VERSLO TEISö

metodin÷ priemon÷: paskaitų konspektas

II dalis

Lekt. Egl÷ Šimkevičien÷

2012
 Baudos (I)
• Už draudžiamus susitarimus, piktnaudžiavimą dominuojančia
pad÷timi, koncentracijos, apie kurią buvo privaloma pranešti,
įgyvendinimą be Konkurencijos tarybos leidimo,
koncentracijos tęsimą jos sustabdymo laikotarpiu,
Konkurencijos tarybos nustatytų koncentracijos vykdymo
sąlygų ar privalomų įpareigojimų pažeidimą ūkio subjektams
skiriama pinigin÷ bauda iki 10 procentų bendrųjų metinių
pajamų pra÷jusiais ūkiniais metais.
• Už atliktus nesąžiningos konkurencijos veiksmus, kuriuos tiria
Konkurencijos taryba, ūkio subjektams gali būti skiriama
pinigin÷ bauda iki 3 procentų bendrųjų metinių pajamų
pra÷jusiais ūkiniais metais.
 Baudos (II)
• Už informacijos, reikalingos tyrimui atlikti ar koncentracijai
nagrin÷ti, nepateikimą, taip pat neteisingos ar ne visos
informacijos pateikimą įstatyme numatytais atvejais, už
kliudymą Konkurencijos tarybos pareigūnams įeiti ir patikrinti
ūkio subjekto patalpas, teritoriją ir transporto priemones,
peržiūr÷ti ar paimti dokumentus ir daiktus, turinčius
įrodomosios reikšm÷s tiriant bylą, už antspaudo, Konkurencijos
tarybos pareigūnų užd÷to, sugadinimą ar nupl÷šimą ūkio
subjektams gali būti skiriama pinigin÷ bauda iki 1 procento
bendrųjų metinių pajamų pra÷jusiais ūkiniais metais.

E.Šimkevičien÷, 2012
 Baudos (III)

• Už Konkurencijos tarybos įpareigojimų nutraukti neteis÷tą

veiklą, atlikti veiksmus, atkuriančius ankstesnę pad÷tį ar
pašalinančius pažeidimo pasekmes, nevykdymą arba
vykdymą ne laiku, už nurodymų pateikti informaciją
vykdymą ne laiku, už prisiimtų įsipareigojimų nesilaikymą
šio įstatymo numatytais atvejais ūkio subjektams gali būti
skiriama pinigin÷ bauda už kiekvieną pažeidimo vykdymo
(tęsimo) dieną iki 5 procentų vidutinių dienos bendrųjų
pajamų pra÷jusiais ūkiniais metais.
 Baudų skyrimas ir jų dydžio nustatymas

• Skiriamos ūkio subjektams baudos diferencijuojamos

atsižvelgiant į:
• 1) pažeidimo pavojingumą;
• 2) pažeidimo trukmę;
• 3)ūkio subjekto atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias
aplinkybes;
• 4) kiekvieno ūkio subjekto įtaką pažeidimo padarymui, kai
pažeidimą padaro keli ūkio subjektai.
 Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios
aplinkyb÷s
• Atsakomybę lengvinančiomis aplinkyb÷mis laikoma tai, kad
ūkio subjektai, padarę pažeidimą, savo noru užkirto kelią
žalingoms pažeidimo pasekm÷ms, pad÷jo Konkurencijos
tarybai tyrimo metu, atlygino nuostolius, pašalino padarytą
žalą, savo valia nutrauk÷ pažeidimą, neįgyvendino konkurenciją
ribojančių veiksmų, pripažino Konkurencijos tarybos tyrimo
metu nustatytas esmines aplinkybes, taip pat tai, kad
pažeidimą sudarantis elgesys buvo nulemtas valdžios
institucijų veiksmų, ir labai sunki ūkio subjekto finansin÷
pad÷tis.
• Atsakomybę sunkinančiomis aplinkyb÷mis laikoma tai, kad
ūkio subjektai kliud÷ vykdyti tyrimą, sl÷p÷ įvykdytą pažeidimą,
tęs÷ pažeidimą nepaisydami Konkurencijos tarybos
įpareigojimo nutraukti neteis÷tus veiksmus arba jei pakartotinai
įvykd÷ pažeidimą, už kurį ūkio subjektams jau buvo paskirtos
šiame įstatyme numatytos sankcijos.
 Atleidimas nuo baudos
• Ūkio subjektas, kuris yra draudžiamo konkurentų susitarimo
dalyvis, pateikęs Konkurencijos tarybai visą informaciją apie
tokį susitarimą, atleidžiamas nuo baudos, numatytos už šį
pažeidimą, esant visoms šioms sąlygoms:
1) ūkio subjektas pateik÷ informaciją iki šio susitarimo tyrimo
pradžios;
2) ūkio subjektas yra pirmasis iš draudžiamo susitarimo dalyvių,
pateikęs tokią informaciją;
3) ūkio subjektas pateikia visą jam žinomą informaciją apie
draudžiamą susitarimą ir bendradarbiauja su Konkurencijos
taryba tyrimo metu;
4) ūkio subjektas nebuvo draudžiamo susitarimo iniciatorius ir
neskatino kitų ūkio subjektų dalyvauti tokiame susitarime.
 EUROPOS SĄJUNGOS KONKURENCIJOS
TAISYKLIŲ TAIKYMAS
• Konkurencijos taryba yra institucija, įgaliota taikyti Europos
Sąjungos konkurencijos taisykles, kurių laikymosi priežiūra
pagal Europos Sąjungos konkurencijos teisę pavedama
nacionalinei konkurencijos institucijai.
• Konkurencijos taryba yra koordinuojanti institucija valstyb÷s
pagalbos, kuriai taikomos Europos Sąjungos valstyb÷s
pagalbos taisykl÷s, klausimais.
• Konkurencijos taryba LR Vyriausyb÷s patvirtinta tvarka
atlieka valstyb÷s pagalbos, projektų ekspertizę, teikia
valstyb÷s pagalbos teik÷jams išvadas ir rekomendacijas,
kaupia informaciją apie suteiktą valstyb÷s pagalbą Lietuvos
ūkio subjektams ir teikia ją Europos Bendrijų Komisijai bei
kitoms suinteresuotoms institucijoms.
• 7 tema. Lietuvos sutarčių teis÷:
galimyb÷s ir pavojai verslui

E.Šimkevičien÷, 2012
 Ikisutartiniai santykiai

• Šalims prad÷jus derybas, tarp jų susiklosto tam tikri

santykiai, vadinami ikisutartiniais.
• Šalys turi teisę laisvai der÷tis ir neatsako už tai, kad
nepasiekiamas jų susitarimas.
• Teis÷ der÷tis ribota ir šalys ją įgyvendinti gali tiek, kiek
tai nepažeidžia sąžiningumo principo.
 Derybų stadijos

• Pradin÷ stadija: apsikeitimas pasiūlymais.

• Derybų eiga: ketinimų protokolo surašymas
(pasiekiamas principinis šalių susitarimas, kad sutartis
bus sudaryta).
• Derybų pabaiga: kai tarp šalių viskas suderinta, belieka
pasirašyti pagrindinę sutartį.
 Derybų įforminimas

• Garantiniai patvirtinimai, laiškai arba protokolai.

• Pavyzdžiui, pavaldžioji įmon÷ gali prašyti pagrindin÷s
įmon÷s, kad ši parašytų kitai šaliai laišką, kuriame
patvirtintų, jog pritaria deryboms. Tokį dokumentą
pasirašiusiam asmeniui jokie teisiniai padariniai
neatsiranda.
• Derybų protokolas. Pasirašomi po kiekvieno etapo.
• Informaciniai raštai.
• Pavyzdžiui, siunčiamas pranešimas naujienų agentūrai,
jei derybose dalyvaujančios šalys nori, kad visuomen÷
žinotų apie vykstančias derybas.
• Preliminarieji ikisutartiniai dokumentai (ketinimų
protokolai). Šiuose dokumentuose užfiksuojamos
esmin÷s sutarties sąlygos, d÷l kurių jau susitarta.
• Preliminarios sutartys.
 Šalių pareigos esant ikisutartiniams
santykiams:

• Elgtis sąžiningai;
• Atskleisti informaciją, kuri yra svarbiausia sudarant
sutartį;
• Konfidencialumo pareiga.
Sąžiningumas ikisutartiniuose santykiuose

LAT Civilinių bylų skyriaus teis÷jų kolegijos nutartis

civilin÷je byloje UAB “Vingio kino teatras” v. “Eika”, Nr.
3k-3-38/2005.

(I) Draudžiama vesti derybas neketinant sudaryti
sutarties.

(II) Nors ir n÷ra šalių pareigos sudaryti sutartį, tačiau toli
pažengusios derybos negali būti nutrauktos be
pakankamos priežasties, nes tokiose derybose viena ar
kita šalis jau turi visiškai pagrįstą pagrindą tik÷tis, kad
priešingos šalies ketinimai yra rimti ir sutartis tikrai bus
sudaryta.

(III) Šalis, kuri derybų metu elgiasi nesąžiningai, privalo
atlyginti kitai šaliai nuostolius. Nuostoliai – derybų metu
tur÷tos išlaidos ir prarastos galimyb÷s pinigin÷ vert÷.
 KONFIDENCIALUMO PAREIGA

• Derybų metu gautos informacijos negalima atskleisti ar

panaudoti neteis÷tu būdu.
• Informacija turi būti įvardyta kaip konfidenciali.
• Konfidenciali informacija saugoma tam tikrą laiką.
• Neįvykdžiusi pareigos šalis privalo atlyginti nuostolius.
Kitos šalies gauta nauda yra minimalūs nukent÷jusios
šalies nuostoliai.
 Preliminarioji sutartis

• Preliminarioji sutartis – tai rašytinis įsipareigojimas per

įstatymo ar šalių nustatytą terminą ateityje sudaryti
pagrindinę sutartį.
 Pagrindin÷s ir preliminariosios sutarties
atskyrimo kriterijai:

• 1) faktinis šalių elgesys;

• 2) preliminariosios sutarties turinys.
Preliminariosios sutarties esminiai požymiai:

• Savanoriškumas;
• Rašytin÷ forma;
• Terminuotumas;
• Įsipareigojimas ateityje sudaryti kitą konkrečią sutartį;
 Nepagrįsto atsisakymo sudaryti pagrindinę
sutartį teisiniai padariniai (I)

• Negalima priversti sudaryti pagrindin÷s sutarties

(prancūziškoji/vokiškoji mokykla). Rusijoje galima
reikalauti, kad preliminarioji sutartis būtų įgyvendinta
natūra, t.y. būtų sudaryta pagrindin÷ sutartis.
 Nepagrįsto atsisakymo sudaryti pagrindinę
sutartį teisiniai padariniai (II)

• Taikomas nuostolių atlyginimo institutas. Taikomas tik

tada, kai vengiama ar nepagrįstai atsisakoma sudaryti
sutartį.
• Formaliai atlyginami tik tiesioginiai nuostoliai: “Į
nuostolius neįskaitomos negautos pajamos”.
 Nepagrįsto atsisakymo sudaryti
pagrindinę sutartį teisiniai padariniai (III)

• LAT Civilinių bylų skyriaus teis÷jų kolegijos sprendimas

civilin÷je byloje V.Pocius v A.Radkevičien÷, nr. 3K-3-
797/2001:
• “Preliminarioji sutartis nesuteikia teis÷s reikalauti sudaryti
pagrindinę sutartį. Reikalavimas įpareigoti sudaryti pagrindinę
sutartį preliminariosios sutarties pagrindu yra ydingas ir
negalimas, nes prieštarauja vienam iš pagrindinių civilin÷s
teis÷s principų – sutarties laisv÷s principui. Sutartis galima tik
tada, kai sudaroma laisva valia. Sutartis, sudaryta prievarta,
negalioja.”
 Preliminariosios sutarties
perkvalifikavimas į pagrindinę sutartį:

• 1) kai šalys susitar÷ d÷l visų esminių sąlygų.

• 2) kai laikomasi formos reikalavimų jei pagrindin÷ sutartis
turi būti notarin÷, sprendimas CK 1.93 str. 4d.)
 Būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo-
pardavimo sutarties specifika (CK 6.401 str.)

• Nekilnojamasis daiktas teisiniu ir faktiniu požiūriu.

• Mok÷jimo pareiga.
• Be perkvalifikavimo preliminariosios sutarties vykdymas
natūra.
• Pirk÷jas turi teisę nutraukti preliminariąją sutartį, o
pardav÷jas – ne.
 Mok÷jimo pareiga ikisutartiniuose
santykiuose
• Preliminariosios sutartys negali būti užtikrintos
rankpinigiais, nes mok÷jimai pagal preliminariąsias
sutartis negali atlikti užtikrinamosios funkcijos.
• Pagal preliminariąsias sutartis negali būti atliekami jokie
mok÷jimai. Jei atliekami mok÷jimai, vadinasi, vykdoma
pagrindin÷ sutartis. Preliminarioji sutartis neturi kainos.
 Bylos, kuriose pripažįstama, kad
remiantis preliminariąja sutartimi gali
būti mokamas avansas (I)
• LAT pripažino, kad remiantis preliminariąja sutartimi gali būti
sumokamas avansas, t.y. preliminarioji sutartis gali apimti ir
susitarimą d÷l avansinio mok÷jimo prieš sudarant pagrindinę
sutartį.
• Avansą sumok÷jusi šalis turi teisę reikalauti jį grąžinti visais
sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo atvejais.
• Šalis, gavusį avansą, jokiomis aplinkyb÷mis neturi jo grąžinti
dvigubai. Taigi avansas neatlieka užtikrinamosios funkcijos (t.y.
pagrindin÷s prievol÷s įvykdymo užtikrinimas), kurią atlieka
rankpinigiais.
• Pagal preliminariąją sutartį avansu gautas l÷šas gavusioji šalis
privalo grąžinti, jei sutartiniai įsipareigojimai neįvykdyti, t.y.
grąžinamas be pagrindo įgytas turtas.
 LAT pasisakymas (I)

• Sutartis, šalių pavadinta preliminariąja, pagal kurią yra

mokamas avansas (ar kitokie mok÷jimai), negali būti
laikoma preliminariąja sutartimi. Sutartis kvalifikuotina
kaip atitinkanti būtinąsias pirkimo-pardavimo sutarties
sąlygas (įsipareigojimas parduoti daiktą pagal CK 6.309
str. nuostatas) ir laikytina pagrindine sutartimi.
 LAT pasisakymas (II)

• Pagal preliminariąją sutartį n÷ra atliekami jokie piniginiai

atskaitymai, mok÷jimai, nes CK 6.165 str. nenumatyti
jokie būsimi mok÷jimai būsimos, t.y. pagrindin÷s,
sutarties sąskaita. Preliminarioji sutartis yra
organizacin÷-parengiamoji ir pagal ją mok÷jimo pareiga
neatsiranda”.
• Standartin÷s ir netik÷tos sutarčių
sąlygos
 Standartin÷s sutarčių sąlygos

• Šalys gali sudaryti sutartį “apsikeisdamos”

standartin÷mis sąlygomis.
• Standartinių sąlygų prigimtis lemia tai, kad kaskart
sudarant sutartį, jos sąlygos n÷ra derinamos.
• Tod÷l šalių autonomiškai parengtos sąlygos gali
nesutapti.
 Jei šalių autonomiškai parengtos sąlygos
nesutampa, kokiomis sąlygomis sudaroma
sutartis?

• Prieštaraujančių sąlygų “eliminavimo” doktrina.

• “Paskutinio šūvio” doktrina
 “Eliminavimo” doktrina

• Šalims pasiekus susitarimą, tačiau esant jų standartinių

sąlygų prieštaravimams, sutartis laikoma sudaryta pagal
sulygtas sąlygas ir tas standartines sąlygas, kurios iš
esm÷s sutampa.
• Ši doktrina įtvirtinta CK 6.179 str., UNIDROIT
principuose bei Europos sutarčių principuose.
 Išimtys iš “Eliminavimo” doktrinos

• 1.standartin÷s sąlygos nebus taikomos sutarčiai, jei viena

šalis prieš sutarties sudarymą pareikš, kad nesutinka su kitos
šalies standartin÷mis sąlygomis. Tokiu atveju sutartis tur÷tų
būti sudaroma pagal pirmosios šalies sąlygas.
• 2. šalis, gavusi kitos šalies atsakymą turi teisę nedelsdama
pranešti, kad nesutinka su siūlomomis standartin÷mis
sąlygomis. Šiuo atveju standartin÷s sutarties sąlygos šalims
yra esmin÷s, tod÷l d÷l jų nesulygus sutartis negali būti laikoma
sudaryta.
• PAVOJUS: taisykl÷s išimtis, leidžianti šaliai iš anksto pranešti,
kad ji nesutinka su kitos šalies standartin÷mis sąlygomis, tam
tikrais atvejais gali sudaryti sąlygas išvengti sutarties, kuri
vienai šaliai pasirodo nenaudinga, vykdymo.
 “Paskutinio šūvio” doktrina

• Galioja tos standartin÷s sąlygos, kuriomis sudarant

sutartį remiamasi paskutinį kartą.
 Standartinių sutarčių sąlygų požymiai:

• Bendram, daugkartiniam naudojimui;

• Iš anksto vienos šalies parengtos;
• Be derybų su kita šalimi taikomos sudaromose sutartyse.

• PASTABA: standartines sutarčių sąlygas reikia skirti nuo

privalomų sutarčių sąlygų, kurias tvirtina atitinkama
valstyb÷s institucija (nuo tipinių sutarčių)
 Šalių interesų pusiausvyra. Pareiga
atskleisti informaciją
• Sutarties standartinių sąlygų kita šalis privalo laikytis tik tuo
atveju, jei jai buvo suteikta tinkama galimyb÷ su tomis
sąlygomis susipažinti:
• Iki sutarties pasirašymo buvo įteiktos;
• Pranešta, kad sutartis pagal standartines sąlygas, su
kuriomis galima susipažinti nurodytoje vietoje;
• Pasiūloma atsiųsti sąlygų kopiją.
• PASTABA: ši nuostata taikoma, kai abi šalys yra juridiniai
asmenys (verslininkai) ir pareigą įrodyti, kad šalis buvo
tinkamai supažindinta su standartin÷mis sąlygomis, turi ta
šalis, kuri jas taiko.
 Pareigos atskleisti informaciją
neįvykdymo padariniai:
• Sutarties pripažinimas negaliojančia d÷l suklydimo ar
apgaul÷s, jei sutarties sąlygos netik÷tos;
• Papildomo susitarimo sudarymas;
• Jei sutartis gali galioti ir be standartinių sąlygų, ji galioja;
• Teismas užpildo sutarties spragas, atsiradusias d÷l
negalimumo taikyti standartines sąlygas.
• Teis÷ pakeisti standartines sąlygas, kurios yra akivaizdžiai
nesąžiningos ir neteisingos.
 Netik÷tos (siurprizin÷s) sąlygos

• Jų negalima buvo protingai tik÷tis (sąlygos turinys,

formulavimas ir išraiškos būdas, prisijungusios šalies
patirtis, sutarties rūšis ir pobūdis, verslo papročiai ir pan.)
• Nebuvo tinkamai atskleistos.
 Standartinių ir nestandartinių sąlygų
prieštaravimas

• BENDRA TAISYKLö: jei standartin÷s ir nestandartin÷s

sąlygos prieštarauja, pirmenyb÷ teikiama
nestandartin÷ms sąlygoms
 Sutartys negalioja:

• D÷l klaidos
• D÷l neteis÷to poveikio.
 D÷l suklydimo sudaryto sandorio
pripažinimas negaliojančiu
• 1.Iš esm÷s suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka
pripažintas negaliojančiu.
• 2.Padariniai šalims – grąžinti viena kitai tai, ką gavo pagal sutartį, jei
neįmanoma – atlyginti pinigais.
• Kalta šalis turi atlyginti žalą. Jei ne, žalą atlygina ta šalis, kuri
“apsikvailino”.
• 3.Esmin÷ reikšm÷:
• D÷l paties sandorio esm÷s,
• Jo dalyko ar
• Kitų esminių sąlygų arba
• D÷l kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitų aplinkybių, jei
normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų pad÷tį,
panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš
esm÷s kitokiomis sąlygomis.
• 4. Suklydimas taip pat laikomas esminiu, jei:
• Klydo abi šalys arba
• Vieną šalį suklaidino kita šalis, netur÷dama tikslo apgauti,
• Taip pat jei viena šalis žinojo ar tur÷jo, kad kita šalis suklydo,
o reikalavimas, kad suklydusi šalis įvykdytų sutartį,
prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ar protingumo
principams.
• 5. Suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminę reikšmę,
jei šalis suklydo d÷l savo didelio neatsargumo arba d÷l
aplinkybių, d÷l kurių riziką buvo prisi÷musi ji pati, arba,
atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai yra rizika
suklysti.
• Sandorių negaliojimo instituto paskirtis yra dvejopa – užtikrinti
civilinių teisinių santykių teis÷tumą ir kartu saugoti šių
santykių stabilumą.
• Sandoris yra saugotina vertyb÷: jam negaliojant griūva
turtiniai santykiai ir taip atsiranda žala. Tod÷l jei galima
išsaugoti sandorį, jis paliekamas galioti, nors ir turi tam tikrų
trūkumų.
• Vien rašymo apsirikimo klaidos konstatavimas n÷ra
pakankamas pagrindas pripažinti sutartį negaliojančia pagal
CK 1.90 str. nuostatas.
• Tam, kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu pagal
CK 1.90 str. nuostatas, nepakanka konstatuoti, kad buvo
iš esm÷s suklysta.
• Kiekvienu atveju dar būtina išsiaiškinti, ar n÷ra CK 1.90
str. numatytų aplinkybių, d÷l kurių sandoris neturi neturi
būti pripažintas negaliojančiu.
• Be to, svarbu nustatyti, ar klydo tik viena sandorio šalis, ar abi
šalys.
• Jei padaryta vienpus÷ klaida, kai n÷ra kitos šalies kalt÷s,
sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik išimtiniais
atvejais, kai yra svarbios aplinkyb÷s, d÷l kurių ieškovo
suklydimą galima pateisinti. Priešingu atveju nepagrįstai
nukent÷tų kita sandorio šalis, būtų griaunamas sandorių
stabilumas ir būtų ginami asmenys, kurių neapdairumas negali
būti pateisinamas.
• Viena iš aplinkybių, d÷l kurios sandoris negali būti
pripažįstamas negaliojančiu, numatyta CK 1.90 str. 5 d., pagal
kurios nuostatas suklydimas negali būti pripažintas turinčiu
esminę reikšmę, jei šalis suklydo d÷l savo didelio neatsargumo
arba prisi÷m÷ suklydimo riziką. Taip yra tod÷l, kad kiekvienas
asmuo, dalyvaudamas civilin÷je apyvartoje, privalo elgtis
pakankamai apdariai ir rūpestingai. Tod÷l asmuo, kuris,
sudarydamas sandorį, elg÷si neapdairiai, nerūpestingai, negali
v÷liau to sandorio ginčyti remdamasis savo neapdairumu ar
 Sutarties negaliojimas d÷l neteis÷to
poveikio
• CK 1.91 str.
• D÷l apgaul÷s,
• Smurto,
• Ekonominio spaudimo ar
• Realaus grasinimo arba
• D÷l vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su kita šalimi
• Sudarytas sandoris, kurį asmuo d÷l susiklostučių aplinkybių
buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali
būti pripažintas negaliojančiu.
 Algirdas Laurikietis v. “UAB “Šiaulių
dujotiekio statyba”, UAB “VB lizingas”
• Pasirašyta finansin÷s nuomos (lizingo) sutartis, pagal kurią
pirktas kombainas.
• Pagal finansin÷s nuomos (lizingo) mok÷jimų grafiką-sąskaitą
ieškovas prival÷jo kombaino vert÷s sumą ir nuomos mokestį
sumok÷ti per 32 m÷nesius.
• Paaišk÷jo, kad gali pritrūkti pinigų, tod÷l, kad neprarastų
kombaino ir pinigų, ieškovas susitar÷ su atsakovu UAB
“Šiaulių dujotiekio statyba”, kad šis sumok÷s ieškovo skolą
UAB “VB lizingas”, o ieškovas grąžins šiuos pinigus atsakovui
UAB “Šiaulių dujotiekio statyba” kai gaus l÷šų iš valstyb÷s ar
nuims derlių, ir po to kombainas bus grąžintas ieškovui.
• Pasirašyta skolos perk÷limo sutartis, tačiau v÷liau
atsakovas UAB “Šiaulių dujotiekio statyba” atsisak÷
grąžinti kombainą, nuosavyb÷ į kombainą per÷jo UAB
“Šiaulių dujotiekio statyba”.
• Ieškovas sumok÷jo atsakovui UAB “Šiaulių dujotiekio
statyba” ir grąžino skolą už kombainą.
• Ieškovas A.Laurikietis praš÷ teismą pripažinti skolos
perk÷limo sutartį negaliojančia nuo sutarties pasirašymo
dienos, kaip pasirašytą d÷l suklydimo apgaul÷s būdu.
• Nelaikytinas esminiu ir negali būti pagrindas pripažinti sandorį
negaliojančiu suklydimas d÷l sandorio motyvų, jo padarinių, jei
kita šalis buvo sąžininga.
• Pareiga įrodyti, kad suklysta ir kad suklydimas yra esminis,
tenka ieškovui.
• Apgaul÷ – tai sandorį sudarančio asmens suklaidinimas d÷l
esminių sudaromo sandorio aplinkybių.
• Apgaul÷ gali pasireikšti atliekant aktyvius veiksmus, teigiant
tai, ko n÷ra. Taip pat yra apgaul÷, kai nuslepiamos svarbios
sandorio aplinkyb÷s. Apgaul÷ yra ir tada, kai asmuo pats
neteisingai suvokia sudaromo sandorio esmę, aplinkybes, o
kita šalis, žinodama tai ir naudodamasi suklydimu, sudaro
sandorį.
 E.Volkova, E.Morkūnien÷, D.Skukauskien÷ v AB
“Turto bankas”, tretysis asmuo K.Veršila
• Ieškov÷s E.Volkova, E.Morkūnien÷, D.Skukauskien÷ kreipsi į
teismą su ieškiniu, prašydamos pripažinti negaliojančiomis
įkeitimo sutartis.
• E.Morkūnien÷ įkeit÷ gyvenamąjį namą, E.Volkova – 2 kambarių
butą, D.Skakauskien÷ – 2 kambarių butą.
• Ieškov÷s nurod÷, kad sudarant įkeitimo sutartis suklydo d÷l
paties sandorio ir esminių jo elementų, nes įkeisti butus jas
įkalb÷jo tretysis asmuo K.Veršila, kuris teig÷, kad ima paskolą
perspektyviam mezgimo verslui ir kad ieškov÷s įkurtame
mezgimo ceche gaus darbo.
• Ieškovių teigimu, jos pasitik÷jo trečiuoju asmeniu, Panev÷žio
krikščionių evangelikų pastoriumi. (ieškov÷s – šios
bendruomen÷s nar÷s)
• Jos (ieškov÷s) negal÷jo žinoti, kad tretysis asmuo laiku
negrąžins paskolos ir kad paskolos išieškojimas bus
nukreiptas į jų turtą.
• Be to, ieškov÷s nurod÷, kad įkeitimo sutartis sudar÷ labai
nenaudingomis sąlygomis d÷l susiklosčiusių sunkių aplinkybių,
apie kurias atsakovas žinojo.
• Protingumo kriterijus, t.y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo,
elgesį būtina vertinti atsižvelgiant į apdairaus, atidaus
žmogaus elgesį tokiomis pat aplinkyb÷mis. Nagrin÷jamoje
byloje minimi asmens elgesio standartai turi išskirtinę
vertinamąją reikšmę, tod÷l reikia atsižvelgti ir į aplinkybių
sud÷tingumą, ieškovių asmenines savybes, sudarant
sandorius dalyvavusių asmenų veiksmų ar neveikimo įtaką
ieškovių subjektyviam situacijos, susiklosčiusios sudarant
sandorius, vertinimui bei kitas aplinkybes.
• Ieškov÷s suklydo d÷l joms svarbių aplinkybių, kurias
teisingai suvokdamos ginčijamų sandorių nebūtų
sudariusios:
- Ieškov÷s sudar÷ specifinį sandorį – užtikrino trečiojo
asmens prievol÷s įvykdymą, pačios negaudamos jokio
priešpriešinio patenkinimo iš sudarytų įkeitimo sandorių;
- Išvadą, kad sudarydamos sandorius, ieškov÷s iš esm÷s
suklydo, patvirtina ir sandorių sudarymo aplinkyb÷s:
ieškovių asmenin÷s savyb÷s; jų socialin÷ pad÷tis;
trečiojo asmens K.Veršilos statusas; jo įtaka ieškov÷ms;
jo veiksmai siekiant, kad ieškov÷s sudarytų ginčijamus
įkeitimo sandorius.
 Prievolių vykdymo sustabdymas

• Tai – labai naudinga priemon÷ verslui.

• Tačiau ji turi apribojimų.
• Bendroji CK norma, reguliuojanti prievolių vykdymo
sustabdymą (6.46 str.), ir specialiosios normos,
reguliuojančios sutartinių prievolių vykdymo sustabdymą
(6.207 str. ir 6.220 str.) yra dispozityvios. Pagal jas šalims
nedraudžiama susitarti, kad už bet kokį, net ir menkiausią,
sutarties pažeidimą gali būti taikomas prievol÷s vykdymo
sustabdymas.
• 6.220 straipsnio nuostatų taikymo problema –
patvirtinimas, kad sutartį įvykdys tinkamai:
- Ar užteks žodinio patvirtinimo;
- Ar galima reikalauti garantijos, laidavimo, įkeitimo, l÷šų
įnešimo į depozitinę sąskaitą;
- Ar gali sustabdyti prievol÷s vykdymą nereikalaudama
patvirtinimo;
- Jei pateik÷ nepakankamą prievol÷s įvykdymo
užtikrinimą, ar reikia atnaujinti prievol÷s vykdymą.
 Dauguma sutarčių yra s÷kmingai
įvykdomos
• Tačiau kartais viena iš šalių pažeidžia sutarties nuostatas.
• Ką tada daryti?
• Reikalauti, kad sutartis būtų įvykdyta tinkamai ir skirti
papildomai laiko.
• Reikalauti, kad netinkamą daiktą pakeistų tinkamu.
• Reikalauti pataisyti netinkamą daiktą.
• Pačiam pataisyti daiktą ir reikalauti kompensuoti išlaidas.
• Reikalauti atlyginti patirtus nuostolius.
• Nutraukti sutartį.
Pasirenkant sutarties nutraukimą, kaip savo
teisių gynimo būdą, reikia įvertinti šiuos
padarinius:
• Baigiasi abiejų šalių sutartin÷s prievol÷s, kurių įvykdmo
terminas nebuvo su÷jęs iki nutraukimo momento;
• Galima reikalauti atlyginti nuostolius, bet “eliminuojami”
(išmetami, išbraukiami) kiti teisių gynimo būdai;
• Galima reikalauti restitucijos (labai paranku tais atvejais, kai
pateikus prekes pirk÷jas tampa nemokus)
• Restitucija - tai viso, ką šalys gavo , sudariusios
sandorį,grąžinimas viena kitai, tuo atveju, jeigu sandoris
pripažįstamas negaliojančiu. Jei grąžinti natūra neįmanoma,
sandorio kainos kompensavimas pinigais. Restitucija-
negaliojančio sandorio šalių turtin÷s pad÷ties,
• buvusios iki jo sudarymo, visiškas arba dalinis atkūrimas.
 Sutarties nutraukimas:

• D÷l esminio sutarties pažeidimo;

• Vienašališkai, jei numatyta sutartyje;
• Per teismą;
 Sutarties nutraukimas d÷l esminio
sutarties pažeidimo (CK 6.217 str.)
• Šalis gali nutraukti sutartį, jei kita šalis sutarties neįvykdo ar
netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas.
• Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi
būti atsižvelgiama į tai:
• 1) ar nukent÷jusi šalis iš esm÷s negauna to, ko tik÷josi iš
sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumat÷ ir negal÷jo
protingai numatyti tokio rezultato;
• 2) ar pagal sutartį griežtas prievol÷s sąlygų laikymasis turi
esminę reikšmę;
• 3) ar prievol÷ neįvykdyta tyčia ar d÷l didelio neatsargumo;
• 4) ar sutarties neįvykdymas – pagrindas nukent÷jusiai šaliai
nesitik÷ti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje.
• 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri reng÷si įvykdyti ar
vykd÷ sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jei sutartis būtų
nutraukta.
• Kai sutarties įvykdymo terminas praleistas, nukent÷jusi
šalis gali nutraukti sutartį, jei kita šalis neįvykdo sutarties
per papildomai nustatytą terminą.
• Kitais nenumatytais pagrindais sutartį galima nutraukti tik
teismo tvarka pagal suinteresuotos šalies ieškinį.
J.Zolotariovas v. UAB “Baldras”, VĮ Registrų
centras, tretysis asmuo Klaip÷dos apskrities
viršininko administracija
• Esminio sutarties pažeidimo kriterijus yra lyg priemon÷,
kuria “išmatuojamos” kiekvieno konkretaus sutarties
pažeidimo aplinkyb÷s suteikiant teisę patiems civilin÷s
apyvartos dalyviams (ginčo atveju – teismui) spręsti, kaip
turi būti vertinamas atitinkamas pažeidimas.
• Vertinant CK 6.217 str. 2 dalyje nurodytus kriterijus, į
kuriuos turi būti atsižvelgiama nustatant, ar sutarties
pažeidimas yra esminis, galima daryti išvadą, kad kuo
didesnis atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažad÷to
vykdymo, tuo didesn÷ tikimyb÷, kad sutarties nevykdymas
esant ginčui bus pripažintas esminiu.
• Pavyzdžiui, CK 6.217 str. 2d.2punkte nurodyta, kad
nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis,
atsižvelgiama į tai, ar pagal sutartį griežtas prievol÷s sąlygų
laikymasis turi esminę reikšmę.
• Kiekvienu ginčo atveju sutarties pažeidimą pripažįstant
esminiu, turi būti įvertinta:
- Ar nukent÷jusios šalies asmeniniai interesai d÷l tokio
pažeidimo buvo iš esm÷s suvaržyti;
- Nes esminį sutarties pažeidimą lemia tai, ar nukent÷jusi
šalis negavo to, ką pagal sutartį per visą jos terminą
pagrįstai tik÷josi gauti;
- Ar nukent÷jusios šalies teis÷ti, pagrįsti lūkesčiai d÷l
numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti
vien d÷l sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir d÷l
kitų priežasčių;
- Svarbu atsižvelgti ir į sutarties vykdymo tarp šalių
susiklosčiusią praktiką,
- Taip pat į sutartį pažeidusios šalies vaidmenį, t.y. nustatytina:
ar sutartis netinkamai įvykdyta sąmoningai to siekaint (tyčia),
ar d÷l to aplaidumo (didelio neatsargumo).
Nukent÷jusi šalis negali remtis CK 6.217 str. 2 dalies ir sutartyje
numatytais vienašalio nutraukimo pagrindais kaip pretekstu
vienašališkai nutraukti sutartį.
Nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie
tur÷tų reikšti, kad tolesnis sutarties galiojimas sukeltų
nukent÷jusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus
didelius turtinio ar asmeninio pobūdžio praradimus.
• Vien tik formaliai pažeidus esmines sutarties nuostatas, jei
neatsiranda neigiamų padarinių (žalos) nukent÷jusiai šaliai,
paprastai galima daryti išvadą, kad nebuvo esminio sutarties
pažeidimo, o nukent÷jusios šalies r÷mimasis tokia aplinkybe
vienašališkai nutraukiant sutartį reiškia bandymą įrodyti
tariamą ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindą.
Likviduojama UAB “Klaip÷dos Hekos statyba”
v. UAB “Vakarų Baltijos korporacija”, tretieji
asmenys bankrutuojanti AB “Litimpeks
bankas”, F.Puzinskio firma “Florena”
• Šioje byloje teismas pripažino, kad sutartyje numatytos
kainos nesumok÷jimas per nustatytą terminą yra esminis
sutarties pažeidimas.
• Tačiau nustat÷, kad:
- atsakovas, gavęs oficialų įsp÷jimą d÷l sutarties nutraukimo,
per m÷nesį prievolę įvykd÷, o restitucija būtų sud÷tinga, nes
ieškovas yra likviduojama įmon÷.
- Tod÷l atsisak÷ pripažinti sutarties nutraukimą teis÷tu ir
priteis÷ tik nuostolių atlyginimą.
 Sutarties nutraukimas vienašališkai

• CK 6.217 str. 5 dalyje numatyta, kad šalys gali sutartyje

nustatyti atvejus, kai sutartį nutraukia viena iš šalių
vienašališkai.
• Tačiau egzistuoja prieštaringa Lietuvos teismų praktika
d÷l šios CK normos aiškinimo ir taikymo.
 J.Zolotariovas v. UAB “Baldras”, VĮ Registrų
centras, tretysis asmuo Klaip÷dos apskrities
viršininko administracija
• Vienašalis sutarties nutraukimas, kaip nukent÷jusios šalies
interesų savigynos priemon÷, įstatymų leid÷jo yra įtvirtinta ir
laikoma adekvačia reakcija į sutartį pažeidusios šalies
elgesį, pasireiškusį esminiu sutarties pažeidimu (CK 6.217
str.2d.)
• Dispozityvumo principas privatiniuose santykiuose leidžia
sutarties šaliai pasirinkti galimybę savo iniciatyva
nesikreipiant į teismą vienašališkai nutraukti sutartį arba
inicijuoti sutarties nutraukimą teismo tvarka, jei realiai
atsiranda tokį sutarties nutraukimą leidžiančios įstatyme ar
sutartyje numatytos aplinkyb÷s.
• Kita vertus, CK 6.217 str. 4 dalyje numatyta, kad kitais
šiame straipsnyje nenumatytais pagrindais sutartį galima
nutraukti tik teismo tvarka pagal suinteresuotos šalies
ieškinį.
• Sutarties šalys gali visais atvejais vienašališkai nutraukti
sutartį, jei tokia teis÷ numatyta sutartyje (CK 6.217 str.
5d.), nebent įstatyme būtų nurodyta speciali išimtis, jog
tam tikros sutartys turi būti vienašališkai nutraukiamos tik
teismo tvarka.
V.Zumeris ir tretysis asmuo Viktoras Abaturovas
v. UAB “Olympic Gym”, AB “Nord/LB Lietuva”,
tretieji asmenys A.Milvydas ir E.Sons
• CK 6.217 straipsnyje nustatyti pagrindai, kuriems esant šalis
turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį.
• O CK 6.218 straipsnyje nustatyta šios teis÷s įgyvendinimo
tvarka, pranešant kitai sutarties šaliai apie sutarties
nutraukimą.
• Šios bendros sutarčių teis÷s nuostatos taikomos ir kreditavimo
sutartims, atsižvelgiant į šių sutarčių specifiką.
• Įstatyme nustatant šalies teisę vienašališkai nutraukti
sutartį užtikrinamas sutarčių laisv÷s principo
įgyvendinimas (CK 1.2. str. 1d., 6.156 str.): šalys gali
pačios numatyti atvejus, kai sutartis nutraukiama
vienašališkai. (CK 6.217 str. 5d.);
• Tačiau įstatyme, siekaint apsaugoti d÷l sutarties sąlygų
nevykdymo nukent÷jusios šalies interesus, nustatyti
pagrindai, kai šalis gali vienašališkai nutraukti sutartį,
nors sutartyje tai ir nebūtų numatyta.
• 8 tema. Sutarčių teis÷s uždaviniai

E.Šimkevičien÷, 2012
 1 Uždavinys
• 2010 m. vasario 1 d. įmon÷ „B“ iš įmon÷s „A“ už 2000 Lt
nusipirko kanceliarinių prekių. Įmon÷ „B“ įsipareigojo už
prekes sumok÷ti per 1 m÷n. nuo prekių perdavimo
dienos. Per 2 savaites ji pardav÷ prekes klientams,
tačiau pra÷jus 1 m÷n. neatsiskait÷ su įmone „A“.

• Kokias teises turi įmon÷ „A“?

 2 Uždavinys
• Tarkime, 2009 m. spalio 30 d. J. Rasimavičius sudar÷
pirkimo–pardavimo sutartį su automobilio pardav÷ju,
kuris įsipareigojo parduoti automobilį per 3 dienas nuo
sutarties pasirašymo. J. Rasimavičius iš anksto
sumok÷jo kainą – 10 000 Lt. Pra÷jus sutartyje nurodytam
terminui pardav÷jas atsisak÷ parduoti automobilį.
• Kokias teises turi pirk÷jas?
 3 Uždavinys

P. Petraitis nurod÷, kad 2003 m. birželio 15 d. tarp jo ir atsakovo
A. Budraičio buvo sudaryta degalų kolon÷lių pirkimo–pardavimo
sutartis ir abi šalys sutartį įvykd÷.

2004 m. birželio 18 d. šios sutarties priede šalys susitar÷, kad
ieškovas P. Petraitis parduos atsakovui A. Budraičiui dar dvi
degalų kolon÷les – už 12 400 ir 17 200 Lt. Bendra sutarties suma
– 34 928 Lt su PVM. Šalys susitar÷, kad 16 000 Lt atsakovas
sumok÷s avansu, o likusią sumą – iki 2004 m. liepos 25 d.
Sutarties priedas buvo perduotas atsakovui A. Budraičiui, tačiau
v÷liau paaišk÷jo, kad jis jo nepasiraš÷.

Ieškovas P. Petraitis įvykd÷ įsipareigojimus, pateik÷ degalų
kolon÷les ir atliko jų montavimo darbus. Atsakovas sumok÷jo 16
000 Lt avansą ir 2004 m. liepos 19 d. mok÷jimo pavedimu dar
8000 Lt. Likusių 10 928 Lt nesumok÷jo ir motyvavo tuo, kad viena
kolon÷l÷ yra nevisiškai sukomplektuota. Atsakovas pri÷m÷
kolon÷les, už jas iš dalies su mok÷jo ir naudoja, pretenzijų d÷l
prekių kokyb÷s nustatytu laiku nepareišk÷, tod÷l turi sumok÷ti
visą sutartą sumą. Atsakovas yra skolingas 10 928 Lt už degalų
kolon÷les, 856,80 Lt palūkanų nuo 2004 m. rugpjūčio 11 d. iki
2005 m. lapkričio 28 d., 733,96 Lt už montavimo ir remonto
darbus. Ieškovas praš÷ priteisti iš atsakovo 12 518,76 Lt skolos.

Nagrin÷jant šią situaciją reikia atsakyti į tokius
klausimus:

Ar galioja nepasirašyta pirkimo–pardavimo sutartis?

Ar atsakovas turi sumok÷ti už kolon÷lių montavimo
darbus, nors sutartyje tai nepamin÷ta?

Kokios yra pirk÷jo teis÷s, kai prek÷ netinkamos
kokyb÷s?

Kod÷l atsakovas (pirk÷jas) neteko teis÷s remtis CK
6.334 str. 1 d.?

Ar atsakovas privalo mok÷ti palūkanas?
 Nekilnojamojo daikto pirkimas–
pardavimas, 4 UŽDAVINYS

Draug÷s Onut÷ ir Angel÷ 2006 m. vasario 10 d. nusprend÷
pirkti namą. Po savait÷s jos pasiraš÷ notarinę pirkimo–
pardavimo sutartį pirkti namą už 400 000 Lt. Vasario 20 d.
draug÷spasiraš÷ pri÷mimo–perdavimo aktą, o po savait÷s
turtą apdraud÷. Vasario 25 d. Onut÷ įregistravo turtą
viešajame registre. 2006 m. birželio 15 d. draug÷s susipyko
ir Onut÷ pardav÷ namą.

Norint išnagrin÷ti šią situaciją, reikia atsakyti į šiuos
klausimus:

Nuo kurio momento pereina nuosavyb÷s teis÷?

Ar nuo sandorio sudarymo dienos namas priklaus÷
draug÷ms?

Ar po sutarties pasirašymo draug÷s gali disponuoti namu?

Ar namas draug÷ms priklauso lygiomis teis÷mis (dalimis)?
 Preliminarioji sutartis, 5 uždavinys

Tarkime, R. Trimailien÷ kreip÷si į teismą ir nurod÷, kad 2006 m.
balandžio 21 d. su E. Barkovskiu sudar÷ susitarimą, pagal kurį
įsipareigojo už 60 000 Lt nusipirkti iš jo gyvenamąjį namą su
priklausiniais ir žem÷s sklypu, esančius Šalčininkų rajone. Kaip avansą
ieškov÷ sumok÷jo 10 000 Lt. Susitarime buvo numatyta, kad jeigu E.
Barkovskis už sutartą sumą laiku neparduos nurodyto gyvenamojo
namo, jis prival÷s grąžinti dvigubą sumą, t. y. 20 000 Lt, ir apmok÷ti
remonto, kurį padarys ieškov÷ šiame name, išlaidas, o jeigu ieškov÷
nenupirks gyvenamojo namo su priklausiniais ir žem÷s sklypu, jos
sumok÷ti pinigai liks E. Barkovskiui ir jis neapmok÷s namo remonto, kurį
ieškov÷ padarys, išlaidų.

Pasirašius susitarimą paaišk÷jo, kad E. Barkovskis n÷ra parduodamo
turto savininkas, tod÷l R. Trimailien÷ nutar÷ iš nesąžiningo pardav÷jo
namo nepirkti. Ieškov÷ teig÷, kad jos sumok÷ti 10 000 Lt negali būti
traktuojami kaip rankpinigiai, nes namo pirkimo–pardavimo sutartis
nebuvo sudaryta. Jai sudaryti nebuvo objektyvių sąlygų – atsakovas
sutarties sudarymo metu nebuvo namo ir žem÷s sklypo savininkas, tod÷l
susitarimas yra niekinis. R. Trimailien÷ prašo teismo priteisti iš atsakovo
 Ar toks R. Trimailien÷s
reikalavimas yra pagrįstas?

E. Barkovskis teigia, kad 10 000 Lt iš ieškov÷s jis gavo
teis÷tai pagal notaro patvirtintą sandorį. Atsakovas laiku
įvykdęs susitarime numatytas prievoles, o ieškov÷ pati
nepagrįstai atsisak÷ įforminti pirkimo– pardavimo sutartį,
tod÷l atsakovas patyr÷ nuostolių – jos naudai

E. Barkovskis atsisak÷ kitų namų valdos pirk÷jų, buvo
uždelstas namų valdos pirkimas–pardavimas. R.
Trimailien÷ faktiškai naudojosi atsakovo namų valda ir
nemok÷jo mokesčių. Be to, atsakovas tur÷jo ir kitų
išlaidų. Jis prašo, kad jam būtų atlyginti nuostoliai, o R.
Trimailien÷ įpareigota išsikelti iš atsakovui
priklausančios namų valdos ir grąžinti raktus.
 Įmon÷s pirkimo–pardavimo sutartis,
6 uždavinys
• R. G. Rinkevičiaus individualioji įmon÷ „Samana“ (teisių per÷m÷ja – UAB „Daiva
ir partneriai“) kreip÷si į teismą ir nurod÷, kad 2005 m. balandžio 17 d. su
atsakove J. Lekavičiaus individualiąja įmone sudar÷ pirkimo–pardavimo sutartį
Nr. T1, pagal kurią įsipareigojo J. Lekavičiaus individualiajai įmonei parduoti
traktorių MTZ-82 L, valst. Nr. 1925 VV, už 17 700 Lt, o atsakov÷ įsipareigojo
sumok÷ti visą traktoriaus kainą iki 2005 m. geguž÷s 15 d.
• Kadangi J. Lekavičiaus individualioji įmon÷ prisiimtų sutartinių įsipareigojimų
neįvykd÷ ir už traktorių, nors jis jam buvo perduotas, nesumok÷jo, ieškov÷ R. G.
Rinkevičiaus individualioji įmon÷ „Samana“ praš÷ teismo priteisti iš atsakov÷s J.
Lekavičiaus individualiosios įmon÷s 17 700 Lt skolą už parduotą traktorių, 12 300
Lt sutartyje numatytų delspinigių už delsimą atsiskaityti ir 1500 Lt žyminio
mokesčio, iš viso – 31 500 Lt.
• J. Lekavičiaus individualiosios įmon÷s teigimu, pinigai nebuvo mokami tod÷l, kad
sutartis buvo sudaryta žodžiu ir naudojamas traktorius du kartus sugedo, o
specialistai nustat÷, kad jis yra senas ir nekokybiškas. Atsakov÷ praš÷ teismo
priteisti iš ieškov÷s R. G. Rinkevičiaus individualiosios įmon÷s „Samana“ 4572 Lt
patirtų traktoriaus remonto išlaidų ir 9094,40 Lt negautų pajamų, iš viso – 13
666,40 Lt, ir padengti teismo išlaidas.
Pirkimas–pardavimas išsimok÷tinai
7 UŽDAVINYS
• Povilas pardav÷ Stasiui išsimok÷tinai 10 metų kirpyklą
(mokant lygiomis dalimis) su atpirkimo teise. Stasys
pagerino kirpyklos įvaizdį. Po 6 metų Povilas sugalvojo
pasinaudoti savo atpirkimo teise ir susigrąžinti kirpyklą.

• Ar Povilas gali taip pasielgti? Kuo skiriasi pirkimas–

pardavimas išsimok÷tinai nuo paprasto pirkimo–
pardavimo?
 Dovanojimo sutartis
8 uždavinys
• D÷d÷, turintis nuosavą verslą ir s÷kmingai jam
vadovaujantis, suman÷ savo sūn÷nui padovanoti kitame
miesto gale esančias komercines patalpas su sąlyga,
kad jis ten pl÷tos d÷d÷s verslą. Sūn÷nas sutiko ir pri÷m÷
dovaną. Po dvejų metų jis nusprend÷ toliau nebeužsiimti
d÷d÷s verslu ir toje vietoje įkūr÷ savo įmonę, kuri, jo
nuomone, daug pelningesn÷.
• Kokia forma sudaroma dovanojimo sutartis? Ar d÷d÷ turi
teisę reikalauti, kad anksčiau dovanotas turtas būtų
sugrąžintas jam atgal? Kas apmoka dovanojimo sutarties
sudarymo ir įvykdymo išlaidas?
 Kalbant apie dovanojimo sutartį reikia
nustatyti ribą tarp dovanojimo ir pažado
padovanoti. 9 UŽDAVINYS
• Žirgų veis÷jas savo draugui pažad÷jo padovanoti kilmingos
veisl÷s žirgą. Draugas sutiko priimti dovaną ir prad÷jo
įrengin÷ti arklides, nusipirko šieno ir pašarų. Tačiau po tam
tikro laiko paaišk÷jo, kad žirgas, kurį buvo žadama
padovanoti, jau yra parduotas kitam veis÷jui, pasiūliusiam
gerą kainą. Kitų veislyne laikomų žirgų dovanoti jis
nepanor÷jo.
• Kaip pažadas padovanoti vertinamas teisiniu požiūriu?
Kokias teisines pasekmes sukuria pažadas padovanoti? Ar
gali draugas reikalauti padengti arklidžių įrengimo nuostolius
ir išlaidas šienui bei pašarams?
 Nuomos sutartis. 10 UŽDAVINYS
• Ieškov÷ UAB „Ortopedijos paslaugos“ kreip÷si į teismą ir nurod÷, kad 2001
m. rugs÷jo 29 d. su atsakovu Kredyt Bank S. A. Vilniaus filialu buvo sudaryta
negyvenamųjų patalpų, esančių Laisv÷s al. 5, Kaune, nuomos sutartis. Šalių
susitarimu buvo nustatytas nuomos terminas nuo 2001 m. lapkričio 1 d. iki
2007 m. gruodžio 31 d. Min÷tos sutarties 6.2.4 punkte šalys sutar÷, kad
nuomos sutartis prieš terminą, be kitų sutartyje numatytų pagrindų, gali būti
nutraukta ir kiekvienos iš šalių valia, pranešus kitai šaliai apie tai prieš 6
m÷nesius.
• Pasinaudodama šia galimybe, ieškov÷ 2006 m. geguž÷s 16 d. raštu
informavo atsakovą apie nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą,
pareikalavo nedelsiant nutraukti nuomojamose patalpose atliekamus
statybos darbus ir iš patalpų išsikelti. Tačiau atsakovas iš patalpų iki šiol
neišsik÷l÷ ir tvirtina, jog pati ieškov÷ privalo sumok÷ti kompensaciją už
sutarties nutraukimą ir patalpų remontą. Ieškov÷s teigimu, kadangi atsakovas
ir toliau naudojasi patalpomis, jis privalo mok÷ti nuomos mokestį, kurio
mok÷jimą nutrauk÷ nuo 2004 m. rugs÷jo 1 d. ir iki šiol už nuomą neatsiskait÷.
 11 Uždavinys

• Kitai įmonei buvome išnuomoję turimas negyvenamąsias

patalpas, kurias nuomininkas, vadovaudamasis nuomos
sutartimi, suremontavo ir pritaik÷ savo reikm÷ms. Pasibaigus
nuomos terminui, nuomininkas šių pertvarkymų nepašalino,
tai tur÷jome padaryti mes. D÷l šių darbų patyr÷me tam tikrų
išlaidų. Ar tokie patalpų pakeitimai gali būti prilyginami
patalpų pabloginimui, o kartu ar mes kaip nuomuotojai
tur÷tume teisę iš nuomininko reikalauti patalpų pertvarkymo
išlaidų grąžinimo?
• 9 tema. Prievolių teis÷

E.Šimkevičien÷, 2012

Prievol÷ – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas)
privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą
veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius
turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo
pareigą (CK 6.1 str.).

Šis apibr÷žimas atskleidžia tris pagrindinius prievol÷s
požymius:

1)Prievol÷ yra dviejų asmenų – kreditoriaus ir skolininko –
civilinis teisinis santykis.

2)Kreditorių ir skolininką sieja tarpusavio teis÷s ir pareigos.

3)Už pareigų nevykdymą skolininkui taikomos civilin÷s
teisin÷s sankcijos.

Prievol÷ yra viena iš civilinių teisinių santykių rūšių. Nuo kitų
civilinių teisinių santykių, pvz., daiktinių, prievol÷ skiriasi
subjektų, objekto, turinio, pažeistų teisių gynybos būdų
požiūriu.

1)Prievol÷ visada sieja tik dvi konkrečias šio teisinio santykio
šalis – kreditorių ir skolininką. Tuo tarpu daiktinio teisinio
santykio subjektų ratas n÷ra apibr÷žtas. Pvz., savininko
nuosavyb÷s teisę privalo gerbti ir nepažeisti visi.

2)Daiktinio teisinio santykio objektas yra daiktai, o prievolinio
– valiniai skolininko veiksmai.

3)Daiktinių teisių gynimo būdai yra vindikacinis ir negatorinis
ieškiniai. Prievolių teisei būdingi pažeistų teisių gynimo būdai
yra įpareigojimas įvykdyti prievolę natūra, netesybų
išieškojimas, restitucija, sutarties nutraukimas ar pakeitimas
ir kt. (CK 1.138 str.).

Tačiau dažnai, be reikalavimo teis÷s, kreditorius kitai
prievol÷s šaliai – skolininkui turi ir tam tikrų pareigų.

Atsižvelgiant į tai, ar kreditorius turi tik teisę, o skolininkas
– tik pareigą, prievol÷s skirstomos į:
1)Vienašales prievoles.
2)Dvišales prievoles.

Esant vienašalei prievolei kreditorius turi tik reikalavimo
teisę, o skolininkas – tik pareigą. Vienašal÷s gali būti, pvz.,
išlaikymo prievol÷s, d÷l žalos atlyginimo atsirandančios
prievol÷s ir kitos.

Esant dvišalei prievolei kreditorius turi ne tik teisę pareikšti
skolininkui reikalavimą, bet ir pareigą, o skolininkas turi ne
tik pareigą, bet ir teisę. Tad esant dvišalei prievolei
kreditorius yra ir skolininkas, o skolininkas – ir kreditorius.
Dvišal÷s yra prievol÷s, kylančios, pvz., iš pirkimo –
pardavimo, nuomos, rangos, vežimo ir kitokių sutarčių.
 PRIEVOLIŲ ATSIRADIMO PAGRINDAI

Prievol÷s, kaip ir kiti civiliniai teisiniai santykiai, kyla iš

įstatyme nustatytų nustatytų civilinių teisių ir pareigų
atsiradimo pagrindų (CK 1.136 str.), kuriuos apibendrintai
galima pavadinti juridinias faktais:

1)Prievol÷s gali atsirasti iš vienašalių sandorių (pvz.,
viešojo atlyginimo pažad÷jimo (CK 6.945 – 6.946 str.),
viešo konkurso paskelbimo (CK 6.947 – 6.952 str.) ir kitų).

2)Dažniausiai prievol÷s atsiranda iš dvišalių ir daugiašalių
sandorių – sutarčių. Šios prievol÷s vadinamos
sutartin÷mis.

3)Prievol÷s atsiranda iš kvazisutarčių (pvz., kito asmens
reikalų tvarkymo be pavedimo (CK 6.229 – 6.236 str.),
lošimo ir lažybų (CK 6.243 – 6.244 str.), nepagrįsto
praturt÷jimo ar turto gavimo be pagrindo (CK 6.237 –6.242

4)Prievol÷s atsiranda iš deliktų, t.y. neteis÷tų veiksmų,
kuriais padaroma žalos (CK 6.263 – 6.304 str.). Šios
prievol÷s vadinamos deliktin÷mis.

5)Prievol÷s, pvz., susijusios su nepilnamečių vaikų,
sutuoktinio, t÷vų išlaikymu, atsiranda pagal įstatymą (CK
3.72, 3.192 – 3.208, 3.236 – 3.237 str.).

6)Įstatyme n÷ra ir nesiekiama nurodyti visų galimų
prievolių atsiradimo pagrindų. Civilin÷s teis÷s ir pareigos
gali atsirasti ir iš įstatyme nenumatytų, tačiau jam
neprieštaraujančių sandorių. Asmenys gali sudaryti ir CK
nenumatytas sutartis, jeigu jos neprieštarauja įstatymui
(CK 6.156 str. 1 d.). Pagal tokią sutartį taip pat atsiras
prievolinei teisiniai santykiai.
 Prievolių dalykas

Prievol÷s dalykui keliami reikalavimai – teis÷tumas, apibr÷žtumas
ir įmanomumas.

Suprantant plačiai, prievol÷s dalykas yra tai, d÷l ko atsirado
prievol÷. Atsakyti į klausimą, kas yra prievol÷s dalykas, reiškia
atsakyti, d÷l ko susitar÷ šalys: kokią teisę turi kreditorius ir ką
privalo ar ko neprivalo daryti skolininkas. Prievol÷s dalykas yra
valiniai asmens veiksmai, neprieštaraujantys įstatymui, viešajai
tvarkai ir gerai moralei. Tod÷l prievol÷s dalykas negali būti
neteis÷ti veiksmai (pvz., nusikaltimas), viešajai tvarkai ar gerai
moralei prieštaraujantys veiksmai (pvz., nepagrįstai ribojantys
asmens laisvę, konkurenciją ir pan.).

Veiksmai, esantys prievol÷s dalykas, gali būti labai įvairūs: jie gali
būti susiję su daikto, teisių į daiktą perdavimu, darbų atlikimu,
paslaugų teikimu ir pan. Šie veiksmai gali pasireikšti aktyviu
skolininko elgesiu, pvz., skolininkas privalo atvežti ir perduoti
kreditoriui konkretų daiktą, arba pasyviu elgesiu, pvz., skolininkas
privalo nekonkuruoti su kreditoriumi.

Dauguma prievolių yra turtin÷s, t.y. jų dalyką sudaro veiksmai,
apimantys konkretaus daikto perdavimą, naudojimą, nuosavyb÷s
teis÷s ar kitokios daiktin÷s teis÷s į daiktą perdavimą, konkrečios
sumos sumok÷jimą ir pan.

Reikalaujama, kad prievol÷s dalykas būtų pakankamai apibr÷žtas.
Tai reiškia, kad prievol÷ galioja, tik jeigu įmanoma nustatyti, ką
skolininkas privalo duoti, padaryti ar ko nedaryti. Jeigu prievol÷s
dalykas yra ką nors duoti, tai daiktas, nuosavyb÷s ar kitokią teisę į
kurį privalo perduoti skolininkas, turi būti apibr÷žtas arba
individualiais požymiais (pvz., vyriški 43 išmieros “adidas”
sportiniai bateliai), arba rūšiniais požymiais – kiekiu, svoriu,
kokybe (pvz., dvi tonos pirmos rūšies kviečių) ir pan.

Prievol÷s dalykui keliamas reikalavimas – įmanomumas. Jeigu
skolininkas privalo atlikti objektyviai neįmanomus veiksmus, tai
prievol÷s n÷ra (impossibilium nulla obligatio est). Šis reikalavimas
grindžiamas protingumo kriterijumi, nes asmens negalima
įpareigoti atlikti tai, kas neįmanoma.

Kreditorius ir skolininkas privalo elgtis sąžiningai, protingai ir
teisingai tiek prievol÷s atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos
vykdymo ar pasibaigimo metu (CK 6.4 str.)
 Prievolių rūšys

Prievol÷s yra:

1)Dalomosios (CK 6.24 str.)

2)Nedalomosios (CK 6.25 str.)
 Dalomoji prievol÷

• Dalomoji prievol÷ - tai prievol÷, kurią galima įvykdyti

dalimis. Pvz., pinigin÷s paskolos suma gali būti grąžinta
dalimis. O kai kurių prievolių, pvz., pateikti 1000000 tonų
naftos,- vienu veiksmu iš viso yra neįmanoma.
Preziumuojama, kad visos prievol÷s yra dalomosios. Šią
prezumciją gali paneigti tik įstatymas ar šalių sutartis (CK
6.24 str. 1 d.).

E.Šimkevičien÷, 2012
 Nedalomoji prievol÷ (I)

• Nedalomoji prievol÷ - tai prievol÷, kurios negalima vykdyti

dalimis. Prievol÷s nedalomumą gali lemti trys priežastys.
• Pirma, įstatymas gali tiesiogiai numatyti, kad tam tikra
prievol÷ yra nedalomoji, pvz. padalijus tarnaujantį ar
viešpataujantį daiktą, servitutas lieka galioti visoms daikto
dalims (CK 4.115-4.116 str.); padalijus įkeistą nekilnojamąjį
daiktą, hipotekos reikalavimas nedalijamas (CK 4.172 str.);
nedaloma daikto sulaikymo teis÷ (CK 4.230 str.).

E.Šimkevičien÷, 2012
 Nedalomoji prievol÷ (II)

Antra, d÷l prievol÷s nedalumo gali susitarti prievol÷s

šalys.

Trečia, prievol÷ gali būti nedalomoji d÷l jos dalyko
pobūdžio, pvz., prievol÷, kurios dalykas yra pareiga
perduoti įkeitimo teisę, yra nedalomoji, nes įkeitimas
apima visą daiktą ir seka paskui jį (CK 4.171 str.), o
įkeitimo teis÷ išlieka nepadalyta net ir tais atvejais, kai
įkeistas daiktas padalijimas (CK 4.172 str.).

Prievol÷s yra:

1)Alternatyviosios (CK 6.26 str.)

2)Fakultatyviosios (CK 6.29 str.)
 Alternatyvioji prievol÷
• Alternatyviąja laikoma prievol÷, turinti keletą lygiaverčių
dalykų, o tinkamam prievol÷s įvykdymui pakanka įvykdyti
vieną iš jų. Pvz., prievol÷ yra alternatyvioji, jeigu skolininkas
privalo perduoti kreditoriui arba 1000 Lt, arba motociklą. Taigi
visi prievol÷s dalykai yra atskiriami ir skolininkas neprivalo jų
visų atlikti. Tinkamai atlikęs bet kurį veiksmą, skolininkas bus
laikomas tinkamai įvykdžiusiu prievolę ir ši baigsis (CK 6.123
str.). Preziumuojama, kad pasirinkimo teis÷ priklauso
skolininkui ir įgyvendinus pasirinkimo teisę, savo nuomon÷s
nebegalima keisti (CK 6.27 str.).

E.Šimkevičien÷, 2012
 Fakultatyvioji prievol÷

Fakultatyviąją laikoma prievol÷, kuri turi du dalykus, tačiau

vienas iš jų yra pagrindinis, o kitas – “atsarginis”. Pvz.,
įp÷diniui pagal testamentą paliekamas gyvenamasis
namas ir jis įpareigojamas leisti konkrečiam asmeniui
gyventi jame iki gyvos galvos (CK 5.25 str. 4 d.), tačiau
kartu numatoma, kad įp÷dinis gali būti atleistas nuo šios
pareigos, jeigu sumok÷s tam asmeniui 10000 Lt.
Sumok÷jęs nurodytam asmeniui min÷tą sumą, įp÷dinis
bus laikomas tinkamai įvykdžiusiu testamentinę išskirtinę.

Prievol÷s yra:

Sąlygin÷s (CK 6.30 str.)

Prievol÷, kurios atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas
priklauso nuo būsimo, tačiau neapibr÷žto, t.y. įvyksiančio ar
neįvyksiančio, įvykio ar veiksmo, laikoma sąlygine. Tol kol n÷ra
aišku, ta aplinkyb÷ (sąlyga) atsiras ar ne, n÷ra žinomas ir
prievol÷s dalykas. Sąlyga gali būti pozityvioji, t.y. ji turi atsirasti,
arba negatyvioji, t.y. ji neturi atsirasti.

Terminuotos (CK 6.33 str.)

Terminas, skirtingai ne sąlyga, yra aplinkyb÷, kuri tikrai atsiras,
nes laiko t÷km÷ yra objektyvus veiksnys. Terminai yra
klasifikuojami į atidedamuosius ir naikinamuosius. Atidedamasis
yra toks terminas, kuris nukelia galiojančios prievol÷s vykdymą į
ateitį, pvz., jeigu pirkimo – pardavimo sutartis numato, kad pirk÷jas
privalo sumok÷ti pinigus iki spalio 1 d., tai kreditorius iki šios
dienos negali reikalauti sumok÷ti, o skolininkas neprivalo šito
daryti. Naikinamasis terminas yra toks terminas, kuriam su÷jus
galiojanti prievol÷ baigiasi, pvz., nuomos sutartis sudaryta
vieniems metams, su÷jus šiam terminui prievol÷s baigiasi.

Pinigin÷s (CK 6.36 str.)

Pinigin÷mis laikomos prievol÷s, kurių dalyką sudaro
skolininko pareiga perduoti kreditoriui atitinkamą sumą
(t.y. tam tikros vert÷s piniginius ženklus) ir kreditoriaus
teis÷ reikalauti iš skolininko ją sumok÷ti.

CK numatyti piniginių prievolių įvykdymo būdai, t.y.
kokiomis priemon÷mis galima sumok÷ti skolą. Gali būti
atsiskaitoma grynaisiais ir negrynaisiais pinigais (CK
6.929 str.). Atsiskaitymai negrynaisiais pinigais atliekami
mok÷jimo pavedimais (CK 6.931 str.), akredityvais (CK
6.935 str.), čekiais (CK 1.104 str.), vekseliais (CK 1.105
str.), inkaso (CK 6.942 str.) ir kitomis įstatymų
nustatytomis priemon÷mis.
 PRIEVOLIŲ ĮVYKDYMO UŽTIKRINIMAS
• Prievolių užtikrinimo institutas suteikia kreditoriui
papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus
patenkintas. Jis taip pat skatina skolininką tinkamai
įvykdyti prievolę.
• Skiriami šie prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai:
• 1)Netesybos
• 2)Laidavimas
• 3)Garantija
• 4)Rankpinigiai
 Netesybos.

Pats žodis “netesybos” kilęs iš “netes÷jimo”. Esm÷ yra ta,
kad jeigu asmuo nevykdo savo prievol÷s, vadinasi jis netesi,
nevykdo to, ką įsipareigojo, reiškia,- turi mok÷ti tam tikrą
pinigų sumą. Netesybas gali nustatyti įstatymas, šalių
sutartis arba teismas. Įstatymin÷s netesybos yra tik įstatymų
nustatytais atvejais. Netesybas, kurias nustato įstatymas,
šalys turi teisę sutartimi padidinti, bet neturi teis÷s mažinti ar
apskritai jas panaikinti, jeigu įstatyme nenurodyta ko kita.
Teismui, pvz., suteikiama teis÷ skirti skolininkui baudą už
teismo sprendimo, įpareigojančio įvykdyti prievolę natūra,
nevykdymą (CK 6.215 str.). O šiaip tai taikomos sutartin÷s
netesybos. Jei sutartyje nenumatyta, tai jų ir nebus. Turi būti
sutartyje numatytas ir netesybų būdas: kokia bus
atsakomyb÷ – bauda ar delspinigiai.

Bauda gali būti nustatyta konkrečia pinigų suma (pvz.,
500 Lt, 10000 Lt ir pan.) arba užtikrinamos prievol÷s
sumos procentu (pvz., 1% nesumok÷tos sumos).

Delspinigiai yra skaičiuojami už kiekvieną praleistą
dieną. Nustatomi dešimtosiomis ar šimtosiomis procento
dalimis.

Susitarimas d÷l netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 str.).
Visos netesybos pagal CK yra įskaitin÷s. T.y. netesybos
yra įskaitomos į nuostolių atlyginimą. Tarkime
skolininkas neįvykd÷ prievol÷s. Sutartyje numatyta buvo,
kad jis mok÷s 2000 Lt netesybų. Susidar÷ tuo pačiu
3000 Lt nuostolis. Išieškomos netesybos (2000 Lt).
Kadangi nuostoliai yra didesni negu netesybos, tai dar
išieškoma 1000 Lt. Galima tokia situacija, kad netesybos
- 2000 Lt, o nuostoliai - 1500 Lt. Šiuo atveju netesybos
yra didesn÷s už nuostolius. Tod÷l nuostoliai neišieškomi,
išieškomos tik netesybos.

Visais atvejais nustatant netesybų dydį, reikia tur÷ti
omenyje kokie bus nuostoliai. Ir nustatyti tokį netesybų
dydį, kad padengtų galimus nuostolius. Tai reikalinga tam,
kad kai yra įrašytos netesybos, kalt÷s įrodyn÷ti nereikia. O
kada susiduriame su nuostolių atlyginimu, aišku,
nuostolius reikia įrodyti. Juos įrodyt sunku. Kas paprastai
sudaro nuostolius? Prarasto turto vert÷, turto vert÷s
sumaž÷jimas, padarytos išlaidos ir negautos pajamos.
Prarasto turto vertę dar galima įrodyti, nors ir susiduriama
su sunkumais. Galima įrodyt padarytas išlaidas. Bet
ypatingai sunku įrodyt negautas pajamas. Naujasis CK
įskaitines netesybas per÷m÷ iš amerikiečių (senajame CK
netesybų sumok÷jimas neatleido nuo realaus prievol÷s
įvykdymo): “gavo netesybas – gavo tai, ko tik÷josi”.
Sudarant sutartis tai reikia tur÷t omenyje. Jeigu numat÷
per mažas netesybas, jam nuostolių nepadeng÷,- jau yra
b÷da.
 Laidavimas (I)

Netesybų, žinoma, irgi nebus, jei nebus iš ko išieškoti.
Laidavimas yra dar vienas būdas kaip užtikrinti prievol÷s
įvykdymą. Laidavimas atsiranda sudarius laidavimo sutartį
(CK 6.76 str.). Laiduotojas gali būti bet kuris veiksnus
asmuo, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Pvz., laiduotojai
negali būti viešieji juridiniai asmenys, jeigu laidavimas
prieštarauja jų specialiajam civiliniam teisnumui.

Laidavimo prievol÷ yra papildoma, šalutin÷. Tod÷l jos
galiojimas susijęs su pagrindin÷s prievol÷s galiojimu –
negaliojant pagrindinei prievolei, negalioja ir laidavimas.
Pasibaigus pagrindinei prievolei (pvz., atleidus skolininką
nuo prievol÷s vykdymo), baigiasi ir laidavimas. Tuo
laidavimas iš esm÷s skiriasi nuo garantijos (CK 6.90 str.).
 Laidavimas (II)

Yra trys laidavimo atsiradimo pagrindai :

įstatymas,

sutartis ir

teismo sprendimas.

Dažniausiai laidavimas atsiranda pagal laidavimo sutartį.
Išimtinais atvejais laidavimas gali atsirasti pagal įstatymą (pvz.,
CK 6.9 str. 5 d.). Teismo sprendimu laidavimas atsiranda, kai
teismas įpareigoja šalį, neturinčią gyvenamosios vietos
Lietuvoje, pateikti galimų bylin÷jimosi išlaidų atlyginimo užstatą
(CPK 794 str.), taip pat kitais atvejais (pvz., CK 3.72 str. 7 d.,
3.122 str.).

Kreditorius gali būti suinteresuotas, kad laiduotojas būtų
konkretus asmuo, pvz., tam tikra draudimo kompanija, bankas ir
pan. Laidavimo sutartyje būtina nurodyti esmines min÷tos
prievol÷s sąlygas – atsiradimo pagrindą (paskolos sutartis ar
 Laidavimas (III)

Laiduotojo atsakomyb÷ yra solidarioji. Tai reiškia, jog

pagrindinis skolininkas ir laiduotojas yra solidarieji
bendraskoliai (CK 6.6 str.), tod÷l kreditorius turi teisę
reikalauti, kad jie įvykdytų prievolę tiek kartu, tiek skyrium.
Šiuo požymiu laidavimas skiriasi nuo garantijos, nes garanto
atsakomyb÷ subsidiarioji (CK 6.92 str.). Tačiau laidavimo
sutartis gali nustatyti ir šios taisykl÷s išimtį, numatydama,
kad laiduotojo atsakomyb÷ yra subsidiarioji (CK 6.245 str. 5-
6 d.d.).
 Garantija (I)
• Garantija yra panašus būdas į laidavimą. Skirtumas yra
tas, kad garanto atsakomyb÷ yra subsidiari. O iš to
išplaukia, kad visais atvejais kreditorius reikalavimą turi
pareikšti skolininkui. Ir tik tais atvejais, kada iš skolininko
negalima išsireikalauti,- prievolę privalo įvykdyti garantas.

Rankpinigiai. Rankpinigiai atlieka tris funkcijas:

1)Įrodymas, kad sutartis sudaryta (t.y. rankpinigiai
mokami tada, kai jau sutarties šalys susitar÷).

2)Tai jau yra pirmas mok÷jimas.

3)Tai yra prievol÷s užtikrinimo priemon÷.

Tik suma, atliekanti šias tris funkcijas, gali būti pripažinta
rankpinigiais. Neatlikdama bent vienos iš šių funkcijų,
sumok÷ta suma negali būti laikoma rankpinigiais. Tokiu
atveju ją reik÷tų pripažinti avansu.

Jeigu prievol÷s atsisako sutartį sudarius ta šalis, kuri
dav÷ rankpinigius,- ji netenka rankpinigių. Jeigu sutarties
atsisako ta šalis, kuri gavo rankpinigius,- ji turi grąžinti
dvigubą rankpinigių sumą.

Susitarimas d÷l rankpinigių irgi turi būti rašytinis. Jeigu
n÷ra rašytinio,- tokiu būdu laikoma avansu.
 PRIEVOLIŲ PABAIGA

1)Prievol÷ gali baigtis tik tinkamai įvykdyta (CK 6.123 str.).

Tinkamas įvykdymas apima:
-Prievol÷s įvykdymą tinkamam kreditoriui (CK 6.44-6.45
str.).
-Prievolę įvykdyti privalo tinkamas skolininkas (CK 6.50).
-Prievol÷ turi būti įvykdyta tinkamoje vietoje (CK 6.52 str.).
-Prievol÷ turi būti įvykdyta tinkamu būdu (CK 6.39 str.).
-Prievol÷ turi būti įvykdyta tinkamais terminais (6.53 str.).

Įvykdyta netinkamai, prievol÷ nesibaigia. Tod÷l kreditorius,
priimdamas tinkamą įvykdymą, pakvitavime privalo
nurodyti, kad prievol÷ įvykdyta tinkamai. Tačiau teis÷s
norma taip pat numato atvejį, kai prievol÷ baigiasi, nors ir
n÷ra tinkamai įvykdyta. Jeigu kreditorius sutinka priimti
kitokios rūšies įvykdymą, pvz., vietoj pinigų priima
ekvivalentiškos vert÷s daiktą (CK 6.39 str. 2 d.), prievol÷
laikoma įvykdyta ir baigiasi. Taigi šiuo atveju prievol÷s
pabaiga priklauso ne tik nuo skolininko, bet ir nuo
kreditoriaus valios.
2)Kai prievol÷ buvo terminuota ir nustatytas naikinamasis
terminas,- su÷jus šiam terminui, prievol÷ baigiasi, jeigu ko
kita nenustato įstatymas ar sutartis (CK 6.124 str.).

Pvz., metams sudaryta nuomos sutartis su÷jus šiam terminui
baigiasi, jei šalys jos neatnaujina (CK 6.496 str.). Tačiau, kai
prievol÷ buvo terminuota ir nustatytas terminas n÷ra
naikinamasis,- prievol÷ su÷jus terminui nesibaigia. Pvz.,
jeigu pinigai paskolinti metams, tačiau su÷jus šiam terminui
jie negrąžinami, prievol÷ nesibaigia, o trunka, kol bus
tinkamai įvykdyta ar baigsis kitais pagrindais.
3)CK 6.125 straipsnyje šalims suteikta teis÷ susitarti d÷l
prievol÷s pabaigos.

Tokia šalių teis÷ grindžiama sutarties laisv÷s principu (CK
6.156 str.), leidžiančiu šalims ne tik laisvai sudaryti sutartis,
bet ir panaikinti savo susitarimu sutartines prievoles.
4)CK 6.126 straipsnyje reglamentuojama prievol÷s pabaiga
šalių sutapimu, t.y. kai skolininkas ir kreditorius yra vienas ir
tas pats asmuo.

Pvz., mirus kreditoriui, skolininkas tampa vieninteliu jo
įp÷diniu arba du juridiniai asmenys reorganizavimo būdu
sujungiami į vieną.

5)CK 6.127 straipsnyje nustatytos kelios sąlygos, kai
prievol÷ baigiasi d÷l to, kad jos nebeįmanoma įvykdyti.

Čia turima omenyje fizinis, o ne teisinis negal÷jimas įvykdyti
prievol÷s.

Pirma, prievol÷s objektyviai nebeįmanoma įvykdyti, t.y.
tokiomis aplinkyb÷mis jos niekas negal÷tų įvykdyti, pvz.,
žuvus individualiais požymiais apibūdinamam daiktui, kurį
skolininkas prival÷jo perduoti kreditoriui.

Antra, objektyvų negal÷jimą įvykdyti prievol÷s turi lemti
tokios aplinkyb÷s, už kurias skolininkas neatsako, t.y. force
majeure (”nenugalima j÷ga”). Skolininkas, atsakantis už tas
aplinkybes, atsako ir už prievol÷s neįvykdymą, t.y. tokiu
atveju prievolę, kurios nebeįmanoma įvykdyti, pakeičia kita –
civilin÷s atsakomyb÷s prievol÷.
• Trečia, aplinkyb÷s, d÷l kurių nebeįmanoma įvykdyti
prievol÷s, atsirado po to, kai atsiradusi prievol÷, bet prieš
tai, kai skolininkas ją pažeid÷. Prievol÷, kurios nebuvo
įmanoma įvykdyti jai jau atsirandant, negalioja (CK 6.3
str. 4 d.), o jeigu tam tikros aplinkyb÷s atsirado po to, kai
skolininkas ją pažeid÷, pvz., praleido įvykdymo terminą,
skolininkas atsako už prievol÷s neįvykdymą (CK 6.62 str.
6.212 str.).

E.Šimkevičien÷, 2012
6)CK 6.128 str. 1 d. įtvirtinta prezumcija, kad skolininko mirtis
yra asmenin÷s prievol÷s pabaigos pagrindas (ši prezumcija
galioja tik asmenin÷ms prievol÷ms, pvz., mirtis artisto, kuris
buvo sudaręs sutartį koncertuoti).

Jeigu prievol÷ n÷ra grynai asmenin÷, galioja priešinga
prezumcija – prievol÷ yra paveldima (CK 6.289 str.), tod÷l
skolininkui mirus, ji nesibaigia ir ją privalo įvykdyti skolininko
įp÷diniai (CK 5.1, 6.190 str. 1 d.).
7)CK 6.128 str. 2 d. aptariami kreditoriaus mirties teisiniai
padariniai. Šiuo atveju taikomos tos pačios taisykl÷s kaip ir
nustatytos CK 6.128 str. 1 d. (pvz., miršta susitarimą tuoktis
sudaręs asmuo (CK 3.8-3.9 str.).

8)Juridinio asmens likvidavimas reiškia jo pabaigą, tod÷l
tokiu atveju baigiasi ir prievol÷, kurios šalis buvo juridinis
asmuo (CK 6.128 str. 3 d.).

9)CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytos įskaitymo, kaip
prievol÷s pabaigos pagrindo, taikymo sąlygos.

Pirma, galima įskaityti, kai prievol÷s šalis sieja abipus÷s
teis÷s ir pareigos, t.y. skolininkas yra ir kreditorius, o
kreditorius – ir skolininkas. Tokie šalių tarpusavio santykiai
gali susiklostyti esant dviem sutartims arba kelioms
prievol÷ms, nesvarbu, kokiu pagrindu jos atsirado. Pvz.,
esant sutarčiai, viena šalis kitai šaliai padaro žalos. Taigi
įskaitymo teisei neturi reikšm÷s prievolių atsiradimo
pagrindas – vienos šalies prievol÷ gali būti atsiradusi iš
delikto, kitos – iš sutarties.
• Antra, šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t.y. abiejų
prievolių dalykas turi būti toks pats. Pvz., abiejų prievolių
dalykas yra pareiga perduoti tam tikrą sumą arba atlikti
vienarūšes paslaugas, perduoti tos pačios rūšies daiktus
ir pan. Taigi negalima įskaityti, jeigu vienos šalies
pareiga yra perduoti pinigus, o kitos – teikti paslaugas.
• Trečia, vienas reikalavimas turi visiškai ar iš dalies
padengti kitą. Pvz., abi skolos lygios 1000 Lt. Jeigu
vienas reikalavimas didesnis už kitą, galimas tik dalinis
įskaitymas.

E.Šimkevičien÷, 2012

Ketvirta, abu reikalavimai turi galioti.

Penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini. Pvz., jeigu
vienos šalies naudai nustatytas atidedamasis terminas, o
kitai terminas nenustatytas, negalima įskaityti tol, kol
nesueis atidedamasis terminas prievolei įvykdyti.

Šešta, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai. Tod÷l
negalima įskaityti reikalavimo, kurį viena šalis turi ne kitai
šaliai, o trečiajam asmeniui, pvz., skolininko skolininkui,
naudos gav÷jui (CK 6.139 str.) ir pan.

Septinta, abu reikalavimai turi galioti ir būti apibr÷žti. Pvz.,
vienos šalies reikalavimas, ginčijamas teismo tvarka pagal
kitos šalies ieškinį, n÷ra akivaizdus, apibr÷žtas, tod÷l
negalima įskaityti (CK 6.134 str. 1 d. 1 p.).

Šios sąlygos turi būti tikrinamos, kai d÷l įskaitymo galimumo
ar pagrįstumo sprendžia teismas, taip pat kai šitai buvo
padaryta vienos šalies pareiškimu. Tačiau šalys, įskaitančios
nesikišant teismui, gali nukrypti nuo šių reikalavimų
susitardamos tarpusavyje. Pvz., sutarties laisv÷s principas
leidžia šalims susitarti įskaityti ir nevienarūšes prievoles.

10) CK 6.141 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad novacija (lot.
novatio – “pakeitimas”) yra vienos prievol÷s pakeitimas kita,
kai pakeitus pirmoji prievol÷ baigiasi.

Pvz., CK 6.880 straipsnyje numatyta galimyb÷ iš pirkimo–
pardavimo, nuomos ar kitokios sutarties kilusią prievolę
sumok÷ti konkrečią sumą,- pakeisti paskolos sutartimi.
• 10 tema. Vekselis

E.Šimkevičien÷, 2012
 SAMPRATOS

• Vekselis - vertybinis popierius, kuris išrašomas įstatymo

nustatyta tvarka ir kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų
įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumok÷ti tam tikrą
pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba
įsako tai padaryti kitam. Vekselis gali būti įsakomasis
arba paprastasis.
• Vekselio tur÷tojas - vekselio savininkas arba kitas
įstatymo numatytais atvejais vekselį turintis asmuo.

Įsakomasis vekselis - vekselis, kurio dav÷jas įsako
kitam asmeniui, kad šis vekselyje įrašytą sumą
sumok÷tų jame nurodytam asmeniui.

Paprastasis vekselis - vekselis, kurio dav÷jas be
sąlygų įsipareigoja vekselio tur÷tojui sumok÷ti vekselyje
įrašytą sumą.

Indosamentas - perduodamasis įrašas vekselio
antrojoje pus÷je arba jo pratąsoje, patvirtinantis visų
teisių pagal vekselį perdavimą kitam asmeniui.

Indosantas - asmuo, darantis vekselio antrojoje pus÷je
arba jo pratąsoje perduodamąjį įrašą.

Neužpildytas indosamentas - indosamentas, kuriame
neįrašytas vekselį priimančio asmens pavadinimas ar
vardas, pavard÷.

Vekselio pratąsa - vekselio prid÷tinis lapas
perduodamiesiems įrašams, jeigu jie netelpa vekselyje.

Akceptas - įrašas vekselyje, patvirtinantis, kad padaręs
įrašą asmuo sutinka vekselį apmok÷ti laiku.

Akceptantas - akcepto įrašą vekselyje padaręs asmuo.

Protestas - protesto aktu įformintas oficialus patvirtinimas,
kad nustatytu laiku vekselis nebuvo akceptuotas arba
apmok÷tas. Protesto aktu gali būti patvirtinti ir kiti šiame
įstatyme numatyti veiksmai arba jų neatlikimas.

Vekselio suma - vekselyje įrašyta suma.

Kliringo namai - finansų institucija, kurios nustatyta
tvarka kredito įstaigos apsikeičia vekseliais ir už juos
atsiskaito.
 ĮSAKOMOJO VEKSELIO SUDARYMAS IR
FORMA

Įsakomajame vekselyje (toliau - vekselyje) turi būti:

1) žodžiai “įsakomasis vekselis” tekste ta kalba, kuria
vekselis išrašytas;

2) besąlyginis įsakymas sumok÷ti įrašytą sumą;

3) turinčio sumok÷ti asmens (mok÷tojo) pavadinimas ar
vardas, pavard÷;

4) mok÷jimo terminas;

5) mok÷jimo vieta;

6) pavadinimas ar vardas, pavard÷ asmens, kuriam arba
kurio įsakymu turi būti sumok÷ta;

7) vekselio išrašymo vieta ir data;

8) išrašančio vekselį asmens (vekselio dav÷jo) parašas.
Vekselio, kuriame nurodyti ne visi rekvizitai,
galiojimas

Dokumentas, kuriame n÷ra nors vieno išvardytų
rekvizitų, n÷ra įsakomasis vekselis.

2. Vekselis, kuriame mok÷jimo terminas nenurodytas,
laikomas mok÷tinu jį pateikus.

3. Jei n÷ra atskiro įrašo, vieta, pažym÷ta šalia mok÷tojo
pavadinimo, laikoma mok÷jimo vieta ir kartu mok÷tojo
gyvenamąja vieta (buveine).

4. Vekselis, kuriame nenurodyta jo išrašymo vieta,
laikomas išrašytu toje vietoje, kuri pažym÷ta šalia dav÷jo
pavadinimo.
 Vekselio išrašymas

Vekselis gali būti išrašytas mok÷ti dav÷jo įsakymu:

1) nurodant patį dav÷ją;

2) nurodant trečiąjį asmenį.

Mok÷jimo vieta

Vekselis gali būti pateiktas apmok÷ti trečiojo asmens
gyvenamojoje vietoje (buvein÷je), neatsižvelgiant į tai, ar
ši vieta yra toje vietov÷je, kur yra mok÷tojo gyvenamoji
vieta (buvein÷), ar kitoje vietov÷je.
 Palūkanos

1. Vekselyje, mok÷tiname jį pateikus arba per tam tikrą

laiką po pateikimo, dav÷jas gali nustatyti sąlygą, kad už
vekselio sumą skaičiuojamos palūkanos. Vekseliuose,
išrašytuose mok÷ti kitais terminais, sąlyga d÷l palūkanų
negalioja.

2. Palūkanų norma privalo būti nurodyta vekselyje. Jeigu
ji nenurodyta, palūkanų mok÷jimo sąlyga negalioja.

3. Palūkanos skaičiuojamos nuo vekselio išrašymo
dienos, jeigu nenurodyta kita data.
• Vekselyje įrašytų sumų galiojimas
• 1. Jeigu vekselyje žodžiais ir skaitmenimis įrašyta pinigų
suma nesutampa, galioja žodžiais įrašyta suma.
• 2. Kai vekselyje pinigų suma įrašyta žodžiais arba
skaitmenimis daugiau nei kartą ir šios sumos skiriasi,
galioja mažiausia suma.
• Parašų galiojimas
• Jeigu vekselyje yra negalinčių pagal vekselį įsipareigoti
asmenų parašai, suklastoti arba išgalvotų asmenų
parašai, arba parašai, kurie d÷l bet kurių priežasčių
negali įpareigoti pasirašiusių asmenų arba asmenų, kurių
vardu vekselis pasirašytas, tai kitų vekselyje pasirašiusių
asmenų įsipareigojimams įtakos neturi.
• Veikimas be įgaliojimo
• Asmuo, kuris pasirašo vekselyje kaip kito asmens
įgaliotinis, tačiau neturi tam suteiktos teis÷s, pats
įsipareigoja pagal vekselį ir, jei jis vekselį apmoka, įgyja
tas pačias teises kaip ir asmuo, už kurį jis tariamai veik÷.
Tas pačias teises įgyja ir įgaliotinis, viršijęs savo
įgalinimus.
• Vekselio dav÷jo atsakomyb÷
• 1. Vekselio dav÷jas yra atsakingas už vekselio akceptą ir
apmok÷jimą.
• 2. Vekselio dav÷jas gali atsisakyti atsakomyb÷s už
vekselio akceptą. Bet kuri atsakomyb÷s už vekselio
apmok÷jimą atsisakymo sąlyga negalioja.
• Prieštaravimai d÷l vekselio papildymo
• Jeigu vekselį išduodant buvo įrašyti ne visi rekvizitai ir
v÷liau jis papildytas pažeidžiant susitarimą d÷l neįrašytų
rekvizitų, tai d÷l tokių susitarimų nesilaikymo negalima
pareikšti prieštaravimų vekselio tur÷tojui, nebent jis
vekselį įsigijo nesąžiningai arba d÷l didelio neatsargumo.
 VEKSELIO PERDAVIMAS

Vekselio perdavimo tvarka

1. Kiekvienas vekselis gali būti perduotas indosamentu,
net jeigu jame n÷ra įrašo “įsakymu”.

2. Jeigu vekselio dav÷jas įraš÷ vekselyje “ne įsakymu”
arba kitus atitinkamus žodžius, vekselis gali būti
perduotas tik teisių perleidimo tvarka.

3. Perduoti vekselį galima net mok÷tojo naudai,
nepaisant, ar jis vekselį akceptavo, ar ne, taip pat
vekselio dav÷jo ar kurio nors kito pagal vekselį
įsipareigojusio asmens naudai. Šie asmenys gali tokį
vekselį perduoti toliau.
• Indosamento galiojimas
• 1. Indosamentas turi būti besąlyginis. Jokia indosamentą
apribojanti sąlyga negalioja.
• 2. Dalinis indosamentas negalioja.
• 3. Indosamentas su įrašu “pateik÷jui” turi neužpildyto
indosamento galią.
• Indosamento įrašymas
• 1. Indosamentas turi būti įrašytas vekselyje arba jo
pratąsoje. Indosantas privalo jį pasirašyti.
• 2. Indosamente gali būti neįrašytas asmuo, kuriam
vekselis perduodamas, arba gali būti tik indosanto
parašas (neužpildytas indosamentas). Šiuo atveju
indosamentas, kad galiotų, įrašomas antrojoje vekselio
pus÷je arba pratąsoje.

Indosamentu perduodamos teis÷s

1. Indosamentu perduodamos visos teis÷s pagal vekselį.

2. Jeigu indosamentas yra neužpildytas, vekselio
tur÷tojas gali:

1) įrašyti savo arba kito asmens pavadinimą ar vardą,
pavardę;

2) toliau perduoti vekselį pagal savo neužpildytą
indosamentą arba vardinį indosamentą;

3) perleisti vekselį trečiajam asmeniui, neįrašydamas
asmens ir indosamento.
• Indosanto atsakomyb÷
• 1. Indosantas atsako už vekselio akceptą ir apmok÷jimą,
jeigu n÷ra priešingo įrašo.
• 2. Indosantas gali uždrausti perduoti vekselį toliau. Tokiu
atveju jis neatsako tiems asmenims, kuriems šis vekselis
v÷liau perduotas.

Vekselio savininkas

1. Vekselio tur÷tojas yra teis÷tas jo savininkas, jeigu jis
įrodo šią teisę nenutrūkstama indosamentų eile, nors
paskutinysis iš jų būtų neužpildytas. Išbraukti
indosamentai šiuo atveju laikomi negaliojančiais. Jeigu
po neužpildyto indosamento yra kitas indosamentas,
laikoma, kad pastarąjį pasirašęs asmuo įsigijo vekselį
pagal neužpildytą indosamentą.

2. Jeigu asmuo prarado vekselį, šio vekselio tur÷tojas,
kuris įrodo savo teisę į jį šio 1 dalyje nurodytu būdu,
privalo vekselį grąžinti tik tada, jei jį įgijo nesąžiningai
arba d÷l didelio neatsargumo.
• Įsipareigojusių pagal vekselį asmenų prieštaravimai
• Įsipareigoję pagal vekselį asmenys gynybai negali
vekselio tur÷tojui pareikšti prieštaravimų, grindžiamų
asmeniniais jų ir vekselio dav÷jo arba ankstesniųjų
vekselio tur÷tojų santykiais, nebent vekselio tur÷tojas,
įgydamas vekselį, tyčia būtų veikęs skolininko nenaudai.

Indosamento apribojimai

1. Jeigu indosamente yra įrašai “inkasuoti”, “pagal
įgaliojimą” arba kitokie paprastąjį pavedimą nusakantys
žodžiai, vekselio tur÷tojas gali naudotis visomis su
vekseliu susijusiomis teis÷mis, bet jį perduoti gali tik
pagal savo, kaip įgaliotinio, įgaliojimus.

2. 1 dalyje nurodytu atveju įsipareigoję asmenys gynybai
gali vekselio tur÷tojui pareikšti tik tuos prieštaravimus,
kuriuos jie gal÷tų pareikšti indosantui.

3. Pavedimas indosamente, įformintame pagal
įgaliojimą, nenustoja galioti ir pavedimą davusiam
asmeniui mirus arba tapus neveiksniu.

Indosamento įrašų suteikiamos teis÷s

1. Kai indosamente yra įrašai “garantuoti”, “įkeisti” arba
kitokie atitinkami žodžiai, vekselio tur÷tojas gali naudotis
visomis teis÷mis pagal vekselį, tačiau jo įrašytas
indosamentas turi įgaliotinio padaryto indosamento
galią.

2. Įsipareigoję pagal vekselį asmenys gynybai negali
vekselio tur÷tojui pareikšti prieštaravimų, grindžiamų jų
asmeniniais santykiais su indosantu, nebent tur÷tojas,
įgydamas vekselį, tyčia būtų veikęs skolininko nenaudai.

Vekselio perdavimas pasibaigus vekselio mok÷jimo
terminui

1. Indosamentas, įrašytas mok÷jimo terminui pasibaigus,
turi tokias pat pasekmes kaip ir įrašytas prieš mok÷jimo
terminą. Tačiau indosamentas, įrašytas po protesto d÷l
neapmok÷jimo arba pasibaigus protesto įforminimo
terminui, laikomas tik teisių perleidimu.

2. Jeigu indosamento data nenurodyta, laikoma, kad
vekselyje jis įrašytas iki termino, nustatyto protestui
įforminti, pabaigos, nebent būtų įrodyta priešingai.
 VEKSELIO AKCEPTAS

• Pateikimas akceptuoti
• Vekselį, iki sueis mok÷jimo terminas, jo tur÷tojas gali
pateikti mok÷tojui šio gyvenamojoje vietoje (buvein÷je)
akceptuoti.

Pateikimo akceptuoti sąlygos

1. Vekselio dav÷jas gali vekselyje įrašyti sąlygą, kad
vekselis turi būti pateiktas akceptuoti. Pateikimo
akceptuoti terminas gali būti nurodomas arba
nenurodomas.

2. Vekselio dav÷jas gali uždrausti pateikti vekselį
akceptuoti, išskyrus šiuos atvejus: kai vekselis mok÷tinas
trečiojo asmens adresu; kai vekselis mok÷tinas kitoje
vietov÷je nei mok÷tojo gyvenamoji vieta (buvein÷); kai
vekselis mok÷tinas per tam tikrą laiką po pateikimo
apmok÷ti.

3. Vekselio dav÷jas taip pat gali įrašyti sąlygą, kad
vekselis negali būti pateiktas akceptuoti anksčiau jo
nurodyto termino.

4. Kiekvienas indosantas gali nurodyti sąlygą, kad vekselis
turi būti pateiktas akceptuoti. Pateikimo akceptuoti
• Pateikimo akceptuoti terminas
• 1. Vekseliai, mok÷tini per tam tikrą laiką po pateikimo,
turi būti pateikti akceptuoti per vienerius metus nuo jų
išdavimo dienos.
• 2. Vekselio dav÷jas gali šį terminą sutrumpinti arba
pratęsti.
• 3. Indosantai 1 ir 2 dalyse nurodytus terminus gali
sutrumpinti.
 Pakartotinis pateikimas akceptuoti

Vekselio mok÷tojas gali reikalauti, kad

vekselis akceptuoti pakartotinai būtų jam
pateiktas kitą dieną po pirmojo pateikimo.
Suinteresuoti asmenys negali pateikti
prieštaravimų d÷l tokio reikalavimo
nevykdymo, nebent apie tokį reikalavimą
būtų nurodyta proteste.
Vekselio tur÷tojas neprivalo palikti mok÷tojui
akceptuoti pateikto vekselio.
 Vekselio akcepto įforminimas

Vekselio akceptas įrašomas vekselyje. Jis išreiškiamas

žodžiu “akceptuotas” arba kitu atitinkamu žodžiu ir
pasirašomas mok÷tojo. Vien mok÷tojo parašas vekselio
pirmojoje pus÷je taip pat laikomas akceptu.

Jeigu vekselis mok÷tinas per tam tikrą laiką po pateikimo
arba jeigu jis turi būti per nustatytą terminą pateiktas
akceptuoti pagal atskirą vekselyje nurodytą sąlygą,
akcepto data turi būti nustatyta ta diena, kurią padarytas
akceptas, nebent vekselio tur÷tojas reikalautų, kad būtų
įrašyta pateikimo diena. Jei akcepto data nenurodyta,
vekselio tur÷tojas, siekdamas išsaugoti savo reikalavimo
teises į indosantą ir vekselio dav÷ją, privalo tai patvirtinti
laiku įformintu protestu.
 Akcepto turinys

• Akceptas yra besąlyginis. Mok÷tojas gali akceptuoti

vekselio sumos dalį.
• Kitoks akceptuojant padarytas vekselio turinio
pakeitimas laikomas atsisakymu akceptuoti. Tačiau
akceptantas vis tiek atsako pagal akcepto turinį.
 Mok÷jimo vietos nurodymas

Jeigu vekselio dav÷jas vekselyje nurod÷ kitą mok÷jimo

vietą negu vekselio mok÷tojo gyvenamoji vieta
(buvein÷), bet nenurod÷ trečiojo asmens, kurio adresu
turi būti mokama, tai mok÷tojas gali šį trečiąjį asmenį
nurodyti akceptuodamas vekselį. Jei trečiasis asmuo
nenurodytas, laikoma, kad pats akceptantas įsipareigoja
mok÷ti mok÷jimo vietoje.

Jeigu vekselis mok÷tinas mok÷tojo gyvenamojoje vietoje
(buvein÷je), mok÷tojas gali akceptuodamas įrašyti
vietos, kur turi būti mokama, adresą.
 Akcepto išbraukimas

• Jeigu mok÷tojas prieš grąžindamas vekselį išbraukia

akceptą, laikoma, kad akceptuoti vekselį atsisakyta.
Neįrodžius priešingai, laikoma, kad akceptas išbrauktas
prieš grąžinant vekselį.
• Jeigu mok÷tojas raštu praneš÷ apie akceptą vekselio
tur÷tojui arba kuriam nors iš vekselį pasirašiusių
asmenų, jis įsipareigoja tiems asmenims pagal akcepto
turinį.
 VEKSELIO LAIDAVIMAS

Apmok÷jimo užtikrinimas
• Visos vekselio sumos arba jos dalies apmok÷jimas gali
būti užtikrinamas laidavimu.
• Laiduoti gali trečiasis asmuo arba pagal vekselį
įsipareigojęs asmuo.
 Laidavimo įrašymas

Laidavimas įrašomas vekselyje arba jo pratąsoje.

Laidavimas išreiškiamas žodžiu “laiduota” arba kitu
atitinkamu įrašu ir laiduotojo parašu.

Laidavimu laikomas ir laiduotojo parašas pirmojoje
vekselio pus÷je, išskyrus vekselio mok÷tojo arba jo
dav÷jo parašus.

Laiduojant būtina nurodyti, už kurį asmenį laiduojama.
Jeigu tai nenurodyta, laikoma, kad laiduota už vekselio
dav÷ją.
 Laiduotojo atsakomyb÷

Laiduotojas yra įpareigotas lygiai taip pat

kaip ir asmuo, už kurį jis laidavo.

Laiduotojo įsipareigojimas galioja ir tuomet,
kai ta prievol÷, už kurią jis laidavo, d÷l kurios
nors priežasties negalioja, išskyrus vekselio
formos trūkumus.

Laiduotojas, apmok÷jęs vekselį, įgyja
atgręžtinio reikalavimo pagal vekselį teises į
asmenį, už kurį jis laidavo, ir į tuos, kurie
asmeniui, už kurį buvo laiduota, įsipareigoję
pagal vekselį.
 Vekselio mok÷jimo terminai

• Vekselis gali būti išrašytas apmok÷ti:

1) jį pateikus;
2) per tam tikrą laiką po pateikimo;
3) per tam tikrą laiką nuo išrašymo dienos;
4) nustatytą dieną.
• Vekseliai, kuriuose nurodyti kitokie mok÷jimo terminai
arba vienas po kito einantys terminai, negalioja.
 Vekselis, mok÷tinas jį pateikus

Vekselis, mok÷tinas jį pateikus, turi būti

apmok÷tas vekselį pateikus mok÷tojui.
Vekselis turi būti pateiktas apmok÷ti per
vienerius metus nuo jo išrašymo dienos.
Vekselio dav÷jas gali šį laiką sutrumpinti arba
pratęsti. Indosantai šiuos terminus gali
sutrumpinti.

Vekselio dav÷jas gali nustatyti, kad vekselis,
mok÷tinas jį pateikus, negali būti pateiktas
apmok÷ti anksčiau dav÷jo nurodyto termino.
Šiuo atveju pateikimo laikas skaičiuojamas
nuo vekselio dav÷jo nurodytos datos.
Vekselis, mok÷tinas per tam tikrą laiką po
pateikimo

• Vekselio, mok÷tino per tam tikrą laiką po

pateikimo, apmok÷jimo terminas
nustatomas pagal vekselio akcepto arba jo
protesto datą.
• Jei protesto n÷ra, akceptas be datos
akceptanto atžvilgiu laikomas įrašytu
paskutinę dieną, iki kurios nustatyta
pateikti vekselį akceptuoti.
 Mok÷jimo dienos nustatymas

Vekselio, mok÷tino per vieną ar kelis m÷nesius nuo išrašymo
arba pateikimo dienos, terminas pasibaigia atitinkamą
mok÷jimo m÷nesio dieną. Jei tą m÷nesį n÷ra atitinkamos
dienos, vekselio mok÷jimo terminas yra paskutin÷ to m÷nesio
diena.

Jei vekselis išrašytas mok÷ti per pusantro m÷nesio ar per kelis
su puse m÷nesio nuo išdavimo arba pateikimo dienos,
pirmiausia suskaičiuojami pilni m÷nesiai.

Jeigu nurodytas mok÷jimo terminas yra m÷nesio pradžia,
m÷nesio vidurys (pvz., sausio vidurys, vasario vidurys) arba
m÷nesio pabaiga, tai reiškia pirmąją, penkioliktąją arba
paskutinę m÷nesio dieną.

Žodžiai “aštuonios dienos”, “penkiolika dienų” reiškia ne vieną
arba dvi savaites, bet visų aštuonių arba penkiolikos dienų
terminą.
 Mok÷jimo termino nustatymas esant skirtingiems
kalendoriams

Jeigu vekselis turi būti apmok÷tas nustatytą dieną
vietov÷je, kurioje galioja ne toks kaip vekselio išrašymo
vietov÷je kalendorius, mok÷jimo terminas nustatomas
pagal mok÷jimo vietov÷s kalendorių.

Jeigu vekselis, mok÷tinas per tam tikrą laiką nuo
išrašymo dienos, turi būti apmok÷tas kitoje vietov÷je, o
šios kalendorius yra kitoks negu išrašymo vietov÷je,
vekselio išrašymo diena pritaikoma atitinkamai mok÷jimo
vietov÷s kalendoriaus dienai ir taip nustatomas
mok÷jimo terminas.

Vekselių pateikimo terminai apskaičiuojami laikantis 2
dalies nuostatų.

Šios nuostatos netaikomos, jeigu vekselyje nurodyta
kitaip.
 Vekselio pateikimas apmok÷ti

• Vekselio, kuris mok÷tinas nustatytą dieną arba per tam

tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, tur÷tojas vekselį
apmok÷ti privalo pateikti paskutinę mok÷jimo termino
dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas.
• Vekselio pateikimas kliringo namams yra tolygus
pateikimui apmok÷ti.
 Vekselio mok÷tojo teis÷s

• Apmok÷jęs vekselį, mok÷tojas gali reikalauti, kad jam

būtų atiduotas vekselio tur÷tojo pakvituotas vekselis.
• Vekselio tur÷tojas negali atsisakyti priimti vekselio
sumos dalies įmokos.
• Sumok÷jęs sumos dalį, vekselio mok÷tojas gali
reikalauti, kad tai būtų pažym÷ta vekselyje ir jam būtų
išduotas pakvitavimas.
 Vekselio apmok÷jimas prieš mok÷jimo terminą

Vekselio tur÷tojas negali būti verčiamas priimti įmoką

prieš mok÷jimo terminą.

Jeigu vekselio mok÷tojas moka prieš terminą, jis veikia
savo rizika.

Tas, kuris sumok÷jo laiku, nebeatsako už savo
įsipareigojimus, jeigu tai padar÷ ne apgaul÷s būdu arba
d÷l didelio neatsargumo. Jis privalo patikrinti
indosamentų seką, bet ne indosantų parašų tikrumą.
 Valiutos naudojimas apmokant vekselį

Jeigu vekselis išrašytas valiuta, kuri mok÷jimo vietov÷je n÷ra
atsiskaitymo priemon÷, jo sumą galima sumok÷ti valstyb÷s,
kurioje mokama, valiuta pagal mok÷jimo termino dieną esantį
kursą. Jei pasibaigus mok÷jimo terminui vekselis
neapmok÷tas, jo tur÷tojas savo nuožiūra gali reikalauti, kad
vekselis būtų apmok÷tas tos valstyb÷s valiuta pagal
mok÷jimo termino dienos arba mok÷jimo dienos kursą.

Nustatant užsienio valiutos kursą, laikomasi mok÷jimo vietos
valstyb÷je nustatyto oficialaus valiutos kurso. Tačiau vekselio
dav÷jas gali nurodyti sąlygą, kad mok÷tina vekselio suma
būtų apskaičiuota pagal vekselyje nurodytą kursą.

Nuostatos netaikomos, kai vekselio dav÷jas yra nurodęs
sąlygą, kad turi būti sumok÷ta vekselyje nurodyta valiuta.

Jeigu vekselio suma nurodyta valiuta, kurios vieneto
pavadinimas dav÷jo ir mok÷tojo valstyb÷je yra vienodas,
tačiau skiriasi jų vert÷, laikoma, kad nurodyta mok÷jimo
vietos valstyb÷s valiuta.
 Reikalavimų sumok÷ti pareiškimas

Vekselio tur÷tojas gali indosantams, dav÷jui ir kitiems

pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims pareikšti
reikalavimus sumok÷ti:
1)jei pasibaigus mok÷jimo terminui nebuvo sumok÷ta;
2)nepasibaigus mok÷jimo terminui:

a) jeigu buvo atsisakyta akceptuoti visą vekselio sumą
arba jos dalį;

b) mok÷tojo nemokumo atveju, nepaisant, ar šis
akceptavo vekselį, ar ne, bet jeigu sustabd÷ savo
mok÷jimus, nors tai ir nepatvirtinta teismine tvarka, arba
kai priverstinis išieškojimas iš jo turto buvo
nes÷kmingas;

c) neakceptuotino vekselio dav÷jo nemokumo atveju.

Vekselio protestas

Vekselio neakceptavimas arba neapmok÷jimas turi būti
patvirtintas oficialiu aktu (protestas d÷l atsisakymo
akceptuoti arba apmok÷ti). Vekselius protestuoja notarai
Vyriausyb÷s ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Protestas neakceptavimo atveju turi būti įformintas per
terminą, nustatytą pateikti vekselį akceptuoti. Jeigu vekselių
įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje numatytu atveju vekselis
pirmą kartą akceptuoti buvo pateiktas paskutinę termino
dieną, tai protestas gali būti įformintas dar ir rytojaus dieną.

Jeigu vekselis, mok÷tinas nustatytą dieną arba per tam tikrą
laiką nuo jo išrašymo ar pateikimo dienos, nebuvo
apmok÷tas, protestas turi būti įformintas pasibaigus
mok÷jimo terminui per vieną arba dvi darbo dienas. Jei
vekselis, mok÷tinas jį pateikus, nebuvo apmok÷tas,
protestas turi būti įformintas kaip nurodyta įstatymo 26 str.
2d.

Įforminus protestą d÷l neakceptavimo, nereikia nei
pateikti vekselio apmok÷ti, nei protestuoti d÷l
neapmok÷jimo.

Jei vekselio mok÷tojas, nepaisant, ar jis buvo
akceptavęs vekselį, ar ne, nutrauk÷ mok÷jimus arba jei
priverstinis išieškojimas iš jo turto buvo nes÷kmingas,
vekselio tur÷tojas gali pateikti reikalavimus tik pateikęs
mok÷tojui vekselį apmok÷ti ir įforminęs protestą.

Jeigu vekselio mok÷tojas, nepaisant, akceptavo jis
vekselį ar ne, paskelbtas nemokiu, taip pat tais atvejais,
kai neakceptuotino vekselio dav÷jas paskelbtas
nemokiu, kad vekselio tur÷tojas gal÷tų pateikti
reikalavimus, pakanka teismo nutarties iškelti bankroto
bylą.
Pranešimas neakceptavus arba neapmok÷jus vekselio

Vekselio tur÷tojas privalo pranešti indosantui, iš kurio jis
gavo vekselį, ir vekselio dav÷jui apie tai, kad vekselis
neakceptuotas arba neapmok÷tas, per keturias darbo
dienas po protesto, o kai vekselyje įrašyta sąlyga
“grąžinti be išlaidų” ar “neprotestuotinas”, - per tiek pat
laiko po vekselio pateikimo akceptuoti arba apmok÷ti.
Kiekvienas gavęs pranešimą indosantas per dvi darbo
dienas turi pranešti apie tai prieš jį pasirašiusiam
indosantui, nurodydamas pavadinimus ar vardus,
pavardes ir adresus tų, kurie pranešimus atsiunt÷. Taip
daroma tol, kol apie tai bus pranešta vekselio dav÷jui.
Nurodyti terminai skaičiuojami nuo pranešimo gavimo
dienos.

Kai nurodyta tvarka apie neakceptuotą ar neapmok÷tą
vekselį buvo pranešta vekselį pasirašiusiam asmeniui,
per tokį pat laiką turi būti apie tai pranešta ir asmenims,
kurie už jį laidavo.

Jeigu kuris nors indosantas n÷ra nurodęs savo adreso
arba jį įrašęs neįskaitomai, pakanka pranešti prieš jį
pasirašiusiam indosantui.

Pranešti galima bet kuria forma, net ir grąžinant vekselį.

Įpareigotasis pranešti privalo įrodyti, kad jis tai padar÷
nustatytu laiku. Laikoma, kad terminas nepraleistas,
jeigu pranešimas nustatytu laiku buvo išsiųstas paštu.

Nurodytu laiku nepranešęs asmuo savo teisių
nepraranda. Jis atsako už žalą, padarytą d÷l savo kalt÷s,
tačiau žalos atlyginamoji suma negali viršyti vekselio
sumos.
 Neprivalomas vekselio protestas

Vekselio dav÷jas, indosantas arba laiduotojas, įrašydami
vekselyje sąlygą “grąžinti be išlaidų” ar “neprotestuotinas” arba
kitus atitinkamos reikšm÷s žodžius ir pasirašydami, gali atleisti
vekselio tur÷toją nuo pareigos įforminti protestą d÷l
neakceptavimo arba neapmok÷jimo, kad jis gal÷tų pasinaudoti
reikalavimo teise.

Nurodyta sąlyga neatleidžia vekselio tur÷tojo nei nuo pareigos
pateikti vekselį nustatytu laiku, nei nuo pareigos įteikti vekselių
įstatymo 47 straipsnyje numatytą pranešimą. Kad nesilaikyta
nustatytų terminų, turi įrodyti tas, kuris tuo remiasi ginče su
vekselio tur÷toju.

Jeigu sąlygą įraš÷ vekselio dav÷jas, ji galioja visiems vekselyje
pasirašiusiems asmenims, o jeigu tai padar÷ indosantas arba
laiduotojas, ji galioja tik pačiam indosantui ar laiduotojui. Jeigu,
nepaisydamas vekselio dav÷jo įrašytos sąlygos, vekselio
tur÷tojas įformina protestą, d÷l to susidariusios išlaidos tenka jam
pačiam. Jei sąlygą įraš÷ indosantas arba laiduotojas, protesto
išlaidos, jeigu protesto aktas buvo įformintas, gali būti išieškotos
 Teis÷ pareikšti reikalavimus

Visi - vekselio dav÷jas, akceptantas, indosantai ir
laiduotojai - vekselio tur÷tojui atsako solidariai.

Vekselio tur÷tojas turi teisę pareikšti reikalavimus
visiems nurodytiems asmenims, kiekvienam iš jų atskirai
ir visiems kartu, nesilaikydamas įsipareigojimų
eiliškumo.

Tokia pat teise gali naudotis kiekvienas vekselyje
pasirašęs ir jį apmok÷jęs asmuo.

Reikalavimų pareiškimas vienam iš įsipareigojusių pagal
vekselį asmenų nekliudo pareikšti reikalavimų kitiems
asmenims, net jeigu jie įsipareigojo v÷liau už asmenį,
kuriam tokie reikalavimai jau pareikšti.
 Reikalavimų sumos

Vekselio tur÷tojas gali reikalauti, kad asmuo, kuriam jis
pareišk÷ reikalavimus, sumok÷tų:
1) neakceptuoto arba neapmok÷to vekselio sumą su
palūkanomis, jeigu jos buvo numatytos;
2) šešių procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo
mok÷jimo termino pasibaigimo;
3) protesto išlaidas, pranešimų siuntimo bei kitas išlaidas.

Jeigu reikalavimo teise naudojamasi prieš pasibaigiant
mok÷jimo terminui, vekselio suma turi būti sumažinta.
Suma, kuria turi būti sumažinta vekselyje įrašyta suma,
apskaičiuojama atsižvelgiant į vidutinę terminuotų ind÷lių
metų palūkanų normą, kuri galioja vekselio mok÷tojo
vietov÷je tą dieną, kai naudojamasi reikalavimo teise.
 Atgręžtinio reikalavimo teis÷

• Apmok÷jęs vekselį asmuo turi teisę atgręžtine tvarka

reikalauti iš jam įsipareigojusių asmenų:
1) visos jo sumok÷tos sumos;
2) sumok÷tos sumos šešių procentų metinių palūkanų,
skaičiuojamų nuo sumok÷jimo dienos;
3) visų jo tur÷tų išlaidų.
 Vekselį apmok÷jusių asmenų teis÷s

• Kiekvienas pagal vekselį įsipareigojęs asmuo, kurio

atžvilgiu pasinaudota ar gali būti pasinaudota
reikalavimo teise, apmok÷jęs vekselį, gali reikalauti
grąžinti jam vekselį su protestu ir išduoti pakvitavimą.
• Kiekvienas indosantas, apmok÷jęs vekselį, gali išbraukti
savo ir po jo įrašytų indosantų indosamentus.
 Teis÷ sumok÷jus neakceptuotą vekselio
sumą
• Jeigu buvo akceptuota ne visa vekselio suma, asmuo,
kuriam buvo pareikšti reikalavimai, sumok÷jęs
neakceptuotą (likusią) sumą, gali reikalauti, kad
vekselyje būtų pažym÷ta apie sumok÷jimą ir išduotas
pakvitavimas. Be to, vekselio tur÷tojas turi duoti šiam
asmeniui patvirtintą vekselio nuorašą ir protesto aktą,
kad jis gal÷tų savo ruožtu pasinaudoti atgręžtinio
reikalavimo teise.
 Atgręžtinis vekselis

• Kiekvienas turintis reikalavimo teisę pagal vekselį, jeigu

n÷ra susitarta kitaip, gali išrašyti naują įsakomąjį vekselį
(atgręžtinį vekselį) vienam iš jam įsipareigojusių asmenų.
Šiame vekselyje nurodoma apmok÷ti jį pateikus ir kad
vekselis mok÷tinas šio asmens gyvenamojoje vietoje
(buvein÷je).
 Vekselio tur÷tojo teis÷s pasibaigus terminams

Vekselio tur÷tojas netenka teis÷s pareikšti reikalavimų jo
dav÷jui, indosantams ir kitiems įsipareigojusiems asmenims,
išskyrus akceptavusįjį, kai pasibaigia nustatyti terminai:
1) pateikti vekselį, mok÷tiną jį pateikus arba per tam tikrą laiką
po pateikimo;
2) įforminti protestą d÷l neakceptavimo arba neapmok÷jimo;
3) pateikti apmok÷ti, kai įrašyta sąlyga “grąžinti be išlaidų” ar
“neprotestuotinas”.

Jeigu vekselio tur÷tojas nepateikia vekselio akceptuoti
vekselio dav÷jo sąlygoje nustatytu laiku, jis netenka
reikalavimo teis÷s, atsirandančios ir d÷l neapmok÷jimo, ir d÷l
neakceptavimo, nebent iš įrašytos sąlygos turinio būtų matyti,
kad vekselio dav÷jas nor÷jo išvengti tik atsakomyb÷s už
vekselio akceptavimą.

Jeigu sąlyga d÷l vekselio pateikimo laiko nurodyta
indosamente, ja pasinaudoti gali tik indosantas.
 Nenugalima j÷ga

Jeigu d÷l nenugalimos j÷gos nustatytu laiku nebuvo

galima pateikti vekselio arba įforminti protesto, tam
skirtas laikas pratęsiamas.

Vekselio tur÷tojas nedelsdamas turi pranešti apie
nenugalimos j÷gos aplinkybes savo indosantui ir
pažym÷ti vekselyje arba pratąsoje, kad indosantui
pranešta, nurodyti datą ir pasirašyti. Toliau taikomos
įstatymo 47 straipsnio nuostatos.

Kai nenugalimos j÷gos aplinkybių nelieka, vekselio
tur÷tojas nedelsdamas turi pateikti vekselį akceptuoti
arba apmok÷ti ir, jeigu reikia, įforminti protestą.

Jeigu nenugalimos j÷gos aplinkyb÷s tęsiasi ilgiau kaip
trisdešimt dienų po mok÷jimo termino pasibaigimo,
reikalavimo teis÷ms įgyvendinti nebūtina pateikti
vekselio apmok÷ti ir nebūtina įforminti protesto.

Vekselio, mok÷tino jį pateikus arba per tam tikrą laiką
nuo pateikimo, trisdešimties dienų terminas, net ir
nepasibaigus vekselio pateikimo laikui, skaičiuojamas
nuo tos dienos, kurią vekselio tur÷tojas praneš÷ savo
indosantui apie nenugalimos j÷gos aplinkybes.
Vekseliams, mok÷tiniems per tam tikrą laiką nuo
pateikimo, prie trisdešimties dienų pridedamas vekselyje
nurodytas laikas, kuris skaičiuojamas po pateikimo
dienos.

Nenugalimos j÷gos aplinkyb÷mis nelaikomos asmenin÷s
aplinkyb÷s, kliudančios vien tik vekselio tur÷tojui arba
tam asmeniui, kuriam vekselio tur÷tojas yra pavedęs
pateikti vekselį arba įforminti protestą.
 Tarpininkavimas
Tarpininkavimo sąlygos

Vekselio dav÷jas, indosantas arba laiduotojas gali
nurodyti asmenį (tarpininką), kuris prireikus vekselį
akceptuotų arba apmok÷tų.

Šiame skyriuje nustatytomis sąlygomis vekselį gali
akceptuoti arba apmok÷ti asmuo, atstovaujantis
skolininkui, kuriam gali būti pareikšti reikalavimai.

Tarpininku gali būti trečiasis asmuo, net mok÷tojas arba
kitas pagal vekselį įsipareigojęs asmuo, išskyrus
akceptantą.

Tarpininkas per dvi darbo dienas turi pranešti apie
tarpininkavimą tam, kuriam tarpininkauja. Laiku
nepranešęs, tarpininkas atsako už d÷l jo kalt÷s padarytą
žalą. Atlygintina žalos suma negali viršyti vekselio
sumos.
 Tarpininko akceptas

Tarpininkas gali akceptuoti vekselį visais atvejais, kai
akceptuotino vekselio tur÷tojas iki vekselio mok÷jimo
termino pabaigos turi reikalavimo teisę.

Jeigu vekselyje yra nurodytas asmuo, prireikus galintis
vekselį akceptuoti arba apmok÷ti mok÷jimo vietoje,
vekselio tur÷tojas gali, iki pasibaigs mok÷jimo terminas,
nepareikšti reikalavimo teisių į šį nurodymą įrašiusį asmenį
ir į v÷liau po šio nurodymo pasirašiusius asmenis, nebent
vekselio tur÷tojas būtų pateikęs vekselį nurodytam
asmeniui, o šis atsisak÷ jį akceptuoti ir neakceptavimas
buvo įformintas protesto aktu.

Kitais tarpininkavimo atvejais vekselio tur÷tojas gali
nepriimti tarpininko akcepto. Jeigu vekselio tur÷tojas
sutinka su tokiu akceptu, jis prieš mok÷jimo terminą
praranda reikalavimo teisę į tą asmenį, už kurį buvo
akceptuota, ir į po jo pasirašiusius indosantus.
 Tarpininko akcepto įforminimas

Tarpininkas akceptą įrašo vekselyje ir pasirašo
nurodydamas, kieno vardu akceptuoja. Jei tokio
nurodymo n÷ra, laikoma, kad akceptuota už vekselio
dav÷ją.

Tarpininko pareigos

Tarpininkas akceptantas įsipareigoja vekselio tur÷tojui ir
indosantams, pasirašiusiems po asmens, kurio
tarpininku jis buvo, tais pačiais pagrindais, kaip ir
asmuo, kuriam jis tarpininkavo.

Nepaisant tarpininko akceptavimo, asmuo, už kurį buvo
akceptuota tarpininkaujant, ir asmenys, įsipareigoję
asmeniui, už kurį buvo akceptuota tarpininkaujant,
sumok÷ję įstatyme 50 straipsnyje nurodytas sumas, gali
reikalauti, kad vekselio tur÷tojas atiduotų vekselį su
protesto aktu ir išduotų pakvitavimą.
 Mok÷jimo sąlygos

Tarpininkas vekselį gali apmok÷ti visais atvejais, jeigu

pasibaigus mok÷jimo terminui arba prieš mok÷jimo
terminą vekselio tur÷tojas turi reikalavimo teisę.

Nurodytu atveju turi būti sumok÷ta visa suma, kurią būtų
tur÷jęs mok÷ti asmuo, už kurį ji mokama.

Sumok÷ti galima v÷liausiai kitą dieną, pasibaigus
terminui įforminti protestą d÷l vekselio neapmok÷jimo.
 Pateikimas apmok÷ti ir protestas

Jeigu vekselį akceptavo tarpininkai, kurių gyvenamoji ir

mok÷jimo vieta yra ta pati, arba jeigu toje pat vietoje
gyvena kiti asmenys, kurie vekselyje nurodyti kaip
prireikus galintys apmok÷ti, vekselio tur÷tojas turi pateikti
vekselį visiems šiems asmenims ir, jeigu reikia, įforminti
protestą d÷l neapmok÷jimo ne v÷liau kaip kitą dieną po
tos dienos, kurią leidžiama tai padaryti.

Protesto neįforminus nurodytu laiku, asmuo, nurodęs
kitą asmenį, prireikus galintį apmok÷ti, arba asmuo, kurio
vardu vekselis buvo akceptuotas, bei v÷lesni indosantai
tampa neįsipareigoję pagal vekselį.
 Apmok÷jimo atsisakymas
• Vekselio tur÷tojas, atsisakęs apmok÷jimo tarpininkavimo
tvarka, netenka reikalavimo teis÷s į asmenis, kurie
apmok÷jimo atveju būtų buvę atleisti nuo įsipareigojimų.

Apmok÷jimo patvirtinimas
• Tarpininko mok÷jimas turi būti pažym÷tas vekselyje ir
nurodyta, už ką mok÷ta. Jei tokio nurodymo n÷ra,
laikoma, kad mok÷ta už vekselio dav÷ją.
• Vekselis ir protesto aktas, jeigu šis buvo įformintas, turi
būti atiduoti vekselį apmok÷jusiam tarpininkui.
 Tarpininko teis÷s

Apmok÷jęs vekselį tarpininkas įgyja pagal vekselį

atsirandančias teises į asmenį, už kurį mok÷jo, ir į šiam
asmeniui pagal vekselį įsipareigojusius asmenis. Toliau
perduoti vekselio tarpininkas negali.

Indosantai, pasirašę v÷liau už asmenį, už kurį vekselis
buvo apmok÷tas, nuo įsipareigojimų atleidžiami.

Jeigu apmok÷ti vekselį tarpininkavimo tvarka tuo pat
metu siūlosi keli asmenys, pirmenyb÷ suteikiama tam,
kurio apmok÷jimas panaikintų didesnio skaičiaus
asmenų įsipareigojimus. Asmuo, kuris tarpininkauja
žinodamas, kad pažeidžia šią nuostatą, netenka
atgręžtinio reikalavimo teis÷s į asmenis, kurie
sumok÷jimo atveju būtų atleisti nuo įsipareigojimų.
 Vekselio egzempliorių skaičius

Vekselis gali būti išrašytas keliais egzemplioriais. Visi

egzemplioriai turi vienodą juridinę galią.

Vekselio tekste turi būti įrašytas egzemplioriaus eil÷s
numeris. Jei egzemplioriaus numeris neįrašytas,
kiekvienas egzempliorius laikomas atskiru vekseliu.

Jeigu vekselyje nenurodyta, kad jis išduotas vieninteliu
egzemplioriumi, vekselio tur÷tojas gali reikalauti, kad jo
l÷šomis būtų išduoti du ar daugiau egzempliorių. D÷l to
jis turi kreiptis į indosantą, iš kurio gavo vekselį, o
indosantas privalo kreiptis į prieš jį pasirašiusį indosantą.
Taip daroma tol, kol prieinamas vekselio dav÷jas.
Indosantai privalo pakartoti indosamentus naujuose
vekselio egzemplioriuose.
 Vieno iš vekselio egzempliorių apmok÷jimas

Vieno iš numeruotų vekselio egzempliorių apmok÷jimas

atleidžia nuo kitų apmok÷jimo net ir tada, kai vekselyje
nebuvo įrašyta sąlyga, kad vieną egzempliorių
apmok÷jus kiti egzemplioriai negalioja. Tačiau
mok÷tojas ir toliau atsako pagal kiekvieną jo akceptuotą
ir jam negrąžintą egzempliorių.

Indosantas, atidavęs vekselio egzempliorius skirtingiems
asmenims, ir po jo pasirašę indosantai atsako pagal
visus negrąžintus egzempliorius, kuriuose yra jų parašai.
 Vekselio egzempliorių akceptavimas

Asmuo, nusiuntęs akceptuoti vieną vekselio

egzempliorių, privalo kituose egzemplioriuose nurodyti
pavadinimą arba vardą, pavardę asmens, kuris turi
nusiųstąjį akceptuoti egzempliorių. Nurodytasis asmuo
turi tą egzempliorių atiduoti teis÷tam kito egzemplioriaus
tur÷tojui. Jeigu jis atsisako tai padaryti, vekselio tur÷tojas
gali pasinaudoti reikalavimo teise tik patvirtinęs protesto
aktu, kad:
1) akceptuoti nusiųstas vekselio egzempliorius nebuvo jo
reikalavimu grąžintas;
2) kitas egzempliorius negal÷jo būti akceptuotas arba
apmok÷tas.
 Vekselio nuorašai

Vekselio tur÷tojas turi teisę pasidaryti vekselio nuorašą.

Vekselio nuorašas turi visiškai atitikti originalą su
indosamentais ir visais kitais jame esančiais įrašais.
Nuoraše turi būti nurodyta jo pabaiga.

Notaro patvirtintas vekselio nuorašas gali būti perduotas
ir laiduotas ta pačia tvarka ir su tokiomis pat
pasekm÷mis kaip ir originalas.
 Vekselio originalo ir nuorašo sąveika

Nuoraše turi būti nurodytas vekselio originalo tur÷tojas.

Jis originalą turi atiduoti nuorašo tur÷tojui.

Jeigu vekselio originalo tur÷tojas atsisako atiduoti
vekselio originalą, vekselio nuorašo tur÷tojas, patvirtinęs
protestu, kad jam reikalaujant originalas nebuvo
atiduotas, gali pareikšti reikalavimus asmenims,
indosavusiems arba laidavusiems vekselio nuorašą.

Jeigu vekselio originale po paskutinio indosamento,
įrašyto prieš padarant nuorašą, pažym÷ta, kad “nuo čia
galioja tik nuoraše įrašytas indosamentas”, arba yra kiti
atitinkamos reikšm÷s žodžiai, tai po to originale įrašytas
indosamentas negalioja.
 Reikalavimų pateikimo senaties terminai

Visi reikalavimai pagal vekselį akceptantui gali būti

pareikšti per trejus metus nuo mok÷jimo termino dienos.

Vekselio tur÷tojas turi teisę pareikšti reikalavimus
indosantams ir dav÷jui per vienerius metus nuo
nustatytu laiku įforminto protesto dienos, o kai vekselyje
buvo sąlyga “grąžinti be išlaidų” ar “neprotestuotinas”, -
nuo mok÷jimo termino dienos.

Indosantai turi teisę pareikšti reikalavimus vieni kitiems ir
dav÷jui per šešis m÷nesius nuo tos dienos, kai
indosantas apmok÷jo vekselį, arba nuo tos dienos, kai
jam pačiam buvo pareikštas reikalavimas.
 Nedarbo dienos

Jeigu vekselio mok÷jimo terminas baigiasi įstatymų

nustatytą nedarbo dieną, jo apmok÷jimo negalima
reikalauti iki po jos einančios pirmos darbo dienos. Visi
kiti su vekseliu susiję veiksmai, taip pat pateikimas
akceptuoti ir protesto įforminimas gali būti atliekami tik
darbo dieną.

Jeigu kurie nors veiksmai turi būti atlikti per tam tikrą
laiką, kurio paskutin÷ diena yra įstatymų nustatyta
nedarbo diena, terminas pratęsiamas iki artimiausios
darbo dienos. Nedarbo dienos į termino trukmę
įskaičiuojamos.
 Termino pradžia
• Šiuo įstatymu arba vekselį pasirašiusių asmenų
susitarimu nustatyti terminai prasideda rytojaus dieną
nuo termino pradžios.

Termino atid÷jimas
• Įsipareigojimų pagal vekselį vykdymo terminų atid÷jimas
neleidžiamas nei įstatymų, nei teismo.
 PAPRASTASIS VEKSELIS
Paprastojo vekselio rekvizitai

Paprastajame vekselyje turi būti:
1) žodžiai “paprastasis vekselis” tekste ta kalba, kuria vekselis
išrašytas;
2) besąlyginis įsipareigojimas sumok÷ti nurodytą sumą;
3) mok÷jimo terminas;
4) mok÷jimo vieta;
5) pavadinimas ar vardas, pavard÷ asmens, kuriam arba kurio
įsakymu turi būti sumok÷ta;
6) išrašymo vieta ir data;
7) išrašančiojo paprastąjį vekselį asmens (paprastojo vekselio
dav÷jo) parašas.

Paprastojo vekselio, kuriame įrašyti ne visi
rekvizitai, galiojimas

Dokumentas, kuriame n÷ra nors vieno iš išvardytų

rekvizitų, neturi paprastojo vekselio galios.

Paprastasis vekselis, kuriame mok÷jimo terminas
nenurodytas, laikomas mok÷tinu jį pateikus.

Jei atskiro įrašo n÷ra, paprastojo vekselio išrašymo vieta
laikoma mok÷jimo vieta ir paprastojo vekselio dav÷jo
gyvenamąja vieta (buveine).

Paprastasis vekselis, kuriame neįrašyta jo išrašymo
vieta, laikomas išrašytu toje vietoje, kuri pažym÷ta šalia
paprastojo vekselio dav÷jo pavadinimo ar vardo,
pavard÷s.
 Paprastajam vekseliui taikytinos įsakomųjų vekselių
nuostatos

Paprastajam vekseliui taikomos įsakomųjų vekselių

nuostatos d÷l:
1)indosavimo (13-22 straipsniai);
2) mok÷jimo termino (35-39 straipsniai);
3) apmok÷jimo (40-44 straipsniai);
4) reikalavimų neapmok÷jus vekselio (45-52, 54-56
straipsniai);
5) apmok÷jimo tarpininkavimo tvarka (57, 61-65
straipsniai);
6) nuorašų (69 ir 70 straipsniai);
7) teksto pakeitimų (71 straipsnis);
8) reikalavimų pateikimo senaties terminų (72 ir 73
straipsniai);

Paprastajam vekseliui taip pat taikomos nuostatos,
numatytos įsakomajam vekseliui d÷l jo mok÷jimo trečiojo
asmens adresu arba vietov÷je, kuri yra kita nei mok÷tojo
gyvenamoji vieta (buvein÷) (6 ir 29 straipsniai); palūkanų
nustatymo (7 straipsnis); vekselyje įrašytų sumų
galiojimo (8 straipsnis); parašų galiojimo (9 straipsnis);
pasekmių asmenims, pasirašiusiems be įgalinimų arba
juos viršijus (10 straipsnis) ir prieštaravimų papildžius
vekselį (12 straipsnis).

Paprastajam vekseliui taip pat taikomos laidavimo

nuostatos (32-34 straipsniai). 33 str 4 dalyje nustatytu
atveju, kai laidavime nenurodyta, už ką laiduota,
laikoma, kad laiduota už paprastojo vekselio dav÷ją.
 Paprastojo vekselio dav÷jo įsipareigojimai

Paprastojo vekselio dav÷jas įsipareigoja kaip ir

įsakomojo vekselio akceptantas.

Paprastieji vekseliai, mok÷tini per tam tikrą laiką po
pateikimo, per 25 straipsnyje nustatytus terminus turi
būti pateikti vekselio dav÷jui vizuoti. Laikas, per kurį turi
būti apmok÷ta po pateikimo, pradedamas skaičiuoti nuo
vizavimo dienos. Dav÷jo atsisakymas vizuoti ir nurodyti
vizos datą patvirtinamas protestu (27 straipsnis), nuo
kurio įforminimo datos pradedamas skaičiuoti laikas, per
kurį turi būti apmok÷ta po pateikimo.
 Vekselio tur÷tojo piniginių reikalavimų patenkinimas

Kai atsiranda reikalavimo teis÷ vekselį užprotestavus

arba atleidus vekselio tur÷toją nuo pareigos įforminti
protestą bei pranešus visiems pagal vekselį
įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis
neakceptuotas arba neapmok÷tas, vekselio tur÷tojo
reikalavimai patenkinami ne ginčo tvarka.

Vekselio tur÷tojui pateikus rašytinį prašymą pinigams iš

skolininko išieškoti, notarai LR Vyriausyb÷s ar jos
įgaliotos institucijos nustatyta tvarka padaro
vykdomuosius įrašus notaro užprotestuotuose arba
neprotestuotinuose vekseliuose.
 Vykdomųjų įrašų ginčijimas

• Vykdomieji įrašai notarų užprotestuotuose arba

neprotestuotinuose vekseliuose gali būti ginčijami
ieškinin÷s teisenos tvarka.
 Užprotestuotų vekselių registras

• Notarai tvarko užprotestuotų d÷l neapmok÷jimo ar

neakceptavimo vekselių viešą registrą. Informaciją apie
užprotestuotus d÷l neapmok÷jimo vekselius (vekselį
užprotestavęs notaras, vekselio mok÷tojo pavadinimas
ar vardas, pavard÷, mok÷tojo adresas, vekselio suma)
notarai kas dvi savaites skelbia “Valstyb÷s žinių” priede.
 Teisių pagal prarastus vekselius
atkūrimas
• Jeigu vekselis sunaikintas, pavogtas ar d÷l kitos
priežasties prarastas, teis÷s pagal prarastą vekselį
atkuriamos LR civilinio proceso kodekso šaukiamosios
teisenos tvarka.
203
204
Vekselio pavyzdys
• 11 tema. Arbitražas

E.Šimkevičien÷, 2012
 KONFIDENCIALUMAS

• Arbitražo pos÷dis uždaras

• Arbitražinio teismo sprendimas negali būti viešai
skelbiamas nesant abiejų šalių sutikimo
• Nesusijusiems su byla asmenims informacija apie bylą
neteikiama
 ARBITRAŽAS

• Ginčo sprendimo būdas, kai fiziniai ar juridiniai asmenys,

remdamiesi savo susitarimu, tarpusavio ginčui spręsti
kreipiasi ne į valstyb÷s teismą, o į jų pasirinktą trečiajį
asmenį ar asmenis.
 ARBITRAŽO PRIVALUMAI

• Konfidencialumas
• Lanksti procedūra
• Mažesn÷s laiko ir l÷šų sąnaudos
• Ginčą sprendžia šalių pasirinkti ginčo srities ekspertai
• Galutinis sprendimas, skundžiamas tik d÷l konkrečių
procesinių aplinkybių.
 ARBITRAŽINIO TEISMO SPRENDIMO APSKUNDIMO
PAGRINDAI

• Šalies neveiksnumas
• Arbitražinio susitarimo negaliojimas
• Šalies neinformavimas apie arbitro paskyrimą ar
arbitražinį nagrin÷jimą
• Sprendimas viršija arbitražinio susitarimo sąlygas
• Arbitražinio teismo sud÷tis ar nagrin÷jimo procedūra
neatitiko šalių susitarimo
 ARBITRAŽINIS SUSITARIMAS

• Tai šalių susitarimas perduoti spręsti arbitražiniam

teismui visus ar tam tikrus ginčus, kilusius ar galinčius
kilti tarp jų d÷l kokių nors konkrečių sutartinių ar kitokių
teisinių santykių, kurie gali būti arbitražinio nagrin÷jimo
dalykas.
 ARBITRAŽINIO SUSITARIMO
ĮFORMINIMAS
• Kaip arbitražin÷ išlyga, įrašyta sutartyje, arba
• Kaip šalių sudaryta atskira sutartis

Privaloma rašytin÷ forma

PAGRINDAS ARBITRAŽUI

• Arbitražinis susitarimas
 ARBITRAŽINIS SUSITARIMAS
LAIKOMAS SUDARYTU, JEI:
• Įformintas bendru šalių pasirašytu dokumentu;
• Apsikeičiama raštais, telegramomis, telefaksais ar
kt.dokumentais; arba
• Apsikeičiama ieškiniu ir atsiliepimu į jį, kuriuose viena iš
šalių tvirtina, o kita šalis neneigia, kad tarp jų sudarytas
arbitražinis susitarimas
 REKOMENDUOJAMA ARBITRAŽINö
IŠLYGA

• “Kiekvienas ginčas, nesutarimas ar reikalavimas,

kylantis iš šios sutarties ar susijęs su šia sutartimi, jos
pažeidimu, nutraukimu bei galiojimu, galutinai
sprendžiamas arbitražu Vilniaus komercinio arbitražo
teisme pagal šio teismo reglamentą.
• Arbitražinio teismo arbitrų skaičius bus ...
• Arbitražinio teismo pos÷džiai vyks ... (vieta).
• Arbitražiniame procese bus vartojama ... Kalba”.
 Ginčai, kurie negali būti perduoti
arbitražui
• Kylantys iš konstitucinių, darbo, šeimos, administracinių
teisinių santykių;
• Susiję su konkurencija, patentais, prekių ir paslaugų
ženklais, bankrotu;
• Kylantys iš vartojimo sutarčių;
• Kai viena šalis yra valstyb÷s ar savivaldyb÷s įmon÷, taip
pat valstyb÷s ar savivaldyb÷s įstaiga ar organizacija,
išskyrus Lietuvos banką, jeigu nebuvo gautas išankstinis
steig÷jo sutikimas.
 Arbitražo mokesčiai

• Registravimo mokestis
• Arbitravimo mokestis
• Kompensavimo mokestis
 • 12 tema. Kreditorių teisių
apsaugos priemon÷s. Skolų
administravimas. Nemokumas.
Restruktūrizavimas. Bankrotas.

E.Šimkevičien÷, 2012
 Sąvokos
1. Bankrotas – nemokios įmon÷s būsena, kai įmonei teisme
yra iškelta bankroto byla

2. Bankroto byla – teismo nagrin÷jama civilin÷ byla d÷l ginčų,

kylančių iš bankroto teisinių santykių.

3. Bankrutuojanti įmon÷ – įmon÷, kuriai iškelta bankroto

byla

4. Bankrutavusi įmon÷ –pripažinta bankrutavusia ir d÷l to

likviduojama įmon÷.

5. Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmon÷s turto

valdymas – administratoriaus veikla: bankrutuojančios ir
bankrutavusios įmon÷s turto išsaugojimo, turto iš
skolininkų išieškojimo, turto pardavimo, kreditorių
reikalavimų tenkinimo, likusio turto perdavimo
organizavimas.
6. Įmon÷s nemokumas – įmon÷s būsena, kai įmon÷ nevykdo
įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmok÷tų
darbų ir kt.) ir pradelsti įmon÷s įsipareigojimai (skolos,
neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto
vert÷s.
7. Savininkas (savininkai) –– įmon÷s dalyvis (dalyviai):
akcininkas ar akcininkų grup÷, kuriam (kuriems)
priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų
balsų, individualios įmon÷s savininkas, dalininkas
(dalininkai), narys (nariai) ir valstyb÷s, savivaldyb÷s įmon÷s
savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija.
8. Taikos sutartis – kreditorių ir įmon÷s susitarimas tęsti
įmon÷s veiklą, kai įmon÷ prisiima tam tikrus įsipareigojimus,
o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atid÷ti, sumažinti ar
jų atsisakyti.
9. Tyčinis bankrotas – įmon÷s privedimas prie bankroto
tyčia.
10. Supaprastintas bankroto procesas – teismo tvarka
vykdomos įmon÷s bankroto procedūros, kai įmon÷ neturi
turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms
apmok÷ti.
Likviduojant juridinį asmenį kreditorių reikalavimai tenkinami
šia tvarka:
1) pirmiausia tenkinami likviduojamo juridinio asmens turto
įkeitimu užtikrinti reikalavimai – iš įkeisto turto vert÷s;
2) pirmąja eile tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su
darbo santykiais; reikalavimai atlyginti žalą d÷l
suluošinimo ar kitokio sveikatos sužalojimo, susirgimo
profesine liga arba žuvus d÷l nelaimingo atsitikimo darbe;
taip pat fizinių asmenų reikalavimai apmok÷ti už perdirbti
supirktą žem÷s ūkio produkciją;
3) antrąja eile tenkinami reikalavimai d÷l mokesčių bei kitų
įmokų į biudžetą ir d÷l privalomojo valstybinio socialinio
draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų; d÷l
užsienio paskolų, kurioms suteikta valstyb÷s arba
Vyriausyb÷s garantija;
4) trečiąja eile tenkinami visi likę kreditorių reikalavimai.
 Skolų administravimas
• Įmon÷s administratorius - tai teismo paskirtas fizinis ar juridinis
asmuo, turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas.
Pagrindin÷s administratoriaus funkcijos : užtikrina bankrutuojančios
įmon÷s turto apsaugą, vadovauja bankrutuojančios įmon÷s ūkinei
komercinei veiklai, patikrina bankrutuojančios įmon÷s sandorius,
sudarytus per ne mažesnį kaip 36 m÷nesių laikotarpį iki bankroto
bylos išk÷limo, ir pareiškia ieškinius įmon÷s bankroto bylą
nagrin÷jančiame teisme d÷l sandorių, priešingų įmon÷s veiklos
tikslams arba gal÷jusių tur÷ti įtakos tam, kad įmon÷ negali
atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Šiuo atveju
laikytina, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo
nutarties iškelti bankroto bylą įsiteis÷jimo dienos, priima ir atleidžia
darbuotojus darbo sutarties įstatymo nustatyta tvarka, pateikia
garantiniam fondui dokumentus d÷l l÷šų skyrimo darbuotojų
reikalavimams, susijusiems su darbo santykiais, tenkinti, gina visų
kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmon÷s teises ir interesus,
imasi priemonių išieškoti skolas iš įmon÷s skolininkų.
• Įmon÷s administratorius
Fizinis asmuo, siekiantis įgyti teisę teikti įmonių bankroto
administravimo paslaugas, privalo:
1. būti nepriekaištingos reputacijos;
2. tur÷ti aukštąjį ekonominį arba teisinį išsilavinimą;
3. per paskutiniuosius 3 metus tur÷ti ne mažesnį kaip 2 metų
bankroto administratoriaus pad÷j÷jo darbo stažą arba
teis÷s aktų nustatyta tvarka būti pripažintas advokatu;
4. išlaikyti kvalifikacijos egzaminą.

Fiziniam asmeniui, siekiančiam įgyti teisę teikti įmonių

restruktūrizavimo administravimo paslaugas, taikomos šių
taisyklių 5.1, 5.2 ir 5.4 punktų nuostatos. Taip pat šis
asmuo privalo:
1. tur÷ti teisę teikti įmonių bankroto administravimo
paslaugas;
2. tur÷ti ne mažesnę kaip dvejų metų darbo bankroto
administratoriumi patirtį.
Juridinis asmuo, siekiantis įgyti teisę teikti įmonių bankroto
administravimo paslaugas, privalo:

1. savo įstatuose būti nurodęs veiklos tikslą, susijusį su

verslo ir valdymo konsultacijų veikla;
2. užtikrinti, kad ne mažiau kaip 1/3, bet ne mažiau kaip 2
juridinio asmens darbuotojai, vykdantys įmon÷s įstatuose
nurodytą veiklą, tarp jų juridinio asmens vadovas, tur÷tų
teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas;
3. tinkamai vykdyti mokestines prievoles pagal mokesčių
įstatymus ir mokestin÷s paskolos sutartį (jeigu ji buvo
sudaryta).

Asmuo, pateikdamas pareiškimą teismui d÷l bankroto
bylos išk÷limo įmonei, pasiūlo teismui administratoriaus
kandidatūrą. Tuo atveju, kai pareiškimą teismui d÷l
bankroto bylos išk÷limo įmonei teikia įmon÷s darbuotojai
ir jie nepasiūlo administratoriaus kandidatūros,
administratoriaus kandidatūrą Vyriausyb÷s nustatyta
tvarka turi pasiūlyti Bankroto departamentas.

Administratoriaus kandidatūrą gali pasiūlyti ir kiti ĮBĮ 5
straipsnyje išvardyti asmenys. Teismas gali motyvuotai
atmesti teikiamo administratoriaus (administratorių)
kandidatūrą (kandidatūras) ir pareikalauti pateikti kitą
administratoriaus kandidatūrą, jei teismui pasiūlyta
administratoriaus kandidatūra neatitinka šio įstatymo
reikalavimų. Skiriamo administratoriaus kandidatūrą
teismas Vyriausyb÷s nustatyta tvarka privalo suderinti su
Bankroto departamentu.
Administratoriumi negali būti paskirtas įmon÷s, kuriai iškelta
bankroto byla:
1)kreditorius (su kreditoriumi darbo santykiais susijęs asmuo ar,
kai kreditorius – juridinis asmuo, jo organų narys),
2)asmuo, kuris pagal įstatymus ar kitus teis÷s aktus neturi teis÷s
būti vadovu,
3)įmon÷s ar šios įmon÷s patronuojančios arba dukterin÷s įmon÷s
savininkas, jos valdymo organų narys, vadovas, jo pavaduotojai
(direktoriai), vyriausiasis buhalteris (buhalteris), įmon÷s
apskaitos struktūrinio padalinio vadovas,
4)akcininkas, nuosavyb÷s teise turintis arba tur÷jęs per
paskutiniuosius 36 m÷nesius iki bankroto bylos išk÷limo
daugiau kaip 10 procentų bankrutuojančios ir bankrutavusios
įmon÷s arba šios įmon÷s patronuojančios ar dukterin÷s įmon÷s
akcijų.
Šie apribojimai taikomi ir šioje dalyje nurodytiems asmenims, kurie
dirbo bankrutuojančioje ir bankrutavusioje įmon÷je ir buvo
atleisti iš pareigų per paskutinius 36 m÷nesius iki bankroto bylos
išk÷limo.
Administratorius negali tur÷ti teisinio suinteresuotumo bylos
baigtimi.
• Bankroto administratorius savo veikloje vadovaujasi šiais
principais:

1. pagarbos žmogui principu

2. profesionalumo principu
3. efektyvumo principu
4. konfidencialumo principu
5. nešališkumo principu
6. garb÷s, moral÷s, sąžin÷s principu
7. pavyzdingumo ir padorumo principu
8. bendradarbiavimo principu.
• Įmon÷s nemokumas – įmon÷s būsena, kai įmon÷
nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto
apmok÷tų darbų ir kt.) ir pradelsti įmon÷s įsipareigojimai
(skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą
įrašyto turto vert÷s.

Etapai iki nemokumo

• Laikinas mok÷jimų sutrikimas
• Gresiantis nemokumas
• Skolininko turtas nepadengia įsipareigojimų
• Nenoras atsiskaityti
 Nemokumo samprata užsienyje

Rusijoje – jei nevykdo prievolių tris m÷nesius ir prievolių
suma viršija skolininkui priklausančio turto vertę.

Bulgarijoje – negal÷jimas sumok÷ti iš ekonomin÷s
veiklos kylančios skolos, kurios terminas su÷jęs. Skola
turi būti neginčijama.

Čekijoje skolininkas turi tur÷ti ne mažiau kaip du
skolininkus ir nepaj÷gus vykdyti finansinių prievolių, kurių
terminai su÷ję. Netaikoma vartotojams.

Lenkijoje nemokus, jei nevykdo prievolių, kurių terminas
su÷jo. Teismas gali atmesti pareiškimą d÷l bankroto, jei
pradelsiama mažiau nei 3 m÷n.

Vokietijoje nemokus, jei jei nevykdo prievolių, kurių
terminas su÷jo. Bankroto bylos išk÷limui reikia, kad
pradelstų bent 3 savaites.
• Santykis tarp “bankroto” ir “nemokumo”

• Nemokumas – nesugeb÷jimas sumok÷ti už tai kas

įsipareigota.
• Neatsiskaitymas su kreditoriais – išorinis nemokumo
požymis;
• Turto nepakankamumas - vidinis nemokumo požymis,
• Požymiai gali ir nesutapti.
• Faktinis ir teisinis nemokumas.
• Bankrotas - nemokios įmon÷s būsena, kai įmonei teisme
yra iškelta bankroto byla arba kreditoriai įmon÷je vykdo
bankroto procedūras ne teismo tvarka

Bankroto proceso tikslai įstatyme tiksliai nenurodyti,

tačiau pagal bendrą įstatymo kontekstą:
• Likviduoti įmonę (išskyrus taikos sudarymo galimybę);
• Kuo didesne dalimi ir proporcingai patenkinti kreditorių
reikalavimus;
• Bankroto laikotarpiu – išsaugoti dalį darbo vietų bei
sukaupti l÷šų atsiskaitymui su kreditoriais
• Bankroto proceso tikslas yra tenkinti kreditorių
reikalavimus iš bankrutuojančios įmon÷s turto, tuo
pačiu metu įmonei – skolininkei likviduojant skolų
naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio
bankrutuojančios įmon÷s atsiskaitymų uždelsimo.
 Bankroto proceso tikslai teorijoje

Mokslin÷je lieratūroje (M.V. Teliukina) išskiriami tikslai:

1.Atstatyti juridinio asmens mokumą, jei yra tokia
galimyb÷;
2.Operatyviai likviduoti juridinį asmenį, jei neįmanoma
pagerinti jo finansin÷s pad÷ties;
 Bankroto procedūros principai

1. Bankroto procedūrų vykdymas siekiant ekonomin÷s

naudos ir tikslų;
2. Bankroto procesas vyksta stadijomis, kurių metu
atliekamos joms būdingos procedūros;
3. Kreditorių reikalvimų praporcingumas kreditorių eil÷se.
 Bankroto procedūros etapai

• Įsp÷jimas apie bankroto bylos išk÷limą (30 d.)

• Pareiškimas teismui d÷l bankroto bylos išk÷limo
• Teismo nutartis iškelti bankroto bylą (per 1-2 m÷n. nuo
pareiškimo)
• Nutarties iškelti bankroto bylą įsiteis÷jimas (10 d, nuo
pri÷mimo)
• Pranešimas apie bankrotą kreditoriams ir termino pareikšti
reikalavimus nustatymas (30-45 d.)
• Nutartis pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama d÷l
bankroto
• Sprendimas d÷l įmon÷s pabaigos
• Įmon÷s išregistravimas iš juridinių asmenų registro
 Teismų praktika

• LAT 2005-12-12 nutartis Civ. byloje 3K-3-653/2005.

• „Įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio nustatyta tvarka.
Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintas toks teisinis
reguliavimas, kuris leidžia nuosekliai vykdyti įmon÷s
bankroto procedūras tam tikromis stadijomis ir neleidžia
grįžti prie tų bankroto procedūros stadijų ir etapų, kurie jau
buvo atlikti ir bankroto bylą nagrin÷jančio teismo
patvirtinti.“
 Subjektai, dalyvaujantys vykdant įmonių bankroto bei
restruktūrizavimo procedūras

1. Kreditoriai;
2. Skolininkas;
3. Administratorius;
4. Teismas;
5. Juridinio asmens dalyviai.
 Subjektai, galintys paduoti pareiškimą d÷l bankroto

1) kreditorius (kreditoriai);
2) savininkas (savininkai);
3) įmon÷s vadovas.
4) Jei likviduojama įmon÷ yra nemoki, pareiškimą d÷l
bankroto bylos išk÷limo privalo pateikti teismui
likviduojamos įmon÷s likvidatorius.

Pareiškimai pateikiami vietov÷s, kurioje yra įmon÷s buvein÷,

apygardos teismui raštu.
• Kreditoriaus teis÷ kreiptis d÷l bankroto bylos išk÷limo (1)
(LR ĮBĮ 6 str.)
• Jeigu yra bent viena iš LR Įmonių bankroto įstatymo 4
straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų sąlygų, kreditorius
(kreditoriai) gali pateikti pareiškimą teismui d÷l bankroto
bylos išk÷limo ne anksčiau kaip pra÷jus trims m÷nesiams
po termino, nustatyto įstatymų, kitų teis÷s aktų, taip pat
kreditoriaus ir įmon÷s sutartyse įmon÷s įsipareigojimams
įvykdyti, arba pra÷jus tokiam pat terminui po kreditoriaus
(kreditorių) reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu
sutartyse terminas nebuvo nustatytas. Prie pareiškimo turi
būti prid÷ti įrodymai, kad Civilinio proceso kodekso
nustatyta tvarka įvykdyti šio straipsnio 2 ir 4 dalyse
nustatyti reikalavimai, ir šio straipsnio 2 dalyje nurodyto
pranešimo kopija.
 Kreditoriaus teis÷ kreiptis d÷l bankroto bylos išk÷limo

Privaloma ikiteisminio ginčo sprendimo tvarka:

Kreditorius (kreditoriai) apie savo ketinimą kreiptis į teismą
d÷l bankroto bylos išk÷limo turi pranešti įmonei raštu.
Pranešime nurodomi įmon÷s neįvykdyti įsipareigojimai ir
įsp÷jama, kad jeigu jie nebus įvykdyti per šiame
pranešime nurodytą laikotarpį, kreditorius (kreditoriai)
kreipsis į teismą d÷l bankroto bylos išk÷limo įmonei.
Įsipareigojimams įvykdyti kreditorius (kreditoriai) nustato
ne trumpesnį kaip 30 dienų laikotarpį.
 Kreditoriaus teis÷ kreiptis d÷l bankroto bylos išk÷limo

Jeigu yra sąlyga - įmon÷ neturi turto ar pajamų, iš kurių

gal÷jo būti išieškomos skolos, ir d÷l šios priežasties
antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus, ir
kreditorius (kreditoriai) ne v÷liau kaip per vieną m÷nesį
nuo vykdomųjų dokumentų grąžinimo dienos kreip÷si į
teismą d÷l bankroto bylos išk÷limo, pateikiant pareiškimą
teismui netaikoma privaloma išankstin÷ ginčo sprendimo
tvarka.
Pareiškimo teismui ir pateikiamų prie pareiškimo priedų
nuorašus kreditorius (kreditoriai) privalo pateikti įmonei
(kuriai kelia bankroto bylą).
Pareiškimo teismui galima atsisakyti, iki teismas priima
nutartį iškelti bankroto bylą.
V÷liau teismas d÷l viešo intereso gali bylos ir nenutraukti
(PVZ. AB “Kauno dinamo” bankroto byloje)
Įmon÷s likvidatoriaus pareiškimas teismui d÷l bankroto
bylos išk÷limo (LR ĮBĮ 7 str.)

• Jeigu tuo metu, kai įmon÷ likviduojama įmonių veiklą

reglamentuojančių kitų įstatymų nustatyta tvarka,
išaišk÷ja, kad ji negal÷s įvykdyti visų savo įsipareigojimų,
įmon÷s likvidatorius privalo nedelsdamas sustabdyti visus
mok÷jimus ir ne v÷liau kaip per 15 dienų nuo šios būkl÷s
nustatymo dienos pateikti pareiškimą teismui d÷l bankroto
bylos išk÷limo įmonei. Prie pareiškimo teismui pridedami:
- įmon÷s kreditorių ir skolininkų sąrašai, kuriuose nurodomi
jų adresai,
- įsipareigojimų ir skolų sumos,
- atsiskaitymo terminai bei finansin÷ atskaitomyb÷ nuo
sprendimo likviduoti įmonę pri÷mimo dienos iki pareiškimo
padavimo dienos, ir
- įrodymai, kad nustatyta tvarka įvykdyti reikalavimai
(nuorašai patekti įmon÷s savininkams).
• Įmon÷s vadovo, savininko pareiškimas teismui d÷l
bankroto bylos išk÷limo (ĮBĮ 8 str.)
Jeigu įmon÷ negali ir (arba) negal÷s atsiskaityti su kreditoriumi
(kreditoriais) ir šis (šie) nesikreip÷ į teismą d÷l bankroto bylos
išk÷limo (past., - nenurodomas laikotarpis, kiek laiko turi laukti,
kol kreipsis) arba yra sąlyga - įmon÷ viešai paskelb÷ arba kitaip
praneš÷ kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti
įsipareigojimų, įmon÷s vadovas, savininkas (savininkai) privalo
pateikti pareiškimą teismui d÷l bankroto bylos išk÷limo.
Pareiškime teismui nurodomos priežastys, d÷l kurių įmon÷ kreipiasi,
kad būtų iškelta bankroto byla. Prie pareiškimo pridedami:
- įmon÷s kreditorių ir skolininkų sąrašai, kuriuose nurodomi jų adresai,
- įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai,
- paskutinių metų ir einamųjų metų laikotarpio iki pareiškimo
pateikimo dienos finansin÷ atskaitomyb÷,
- informacija apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo
tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus
- įrodymai, kad nuorašai pateikti įmon÷s savininkui, įmonei.
Teismui gali būti pateikiami ir kiti bankroto bylai svarbūs dokumentai.
Atsakomyb÷ už pareiškimo d÷l bankroto bylos išk÷limo
nepateikimą

ATPK 50(6) straipsnis. Kreditorių teisių pažeidimas

Įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų
tenkinimo eil÷s ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo d÷l bankroto
bylos išk÷limo teismui nepateikimas, kreditorių susirinkimų
nesušaukimas įstatymų numatytais atvejais) -
užtraukia baudą įmonių ir įstaigų administracijų vadovams ar
administratoriams nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.
Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda
už šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytus pažeidimus, -
užtraukia baudą nuo dešimties tūkstančių iki penkiasdešimties
tūkstančių litų su nušalinimu nuo darbo (pareigų).
 Subjektai, kuriems gali būti keliamas bankrotas

• Įstatymas taikomas visiems juridiniams asmenims,

įregistruotiems Lietuvos Respublikos teis÷s aktų nustatyta
tvarka (toliau – įmon÷s), išskyrus biudžetines įstaigas,
politines partijas, profesines sąjungas, religines
bendruomenes ir bendrijas. Juridinių asmenų veiklą
reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose gali būti
nustatyti bankroto proceso ypatumai.
• Teismų praktika nebuvo pastovi.
• Kod÷l negali būti asociacijai?
• Kod÷l negalima iškelti – valstyb÷s įmonei? Biudžetinei
įstaigai?
 Bankroto teis÷s principai

• Kreditorių lygiateisiškumo
• Kreditorių autonomijos
• Dispozityvumo ir imperatyvumo derinimo principas;
• Rungimosi ir tyrimo derinimo;
• Žodinio ir rašytinio proceso derinimo principas
• Universalumo principas
 Teismas – specifinis subjektas

• N÷ra byloje dalyvaujantis asmuo, nes neturi

suinteresuotumo bylos baigtimi.
• Bankroto bylos – civilin÷s, tod÷l jas sprendžia bendros
kompetencijos, o ne administarciniai teismai;
• Bankroto bylos negali būti nagrin÷jamos komerciniame
arbitraže (LR komercinio arbitražo 11 str. 2 d.)
• Ieškiniai d÷l sandorių pripažinimo negaliojančiais, kiti
administratoriaus reikalavimai įmon÷s skolininkams
nagrin÷jami bankroto bylą nagrin÷jančiame teisme (ĮBĮ 14
str. 1 d.).
Esmin÷s teismo funkcijos ir funkcijų ypatumai bankroto
procese

• 1) kontroliuoja bankroto proceso eigą;

• 2) atlieka bankroto proceso teis÷tumo priežiūrą;
• 3) šalių dispozityvumas mažesnis nei įprastame
civiliniame procese;
• 4) teismo pareiga veikti aktyviai.

Ar gali teismas siekti, kad šalys susitaikytų?

 Kod÷l teismas bankroto bylose aktyvus?

Bankroto bylos nagrin÷jamos pagal civilinio proceso taisykles

ginčo teisenos tvarka, išskyrus išimtis kurias nustato CPK ir
kiti LR įstatymai (ĮBĮ 10str.1d.).

Bankroto procese teismo vaidmuo yra aktyvus. Jis

pasireiškia tam tikrais veiksmais, procesinių priemonių
panaudojimu, teismas imasi iniciatyvos, t.y. skiria
ekspertizes, laikinąsias apsaugos priemones, reikalauja
pateikti papildomus įrodymus, nustato terminus tam
tikriems veiksmams atlikti ir t.t.

Rengdamasis nagrin÷ti bankroto bylą teismas privalo

būti aktyvus, nes to reikalauja viešas interesas.
Nagrin÷jant bylas susijusias su viešo intereso gynimu,
teismui suteikiama teis÷ būti gerokai aktyvesniam negu
kitose civilin÷se bylose, t.y. teismas turi teisę tirti tikrąsias
bylos aplinkybes, neatsižvelgdamas į proceso šalių norus.
 Ieškinio pri÷mimas ir bankroto bylos išk÷limas

• Skirtingai nei CPK, bankroto byloje byla užvedama dviem

etapais:
1) Ieškinio pri÷mimas (atliekamas rezoliucija (CPK 115 str. 1
d.)) – reiškia civilin÷s bylos išk÷limą;
2) Nutarties pri÷mimas – reiškia bankroto bylos išk÷limą.
 Bylos šalys bankroto byloje
Ieškovu bankroto byloje laikytinas kreditorius (kreditoriai)
nepriklausomai nuo to, ar jis pats pateikia pareiškimą teismui
d÷l bankroto bylos išk÷limo, ar bankroto bylą siūlo kelti Įmonių
bankroto įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2–3 punktuose ir to
paties straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys, kurie pagal
procesinę pad÷tį bankroto byloje prilygintini CPK 55 straipsnio
1 dalyje išvardytiems asmenims, nes Įmonių bankroto
įstatymas numato jų teisę kreiptis į teismą su pareiškimu, kad
būtų apgintos kreditorių ir kitų asmenų teis÷s ir teis÷ti
interesai.
• Atsakovas bankroto bylose yra skolininkas, t.y. įmon÷, kuriai
prašoma iškelti bankroto bylą.
• Po bankroto bylos išk÷limo į bylą įstoję kreditoriai, teismui
nutartimi patvirtinus jų finansinius reikalavimus
bankrutuojančiai įmonei, pripažintini trečiaisiais asmenimis be
savarankiškų reikalavimų (CPK 39 str.), nes jie į bylą įstojo
tur÷dami tikslą ne siūlyti bankroto bylos išk÷limą atsakovui, o
patenkinti savo finansinius reikalavimus skolininkui jau
iškeltoje bankroto byloje. Trečiųjų asmenų teises šie
kreditoriai įgyja tik nuo teismo nutarties, kuria išspręstas jų
reikalavimų įtraukimo į kreditorių reikalavimų sąrašą
Vadovo pareiga, gavus dokumentus d÷l bankroto bylos

Kai įmonei yra įteikti dokumentai d÷l bankroto bylos, įmon÷s

vadovas ne v÷liau kaip per 5 dienas nuo jų gavimo dienos
pateikia teismui:
1)įmon÷s kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose nurodyti jų
adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo
terminai,
2)pra÷jusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų
laikotarpio iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos
finansinių ataskaitų rinkinį,
3)informaciją apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus
ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus.
Jeigu įmon÷s vadovas be pateisinamos priežasties per
nurodytą terminą nepateikia teismui nurodytų dokumentų,
teismas arba teis÷jas gali skirti įmon÷s vadovui iki 10
tūkstančių litų baudą.
• Pasirengimas nagrin÷ti bankroto bylą teisme (1)
• Rengdamasis nagrin÷ti pareiškimą d÷l bankroto bylos
išk÷limo teismas turi būti aktyvus, nes to reikalauja
viešas interesas. Įmonių bankroto įstatymo 9 str. suteikia
labai plačias galimybes ir teises teismui surinkti visą
reikalingą informaciją apie skolininką ir jo finansinę būklę.
• Jis gali įpareigoti savininką, valdybos narius,
administracijos vadovą, vyr. finansininką, likvidatorių ir
kitus atsakingus įmon÷s darbuotojus, net ir tuos, kurie
buvo atleisti per 12 m÷nesių iki pareiškimo d÷l bankroto
bylos išk÷limo pateikimo dienos, pateikti visus bankroto
bylai nagrin÷ti ir įmon÷s turto įvertinimui reikalingus
dokumentus, kviesti aukščiau min÷tus asmenis ir
kreditorius atvykti į teismą ir duoti paaiškinimus, tame tarpe
- raštu.
Už nevykdymą – CPK 106, 199. 207 str. (bauda).

Gavęs pareiškimą iškelti bankroto bylą teismas tiek
dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, tiek savo
iniciatyva gali (beveik visuomet ir pritaiko) ieškinio
užtikrinimo priemones.

Kadangi prie prašymo reikia prid÷ti įrodymus apie tai, kad

skolininkui yra išsiųstas pranešimas apie ketinimą kreiptis
į teismą d÷l bankroto bylos išk÷limo, tai CPK numatytas
14 dienų terminas ieškiniui pareikšti netaikomas, nes
Įmonių bankroto įstatymo 6 str. 2 d. nustato ne trumpesnį
kaip 30 dienų terminą, po kurio įgyjama teis÷ kreiptis į
teismą su pareiškimu d÷l bankroto bylos išk÷limo.

Teismas arba teis÷jas ne v÷liau kaip per vieną m÷nesį

nuo pareiškimo gavimo dienos priima nutartį iškelti ar
atsisakyti iškelti bankroto bylą. Teismas turi teisę d÷l
svarbių priežasčių pratęsti pasirengimo nagrin÷ti bankroto
bylą teisme terminą, bet ne ilgiau kaip vieną m÷nesį.
• Įmon÷s vadovas, gavęs ĮBĮ įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje
nurodytus dokumentus (Pareiškimo teismui ir pateikiamų
prie pareiškimo priedų nuorašus kreditorius (kreditoriai)
privalo pateikti įmon÷s administracijos vadovui.), ne v÷liau
kaip per 5 dienas (mažai...) nuo jų gavimo dienos pateikia
teismui kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose nurodyti
jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo
terminai, paskutinių metų ir einamųjų metų laikotarpio iki
kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansin÷
atskaitomyb÷, informacija apie teismuose iškeltas bylas
bei išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus
įsipareigojimus.
Teismas, gavęs pareiškimą iškelti bankroto bylą, gali (1):

• 1) įpareigoti savininką (savininkus), valdybos narius,

įmon÷s vadovą, vyriausiąjį finansininką (buhalterį),
likvidatorių pateikti teismui bankroto bylai nagrin÷ti
reikalingus dokumentus ir įvertinti įmon÷s turtą; (o kas
apmoka įvertinimą?, anksčiau tur÷jo teisę skirti ekspertizę,
o dabar ta pareiga paliekama pačiai įmonei)
Teismas, gavęs pareiškimą iškelti bankroto bylą, gali (2):

• 2) kviesti į teismą savininką (savininkus), valdybos narius,

administracijos vadovą, vyriausiąjį finansininką (buhalterį) ir
kitus atsakingus darbuotojus, neatsižvelgiant į tai, kokiu
pagrindu buvo nutrauktos su jais darbo sutartys, jeigu jie
buvo atleisti iš darbo per 12 m÷nesių iki pareiškimo d÷l
bankroto bylos išk÷limo pateikimo teismui dienos, ir
reikalauti iš jų raštiškų paaiškinimų, susijusių su bankroto
bylos išk÷limu. Šiems asmenims atvykti į teismą būtina,
jiems taikomos Civilinio proceso kodekso liudytojams
nustatytos garantijos (ta prasme turi ir prisiekti d÷l
parodymų teisingumo);
• 3) kviesti į teismą įmon÷s kreditorius;
• 4) reikalauti iš įmon÷s administracijos vadovo arba
savininko (savininkų) pateikti teismui įmon÷s ūkin÷s ir
finansin÷s būkl÷s duomenis;
Teismas, gavęs pareiškimą iškelti bankroto bylą, gali (3):

5) taikyti ieškinio užtikrinimo priemones

(kokios? atsakovo nekilnojamojo daikto areštas;įrašas
viešame registre d÷l nuosavyb÷s teis÷s perleidimo
draudimo; kilnojamųjų daiktų, piniginių l÷šų ar turtinių teisių,
priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba
trečiuosius asmenis, areštas; atsakovui priklausančio
daikto sulaikymas; atsakovo turto administratoriaus
paskyrimas; draudimas atsakovui dalyvauti tam tikruose
sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų; draudimas
kitiems asmenims perduoti atsakovui turtą arba vykdyti
kitas prievoles; išimtiniais atvejais draudimas atsakovui
išvykti iš nuolatin÷s gyvenamosios vietos; turto realizavimo
sustabdymas, jeigu pareikštas ieškinys d÷l arešto šiam
turtui panaikinimo; išieškojimo vykdymo procese
sustabdymas; laikino materialinio išlaikymo priteisimas ar
laikinų apribojimų nustatymas; įpareigojimas atlikti
veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padid÷ti;–
CPK 145 str. įvardintos: Jei neprašo kreditoriai – savo
iniciatyva) Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka;
• 6) nustatyti kitas aplinkybes, kurios turi reikšm÷s bylos
nagrin÷jimui.
• 3. Teismui pri÷mus pareiškimą d÷l bankroto bylos
išk÷limo, jeigu d÷l įmon÷s buvo priimti teismų ir kitų
institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji
dokumentai, įmon÷s turtas (l÷šos) pagal šiuos
vykdomuosius dokumentus gali būti areštuojamas, tačiau
šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas
(d÷l kreditorių interesų). Jeigu teismas atsisako iškelti
įmonei bankroto bylą, išieškojimas ir turto realizavimas
atnaujinamas, taikytos ieškinio užtikrinimo priemon÷s
panaikinamos.
• Teismas arba teis÷jas ne v÷liau kaip per vieną m÷nesį
(1997 m. buvo 2 m÷n.) nuo pareiškimo gavimo dienos
priima nutartį iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją
iškelti. Teismas turi teisę d÷l svarbių priežasčių pratęsti
pasirengimo nagrin÷ti bankroto bylą teisme terminą, bet ne
ilgiau kaip vieną m÷nesį (pvz., jeigu įmon÷je atliekamas
auditas). Jeigu pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrin÷jimo
metu yra gautas pareiškimas iškelti restruktūrizavimo bylą
ir teismo nutartis iškelti bankroto bylą dar nepriimta,
pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrin÷jimas atidedamas
tol, kol bus priimta teismo nutartis iškelti restruktūrizavimo
bylą ar atsisakyti ją iškelti (restruktūrizavimui – pirmenyb÷ -
atsiminti).
 Teismas atsisako kelti bankroto bylą, jeigu:
• 1) įmon÷ iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą pri÷mimo
patenkina kreditoriaus (kreditorių), kuris (kurie) kreip÷si į
teismą d÷l bankroto bylos išk÷limo, reikalavimus;
• 2) įmonei iškelta restruktūrizavimo byla.
• 3) pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrin÷jimo metu
teismas daro pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmon÷
neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo
išlaidoms apmok÷ti, išskyrus ĮBĮ 10 str. 10 ir 12 dalyse
numatytus atvejus.
• Kai teismas daro pakankamai pagrįstą prielaidą, kad
įmon÷ neturi turto ar jo nepakanka teismo ir
administravimo išlaidoms apmok÷ti, jis turi pasiūlyti
asmeniui, pateikusiam pareiškimą teismui d÷l bankroto
bylos išk÷limo įmonei, įmok÷ti ne v÷liau kaip per penkias
darbo dienas nuo nurodyto pasiūlymo dienos į teismo
depozitinę sąskaitą teismo nustatytą sumą. Ši suma negali
būti didesn÷ kaip dešimt tūkstančių litų.
 Teismas iškelia bankroto bylą, jeigu:

1)įmon÷ yra nemoki arba įmon÷ daugiau kaip tris m÷nesius

v÷luoja išmok÷ti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą;]
2) įmon÷ viešai paskelb÷ arba kitaip praneš÷ kreditoriui
(kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi
(kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo
įsipareigojimų.
 Bankroto bylos išk÷limo pasekm÷s
1) įmon÷s valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmon÷s
turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą
įsiteis÷jimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo
nustatytus terminus. Tais atvejais, kai įmon÷ yra neribotos
civilin÷s atsakomyb÷s, jos savininkas (savininkai) per tuos pačius
terminus privalo pateikti administratoriui viso jo (jų) turimo turto
sąrašą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtin÷ nuosavyb÷.
Jeigu asmuo, kurį teismas įpareigojo per jo nustatytą terminą
perduoti administratoriui visus dokumentus, šių dokumentų
neperduoda arba perduoda ne visus dokumentus, teismas arba
teis÷jas gali skirti jam iki 10 tūkstančių litų baudą; (dar galima
baudžiamoji atsakomyb÷ d÷l aplaidaus ar apgaulingo apskaitos
tvarkymo)
2) įmon÷s valdymo organai netenka savo įgaliojimų, o įmon÷s
administratorius, įsp÷jęs raštu prieš 15 dienų, nutraukia darbo
arba civilines sutartis su įmon÷s valdybos nariais ir vadovu.
Šiems asmenims nemokama išeitin÷ išmoka ir kompensacijos,
išskyrus piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Šie
asmenys ir vyriausiasis buhalteris (buhalteris), įmon÷s apskaitos
struktūrinio padalinio vadovas, įmonei iki bankroto bylos išk÷limo
apskaitos paslaugas teikusios įmon÷s vadovas privalo per visą
bankroto procesą teismo reikalavimu teikti visą bankroto procesui
• 3) draudžiama vykdyti visas finansines prievoles,
neįvykdytas iki bankroto bylos išk÷limo, įskaitant
palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų
mok÷jimą, išieškoti skolas iš šios įmon÷s teismo ar ne
ginčo tvarka. Nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas
įmon÷s prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo
santykiais, pav÷luotą mok÷jimą, skaičiavimas. Negali būti
nustatoma priverstin÷ hipoteka. Įmon÷s kolektyvin÷s
sutarties galiojimas ribojamas kreditorių susirinkimo
nustatyta tvarka. Draudimai vykdyti finansines prievoles
bei išieškoti skolas netaikomi Atsiskaitymų baigtinumo
mok÷jimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose
įstatymo nustatytais atvejais;

4) jei per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą
įsiteis÷jimo dienos administratorius praneš÷ suinteresuotiems
asmenims, kad įmon÷s sudarytų sutarčių, kurių vykdymo
terminas dar nepasibaig÷, nevykdys, šios sutartys (tarp jų
nuomos, panaudos), išskyrus darbo sutartis ir sutartis, iš kurių
kyla bankrutuojančios įmon÷s reikalavimo teis÷s, laikomos
pasibaigusiomis, o d÷l šios priežasties atsiradę reikalavimai
yra tenkinami šio įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka;

5) įmon÷ turi teisę verstis ūkine komercine veikla, jeigu ji
mažina d÷l bankroto patiriamus kreditorių nuostolius, ir iš šios
veiklos gautas pajamas naudoti su šia veikla susijusioms
išlaidoms. Jeigu d÷l įmon÷s ūkin÷s komercin÷s veiklos
atsiranda mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų įstatymuose
numatytų apmokestinamų objektų, įmon÷ mokesčius ir kitas
privalomąsias įmokas moka vadovaudamasi įstatymais. Jeigu
d÷l ūkin÷s komercin÷s veiklos atsiranda reikalavimai d÷l
neįvykdytų prievolių ir įsipareigojimų, jie yra tenkinami šio
įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka (atskirai apskaitomos
l÷šos iš veiklos ir kaupiamos atsiskaitymui su kreditoriais
l÷šos);
6) teismas kreditorių prašymu gali nustatyti įmon÷s ūkin÷s
komercin÷s veiklos ir disponavimo įmon÷s turtu, kurį be
teismo leidimo draudžiama parduoti, išnuomoti, įkeisti,
juo laiduoti, garantuoti kitų subjektų prievolių įvykdymą
ar kitaip jį perleisti (perduoti), apribojimus;
7) įmon÷ įgyja bankrutuojančios įmon÷s statusą.
8) teismas arba teis÷jas turi raštu nedelsdamas pranešti
juridinių asmenų registrui apie įsiteis÷jusią nutartį iškelti
bankroto bylą ir paskirto administratoriaus duomenis
(vardą, pavardę (pavadinimą), asmens kodą (juridinio
asmens kodą), gyvenamąją vietą (buveinę). Teismas
arba teis÷jas šiuos veiksmus gali pavesti atlikti
administratoriui.
 Bankroto išk÷limo procesin÷s pasekm÷s ieškovui

• Po bankroto bylos išk÷limo ieškovas negali

vadovaudamasis CPK 35 straipsniu keisti tuo pačiu metu
ieškinio pagrindo ir dalyko ir prašyti teismo išnagrin÷ti
bylą ir priteisti iš atsakovo skolą, nes faktiškai tai reikštų
visiškai naujo reikalavimo pateikimą, ir tokio reikalavimo
nagrin÷jimas šioje byloje būtų negalimas.
 Bankroto proceso pabaiga

• Bankroto procesas gali pasibaigti keliais atvejais, tai yra

kai bankroto byla nutraukiama bei kai teismas priima
nutartį likviduoti įmonę d÷l bankroto.
 Bankroto byla gali būti nutraukta keliais
pagrindais:
• Kai bankrutuojančios įmon÷s kreditoriai atsisako savo
kreditorinių reikalavimų;
• Kai bankrutuojanti įmon÷ atsiskaito su visais kreditoriais,
kurių reikalavimus yra patvirtinęs teismas;
• Kai tarp bankrutuojančios įmon÷s bei kreditorių yra
pasirašoma taikos sutartis.
 Restruktūrizavimas

• Restruktūrizavimas – tai įmonių ir viešųjų įstaigų,

nenutraukusių veiklos ir turinčių laikinų finansinių
sunkumų bei siekiančių išsaugoti ir pl÷toti šią veiklą,
sumok÷ti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto
veiklos pertvarkymas. Restruktūrizavimas dažnai yra
vienintelis būdas išvengti bankroto ir išsaugoti ilgai kurtą
verslą.
• Įmon÷s restruktūrizavimo byla – teismo nagrin÷jama
civilin÷ byla d÷l įmonių restruktūrizavimo teisinių santykių.
• Restruktūrizuojama įmon÷ – įmon÷, kuriai iškelta
restruktūrizavimo byla.
• Įmon÷s kreditoriai – fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys
teisę reikalauti iš įmon÷s įvykdyti prievoles ir
įsipareigojimus.
Įmon÷s restruktūrizavimo procesas gali būti prad÷tas,
jeigu:

1) įmon÷ neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais) daugiau

kaip tris m÷nesius po termino, nustatyto įstatymų, kitų
teis÷s aktų, taip pat kreditoriaus ir įmon÷s sutartyse
įmon÷s įsipareigojimams įvykdyti, arba pra÷jus tokiam pat
terminui po kreditoriaus (kreditorių) raštiško reikalavimo
įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo
nustatytas;
2) įmon÷ n÷ra nutraukusi ūkin÷s komercin÷s veiklos;
3) įmonei neiškelta bankroto byla ar neprad÷tas bankroto
procesas ne teismo tvarka..
 • Restruktūrizavimo paskirtis ir tikslai

• Taikomas įmon÷ms ir viešosioms įstaigoms. Netaikomas

bankams, centrinei ir kitoms kredito unijoms, kitoms
kredito įstaigoms, draudimo įmon÷ms, valdymo
įmon÷ms, investicin÷ms kintamojo kapitalo bendrov÷ms,
uždaro tipo investicin÷ms bendrov÷ms bei vertybinių
popierių viešosios apyvartos tarpininkams.
• Įstatymo tikslas − sudaryti sąlygas įmon÷ms, turinčioms
laikinų finansinių sunkumų ir nenutraukusioms ūkin÷s
komercin÷s veiklos, išsaugoti ir pl÷toti šią veiklą,
sumok÷ti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto.
 Aktualūs restruktūrizavimo tikslai ir restruktūrizavimo
procedūrų kiekio priežastys

Stabdyti dideles palūkanas bankams.

Sustabdomas netesybų ir palūkanų už visų įmon÷s
prievolių, susidariusių iki teismo nutarties iškelti įmonei
restruktūrizavimo bylą įsiteis÷jimo dienos, skaičiavimas,
išskyrus delspinigių už pav÷luotai d÷l darbdavio kalt÷s
išmok÷tą darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais
susijusias išmokas skaičiavimą.

Tačiau nuo nutarties nutraukti restruktūrizavimo bylą
privalomosios įmokos, palūkanų ir netesybų skaičiavimas
bei išieškojimai, išskyrus jau įvykdytus įsipareigojimus,
atnaujinami nuo jų skaičiavimo sustabdymo pradžios bei
skaičiuojami ir už restruktūrizavimo bylos išk÷limo, ir už
nagrin÷jimo teisme laikotarpį, taip pat panaikinami
kreditorių reikalavimų atsisakymai.
 Restruktūrizavimo nauda

• Restruktūrizavimas naudingas kreditoriams, nes,

restruktūrizuodami bendrovę, jie gali tik÷tis geresnių
pelno perspektyvų nei tada, kai ši nutraukia veiklą.
• Darbuotojams išsaugomos darbo vietos, o kartais
sukuriama ir naujų.
Restruktūrizavimo procesas susideda iš
5 punktų:
1. pateikiamas pareiškimas d÷l įmon÷s
restruktūrizavimo;
2. teismas priima pareiškimą ir paskiria administratorių;
3. administratorius pateikia restruktūrizavimo planą
teismui;
4. planas pateikiamas kreditoriams;
5. restruktūrizavimo proceso pabaiga.
• Jeigu restruktūrizavimo byloje n÷ra pasiekti plano
tikslai, tai kreditorių susirinkimas priima nutartį
nutraukti restruktūrizavimo plano įgyvendinimą bei
kreipiasi į teismą d÷l įmon÷s restruktūrizavimo bylos
nutraukimo.
• Restruktūrizavimo byla yra nutraukiamą teismui
pri÷mus nutartį d÷l restruktūrizavimo bylos
nutraukimo.
• Restruktūrizavimo planas laikomas įgyvendintas tuo
atveju, kai realizuojamos visos restruktūrizavimo
plane numatytos priemon÷s ir yra visiškai padengti
kreditoriniai reikalavimai. Restruktūrizavimo plano
įgyvendinimo faktas yra fiksuojamas pasirašant
restruktūrizavimo plano įgyvendinimo aktą.
• Įmon÷s restruktūrizavimo byla baigiama teismui
 Bankroto ir restruktūrizavimo
pagrindiniai skirtumai:

Skirtumas tarp restruktūrizavimo ir bankroto procesų yra tas,
kad restruktūrizuojama įmon÷ dar turi galimybę nenutraukti
savo veiklos ir pl÷toti ją sumok÷jus skolas;

Norint restruktūrizuoti įmonę, reikia pateikti pasiūlymą įmon÷s
vadovui ar kreditoriams. Pareiškimas pateikiamas teismui tik
tada, kai pirmo kreditorių susitikimo metu būna nuspręsta
prad÷ti restruktūrizavimo procesą. Norint prad÷ti bankroto
bylą, reikia kreiptis iškarto į teismą, bet apie savo ketinimą
kreiptis į teismą d÷l bankroto bylos išk÷limo kreditorius,
savininkas, įmon÷s administracijos vadovas ar likviduojamos
įmon÷s likvidatorius turi pranešti įmonei raštu. Be to,
bankroto bylos pradžios pateikimui teismui nebūtinas
kreditorių susirinkimas, bet būtina tur÷ti kreditorių raštišką
sutikimą prad÷ti bankroto bylą;
 Bankroto ir restruktūrizavimo
pagrindiniai skirtumai (II):
• Įmonių restruktūrizavimo bei Įmonių bankroto įstatymuose yra
nuostata, kad pirmenyb÷ turi būti teikiama pareiškimui d÷l
restruktūrizavimo bylos išk÷limo svarstymui;
• Pagrindinis skirtumas tarp administratoriaus funkcijų bankroto
ir restruktūrizavimo bylose yra šis: restruktūrizavimo byloje
administratoriaus pagrindin÷ funkcija yra restruktūrizavimo
plano sukūrimas ir pateikimas; bankroto byloje įmon÷s
administratoriui atlieka labai svarbias įmon÷s valdymo
funkcijas, tod÷l galima teigti, kad įmon÷s administratorius
bankroto byloje yra įmon÷s valdytojas;
 Bankroto ir restruktūrizavimo
pagrindiniai skirtumai (III):
• Bankroto procesas gali pasibaigti keliais atvejais, tai yra
kai bankroto byla nutraukiama bei kai teismas priima
nutartį likviduoti įmonę d÷l bankroto. Restruktūrizavimo
procesas gali pasibaigti d÷l:
1) restruktūrizavimo plano įgyvendinimo metu nebuvo
pasiekti plano tikslai,
2) per teismo nustatytą terminą teismui nepateiktas įmon÷s
restruktūrizavimo planas,
3) restruktūrizavimo planas yra įgyvendintas.
 Klausimas?
• Ar įmon÷s darbuotojas turi teisę teismui pateikti
pareiškimą d÷l bankroto bylos išk÷limo?