Baudiamoji byla Nr.

2K-311-677/2016
Teisminio proceso Nr. 1-30-9-00047-2013-0
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.14.5.2
(S)

LIETUVOS AUKIAUSIASIS TEISMAS

N U TAR TI S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 18 d.
Vilnius

Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegija, susidedanti i

teisj Armano Abramaviiaus (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Viktoro Aiduko
(pranejas),
teismo posdyje kasacine raytinio proceso tvarka inagrinjo baudiamj byl pagal
nuteistosios R. S. kasacin skund dl Klaipdos miesto apylinks teismo 2015 m. rugpjio
11 d. nuosprendio ir Klaipdos apygardos teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos
2016 m. vasario 1 d. nuosprendio.
Klaipdos miesto apylinks teismo 2015 m. rugpjio 11 d. nuosprendiu R. S. nuteista
pagal Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso (toliau BK) 182 straipsnio 2 dal laisvs
atmimu trejiems metams, pagal BK 245 straipsn iteisinta, nes nepadaryta veika, turinti
baudiamojo nusiengimo ar nusikaltimo poymi.
Klaipdos apygardos teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2016 m. vasario
1 d. nuosprendiu Klaipdos miesto apylinks teismo 2015 m. rugpjio 11 d. nuosprendis
pakeistas: vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, R. S. paskirtos laisvs
atmimo bausms vykdymas atidtas vieneriems metams, pareigojant per bausms vykdymo
atidjimo laik neivykti u gyvenamosios vietos miesto (rajono) rib be prieir vykdanios
institucijos leidimo. Kita nuosprendio dalis palikta nepakeista.
Teisj kolegija

nustat:

1. R. S. nuteista u tai, kad apgaule savo naudai gijo didels verts 250 000 Lt
(72 405 Eur) svetim turt, t. y. 2006 m. sausio 18 d. susitar su M. B. dl 250 000 Lt paskolos,
aptar paskolos slygas bei terminus, addama, jog u paskolintus pinigus ji sigis ems sklyp,
kur, padarius detalj plan, parduos ir iki 2006 m. liepos 18 d. grins paskol, o neskms atveju
M. B. melagingai adjo skol padengti pardavusi savo turim nekilnojamj turt ems sklyp
su statiniais (duomenys neskelbtini), ir but (duomenys neskelbtini), kuriuos parod M. B. ir
nutyljo, kad is turtas jau yra keistas bankui. M. B., nesuprasdama tikrj R. S. ketinim, tinkinta
jos paad, 2006 m. sausio 18 d. savo namuose (duomenys neskelbtini), su R. S. sudar paskolos
sutart ir grynaisiais jai perdav 250 000 Lt (72 405 Eur). R. S., neketindama vykdyti sutartini
sipareigojim, jokio ems sklypo nepirko, iki sutartyje nurodyto termino 2006 m. liepos 18 d.
paskolos negrino ir siskolinimo nepadeng i turto, kur M. B. adjo kaip garant.
2. Kasaciniu skundu nuteistoji R. S. prao panaikinti pirmosios ir apeliacins instancijos
teism nuosprendius dl nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dal, nes jos veikoje nra io
nusikaltimo poymi, kit pirmosios instancijos teismo nuosprendio dal palikti nepakeist.
2.1. Kasator nurodo, kad abiej instancij teismai netinkamai vertino bylos rodymus ir
taik baudiamj statym (BK 182 straipsnio 2 dal), nepagrstai 2006 m. sausio 18 d. skolos
ratelio pagrindu atsiradusius civilinius santykius sutapatino su baudiamosios atsakomybs
atsiradimu. Kasators teigimu, jos veikoje nra tyios ir apgauls.
2.2. Nuteistoji nesutinka su pirmosios instancijos teismo konstatavimu, kad ji suklaidino
nukentjusij, tokia ivada padaryta remiantis tik nukentjusiosios parodymais. Taip pat teism
neteisingai konstatuota, kad kasator skolinosi pinigus ems sklypui sigyti paskolos sutartyje
nenurodyta, kokiam tikslui buvo skolinami pinigai, toks kaltinimas suraytas remiantis tik
nukentjusiosios parodymais, kuris abiej instancij teismuose nerodytas. Kadangi paskolos
sutartis gavo tikslins paskolos status, veika turjo bti kvalifikuojama pagal BK 206 straipsn. Be
to, nuteistoji atkreipia dmes tai, kad pirmosios instancijos teisme M. B. nurod, jog
nekilnojamasis turtas jai buvo parodytas po to, kai buvo pasibaigs paskolos grinimo terminas,
taip paneigdama savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, pagal kuriuos pinigai buvo
paskolinti prie tai kaip garant parodius nekilnojamj turt. Taiau io fakto teismai nenagrinjo,
o tikjo nukentjusiosios nenuosekliais parodymais. Ikiteisminio tyrimo metu ir teismuose nebuvo
aikinamasi ir dl aplinkybs, kad nukentjusioji susivok buvusi apgauta tik prajus atuoneriems
metams po paskolos pasiraymo.
2.3. Nuteistoji kasaciniame skunde pateikia teism praktik dl BK 182 straipsnio taikymo
(kasacins nutartys baudiamosiose bylose Nr. 2K-851/2001, 2K-293/2002, 2K-549/2003, 2K-
23/2004, 2K-7-388/2007, 2K-7-198/2008, 2K-224/2008, 2K-78/2009, 2K-387/2009, 2K-133/2010,
2K-538/2010, 2K-7-255/2012, 2K-161/2013, 2K-179/2013, 2K-55/2014, 2K-84/2014, 2K-
123/2014) ir paymi, kad vien tik turtins prievols nevykdymas ar kitoki civilins sutarties slyg
nesilaikymas neatitinka sukiavimo poymi ir neturi utraukti baudiamosios atsakomybs. Veikai
kvalifikuoti kaip sukiavimui nepakanka paskolos pamimo ir jos negrinimo sutartu laiku fakto,
svarbu vertinti apgauls poym ir jos subjektyv suvokim, taip pat svarbu nustatyti, kad
kreditoriaus teisin padtis buvo pasunkinta. Pasak kasators, nukentjusioji savo teises gyvendino
prisiteisdama skolint pinig sum civiline tvarka, o tai rodo, kad dl skolininko veiksm
kreditoriaus galimybs atkurti paeistas teises civilinmis teisinmis priemonmis nebuvo
pasunkintos.
2.4. Be to, kasator atkreipia dmes tai, jog M. B. prisipaino usiimanti pinig skolinimu,
nurod, kad tai jos verslas, kad toki klient kaip nuteistoji turi daug ir kad ne visi grina pinigus.
Taigi nukentjusioji, sudarydama sandor su nuteistja, suvok ar bent turjo ir galjo suvokti jo
rizikingum. Taiau teismai, sprsdami baudiamosios ir civilins atsakomybs atribojimo klausim
nagrinjamoje byloje, netaik nukentjusio asmens apdairaus, atidaus ir rpestingo elgesio
kriterijaus, pagal kur naudojama apgaul turi veikti bent minimal protingo nukentjusiojo elgesio
lyg (nutartis atnaujintoje baudiamojoje byloje Nr. 2A-7-9/2013, kasacins nutartys
baudiamosiose bylose Nr. 2K-84/2014, 2K-123/2014).
3. Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalins prokuratros Baudiamojo
persekiojimo departamento prokuror Daiva Skorupskait Lisauskien prao nuteistosios
kasacin skund atmesti.
Prokuror nurodo, kad apeliacins instancijos teismas, nepaeisdamas BPK 320324
straipsni nuostat, patikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendio teistum ir konstatavo,
jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustat faktines bylos aplinkybes, tinkamai vertino bylos
rodymus, padar motyvuotas ivadas dl nuteistosios kalts ir tinkamai kvalifikavo nusikalstam
veik. Apeliacins instancijos teismo turinys patvirtina, kad is teismas BPK 20 straipsnio 5 dalies
nuostat nepaeid, bylos rodymus vertino objektyviai, palygino juos tarpusavyje, vertino
kiekvien atskirai ir j visum. Byla buvo patikrinta tiek, kiek to buvo praoma apeliaciniame
skunde, esminius skundo argumentus nuosprendyje atsakyta ir motyvuotai paaikinta, kodl jie
atmetami.
4. Atsiliepimu nukentjusioji M. B. prao nuteistosios kasacin skund atmesti.
Nukentjusioji teigia, kad abiej instancij teismai nustat btinuosius sukiavimo sudties
poymius ir juos ianalizavo, nusikaltimo padarymo aplinkybs nustatytos ir patvirtintos leistinais
rodymais, BPK paeidim nepadaryta.

5. Nuteistosios R. S. kasacinis skundas atmestinas.

Dl kasacinio skundo nagrinjimo rib

6. Kasacins instancijos teismas, nagrindamas baudiamj byl, priimtus nuosprendius ir

nutartis, dl kuri paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teiss taikymo aspektu
(BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reikia, kad bylos rodymai i naujo nevertinami, naujos faktins
bylos aplinkybs nenustatinjamos, skundiam teism sprendim teistumas kasacine tvarka
tikrinamas remiantis iuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybmis. Ar tinkamai vertinti
rodymai ir teisingai nustatytos faktins bylos aplinkybs, galutinai isprendiama apeliacins
instancijos teisme. Baudiamojo proceso statymas nesuteikia kasacins instancijos teismui
galimybs nagrinti atskir rodym, i naujo vertinti rodymus patikimumo ir pakankamumo
aspektais, j pagrindu nustatyti kitokias bylos aplinkybes. Nuteistosios R. S. paduoto kasacinio
skundo teiginiai, kuriais praoma atsivelgti atskirus bylos duomenis ir j pagrindu daryti kitokias
ivadas, negu padar abiej instancij teismai, kitaip vertinti bylos rodymus, nesant argument,
leidiani konstatuoti, kad nagrinjant byl buvo padaryta esmini baudiamojo proceso
paeidim, nra kasacins bylos nagrinjimo dalykas. Todl kasacinio skundo teiginiai teisj
kolegijos bus nagrinjami tik tiek, kiek jie susij su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos
nagrinjimo kasacine tvarka pagrindais.

Dl nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dal

7. Kasator, nesutikdama su nuteisimu pagal BK 182 straipsnio 2 dal, teigia, kad jos veikoje
nra io nusikaltimo sudties poymi tyios ir apgauls, tvirtina, kad buvo susiklost civiliniai
teisiniai santykiai ir vien tik turtins prievols nevykdymas neutraukia baudiamosios
atsakomybs. ie kasators argumentai nepagrsti.
7.1. Pagal BK 182 straipsnio 2 dal atsako tas, kas apgaule savo ar kit naudai gijo didels
verts svetim turt ar turtin teis arba didels mokslins, istorins ar kultrins reikms turinias
vertybes arba iveng didels verts turtins prievols, arba j panaikino, arba sukiavo
dalyvaudamas organizuotoje grupje. io baudiamojo statymo dispozicijoje objektyvieji
nusikalstamos veikos sudties poymiai suformuluoti kaip alternatyvs, todl baudiamajai
atsakomybei kilti pakanka, kad bt padaryta bent viena nurodyt veik. Subjektyvusis sukiavimo
poymis yra tai, kad i nusikalstam veik darantis asmuo veikia tyia. Tyia sukiavimo atveju
pasireikia tuo, kad kaltininkas suvokia, jog, apgaule esmingai suklaidins turto savinink,
valdytoj, asmen, kurio inioje yra turtas, ar asmen, turint teis sprsti teisin gin ir priimti
privalomai vykdytin sprendim ar kitokius teisin reikm turinius sprendimus dl nukentjusiojo
asmens turto, neteistai ir neatlygintinai savo ar kit asmen naudai gyja svetim turt ar turtin
teis, ivengia ar panaikina turtin prievol, numato, kad dl jo veikos nukentjusysis patirs turtin
al, ir to nori bei siekia (kasacins nutartys baudiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012, 2K-7-
255/2012, 2K-7-27-746/2015).
 7.2. Esminis sukiavimo, kaip nusikalstamos veikos, poymis, skiriantis j nuo civilinio
delikto, yra apgauls naudojimas prie turto savininkus, teistus valdytojus ar asmenis, kuri inioje
yra turtas. Apgaul sukiavimo atveju naudojama kaip turto uvaldymo ar teiss j gijimo bdas.
Apgaul sukiaujant panaudojama turint tiksl suklaidinti turto savinink, valdytoj ar asmen,
kurio inioje yra turtas, o pastarieji, suklaidinti apgauls, savanorikai patys perleidia turt ar
turtin teis kaltininkui, manydami, kad is turi teis j gauti, arba panaikina jo turtin prievol, ar
priima sprendim dl nukentjusiojo turto, turtins teiss perleidimo kaltininkui ar kaltininko
turtins prievols panaikinimo. Apgaul pasireikia vairiais veiksmais, pavyzdiui, mint asmen
suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, nurodant neteisingus duomenis ir pan. arba
nutylint esmines j apsisprendimui dl turto, turtins teiss perleidimo ar turtins prievols
panaikinimo aplinkybes, turint teisin pareig apie jas praneti. Asmuo gali bti suklaidinamas dl
bet koki aplinkybi ar fakt, susijusi su turto, turtins teiss perleidimu kaltininkui arba jo
turtins prievols panaikinimu (kasacin nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-7-27-746/2015).
7.3. Vienas i apgauls suklaidinant dl kaltininko ketinim bd yra piktnaudiavimas
pasitikjimu. Paymtina, kad piktnaudiavimas pasitikjimu nra savarankikas sukiavimo
poymis, o tik vienas i apgauls bd, naudojam siekiant gyti turt. Piktnaudiavimas
pasitikjimu yra tada, kai kaltininkas BK 182 straipsnyje numatytas veikas padaro
piktnaudiaudamas tarp jo ir turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio inioje yra turtas,
susiklosiusiais asmeniniais, tarnybiniais ar kitokiais tarpusavio ryiais, sudaraniais tarpusavio
pasitikjimo pagrind (kasacins nutartys baudiamosiose bylose Nr. 2K507/2012, 2K-327/2014,
2K-152-942/2015). Piktnaudiavimas pasitikjimu yra ir tada, kai viena alis, gijusi kitos alies
pasitikjim, tikina j suteikti atlygintin materialin pagalb. Kita alis, suklaidinta dl kaltininko
ketinim, perduoda turt, tikdamasi, kad vliau atgaus analogik materialin atlyg, taiau kadangi
kita alis to daryti nesiruoia, ji patiria material nuostol, kurio atlyginimas civilinje teisje
numatytomis priemonmis yra pasunkintas (kasacin nutartis baudiamojoje byloje Nr. 2K-264-
895/2016).
7.4. Teism praktikoje pasisakyta, kad civilins sutarties slyg paeidimas pats savaime dar
nesuponuoja baudiamosios atsakomybs, jei vienai sutarties ali nepadaroma ala arba nra
klii padaryt al atlyginti civilinmis teisinmis priemonmis (kasacins nutartys
baudiamosiose bylose Nr. 2K-299/2011, 2K-239/2011, 2K-507/2012, 2K-161/2013, 2K-179-
895/2015). Paymtina, kad paprastai, jei susitarimo ar sutarties slygos nevykdomos, sutarties alis
turi teis kreiptis teism su civiliniu iekiniu dl alos atlyginimo. Norint veik, pasireikusi
susitarimo ar sutarties slyg nevykdymu, pripainti nusikaltimu, nepakanka vien tik pinig
nesumokjimo ar maesns pinig sumos sumokjimo fakto, taip pat tik paties ketinimo nemokti
u daikt, jei ketinimas nelydimas apgauls, esmingai pasunkinanios paeistos teiss atkrim
civilinio proceso tvarka. Dl to teism praktikoje laikomasi nuomons, kad svarbiomis
aplinkybmis, rodaniomis baudiamj teisin paeidimo pobd, pripastama tai, kad kaltininko
naudota apgaul buvo esmin nukentjusiojo apsisprendimui perduoti turt ir sudaryti sandor ir (ar)
jis smoningai sudar situacij, kad nukentjusysis negalt civilinmis teisinmis priemonmis
atkurti savo paeistos teiss arba toks paeist teisi gynimo bdas bt esmingai pasunkintas
(pavyzdiui, be teissaugos institucij pagalbos nemanoma surasti ar identifikuoti prievols
vengianio asmens; sandoris smoningai sudarytas taip, kad vliau bt nemanoma rodyti jo
tikrojo turinio; kaltininkas nuslp nuo nukentjusiojo esmin informacij apie turimas dideles
skolas ar nemokum, vengdamas prievols tyia tapo beturiu, kad nebt k nukreipti
reikalavimo) (kasacins nutartys baudiamosiose bylose Nr. 2K-81/2011, 2K-117/2013, 2K-
150/2014, 2K-526/2014, 2K-7-27-746/2015).
7.5. Pirmosios instancijos teismas nustat, kad 2006 m. sausio 18 d. M. B. su R. S. sudar
paskolos sutart ir grynaisiais jai perdav 250 000 Lt (72 405 Eur), kuri R. S. sutartyje nurodytu
terminu 2006 m. liepos 18 d. negrino. Prie paimdama paskol, R. S. M. B. nurod, kad u
paskolintus pinigus pirks ems sklyp, kur, padariusi detalj plan, parduos ir grins pinigus, o
neskms atveju skol adjo padengti pinigais, gautais pardavus turim ems sklyp su statiniais
(duomenys neskelbtini), ir but (duomenys neskelbtini). Taiau R. S. jokio ems sklypo nepirko, o
nurodydama kaip garant nekilnojamj turt, nutyljo, kad is jau yra keistas bankui.
7.6. Pirmosios instancijos teismas, ityrs ir vertins bylos rodym visum (nuteistosios
R. S., nukentjusiosios M. B., liudytoj . Z., L. I., V. J., J. B., S. J. (J.), B. T., D. S. parodymus ir
kitus bylos duomenis), konstatavo, kad R. S., turdama tiksl apgaule savo naudai gyti didels
verts svetim turt, i anksto neketindama vykdyti sutartini sipareigojim pagal paskolos sutart,
apgaule savo naudai gijo didels verts 250 000 Lt (72 405 Eur) svetim turt, t. y. padar
BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyt nusikalstam veik. Apeliacins instancijos teismas,
pritardamas pirmosios instancijos teismo ivadai, kad R. S. veika atitinka BK 182 straipsnio
2 dalyje numatyto nusikaltimo sudt, nurod, kad nuteistoji peln nukentjusiosios pasitikjim, po
to juo pasinaudodama apgaule gijo svetim turt. Apgaul R. S. veiksmuose pasireik
nukentjusiosios suklaidinimu dl R. S. galimybi ir ketinim (tikslo). I pradi R. S. tikino
M. B., kad ji yra skminga verslinink (veriasi but, nam, ems sklyp prekyba) ir pinigai jai
reikalingi ems sklypui sigyti, turi daug nekilnojamojo turto, taiau nutyljo, kad jos finansin
bkl prasta, slegia didels skolos, jos turtas (ems sklypas su statiniais (duomenys neskelbtini), ir
butas (duomenys neskelbtini), keistas bankui. M. B. painojo R. S., jai anksiau buvo paskolinusi
pinig ir i juos grino, todl pasitikjo ja. Apsisprendimui dl paskolos turjo takos ir tai, kad
R. S. turjo nekilnojamj turt, kur, nepardavus planuojamos gyti ems, adjo parduoti ir
grinti skol. Dl i prieasi nukentjusioji patikjo, kad R. S. turs galimyb grinti
paskolintus pinigus.
7.7. Teisj kolegija konstatuoja, kad abiej instancij teism ivados dl R. S. kalts
padarius BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyt veik yra teisingos. Kasacinio teismo praktikoje ne
kart paymta, kad civiliniai teisiniai santykiai yra teisti, kai ali veiksmai sandori sudarymo
metu ir i sandori atsiradusi prievoli vykdymas rodo tikruosius j ketinimus, kai siekiama i
civilinio sandorio iplaukiani pasekmi, o ne nusikalstam tiksl. Btent apgaul traukiant
asmen sandor ir jau io sandorio metu tyios turjimas nevykdyti ios prievols yra
baudiamosios atsakomybs taikymo kriterijus. Kai nukentjusysis apgaule yra traukiamas jam
nenauding sandor ir taip gyjamas jo turtas ar turtin teis, svarbu nustatyti ir kaltininko ketinimo
apgaule uvaldyti svetim turt ar gyti turtin teis susiformavimo moment, t. y. ar is ketinimas
atsirado iki tokio sandorio sudarymo ar j sudarius. Btent tai, taip pat ir atsivelgiant sandorio
r, gali lemti toki asmens veiksm pripaini
m arba civiliniu deliktu, arba nusikaltimu, numatytu BK 182 straipsnyje. Taigi kiekvienu atveju
btina aikiai nustatyti, koks buvo asmens kalts turinys jam sudarant atitinkamus sandorius. Apie
asmens kalts turin sprendiama ne tik atsivelgiant kaltininko parodymus, bet ir padarytos
veikos objektyvias aplinkybes.
7.8. Abiej instancij teismai nustat, kad nuteistoji, pasiskolinusi pinig ems sklypui
pirkti, jokio ems sklypo nepirko ir neketino to daryti, iki paskolos sutartyje nurodyto termino
paskolos negrino, siskolinimo nepadeng ir turtu, kur M. B. buvo nurodiusi kaip garant, nes
is sutarties pasiraymo metu 2006 m. sausio 18 d. jau buvo keistas bankui. Nuteistoji neprane
nukentjusiajai, kad pirmiau nurodytas nekilnojamasis turtas jau keistas, kad jos finansin padtis
nra gera, kad neketina investuoti paskolint pinig ir neada pirkti jokio sklypo, pati pasiraiusi
paskolos sutart, vliau ginijo joje nurodyt pinig sum. ios aplinkybs rodo buvus iankstin
R. S. tyi apgaule gyti svetim turt. Nuteistoji suvok, kad negals parduoti nekilnojamojo turto
ir grinti nukentjusiajai paskolos, net neketino to daryti, taip pat suvok, kad nukentjusioji,
inodama ias aplinkybes, pinig nebt skolinusi. Akivaizdu, kad prie tai gytas pasitikjimas ir
skolinimosi metu prie M. B. panaudota apgaul buvo esmin, nulmusi nukentjusiosios
apsisprendim paskolinti pinigus, nes jai buvo sudarytas spdis, kad pinigai bus grinti. Taigi,
remdamiesi byloje nustatyt aplinkybi visuma, teismai nustat R. S. tyios turin, t. y. apgauls
prie nukentjusij panaudojim ir kasators jau skolinimosi metu susiformavus ketinim
negrinti pasiskolint pinig.
7.9. Tai, kad nukentjusioji turjo galimyb kreiptis teism ir prisiteisti skolint pinig
sum civilinio proceso tvarka ir ia galimybe pasinaudojo, nesuteikia pagrindo ivadai, kad tokiais
kasators veiksmais nebuvo pasunkintas nukentjusiosios paeist teisi atkrimas. R. S. skolos
negrino, aikino, kad neturi pinig, sil pirkti ems sklyp ir nam, taiau jie nebuvo verti R. S.
nurodytos sumos. Nuteistoji adjo pinigus grinti per vienerius metus, taiau to nepadar, kad ir
gaudavo pajamas i J. B. u nuom, i t pajam skolos M. B. negrino, aikino, kad u
nuomojamas patalpas pinig negauna. Iki iol nuteistoji yra grinusi nukentjusiajai tik 320 Lt
(2010 m. 50 Lt, 2011 m. 270 Lt). Nors Klaipdos apygardos teismo 2007 m. gegus 31 d.
sprendimu u aki M. B. buvo priteista skola, taiau turimas turtas suvarytas hipoteka, aretuotas,
los R. S. banko sskaitas nepervedamos, darboviet siuniamas vykdomasis ratas grta
neteiktas. I antstols B. T. vykdomosios bylos dokument matyti, kad nukentjusioji negali
civilinmis teisinmis priemonmis atkurti savo paeistos teiss.
8. Remdamasi tuo, kas idstyta, teisj kolegija konstatuoja, kad pagal nustatytas
aplinkybes R. S. veikai baudiamasis statymas BK 182 straipsnio 2 dalis taikytas tinkamai.
9. Nagrinjamoje byloje nra pagrindo teigti, kad pirmosios instancij teismas, priimdamas
dl R. S. apkaltinamj nuosprend, o apeliacins instancijos teismas, palikdamas j galioti, paeid
BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas.
9.1. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisjai rodymus vertina pagal savo vidin
sitikinim, pagrst isamiu ir nealiku vis bylos aplinkybi inagrinjimu, vadovaudamiesi
statymu. Taigi rodym vertinimas ir jais pagrst ivad byloje sprendiamais klausimais darymas
yra teismo, priimanio baigiamj akt, prerogatyva. Vertindamas rodymus, teismas turi sitikinti,
ar jie patikimi, ar nra suklastoti, ir nusprsti, ar rodymais grstinos teismo ivados ar jie atmestini.
9.2. Nagrinjamoje byloje pirmosios instancijos teismas padar ivadas dl R. S. kalts,
vertins bylos rodym visum, palygins ir sugretins teistais bdais gautus duomenis, isamiai
inagrinjs aplinkybes, kurios turi reikms bylai isprsti teisingai. Apeliacins instancijos
teismas, inagrinjs byl pagal nuteistosios apeliacin skund, savo nuosprendyje pateik isami
bylos rodym analiz bei vertinim, motyvuotai pasisak, kodl pirmosios instancijos teismo
nuosprendis pripastamas teisingu, o apeliacinis skundas atmetamas.
9.3. Teisj kolegija konstatuoja, kad teism atliktas rodym vertinimas pagrstas isamiu ir
nealiku vis bylos aplinkybi inagrinjimu, vadovaujantis statymu, kaip to reikalaujama
BPK 20 straipsnio 5 dalyje.
10. Teisj kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso
kodekso 382 straipsnio 1 punktu,