VYDUNAS

BHAGAVAD
GT
Palaiminantioji
Giesme
Vertimas i Sanskrito

Surinkta pagal Dr. Vyd uno Bitiuli leomis

ileist 1947 400- lietuvikosios knygos
sukakties - metais Lietuvi Skaut Brolijos
Vadijos Detmolde

1947
prastomis raidemis:
Jo Mam pajati sarvatra - sarvam ta
maji pajati - tasjaham na pranajami
- sa ta me na pranajati.
Kurs Mane rgi visame - ir m ato visa
manyje, tam A niekados
nepradingstu, ir jis nuo Mans
niekumet nebsialina.
(6-Pokalbio 30-eilesys).

Ruta Vilniuje 2003

 i

PASTABA
Nepaprast mano vartojam odi ir apskritai kalbos
taisyklingumui prii ureti ir pataisyti, kur tai reikalin-
ga, padejo man mano Bitiulis Antanas Krausas. Jis
pasir
upino ir io vertimo atspausdinimu. U tai sakau
jam nuoirdiausi ati
u. Sanskrito odius Sanskrito ra-
menimis atspausdinti, kaip noreta, iame leidime nera
galima, bet ir nuo kit ketinim tenka del sam sun-
kenybi atsisakyti.
Pagaliau sakau irding ati u ir visiems, kurie savo
aukomis padare galima veikall atspausdinti.
Detmolde 1947-mt. Gegues men. 25-d.

VYDUNAS
Turinys
ODIS APIE BHAGAVAD GITOS
VERTIM . . . . . . . . . . . . . . . . . 1
SUPAINDINIMAS SU GIESME . . . . 4

I Dalis. mogus ir prasmingiausias jo Pa-

sistengimas susivokti Diev uje 8
I-Pokalbis. Gaivata i Sukniubimo. . . . 9
II-Pokalbis. Gaivata i Susimstymo. . . 16
III-Pokalbis. Gaivata i veiklumo. . . . . 25
IV-Pokalbis. Gaivata i skaistejantio Ima-
nymo. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 32
V-Pokalbis. Gaivata i veiksmo davini
atsiadejimo. . . . . . . . . . . . . . . . 37
VI-Pokalbis. Gaivata i Pasiventimo Es-
mingumui. . . . . . . . . . . . . . . . . . 42

II-Dalis. mogus ir Augtiausiasis. 49

VII-Pokalbis. Gaivata i svarstantio Ms-
tymo. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 51
Turinys iii

VIII-Pokalbis. Gaivati i Atsidavimo die-

vikajai Dvasiai, kurti nesiliaujantiam Die-
vui. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 55
IX-Pokalbis.Gaivata i viepataujantiojo
inojimo ir viepataujantiojo Slepiningumo. 59
X-Pokalbis. Gaivata i numanymo die-
viko Didingumo. . . . . . . . . . . . . . 64
XI-Pokalbis. Gaivata i Regejimo Aug-
tiausiojo Apraik Visatoje. . . . . . . . 70
XII-Pokalbis. Gaivata i Atsidavimo Aug-
tiausiajam. . . . . . . . . . . . . . . . . . 79

III-Dalis. mogus Gaivius ir Kli utys,

kurias jis gyvnime utinka. 83
XIII-Pokalbis. Gaivata imanant skirtu-
m tarp B ukles ir B
ukl Patiriantiojo. . 86
XIV-Pokalbis. Gaivata i Atsikliudymo
nuo trij Kokybi. . . . . . . . . . . . . 91
XV-Pokalbis. Gaivata i smoningejimo
augtiausajame Dvasikume. . . . . . . . 95
XVI-Pokalbis. Gaivata i Pasiaikinimo
to, kas dievika ir kas daimonika. . . . . 98
XVII-Pokalbis. Gaivata i trejopo Tikejimo
Supratimo. . . . . . . . . . . . . . . . . . 102
XVIII-Pokalbis. Gaivata Atsiadejimu
siekiant Iganymo. . . . . . . . . . . . . 106
 1

ODIS APIE BHAGAVAD

GITOS VERTIM
Paras ilg mt mstymo veikal apie monijos S-
moningum tikybiniuose padavimuose, ventratiuose
ir ventuose ymenkliuose, panorejau vien ymiau-
sij ventrati versti Lietuvi kalb. Jau seniai bu-
vau mans, kad tam tikt Chinieti imintiaus Lao-Tses
ratas Tao-Te King arba Hind Bhagavad Gta. Bet
pradejus versti Lao-Tses veikal i Vokieti kalbos ver-
tim, greit numaniau, kad geriau b ut versti Bhagavad
Gt.
Prie ma-daug 30 mt buvau pasistngs nors kiek
imokti sanskrito kalb, kuria Bhagavad Gta parayta.
Pirma priemone tam buvo knyga: Franz Boop. Kritis-
che Grammatik der Sanskrita Sprache, Berlin, 1868.
Tada studijuodamas Berlyne naudojausi veikalu: F.
Kielhorn, Grammatik der Sanskrit-Sprache, Berlin 1888,
knyga Georg Bhler, Leitfaden fr Elementarkursus des
Sanskrit, Wien 1909, bei Adolf Friedrich Stemzler - Ri-
chard Pischel. Elementarbuch der Sanskritt-Sprache,
Berlin 1892.
Bet visokie darbai-reikalai atitrauke mane nuo pa-
tvaresnio pasidarbavimo tai kalbai pramokti, ir ji man
ilengvo i atminties jau ir slinko. Todel, pradejus vers-
ti Bhagavad Gt Lietuvi kalb, pasiemiau kelis jos
 2

vertimus vokieti kalb, vyriausiai Prof. Dr. P. Deus-

seno Der Gesang des Heiligen, Leipzig 1911, Dr. Franz
Hartmanno Die Bhagavad Gita, Das Lied der Gott-
heit, Braunschweig 1897, Theodor Springmanno Bha-
gavad Gita, Der Gesang des Erhabenen, Lauenburg-
Elbe 1921, pagaliau K. O. Schmidt, Bhagavad Gita,
Das Hohe Lied der Tat, Baum-Verlag, Pfullingen 1940
ir vien jos vertim Angl kalb, b utent: Annie Be-
sant and Bhagavan Das, The Bhagavad Gita, Adyar-
Madras, India 1926. Tame veikale sanskrito kalbos sa-
kiniai dar ir atskirais odiais padalinti, taip kad kiek-
vienam Giesmes eilesiui pridetas odynelis.
Pradedamas darb, atsiiurejau vyriausiai minetuo-
sius vertimus. Nelengva man buvo susivokti patiuose
Sanskrito sakiniuose. Bet kart iverts vis veikal
ir j sulygins su Hind ratu, pradejau inaujo vers-
ti. Ir kartojau t darb penkis sykius, jeib nors-kiek
butiau prikops dvasin jos smoningumo lyg. Daug
man padejo i Hindijos pasir upintas odynas: Vaman
Shrivam Apte, Sanskrit - English Dictionary, Bombay
1922 ir toliau Carl Cappeller, Sanskrit Worterbuch,
Straburg, 1887, Verl. J. Trbner.
Labai ir sunku buvo surasti tinkamiausius Lietuvi
kalbos odius taip vienam gyvnant ir retai teturint
progos lietuvikai, bet ir kitaip dar pakalbeti. Tai ie-
kinejau Dr. M. Niedermanno, A. Senno ir F. Bren-
 3

dero Lietuvi Kalbos odyne, Heidelberg 1932, Prof.

St. alkauskio Bendrojoj filosofijos terminijoje, Kaunas
1937 ir odyne Friedrich Kurschat, Litauisch-deutsches
Wrterbuch, Halle a. S. 1883.
Bet svarbu man buvo pirm viso i to dvasinio lygio,
i kurio Bhagavad Gtos k urejai j parae, jos giliau-
sij t
ur ir lietuvikai apreikti, ypatiai jos pagrindines
mintis, b utent, kad same DIEVUJE ir Jame turime
smoningeti.
Sanskrito kalbos vardus ir odius raau savo raidemis
[1, 2], bet kaip raides Hind parenkamos. Sanskrito bal-
si ilg paymiu br ukeliu, iaip tam vartodamas stogl,
kur dedu ir ant j e, kurs ten kaip ir o visumet yra
ilgas, ir iaip ant kit balsi, kada odis pritaikomas
m us kalbos tvarkai, pvzd., kada vartojamas galininko
linksniu.
Sanskrito odiams ir vardams kirtis ddamas ant
priepaskutinio skiemens, jeigu jo balsis ilgas, jeigu trum-
pas, ant tretio skiemens i galo skaitant. Dedamas po
lietuviko odio kartais sanskrito od skliaustliuose,
daniausiai parenku tam jo vienaskaitos vardinink. -
Primintina dar ir tai, kad prie kiekvien Bhagavad
Gtos dal ir pokalb dedu aikinimus to, kas jos odiais
pareikiama.
Tileje 1940-mt. Liepos 20-d.

VYDUNAS.
 4

SUPAINDINIMAS SU
GIESME
Didiejie Hind ventratiai yra Vedos, Upaniados bei
Vdanta ir velesni laik Gautmo Buddhos Kalbos.
Tais ratais ir dar iandien naudojasi Hindus vyriausiai
Hinduizmo dvasininkai, Brhmanai. Platiajai visuo-
menei ventratis yra Bhagavad Gta, Palaiminantioji
Giesme.
Ji yra maa dalis didiosios eiliuotos apysakos Ma-
haBh`arata, tai sti Didysis Kovotojas. i apysaka ap-
ima 100 000 dvieili eilesi. Jos turinys itoks.
Garsios valdov Kur gimines karvedys Bhma m uio
lauke mirtinai sueistas. Mrdedamas jis jauniesiems
aikina vykius ir tai, kas darytina taurij moni,
tevynes gyvntoj. mogus ilgstsis ivadavimo. Bet
jis jam tenka tiktai, jeigu mogus nuoirdiausiai eina
savo pareigas.
Augtiausios pareigos skirtos valdovui ir kariams. Bet
lygiai vertintinos ir eimos tev pareigos. Visumet jos
turi buti atliekamos tauriausiu pasiventimu. eimos
tev elgesys yra visos tautos grb uvio pagrindas.
ios pamokinantios apysakos maa, bet labai svarbi
dalis yra Bhagavad Gta, Palaiminantioji Giesme, kuri
susideda tik i 700 dvieili eilesi.
Joje pasakota, kaip dviej gentik gimini, P`andav
 5

ir Kur, kariuomenes, geriausiai ginkluotos, susitinka

kovojimui. P`andav puseje ymiausias karys yra Ar-
duna. Jo karin veim valdo Krina. Kur valdo-
vas yra aklasis Dhritar`atra. Jis prao savo valdinin-
k Sandaj, kad jam aikint, kas darosi. Jo s unus,
Durjodhana yra uimtas pasitarimo su savo kariavimo
mokytoju Drona.
Taip ir prasideda Bhagavad Gta. Kad ji neturi b uti
suprantama kaip kokio gyvnimiko vyksmo apysaka,
matyti jau i vairi vard. Abi gimini varosi del Hasti-
nap`uros, drambli vietoves, vadinas, del gali susikau-
pimo gyvatos. Laukas, kuriame tenka kautiesi, var-
dintas Dharmaketra, tiesos ir pareig lyguma, ventu
lauku, kurs seniau buvo Iminties didi un nuosavybe.
Vyriausi-dvi visos giesmes asmenybi yra Krina ir Ar-
duna. Juodu vairiais, nt labai prasmingais vardais
vadinamu. Ir j ginkl vardai, pvzd. Devadatta, Dievo
duota, primena, kad visa, kas pasakojama, yra vidines
prasmes rykinimas.
Krin ir Ardun reikia imanyti kaip ypatingas ga-
lias mogaus asmenybeje bei gyvnime. Krina, Tam-
susis, Slepiningasis, yra mog
uje, bet ir visoje Visato-
je Dievikumas. Arduna, viesusis, inomasis, yra
monikumas mog uje, asmenybes nusimanymas, s-
monybe, paprastai vardyjama odiu a. is pasijunta
pastatytas ties visokiomis galiomis ir lydimas visoki
 6

gali. Jas visas ir vis vyksm nustato ir valdo kariko

veimo, b utent, asmenybes vedejas, Augtiausiasis, ap-
sireikis kaip Krina (Kristus).
Ardunai grsia ir j supa visokios galybes. O jis lie-
piamas sigyti gali joms suvaldyti. Jei jis b ut apvei-
kiamas, jis netekt savo esimo inojimo. Laimedamas
jis ikilt Augtiausiojo vies, susivokt patiame es-
mingame gyvume bei pagrindineje smoneje.
Sunku jam kovoti. T ulas jegas jis yra labai pamegs.
Jos jam atrodo, tarsi b ut jo gimines. Kiekvienas mo-
gus myli savo nuotaikos b usenas, savo pageidavimus,
savo mintis ir sumanymus. Tokiose slygose mogus
susipranta santiu, ir i to jam pasidaro gyvnimo u-
daviniai ir jo prasme.
Visa Bhagavad Gta, galet ume sakyti, visa gyvnimo
giesme, siekia sukelti mogui smoningum ir gali, kad
rykint t savo gyvnimo prasm. Yra tai jo parei-
ga. Kiekvienas mogus pasaulio k urejo vartojamas kaip
priemone visam gyvnimui gyvinti ir tobulinti. Ko-
smoningesne i priemone, to-reikmingesni yra jo pa-
stang daviniai visam pasauliui.
mogus gyja smoningejimui galimum su kiekvie-
nu aikesniu nusimanymu, kad jis yra ir b una Dievuje.
O tas jo nusimanymas nuolatai vinta, mogui einant
nuoirdiausiai visas gyvnimo jam skirtas pareigas, pa-
siduodamas Dievo valiai.
 7

Toks nusimanymas Diev uje yra atsigavimas patiame

smikame Gyvume. Pats atsigavimas su tam daro-
momis pastangomis ir gytoji b usena Hind ratuose
vadinamas Joga, tai yra, k ms vardyjame odiu ti-
kyba. ite tam paymeti vartojamas odis Gaivata.
mogus, kurs Diev uje atsigauti stngiasi, yra Hind
vardyjamas odiu Jogin. Jam atitikti sakysime, toks
mogus yra Gaivius, o kurs atgaileja Gailius. - Pa-
stebeti reiket, kad taip, kaip Bhagavad Gtoje aiki-
nama, mstyta seniau kaip 4000 mt.
Visas Bhagavad Gtos turinys sudetas i 18-kos Po-
kalbi, kurie nera lygaus eilesi gausumo. Jie padali-
nami po eis. Taip tada Bhagavad Gta yra trij dali.
I-Dalis. mogus ir
prasmingiausias jo
Pasistengimas
susivokti Diev
uje
Krina tvirtina asmnikam mogui, kad jo gyvnimo
prasme yra darbuoties, veikti, kovoti, niek neatsi-
i
urint. Gyvnimas ir mirimas nera smiki, bet pra-
einami vyksmai. Augt abiej yra esmikumas, kur
mogus gyvndamas turi pasitikrinti, vadinas, gyvas
budamas, jis turi esmiketi, esmikesniu pasidaryti, ir
tuo gyvj gyvnim savimi dar gyvinti.
Visa-tam svarbus yra veikimas. Jis dvejopas, butent
mstymas ir atsidavimas. Bet veikimas neturi kibti prie
savo pasek. Jis nedarytinas, kad i to veikejui but
naudos ar ivngiamas vargas ir bauda, bet kad pildy-
tsi Augtiausioji valia, kuri pasireikia i tos b
ukles,
kuri mogus gyvnime yra patks, ir i kurio jam
I-Dalis 9

ikyla tam tikros pareigos.

I-Pokalbis. Gaivata i
Sukniubimo.
Arduna, monikumo pradas mogaus asmenybeje, nu-
simano ss dviej prieing galybi tarpe. Visokie
atsivalgymai menkina jo rytingum, ir jis nusimena.
Numato baisius vykius ir kalba Krinai, savo gyvnimo
vadui, apie skaudias pasekas, kurios pasidarantios i gi-
mining taut kovos. Netks drsos, Arduna visai
sukniumba ir ada nekovoti, veikiau mirti ar pasiduoti.
Ir prasideda Bhagavad Gtos odiai. Pirmuoju pa-
rayta Om (aum). Tuo noreta priminti Augtiausiojo,
kurs yra visa-ko pradia, vyksmas ir galutinumas. I to
odio Kriktionims, o ypatiai Europietiams, tko odis
Amen. Pirmame pokalbyje daug visoki vard pasitin-
kame. Visi jie reikmingi, ir danai ite aikinami. Tik
jie truput grasina. Toliau j nebera tokiame gausume.

Om. Prasideda Palaiminimo Viepaties Giesme.

Dhritar`atra sake:

1. K dare susirink ventojoje Lygumoje, Kur lau-

I-Dalis 10

kuose, usidg kovoti, manieji ir P`andavai, Sandaja?

Sandaja sake:

2. Pamats kovai susib urusi P`andav kariuomen, val-

dovas Durjodhana, priejo savo mokytoj ir tare:
3. i ureki, mokytojau, kokis galingas tytveikas yra
P`andav kariuomene, suaukta Drupados s unaus, i-
mintingo tavo mokinio!
4. Didvyri te, didi audytojai tempynemis (lankais),
kovojo lyg us Bhmai ir Ardunai, b utent Jajudh`ana,
Vir`ata ir Drupada didiame kovos veime,
5. Dhritaktus, Tkit`ana ir narsusis K`aios valdovas,
Purudit, Kuntibhoda, aibja, Vyr galingasis,
6. stiprusis Judham`anjus, drsusis Uttamaudas, Saub-
hadra ir Draupadjas, visi didi karik veim kariai.
7. Suinoki bet, Geriausiasai dukart gimusij, ir vi-
sus, kurie yra mano kariuomenes vadai, vardysiu juos
tau prisiminti:
8. Tavo Didingumas ir Bhma, Karna ir Kripa, Kov
laimetojas, Avatth`amas, Vikarna ir Saumadatti,
9. ir daug kit karygi, kurie mans-del ir gyvybes
atsisako, su vairiais ginklais ir kautyni rankiais, visi
miklus kovai.
10. Tik nepakankama atrodo m us galia, vadovaujama
Bhmos, o j kariuomene, Bhmai sant jos vadu, yra
I-Dalis 11

pakankama.
11. Todel tegul visi karininkai savo dalyse pagal savo
laipsn uima vietas aplink Bhm!
12. Taip kalbejusiam (b utent Durjodhanai) padaryti
diaugsm, seniausiasis Kur, j tev unas (Bhma, ap-
gailestavim turtingasis), p ute savo kau, kad sug-
riove kaip li
uto staugimas.
13. Staiga subaube visokie kauai, didi ir mai b ubnai,
ragai ir trimitai, kad triukmas buvo didiausias.
14. Tada didingame savo karikame veime, traukia-
mame balt irg, M`adhava (Mdui lygusis, Saldu-
sis, Krina) bei P`andava (Arduna) atsistojusiu p ute
dangikus savo kauus.
15. Hrika (Jusli Viepats, Gauruotasis, Krina)
pute kau P`antadanja (Tautas suburis kauas),
Dhanandaja (Grobininkas, Arduna) kau Deva-
datta (Dievo duota), o Vrikodara (Baisi Vilko Rykle,
Bhma) p ute didj baisaus veiksmo kau Paundr,
16. valdovas Judhithira, Kuntios s unus, p
ute Anan-
tavidaj (Aminoji Prgale), Nakula ir Sahadva p ute
Sugho (Saldbalse) ir Manipupak (Brangmenimis
puota);
17. ir Kaja su didiu aujamu lanku, ikhandi su didiu
kariku veimu, Dhritadjumna ir Vir`ata bei neapvei-
kiamas S`atjaki (Jujudhna),
18. Drupada ir Draupadjas, mes Viepatie, ir galin-
I-Dalis 12

grankis Saubhadra, visi i vis ali p ute savo kauus.

19. Tas triukmas, atsigarsedamas savo griausmu i
mes ir dangaus, draske Dhritar`atros s un irdis.
20. Tada, pamats Dhritar`atros s unus susirikiavusius
kovai, ir pradejus oviniams lekti, Pnd s unus (Ardu-
na), kurio veliavos nklas yra bezdione, pakele savo
tempyn (lank),
21. ir sake Hrikai iuos odius, mes Viepatie.

Arduna sake:

Sustabdyki viduryje tarp abiej kariuomeni mano ve-

im, Atjuta (Nepajudomasis),

22. jeib a gerai galetiau sii

ureti tuos, kurie atsistoja,
kovoti nirt, ir su kuriais man teks rungties kilusiame
kare!
23. Matau te susib urusius kovai, geidingus tikti nela-
bos minties Dhritar`atros s unui (Durjodhanai).

Sandaja sake:

24. Taip kalbintas Gudakos (Garbanuotojo, Ardu-

nos), Hrika sustabde, Bh`arata (Kovotojau), geriau-
sij veim viduryje tarp abiej kariuomeni,
25. ir ties Bhma, Dronia ir visais mes didi
unais jis
I-Dalis 13

tare: i
ureki, P`artha (Prithos s
unau, Arduna), kaip
te susibur visi Kur us!
26. Ir P`artha (Arduna) mate prieais atsistojusius
tevus, protevius, mokytojus, avynus, brolius, s unus,
vaikaitius, draugus,
27. uovius ir bitiulius abiejose kariuomenese; ir, visus
stebejs, kaip susirikiavusios gimines vienai kovoti su
kita, Kauntja (Arduna),
28. sujaudintas tare nusimins.

Arduna sake:

Ivyds iuos savo gentis, Krina, kaip usidg kovoti,

jie susib
ure,

29. mano nariai suglemba ir mano burna di usta, visas

k
unas drba ir mano plaukai iauiasi,
30. Gndva (ginklas, lankas) slysta man i rank, ma-
no oda kaista, nebestngiu pastoveti ir mano protas
sukrinka,
31. matau nelaimes grasimus[3], Kava (Graplauki,
Pilnaplauki, Krina), o dar nei nenumatau, ar b ut ir
gra kovoje umuti savo gimines. -
32. Negeidauju prgales, Krina, nei valdiuvos, nei pa-
simegimo. K reikt mums valdiuva, Govinda (Karves,
Maistingumo Laimetojau), kas di ugavimas, kas gy-
I-Dalis 14

vybe!
33. M us geidaujama valdiuva, di ugavimas ir pasima-
ginimas i j, kurie sukil kovai, atsiadej gyvybes ir
lobio,
34. b utent, mokytojai, tevai, sunus, nt gi snteviai,
avynai, uoviai, vaikaitiai, svainiai ir kiti gentys.
35. Nenoriu juos udyti, jeigu ir mane umut, Mad-
hus`udana (Daimon Nugaletojau, Krina), nei del trij
gyvat valdymo, ko-maiau del mes.
36. Umu Dhritar`atros s unus, kok patnkinim i
to turet
ume, Dan`ardana (moni Iblakytojau, Kri-
na)? Nuodeme b ut, udant iuos pasikesintojus!
37. Todel itikrj netinka umuti Dhritar`atros s unus,
pati gimines. Ar galet ume b uti laimingi, iud savo
gentis, M`adhava?
38. Jeigu jau tie, kurie yra aistros apniauktos dvasios,
nemato, kaip nusikalstame, ardydami eimas, neapks-
dami bitiuli,
39. tada nors turetume patys susiprasti ir atsigrti nuo
nuodemes eimoms naikinti, Dan`ardana!
40. ustant eimoms, uva ir nepamirtami eim pa-
davimai apie pareigas, ir taip, eimoms inykus, vir
tikrai gauna neteisingumas,
41. neteisingumui vyraujant, Krina, ir eim moteros
itvirksta, V`arneja (Vrinios [Viepaties] Sunau, Kri-
na), o moteroms nusiengiant, visi luomai sugenda.
I-Dalis 15

42. is luom sugedimas vertia praraj kartu su ei-

momis eim griovejus, ir proseniai nebetenka reikmes,
neblikus jiems pagarbos.
43. Tokiais eim griovej nelabumais ir luom verty-
bi naikinimais inyksta aminos vertes gimini ir ei-
m protiai.
44. Ir tiems, kurie yra irov eim vertybes monese,
Dan`ardana, tenka b uti nuolatai pragare, kaip girdejome.
45. Gaila labai, bet ms kesinamesi didiai nusikals-
ti. Geidaudami pasimegti krato uvaldymu, ms ry-
tamesi udyti savo gimines.
46. But geriau, jeigu, man nesiginant ir mtus gink-
lus, Dhritar`atros s
unus kovoje mane umut!

Sandaja sake:

47. Kalbejs kovoje tokiu budu, Arduna, mts savo

lank su smigtiais, palautas nusiminimo, susmuko savo
veimo sedlyje.

Toks tai yra palaiminantios Giesmes, Bhagavad Gtos,

slepiningojo mokslo apie Augtiausij, gaivatos ra-
to pasiaikinimo tarp Viepaties Krinos ir Ardunos
pirmasis Pokalbis, vardintas: Gaivata i Sukniubimo.
(Arduna Vi`ada Joga).
I-Dalis 16

II-Pokalbis. Gaivata i
Susimstymo.
Krina, dievikumas mog uje, aikina Ardunai, asme-
nybes pradui (smonybei), kad mogus smoningeja,
atskirdamas tai, kas amina, nuo to, kas pranyksta, su-
prasdamas, kad mogus turi b uti kovotoju, kuriam u-
duotos tam tikros pareigos, ir pagaliau, kad reikia jas
eiti be prisikibimo prie kokio nors pasitnkinimo. Ar-
dunai pageidavus suprantamsni aikinim, Krina
nuvietia smoningejimo kli.

Sandaja sake:

1. Jam, kurs taip uuojautos pagautas buvo, kurio

akys aaromis pasruvusios giliame nusiminime, Mad-
hus`
udana (Daimon Nugaletojas, Krina) tare iuos o-
dius.

Palaiminimo Viepats sake:

2. I kur ioje visa nulemiantiojoj b

ukleje tau toks
suglebimas, kurs nemegstamas taurij, kurs nekelia
augtyn ir nera garbingas, Arduna?
3. Nepasiduoki silpnumui, P`artha! Tau jis nepridera.
Atmeski geding irdies bailum! Sukilki, Parantapa
I-Dalis 17

(Prie Naikintojau)!

Arduna sake:

4. O kaip galetiau su smigtiais kovoje pulti Bhm

ir Dron, Madhus` udana? Juodu yra pagarbos verti,
Arisudana (Prie Nugaletojau)!
5. Geriau pasaulyje gyvnti imaldomis negu umu-
ti garbingus mokytojus. Mus tuos mokytojus, kad ir
geidaujantius m us vertybi, a valgytiau krauju ap-
lakstyt duon.
6. Dar ir neinome, kas mums svarbiau, ar kad ms
juos, ar kad jie mus prgalet. Umu iuos Dh-
ritar`atros s
unus, sukilusius prie mus, ir ms nebe-
noretume gyvnti.
7. Uniktas uuojautos ni ukumo, mano protavimas
krinka, ir nebenuvokiu, kas mano pareiga; tai ir klausiu
tave, kas but geriau (man daryt). Pasakyki man , Ta-
vo mokiniui, tai rykiai! Mokink mane, tave praantj!
8. Nenumatau, kad inykt mano nusiminimas, kurs
diovina visus jausmus, jeigu pasaulyje ir gytiau nely-
ginamai klestejanti valdiuv ar taptiau nt dievaiti
viepatiu!

Sandaja sake:
I-Dalis 18

9. Taip kalbejs Hrikai (Krinai), Gudaka (Ardu-

na), tas Parantapa, nutilo, saks Govindai (Krinai),
kad nenors kovoti.
10. Tada Hrika, lyg nusiypsodamas viduryje tarp
abiej kariuomeni, tare nusiminusiajam od, Bh`ara-
ta.

Palaiminimo Viepats sake:

11. Tu gailies t, kurie neapgailetini, nors tavo odiai

ir yra prasmingi. Imintiai negedi nei del gyvj nei del
mirusij.
12. Nebuvo laiko, kada neb utiau buvs, nei tu, nei ie
tytveik didi unai, ir nesiliausime bun po viso.
13. Kaip gimusysis savo k une patiria vaiko metus, jau-
natv ir senatv, taip jam ir tenka naujas kunas. Ry-
tingasis todel nesigraudna.
14. Santykiavimai su daigtikumu, Kauntja (Ardu-
na), padaro patiriamu alt bei kart, smagum bei
skaudum, visa-tai ueina ir praeina, b udamos pragai-
tantios patirtys. Pakski jas, Bh`arata!
15. Kurio jie nebesukretia, Vyr Stipriausiasai, kurs
pasilieka nejaudinamas skausme bei diaugsme, tas pri-
brends nemirtingumui.
16. Kas nesmika, tam nera buvimo, o kas smi-
ka, tai niekumet negali pranykti. Tai galutinai imano,
I-Dalis 19

kurs ties rgi.

17. inoki, kad esamasis Tat (Visatos kilme), kurio
Visata yra iplesta, nera sunaikinamas, niekas negali
vykdyti Nepakintantiojo pranykim.
18. Sakoma, sik unyjusiojo apraikos pragaitantios,
kurias sau kuria Esamasis, Nesunaikinamasis, Neims-
tomasis. Todel kovoki, Bh`arata (Arduna)!
19. Kurs J laiko udytoju, ir tas, kurs mano, ss
udomas, abu yra neineliu. Esamasis neudo ir nera
udomas.
20. Nera Jis gims, ir nemirta niekados, kaip b uvs,
taip ir b
us, niekumt negims, nuolatai samas, aminas,
Jis nedingsta, kad k unas ir
uva.
21. Kurs j ino nesunaikinamu, nuolatai samu, ne-
gimusiu, nemenkejantiu, P`artha, kai tas galet udyti
arba udydinti?
22. Kaip mogus nudevetus drabuius atideda ir naujus
apsivelka, taip Esmikumas igyventus k unus palieka ir
apsireikia i naujo sik
unydamas.
23. Nesueidia Jo ginklai, ugnis Jo nedgina, vanduo
nedrekina, nediovina Jo vejas.
24. Nesueidiamas, nesudginamas, neimirkomas, ne-
sudiovinamas, pastovus, visame b uvs, nepajudomas,
nepasnsts,
25. Jis vardyjamas neapreiktu, neimanomu, nepa-
kintantiu. Todel, J tokiu pains, neturetai nusiminti!
I-Dalis 20

26. Bet ir manydamas, kad Jis nuolatai gimsts ir mir-

ts, ir tada tu, Galingranki, neturetai gedeti!
27. Kas gimsta, tiesa, tam tenka ir mirti, o vel ugimti,
kas mire. Todel neturet tave raudinti tai, kas daigti-
kume neivngiama!
28. Neapreiktos yra b utybes savo pradioje, apreiktos
vidurineje b utyje, Bh`arata, o igaiusios, jos yra tik ne-
apreiktos. Tai kam dejuoti!
29. T uli i
uri tai, kaip nuostabum, kiti apie tai kal-
ba kaip apie nuostabum, dar kiti girdi apie tai kalbant,
kaip apie nuostabum, bet visaip kalbant, ir visa-to pa-
siklausius, dar nera imanyta.
30. Kas sik unyja, tai niekuomet nera sueidiama k une,
Bh`arata! Todel nereiket li udeti del gyv
un!
31. Ir atsiui uredamas savo pareig, tu neturetai
bugtauti.
32. Kariui nieko nera garbingsnio kaip kovoti, P`artha,
u teisingum. Tarsi dangaus vartai jiems vertsi, taip
yra palaiminti kariai, kuriems tenka tokios kovos!
33. Nenoredamas kovos u teisingum, tu neigi savo
pareig bei garb, ir pasidarai nuodemingu.
34. Tau tekt neidylanti geda. O tauriajam panieka
baisesne u mirt.
35. Didiejie kariai veimuose manys, tu pab ugs begai
i kovos, o j iki iol labai gerbiamas, b usi menku lai-
komas.
I-Dalis 21

36. Tavo nedraugai kalbes tave peikiantius odius, tavo

igales paiepdami. O kas daugiau skaudet negu tai?
37. Umutas tu patektai dang, o prie nuveiks,
tu pasimegtai eme. Todel pakilki, Kauntja, pasiryki
kovai!
38. Imki kaip lyg diaugsm bei skausm, naud bei
nuostol, prgal bei pralaimejim! Juoskisi kovai, ir
tu nebusi nuodemingas! -
39. Taip aikinta tau i protavimo mokslo. Dabar klau-
sykis, k gaivatos budrumas pataria! Tam atsidavs,
P`artha, tu atmesi, kas veiklum smelkia.
40. Ir neb us nepasisekim, neb us joki nuklydim.
Nt visai menkas pasiventimas pareigi numalina di-
di baim.
41. Rytingoji siela yra vieninga, Kur Numyletasai!
Labai iskiedusios ir nesibaigiantios yra suglbeli nuo-
mones.
42. Nesusiprateliai aikinasi kalbingai, sikib vent-
rati odius, P`artha, tvirtindami, kad juose nes nie-
ko daugiau, kaip kas ramenimis yminama.
43. Geidulingos sielos, jie tiki kilsi augtiausij dan-
g ir pateksi nauj ugimim kaip tikr savo darb
davin ir visokiais ygiais gysi smagum ir viepatin-
gum.
44. Visiems, kurie trokta pomegi ir sigalejimo, kuri
dvasia tuo patraukta, nera galimas sielos nusistatymas
I-Dalis 22

ir parimimas laiminantiame susikaupime.

45. ventratiai kalba apie tris prigimties kokybes. Lai-
kykis augt t kokybi, Arduna, augt prieybi grutes,
pasilikdamas patvariai skaistume be lobio goduliavimo,
susikaups Esmeje!
46. Kaip i vis pusi suplauks mao tvenkinio vanduo
yra naudingas visakam, taip visa-kas yra ventratyje,
kas viesina dvasinink.
47. Tavo dalykas yra vien teisingas veikimas, bet nie-
kados jo daviniai. Nesileiski akstinamas veiklai to, kas
tau i jos teks, bet nepasiduoki dykinejimui!
48. Patvarus gaivatoje dirbki savo darb, prisikibim
atmts, Dhanandaja! Tesie tau vistiek pavykimas ir
nepavykimas! Toks sielos giedrumas vadinamas gaiva-
ta.
49. Daug menksnis negu gaivata i susimstymo yra
veiklumas, Dhanandaja. Susivoki skaistiame budru-
me! Apgailetini yra, kurie dirba viliojami lobio.
50. Kurs yra budrios dvasios, tas ikyla i abiej, i ma-
ginantio ir skudinantio veikimo. Todel gyveki gaivatoje!
Gaivata suteikia sugebejim veiklai.
51. Imintius, atsibuds dvasineje viesoje, atsiada sa-
vo pastang vaisi; ikils i gimim b utinum, jis su-
sivokia patiame iganingume.
52. Jeib tu budredamas galetai atmesti apsiniaukimo
painiavas, tu turi laikytis augt visa-to, kas b
ut ar bu-
I-Dalis 23

vo girdima.
53. Jeib tu, klaidinamas visoki moksl, galetai pasilik-
ti nesuvirpintame smoningume, tu turi siekti gaivatos
budrumo.

Arduna sake:

54. O kuo pasiymi tas, kurs yra nuolatinio budrumo ir

gilaus susikaupimo, Kava? Kaip kalba, kurs yra pa-
tvarios dvasios, kam jis megsta sedeti, kam vaiktioti?

Palaiminimo Viepats sake:

55. Kurs atmeta visus geidavimus, P`artha, kurie smel-

kiasi ird, ir, parimdamas Esmeje, yra patenkintas
esmingumu, tas vadinamas santiu tvirtos dvasios.
56. Kurio irdis nebesuvirpa skausmuose, ir linksmume
liekasi be ugaid, kuriam nebera aistr, baimes, pyk-
tio, tas vadinamas patvarios dvasios usigr udeliu.
57. Kurs visais atvilgiais b
uva be prisikibimo, vis-tiek
ar j pataikint malonumas ar nemalonumas, nieku ne-
besidiugindamas, nieku nebapsimaudydamas, tas yra
patvarios dvasios.
58. Kurs savo jusles nuo juslini dalyk atlaiko, kaip
velys savo narius sitraukia, tas yra patvarios dvasios.
59. Jusli dalykai atkrinta nuo sielos, kuri jais nebe-
I-Dalis 24

minta, jai liekasi tik dar j skonis, bet ir skonis pra-

nyksta, kada siela yra patyrusi Augtiausij.
60. Vis delto jusles kartais smarkiai uninka ir imin-
tingojo didi pastang mogaus ird, Kauntja, tarsi
siekdamos j irauti i akn.
61. Jas visas drausmeje laikydamas ir Manyje susivok-
damas, augtiausiame savo siekinyje, jis Manyje parims;
jusles suvaldius, dvasia tvirteja.
62. Atsiduodamas jusli dalykams, mogus prie j ir
kimba; i to prikibimo kyla geidulingumas, i geidulin-
gumo iauga aistringumas;
63. aistringumas niaukia dvasi ir atmintis pakrinka;
tokia atmintis sudarko prot ir mogus uva.
64. Bet kurs, atsikliuds nuo daigtikumo traukos ir
atsparos, gyvna daigtuose susivaldydamas, smei va-
dovaujant, tas pasieka palaiminim.
65. Palaiminime visos sielvartos inyksta, ir nurimusio-
je irdyje uteka smoningumas.
66. Nera budrumo tam, kurs nesusivaldo; nera jo ir
tam, kurs nesusikaupia; be susikaupimo nera nurimi-
mo, o nenurimusiajam nera palaiminimo.
67. Klaidinantioms juslems atsiduodant, jos prisitai-
kina nuotaik, kuri prot pleia su savim kaip vejas
vandenyne laiv.
68. Todel, Didranki, protas tojo, kurs visikai atitrau-
kia jusles nuo juslini dalyk, yra giedrus.
I-Dalis 25

69. Kas yra aptmdanti naktis visoms b utybems, ta-

me atsigavusysis budi, o kas kitoms b utybems rodosi
budejimu, tai rgintiajam tera nakties prieblanda.
70. Kurio nebejaudina j pasiekiantios geislumo paados,
kaip nebesujudina j ur visos upes, kurios jas liejasi,
tas prikyla palaiminim, bet ne tas, kurs trokta geis-
mo dalyk.
71. Kurs atmeta visus geidulius ir engia tolyn be j,
be asmenini siekim, prie nieko neprisikibs, tam ten-
ka ramybe
72. Tai yra susivokimas Augtiausiajame, P`artha; ir
nebera krikdinamas, kurs jame yra atsigavs. Amiams
pasibaigus, jis Augtiausiajame nuvokia tilsm. (Nirv`a-
na).

Toks tai yra palaiminantios Giesmes, Bhagavad Gtos,

antrasis Pokalbis, vardintas Gaivata i Susimstymo.
(S`ankhja Joga.)

III-Pokalbis. Gaivata i
veiklumo.
mogui numanius savo nesusipratim, dievikumas jo
sieloje jam apreikia, kokiu veiksmu jis smoningeja.
Gyvnantiam negalima b uti nieko neveikus. Gyvnimas
I-Dalis 26

yra nuolatinis vyksmas, kuriame dalyvauja kiekvieno

gyv uno veikla. Nuolatai plinta pasaulio susikurimas, ir
kiekviena b utybe sprndia jame savo udavin.
To sprendimo raidoje ikyla vairiausi reikalai. juos
mogus, b utent monikumo pradas yra pintas. Todel
jis veikti turi. Bet jo tobulejimui b
utina, kad jis dirb-
t savo darb, eit jam skirtas pareigas. Tik jis ne-
turet but prisikibs prie savo veikimo ir jo davini,
o turet pasilikti nesuvarytas augt visa-to. mogaus
pasidarbavimo prasme yra veikti kaip Visatos K urejo
priemone. Taip reikia suprasti savo paaukim. O pa-
siliekant savo veikloje be sekmes tenka surasti tam prie-
ast.

Arduna sake:

1. Jeigu protavimas daugiau reikt negu veikimas,

kaip tu, Danardana, sakai, kodel tai man skiri tok
bais udavin, Kava?
2. Savo keistais odiais tu trikdai mano protavim. Pa-
sakyk man visai rykiai, kaip galetiau pasiekti gerov!

Palaiminimo Viepats sake:

3. Kaip sakiau, Nenusikalteli, gyvnime dvejaip ti-

kima, b
utent, kad gaivata prikopiama mstymu, kaip
I-Dalis 27

tvirtina protaujantiejie, ir veikiant, kuo r upinasi gai-

viai.
4. mogus neatsikliudo nuo veiklos, nieko nedaryda-
mas, ir nepasieka tobulumo, visa-ko atsiadedamas.
5. Niekas negali b uti ir tik akies mirksn nieko nevei-
ks; jis neivngiamai savo prigimties kokybi yra ver-
tiamas k-noris daryti.
6. Kurs atsiseds sulaiko savo narius, kad pasilieka ne-
veiki, bet savo vid uje prisimena jusli dalyk, tas yra
sugdusio protavimo ir vadinamas apsimteliu.
7. Bet kurs savo jusles valdo savo protu, Arduna, be
prisikibimo naudojasi savo veikimo nariais gaivatai i
veikimo, tas yra aunus.
8. Daryki, kas teisingai darytina! Vis geriau yra veik-
ti, negu neveikti. Nt k uno reikmnes aukia pasi-
darbavimo.
9. Neminint pasiaukojimo veiksm, pasaulis palaiko-
mas darbais. Todel, Kauntja, b uki darbtus be prisi-
kibimo!
10. Kadaise sutvers mones, jiems skirdamas pasiau-
kojim, K urybos Viepats sake: Aukodamiesi tarpsite;
tegul tai b una j
us pageidavim pnas (j us mliama
karve)!
11. Dievikumui teikdamiesi, j us misite i dievikumo;
taip vienas tekdamas antram, j us pribrsite augtiau-
siajam labui.
I-Dalis 28

12. Dievikumas, priimdamas pasiaukojim, jums su-

teiks patnkinim. Kurs neatlygina tam, i kurio jis
minta, tas yra vagis.
13. Tauriejie, kurie minta tuo, kas lieka i atna die-
vikumui, laisvinami i nuodemi; bet tiejie, kurie visa
skiria savo asmeniui, yra niekingi nusidejeliai.
14. Gyv unai tarpsta i maisto, kaip maistas i lytaus,
lytus i auk, o aukos auga i veiklumo.
15. inoki, kad veiklumas kyla i K urejo, K urejas i
Augtiausiojo; todel Augtiausiasis, kurs visame yra,
buva ir aukoje.
16. Kurs gyvndamas nedalyvauja gyvnimo raidoje
(neseka sukamuoju ratu), pasimegdamas juslemis, nu-
sideda gyvnimui, P`artha, ir gyvna be prasmes.
17. Bet kurs pasimegsta vien Esmingumu, Jame viena-
me rasdamas vis apst, Juo b udamas visikai patn-
kintas, tam nieko nebera, k daryti.
18. Jis nesisieja su veikimu nei su neveikimu ir jis ne-
pasidaro priklausomu koki nors b utybi.
19. Todel visumet be prisikibimo vykdytinas yra darbas.
Tokiu b udu, dedamas pastangas, mogus susivokia Aug-
tiausiajame.
20. Vien tik savo veikimais valdovas Danaka ir kiti,
gyvndami moni gerovei, tobulejo. Taip ir tu, t
gerov atsivelgdamas, turetai darbtus b uti!
21. K tik veikia ymesnybe, t ir kiti mones daro; jos
I-Dalis 29

pareiktas pavyzdys viso pasaulio yra skamas.

22. Nera Man nieko darytino visose trijose gyvatose,
P`artha, ir nieko nepasiekto, kas siektina; vienok visuo-
se veiksmuose A esmi.
23. Jeigu A nedalyvautiau nesiliaudamas veiksmuose,
mones visur mest darb ir slinkt mano taku, P`artha.
24. Pasauliai sugri ut, jeigu A kada nieko nebeveik-
tiau. A b utiau sumiimo k ureju ir pra
udytiau ias
gimines.
25. Kaip neimaneliai veikia su prisikibimu, Bh`arata,
taip ir imintingasis turet veikti, bet be prisikibimo,
siekdamas pasauliui geroves.
26. Imintingasis neturet atitraukti neimanelius nuo
j darbo, prie kurio jie kimba, bet juos skatinti myleti
veiklum, pats b udamas veiklus Man atsidavs.
27. Visi veiksmai visumet sukeliami gamtos kokybi.
Savo esmeje savininkavimo (egoizmo) apsvaigintasis ma-
no, jis ss veikejas.
28. Vienok tasai, Galingranki, kurs nuvokia smik
skirtum tarp kokybi ir veiksm, ir supranta, kad ko-
kybes yra kokybese skatinimu, nepavrgiamas savo vei-
kimo.
29. Gamtos kokybi apmonyti neimaneliai yra koky-
bi vertiami veikti; neturet j klaidinti, kurs visa ino.
30. Man skirdamas visus veikimus, savo irdimi parim-
damas Esmeje, nesikurdamas vilti, nesikaupdamas lo-
I-Dalis 30

bio, atsigavs i aistrumo, taip tu sukilki!

31. Kurie patvariai laikosi Mano nuomones gyvu tikeji-
mu, nesiiaudami, tuos ivaduoja j veiklumas.
32. Kurie tai nairuoja ir nesilaiko Mano patarimais,
tuos inoki sant apniauktos dvasios! Netk nuovo-
kos, jie
uva.
33. Gyvnt atitinkamai savo prigimtiai linksta ir i-
mintingasis. Gyv unai ska prigimtimi; jai prieinties
be prasmes.
34. Juslini dalyk patrauka ir atspara gl udo juslese,
jiedviem nereikia pasiduoti; juodu trukdo atsigavim.
35. Geriau yra eiti savo pareigas be sekmes, kaip kit
pareigas sekmingai. Geriau savo pareigose ir mirti; kit
pareigose gl udo grasa.

Arduna sake:

36. Bet kas vertia mog nusideti, ir net prie nor,

Varneja, tarsi jis b
ut galios veikiamas?

Palaiminimo Viepats sake:

37. Padaro tai geiduliavimas bei aistringumas, gimda-

mu i kaitriosios kokybes, kuri yra dide rijike ir labai
kenksminga. Painki j gyvnime kaip prie!
38. D
umai gaubia liepsn, veidrodis plikinamas dulki,
I-Dalis 31

gmalas apgobtas gimdos, taip gyvnimas tos kokybes

yra siautiamas.
39. Geiduliais niaukiamas net imintiaus imanymas
iojo nuolatinio prieo, kurs, Kauntja, yra neideganti
liepsna.
40. Sako, jis gyvns juslese, nuotaikoje ir protavime;
i te jis klaidins imanym, apgaubs sik unijusija
siel.
41. Todel i karto tramdyki savo jusles, Bharat Ge-
riausiasai. Parblokki nuodemi gamintoj, inojimo ir
imanymo naikintoj!
42. Sakyta, kad jusles santios aunios, bet pranaes-
nis u jas yra protas, j virija imintis, bet ir u j
kilnesnis yra Jis, butent Esmingumas.
43. Taip, Jj nuvoks augtsn u imanym, savo
sm tvirtinki Esmingume! Nuveiki, Galingranki, prie-
, kurs reikiasi geiduliais ir sunkiai yra apgalimas!
Toks tai yra palaiminantiosios Giesmes, Bhagavad Gtos,
tretiasis Pokalbis, vardintas Gaivata i veiklumo. (Kar-
ma Joga).
I-Dalis 32

IV-Pokalbis. Gaivata i
skaist
ejantio Im
anymo.
mogus turet savo veikl i ureti kaip Augtiau-
siajam atneam auk. Krina todel antrina tiesos sie-
kiantio mstymo bei protavimo ir imanymo b utinum.
J viesoje tiktai gali buti patikrinamos pareigos, ku-
rias reiket eiti be atsiiurejimo tai, kas i to teks
patiam veikejui. Tokiu atvilgiu destomi vair us atsi-
gavimo b udai. Krina ir mini kartotinus sik unyjimus,
atsakydamas Ardunos klausimus, ir taip atsitiktinai
dar prisimena Visatos amiaus vyksm, jeib aikiausias
supratimas b ut galimas.
Palaiminimo Viepats sake:
1. nesvyruojantj atsigavim A aikinau Vivasvanui
(Saules Dievikumui); Vivasvanas pranee j Manui; Ma-
nus j skelbe Ikvakui.
2. Tokiu b udu tas gaivatos mokslas tko ateitiai ir
buvo suinotas iminties didi un; bet ami sroveje jis
nusko, Parantapa (Prie Nugaletojau).
3. O it senoveje inot atsigavim A aikinu ian-
dien tau, Man pasiventusiajam, savo bitiuliui; jis yra
tikriausias slepinys.
Arduna sake:
4. Tu veliau ugimei, ankstsnio gimimo buvo Vi-
vasvanas, kaip tai turetiau suprast, kad Tu pradejs
I-Dalis 33

t moksl sklbti? (Palyg. Jono Evang. 8-, 57- ir 58-)

Palaiminimo Viepats sake:
5. Daug yra buvusi Man ugimim, kaip ir tau, Ar-
duna, visus juos A inau, bet tau jie nera inomi,
Parantapa.
6. Negimusios ir nepragaitantios esmes A esmi vis
butybi Viepats, bet, gludodamas apraikoje, kuri yra
Manoji, gimstu Savja vaizdavimo galia.
7. Kada-nors tik monijoje nyksta teisingumas, Bh`arata,
ir nuodemes sigali, A Pats apsireikiu.
8. Geriems apsaugoti, piktadariams inaikinti, teisin-
gumo desniams i naujo statyti A amiais gimstu kar-
totinai.
9. Kurs taip Mano dievik gimim ir veikl itikrj
imano, tam, k un palikus, nebetenka ugimti, jis atsi-
gauna Manyje, Arduna!
10. Daug yra t, kurie, ikil i geidulingumo, i baimes
ir nelabumo, Manyje susivokia; skaistinti imanymo ug-
nimi, jie patenka Mano b uv.
11. Kokiu tik b udu mones Man artinasi, taip A juos
priimu; Mano yra kiekvienas takas, kuriuo mones i
visur atkyla.
12. Kurie geidauja sekmes savo veiklai ant mes, tie
aukojasi dievikoms galybems (dievaitiams); o moni
gyvnime veiklumui labai greitai tenka davini.
13. Ketveri yra Mano iauginti moni luomai, kurie
I-Dalis 34

skiriasi kokybemis ir veikimais. Painki Mane sant j

Kureju! O tik taip neveikiu ir nenusialinu.
14. Veikimai Mans neaplaksto, negeidauju savo dar-
bo vaisiaus. Kurs Mane tokiu imano, tasai savo veiklos
nera varomas.
15. Tai imanydami, proseniai sieke ivadavimo, skirda-
miesi veikimui. Todel ir tu b uki veiklus kaip proteviai
senais laikais!
16. Kas yra veikla ir kas neveikla, apie tai nt yni
nuomones svyruoja. Todel noriu tau aikinti, kas yra
veikla, jeib, tai suinojs, liktaisi be nusidejimo.
17. Reikalinga suprasti, kas yra veikimas, kas klai-
dingas veikimas ir kas neveikimas. Veikimo takas yra
klampus.
18. Kurs veikime mato neveikim, o neveikime vei-
kim, tas monese yra budrus ir veikdamas pasilieka
ikils.
19. Kurio visi ygiai daromi be geiduli ir svajoni ir
sutirpsta imanymo ugnyje, tas budintij vadinamas
imintiumi.
20. Nebekibdamas prie savo veiklos davini, visumet
patnkintas, veikime b udamas nepriklausomas, tas mo-
gus ir veikdamas nieko neveikia.
21. Nieku nesivildamas, savo mstym ir ird valdyda-
mas, paliks vis lobi graibstym, vien k unu veikda-
mas, jis nenusideda.
I-Dalis 35

22. Patnkintas tuo, kas pasiseka pasiekti, ikils i

prieingybi grutes (diaugsmo ir skausmo), nepavy-
dus, likdamas pasisekime ir nepasisekime vis toks pat,
tas ir veikdamas nera varomas.
23. Kuriam prisikibimas yra inyks, kurs laisvai laiko
savo protavim smoningumo viesoje ir savo veikim
padaro aukojimu, tam veikiant, veikimas savaime vyks-
ta.
24. Aminasis K urejas pats yra aukojimas ir pats auka,
Kurejas ugnyje K urejo atnaaujamas. Kurs visikai at-
siduodamas K urejui veikia, pats aukoja save ir gyveja
Kurej
uje.
25. T uli gaiviai aukojim skiria dievikoms galybems
(dievaitiams), kiti net aukojim aukoja, j iliedami
Kurejo ugn;
26. kiti aukoja pradedam gird ir kitas jusles susi-
kaupimo ugnyje; dar kiti aukoja, k girdi ir k iaip
juslemis patiria jusmo ugnyje;
27. vel kiti aukoja vis jusli veikl ir gyvybes kvepavim
gaivatos ugnyje, kuri, jiems susikaupiant, iebta imany-
mo;
28. kiti aukoja lob, atnea usigr udinimo ir gaivatos
auk; kiti aukojasi tyliu skaitymu ir imanymo siekimu,
o vienuoliai atriais apadais;
29. dar kiti laiko kaip auk ikvepavim kvepavime ir
kvepavim ikvepavime, manydami tokiu kvepavimo
I-Dalis 36

prii
urejimu kyl gyvnimo prieglaud;
30. kiti, saikingi valgyme, aukoja savo gyvybes kvap
gyvybes kvapuose. Visi ie moka aukoti ir savo aukoji-
mu jie atsigauna i susibjaurinimo.
31. Kuriems skani gyvinanti auk esme, tie patenka
nekintant aminj K urej; neaukojantiesiems neskir-
tas mikasis ir ne anasis gyvnimas, Kur Geriau-
siasai.
32. Daug visoki auk paskleidiama ties augtiausiuo-
ju. inoki, kad visos jos kyla i veiksmo! Tai imans,
busi ivaduotas.
33. Gersne u daigtin yra auka, kuri atneama imany-
mu, Parantapa; visas veikimas be iimties turi savo
augtum imanyme.
34. Jo sieki klusnumu, klausinejimu ir tarnavimu! Tie-
s rgintieji imintiai tave pamokys.
35. Tiesai budrejs, nebepateksi apsiniaukim, P`an-
dava; nesa taip tu visas b utybes be iimties matysi Es-
mingume, tai sti Manyje.
36. Net b udamas nuodemingiausiasis vis nusidejeli,
tu imanymo keliu ikilsi i vis nusmukim.
37. Kaip udegta ugnis visus dgmenis pavertia pe-
lenais, Arduna, taip imanymo ugnis visus veikimus
sudgina.
38. Nera gyvnime panaaus kito skaistintojo kaip
imanymas. Kurs gaivatoje gyveja, tas gyja imanym
I-Dalis 37

tikru laiku Esmingume.

39. Ir tikejimu gyvenantiajam suvinta imanymas, jei-
gu jo nuoirdiai siekia. Imanymas tenka ir tam, kurs
suvaldo savo jusles; smoningejs jis be delsimo ikyla
augtiausij ramum.
40. Bet nenusimanantioji, netikintioji ir abejojantioji
asmenybe uva; nei is, nei kitas gyvnimas ir joks pa-
laiminimas nelmtas abejojantiajam.
41. Kurs gaivatoje yra atsiadejs veikimo, kurs abejo-
jim yra nuveiks imanymu, kurs yra patks Esmin-
gumui, tas veikimo nebepantiojamas, Dhanandaja.
42. Todel Esmingumo imanymo kardu nudeki abejoji-
m, gimus i neinojimo, kurs gl udo irdyje! Tvirtinkis
gaivatoje ir buki rytingas, Bh`arata!
Toks tai yra palaiminantiosios Giesmes, Bhagavad Gtos,
ketvirtas Pokalbis, vardintas Gaivata i skaistejantio
Imanymo. (Dana-Vibhaga-Joga).

V-Pokalbis. Gaivata i veiksmo

davini atsiad
ejimo.
Arduna kartoja klausim apie atsiadejim nuo veiki-
mo pasiekim ir apie gaivat. Ir Krina nuvietia lai-
mingum tj, kurie nebekimba prie veikimo davini,
vienok eina savo pareigas su pasiventimu, inodami,
I-Dalis 38

kad viskas, visi vyksmai kyla i Esmingumo apsirei-

kim, i K urybos gali. Asmenikasis mogus i savo
galios nieko gro ir vento, visai nieko padaryti negali.
Visas labas pareina i Augtiausiojo. Kurs nori tikslin-
gai elgties, turi siekti budrumo, smoningejimo. Tada
jis veikia kaip Augtiausiojo valios priemone. O ta valia
apsireikia dievikoji imintis.
Arduna sake:
1. Tu giri atsiadejim nuo veikimo davini, o toliau
vel giri gaivat; kas yra jdviej geriau? Pasakyki man
tai, visa rykiai aikindamas.
Palaiminimo Viepats sake:
2. Atsiadejimas ir gaivata i veikimo, abu kelia aug-
tiausij palaiminim. Bet gaivata i veikimo yra pra-
nasne u atsiadejim nuo veikimo davini.
3. inotina, kad atsiadejusysis, jeigu jis yra patvarus,
jeigu jis niekam nera nelabas ir nieko nebegeidauja, ku-
riam i tikrj nebera prieingybi gruti, Didranki,
laiminamas, ir jis laisveja lengvai i apkalimo.
4. Vaikai, bet ne imintiai, kalba apie mogaus paki-
tim protavimu ir apie pakitim gaivata kaip apie du
skirtingu keliu; o kurs tik ir vienaip nuoirdiai pasi-
stngia, gyja abiej lab.
5. Tas lygis, kur protaujantiejie pasiekia, t kyla ir
gaiviai; smikai mstymas ir gaivata yra vienas ir tas
pats; kurs tai mato, tas rgi.
I-Dalis 39

6. Tiesa, atsiadejimas, Didranki, be atsigavimo yra

sunkiai vykdomas, bet gaivatai pasiskyrusysis gailius
ne po ilgo susivokia Augtiausiajame.
7. Kurs yra gaivatoje budrejs, kurs yra skaistios ir-
dies, drausmingos asmenybes, suvaldyt jusli, kurio
esme smoningeja iki vis b utybi Esmikumo, tas ir
savo paties veiklos nera veikiamas.
8. A nieko nedarau, sakosi Esmingum nuvoks ikilu-
sysis, kada jis i
uri, klausos, lietia, uosto, valgo, juda,
miega, kvepuoja.
9. Kalbedamas, duodamas, imdamas, akis atvrdamas
ir umrkdamas, jis numano, kad jusles dalyvauja jus-
liniuose dalykuose.
10. Kurs vis savo veikl paventia Augtiausiajam ir
veikia atsikliuds nuo prisikibimo prie jos laimejim,
tas nera nuodemi gadinamas, kaip lotaus lapas nei-
mirkomas vandens.
11. Gaiviai, kurie be prisikibimo veikia vien k unu, ms-
tymu, protavimu, dargi juslemis, tie dda pastangas
savo smei skaisteti.
12. Atlys savo veikimo naudingumui, nusiteikusysis
kopia galutin ramum; nedarnusis, akstinamas savo
geiduli, prisikimba prie savo veiklos vaisi ir yra j
sustinginamas.
13. Dvasioje atsiadejs nuo vis veiksmo davini, taps
savo asmenybeje viepatingu, sik unijusysis gyvna de-
I-Dalis 40

vyni vart gyvatoje (k une), o nei neveikia, nei veikdi-

na.
14. Pasaulio Viepats nekuria tytia veiklumo nei vei-
kim, nei veiklos bei jos davini sutapimo; visu tuo
reikiasi pati prigimtis.
15. Viepats neprisiima kieno nors nuodemes nei do-
rybes. Kada imanymas apniaukiamas nesiinojimo,
gyvnantiejie tka drumstume.
16. Bet kuriems nesiinojimas yra inyks Esmingumo
patyrime, tiems sauleta imintis atspindi Augtiausij.
17. Mstydami apie samj, su savo esme susivo-
k samame, gyvndami samame, samam b unant
augtiausiuoju j siekiniu, jie nukyla, i kur nebegrta,
j nuodemes yra pranykusios smoningume.
18. Tokie viesuoliai stbi lygiu b udu inojim bei kuk-
lum sigijusj dvasinink, karv, drambl, un, nt gi
t, kurs uns mes kpa.
19. Jau mikame gyvnime vir palaiko, kuri dva-
sia tokiame kilnume pasilieka. Aminasis K urejas neap-
dergtas visame yra lygus, todel jie K urej
uje ir gyvna.
20. Susivokusysis Augtiausiajame nesileidia diugina-
mas to, kas jam malonu, ir nesileidia jaudinamas to, kas
jam nemalonu; tvirtos, neapniauktos dvasios jis Aug-
tiausiajame vis b uva.
21. Kurio esme nekimba prie daigtik dalyk, tas ran-
da Esmingume palaim; gaivata susivoks Augtiausia-
I-Dalis 41

jame, jis diaugiasi nesibaigiantiu laimingumu.

22. Pasismaginimai, kurie kyla i geiduliavim patnki-
nimo, yra vien vargsm gimda; prasidej jie ir baigiasi,
Kauntja; ne jais pasimegsta atsibudusysis.
23. Kurs mikame gyvenime, kol dar nera atlaisvin-
tas nuo k uno, stngia nuguldyti i geiduli ir pyktio
kylantias jegas, tas yra tvirtas ir palaimintas.
24. Kurs savo vid uje jautia patnkinim, savo vid uje
yra diuginamas, vid uje nusimano viesus, tas gaivius
gyvejs Augtiausiajame ir nuvokia aminj tilsm.
25. it Augtiausiojo tilsm prikopia iminties di-
diunai, kada, j nuodemems inykus, jie i dvejopumo
ineria, savo ird suvaldo ir pasidiaugia vis b utybi
gerove.
26. Ikil i geidulingumo ir aistringumo, mintis nu-
tild, drausmingumu atsigrusiejie, savo esm pain,
patiria Augtiausiojo palaiminim.
27. Atsigrs nuo visa to, kas aplink j yra, vilg laiky-
damas tiesiai ikels, ilygins kvepavimo takais judant
kvepavim ir ikvepavim,
28. jusles, nuotaik ir mstym sulaikydamas, ikili-
mo augtum pasirinks galutiniu savo siekiniu, iny-
kus geiduliavimui, baimei ir pyktiui, toks gaivius (pasi-
ventelis) yra visikai ivaduotas.
29. Pains Mane kaip tj, kurs gerejasi pasiaukojimais
ir usigrudinimais, kurs yra didysis Visatos Viepatis,
I-Dalis 42

vis gyvun myletojas, tas pasieka ramum.

Toks tai yra palaiminantiosios Giesmes, Bhagavad Gtos,
penktasis Pokalbis, vardintas: Gaivata i veiksmo da-
vini atsiadejimo. (Karma-Sannj`asa-Joga.)

VI-Pokalbis. Gaivata i
Pasiventimo Esmingumui.
Krina te dar daugiau pasako apie atsiadejimo ir atsi-
davimo pavykim, b utent apie gaivatos laipsnius, apie
budrejim Augtiausiajame. Arduna klausia, kuri tam
b
ut slyga, ir Krina atsiliepia, kad tam yra reikalin-
gas visikas nuotaikos nurimimas ir nuolatinis mogaus
pasistengimas. Paklausus Ardunai, kas ieit i ne-
pasisekimo gaivatoje, nors pasistngta, Krina atsako:
Gersnes tam slygos i naujo ugimstant, pilnsnis
aplinkos tam tinkamumas, gersnes progos pasiseki-
mui, toliau nuoirdsnis pasiventimas patiam Esmin-
gumui. Tada pagaliau pasiekamas tobulumas.
Palaiminimo Viepats sake:
1. Neprisikibdamas prie savo veikimo davini, vien da-
rydamas, kas darytina, taip elgiasi atsiada (Sannjasi)
bei gaivius (Jog), bet ne tas, kurs gyvna be aukojimo
ugnies ir nieko neveikia.
2. inoki, P`andava, kad tai, kas vadinama atsiadejimu,
I-Dalis 43

yra ir gaivata (Joga). Nieks nepasidaro gaiviumi, kurs

neatsiada savo geidulingumo.
3. Norint atsigauti Diev uje, pasisekimo slyga yra vei-
kimas, gaivat pasiekus, ramejimas yra b utinas paangai.
4. Kada mogus nebekimba prie juslini patirti arba
prie savo veiklos davini, atsiadedamas vis geidavim,
tada sakoma, jis pasieks gaivat.
5. Leiski savo smonybei b uti Esmingumo traukiamai,
o neleiski jai smukti; Esmingumas yra tikriausiai smo-
nybes draugas, bet ir prieas.
6. Esmingumas yra smonybei draugikas, kada jis jos
savininkavim yra igesins, bet sauvaliojantiai smo-
nybei Esmingumas yra prieas.
7. Kurio smonybe yra atsidavusi Esmingumui, tas lie-
kasi tos patios nuotaikos kaitroje bei speige, diaugsme
bei skausme, garbeje bei gedoje.
8. Kur inojimas ir imanymas patnkina, kurs, dvasi-
neje augtumoje laikydamasis, nutildo jusles, tas vadin-
tinas gaiviumi; jam lygios reikmes yra grumstas, ak-
muo ir auksas.
9. Kurs lygiu b udu pasitinka mylimus, bitiulius, prie-
us, niekuo nesidomaujantiuosius, bealikuosius, nela-
buosius ir gimines, gerum ir piktum, tas pasidaro pa-
vyzdingu.
10. Tegul gaivius visuomet b una ikils, likdamas nuo-
lat vidineje vienatveje, valdydamas savo mintis ir vis
I-Dalis 44

asmenyb, gyvndamas be ugaid ir be naudos kau-

pimo;
11. sirengs varume patog pabuvim, ne per aug-
tai ir ne per emai, savo drobeje ir gyvumo odoje bei
oleje, visa tvarkiai sudeta,
12. tada kaupdamas savo mstym, valdydamas savo
minti ir jusli judes, parimdamas lyg atsiseds kresle,
tegul jis skiriasi gaivatai, jeib jo asmenybe skaistet.
13. Laikydamas nuolatai ties ir nesvyruojant k un,
galv ir sprand, velgdamas tiesiog priekin, nestebe-
damas, kas vyksta alimais,
14. su nurimusia nuotaika, atmts baim, tvirtas savo
apade b ut pasiventusiam, prii uredamas savo msty-
m, su savo siela Manspi pakils, taip tegul jis b una
Man atsidavs!
15. Visumet parimdamas Esmeje, mintis stabdyda-
mas, taip gaivius pasiekia tilsm, augtiausij igany-
m (Nirvana), kurs Manyje jo laukia.
16. Nera gi galima gaivata tam, kurs per daug valgo
arba nieko nevalgo, kurs megsta per daug miegoti ar
visai nemiega, Arduna.
17. Saikumu tvarkant mitim ir pomeg, elges ir veiki-
m, miegojim ir budejim, gaivata pasidaro vis skaus-
m tildytoja.
18. Kada drausmintas mstymas nurimsta Esmingume
ir visi geidavimai yra igs, tada mogus yra susivo-
I-Dalis 45

ks.
19. Kaip iburys u uksmyje negaistioja, taip kalbama
ss gaivius, kurs suvaldo savo mintis; gaivata j tvir-
tina Esmingume.
20. Kurio mintys nurimsta tildomos pasiskyrimu gaiva-
tai, kur, smikai iurint, smonybe nuvokiama Esmeje,
te yra pasitnkinama Esmingumu.
21. Kad jautiamas augtiausias iganymas, kurs tik
viesiausiajam imanymui patiriamas anapus juslinio gy-
vnimo, ir te pasitvirtinama nebsialinant nuo Esmin-
gumo,
22. kad, visa tai pasiekus, manoma nebsant didsnio
u tai laimingumo ir, jame parimstant, nebesijaudina-
ma nei didiausiu skausmu,
23. tada, reiket inoti, yra pasiekta, kas vadinama
gaivata, kurioje atkrinta visi saitai su vargsmais. itai
gaivatai reikia rytingai atsiduoti su nenusiminantia ir-
dimi.
24. Paliks be iimties visus svajoni sukurtus geidu-
lius, manymu nuveiks, kas juslems i vis ali susibu-
ria,
25. tegul gaivius palaipsniui gytu imanymu tvirtai
siekia nurimimo, su dvasia pakils Esmingum, nieko
nebeprisimindamas!
26. Kada tik nerimstantioji, nenusistatiusioji irdis skra-
jot, reikia j sudrausti ir patraukti Esmes prieiuron!
I-Dalis 46

27. Augtiausioji palaima gobia ir gaivina gaivi, kada

jo irdis yra nurimusi, jo kartiavimas ataus ir kada
jis, i nuodemi ikils, atsibunda Augtiausiajame.
28. Pasivsdamas Esmingumui, gaivius nebenusideda,
gyveja Augtiausiajame ir ramybeje diaugiasi nesiliau-
jantiu palaiminimu.
29. Visose b utybese jam numanomas Esmikumas ir vi-
sos b utybes Esmingume, giedrejs gaivatoje, patsai jis
visur stbi t pat.
30. Kurs mane rgi visame ir mato visa Manyje, tam
a niekados nepradingstu, ir jis nuo mans niekumet
nebsialina.
31. Kurs, esmeje susivoks, mane garbina kaip gl udant
visose b utybese, toks gaivius visokioje b
uvoje yra Ma-
nyje.
32. Nuvoks savyje Esmingum ir todel matydamas t
pat visuose dalykuose, Arduna, diaugsme ir skaus-
me, tas laikomas augtiausiai ikilusiu gaiviumi.
Arduna sake:
33. Aikini man gaivat, Madhus` udana, kaip ikilim,
bet man jis nenumanus del nuolatinio irdies nrimo.
34. irdis tikriausiai yra be ramumo, Krina; ji umi, at-
kakli, nepalenkiama; manau, kad ji kaip vejas sunkiai
sulaikoma.
Palaiminimo Viepats sake:
35. Be abejones, Didranki, sunku nutildyti irdies nri-
I-Dalis 47

m, bet pratimais, Kauntja, atsiadejimais jis nutildo-

mas.
36. Tiesa, kad gaiveti vos manoma tam, kurs nepajegia
susivaldyti; bet, kurs tam pastangas dda, tas tikromis
priemonemis gali tai pasiekti.
Arduna sake:
37. O kurs nesusivaldo, vis delto gyvna tikedamas,
nors nesirupindamas gaivata, ir geriau jos nepasieka,
kuriuo taku jis eina, Krina?
38. Ar jis pagaliau nepraranda abiej, b utent gaivatos
ir tikejimo, ir neisklinda kaip debesis, Didranki? Ar
apniauktas jis nenuslysta nuo tako Augtiausiajin?
39. Teikis, Krina, man it abejon visikai nuglodinti!
Nera man, be Tavs, tokio, kurs tai padaryt galet.
Palaiminimo Viepats sake:
40. Jis nepra uva, P`artha, nei iame, nei busimame
gyvnime; tikrai joks geros valios mogus, Numyletasai,
nenuklysta skaudios lemties tak.
41. Prikops teisingj gyvatas ir te pabuvs nepri-
menamus metus, jis, nors buvs atkrits i gaivatos,
ugimsta skaistij ir palaimintj namuose.
42. Gal nt b ut, kad jis gimsta iminting gaivi ei-
moje; tik, tiesa, toks ugimimas itame pasaulyje labai
retai kam tetenka.
43. Te tai jis vel susiranda tuose budrumo santy-
kiuose, kuriuose jau gyvno buvusiame savo mogystos
I-Dalis 48

ami uje, ir jis i naujo stngiasi tobuleti, Kur Diu-

gintojau!
44. Gyvejusios, seniau padarytosios pastangos j na
nestabdomai tolyn; ir pasir upindamas atsigauti, jis i-
kyla per visus Augtiausiojo vardyjimus.
45. Visu atsidejimu pasistngdamas, toks gaivius, skais-
tejs nebenusikalsdamas, tobulejs t ulais ugimimais,
kopia augtiausiu taku.
46. Toks gaivius yra gersnis u gaili, jis laikomas
nt pranaesniu u iminti ir stipresniu u veiklumui
pasidavusiuosius. Todel b uki gaiviumi, Arduna!
47. Bet vis gaivi sau artimiausiu bei kilniausiu lai-
kau tj, kurs gyvu tikejimu man pasiventia, jis savo
esmeje atsibunda Manyje.
Toks tai yra palaiminantiosios Giesmes, Bhagavad Gtos,
etasis Pokalbis, vardintas Gaivata i pasiventimo Es-
mingumui. (Adhj`atma Joga).
II-Dalis. mogus ir
Augtiausiasis.
ios dalies pokalbiuose Krinos pareikimai ikyla iki
augtiausij iminties klausim. Kreiptasi i Visatos
tai, kas yra jos prasme ir esme. Aikinama, koks
yra sekmingiausias b udas atsibusti, susivokti ir atsi-
gauti Augtiausiajame. Jis sklbiamas kaip tikriausia
tikrove, kuri vadinama Atmanu, sakytume, Esmingu-
mu, prie kur visa Visata tera mekejimas, sanskrito
odiu: Maja [5].
Santykis tarp Augtiausiojo ir K urybos ypatiai pa-
reiktas IX-pokalbio 5-eilesio odiais: B udamas vis
butybi globa, neesu jose apstabintas; bet Mano Esme
jas gyvina". O kaip jis apreikia Visat, taip jis j vel
ir atsiima, ir ji inyksta. Tokiu b
udu Jis yra K urejas ir
Naikintojas. Bet visas gyvumas, visos b utybes grta
J, i apsireikimo neapsireikim.
mogui skirta dar ir sau patiam grim vykdy-
ti. Atsitinka tai dvejopu b udu, kaip aikinama XII-
II-Dalis 50

pasikalbejime.
Vienu b udu mogus pasiekia ivadavim, pasistng-
damas save nuvokti visose b utybese ir visas b utybes
savyje. Tam reikia nuolatai esmikai gyveti; tada nu-
manomas visame aminas Esmingumas, Atmanas. i-
tam imanymui viesejant, gaivatoje vyksta mogaus
iganymas. Bet tokiu b udu brsti vieningumui su Aug-
tiausiuoju labai sunku.
Lengviau prieinamas ir aikiau numanomas yra sieki-
nys, kada mogus, pasitikedamas dievikumu savo sie-
loje, Jam su visu mstymu ir veikimu atsiduoda, ino-
damas save esant Jame ir J savyje (Ev. Jono 14, 20).
itam suadinti aikesn imanym, palengvinti jo su-
vitim Atmano ir Majos dvejopumas dar kitaip pa-
reiktas. B udama ir gyvnimo pagrindu, Maja yra va-
dinama dar odiu Prakriti, apraika, daigtikumu, ir jai
priskaitomos trys kokybes, Gunos. I Prakrities tenka
kilti tai, kas anapus jos kaip jos pradas gl
udo.
Yra tai vardinta odiu Purua, dvasingumas, dvasia.
Jis yra K urejas ir Ivaduotojas. I jo mogui pareina
visa galia visam, kas j klia, kad nusimano Diev uje.
Tik mogus turi j kreipties visu pasiventimu. Tada
jis, pilnu smoningumu inodamas ess Diev uje, Aug-
tiausiajame, tuo randa galutin iganym. Jam tenka
visikas ivadavimas, pilnas atsigavimas, augtiausias
palaiminimas.
II-Dalis 51

VII-Pokalbis. Gaivata i
svarstantio Mstymo.
Te Krina aikina imanymo bei neimanymo savu-
mus ir Esmes viesingum. Pradedant j numanyti,
mogui auta imintis, tvirtina ir skatina j eiti savo
pareigas be svyravimo. mog uje sukyla veikimui die-
vikoji meile. Ir ita meile bei galia kuria moguje visa
gra: imanym, rytingum, veiklum, taurum.
Palaiminimo Viepats sake:
1. Klausykis, P`artha, kaip tu, savo irdyje Manyje lai-
kydamasis, pasistngdamas tvirteti gaivatoje, Manyje
iekodamas savo prieglaudos, Mane, be abejones, visi-
kai painsi!
2. it painim bei imanym noriu tau be irank
suadinti, kuriam pribrendus nebelieka nieko inotino
gyvnime.
3. I tukstanti moni vos vienas stngiasi pasiekti
tobulum, o ir t, kuriems pasistngus tai ir pasiseke,
vos vienas Mane pasta smikai.
4. me, vanduo, ugnis, oras, d uksme (aitheris, aka-
a), protas, imintis ir smonybe tai yra atuoneriopa
Mano apraika.
5. Vienok tai tera apatia. Painki bet ir Mano kitj,
augtsnij gyvybik tikrum, Didranki, tj, kuria
palaikoma Visata!
II-Dalis 52

6. Supraski, kad tai yra vis b utybi gimda, bet A

esmi visos Visatos kilme ir galutinumas.
7. Nera nieko augtsnio u Mane, Dhanandaja, vi-
sa tai Manyje yra sunrta kaip brangmen varste ant
si
ulo.
8. Esmi vandens gaivumas, Kauntja, menesio ir saules
spinduliavimas, ventumas ventratiuose (Vedose), bal-
sas duksmeje ir vyrikumas vyruose.
9. Esmi gaivusis kvapas meje, viesumas ugnyje, vi-
suose gyv unuose gyvybe ir usigrudinimas visuose u-
sigr
udinantiuose.
10. Numanyki Mane aminu vis b utybi daigu, P`artha!
Esmi imintis imintingj ir ibumas visa to, kas iba.
11. Esmi stiprij galybe, jiems gyvnant be geidulin-
gumo ir aistr; b utybese esmi pageidavimas, kurs nera
prieingas desniams, Bharat Stipriausiasai.
12. Skaistiosios, veikiantiosios ir vangiosios prigimtys
yra i Mans; bet inoki, kad A esu jose, jos gi Ma-
nyje.
13. Apmonytas i i trij kokybi kilusi prigimti,
pasaulis Mans, santio nepragaitamumu augt j, ge-
rai nepasta.
14. Sunku yra atsigauti i dieviko t kokybi moniji-
mo, bet, kurs Mane kreipiasi, tas ikyla i jo maginimo
spst.
15. Nesikreipia mane piktadariai, apniauktiejie, mo-
II-Dalis 53

ni menkiausiejie, pamonikumo apsvaigintiejie; imin-

ties netenka, kurie mon (daimon) galioms pasiduoda.
16. Ketveriopi yra teisingiejie, kurie Mane garbina, Ar-
duna: Nelaimingasis, imanyti pasistengiantysis, geru-
mo siekiantysis ir imintingasis, Bharat Stipriausiasai!
17. ij vis tauriausias yra imintingasis, visumet ge-
rai nusiteiks, atsidavs Vienatijam, daugiau kaip visa
kas mielas jam vienas tik A ir jis Man.
18. Taur us tikrai ie visi, bet imintingasis, sakau, yra
tarsi a pats; susivoks Esmeje, jis Man pasiventia kaip
augtiausiajam savo siekiniui.
19. Prgyvns t ulus ugimimus, imintingasis susi-
vokia Manyje. V`asudeva (samasis Dievas) yra viskas,
taip tariasi Didesmis; bet toks imanymas labai retai
tera gyjamas.
20. Tie, kuri imintis geidulingumo apniaukta yra,
kreipiasi visokius dievaitius, pasidav visokiems aksti-
nams, kylantiems i j prigimties.
21. Vis delto, kad kas ir tik stngiasi su tikejimu
garbinti koki nors Mano atvaist, A pats galinu jo
tikejim.
22. Susikaups savo tikejime, jis garbina savo pasi-
vaizdavim, ir jam tenka, ko jis geidauja, bet i tikrj
Mano jam tai teikiama.
23. Vienok tera tik nykstantios reikmes, k tokie men-
ko supratimo mones iprao. Kurie dievaitius garbina,
II-Dalis 54

tie j ir pagaunami; kurs Man atsiduoda, susivokia Ma-

nyje.
24. Neimaneliai speja, kad A, Neapsireikusysis, taps
apsireikusiu. Nera jiems numanoma kilniausia Mano
butis, kuri nepragaita.
25. siaustas Savo gaivating vaizdavim, nesu vi-
siems rykus, ir ni ukusis pasaulis Mans, Negimusiojo
ir Nepragaitantiojo, nepasta.
26. Man inomos visos b utybes, Arduna, buvusiosios,
samosios ir b usimosios, bet ne viena nepasta Ma-
ns.
27. Apakinti prieingybi grutes, kuri kyla i geidu-
liavimo ir neapkentimo, Bh`arata, K urybos visos b utybes
gyvna ni ukume, Parantapa.
28. Bet mones, kuriuos taurusis j veikimas ikele i
nusidejimo, yra ilaisvinti i prieingybi grutes ir, tvir-
ti savo apade, garbina Mane.
29. Siekdami ivadavimo i gyvnimo ir mirties, Ma-
nyje susivok stngdamiesi atsibusti Augtiausiajame,
atsiduodami Esmingumui, jie gyvna b udami veikl us.
30. Kurie Mane ivysta samu su visais gaivalais, su vi-
sais dievaitiais ir su visu aukojimu, tie mirdami skaidria
smone, inosi s Manyje.
Toks tai yra palaiminantiosios Giesmes, Bhagavad Gtos,
septintasis Pokalbis, vardintas Gaivata i svarstantio
Mstymo. (Dana Joga.)
II-Dalis 55

VIII-Pokalbis. Gaivati i
Atsidavimo dievikajai Dvasiai,
kurti nesiliaujanti
am Dievui.
Svarbu imanyti mogaus atsibudim Augtiausiajame.
Dievikoji dvasia nuvietia vidin mogaus gyvnim.
Kada Aminosios Iminties saule mog uje uteka, ta-
da jos spinduliai pasidaro jame gyva galia. Ir toji jam
suadina painim savo aminumo, savo nemirtingumo.
Arduna klausia, kas yra Brahmos (K uryba apsire-
kiantiojo Dievo), Adhjatmos (Esmes smoningumo), Ad-
hibutos (Buvimo Gaivaluose) ir Adhidaivos (Buvimo
Dievaitiuose) ypatumai. Ir Krina tai atsako, bet at-
sitiktinai primena, kaip Kurej
uje gali susivokti gyvns
ir mirts gyvumas.
Arduna klause:
1. Kas yra K urejas, kas Esmes smoningumas, kas
Kurybos Vyksmas, Puruottama (augtiausioji dvasia)?
Kas tai, kas aikinta kaip Buvimas Gaivaluose ir Buvi-
mas Dievaitiuose?
2. Kaip gali buti imanoma sikunijusi augtiausioji au-
ka, Madhus` udana? O kaip Tu gali b ut numanomas t
mirtantij, kurie gyvndami buvo drausmingi?
Palaiminimo Viepats sake:
3. Patsai nepragaitamumas yra K urejas; esminis jo
II-Dalis 56

ypatumas vadinamas Esmes Smoningumu, o tas vyks-

mas, i kurio ikyla b utybes, vardintas Karma, prieas-
tiniu Kurybos pasireikimu.
4. B udamas b utybese, A rykeju praeinamai, dievai-
tiuose kaip gyvyb kuriantioji galia, o auka k unuose
kaip dvasikumas, sik unyjusij Geriausiasai!
5. Kurs, baigdamas gyvnim, palieka k un, atsimin-
damas vien tiktai Mans, tas neabejotinai susivokia
Mano b uvoje.
6. Kurs savo mirtyje, palikdamas k un, prisimena kokios-
nors buvos, t jis vien ir tenukyla, Kauntja; visumet
jis savo butiai atitinkamai pakinta.
7. Todel visais laikais atsiminki Mans vieno ir kovoki!
Man atsidavs irdimi ir dvasia, Manyje susivoksi be
abejones.
8. Kurs, pratimais ir gaivata giedrejes savo dvasioje,
msto apie ne k kit, o tik apie dievikj Dvasikum,
P`artha, tas augtiausiai ikyla.
9. Kada mogus kreipiasi J kaip Aminj yn, Vi-
satos Valdov, masn u mayb, visa-ko globotoj,
kurs nesivaizduotino apstabo, kurs kaip be galo spal-
vingo saules spinduliavimo yra anapus tamsumo,
10. tada jis atsiskyrimo laiku, b udamas nesukretiamos
irdies, su atsidejimu stngdamasis likties gaivatoje,
savo gyvybes kvap sukaupdamas tiesiam vilgiui, su-
sivokia augtiausiajame dievikame Dvasikume.
II-Dalis 57

11. K ventrati inovai vadina Nepragaitamumu,

kuriame atsibunda drausmingiejie, geidulingum pali-
kusiejie, dievikumui pasiskyrusiejie mokiniai, to pag-
rind A tau trumpu odiu paaikinsiu.
12. Kurs visus jusli vartus udaro, savo mstym su-
stabdo irdyje, smikj gyvybes kvap laiko galvoje
ir tvirtinasi gaivatos susikaupime,
13. Mans atsimindamas, taria od. Om, reikiant
Dievo esim, tasai, palikdamas k un, kyla tauriausiu
budu.
14. Lengvai A tojo nuvokiamas, kurs apie ne k-kit
nemsto, nuolatai Mans atsimena, P`artha, kadangi jis
yra visumet nusiteiks gaivius.
15. Mane pasiek, tokie didios dvasios mones (Mahat-
ma) nebepatenka nauj ugimim, laik vargsmo
bukle, jie ikil yra augtiausij tobulum.
16. Visos gyvnimo b ukles iki augtiausiosios K urejo
buvos yra atejimo ir nuejimo sritys, Arduna; bet, kurs
yra atsibuds Manyje, Kauntja, tam i tikrj nebera
naujo ugimimo.
17. mones, kurie ino, kad pasaulio K urejo diena trun-
ka tukstantis K urybos ami ir jo naktis baigiasi taip
pat po t ukstanti ami, tie tiktai ino, kas yra diena
ir naktis.
18. Dienai autant, i to, kas neapreikta, ikyla ap-
sireikimas, o naktiai tmstant, viskas inyksta Tame,
II-Dalis 58

kas vadinama nesireikiantiu.

19. B utybi eiles, kurios nuolatai kyla ir i naujo kyla
ir vel nyksta naktiai ueinant, jos be atstangos, Partha,
apreikiamos dienai autant.
20. Yra dar augtsnis slepiningas gyvnimas, ir u ne-
apsireikusj aminas neapsireikis, kurs, visoms gyva-
toms inykstant, negaita.
21. i neapsireikianti tikrove, kuri vadinama nepra-
gaitamumu ir tikriausija b ukle, iki kurios pakilus nieks
nebegrta, yra augtiausioji mano b uva.
22. Ji yra augtiausioji dvasia, P`artha, kuriai paten-
kama jai vienai atsiduodant ir niekam kitam, kurioje
gl
udo visos b utybes ir kuri Visat praskleidia.
23. Toliau aikinsiu tau, Bharat Stipriausiasai, kuriuo
laiku mirdami gaiviai nebegrta ir kada vel gimsta.
24. Ugnies, viesos, dienos laiku, viesiuoju pusmenesiu,
ei menesi laiku, kada saule kyla iauren, ir, Aug-
tiausij numan, tada mir mones, tie susivokia Jame.
25. D um, nakties laiku, kada saule leidiasi pietuosna,
tada mir gaiviai patenka dvasin brekt ir vel gr-
ta.
26. viesa bei tamsa, abi laikomi aminu gyvenimo ta-
ku; vienu nuejus, nebegrtama, antru vel grti tenka.
27. Ne vienas gaivius, kurs tuodu ygiu pasta, P`artha,
nebesukrinka; todel pasistnki, Arduna, visumet pa-
silikti giedriu gaivatoje.
II-Dalis 59

28. inodamas, kas paadeta ventratiuose u tau-

rius veiksmus aukojant, usigr udant ir imald duo-
dant, gaivius per visa tai ikyla ir patenka augtiau-
sij, kilmin b
uv.
Toks tai yra palaiminantiosios Giesmes, Bhagavad Gtos,
atuntasis Pokalbis, vardintas: Gaivata i Atsidavimo
dievikajai Dvasiai, kurti nesiliaujantiam Dievui. (Ma-
ha - Purua - Joga. Akara - Brahma - Joga.)

IX-Pokalbis.Gaivata i
viepataujantiojo inojimo ir
viepataujantiojo Sl
epiningumo.
Diev numanyti pasidaro galima vidiniu nusistatymu,
butent tikejimu, kurs tarsi nutraukia yd nuo Didiojo
Slepinio. Kada mog uje bingsta gyvas tikejimas, die-
vikoji meile ir giedri viltis, tada jam aikeja Didysis
Slepinys, kurs yra Dievikumas monikume, ir mogui
pasidaro inomu jo ivadavimas ir jo nemirtingumas.
Taip Krina tsia savo aikinimus apie viepataujan-
t Slepin, apie galutin imanym, kurs gytas padaro
mog savo nemirtingumui smoningu. mogus susi-
vokia patiame Esmingume. Toliau Krina dar pri-
mena, k menkos asmenybes garbina, b utent atskiras,
menkesnes dievikumo apraikas, dievaitius.
II-Dalis 60

Palaiminimo Viepats sake:

1. it slepiningiausi imanym kartu su iniomis
(mokslu) A tau, kurs Mans noriai klausosi, ibudin-
siu, jeib smoningejs b utai ivaduotas i pragaities.
2. Yra tai viepataujs inojimas, viepataujs slepinys,
augtiausias skaistintojas, akivaizdus regejimas, tiesos
teikejas; jis atitinkamai laimina gyvnantj ir nepra-
gaita.
3. iais nuostatais nesilaik mones, Parantapa, Many-
je nesusivokia; jie pasilieka ugimimo ir mirimo grai-
liojime.
4. Mano atskleidiama visa Visata, nors a neesu ap-
stabintas; visos butybes yra Manyje, bet A jose negl u-
dau.
5. B utybes ir nera mano Esmeje. Numanyki Mano
viepatingj gaivat! B udamas vis b utybi globa,
neesmi apstabintas jose, bet mano Esme jas gyvina.
6. Kaip oras nesulaikomai juda d uksmeje (akaa) pl
us-
damas, taip visos b utybes gyvna Manyje. Tai ima-
nyki!
7. Visos b utybes, Kauntja, grta mano b uv pasi-
baigus K urybos amiui, o prasidedant naujam, A jas
visas vel sukeliu.
8. Apsigobs savo paties apraika, A kildinu vis i
naujo b utybi visum savo apraikos galia, joms ne-
pajegiant atsistngti.
II-Dalis 61

9. Bet Mans nevaro toks veikimas, Dhanandaja;

budamas savo augtybeje tarsi bealikas, neesu lietia-
mas veiklos.
10. Man priiurint, kyla i daigtikumo, kas juda ir kas
nejuda; ir taip, Kauntja, kuriasi Visata.
11. Mans nepastebi tamsuoliai, kada apsigobiu mo-
gysta, nenumanydami augtiausiosios Mano b uties, Man
sant didiuoju vis b utybi Viepatiu.
12. Nieking vilti, nieking veiksm, niekingo protavi-
mo, be nuovokos, jie pasitiki juos apvilbantiomis padie-
vikomis galiomis (daimonais).
13. Bet didios dvasios mones, P`artha, susivok die-
vikojoje Mano b uvoje, Mane garbina nesvyruojantia
irdimi, imanydami Mane kaip nepragaitanti vis
butybi kilm.
14. Visumet jie Man gieda pasistngdami tvirteti savo
apade; Man nusilenkdami, Man atsidav, visumet nu-
siteik, jie Mano garb sklbia.
15. Kiti vel, Man skirdami savo imanymo auk, Mane
garbina kaip visur sam Vienum ir visur pasivaiz-
duojant daugeriopum.
16. A pats esmi aukojimas, A pats ir auka, A
pasiventimas proseniams, A gaivinga oli sultis, A
maldos odis, A degmuo ir ugnis, A dgamoji
atnaa;
17. A Visatos tevas, motina, globejas, didysis prote-
II-Dalis 62

vis, inotinas skaistintojas, galins balsas, ir esmi ven-

tosios giesmes;
18. A smoningejimo laiptai, r upintojas, viepats,
liudytojas, prieglauda, apsauga, myletojas, pradia, ga-
lutinumas, patvara, lobynas, neinykstanti sekla;
19. A kaitra, A lyt sulaikau ir leidiu jam kristi;
A nemirtingumas ir taip pat mirtis, esmi buvimas ir
nebuvimas, Arduna.
20. Trij moksl inovai, gyvybes geralo griantiejie,
i nuodemi atsigavusiejie, aukas atnedami, klausian-
tiejie klio dangun, visi jie skaistej ikyla dievaiti
Viepaties buv ir diaugiasi dang uje dievaiti malonu-
mais.
21. Tada, pasimagin turininguoju dangumi ir visam j
taurumui nublukus, jie vel grta mirtingj gyvnim
ir, gyvndami dorai, kaip liepia treji ventratiai, jie
geiduliaudami ir pasitnkindami pasieka, kas pragai-
ta (ugimimo ir mirimo gyvnim).
22. Bet tiems, kurie apie niek nemsto, o vien apie
Mane, ir Mane garbina, visumet b udami nusiteik, jiems
A kuriu pastov grb uv.
23. Ir tie, kurie su atsidavusiu tikejimu garbina viso-
kius dievaitius, taip jau atsiduoda Man, Kauntja, kad
ir nesilaikydami vadovaujantiais liepimais.
24. Tikriausiai A gerejuosi visais pasiaukojimais, buda-
mas j Viepats; bet, aukotojams nepastant Mans
II-Dalis 63

smikai, jiems lieka smukti.

25. Dievaitiams tenka, kurie dievaitiams pasiada; pro-
seni garbintojai atsiduoda jiems, monams (daimonams)
pakli uva, kurie juos kreipiasi ir jiems aukoja; bet kurie
Man pasiventia, gyveja Manyje.
26. Kad Man kieno-nors su pasiventimu skiriamas ir
tik lapas, iedas, vaisius, vanduo, A tai priimu stebeda-
mas smikj pastang.
27. K tu ir tik darai, k tu valgai, k tu atnaauji, k
tu duodi, k tu veiki usigr udindamas, Kauntja, dary-
ki tai Man pasivsdamas!
28. Tokiu b udu tu b usi ilaisvintas i savo veikimo pai-
ni, duodanti ger ir aling vaisi. Kurs giedrinamas
gaivatos i atsiadejimo, tas susivokia Manyje.
29. Esmi tas pats visose b utybese; nera tokio, kurio ne-
apkstiau ir kur labiau brangintiau; bet kurie tikejimu
Man atsiduoda, tie atsibunda Manyje ir A juose.
30. Jeigu ir tikriausias piktadaris Manspi kreiptsi,
visikai tik Man vienam pasivsdamas, jis turet b ut
iteisinamas, kadangi geram pasirys.
31. Savo esmeje jis veikiai nuvietiamas tiesos, ir smo-
ningedamas jis susivokia aminojoje ramybeje, Kaun-
tja. Visada inotina, kad Man pasiventusysis ne-
pra uva.
32. Kurie Manyje susivokia, P`artha, kad ir b ut gim
i nuodeming gimd, b ut moteros, vargstantiejie, net
II-Dalis 64

nusibengusiejie, jie gyvet kilniausiu b

udu.
33. Taip ko-veikiau bunda dvasininkai ir maldingi i-
minties didi
unai. Ir tu, pateks pragaitant, nema-
lon gyvenim, pasivski Man!
34. Laikykis Manyje su savo irdimi, pavsk Man savo
siel, aukokisi Man, pasiduoki mano meilei! Atsibuds
esmingume, Manyje pasieksi palaiminimo galutinum.
Toks tai yra palaiminantiosios Giesmes, Bhagavad Gtos,
devintasis Pokalbis, vardintas: Gaivata i viepatau-
jantiojo inojimo ir viepataujantiojo Slepiningumo. (R`a-
da-Vidja-R`ada-Guhja-Joga.)

X-Pokalbis. Gaivata i
num
anymo dieviko Didingumo.
Reikia atvrti akis dievikam viesumui ir spinduliavi-
mui. Daniausiai mones mano, Dievas ss atskiras,
apstabintas asmenybikumas. O tai b ut Dievo menki-
nimas. Reiket J imanyti kaip Esmingum, kurs yra
visame. Jis b utent yra ta vienuma, i kurios visi skait-
menys, visas daugeriopumas atsiranda ir kurs yra visa
ko kilme, pagrindas ir esme.
Pats Savyje Jis nepakinta, bet monems apsireikia
vairiais b
udais, atitinkant tai, kokie jie yra ir kuriuo
atvilgiu bei siekimu jie stngiasi J numanyti. Dievas
II-Dalis 65

nera netobulas, bet ir nera tobulas. Vienok Jame to-

bulumas pasiekiamas. Jis todel visuose dalykuose yra
augtiausiasis ir tikriausiasis Esimas.
Trumpai pasakius: mogaus gyvejimui b utina patirti
pat dievik Didingum ir Slepiningum, J numany-
damas, mogus Jame gyveja, Jame ir atsibunda, smo-
ningeja.
Palaiminimo Viepats sake:
1. Dar kart pasiklausyki, Didranki, brangiausiojo ma-
no odio, kur, tave myledamas, noriu Tau pasakyti ta-
vo labui.
2. Nei dievaiti buriai, nei patys garsiejie iminties di-
diunai nepasta Mano prob uvio (Prabava), kadangi A
esmi visur pati vis dievaiti ir garsij iminties di-
diun kilme.
3. Kurs ino Mane negimusiu, neprasidejusiu Visatos
Viepatiu, tas mirtingj tarpe gyvna neapniauktas
ir atsigauna i vis nusiengim.
4. Protas, imanymas, nesukrikimas, atlaidumas, tei-
singumas, drausmingumas, ramumas, diaugsmas, skaus-
mas, buvimas, nebuvimas, baime ir pati drsa,
5. pakanta, nusiteikimas, pasitnkinimas, vidinis usi-
grudimas, dosnumas, garbe, geda, visa tai yra savumai
atskir butybi, kurios kyla i Mans.
6. Septyneri Iminties Didi unai ir ketveri pradios Jau-
niai, kaip ir monijos proteviai, Manus, visi jie Manyje;
II-Dalis 66

i Mano b uvos ir manymo kil, jie gamina gyvnantias

kartas.
7. Kurs taip smikai imano Mano viepatingum ir
gaivat, tas yra nesukretiamas ir pastovus gaivatoje;
nera tai abejotina.
8. A esu Visatos K urejas; viskas atsiranda i Mans;
tai ino budintiejie ir garbina Mane pasiventusia nuo-
taika.
9. Manyje b udami su savo mstymu, Manyje kvepuoda-
mi, vienas kit adindami, visados kalbedami apie Ma-
ne, jie yra patenkinti ir diaugsmingi.
10. Kurie, visumet nusiteik, Mane myledami, skelbia
Mano garbe, tiems A kuriu imanymo gaivat, kuria
jie Manyje atsigauna.
11. Jiems ujausti A gyvenu j esmeje ir spinduliuo-
jantia iminties viesa inaikinu neimanymo skleidiam
tams.
Arduna sake:
12. Matau, Tu esi pats Augtiausiasis, augtiausioji
buva, augtiausiasis skaistinimas, aminasis dievikas
Dvasikumas, pradios Dievas, be gimimo visur pasirei-
kis Viepats.
13. Taip Tave sklbia visi iminties didi unai, dievika-
sis imintius Narada, bet ir Asita, Devala bei Vjasa; ir
dabar Tu pats man tai pasakai.
14. Visa tai, mano manymu, yra tiesa, k Tu man kalbi,
II-Dalis 67

Kava! Tikrai nenuvokia Tavo apsireikimo, Palaimi-

nimo Viepatie, nei dievaitiai, nei daimonai.
15. Vienas tik Tu Save pasti Savimi, Tu augtiausia-
sis Dvasikumas, vis butybi kilme, j vis Viepatis,
dievaiti Dieve, Visatos Valdytojau!
16. Teikis nuodugniai man aikinti dievikj Savo spin-
duliavim, kuriuo apsireikdamas Tu pildai visas ias
erdves!
17. Kad inotiau, kaip Tave pat Gaivi, galetiau pa-
inti nuolatiniu atsidavimu, kokiomis nuovokomis Tu
man butai manytinas, Palaiminimo Viepatie!
18. Iki smulkmen man dar kart kalbeki apie Sa-
vo Gaivat ir vies Orum, Dan`ardana! Nera man
pilnsnio patnkinimo nei i gyvybes gaivestio (Amri-
tam), kaip Tavs pasiklausiant.
Palaiminimo Viepats sake:
19. B uk palaimintas! Noriu i tikrj tau nuviesti
apskritai dievikus Savo Esmes spinduliavimus, Kur
Geriausiasai! Nera suskaitomi Mano apraik visoke-
riopumai.
20. A esmi vis b utybi irdyse pati Esme, Gudakea!
Esmi j pradia, j vidurys ir pat b utybi galutinumas.
21. Saules dievaitiuose A esmi Vinu (Dievo apraika),
vis vietiantij esmi saule, putiantij (vetr dievai-
ti) esmi Mariti, vaigdyne esmi menuo;
22. Ved ventratio esmi Sama-Veda (vntinimo o-
II-Dalis 68

diai), esmi vyriausiasis dievaitis dievaitiuose, vis jusli

esmi sumanumas ir b utybi protas;
23. Rudr (baisumo dievaiti) esmi ankara (j vy-
riausiasis); Jak (turt dievaiti) ir Rakas (piktumo
dievaiti) esmi Vittea (turt dievaiti viepats); Vas
(spindejimo dievaiti) esmi Pavaka (ugnies dievaitis) ir
vis augtum esmi Meru (dievikasis kalnas).
24. Painki Mane, P`artha, vyriausiu nam dvasininku!
Vis karvedi A karo dievaitis; vis vandens spl udi
A vandenynas.
25. Iminties didi un A esmi Bhrigus (j protevis);
visodi A ventasis skiemuo; aukojim esmi tylusis
maldingumas; tarp nejudomum esmi Himalaja (aug-
tiausiasis mes kalnynas).
26. Vis mdi A ventmedis, dievikj iminties di-
di
un A Narada (j ymiausiasis); dangikj giedo-
toj A esmi Titraratha ir tobulj gaili A Kapila.
27. inoki Mane sant irg Uttairava, gimus i
gyvybes gaivestio. Drambli A Airavata, ir monese
A j valdytojas;
28. vis ginkl A perk uno trenkimas; karvi esmi gei-
duliavimo patnkinimas, gaminime A pan udimo die-
vaitis; gyvati esmi V`asuki (gyvati valdovas);
29. Nag (dievik alti su monikais veidais) esmi
Ananta, ir Varuna vandenyno gyv unuose, proseni A
Arjama, ir nugaletoj A pragaro viepats (Jama);
II-Dalis 69

30. Daitj (tam tikros gimines dievaiti) esmi Prahlada

(Dievo esimo skelbejas); skaitiuojantij A laikas; gi-
rini veri A j viepats (li
utas) ir paukti esmi Vi-
nato vaikas (aras);
31. varintj esmi vejas, ginkluotj A R`ama (gar-
sus karygys); uv esmi Makara (delfinas) ir upi esmi
G`anga;
32. vis k urim A pradia ir ubaiga, pats A ir vidu-
rys, Arduna; moksl esmi inojimas apie Esmingum
ir kalbetoj kalbingumas;
33. ramen esmi a, ir odi sudetyje A sutapimas:
taip-jau esmi nesibaigis laikas, visam A globejas, Sa-
ve teikdamas visoms alims;
34. esmi visus pagaunanti mirtis ir atsiradimas vis
busim dalyk; motrikumo ypatum A garbe, gerove,
kalba, atmintis, nuovoka, patvara ir uuojauta;
35. giesmi A ventiausioji; eiliavimo A pats mastas;
menesi A pirmasis, met laik A ydintysis;
36. apgaulumo esmi kauliuk aismas; spindejimas A
visa-to, kas vietia; esmi prgale, rytingumas, esmi
skaistumas skaistij;
37. dievaitiuose esmi vyriausiasis, Krina, P`andavose
(Kovotojuose) A grobininkas, Arduna, gaili A j
rytingiausiasis, yni (Kavi) A ventasis regetojas;
38. valdov esmi valdantioji galia; prgales geidaujan-
tij esmi apdairumas; slepini esmi tyla; imanantij
II-Dalis 70

A imanymas.
39. Kas tik ir b ut butybi diegas, tai A, Arduna;
nera b
utybes judantios ar nejudantios, kuri b
ut be Ma-
ns.
40. Rib nera dievikajam Mano spindejimui, Paran-
tapa; kas mineta, tera pavyzdiai neimstomo Mano
Didingumo.
41. Visa, kas tik yra spinduliuojantio, geros lemties ir
galinga, numanyki, kad tai kyla i Mano didingumo da-
lies!
42. Bet k reik tau inojimas vis i mamoi, Ar-
duna? Uvesdamas vis K uryb vienu savo mostu,
lieku samas.
Toks tai yra palaiminantiosios Giesmes, Bhagavad Gtos,
deimtasis Pokalbis, vardintas Gaivata i dieviko Di-
dingumo Numanymo. (Vibh` uti Joga).

XI-Pokalbis. Gaivata i
Reg
ejimo Augtiausiojo
Apraik Visatoje.
Visata su savo turiniu, su visais pasivaidinimais, vi-
somis lytimis, veiksmais skelbia mogui nenuvokiam
Dievikumo gali ir orum.
Tarsi aibavimo nuvietimais Krina rodo Ardunai
II-Dalis 71

ilg aikinim pat t ur, b

utent, kad jis ir visos b
utybes,
vis-tiek, kokios jos ir nebut, yra Visatos Viepaties esi-
mo atvaista. Jis, pats Esmingumas, apsireikia kiek-
vienu dalyku savaip ir monikumu kaip smonybe.
Vis b utybi pareiga yra, nors jos ir but kai-kokios
menkos, pasistngt b uti Jo Didingumo rykejimo prie-
mone ir, i viso savo menkumo ikopdamos, vykdyti Jo
vali, kuri kartais, pasidarius b
utinumams, yra ir kari-
nis veiksmas ir nt griovimas, naikinimas.
Arduna sake:
1. Mano grui Tu man kalbejai od apie augtiausij
Slepin, vadinam patiu Esmingumu, ir mano apsiniau-
kimas yra pradings.
2. Iki smulkmen girdejau i Tavs, Tu su akimis kaip
Kamalamo (Lotaus) lapai, kaip ikyla ir pranyksta b uty-
bes, ir girdejau, kaip nepragaits yra Tavo orumas.
3. Tu man kalbejai apie Savo sm, Augtiausiasis
Viepatie, ir tai noretiau regeti viepataujanti Tavo
apraik, Visa ko Geriausiasai!
4. Jeigu manytai, kad galetiau tai ivysti, Valdove,
gaivatos Viepatie, tada leiski regeti man nepragaitan-
ti Tavo Esm.
Palaiminimo Viepats sake:
5. Tam tai stebeki, P`artha, Mano apraikas, kurios yra
imteriopos ir t ukstanteriopos, vairiausi r ui dievi-
kos, su visokiomis spalvomis ir lytimis!
II-Dalis 72

6. Ivyski Aditjas (saulinius dievikumus), Vasus (spin-

dejimo dievaitius)! Pamatyki daug dar iki iol nereget
nuostabum, Bh`arata!
7. Stebeki n
unai vis K uryb, judomj ir nejudantij
vienume, suburt Mano apraikoje, Gudakea, ir k tu
iaip ivysti pageidautai!
8. Tik, tiesa, tu negali Mane matyti tomis savo akimis,
duosiu tau dievik ak, nuvoki viepataujanti Mano
gaivat!
Sandaja sake:
9. Taip, Valdove, kalbejs didysis gaivatos Viepats,
butent Har (Krina), apreike Parthai augtiausij vi-
sur viepataujant Savo pasivaizdavim,
10. su vairiausiomis burnomis ir akimis, su gausiau-
siais nuostabiais vilgejimais, su visokiomis dievikomis
puomenomis, kuriose ikelti visokiausi dieviki ginklai,
11. apreike neiojant dievikais vainikais ir apdarais,
su dievikais kvapais ir mostais, visa ko kupin, visas
puses atsivelgiant Diev.
12. Jeigu dang uje kartu suvist tukstanti sauli vie-
sa, tada ir tai vos galet prilygti didiojo Esmingumo
spinduliavimui.
13. Te tai P`andava regejo vis Visat su jos dalimis
vieningame diev Dievo apraikoje.
14. Ir visai sukrestas nusistebejimo, su pasiiauusiais
plaukais nulenks galv ties Dievu, kalbejo Dhananda-
II-Dalis 73

ja (Arduna), sudejs rankas.

Arduna sake:
15. Kaip nuostab us dievaitiai Tavo apraikoj,
Dieve! Kaip ir b utybi tytveikai visoki r ui!
O lotaus iede lyg regetiau pat Augtiausij,
Man reikias iminties didiunai, dievikos gyvates.
16. Daugybe rank, pilv, burn ir aki,
niekaip naprepiam Tave visur stebiu!
Ner tavo apraikoms pradios nei vidurio, nei galo!
Ner Tau kilmes, Tu viso Viepats, viso ir Apstabintojas!
17. Su vainiku, su k ule, skridiniu matau Tave
visur be galo spinduliuojant viesiausiai,
kad akys raibsta velgiant Tave, kurs eri
daug viesiau neng saules ir ugnies viesa!
18. Kaip nepragaitamum pat augtiausij,
kaip vis Visatos turting lobnam,
vis budintj amin desni saugotoj,
kaip aminj dvasi numanau Tave!
19. Pradios nera nei vidurio, nei galo Tavo Galiai!
Gausingos Tavo rankos; menuo, saule Tavo akys,
aukojimo ugnim man vietia Tavo veidas,
jo spinduliavimu Tu ildai vis Visat!
20. Tu dang, kaip ir em, savimi pritvindai!
Tavyj yra beribe rdve, Tu B uva vienatine!
Regejus baugi Tavo apraik, trejopa
gyvata gstauja, Didesme.
II-Dalis 74

21. Buriai dievaiti susivoksta Tavyje,

ir nuogstyj t uli, rankas sudej, meldiasi,
o iminties didi unai ir palaimintiejie
Tau gieda skambias giesmes Tavo garbei.
22. Bet Rudr, Aditj bei Vas, Sdhj[4]
ir Vivdv, Avin bei Marut ir Umap,
ir Gandharv bei Jak, Asur bei Siddh
pulkai nusistebedami Tave ivysta.
23. Didybe Tavo apraikos, jos burnos, josios akys,
oi, Didranki, be skaitiaus! Rank, riet, koj,
nasr te bgale, o dantys jj baisios.
Pasauliai, baimes sukresti, tai mato kaip ir a.
24. Spalvotais spinduliais Tu dangus nuvieti.
iotis atverus, eri didios Tavo akys!
Man sudreba irdis tave taip matant,
ir sukrinku bejegiai, Viepatie!
25. Ivyds Tavo ryklese baisiausias dantis,
kaip ami ugnis visa edantias,
nebsusvokiu kratuose, saugos neberandu!
Buk malonus, dievaiti Viepatie, B uva pasauli!
26. Visi jie, irgi Dhritar`atros sunus,
uem m, jai didiais b uriais valdyt,
su Bhma, Drona, Stos gi s unum,
kartu su m us visais kariais ir j vadais,
27. visi jie greit pragaita tavo kramtyme,
kuris dantingas visk mala iurpulingai
II-Dalis 75

Kas tik pakli uva jam, u

mai prauva,
sutriukintas jo galios, dingsta tarp dant!
28. Kaip upi tvanas sravi nesulaikomai
iliet save plat vandenyn,
taip io pasaulio ir moni didvyriai
nugri uva liepsnojantisias Tavo rykles.
29. Greit kandys lkia aros liepsnas,
lyg patios skubintsi te prauti,
taip is pasaulis nuolatai spartiau
pats gr udasi inykti Tavo grauime.
30. Visus pasaulius Savo veid ugnimi
Tu apsupi ir suliurpi tai, kas yra,
nuviesdamas gaisru bekrat erdv.
Taip viskas, Vinau, dga Tavo spinduliavime!
31. Oi, kas Tu! Aikink man! Baugumas tokia aprai-
ka!
Lenkiuosi Tau, diev Geriausiasai!
Leisk suinot man, koks Tu smikai!
Patnkinki maloniai, ko geidauju!
Palaiminimo Viepats sake:
32. Va, laikas A, praeidamas, kas gyva, visa rauju.
Kartas suauks, vel nebsamas greit padarau.
Nei vienas t kari, kurie kovot sustojo,
irgi be tavo sm ugi gyvas neiliks.
33. Todel pakilki! sigyki reikmingum!
Apveiks prieus, diaukis valdiuva ir lobiu!
II-Dalis 76

Visi yra jie Mano jau nudeti.

Buk rankiu, kairy, A tavo deine!
34. Juk Drona, Bhma ir Dajadratha
su Karna bei kitais jau Mano nuveikti.
Todel kovoti tu bailus neb uki!
Tau lmta prieus nugalet visus:
Sandaja sake:
35. Girdejs tokius Kavos (Krinos) odius,
rankas sudejo vainikuotasis (Arduna) ir tare,
nusilenks Krinai, reikdams Jam pagarb,
i nuogstio drebedams ir meknodams.
Arduna sake:
36. Pakilusi, Hrika, Visata
kilmingai giesta giesmes Tavo garbei.
Piktosios dvasios sprunka visas alis,
bet lenkias Tau b uriai palaimintj.
37. Kaip gi to ir nepadaryt, Didesme,
juk Tu augtsnis ir u pat nt K urej,
pradetojas be pabaigos, dievaiti Viepats,
Visam Tu namas, nenyksts Augtiausiasis, kursai
yra-nera;
38. diev Pirmasis, amina Dvasia,
tauriausias T uris visos Visatos,
inovas ir inotinas, augtiausioji B uva,
Tu ipleti K
uryb, nuolat apsistabindams;
39. Tu Vjus, Jama, Agni, Menuo, Varuna,
II-Dalis 77

Pradpati (Pradios Pats), gyvumo didis Protevis,

garbe-garbe Tau, tukstant kart garbe,
ir darkart, darkart Tau vienam garbe!
40. Garbe i ryt ir i vakar,
garbe Tau i vis ali, Tu visa kas!
Tu galios bgale, nera rib tai galiai!
Savyj turi Tu visa, b udamas visam Esme.
41. Kad per drsus Tave laikydams bitiuliu,
sakydavau: O draugai, Krina, Jdava,
nenumanydams Didingumo Tavo,
neatsargus, patrauktas palankumo;
42. kad a, juokaudams atsitiktinai,
aisme ar lovoje, kresle ir puotoj,
ar viens, ar su kitais Tau pagarbos nereikiau,
Tu Netartinas, praau atleiski, Neimstomasai!
43. Tu Tevas viso, kas yra, kas juda ir kas stinga,
garbes Vertiausias, iminti viesiausias,
ner kas Tau lygus b ut, kas Tau pranaesnis.
44. Todel Tau k un iki mes nulenkiu,
ir garb priderantiai reikiu, Viepatie!
Kaip tevas savo s un, draugas savo draug,
ir mylintysis mylim paksk mane, Dieve!
45. Nudiugs pamatiau, k niekad neregejs.
O tik irdis, pagauta baimes, prislegta.
Man apsireikk, Dieve, nuvokiamai!
Buk malonus, dievaiti Viepatie, kurs visame!
II-Dalis 78

46. Tave noretiau vel matyti kaip seniau

su vainiku, su k ule, rankoje su skridiniu!
Su keturiomis rankomis man rodykis,
Tu T ukstantranki, kurs vaizduoja Visat!
Palaiminimo Viepats sake:
47. Tau malonus A rodiaus, Arduna,
rykiausiu vaizdumu i savo gaivatos.
Berib Visat A spinduliuodamas kuriuos.
Kaip tu nieks visa-tai ligiol nera regejs.
48. Nei Vdos, aukos, mstymai ir doviai,
neigi veiksmai, nei kietas usigrudymas
padaro galim i apraik ivysti,
kuri tik teikes tau, tu, Kuru vyrikiausiasai!
49. Neb uk igsdintas ir nesumiki,
baug mano atvaizd regejs!
Atmeski baim, b uk linksmos irdies
ir vel nuvok Mane sau atitinkamai!
Sandaja sake:
50. Taip Ardunai kalbejs, Vasudeva (Krina) vel da-
vesi savo prastu budu ir, nuramindamas nusigandusj,
Didesmis reikesi maloniu asmenikumu.
Arduna sake:
51. Ivysdamas toki monik Tavo apraik, Dan`ar-
dana, dabar vel susivokiu savyje ir savo prigimtyj.
Palaiminimo Viepats sake:
52. Labai sunku reget mano atvaizd, kur stebejai.
II-Dalis 79

Nt gi dievaitiai j matyti ilgstas visumet.

53. Nera galima, nei ventratius skaitant, nei usi-
gr
udant, nei duokli duodant arba dovan, Mane i-
vyst, kaip tu Mane patyrei.
54. Bet atsiduodant Man vienam ir niekam iaip, taip,
Arduna, tad galima Mane paint, Mane matyt ir susi-
vokti smikai Manyj, Parantapa.
55. Kurs Mano darbus dirba, Man atsidavs kaip Aug-
tiausiajam, prie nieko neprikibs ir be neapykantos su
visomis b utybemis gyvena, Manyj tas susivokia, P`andava.

Toks tai yra palaiminantiosios Giesmes, Bhagavad Gtos,

vienuoliktasis Pokalbis, vardintas: Gaivata i Regejimo
Augtiausiojo apraik Visatoje. (Vivar` upa-Darana-
Joga.)

XII-Pokalbis. Gaivata i
Atsidavimo Augtiausiaj
am.
Labai reikmingas yra smikas maldingumas. Norint
Dievo melsties dvasioje ir teisybeje, reikia ikilti i mo-
gaus asmenikumo ir kilti dievikan Esminguman. Ku-
riam reikalingo tam imanymo ir galios nera, tas turet
nors pasistngt ikopti i savininkavimo ir j palikti.
Suvoks skirtum tarp neapsireikiantio Augtiausio-
II-Dalis 80

jo ir apsireikiantio Viepaties, Arduna atsitiktinai klau-

sia, k ird kreipti geriau. Krina atsako, kad sunkiau
yra kreipties Neapsireikiantj, lengviau numanomas
smoningasis gyvumas, kuriuo Apsireikiantysis spin-
duliuoja. Pamstius giliau, abi pastangi, abu b udu pa-
sivsti Dievui smikai nera skirtingu, o vienas ir tas
pats, butent vis-delto atsigrimas Augtiausij ir at-
sidavimas Jo pasireikimui. Tada mogus gyvna ir pa-
silieka veikdamas Jo valioje, kurioje visi gyvname.
Arduna sake:
1. Yra toki, kurie, nuoirdiai Tau atsidav, Tave garbi-
na, o kiti kreipiasi Nepragaitantj, Neapsireikusj.
Kas j budresnis gaivatoje?
Palaiminimo Viepats sake:
2. Kuri irdis Manyje parimsta, kurie drausmingi, vi-
sados giedriojoje nuotaikoje Mane garbina gyvu tikejimu,
tie mano laikomi geriausiai atsidavusiais.
3. Kurie garbina Nepragaitantj, Neapsakomj, Aug-
tiausij, Nesvyruojantj, Patvarj,
4. ir visas savo jusles tramdo, visa-k su ramumu pasi-
tinka, diaugiasi vis b utybi gerove, tie tikrai Manyje
gyveja.
5. Sunkenybes tj yra didsnes, kurie ird skiria Ne-
apsireikiantiajam. sikunijusiesiems reikia labai prisi-
veikt norint susirast Jame!
6. Kurie, Manyje susivok, atsiada vis veiksmo da-
II-Dalis 81

vini, Man skirdamiesi ir niekam kitam, Mane garbina

pasivent gaivatoje,
7. tie Mano ne po ilgo keliami i mirtingumo j ur ir
grailiojimo, P`artha, kadangi j irdis Manyje tvirti-
nasi.
8. Atsideki visikai Manyje, savo dvasiai leiski atsigauti
Manyje ir tu po viso tada be abejones Manyje gyvnsi!
9. Bet negaledamas savo irdimi patvariai Manyje pa-
rimti, stnkis gaivatos pratimais Mane pasiekti, Dha-
nandaja!
10. O jeigu ir tokioms pastangoms neutekt tau jeg,
bandyki nors dalyvauti Mano darbe ir veikdamas daryki
visa, Man tikt noredamas, tada tu pasieksi tobulum.
11. O jeigu ir taip tu elgties nestngtai ir Mano gai-
vatoje nesusivoktai, atsiadeki savo veiklos laimejim ir
darbuokis parimdamas savo esmeje!
12. Tikrai svarbsnis u pratimus yra mstymas, bet
mstym virija susikaupimas, o u, susikaupim reik-
mingsnis yra atsiadejimas veiksmo davini. Atsi-
adejimas i karto ramina.
13. Kurs nepyksta jokiai b utybei, visa-kam yra ma-
lonus, kiekvien ujautia, yra be gobumo, be savi-
ninkavimo, lygiai nusiteiks skausme ir diaugsme, vi-
sikai atlaidus,
14. visumet patnkintas, yra drausmingas gaivius, tvir-
tu rytingumu, Man skirdamas ird ir smoningum,
II-Dalis 82

Man pasivents, tas Man yra mielas.

15. Kurs nekvarina pasaulio ir kuris nesijaudina pasau-
lio varginamas, kurs yra ikils i diaugsmo, apmaudo
ir baimes neramum, tas Man mielas.
16. [6]
17. Kurs nesidiugina ir neapsimaudyja, neli usta ir ne-
geiduliauja, atsiadedamas malonumo ir nemalonumo,
Man pasiventia, tas Man mielas.
18. Kurs yra toks-jau prieui kaip ir draugui, toks pats
liekasi giriamas kaip ir peikiamas, speige bei kaitroje,
smagume bei vargsme, atsikliuds nuo prisikibimo,
19. kuriam vis-tiek, ar jam pasiprieinama, ar prita-
riama, kurs tylus pasitinka visa, kas jam tenka, kurs
gyvna lyg be nam, yra tvirtos irdies, Man atsidavs,
tas mogus Man mielas.
20. Bet visi, kurie iuos pareikimus gyvu tikejimu pri-
ima kaip gyvybes gaivest ir Man, kaip Augtiausiajam,
atsiduoda, jie Man itin mieli.
Toks tai yra palaiminantiosios Giesmes, Bhagavad Gtos,
dvyliktasis Pokalbis, vardintas: Gaivata i atsidavimo
Augtiausiajam. (Bh`aktiJoga.)
III-Dalis. mogus
Gaivius ir Kli
utys,
kurias jis gyvnime
utinka.
Visoje Bhagavad Gtoje kalbama apie mogaus gyvejim,
vadinas jo atsigavim savo kilmeje, butent Dievuje. Tam
svarbu, kaip aikina pirmoji dalis, kad mogus gyvnt
ir veikt neprisikibes prie savo veiklos davini, iaip jis
pasilikt j priklausomas ir todel tamsumoje. Antro-
joje dalyje tad aikinta, kad prasmingsnis mogaus
elgesys iauga i jo atsidavimo Augtiausiajam, kuria-
me jis pagaliau tuo atsidavimu visikai atsibunda. O
toliau tada, tretioje dalyje, nurodomos visos kli utys,
kurios tokias pastangas trukdo.
Tos kli
utys gl
udo Visatos K urejo apraikoje. Ji vadi-
nama Prakritim ir yra juslines srities gyvnimas, daig-
tikumas. Vis delto tos kli utys svarbios, kadangi jos
III-Dalis 84

skatina mogaus pastangas. J gaivalai yra trys ko-

kybes, sanskrito odiu, trys Gunos, b utent Sattvam,
skaistuma, Radas, kaitruma, ir Tamas, tamsuma, gl u-
duma.
Ugimdamas mogus patenka j valdomj b uv,
ir gyvndamas jis turet stngtiesi ikilti ir laikyties
augt t kokybi. mogaus pastangos yra sekmingos,
kada jis imano savo sm sant kita kuo negu pri-
gimtis, gamta ir visas juslinis gyvnimas su visais jo
apsireikimais.
mogaus esmeje, jo dvasioje-sieloje, atsispindi die-
vikumo Dvasia, Purua, prie kuri stovi visi K urybos
gaivalai, daigtikumas, Prakriti.
Visa tai aikiai imanant, dievikasis gyvnimas pa-
sidaro galimas. Bet jeigu mogus tuo nesir upina, jis gy-
vendamas slysta nuolatai daugiau Asur, mon (dai-
mon), pamonikumo valdiuv ir yra supamas tarp
juslini ir vidujsni b uti ir patirti. Taip jis tada
gyvena nelaisveje ir yra ne savo valios esme, o pamo-
nikumo vrgas, kol nera i tos b uties ivaduojamas.
Ivadavim vykdo Dievikumas monikume, bet tik
tada ir ta slyga, jeigu asmenybikasis mogus kreipia-
si Jopi ir Jo valiai atsiduoda. Tada mogus, vadinas,
monikoji esme, monikoji dvasia-siela, vel nusimano
Dievikume, i kurio ji yra kilusi ir vis b uva, nors tai
neinodama.
III-Dalis 85

Atokiausiai nuo galimumo Dievikumui patirti gyvna

mogus, kurs taip labai gobiamas tamsumos, kad toji
jo asmenybeje yra valdantioji galia. Toks mogus tada
liauia gyvndamas savo amiaus keliu, nieko nems-
tydamas apie gyvsn gyvnim, apie dvasines patirtis,
apie mogaus amiaus prasm.
Artiau tam lygiui, kuriame galima Dievikum pa-
tirti, gyvna mogus, kuriuo kaitruma vyriausiai apsi-
reikia. mogus tada yra veiklus, jeib visa ivngt,
kas jo siekiams prieinga, kas jam nemalonu. Ileng-
vo jis ir vis geriau nuvokia ir supranta vairi patirti
skirtumus ir stngiasi pasirinkti maloniausias, daugiau
malonumo adantisias.
Artiausiai Dievikumui gyvna skaistumos mogus.
Jam vis geriau aikeja, kad Dievikume patiriamas pil-
niausias, tobuliausias malonumas ir palaiminimas.
Imokti i t kokybi painiavos ikilt ir gyveti, b
utent
susivokti Dievikume, Jame atsigauti, smoningeti ir
tuo prigimties gyvnime galingeti, yra kaip tik mo-
gaus gyvnimo prasme. Visi jusli pasaulio daigtai
yra t kokybi padariniai. Ir gyvnimo vyksmas re-
gimai siekia tas kokybes padaryti dvasikesnes, ir taip
visa, kas yra, grinti jo kilm.
Minimos kokybes visiems gyvenimo dalykams sutei-
kia tam tikrus ypatumus. moni gyvenime jos tiesiog
regimai ir tuo pasiymi, kaip mogus elgiasi, koks jo vei-
III-Dalis 86

kimas yra, k jis valgo, kuo diaugiasi ir del ko li usta,

koks yra jo imanymas, jo tikejimas, jo aukojimas, jo
atsiadejimas ir atsidavimas.
Skaitant visa-tai tretiojoje Bhagavad Gtos dalyje,
reiket suprasti, kad tuo laiku, kaip ji parayta, moni
protavimas ir mstymas vyko visai kitokioje smonin-
gumo viesoje ir spalvoje.
Todel nelengva dabarties moni smonei suiebti
Bhagavad Gtos odi prasm m us laik kalba. Bet
pasistngta, kiek galint, tai padaryti. Ir atsidejus skai-
tant, kas parayta, pamau, tur-b ut, vis geriau aikes,
kas manyta.

XIII-Pokalbis. Gaivata imanant

skirtum tarp Bukl
es ir B
ukl
Patiriantiojo.
Krina aikina skirtum tarp prigimties ir dvasios kaip
apie dal augtiausiojo imanymo. J gijus, mogui
smikasis gyvumas pasidaro neabejotina tikruma, ir
mogus tvirteja visame savo veikime.
Arduna sake:
Suinot noretiau, kas daigtikumas (mdiaga) ir kas
dvasia, kas inotinoji b
ukle ir kas tai, kas j suino,
kas imanymas ir kas imanytina, Kava!
III-Dalis 87

Palaiminimo Viepats sake:

1. B ukle vadinamas k unas, Kauntja; kurs j tokiai
sant imano, tasai sakomas ss b ukles paintoju.
2. Mane imanyki kaip b ukl inantj visose lygyse,
Bh`arata! Painti b ukl ir b
ukl inantj, tai manau
yra inojimas.
3. Kas ta b ukle yra ir koki ypatum, kaip ji kinta, i
kur ji, kas jis, butent j inantysis, ir kas jo galia, tai
suglaustai igirski i Mans!
4. Iminties didi unai visokiais b
udais ir vairiomis gies-
memis tai yra sklb, ir prasmingais eilesi odiais apie
Augtiausij patvirtin.
5. Didiejie gaivalai, smonybes (atskiro smoningumo)
kurejas, budrumas, neatskleistasis gyvumas, deimtis
jusli ir vienatinysis gabumas, penki jusli laukai,
6. geiduliavimas, neapykanta, diaugsmas, skausmas,
auguma (organizmas), protas, uolumas, taip suglaustai
minetina bukle su jos pakitimais.
7. Kuklumas, nesididiavimas, neskudinimas, atlaidu-
mas, atvirumas, klusnumas mokytojui, skaistumas, pa-
tvara, drausmingumas,
8. atlyimas jusliniams dalykams ir savininkavimui (ego-
izmui, svetnaudikumui), nuvokimas to, koks vargsmas
ir menkumas yra gimimas ir mirtis, senatve ir ligotu-
mas,
9. neprisikibimas, bealikumas s unums, moteroms,
III-Dalis 88

namams, tvirtumas bei lygios nuotaikos b uti geistinuo-

se ir negeistinuose nuotykiuose,
10. gaivatoje nesvyruojs atsidavimas Man, o ne kitam,
nenuklystantiai pasilikimas vienatveje, nepasimegimas
pramogomis moni samb uryje,
11. patvara Esmes susiinojime, nuvokimas imanymo
esmikumo, tai yra inojimas, o kas kitaip yra, tai ne-
inojimas.
12. Noriu tau ir paaikint, kas imanytina ir veikia
kaip gyvybes gaivestis, kada imanyta, b utent be pra-
sidejimo samas Augtiausiasis, Aminasis, kurs vadi-
namas samu ir nesamu, vienu odiu: Tat ir Netat.
13. Visur Tatai turi rank ir koj, visur Tatai turi aki,
galv ir burn; visur su ausimis, Tat b una gyvnime
visa apreps;
14. spinduliuodamas i vis juslini kokybi, be joki
jusli, be prisikibimo visa-k palaikydamas, be koky-
bi, o tik kokybemis pasimegtojas,
15. b utybes apgobdamas ir jas gyvindamas, be judos
ir judrus, nenuvokiamas del jo slepingumo, is Tat yra
toli ir arti;
16. nepadalintas po b utybes, jose vel lyg padalintas,
Tat yra, kas inotina kaip vis j globejas, kurs visa
Savyje turi ir i Savs vel ireikia.
17. Vis viesum Tatai yra viesa, sakomas ss anapus
tamsumos, ss imanytinas ir imanymu nuvokiamas
III-Dalis 89

ir b
uns vis irdyse.
18. Taip trumpai pasakyta, kas yra b ukle, kas imanymas
ir kas imanytina. inodamas tai, man atsidavusysis
susivoksta Manyje.
19. inoki, kad daigtikumas (apraikos pamatas) ir
dvasia (smoningumas) yra abu be pradios! Toliau i-
noki, kad pakitimai ir kokybes ikyla i daigtikumo!
20. Sakoma j sant versme veikim skatinimo ir j da-
vini, bet dvasia santi galimumas diaugtiesi ir li udeti.
21. Gludodama apraikoje, dvasia maginasi (pasimegsta)
kokybemis, gimusiomis i daigtikumo; prisikibimas prie
kokybi yra prieastis jos ugimimo geroje ir negeroje
gimdoje.
22. Augtiausiasis dvasikumas k une, sakoma, ss
priei
ura ir leidejas, globejas ir pasimagintojas, didy-
sis Viepats ir pats Esmingumas.
23. Kurs tokiu b udu imano dvasikum ir daigtikume
su jo kokybemis, tas, b udamas ir kai-kokioje b ukleje,
nebeugimsta i naujo.
24. Tuli susikaupdami savo esmeje, rgi sm, Esmi-
kumo padedami; kiti j rgi mstymo gaivatoje, kiti
veikimo gaivatoje;
25. dar kiti, visa-tai neinodami, pasiklaus k kiti kal-
ba, gyvna su pagarba Esmikumui ir ikyla i mirties,
laikydamiesi ventais odiais.
26. Jeigu kuri nors b utybe gimsta stangi ar judri, ino-
III-Dalis 90

ki, Bharat Stipriausiasai, kad tai vyksta sutampant

bukl patiriantiajam su b
ukle!
27. Kurs mato, kad augtiausiasis Viepats yra tas pats
visose butybese, nepragaitamumas pragaitamume, tas
i tikrj rgi.
28. Matydamas pat Viepat visur lygiai b unant, jis
neskudina Esmes savo esmikumu ir engia augtiau-
siuoju keliu.
29. Rgi ir tasai, kurs supranta, kad i daigtikumo
pasidaro veiksmai ir kad Esmikumas neveikia.
30. Numanydamas, kad vairij b utybi buvimas pa-
laikomas Vienatinio ir i Jo plinta, jis gyveja Augtiau-
siajame.
31. B udamas be prasidejimo ir be kokybi, nepragai-
ts, augtiausiasis Esmikumas nesibaigia, nors ir apsi-
reikia kunu, Kauntja, jis neveikia ir nera veikiamas!
32. Kaip visur sama d uksme (Akaa) nera veikia-
ma del savo skystumo, taip ir Esmikumas, visur k une
budamas, nera lietiamas.
33. Kaip saule nuvietia vis pasaul, taip vis b ukl
nuvietia bukles Viepats, Bh`arata.
34. Kurie iminties akimi nuvokia skirtum tarp gyvni-
mo ir gyvnim patiriantiojo, ir b utybi atsigavim i
daigtikumo, tie susivokia Augtiausiajame.
Toks tai yra palaiminantiosios Giesmes, Bhagavad Gtos,
tryliktasis Pokalbis, vardintas: Gaivata imanant Skir-
III-Dalis 91

tum tarp B ukles ir B

ukl Patiriantiojo. (Ktra -
Ktradna - Vibhaga - Joga.).

XIV-Pokalbis. Gaivata i
Atsikliudymo nuo trij Kokybi.
Visame, kas yra ir kas atsitinka, veikia gamtos galios,
butent daigtikumo kokybes (Gunos). Apie tai dabar
platiau kalbama. Bet vis kartojama, kad Dievikumas
yra kita kas, kad jis turi buti numanomas augt vis t
apraikos ypatum. I j painiavos mogui reikia ikilti
norint atsibusti esmingame gyvume.
Palaiminimo Viepats sake:
1. Dar kart noriu tau aikinti geriausi imanym
imanym, kur gij visi atsigros (Muni) pasieke aug-
tiausij tobulum.
2. Tvirtej tame imanyme ir Manyje smikai susivo-
k, jie nebegimsta Visatai i naujo susikuriant ir nebe-
gstauja jai pranykstant.
3. Didysis K urejas yra mano gimda; J dedu dieg, i
kurio tenka gimimas visoms b utybems, Bh`arata.
4. Nors gimsta visi gyv unai i visoki gimd, Kauntja,
didysis K urejas yra visiems tikroji gimda ir A tevas,
kurs teikia tam dieg.
5. Skaistuma (Satvam), Kaitruma (Rada), Tamsuma
III-Dalis 92

(Tamas) yra kokybes, gimusios i daigtikumo, kurios,

klausyk, Didranki, k unu gaubia sik unyjusj Nepragai-
tantj.
6. Te skaistuma su savo tyrumu, viesa ir sveikumu j
laiko jam atsiduodant laimingumui ir imintiai, Neta-
riamasai!
7. Kaitrumos sm painki kaip versm nuolatinio
trokimo ir kibimo prie jo siekini; ji sikunyjusj pavr-
gia, Kauntja, jam sikartiavus veikiant.
8. O tamsuma, gimstanti i nesmoningumo, kvaiina
visa, kas kunyta; tai inotina; ji reikiasi neapdairumu,
itiimu ir vangumu, Bh`arata!
9. Skaistuma sukelia laimingum, kaitruma kursto veik-
lum, Bh`arata, o tamsuma, apniaukusi smon, tik-
riausiai driekia sukrikim.
10. Skaistuma rykeja uvirijusi kaitrum bei tamsu-
m, Bh`arata! Kaitruma pirmauja pagavusi po savim
skaistum bei tamsum; o tamsuma vir turi apniau-
kusi skaistum bei kaitrum.
11. Kad visuose k uno vartuose auta iminties viesa,
tada inotina, kad skaistuma sigali.
12. Gobumas, veiklumo kartis, darbtumas, nrimas,
geidulingumas, visa tai siveisia kaitrumai prasiveriant,
Bharat Geriausiasai!
13. Ni urumas, tingumas, apsileidimas ir ni ukumas pa-
sireikia tamsumai valdant, Kur Pomegi!
III-Dalis 93

14. Tikrai rykejus skaistumai, k unu gyvnusiam atsi-

traukiant, jis ikyla skaidrij b
uv tj, kurie pasta
Augtiausij.
15. Atsitrauks (mirs) kaitrumos b usenoje, mogus i
naujo gimsta veikliuose monese; mirs, tamsumoje gy-
vens, jis i naujo gimsta i kvaies gimdos.
16. Taurios veiklos davinys yra skaistus ir be demi;
kaitrumos veikla gimdo kantias, o tamsuma buria nesi-
inojim.
17. I skaistumos gimsta imintis, geiduliavimas i kait-
rumos, i tamsumos apsileidimas, aptemimas ir neima-
nymas.
18. Augtyn kyla, kurie skaistumoje pasilieka; veikliejie
stovi viduryje, o emyn smunka, kurie gyvna emiau-
siojoje kokybeje, b
utent tamsumoje.
19. Vienos tiktai kokybes tera skatinimai. Kurs tai
mato ir tatai, kas yra augt j, tas patenka Mano
buv.
20. Kad k uno gyvntojas ikyla per tas tris kokybes,
i kuri kunas gaminasi, tada jis, ilaisvintas i ugimi-
mo ir mirimo, i senatves ir i viso vargsmo, maginasi
gyvybes gaivestimi.
Arduna sake:
21. O kuo pasiymi tas, kurs yra ikops i t trij ko-
kybi, Viepatie? Kaip elgiasi jis ir kaip jis ikliuva i
t kokybi?
III-Dalis 94

Palaiminimo Viepats sake:

22. Kurs nesiiauia nei viesai, nei veiklumui, nei ap-
siniaukimui, P`andava, kada jie jam reikiasi, ir j ne-
geidauja, kada jie nyksta,
23. kurs lyg atlys laikosi ir nera sukretiamas, kada
kokybes veikia, manydamas, jos pasireikiantios, ir pa-
silieka nesijaudindamas augt j,
24. kuriam vis tiek skausmas ar diaugsmas, kurs,
savyje parimdamas, grumst, akmen ir auks lygiai
vrtina, lygiai ir tai, kas miela ir nemiela, ir tvirtas
liekasi toks pat giriamas ar peikiamas,
25. garbeje ir gedoje nesuj
ura, toks pat yra draug ir
prie alims, laisvas tarp vis ketinim, tas vadinamas
ikilusiu i kokybi;
26. o kurs be atsimetimo pasilieka atsidavimo gaiva-
toje, Man tikt noredamas, tas, ikils i kokybi, yra
priruotas atsibust Augtiausiajame.
27. Nesa A esmi Aminoji b uva, neisemiama gyvybes
gaivestis, patvarumo esmi nuostatas ir nuolatinis palai-
minimas.
Toks tai yra palaiminantiosios Giesmes, Bhagavad Gtos,
keturioliktasis Pokalbis, vardintas Gaivata i Atsikliu-
dymo nuo trij Kokybi. (GunaTrajaVibhagaJoga.)
III-Dalis 95

XV-Pokalbis. Gaivata i
smoning
ejimo augtiausajame
Dvasikume.
Dvasikum reikia numanyti trejopu, b utent, kaip pra-
einam, nepraeinam ir augtiausij. mogus yra sa-
mo Dievikumo apraika gyvnime ir turet b uti vent-
namis. Jis toks pasidaro smoningedamas Dievikume
ir taip J patirdamas. Kaip jau mineta tryliktame Po-
kalbyje, Augtiausiasis yra nepasiekiamasis Dvasiku-
mas ir kartu asmenikai patiriamas Esmingumas.
Palaiminimo Viepats sake:
1. Kalbama apie ventj md (Avattha), kurio ak-
nys yra viruje, o akos apatioje, kad jis neigaits; jo
lapai s giesmes; kurs j pasta, yra ventratio ino-
vas.
2. emyn ir augtyn tas mdis tiesia savo akas, mis-
damas kokybemis; i ak sprogsta jusliniai daigtai, o
aknys akojasi moni veiksm daviniais pasaulyje.
3. Nera te nuvokiamas jo apstabas, nei jo galas, nei jo
prasidejimas ir ne jo pagrindas (kur jis aknyjasi) bet,
neprisikibimo ginklu i gerai siaknyjusio mdio isi-
kirtus,
4. tekt iekoti tako anapus, kuriuo einant nebera gr-
imo, tada susivokta kilminiame Dvasikume, i kurio
III-Dalis 96

visos ami galios iplaukia.

5. Be ididumo ir be suglebimo, apveikus prisikibimo
netikum, nuolat Esmeje parimstant, ikilus i geidu-
liavim, atsikliudius nuo prieybi grutes, vadinamos
diaugsmu bei skausmu, taip patenkama be klaidioji-
mo tai, kas nepragaita.
6. viesa te nei saules, nei menesio, nei ugnies; ne-
begrta, kurs ten nukaks, tai yra augtiausioji Mano
buva.
7. Dalle i Mano aminumo pasidaro gyvnimo srity-
je nepragaitama dvasika gyvybe ir pagauna daigti-
kume dygstantias jusles su protu kaip etuoju.
8. sikunyjs Viepats, visa-k patyrs, palikdamas kun,
ima patirtis su savim, kaip vejas kvapus i j miegojimo
viet.
9. B udamas priei ura ausyje, akyje, palietimo nary-
je, ragavirno naryje, uuodimo naryje ir protavime, Jis
maginasi jusli dalykais.
10. Apdumtiejie Jo nenujegia vis tiek, ar Jis palikt ko-
kybes, ar jose gludot, ar jomis, j lydimas, pasimegt;
J ivysta tik iminties akys.
11. Pasistngdami gaiviai, gyvej Esmeje, numano j,
bet neskaistejusios dvasios mones ir pasistngdami
Mans nenuvokia, likdamiesi nesusiprateliais.
12. Spinduliavimas, kuriuo saule nuvietia vis gamt,
kurs yra ir menesyje ir ugnyje, inoki, kad jis yra Ma-
III-Dalis 97

no.
13. Prisunkdamas m, A i jos visus gyv unus i-
laikau, juos, kaip ir visus augmenis, maitindamas gy-
vybingumu; taps gyvybes gaivumu, esu viso gyvumo
rasa (Rasa).
14. Pasidars gyvybes ugnikumu kvepuojantij gyv u-
n kunuose, b udamas kvepavime ir ikvepavime, A
gaminu keturiop maist.
15. Vis A irdyse b uvu: Mano teikiama atmintis,
imanymas ir svarstymas; suinomas esmi visais vent-
ratiais, b
udamas A pats ventrati K urejas ir j i-
novas.
16. Gyvnime yra dvi dvasini gali: praeinamai apsi-
reikiantioji ir vis pasiliekantioji, b
uvamoji; praeinamo-
ji sklbiasi butybemis, b uvantioji vadinama nepragai-
tantija, uolija augtuma.
17. Tikrai kita-kas yra augtiausioji dvasine galia; ji va-
dinama tauriuoju Esmikumu, kurs, triguboje gyvatoje
prasiskleisdamas, j ilaiko kaip nepragaits jos Vie-
pats.
18. Toli budamas u praeinamj ir augtsnis u ne-
pragaitantj, A todel gyvnime bei ventratyje va-
dinamas augtiausiu Dvasikumu.
19. Kurs neapdumtas numano Mane sant augtiau-
siu Dvasikumu, tas, visa imanydamas, Mano garb
sklbia visu savo buvimu, Bh`arata!
III-Dalis 98

20. Taip is slepiningiausias mokslas yra Mano pareik-

tas, Nenusikalteli! Kurs j imano, b
ut budriu imin-
tiumi, savo gyvnimo veikl jis b ut atliks, Bh`arata!
Toks tai yra palaiminantiosios Giesmes, Bhagavad Gtos,
penkioliktasis Pokalbis, vardintas: Gaivata i Smo-
ningejimo augtiausiame Dvasikume. (Puruottama-
Joga.)

XVI-Pokalbis. Gaivata i
Pasiaikinimo to, kas dievika ir
kas daimonika.
Tas mogus ymiai taureja, kurs pasiventia dieviku-
mui. Kitoks yra, kurs atsiduoda pamonikumui, dai-
monikumui. Jis slenka emyn. Labai inotina, kaip
apsireikia dievikumo galybes, dievaitiai, kaip veikia
daimonai gyvnime, ir kaip mogus patenka vien
ir kit gyvum. Dar ir turetume nuvokti, kokia yra
mogaus gyvnimo prasme, kurs, b udamas dievikos
kilmes, danai skiriasi daimonams ir jiems vergauja. I
tos bukles ikilti, tera tik vienas galimumas. mogus
turi pasivsti Augtiausiajam.
Palaiminimo Viepats sake:
1. Nebaimingumas, gyvybes skaistumas, patvarumas
imintingejime bei gaivatoje, dosnumas, drausmingu-
III-Dalis 99

mas, pasiaukojimas, ventratio tyrimas, usigr udini-

mas, nuoirdumas,
2. neskudinimas (pakanta), teisingumas, nesipykini-
mas, atsiadejimas, ramumas, nevylingumas, uuojau-
ta gyv unams, negeiduliavimas, velnumas, kuklumas,
nesvyrinejimas,
3. rytingumas, atlaidumas, tvirtumas, tyrumas, teisus
malonumas, nesididiavimas, tai yra dorybes to, kurs
yra gims dievikumui, Bh`arata!
4. Vylingumas, idykumas, pasididiavimas, pyktis, r us-
tumas, kaip ir nesusipratimas, tai, P`artha, yra savumai
to, kurs yra gims daimonikumui.
5. Dievikumo ypatumai klia ivadavim, daimo-
nikosios galios, kaip inoma, pavrgia. Nenusiminki,
P`andava, tu gimei patekti dievikumui!
6. Dvejopas yra b utybi gyvnimas pasaulyje, su die-
vikumu ir su daimonikumu. Apie dievikum jau pla-
tiau kalbeta. Klausykis dabar, P`artha, k pasakysiu
apie daimonikuosius!
7. Daimonikiejie mones neino, kas darytina ir kas
nedarytina; juose nera nuoirdumo nei teisaus elgesio,
nei tiesos.
8. Jie sako pasaulyje nes tikrumos, nes jam kokio
nors nesutiuopiamo pagrindo, nes Dievo, viskas te
atsiranda vienas i kito, be vieno prado vadovavimo;
kelejas visa-ko ss pan
udimas.
III-Dalis 100

9. Usispirdami ioje nuomoneje, ie sugadintos esmes

ir menko supratimo mones gimsta smarkavimo veiks-
mams, kuriais griauja gyvnim kaip piktadariai.
10. Atsidav sunkiai patnkinamiems geiduliams, pat-
k vylingum, pasigyrim ir apsvaigim, savo apsi-
niaukime sivelia niekikus siekimus, nevarius apa-
dus;
11. skirdamiesi nenumatomiems keslams, kurie mog
tik praudo, savo ugaid pomeg laikydami augtiau-
siu siekimu, jie sitikina, kad tai gyvenimo ss pats
t
uris;
12. suvaryti imtais l ukesties panti, atsidav geidu-
lingumui ir neapykantai kaip augtiausiems tikslams, jie
stngiasi neteisingai susikaupti lobio savo ugaidoms
patnkinti.
13. tai kas man iandien tko! O ko geidauju, dar
laimesiu! is lobis jau mano, o kit taip-jau sigysiu!
14. prie jau nukoviau, o kitus apveiksiu lygiu
budu! A esu viepats, a lobiu pasimegt galiu, a to-
bulas, a galingas, laimingas!
15. A esu turtingas, garsios gimines! Nera, kurs
galet man prilygti! A aukosiu, dovan dalinsiu, visa-
kuo geresiuosi! Taip kalba nenusimanymo apstulbin-
tiejie.
16. vairi minti apkvaiinti, painioti nesusiprat-
imo tinkl, atsidav geiduli patnkinimui, jie gri uva
III-Dalis 101

bjaurumo praraj.
17. Save igirdami, atkakl us, lobiais pasididiuodami ir
apsisvaigin, jie veidmainingai atnea aukas prieingai
pasiventimo desniams.
18. Sukietej savininkavime (egoisme), panir galios
trokime, idykume, smaguriavime ir t uime, pasidar
paiepejais, jie neapkentia Mans savyje ir kit asme-
nyse.
19. Visumet vertiu iuos gyvnimo grailiojime niek-
ikiausius, neapykantos ir baisumo mones daimoni-
kumo gimdas.
20. Patk daimonikumo gimd, jie vis i naujo
gimsta apstulbinti, Manyje nesusivokdami, Kauntja,
ir slenka taip niekingiausiu gyvnimo taku.
21. Trejopi yra tos prarajos, to esmes naikinimo vartai,
butent geidulingumas, neapykanta ir gobumas; todel
ta trejyba atmestina.
22. Ikliuvs, Kauntja, i i trij tamsumos vart,
mogus gali rupinties savo iganymu ir engti gyvejimo
taku.
23. Kurs atmeta visas iminties taisykles ir veikia aksti-
namas geidulingumo, tas nepasieka tobulumo, nei pa-
laiminimo, ir ne gyvejimo tako.
24. Todel vadovaukis iminties desniais ir imanyki, kas
darytina ir kas nedarytina! Ir taip, susivoks desningume,
tu turetai elgtiesi savo gyvenime.
III-Dalis 102

Toks tai yra palaiminantiosios Giesmes, Bhagavad Gtos,

eioliktasis Pokalbis, vardintas: Gaivata i Pasiaiki-
nimo to, kas dievika ir kas daimonika. (Daivas` ura -
Sampad - Vibhaga - Joga.)

XVII-Pokalbis. Gaivata i
trejopo Tik
ejimo Supratimo.
Painti reiket tikejimo trejopum, b utent paviruti-
nikj, vidinj ir dvasinj. Pavirutinikasis laikosi
odiais, nuomonemis ir visokiomis apeigomis; vidinis
tikejimas kreipiasi ka-kaip vaizduojam, toli sam-
j Diev; dvasinis tikejimas stngiasi mogaus esmeje
susivokti te apsireikiantiame Diev uje ir Jame numa-
nyti savo gyvyb ir gali.
Apie visa tai Arduna klausineja, ir Krina atsako,
kas yra esmikiausio gyvnimo prasme ir kas ne, kuo
pasiymi geroji, tikslingoji, netikslingoji ir mirioji elg-
sena, vyraujant mog uje skaistumai, kaitrumai ir tam-
sumai.
Arduna sake:
1. Kas yra i tikrj galutine lemtis tj, kurie imin-
ties desni nestebi, bet pilnu tikejimu aukojasi, Krina?
Ar jie skaistumos, kaitrumos ar tamsumos mones?
Palaiminimo Viepats sake:
III-Dalis 103

2. Trejopas yra sik unyjusij tikejimas, veikiamas j

prigimties, b utent skaistiosios, kaitriosios ir tamsiosios.
Klausykis, koks jis yra!
3. Kiekvieno mogaus tikejimas toks, koks jo ypatu-
mas, Bh`arata. mogus yra savo tikejimo reikinys. Ko-
kio jis tikejimo, toks jis yra.
4. Skaistus mones garbina dievikum; kaitrumos mo-
nes atsiduoda gyvnimo, b utent, pamonikumo ga-
lybems, daimonams, o tamsuoliai skiriasi gaivalingumo
gaujoms ir mekloms.
5. Kurie yra pagauti geiduli ir aistr galios, tie vargi-
nasi veidmainikai ir savitikai skaudiais pratimais, ne-
reikalaujamais iminties desni;
6. nesusiprasdami jie kankina j asmenyse suburtuo-
sius gaivalus ir-gi Mane, juose B unantj; j siekimai,
tai inoki, yra daimoniki (pamoniki).
7. Trejopas yra taip jau ir vis j megstamasis maistas,
kaip ir j pasiaukojimas, j usigr udymas ir j dosnu-
mas. Klausykis, kas j skirtumai!
8. Valgomi dalykai, kurie galina gajum, blaivum,
stiprum, sveikat, nuotaikos giedrum, linksmum, b u-
dami sultingi, gaiv us, velnaus riebumo, t uringi, irdiai
malon us, tie megstami skaistumos moni.
9. Kart us, rugti, s
uri ir labai karti, aitr
us, reiantio
ir dginantio skonio valgiai yra megstami kartiuojan-
tij moni ir suburia jiems skaudejim, negalavim
III-Dalis 104

ir lig.
10. Kas ilgokai pastovejs, netks skonio, kas p uva,
nustelbta, imesta, nevaru, tai tamsuoliai valgo.
11. Kad aukos atneamos, kaip tai gyvnimo desniai
reikalauja, nelaukiant i to sau gerybi, sitikinus, kad
butina aukoti, tai yra skaistu.
12. Aukojant del laukiamos naudos i to ir pasigirt no-
rint, Bharat Geriausiasai, tada tai daroma kaitrumai
vertiant.
13. Aukojant be atsii urejimo desnius, be patieki-
mo valgom gamini, be vent odi, be dosnumo ir
tikejimo, tuo pasiymi tamsuma.
14. Garbinant dievikum, dukart gimusiuosius, mo-
kytojus, imintius, branginant skaistum, nuoirdum,
saikum, neskudinim, tada tuo reikiasi asmeninis u-
sigrudymas.
15. Nerzins, teisingas, malonus ir gr lmis, pasi-
mokinimu brends kalbejimas, vadinamas kalbiniu u-
sigrudymu.
16. Vidinio gyvumo raminimas, velninimas, tildymas,
drausminimas, nuotaikos giedrinimas, visa tai yra vadi-
nama dvasiniu usigr udymu.
17. is trejopas su nuoirdiausiu tikejimu ir su at-
sidejimu siekiamas usigr
udymas, negeidaujant pomegi,
yra skaistus.
18. Del pastebejimo, del garbes ir pagyrimo veidmai-
III-Dalis 105

ningai daromi usigrudymo pratimai svyruoja, yra ne-

patvarus, ir vadintini kaitrumos reikiniais.
19. Kad usigr udymas vykdomas nesmoningu nusi-
statymu, save kankinant, norint kitus pralenkti, tada
sakoma jis ss tamsus.
20. B utinas dovis, duodamas atsilyginti negalintiam
tinkamojoje vietoje, tinkamu laiku, to reikalingam asme-
niui, minimas kaip skaistumos apsireikimas.
21. Duodant nenoringai, laukiant atsigerejimo arba
naudos, sklbiasi kaitruma.
22. Netikrojoje vietoje ir netinkamu laiku, nevertiems
monems, nemandagiai ir su panieka duodant dov, bus
elgtasi i tamsumos.
23. Om, Tat, Sat, taip trejopai prisiminama Augtiau-
siojo. Seniau tais odiais buvo pavntinami dvasininkai,
ventratiai ir aukos.
24. Todel Om sakydavo visi Augtiausij numanantiejie,
aukodami, dovi teikdami, usigr udymo pratimus da-
rydami, kaip desniai to reikalauja.
25. Sakoma Tat (liet.: tat) vis, kurie nori ivadavimo,
atsiadedami visokio savo aukojimo, dosnumo ir usi-
grudymo pasek.
26. Sat (tai, kas sti) yra sakoma, minint tikrum ir
malonum; bet odis Sat ir skiriamas tauriam veikimui,
P`artha.
27. Tariama Sat ir aukojimo, usigr udymo ir dosnumo
III-Dalis 106

patvarumui pareikti; dar-gi veikimuose, turint mintyse

Tat, sakoma Sat.
28. Bet kas be tikejimo, be usigr udymo ir nenoriai
adama ir duodama, tai yra vadinama Asat (nesama,
negra), P`artha, ir yra niekinga, mirus kaip gyvnant.

Toks tai yra palaiminantiosios Giesmes, Bhagavad Gtos,

septynioliktasis Pokalbis, vardintas: Gaivata i Trejo-
po Tikejimo Supratimo. (raddhaTrajaVibhagaJoga.)

XVIII-Pokalbis. Gaivata
Atsiad
ejimu siekiant Ig
anymo.
Atsiadejimas ir atsisakymas yra du vidiniu veiksmu.
Siekdamas atsigavimo, palaiminimo, ivadavimo, mo-
gus turi deti visokias atsiadejimo bei atsisakymo pas-
tangas. Apskritai i urint, jos trejopos. Menkiausias at-
siadejimas ir atsisakymas yra daromas be sumanumo,
i duslaus akstinimo. Kitoks jau yra atsiadejimas ir
atsisakymas i savininkavimo, i geidulingumo. mo-
gus juo nori sigyti tai, kas geriau u tai, k jis turi
ir ko atsisako. Tinkamiausiai mogus atsiada ir at-
sisako, kad jis nebekimba prie to, k gyvnimas teikia,
bet atsiduoda Augtiausiajam. Tada nublunka visa, kas
galet buti geistina, inyksta linkimas geiduliauti ir ne-
III-Dalis 107

bereikia atsiadejimo. Augtiausiajame nuvokiamas vi-

sas apstas.
Visi iki iol destyti mokslai apie atsiadejim vis
gyvnimo ir veiklos davini dar suglaustai kartojami.
Akinama, kaip toms gerybems mogus kurstomas savo
asmenybes kokybi, ir kaip mogaus pareigoms eiti tie
daviniai yra reikalingi. Ikilus i visa-to, mogui tenka
galutinis palaiminimas. Visa-it inant, abejones i-
nyksta, mogus tvirteja ir tampa rytingas gyvnimui
ir tiesai.
Arduna sake:
1. Noretiau suinoti, Galingranki, kas yra atsiadejimas,
Hrika, ir atsisakymas itikrj, Keino (Nelabojo)
Apveiktojau!
Palaiminimo Viepats sake:
2. Atsiadejimu yniai vadina tai, kad kas nebeveikia
geiduli akstinamas del adamo gerio; o atsisakymu i-
mintiai laiko tai, kad kas nebekimba prie savo veiklos
davini.
3. Yra manytoj, kurie sako, kad reikia liautiesi veikti,
kadangi veikimas pasidars nuodeme; kiti tvirtina, kad
aukojimo, dosnumo ir usigr udymo veiksmai neturet
but atidedami.
4. Klausykis mano apsisprendimo atsisakymo atvilgiu,
Bharat Geriausiasai! Sakyta, kad atsisakymas ss
trejopas, Vyr Plerusis.
III-Dalis 108

5. Auk atneimas, dovan davimas ir usigr udymas

yra imintingojo skaistinimai.
6. Bet gi visi ie veikimai darytini nekimbant prie j ir
atsisakant nuo j davini; tai yra, P`artha, tikriausia ir
geriausia Mano nuomone!
7. Dar ir nera tikslu atsilaikyti nuo butino pareiginio
veikimo. Sakoma, kad atsilaikymas i apstulbimo yra
tamsumos reikinys.
8. Kurs atsilaiko nuo veikimo, noredamas ivngti nuo-
vargio ir bijodamas skaudejim, tas daro tai kaitrumos
vertiamas, ir atsisakymo geris jam netenka.
9. Jeigu b utinas pareigos liepiamas darbas, Arduna,
yra daromas be prisikibimo ir atsisakant nuo jo davi-
ni, tada veikta skaistumoje.
10. Nesibaido nemalonaus veikimo ir nekimba prie ma-
lonaus atsisakantysis, kurs yra skaistumo nuviestas;
jam pranyksta visos abejones.
11. Itikrj ir negali kunu gyvns b uti visikai nie-
ko neveikis; bet kurs tikrai atsisako nuo savo veiksm
laimejim, tas vadintinas atsikliudiusiu.
12. Negeidaujamos, geidaujamos ir mirios yra trejo-
pos veikimo pasekos neatsisakantiam mirus; bet atsi-
adejusiajam nebera j nei joki.
13. Klausykis toliau, Didranki, k tau kalbesiu apie
penkis akstinus, minimus protavimo mokslo, kurie su-
kelia visus veikimus.
III-Dalis 109

14. Jie yra: veiklos vieta, veikejas, skirtingi nariai, viso-

kie veikimo b udai (judesiai, pastangos, norai) ir lemtis
kaip penktoji.
15. Kok veiksm mogus ir tik pradeda asmenimi, kal-
ba, protavimu, tauriu ar niekiku, vis te reikiasi ie
penki skatintojai.
16. Todel taip sant, tas mogus, kurs neaikiu protavi-
mu savo smonyb laiko vienatiniu veikeju, yra nesusi-
pratelis ir nemato dalyko.
17. Kurs nera patks savininkavimo ypatum ir nera
apdumto proto, tas neudo, nors visus iuos b urius i-
naikint, ir nera sietas savo veiklos.
18. Sumanumas, tai kas sumanoma ir manytojas yra
trys veikimo galintojai. Narys, veiksmas ir veikejas
sudaro veiksmo trilinkum.
19. Sumanumas, veiksmas ir veikejas yra sakoma taip-
jau trejopi aikinant juos kokybi ir j skirtingumo
atvilgiu. Klausykis ir apie tai tinkamai!
20. Kad visose b utybese rgimas vienas nepragaits
esamumas, nepadalintas po atskiras apraikas, inoki,
kad toks imanymas yra skaistus!
21. Vienok tok manym, kad visose atskirose vairi
bud b utybese ss kiekvienoje atskiras smikumas,
reikia suprasti kaip kylant i kaitrumos.
22. O savo menkume prisikibus prie vieno atskiro da-
lyko, j laikant sau visuma, nenumanant jo kilmes, jo
III-Dalis 110

siauros smikos reikmes, tada sklbiasi tamsuma.

23. Pareiginis veikimas, kurs atliekamas be prisikibi-
mo, be pamegimo ir be neapkentimo, negeidaujant jo
davini, vadinamas skaistiu.
24. Bet kad veikiama savo ugaidoms patnkinti, sa-
ve labai vrtinant, su didiu nusivarginimu, tada te
matoma kaitruma.
25. Pradedant aklai veikti, neatsii urint pasekas,
galimum, kit moni nuostol ir jiems darom ne-
teisingum, toks veikimas, sakoma kyls i tamsumos.
26. Kad veikiama be prisikibimo, be pasigyrimo, su
tvirtumu ir pasitikejimu, lygios nuotaikos pasisekime ir
nepasisekime, tad veikejas vadinamas skaistiu.
27. Aistringai geidaudamas savo pastangos laimejim,
veikdamas i gobumo, iauriai ir nevariai, pasidiaug-
damas ir vel greit nusimindamas, toks veikejas vadina-
mas kartuoliu.
28. Kurs be rimtumo, niekikai, atkakliai, apgauliai,
vylingai, vangiai, greit nusivildamas ir delsdamas vei-
kia, yra tamsuolis.
29. Toliau klausykis, kaip tau aikinsiu iki smulkmen
be liekan, kaip protavimas ir standumas kokybikai
yra trejopas, Dhanandaja.
30. Protavimas, kurs tikru laiku mokina pradeti ir baig-
ti, nuvokdamas, kurs veikimas yra teisingas ir kurs ne-
teisingas, kurs baugina ir kurs nebaugina, kurs pavergia
III-Dalis 111

ir kurs laisvina, tas, P`artha, yra skaistus!

31. Kad protavimas nestngia numanyti, kas teisinga
ir kas neteisinga, kas darytina ir kas nedarytina, tada,
P`artha, jis yra kaitrumos niaukiamas.
32. O kad protavimas, visai aptmdintas, laiko ne-
teisingum teisingumu ir visus dalykus apkreiptai ap-
sprndia, tad jis yra tamsumos sugadintas.
33. Kad standumas, stiprinamas gaivatos, be svyrineji-
mo palaiko mstym, gyvybes kvapo ir jusli veikim,
tada toks standumas yra skaistus, P`artha!
34. Bet kad standumas, kuriuo einama pareiga, siekia
pomegio ir lobio, Arduna, mogui prisikibus prie gei-
daujam laimejim, tada jis kaitrumos stiprinamas.
35. Jeigu neimanelis negali atsigauti i miego, baimes,
li
udesio, i nusivylimo ir ni ukumo, tada jo standumas
yra tamsumos davinys.
36. Dar igirski i Mans, Bharat Stipruoli, tai, k
pasakysiu apie trejop pomeg! Kas patiriant vis i-
naujo diugina ir baigia skausm,
37. kas pradioje tarsi nuodyja ir pagaliau yra gyvybes
gaivestis, tai vadinama skaistiu pomegiu, gimusiu i lai-
minantio pabudimo Esmingume.
38. Kas, juslems santykiuojant su jusliniais dalykais,
pradioje yra kaip gyvybes gaiveslis, o pagaliau lyg nuo-
dai, tas pomegis minimas kaip kylantiu i kaitrumos.
39. Kad pomegis pradioje ir savo raidoje smon niau-
III-Dalis 112

kia, kad jis jautiamas tik miege, tingume ir apsisvaigi-

me, tada jis vadinamas tamsumos reikiniu.
40. Nera b utybes emikume, nei dangikume tarp die-
vik galybi (dievaiti), kuri neb ut susieta su tomis
i daigtikumo gimusiomis kokybemis.
41. Dvasinink, kari, liaudies moni ir tarn veiks-
mai skirtingi, Parantapa, atitinkant tai, kurios kokybes
i j prigimties rykiau pasiymi.
42. Ramumas, drausmingumas, usigr udymas, skais-
tumas, atlaidumas, nuoirdumas, imintis, inojimas,
tikejimas yra dvasininkui prigimti.
43. Narsa, aistringumas, rytingumas, aunumas, pa-
tvarumas kovoje, dosnumas, viepatavimas yra kario,
jo prigimties tvirtinami savumai.
44. Lauk darbas, gyvuli auginimas ir pirkliavimas
yra liaudininko jam su prigimtimi lemta dalis. Tarnau-
ti yra prigimta tamsuoliui.
45. mogus pasieka tobulum, atsiduodamas jam skir-
tai pareigai. O kaip jis tobuleja tokiu atsidavimu gyvn-
damas, tai ir gi pasiklausyki!
46. Tobuluman mogus kyla pareiginiu savo veikimu,
jeigu jis garbina J, i kurio yra visos b utybes, J, kurs
Visat yra praskleids.
47. Geriau yra savo pareig eiti, kad ir be pasisekimo,
kaip kitojo, nors tai ir geriausiai pavykt. Kurs veikia,
kam skiria j jo prigimtis, tas nenusideda.
III-Dalis 113

48. Prigimtasis veikimas, Kauntja, neturet b uti vn-

giamas, kad ir tr
ukumais daromas. Visos pastangos yra
kli
uti siautiamos, kaip ugnis d um.
49. Kurio smoningumas nera tmdinamas prisikibi-
mo, kurio asmenybe yra laikoma drausmeje, kurs i
geiduliavimo yra ikils, tas atsiadejimu pasieka aug-
tiausij tobulum.
50. O kaip tas, kurs yra pasieks tobulum, susivo-
kia Augtiausiajame, tai dar trumpai imoki i Mans,
Kauntja, tai yra aikiausio imanymo dalykas.
51. Atsibuds skaistejusiame smoningume, savo asme-
nyb laikydamas tvirtoje drausmeje, paliks klausos ir
kit jusli dalykus, atmets aistringum ir neapykant,
52. skirdamasis vienatvei, saikiai valgydamas, suvaldy-
damas kalbejim, asmen, mintis, nuolatai pasitvirtin-
damas kilniausiame susikaupime ir gaivatoje, visumet
stngdamasis pasilikti sielos ramybeje,
53. atmts savininkavim, smarkavim, ididum,
geidulingum, r ustum, nieko nebesivildamas, visikai
nurims, taip mogus brsta susivokimui Augtiausia-
jame.
54. Atsidavs Augtiausiajam, jis yra giedros esmes,
nenusimena ir negeiduliauja, liekasi visame tas pats vi-
soms b utybems ir pasieka Manyje viesiausij atsiga-
vim.
55. Atsidavimu jis numano Mane, kas ir koks tikrai
III-Dalis 114

esmi, ir taip Mane smikai pains, jis susivokia pa-

galiau Esmingume.
56. Kurs taip visus savo veiksmus atlieka, pasistngda-
mas Manyje gyvnti, tam tenka i Mano malones am-
inoji nesugriaujama B uva.
57. Skirki Man visa, k tu darai dvasioje visa-ko atsi-
adedamas; Man atsidavs susipratimo gaivata, susivo-
ki Manyje vis atsimindamas Mans!
58. Nusimanydamas Manyje, tu Mano Malones b usi
kliamas i vis vargsm. Bet jeigu tu atkakliai ne-
noretai klausyti, tada tau tekt uti.
59. Jeigu sigraus savo asmenyb, manytai nekovo-
sis, tavo pasiryimas ieit niekais, tavo prigimtis tave
priverst kovoti.
60. Tau, Kauntja, tekt prigimties tau skirta pareiga
neivngiamai eiti, jeigu tu i apstulbimo tai daryt ir
nenoretai.
61. Viepats b una vis b utybi irdyse, Arduna, ir
savo vaizdavimu rykina visas b utybes, kaip dirbami
puodai ant puodiaus skridinio.
62. Su visu savo gyvumu susivokti Viepaties apsaugo-
je, Bh`arata! I Jo malones gysi augtiausij ramyb
ir amin gyvat!
63. Taip tau apreiktas imanymas, kurs yra slepinings-
nis u pat slepin. J visikai apmsts, daryki, kam tu
linksti!
III-Dalis 115

64. Kartotinai klausykis slepiningiausiojo ir augtiau-

siojo Mano odio! Labai tave myliu, todel kalbu tavo
labui.
65. Savo manymu parimki Manyje! B uki Man pasiven-
ts! Aukokisi Man! Ir Man nusilenki! Taip tu Manyje
atsigausi, Savo itikimum A tau paadu, tu esi Man
mielas!
66. Paliks visas prievartas, susivoki Mano globoje! I
viso pikto tave A ivaduosiu! Nenusiminki!
67. Visa tai, k tau pasakiau, neturi b ut sakoma tam,
kurs nesusidrausdamas nesikreipia Mane, kurs nesi-
ima laiko pasiventimui, kurs nenori klausyties to, k
sakau, ir ne tam, kurs niekingai apie Mane kalba.
68. Bet kurs it augtiausij slepin sklbia Man pasi-
ventusiems, Man nuoirdiausij savo atsidavim skir-
damas, tas be abejones susivoks Manyje.
69. Nera monese kito, kurs Man geriau patarnaut
negu jis, niekas gyvnime u j Man neb ut mielesnis.
70. Ir kurs gilinsis vent mudviej pasikalbejim,
tas tuo Man su pagarba atne savo imanymo auk. Tai
Mano nuomone.
71. Ir tas mogus, kurs su gyvu tikejimu ir be pasiprie-
inimo i odi klausytsi, tas ikils i emikumo,
pasiekt spinduliuojantias gyvatas tj, kuri veikimai
buvo taurus.
72. Ar visa-tai tu, P`artha, esi pasiklauss su atsidavusia
III-Dalis 116

irdimi? O ar tavo ni ukumas del neinojimo yra prany-

ks, Dhanadaja?
Arduna sake:
73. Prasiblaive apsiniaukimus, atsigavau atmint i Ta-
vo malones, Nepajudinamasis; tvirtas esmi; abejones
inyko; darysiu kaip tavo odis liepia.
Sandaja sake:
74. Taip a pasiklausiau io nuostabaus pasikalbejimo
Vasudevo ir didios sielos P`arthos, kad man ir plaukai
iauesi.
75. I Vj`asos (dieviko ynio) palankumo tko man
igirsti slepin, gaivatos Viepaties pamoksl apie
gyviausij atsibudim, Krinai patiam ties manim tai
aikinant.
76. Valdove (b utent Dhritar`atra), atsimindamas ir vel
atsimindamas io nuostabaus ir vento Harios (Pilnap-
laukio, Krinos) bei Ardunos pasikalbejimo, vis diau-
giuos ir diaugiuosi.
77. Ir atsimindamas ir dar atsimindamas nuostabaus
Viepaties apreikos, mano nusistebejimas yra didis, Val-
dove, ir a negana galiu atsidiaugti.
78. Aiku man dabar, kad kur tik gaivatos Viepats,
Krina, kur aulys P`artha atsistoja, te utikrinta ge-
rove, prgale, klestejimas ir tvirta gyvnimo tvarka.
Taip mano imanyta.
Toks tai yra palaiminantiosios Giesmes, Bhagavad Gtos,
III-Dalis 117

slepiningasis mokslas apie Augtiausij io ventra-

tio apie gaivat, Viepaties Krinos Ardunai teikia-
m pokalbi atuonioliktasis, vardintas Gaivata Atsi-
adejimu siekiant Iganymo. (Moka - Sannj`asa - Jo-
ga.)
Palaiminimo Krinai teesie garbe! Tegul palaima kleste-
ja visur! Taip yra baigta Bhagavad Gta. Palaiminimas
visoms b utybems!

Paaikinimai
1 1947 met leidime Vyd uno rayba buvo kiek taisy-
ta, bet i pastraipa liko tokia, tarsi b
ut kalbama apie
rankrat. - L. P.
2 Raybos pastaba: Vyd uno rayba 1947 met leidi-
me buvo neilaikyta ir redaktori kiek taisyta. Toki j
i esms ia ir paliekame. I ms puss del technini
klii kol kas nepavyko pritaikyti vyd unik raidi
ir . Be to iame leidime atitaisyta ilgj raidi ra-
yba, kaip ji nurodyta vertimo angoje. Tam reikalui
kur reikia pridtos ilgosios a ir , kaip tai ir buvo to
meto Vyd uno rankraiuose. Raids `a, ` pridtos da-
bar, priminti, kad balsis toje vietoje turi bti tariamas
trumpai. L. P.
3 Geltonai paymtos tos vietos, kuriose galbt yra
spaudos klaida. L. P.
III-Dalis 118

4 vairios dievikos galybes. Vert. past.

5 ventratis. Vert. past.
6 Kainkodl 1947mt leidime is posmelis yra ikrits.
Jo vertimo tekstas man inomas nra.- L. P.