1 tema.

Valstybinio reguliavimo teorijos ir praktikos pagrindiniai bruoai Lietuvos Respublikoje

Valstybinio reguliavimo svoka ir jo aplinka. Reguliavimo priemons. Administracinis teisinis reguliavimas
ir jo rys. statym, postatymini akt, sutari, vidaus administravimo akt lygmenys.

Valstybinis reguliavimas ir vieasis administravimas, svok santykis ir apimtis. Valstybiniam reguliavimui

veikti reikalingos priemons: veiklos pagrind norminis reguliavimas, oficialus pripainimas, speciali teisi
suteikimas (registracija, standartizacija, kvot nustatymas, licencij, leidim suteikimas, biudetini
asignavim iskyrimas, tarif apskaiiavimas, kain politika ir kt.), kins ar kt. veiklos pltojimo tvarkos
nustatymas, vairi ri veiklos ir jos kokybs normini reikalavim nustatymas, paramos organizacijos
valdymo objektams akoms, monms ir pan., vairi draudim ir sankcij dl j paeidimo nustatymas.

Administraciniai teisiniai reimai, kaip valstybinio stabilumo garantas. Administracini teisini reimo
prigimtis, samprata ir poymiai. Administracini teisini reim speciali priemoni sistema.
Administracini teisini reim klasifikavimas.

Europos Sjungos teiss taka administracinei teisei, kaip savarankikai teiss akai ir valstybiniam
reguliavimui. ES teiss reikalavimai administracinms priemonms, formoms, metodams, reimams.
Europos Sjungos reikal koordinavimas.

Administracins teiss sistemos bendroji dalis

Normos, tvirtinanios valstybinio valdymo principus (pvz. Teistumas, vieumas);

Normos, reglamentuojanios administracins teiss subjekt teisin padt (pvz. Muitins kodeksas);

Normos, reguliuojanios valdymo organ formavimo tvark bei valstybs tarnyb;

Normos, reglamentuojanios valstybinio valdymo veiklos formas;

Normos, reguliuojanios valstybinio valdymo metodus;

Normos, nustatanios administracins procesins veiklos pagrindus (procesins normos);

Normos, tvirtinanios teistumo valstybinio valdymo sferoje utikrinimo bdus ir tvark.

Administracins teiss sistemos ypatingoji dalis

Normos reguliuojanios valstybin valdym kio (ekonomikos) sferoje.

Tai pramons, paslaug, ems ir vandens kio, prekybos, statybos, ryi, informatikos, telekomunikacijos,
komunalinio kio, gamybos,

Normos reguliuojanios valstybin valdym socialinje kultrinje sferoje.

Tai kultros, mokslo, vietimo, sveikatos apsaugos, socialins apsaugos, sporto ir fizins kultros ir pan.

Normos reguliuojanios valstybin valdym administracinje politinje sferoje.

Tai krato apsauga, vidaus ir usienio reikalai, nacionalinis saugumas, teisingumo vykdymas ir utikrinimas
ir pan.

Bendroji valdymo svoka

Valdymu daromas poveikis mogaus arba moni grups valiai. Jis skatina motyvuoti savo apsisprendim
elgtis pagal oficial paliepim. Valdymo santykiai i vis moni arba j grupi santyki iskiriami remiantis
taisyklmis, pagal kurias skirstomos subjekt teiss ir pareigos.

Valstybs valdymo svoka

Kalbdamas apie valstybs reikal tvarkym prof. M. Romeris vartojo termin valdymas.
Nagrindamas valdi padalijim, jis daugiau dmesio skyr iuolaikinse valstybse paplitusiam
trilypiam valdi padalijimui. iame kontekste vykdomosios valstybs valdios funkcij (be statym
leidiamosios ir teismines) jis vadino valdymu arba administravimu.
Vykdomosios valdios funkcijas gyvendinanias valstybs institucijas valdymo arba administravimo
organais vadino ir prof. P. Leonas, pabrdamas, kad atitikdami trims didiosioms valstybs valdios
vykdymo rims statym leidimui, teismui ir valdymui, - ir valstybs organai yra skirstomi tris ris:
statymo leidimo, teismo ir valdymo (administracijos) organus.
VALDYMO svoka turi daug prasmi,
tiek ekonomin,
tiek teisin,
tiek sociologin,
tiek biologin,
ir kt.
VALDYMAS - tai tikslingas, kryptingas, nuolatinis valdymo subjekto poveikis valdymo objektui.
Tai svoka apima procesus, kurie vyksta visuomenje, gyvojoje ir negyvojoje gamtoje.
Valdymo procesas visuomet vyksta organizuotoje aplinkoje SISTEMOJE.

SISTEMA tai organizuota, tarpusavyje susijusi ir atliekani tam tikras funkcijas struktrini element
visuma.
iai sistemai yra bdinga jos element vienyb, darnumas.

VALDYMAS - tai sistemoje pasireikiantis tikslingai kryptingas poveikis, kuris gyvendinamas valdymo
subjekto komandomis objektui , siekiant ilaikyti sistem tam tikroje organizacijos bsenoje bei pasiekti
kitus sistemos tikslus ir isprsti jos udavinius.

Valdymo sistem apibdinantys poymiai

Jos tikslai ir udaviniai;

valdymo subjektai ir objektai;

funkcijos;

organizacin struktra;

nepriklausomyb ir sistemos element bendradarbiavimas;

apibrtos veiklos formos ir metodai.

Valdymas, kaip vadybin svoka

Kuri susijusi su laiko ir moni tarpusavio santykiais.
Pagal J. A. F. Stoner galima iskirti tokius valdymo ypatumus laiko bei moni tarpusavio santyki aspektu:
Valdymas - tai pastangos sukurti troktam ateit, atsivelgiant praeit bei dabart;
Valdymas atitinka ir atspindi tam tikr istorin laikotarp
Valdymas - tai praktika, kurios pasekms bei poveikis pasireikia po tam tikro laiko;

Tai yra pastangos planuoti, organizuoti, vadovauti ir kontroliuoti, bei vis kit itekli panaudojimas siekiant
usibrt tiksl.
Visus keturis komponentus:
planavim;
organizavim;
vadovavim;
ir kontrol apima valdymo procesas

Planavimas - tai yra tiksl formulavimo bei j gyvendinimui tinkamos veiksm eigos nustatymo procesas.

Organizavimas - tai toks darbo, valdios ir itekli paskirstymo ir suderinimo procesas, kuris leidia jiems
pasiekti tikslus. Skirtingi tikslai reikalauja skirting struktr.

Vadovavimas - tai grups ar visos organizacijos nari veiklos nukreipimas, takos darymas, siekiant atlikti
btinas uduotis. Vadovavimui svarbiausia - moni santykiai ir laikas.

Kontrol - tai yra toks procesas, kuris utikrina, kad reali veikla atitikt planuojam. Kontrol susideda i i
pagrindini element:
a) atliekamo darbo standart nustatymo;
b) darbo vertinimas;
c) jo palyginimas su nustatytais standartais;
d) kai yra nukrypim nuo standart, pasirinkt veiksm keitimas.

Valdymo svoka vartojama vairiose srityse, taiau siekiant giliau painti valdymo procesus bei j
ypatumus, valdymas klasifikuojamas:
a) Mechaninis valdymas
b) biologinis valdymas
c) socialinis valdymas

VALDYMO RYS

BIOLOGINIS (procesas vyksta gyvuose organizmuose);

MECHANINIS (procesas vyksta mechaninje aplinkoje);

SOCIALINIS (procesas vyksta tarp moni, t.y. visuomenini santyki , moni ir organizacij
valdymas).

SOCIALINIS VALDYMAS

Tai poveikis vairioms visuomens struktroms, siekiant sudaryti tam tikras slygas j funkcionavimui ir
padidinti j veiklos efektyvum.
J. Lekaviius

SOCIALINIS VALDYMAS visos visuomens ar atskir jos grupi bendro gyvenimo ir veiklos
organizavimas, reguliavimas bei koordinavimas sutinkamai su tos grups nustatytais tikslais ir interesais
SOCIALINIAM VALDYMUI
keliami reikalavimai:

1. Valdymo subjektas turi bti autoritetas;

2. Valdymas vyksta tik moni grupje;
3. Valdymo veiksmams reikalingas planas;
4. Btinas pareig, veiksm paskirstymas dalyviams;
5. Btina informacija;
6. Kontrols funkcija;
7. Atskir individ veiksm vienijimas / derinimas;
8. Pastebt trkum alinimas.

Socialin valdym gyvendina mons bei j organizuoti kolektyvai.

Tokioje grupje reikalingas bendras darbas, bendra veikla, todl reikalinga, kad ta veikla bt tikslinga,
smoninga, t.y. ie moni veiksmai turi bti valdomi, koordinuojami, derinami, vienijami.

VISUOMENINIS VALDYMAS
Tai savanorikumo principu susibrusi visuomenini organizacij veikla;
Pagrindiniai poymiai:
- visuomenin valdym vykdo ne valstybs institucijos, o vairs moni junginiai ar j susivienijimai;

visuomeninis valdymas vykdomas savaveiksmikumo pagrindu; valdymo funkcijas vykdo

atitinkam nevyriausybini organizacij galioti atstovai.

valdymas procese pasireikia autoriteto galia, nevyriausybini organizacij nari savanoriku

paklusimu valdymo valiai.

VALSTYBINIO VALDYMO SAMPRATA

Teisine prasme:
Terminas Valdymas apibdinamas, kaip subjekto institucijos, organizacijos, valdios atstovo, pareigno ir
t.t.) galimyb palenkti kitus savo valiai, takoti kit veiksmus ir sprendimus, nustatyti valdanij ir
valdomj status.
Subjektas reikalui esant gali veikti prievarta
iais abipusiais santykiais realizuojama valstybin valdia, kitaip tariant - ADMINISTRAVIMAS
Administravimas - lot. valdymas

VALSTYBINIS VALDYMAS pasireikia elgesio norm nustatymu visuomenini santyki dalyviamsv ir

t norm korekcijomis, atsivelgiant besikeiiani situacij.
Valstybiniam valdymui bdingi bruoai:

Viena valstybin valdym vykdanti alis btinai turi bti valstybin institucija arba valstybs vardu
veikiantis atstovas;

Postatymin veikla, nes statym nustatytos valstybinio valdymo pagrindins kryptys yra
gyvendinamos postatyminiais aktais.

Tvarkomasis pobdis, kuriam bdingi pavaldumo ir subordinacijos santykiai.

Valstyb reguliuoja ne visus moni santykius, o tik reikmingiausius, nes galioja principas:
de minimus non curant lex et pretor (smulkmenomis statymas ir teisjas neusiima)
Valstybinis reguliavimas yra viena i valstybinio valdymo funkcij, jis apibdinamas valstybs
nustatomomis ir utikrinamomis bendrosiomis taisyklmis, kuri turi laikytis visuomeniniuose santykiuose
dalyvaujantys subjektai ir atsivelgiant kintanias slygas, utikrinti i taisykli koregavim. i valstybs
reguliavimo funkcij papildo teisini reikalavim vykdymo visapusika kontrol; santykiaujani ali
veiklos bendros krypties nustatymas ir koordinavimas; j teist interes ir teisi apsauga; prioritet
nustatymas ir j reglamentavimas norminiais aktais; registracijos tvarkos nustatymas; licencijavimas ir kt..
Vadovaujantis usienio ali patirtimi, reguliavimas pagal tikslus skirstomas socialin ir ekonomin, o pagal
valstybinio reguliavimo form - politin ir statymin administracin

Apskritai valstybs reguliavimo tikslas - reguliuoti moni santykius tam, kad jie pasiymt
teisingumu, but apsaugotos teiss ir t kurie rinkos ekonomikos slygomis nesugeba apsaugoti savo teisi
bent minimaliu lygiu, tam kad tam tikros socialins grupes, rinkos ekonomikos slygomis gijusios
ekonomins ir politins galios, io savo pranaumo nepaverst viepatavimu visai visuomenei.

Valstybinis teguliavimas pagal tikslus:

Socialinis
Ekononimis.

Pagal valstybinio reguliavimo forma:

Politinis
Teisinis administarcinis

Valstybinis reguliavimas daniausiai analizuojamas teiss moksle - valstybs ir teiss teorijoje,

administracinje teisje.
Taiau, analizuojant santyk tarp valstybinio valdymo ir savireguliacijos ekonomikoje, atsiranda
prietaravim dl valstybinio valdymo prapltimo ioje srityje, nes didja valstybinis aparatas ir
administracinis teisinis poveikis valdymo objektams.

Teisinis reguliavimas tai tokia socialinio reguliavimo ris, arba forma, kai poveikis moni elgesiui yra
daromas teiss normomis ir teiss principais.
Teisinio reguliavimo mechanizmas
Teisinio reguliavimo mechanizmo kategorija paymi teiss judrum, irykina jos funkcionavimo
dsningumus, padeda tobulinti teisinio reguliavimo efektyvum.
Teisinio reguliavimo mechanizmas teisini priemoni, o taip pat proces ir bkli visumos sistema,
kurios pagalba teis veikia visuomeninius santykius valstybiniame valdyme.

ADMINISTRACINIS TEISINIS REGULIAVIMAS, kaip tam tikra sritis, yra imperatyvus normatyvinis
mechanizmas, tvarkantis subjekt ir objekt veikl, taip pat formuojantis stabil j funkcionavimo teisin
pagrind.
Be to, jis, kaip ir pats administracinis valdymas, apima daugel valstybinio ir visuomeninio gyvenimo srii.
Valstybinis reguliavimas, yra vienas i administracinio - teisinio poveikio element ir visada nukreiptas
teisin form.
Administracinio teisinio reguliavimo objektas visuomeniniai santykiai valstybiniame valdyme
Administracinio teisinio reguliavimo objekto sudtins dalys
Santykiai, susiklostantys formuojant vieosios administracijos struktr, kontrols santykiai;
Vieojo administravimo funkcij gyvendinimo santykiai;
Administracinis reagavimas ir asmen teisi gynimas vieojo valdymo srityje.

Pagrindiniai administracinio teisinio reguliavimo mechanizmo elementai

Administracins teiss normos

Administracins teiss principai

Administracins teiss norm aikinimo

aktai

Administraciniai teisiniai santykiai

Administracins teiss norm taikymo aktai

Administracinis teisinis reguliavimas naudoja:

normas definicijas,
kompetencines normas,
normatyvus (standartus, kvotas ir pan.),
techninius parametrus kaip juridines normas - (kain dyd, vairius atstumus, normas ir pan.).
Reguliavimas taip pat susijs su bendrosiomis piliei normomis, mokesi statymais, kuriuos jis tarsi
apiformina ir veda reguliuojam objekt veikl, priklausomai nuo situacijos tam tikruose veiklos cikluose.

Administracinio teisinio reguliavimo etapai

1-asis etapas. Administracinio t.reguliavimo mechanizmas pradedamas teiss normini akt leidyba
2-asis etapas apima teiss normini akt publikavim, informacijos priemoni panaudojim, todl vadinamas
informacine komunikacija
3-iasis etapas vadinamas ideologine komunikacija. iame etape diegiami visuomenini santyki subjekt
tam tikri moraliniai tikinimai aukljant juos taip, jog teisines nuostatas btina vykdyti savanorikai
4-asis etapas vadinamas stimuliuojamja komunikacija, arba skatinamuoju bendravimu. Valstyb moraliai ir
materialiai skatina aktyviai ir iniciatyviai vykdyti teisinius reikalavimus.
5-asis etapas prasideda paeidus teiss norm reikalavimus, nes valstyb panaudoja teisins atsakomybs
institut. is etapas vadinamas prevencinio bendravimo etapu.

Klasifikacijos kriterijumi gali bti administracinio-teisinio reguliavimo gyvendinimo form skirstymas

pagal apimt ir metodus.
Tai:
valstybinio rmimo formos;

imperatyvs kiekybiniai ir kokybiniai normatyvai;

legalizuojamosios priemons (pavyzdiui, licencijavimas, fizini ir juridini asmen registracija);
administraciniai reimai, susij su ypatinga valstybs padtimi;
administraciniai funkciniai reimai;
valstybs monopolijos vedimas.
Teisinio poveikio bd tarpusavio derinimas sudaro teisinio reguliavimo metod.
Pirminiai administracini teisini santyki poveikio metodai:

Subordinacijos

Koordinavimo

Administracinje teisje akivaizds imperatyvaus pobdio santykiai.

Dispozityvus metodas yra, taiau jis tarsi kyla i imperatyvaus metodo.

Tais atvejais, kuomet administracinis teisinis reguliavimas yra nesuderintas su fundamentali mogaus
teisi apsauga arba netgi tiesiogiai siekia apriboti mogaus teises ir laisves, neivengiamai kyla
konfliktai tarp piliei ir valstybs.
Jeigu vieasis interesas fetiizuojamas, nesigilinama jo esm, ginamas menamas vieasis interesas ir
nesiekiama kiekvienu konkreiu atveju racionaliai pagrsti moni elgesio vienoje ar kitoje veiklos srityje
administracinio teisinio reguliavimo, nuolatos kyla teisiniai konfliktai.
Netinkamas administracinis teisinis reguliavimas kelia rimt grsm mogaus teisi ir laisvi realizavimui ir
apsaugai.
Kita vertus, dl administracinio teisinio reguliavimo sprag taip pat susidaro prielaidos, jog bus paeistos
mogaus teiss. Lietuvoje itin dani atvejai, kuomet statymai, galintys apsaugoti vienokias ar kitokias
piliei teises, neveikia, nes Vyriausyb ar kitos galiotos institucijos nesukuria statymo gyvendinimo
mechanizmo.

STATYM, POSTATYMINI AKT, SUTARI, VIDAUS ADMINISTRAVIMO AKT

LYGMENYS.

Konstitucija

Konstituciniai statymai

Konstitucijos pataisos

Ratifikuotos tarptautins sutartys

statymai

statym gali turintys aktai

Konstitucinio teismo nutarimai

Teism sprendimai

Seimo nutarimai ir sprendimai

Prezidento dekretai ir potvarkiai

Vyriausybs nutarimai ir potvarkiai

MP potvarkiai, rezoliucijos, sakymai

Ministerij, staig prie ministerij leidiamos instrukcijos, sakymai

Apskrii virinink sakymai

Savivaldybi taryb sprendimai

Valstybiniam teisiniam reguliavimui veikti reikalingos priemons

Valstybiniam teisiniam reguliavimui veikti reikalingos priemons:

veiklos pagrind norminis reguliavimas,

oficialus pripainimas,

paymjimas, suteikiantis subjektui status ir teis veikti jo pasirinktoje veiklos (kio) akoje
(registracija, standartizacija, kvot nustatymas, licencij, leidim suteikimas, biudetini asignavim
iskyrimas, tarif apskaiiavimas, kain politika ir kt.),

kins ar kt. veiklos pltojimo tvarkos nustatymas,

vairi ri veiklos ir jos kokybs normini reikalavim nustatymas, paramos organizacijos

valdymo objektams akoms, monms ir pan.,

vairi draudim ir sankcij dl j paeidimo nustatymas.

Kad bt palaikoma tvarka politinje, socialinje ir kinje valstybs valdymo srityse, valstybiniam
teisiniam reguliavimui veikti reikalingos priemons.

Teis i teisini priemoni, proces ir bkli visumos sistema veikia visuomeninius santykius
valstybiniame valdyme.
LR vieojo administravimo statymas administracin reglamentavim apibria kaip taisykli, nuostat,
reglament ir kit teiss akt primim statymams gyvendinti (3str.2d.).
Tai Vyriausybs nutarimais tvirtinami ministerij ir Vyriausybs staig nuostatai, ministr sakymais
tvirtinamos vairios taisykls, nuostatai.
Savivaldybi taryb sprendimai dl joms priskirt klausim irgi gyvendinami priimant atitinkamas
taisykles, nuostatus ir kitokius vieojo valdymo teisinius aktus.
Sprsdami ministerijos reguliavimo sriiai priskirtus klausimus, ministrai bendrai privalomas elgesio
taisykles teiss normas nustato ne tik sakymais, bet ir raytiniais dokumentais.

Vieasis administravimas atliekamas ir individualaus pobdio teiss aktais.

Individualiais sakymais atliekamas institucij ir staig vidaus administravimas valdomas personalas,

tvarkoma staigos vidaus struktra ir kt.
Tarpusavyje derinant, priklausomai nuo besikeiiani socialini, ekonomini ir kitoki slyg ir situacij,
panaudojama didel reguliavimo priemoni vairov:

Normavimas;

Licencijavimas;

Draudimai;

Kontrol (patikrinimai, revizijos, auditas, pavedim vykdymo kontrol, administracins prieiros

bei prevencijos veiksm kontrol)

Fizini ir juridini asmen registracija;

Kita...

Licencijavimas

Viena i valstybinio teisinio reguliavimo priemoni licencijavimas ir leidimai.

Licencija yra oficialus dokumentas, kuriuo monms, staigoms, organizacijoms, privatiems asmenims
suteikiama teis verstis tam tikros ries veikla.

Licencija atskirais atvejais yra btina juridini asmen veiksnumo slyga.

Kiekvienai statym nustatytai licencijuojamos veiklos riai Vyriausyb tvirtina licencijavimo taisykles.
Jose nurodoma licencijuojamoji veikla, licencij iduodanti institucija ir jos galiojimai, licencijai gauti
reikalingi dokumentai, pateikt dokument nagrinjimo tvarka ir terminai, licencij rys ir j idavimo
slygos, skaitant licencij turtoj teises ir pareigas, licencijos slyg laikymosi prieiros tvarka, licencijos
galiojimo sustabdymo bei panaikinimo atvejai ir tvarka.

Leidimai
Be licencijavimo, administracin veikla atliekama ir iduodant kitokius leidimus pvz.: leidim sistema
taikoma pasienyje, o policijos ir valstybs sien apsaugos pareignams suteikta teis tikrinti, kaip asmenys
laikosi taisykli.

Leidimais nustatomas ir usienio ali piliei, taip pat asmen be pilietybs teisinis statusas jiems bnant
Lietuvoje. ie asmenys nustatyta tvarka privalo gauti leidimus laikinai apsigyventi ar nuolat gyventi, taip pat
dirbti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutart.

Sertifikavimas
Sertifikavimas yra procedra, kuria sertifikavimo staiga patvirtina, kad produktas, procesas, paslauga ar
fizinio asmens kvalifikacija atitinka nustatytus reikalavimus
ios srities valdymo santyki pagrindus nustato Lietuvos Respublikos atitikties statymas.

iuo metu sertifikavimo funkcij reglamentuoja apie 50 teiss akt.

Tam tikrose valdymo srityse sertifikavimo funkcij atlieka centrins inybos ar j sistemai priskirtos staigos.
Sertifikatas tikrumo, verts nustatymo paymjimas, galioja tik nurodytai sertifikavimo sriiai, o
galiojimas sustabdomas arba anuliuojamas, jei paeistos sertifikavimo idavimo slygos t.y. darbai turi bti

atliekami pagal kokybs utikrinimo plan, informuoja apie pasikeitimus savo monje ir kokybs
utikrinimo sistemoje, paalinti audito ataskaitoje nurodyti neatitikmenys.

Sertifikatas pvz.: suteikia teis statyti gyvenamuosius, vieojo naudojimo, pramons ir kitos kins veiklos
pastatus (iduoda LR Aplinkos ministerija).

Juridini asmen registras

LR CK 2.62 str. nurodyta, kad juridinis asmuo turi bti registruotas juridini asmen registre.

Juridini asmen registras yra pagrindinis valstybs registras. J tvarko statym nustatyta valstybs
institucija registro tvarkytojas.

Civilinis kodeksas nurodo:

kokie dokumentai turi bti pateikiami juridiniam asmeniui registruoti;

atsisakymo registruoti pagrindus ir apskundim;

juridinio asmens likvidavimo registro tvarkytojo iniciatyva pagrindus;

tvirtina juridini asmen registro vieumo princip, registro duomen paskelbimo bdus ir tvark;

atsakomybs taikym neteistai atsisakius registruoti juridin asmen ar padarius klaid registre.

Kiti registrai:

vietimo staig bei mokslo ir studij institucij valstybinis registras;

Valstybs tarnautoj registras;

Usieniei registras;

Transporto priemoni registracij atlieka valstybs mon ,,Regitra,,.

Valstybs registras tai teisini, organizacini, technologini priemoni visuma, skirta nustatyta tvarka
registruoti statymais nustatytus objektus, rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti bei teikti
suinteresuotiems asmenims registruojam objekt juridinius, kiekybinius, geografinius ir kitus duomenis ir
dokumentus.

Standartizacija
Standartas standartizacijos dokumentas, nustatantis normas, taisykles ir reikalavimus produkcijai.

Standart rys:
tarptautiniai tarptautins standartizacijos organizacijos priimti ir visuomenei skirti;regioniniai regionins
standartizacijos organizacijos priimti ir visuomenei skirti;nacionaliniai nacionalins standartizacijos
institucijos priimti ir visuomenei skirti;mons ruoiami konkreioje monje ir tvirtinami jos vadovo, skirti
mons veiklai, produktams ar j gamybai standartizuoti.

Lietuvos standartus tvarko Lietuvos standartizacijos departamentas prie LR Aplinkos ministerijos. Atskir
ak standartus priima technikos komitetai.

Vyriausyb vykdo valstybin kain reguliavim nustatydama kai kuri preki ar paslaug aukiausi ir
emiausi kain lyg ar dyd, deklaruodama preki ir paslaug, traukt atskir Vyriausybs parengt sra,
kainas.
Vietos savivaldos organai statymo nustatyta tvarka reguliuoja savivaldybs vietinio kinio moni
gaminamos produkcijos kainas ir teikiam paslaug tarifus.
Tarif reguliavimo tvark nustato LR Vyriausyb, tvirtina valstybins reikms paslaug tarifus: valstybins
ems ir valstybinio fondo vandens telkini nuomos mokesio tarifus, ilumins energijos, gaminamos
Energetikos ministerijos reguliavimo srities monse, elektros energijos tarifai, nam ildymo ir karto
vandens prieiros tarifai, kurie apskaiiuojami priklausomai nuo namo ploto, sistem amiaus. Kiti tarifai:
pajam mokesio, vidaus greitojo pato paslaug, pokalbi ir kt.

Biudete nustatyta biudetini staig ir kit biudeto las gaunani subjekt, atliekani vieojo
administravimo funkcijas ilaidoms ir ilgalaikiam materialiajam turtui bei strateginms atsargoms sigyti
skirta l suma asignavimai, kuri asignavim valdytojas turi teis biudetiniais metais gauti i biudete
sukaupt l, pateiks paraik Valstybs id tvarkaniai institucijai arba savivaldybi administracijai,
patvirtintoms programoms valdyti.

kins ar kitos veiklos pltojimo tvarka nustatoma strateginiu veiklos planu, nustatomi tikslai, udaviniai,
veiklos kryptys, atsivelgiant valstybs ilgalaiks raidos strategijos nuostatas.
Plsti veiklos objektus leidiama tik turint atitinkam dokumentacij, kuri suderinama su vietos savivaldos
institucijomis atitinkama ministerija pvz.: aplinkos apsaugos teritorinis organizavimas ir aplinkos tvarkymo
valstybinis reguliavimas vykdomas pagal bendrojo ir specialiojo teritorinio planavimo dokumentus.

statymais ir kitais teiss aktais yra apibriami valstybini institucij galiojimai nustatyti taisykles ir
slygas kinei ir komercinei veiklai.
Vyriausybs galiotos institucijos priiri, kaip laikomasi nustatyt veiklos slyg ir taisykli, renka
informacij, skiria baudas bei kitas sankcijas taisykli paeidjams.

Sankcijas taiko
Teismai, pareignai, Policija Mokesi ir kitos inspekcijos
(spjimas, administracin nuobauda, administracinio teiss paeidimo priemoni konfiskavimas (pvz.:
neteistos vejybos priemoni konfiskavimas), nualinimas nuo pareig, administracinis aretas)

Parama organizacijos valdymo objektams teikiama, kai valstybins institucijos vykdo vieuosius pirkimus,
investuoja, skolinasi, privatizuoja, dereguliuoja verslo aplink bei ukerta keli naujiems mokesiams ir
reguliavimo mechanizmams.

Tokia politika gerina verslo slygas ir tobulina konkurencin aplink.

Konkrets valdios veiksmai, kuriais siekiama padti tam tikram verslui ar kio akai, daniausiai vykdomi
biudeto lomis.
ES parama sudaro dideles galimybes pltoti keli, geleinkeli ir oro transporto infrastruktr, viebui ir
paslaug sistem, sprsti gamtos apsaugos ir gyvenamosios aplinkos gerinimo udavinius taip pat ES
struktrini fond parama energijos teikimo satbilumo, prieinamumo ir didesnio energetikos efektyvumo
utikrinimo ir kt.

ADMINISTRACINIAI TEISINIAI REIMAI

Teis, o ypa administracins teiss aka, labai glaudiai susijusi su visuomeniniais procesais ir j
pokyiais.
Civilizuotoje valstybje jie negali bti stichiki, bet turi bti reguliuojami.
Sunkiau kontroliuojamose situacijose, kurios destabilizuoja visuomenin gyvenim, valstybs valdia privalo
taikyti ypatingas poveikio priemones, kuri visuma ir yra
administracinis teisinis reimas.

Teisin literatra reimo svok aikina skirtingai.

Tarptautini odi odynas, reim (pranc. regime), vienoje i reikmi apibria kaip tiksliai nustatyt
tvark.
Teisinis reimas reguliavimo tvarka, ireikta kompleksu teisini priemoni, parodani iskirtin
tarpusavyje sveikaujani leidim, draudim, pozityvi pareigojim derinim ir sudarani reguliavimo
kryptingum.
Teiss teorija teisin reim apibria kaip reguliavimo tvark, ireikt kompleksu teisini priemoni,
parodani iskirtin tarpusavyje sveikaujani leidim, draudim, pozityvi pareigojim derinim
ir sudarani reguliavimo kryptingum.

Usienio ali administracins teiss literatroje pateikiamas administracini teisini reim

apibrimas, kuriuo akcentuojamas teisinio reguliavimo gyvendinimo metod specifikumas (draudim,
leidim, pozityvi pareigojim derinimas) bei iuos metodus atitinkani teiss subjekt elgesio sekimas.
Taigi teisinis reimas apibriamas kaip ypatinga teisinio reguliavimo tvarka, ireikta atitinkamomis
teisinmis priemonmis, sukurianti norim socialin padt ir palanki arba nepalanki aplink teiss
subjekt poreiki patenkinimui.
Teisinio reimo negalima tapatinti nei su bendruoju teisiniu reguliavimu, nei su teiss gyvendinimo
procesu.
Reimui bdingas iskirtinis reguliavimo bdas, kuriuo kuriamas ir naudojamas specifinis juridini,
organizacini bei kit priemoni derinys ir taip garantuojama stabili valstybs padtis.
Tvarkos utikrinimas administracinmis teisinmis priemonmis turt bti laikomas administraciniu
teisiniu reimu.
Administracini teisini reim sritis negali bti apribota vien tik nepaprastj situacij (nepaprastoji ir
karo padtis).
Administracin teisin reim galima apibrti ir kaip statymais nustatyt taisykli visum, kuri savo
veikloje turi laikytis pilieiai ir juridiniai asmenys.
Kokia yra administracini teisini reim specifika? Ji pasireikia imperatyviais valdymo metodais,
pavaldumo santyki sukrimu ir palaikymu.

Analizuojant administracinius teisinius reimus, iskiriama ir administracini teisini reim paskirtis

tai tam tikr valstybs srii, situacij reguliavimas, su speciali priemoni sistema. Tokioms
priemonms priskiriama:

1. Teisiniai aktai ir normos, nustatantys ypating veiklos tvark tam tikrose sferose;
2) galiotos valstybins institucijos, kurios sukurtos specialiai arba gav galiojimus formuoti ir palaikyti
atitinkam reim;
3) Specialios teisins priemons, skirtos reimo tvarkai palaikyti (registracija, licencijavimas);

4) Detali teiss subjekt veikimo reglamentacija ir j tarpusavio santykiai;

5) Grieta kontrols ir atsakomybs sistema administracinio-teisinio reimo veikloje (reimo taisykli
vykdymo patikrinimas, operatyvins paiekos priemoni pritaikymas ir pan.);
6) Platesnis ribotai leidiamj ir draudiamj metod naudojimas derinamas btinais atvejais su teiss
subjekt stimuliavimu (teisi ir laisvi realizavimas leidiamas tik pateikus asmeniui praym, kuriuo
suteikiama tokia galimyb).;
7) Speciali organizacini, technini, materialini ir finansini priemoni egzistavimas (pavyzdiui
specialios rangos vietos apirai panaudojimas).

Administraciniams teisiniams reimams bdingi poymiai:

Fizini ir juridini asmen ir pareign elgesys nustatomas specialiomis teiss normomis;

Visuomenini organizacij ir valdios institucij veiklos isami reglamentacija;

Papildom taisykli arba visiems privalom teiss norm iimi taikymas;

Ypatingo reimo, specialios teistvarkos kontrols ir tam tikr apribojani priemoni taikymas.

Administraciniai teisiniai reimai keiia administracins teiss subjekt teisin padt. iais atvejais
administracinio teisinio reguliavimo sritis isipleia.
Reimas gyvendinamas statymais ir postatyminiais teiss aktais ir nukreiptas j grietai tikslin ir
funkcin veikl tose srityse, kur reikalingos papildomos priemons tinkamai valstybs bklei palaikyti.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje tvirtinami pagrindiniai administracini teisini reim

funkcionavimo principai ir nuostatos.

Pagrindini teisi ir laisvi nelieiamumo principas, teisi ir laisvi ribojimo pagrindai, oficialaus
reimo vedimo principas.

Paymtina, kad btent Konstitucija tvirtina nepaprastosios ir karins padties, valstybs sienos
apsaugos, teritorins jros, iskirtins ekonomins zonos administracinius teisinius reimus.

statymais nustatoma teisinio reimo ris, vedimo pagrindai, subjektai, vykdantys reimo valdym, veiklos
taisykls ir priemons.
Teiss aktus konkretina pagal savo kompetencij Vyriausyb, ministerijos, departamentai, vietos valdymo
institucijos.

Administracinis teisinis reimas - tai specifin teiss subjekt veiklos tvarka, taikoma vairiose
valstybinio gyvenimo srityse. Jis gyvendinamas statymais ir postatyminiais aktais ir nukreiptas j grietai
tikslin ir funkcin veikl tose srityse, kur reikalingos papildomos priemons stabiliai valstybs bklei
palaikyti.
ADMINISTRACINI TEISINI REIM KLASIFIKACIJA

Pasirenkant kriterijumi reimo objekt, specials administraciniai teisiniai reimai grupuojami

teritorinius reimus (iskirtin ekonomin zona, karantinas, karin padtis, udaro administracinio
teritorinio vieneto reimas);
objektinius reimus (atomins energetikos objekto reimas, vandens telkinio reimas);
daikt, mediag keliani padidint pavoj arba turini svarbi valstybin reikm reimus (ginkl,
nuod, narkotini mediag, dokument su valstybs paslaptimi);
veiklos arba funkcinius reimus (priegaisrinis reimas, evakuacijos, muitins reimas).

Taip pat iskiriami reimai pabriant reguliavimo dalyk.

ie specials administraciniai teisiniai reimai skirstomi
gamtos apsaugos reimus (draustiniai, nacionaliniai parkai, kurortai),
vieosios tvarkos apsaugos reimus (nepaprastoji padtis),
valstybs saugumo reimus (valstybs sienos, valstybs paslapties apsaugos reimai)
Taip pat veikia reimai klasifikuojami pagal laik,

tai pastoviai veikiantys reimai (valstybs sienos reimas) ir

situacinio pobdio reimai (nepaprastoji, karo padtis)

Nuoseklesnei analizei tinkamiausia administracini teisini reim klasifikacija pagal reim tiksl.
Pirmoji grup apima administracinio - teisinio reguliavimo reimus esant ypatingai valstybinei padiai
(nepaprastosios, karo padties atvejai, valstybini sien apsauga, muitini apsauga.).

Antroje grupje funkciniai reimai.

J paskirtis aprpinti valstybs valdymo funkcijas ir veiklos sferas (mokesi, sanitarin, ekologin ir kt.

Treiai grupei priklauso administraciniai teisiniai legitiminiai reimai.

i reim veikimo sferoje yra du reimai tai:
a) Leidiamieji reimai, kai fiziniai ir juridiniai asmenys turi teis paduoti pareikimus dl leidimo vykdyti
vien ar daugiau tam tikr veiksm, tuo tarpu atitinkam pareign arba institucij sprendimas suteikti
leidim arba ne.
b) Legalizuojamieji reimai, kurie susij su oficialia juridini ir fizini asmen registracija, taip pat
normatyvini reikalavim reglamentacija vairi ri veiklai

Nepaprastosios padties reimas

Jis geriausiai atspindi i grup ir atitinka pagrindinius jos poymius:

1. Valstybins institucijos, staigos ir organizacijos veikia ypatingos teisinio reimo slygoms

2. Galima apriboti fizini bei juridini asmen teises ir pridti pareig
3. Laikina priemon
4. Visi ribojimai nustatomi statymu
Nepaprastoji padtis ypatingas teisinis reimas valstybje ar jos dalyje, leidiantis taikyti Lietuvos
Respublikos Konstitucijoje ir Nepaprastosios padties statyme nustatytus laikinus naudojimosi fizini
asmen teismis ir laisvmis apribojimus ir laikinus juridini asmen veiklos apribojimus.
Teiss aktai nurodo

Konstitucijos 144 str. 3 dalis teigia, kad nepaprastj padt reguliuoja statymas

iuo konstitucijos straipsniu ir nepaprastosios padties statymu nustatyta, kad:

1. Nepaprastj padt gali vesti Seimas, tarp Seimo sesij Prezidentas, bet jo sprendim vis tiek
tvirtina Seimas.

2. Seimas gali nustatyti reimo taikymo teritorij, mst, trukm...

Ypatingasis reimas

1. Tam tikr priemoni taikymas kertant valstybin sien

2. Klimosi laisvs apribojimas
3. Vieosios tvarkos ir ypatingj objekt sustiprinta apsauga
4. Vie akcij udraudimas
5. iniasklaidos laisvs ribojimas
6. Dokument tikrinimas
Karo reimas
Analogikas nepaprastosios padties reimui.
Reguliuojamas mobilizacijos ir mobilizacinio reimo statymais.
Pagrindiniai principai:

1. Centralizuotas valdymas
2. Termin laikymasis
3. Planavimas
4. Kontrol
5. kompleksikumas
Karo padties vedim numato:

LR Konstitucijos 142 str.: Seimas veda karo padt, skelbia mobilizacij ar demobilizacij, priima
sprendim panaudoti ginkluotsias pajgas, kai prireikia ginti Tvyn arba vykdyti Lietuvos
valstybs tarptautinius sipareigojimus.

Karo padties vedim numato:

LR Konstitucijos 142 str.: Ginkluoto upuolimo atveju, kai kyla grsm valstybs suverenumui ar teritorijos
vientisumui, Respublikos Prezidentas nedelsdamas priima sprendim dl gynybos nuo ginkluotos agresijos,
veda karo padt visoje Valstybje ar jos dalyje, skelbia mobilizacij ir teikia iuos sprendimus tvirtinti
artimiausiam Seimo posdiui, o tarp Seimo sesij - nedelsdamas aukia neeilin Seimo sesij. Seimas
patvirtina arba panaikina Respublikos Prezidento sprendim.

Nauja Karo padties statymo redakcija

priimta 2000 m. birelio8 d.
statymo skirsniai:

Bendrosios nuostatos

Karo padties vedimas ir ataukimas

Teisi ir laisvi apribojimas esant karo padiai

moni, staig ir organizacij veiklos ypatumai

Valstybs valdymo pertvarkymas

Karins ir bendros priemons

Ginkluotosios pajgos Lietuvos kariuomen ir karo padties metu priskirtos kitos ginkluotosios
pajgos: Valstybs sienos apsaugos tarnyba, specializuoti policijos daliniai, Lietuvos auli sjungos
koviniai briai bei kiti koviniai piliei ir j organizacij ginkluoto pasiprieinimo (partizan)
vienetai, pavalds ginkluotj pajg vadui.

Gyventoj evakavimas - organizuotas gyventoj ikeldinimas i teritorij, kuriose pavojinga gyventi,

suteikiant jiems stacionarias arba laikinas gyvenamsias patalpas.

Karas - paskelbtas karas ar bet kuris kitas tarptautinis ginkluotas konfliktas, kurio dalyv yra
Lietuvos Respublika.

Karins teissaugos institucijos karo policija, karins ikiteisminio tyrimo staigos bei j kontrol
atliekanios institucijos, karo lauko teismai.

Kariniai pareignai - valstybs ginkluotj pajg pareignai, turintys vad ar karinius

administracinius galiojimus, bei karins teissaugos institucij pareignai.

Komendanto valanda - paros laikas, kada draudiama bti vieosiose vietose be karo komendanto
iduoto leidimo.

Udara teritorija - teritorija, kuri patekti ir i kurios ivykti galima tik turint karo komendanto
iduot leidim.

Karo padtis - Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir io statymo nustatyta ypatinga teisin padtis, kuri
vedama prireikus ginti Tvyn ginkluoto upuolimo ar jo grsms atveju, kai kyla grsm Lietuvos
valstybs suverenumui ar jos teritoriniam vientisumui, arba prireikus vykdyti Lietuvos valstybs
tarptautinius sipareigojimus siekiant utikrinti valstybs gynyb ir kitas svarbiausias valstybs funkcijas
karo metu.
Karo padties vedimas:

Karo padt veda Seimas. Prezidentas priima sprendim vesti karo padt ir teikia sprendim
priimti Seimui

Karo padtis gali bti vesta visoje valstybje arba jos dalyje

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas ar Respublikos Prezidento dekretas dl karo padties

ataukimo paskelbiamas per visuomens informavimo priemones ir sigalioja Lietuvos Respublikos
statym nustatyta tvarka.

Apie karo padties vedim nedelsiant informuojamos Lietuvos Respublikos diplomatins atstovybs
ir konsulins staigos usienyje, taip pat usienio valstybi diplomatins atstovybs ir konsulins
staigos Lietuvos Respublikoje.

Apie karo padties vedim ir jos metu nustatytus mogaus teisi ir laisvi ribojimus bei j prieastis
nedelsiant informuojamas Europos Tarybos Generalinis Sekretorius ir Jungtini Taut Organizacijos
Generalinis Sekretorius.

Apie karo padties vedim ir jos metu nustatytus mogaus teisi ir laisvi ribojimus bei j prieastis
nedelsiant informuojamos ir kitos Lietuvos Respublikos tarptautini sutari alys, jei tai numatyta
tose sutartyse.

LR PILIEI IR USIENIEI TEISI IR LAISVI APRIBOJIMAS BEI PAREIG

NUSTATYMAS

Apribojim klasifikavimas:
mogaus teiss naudotis privataus gyvenimo nelieiamumu apribojimas
mogaus teiss naudotis bsto nelieiamumu apribojimas
mogaus teiss reikti sitikinimus, iekoti informacijos ir j gauti ar skleisti apribojimas
Laisvs kilnotis apribojimas
Teiss vienytis politines partijas, politines, visuomenines organizacijas apribojimas
Teiss rinktis susirinkimus apribojimas

Karo padties metu asmenys su savimi visada privalo turti asmens tapatyb patvirtinanius dokumentus.
Asmenys, neturintys su savimi asmens tapatyb patvirtinani dokument, turi bti sulaikomi, kol bus
nustatytas asmens tapatumas, bet ne ilgiau kaip 48 valandoms.

MONI, STAIG IR ORGANIZACIJ VEIKLOS YPATUMAI

Vyriausyb karo padties metu gali nustatyti vis nuosavybs form monms, staigoms ir organizacijoms
privalomuosius darbus ar uduotis, reikalingus karo padties reikmms tenkinti. U toki darb ir uduoi
atlikim atlyginama statym nustatyta tvarka.
Vyriausyb gali paskirti vis nuosavybs form mones, staigas ir organizacijas savo atstovus nustatyt
darb ar uduoi atlikimui utikrinti. Paskirt atstov nurodymai moni, staig ar organizacij vadovams
bei darbuotojams yra privalomi
Vyriausyb karo padties metu turi teis nustatyti ir kontroliuoti ginkl, audmen, karins technikos
ir kitos ginkluots, maisto preki ir kit preki, reikaling karo padties reikmms, gamyb bei prekyb
jomis, pareigodama kio subjektus gaminti ar prekiauti iomis prekmis arba udrausdama paskiriems kio
subjektams verstis i preki gamyba ar prekyba jomis, pati sigydama, skatindama kio subjektus ar
pavesdama jiems sigyti i preki i usienio valstybi.
Vyriausyb karo padties metu turi teis riboti ar udrausti vairi kit preki gamyb ar prekyb jomis

VALSTYBS VALDYMO PERTVARKYMAS PERTVARKYMAS APIMA:

Valstybs institucij veiklos pertvarkym

Savivaldos institucij veiklos ribojimas

Apskrii virinink ir j administracij funkcij permimas

Karo komendantai skyrim

Ikiteisminio tyrimo staig pertvarkym

Teism sistemos pertvarkym

Karo lauko teism steigim

GYVENTOJ EVAKAVIMAS

Siekdama utikrinti Lietuvos Respublikos gyventoj saugum karo metu, Vyriausyb skelbia j
evakavim.

Evakuojant gyventojus, jiems btinai suteikiamos laikinos stacionarios gyvenamosios patalpos, o

kelions metu jie aprpinami maistu ir medikamentais.

Gyventoj evakavimui utikrinti gali bti laikinai paimtos juridiniams ir fiziniams asmenims
priklausanios transporto priemons, nenaudojamos i asmen savarankikai evakuotis. Asmenys,
vykstantys i evakavimo vietos savo transporto priemonmis, privalo padti ivykti kitiems
asmenims.

Savivaldybs, kuri teritorij evakuojami gyventojai, privalo pasirengti priimti tok evakuojam
asmen skaii, kuris yra ne maesnis kaip 10 procent atitinkamos savivaldybs teritorijos
gyventoj skaiiaus.

KARINS IR KITOS PRIEMONS

vedus karo padt, Mobilizacijos ir mobilizacinio rezervo rengimo statymo nustatyta tvarka
skelbiama ir vykdoma mobilizacija.

Svarbiausius valstybs gynybos klausimus svarsto ir koordinuoja Valstybs gynimo taryba.

vedus karo padt, vadovaujantis statymais ir kitais teiss aktais, gyventojai aprpinami maistu,
medikamentais, kitomis medicinos pagalbos priemonmis, taip pat vykdomos gelbjimo, evakavimo
ir kitos civilins saugos priemons.

Valstybs sien apsauga

Lietuvoje yra Lietuvos Respublikos valstybs sienos ir jos apsaugos statymas, postatyminiai aktai,
tarptautiniai susitarimai, kuriuose tiksliai reguliuojamas valstybins sienos reimas.
Pagrindiniai reimo elementai:

valstybs sienos teisinis reimas;

pasienio teisinis reimas;

pasienio kontrols punkt teisinis reimas.

VSAT udaviniai

Utikrinti valstybs sienos nelieiamum ir gyvendinti valstybs sienos apsaugos politik

Pagal savo kompetencij utikrinti Lietuvos Respublikos tarptautini sutari, statym ir kit
teiss akt valstybs sienos teisinio reimo klausimais vykdym

Pagal savo kompetencij utikrinti nusikalstam veik ir kit teiss paeidim prevencij,
atskleidim ir tyrim, mogaus teisi ir laisvi apsaug, viej tvark ir visuomens saugum

VSAT funkcijos

1. Saugo valstybs sien sausumoje, jroje, Kuri mariose ir pasienio vidaus vandenyse;
2. Atlieka asmen ir transporto priemoni, kertani valstybs sien, kontrol;
3. Utikrina pasienio teisin reim ir pagal kompetencij pasienio kontrols punkt reim;
4. Utikrina aplinkos apsaugos reim valstybs sienos apsaugos objektuose ir kontroliuoja gamtos
itekli naudojimo priemoni vykdym pasienio ruoe;

5. Pagal savo kompetencij dalyvauja utikrinant valstybs muit reim

6. Dalyvauja gyvendinant valstybin migracijos kontrol;
7. Dalyvauja vykdant paiekos ir gelbjimo darbus jroje, Kuri mariose ir pasienio vidaus
vandenyse;

8. Dalyvauja utikrinant viej tvark bei vykdo kitas statym numatytas teistvarkos funkcijas
pasienio ruoe;

9. Ginkluotj pajg sudtyje gina valstyb karo metu;

10. Vykdo kitas statym ir kit teiss akt nustatytas funkcijas;

Legalizuojam reim grupei valstybje reikmingi trys procesai

1. Standartizacija
2. Sertifikavimas
3. Metrologija

Legalizuojamasis reimas

Fizini ir juridini asmen registras

Valstybs registras

Gyventoj registras

Nekilnojamojo turto registras

Licencijavimas

Standartizacija veikla, skirta tam tikroje srityje vesti optimali tvark nustatant bendrsias
nuostatas, kurios gali bti visuotinai panaudotos esamiems ir galimiems udaviniams sprsti.
Reikalinga sveikatai, gyvybei apsaugoti ir pan. Vyko Lt. Standartizacijos dep.

Sertifikavimas veikla, nustatanti, ar produktas, procesas, paslauga, fizinio asmens kvalifikacija

atitinka nustatytus reikalavimus.

Metrologija valstybs politika norminant matavimus, j metodus, priemones matavim vienovei ir

reikiamam matavim tikslumui pasiekti. Tikrina, ar atitinka matavimo priemons, matai etalonus.

Leidim reimas
iam reimui priklauso sprendim dl pilietybs klausim procedros.
LR pilietybs statymas isamiai reguliuoja teiss pilietyb turin, pagrindus, jos gijimo, nutraukimo
tvark bei pilietybs klausimus nagrinjani valstybs institucij galiojimus.
ios institucijos: Prezidentas, Ministras Pirmininkas, Pilietybs reikal komisija, Vidaus reikal ministerija,
Lietuvos migracijos tarnybos prie savivaldybi.
Lietuvos usieniei teisin padt reglamentuoja statymas dl usieniei teisins padties.
Valstyb jiems taiko teisinius privilegij reimus:

palankumo;
abipusikumo;
nacionalin.

Administracini teisini reim paskirtis tai tam tikr valstybs srii, padi reguliavimas, su
speciali priemoni sistema, kuri susideda i atskir element: svarbiausia yra saugumo utikrinimas
teisiniais aktais ir normomis, kurie nustato ypating veiklos tvark tam tikrose sferose.
Saugumui utikrinti galiojamos valstybins institucijos, kurios specialiai sukurtos arba gav galiojimus
formuoti ir palaikyti atitinkam reim.

Teiss subjektams nustatoma detali veikimo reglamentacija ir j tarpusavio santykiai. Pradeda egzistuoti
grieta kontrols ir atsakomybs sistema, specialios organizacins, technins, materialins ir finansins
priemons duotojo administracinio-teisinio reimo veikloje.
Tokiu bdu sudaromos palankios slygos vykdomosios valdios institucij, j galiojim rezultatyviam
gyvendinimui;
Administracins teiss akos specifikumas administracini teisini reim gyvendinime pasireikia
imperatyviais valdymo metodais, pavaldumo santyki sukrimu ir palaikymu.
Administraciniai teisiniai reimai tai statymais apibrt taisykli visuma, kuri savo veikloje turi
laikytis pilieiai ir juridiniai asmenys, o taip pat specifin teiss subjekt veiklos tvarka, vairiose valstybinio
gyvenimo srityse.

Pagrindin administracini teisini reim funkcija yra apsaugoti piliet, visuomen ir pai valstyb.