ERŽVILKO GIMNAZIJA

1G klasės mokinys

Lukas Jonikas

REFERATAS

Antanas Baranauskas

Vadovė :

Istorijos mokytoja

Stasė Baužienė

Eržvilkas, 2018
Poeto Biografija
Antanas Baranauskas gimė Anykščiuose 1835 metų Sausio 17 dieną , tėvai Jonas
Bernardas Baronas-Baranauskas ir Teklė Pavilonytė-Baronienė-Baranauskienė buvo kilę iš
karališkųjų valstiečių šeimų. Kalbininkas mirė 1902 metų lapkričio 26 dieną būdamas 67 metų
Seinuose , Lenkijoje. 1841–1843 metais Antanas mokėsi Anykščių pradžios mokykloje lenkų kalba.
1845–1848 metais žiemomis lankė Anykščių rusišką parapinę pradžios mokyklą, kurioje
pasižymėjo savo įžymiais gabumais, ypač matematikoje. 1843–1848 metais prižiūrėjo tėvų
auginamą gyvulių bandą. 1848–1849 meteis tarnavo Gelvonų klebonijoje liokajumi pas kleboną
Joną Danevičių. Pagal A. Baranausko dienoraščius, tarp 1848 ir 1851 metų jis išmokęs rusiškai.
1849–1851 metais vėl dirbo tėvų ūkyje įvairiausius žemės ūkio darbus. 1851–1853 metais mokėsi
Rumšiškių dvimetėje raštininkų mokykloje. Čia parašė apie 20 pirmųjų iki šiol išlikusių eilėraščių.
1853–1856 metais dirbo raštininko padėjėju Vainute, Raseiniuose, Sedoje ir Skuode. 1853–1856
metais lenkų kalba rašė dienoraštį. 1855 metais Telšiuose susipažino su Karolina Praniauskaite –
pirmąja lietuvių literatūroje žinoma moterimi poete. Ji padėjo A. Baranauskui geriau pažinti lenkų
literatūrą, klasikinę lenkų poeziją, skatino rašyti gimtąja kalba. Jos brolis kunigas Otonas
Praniauskas sudarė sąlygas A. Baranauskui 1856 metais įstoti į Varnių kunigų seminariją.

Studijų Varniuose metais bendravo su Klemensu Kairiu. 1858 metais Žemaičių vyskupija kaip gabų
klieriką išsiuntė į Sankt Peterburgo dvasinę akademiją, kur jis 1858–1862 metais. toliau studijavo
teologiją. 1861 metų balandžio 22 d. įšventintas diakonu, 1862 metais kunigu. 1862–1864 metais
kaip valdžios stipendininkas studijavo Miuncheno, Insbruko, Leveno, Romos universitetuose. 1864
metų gruodį Sankt Peterburge paskirtas Dvasinės akademijos profesoriumi, pastoralinės teologijos
dėstytoju. 1865 metų pabaigoje atšauktas iš pareigų grįžo į Lietuvą.1865–1897 metais gyveno
Kaune, 1865–1866 metais kelis mėnesius buvo Kauno katedros vikaras, 1866–1884 metais
Žemaičių kunigų seminarijos homiletikos ir dogmatinės teologijos profesorius, nuo 1874 metų ir
seminarijos inspektorius, nuo 1871 metų pirmasis seminarijoje pradėjo dėstyti kunigams lietuvių
kalbą. 1884–1897 metais Žemaičių vyskupo Mečislovo Leonardo Paliulionio padėjėjas
(sufraganas), konsistorijos oficiolas. 1897–1902 metais Seinų vyskupas.

1884–1900 metais atitolo nuo lietuvybės, susižavėjo matematika, kaip jos mėgėjas tyrė pirminių
skaičių savybes, eilučių teoriją, savarankiškai atrado daug dėsningumų, kurie – tai paaiškėjo jau
vėliau – buvo jau žinomi. Matematikos mokslo istorijoje išliko tik „Baranausko formulė“ pirminių
skaičių kiekiui nustatyti. Jis taip pat sukūrė ir 1892 metų prelatui Adomui Dambrauskui-Jakštui
pasiūlė naudoti nemažai ir šiuo metu vartojamų lietuviškų matematikos, daugiausia geometrijos
terminų (trikampis, daugiakampis, lankas, erdvė, status kampas, smailus kampas ir kt.).

Iki 1855–1856 metų net tėvams ir broliams skirti laiškai, dienoraščiai ir eilėraščiai parašyti
lenkiškai. Lietuviškai rašė kaimo žmonėms skirtas daineles, giesmes ir poemas, tikybos reikalams
leistus raštus. Nemažai lietuviškų laiškų skirta kalbininkams ir lietuvių kalbos mylėtojams. Ne
kalbos reikalais su kunigija ir šviesuomene mieliau susirašinėjo lenkiškai, nemėgo, kai klierikai ar
kunigai į jį kreipdavosi lietuviškai. Nuo akademijos laikų bendravo su lenkų kunigais ir
dvarininkais, naujosios lietuvių šviesuomenės nemėgo. Viešai ir griežtai pasisakydavo prieš
aušrininkus ir varpininkus. Savo raštuose laikėsi lenkiškų raidžių, gausiai vartojo lenkybes.
Palaidotas Seinų Švč. Mergelės Marijos bazilikos koplyčios kriptoje.
Kūryba
Dar Varniuose susidomėjo kalbų nagrinėjimu, įgudęs tapo pirmuoju lietuvių
dialektologu, lietuvių kalbos gramatikos terminų kūrėju. Įvairias eiles iš pradžių rašė lenkiška
literatūra , po to lietuviška. Nedidelius kūrinius lietuviškai pradėjo rašyti gana anksti. Pasak brolio
Anupro, apie 1851 metais A. Baranauskas parašė „Vainą vilko ir piemenų“ bei „Mažų dienų
atsiminimus“. 1853 metų spalio 27 d. dirbdamas Vainute parašė trumpą pasakėčią „Góra i dolina“.
1853–1854 metais parašė dar kelis mūsų nepasiekusius eilėraščius lietuviškai. Iš šio laikotarpio yra
jo eilėraštis „Saulatekis“. 1855 metų kovo 30-31 dienomis. tėvams Anykščiuose surašė kelių savo
1854–1855 metų lenkiškų eilėraščių rinkinėlį. 1857 metais surašė didesnį (per 70 eilėraščių) savo
1851–1857 metais lenkiškos poezijos rinkinį. 1857 metais parašė „Dainu dainelę“,
kurią 1883 metais pirmoji išspausdino „Auszra“.

Reikšmingiausi A. Baranausko kūriniai yra keturiolikos dainų rinkinys „Kelionė Peterburkan“

(1858–1859 metais) ir romantinė poema „Anykščių šilelis“ (1858–1859 metais), kurioje
apdainuojama gimtojo krašto gamta, idealizuojama Lietuvos senovė, kaip kontrastas to laikotarpio
realijomis atskleidžiamas gamtos ir žmogaus dvasinis ryšys, protestuojama prieš tautinį lietuvių
tautos engimą. Pirmą kartą išleista 1860 metais Lauryno Ivinskio kalendoriuje, poema laikoma
lietuvių literatūros klasika.

 Atminimo įamžinimai

 Anykščiuose, Baranauskų šeimos sodyboje, išlikusioje 1826 m. statybos klėtelėje, vyskupo

ir poeto brolio Jono anūkas rašytojas Antanas Žukauskas-Vienuolis įrengė ir 1927 metų
gegužės 1 d. atidarė pirmąjį Lietuvoje memorialinį muziejų
 Anykščiuose pastatyti paminklai: biustas Šv. Mato bažnyčioje, biustas jo sodyboje prie
klėtelės, monumentali skulptūrinė kompozicija Vyskupo skvere šalia Šv. Mato bažnyčios
 1967 m. Rumšiškėse pastatytas paminklinis akmuo su bareljefu
 1973 m. Kaune prie namo Rotušės aikštėje 10 atidengta memorialinė lenta su bareljefu
(skulpt. Kazimieras Švažas)
 1999 m. prie Seinų katedros pastatytas paminklas 2003 m. Sedos miestelio centre pastatytas
biustas
 Jo vardas suteiktas mokykloms Anykščiuose (nuo 1992 m.) ir Rumšiškėse (1938–1940 m. ir
nuo 1994 m.), tiltui per Šventąją Anykščiuose (1932–1944 m. ir nuo 2007 m.)
 Baranausko vardu pavadintos gatvės Alytuje, Ežerėlyje, Garliavoje, Kaune (nuo 1924 m.),
Mažeikiuose, Panevėžyje, Rumšiškėse, Telšiuose, Ukmergėje, Utenoje, Vainute,
Vilkaviškyje ir Vilniuje, taip pat centrinės aikštės Anykščiuose ir Sedoje
 2010 m. Anykščių rajono savivaldybė, bendradarbiaudama su Lietuvos rašytojų sąjunga,
įsteigė A. Baranausko literatūrinę premiją.
 2015 m. rugsėjo 25 d. jo vardu pavadintas krateris Baranauskas Merkurijuje.
Naudoti šaltiniai: https://lt.wikipedia.org