Rumunijos parlamentas

Rumunijos politin sistema

Rumunija yra demokratin parlamentin respublika Europos pietryiuose, kurioje statym

leidiamoji valdia perduota dvej rm parlamentui, o vykdomja valdia dalijasi Vyriausyb ir
Prezidentas. Rumunija priklauso ES, JTO, Europos Tarybai, TVF, NATO, ESBO, UNESCO, PSO,
PPO ir kitoms tarptautinms organizacijoms.

Prezidentas.

Pagal Konstitucij Rumunijos prezidentas yra ne tik valstybs vadovas, bet ir karini pajg vadas.
Prezidentas renkamas penkeri met kadencijai ir gali bti perrinktas ne daugiau kaip vien kart.
Prezidentas negali bti partijos nariu, nes jo funkcija yra tarpininkauti tarp politini institucij,
valstybs ir visuomens. Prezidentas negali vetuoti statymo, jei statym prim abeji parlamento
rmai. Prezidentas su parlamento pritarimu skiria ministr pirminink. Jei du kartus i eils naujos
sudarytos Vyriausybs programa nra patvirtinama bent vienuose parlamento rmuose, Prezidentas
turi teis paleisti tiek Senat, tiek Deputat rmus ir po pasitarimo su politini partij lyderiais
paskelbti nauj rinkim dat. Visgi jeigu iki Prezidento kadencijos pabaigos liko maiau nei pus
met, jis nebeturi teiss skelbti prielaikini rinkim. Prezidentas turi svarbius galiojimus,
formuojant teisj korpus. Jis turi teis skirti tris Konstitucinio Teismo teisjus, taip pat,
Aukiausi magistratros teisj silymu, Aukiausiojo Teismo narius. 2012 metais liepos mnes
Rumunijoje vyko referendumas dl Rumunijos prezidento Traiana Bsescu nualinimo, kuriame
net 88 proc. rinkj pasisak u, taiau Rumunijos Konstitucinis teismas pripaino referendum
nevykusiu, nes balsavime dalyvavo maiau negu 50 proc. rinkj. Traian Bsescu ilaik post ir
yra dabartinis Rumunijos prezidentas.

Vyriausyb.

Rumunijos vyriausyb yra aukiausiasis vykdomosios valdios organas, kuris vykdo ir kuruoja
svarbiausius alies vidaus bei usienio reikal klausimus. Vyriausyb sudaro ministras pirmininkas,
ministrai bei kiti nariai, kurie yra vardyti atitinkamuose statymuose. Kandidat ministro
pirmininko pareigom uimti ikeli ir silo parlamentui Rumunijos prezidentas. Parlamentas turi
per 10 dien patvirtinti arba atmesti kandidatr. Dabartinis Rumunijos vyriausybs vadovas
Victor Ponta.

Teismai.

Rumunijos teisin sistema remiasi Pranczijos, Belgijos, Italijos ir Vokietijos patirtimi.

Keturpakop teism sistema, kurioje galutinius sprendimus skelbia Aukiausiasis Teismas. Jis
nagrinja taip pat bylas, susijusias su aukiausi valstybs pareign paeidimais. Aukiausiojo
Teismo narius, Aukiausi magistratros teisj silymu, skiria Prezidentas. Konstitucinis Teismas
nagrinja teiss akt atitikim Konstitucijai. teism sudaro devyni nariai, kurie skiriami vienai
devyneri met kadencijai. Tris KT teisjus skiria Prezidentas, tris Senatas ir tris Deputat
rmai.

Politins partijos.

19891990 metais Rumunijoje susiformavo daugiau nei 200 politini partij. Dauguma j buvo
trumpalaiks. Svarbiausiais politiniais dariniais iliko tos, kurios kilo i Tautos isivadavimo fronto
arba buvo perimtos i XX amiaus pirmos puss laik.

Partija Ideologija Vadovas Pastabos

Valdanioji partija. Sudariusi politin
Socialdemokrat Socialdemokratija,
Victor Ponta sjung su Tautine liberal partija,
partija centras-dein
konservatori partija ir socialliberalais
Valdanioji partija. Sudariusi politin
Liberalizmas, centras- Crin
Tautin liberal partija sjung su socialliberalais ir
dein Antonescu
socialdemokratais.
Valdanioji partija. Sudariusi politin
Daniel
Konservatori partija Konservatizmas sjung su socialdemokratais ir
Constantin
konservatoriais.
Liberalinis
Demokratin liberal
konservatizmas, Vasile Blaga opozicin partija
partija
centras-dein
Demokratin vengr centrizmas, vengr Hunor
opozicin partija
sjunga Rumunijoje maumos partija Kelemen
 Rumunijos parlamentas

Rumunijos parlamentas (rum. Parlamentul Romniei) aukiausias tautos atstovaujamas politinis

organas ir vienintel statym leidiamoji valdia Rumunijoje. Susideda i dvej rm Deputat
bei Senato rm, renkam pagal miria rinkim sistema ketveri met kadencijai, remiantis
visuotine, lygia, tiesiogine, slapta ir laisva rinkim teise. Katastrofos ar karo atveju deputat bei
senatori kadencija gali bti pratsta. Deputat bei senatori skaii nustato rinkim statymas
proporcionaliai gyventoj skaiiui.

Rinkimai.

Aktyviosios rinkim teiss amius Rumunijos pilieiams siekia maiausiai 18 met. Kandidatuoti
(pasyvioji rinkim teis) parlament gali asmenys turintys maiausiai 23 metus, kurie nevykdo
joki tarnautoj funkcij administraciniame valstybs gyvenime ir nra kaip nors kitaip susieti su
valstybs tarnyba, iskyrus atvejus, kai kandidatras ikelia parlamento ar vyriausybs nariai,
norintys bti perrinkti sekaniai kadencijai. Deputat bei Senato rm rinkimai vyksta vliausiai
likus 3 mnesiams iki kadencijos pabaigos ar parlamento paleidimo. Naujai irinktas parlamentas
susirenka vliausiai per 20 dien nuo rinkim rezultat patvirtinimo. Abej rm kadencija trunka
iki naujo Parlamento susirinkimo. iame laikotarpyje (20 dien nuo rinkim rezultat patvirtinimo)
negali bti inicijuojami jokie Konstitucijos ar Parlamento statymo pakeitimai. Visi pradti, bet
neubaigti parlamento rm darbai yra tsiami naujai irinkto parlamento.

Vidaus organizacija.

Abej rm organizacija ir funkcjonavimas yra nustatytas j reglamentuose. Kiekvieni rmai renka

savo Prezidium. Deputat bei Senato rm pirmininkai yra renkami visos kadencijos laikotarpiui.
Tuo tarpu kiti prezidiumo nariai yra renkami prie prasidedant kiekvienai parlamento sesijai ir gali
bti ataukti nepasibaigus nustatytam laikotarpiui. Deputatai ir senatoriai turi teis organizuotis
parlamentarines grupes. Abeji rmai gali organizuoti tiek atskiras, tiek bendras komisijas (tame
tarpe ir vairias tyrimo komisijas susijusias su nelieiamybs panaikinimu).

Senatas.

Senatas (rum. Senatul) auktesni parlamento rmai Rumunijoje, sudaryti i 137 nari, renkam
ketveri met kadencijai pagal miri rinkim sistem, t.y. viena dalis nari renkama pagal
daugumos atstovavimo, o kita pagal proporcinio atstovavimo princip. Aktyvi rinkim teis
priklauso pilieiams, turintiems maiausiai 18 met. Pasyviajai rinkim teisei, parlamento rm
kandidatams, siekia 33 metus. Be to, kandidatai norintys patekti parlament turi tam tikr laik
nuolat gyventi Rumunijoje. Pasyviosios rinkim teiss Senato rmus neturi valstybs tarnautojai,
iskyrus deputatus, kurie pretenduoja sekani kadencij.

Deputat rmai.

Deputat rmai (rum. Camera Deputailor) emesnieji parlamento rmai Rumunijoje. Pagal
statym iuos rmus sudaro 315 nari, renkam ketveri met kadencijai. Taiau statymas taipogi
numato reikalavim nuolat organizuojant rinkimus atsivelgti Rumunijos demografin padt, dl
ko, priklausomai nuo gyventoj skaiiaus, faktinis deputat skaiius gali mati arba didti.
Dabartinje Deputat rm kadencijoje (2008 2012) is skaiius siekia 334 narius.

Deputat rm rinkimai vyksta pagal miria rinkim sistem, kurioje privaloma perengti taip
vadinam rinikimin barjer. Visoms partijoms jis sieka 5 proc., dvipartinei koalicijai 8 proc.,
tripartinei koalicijai 9 procentus. Taiau jeigu politin partija laims bent 6 mandatus
vienmandatje apygardoje, be to laims bent 3 vietas Senate, tai rinkiminis barjeras tokiu atveju
tokiai politinei partijai nra taikomas.

Specialiosios rinkim taisykls yra taikomos tautini maum atstovams. Jeigu nei vienas tautini
maum atstovas ar tautini maum politin partija nelaims mandato jokiame i dvej parlamento
rm, taiau gaus ne maiau negu 10 proc. bals vidurkio, atiduoto u rinkimus laimjusias partijas,
tai tokiu bdu pagal rinkim statym tokiai tautini maum partijai priklauso viena vieta Deputat
rmuose.

Bendri posdiai.

Deputat bei Senato rm posdiai vyksta atskirai arba bendrai. Bendruose posdiuose teiss
aktai yra priimami vis dalyvaujani deputat bei senatori bals dauguma. Abeji parlamento
rmai renkasi bendr posd, kai: a) skaitomas metinis Rumunijos Prezidento praneimas, b)
tvirtinamas valstybs biudetas, c) skelbiama visuotin ar dalin mobilizacija, d) skelbiama karo
padtis, e) skelbiamas karini veiksm nutraukimas, f) skaitomas Vyriausiosios krato apsaugos
tarybos ar Finans rm praneimas, g) skiriamas Rumunijos Informacins tarnybos direktorius, h)
vykdomi kiti posdiai, numatyti statymuose.

Sesijos.

Deputat bei Senato rmai renkasi dviem eilinm parlamento sesijoms metuose. Pirma sesija
prasideda vasar ir negali trukti ilgiau nei iki birelio pabaigos. Antra sesija prasideda rugsj ir
negali trukti ilgiau nei iki gruodio pabaigos. Neeilinm sesijom abeji rmai gali rinktis tik
Rumunijos Prezidentui, Prezidiumui ar maiausiai 1/3 deputat ar senatari bals nutarus. Abeji
rmai yra sukvieiami rm pirminink.

Posdiai.

Visi abej rm posdiai yra atviri, iskyrus atvejus, kai rmai patys nutaria apie kai kuri
posdi slaptum. Deputat bei Senato rmai statymus priima dalyvaujani nari bals
dauguma.

Deputat bei senatori statusas

Visi deputatai bei senatoriai turdami galiojim tarnauja Rumunijos tautai ir valstybei. Bet koks
kitas imperatyvus galiojimas yra negaliojantis. Deputatai ir senatoriai pradeda vykdyti tautos
suteikt galiojim per pirmj naujai irinkto parlamento posd. galiojimas nutrksta, kai per
pirmj posd susirenka naujai irinktas parlamentas, mirtama, atsistatydinama arba apkaltos
proceso tvarka panaikinamas deputato ar senatoriaus mandatas. Niekas negali bti vienu laiku
deputatu ir senatoriumi. Deputato ar senatoriaus mandatas nesuteikia joki kit galiojim valstybs
tarnyboje, iskyrus tarnyb Vyriausybje. U savo atliekamas pareigas deputatai ir senatoriai turi
teis gauti statymo nustatyt atitinkam atlyginim.

Imunitetas.

Deputatas ar senatorius be parlamento rm sutikimo, kuriems jis priklauso, negali bti suimtas,
aretuotas ar kitaip suvarytas laisvs. Taipogi be parlamento rm sutikimo negali bti traukiamas
baudiamojon atsakomybn. Parlamento rmams pritarus dl patraukimo baudiamojon
atsakomybn, deputatas ar senatorius yra teisiamas Rumunijos Aukiausiojo Teismo baudiamojo
proceso tvarka.

Imunitetas praranda savo gali jeigu deputatas ar senatorius yra pagaunamas ant karto atliekant
neteist veik. Tokiu atveju Teisingumo ministras informuoja atitinkam rm pirminink apie
deputato ar senatoriaus sulaikym. Toliau atitinkam rm pirmininkas informuoja narius apie
susiklosiusi situacij ir jeigu visgi rmai pripains, kad nepakanka svari rodym dl neteistos
veikos padarymo, deputatas ar senatorius turi bti nedelsiant paleistas.

Indemnitetas.
Deputatai ar senatoriai negali bti persekiojami dl savo politini pair, isakyt nuomoni ar
balsavimo.
statymo primimas

statym rys.

Parlamentas priima konstitucinius, organikuosius arba paprastuosius statymus. Konstituciniai

statymai reguliuoja Konstitucijos pakeitimus. Priimant organikuosius statymus reguliuojama yra:
rinkim sistema, politini partij organizavimo ir funkcionavimo tvarka, referendumo organizavimo
tvarka, Vyriausybs, Aukiausios krato apsaugos tarybos, Aukiausiosios teisingumo tarybos bei
teismo institucij sudarymo tvarka.

statymo iniciatyvos teis.

statymo iniciatyvos teis priklauso Vyriausybei, deputatams bei senatoriams. statymo projekt
taipogi gali inicijuoti 250 tkstani piliei, turini balsavimo teis, jeigu statymo projektas
nesusijs su valstybs fiskaliniais, tarptautiniais, amnestijos ar malons klausimais.

Vyriausyb realizuoja savo iniciatyvos teis pateikdama statymo projekt vieniems i rm.
Pateikus statymo projekt, 250 tk. piliei, turini st. iniciatyvos teis, deputatai ar senatoriai
turi teis pateikti statymo projekto ivadas priklausomai nuo to, kuriems i rm buvo pateiktas
statymo projektas.

statym primimas.

Organikieji statymai bei statymai, kurie susij su abej rm veiklos organizavimu priimami
kiekvien rm nari bals dauguma. Paprastieji bei kiti statymai yra priimami kiekvien rm
dalyvaujani nari bals dauguma.

Parengtas statymo projektas, patvirtintas vien rm yra siuniamas svarstymui kitiems parlamento
rmams. Jeigu priimantys rmai po svarstymo statymo projekt atmeta, tai toks projektas keliauja
pakartotiniam perirjimui bei svarstymui. Pakartotinas statymo projekto atmetimas yra galutinis.

Legislatyvin taryba.
Legislatyvin taryba yra patariamasis parlamento organas, kuris kuruoja statym projekt
sisteminim, koordinacij bei j atitikim alies Konstitucijai. Legislatyvins tarybos pareiga yra
nuolat priirti teikiam statym projekt turin, teikti dl jo teisines konsultacijas. Legislatyvins
tarybos sudarym, organizacij bei funkcijas nustato organikasis statymas.

Mediacija.

Jeigu vieni i parlamento rm priima statymo projekt kitokios redakcijos negu yra gav
svarstymui i pirmj rm, tokiu atveju abej rm primininkai inicijuoja madiacin komisij,
susidedania i vienodo abej rm nari skaiiaus. Jeigu mediacin komisija nesuranda ginijamo
statymo projekto kompromiso arba jeigu bent vieni rmai nepritaria mediacins komisijos
sprendimui, tokiu atveju skirtingi abej statym projektai yra teikiami svarstymui bendram
deputat ir senatori posdiui, kuriame galutinis statymo projektas yra priimamas dalyvaujani
deputat bei senatori bals dauguma.

statymo paskelbimas.

Abej rm priimtas statymas yra teikiamas Rumunijos prezidentui pasirayti. Prezidentas prie
pasiraant statym turi teis pareikalauti pakartotino statymo svarstymo arba kreiptis Konstitucin
Teism dl statymo atitikimo alies Konstitucijai. Jeigu parlamentas po pakartotinio svarsytmo
nuomons nepakeiia arba Konstitucinis Teismas paskelbia apie statymo atitikim alies
Konstitucijai, tai priimtas statymas turi bti pasiraytas per 10 dien nuo teikimo dienos. Jeigu
Rumunijos prezidentas nepasinaudoja savo teise pareikalauti pakartotino svarstymo arba kreiptis
Konstitucin Teism, tai statymas yra pasiraomas per 20 dien nuo teikimo dienos.

Priimtas ir prezidento pasiraytas statymas yra publikuojamas Monitorul Oficial al Romniei ir

sigalioja statymo paskelbimo arba kita, statyme numatyta, diena.

Tarp kitko..

Rumunijos parlamento istorija prasideda Valachijoje, kur 1831 metais buvo priimtas Organinis
statutas, davs pradia pirmom uuomazgom Rumunijos parlamento atsiradimui.
Nuo 2005 met abej rm bstin yra parlamento rmai Bukarete. Anksiau iuose rmuose
susirinkdavo tik Deputat rm nariai, tuo tarpu senatoriai dirbo ten, kur dabar savo funkcijas
atlieka Vidaus reikal ministerija.

Dabartiniai Rumunijos parlamento rmai yra 270 metr ilgio ir 240 metr ploio. Jie siekia 86
metr aukt ir dar 92 metrus kasti po eme. Rm plotas - 220 000 kv.m. ir savo dydiu
nusileidia tik JAV Gynybos ministerijos pasididiavimui - Pentagonui. Dl toki netiktin
proporcij jie turi net tris raus Gineso rekord knygoje. Pirmiausia tai didiausias pastatas
Europoje, antra pats sunkiausias administracinis pastatas Pasaulyje ir treia pats brangiausias
pastatas bent kada pastatytas ms emje.

2009 metais lapkriio mnes per vykus referendum Rumunijos pilieiai pasisak u radikali
parlamento reform, pagal kuri dabartinius dvejus rmus turt pakeisti viener rmai. vyks
referendumas vis tik turjo tik konsultacin pobd ir tokie pakeitimai gali vykti tik sekani
kadencij, po 2012 lapkriio mnesio vykstani parlamento rinkim, be to iems ketinimams
vykdyti reikalingas Konstitucijos pakeitimas.

Darb pareng:
Jaroslav Pavlovskij
Fiodoras Muravjovas
TVbns09/04