1.

TARPTAUTINS TEISS SVOKA, SISTEMA IR BRUOAI

Teis reguliuoja visuomeninius santykius. Vieni i i santyki atsiranda ir egzistuoja

valstybje, kiti valstybi ar kit tarptautinio bendravimo dalyvi sveikoje. Todl vienus
visuomeninius santykius reguliuoja valstybi vidaus teis (nacionalin teis), kitus tarptautin
teis. Tarptautin vieoji teis yra ne teiss aka, o vieninga teiss sistema, egzistuojanti lygiagreiai
ne su valstybi vidaus teiss akomis, o su valstybi vidaus teise apskritai.
Tarptautin teis vystosi ir funkcionuoja tarptautinje sistemoje, kuri eina valstybs,
tarptautins (tarpvalstybins) organizacijos, vairs valstybi susivienijimai, tautos, kovojanios dl
nepriklausomybs, taip pat socialins normos, reguliuojanios i subjekt santykius. Tarptautin
sistema i esms yra tarpvalstybini santyki visuma.
iuo metu kai kuriuose tarptautiniuose dokumentuose, taip pat tarptautinje teisinje ir
politinje literatroje neretai vartojamas terminas tarptautin bendrija (international society arba
international community) kaip valstybi sistemos sinonimas; kartais is terminas suprantamas
plaiau. Jis apima valstybes ir tarpvalstybines organizacijas.
Tarptautin teis nustato vis pirma valstybi usienio politikos privalomuosius
parametrus. Pati tarptautin teis (tiksliau, tarptautin vieoji teis) yra ypatinga (ne tokia, kaip
konkrei valstybi teiss sistemos), teiss norm sistema, kuri sudaro akos bei institutai:
sutari teis, tarptautini organizacij teis, tarptautinio saugumo teis, tarptautin jr teis,
tarptautin diplomatin teis ir kt.
Tarptautins teiss atsiradim lm objektyvios valstybi raidos slygos, btinumas
palaikyti politinius, ekonominius, kultrinius ir kitokius ryius. Tarptautin teis atsirado kaip tam
tikros elgesio taisykls ir normos tarpvalstybiniams santykiams reguliuoti. Tarptautiniai santykiai
lemia tarptautins teiss norm turin: keiiantis ir vystantis iems santykiams, keiiantis
visuomeninms-ekonominms formacijoms, kinta ir tarptautin teis.
Pats terminas tarptautin teis tarptautinje praktikoje ir doktrinoje buvo pradtas vartoti
gana neseniaiXVII amiuje, nors pati tarptautin teis, kaip privalomos normos
tarpvalstybiniuose santykiuose, atsirado dar senovje. Iki XVII a. Europoje labiausiai buvo paplits
i Romos teiss perimtas jus gentium (taut teiss) terminas (18, p. 9).

1.1. Tarptautin sistema ir tarptautin teis

Tarptautin sistema plaija prasme - tai tikslinga visuma apimanti:

1. paius vairiausius tarptautins sistemos subjektus: suverenias valstybes, valstybi
susivienijimus, nesanius tarptautins teiss subjektais, tautas, kovojanias u laisv ir
nepriklausomyb, universalias ir regionines tarptautines tarpvyriausybins organizacijas (pav.,
Tarptautin darbo organizacija), tarptautines nevyriausybines organizacijas (pav., jaunimo, moter,
student ir kt. org), tarptautines konferencijas, komitetus ir komisijas, tarptautinius teismus ir
tribunolus, transnacionalines korporacijas, skirting valstybi fizinius ir juridinius asmenis ir t.t.
2. vairius santykius tarp tarptautins sistemos subjekt: politinius, ekonominius,
prekybinius, mokslinius-techninius, kultrinius, konfesinius, kitus materialaus ir nematerialaus
pobdio santykius
3. teisini sistem, tame tarpe ir nacionalini, kuri rmuose gyvendinami vairs
santykiai tarp vairi tarptautins sistemos subjekt visum.
Slyginai tarptautine sistema plaij prasme galima vardinti vis mogikj civilizacij.
Taiau ne visi tarptautins sistemos subjektai yra tarptautins teiss subjektais, taip pat
kaip ir ne visus tarptautins sistemos subjekt santykius galima pavadinti tarptautiniais teisiniai
santykiais. Kitaip tariant, tarptautin teis reguliuoja ne visus santykius tarp tarptautins sistemos
subjekt, o tik tam tikrus vieuosius teisinius santykius tarp apibrto tarptautins sistemos subjekt
rato.
Tarptautin sistema siaurja prasme yra visuma:1
1. Tarptautins teiss subjekt
2. Tarptautins teiss subjekt santykius. Tarptautiniai santykiai politiniai,
ekonominiai prekybiniai, moksliniai-techniniai, kariniai, kriniai ir kiti tarptautins teiss subjekt
santykiai. ie santykiai egzistuoja ir vystosi u atskir valstybi teritorijos, jurisdikcijos ir
kompetencijos rib. Jie gali liesti dviej, keli arba vis valstybi, tarpvyriausybini organizacij,
dl nepriklausomybs kovojani taut interesu. Tarptautiniai santykiai gali apimti visus arba tik kai
kuriuos tarptautins teiss subjekt santykius (pav. ekonominius, mogaus teisi ir laisvi saugos
srityje ir t.t..). tt santykiai gali vystytis dvialiu arba daugiaaliu pagrindu, turti universal arba
regionin charakter.
3. Ypating teisin sistem, reguliuojani tarptautini teiss subjekt tarptautinius
vieuosius santykius tarptautin viej teis.2
Tarptautin teis tai valstybi ir kit tarptautin teiss subjekt teiss subjekt sukurt

1 Teiss sistema skiriama nuo teisins sistemos kaip siauresn svoka nuo platesns; pirmoji yra teiss princip ir teiss
norm (teiss ak) vidin organizacija, antroji teiss sistemos sujungimas su teiskros ir teiss gyvendinimo
(teissaugos) institucijomis bei j veikla. iuo atveju tarptautin sistema siaurja prasme apima teisin sistem.

2 Btent tarptautin sistema siaurja prasme ir yra tarptautins teiss kurso objektas.
tarptautini sutartini ir paprotini norm, skirt palaikyti taik ir sustiprinti tarptautin saugum
sistema, visapusiko tarptautinio bendradarbiavimo, grindiamo tarptautins teiss subjekt
geranoriku savo pareig vykdymu, o esant reikalui ir prievarta, kuri gyvendina valstybs
individualiai arba kolektyviai pagal veikianias tarptautins teiss normas, tvirtinimas ir raida. (22,
p. 5-7)
Tarptautins teiss sistema tai viening, tarpusavyje susiet ir priklausom tarptautins
teiss norm, institut ir tarptautins teiss ak visuma. Tarptautins teiss sistemos branduolys yra
imperatyviosios (jus cogens) normos, knytos pagrindiniuose tarptautins teiss principuose (r. 1
pried).
Teiss institutas - tai normos, reguliuojanios slyginai autonomik tarptautini santyki
grup (pvz. atsakomybs, tarptautini gin taikaus sprendimo ir pan.)
Tarptautins teiss aka tai sistema paprotini-teisini tarptautinje sutartyje (sutartyse)
kodifikuot tarptautins teiss norm, kurios reguliuoja tarptautins teiss subjekt santykius
kokioje nors plaioje j tarptautinio bendradarbiavimo srityje. (pav. tarptautini sutari teis,
tarptautin kosmin teis, diplomatin ir konsulin teis, tarptautin jr teis ir t.t..), (22, p. 27).
Tarptautins teiss institut ir ak sraas nra baigtinis, vienkart ir visiems laikams
nustatytas. Kitaip tariant tarptautins teiss sistema nepaliaujamai vystosi ir yra tobulinama.

1.2. Tarptautins vieosios ir tarptautins privatins teiss santykis

Tarptautin viej, teis reikia skirti nuo tarptautins privatins teiss Ekonominis ir
kultrinis vairi valstybi bendradarbiavimas pasireikia per tam tikrus santykius, kurie susidaro
tiek tarp valstybi, tiek ir tarp j piliei bei organizacij (juridini asmen). Tarpvalstybini
santyki teisiniai klausimai priklauso tarptautinei vieajai teisei (sutrumpintai tarptautinei teisei).
Organizacij ir piliei santyki, atsirandani tarptautiniame bendradarbiavime, klausimai sudaro
tarptautins privatins teiss sfer. Tarptautinei privatinei teisei priklauso usieniei, civilinio
teisminio, usienio prekybos, usieniei autorini teisi, paveldjimo, jr, geleinkelio,
veiojimo oro transportu sutartys ir pan. klausimai, kuriuos nacionalinse teiss sistemose paprastai
reguliuoja civilin teis. Dl to kai kurie teiss specialistai laikosi nuomons, kad tarptautin
privatin teis yra ypatinga civilins teiss aka, t. y. nacionalins teiss dalis. Originali
tarptautins vieosios ir tarptautins privatins teisi santykio konstrukcij pasil R. Miulersonas.
Anot jo, tarptautin privatin teis atsiranda tam tikr nacionalins teiss sistem dali savitarpio
sveikoje, taip pat j sveikoje su tam tikra tarptautins vieosios teiss dalimi reguliuojant
tarptautinius nevaldingo pobdio santykius. Be abejons, tarptautin privatin teis, reguliuojanti
civilinius santykius, glaudiai susijusi su tarptautine vieja teise Pavyzdiui, prekybos sutartys
nustato tarpvalstybinius sipareigojimus usienio prekybos srityje ir yra tarptautins vieosios teiss
institutas. Remiantis iomis sutartimis sudaromi usienio prekybos sandoriai sukuria civilinio
teisinio pobdio santykius (preki tiekimo, apmokjimo ir t. t.) ir priklauso tarptautins privatins
teiss sferai. Taigi tarptautin privatin teis yra teiss norm, priskiriam i dalies valstybi
nacionalinei teisei, i dalies tarptautinei vieajai teisei, kompleksas. Pai tarptautin privatin teis
paprastai sudaro dviej ri normos. Vienos i j, kurias valstybs nustato sutartimi, tiesiog
formuluoja atitinkamas teises ir pareigas (tiesioginio reguliavimo normos); kitos tik nurodo,
kurios valstybs teiss norma taikytina tam tikriems santykiams (kolizins normos).
Taigi vieoji tarptautin teiss pirmiausiai reguliuoja tarpvalstybinius santykius, arba
santykius, kurie vienaip ar kitaip yra tarptautins politikos iraika. Jie neturi privatinio pobdio.
Tuo tarpu tarptautin privatin teis sudaro normos, reguliuojanios santykius tarp atskir valstybi
privatins teiss subjekt, taip vadinamus santykius su usienio elementu.
Ms tyrimo objektas yra tarptautins vieosios teiss problemos. Vartodami termin
tarptautin teis, kalbame tik apie tarptautini santyki srit, kur valstyb ikyla kaip
suverenios valdios reikj, teiss norm, reguliuojani valingus santykius krja.

1.3. Bendroji ir partikuliarin (regionin) tarptautin teis

Bendrj tarptautin teis sudaro normos, kurios pareigoja visas valstybes ir kitus
tarptautins teiss subjektus. Bendroji tarptautin teis iplaukia pirmiausia i universalaus
pobdio paproi ar universali konvencij ir tvirtina visuotinai pripaintas tarptautins teiss
normas (pvz., jus cogens normos).
Regionin teis sudaro normos, kurios pareigoja dvi ar kelias valstybes daniausiai
dvials ar riboto dalyvi skaiiaus sutarties pagrindu.
Doktrinoje vyrauja nuomon, kad bendrojoje tarptautinje teisje vyrauja universals
paproiai. Taiau iuolaikinje tarptautinje teisje vis daugja universali konvencij, kurios
tvirtina visuotinai pripaintas tarptautines teises normas.(Pavyzdiu gali bti 1961 met Vienos
konvencija dl diplomatini santyki (in., 1999, Nr. 83-2455) tarp kit dalyk (inter alia)
tvirtinanti ir diplomatinius imunitetus bei privilegijas. iuo atveju svarbu ne tiek tai, kad ioje
konvencijoje dalyvauja praktikai visos valstybs; yra svarbiau, kad diplomatiniai imunitetai ir
privilegijos seniai yra visuotinai pripaintos normos.) Taiau lyginant universali konvencij ir
tarptautin paprot j privalomumo visoms valstybms poiriu, galima padaryti ivad, kad
paprotys yra universalesnis, nes retai kurioje universalioje konvencijoje dalyvauja visos be iimties
valstybs. Vis tik universalios tarptautins konvencijos taip pat yra labai reikmingos, nes jos
nurodo bendrosios tarptautins teiss normas, paprotin teis daro raytine teise. Jos tampa
autoritetingiausiu bendrosios tarptautins teiss normos rodymu.
Bendrosios tarptautins teiss dalimi yra ir tarptautins teiss principai. Tarptautins teiss
pricipai - yra bendriausios normos, nustatanios valstybi tarpusavio santyki pagrindus. ie
principai pirm kart buvo tvirtinti Jungtini Taut Chartijos 2 straipsnyje: Organizacija ir jos
nars, siekdamos gyvendinti 1 straipsnyje nurodytus tikslus, veikia remdamosi iais principais:
1. Organizacija grindiama vis jos nari suverenios lygybs principu.
2. Visos nars tam, kad visoms bt utikrintos teiss ir dl narysts Organizacijoje nauda,
siningai vykdo pagal i Chartij j prisiimtus sipareigojimus.
3. Visos nars tarptautinius ginus sprendia taikiomis priemonmis taip, kad nekelt
grsms tarptautinei taikai bei saugumui ir teisingumui.
4. Visos nars tarptautiniuose santykiuose susilaiko nuo grasinimo jga ir jos panaudojimo
tiek prie kurios nors valstybs teritorin vientisum arba politin nepriklausomyb, tiek kuriuo kitu
bdu, nesuderinamu su Jungtini Taut tikslais. (...)
7. Jokia ios Chartijos nuostata nesuteikia Jungtinms Tautoms teiss kitis reikalus,
kurie i esms priklauso kiekvienos valstybs vidaus jurisdikcijai, ir nepareigoja nari tokius
reikalus sprsti pagal i Chartij; taiau is principas netrukdo taikyti prievartos priemones pagal
VII skyri.
Didel dalis bendrosios tarptautins teiss norm nustato ypatingo pobdio
sipareigojimus: taip vadinamus erga omnes sipareigojimus (sipareigojimus vis atvilgiu).
Ryium su tuo Tarptautinis Teisingumo Teismas savo sprendime Barcelona Traction, Light and
Power Co. Ltd. (1970) konstatavo: (...) esminis skirtumas turi bti daromas tarp valstybi
sipareigojim visai tarptautinei bendrijai ir sipareigojim, atsirandani vis-a-vis su kita valstybe
diplomatins gynybos srityje. Paia savo prigimtimi pirmieji j lieia visas valstybes. Ryium su
atitinkam teisi svarba visos valstybs gali bti laikomos turiniomis teis jas ginti; tai yra
sipareigojimai erga omnes. ie sipareigojimai iuolaikinje tarptautinje teisje iplaukia, pav, i
agresijos akt ir genocido draudimo, o taip pat i princip ir norm, lieiani pagrindines mogaus
teises, skaitant apsaug nuo vergijos ir rasins diskriminacijos.
Dvialiai sipareigojimai ilieka svarbiausia partikuliarins tarptautins teiss dalimi.
Pavyzdiui, jei paeistos usienio valstybs pilieio teiss, kurias nustato tarptautin teis,
diplomatin jo gynyb gals vykdyti tik jo pilietybs valstyb ir reikalas apsiribos dviej
 suinteresuot valstybi santykiais. Taiau toki teisi iurki, sisteming ar masini paeidim
atveju bet kuri valstyb gauna teis reikalauti toki paeidim nutraukimo, kalt asmen
nubaudimo ar net gali imtis atsakomj priemoni prie kalt valstyb. Tokio pobdio mogaus
teisi paeidimai jau nebelaikomi valstybs vidaus reikalu (20, p.38-41; 17, p. 26-27).

1.4. Tarptautines vieosios teiss dalykas ir objektas

Tarptautin teis turi savo ypatum, kuriais ji skiriasi nuo nacionalins teiss. Tarptautin teis
turi skirting teisinio reguliavimo dalyk, objekt, subjektus, specifinius norm krimo metodus,
taip pat i norm laikymosi garantavimo bdus.
Vis pirma reikia skirti teiss reguliavimo dalyk nuo objekto; teiss reguliavimo dalykas
tai tam tikri visuomeniniai santykiai, o tarptautins teiss reguliavimo dalykas yra tam tikri
tarptautiniai santykiai. Negalima teiss reguliavimo dalyko painioti su teiss mokslo dalyku.
Tarptautins teiss mokslo dalykas yra tarptautins teiss principai ir normos, reguliuojantys
tarptautinius santykius.
Tarptautiniame bendravime atsiranda vairs tarptautini santyki dalyvi santykiai, bet ne
visus juos reguliuoja tarptautins teiss normos. Kartais net ir politiniai valstybi santykiai dl kuri
nors prieasi tra grynai faktiniai, netvirtinti jokia teiss norma. Taip pat ne visus tarptautinius
ekonominius santykius reguliuoja tarptautins vieosios teiss normos. Jau minta, kad j dalis
sudaro tarptautins privatins teiss dalyk. Tarptautin teis nereguliuoja santyki, atsirandani
tarp vairi tarptautini visuomenini, mokslini, kultrini, religini ir kitoki nevyriausybini
organizacij.
Tarptautin teis nereguliuoja santyki, atsirandani valstybs viduje, nors tam tikrais
atvejais juos veikia per nacionalin teis. iuo metu daugelyje valstybi nacionalins teiss ak yra
norm, atspindini i valstybi tarptautines sutartis.
Tarptautins teiss objektas ir kartu tarptautinio teisinio santykio objektas yra visa tai, dl
ko tarptautins teiss subjektai umezga teisinius santykius, remdamiesi visuotinai pripaintomis
tarptautins teiss normomis ir principais. Tokie objektai gali bti:
1. materialins ir nematerialins vertybs (danai tarptautins teiss objektu bna vairios
teritorijos - valstybi teritorija, tarptautins ups, atviroji jra, kontinentinis elfas, kosmin erdvj
dangaus knai ir pan.)
2. susilaikymas nuo veiksm ir veiksmai, neeinantys valstybi vidaus kompetencij
(tarptautiniuose santykiuose veiksmai gali bti vairiausi tarptautini sutari objektas, pavyzdiui,
bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos, prekybos ir kt.)
Dar kart reikia pabrti, kad ne bet kokie veiksmai gali bti tarptautins teiss objektas, o
tik teisti veiksmai, t. y. tie, kurie neprietarauja visuotinai pripaintiems tarptautins teiss
principams. Pavyzdiui, negali bti tarptautins sutarties objektu kiimasis kitos valstybs vidaus
reikalus, nes tai prietarauja visuotinai pripaintam nesikiimo principui; taip pat negali bti
tarptautins sutarties objektu valstybi vidaus kompetencijai priklausantys klausimai, (pavyzdiui,
vyriausybs sudarymo usienio valstybje klausimai). Atskiros susilaikymo nuo veiksm formos
bna nurodytos sutartyse dl neutraliteto, nepuolimo paktuose, karo auk gynimo konvencijose.
Taigi visuotinai pripainti tarptautins teiss principai yra tas kriterijus, kuriuo vadovaujantis
galima nustatyti, ar vertyb gali bti laikoma tarptautins teiss objektu (18, p. 12-13).

1.5. Pagrindiniai specifiniai tarptautins teiss bruoai

1. statym leidiamosios valdios nebuvimas. Jungtins Tautos, ir tuo labiau kokia nors
kita tarptautin organizacija, statym leidimo funkcijos neturi. Taip, pavyzdiui, Jungtini Taut
Generalin Asamblja, nors ir turdama bendriausi kompetencij svarstyti visus klausimus
Jungtini Taut stat rmuose (Chartija 10 ir 11 str.), gali priimti tik rezoliucijas, turinias
rekomendacin gali (iskyrus kai kurias ios organizacijos vidins veiklos sritis., kur rezoliucijos
yra privalomos). Btina taip pat pabrti, kad tarptautins teiss normos nekuriamos statym
leidimo bdu. Tarptautin teis nra statymo sukurta. Jos turinys nra statikas. Nebuvimas
pasaulyje kokios nors vyriausybins institucijos, galiotos priimti tarptautins teiss materialines
normas, nekliud iai teisei progresyviai vystytis. Angl bendrosios teiss maniera ji vystsi, kad
atitikt besikeiianias slygas, - pabr JAV Karinis tribunolas.
2. altini ypatybs. Tarptautins teiss norm krimo bdai. Valstybi nacionalins teiss
sistemose teiss norm krimas yra normali valstybs organ kompetencija. Tarptautinje sistemoje
nra valdios, auktesns u suvereni valstybi, vadinasi, nra vieningo teiss norm krjo. ia
teiss normos kuriamos valstybi tarptautinio bendravimo dalyvi susitarimu. Tarptautins
teiss altini sraas pateiktas Tarptautinio Teisingumo Teismo Statuto 38 str. 1 punktas:
1. Teismas, kurio paskirtis yra sprsti pagal tarptautin teis ginus, kurie jam yra
perduoti, taiko:
a.tarptautines konvencijas, tiek bendrsias, tiek specialisias, nustatanias normas, kurias
aikiai pripasta valstybs-gino dalyvs; Tarptautin sutartis yra dviej ar daugiau tarptautins
teiss subjekt susitarimas nustatyti savitarpio teises ir pareigas, ireikiantis ali suderint vali
ir grindiamas savanorikumu bei ali suverenine lygybe.
b. tarptautin paprot, kaip bendros praktikos, kuri pripastama teise, rodym;
Tarptautinis paprotys tai tokia elgesio taisykl, kuri, tarptautinio bendravimo dalyviai
dl to, kad ji ilg laik yra vis naudojama, pripaino teisikai privaloma norma.
c. bendrus teiss principus, kuriuos pripasta civilizuotos tautos; (statymui visi lygs,
privilegij neleistinumas, socialinio kompromiso (saiko), mogus ne priemon, o visada tikslas,
teistumo, statymas atgal negalioja, niekas negali pasiteisinti statymo neinojimu, i neteiss
neatsiranda teis, etc.) Yra ir tarptautins teiss principai: sien nelieiamumo, valstybi teritorinio
vientisumo, etc. principai
d. su ilyga, numatyta 59 straipsnio nuostatuose (Teismo sprendimas privalomas tik
alims ir tik konkreioje byloje), teism sprendimus ir vairi taut labiausiai kvalifikuot vieosios
Teiss specialist doktrin, kaip pagalbin priemon teiss normoms nustatyti.
iuo straipsniu tvirtintas tarptautins teiss altini sraas (tarptautins sutartys,
tarptautiniai paproiai, bendrieji teiss principai, teism sprendimai ir doktrina) yra formuluot,
nepasikeitusi nuo 1920 met, tai yra nuo to laiko, kai buvo priimtas Nuolatinio Tarptautinio
Teisingumo Teismo (Taut Sjungos teisminio organo) Statutas. iuo metu taip pat pripastama,
kad tarptautins teiss altiniai yra ir tarptautini organizacij rezoliucijos bei valstybi vienaaliai
aktai, kuriais valstybs prisiima tarptautinius sipareigojimus.
Reikia kartu pastebti, kad teisiniu poiriu yra nesvarbu, kaip ir kokiame akte
tarptautins teiss norma yra ireikta, - svarbu, kad tai yra teisin norma. Nei Tarptautinio
Teisingumo Teismo Statuto 38 straipsnis, nei koks kitas teisinis aktas nenustato tarptautins teiss
altini hierarchijos. Tai nereikia, kad atskir teiss akt teisin galia negali bti skirtinga
privalomumo prasme. Vieni aktai nustato privalomas tarptautines teisines normas, kiti - daniausiai
tarptautini organizacij neprivalomos rezoliucijos - teturi rekomendacin gali. iuolaikin
tarptautins teiss doktrina rekomendacinms normoms paymti kartais naudoja termin ,"soft-
law", kuriam sunku surasti lietuvik atitikmen.
3. Centralizuotos vykdomosios valdios nebuvimas. Joks tarptautinis organas, skaitant ir
Jungtini Taut Saugumo Taryb, neatlieka centralizuoto tarptautins teiss norm vykdymo
funkcijos. Nors Saugumo Taryba priima privalomus sprendimus (stat 25 str.), taiau jos
kompetencija yra speciali: tarptautins taikos ir saugumo palaikymas (24 str.). Saugumo Taryba yra
politinis organas, ir jos sprendimai danai yra politinio proceso ir kompromiso idava.
4. Bendros privalomos kompetencijos teisminio organo nebuvimas. Tarptautiniuose
santykiuose nra organo, kuris bt kompetentingas sprsti visus tarptautinius ginus ir nustatyti
sankcijas u bet kok tarptautins teiss paeidim. Nors Tarptautinis Teisingumo Teismas yra
pagrindinis Jungtini Taut teisminis organas, jo jurisdikcija yra fakultatyvin. Tarptautinis
Teisingumo Teismas savo sprendime Karini ir pusiau karini veiksm Nikaragvoje ir prie
Nikaragv byloje (Sprendimo i esms stadija) (1986) iuo klausimu nurod:
Teismo jurisdikcija, kaip danai buvo primenama, remiasi valstybi sutikimu, ireiktu
vairiais bdais, skaitant pareikimus, padarytus pagal Statuto 36 straipsnio 2 dal.
Taigi Tarptautiniam Teisingumo Teismui inybingi tik tokie ginai tarp valstybi, kuri
nagrinjimui Teisme gino alys dav savo sutikim Teismo Statute numatytu bdu ir forma.
Valstybi sutikimas tam, kad j gin sprst Tarptautinis Teisingumo teismas, gali bti
ireiktas keturiais bdais.
1) specialus susitarimas tarp valstybi perduoti j gin sprsti Teismui. Toks ali
specialus susitarimas kartais vadinamas kompromisu.
2). Tarptautins sutarties nuostata, numatanti, kad gin dl ios sutarties pagal vienos i
ali pareikim sprendia Tarptautinis Teisingumo Teismas. Daugelis konvencij numato, kad jei
gino tarp ali dl konvencijos taikymo ir aikinimo nepavyksta sureguliuoti deryb ar arbitrao
sukrimo keliu, toks ginas bet kurios i gino ali pareikimu gali bti perduotas Tarptautinio
Teisingumo Teismui.
3) Pareikimas dl Teismo privalomos jurisdikcijos pripainimo. Kiekviena valstyb,
Teismo Statuto dalyv, gali bet kuriuo ,metu pareikti, kad ji pripasta Teismo jurisdikcij nagrinti
jos; teisin gin su bet kuria kita valstybe, kuri yra padariusi tok pat pareikim.
4) Vienos i gino ali kreipimasis Teism kartu su pasilymu kitai gino aliai sutikti su
bylos nagrinjimu Teisme.
5 Subjekt ypatybs. Subjektikumas yra svarbi savyb, nes nuo jo buvimo ar nebuvimo
priklauso, ar tam tikras vienetas turi teis, ar ne, sudaryti sutart, pateikti iekin, atsakyti u teiss
paeidim ir pan. Dar 1949 metais Tarptautinis Teisingumo Teismas alos, patirtos Jungtini Taut
tarnyboje, byloje (1949) nagrindamas klausim, ar Jungtins Tautos yra tarptautins teiss
subjektas, nurod, kad tarptautinis teisinis subjektikumas reikia gebjim turti tarptautines teises
ir pareigas bei gebjim ginti ias teises pareikiant tarptautinius iekinius. Kartu Teismas pabr:
Jei valstyb turi vis tarptautini teisi ir pareig visum, tokio vieneto kaip Organizacija teiss ir
pareigos turi priklausyti nuo jos tiksl ir funkcij, apibrt jos steigimo dokumentuose ar
iplaukiani i j ir ivystyt praktikoje.
Terminui tarptautin teis ilg laik buvo galima taikyti sinonim - tarpvalstybin
teis; dabar tai atitikt tikrov ta prasme, kad ios teisins sistemos normos reguliavo ir dideliu
mastu dar reguliuoja pirmiausia santykius tarp valstybi. ie santykiai paremti suverenia valstybi
lygybe, valstybi nepavaldumu viena kitai. Kartu btina pabrti, kad iuolaikinje tarptautinje
teisje svarbs subjektai yra tarptautins tarpvyriausybins organizacijos, tiek universalios (pvz.,
Jungtins Tautos), tiek regionins (pvz., Europos Taryba). Jos, kaip ir valstybs, ne tik sudaro
tarptautines sutartis, bet ir atsako u tarptautins teiss paeidimus, umezga santykius su kitais
subjektais ir pan. Dar daugiau, tarptautins organizacijos tampa tarptautins integracijos centrais ir
savarankikais ios intergacijos dalyviais. Kartu reikia pastebti, kad, skirtingai nuo
tarpvyriausybini organizacij, nevyriausybins organizacijos (pvz., Tarptautinis Olimpinis
Komitetas, Tarptautins Teiss Institutas, Tarptautins teiss asociacija ir pan.) nra tarptautins
teiss subjektai Tarptautins teiss subjektais gali bti tarptautiniai organai, steigiami tarptautini
sutari pagrindu. Tokia, pavyzdiui, yra Tarptautin Jros Dugno Institucija steigta pagal 1982
met Jungtini Taut Jr. teiss konvencij pasaulinio vandenyno dugno itekli eksploatacijai
organizuoti; tuo tikslu ji gali sudaryti sutartis su valstybmis ir, savaime aiku, turi atsakyti u t
sutari paeidimus.
Taip pat tarptautins teiss subjektai yra taip vadinami valstybinio pobdio vienetai
(kitaip - valstybiniai-teritoriniai vienetai), tokie kaip ventasis Sostas, istorijoje inomi laisvieji
miestai (pavyzdiui, Gdanskas, Trestas). Tarptautins teiss subjekto statusu naudojasi ir Maltos
Ordinas.
Tarptautins teiss subjektais pripastamos tautos, kovojanios dl savo valstybingumo
(nepriklausomybs) ir turinios organus, galinius atstovauti joms santykiuose su kitomis
valstybmis ir tarptautinmis organizacijomis. Neretai jos sutapatinamos su ias tautas
atstovaujaniais nacionalinio isivadavimo judjimais. Ta paia prasme galime kalbti apie
sukillius kaip apie tarptautins teiss subjektus, taiau su slyga, kad jie vykdo de facto valdi
tam tikroje teritorijoje. ia, be to, svarbu nustatyti, ar sukilimas yra tautos apsisprendimo teiss
realizavimas, ar prieingai - separatist vykdomi kariniai veiksmai. Problema iki iol lieka labai
sudtinga, nes tarptautin teis reikalauja gerbti valstybi teritorijos vientisum ir nesikiti kit
valstybi reikalus. visa tai turi bti atsivelgta sprendiant klausim, ar sudaryti tam tikr
susitarim su isivadavimo judjimu arba sukilliais, ar pripainti juos ir pan.
I tikrj valstybi teisi prigimt lemia tokios valstybs savybs kaip suverenitetas, todl
valstybs teisi ir sipareigojim apimtis yra didiausia. Valstyb gali sudaryti tarptautines sutartis,
steigti tarptautines tarpvyriausybines organizacijas ir stoti jas, umegzti diplomatinius ir
konsulinius santykius, ji visikai atsako u savo tarptautini sipareigojim paeidim, be to,
valstyb, jos turtas bei atstovai naudojasi imunitetu nuo usienio jurisdikcijos (t.y. usienio
valstybi organai neturi jurisdikcijos sprsti tokias bylas). Tarptautini organizacij, organ bei
valstybinio pobdio vienet subjektikumas nors ir yra analogikas, taiau yra tarptautini sutari
apribotas. Taut kovojani dl savo valstybingumo, teisi apimt apsprendia taut apsisprendimo
teis, todl ji taip pat turi tam tikras ribas (ribotos yra taut atstovavimo tarptautiniuose santykiuose
formos, tautos paprastai neturi narysts teiss universaliose tarptautinse organizacijose ir ia j
atstovavimas gali bti realizuojamas stebtojo forma ir pan.).
Jeigu tarptautini teisi ir pareig turjimas bei galjimas jas ginti tarptautinje arenoje
yra bendras tarptautins teiss subjekto poymis, tai individai (fiziniai asmenys) taip pat gali bti
laikomi tarptautins teiss subjektais ten, kur jie tokias savybes turi (pirmiausia - mogaus teisi ir
fizini asmen tarptautins baudiamosios atsakomybs srityse). iuolaikin tarptautin teis
tvirtina mogaus teises ir pagrindines laisves, numato galimyb patraukti fizinius asmenis
baudiamojon atsakomybn u nusikaltimus taikai, monikumui ir karinius nusikaltimus
tarptautiniuose tribunoluose. Visa eil tarptautini sutari suteikia individams teis pateikti
skundus prie valstybes tarptautiniams organams (1966 m. Tarptautinio pilietini ir politini teisi
pakto fakultatyvinis protokolas, 1950 m. Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos
konvencija, 1969 met Amerikos mogaus teisi konvencija ir kt.).
iuolaikinei tarptautinei teisei taip pat bdingas tautini maum apsaugos intensyvus
pltojimas. Tarptautinio pilietini ir politini teisi pakto 27 straipsnio nuostata, numatanti, kad i
asmen, priklausani etninms, religinms ar kalbinms maumoms, negali bti atimta teis kartu
su kitais j grups nariais turti savo kultr, ipainti ir praktikuoti savo religij arba naudotis
gimtja kalba, jau tapo visuotinai pripainta tarptautins teiss norma. Tolesnis tautini maum
apsaugos pltojimasis Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Konferencijos (Organizacijos) ir
Europos Tarybos rmuose liudija apie tendencij pripainti ne tik individualias tautini maum
nari teises, bet ir tam tikras kolektyvines teises, priklausanias maumai kaip visumai (teis steigti
savo kultrines organizacijas, mokyklas, turti savo spaud ir pan.). Taiau maumos atstovu lieka
valstyb, kurioje mauma gyvena. Pagaliau tik tautai, o ne tautinei maumai, pripastama laisvo
apsisprendimo teis.
Be abejo, individo teisin padtis tarptautinje teisje negali prilygti padiai, pavyzdiui,
valstybi ar tarptautini organizacij, turini teis sudaryti tarptautines sutartis, besinaudojani
imunitetu nuo usienio valstybi jurisdikcijos ir pan.
Juridiniai asmenys, ypa transnacionalins korporacijos, jau seniai ijo tarptautin
aren. Didiausios korporacijos neretai disponuoja lomis, kelis kartus didesnmis u ma
valstybi biudetus; jos gali turti didiul tak vyriausybms. Tarptautins sutartys gali suteikti
tam tikr apsaug juridiniams asmenims pirmiausia j turto apsaugos srityje (investicij apsaug,
teis kreiptis specialius tarptautinius gin nagrinjimo organus), kiti tarptautiniai dokumentai
(pvz., JT parengtas Transnacionalini korporacij elgesio kodeksas) gali nustatyti j veiklos
usienyje principus, taiau juridiniai asmenys vis tiek ilieka nacionalins teiss subjektais nes j
dalyvavim tarptautiniuose santykiuose lemia tik atskiros tarpvalstybins sutartys.
Apibendrinant galima teigti, jog iuo metu tarptautins teiss subjektai yra:
1) Valstybs. Tai pagrindiniai, pirminiai ir tipikiausi tarptautins teiss
subjektai, kuri subjektikumo mastas ir pobdis visikai nepriklauso nuo kit valstybi
pripainimo.
2) Tautos, kovojanios dl nacionalinio isivadavimo ir nacionalins
valstybs sukrimo. Suprantama, kad tarptautins teiss subjektu gali bti tik tokia tauta,
kuri jau yra sukrusi atitinkam politin organizacij, galini reikti jos vali
tarptautiniuose santykiuose ir faktikai vykdyti valdios funkcijas ivaduotoje teritorijoje ar
jos dalyje.
3) Tarptautins tarpvalstybins organizacijos (pvz., Jungtini Taut Organizacija,
Tarptautin darbo organizacija, Tarptautin civilins aviacijos organizacija ir kitos). ios
tarptautins organizacijos yra sudarytos remiantis tarptautinmis daugiaalmis sutartimis (i
organizacij steigiamaisiais aktais). J teisinis subjektikumas yra apibrtas tomis sutartimis, yra i
valstybi teisinio subjektikumo ir ia prasme nra jam lygus ir lygiareikmis.
4) Kai kurie politiniai bei teritoriniai vienetai, sudaryti remiantis tarptautinmis sutartimis,
pavyzdiui, laisvieji miestai (Krokuvos miestas 18151841 metais, Dancigo miestas 19201939
metais), kuri teisinis subjektikumas yra apibrtas atitinkam sutari, yra ivestinis ir
nelygiareikmis valstybi subjektikumui. Pana teisin status tarptautiniuose santykiuose turi
Vatikanas.
6. Norm laikymosi utikrinimo ypatybs. Pagrindin teiss ypatyb, j skirianti nuo kit
socialini norm, yra teiss norm laikymosi garantavimas valstybins prievartos jga. Tarptautins
teiss normos taip pat yra garantuojamos prievartos jga, bet prievartos formos yra kitokios negu
nacionalinse teiss sistemose. Vis pirma, tarptautinje sistemoje nra vieningo specialaus
prievartos aparato, esanio aukiau valstybi ir turinio teis ir galimyb priversti teiss subjektus
vykdyti teiss normas. Prievart tarptautinje teisje vykdo patys teiss subjektai individualiai arba
kolektyviai.
Tarptautin teis yra koordinacinio, o ne subordinacinio pobdio teis. Jungtini Taut
Organizacija ir jos prievartos priemons, taikomos paeidus kai kurias tarptautins teiss normas,
nepakeiia tarptautins teiss koordinacinio pobdio. JTO nra ant-valstybinis organas,
besinaudojs imperatyvine prievartos jga valstybi atvilgiu. JTO tra valstybi bendradarbiavimo
organas, savo kasdieninje veikloje privals tiksliai ir nenukrypstamai laikytis stat. Valstybs JTO
nars, kurdamos tarptautinio bendradarbiavimo centr, tiksliai apibr jo tikslus ir kompetencij,
taip pat nurod tuos tarptautins teiss paeidimus, kada JTO gali imtis atitinkam prievartos
 priemoni. Saugumo tarybai, kuri yra vienas i pagrindini JTO organ, tenka pagrindin
atsakomyb u tarptautins taikos ir saugumo palaikym (stat 24 str. 1 p.). Pagal stat 39 str.
Saugumo taryba ,,nustato grsms taikai, taikos paeidimo ar agresijos akto buvim ir pateikia
rekomendacijas arba sprendia, koki reikia imtis priemoni, remiantis 41 ir 42 straipsniais, dl
tarptautins taikos bei saugumo palaikymo arba atkrimo.3 Ji gali imtis priemoni, nesusijusi su
ginkluotos jgos panaudojimu, ir pareikalauti, kad JTO nariai naudot ias priemones. Tokios
priemons gali bti: visikas arba dalinis ekonomini santyki, geleinkelio, jr, pato, telegrafo,
radijo ir kitokiu ryiu bei susisiekimo priemoni nutraukimas, taip pat diplomatini santyki
nutraukimas (chartijos 41 str.). Jeigu Saugumo taryba mano, kad toki priemoni nepakanka, ,,ji gali
imtis oro, jr bei sausumos pajgomis toki veiksm, kurie gali bti reikalingi tarptautinei taikai
bei saugumui palaikyti arba atkurti. Tokie veiksmai gali bti: demonstracijos, blokada ir kitokios
JTO nari, oro, jr bei sausumos pajg operacijos (chartijos 42 str.). JTO nariai privalo prisidti
prie tarptautins taikos ir saugumo palaikymo ir turi, Saugumo tarybai pareikalavus ir remdamiesi
specialiu susitarimu ar susitarimais, suteikti ginkluotsias pajgas, pagalb bei atitinkamas
aptarnavimo priemones, skaitant prajimo teis, kuri btinai reikia tarptautinei taikai bei saugumui
palaikyti" (JT Chartijos 43 str. 1 p.).
Imtis prievartos valstybi Tarptautins teiss paeidj atvilgiu gali ir atskiros valstybs.
Tokios individualios prievartos priemons, kuriomis siekiama atstatyti paeistas teises, doktrinoje
danai vadinamos savigalba (Selfhelp). Anksiau tarptautin teis visikai nevar valstybi teiss
pasirinkti atsakomsias teiss paeidim savigalbos priemones. Prie paeidj buvo leidiama
naudoti ir ginkluot jg kar. Taiau tai dabar yra neteista, iskyrus tuos atvejus, kai ginkluot
jg leidiama naudoti tik kaip savigyn atsakant ginkluot agresij. Teistomis savigalbos
priemonmis iuo metu laikomos retorsijos ir represalijos.
1) Retorsija yra teistas veiksmas, skirtas valstybs paeidjos interesams pakenkti, pvz.,
nutraukti ekonomin pagalb (tai yra teista, nes nra teisins pareigos teikti
ekonomin pagalb, nebent egzistuoja konkreios sutarties nuostatos).
2) Represalijos tai valstybs atsakomieji veiksmai teiss paeidim, patys formaliai
paeidiantys tarptautins teiss normas (pavyzdiui, usienio valstybi ar j piliei turto
sekvestras, embargo, sutari nevykdymas ir pan.). Kitaip tariant, represalijos yra veiksmai, kurie
normaliomis slygomis bt neteisti, taiau dl neteistos veiklos, kuri prie tai vykd kita
valstyb, jie laikomi leistinais. Pvz., jei valstyb A nusavina valstybs B pilieiui priklausant turt
be kompensacijos, valstyb B gali atsilyginti tuo paiu, t.y. atimti turt i valstybs A piliei.

3 Plaiau apie JTO: http://www.un.org

Represalijos turi bti proporcingos priminiam paeidimui, pavyzdiui, valstyb neturt teiss
nusavinti turto, kurio vert yra kelet kart didesn nei jos piliei prarastojo turto vert. tuo labiau ji
neturt teiss nuudyti ar kalinti valstybs A piliei.
Vienas i retorsij ir represalij trkum yra tai, kad ias priemones taikanti valstyb pati gali
nukentti tiek pat kaip ir valstyb, prie kuri jos nukreiptos; tai ypa bdinga tais atvejais, kai
valstyb nutraukia prekybinius santykius su kita valstybe. Pavyzdiui, JAV nenoras dl mogaus teisi
padties Kinijoje iai aliai vesti prekybines sankcijas, kadangi Kinijoje slypi didiuls verslo
galimybs Amerikos monms. Dar rimtesnis savigalbos priemoni trkumas yra tai, kad jos yra
efektyvios tik tuo atveju, jei nukentjusioji valstyb tam tikru atvilgiu yra galingesn ar rytingesn
nei valstyb paeidja.
Todl danai sankcijas taiko didels valstybi grups - jos veikia per tarptautines organizacijas,
tokias kaip JTO. Taiau JT Saugumo Taryba gali vesti sankcijas tik esant tam tikroms konkreioms
aplinkybms; be to, sankcij vedimas danai bdavo paralyiuojamas pasinaudojus veto teise, kuri turi
kiekviena i penki nuolatini Tarybos nari4. JTO Generalinje Asambljoje veto netaikoma, taiau jos
rezoliucijos paprastai nra teisikai privalomos (nors jos yra vieosios nuomons institucionalizuota
forma ir gali pasitarnauti kaip politinio spaudimo instrumentas).37 Tiek Saugumo Taryba, tiek
Generalin Asamblja - tai politiniai, o ne teisminiai organai, taigi savo sprendimus grindia politiniais
motyvais ir kartais beveik neatsivelgia teisinius gino aspektus.
Labiau specializuotas funkcijas vykdanios tarptautins organizacijos veiksmingiau gali
kontroliuoti savo narius, ypa jei (kaip Tarptautinio valiutos fondo atveju) jos teikia svarbias paslaugas. I
Fondo nari paalinta valstyb netekt galimybs skolintis aukso ir usienio valiutos i Fondo, kad veikt
mokjim balanso kriz. O regionins organizacijos savo nariams gali taikyti netgi dar grietesn
kontrol, pavyzdiui, ES Teisingumo Teismas turi privalom jurisdikcij valstybms narms, kurios
kaltinamos Bendrijos teiss norm paeidimu.
Taiau reikia pripainti, kad sankcijos tarptautinje teisje veikia ne taip efektyviai kaip
nacionalinje. Valstybi yra daug, jos yra nevienodos galios, todl visada atsiranda viena ar dvi valstybs,
kurios esti tokios stiprios, kad kitos valstybs paprastai yra pernelyg silpnos, nedrsios ar pernelyg
susiskaldiusios, kad taikyt sankcijas pirmosioms. Bet tai nereikia, kad tarptautin teis kaip visuma
veikia ne taip efektyviai kaip nacionalin teis - ji tik veikia kitaip.
Laikoma, kad tarptautinje teisje egzistuoja valstybs, vykdiusios tarptautins teiss
paeidim, visos bendruomens kolektyvin atsakomyb. Pavyzdiui, Irako civiliai gyventojai, nors ir
buvo imtasi tam tikr atsargumo priemoni, i tikrj buvo priversti iksti sankcijas, tarptautins

4 JT veto teis turi JAV, Didioji Britanija, Pranczija, Kinija ir Rusija.

bendrijos pritaikytas kaip atsak Irako vyriausybs vykdyt invazij Kuveit.
Humanitarin intervencija, t.y. karinis sikiimas moni gyvybms igelbti, vargu ar gali
bti laikoma teista ginkluotos jgos panaudojimo forma, nes paeidia kitos valstybs teritorin
suverenitet.
Galjimas pritaikyti valstybins prievartos specifines formas u teiss norm nesilaikym
skiria tarptautin teis nuo tarptautins morals ir tarptautinio mandagumo norm. Tarptautins
morals normos tarpvalstybiniuose santykiuose pasireikia kaip tam tikra pareiga. Pavyzdiui, jei
kurioje nors valstybje vyko stichin nelaim potvynis, ems drebjimas, dl nederliaus kilo
badas, kit valstybi moralin pareiga padti nukentjusiai aliai. U ios moralins pareigos
nevykdym valstyb gali bti tarptautins vieosios nuomons pasmerkta. Tarptautinio mandagumo
normos (laiv pasisveikinimai susitikus atviroje jroje, vairios diplomatinio protokolo ir
ceremonialo taisykls ir t. t.) irgi nra teisikai privalomos, bet, kai j nesilaikoma, taip pat gali. bti
valstybei nepageidaujam rezultat.
7. Tarptautins teiss norm privalomumas. Atsakyti klausim, kodl tarptautin teis yra
privaloma, vien tik teisini argument pagalba, matyt, yra negalima. Nemanoma pasakyti, kodl
tarptautin teis kaip visuma yra privaloma, nepereinant neteisini samprotavim sfer. Taiau
praktinje tikrovje tarptautins teiss pagrind galime velgti tame, kad tarptautins bendrijos
nari yra bendrai sutariama, jog turi egzistuoti teiss norm -tarptautins teiss - visuma, kad
reguliuot ios bendrijos nari elges. Ta prasme bendras sutarimas gali bti laikomas tarptautins
teiss, kaip teisins sistemos, pagrindu. is bendras sutikimas laikyti tarptautins teiss normas
privalomomis yra btinyb, pagrsta bendrais vis valstybi ir kit tarptautins teiss subjekt
interesais. Tarptautini santyki poreikiai neginijamai slygoja draudim naudoti jg ir grasinim
jga, veria gerbti mogaus teises ir pagrindines laisves, garantuoti diplomatinius imunitetus ir
privilegijas, nesiksinti atviros jros laisv ir t.t. Pavyzdiui, bt visikai nemanoma palaikyti
diplomatinius santykius, jei nebt visuotinai pripastami diplomatiniai imunitetai ir privilegijos.
Teiss normos kuriamos tada, kai jos tampa btinos. I to, aiku, neseka, jog viskas, kas
btina, yra privaloma. Turi bti dar ireikta valstybs valia, jos teisin nuomon - opinio juris,
patvirtinanti, kad tam tikra taisykl yra privaloma, o tai reikia, kad tai yra teiss norma. Kita
privalomumo pus - teiss subjekt sitikinimas, kad tam tikra norma yra btina.
Valstybi opinio juris yra akivaizdi, kai teiss norma tvirtinta tarptautinje sutartyje.
Sudtingiau, kai reikia nustatyti, ar valstybi praktika yra tarptautinio paproio rodymas. ia
opinio juris parodo valstybi pareikimai, rekomendacinio pobdio tarptautini organizacij
rezoliucijos, u kurias balsavo valstybi atstovai, pagaliau - pati besikartojanti praktika ar net
protest nebuvimas, kai atrodyt, kad valstybs turt nesutikti su kit valstybi veiksmais,
prieingais j interesams. ia vienos valstybs nesutikimas su visuotinai pripainta norma jau
nebeturi reikms tos normos privalomumui. Prieingu atveju naujai susikrusi valstyb galt
teigti, jog jai neprivalomos iki jos sukurtos normos. Tarptautins teiss, kaip objektyviai
egzistuojanios teiss, norm visumos samprata iplaukia taip pat i visuotinio sitikinimo, jog yra
reikalinga tarpusavio interesais ir taisyklmis susisaisiusi tarptautin bendrija, o ne izoliuot
valstybi anarchika visuma. (r. 20, p.22-35, 22, p. 7-11)
Taigi tarptautin teis trumpai bt galima apibrti kaip sistem teiss norm ir princip,
reguliuojani tarptautiniu santykius.
 Kontroliniai klausimai

1. Kas sudaro tarptautins sistemos plaija prasme svok?

2. Kas sudaro tarptautins sistemos siaurja prasme svok?
3. Kaip suprantama tarptautin teis?
3.1. Kokios normos sudaro tarptautin teis?
3.2. Kas jas kuria?
3.3. Koki tiksl siekim iomis normomis?
3.4. Kuo grindiamas tarptautinis bendradarbiavimas?
3.4.1. Kaip jis siejamasi su tarptautine teise?
4. Kas yra tarptautins teiss sistema?
4.1. Kas sudaro tarptautins teiss sistemos branduol?
4.1.1. Kur yra knytos jus cogens normos?
4.2. Kas yra tarptautins teiss institutas?
4.3. Kas yra tarptautins teiss aka?
5. Kuo tarptautin vieoji teis skiriasi nuo tarptautins privatins teiss?
6. Kuo bendroji tarptautin teiss skiriasi nuo partikuliarins tarptautins teiss?
6.1. Kokiais altiniais jo remiasi?
7. Koks yra tarptautins teiss reguliavimo dalykas?
8. Koks yra tarptautins teiss reguliavimo objektas?
9. Kokie yra pagrindiniai tarptautins teiss bruoai?
9.1. Ar yra tarptautinje bendrijoje statym leidiamoji valdia? Koks yra JTO rezoliucij
vaidmuo?
9.2. Kokius inote tarptautins teiss altinius? Kuo ypatingas tarptautins teiss norm krimo
bdas?
9.3. Ar yra tarptautinje bendrijoje vykdomoji valdia? Koks yra JT Saugumo tarybos vaidmuo?
9.4. Ar yra tarptautinje bendrijoje privalomos kompetencijos teisminiai organai? Koks yra
Tarptautinio Teisingumo Teismo vaidmuo?
9.4.1. Kaip gali bti ireiktas valstybi sutikimas, kad j ginas bt sprendiamas
Tarptautiniame Teisingumo Teisme?
9.5. Kaip garantuojamas tarptautini teiss norm laikymasis? Kas gali imtis prievartos
priemoni tarptautins teiss paeidj atvilgiu?
9.5.1. Koki priemoni gali imtis JTO?
 9.5.2. Kokie yra tarptautini organizacij sankcij taikymo trukdiai?
9.5.3. Kokios organizacijos gali veiksmingai kontroliuoti savo nares? Kodl?
9.5.4. Kokias inote valstybi taikomas priemones tarptautins teiss paeidjams?
9.5.5. Kokie yra i priemoni taikymo trkumai?
9.6. Ar tarptautins teiss normos yra privalomos?
9.6.1. Kokia yra valstybi opinio juris reikm tarptautins tiess privalomumui?
9.6.2. Kaip nustatoma valstybs opinio juris?
9.7. Kokius inote tarptautins teiss subjektus? Kuo skiriasi j subjektikumas?
9.7.1. Koks yra pagrindinis tarptautins tiess subjektas? Kodl?
9.7.2. Kokias organizacijas galime vadinti tarptautins teiss subjektais? Pateikite
tarptautini organizacij pavyzdi.
9.7.3. Kuo ypatingas tarptautini organizacij teisinis subjektikumas?
9.7.4. Kokius reikalavimus turi atitikti tautos, kovojanios dl nepriklausomybs, kad bt
pripaintos tarptautins teiss subjektais?
9.7.5. Kuo yra sudtingas taut, kovojani dl nepriklausomybs, tarptautinio teisinio
subjektikumo pripainimas?
9.7.6. Kokiose srityse yra pripastamas fizini asmen tarptautinis teisinis
subjektikumas?
9.7.7. Ar juridinis asmuo yra tarptautins vieosios teiss subjektas? Kodl?
 2. TARPTAUTINS IR VALSTYBINS VIDAUS TEISS SANTYKIS

Visuotinai pripainta, kad valstybi vidaus ir tarptautin teis yra savarankikos, nors
tarpusavyje ir susietos teiss sistemos, kurios nuolat tarpusavyje sveikauja ir takoja viena kit.

2.1. Dualistins ir monistins teorijos

Tarptautins teiss moksle susiklost du poiriai tarptautins ir vidaus teiss santyk:

dualistinis ir monistinis.
Dualistin teorija grindiama tarptautins ir vidaus teiss atribojimu, j nepavaldumu viena
kitai. Remiantis dualistiniu poiriu konstatuojami skirtumai tarp tarptautins ir vidaus teiss
reguliavimo objekt (tarptautin teis reguliuoja santykius pirmiausiai tarp suvereni valstybi, tuo
tarpu vidaus teis reguliuoja santykius valstybs viduje), teiss subjekt, teiss altini. Kitaip
tariant tarptautin ir vidaus teis turi bendr sveikos tak, taiau niekuomet nepersikerta ir
egzistuoja ne kaip dvi tos paios teiss sistemos akos, o kaip dvi savarankikos teiss sistemos.
Vienintelis sveikos takas bus tada, kai valstyb, pasiremia vidaus teise (kurios normos
nustato kitaip negu jos tarptautin sutartis), atsisakyt vykdyti savo tarptautinius sipareigojimus.
iuo atveju ikilt valstybs atsakomyb ne pagal vidaus, o pagal tarptautins teiss normas.
Tam, kad tarptautin teis pasiekt savo tikslus, ji nuolat turi parayti vidaus teiss pagalbos,
t.y. tarptautinms normoms taikyti kiekvienu atveju reikia valstybs suverenios valios akto:
statymo ar postatyminio akto (vadinam transformacijos akt). Tada, kai, pavyzdiui, nacionalin
konstitucija nustato, kad ios valstybs sudarytos tarptautins sutartys yra jos teisins sistemos
sudedamoji dalis (tokiu atveju, jos taikomos tiesiogiai vidaus aktuose), tai reikia, jog valstyb pati
savo suverenia valia nustat, kad tarptautins sutartys yra taikomos jos teisje. Jei ikilt
prietaravimas tarp vidaus teiss ir tarptautins norm, vidaus teismai taikyt pirmiausiai vidaus
teiss normas, jei vidaus teismai nenumatyt kitaip.
Monistin teorija suvienija vidaus ir tarptautin teis vien teisin sistem. Monistinis
poiris skirstomas pagal tai, kam suteikiama pirmenyb: vidaus ar nacionalinei teisei.
Vidaus teiss pirmenybs teorija paplito XIX a. pirmoje pusje vokiei autori darbuose.
Jie rmsi G. Hegelio poiriu, pagal kur tarptautin teis buvo laikoma iorin (usienio)
valstybi teis. Taigi monistai tarptautin teis sivaizdavo kaip valstybi usienio (iorini) teisi
sum. Tai ireik nihilistin poir tarptautin teis, kuris ypa sustiprjo suklestjus nacistinei
Vokietijai, t.y. ruoiantis pasauliniam karui, siekiant pasitesinti savival tarptautiniuose santykiuose
ir tarptautinius paeidimus. iuo metu is monistinis poiris nebesutinkamas.
Tarptautins teiss pirmenybs teorija paplito XX a. prad. Tuo metu egzistavo senoji
tarptautin teis, kuri pateisino kar, teritorij ir pasaulio pasidalijim, kolonializm, kiimsi
valstybi vidaus reikalus. Taigi tarptautin teis buvo laikoma viresne u valstybi suverenitet.
iuo metu vyrauja nuosaikus monizmas, kuris susilaiko nuo radikali teigini apie
tarptautins teiss pirmenyb ir pripasta, kad valstybi vidaus teisje pirmiausiai veikia valstybi
vidaus teis nepriklausomai ar ji atitinka tarptautin teis. Tarptautins teiss pirmenyb teikiama
tarptautiniuose santykiuose.
Praktiniu poiriu, monistine vidaus teiss sistema vadinama tokia valstybs teiss
sistema, kai tarptautins teiss normos, pavyzdiui, sutartys, tiesiogiai taikomos ios valstybs
viduje, pirmiausiai teismuose ir turi virenyb valstybs vidaus statym atvilgiu (Pranczija).
Dualistin vidaus teiss sistema yra tokia, kai tarptautins teiss normos tiesiogiai netaikomos
vidaus teisje, o j taikymui reikalinga, kad statym leidjas kiekvienu konkreiu atveju,
pavyzdiui, sudarius tarptautin sutart, priimt vidaus teiss akt, kuriuo bt gyvendinami
tarptautiniai sipareigojimai (Didioji Britanija) (22, p. 81-83).

2.2. Valstybi vidaus teiss taka tarptautinei teisei

Nacionalin teis takoja valstybs pozicij tarptautiniuose santykiuose. Nacionalin teis

prisideda formuojant valstybs vali bei nustatant valstybs teisin pozicij. ia ypa svarbs
nacionalin teiss normose tvirtinti valstybi usienio politikos principai, ir valstybs usienio
politikos vykdymo klausimai: sutari sudarymas ir vykdymas, usienio diplomatini ir konsulini
atstovybi teisin padtis ir t.t.. (pavyzdiui, LR Konstitucijos XIII skirsnis nustato esminius
usienio politikos ir valstybs gynimo klausimus).
Viena i svarbiausi valstybi usienio politikos funkcij vykdymo form yra tarptautini
sutari sudarymas. Organ, dalyvaujani sudarant tarptautine sutartis, kompetencij, teises ir
pareigas nustato valstybi nacionalin teis.( pavyzdiui, LR Tarptautini sutari statymas, in.,
1999, Nr. 60-1948). Taiau pats tarptautini sutari sudarymas yra tarpvalstybini santyki sritis,
reguliuojama tarptautins teiss. Vadinasi, tarptautini sutari sudarym reguliuoja dviej teiss
sistem normos, kurios turi bti koordinuojamos. (pavyzdiui, rengiant 1969 m. Vienos Konvencij
dl tarptautini sutari teiss, JTO tarptautins teiss komisija ianalizavo valstybi statymus ir
praktik).
Nacionalin teis (statymai, teism sprendimai) gali bti tarptautini paproi ir bendrj
teiss princip rodymas ir itakos (pradin krimo stadija). Bendrieji teiss principai, kuriuos savo
teisje tvirtina civilizuotos valstybs (pagal JTO Teisingumo teismo statut), yra tarptautins teiss
altiniai. Kuo paangesn valstybs visuomenin santvarka, tuo stipriau jos nacionalin teis veikia
tarptautin teis. Pavyzdiui, po Pranczijos revoliucijos (1789-1794) tarptautinje teisje buvo
tvirtintas nesikiimo principas (vis asmen lygybs prie statym principas).
Nacionalin teis gali takoti keiiant, gilinant ir pltojant tarptautini teiss norm turin
ir takoti j efektyvum. Pavyzdiui, remiantis valstybi vidaus teise (valstybms reguliuojant tam
tikrus klausimus konstituciniame lygmenyje), tarptautinje teisje susiformavo valstybs teritorinio
vientisumo ir sien nelieiamumo princip. Pagal kur, valstyb negali vienaalikai pakeisti sienos
linij. Tam, kad utikrint sienos nelieiamum, valstybs tarptautinms sutartimis nustato abipus
sienos reim, kuriame aptariama sienos kirtimo ir ymjimo tvarka, o taip pat pasienio vanden,
mik naudojimo ir kiti aktuals klausimai.
Kai kurios organizacins ir teisins priemons, kurias naudoja valstybs savo vidaus
gyvenime, gali paskatinti patikslinti, perirti ar kitaip formuluoti tam tikras tarptautins teiss
normas ir tuo paiu tarptautins teiss subjekt teises ir pareigas. Pavyzdiui, inoma, kad 1920-40
metais kelios valstybs (Argentina, Didioji Britanija, Norvegija, Pranczija, il) pasirmusios
vidaus teiss aktais pretendavo tam tikras Antarktidos teritorijos dalis tokiu bdu ignoravo kitas
valstybes tarptautini santyki dalyves bei sukl daug konflikt. Gal gale 1959 m. buvo priimta
sutartis dl Antarktidos, kuri nepripaino nei vienos valstybs suvereniteto Antarktidoje. Kadangi
ten nra nuolatini gyventoj, o tik tyrinjim stotys, is emynas vadinamas mokslo ir taikos
emynu.
Dar vienas takojimo bdas: veikiant valstybi vidaus politinms-teisinms sistemoms i
tarptautins gali bti paalinamos pasenusios, neatitinkanios iuolaikins tarptautins teiss
paskirties normos. (Pavyzdiui, Tarptautins darbo organizacijos konvencija anksiau leido
diskriminuoti eil kolonizuot taut darbo srityje ir netaikyti joms ios konvencijos).
Taiau valstybs negali pateisinti savo vidaus statymais ir procedromis tarptautini
sipareigojim nevykdymo. (Vienos Konvencijos 27 str. teigiama: alis negali pasitelkti savo
vidaus teiss nuostat, kad pasiteisint dl sutarties nesilaikymo. 46 str.: 1. Valstyb, siekdama,
kad jos sutikimas laikyti sutart pareigojania bt pripaintas negaliojaniu, negali remtis tuo, kad
sutikimas buvo ireiktas paeidiant jos vidaus teiss nuostat dl galiojim sudaryti sutartis,
nebent tas paeidimas buvo akivaizdus ir buvo paeista itin svarbi vidaus teiss norma. 2.
Paeidimas yra akivaizdus, jei jis bt objektyviai matomas kiekvienai valstybei, kuri tokioje
situacijoje vadovaujasi prasta praktika ir gera valia.) Valstybs privalo siningai vykdyti
tarptautinius sipareigojimus, taiau pagal savo vidaus teisines sistemas jos yra laisvos rinktis io
vykdymo detales (22, p.84-89).

2.3. Tarptautins teiss taka valstybi vidaus teisei. Tarptautins teiss norm
gyvendinimo valstybi vidaus teisje bdai

Tam, kad valstyb galt aktyviai dalyvauti tarptautiniuose santykiuose, prisijungti prie
tarptautini problem sprendimo, ji turi sitraukti vairus politinius ir kitokius santykius su kitomis
valstybmis, sudaryti tarptautines sutartis. Tai ji turi daryti ne tik derindama tarptautini sutari
nuostatas su savo statym leidyba, bet ir paklusdama tarptautiniams principams. Tam, kad ivengt
kolizijos, valstyb privalo turti toki vidaus teis, kuri neprietaraut tarptautins teiss
nuostatoms. Tarptautin ir valstybs vidaus teis gali bti suderinta keliais bdais:
transformacija/implementacija, inkorporacija, legitimacija, nuoroda tarptautin sutart. (pastarieji
bdai vadinami tiesiog skirtingais transformacijos pavidalais)
Tiesiogin transformacija reikia, jog sigaliojusi tarptautin sutartis betarpikai gauna
statymo gali. (Pavyzdiui, JAV Konstitucijoje teigiama, jog sutartys, kurios yra ar bus sudarytos
yra aukiausia valstybs teis ir kiekvienos valstijos teismai privalo jas vykdyti, net jei atskir
valstij konstitucijose ar statymuose yra ioms sutartims prietaraujani nuostat. Pranczijos
Konstitucijoje: sutartys ir susitarimai, kurie yra tam tikra tvarka ratifikuoti ar aprobuoti (jiems
pritarta) turi auktesn nei vidaus statymai gali (...).
Netiesiogin transformacija reikia, kad konstitucija ar kiti valstybs ileisti aktai
reglamentuoja tarptautini sutari sigaliojimo valstybs viduje tvark. (Pavyzdiui, Nigerijos
Konstitucija: nei viena sutartis tarp federacijos ir kitos valstybs neturs statymo galios didesne
nei ta apimtimi, kuria j teisins Nacionalinis susirinkimas. Ispanijos Civilinis kodeksas:
Tarptautini sutari normos Ispanijoje nra taikomos tiesiogiai. ios normos taikomos tik
teisinus jas vidaus teisje: jas ispausdinus Oficialiame alies biuletenyje). Taigi transformacija
vysta visais atvejais, kuomet vidaus teis yra derinama su tarptautine teise, net ir tada, kai atrodo,
jog tarptautin sutartis reguliuoja valstybs vidaus santykius tiesiogiai.
Terminas transformacija yra slyginis, kadangi tarptautins teiss norma nepraranda
savo teisins prigimties. is terminas turi bti suprantamas kaip valstybi vidaus teiss normos
ileidimas, siekiant vykdyti tarptautin sipareigojim, bet ne kaip vienos sistemos (tarptautins)
teiss normos pakeitim kitos sistemos (nacionalins) teiss norma. Ir po transformacijos teiss
norma ilieka.
Inkorporacija transformacijos bdas, kai tarptautins teiss normos yra perkeliamos
vidaus teiss akt nekeiiant jo iorini poymi ir formuluots. Perraant jos gali bti
konkretizuojamos ir adaptuojamos pagal valstybs teisins sistemos ypatumus. Tarptautin sutartis
ir toliau egzistuoja, tiesiog priimamas naujas statymas ar postatyminis aktas, iorikai identikas
tarptautinei sutariai: toks pats pavadinimas, struktra, formuluot. (Pavyzdiui, Lietuvos
Respublikos teisje taip gyvendinami JTO sprendimai LR Ginkluotos gynybos ir pasiprieinimo
agresijai statymo 2str. 1 d. ir 5 str. Suformuluoti perkeliant ir iek tiek modifikuojant 1974 m. JT
Generalins Asambljos rezoliucijos dl agresijos apibrimo nuostatas).
Legitimacija ypatingo valstybs vidaus teiss akto primimas, siekiant gyvendinti
tarptautins teiss normas. Prieingai nei inkorporacijos atveju, is aktas iorikai neatspindi vis
tarptautinio akto poymi.
Tarptautinio paproio transformacija negali vykti inkorporacijos pavidalu, kadangi nra
tarptautinio akto. Tai galima padaryti legitimacijos bdu (22, p.89-94).
Jei vidaus statyme individualia ar bendra forma ufiksuota, kad kilus prietaravim tarp
vidaus teiss ir tarptautins sutarties norm reguliuojant tam tikrus visuomeninius santykius
taikomos tarptautins sutarties normos, kalbama apie nuorod tarptautin sutart.
Bendroji nuoroda tada, kai apskritai nurodoma taikyti tarptautins teiss normas,
nenurodant konkrei (Pavyzdiui, LR CPK 1 str. 3 d. nurodo taikyti tarptautines sutartis, jei ji
numato kitokias nuostatas nei CPK).
Konkreioji nuoroda tada, kai nurodo taikyti konkreiai vardytas tarptautins teiss
normas (LR Patent statymo (in., 1994, Nr. 8-120) 47 str. nustatyta, kad: iame statymo skirsnyje,
kalbant apie tarptautin patentin paraik, duodamos nuorodos Patentins kooperacijos sutarties ir j
papildanios instrukcijos straipsnius).

2.4. Tarptautini organizacij aktai ir valstybi vidaus teis

Pastaruoju metu sustiprjo tarptautini organizacij vaidmuo ir j taka valstybi-nari

vidaus kompetencijai. Rykiausias pavyzdys JTO akt gyvendinimo praktika. Nepaisant to, kad
JTO Generalins asambljos rezoliucijos neturi privalomos teisins galios, jos daro reali tak
konstitucinei ir kitoms valstybi nari teiss akoms. (Pavyzdiui, mogaus teisi srityje).
Tarptautini organizacij organai, priimdami j kompetencijai priklausanius sprendimus,
gali pareigoti valstybes sudaryti slygas j realizacijai priimant atitinkamus valstybs vidaus teiss
aktus. Tokiu bdu JT Saugumo taryba gali priimti valstybes nares juridikai pareigojanius aktus
(22, p. 94-95).
 2.5. Tarptautins ir vidaus teiss santykis Lietuvos teiss sistemoje

LR Konstitucijos 135 str. nurodo, kad Lietuvos Respublika, gyvendindama usienio

politik, vadovaujasi visuotinai pripaintais tarptautins teiss principais ir normomis, siekia
utikrinti alies saugum ir nepriklausomyb, piliei gerov ir pagrindines j teises bei laisves,
prisideda prie teise ir teisingumu pagrstos tarptautins tvarkos krimo. Taigi visuotinai pripainti
tarptautiniai principai ir normos nra vienareikmikai Lietuvos teiss sistemos dalis.
LR Konstitucijos 138 str. nurodo, kad Tarptautins sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos
Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisins sistemos dalis. Ratifikuotos tarptautins
sutartys yra taikomos tiesiogiai, jei:
1. Jos yra sigaliojusios (atkreiptinas dmesys, kad sutarties ratifikavimas nereikia, kad sutartis
sigaliojo).
2. Sutartis nustato teises ar pareigas nacionalins teiss subjektams.
3. Nacionalinje teisje turi egzistuoti mechanizmas, kurio pagalba bt gyvendinamos
tarptautins teiss normos.
4. Turi bti panaikintos nacionalins teis normos, prietaraujanios tarptautins sutarties
nuostatoms.
Ratifikavimo nereikalaujani sigaliojusi LR tarptautini sutari teisin galia yra
emesn u statym teisin gali ir prilygsta Vyriausybs nutarim teisinei galiai (nes j
nepatvirtino statym leidiamoji valdia, t.y. Seimas); Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys,
nereikalaujanios ratifikacijos, bet sigaliojusios iki tol, kol sigaliojo Konstitucija, turi statymo
gali. Jos toki gali isaugo ir po Konstitucijos sigaliojimo. Ratifikuotos tarptautins sutartys turi
statym gali (20, p. 55-61).
statymo gali tarptautinms sutartims nustat 1991 LR Tarptautini sutari, o 1999 m.
naujas LR Tarptautini sutari statymo 11 str. 2 dalyje nekalbama, kad tarptautins sutartys turi
statymo gali, taiau tvirtinama virenybs prie nacionalinius statymus galia: Jei sigaliojusi
ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautin sutartis nustato kitokias normas negu Lietuvos
Respublikos statymai, kiti teiss aktai, galiojantys ios sutarties sudarymo metu arba sigalioj po
ios sutarties sigaliojimo, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautins sutarties nuostatos.
 Kontroliniai klausimai

1. Kokie poiriai tarptautins ir vidaus teiss santyk susiklost tarptautins teiss moksle?
2. Kuo grindiama dualistin teorija?
2.1. Koks yra vienintelis sveikos takas dualistinje teorijoje tarp vidaus ir tarptautins teiss?
2.2. Kas pagal dualistin teorij turi vykti, kad tarptautin teis pasiekt savo tikslus vidaus
teisje? Kokiu bdu, dualistins sistemos alinink poiriu, tarptautins teiss aktai gali
sigalioti valstybs vidaus teisje?
3. Kuo grindiama monistin teorija?
3.1. Kaip pagal monistin teorij taikomi tarptautins teiss aktai vidaus teisje?
4. Koks poiris valstybs vidaus ir tarptautins teiss santykius vyrauja iuo metu?
5. Kaip valstybi vidaus teis takoja tarptautin teis?
5.1. Kaip valstybs vidaus teis takoja valstybs pozicij tarptautiniuose santykiuose?
5.2. Koki tak tarptautiniams paproiams ir principams gali turti valstybs vidaus teis?
5.3. Koki tak valstybs vidaus teis gali daryti tarptautins teiss normoms?
6. Koki tak tarptautin teis turi valstybi vidaus teisei?
6.1. Kokiu tikslu valstybs vidaus teis yra derinama su tarptautins teiss nuostatomis?
6.2. Kokie yra valstybs vidaus teiss ir tarptautins teiss derinimo bdai?
6.2.1. Transformacijos svoka, rys, reikm.
6.2.2. Inkorporacijos svoka.
6.2.3. Legitimacijos svoka.
6.2.4. Nuorodos svoka, rys.
7. Koks yra tarptautins ir vidaus teiss santykis Lietuvos teiss sistemoje?
7.1. Kokia yra Lietuvos Respublikos tarptautini sutari teisin galia?
7.1.1. Ratifikuot?
7.1.2. Neratifikuot?
7.2. Kuomet Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys taikomos tiesiogiai?
 3. TARPTAUTINS TEISS NORMOS IR ALTINIAI

3.1. Tarptautins teiss normos ir j klasifikacija

Tarptautins teiss normos tai juridikai pareigojanios valstybi ir kit tarptautins

teiss subjekt elgesio taisykls, kurias nustato patys tarptautins tiess subjektai ir vykdo jas
geranorikai arba, esant reikalui, panaudojant tam tikr prievartos form. Tarptautins teiss normos
reguliuoja ir reglamentuoja tarptautins teiss subjekt elges ir tarptautin bendravimo proces.
Tarptautins teiss normos gali bti skirstomos pagal vairius kriterijus:
1. Pagal iraikos form:
1.1. Sutartins ufiksuotos (tvirtintos) vairiose tarptautinse sutartyse;
1.2. Paprotins egzistuoja nerayt tarptautins teiss subjekt elgesio taisykli pavidalu,
pasireikianios j prastinje praktikoje.
2. Pagal dalyvi skaii:
2.1. Normos, pareigojanios du tarptautins teises subjektus (dvialse sutartyse);
2.2. Normos, pareigojanios tris ir daugiau subjekt (daugiaalse sutartyse), pav., 1989
m. Vaiko teisi konvencija
3. Pagal subjektin-teritorin veiklos sfer:
3.1. Universalios normos, reguliuojanios tokius daugelio tarptautins teiss subjekt
santykius, kuri objektai paprastai lieia svarbiausias i laik problemas, kuri sprendimu
suinteresuota visa monija (pvz., mogaus teisi deklaracija, enevos konvencija dl karo auk);
3.2. Lokalins tai normos, reguliuojanios tokius santykius, kurios lieia aprastai vieno
geografinio regiono tarptautins teiss subjektus arba tokius santykius, kuri objektas lieia ribot
tarptautins teiss subjekt. skaii. (pvz Afrikiei vienybs chartija, Nepriklausom valstybi
sandaugos dokumentai)
4. Pagal juridin gali:
4.1. Imperatyvios (jus cogens) tai normos, kurias tarptautin valstybi bendrija yra
primusi ir pripainusi kaip normas, nuo kuri draudiama nukrypti ir kurios gali bti keiiamos tik
priimant kit tokio pat pobdio bendrj tarptautins teiss norm. Imperatyvinmis normomis
vis pirma yra pagrindiniai tarptautins teiss principai, kurie yra tvirtinti JTO Chartijoje;
4.2. Dispozityvios tai tokios normos, kurios suteikia tarptautins teiss subjektams
galimyb savarankikai, atsivelgiant tarpusavio interesus nustatyti savo veiksmus ir santykius dl
kokio nors klausimo. Pavyzdiui, remiantis JT jr teiss konvencijos (1982) 14 str., Atsivelgdama
 skirtingas slygas, pakrants valstyb gali nustatyti bazines linijas naudodama vairius bazini
linij nustatymo metodus, nurodytus ankstesniuose straipsniuose, o tiksliau arba didiausio
atoslgio linija iilgai kranto (5 str.), arba tiesij bazini linij, jungiani atitinkamus takus (7
str.).
5. Pagal tarptautins teiss norm pavidal:
5.1. Materialins teiss normos nustato tarptautins teiss subjekt teises ir pareigas
konkreiuose teisiniuose santykiuose;
5.2. Procesins teiss normos nustato materialini teisi gyvendinimo tvark
(procedr).
6. Priklausomai nuo atliekam funkcij:
6.1. Reguliacins nustato konkreias tarptautins teiss subjekt teises ir pareigas (pav.,
pareiga valstybms Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos dalyvms praneti apie
karinius mokymus ir kviesti juos stebtojus);
6.2. Apsaugins j paskirtis garantuoti reguliacini norm nuostat laikymsi. (pav, JTO
chartija 41 straipsnis Saugumo Taryba gali nusprsti, koki priemoni, nesusijusi su ginkluotosios
jgos naudojimu, turi bti imamasi jos sprendimams vykdyti, taip pat gali pareikalauti, kad
Jungtini Taut nars taikyt ias priemones. Tai gali bti visikas arba dalinis ekonomini
santyki, geleinkelio, jr, oro, pato, telegrafo, radijo ir kitoki ryi bei susisiekimo
nutraukimas, taip pat diplomatini santyki nutraukimas. 42 straipsnis Jeigu, Saugumo Tarybos
nuomone, 41 straipsnyje numatyt priemoni gali nepakakti arba jau nepakanka, ji, pasinaudodama
oro, jr bei sausumos pajgomis, gali imtis veiksm, kuri reikia tarptautinei taikai bei saugumui
palaikyti arba atkurti. Tokie veiksmai gali bti demonstracijos, blokada ir kitokios Jungtini Taut
nari oro, jr bei sausumos pajg operacijos.)
7. Pagal subjektini teisi ir pareig bruous:
7.1. pareigojanios pareigoja valstyb vykdyti normoje numatyt veiksm, (pvz.,
praneti kitoms valstybms apie atomin avarij arba apie atomin incident);
7.2. Draudianios draudia valstybei atlikti teisei prieingus veiksmus (pav gaminti
bakteriologin ar chemin ginkl);
7.3. galinanios normos pripasta daugeliui (visiems) tarptautins teiss subjektams
galimyb gyvendinti tam tikrus veiksmus (pav., pripainimas kiekvienos valstybs teiss tirti ir
naudoti kosmin erdv taikiais tikslais) (22, p. 11-15).
Jus cogens svoka pirm kart panaudota 1969 met Vienos konvencijoje dl sutari
teiss (in., 2002, Nr. 13-480, 53 str.). Jus cogens svoka ymima bendrosios tarptautins teiss
imperatyvin (privalomo pobdio) norma. Sutartis, kuri sudarymo metu prietarauja iai normai
yra niekin. Bendrosios tarptautins teiss imperatyvin norma yra tokia norma, kuri pripasta
tarptautin valstybi bendrija, nukrypimas nuo kurios yra neleidiamas ir kuri gali bti pakeista tik
vlesne tokio pat pobdio bendrosios tarptautins teiss norma. Taiau nei 1969 met Vienos
konvencija, pirm kart vedusi tarptautin praktik jus cogens svok, nei kiti tarptautiniai aktai
nepateikia jus cogens norm srao. Kad viena arba kita norma yra jus cogens arba imperatyvin
norma galima sprsti i tarptautini teism ir arbitra sprendim (pvz., jgos draudimas
tarptautiniuose santykiuose, taut teis apsisprendim, mogaus teiss (genocido, kankinim,
vergijos, prekybos monmis udraudimas ir pareiga bausti kaltus dl to asmenis), pareiga bausti
asmenis, kaltus ugrobus jrlaivius, orlaivius, pagrobus kaitus, normos, nustatanios pareig
apsaugoti karo aukas ir bausti karo nusikaltlius (humanitarins teiss principai), draudimas
pasisavinti visos monijos palikim (atvirj jr, jos dugn, Antarkt, dangaus erdv ir knus).
Jus cogens norm teisin prigimtis ir galia yra susijusi su tarptautins teises norm
hierarchija. Sutartis, prietaraujanti jus cogens, yra niekin dl to, kad tam tikros vertybs (ir
atitinkamai ias vertybes tvirtinanios normos) pripastamos viresnmis u visas kitas ir jokia
sutartis negali jas ksintis. ia galima jus cogens palyginti su konstitucinmis normomis-
principais valstybs vidaus teisje (20, p. 35-37).
Taiau iuolaikinje tarptautinje teisje jus cogens norm nevykdymas ne tik padaro
negaliojaniomis tam tikras sutartis, bet ir tam tikras aplinkybes, kuriomis esant valstyb paprastai
atleidiama nuo atsakomybs u sipareigojimo nevykdym. Pavyzdiui, negalioja nukentjusios
valstybs sutikimas kitos valstybs vykdytam jus cogens norm paeidimui; negalima remtis
btinuoju reikalingumu jus cogens norm paeidimui pateisinti; draudiamos atsakomosios
priemons, kurias vykdant nesilaikoma jus cogens norm.

3.2. Tarptautins teiss norm kodifikacija

Tarptautins teiss norm kodifikacija tai oficiali galiojani sutartini ir (arba)

paprotini tarptautins teiss norm sisteminimas, kur vykdo tarptautins teiss subjektai
specialiose tarptautinse (diplomatinse) konferencijose arba tarpvyriausybini tarptautini
organizacij rmuose siekiant:
1. pertvarkyti paprotines tarptautins teiss normas sutartines tarptautins teiss normas ir
tvirtinti jas atitinkamoje tarptautinje sutartyje (sutartyse)
2. paruoti naujas tarptautins teiss normas, kuri btinum lm mokslo ir technikos
vystymasis, nauj erdvi ir teritorij sisavinimas (pvz, kosmins erdvs, mnulio),
 integracijos5 ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo iltimas.
3. perira ir patikslinimas atskir tarptautins teiss norm iimant i teisins apyvartos
pasenusias, iuolaikini realij neatitinkanias tarptautins teiss normas ir keiiant jas
progresyvesnmis.
4. tikslaus nuoseklaus ir aikaus tarptautins teiss norm idstymo ivengiant j
pasikartojimo
5. suartinamos skirting valstybi ir skirting teisni sistem grupi pozicijos atskleidiant jau
egzistuojanias tarptautins teiss normas.
Kodifikacija tarptautins teiss subjekt vykdoma oficialiu lygmeniu ir yra teiskros
procesas, skatinantis progresyv tarptautins teiss vystymsi ir stiprinantis teistvark.
Kodifikuotos konvencijos yra pagal teisinio reguliavimo apimt yra didels politins- teisins
reikms universalios daugiaals sutartys, prie kuri gali prisijungti didiausias tarptautini
subjekt skaiius. Vis tik kodifikacija negali aprpti vis iuo metu egzistuojani ir veikiani
paprotini tarptautins teiss norm lygiai taip pat kaip ir negali priversti vis suvereni 6 valstybi
tapti kodifikuotos konvencijos dalyvmis. Valstybms, kurios nedalyvauja tarptautinse
kodifikuotose konvencijose, toki konvencij tarptautins teiss normos veikia kaip paprotins
tarptautins teiss normos. (pav., valstyb gali neprisijungti prie konvencijos, taiau laikytis jos
norm kaip paprotins teiss norm) Be to Vienos konvencijos dl sutari teiss preambulje
teigiama: paprotins tarptautins teiss normos ir toliau reguliuos ios Konvencijos nuostatomis
nereglamentuojamus klausimus.
1947 metais JT Generalin asamblja sukr nuolatin pagalbin organ Tarptautins
teiss komisij. Komisijos statutas apibria jos veiklos tiksl: tarptautins teiss kodifikavimas ir
progresyvus vystymas. i Komisija apibendrino tarptautin valstybi praktik ir XX a. JTO
sistemos rmuose buvo kodifikuotos tarptautins teiss normos tokiose tarptautins tiess akose
kaip tarptautin kosmin teis, tarptautin oro teis, tarptautin jr teis, tarptautin mogaus teisi
ir laisvi apsauga, ir t.t.. (pavyzdiui, apie kodifikacij usimenama 1982 m. JT jr teiss
konvencijos preambulje) (22, p. 15-17).

3.3. Tarptautins teiss altiniai

5 Integracija valstybi ekonominio, politinio, visuomeninio gyvenimo jungimas vien sistem, nustatant joje
kiekvieno elemento funkcijas ir vaidmen.

6 Suverenas aukiausios valdios turtojas valstybje; suverenitetas valstybs nepriklausomyb teis

savarankikai tvarkyti savo vidaus ir usienio reikalus.
 Tarptautins teiss altiniai tarptautin tess norm egzistavimo formos, kuriuose
ireiktos pai tarptautin tess subjekt sutartos ir j pripastamos elgesio taisykls (22, p. 18).
Tarptautins teiss altini sraas pateiktas Tarptautinio Teisingumo Teismo Statuto 38 str.
1 punkte:
1. Teismas, kurio paskirtis yra sprsti pagal tarptautin teis ginus, kurie jam yra
perduoti, taiko:
a.tarptautines konvencijas, tiek bendrsias, tiek specialisias, nustatanias normas, kurias
aikiai pripasta valstybs-gino dalyvs;
b. tarptautin paprot, kaip bendros praktikos, kuri pripastama teise, rodym;
c. bendrus teiss principus, kuriuos pripasta civilizuotos tautos;
d. su ilyga, numatyta 59 straipsnio nuostatuose (Teismo sprendimas privalomas tik
alims ir tik konkreioje byloje), teism sprendimus ir vairi taut labiausiai kvalifikuot vieosios
Teiss specialist doktrin, kaip pagalbin priemon teiss normoms nustatyti. (r. 2 pried)

3.3.1. Sutartis

Pagal Vienos Konencij dl sutari teiss 2 str., sutartis tai ratu tarp valstybi
sudarytas tarptautinis susitarimas, kuriam taikomos tarptautins teiss normos, tvirtintas viename ar
keliuose susijusiuose dokumentuose, nesvarbu, koks bt to susitarimo pavadinimas (sutartis,
konvencija, susitarimas, paktas, kats, protokolas, pasikeitimas notomis7, laikais ir t.t..)8. Raytins
formos tarptautinje sutartyje apibriami tarptautins sutarties tikslai, objektas, tvirtinamos
susitariani teiss ir pareigos sutarties sigaliojimo slygos ir tvarka, sutarties galiojimo terminas,
kartais nustatoma ali atsakomyb u sutarties norm nevykdym ir kt. Dauguma skirting teisini
sistem ali patvirtina btinyb laikytis tarptautini sutari, kuri dalyviai jos yra, pabria
tarptautins teiss norm prioritet prie valstybs vidaus teiss normas ir j vykdymo pirmum. LR
Konstitucijos 13 str. teigiama: Draudiama iduoti Lietuvos Respublikos piliet kitai valstybei,
jeigu Lietuvos Respublikos tarptautin sutartis nenustato kitaip, 142 str.: Seimas veda karo
padt, skelbia mobilizacij ar demobilizacij, priima sprendim panaudoti ginkluotsias pajgas,
kai prireikia ginti Tvyn arba vykdyti Lietuvos valstybs tarptautinius sipareigojimus. 9 LR
7 Nota oficialus diplomatinis vienos valstybs kreipimasis i kit reikiant pretenzijas, protest, informuojant apie
kokius nors vykius arba dalykus.

8 Praktikoje inomos ir tarptautin sutartys sudarytos odiu, taip vadinami dentelmeniki susitarimai.

9 LR Konstitucijos 135 str.: Lietuvos Respublika, gyvendindama usienio politik, vadovaujasi visuotinai pripaintais
tarptautins teiss principais ir normomis, siekia utikrinti alies saugum ir nepriklausomyb, piliei gerov ir
pagrindines j teises bei laisves, prisideda prie teise ir teisingumu pagrstos tarptautins tvarkos krimo. (gerai bt
pritaikyti prie princip)
 Tarptautini sutari statymo (in., 1999, Nr. 60-1948) 11 str. 2 d. teigiama: Jei sigaliojusi
ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautin sutartis nustato kitokias normas negu Lietuvos
Respublikos statymai, kiti teiss aktai, galiojantys ios sutarties sudarymo metu arba sigalioj po
ios sutarties sigaliojimo, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautins sutarties nuostatos.
iuo metu sutari teis yra kodifikuota 1969 m. Vienos Konvencijoje dl tarptautini
sutari teiss (in., 2002, Nr. 13-480). Visos tarptautins sutartys yra privalomos jos dalyviams.
Principas pacta sunt servanda (sutari reikia laikytis) nuo seno lakoms vienu pagrindini
tarptautins teiss princip. Sutartis gali sudaryti ir tarptautins organizacijos tiek tarpusavyje, tiek
su valstybmis.

3.3.2. Tarptautinis paprotys

Tarptautinis paprotys tai analogikose situacijose (aplinkybse) ilg laik kartojama

elgesio taisykl, kuri tarptautins teiss subjekt tyliai pripastama ir vykdoma j tarptautinje
praktikoje kaip paprotin tarptautins teiss norma. Tam, kad tam tikra elgesio taisykl tapt
tarptautiniu paproiu (paprotine tarptautins teiss norma) ji turi tuo pat metu atitikti tris slygas:
1. Ji turi bti taikoma, naudojama pakankamai ilg laik;
2. Turi bti visuotinai pripainta;
3. Tarptautinio bendravimo dalyviai turi bti bendros nuomons, kad i taisykl yra
teisikai privaloma.
Tarptautin praktika byloja, kad pakankamai ilgas laikas, elgesio pakartojamumas
veikiamas mokslinio-technologinio progreso nepaliaujamai trumpja. Jei, pavyzdiui, laivybos
laisvs kaip tarptautinio paproio pripainimui prireik amiaus, tai mokslini tyrinjim laisvs
kaip tarptautinio paproio pripainimui prireik dar maiau laiko, o kosmins erdvs tyrimo ir
naudojimo minimalaus laikotarpio. Ypa daug tarptautini paproi yra tarptautini santyki
(susiinojimo) ir tarptautinje jr teisje. Pavyzdiui, pasitinkant usienio valstybs vadov
irikiuojama garbs sargybai ir orkestras; atviroje jroje susitikus prekybiniam laivui ir kitos alies
kariniam laivui, prekybinis laivas pirmasis pasveikina karin laiv nuleisdamas savo vliav iki
stiebo vidurio, karinis laivas, priartjs prie prekybinio laivo pasveikina j savo vliav kiek
nuleisdamas ir vl i karto pakeldamas pirmin padt. i taisykli nepaisymas laikomas grubiu
seniausio tarptautinio jr paproio paeidimu, karinio laivo vliavos prestio ir verts
sumenkinimu ir gali sukelti diplomatin protest valstybs, su kurios vliava plaukia prekybinis
laivas atvilgiu (18, p. 51).
 Svarbiausias paprotins teiss rodymas randamas valstybi praktikoje, o preliminari
informacija apie valstyb gali bti surinkta i publikuojamo mediagos: i laikrai, vyriausybs
atstov praneim parlamente, spaudoje, tarptautini organizacij posdiuose, konferencijose, taip
pat i valstybi statym ir j teism sprendim (valstybs teisin nuomon - opinio juris).
Paprotins teiss rodym galima rasti ir teisinink tarptautinink darbuose, nacionalini bei
tarptautini teism sprendimuose, daugiaals sutartyse. Jeigu sutartimi deklaruojama paprotin
teis arba j kodifikuojama, ja gali bti remiamasi kaip paprotins teiss rodymu net ir prie
valstyb, kuri nra tokios sutarties alis (22, p. 19). Pavyzdiui, Vienos konvencija dl sutari
teiss: valstyb yra pareigota ne sutartimi, o paprotine teise, todl jeigu ji gali rodyti, kad sutartis
nereikia paprotins teiss, ji gali nesilaikyti sutartyje tvirtintos normos. Tokios galimybs neturi
sutarties alys, kadangi j santykiai su kitomis tos sutarties alimis yra pareigoti sutartimi
nepriklausomai nuo to, ar sutartis tiksliai kodifikuoja paprotin teis ar ne. 10
Kas nutinka, kai kurios nors valstybs prietarauja tariamai normai? Tarptautinis
teisingumo teismas pabr, jog valstyb iekov, kuri nori remtis paprotine teiss norma, turi
rodyti, kad i norma privaloma valstybei atsakovei. Paprasiausias bdas tai pasiekti parodyti,
kad valstyb pripaino i norm savo paios praktikoje (ia prasme pripainimas gali reikti ne
daugiau kaip protesto nebuvim, kai kitos valstybs taik i norm ikilus valstybs atsakovs
interesams). Jei nemanoma atrasti kokio nors rodymo dl valstybs atsakovs poirio t norm,
tokiu atveju egzistuoja kitas ir daniausiai naudojamas bdas rodyti, jog norma privaloma valstybei
atsakovei rodyti, kad norm pripasta kitos valstybs. uo atveju norma yra privaloma valstybei
atsakovei, nebent i valstyb gali rodyti, jog ji aikiai ir nuolat, nuo pat pirm ios normos
atsiradimo dien jai prietaravo; prietaravimas ireiktas tai normai tvirtai nusistovjus yra
pavluotas ir negali sutrukdyti tam, kad norma bt privaloma prietaraujaniai valstybei.

3.3.3. Tarptautins sutarties ir tarptautinio paproio santykis

Bendri bruoai:
1. Ir paprotys ir sutartis susidaro kaip tarptautins teiss subjekt tarpusavio veiklos
rezultatas.
2. Abu altinai apima elgesio taisykles, kurios turi privalom bruo, t.y. susieja jas
sukrusi subjekt vali. Tai reikia, kad n viena valstyb ar kitas tarptautins teiss subjektas

10 Vienos Konvencijos 38 straipsnis: Sutarties normos, pareigojanios treisias valstybes kaip tarptautins paprotins
teiss normos. N viena 3437 straipsni nuostata netrukdo jokiai sutarties nuostatai tapti privaloma treiajai valstybei,
jei ji pripastama paprotine tarptautins teiss norma.
 negali savavalikai atsisakyti vykdyti prisiimt sipareigojim. Abu altiniai reikalauja laikytis
vieno i pagrindini tarptautins teiss princip siningo tarptautini sipareigojim vykdymo.
Taigi vis teistai egzistuojani norm nepriklausomai nuo j iraikos formos turi bti siningai
laikomasi.
3. Susitarimo ir paproio nesilaikymas arba paeidimas sukelia identikas teisines
pasekmes atsiranda reikalavimai patenkinti pretenzijas (teisin galimyb reikalauti kompensacij)
ir t.t.. Visais atvejais teisin kompensacini reikalavim prigimtis yra vienoda jos yra slygotos
normos paeidimo, nepriklausomai nuo jos iraikos formos.
4. Vienodas j utikrinimo mechanizmas. Svarbiausias to rodymas yra JT teisingumo
teismo statuto 38 str., kuriame teigiama, kad teismas abu altinius naudoja vienodu pagrindu.
Skirtumai:
1. Skiriasi tarptautini sutartini ir tarptautini paprotini norm sukrimo bdai. Kaip taisykl,
susitarimas atsiranda i aktyvios subjekt veiklos, kuria siekiama btent tokio rezultato, kaip
raytin norma. Paprotys atsiranda ne tik i aktyvi veiksm, bet ir i nebyli akcij, veiksmo
nebuvimo (pavyzdiui, neprietaraujant susiklosiusiai praktikai).
2. Sutartis turi tikslai laike apibrt sukrimo, patvirtinimo, sigaliojimo, galiojimo pabaigos ir t.t..
proces, t.y. charakterizuojama chronologinio kriterijaus buvimu. Paproio atsiradimo proces
atsekti sunku; jo susiformavimas ir momentas, nuo kurio atsiranda abipuss teiss ir pareigos gali
bti apibrtas tik apytiksliai. Tai apsunkina paproio naudojim sprendiant ginus.
3. Raytins normos buvimas rodomas dokumento tekstu; paprotins normos buvim rodo tik
valstybi praktika, reiau buvimas tam tik netiesiogini j patvirtinani poymi, pavyzdiui,
tam tikri reikalavim buvimas susietas su tam tikr paproi nevykdymu.
4. Iorins iraikos bdai: btina susitarimo raytin forma slygoja suderinto teksto buvim, tikslius
loginius ryius, formuluotes, kompaktikum.
5. Raytin norm galima aikinti, kuomet j taikant kyla neaikumai, nesutarimai; su ja susieta ir ji
slygoja eil tarptautins teiss institut, pavyzdiui, ilyg, deponavimo 11, registracijos institutai.
Paprotys nesiejamas su aikinimo institutais prastine io termino vartojimo prasme.
6. paprotys, kaip prasta eina po praktikos, tuo tarpu raytin norma ne tik fiksuoja praktik, bet ir j
sukuria,o tai ypa svarbu naujoms bendradarbiavimo formoms. Pav. mnulio, kosmins erdvs
sisavinimo praktika dar nesusiformavo, taiau principai, kuri ji turi laikytis jau yra sutarti
raytinse normose Sutartis dl valstybi veiklos princip tyrinjant ir naudojant kosmin erdv,
11 Depozitas materialin vertyb, atiduota staigai ar organizacijai saugoti ir, susidarius nustatytoms slygoms,
grinama j davusiam asmeniui arba jo nurodymu perduodama kitam asmeniui, deponuoti atiduoti saugoti kaip
depozit staigai, organizacijai, pinigus, kitus vertybiniu popierius ar kitas vertybes. Tarptautins sutartys paprastai
deponuojamos JTO generaliniam sekretoriui.
 skaitant Mnul ir kitus dangaus knus (Maskva Vaingtonas Londonas, 1967 m. sausio 27 d.)
Susitarimas dl valstybi veiklos Mnulyje ir kituose dangaus knuose (Niujorkas, 1979 m.
gruodio 18 d.)12
7. tik su raytinmis normomis yra susietas toks progresyvus tarptautins teiss institutas kaip
kodifikacija
Paminti skirtumai liudija sutarties kaip tarptautins teiss altinio naudai, kuris labiau
atitinka tarptautins teiss taikymo uduotis, jos subjekt reikalavimui, tarptautins teisins tvarkos
raidos ir stabilizavimo tikslams. Tarptautin teis neino jokios altini hierarchijos. Klaidinga teigti
kad tarptautin sutartis turi pirmenyb prie tarptautin paprot. Tarptautin sutartis turi pranaum,
jog ji apibria ratu tarptautins normos turin ir todl suteikia daugiau tikrumo valstybi
tarpusavio santykiams. Tarptautins teiss principai nuo kit norm skiriasi iais poymiais: tai yra
svarbiausios ir esmins normos; tai yra bendriausios normos; tai yra beslygikai pripainto ir
visoms valstybms privalomos normos (22, p. 20-22).

3.3.4. Bendrieji teiss principai

Tarptautinj teisje principas tai labai bendro pobdio tarptautins teiss norma.
Tarptautins teiss principai nuo kit norm skiriasi trim poymiais:
1. Tai yra svarbiausios ir esmins normos;
2. Tai yra bendriausios normos;
3. Tai yra beslygikai pripaintos ir visoms valstybms privalomos normos.
Tarptautinio Teisingumo Teismo statute minimi principai nra tik tarptautins teiss
normos. ie pricipai gali bti:
1. Bdingi visoms teisinms (nacionalinms) sistemoms (pavyzdiui, gera valia,
proporcingumas, lygyb prie statym ir t.t..),
2. Ivedami logikos pagalba, (pav. specialus statymas yra viresnis u bendrj,
vlesnis statymas yra viresnis u ankstesnj, niekas negali perduoti kitam daugiau
teisi nei pats turi, i neteistumo teis neatsiranda ir t.t...)
3. Specifin tarptautins bendrijos pobd ireikiantys jus cogens principai.
Bendrieji teiss principai padeda veikti teiss spragas pltojant ir aikinant sutartinio ar
paprotinio pobdio teiss normas.

12 http://www.lunarbaltic.lv
 3.3.5. Teism sprendimai

Teism sprendimai privalomi tik konkreios bylos alims. Tarptautiniai teismai neprivalo
vadovautis ankstesniais sprendimais, nors beveik visada jie ankstesnius sprendimus atsivelgia.
Teism ir arbitr sprendimai gali bti paprotins teiss rodymas. Be to tarptautinio teismo ir
tarptautini arbitra sprendimus, priimtus remiantis tarptautinmis normomis, galima vertinti kaip
tam tikr tarptautin praktik, prisidedani prie tarptautini norm krimo. i praktika, atitinkamai
valstybms j pripainus, gali pasibaigti tarptautins paprotins teiss normos susidarymu (20, p.
114).

3.3.6. Tarptautins teiss doktrina

Diplomatinse diskusijose valstybs danai remiasi autoriais, kadangi jie pateikia isamias,
konkreias ir nealikas valstybi praktikos apvalgas. Kaip ir teism sprendimai, mokslinink
darbai gali bti paprotins teiss rodymas, paaikinti tarptautins teiss normas, prisidti prie nauj
teiss norm pltojimo. Ypating reikm mokslins ivados vaidina tarptautins teiss norm
kodifikacijos procese. iuo atveju autoritetingiausias altinis JT Tarptautins teiss komisija - JT
generalins asambljos pagalbin institucija, kurios paskirtis Tarptautins teiss kodifikacija ir
paangi pltra ir kuri yra sudaroma i 34 tarptautins teiss specialist.

3.3.7. Tarptautini konferencij ir tarptautini organizacij aktai

Tarptautini organizacij rezoliucijos daniausiai neturi privalomos teisins galios

(iskyrus tas, kurios reguliuoja organizacijos vidaus veiklos klausimus) ir yra rekomendacinio
pobdio, teiss taikymo, o ne teiss krimo aktai.
. Galimos situacijos, kai Generalins asambljos rezoliucijose idstomos normos turi
privalomj pobd. Tokiu atveju rezoliucija turi atitikti tam tikras slygas:
1. Patvirtinti egzistuojanias tarptautins teiss normas, jas konkretizuoti.
2. Nustatyti tam tikras teises ir pareigas.
3. Bti reprezentatyvi - u j turi balsuoti didioji pagrindini vis pasaulio
region valstybi dauguma arba ji turi bti priimta be balsavimo, t.y. visoms
valstybms pritarus (pav., 1970 m. Deklaracija dl tarptautins teiss princip).
is balsavimas gali bti valstybi opinio juris dl atitinkam tt norm
privalomumo rodymas (Daugum tarptautini organizacij organ sudaro
 valstybi nari atstovai ir danai toki organ aktai faktikai yra valstybi,
atstovaujani iuose organuose aktai. Pvz., JTO Generalins asambljos
rezoliucija gali bti paprotins teiss rodymas, kadangi ji atspindi valstybi,
kurios u j balsuoja, poir. Vis tik tarptautins organizacijos instancijos
posdyje priimta rezoliucija niekada nra lemiamas paprotins teiss rodymas. Ji
turi bti nagrinjama susietai su visais kitais tarptautins teiss rodymais)
Privalom gali turi kai kuri specializuot JT staig (Tarptautins Civilins Aviacijos
Organizacijos, Tarptautins Telekomunikacij Sjungos) reglamentai. Taiau daniausiai jie turi i
esms tarptautini technini taisykli pobd.

3.3.8. Nacionaliniai statymai ir nacionalini teism sprendimai

Nacionaliniai statymai ir nacionalini teism sprendimai Taip pat gali bti teiss norm
nustatymo priemon; juos kartais galima suprasti kaip tam tikr valstybi opinio juris. Be to, juose
gali bti ireiktas pasilymas kitoms valstybms vien ar kit taisykl pripainti tarptautins teiss
norma, t.y. valstybi statymai ir nacionalini teism sprendimai gali bti tarptautins paprotins
teiss norm krimo proceso pradin stadija.

3.3.9. Vienaaliai aktai

Vienaaliai aktai tai:

1) Tarptautins teiss subjekt (valstybi) individualios valios aktai pareikimai, protestai, notos ir
pan., kuriais prisiimami tarptautiniai sipareigojimai (tuomet pagrindinis altinis) arba ireikiama
nuomon dl aktuali tarptautins teiss klausim (pagalbinis altinis); (pavyzdiui, 1991 m. kovo
12 d. LR Atkuriamasis Seimas prim nutarim Dl LR prisijungimo prie Tarptautins mogaus
teisi chartijos ir sipareigojo laikytis 1948 m. Visuotins mogaus teisi deklaracijos nuostat)
2) Nacionaliniai statymai, turintys reikms Tarptautini teisi (pavyzdiui, LR Diplomatins tarnybos
statymas arba 2000 m. birelio 13 d. LR statymas Dl SSRS okupacijos alos atlyginimo
(formuluojama ir pagrindiama pretenzija) vienaalis aktas).
Tarptautinis Teisingumo Teismas konstatavo, jog vienaali akt form turintys ir teisines
ar faktines situacijas lieiantys pareikimai gali sukurti teisinius sipareigojimus. Manoma, kad
valstyb, vien kart umusi vienaaliu aktu tam tikr pozicij kit subjekt atvilgiu, jau
nebegali sugrinti teisini pasekmi, kurios dl to atsirado. Tai reikia, kad jeigu vienaaliu aktu
valstyb leido atlikti tam tikrus veiksmus kitoms valstybms (pavyzdiui, leido kitos valstybs
laivams plaukti savo vidaus vandenis), tai tol, kol io vienaalio sipareigojimo valstyb
nepanaikino, draudimas atlikti iuos veiksmus bus neteistas.
Daniausias vienaalis aktas yra valstybs ar vyriausybs pripainimas, kurio pasekm
yra tai, jog viena valstyb nustato savo teisin pozicij kitos valstybs ar vyriausybs atvilgiu:
pripasta, kad susikr nauja valstyb, kad nauja vyriausyb yra teista ir pan. Pripainti nra
pareiga, taiau kart pripainus, ataukti pripainimo jau nebegalima, t.y., pavyzdiui, nebegalima
neigti pripaintos valstybs valstybingumo.
Sutikimas su kitos valstybs veiksmais gali tam tikrais atvejais iuos veiksmus legalizuoti
(pavyzdiui., valstybs sutikimas su tuo, kad kita valstyb nevykdyt jos atvilgiu savo tarptautinio
sipareigojimo, paalina tokio nevykdymo neteistum) (20, p. 118-119).

3.4. altini hierarchija

Kas atsitinka, kai taisykl, kildinama i vieno tarptautins teiss altinio prietarauja
taisyklei, kildinamai i kito tarptautins teiss altinio? Tarp sutarties ali sigaliojusi sutartis yra
viresn u paprotin teis; viena i prieasi, kodl valstybs sudarinja sutartis, yra ta, kad jos
tam tikras paprotins teiss normas laiko nepakankamomis. Taip dvi ar daugiau valstybi
sudarydamos sutart gali nukrypti nuo paprotins teiss; ia prasme vienintelis j laisvs
apribojimas kuriant teis yra jus cogens normos.
Taiau sutarties galiojimas gali baigti baigus j taikyti, t.y. esant tokiai situacijai, kai sutart
ignoruoja viena ar daugiau jos ali, o kita ar kitos alys tam neprietarauja. Sutartis paprastai
nebetaikoma nuo tada, kai atsiranda nauj paprotins teiss norm, prietaraujani sutariai. Taigi
sutartys ir paprotys yra vienodos galios; viresnis yra vliau atsirads altinis.(kiti principai:
vlesnis bendrasis statymas nra viresnis u ankstesnj, bet labiau special statym; specialusis
statymas yra viresnis u bendrj statym).
Kadangi svarbiausia bendrj teiss princip paskirtis yra upildyti spragas sutari ir
paprotinje teisje, ie principai yra pagalbiniai sutartims ir paproiams (t.y. konflikto atveju
sutartys ir paproiai yra viresni u bendruosius teiss principus). Teism sprendimai ir vieosios
teiss specialist doktrina yra pagalbiniai kitiems trims ivardintiems altiniams. Teism sprendimai
paprastai yra svarbesni u teiss specialist doktrin, taiau iuo klausimu nra tvirtos taisykls.
Skirtingi tarptautins teiss altiniai neturi grietos hierarchins sistemos. Praktikoje jie
danai papildo vienas kit ir yra taikomi kartu. Kita vertus, jei yra akivaizdus konfliktas, sutartys
yra viresns u paprot, o paprotys yra viresnis u bendruosius teiss principus ir pagalbinius
altinius (17, p. 88-89).
 Kontroliniai klausimai:

1. Kas yra tarptautins teiss normos?

1.1. K jos nustato?
1.2. Kaip jos yra vykdomos?
1.3. K jos reguliuoja?
2. Pagal k klasifikuojamos tarptautins teiss normos?
3. Kaip skirstomos tarptautins teiss normos pagal iraikos form? arba kur gali bti tvirtintos
tarptautins teiss normos?
4. Kaip skirstomos tarptautins teiss normos pagal dalyvi skaii? arba kiek tarptautins tiess
subjekt tarptautins teiss normos gali pareigoti?
5. Kaip skirstomos tarptautins teiss normos pagal subjektin teritorin veiklos sfer?
6. Kaip skirstomos tarptautins teiss normos pagal juridin gali?
6.1. Kaip suprantate jus cogens normas?
6.2. I kur suinome, kad tam tikra norma, yra jus cogens norma?
6.3. Kokios yra jus cogens norm nesilaikymo pasekms?
7. Kaip skirstomos tarptautins teiss normos pagal tarptautins teiss norm pavidal?
8. Kaip skirstomos tarptautins teiss normos pagal atliekas funkcijas?
9. Kaip skirstomos tarptautins teiss normos pagal subjektini teisi ir pareig bruous?
10. Kaip suprantate tarptautini teiss norm kodifikacij? Koks yra jos tikslas?
10.1. Kokia yra kodifikacijos reikm tarptautinei teisei?
10.2. Koki inote kodifikacijos pavyzdi?
10.3. Kas JT organizacijos rmuos usiima tarptautins teiss norm kodifikavimu?
11. Kaip suprantate tarptautins teiss altinio svok?
12. Kokius inote tarptautins teiss altinius?
12.1. Kas yra tarptautin sutartis? (kokie yra pagrindiniai jos bruoai?)
12.1.1. Kokia forma sudaromos tarptautins sutartys?
12.1.2. Tarp ko jos sudaromos?
12.1.3. Kokios normos taikomos tarptautinms sutartims?
12.1.4. K tarptautins sutartys tvirtina?
12.1.5. Keli dokumentai gali sudaryti tarptautin sutart?
12.1.6. Kokia yra tarptautins sutarties pavadinimo reikm?
13. Kas sudaro tarptautins sutarties turin?
14. Koks yra pagrindinis tarptautini sutari teis kodifikuojantis dokumentas?
15. Kas yra tarptautinis paprotys?
16. Kokias slygas turi atitikti elgesio taisykl, kad ji tapt tarptautiniu paproiu?
17. Kur galima rasti paprotins teiss rodym?
18. Kokie yra bendri tarptautins sutarties ir tarptautinio paproio bruoai?
19. Kuo tarptautin sutartis skiriasi nuo tarptautinio paproio?
20. Kaip apibdintumte teiss principo svok?
21. Kuo tarptautins teiss principai skiriasi nuo kit norm?
22. Kokie principai gali bti tarptautins teiss altiniu?
23. Kokia yra teism sprendim reikm?
24. Kokia yra tarptautins teiss doktrinos reikm?
25. Kokios teisins galios daniausiai yra tarptautini konferencij ir tarptautini organizacij
aktai?
26. Kokias slygas turi atitikti Generalins Asambljos rezoliucija, kad gaut privalom pobd?
27. Kokia yra nacionalini statym ir nacionalini teism sprendim reikm tarptautinje teisje?
28. Kas yra vienaaliai aktai? Kokia j reikm?
29. Ar tarptautins teiss altiniai turi griet hierarchin sistema?
30. Kas atsitinka, kai taisykl, kildinama i vieno tarptautins teiss altinio prietarauja taisyklei,
kildinamai i kito tarptautins teiss altinio?
30.1. Kokiu principu vadovaujantis sprendiamas sutarties ir paproio prietaravimo klausimas?
30.1.1. Jei sutartis prietarauja galiojaniam paproiui?
30.1.2. Jei atsiranda naujas paprotys, prietaraujantis galiojaniai sutariai?
30.2. Koks yra princip santykis su sutartimis ir paproiais?
30.3. Koks yra teism sprendim, teiss doktrinos ir kit tarptautins teiss altini santykis?
30.4. Koki reikm tarptautini altini hierarchijoje turi jus cogens normos?
 4. TARPTAUTINS TEISS PRINCIPAI

4.1. Tarptautini teiss princip samprata ir klasifikacija

Pagrindiniai tarptautins teiss principai tai pradins, imperatyvios, universalios

tarptautins teiss normos, atspindinios tarptautini santyki raidos dsningumus, atitinkanios
pagrindinius monijos, valstybi, kit tarptautins teiss subjekt poreikius ir gyvendinamos
grieiausiomis prievartos priemonmis. Kaip teisins kategorijos, principai gali bti ireikiami
paproiuose, daugiaalse (universaliose) arba dvialse sutartyse, daniausiai j preambulse.
Pirm kart tarptautiniai principai buvo suformuluoti JT Chartijoje (1945), o 1970 m. JT
Generalins asambljos deklaracijoje dl tarptautins teiss princip (joje buvo nustatyti tik 7
tarptautins teiss principai).
Pagrindini tarptautins teiss princip visuma yra visos tarptautins teiss sistemos
pagrindas, nes jie:
1. Reguliuoja iuolaikinei civilizacijai svarbiausius tarpvalstybinius santykius;
2. Privalomi be iimties visoms valstybms ir kitiems tarptautins teiss subjektams. (JTO
chartija 2 str. 6 p. nustato, kad Organizacija utikrina, kad valstybs, kurios nra JT nars,
remtsi iais principais, jei tai btina siekiant tarptautins taikos ir saugumo).
3. Turi pirmenyb prie visas kitas tarptautins teiss sistemos normas (pavyzdiui, 1969 m.
Vienos Konvencijos dl tarptautini sutari teiss 53 str.: Sutartis yra niekin, jei jos
sudarymo metu ji prietarauja privalomo pobdio bendrosios tarptautins teiss normoms.
ioje Konvencijoje privalomo pobdio bendrosios tarptautins teiss normomis yra laikomos
normos, kurias tarptautin valstybi bendrija yra visa apimtimi primusi ir pripainusi kaip
normas, nuo kuri draudiama nukrypti ir kurios gali bti keiiamos tik priimant kit tokio pat
pobdio bendrj tarptautins teiss norm). Normos, kurios ireikia tarptautins tiess
principus gali bti pakeistos tik vlesnmis toki pai savybi normomis.
4. Galioja atgal, tai leidia jiems paveikti bet koki norm, kylani anksiau nei pats principas
(j ataukti, nepripainti jos teisini pasekmi)
5. Tik tos veikos, kurios paeidia tarptautins teiss principus, vardijamos kaip tarptautiniai
nusikaltimai. (Dl to paeidjams valstybi bendrijos vardu gali bti taikomos JT chartijos
5,6, 40-47 str. ivardintos poveikio priemons (tai gali bti diplomatini, ekonomini kit
santyki nutraukimas, valstybs suvereniteto ribojimas, karins jgos panaudojimas)
 6. Principai gali bti santyki tarp valstybi teisinio reguliavimo pagrindu, jei jie nereguliuojami
tiesiogiai.
Tarptautini princip klasifikacija:
Pagal tvirtinimo form: raytiniai (pav., teritorinio vientisumo, valstybi sien
nelieiamumo ir kt.) ir paprotiniai (pavyzdiui, nusiginklavimo, aplinkos apsaugos principai).
Taiau is skirstymas neturi jokios takos j teisinei galiai.
Pagal princip saugom santyki svarbum, reikmingum galima iskirti sistem, kurios
virnje bt principai, tvirtinantys bendramogikas vertybes, kuri paeidimas galt suketi
visos civilizacijos susinaikinim (pavyzdiui, pagarba pagrindinms mogaus teisms ir laisvms,
valstybi bendradarbiavimas aplinkosaugos srityje). Kitai grupei galima bt prikirti principus,
kurie yra siejami su valstybi interesais (pavyzdiui, nesikiimo vidaus reikalus, jgos
nenaudojimo ir negrasinimo jga, visuotinis ir visikas nusiginklavimas) is klasifikacijos bdas
leidia vertinti, kuriems principams reikia skirti didiausi dmes, formuojant normatyvin baz.
Pagal bendradarbiavimo objekt: 1) ginantys taik ir saugum; 2) palaikantys tarptautin
valstybi bendradarbiavim; 3) ginantys mogaus ir taut teises (22, p. 55-58), (r. 3 pried).

4.2. Tarptautini teiss princip sraas

Pagrindiniai tarptautins teiss principai:

1. Draudimo naudoti jg ar grasinti jga principas;
2. Valstybi teritorinio vientisumo principas;
3. Valstybi sien nelieiamumo principas;
4. Visuotinio ir visiko nusiginklavimo principas;
5. Taikaus tarptautini gin sprendimo principas;
6. Suverenios valstybi lygybs principas;
7. Nesikiimo valstybi vidaus reikalus principas;
8. Valstybi bendradarbiavimo principas;
9. Siningo sipareigojim pagal tarptautin teis vykdymo principas;
10. Taut lygiateisikumo ir apsisprendimo (teiss tvarkyti savo likim) principas;
11. Pagrindini mogaus teisi ir laisvi gerbimo principas;
12. Tarptautins aplinkos saugos principas.
is tarptautins teis princip sraas nra baigtinis, nes tarptautinio bendradarbiavimo
praktika kelia vis nauj problem, kurias sprendiant formuojasi ir nauji principai.
 Tarptautini teiss princip vykdymas yra utikrinamas valstybi kolektyvinmis
pastangomis arba individualiai. JT Chartijos 6 str. pabria, kad Jungtini Taut nar, sistemingai
paeidiani ioje Chartijoje tvirtintus principus, Generalin Asamblja, Saugumo Tarybai
rekomendavus, gali paalinti i Organizacijos. Deklaracija dl tarptautins teiss princip ragina
visas valstybes vadovautis iais principais tarptautinje veikloje ir, j grietai laikantis, vystyti savo
tarpusavio santykius. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 135 str. 1 d. teigia, kad Lietuvos
Respublika, gyvendindama usienio politik, vadovaujasi visuotinai pripaintais tarptautins teiss
principais ir normomis, siekia utikrinti alies saugum ir nepriklausomyb, piliei gerov ir
pagrindines j teises bei laisves, prisideda prie teise ir teisingumu pagrstos tarptautins tvarkos
krimo.

4.2.1. Jgos arba grasinimo jga nenaudojimo principas

Po Antrojo pasaulinio karo (1945), remiantis agresyvaus karo pasmerkimu, JT Chartijoje

pirm kart buvo suformuluotas jgos arba grasinimo jga nenaudojimo principas. 2 str. 4 punkte
sakoma, kad Visos nars tarptautiniuose santykiuose susilaiko nuo grasinimo jga ir jos
panaudojimo tiek prie kurios nors valstybs teritorin vientisum arba politin nepriklausomyb,
tiek kuriuo kitu bdu, nesuderinamu su Jungtini Taut tikslais. io principo turinys buvo
atskleistas JT Deklaracijoje dl tarptautins teiss princip. Joje sakoma, kad kiekviena valstyb
savo tarptautiniuose santykiuose privalo susilaikyti nuo grasinimo jga arba jos panaudojimo prie
bet kurios valstybs teritorin nelieiamum arba politin nepriklausomyb, tiek ir bet kuriuo kitu
bdu, nesuderinamu su JTO tikslais. Grasinimas jga arba jos panaudojimas yra tarptautins teiss
ir JTO Chartijos paeidimas ir negali bti tarptautini klausim reguliavimo priemon. Agresyvus
karas yra nusikaltimas taikai, kuris utraukia tarptautin teisin atsakomyb. Draudiama imtis
represalij, susijusi su jgos panaudojimu. Negalima grasinti jga arba naudoti jg siekiant
paeisti esamas valstybi sienas, demarkacines bei paliaub linijas, taip pat jga. trukdyti vykdyti
taut apsisprendimo teis. Kai teritorijos prijungiamos grasinant jga ar naudojant jg, tokie aktai
neturi bti laikomi teistais.
Pagal JTO Generalins asambljos rezoliucij dl agresijos apibrimo (1974) agresija yra
valstybs ginkluotos jgos panaudojimas prie kitos valstybs suverenitet, teritorin nelieiamyb
ir politin nepriklausomyb arba koks nors kitas ginkluotos jgos panaudojimas, nesuderinamas su
JT Chartija.
Agresor yra valstyb, kuri pirmoji panaudoja ginkluot jg prie kit valstyb. Agresija,
nepriklausomai nuo karo paskelbimo, laikomi ie veiksmai:
1. valstybs ginkluotj pajg siverimas kitos valstybs teritorij ar kitos valstybs teritorijos
upuolimas arba bet koks karinis kitos valstybs teritorijos okupavimas tuo upuolimu ar
siverimu, taip pat svetimos teritorijos ar jos dalies aneksija panaudojant ginkluot jg;
2. valstybs ginkluotj pajg vykdomas kitos valstybs teritorijos bombardavimas arba bet kokio
ginklo prie j panaudojimas, kitos valstybs uost ir krant blokavimas, sausumos, jros ir oro
pajg upuolimas; ginkluotj pajg pagal susitarim esani kitos valstybs teritorijoje,
panaudojimas prieingai to susitarimo slygoms arba t ginkluotj pajg laikymas tos valstybs
teritorijoje po to, kai susitarimas nustoja galios;
3. savos teritorijos suteikimas kitai valstybei, jeigu i t teritorij panaudoja agresijos aktams prie
treij valstyb vykdyti;
4. valstybs ginkluot gauj, nereguliarij pajg ar samdini kit valstyb siuntimas, kad jie
panaudot prie j ginkluot jg, jeigu tokie aktai yra rimto pobdio.
JTO Saugumo taryba, remdamasi JT Chartija, turi teis agresijos aktu kvalifikuoti ir kitok
akt.
Nors is dokumentas, kaip ir visos JTO Generalins asambljos rezoliucijos, yra
rekomendacinio pobdio, taiau jis turi didel politin, juridin ir praktin reikm, nes padeda
Saugumo tarybai, kuriai tenka pagrindin atsakomyb u tarptautins taikos ir saugumo palaikym,
konstatuoti agresijos akt, padti vairiomis priemonmis jos aukai ir nustatyti agresoriaus
atsakomyb numatant tarptautines sankcijas. Jgos arba grasinimo jga naudojimo principo sudtin
dalis yra karo propagandos udraudimas.
iuolaikin tarptautin teis, tvirtindama jgos arba grasinimo jga nenaudojimo princip,
udrausdama kar, taip pat numato, jog kartais galima panaudoti ginkluotsias pajgas. Pavyzdiui,
JT Chartijos 51 straipsnyje yra nurodoma: Jokia ios Chartijos nuostata neriboja prigimtins teiss
imtis individualios ar kolektyvins savigynos, jei vykdomas Jungtini Taut nars ginkluotas
upuolimas, tol, kol Saugumo Taryba nesiima btin priemoni tarptautinei taikai ir saugumui
palaikyti. Valstybs nars nedelsdamos pranea Saugumo Tarybai apie priemones, kuri jos msi,
gyvendindamos i savigynos teis, ir kurios jokiu bdu nedaro takos Saugumo Tarybos
galiojimams bei atsakomybei pagal i Chartij bet kuriuo metu imtis veiksm, kurie, jos manymu,
yra reikalingi tarptautinei taikai ir saugumui palaikyti ar atkurti.
Kadangi savigynos teis turi ne tik valstybs, bet ir tautos, kovojanios dl savo
nepriklausomybs, yra teista ir ginkluota nacionalinio isivadavimo kova. ia kova, kaip kratutine
priemone, kolonij alys ir tautos realizuoja iuolaikins tarptautins teiss principais pripaint
taut apsisprendimo teis. Panaudoti ginkluot jg taip pat leidiama ir JTO Saugumo tarybos
nutarimu tarptautinei taikai ir saugumui, pavyzdiui, JT Chartijos 42 str. skelbia, kad jeigu
Saugumo Taryba mano, kad taikai ir saugumui palaikyti nepakanka priemoni, nesusijusi su
ginkluotos jgos naudojimu, ji gali imtis veiksm, kuri reikia tarptautinei taikai bei saugumui
palaikyti arba atkurti. Tokie veiksmai gali bti demonstracijos, blokada ir kitokios Jungtini Taut
nari oro, jr bei sausumos pajg operacijos. Dl to pagal stat 43 str. visi JTO nariai yra
pareigojami suteikti Saugumo tarybai, jai pareikalavus, ginkluotsias pajgas, pagalb bei
atitinkamas aptarnavimo pajgas.

4.2.2. Valstybi teritorinio vientisumo principas

is principas tvirtintas po Antrojo pasaulinio karo (1945). JT Chartijos 2 str. 4 punkte yra
paymta, kad visi Nariai savo tarptautiniuose santykiuose susilaiko nuo grasinimo jga ar jos
panaudojimo prie bet kurios valstybs teritorin vientisum. 1970 met Deklaracijoje dl
tarptautins teiss princip is principas buvo ireiktas siejant j su jgos ir grasinimo jga
nenaudojimo bei valstybi suverenios lygybs principais. Mintame dokumente nurodoma, kad
valstybi teritorin vientisum draudiama ksintis jga arba grasinimu j panaudoti ir kad valstybs
teritorinio vientisumo ir politins nepriklausomybs nelieiamumas yra valstybi suverenios
lygybs svokos sudtinis elementas.
Teikiant valstybi teritorinio vientisumo principui didel reikm, Saugumo ir
bendradarbiavimo Europoje pasitarimo baigiamajame akte (1975) jis buvo suformuluotas kaip
savarankikas principas. iame dokumente pabriama, kad dalyvaujanios valstybs gerbs
kiekvienos dalyvaujanios valstybs teritorin vientisum, vengs bet kuri veiksm, nesuderinam
su JTO Chartija (statais), prie valstybs teritorin vientisum, politin nepriklausomyb arba vie-
ningum, skyrium imant, taip pat vengs paversti viena kitos teritorij karins okupacijos objektu,
tiesioginio ar netiesioginio jgos priemoni panaudojimo arba grasinimo jas panaudoti objektu.
Jokia okupacija, pabriama Baigiamajame akte, arba joks teritorijos gijimas nebus
pripastamas teistu.13

4.2.3. Sien nelieiamumo principas

Valstybs teritorij riboja valstybs sienos, kuri ribose valstyb vykdo savo suverenias
teises. Valstybi sienos paprastai nustatomos tarptautini sutari pagrindu. Sien nelieiamumo

13 Teritorijos nelieiamumas reikia ir jos komponent, pavyzdiui, gamtos itekli nelieiamum. Kita vertus, savos
teritorijos itekli naudojimas neturi daryti alos kitai valstybei.
principas yra glaudiai susijs su jgos ir grasinimo jga nenaudojimo principu. JTO Deklaracijoje
dl tarptautins teiss princip jis yra ufiksuotas kaip sudtin io principo dalis, paymint, kad
negalima naudoti jgos arba grasinti ja siekiant paeisti esamas valstybi sienas. Valstybs si-
pareigojo ne tik jga arba grasinant j panaudoti nesiksinti esamas sienas, bet ir vengti bet kuri
reikalavim ar veiksm, kuriais siekiama ugrobti bei uzurpuoti14 dal bet kurios dalyvaujanios
valstybs teritorijos arba vis teritorij. Sien paeidimas laikomas tarptautiniu nusikaltimu, kurio
atveju leidiama naudoti paias grieiausias atsakomsias priemones, numatytas JT Chartijos 39-
47 str.: Ginkluotos jgos naudojim, kaltos valstybs suvereniteto apribojim, kitas sankcijas.
Sien nelieiamumo principas neapsaugo nuo sien pasikeitim, kadangi jas gali keisti valstybs
tarpusavio susitarimu.

4.2.4. Visuotinio ir visiko nusiginklavimo principas

Po Antrojo pasaulinio karo nusiginklavimo principas iuolaikins tarptautins teiss

altiniuose buvo suformuluotas tik bendrja prasme. JTO Chartijos 11 straipsnyje yra paymima,
kad Generalin Asamblja gali nagrinti bendrus bendradarbiavimo palaikant tarptautin taik ir
saugum principus, skaitant nusiginklavimo bei ginkluots reguliavimo principus, ir teikti su iais
principais susijusias rekomendacijas narms arba Saugumo Tarybai, arba ir narms, ir Saugumo
Tarybai.. Tam tikri pareigojimai iuo klausimu yra duodami Saugumo tarybai, kuri pagal 26 str.
yra atsakinga u parengim plan, kurie bus pateikti Jungtini Taut Organizacijos Narms, dl
ginkluots reguliavimo sistemos sukrimo. statai numato steigti Karinio tabo komitet, kuriam
pavedama teikti pagalb Saugumo tarybai visais jos karini poreiki klausimais, taip pat ginkluots
reguliavimo ir galimo nusiginklavimo klausimais.
Nusiginklavimo principas plaiau buvo suformuluotas JTO Generalins asambljos
vairiose rezoliucijose. Jis atsispindi 1978 met JTO Generalins asambljos specialiosios sesijos
nusiginklavimo klausimais baigiamajame dokumente, kalbama apie nusiginklavimo aktualum, jo
veiksm program, nusiginklavimo deryb mechanizm.
Kalbant apie princip, negalima umirti ir daugelio valstybi daugiaali ir dviali
sutari, pavyzdiui, 1968 m. Branduolinio ginklo neplatinimo, 1971 m. Dl bakteriologinio
(biologinio) ir toksinio ginklo gamybos ir atsarg kaupimo udraudimo ir j sunaikinimo bei kit,
skirt tam tikriems nusiginklavimo klausimams sprsti. Jose numatyti valstybi bei tarptautini
organizacij sipareigojimai ioje srityje.

14 Uzurpuoti ugrobti valdi arba pasisavinti svetimas teises.

 Taigi iuo metu nusiginklavimo principo turin sudaro valstybi pareiga tarpusavio
derybomis, pasiraant tarptautines sutartis, siekti nusiginklavimo (dalinio ir visuotinio), iekoti bd
iai problemai isprsti, vykdyti pasiraomas sutartis dl nusiginklavimo. is principas vis labiau
gyja visuotinai pripainto iuolaikins tarptautins teiss principo pobd.
Sutari dl nusiginklavimo laikymosi prieiros mechanizmas susideda i trij element:
1) nacionalins nusiginklavimo priemons ir metodai, kit Nari nusiginklavimo kontrol; 2)
priemons ir metodai, kuriuos numato tarptautins sutartys dl tam tikro nusiginklavimo bdo; 3)
universals institutai, pavyzdiui, JTO Saugumo Taryba.

4.2.5. Tarptautini gin taikaus sprendimo principas

is principas suformuluotas JTO Chartijos 2 str. 3 punkte: Visos nars tarptautinius

ginus sprendia taikiomis priemonmis taip, kad nekelt grsms tarptautinei taikai bei saugumui
ir teisingumui, VI skyriuje (Taikus gin sprendimas, 33-38 str.), Deklaracijoje dl tarptautins
teiss princip (1970), Saugumo ir bendradarbiavimo Europoje pasitarimo baigiamajame akte
(1975), regioniniuose susitarimuose, dvialse sutartyse. Gin taikaus sureguliavimo principas
susijs su jgos ir grasinimo jga nenaudojimo principu ir reikia valstybi pareig ginus tarp
savs sprsti taikiomis priemonmis siekiant, kad nebt keliama grsm tarptautinei taikai bei
saugumui ir teisingumui; JTO Chartijoje, Deklaracijoje ir Baigiamajame akte pateikiamas pavyzdi-
nis taiki priemoni sraas - derybos, tyrimas, tarpininkavimas, taikinimas, arbitraas, teisminis
nagrinjimas, kreipimasis regionines organizacijas, pai valstybi pasirenkamos taikios
priemons, sureguliavimo procedra, dl kurios susitarta prie kylant ginams. Valstybs privalo
stengtis kaip galima greiiau pasiekti teising, tarptautine teise paremt sprendim ir vengti kilus
ginui bet koki veiksm, galini pabloginti padt ir apsunkinti gino taik sureguliavim.

4.2.6. Valstybi suverenios lygybs principas

is principas pradjo formuotis revoliucij Amerikoje ir Europoje metu. tarptautins

teiss princip sudaro dvi tarpusavyje susijusios dalys: valstybinis suverenitetas ir lygiateisikumas.
Valstybinis suverenitetas tai valstybi nepriklausomyb tvarkant usienio ir vidaus
reikalus, teis savarankikai pasirinkti veikimo bd tarptautiniuose santykiuose ir visuomenin bei
politin santvark valstybs viduje. Suverenitetas yra neatskiriama kiekvienos valstybs savyb. Jis
egzistuoja nepriklausomai nuo tarptautins teiss, bet sudaro pagrind valstybms dalyvauti tarptau-
tiniuose santykiuose, taip pat kurti tarptautins teiss normas.
Lygiateisikumas - tai, kad visos valstybs, nepaisant ekonomini, politini, socialini ir
kit skirtum, yra lygiateiss valstybi bendrijoje ir turi vienodas teises bei pareigas.
Suverenios lygybs principo svoka yra atskleista JTO Deklaracijoje dl tarptautins teiss
princip (1970) ir Helsinkyje vykusio Pasitarimo baigiamajame akte (1975). Pastarajame
dokumente nurodoma, kad kiekvienos valstybs suverenitetui yra bdingi ie elementai:
1. teis juridin lygyb;
2. vienodos su kitomis valstybmis teiss ir pareigos;
3. teis teritorin vientisum;
4. laisv ir politin nepriklausomyb;
5. teis laisvai pasirinkti ir ugdyti savo politines, socialines, ekonomines bei
kultrines sistemas;
6. teis vesti savo statymus ir administracines taisykles;
7. teis priklausyti arba nepriklausyti tarptautinms organizacijoms;
8. teis dalyvauti ar nedalyvauti dvialse arba daugiaalse sutartyse, sjunginse
sutartyse, bti neutraliam;
9. teis savo nuoira umegzti ir palaikyti santykius su kitomis valstybmis.
Mintuose tarptautins teiss altiniuose kartu pabriama ir tai, kad valstybi suverenios
lygybs principas nesuteikia valstybms neribotos elgesio laisvs tarptautiniuose santykiuose. JTO
Deklaracijoje dl tarptautins teiss princip nurodoma, kad kiekviena valstyb turi gerbti kitas
valstybes, kaip teiss subjektus, siningai vykdyti savo tarptautinius sipareigojimus ir taikiai
gyventi su kitomis valstybmis.
Tarptautini santyki praktikoje pasitaiko, kad valstybms, turinioms didesnes pareigas
monijai, kartais suteikiamos didesns teiss. Pavyzdiui dl to, kad penkioms didiosioms
valstybms (Kinijai, Jungtinei karalystei (Anglija, iaurs Airija, kotija, Velsas), JAV, Rusijos
Federacijai, Pranczijai) tenka didesn atsakomyb u tarptautins teko ir saugumo isaugojim,
jos naudojasi JTO Saugumo taryboje didesnmis teismis (veto teise) nei kiti jos nariai, taiau ios
papildomos teiss nepaeidia valstybi suverenios lygybs principo, o tik pabria kit ali
ypating padt gyvendinant JTO tikslus ir principus.
 4.2.7. Nesikiimo kit valstybi vidaus reikalus principas

is principas tvirtintas JTO Chartijos 2 str. 7 punkte, 1965 met JTO Generalins
asambljos Deklaracija dl kiimosi valstybi vidaus reikalus neleistinumo, j nepriklausomybs
ir suvereniteto apsaugojimo, 1981 m. JTO Generalins asambljos Deklaracija dl intervencijos ir
kiimosi valstybi vidaus reikalus neleistinumo, Deklaracija dl tarptautins teiss princip,
Saugumo ir bendradarbiavimo Europoje pasitarimo baigiamasis aktas. iuose dokumentuose yra
paymima, kad, nesvarbu, kokie valstybi savitarpio santykiai, draudiama tiesiogiai ar netiesiogiai,
individualiai ar kolektyviai kitis vidaus arba usienio reikalus, priklausanius kitos valstybs vi-
daus kompetencijai. draudim eina ginkluotas kiimasis, grasinimas tokiu kiimusi; politiniai,
ekonominiai ar kitokios prievartos aktai, kuriais siekiama pajungti savo interesams kitos valstybs
jos suverenumui bding teisi gyvendinim ir tokiu bdu utikrinti bet kokius pranaumus;
tiesiogins ar netiesiogins pagalbos teikim teroristinei arba ardomajai ar kitokiai veiklai, kuria
siekiama smurtu nuversti kitos valstybs reim. Kiekviena valstyb turi neatimam teis pasirinkti
savo politin, ekonomin, socialin ir kultrin sistem be jokio kitos valstybs kiimosi.
Kitis kit valstybi reikalus neturi teiss ir tarptautins organizacijos, taip pat JTO. JTO
Chartijos 2 str. 7 p. skelbia, kad Jokia ios Chartijos nuostata nesuteikia Jungtinms Tautoms teiss
kitis reikalus, kurie i esms priklauso kiekvienos valstybs vidaus jurisdikcijai, ir nepareigoja
nari tokius reikalus sprsti pagal i Chartij. Chartija nevardija reikal, kurie i esms priklauso
valstybs vidaus kompetencijai ir kuriuos reguliuoja tik nacionalin teis. Taiau tarptautin
praktika prie toki reikal priskiria politins ir ekonomins sistemos nustatym, statym leidyb,
alies ekonomikos, kultros vystym ir pan. kurie susij su valstybs suvereniteto gyvendinimu
savo teritorijoje. Pleiantis valstybi tarptautiniam bendradarbiavimui, jos savo valia kai kuriuos
reikalus, esanius vidaus kompetencijoje, perduoda tarptautiniam teisiniam reguliavimui.
Pavyzdiui, valstyb, pasiraiusi tarptautin susitarim dl aplinkos apsaugos, kartu sutinka, kad kai
kurie tokie dalykai bt reguliuojami tarptautine teisine tvarka. Vidaus kompetencijai negali
priklausyti ir tokie dalykai, kurie i esms sukelia pavoj taikai ir saugumui, pavyzdiui, kolonializ-
mas; agresyvs veiksmai. Taigi ne viskas, kas vyksta valstybs teritorijoje, i esms priklauso
valstybs vidaus kompetencijai.
JTO Chartijos 2 str. 7 punkto pabaigoje paymima ir tai, kad JTO nesikiimo valstybi
vidaus reikalus principas nelieia prievartos priemoni taikymo VII skyriaus pagrindu, kuris kalba
apie Organizacijos veiksmus ikilus grsmei taikai, paeidus taik ir vykdius agresijos aktus. iais
atvejais JTO Saugumo taryba gali imtis spjamj ir prievartini veiksm prie valstyb agresor,
remdamasi tarptautine teise, panaudodama Organizacijos nari ginkluotsias pajgas, pagalb bei
atitinkamas aptarnavimo priemones.

4.2.8. Valstybi bendradarbiavimo principas

Pagal JTO Chartijos 1 str. Organizacijos tikslai yra palaikyti tarptautin taik ir saugum,
taip pat vystyti tarp taut draugikus santykius, gyvendinti tarptautin bendradarbiavim
sprendiant ekonominio, socialinio, kultrinio ir humanitarinio pobdio tarptautines problemas,
bti centru, vienijaniu tautas bendriems tikslams gyvendinti.
Siekiant realizuoti iuos tikslus, svarb vaidmen vaidina valstybi bendradarbiavimo
principas, kurio dvasios kupini visi JTO statai ir kuris pirm kart buvo ufiksuojs JTO
Deklaracijoje dl tarptautins teiss principu,
Deklaracija vis pirma pabria, jog reikia utikrinti bendradarbiavimo universalum, ir
nurodo, kad valstybs privalo bendradarbiauti viena su kita, nesvarbu, kokios j ekonomins
sistemos ir politins santvarkos, vairiose tarptautini santyki srityse, stengdamosi palaikyti tarp-
tautin taik ir saugum, remti tarptautin ekonomin stabilum ir paang, padti taut gerovei ir
laisvam nuo diskriminacijos tarptautiniam bendradarbiavimui.
Dokumente nusakomos ir pagrindins valstybi bendradarbiavimo sritys tarptautins
taikos ir saugumo palaikymas, mogaus teisi apsauga, vis form rasins ir religins
diskriminacijos panaikinimas, tarptautini santyki vystymas ekonominje, socialinje, kultrinje,
techninje ir prekybos srityse pagal suverenins lygybs ir nesikiimo princip.
Deklaracija pareigoja valstybes JTO nares iais klausimais bendradarbiauti su
Organizacija, taip pat kartu ir individualiai prisidti prie paangos pasaulyje, ypa besivystaniose
alyse.

4.2.9. Siningo sipareigojim pagal tarptautin teis vykdymo principas

is principas yra vienas i seniausi tarptautins teiss princip, nes be siningo valstybi
sipareigojim pagal tarptautin teis vykdymo negali egzistuoti ir pati tarptautin teis. is
principas atsirado kaip paprotins teiss norma, plaiai inoma pavadinimu ,,pacta sunt servanda, o
iuolaikinje tarptautinje teisje yra tvirtintas sutartimis.
JTO stat preambulje yra sakoma, jog Jungtini Taut tautos pasiryusios sudaryti
slygas, kuriomis galt bti laikomasi teisingumo ir sipareigojim, numatyt tarptautinse
sutartyse bei kituose tarptautins teiss altiniuose JTO Deklaracijoje dl tarptautins teiss
princip atskleistas siningo sipareigojim pagal tarptautin teis vykdymo principo turinys. Joje
paymima, kad kiekviena valstyb privalo siningai vykdyti: sipareigojimus, priimtus pagal
Jungtini Taut Organizacijos Chartij (status); sipareigojimus, kylanius i visuotinai pripaint
tarptautins teiss norm ir princip; prievoles pagal tarptautines sutartis, sudarytas remiantis
visuotinai pripaintais tarptautins teiss principais ir normomis. Kai prievols, kylanios i
tarptautini sutari, prietarauja JTO nari sipareigojimams pagal JTO Chartija, pirmenyb tenka
JTO Chartijos pareigojimams.
is principas taip pat tvirtintas 1969 m. Vienos konvencijoje dl tarptautini sutari
teiss 26 str.: Kiekviena sigaliojusi sutartis jos alims yra privaloma, ir alys privalo siningai j
vykdyti; 27 str.: alis negali pasitelkti savo vidaus teiss nuostat, kad pasiteisint dl sutarties
nesilaikymo), Saugumo ir bendradarbiavimo Europoje pasitarimo baigiamajame akte.

4.2.10. Taut lygiateisikumo ir apsisprendimo principas

is principas ufiksuotas JTO Chartijoje, 1960 m. Deklaracijoje dl nepriklausomybs

suteikimo kolonij alims ir tautoms, Deklaracijoje dl tarptautins teiss princip ir Baigiamajame
akte, regioniniuose ir dvialiuose susitarimuose.
io principo turin sudaro vis taut teis laisvai, be kiimosi i kitur, nustatyti savo faktin
status vystyti ekonomik, kultr. Kiekviena valstyb pagal JTO Chartij turi gerbti i teis,
bendrais ir pavieniais veiksmais prisidti prie taut lygiateisikumo ir apsisprendimo principo
gyvendinimo, padti Jungtini Taut Organizacijai vystyti draugikus valstybi santykius ir
bendradarbiavim, likviduoti kolonializm. Taut apsisprendimo teiss gyvendinimo budai yra:
1. Suverenios ir nepriklausomos valstybs sukrimas;
2. Laisvas prisijungimas prie nepriklausomos valstybs;
3. Susijungimas su ja arba kurio nors kito .tautos laisvai pasirinkto politinio statuso
nustatymas.
Kiekviena valstyb turi susilaikyti nuo prievartini veikim, trukdani tautoms
gyvendinti j teis apsisprendim, laisv ir nepriklausomyb.

4.2.11. mogaus teisi ir pagrindini laisvi gerbimo principas

JTO Chartijos preambulje paymima, kad Jungtini Taut tautos yra pasiryusios
tvirtinti tikjim pagrindinmis mogaus teismis, jo asmenybs orumu bei verte, lygiomis vyr ir
moter, ir dideli bei ma taut teismis. Chartijos pirmasis skyrius kalba apie Organizacijos tiksl
skatinti mogaus teisi ir pagrindini laisvi visiems, nesvarbu, kokios jie rass, lyties, kalbos bei
religijos, gerbim. io principo gyvendinimui taip pat svarbus JT Chartijos 55 str., kuris skelbia,
jog siekdamos sudaryti stabilumo bei gerovs slygas, btinas taikiems ir draugikiems taut
savitarpio santykiams, (...) Jungtins Tautos padeda: a) kelti gyvenimo lyg, siekti visiko gyventoj
uimtumo, geresni ekonomins bei socialins paangos ir pltros slyg; b) sprsti tarptautines
ekonomines, socialines, sveikatos apsaugos ir su jomis susijusias problemas; plsti tarptautin
bendradarbiavim kultros ir vietimo srityse; c) siekti, kad visada bt gerbiamos mogaus teiss
bei pagrindins laisvs ir j laikomasi, nepaisant skirtingos rass, lyties, kalbos ar religijos.
1948 metais JTO Generalin asamblja prim Visuotin mogaus teisi deklaracij, o
1966 metais - du paktus dl mogaus teisi, kurie sigaliojo kaip daugiaals tarptautins sutartys 15.
Palyginti su JTO statais, iuose dokumentuose yra pateikiamas mogaus pagrindini teisiu ir
laisvi sraas, Be to, JTO Generalin asamblja, JTO specializuotosios staigos yra pritarusios
daugeliui konvencij, kuriose toliau vystomas is principas (pvz., 1948 m. Genocido nusikaltimo
spjimo ir baudimo u j konvencija, 1973 m. Apartheido 16 nusikaltimui kelio ukirtimo ir baudimo
u j konvencija, 1960 m. Konvencija dl kovos su diskriminacija vietimo srityje).
mogaus teisi ir laisvi gerbimo principas yra glaudiai susijs su tokiais pagrindiniais
principais kaip valstybi suverenios lygybs, nesikiimo kit valstybi vidaus reikalus principai ir
negali bti jiems prieinamas. Tarptautiniai aktai iuo klausimu patys savaime nesukuria mogui
teisi ir laisvi, o pareigoja dalyves jas praktikai gyvendinti nacionalins statym leidybos
tvarka. Tiesioginis teisi ir laisvi reglamentavimas yra kiekvienos valstybs vidaus reikalas. Pagal
mogaus teisi ir laisvi gerbimo princip visos valstybs privalo bendradarbiauti ioje srityje, ypa
tada, kai teisi ir laisvi paeidimai sukelia pavoj tarptautinei taikai ir saugumui, pavyzdiui,
vykdant agresij, nacizmo, apartheido, genocido politik. iuo atveju JTO gali taikyti valstybms ir
sankcijas, tai ir buvo padaryta Piet Afrikos Respublikai dl apartheido nusikalstamos politikos
vykdymo, u i politik jai buvo neleista 1974 metais dalyvauti JTO Generalins asambljos
XXIX sesijoje.17

15 Tarptautinis paktas dl pilietini ir politini teisi, Tarptautinis paktas dl ekonomini, socialini ir kultrini teisi.

16 Apartheidas rasins diskriminacijos ir segregacijos politika Piet Afrikos Respublikoje.

17 Taiau u mogaus teisi paeidim atsako ne tik valstybs, bet ir tam tikri fiziniai asmenys.
 4.2.12. Tarptautins aplinkos saugos principas

Svarbiausiu io principo egzistavimo rodymu galima laikyti naujos sudties nusikaltimo

aplinkai ekocido atsiradim. Jo samprata tvirtinta 1977 m. Konvencijoje Dl karinio ir bet kokio
kito prieiko poveikio aplinkai ir kt. JTO rmuose yra sukurto specialios organizacijos, kurios
usiima aplinkos monitoringu ir turi teis imtis priemoni, utikrinani tarptautini sipareigojim
vykdym. Svarb vaidmen ia vaidina UNEP (United Nations Environment Programme JT
Aplinkosaugos programa)18
Aplinkos saugos principas, kaip ir pagrindini mogaus teisi ir laisvi gerbimo principas,
susietas su bendramogikomis vertybmis, slygojaniomis visos civilizacijos egzistavim. Todl
laikydamosi io principo valstybs turi sudaryti galimyb atlikti monitoring nacionalinmis ir
tarptautinmis priemonmis, atkreipti bendruomens dmes sutari dl aplinkos saugos
paeidimus, reikalauti nubausti kaltus, o ekocido vykdymo atveju utikrinti papildom fizini
asmen atsakomyb. Btinais atvejais (antropogenini katastrof atvejais) valstybs gali prayti
bendruomens pagalbos. Valstybs privalo saugoti aplink ir savo teritorijos ribose, ir u j,
paeidim atveju prisiimti atsakomyb, siningai vykdyti tarptautinius susitarimus, kitaip tariant
prisiimti teisin atsakomyb u aplinkos isaugojim dabarties ir bsimoms kartoms (r. 18, p.
100-125; 22, p. 58-78).

18 Pavyzdiui, 1998 m. V tarptautiniame aukto lygio varesns gamybos seminare, (Korjoje) buvo patvirtinta
Tarptautin varesns gamybos deklaracija. Joje numatyti atuoni varesns gamybos pltros etapai, kuriuose, be kit
svarbi varesns gamybos pltros utikrinimo veiksni, numatytas varesns gamybos veiklos plan ir program, kaip
pagrindini priemoni, utikrinani nuolatin aplinkosaugos kokybs gerinim, sukrimas bei metini ataskait apie
varesns gamybos paang ruoimas. i deklaracij yra pasiras ir Lietuvos Aplinkos ministras.
 Kontroliniai klausimai

1. Kaip apibdintumte tarptautins teiss princip svok?

1.1. Kokia yra bendrj tarptautins teiss princip paskirtis?
1.2. Kaip utikrinamas pagrindini tarptautins teis princip vykdymas?
2. Kokiais bdais gali bti ireikiami pagrindiniai tarptautins teiss principai?
3. Kuo pagrindiniai tarptautins teiss principai skiriasi nuo kit teis norm? arba kodl
pagrindini tarptautins teiss princip visum galime vadinti visos tarptautins teiss sistemos
pagrindu? (kokie yra pagrindiniai tarptautins teiss princip bruoai?)
3.1. Kokius santykius reguliuoja pagrindiniai tarptautins teiss principai?
3.2. Kam ie principai yra privalomi?
3.3. Koks tarptautinio principo santykis su kitomis tarptautins teiss sistemos normomis?
3.4. Ar gali tarptautins teis principas galioti atgal?
3.5. Kaip vardijamos veikos, paeidianios tarptautinius principus?
3.6. Koki reikm tarptautiniai principai turi valstybms, kuri santykiai nereguliuojami
tiesiogiai?
4. Kokiu pagrindu klasifikuojami pagrindiniai tarptautins teiss principai?
4.1. Kaip tarptautins teiss principai skirstomi pagal tvirtinimo form?
4.2. Kaip tarptautins teiss principai skirstomi pagal bendradarbiavimo objekt?
4.3. Kaip tarptautins teiss principai skirstomi pagal j saugom santyki svarbum?
5. Ivardinkite, kokius inote tarptautins teis principus ir juos aptarkite.
6. Ar tarptautins teiss princip sraas yra baigtinis?
 5. TARPTAUTINS TEISS SUBJEKTAI

Tarptautins teiss subjektai tai tarptautini teisini santyki dalyviai, turintys tarptautines
teises ir pareigas, kurias gyvendina remdamiesi tarptautine teise. ie tarptautini santyki dalyviai
nepavalds jokios valstybs jurisdikcijai, nepriklauso vienas nuo kito, vir j nra auktesns
politins valdios.
Tarptautins teiss subjektai gali bti nuolatiniai (pavyzdiui, valstybs) ir laikini
(pavyzdiui, dl nepriklausomybs kovojanios tautos).
Tarptautinis teisinis subjektikumas pasireikia per tam tikras teises ir pareigas. Pagrindins
tarptautins teiss subjekto teiss yra palakyti santykiu su kitais subjektais, teis dalyvauti kuriant
tarptautins teiss normas, ginti savo tarptautin status. Pagrindin subjekto pareiga siningai
laikytis tarptautins teiss norm ir princip. Be pagrindini, tarptautins teiss subjektai turi ir
individualias teises ir pareigas, nustatytas t tarptautini susitarim, kuriuose jie dalyvauja (18, p.
80-82).
Vis tarptautins teiss subjekt teisin subjektikum sudaro:
a) Teisnumas tai tarptautins teiss subjekto gebjimas turti teises ir pareigas ( gebjim
valstybs gauna nuo susikrimo momento, dl nepriklausomybs kovojanios tautos nuo
pripainimo momento; tarpvyriausybins organizacijos nuo steigiamj dokument sigaliojimo
momento; fiziniai asmenys atsiradus situacijoms, nustatytoms tarptautinse sutartyse).
b) Veiksnumas gebjimas savo veiksmais gyti teises ir pareigas, pilnai naudotis teismis
ir vykdyti pareigas.
Sugebjimas atlikti teisinius aktus pasireikia ios srityse:
1. Subjektas gali atlikti bet kokius teisiniu veiksmus;
2. Subjektas gali palaikyti diplomatinius ir konsulinius santykius;
3. Subjektas gali kurti tarptautins teiss normas bei sudaryti tarptautines sutartis;
4. Subjektas turi procesin teisnum tarptautiniuose teismuose;
5. Subjektas naudojasi privilegijomis ir imunitetais;
6. Subjektas atsako u jo padaryt al ar tarptautins teiss paeidim;
7. Gebjimas tapti tarptautini tarpvyriausybini organizacij nariu ir pilnai dalyvauti
j veikloje (turi tik valstybs) (20, p. 174).
Teisinis subjektikumas gali bti bendras, akiniai ir specialus.
Bendras (universalus) teisinis subjektikumas tai subjekt gebjimas savaime (ipso facto)
bti tarptautins teiss subjektu. (tok subjektikum turi tik suverenios valstybs; teorikai j gali
turti ir u nepriklausomyb kovojanios tautos)
akinis teisinis subjektikumas tai subjekt gebjimas bti tam tikros srities tarptautini
santyki dalyviu (tok subjektikum turi tarpvyriausybins organizacijos, pavyzdiui, UNESCO
(JT vietimo, mokslo ir kultros organizacija) dalyvauja teisiniame reguliavime, kuris lieia
vietim, moksl ir kultr).
Specialus teisinis subjektikumas tai gebjimas bti tam tikr apibrt teisini santyki
subjektais (pavyzdiui, special subjektikum turi fiziniai asmenys, j subjektikumas yra
pripaintas mogaus teises reglamentuojaniuose dokumentuose), (22, p. 99-100), (r. 4 pried).

5.1. Valstybs - pagrindinai tarptautins teiss subjektai

Valstyb yra istorin kategorija: kiekviena valstyb susikuria tam tikru istoriniu momentu ir
tam tikru momentu gali inykti. Taiau politiniame gyvenime tutumos nebna: valstybs inykimas
reikia kitos valstybs atsiradim ar jos teritorijos padidjim ir atvirkiai. Yra labai nedaug
valstybi, kurios neinykdamos gyvuoja nuo senovs laik (pavyzdiui, Kinija).
Valstybs atsiradimo bdai:
1. Klasikinis (kai tam tikroje teritorijoje prim kart sukuriama efektyvi valdia;
pavyzdiui, Lietuvos Didioji Kunigaiktyst)
2. Valstybi susijungimas, sukuriantis nauj valstyb (pavyzdiui, po 1569 m. Liublino
unijos atsirado bendra Lenkijos-Lietuvos valstyb epospolita).
3. Valstybs iirimas, sukuriantis naujas valstybes jos vietoje (pavyzdiui, Austrijos-
Vengrijos imperija, SSRS, Jugoslavija) (20, p. 195-202)

5.1.1. Valstybs poymiai

Tarptautine prasme valstybe laikoma ne bet kuri alis, o tik ta, kuri turi svarbiausius
valstybs poymius: suverenitet (galimyb umegzti santykius su kitomis valstybmis), teritorij,
nuolatinius gyventojus ir valdi.
Suverenitetas yra btinas teisinis ir politinis valstybingumo poymis. Tarptautins teiss
poiriu valstybs suverenitetas tai valstybi nepriklausomyb tvarkant usienio ir vidaus
reikalus, t.y. teis savarankikai nustatinti savo veikimo bd tarptautiniuose santykiuose ir savo
visuomenin ir politin santvark, sprsti kitus valstybs vidaus gyvenimo klausimus. Suverenitet
valstyb gyja nuo savo atsiradimo momento. Jos tarptautinis teisinis subjektikumas nepriklauso
 nuo kit subjekt valios (18, p. 82-83). Pavyzdiui, 1933 m. Montevideo konvencijos 3 str. nurodo:
valstybs politinis egzistavimas nepriklauso nuo kit valstybi pripainimo. Netgi dar nepripainta
valstyb turi teis ginti savo vientisum ir nepriklausomyb, siekti savo gerovs, ir dl to
organizuoti savo veikl taip, kaip ji nori: leisti statymus vadovaujantis savo interesais, vykdyti savo
funkcijas bei apibrti savo teism jurisdikcij ir kompetencij. i teisi gyvendinimo neriboja
niekas kitas, kaip tik kit valstybi teisi gyvendinimas pagal tarptautin teis.
Teritorija. Valstybs teritorij riboja valstybs sienos, kuri ribose valstyb vykdo visas savo
suverenias teises. Taigi teritorija yra apibriama geografine erdve, kuri atskiriama sienomis nuo
kit teritorij ir kuri vienija bendra teisin sistema (pav., Danija ir Grenlandija; Pranczija ir
Martinika, ir t.t..). Teritorija apima:
1. Valstybs sausumos teritorij
2. Vidaus vandenis
3. Oro erdv vir ems ir jros teritorijos (nacionalins oro erdvs virutin riba nra
pakankamai tiksliai nustatyta, taiau susiformavo tarptautinis paprotys, pagal kur
valstybs oro erdv vir jos sausumos ir jros teritorijos baigiasi ten, kur prasideda
emiausia ems palydovo orbita)
4. ems gelmes po ja (teorikai iki ems rutulio centro)
5. Iki 12 myli ploio teritorin jr, besidriekiani prie pakrants.19 (r. 5 pried)
Tradiciniai teritorijos gijimo bdai:
1. Okupacija - teritorijos, kuri nepriklaus niekam (terra nullius), umimas. Kolonializmo laikotarpiu
vyravo nuomon, kad Afrikos ir Azijos teritorijos, kuriose gyveno iabuvi gentys, yra terra
nullius, nes gyventojai, neva, yra menkai organizuoti, kad sukurt vyriausyb, vert pripainimo.
Teritorija laikoma okupuota, kai ji veiksmingai kontroliuojama
2. Senatis ilgas laikas prajs nuo tada, kai viena valstyb uvald kit, suteikia suverenitet ios
teritorijos atvilgiu. Btina slyga: anksiau teritorij valdiusi valstyb turi atsisakyti savo teisi
j. Teritorijos atsisakymas gali bti ireiktas aikiai arba numanomas (pavyzdiui, valstyb
neprotestuoja prie svetim valdym).
3. Natralus teritorijos padidjimas teritorijos padidjimas dl stichini gamtos veiksni, pavyzdiui,
jei pasienio up keiia savo vag arba atsiranda vulkanins kilms sava valstybs teritorijoje.
4. Teritorijos perleidimas (cesija) tai vienos valstybs teritorijos perleidimas kitai valstybei,
paprastai pagal sutart. Praeityje tai daniausiai vykdavo kaip karo rezultatas (pavyzdiui, 1919 m.

19 Europos mogaus teisi komisijos sprendimas: ambasados teritorija nra siunianios valstybs teritorija.
 Vokietija pagal Versalio taikos sutart Klaipdos krat perleido sjungininkams, o ie 1924 m. -
Lietuvai)
5. Nukariavimas pripastamas su slyga, kad buvo visikai ukariauta kitos valstybs teritorija.
Prievarta gyta teritorijos dalis teisikai galjo atitekti kitai valstybei tik pagal sutart su
nuskriaustja valstybe. 1970 m. JT Generalins Asambljos priimtoje Deklaracijoje, tvirtinusioje
tarptautins teiss principus teigiama, kad valstybs nebeturi ukariavimo teiss: valstybs
teritorija negali bti kitos valstybs gijimo grasinant jga ar j panaudojus objektas.
6. Teritorija kaip res communis (bendras daiktas) arba bendras monijos palikimas. Tam tikra teritorija
ar akvatorija (vandens baseino plotas), o taip pat kosmin erdv ir dangaus knai negali bti
valstybi pasisavinti, paskelbus juos valstybs teritorijos dalimi ar kitaip pasiksinus vis
valstybi pripaintas teises. Pavyzdiui, valstybs negali vienaaliais veiksmais pasisavinti gamtos
turt, esani jros dugne u kontinentinio elfo (pamau grimztantis jros dugnas), priklausanio
pakrants valstybms ribos. Atvirosios jros ir jros dugno u pakrants valstybi kontinentinio
elfo ribos erdvs yra visos monijos palikimas.20 Visos monijos palikimo reimas buvo taip pat
nustatytas Antarkiai. Apibendrinant res communis galima teigti, jog tai yra: Antarktida, atviroji
jra, kosmin erdv.
7. Paios valstybs prisijungimas (20, p. 204-207).

Tarpvalstybins sienos paprastai nustatomos tarptautini sutari pagalba. Sutartyje

atribojamos abiej valstybi teritorijos, apraant sien tarp j ir paymint j emlapyje
(delimitacija). Po to siena paymima vietovje (demarkacija). ymint sien vietovje tam tikslui
sudaryta komisija detaliai aprao sienos enklus ir kitas detales (20, p. 208-209), (r. 6 pried).

Gyventojai. Valstyb turi turti nuolatinius gyventojus, kurie bt susieti tarpusavyje

pakankamai stipriu ryiu (pavyzdiui, turti bendr pilietyb, tautyb ir pan.). Taut galima skirstyti
politin ir etnin. Politin tauta - tai gyventojai, kurie paklsta vienai politinei valdiai. Etnin
tauta tai kultra ir tradicija susieta bendruomen. JT Tarptautinis ekonomini, socialini ir
kultrini teisi pakto (in., 2002, Nr. 77-3290) 1 str. nurodo, jog visos tautos turi apsisprendimo

20 1982 m. JT Jr teiss konvencija. 76 str. 1 d. Pakrants valstybs kontinentinis elfas apima jros dugn ir jo
gelmes t povandenini rajon, kurie tsiasi u tos valstybs teritorins jros per vis jos sausumos teritorijos natral
tsin iki emyno povandeninio krato iorins ribos arba 200 jrmyli nuo bazini linij, nuo kuri yra matuojamas
teritorins jros plotis, jei emyno povandeninio krato iorin riba nesiekia io atstumo. 77 str. 1. Pakrants valstyb
naudojasi suvereniomis teismis kontinentin elf, kiek tai susij su jo tyrimu bei jo gamtos turt eksploatavimu. 2.
ios teiss yra iimtins: jei pakrants valstyb nevykdo kontinentinio elfo tyrim ar neeksploatuoja jo gamtos turt,
niekas negali imtis tokios veiklos, neturdamas pakrants valstybs aikaus sutikimo. 78 str. 1. Pakrants valstybs
teiss kontinentin elf nekeiia kontinentin elf dengiani vanden ir oro erdvs vir t vanden teisinio statuso.
2. Naudodamasi teismis kontinentin elf, pakrants valstyb neturi paeisti ar nepateisinamai trukdyti kit valstybi
laivybai ir trukdyti joms naudotis kitomis teismis ir laisvmis, numatytomis ioje Konvencijoje.
teis. Remdamosi ia teise, jos laisvai nustato savo politin status ir laisvai vykdo savo ekonomin,
socialin ir kultrin pltr. Siekdamos savo tiksl, visos tautos gali laisvai naudotis savo gamtos
turtais ir itekliais, nepaeisdamos joki sipareigojim, atsirandani dl tarptautinio ekonominio
bendradarbiavimo, grindiamo abipuss naudos principu, ir i tarptautins teiss. Jokiais atvejais n
i vienos tautos negalima atimti jai priklausani pragyvenimo l. Atsivelgiant 1970 m.
Tarptautins teiss princip deklaracij taut lygiateisikumo ir teiss tvarkyti savo princip eina
ir galimyb sukruti suvereni ir nepriklausom valstyb, laisvas prisijungimas prie nepriklausomos
valstybs arba susivienijimas su ja arba nustatymas kito politinio statuso, kur tauta laisvai
pasirenka (22, p. 102).

Valdia. Valdia vienija teritorij ir gyventojus. Pagrindinis reikalavimas valdiai ji turi

bti efektyvi. Valstyb tarptautine teisine prasme suprantama kaip valdios ir suvereniteto vienyb.
Valstybs valdios organai veikia valstybs vardu. Tarptautiniuose santykiuose valstybs yra
suverens dariniai, veikiantys savarankikai, o ne nepriklausomai nuo kokios nors iorins valdios.
Tarptautins teiss normos, kurios reguliuoja santykius tarp valstybi yra sukurtos pai valstybi
valios suderinimo (sutartiniu) bdu. ia prasme galima teigti, jog skirtingai nei kiti tarptautins
tiess subjektai, valstyb turi universal (bendrj) subjektikum. Kit tarptautini santyki
dalyvi subjektikumas priklauso nuo j santykio su valstybe (22, p. 102).
Tarptautiniuose santykiuose dalyvaujanios suverenios valstybs pagal savo form gali bti
unitarins ir sudtins (federacins ir konfederacins). Gin dl unitarins valstybs tarptautinio
subjektikumo nekyla. Konfederacijos valstybi sjungos, sudarytos siekti tam tikr bendr tiksl
(karini, usienio politikos, ekonomikos ir pan). Valstybs ilieka tarptautins teiss subjektais.
Federacijos tokia valstybins santvarkos forma, kurioje kelios valstybs ar emesnio lygio
nacionaliniai arba istorikai susiklost teritoriniai junginiai yra susivienij vien valstyb.
Valstybs, einanios federacij, dal savo suvereni teisi paveda vykdyti federacijos organams.
Paios federacijos turi nuolatinius sjunginius valdios bei valdymo organus ir yra tarptautins
teiss subjektai. Federacijos nari tarptautin teisin subjektikum nustato federacins konstitucijos
nuostatos. Paprastai federacijos nars nra tarptautins teiss subjektai (18, p. 84).
Visos valstybs turi vienod tarptautin teisin subjektikum vienodas teises ir teisikai
lygi galimyb dalyvauti tarptautiniuose santykiuose. Tarptautinio teisinio subjektikumo turin
atskleidia ios svarbiausios valstybi teiss:
1. Umegzti santykius su kitomis valstybmis ir kitais tarptautins teiss subjektais;
2. Umegzti diplomatinius ir konsulinius santykius su valstybmis ir turti atstovybes
tarptautinse organizacijose, kuri nars jos yra;
 3. Sudarinti tarptautines sutartis ar kitokiu bdu dalyvauti kuriant tarptautins teiss
normas;
4. Bti tarptautini organizacij nare ir dalyvauti tarptautinse konferencijose;
5. Ginti savo subjektikum ir taikyti sankcijas tarptautins teiss norm paeidjams.
Valstybs gali savanorikai apriboti savo tarptautin teisin subjektikum. I dalies savo
subjektikum riboja valstybs, vykdanios neprisijungimo politik, atsisakanios dalyvauti
kariniuose blokuose ir grupuotse, taip pat neutraliteto status turinios valstybs. Neutraliteto
statusas nustatomas tarptautine sutartimis ar nacionaliniu statymu, daniausiai konstitucija, kuriais
valstyb sipareigoja nedalyvauti jokiame kare, vykdyti taiki politik. Neutrali valstyb neleidia
savo teritorijoje steigti usienio karini bazi, pati nesteigia j usienyje, neleidia usienio karinio
tranzito per savo teritorij. Valstybs neutralitetas neapriboja jos suvereniteto, nes neutralitetas yra
nustatomas savanorikai ir jo galima atsisakyti. Neutrali valstyb taip pat ilaiko savigynos teis.
Ikilus ginkluoto upuolimo grsmei ar upuolimui prasidjus, neutrali valstyb gali sudaryti
laikinas karines sjungas ir vykdyti kolektyvin savigyn (20, p. 209-212).

5.1.2. Valstybi pripainimas

Valstybs pripainimas - tai teisinis (politinis) aktas, kuriuo viena valstyb ar j grup
kreipiasi naujai susikrusi valstyb ir pareikia, kokius su ja palaikys santykius (18, p. 87).
Pripainimo aktas nesukuria naujo tarptautins teiss subjekto ir susikrusi taut apsisprendimo
bdu valstyb egzistuos tarptautiniuose santykiuose kaip tarptautins teiss subjektas
nepriklausomai nuo to ar ji pripainta, ar ne. Dalyvavimas tarptautinse organizacijose taip pat
visikai nepriklauso, ar valstyb pripainta ar ne. Taiau pripainimo aktas svarbus tuo, kad jis
normalizuoja naujos valstybs tarptautinius santykius, maina tarptautin tamp, stiprina taik ir
saugum, padeda umegzti geros kaimynysts ir bendradarbiavimo santykius.

Pagal tai, kam jis yra adresuojamas pripainimas gali bti skirstomas : valstybi
pripainim, vyriausybi pripainim, pripainim sukilusia ar kariaujania alimi, emigrantins
vyriausybs pripainim.

Valstybi pripainimas yra skirstomas de jure ir de facto. Pripainimas de jure yra

visikas, galutinis ir oficialus pripainimas, po kurio nustatomi ekonominiai, politiniai ir
diplomatiniai santykiai, pripastami tos alies statymai ir teism sprendimai. Tokio pripainimo
forma paprastai yra nota ar deklaracija.

Pripainimas de facto yra taip pat teisinis pripainimas, taiau nedarant formalaus
pareikimo. Po jo santykiai nustatomi tik i dalies (daniausiai be diplomatini ir konsulini
santyki) ir yra pereinamojo pobdio. iuo metu pripainimas de facto yra naudojamas retai.
Paprastai tuomet, kai pripastanti valstyb nra tikra pripastamo subjekto tvirtumu arba kai pats
subjektas pripasta, jog jis yra laikinas.

De jure ir de facto pripainimo padariniai yra vienodi, iskyrus tai, kad jei valstyb ar
vyriausyb susikr paeidus tarptautin teis, pripainimas de jure gali paalinti neteistum;
pripainimo de facto tam nepakanka.

Ad hoc pripainimas - tai neoficialus pripainimas, epizodiniai santykiai, palaikomi kokiu

nors konkreiu klausimu.

Tarptautins teiss moksle pripainimo klausimu labiausiai yra paplitusios dvi teorijos:
deklaracin ir konstitucin. Deklaracins teorijos atstov (Ferdrosas) nuomone, pripainimo aktas
tik deklaruoja ir fiksuoja naujo tarptautins teiss subjekto pasirodym, bet jo nesukuria. Jei darinys
objektyviai atitinka valstybei keliamus reikalavimu, jis yra valstyb su visomis tarptautinmis
teismis ir pareigomis, o kitos valstybs privalo j tokia laikyti.

Konstitucin teorijos alininkai (Anzilottis, Kelzenas) aikina, kad naujai susikrusi

valstyb yra tarptautins teiss subjektas tik nuo jos pripainimo momento. J nuomone,
pripainimas konstatuoja, sukuria tarptautins tiess subjekt.

Ginas tarp deklaracinio ir konstitucinio pripainimo linksta deklaracins teorijos naudai.

Pagrstai nauja valstyb pripastama tada, kai ji atitinka tarptautinius teisinius valstybingumo
kriterijus, tvirtintus 1933 m. Montevideo konvencijoje dl valstybi teisi ir pareig: valstyb turi
turti nuolatinius gyventojus, apibrt teritorij, vyriausyb ir gebjim umegzti santykius su
kitomis valstybmis.

Kai viena valstyb pripasta kit valstyb, pripainimas paprastai turi ias pasekmes
pirmosios valstybs vidaus teisje:

1. Antroji valstyb ir jos nuosavyb gauna imunitet prie pirmosios valstybs teism ir kit
 valstybini organ jurisdikcij;

2. Antroji valstyb gauna teis reikalui esant ginti savo teises pirmosios valstybs teisje;

3. Antrosios valstybs teiss normos gali bti taikomos pirmosios valstybs vidaus teisje
sprendiant tarptautins privatins teiss klausimus (t.y. i valstybi norm kolizijos atveju);

4. Pripainta valstyb gali atgauti savo turt ar las, jei jos buvo saugomos ar ualdytos
pirmojoje valstybje.

Nepripainta valstyb negals imtis joki teisini veiksm kitos, jos nepripastanios,
valstybs vidaus teisje: reikalauti grinti savo valstyb turt ir pan. Taiau kitos valstybs ar
vyriausybs nepripainimas nereikia, kad nepripastanti valstyb gali imtis koki nors
diskriminacini veiksm kitos valstybs piliei ar juridini asmen atvilgiu.

Vyriausybs pripainimo klausimas ikyla tada, kai valstybs vyriausyb pasikeiia ne

konstituciniu bdu, o vykus sukilimui, smokslui ar kitam prievartos aktui. Tarptautinje
terminijoje terminas vyriausyb turi platesn reikm nei vidaus teisje. Tarptautine prasme
vyriausyb yra suprantama kaip institucij, atstovaujani valstyb tarptautiniuose santykiuose,
visuma; kitais odiais tariant, tam tikra vidaus valdios piramid, nesvarbu, kas sdi tos piramids
virnje imperatorius, karalius, prezidentas, vyriausyb ir pan. (20, p. 213-216).

Vyriausybi pripainimo klausimu susiformavo dvi doktrinos: Tobaro-Vilsono ir Estrados.

Tobago doktrina: atsisakoma pripainti naujas vyriausybes, pamusias valdi antikonstituciniu
valstybs perversm bdu. Estrados doktrina pripaino tik faktin diplomatini santyki palaikym,
atsisakydama bet kokio pripainimo akto. Vyriausybs pasikeitimas valstybje teisine prasme yra
jos vidaus reikalas, nepriklausomai nuo to, ar tai vyko pagal nacionalin konstitucij, ar ne.

Vyriausybs pripainimas reikia, jog pripastama, kad i vyriausyb atstovauja valstybei

tarptautiniuose santykiuose ir pripastanti alis palaikys santykius su ia valstybe per i
vyriausyb. Pagrindiniai naujos vyriausybs pripainimo kriterijai - veiksminga valstybs
teritorijos ir gyventoj kontrol.

Kai tauta, siekdama isivaduoti i svetimos valdios, sukurti savo nacionalin valstyb,
pakeisti valdymo form ar ekonomin sistem sukyla, ji gali bti pripainta sukilusia alimi.
Pripastant sukilusia alimi neturi bti kiamasi valstybs vidaus reikalus, t.y. pripainimas neturi
bti prielaikinis. Daniausiai toks pripainimas yra laikomas teistu tik tada, kai sukilusi ar
kariaujanti alis turi stipri nuolatin organizacij, kontroliuoja ymi teritorijos dal ir kovoja su
centrine vyriausybe pakankamai ilg laik (8, p. 90-91).

Kai sukilliams pavyksta atskirti teritorijos dal ir sudaryti savo valstyb, ikyla ios
valstybs pripainimo problema. Jei sukilliai savo jgomis nuveria senj vyriausyb ir pradeda
kontroliuoti didij valstybins teritorijos dal, ikyla naujos vyriausybs pripainimo problema.

Antrojo pasaulinio karo metu hitlerinei Vokietijai okupavus Lenkij, ekoslovakij,

Pranczij, Belgij, Olandij ir kt. Dauguma okupuot valstybi vyriausybi emigravo ir
emigracijoje vykd savo funkcijas. Ikilus klausimui dl emigrantini vyriausybi teiss atstovauti
savo tautai, reiki atsivelgti tai, kaip ta vyriausyb prisidjo prie pasiprieinimo, kaip jam
vadovavo, kokie buvo jos ryiai su kovojania tauta. Jei emigrantin vyriausyb nusialina nuo
kovos, atitrksta nuosavo tautos, o tauta sukuria nacionalinio pasiprieinimo organus, emigrantins
vyriausybs pripainimas yra i esms kiimasis tos tautos vidaus reikalus. (1991 m. sausio 14 d.
Lietuvos Aukiausioji Taryba buvo primusi nutarim, kad tam atvejui, jei ji nebegalt vykdyti
savo galiojim, sudaroma Lietuvos Respublikos Vyriausyb emigracijoje). (8, p. 93) (r. 7 pried).

Pagal tarptautin teis daugelio Vakar valstybi pozicija Lietuvos Respublikos

pripainimo atvilgiu turt bti vertinama kaip naujos vyriausybs, kuri pradjo teistai
kontroliuoti savo valstybs teritorij po jos okupacijos ir aneksijos, pripainimas. Lietuvos
nepriklausomyb pirmoji pripaino Islandija 1991 m. vasario 11 d. (Daugelis Vakar valstybi
nepripaino Baltijos valstybi okupacijos).

5.2. Tarptautinis taut kovojani dl nepriklausomybs subjektikumas

Nacija vadinama istorikai susiklosiusi moni bendruomen, kuri apibdina ie

poymiai:
1. Bendra teritorija,
2. Bendras ekonominis gyvenimas
3. Bendra psichologin sankloda pasireikianti kultros bendrumu.
Terminu tauta vadina paias vairiausias nacionalins ir etnins moni bendruomens
formas. Daniai iuo terminu vadinama tokia moni bendruomen kaip gentis.
Kuomet kalbama apie nacij ir taut tarptautin subjektikum pirmiausiai turima galvoje
tos tautos, kurios yra kolonijinje priklausomybje ir yra prarad savo valstybingum. Tarptautins
teiss subjektai yra tik tos nacijos ir tautos, kurios kovoja dl savo isilaisvinimo ir nepriklausom
valstybi sukrimo. Paprastai tarptautins teiss subjektais u nepriklausomyb kovojanios tautos
tampa tik tuomet, kai sukuria kok nors kov koordinuojant organ (pavyzdiui, Palestinos
isivadavimo organizacija), kuris kol nebus sukurta valstyb, veikia tautos vardu.
iuo metu priklausomos yra apie 15 teritorij: Bermudai, Gibraltaras, Vakar Sachara ir
kt. Remiantis taut lygiateisikumo ir teiss tvarkyti savo likim principu, visos tautos turi teis
laisvai, be iorini jg sikiimo apibrti savo politin status ir gyvendinti savo socialin,
ekonomin ir kultrin pltr ir kiekviena valstyb turi gerbti i teis remiantis JT Statutu.
Taut apsisprendimo principas gyvendinamas sukuriant suvereni ir nepriklausom
valstyb, laisvai prisijungiant prie nepriklausomos valstybs arba susivienijimas su ja, arba
nustatymas kokio nors kito politinio statuso, kur laisvai pasirenka tauta. Kiekviena valstyb privalo
susilaikyti nuo prievartini veiksm, kurie atimt i taut teis apsisprsti, laisv ir
nepriklausomyb. Kolonijos ar kitos priklausomos valstybs teritorija turi status, kuris yra atskiras
ir kitoks, nei valdaniosios (suverenios) valstybs teritorijos statusas. is statusas gali egzistuoti tol,
kol tam tikros kolonijos ar priklausomos teritorijos tauta neprareik savo teiss apsisprendim
remiantis JT Chartijos tikslais ir principais (JT Chartija, 1-2str.)
Kaip tarptautins teiss subjektai tautos, kovojanios dl nepriklausomybs, atstovaujamos
savo nuolatini organ gali sudaryti sutartis su valstybmis ir tarptautinmis organizacijomis;
pasirayti tarptautines konvencijos (pavyzdiui, Palestinos isivadavimo organizacija pasira 1982
m. JT Jr teiss konvencij), pavesti savo atstovams dalyvauti tarpvyriausybini organizacij ir
konferencij veikloje. Jos naudojasi tarptautini norm apsauga.
Nacionalinio isivadavimo judjimo tarptautinis statusas grindiamas ne tik veiksminga
teritorijos kontrole, bet ir tarptautiniu j politini tiksl pripainimu. Dl nepriklausomybs
kovojani taut statuso apibrim apsunkina sunkumai nustatant, ar sukilimas yra tautos
apsisprendimo teiss realizavimas, ar separatist vykdomi kariniai veiksmai (22, p. 106-109).

5.3. Tarptautini organizacij subjektikumas

Svoka tarptautin organizacija paprastai apibdinama organizacija, kurta susitarus dviem

ar daugiau valstybi. J reikia skirti nuo svokos nevyriausybin organizacija, kuri steigia
privats asmenys arba asmen grups (pavyzdiui, alij judjimas Greenpeace). Remiantis
1986 m. Vienos konvencija dl sutari tarp valstybi ir tarptautini organizacij bei tarp
tarptautini organizacij teiss, tarptautins organizacijos yra tarptautins teiss subjektai. Bet kuri
tarptautin tarpvyriausybin organizacija ipso facto (savaime) yra tarptautins teiss subjektas
pirmiausiai todl, kad valstybs sutar suteikti jai tam tikras teises ir pareigas, kurios yra apibrtos
j steigiamuosiuose aktuose (chartijose, statutuose, sutartyse, konvencijose ir kt.) ir visikai atitinka
pagrindinius tarptautins teiss principus (r. 8 pried).
Tarptautini organizacij steigiamieji aktai reguliuoja santykius tarp organizacij ir j
nari-valstybi, tarptautinius santykius: reglamentuoja narysts, organizacijos statuso, j galiojimo
sutaryti tarptautines sutartis klausimus. O taip pat kitas organizacijos tikslus ir udavinius bei j
teisin subjektikum (JT Chartija, 104 str.) apibrianias normas ir t.t... Taiau jei steigimo
dokumentuose nra nurodytas tarptautins organizacijos teisinis subjektikumas, tai dar nereikia,
jog organizacija nra tarptautins teiss subjektas (nepaisant to, jos gali ne maiau veiksmingai
vykdyti savo funkcijas). Kadangi bet kuri organizacija turi nors vien savo organ, ji skiriasi nuo
valstybi savo nari, o tai reikia, jog ji ipso facto (savaime) tampa tarptautins teiss subjektu.
Tarptautini tarpvyriausybini organizacij teisinis subjektikumas nra vienodas: skirtingos
organizacijos gali turti skirtingus galiojimus (pavyzdiui, JT gali imtis karini veiksm, o
Pasaulin sveikatos organizacija to daryti negali). Kiekvienu konkreiu atveju organizacijos teiss
yra nustatomos jos steigiamajame akte, sutartimis su valstybmis ir kitais tarptautins teiss
subjektais. Plaiausi teisin subjektikum turi Jungtini Taut Organizacija (JTO), jos narmis yra
beveik visos valstybs. Taiau koks platus subjektikumas bebt, tai yra akinis (arba specialus), o
ne universalus teisinis subjektikumas, nes valstybs tarptautin organizacij steigia konkretiems
tikslams ir suteikia jai ribot gali.
iuo metu veikia apie 500 vairaus tipo tarptautini organizacij. Tai rodo iaugus poreik
stiprinti bendradarbiavim tarp valstybi. Dauguma tarptautini organizacij yra tradicins, j
veikla daugiausiai grindiama tarpvyriausybiniu bendradarbiavimu tarp valstybi, kurios
kontroliuoja organizacij sprendim primim, j finansavim. Taiau yra iskiriamas ir naujas
tarptautins organizacijos tipas supranacionalin organizacija, grindiama auktesniu valstybi
nari integracijos lygiu, j suvereniteto perklimu tarptautin lyg. Supranacionalin organizacij
apibdina i element visuma:
1. Organizacijos organus sudaro asmenys, neatstovaujantys savo vyriausybms;
2. Organai sprendimus gali priimti bals dauguma
3. Organizacijos turi teis priimti privalomus aktus
4. Kai kurie i t akt tiesiogiai teisikai veikia asmenis ir mones
5. Organizacijos steigiamoji sutartis ir jos organ priimti teiss aktai sudaro nauj
teisin sistem
 6. Valstybi nari prisiimt sipareigojim laikymsi bei organizacijos organ priimt
akt teistum priiri nepriklausomas Teisingumo teismas.
Vienintel iuos kriterijus atitinkanti organizacija iuo metu yra Europos sjunga.
Nevyriausybins organizacijos (pavyzdiui, Tarptautinai prekybos rmai, Tarptautin oro
transporto asociacija) yra steigiamos ne valstybi susitarimu. J nariai yra privats asmenys arba
organizacijos. Nevyriausybini organizacij vaidmuo tarptautinje teisje daniausiai yra
neoficialaus pobdio. Tam tikr tak tarptautinei teiskrai jos turi atskirose srityse, kai reikia
papildomo ekspert vertinimo. Tarpvyriausybins organizacijos gali suteikti nevyriausybinms
organizacijoms tam tikr konsultacin ar stebtojo status (pavyzdiui, 1991 m. JT Generalin
asamblja suteik stebtojo status tarptautiniam Raudonojo Kryiaus komitetui), kartu joms
suteikiant ir ribot tarptautin status, taiau tai nevyriausybini organizacij nedaro teiss
subjektais (22, p. 110-111).

5.3.1. Jungtini Taut Organizacija

Jungtini Taut Organizacija (toliau - JTO, Organizacija arba Jungtins Tautos) buvo
kurtos 1945 m., pasibaigus Antrajam Pasauliniam karui. Pirminis ir pagrindinis ios organizacijos
tikslas - stabilizuoti tarptautinius santykius bei sustiprinti visuotins taikos pagrindus.

Jungtins Tautos vaidino ir tebevaidina be galo svarb vaidmen siekiant tarptautinio

stabilumo, pagrindini mogaus teisi utikrinimo viso pasaulio gyventojams, socialini ir
ekonomini problem nagrinjimo ir j sprendimo.

Termin Jungtins Tautos sugalvojo JAV prezidentas Franklinas D.Ruzveltas (1882-

1945). Pirm kart oficialiai is terminas buvo pavartotas 1942 m. sausio 1 d. dokumente Jungtini
Taut Deklaracija, kuriame 26 valstybi atstovai sipareigojo kartu kovoti prie Aies valstybes -
Vokietij, Italij ir Japonij.

1945 m. spalio 24 d. 51 valstyb steig Jungtini Taut Organizacij, kuri pagrindinis

tikslas - taikos isaugojimas ir kolektyvinis saugumas bendradarbiaujant visoms tarptautinms
bendruomenms. iandien ios tarptautins organizacijos veikl sitrauk beveik visos pasaulio
valstybs - 192 alys.
 Pagrindinis JTO dokumentas - Chartija (in., 2002, Nr. 15-557) - buvo pasirayta 50
vyriausybi atstov 1945 m.

JTO Chartija apibria keturis pagrindinius organizacijos tikslus:

1. Ilaikyti tarptautin saugum ir taik;

2. Vystyti draugikus ryius/santykius tarp taut, bendradarbiauti sprendiant tarptautines

problemas;

3. Bendromis jgomis skatinti pagarb mogaus teisms visose alyse;

4. Centralizuotai atstovauti bet koki tarpusavio santyki harmonizavimui.

Iki iol buvo pataisyti tik keturi Chartijos straipsniai, vienas i j - du kartus. Visos
pataisos buvo susij su nari skaiiumi vairiuose specialiuose JTO tarybose. Chartija buvo
numaiusi, kad yra 5 oficialios Jungtini Taut kalbos - angl, ispan, kin, prancz ir rus.
Vliau prie j buvo priskirta ir arab kalba.

Chartija skelbia, kad Jungtini Taut narmis gali tapti visos taik mylinios alys, kurios
prisiima JTO sipareigojimus ir kurios, Organizacijos nuomone, nori ir sugeba vykdyti iuos
sipareigojimus. Visos Jungtini Taut nars yra suverenios valstybs. Kiekviena valstyb, JTO
nar, neirint jos dydio, turtingumo, politini pair skirtumo, turi tik vien bals. Jungtins
Tautos nra pasaul valdanti organizacija, ji taip pat neleidia statym.Taiau btent JTO vaidina
svarb vaidmen sprendiant tarptautinius konfliktus, formuoja tarptautins politikos prioritetus,
taigi, visas pasaulis tam tikra prasme yra veikiamas ios organizacijos.

JTO valdo ei pagrindiniai valdymo organai. Penki i j - Generalin asamblja,

Saugumo Taryba, Ekonomin ir Socialin Taryba, Globos Taryba ir Sekretoriatas - yra sikr
pagrindinje JT bstinje Niujorke. etasis - Tarptautinis Teismas - Olandijos mieste Hagoje.

Generalin Asamblja yra pagrindinis svarstymo organas. Remiantis JTO Chartija,

pagrindiniai Generalins Asambljos funkcijos ir galiojimai yra ie:

(1) svarstyti ir silyti bendradarbiavim ir tarptautin taik bei saugum palaikanius

principus, taip pat nusiginklavimo bei ginkluots sumainimo klausimus;
 (2) skatinti tyrimus ir teikti rekomendacijas remiant tarptautin politin bendradarbiavim,
tarptautins teiss pltojim ir sisteminim, pagrindini mogaus teisi garantavim ir tarptautin
bendradarbiavim ekonomikos, visuomens, kultros, vietimo ir sveikatos srityse;

(3) teikti pasilymus kaip sprsti kiekvien, nepriklausomai nuo j suklusi prieasi,
problem, kuri galt pakenkti draugikiems santykiams tarp taut.

Nors Generalin Asamblja negali tiesiogiai takoti atskir valstybi sprendim, JTO
pareikta nuomon yra labai svarbi tarptautiniu lygiu ir alys, ignoruojanios Jungtini Taut
nutarimus gali sulaukti neigiamos pasaulio reakcijos.

Saugumo taryba. Vadovaujantis JTO Chartija, pirminis Saugumo Tarybos udavinys yra
tarptautins taikos ir saugumo palaikymas. Tuo bdu Saugumo Tarybos darbas vyksta be joki
iankstini slyg ir planavimo.

Jungtini Taut Chartijoje yra numatytos pagrindins Saugumo Tarybos funkcijos ir

nustatyti galiojimai:

(1) palaikyti tarptautin taik ir saugum vadovaujantis Jungtini Taut principais ir

tikslais;

(2) nagrinti kiekvien ikilus gin ar susidariusi konfliktin situacij;

(3) rekomenduoti bdus kaip tokius ginus reikia sureguliuoti ir nurodyti slygas, kaip
veikti konfliktines situacijas;

(4) kurti ginkluots kontrols planus;

(5) raginti Jungtini Taut nares imtis ekonomini priemoni ar kitoki sankcij, iskyrus
jgos panaudojim, agresijos sustabdymui;

(6) esant btinybei, imtis karini veiksm;

(7) vykdyti Jungtini Taut globos funkcijas.

Reikia pastebti, kad svarstant taikos ilaikymo problemas, vis pirma konflikt yra
stengiamasi sureguliuoti taikiais metodais. Paprastai tokiais atvejais yra siuniami taikos palaikymo
briai, kuri tikslas bna iskirti konfliktuojanias puses ir padti sussti joms prie deryb stalo.
Saugumo Taryba gali naudoti ir kitus bdus, jeigu konfliktuojanios alys neatsivelgia jos
reikalavimus. Daniausiai tai yra vairios ekonomins sankcijos arba embargas karinei amunicijai.
Labai iskirtinais atvejais Saugumo Taryba turi teis kreiptis specialiai tokiems atvejams
numatytas valstybes, JTO nares, praydama dalyvauti militaristinse akcijose.

Taip pat, Saugumo Taryba ruoia rekomendacijas Generalinei Asambljai renkant nauj
Generalin sekretori bei JTO priimant naujas nares.

Ekonomin ir Socialin Taryba. i Taryba buvo steigta kaip pagrindinis Jungtini Taut
organas, skirtas koordinuoti ekonomin ir socialin veikl Jungtini Taut eimoje. Pagrindinis
Tarybos udavinys - skatinti tarptautin kooperacij ir ali vystymsi. Siekdama gyvendinti
tiksl, Ekonomin ir socialin taryba konsultuojasi su nevyriausybinmis ali organizacijomis,
stiprina ryius tarp Jungtini Taut ir vairi ali pilietins visuomens.

Ekonomin ir socialin taryb sudaro 54 nariai, Generalins Asambljos metu renkami

trij met laikotarpiui, kuriam pasibaigus, 18 nari yra perrenkami. Tarybos sesijos vyksta dukart
metuose po vien mnes. Viena sesija vyksta Niujorke, kita - enevoje. Taip pat bna aukiami
ministr lygio susirinkimai, kuriuose bna svarstomi globaliniai ekonominiai bei socialiniai
klausimai. Nuo 1998 m. Taryba diskutuoja ir humanitariniais klausimais.

Pagrindins Ekonomins ir socialins tarybos funkcijos ir galiojimai yra ie: (1) bti
pagrindiniu forumu, kuriame svarstomi globalinio pobdio ekonominiai ir socialiniai klausimai.
Jame formuojamos politins rekomendacijos iais klausimais, kurias bt galima pateikti Jungtini
Taut narms ir visais sistemai; (2) vykdyti ir inicijuoti tyrimus bei praneimus ir teikti
rekomendacijas tarptautiniais ekonomikos, visuomens, kultros, vietimo, sveikatos ir su iomis
sritimis susijusiais klausimais; (3) ugdyti pagarb vis moni teisms ir pagrindinms laisvms ir
skatinti j laikytis.

Ne sesijos metu Tarybos darb atlieka pagalbiniai organai - komitetai ir komisijos, kurie
apie savo kuruojam srii darbo rezultatus reguliariai informuoja Tarybos narius. Pagalbin
Tarybos mechanizm sudaro devynios funkcins komisijos (Statistikos, Demografin ir pltros,
Socialins pltros, mogaus teisi, Moter padties, Narkotini mediag, Nusikaltim prevencijos
ir baudiamosios teiss, Mokslo ir technikos panaudojimo pltrai bei Ilgalaiks pltros komisija),
penkios regionins komisijos (Ekonomin Afrikos, Ekonomin ir socialin Azijos ir Ramiojo
vandenyno, Ekonomin Europos, Ekonomin Lotyn Amerikos ir Karib jros baseino bei
Ekonomin ir socialin Vakar Azijos komisija), keturi nuolatiniai komitetai (Programos ir
koordinavimo, Nevyriausybini organizacij, mogaus bsto bei Tarpvyriausybin tarptautini
ataskait ir praneim standart ekspert darbo grup), taip pat daug nuolatini ekspert organ,
nagrinjani tokius klausimus kaip nusikaltim prevencija ir kontrol, pltros planavimas,
tarptautinis bendradarbiavimas mokesi klausimais ir pavojing preki transportavimas.

Kaip jau buvo minta, remdamasi JTO Chartija, Ekonomin ir socialin taryba
konsultuojasi su nevyriausybinmis organizacijomis, dirbaniomis su tomis paiomis problemomis.
Danai nevyriausybins organizacijos turi specialios patirties ar technini ini, kurios yra ypa
vertingos. Pastaruoju metu Taryba konsultuojasi su daugiau kaip 1500 nevyriausybini
organizacij, kurios yra skirstytinos tris kategorijas. Nevyriausybins organizacijos, kurioms
suteiktas patariamasis statusas, gali sisti stebtojus vieus Tarybos ir jos patariamj organ
posdius, teikti pareikimus ir pan.

Globos Taryba. Kuriant tarptautin globos sistem, i Taryba buvo steigta siekiant
utikrinti tarptautin globojam teritorij prieir. Tuo metu tai buvo 11 teritorij, kurias tuo metu
administravo 7 valstybs, Jungtini Taut nars. Bendr pastang dka iki 1994 m. ios teritorijos
jau buvo usitikrin savivald arba netgi isikovojusios nepriklausomyb kaip atskiros valstybs
arba sijungdamos kaimynini nepriklausom valstybi sudt. Paskutin Tarybos globota teritorija
buvo Palau Ramiojo vandenyno salos (Pacific Islands), kurias administravo JAV ir kurios tapo 185-
ja valstybe, Jungtin Taut nare.

Kadangi iuo metu Tarybos darbas i esms yra baigtas, Taryba tesudaro 5 nuolatins
nars, kurios renkasi ikilus btinybei.

Tarptautinis Teismas. Tarptautinis Teismas, taip pat inomas Pasaulio Teismo vardu - yra
pagrindinis teisminis Jungtini Taut organas. Jo Statutas yra sudtin Jungtini Taut Chartijos
dalis. Susidedantis i 15 teisj, nepriklausomai viena nuo kitos renkam Generalins Asambljos ir
Saugumo Tarybos, Teismas sprendia teisminius ali ginus. Negali bti dviej teisj - tos paios
valstybs piliei. Teisj kadencija yra devyneri metai, po kuri jie gali bti perrinkti. alies
dalyvavimas Teisme yra savanorikas, taiau netgi jeigu alis ir nedalyvauja teismo posdiuose, ji
privalo vykdyti Teismo sprendim. Taip pat, esant reikalui, Tarptautinis Teismas konsultuoja
Generalin Asamblj ir Saugumo Taryb. Teismas posdiauja Hagoje, Nyderland Karalystje.

Teismo jurisdikcijai priklauso visi numatyti Chartijoje arba galiojaniose sutartyse ar

konvencijose. klausimai, kuriuos jam pateikia valstybs. Teismas, sprsdamas jam perduotus
nagrinti ginus, taiko: (1) tarptautines konvencijas, nustatanias normas, kurias pripasta
valstybs, gino dalyvs, (2) tarptautin paprot kaip rodym, kad tam tikra visuotin praktika
pripastama statymu, (3) visuotinius valstybi pripastamus teiss principus, (4) vairi valstybi
labiausiai kvalifikuot tarptautins teiss specialist tesimo sprendimus ir doktrinas kaip pagalbines
priemones nustatant teiss normas.

Sekretoriatas. Sekretoriatas atlieka savarankik ir administracin darb, kurio pagrindines

kryptis nustato Generalin Asamblja, Saugumo Taryba ar bet kuris kitas Jungtini Taut
Organizacijos valdymo organas. Sekretoriat sudaro tarptautinis personalas, dirbantis Jungtini
Taut bstinse ir vietose. Visuose sekretoriato departamentuose ir staigose dirba apie 8700
moni, atstovaujani madaug 160 ali. Pagrindins staigos yra sikr Niujorke, enevoje,
Vienoje ir Nairobyje. Sekretoriatui visose darbo kryptyse vadovauja Generalinis sekretorius,
penkeriems metams skiriamas Generalins Asambljos Saugumo Tarybos silymu.

Generalinis sekretorius. Jungtini Taut Chartijoje post uimantis pareignas yra

apibdinamas kaip svarbiausias vykdomasis Organizacijos pareignas. Generalinis sekretorius
yra ir diplomatas, ir visuomens veikjas, ir taut taikytojas, t.y pasaulio bendruomens akyse
Generalinis sekretorius yra Jungtini Taut simbolis. Jungtini Taut sekretoriaus pareigos yra
tokios pat vairios kaip ir problemos, kurias sprendia Jungtins Tautos. J spektras - nuo
vadovavimo taikos palaikymo operacijoms iki tarpininkavimo tarptautiniams ginams.

Jungtini Taut Chartija Generalin sekretori galioja atkreipti dmes kiekvien fakt,
kuris, jo nuomone, kelia grsm tarptautinei taikai ir saugumui. Kasmet Generalinis sekretorius
Generalins Asambljos metu paskelbia metin praneim, kuriame vertina Organizacijos veikl ir
isako savo poir dl bsim jos veiklos prioritet artimiausiu metu. Suprantama, kiekvienas
Generalinis sekretorius savo veikl organizuoja atsivelgdamas konkret laikmeio kontekst.
Pavyzdiui, etasis Generalinis sekretorius Boutros Boutros-Ghali 1992 m., atsivelgdamas
Saugumo Tarybos pasilymus, paskelb Taikos darbotvark - toli siekianius pasilymus, kaip
veiksmingai palaikyti ir stiprinti taik pasaulyje po altojo karo. Septintasis Generalinis sekretorius
Kofi A.Annan dar 1997 m. liep yra paskelbs Jungtini Taut atnaujinimo, t.y. reform,
kuriomis siekiama JTO eimos veikl dar labiau priartinti prie reali tarptautini problem
sprendimo, program. 1998 m. balandio mnes, kalbdamas Saugumo Tarybos posdyje,
Generalinis sekretorius kalbjo apie ypatingo dmesio poreik Afrikos kontinento tautoms,
draskomoms etnini konflikt ir kenianioms nuo skurdo ir ekonomini nepritekli.
 Dabartinis Jungtini Taut sekretorius Ban Ki-moonas yra jau atuntasis Jungtini Taut
vadovas. Pirmasis Generalinis Jungtini Taut Sekretorius buvo norvegas Trygve Lie, dirbs 1945 -
1953 m. Antrasis Generalinis sekretorius vedas Dag Hjalmar Agne Carl Hammarskjold 1961 m.
(po mirties aviakatastrofos Afrikoje metu) buvo apdovanotas Nobelio taikos premija. Jis Jungtinms
Tautoms vadovavo 1953-1961 metais. Nuo 1961 iki 1971 m. Generaliniu sekretoriumi buvo
irinktas U Thant i Birmos, o 1972 - 1981 m. ias pareigas jo Kurt Waldheim i Austrijos. Reikia
pripainti, kad 1986 m. Izraelis kreipsi Jungtini Taut karo nusikaltim komisij papildomos
informacijos dl io sekretoriaus nacistins praeities. Nuo 1982 - iki 1991 m. Generalinio
sekretoriaus pareigas jo Perez de Cuellar i Peru, nuo 1992 m. iki 1997 m. - egiptietis Boutros
Boutros-Ghali. 1997 m. sausio 1 d. Generaliniu sekretoriumi buvo irinktas Ganoje gims Kofi
Annan. O 2006 m. j pakeit iuo metu Generalini osekretoriaus pareigas urimantis korjietis Ban
Ki-moonas .

Bdama korporuota Taryb Socialistini Respublik Sjung, Lietuva pagrindine

Jungtini Taut nare buvo nuo 1945 m. spalio 24 d. 1991 m. rugsjo 17 d. Lietuva, drauge su
Latvija, tapo Jungtini Taut narmis kaip nepriklausomos valstybs. (r. Jungtins Tautos.
Pagrindiniai faktai Vilnius, 1995; www.un.org)

5.4. Valstybinio pobdio vienet tarptautinis subjektikumas

Valstybinio pobdio vienetams taip pat priskiriamos tam tikros teiss ir pareigos ir tuo
paiu jie tampa tarptautins teiss subjektais. ie dariniai turi teritorij, suverenitet, savo pilietyb,
statym leidybos institucij, vyriausyb, gali sudaryti tarptautines sutartis. Valstybini pobdio
vienetais laikomi laisvieji miestai ir Vatikanas.
Laisvu miestu vadinamas miestas valstyb, turintis vidin savivald ir tam tikr
tarptautin teisin subjektikum (pavyzdiui, prekybins Hanzos sjungos miestai: Liubekas,
Hamburgas, Brmenas, Ryga, Amsterdamas ir kt.) XIX ir XX a. laisvj miest statusas buvo
apibriamas Taut Sjungos21 arba JT Generalins asambljos tarptautiniais teiss aktais ar
rezoliucijomis, tarptautinmis sutartimis, nustatomas i mist konstitucijose. Pavyzdiui,
Krokuvos status nustat rus-austr sutartis, rus-prs sutartis (1815 m), baigiamasis Vienos
kongreso aktas (1815), laisvojo miesto konstitucijos (1815/1833). 1846 m. sutartimi tarp Rusijos,

21 Taut Sjunga - tarptautin organizacija, kurta pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, siekiant ukirsti bet kokias
galimybes Europoje kilti naujam karui; faktikai veik 1919-1939 m.
Austrijos ir Prsijos, Krokuvos statusas buvo pakeistas ir ji jo Austrijos sudt.
Laisvieji miestai nra valstybs arba globojamos teritorijos, taiau uima tarpin padt.
Laisvieji miestai neturjo visikos savivaldos, taiau jie pakluso tik tarptautinei teisei. Laisvj
miest gyventojams buvo suteikiama speciali pilietyb. Daugelis miest turjo teis sudaryti
tarptautines sutartis ir sijungti tarptautini organizacij veikl. Laisvj miest status garantavo
arba grup ali arba tarptautin organizacija (Taut sjunga, JTO). Pagrindinis laisvojo miesto
poymis buvo jo demilitarizacija ir neutralizacija. 1929 m. vasario 11 dien popieius Pijus XI-asis
pasira su Italijos vyriausybe (kauriau tuo metu vadovavo B. Musolinis) Laterano susitarim,
kuriuo remiantis oficialiai buvo sukurta nepriklausoma Vatikano valstyb, o Romos katalik
banyia gavo iskirtin status Italijoje. 1947 m. Vatikano suverenitetas teisintas Italijos
Konstitucijoje. Pagrindinis Vatikano tikslas sudaryti popieiui nepriklausomo valdymo galimybes.
(22, p. 111-114) Vatikanas yra savarankikas tarptautins teiss subjektas: jis palaiko ryius su
daugeliu valstybi, steigia jose savo atstovybes 22, Vatikano delegacijos dalyvauja tarptautini
organizacij ir konferencij darbe ir t.t..

5.5. Individo tarptautinio subjektikumo problema

iuo metu individ teiss ir pareigos ir valstybi santykis su jais yra tvirtinti daugelyje
tarptautini sutari. Svarbiausios i j yra: enevos konvencija dl sueistj ir ligoni padties
veikianiose armijose pagerinimo, 1949, enevos konvencija dl sueistj, serganij ir
skstanij ginkluotj pajg nari jroje padties pagerinimo, 1949 enevos konvencija dl
elgesio su karo belaisviais, 1949, enevos konvencija dl civili apsaugos karo metu, 1949,
tarptautinio karinio tribunolo statutas, 1945, Visuotin mogaus teisi deklaracija, 1948, Vaiko
teisi konvencija, 1989 ir kt. ios sutartys tvirtina individo kaip tarptautini santyki dalyvio teises
ir pareigas, suteikia individui teis kreiptis tarptautinius teismus ir apsksti tarptautins teiss
subjekt veiksmus, apibria teisin tam tikr kategorij individ (pabgli, moter, vaik,
migrant, tautini maum ir kt.) status. Tarptautins individ teiss, iplaukianios i visuotinai
pripaint tarptautins teiss norm ir princip, tvirtintos apie 20 daugiaali ir eilje dviali

22 Vilniuje sikrusioje apatalinje nunciatroje reziduoja apatalikasis nuncijus ventojo Sosto atstovas Lietuvoje.
Tas pats apatalikasis nuncijus atstovauja ventajam Sostui taip pat Estijoje ir Latvijoje. Diplomatiniai santykiai tarp
Lietuvos ir ventojo Sosto buvo oficialiai atkurti 1991 m. rugpjio 30 d. 1991 1997 m. apatalikasis nuncijus
Lietuvai, Latvijai ir Estijai buvo arkivyskupas Justo Mullor Garcia. 1997 m. liepos 9 d. apatalikuoju nuncijumi
paskirtas arkivyskupas dr. Erwin Josef Ender. 2001 m. gegus mn. popieiaus dekretu E.J. Ender paskirtas
apatalikuoju nuncijumi ekijos respublikoje. 2001 m. spalio 25 d. paskirtas naujas ventojo Sosto nuncijus Baltijos
valstybms arkivyskupas Peteris Stephanas Zurbriggenas. Nuo 2002 m. vasario 14 d. jis sikr Lietuvoje.
sutari.
(1) Tarptautin individ atsakomyb. Tarptautinio karinio tribunolo statutas (1945)
individ pripasta tarptautins teisins atsakomybs subjektu. Jame teigiama: vadovai,
organizatoriai ir bendrininkai, dalyvav sudarant ar gyvendinant bendr plan ar susitarim, kuriuo
buvo siekim vykdyti nusikaltim pasauliui, karin nusikaltim ar nusikaltim monikumui, yra
atsakingi u visus veiksmus vykdytus bet kokio asmens siekiant gyvendinti plan.. Faktas, kad
teisiamasis veik vyriausybs ar savo vadovo paliepimu neatleidia jo nuo atsakomybs.
Remiantis Konvencija dl senaties kariniams nusikaltimams ir nusikaltimams monijai
senaties netaikymo (1968), vykdius atitinkam Tarptautinio karinio tribunolo statute apibrt
nusikaltim, nepriklausomai nuo to, ar jis buvo vykdytas karo ar taikos metu, netaikomas senaties
terminas.
(2) Teis individui kreiptis tarptautin teism. Remiantis Europos mogaus teisi ir
pagrindini laisvi konvencijos (1950), bet kuris asmuo ar j grup gali pateikti peticij Europos
mogaus teisi komisijai.

(3) Atskir kategorij individ tarptautinio statuso apibrimas. (pabglio statusas,

dirbani migrant ir j eim nari statusas, moters, vaiko statusas ir kt.).

ie pavyzdiai leidia teigti, kad tam tikrais atvejais valstybs suteikia individams
tarptautin teisin subjektikum. Taiau nors, kaip pastebi V. Vadapalas, labai daug tarptautins
teiss norm yra sukurta asmen ir moni naudai, taiau tai nebtinai reikia, kad ios normos
jiems suteikia lygias teises; lygiai kaip ir nacionalin teis, draudianti iaur elges su gyvnais,
gyvnams nesuteikia joki teisi.

Asmen, o taip pat ir moni tarptautinis teisinis subjektikumas yra ribotos apimties ir
ivestinis ta prasme, kad j gali suteikti tik valstybs, nes jos sudaro sutartis arba pripasta
paprotines teiss normas, suteikianias tarptautinio pobdio teises asmenims ir monms. Kai
vienos valstybs teigia, jog individai yra tarptautins teiss subjektai., o kitos tai neigia, abi gali bti
teisios; jeigu primos grups valstybs asmenims suteikia tarptautinio pobdio teises, tokie asmenys
tampa tarptautins teiss subjektais, tiek, kiek tai susij su tomis valstybmis; antrosios grups
valstybs gali nesuteikti individams tarptautinio subjektikumo (22, p. 114-120).
 Kontroliniai klausimai

1. Kaip suprantami tarptautins teiss subjektai?

1.1. Per k pasireikia tarptautinis teisinis subjektikumas?
1.1.1. Kokios yra pagrindins tarptautins teiss subjekto teiss?
1.1.2. Kokios yra pagrindins tarptautins teiss subjekto pareigos?
1.2. Kas sudaro tarptautins teiss subjekt teisin subjektikum?
1.3. Kuo valstybi subjektikumas skiriasi nuo kit teiss subjekt subjektikumo? Kodl?
2. Kokie yra valstybs atsiradimo bdai?
3. Kokius svarbiausius poymius turi turti valstyb? Kuri alis gali bti laikoma valstybe?
3.1. Kaip suprantate svok valstybs suverenitetas?
3.1.1. Kada jis yra gyjamas?
3.2. Kaip apibriama valstybs teritorija?
3.2.1. Kokia teritorija eina valstybs teritorij?
3.2.2. Kokie yra tradiciniai teritorijos gijimo bdai?
3.2.3. Kaip nustatomos tarpvalstybins sienos?
3.3. Kuo tauri pasiymti valstybs gyventojai?
3.4. Kokia yra tautos reikm tarptautinje teisje?
3.4.1. Kuo etnin tauta skiriasi nuo politins tautos?
3.5. Kokie reikalavimai keliami valstybs valdiai?
4. Kokios valstybi teiss atskleidia j tarptautinio teisinio subjektikumo turin?
5. K reikia neutraliteto statusas?
6. Kas yra valstybs pripainimas?
7. Kokia yra pripainimo akto reikm? Kokios pripainimo teorijos yra paplitusios tarptautins
teiss moksle?
8. Kokios yra valstybi pripainimo rys? Trumpai jas apibdinkite.
9. Kokias teisines pasekmes turi valstybs pripainimas?
10. Kaip tarptautinje teisje apibriamas terminas tauta (nacija)?
10.1. Kokie poymiai j apibdina?
11. Kokios tautos gali bti tarptautins teiss subjektu?
12. Kada tautos, kovojanios dl nepriklausomybs tampa tarptautins teiss subjektu?
13. Kaip yra gyvendinamas taut apsisprendimo principas?
14. Kokias teises turi tautos, kovojanios dl nepriklausomybs? Koks yra taut, kovojani dl
nepriklausomybs tarptautinis teisinis subjektikumas?
15. Kaip yra apibdinama tarptautin organizacija?
16. Kokia tarptautin organizacija gali bti tarptautins teiss subjektu? arba kuo skiriasi
tarpvyriausybins ir nevyriausybins organizacijos?
16.1. Kodl tarpvyriausybin organizacija yra tarptautins teiss subjektas ipso facto?
17. Koks yra tarptautini organizacij steigiamj akt turinys, paskirtis ir reikm?
17.1. Kokius santykius reguliuoja tarptautini organizacij steigiamieji aktai?
17.2. Kas turi bti numatyta tarptautini organizacij steigiamuosiuose dokumentuose?
17.3. Kuo tarptautins organizacijos steigiamasis dokumentas svarbus jos teisiniam
subjektikumui?
18. Kuo ypatingas tarptautini organizacij teisinis subjektikumas?
18.1. Kas sudaro tarptautins organizacijos teisin subjektikum?
18.2. Kuo skiriasi valstybi ir tarptautini organizacij teisinis subjektikumas?
18.3. Kuo skiriasi tarptautini organizacij teisinis subjektikumas?
19. Kada kurta Jungtini Taut organizacija? Kokie yra pagrindinai jos tikslai?
20. Kokie yra pagrindiniai Jungtini Taut organizacijos organai? Kokios i organ funkcijos?
21. Kokia yra Jungtini Taut organizacijos reikm tarptautins teiss pltrai?
22. Kur tvirtintas fizini asmen tarptautinis subjektikumas?
22.1. Kokias inote tarptautines sutartis, kuriose yra tvirtintos individ tarptautins teiss ir
pareigos?
23. Kokiose srityse pasireikia fizini asmen tarptautinis subjektikumas?
24. Kas suteikia tarptautin subjektikum fiziniams asmenims? Kodl?
 6. ATSAKOMYB TARPTAUTINJE TEISJE

6.1. Tarptautins teisins atsakomybs svoka

Tarptautin teisin atsakomyb tai juridiniai padariniai, atsirandantys tarptautins teiss

subjektams paeidus tarptautinius teisinius sipareigojimus. Tarptautin teisin atsakomyb yra
btina juridin priemon, utikrinanti tarptautins teiss norm laikymsi (tarptautins teiss norm
laikymosi utikrinimas yra tarptautins atsakomybs tikslas), (18; p. 185).
Atsakomyb tarptautinje teisje sudaro keli institutai:
1. Valstybs atsakomyb u tarptautins teiss paeidimus (tarptautinius nusikaltimus);
2. Valstybs atsakomyb u al, padaryt teista veikla; (kai kas iskiria)
3. Tarptautini organizacij atsakomyb; (20; p.337)
4. Baudiamoji fizini asmen tarptautin atsakomyb u nusikaltimus taikai,
monikumui ir karinius nusikaltimus.
Iki iol valstybi tarptautin teisin atsakomyb daugiausiai reguliuoja tarptautiniai
paproiai. 1956 m. JTO Tarptautins teiss komisijai buvo pavesta parengti konvencijos projekt
dl valstybi tarptautins atsakomybs u teiss paeidimus. 1996 m. Konvencijos projektas buvo
parengtas, o 2001 is projektas patvirtintas JT Tarptautins teiss komisijos 53 sesijoje ir pateiktas
JT Generalinei Asambljai, kuri 2004 m. pareigojo Generalin sekretori pakvieti valstybes
pareikti savo nuomon ir apibendrinti teism praktik ioje srityje. Toliau is projektas turt bti
svarstomas 62 JT Generallins asamljos sesijoje (2007 m.).
1993 m. Tarptautin teiss komisija patvirtino Tarptautinio baudiamojo teismo statuto
projekt ir jo komentar. io projekto pagrindu JT diplomatin konferencija Romoje 1998 m. liepos
17 d. prim universali tarptautin sutart Tarptautinio baudiamojo teismo Romos statut.
1995 m. Tarptautins teiss komisija baig rengti kit kodifikacijos projekt dl
valstybs atsakomybs u neudraustos veiklos alingas pasekmes. Projektas apima normas,
reguliuojanias alos atlyginim tais atvejais, kai i vienos valstybs teritorijos teriama kit
valstybi teritorija.
1997 m. Tarptautins teiss komisija pradjo rengti diplomatins gynybos norm
kodifikacijos projekt.
Tarptautin teisin atsakomyb yra taip pat tarptautins teisins doktrinos sritis (Roberto
Ago, Dionisio Anzillotti, Ian Brownlie ir kt.) (20; p. 337-338).
 6.2. Valstybi atsakomybs pagrindas

Bendras valstybs tarptautins teisins atsakomybs pagrindas yra tarptautins teiss

paeidimas.
Prie konstatuojant tarptautins teiss paeidim, reikia:
1. Nustatyti, kad egzistuoja veika, pasireikianti veikimu arba neveikimu, kuri pagal
tarptautin teis galima priskirti valstybei (subjektyvus elementas);
2. Tokia veika yra ios valstybs tarptautinio sipareigojimo paeidimas (pan., Projektas 2
str.), (objektyvus elementas).
Taigi tarptautins teiss paeidimas tai valstybs veikimas arba neveikimas,
paeidiantis tarptautins teiss normos nustatyt jos tarptautin sipareigojim. Tarptautins teiss
paeidimas yra bet kokio valstybs tarptautini sipareigojimo paeidimas, sukeliantis jos
atsakomyb nepriklausomai nuo sipareigojimo altinio: ar tai bt sutartis, paprotys, vienaalis
sipareigojimas ir t.t.. nesvarbu, ar paeistas sutartinis, paprotinis ar kitoks valstybs
sipareigojimas, valstybs atsakomybs forma ar apimtis nesiskiria), (18, p. 187).
Tarptautins teiss paeidimais padaryt al galima suskirstyti dvi pagrindines
kategorijas:
1) materialin ala (vairaus pobdio turtiniai netekimai);
2) nematerialin ala (pradedant vairiomis valstybs suvereniteto apribojimo formomis ir
baigiant ala, padaryta valstybs garbei ir orumui).
Atsakomyb atsiranda tai tada, kai yra tiesioginis prieastinis ryys tarp padarytos
alos ir valstybs neteisto elgesio.
Tarptautinje teisje iskiriamos ios tarptautins teiss paeidim kategorijos: tarptauti-
niai nusikaltimai ir tarptautins teiss paeidimai (deliktai).
Tarptautinius nusikaltimus galima apibdinti kaip ypa pavojingus teiss paeidimus,
lieianius gyvybikai svarbius vis valstybi interesus (18, p. 193-194). Skiriamieji tarptautinio
nusikaltimo bruoai yra ie:
1) Ksinimsi ypatingai svarb tarptautin sipareigojim.
2) Tik rimtas ar masinis tokio sipareigojimo paeidimas.
3) Nustatyti, ar vykdytas tarptautinis nusikaltimas, reikia tarptautini organ sprendimo:
Saugumo tarybos ar generalins asambljos rezoliucijos arba Tarptautinio Teisingumo
Teismo sprendimo ar konsultacins ivados. T.y. paeidimo kvalifikavimas tarptautiniu
nusikaltimu negali bti vienos ar keli valstybi reikalas.
 Tarptautinius nusikaltimus S. Katuoka klasifikuoja :
1) nusikaltimai taikai:
a) karo planavimas;
b) agresija (JT Generalins asambljos 1974 m. gruodio 14
d.Rezoliucijos 3314 priedas. Agresijos apibrimas. 1 str. Agresija yra valstybs ginkluotos jgos
panaudojimas prie kitos valstybs suverenitet, teritorin vientisum ar politin nepriklausomyb
arba bet kokiu kitu bdu, nesudarinamu su JT Chartija (...).
2) nusikaltimai prie monij:
a) genocidas (Pagal enevos konvencijoje priimt genocido apibrim -
tai planuoti veiksmai, skirti tam tikros tautos arba gyventoj grups sunaikinimui gyvendinti,
naikinant kultr, finansin ir politin baz, sveikatos apsaug ir t.t., tam kad grup moni ilgainiui
inykt. Veiksmai: fizikai sunaikinant grups narius; sukeliant didel al grups nari sveikatai;
prievarta neleidiant gimdyti vaik; prievarta atimant vaikus; prievarta perkeliant kit gyvenamj
viet; sudarant kitas gyvenimo slygas, kuriomis siekiama sunaikinti persekiojam grup.);

b) aparteidas (Apartheidas (afrikan kalba apartheid - atskiras

gyvenimas) - Piet Afrikos Respublikos baltj vyriausybs 1948 - 1990 metais vykdyta rasins
segregacijos politika. Jos esm buvo ta, kad kiekviena ras (oficialiai buvo keturios: spalvotieji
(pagrinde mulatai), baltieji (brai, anglai), negrai (zulusai, kosai, kitos tautos) ir azijieiai (indai,
malajai)) turjo tik jai skirtas vietas: mokyklas, restoranus, papldimius, viebuius; itisi miestai
bdavo paskirti tik tai ar kitai rasei, o didmiesiuose - rajonai. Net ir parlamentas buvo trij rm,
kuri kiekviename buvo po vienos rass (baltj, spalvotj, azijiei) atstovai (negrai turjo
atskirus savo parlamentus savo teritorijose (bantustanas), bet neturjo atstovavimo nacionaliniame
lygmenyje). I esms tokia situacija sukr valstyb, sudaryt i daugelio valstybi, kuriose
ekonominiai lygiai buvo visikai skirtingi - pvz., baltj teritorijos buvo ivystytos, tuo tarpu kai
kurios negr ems buvo treiojo pasaulio lygmenyje.

c) ekocidas (masinis atmosferos ar jros uterimas).

3) karo nusikaltimai:
a) belaisvi udymas;
b) karo taisykli bei paproi paeidimai;
c) kait grobimas;
d) betikslis miest naikinimas.
4) nusikaltimai prie mogikum:
 a) nuudymai;
b) kankinimai;
c) itrmimai.
Tarptautini delikt kategorijai priskiriami visi kiti tarptautins teiss paeidimai tai visos
prieingos tarptautinei teisei veikos, kurios nelaikomos tarptautiniais nusikaltimais.
Objektyvus kriterijus, skiriantis tarptautinius nusikaltimus nuo kit teiss paeidim,
yra teisiniai santykiai, kylantys tarp valstybs teiss paeidjos ir kit valstybi, kai paeidiami
tarptautiniai sipareigojimai. vykdius tarptautini nusikaltim, tiesiogiai palieiami ne tik
nukentjusios valstybs, bet ir kit valstybi interesai. iuo atveju atsakomybs santykiai atsiranda
tarp valstybs teiss paeidjos ir vis kit valstybi. Pastarosios turi teis taikyti paios ar per
tarptautines organizacijas atitinkamas sankcijas. vykdius deliktus, analogiki santykiai atsiranda
tik tarp nukentjusios valstybs ir valstybs teiss paeidjos (18, p. 194).

6.3. Valstybs veika pagal tarptautin teis

Valstyb, kaip specifin visuomens politin organizacija, gali atlikti veiksmus arba j
neatlikti tik per asmenis, kurie veikia kaip jos organai ar pareignai. Valstybei gali bti priskirtas
elgesys toki asmen, kurie yra atitinkamai teisikai susij su ia valstybe, t. y. veikia kaip jos
organas ar pareignas.
Valstybinio organo padtis valstybinio aparato sistemoje neturi esmins reikms
valstybs tarptautinei teisinei atsakomybei atsirasti.
I statym leidybos organ veiksmai, sukeliantys valstybs tarptautin atsakomyb:
1. statymo ar kito normatyvinio akto, prietaraujanio ios valstybs tarptautiniams
sipareigojimams, primimas (iuo atveju valstybs atsakomyb atsiranda i karto po
statymo paskelbimo).
2. Kai neileidiamas tarptautiniams sipareigojimams vykdyti reikalingas statymas (iuo
atveju valstyb u tai turi atsakyti tik tada, jei vyko toki teisei prieing vyki, kuriems
statymo ileidimu turjo bti ukirstas kelias).
Valstyb tarptautins teisins atsakomybs poiriu atsako ir u savo vykdomj organ
veiksmus (pradedant vyriausybe ir baigiant emiausios grandies vykdomosios valdios atstovais),
pav. valstybs diplomat prieik pasisakym prie jo buvimo al, tiesiogin statym paeidim,
dalyvavim organizuojant smokslus, perversmus, nipinjim ir pan.
Tarptautiniai valstybs sipareigojimai gali bti paeisti ir nacionalini teism veikimu ar
neveikimu, kadangi jie taip pat yra valstybs organai. Teismins valdios nepriklausomumo
principas nepaalina valstybs atsakomybs, nes ia turima omenyje teism nepriklausomumas nuo
vyriausybs, o ne nuo valstybs.
Valstybi atsakomyb atsiranda ir u jos organ ar pareign veiksmus, padarytus
virijant j kompetencijos ribas (ultra vires veiksmai), t. y. jei jie virijo savo galiojimus ar paeid
instrukcijas. Pareigno veiksmai, padaryti naudojantis savo oficialia padtimi ar panaudojant
tarnybines priemones, padarantys atitinkam al usienio valstybei ar jos pilieiams, laikomi
valstybs veiksmais, kurie sukelia pastarosios atsakomyb.
Valstybs atsakomybs pagrindas gali bti jos teritorijoje padaryti privai asmen (tiek
savo alies piliei, tiek usieniei) ir j organizacij veiksmai. Tiksliau, ia valstyb atsako ne u
asmen veiksmus, bet ir u savo organu, kurie neukirto kelio tokiems veiksmams arba nenubaud
j kaltinink, nors privaljo tai padaryti, neveiklum. 23 (Ypa svarbi yra valstybs atsakomyb u
tokius privai asmen veiksmus kaip tarptautinis terorizmas, karo propaganda, rasin
diskriminacija, genocidas ir t. t.)
Tarptautiniuose santykiuose yra visuotinai pripainta taisykl, pagal kuri valstyb negali
atsisakyti tarptautins atsakomybs, remdamasi savo vidaus teise, t. y. tuo, kad jos organai veik
tiksliai pagal valstybs vidinius teisinius nurodymus. Valstybs atsakomyb tarptautinje teisje
gyvendinama tik tarpvalstybini santyki srityje, ir valstyb atsako u savo tarptautinio
sipareigojimo nevykdym nepaisant koki nors jos vidaus teiss statymini akt. (Projekto 3 str.
pabria, kad valstybs veiksmai kvalifikuojami tarptautins teiss paeidimu pagal tarptautin teis
nepriklausomai nuo to, kad pagal vidaus teis valstybs veiksmai kvalifikuojami kaip neteisti).
(20; p. 354-355)
Valstybs atsakomyb dl kitos valstybs veiklos. Valstybs atsakomyb taip pat gali
atsirasti i tarptautinei teisei prieing kit valstybini organ veiksm, padaryt jos teritorijoje ar i
jos teritorijos treij valstybi atvilgiu.
Gali bti skiriamos dvi toki veiksm kategorijos:
1. Valstybs veiksmai, vykdomi atitinkamos valstybs teritorijoje su jos sutikimu,
2. Veiksmai, kurie vykdomi atitinkamos valstybs teritorijoje be jos sutikimo.
Jei kitos valstybs veiksmai, paeidiantys tarptautin teis ir nukreipti prie treij
valstyb, vykdomi tos valstybs teritorijoje ar i jos teritorijos su pastarosios sutikimu, ji tampa
usienio valstybs vykdom teisei prieing veiksm bendrininke (pav., valstyb, kurios teritorijoje
23 U privai asmen veiksmus valstyb neatsako, nebent privaljo, pagal tarptautin teis, ukirsti keli iems
veiksmams atlikti (pav., apsaugoti usienio valstybs diplomatin atstovyb nuo upuolimo), taiau to nepadar. Bet ir
ia teisine prasme ji atsako ne u upuolik veiksmus (juo privalo nubausti), bet u savo organ ar pareign
neveikim).
egzistuoja usienio ali karins bazs, naudojamos teisei prieingiems veiksmams prie treisias
valstybes, yra toki veiksm bendrinink ir atsako u juos, kadangi jie vykdomi jai sutinkant, i-
reikiant tai susitarime dl bazi steigimo jos teritorijoje).
Kai neteisti usienio valstybs veiksmai, nukreipti prie treij valstyb, vykdomi tos
valstybs teritorijoje ar i jos teritorijos be jos aikiai ireikto ar tylaus sutikimo, i valstyb atsako
u iuos veiksmus tik tada, jei jos organai neparod reikiamo budrumo ir nesim reikiam
priemoni, kad ukirst keli tokio pobdio usienio valstybs veiksmams. Pavyzdiui,. Jei A
valstybs ambasada, esanti valstybs B teritorijoje, pradt pastarosios teritorijoje veiksmus prie
valstyb C, kurie prietarauja tarptautinei teisei, valstyb C galt kelti klausim ne tik dl valstybs
A atsakomybs, bet ir dl valstybs B atsakomybs. Jei vykio aplinkybs leidia teigti, kad
valstybs B valdios organai inojo ar turjo inoti apie neteistus valstybs A atstovybs veiksmus,
reikt manyti, jog B valstybs atsakomyb yra nustatyta (18; p. 190).

6.4. Tarptautins teisins valstybi atsakomybs rys ir formos

Tarptautiniuose santykiuose pagal padarytos alos pobd yra dvi atsakomybs rys:
1) politin (nematerialin);
2) materialin atsakomyb.
ios dvi atsakomybs rys tarp savs yra taip glaudiai susijusios, kad kartais sunku jas
atskirti. Pasitaiko, kai padaryta materialin ala sukelia ir politin atsakomyb, ir, atvirkiai, u
alos padarym politiniu aspektu atsiranda taip pat materialin atsakomyb. Taiau atsakomybs
skirstymas atskiras ris yra praktikai pagrstas, nes leidia tiksliau nustatyti tiek atsakomybs
dyd, tiek jos form.
Atsakomybs forma - bdas, kuriuo gyvendinami teiss paeidjui nepageidaujami
padariniai u jo padaryt tarptautins teiss paeidim. Kiekvienu konkreiu atveju atsakomybs
form slygoja konkretaus teiss paeidimo aplinkybs. Kiekvienai tarptautins atsakomybs riai
yra bdingos tipins formos.
Politins atsakomybs poiriu - tai sankcijos, represalijos, retorsijos, restoracijos
satisfakcijos; materialins atsakomybs - reparacijos ir restitucijos (substitucija).
Sankcijos plaija prasme suprantamos kaip prievartos priemons, kurias taiko valstybei
teiss paeidjai tiek tarptautins organizacijos, tiek konkreios valstybs ar j grups (paprastai
remiamasi tarptautini organizacij rezoliucijomis). Sankcijos apimtis ir bdas priklauso nuo
paeidimo sunkumo ir padarytos alos dydio. Pavyzdiui, valstybei agresorei gali bti taikomos
ios prievartins priemons: laikinas suvereniteto apribojimas; dalies teritorijos nusavinimas;
pokarin okupacija; visika ar dalin visos ar dalies teritorijos demilitarizacija ir kt.
Sankcijos vis pirma taikomos tada, kai valstyb privalo atsakyti u agresij. Pavyzdys
gali bti veiksmai, kuri imtasi Vokietijos atvilgiu po Antrojo pasaulinio karo. 1945 m.
birelio 5 d. Deklaracijoje dl Vokietijos pralaimjimo ir Deklaracijoje dl Vokietijos, priimtoje
1945 m. Potsdamo konferencijoje, yra numatyta, kad Vokietija turi bti okupuota, kad sjungininkai
paims savo rankas aukiausi valdi, kad bus atskirta dalis teritorijos ir kai kurios kitos
priemons. Tarptautins sankcijos taikomos ir valstybms, padariusioms kitus tarptautinius
nusikaltimus (apartheidas, genocidas ir kt.).
Sankcijos u ksinimsi tarptautin taik ir saugum yra numatytos JT Chartijos 39, 41,
42 str.: Saugumo Taryba nustato grsms taikai, jos paeidimo ar agresijos akto pavoj ir teikia
rekomendacijas arba sprendia, koki reikia imtis priemoni (...) siekiant palaikyti arba atkurti
tarptautin taik bei saugum. Saugumo Taryba gali nusprsti, koki priemoni, nesusijusi su
ginkluotosios jgos naudojimu, turi bti imamasi jos sprendimams vykdyti, taip pat gali
pareikalauti, kad Jungtini Taut nars taikyt ias priemones. Tai gali bti visikas arba dalinis
ekonomini santyki, geleinkelio, jr, oro, pato, telegrafo, radijo ir kitoki ryi bei susisiekimo
nutraukimas, taip pat diplomatini santyki nutraukimas. Jeigu, Saugumo Tarybos nuomone,
numatyt priemoni gali nepakakti arba jau nepakanka, ji, pasinaudodama oro, jr bei sausumos
pajgomis, gali imtis veiksm, kuri reikia tarptautinei taikai bei saugumui palaikyti arba atkurti.
Tokie veiksmai gali bti demonstracijos, blokada ir kitokios Jungtini Taut nari oro, jr bei
sausumos pajg operacijos. Pagal 53 str. tokios priemons gali bti taikomos ir remiantis
regioniniais susitarimais, bet tik tada, kai tai galioja ir kai tokiems veiksmams vadovauja Saugumo
taryba.
Sankcijos kaip prievartos forma yra taikomos tik vykdius sunk tarptautin nusikaltim.
Kitu atveju sankcijos yra neteistos.
Represalijos (neginkluotos) - tai valstybi atsakomieji veiksmai teiss paeidim
(paprastai santykiuose tarp dviej valstybi). iuo atveju teiss paeidim atsakoma teiss
paeidimu. Represalija gali bti: diplomatini santyki sustabdymas arba nutraukimas, embargo
vedimas (udraudimas bet kokio importo valtyb paeidj), boikotas (draudimas pirkti valstybs
paeidjos prekes). Ginkluotos represalijos kaip nesutarim sprendimo bdas yra draudiamos.
Taiau tai nelieia valstybs (ar grups valstybi) teiss individuali ar kolektyvin gynyb nuo
agresijos reminatis JT Chartijos 51 str.: Jokia ios Chartijos nuostata neriboja prigimtins teiss
imtis individualios ar kolektyvins savigynos, jei vykdomas Jungtini Taut nars ginkluotas
upuolimas, tol, kol Saugumo Taryba nesiima btin priemoni tarptautinei taikai ir saugumui
palaikyti. Valstybs nars nedelsdamos pranea Saugumo Tarybai apie priemones, kuri jos msi,
gyvendindamos i savigynos teis, ir kurios jokiu bdu nedaro takos Saugumo Tarybos
galiojimams bei atsakomybei pagal i Chartij bet kuriuo metu imtis veiksm, kurie, jos manymu,
yra reikalingi tarptautinei taikai ir saugumui palaikyti ar atkurti. Represalijos literatroje danai
tapatinamos su sankcijomis.
Retorsijos - tai tam tikros poveikio priemons, kuri imasi valstybs prie kitas valstybes,
atsakydamos pastarj nedraugikus veiksmus, kurie nepaeidia tarptautins teiss norm
(sutartyje numatyt teisi), bet palieia valstybi interesus (daugiausia ekonominius). Retorsija
galima vadinti: pasiuntini ataukim; vizit ataukimas; draudimas tos alies pilieiams vykti
al; isiuntimas tiek diplomat, kiek j anksiau isiunt pirmoji valstyb; muit didinimas. Tai
nra paeidimas, bet tai - nedraugikas veiksmas. Pavyzdiui, Prajus madaug mnesiui po trij
Rusijos diplomat, tariam nipinjimu isiuntimo i Lietuvos, 2004 met kovo pabaigoje Maskva
per 48 valandas liep i Rusijos ivykti trims Lietuvos ambasados Maskvoje darbuotojams.
Retorsijos pavyzdiu taip pat gali bti situacija, anksiau gera valia suteikusi kaimynins valstybs
vejybos ar prekybos laivams teis naudotis jos uostu, kuris paprastai nra atviras usienio laivams,
vliau toki teis ataukia, atsakydamas kitos valstybs nedraugikus veiksmus.
Sankcijos, represalijos ir retorsijos vadinamos atsakomosiomis priemonmis. Atsakomj
priemoni taikymas reikia, kad nukentjusioji valstyb nesilaiko vieno ar keli sipareigojim
valstybei, vykdiusiai tarptautins teiss paeidim, kad priverst j patenkinti teistus
reikalavimus nutraukti paeidim, sumokti reparacij ar kompensacij, vykdyti restitucij ar
suteikti satisfakcij. Atsakomosios priemons gali bti taikomos tol, kol ie reikalavimai bus
patenkinti. Prie taikant atsakomsias priemones turi bti bandoma isprsti klausim derybomis,
taiau nukentjusiai valstybei leidiama griebtis skubi priemoni, btin jos teisms apsaugoti,
pavyzdiui, laikinai ualdyti valstybs-teiss paeidjos las bankuose, neleisti ivykti jos
pilieiams, tariamiems padarius paeidim ir pan. Jeigu tarp ali galioja normos, nustatanios
privalom gino dl tarptautins teiss paeidimo sprendimo procedr (teismas, arbitraas ar pan.),
nukentjusi valstyb privalo pasinaudoti tokiomis gino sprendimo priemonmis prie praddama
taikyti atsakomsias priemones. Taiau to daryti ji neprivalo, kai valstyb paeidja nevykdo
reikalavimo nutraukti paeidim arba nesilaiko gin nagrinjanio organo sprendimo. Projekto 51
str. numato proporcingumo princip: atsakomosios priemons turi atitikti patirtus nuostolius,
atsivelgiant tarptautins teiss paeidimo sunkum ir paliestas teises. 50 str. nustato draudiam
atsakomj priemoni sra.
Restoracija numato, kad valstyb teiss paeidja privalo atstatyti pirmykt padt ir
atsakyti u visus su tuo susijusius nepalankius padarinius (pavyzdiui, ijimas i neteistai
 okupuotos teritorijos ir su tuo susijusios ilaidos, uterto vandens varumo ir kokybs atstatymas ir
pan.).24
Satisfakcija (patenkinimas) paprastai bna tada, kai padaroma nematerialin ala, t. y. kai
padaroma ala nukentjusios valstybs garbei ir orumui. Bdingiausios satisfakcijos reikimosi
formos: oficialiai pareiktas apgailestavimas ir uuojauta; atsipraymas, utikrinimas, kad panaios
neteistos akcijos ateityje nepasikartos; pagarbos atidavimas nukentjusios valstybs vliavai ar jos
himno atlikimas atitinkamai ikilmingoje aplinkoje; ileidimas speciali akt siekiant ukirsti keli
neteistiems aktams ateityje bei kaltiems asmenims nubausti. Pavyzdiui, Olandijoje buvo upulta
vienos valstybs prekybin atstovyb. Olandijos vyriausyb pareik apgailestavim, kad tai vyko
etc.
Reparacija yra pagrindin materialins atsakomybs forma ir pasireikia materialins
alos atlyginimu pinigais, prekmis, paslaugomis ir t. t. Reparacijos taikomos tada, kai nemanoma
atstatyti pirmykts padties. Pvz., alys-nugaltojos Vokietijai po karo taik reparacijas. (Projekte
reparacija apima restitucij (restoracij), kompensacij ir satisfakcij)
Restitucija - paimt ar sugadint materialini vertybi (pavyzdiui, menini vertybi,
transporto priemoni) grinimas. Nuo restitucijos skiriasi substitucija, kuri suprantama kaip
pakeitimas panaaus ir lygiavertiko arba identiko neteistai sunaikinto ar sugadinto turto
pastat, meno krini ir t. t. (18, p. 194-197; 20, p. 341-352)

6.5. Aplinkybs, paalinanios valstybs atsakomyb

Tarptautins teiss mokslas ir praktika nurodo atitinkamas aplinkybes, kai, nors ir atrodo
kad padarytas tarptautins teiss paeidimas, bet valstybs atsakomyb neatsiranda. Aplinkybs,
paalinanios valstybs veikos neteistum yra ios:
1. Valstybi tarpusavio susitarimas dl veiksm, prietaraujani anksiau j prisiimtoms pareigoms
arba atitinkamoms tarptautins teiss normoms. Pavyzdiui, usienio valstybs kari vedimas
valstybs teritorij paprastai laikomas rimtu valstybs suvereniteto paeidimu, ir, tuo paiu, kaip
agresijos aktas. Taiau i veika negali bti laikoma atsakomybs atsiradimo pagrindu, jei ji
atliekama kitos valstybs praymu ar sutikimu.
Sutikimas gali bti laikomas veikos neteistum paalinania aplinkybe tik jei atitinka ias
slygas:
a) Valstybs sutikimas turi atitikti tarptautins teiss reikalavimus;

24 Projekto komentare restoracija vadinama restitucijos forma

 b) Valstybs sutikimas turi bti aikiai ireiktas (o ne numanomas);
c) Sutikimas turi bti duotas anksiau nei prasidjo veika.
Sutikimas negali bti duotas atlikti veiksmus, kurie prietarauja imperatyvios tarptautins
teiss normoms (c, sutikimas panaudoti teritorij siekiant atlikti agresijos akt treiosios valstybs
atvilgiu).
Jei valstybs veiksmus takoja prieiki kitos valstybs veiksmai, kitaip tariant, jei tai yra
atsakomoji priemon tarptautins teiss paeidim. Tokie veiksmai taip pat gali bti atlikti
kompetenting tarptautini organizacij (pavyzdiui, JTO) pavedimu.
2. Jei valstybs veika buvo nulemta nenugalimos jgos ar kontrolei nepasiduodani, nenumatyt
iorini jg. Paprastai tai yra gamtos stichij (potvynis, ems drebjimas, epidemija, etc.) ar
moni sukeltos situacijos vadinamos force majeure arba nenumatytu, nenugalimu.
3. Jei valstyb atstovaujantis subjektas nelaims atveju neturjo kitos galimybs igelbti
jam patikt moni gyvybi. Pavyzdiui, nelaim kaip aplinkyb, atleidianti valstyb nuo
atsakomybs numatyta 1982 m. JTO jr teiss konvencijoje: 18 str. 2. Plaukimas turi bti
nenutrkstamas ir greitas. Plaukimo metu laivas gali sustoti ir nuleisti inkar, taiau tik tuo atveju,
jei tai yra susij su prasta navigacija arba yra btina dl nenugalimos jgos ar nelaims, arba jei tai
btina siekiant suteikti pagalb monms, laivams ar orlaiviams, kuriems ikilo pavojus ar kuriuos
itiko nelaim.
Taiau valstyb yra atsakinga, jei pati sukl nelaim arba jos veika galjo sukelti dar
didesn nelaim. Pavyzdiui, povandeninis branduolinis laivas patyrs rimt avarij gali uoste,
kuriame jis planuoja sustoti ir atlikti remont, sukelti branduolin sprogim. Tokiu atveju pavojus
grst dar daugiau moni.ir valstyb, su kurio vliava plauk laivas negals ivengti atsakomybs.
4. Jei valstyb buvo priversta prisiimtus sipareigojimus esant btinam reikalingumui. Btinasis
reikalingum yra teistas tik esant ioms slygoms:
a) neivengimas pavojus, grsiantis gyvybikai svarbiems valstybs interesams;
b) nra galimyb paalinti pavoj kitaip bdais;
c) btinojo reikalingumo veiksmai yra laikini (trunka tik tiek, kiek trunka pats pavojus).
Valstyb negali remtis btinuoju reikalingumu iais atvejais:
a) Jei tarptautinis sipareigojimas, kur paeidia valstybs veiksmai, nustatytas sutartimi,
kurioje tiesiogiai arba netiesiogiai atmetama galimyb taikyti btinj reikalingum io
sipareigojimo atvilgiu.
b) Jei pati valstyb prisidjo prie btinojo reikalingumo situacijos, neleidianios jai
laikytis savo tarptautini sipareigojim susidarymo.
Terminas btinasis reikalingumas vartojamas tais iskirtiniais atvejais, kai vienintelis
bdas isaugoti esminius valstybs interesus, kuriems gresia rimtas ir neivengiamas pavojus,
laikinai neatlikti maiau svarbi tarptautini sipareigojim arba juos paeisti.
Prieingai nei savigyna ar atsakomosios priemons btinasis reikalingumas nra nulemtas
anksiau susiklosiusios valstybs situacijos (pavyzdiui, valstyb A paeidia tarptautin
sipareigojim ir tik po to valstyb B taiko atsakomsias priemones (retorsijas ar represalijas); arba
valstyb A upuola valstyb B, ir tik prasidjus upuolimui i imasi gynybos veiksm)
Prieingai nei force majore ia nekalbama apie nevalingas ar priverstines situacijas
(pavyzdiui, lktuvo pilotas dl audros prarado kontrol ir skrido kitos valstybs teritorin oro
erdv be jos sutikimo). Kitaip tariant, force majeure skiriasi nuo btinojo reikalingumo, nes yra
priverstin ir neturi laisvo pasirinkimo elemento. Be to, prieingai nei nelaims atveju, force
majeure atveju asmuo veikia nevalingai, pavyzdiui, praranda koordinacij.
Prieingai nei nelaim, btinasis reikalingumas kyla ne dl pavojaus asmen gyvybms, o
dl pavojaus esminiams valstybs interesams ar net visai tarptautinei bendruomenei.
Taigi btinasis reikalingumas atsiranda tuomet, kai kyla konfliktas tarp esmini valstybs
interes ir tarptautini sipareigojim.

6. Jei valstyb, padar al kitai valstybei, prieing tarptautins teiss

normoms, veikia savigynos tikslais pagal JT Chartijos 51 str., pagal kur jokia
Chartijos nuostata neriboja prigimtins teiss imtis individualios ar kolektyvins savigynos, jei
vykdomas Jungtini Taut nars ginkluotas upuolimas, tol, kol Saugumo Taryba nesiima btin
priemoni tarptautinei taikai ir saugumui palaikyti. Valstybs nars nedelsdamos pranea Saugumo
Tarybai apie priemones, kuri jos msi, gyvendindamos i savigynos teis, ir kurios jokiu bdu
nedaro takos Saugumo Tarybos galiojimams bei atsakomybei pagal i Chartij bet kuriuo metu
imtis veiksm, kurie, jos manymu, yra reikalingi tarptautinei taikai ir saugumui palaikyti ar atkurti.
Vienos i i aplinkybi (valstybs sutikimas, atsakomosios priemons valstybs teiss
paeidim ir savigyna) rodo, kad valstyb, padariusi veik, realizavo teis, kitos (btinasis
reikalingumas, nenugalim jga ir nelaim) - rodo, kad valstyb nra kalta. Taigi nurodyti juridiniai
faktai ir faktins situacijos, paneigdamos prieingum teisei ar kalt, duoda pagrind manyti, jog
nebuvo teiss paeidimo ir kartu tai paalino valstybs atsakomyb. Valstybi praktika taip pat
parod, kad btinybs (btinojo reikalingumo) bkl gali bti aplinkyb, paalinanti valstybs
atsakomyb, tik tada, kai tai numatyta suinteresuot ali konkreiu susitarimu.
Tarptautins teiss normos, reguliuojanios kov su tarptautiniais nusikaltimais, yra jus
cogens pobdio. Valstyb, padariusi nusikaltim, negali apeliuoti aplinkybes, kurios rodo kalts
nebuvim, nes kiekvienas tarptautinis nusikaltimas yra tyinis (18, p. 197-198; 20, p.359-360; 25, p.
177-206).

6.6. Tarptautini organizacij atsakomyb

Tarptautini tarpvalstybini organizacij atsakomybs specifik slygoja j tarptautinio

teisinio subjektikumo ypatumai. Remdamosi steigiamaisiais aktais (statais), vairios tarptautins
organizacijos turi nevienod teisin subjektikum, vadinasi, ir skirting form ar dydio at-
sakomyb.
iuo metu tarptautins teiss doktrina ir tarptautin praktika pripasta,
kad tarptautins organizacijos yra tarptautins teisins atsakomybs bei
tarptautini pretenzij subjektai. Pavyzdiui, JT Chartijos, 57 str. 1 d. nurodo:
vairios specializuotosios agentros, steigtos tarpvyriausybiniais susitarimais ir turinios plai j
steigiamuose aktuose nustatyt tarptautin atsakomyb ekonominje, socialinje, kultrinje,
vietimo, sveikatos apsaugos ir kitose panaiose srityse, susiejamos su Jungtinmis Tautomis (...).
Klausimas dl tarptautins organizacijos atsakomybs ikyla tada, kai jos organai
(vykdomieji organai ar personalas) padaro teiss paeidim, nesvarb, ar paeista ios organizacijos
steigiamojo akto norma, bendrosios tarptautins teiss norma ar organizacijos vidaus teiss norma.
Tarptautinje praktikoje yra buv atvej, kai JTO pripaino kalt dl veiksm, padaryt asmen,
einani jos ginkluotj pajg sudt. Pavyzdiui, 19651967 m. JTO sudaryti susitarimai su
keliomis valstybmis dl alos, kuri padaryta i valstybi pilieiams ir j turtui ryium su JTO
ginkluotj pajg operacijomis Konge, atlyginimo.
Tarptautini organizacij atsakomyb gali bti tiek materialin, tiek politin. Pavyzdiui,
politin atsakomyb gali atsirasti tarptautinei organizacija primus diskriminuojant sprendim,
menkinant valstybs ar valstybi grups suverenias teises ar lieiant j suverenitet. Materialin
atsakomyb gali atsirasti, jei tarptautin organizacija savo veiksmais padar al, taip pat dl
tarptautini sipareigojim, kurios viena i ali ji yra, nevykdymo ir t.t...
Kadangi tarptautins organizacijos nra suverenus vienetas ir j veiksmus daugiausia
slygoja j nari veikla, kyla klausimas dl pastarj atsakomybs. Mat neretai pati tarptautin
organizacija nepajgi padengti jos padarytos materialins alos. Praktikoje irykjo tendencija,
kad, atsiradus materialinei atsakomybei, kartu su tarptautine organizacija atsako ir valstybs, kurios
yra ios organizacijos nars. Tokia solidari atsakomyb numatyta, pavyzdiui, 1972 m. kovo 29 d.
Tarptautins atsakomybs u kosmini objekt padaryt al konvencijoje.
Tarptautin organizacija gali bti tarptautini pretenzij subjektu (pavyzdiui, padarius
al jos bstinei, turtui, pareignams). Pavyzdiui, JTO Tarptautinio teismo 1949 m. balandio 11
d. konsultacin ivada dl alos, atsiradusios dirbant JTO, atlyginimo: remiantis tuo, kad Izraelio
teroristai Jeruzalje nuud JTO tarpinink Izraelio ginkluotame konflikte su arab valstybmis
graf Bernadot bei pulkinink Sero, JTO Tarptautinis teismas pripaino, kad JTO, kaip tarptautins
teiss subjektas ir tarptautini teisi bei pareig turtoja, gali gyvendinti savo teises pareikdama
tarptautines pretenzijas (18, p. 198-199; 22, p. 625-626).

6.7. Individ tarptautin baudiamoji atsakomyb

I tarptautins teiss gali iplaukti dvi galimybs bausti individ: jis gali bti baudiamas
u kriminalinius tarptautinio pobdio nusikaltimus arba valstybs tarptautinius nusikaltimus kaip
i nusikaltim organizatorius ar vykdytojas.
Individ tarptautin baudiamoji atsakomyb gali bti gyvendinta dviem bdais: a)
valstybs pagal savo baudiamuosius statymus gali paios nacionaliniuose teismuose teisti
nusikaltlius; b) valstyb, kai reikia, tarptautins sutarties sudarymo bdu gali organizuoti
tarptautin baudiamj teism.
Gana ilg laik nacionaliniai teismai buvo viena i pagrindini priemoni siekti
teisingumo. Taiau neretai nacionalins priemons nebdavo efektyvios ir tarptautins teiss
paeidjai likdavo nenubausti. I-ojo ir II-ojo pasaulini kar patirtis bei netarptautiniai ginkluoti
konfliktai paskatino kurtis alternatyvoms nacionaliniams teismams. Toki teism pavyzdiai tai
Tarptautiniai kariniai tribunolai Niurnberge ir Tokijuje. Tai buvo tarptautiniai ad hoc tribunolai
(sukurti tarptautins bendruomens tam tikram konkreiam atvejui). J kompetencija apsiribojo tik
Vokietijos ir Japonijos vadov baudiamuoju persekiojimu. Prie steigiant Niurnbergo (1945 m.) ir
Tokijo (1945 m.) tribunolus, karo statymai daugiausiai buvo taikomi eiliniams kareiviams ar
vidutinio rango karininkams. Taiau minti tribunolai teis asmenis, buvusius karins ar civilins
hierarchijos virnje (18, p. 200-202).
Vienas i Niurnbergo princip skelbia, kad kiekvienas mogus, atliks veiksm, kuris
pagal tarptautin teis laikomas nusikaltimu, atsako u tai pats ir gali bti baudiamas. Niurnbergo
tribunole procesas tssi beveik metus ir pasibaig 1946 m. spalio 1d. iuo laikotarpiu buvo
nuteistas 21 asmuo. Daugelis teisiamj pasirinko klasikin gynybos bd jie teig, jog vykd
vadovybs sakymus. Savo nuosprendyje tribunolas nurod, kad individo tarptautiniai
sipareigojimai turi virenyb prie jo pareig vykdyti neteistus tarptautins teiss poiriu
sakymus. Buvo taip pat atmestas ir kitas gynybos argumentas, - kad pagal tarptautin teis atsakyti
gali tik valstyb, o ne individas. Tribunolas ia konstatavo, kad nusikaltimus pagal tarptautin teis
vykdo ne abstraktus vienetas, o individai, kurie turi ir atsakyti u tai. Valstybs atsakomyb
nepaalina individ atsakomybs u valstybi tarptautinius nusikaltimus. Vadovaujantis i karo
tribunol nuosprendiais, buvo suformuoti principai, laikomi asmenins atsakomybs pagal
tarptautin teis gairmis.
iuo metu egzistuoja teisminiai ir neteisminiai teisingumo siekimo bdai (nacionaliniai bei
tarptautiniai teismai, tiesos komisijos, taikinimo komisijos, visuomeniniai tribunolai). Teisminiai ir
neteisminiai bdai skiriasi savo tikslais ir sprendim privalomumu bei j utikrinimu. Tarptautiniai
teismai, kaip teisminiai teisingumo siekimo bdai, yra pagrindins priemons vykdant baudiamj
persekiojim ir baudiant asmenis, padariusius tarptautins humanitarins teiss paeidimus25.
1993 m. ir 1994 m. steigtas Tarptautinis tribunolas buvusiai Jugoslavijai bei Tarptautinis
tribunolas asmenims, atsakingiems u genocid ir kitus sunkius tarptautins humanitarins teiss
paeidimus Ruandos teritorijoje, teisti. i tribunol steigimas liudija apie tai, kad skirtingai nei
Niurnbergo bei Tokijo tribunol atvejais, kai buvo baudiama pirmiausiai u nusikaltimus
vykdytus per tarptautin ginkluot konflikt, ia baudiama taip pat ir u nusikaltimus, kurie
vykdyti konflikto valstybs viduje metu.
Tarptautinio tribunolo buvusiai Jugoslavijai bstin yra Hagoje. Tribunol sudaro 11
teisj. 1994 m. tribunolas patvirtino savo procedros ir rodym rinkimo taisykles. Tribunolas turi
2 instancijas. Jo statute tvirtinta dauguma ,,Niurnbergo teiss princip. Taiau yra ir prieing
nuostat negalima teisti in absentia (nedalyvaujant), galima apeliacija, negali bti skirta mirties
bausm. Tribunolo kompetencija apima karinius nusikaltimus ir nusikaltimus monikumui.
Tribunolo jurisdikcija ribota tiek teritorijos, tiek laiko atvilgiu: tai tik buvusios Jugoslavijos
teritorija ir apima laikotarp nuo 1991 01 01 iki tos datos, kuri nustatys Saugumo Taryba.
Tribunolas savo jurisdikcija konkuruoja su nacionaliniais teismais, taiau jo jurisdikcijai buvo
suteikta pirmenyb.
Ruandos tribunolas steigtas Saugumo Tarybos 1994 m.11 mn. rezoliucija Nr. 995 dalijasi
su Jugoslavijos tribunolu apeliacine kolegija ir prokuratra. Vis dlto tarp i tribunol egzistuoja
jurisdikcijos skirtum, pavyzdiui, teritorijos ir laiko atvilgiu (Ruandos tribunolo jurisdikcijai
pagal Ruandos Tarptautinio tribunolo statuto 1 str. priklauso statuto reglamentuoti nusikaltimai
padaryti Ruandos teritorijoje ir Ruandos piliei vykdyti kaimyninse valstybse nuo 1994-01-01
iki 1994-12-31. Kai tuo tarpu pagal Jugoslavijos tarptautinio tribunolo statuto 1 str. jurisdikcija
apsiriboja buvusios Jugoslavijos teritorija ir laikotarpiu nuo 1991 m.).
25 Tarptautin humanitarin teis tai savarankika tarptautins teiss aka, sutartini ir paprotini norm,
reglamentuojani kariaujani ir karo padties paliest subjekt santykius, nuostatas dl karo pradios ir jo padarini,
kariavimo bd ir metod naudojimo, neutraliteto, karo auk apsaugos, karo nutraukimo ir valstybi bei fizini asmen
atsakomybs u i norm paeidimus, visuma.
 Tarptautini tribunol buvusiai Jugoslavijai ir Ruandai steigimas buvo rimtas precedentas
ir postmis tam, kad bt kurtas nuolatinis Tarptautinis Baudiamasis Teismas, turintis universali
jurisdikcij kariniams nusikaltliams, o taip pat nusikaltimams taikai ir monikumui bausti.
Kariniams nusikaltimams ir nusikaltimams monikumui netaikoma baudiamojo
persekiojimo bei bausms vykdymo senatis. i norma yra tvirtinta 1968 m. Konvencijoje dl
senaties netaikymo kariniams nusikaltimams ir nusikaltimams monikumui. Be to, baudiamoji
atsakomyb gali bti taikoma ir atgal, t.y. numatant atsakomyb vliau, negu buvo vykdytas toks
nusikaltimas. Tai leidia, pavyzdiui, 1966 m.Tarptautini pilietini ir politini teisi pakto 15 str..
(22, p. 626-627; 38)

6.7.1. Tarptautinis baudiamasis teismas

6.7.1.1. Tarptautinio baudiamojo teismo steigimas

1948 m. JT Generalin Asamblja paved Tarptautins teiss komisijai itirti galimyb

steigti nuolatin tarptautin kriminalin teism. Prasidjs altasis karas 26 sutrukd pilnai vykdyti
nurodym. 1989 m. Generalin Asamblja atnaujino savo nurodym. Tarptautins teiss komisija
1993 m. pateik tyrim duomenis, 1998 m. buvo priimtas Tarptautinio Baudiamojo Teismo Romos
statutas (toliau Statutas), kuriuo buvo steigtas Tarptautinis baudiamasis teismas (toliau - TBT).
is teismas yra nuolatin institucija, galiota vykdyti savo jurisdikcij asmenims u labai sunkius,
tarptautin bendrij verianius susirpinti nusikaltimus, nurodytus TBT Romos statute, ir
papildanti nacionalin baudiamj jurisdikcij.
TBT buvein yra Hagos miestas Nyderlanduose. Teismas su buveins valstybe yra sudars
sutart dl bstins. Taiau TBT pageidavimu jo posdiai pagal mint Statut gali vykti ir kitur.
TBT yra tarptautins teiss subjektas. Jis turi tok teisin subjektikum, kurio gali prireikti jo
funkcijoms vykdyti ir tikslams pasiekti. Statute numatytas funkcijas ir galiojimus Teismas gali
vykdyti kiekvienos valstybs, Statuto alies, teritorijoje, o atskiru susitarimu - ir kokios kitos
26 altasis karas - atri 1946-1989 m. geopolitin bei ideologin konfrontacija tarp JAV ir jos sjungininki i vienos
puss ir SSRS bei jos sjungininki (Vokietijos Demokratin Respublika, Lenkija, ekoslovakija, Vengrija, Rumunija,
Bulgarija, Kuba, iaurs Korja, Vietnamas ir kt.) i kitos puss. Pats io karo vardijimas altuoju rodo, kad tikro
karo nurodytu laikotarpiu nebta vyko tik propagandin, politin ir ekonomin kova, varytasi dl takos tam tikrose
alyse bei pasaulio regionuose, dl pirmavimo ginklavimosi varybose ir gyvendinant vairias mokslini tyrim bei
nauj technologij krimo programas (ypa kosmoso uvaldymo programas), taip pat dl kuo didesni pasiekim
kultros ir sporto srityje. Pamintinas ir vienas pozityvus ios konfrontacijos aspektas: pagrindiniams jos dalyviams, t.y.
Soviet Sjungai ir Amerikai apsiginklavus branduoliniais ginklais, o vliau pripainus (kad ir neoficialiai) viena kitos
(geopolitins) takos sritis, altasis karas Europoje ir kai kuriuose kt. pasaulio regionuose ilgam utikrino taik ar bent
slygin karins strategins pusiausvyros stabilum.
valstybs teritorijoje.
Esminius TBT ir tarptautini ad hoc tribunol skirtumai:
a) Skiriasi steigimo metodas, nes TBT steigiamas daugiaals tarptautins sutarties pagrindu.
b) TBT turi daug platesn jurisdikcij, kuri prieingai nei tarptautini ad hoc tribunol bus
,,papildanti nacionalines teiss sistemas (31, p.352 ).

6.7.1.2. Tarptautinio baudiamojo teismo struktra

Statuto 34 str. nustato iuos teismo organus:

1. Prezidiumas.
2. Parengtinio proceso, teisminis, Apeliacij skyriai.
3. Prokuroras ir jo kanceliarija.
4. Sekretoriatas.
Asambljos posdyje slaptu balsavimu valstybs nars absoliuia bals dauguma turi irinkti
18 teisj. Teisjams numatyti nepriekaitingos reputacijos, bealikumo, nepriklausomumo,
tinkamos kompetencijos (baudiamosios ir baudiamojo proceso teiss, tarptautins humanitarins
teiss ir mogaus teisi srityje), profesins patirties reikalavimai. Teisjai, vykdydami savo
funkcijas yra nepriklausomi ir negali usiimti jokia veikla, galinia trukdyti j teismini funkcij
vykdymui arba galinia priversti suabejoti j nepriklausomumu. Teisjo kadencijos terminas 9
metai, be perrinkimo galimybs. Teisjai skirstomi skyrius priklausomai nuo kiekvieno skyriaus
veiklos pobdio, teisj kvalifikacijos ir patirties. Atkreiptinas dmesys tai, kad Statuto 34 str.
nedraudia Prezidiumui, jei to reikalauja teismo darbo efektyvumas, laikinai perkelti teisjus i
vieno skyriaus kit. iuo atveju nustatomas draudimas teisjui, dalyvavusiam parengtiniame bylos
tyrime, dalyvauti tos paios bylos teisminiame nagrinjime.
Prezidium sudaro Teismo Pirmininkas bei 2 jo pavaduotojai, kurie renkami absoliuia
teisj bals dauguma. Prezidiumas atsako u teismo reikal valdym, iskyrus Prokuroro
kanceliarij, bei vykdo kitas Statuto nustatytas funkcijas.
Parengtinio proceso skyrius sudaromas i ne daugiau kaip 6 teisj. Teismines funkcijas
jame vykdo 3 teisj kolegija arba 1 teisjas. Statute grietai apibrtos io skyriaus funkcijos ir
galiojimai (pvz., priima sprendim dl Prokuroro praymo pradti tyrim; patvirtina kaltinimus,
kuri pagrindu bus vykdomas teisminis bylos nagrinjimas ir kt.)
Teisminis skyrius sudaromas i ne maiau kaip 6 teisj. Teismines funkcijas jame vykdo 3
teisj kolegija. is skyrius vykdo teismin nagrinjim, utikrinant teising ir greit proces,
priima nuosprend ir kt.
Apeliacij skyrius sudaromas i Pirmininko ir 4 teisj. Teismines funkcijas vykdo vis
teisj kolegija. Skyriaus funkcijas ir galiojimus reglamentuoja Statutas.
Prokuroro kanceliarija veikia kaip savarankikas teismo organas. Jai vadovauja Prokuroras,
kuris gali turti pavaduotoj. Prokuroras renkamas slaptu balsavimu absoliuia valstybi nari
asambljos bals dauguma. Pavaduotojai renkami taip pat, i Prokuroro pateikto kandidat srao.
Vis kadencija 9 metai be perrinkimo teiss.
Sekretoriatas atsako u neteisminius teismo reikal tvarkymo aspektus. Jam vadovauja
Sekretorius, renkamas teisj bals dauguma 5 metams.

6.7.1.3. Bendrieji Tarptautinio baudiamojo teismo jurisdikcijos aspektai

Dauguma jurisdikcijos klausim reguliuoja Statuto 12-16 straipsniai. Jurisdikcijos

pripainimas glaudiai susijs su TBT krimu, jo veikla bei efektyvumu. Jurisdikcijos pripainimo
klausimas sprendiamas tampant Statuto dalyve. Statuto 12 str. numato, kad valstyb, tapusi Statuto
alimi, automatikai pripasta TBT jurisdikcij Statute vardytiems nusikaltimams. Taiau Statuto
124 str. taip pat numato galimyb valstybms, Statuto alims, septynerius metus po Statuto
sigaliojimo nepripainti TBT jurisdikcijos karo nusikaltimams, jei ie padaryti j teritorijoje arba j
piliei. ios ,,pereinamojo laikotarpio ilygos taikymas negali bti pratstas, taiau jos valstyb
gali bet kada atsisakyti.
Statuto 13 str. reglamentuoja, kad Teismas gali inicijuoti tyrim ir pradti vykdyti savo
jurisdikcij kiekvieno 5 str. numatyto nusikaltimo atvilgiu, jei a) situacija, kuriai esant, kaip
manoma, buvo padarytas vienas ar keli tokie nusikaltimai, valstybs dalyvs yra perduodama
Prokurorui pagal 14 straipsn; b) situacija, kuriai esant, kaip manoma, buvo padarytas vienas ar keli
tokie nusikaltimai, Saugumo Tarybos, veikianios pagal Jungtini Taut Chartijos VII skyri 27, yra
perduodama Prokurorui; arba c) Prokuroras iniciavo tokio nusikaltimo tyrim pagal 15 straipsn.
Statuto 15 str. tvirtina kompromisin nuostat: ,,Prokuroras, nusprends, kad yra pakankamai
rodym tyrimui pradti, kreipiasi Parengtinio proceso skyri su praymu duoti sankcij tyrimui
atlikti drauge su bet kokia praym patvirtinania mediaga. Proceso skyrius, ianalizavs
mediag, sprendia, ar yra pagrindas tyrimui pradti ir ar byla yra TBT jurisdikcijoje. ios
nuostatos apsaugo nuo neobjektyvi vieno pareigno sprendim.
Jurisdikcijos galiojimas laike apsprendia jurisdikcijos ribas. TBT neturi jurisdikcijos

27 JT Chartija, VII skyrius ,,Veiksmai, ikilus grsmei taikai, paeidus taik ir vykdius agresijos aktus.
nusikaltimams, padarytiems iki Statuto sigaliojimo ir baudimas u tok nusikaltim bus neteistas.
Btinos slygos TBT jurisdikcijos vykdymui - nusikaltimas padarytas valstybs, Statuto
dalyvs, teritorijoje arba asmuo, padars nusikaltim yra valstybs, Statuto dalyvs, pilietis (12 str.
2d.). Jei n viena i i valstybi nra Romos statuto dalyv, TBT neturs jurisdikcijos. Taiau yra
numatytos iimtys, leidianios TBT vykdyti jurisdikcij:
1) Jei valstyb, kurios teritorijoje padarytas nusikaltimas arba tariamojo pilietybs valstyb
(n viena i j nesanti Statuto dalyve) pripasta TBT jurisdikcij iam atvejui pagal
Statuto 12 str. 3 d.
2) Saugumo Taryba, veikdama pagal JT Chartijos VII skyri, perduoda situacij, susijusi su
valstybe, nedalyve, Teismui.
Abiem atvejais TBT veiks kaip ad hoc tribunolas.
Pirmenyb vykdyti baudiamj persekiojim, remiantis jurisdikcijos papildomumo
principu, turi paios valstybs.
TBT statuto 5 str. pateikia baigtin nusikaltim, priklausani TBT jurisdikcijai, sra:

1. Genocidas.
2. Nusikaltimai monikumui.
3. Karo nusikaltimai.
4. Agresijos nusikaltimas.
Statuto 123 str. suteikia galimyb papildyti sra.
Genocidas. Statute tvirtintas genocido nusikaltimo apibrimas yra tapatus 1948 m.
Konvencijos dl kelio ukirtimo genocido nusikaltimui ir nubaudimo u j 2 str. pateiktam
apibrimui: ,,genocidas reikia bet kuri i emiau ivardyt veik, padarom turint tiksl i dalies
ar visikai sunaikinti koki nors nacionalin, etnin, rasin ar religin grup: a) tokios grups nari
nuudymas; b) sunki kno sualojim ar protinio sutrikimo tokios grups nariams suklimas; c)
iankstinis tyinis sudarymas kokiai nors grupei toki gyvenimo slyg, kuriomis siekiama j
visikai ar i dalies fizikai sunaikinti; d) priemoni, kuriomis siekiama nutraukti vaik
gimstamum tokioje grupje. naudojimas; e) prievartinis vaik perdavimas i vienos moni grups
kitai.

Nusikaltimai monikumui. Iki 1998m. tarptautinje teisje nebuvo vienos visuotinai

priimtinos nusikaltim monikumui svokos. Niurnbergo, Tokijo, Jugoslavijos, Ruandos tribunol
statutuose apibrimai nesutampa, taiau baudiamosios teiss teorija iskiria bendrus kriterijus
bdingus ioms veikoms: a) padarytos prie civilius gyventojus; b) plaiai paplitusios ir (ar)
sistemingos. TBT Statuto 7 str. pateiktas kodifikuoto io nusikaltimo apibrimas: ,,nusikaltimai
monikumui reikia bet kuri i emiau ivardyt veik, padarom plaiu mastu arba sistemingai
upuldinjant bet kokius civilius asmenis, jeigu tokie upuolimai vykdomi smoningai: a)
mogudyst; b) sunaikinimas; c) pavergimas; d) gyventoj deportacija ar prievartinis perklimas;
e) kalinimas ar kitoks iaurus fizins laisvs atmimas, prietaraujantis fundamentolioms
tarptautins teiss normoms; f) kankinimas; g) iaginimas, traukimas seksualin vergov,
privertimas usiimti prostitucija, priverstinis ntumas, priverstin sterilizacija ar bet kokios kitos
panaaus pobdio seksualins prievartos formos; h) bet kurios apibrtos grups ar bendrijos
persekiojimai dl politini, rasini, nacionalini, etnini, kultrini, religini, lyties ar kit motyv,
kurie pagal tarptautin teis yra visuotinai pripainti neleidiamais, ryium su bet kokiomis
veikomis arba bet kokiais nusikaltimais, kuriuos apima TBT jurisdikcija; i) prievartinis moni
dingimas28; j) apartheido nusikaltimas; k) kitos panaaus pobdio nemonikos veikos, kai tyia
sukeliamos sunkios kanios arba sunks kno sualojimai ar rimta ala psichinei arba fizinei
sveikatai.

Karo nusikaltimai. Statuto 8 str. pateiktas sraas karo nusikaltim, kurie yra TBT
jurisdikcijoje. Srae iskiriami nusikaltimai statymams bei paproiams, taikomiems ginkluotuose
tarptautinio pobdio (34 nusikaltimai) bei vidaus (16 nusikaltim) konfliktuose. Pateiktas
nusikaltim sraas yra baigtinis. Statuto 8 str. nustato, kad ,,Teismas galintas taikyti jurisdikcij
karo nusikaltim atvilgiu, kai jie yra padaryti pagal plan ar politik arba plat toki nusikaltim
mast. Statute ivardytus karo nusikaltimus slyginai galima iskirti du tipus:

1. Nusikaltimai, paeidiantys nustatytas kariavimo taisykles bei paproius (t.y.

paeidiantys Hagos reim29).
2. Nusikaltimai, paeidiantys nustatytas karo auk apsaugos taisykles bei paproius
(t.y. paeidiantys enevos reim)30.
Agresijos nusikaltimas. Agresija buvo pripainta ,,itin sunkiu nusikaltimu, kelianiu
tarptautins bendrijos susirpinim, taiau jos universalaus, visuotinai priimtino apibrimo
suformulavimas nukeltas ateit.

Nusikaltimai teisingumui. Be jau ivardyt nusikaltim srao, Statuto 70 str. numato dar
kitus nusikaltimus, kuriems taikoma TBT jurisdikcija, - tai nusikaltimai teisingumo vykdymui (pvz.,
28 Prievartinis moni dingimas reikia moni aretavim, sulaikym ar pagrobim pagal Valstybs ar politins
organizacijos sakym arba su j sutikimu. Tokius veiksmus seka asmens laisvs netekimas ar informacijos apie jo
tolesn likim ar buvimo viet neteikimas, turint tiksl paalinti juos i statymo apsaugos sferos ilgam laikotarpiui.

29 Dvylika 1899-1925m. Hagos konvencij.

30 Keturios 1949m. enevos konvencijos bei du 1977m. Papildomi protokolai. Pagal: O. Jusys, R. Paulauskas, G.
vedas. Tarptautinis baudiamasis teismas // Teiss problemos. 1999m. Nr. 4
melaging parodym davimas, neteistas poveikis liudytojui, poveikis Teismo pareignui ir kt.),
jeigu jie buvo padaryti tyia. Statutas reglamentuoja valstybi nari pareig taikyti baudiamuosius
statymus u nusikaltimus teisingumo vykdymui, jeigu juos padar valstybs nars pilietis arba jie
buvo padaryti valstybs nars teritorijoje.

6.7.1.4. Lietuvos priemons vykdant nacionalin jurisdikcij Romos statuto reglamentuojam

nusikaltim atvilgiu

1998 m. gruodio 10 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras pasira Tarptautinio

baudiamojo teismo statut, taiau jo ratifikavimo procesas usits iki 2003 m. balandio 1 d.31.
Po Nepriklausomybs atkrimo Lietuva susirpino karo nusikaltim, nusikaltim
monikumui, genocido reglamentavimu. 1992 m. balandio 9 d. Lietuvos Respublikos
Aukiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas prim statym ,,Dl atsakomybs u Lietuvos
gyventoj genocid,32 tapo 1948 m. gruodio 9 d. Konvencijos dl kelio ukirtimo genocido
nusikaltimui ir nubaudimo u j bei 1968 m. lapkriio 26 d. Konvencijos dl senaties termino
netaikymo u karo nusikaltimus ir nusikaltimus monikumui dalyve. Buvo pripainti 1945 m.
rugpjio 8 d. Niurnbergo tarptautinio karo tribunolo statai ir atsivelgta tai, kad tie tarptautins
teiss norminiai aktai pareigoja tarptautin jurisdikcij pripastanias valstybes priimti
nacionalinius statymus, numatanius atsakomyb u genocid, nusikaltimus monikumui, taikai,
taip pat karo nusikaltimus.33 Taigi Lietuva sipareigojo priimti atitinkamus teiss aktus kovoti su
genocidu, bausti asmenis, kaltus dl io nusikaltimo padarymo.
2000 m. rugsjo 26 d. buvo patvirtintas ir 2003 m. sigaliojo naujas Lietuvos Respublikos
Baudiamasis kodeksas (toliau BK), plaiau reglamentuojantis karo nusikaltimus ir ,,pirm kart
nustatantis atsakomyb u nusikaltim, kuris savo poymiais madaug atitinka tai, kas tarptautinje
teisje yra vadinama nusikaltimais monikumui (41, p. 42) (99 str. numato bausm u genocido
vykdym, 100 str. reglamentuotas nusikaltimas pavadintas ,,Tarptautins teiss draudiamas elgesys
su monmis).
Analizuojant Statuto suderinamum su LR Konstitucija, btina atsivelgti LR

31 LR statymas dl Tarptautinio baudiamojo teismo statuto ratifikavimo // in., 2003, Nr. 49-2156. Ratifikuota 2003
04 01, sigaliojo nuo 2003 05 21. Pastaba: Romos statutas sigaliojo nuo 2003 08 01.

32 Lietuvos Respublikos statymas dl atsakomybs u Lietuvos gyventoj genocid // in., 1992, Nr. 13-342

33 LR Aukiausios Tarybos nutarimas ,,Dl Lietuvos Respublikos prisijungimo prie 1948 m. gruodio 9 d. konvencijos
,,Dl kelio ukirtimo genocido nusikaltimui ir nubaudimo u j ir 1968 m. lapkriio 26 d. konvencijos ,,Dl senaties
termino netaikymo u karinius nusikaltimus ir nusikaltimus monijai // in., 1992, Nr. 13-341
Konstitucijos 1, 2, 3, 136 str.34 Tapimas Statuto dalyve nereikia nepriklausomybs netekimo ar
apribojimo, o pasireikia tuo, kad yra perleidiama valstybins kompetencijos dalis.
Iki 2001 m. generalin prokuratra buvo iklusi 89 bylas dl genocido vykdymo Lietuvos
teritorijoje. Taiau tik keturios bylos pateko teism (dvi dl yd etnins grups genocido
vykdymo per naci okupacij, o kitos dvi dl lietuvi tautos gyventoj genocido soviet okupacijos
metu), ir tik vienoje i j nusikaltliai buvo nuteisti, paskiriant reali bausm (vadinamojoje
,,Antazavs strib byla). Kazio Gimausko byloje buvo priimtas sprendimas pripainti Gimausk
kalt, taiau byla nutraukta dl kaltinamojo nepagydomos ligos. Petro Raslano (udyni Raini
mikelyje organizatoriaus) byloje taip pat priimtas nuosprendis pripainti j kalt dl Lietuvos
gyventoj genocido, bet teismas vyko nedalyvaujant kaltinamajam, nes Rusija atsisak j perduoti
Lietuvai.(41, p.7). Kitos bylos vairiais Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso kodekso (toliau
BPK) nustatytais pagrindais yra sustabdytos arba nutrauktos. Jos nepatenka TBT jurisdikcij,
nes pagal Statuto 11 str. 1 d., Teismas turi jurisdikcij tik tiems nusikaltimams, kurie padaryti po
Statuto sigaliojimo, nebent valstyb sutiks su Teismo jurisdikcijos vykdymu tokio nusikaltimo
atvilgiu pagal Statuto 11 str. 2 d. ir 12 str. 3 d.
Pasak R. Valentukeviiaus, ,,prieastis, lemianias toki genocido auk atvilgiu
nepateisinam padt, galima suskirstyti objektyvias ir subjektyvias. Savaime suprantama, jos
trukdo atlikti genocido baudiamj byl ir mediagos tyrim, teisikai vertinti bylose surinktus ir
ufiksuotus faktus bei aplinkybes, trukdo gyvendinti baudiamosios atsakomybs neivengiamumo
princip dar gyviems genocido organizatoriams, vykdytojams ar kitaip prie nusikaltimo
prisidjusiems asmenims. Tos prieastys sukuria ir bdingas problemas, kuri neisprendus i
tikrj nemanoma ne tik patraukti baudiamojon atsakomybn genocidu ar kitu nusikaltimu
monijai bei karo nusikaltimu kaltinamo asmens, bet ir objektyviai, visapusikai bei i esms
vertinti vien ar kit toki nusikaltim Lietuvos gyventojams fakt.
Pirmajai, objektyvi prieasi grupei priskirtina rodym suradimo problema.
Subjektyvi prieasi grup sudaryt teisiniai dalykai: rodym vertinimo ir pakankamumo
problema, veikos kvalifikavimo problema, baudiamojo proceso norm taikymo genocido
nusikaltim parengtinio tyrimo metu problema bei atskir institucij, susijusi su genocido ir kit
nusikaltim monikumui tyrimu, veiklos koordinavimo ir veiksmingumo problema (39).
Nevyriausybins priemons vykdant nacionalin jurisdikcij Romos statuto

34 LR Konstitucijos 1 str.: ,,Lietuvos valstyb yra nepriklausoma demokratin respublika. 2 str.: ,,Lietuvos valstyb
kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai. 3 str.: ,, Niekas negali varyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai
Tautai priklausani suvereni gali.Tauta ir kiekvienas pilietis turi teis prieintis bet kam, kas prievarta ksinasi
Lietuvos valstybs nepriklausomyb, teritorijos vientisum, konstitucin santvark. 136 str.: ,, Lietuvos Respublika
dalyvauja tarptautinse organizacijose, jeigu tai neprietarauja Valstybs interesams ir jos nepriklausomybei.
reglamentuojam nusikaltim atvilgiu apima 2000 m. liepos 12 d. steigto Tarptautinio Vilniaus
visuomeninio tribunolo veikl. Jo tikslas yra socialiniu, politiniu ir teisiniu aspektu vertinti
komunizmo ir komunistini reim vykdytus nusikalstamus veiksmus. io visuomeninio tribunolo
vaidmuo gali bti prilygintas tiesos ir fakt nustatymo komisij vaidmeniui. is tribunolas nurod
nusikaltim, vykdyt per soviet okupacij, faktus ir juos atkreip tarptautins bendruomens
dmes.35

6.7.2. Tarptautinio pobdio nusikaltim svoka, ypatybs ir rys

Kiekvienoje alyje nusikalstamum sukelia specifins vidins prieastys, apibrtos

daugelio veiksni. Nusikalstamos veikos yra vardytos kiekvienos valstybs nacionaliniuose
statymuose, taiau yra veik, kurios yra laikomos nusikalstamomis, pavojingomis visuomens ir
valstybs saugumui ar netgi tarptautinei teistvarkai. Nusikaltimai, kurie ksinasi ne tik
nacionalines, bet ir tarptautin teistvark, vadinami tarptautinio pobdio nusikaltimais.
Tarptautinio pobdio nusikaltimai yra baudiamieji nusikaltimai, j subjektai yra fiziniai asmenys,
kuriuos paprastai teisia nacionaliniai teismai. (18, p.307)
V. Vadapalas teigia, kad pagal tarptautines sutartis ir valstybs vidaus teis fizinis asmuo
gali bti baudiamas u tarptautinio pobdio nusikaltimus, t. y. u kriminalinius nusikaltimus,
kuri pasekms perengia vienos valstybs ribas. Tai gali bti ir prastiniai" kriminaliniai
nusikaltimai, pavyzdiui, autotransporto priemons vagyst, kai automobilis pavagiamas vienoje
valstybje, o parduodamas kitoje, tiek nusikaltimai, kurie pagal savo pobd susij su keliomis
valstybmis, pavyzdiui, tarptautin skryd vykdanio orlaivio pagrobimas. Juos reikia skirti nuo
karini nusikaltim, nusikaltim taikai bei monikumui, kuriuos paprastai padaro valstybs
pareignai arba organizuotos politins jgos. (19, p. 331, 351-352)
Seniausias i nusikaltim pavyzdys - piratavimas atvirojoje jroje. Susiformavs
tarptautinis paprotys, leidiantis valstybms bausti jr piratus net tada, kai j vykdyti piratavimo
aktai nebuvo nukreipti prie juos baudianios valstybs vliavos laiv ar jos pilieius. Jau 1856 m.
Paryiaus kongreso deklaracija skelb pareig bausti jr piratus. Kovos su jr piratavimu normos
taip pat buvo apibrtos 1958 m. enevos konvencijos dl atvirosios jros 14-22 straipsniuose (jos
pakartotos 1982 m. Jungtini Taut jr teiss konvencijos 100-107 straipsniuose).
Valstybi tarptautini nusikaltim subjektai yra valstybs ir utraukia tarptautin valstybs
atsakomyb. Tarptautini nusikaltim ypatumas yra tas, jog jie yra nukreipti (tiesiogiai ar
35 Plaiau apie Vilniaus tarptautin viej komunizmo nusikaltim vertinimo tribunol r.: http://ok.w3.lt/cgi-
bin/tribunal/Lt_Tr_ruling.htm
netiesiogiai) prie tarptautin bendrij ar jos interesus. Tai tokie veiksmai, kurie dl savo
pavojingumo ieina u nacionalins teiss rib ir turi tak visai tarptautinei bendrijai.
Tarptautinio pobdio nusikaltimai yra klasifikuojami vairiais pagrindais:
1) pagal nusikaltimo objekt: nusikaltimai asmeniui (genocidas, apartheidas, trmimas ir t.
t.), nusikaltimai visuomens saugumui (terorizmas, orlaivi grobimas); karo nusikaltimai; kiti
nusikaltimai, kuriais yra siekiama paveikti tam tikr objekt (pvz. kultrin palikim ir pan.);
2) pagal nusikaltimo dalyk: narkotini mediag platinimas, pinig plovimas; teroristini
organizacij krimas bei dalyvavimas jos veikloje ir 1.1.
Tarptautins teiss specialistai, pagal tarptautinius susitarimus, kuri tikslas yra apibrti
nusikalstamas veikas, tarptautinio pobdio nusikaltimus skirsto keturias grupes:
1)nusikaltimai, kuriais ksinamasi tarptautini santyki stabilum tarptautinis terorizmas,
kait grobimas, nusikaltimai prie civilins aviacijos saugum, branduolini mediag grobimas ir
t. t;
2) nusikaltimai, kuriais padaroma ala valstybi ekonominiam ir
socialiniam vystymuisi -tikr pinig padirbinjimas, neteistos operacijos su narkotinmis ir
psichotropinmis mediagomis, kontrabanda, pinig plovimas, nelegali migracija ir t.t.;
3) nusikaltimai, kuriais ksinamasi mogaus teises ir laisves - vergov,
prievartinis darbas, prekyba moterimis ir vaikais, pornografijos platinimas, kankinimas t.t.;
4) nusikaltimai, kurie vykdomi jrose - piratavimas, jros terimas,
povandenini kabeli bei vamzdi paeidimai, pagalbos jroje nesuteikimas ir t.t.

6.7.3. Kelio ukirtimo tarptautinio pobdio nusikaltimams priemons tarptautinje teisje

Valstybi bendradarbiavimas kovojant su nusikalstamumu vykdomas vairiomis kryptimis ir

formomis. Vis pirma, tarptautin bendrija nustato veikas, kurias pripasta kaip nusikaltimus ir
sipareigoja su tokiomis pavojingomis veikomis kovoti. Toliau vyksta nusikaltli paieka (per
diplomatines, teissaugos institucijas) ir neretai vyksta j idavimas ar perdavimas usienio
valstybei, tiriamos baudiamosios bylos, vyksta nusikalstamumo problem studijos, pasikeitimas
informacija, praktin pagalba tiriant, ir atskleidiant nusikaltimus.
Valstybs bendradarbiauja tarpusavyje betarpikai arba per tarptautines organizacijas.
Kovoje su nusikalstamumu nemaas vaidmuo tenka JTO, kuri yra krusi tarptautin
Baudiamosios teiss ir penitencin komisij. Komisijoje suburti ekspertai, kurie teikia
rekomendacijas kaip ukirsti keli nusikaltimams, kaip juos tirti ir kt. Egzistuoja specializuotos
tarptautins organizacijos: Tarptautin kriminalins policijos organizacija (Interpolas) - jungianti
vis kontinent daugum valstybi; Europos Sjungos sudtyje Europos policijos biuras
(Europolas).
Teiss normos, kurios buvo sukurtos valstybi bendradarbiavimo kovoje su
nusikalstamumu procese, danai jau yra vadinamos tarptautine baudiamja teise.
iuo metu galioja nemaai tarptautini sutari, pripastani atskiras veikas
nusikalstamomis, kuri tikslas yra ukirsti keli tarptautinio pobdio nusikaltimams ir nustatani
sutarties dalyvi pareig u jas bausti. Viena pirmj sutari, numaiusi nubaudim u
tarptautinio pobdio nusikaltimus, buvo 1926 met Konvencija dl prekybos vergais udraudimo.
Kiti pavyzdiai - 1961. 1971 ir 1988 met konvencijos dl kovos su prekyba narkotikais, o taip pat
1970 m. Hagos konvencija dl nubaudimo u neteist orlaivio ugrobim, 1971 m. Monrealio
konvencija dl nubaudimo u veiksmus, nukreiptus prie civilins aviacijos saugum, o taip pat
1988 m. Monrealio Protokolas dl kovos su smurtu tarptautin civilin aviacij aptarnaujaniuose
oro uostuose. (19, p.331)
Lietuva yra ratifikavusi 1977 m. sausio 27 d. Europos konvencij "Dl kovos su terorizmu,
kuri nustat, kad ekstradicijos tarp susitarianij ali tikslais n vienas i pamint nusikaltim
nebus laikomas politiniu nusikaltimu arba su politiniu nusikaltimu susijusiu nusikaltimu, arba
nusikaltimu, padarytu politiniais motyvais: a) nusikaltimai, kuriuos numato Konvencija dl kovos
su oro piratavimu, pasirayta 1970 m. gruodio 16 d. Hagoje; b) nusikaltimai, kuriuos numato
Konvencija dl kovos su neteista veika prie civilins aviacijos saugum, pasirayta 1971 m.
rugsjo 23 d. Monrealyje; c) sunks nusikaltimai, padaryti ksinantis tarptautiniu mastu ginam
asmen, tarp j diplomat, gyvyb, fizin nelieiamyb ar laisv; d) nusikaltimai, apimantys vaik
grobim, kait pamim ar neteist laisvs apribojim; e) nusikaltimai, kuri metu panaudojamos
minos, granatos, raketos, automatiniai aunamieji ginklai ar sprogstamieji paketai, jei j
panaudojimas kelia monms pavoj; f) pasiksinimas padaryti kur nors i aukiau mint
nusikaltim arba bendrininkavimas padarant arba bandant padaryti tok nusikaltim. Reikt
paymti, kad nra universalios konvencijos, apimanios visus teroristinius aktus, kadangi dl
prietaravim tarp atskir politini blok savo laiku universaliu mastu nepasisek apibrti
terorizmo.
1988 m. JTO konvencijos Dl kovos su neteista narkotini priemoni ir psichotropini
mediag apyvarta tikslas - padti alims bendradarbiauti efektyviau sprendiant vairias
problemas, susijusias su narkotini priemoni ir psichotropini mediag neteista apyvarta
tarptautiniu mastu. ios konvencijos 3 str. yra nurodyta, kad kiekviena alis imasi btin
priemoni, kad pagal nacionalinius statymus, kad veiksmai, nurodyti to paties straipsnio antroje
dalyje (tokie kaip: bet kurios narkotins priemons arba bet kurios psichotropins mediagos
gamyba, gaminimas, ekstrahavimas, paruoimas, pasilymas, pasilymas turint tiksl parduoti,
platinimas, pardavimas, tiekimas ir kt.), jeigu jie yra tyiniai, bt pripainti baudiamaisiais
nusikaltimais.
1926 m. priimt enevos konvencij prie vergov 1956 m. papild Papildoma konvencija
dl vergovs panaikinimo, institut bei paproi, panai vergov, panaikinimo. Pagal 1949 m.
konvencij Dl kovos su prekyba monmis ir prostitucija tarptautinio pobdio nusikaltimais
laikoma: asmens traukimas prostitucij net jo sutikimu; prostitucijos eksploatavimas treiaisiais
asmenimis; draudiama laikyti vienamius ir t. t. 1923 m. priimta konvencija Dl kovos su
pornografini leidini platinimu ir prekyba, o 1950 m. konvencijos Dl kankinimo ir iauraus
elgesio 3 straipsnis udraudia kankinimus, iaur elges ir eminant mogaus orum baudim.
Mintos konvencijos, kuriomis yra koordinuojamos valstybi pastangos kovoje su
nusikaltimais, yra svarbios tuo, kad jose pabriamos nusikalstam veik pavojingumas
normaliems tarptautiniams santykiams palaikyti, mogikiems interesams ir vertybms, taip pat
pateikiamas nusikaltimo normatyvinis apibrimas. Konvencijos numato alternatyvin baudiamj
persekiojimo procedr, nusikaltlio patraukim baudiamojon atsakomybn arba jo idavim
usienio valstybei (18, p. 314) Kiekviena valstybi bendradarbiavimo kryptis gali bti
detalizuojama sudarant tarptautines sutartis.
Teisin pagalba. Lietuvos Respublikos tarptautini santyki pltra ir integravimasis
Europos bendrij ne tik paskatino alies ekonomin vystymsi ir kultrinius mainus, bet ir atvr
keli tarptautiniam organizuotam nusikalstamumui plisti. Nusikalstamu bdu gaut pinig
iplovimas, korupcija pereng valstybi ribas ir tapo tarptautinio pobdio nusikaltimais. Todl
vienai valstybei sunku pasiekti ymesni rezultat iaikinant tokius nusikaltimus ir dar sunkiau
surasti nusikaltim padariusius asmenis, nes laisvas valstybi sien kirtimas suteikia jiems galimyb
pasislpti bet kurioje alyje. Siekiant palengvinti valstybi pastangas ukirsti keli tarptautinio
pobdio nusikaltimams, JTO sudaryta komisija dl nusikaltim prevencijos ir baudiamojo
persekiojimo. i komisija koordinuoja valstybi veiksmus kovoje su sunkiais ir labiausiai
paplitusiais nusikaltimais, rekomenduoja valstybms prevencines priemones.
Valstybi bendradarbiavimas siekiant iaikinti nusikaltimus ir juos padariusius asmenis
plaiausiai pasireikia keliais bdais: tarptautini sutari, skirt kovai su tam tikros ries
nusikaltimais, pasiraymas, tarptautini sutari, palengvinani vienoje arba keli valstybi
teritorijose padaryt nusikaltim veik tyrim ir jas padariusi asmen idavim, pasiraymas ir kt.
Tarptautins sutartys, skirtos valstybi bendradarbiavimui dl tam tikros ries nusikaltim
prevencijos. ioje srityje veikia tiek dvials, tiek daugiaals sutartys. Dvials teisins pagalbos
sutartys paprastai numato labai daug teisins pagalbos veiksm. Lietuva yra sudariusi dviales
sutartis su Azerbaidianu, Baltarusija, Moldova, Rusija, Vengrija ir kt. valstybmis. Pavyzdiui,
Lietuvos Respublikos ir Vengrijos Respublikos Vyriausybi pasiraytos dvials sutarties (in.,
2002, Nr. 104-4617) 4 straipsnyje numatyta, kad alys keisis patirtimi ir informacija apie
tarptautinio pobdio nusikaltim padarymo metodus ir pirmiausia ypatingus naujus nusikaltim
padarymo bdus .
Teisins pagalbos sutartys numato supaprastint (nediplomatiniais kanalais) ali teistvarkos
organ susiinojimo tvark. Pavyzdiui, Lietuvos ir Rusijos teisins pagalbos sutartis numato, kad
i ali staigos susiino per j teisingumo ministerijas ir generalines prokuratras.
Teisins pagalbos baudiamosiose bylose srityje viena svarbiausi daugiaali konvencij yra
Europos Taryboje sudaryta 1959 m. Europos konvencija. Lietuva yra ios sutarties dalyv.
Valstybs, 1959 m. Europos konvencijos dl savitarpio pagalbos baudiamosiose bylose dalyvs,
sipareigojo vykdyti teism pavedimus apklausti liudytojus arba ekspertus, teikti teisminius
dokumentus, laikinai parduoti kitos valstybs teismams suimtus asmenis apklausti, teikti
informacij apie teisminius aktus.
Pagal 1959 m. Europos konvencij dl savitarpio pagalbos baudiamosiose bylose teisin
pagalba suteikiama net tuo atveju, kai u t pai veik abiej valstybi teismai gali bausti t pat
asmen. Jeigu viena valstyb prao laikinai perduoti jos teismui apklausti kaip liudytoj kitoje
valstybje suimt arba kalinam asmen, j perduoti galima tik jo paties sutikimu (20, p.348).
Konvencija taip pat numato, kad teisin pagalba teikiama per suinteresuot ali teisingumo
ministerijas. Skubiais atvejais, taip pat jeigu praoma informacijos apie teismin akt, teismin
pavedim vienos valstybs teismin institucija gali perduoti kitos valstybs teisminei institucijai.
Interpolas - tai Tarptautin kriminalins policijos organizacija, koordinuojanti valstybi
policijos organ veikl, tarptautinio pobdio nusikaltim prevencijos ir baudimo u juos srityje.
Interpolas buvo steigtas Vienoje 1923 m. Lietuvos kriminalin policija taip pat yra Interpolo nar.
Interpolo konstitucijos 2 straipsnis nustato Interpolo funkcijas: skatinti valstybi kriminalins
policijos staig tarpusavio pagalb ir sukurti institucijas, kurios prisidt prie veiksmingos
kriminalini nusikaltim prevencijos bei baudimo u juos. Interpolas pirmiausia siekia ukirsti keli
tiems nusikaltimams (ir nubausti u juos), su kuriais veiksmingai negali susidoroti atskir valstybi
policijos organai. Taigi, Interpolo veikla susijusi su tarptautinio pobdio nusikaltimais.
Interpolas tapo pagrindiniu centru, telkianiu vairi valstybi policijos organ pastangas
kovojant su tarptautinio pobdio nusikaltimais, pirmiausia - su narkotik prekyba. Taiau
Interpolas negali atlikti joki procesini veiksm, juo labiau - nusikaltli sumimo. Pagrindin jo
veikla susijusi su informacija. Teisikai Interpolas negali pakeisti tarpvalstybins teisins pagalbos
baudiamosiose bylose.
Interpolo organizacijos tikslai yra ie:
1) Utikrinti ir stengtis padti bendradarbiauti visoms kriminalins policijos
pajgoms, utikrinant teistum, esant skirtumui tarp vairi valstybi, ir priirti, kad bt
remiamasi Visuotine mogaus teisi deklaracija;
2) kurti ir vystyti visas institucijas, kurios efektyviai kovot ir ukirst
keli paeidimams, kuriuos teis vardina kaip nusikaltimus.
Interpolo organizacijai yra draudiama imtis ko nors panaaus intervencij ar politin
veikl, karins jgos panaudojim, rasinio, religinio pobdio veik.
Valstybi policij prisijungimas prie Interpolo remiasi iais principais:
1. Nacionalinio suvereniteto gerbimas. Bendradarbiavimas pagrstas tuo, kad veiksmai,
kuri imasi policijos pajgos vairiose valstybse narse, vadovaujasi j vidaus sienomis ir laikosi
savo nacionalins teiss;
2. Baudiamosios teiss suvienodinimas. Organizacijos veiklos sfera yra sutraukta
nusikaltim prevencijoje ir sugrietinti teis vairi nusikaltim atvilgiu. Tai vienintel sfera,
kurioje gali bti susitarimas tarp ali;
3. Universalumas. Kiekviena norinti alis gali jungtis su bet kuria kita ir
tam bendradarbiavimui neturi trukdyti geografiniai ir kalbos nemokjimo faktoriai;
4. Vis ali nari lygybs principas. Visos nars priimamos remiantis
vienoda tvarka ir jos visos turi vienodas teises, nepriklausomai nuo alies dydio ar
finansinio nao organizacij.
5. Lanksts darbo metodai. Utikrinama, kad pastoviai tarp ali bus keiiamasi patirtimi ir
darbo metodais.
6. Bendradarbiavimo su kitomis organizacijomis ar agentromis. Ikilus
btinybei kovojant su nusikalstamumu gali bti sudarytos sutartys dl bendradarbiavimo,
bendr veiksm atlikimo su kitomis vyriausybinmis organizacijomis, kurios taip pat siekia
ukirsti keli nusikaltimams.
Interpolo veikla organizuojama kovoti su iais nusikaltimais:
1. nusikaltimai prie asmenis ir nuosavyb ( mogudysts, pagrobimai ir t.t..);
2. meno vertybi ir dirbini vogimas;
3. ekonominiai ir finansiniai nusikaltimai ( pinig plovimas, klastojimas ir t.t..;)
3. neteista narkotik apyvarta, ginkl gabenimas ir pan.;
4. kova su organizuotu nusikalstamumu.
i tarptautin organizacija kaupia vairias duomen bazes apie pavojingus nusikaltlius,
asmenis dingusius be inios, pavogtas meno vertybes, daktiloskopini korteli ir kitas.
Europolas yra visos Europos Sjungos teissaugos organizacija, kuri siekia padti
valstybms narms ukirsti keli sunkiems tarptautiniams nusikaltimams ir kovoti su jais, taiau tik
tuomet, kai nusikaltimus vykdo organizuotos nusikalstamos struktros, ir kai ie nusikaltimai yra
susij bent su dviem valstybmis narmis. Pagrindiniai Europolo udaviniai - padti valstybms
narms keistis informacija, perduoti analitin patirt nusikaltim tyrimo srityje ir teikti technin
pagalb.
Taigi, Europolo tikslas - keistis kriminaline informacija aukiausiu lygiu. Jo prieiroje yra
informacin sistema. Europolas organizuoja informacijos apie tarptautiniam saugumui gresiant
pavoj keitimsi, be to, analizuoja i informacij. Tuo tikslu renkama naujausia informacija, ji
sisteminama naudojant naujausi technik, rengiamos strategijos.
Europolas palaiko teistvarkos veiksmus valstybse narse daugiausia kovojant su:
1) neteista narkotik apyvarta;
2) neteistais imigracijos tinklais;
3) terorizmu;
4) pinig ir kit mokjimo priemoni klastojimu (eur padirbinjimu);
5) prekyba monmis, skaitant vaik pornografij;
6) neteistu transporto priemoni gabenimu;
7) pinig plovimu9. (23).
Eurojustas - Europos Sjungos agentra, usiimanti ikiteisminio bendradarbiavimo
baudiamosiose bylose dl sunki tarptautinio masto ir organizuot nusikaltim. Jo kompetencijai
priskirtinas t pai, kaip Europolo, kategorij nusikaltim tyrimas. Abi institucijos
bendradarbiauja pagal j 2004 m. sudaryt susitarim - pirmiausiai atlieka bendrus ikiteisminius
veiksmus, kai vykdomas sudtinga, daug pastang ir laiko reikalaujantis nusikalstam veik
ikiteisminis tyrimas, susijs su kitomis valstybmis, kuriose btina atlikti suderinus ikiteisminio
tyrimo veiksmus. Tuo tikslu gali bti sudaromos bendros (jungtins) grups, kai kelios valstybs
atlieka nusikalstam veik tyrim, kurio aplinkybs reikalauja suderint bendr veiksm 11 (20, p.
353).

6.7.4. Ekstradicijos tarptautinis teisinis reguliavimas

Ekstradicija yra ypatinga teisins pagalbos forma, kai i vienos valstybs baudiamosios
jurisdikcijos asmuo perduodamas kitos valstybs baudiamajai jurisdikcijai. Ekstradicijos, palyginti
su kitomis teisins pagalbos formomis, ypatingumas pasireikia tuo, kad atliekami ne atskiri
procesiniai veiksmai (liudytoj apklausa, daiktini rodym perdavimas ir pan.), o kitai valstybei
perduodamas asmuo, pasislps nuo teisingumo. Todl ekstradicijai taikomos gana grietos slygos.
Nra absoliuios ekstradicijos pareigos. i pareig lemia tai, kad iduodanti valstyb gali
atsisakyti iduoti asmen, kai: tai prietarauja jos valstybiniams interesams; ji gali asmen teisti
pati; nusikaltlis yra jos pilietis, o jos statymai draudia iduoti pilieius; nusikaltimas yra politinio
pobdio ir pan. Ekstradicija yra suverenus aktas, kuriuo viena valstyb perduoda asmen kitos
valstybs jurisdikcijai.
Pagal 1957 m. Europos ekstradicijos konvencij (in., 1995, Nr. 34-819) ekstradicija
laikomas pasislpusio nuo teisingumo asmens, kuris kaltinamas padars nusikaltim, idavimas
siekiant j nubausti, taip pat pasislpusio nuteisto asmens idavimas, kad is atlikt bausm, bei
asmens, vengianio kardomosios priemons - sumimo, idavimas.
Susitarianios alys, kaip nurodyta mintos konvencijos 1 straipsnyje, sipareigoja iduoti
viena kitai pagal nuostatas ir slygas, kurios nustatytos ioje Konvencijoje, visus asmenis,
persekiojamus praanios iduoti alies kompetenting organ arba j iekomus tam, kad jie atlikt
jiems paskirt bausm arba kardomj priemon14.
Tarptautinje teisje ekstradicija galima suprasti siaurja ir plaija prasmmis; pirmuoju
atveju asmuo kitai valstybei iduodamas tam, kad j teist u nusikaltimo padarym o antruoju
-ekstradicija dar apima ir pabgusio nuo bausms vykdymo asmens perdavim bausmei atlikti.
Apibendrinant bendrj ekstradicijos svok reikt nurodyti iuos jos elementus:
1) ekstradicijos paskirtis - utikrinti valstybs baudiamj jurisdikcij nusikaltim
padariusiam, bet pasislpusiam nuo teisingumo arba jam paskirtos bausms asmeniui;
2) ekstradicija yra tokio asmens oficialus perdavimas iai valstybei. (20, p.359).
1957 m. Europos ekstradicijos konvencija dl ekstradicijos numato ias ekstradicijos
slygas:
1) Ekstradicija suteikiama dl nusikaltim, kurie yra baudiami pagal
praanios alies ir praomos alies statymus laisvs atmimu ar sankcionuojami pagal
sumimo order ne maesne kaip vieneri met laisvs atmimo ar grietesne bausme. Jei
asmuo nuteistas arba sulaikomas praaniosios alies teritorijoje, tai pagal ekstradicijos
konvencijos 2 straipsnio 1 dal, paskirta bausm turi bti nemaesn kaip 4 mnesiams;
2) Ekstradicija nesuteikiama, jeigu praoma iduoti alis laiko nusikaltim,
dl kurio praoma iduoti, politiniu nusikaltimu arba nusikaltimu, susijusiu su politiniu
nusikaltimu. Tai numatyta konvencijoje dl ekstradicijos 3 straipsnio 1 dalyje;
3) Ekstradicijos u nusikaltimus pagal karin teis, kurie nra nusikaltimai pagal bendr
baudiamj teis, i Konvencija netaikoma. (4 str.);
 4) Ekstradicija u nusikaltimus mokesi, muit ir pinig keitimo srityse
gali bti vykdoma tik tada, jeigu praomos iduoti alies statymas analogikai kvalifikuoja
tok nusikaltim; taiau iduoti gali bti atsisakyta, jeigu ios alies statymai nenumato
tokio pobdio mokesio, muito arba pinig keitimo taisykls;
5) Praoma iduoti valstyb gali atsisakyti iduoti asmen u nusikaltim,
kuris pagal jos statymus laikomas padarytu jos arba i dalies jos teritorijoje ar vietoje, kuri
laikoma jos teritorija (7str. ld.);
6) Neiduodama, jei asmuo laikomas nubaustu u nusikaltim, t. y. atliko
bausm, taip pat jei jis yra nuo jos atleistas, arba praomos iduoti valstybs kompetetingi
organai nusprend nepradti io asmens baudiamojo persekiojimo arba j nutraukti (9str.).
tai gerai inoma taisykl non bis in idem;
7) Ekstradicija netaikoma tuo atveju, kai ir pagal praaniosios, ir pagal
praomosios alies statymus reikalaujamas asmuo yra atleidiamas nuo teisminio
persekiojimo ir bausms dl senaties termino (10 str.);
8) Jei praaniojoje alyje u nusikaltim, dl kurio reikalaujama
ekstradicijos, statymas numato mirties bausm, o praomojoje alyje toks nusikaltimas
mirties bausme nra baudiamas arba mirties bausm nra taikoma, ekstradicija taip pat
nra taikoma. Iimtis yra daroma tik tuo atveju, kai praanioji alis pakankamai tikina
praomj al, kad mirties bausm nebus vykdyta (11 str.);
9) Iduotas asmuo negali bti parsekiojamas, teisiamas arba baudiamas u jok kit
nusikaltim, padaryt iki idavimo, iskyrus t nusikaltim, u kur jis buvo iduotas kitai aliai, nei
kokiu nors kitu bdu gali bti apribota asmens laisv, nebent iduodanti valstyb su tuo sutinka ir
idavimas leidiamas pagal Konvencijos nustatytas slygas ir tvark (14 str. 1d.);
10) Jei tuo paiu metu ekstradicijos dl to paties ar skirting nusikaltim
pareikalauja daugiau kaip viena valstyb, praomoji alis, priimdama sprendim, privalo
atsivelgti visas aplinkybes ir ypa nusikaltim sunkumo laipsn bei padarymo viet,
praym pateikimo dat, reikalaujamo asmens pilietyb ir galimyb perduoti j kitai
valstybei (17 str.);
11) Praoma iduoti valstyb gali atsisakyti iduoti asmen, nuteist in
absentia (u aki), jeigu, jos manymu, toks nuteisimas neatitinka minimali nuteistojo teiss
gynyb reikalavim. Taiau turi bti iduodama, jei praanti valstyb garantuoja, kad toks
asmuo bus teisiamas i naujo, arba iduodamas asmuo atsisako naujo teismo;
12) Neiduodama, jei praanioje iduoti alyje asmuo amnestuojamas su
slyga, kad i valstyb turjo jurisdikcij persekioti asmen.
 13) Pagal Europos ekstradicijos konvencijos 12 straipsn, praym iduoti valstybs
perduoda ratu per susitariani ali teisingumo ministerijas. Jis taip pat gali bti perduodamas
diplomatiniais arba kitais suderintais suinteresuot ali tiesioginiais kanalais.
Ekstradicijos slygos pagal bendrj tarptautin teis. Bendroji tarptautin teis nenustato
valstybms pareigos nei iduoti kriminalinius nusikaltlius, nei pareigoja jas persekioti ir bausti
pabgusius nusikaltlius, jei jos j neiduoda.
Lygiai taip pat bendroji tarptautin teis nenumato joki valstybs laisvs iduoti apribojim,
iskyrus apribojimus, pagrstus pagrindinmis mogaus teismis, kurie gali bti laikomi jus cogens
dalimi. Iskyrus draudim, klausimas, ar ekstradicija yra leistina nesant sutarties, yra
sprendiamas iimtinai pagal vidaus teis.
Pareiga iduoti nusikaltl gali bti nustatyta tik tarptautine sutartimi. Taiau nra jokios
universalios tarptautins sutarties, pareigojanios valstybs beslygikai vykdyti ekstradicija.
Universalios tarptautins sutartys paprastai nustato alternatyv: aut dedere aut judicare - arba
iduok, arba teisk. (20, p. 368)
Ekstradicija numatanios sutartys esti trij kategorij: pirma, universalios tarptautins
sutartys, numatanios mint alternatyvi ekstradicijos galimyb u atskirus tarptautinio pobdio
nusikaltimus (orlaivi bei jrlaivi pagrobimas, pasiksinimas diplomatinius atstovus ir kt.), antra,
regionins konvencijos, numatanios ekstradicija u tam tikrus tarptautinio pobdio nusikaltimus
arba kriminalinius nusikaltimus apskritai (pvz., 1977 m. Europos konvencija dl kovos su terorizmu
ir 1957 m. Europos ekstradicijos konvencija), ir, treia, dvials arba riboto dalyvi skaiiaus
teisins pagalbos sutartys, pareigojanios iduoti nusikaltlius santykiuose tarp ios sutarties
dalyvi, taiau esant tik tam tikroms slygoms (pvz., 1993 m. Baltijos valstybi sutartis dl teisins
pagalbos ir teisini santyki).
Ekstradicija - procesinis veiksmas pagal valstybs vidaus teis. Kiekvienos valstybs
nacionalins teiss poiriu asmens, kaltinamo nusikaltimo padarymu arba vengianio bausms,
idavimas kitai valstybei yra teisinis aktas, kurio vykdymo slygas ir tvark nustato ios valstybs
vidaus teis.
Pagal Lietuvos teis, ekstradicijos pagrindas yra atitinkamos BK ir BPK bei Lietuvos
Respublikos ir Jungtini Taut Saugumo Tarybos rezoliucijos nuostatos. Lietuvos BK (9 ir 91 str.) ir
BPK (17 ir 66-77 str.) nustat gana detalias Lietuvos teiss normas dl ekstradicijos, asmen
perdavimo Tarptautiniam baudiamajam teismui arba pagal Europos areto order. Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 13 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad draudiama iduoti Lietuvos
Respublikos piliet kitai valstybei, jei Lietuvos Respublikos tarptautin sutartis nenustato kitaip.
BK 9 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, jog pilietis arba usienietis padars nusikalstam veik
Lietuvos Respublikoje ar kitos valstybs teritorijoje, gali bti iduotas usienio valstybei arba
perduotas Tarptautiniam baudiamajam teismui tik remiantis Lietuvos Respublikos tarptautine
sutartimi arba Jungtini Taut Organizacijos Saugumo Tarybos rezoliucija. i formuluot leidia
teigti, kad Lietuvos Respublika gali iduoti asmen kitai valstybei ir pagal special susitarim net
tada, kai nra bendro pobdio sutarties, numatanios ekstradicij. Pagal tarptautin ir Lietuvos
vidaus teis toks susitarimas gali bti tarptautin sutartis, jei atitiks reikalavimus, keliamus
tarptautinms sutartims: nustatys tarptautinius sipareigojimus, neprietaraus jus cogens normoms,
bus tinkamos formos ir kt. Tok special susitarim Lietuvos Respublikos vardu gali sudaryti
Konstitucijos ar Tarptautini sutari statymo galioti asmenys (Prezidentas, Ministras Pirmininkas
ir usienio reikal ministras), taip pat kiti asmenys, gav specialius Prezidento ar Vyriausybs
galiojimus. Kaip ir bet kokiu kitu ekstradicijos atveju nutart iduoti asmen kitai valstybei turs
priimti teisjas (20, p.377).
BK 9 straipsnio 3 dalis nustato pagrindus, kuriems esant iduoti asmen i Lietuvos
Respublikos neleidiama:
a) padaryta veika pagal kodeks nelaikoma nusikaltimu ar baudiamuoju
nusiengimu;
b) nusikalstama veika padaryta Lietuvos valstybs teritorijoje;
c) asmuo persekiojamas u politinio pobdio nusikaltim;
d) asmuo u padaryt nusikalstam veik buvo nuteistas, iteisintas ar atleistas nuo
baudiamosios atsakomybs ar bausms;
e) asmeniui u padaryt nusikaltim kitoje valstybje gali bti taikoma mirties bausm;
f) sujo apkaltinamojo nuosprendio primimo ar vykdymo senaties terminas;
g) asmuo atleistas nuo bausms pagal amnestijos akt arba malons tvarka;
h) yra kit Lietuvos Respublikos tarptautinse sutartyse numatyt pagrind.
Be to, io straipsnio 4 dalis nustato, kad jei asmenys, kuriems pagal Lietuvos Respublikos
statymus yra suteiktas prieglobstis, u nusikalstamas veikas, dl kuri jie buvo persekiojami
usienyje, pagal Lietuvos Respublikos baudiamj statym nebaudiami ir usienio valstybms
neiduodami, iskyrus io kodekso 7 straipsnyje numatytus atvejus (nusikaltimai monikumui,
prekyba monmis ir kt.).
Atsisakymo perduoti pagal Europos areto order pagrindai yra numatyti BK 9 (1) straipsnyje.
Jame teigiama, jog Lietuvos Respublikos pilietis ar usienietis neperduodamas Europos areto
order idavusiai valstybei, jeigu: 1) asmens perdavimas pagal Europos areto order paeist
pagrindines mogaus teises ir (ar) laisves; 2) asmuo pagal amnestijos akt ar malons tvarka
Lietuvos Respublikoje atleistas nuo bausms u jo padaryt nusikalstam veik, dl kurios iduotas
Europos areto orderis, atlikimo; 3) asmuo u jo padaryt nusikalstam veik, dl kurios iduotas
Europos areto orderis, buvo nuteistas Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybje ir paskirta bausm
vykdyta, tebevykdoma ar nebegali bti vykdoma pagal nuteisusios valstybs statymus; 4) asmuo
nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo sulauks amiaus, nuo kurio pagal Lietuvos
Respublikos baudiamuosius statymus galima baudiamoji atsakomyb u jo padaryt veik ir kt.
Baudiamojo proceso kodeksas ekstradicijos srityje pateikia nemaai nuorod Lietuvos
Respublikos tarptautines sutartis. Pavyzdiui, kardomasis kaltinimas (sumimas) asmenims, kuriuos
praoma iduoti arba perduoti, taikomas sutartyse numatytais pagrindais. BPK 72 straipsnio 3 dalis
nustato, kad asmen kuriuos praoma iduoti i Lietuvos Respublikos arba perduoti Tarptautiniam
baudiamajam teismui ar pagal Europos areto order, sumimo trukm nustato Lietuvos
Respublikos tarptautins sutartys bei is Kodeksas. 1957 m. Europos ekstradicijos konvencijos 16 str.
nustato, kad skubiu atveju praanti iduoti valstyb gali paprayti laikinai sulaikyti asmen. Laikinas
sulaikymas negali trukti ilgiau nei 40 dien nuo sumimo. Mintos konvencijos 18 straipsnio 4 dalis
numato, kad jei prajus 15 dien nuo datos, kuri asmeniui perduoti nustat iduodanti valstyb,
kita valstyb io asmens neperm, pirmoji gali j paleisti. Bet kokiu atveju ji privalo tok sulaikyt
asmen paleisti po 30 dien nuo jo nustatymo, bet nevykusio idavimo dienos.
BPK 75 straipsnis numato supaprastint asmen idavimo (perdavimo) i Lietuvos
Respublikos tvark, kai tai numato tarptautin sutartis arba gavus Europos areto order, su tuo
sutinka iduodamas (perduodamas) asmuo, o ekstradicijos atvejais tam taip pat pritaria Generalin
prokuratra.
Ekstradicija arba perdavimas vykdomi pagal valstybs kompetentingo organo sprendim.
Lietuvoje nutart dl ekstradicijos arba perdavimo priima Vilniaus apygardos teismo teisjas pagal
Generalins prokuratros prokuroro pareikim. Asmuo, pagal BPK 74 straipsnio 1 dal, dl kurio
priimta nutartis j iduoti arba perduoti, arba jo gynjas, taip pat prokuroras, nesutikdamas su
nutartimi atsisakyti iduoti, gali per septynias dienas j apsksti Lietuvos apeliaciniam teismui. Bet
kokiu atveju teismas i esms nesprendia, ar asmuo yra kaltas padars nusikaltim, dl kurio kita
valstyb prao j iduoti (20, p.368).
 Kontroliniai klausimai

1. Kas yra tarptautin atsakomyb? Koks pagrindinis jos tikslas?

2. Koks yra bendras tarptautins teisins atsakomybs pagrindas? Apibrkite j.
2.1 Ar tarptautins atsakomybs atsiradimo pagrindas priklauso nuo to, koks tarptautins teiss
altinis buvo paeistas?
3. Kokios yra iskiriamos tarptautins teisins atsakomybs kategorijos?
3.1. Kaip gali bti apibdinti tarptautiniai nusikaltimai?
3.2. Kokie yra skiriamieji tarptautinio nusikaltimo bruoai?
3.3. Kokius inote tarptautinius nusikaltimus? arba kaip jie klasifikuojami?
3.4. Kaip gali bti apibdinama tarptautini delikt kategorija?
3.5. Kuo skiriasi tarptautiniai nusikaltimai nuo tarptautini delikt?
4. Kokias inote pagrindines tarptautins teisins atsakomybs ris? kokias tarptautins
atsakomybs formas jos yra skirstomos?
4.1. Kaip suprantate svok atsakomybs forma?
4.2. Kaip suprantamos sankcijos plaija prasme? Nuo ko priklauso sankcijos apimtis ir bdas?
4.3. Kada sankcijos yra taikomos? Kokios sankcijos yra tvirtintos JTO Chartijoje?
4.4. Kaip suprantate represalijos svok?
4.4.1. Kokias inote represalijas?
4.4.2. Ar galimos ginkluotos represalijos?
4.5. Kaip suprantate retorsijos svok?
4.6. Kuo retorsija skiriasi nuo represalijos?
4.7. K apima atsakomj priemoni svoka?
4.8. K reikia atsakomj priemoni taikymas?
4.9. Kada atsakomosios priemons gali bti pradtos taikyti?
4.10. Kaip suprantate restoracijos svok?
4.11. Kaip suprantate satisfakcijos svok? Kokias inote bdingiausias satisfakcijos reikimosi
formas?
4.12. Kaip suprantate reparacijos svok? Kada reparacija yra taikoma?
4.13. Kaip suprantate restitucijos svok?
4.13.1. Kuo restitucija skiriasi nuo reparacijos?
4.13.2. Kuo restitucija skiriasi nuo substitucijos?
5. Kokios yra tarptautin atsakomyb paalinanias aplinkybs?
 5.1. Kokias slygas turi atitikti valstybs sutikimas, kad bt laikomas veikos neteistum
paalinania aplinkybe?
5.2. Kokiems veiksmams atlikti sutikimas negali bti duotas?
5.3. Ar gali atsakomoji priemon bti valstybs tarptautin atsakomyb paalinaniu
pagrindu? Jei taip, kokiais atvejais?
5.4. K reikia force majeure? Kada ji negali bti taikoma kaip valstybs tarptautin
atsakomyb paalinanti aplinkyb?
5.4.1. Kokius inote force majeure pavyzdius?
5.5. Kaip suprantate nelaim kaip valstybs tarptautin atsakomyb paalinani aplinkyb?
Kada ji negali bti taikoma kaip valstybs tarptautin atsakomyb paalinanti aplinkyb?
5.6. Kada btinasis reikalingumas yra teista tarptautin atsakomyb paalinanti aplinkyb?
5.6.1. Kur paprastai yra numatoma galimyb remtis btinuoju reikalingumu kaip
valstybs tarptautin atsakomyb paalinania priemone?
5.7. Kada ji negali bti taikoma kaip valstybs tarptautin atsakomyb paalinanti
aplinkyb?
5.8. Kaip suprantate savigynos svok? Kokioms slygoms esant savigyn galima vardyti
kaip valstybs tarptautin atsakomyb paalinani aplinkyb?
6. Ar gali valstyb, padariusi tarptautin nusikaltim remtis aplinkybmis, paalinaniomis jos
tarptautin atsakomyb? Kodl?
7. Kuo ypatinga tarptautini organizacij atsakomyb?
8. Kada ikyla tarptautins organizacijos atsakomybs klausimas?
9. Kokias inote tarptautini organizacij atsakomybs ris?
10. Kokiais atvejais tarptautin baudiamoji atsakomyb utraukiama individui?
11. Kokiais bdais gali bti gyvendinta individ tarptautin baudiamoji atsakomyb?
12. Kokias galimybes bausti fizinius asmenis suteikia tarptautin teis?
13. Kada ir kokie kurti pirmieji Tarptautiniai karinai tribunolai?
13.1. Koks i karini tribunol tikslas? arba kokia i karini tribunol kompetencija?
14. Kokie yra pagrindiniai Niurnbergo tribunolo principai?
15. K inote apie Tarptautinius Jugoslavijos ir Ruandos tribunolus?
15.2. Kuo skiriasi Tarptautiniai Jugoslavijos ir Ruandos tribunolai nuo Tarptautini karini
Niurnbergo ir Tokijo tribunol?
15.3. Kuo Tarptautinis Jugoslavijos tribunolas skiriasi nuo Tarptautinio Ruandos tribunolo?
16. Ar taikoma baudiamojo persekiojimo bei bausms vykdymo senatis kariniams nusikaltimams ir
nusikaltimams monikumui?
 17. Ar gali tarptautin individ baudiamoji atsakomyb bti taikoma atgal? Kaip suprantate
taikym atgal iuo atveju?
Kada ir kokiu teiss aktu buvo steigtas Tarptautinis baudiamasis teismas?
19. Kur sikrusi Tarptautinio baudiamojo teismo buvein? Ar tik joje teismas gali vykdyti savo
funkcijas?
20. Kuo skiriasi Tarptautinis baudiamasis teismas ir tarptautiniai ad hoc tribunolai?
21. Kokios yra struktrins Tarptautinio baudiamojo teismo dalys? Kokios yra j funkcijos?
22. Kokiais atvejais teismas gali inicijuoti ir pradti vykdyti savo tyrim?
23. Kuo ypatingas Tarptautinio baudiamojo teismo jurisdikcijos galiojimas laike?
24. Kokias inote btinas slygas Tarptautinio baudiamojo teismo jurisdikcijos vykdymui?
25. Kokie nusikaltimai priklauso Tarptautinio baudiamojo teismo jurisdikcijai? Apibdinkite juos.
26. Kada Lietuva pasira ir ratifikavo Tarptautinio baudiamojo teismo Statut?
27. Kokius inote Lietuvos Respublikos teiss aktus, reglamentuojanius atsakomyb u padarytus karo
nusikaltimus, nusikaltimus monikumui, vykdyt genocid?
28. Apibrkite tarptautinio pobdio nusikaltim svok. Pateikite tarptautinio pobdio nusikaltim
pavyzdi.
29. Kokiais pagrindais ir kaip gali bti klasifikuojami tarptautinio pobdio nusikaltimai?
30. Kokiu bdu valstybs bendradarbiauja tarpusavyje siekdamos ukirsti keli tarptautinio pobdio
nusikaltimams?
30.1. Kokius inote tarptautinius teiss aktus, reglamentuojanius atsakomyb u tarptautinio
pobdio nusikaltimus?
30.2. Koks yra teisins pagalbos sutari tikslas?
30.3. Kas yra Interpolas? Kokie yra pagrindiniai Interpolo tikslai ir funkcijos?
30.4. Su kokiais nusikaltimais kovoja Interpolas?
30.5. Kas yra Europolas? Koks yra jo tikslas?
30.6. Su kokiais nusikaltimais kovoja Europolas?
30.7. Kokia yra Eurojusto kompetencija?
31. Apibrkite ekstradicijos svok? Kokia yra ekstradicijos paskirtis?
32. Kokias ekstradicijos slygas numato 1957 m. Europos ekstradicijos konvencija?
33. Kokias inote ekstradicij numatani sutari ris?
34. Kokie Lietuvos Respublikos teiss aktai ir kaip reguliuoja ekstradicijos proces?