Ar Darbuotojas Saistomas Konfidencialumo Pareigos Kai Tokia Pareiga Nenumatyta Sutartyje

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS
TEISĖS FAKULTETAS
Jurgita Valinčiūtė
AR DARBUOTOJAS SAISTOMAS KONFIDENCIALUMO PAREIGOS KAI

TOKIA PAREIGA NENUMATYTA SUTARTYJE?
Magistro baigiamasis darbas
Teisės vientisųjų studijų programa, valstybinis kodas 60101S103
Vadovas Dainius Mocevičius _________ ______

(Moksl. laipsnis, vardas, pavardė) (Parašas) (Data)
Apginta Doc. Doc. dr. Julija Kiršienė __________ _______

(Fakulteto dekanas) (Parašas) (Data)
Kaunas, 2010
TURINYS
TURINYS.............................................................................................................................................2
SANTRAUKA.....................................................................................................................................3
SUMMARY.........................................................................................................................................4
ĮVADAS...............................................................................................................................................7
1. KONFIDENCIALIOS INFORMACIJOS SAMPRATA IR JOS PAGRINDINIAI BRUOŽAI10
2. DARBO SUTARTIES SĄLYGOS.............................................................................................14
3. DARBO IR CIVILINĖS TEISĖS SANDŪRA...........................................................................16
4. DARBUOTOJO IR DARBDAVIO TEISIŲ BEI PAREIGŲ TEISINIS
REGLAMENTAVIMAS....................................................................................................................20
4.1 Darbuotojo pareigos..................................................................................................................20
4.2 Darbdavio pareigų nustatymas.................................................................................................25
5. ATSAKOMYBĖ UŽ KONFIDENCIALIOS INFORMACIJOS ATSKLEIDIMĄ...................28
5.1 Drausminė darbuotojo atsakomybė.....................................................................................28
5.2 Civilinė atsakomybė............................................................................................................31
6. KONFIDENCIALUMO PAREIGOS IMPERATYVUMAS TEISĖS AKTUOSE...................36
IŠVADOS...........................................................................................................................................40
LITERATŪRA...................................................................................................................................42
2
SANTRAUKA
Darbe analizuojamas įmonės komercinių (gamybinių) paslapčių turinys, stengiamasi

atskleisti, kas yra konfidenciali informacija ir kokie kriterijai ją skiria nuo nekonfidencialios
informacijos; kada darbuotojui atsiranda pareiga saugoti įmonės konfidencialią informaciją, kokiais
susitarimais turi būti įforminama tokios informacijos apsauga; ir ar nesant darbuotojo
įsipareigojimo saugoti įmonės konfidencialią informaciją jam gali kilti teisės aktuose numatyta
atsakomybė už tokios informacijos atskleidimą ir jeigu taip, tai kokia? Į šiuos ir kitus svarbius ir
aktualius klausimus, remiantis konfidencialias sutartis Lietuvoje reglamentuojančiomis teisės
normomis, teismų sprendimais bei taikoma praktika, bus bandoma atsakyti, siekiant patvirtinti arba
paneigti iškeltą hipotezę. Įvertinti, ar pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančius teisės aktus, teisės
doktriną ir taikomą praktiką darbuotojas yra saistomas konfidencialumo pareigos, kai tokia pareiga
nenumatyta sutartyje. Darbe daug dėmesio skiriama darbuotojo bei darbdavio pareigoms bei
konfidencialios informacijos teisiniam reglamentavimui ir praktiniam pritaikymas Lietuvoje.
Konfidencialios sutartys nėra išskirtos kaip atskira sutarčių rūšis Lietuvos Respublikos civiliniame
kodekse, todėl, su darbuotojais siekiant sudaryti teisinę galią turinčias konfidencialumo sutartis,
reikia vadovautis ir kitais įstatymais, bei teisės normomis, norint pagrįstai tikėtis nuostolių
atlyginimo ateityje, jeigu tokie būtų. Darbe yra apžvelgiama darbuotojų drausminė ir civilinė
atsakomybė, bet pateikiamos praktinės situacijos, su kuriomis gali susidurti darbdaviai netinkamai
sudarę konfidencialumo sutartis. P alyginimui, darbe bus apžvelgiami žmogaus privataus gyvenimo
apsaugą reglamentuojantys teisės aktai, kuriais remiantis, atskirų profesijų darbuotojams
konfidencialumo pareiga gali kilti imperatyviai, t.y. tiesiai iš įstatymų.
3
SUMMARY
Does the employee have a duty of confidentiality, if such duty does not
exist in a contract?
Fast-evolving technologies and increasing competition in business markets, tend to face

business leaders and owners with questions: how to protect confidential information (trade secrets)
in order to avoid loss of material, or at least to be able to expect a compensation of such losses in
the future from persons, who have disclosed the secret. Confidential agreements are not identified
as a separate type of contract in the Civil Code of the Republic of Lithuania, and their regulations
are relatively low, therefore seeking to make a legally binding confidentiality agreements with
employees, we have to be emulated by other laws and rules of law, in order reasonably expect be
rewarded by damages in the future if any should be by revealing confidential information.
Disclosure of confidential information by an award of damages is still a rare phenomenon in
Lithuania, because Lithuania does not have abundant practical documents clarifying commercial
secrecy, and features an award of damages.
The increasing practice of confidentiality agreements in enterprise activities and the
legitimate desire to have the force of law and confidentiality agreements, entails a duty to deal with
legislation and statutory regulating such contracts, in order to answer such questions: What is
confidential information and what criteria distinguish it from non-confidential information? When
an employee obtains the obligation to protect confidential information that could be read as a
commercial (trade) secret? What arrangements should be placed seeking the protection of this
information? Whether the employee is bound by confidentiality obligations when such an obligation
does not exist in a contract? What legal liability employee could expect for the acts of such a
disclosure? These and other important and urgent issues on the basis of confidential contracts
Lithuania governing law, judicial decisions and practice, we will try to answer in order to confirm
or refute hypothesis
Hypothesis: The employee is not bound by confidentiality obligations when such
obligations are not in the contract.
The aim of the work: To evaluate whether the employee is bound by a confidentiality
obligation, when such an obligation does not contract, according to a Lithuania‘s existing law, legal
doctrine and practice.
Definition of Employee‘s and employer‘s responsibilities, legal regulation and practical
application of confidential information in Lithuania, basic criteria required in a confidentiality
agreement. This paper tries to make concrete steps to be taken by employers who try to protect
4
confidential company secrets, identifying possible barriers that may be encountered in practice,
during on a possible conflict of disclosure of confidential information. The hypothesizes that the
employee is not bound by confidentiality obligations when such obligations are not in the contract
is proved. The conclusions that can be extracted from the analyses made in this project are
following:
1. Commercial secret, which is often described as confidential information, must have such
criteria: information shall be unknown and inaccessible to third parties; there must be an
unauthorised use of that information to the detriment of the party communicating it;
information must have a commercial value. In the absence of at least one of the following
confidential information required criteria, will be considered that the information is publicly
available.
2. The existing duty of confidentiality, is not anticipating implicitly required for the employee
because of such conditions. On the other hand, the absence of such duty in the employment
agreement does not mean that additional liabilities of the obligation will not arise in other
cases during the employment relationship.
3. Confidentiality agreements includes the relations between and after the contract expired, but
such agreements at the end of the employment relationship will be treated as civil, setting
their countries to create civil rights and obligations which will apply by analogy to the Civil
Code of 1116, Art. governing commercial (industrial) secret limits together with the
Competition Act Article 16., which provides for a minimum term of protection for such
privilege, unless the contract provides otherwise
4. Labour Code does not prevent the staff to give oral instructions, but the court formulated the
law of the obligation to retain employees with the following information must be
communicated in writing
5. Duty of confidentiality arising from non-company trade secrets, could result in other
contractual relationships performing work-related functions with third parties. Otherwise,
duty of confidentiality is not mandatory.
6. Employers can freely decide whether the company’s secrecy is mandatory or not, as the only
company managers or owners may know what agreements are needed in order to effectively
protect enterprise assets to the company goals set. The employee is not entitled to determine
contents of confidential information, as well as the employee is not obliged to understand
what are company’s commercial secrets.
7. In the absence of due to confidentiality obligations, the employee is free from any liability.
8. Breach of confidential information, may be seen not only when such information is
disclosed to third parties, but also where, according to internal rules and regulations
5
provided, it is not properly stored, handled or transferred. A violation of the confidential
duty can be classified as a serious breach of work duties, for which might be given the
strictest disciplinary action - dismissal from the work.
9. If duty of confidentiality is imperative and granted for the special professional job (lawyers,
doctors etc.), the employee can not defend the fact, that such duty of confidentiality was
unnamed or was not acquainted with her, because ignorance of the law does not exempt
from liability under Article 7 of the Lithuanian Constitution.
6
ĮVADAS
Konfidencialumo sutartis - tai sutartis, kuria siekiama apsaugoti perduodančios

konfidencialią informaciją šalies interesus, o šią informacija gavusi šalis prisiima teises ir pareigas
laikytis sutartyje numatytų nurodymų, siekiant ją išsaugoti paslaptyje ir dėti visas pastangas, kad
konfidenciali informacija nebūti atskleista tretiesiems asmenims, neturintiems teisės su ja
susipažinti, bei tuo pačiu šalis įsipareigoja atlyginti nuostolius, kuriuos konfidencialią informaciją
perdavusi šalis patirtų dėl sutarties pažeidimo.
Konfidenciali informacija, dažniausiai susijusi su įmonės komercinėmis paslaptimis, kurių
apsaugą reglamentuoja Lietuvos įstatymai bei kiti teisės aktai. Pagreitėjus gyvenimo tempui, greitai
vystantis technologijoms ir augant konkurencijai verslo rinkose, įmonės vadovai ir savininkai
susiduria su klausimais, kaip teisingai apsaugoti įmonės konfidencialias paslaptis, siekiant išvengti
materialinių nuostolių arba bent jau pagrįstai tikėtis ateityje tokių nuostolių kompensavimo iš tokias
paslaptis atskleidusių asmenų. Konfidencialios informacijos apsauga gali užtikrinti įmonei
konkurencinį pranašumą, žinant, jog naujos idėjos, įmonės tam tikros finansinės žinios, klientų
sąrašai, vystymosi kryptys nebus žinomos neturintiems teisės tokias įmonės paslaptis žinoti
asmenims. Konfidencialios sutartys nėra išskirtos kaip atskira sutarčių rūšis Lietuvos Respublikos
Civiliniame kodekse, o jų reglamentavimas ganėtinai menkas, todėl, su darbuotojais siekiant
sudaryti teisinę galią turinčias konfidencialumo sutartis, reikia vadovautis ir kitais įstatymais, bei
teisės normomis, norint pagrįstai tikėtis nuostolių atlyginimo ateityje, jeigu tokie būtų.
Temos aktualumas ir problemos naujumas. Teismų praktikoje, konfidencialios

informacijos atskleidimu padarytų nuostolių priteisimas dar yra retas reiškinys. Netinkamai
sudaryta konfidencialumo sutartis, ar įtraukta konfidencialumo išlyga, vėliau nesuteikia teisinio
pagrindo šalims teisėtai gintis teisme esant konfidencialios informacijos atskleidimui ar nuostolių
patyrimui. Vis didėjantis praktinis konfidencialumo sutarčių taikymas įmonių veikloje ir siekis
sudaryti teisėtas bei turinčias įstatymo galią konfidencialumo sutartis, sukelia pareigą domėtis
tokias sutartis reglamentuojančiais teisės aktais ir įstatymais, bei atsakyti į šiuos būtinus klausimus:
Kas yra konfidenciali informacija ir kokie kriterijai ją skiria nuo nekonfidencialios informacijos?
Kada darbuotojui atsiranda pareiga saugoti įmonės konfidencialią informaciją, suprantamą kaip
komercine (gamybine) paslaptimi? Kokiais susitarimais turi būti įforminama tokios informacijos
apsauga? Ir ar nesant darbuotojo įsipareigojimo saugoti įmonės konfidencialią informaciją jam gali
kilti teisės aktuose numatyta atsakomybė už tokios informacijos atskleidimą ir kokia? Į šiuos ir
kitus, mano nuomone, svarbius ir aktualius klausimus, remdamasi konfidencialias sutartis Lietuvoje
7
reglamentuojančiomis teisės normomis, teismų sprendimais bei taikoma praktika, bandysiu rasti
atsakymus šiame darbe, siekiant patvirtinti arba paneigti iškeltą hipotezę.
Hipotezė. Darbuotojas, nėra saistomas konfidencialumo pareigos, kai tokia pareiga nėra
numatyta sutartyje.
Darbo tikslas. Pagrindinis darbo tikslas - įvertinti, ar pagal šiuo metu Lietuvoje
galiojančius teisės aktus, teisės doktriną ir taikomą praktiką darbuotojas yra saistomas
konfidencialumo pareigos, kai tokia pareiga nenumatyta sutartyje. Palyginimui, darbe bus
apžvelgiami žmogaus privataus gyvenimo apsaugą reglamentuojantys teisės aktai, kuriais remiantis,
atskirų profesijų darbuotojams konfidencialumo pareiga gali kilti imperatyviai, t.y. tiesiai iš
įstatymų
Darbo objektas. Darbuotojo bei darbdavio pareigos bei konfidencialios informacijos

teisinis reglamentavimas ir praktinis taikymas Lietuvoje. Darbe analizuosiu darbuotojo ir darbdavio
pareigas, kylančias tiek teisės aktų numatytų normų atžvilgiu, tiek ir sutartinių tarpusavio
įsipareigojimų atžvilgiu. Šiame darbe taip pat apžvelgsiu pagrindinius konfidencialumo sutarčiai
privalomus kriterijus, be kurių, esant konfidencialumo sutarties pažeidimui ar netinkamam jos
vykdymui, nebūtų galima ja remtis, siekiant nuostolių atlyginimo teisminio ginčo nagrinėjimo metu.
Darbo uždaviniai
1. Apžvelgti, kokie teisės aktai Lietuvoje reglamentuoja konfidencialių įmonės paslapčių
apsaugą.
2. Išanalizuoti, kaip yra apibrėžiama konfidenciali informacija ir kokie pagrindiniai
kriterijai ją atskiria nuo viešos informacijos, kuri negali būti konfidenciali informacija
3. Analizuoti, kaip konfidencialią informaciją saugantys teisės aktai yra realiai taikomi
teismų praktikoje
4. Aprašyti, kokia atsakomybė gali kilti pažeidus konfidencialumo sutartis ir kaip tai
atsilieptų esamiems darbo santykiams, analizuojant konfidencialumo pareigos pažeidimą
drausminės bei civilinės atsakomybės taikymo kontekste.
5. Išanalizuoti praktines situacijas, su kuriomis realiai susiduria darbdaviai, siekiant
prisiteisti esamus ar būsimus nuostolius iš darbuotojo, esant konfidencialios pareigos
pažeidimui.
6. Apibrėžti konfidencialios informacijos kriterijus, pagal kuriuos konfidencialumo
pareiga kyla iš imperatyvių teisės normų.
8
Tyrimo ribos. Atsižvelgiant į Lietuvos darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės
aktų nuostatas, nagrinėjant darbe iškeltą hipotezę, bus preziumuojama, kad: 1) vadovaujantis
Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) normomis, darbuotojas yra fizinis
asmuo, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, dirbantis pagal darbo sutartį už atlyginimą 1, kuriam
nėra taikomas Lietuvos respublikos Akcinių bendrovių įstatymas 2 (toliau – Akcinių bendrovių
įstatymas). 2) darbe didžiausias dėmesys bus skiriamas drausminei bei civilinei atsakomybei,
taikomai esant konfidencialios informacijos atskleidimui 3) konfidencialumo pareiga bus
apžvelgiama pasirinktinai medicinos bei žurnalisto profesijų atstovams.
Tyrimo metodai.
1. Aprašomasis metodas
2. Analitinis ir loginis metodai, kurie leidžia pažvelgti į iškeltą problemą iš darbdavio ir
darbuotojų interesų pusės.
3. Lyginamasis metodas.
4. Sisteminis teisės normų ir dokumentų analizės metodas. Dokumentai (teismų praktika
bei įstatymai) darbe naudojami kaip pagrindiniai informacijos šaltiniai, kuriais bus
siekiama pagrįsti arba paneigti iškeltą darbe hipotezę, bei siekiant įgyvendinti darbe
užsibrėžtus tikslus.
Darbo praktinė reikšmė. Darbe, remiantis teisės aktais, teismų praktikos analize,
stengiamasi pateikti konkrečius veiksmus, kurių turėtų imtis darbdaviai, siekdami apsaugoti įmonės
konfidencialias paslaptis, bei apibrėžti galimas kliūtis, su kuriomis galima praktiškai susidurti, esant
konfliktui dėl galimos konfidencialios informacijos atskleidimo.
Darbo struktūra. Darbą sudaro trys skyriai. Pirmajame skyriuje nagrinėjama

konfidencialios informacijos samprata, jos turinys bei pagrindiniai reikalavimai, keliami
konfidencialiems susitarimams. Antrame skyriuje nagrinėjama darbo bei civilinės teisės sandūra,
atsižvelgiant į konfidencialios informacijos reglamentavimą. Trečiame skyriuje analizuojamos
darbuotojo ir darbdavio pareigos, kylančios iš darbo santykių. Ir galiausiai, aprašomos praktinės
problemos bei pasiūlymai.
1
LR Darbo kodeksas, Žin. (2002, Nr. 64-2569), 13 str. ir 15 str.
2
LR Akcinių bendrovių įstatymas, Žin. (2000, Nr. 64-1914)
9
1. KONFIDENCIALIOS INFORMACIJOS SAMPRATA IR
JOS PAGRINDINIAI BRUOŽAI
„Visi asmenys pagal [Lietuvos Respublikos] Konstituciją [(toliau - Konstitucija)] turi

pareigą neskleisti tokios informacijos, kurią skleisti draudžia įstatymai“. 3 Įstatymuose apibrėžtas
komercinių (gamybinių) paslapčių, dažnai įvardinamų kaip konfidencialia informacija, turinys bei
numatyta atsakomybė įstatymų numatyta tvarka už šių pareigų nevykdymą. Įmonės konfidencialią
informaciją ir jos ribas apibrėžia Lietuvos įstatymai, o būtent: Lietuvos Respublikos Civilinis
kodeksas4 (toliau – Civilinis kodeksas), Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymas 5 (toliau –
Konkurencijos įstatymas), Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymas 6,
Akcinių bendrovių įstatymas, Lietuvos Respublikos protekcinių (apsaugos) priemonių įstatymas 7 ir
pan.
Remiantis Civilinio kodekso 1.116 str. 1 d., komercine (gamybine) paslaptimi yra laikoma
informacija, kuri „turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji
asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam
savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą“.8
Taigi, komercinė (gamybinė) paslaptis, kuri dažniausiai įvardinama kaip konfidenciali
informacija, turi nuolat turėti privalomas dalis, t.y.:
1. Informacija turi būti nevieša, nežinoma ir neprieinama tretiesiems asmenims
2. Informacija turi turėti komercinę vertę
3. Informacija turi būti saugojama.
Nevieša informacija, nežinoma ir neprieinama tretiesiems asmenims. Remiantis Civiliniu
kodeksu, „[j]uridinių asmenų registro duomenys, registre kaupiami dokumentai ir bet kokia kita
3
Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 5 d. nutarimas Nr. 290 "Dėl viešo naudojimo kompiuterių tinkluose
neskelbtinos informacijos kontrolės ir ribojamos viešosios informacijos platinimo tvarkos patvirtinimo" patvirtintos
viešo naudojimo kompiuterių tinkluose neskelbtinos informacijos kontrolės ir ribojamos viešosios informacijos
platinimo tvarkos 12, 14 ir 16 punktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos
Visuomenės informavimo įstatymo 53 straipsnio 1 daliai (2005, Nr. 19/04), p. 10
http://www.lrkt.lt/dokumentai/2005/n050919.htm [aplankyta 2010 03 29]
4
LR Civilinis kodeksas, Žin., (2000, Nr. 74-2262)
5
LR Konkurencijos įstatymas, Žin.,( 1999, Nr. 30-856) 3 str. 19 p. Komercinė paslaptis - ūkio subjektui priklausanti ir
viešai neatskleista techninė, technologinė, komercinė ar organizacinė informacija, dėl kurios slaptumo išsaugojimo ūkio
subjektas imasi tam tikrų priemonių, išskyrus informaciją, kuri pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negali būti
laikoma komercine paslaptimi.
6
LR Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymas, Žin. (2001-11-28, Nr. 99-3515) 22 str. Komercinė paslaptis. Apskaitos
informacija, kuri nenurodoma finansinėje atskaitomybėje, neskelbiama.
7
LR Protekcinių (apsaugos) priemonių įstatymas, Žin., (2000, Nr. 44-1249) 22 str. 2 d. Informacija, kurios
atskleidimas suteiktų didelį konkurencinį pranašumą konkurentams ar turėtų didelį neigiamą poveikį informaciją
pateikusiai suinteresuotajai šaliai ar asmeniui, iš kurio suinteresuotoji šalis ją įsigijo, ir ta informacija, kurią laikyti
konfidencialia prašo ją pateikusi suinteresuotoji šalis, yra laikoma konfidencialia.
8
Žr. išnašą 4: LR Civilinis kodeksas 1.116 str.
10
registrui pateikta informacija9 yra vieša“.10 Lietuvos Respublikos Įmonių finansinės atskaitomybės
įstatymo 20 str. 1 d. numatyta, kad „[į]monės patvirtintą metinę finansinę atskaitomybę11 kartu su
auditoriaus išvada (tais atvejais, kai auditas atliktas arba pagal įstatymus privalo būti atliktas)
skelbia viešai įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.“ 12 Vadinasi, įstatymais
privaloma viešai skelbiama informacija negali būti priskiriama prie įmonės komercinių (gamybinių)
paslapčių kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normos. Bet kokia kita informacija,
neprieštaraujanti imperatyvioms privalomos viešos informacijos normoms, galėtų būti pripažinta
įmonės komercine (gamybine) paslaptimi. Prieš sudarant konfidencialios informacijos sąrašą reikia
tiksliai nusakyti jos turinį, kadangi „[j]ei nenurodyta, jog atitinkama informacija yra konfidenciali,
galio[s] prezumpcija, kad tokia informacija nėra konfidenciali.“ 13. Viešai neprieinama informacija
yra taip pat ta, kurios negalima sužinoti pasinaudojus informacinėmis technologijomis, tokiomis
kaip internetu, žiniasklaidos priemonėmis, įmonės išleidžiamais reklaminiais lankstinukais ar
kitokiais būdais. Taigi reikia atsižvelgti, ar prieš įtraukiant tam tikrą informaciją į konfidencialių
paslapčių sąrašą ji prieš tai nebuvo prieinama ar atskleista bent vienam asmeniui, kuriam
konfidencialumo pareiga nebuvo priskirta.
Informacija turi turėti komercinę vertę. Ne visa įmonės konfidenciali informacija turi
komercinę vertę. Komercinė vertė dažnai suprantama kaip įmonės informacijos galėjimas įvertinti ją realia ar
būsima gaunamų pinigų suma. Tačiau būsimos idėjos, strategijų, įmonės vystymosi planai ne visada gali būti
tiksliai įkainojami. Marija Stonkienė, straipsnyje „ Žinių nuosavybės teisių apsauga verslo
organizacijoje“ įmonės komercinės paslapties apsaugos ypatumu pripažįsta tai, kad komercinėms
paslaptims nėra keliamas jos materializavimo laikmenoje reikalavimas, o tokią informaciją reikalaujama tik
įvardyti.14 Šį teiginį galime pagrįsti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuostata, kurioje nurodyta, jog „[a]r
konkretūs duomenys turi komercinę vertę, gali būti įrodinėjimo objektas, bet tam tikrais atvejais dėl
informacijos naudingumo nesiginčijama, t.y. pripažįstama, kad ji visada turi komercinę vertę.“ 15 Vadinasi,
įmonėje įvardinta konfidenciali informacija, jeigu ji atitinka komercinės (gamybinės) informacijos
nurodomus kriterijus, turės komercinę vertę, kurios nebūtina apibrėžti konkrečia pinigų suma.
9
Vieša informacija pripažįstami bendrovės įstatai, metiniai finansinių ataskaitų rinkiniai, bendrovės metiniai
pranešimai, auditoriaus išvados ir audito ataskaitos, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolai ar kiti dokumentai,
kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymai ar atsiliepimai visuotiniams
akcininkų susirinkime, akcininkų sąrašas, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašas, kiti bendrovės dokumentai, kurie
turi būti vieši pagal įstatymus.
10
Žr. išnašą 4: LR Civilinis kodeksas 2.71 str. 1 d.
11
LR Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas, Žin., (2001, Nr. 99-3516), 21 str. Finansinę atskaitomybę sudaro šios
finansinės ataskaitos: 1) balansas; 2) pelno (nuostolių) ataskaita; 3) pinigų srautų ataskaita; 4) nuosavo kapitalo pokyčių
ataskaita; 5) aiškinamasis raštas.
12
Ten pat, 20 str. 1 d.
13
Mikelėnas V. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Šeštoji knyga. Prievolių teisė (Vilnius: Justitia,
2003), p. 209.
14
Marija Stonkienė, „Žinių nuosavybės teisių apsauga verslo organizacijoje“, Informacijos mokslai, (2007, Nr. 40),
<http://www.leidykla.eu/fileadmin/Informacijos_mokslai/40/81-94.pdf > [aplankyta 2010 03 03]
15
G.Z p. AB „Parex bankas“ LR Aukščiausiasis teismas (2006, Nr. 3K-3-499)
11
Saugojama informacija. Įmonės konfidenciali informacija svarbi tuo aspektu, kad įmonės
valdyba ar vadovas imasi atitinkamų veiksmų ir priemonių tokios informacijos apsaugai. Aldona
Laurinavičienė, straipsnyje „Konfidencialūs dokumentai. Ciklas Dokumentų apsaugos
organizacinės priemonės“16 siūlo tvarkant įmonės konfidencialią informaciją vadovautis Lietuvos
Respublikos Vyriausybės priimtu nutarimu „Dėl įslaptintos informacijos administravimo taisyklių
patvirtinimo“.17 Jame nurodytos bendros įslaptintos informacijos administravimo taisyklės, kaip
tokia informacija turi būti rengiama, įforminama, registruojama, perduodama, tvarkoma ir
naikinama. Nors, kaip ir nurodo autorė, „[šios] taisyklės iš esmės yra skirtos viešojo administravimo
institucijoms ir įstaigoms, tačiau pagrindiniais reikalavimais ir teiginiais galima pasinaudoti ir
tvarkant įmonės konfidencialius dokumentus.“18 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra
nurodęs, jog komercine paslaptimi pripažįstama informacija, kuri, dedant protingas pastangas, yra
atitinkamai saugojama fizinėmis, techninėmis, teisinėmis, organizacinėmis ar kitokiomis
priemonėmis.19 „Ar asmuo ėmėsi priemonių saugoti informaciją vertinama pagal tai, ar jis priėmė
sprendimą paskelbti konkrečius duomenis kaip saugotinus ir ėmėsi protingų saugos priemonių –
nustatė informacijos naudojimo tvarką, jos platinimo draudimus ir kt.“ 20 Taigi informacijos
apsaugai gali būti pasitelkiami įvairiausi apsaugos metodai. Jie turi būti tiksliai numatyti įmonės
vidaus darbo tvarkos norminiuose aktuose ar taisyklėse. Turi būti sugriežtintos naudojimo bei
saugojimo taisyklės ir tvarka; ribotas prieinamumas arba visiškas neprieinamumas asmenims, kurie
su tokia informacija susipažinti teisės neturi; įslaptintos informacijos atitinkamas žymėjimas
(konfidenciali, slapta, riboto naudojimo ir pan.), kuris leistų iš dokumentų turinio pasakyti, ar ta
informacija yra slapta, ar ne.
Esant išpildytiems visiems nurodytiems privalomiems kriterijams, informacija įgyja
įmonės konfidencialios informacijos statusą. Tokia informacija gali būti:
 Įmonės techninės paslaptys: formulės, receptai, produkcijos gamybos metodai,
resursai ir kita informacija, susijusi su gamybinėmis darbo funkcijomis ir kt.;
 Įmonės veiklos informacija: klientų ir konkurentų sąrašai, sutarčių turinys, rinkodara,
marketingo planai/strategijos, įmonės finansiniai įsipareigojimai, vystymosi kryptys,
prekių ir paslaugų kainoraščiai, įmonės plėtros planai, idėjos, sutarčių sąlygos, įmonės
įsiskolinimai, kreditai, paslaugų įkainių detalizavimas21 ir kt.;
16
Aldona Laurinavičienė, „Konfidencialūs dokumentai. Ciklas Dokumentų apsaugos organizacinės priemonės“, <
www.paciolis.lt/%3Fcid%3D30485%26details%3D1+Organizacin%C4%97+komercin
%C4%97s+paslapties+apsauga&cd=17&hl=en&ct=clnk&gl=lt&client=opera> [aplankyta 2009 12 03]
17
Dėl įslaptintos informacijos administravimo taisyklių patvirtinimo, LR Vyriausybės nutarimas, Žin. (2000, Nr.
72-2241)
18
Žr. išnašą 16: Aldona Laurinavičienė, „Konfidencialūs dokumentai. Ciklas Dokumentų apsaugos organizacinės
priemonės“
19
Žr. išnašą 15: G.Z p. AB „Parex bankas“
20
Ten pat.
21
J. B. p. UAB „Turto administravimo grupė“, Vilniaus apygardos teismas (2010, Nr. 2A-401-115)
12
 Įmonės personalo informacija: darbuotojų užmokestis, vidinė personalui skirta darbo
įranga ir kt.;
 Kita informacija, kuri įstatymų numatytais atvejais neturi būti vieša.
Nesant bent vieno iš paminėtų konfidencialiai informacijai privalomų kriterijų, bus laikoma, jog
informacija yra vieša. Kažkieno kito idėjos panaudojimas nėra automatiškai įstatymo pažeidimas,
jeigu ta idėja neatitinka komercinei paslapčiai priskirtinų kriterijų.
2. DARBO SUTARTIES SĄLYGOS
13
Norint tiksliai atsakyti į klausimą, ar darbuotojai yra saistomi konfidencialumo pareigos,
kai tokia pareiga nenumatyta sutartyje, visų pirma reikia apžvelgti, kokiomis privalomomis
sąlygomis yra sudaroma darbo sutartis ir kokios pareigos darbuotojui kyla būtent šios sutarties
pagrindu.
2002 m. birželio 4 d. patvirtintas Darbo kodeksas, kuris įsigaliojo nuo 2003 m. sausio 1 d.,
yra pagrindinis darbo teisės šaltinis, nustatantis darbo teisinių santykių reguliavimo ribas,
pagrindines darbuotojo bei darbdavio teises ir pareigas, jų įgyvendinimą ir gynimą. 22 Darbo
santykiai yra specifiniai subjektų santykiai, kuriems pareigos atsiranda tik po tinkamai, teisės aktų
numatytomis sąlygomis, sudarytos darbo sutarties.
Darbo sutartims, kaip ir bet kokioms kitoms sutartims, taikomas lygiateisiškumo tarp šalių
principas, kuris leidžia šalims prisiimti tas teises ir pareigas, dėl kurių yra susitariama. Šis principas
yra apibrėžtas Darbo kodekso 94 straipsnio 1 dalyje, kuriame numatyta, jog „[d]arbo sutarties
turinys yra jos šalių, t. y. darbuotojo ir darbdavio, sulygtos sutarties sąlygos, apibrėžiančios šalių
teises ir pareigas.“23 Darbo kodekse numatyta imperatyvi įstatymo norma, pagal kurią darbo sutartis
laikoma sudaryta, kai yra susitarta dėl būtinųjų darbo sąlygų, t.y. darbuotojo darbovietės ir darbo
funkcijų (t.y. dėl tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba tam tikrų pareigų) 24.
Kyla klausimas, ar darbo sutartyje be išvardintų privalomųjų imperatyvių darbo sutarties sudarymui
apibrėžtų normų, turi būti numatytos visos darbuotojo pareigos, kurias jis prisiima vykdyti sudarius
darbo sutartį? Dėl darbo sutarties turinio yra pasisakiusi Lietuvos Aukščiausiasis Teismo teisėjų
kolegija, byloje D.L.P. v. UAB “Wellman”, kurioje nurodė, jog:
Įstatymas (Darbo sutarties įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punktas) 25 nereikalauja, kad
darbdavys ir darbuotojas iš karto detaliai susitartų dėl visų darbų, kuriuos priimamam į darbą
darbuotojui gali tekti dirbti. Darbo sutarčiai sudaryti pakanka susitarti dėl darbo funkcijos, t.y. dėl
tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba dėl tam tikrų pareigų. Darbo funkcijos
apimtis, t.y. konkretus atliktinas darbas, gali būti detalizuojamas vėliau, jau vykdant darbo sutartį.
Darbo funkcijos apimtis nebūtinai turi būti specialiai apibrėžta darbo sutartyje, ji taip pat gali būti
nusakyta lokaliniais norminiais aktais, pavyzdžiui, pareiginėmis instrukcijomis, be to, ji gali būti
aiški jau iš paties darbo ar pareigybės pavadinimo. Kartu, kai sprendžiamas klausimas, ar šalių
valia dėl darbo funkcijų buvo pakankamai suderinta, būtina atsižvelgti ir į darbuotojo
išsimokslinimą, patirtį, vertinant, ar jie davė darbdaviui pakankamą pagrindą manyti, kad
priimamas į darbą asmuo suprato savo būsimas darbo funkcijas ir sutinka su jomis.26
22
Viktoras Tiažikijus, Darbo teisė. Teorija ir praktika, I Tomas, (Vilnius: Justitia, 2005), p. 90
23
UAB „Ekonomikos mokymo centras“ p. A. G., LR Aukščiausiasis teismas (2006, Nr. 3K-3-36).
24
Žr. išnašą 1: LR Darbo kodeksas 95 str. 1 d.
25
LR Darbo sutarties įstatymas (oficialus tekstas su pakeitimais iki 2002 12 31), Žin. (1991, Nr. Nr. 36-973; negalioja
nuo 2002 12 31). Tekste nurodytas įstatymo 8 str. 1 dalies 2 punktas, šiuo metu galiojančiame Darbo kodekse atitinka
95 str. 1 d.
26
D.L.P. p. UAB “Wellman”, LR Aukščiausiasis Teismas (2000, Nr. 3K-3-1012)
14
Ši nuostata, teigia, jog darbo sutartyje užtenka nurodyti tik būtinąsias sąlygas, kurių
pagrindu darbo sutartis laikoma sudaryta. Darbuotojų išsamių darbo funkcijų, o taip pat ir išsamių
pareigų nustatymas nėra privaloma darbo sutarties sudarymo sąlyga, tačiau ir nedraudžiama,
remiantis šalių teise laisva valia tokias sąlygas aptarti. Taigi darbo santykių šalims yra palikta
galimybė pasirinkti kelis variantus: 1) aiškiai susitarti iš karto dėl visų teisių bei pareigų (įskaitant ir
konfidencialumo pareigą) sudarant darbo sutartį; 2) šią pareigą aptarti atskiruose įmonės vidaus
norminiuose aktuose nenurodant jos darbo sutartyje; 3) konfidencialumo įsipareigojimus prisiimti
tiek darbo sutarties, tiek atskirų susitarimų pagrindu. Bet kuriuo atveju reikia paminėti, jog net ir
esamas konfidencialumo pareigos numatymas darbo sutartyje nėra besąlygiškai privalomas
darbuotojui vien dėl tokios sąlygos sudarymo. Kita vertus, kaip ir minėjau, išsamiai nenurodytos
darbuotojo pareigos darbo sutartyje dar nereiškia, jog papildomi darbuotojo įsipareigojimai ir
papildomos numatytos pareigos negalės kilti kitais darbo santykius reglamentuojančiais atvejais.
3. DARBO IR CIVILINĖS TEISĖS SANDŪRA
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje R.M. v. UAB „Azovlitas“, nurodė, jog „[d]arbo
teisėje nėra teisės normų, reglamentuojančių darbo sutarties aiškinimą, todėl aiškinant darbo sutartį
15
taikytinos civilinių sutarčių aiškinimo taisyklės“.27 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs,
kad „bet kuri teisės norma ... gali būti tinkamai išaiškinta tik tada, jeigu bus atsižvelgta į jos
sisteminius ryšius su kitomis to paties įstatymo, atitinkamos teisės šakos ar teisės instituto
normomis, taip pat jos santykį su konstitucija ir joje įtvirtintais bendraisiais teisės principais,
esančiais visos teisės sistemos pagrindu.“28 Vadinasi, darbo šalių prisiimtas pareigas reikia aiškinti
atsižvelgiant į visus Darbo santykius reguliuojančius šaltinius 29, jeigu konkrečios teisės normos
Darbo kodeksas tiesiogiai nereglamentuoja. Analogija šiuo atveju galima remiantis Darbo kodekso
9 str. 2 d., kurioje numatyta, kad „[j]eigu negalima pritaikyti norminių darbo teisės aktų analogijos,
tai pagal darbo įstatymų pradmenis ir prasmę taikomos kitų teisės šakų normos, reglamentuojančios
panašius santykius“30, o Civilinio kodekso normos darbo santykiams taikomos, tiek, kiek jų
nereglamentuoja specialūs įstatymai31. Norint pritaikyti įstatymo analogiją, kurios taikymas galimas
tik pagal bendrąsias teisės normas, turi būti išpildomos kelios sąlygos:“
 pirma, turi būti teisinis santykis, kurio tiesiogiai nereglamentuoja jokia darbo teisės
norma;
 antra turi būti tam tikra darbo teisės norma, reglamentuojanti panašų santykį,
 trečia, santykis, kurios tiesiogiai nereglamentuoja darbo teisės norma, ir santykis, kurį
reglamentuoja tam tikra teisės norma, turi būti pakankamai panašūs, kad būtų galima
taikyti įstatymo analogiją.“32
Vadinasi, atsižvelgiant į tai, kad Darbo kodekse numatytas pareigų sąrašas nėra baigtinis ir
papildomos pareigos gali atsirasti kitų darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų normomis,
konfidencialumo pareiga, kuri tiesiogiai nėra reglamentuoja Darbo kodekse, tačiau apibrėžiama
Civiliniame kodekse bei išplaukianti iš konfidencialumo susitarimų ir specialių darbo pareigų,
darbuotojui gali kilti remiantis būtent šio kodekso normomis bei kitų įstatymų pagrindais. Byloje
UAB „Docpartner“ p. L.V, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, jog „[s]utarties šalys turi teisę
sudaryti sutartį, turinčią kelių rūšių sutarčių elementų; tokiai sutarčiai taikomos atskirų rūšių sutartis
reglamentuojančios normos, jeigu ko kita nenumato šalių susitarimas arba tai neprieštarauja
sutarties esmei.33 Darbo santykiuose egzistuoja tiek imperatyvus, tiek ir dispozityvus teisės
reguliavimo metodas, o tai reiškia, kad būtent dispozityvus metodas leidžia nusistatyti išsamias
teises ir pareigas, kurioms darbo įstatymai, bei darbo santykius reglamentuojantys kiti teisės aktai,
nenumato privalomojo pobūdžio, ir darbo santykių šalys yra laisvos savarankiškai susitarti dėl tų
27
R.M. p. UAB „Azovlitas“, LR Aukščiausiasis Teismas (2008, Nr. 3K-3-201)
28
Juchnevičius p. Vilniaus miesto valstybinė mokesčių inspekcija, LR Aukščiausiasis Teismas (1999, Nr. 3K-3-50)
29
Žr. išnašą 1: LR Darbo kodeksas 3 str.
30
31
32
Lietuvos Respublikos Darbo kodekso komentaras, I dalis Bendrosios nuostatos, II dalis Kolektyviniai darbo santykiai,
(Vilnius: Justitia 2003), p.67
33
UAB „Docpartner“ p. L.V, LR Aukščiausiasis Teismas (2007, Nr. 3K-3-415)
16
teisių ir pareigų, kurios nėra imperatyviai numatytos Darbo kodekse, tačiau leidžiamos remiantis
kitais įstatymais, šiuo atveju – Civilinio kodekso normomis.
Darbo santykiuose įtvirtinta konfidencialumo pareiga traktuojama kaip civilinės teisės
dalis atsižvelgiant ir į tokios pareigos galiojimo terminus. Konfidencialumo pareiga gali kilti tiek
esant, tiek ir nesant darbo santykiams, t.y. ji gali būti įtraukiama į sutartis su bet kuriais subjektais,
kurie konfidencialia informacija gali disponuoti. Darbuotojas, sudaręs konfidencialumo sutartį ar
įsipareigojęs saugoti įmonės konfidencialią informaciją atskiromis konfidencialumo išlygomis,
privalo tokios pareigos laikytis tiek darbo, tiek ir nedarbo metu, o taip pat ir įsidarbinus kitame
darbe, jeigu konfidencialumo įsipareigojimo terminai nėra pasibaigę. Konkurencijos įstatymo 16
str. 4 d. numatyta, kad „[a]smenys, kuriems komercinė paslaptis tapo žinoma dėl jų darbo ar kitokių
sutartinių santykių su ūkio subjektu, gali naudoti šią informaciją praėjus ne mažiau kaip vieneriems
metams nuo darbo ar kitokių sutartinių santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose ar sutartyje
nenumatyta kitaip“34 Taigi tarp įvairių subjektų sudaromi konfidencialumo susitarimai, kurie gali
numatyti ir ilgesnius tokios informacijos neatskleidimo terminus, apima šalių santykius ir po darbo
sutarties pasibaigimo. Tokiems susitarimams yra taikytinos sutarčių teisės normos, o būtent
Civilinio kodekso 1.116 str., reglamentuojantis komercinės (gamybinės) paslapties ribas35 kartu su
Konkurencijos įstatymo 16 str. 4 d., kuriame numatytas minimalus tokios paslapties apsaugos
terminas, jeigu sutartyje nėra numatyta kitaip.36
Konfidencialumo susitarimus galima vertinti kaip civilinius atsižvelgiant ir į galimą
darbuotojų turtinę atsakomybę už komercinių paslapčių atskleidimą, kadangi Darbo kodekse ir
Civiliniame kodekse numatytas nuostolių atlyginimas yra skirtingas. Darbuotojų materialinės
atsakomybės sąlygas ir dydį (ribas) reglamentuoja Darbo kodekso normos 37. Darbo kodekse
numatyti atvejai, kuomet darbuotojas privalo atlyginti žalą darbuotojui yra saistomi nuostolių
kompensavimo tvarkos pagal Darbo kodekso 254 str. išskyrus Darbo kodekso 255 str. numatytus
atvejus, kuomet darbuotojas žalą privalo atlyginti visiškai 38. Darbo kodekso 253 straipsnyje
numatyta darbuotojų atsakomybė dėl materialaus turto išsaugojimo, kylanti iš darbuotojo pareigos
saugoti įmonės turtą39. Turtas, saugojamas Darbo kodekso normų pagrindu, šiuo atveju suprantamas
kaip daiktai, pinigai, materialinės vertybės, kitas turtas, kuriam netaikomos specialių įstatymų
34
Žr. išnašą 5: Konkurencijos įstatymas, 16 str. 4d.
35
36
Žr. išnašą 5: Konkurencijos įstatymas 16 str. 4 d.
37
Žr. išnašą 1: LR Darbo kodeksas 4 str. 1 d. 11 p.
38
Ten pat, 255 straipsnis įpareigoja darbuotojus atlyginti visą žalą, jeigu ji padaryta: 1) tyčine veika; 2) dėl
nusikalstamos veikos, konstatuotos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka; 3) darbuotojo, su kuriuo sudaryta
visiškos materialinės atsakomybės sutartis; 4) prarandant įrankius, drabužius, apsaugos priemones, perduotas
darbuotojui naudotis darbe, taip pat prarandant medžiagas, pusgaminius ar gaminius gamybos proceso metu; 5) kitokiu
būdu ar kitokiam turtui, kai už žalą visiška materialinė atsakomybė nustatyta specialiuose įstatymuose; 6) neblaivaus
arba apsvaigusio nuo narkotinių ar toksinių medžiagų darbuotojo; 7) dėl priežasčių, numatytų kolektyvinėje sutartyje
39
Ten pat, 228 str.
17
normos. Pagal Civilinio kodekso 1.1 straipsnio 3 dalį, Civilinio kodekso normos darbo santykiams
taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja darbo įstatymai 40. „Darbuotojų neteisėtais veiksmais
darbdaviui padaryta žala atlyginama pagal darbo įstatymus, o Civilinio kodekso normos šiems
santykiams taikomos tik tada, jeigu yra darbo teisės spraga“.41 Darbo kodekse nėra pateikta konkreti
teisės norma, reglamentuojanti konfidencialios informacijos apsaugą, o taip pat tokios apsaugos
būtinybę bei galimų nuostolių, padarytų tokios informacijos atskleidimu, atlyginimą. Atsižvelgiant į
tai, kad konfidencialios informacijos atskleidimu padarytas nuostolių atlyginimas nėra
reglamentuojamas Darbo kodekso normomis, reikia vadovautis Civilinio kodekso 1.116 str. 2 d.,
kurioje nurodyta, jog komercinės (gamybinės) paslapties atskleidimu padaryti nuostoliai atlyginami
Civiliniame kodekse numatytais pagrindais42 ir Darbo kodekso 255 str. 5 d., kuriame numatyta, jog
darbuotojas privalo žalą atlyginti visiškai, kuomet „žala padaryta kitokiu būdu ar kitokiam turtui 43,
kai už ją visiška materialinė atsakomybė nustatyta specialiuose įstatymuose.44
Už darbo drausmės pažeidimą gali būti skiriamos šios drausminės nuobaudos: pastaba;
papeikimas; atleidimas iš darbo.45 Darbdavys negali taikyti kitokių drausminių nuobaudų. „Jeigu
darbuotojui paskirta kitokia drausminė nuobauda, tai ji vertintina kaip neteisėta ir nesukelianti teisi-
nių padarinių“.46 Darbo kodekse nėra įtvirtinta darbdavio teisė skirti baudą už darbuotojo darbo
pareigų nevykdymą, kadangi tai sąlygotų darbuotojo, kaip silpnesnės šalies, padėties bloginimą, kas
nėra leidžiama remiantis Darbo kodekso 4 str. 4 d. 47 Byloje V.B vs AB „Lietuvos spauda“ Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas pasisakė, jog „drausminės atsakomybės taikymas nesiejamas su darbdavio
turtinės padėties atstatymu (DĮK 142 str. 4 d.)“.48 Tačiau konfidencialios informacijos atskleidimu
padaryta žala dažniausiai suprantama kaip įmonės negautos pajamos, o konfidencialumo susitarimai
sudaromi siekiant apsaugoti darbdavį nuo galimų nuostolių bei juos kompensuoti. Civilinės
atsakomybės tikslas – nuostolių atlyginimas, t.y. patirtų nuostolių kompensavimas nukentėjusiai
šaliai, o netesybos (bauda, delspinigiai) yra sutartinės civilinės atsakomybės forma49. Vadinasi,
darbdavys gali įtraukti į sutartis baudas už konfidencialios informacijos atskleidimą, kadangi tokiais
40
41
UAB "Dola" p. J.Brazauskienė, LR Aukščiausiasis Teismas (2005, Nr. 3K-3-28)
42
Žr. išnašą 4: LR Civilinis kodeksas 1.116 str. 2 d
43
Žalos padarymas kitokiu būdu ir kitokiam turtui suprantamas kaip kitoks negu DK numatytas žalos būdas ar jame
numatytas turtas. UAB „Optimalūs finansai“ p. G. P., LR Aukščiausiasis teismas (2008, Nr. 3K-3-428)
44
45
Ten pat, 237 str.
46
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimas Nr. 45 „Dėl darbo kodekso normų, reglamen-
tuojančių darbo sutarties nutraukimą pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, taikymo teismų prakti-
koje“, p. 10 <http://www.lat.lt/3_nutartys/senos/nutartis.aspx?id=26546> [aplankyta 2010 03 28]
47
Žr. išnašą 1: LR Darbo kodeksas 4 str. 4 d. Negalioja trišaliai susitarimai, kolektyvinės sutartys bei vietiniai
(lokaliniai) norminiai teisės aktai dėl darbo sąlygų, pabloginantys darbuotojų padėtį, palyginti su ta, kurią nustato šis
Kodeksas, įstatymai ir kiti norminiai teisės aktai. Tais atvejais, kai šis Kodeksas ir kiti įstatymai tiesiogiai nedraudžia
darbo teisinių santykių subjektams patiems susitarimo būdu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, šie subjektai turi
vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
48
V.B p. AB „Lietuvos spauda“, LR Aukščiausiasis Teismas (2002, Nr. 3K-3-1388)
49
18
susitarimais siekiama ne nubausti darbuotoją už jo pareigų nevykdymą, o kompensuoti darbdaviui
nuostolius, esant tokiems pažeidimams.
Įmonėje sudaromi tiek atskiri konfidencialumo susitarimai, tiek ir įtraukiamos
konfidencialumo nuostatos į darbo sutartis yra civilinės teisės dalis, už kurių nevykdymą gali būti
taikomos Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios patirtų nuostolių atlyginimą. Darbo
santykiuose numatytą konfidencialumo pareigą reikia vertinti atsižvelgiant į visus konfidencialumo
susitarimus reglamentuojančius teisės aktus tiek esant, tiek ir pasibaigus darbo santykiams.
4. DARBUOTOJO IR DARBDAVIO TEISIŲ BEI PAREIGŲ

TEISINIS REGLAMENTAVIMAS
Visas teisinių darbo subjektų pareigas (atitinkamai kitų subjektų teises) galima skirstyti į
dvi grupes:
19
1. Darbdavio pareigos suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygtą darbą, sudaryti darbo
įstatymuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarime numatytas darbo sąlygas ir
mokėti jam darbo užmokestį pagal sulygto darbo kiekį ir kokybę;
2. Darbuotojo pareigos dirbti pagal tam tikrą specialybę, kvalifikaciją ar pareigas,
vadovautis tiek Darbo kodekse, tiek įmonės vidaus norminiuose aktuose nurodytomis
taisyklėmis bei instrukcijomis, kurios būtinos norint tinkamai atlikti numatytus darbus,
bei vykdyti įstatyme, ir atskiruose šalių susitarimuose numatytas privalomas ir
papildomas darbines pareigas, siekiant sukurti tvirtus darbo santykius.
Toliau analizuojant iškeltą darbe hipotezę, pateiksiu išsamesnes darbuotojų bei darbdavio
pareigas, kylančias iš darbo santykius reguliuojančių teisės aktų bei įmonės darbą apibrėžiančių
vidaus taisyklių ir norminių aktų.
4.1 Darbuotojo pareigos
„Pareiga, kaip ir subjektinė teisė, turi atitinkamą struktūrą; ją sudaro tokie įsipareigojimai:
1) atlikti kito asmens ar bendrijos naudai tam tikrus pozityvius veiksmus; 2) nekliudyti subjektinės
teisės turėtojui naudotis tam tikru gėriu (teisės objektu), į kurį jis turi teisę; 3) atlyginti žalą, kurią
asmuo, naudodamasis savo subjektine teise, padaro kito asmens teisėms.“ 50. Darbo santykiuose tai
suprantama kaip darbuotojo ir darbdavio teisių bei pareigų, remiantis darbo santykius
reglamentuojančiu Darbo kodeksu bei kitomis teisės aktų normomis, laikymasis ir vykdymas, arba
susilaikymas nuo tam tikrų veiksmų atlikimo, siekiant sukurti tokius santykius, kurie būtų pagrįsti
tinkamu suteiktų teisių bei pareigų funkcionavimu. Darbo kodeksas nenumato baigtinio darbuotojo
pareigų sąrašo, kadangi išsamus darbuotojo pareigų nustatymas yra paliktas darbdavio prerogatyvai
atsižvelgiant į konkrečias su darbo atlikimu susijusias funkcijas. Darbo įstatymai ir kiti teisės aktai
nustato minimalų tiek darbuotojų teisių, tiek ir pareigų apibrėžtumą, paliekant šalims teisę laisva
valia susitarti dėl tokių papildomų reikalavimų, kurie yra būtini siekiant praplėsti bei apsaugoti tiek
darbdavio, tiek darbuotojo interesus. Darbo kodekse numatyta, jog teisės ir pareigos gali atsirasti,
pasikeisti ar pasibaigti:
1) pagal šį Kodeksą ir kitus įstatymus, darbo sutartis, kolektyvines sutartis bei kitus
susitarimus, nors įstatymų ir nenustatytus, bet jiems neprieštaraujančius;
2) pagal teismų sprendimus;
3) pagal administracinius aktus, sukeliančius darbo teisines pasekmes;
4) dėl žalos padarymo;
5) dėl juridinių faktų.51
50
Alfonsas Vaišvila, Teisės teorija, (Vilnius: Justitia, 2004), p. 423-424
51
20
Taigi, kokios pareigos darbuotojui kyla būtent Darbo kodekso pagrindu? Darbo kodeksas
numato, jog darbuotojai privalo laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti
sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, nepažeisti kitų asmenų teisių ir
įstatymų saugomų interesų, įgyvendinant pavestas teises bei pareigas.52 Nagrinėjimo aspektu
svarbus Darbo kodekso 228 straipsnis, įtvirtinantis bendrą ir visiems darbuotojams privalomą
pareigą „dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus
darbdavio ir administracijos nurodymus, darbo normas, laikytis technologinės drausmės, darbuotojų
saugos ir sveikatos reikalavimų, tausoti darbdavio turtą.“53 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje
P. G. vs UAB ,,S. K. S.“ nurodė, kad „nepriklausomai nuo to, supažindintas darbuotojas su vidaus
darbo tvarkos aktais ar ne, sudaryta darbo sutartis įpareigoja darbuotoją būti lojaliu darbdaviui,
dirbti dorai, sąžiningai, tausoti darbdavio turtą ir neatlikti neteisėtų veiksmų, kurie kenktų
darbdavio interesams.“54 Šioje nutartyje darbuotojui buvo pritaikyta materialinė atsakomybė už
nuostolių įmonei padarymą darbuotojui iššvaistant konkretų apskaičiuojamą ir realiai įkainojamą
įmonės turtą nepaisant to, kad su detalizuotomis darbo atlikimo pareigomis darbuotojas nebuvo
supažindintas. Vadinasi, Darbo kodekso normų pagrindu kylančios darbuotojo pareigos yra
besąlygiškai privalomos visiems darbuotojams, o tokių pareigų nenurodymas vienareikšmiškai
nereiškia, jog darbuotojas jų neprivalo laikytis. Civiliniame kodekse numatytas turto apibrėžimas
yra daug platesnis, nei Darbo kodekse. Civilinio kodekso 1.97 str. yra nurodytas nebaigtinis ginamų
civilinių teisių objektų sąrašas: „[c]ivilinių teisių objektai yra daiktai, pinigai ir vertybiniai
popieriai, kitas turtas bei turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai, informacija, veiksmai ir
veiksmų rezultatai, taip pat kitos turtinės ir neturtinės vertybės“. 55 Informacija, kuri gali būti
nurodoma kiekvienoje įmonėje kaip konfidenciali, komercinė (gamybinė) ar profesinė paslaptis
kurianti turtą, yra civilinių teisių objektas, saugomas įstatymo. Tačiau konfidencialumo pareiga,
siejant ją su konfidencialios informacijos apsauga įmonėje, neatsiejamai susijusi su tokius
susitarimus reglamentuojančiais civiliniais santykiais, t.y. darbuotojo pareiga saugoti įmonės
komercines (gamybines) paslaptis atsiranda, kai yra išpildomi Civiliniame kodekse numatyti
komercinės (gamybinės) paslapties atitikimo kriterijai, apie kuriuos buvo minėta anksčiau.
Vadinasi, atsižvelgiant į tai, kad Darbo kodekse numatytas turto apibrėžimas yra siauresnis ir Darbo
kodekso normos turtui, kuris plečiamai apibrėžiamas Civiliniame kodekse, netaikomos, darbuotojui
konfidencialumo pareiga saugoti įmonės turtą, civiliniuose santykiuose suprantamą ir kaip
komercine (gamybine) paslaptimi, remiantis bendrosiomis Darbo kodekse nurodytomis darbuotojo
pareigomis, nekyla.
52
Ten pat, 35 str. 1 d. ir 2 d.
53
Ten pat, 228 str.
54
P. G. vs UAB ,,S. K. S., Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2008, Nr. 3K-3-568).
55
21
Darbuotojai taip pat turi Darbo kodekse numatytą pareigą „laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus
darbdavio ir administracijos nurodymus“.56 Kalbant apie konfidencialią informaciją, labai sunku
tiksliai iš anksto numatyti tikslius darbuotojo įsipareigojimus vykdant darbo funkcijas, t.y.
konfidencialumo pareiga kaip tokia gali atsirasti jau esant darbo santykiams. Galimi atvejai, kuomet
darbuotojai su konfidencialia informacija supažindinami žodžiu darbo funkcijų atlikimo metu, prieš
tai nepasirašius pasižadėjimų tokią informacija saugoti bei neatskleisti tretiesiems asmenims. Darbo
kodeksas nereglamentuoja, kokiu būdu (raštu ar žodžiu) nurodymai turėtų būti duodami. Galima
būtų manyti, jog nurodymus saugoti konfidencialią informaciją, remiantis vien tik Darbo kodeksu,
darbuotojams galima duoti žodžiu. Advokatas Tomas Bagdanskis, straipsnyje „Darbuotojų
pareiginių nuostatų teisinė galia ir reikšmė“, analizuodamas darbo funkcijų bei pareiginių nuostatų
tinkamą įforminimą, ir atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d.
civilinėje byloje Nr. 3K-3-300/2004 nurodytą išaiškinimą 57, rekomendavo darbuotojų darbo
funkcijų aprašymo pabaigoje įrašyti abstrakčią frazę, apibendrinančią aptartas darbuotojo funkcijas:
„[b]e šiuose nuostatuose išvardytų pareigų, darbuotojas vykdo ir kitus bendrovės vadovybės
nurodymus“58. Manytina, jog šia nuostata galima būtų remtis konstatuojant darbuotojų konkrečių
funkcinių pareigų nevykdymą, kurias galima nustatyti analizuojant konkrečiai pareigybei (pvz.
buhalterio, ekonomisto, vadybininko, sekretorės ir pan.) priskirtas darbo funkcijas. Tačiau vargu ar
įtraukus šią nuostatą, nesant išankstinio papildomo konfidencialios informacijos saugojimo
susitarimo, būtų galima tikėtis ginčo atveju ja pasinaudoti kaip įrodinėjimo priemone konstatuojant
ir konfidencialios informacijos atskleidimą. Konfidenciali informacija kaip tokia nėra privaloma su
darbo funkcijomis siejama pareiga, kurią būtų galima priskirti prie bet kurių darbuotojų pareigybių,
taigi mažai tikėtina, jog net ir esant žodiniams darbdavio nurodymams konfidencialią informaciją
saugoti, tačiau neįforminus jos turinio, bus galima tikėtis darbuotojo drausminės ar kitokios
atsakomybės. Teismai, spręsdami bylas dėl konfidencialios informacijos atskleidimo, pagrįstai
formuoja praktiką, jog darbuotojai su pareiga saugoti tokią informaciją turi būti supažindinami raštu
(nors įstatymas to nenumato), kadangi esant konfidencialios informacijos atskleidimo faktui,
„pareiga teisme įrodyti supažindinimo fakto buvimą tenka darbdaviui (CPK 178 str.), kuris tokiam
faktui įrodyti gali panaudoti visas CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas įrodinėjimo
56
57
Teismas nurodė, jog darbdavio duodami pavedimai, nors ir tiesiogiai nesusiję su darbo sutartyje aprašytomis
pareigomis, tačiau esant tokiai [be konkrečiai išvardintų pareigų vykdyti ir kitus vadovybės nurodymus] formuluotei
pareiginiuose nuostatuose, laikytini teisėtais ir už jų nevykdymą gali būti skiriamos drausminės nuobaudos. I.Gaubienė
p. UAB "VP Market", LR Aukščiausiasis Teismas (2004, Nr. 3K-3-300)
58
Advokatas Tomas Bagdanskis, Darbuotojų pareiginių nuostatų teisinė galia ir reikšmė,
<http://www.buhalteris.lt/index.php?cid=259&new_id=9453> [aplankyta 2010 02 18]
22
priemones59“. Vadinasi darbuotojo konfidencialumo pareigos vykdymas proporcingai siejamas su
darbdavio pareigų vykdymu, apie kurias bus nagrinėjama vėliau.
Remiantis Darbo kodekso 34 str. 1 d., darbuotojas privalo vykdyti pareigas numatytas
darbo sutartyje. Jau minėjau, jog darbo sutartyje numatyta konfidencialumo pareiga nėra
besąlygiškai privaloma vien dėl tokios sąlygos sudarymo. Daugelyje darbo sutarčių įrašoma
abstrakti pareiga „saugoti įmonės konfidencialią informaciją“, neįsigilinus, ar šia nuostata bus
galima teisėtai ateityje vadovautis, iškilus ginčui būtent dėl tokios informacijos atskleidimo. Visų
pirma reikia pabrėžti, jog konfidencialumo pareiga nėra absoliuti, kadangi teisės aktai numato
išimčių, kai komercinės paslaptys privalo būti atskleistos, o konfidencialumo įsipareigojimas, kaip
ir bet kuris kitas sandoris, gali būti teismo pripažintas negaliojančiu jei šis yra akivaizdžiai
niekinis60. Civilinio kodekso 1.116 str. 4 d. numatyta, jog „[k]omercinę (gamybinę) paslaptį
atskleidęs asmuo gali būti atleistas nuo atsakomybės, jeigu įrodo, kad paslapties atskleidimas
pateisinamas visuomenės saugumo interesais.“61 Vadinasi, bet koks susitarimas besąlygiškai saugoti
įmonės konfidencialią informaciją, prieštaraujančią visuomenės interesų normoms, galės būti
pripažintas kaip neteisėtas ir dėl to nesuteikiantis teisėtos tokios informacijos apsaugos. Kyla
klausimas, ar įmonė, sudarydama darbo sutartį, ir įtraukdama darbuotojui tokią abstrakčią pareigą
galės ja remtis iškilus teisminiam ginčui dėl konfidencialios informacijos atskleidimo? Prieš
įtraukiant konfidencialumo pareigos sąlygą, turėtų būti atkreipiamas dėmesys į tai, ar realiai tokią
pareigą prisiėmęs darbuotojas galėjo ir turėjo visas jam suteiktas galimybes, vykdant savo darbo
užduotis, realiai su ja susipažinti ir ar tokia konfidencialumo sąlyga yra detaliai aprašyta atskiruose
susitarimuose. Kitaip tariant, negalima nustatyti darbuotojams tokių pareigų, kurie jų nei pagal
darbo instrukcijas, nei pagal kitus vidaus norminius aktus negalėjo ir neturėjo atlikti. Konfidenciali
informacija kaip tokia, pasižymi būtent tuo, jog ji yra perduodama ne bet kuriems darbuotojams, o
būtent tiems, kurie su šia informacija turės dirbti, arba kuri bus žinoma, siekiant atlikti jiems
tiesioginiam darbui pavestas pareigas. Konfidencialumo pareiga yra specifinė. Darbo šalių ginčas
iškilo byloje R.B p. UAB „Lietuva Statoil“ 62, kuomet darbdavys kreipėsi į teismą dėl to, kad
darbuotojas įmonės klientams atskleidė konfidencialią informaciją. Darbuotojas su įmonės etikos
taisyklėmis buvo supažindintas žodžiu, o jo darbo sutartyje buvo nurodyta abstrakti pareiga saugoti
įmonės konfidencialią informaciją. Vilniaus miesto apylinkės teismas, netenkindamas darbdavio
ieškinio, šioje byloje akcentavo, jog darbuotojo supažindinimas su bendrovės etikos taisyklėmis
seminaro metu, negali būti laikomas tinkamu supažindinimu su įmonės konfidencialia informacija.
59
Žr. išnašą 57: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimas „Dėl Darbo kodekso normų, reglamentuojančių dar-
bo sutarties nutraukimą pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, taikymo teismų praktikoje“
60
Žr. išnašą 4: LR Civilinis kodeksas, 1.80 str. 1 d. ir 1.81 str. 1 d. Niekiniais sandoriais pripažinti tokie sandoriai, kurie
prieštarauja įstatymo imperatyvioms normoms ir viešosios tvarkos ir geros moralės normoms.
61
Ten pat, 1.116 str. 4 d.
62
R.B. p. UAB „Lietuva Statoil“, LR Aukščiausiasis Teismas (2003, Nr. 3K-3-584)
23
Šioje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, palikdamas galioti ankstesnių teismų sprendimus,
akcentavo, jog nėra įrodymų, kad ieškovas „būtų pasirašytinai įsipareigojęs neteikti jokių duomenų
pašaliniams asmenims apie bendrovę ir supažindintas su atsakovo komercinėmis paslaptimis, būtų
įspėtas dėl atsakomybės ... jei paskleis paslapčių sąraše esančias žinias pašaliniams asmenims“. 63
Kasacinio skundo argumentas, jog darbuotojo darbo sutartyje buvo nurodyta abstrakti pareiga
neatskleisti konfidencialios informacijos nebuvo pakankamas pagrindas konstatuoti
konfidencialumo pareigos pažeidimą, kadangi nebuvo išpildyti privalomi konfidencialios
informacijos apsaugai keliami kriterijai, t.y.: įmonė neturėjo patvirtinto paslapčių sąrašo ir
darbuotojas nebuvo pasirašytinai su tuo sąrašu supažindintas. Vadinasi, darbuotojui
konfidencialumo pareiga, apibrėžianti įmonės komercines paslaptis, gali kilti tik iš aiškių ir
tinkamai apibrėžtų jo darbo pareigas bei funkcijas detalizuojančių aktų. Pareiga saugoti įmonės
komercines paslaptis remiantis bendromis darbo pareigas reglamentuojančiomis nuostatomis, bei
abstrakčiais ir žodiniais informavimais darbuotojui nekyla.
Tačiau vien tik formalus darbuotojo nesupažindinimas su konkrečiomis jo pareigomis
nereiškia, jog visais atvejais darbuotojas nėra įpareigotas tam tikrų pareigų laikytis.
Konfidencialumo pareiga, nors atskirai ir neaptarta darbo sutartyje ar vidaus norminiuose aktuose,
gali išplaukti iš atskirų sutarčių, kuriose tokia pareiga yra numatyta. Konfidencialumo pareiga gali
atsirasti tarp įvairių teisės subjektų. Civiliniame kodekse konfidencialumo pareiga yra įvardinta
draudiminiuose64, rangos65, franšizės66 pagrindais atsiradusiuose santykiuose, taip pat numatyta
konfidencialumo pareiga esanti ikisutartiniuose santykiuose.67 Bet kuriuo atveju, konfidencialumo
pareiga atsiranda tik tada, kai šalys įvardina konkrečią informaciją, kuriai toks statusas yra
priskirtas. Tokiu atveju, darbuotojas teoriškai gali nebūti saistomas konfidencialumo pareigos,
kylančios konkrečiai iš jo ir darbdavio sudarytų tarpusavio susitarimų, tačiau tokia pareiga gali kilti
tiesiogiai atliekant jam pavestas darbo pareigas, santykiuose su trečiaisiais asmenimis, t.y. sudarant
sutartis su klientais, derintis dėl palankių ekonominių sąlygų, ko pasekoje apsikeičiama šalims
naudinga ir dažnai, konfidencialia trečiųjų asmenų informacija. Tokia situacija buvo aptarta byloje
J. B. p. UAB „Turto administravimo grupė“ 68. Darbo sutartyje nebuvo numatyta jokių
konfidencialumo įsipareigojimų, bendrovėje taip pat nebuvo patvirtintų pareiginių instrukcijų,
nesudarytos kolektyvinės bei materialinės atsakomybės sutartys. Nepaisant to, Lietuvos
63
Žr išnašą 73: R.B. p. UAB „Lietuva Statoil“
64
65
Žr. išnašą 1: LR Darbo kodeksas 6. 669 str. ir 6.702 str. 1 d. 5 p.
66
Žr. išnašą 4: LR Civilinis kodeksas 6.771 str. 5 p.
67
Ten pat, 6.164 str. 1 d. numatyta, jog „[j]eigu viena šalis derybų metu suteikia kitai šaliai konfidencialią informaciją,
tai kita šalis, sužinojusi ar gavusi šią informaciją, privalo jos neatskleisti ar nenaudoti savo tikslams neteisėtu būdu
nepaisant to, ar sutartis sudaryta, ar ne. Šią pareigą pažeidusi šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius“
68
J. B. p. UAB „Turto administravimo grupė“, Vilniaus apygardos teismas (2010, Nr. 2A-401-115)
24
Aukščiausiasis Teismas nusprendė, jog darbuotoja pažeidė konfidencialumo pareigą numatytą
atskiroje tarp įmonės ir VĮ „Registrų Centras“ sudarytoje sutartyje, su kuria ji buvo supažindinta.
Taigi pareigą laikytis konfidencialumo, kylančio iš įmonės komercinių paslapčių,
darbuotojas turi tuo atveju, jeigu paslaptis jam yra individualiai patikėta naudoti ir saugoti atliekant
su darbu susijusias pareigas, jeigu įmonėje yra sudarytas komercinių paslapčių sąrašas, numatyta
naudojimo tvarka ir su šiomis paslaptimis darbuotojai yra tinkamai supažindinti. Konfidencialumo
pareiga, kylanti ne iš įmonės komercinių paslapčių, gali atsirasti kitais, ne konkrečias darbuotojo
darbo pareigas reglamentuojančiais sutartiniais pagrindais, pagal kuriuos tokios pareigos atsiranda
remiantis civilinės teisės principais, ir nesant tarp šalių darbinių santykių.
3.2 Darbdavio pareigų nustatymas
Darbuotojų teisinė pareiga yra suprantama kaip tinkamas darbo pareigų vykdymas.69
Darbdavys yra ta šalis, kuri nustato darbuotojų pareigų ribas, bei tiksliai jas detalizuoja, idant
darbuotojas savo pareigas galėtų atlikti remiantis jam priskirtomis darbo funkcijomis. Teisių ir
pareigų nustatymą Darbo kodeksas palieka nuspręsti darbo šalims, leidžiant joms susitarti dėl
įmonės, įstaigos ar organizacijos priimamų vietinių norminių teisės aktų, kuriuose gali būti
nustatytos darbo įstatyme ir kituose norminiuose teisės aktuose nereglamentuotos darbo sąlygos. 70
Sudarius darbo sutartį, darbdaviui arba jo įgaliotam asmeniui, tenka pirminė pareiga, darbuotoją
supažindinti su jo būsimo darbo sąlygomis 71, darbo funkcijomis,72 bei „užtikrinti darbo sąlygas,
nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių
susitarimu“73 Tokių aktų priėmimas yra darbdavio pareiga. Byloje G.Kazlauskaitė p. UAB „Baltijos
parkai“, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas akcentavo, jog „darbdavys privalo tinkamai organizuoti
darbą – visų pirma, užtikrin[ti], kad darbuotojai tiksliai žinotų savo pareigas, jų atlikimo tvarką“.74
Byloje P. G. p. UAB ,,S. K. S., Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, jog „pagrindines
darbuotojų pareigas gali sukonkretinti, detalizuoti kiti teisės aktai, tarp jų įmonės, įstaigos darbo
tvarkos taisyklės, pareiginės instrukcijos, pareiginiai nuostatai, pareigybių aprašymai ir kiti teisės
aktai, nustatantys specialias darbuotojų pareigas“.75 Konfidencialumo pareiga yra specialioji.
Darbdavys, būdamas atsakingas už darbo organizavimą, turi tinkamai įvykdyti jam pavestas
pareigas, kadangi darbdavio pareigų įvykdymas yra darbuotojams pavestų funkcijų tinkamo
atlikimo garantija.
69
Žr. išnašą 54: UAB „Optimalūs finansai“ p. G. P.
70
Žr. išnašą 1: LR Darbo kodeksas 4 str. 3 p.
71
72
Ten pat, 95 str. 1 ir 2 d.
73
Ten pat, 93 str.
74
G.Kazlauskaitė p. UAB „Baltijos parkai“, LR Aukščiausiasis Teismas (2006, Nr. 3K-3-351)
75
Žr. išnašą 65: P. G. p. UAB ,,S. K. S.
25
Darbdaviui priskirtų pareigų išaiškinimui neužtenka vadovautis vien tik Darbo kodekso
normomis. Darbdavio pareigos taip pat numatytos Akcinių bendrovių įstatyme. Šio įstatymo 37 str.
10 d. 1 p. numatyta, kad „bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos
tikslų įgyvendinimą“76, o remiantis 34 str. 3 d., „[v]aldyba77 nustato informaciją, kuri laikoma
bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi. Komercine (gamybine) paslaptimi negali būti laikoma
informacija, kuri pagal šį ir kitus įstatymus turi būti vieša“. 78 Darbdaviams yra palikta laisva valia
nuspręsti, ar įmonės paslapčių saugojimas yra privalomas, ar ne, kadangi tik įmonės vadovai, ar
savininkai, gali žinoti, kokių įstatymų nedraudžiančių susitarimų reikia imtis, norint efektyviai
apsaugoti įmonės turtą, siekiant įmonėje išsikeltų tikslų. Taigi darbuotojui nesuteikta teisė nustatyti
įmonės konfidencialios informacijos turinio, o taip pat darbuotojas neturi pareigos pats suprasti, kas
yra laikoma įmonės komercinėmis paslaptimis. Tokios nuostatos pagrįstai laikosi ir Lietuvos
teismai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, jog „[v]ienas iš komercinės paslapties požymių yra
tai, kad paslaptį sudarančias žinias turintis subjektas imasi priemonių informacijai apsaugoti. Viena iš tokių
priemonių yra vidaus teisės aktų priėmimas ir taikymas“ 79, o „komercinių ir technologinių paslapčių
atskleidimas galimas tik tuomet, jei jos toje įmonėje yra pripažintos komercinėmis arba
technologinėmis paslaptimis ir darbuotojas yra supažindintas su tokiu įmonėje pripažintų paslapčių
sąrašu ir yra įsipareigojęs jų neatskleisti pašaliniams asmenims“.80
Konfidenciali informacija gali būti žymima konfidencialią informaciją apibūdinančiais
žodžiais: konfidencialu, slapta ir pan. Tokiu atveju, darbuotojas, pasirašytinai susipažinęs su
slaptumo žymą turinčiais dokumentais, privalo laikytis konfidencialumo įsipareigojimo, nepaisant
to, jog tokie įsipareigojimai nėra aptarti atskiruose susitarimuose, kadangi tokie slaptumo žymes
turintys dokumentai, atsižvelgiant į komercinei paslapčiai privalomus kriterijus, tuo pačiu išpildo
visas būtinas sąlygas: informacija yra ne vieša, turinti komercinę vertę, kurios nereikalaujama
įrodyti, bei yra saugojama, aiškiai apibrėžiant tokios informacijos neprieinamumą tretiesiems
asmenims. Įmonės vadovai taip pat turėtų surašyti leidžiamus ir neleidžiamus tokios informacijos
naudojimo ir saugojimo būdus, t.y. kaip įmonei svarbius dokumentus sunaikinti, kokiose vietose ją laikyti,
kad tretieji asmenys neturėtų tiesioginio priėjimo prie jos, ar galima saugomą informaciją dokumentuose,
laikmenose, diskeliuose ir kitose laikmenose išsinešti, kopijuoti, siųsti elektroniniu ar vietiniu paštu, ir pan.
Darbdaviai turi atsižvelgti, ar įmonėje pripažinta konfidenciali informacija atitinka konfidencialiai
informacijai privalomus kriterijus, ir, pasikeitus aplinkybėms, konfidencialios informacijos sąrašus pakeisti
ar papildyti. Tik esant apibrėžtiems ir smulkiems reikalavimams ir nurodymams, darbdavys galėtų labiau
76
Žr. išnašą 2: LR Akcinių bendrovių įstatymas, 37 str. 10 d. 1 p.
77
Ten pat, 19 str. 4 d. Jeigu bendrovėje nesudaroma valdyba, valdybos kompetencijai priskirtas funkcijas atlieka
bendrovės vadovas, išskyrus šio Įstatymo nustatytas išimtis.
78
79
Žr. išnašą 15: G.Z p. AB „Parex bankas“
80
B. Ž. Minkauskaitė p. UAB „Omnitel“, LR Aukščiausiasis Teismas (2001, Nr. 3K-3-455)
26
kontroliuoti konfidencialios informacijos tinkamą saugojimą, o darbuotojas konkrečiai žinotų savo pareigas,
susietas su konfidencialios informacijos apsauga.
Taigi, darbdavys, siekdamas apsaugoti visų pirma savo interesus, privalo tinkamai vykdyti
savo pareigas, dėti visas pastangas, kad darbuotojai jiems priskirtas funkcijas atliktų kuo įmanoma
tiksliau atsižvelgiant į kiekvienam darbuotojui priskirtų funkcijų bei pareigų turinį.
Konfidencialumo pareigą sistemiškai aiškinant su Akcinių bendrovių įstatymo normomis ir
darbdavio pareigomis, galima suponuoti išvadą, jog įmonės valdymo organams nepatvirtinus
įmonės konfidencialios informacijos turinio, atitinkamai neišskyrus konfidencialios informacijos iš
visų įmonės dokumentų srauto ir su ja nesupažindinus įmonės darbuotojų pasirašytinai, darbuotojas
nebus saistomas konfidencialumo pareigos.
27
5. ATSAKOMYBĖ UŽ KONFIDENCIALIOS
INFORMACIJOS ATSKLEIDIMĄ
„Teisinė atsakomybė – tai teisės subjektų įsipareigojimas ir teisinis jų įpareigojimas

naudotis leidimais (teisėmis) vykdant atitinkamas pareigas, kartu nurodymas, kad tokių pareigų
nevykdymas virs atitinkamų teisių praradimu ar siaurinimu“. 81 Už konfidencialumo, kaip darbo
santykiuose esamos pareigos nevykdymą, gali būti taikoma materialinė, drausminė, civilinė ir net
baudžiamoji atsakomybė. Šiame skyriuje bus nagrinėjama drausminė bei civilinė atsakomybė.
5.1Drausminė darbuotojo atsakomybė
Darbo santykiai yra pagrįsti tarpusavio teisių bei pareigų pusiausvyra, o darbuotojui
priskirtų pareigų vykdymas yra siejamas su galimybe taikyti drausmines nuobaudas esant tokių
pareigų pažeidimui. Darbuotojams priskirtas pareigas galima analizuoti ir per drausminės
atsakomybės reglamentavimą, t.y. apibrėžiant sąlygas, kurioms esant darbuotojui būtų galima
pritaikyti drausminę atsakomybę už konfidencialios informacijos atskleidimą.
Drausminės atsakomybės pagrindas yra darbo drausmės pažeidimas. Drausminės
nuobaudos gali būti taikomos tik darbo drausmės pažeidimą padariusiam darbuotojui 82, o
„[d]rausminės atsakomybės taikymas konkrečiam darbuotojui yra galimas tada, kai nustatoma, jog
jis padarė darbo drausmės pažeidimą, už kurį gali būti skiriama drausminė nuobauda“.83 Pagal
Darbo kodeksą, darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų
vykdymas dėl darbuotojo kaltės84, o drausminė atsakomybė taikoma tik esant visetui numatytų
aplinkybių, t.y. “…kai vienu metu yra visos drausminės atsakomybės sąlygos:
 konkretaus darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas
 žalingos pasekmės
 priežastinis ryšys tarp to darbuotojo neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir žalingų
pasekmių,
 darbuotojo kaltė.
Nesant bent vienos iš minėtų sąlygų, drausminės atsakomybės taikymas negalimas.”85
Konkretaus darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas. „Neteisėtu darbuotojo elgesiu
pripažįstamas toks elgesys, kuris prieštarauja norminių teisės aktų nustatytoms taisyklėms, nustatytoms
darbo tvarkos taisyklėms ir pareiginėse instrukcijose. Neteisėtai veikai paprastai būdinga tai, kad ja ne tik
81
Alfonsas Vaišvila, Teisės teorija (Vilnius: Justitia, 2001), p. 441
82
83
Henrikas Davidavičius, Atleidimas iš darbo už pakartotinį drausmės pažeidimą, Juristas
http://www.verslobanga.lt/lt/leidinys.full/4492f4cb82cf8 [aplankyta 2010 01 16]
84
85
V.B p. AB „Lietuvos spauda“, LR Aukščiausiasis Teismas (2002, Nr. 3K-3-1388)
28
pažeidžiamas norminis teisės aktas, bet ir nukentėjusiojo (tokiu atveju-darbdavio) subjektyvioji teisė,
pakenkiama jo tam tikrai interesui”. 86 Pažymėtina, jog įmonės paslapčių atskleidimas suprantamas ir
kaip realios galimybės sudarymas tokią informaciją gauti, t.y. šiuo atveju darbuotojas turi laikytis
ne tik aktyvios, bet ir pasyvios pareigos, saugojant įmonės komercines paslaptis. 87 Komercinės pa-
slapties atskleidimas, kuris galimas perduodant informaciją žodžiu, raštu, techninėmis priemonėmis,
pateikimu susipažinti ir pan., suprantamas kaip darbuotojo, kuriam paslaptis buvo patikėta arba ži-
noma dėl darbo, veikimas arba neveikimas, dėl kurio paslaptis tampa žinoma bent vienam asmeniui,
neturinčiam teisės su ta paslaptimi susipažinti.88
Priežastinis ryšys tarp to darbuotojo neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir žalingų
pasekmių ir Žalingos pasekmės. Norint pritaikyti darbuotojui drausminę atsakomybę už
konfidencialios informacijos atskleidimą, nebūtina nustatyti jog įmonė patyrė konkrečią žalą, taip
pat nėra atsižvelgiama į tai, ar asmuo, įgijęs konfidencialią informaciją dėl darbuotojo, kuriam
paslaptis buvo patikėta, kaltės, realiai ja pasinaudojo.89
Darbuotojo kaltė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1996 m. birželio 21 d. nutarime
Nr. 42 „Dėl Darbo sutarties įstatymo taikymo civilinėse bylose apibendrinimo rezultatų“
akcentuota, jog „[j]eigu administracija pasirašytinai nesupažindina darbuotojo su jo darbo
funkcijomis - dėl tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo, dėl tam tikrų pareigų ..., o
darbuotojas šių pareigų dėl nesupažindinimo neatlieka, arba jas atlieka netinkamai, tokie darbuotojo
veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip jo kalti veiksmai“. 90 Šia nuostata pagrįstai galima
vadovautis dėl darbuotojo nesupažindinimo su įmonės paslaptimis. Ja negalima remtis kai
konstatuojamas bendrų pareigų, išplaukiančių imperatyviai iš Darbo kodekso normų, nevykdymu.
Darbuotojo aplaidumas ir nerūpestingumas, atliekant jam pavestas darbo funkcijas taip pat
traktuojamas kaip kalti jo veiksmai.91 Tačiau reikia atsižvelgti į tai, jog darbuotojo kalti veiksmai
negali būti traktuojami tuomet, kai komercinę ar technologinę paslaptį jis atskleidžia
atsižvelgdamas į visuomenėje saugomus interesus.92 „Jeigu darbdavys neįvykdo savo pareigos
supažindinti darbuotoją su jo pareigomis ir darbuotojas, nors ir būdamas reikiamai atidus, būtent dėl
nežinojimo neatlieka arba netinkamai atlieka tam tikras pareigas, šie darbuotojo veiksmai negali
86
R.B. p. Viešoji įstaiga Kauno 2-oji klinikinė ligoninė, LR Aukščiausiasis Teismas (2008, Nr. 3K-3-472)
87
Dėl Darbo sutarties įstatymo taikymo civilinėse bylose apibendrinimo rezultatų, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
senato 1996 m. birželio 21 d. nutarimas Nr. 42, p. 28
http://www.lat.lt/4_tpbiuleteniai/senos/nutartis.aspx?id=26627 [aplankyta 2010 04 02]
88
Dėl darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą pagal darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies
1 ir 2 punktus, taikymo teismų praktikoje, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimas Nr.
45, p. 9.2 < http://www.lat.lt/4_tpbiuleteniai/senos/nutartis.aspx?id=26546> [aplankyta 2010 03 23]
89
Žr. Išnašą 15: G.Z vs AB „Parex bankas“
90
Žr. išnašą 98: Dėl Darbo sutarties įstatymo taikymo civilinėse bylose apibendrinimo rezultatų, Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo senato nutarimas, p. 5
91
V. M. p. UAB ,,Sanatorija ,,Pušyno kelias“, LR Aukščiausiasis Teismas (2007, Nr. 3K-3-565)
92
Žr. išnašą 99: Dėl darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą pagal darbo kodekso 136
straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, taikymo teismų praktikoje, p. 9.2
29
būti kvalifikuojami kaip kalti ir negali būti drausminės atsakomybės pagrindas 93, kadangi „[d]arbda-
vio veiksmai, prieštaraujantys jo pareigoms tinkamai organizuoti darbą, užtikrinti darbo drausmę,
nepažeisti įstatymų ir darbo sutarties, sąlygoję darbo drausmės pažeidimą, eliminuoja drausminės
atsakomybės taikymo darbuotojui galimybę.“94 Darbdavio teisė patraukti darbuotoją drausminėn at-
sakomybėn atsiranda tada, kai darbdavio įvykdytas pažeidimas nėra darbo drausmės nesilaikymo
priežastis.95
Remiantis Darbo kodekso 235 str. 2 d. 2 punktu, valstybės, tarnybos, komercinių ar
technologinių paslapčių atskleidimas arba jų pranešimas konkuruojančiai įmonei gali būti laikomas
šiurkščiu darbo pažeidimu, už kurį darbdavys gali taikyti griežčiausią sankciją – atleidimą iš
pareigų.96 Nurodytu atleidimo iš darbo pagrindu gali būti ne bet kokių įmonės komercinių bei
technologinių žinių atskleidimas, bet tik tokių, kurios toje įmonėje pripažintomis paslaptimis.“ 97
Šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sąvoka pateikta Darbo kodekso 235 str. 1 d., kurioje nurodoma,
jog darbo drausmės pažeidimas yra tada, kuomet „šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo
darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai
nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai.98 Šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo
sąrašas nėra baigtinis, o pagal Darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą šiurkščiu darbo
pareigų pažeidimu gali būti laikomas: „a) kituose norminiuose arba lokaliniuose teisės aktuose,
profesinės etikos kodeksuose ir taisyklėse nurodytas ir šiurkščiu įvardytas nusižengimas, kuriuo
šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka.“99 Vadinasi, kai konkretaus darbuotojo padarytas pažeidimas
atitinka įstatymuose, kituose norminiuose arba lokaliniuose teisės aktuose, profesinės etikos
kodeksuose ir taisyklėse nustatyto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sudėtį, toks konkretus
pažeidimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas. 100 Konfidencialios informacijos
pažeidimas gali būti traktuojamas ne tik tada, kai tokia informacija yra atskleidžiama tretiesiems
asmenims, bet ir tada, kai, atsižvelgiant į vidaus norminių aktų numatytas normas, ji nėra tinkamai
saugojama, tvarkoma ar perduodama. Byloje L.K. p. AB „Lietuvos draudimas“, darbuotoja buvo
atleista už tai, kad išsinešė iš darbovietės didelį kiekį informacijos, kuri buvo pripažinta komercine
paslaptimi. Šis nusižengimas buvo vertinamas atsižvelgiant į Darbo kodekso 235 str. 2 d. 11 p. 101
Šiuo atveju, norint pritaikyti darbuotojui griežčiausią drausminę atsakomybę remiantis Darbo
kodekso 235 str. 2 d. 11 p. nurodytais pagrindais už komercinių paslapčių atskleidimą, darbdaviui
93
I. Tijūnaitienė p. Šiaulių miesto lopšelis-darželis "Trys nykštukai", LR Aukščiausiasis Teismas (2005, Nr. 3K-3-314)
94
A. Č. P, VšĮ “Vilniaus kraujo centras”, LR Aukščiausiasis Teismas (2001, Nr. 3K-3-694)
95
Ten pat.
96
Žr. išnašą 1: LR Darbo kodeksas 136 str. 3 d. 2 p.
97
Žr. išnašą 98: Dėl Darbo sutarties įstatymo taikymo civilinėse bylose apibendrinimo rezultatų, 28 p. 2 d.
98
99
Ten pat, 235 str. 2 d. 11 p.
100
L.D. p. “Verslo sindikato apskaita” , LR Aukščiausiasis Teismas (2008, Nr. 3k-3-592)
101
L.K. p. AB „Lietuvos draudimas“, LR Aukščiausiasis Teismas (2005, Nr. 3K-3-532)
30
pakaktų konstatuoti konkrečius veiksmus, kuriais darbuotojas pažeidžia komercinių paslapčių
apsaugos tvarką, bei tuo netenka pasitikėjimo dirbti pavestą darbą.
Kad būtų pripažinta, jog darbuotojas, atskleisdamas komercinę arba technologinę paslaptį,
padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą būtina nustatyti, kad jis buvo supažindintas, kad atitinka-
ma informacija yra pripažinta kaip komercinė arba technologinė paslaptis.102 Taigi, dėl
konfidencialios pareigos, kuri šiuo atveju suprantama kaip įmonės komercinėmis paslaptimis,
nenumatymo ir raštiško nepriskyrimo konkrečiam darbuotojui, nebus galima konstatuoti darbuotojo
netinkamų pareigų vykdymą, o tai reikštų, jog konfidencialią įmonės paslaptį atskleidęs darbuotojas
išvengtų drausminės atsakomybės vien dėl darbdavio netinkamų veiksmų atliekant jam pavestas
pareigas.
5.2Civilinė atsakomybė
Šioje dalyje bus apžvelgiama nuostolių, padarytų konfidencialios informacijos atskleidimu,
atlyginimo tvarka, analizuojant dvi praktines situacijas, kuomet darbdavio ir darbuotojo abipusiu
susitarimu yra nustatytas būsimų nuostolių dydis ir tokio išankstinio susitarimo nesant.
Civilinė atsakomybė nuo drausminės atsakomybės skiriasi tuo, jog drausminė atsakomybė
yra galima tik tarp darbo santykių šalių, o civilinė kyla iš sutartinių bei deliktinių teisės pažeidimo
pagrindų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo „Dėl darbo kodekso normų, reglamen-
tuojančių darbo sutarties nutraukimą pagal darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, tai-
kymo teismų praktikoje“, 11 punkte numatyta, jog „[k]itų teisinės atsakomybės rūšių taikymas,
pavyzdžiui materialinės, administracinės ar baudžiamosios, nesudaro kliūčių taikyti drausminę atsa-
komybę“.103 Kyla klausimas, ar esant darbo santykiams galima darbuotojui taikyti civilinę
atsakomybę dėl nuostolių, padarytų konfidencialios informacijos atskleidimu, prieš tai nepritaikius
drausminės atsakomybės? Civilinėje teisėje, skirtingai nei darbo teisėje, egzistuoja kaltos šalies
prezumpcija, išskyrus įstatymų numatytus atvejus.104 Darbuotojo kaltė, už komercinių paslapčių
atskleidimą, turi būti sistemiškai aiškinama su Darbo kodekse numatytais darbuotojų atsakomybės
pagrindais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, minėtoje byloje UAB „Optimalūs finansai“ p. G. P.
Nurodė, jog civilinėje atsakomybėje galiojanti skolininko kaltės prezumpcija yra bendrojo
sąžiningumo principo išimtis.105 Darbo kodekso 255 str. 5 d. numatyta darbuotojo pareiga atlyginti
materialinę žalą padarytą kitokiu būdu ar kitokiam turtui, kai už ją visiška materialinė atsakomybė
nustatyta specialiuose įstatymuose, neatleidžia darbdavio nuo pareigos įrodyti darbuotojo neteisėtus
veiksmus ir kaltės remiantis Darbo kodekso 234 str., kadangi materialinės atsakomybės pagrindas
102
straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, taikymo teismų praktikoje, p. 9.2
103
straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, taikymo teismų praktikoje, p. 11
104
105
Žr. išnašą 54: UAB „Optimalūs finansai“ p. G. P.
31
yra darbo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, už kurį gali būti skirta drausminė
nuobauda. Vadinasi, atsižvelgiant į tai, kad Darbo kodekse darbuotojų materialinė atsakomybė,
kylanti ir iš specialiųjų įstatymų normų, galima tik esant neteisėtai ir kaltai darbuotojo veiklai, iš
konfidencialių susitarimų kylančiai civilinei atsakomybei nebus preziumuojama darbuotojo kaltė
esant darbiniams santykiams. Tokiu atveju, norint darbuotojui pritaikyti ir civilinę atsakomybę dėl
nuostolių, padarytų konfidencialios informacijos atskleidimu, atlyginimo, prieš tai derėtų skirti
drausminę nuobaudą, atsižvelgiant į jos skyrimo tvarką, bei būdus, esant darbuotojo neteisėtiems
darbo pažeidimams, kuria remiantis būtų galima konstatuoti darbuotojo kaltus veiksmus.
Civilinei atsakomybei būdinga tai, kad ji yra viena iš įstatymu ar sutartimi nustatytų
sankcijų; jos atsiradimo pagrindas yra teisės pažeidimas, ji pasireiškia teisės pažeidėjui
nenaudingomis (neigiamomis) turtinėmis pasekmėmis, dažniausiai turto sumažėjimu dėl žalos,
nuostolių atlyginimo, netesybų sumokėjimo; ji yra papildoma arba nauja prievolė, kuri nėra pažeisto
teisinio santykio elementu; ji įgyvendinama valstybės prievarta arba jos taikymo galimybe. 106 Žala
padaryta konfidencialios informacijos atskleidimu apskaičiuojama ir įrodoma remiantis bendraisiais
žalos atlyginimo principais, įtvirtintais Civiliniame kodekse.
Civilinio kodekso 1.116 str. 3 dalyje nustatyta, kad „pareigą atlyginti padarytus nuostolius
taip pat turi darbuotojai, kurie pažeisdami darbo sutartį atskleidė komercinę (gamybinę) paslaptį, ar
kitokios sutarties šalis, atskleidusi gautą komercinę paslaptį pažeisdama sutartį. Pajamos, gautos
neteisėtai naudojant komercinę (gamybinę) paslaptį, laikomos nepagrįstu praturtėjimu“.107
Kokios problemos gali kilti iš anksto nesusitarus dėl galimų nuostolių dydžio? Visų pirma,
esant teisminiam ginčui dėl konfidencialios informacijos atskleidimo, darbdavys susidurtų su
nuostolių įrodinėjimo pareiga. Civilinio kodekso 1.116 str. 3 d. numatyta, jog nuostoliais šiuo
atveju laikomos paslapčiai sukurti, tobulinti, naudoti turėtos išlaidos 108 bei negautos pajamos.
Dažnai konfidenciali informacija yra ta, kuri susijusi su intelektiniu turtu bei negautomis pajamomis
ir netiesioginiais nuostoliais (sumažėjęs bendrovės konkurencingumas rinkoje, žala bendrovės
įvaizdžiui, negautas pelnas). Nesant susitarus dėl išankstinių būsimų nuostolių dydžio, kurie galėtų
bent iš dalies kompensuoti numanomos žalos dydį, tokių nuostolių įrodymas būtų ganėtinai
apsunkintas. Civilinės teisės teorijoje galima išskirti keturias civilinės atsakomybės atsiradimo
sąlygas:
1) Teisės pažeidimu turi būti padaryta žala arba nuostoliai
2) Priešingas teisei skolininko elgesys
106
P.Vitkevičius ir kt., Civilinė teisė (Kaunas: Vijusta, 1997) p. 425
107
108
Juridinis asmuo savo turėtas išlaidas privalo įrodyti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, t.y. buhalterinės apskaitos
dokumentais: sąskaitomis-faktūromis, kasos dokumentais ir pan. Tuo atveju, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai
įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. UAB “Lazdynas” p. Kauno miesto valdyba, LR Aukščiausiasis teismas (2003, Nr.
3K-3-544)
32
3) Priežastinis ryšys tarp priešingų teisei skolininko (teisės pažeidėjo) veiksmų ir žalos
arba nuostolių.109
4) Skolininko (teisės pažeidėjo) kaltė“.110
Darbuotojas, būdamas supažindintas su įmonės konfidencialia informacija ir ją atskleidęs,
turėtų atlyginti savo neteisėta veika padarytus nuostolius, įvertintus konkrečia pinigų suma.
Tarkime, darbuotojas atskleidė tretiesiems asmenims konfidencialią informaciją apie įmonės
konkurentus ir klientus, su kuriais įmonė nuolatos dirba, taip pat atskleidė įmonės konfidencialią
informaciją apie būsimų naujų, dar nepasirodžiusių, produktų išleidimą į rinką. Yra pagrindas
manyti, jog tokios informacijos atskleidimas gali sąlygoti klientų perviliojimą, įmonės rinkos
sumažėjimą, finansinės padėties galimą pablogėjimą ateityje, planuotų pajamų negavimą ir pan.,
kitaip tariant – realios žalos tikimybę. Civilinio kodekso 6.249 str. 1 d. žala apibrėžiama kaip
asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos
pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal Civilinio kodekso
6.249 straipsnio 3 dalį būsima žala gali būti įvertinta remiantis realia jos atsiradimo tikimybe.
Galimas negautų pajamų apskaičiavimas yra nurodomas vienodą praktiką Lietuvos Aukščiausioje
Teismo formuojamose nutartyse. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje UAB “Rudeta” v. UAB
“Lietuvos draudimas” nurodė, jog „remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos
realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas,
pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi, siekdamas gauti tokių pajamų.“111 „Tai turi būti jo
grynasis pelnas .... Atskaičius iš visų pajamų (įplaukų) sąnaudas, o iš šių – ir pelno mokestį pagal
Pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusio
asmens turtinė padėtis.“112 Esant konfidencialios informacijos nutekėjimui, nuostoliai gali atsirasti iš
karto, pvz., konkurentai, sužinoję informaciją apie siūlomą tam tikrų paslaugų kainą bendriems
klientams, gali pateikti palankesnį pasiūlymą ir taip laimėti rengiamus projektus, šiuo atveju
nukentėjusi šalis gali įrodyti nuostolius, atsiradusius iš karto, t.y. nuostoliais galėtų būti
pripažįstamas kitos įmonės, pasinaudojusios konfidencialia informacija, gautas pelnas (nepagrįstas
praturtėjimas). Tačiau neatmestini variantai, jog atskleidus įmonės konfidencialią komercinę
informaciją, ne visada galima atsižvelgti į ankstesnes pajamas, kadangi tokių pajamų iš naujos
planuojamos veiklos įmonė dar nebūtų gavusi. Šiuo atveju, būtų gana sunkiai įsivaizduojami tokių
nuostolių priteisimo variantai, kadangi darbdavys neturėtų tvirto pagrindo įrodyti tokių nuostolių
atsiradimą realia jų atsiradimo tikimybe, o žalos priteisimas nesant konkrečių įrodymų dėl jos
109
Esant sutartinės civilinės atsakomybės pažeidimams, priežastinio ryšio nustatymas turi kiek kitą reikšmę – nustatyti
priežastinį ryšį būtina, kai sprendžiamas nuostolių atlyginimo klausimas; jei kaip civilinės atsakomybės forma taikoma
bauda, priežastinis ryšys yra antraeilis dalykas ir teisinę reikšmę įgytų tik tuomet, jei teismas spręstų klausimą dėl
civilinės atsakomybės sumažinimo. Mykolo Riomerio universitetas, Mokslo darbai 2008 5(107) Jurisprudencija, p. 56
110
Žr. išnašą 117: Civilinė teisė, p. 437
111
UAB “Rudeta” p. UAB “Lietuvos draudimas”. LR Aukščiausiasis Teismas (2009, Nr. 3K-3-322/2008)
112
UAB “Vaivorykštė“ p. UAB „Sanitex“, LR Aukščiausiasis Teismas (2008, Nr.3K-3-336)
33
patyrimo, būtų labai apsunkintas. Konfidencialios informacijos paskleidimas taip pat nereiškia, kad
žala įmonei visada atsiras, kadangi tokia informacija gali niekas nepasinaudoti ateityje, maža to,
išleidžiamų į rinką naujų produktų gali niekas nepirkti, konkurentams tokia informacija gali
pasirodyti neįdomi, o tai reikštų jokių nuostolių nebuvimą ir tuo pačiu civilinės atsakomybės
nebuvimą. Kitaip tariant - žala nėra preziumuojama, todėl jos dydį privalo įrodyti ieškovas.
Neatmestinas ir toks variantas, jog tam tikras naujas produktas tuo pačiu metu, tokiais pačiais
būdais, analogiškai gali būti gaminamas kitų veikiančių įmonių net ir negavus jokios
konfidencialios informacijos iš kitų asmenų. Tai yra, neatmestina tikimybė, jog skirtingose įmonėse
konfidencialia informacija gali būti pripažįstama atsitiktinai ta pati, dar rinkoje nepasirodžiusi
„naujiena“. Taigi, yra akivaizdu, jog negautų pajamų apskaičiavimas, nenustačius iš anksto būsimų
nuostolių dydžio, yra ganėtinai sunki pareiga, tenkanti darbdaviui, o iš anksto sutartyje užfiksuoti
galimi minimalūs nuostoliai yra tinkamas būdas apsaugoti savo interesus, ir esant prievolių
pažeidimui iš karto tikėtis konkrečios ir realios kompensacijos.
Įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą
kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius)113, o asmuo, neįvykdęs ar netinkamai
įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius atlyginti 114.
Reikia pažymėti, jog įstatymai nedraudžia priteisti būsimų nuostolių. 115 Šiuo atveju, tiek darbdavys,
tiek darbuotojas yra laisvi susitarti dėl galimų netesybų dydžio, tą leidžia sutarties laisvės principas,
kuris numato, jog „[š]alys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio
teises bei pareigas“116, o šiuo pagrindu sudaryta sutartis šalims turi įstatymo galią. 117 Kasacinės
instancijos teismas, pasisakydamas dėl sutartinių netesybų, yra nurodęs, kad „šalių teisė iš anksto
susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes
sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie
gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais“. 118 Susitariant dėl galimų nuostolių, nederėtų į sutartį jų
įrašyti neprotingai didelių, kadangi esant sutarties pažeidimui ir esant nustatytai neprotingai didelei
baudai, teismas, sutartį sulaužiusios šalies prašymu, bei, vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.258
str. 3 d. ir 6.73 str. 2 d. galėtų jas sumažinti. „[T]ačiau tai nereiškia, jog netesybos turėtų būti
mažinamos iki minimalių nuostolių ar įrodytų nuostolių dydžio, kadangi priešingu atveju būtų
paneigta netesybų, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės reikšmė ir pažeistas sutarčių
laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis)“. 119 Kasacinis teismas, remdamasis
113
114
115
Alytaus regiono Aplinkos apsaugos departamentas p. UAB „Graanul invest“, LR Aukščiausiasis Teismas (2008, Nr.
3K-7-465)
116
117
118
O. V. p. UAB DK „PZU Lietuva“ LR Aukščiausiasis teismas (2009, Nr. 3K-3-12)
119
Ten pat
34
Civilinio kodekso 6.73 straipsnio 2 dalimi, yra nurodęs, kad teismas turi teisę mažinti pagal sutartį
atsiradusias netesybas tik nustatęs, kad netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies
įvykdyta.120 Kita vertus, darbdaviui, patyrusiam daugiau nuostolių, nei sutartyje iš anksto nurodyta
bauda, išlieka teisė kreiptis į teismą ir prašyti priteisti didesnius nuostolius, prieš tai juos įrodžius.
Taigi, sutartimi numatomos žalos dydis turi būti įvertintas remiantis darbuotojo bei darbdavio
tarpusavio pareigų pusiausvyra. Prieš tariantis iš anksto dėl būsimų nuostolių, kurie galėtų
kompensuoti konfidencialios informacijos atskleidimu padarytą žalą, reikia vadovautis teisingumo,
protingumo, sąžiningumo principais121. Nuostoliai turi būti protingi, numanomi, apskaičiuojant
realias galimybes tokias pajamas gauti iš teisėtos veiklos nesant teisinio pažeidimo, t.y.
konfidencialios informacijos atskleidimo. Taip pat turi būti atsižvelgta į tai, kiek reikėjo pastangų,
laiko ir pinigų, sukuriant esamus santykius rinkoje tarp klientų, konkurentų ar kitų rinkos dalyvių,
susitarti nuostoliai gali apimti ir išlaidas įmonės prestižo gerinimui po konfidencialios informacijos
paskleidimo ir panašiai. Tokiu būdu esant konfidencialios sutarties pažeidimui abi šalys jaustųsi
teisios pagrįstai reikalaudamos iš anksto susitartų ir neįrodinėjamų minimalių nuostolių, o kita šalis
turėtų teisę tokius nuostolius ginčyti tik esant jiems nepagrįstai dideliems.
6. KONFIDENCIALUMO PAREIGOS IMPERATYVUMAS

TEISĖS AKTUOSE
120
J. N. p. T. M. LR Aukščiausiasis Teismas (2007, Nr. 3K-7-304)
121
35
CK 1.116 str. 5 d. numatyta, jog „[i]nformacija pripažįstama profesine paslaptimi, jei ją
pagal įstatymus ar sutartį privalo saugoti tam tikros profesijos asmenys (advokatai, gydytojai,
auditoriai ir kt.). Šią informaciją tie asmenys gauna atlikdami jiems įstatymų ar sutarčių numatytas
pareigas.“122 Šioje dalyje, siekiama įvardinti atvejus, kuomet konfidencialumo pareiga yra privaloma
net ir nesant sutartiniams pagrindams. Bus analizuojami teisės aktai, kuriais remiantis,
konfidencialumo pareiga atsiranda konkrečių profesijų atstovams 123 (pasirinktinai), su kuriais
sudaromos darbo sutartys, t.y. medicinos darbuotojams ir žurnalistams. Konfidencialumo principo
laikymasis yra tiesiogiai susijęs su tam tikrų profesijų atstovų darbu, kurių darbas susijęs su asmens
privačiu gyvenimu. Jiems konfidencialumo pareiga gali kilti tiesiai iš įstatymų bei teisės aktų
normų, ribojančių informacijos apie žmogaus privatų gyvenimą gavimą bei skleidimą.
Konfidencialumo pareiga tam tikroms profesijoms yra būtina, siekiant tinkamai atstovauti piliečių
interesus, didinti visuomenės pasitikėjimą tam tikrų profesijų atstovais, rodyti aukštą
profesionalumą, kelti profesinę garbę ir pan. Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų bei profesinės
etikos normų laikymasis yra privalomas. Teisė į privatų gyvenimą, o tuo pačių, į jo
konfidencialumą, yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių. Kiekvienam piliečiui yra garantuojama
teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22
straipsniu, kuriame numatyta, jog „[ž]mogaus privatus gyvenimas neliečiamas.“ 124 „Žmogaus teisė į
privatumą apima asmeninio, šeimos ir namų gyvenimo, garbės ir reputacijos neliečiamumą, asmens
fizinę ir psichinę neliečiamybę, asmeninių faktų slaptumą, draudimą skelbti gautą ar surinktą
konfidencialią informaciją ir kt.“125 Teisės į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą įvirtinimas
Konstitucijoje, įpareigoja valstybę teisės aktais užtikrinti veiksmingą teisės į privataus gyvenimo
neliečiamumą apsaugą ir gynybą, kurių imperatyvios normos yra privalomos tiems, kurių darbas
tiesiogiai susijęs su įstatymų vykdymų.
Darbuotojų pareigas, kaip minėta, gali sukonkretinti vidaus aktai, taisyklės, bei profesiniai
etikos standartai, įtvirtinami etikos kodeksuose. Etikos kodeksus turi prokurorai, advokatai,
auditoriai, psichologai, žurnalistai126, Lietuvos gydytojų sąjunga, antstoliai ir kitų profesijų atstovai.
Visuose galima rasti konfidencialumo įsipareigojimus, siekiant apsaugoti asmens privatų gyvenimą
nuo neteisėto kišimosi. Nusižengimas profesinės etikos taisyklėms gali diskredituoti ne tik atskirus
profesijos atstovus, bet ir valdžios institucijas, todėl etikos taisyklių nepaisymas gali būti
prilyginamas šiurkščiam darbo pareigų nevykdymui, už kurį gali grėsti griežčiausios sankcijos.
122
Žr. išnašą 4: LR Civilinis kodeksas 116 str. 5 d.
123
Šiuo atveju, tai nereiškia, kad darbe išvardintas baigtinis tokių profesijų atstovų sąrašas.
124
LR Konstitucija, Žin. (1992 11 30, Nr. 33-1014), 22 str.
125
Dėl Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo 8 straipsnio ir 14 straipsnio 3 dalies atitikties Lietuvos
Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismo 2002 m. spalio 23 d nutarimas, II d., 3 p.
126
Lietuvos Žurnalistų ir leidėjų Etikos kodeksas, (Vilnius: Grafija, 2005)
<http://www.gzi.lt/ci.admin/Editor/assets/Istatymai/Kodeksas.pdf> [aplankyta 2010 03 29]
36
Nors, kaip nurodo Jolanta Palidauskaitė mokslo darbų apžvalgoje „Etika valstybės tarnyboje:
Vadybiniai aspektai“, „etikos taisykl[ės] ... skirtingai nei įstatymai ... bus daugiau neformalios
taisyklės“127, tačiau, nepaisant to, jomis galima teisėtai vadovautis ir pagrįstai remtis, siekiant
apibrėžti darbuotojų įsipareigojimus, kadangi etikos kodeksų laikymasis taipogi gali būti numatytas
ir įstatymuose.
Taigi, kokie įstatymai bei etikos kodeksai nustato žurnalistų ir medikų konfidencialumo
pareigą? Viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų ir jų veiklą
reglamentuojančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę nustato LR Visuomenės informavimo
įstatymas128. Šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalis numato, kad informaciją apie privatų gyvenimą
galima skelbti tik jei tas žmogus sutinka129, arba ji gali būti renkama remiantis įstatymu ir esant
motyvuotam teismo sprendimui.130 Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 4 d. nurodyta,
jog naudojimasis informacijos laisve gali būti apribotas tik įstatymų, siekiant apsaugoti žmonių
sveikatą, privatų gyvenimą, orumą ir kitas teises, taip pat užkirsti kelią konfidencialios informacijos
atskleidimui. To pačio straipsnio 2 dalyje bei 41 str. 4 d. numatytas imperatyvus profesinės etikos
normų laikymasis įtvirtintas žurnalistų etikos kodekso 69 straipsnyje, o tokių normų nesilaikymas
yra pagrindas taikyti drausminio poveikio priemones.131 To pačio įstatymo 8 straipsnyje numatyta,
kad „[v]iešosios informacijos rengėjas, skleidėjas, jų dalyvis, žurnalistas turi teisę išsaugoti
informacijos šaltinio paslaptį, neatskleisti informacijos šaltinio, išskyrus atvejus, kai informacijos
šaltinį teismo sprendimu atskleisti būtina dėl gyvybiškai svarbių ar kitų ypač reikšmingų
visuomenės interesų, taip pat siekiant užtikrinti, kad būtų apgintos asmenų konstitucinės teisės ir
laisvės ir kad būtų vykdomas teisingumas“. Privataus gyvenimo apsaugos ribas, konkrečiai įvardina
žurnalistų etikos kodeksas, kuriame numatytas draudimas skelbti duomenis apie asmens privatų
gyvenimą; sveikatą; ikiteisminio tyrimo surinktus duomenis; įtariamo padarius nusikalstamą veiką
asmens duomenis, jeigu iš jų galima nustatyti įtariamojo tapatybę; nukentėjusio nuo nusikalstamos
veikos duomenis; šeimyninius konfliktus; seksualinę agresiją patyrusio žmogaus; nusikalstamos
veikos liudininko; skolininkų; nepilnamečių, ar asmenų, susijusių su savižudybe, ar bandymu
nusižudyti; informaciją apie afekto būsenos asmenį arba asmenį mirties akivaizdoje, taip pat
filmuotus ir fotografuotus vaizdus su tokiu asmeniu; privačių asmenų padariusių pažeidimus ir už
127
Jolanta Palidauskaitė, „Etika valstybės tarnyboje: Vadybiniai aspektai“, Habilitacijos procedūrai teikiamų mokslo
darbų apžvalga <http://www.ktu.lt/habilitacija/palidauskaite/apzvalga%20Palidauskaite.pdf> [aplankyta 2010 03 23]
128
LR Visuomenės informavimo įstatymas, Žin. (2006, Nr. 82-3254)
129
Ten pat, 14 straipsnio 3 d. numatyta išimčių, kuomet sutikimo nereikalaujama, t.y. kai informacija padeda atskleisti
įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, kai informacija yra pateikiama viešai nagrinėjant bylą, kai informacija
atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes. Informaciją
apie asmens sveikatą be sutikimo gali būti skelbiama tik esant šių sąlygų visumai: yra kalbama apie viešąjį asmenį,
skelbti šią informaciją yra visuomenės (viešasis) interesas ir turima oficiali medicinos įstaigos išvada
130
Žr. išnašą 135: LR Konstitucija 22 str.
131
Žr. išnašą 141: Lietuvos Žurnalistų ir leidėjų Etikos kodeksas, 70 str.
37
tai nubaustų lengvomis bausmėmis; nukentėjusio nuo nusikalstamos veikos asmens tapatybę
aptvirtinančius duomenis arba kitą informaciją, susijusią su privačiu gyvenimu nesant viešo intereso
tokią informaciją sužinoti. Informacija, atskleidžianti privataus gyvenimo detales, negali būti
pateisinama visuomenės smalsumu žinoti „naujienas“. Taigi, informacija apie privataus132 asmens
gyvenimą gali būti skelbiama: 1) tik esant konkrečioms išimtims, numatytoms įstatymuose; 2) kai
yra teisėtas, pagrįstas ir realus visuomenės (viešasis) interesas žinoti tam tikro asmens privataus
gyvenimo faktus; 3) esant asmens sutikimui. Nurodyta teisė skleisti informaciją gali būti
įgyvendinama tiek, kiek jos įgyvendinimas nepažeidžia kitų teisės saugomų vertybių, tarp jų ir
teisės į privatų gyvenimą133.
Visuomenės informavimo priemonių laisvės skleisti privataus gyvenimo faktus, susijusius
su asmens sveikata, ribos taip pat nustatytos Sveikatos sistemos įstatyme, vadinasi, analizuojant
konfidencialumo pareigą viešosios informacijos skleidėjai privalo atsižvelgti ir į įstatymų,
reglamentuojančių asmens sveikatos apsaugą, normas. Konfidencialumo pareiga, numatyta
įstatymuose bei teisės aktuose yra imperatyvi, t.y. 1) ji negali būti aiškinama plečiamai, nei
numatyta imperatyviomis įstatymų normomis; 2) atleidimas nuo jos yra galimas vadovaujantis
įstatymų normose numatytomis konkrečiomis išimtimis ir tik tada, jei tai būtina apsaugoti žmogaus
sveikatą, garbę, orumą, privatų asmens gyvenimą, dorovę ar viešąjį interesą.
Medikų konfidencialumo pareiga yra numatyta, arba išplaukianti tiesiogiai atliekant darbo
pareigas, iš šių įstatymų: Sveikatos sistemos įstatymo 134, psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 135,
pacientų teisių ir žalos sveikatos atlyginimo įstatymo 136, Asmens duomenų įstatymo137, 1999 m.
132
Darbe analizuojamas privataus asmens gyvenimo neliečiamumas nėra taikomas viešiesiems asmenims, kuriems
konfidencialumo ribojimas yra nustatytas LR Visuomenės informavimo įstatymo 14 str. 3 d., pagal kurį „[i]nformacija
apie viešojo asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama be jo sutikimo, jeigu ši informacija atskleidžia visuomeninę
reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes“ .
133
S. Š. ir V. Š. p. UAB „Lietuvos rytas“, LR Aukščiausiasis Teismas (2008, Nr. 3K-7-2)
134
LR Sveikatos sistemos įstatymas, Žin. (1994, Nr. 63-1231, Nauja įstatymo redakcija 1998, Nr.112-3099), 52 str. 3 d.
„Asmens ar visuomenės sveikatos priežiūros specialistams draudžiama, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus,
pažeisti asmens privataus gyvenimo ar asmens sveikatos informacijos, kuri sudaro asmens sveikatos paslaptį ir kurią jie
sužinojo eidami profesines pareigas, konfidencialumą“.
135
Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas, Žin. (1995, Nr. 53-1290) 14 straipsnis. Pacientai turi teisę į informacijos
apie jų sveikatą konfidencialumą. Psichiatras, kitos specialybės gydytojas, slaugytojas ir kitas personalas, sveikatos
priežiūros įstaigos administracija privalo užtikrinti šią paciento teisę, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos įstatymais
ir medicinos etikos reikalavimais. Informacija kitiems asmenims apie pacientų sveikatos būklę pateikiama Lietuvos
Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. (Straipsnio pakeitimai: Žin. 2001, Nr. 64-2326)
136
Ten pat, 10 str. 3d. „Visa informacija apie paciento buvimą sveikatos priežiūros įstaigoje, gydymą, sveikatos būklę,
diagnozę, prognozes ir gydymą, taip pat visa kita asmeninio pobūdžio informacija apie pacientą turi būti laikoma
konfidencialia net ir po paciento mirties. Konfidenciali informacija gali būti suteikta kitiems asmenims tik turint rašytinį
paciento sutikimą. Asmenims, tiesiogiai dalyvaujantiems gydant ar slaugant pacientą, atliekantiems paciento sveikatos
ekspertizę, be paciento sutikimo konfidenciali informacija gali būti suteikta tais atvejais ir tiek, kiek tai būtina paciento
interesams apsaugoti. Be paciento sutikimo teisės aktų nustatyta tvarka konfidenciali informacija gali būti suteikta
valstybės institucijoms, kurioms Lietuvos Respublikos įstatymai suteikia teisę gauti konfidencialią informaciją apie
pacientą prieš jo valią. Kai pacientas yra praradęs sąmonę ir nėra jo sutikimo, konfidenciali informacija gali būti
suteikiama paciento atstovui, sutuoktiniui (partneriui), tėvams (įtėviams) ar pilnamečiams vaikams tik tais atvejais ir
tiek, kiek tai būtina paciento interesams apsaugoti.
137
LR Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas Žin. (1996, Nr. 63-1479, Nauja įstatymo redakcija nuo 2003-01-
21, Nr. 15-597 (2003-02-12)). 10 str. 1 d. „Asmens sveikatos paslaptis turi būti saugoma pagal Civilinį kodeksą,
38
gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 552 patvirtinti Asmens sveikatos paslapties kriterijais 138 ir pan. Nėra
imperatyviai reikalaujama, kad su etikos kodeksų taisyklėmis, kuriose taip pat numatyta
konfidencialumo pareiga, profesijų atstovai būtų supažindinti pasirašytinai. Tai paaiškinama tuo,
jog informacijos konfidencialumas, o būtent susijęs su asmens privatumu, yra aiškus ir neabejotinas
net nenurodžius, kad tokia informacija yra konfidenciali. Lietuvos Aukščiausias Teismas, byloje
L.D. vs „Verslo sindikato apskaita“, išplėtė šią mintį ir prie nurodytų privalomų pareigų nurodė,
jog „kiekvienas darbuotojas (tiek supažindintas su lokaliniais teisės aktais, tiek ir su jais
nesupažindintas) privalo laikytis norminiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų ... laikytis
įstatymų ir darbo drausmės, ..., veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo
principų, nepažeisti ... įstatymų saugomų interesų (DK 35, 228 str)“. 139 Taigi, tiek medikų, tiek
žurnalistų etinė ir teisinė pareiga yra išsaugoti asmens privačios informacijos konfidencialumą.
Galima daryti išvadą, kad kai konfidencialumo pareiga yra imperatyviai įtvirtinta įstatymų normose,
darbuotojai negali gintis tuo, jog ši pareiga jam buvo neįvardinta, jog jis nebuvo su ja supažindintas,
kadangi įstatymų nežinojimas nėra atsakomybę šalinanti aplinkybė pagal LR Konstitucijos 7 str.140
IŠVADOS
Magistro darbe iškelta hipotezė, kad darbuotojas nėra saistomas konfidencialumo pareigos,
kai tokia pareiga nenumatyta sutartyje pasitvirtino iš dalies. Apibendrinus atliktą analizę, galima
daryti šias išvadas:
pacientų teises reglamentuojančius įstatymus ir kitus teisės aktus“.

138
Ten pat, 4 p. Visa informacija apie paciento sveikatos būklę, diagnozę, prognozes ir gydymą, taip pat visa kita
informacija apie paciento asmenį yra konfidenciali.
139
L.D. p. „Verslo sindikato apskaita“, LR Aukščiausiasis Teismas (2008, Nr. 3K-3-592)
140
Žr. išnašą 135: LR Konstitucija 7 str.
39
1. Įmonės komercinė (gamybinė) paslaptis, kuri dažniausiai įvardinama kaip
konfidenciali informacija, turi nuolat turėti privalomas dalis, t.y.: informacija turi būti
nevieša, nežinoma ir neprieinama tretiesiems asmenims; informacija turi turėti
komercinę vertę; Informacija turi būti saugojama. Nesant bent vieno iš paminėtų
konfidencialiai informacijai privalomų kriterijų, bus laikoma, jog informacija yra vieša.
2. Esamas konfidencialumo pareigos numatymas darbo sutartyje nėra besąlygiškai
privalomas darbuotojui vien dėl tokios sąlygos sudarymo. Kita vertus, išsamiai
nenurodytos darbuotojo pareigos darbo sutartyje dar nereiškia, jog papildomi darbuotojo
įsipareigojimai ir papildomos numatytos pareigos negalės kilti kitais darbo santykius
reglamentuojančiais atvejais
3. Tarp įvairių subjektų sudaromi konfidencialumo susitarimai, kurie gali numatyti ir
ilgesnius tokios informacijos neatskleidimo terminus ir nustatantys darbuotojui pareigą
neatskleisti įmonės konfidencialios informacijos, apima šalių santykius ir po darbo
sutarties pasibaigimo, o tokie susitarimai pasibaigus darbo santykiams bus traktuojami
kaip civiliniai, sukuriantys jos šalims civilines teises ir pareigas, kuriems pagal analogiją
bus taikomas LR Civilinio kodekso 1.116 str., reglamentuojantis komercinės
(gamybinės) paslapties ribas kartu su konkurencijos įstatymo 16 str. 4 d., kuriame
numatytas minimalus tokios paslapties apsaugos terminas, jeigu sutartyje nėra numatyta
kitaip.
4. Informacija, kuri gali būti nurodoma kiekvienoje įmonėje kaip konfidenciali,
komercinė (gamybinė) ar profesinė paslaptis kurianti turtą, yra civilinių teisių objektas,
saugomas įstatymo. Tačiau konfidencialumo pareiga, siejant ją su konfidencialios
informacijos apsauga įmonėje, neatsiejamai susijusi su tokius susitarimus
reglamentuojančiais civiliniais santykiais, t.y. darbuotojo pareiga saugoti įmonės
komercines (gamybines) paslaptis atsiranda, kai yra išpildomi Civiliniame kodekse
numatyti komercinės (gamybinės) paslapties atitikimo kriterijai.
5. Pareigą laikytis konfidencialumo, kylančio iš įmonės komercinių (gamybinių)
paslapčių, darbuotojas turi tuo atveju, jeigu paslaptis jam yra individualiai patikėta
naudoti ir saugoti atliekant su darbu susijusias pareigas, jeigu įmonėje yra sudarytas
komercinių paslapčių sąrašas, numatyta naudojimo tvarka ir su šiomis paslaptimis
darbuotojai yra tinkamai supažindinti. Kitu atveju, konfidencialumo pareigos darbuotojai
neprivalo laikytis.
6. Konfidencialumo pareiga, kylanti ne iš įmonės komercinių paslapčių, gali atsirasti
kitais, ne konkrečias darbuotojo darbo pareigas reglamentuojančiais sutartiniais
40
pagrindais, pagal kuriuos tokios pareigos atsiranda remiantis civilinės teisės principais, ir
nesant tarp šalių darbinių santykių.
7. Darbdaviams yra palikta laisva valia nuspręsti, ar įmonės paslapčių saugojimas yra
privalomas, ar ne, kadangi tik įmonės vadovai, ar savininkai gali žinoti, kokių įstatymų
nedraudžiančių susitarimų reikia imtis, norint efektyviai apsaugoti įmonės turtą, siekiant
įmonėje išsikeltų tikslų. Taigi darbuotojui nesuteikta teisė nustatyti įmonės
konfidencialios informacijos turinio, o taip pat darbuotojas neturi pareigos pats suprasti,
kas yra laikoma įmonės konfidencialia informacija.
8. Konfidencialios informacijos pažeidimas gali būti traktuojamas ne tik tada, kai tokia
informacija yra atskleidžiama tretiesiems asmenims, bet ir tada, kai, atsižvelgiant į
vidaus norminių aktų numatytas normas, ji nėra tinkamai saugojama, tvarkoma ar
perduodama. Kai konkretaus darbuotojo padarytas pažeidimas atitinka įstatymuose,
kituose norminiuose arba lokaliniuose teisės aktuose, profesinės etikos kodeksuose ir
taisyklėse nustatyto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sudėtį, toks konkretus
pažeidimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas už kurį gali būti
skiriama griežčiausia drausminė priemonė – atleidimas iš pareigų.
9. Nesant tinkamai sudarytų konfidencialumo įsipareigojimų, darbuotojas išvengia bet
kokios atsakomybės taikymo.
10. Kai konfidencialumo pareiga yra imperatyviai įtvirtinta įstatymų normose ir kylanti iš
specialių profesinių pareigybių, darbuotojas negali gintis tuo, jog ši pareiga jam buvo
neįvardinta, jog jis nebuvo su ja supažindintas, kadangi įstatymų nežinojimas nėra
atsakomybę šalinanti aplinkybė pagal LR Konstitucijos 7 str.
LITERATŪRA
Teisės aktai, kita literatūra:
1. LR Darbo kodeksas, Žin. (2002, Nr. 64-256)

2. LR Konstitucija, Žin. (1992 11 30, Nr. 33-1014)
3. LR Civilinis kodeksas, Žin., (2000, Nr. 74-2262)
41
4. LR Konkurencijos įstatymas, Žin.,( 1999, Nr. 30-856)
5. LR Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymas, Žin. (2001-11-28, Nr. 99-3515)
6. LR Akcinių bendrovių įstatymas, Žin. (2000, Nr. 64-1914)
7. LR Protekcinių (apsaugos) priemonių įstatymas, Žin., (2000, Nr. 44-1249)
8. LR Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas, Žin., (2001, Nr. 99-3516)
9. LR Darbo sutarties įstatymas (oficialus tekstas su pakeitimais iki 2002 12 31), Žin.
(1991, Nr. Nr. 36-973)
10. LR Visuomenės informavimo įstatymas, Žin. (2006, Nr. 82-3254)
11. LR Sveikatos sistemos įstatymas, Žin. (1994, Nr. 63-1231, Nauja įstatymo redakcija
1998, Nr.112-3099)
12. Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas, Žin. (1995, Nr. 53-1290)
13. LR Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas Žin. (1996, Nr. 63-1479, Nauja
įstatymo redakcija nuo 2003-01-21, Nr. 15-597 (2003-02-12))
14. LR Vyriausybės nutarimas Dėl įslaptintos informacijos administravimo taisyklių
patvirtinimo, Žin., (2000, Nr. 72-2241).
15. LR Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 5 d. nutarimas Nr. 290, Dėl viešo naudojimo
kompiuterių tinkluose neskelbtinos informacijos kontrolės ir ribojamos viešosios
informacijos platinimo tvarkos patvirtinimo" patvirtintos viešo naudojimo kompiuterių
tinkluose neskelbtinos informacijos kontrolės ir ribojamos viešosios informacijos
platinimo tvarkos 12, 14 ir 16 punktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 53 straipsnio 1 daliai
(2005 m. Byla Nr. 19/04) http://www.lrkt.lt/dokumentai/2005/n050919.htm [aplankyta
2010 03 29]
16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimas Nr. 45, Dėl dar-
bo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą pagal Darbo kodekso
136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, taikymo teismų praktikoje,
http://www.lat.lt/3_nutartys/senos/nutartis.aspx?id=26546> [aplankyta 2010 03 28]
17. Dėl Darbo sutarties įstatymo taikymo civilinėse bylose apibendrinimo rezultatų,
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1996 m. birželio 21 d. nutarimas Nr. 42, p. 28
http://www.lat.lt/4_tpbiuleteniai/senos/nutartis.aspx?id=26627 [aplankyta 2010 04 02]
18. Dėl Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo 8 straipsnio ir 14
straipsnio 3 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos
Konstitucinis Teismo 2002 m. spalio 23 d nutarimas, II d., 3 p.
Internetiniai straipsniai:
1. Marija Stonkienė, Žinių nuosavybės teisių apsauga verslo organizacijoje//

http://www.leidykla.eu/fileadmin/Informacijos_mokslai/40/81-94.pdf, [aplankyta 2010
03 03]
2. Aldona Laurinavičienė, Konfidencialūs dokumentai. Ciklas Dokumentų apsaugos
organizacinės priemonės// www.paciolis.lt/%3Fcid%3D30485%26details
%3D1+Organizacin%C4%97+komercin
%C4%97s+paslapties+apsauga&cd=17&hl=en&ct=clnk&gl=lt&client=opera,
[aplankyta 2009 12 03]
3. Advokatas Tomas Bagdanskis, Darbuotojų pareiginių nuostatų teisinė galia ir reikšmė//
<http://www.buhalteris.lt/index.php?cid=259&new_id=9453> [aplankyta 2010 02 18]
4. Juristas Henrikas Davidavičius , Atleidimas iš darbo už pakartotinį drausmės
pažeidimą// http://www.verslobanga.lt/lt/leidinys.full/4492f4cb82cf8. [aplankyta 2009
12 04]
5. Jolanta Palidauskaitė, „Etika valstybės tarnyboje: Vadybiniai aspektai“, Habilitacijos
procedūrai teikiamų mokslo darbų apžvalga
42
http://www.ktu.lt/habilitacija/palidauskaite/apzvalga%20Palidauskaite.pdf [aplankyta
2010 03 23]
Specialioji literatūra:
1. Mikelėnas V. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Šeštoji knyga.

Prievolių teisė (Vilnius: Justitia, 2003)
2. Alfonsas Vaišvila, Teisės teorija (Vilnius: Justitia, 2004)
3. Viktoras Tiažikijus, Darbo teisė. Teorija ir praktika, I Tomas (Vilnius: Justitia, 2005)
4. Ipolitas Nekrošius, Viktoras Tiažkijus ir kt., Lietuvos respublikos darbo kodekso
komentaras, I dalis Bendrosios nuostatos, II dalis Kolektyviniai darbo santykiai
(Vilnius: Justitia, 2003)
5. Ipolitas Nekrošius, G. Bužinskas ir kt. Lietuvos respublikos darbo kodekso komentaras,
III dalis individualūs darbo santykiai (vilnius: Justitia, 2004)
6. Valentinas Mikelėnas, Civilinės atsakomybės problemos: lyginamieji aspektai (Vilnius:
Justitia, 1995)
7. P.Vitkevičius ir kt. Civilinė teisė (Kaunas: Vijusta,1997).
8. Mykolo Riomerio universitetas. Mokslo darbai 2008 5(107), Jurisprudencija, p. 56
9. Lietuvos Žurnalistų ir leidėjų Etikos kodeksas (Vilnius: Grafija, 2005)
<http://www.gzi.lt/ci.admin/Editor/assets/Istatymai/Kodeksas.pdf> [aplankyta 2010 03
29]
Lietuvos bylos:
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis c.b. G.Z p. AB „Parex

bankas“, Nr. 3K-3-499/2006
2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis c.b. UAB „Ekonomikos
mokymo centras“ p. A. G., Nr. 3K-3-36/2006
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 22 d. nutartis c.b. UAB „Docpartner“
p. L.V, Nr. 3K-3-415/2007
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis c.b. UAB „Optimalūs
finansai“ p. G. P, Nr. 3K-3-428/2008
5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis c.b. R.M. p. UAB
„Azovlitas“, Nr. 3K-3-201/2008
6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis c.b. P. G. p. UAB ,,S.
K. S., Nr. 3K-3-568/2008
7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis c.b. L.D. p. „Verslo
sindikato apskaita“, Nr. 3K-3-592/2008
8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 17 d., nutartis c.b. R.B. p. Viešoji
įstaiga Kauno 2-oji klinikinė ligoninė, Nr. 3K-3-472/2008
9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis c.b. V. L. p. Užsienio
reikalų ministerija, Nr. 3K-3-125/2008
10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis c.b. V. M. p. UAB
,,Sanatorija ,,Pušyno kelias“, Nr. 3K-3-565/2007
11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis c.b. UAB “Rudeta” p.
UAB “Lietuvos draudimas”, Nr. 3K-3-322/2008
12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 17 d. nutartis c.b. UAB
“Vaivorykštė“ p. UAB „Sanitex“, Nr.3K-3-336/2008
13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis c.b. Alytaus regiono
Aplinkos apsaugos departamentas p. UAB „Graanul invest“,Nr. 3K-7-465/2008
14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis c.b. O. V. p. UAB DK
„PZU Lietuva“, Nr. 3K-3-12/2009
43
15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis c.b. J. N. p. T. M., Nr.
3K-7-304/2007
16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 16 d. nutartis c.b. D.L.P. p. UAB
“Wellman”, Nr. 3K-3-1012/2000
17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 10 d. nutartis c.b. UAB "Dola" p.
J.Brazauskienė, Nr. 3K-3-28/2005
18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. lapkričio 20 d. nutartis c.b. V.B p. AB
„Lietuvos spauda“, Nr. 3K-3-1388/2002
19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis c.b. I.Gaubienė p.
UAB "VP Market", Nr. 3K-3-300/2004
20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gegužės 12 d. nutartis c.b. R.B. p. UAB
„Lietuva Statoil“, Nr. 3K-3-584/2003
21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 n. Gegužės 22 d. nutartis c.b. G.Kazlauskaitė p.
UAB „Baltijos parkai“, Nr. 3K-3-351/2006
22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 18 d. nutartis c.b. B. Ž.
Minkauskaitė p. UAB „Omnitel“, Nr. 3K-3-455/2001
23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 21 d. nutartis c.b. V. Žolobaila p. AB
Aviakompanija "Lietuvos avialinijos", Nr. 3K-3-178/2005
24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis c.b. L.Karužienė p. AB
„Lietuvos draudimas“, Nr. 3K-3-532/2005
25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 30 d. nutartis c.b. I. Tijūnaitienė p.
Šiaulių miesto lopšelis-darželis "Trys nykštukai", Nr. 3K-3-314/2005
26. Č. P, VšĮ “Vilniaus kraujo centras”, LR Aukščiausiasis teismas (2001, Nr. 3K-3-694)
27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis c.b. UAB "Girteka" p.
J.Jurgelevič, Nr. 3K-3-215/2005
29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 23 d. nutartis c.b. UAB
“Lazdynas” p. Kauno miesto valdyba, Nr. 3K-3-544/2003
30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. balandžio 12 d. nutartis c.b. Juchnevičius p.
Vilniaus miesto valstybinė mokesčių inspekcija, Nr. 3K-3-50/1999
31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis c.b. S. Š. ir V. Š. p. UAB
„Lietuvos rytas“, Nr. 3K-7-2/2008
32. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 6 d. nutartis c.b. J. B. p. UAB „Turto
administravimo grupė“, Nr. 2A-401-115/2010
44

Ar Darbuotojas Saistomas Konfidencialumo Pareigos Kai Tokia Pareiga Nenumatyta Sutartyje

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Ar Darbuotojas Saistomas Konfidencialumo Pareigos Kai Tokia Pareiga Nenumatyta Sutartyje

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

AR DARBUOTOJAS SAISTOMAS KONFIDENCIALUMO PAREIGOS KAI

Magistro baigiamasis darbas

Teisės vientisųjų studijų programa, valstybinis kodas 60101S103

Vadovas Dainius Mocevičius _________ ______

Apginta Doc. Doc. dr. Julija Kiršienė __________ _______

Darbe analizuojamas įmonės komercinių (gamybinių) paslapčių turinys, stengiamasi

Fast-evolving technologies and increasing competition in business markets, tend to face

Konfidencialumo sutartis - tai sutartis, kuria siekiama apsaugoti perduodančios

Temos aktualumas ir problemos naujumas. Teismų praktikoje, konfidencialios

Darbo objektas. Darbuotojo bei darbdavio pareigos bei konfidencialios informacijos

Darbo struktūra. Darbą sudaro trys skyriai. Pirmajame skyriuje nagrinėjama

„Visi asmenys pagal [Lietuvos Respublikos] Konstituciją [(toliau - Konstitucija)] turi

2. DARBO SUTARTIES SĄLYGOS

3. DARBO IR CIVILINĖS TEISĖS SANDŪRA

4. DARBUOTOJO IR DARBDAVIO TEISIŲ BEI PAREIGŲ

„Teisinė atsakomybė – tai teisės subjektų įsipareigojimas ir teisinis jų įpareigojimas

6. KONFIDENCIALUMO PAREIGOS IMPERATYVUMAS

pacientų teises reglamentuojančius įstatymus ir kitus teisės aktus“.

Teisės aktai, kita literatūra:

1. LR Darbo kodeksas, Žin. (2002, Nr. 64-256)

1. Marija Stonkienė, Žinių nuosavybės teisių apsauga verslo organizacijoje//

1. Mikelėnas V. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Šeštoji knyga.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis c.b. G.Z p. AB „Parex

You might also like

Vadovas Dainius Mocevičius ___

Apginta Doc. Doc. dr. Julija Kiršienė ____ _