Svočia:

Gerbiamieji svečiai, tėveliai, mes visi susirinkome čia į dviejų žmonių, norinčių sujungti dvi
širdis į vieną, didžiąją šventę. Mus ir šiuos jaunus žmones jaunieji paprašė palydėti į santuokų
rūmus. Miela, ..........., įsek savo išrinktajam į kairį švarko atlapą gėlę. ..........., įteik savo
būsimai žmonai nuostabių gėlių puokštę.

Toliau svočia tęsia:

O dabar, mieli jaunieji, pristatykite savo poras, kurios jus lydės į šios dienos kelionę ............
pristatys pamerges, o ............... - pabrolius. Pamergytės, įsekite savo pabroliui gėlytę į kairį
švarko atlapą.

Kai poros supažindintos, svočia sako:

O dabar, .............., paprašysiu užrišti piršlio juostą. 

Kalba piršlys:

Mieli jaunieji, gyvenime būna metų, kurie verti vienos dienos, bet būna dienų, kurios virsta
metais... Tegul ši diena pavirs Jums laimės metais, ilgu laimingu gyvenimu. Nuo šiandien „aš“
pamažu išnyksta, lieka „mes“. Šis žodis augs kartu su jumis. Daug ko reikės, kad šis žodis
skambėtų, kaip krištolo taurė iš kurios gersit pirmąjį šios šventės tostą. Tad linkim, kad skaisti
šios dienos šviesa spindėtų Jums visą gyvenimą. Kad šiandieniniai linkėjimai jus lydėtų, o eiti
reikės patiems. Tad susikabinę rankomis eikit per ugnį, per laimę ir per skausmą, visada šalia,
visada kartu. Už tai ir pakelkime taures.

Išgėrus šampano, svočia, kreipdamasi į abiejų jaunųjų tėvelius, tęsia:

Mieli tėveliai, jūs šiandien išleidžiate savo vaikus į tą patį gyvenimo kelią, į kurį prieš gerą laiko
tarpą išėjote ir patys. Ir galbūt sudrėks jūsų akys sutinkant jaunąją porą su duona ir druska vien dėl
to, kad gerai žinote nueito kelio skonį ir kainą.

............. ir ....................i, prašom atsisveikinti su Tėveliais. O, Jūs tėveliai, palaiminkite šią

nuostabią jauną porą, nusprendusią šiandien sujungti savo likimus.

*Skaito žodžius*

*Tėvai palaimina vaikus*

Piršlys:

Palinkėkit mums gero kelio, o jums – gero, smagaus laukimo.

Po bažnyčios

Po santuokos bažnyčioje visi pasitinka jaunuosius mesdami rožių žiedlapius ir sveikina

jaunuosius. Išgeriamas šampanas.
......................:

Tik pažvelkite, Tėveliai, mes - užaugom.

Išskrendam jau paukščiais iš namų gimtų.
Tiktai Jūs, mielieji gimtą lizdą saugot,
Kad sugrįžti galėtume mes, kai bus mums neramu.

..................:

Tai atrodo vakar mes maži bėgiojom,

Glaudėt Jūs kiekvieną prie savos širdies.
Šiandien Jums gėles mes dovanojam
Ir palaimą prašom mums suteikti.