IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKO RAIDOS ANALIZĖ

Raidos ir ypatingo vaiko psichologijos savarankiškas darbas

Klaipėda, 2019
 Turinys

Įvadas................................................................................................................................3

1.Vaiko šeimos
charakteristiką......................................................................................5

2.Informacija apie tiriamo vaiko raidos

ypatumus.....................................................5

3.Papildoma informacija apie pasirinktą

vaiką............................................................7

4.Rekomendacijos
tėvams...............................................................................................8

Išvados.............................................................................................................
.................9

Literatūros
sąrašas........................................................................................................10

Priedai.............................................................................................................
................11
 Įvadas

Raida yra augantis ir besikeičiantis žmogus. Žmogaus raidos

psichologija nagrinėja žmogaus vystymąsi nuo gyvybės užsimezgimo iki
pat mirties. Raidos psichologijos tikslas yra tirti ir aprašyti, kaip žmonės
palaipsniui keičiasi, tiek normatyviai, tiek ideografiškai. Normatyviai tai
bendri raidos dėsningumai, pobūdis, o ideografinė raida- individualios
variacijos (kiekvieno vaiko individuali raida, vystymasis). Raidos
psichologijos objektas yra žmogus (augantis vaikas). Daugelis psichologų,
pedagogų, filosofų yra atlikę tyrimų ir suformulavę teorijas apie vaiko
raidą: fizinę, psichologinę, vaizduotės, kūrybiškumo, santykio su aplinka.
Tai teorijos, kurios apima tam tikrus raidos etapus ir atskleidžia būdingus
bruožus, dėsningumus kiekviename amžiaus tarpe. Bet visada išlieka ir
individualumo klausimas, kuris išryškėja tik bendravimo su vaiku metu.
Vaiko individualumą lemia daugybė faktorių: šeimos, kultūros tradicijos,
išsivystymo lygis, (kartais išsivystymas atsilieka arba lenkia jo biologinį
amžių), charakteris, temperamentas, lytis, intelektas, pažinimo būdas,
pomėgiai, savivaizdis. Vaikystėje susiformuoja beveik visi pagrindiniai
žmogaus asmenybės bruožai ir charakterio savybės, išskyrus tuos, kurie
atsiranda tik tam tikrame amžiuje palaipsniui įgyjant gyvenimo patirtį. Yra
pagrindo manyti, kad vaiko asmenybė pradeda formuotis jau nuo pačių
pirmųjų gyvenimo metų, tik iki tam tikro laiko nepastebimai. Tėvai yra
pirmieji mažylio auklėtojai ir mokytojai, todėl jų vaidmuo neabejotinai yra
svarbiausias. Bendraudamas su tėvais bei neišvengiamai sekdamas jų
pavyzdžiu mažylis mokosi pažinti aplinką, kaupia patirtį bei įsisavina
elgesio norma.“
Vienas žymiausių XX a. psichologų E.Eriksonas savo psichoanalitinėje
raidos teorijoje teigė, kad vaikas gimsta geras. Svarbiausia raidoje aplinka.
Kaip žmogus nuo kūdikystės iki senatvės turi pereiti aštuonias stadijas. Per
pirmuosius dvejus gyvenimo metus kūdikis pereina dvi E.Eriksono išskirtas
psichosocialinės raidos stadijas. Pirmoji, trunkanti pirmuosius metus, yra
saugumo-nesaugumo arba pasitikėjimo-nepasitikėjimo stadija.
Apibendrinus paties E. Eriksono (2004) mintis, šios stadijos esmė yra ta,
kad vaikas išmoksta pasitikėti arba nepasitikėti kitais asmenimis, kurie
rūpinasi jo svarbiausiais poreikiais (maitinimu, švara, šiluma, fiziniu
kontaktu). Autonomiškumo-gėdos stadijoje vaikas mokosi pats savimi
pasirūpinti: valgyti, vaikščioti ir kalbėti arba abejoja savo sugebėjimais.
„Šioje raidos pakopoje kūdikį kontroliuojanti aplinka turi ryžtingai ugdyti
jo pasitikėjimą savimi“ (Erikson, 2004).
Iki trečiųjų metų užsitęsusią autonomiškumo-gėdos stadiją, anot E.
Eriksono, keičia iniciatyvumo-kaltės stadija. „Kiekvienas vaikas
kiekvienoje savo raidos pakopoje patiria naują spartaus vystymosi stebuklą,
tiek jam pačiam, tiek aplinkiniams suteikiantį ir naują viltį, ir naują
atsakomybę štai toks yra iniciatyvos pojūtis ir savybė, persmelkianti visą
vaiko tikrovę“ (Erikson, 2004). Šiuo laikotarpiu vaikas nori atlikti daugelį
veiksmų, kuriuos moka ir atlieka suaugusieji, todėl jis kartais peržengia
tėvų nustatytas ribas ir dėl to jaučiasi kaltas.
J.Piaget sukūrė pagrįstą vaiko pažinimo raidos teoriją. Jo įsitikinimu,
vaikai lavėja tam tikromis stadijomis, kurių yra keturios:1. Sensomotorinė
stadija ( nuo gimimo iki maždaug dviejų metų). 2. Priešoperacinė stadija
(nuo dviejų iki septynerių metų). 3. Konkrečiųjų operacijų stadija
( maždaug nuo septynerių iki dvylikos metų). 4. Formaliųjų operacijų
stadija (maždaug nuo dvylikos metų). Ši teorija apibudina, kaip vaikai
įvairiais amžiaus tarpsniais taiko pažinimo įgūdžius, ir apibrėžia keturias
pagrindines pažinimo raidos stadijas, kurias vaikai turėtų įveikti. Pasak
J.Piaget, vaiko augimas ir raida yra susiję. Prigimties ir aplinkos poveikio
vaiko raidai, J. Piaget tvirtina, kad prigimtis labai svarbu, tačiau ji nėra
vienintelis veiksnys. Vaiko raidai įtakos gali turėti suaugusieji, pvz. leisti
jam aktyviai tyrinėti aplinką, patirti įsimintinų išgyvenimų, parūpinti
reikiamų priemonių , tinkamų vaiko amžiui. Vaiko gyvenime per gana
trumpą laiką įvyksta labai daug ir svarbių jo raidos pokyčių. Visi šie
pokyčiai būdingi normaliam ir visapusiškam asmenybės vystymuisi.
Vaiko stebėjimas ir analizavimas remiantis žymiųjų mokslininkų
teorijomis padeda ikimokyklinio ugdymo auklėtojams ir kitiems
pedagogams ir specialistams pažinti vaikus, įvertinti vaiko raidą pagal
amžiaus tarpsnius, pastebėti, suprasti silpnąsias ir stipriąsias puses, atpažinti
bei vertinti, ką vaikas jau žino, supranta, geba, išsiaiškinti vaiko patirtį ir
tolesnio ugdymosi poreikius.
 Tikslas: Parengti ikimokyklinės mišraus amžiaus (2-6m.) grupės stebėto
berniuko analizę.
Uždaviniai:
1. Susipažinti ir išanalizuoti berniuko šeimą ir ją aprašyti.

2. Surinkti informaciją apie tiriamą berniuką ir išanalizuoti raidos

ypatumus.

Tyrimo metodika:
Imtis- tyrimo metu stebėjau berniuką- Danielių, berniuko tėvus.
Tyrimo metodai- stebėjimo, pokalbio, atvejo ir darbelių analizė,
dokumentų analizė.