PATVIRTINTA

Mykolo Romerio universiteto

Teiss fakulteto tarybos
2007 m balandio 4 d.
nutarimu Nr 1T-27
(atnaujinta 2012 m.)

BAIGIAMOJO EGZAMINO
DARBO TEIS IR SOCIALINS SAUGOS TEIS
PROGRAMA

I SKYRIUS. BENDROJI DALIS

1 tema. DARBO TEISS PASKIRTIS, METODAS, FUNKCIJOS IR SISTEMA

Darbo teiss atsiradimas, raida ir paskirtis. Darbo teis valstybs socialins politikos dalis.

Istorija. Darbo teis (DT) susiformavo labai vlai, ilgai juos reguliavo civilins ir komercins teiss
normos. Tik 20 a. po pramonini revoliucij Vakar Europoje ir JAV susiformavus gausiam
gyventoj sluoksniui, kuris neturjo gamybos priemoni ir kurio pragyvenimo altinis buvo darbas
savo sugebjim realizavimas, susidar slygos DT formavimuisi. Paaikjo, kad bendrieji civiliniai
statymai, reguliuojantys preki judjim, negali patenkinti naujosios visuomens poreiki, nes
darbo jga yra labai savita prek - ji neatskiriama nuo mogaus asmenybs. Todl atsirado poreikis
ir galimyb formuotis naujai darbo teiss akai. Bismarkas ikl btinyb apsaugoti
nepilnamei, moter, kalnakasi darb, kad bt ivengta socialins revoliucijos (pastaroji 1918 m.
vyko Rusijoje); tai ne politik toliaregysts, bet besikuriani io sluoksnio interesus atstovaujani
organizacij nuopelnas. Iki II pasaulinio karo buvo tiktai DT uuomazgos, iskyrus soc. lager, kur
DT aka tik formavosi. I esms DT pradjo formuotis po II pasaulinio karo. Teisinis stimulas tam
buvo 1944 m. Filadelfijoje vyks TDO kongresas deklaracijoje suformulavs pagr. mint darbo
jga nra prek. Politinis stimulas II pasaulinio karo pabaiga reik demokratijos pergal ne tik
prie faizm, bet demokratijos pergal apskritai Vokietijos, Italijos Konstitucijose randame, kad
jos yra demokratins, socialins, teisins valstybs.
 2

Darbo teiss metodas, jo ypatumai.

Teisinio reguliavimo metodas - visuma teisini priemoni ir bd, kuriais pasiekiama teisinio
reguliavimo tiksl. Metodai, kurie taikomi darbo teiss reguliavimui, yra ie:
1) civilinis teisinis (remiasi santyki dalyvi lygybe, savarankikumu ir santyki dispozityvikumu);
2) administracinis teisinis (remiasi subjekt pavaldumu vienas kitam).

Darbo teisje taikomi ir civilinio ir administracinio metodo bdai ir priemons. Darbo santyki
subjektai prie gydami darbin subjektyvikum, yra lygiateisiai ir autonomiki. Po sutarties
sudarymo ali lygyb transformuojasi darbuotojas patenka darbdavio valdion atsiranda
administracinio-teisinio reguliavimo elementai, taiau tam tikros slygos, numatytos sutartyje, neturi
bti paeistos. Tai rodo, kad darbo teiss metodas turi ir vieosios, ir privatins teiss metod
bruo.

Skiriamasis DT teisinio reguliavimo bruoas greta individualios sutarties, greta valstybs, kuri
kuria darbo statymus, atsiranda treias elementas kolektyvins derybos ir kolektyvins sutartys,
kurios vaidina ypating vaidmen darbo teisini santyki reguliavime. Darbo teis reguliuoja
santykius, kurie arba sudaro prielaidas darbo visuomeniniams santykiams, arba sudaro slygas
normaliai iems santykiams funkcionuoti, ir santykius kylanius i gin tarp individuali ir
kolektyvini subjekt.

Darbo teiss vieta Lietuvos teiss sistemoje (vieoji ir privatin teis).

Darbo teis - privatins teiss aka, visuma teiss norm, reguliuojani teisinius santykius,
kylanius dl darbo (veiklos). Darbo teis reguliuoja tiek sutartinius (darbuotojo ir darbdavio)
santykius, utikrindama dispozityvines normas, tiek ir imperatyviai nustato tam tikr taisykli
privalomum darbo santyki alims.

Privatin teis (lot. ius privatum) - teiss sistemos dalis; visuma teiss norm, reguliuojani
privai asmen (teiss subjekt) status, tarpusavio santykius (civilin apyvarta, darbas ir kt.).
Reguliavimo metodas - dispozityvinis, vyrauja dispozityvins teiss normos. Teisini santyki
poymiai - lygyb (paritetas), galimyb pltoti, nustatyti teisinius santykius patiems dalyviams.
 3

Imperatyvi norm, t. y. toki, kurios santyki dalyviams yra adresuojamos sakmia forma, yra
visoje teiss sistemoje - tiek vieosios, tiek ir privatins teiss akose. Privatinje teisje jos
nedominuoja, kadangi teisini santyki alims teiss normomis utikrinama galimyb paioms
pasirinkti elgesio variantus, juos teisikai tvirtinti, susitarti dl j teisinio privalomumo, sankcij ir
kit dalyk

Darbo teiss funkcijos.

Iskiriamos dvi darbo teiss funkcijos:

1) reguliatyvin;
2) apsaugin.

Reguliatyvin darbo teiss funkcija pasireikia tuo, kad darbo teis reguliuoja visuomeninius
santykius, atsirandanius kai darbo jgos panaudojimas tiesiogiai veikia jos turtojo asmenyb.
Vieni i pagrindini darbo santyki poymi jais tiesiogiai realizuojami mogaus gebjimai,
galutinis darbo rezultata nra lemiamas.

Apsaugin darbo teiss funkcija pasireikia tuo, kad siekiama sureguliuoti darbo santykius taip, kad
bt utikrinama darbo santyki dalyvi teisi ir pareig pusiausvyra. Teisini santyki,
atsirandani dl darbo, reguliavimo tikslas pasiekti darbo sutarties ali, t.y. darbdavio ir
darbuotojo, interes kompromis. Valstybs pareiga yra utikrinti darbo santyki subjekt
bendradarbiavim socialins partnerysts pagrindu ir saugoti darbuotojo, kaip ekonominiu bei
socialiniu poiriu silpnesns alies, susijusios su iais santykiais, teises. inoma, teiss normos turi
ne vien numatyti dirbanio mogaus apsaug, bet ir utikrinti teisi garantijas, kad bt ivengta
vienos darbo santyki alies (darbdavio) nepagrsto dominavimo ir kitos alies (darbuotojo)
priklausomybs.

Darbo teiss sistema.

Darbo teiss sistema tai sistema tarp savs susijusi teiss norm, kurios, remiantis mokslikai
pagrstais klasifikacijos pagrindais yra suskirstytos bendrj dal ir savarankikas dalis bei atskirus
institutus priklausomai nuo visuomenini santyki, sudarani darbo teiss dalyk, specifikos.
(r.paveiksl Nr. 4)
 4

Bendrosios dalies normos apibria ios teiss akos reguliavimo dalyk, principus, altinius,
subjektus, subjekt atstovavimo pagrindus, terminus, darbo statym laikymosi kontrol, darbo
teisi gyvendinimo ir gynimo bdus. Savarankik- antr darbo teiss dal sudaro kolektyviniai
darbo santykiai, kurioje yra bendros normos, nustatanios darbo santyki subjekt interes derinimo
(socialins partnerysts) principus, formas, sistem ir atskirus institutus, kuriuose yra normos,
nustatanios kolektyvini sutari ris, j turin, sudarymo tvark, kolektyvini darbo gin
reglamentavim. Treioje dalyje yra normos reguliuojanios individualius darbo santykius:
darbinim, darbo sutart, darbo ir poilsio laik, darbo umokest, darbo drausm, materialin
atsakomyb, darbuotoj saug ir sveikat, individualius darbo ginus.

Tokia darbo teiss sistema atspindta Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau DK)[1]. Darbo
teiss sistemos nagrinjimas vis pirma siejamas su Darbo kodekso struktros ir turinio nagrinjimu.
io kodekso normos turi bti aikinamos atsivelgiant Kodekso sistem bei jos struktr siekiant
utikrinti Kodekso vientisum ir atskir jo sudedamj dali suderinamum (DK str. 10).

Darbo teiss sistema yra grindiama darbo teiss norm sistema. Darbo teiss sistema yra darbo
teiss mokslo sistemos pagrindas. Darbo teiss mokslas taip pat turi bendrj ir kolektyvini bei
individuali darbo santyki dalis, o ios dar skirstomos teiss institutus.

Darbo teiss mokslo samprata.

Darbo teiss mokslo sistema yra grindiama tais paiais pagrindais kaip ir darbo teiss sistema.
Darbo teiss mokslas taip pat turi bendrj ir kolektyvini bei individuali darbo santyki dalis, o
ios dar skirstomos teiss institutus.

Pagal apimt darbo teiss sistema yra platesn, nes darbo teiss mokslas tiria ir darbo teiss
reguliuojamus santykius, ir teisines pairas ir teorijas, susijusias su darbo teise, ir darbo teiss
akos istorij. Darbo teiss mokslo objektas taip pat yra usienio ali darbo teis, taip pat kiti
dalykai, besisiejantys su darbo santykiais ir j reguliavimu. Lietuvos teiss mokslas tyrinja tiek
nacionalinius teiss aktus, tiek tarptautinius teiss aktus. Pastaruoju metu Lietuvos teiss mokslo
objektu tapo ES teiss aktai.
 5

Vienas i darbo teiss mokslo teorijos pradinink yra rus mokslininkas teisininkas N.
Aleksandrovas. Iki iol darbo teiss sistema grindiama jo monografija Darbo teisinis santykis.
Joje siekiama tvirtinti darbo teiss, kaip savarankikos teiss akos, savarankikum.

Darbo teiss mokslas labai svarbus vystant darbo teis kaip savarankik teiss ak, kuri nulemia
dalyko ir metodo savarankikumas. Darbo teiss mokslas svarbus utikrinant teisinio reguliavimo
tiksl pasiekim.

Darbo santyki poymiai pavaldumas, atlygintinumas, darbo funkcija.

Darbo teis reguliuoja visuomeninius darbo santykius, kai darbo jgos panaudojimas tiesiogiai
veikia jos turtojo asmenyb.
Darbo santyki poymiai:
1) tiesiogiai realizuojami mogaus gebjimai;
2) visuomeninis pobdis (galutinis darbo rezultatas nra lemiamas);
3) darbo sutartis: darbdavys nustato darbo pobd ir tvark ir darbuotojai dirbdami privalo jos
laikytis;
4) darbo santykio alys yra pavaldios viena kitai:
5) darbo atlygintinumas.

Darbo santyki panaumai ir skirtumai nuo civilini (paslaug, pavedimo), administracini,

valstybs tarnybos, ir socialins saugos santyki.

Teisinio reguliavimo dalykas, t.y. tam tikra grup vienari (gimining) visuomenini santyki,
teiss moksle tradicikai laikoma pagrindiniu teiss akos savarankikumo kriterijumi, taiau tiek
teorijoje, tiek ir praktikoje ikyla rimt sunkum vienus ar kitus atsirandanius visuomeninius
santykius priskiriant konkreios akos teisinio reguliavimo dalykui. Tai slygoja ir klaidos parenkant
adekvaias teisinio poveikio priemones, kurios geriausiu atveju neduoda galimybs pasiekti norimo
rezultato, o blogiausiu- iaukia vairias neigiamas pasekmes. Tikslus teiss akos reguliavimo
dalyko apibrimas leidia skmingai pasiekti optimal skirting interes derinim ir tuo pat laiku
sprsti socialinio, ekonominio ir politinio pobdio udavinius.
 6

Aukiau idstyti darbo teiss reguliavimo dalykas, metodai ir sistema sudaro galimyb atskirti
darbo teis nuo kit gretim teiss ak. Gretimoms teiss akoms priskiriamos tos teiss akos,
kurioms bdingi panas teisinio reguliavimo dalykai ir metodai, dl ko neretai praktikoje ikyla
sunkum nustatant teiss akos norm priklausomyb.

Darbo teiss atvilgiu gretutinms teiss akoms priskirtinos: civilin, administracin, socialinio
aprpinimo teis.

Kaip inia, civilins teiss dalykui priskiriami visuomeniniai santykiai, kurie labai artimi darbo
santykiams kylantiems i darbo sutarties. Tai rangos, paslaug, pavedimo, mokslinio tyrimo,
konstravimo ir technologiniai darbai. iems santykiams bdingi bendri bruoai: jie susij su darb
atlikimu pagal sutart, yra atlygintino pobdio. Taiau tarp j yra ir esmini skirtum, lemiani j
skirting priklausomyb. Skiriasi j reguliavimo dalykas bei metodas:

1) Darbo teiss dalykas yra darbo procesas, gyvasis darbas. Tuo tarpu civilins teiss dalyku yra
darbo rezultatas. Darbo teisje darbuotojas vykdo darbo funkcij ( tam tikros specialybs,
kvalifikacijos darb ar vykdo pareigas), tuo tarpu civilinje teisje darbas susijs su konkreios
(individualios) uduoties atlikimu.

2) Darbo santykio pagrindu darbuotojas jungiamas darbo kolektyvo sudt ir jis privalo vykdyti
darbo norm, laikytis darbo laiko reimo ir normos, paklusti nustatytai vidaus darbo tvarkai. Tuo
tarpu konkreios uduoties atlikimas pagal civilines sutartis to nenumato. Darbo uduotis asmuo
vykdo savo nuoira ir savo rizika. Konkreioms uduotims atlikti Civilinio kodekso nustatytais
atvejais (CK 6. 708 str.) vykdytojas turi teis pasitelkti treiuosius asmenis, tuo tarpu darbo
teisiniame santykyje darbo funkcij atlieka pats darbuotojas.

Gretutin pobd darbo teiss atvilgiu turi ir administracin teis. Tai pasireikia teisinio
reguliavimo dalyko panaumu (pvz. darbo teisje- organizaciniai valdymo santykiai darbo sferoje,
administracinje teisje- santykiai susiklostantys valstybinio valdymo sferoje) ir teisinio reguliavimo
metodo panaumu (abiejose teiss akose naudojami valstybs valdios paliepimai (statymai).
 7

Taiau tarp darbo ir administracini santyki yra esmini skirtum. Pirmas skirtumas yra tas, kad
vienas i administracini santyki subjekt visada yra valstybs valdymo organas, turintis valdios
galiojimus, kito subjekto atvilgiu, o darbo santykiuose toki galiojim nra.

Daugelio moni pajungimas darbo procese darbdavio valiai- tai organizacinio- techninio
vadovavimo, o ne administracinio valdymo elementas[1].

Administracini teisini santyki subjektai visada yra nevienodoje padtyje, t. y. vienas turi valdios
galinimus, o kitas privalo juos vykdyti. Tuo tarpu darbo teiss reguliavimo dalyko atvilgiu, tai
lygiateisi subjekt santykiai, kurie grindiami sutarties pagrindu (tarp darbdavio ir darbo
kolektyvo; tarp darbuotojo ir darbdavio).

Valstybs tarnautoj darb reguliuoja Valstybs tarnybos statymas. Dirbantiems pagal darbo sutart
asmenims taikomi tik darbo statymai.

2 tema. DARBO TEISS ALTINIAI

Darbo teiss altini svoka. Darbo teiss altini rys ir ypatybs.

Teiss altiniai teiss teorijoje paprastai aikinami dviem aspektais. Pirma, jiems priskiriami
objektyvs faktoriai, kurie atspindi teis kaip socialin reikin (tai materialios visuomens
gyvenimo slygos, jos ekonomins, politins ir socialins reikms (poreikiai). iuo atveju kalbame
apie teiss altin materialia prasme. Antra, teiss altinio svoka susijusi su galiot valdios
institucij veikla, kuriant teis, suteikiant jam statym ir kit postatymini teiss normini akt
pobd.

Teiss altiniai yra teiss kuriamosios veiklos rezultat- teiss norm iraikos formos. Darbo teiss
altiniai yra vairs pagal savo turin ir teisinio reguliavimo dalyk, juos galima suskirstyti atskiras
grupes pagal veikimo srit, pagal teisin gali, pagal teiss altiniuose tvirtint teiss norm
bendrum ir diferenciacijos laipsn, taikymo sfer ir kt.
 8

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 3 str. nustatyta, kad darbo teiss altiniai yra: 1)Lietuvos
Respublikos Konstitucija, 2) Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys, Europos Sjungos
norminiai teiss aktai, 3) Darbo Kodeksas, kiti statymai; 4) statymams prietaraujantys norminiai
teiss aktai; 5) kolektyvini sutari normatyvins nuostatos.

statymai kaip darbo teiss altinis, j rys, rengimo ir primimo tvarka.

Pagal hierarchij darbo teiss altiniai gali bti skirstomi statymus ir postatyminius norminius
teiss aktus. Lietuvos Respublikos Darbo kodeksas, Seimo patvirtintas 2002 m. birelio 4 d.
statymu, yra pagrindinis darbo teiss altinis. Tai kodifikuotas darbo teiss norminis aktas, i esms
ubaigs Lietuvos darbo teiss reform. DK 4 straipsnyje yra tvirtinta darbo teiss altini
hierarchija, apibrta darbo statym taikymo sfera, Vyriausybs, kit valstybs ir savivaldybi
institucij, socialini partneri teis priimti norminius teiss aktus darbo santyki reglamentavimo
Klausimais. Apibriama i teiss akt teisin galia, nurodant, kad negalioja mint institucij
normini teiss akt nuostatos, pabloginanios darbuotoj padt, palyginti su ta, kuri yra nustatyta
Darbo kodekse ir kituose darbo statymuose. Kiti statymai gali reglamentuoti tam tikrus kitus su
darbo teisiniais santykiais susijusius santykius (pvz. Valstybs tarnybis statymas ir pan.)

Postatyminiai norminiai aktai kaip darbo teiss altiniai; j klasifikacija, primimo ir

skelbimo ypatumai.

Darbo teiss altiniai yra ir kiti norminiai Vyriausybs, kit valstybs ir savivaldos institucij,
moni, staig ir organizacij teiss aktai, t.y. postatyminiai aktai. DK aikiai tvirtinta, kad
postatyminiai aktai neturi prietarauti Konstitucijai, tarptautinms sutartims, DK ir kitiems darbo
statymams. Postatyminiai aktai konkretina statymus, nustato j taikymo taisykles ir pagal juos
leidianius subjektus gali bti skirstomi :

1) Seimo nutarimus
2) Respublikos Prezidento dekretus
3) Vyriausybs nutarimus
4) Ministerij, inyb, savivaldybs institucij leidiamus aktus
 9

Lokaliniai (vietiniai) aktai kaip darbo teiss altinis. Kolektyvins sutartys.

DK 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse apibrta vietini (lokalini) normini teiss akt vieta darbo teiss
altini hierarchijoje. Vietiniais (lokaliniais) teiss norminiais aktais gali bti nustatomos statymais
ir kitais norminiais teiss aktais nereglamentuotos darbo slygos ir papildomos, palyginti su
nustatytomis statymuose bei kituose norminiuose teiss aktuose, darbo, socialins ir buities
lengvatos darbuotojams arba atskiroms j grupms. Vietiniai (lokaliniai) norminiai teiss aktai turi
apibrt taikymo srit (konkreioje monje).Darbo statymais numatomas j sudarymo
mechanizmas, suteikiama laisv socialiniams partneriams (darbdaviui, darbo kolektyvui ir j
atstovams) patiems nusistatyti darbo slygas ir tarpusavio santykius. Darbo teiss altiniu laikomos
tik tos kolektyvini sutari normatyvins nuostatos, kurios, pasiraius kolektyvin sutart, gauna
teiss norm pobd per vis kolektyvins sutarties galiojimo laik.

Hierarchikumo principas pasireikia tuo, kad emesnis pagal hierarchij postatyminis aktas neturi
prietarauti auktesniam (pvz., Vyriausybs nutarimas- statymams, ministro sakymai- Vyriausybs
nutarimams). Vietiniame (lokaliniame) norminiame teiss akte (darbo tvarkos taisyklse ir kt.) gali
bti nustatytos tik palankesns slygos, o darbo sutartyje nustatytos slygos gali bti palankesns u
nustatytsias kolektyvinje sutartyje. Jei tarp darbo teiss akt nuostat yra prietaravim, taikoma
darbuotojui naudingesn nuostata (DK 11 str.).

Darbo teiss altini bendrumas ir diferenciacija. Bendrieji ir specials norminiai aktai,

reguliuojantys darbuotoj darb.

Darbo statymai ir kiti norminiai teiss aktai reguliuoja vis darbuotoj darbo santykius, juose
nustatomos bendros normos ir taisykls. Taiau darbo santykiai yra labai vairs, todl reglamentuoti
reikia diferencijuotai, atsivelgiant konkrei darbo slyg specifik. Diferencijuojama remiantis
objektyviais ( darbo sunkumas, darbo slyg kenksmingumas, klimato slygos, jaunimo, moter,
maesnio darbingumo asmen psichofiziologins ypatybs) pagrindais. Todl darbo teisje yra
bendrosios ir specialiosios normos, atspindinios jos vienyb ir diferenciacij. Bendrosios teiss
normos yra tokios, kurios lieia visus darbuotojus, neatsivelgiant ami, profesij ir kt.
aplinkybes. Specialiosios normos lieia tik kai kuri kategorij, sakmiai nurodyt statyme,
darbuotojus. i kategorij darbuotoj darb reguliuoja ir bendrieji darbo statymai, o specialieji
numato tik iimtis i bendr taisykli. Kadangi specialiuosiuose darbo statymuose tam tikrai
 10

darbuotoj kategorijai nustatytos ypatingos darbo slygos arba papildomos, palyginti su

bendrosiomis, teiss ir pareigos, todl jas taikant reikia vadovautis taisykle: specialioji norma turi
virenyb prie bendr norm.

Teism praktikos taka taikant bei tobulinant darbo teiss altinius.

Iskirtinis darbo teiss altinis yra teism praktika. Ir dabar nra visikai aiku, Lietuvoje galioja
teismo precedentas ar ne, kiek yra privalomi aukiausi teismo institucij priimti nutarimai ir
iaikinimai.

Dl Konstitucinio Teismo nutarim, kaip teiss altini, nuolat vyksta diskusija. Vienos pozicijos
alininkai teigia, kad Konstitucinio Teismo nutarimai nra teiss altiniai, nes jie patys savaime nei
sukuria, nei pakeiia, nei panaikina teiss norm. Konstitucinio Teismo nutarimai turi tik
aikinamj pobd, todl iuo poiriu u KT praneesni yra administraciniai teismai, kurie
remiantis LR administracini byl teiseno statymu, turi teis panaikinti skundiam akt ar jo dal.
Prieingos pozicijos alininkai teigia, kad KT nutarimai vis dlto laikytini teiss altiniais, nes
eliminuoja prietaraujanias Konstitucijai normas. Tai veria manyti, kad KT nutarimai laikytini
teiss altiniais, nes j padarinys yra teiss akto, pripainto prieingu Konstitucijai ar statymams,
galios netekimas, be to KT interpretacijos iplia konstitucin reguliavim.

Tiek Teism statyme, tiek Civilinio proceso kodekse (CPK) nra pasakyta, kad LAT praktika
privaloma, o tik tai, kad j atsivelgiama. Taiau neatsivelgus tuos iaikinimus ir LAT nutartis,
emesns instancijos teismo sprendimas bt panaikintas apeliacine ar kasacine tvarka, nes
nukrypimas nuo LAT praktikos remiantis CPK yra laikomas tiek apeliacijos, tiek kasacijos pagrindu.

Tarptautiniai darbo teiss altiniai. Tarptautins darbo organizacijos konvencijos ir

rekomendacijos.

Pagal DK 8 straipsn kolizijos atveju tarptautinms sutartims teikiama pirmenyb nacionalini

statym atvilgiu. Vadovaujantis DK darbo santykiams tarptautins sutartys yra taikomos tiesiogiai
(pvz. Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencij), iskyrus, kai tarptautins
sutartys nustato, jog joms taikyti yra reikalingas specialus LR norminis teiss aktas (Europos
socialin chartija). Ypa svarbios tarptautins sutartys, reglamentuojanios darbo teisinius santykius,
 11

yra TDO konvencijos, privalomos jas ratifikavusioms ios organizacijos narms. Tarptautin darbo
organizacija specializuota JT staiga. Dka jos, priimta apie 200 konvencij ir iek tiek daugiau
rekomendacij. Lietuva yra TDO nar ir yra ratifikavusi 39 TDO konvencijas.

Europos Sjungos darbo teiss norminiai aktai.

Kiti tarptautiniai teiss altiniai yra regionino pobdio kaip pvz. ES institucij priimti darbo teiss
altiniai. I j labai svarbi yra 1989 m. Europos Bendrijos darbuotoj pagrindini socialini teisi
chartija. Joje ufiksuoti pagrindiniai darbo teiss, socialins apsaugos teiss principai, kuri privalu
laikytis prie jos prisijungusioms vasltybms ES narms. Kalbant apie kitus altinius tai bt:
Pagrindini teis chartija, Europos Tarybos socialin chartija.

3 tema. DARBO TEISS PRINCIPAI

Darbo teiss princip svoka ir reikm. Darbo teiss princip sistema ir turinys.

Teiss principai tai vadovaujantys pradai, idjos, ireikianios teiss, kaip specifins socialini
santyki reguliuotojos esm. Teiss principai- tai bendro pobdio taisykls, vienais atvejais
tiesiogiai suformuluotos statymo tekste, kitais kildinamos i teisinio reguliavimo prasms.

Darbo teiss principai suformuluoti vadovaujantis Tarptautins Darbo organizacijos konvencijomis

(toliau TDO), Europos Socialins chartija (pataisyta), Visuotins mogaus teisi deklaracija ir kt.
dokumentais ir tvirtinti Darbo kodekso 2 straipsnyje. Tai asociacij laisv; laisv pasirinkti darb;
valstybs pagalba asmenims gyvendinant teis darb; darbo teiss subjekt lygyb nepaisant j
lyties, seksualins orientacijos, rass, tautybs, kalbos, kilms, pilietybs ir socialins padties,
tikjimo, santuokins ir eimins padties, amiaus, sitikinim ar pair, priklausomybs
politinms partijoms ir visuomeninms organizacijoms, aplinkybi, nesusijusi su darbuotoj
dalykinmis savybmis; saugi ir sveikatai nekenksming darbo slyg sudarymas; teisingas
apmokjimas u darb; vis form priverstinio ir privalomojo darbo draudimas; darbo santyki
stabilumas; darbo statym bendrumas ir j diferenciacija pagal darbo slygas ir darbuotoj
psichofizines savybes; kolektyvini deryb laisv siekiant suderinti darbuotoj, darbdavi ir
valstybs interesus; kolektyvini sutari ali atsakomyb u sipareigojimus.
 12

Nurodyti darbo teiss principai atsispindi darbo teiss normose, jais vadovaujamasi teiskros
procese priimant darbo statymus ir kitus norminius teiss aktus. Principai atlieka tam tikras
funkcijas ir darbo statym taikymo procese bei teiss norm aikinime. Teiss principai daro darbo
teiss sistem logik. Tai darbo teiss fundamentas, todl principai gali bti arba tiesiogiai
ivardinti statyme, arba logikai ivedami i teiss norm visumos. Tais atvejais, kai DK ir kiti
statymai nedraudia darbo teisini santyki subjektams patiems susitarimo bdu nustatyti
tarpusavio teises, pareigas, ie subjektai turi vadovautis teisingumo, protingumo ir siningumo
principais (DK 4 str. 4 d.). Draudiama piktnaudiauti savo teise (DK 35 str. 1 d.).

Kiekvieno darbo teiss principo turinyje implikuojamos ir atspindimos pagrindins darbo teiss ir
pagrindins garantijos. Todl tobulinant teisi ir garantij turin pleiamas ir gilinamas atitinkamo
darbo teiss principo turinys.

Laisvs pasirinkti darb principas.

Laisv pasirinkti darb - reikia, kad asmenys darb renkasi savarankikai ir laisvai sudarydami
darbo sutartis. Kiekvienam asmeniui suteikiama galimyb pasirinkti usimim ir darb, atitinkant
jo profesin pasirengim, sugebjimus ir polinkius. Sutartin traukimo darb forma geriausiai
ireikia darbo laisvs princip. is principas tvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48
straipsnyje, DK ir aukiau mintuose tarptautiniuose dokumentuose.

Priverstinio ir privalomo darbo draudimo principas.

Nuostata, draudianti priveriamj darb, tvirtinta Konstitucijos 48 straipsnio 3 dalyje. Lietuva yra
ratifikavusi 1930 met TDO konvencij Nr. 29. Dl priverstinio darbo panaikinimo. Pagal ios
konvencijos 2 straipsn priverstinis ar privalomasis darbas reikia bet kok darb ar tarnyb, kurie
buvo ireikalauti prievarta, grasinant nuobauda ir kuri asmuo nesutiko atlikti savo valia.

Pagal TDO konvencijos Nr. 105 Dl priverstinio darbo panaikinimo 1 straipsn valstyb,
ratifikavusi i konvencij, turi udrausti ir nenaudoti bet kokios formos priverstinio ar privalomojo
darbo: a) kaip politins prievartos arba aukljimo priemons, arba bausms u politines pairas ar
j reikim arba u pairas, ideologikai prieingas esamai politinei, socialinei ar ekonominei
sistemai; b) kaip metodo, telkianio ir naudojanio darb ekonominio vystimosi tikslais; c) kaip
 13

darbo drausms priemons; d) kaip bausms u dalyvavim streikuose; e) kaip rasins, socialins,
tautins ar religins diskriminacijos priemons.

Galiojaniuose darbo statymuose atsispindi nuostatos dl priveriamojo darbo udraudimo. Darbo

statymuose tvirtinti laisvo darbo principai (ali lygybs, draudimo vienaalikai keisti darbo
slygas, dl kuri alys susitar ir kt.) bei normos, konkretinanios aptariam konstitucin princip.
Laisvu laikomas tik toks darbas, kuris atliekamas laikantis reikalavim, nustatyt Darbo kodekse ir
kituose darbo teiss aktuose. Be darbuotojo sutikimo negalima priversti j atlikti kit darb, t.y.ne t,
kuriam atlikti jis buvo priimtas. Tai patvirtina DK 118-119 straipsni nuostatos, numatanios
darbdaviui galimyb perkelti kit darb darbuotoj tik esant jo ratikam sutikimui, iskyrus
laikinus perklimus kit darb ypatingais atvejais (DK 121 str.)

Pagal Konstitucijos 48 straipsnio 4 ir 5 dalis priveriamuoju darbu nelaikoma tarnyba

kariuomenje ar j pakeiianti alternatyvioji tarnyba, taip pat piliei darbas karo, stichins
nelaims, epidemijos ar kitais ypatingais atvejais ir statymo reguliuojamas teismo nuteistj
darbas. ios konstitucins nuostatos atitinka mintas TDO konvencijas, draudianias priverstin
darb. Pagal ias konvencijas priverstiniu darbu nelaikoma tarnyba, kuri atlikti reikia pagal
privalomosios karins tarnybos statymus vien tik kariniams tikslams, taip pat ir nuteistj asmen
darbas.

Darbo santyki stabilumo principas.

iuo principu yra siekiama apsaugoti darbuotojus nuo pernelyg didels darbo santyki kaitos ir
nepagrsto darbo santyki, kurie turi atitikti pastovumo ir nuolatinumo kriterijus, nutraukimo.
Principas yra gyvendinamas nustatant darbo sutarties nutraukimo pagrindus ir tvark. Paymtina,
kad darbo sutartis, nesant darbuotojo kalts, gali bti nutraukiama tik esant svarbiomis prieastimis.

Teisingo apmokjimo u darb principas.

is principas yra konstitucinis ir tarptautinis. Bendrasis teisingo mokjimo u darb principas yra
konkretinamas kituose Lietuvos ir tarptautiniuose teiss aktuose. Remiantis teisingo mokjimo u
darb principu, kiekvienas darbuotojas turi teis i tok atlyginim, kuris garantuot jam ir jo eimai
normal gyvenimo lyg. Kita vertus, tai nereikia, kad darbuotojams turi bti mokamas minimalus
 14

darbo umokestis. Konkreiu atveju nustatant darbo umokest turi bti atsivelgiama atliekamo
darbo kiek ir kokyb, darbuotojo patirt, isilavinim ir kvalifikacij, gyvenimo slygas. Remiantis
iuo principu vyrai ir moterys turi teis vienod atlyginim u vienodos verts darb. Darbuotojai
neturi bti diskriminuojami ne tik dl lyties, bet ir dl rass, tautybs, pilietybs, politini
sitikinim ir kit su darbuoto dalykinmis savybmis nesusijusi aplinkybi.

4 tema. DARBO TEISS SUBJEKTAI

Darbo teiss subjekto svoka ir klasifikacija.

Teiss subjektas asmuo, pagal statymus galintis bti teisini santyki dalyviu. Galjimas bti
teisini santyki dalyviu, tai teisnumas ir veiksnumas. Darbo teiss subjektai tai jos reguliuojam
visuomenini teisini santyki dalyviai. Jie vienas kito atvilgiu turi statym ginamas teises ir
pareigas.

Darbo teiss subjekt klasifikacija grindiama interes principu - grupuojama atsivelgiant jg

pusiausvyr, interes gynimo bd. Skiriamos trys subjekt rys: darbuotojas, darbdavys ir
darbuotoj kolektyvas.

Tarp teiss mokslinink kyla diskusija, ar profesines sjungas ir darbo tarybas laikyti savarankikais
darbo teiss subjektais. Kai kurie autoriai prie darbo teiss subjekt priskiria profesines sjungas ir
darbo tarybas, nes jiems priskirtos specifins teiss, numatytos Darbo kodekse ir j veikl
reglamentuojaniuose statymuose. i subjekt statusas yra specifinis: Darbo kodeksas pripasta
profesines sjungas ir darbo tarybas kaip darbuotoj atstovus.

Darbo teiss subjektai gali bti skirstomi dl interes gynimo ir ias grupes:

dalyvaujantys individualiose darbo santykiuose (darbavys ir darbuotojas).

dalyvaujantys kolektyviniuose darbo santykiuose (atstovaujantys darbuotojams;
atstovaujantys darbdaviams..
 15

Derinant skirting subjekt interesus galimi mirs subjektai:

dvialiai (pvz., taikinimo komisija);

trialiai (pvz., Trial taryba prie LRV).

Darbuotojas kaip darbo teiss subjektas.

Darbuotojas kaip darbo jgos savininkas, o darbdavys gamybos ranki , priemoni ir kapitalo
savininkas. Asmuo, tapdamas darbo teisinio santykio dalyviu, gauna specifin teisin status- tampa
darbuotoju, kuriam bdingas teisinis subjektikumas (teisnumas ir veiksnumas). Teisnumas reikia
asmens galjim turti teises ir pareigas. Tai nuolatin ir btina kiekvieno asmens bsena.
Teisnumas yra ne biologin asmens savyb, o socialinis asmens ir valstybs santykis. Usienio
pilieiai ir asmenys be pilietybs, nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, turi Lietuvos
Respublikoje tok pat darbin teisnum kaip ir Lietuvos pilieiai. Iimtis gali nustatyti statymai,
pvz. statymas dl usieniei teisins padties[1].

Veiksnumas - tai ne tik teiss norm suteiktas asmeniui leidimas sigyti bet kurias statymo
neudraustas subjektines teises, bet ir asmens fizinis, dvasinis, intelektinis gebjimas paiam savo
veiksmais tokias teises sukurti, jas gyvendinti atitinkam pareig vykdymu. Pareig vykdymu
susikuriama ir gyvendinama subjektin teis. Tokio gebjimo ribas nustato statymas.

Darbo teisiniame santykyje visikas darbinis teisnumas ir galjimas savo veiksmais gyti darbo
teises bei sukurti darbo pareigas (darbinis veiksnumas) atsiranda asmeniui, sukakusiam eiolika
met. Iimtis nustato Darbo kodeksas ir kiti darbo statymai.

Darbin veiksnum pagal apimt galima suskirstyti visik (kai asmuo sulaukia pilnametysts);
dalin (nuo 14 iki 18 met amiaus); suvaryt (asmeniui apribojus teises, jei j apribojimas
tiesiogiai ar netiesiogiai susijs su darbo teisi ir pareig realizavimo apribojimu.). Iimtinis 14
m., bendrasis 16 m., teis dirbti tam tikrus darbus 18m.;

Darbo teisje teisnumas ir veiksnumas ribojamas dviem atvejais: Teiss normose numatytais
atvejais; Teismo tvarka numatytais atvejais;
 16

Darbuotojo teisnumo ir veiksnumo svokos yra glaudiai tarpusavyje susij. Tai lemia pati darbo
teisini santyki prigimtis. Viena vertus, tik turdamas galimyb turti tam tikras teises ir pareigas
asmuo gali jas realiai gyti, pakeisti ir panaikinti. Kita vertus, tik turdamas galimyb atlikti teisikai
reikmingus veiksmus, asmuo gali atrasti savyb turti tam tikras teises ir pareigas. Tokiu bdu
irykja darbuotojo teisnumo ir veiksnumo specifika darbo teisje. ia skirtingai nei civilinje
teisje asmuo turi teisnum tik tada, kai turi ir veiksnum (vadinam teisin subjektikum) ir tik
tokios apimties, kokioje gali veikti. Todl darbuotojo teisnumas fiziniam asmeniui kyla ne nuo
gimimo momento, kaip civilinje teisje, o tik sulaukus tam tikro amiaus kartu su darbinio
veiksnumo kilimu. Jos sudaro viening visum, kuri apibria aiki darbuotojo, kaip darbo teiss
subjekto charakteristik. Vienok sutapimai negali reikti ir nereikia tapatybs. Nors esantys tapats
ir aprpinantys vienas kit, teisnumas ir veiksnumas darbo teisje reikia skirtingas ir
nesutampanias subjekt teisines savybes ir atlieka artimas, taiau ne vienodas funkcijas.

Darbinis veiksnumas, skirtingai nuo darbinio teisnumo, gali bti iskiriamas pagal apimt, jis negali
bti ir nra vienodas. Pvz., sulauks 18 met asmuo turi abstrakius sugebjimus darbui, tai reikia,
kad jis gali turti darbines teises ir pareigas, taiau tai nereikia, kad asmuo gali vykdyti bet kokios
srities darb.

statym ir kit teiss akt nustatytais atvejais, priimant darb reikalaujama, kad asmuo turt
special teisin subjektikum, kai darbui atlikti reikalingos ypatingos savybs (profesinis
pasirengimas, kvalifikacija ar sveikatos bkl.)

Kai asmuo nusprendia realizuoti darbin teisin subjektikum bei pradeda dirbti, jis gyja
atitinkamas teises ir pareigas ir atsako statym nustatytais pagrindais.

Apibendrinus tai, kas idstyta, galima iskirti iuos darbuotoj teisnumo ir veiksnumo specifikos
poymius:

1. Darbuotoj teisnumas ir veiksnumas atsiranda asmeniui sukakusiam 16 met, iskyrus

statymus nustatytas iimtis.
2. Darbinis teisnumas ir veiksnumas atsiranda vienu metu
 17

3. Darbo teisi ir pareig darbuotojas negali gyvendinti per atstov, nebent darbdavys ar jo
galiotas asmuo sutikt kitaip.

Tokiu bdu, lygus darbinis teisinis subjektikumas fiziniam asmeniui negali bti apribotas niekuo,
iskyrus statym ir teismo sprendim (nuosprend).

Greta darbinio teisinio subjektikumo fizinis asmuo apibdinamas pagal jo teisin padt (status).
Darbuotojo teisin padt nusako:

1) subjektikumas (teisnumas ir veiksnumas);

2) subjektins teiss ir pareigos;
3) teisi ir pareig garantijos;
4) atsakomyb.

Atsivelgiant vairi darbuotoj teisinio statuso ypatumus, darbuotojo teisin status galima
skirstyti :

1) Bendrj jis yra vienodas visiems darbuotojams (teis atostogas, teis nediskriminuoti, teis
teising darbo apmokjim, saugios darbo slygos ir kt.)
2) Specialj jis susijs su atitinkamais apribojimais ar reikalavimais tam tikro darbo atlikimui
(pvz., apribojimai dl artimos giminysts eiti tarnautoj pareigas vienoje valstybs ar savivaldybs
institucijoje bei monje; reikalavimai gebjimams, specialios inios ir irinkimas pareigas ir kt.)
3) Individualj kuris apibdina konkretaus darbuotojo teisin padt, pvz., darbo sutartyje
numatytos slygos, kuri pagrindu atsiranda tam darbuotojui teiss ir pareigos.

Tokiu bdu galima atskirai nagrinti jaun asmen iki 18 met, usieniei, negalij, atskir kio
ak ir atskir profesij darbuotoj teisin status, kurio ypatumus reguliuoja atskiri statymai ir kiti
norminiai teiss aktai (pvz., Negalij socialins integracijos statymas, Usieniei teisins
padties ir kt. statymai) Pvz., jaun asmen iki 18 met teisinio statuso ypatumai yra susij su
tarptautiniuose bei nacionaliniuose teiss aktuose tvirtintu siekiu apsaugoti juos nuo inaudojimo,
sudaryti tokias darbo slygas, kurios nepakenkt vaiko mokymuisi ir aukljimui.
 18

Negalij darbuotoj specifin status formuoja lygi teisi ir galimybi gyvendinimas, socialinis
paeidiamumas bei dl to suteikiamos papildomos socialins garantijos.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 15 str. apibriama darbuotojo svoka. Darbuotojas yra fizinis
asmuo, turintis darbin teisnum ir veiksnum, dirbantis pagal darbo sutart u atlyginim.

Pagal Europos Teisingumo teismo praktik, lemiamas darbuotojo poymis pagal Europos Bendrijos
teis yra tas, kad jis atlieka tam tikros ekonomins verts funkcijas, vadovaujant kitam asmeniui ir jo
labui, u tai gaudamas atlyginim.

Darbdavio (galiotini) teisinis statusas.

Darbdaviu gali bti mon, staiga, organizacija ar kita organizacin struktra, nepaisant nuosavybs
formos, teisins formos, ries bei veiklos pobdio, turinios darbin teisnum ir veiksnum, t. y.
teisin subjektikum, kur gyja nuo j steigimo momento (t. y. registravus juridini asmen
registre) ir pasibaigia nutraukus j veikl statym nustatyta tvarka. Nuo kins, kultrins ar
kitokios veiklos tikslo priklauso darbdavio teisins padties skirtumai, t. y. j darbinis teisnumas yra
specifinis. Pvz. tai pelno siekiantys subjektai ar nepelno organizacijos (vieosios staigos, paramos
fondai, labdaros organizacijos ir kt.). Teisinio subjektikumo turin nustato bendrieji teiss aktai
(pvz. Akcini bendrovi statymas, valstybs ar savivaldybs moni statymas ir kt.) taip pat i
moni, staig, organizacij statai (nuostatai), taip pat struktrini padalini (filial, bar ir kt.)
nuostatai ir kiti teiss norminiai aktai. Darbinis teisnumas juridinio asmens apima ir jo galimyb
(teis) suteikti asmenims darb.

Greta darbo teiss subjekto juridinio asmens darbo teisinio santykio subjektu darbdaviu taip pat
gali bti kiekvienas fizinis asmuo, kurio teisnum ir veiksnum reglamentuoja Civilinis kodeksas.
Darbdaviu gali bti tik teisnus ir veiksnus asmuo, kai jis su kitu fiziniu asmeniu sudaro darbo sutart.

Darbdavio fizinio asmens civilinio teisnumo turinys nustatytas Lietuvos Respublikos Civilinio
kodekso 2.4 straipsnyje. Fizinio asmens (darbdavio) civilinis veiksnumas atsiranda jam sukakus
atuoniolika met.
 19

Slyginai, kaip miri darbdavi fizini asmen ir tuo paiu juridini asmen grup galima iskirti
individuali moni savininkus. Individuali (personalini moni savininkai, kininkai ir
darbdaviai fiziniai asmenys darbo teises ir pareigas gali gyvendinti patys. Tai j teis, o ne pareiga.
Todl mint moni savininkai, kininkai ir darbdaviai fiziniai asmenys turi teis galioti ir kitus
asmenis veikti j vardu.

Darbdaviui (tiek juridiniam, tiek fiziniam asmeniui) kaip darbo teiss subjektui bdingi bruoai :

1) teis priimti darb, paskirstyti darbo funkcijas ir atleisti i darbo darbuotojus;

2) teis organizuoti ir valdyti veikl, tobulinti gamybos ir darbo organizavim;
3) atsakomyb pagal prievoles, kylanias i darbo teisini santyki;
4) galimyb dalyvauti savarankikai teisiniuose santykiuose nepriklausomai nuo kit subjekt;
5) pareiga atlyginti darbuotojams u darb bei sumokti statym nustatyto dydio mokesius ir
vykdyti kitas prievoles i savo l.

Darbdaviui juridiniam asmeniui atstovauja mons, staigos ar organizacijos vadovas esant tiek
kolektyviniams, tiek individualiems darbo santykiams. Darbdaviams monse pagal statym arba
galiojimus gali atstovauti ir kiti asmenys (administracija). Administracij sudaro pareignai. Jie turi
teis pagal savo kompetencij duoti privalomus vykdyti nurodymus sau pavaldiems darbuotojams.
Administracijos pareignai pagal statymus ir mons, staigos, organizacijos steigimo dokumentus
vykdo i moni, staig, organizacij operatyvin valdym.

mons, staigos ar organizacijos vadovas turi teis pagal kompetencij dal savo galiojim darbo
teiss srityje perduoti fiziniam arba juridiniam asmeniui.

Administracijos pareignai yra asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis su darbdaviu (t. y.
darbuotojai) Administracijos sudtis ir pareigybs turi bti nustatytos monei, staigai ar
organizacijai taikytinuose statymuose ir/ ar darbdavio steigimo ir veiklos dokumentuose.

Paymtina, kad vadovas ir kiti administracijos pareignai, atstovaudami darbdaviui esant

teisiniams darbo santykiams, ne tik privalo nepaeisti savo kompetencijos, bet ir darbdavio teisinio
subjektikumo, apibrto tam tikruose statymuose ir darbdavio veiklos dokumentuose.
 20

Svarbu! mons filialas nra juridinis asmuo ir naudojasi bendrovs, kaip juridinio asmens, vardu.
Tai yra veikia pagal galiojim ir gali bti laikomas darbo santyki dalyviu, taiau ne darbdaviu.
Darbdavys tai mons, staigos ar kitos organizacijos, j vadovai tai darbdavi atstovai, bet ne
darbdaviai!

Darbuotoj kolektyvas, kaip darbo teiss subjektas.

Darbuotoj kolektyvo kaip darbo teiss subjekto svoka pateikiama LR DK 17 str., tvirtinant, kad
darbuotoj kolektyv sudaro visi darbuotojai, darbo santykiais susij su darbdaviu. LR DK
darbuotoj kolektyvo kompetencija kodifikuotai nra apibrta. Apie jo kompetencij galima sprsti
i to, kokia kompetencija yra suteikta darbuotoj kolektyvo atstovams. Taiau atstovai negali gyti
vis darbuotoj kolektyvo teisi ir pareig. Pavyzdiui pagal LR DK 62 str. 4 d. tik darbuotoj
kolektyvas pritaria arba nepritaria ali suderintam mons kolektyvins sutarties projektui. Tik
darbuotoj kolektyvui pritarus, darbdavio ir darbuotoj atstovai pasirao sutart.

Teiss literatroje esama nuomoni, kad darbuotoj kolektyvas neturi savarankiko teisnumo ir
veiksnumo, kad tai yra pavieni darbuotoj teisnumo ir veiksnumo visuma.[1] Tokia pozicija
diskutuotina, kadangi, kaip ir aukiau mintu atveju, atskir darbuotoj teisi ir pareig visuma,
nesukuria toki teisi ir pareig, kokias turi darbo kolektyvas, pavyzdiui pagal LR DK 62 str. 4 d.
Be to atstovavime esant kolektyviniams darbo santykiams, yra tvirtinta bendra paprastosios
daugumos taisykl. Pagal LR DK 18 str. 2 d. atstovavimas esant kolektyviniams darbo santykiams,
remiantis galiojaniais darbo statymais, atsiranda be atskiro darbuotojo valios ireikimo, jei toks
subjektas ar asmuo atstovauja darbuotoj daugumos valiai. Tokio atstovavimo metu priimti bendri
sipareigojimai yra privalomi visiems darbuotojams. Darbo kolektyvas savo teises gyvendina
darbuotoj susirinkime (konferencijoje) rinkti darbo taryb (DK 19 str. 1 d.); priimti sprendim dl
atstovavimo (DK 60 str. 3 d.); svarstyti kolektyvins sutarties projekt (DK 62 str. 4 d.) ir kt.
priimdamas atitinkamus sprendimus. Kad darbuotoj kolektyvo susirinkimas (konferencija) bt
teisti ir priimti sprendimai privalomi, juose turi dalyvauti atitinkamai ne maiau kaip pus mons
(struktrinio padalinio) darbuotoj, o konferencijoje ne maiau kaip du tredaliai delegat (DK 62
str. 5 d.). Yra numatytos galimybs darbuotoj kolektyvui priimti sprendimus esant maesniam
kvorumui tuo atveju, jei susirinkimas (konferencija) nevyko ir btina kviesti pakartotin svarstym.
 21

Kolektyvinis darbuotoj atstovavimas: profesins sjungos, darbo taryba (Europos darbo

tarybos).

Darbo kodekse (22 str. 2 d.) nustatyta, kad darbuotoj kolektyvas turi teis nustatyti j atstovaujanio
subjekto kompetencijos ribas kolektyvinje sutartyje, jei ji nra apibrta statymuose. Darbuotojai
darbo teises ir pareigas gali gyti, pakeisti, j atsisakyti ar jas apginti per jiems atstovaujanius
subjektus. (DK 19, 20, 21 str.).

Lietuvos Respublikos Profesini sjung statymas[2] numato, kad asmenys, teistai dirbantys pagal
darbo sutart ar kitais statym nustatytais pagrindais Lietuvos Respublikos teritorijoje, statymo
nustatyta tvarka turi teis steigti profesines sjungas ar stoti jas savo interesams ginti.

Profesins sjungos yra savanorikos, savarankikos ir savaveiksms organizacijos, atstovaujanios

ir ginanios darbuotoj profesines darbo, ekonomines, socialines teises bei interesus.

DK 19 str. numato, kad atstovauti darbuotoj teisms ir interesams bei juos ginti esant darbo
santykiams gali profesins sjungos. Jeigu monje, staigoje ar organizacijoje nra veikianios
profesins sjungos ir jeigu darbuotoj kolektyvo susirinkimas darbuotoj atstovavimo ir gynimo
funkcijos neperdav atitinkamos ekonomins veiklos akos profesinei sjungai, darbuotojams
atstovauja darbo taryba, irinkta slaptu balsavimu visuotiniame darbuotoj kolektyvo susirinkime.
Taigi, Lietuvoje profesinms sjungoms kaip darbuotoj atstovams teikiama pirmenyb.
Paymtina, kad darbo taryba negali atlikti funkcij, kurios pagal statymus yra pripaintos kaip
profesini sjung prerogatyva.

Profesins sjungos gali bti formuojamos vairiais principais:

Profesiniu; Pareiginiu; Gamybiniu; Teritoriniu ir kt.

Profesini sjung paskirtis ir funkcijos dvejopos:

atstovauti profesins sjungos nariams ir juos ginti;

 22

statymo nustatytais bdais ir atvejais ginti visus atitinkamos mons, staigos, organizacijos
darbuotojus (LR Konstitucinio teismo 1999-01-14 nutarimas).

Profesins sjungos steigiamos specifine tvarka pareiktine (CK 2.38 str.).Profesins sjungos yra
juridiniai asmenys ir laikomi steigtais, jeigu ji turi ne maiau kaip trisdeimt steigj arba jeigu
monje, staigoje, organizacijoje yra ne maiau kaip trisdeimt steigj ir jie (jos) sudaryt ne
maiau kaip 1/5 vis darbuotoj (o 1/5 vis darbuotoj bt ne maiau kaip trys darbuotojai)/ne
maiau kaip 30 steigj arba monje, staigoje, organizacijoje bt ne maiau kaip 30 steigj ar jie
sudaryt ne maiau kaip 1/5 dal vis darbuotoj, taiau ne maiau kaip 3 darbuotojai, ir profesins
sjungos susirinkime yra patvirtinti jos statai bei irinkti valdymo organai. Profesins sjungos
pateikia juridini asmen registrui dokumentus, patvirtinanius aukiau nurodyt aplinkybi
buvim.

Profesini sjung teiss pagal veiklos sritis:

Darbo slyg nustatymo (Profesins sjungos atstovauja savo nariams (taip pat gali bti
darbuotoj kolektyvo atstovais), sudarydamos su darbdaviu kolektyvin ir kitokias sutartis
PS 11 str.);

Darbo statym prieiros ir kontrols;

Kolektyvini darbo gin sprendimo (DK 72 str. Taikinimo komisija sudaroma i

reikalavimus iklusiir gavusi subjekt vienodo skaiiausgaliot atstov);

Turtins (Profesins sjungos savo las ir turt tvarko savarankikai) ir organizacins

(Profesins sjungos turi teis jungtis vairius susivienijimus).

Profesini sjung teiss pagal pobd:

Patariamosios (Profesins sjungos ir j susivienijimai teikia pasilymus valstybins

valdios ir valdymo organams dl normini akt darbo, ekonominiais ir socialiniais
klausimais primimo, pakeitimo ar panaikinimo PS 14 str.; )
 23

Paritetins (lygios teiss sprsti tam tikrus klausimus kartu su valstybs institucijomis).

Teiss vesti derybas ir nustatyti darbo slygas;

Jurisdikcins;

Organizacins;

Garantijos.

Profesini sjung garantijos: Valstybs organams, darbdaviams,j galiotiesiems atstovams,

mons, staigos, organizacijos valdymo organams, administracijai, pareignams, politinms
partijoms ir kitoms visuomeninms organizacijoms draudiama kitis profesini sjung vidaus
reikalus (PS 3 str.). Darbdaviui, jo galiotajam atstovui draudiama slygoti primim darb arba
silyti ilaikyti darbo viet, reikalaujant, kad darbuotojas nestot profesin sjung ar istot i jos.
Darbdaviui, jo galiotajam atstovui draudiama organizuoti ir finansuoti organizacijas, siekianias
trukdyti profesini sjung veikl, j nutraukti ar kontroliuoti (PS 10 str.)

Profesins sjungos turi teis reikalauti i darbdavio panaikinti jo sprendimus, kurie paeidia
Lietuvos Respublikos statym numatytas darbo, ekonomines bei socialines profesini sjung nari
teises. iuos reikalavimus darbdavys turi inagrinti ne vliau kaip per 10 dien, dalyvaujant juos
pateikusios profesins sjungos atstovams. Jeigu darbdavys laiku neinagrinja profesini sjung
reikalavimo panaikinti tok sprendim arba atsisako j patenkinti, profesin sjunga turi teis kreiptis
teism (PS 18 str.)

Didiausios profesins sjungos: Lietuvos profesini sjung konfederacija; Lietuvos profesins

sjunga Solidarumas; Lietuvos darbo federacija. akiniu pagrindu: Metalo pramons darbuotoj
PS; Medicinos darbuotoj PS; kt.

Istorikai darbuotoj teisi ir interes atstovavimo ir gynimo funkcija suteikta profesinms

sjungoms.
 24

Darbo tarybos turi visus darbuotoj kolektyvo atstovo galiojimus kaip ir PS, ikyrus PS iimtines
teises:

teis dertis ir sudaryti kolektyvines sutartis teritoriniu, akos ir nacionaliniu lygiu (DK 51 str.
Nacionalins, akos ir teritorins kolektyvins sutarties alys);

Profesins sjungos turi teis rengti susirinkimus, taip pat statym nustatyta tvarka organizuoti
mitingus, demonstracijas ir kitus masinius renginius (PS 23 str. 1d.);

Profesins sjungos ir j susivienijimai teikia pasilymus valstybins valdios ir valdymo

organams dl normini akt darbo, ekonominiais ir socialiniais klausimais primimo, pakeitimo ar
panaikinimo (PS 14 str.);

Profesins sjungos turi teis kontroliuoti, kaip darbdavys laikosi ir vykdo su j atstovaujam
darbuotoj teismis ir interesais susijusius darbo, ekonominius ir socialinius statymus, kolektyvines
sutartis ir susitarimus; Profesins sjungos galioti asmenys, vykdydami numatytas kontrols
funkcijas, turi teis nekliudomai lankytis monse, staigose, organizacijose, kuriose dirba tos
profesins sjungos atstovaujami darbuotojai, ir susipainti su dokumentais apie darbo, ekonomines
ir socialines slygas (PS 17 str.).

Profesinms sjungoms, j susivienijimams nuosavybs teise gali priklausyti pastatai, rengimai,

transporto priemons ir kitas statym neribojamas turtas. Profesini sjung, j susivienijim turt
taip pat sudaro nari mokesiai, moni, staig ir organizacij naai, vieai paskelbtos aukos bei
kitos teistai gautos pajamos ir turtas (PS 24 str.)

Darbo taryb status ir sudarymo tvark nustato Darbo taryb statymas. Darbo taryba turi visas
kolektyvinio atstovavimo subjekt teises, jeigu monje, staigoje ar organizacijoje nra veikianios
profesins sjungos ir jeigu darbuotoj kolektyvo susirinkimas darbuotoj atstovavimo ir gynimo
funkcijos neperdav atitinkamos ekonomins veiklos akos profesinei sjungai.

Darbo taryba darbuotoj atstovaujamasis organas, ginantis darbuotoj profesines, darbo,

ekonomines ir socialines teises bei atstovaujantis j interesams (Darbo taryb statymo 2 str. 2 d.).
 25

Darbo taryba sudaroma monje, kurioje darbuotoj skaiius yra ne maesnis kaip 20. monje,
kurioje dirba maiau kaip 20 darbuotoj, darbo tarybos funkcijas gyvendina darbuotoj atstovas,
renkamas darbuotoj kolektyvosusirinkime. Darbuotoj kolektyvo susirinkimas yra teistas, kai
jame dalyvauja ne maiau kaip pus mons darbuotoj.

Darbo taryb, atsivelgiant mons darbuotoj skaii, sudaro ne maiau kaip 3 ir ne daugiau kaip
15 nari:

1) jei monje dirba nuo 20 iki 50 darbuotoj 3 darbo tarybos nariai;

2) jei monje dirba nuo 51 iki 100 darbuotoj 5 darbo tarybos nariai;
3) jei monje dirba nuo 101 iki 200 darbuotoj 7 darbo tarybos nariai;
4) jei monje dirba nuo 201 iki 300 darbuotoj 9 darbo tarybos nariai;
5) jei monje dirba nuo 301 iki 500 darbuotoj 11 darbo tarybos nari;
6) jei monje dirba nuo 501 iki 700 darbuotoj 13 darbo tarybos nari;
7) jei monje dirba per 701 darbuotoj 15 darbo tarybos nari.

Darbo taryba sudaroma trej met kadencijai, kuri pradedamaskaiiuoti nuo darbo tarybos
galiojim pradios. Darbo tarybos nariais gali bti renkami visi darbuotojai, sulauk eiolikos
met ir idirb monje ne maiau kaip eis mnesius, iskyrus darbuotojus, dirbanius pagal
laikinj darbo sutart. Darbuotojai, monje idirb trumpiau kaip eis mnesius, darbo tarybos
nariais gali bti renkami tik tuo atveju, kai monje visi darbuotojai dirba trumpiau nei eis
mnesius.

Tiek Profesin sjunga, tiek Darbo taryba kaip darbuotoj atstovai turi ias pagrindines kolektyvinio
atstovavimo teises:

1) sudaryti kolektyvines sutartis, kontroliuoti j vykdym;

2) teikti pasilymus darbdaviui dl darbo organizavimo monje;
3) organizuoti ir valdyti streikus bei kitas teistas priemones, kuri imtis darbuotojai turi teis;
4) teikti pasilymus valstybs ir savivaldybi institucijoms;
5) vykdyti nevalstybin darbo statym laikymosi prieir ir kontrol;
6) saugoti darbuotoj teises sudarant ir vykdant mons pirkimopardavimo, verslo ar jo dalies
perleidimo sandorius, koncentruojant rinkos struktras ir reorganizuojant ar pertvarkant mones;
 26

7) gauti informacij (odiu, o darbuotoj atstovui pageidaujant ratu) i darbdavi apie j

socialin ir ekonomin padt bei numatomas permainas, kurios gali paveikti darbuotoj padt;
8) sksti teismui darbdavio ir jo galiot asmen sprendimus bei veiksmus, prietaraujanius teiss
normoms, sutartims ar paeidianius atstovaujamo asmens teises.

Darbuotojams atstovaujantys subjektai atlieka ir kitus veiksmus, kuriais atstovaujami darbuotoj

interesai esant darbo santykiams ir kurie atitinka statymus, neprietarauja siningiems santykiams
tarp ali. Jeigu darbuotoj atstov kompetencija nra apibrta statymuose, tai j kompetencijos
ribas nustato darbuotoj kolektyvas kolektyvinje sutartyje.

Kolektyvinis darbdavi atstovavimas: asociacijos, konfederacijos.

Darbdavi atstov teisinis statusas reglamentuotas neisamiai, nra vieno teiss akto, skirto btent
darbdavi atstovams. Darbdavi atstovavimo pagrindus nustato DK 24 straipsnis. Darbdaviui
atstovauja to darbdavio vadovas. Siekiant utikrinti ir gyvendinti socialin partneryst. Socialin
partneryst tai darbuotoj ir darbdavi bei j atstov ir j organizacij, o DK numatytais atvejais ir
valstybs tarpusavio santyki sistema, kuria siekiama suderinti darbo santyki subjekt interesus ir
pasiekti, kad tiek valstyb, tiek darbuotojai, tiek darbdaviai turt galimybi veikti kaip lygiaveriai
socialiniai partneriai.

Darbdavi organizacija tokia asociacija, kurios veikla pasireikia btent darbo teisini santyki
srityje, o jos tikslin funkcija tai kolektyvinis darbdavi atstovavimas palaikant darbo teisinius
santykius. Darbdaviai vienijasi asociacijas siekdami toki tiksl: ginti savo interesus; sudaryti
palankesnes galimybes valstybje pltoti versl; organizuoti nari tarpusavio bendradarbiavim;
Tam, kad tam tikra asociacija bt laikoma darbdavi organizacija ir bt darbo teisini santyki
subjektu, tai turi bti nurodyta jos statuose, tvirtinti jos veiklos udaviniai bei tikslai.

Darbdavi asociacijos savo bendriems udaviniams sprsti gali jungtis sjungas konfederacijas,
kuri narmis gali bti ir paviens mons. Konfederacijos tikslai yra vairs: atstovauti
konfederacijos nari teismis, ginti j teistus interesus visuomenje, atstovauti darbdaviams ar j
galiotiems asmenims ir ginti j teises. Lietuvos verslo darbdavi konfederacija yra asociacij,
moni ir fizini asmen savanorikas susivienijimas, koordinuojantis jos nari nustatytus kinius,
ekonominius, socialinius, mokslinio tyrimo udavinius ir funkcijas. Lietuvos pamoninink
 27

konfederacija ir Lietuvos verslo darbdavi konfederacija organizacijos atstovaujanios

darbdaviams, turinios teis sudaryti nacionalines, akos ar teritorines kolektyvines sutartis.
II SKYRIUS. INDIVIDUALS DARBO SANTYKIAI

5 tema. DARBINIMO TEISINIS REGULIAVIMAS

Valstybs uimtumo politika. Aktyvios ir pasyvios gyventoj uimtumo priemons.

Uimtumo politika laikoma nei iimtinai socialine, nei iimtinai ekonomine politika. Ji yra glaudiai
susijusi su jomis ir tarp j uima tarpin viet. Nors uimtumo politika ir vykdoma per valstybs
finansuojamus socialinei politikai bdingus mechanizmus, bet ji yra neatsiejama nuo valstybs
ekonomikos, jos augimo temp. Todl, vertinant i politik, yra vertinama: valstybs vykdoma
mokesi politika, tiesiogiai lieianti darbo apmokestinim; valstybs sukuriamo BVP augimo
tempai; vykdoma fiskalin politika; darbo santyki reglamentavimas teiss aktuose bei j
gyvendinimas praktikoje. Uimtumo politika, bdama tiek ekonomine, tiek socialine politika, turi
aik socialins politikos bruo tiesiogin poveik kiekvienam asmenikai. Darbdavius ir
darbuotojus uimtumo politika palieia per darbo santyki nustatym, o bedarbius per socialines
imokas.

Lietuvos Vyriausybs uimtumo politik bei uimtumo teisin reglamentavim takoja Tarptautins
darbo organizacijos konvencijos, Europos Sjungos uimtumo politika bei Lisabonos uimtumo
strategija. Lietuvos valstyb, ratifikavusi tarptautines konvencijas, nustatanias uimtumo politik,
derina su konvencij nuostatomis arba priima jas atitinkanius teiss aktus.

Darbo rinka yra darbo jgos pardavimo ir pirkimo ekonomini santyki sistema, kurioje formuojasi
darbo pasila ir paklausa bei jo kaina darbo umokestis. Vadovaujantis darbo jgos pasila ir
paklausa yra nustatoma darbo rinkos politika, kuri yra uimtumo politikos sudedamoji dalis. Jos
pagrindiniai udaviniai nedarbo problemos sprendimas ir bedarbi socialin apsauga. ie
udaviniai sprendiami suformuluojant aktyvios ir pasyvios darbo rinkos politikos kryptis. Aktyvi
darbo rinkos politika yra valstybin socialini ir ekonomini priemoni sistema, kuria siekiama
apsaugoti dirbaniuosius nuo nedarbo arba sumainti nedarbo lyg reguliuojant santyk tarp pasilos
ir paklausos. Valstybs uimtumo politika laikoma efektyvia, jei j realizuojant nedarbo lygis
maja, o uimtumas auga.
 28

Kita labai svarbi aktyvios darbo rinkos politikos priemon darbo viet steigimas. Savivaldybs
darbo biros teikimu kasmet nustato darbdaviams asmen, kuriems nustatytas 30-40 procent
darbingumo lygis arba vidutinis negalumas, darbinimo arba papildom darbo viet skaiiaus
steigimo kvotas nuo 2 iki 5 procent nuo mons bendro darbuotoj skaiiaus, jeigu monje yra ne
maiau 50 darbuotoj. Darbdavys pareigojamas darbinti asmenis rezervuotas (kvotuotas) darbo
vietas. Darbdaviai, darbin asmenis papildomas kvotomis nustatytas darbo vietas, j darbo
laikotarpiu turi teis gauti uimtumo rmimo subsidijas darbo viet steigimo arba j pritaikymo
ilaidoms padengti.

Pasyvios gyventoj uimtumo priemons yra skirtos utikrinti bedarbi socialin saugum ir
pragyvenimui btinas pajamas, imokant nedarbo socialinio draudimo imokas i Valstybinio
socialinio draudimo fondo biudeto nedarbo socialiniam draudimui skirt l. Teis nedarbo
socialinio draudimo imok, jos skyrimo, apskaiiavimo bei mokjimo slygas nustato Lietuvos
Respublikos nedarbo socialinio draudimo statymas. i teis turi statymo nustatyta tvarka
teritorinje darbo biroje siregistrav asmenys, kuriems teritorin darbo bira nepasil darbo,
atitinkanio j profesin pasirengim bei sveikatos bkl, ar aktyvios darbo rinkos politikos
priemoni ir jeigu jie: iki registravimo teritorinje darbo biroje turi ne maesn kaip 18 mnesi
nedarbo draudimo sta per paskutinius 36 mnesius; statym nustatyta tvarka buvo atleisti i darbo
ar valstybs tarnautoj pareig nesant darbuotojo ar valstybs tarnautojo kalts dl nepriklausani
nuo darbuotojo ar valstybs tarnautojo aplinkybi, darbdavio bankroto atveju ir eimos pasirinkimu
vienas i tv arba asmuo, nustatyta tvarka paskirtas vaiko globju, auginantys vaik iki trej met.
statyme taip pat nustatyta nedarbo socialinio draudimo imokos skyrimo slygos, mokjimo tvarka,
imokos dydis, jos neskyrimas, sustabdymas, nutraukimas, atnaujinimas, pratsimas bei mokjimas
kartu su kitomis socialins apsaugos imokomis. Nedarbo socialinio draudimo imokas skiria ir
moka Lietuvos darbo bira prie Socialins apsaugos ir darbo ministerijos vadovaudamasi Nedarbo
socialinio draudimo imok nuostatais.

Bedarbio samprata.

Bedarbiais laikomi nedirbantys darbingo amiaus darbingi asmenys, nesimokantys dieninse

mokymo staigose, neturintys pakankam pragyvenim l, usiregistrav gyvenamosios vietos
 29

teritorinje darbo biroje kaip iekantys darbo ir pasireng priimti pasilym sidarbinti arba
mokytis profesijos.

Socialins garantijos nedirbantiesiems: nedarbo socialinio draudimo imoka; bedarbi ir

darbuotoj, spt apie atleidim i darbo, profesinis mokymas; vieieji darbai ir kt.

Pagal Darbo rinkoje papildomai remiam bedarbi uimtumo rmimo tvark remiamiems
bedarbiams darbinti steigtas darbo vietas tarp darbo biros ir darbdavio sudaroma darbo rinkoje
papildomai remiam bedarbi darbinimo sutartis. darbinant pagal i sutart tarp remiamo bedarbio
ir darbdavio sudaroma neterminuota darbo sutartis. darbintiems asmenims mokamas kolektyvinje
ir (ar) darbo sutartyje nurodyto dydio atlyginimas bei teikiamos visos statym nustatytos
socialins garantijos neatsivelgiant darbo biros darbdaviui mokamos uimtumo, rmimo
subsidijos dyd. Lietuvos Respublikos uimtumo rmimo statyme tvirtinta darbdavio teis gauti
param, kai jis steigia naujas darbo vietas arba pritaiko esamas darbo vietas prie bedarbio negalios
ir darbina jas bedarbius pagal neterminuot darbo sutart (29 str.). Darbo vietai steigti ir bedarbiui
darbinti vienu metu gali bti taikomas tik vienas i paramos bd: darbo viet steigimo
subsidijavimas; vietini uimtumo iniciatyv projekt gyvendinimas; savarankiko uimtumo
rmimas. Remiantis darbo viet steigimo subsidijavimo slygomis, nustatytomis aprae, subsidija
skiriama darbdaviams, kurie darbina asmenis, priklausanioms ioms darbo rinkoje papildomai
remiam asmen grupms: negaliesiems, kuriems nustatytas 20-40 procent darbingumo lygis arba
vidutinis negalumo lygis; negaliesiems, kuriems nustatytas 45-55 procent darbingumo lygis arba
lengvas negalumo lygis; baigusiems profesines reabilitacijos programas. Remiamiems bedarbiams
darbinti steigtas darbo vietas tarp darbo biros ir darbdavio sudaroma darbo viet steigimo
sutartis vadovaujantis Darbo viet steigimo subsidijavimo slyg ir tvarkos aprau.

Usieniei darbinimo tvarka.

Usienietis gali sidarbinti Lietuvoje pagal darbo sutart arba gali bti atsistas laikinai dirbti
Lietuv (jei jo nuolatin darbo vieta yra usienyje), taiau iki atvykimo ir faktinio sidarbinimo toks
usienietis privalo sigyti leidim dirbti Lietuvos Respublikoje (toliau - leidimas dirbti"). Teiss
aktuose taip pat numatytos ir tam tikros iimtys, kada leidimo dirbti nereikalaujama. Vis pirma
reikia paminti, kad leidimo dirbti nereikia Europos sjungos (ES) bei Islandijos, Norvegijos,
veicarijos ir Lichtenteino pilieiams ir j eim nariams.
 30

Leidimas dirbti - tai dokumentas, suteikiantis usienieiui teis dirbti Lietuvos Respublikoje jame
nurodyt laik. Leidim dirbti usienieiui iduoda Lietuvos darbo bira, jeigu Lietuvoje nra
specialisto, atitinkanio darbdavio keliamus kvalifikacinius reikalavimus, todl darbdavys
pirmiausia turi iekoti sau tinkamo darbuotojo Lietuvoje, o jo nerads gali teikti praym iduoti
leidim dirbti usienieiui. Pirmenyb priimant darb teikiama Lietuvos ir ES pilieiams, todl
pirmas veiksmas, kur turi atlikti darbdavys - tai laisvos darbo vietos teritorinje darbo biroje
registravimas. mon gali teikti praym iduoti leidim dirbti usienieiui jei per 1 mnes
neatsiranda kandidatas, kuri atitikt visus darbdavio keliamus kvalifikacinius reikalavimus.

Leidimo dirbti idavimo tvarka

Leidimo dirbti gavimo procedra yra gantinai sudtinga ir uimanti nemaai laiko, todl i
procedr, suskirstysime etapais:

1. vertinti, kiek usieniei planuoja priimti darb darbdavys, kokios bus j pareigos, kokia j
kvalifikacija, profesija, kokie turi bti gdiai ir ar yra toki specialist Lietuvoje. Btina inoti,
kad leidim dirbti Lietuvoje gali gauti tas usienietis, kurio darbo patirtis tam tikroje srityje - ne
maiau kaip 2 metai.

2. Laisvos darbo vietos uregistravimas teritorinje darbo biroje (pagal mons buvein ar faktin
darbo viet). Laisv darbo viet galima registruoti Lietuvos darbo biros svetainje, telefonu 8 700
55 155, taip pat upildius laisv darbo viet regitravimo kortel, atsisti j patu, faksu arba
elektroniniu patu teritorinei darbo birai. Tuomet laukiama 1 mnes, kol sueis laisvos darbo vietos
registravimo terminas.

3. Renkami dokumentai, rodantys planuojam darbinti usieniei kvalifikacij, profesij, darbo

patirt, kvalifikacijos klim, kalb mokjim ir t.t. Surinkti dokumentai teikiami vertjams (kad
atlikt dokument vertim lietuvi kalb), dokument vertimai tvirtinami notarikai.

4. Teikiamas nustatytos formos praymas Darbo birai iduoti leidim dirbti. Prie praymo
pridedama (dokument, parengt ne lietuvi kalba, pateikiamas vertimas lietuvi kalb,
patvirtintas notarine tvarka):
 31

(1) usienio valstybs pilieio paso kopija (su vertimu, patvirtintu notarikai);
(2) usienieio diplomo ar kito dokumento, patvirtinanio asmens kvalifikacij, kopija;
(3) Studij kokybs vertinimo centro iduota payma dl kvalifikacijos vertinimo, jei profesija
nereglamentuojama Lietuvos Respublikoje, bet darbdavys reikalauja turti auktj isilavinim.
Dokumentus vertinimui asmuo turi pateikti asmenikai arba per galiot asmen (tokiu atveju
galiojimas turi bti patvirtintas notarikai) ir pateikti diplom ir kit dokument (jeigu keitsi
pavard, tai pavards keitimo dokumentus) originalus arba notarikai patvirtintas kopijas. Taip pat
galima sisti dokumentus patu. Dokumentai vertinimui priimami angl, rus ar lietuvi kalba. Dl
ios prieasties, jeigu diplomas ir priedai prie jo paruoti ne nurodytomis kalbomis, reikalingas
vertimas angl, rus ar lietuvi kalb, patvirtintas notarikai.
(4) usienieio 2 met darbo patirt (sta) pagal turim profesin kvalifikacij per 3 prajusius
metus patvirtinanio dokumento kopija (darbo knygels notarikai patvirtinta kopija);
(5) usienieio kvalifikacijos tobulinim pagal turim profesin kvalifikacij patvirtinani
dokument kopijos (jeigu tobulino kvalifikacij, jeigu ne - utenka diplomo);
(6) darbdavio pasirayt paym, kurioje nurodoma informacija apie:
- btinum darbinti usieniet;
- darbuotoj atleidimus per 6 mnesius iki kreipimosi dl leidimo dirbti idavimo (atleidimo i
darbo prieastis, atleist darbuotoj kvalifikacija ir darbo funkcijos);
- kad darbdavys neturi galiojanios administracins nuobaudos pagal Lietuvos Respublikos
administracini teiss paeidim kodekso 2063 straipsn;

5. Per 2 mnesius nuo leidimo dirbti Lietuvoje idavimo sudaroma darbo sutartis su usienieiu
(lietuvi ir usienieiui suprantama kalba) ir jos originalas (kartu su kopija) registruojamas Darbo
biroje. Per 2 mn. nepateikus darbo sutarties, iduotas leidimas dirbti panaikinamas.

Atsisakymas iduoti leidim dirbti

Lietuvos darbo bira usienieiui leidimo dirbti neiduoda, jeigu:

(a) usienieio darbinimas neatitinka Lietuvos darbo rinkos poreiki, kai Darbo bira pasilo
darbdaviui tinkam profesin kvalifikacij turint iekant darbo asmen, kuriam nereikia leidimo
dirbti, o darbdavys nepagrstai atsisako j priimti paskelbt laisv darbo viet;
 32

(b) usienieio kvalifikacija neatitinka kvalifikacijos reikalavim ir bsimo darbo pobdio;

(c) paaikja, kad darbdavys nevykdo kins veiklos;
(d) darbdavys per 6 mnesius iki kreipimosi dl leidimo dirbti idavimo atleido i darbo pagal DK
129 straipsn tos paios kvalifikacijos, kaip ir norimo darbinti usienieio, du ir daugiau
darbuotojus.

Svarbu inoti:

(a) usienietis vienu metu gali turti tik vien leidim dirbti;
(b) darbdavio praymas iduoti leidim dirbti nenagrinjamas, jeigu jis prie mnes iki praymo
pateikimo neuregistravo laisvos darbo vietos;
(c) darbo sutartyje nurodytas usienieio darbo laikotarpis turi sutapti su iduoto leidimo dirbti
galiojimo laiku;
(d) usienietis negali dirbti kitoje darbo vietoje, negu nurodyta leidime dirbti, atlikti kitos darbo
funkcijos (tam tikros profesijos, kvalifikacijos, specialybs, darbo arba eiti tam tikr pareig),
iskyrus t, kuriai iduotas leidimas dirbti;
(e) darbdavys turi pateikti Sodros" teritoriniam skyriui praneim apie apdraustojo valstybinio
socialinio draudimo pradi ne vliau kaip prie 1 dien iki numatytos darbo laiko pradios;
(f) usienieio darbo umokestis negali bti maesnis u tok pat darb dirbanio Lietuvos
gyventojo.

Detalesn usieniei darbinimo tvarka reglamentuojama Socialins apsaugos ir darbo ministro

sakymu Dl leidimo dirbti usienieiams idavimo slyg ir tvarkos aprao patvirtinimo" bei io
aprao pakeitimais.

Darbdavio pareigos darbinimo santykiuose.

6 tema. DARBO SUTARTIS

Darbo sutarties svoka. Teisin ir ekonomin darbo sutarties reikm.
Darbo sutarties alys.
 33

Darbo sutarties turinys. Darbo sutarties btinosios ir kitos (papildomos) slygos. Ibandymo,
sudarant darbo sutart, rys ir teisins pasekms.
Darbo sutari rys ir j sudarymo ypatumai. Dokumentai, btini priimant darb.
Darbo sutarties vykdymas. Perklimo kit darb svoka ir rys.
Nualinimas nuo darbo.
Darbo sutarties pasibaigimo pagrind klasifikavimas. Darbo sutarties nutraukimas
darbuotojo iniciatyva. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva.
Darbo sutarties nutraukimo ribojimas. Grups darbuotoj atleidimas.
Ieitin imoka. Darbdavio pareiga atsiskaityti su atleidiamu i darbo darbuotoju.

7 tema. DARBO LAIKAS IR POILSIO LAIKAS

Darbo laiko svoka. Darbo laiko normavimas. Darbo laiko rys: normalus, sutrumpintas ir
ne visas darbo laikas. Maksimalus darbo laikas.
Darbo laiko reimas ir apskaita. Penki ir ei darbo dien savait. Pamaininis darbas ir jo
rys. Suskaidyta darbo diena. Budjimas. Darbo laiko ypatumai ekonomins veiklos srityse.
Darbas nakt. Virvalandinis darbas.
Poilsio laiko svoka. Poilsio laiko rys.
Kasmetins atostogos ir j rys. Teis kasmetines atostogas. Kasmetini atostog
suteikimo tvarka. Kasmetini atostog apmokjimas.
Tikslini atostog svoka, j rys ir apmokjimas. Nemokamos atostogos.

8 tema. DARBO UMOKESTIS

Darbo umokesio svoka. Darbo umokesio teisinio reguliavimo metodai.
Darbo umokesio sistemos. Pagrindinis ir papildomas darbo umokestis.
Teisinis darbo normavimas.
Darbo apmokjimas, kai yra nukrypim nuo tarif nustatyt darbo slyg.
Darbo umokesio mokjimo terminai ir vieta.
Iskaiiavim i darbo umokesio apribojimas.
Garantins ir kompensacins imokos: svoka ir rys. Garantins priemokos.
Kompensacins tarnybini komandiruoi imokos. Garantijos komandiruotiems darbuotojams.

9 tema. DARBO DRAUSM

Darbo drausms svoka.
 34

Darbo tvarkos teisinis reguliavimas.

Skatinimas u ger darb.
Darbuotoj drausmin atsakomyb ir jos rys. Drausmini nuobaud skyrimo tvarka.

10 tema. DARBO SUTARTIES ALI MATERIALIN ATSAKOMYB

Materialins atsakomybs samprata darbo teisje.
Darbuotoj materialins atsakomybs rys (ribotoji, visika). Materialins atsakomybs
slygos. Padarytos alos dydio nustatymas ir alos atlyginimo tvarka.
Darbdavio materialins atsakomybs darbuotojams rys.
moni, staig, organizacij materialins atsakomybs u darbuotojo sualojim dydio
nustatymo tvarka. Darbdavio materialin atsakomyb u al, padaryt darbuotojo mirtimi. alos,
padarytos darbuotojo sualojimu ar mirtimi, atlyginimo tvarka.

11 tema. SAUGA DARBE

Saugos darbe svoka. Saugos darbe instituto turinys pagal darbo teis. Saugos darbe normos
ir taisykls.
Bendrieji darbo saugos organizavimo klausimai. Darbo saugos priemoni planavimas ir
finansavimas, darbuotoj instruktavimas ir mokymas, nelaiming atsitikim tyrimas ir apskaita.
Bendrieji saugumo technikos ir gamybins sanitarijos reikalavimai. Individualios saugos
darbe priemons. Medicinos apiros ir kitos gamybins sanitarijos taisykls.
Moter, jaun asmen, vaik, maesnio darbingumo asmen sauga darbe.

12 tema. DARBO GINAI

Darbo gin svoka ir prieastys.
Darbo gin rys: individuals (iekininiai) ir kolektyviniai (interes) darbo ginai.
Individuali darbo gin inybingumas, j nagrinjimo tvarkos ypatybs (iki teismo ir
teisme). Ginai dl darbo sutarties. Darbo gin sprendim vykdymas.

13 tema. DARBO STATYM LAIKYMOSI PRIEIRA IR KONTROL

Darbo statym laikymosi prieira ir rys. Prieiros ir kontrols organai.
 35

Asmenys (organai), vykdantys iankstin ir einamj darbo statym prieiros ir laikymosi

kontrol.
Pareign atsakomyb u darbo statym paeidimus. Drausmin, administracin ir
baudiamoji pareign atsakomyb.

14 tema. TERMINAI DARBO TEISJE. IEKININ SENATIS

Terminai darbo teiss juridini fakt sistemoje. Darbo teisi gyvendinimo ir pareig
vykdymo terminai.
Termin skaiiavimas. Darbo teisi gyvendinimo terminai, iekinins senaties svoka ir
reikm. Iekinini termin rys. Iekinins senaties pasibaigimo padariniai. Procesiniai terminai.

III SKYRIUS. KOLEKTYVINIAI DARBO SANTYKIAI

15 tema. KOLEKTYVINI DARBO SANTYKI TEISINIO REGULIAVIMO

TEORINIAI PAGRINDAI
Kolektyvini darbo santyki teisinio reguliavimo prielaidos ir raida. Tarptautins darbo
organizacijos konvencijos ir rekomendacijos dl deryb ir kolektyvini sutari sudarymo.
Kolektyvini darbo santyki teisinio reguliavimo usienio valstybse apvalga.
Valstybs vaidmuo tvirtinant kolektyvinius darbo santykius. Trialis bendradarbiavimas.
Socialins partnerysts svoka, principai ir alys, lygiai, sistema.

16 tema. KOLEKTYVINS SUTARTYS

Kolektyvins derybos: lygiai ir deryb apimtis. Deryb procesas.
Kolektyvins sutarties samprata ir reikm vidaus rinkos slygomis. Kolektyvins sutarties
rys, alys, taikymo sritis, galiojimas.
Kolektyvins sutarties turinys ir vykdymas. Atsakomyb u kolektyvins sutarties slyg
nevykdym.

17 tema. KOLEKTYVINIAI DARBO GINAI

Kolektyvini darbo gin samprata. Kolektyvini darbo gin prevencija.
Kolektyvini reikalavim iklimo subjektai, reikalavim iklimo tvarka, forminimas,
teikimas ir nagrinjimas.
Kolektyvini gin nagrinjimo taikomoji procedra. Darbo arbitraas, treij teismas.
 36

Kolektyvinio gino nagrinjimas streikuojant.

Streiko paskelbimo tvarka ir eiga. Teisin streikuojanij padtis ir garantijos.
Streiko teistumas.
Streiko pasibaigimas. Teisin atsakomyb u neteistai streikuojant padaryt al
darbdaviui.
___________________________

LITERATRA

Lietuvos Respublikos statymai

1. Lietuvos Respublikos Konstitucija // Valstybs inios. 1992. Nr. 33-1014.
2. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas // Valstybs inios. 2002. Nr. 642569.
3. Lietuvos Respublikos profesini sjung statymas // Valstybs inios. 1991 Nr. 34933.
4. Lietuvos Respublikos garantinio fondo statymas // Valstybs inios. 2000, Nr. 822478.
5. Lietuvos Respublikos akcini bendrovi statymas // Valstybs inios. 2000. Nr. 64-1914.
6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas // Valstybs inios. 2002. Nr. 36-1340.
7. Lietuvos Respublikos darbo taryb statymas // Valstybs inios. 2004. Nr. 164-5972.
8. Lietuvos Respublikos darbuotoj saugos ir sveikatos statymas // Valstybs inios. 2003. Nr. 70-
3170.
9. Lietuvos Respublikos delspinigi nustatymo u imok, susijusi su darbo santykiais, pavluot
mokjim statymas // Valstybs inios. 1996. Nr. 20-521.
10. Lietuvos Respublikos Europos darbo taryb statymas // Valstybs inios. 2004, Nr. 39-1271.
11. Lietuvos Respublikos garantij komandiruotiems darbuotojams statymas. // Valstybs inios,
2005. Nr. 67-2406.
12. Lietuvos Respublikos statymas dl darbuotoj dalyvavimo priimant sprendimus Europos
bendrovse. // Valstybs inios. 2005. Nr. 67-2407.
13. Lietuvos Respublikos statymas dl darbuotoj dalyvavimo priimant sprendimus Europos
kooperatinse bendrovse. // Valstybs inios. 2006. Nr. 141-5387.
14. Lietuvos Respublikos statymas Dl usieniei teisins padties. // Valstybs inios. 2004. Nr.
73-2539.
15. Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikoje irinkt Europos Parlamento nari statuso ir darbo
slyg statymas // Valstybs inios, 2004. Nr. 32-1009.
 37

16. Lietuvos Respublikos lygi galimybi statymas // Valstybs inios. 2003. Nr. 114-5115.
17. Lietuvos Respublikos moter ir vyr lygi galimybi statymas // Valstybs inios. 1998. Nr.
112-3100.
18. Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo statymas // Valstybs inios. 2004. Nr. 4-26.
19. Lietuvos Respublikos Nelaiming atsitikim darbe ir profesini lig socialinio draudimo
statymas // Valstybs inios. 1999. Nr. 110-3207.
20. Lietuvos Respublikos valstybs politik, teisj ir valstybs pareign darbo apmokjimo
statymas // Valstybs inios, 2000. Nr. 75-2271.
21. Lietuvos Respublikos valstybs tarnybos statymas // Valstybs inios. 1999. Nr. 66-2130.
22. Lietuvos Respublikos valstybins darbo inspekcijos statymas // Valstybs inios. 2003. Nr.
102-4585.
23. Lietuvos Respublikos Seimo 1994 m. birelio 23 d. nutarimas Nr. I-507 ,,Dl Tarptautins darbo
organizacijos konvencij ratifikavimo" // Valstybs inios. 1994. Nr. 49-913. Konvencij tekstus r.
Valstybs inios 1996 Nr. 27-647; Nr. 28-670; Nr. 30-735.

ES ir tarptautiniai norminiai aktai

1. Europos socialin chartija (pataisyta) // Valstybs inios, 2001. Nr. 49-1704.
2. Europos Bendrijos darbuotoj pagrindini socialini teisi chartija // OL 1989, C 323.
3. Europos Sjungos pagrindini teisi chartija // OL C 364, 2000 12 18, P. 1.
4. 1980 met Romos konvencija dl sutartinms prievolms taikytinos teiss // OL 1980, 266.
5. Europos Tarybos 1968 m. spalio 15 d. reglamentas (EEB) Nr. 1612/68 Dl laisvo darbuotoj
judjimo Bendrijoje // OL L 257, 1968 10 19, p. 2.
6. Europos Tarybos 1971 m. birelio 14 d. reglamentas (EB) 1408/71 Dl socialins apsaugos
sistem taikymo pagal darbo sutart dirbantiems asmenims ir j eim nariams, persikeliantiems
Bendrijoje // OL L 149, 1971 07 05, p. 2.
7. Europos Tarybos 1972 m. kovo 21 d. reglamentas (EEB) Nr. 574/72 nustatantis reglamento
(EEB) Nr. 1408/71 dl socialins apsaugos sistem taikymo pagal darbo sutart dirbantiems
asmenims, savarankikai dirbantiems asmenims ir j eimos nariams, persikeliantiems Bendrijoje,
gyvendinimo tvark // OL L 074, 1972 03 27, p.1.
8. Tarybos 1994 m. birelio 22 d. direktyva Nr. 94/33/EB Dl dirbanio jaunimo apsaugos // OL
L 216, 1994 08 20. P. 1220.
9. Parlamento ir Tarybos 1996 m. gruodio 16 d. direktyva 96/71/EB Dl darbuotoj
komandiravimo paslaug teikimo sistemoje // OL L 18, 1997 01 21. P. 1.
 38

10. Tarybos direktyva 2000/43/EB gyvendinanti vienod slyg taikymo princip asmenims
nepaisant j rass arba etnins priklausomybs // OL L 180, 2000 07 19, P. 22
11. Tarybos direktyva 2000/78/EB Nustatanti vienod slyg taikymo uimtumo ir profesinje
srityje bendruosius pagrindus // OL L 303, 2000 12 02, p. 16.
12. Tarybos direktyva 2001/86/EB Papildanti Europos bendrovs statut dl darbuotoj
dalyvavimo priimant sprendimus // OL L 294, 2001 11 10, p. 22.
13. Tarybos direktyva 2002/14/EB Dl bendros darbuotoj informavimo ir konsultavimo sistemos
sukrimo Europos Bendrijoje // OL L 80, 2002 03 23, p. 29.
14. Europos parlamento ir Tarybos direktyva 2006/54/EB Dl moter ir vyr lygi galimybi ir
vienodo poirio moteris ir vyrus uimtumo bei profesins veiklos srityje principo
gyvendinimo // OL L 204, 2006 07 26, P. 23.
15. Tarybos direktyva 89/391/EEB Dl priemoni darbuotoj saugai ir sveikatos apsaugai darbe
gerinti nustatymo // OJ L 183, 1989 6 29, p. 1.
16. Tarybos direktyva 89/654/EEB dl minimali darbovietei taikom saugos ir sveikatos
reikalavim. OJ L 393, 1989 12 30, p. 1.
17. Tarybos direktyva 89/655/EEB Dl btiniausi darbo rengini naudojimui taikom darbuotoj
saugos ir sveikatos reikalavim (pirmoji specialioji direktyva, kuri remiasi Direktyvos 89/391/EEB
16 straipsnio 1 dalimi) // OJ L 393, 1989 12 30, p. 13.
18. Tarybos direktyva 89/655/EEB Dl btiniausi darbo rengini naudojimui taikom darbuotoj
saugos ir sveikatos reikalavim (antroji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16
straipsnio 1 dalyje) // OL L 393, 1989 12 30, p. 13.
19. Tarybos direktyva 91/533/EEB Dl darbdavio pareigos informuoti darbuotojus apie darbo
sutarties arba darbo santyki slygas // OL L 288, 1991 10 18, p. 32.
20. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/71/EB dl darbuotoj komandiravimo paslaug
teikimo sistemoje // OL L 18, 1997 1 21, p. 1.
21. Tarybos direktyva 97/81/EEB Dl bendrojo susitarimo dl ne vis darbo dien dirbani
asmen, sudaryta tarp UNICE, CEEP ir ETUC // OL J 14, 1998 1 20, p. 9.
22. Tarybos direktyva 99/70/EEB Dl Europos pramons ir darbdavi konfederacij sjungos
(UNICE), Europos moni, kuriose dalyvauja valstyb, centro (CEEP) ir Europos profesini sjung
konfederacijos (ETUC) bendrojo susitarimo dl darbo pagal terminuotsias sutartis // OL L 175,
1999 7 10, p. 43.
 39

23. Tarybos direktyva 2001/23/EB Dl valstybi nari statym, skirt darbuotoj teisi apsaugai
moni, verslo arba moni ar verslo dali perdavimo atveju, suderinimo. OL L 82, 2001 03 22, p.
16.
24. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/88/EB Dl tam tikr darbo laiko organizavimo
aspekt // OL L 299, 2003 11 18, p. 9.
25. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2008/104/EB Dl darbo per laikinojo darbinimo
mones // OL L 327, 2008 12 5, p. 9-14.

Lietuvos Respublikos postatyminiai teiss aktai

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimas Nr. 587 Dl darb, kuriuose gali bti taikoma iki
dvideimt keturi valand per par darbo laiko trukm, srao, Darbo ir poilsio laiko ypatum
ekonomins veiklos srityse, Darb, slyg, kurioms esant gali bti vedama sumin darbo laiko
apskaita, sumins darbo laiko apskaitos vedimo monse, staigose, organizacijose tvarkos
patvirtinimo // Valstybs inios. 2003. Nr. 482120, Valstybs inios. 2003. Nr. 49 (atitaisymas).
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2003 m. vasario 3 d. nutarimas Nr. 160 Dl Papildom ir
speciali pertrauk, skaitom darbo laik, nustatymo tvarkos patvirtinimo // Valstybs inios,
2003. Nr. 14559.
3. Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2003 m. sausio 28 d. nutarimas Nr. 116 Dl kompensuojam
imok dydio ir mokjimo tvarkos patvirtinimo // Valstybs inios, 2003. Nr. 11413.
4. Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1994 m. kovo 7 d. nutarimas Nr. 154 ,,Dl sezoninio
darbo // Valstybs inios, 1994, Nr. 19-313;
5. Nacionalini, akos ir teritorini kolektyvini sutari registravimo tvarka, patvirtinta Lietuvos
Respublikos Vyriausybs 2002 m. lapkriio 19 d. nutarimu Nr. 1815 // Valstybs inios. 2002. Nr.
112-5010.
6. Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2003 m. liepos 18 d. nutarimas Nr. 940 Dl darbo stao
skaiiavimo tvarkos i valstybs ar savivaldybi biudet finansuojamose monse, staigose ir
organizacijose aprao patvirtinimo // Valstybs inios. 2003. Nr. 73-3374.
7. Darbo arbitrao ir treij teismo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2003
m. rugsjo 30 d. nutarimu Nr. 1196 // Valstybs inios. 2003. Nr. 93-4206.
8. Lietuvos Respublikos socialins apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandio 24 d. sakymas
Nr. A1-118 Dl Leidimo dirbti usienieiams idavimo slyg ir tvarkos aprao patvirtinimo //
Valstybs inios. 2006. Nr. 46-1669.
 40

9. Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2003 m. sausio 29 d. nutarimas Nr. 138 Dl Asmen iki
atuoniolikos met darbinimo, sveikatos patikrinimo ir j galimybi dirbti konkret darb
nustatymo tvarkos, darbo laiko, jiems draudiam dirbti darb, sveikatai kenksming, pavojing
veiksni srao patvirtinimo // Valstybs inios, 2003. Nr. 13502.
10. Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2003 m. sausio 29 d. nutarimas Nr. 139 ,,Dl Asmen iki
atuoniolikos met profesinio pasirengimo slyg ir tvarkos patvirtinimo // Valstybs inios, 2003.
Nr.13503.
11. Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2003 m. balandio 22 d. nutarimas Nr. 497 ,,Dl kasmetini
papildom atostog trukms, suteikimo slyg ir tvarkos patvirtinimo // Valstybs inios, 2003. Nr.
391787.
12. Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2003 m. liepos 18 d. nutarimas Nr. 941 ,,Dl kai kuri
kategorij darbuotoj, turini teis kasmetines pailgintas atostogas, srao ir i atostog trukms
patvirtinimo // Valstybs inios, 2003. Nr. 733375.
13. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2000 m. gegus 31 d. sakymas Nr. 301 ,,Dl
profilaktini sveikatos tikrinim sveikatos prieiros staigose // Valstybs inios, 2000. Nr.47
1365.
14. Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2004 m. rugsjo 2 d. nutarimas Nr. 1118 ,,Dl Nelaiming
atsitikim darbe tyrimo ir apskaitos nuostat patvirtinimo // Valstybs inios, 2004. Nr. 1364945.
15. Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2003 m. gegus 14 d. nutarimas Nr. 590 ,,Dl profesij,
darb ir veiklos srii darbuotoj bei transporto priemoni vairuotoj, buvusi kartu su
nukentjusiaisiais ar ligoniais nelaiming atsitikim ar maus gyvybei pavojingo susirgimo vietose
ir privalani suteikti jiems pirmj pagalb, srao patvirtinimo, taip pat statym nustatyt kit
asmen kompetencijos iais klausimais nustatymo // Valstybs inios, 2003, Nr. 482123.
16. Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2004 m. vasario 12 d. nutarimas Nr. 166 ,,Dl Darbo gin
komisijos posdio protokolo formos patvirtinimo // Valstybs inios, 2004. Nr. 26821.

Specialioji literatra
1. Darbo teis: vadovlis. Dambrauskien G., et al. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2008.
2. Darbo teis: vadovlis. Nekroius I., et al. Vilnius: Teisins informacijos centras, 2008.
3. Lietuvos Respublikos Darbo kodekso komentaras. III dalys. Vilnius: Justitia, 2003.
4. Lietuvos Respublikos Darbo kodekso komentaras. III dalis. Vilnius: Justitia, 2004.
5. Davulis T., Petrylait D., Petrylait V. Europos Sjungos teiss akt gyvendinimas Lietuvos
darbo teisje. Vilnius: Teisins informacijos centras, 2008.
 41

6. Davulis T. Darbo teis: Europos Sjunga ir Lietuva. Vilnius: TIC, 2004.

7. Davulis T. 33 klausimai ir atsakymai apie Europos darbo tarybas. Vilnius, 2004.
8. Dambrauskien G., Maernyt-Panomariovien I. Lietuvos darbo teis: schemos ir komentarai:
mokomasis metodinis leidinys. Vilnius, Mykolo Romerio universitetas, 2008.
9. Dambrauskien G., Macijauskien R., Maernyt-Panomariovien I. Darbo sutartis: sudarymas,
vykdymas, nutraukimas. Vilnius: altvyksl, 2007.
10. Jovaias K. Lietuvos Respublikos konstitucijos komentaras. I dalis. Vilnius: Teiss institutas,
2000.
11. Petrylait D. Kolektyviniai darbo ginai. Vilnius: TIC, 2005.
12. Tiakijus V. Darbo teis: teorija ir praktika. Vilnius: Justitia, 2005.

Publikacijos/praneimai
1. Dambrauskien G. Civilini ir darbo sutari sveika // Jurisprudencija. LTU Mokslo darbai.
Nr. 28 (2). Vilnius, 2002. P. 7-16.
1. Dambrauskien G. Kolektyvini deryb principai tarptautinje ir Lietuvos darbo teisje.
Jurisprudencija. 2003, Nr. 40 (32), p. 5-13.
2. Dambrauskien G. Konstitucins teiss darb garantijos ir Lietuvos Respublikos naujasis darbo
kodeksas // Jurisprudencija. Nr. 30 (22). Vilnius, 2002. P. 81-89.
2. Dambrauskien G. Lanksi uimtumo form taikymas Lietuvoje // Jurisprudencija. 2002, Nr.
25 (17), P.19-25.
3. Dambrauskien G. Socialinio dialogo teisiniai pagrindai. Jurisprudencija. 2005, Nr. 74 (66), p.
13-22.
3. Dambrauskien G. Vaik ir paaugli uimtumo teisinio reglamentavimo problemos,
Jurisprudencija, 2001. Nr. 20 (12), p. 5056.
4. Dambrauskien G., MaernytPanomariovien I. Tarptautin darbo organizacija ir Lietuva:
Konvencij primimas, ratifikavimas, vykdymas. Vilnius: LTU, 2001.
5. Darbo byloms nagrinti specializuot teism steigimo Lietuvoje galimybs. [Autori
kolektyvas, mokslo taikomasis tyrimas]. - Vilnius: Teiss institutas, 2003.
4. Davulis T. Kai kurios darbdavi organizacij teisinio statuso problemos. Teis. 2001, Nr. 39, p.
816.
6. Davulis T. Kolektyviniai susitarimai; kolektyvini darbo santyki reguliavimo problemos // VU
mokslo darbai: Teis, 1999, Nr. 1 (33).
5. Davulis T. Socialini partneri vaidmuo kuriant EB teiss normas. Teis, 2006, Nr. 58, p. 24-53.
 42

6. Davulis T., Petrylait D., et al. Darbo ir socialins apsaugos teis XXI amiuje: ikiai ir
perspektyvos. Vilnius: TIC, 2007.
7. Dl tarj instituto Lietuvos Respublikos steigimo tikslingumo ir galimybi. [Autori
kolektyvas, studija]. - Vilnius: Teiss institutas, 2004.
8. Europos Sjungos socialin teis: normini teiss akt rinkinys / sudarytojai T. Davulis ir J.
Usonis. Vilnius: Teisins informacijos centras, 2004.
9. I. MaernytPanomariovien. Darbuotoj lygyb Europos Sjungos teisje. [Darbo teis
suvienytoje Europoje: Tarptautins mokslins konferencijos mediaga, 2003 m. spalio 16-18 d.] -
Vilnius, 2004. P. 118-128.
10. I. MaernytPanomariovien. Principo Darbuotoj lygyb nepaisant amiaus gyvendinimo
problemos // Teiss problemos. Nr. 2 (40). - Vilnius: Teiss institutas, 2003. P. 31-50.
11. I. MaernytPanomariovien. Socialins uimtumo mons kaip viena i uimtumo didinimo
galimybi Europos Sjungoje. - Ryga: Rigas stradina universitate, 2004.
12. MaernytPanomariovien I. Atsiskaitymo su darbuotojais utikrinimo problemos //
Jurisprudencija. 2000, Nr. 16 (8).
13. MaernytPanomariovien I. Darbuotoj garantij teisin prigimtis // Jurisprudencija. Nr. 25
(17). Lietuvos teiss universitetas: mokslo darbai, 2002. P.89.
14. MaernytPanomariovien I. Darbuotoj teisi apsaugos darbdaviui tapus nemokiam teisinio
reglamentavimo problemos // Jurisprudencija. Nr.23 (15) Lietuvos teiss universitetas: mokslo
darbai, 2001. P.71.
15. Darbo teis suvienytoje Europoje // 2003 m. spalio 16-18 d. Tarptautins mokslins
konferencijos mediaga. Vilnius, 2004. 382 p.
16. ioys P. A. Lokautas kolektyvini darbo santyki srityje // Jurisprudencija. 2002, Nr.25 (17).
P.11-18.
17. Nekroius I. Lietuvos darbo kodekso rengimo problemos // VU Mokslo darbai: Teis, 1999, Nr.
1 (33).
18. Nekroius I. Lietuvos Respublikos darbo kodekso rengimo ir gyvendinimo problemos // Darbo
teis suvienytoje Europoje. 2003 m. spalio 16-18 d. tarptautins mokslins konferencijos mediaga,
V., 2004, P. 151-160.
19. Nikitinas V. Darbdavys kaip darbo teiss subjektas Lietuvos Respublikos bei usienio valstybse
// Jurisprudencija. 2002, Nr.25 (17), P.98-105;
20. Petrylait D. Teiss streikuoti gyvendinimo Lietuvoje problemos // Jurisprudencija. 2002. Nr.25
(17), P.106-115.
 43

21. Tartilas J. Traum prevencijos problema ir socialin sauga // Jurisprudencija, 2002, Nr.25 (17).
P.139-142;
22. Undznas B. Tarptautiniams darbo santykiams taikytinos teiss problema // Jurisprudencija.
2000, Nr. 16 (8).
23. Undznas B. Usieniei sidarbinimo Lietuvoje reglamentavimo raida ir perspektyvos //
Jurisprudencija. 2002, Nr.25 (17), P.148-155.
24. Usonis J. Darbo statym bendrumo ir diferenciacijos principas // Jurisprudencija, T. 40(32).
Vilnius, Lietuvos teiss universitetas, 2003. P. 8591.
25. Usonis J., Bagdanskis T. Darbo nuoma ir jos teisinio reguliavimo perspektyvos Lietuvoje //
Jurisprudencija: mokslo darbai. Mykolo Romerio universitetas. 2008, Nr. 8(110), p. 65-72.
26. Konferencijos Lietuvos darbo teiss ir socialins saugos teiss modernizavimas praneim
publikacijos. Jurisprudencija: mokslo darbai. Mykolo Romerio universitetas. 2008, Nr. 8(110).

Usienio literatra
1. Sprack, John. Employment law and practice. London: Sweet & Maxwell, 2007.
2. Lockton, Deborah. Employment law, 2007-2008. Abingdon: Routledge-Cavendish. Taylor &
Francis Group, 2007.
3. Freedland, Mark Robert ... [et al.]. Public employment services and European law. Oxford
University Press, 2007.
4. Countouris, Nicola. The changing law of the employment relationship: comparative analyses in
the European context. Studies in modern law and policy series. Aldershot Burlington (Vt.).
Ashgate, 2007.
5. Wolkinson, Benjamin W. Employment law: the workplace rights of employees and employers.
Blackwell Publishing, 2008.
6. Vos, Marc de. European Community employment and labour law: law and cases. Knops
Publishing, 2007.
7. Benny, Richard... [et al.]. Employment law: 2006-2007. Oxford University Press, 2006.
8. McDonald, Janis L... [et al.]. Employment discrimination law: problems, cases, and critical
perspectives. Prentice-Hall, 2006.
9. The employment relationship: International Labour Conference, 95th Session. International
Labour Office, International Labour Conference; 5(2A). Geneva: ILO, 2006.
10. Williams, Steve. Contemporary employment relations: a critical introduction. Oxford University
Press, 2006.
 44

11. Bercusson, Brian. Cross-border collective actions in Europe: a legal challenge. A study of the
legal aspects of transnational collective actions from a labour law and private international law
perspective. Antwerpen Oxford. Intersentia, 2007.
12. Hardy, Stephen T. Labour law and industrial relations in Great Britain. Kluwer Law
International, 2007.
13. Kubiak S. Collective Redundancies: A Comparative Study of the Legal Regulations of the
European Union and the Republic of Poland // Jurisprudencija: Lietuvos teiss universiteto
mokslo darbai, 2002. Nr.25 (17). P.73.
14. Biagi M. Innovating Labour Law and Industrial Relations. The International Journal of
Comparative Labour Law and Industrial Relations. Kluwer Law International. 2001, volume 17.
15. International encyclopaedia for labour law and industrial relations / ed in chief: R. Blanpain,
1977. Vol. 1-12.
16. Manifesto Social Europe, ETUI, Brussels 2001.
17. Simon Deakin and Gillian S Morris, Labour Law, London, Butterworths, 1998.
18. Stencel J. Zakaz konkurenciji w prawe pracy. Warszawa, 2001.
19. Steven D Anderman, Labour Law. Management Decisions and Workers Rights, London,
Butterworths, 1998.
20. .. . . .:
, 1999.

altiniai internete:
1. Tarptautin darbo organizacija (konvencijos ir rekomendacijos) www.ilo.org ir
www.ilo.org/ilolex/english/convdisp1.htm
2. Lietuvos Konstitucinio Teismo jurisprudencija - www.lrkt.lt
3. Lietuvos Aukiausiojo Teismo jurisprudencija - www.lat.lt
4. Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo jurisprudencija - www.lvat.lt
5. Europos Teisingumo Teismo jurisprudencija - www.curia.eu.int
6. Europos mogaus teisi teismo jurisprudencija - http://www.echr.coe.int
7. Socialins apsaugos ir darbo ministerija www.socmin.lt
8. Valstybin darbo inspekcija www.vdi.lt
9. Europos Sjungos norminiai aktai http://eur-lex.europa.eu/RECH_menu.do?ihmlang=lt
10. Lietuvos Respublikos normini akt paieka LR Seimo interneto svetainje
http://www3.lrs.lt/DPaieska.html
 45

----------------------------