1.

kontakto procesai
Paprastai tribaloginėse sistemose įėjimų ir išėjimų keitimas vyksta tarp
elemento 1 ir elemento 2 per paviršių kontaktą. Tokiu atveju svarbu įvertinti
kontakto mechanika ir medžiagų sąveiką t.y. „kontakto fiziką ir chemiją“.

Kontakto mechanika
Kontakto mechanikoje yra daug situacijų priklausančių nuo:
a. – kūnų skaičius dalyvaujančių kontakte;
b. – kūnų makrogeometrijos;
c. – paviršių topografijos;
d. – mechaninių savybių (tamprumo modulis, kietumas ir t.t.)
e. – deformacijų rūšies (tampri, plastinė, tampriai plastinė);
f. – kontakto jėgų (normali, tangentinė);
g. – santykinio judesio tipo(statinis kontaktas, slydimo, riedėjimo, sukimasis,
slydimas su riedėjimu ir kt.);
h. – santykinio judesio greičio.

Tai tik keletas situacijų. Išnagrinėkime kietą

kūno tamprią puserdvę esančią laisvai
apkrautą p(x1, x2). Integruodami pagal
kontakto sritį A0, gausime apkrovą FN:
FN   pdx dx
A0
1 2

Klasikinis pavyzdys pateiktas paveikslėlyje pirmą kartą buvo išnagrinėtas

Businesku. Tribologinėse sistemose daugiausia reikalų turima su tokiais
kontaktuojančiais kūnais, kuriuos sudaro cilindrai ir rutuliai. Pavyzdžiais gali
būti riedėjimo guoliai, krumpliaračių krumplių kontaktas ir t.t. Pagrindu imama
Herco teorija. Šioje teorijoje tamprių kūnų kontaktas nagrinėjamas kaip statinis
uždavinys prie sekančių apribojimų:
a. – idealiai tamprios medžiagos;
b. – abu kūnai turi vienodas tamprumo savybes;
c. – topografiškai lygūs paviršiai;
d. – abu paviršiai neturi glaudaus sąlyčio kontakto srityje;
e. – nėra kampinio greičio bendros normalės, atžvilgiu kontakto paviršiui;

1
 f. – tangentinių jėgų nėra.

Tačiau Herco teorija naudojama ir

judamiems kūnams. Išnagrinėkime
kontaktą parodytą paveikslėlyje.
Čia : r1 ir r2 – kreivumo spinduliai;
E1, E2 ir υ1, υ2 – tamprumo moduliai
ir Puonsono koeficientai .
1 1 1
Pažymėkime   ;
r r1 r2

Čia: r – ekvivalentinis kreivumo spindulys.

1 1  1  12 1   22 
    – ekvivalentinis tamprumo modulis.
E 2  E1 E 2 

Slėgis kontakte veikiant jėgai FN lygus:

1
3FN   1  
2 2 1
 3r  3 1
p 1     ; aH   FN 3 .
2a H2   a H    2E 
 

aH – kontakto spindulys.
Kontakto plotas AH bus:
2
 3r  3 2 3
AH  a   
2
H  FN
 2E 
Išnagrinėkime darbo perdavimo procesą statmenai skirtingai plokštumai. Reikia

rasti suartėjimo dydį z. Iš Herco teorijos seka, kad: z   2  FN 3

9 3 2

 4E r 
Tai panaudodami galime nustatyti tamprios deformacijos p energijos potencialą
∆U kontaktuojančių kūnų. Kadangi FN=δU/δZ, tai potencialas bus:
1
2 9  3 5
U    FN 3 .
5  4E 2 r 
Jeigu kontaktas yra visiškai tamprus tai potencinė energija gali būti pakeista į
kinetinę išlaisvinus kontaktą. Tačiau realiems kūnams reikia įvertinti ir jų
paviršiaus topografiją. Nuokrypius nuo idealaus paviršiaus galima suskirstyti į
keturias grupes:

2
 1. formos nuokrypiai;
2. banguotumės;
3. šiurkštumas;
4. tinklinė struktūra.

Paviršiaus šiurkštumo
parametras parodyti
paveikslėlyje. Tai Ra, Rz, Rmax
bazinis ilgis l, Sm, Si, tp ir t.t. Dauguma šlifuotų paviršių mikronelygumai yra
pasiskirstę pagal Gauso dėsnį. Profilio autokorialiacinė funkcija nustatoma taip:
1
1 2
Z     lim  y ( x) y ( x   )dx;
1 l
1
2

Čia: y(x) – profilio aukščiai atitinkantys koordinatę x

Y(x+∆)–profilio aukščiai atitinkantys kaimyninę koordinatę x+∆. Taigi
nagrinėsime kontaktą kūnų turinčių šiurkštų paviršių paveikslėlyje.
Tokiu atveju įvedame nominalų kontakto plotą A0 ir realų plotą Ar, t.y. sumą
atskirų mikroskopinių plotų. Tuomet realus plotas apskaičiuojamas taip:
C
F 
Ar  const  N  ;
 E 

Čia: 4/5C44/45 priklausomai nuo modelio.

Yra ir kitų modelių įvertinančių realių kūnų kontakto plotą. Kontakto
mechanikoje galimi energijos išsisklaidymai dėl šių procesų. Praslydimai

3
kontakto paviršiuje, tampriųjų bangų sužadinimas, klampiai tamprus
slopinimas, plastinio kontakto procesai. Tampriai plastinio perėjimo kriterijus
arba vadinamas plastiškumo rodiklis yra:
1
  
* 2
E
    ;
H   

Čia: E – redukuotas tamprumo modulis;

H – kietumas;
δ* – vidutinis kvadratinis mikronelygumų nuokrypis;
β – vidutinis nelygumų spindulys.
Jeigu ψ<0,6 – kontaktas tamprus, kai ψ>1 kontakto dalyje bus plastiškas
tekėjimas. Tuomet Ar=АN/py Čia: py – takumo riba.
Kontakto fizika ir chemija

Be mechaninio poveikio kontakte vyksta ir molekulinė sąveika. Iš fizikinės

pusės kontaktuojančiuose paviršiuose yra periodiškai pažeidžiam kristalinis
tinklelis. .................. kristalinę sandarą atsiranda struktūrinis
persiorientavimas, paviršiaus sąveika su aplinka, fizinių savybių kitimas. Taip
pat poveikį sudaro paviršių mechaninis apdirbimas, tai mechaniškai
sustiprintas sluoksnis paviršiaus tekstūravimas, vidinis įtempimų laikas.

Paviršių sudėtis parodyta paveikslėlyje.

4
Tokiu atveju kontaktuojančių kūnų paviršiuje gali veikti įvairūs molekulinių jėgų
tipai sudarantys adheziją. Teoriškai traukos jėgos tarp kontaktuojančių paviršių
apsijungia visus sąveikos tipus kurie sudaro kogeziją t.y. metalinė, kovalentinė

5
ir joninė sąveika arba cheminiai ryšiai o taip pat antriniai Van Der Valso ryšiai.
Paveikslėlyje parodyta kai kurios adgezinio ryšio charakteristikos. Dėl didelės
svarbos adhezijos tribologiniuose procesuose panagrinėkime Van Der Valso
jėgų poveikio ypatumus ir metalinių ryšių tai pagrindinė ...................... ir
metalų adhezijos priežastis. Taigi adhezijos jėga paviršiuje A dviejų veidrodinių
plokštumų:
c 2 A
FA  ;
240 Z 04

Čia:  =h/2π; h – Planko pastovioji; c – šviesos greitis; Z 0 – atstumas tarp

paviršių.
Skaičiuojant Van Der Valso jėgas reikia skirti du atvejus: nevėluojančių jėgų
atvejis veikiančių sąveikaujant bipoliams fazėje ir vėluojančių jėgų kai pradinis
bipolis ir nukreiptas bipolis nesinfaziniai. Šiems atvejams jėgos tarp sferos
spindulio r ir plokštumos su didžiausiu suartėjimu z:
k1 r
Nevėluojančios jėgos: FA   ;
6 z2
2k 2 r
Nevėluojančioms jėgoms: FA   ;
3 z3
Čia: k1 ir k2 – Chamakerio pastoviosios.
Kogezinių ryšių stiprumą paprastiems metalams galima nustatyti pagal taip
vadinamą helio tipo modulį, paveikslėlyje:

n1 ir n2 – elektronų skaičius tankis riboje tarp vakumo ir metalo.

6
Santykis a=FA/FN vadinamas adhezijos koeficientu.

Paveikslėlyje 4.11 pavaizduota optiškai lygūs gumai panašių medžiagų

analizės. Taigi nagrinėjant kontaktą turi būti įvertinta kontakto mechanika, o
taip pat kontakto fizika ir chemija. Be to būtina įvertinti:
I Paviršiaus charakteristikas: topografija (šiurkštumo parametrai, profilio
pasiskirstymą, autokorialecinę profilio funkciją, statinius paviršiaus
parametrus), paviršiaus sudėtį ( užterštumą, fiziškai absorbuotus sluoksnius,
chemiškai absorbuotus sluoksnius, oksidų plėveles, mechaniškai sustiprintus
sluoksnius).
II Kontakto susidarymą: kontakto mechanika (Herco teorija, normalų ir realų
kontakto plotą, deformacijos rūšį, nelygumų tamprią deformaciją, nelygumų
plastišką deformaciją), kontakto fizika ir chemija (Van Der Valso jėgos, metalinį
ryšį, kitų jėgų poveikį, paviršinių plėvelių poveikį).

7
III Kontakto atskyrimą: paviršinį praslydimą, tamprumo bangų susidarymą,
tamprųjį atsistatymą, prilipusios medžiagos pernešimą, suardymą.