ERŽVILKO GIMNAZIJA

1G klasės mokinys
Deividas Jackis
REFERATAS
1863-1864 m. sukilimo vadai.

Vadovė :

Istorijos mokytoja

Stasė Baužienė

Eržvilkas, 2018
 Sukilimas prasidėjo Lenkijoje 1863- ųjų metų Sausio 22-ąją dieną ir kartais yra
vadinamas Sausio sukilimu. Sukilimą  pradėjo Lenkijos „raudonieji1 – čia įsikūrusi Centrinė tautų
vyriausybė išleido atsišaukimą, kuriame skelbiama, jog valstiečiai gaus žemę neatlygintinai, o ponai
gaus kompensaciją iš tautos iždo, kadangi atkuriama Lenkijos-Lietuvos valstybė.
Lietuva XIX a. viduryje patyrė nemažai sunkumų, o 1863-aisiais metais prasidėjęs
sukilimas įnešė dar daugiau sumaišties. Lietuvoje sukilimas prasidėjo  1863- ųjų metų Vasario 1-ąją
dieną, kai Lietuvos provincijos komitetas pasiskelbė įvedąs savo valdžią ir taip palaikė Lenkijoje
jau prasidėjusią kovą prieš carinę Rusiją. Lietuvos provincijos komitete vyravo kairiųjų pažiūrų
raudonieji kitų tikslų siekiantys baltieji2, veikiami Lenkijos tautinio centro komiteto vietoj esančio
Lietuvos provincijos komiteto, 1863-aisiais  įsteigė Lietuvos provincijų valdymo skyrių.
Sukilimo atsiradimą lėmė įvairūs kompleksiniai veiksmai priežastys buvo įvairios
tokios kaip:

 1861-aisais metais baudžiavos panaikinimo sąlygos kurios nuvylė valstiečius ir

pablogino socialinius reikalus.
 Lietuvoje konspiracinė veikla plėtojimosi, slaptųjų draugijų kurimasis tokių kaip:
(„baltieji”, „raudonieji”), antirusiška veiklos aktyvėjimas.
 Politinės-religinės manifestacijos prasidėjimo kuri ragino atkurti ATR su 1772-ųjų
metų sienomis

Pasibaigęs sukilimas neliko be padarinių, tuometiniai įvykiai atnešė ir tam tikru

pokyčių:

 Buvo patvirtinta „rusiškų pradų atkūrimo” programa skelbusi, kad Šiaurės vakarų
kraštas –senosios rusų žemės:
 Uždrausta lietuviška spauda (1864 m.), lotyniškoji abėcėlė pakeista rusiška. Iš
mokyklų, įstaigų pašalinta lietuvių kalba.
 Skiriant valdininkus pirmenybė teikiama rusams stačiatikiams, lietuviams uždrausta
užimti bet kokią valstybinę tarnybą.
 Didinama rusų žemėvalda, keliami rusų kolonistai.
 Apribota katalikų bažnyčios veikla, sudaromos sąlygos plėstis stačiatikybei.
 Uždaromos lietuviškos ir steigiamos rusiškos mokyklos.
 Represijomis slopinamas tautinis judėjimas.
 Uždrausta draugijų veikla.

1
Raudonieji – Draugija kurią sudarė miestiečiai, inteligentija, bežemė bajorija, besimokantis jaunimas. Jie galvojo, kad
tik ginkluota kova gali garantuoti išsivadavimą
2
Baltieji – Tai dvarininkų ir stambiosios buržuazijos atstovai. Buvo priešiški radikalioms revoliucinėms kovos formoms,
tikėjosi bendradarbiauti su caro valdžia, gauti iš jos nuolaidų
 Antanas Mackevičius (1828-1863 m.) – vienas iš 1863-ųjų metų sukilimo vadų. Gimė mažažemių
bajorų šeimoje. Pėsčias keliavo ir mokėsi Vilniaus gimnazijoje. Kunigas, labai apsišvietęs žmogus,
Lietuvos patriotas, reikalavo tautai pripažinti apsisprendimo teisę, rūpinosi baudžiauninkų mokymu,
agitavo valstiečius prieš caro valdžią. Gerai išmanantis partizaninės kovos taktiką, 1863 m. buvo
paskirtas Kauno gubernijos vaivada ir su kariuomene peržygiavo visą šią guberniją. Vykstantis į
Varšuvą buvo suimtas. Į Kauną varė pėsčiomis, nešiną kryžiumi. Net į kartuves ėjo iškelta galva,
įsitikinęs savo teisumu ir ryžtu. A. Mackevičius surinko apie 250 ginkluotų žmonių būrį su įvairiais
medžiokliniais šautuvais ir dalgiais, ginkluotus 8-15 tūkstančių sukilėlių ir ėmėsi jam vadovauti.
Jo atminimui Paberžės bažnyčios šventoriuje pastatytas koplytstulpis, atminimo akmuo esantis
netoli Krekenavos bei akmuo su atminimo lenta, kuri byloja kunigo mirtį prie Kauno evangelikų
reformatų bažnyčios

Konstantinas Kalinauskas (1838-1864 m.) – teisininkas, vienas sukilimo Lietuvoje vadų. Kilęs iš
mažažemių bajorų. 1860-Aisiais metais baigęs Sankt Peterburko unversiteto Teisės fakultetą.
Atsisakė karjeros ir asmeninio gyvenimo, pirmasis prabilo apie Lietuvos ir Baltarusijos tautų
apsisprendimo teisę. Priklausė ,,raudonųjų srovei”. Žuvus Z.Sierakauskui, buvo pakviestas
vadovauti ,,raudonųjų” vyriausybei. Stengėsi išlaikyti sukilėlių jėgas tikėdamas, kad sukilimas
atgis. 1864 –ųjų metų pavasarį buvo išduotas ir suimtas. Visą kaltę prisiėmęs sau. Karo teismo
nuteistas mirties bausme ir pakartas Lukiškių aikštėje. Jam paminėti pastatytas paminklas
Šalčininkuose, memorialas egzekucijos vietoje, Lukiškių aikštėje

Zigmantas Sierakauskas (1826-1863 m.) – vyriausias sukilimo Lietuvoje vadas, pasirikęs

Dolengos slapyvardį. Gerų manierų, kalbantis prancūziškai, buvo priimtas aukščiausiuose elito
draugijose, caro rūmuose. Kadangi rusų inteligentija tuomet buvo liberali, jis nesivaržydamas
propagavo luomų ir baudžiavos panaikinimą, humanistines idėjas. Baigęs Žytomyro gimnaziją,
Zigmantas 1845 m. įstojo į Sankt Peterburgo universitetą, kur studijavo matematiką, o vėliau
istoriją, geografiją, statistiką, teisę 1863-ųjų metų pavasarį, jo vadovaujam sukilėlių armija sumušė
rusų kariuomenę prie Raguvos, Medeikių, tačiau pralaimėjo mūšį prie Biržų, kuriame mirtinai
sužeistas pateko į nelaisvę. Karo lauko teismas nuteisė jį sušaudyti, tačiau M.Muravjovas įsakė
pakarti. Mirties nuosprendis įvykdytas Lukiškių aikštėje.

Vienas iš sukilimo tikslų buvo išsilaisvinti iš Rusijos imperijos valdžios, norėjimas apginti
savo gimtąjį ir mylimą kraštą subūrė žmones kovoti už savo laisvę ir nepriklausomybę imperijai. Su
įvairiomis turimomis priemonėmis tokiomis kaip ginklai, šakės, durklai liaudis kovojo. Nors jiems nepavyko
įgyvendinti savo planų bet jų viltis išliko ir jie nunusileido rusifikacijai. Jie steigė įvairias slaptas lietuviškas
mokyklas, kvietė mokytojus. Taip pat spaudos draudimo laikotarpiu rizikuodami savo gyvybe gabendavo
lietuviškas knygas, rankraščius, laikrasčius.

Referate naudotos įžvalgos, šaltiniai:

https://lt.Wikipedia.org/wiki
www.istorikas.lt