Professional Documents
Culture Documents
1
1
1 Teiss sistema skiriama nuo teisins sistemos kaip siauresn svoka nuo platesns; pirmoji yra teiss princip ir teiss
norm (teiss ak) vidin organizacija, antroji teiss sistemos sujungimas su teiskros ir teiss gyvendinimo
(teissaugos) institucijomis bei j veikla. iuo atveju tarptautin sistema siaurja prasme apima teisin sistem.
2 Btent tarptautin sistema siaurja prasme ir yra tarptautins teiss kurso objektas.
tarptautini sutartini ir paprotini norm, skirt palaikyti taik ir sustiprinti tarptautin saugum
sistema, visapusiko tarptautinio bendradarbiavimo, grindiamo tarptautins teiss subjekt
geranoriku savo pareig vykdymu, o esant reikalui ir prievarta, kuri gyvendina valstybs
individualiai arba kolektyviai pagal veikianias tarptautins teiss normas, tvirtinimas ir raida. (22,
p. 5-7)
Tarptautins teiss sistema tai viening, tarpusavyje susiet ir priklausom tarptautins
teiss norm, institut ir tarptautins teiss ak visuma. Tarptautins teiss sistemos branduolys yra
imperatyviosios (jus cogens) normos, knytos pagrindiniuose tarptautins teiss principuose (r. 1
pried).
Teiss institutas - tai normos, reguliuojanios slyginai autonomik tarptautini santyki
grup (pvz. atsakomybs, tarptautini gin taikaus sprendimo ir pan.)
Tarptautins teiss aka tai sistema paprotini-teisini tarptautinje sutartyje (sutartyse)
kodifikuot tarptautins teiss norm, kurios reguliuoja tarptautins teiss subjekt santykius
kokioje nors plaioje j tarptautinio bendradarbiavimo srityje. (pav. tarptautini sutari teis,
tarptautin kosmin teis, diplomatin ir konsulin teis, tarptautin jr teis ir t.t..), (22, p. 27).
Tarptautins teiss institut ir ak sraas nra baigtinis, vienkart ir visiems laikams
nustatytas. Kitaip tariant tarptautins teiss sistema nepaliaujamai vystosi ir yra tobulinama.
Tarptautin viej, teis reikia skirti nuo tarptautins privatins teiss Ekonominis ir
kultrinis vairi valstybi bendradarbiavimas pasireikia per tam tikrus santykius, kurie susidaro
tiek tarp valstybi, tiek ir tarp j piliei bei organizacij (juridini asmen). Tarpvalstybini
santyki teisiniai klausimai priklauso tarptautinei vieajai teisei (sutrumpintai tarptautinei teisei).
Organizacij ir piliei santyki, atsirandani tarptautiniame bendradarbiavime, klausimai sudaro
tarptautins privatins teiss sfer. Tarptautinei privatinei teisei priklauso usieniei, civilinio
teisminio, usienio prekybos, usieniei autorini teisi, paveldjimo, jr, geleinkelio,
veiojimo oro transportu sutartys ir pan. klausimai, kuriuos nacionalinse teiss sistemose paprastai
reguliuoja civilin teis. Dl to kai kurie teiss specialistai laikosi nuomons, kad tarptautin
privatin teis yra ypatinga civilins teiss aka, t. y. nacionalins teiss dalis. Originali
tarptautins vieosios ir tarptautins privatins teisi santykio konstrukcij pasil R. Miulersonas.
Anot jo, tarptautin privatin teis atsiranda tam tikr nacionalins teiss sistem dali savitarpio
sveikoje, taip pat j sveikoje su tam tikra tarptautins vieosios teiss dalimi reguliuojant
tarptautinius nevaldingo pobdio santykius. Be abejons, tarptautin privatin teis, reguliuojanti
civilinius santykius, glaudiai susijusi su tarptautine vieja teise Pavyzdiui, prekybos sutartys
nustato tarpvalstybinius sipareigojimus usienio prekybos srityje ir yra tarptautins vieosios teiss
institutas. Remiantis iomis sutartimis sudaromi usienio prekybos sandoriai sukuria civilinio
teisinio pobdio santykius (preki tiekimo, apmokjimo ir t. t.) ir priklauso tarptautins privatins
teiss sferai. Taigi tarptautin privatin teis yra teiss norm, priskiriam i dalies valstybi
nacionalinei teisei, i dalies tarptautinei vieajai teisei, kompleksas. Pai tarptautin privatin teis
paprastai sudaro dviej ri normos. Vienos i j, kurias valstybs nustato sutartimi, tiesiog
formuluoja atitinkamas teises ir pareigas (tiesioginio reguliavimo normos); kitos tik nurodo,
kurios valstybs teiss norma taikytina tam tikriems santykiams (kolizins normos).
Taigi vieoji tarptautin teiss pirmiausiai reguliuoja tarpvalstybinius santykius, arba
santykius, kurie vienaip ar kitaip yra tarptautins politikos iraika. Jie neturi privatinio pobdio.
Tuo tarpu tarptautin privatin teis sudaro normos, reguliuojanios santykius tarp atskir valstybi
privatins teiss subjekt, taip vadinamus santykius su usienio elementu.
Ms tyrimo objektas yra tarptautins vieosios teiss problemos. Vartodami termin
tarptautin teis, kalbame tik apie tarptautini santyki srit, kur valstyb ikyla kaip
suverenios valdios reikj, teiss norm, reguliuojani valingus santykius krja.
Bendrj tarptautin teis sudaro normos, kurios pareigoja visas valstybes ir kitus
tarptautins teiss subjektus. Bendroji tarptautin teis iplaukia pirmiausia i universalaus
pobdio paproi ar universali konvencij ir tvirtina visuotinai pripaintas tarptautins teiss
normas (pvz., jus cogens normos).
Regionin teis sudaro normos, kurios pareigoja dvi ar kelias valstybes daniausiai
dvials ar riboto dalyvi skaiiaus sutarties pagrindu.
Doktrinoje vyrauja nuomon, kad bendrojoje tarptautinje teisje vyrauja universals
paproiai. Taiau iuolaikinje tarptautinje teisje vis daugja universali konvencij, kurios
tvirtina visuotinai pripaintas tarptautines teises normas.(Pavyzdiu gali bti 1961 met Vienos
konvencija dl diplomatini santyki (in., 1999, Nr. 83-2455) tarp kit dalyk (inter alia)
tvirtinanti ir diplomatinius imunitetus bei privilegijas. iuo atveju svarbu ne tiek tai, kad ioje
konvencijoje dalyvauja praktikai visos valstybs; yra svarbiau, kad diplomatiniai imunitetai ir
privilegijos seniai yra visuotinai pripaintos normos.) Taiau lyginant universali konvencij ir
tarptautin paprot j privalomumo visoms valstybms poiriu, galima padaryti ivad, kad
paprotys yra universalesnis, nes retai kurioje universalioje konvencijoje dalyvauja visos be iimties
valstybs. Vis tik universalios tarptautins konvencijos taip pat yra labai reikmingos, nes jos
nurodo bendrosios tarptautins teiss normas, paprotin teis daro raytine teise. Jos tampa
autoritetingiausiu bendrosios tarptautins teiss normos rodymu.
Bendrosios tarptautins teiss dalimi yra ir tarptautins teiss principai. Tarptautins teiss
pricipai - yra bendriausios normos, nustatanios valstybi tarpusavio santyki pagrindus. ie
principai pirm kart buvo tvirtinti Jungtini Taut Chartijos 2 straipsnyje: Organizacija ir jos
nars, siekdamos gyvendinti 1 straipsnyje nurodytus tikslus, veikia remdamosi iais principais:
1. Organizacija grindiama vis jos nari suverenios lygybs principu.
2. Visos nars tam, kad visoms bt utikrintos teiss ir dl narysts Organizacijoje nauda,
siningai vykdo pagal i Chartij j prisiimtus sipareigojimus.
3. Visos nars tarptautinius ginus sprendia taikiomis priemonmis taip, kad nekelt
grsms tarptautinei taikai bei saugumui ir teisingumui.
4. Visos nars tarptautiniuose santykiuose susilaiko nuo grasinimo jga ir jos panaudojimo
tiek prie kurios nors valstybs teritorin vientisum arba politin nepriklausomyb, tiek kuriuo kitu
bdu, nesuderinamu su Jungtini Taut tikslais. (...)
7. Jokia ios Chartijos nuostata nesuteikia Jungtinms Tautoms teiss kitis reikalus,
kurie i esms priklauso kiekvienos valstybs vidaus jurisdikcijai, ir nepareigoja nari tokius
reikalus sprsti pagal i Chartij; taiau is principas netrukdo taikyti prievartos priemones pagal
VII skyri.
Didel dalis bendrosios tarptautins teiss norm nustato ypatingo pobdio
sipareigojimus: taip vadinamus erga omnes sipareigojimus (sipareigojimus vis atvilgiu).
Ryium su tuo Tarptautinis Teisingumo Teismas savo sprendime Barcelona Traction, Light and
Power Co. Ltd. (1970) konstatavo: (...) esminis skirtumas turi bti daromas tarp valstybi
sipareigojim visai tarptautinei bendrijai ir sipareigojim, atsirandani vis-a-vis su kita valstybe
diplomatins gynybos srityje. Paia savo prigimtimi pirmieji j lieia visas valstybes. Ryium su
atitinkam teisi svarba visos valstybs gali bti laikomos turiniomis teis jas ginti; tai yra
sipareigojimai erga omnes. ie sipareigojimai iuolaikinje tarptautinje teisje iplaukia, pav, i
agresijos akt ir genocido draudimo, o taip pat i princip ir norm, lieiani pagrindines mogaus
teises, skaitant apsaug nuo vergijos ir rasins diskriminacijos.
Dvialiai sipareigojimai ilieka svarbiausia partikuliarins tarptautins teiss dalimi.
Pavyzdiui, jei paeistos usienio valstybs pilieio teiss, kurias nustato tarptautin teis,
diplomatin jo gynyb gals vykdyti tik jo pilietybs valstyb ir reikalas apsiribos dviej
suinteresuot valstybi santykiais. Taiau toki teisi iurki, sisteming ar masini paeidim
atveju bet kuri valstyb gauna teis reikalauti toki paeidim nutraukimo, kalt asmen
nubaudimo ar net gali imtis atsakomj priemoni prie kalt valstyb. Tokio pobdio mogaus
teisi paeidimai jau nebelaikomi valstybs vidaus reikalu (20, p.38-41; 17, p. 26-27).
Tarptautin teis turi savo ypatum, kuriais ji skiriasi nuo nacionalins teiss. Tarptautin teis
turi skirting teisinio reguliavimo dalyk, objekt, subjektus, specifinius norm krimo metodus,
taip pat i norm laikymosi garantavimo bdus.
Vis pirma reikia skirti teiss reguliavimo dalyk nuo objekto; teiss reguliavimo dalykas
tai tam tikri visuomeniniai santykiai, o tarptautins teiss reguliavimo dalykas yra tam tikri
tarptautiniai santykiai. Negalima teiss reguliavimo dalyko painioti su teiss mokslo dalyku.
Tarptautins teiss mokslo dalykas yra tarptautins teiss principai ir normos, reguliuojantys
tarptautinius santykius.
Tarptautiniame bendravime atsiranda vairs tarptautini santyki dalyvi santykiai, bet ne
visus juos reguliuoja tarptautins teiss normos. Kartais net ir politiniai valstybi santykiai dl kuri
nors prieasi tra grynai faktiniai, netvirtinti jokia teiss norma. Taip pat ne visus tarptautinius
ekonominius santykius reguliuoja tarptautins vieosios teiss normos. Jau minta, kad j dalis
sudaro tarptautins privatins teiss dalyk. Tarptautin teis nereguliuoja santyki, atsirandani
tarp vairi tarptautini visuomenini, mokslini, kultrini, religini ir kitoki nevyriausybini
organizacij.
Tarptautin teis nereguliuoja santyki, atsirandani valstybs viduje, nors tam tikrais
atvejais juos veikia per nacionalin teis. iuo metu daugelyje valstybi nacionalins teiss ak yra
norm, atspindini i valstybi tarptautines sutartis.
Tarptautins teiss objektas ir kartu tarptautinio teisinio santykio objektas yra visa tai, dl
ko tarptautins teiss subjektai umezga teisinius santykius, remdamiesi visuotinai pripaintomis
tarptautins teiss normomis ir principais. Tokie objektai gali bti:
1. materialins ir nematerialins vertybs (danai tarptautins teiss objektu bna vairios
teritorijos - valstybi teritorija, tarptautins ups, atviroji jra, kontinentinis elfas, kosmin erdvj
dangaus knai ir pan.)
2. susilaikymas nuo veiksm ir veiksmai, neeinantys valstybi vidaus kompetencij
(tarptautiniuose santykiuose veiksmai gali bti vairiausi tarptautini sutari objektas, pavyzdiui,
bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos, prekybos ir kt.)
Dar kart reikia pabrti, kad ne bet kokie veiksmai gali bti tarptautins teiss objektas, o
tik teisti veiksmai, t. y. tie, kurie neprietarauja visuotinai pripaintiems tarptautins teiss
principams. Pavyzdiui, negali bti tarptautins sutarties objektu kiimasis kitos valstybs vidaus
reikalus, nes tai prietarauja visuotinai pripaintam nesikiimo principui; taip pat negali bti
tarptautins sutarties objektu valstybi vidaus kompetencijai priklausantys klausimai, (pavyzdiui,
vyriausybs sudarymo usienio valstybje klausimai). Atskiros susilaikymo nuo veiksm formos
bna nurodytos sutartyse dl neutraliteto, nepuolimo paktuose, karo auk gynimo konvencijose.
Taigi visuotinai pripainti tarptautins teiss principai yra tas kriterijus, kuriuo vadovaujantis
galima nustatyti, ar vertyb gali bti laikoma tarptautins teiss objektu (18, p. 12-13).
1. statym leidiamosios valdios nebuvimas. Jungtins Tautos, ir tuo labiau kokia nors
kita tarptautin organizacija, statym leidimo funkcijos neturi. Taip, pavyzdiui, Jungtini Taut
Generalin Asamblja, nors ir turdama bendriausi kompetencij svarstyti visus klausimus
Jungtini Taut stat rmuose (Chartija 10 ir 11 str.), gali priimti tik rezoliucijas, turinias
rekomendacin gali (iskyrus kai kurias ios organizacijos vidins veiklos sritis., kur rezoliucijos
yra privalomos). Btina taip pat pabrti, kad tarptautins teiss normos nekuriamos statym
leidimo bdu. Tarptautin teis nra statymo sukurta. Jos turinys nra statikas. Nebuvimas
pasaulyje kokios nors vyriausybins institucijos, galiotos priimti tarptautins teiss materialines
normas, nekliud iai teisei progresyviai vystytis. Angl bendrosios teiss maniera ji vystsi, kad
atitikt besikeiianias slygas, - pabr JAV Karinis tribunolas.
2. altini ypatybs. Tarptautins teiss norm krimo bdai. Valstybi nacionalins teiss
sistemose teiss norm krimas yra normali valstybs organ kompetencija. Tarptautinje sistemoje
nra valdios, auktesns u suvereni valstybi, vadinasi, nra vieningo teiss norm krjo. ia
teiss normos kuriamos valstybi tarptautinio bendravimo dalyvi susitarimu. Tarptautins
teiss altini sraas pateiktas Tarptautinio Teisingumo Teismo Statuto 38 str. 1 punktas:
1. Teismas, kurio paskirtis yra sprsti pagal tarptautin teis ginus, kurie jam yra
perduoti, taiko:
a.tarptautines konvencijas, tiek bendrsias, tiek specialisias, nustatanias normas, kurias
aikiai pripasta valstybs-gino dalyvs; Tarptautin sutartis yra dviej ar daugiau tarptautins
teiss subjekt susitarimas nustatyti savitarpio teises ir pareigas, ireikiantis ali suderint vali
ir grindiamas savanorikumu bei ali suverenine lygybe.
b. tarptautin paprot, kaip bendros praktikos, kuri pripastama teise, rodym;
Tarptautinis paprotys tai tokia elgesio taisykl, kuri, tarptautinio bendravimo dalyviai
dl to, kad ji ilg laik yra vis naudojama, pripaino teisikai privaloma norma.
c. bendrus teiss principus, kuriuos pripasta civilizuotos tautos; (statymui visi lygs,
privilegij neleistinumas, socialinio kompromiso (saiko), mogus ne priemon, o visada tikslas,
teistumo, statymas atgal negalioja, niekas negali pasiteisinti statymo neinojimu, i neteiss
neatsiranda teis, etc.) Yra ir tarptautins teiss principai: sien nelieiamumo, valstybi teritorinio
vientisumo, etc. principai
d. su ilyga, numatyta 59 straipsnio nuostatuose (Teismo sprendimas privalomas tik
alims ir tik konkreioje byloje), teism sprendimus ir vairi taut labiausiai kvalifikuot vieosios
Teiss specialist doktrin, kaip pagalbin priemon teiss normoms nustatyti.
iuo straipsniu tvirtintas tarptautins teiss altini sraas (tarptautins sutartys,
tarptautiniai paproiai, bendrieji teiss principai, teism sprendimai ir doktrina) yra formuluot,
nepasikeitusi nuo 1920 met, tai yra nuo to laiko, kai buvo priimtas Nuolatinio Tarptautinio
Teisingumo Teismo (Taut Sjungos teisminio organo) Statutas. iuo metu taip pat pripastama,
kad tarptautins teiss altiniai yra ir tarptautini organizacij rezoliucijos bei valstybi vienaaliai
aktai, kuriais valstybs prisiima tarptautinius sipareigojimus.
Reikia kartu pastebti, kad teisiniu poiriu yra nesvarbu, kaip ir kokiame akte
tarptautins teiss norma yra ireikta, - svarbu, kad tai yra teisin norma. Nei Tarptautinio
Teisingumo Teismo Statuto 38 straipsnis, nei koks kitas teisinis aktas nenustato tarptautins teiss
altini hierarchijos. Tai nereikia, kad atskir teiss akt teisin galia negali bti skirtinga
privalomumo prasme. Vieni aktai nustato privalomas tarptautines teisines normas, kiti - daniausiai
tarptautini organizacij neprivalomos rezoliucijos - teturi rekomendacin gali. iuolaikin
tarptautins teiss doktrina rekomendacinms normoms paymti kartais naudoja termin ,"soft-
law", kuriam sunku surasti lietuvik atitikmen.
3. Centralizuotos vykdomosios valdios nebuvimas. Joks tarptautinis organas, skaitant ir
Jungtini Taut Saugumo Taryb, neatlieka centralizuoto tarptautins teiss norm vykdymo
funkcijos. Nors Saugumo Taryba priima privalomus sprendimus (stat 25 str.), taiau jos
kompetencija yra speciali: tarptautins taikos ir saugumo palaikymas (24 str.). Saugumo Taryba yra
politinis organas, ir jos sprendimai danai yra politinio proceso ir kompromiso idava.
4. Bendros privalomos kompetencijos teisminio organo nebuvimas. Tarptautiniuose
santykiuose nra organo, kuris bt kompetentingas sprsti visus tarptautinius ginus ir nustatyti
sankcijas u bet kok tarptautins teiss paeidim. Nors Tarptautinis Teisingumo Teismas yra
pagrindinis Jungtini Taut teisminis organas, jo jurisdikcija yra fakultatyvin. Tarptautinis
Teisingumo Teismas savo sprendime Karini ir pusiau karini veiksm Nikaragvoje ir prie
Nikaragv byloje (Sprendimo i esms stadija) (1986) iuo klausimu nurod:
Teismo jurisdikcija, kaip danai buvo primenama, remiasi valstybi sutikimu, ireiktu
vairiais bdais, skaitant pareikimus, padarytus pagal Statuto 36 straipsnio 2 dal.
Taigi Tarptautiniam Teisingumo Teismui inybingi tik tokie ginai tarp valstybi, kuri
nagrinjimui Teisme gino alys dav savo sutikim Teismo Statute numatytu bdu ir forma.
Valstybi sutikimas tam, kad j gin sprst Tarptautinis Teisingumo teismas, gali bti
ireiktas keturiais bdais.
1) specialus susitarimas tarp valstybi perduoti j gin sprsti Teismui. Toks ali
specialus susitarimas kartais vadinamas kompromisu.
2). Tarptautins sutarties nuostata, numatanti, kad gin dl ios sutarties pagal vienos i
ali pareikim sprendia Tarptautinis Teisingumo Teismas. Daugelis konvencij numato, kad jei
gino tarp ali dl konvencijos taikymo ir aikinimo nepavyksta sureguliuoti deryb ar arbitrao
sukrimo keliu, toks ginas bet kurios i gino ali pareikimu gali bti perduotas Tarptautinio
Teisingumo Teismui.
3) Pareikimas dl Teismo privalomos jurisdikcijos pripainimo. Kiekviena valstyb,
Teismo Statuto dalyv, gali bet kuriuo ,metu pareikti, kad ji pripasta Teismo jurisdikcij nagrinti
jos; teisin gin su bet kuria kita valstybe, kuri yra padariusi tok pat pareikim.
4) Vienos i gino ali kreipimasis Teism kartu su pasilymu kitai gino aliai sutikti su
bylos nagrinjimu Teisme.
5 Subjekt ypatybs. Subjektikumas yra svarbi savyb, nes nuo jo buvimo ar nebuvimo
priklauso, ar tam tikras vienetas turi teis, ar ne, sudaryti sutart, pateikti iekin, atsakyti u teiss
paeidim ir pan. Dar 1949 metais Tarptautinis Teisingumo Teismas alos, patirtos Jungtini Taut
tarnyboje, byloje (1949) nagrindamas klausim, ar Jungtins Tautos yra tarptautins teiss
subjektas, nurod, kad tarptautinis teisinis subjektikumas reikia gebjim turti tarptautines teises
ir pareigas bei gebjim ginti ias teises pareikiant tarptautinius iekinius. Kartu Teismas pabr:
Jei valstyb turi vis tarptautini teisi ir pareig visum, tokio vieneto kaip Organizacija teiss ir
pareigos turi priklausyti nuo jos tiksl ir funkcij, apibrt jos steigimo dokumentuose ar
iplaukiani i j ir ivystyt praktikoje.
Terminui tarptautin teis ilg laik buvo galima taikyti sinonim - tarpvalstybin
teis; dabar tai atitikt tikrov ta prasme, kad ios teisins sistemos normos reguliavo ir dideliu
mastu dar reguliuoja pirmiausia santykius tarp valstybi. ie santykiai paremti suverenia valstybi
lygybe, valstybi nepavaldumu viena kitai. Kartu btina pabrti, kad iuolaikinje tarptautinje
teisje svarbs subjektai yra tarptautins tarpvyriausybins organizacijos, tiek universalios (pvz.,
Jungtins Tautos), tiek regionins (pvz., Europos Taryba). Jos, kaip ir valstybs, ne tik sudaro
tarptautines sutartis, bet ir atsako u tarptautins teiss paeidimus, umezga santykius su kitais
subjektais ir pan. Dar daugiau, tarptautins organizacijos tampa tarptautins integracijos centrais ir
savarankikais ios intergacijos dalyviais. Kartu reikia pastebti, kad, skirtingai nuo
tarpvyriausybini organizacij, nevyriausybins organizacijos (pvz., Tarptautinis Olimpinis
Komitetas, Tarptautins Teiss Institutas, Tarptautins teiss asociacija ir pan.) nra tarptautins
teiss subjektai Tarptautins teiss subjektais gali bti tarptautiniai organai, steigiami tarptautini
sutari pagrindu. Tokia, pavyzdiui, yra Tarptautin Jros Dugno Institucija steigta pagal 1982
met Jungtini Taut Jr. teiss konvencij pasaulinio vandenyno dugno itekli eksploatacijai
organizuoti; tuo tikslu ji gali sudaryti sutartis su valstybmis ir, savaime aiku, turi atsakyti u t
sutari paeidimus.
Taip pat tarptautins teiss subjektai yra taip vadinami valstybinio pobdio vienetai
(kitaip - valstybiniai-teritoriniai vienetai), tokie kaip ventasis Sostas, istorijoje inomi laisvieji
miestai (pavyzdiui, Gdanskas, Trestas). Tarptautins teiss subjekto statusu naudojasi ir Maltos
Ordinas.
Tarptautins teiss subjektais pripastamos tautos, kovojanios dl savo valstybingumo
(nepriklausomybs) ir turinios organus, galinius atstovauti joms santykiuose su kitomis
valstybmis ir tarptautinmis organizacijomis. Neretai jos sutapatinamos su ias tautas
atstovaujaniais nacionalinio isivadavimo judjimais. Ta paia prasme galime kalbti apie
sukillius kaip apie tarptautins teiss subjektus, taiau su slyga, kad jie vykdo de facto valdi
tam tikroje teritorijoje. ia, be to, svarbu nustatyti, ar sukilimas yra tautos apsisprendimo teiss
realizavimas, ar prieingai - separatist vykdomi kariniai veiksmai. Problema iki iol lieka labai
sudtinga, nes tarptautin teis reikalauja gerbti valstybi teritorijos vientisum ir nesikiti kit
valstybi reikalus. visa tai turi bti atsivelgta sprendiant klausim, ar sudaryti tam tikr
susitarim su isivadavimo judjimu arba sukilliais, ar pripainti juos ir pan.
I tikrj valstybi teisi prigimt lemia tokios valstybs savybs kaip suverenitetas, todl
valstybs teisi ir sipareigojim apimtis yra didiausia. Valstyb gali sudaryti tarptautines sutartis,
steigti tarptautines tarpvyriausybines organizacijas ir stoti jas, umegzti diplomatinius ir
konsulinius santykius, ji visikai atsako u savo tarptautini sipareigojim paeidim, be to,
valstyb, jos turtas bei atstovai naudojasi imunitetu nuo usienio jurisdikcijos (t.y. usienio
valstybi organai neturi jurisdikcijos sprsti tokias bylas). Tarptautini organizacij, organ bei
valstybinio pobdio vienet subjektikumas nors ir yra analogikas, taiau yra tarptautini sutari
apribotas. Taut kovojani dl savo valstybingumo, teisi apimt apsprendia taut apsisprendimo
teis, todl ji taip pat turi tam tikras ribas (ribotos yra taut atstovavimo tarptautiniuose santykiuose
formos, tautos paprastai neturi narysts teiss universaliose tarptautinse organizacijose ir ia j
atstovavimas gali bti realizuojamas stebtojo forma ir pan.).
Jeigu tarptautini teisi ir pareig turjimas bei galjimas jas ginti tarptautinje arenoje
yra bendras tarptautins teiss subjekto poymis, tai individai (fiziniai asmenys) taip pat gali bti
laikomi tarptautins teiss subjektais ten, kur jie tokias savybes turi (pirmiausia - mogaus teisi ir
fizini asmen tarptautins baudiamosios atsakomybs srityse). iuolaikin tarptautin teis
tvirtina mogaus teises ir pagrindines laisves, numato galimyb patraukti fizinius asmenis
baudiamojon atsakomybn u nusikaltimus taikai, monikumui ir karinius nusikaltimus
tarptautiniuose tribunoluose. Visa eil tarptautini sutari suteikia individams teis pateikti
skundus prie valstybes tarptautiniams organams (1966 m. Tarptautinio pilietini ir politini teisi
pakto fakultatyvinis protokolas, 1950 m. Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos
konvencija, 1969 met Amerikos mogaus teisi konvencija ir kt.).
iuolaikinei tarptautinei teisei taip pat bdingas tautini maum apsaugos intensyvus
pltojimas. Tarptautinio pilietini ir politini teisi pakto 27 straipsnio nuostata, numatanti, kad i
asmen, priklausani etninms, religinms ar kalbinms maumoms, negali bti atimta teis kartu
su kitais j grups nariais turti savo kultr, ipainti ir praktikuoti savo religij arba naudotis
gimtja kalba, jau tapo visuotinai pripainta tarptautins teiss norma. Tolesnis tautini maum
apsaugos pltojimasis Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Konferencijos (Organizacijos) ir
Europos Tarybos rmuose liudija apie tendencij pripainti ne tik individualias tautini maum
nari teises, bet ir tam tikras kolektyvines teises, priklausanias maumai kaip visumai (teis steigti
savo kultrines organizacijas, mokyklas, turti savo spaud ir pan.). Taiau maumos atstovu lieka
valstyb, kurioje mauma gyvena. Pagaliau tik tautai, o ne tautinei maumai, pripastama laisvo
apsisprendimo teis.
Be abejo, individo teisin padtis tarptautinje teisje negali prilygti padiai, pavyzdiui,
valstybi ar tarptautini organizacij, turini teis sudaryti tarptautines sutartis, besinaudojani
imunitetu nuo usienio valstybi jurisdikcijos ir pan.
Juridiniai asmenys, ypa transnacionalins korporacijos, jau seniai ijo tarptautin
aren. Didiausios korporacijos neretai disponuoja lomis, kelis kartus didesnmis u ma
valstybi biudetus; jos gali turti didiul tak vyriausybms. Tarptautins sutartys gali suteikti
tam tikr apsaug juridiniams asmenims pirmiausia j turto apsaugos srityje (investicij apsaug,
teis kreiptis specialius tarptautinius gin nagrinjimo organus), kiti tarptautiniai dokumentai
(pvz., JT parengtas Transnacionalini korporacij elgesio kodeksas) gali nustatyti j veiklos
usienyje principus, taiau juridiniai asmenys vis tiek ilieka nacionalins teiss subjektais nes j
dalyvavim tarptautiniuose santykiuose lemia tik atskiros tarpvalstybins sutartys.
Apibendrinant galima teigti, jog iuo metu tarptautins teiss subjektai yra:
1) Valstybs. Tai pagrindiniai, pirminiai ir tipikiausi tarptautins teiss
subjektai, kuri subjektikumo mastas ir pobdis visikai nepriklauso nuo kit valstybi
pripainimo.
2) Tautos, kovojanios dl nacionalinio isivadavimo ir nacionalins
valstybs sukrimo. Suprantama, kad tarptautins teiss subjektu gali bti tik tokia tauta,
kuri jau yra sukrusi atitinkam politin organizacij, galini reikti jos vali
tarptautiniuose santykiuose ir faktikai vykdyti valdios funkcijas ivaduotoje teritorijoje ar
jos dalyje.
3) Tarptautins tarpvalstybins organizacijos (pvz., Jungtini Taut Organizacija,
Tarptautin darbo organizacija, Tarptautin civilins aviacijos organizacija ir kitos). ios
tarptautins organizacijos yra sudarytos remiantis tarptautinmis daugiaalmis sutartimis (i
organizacij steigiamaisiais aktais). J teisinis subjektikumas yra apibrtas tomis sutartimis, yra i
valstybi teisinio subjektikumo ir ia prasme nra jam lygus ir lygiareikmis.
4) Kai kurie politiniai bei teritoriniai vienetai, sudaryti remiantis tarptautinmis sutartimis,
pavyzdiui, laisvieji miestai (Krokuvos miestas 18151841 metais, Dancigo miestas 19201939
metais), kuri teisinis subjektikumas yra apibrtas atitinkam sutari, yra ivestinis ir
nelygiareikmis valstybi subjektikumui. Pana teisin status tarptautiniuose santykiuose turi
Vatikanas.
6. Norm laikymosi utikrinimo ypatybs. Pagrindin teiss ypatyb, j skirianti nuo kit
socialini norm, yra teiss norm laikymosi garantavimas valstybins prievartos jga. Tarptautins
teiss normos taip pat yra garantuojamos prievartos jga, bet prievartos formos yra kitokios negu
nacionalinse teiss sistemose. Vis pirma, tarptautinje sistemoje nra vieningo specialaus
prievartos aparato, esanio aukiau valstybi ir turinio teis ir galimyb priversti teiss subjektus
vykdyti teiss normas. Prievart tarptautinje teisje vykdo patys teiss subjektai individualiai arba
kolektyviai.
Tarptautin teis yra koordinacinio, o ne subordinacinio pobdio teis. Jungtini Taut
Organizacija ir jos prievartos priemons, taikomos paeidus kai kurias tarptautins teiss normas,
nepakeiia tarptautins teiss koordinacinio pobdio. JTO nra ant-valstybinis organas,
besinaudojs imperatyvine prievartos jga valstybi atvilgiu. JTO tra valstybi bendradarbiavimo
organas, savo kasdieninje veikloje privals tiksliai ir nenukrypstamai laikytis stat. Valstybs JTO
nars, kurdamos tarptautinio bendradarbiavimo centr, tiksliai apibr jo tikslus ir kompetencij,
taip pat nurod tuos tarptautins teiss paeidimus, kada JTO gali imtis atitinkam prievartos
priemoni. Saugumo tarybai, kuri yra vienas i pagrindini JTO organ, tenka pagrindin
atsakomyb u tarptautins taikos ir saugumo palaikym (stat 24 str. 1 p.). Pagal stat 39 str.
Saugumo taryba ,,nustato grsms taikai, taikos paeidimo ar agresijos akto buvim ir pateikia
rekomendacijas arba sprendia, koki reikia imtis priemoni, remiantis 41 ir 42 straipsniais, dl
tarptautins taikos bei saugumo palaikymo arba atkrimo.3 Ji gali imtis priemoni, nesusijusi su
ginkluotos jgos panaudojimu, ir pareikalauti, kad JTO nariai naudot ias priemones. Tokios
priemons gali bti: visikas arba dalinis ekonomini santyki, geleinkelio, jr, pato, telegrafo,
radijo ir kitokiu ryiu bei susisiekimo priemoni nutraukimas, taip pat diplomatini santyki
nutraukimas (chartijos 41 str.). Jeigu Saugumo taryba mano, kad toki priemoni nepakanka, ,,ji gali
imtis oro, jr bei sausumos pajgomis toki veiksm, kurie gali bti reikalingi tarptautinei taikai
bei saugumui palaikyti arba atkurti. Tokie veiksmai gali bti: demonstracijos, blokada ir kitokios
JTO nari, oro, jr bei sausumos pajg operacijos (chartijos 42 str.). JTO nariai privalo prisidti
prie tarptautins taikos ir saugumo palaikymo ir turi, Saugumo tarybai pareikalavus ir remdamiesi
specialiu susitarimu ar susitarimais, suteikti ginkluotsias pajgas, pagalb bei atitinkamas
aptarnavimo priemones, skaitant prajimo teis, kuri btinai reikia tarptautinei taikai bei saugumui
palaikyti" (JT Chartijos 43 str. 1 p.).
Imtis prievartos valstybi Tarptautins teiss paeidj atvilgiu gali ir atskiros valstybs.
Tokios individualios prievartos priemons, kuriomis siekiama atstatyti paeistas teises, doktrinoje
danai vadinamos savigalba (Selfhelp). Anksiau tarptautin teis visikai nevar valstybi teiss
pasirinkti atsakomsias teiss paeidim savigalbos priemones. Prie paeidj buvo leidiama
naudoti ir ginkluot jg kar. Taiau tai dabar yra neteista, iskyrus tuos atvejus, kai ginkluot
jg leidiama naudoti tik kaip savigyn atsakant ginkluot agresij. Teistomis savigalbos
priemonmis iuo metu laikomos retorsijos ir represalijos.
1) Retorsija yra teistas veiksmas, skirtas valstybs paeidjos interesams pakenkti, pvz.,
nutraukti ekonomin pagalb (tai yra teista, nes nra teisins pareigos teikti
ekonomin pagalb, nebent egzistuoja konkreios sutarties nuostatos).
2) Represalijos tai valstybs atsakomieji veiksmai teiss paeidim, patys formaliai
paeidiantys tarptautins teiss normas (pavyzdiui, usienio valstybi ar j piliei turto
sekvestras, embargo, sutari nevykdymas ir pan.). Kitaip tariant, represalijos yra veiksmai, kurie
normaliomis slygomis bt neteisti, taiau dl neteistos veiklos, kuri prie tai vykd kita
valstyb, jie laikomi leistinais. Pvz., jei valstyb A nusavina valstybs B pilieiui priklausant turt
be kompensacijos, valstyb B gali atsilyginti tuo paiu, t.y. atimti turt i valstybs A piliei.
Visuotinai pripainta, kad valstybi vidaus ir tarptautin teis yra savarankikos, nors
tarpusavyje ir susietos teiss sistemos, kurios nuolat tarpusavyje sveikauja ir takoja viena kit.
2.3. Tarptautins teiss taka valstybi vidaus teisei. Tarptautins teiss norm
gyvendinimo valstybi vidaus teisje bdai
Tam, kad valstyb galt aktyviai dalyvauti tarptautiniuose santykiuose, prisijungti prie
tarptautini problem sprendimo, ji turi sitraukti vairus politinius ir kitokius santykius su kitomis
valstybmis, sudaryti tarptautines sutartis. Tai ji turi daryti ne tik derindama tarptautini sutari
nuostatas su savo statym leidyba, bet ir paklusdama tarptautiniams principams. Tam, kad ivengt
kolizijos, valstyb privalo turti toki vidaus teis, kuri neprietaraut tarptautins teiss
nuostatoms. Tarptautin ir valstybs vidaus teis gali bti suderinta keliais bdais:
transformacija/implementacija, inkorporacija, legitimacija, nuoroda tarptautin sutart. (pastarieji
bdai vadinami tiesiog skirtingais transformacijos pavidalais)
Tiesiogin transformacija reikia, jog sigaliojusi tarptautin sutartis betarpikai gauna
statymo gali. (Pavyzdiui, JAV Konstitucijoje teigiama, jog sutartys, kurios yra ar bus sudarytos
yra aukiausia valstybs teis ir kiekvienos valstijos teismai privalo jas vykdyti, net jei atskir
valstij konstitucijose ar statymuose yra ioms sutartims prietaraujani nuostat. Pranczijos
Konstitucijoje: sutartys ir susitarimai, kurie yra tam tikra tvarka ratifikuoti ar aprobuoti (jiems
pritarta) turi auktesn nei vidaus statymai gali (...).
Netiesiogin transformacija reikia, kad konstitucija ar kiti valstybs ileisti aktai
reglamentuoja tarptautini sutari sigaliojimo valstybs viduje tvark. (Pavyzdiui, Nigerijos
Konstitucija: nei viena sutartis tarp federacijos ir kitos valstybs neturs statymo galios didesne
nei ta apimtimi, kuria j teisins Nacionalinis susirinkimas. Ispanijos Civilinis kodeksas:
Tarptautini sutari normos Ispanijoje nra taikomos tiesiogiai. ios normos taikomos tik
teisinus jas vidaus teisje: jas ispausdinus Oficialiame alies biuletenyje). Taigi transformacija
vysta visais atvejais, kuomet vidaus teis yra derinama su tarptautine teise, net ir tada, kai atrodo,
jog tarptautin sutartis reguliuoja valstybs vidaus santykius tiesiogiai.
Terminas transformacija yra slyginis, kadangi tarptautins teiss norma nepraranda
savo teisins prigimties. is terminas turi bti suprantamas kaip valstybi vidaus teiss normos
ileidimas, siekiant vykdyti tarptautin sipareigojim, bet ne kaip vienos sistemos (tarptautins)
teiss normos pakeitim kitos sistemos (nacionalins) teiss norma. Ir po transformacijos teiss
norma ilieka.
Inkorporacija transformacijos bdas, kai tarptautins teiss normos yra perkeliamos
vidaus teiss akt nekeiiant jo iorini poymi ir formuluots. Perraant jos gali bti
konkretizuojamos ir adaptuojamos pagal valstybs teisins sistemos ypatumus. Tarptautin sutartis
ir toliau egzistuoja, tiesiog priimamas naujas statymas ar postatyminis aktas, iorikai identikas
tarptautinei sutariai: toks pats pavadinimas, struktra, formuluot. (Pavyzdiui, Lietuvos
Respublikos teisje taip gyvendinami JTO sprendimai LR Ginkluotos gynybos ir pasiprieinimo
agresijai statymo 2str. 1 d. ir 5 str. Suformuluoti perkeliant ir iek tiek modifikuojant 1974 m. JT
Generalins Asambljos rezoliucijos dl agresijos apibrimo nuostatas).
Legitimacija ypatingo valstybs vidaus teiss akto primimas, siekiant gyvendinti
tarptautins teiss normas. Prieingai nei inkorporacijos atveju, is aktas iorikai neatspindi vis
tarptautinio akto poymi.
Tarptautinio paproio transformacija negali vykti inkorporacijos pavidalu, kadangi nra
tarptautinio akto. Tai galima padaryti legitimacijos bdu (22, p.89-94).
Jei vidaus statyme individualia ar bendra forma ufiksuota, kad kilus prietaravim tarp
vidaus teiss ir tarptautins sutarties norm reguliuojant tam tikrus visuomeninius santykius
taikomos tarptautins sutarties normos, kalbama apie nuorod tarptautin sutart.
Bendroji nuoroda tada, kai apskritai nurodoma taikyti tarptautins teiss normas,
nenurodant konkrei (Pavyzdiui, LR CPK 1 str. 3 d. nurodo taikyti tarptautines sutartis, jei ji
numato kitokias nuostatas nei CPK).
Konkreioji nuoroda tada, kai nurodo taikyti konkreiai vardytas tarptautins teiss
normas (LR Patent statymo (in., 1994, Nr. 8-120) 47 str. nustatyta, kad: iame statymo skirsnyje,
kalbant apie tarptautin patentin paraik, duodamos nuorodos Patentins kooperacijos sutarties ir j
papildanios instrukcijos straipsnius).
1. Kokie poiriai tarptautins ir vidaus teiss santyk susiklost tarptautins teiss moksle?
2. Kuo grindiama dualistin teorija?
2.1. Koks yra vienintelis sveikos takas dualistinje teorijoje tarp vidaus ir tarptautins teiss?
2.2. Kas pagal dualistin teorij turi vykti, kad tarptautin teis pasiekt savo tikslus vidaus
teisje? Kokiu bdu, dualistins sistemos alinink poiriu, tarptautins teiss aktai gali
sigalioti valstybs vidaus teisje?
3. Kuo grindiama monistin teorija?
3.1. Kaip pagal monistin teorij taikomi tarptautins teiss aktai vidaus teisje?
4. Koks poiris valstybs vidaus ir tarptautins teiss santykius vyrauja iuo metu?
5. Kaip valstybi vidaus teis takoja tarptautin teis?
5.1. Kaip valstybs vidaus teis takoja valstybs pozicij tarptautiniuose santykiuose?
5.2. Koki tak tarptautiniams paproiams ir principams gali turti valstybs vidaus teis?
5.3. Koki tak valstybs vidaus teis gali daryti tarptautins teiss normoms?
6. Koki tak tarptautin teis turi valstybi vidaus teisei?
6.1. Kokiu tikslu valstybs vidaus teis yra derinama su tarptautins teiss nuostatomis?
6.2. Kokie yra valstybs vidaus teiss ir tarptautins teiss derinimo bdai?
6.2.1. Transformacijos svoka, rys, reikm.
6.2.2. Inkorporacijos svoka.
6.2.3. Legitimacijos svoka.
6.2.4. Nuorodos svoka, rys.
7. Koks yra tarptautins ir vidaus teiss santykis Lietuvos teiss sistemoje?
7.1. Kokia yra Lietuvos Respublikos tarptautini sutari teisin galia?
7.1.1. Ratifikuot?
7.1.2. Neratifikuot?
7.2. Kuomet Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys taikomos tiesiogiai?
3. TARPTAUTINS TEISS NORMOS IR ALTINIAI
5 Integracija valstybi ekonominio, politinio, visuomeninio gyvenimo jungimas vien sistem, nustatant joje
kiekvieno elemento funkcijas ir vaidmen.
3.3.1. Sutartis
Pagal Vienos Konencij dl sutari teiss 2 str., sutartis tai ratu tarp valstybi
sudarytas tarptautinis susitarimas, kuriam taikomos tarptautins teiss normos, tvirtintas viename ar
keliuose susijusiuose dokumentuose, nesvarbu, koks bt to susitarimo pavadinimas (sutartis,
konvencija, susitarimas, paktas, kats, protokolas, pasikeitimas notomis7, laikais ir t.t..)8. Raytins
formos tarptautinje sutartyje apibriami tarptautins sutarties tikslai, objektas, tvirtinamos
susitariani teiss ir pareigos sutarties sigaliojimo slygos ir tvarka, sutarties galiojimo terminas,
kartais nustatoma ali atsakomyb u sutarties norm nevykdym ir kt. Dauguma skirting teisini
sistem ali patvirtina btinyb laikytis tarptautini sutari, kuri dalyviai jos yra, pabria
tarptautins teiss norm prioritet prie valstybs vidaus teiss normas ir j vykdymo pirmum. LR
Konstitucijos 13 str. teigiama: Draudiama iduoti Lietuvos Respublikos piliet kitai valstybei,
jeigu Lietuvos Respublikos tarptautin sutartis nenustato kitaip, 142 str.: Seimas veda karo
padt, skelbia mobilizacij ar demobilizacij, priima sprendim panaudoti ginkluotsias pajgas,
kai prireikia ginti Tvyn arba vykdyti Lietuvos valstybs tarptautinius sipareigojimus. 9 LR
7 Nota oficialus diplomatinis vienos valstybs kreipimasis i kit reikiant pretenzijas, protest, informuojant apie
kokius nors vykius arba dalykus.
8 Praktikoje inomos ir tarptautin sutartys sudarytos odiu, taip vadinami dentelmeniki susitarimai.
9 LR Konstitucijos 135 str.: Lietuvos Respublika, gyvendindama usienio politik, vadovaujasi visuotinai pripaintais
tarptautins teiss principais ir normomis, siekia utikrinti alies saugum ir nepriklausomyb, piliei gerov ir
pagrindines j teises bei laisves, prisideda prie teise ir teisingumu pagrstos tarptautins tvarkos krimo. (gerai bt
pritaikyti prie princip)
Tarptautini sutari statymo (in., 1999, Nr. 60-1948) 11 str. 2 d. teigiama: Jei sigaliojusi
ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautin sutartis nustato kitokias normas negu Lietuvos
Respublikos statymai, kiti teiss aktai, galiojantys ios sutarties sudarymo metu arba sigalioj po
ios sutarties sigaliojimo, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautins sutarties nuostatos.
iuo metu sutari teis yra kodifikuota 1969 m. Vienos Konvencijoje dl tarptautini
sutari teiss (in., 2002, Nr. 13-480). Visos tarptautins sutartys yra privalomos jos dalyviams.
Principas pacta sunt servanda (sutari reikia laikytis) nuo seno lakoms vienu pagrindini
tarptautins teiss princip. Sutartis gali sudaryti ir tarptautins organizacijos tiek tarpusavyje, tiek
su valstybmis.
Bendri bruoai:
1. Ir paprotys ir sutartis susidaro kaip tarptautins teiss subjekt tarpusavio veiklos
rezultatas.
2. Abu altinai apima elgesio taisykles, kurios turi privalom bruo, t.y. susieja jas
sukrusi subjekt vali. Tai reikia, kad n viena valstyb ar kitas tarptautins teiss subjektas
10 Vienos Konvencijos 38 straipsnis: Sutarties normos, pareigojanios treisias valstybes kaip tarptautins paprotins
teiss normos. N viena 3437 straipsni nuostata netrukdo jokiai sutarties nuostatai tapti privaloma treiajai valstybei,
jei ji pripastama paprotine tarptautins teiss norma.
negali savavalikai atsisakyti vykdyti prisiimt sipareigojim. Abu altiniai reikalauja laikytis
vieno i pagrindini tarptautins teiss princip siningo tarptautini sipareigojim vykdymo.
Taigi vis teistai egzistuojani norm nepriklausomai nuo j iraikos formos turi bti siningai
laikomasi.
3. Susitarimo ir paproio nesilaikymas arba paeidimas sukelia identikas teisines
pasekmes atsiranda reikalavimai patenkinti pretenzijas (teisin galimyb reikalauti kompensacij)
ir t.t.. Visais atvejais teisin kompensacini reikalavim prigimtis yra vienoda jos yra slygotos
normos paeidimo, nepriklausomai nuo jos iraikos formos.
4. Vienodas j utikrinimo mechanizmas. Svarbiausias to rodymas yra JT teisingumo
teismo statuto 38 str., kuriame teigiama, kad teismas abu altinius naudoja vienodu pagrindu.
Skirtumai:
1. Skiriasi tarptautini sutartini ir tarptautini paprotini norm sukrimo bdai. Kaip taisykl,
susitarimas atsiranda i aktyvios subjekt veiklos, kuria siekiama btent tokio rezultato, kaip
raytin norma. Paprotys atsiranda ne tik i aktyvi veiksm, bet ir i nebyli akcij, veiksmo
nebuvimo (pavyzdiui, neprietaraujant susiklosiusiai praktikai).
2. Sutartis turi tikslai laike apibrt sukrimo, patvirtinimo, sigaliojimo, galiojimo pabaigos ir t.t..
proces, t.y. charakterizuojama chronologinio kriterijaus buvimu. Paproio atsiradimo proces
atsekti sunku; jo susiformavimas ir momentas, nuo kurio atsiranda abipuss teiss ir pareigos gali
bti apibrtas tik apytiksliai. Tai apsunkina paproio naudojim sprendiant ginus.
3. Raytins normos buvimas rodomas dokumento tekstu; paprotins normos buvim rodo tik
valstybi praktika, reiau buvimas tam tik netiesiogini j patvirtinani poymi, pavyzdiui,
tam tikri reikalavim buvimas susietas su tam tikr paproi nevykdymu.
4. Iorins iraikos bdai: btina susitarimo raytin forma slygoja suderinto teksto buvim, tikslius
loginius ryius, formuluotes, kompaktikum.
5. Raytin norm galima aikinti, kuomet j taikant kyla neaikumai, nesutarimai; su ja susieta ir ji
slygoja eil tarptautins teiss institut, pavyzdiui, ilyg, deponavimo 11, registracijos institutai.
Paprotys nesiejamas su aikinimo institutais prastine io termino vartojimo prasme.
6. paprotys, kaip prasta eina po praktikos, tuo tarpu raytin norma ne tik fiksuoja praktik, bet ir j
sukuria,o tai ypa svarbu naujoms bendradarbiavimo formoms. Pav. mnulio, kosmins erdvs
sisavinimo praktika dar nesusiformavo, taiau principai, kuri ji turi laikytis jau yra sutarti
raytinse normose Sutartis dl valstybi veiklos princip tyrinjant ir naudojant kosmin erdv,
11 Depozitas materialin vertyb, atiduota staigai ar organizacijai saugoti ir, susidarius nustatytoms slygoms,
grinama j davusiam asmeniui arba jo nurodymu perduodama kitam asmeniui, deponuoti atiduoti saugoti kaip
depozit staigai, organizacijai, pinigus, kitus vertybiniu popierius ar kitas vertybes. Tarptautins sutartys paprastai
deponuojamos JTO generaliniam sekretoriui.
skaitant Mnul ir kitus dangaus knus (Maskva Vaingtonas Londonas, 1967 m. sausio 27 d.)
Susitarimas dl valstybi veiklos Mnulyje ir kituose dangaus knuose (Niujorkas, 1979 m.
gruodio 18 d.)12
7. tik su raytinmis normomis yra susietas toks progresyvus tarptautins teiss institutas kaip
kodifikacija
Paminti skirtumai liudija sutarties kaip tarptautins teiss altinio naudai, kuris labiau
atitinka tarptautins teiss taikymo uduotis, jos subjekt reikalavimui, tarptautins teisins tvarkos
raidos ir stabilizavimo tikslams. Tarptautin teis neino jokios altini hierarchijos. Klaidinga teigti
kad tarptautin sutartis turi pirmenyb prie tarptautin paprot. Tarptautin sutartis turi pranaum,
jog ji apibria ratu tarptautins normos turin ir todl suteikia daugiau tikrumo valstybi
tarpusavio santykiams. Tarptautins teiss principai nuo kit norm skiriasi iais poymiais: tai yra
svarbiausios ir esmins normos; tai yra bendriausios normos; tai yra beslygikai pripainto ir
visoms valstybms privalomos normos (22, p. 20-22).
Tarptautinj teisje principas tai labai bendro pobdio tarptautins teiss norma.
Tarptautins teiss principai nuo kit norm skiriasi trim poymiais:
1. Tai yra svarbiausios ir esmins normos;
2. Tai yra bendriausios normos;
3. Tai yra beslygikai pripaintos ir visoms valstybms privalomos normos.
Tarptautinio Teisingumo Teismo statute minimi principai nra tik tarptautins teiss
normos. ie pricipai gali bti:
1. Bdingi visoms teisinms (nacionalinms) sistemoms (pavyzdiui, gera valia,
proporcingumas, lygyb prie statym ir t.t..),
2. Ivedami logikos pagalba, (pav. specialus statymas yra viresnis u bendrj,
vlesnis statymas yra viresnis u ankstesnj, niekas negali perduoti kitam daugiau
teisi nei pats turi, i neteistumo teis neatsiranda ir t.t...)
3. Specifin tarptautins bendrijos pobd ireikiantys jus cogens principai.
Bendrieji teiss principai padeda veikti teiss spragas pltojant ir aikinant sutartinio ar
paprotinio pobdio teiss normas.
12 http://www.lunarbaltic.lv
3.3.5. Teism sprendimai
Teism sprendimai privalomi tik konkreios bylos alims. Tarptautiniai teismai neprivalo
vadovautis ankstesniais sprendimais, nors beveik visada jie ankstesnius sprendimus atsivelgia.
Teism ir arbitr sprendimai gali bti paprotins teiss rodymas. Be to tarptautinio teismo ir
tarptautini arbitra sprendimus, priimtus remiantis tarptautinmis normomis, galima vertinti kaip
tam tikr tarptautin praktik, prisidedani prie tarptautini norm krimo. i praktika, atitinkamai
valstybms j pripainus, gali pasibaigti tarptautins paprotins teiss normos susidarymu (20, p.
114).
Diplomatinse diskusijose valstybs danai remiasi autoriais, kadangi jie pateikia isamias,
konkreias ir nealikas valstybi praktikos apvalgas. Kaip ir teism sprendimai, mokslinink
darbai gali bti paprotins teiss rodymas, paaikinti tarptautins teiss normas, prisidti prie nauj
teiss norm pltojimo. Ypating reikm mokslins ivados vaidina tarptautins teiss norm
kodifikacijos procese. iuo atveju autoritetingiausias altinis JT Tarptautins teiss komisija - JT
generalins asambljos pagalbin institucija, kurios paskirtis Tarptautins teiss kodifikacija ir
paangi pltra ir kuri yra sudaroma i 34 tarptautins teiss specialist.
Nacionaliniai statymai ir nacionalini teism sprendimai Taip pat gali bti teiss norm
nustatymo priemon; juos kartais galima suprasti kaip tam tikr valstybi opinio juris. Be to, juose
gali bti ireiktas pasilymas kitoms valstybms vien ar kit taisykl pripainti tarptautins teiss
norma, t.y. valstybi statymai ir nacionalini teism sprendimai gali bti tarptautins paprotins
teiss norm krimo proceso pradin stadija.
Kas atsitinka, kai taisykl, kildinama i vieno tarptautins teiss altinio prietarauja
taisyklei, kildinamai i kito tarptautins teiss altinio? Tarp sutarties ali sigaliojusi sutartis yra
viresn u paprotin teis; viena i prieasi, kodl valstybs sudarinja sutartis, yra ta, kad jos
tam tikras paprotins teiss normas laiko nepakankamomis. Taip dvi ar daugiau valstybi
sudarydamos sutart gali nukrypti nuo paprotins teiss; ia prasme vienintelis j laisvs
apribojimas kuriant teis yra jus cogens normos.
Taiau sutarties galiojimas gali baigti baigus j taikyti, t.y. esant tokiai situacijai, kai sutart
ignoruoja viena ar daugiau jos ali, o kita ar kitos alys tam neprietarauja. Sutartis paprastai
nebetaikoma nuo tada, kai atsiranda nauj paprotins teiss norm, prietaraujani sutariai. Taigi
sutartys ir paprotys yra vienodos galios; viresnis yra vliau atsirads altinis.(kiti principai:
vlesnis bendrasis statymas nra viresnis u ankstesnj, bet labiau special statym; specialusis
statymas yra viresnis u bendrj statym).
Kadangi svarbiausia bendrj teiss princip paskirtis yra upildyti spragas sutari ir
paprotinje teisje, ie principai yra pagalbiniai sutartims ir paproiams (t.y. konflikto atveju
sutartys ir paproiai yra viresni u bendruosius teiss principus). Teism sprendimai ir vieosios
teiss specialist doktrina yra pagalbiniai kitiems trims ivardintiems altiniams. Teism sprendimai
paprastai yra svarbesni u teiss specialist doktrin, taiau iuo klausimu nra tvirtos taisykls.
Skirtingi tarptautins teiss altiniai neturi grietos hierarchins sistemos. Praktikoje jie
danai papildo vienas kit ir yra taikomi kartu. Kita vertus, jei yra akivaizdus konfliktas, sutartys
yra viresns u paprot, o paprotys yra viresnis u bendruosius teiss principus ir pagalbinius
altinius (17, p. 88-89).
Kontroliniai klausimai:
is principas tvirtintas po Antrojo pasaulinio karo (1945). JT Chartijos 2 str. 4 punkte yra
paymta, kad visi Nariai savo tarptautiniuose santykiuose susilaiko nuo grasinimo jga ar jos
panaudojimo prie bet kurios valstybs teritorin vientisum. 1970 met Deklaracijoje dl
tarptautins teiss princip is principas buvo ireiktas siejant j su jgos ir grasinimo jga
nenaudojimo bei valstybi suverenios lygybs principais. Mintame dokumente nurodoma, kad
valstybi teritorin vientisum draudiama ksintis jga arba grasinimu j panaudoti ir kad valstybs
teritorinio vientisumo ir politins nepriklausomybs nelieiamumas yra valstybi suverenios
lygybs svokos sudtinis elementas.
Teikiant valstybi teritorinio vientisumo principui didel reikm, Saugumo ir
bendradarbiavimo Europoje pasitarimo baigiamajame akte (1975) jis buvo suformuluotas kaip
savarankikas principas. iame dokumente pabriama, kad dalyvaujanios valstybs gerbs
kiekvienos dalyvaujanios valstybs teritorin vientisum, vengs bet kuri veiksm, nesuderinam
su JTO Chartija (statais), prie valstybs teritorin vientisum, politin nepriklausomyb arba vie-
ningum, skyrium imant, taip pat vengs paversti viena kitos teritorij karins okupacijos objektu,
tiesioginio ar netiesioginio jgos priemoni panaudojimo arba grasinimo jas panaudoti objektu.
Jokia okupacija, pabriama Baigiamajame akte, arba joks teritorijos gijimas nebus
pripastamas teistu.13
Valstybs teritorij riboja valstybs sienos, kuri ribose valstyb vykdo savo suverenias
teises. Valstybi sienos paprastai nustatomos tarptautini sutari pagrindu. Sien nelieiamumo
13 Teritorijos nelieiamumas reikia ir jos komponent, pavyzdiui, gamtos itekli nelieiamum. Kita vertus, savos
teritorijos itekli naudojimas neturi daryti alos kitai valstybei.
principas yra glaudiai susijs su jgos ir grasinimo jga nenaudojimo principu. JTO Deklaracijoje
dl tarptautins teiss princip jis yra ufiksuotas kaip sudtin io principo dalis, paymint, kad
negalima naudoti jgos arba grasinti ja siekiant paeisti esamas valstybi sienas. Valstybs si-
pareigojo ne tik jga arba grasinant j panaudoti nesiksinti esamas sienas, bet ir vengti bet kuri
reikalavim ar veiksm, kuriais siekiama ugrobti bei uzurpuoti14 dal bet kurios dalyvaujanios
valstybs teritorijos arba vis teritorij. Sien paeidimas laikomas tarptautiniu nusikaltimu, kurio
atveju leidiama naudoti paias grieiausias atsakomsias priemones, numatytas JT Chartijos 39-
47 str.: Ginkluotos jgos naudojim, kaltos valstybs suvereniteto apribojim, kitas sankcijas.
Sien nelieiamumo principas neapsaugo nuo sien pasikeitim, kadangi jas gali keisti valstybs
tarpusavio susitarimu.
is principas tvirtintas JTO Chartijos 2 str. 7 punkte, 1965 met JTO Generalins
asambljos Deklaracija dl kiimosi valstybi vidaus reikalus neleistinumo, j nepriklausomybs
ir suvereniteto apsaugojimo, 1981 m. JTO Generalins asambljos Deklaracija dl intervencijos ir
kiimosi valstybi vidaus reikalus neleistinumo, Deklaracija dl tarptautins teiss princip,
Saugumo ir bendradarbiavimo Europoje pasitarimo baigiamasis aktas. iuose dokumentuose yra
paymima, kad, nesvarbu, kokie valstybi savitarpio santykiai, draudiama tiesiogiai ar netiesiogiai,
individualiai ar kolektyviai kitis vidaus arba usienio reikalus, priklausanius kitos valstybs vi-
daus kompetencijai. draudim eina ginkluotas kiimasis, grasinimas tokiu kiimusi; politiniai,
ekonominiai ar kitokios prievartos aktai, kuriais siekiama pajungti savo interesams kitos valstybs
jos suverenumui bding teisi gyvendinim ir tokiu bdu utikrinti bet kokius pranaumus;
tiesiogins ar netiesiogins pagalbos teikim teroristinei arba ardomajai ar kitokiai veiklai, kuria
siekiama smurtu nuversti kitos valstybs reim. Kiekviena valstyb turi neatimam teis pasirinkti
savo politin, ekonomin, socialin ir kultrin sistem be jokio kitos valstybs kiimosi.
Kitis kit valstybi reikalus neturi teiss ir tarptautins organizacijos, taip pat JTO. JTO
Chartijos 2 str. 7 p. skelbia, kad Jokia ios Chartijos nuostata nesuteikia Jungtinms Tautoms teiss
kitis reikalus, kurie i esms priklauso kiekvienos valstybs vidaus jurisdikcijai, ir nepareigoja
nari tokius reikalus sprsti pagal i Chartij. Chartija nevardija reikal, kurie i esms priklauso
valstybs vidaus kompetencijai ir kuriuos reguliuoja tik nacionalin teis. Taiau tarptautin
praktika prie toki reikal priskiria politins ir ekonomins sistemos nustatym, statym leidyb,
alies ekonomikos, kultros vystym ir pan. kurie susij su valstybs suvereniteto gyvendinimu
savo teritorijoje. Pleiantis valstybi tarptautiniam bendradarbiavimui, jos savo valia kai kuriuos
reikalus, esanius vidaus kompetencijoje, perduoda tarptautiniam teisiniam reguliavimui.
Pavyzdiui, valstyb, pasiraiusi tarptautin susitarim dl aplinkos apsaugos, kartu sutinka, kad kai
kurie tokie dalykai bt reguliuojami tarptautine teisine tvarka. Vidaus kompetencijai negali
priklausyti ir tokie dalykai, kurie i esms sukelia pavoj taikai ir saugumui, pavyzdiui, kolonializ-
mas; agresyvs veiksmai. Taigi ne viskas, kas vyksta valstybs teritorijoje, i esms priklauso
valstybs vidaus kompetencijai.
JTO Chartijos 2 str. 7 punkto pabaigoje paymima ir tai, kad JTO nesikiimo valstybi
vidaus reikalus principas nelieia prievartos priemoni taikymo VII skyriaus pagrindu, kuris kalba
apie Organizacijos veiksmus ikilus grsmei taikai, paeidus taik ir vykdius agresijos aktus. iais
atvejais JTO Saugumo taryba gali imtis spjamj ir prievartini veiksm prie valstyb agresor,
remdamasi tarptautine teise, panaudodama Organizacijos nari ginkluotsias pajgas, pagalb bei
atitinkamas aptarnavimo priemones.
Pagal JTO Chartijos 1 str. Organizacijos tikslai yra palaikyti tarptautin taik ir saugum,
taip pat vystyti tarp taut draugikus santykius, gyvendinti tarptautin bendradarbiavim
sprendiant ekonominio, socialinio, kultrinio ir humanitarinio pobdio tarptautines problemas,
bti centru, vienijaniu tautas bendriems tikslams gyvendinti.
Siekiant realizuoti iuos tikslus, svarb vaidmen vaidina valstybi bendradarbiavimo
principas, kurio dvasios kupini visi JTO statai ir kuris pirm kart buvo ufiksuojs JTO
Deklaracijoje dl tarptautins teiss principu,
Deklaracija vis pirma pabria, jog reikia utikrinti bendradarbiavimo universalum, ir
nurodo, kad valstybs privalo bendradarbiauti viena su kita, nesvarbu, kokios j ekonomins
sistemos ir politins santvarkos, vairiose tarptautini santyki srityse, stengdamosi palaikyti tarp-
tautin taik ir saugum, remti tarptautin ekonomin stabilum ir paang, padti taut gerovei ir
laisvam nuo diskriminacijos tarptautiniam bendradarbiavimui.
Dokumente nusakomos ir pagrindins valstybi bendradarbiavimo sritys tarptautins
taikos ir saugumo palaikymas, mogaus teisi apsauga, vis form rasins ir religins
diskriminacijos panaikinimas, tarptautini santyki vystymas ekonominje, socialinje, kultrinje,
techninje ir prekybos srityse pagal suverenins lygybs ir nesikiimo princip.
Deklaracija pareigoja valstybes JTO nares iais klausimais bendradarbiauti su
Organizacija, taip pat kartu ir individualiai prisidti prie paangos pasaulyje, ypa besivystaniose
alyse.
is principas yra vienas i seniausi tarptautins teiss princip, nes be siningo valstybi
sipareigojim pagal tarptautin teis vykdymo negali egzistuoti ir pati tarptautin teis. is
principas atsirado kaip paprotins teiss norma, plaiai inoma pavadinimu ,,pacta sunt servanda, o
iuolaikinje tarptautinje teisje yra tvirtintas sutartimis.
JTO stat preambulje yra sakoma, jog Jungtini Taut tautos pasiryusios sudaryti
slygas, kuriomis galt bti laikomasi teisingumo ir sipareigojim, numatyt tarptautinse
sutartyse bei kituose tarptautins teiss altiniuose JTO Deklaracijoje dl tarptautins teiss
princip atskleistas siningo sipareigojim pagal tarptautin teis vykdymo principo turinys. Joje
paymima, kad kiekviena valstyb privalo siningai vykdyti: sipareigojimus, priimtus pagal
Jungtini Taut Organizacijos Chartij (status); sipareigojimus, kylanius i visuotinai pripaint
tarptautins teiss norm ir princip; prievoles pagal tarptautines sutartis, sudarytas remiantis
visuotinai pripaintais tarptautins teiss principais ir normomis. Kai prievols, kylanios i
tarptautini sutari, prietarauja JTO nari sipareigojimams pagal JTO Chartija, pirmenyb tenka
JTO Chartijos pareigojimams.
is principas taip pat tvirtintas 1969 m. Vienos konvencijoje dl tarptautini sutari
teiss 26 str.: Kiekviena sigaliojusi sutartis jos alims yra privaloma, ir alys privalo siningai j
vykdyti; 27 str.: alis negali pasitelkti savo vidaus teiss nuostat, kad pasiteisint dl sutarties
nesilaikymo), Saugumo ir bendradarbiavimo Europoje pasitarimo baigiamajame akte.
JTO Chartijos preambulje paymima, kad Jungtini Taut tautos yra pasiryusios
tvirtinti tikjim pagrindinmis mogaus teismis, jo asmenybs orumu bei verte, lygiomis vyr ir
moter, ir dideli bei ma taut teismis. Chartijos pirmasis skyrius kalba apie Organizacijos tiksl
skatinti mogaus teisi ir pagrindini laisvi visiems, nesvarbu, kokios jie rass, lyties, kalbos bei
religijos, gerbim. io principo gyvendinimui taip pat svarbus JT Chartijos 55 str., kuris skelbia,
jog siekdamos sudaryti stabilumo bei gerovs slygas, btinas taikiems ir draugikiems taut
savitarpio santykiams, (...) Jungtins Tautos padeda: a) kelti gyvenimo lyg, siekti visiko gyventoj
uimtumo, geresni ekonomins bei socialins paangos ir pltros slyg; b) sprsti tarptautines
ekonomines, socialines, sveikatos apsaugos ir su jomis susijusias problemas; plsti tarptautin
bendradarbiavim kultros ir vietimo srityse; c) siekti, kad visada bt gerbiamos mogaus teiss
bei pagrindins laisvs ir j laikomasi, nepaisant skirtingos rass, lyties, kalbos ar religijos.
1948 metais JTO Generalin asamblja prim Visuotin mogaus teisi deklaracij, o
1966 metais - du paktus dl mogaus teisi, kurie sigaliojo kaip daugiaals tarptautins sutartys 15.
Palyginti su JTO statais, iuose dokumentuose yra pateikiamas mogaus pagrindini teisiu ir
laisvi sraas, Be to, JTO Generalin asamblja, JTO specializuotosios staigos yra pritarusios
daugeliui konvencij, kuriose toliau vystomas is principas (pvz., 1948 m. Genocido nusikaltimo
spjimo ir baudimo u j konvencija, 1973 m. Apartheido 16 nusikaltimui kelio ukirtimo ir baudimo
u j konvencija, 1960 m. Konvencija dl kovos su diskriminacija vietimo srityje).
mogaus teisi ir laisvi gerbimo principas yra glaudiai susijs su tokiais pagrindiniais
principais kaip valstybi suverenios lygybs, nesikiimo kit valstybi vidaus reikalus principai ir
negali bti jiems prieinamas. Tarptautiniai aktai iuo klausimu patys savaime nesukuria mogui
teisi ir laisvi, o pareigoja dalyves jas praktikai gyvendinti nacionalins statym leidybos
tvarka. Tiesioginis teisi ir laisvi reglamentavimas yra kiekvienos valstybs vidaus reikalas. Pagal
mogaus teisi ir laisvi gerbimo princip visos valstybs privalo bendradarbiauti ioje srityje, ypa
tada, kai teisi ir laisvi paeidimai sukelia pavoj tarptautinei taikai ir saugumui, pavyzdiui,
vykdant agresij, nacizmo, apartheido, genocido politik. iuo atveju JTO gali taikyti valstybms ir
sankcijas, tai ir buvo padaryta Piet Afrikos Respublikai dl apartheido nusikalstamos politikos
vykdymo, u i politik jai buvo neleista 1974 metais dalyvauti JTO Generalins asambljos
XXIX sesijoje.17
15 Tarptautinis paktas dl pilietini ir politini teisi, Tarptautinis paktas dl ekonomini, socialini ir kultrini teisi.
17 Taiau u mogaus teisi paeidim atsako ne tik valstybs, bet ir tam tikri fiziniai asmenys.
4.2.12. Tarptautins aplinkos saugos principas
18 Pavyzdiui, 1998 m. V tarptautiniame aukto lygio varesns gamybos seminare, (Korjoje) buvo patvirtinta
Tarptautin varesns gamybos deklaracija. Joje numatyti atuoni varesns gamybos pltros etapai, kuriuose, be kit
svarbi varesns gamybos pltros utikrinimo veiksni, numatytas varesns gamybos veiklos plan ir program, kaip
pagrindini priemoni, utikrinani nuolatin aplinkosaugos kokybs gerinim, sukrimas bei metini ataskait apie
varesns gamybos paang ruoimas. i deklaracij yra pasiras ir Lietuvos Aplinkos ministras.
Kontroliniai klausimai
Tarptautins teiss subjektai tai tarptautini teisini santyki dalyviai, turintys tarptautines
teises ir pareigas, kurias gyvendina remdamiesi tarptautine teise. ie tarptautini santyki dalyviai
nepavalds jokios valstybs jurisdikcijai, nepriklauso vienas nuo kito, vir j nra auktesns
politins valdios.
Tarptautins teiss subjektai gali bti nuolatiniai (pavyzdiui, valstybs) ir laikini
(pavyzdiui, dl nepriklausomybs kovojanios tautos).
Tarptautinis teisinis subjektikumas pasireikia per tam tikras teises ir pareigas. Pagrindins
tarptautins teiss subjekto teiss yra palakyti santykiu su kitais subjektais, teis dalyvauti kuriant
tarptautins teiss normas, ginti savo tarptautin status. Pagrindin subjekto pareiga siningai
laikytis tarptautins teiss norm ir princip. Be pagrindini, tarptautins teiss subjektai turi ir
individualias teises ir pareigas, nustatytas t tarptautini susitarim, kuriuose jie dalyvauja (18, p.
80-82).
Vis tarptautins teiss subjekt teisin subjektikum sudaro:
a) Teisnumas tai tarptautins teiss subjekto gebjimas turti teises ir pareigas ( gebjim
valstybs gauna nuo susikrimo momento, dl nepriklausomybs kovojanios tautos nuo
pripainimo momento; tarpvyriausybins organizacijos nuo steigiamj dokument sigaliojimo
momento; fiziniai asmenys atsiradus situacijoms, nustatytoms tarptautinse sutartyse).
b) Veiksnumas gebjimas savo veiksmais gyti teises ir pareigas, pilnai naudotis teismis
ir vykdyti pareigas.
Sugebjimas atlikti teisinius aktus pasireikia ios srityse:
1. Subjektas gali atlikti bet kokius teisiniu veiksmus;
2. Subjektas gali palaikyti diplomatinius ir konsulinius santykius;
3. Subjektas gali kurti tarptautins teiss normas bei sudaryti tarptautines sutartis;
4. Subjektas turi procesin teisnum tarptautiniuose teismuose;
5. Subjektas naudojasi privilegijomis ir imunitetais;
6. Subjektas atsako u jo padaryt al ar tarptautins teiss paeidim;
7. Gebjimas tapti tarptautini tarpvyriausybini organizacij nariu ir pilnai dalyvauti
j veikloje (turi tik valstybs) (20, p. 174).
Teisinis subjektikumas gali bti bendras, akiniai ir specialus.
Bendras (universalus) teisinis subjektikumas tai subjekt gebjimas savaime (ipso facto)
bti tarptautins teiss subjektu. (tok subjektikum turi tik suverenios valstybs; teorikai j gali
turti ir u nepriklausomyb kovojanios tautos)
akinis teisinis subjektikumas tai subjekt gebjimas bti tam tikros srities tarptautini
santyki dalyviu (tok subjektikum turi tarpvyriausybins organizacijos, pavyzdiui, UNESCO
(JT vietimo, mokslo ir kultros organizacija) dalyvauja teisiniame reguliavime, kuris lieia
vietim, moksl ir kultr).
Specialus teisinis subjektikumas tai gebjimas bti tam tikr apibrt teisini santyki
subjektais (pavyzdiui, special subjektikum turi fiziniai asmenys, j subjektikumas yra
pripaintas mogaus teises reglamentuojaniuose dokumentuose), (22, p. 99-100), (r. 4 pried).
Valstyb yra istorin kategorija: kiekviena valstyb susikuria tam tikru istoriniu momentu ir
tam tikru momentu gali inykti. Taiau politiniame gyvenime tutumos nebna: valstybs inykimas
reikia kitos valstybs atsiradim ar jos teritorijos padidjim ir atvirkiai. Yra labai nedaug
valstybi, kurios neinykdamos gyvuoja nuo senovs laik (pavyzdiui, Kinija).
Valstybs atsiradimo bdai:
1. Klasikinis (kai tam tikroje teritorijoje prim kart sukuriama efektyvi valdia;
pavyzdiui, Lietuvos Didioji Kunigaiktyst)
2. Valstybi susijungimas, sukuriantis nauj valstyb (pavyzdiui, po 1569 m. Liublino
unijos atsirado bendra Lenkijos-Lietuvos valstyb epospolita).
3. Valstybs iirimas, sukuriantis naujas valstybes jos vietoje (pavyzdiui, Austrijos-
Vengrijos imperija, SSRS, Jugoslavija) (20, p. 195-202)
Tarptautine prasme valstybe laikoma ne bet kuri alis, o tik ta, kuri turi svarbiausius
valstybs poymius: suverenitet (galimyb umegzti santykius su kitomis valstybmis), teritorij,
nuolatinius gyventojus ir valdi.
Suverenitetas yra btinas teisinis ir politinis valstybingumo poymis. Tarptautins teiss
poiriu valstybs suverenitetas tai valstybi nepriklausomyb tvarkant usienio ir vidaus
reikalus, t.y. teis savarankikai nustatinti savo veikimo bd tarptautiniuose santykiuose ir savo
visuomenin ir politin santvark, sprsti kitus valstybs vidaus gyvenimo klausimus. Suverenitet
valstyb gyja nuo savo atsiradimo momento. Jos tarptautinis teisinis subjektikumas nepriklauso
nuo kit subjekt valios (18, p. 82-83). Pavyzdiui, 1933 m. Montevideo konvencijos 3 str. nurodo:
valstybs politinis egzistavimas nepriklauso nuo kit valstybi pripainimo. Netgi dar nepripainta
valstyb turi teis ginti savo vientisum ir nepriklausomyb, siekti savo gerovs, ir dl to
organizuoti savo veikl taip, kaip ji nori: leisti statymus vadovaujantis savo interesais, vykdyti savo
funkcijas bei apibrti savo teism jurisdikcij ir kompetencij. i teisi gyvendinimo neriboja
niekas kitas, kaip tik kit valstybi teisi gyvendinimas pagal tarptautin teis.
Teritorija. Valstybs teritorij riboja valstybs sienos, kuri ribose valstyb vykdo visas savo
suverenias teises. Taigi teritorija yra apibriama geografine erdve, kuri atskiriama sienomis nuo
kit teritorij ir kuri vienija bendra teisin sistema (pav., Danija ir Grenlandija; Pranczija ir
Martinika, ir t.t..). Teritorija apima:
1. Valstybs sausumos teritorij
2. Vidaus vandenis
3. Oro erdv vir ems ir jros teritorijos (nacionalins oro erdvs virutin riba nra
pakankamai tiksliai nustatyta, taiau susiformavo tarptautinis paprotys, pagal kur
valstybs oro erdv vir jos sausumos ir jros teritorijos baigiasi ten, kur prasideda
emiausia ems palydovo orbita)
4. ems gelmes po ja (teorikai iki ems rutulio centro)
5. Iki 12 myli ploio teritorin jr, besidriekiani prie pakrants.19 (r. 5 pried)
Tradiciniai teritorijos gijimo bdai:
1. Okupacija - teritorijos, kuri nepriklaus niekam (terra nullius), umimas. Kolonializmo laikotarpiu
vyravo nuomon, kad Afrikos ir Azijos teritorijos, kuriose gyveno iabuvi gentys, yra terra
nullius, nes gyventojai, neva, yra menkai organizuoti, kad sukurt vyriausyb, vert pripainimo.
Teritorija laikoma okupuota, kai ji veiksmingai kontroliuojama
2. Senatis ilgas laikas prajs nuo tada, kai viena valstyb uvald kit, suteikia suverenitet ios
teritorijos atvilgiu. Btina slyga: anksiau teritorij valdiusi valstyb turi atsisakyti savo teisi
j. Teritorijos atsisakymas gali bti ireiktas aikiai arba numanomas (pavyzdiui, valstyb
neprotestuoja prie svetim valdym).
3. Natralus teritorijos padidjimas teritorijos padidjimas dl stichini gamtos veiksni, pavyzdiui,
jei pasienio up keiia savo vag arba atsiranda vulkanins kilms sava valstybs teritorijoje.
4. Teritorijos perleidimas (cesija) tai vienos valstybs teritorijos perleidimas kitai valstybei,
paprastai pagal sutart. Praeityje tai daniausiai vykdavo kaip karo rezultatas (pavyzdiui, 1919 m.
19 Europos mogaus teisi komisijos sprendimas: ambasados teritorija nra siunianios valstybs teritorija.
Vokietija pagal Versalio taikos sutart Klaipdos krat perleido sjungininkams, o ie 1924 m. -
Lietuvai)
5. Nukariavimas pripastamas su slyga, kad buvo visikai ukariauta kitos valstybs teritorija.
Prievarta gyta teritorijos dalis teisikai galjo atitekti kitai valstybei tik pagal sutart su
nuskriaustja valstybe. 1970 m. JT Generalins Asambljos priimtoje Deklaracijoje, tvirtinusioje
tarptautins teiss principus teigiama, kad valstybs nebeturi ukariavimo teiss: valstybs
teritorija negali bti kitos valstybs gijimo grasinant jga ar j panaudojus objektas.
6. Teritorija kaip res communis (bendras daiktas) arba bendras monijos palikimas. Tam tikra teritorija
ar akvatorija (vandens baseino plotas), o taip pat kosmin erdv ir dangaus knai negali bti
valstybi pasisavinti, paskelbus juos valstybs teritorijos dalimi ar kitaip pasiksinus vis
valstybi pripaintas teises. Pavyzdiui, valstybs negali vienaaliais veiksmais pasisavinti gamtos
turt, esani jros dugne u kontinentinio elfo (pamau grimztantis jros dugnas), priklausanio
pakrants valstybms ribos. Atvirosios jros ir jros dugno u pakrants valstybi kontinentinio
elfo ribos erdvs yra visos monijos palikimas.20 Visos monijos palikimo reimas buvo taip pat
nustatytas Antarkiai. Apibendrinant res communis galima teigti, jog tai yra: Antarktida, atviroji
jra, kosmin erdv.
7. Paios valstybs prisijungimas (20, p. 204-207).
20 1982 m. JT Jr teiss konvencija. 76 str. 1 d. Pakrants valstybs kontinentinis elfas apima jros dugn ir jo
gelmes t povandenini rajon, kurie tsiasi u tos valstybs teritorins jros per vis jos sausumos teritorijos natral
tsin iki emyno povandeninio krato iorins ribos arba 200 jrmyli nuo bazini linij, nuo kuri yra matuojamas
teritorins jros plotis, jei emyno povandeninio krato iorin riba nesiekia io atstumo. 77 str. 1. Pakrants valstyb
naudojasi suvereniomis teismis kontinentin elf, kiek tai susij su jo tyrimu bei jo gamtos turt eksploatavimu. 2.
ios teiss yra iimtins: jei pakrants valstyb nevykdo kontinentinio elfo tyrim ar neeksploatuoja jo gamtos turt,
niekas negali imtis tokios veiklos, neturdamas pakrants valstybs aikaus sutikimo. 78 str. 1. Pakrants valstybs
teiss kontinentin elf nekeiia kontinentin elf dengiani vanden ir oro erdvs vir t vanden teisinio statuso.
2. Naudodamasi teismis kontinentin elf, pakrants valstyb neturi paeisti ar nepateisinamai trukdyti kit valstybi
laivybai ir trukdyti joms naudotis kitomis teismis ir laisvmis, numatytomis ioje Konvencijoje.
teis. Remdamosi ia teise, jos laisvai nustato savo politin status ir laisvai vykdo savo ekonomin,
socialin ir kultrin pltr. Siekdamos savo tiksl, visos tautos gali laisvai naudotis savo gamtos
turtais ir itekliais, nepaeisdamos joki sipareigojim, atsirandani dl tarptautinio ekonominio
bendradarbiavimo, grindiamo abipuss naudos principu, ir i tarptautins teiss. Jokiais atvejais n
i vienos tautos negalima atimti jai priklausani pragyvenimo l. Atsivelgiant 1970 m.
Tarptautins teiss princip deklaracij taut lygiateisikumo ir teiss tvarkyti savo princip eina
ir galimyb sukruti suvereni ir nepriklausom valstyb, laisvas prisijungimas prie nepriklausomos
valstybs arba susivienijimas su ja arba nustatymas kito politinio statuso, kur tauta laisvai
pasirenka (22, p. 102).
Valstybs pripainimas - tai teisinis (politinis) aktas, kuriuo viena valstyb ar j grup
kreipiasi naujai susikrusi valstyb ir pareikia, kokius su ja palaikys santykius (18, p. 87).
Pripainimo aktas nesukuria naujo tarptautins teiss subjekto ir susikrusi taut apsisprendimo
bdu valstyb egzistuos tarptautiniuose santykiuose kaip tarptautins teiss subjektas
nepriklausomai nuo to ar ji pripainta, ar ne. Dalyvavimas tarptautinse organizacijose taip pat
visikai nepriklauso, ar valstyb pripainta ar ne. Taiau pripainimo aktas svarbus tuo, kad jis
normalizuoja naujos valstybs tarptautinius santykius, maina tarptautin tamp, stiprina taik ir
saugum, padeda umegzti geros kaimynysts ir bendradarbiavimo santykius.
Pagal tai, kam jis yra adresuojamas pripainimas gali bti skirstomas : valstybi
pripainim, vyriausybi pripainim, pripainim sukilusia ar kariaujania alimi, emigrantins
vyriausybs pripainim.
Pripainimas de facto yra taip pat teisinis pripainimas, taiau nedarant formalaus
pareikimo. Po jo santykiai nustatomi tik i dalies (daniausiai be diplomatini ir konsulini
santyki) ir yra pereinamojo pobdio. iuo metu pripainimas de facto yra naudojamas retai.
Paprastai tuomet, kai pripastanti valstyb nra tikra pripastamo subjekto tvirtumu arba kai pats
subjektas pripasta, jog jis yra laikinas.
De jure ir de facto pripainimo padariniai yra vienodi, iskyrus tai, kad jei valstyb ar
vyriausyb susikr paeidus tarptautin teis, pripainimas de jure gali paalinti neteistum;
pripainimo de facto tam nepakanka.
Tarptautins teiss moksle pripainimo klausimu labiausiai yra paplitusios dvi teorijos:
deklaracin ir konstitucin. Deklaracins teorijos atstov (Ferdrosas) nuomone, pripainimo aktas
tik deklaruoja ir fiksuoja naujo tarptautins teiss subjekto pasirodym, bet jo nesukuria. Jei darinys
objektyviai atitinka valstybei keliamus reikalavimu, jis yra valstyb su visomis tarptautinmis
teismis ir pareigomis, o kitos valstybs privalo j tokia laikyti.
Kai viena valstyb pripasta kit valstyb, pripainimas paprastai turi ias pasekmes
pirmosios valstybs vidaus teisje:
1. Antroji valstyb ir jos nuosavyb gauna imunitet prie pirmosios valstybs teism ir kit
valstybini organ jurisdikcij;
2. Antroji valstyb gauna teis reikalui esant ginti savo teises pirmosios valstybs teisje;
3. Antrosios valstybs teiss normos gali bti taikomos pirmosios valstybs vidaus teisje
sprendiant tarptautins privatins teiss klausimus (t.y. i valstybi norm kolizijos atveju);
4. Pripainta valstyb gali atgauti savo turt ar las, jei jos buvo saugomos ar ualdytos
pirmojoje valstybje.
Nepripainta valstyb negals imtis joki teisini veiksm kitos, jos nepripastanios,
valstybs vidaus teisje: reikalauti grinti savo valstyb turt ir pan. Taiau kitos valstybs ar
vyriausybs nepripainimas nereikia, kad nepripastanti valstyb gali imtis koki nors
diskriminacini veiksm kitos valstybs piliei ar juridini asmen atvilgiu.
Kai tauta, siekdama isivaduoti i svetimos valdios, sukurti savo nacionalin valstyb,
pakeisti valdymo form ar ekonomin sistem sukyla, ji gali bti pripainta sukilusia alimi.
Pripastant sukilusia alimi neturi bti kiamasi valstybs vidaus reikalus, t.y. pripainimas neturi
bti prielaikinis. Daniausiai toks pripainimas yra laikomas teistu tik tada, kai sukilusi ar
kariaujanti alis turi stipri nuolatin organizacij, kontroliuoja ymi teritorijos dal ir kovoja su
centrine vyriausybe pakankamai ilg laik (8, p. 90-91).
Kai sukilliams pavyksta atskirti teritorijos dal ir sudaryti savo valstyb, ikyla ios
valstybs pripainimo problema. Jei sukilliai savo jgomis nuveria senj vyriausyb ir pradeda
kontroliuoti didij valstybins teritorijos dal, ikyla naujos vyriausybs pripainimo problema.
Jungtini Taut Organizacija (toliau - JTO, Organizacija arba Jungtins Tautos) buvo
kurtos 1945 m., pasibaigus Antrajam Pasauliniam karui. Pirminis ir pagrindinis ios organizacijos
tikslas - stabilizuoti tarptautinius santykius bei sustiprinti visuotins taikos pagrindus.
Iki iol buvo pataisyti tik keturi Chartijos straipsniai, vienas i j - du kartus. Visos
pataisos buvo susij su nari skaiiumi vairiuose specialiuose JTO tarybose. Chartija buvo
numaiusi, kad yra 5 oficialios Jungtini Taut kalbos - angl, ispan, kin, prancz ir rus.
Vliau prie j buvo priskirta ir arab kalba.
Chartija skelbia, kad Jungtini Taut narmis gali tapti visos taik mylinios alys, kurios
prisiima JTO sipareigojimus ir kurios, Organizacijos nuomone, nori ir sugeba vykdyti iuos
sipareigojimus. Visos Jungtini Taut nars yra suverenios valstybs. Kiekviena valstyb, JTO
nar, neirint jos dydio, turtingumo, politini pair skirtumo, turi tik vien bals. Jungtins
Tautos nra pasaul valdanti organizacija, ji taip pat neleidia statym.Taiau btent JTO vaidina
svarb vaidmen sprendiant tarptautinius konfliktus, formuoja tarptautins politikos prioritetus,
taigi, visas pasaulis tam tikra prasme yra veikiamas ios organizacijos.
(3) teikti pasilymus kaip sprsti kiekvien, nepriklausomai nuo j suklusi prieasi,
problem, kuri galt pakenkti draugikiems santykiams tarp taut.
Nors Generalin Asamblja negali tiesiogiai takoti atskir valstybi sprendim, JTO
pareikta nuomon yra labai svarbi tarptautiniu lygiu ir alys, ignoruojanios Jungtini Taut
nutarimus gali sulaukti neigiamos pasaulio reakcijos.
Saugumo taryba. Vadovaujantis JTO Chartija, pirminis Saugumo Tarybos udavinys yra
tarptautins taikos ir saugumo palaikymas. Tuo bdu Saugumo Tarybos darbas vyksta be joki
iankstini slyg ir planavimo.
(3) rekomenduoti bdus kaip tokius ginus reikia sureguliuoti ir nurodyti slygas, kaip
veikti konfliktines situacijas;
(5) raginti Jungtini Taut nares imtis ekonomini priemoni ar kitoki sankcij, iskyrus
jgos panaudojim, agresijos sustabdymui;
Reikia pastebti, kad svarstant taikos ilaikymo problemas, vis pirma konflikt yra
stengiamasi sureguliuoti taikiais metodais. Paprastai tokiais atvejais yra siuniami taikos palaikymo
briai, kuri tikslas bna iskirti konfliktuojanias puses ir padti sussti joms prie deryb stalo.
Saugumo Taryba gali naudoti ir kitus bdus, jeigu konfliktuojanios alys neatsivelgia jos
reikalavimus. Daniausiai tai yra vairios ekonomins sankcijos arba embargas karinei amunicijai.
Labai iskirtinais atvejais Saugumo Taryba turi teis kreiptis specialiai tokiems atvejams
numatytas valstybes, JTO nares, praydama dalyvauti militaristinse akcijose.
Taip pat, Saugumo Taryba ruoia rekomendacijas Generalinei Asambljai renkant nauj
Generalin sekretori bei JTO priimant naujas nares.
Ekonomin ir Socialin Taryba. i Taryba buvo steigta kaip pagrindinis Jungtini Taut
organas, skirtas koordinuoti ekonomin ir socialin veikl Jungtini Taut eimoje. Pagrindinis
Tarybos udavinys - skatinti tarptautin kooperacij ir ali vystymsi. Siekdama gyvendinti
tiksl, Ekonomin ir socialin taryba konsultuojasi su nevyriausybinmis ali organizacijomis,
stiprina ryius tarp Jungtini Taut ir vairi ali pilietins visuomens.
Pagrindins Ekonomins ir socialins tarybos funkcijos ir galiojimai yra ie: (1) bti
pagrindiniu forumu, kuriame svarstomi globalinio pobdio ekonominiai ir socialiniai klausimai.
Jame formuojamos politins rekomendacijos iais klausimais, kurias bt galima pateikti Jungtini
Taut narms ir visais sistemai; (2) vykdyti ir inicijuoti tyrimus bei praneimus ir teikti
rekomendacijas tarptautiniais ekonomikos, visuomens, kultros, vietimo, sveikatos ir su iomis
sritimis susijusiais klausimais; (3) ugdyti pagarb vis moni teisms ir pagrindinms laisvms ir
skatinti j laikytis.
Ne sesijos metu Tarybos darb atlieka pagalbiniai organai - komitetai ir komisijos, kurie
apie savo kuruojam srii darbo rezultatus reguliariai informuoja Tarybos narius. Pagalbin
Tarybos mechanizm sudaro devynios funkcins komisijos (Statistikos, Demografin ir pltros,
Socialins pltros, mogaus teisi, Moter padties, Narkotini mediag, Nusikaltim prevencijos
ir baudiamosios teiss, Mokslo ir technikos panaudojimo pltrai bei Ilgalaiks pltros komisija),
penkios regionins komisijos (Ekonomin Afrikos, Ekonomin ir socialin Azijos ir Ramiojo
vandenyno, Ekonomin Europos, Ekonomin Lotyn Amerikos ir Karib jros baseino bei
Ekonomin ir socialin Vakar Azijos komisija), keturi nuolatiniai komitetai (Programos ir
koordinavimo, Nevyriausybini organizacij, mogaus bsto bei Tarpvyriausybin tarptautini
ataskait ir praneim standart ekspert darbo grup), taip pat daug nuolatini ekspert organ,
nagrinjani tokius klausimus kaip nusikaltim prevencija ir kontrol, pltros planavimas,
tarptautinis bendradarbiavimas mokesi klausimais ir pavojing preki transportavimas.
Kaip jau buvo minta, remdamasi JTO Chartija, Ekonomin ir socialin taryba
konsultuojasi su nevyriausybinmis organizacijomis, dirbaniomis su tomis paiomis problemomis.
Danai nevyriausybins organizacijos turi specialios patirties ar technini ini, kurios yra ypa
vertingos. Pastaruoju metu Taryba konsultuojasi su daugiau kaip 1500 nevyriausybini
organizacij, kurios yra skirstytinos tris kategorijas. Nevyriausybins organizacijos, kurioms
suteiktas patariamasis statusas, gali sisti stebtojus vieus Tarybos ir jos patariamj organ
posdius, teikti pareikimus ir pan.
Globos Taryba. Kuriant tarptautin globos sistem, i Taryba buvo steigta siekiant
utikrinti tarptautin globojam teritorij prieir. Tuo metu tai buvo 11 teritorij, kurias tuo metu
administravo 7 valstybs, Jungtini Taut nars. Bendr pastang dka iki 1994 m. ios teritorijos
jau buvo usitikrin savivald arba netgi isikovojusios nepriklausomyb kaip atskiros valstybs
arba sijungdamos kaimynini nepriklausom valstybi sudt. Paskutin Tarybos globota teritorija
buvo Palau Ramiojo vandenyno salos (Pacific Islands), kurias administravo JAV ir kurios tapo 185-
ja valstybe, Jungtin Taut nare.
Kadangi iuo metu Tarybos darbas i esms yra baigtas, Taryba tesudaro 5 nuolatins
nars, kurios renkasi ikilus btinybei.
Tarptautinis Teismas. Tarptautinis Teismas, taip pat inomas Pasaulio Teismo vardu - yra
pagrindinis teisminis Jungtini Taut organas. Jo Statutas yra sudtin Jungtini Taut Chartijos
dalis. Susidedantis i 15 teisj, nepriklausomai viena nuo kitos renkam Generalins Asambljos ir
Saugumo Tarybos, Teismas sprendia teisminius ali ginus. Negali bti dviej teisj - tos paios
valstybs piliei. Teisj kadencija yra devyneri metai, po kuri jie gali bti perrinkti. alies
dalyvavimas Teisme yra savanorikas, taiau netgi jeigu alis ir nedalyvauja teismo posdiuose, ji
privalo vykdyti Teismo sprendim. Taip pat, esant reikalui, Tarptautinis Teismas konsultuoja
Generalin Asamblj ir Saugumo Taryb. Teismas posdiauja Hagoje, Nyderland Karalystje.
Jungtini Taut Chartija Generalin sekretori galioja atkreipti dmes kiekvien fakt,
kuris, jo nuomone, kelia grsm tarptautinei taikai ir saugumui. Kasmet Generalinis sekretorius
Generalins Asambljos metu paskelbia metin praneim, kuriame vertina Organizacijos veikl ir
isako savo poir dl bsim jos veiklos prioritet artimiausiu metu. Suprantama, kiekvienas
Generalinis sekretorius savo veikl organizuoja atsivelgdamas konkret laikmeio kontekst.
Pavyzdiui, etasis Generalinis sekretorius Boutros Boutros-Ghali 1992 m., atsivelgdamas
Saugumo Tarybos pasilymus, paskelb Taikos darbotvark - toli siekianius pasilymus, kaip
veiksmingai palaikyti ir stiprinti taik pasaulyje po altojo karo. Septintasis Generalinis sekretorius
Kofi A.Annan dar 1997 m. liep yra paskelbs Jungtini Taut atnaujinimo, t.y. reform,
kuriomis siekiama JTO eimos veikl dar labiau priartinti prie reali tarptautini problem
sprendimo, program. 1998 m. balandio mnes, kalbdamas Saugumo Tarybos posdyje,
Generalinis sekretorius kalbjo apie ypatingo dmesio poreik Afrikos kontinento tautoms,
draskomoms etnini konflikt ir kenianioms nuo skurdo ir ekonomini nepritekli.
Dabartinis Jungtini Taut sekretorius Ban Ki-moonas yra jau atuntasis Jungtini Taut
vadovas. Pirmasis Generalinis Jungtini Taut Sekretorius buvo norvegas Trygve Lie, dirbs 1945 -
1953 m. Antrasis Generalinis sekretorius vedas Dag Hjalmar Agne Carl Hammarskjold 1961 m.
(po mirties aviakatastrofos Afrikoje metu) buvo apdovanotas Nobelio taikos premija. Jis Jungtinms
Tautoms vadovavo 1953-1961 metais. Nuo 1961 iki 1971 m. Generaliniu sekretoriumi buvo
irinktas U Thant i Birmos, o 1972 - 1981 m. ias pareigas jo Kurt Waldheim i Austrijos. Reikia
pripainti, kad 1986 m. Izraelis kreipsi Jungtini Taut karo nusikaltim komisij papildomos
informacijos dl io sekretoriaus nacistins praeities. Nuo 1982 - iki 1991 m. Generalinio
sekretoriaus pareigas jo Perez de Cuellar i Peru, nuo 1992 m. iki 1997 m. - egiptietis Boutros
Boutros-Ghali. 1997 m. sausio 1 d. Generaliniu sekretoriumi buvo irinktas Ganoje gims Kofi
Annan. O 2006 m. j pakeit iuo metu Generalini osekretoriaus pareigas urimantis korjietis Ban
Ki-moonas .
Valstybinio pobdio vienetams taip pat priskiriamos tam tikros teiss ir pareigos ir tuo
paiu jie tampa tarptautins teiss subjektais. ie dariniai turi teritorij, suverenitet, savo pilietyb,
statym leidybos institucij, vyriausyb, gali sudaryti tarptautines sutartis. Valstybini pobdio
vienetais laikomi laisvieji miestai ir Vatikanas.
Laisvu miestu vadinamas miestas valstyb, turintis vidin savivald ir tam tikr
tarptautin teisin subjektikum (pavyzdiui, prekybins Hanzos sjungos miestai: Liubekas,
Hamburgas, Brmenas, Ryga, Amsterdamas ir kt.) XIX ir XX a. laisvj miest statusas buvo
apibriamas Taut Sjungos21 arba JT Generalins asambljos tarptautiniais teiss aktais ar
rezoliucijomis, tarptautinmis sutartimis, nustatomas i mist konstitucijose. Pavyzdiui,
Krokuvos status nustat rus-austr sutartis, rus-prs sutartis (1815 m), baigiamasis Vienos
kongreso aktas (1815), laisvojo miesto konstitucijos (1815/1833). 1846 m. sutartimi tarp Rusijos,
21 Taut Sjunga - tarptautin organizacija, kurta pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, siekiant ukirsti bet kokias
galimybes Europoje kilti naujam karui; faktikai veik 1919-1939 m.
Austrijos ir Prsijos, Krokuvos statusas buvo pakeistas ir ji jo Austrijos sudt.
Laisvieji miestai nra valstybs arba globojamos teritorijos, taiau uima tarpin padt.
Laisvieji miestai neturjo visikos savivaldos, taiau jie pakluso tik tarptautinei teisei. Laisvj
miest gyventojams buvo suteikiama speciali pilietyb. Daugelis miest turjo teis sudaryti
tarptautines sutartis ir sijungti tarptautini organizacij veikl. Laisvj miest status garantavo
arba grup ali arba tarptautin organizacija (Taut sjunga, JTO). Pagrindinis laisvojo miesto
poymis buvo jo demilitarizacija ir neutralizacija. 1929 m. vasario 11 dien popieius Pijus XI-asis
pasira su Italijos vyriausybe (kauriau tuo metu vadovavo B. Musolinis) Laterano susitarim,
kuriuo remiantis oficialiai buvo sukurta nepriklausoma Vatikano valstyb, o Romos katalik
banyia gavo iskirtin status Italijoje. 1947 m. Vatikano suverenitetas teisintas Italijos
Konstitucijoje. Pagrindinis Vatikano tikslas sudaryti popieiui nepriklausomo valdymo galimybes.
(22, p. 111-114) Vatikanas yra savarankikas tarptautins teiss subjektas: jis palaiko ryius su
daugeliu valstybi, steigia jose savo atstovybes 22, Vatikano delegacijos dalyvauja tarptautini
organizacij ir konferencij darbe ir t.t..
iuo metu individ teiss ir pareigos ir valstybi santykis su jais yra tvirtinti daugelyje
tarptautini sutari. Svarbiausios i j yra: enevos konvencija dl sueistj ir ligoni padties
veikianiose armijose pagerinimo, 1949, enevos konvencija dl sueistj, serganij ir
skstanij ginkluotj pajg nari jroje padties pagerinimo, 1949 enevos konvencija dl
elgesio su karo belaisviais, 1949, enevos konvencija dl civili apsaugos karo metu, 1949,
tarptautinio karinio tribunolo statutas, 1945, Visuotin mogaus teisi deklaracija, 1948, Vaiko
teisi konvencija, 1989 ir kt. ios sutartys tvirtina individo kaip tarptautini santyki dalyvio teises
ir pareigas, suteikia individui teis kreiptis tarptautinius teismus ir apsksti tarptautins teiss
subjekt veiksmus, apibria teisin tam tikr kategorij individ (pabgli, moter, vaik,
migrant, tautini maum ir kt.) status. Tarptautins individ teiss, iplaukianios i visuotinai
pripaint tarptautins teiss norm ir princip, tvirtintos apie 20 daugiaali ir eilje dviali
22 Vilniuje sikrusioje apatalinje nunciatroje reziduoja apatalikasis nuncijus ventojo Sosto atstovas Lietuvoje.
Tas pats apatalikasis nuncijus atstovauja ventajam Sostui taip pat Estijoje ir Latvijoje. Diplomatiniai santykiai tarp
Lietuvos ir ventojo Sosto buvo oficialiai atkurti 1991 m. rugpjio 30 d. 1991 1997 m. apatalikasis nuncijus
Lietuvai, Latvijai ir Estijai buvo arkivyskupas Justo Mullor Garcia. 1997 m. liepos 9 d. apatalikuoju nuncijumi
paskirtas arkivyskupas dr. Erwin Josef Ender. 2001 m. gegus mn. popieiaus dekretu E.J. Ender paskirtas
apatalikuoju nuncijumi ekijos respublikoje. 2001 m. spalio 25 d. paskirtas naujas ventojo Sosto nuncijus Baltijos
valstybms arkivyskupas Peteris Stephanas Zurbriggenas. Nuo 2002 m. vasario 14 d. jis sikr Lietuvoje.
sutari.
(1) Tarptautin individ atsakomyb. Tarptautinio karinio tribunolo statutas (1945)
individ pripasta tarptautins teisins atsakomybs subjektu. Jame teigiama: vadovai,
organizatoriai ir bendrininkai, dalyvav sudarant ar gyvendinant bendr plan ar susitarim, kuriuo
buvo siekim vykdyti nusikaltim pasauliui, karin nusikaltim ar nusikaltim monikumui, yra
atsakingi u visus veiksmus vykdytus bet kokio asmens siekiant gyvendinti plan.. Faktas, kad
teisiamasis veik vyriausybs ar savo vadovo paliepimu neatleidia jo nuo atsakomybs.
Remiantis Konvencija dl senaties kariniams nusikaltimams ir nusikaltimams monijai
senaties netaikymo (1968), vykdius atitinkam Tarptautinio karinio tribunolo statute apibrt
nusikaltim, nepriklausomai nuo to, ar jis buvo vykdytas karo ar taikos metu, netaikomas senaties
terminas.
(2) Teis individui kreiptis tarptautin teism. Remiantis Europos mogaus teisi ir
pagrindini laisvi konvencijos (1950), bet kuris asmuo ar j grup gali pateikti peticij Europos
mogaus teisi komisijai.
ie pavyzdiai leidia teigti, kad tam tikrais atvejais valstybs suteikia individams
tarptautin teisin subjektikum. Taiau nors, kaip pastebi V. Vadapalas, labai daug tarptautins
teiss norm yra sukurta asmen ir moni naudai, taiau tai nebtinai reikia, kad ios normos
jiems suteikia lygias teises; lygiai kaip ir nacionalin teis, draudianti iaur elges su gyvnais,
gyvnams nesuteikia joki teisi.
Asmen, o taip pat ir moni tarptautinis teisinis subjektikumas yra ribotos apimties ir
ivestinis ta prasme, kad j gali suteikti tik valstybs, nes jos sudaro sutartis arba pripasta
paprotines teiss normas, suteikianias tarptautinio pobdio teises asmenims ir monms. Kai
vienos valstybs teigia, jog individai yra tarptautins teiss subjektai., o kitos tai neigia, abi gali bti
teisios; jeigu primos grups valstybs asmenims suteikia tarptautinio pobdio teises, tokie asmenys
tampa tarptautins teiss subjektais, tiek, kiek tai susij su tomis valstybmis; antrosios grups
valstybs gali nesuteikti individams tarptautinio subjektikumo (22, p. 114-120).
Kontroliniai klausimai
Valstyb, kaip specifin visuomens politin organizacija, gali atlikti veiksmus arba j
neatlikti tik per asmenis, kurie veikia kaip jos organai ar pareignai. Valstybei gali bti priskirtas
elgesys toki asmen, kurie yra atitinkamai teisikai susij su ia valstybe, t. y. veikia kaip jos
organas ar pareignas.
Valstybinio organo padtis valstybinio aparato sistemoje neturi esmins reikms
valstybs tarptautinei teisinei atsakomybei atsirasti.
I statym leidybos organ veiksmai, sukeliantys valstybs tarptautin atsakomyb:
1. statymo ar kito normatyvinio akto, prietaraujanio ios valstybs tarptautiniams
sipareigojimams, primimas (iuo atveju valstybs atsakomyb atsiranda i karto po
statymo paskelbimo).
2. Kai neileidiamas tarptautiniams sipareigojimams vykdyti reikalingas statymas (iuo
atveju valstyb u tai turi atsakyti tik tada, jei vyko toki teisei prieing vyki, kuriems
statymo ileidimu turjo bti ukirstas kelias).
Valstyb tarptautins teisins atsakomybs poiriu atsako ir u savo vykdomj organ
veiksmus (pradedant vyriausybe ir baigiant emiausios grandies vykdomosios valdios atstovais),
pav. valstybs diplomat prieik pasisakym prie jo buvimo al, tiesiogin statym paeidim,
dalyvavim organizuojant smokslus, perversmus, nipinjim ir pan.
Tarptautiniai valstybs sipareigojimai gali bti paeisti ir nacionalini teism veikimu ar
neveikimu, kadangi jie taip pat yra valstybs organai. Teismins valdios nepriklausomumo
principas nepaalina valstybs atsakomybs, nes ia turima omenyje teism nepriklausomumas nuo
vyriausybs, o ne nuo valstybs.
Valstybi atsakomyb atsiranda ir u jos organ ar pareign veiksmus, padarytus
virijant j kompetencijos ribas (ultra vires veiksmai), t. y. jei jie virijo savo galiojimus ar paeid
instrukcijas. Pareigno veiksmai, padaryti naudojantis savo oficialia padtimi ar panaudojant
tarnybines priemones, padarantys atitinkam al usienio valstybei ar jos pilieiams, laikomi
valstybs veiksmais, kurie sukelia pastarosios atsakomyb.
Valstybs atsakomybs pagrindas gali bti jos teritorijoje padaryti privai asmen (tiek
savo alies piliei, tiek usieniei) ir j organizacij veiksmai. Tiksliau, ia valstyb atsako ne u
asmen veiksmus, bet ir u savo organu, kurie neukirto kelio tokiems veiksmams arba nenubaud
j kaltinink, nors privaljo tai padaryti, neveiklum. 23 (Ypa svarbi yra valstybs atsakomyb u
tokius privai asmen veiksmus kaip tarptautinis terorizmas, karo propaganda, rasin
diskriminacija, genocidas ir t. t.)
Tarptautiniuose santykiuose yra visuotinai pripainta taisykl, pagal kuri valstyb negali
atsisakyti tarptautins atsakomybs, remdamasi savo vidaus teise, t. y. tuo, kad jos organai veik
tiksliai pagal valstybs vidinius teisinius nurodymus. Valstybs atsakomyb tarptautinje teisje
gyvendinama tik tarpvalstybini santyki srityje, ir valstyb atsako u savo tarptautinio
sipareigojimo nevykdym nepaisant koki nors jos vidaus teiss statymini akt. (Projekto 3 str.
pabria, kad valstybs veiksmai kvalifikuojami tarptautins teiss paeidimu pagal tarptautin teis
nepriklausomai nuo to, kad pagal vidaus teis valstybs veiksmai kvalifikuojami kaip neteisti).
(20; p. 354-355)
Valstybs atsakomyb dl kitos valstybs veiklos. Valstybs atsakomyb taip pat gali
atsirasti i tarptautinei teisei prieing kit valstybini organ veiksm, padaryt jos teritorijoje ar i
jos teritorijos treij valstybi atvilgiu.
Gali bti skiriamos dvi toki veiksm kategorijos:
1. Valstybs veiksmai, vykdomi atitinkamos valstybs teritorijoje su jos sutikimu,
2. Veiksmai, kurie vykdomi atitinkamos valstybs teritorijoje be jos sutikimo.
Jei kitos valstybs veiksmai, paeidiantys tarptautin teis ir nukreipti prie treij
valstyb, vykdomi tos valstybs teritorijoje ar i jos teritorijos su pastarosios sutikimu, ji tampa
usienio valstybs vykdom teisei prieing veiksm bendrininke (pav., valstyb, kurios teritorijoje
23 U privai asmen veiksmus valstyb neatsako, nebent privaljo, pagal tarptautin teis, ukirsti keli iems
veiksmams atlikti (pav., apsaugoti usienio valstybs diplomatin atstovyb nuo upuolimo), taiau to nepadar. Bet ir
ia teisine prasme ji atsako ne u upuolik veiksmus (juo privalo nubausti), bet u savo organ ar pareign
neveikim).
egzistuoja usienio ali karins bazs, naudojamos teisei prieingiems veiksmams prie treisias
valstybes, yra toki veiksm bendrinink ir atsako u juos, kadangi jie vykdomi jai sutinkant, i-
reikiant tai susitarime dl bazi steigimo jos teritorijoje).
Kai neteisti usienio valstybs veiksmai, nukreipti prie treij valstyb, vykdomi tos
valstybs teritorijoje ar i jos teritorijos be jos aikiai ireikto ar tylaus sutikimo, i valstyb atsako
u iuos veiksmus tik tada, jei jos organai neparod reikiamo budrumo ir nesim reikiam
priemoni, kad ukirst keli tokio pobdio usienio valstybs veiksmams. Pavyzdiui,. Jei A
valstybs ambasada, esanti valstybs B teritorijoje, pradt pastarosios teritorijoje veiksmus prie
valstyb C, kurie prietarauja tarptautinei teisei, valstyb C galt kelti klausim ne tik dl valstybs
A atsakomybs, bet ir dl valstybs B atsakomybs. Jei vykio aplinkybs leidia teigti, kad
valstybs B valdios organai inojo ar turjo inoti apie neteistus valstybs A atstovybs veiksmus,
reikt manyti, jog B valstybs atsakomyb yra nustatyta (18; p. 190).
Tarptautiniuose santykiuose pagal padarytos alos pobd yra dvi atsakomybs rys:
1) politin (nematerialin);
2) materialin atsakomyb.
ios dvi atsakomybs rys tarp savs yra taip glaudiai susijusios, kad kartais sunku jas
atskirti. Pasitaiko, kai padaryta materialin ala sukelia ir politin atsakomyb, ir, atvirkiai, u
alos padarym politiniu aspektu atsiranda taip pat materialin atsakomyb. Taiau atsakomybs
skirstymas atskiras ris yra praktikai pagrstas, nes leidia tiksliau nustatyti tiek atsakomybs
dyd, tiek jos form.
Atsakomybs forma - bdas, kuriuo gyvendinami teiss paeidjui nepageidaujami
padariniai u jo padaryt tarptautins teiss paeidim. Kiekvienu konkreiu atveju atsakomybs
form slygoja konkretaus teiss paeidimo aplinkybs. Kiekvienai tarptautins atsakomybs riai
yra bdingos tipins formos.
Politins atsakomybs poiriu - tai sankcijos, represalijos, retorsijos, restoracijos
satisfakcijos; materialins atsakomybs - reparacijos ir restitucijos (substitucija).
Sankcijos plaija prasme suprantamos kaip prievartos priemons, kurias taiko valstybei
teiss paeidjai tiek tarptautins organizacijos, tiek konkreios valstybs ar j grups (paprastai
remiamasi tarptautini organizacij rezoliucijomis). Sankcijos apimtis ir bdas priklauso nuo
paeidimo sunkumo ir padarytos alos dydio. Pavyzdiui, valstybei agresorei gali bti taikomos
ios prievartins priemons: laikinas suvereniteto apribojimas; dalies teritorijos nusavinimas;
pokarin okupacija; visika ar dalin visos ar dalies teritorijos demilitarizacija ir kt.
Sankcijos vis pirma taikomos tada, kai valstyb privalo atsakyti u agresij. Pavyzdys
gali bti veiksmai, kuri imtasi Vokietijos atvilgiu po Antrojo pasaulinio karo. 1945 m.
birelio 5 d. Deklaracijoje dl Vokietijos pralaimjimo ir Deklaracijoje dl Vokietijos, priimtoje
1945 m. Potsdamo konferencijoje, yra numatyta, kad Vokietija turi bti okupuota, kad sjungininkai
paims savo rankas aukiausi valdi, kad bus atskirta dalis teritorijos ir kai kurios kitos
priemons. Tarptautins sankcijos taikomos ir valstybms, padariusioms kitus tarptautinius
nusikaltimus (apartheidas, genocidas ir kt.).
Sankcijos u ksinimsi tarptautin taik ir saugum yra numatytos JT Chartijos 39, 41,
42 str.: Saugumo Taryba nustato grsms taikai, jos paeidimo ar agresijos akto pavoj ir teikia
rekomendacijas arba sprendia, koki reikia imtis priemoni (...) siekiant palaikyti arba atkurti
tarptautin taik bei saugum. Saugumo Taryba gali nusprsti, koki priemoni, nesusijusi su
ginkluotosios jgos naudojimu, turi bti imamasi jos sprendimams vykdyti, taip pat gali
pareikalauti, kad Jungtini Taut nars taikyt ias priemones. Tai gali bti visikas arba dalinis
ekonomini santyki, geleinkelio, jr, oro, pato, telegrafo, radijo ir kitoki ryi bei susisiekimo
nutraukimas, taip pat diplomatini santyki nutraukimas. Jeigu, Saugumo Tarybos nuomone,
numatyt priemoni gali nepakakti arba jau nepakanka, ji, pasinaudodama oro, jr bei sausumos
pajgomis, gali imtis veiksm, kuri reikia tarptautinei taikai bei saugumui palaikyti arba atkurti.
Tokie veiksmai gali bti demonstracijos, blokada ir kitokios Jungtini Taut nari oro, jr bei
sausumos pajg operacijos. Pagal 53 str. tokios priemons gali bti taikomos ir remiantis
regioniniais susitarimais, bet tik tada, kai tai galioja ir kai tokiems veiksmams vadovauja Saugumo
taryba.
Sankcijos kaip prievartos forma yra taikomos tik vykdius sunk tarptautin nusikaltim.
Kitu atveju sankcijos yra neteistos.
Represalijos (neginkluotos) - tai valstybi atsakomieji veiksmai teiss paeidim
(paprastai santykiuose tarp dviej valstybi). iuo atveju teiss paeidim atsakoma teiss
paeidimu. Represalija gali bti: diplomatini santyki sustabdymas arba nutraukimas, embargo
vedimas (udraudimas bet kokio importo valtyb paeidj), boikotas (draudimas pirkti valstybs
paeidjos prekes). Ginkluotos represalijos kaip nesutarim sprendimo bdas yra draudiamos.
Taiau tai nelieia valstybs (ar grups valstybi) teiss individuali ar kolektyvin gynyb nuo
agresijos reminatis JT Chartijos 51 str.: Jokia ios Chartijos nuostata neriboja prigimtins teiss
imtis individualios ar kolektyvins savigynos, jei vykdomas Jungtini Taut nars ginkluotas
upuolimas, tol, kol Saugumo Taryba nesiima btin priemoni tarptautinei taikai ir saugumui
palaikyti. Valstybs nars nedelsdamos pranea Saugumo Tarybai apie priemones, kuri jos msi,
gyvendindamos i savigynos teis, ir kurios jokiu bdu nedaro takos Saugumo Tarybos
galiojimams bei atsakomybei pagal i Chartij bet kuriuo metu imtis veiksm, kurie, jos manymu,
yra reikalingi tarptautinei taikai ir saugumui palaikyti ar atkurti. Represalijos literatroje danai
tapatinamos su sankcijomis.
Retorsijos - tai tam tikros poveikio priemons, kuri imasi valstybs prie kitas valstybes,
atsakydamos pastarj nedraugikus veiksmus, kurie nepaeidia tarptautins teiss norm
(sutartyje numatyt teisi), bet palieia valstybi interesus (daugiausia ekonominius). Retorsija
galima vadinti: pasiuntini ataukim; vizit ataukimas; draudimas tos alies pilieiams vykti
al; isiuntimas tiek diplomat, kiek j anksiau isiunt pirmoji valstyb; muit didinimas. Tai
nra paeidimas, bet tai - nedraugikas veiksmas. Pavyzdiui, Prajus madaug mnesiui po trij
Rusijos diplomat, tariam nipinjimu isiuntimo i Lietuvos, 2004 met kovo pabaigoje Maskva
per 48 valandas liep i Rusijos ivykti trims Lietuvos ambasados Maskvoje darbuotojams.
Retorsijos pavyzdiu taip pat gali bti situacija, anksiau gera valia suteikusi kaimynins valstybs
vejybos ar prekybos laivams teis naudotis jos uostu, kuris paprastai nra atviras usienio laivams,
vliau toki teis ataukia, atsakydamas kitos valstybs nedraugikus veiksmus.
Sankcijos, represalijos ir retorsijos vadinamos atsakomosiomis priemonmis. Atsakomj
priemoni taikymas reikia, kad nukentjusioji valstyb nesilaiko vieno ar keli sipareigojim
valstybei, vykdiusiai tarptautins teiss paeidim, kad priverst j patenkinti teistus
reikalavimus nutraukti paeidim, sumokti reparacij ar kompensacij, vykdyti restitucij ar
suteikti satisfakcij. Atsakomosios priemons gali bti taikomos tol, kol ie reikalavimai bus
patenkinti. Prie taikant atsakomsias priemones turi bti bandoma isprsti klausim derybomis,
taiau nukentjusiai valstybei leidiama griebtis skubi priemoni, btin jos teisms apsaugoti,
pavyzdiui, laikinai ualdyti valstybs-teiss paeidjos las bankuose, neleisti ivykti jos
pilieiams, tariamiems padarius paeidim ir pan. Jeigu tarp ali galioja normos, nustatanios
privalom gino dl tarptautins teiss paeidimo sprendimo procedr (teismas, arbitraas ar pan.),
nukentjusi valstyb privalo pasinaudoti tokiomis gino sprendimo priemonmis prie praddama
taikyti atsakomsias priemones. Taiau to daryti ji neprivalo, kai valstyb paeidja nevykdo
reikalavimo nutraukti paeidim arba nesilaiko gin nagrinjanio organo sprendimo. Projekto 51
str. numato proporcingumo princip: atsakomosios priemons turi atitikti patirtus nuostolius,
atsivelgiant tarptautins teiss paeidimo sunkum ir paliestas teises. 50 str. nustato draudiam
atsakomj priemoni sra.
Restoracija numato, kad valstyb teiss paeidja privalo atstatyti pirmykt padt ir
atsakyti u visus su tuo susijusius nepalankius padarinius (pavyzdiui, ijimas i neteistai
okupuotos teritorijos ir su tuo susijusios ilaidos, uterto vandens varumo ir kokybs atstatymas ir
pan.).24
Satisfakcija (patenkinimas) paprastai bna tada, kai padaroma nematerialin ala, t. y. kai
padaroma ala nukentjusios valstybs garbei ir orumui. Bdingiausios satisfakcijos reikimosi
formos: oficialiai pareiktas apgailestavimas ir uuojauta; atsipraymas, utikrinimas, kad panaios
neteistos akcijos ateityje nepasikartos; pagarbos atidavimas nukentjusios valstybs vliavai ar jos
himno atlikimas atitinkamai ikilmingoje aplinkoje; ileidimas speciali akt siekiant ukirsti keli
neteistiems aktams ateityje bei kaltiems asmenims nubausti. Pavyzdiui, Olandijoje buvo upulta
vienos valstybs prekybin atstovyb. Olandijos vyriausyb pareik apgailestavim, kad tai vyko
etc.
Reparacija yra pagrindin materialins atsakomybs forma ir pasireikia materialins
alos atlyginimu pinigais, prekmis, paslaugomis ir t. t. Reparacijos taikomos tada, kai nemanoma
atstatyti pirmykts padties. Pvz., alys-nugaltojos Vokietijai po karo taik reparacijas. (Projekte
reparacija apima restitucij (restoracij), kompensacij ir satisfakcij)
Restitucija - paimt ar sugadint materialini vertybi (pavyzdiui, menini vertybi,
transporto priemoni) grinimas. Nuo restitucijos skiriasi substitucija, kuri suprantama kaip
pakeitimas panaaus ir lygiavertiko arba identiko neteistai sunaikinto ar sugadinto turto
pastat, meno krini ir t. t. (18, p. 194-197; 20, p. 341-352)
Tarptautins teiss mokslas ir praktika nurodo atitinkamas aplinkybes, kai, nors ir atrodo
kad padarytas tarptautins teiss paeidimas, bet valstybs atsakomyb neatsiranda. Aplinkybs,
paalinanios valstybs veikos neteistum yra ios:
1. Valstybi tarpusavio susitarimas dl veiksm, prietaraujani anksiau j prisiimtoms pareigoms
arba atitinkamoms tarptautins teiss normoms. Pavyzdiui, usienio valstybs kari vedimas
valstybs teritorij paprastai laikomas rimtu valstybs suvereniteto paeidimu, ir, tuo paiu, kaip
agresijos aktas. Taiau i veika negali bti laikoma atsakomybs atsiradimo pagrindu, jei ji
atliekama kitos valstybs praymu ar sutikimu.
Sutikimas gali bti laikomas veikos neteistum paalinania aplinkybe tik jei atitinka ias
slygas:
a) Valstybs sutikimas turi atitikti tarptautins teiss reikalavimus;
I tarptautins teiss gali iplaukti dvi galimybs bausti individ: jis gali bti baudiamas
u kriminalinius tarptautinio pobdio nusikaltimus arba valstybs tarptautinius nusikaltimus kaip
i nusikaltim organizatorius ar vykdytojas.
Individ tarptautin baudiamoji atsakomyb gali bti gyvendinta dviem bdais: a)
valstybs pagal savo baudiamuosius statymus gali paios nacionaliniuose teismuose teisti
nusikaltlius; b) valstyb, kai reikia, tarptautins sutarties sudarymo bdu gali organizuoti
tarptautin baudiamj teism.
Gana ilg laik nacionaliniai teismai buvo viena i pagrindini priemoni siekti
teisingumo. Taiau neretai nacionalins priemons nebdavo efektyvios ir tarptautins teiss
paeidjai likdavo nenubausti. I-ojo ir II-ojo pasaulini kar patirtis bei netarptautiniai ginkluoti
konfliktai paskatino kurtis alternatyvoms nacionaliniams teismams. Toki teism pavyzdiai tai
Tarptautiniai kariniai tribunolai Niurnberge ir Tokijuje. Tai buvo tarptautiniai ad hoc tribunolai
(sukurti tarptautins bendruomens tam tikram konkreiam atvejui). J kompetencija apsiribojo tik
Vokietijos ir Japonijos vadov baudiamuoju persekiojimu. Prie steigiant Niurnbergo (1945 m.) ir
Tokijo (1945 m.) tribunolus, karo statymai daugiausiai buvo taikomi eiliniams kareiviams ar
vidutinio rango karininkams. Taiau minti tribunolai teis asmenis, buvusius karins ar civilins
hierarchijos virnje (18, p. 200-202).
Vienas i Niurnbergo princip skelbia, kad kiekvienas mogus, atliks veiksm, kuris
pagal tarptautin teis laikomas nusikaltimu, atsako u tai pats ir gali bti baudiamas. Niurnbergo
tribunole procesas tssi beveik metus ir pasibaig 1946 m. spalio 1d. iuo laikotarpiu buvo
nuteistas 21 asmuo. Daugelis teisiamj pasirinko klasikin gynybos bd jie teig, jog vykd
vadovybs sakymus. Savo nuosprendyje tribunolas nurod, kad individo tarptautiniai
sipareigojimai turi virenyb prie jo pareig vykdyti neteistus tarptautins teiss poiriu
sakymus. Buvo taip pat atmestas ir kitas gynybos argumentas, - kad pagal tarptautin teis atsakyti
gali tik valstyb, o ne individas. Tribunolas ia konstatavo, kad nusikaltimus pagal tarptautin teis
vykdo ne abstraktus vienetas, o individai, kurie turi ir atsakyti u tai. Valstybs atsakomyb
nepaalina individ atsakomybs u valstybi tarptautinius nusikaltimus. Vadovaujantis i karo
tribunol nuosprendiais, buvo suformuoti principai, laikomi asmenins atsakomybs pagal
tarptautin teis gairmis.
iuo metu egzistuoja teisminiai ir neteisminiai teisingumo siekimo bdai (nacionaliniai bei
tarptautiniai teismai, tiesos komisijos, taikinimo komisijos, visuomeniniai tribunolai). Teisminiai ir
neteisminiai bdai skiriasi savo tikslais ir sprendim privalomumu bei j utikrinimu. Tarptautiniai
teismai, kaip teisminiai teisingumo siekimo bdai, yra pagrindins priemons vykdant baudiamj
persekiojim ir baudiant asmenis, padariusius tarptautins humanitarins teiss paeidimus25.
1993 m. ir 1994 m. steigtas Tarptautinis tribunolas buvusiai Jugoslavijai bei Tarptautinis
tribunolas asmenims, atsakingiems u genocid ir kitus sunkius tarptautins humanitarins teiss
paeidimus Ruandos teritorijoje, teisti. i tribunol steigimas liudija apie tai, kad skirtingai nei
Niurnbergo bei Tokijo tribunol atvejais, kai buvo baudiama pirmiausiai u nusikaltimus
vykdytus per tarptautin ginkluot konflikt, ia baudiama taip pat ir u nusikaltimus, kurie
vykdyti konflikto valstybs viduje metu.
Tarptautinio tribunolo buvusiai Jugoslavijai bstin yra Hagoje. Tribunol sudaro 11
teisj. 1994 m. tribunolas patvirtino savo procedros ir rodym rinkimo taisykles. Tribunolas turi
2 instancijas. Jo statute tvirtinta dauguma ,,Niurnbergo teiss princip. Taiau yra ir prieing
nuostat negalima teisti in absentia (nedalyvaujant), galima apeliacija, negali bti skirta mirties
bausm. Tribunolo kompetencija apima karinius nusikaltimus ir nusikaltimus monikumui.
Tribunolo jurisdikcija ribota tiek teritorijos, tiek laiko atvilgiu: tai tik buvusios Jugoslavijos
teritorija ir apima laikotarp nuo 1991 01 01 iki tos datos, kuri nustatys Saugumo Taryba.
Tribunolas savo jurisdikcija konkuruoja su nacionaliniais teismais, taiau jo jurisdikcijai buvo
suteikta pirmenyb.
Ruandos tribunolas steigtas Saugumo Tarybos 1994 m.11 mn. rezoliucija Nr. 995 dalijasi
su Jugoslavijos tribunolu apeliacine kolegija ir prokuratra. Vis dlto tarp i tribunol egzistuoja
jurisdikcijos skirtum, pavyzdiui, teritorijos ir laiko atvilgiu (Ruandos tribunolo jurisdikcijai
pagal Ruandos Tarptautinio tribunolo statuto 1 str. priklauso statuto reglamentuoti nusikaltimai
padaryti Ruandos teritorijoje ir Ruandos piliei vykdyti kaimyninse valstybse nuo 1994-01-01
iki 1994-12-31. Kai tuo tarpu pagal Jugoslavijos tarptautinio tribunolo statuto 1 str. jurisdikcija
apsiriboja buvusios Jugoslavijos teritorija ir laikotarpiu nuo 1991 m.).
25 Tarptautin humanitarin teis tai savarankika tarptautins teiss aka, sutartini ir paprotini norm,
reglamentuojani kariaujani ir karo padties paliest subjekt santykius, nuostatas dl karo pradios ir jo padarini,
kariavimo bd ir metod naudojimo, neutraliteto, karo auk apsaugos, karo nutraukimo ir valstybi bei fizini asmen
atsakomybs u i norm paeidimus, visuma.
Tarptautini tribunol buvusiai Jugoslavijai ir Ruandai steigimas buvo rimtas precedentas
ir postmis tam, kad bt kurtas nuolatinis Tarptautinis Baudiamasis Teismas, turintis universali
jurisdikcij kariniams nusikaltliams, o taip pat nusikaltimams taikai ir monikumui bausti.
Kariniams nusikaltimams ir nusikaltimams monikumui netaikoma baudiamojo
persekiojimo bei bausms vykdymo senatis. i norma yra tvirtinta 1968 m. Konvencijoje dl
senaties netaikymo kariniams nusikaltimams ir nusikaltimams monikumui. Be to, baudiamoji
atsakomyb gali bti taikoma ir atgal, t.y. numatant atsakomyb vliau, negu buvo vykdytas toks
nusikaltimas. Tai leidia, pavyzdiui, 1966 m.Tarptautini pilietini ir politini teisi pakto 15 str..
(22, p. 626-627; 38)
27 JT Chartija, VII skyrius ,,Veiksmai, ikilus grsmei taikai, paeidus taik ir vykdius agresijos aktus.
nusikaltimams, padarytiems iki Statuto sigaliojimo ir baudimas u tok nusikaltim bus neteistas.
Btinos slygos TBT jurisdikcijos vykdymui - nusikaltimas padarytas valstybs, Statuto
dalyvs, teritorijoje arba asmuo, padars nusikaltim yra valstybs, Statuto dalyvs, pilietis (12 str.
2d.). Jei n viena i i valstybi nra Romos statuto dalyv, TBT neturs jurisdikcijos. Taiau yra
numatytos iimtys, leidianios TBT vykdyti jurisdikcij:
1) Jei valstyb, kurios teritorijoje padarytas nusikaltimas arba tariamojo pilietybs valstyb
(n viena i j nesanti Statuto dalyve) pripasta TBT jurisdikcij iam atvejui pagal
Statuto 12 str. 3 d.
2) Saugumo Taryba, veikdama pagal JT Chartijos VII skyri, perduoda situacij, susijusi su
valstybe, nedalyve, Teismui.
Abiem atvejais TBT veiks kaip ad hoc tribunolas.
Pirmenyb vykdyti baudiamj persekiojim, remiantis jurisdikcijos papildomumo
principu, turi paios valstybs.
TBT statuto 5 str. pateikia baigtin nusikaltim, priklausani TBT jurisdikcijai, sra:
1. Genocidas.
2. Nusikaltimai monikumui.
3. Karo nusikaltimai.
4. Agresijos nusikaltimas.
Statuto 123 str. suteikia galimyb papildyti sra.
Genocidas. Statute tvirtintas genocido nusikaltimo apibrimas yra tapatus 1948 m.
Konvencijos dl kelio ukirtimo genocido nusikaltimui ir nubaudimo u j 2 str. pateiktam
apibrimui: ,,genocidas reikia bet kuri i emiau ivardyt veik, padarom turint tiksl i dalies
ar visikai sunaikinti koki nors nacionalin, etnin, rasin ar religin grup: a) tokios grups nari
nuudymas; b) sunki kno sualojim ar protinio sutrikimo tokios grups nariams suklimas; c)
iankstinis tyinis sudarymas kokiai nors grupei toki gyvenimo slyg, kuriomis siekiama j
visikai ar i dalies fizikai sunaikinti; d) priemoni, kuriomis siekiama nutraukti vaik
gimstamum tokioje grupje. naudojimas; e) prievartinis vaik perdavimas i vienos moni grups
kitai.
Karo nusikaltimai. Statuto 8 str. pateiktas sraas karo nusikaltim, kurie yra TBT
jurisdikcijoje. Srae iskiriami nusikaltimai statymams bei paproiams, taikomiems ginkluotuose
tarptautinio pobdio (34 nusikaltimai) bei vidaus (16 nusikaltim) konfliktuose. Pateiktas
nusikaltim sraas yra baigtinis. Statuto 8 str. nustato, kad ,,Teismas galintas taikyti jurisdikcij
karo nusikaltim atvilgiu, kai jie yra padaryti pagal plan ar politik arba plat toki nusikaltim
mast. Statute ivardytus karo nusikaltimus slyginai galima iskirti du tipus:
Nusikaltimai teisingumui. Be jau ivardyt nusikaltim srao, Statuto 70 str. numato dar
kitus nusikaltimus, kuriems taikoma TBT jurisdikcija, - tai nusikaltimai teisingumo vykdymui (pvz.,
28 Prievartinis moni dingimas reikia moni aretavim, sulaikym ar pagrobim pagal Valstybs ar politins
organizacijos sakym arba su j sutikimu. Tokius veiksmus seka asmens laisvs netekimas ar informacijos apie jo
tolesn likim ar buvimo viet neteikimas, turint tiksl paalinti juos i statymo apsaugos sferos ilgam laikotarpiui.
30 Keturios 1949m. enevos konvencijos bei du 1977m. Papildomi protokolai. Pagal: O. Jusys, R. Paulauskas, G.
vedas. Tarptautinis baudiamasis teismas // Teiss problemos. 1999m. Nr. 4
melaging parodym davimas, neteistas poveikis liudytojui, poveikis Teismo pareignui ir kt.),
jeigu jie buvo padaryti tyia. Statutas reglamentuoja valstybi nari pareig taikyti baudiamuosius
statymus u nusikaltimus teisingumo vykdymui, jeigu juos padar valstybs nars pilietis arba jie
buvo padaryti valstybs nars teritorijoje.
31 LR statymas dl Tarptautinio baudiamojo teismo statuto ratifikavimo // in., 2003, Nr. 49-2156. Ratifikuota 2003
04 01, sigaliojo nuo 2003 05 21. Pastaba: Romos statutas sigaliojo nuo 2003 08 01.
32 Lietuvos Respublikos statymas dl atsakomybs u Lietuvos gyventoj genocid // in., 1992, Nr. 13-342
33 LR Aukiausios Tarybos nutarimas ,,Dl Lietuvos Respublikos prisijungimo prie 1948 m. gruodio 9 d. konvencijos
,,Dl kelio ukirtimo genocido nusikaltimui ir nubaudimo u j ir 1968 m. lapkriio 26 d. konvencijos ,,Dl senaties
termino netaikymo u karinius nusikaltimus ir nusikaltimus monijai // in., 1992, Nr. 13-341
Konstitucijos 1, 2, 3, 136 str.34 Tapimas Statuto dalyve nereikia nepriklausomybs netekimo ar
apribojimo, o pasireikia tuo, kad yra perleidiama valstybins kompetencijos dalis.
Iki 2001 m. generalin prokuratra buvo iklusi 89 bylas dl genocido vykdymo Lietuvos
teritorijoje. Taiau tik keturios bylos pateko teism (dvi dl yd etnins grups genocido
vykdymo per naci okupacij, o kitos dvi dl lietuvi tautos gyventoj genocido soviet okupacijos
metu), ir tik vienoje i j nusikaltliai buvo nuteisti, paskiriant reali bausm (vadinamojoje
,,Antazavs strib byla). Kazio Gimausko byloje buvo priimtas sprendimas pripainti Gimausk
kalt, taiau byla nutraukta dl kaltinamojo nepagydomos ligos. Petro Raslano (udyni Raini
mikelyje organizatoriaus) byloje taip pat priimtas nuosprendis pripainti j kalt dl Lietuvos
gyventoj genocido, bet teismas vyko nedalyvaujant kaltinamajam, nes Rusija atsisak j perduoti
Lietuvai.(41, p.7). Kitos bylos vairiais Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso kodekso (toliau
BPK) nustatytais pagrindais yra sustabdytos arba nutrauktos. Jos nepatenka TBT jurisdikcij,
nes pagal Statuto 11 str. 1 d., Teismas turi jurisdikcij tik tiems nusikaltimams, kurie padaryti po
Statuto sigaliojimo, nebent valstyb sutiks su Teismo jurisdikcijos vykdymu tokio nusikaltimo
atvilgiu pagal Statuto 11 str. 2 d. ir 12 str. 3 d.
Pasak R. Valentukeviiaus, ,,prieastis, lemianias toki genocido auk atvilgiu
nepateisinam padt, galima suskirstyti objektyvias ir subjektyvias. Savaime suprantama, jos
trukdo atlikti genocido baudiamj byl ir mediagos tyrim, teisikai vertinti bylose surinktus ir
ufiksuotus faktus bei aplinkybes, trukdo gyvendinti baudiamosios atsakomybs neivengiamumo
princip dar gyviems genocido organizatoriams, vykdytojams ar kitaip prie nusikaltimo
prisidjusiems asmenims. Tos prieastys sukuria ir bdingas problemas, kuri neisprendus i
tikrj nemanoma ne tik patraukti baudiamojon atsakomybn genocidu ar kitu nusikaltimu
monijai bei karo nusikaltimu kaltinamo asmens, bet ir objektyviai, visapusikai bei i esms
vertinti vien ar kit toki nusikaltim Lietuvos gyventojams fakt.
Pirmajai, objektyvi prieasi grupei priskirtina rodym suradimo problema.
Subjektyvi prieasi grup sudaryt teisiniai dalykai: rodym vertinimo ir pakankamumo
problema, veikos kvalifikavimo problema, baudiamojo proceso norm taikymo genocido
nusikaltim parengtinio tyrimo metu problema bei atskir institucij, susijusi su genocido ir kit
nusikaltim monikumui tyrimu, veiklos koordinavimo ir veiksmingumo problema (39).
Nevyriausybins priemons vykdant nacionalin jurisdikcij Romos statuto
34 LR Konstitucijos 1 str.: ,,Lietuvos valstyb yra nepriklausoma demokratin respublika. 2 str.: ,,Lietuvos valstyb
kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai. 3 str.: ,, Niekas negali varyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai
Tautai priklausani suvereni gali.Tauta ir kiekvienas pilietis turi teis prieintis bet kam, kas prievarta ksinasi
Lietuvos valstybs nepriklausomyb, teritorijos vientisum, konstitucin santvark. 136 str.: ,, Lietuvos Respublika
dalyvauja tarptautinse organizacijose, jeigu tai neprietarauja Valstybs interesams ir jos nepriklausomybei.
reglamentuojam nusikaltim atvilgiu apima 2000 m. liepos 12 d. steigto Tarptautinio Vilniaus
visuomeninio tribunolo veikl. Jo tikslas yra socialiniu, politiniu ir teisiniu aspektu vertinti
komunizmo ir komunistini reim vykdytus nusikalstamus veiksmus. io visuomeninio tribunolo
vaidmuo gali bti prilygintas tiesos ir fakt nustatymo komisij vaidmeniui. is tribunolas nurod
nusikaltim, vykdyt per soviet okupacij, faktus ir juos atkreip tarptautins bendruomens
dmes.35
Ekstradicija yra ypatinga teisins pagalbos forma, kai i vienos valstybs baudiamosios
jurisdikcijos asmuo perduodamas kitos valstybs baudiamajai jurisdikcijai. Ekstradicijos, palyginti
su kitomis teisins pagalbos formomis, ypatingumas pasireikia tuo, kad atliekami ne atskiri
procesiniai veiksmai (liudytoj apklausa, daiktini rodym perdavimas ir pan.), o kitai valstybei
perduodamas asmuo, pasislps nuo teisingumo. Todl ekstradicijai taikomos gana grietos slygos.
Nra absoliuios ekstradicijos pareigos. i pareig lemia tai, kad iduodanti valstyb gali
atsisakyti iduoti asmen, kai: tai prietarauja jos valstybiniams interesams; ji gali asmen teisti
pati; nusikaltlis yra jos pilietis, o jos statymai draudia iduoti pilieius; nusikaltimas yra politinio
pobdio ir pan. Ekstradicija yra suverenus aktas, kuriuo viena valstyb perduoda asmen kitos
valstybs jurisdikcijai.
Pagal 1957 m. Europos ekstradicijos konvencij (in., 1995, Nr. 34-819) ekstradicija
laikomas pasislpusio nuo teisingumo asmens, kuris kaltinamas padars nusikaltim, idavimas
siekiant j nubausti, taip pat pasislpusio nuteisto asmens idavimas, kad is atlikt bausm, bei
asmens, vengianio kardomosios priemons - sumimo, idavimas.
Susitarianios alys, kaip nurodyta mintos konvencijos 1 straipsnyje, sipareigoja iduoti
viena kitai pagal nuostatas ir slygas, kurios nustatytos ioje Konvencijoje, visus asmenis,
persekiojamus praanios iduoti alies kompetenting organ arba j iekomus tam, kad jie atlikt
jiems paskirt bausm arba kardomj priemon14.
Tarptautinje teisje ekstradicija galima suprasti siaurja ir plaija prasmmis; pirmuoju
atveju asmuo kitai valstybei iduodamas tam, kad j teist u nusikaltimo padarym o antruoju
-ekstradicija dar apima ir pabgusio nuo bausms vykdymo asmens perdavim bausmei atlikti.
Apibendrinant bendrj ekstradicijos svok reikt nurodyti iuos jos elementus:
1) ekstradicijos paskirtis - utikrinti valstybs baudiamj jurisdikcij nusikaltim
padariusiam, bet pasislpusiam nuo teisingumo arba jam paskirtos bausms asmeniui;
2) ekstradicija yra tokio asmens oficialus perdavimas iai valstybei. (20, p.359).
1957 m. Europos ekstradicijos konvencija dl ekstradicijos numato ias ekstradicijos
slygas:
1) Ekstradicija suteikiama dl nusikaltim, kurie yra baudiami pagal
praanios alies ir praomos alies statymus laisvs atmimu ar sankcionuojami pagal
sumimo order ne maesne kaip vieneri met laisvs atmimo ar grietesne bausme. Jei
asmuo nuteistas arba sulaikomas praaniosios alies teritorijoje, tai pagal ekstradicijos
konvencijos 2 straipsnio 1 dal, paskirta bausm turi bti nemaesn kaip 4 mnesiams;
2) Ekstradicija nesuteikiama, jeigu praoma iduoti alis laiko nusikaltim,
dl kurio praoma iduoti, politiniu nusikaltimu arba nusikaltimu, susijusiu su politiniu
nusikaltimu. Tai numatyta konvencijoje dl ekstradicijos 3 straipsnio 1 dalyje;
3) Ekstradicijos u nusikaltimus pagal karin teis, kurie nra nusikaltimai pagal bendr
baudiamj teis, i Konvencija netaikoma. (4 str.);
4) Ekstradicija u nusikaltimus mokesi, muit ir pinig keitimo srityse
gali bti vykdoma tik tada, jeigu praomos iduoti alies statymas analogikai kvalifikuoja
tok nusikaltim; taiau iduoti gali bti atsisakyta, jeigu ios alies statymai nenumato
tokio pobdio mokesio, muito arba pinig keitimo taisykls;
5) Praoma iduoti valstyb gali atsisakyti iduoti asmen u nusikaltim,
kuris pagal jos statymus laikomas padarytu jos arba i dalies jos teritorijoje ar vietoje, kuri
laikoma jos teritorija (7str. ld.);
6) Neiduodama, jei asmuo laikomas nubaustu u nusikaltim, t. y. atliko
bausm, taip pat jei jis yra nuo jos atleistas, arba praomos iduoti valstybs kompetetingi
organai nusprend nepradti io asmens baudiamojo persekiojimo arba j nutraukti (9str.).
tai gerai inoma taisykl non bis in idem;
7) Ekstradicija netaikoma tuo atveju, kai ir pagal praaniosios, ir pagal
praomosios alies statymus reikalaujamas asmuo yra atleidiamas nuo teisminio
persekiojimo ir bausms dl senaties termino (10 str.);
8) Jei praaniojoje alyje u nusikaltim, dl kurio reikalaujama
ekstradicijos, statymas numato mirties bausm, o praomojoje alyje toks nusikaltimas
mirties bausme nra baudiamas arba mirties bausm nra taikoma, ekstradicija taip pat
nra taikoma. Iimtis yra daroma tik tuo atveju, kai praanioji alis pakankamai tikina
praomj al, kad mirties bausm nebus vykdyta (11 str.);
9) Iduotas asmuo negali bti parsekiojamas, teisiamas arba baudiamas u jok kit
nusikaltim, padaryt iki idavimo, iskyrus t nusikaltim, u kur jis buvo iduotas kitai aliai, nei
kokiu nors kitu bdu gali bti apribota asmens laisv, nebent iduodanti valstyb su tuo sutinka ir
idavimas leidiamas pagal Konvencijos nustatytas slygas ir tvark (14 str. 1d.);
10) Jei tuo paiu metu ekstradicijos dl to paties ar skirting nusikaltim
pareikalauja daugiau kaip viena valstyb, praomoji alis, priimdama sprendim, privalo
atsivelgti visas aplinkybes ir ypa nusikaltim sunkumo laipsn bei padarymo viet,
praym pateikimo dat, reikalaujamo asmens pilietyb ir galimyb perduoti j kitai
valstybei (17 str.);
11) Praoma iduoti valstyb gali atsisakyti iduoti asmen, nuteist in
absentia (u aki), jeigu, jos manymu, toks nuteisimas neatitinka minimali nuteistojo teiss
gynyb reikalavim. Taiau turi bti iduodama, jei praanti valstyb garantuoja, kad toks
asmuo bus teisiamas i naujo, arba iduodamas asmuo atsisako naujo teismo;
12) Neiduodama, jei praanioje iduoti alyje asmuo amnestuojamas su
slyga, kad i valstyb turjo jurisdikcij persekioti asmen.
13) Pagal Europos ekstradicijos konvencijos 12 straipsn, praym iduoti valstybs
perduoda ratu per susitariani ali teisingumo ministerijas. Jis taip pat gali bti perduodamas
diplomatiniais arba kitais suderintais suinteresuot ali tiesioginiais kanalais.
Ekstradicijos slygos pagal bendrj tarptautin teis. Bendroji tarptautin teis nenustato
valstybms pareigos nei iduoti kriminalinius nusikaltlius, nei pareigoja jas persekioti ir bausti
pabgusius nusikaltlius, jei jos j neiduoda.
Lygiai taip pat bendroji tarptautin teis nenumato joki valstybs laisvs iduoti apribojim,
iskyrus apribojimus, pagrstus pagrindinmis mogaus teismis, kurie gali bti laikomi jus cogens
dalimi. Iskyrus draudim, klausimas, ar ekstradicija yra leistina nesant sutarties, yra
sprendiamas iimtinai pagal vidaus teis.
Pareiga iduoti nusikaltl gali bti nustatyta tik tarptautine sutartimi. Taiau nra jokios
universalios tarptautins sutarties, pareigojanios valstybs beslygikai vykdyti ekstradicija.
Universalios tarptautins sutartys paprastai nustato alternatyv: aut dedere aut judicare - arba
iduok, arba teisk. (20, p. 368)
Ekstradicija numatanios sutartys esti trij kategorij: pirma, universalios tarptautins
sutartys, numatanios mint alternatyvi ekstradicijos galimyb u atskirus tarptautinio pobdio
nusikaltimus (orlaivi bei jrlaivi pagrobimas, pasiksinimas diplomatinius atstovus ir kt.), antra,
regionins konvencijos, numatanios ekstradicija u tam tikrus tarptautinio pobdio nusikaltimus
arba kriminalinius nusikaltimus apskritai (pvz., 1977 m. Europos konvencija dl kovos su terorizmu
ir 1957 m. Europos ekstradicijos konvencija), ir, treia, dvials arba riboto dalyvi skaiiaus
teisins pagalbos sutartys, pareigojanios iduoti nusikaltlius santykiuose tarp ios sutarties
dalyvi, taiau esant tik tam tikroms slygoms (pvz., 1993 m. Baltijos valstybi sutartis dl teisins
pagalbos ir teisini santyki).
Ekstradicija - procesinis veiksmas pagal valstybs vidaus teis. Kiekvienos valstybs
nacionalins teiss poiriu asmens, kaltinamo nusikaltimo padarymu arba vengianio bausms,
idavimas kitai valstybei yra teisinis aktas, kurio vykdymo slygas ir tvark nustato ios valstybs
vidaus teis.
Pagal Lietuvos teis, ekstradicijos pagrindas yra atitinkamos BK ir BPK bei Lietuvos
Respublikos ir Jungtini Taut Saugumo Tarybos rezoliucijos nuostatos. Lietuvos BK (9 ir 91 str.) ir
BPK (17 ir 66-77 str.) nustat gana detalias Lietuvos teiss normas dl ekstradicijos, asmen
perdavimo Tarptautiniam baudiamajam teismui arba pagal Europos areto order. Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 13 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad draudiama iduoti Lietuvos
Respublikos piliet kitai valstybei, jei Lietuvos Respublikos tarptautin sutartis nenustato kitaip.
BK 9 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, jog pilietis arba usienietis padars nusikalstam veik
Lietuvos Respublikoje ar kitos valstybs teritorijoje, gali bti iduotas usienio valstybei arba
perduotas Tarptautiniam baudiamajam teismui tik remiantis Lietuvos Respublikos tarptautine
sutartimi arba Jungtini Taut Organizacijos Saugumo Tarybos rezoliucija. i formuluot leidia
teigti, kad Lietuvos Respublika gali iduoti asmen kitai valstybei ir pagal special susitarim net
tada, kai nra bendro pobdio sutarties, numatanios ekstradicij. Pagal tarptautin ir Lietuvos
vidaus teis toks susitarimas gali bti tarptautin sutartis, jei atitiks reikalavimus, keliamus
tarptautinms sutartims: nustatys tarptautinius sipareigojimus, neprietaraus jus cogens normoms,
bus tinkamos formos ir kt. Tok special susitarim Lietuvos Respublikos vardu gali sudaryti
Konstitucijos ar Tarptautini sutari statymo galioti asmenys (Prezidentas, Ministras Pirmininkas
ir usienio reikal ministras), taip pat kiti asmenys, gav specialius Prezidento ar Vyriausybs
galiojimus. Kaip ir bet kokiu kitu ekstradicijos atveju nutart iduoti asmen kitai valstybei turs
priimti teisjas (20, p.377).
BK 9 straipsnio 3 dalis nustato pagrindus, kuriems esant iduoti asmen i Lietuvos
Respublikos neleidiama:
a) padaryta veika pagal kodeks nelaikoma nusikaltimu ar baudiamuoju
nusiengimu;
b) nusikalstama veika padaryta Lietuvos valstybs teritorijoje;
c) asmuo persekiojamas u politinio pobdio nusikaltim;
d) asmuo u padaryt nusikalstam veik buvo nuteistas, iteisintas ar atleistas nuo
baudiamosios atsakomybs ar bausms;
e) asmeniui u padaryt nusikaltim kitoje valstybje gali bti taikoma mirties bausm;
f) sujo apkaltinamojo nuosprendio primimo ar vykdymo senaties terminas;
g) asmuo atleistas nuo bausms pagal amnestijos akt arba malons tvarka;
h) yra kit Lietuvos Respublikos tarptautinse sutartyse numatyt pagrind.
Be to, io straipsnio 4 dalis nustato, kad jei asmenys, kuriems pagal Lietuvos Respublikos
statymus yra suteiktas prieglobstis, u nusikalstamas veikas, dl kuri jie buvo persekiojami
usienyje, pagal Lietuvos Respublikos baudiamj statym nebaudiami ir usienio valstybms
neiduodami, iskyrus io kodekso 7 straipsnyje numatytus atvejus (nusikaltimai monikumui,
prekyba monmis ir kt.).
Atsisakymo perduoti pagal Europos areto order pagrindai yra numatyti BK 9 (1) straipsnyje.
Jame teigiama, jog Lietuvos Respublikos pilietis ar usienietis neperduodamas Europos areto
order idavusiai valstybei, jeigu: 1) asmens perdavimas pagal Europos areto order paeist
pagrindines mogaus teises ir (ar) laisves; 2) asmuo pagal amnestijos akt ar malons tvarka
Lietuvos Respublikoje atleistas nuo bausms u jo padaryt nusikalstam veik, dl kurios iduotas
Europos areto orderis, atlikimo; 3) asmuo u jo padaryt nusikalstam veik, dl kurios iduotas
Europos areto orderis, buvo nuteistas Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybje ir paskirta bausm
vykdyta, tebevykdoma ar nebegali bti vykdoma pagal nuteisusios valstybs statymus; 4) asmuo
nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo sulauks amiaus, nuo kurio pagal Lietuvos
Respublikos baudiamuosius statymus galima baudiamoji atsakomyb u jo padaryt veik ir kt.
Baudiamojo proceso kodeksas ekstradicijos srityje pateikia nemaai nuorod Lietuvos
Respublikos tarptautines sutartis. Pavyzdiui, kardomasis kaltinimas (sumimas) asmenims, kuriuos
praoma iduoti arba perduoti, taikomas sutartyse numatytais pagrindais. BPK 72 straipsnio 3 dalis
nustato, kad asmen kuriuos praoma iduoti i Lietuvos Respublikos arba perduoti Tarptautiniam
baudiamajam teismui ar pagal Europos areto order, sumimo trukm nustato Lietuvos
Respublikos tarptautins sutartys bei is Kodeksas. 1957 m. Europos ekstradicijos konvencijos 16 str.
nustato, kad skubiu atveju praanti iduoti valstyb gali paprayti laikinai sulaikyti asmen. Laikinas
sulaikymas negali trukti ilgiau nei 40 dien nuo sumimo. Mintos konvencijos 18 straipsnio 4 dalis
numato, kad jei prajus 15 dien nuo datos, kuri asmeniui perduoti nustat iduodanti valstyb,
kita valstyb io asmens neperm, pirmoji gali j paleisti. Bet kokiu atveju ji privalo tok sulaikyt
asmen paleisti po 30 dien nuo jo nustatymo, bet nevykusio idavimo dienos.
BPK 75 straipsnis numato supaprastint asmen idavimo (perdavimo) i Lietuvos
Respublikos tvark, kai tai numato tarptautin sutartis arba gavus Europos areto order, su tuo
sutinka iduodamas (perduodamas) asmuo, o ekstradicijos atvejais tam taip pat pritaria Generalin
prokuratra.
Ekstradicija arba perdavimas vykdomi pagal valstybs kompetentingo organo sprendim.
Lietuvoje nutart dl ekstradicijos arba perdavimo priima Vilniaus apygardos teismo teisjas pagal
Generalins prokuratros prokuroro pareikim. Asmuo, pagal BPK 74 straipsnio 1 dal, dl kurio
priimta nutartis j iduoti arba perduoti, arba jo gynjas, taip pat prokuroras, nesutikdamas su
nutartimi atsisakyti iduoti, gali per septynias dienas j apsksti Lietuvos apeliaciniam teismui. Bet
kokiu atveju teismas i esms nesprendia, ar asmuo yra kaltas padars nusikaltim, dl kurio kita
valstyb prao j iduoti (20, p.368).
Kontroliniai klausimai