Prieastinis pavojingos veikos ir padarini ryrys

Jis yra rodinjamas tiriant nusikalstam veik, kuri sudtys yra materialios, bylas.
Ivada dl prieastinio ryio yra teisin, j daro savarankikai prokuroras ar
teismas. Nustats pavojingos veikos poymius ir esant BK numatyt padarini, asmuo,
tiriantis byl, ir teismas turi susieti tai prieastiniu ryiu, t.y. padaryti ivad, ar yra
prieastinis padarytos veikos ir kilusi padarini, inkriminuojam kaltininkui, ryys.
Sunkum, nustatant prieastin ry, atsiranda tada, kai pavyzdiui, padarini kilim
galima susieti su keliomis slygomis ar prieastimis ir reikia nusprsti, kuri slyga
ar prieastis buvo pagrindin. Prieastinio ryio nustatymo sunkum daniausiai kyla
nusikalstam veik, susijusi su eismo saugumo taisykli paeidimu, bylose ar padarius
pavojingas veikas mogaus gyvybei, sveikatai, valstybs tarnybai, reiau nusikalstam
veik nuosavybei bylose.
Nustatant prieastin ry ir inkriminuojant kaltininkui kilusius padarinius (ypa mirt),
neturi reikms padarini kilimo laikas (mirties laikas). Baudiamj teisin reikm turi
mirties prieastis. Atsakomyb u mogaus gyvybs atmim kyla tada, kai yra
prieastinis kaltininko padarytos veikos ir atsiradusi padarini (mirties) ryys. Jei
nukentjusiojo mirties preiastis buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas,
atsakomyb u mogaus gyvybs atmim atsiranda neativelgiant tai, ar nukentjusysis
mir tuoj po padarytos veikos, ar prajus kuriam laikui, taip pat nesvarbu, ar jis buvo
betinkamai gydomas, ar netinkamai diagnozuoti jo sualojimai, ir kad neesant i
aplinkybi mirties galbt buvo galima ivengti. Jei dl kaltininko veikos buvo sunkiai
sutrikdyta kaltininko sveikata, taiau mir sukl kita aplinkyb, veika, atsivelgiant
tyios r, kvalifikuojama kaip pasiksinimas nuudyti, arba kaip sunkus sveikatos
sutrikdymas.
Ivad, kad yra prieastinis ryys daro asmuo, tiriantis byl ir teismas. Ji daroma
remiantis dviem dalykais:
1) Bylos mediagoje nustatytais dikumentais;
2) Teorinmis iniomis apie prieastin ry ir jo atmainas, taip pat vadovaujantis
prieastinio ryio nustatymo metodika.
Padaryti ivad labai padeda vairi teismo ekspertizi aktai, proceso dalyvi parodymai,
kiti procesiniai dokumentai. Atkreiptinas dmesys, kad ekspertizs aktas dar nra teisin
ivada, kad yra prieastinis ryys.

Prieastinis ryys yra objektyvus reikini ryys, egzistuojantis objektyvioje tikrovje ir

nepriklausantis nuo ms valios ar nor. Dl objektyvaus prieastinio ryio pobdio
paymtina, kad tam tikros ms veikos tam tikromis slygomis visada sukelia
atitinkam padarini , neatsivelgiant tai, norime to, ar ne.
Objektyvus prieastinio ryio pobdis leidia daryti ivad, kad mogus, darydamas
kakok poelg, gali numatyti prieastinio ryio vystymsi, t.y. koki padarini gali
sukelti tas poelgis. O tokia numatymo galimyb yra viena i svarbiausi jo
baudiamosios atsakomybs slyg.
Kalbant apie prieastin ry yra vartojamos dvi svokos: preastis ir padarinys.
Prieastis yra tai, kas sukelia padarin. Padarinys- prieasties veikimo rezultatas.
Kiekvienas padarinys yra bent keli prieasi veikimo rezultatas, o kita vertus,
kiekviena prieastis sukelia kelis padarinius. Taiau prieastinio ryio nustatymas
baudiamosiose bylose apsiriboja pavojingos veikos ir toki pavojing padarini , kurie
vardyti statyme ir eina inkriminuojamos asmeniui nusikalstamos veikos sudt,
prieastinio ryio nustatymu. Yra du prieastinio ryio nustatymo etapai:
1) Btinosios padarini kilimo slygos taisykls nustatymas;
2) Prieastinio ryio pobdio nustatymas.

Btinosios padarini kilimo slygos taisykls nustatymas

Prieastinio ryio poymis pradedamas n ustatinti nuo btinosios padarini kilimo
slygos taisykls. Btinosios padarini kilimo slygos nustatymas- tai fakto, ar
statyme aprayta ir asmens padaryta veika buvo btina padarini kilimo slyga,
nustatymas. i taisykl nustatoma eliminuojant i situacijos paeiliui kiekvien galim
padarini atsiradimo slyg, t.y. kiekvien nustatyt pavojing veik, kuri i principo
galt turti takos padariniams kilti, ir paliekant visas kitas tiktinas padarin kilimo
slygas.

Btinas ir atsitiktinis prieastinis ryys

Isiaikinus, kad veika buvo btinoji padarini kilimo slyga, prieinama prie antrojo
prieastinio ryio nustatymo etapo- prieastinio ryio pobdio byloje nustatymo.
Prieastinis ryys gali bti dvejopas- btinasis ir atsitiktinis.
Atsitiktinis prieastinis ryys- tai nebdingas, nedsningas vidinis reikini ryys, kai
per daugkartinius bandymus veika paprastai nesukelia mus dominani padarini, taiau
tam tikromis, retomis, o gal net nepasikartojaniomis slygomis, prisidjus kakokiai
papildomai aplinkybei, padaryta veika gali sukelti pavojing padarini (pvz.: asmeniui
buvo suduotas vienas stiprus smgis kumiu krtin ir jis ikart mir sustojus irdiai.
Asmens baudiamosios atsakomybs klausimo sprendimas priklauso nuo to, kaip bus
teismo nusprsta dl prieastinio ryio . vienas smgis kumiu krtin paprastai
nesukelia mirties, todl kyla abejoni dl prieastinio ryio pobdio.ia galimas
atsitiktinumas- nukentjusiojo organizmo ypatumai, kuri kaltininkas gali neinoti).
Btinasis prieastinis ryys yra bdingas , dsningas vidinis reikini ryys. Tai toks
ryys, kai tam tikromis slygomis dominanti veika visada ar bent jau paprastai sukelia
tam tikrus pavojingus padarinius. Viena i btinojo prieastinio ryio savybi yra ta,
kad jis yra i anksto numatomas. I gyvenimo patirties mogus gali numatyti , kokia jo
veika koki gali sukelti padarini. Prieastinio ryio numatymas yra iskirtinis btinojo
prieastino ryio bruoas, skiriantis j nuo atsitiktinio ryio.
Baudiamj teisin reikm turi tik btinasis prieastinis ryys. Tik ivada apie
btinj prieastin ry pagrindia, kad tiriamoje veikoje yra objektyvij
poymi. Be abejo, tokia ivada daroma paskiausiai, t.y. nustaius, kad pavojinga
veika turi statyme numatyt padarini. Tik tada gali bti bandoma susieti veik su
padariniais.
Paymtina, kad baudiamosios teiss teorijoje prieastinis ryys skirstomas tiesiogin
ir sudting. Tiesioginis prieastinis ryys yra tada, kai tiesiogiai sukelia padarinius
(pvz.: kaltininkas tris kartus smog peiliu pilv ir nukentjusysis vykio vietoje nuo
padaryt sualojim mir). Sudtingas prieastinis ryys- tai ryys, komplikuotas
paalini jg sikiimo . prieastinis ryys yra sudtingas, kai objektyviai statyme
numatytus padarinius sukelia ne vien pavojinga mogaus veika, bet i dalies prisideda ir
kiti veiksniai. Tokie veiksniai gali bti kalta ra nekalta treiojo asmens veika (pvz.:
nukentjusysis stumiamas po vaiuojanio automobilio ratais), gamtos ar technins jgos
ir panaiai.
Atkreiptinas dmesys dar vien svarb dalyk. Nereikt painioti prieastinio ryio ir
kalts. Prieastinio ryio pobdio nustatymas nepakeiia kalts nustatymo,
nepreziumuoja kalts.