BIOMECHANIKA

MF I k.
Tema Turinys Paskaita
1. GARSO 1. Harmoninio svyravimo lygtis : F(t) = – kx(t), 5 val.
FIZIKA IR
AKUSTI- Svyruojančio materialaus taško greitis v = dx/dt = Acos(t+), pagreitis a
NIAI = – 2x
DIAGNOS-
TIKOS ME- mv 2
Wk 
TODAI kinetinė energija 2 ,
potencinė energija Wp  mgh2  mgh1 ,
1
W  Wk  W p  m 2 A2
visa energija. 2
2. Laisvieji svyravimai Laisvieji svyravimai – vyksta sistemoje veikiant
tik vidinėms jėgoms.
Nuosavieji svyravimai. (Nuo)savieji svyravimai – tai neslopinamieji
laisvieji svyravimai.
Priverstiniai svyravimai Priverstiniai svyravimai – kūnas svyruoja
kintamos išorinės jėgos dažniu.
Rezonansas. rezonansas: labai padidėja svyravimo amplitudė.
3. Banga tamprioje aplinkoje. Tokioje aplinkoje dalelę paslinkus iš jos
stacionarios vietos, atsiranda jėga, grąžinanti atgal į pusiausvyros
padėtį.
t x
y  x, t   A cos 2   
Bangos lygtis. T  
Garso plitimo greičio priklausomybė nuo aplinkos elastingumo ir tankio.
v   T  
2x 2
4. Stovinčios bangos. s  2 A cos  sin t
 T
Pūpsnių ir mazgų koordinatės. Pūpsnių sąlyga – lyginis ketvirčių bangų
skaičius cos(n·) = 1
Mazgų sąlyga – nelyginis ketvirčių bangų skaičius
Rezonansiniai diagnostikos metodai.
Stetoskopas.
1
5. Bangos energija w   2 A2
2
1
Intensyvumas I  wv   2 A2 v [W/m2] Tai energija,
2
pernešama per ploto vienetą per laiko vienetą
Akustinis slėgis. Tai papildomas slėgis medžiagoje, atsirandantis
dėl ja sklindančios garso bangos.
Akustinė varža. Z  v
p2 p2
Jų tarpusavio ryšys. I  w v  
2 v 2 Z

Bangų atspindys Bangai sklindant per dviejų skirtingų terpių ribą

Lūžis Bangai sklindant per dviejų skirtingų terpių ribą ir esant kritimo
 kampui ne 0°
6. Girdimas garsas. 16-20000Hz, o 3000Hz jautra
Objektyvios garso charakteristikos. Dažnis, spektras, stipris, slėgis,
amplituė
Akustiniai triukšmai. Tai patys įvairiausi garsai, susidedantys iš daugelio
nekoreliuotų tonų, kurių dažnis, srauto stipris ir trukmė netvarkingai
kinta
Infragarsas. - tai žmogaus ausiai negirdimos garso bangos, kurių dažnis
mažesnis kaip 15-40 Hz
7. Garso intensyvumo lygis (belas, decibelas) LI  lg I I o   B 
LI  10 lg I I o   dB 
8. Subjektyvios garso charakteristikos. Aukštis, tembras, garsis
Garsis. Subjektyvi garso suvokimo savybė
I
Vėberio-Fechnerio dėsnis. S  I   S  I o   K lg ,
Io
Fonas. Matuoja garsio lygi, nustatant garso garsį
Binauralinė klausa. Gebėjimas lokalizuoti 1000 – 4000 Hz signalą
Audiometrija. klausos tyrinėjimai, aštrumo nustatymas
9.Ultragarsas. 20kHz – 200 MHz dažnio mechaninės bangos.

Ultragarso šaltiniai. (šikšnosparniai, delfinai, dirbtiniai triukšmai)

Ultragarso bangų savybės. UG bangų savybės tokios pačios, kaip ir garso
bangų. Jas apibūdina bangos ilgis, dažnis, greitis
Echografija. tai ultragarso naudojimas diagnostikoje
10. Doplerio reiškinys, doplerinis kraujo greičio matavimo metodas.
Doplerio efekto taikymas kraujotakos parametrams registruoti aplink
krešulius ir thrombus, kraujo tekmės greičiui
11. Ultragarso poveikis biologiniams objektams. mikrovibracijos
ląsteliniame ir tarpląsteliniame lygyje; ardo biomolekules; pažeidžia
biomembranas; šiluminis poveikis; ardo ląsteles ir mikroorganizmus
Terminis poveikis, kavitacija. Pasiekus kritinį burbuliuko dydį staigus jo
suspaudimas sukelia labai aukštą temperatūrą ir didžiulį slėgį. Dėl to
kraujyje esantys burbuliukai susprogsta.
2. HIDRO- 1. Slėgis, jo matavimo vienetai. Slėgis – tai jėga, kuri veikia paviršiaus 3 val.
DINAMIKA ploto vienetą statmena šiam paviršiui kryptimi
IR ORGA- Paskalio dėsnis. Nejudančiame skystyje išorinis slėgis perduodamas į
NIZMO
visas puses vienodai. 1 Pa = 1 N/m2
SKYSČIŲ
TEKĖJIMO Susisiekiančių indų dėsnis. Slėgis tame pačiame gylyje nepriklauso nuo
DINAMIKA
indo formos, todėl susisiekiančiuose induose skysčio paviršius yra
vienodame lygyje
2. Laminarinis skysčių tekėjimas. Sluoksniškai. Prie sienelių lėčiau, vidury
- greičiau
Srovės tolydumo lygtis. S1v1  S 2 v2
3. Tekančio skysčio energija. tekantis skystis turi kinetinės ir potencinės
energijos dėl slėgių skirtumo platesnėje ir siauresnėje vamzdelio dalyje
1 2 1
p1  v1  gh1  p2  v22  gh2
Bernulio lygtis. 2 2

Siurbiamasis srovės veikimas. didėjant skysčio arba dujų tekėjimo

greičiui, slėgis į vamzdžio sieneles (p) mažėja ir gali pasidaryti mažesnis
v 2
 p  const
už atmosferos slėgį 2
Hidraulinis smūgis. Staigiai sustabdžius vamzdžiu tekantį skystį (v = 0)
kinetinė energija pereina į vidinę potencinę energiją, p ženkliai išauga.

v 2
 p  const
2
4. Klampa. Jėga, nukreipta skysčių sluoksnių ribos liestinės kryptimi
Niutono dėsnis skysčiams. Dėl molekulių sąveikos visi realūs skysčiai yra
klampūs
Klampos koeficientas.  - tai vidinės trinties jėga, kai greičio gradientas
lygus , o plotas 1 m2

Niutoniniai ir neniutoniniai skysčiai (klampa kinta, kintant tekėjimo

sąlygoms).
Kūnų judėjimas klampiame skystyje. Stokso dėsnis. Esant nedideliems
greičiams klampumo jėga tiesiog proporcinga skysčio dinaminei
klampai, judančio kūno greičiui ir kūno matmenims Ftr  vl
Judris. Lygus dalelės greičiui, kai ją veikia vienetinio dydžio jėga
Kraujo klampa. Kai klampos koeficientas  nepriklauso nuo tekėjimo
sąlygų, turime niutoninius skysčius. Tai limfa, kraujo plazma, glicerinas,
vanduo. Kraujas – neniutoninis skystis, jo klampa kinta kintant
tekėjimo sąlygoms
x
v
ENG nustatymas. t
dv
5. Klampaus skysčio tekėjimas vamzdžiuose. pr 2   2rl (
dr
F   Ftr )
p
Atskirų sluoksnių greičių pasiskirstymo dėsnis. v  4l  R  r 
2 2

Kraujo tekėjimas kraujagyslėmis.

pR 4t
V 
6. Pratekėjusio per vamzdžio visą pjūvį skysčio tūris. 8l
q U
I 
Puazelio-Hageno lygtis. t R
8l
Z
Hidraulinė varža. R 4
Slėgio kritimas išilgai vamzdžio. Analogija, vyksta dėl trinties jėgoms
veikiant
7. Turbulentinis skysčio tekėjimas. Skystyje susidarantys sūkuriai,
didėjant srovės greičiui
Reinoldso skaičius. 1870
V p p
 
8. Kraujo minutinis tūris. t 8l R
4
Z
Kraujo slėgio matavimo fizikiniai pagrindai.
K-garsai, jų genezė.
 Praktikos darbai
(nurodyti knygos „Biomechanikos laboratoriniai darbai. 2004.“ puslapiai)
1. Garso greičio kietuose kūnuose matavimas stovinčiųjų bangų metodu (4 – 14 psl.).
2. Kamertono dažnio nustatymas (4 – 10, 15 – 17 psl.).
3. Skysčio dinaminės klampos koeficiento nustatymas Stokso metodu (18 – 20, 23 – 27, psl.).
4. Skysčio dinaminės klampos koeficiento nustatymas Puazeilio metodu (18 – 23, 28 – 30 psl.).
5. Kraujo slėgio matavimas (49 – 55 psl.).

Literatūra
Biomechanikos laboratoriniai darbai. 2004. 55p.
B. Kukšas, S. Vičas. Fizika I d. V. 1987. 189p.
J. Butrimaitė, A. Dementjev, G. Dikčius ir kt. Fizika I d. V. 2003, 212p.