Valstyb, kaip visos visuomens organizacija, turi utiktinti pagrindini valstybs

funkcij vykdym: teiss krim, teisingumo vykdym, krato apsaugos ir

piliei saugumo utikrinim ir kt. ioms funkcijoms vykdyti yra btina
atitinkam institucij sistema, kuri yra valstybs funkcij gyvendinimo
mechanizmo sudedamoji dalis. Svoka institucija apima ne tik valstybs
institucijas ji turi ir platesn prasm, nes tam tikrais atvejais taip yra
vadinamos ir nevalstybins institucijos. Vienos valstybs institucios yra tiesiogiai
nurodytos Konstitucijoje, pvz., Seimas; Respublikos Prezidentas: Vyriausyb;
Konstitucinis Teismas; Aukiausias Teismas; Apeliacinis teismas; apygard ir
apylinki teismai; Seimo kontrolieriai; Valstybs kontrol; Lietuvos bankas;
Valstybs gynimo tarnyba; Generalin prokuratra ir kt. Kitos valstybs
institucijos Konstitucijoje yra tvirtintos nenurodant j tiksli pavadinim
(ministerijos, saugumo tarnyba, specializuoti teismai ir kt). Kitos valstybs
institucijos pagal Konstitucij turi bti nustatytos statymo. Dar kitos valstybs
institucijos steigiamos gyvendinti valstybs valdym, tvarkyti rato reikalus,
utikrinti vairi valstybs funkcij vykdym ir taip vykdyti viej administravim
ir teikti viesias paslaugas. Valstybs institucijomis laikytinos visos institucijos,
per kurias valstyb vykdo savo funkcijas.
Seimas, Resublikos Prezidentas ir Vyriausyb, Teimas yra suprantamos kaip
valstybs valdk vykdanios institucijos. Santykiai tarp i valdi yra
grindiami konstituciniu valdi padalijimo principu.
Seimas uim ypating viet valstybs valdi vykdani institucij sistemoje ir
tik jis yra Tautos atstovyb, vienintel galiota statym leidybos institucija.
Seim sudaro Seimo nariai Tautos atstovai, kurios statymo tvarka irenka LR
pilieiai. Seimas savo prasme yra politin institucija, kuriai bdinga tam tikra
organizacin struktra. Seimas taip pat steigia valstybs institucijas, skiria ir
atleidia i pareig j vadovus.
1. Respublikos Prezidentas bei Vyriausyb yra vykdomosios valdios
institucijos, kuri galiojimai yra skirtingi, viena kitos atvilgiu autonomiki,
savarankiki. Respublikos Prezident pareigas Konstitucijoje nustatytam
laikui nustatyta tvarka renka LR pilieiai. Respublikos Prezidentas yra
valstybs vadovas, jis atstovauja Lietuvos valstybei ir daro visa, kas jam
pavesta Konstitucijoje ir statym. Respublikos Prezidentas yra vienasmen
vykdomosios valdios institucija.
2. Vyriausyb yra kolegiali vykdomosios valdios institucija. Vyriausyb
sudaro ministras pirmininkas ir ministrai. Vyriausybs nariai pareigas
skiriami (Konstitucijos 92 str.). Vyriausybei galiojimus veikti suteikia ir jos
veiklos parlamentin kontrol vykdo Seimas. Vyriausyb vykdo
Konstitucijoje ir statymuose nustatytas pareigas, taip pat koordinuoja
ministerij ir kit Vyriausybs staig veikl. Ministerijos yra valstybs
institucijos, kurias Vyriausybs silymu steigia ir panaikina Seimas.
Ministerijai vadovauja ministras.
3. Teismin valdi vykdo teismai, kuriems patikta teisingumo gyvendinimo
funkcija. iuo metu Lietuvoje veika trys teism sistemos.

Valstybs institucijos yra vadinamos ir vieosios valdios institucijomis. Tai

apima ne tik valstybs valdi gyvendinanias institucijas (Seim, Respublikos
Prezident ir Vyriausyb, teismus), bet ir valdios institucijas savivaldybi
tarybas. Seimas, taip pat ir Vyriausyb, steigia valstybs institucijas, kurios yra
btinos gyvendinti valstybs valdym, tvarkant krato reikalus, utikrinti vairi
valstybs funkcij vykdym. Vienos valstybs funkcijos yra vykdomos per
civilines valstybs institucijas, kitos per karines ir sukarintas valstybs
institucijas.

VALSTYBS TARNYBA
Teiss, politikos moksl ar vieojo administravimo mokslinje literatroje nra
vienos, vis vienodai pripaintos valstybs tarnybos sampratos. Lietuvos
mokslinje literatroje valstybs tarnyba ir jos samprata analizuojama
nagrinjant vieojo administravimo ir valstybs tarnybos sistemas, darbo
santyki ir valstybs tarnybos santyki pobd, konstitucin jurisprudencij,
teisinio reguliavimo raid ir kt. Valstybs tarnyba yra konstitucinis institutas ir
grindiama Konstitucijos 33 strapsnio 1 dalimi, Konstitucijos 48 straipsnio 1
dalimi, kitomis konstitucinmis nuostatomis, tvirtinaniomis valstybs tarnyb
civilinse valstybs institucijose, karinse bei sukarintose valstybs institucijose.
Valstybs institucijose, kurioms patiktas valstybs funkcij vkdymas, dirba
vairs asmenys, j teisins statusas skiriasi. Vieni asmenys yra Seimo nariai,
Respublikos Prezidentas, Vyriausybs nariai ir teisjai, vykdo funkcijas
gyvendinant valstybs valdi. ie asmenys turi ypating teisin status.
Savivaldybi taryb nariai vykdo funkcijas gyvendinant teritorini bendruomeni
savivaldos teis. Lietuvoje irinkti Europos Parlamento nariai atstovauja Lietuvai
Europos Parlamente politinje atstovaujamoje institucijoje. Kiti asmenys,
dirbantys institucijose, per kurias vykdomos valstybs funkcijos, susijusios su
vieojo administravimo vykdymu ir viej paslaug teikimu, sudaro valstybs
tarnautoj korpus. Tokie asmenys nevykdo funkcij, gyvendinant valstybs
valdi.

Valstybs tarnautojo statusas skiriasi nuo kit darbuotoj ryio su valstybe

pobdiu. Valstybs tarnybos santykiai tai teisiniai santykiai tarp valstybs
tarnautojo ir valstybs, kuri io asmens atvildiu atlieka darbdavio vaidmen.
Valstybs tarnyba suprantama kaip tarnyba Lietuvos valstybei ir pilietinei Tautai,
t.y. kaip santyki tarp valstybs ir asmen, kuriems yra pavesta vykdyti tam
tikras valstybs funkcijas utikrinant vieojo administravimo vykdym ir viej
paslaug teikim, kad bt garantuotas visos valstybins bendruomens
pilietins Tautos vieasis interesas, sistema. Valstybs tarnautojai ypatinga
socialin grup, kurios specifik lemi valstybs tarnybos paskirtis ir
visuomenins reikmingumas. Valstybs tarnybos paskirtis garantuoti viej
interes lemia valstybs tarnautoj, kaip korpuso, ypating formavimo tvark,
j teisinio statuso ypatumus, taip pat j ypating atsakomyb visuomenei u
jiems pavest funkcij vykdym. Valstybs tarnautojams, o ypa pareignams,
kurie sprendimus priima vienasmenikai, keliami didesni kvalifikaciniai ir
profesiniai reikalavimai nei kitiems darbuotojams. Valstybs tarnyba yra
grindiama lojalumu Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai, vieojo, o
ne privataus intereso dominavimu, nealikumu ir neutralumu politik atvilgiu.
Apsaugant valstybs tarnyb nuo nepagrsto neteisto interes grupi poveikio,
kai kurios valstybs tarnybos sistemos grandys yra depolitizuotos. i sistema
organizuojama ir veikia grietai paisydama konstitucini valdi padalijimo ir
valdios gali ribojimo princip. Kiekviena institucija veikia nevirydama
apibrtos kompetencijos rib, o j ginai dl kompetencijos sprendiami teisine
tvarka. Valstybs tarnyba yra vientisa sistema, taiau tam tikri tarnybos
santykiai turi ypatum dl valstybs institucij ir j vykdom funkcij specifikos.
Tarnyba karini ir sukarint institucij sistemoje yra viena is konstitucinio
valstybs tarnybos instituto ri. Tarnybai tokiose institucijose yra taikomi
valstybs tarnybai keliami pagrindiniai konstituciniai reikalavimai, taiau iose
institucijose dirbantiems asmenims taikomi specials reikalavimai, nustatomi
tam tikri draudimai. Valstybs tarnybos sistemos funkcionavimas ir valstybs
tarnautoj profesin veikla atlyginama i valstybs biudeto.