Ar saugus mūsų

maistas?
 Azotinėmis trąšomis tręšiamose
daržovėse susikaupia dideli nitratų
kiekiai. Jie gali sukelti širdies ir
kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų,
skydliaukės ir kitas ligas.
 Vaikams ir paaugliams atsiranda
alergija, astma, mažakraujystė, lėtėja
jų fizinė ir psichinė raida, silpnėja
imuninė sistema.
 Nitratai ypač pavojingi kūdikiams ir
nėščioms moterims, nes patekę į
kraują jų dariniai sutrikdo deguonies
pernešimą į audinius.
 Tuose rajonuose, kur gausiai
naudojami pesticidai, daugiau žmonių
 serga virškinimo, nervų, širdies ir
kraujagyslių ligomis, padaugėja
apsigimimų.
 Maisto kokybę Lietuvoje tiria Maisto ir
veterinarijos tarnyba. Ji tikrina, ar
teršalų kiekis nėra didesnis, negu
leidžia normos.

Kaip aprūpinti
augančią žmonių
populiaciją maistu
 Šiais laikais, plėsti ūkiui ir siekiant gauti
didesnį derlių kertami miškai,
sausinamos pelkės, drėkinamos
dykumos.
 Siekiant gauti didesnį derlių
naudojamos trąšos, įvairiomis
cheminėmis priemonėmis naikinami
parazitai ir piktžolės.
 Trąšos padeda augalams geriau augti,
bet tręšiant augalus užteršiama
aplinka.
 Patręšus per daug, augalai nesugeba
paimti visų trąšose esančių medžiagų,
taigi derlius didėja tik iki tam tikros
ribos.
 Piktžolėms, grybelinėms ligoms ir
augalų kenkėjams naikinti naudojamos
cheminės priemonės - pesticidai.
 Trąšos ir pesticidai turi neigiamą
poveikį dirvožemio
mikroorganizmams, įvairiems
 bestuburiams, žemės ūkio plotus
supančius augalus ir gyvūnus.

Teršalų kaupimasis
mitybos grandinėse
 Didžiausias poveikis dirvožemio ir
vandens taršai žemės ūkyje yra
daromas naudojant trąšas ir
pesticidus.
 Intensyviai naudojant mineralines
trąšas pakinta dirvožemio
mikroorganizmų rūšių sudėtis,
dirvožemis rūgštėja.
 Rūgščiame dirvožemyje didėja sunkiųjų
metalų koncentracija, o šie metalai per
 augalus ir jais mintančius galvijus
patenka ir į žmogaus organizmą.
 Dėl intensyvaus trąšų naudojimo
didėja ir vandens tarša organiniais
azoto bei fosforo junginiais.
 Ši tarša atsiranda, kai su lietumi
išplautos mineralinės trąšos patenka į
paviršinius vandenis.
 Per didelė vandens tarša šiais
organiniais junginiais gali sukelti ežerų
bei upių eutrofikacijos (pelkėjimo)
procesus bei sutrikdyti vandens
ekosistemų pusiausvyrą.
Žemės
ūkio
teršalai