tai, kad visais atvejais bylos atnaujinimas galimas tik po to, kai bylos
nagrinjimas yra baigtas ir prastinse baud. proceso stadijose byla jau negali bti nagrinjama (t.y.
sprendimas yra galutinis). Be to, visais atvejais sprendim dl atnaujinimo gali priimti tik Lietuvos
Aukiausiasis Teismas. Skiriasi rys savo pagrindais ir slygomis bei atnaujinimo procedromis.
Atnaujinimas reikmingas tuo, kad taikant institut yra itaisomos siteisjusiuose nuosprendiuose ar
nutartyse teism padarytos klaidos.
2. Atnaujinimas dl naujai paaikjusi aplinkybi
2.1. Naujai paaikjusi aplinkybi svoka ir rys
Naujai paaikjusios aplinkybs siteisjusiu teismo nuosprendiu kitoje byloje arba prokuroro atliktu
tyrimu nustatyti faktai, neinomi priimant nuosprend ar nutart, dl kuri siteisj teismo nuosprendis ar
nutartis yra neteisti ir napagrsti.
ias aplinkybes ivardija BPK 444 str.:
BPK 444 str. 1 d. 1 p. iuo atveju numatytos dvi btinos slygos:
1.melagingi ar netikri rodymi, kuriais grindiamos nuosprendio ar nutarties ivados (jei negrindiamos
nra pagrindo atnaujinti byl);
2.rodym melagingumas ar netikrumas nustatytas siteisjusiu teismo nuosprendiu.
Parodymai melagingi yra tuomet, kai jie neatitinka tikrovs ir tokius parodymus smoningai duoda arba
ekspertizs akt pateikia asmuo, bdamas sptas, kad dl to gali kilti baud. atsakomyb. Kitais rodymais gali
bti bet kokie duomenys, kuriuos teismas pripaino rodymais: specialisto ivada, dokumentai, daiktiniai
rodymai, taip pat melagingas ar inomai neteisingas vertimas, jeigu jis susijs su rodymais, kuriais
grindiamas nuosprendis.
98

BPK 444 str. 1 d. 2 p. iuo atveju nusikalstami piktnaudiavimai yra tyins nusikalstamos veikos, kurias
padar teisjai, nagrindami byl. Piktnaudiavimas taip pat turi bti nustatytas siteisjusiu teismo
nuosprendiu.
BPK 444 str. 1 d. 3 p. iuo atveju tai yra prokuror, ik. tyrimo staig pareign ar ik. tyrimo teisj,
atlikusi ik. tyrim arba atskirus tyrimo veiksmus, kontroliavusi ik. tyrim, tyins nusikalstamos veikos.
Btinai turi bti nustatytas prieastinis ryys tarp piktnaudiavimo ir neteisto bei nepagrsto nuosprendio
primimo.
BPK 444 str. 1 d. 4 p. iuo atveju kitokiomis naujai paaikjusiomis aplinkybmis gali bti aplinkybs,
kurios vienos ar kartu su anksiau nustatytomis aplinkybmis rodo: kad nusikalstam veik padar kitas
asmuo, kad asmuo, kuris buvo laikomas nuudytu, yra gyvas, taip pat liudytojo ar nukentjusiojo parodym
neteisingumas, jeigu is asmuo siningai klydo ir pan. Aplinkybs, kurios priimant nuosprend buvo inomos,
negali bti naujai paaikjusiomis. iame punkte numatytos aplinkybs nustatomos ne siteisjusiu teismo
nuosprendiu, o tyrimu, kuris atliekamas BPK 446 ir 447 str. numatyta tvarka.

2.2. Proceso dl naujai paaikjusi aplinkybi pradjimas ir naujai paaikjusi aplinkybi tyrimas
BPK 445 str. numatytas 1 met nuo nauj aplinkybi paaikjimo dienos atnaujinimo terminas pradedamas
skaiiuoti nuo nuosprendio, kuriuo nustatomos naujai paaikjusios aplinkybs, siteisjimo dienos, arba nuo
prokuroro ivados suraymo dienos tuo atveju, kai naujai paaikjusios aplinkybs nustatomos atliekant tyrim.
Jei paaikjusios aplinkybs rodo, kad asmens padtis turi bti sunkinama (grietinama bausm ir pan.), reikia
atsivelgti ir BK 95 str. numatytus apkaltinamojo nuosprendio primimo senaties terminus. Byla gali bti
atnaujinta ir mirus nuteistajam, jeigu reikia j reabilituoti (BPK str. 1 d. 7 p.)
Proceso dl naujai paaikjusi aplinkybi pradjimas tvirtintas BPK 446 str.
Pabrtina, kad proces dl naujai paaikjusi aplinkybi gali pradti tik prokuroras ( savo iniciatyva arba
pagal BPK 446 str. 1 d. ivardint asmen pareikim ).
BPK nereglamentuoja nei pareikimo turinio, nei inagrinjimo termin, nei nagrinjimo tvarkos ie
klausimai sprendiami vadovaujantis bendraisiais baud. proceso principais, pvz., pareikimas raomas laisva
forma, taiau i jo turi bti aiku, koks proceso dalyvis paduoda pareikim, dl kokios bylos ir kokio teismo
sprendimo, dl koki aplinkybi praoma atnaujinti proces ir pan.
Naujai paaikjusi aplinkybi tyrimas atliekamas vadovaujantis BPK taisyklmis, reglamentuojaniomis ik.
tyrim, t.y. galima atlikti visus ik. tyrimo veiksmus, tiktai negali bti taikomos procesins prievartos priemons,
yra tam tikra apklausos specifika.
BPK tyrimo termin nenustato, todl jis turi bti atliktas per kuo trumpiausius terminus.
Naujai paaikjusi aplinkybi tyrimo baigimas reglamentuotas BPK 447 str. priklausomai nuo to, ar
naujos aplinkybs tyrimo metu pasitvirtina, prokuroras gali surayti arba ivad, arba nutarim nutraukti
proces.
2.3. Klausimo dl baud. bylos atnaujinimo sprendimas teisme ir teismo priimamos nutartys
Atnaujinimo teisme tvark nustato BPK 448 str, tiktai svarbu pabrti, kad teisj kolegija prokuroro ivad
ir tyrimo mediag nagrinja vieame teismo posdyje iskyrus BPK 9 str. numatytus atvejus.
Priimamas nutartis ivardija BPK 449 str.:
1. Panaikinti teismo nuosprend ar nutart, atnaujinti byl ir perduoti j:
i naujo tirti (kai reikia nustatinti nusikalstamos veikos aplinkybes, o teisiamajame posdyje to
padaryti nemanoma) arba
i naujo nagrinti teisme (kai kaltinamojo veik reikia kvalifikuoti pagal kit baud. statym);
2. Panaikinti teismo nuosprend ar nutart ir nutraukti byl ( kai nustatomos aplinkybs, dl kuri procesas
negalimas arba atleidimo nuo baud. atsakomybs pagrindai);
3. Atsisakyti atnaujinti byl (kai naujos aplinkybs nenustatytos arba jos neturjo takos sprendimo
teistumui ir pagrstumui).
ios nutartys suraomos vadovaujantis BPK 384 str. nustatytomis taisyklmis, reglamentuojaniomis
kasacins instancijos teismo nutarties turin.
Proces atnaujinus byl reglamentuoja BPK 450 str.
3. Baudiamosios bylos atnaujinimas dl aikiai netinkamo baudiamojo statymo pritaikymo

99

3.1. Baudiamosios bylos atnaujinimas dl aikiai netinkamo baudiamojo statymo pritaikymo pagrindai
Baudiamojo proceso paskirtis ir udaviniai reikalauja, kad baudiamasis statymas bt tinkamai
pritaikytas jau pirmosios instancijos teisme, o jeigu is teismas to nepadaro apeliacins ir kasacins
instancijos teisme. Taiau dl tam tikr prieasi nuteistasis gali laiku neapsksti pirmosios instancijos teismo
nuosprendio nei apeliacine nei kasacine tvarka, arba apeliacins ar kasacins instancijos teismai gali
baudiamojo statymo taikymo klaid ar patys j padaryti.
Aikiai netinkamo baudiamojo statymo pritaikymo klaidos siteisjusiuose teismu sprendimuose gali
bti itaisytos atnaujinu baudiamj byl. BPK 451 str numato kad baudiamoji byla gali bti atnaujinama ne
bet kokio netinkamo baudiamojo statymo pritaikymo atveju o tik esant dviem slygoms:
1. Pagal nuosprendiuose ir nutartyse nurodytas aplinkybes yra pagrindo manyti, jog byloje
akivaizdiai netinkamai pritaikytas B. i slyga reikia jog sprendiant baudiamosios bylos
atnaujinimo klausim nuosprendiuose ir nutartyse nurodytos aplinkybs nekvestionuojamos,
preziumuojama jog nustatytos teisingai, o tiktai sprendiama ar ioms aplinkybms tinkamai pritaikytas
B.
2. Dl to reikia palengvinti nuteistojo padt; i slyga reikia, kad atnaujinti baudiamj byl
galima tik tuo atveju, jeigu tinkamai pritaikius baudiamj statym reikia palengvinti nuteistojo
teisin padt. Jeigu tinkamas baudiamojo statymo pritaikymas sunkint nuteistojo teisin padt, pvz.
veik reikt kvalifikuoti pagal st. numatant sunkesn nusikalstam veik, paskirti grietesn bausm ir
pan. Bylos atnaujinti negalima, nepaisant to jog nuosprendiu ar nutartimi nustatytoms bylos
aplinkybms baudiamasis statymas pritaikytas netinkamai.
BPK 451 str pateiktas isamus bylos atnaujinimo pagrind sraas. Sraas yra isamus, dl to kitokiais
pagrindais atnaujinti byl draudiama. Dl aikiai netinkamo baudiamojo statymo pritaikymo gali bti
atnaujinama bet kokia baudiamoji byla, neatsivelgiant tai, kokie teismai ir kokia tvarka i byl nagrinjo.
BPK 451 str nurodo ir kokia bylas galima atnaujinti.

3.2. Pareikimo dl baudiamosios bylos atnaujinimo padavimas ir sprendimo dl baudiamosios bylos

atnaujinimo primimas
452 str numato asmenis kurie gali paduoti praymus aukiausiajam teismui dl baudiamosios bylos
atnaujinimo:
o nuteistasis
o atstovas pagal statym
o gynjas
o generalinis prokuroras
o LAT pirmininkas (jis gali paduoti teikim teisj kolegijai);
Kiti proceso dalyviai gali tik prayti LAT pirminink ar generalin prokuror paduoti pareikim ar teikim dl
aikiai netinkamo baudiamojo statymo pritaikymo.
sprendimo dl baudiamosios bylos atnaujinimo primimas detaliai reglamentuotas BPK 452 ir 453
str. Atkreiptinas dmesys, kad pareikim dl bylos atnaujinimo galima paduoti tik iki tol, kol:
o nuteistasis baigs atlikti paskirt bausm,
o kol baigsis laikas kuriam atidtas bausms vykdymas, arba
o kol baigsis laikas, kuriam nuteistasis lygtinai atleistas nuo laisvs atmimo bausms prie termin.
Pasibaigus iems terminams paduotas pareikimas nepriimamas ir nenagrinjamas.
Baudiamosios bylos atnaujinimo klausim sprendia LAT Baudiamj byl skyriaus trij teisj kolegija
raytinio proceso tvarka. Inagrinjusi pareikim dl baudiamosios bylos atnaujinimo kolegija priima nutart
kuria:
o arba atmeta praym kai pagal nuosprendiais ar nutartimis nustatytas aplinkybes nra pagrindo
manyti, jog akivaizdiai netinkamai pritaikytas baudiamasis statymas, arba kai netinkamas
100

baudiamojo statymo pritaikymas motyvuojamas neteisingai nustatytomis bylos aplinkybmis,

netinkamu rodymu vertinimu, baudiamojo proceso statymo paeidimais ar kitais vertinamaisiais
argumentais.
o arba baudiamj byl atnaujina ir perduoda j nagrinti LAT Baudiamj byl skyriaus teisj
kolegijai.
3.3. Atnaujintos bylos nagrinjimas ir priimamos nutartys
BPK 454 ir 455 str.
Kai LAT Baudiamj byl skyriaus trij teisj kolegija priima nutart atnaujinti baudiamj byl, LAT
pirmininkas ar Baudiamj byl skyriaus primininkas sudaro teisj kolegij kuriai perduota baudiamoji
byla, paskiria pranej, kolegijos pirminink ir, suderins su praneju, nustato teismo posdio dat.
Kolegijos, nagrinjanios byl sudtyje gali bti ir teisjai, sprend bylos atnaujinimo klausim. Pranejas
paveda baudiamj byl skyriaus ratinei isisti praneimus apie teismo posdio viet ir laik
prokurorui, gynjui, nuteistajam, jo atstovui pagal statym, nukentjusiajam ir jo atstovui.
Atnaujinta byla nagrinjama pagal BPK 454 nustatyt tvark. Byla nagrinjama vieame teismo posdyje,
iskyrus BPK 9 str numatytus atvejus.
455 str. numatytos nutartys kurias priima teismas inagrinjs byl:
BPK nereglamentuoja teismo, inagrinjusio atnaujint baudiamj byl, nutarties turinio. Praktikoje
mutatis mutandis vadovaujamasi BPK 384 str. Teismo nutartis siteisja nuo jos paskelbimo momento ir
negali bti skundiama.

4. Baudiamosios bylos atnaujinimas dl Jungtini Taut mogaus teisi komiteto arba Europos mogaus
Teisi Teismo sprendim.
4.1. Baudiamosios bylos atnaujinimo dl Jungtini Taut mogaus teisi komiteto arba Europos mogaus
Teisi Teismo sprendim prielaidos
Europos mogaus Teisi Teismo jurisdikcija visose bylose, susijusiose su konvencijos aikinimu ir
taikymu, pripainta kaip privaloma neterminuotai.
Europos mogaus Teisi Teismas steigtas siekiant utikrinti, kad bt laikomasi sipareigojim,
prisiimt pagal Konvencij ir jos protokolus. is teismas nagrinja bylas pagal piliei, nevyriausybini
organizacij ar asmen grupi, teigiani, kad jie yra Lietuvoje padaryto konvencijoje ar jos protokoluose
tvirtint paeidim auka, individualias peticijas.
BPK numatyta galimyb atnaujinti baudiamj byl dl Europos mogaus Teisi teismo sprendimo t.y kai
Europos mogaus teisi teismas pripasta, kad sprendimas nuteisti asmen yra priimtas paeidiant
mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencij ar jos papildomus protokolus.
BPK 456 str. numato baudiamosios bylos atnaujinimo dl JT mogaus teisi komiteto arba Europos
mogaus teisi teismo sprendim pagrindus. Atkreiptinas dmesys kad baudiamoji byla gali bti
atnaujinama ne dl bet koki Pakto ar Konvencijos paeidim, kuriuos konstatavo Jungtini Taut mogaus
teisi komitetas ar Europos mogaus teisi teismas, o tik dl toki, kurie susij su sprendimu nuteisti
asmen. Sprendimas nuteisti asmen iuo atveju suprantamas plaija prasme. Tai bet koks Lietuvos
teism sprendimas, kuriuo konstatuota, jog asmuo padar BK numatyt nusikalstam veik nepriklausomai
nuo to, ar tokiu sprendimu paskiriama bausm, ar asmuo atleidiamas nuo baudiamosios atsakomybs ar
bausms. Tai gali bti:
o teismo nutartis nutraukti byl, kuria konstatuota, jog asmuo padar nusikalstam veik;
apkaltinamasis nuosprendis;
o nuosprendis, kuriuo nutraukiama byla;
o nutartis taikyti asmeniui priveriamj medicinos priemon,
o teismo baudiamasis sakymas,
101

o apeliacins instancijos teismo nutartis ar nuosprendis, kuriais konstatuota, jog asmuo padar
nusikalstam veik.
o kasacins instancijos teismo nutartis.
Kita btina slyga bylai atnaujinti kai konstatuoti konvencijos paeidimai kelia pagrst abejoni teismo
sprendimo nuteisti asmen teistumu ir pagrstumu.
Teismo sprendimo teistumu ir pagrstumu galima abejoti kai buvo paeista asmens teis nepriklausom ir
nealik teism, kai paeistos asmens teiss teisminio nagrinjimo metu arba teism sprendimai pagrsti
duomenimis, surinktais ar inagrintais paeidiant Pakte arba Konvencijoje garantuotas asmens teises.
Baudiamoji byla turi bti atnaujinta taip pat tada kai po nuteisimo besitsiantys Pakto arba Konvencijos
reikalavim paeidimai gali bti itaisyti tik atnaujinus baudiamj byl.

4.2. Praymo ar teikimo dl baudiamosios bylos atnaujinimo padavimas ir nagrinjimas

Pagal BPK 457 str. Praym gali pareikti:
o Asmuo kurio atvilgiu buvo padaryta Pakto ar Konvencijos paeidim
o Jo teisi permjas asmens padavusio peticij Europos mogaus teisi Teismui, pdinis ar artimasis
giminaitis, po io asmens mirties pareiks pageidavim tsti byl Europos mogaus Teisi teisme jei
ETT pripasta jog toks asmuo turi teist interes tsti byl pareikjo vardu.
o i asmen galiotas atstovas
o Lietuvos generalinis prokuroras
o LAT pirmininkas
Praymo padavimo tvark numato BPK 458 str.
BPK 459 2d. numatyta kad teisj kolegija i nagrinjusi praymo ar teikimo dl baudiamosios bylos
atnaujinimo priimtinumo klausim gali priimti viena i nutari:
1. Praym ar teikim atmesti kaip nepagrst ir baudiamosios bylos neatnaujinti. Tok sprendim priima
jeigu nenustatoma BPK 456 str numatyt bent vienos i slyg.
2. Praym ar teikim perduoti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ar kitai kompetentingai
institucijai. Jeigu nustatoma kad Pakto ar Konvencijos paeidimai nustatyti ne baudiamojoje byloje.
3. Praym ar teikim priimti ir baudiamj byl atnaujinti, jeigu yra BPK 456 numatyti pagrindai.

4.3. Atnaujintos bylos nagrinjimas ir priimamos nutartys

Nagrinjama BPK 460 str numatyta tvarka.
BPK 461 str numatytos nutartys kurias priima teismas:
Svarbiausi aspektai:
o Praymas ar teikimas atmetamas ir paliekami galioti teism nuosprendiai bei paskesns teism
nutatys kai nustatoma, jog Jungtini Taut mogaus teisi komiteto ar ETT nustatyti Pakto ar
Konvencijos paeidimai pagal pobd ir sunkum nekelia abejoni dl asmens nuteisimo arba kai
padaryt paeidim nra galimybs itaisyti.
o Nuosprendis bei paskesns teism nutartys panaikinamos ir byl nutraukiama, kai padaryti Pakto
ar Konvencijos paeidimai kelia abejoni dl asmens nuteisimo ir kai i paeidim nra galimybs
itaisyti perdavus byl i naujo tirti ar i naujo nagrinti teisme.
o Nuosprendis ir paskesns teism nutartys naikinamos ir byla pduodama i naujo tirti, i naujo
nagrinti pirmosios ar apeliacins instancijos teisme priklausomai nuo to, kurioje proceso stadijoje
galima itaisyti padarytus Pakto arba Konvencijos paeidimus.
o Jeigu Pakto arba Konvencijos paeidimai buvo padaryti kasacins instancijos teisme ir juos galima
itaisyti naikinama kasacine nutartimi ir priimama nauja nutartis. iuo atveju byla neperduodama

102

nagrinti kasacins instancijos teisme, nes ji vis tiek turt bti nagrinjama LAT Baudiamj byl
skyriuje.

103