Professional Documents
Culture Documents
hfpef{jb!upqphsbgjjt!!
!
tbgv[wmfcjU!
Ucjmjtj!!3119!!
saxelmZRvaneloSi (“geodezia topografiis safuZvlebiT”) gadmocemulia geodeziis
zogadi sakiTxebi. aRwerilia samyaros (kosmosis) fizikuri da geometriuli elementebi.
mocemulia geodeziuri samuSaoebis mokle mimoxilva. ganxilulia wertilTa mdebareobis
gansazRvris sakiTxebi, koordinatebi sainJinro geodeziaSi. mocemulia pirobiTi
aRniSvnebi, Tarazos Teoria, samiznebeli xelsawyoebi. gadmocemulia xazebis gazomvebi da
dasarva.
moyvanilia zogierTi cnobebi ganazomTa Secdomebis Teoriidan. naSromSi
ganxilulia kuTxzomiTi agegmvebi, nivelobis ZiriTadi saxeobebi da farTobebis
gamoTvlis sxvadasxva xerxi.
saxelmZRvanelo ZiriTadaT gankuTvnilia umaRlesi profesiuli ganaTlebis
studentebisaTvis. igi aseve gamoadgebaT yvela im pirebs, romlebsac ainteresebT
aRniSnuli sagnis Seswavla.
2
winasityvaoba
3
s a r C e v i
Tavi I
samyaros (kosmosis) fizikuri da geometriuli elementebi
1.1. samyaros (kosmosis) fizikuri elementebi ----------------------------------------------------- 8
a) mzis sistemasa da metagalaqtikebs Soris gansxvaveba --------------------------- 9
1.2. samyaros geometriuli elementebi ----------------------------------------------------------------- 9
a) ca. cis gumbaTi. normaluri xiluli horizonti. WeSmariti
horizontis sibrtye. cis sfero ---------------------------------------------------------------- 10
7
I Tavi
samyaros (kosmosis) fizikuri da geometriuli elementebi
1.1. samyaros (kosmosis) fizikuri elementebi
8
TanamgzavriT (erT-erTi Tanamgzavria mTvare), uamravi mcire planetebiT,
kometebi, meteorebi sruliad normalurad moZraoben misi centraluri erTi
varskvlavis – mzis udidesi gravitaciuli mizidulobis Zalis gavleniT.
9
a) ca. cis gumbaTi. normaluri xiluli horizonti. WeSmariti
horizontis sibrtye. cis sfero
d
kuTxe
R (1 − cosα ) = h cosα
H H
h cosα
R= (1.2.2)
normaluli xiluli 1 − cosα
horizonti
R
α
nax. 1
10
am formuliT gamoTvlili dedamiwis radiusi R ≈ 6400 km normaluri
xiluli horizontis d radiusi ki gamoiTvleba piTagoris TeoremiT:
d = + ( R + h) 2 − R 2 = 2 Rh + h 2 = + 2 Rh = +113 h
b) heliocentruli da geocentruli
moZRvrebis arsi
11
XVI saukuneSi kopernikma uaryo geocentruli sistema da
daamtkica piriqiT movlena, e.i. dedamiwa ki araa simravlis centri, aramed
mze, romlis garSemo sruliad normalurad, elifsuri gziT, moZraoben mzis
sistemis obieqtebi, rasac heliocentruli sistema ewodeba.
nax. 3
12
Crdilo polusze ar mdebareobs. misgan moSorebulia 63' -iT. am varskvlavs
uwodes polaruli varskvlavi.
6 saaTis Semdeg didi daTvis Tanavarskvlavedi miiRebs II
mdgomareobas. kidev 6 saaTis Semdeg III mdgomareobs da a. S. saxiT α
1.3. koordinatebi
13
sibrtyesTan. igi icvleba 0ο − 90ο -mde CrdiloeTiT + niSniT, samxreTiT –
niSniT da izomeba Sesabamisi F0M0 rkaliT.
ϕ SeiZleba Seicvalos z-iT. am kuTxes ewodeba M0-wertilis
zenituri kuTxe anu polusis zenituri manZili. igi aiTvleba rkaliT 0ο -dan
180ο -mde + niSniT e.i.
ϕ + z = 90ο (1.3.1)
ϕ -gvaZlevs saSualebas gavigoT M0-wertilis paraleli. Cven ki
gvsurs M0 wertilis mdebareobis gansazRvra, e.i. saWiroa meore koordinati.
saerTaSoriso SeTanxmebiT II koordinatis gansazRvrisaTvis sawyisad
miiRes – F ' 0 -i (wertili miRebuli grinviCis meridianisa da ekvatoris
gadakveTiT). orwaxnagovan λ kuTxes, romelsac qmnis mocemuli wertilis
meridianis sibrtye grinviCis meridianis sibrtyesTan, ewodeba grZedi da
izomeba 0ο -dan aRmosavleTiT 180ο -mde da aris dadebiTi, 0ο -dan
dasavleTisaken 180ο -mde aris uaryofiTi. III koordinati M 0 M = H = G γ + H γ
es aris geodeziuri simaRle, romelic aris anomaliisa da normaluri
simaRlis jami.
maSasadame, ganedi ewodeba brtyel kuTxes, romelsac mocemuli
Sveuli qmnis ekvatoris sibrtyesTan. xolo grZedi ewodeba orwaxnagovan
kuTxes, romelsac mocemuli wertilis meridianis sibrtye qmnis grinviCis G
meridianis sibrtyesTan. igi izomeba orwaxnagovani kuTxis Sesabamisi F0 F ' 0
rkaliT. orive koordinats ewodeba geografiuli koordinatebi.
geografiuli grZedi da ganedi ϕ da λ ganisazRvreba
14
geocentruli cis sfero
15
II Tavi
dedamiwis fizikuri elementebi
2) hidrosfero
3) myari tani
18
qveynis sawarmoo Zalebi anu cocxali samuSao Zala da sawarmoo
saSualebebi.
cocxali samuSao Zala – dedamiwis socialuri elementia.
sawarmoo saSualebebia: teqnika, Senobebi (dedamiwis ekonomikuri
elementebi) da bunebrivi simdidreebi.
A1
19 A B C
A2
A
topografiuli zedapiri. topografiuli zedapiri ewodeba
dedamiwis fizikuri zedapiris nawils, romelsac Sveuli xazebi mxolod
erT wertilSi kveTen. topografiuli zedapiris funqcia
Z = f ( x , y ) xasiaTdeba calsaxobiT, sasrulobiT, uwyvetobiTa da
mdovrulobiT. (nax. 6)
dedamiwis fizikuri zedapiris calkeul uswormasworobebs, romelTac
aqvT garkveuli garegani saxe, uwodeben reliefis anu
topografiuli zedapiris formebs. reliefis ZiriTadi
f o r m e b i a (nax. 7):
nax. 7
20
ewodeba wvetiani gora. im goras, romelic zvins waagavs uwodeben
mrgvalTavian goras. waWrilTavian goras ewodeba zegani. mcire goras
ewodeba borcvi, kidev ufro mcire xelovnur goras yorRani.
goras Sebrunebuli aris t a f o b i , dedamiwis CaRrmavebuli adgili.
misi elementebia: fskeri, gverdebi da piri. mcire tafobs ewodeba ormo.
mTis ferdobze amaRlebul wagrZelebul adgils ewodeba q e d i . misi
elementebia: wyalgamyofi xazi anu dadebiTi invariantuli xazi da
ferdobebi.
dadebiT invariantul xazze rom davdgeT, Cvengan erTi mimarTulebiT
maRldeba, sami mimarTulebiT dabldeba.
R e l e aris (qedis Sebrunebuli adgili) mTis ferdobis CaRrmavebuli
wagrZelebuli adgili. misi elementebia: wyalmaerTi anu uaryofiTi
invariantuli xazi da ferdebi. uaryofiTi invariantuli xazi Sebrunebulia
dadebiTi invariantuli xazisa. igi erTi mimarTulebiT dabldeba, sami
mimarTulebiT ki maRldeba.
mcire ferdebCamoglejil Reles – xrams, xevs, Rrantes
uwodeben.
mTebs Soris moTavsebul did sivrces, sadac moTavsebulia
mosaxleoba, miedineba mdinare, aris naTesebi ewodeba x e o b a .
xeobis im adgils, sadac mTebi TiTqos Seirwya (erTdeba) ewodeba
k l d e - k a r i – gasasvleli.
mTis ferdobebze wavakebul adgils ewodeba s a f e x u r a (terasi).
mTis ferdobze im moedans, sadac erTdeba ori qedi da iwyeba ori
Rele ewodeba u n a g i r a (e.i. wyvili invariantuli xazebi erTdeba).
mTebis xazovan erTobliobas uwodeben m T a g r e x i l s , mis umaRles
SemaerTebel xazs ewodeba x e r x e m a l i .
iq sadac xerxemali Cazneqilia ewodeba uReltexili (gada-
sasvleli).
mTebis wyalgamyof xazebs Soris moTavsebul sivrces, romlis
naleqebiTac maragdeba ZiriTadi mdinareebi ewodeba a u z i .
III Tavi
dedamiwis namdvili saxisa da odenobis Seswavlis
21
(mcdeloba) cda.
3.1. geodeziis sagani
22
2. ganazomTa maTematikuri damuSaveba da maTi grafikulad gamoxazva
rukebis, gegmebis, profilebis saxiT, rasac mokled ewodeba
ganazomTa kameraluri damuSaveba.
3. arsebuli rukebisa da gegmebis gamoyeneba sxvadasxva sainJinro
amocanebis gadasawyvetad.
4. proeqtis monacemTa gegmebidan adgilze gadatana (dakvalva);
Senebis procesSi zedamxedveloba da uSualo monawileobis
miReba yvela konstruqtuli elementebis geometrulad sworad
Senebis TvalsazrisiT da SesrulebiTi naxazebis sworad Sedgena.
5. nagebobaTa eqsploataciis procesSi gegmebis koreqtireba,
nagebobebis deformaciebze da dacurebebze dakvirvebebis warmoeba
da sxva.
rac Seexeba samxedro saqmes, amboben ruka armiis Tvaliao.
geodeziis sagnis zemoT gansazRvrebis Sesabamisad arsebobs cikli
geodeziuri samecniero dargebisa, rogoricaa: umaRlesi geodezia,
kartografia, geodeziuri astronomia, geodeziuri gravimetria, aerogeodezia,
topografia, sainJinro geodezia, samarkSeidero saqme, samTo geometria,
topografiuli da samarkSeidero xazva kaligrafiiTurT, instrumen-
tTmcodneoba, ganazomTa maTematikuri damuSaveba, romelSic Sedis
ganazomTa Secdomebis Teoria, gamoTvlebis teqnika, umcires kvadratTa
meTodi, ganazomTa albaTobis Teoria da maTematikuri statistika.
23
dedamiwis namdvili saxis damaxasiaTebeli wertilebis sam-sami
L0 koordinatis gansazRvra mas-
ze gazomvebis saSualebiT
A B SeiZleboda, magram Zalian
garTuldeboda gamoTvliTi
L0 samuSaoebi, amave dros samu-
Saoebi damokidebulia TviT
zedapiris formebis gamoyene-
24
1. mTvaris dabnelebis dros dedamiwis Crdili mTvareze wrea.
2. normaluri xiluli horizonti wriulia
3. amerikis aRmoCena dedamiwis sferulobis rwmenis Sedegia
4. trial mindorze svlisas, nagebobebTan an tyesTan miaxlovebisas
jer wveri Cndeba, daSorebisas pirvelad Ziri uCinardeba.
nax. 9
25
manZili S gansazRvra aqlemebis qaravnebis saSualo siCqariTa da
droiT. gamovida ≈ 800 km. δ ο -kuTxis gasagebad yovelwliurad 22-ivniss
(zafxulis mzebudobis dRes) Rrma Widan mze Canda, anu mze zenitSi iyo e.i.
Z siena=0.
maSasadame h s= 90 ο ,
radgan Z s+hs= 90 ο (3.2.1)
imave dRes aleqsandriaSi dakvirvebis dros Crdili mzeze
1
mimarTulebidan gadaixara sruli wrexazis nawiliT, e.i. misi zenituri
50
manZili
Z aleq = 360 ο : 50 = 7 ο, 2
maSin h aleq = 90 ο - 7 ο, 2 = 82 ο, 8
anu
δ ο = ϕ οaleq − ϕ οsiena = hοaleq − hοsiena = 7 ο, 2 (3.2.3)
1
ρ ο -radianis zomaa = 57o, 3 = 3438' = 206265" = . imis
sin1"
nax. 10 gamo, rom es meTodi dResac gamoyenebulia, eratosTene
iTvleba geodeziis mamamTavrad.
26
S1ο 1ο 1ο
= , S1ο = ⋅S .
S δ ο
δο
udidesi gradusuli gazomvebis Sesrulebis safuZvelze
rwmundebodnen imaSi, rom 1ο -rkalebis sigrZe dedamiwis polusebTan ufro
grZeli gamodioda vidre ekvatorTan. droTa viTarebaSi darwmundnen, rom
dedamiwa sferoidulia. sabolood niutonis msoflio mizidulobis
kanonis safuZvelze dadasturda, rom dedamiwis saerTo saxe aris, sferoidi,
(brunvis elifsoidi).
27
sivrcis winaswari daTvalierebis (rekognoscirebis) Sedegad SearCeven
uSualod advilad gasazom mokle AB xazs, romelsac bazisi (fuZe) vuwodeT,
da agreTve daniSnaven samkuTxedTa wveroebs im varaudiT, rom imzirebodes
samkuTxedis yoveli wverodan, rogorc danarCeni ori wvero, aseve masTan
dakavSirebuli Semdegi samkuTxedebis wveroebi. uSualod zomaven AB baziss
da yvela samkuTxedis Siga kuTxeebs da sinusebis Teoremis gamoyenebiT
sazRvraven AC, BC, BD, CD, DE, CE, DF, EF, EG, FG gverdebs; Semdeg cnobili
(gansazRvruli) DE gverdisa da Sesabamisi kuTxeebiT sazRvraven AE, AD, DG
gverdebs; am gverdebisa da saTanado kuTxeebis saSualebiT isazRvreba AG
rkalis sigrZe orjer, ris Sesabamisad moiTxoveba daculi iyos Semdegi
toloba:
∃
sin AEG ∃
sin ADG
AG = AE = AD (3.3.1)
∃
sin EGA ∃
sin AGD
cxadia, sakiTxis ase gadawyveta gamoTvlis kontrolisa da saimedo
Sedegis saSualebas iZleva. am xerxis Sedegad amaRlda xazovani gazomvebis
done; kuTxuri gazomvebis done ki SedarebiT maRali iyo. triangulaciis
meTodi amJamad farTod gamoiyeneba, rogorc dedamiwis figurisa da
zomebis dadgenisaTvis saWiro gradusuli gazomvebis, ise saxelmwifo
kartografiuli da sagangebo agegmvebisaTvis, agreTve dakvalvebisaTvis
dasayrden qselTa Seqmnis saqmeSi.
triangulaciis meTodi warmatebiT gamoiyena pikarma (1620-1682),
romelic 1669-1670 wlebSi safrangeTis mecnierebaTa akademiis davalebiT
asrulebda parizsa da amiens Soris rkalis gazomvebs. am gazomvebis
Sedegad 1ο2355
' " rkalis sigrZe miRebul iqna 153689 m, saidanac 1ο rkals
Seesabameba 111,212 km, xolo R=6371692 m. Tanamedrove gazomvebiT igive
rkalis 1ο sigrZea 111,221 km. vinaidan gazomvebis teqnika maSin dabali iyo,
aseTi TanmTxveva SemTxveviTad iTvleba, magram mainc aRsaniSnavia, rom
gazomvebi maSindeli droisaTvis Sesrulebuli iyo maRal doneze. pikari
Tarazuli kuTxeebis gazomvis dros iyenebda ZafTa badiT aRWurvil Wogrs,
xolo ganedebis gazomvisaTvis – zenitur seqtorebs.
cnobilia, rom niutonma aTeuli wlebis ganmavlobaSi Tavi Seikava mis
mier aRmoCenili msoflio mizidulobis kanonis gamoqveynebisagan (1687 w.),
vidre ar Seamowma mTvaremde am kanonis gavrcelebis siswore, risTvisac
pikaris mier miRebuli dedamiwis radiusis zusti mniSvneloba gamoiyena.
28
pikaris mier Sesrulebuli samuSaoebiT SeiZleba damTavrebulad
CaiTvalos dedamiwis saerTo saxis zomebis dadgenisaTvis SedarebiT
mecnierul doneze dayenebuli saWiro gazomviTi samuSaoebis pirveli
periodi, romelic moicavs daaxloebiT 2000 wels da romlis dros
dedamiwis saerTo saxe warmodgenili iyo mxolod rogorc sfero Sveuli
xazebis wrfeebad warmodgenis safuZvelze, magram aqve saWirod migvaCnia
aRvniSnoT, rom amave periodSi safuZveli eyreba dedamiwis figuris Teoriis
dadgenasTan dakavSirebul gravimetriul (fizikur) gazomvebs. niutonis
Tanamedrove frangma astronomma riSem (1640-1696) 1672 wels ekvatoris
axlos, samxreT amerikaSi mdebare kanionSi, roca is awarmoebda marsis
paralaqsis gansazRvrebs, SeniSna, rom parizSi Semowmebuli da dayenebuli
qanqariani saaTi dRe-RameSi ukan rCeboda 2,5 minutiT da swori msvlelobis
aRsadgenad saWiro gaxda qanqaris sigrZe daemoklebinaT 3 mm. analogiur
movlenebs amCnevdnen sxva mogzauri mecnierebic, magram vercerTma ver
axsna am movlenis mizezi. mxolod niutonma (1643-1727) SesZlo aexsna
SeniSnuli movlena polusebidan ekvatorisaken simZimis Zalis Semcirebis
mizeziT.
Sedegia 3" .
dedamiwis saerTo saxis gamomsaxveli Ziebuli zedapiri
sferoidisagan (romelic xasiaTdeba mxolod sul mTlianobiT da sul
amoburculobiT) unda gansxvavdebodes sul horizontalurobiTac.
maSasadame, Ziebuli zedapiri yovel wertilSi perpendikularuli
iqneba Sveuli xazebisa, rogorc mrudeebisa, e.i. marTobuli unda iyos ara
wrfivi xazebisa.
aseT zedapirs germaneli mecnieris listingis winadadebiT (1873w)
uwodes geoidis zedapiri, TviT tans ki geoidi.
Cven viciT, rom donebrivi zedapiri SegviZlia gavataroT usasrulo
raodenobisa, rogorc liTosferos Sig, ase mis gareT.
dedamiwa, rom uZravi iyos, ar hqondes adgili mTebs, gorebs, Rrublebs,
nivTierebaTa simkvriveebic erTgvarovani iyos, maSin misi saerTo saxe
iqneboda sfero da Sveuli xazebi centrSi gaivlidnen, magram arcerTi
zemoxsenebuli piroba Sesrulebuli ar aris. amitom Ziebuli zedapiris
forma iqneba sferosagan gansxvavebuli tani. aqve SeiZleba avRniSnoT, rom
okeaneebi warmoadgenen saSualo pireuls, mudam marTobs Tarazuli
mimarTulebis mimarT. xmeleTis amplitudaa (everesti – 9km, okeaneTa
Rrmuli – 11km) ≈ 20km. igi dedamiwis saerTo saxesTan umniSvneloa da 1m-iani
diametris dedamiwis maketze 0.7mm gamoCndeboda.
zemoT aRniSnulis safuZvelze geoidis zedapiri unda xasiaTdebodes
sul mTlianobiT, sul amoburculobiT da sul horizontalurobiT.
rogorc aRvniSneT, donebrivi zedapirebi SeiZleba gatardes uamravi,
romlebic ZiriTadi donebrivi zedapiris paralelurebi ar iqnebian da arc
urTierTSoris paralelurebi arian, imis gamo, rom Zaluri xazebi
paralelurebi ar arian.
O3 U3=0 O4 O5 O6
U4 ≠300 U5 ≠ 0
O2 90ο U6 ≠ 0 O7
U2 ≠ 0 ο ο
O1 90 90
U1=0 U7=0
aviRoT okianuri zedapiri, romelic emTxveva sferoids, O1 wertilSi,
A0
(4) B
(3)
H1
H geoidi
H2 B0
Z.d.z.
A
nax. 13
31
imis gamo, rom geoidis zedapiris gamoyeneba gegmilT zedapirad ver
xerxdeba, iZulebuli varT mivmarToT aproqsimacias, rac niSnavs gegmilT
zedapirad miviRoT maTematikuri zedapiri, romlis parametrebis gansazRvra
SegviZlia da axlosaa geoidTan. cxadia, aseT sxeulad unda miviRoT
sferoidi, brunvis elifsoidi msoflio elifsoidis saxiT, romelic unda
xasiaTdebodes:
1. misi centri unda emTxveodes dedamiwis simZimis centrs;
2. ekvatori emTxveodes geoidis ekvators;
3. moculoba udrides geoidis moculobas;
4. geoididan gadaxraTa kvadratebis jami unda iyos minimaluri.
maSasadame, igi unda gamodges mTeli dedamiwis an misi udidesi
nawilebis reducirebis, maTematikuri damuSavebis da sasimaRlo safuZvlad.
radgan aseTi absoluturi msoflio elifsoidis parametrebis
dadgenisaTvis jer Sesrulebuli ar aris msoflio gradusuli gazomvebi,
anu astronomo-geodeziuri (geometriuli), fizikuri (gravitaciuli) da
sufTa astronomiuli gazomvebi, amitom msoflio (saerTo) elifsoidi jer-
jerobiT ar arsebobs.
zemoxsenebulis gamo saxelmwifo an saxelmwifoebi Tavis teri-
toriaze Sesrulebuli udidesi gradusuli gazomvebis Sedegad sazRvraven
samuSao elifsoidis parametrebs da iyeneben TavianT teritoriebze
ganazomTa reducirebis, maTematikuri damuSavebis da sasimaRlo
safuZvlad.
samuSao elifsoidebi xasiaTdebian imiT, rom maTi gadaxraTa
kvadratebis jami geoididan mocemul saxelmwifos teritoriaze
minimaluria. aseT elifsoids uwodeben referenc_elifsoids.
referenc_elifsoidebi mravalia: beselis, heifordis, klarkis,
krasovskis da sxva.
CvenSi dRemde miRebuli iyo krasovskis referenc_elifsoidi, romlis
parametrebi gamoTvlilia krasovskis xelmZRvanelobiT. daaxloebiT
gadawyvetili iqna 1500-mde ucnobiani gantolebebi, sadac gamoiyenes sabWoTa
kavSiris, indoeTis, CineTis da evropis qveynebis ganazomebi da
gravitaciuli monacemebi.
32
PN
a – didi naxevarRerZi
b
b – mcire naxevarRerZi
E1
a E α - SekumSuloba
O
PS a −b
α= (3.4.1)
nax. 14 a
33
IV Tavi
geodeziuri samuSaoebis mokle mimoxilva
4.1. ZiriTadi geodeziuri samuSaoebi
β1 β3
B D
(AB)
S1 S2 β2 S3
A
C
nax. 16
35
d) niveloba
h = a − b. (4.1.1)
nax. 17
36
maSasadame, dedamiwis namdvil saxeze srulyofili warmodgena gveqneba,
Tu mas avagebT mis msgavs tanze, magaliTad – globusze, magram praqtikuli
gamoyenebisaTvis didi globusi uxerxulia (magaliTad 1 : 10 000 000
masStabSi dedamiwa globusze gamoisaxeba 1.3m diametriT. masze everestic ki
Znelad SeimCneva, amitom igi naklebad gamosayenebelia), ris gamoc dedamiwas
an mis did nawilebs gamoxazaven sibrtyeze (qaRaldze) gegmebis an rukebis
saxiT.
sferos ganSla sibrtyeze dakavSirebulia damaxinjebebTan (dedamiwa
rom iyos cilindruli an konusuri formis igi daumaxinjeblad
gaiSleboda), amitom geodeziaSi miRebulia sxvadasxva kartografiuli
proeqciebi, sadac mxedvelobaSi miRebulia zemoxsenebuli damaxinjebebi. aq
saqme gveqneba or SemTxvevasTan:
1. roca sivrce didia;
2. roca sivrce pataraa.
roca sivrce ar aRemateba 300 – 320 km2, saqme gveqneba gegmebTan, xolo
roca sivrce metia, miviRebT rukebs.
B
gegma 1 : 5000
C b
A c
a
D e d
E
B0
C0
A0
nax. 18
Q
D0
E0
37
orive SemTxvevaSi adgili aqvs damaxinjebas, magram pirvelSi
gansxvaveba mcirea da naxazze gadagvaqvs saTanado SemcirebiT, gegmis
saxiT, sadac damaxinjebis Secdomas vugulvebelvyofT.
pirvel SemTxvevaSi A0B0C0D0E0 uwodeben Tarazul proeqcias
(horizontul proeqcias).
meore SemTxvevaSi ki uwodeben horizontalur proeqcias.
B
C
A
qvedebuli
D
E
nax. 19
B0
C0
A0
D0
E0
nax. 20
38
B
ν
A qvedebuli B0'
mcire
terito-
riisaTvis
proeqcia
A0 B0
nax. 21
L0 = L'0 + L"0 + L"0' = L'0 + L1 cosν 1 + L2 cosν 2 (4.2.1)
maSasadame, adgilze Cven vzomavT an vsazRvravT qvedebuls. mcire
sivrceebze qvedebulebi da Tarazuli proeqciebi erTi da igivea, xolo did
sivrceebze qvedebulebSi unda SevitanoT Sesworebebi.
gegma aris sibrtyed (Tarazuli) miRebul donebriv zedapirze
orTogonalurad dagegmilebuli, SedarebiT mcire teritoriis asli,
gamoxazuli qaRaldze.
B didi teritoriis dros hori-
A
zontaluri proeqciidan aviRoT qvede-
B' bulebi (nax. 22).
H
B0'
didi
A0 B0 sivrce-
ebisaTvis A0 B0 R
= (4.2.2)
Z. AB0 '
R+H
d.
z.
nax. 22
R '⎛ H H2 ⎞
A0 B0 = AB'
0 = AB0 ⎜⎜1 − + 2 − ⋅ ⋅ ⋅ ⎟⎟ (4.2.3)
R+H ⎝ R R ⎠
am gamosaxulebaSi bolo wevrs simciris gamo ugulvebelvyofT, amitom
⎛ H⎞
A0 B0 ≈ AB0' ⎜1 − ⎟ . (4.2.4)
⎝ R⎠
Sesworeba gamoiTvleba formuliT
H
ε = A0 B0 − AB0' = − AB0' . (4.2.5)
R
39
magaliTad, roca AB0' = 500 m, maSin gamoTvlis Sedegad ε = 8 sm.
vinaidan horizontaluri proeqcia qvedebuls ar udris, amitom
sferoidis zedapirze dagegmilebis dros qvedebuli maxinjdeba. e.i. rukis
Sedgenis dros qvedebulebi orjer unda Seswordes.
ruka aris horizontalurad miRebuli sferoidul an sferos
zedapirze orTogonalurad dagegmilebisa da sibrtyeze gamoxazvis dros
damaxinjebisagan ara srulad Sesworebuli Semcirebuli gamosaxuleba
mTeli dedamiwisa an misi didi nawilebisa qaRaldze.
gegma da ruka maSin mogvcems srulyofil warmodgenas dedamiwis
fizikur zedapirze, Tu orive SemTxvevaSi gvecodineba yvela konturuli
wertilebis niSnulebi.
40
metropolitenebisaTvis gankuTvnili samuSaoebia: saorientiro,
poligonometriuli samuSaoebi da niveloba.
samTo-saeqsploatacio saqmesTan dakavSirebul samuSaoebSi, anu
samarkSeidero samuSaoebSi Sedis: saorientiro, Teodolituri, niveloba da
wvliladebis agegmvebi.
aeroagegmva warmoadgens aerogadaRebis, savele laboratoriuli
samuSaoebis, topogeodeziuri samuSaoebis da fotogrammetriuli
samuSaoebis erTobliobas.
yovel agegmvaSi ZiriTadia zogadidan kerZoze gadasvlisa da
aucileblobisa da sakmarisobis princi pis dacva.
arsebul rukebSi wvliladebis SetanasTan dakavSirebuli agegmvebi
sruldeba sxvadasxva samecniero dargebis mier wvliladebis Setanis
mizniT, aRmoCenebis Setanis mizniT (magaliTad, agegmvebi arsebobs
geologiuri, geofizikuri, sagzao, satyeo, sinoptikuri, sahaero, eleqtruli
da sxva), ris Sedegad miiReba saTanado saxelwodebis gegmebi, rukebi da
profilebi.
4.4. masStabebi
41
ricxviTi (1:M)masStabi ewodeba aliqvoturad (mricxvelSi erTi)
daweril wilads, romlis mniSvneli gviCvenebs ramdenjer unda Semcirdes
1 1 1
qvedebuli sibrtyeze gamoxazvis dros: , , .
10000 5000 2000
mocemuli ricxviTi masStabebi SegviZlia davweroT sxvagvaradac:
1sm – 100m; 1sm – 50m; 1sm – 20m. ricxviTi masStabis safuZvelze ase daweril
masStabs ewodeba saxeldebuli (ganmartebiTi) masStabi.
masStabebis cnebasTan dakavSirebiT SeiZleba amoixsnas sami amocana.
1. gvaqvs gegma, romlis masStabi ar viciT da unda gavigoT am gegmis
masStabi.
vTqvaT, xazis monakveTis sigrZe gegmaze 2sm-ia, xolo am monakveTis
Sesabamisi sigrZe adgilze=200m.
maTi SefardebiT miviRebT saZiebel masStabs.
2 1
= ;
20000 10000
2. gvaqvs xazis sigrZe gegmaze da masStabi. unda gavigoT Sesabamisi
qvedebuli adgilze. xazis sigrZe gegmaze gamravlebuli masStabis
mniSvnelze iqneba qvedebulis sigrZe adgilze.
3. gvaqvs qvedebulis sigrZe adgilze da masStabi. qvedebulis
sigrZes gavyobT masStabis mniSvnelze, miviRebT monakveTis qvedebulis
sigrZes gegmaze.
vinaidan zemoxsenebuli ariTmetikuli moqmedebebi, fargliT
gamonaTvlis aReba saxazavze da misi gadazomva qaRaldze bevr dros
moiTxovs da Secdomebis wyaroa, amitom mimarTaven xazviT masStabs.
b) xazviTi masStabi
xazviTi masStabi cnobilia Semdegi saxis: xazovani, ganivi, soluri.
nebismieri saxis xazviTi masStabi (xazovani, ganivi, solisebri)
warmoadgens skalas, romlis danayofis kvesurebze warwerilia mocemuli
ricxviTi masStabis Sesabamisi ricxvebi.
xazovani masStabis Sesadgenad farglis maqsimaluri bijiT (aTi
santimetri) gavatarebT Tarazul sqel xazs, Semdeg mis paralelurad erT
42
mm-ze daSorebiT gavatarebT bewvisebur xazs (ara umetes 0.08 mm-sa),
romelsac zomis xazi ewodeba.
mocemuli ricxviTi masStabis safuZvelze SevarCevT masStabis fuZes
(Cvens SemTxvevaSi 1sm) saerTod iReben 1sm, 2sm, 2.5sm. e.i. iseT fuZes,
romelsac mocemuli ricxviTi masStabis mixedviT Seesabameba martivi
ricxvebi. magaliTad 1 : 10000, 1 : 5000, 1 : 2000 masStabisaTvis Sesabamisad
fuZes aviRebT 1, 2 da 2.5sm. Semdeg gadavzomavT gavlebul xazze SerCeuli
fuZis tol monakveTebs.
vTqvaT, ricxviTi masStabi aris 1 : 10000, maSin xazovani masStabi iqneba
(nax. 23)
a nax. 23
a monakveTs masStabis fuZe ewodeba, xolo adgilze mis Sesabamis
qvedebuls ki masStabis odenoba hqvia. Tu a=2sm, masStabs normuls
uwodeben.
fuZis pirvel marjvena kvesurze wavawerT 0-s, marcxniv mocemuli
ricxviTi masStabis Sesabamis ricxvs adgilze Seesabameba – 100m. pirvel
fuZes vyobT m=10 tol nawilad.
masStabis sizuste ewodeba umciresi danayofis Sesabamis qvedebuls
adgilze. igi cvalebadi sididea erTi da igive masStabisaTvis da
damokidebulia masStabis agebaze (magaliTad Tu fuZes davyobT 10 nawilad,
Cveni masStabis SemTxvevaSi sizuste iqneba 10m, Tu davyobT 20 nawilad –
sizuste iqneba 5m da xuT nawilad dayofis SemTxvevaSi sizuste iqneba 20m).
masStabis zRvruli sizuste aris mocemuli masStabis zRvruli
grafikuli sizustis Sesabamisi qvedebuli adgilze.
zRvruli grafikuli sizuste yvela masStabisaTvis mudmivia.
magaliTad: aviRoT wertili da davmziroT saukeTeso xedvis ω = 250 mm
manZilze ε kritikuli kuTxiT. eqsperimentalurad dadgenilia rom
D A B
aq bq
8 P2* * a2
6 P1* * a1
4
2 a2 b2
a1 b1
0
8 6 4 2 0
1 2 3 4
nax. 24
pirveli zeda fuZe gavyoT 10 nawilad da D wertili SevuerToT
qveda fuZis mecxre kvesurs. Semdeg gavavlebT D9 xazis paralelur xazebs
anu transversalebs.
44
fuZis patara danayofi udris mis 0.1-s, xolo vertikalurad
gadaadgileba TiTo safexuriT iqneba fuZis patara danayofis 0.1-s an
fuZis 0.01-s.
e.i. a1b1 = 0.01 fuZisas
nax. 25 45
udrides a fuZe, rom Sesabamisi qvedebulis sigrZe adgilze 200 metri iyos,
maSasadame,
1 sm ---------- 180 m 200m ⋅ 1sm
a= = 1111
, sm
180m
a --------- 200 m
an kidev, vTqvaT, vsargeblobT 200 sJ rukiT, e.i. gegmaze 1 gojs adgilze
Seesabameba 200 sJ. saerTod, pirvel rigSi unda gavigoT ricxviTi masStabi,
risTvisac versebi da saJenebi gojebSi unda gamovsaxoT. maSasadame,
vinaidan 1 sJ=84 gojs, 200 sJ rukis masStabi iqneba 1 : 16800. vadgenT
proporcias.
mocemuli 200 saJeniani rukis masStabis mixedviT 1 sm fuZes adgilze
qvedebuli Seesabameba 168 metri. ras unda udrides a fuZe, rom mas
Seesabamebodes 200 metri, e.i. masStabis fuZe unda iqnes
200m ⋅ 1 sm
a= = 11904
, sm
168 m
ganxiladi rukisaTvis nebismieri saxis xazviTi (xazovani, solisebri, ganivi)
masStabis fuZes aviRebT 1,19 an 2, 38 sm. pirvel SemTxvevaSi adgilis
qvedebulis Sesabamisi ricxvebi iqneba 200 metri da meore SemTxvevaSi 400
metri. amiT rukis ricxviTi masStabi igive iqneba da asec unda iyos, xolo
wiladfuZiani masStabis sizuste mcireoden Semcirdeba.
saerTod unda gvaxsovdes, xazviTi masStabis fuZe unda aviRoT 1,19 an
2,38 sm. pirvel SemTxvevaSi saTanado ricxvebi adgilze iqneba imdeni metri,
ramden saJeniani rukac gvaqvs, xolo meore SemTxvevaSi metrebis raodenoba
orjer meti iqneba, magaliTad, 500 sJ rukisaTvis (rukaze 1 gojs adgilze
qvedebuli Seesabameba 500 sJ. ricxviTi masStabi ki iqneba 1 : 42000) xazviTi
masStabis 1,19 fuZes adgilze 500 metri qvedebuli Seesabameba, xolo 2,38 sm
fuZes ki adgilze qvedebuli Seesabameba 1000 metri. ricxviTi masStabi igive
darCeba. masStabs wilad fuZeze xSirad gadasayvani masStabi ewodeba. am
RonisZiebiT nebismieri sistemiT Sedgenil rukebze ganazomebi metrul
sistemaSi miiReba, rac metad uwyobs xels Zveli (saJenuri) da sxvadasxva
sistemis rukebis gamoyenebas. arsebuli ganivi masStabidan SeiZleba aviRoT
gadasayvani masStabebis fuZeebi Semdegnairad:
magaliTi: vTqvaT, masStabi aris erTsantimetriani fuZiT, maSin
Q2 P2 = 1,19 sm, xolo Q3 P3 = 2,38 sm.
46
magaliTi: vTqvaT, masStabi aris orsantimetriani fuZiT, maSin
Q4 P4 = 1,19 , xolo Q5 P5 = 2,38 sm.
47
nax. 26
48
4.6. rukebis dayofa, aRniSvna – danomrva
da nomenklatura
49
a)
N 47o30 ' 48o00 '
43o K-38-22 43o
40 ' 40 '
a b
A B
c d
K
38
C D
C 43o 43o
20 ' 20 '
B 1:100 000
A 48o00 '
47o30 '
48o00 '
47o45'
b) 43o K-38-22-B 43o
30 ' 30 '
a b
43o 43o
25' 25'
c dd
43o 43o
S 20 ' 20 '
1: 50 000
nax. 27 47o45' 48o00 '
47o52 '30"
47o45'
c) 43o K-38-22-B-d 43o
25' 25'
1 2
42o00 ' 48o00 '
6 ο 43o
22 '30"
44o 44o
00 ' 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 00 ' 3 44
13 I II III IV V
23 VI 43 o
43o
20 '
B
20 '
A
VII 1: 25 000
ο 47o45' 47o52 '30"
4
40o
C D
140
XXXVI
141 142 143 144 40 o
d)
43
2 '15"
o
47o58'7.5"
K-38-22-B-d-4
48o00 '
43o
2 '15"
00 ' 00 '
1:1 000 000 43o
42o00 ' 48o00 '
22 '37,"5
43o 43o
20 ' 20 '
1: 5 000
47o58'7,"5 48o00 '
•
amJamad saerTaSoriso asociaciis mier miRebulia Tanamedrove nomeklatura. radganac
jerjerobiT iyeneben zemoaRniSnul nomenklaturas, amitomac vawvdiT mkiTxvels am
masalas.
50
cxrili 1
rkali
paraleli
gamosavali aRniSvna
meridiani
masStabebi dayofa nomenklatura
furceli an dayofa
topografiuli rukebi
I-II-. . K – 38 – VII
1ο 40'
1 :200000 “ 36
1 : 100000 “ 144 .XXXVI K – 38 – 22 30' 20'
1 : 50000 1 : 1000000 4 1, 2, 3, . . .144 K – 38 – 22 – B
K − 38 − 22 А, Б, С, Д, aqedan iwyeba sibrtye
K – 38 –22 – B – d
1 : 25000 1 : 50000 4 7,' 5 5'
K − 38 − 22 − B a, b, c, d
topografiuli gegmebi
cxrili 2
52
V Tavi
wertilTa mdebareobis gansazRvris sakiTxisaTvis
5.1. orientireba
a) mimarTulebis dadgenisaTvis
nax. 28
sivrceSi C wertilze mimarTulebis, anu CDn mimarTulebis
gansazRvrisaTvis, saWiroa Tarazuli mimarTuleba anu ϕ kuTxe da
vertikaluri mimarTuleba anu ν kuTxe.
ϕ aris Tarazuli polaruli kuTxe, romelsac ewodeba Tarazuli
mimarTuleba, romelsac mimarTuli anu CDn0 qvedebuli qmnis C wertilSi
53
3. arsebuli rukebisa da gegmebis orientireba, rac niSnavs rukebisa
da gegmebis ise Semobrunebas, rom maTze moTavsebuli obieqtebi
moxvdnen adgilze maTi Sesabamisi obieqtebis gaswvrivobaSi.
x RerZis nacvlad C wertilSi SeiZleba gvqondes astronomiuli
meridianis, geodeziuri meridianis, RerZa meridianis an magnituri
meridianis proeqciebi, sferoidul, sferul an donebriv sibrtyeze, ris
Sesabamisad saorientiro kuTxeebs ewodebaT astronomiuli azimuti an
rumbi, geodeziuri azimuti an rumbi, direqciuli kuTxe an direqciuli rumbi,
magnituri azimuti an magnituri rumbi.
saugulvebelyofo Secdomis daSvebiT astronomiul da geodeziur
meridianebs Serwymulad sTvlian (sinamdvileSi isini urTierT gadaxrilebi
arian) da orives erTad uwodeben WeSmarit an geografiul meridians.
aqedan saTanado (astronomiul da geodeziur) azimutebs, saerTod
uwodeben WeSmarit an geografiul azimuts da maSasadame orientirebasac
uwodeben WeSmarit an magnitur orientirebas. aqedan gamomdinare
orientirebac orgvaria: geografiuli da magnituri.
b) WeSmariti orientireba
nax. 29
vTqvaT NS aris O wertilis geografiuli meridiani e.i. sadac
mixriloba mxedvelobaSi ar aris miRebuli.
54
wertilebze orientireba xdeba kuTxeebiT: 1) azimuti 2) direqciuli
kuTxe da 3) rumbi. WeSmarit orientirebisas viyenebT WeSmarit azimuts,
direqciul kuTxes an WeSmarit rumbs.
NS aris saSuadReo xazi (proeqcia donebriv zedapirze) WeSmariti an
geografiuli meridiani. OM1 mimarTulebiT monakveTis WeSmariti azimutia
A1.
azimuti aris kuTxe (A), romelsac OM1 – mimarTuli qvedebuli qmnis O
wertilis WeSmarit saSuadReo xazis Crdilo mimarTulebasTan. icvleba
0ο -dan 360ο -mde saaTis isris moZraobis mimarTulebiT. (nax. 37)-dan.
OM1 – azimuti iqneba A1
OM2 – azimuti iqneba A2
OM3 – azimuti iqneba A3
OM4 – azimuti iqneba A4
nax. 30
vTqvaT gvaqvs CD xazis O wertilSi pirdapiri azimuti Ap, maSin imave
wertilSi misi Sebrunebulia AS. naxazidan
55
A S = A p ± 180ο
wrfis erTi da igive wertilSi Sebrunebuli azimuti udris pirdapir
azimuts ±180ο , (+ roca pirdapiri azimuti < 180ο da _ roca pirdapiri
azimuti > 180o ) (nax. 30)
nax. 31
aviRoT mimarTeba CD. O1 wertilSi misi azimuti iqneba A1, O2-Si ki A2
(aq laparakia WeSmarit orientirebaze e.i. gveqneba WeSmariti azimuti).
CD xazze sxvadasxva wertilSi azimuti sxvadasxvaa. igi izrdeba
aRmosavleTiT da mcirdeba dasavleTiT.
A2 = A1 + γ ,
γ -meridianis Seaxloebis kuTxe.
56
e) wrfis sxvadasxva wertilSi azimutebs
Soris damokidebuleba
nax. 32
57
paralelebisa da meridianebis gavlenis Sedegad miiReba
kilometruli bade (nax. 33)
nax. 33
direqciuli kuTxe ewodeba im kuTxes, romelsac mimarTuli qvedebuli
qmnis RerZa meridianis paraleluri RerZis Crdilo mimarTulebasTan.
icvleba 0 ο -dan 360ο -mde saaTis isris moZraobis Tanxvdenilad da
aRiniSneba α asoTi; maSin roca wrfis wertili moxvdeba RerZa meridianze
– direqciuli kuTxe emTxveva azimuts. wrfis azimuti icvleba, wrfis
direqciuli kuTxe ki mudmivia.
58
roca wertilia RerZa meridianis dasavleTiT. magaliTad OM2-is
romelime wertilSi α 2 -iqneba direqciuli kuTxe, aqve gavataroT WeSmariti
e. i. A2 = α 2 − γ
maSasadame, zogadad orive SemTxvevisaTvis davwerT
A =α ±γ =α +γ (5.2.3)
e.i. WeSmariti (geografiuli) azimuti udris direqciuli kuTxisa da
meridianTa Seaxloebis algebrul jams (radganac γ -Seaxloeba algebruli
ricxvia)
nax. 34
sferoze or C da D wertilebs Soris rkali CD=S. meridianTa
Seaxloebis gansazRvrisaTvis ganvixiloT ori seqtori CO ' D da CND
ΔL
pirveli seqtoridan ( CO ' D ) S= ⋅r, (5.3.2)
ρ
59
ΔOO ' D -dan ki r = R cos β ,
anu
ΔL
S= ⋅ R cos β . (5.3.3)
ρ
meore seqtoridan ( CND )
γ γ
S= ⋅ DN = Rctgβ , (5.3.4)
ρ ρ
S
aqedan γ = ⋅ ρ ⋅ tgβ ,
R
xolo (1) da (3)-dan miviRebT
γ = ΔL ⋅ sin β . (5.3.5)
rodesac geodeziuri grZedebis sxvaoba cnobilia vsargeblobT
(5.3.5) formuliT, xolo roca rkalis sigrZea cnobili, sargebloben (5.3.4)
formuliT.
Tu S = 100 ÷ 200 m, maSin meridianTa Seaxloebas mxedvelobaSi ar iReben.
5.4. rumbebi
a) WeSmariti rumbi
NO : r1
W(est) O O(st)
SW : r3
SO : r2
M3 M2
S(ud)
nax. 35
60
naxazze mimarTuli qvedebuli OM1-is umciresi mosazRvre kuTxe iqneba
r1. igi icvleba 0ο -dan 90ο -mde.
OM1 – NO . . .r1
OM2 – SO . . .r2
OM3 – SW . . .r3
OM4 – NW . . .r4
(indeqsi niSnavs kvadrantebs, r ki kuTxis odenobas)
r1
O y
r3
M3 r2 M2
nax. 36
61
rodesac x ' RerZi daemTxveva RerZa meridians, gveqneba WeSmariti
rumbi, xolo roca daemTxveva RerZa meridianis paralelurs, maSin
gveqneba direqciuli rumbi.
OM1 . . . α 1 . . . r1 r1= α 1
s
nax. 37 S
62
magnituri azimuti aris kuTxe, romelsac mimarTeba qmnis magnituri
isris Crdilo mimarTulebasTan. igi icvleba 0 ο -dan 360 ο -mde saaTis isris
moZraobis Sesabamisad (magnituri isris polusebi aRiniSneba n da s-iT).
magnituri mixriloba aris kuTxe Seqmnili magnitur isarsa da
WeSmarit meridians Soris.
rodesac mixriloba aRmosavluria, igi aRiniSneba “+”-iT
A 1 = A m' + δ ' . (5.5.1)
axla aviRoT dasavluri mixriloba. igi aRiniSneba “_”-iT
nax. 38
63
A=α+γ (5.5.4)
da
A = Am + δ . (5.5.5)
velze Cven vzomavT magnitur azimutebs, magram gegmaze viyenebT
direqciul kuTxes. zemoxsenebuli formulebidan
α + γ = Am + δ , (5.5.6)
α = A m + (δ − γ ) = A m − δ ο , (5.5.7)
sadac δ ο aris magnituri mixrilobisa da meridianTa Seaxloebis sxvaoba,
anu magnituri isris mixriloba RerZa meridianis paraleluri RerZis
Crdilo mimarTulebasTan.
vTqvaT cnobilia A m , SegviZlia gamovTvaloT α an piriqiT.
δ ο -is gansazRvra siZneles ar warmoadgens.
ganvixiloT ramdenime SemTxveva
nax. 39
roca δ > γ .
64
nax. 40
α = A m + [ −δ − ( − γ )] = A m − δ ο , (5.5.9)
roca δ < γ .
zogadad
α = A m + δ ο. (5.5.10)
e.i. direqciuli kuTxe udris magnituri azimutis da RerZa meridianis
paraleluri RerZidan magnituri isris mixrilobis algebrul jams.
nax. 41
65
Tu cnobilia A1 da A2 azimutebi, maSin mimarTulebebs Soris kuTxe
β gamoiTvleba formuliT
β = A 2 − A1 . (5.6.1)
Tu cnobilia ara azimutebi, aramed direqciuli kuTxeebi maSin
β = α 2 − α1 . (5.6.2)
r4
r1
W C O
r3 r2
β2
S
nax. 42
aq β 1 = r1 + r4
β 2 = r2 + r3
66
II – mocemulia r1 ∩ r1' III – mocemulia r1 ∩ r2 da r3 ∩ r4
X X
r1
r4
β r1
'
r
1 β2 β1
W O
C
r3 r2
W O
C
S
S
nax. 43 nax. 44
aq β = r1' − r1 β 1 = 180 ο − ( r1 + r2 )
β 2 = 180 ο − ( r3 + r4 )
IV – mocemulia r1 ∩ r3 da r2 ∩ r4
nax. 45
β = 180o − (r3 − r1 )
aq (5.7.1)
β1 = 180o − (r2 − r4 )
67
moyvanili 4 SemTxveva vrceldeba geografiuli da magnituri
rumbebis gamoyenebis drosac.
W O O
e f
σ
c d
a b
s
S
nax. 46
aRniSnaven wrexazze Crdilis bolo wertilTa gadakveTas, cxadia
yvelaze grZeli Crdili iqneba mzis amosvlisas da Casvlisas (a da b) da
umoklesi ki SuadRisas (O). Tu SevaerTebT erTsa da imave wrexazze mdebare
wertilebs da monakveTebis Sua wertilebs xaziT; es xazi iqneba saZiebeli
meridiani. Semdeg yiblaniT vpoulobT magnituri meridianis mimarTulebas
ns da kuTxe am or mimarTulebas Soris aris saZiebeli mixriloba δ .
im wertilebis SemaerTebel xazs, romlebsac nulis toli
mixrilobebi aqvT, nulovani wertilebis SemaerTebeli xazi anu agonuri xazi
ewodeba. erTnairi mixrilobis wertilebis SemaerTebel xazs ki izogonuri
xazi ewodeba.
68
VI Tavi
koordinatebi sainJinro geodeziaSi
B(-3) 0 A(+4)
ricxvTa RerZi
nax. 47
maTematikaSi miRebuli pirobis Tanaxmad nulidan marjvniv
miRebulia + niSani, marcxniv ki _ niSani.
RerZze yovel wertils Seesabameba erTi koordinati da yovel
koordinats erTi wertili, magaliTad:
A ( +4), B( −3)
69
y
II I
x
III IV
nax. 48
b) marjvena sistema
IV I
y
III II
nax. 49
70
A 1 ( + x 1 ,+ y 1 )
A 2 ( − x 2 ,+ y 2 )
A 3 ( − x 3 ,− y 3 )
A 4 ( + x 4 ,− y 4 )
A (x,y,z)
z
x
y
nax. 50
71
cxrili (6.3.1)
oqtantebi x y z
I + + +
II _ + +
III _ _ +
IV + _ +
V + + _
VI _ + _
VI _ _ _
VIII + _ _
YD
XD D
Q1 Q
F0
P1
nax. 51
D wertilis sferuli koordinatebia umoklesi (geodeziuri xazebi) xD
da yD xazebi.
garda amisa, D wertilis gansazRvrisaTvis unda vicodeT agreTve,
gamosavali F0 wertilis grZedi da ganedi F0 (B0L0). (nulovani imitom, rom
72
gamosavali wertili ekvatorzea. gamosavlad SeiZleba aRebul iqnas sxva
wertilic, oRond is iqneboda ara ekvatorze, aramed paralelze).
A2 ( λ2 ϕ 2 ) y
A1 (l 1ϕ1 )
λ1
l2
II I
ϕ2 ϕ1
ϕ3 ϕ4 x
III l3 l4 IV
A3 ( λ3ϕ 3 ) A4 (l 4ϕ 4 )
nax. 52
am sistemaSi sibrtyeze koordinatebi iqneba – ϕ polaruli kuTxe
aTvlili x RerZidan da λ radius veqtori.
sibrtyeze marTkuTxa koordinatebsa da polaruli koordinatebs
Soris damakavSirebeli formulebia:
}
x = λcosϕ
kvadrantebSi maTi niSnebi moyvanilia cxrilSi (6.5.1).
y = λsin ϕ
cxrili (6.5.1)
x y
kvadrantebi
cosϕ sin ϕ
I + +
II
- +
III
- -
IV
+ -
73
(geodeziaSi)
A4 (α 4 λ4 ) A1 (α 1 λ1 )
l4 λ1
α1
IV I
α4
W O
y
α2
l3 II
III α3
l2
A3 (α 3 λ3 ) A2 (α 2 λ2 )
S
nax. 53
aq polaruli ϕ kuTxis nacvlad gveqneba direqciuli kuTxe α ,
radgan x RerZi emTxveva RerZa meridians. amrigad, A wertilis
koordinatebi iqneba α da λ .
A(α , λ)
xolo niSnebi iqneba igive.
A 1 (α 1 , λ1 )
A 2 (α 2 , λ2 )
A 3 (α 3 , λ3 )
A 4 (α 4 , λ4 )
g) polaruli koordinatebi sivrceSi
A
λ
z
o
ν
α x
nax. 54
y
α _ aris direqciuli kuTxe
74
ν _ daxris kuTxe
λ _ radius veqtori
e. i. A(α , ν, λ)
orientirebisaTvis saWiroa α direqciuli kuTxis gansazRvra;
mimarTulebis gansazRvrisaTvis saWiroa α da ν
mdebareobis gansazRvrisaTvis ki saWiroa α , ν da λ . aq sivrce iyofa
8 nawilad (oqtantebad).
naxazi 62-is mixedviT polaruli koordinatebis saSualebiT
marTkuTxa koordinatebis gamosaTvleli formulebia:
x = l cosν ⋅ cos α
y = l cosν ⋅ sin α (6.5.1)
z = l ⋅ tgν = l sinν
koordinatTa niSnebi kvadrantebisa da oqtantebis mixedviT
mocemulia (Sesabamisad) wina paragrafebSi mocemul (cx. 6.3.1 da cx. 6.5.1)
cxrilebSi.
A
O D
E E1
P1
nax. 55
aviRoT O wertili RerZa meridianze da mimarTuleba (romelic
warmoadgens geodeziur umokles xazs) OD (vertikaluri Wrili).
e.i. D wertilis mdebareobis gansazRvrisaTvis saWiroa: A – azimuti
da OD manZili (didi wris rkali).
D(A, OD)
kuTxuri gadakveTa
α1
α2
β1 β2
O1 O2 O1 O2
nax. 56 nax. 57
xazovani gadakveTa
A( λ1 λ2 ) A( λ1 λ2 H )
λ1 λ2 λ1 λ2
O1 O2 O1 O2
nax. 58 nax. 59
pirvel SemTxvvaSi gamoiyeneba O1 da O2 wertilebze gazomili β 1
da β 2 kuTxe an α 1 da α 2 direqciuli kuTxe, meore SemTxvevaSi ki λ1 da
λ2 radius veqtorebi.
esaa bi polaruli koordinatebi sibrtyeze. sivrceSi ki daemateba
mesame koordinati niSnulis (simaRlis) saxiT.
VII Tavi
pirobiTi aRniSvnebi
76
7.1. gegmis Sedgena
I gegma
(nax.73) 1 : 1000
nax. 60
II – saxis pirobiTi aRniSvnebi: ufargo (ara konturuli) upasuxebs
kiTxvebze:
1) ra sagania?
77
sad aris?
(mag. gzis maCveneblis datana gegmaze romelic zustad
gviCvenebs ra sagania da sad aris)
III – saxis pirobiTi aRniSvna aris farTobiTi.
esaa gaerTianeba ufargo da farTobis (mag. fiWvis tyis an
venaxis masivSi dakavebuli teritoria)
IV – zoluri gvaZlevs saSualebas gavigoT
1. ra sagania?
2. sadaa?
3. ra sigrZe uWiravs?
(magaliTad, gzis sigrZe dadgindeba masStabSi zustad).
sagnebis (wvliladebis) ama Tu im jgufSi Setana damokidebulia
masStabze da saWiroebaze.
1
aviRoT zemoT moyvanili gegma, sxva masStabSi
5000
II gegma
1 : 5000
nax. 61
saxli, rom SevamciroT am masStabSi 5000 jer igi ar gamoCndeba, magram
gegmaze misi gamoxazva saWiroa da amitom saxls SevitanT meore jgufis
pirobiTi aRniSvnebiT. e.i. fargiani pirobiTi niSania, xolo meore gegmaze
1
masStabSi ufargo pirobiTi niSania (II kategoria). an vTqvaT gzis
5000
maCveneblis diametria 25 sm. I gegmaze masStabSi gamoCndeba, magram igi
gegmaze gamoixazeba ufargo pirobiTi aRniSvniT, radganac svetis sisqis
codna saWiro ar aris.
ra gansxvavebaa I gegmaze da II gegmaze fardobiT ufargo pirobiT
niSnebSi?
78
is gansxvavebaa, rom II-ze aRebulia ufargo pirobiTi niSnebi mcire
zomis anu wvrili masStabisaTvis, xolo I-ze aRebulia, igive ufargo
pirobiTi niSnebi msxvili masStabisaTvis.
uswormasworobis anu reliefis gamomsaxveli pirobiTi aRniSvnebi
unda akmayofilebdnen Semdeg pirobebs:
1. isini unda gvaZlevdnen saSualebas gavigoT gegmaze yoveli
wertilis simaRle (niSnuli);
2. unda gvaZlevdes saSualebas gavigoT daqanebis mimarTuleba;
3. rogoria daqanebis xarisxi;
4. unda gvaZlevdes warmodgenas zedapiris plastiurobis Sesaxeb
(sadaa Sezneqili, gamozneqili).
uswormasworobis gamomsaxveli pirobiTi aRniSvnebi aseTia:
1. niSnulebi,
2. izohifsebi,
3. niSnulebi da izohifsebi erTad,
4. kvesurebi,
5. punqtirebi,
6. SeRebva (Seferva).
viciT, rom niSnuli aris ricxvi, romelic gamoxatavs wertilis
simaRles donebrivi zedapiridan.
aviRoT A da B wertilebis HA da HB-absoluturi (normaluri)
simaRleebi (nax. 62).
nax. 62
79
vTqvaT donebrivi zedapiri gavataroT A wertilSi. h-iqneba
aRmateba. anu fardobiTi simaRle (igi SeiZleba iyos rogorc + niSniT, ise –
niSniT) maSasadame niSnulebi gvxvdebian:
1. absoluturi,
2. pirobiTi,
3. fardobiTi (aRmateba).
viciT, rom topografiuli zedapiris funqcia gamoisaxeba ase
Z = ϕ ( x, y )
da xasiaTdeba calsaxobiT, sasrulobiT, uwyvetobiT da
mdovrulobiT.
nax. 63
vTqvaT, gegmaze gvaqvs sami wertili a5, b8, c4. Sesabamisad 5, 8, (-4)
niSnulebia (koordinatebia), rac gvaZlevs warmodgenas reliefze. Z – mesame
koordinatia. viciT, rom sivrceSi wertilis mdebareobis gansazRvrisaTvis
saWiroa 3 koordinati. x, y, koordinats ki ase warmovidgenT. gegmaze
pirobiT an fiuzos Sesabamisad avagebT koordinatTa RerZebs da yvela
wertilis mdebareobas vsazRvravT am RerZebis mimarT (nax. 63) e.i. x da y-s
vTvliT cnobilad, xolo mesame koordinati iqneba niSnuli 5, 8, -4, romlebic
gegmis zemoT da qvemoT gadaizomeba masStabSi.
80
b) xazi sivrceSi
B0
L B(xb yb zb)
L h
A0 δ L
A(xa ya za)
a
X
b8
a5
nax. 64
α ∩δ
∪α ∩ i
81 ∪α ∩ L
a5 b8
α∩δ (mimarTebis kuTxe, daxris kuTxe)
Υ
α ∩δ (mimarTebis kuTxe, daxris kuTxe)
Υ
α∩i (mimarTebis kuTxe, qanobi)
Υ
α∩L (mimarTebis kuTxe, intervali)
α - kuTxe SeiZleba iyos nebismieri saorientacio kuTxe: azimuti,
rumbi, direqciuli kuTxe da sxva. α - mimarTebis kuTxe aris Semdgari
B0
B0
82
A0 δ δ
A0
nax. 66 nax. 67
am naxazebSi gansxvavebaa x da y-Si. α (direqciuli anu mimarTebis)
kuTxe cvlis or x da y koordinats, xolo δ cvlis z-s
30
δ1
δ3
22 L1
δ2
L2
L3
24
26
nax. 68
δ -s vigebT transportiriT
i -s vigebT gazomviT da gamoTvliT
L -s ki graduirebiT
vTqvaT mocemulia xazebi 5-8, 8-14, 6-12 da unda gavigoT δ kuTxe.
amisaTvis avagoT xazebi. kveTis simaRle h=1m.
xazi, romlis L-ic didia, is naklebad daqanebulia. romlis
intervalic mcirea, is ufro daqanebulia.
6 L2 6 L3
i2 = i3 =
a2 h a3
L2 L3
3
i= a) b) g) h
α1 L
832 L3
L1 h L2 L3
L1 L2 L3
nax. 69 (a, b, g)
g) graduireba
77 L
a = 135ο δ = 25ο
0,4 1m
76
75,6 L
0,6
75
nax. 70
74 L
73
gavataroT Tarazuli xazi da
transportiriT avagoT 25ο kuTxe masStabis Sesabamisi sigrZe. aviRoT 1m da
Sesabamisi L intervali davyoT 10 nawilad. L-is 0.6 gadavzomoT
daRmarTisaken, miviRebT 75 niSnulis mqone wertils, Semdeg gadavzomoT 75-
dan mTliani L-is toli miviRebT 74-s; xolo 75.6-dan gadavzomoT
aRmarTisaken L-is 0.4-di, miviRebT 76 wertils. graduirebis mizania ara
84
marto is, rom SevadaroT intervalebi, aramed erTnairi niSnulis mqone
wertilebi SevaerToT da gamovsaxoT reliefi.
graduireba niSnavs davniSnoT xazze iseTi wertilebi, romlebic
jeradi iqneba kveTis simaRlisa.
II-SemTxvevaSi rodesac mocemulia xazis ori wertilis sam-sami
koordinati. am SemTxvevaSi x, y-s vTvliT cnobilad da z koordinatiT
vaxdenT graduirebas aq varCevT sam xerxs.
11,4
11 1. uSualo interpoloba
10
2. trafaretis anu serseroTis xerxi
9
8 3. profilis anu ujrediani qaRaldis
7 xerxi
6
1) vTqvaT mocemulia ori wertili 11.4 da
5,2
5.7;
nax. 71
sxvaoba 11,4-5,2=6.2 ≈ 6 nawilad gavyofT mocemul xazs da 6.2 wertilidan
⎛1⎞
gadavzomavT ⎜ ⎟ monakveTis 0.8-s, miviRebT 6
⎝6⎠
wertils. 11.4-dan dadablebisaken gadavzomavT
11,4
0.4-s miviRebT 11 wertils. Semdeg 11 da 6
wertilebs Soris manZils vyofT 11-6=5
nawilad da wavawerT Sesabamisad 7, 8, 9, 10
11,4
10,8 niSnulebs. rodesac wertilis niSnulebs
0,6 Soris sxvaoba naklebia kveTis simaRleze,
nax. 82
nax. 72 magram am wertilebs Soris aris kveTis
10,8
simaRlis jeradi niSnulis Sesabamisi
wertili. maSin damrgvalebas ar vaxdenT da vawarmoebT 6 aTwilad
nawilebze mocemuli xazis dayofas (nax. 72).
85
11,2
nax. 73
mosazrebaze, rom Tu monakveTs gadavkveTT Tanabrad dacilebuli
paraleluri xazebiT, maSin (monakveTi) xazi daiyofa tol monakveTebad.
serseroTis xerxisaTvis winaswar vamzadebT gasanTlul qaRaldze
paralelur xazebs toli manZiliT dacilebuls. ixileT (nax. 74 a, b, g)
a) b) g)
12 12 11 22
11,4 1 1 ,4 1 1 ,4
11
11 11 ,, 44 11 11 ,, 44
11 11
11 10
11 00
99
88
9
10 77
8 66
55 ,, 77 55
9 7
6
11,4
8 5 ,7 5 11,4
7
6
5,7 5
5,7
nax. 74 (a, b, g)
vTqvaT gvinda vawarmooT interpoloba 5.7 da 11.4 wertilebs
Soris. amisaTvis winaswar serseroTze wavawerT saWiro niSnulebs 5, 6, 7, 8, 9,
10, 11, 12. 5-sa da 6-s paralelur xazebs Soris TvaliT SevafasebT da
davniSnavT 5,7 wertils. 11-sa da 12-s Soris gavavlebT (wyvetiliT) 11.4
Sesabamis xazs. Semdeg xazis 5,7 davamTxvevT serseroTze aRniSnul 5,7
wertils da serseroTs vabrunebT 11.4-is gadakveTamde mere 6, 7, 8, 9, 10, 12
niSnulebiT Sesabamis xazebsa da xazis gadakveTis wertilebs davaWerT
fanqars da xazs movaSorebT serseroTs da bolos fanqriT naWdevze
wavawerT 6, 7, 8, 9, 10, 11. es meTodi interpolobisa aris sakmaod zusti.
serseroTebi mzaddeba sxvadasxva zomis. 10 mm-iani, 5 mm-iani da sxva.
86
d) profilis anu ujrediani – (milimetrebiani)
qaRaldis xerxi
11,4 12
11
10
5,7 6
5
11,4 11 10 9 8 7 6 5,7
nax. 75
mocemulia xazi (5,7–11,4). movaxdinoT misi graduireba
milimetrebiani qaRaldiT.
santimetrebian danayofebs wavaweroT niSnulebi 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12;
Semdeg milimetrul qaRaldze mivadoT gverdidan dasagraduirebeli xazis.
5,7 wertili da 11.4 avagegmiloT milimetrul qaRaldze. Semdeg 12.4 da 5.7
wertilebi SevaerToT xaziT. gadakveTis wertilebi 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12
santimetrebian xazebidan CamovagegmiloT 5.7 – 11.4 – xazze, miviRebT
dagraduirebul xazs (gadakveTis wertilebze monakveTebis fargliT
gadazoma da ise gadatana dasagraduirebel xazze mizanSewonili araa, igi
Secdomebis wyaroa). graduirebis es xerxi kidev ufro zustia.
saerTod geodeziaSi (sizustis Sesabamisad) vmuSaobT aucileblobisa
da sakmarisobis princi pis Sesabamisad, amitom graduirebis xerxs
SevarCevT imis mixedviT, Tu rogori sizustiTaa saWiro samuSaos
Sesruleba. Tu wvril masStabSi vmuSaobT, viyenebT uSualo interpolobas,
saSualo masStabSi, serseroTs, xolo msxvil masStabSi milimetrebiani
qaRaldis xerxs.
87
7.5. niSnulebiani proeqciebis ganzogadoeba
1) 2) 3)
4) 5) 6) 7)
88
qedi. wyalgamyofi Rele. Tanabrad qedi. wyalgamyofi Rele. Tanabrad
dadebiTi invari- daqanebuli wyal- anu dadebiTi inva- daqanebuli wyal-
antuli xazi Ta- Semkrebi anu uar- riantuli xazi Semkrebi xazi anu
nabari daxriT yofiTi invariant- ara Tanabari dax- uaryofiTi invari-
(izohifsebi Ta- tuli xazi. riT (izohifsebi antuli xazi ara
nabradaa dacile- araTanabradaa Tanabari daxriT.
buli). dacilebuli).
8)
safexura anu terasa
(sadac erTmaneTs
enacvleba daqaneba da
wavakeba)
nax. 83
gavarCioT zemoT gamosaxuli yvela SemTxveva cal-calke:
1-el magaliTSi mocemulia Tanabari daqanebis mqone mTis ferdobis
gankveTa (warmodgeniT) horizontuli sibrtyeebiT. kveTaSi miiReba swori –
erTmaneTisagan Tanabrad daSorebuli paraleluri xazebi (e.i. gegmaze
Tanabrad daSorebuli paraleluri xazebi rom gveqneba unda vicodeT ras
warmoadgens is adgilze).
2-e SemTxvevaSi zedapirs aqvs amozneqili cilindris forma. kveTaSi
miiReba erTmaneTisgan araTanabrad daSorebuli wrfeebi.
3-e SemTxvevaSi zedapiri Cazneqilia da izohifsebic araTanabrad
iqneba daSorebuli.
4-e SemTxvevaSi gvaqvs Tanabari daqanebis mqone qedi (sami mimarTulebiT
daRmarTi, erTi mimarTulebiT aRmarTi. izohifsebi TiTqos gagvirbian).
89
5-e SemTxvevaSi mocemulia Rele wyalSemkrebi anu uaryofiTi
invariantuli xazi. gvaqvs sami mimarTulebiT aRmarTi, erTi mimarTulebiT
daRmarTi.
6-e naxazze mocemulia ara Tanabari daqanebis mqone qedi, gankveTis
wirebi (izohifsebi) erTmaneTisagan ara Tanabradaa daqanebuli.
7-e naxazze gvaqvs ara Tanabari daqanebis Rele.
8-e naCvenebia safexura anu terasa.
nax. 84
zemoT moyvanili SemTxvevebi ganvazogadoT ufro rTul zedapirze.
vTqvaT, gvaqvs unagira, e.i. adgili erTdeba ori qediT da iwyeba ori Rele.
90
nax. 85
rogorc vxedavT, izohifsebi arian Sekruli mrudebi toli simaRlis
mqone wertilebiT, romelTa niSnulebi jeradia kveTis.
Tu davakvirdebiT izohifsebs,
davinaxavT, rom (mTa) gora gamosaxulia
urTierT paraleluri izohifsebiT, magram
imave izohifsebiT SeiZleba gamosaxuli
iqnes tafobic. ismis kiTxva: rogor unda
gavarCioT gegmaze mocemuli izohifsebi –
ras gamoxataven tafobs Tu goras? aq
yuradReba unda mivaqcioT niSnulebs.
rodesac izohifsebze niSnulebi Suisaken
izrdeba, maSin izohifsebiT amaRlebuli
91
1. saiTkenaa daqaneba;
2. rogoria daqanebis xarisxi;
3. unda gvaZlevdes saSualebas war-
modgena gvqondes reliefis plas-
tikurobaze.
SeiZleba izohifsebi akmayofilebs
yvela am pirobas, magram mas mainc aqvs
nakli. igulisxmeba, rom or mezobel
izohifss Soris Tanabari daqanebaa, rac
swori araa (nax. 87), arc kveTis simaRlis
Semcireba gvaZlevs sasurvel Sedegs.
ganvixiloT kveTis simaRlis Semcirebis
magaliTi safexuraze (nax. 88)
nax. 87
safexura anu terasa gamoisaxeba
axlos ganlagebuli da mkveTrad daSorebuli izohifsebisagan.
ganvixiloT SemTxvevebi:
I – SevamciroT kveTis
simaRle, maSin damxmare izohifsebi
20-30 Soris ganawildeba, rogorc es
naxazzea gamosaxuli, magram,
rogorc zemoT ganxilulidan
viciT, Tanabrad daSorebuli
izohifsebiT igulisxmeba ara
iseTi daqaneba rogoric safexuras
gaaCnia, aramed Tanabari daqaneba AB
xazis gayolebiT. Tu davakvirdebiT
zedapirze arsebul 25-26 da 30
92
mniSvneloba aqvs damaxasiaTebeli wertilebis niSnulebis gansazRvras
velze da ara kveTis simaRlis Semcirebas, mxolod amis Semdeg SegviZlia
vimsjeloT kveTis simaRlis SerCevaze.
naklebi).
rogor SevarCioT kveTis simaRle?
amisaTvis gavarCioT ori SemTxveva 22 ο da 45ο -Tvis
I) – vTqvaT kveTis simaRlea – 1m.
45ο -ze rodesac h = 1m
izohifsebs Soris manZili 0.01 sm. e.i.
udris zRvrul grafikul sizustes.
h=0,01 sm
imave SemTxvevisaTvis 22 ο -ze manZili
izohifsebs Soris gaizrdeba e.i.
22o ,5
rodesac kveTis simaRle h = 1 m. 45ο -ze
0,01 sm izohifsebs Soris manZili zRvrulia,
94
SevadginoT cxrili
ν
1ο 2ο 3ο 4ο 5ο 10ο 15ο 20 ο 25ο 30 ο 35ο 40 ο 45ο
h
1m 57.3 28.6 19.1 14.3 11.4 5.7 3.7 2.7 2.1 1.7 1.4 1.2 1.0
ν
10 20 30 40 50 100 150 200 250 300 350 400 450
nax. 93
agebuli diagramis mixedviT ganvsazRvroT cxrilSi Seutaneli
daxris kuTxis Sesabamisi qvedebuli ν RerZze. gadavzomavT am kuTxis
Sesabamis manZils, miRebuli wertilidan aRvmarTavT marTobs diagramis
gadakveTamde da miviRebT qanobs mocemul masStabSi.
qvedebulis gansazRvra SeiZleba qanobis mixedviTac
h h
= tgν = i a= i = 0.01 = 1%
a i
i = 0.001 = 1% o .
gavutoloT h=1m da SevadginoT cxrili
95
i
0.001 0.002 0.003 0.004 0.005 0.006 0.007 0.008 0.009 0.010 0.011 0.012
h
1m 1000 500 333.3 250.0 200.0 166.7 142.8 125.0 111.1 110.0 90.9 83.6
a,m
i %o
nax. 94
cxrilis saSualebiT aigeba diagrama: cxrilSi winaswar mocemuli
h-is da qanobis sxvadasxva mniSvnelobebisaTvis gamoiTvlian qvedebulebs
formuliT
h h = 1m
a= roca
i i = 0.001
1m
a= = 1000 m da a.S.
0.001
diagramis asagebad horizontul xazze nebismieri masStabiT
movzomavT qanobebs, xolo Sveuli mimarTulebiT ki mocemul masStabSi
qvedebulebs. miRebul wertilebs SevaerTebT, ris Sedegadac miviRebT
saZiebel diagramas.
VIII Tavi
96
Tarazoebi
8.1. Tarazos Teoria
xazebisa da sibrtyeebis horizontalur da vertikalur mdgo-
mareobaSi mosayvanad sargebloben TarazoTi. geodeziuri instrumentebi
Sedgeba RerZebisa da wredebisagan, romelTa dayeneba Sveulad an
Tarazulad aucilebelia
samuSaoebis Sesrulebis
dros. am amocanis gadasaw-
yvetad gamoiyeneba Tara-
nax. 95 zo.
Tarazo ZiriTadad orgvaria: cilindruli da sferuli.
cilindruli Tarazoebic
ori saxisaa:
1. pirveli saxis
cilindruli Tarazo (xe-
losnebis Tarazo) ase mzad-
deba: aiReben SuSis mils,
gaaxureben da sasurveli
radiusiT moRunaven. masSi
Caasxamen spirts, toveben
cota haers buStulasaTvis
da daxSaven. milis simrudis
nax. 96 maqsimaluri radiusi R max ≈ 2
metramdea.
1-li ampuliT sibrtye moyavT Tarazulad, 2-Ti ki vertikalurad.
TvaliT interpolobisaTvis Tarazos zemoT aqvs ori Strixi.
2. meore saxis cilindruli Tarazo aris ufro zusti. mis
dasamzadeblad iReben mils, Sig moaTavseben garkveuli profilis mqone
qlibs, romlis simrudis radiusi aRwevs 200 metrs. am qlibs abruneben
milSi. milis Siga zedapiri miiRebs qlibis profils. Tu mili orive
mxareze aris gaxexili, maSin gveqneba ormxrivi anu reversiuli Tarazo.
Tarazos milakze zrdad warwerebs akeTeben Suidan marjvniv da marcxniv
an erTi mxriT. naxazze mocemulia reversiuli (ormxrivi) Tarazo orgvari
warweriT. miRebulia Tarazos ormilimetriani danayofebi.
97
mils erTi mxridan daxSaven minis sagozaviT da Sig Caasxaven
gogirdovan eTers, ise rom gavsebas cota akldes, aTavseben 30 ο − 40ο -mde
gacxelebul qviSian an marilian abazanaSi. mili siTxis gafarToebis
Sedegad aivseba da daiwyebs gadmosvlas, am dros mils daxSaven. gacivebis
Semdeg siTxe SeikumSeba da gaCndeba uhaero buStula. ase damzadebul
mils aTavseben sasurveli formis CarCoSi. CarCos ukeTeben Tarazos
Semasworebel xraxns. Tarazos aqvs 2 RerZi: 1. geometriuli anu simetriis
RerZi AB da 2. TviT Tarazos RerZi HH1, romelic aris nul punqtis mxebi
Signidan.
maSasadame, Tarazos HH1 RerZi ewodeba im wrfes, romelic
warmoadgens Siga mxebs nul
punqtSi. Tarazos gaaCnia 2
sakani Tarazos orive mxri-
saTvis (erTi sakani zeda
mxaresaTvis, meore qveda
mxaresaTvis), sakani gamoiye-
neba zamTarSi an zafxulSi
98
davxaroT θ kuTxiT, cilindruli Tarazos H ' H ' RerZi ki α kuTxiT e.i. HH-
ma miiRo H ' H ' mdebareoba. xolo OC-em miiRo O' C mdebareoba. rogorc
naxazidan sCans α = θ .
erTi 2 milimetriani danayofis Sesabamisi centraluri kuTxe
avRniSnoT τ -Ti, rasac Tarazos safasuri ewodeba. naxazidan θ = α = τ ⋅ n , e.i.
Tu viciT τ da nul punqtidan buStulas Suagulis gadaxris Sesabamis
danayofTa n ricxvi, miviRebT α anu θ kuTxes.
vinaidan nul punqtidan buStulas Suagulis Sesabamisi anaTvlis
aReba zustad Znelia, amitom vsargeblobT misi boloebis Sesabamisi
anaTvlebiT (buStulas marjvena da marcxena boloebiT), amasTan
dakavSirebiT ganvixiloT ori SemTxveva.
1. buStula aris nul punqtidan marcxniv
m (naxazze Tarazos RerZis marjvena mxarea
c d
daxrili), davweroT am SemTxvevisaTvis om
o manZilis gamosaTvleli formula. naxazidan
oc − od oc + od
om = oc − cm = oc − = (8.1.1)
2 2
nax. 99
m o
c d
2. ganvixiloT SemTxveva, roca
buStula OO-punqtidan marjvniv gadadis, e.i.
roca anaTvali aiReba O-punqtidan orive
mxares. maSin naxazidan.
oc + od oc − od
om = oc − cm = oc − = (8.1.2)
nax. 100 2 2
manZilebi gamovsaxoT anaTvlebiT.
aRvniSnoT
oc - manZili a danayofis raodenobiT,
od - manZili b danayofis raodenobiT,
om = n .
danayofebi aTvlili O-punqtidan marcxniv aRvniSnoT “+”-iT, O-
punqtidan marjvniv ki “_“-iT, e.i. (1) da (2) gagrZeldeba ase:
a+b a − ( − b) a + b
n= (nax. 99) n= = (nax. 100)
2 2 2
99
danayofebis raodenoba O-punqtidan buStulis Suagulamde udris
buStulis boloebis Sesabamisi anaTvlebis algebrul saSualos.
aviRoT reversiuli Tara-
zos zedxedi orive mxridan da
ganvsazRvroT n-anaTvali.
I-dan
a + b −2 + ( −8)
n= = = −5 .
2 2
II-dan
2 k − a − b 20 − 12 − 18
n= = = −5 ,
2 2
k -manZilia Skalis sawyisidan
O-punqtamde.
nax. 103
avRniSnoT egzamenatoris safasuri τ Э " -Ti, danayofebis raodenoba
h h
mτ Э = ρ" ; da τ Э"= ρ" (8.1.3)
λ λ⋅ m
sadac λ -gaizomeba, m-danayofTa raodenobaa egzamenatoris xraxnze;
ρ "= 206000" -radiania sekundebSi; h -biji gansazRvrulia.
Tarazos safasuris τ " gansazRvrisas viqceviT ase: egzamenatoris
xraxns vatrialebT manamde, sanam buStula mTlianad ar gadava nul
punqtidan marcxniv, aviRebT anaTvlebs a1 da b1 Tarazoze da m1
egzamenatorze, vatrialebT xraxns ise, rom Tarazos buStula gadavides
nulpunqtidan marjvniv mTlianad da aviRebT anaTvlebs a2 da b2 Tarazoze
da m2 egzamenatorze.
buStulas centris Sesabamisi anaTvali pirvel SemTxvevaSi iqneba
a1 + b1
n1 = ; Sesabamisi anaTvali m1 egzamenatorze;
2
meore SemTxvevaSi
a 2 + b2
n2 = ; Sesabamisi anaTvali m2 egzamenatorze.
2
danayofis raodenoba egzamenatorze m' = m 2 − m1 ;
m'
τ "= τ "Э .
n
101
Tu am moqmedebas gavimeorebT ramdenimejer, gamonaTvalTa saSualo
iqneba τ " -s zusti mniSvneloba. miRebul τ " gavyofT Suaze da SevitanT
zemoTaRniSnul formulebSi
a+b τ"
α= τ " = ( a + b) ,
2 2
2k − a − b τ"
α= τ " = ( 2 k − a − b) ,
2 2
amas ewodeba Tarazos RerZis daxris kuTxis gansazRvra naxevar
safasurebSi.
a) Tarazos mgrZnobiaroba
102
α α
τ1 = , xolo τ2 = ;
3 4
mgrZnobiarobis mixedviT Tarazoebi iyofa 3 jgufad
1. zemgrZnobiare τ = 2"−10" -mde;
2. mgrZnobiare τ = 10"−30" ;
3. teqnikuri τ = 30"−120" .
104
vTqvaT AB RerZs aqvs daxra α kuTxiT. Tu AB da H1H2 RerZebs Soris
ar aris ε kuTxe, maSin pirdapir miviRebT AB RerZis daxris kuTxes α -s,
magram rogori sizustis
H '1 Tarazoc ar unda iyos, ε -i
mainc iqneba (laparakia
uzustes Tarazoebze), amitom
α = θ 1 − ε . Semobrunebis Semdeg
(meore SemTxvevaSi)
H1
α =θ2 + ε
da maTi saSualo
θ1 +θ 2
nax. 108 α= sadac
2
τ
θ 1 = (a1 + b1 ) ,
2
τ
θ 2 = (a 2 + b2 ) .
2
IX Tavi
samiznebeli xelsawyoebi
105
ZiriTadi samiznebeli xelsawyo aris
adamianis Tvali. Cven gvainteresebs adamianis
Tvalis broli, sadac sxivebi gadaikveTebian
da badura, sadac gamosaxuleba miiReba.
davuSvaT, rom saWiroa AB sagnis
damzera, sadac:
α -saukeTeso xedvis kuTxea;
ω -saukeTeso xedvis manZili. igi sxvadasx-
nax. 109 vaa da tolia –
Cveulebrivi TvalisaTvis=25 sm.;
beci TvalisaTvis =10 sm;
yuSi TvalisaTvis =50 sm.
sagnis kargad garCevis mizniT usasrulod misi miaxloeba
SeuZlebelia. rogorc naxazidan Cans, Tvalis gugaSi (MM) miviRebT AB-s
Sebrunebul ba gamosaxulebas, romelsac vmzerT saukeTeso mxedvelobis ω
manZilze.
kuTxes, romelsac qmnis Tvalis optikur centrTan samzeri sagnis
kiduri wertilebidan wamosuli sxivebi, mxedvelobis kuTxe ewodeba ( α ).
geodeziaSi Cven saqme gvaqvs Soreul sagnebTan. sagani rac ufro
Sorsaa, miT ufro mcire gveCveneba. saganTa garkveviT aRqma ki
aucilebelia. sagnebi, rom garkveviT aRviqvaT, saWiroa mxedvelobis kuTxis
gadideba e.i. Tvalis SeiaraReba. iaraRSi gamoiyeneba linzebi.
9.1. Wogri
a) Wogris gamadidebloba
107
nax. 110
AB sagani obieqtiviT daimzireba α kuTxiT. miRebul ba
gamosaxulebas davuxvedroT Tvali saukeTeso xedvis ω manZilze, romelic
imave gamosaxulebas damzers α ' kuTxiT.
F – iyos mTavari safokuso manZili,
d – safokuso manZili linzidan gamosaxulebamde.
linzis mTavari fokusi aris is wertili, sadac miiReba
gamosaxuleba, rodesac sagani usasrulobaSia.
⎛ α '⎞
obieqtivis linzis gamadideblobis ⎜ g1 = ⎟ formula gavamravloT
⎝ α ⎠
d-ze da ganvsazRvroT (d-F).
d d ⎛ α '⎞
d−F= ⋅F ; aqedan unda SevcvaloT, amitom ⎜ g1 = ⎟
D D ⎝ α ⎠
gavamravloT D-ze
d F
= , (9.1.1)
D D−F
d F2
d−F= ⋅F = . (9.1.2)
D D−F
F – aris mTavari safokuso manZili. igi SeiZleba iyos max 8-10sm. D
– aris manZili Wogridan sagnamde da rogorc zemoT avRniSneT ≈ 200 m. d –
manZili gamosaxulebidan linzamde da igi ≈ F (radgan sagani Sorsaa).
axla ganvsazRvroT ab; naxazze Δabc da Δabc' dan
α α'
ab = 2 Ftg = 2ωtg . (9.1.3)
2 2
108
arsebuli sidideebi mcirea da gamovsaxoT radianebSi.
Fα = ωα ' , aqedan (9.1.4)
α' F
= =g. (9.1.5)
α ω
esaa obieqtivis linzis gamadidebloba da igi udris mTavari
safokuso manZilisa da saukeTeso xedvis manZilis fardobas.
nax. 111 ⎛ f⎞
D ' = f ⎜1 − ⎟ (9.1.6)
⎝ ω⎠
f
f max = 7 mm. ω = 500 mm (yuSi TvalisaTvis) e.i. SegviZlia
ω
vugulvebelvyoT, e.i. D' ≈ f . D' - vayenebT safokuso manZilze (maSasadame
gamosaxuleba miiReba mTavar fokusSi). axla gavigoT ab. naxazidan
α'
ab = 2 ftg β 2 = 2ωtg ; (9.1.7)
2
β ω ω
fβ = ωα ' , = = g2 , e.i. g2 = . (9.1.8)
α' f f
(8) aris muSa formula okularis gamadideblobis gamosasaxavad.
axla ganvsazRvroT, rogor miiReba sxivebi WogrSi (obieqtivSi da
okularSi erTad).
109
sagani AB gaivlis obieqtivis linzaSi. gamosaxuleba ba miiReba
Soreuli sagnis Sebrunebuli da Semcirebuli. axla davuxvedroT meore
(okularis) linza ise, rom ba iyos okularis linzisa da mis mTavar
safokuso manZils Soris. Wogris saerTo gamadidebloba
F ω F
G = g1 ⋅ g 2 = ⋅ = , (9.1.9)
ω f f
e.i. gamadidebloba udris obieqtivis linzisa da okularis linzis
safokuso manZilebis fardobas.
nax. 112
β β F
ab = aFtg , Fα = fβ , = =G. (9.1.10)
2
α f
gamadideblobas praqtikulad gansazRvraven sxvadasxva xerxiT.
ganvixiloT galileis meTodi:
Wogridan 20-25m-is manZilze ayeneben lartyas da mzeren
cali TvaliT WogrSi, meoreTi uWogrod. Tvalebi ise unda iyos
dayenebuli, rom orive suraTi erTmaneTs hfaravdes. daTvlian im
danayofebis ricxvs uWogrod, romelic Seesabameba WogrSi
lartyis 1 danayofs. igi Cvens SemTxvevaSi =12 e.i. G = 12 , an
obieqtivis linzis Tavisufal ganxmulobas (xvrets) gazomaven
mm-Si, vTqvaT 30 mm. maSin Tvlian, rom gamadidebloba G = 30 .
axla ganvsazRvroT rodisaa gamadidebloba maqsimaluri
da minimaluri.
110
nax. 113
vTqvaT gvinda Wogrs hqondes maqsimaluri gamadidebloba,
usasrulobidan wamosuli sxivebi ikveTeba mTavar safokuso manZilze. igi
(F) obieqtivisaTvis mudmivi sididea.
okulari davuxvedroT f1, f2, f3 manZilebze. linzis zRvruli sidide
iqneba q (Tvalis gugis diametri), igi Tvalze didi ar SeiZleba iyos.
eqsperimentalurad dadgenilia, rom f : 7.5 mm-ze naklebi ar
SeiZleba iyos, e.i. maqsimaluri gamadidebloba iqneba, rodesac f
minimaluria.
F F
G max = = , (9.1.11)
f 1 7.5
F F Q
G min = = q = . (9.1.12)
f3 Q ⋅ F q
111
nax. 114
mxedvelobis aris sazomi aris α kuTxe, romlis wvero obieqtivis
linzis optikur centrSia da gverdebi eyrdnoba ZafTa badis ganxmulobas.
mag. Tu mocemul sagans vmzerT obieqtivis linziT miviRebT
Sebrunebul, Semcirebul gamosaxulebas. mxedvelobis are
P 0.6 f 2063' 2000'
α'= ⋅ρ = ⋅ 3438' = ≈
F F G G
P-s iReben 0.6-s f-isas (okularis linzis mTavari safokuso
manZilisa). praqtikulad mxedvelobis are ase ganisazRvreba
λ
α'= ⋅ρ. (9.2.1)
D
CD – mxedvelobis areSi ver moxvdeba.
9.3. gamadidebloba
112
2000 © 2000 3
mxedvelobis are α h = = = αk _ gadidda. (9.3.2)
Gh 2
Gk 2
3
Q2 Q2 9
fardobiTi naTeloba h h = 0.85 = 0.85 = hk (9.3.3)
2
q Gh2
4 4
q 2 G k2
9
113
nax. 115
ZafTa badis sibrtye emTxveva gamosaxulebis sibrtyes. e.i. saidanac ar
unda SevxedoT k-s igi yovelTvis dafaravs (2) SemTxvevas.
II-rodesac ZafTa badis sibrtye ar emTxveva gamosaxulebis
sibrtyes da adgili aqvs paralaqss (3 da 4).
nax. 116
aseT SemTxvevaSi t kramalieris saSualebiT unda vamoZraoT ise, rom
ZafTa badis sibrtye davamTxvioT gamosaxulebas, e.i. paralaqss ar hqondes
adgili.
114
X Tavi
danayofebis amTvleli xelsawyoebi
10.1 anaTvlebis aRebis meTodi
115
zustad arCevs, vidre grafikuli sizustea. vernierSi swored Tvalis es
Tvisebaa gamoyenebuli.
aviRos rkali AB da davyoT igi n nawilad, imave rkalis Sesabamisi
sigrZe wredze ki n-1 nawilad.
I-dan AB = υ ⋅ n = λ(n − 1)
Cveni mizania ganvsazRrvoT danayofebs Soris sxvaoba.
λ
τ = λ−υ = + (10.1.1)
n
λ
τ = λ− υ = −
n
I-SemTxvevaSi gvaqvs dadebiTi vernieri,
II-SemTxvevaSi gvaqvs uaryofiTi vernieri.
radgan sizuste I – SemTxvevisaTvis dadebiTia, am verniers ewodeba
dadebiTi vernieri, agreTve uwodeben pirdapirs, imitom rom anaTvlebi,
rogorc vernierze, aseve limbze izrdeba erTi mimarTulebiT.
II-re naxazze, gvaqvs uaryofiTi vernieri, imitom, rom τ miviReT (_)
niSniT. Sebrunebuli imitom, rom warwerebi limbze da vernierze izrdeba
urTierT sawinaaRmdego mimarTulebiT.
saerTod instrumentebSi gvxvdeba I-li saxis vernieri. II-re saxis
vernierebi SeiZleba Segvxvdes saxazavebze.
116
XI Tavi
gazomvebi da xazebis dasarva
11.1. pirdapiri gazomvebi
118
Cven ZiriTadad aq ganvixilavT pirdapiri (meqanikuri) da arapirdapiri
(analizuri da instrumentaluri) xerxis gazomvebs.
sazomi aris is, riTac vzomavT. xazebis gasazomad sargebloben
foladis bafTiT da CxirebiT. Ffoladis bafTa aris 20-24-48 metriani.
Ggeodeziur samuSaoebSi yvelaze Sromatevadi da sapasuxismgebloa
xazebis gazomva.
nax. 120
N
nax. 121
ganvixiloT magaliTi: vTqvaT, gvinda gavzomoT xazi, gvyavs wina muSa,
ukana muSa da samuSaoTa mwarmoebeli. wina muSas aqvs 10 Cxiri, xolo
119
ukanas 1 - Cxiri. wina muSas ukana muSa ayenebs TavisTavsa da saris
gaswvrivobaSi.
wina asobs, ukana agrovebs. ukanasknel Cxirs rom Caasobs wina muSa,
ukanas eqneba 10 Cxiri, maSin samuSaoTa mwarmoeblis kontrolis qveS ukana
muSa gadascems wina muSas 10 Cxirs, rac =200m.
vTqvaT, ukanasknel adgilze varT da aweria 3. aucileblad bafTa
unda gadavabrunoT da warwera 3 unda gavakontroloT. 3-is sapirispirod
warwera unda iyos 17; 6-14; 8-12 da a.S.
vTqvaT, gvaqvs gazomili:
bafTa 20 gadatana, 8-Cxiri, 6m. 4dm. 8sm.
400 + 160.00 + 6 + 0.40 + 0.08 = 566.48m
xazis bolos wina muSa miadebs 0-s da aTvlas awarmoebs
sawinaaRmdego mimarTulebiT, Tu xazis gagrZeleba ar SeiZleba.
Ggazomili xazis sigrZe L= 566.48 gamovida, magram es sigrZe swori araa,
radgan sinamdvileSi bafTa grZeli iyo e.i. namdvili sigrZe
L
L0 = ⋅ δ + ε1 + L ; (11.1.1)
20
⎛ 566.48 ⎞
⎜ + δ ⎟ + L = L0 ,
⎝ 20 ⎠
nax. 123
gaswvrivobaSi. roca xazis sigrZe aRemateba 150 metrs, vake adgilebSi
sarebis dasmas awarmoeben yovel 60-90 wyvil nabijze, borcvnar adgilebSi –
yovel 15_30 wyvil nabijze da mTagorian adgilebSi ki ufro mokle
manZilebze. im SemTxvevaSi, rodesac xazis dasarvis TandaTanobiTi
miaxloebis xerxs viyenebT an, roca xazis A da B wertili kuTxis wveros
warmoadgens da adgili mniSvnelovnad uswormasworoa, maSin garda
gaswvrivobisa, aucilebelia am wertilebSi sarebi zustad Sveulad iqnes
dayenebuli. ganvixiloT orive SemTxveva.
B wertilSi dasmuli sari (nax. 124) α kuTxiT misi daxris gamo AB
xazis gaswvriv ar imyofeba. reliefis Taviseburebis gamo Tu dasarvisa da
xazis gazomvisas gamoviyenebT am saris bolo B1 wertils, xazis
gaswvrivobidan gadavixrebiT ε kuTxiT. gaswvrivobis am Secdomis odenoba
misi simciris gamo gamoiTvleba formuliT:
121
bc bB ⋅ sin β h ⋅ cos α sin β
ε' = ⋅ ρ' = ⋅ ρ ' ≈ ρ '⋅ , (11.2.1)
Ab Ab L0
sadac ρ = 3438' aris radiani.
nax. 124
122
praqtikaSi gvxvdeba dasarvis ori ZiriTadi SemTxveva: pirveli,
roca saWiroa dasmuli ori saris mixedviT xazis gagrZeleba, da meore, or
dasmul sars Soris xazis dasarva. teqstSi mocemuli wertilebi
aRniSnulia A da B asoebiT, xolo damatebiTi sarebi arabuli cifrebiT
da maTi dayenebis Tanamimdevroba – indeqsebiani imave cifrebiT.
nax. 125
mTel mis simaRleze. amiT damsarveli adgens AB gaswvrivobas, romlis
Sesabamis sibrtyeSi igi adgilze ayenebs 1-l sars, rwmundeba imaSi, 1-li sari
faravs Tu ara A da B sars, agreTve igi dayenebulia Tu ara Sveulad
(nax.125b). Tu samive saris gverdebi moqceul iqna erT Sveul sibrtyeSi,
mizani miRweulia da Tu es piroba ar aRmoCnda Sesrulebuli, 1-li saris
mdebareoba unda Seswordes. imave wesiT unda iqnes dasmuli 2, 3, 4, . . .
sarebi. aseTi meTodiT xazis gagrZelebas ewodeba dasarva Tavisaken.
123
cxadia, binoklis gamoyenebiT dasmuli sarebi ufro zustad iqneba
dayenebuli AB-s gaswvriv.
igive amocana amoixsneba ufro zustad, swrafad Teodolitis
gamoyenebiT, mxolod aq saWiro iqneba damxmare muSa. amisaTvis Teodolits
vcentravT B wertilSi (nax. 126), momwesobaSi mogvyavs da Wogrs vumiznebT A
nax. 126
nax. 127
124
am SemTxvevaSi samuSaos asrulebs erTi damsarveli, risTvisac igi
xan erT ferdobzea da xan meoreze. magaliTad (nax. 127), 1-l sars asobs AB
gaswvriv; me-2 sars 1-l da B saris gaswvriv; me-3 sars me-2 da 1-lis
gaswvriv; me-4 sars me-2 da 3-is gawvriv; me-5-s me-4 da 2-is gaswvriv da me-6
sars me-5 da 1-li saris gaswvriv. saerTod, amgvar SemTxvevaSi, sizustis
gadidebis mizniT yovelTvis sxivi unda gadiodes gamoyenebuli sarebidan
rac SeiZleba erTi saris Tavsa da meoris ZirSi. magaliTad, me-6 saris
dasmisTvis sxivi gadis me-5 saris Tavze da 1-li saris ZirSi.
cxadia, TeodolitiT ganxiladi amocana ufro advilad da zustad
amoixsneboda TanaSemwesTan erTad. amisaTvis sakmarisi iyo B wertilSi
Teodolitis dayeneba da cnobili wesiT Tavisaken sarebis dasma (3, 2, 4, 6, 5,
1).
nax. 128
125
marTobebs da gadavzomavT isev λ sigrZeebs, cxadia, dasmuli me-3 da me-4
sarebi iqneba A, B da 1-li saris gaswvrivobaSi.
nax. 129
126
romlebsac ayenebinebs sarebs 22 da 32 wertilSi da ase Semdeg. damxmareebi
yovelTvis urTierTs unda xedavdnen, iseve, rogorc wina SemTxvevaSi.
pirveli moqmedebebi sruldeba swrafad da tlanqad, xolo AB xazisadmi
miaxloebisas sjobs, Tu SesaZlebelia damsarvelma saris nacvlad
gamoiyenos Teodoliti. aRwerili wesiT gagrZeldeba samuSao. dasarva
damTavrebulad iTvleba, roca 1-dan me-2 faravs B-s da me-3 ki A-s; agreTve,
2-dan 1-li faravs me-3, xolo 3-dan 1-li me-2-s. mwvervalze sami saris dasmisa
da Semowmebis Semdeg amoiReba miwidan aRniSnuli sarebi da 1-l wertilSi
TeodolitiT (an TvalzomiT) damsarveli damxmareebis gamoyenebiT
awarmoebs ferdobebis dasarvas Tavisaken rogorc A, ise B wertilidan.
meore SemTxvevas aqvs adgili, roca erTi damxmare gvyavs da
Teodoliti ara gvaqvs, amave dros gansakuTrebuli pirobebis gamo saWiroa
erTbaSad AB-s gaswvriv oTxi, xuTi, eqvsi da meti saris dasma. vTqvaT, AB-s
gaswvriv saWiroa erTbaSad eqvsi saris dasma (nax. 130).
nax. 130
eqvsive sari unda iyos dasmuli daaxloebiT AB-s gaswvriv ise, rom,
garda pirvelisa da ukanaskneli (meeqvse) sarisa, danarCeni yoveli saris
dgomis wertilidan moCandes orive mxareze or-ori, xolo pirvelive da
ukanaskneli (meeqvse) saridan aucilebelia erT mxareze moCandes uaxloesi
mocemuli da meore mxareze dasmuli ori sari. ase, magaliTad, 11 wertilSi
dasmuli pirveli saridan: erT mxareze unda Candes A sari da meore mxareze
21 da me-31 sari , me-21 wertilSi dasmuli me-2 saridan erT mxareze 11 da A,
xolo meoreze 31 da me-4 sari da ase Semdeg 6 saramde., romlidanac Cans:
erT mxareze B, meoreze 51 da me-41 sarebi.
127
dasarvis zogadi wesi mdgomareobs yoveli Sualedi saris
gadaadgilebaSi misi mosazRvre sarebis gaswvriv: ase, magaliTad, damsarveli
dgas ra me-21 wertilSi dasmul sarTan, 11 wertilSi dasmul sars
gadaataninebs damxmares 21A gaswvriv 12 wertilSi; mere TviT gadadis me-31
wertilSi da damxmares me-21 wertilidan gadaataninebs sars 31 12 gaswvriv
22 wertilSi; analogiurad gadaitaneba sari me-31 wertilidan 41 22-is
gaswvrivobis 32 wertilSi; me-41 wertilidan 51 32 gaswvrivobis 42 wertilSi;
me-51 wertilidan 61 42 gaswvrivobis 52 wertilSi, me-61 wertilidan B52
gaswvrivobis 62 wertilSi, riTac adgilze iqmneba Tokis A122232425262B
mravalkuTxedi. Tu davukvirdebiT, vnaxavT damsarveli yovelTvis dgeba
Sualedi gaswvrivobis sawyis wertilSi. saWiroa aRniSnuli Tokis
mravalgverdi gadavaqcioT wrfed. amisaTvis damsarveli gadadis me-62
wertilSi da damxmares gadaataninebs me-52 wertilidan sars 62 42
gaswvrivobis me-53wertilSi; analogiurad xdeba sarebis gadaadgileba: me-42
wertilidan 53 32 gaswvrivobis me-43wertilSi; me-32 wertilidan 43 22
gaswvrivobis 33 wertilSi; me-22 wertilidan 32 12 gaswvrivobis me-23
wertilSi. Semdeg 12 wertilidan 2 3A gaswvrivobis 13 wertilSi; me-23
wertilidan 33 13 gaswvrivobis me-24 wertilSi; me-3 wertilidan 43 24
gaswvrivobis me-34 wertilSi. analogiuri gziT daismeba sarebi me-44, 54, me-63,
. . . ,wertilebSi. rogorc vxedavT, Tokis mravalgverdi TandaTan
uaxlovdeba AB xazs da yvela sari iqneba AB-s gaswvriv, Tu nebismieri
Sualedi saridan mzeriT mis gverdze dasmuli sari dafaravs am
ukanasknelis Semdgom sars.
sizustis gazrdisa da muSaobis nayofierad Sesrulebis mizniT
saWiroa gamoviyenoT sarebis rac SeiZleba mcire raodenoba.
128
b) xeobis orive mxareze dasmul sarebs
Soris xazis dasarva
nax. 131
nax. 132
129
XII Tavi
zogierTi cnobebi ganazomTa
Secdomebis Teoriidan
Sinaarsi aqvs.
130
12.1 gazomvebis saxeebi
εi = X − l i . (l i = 1, 2, 3...) (12.2.2)
Secdomis odenobis dasadgenad g a z o m v i T miRebul odenobas
vaklebT imave sididis im mniSvnelobas, romelic Teoriuli
gamoTvliT an uzustesi gazomvis meTodebiT gvaqvs
miRebuli, magaliTad, Tu SvidkuTxa mravalkuTxedis kuTxeTa jami
gazomvis Sedegad Seadgens 900o2 ' -s. Secdoma anu Seukvreloba iqneba +2 ' ,
xolo Sesworeba – 2 ' . bafTis sigrZe miRebuli gvaqvs 20 metris tolad,
sinamdvileSi SemowmebiT miviReT, rom igi 20,008 metris sigrZisaa. am
SemTxvevaSi bafTis nominaluri sigrZis Secdoma iqneba +8 mm. xazis
gazomvisas aseTi bafTiT yovel gazomvaSi Secdoma – 8 milimetria, xolo
Sesworeba iqneba + 8 milimetri. Secdomisa da Sesworebis amgvarad
gansazRvra logikurad savsebiT gamarTlebulia cxovrebaSi miRebuli
wesis mxrivac. magaliTad, amboben – Secdoma moviciloT, ukuvagdoT da
Sesworeba miviRoT. maSasadame, SecdomiT miRebuli Sedegis Sesasworeblad,
saWiroa ganazoms Secdomis sidide algebrulad gamovakloT an Sesworeba
davumatoT. marTlac, (1) formulidan miviRebT,
X = l i − δi , (12.2.3)
xolo (2) formulidan gveqneba
X = l i + εi . (12.2.4)
rogorc vxedavT, sididis WeSmariti odenobis maTematikurad miReba,
ganazomisagan Secdomis gamoklebiT an Sesworebis mimatebiT xdeba.
Secdomis an Sesworebis niSnis arasworad gansazRvra gamoiwvevs
SedegSi Secdomis gaorkecebas, amitom zemoT miRebuli wesi mudam unda
gvaxsovdes.
Secdomasa da Sesworebas Soris gansxvaveba mxolod niSnebis
sxvadasxvaobaSi ar mdgomareobs, maT Soris gansxvaveba unda gvqondes
warmodgenili sxvagvaradac, magaliTad,
132
1. bafTis damzadebis Secdomasa da Sesworebas Soris niSnebSia
gansxvaveba da maTi absoluturi sidideebi tolia. e.i.
δ =ε .
2. geodeziaSi Secdomis odenobas adgenen (1) formuliT. magaliTad,
pirobiT ganazomebSi Secdoma tolia uSualod Sesrulebul ganazomTa da
Teoriul gamonaTvalTa Soris sxvaobisa, Sesworebebi ki gawonasworebis
Sedegad miRebuli odenobebia: mxolod obieqtis elementTa Sesworebebis
absolutur odenobaTa jami tolia obieqtis pirobiTi ganazomis Secdomis
absoluturi odenobisa.
magaliTad, brtyeli samkuTxedis kuTxeTa jamis Secdoma (W)
gamoiTvleba gamosaxulebiT
W = (α + β + γ ) − 180o , (12.2.5)
e.i.
W = ε1 + ε 2 + ε 3 . (12.2.7)
133
am magaliTebidan Cans, rom Sesworebasa da Secdomas Soris
gansxvaveba arsebiTia.
134
12.5 SemTxveviT SecdomaTa Tvisebebi
135
radgan praqtikaSi saqme gvaqvs gasazomi sididis sxvadasxva
mniSvnelobasTan, amitom mizanSewonilia gvqondes Sesabamisad sxvadasxva
zomis erTeulebi, magram daculi unda iqnes piroba, rom erTi erTeulidan
meoreze gadasvla xvdebodes SeZlebisdagvarad swrafad. frangi
mecnierebisagan (borda, kondorse, laplasi, monJi) Semdgarma komisiam,
romelic 1790 wels Seiqmna, nacionaluri krebis dadgenilebis safuZvelze,
sigrZis erTeulad miiRo dedamiwis meoTxedis erTi meaTmilionedi nawili
da 1791 wels safrangeTSi am erTeulad SemoRebuli iqna metri. metris
prototi ps warmoadgenda platinis da iridiumis Senadnobisagan
specialurad damzadebuli kverTxi (saxazavi). es Senadnobi imitom iqna
arCeuli, rom mas aqvs siTburi gafarToebis metad mcire koeficienti da
koroziis mimarT mdgradia. bevrma qveyanam gadaiRo am kverTxidan asli
sakuTari zomiTi SedarebisaTvis.
me-19 saukunis meore naxevridan metruli sistema farTod gavrcelda
da dakanonda TiTqmis yvela qveyanaSi. zomaTa metruli, anu rogorc mas
xSirad uwodeben, aTobiTi sistemis gamorCeul Tvisebas warmoadgens is, rom
masSi erTi da imave sididis sxvadasxva erTeuli erTmaneTTan
dakavSirebulia aTis mTeli dadebiTi an uaryofiTi xarisxebiT.
Semdgom astronomiul-geodeziur gazomvaTa sizustis gazrdis
Sedegad aRmoCnda, rom sigrZis arCeul erTeulsa da misTvis damzadebul
prototi ps Soris arsebobs sakmao gansxvaveba, magram gadawyda, rom
daefiqsirebinaT es prototi pi, rogorc sigrZis erTeulis ZiriTadi
etaloni, radganac ar iyo garantia imisa, rom axali dazusteba ar
gamoiwvevda mis xelaxal Secvlas. prototi pis mixedviT metris
gansazRvrasTan dakavSirebiT daikarga metruli sistemis erT-erTi
upiratesoba – misi daculoba da zusti aRwarmoebis SesaZlebloba.
SemdgomSi SesaZlebeli gaxda metris sigrZis dakavSireba gansazRvruli
speqtruli xazis talRis sigrZesTan. am xazis saxiT miRebul iqna
kri ptonis narinjisferi xazi. metris Tanamedrove gansazRvra Semotanilia
1960 wels, romlis Tanaxmad metri Seicavs vakuumSi kri ptonis speqtruli
⎛ 86 ⎞
xazis talRis sigrZis 1650763,73-s, masobrivi ricxviT 86 ⎜ ⎟ kg. aTobiT
⎝ 36 ⎠
sistemaSi arsebobs sigrZis Semdegi erTeulebi: kilometri (1km)=103 m; metri
136
(1m)=10dm=102 sm; decimetri (1dm)=10sm; santimetri (1sm)=10mm; milimetri
(1mm)=103mkm; mikrometri (1mkm)=103nm; nanometri (1nm)= 10 Ao ; angstremi ( 1Ao )=10-10m.
erTeulTa saerTaSoriso sistemis (sast 9867-61) SemoRebamde, romelic
aRiniSneboda abreviaturiT CИ , mikrometri iwodeboda mikronad da
aRiniSneboda mk. zogjer, sxva erTeulTa rusuli aRniSvnebis dros,
mikroni aRiniSneboda berZnuli asoTi μ (miu), romelic Sedis
saerTaSoriso aRniSvnaTa erTobliobaSi, miuxedavad imisa, rom
saxelwodeba „mikroni“ da „mk“ gauqmebulia, igi arc Tu iSviaTad gvxvdeba
literaturaSi. nanometri adre iwodeboda milimikronad da aRiniSneboda
mmk.
farTobis erTeulad miiReba im kvadratis farTobi, romlis gverdi
sigrZis erTeulis tolia: 1km2=106m2; 1m2=104sm2; 1dm2=10-2m2=100sm2; 1sm2=100mm2;
1mm2=10-6m2. miwis zomis erTeulad miRebulia heqtari: 1ha=10-2km2=10ar=104m2.
moculobis erTeulad miiReba kubis moculoba im wiboTi, romelic
sigrZis erTeulis tolia: 1m3=103dm3=106 sm3, 1dm3=103sm3, 1sm3=103mm3.
kuTxur zomad gamoiyeneba gradusebi, minutebi da sekundebi. kuTxuri
gradusi aris wrewiris centraluri kuTxe, romlis rkali Seadgens erT
rkalur graduss, anu wrewiris 1/360 nawils. gradusi – 1o = 60 ' ; minuti
1' = 60" . marT kuTxes zogjer yofen 100 nawilad. marTi kuTxis meased
1o = 1,111...d ; 1d = 0,9o ;
137
rkaluri zomis erTeulis mniSvnelobas Seesabameba ρ kuTxe,
romlisTvisac rkalis sigrZe radiusis tolia. rkaluri zomis am erTeuls
uwodeben radians. ρ kuTxe SeiZleba mocemul iqnas or kuTxur zomaSi:
138
XIII Tavi
kuTxzomiTi agegmva
nax. 133
140
budeebSi Camagrebulia Wogri. erT-erT dgarze aris Sveuli wredi. Sveul
wredzec aris amTvleli meqanizmi – vernieri (SimSa-alidada) da Tarazo,
meore dgarze aris busoli.
muSaobis procesSi instrumentis nawilebis horizontalurad (an
Sveulad) dasayeneblad iaraRi aRWurvilia sami an oTxi cilindruli
TarazoTi. ori Tarazo aris horizontul wredTan (wredalidadaze) da
damagrebulia urTierT marTobulad. erTi Tarazo SimSa alidadazea
dayenebuli. meoTxe Tarazo SeiZleba damagrebuli iyos Wogrze.
instrumentis nawilebis mcire gadanacvlebisaTvis instrumenti
aRWurvilia oTxi mikrometruli xraxniT. erTi mikrometruli xraxni
mowyobilia horizontul wredTan, meore wredalidadasTan, mesame WogrTan,
meoTxe SimSa alidadasTan. TeodolitSi varCevT or RerZs: mTavar RerZs
da Wogris brunvis RerZs.
1. mTavari RerZis qveS igulisxmeba warmosaxviTi swori, romelic
gadis Wogris mzeris RerZisa da brunvis RerZis gadakveTaze,
wredalidadis da limbis centrze da xerxemala xraxnze (mas uwodeben
Sveul RerZs, rac swori ar aris), igi Sveuli maSin iqneba, rodesac limbs
moviyvanT Tarazul mdgomareobaSi.
2. Wogris brunvis RerZs uwodeben Tarazul RerZs, (rac swori ar
aris), igi Tarazuli maSinaa, rodesac limbi Tarazuladaa da dgarebi
tolia.
ZiriTadad arsebobs ori saxis
Teodoliti:
1) ganmeorebiTi; 2) ara ganme-
orebiTi.
araganmeorebiT TeodolitSi lim-
bi ar brunavs, xSuladaa wredali-
dadasTan erTad.
ara ganmeorebiTi Teodoli-
tebi 2 saxisaa.
1. limbi ar moZraobs da wreda-
nax. 134 lidada moZraobs an
2. roca, limbs daamagreben, wre-
141
dalidada moZraobs an wredalidada da limbi damoukideblad moZraoben.
wredalidada limbs ar daetkecneba.
ganmeorebiT TeodolitSi
brunavs, rogorc limbi, ise
wredalidada. amave dros wre-
dalidada moZraobs limbTan
erTad.
vTqvaT, ganmeorebiT
TeodolitSi daketilia lim-
bi da aSvebulia wreda-
lidada, igi moZraobs. Tu
davamagrebT wredalidadas
da avuSvebT limbs, igi
miemagreba limbs da imoZ-
ravebs limbTan erTad.
nax. 135
143
(211) miiRebs (212) naxazis saxes. e.i. (Tarazos H 1 H 2 RerZi marTobi gaxdeba
OK-iaraRis mTavari RerZis). Tarazos RerZi ⊥ -ia iaraRis RerZisa, magram
sibrtyis Tarazul mdgomareobaSi mosayvanad saWiroa ori gadamkveTi xazi
iyos Tarazulad. amisaTvis wreds SemovabrunebT 90 ο -iT, Tu buStula
gadaadgilda, mas SevasworebT mesame damyenebuli xraxniT. ukve sxva
xraxnebs xels ar vaxlebT.
instrumentis qvemo nawili – limbi da wredalidada Tarazuladaa,
magram wertilebze vakvirdebiT WogriT. anaTvlebi rom swori iyos, saWiroa
instrumentis zemo da qvemo nawili geometriulad sworad iyos
dakavSirebuli. amisaTvis instruments aqvs II – Semowmeba.
Wogris mzeris RerZi marTobi unda iyos
misi (Wogris) brunvis RerZisa. (nax. 138)
Wogris mzeris RerZi aris ZafTa badis
gadakveTis da linzebis optikuri centrebis
SemaerTebeli xazi, amitom ase viqceviT:
I-li Semowmebis Semdeg 2-3 km-ze vumiznebT
raime wertils da rodesac vertikaluri wredi
marjvnivaa aviRebT β R anaTvals (saSualo orive
144
vTqvaT, K 1 K 2 -s emTxveva ν1 ν 2 vernierebis 0-ovani diametri da igive
K1 K 2 marTobia Wogris mzeris RerZisa, maSasadame mdgomareoba
idealuria, rac ar xdeba. axla
davuSvaT, rom es piroba
darRveulia – K 1 K 2 -ma miiRo
axali mdebareoba, ise rom maT
Soris ( K 1 K 2 -is marTobsa da
mzeris RerZs Soris) Seiqmna C
kuTxe. e.i. K1 K 2 ar aris
marTobi mzeris RerZis. rode-
sac wredi marjvnivaa miviReT
anaTvali β R (saSualo orive
nax. 139 vernieridan), naxazidan
β = βR − C . (13.1.2)
axla gadavitanoT Wogri zenitze da davmziroT isev im wertils.
aviRoT (isev saSualo anaTvali orive vernierze, rodesac wredi marcxnivaa)
β L . miviRebT K 1 K 2 -s axal mdebareobas, romelic gadaixreba Wogris brunvis
RerZis idealuri mdebareobidan imave C kuTxiT, maSin naxazidan
β = βL + C . (13.1.3)
βR + βL
(2) da (3) SevkriboT da ganvsazRvroT β; β= ; axla igive
2
tolobebi gadavwyvitoT C-s mimarT:
βR − βL
C= , (13.1.4)
2
maSasadame, SegviZlia ganvsazRvroT C da β (namdvili kuTxe). erTi
da igive gverds vumiznebT 2-jer. ismeba kiTxva: SeiZleba Tu ara C
gamovTvaloT miRebuli formuliT da Semdeg yvelgan SevitanoT anaTvalSi
Sesworebis saxiT? ar SeiZleba, radgan wertilebi sxvadasxva simaRlezea,
kolimaciuri Secdomis gavlenac sxvadasxva iqneba (yvela wertili, rom
erT doneze yofiliyo, gavlenac erTi da igive iqneboda). amitom
mimarTulebis gansazRvrisas kolimaciuri cdomilebis gansazRvra da
Semdeg Sesworebis saxiT misi Setana ar SeiZleba. aucileblad saWiroa
yoveli damzeris dros anaTvlis aReba vertikaluri wredis or
145
mdgomareobaSi β R da β L . maTi saSualo ariTmetikuli mTlianad
gamoricxavs minimumamde dayvanil kolimaciur cdomilebas. Tanamedrove
instrumentebSi ZafTa badis gadasawevi xraxnebi naklebadaa xel Sesaxebi.
amas uzrunvelyofs qarxana.
III – Semowmeba
Wogris brunvis RerZi marTobuli unda iyos iaraRis mTavari RerZisa.
e.i. dgamebi unda iyvnen urTierTSoris toli da paralelurebi. (nax. 140)
gavalT Senobidan ≈ Senobis si-
maRlis tol manZilze (vTqvaT 30m-ze) da
davumiznebT maRal wertils. Semdeg
nelnela davuSvebT Wogrs Cvens simaR-
leze (ise, rom SevZloT damzera)
zustad. zemo wertils davaniSninebT
ZafTa badis gadakveTis wertilze.
Semdeg Wogrs gadavitanT zenitze,
SemovabrunebT 180ο -iT da isev gavi-
meorebT zemod aRweril moqmedebas. Tu
ZafTa badis gadakveTa daemTxva Cvens
nax. 140 daniSnul wertils, dgamebi Tanabari
yofila, magram Tu ar daemTxva, Secdomas mainc vspobT orjer damiznebis
Semdeg.
vTqvaT, davumizneT T-wertils. davuSviT Wogri da aRvniSneT A-
wertili, Semdeg SemovabruneT wredi 180ο -iT, Wogri gadavitaneT zenitze da
isev gavimeoreT, axla gamosaxulebas A-s nacvlad miviRebT B-Si, maSin AB
xazs gavyofT Suaze da davniSnavT C wertils. Cven ki Wogrs
gadavaadgilebT wredalidadas mikrometruli xraxniT C-saken. axla isev
davmzerT T-s, magram igi gamoCndeba ara T-wertilSi, aramed T' -Si, e.i.
dgamebi toli araa, rom gavaTanabroT saWiroa erTi romelime dgamis
simaRlis Secvla manam, sanam ZafTa badis centri ar daemTxveva T-wertils.
es moqmedeba sruldeba dgamis Semasworebeli xraxnebiT.
igive Semowmeba mSvidi amindis pirobebSi SeiZleba gavakeToT Sveulis
gamoyenebiT (nax. 141).
146
davkidebT Sveuls da davmzerT, Tu Sveuli gayva ZafTa badis Sveul
Zafs, piroba Sesrulebulia,
Tu gadaixara marcxniv
(miiRo 1-li mdebareoba),
marcxena dgami yofila
mokle, Tu gadaixara mar-
jvniv (miiRo 2-re mdeba-
reoba), marjvena dgami yo-
fila mokle, Tu miiRo 3-me
mdgomareoba, maSin 1-li
Semowmeba ar aris swori.
nax. 141
147
ε"
r = λ ⋅ sin β , maSasadame
ρ"
λ
ε" = ⋅ ρ"⋅ sin β , (13.1.6)
r
λ
ewodeba fardobiTi eqscentrisiteti (mudmivi sididea). ρ aris radiani
r
1
= 57 ο ,3 = 3438' = 206265" = (mudmivia) e.i. ε" -is cvalebadoba damokidebulia
sin 1"
β -ze, naxazidan β = β1 + X ,
β = β 2 − X − 180 ο .
β 1 + (β 2 − 180ο )
es ori gantoleba gadavwyvitoT β -s mimarT, β= .
2
X-cvalebadi sididea, igi sxvadasxva mdebareobis dros icvleba max-dan
min-mde 0-mde. (mag. rodesac β = 0ο an 180ο , maSin X = 0 (anu min) da rodesac
148
1. Wogris mzeris RerZi da Sveuli wredis 0-vani diametri unda iyvnen
paralelurebi
2. Sveul wredze Tarazos RerZi da vernierebis diametri unda iyos
paraleluri. e.i. Tu wyvil-wyvilad es RerZebi paralelurebi arian,
anaTvali iqneba 0. Tu romelime piroba darRveulia, Sveul wredze
adgili eqneba nul adgils, rac uaryofiTi movlenaa instrumentSi.
Sveuli wredis nul adgili aris anaTvali Sveul wredze maSin,
rodesac Wogris mzeris RerZi da SimSa alidadaze damagrebuli Tarazos
RerZi arian Tarazulad.
normalur instrumentSi igi unda iyos 0-is toli. Tu is 0-s ar
udris amis mizezi iqneba, erTis mxriv Wogris mzeris RerZisa da Sveuli
wredis 0-ovani diametris araparaleluroba.
ganvixiloT arsebuli Sveuli wredebis ZiriTadi ti pebi
nax. 143
I-aris limbis ti pis. sawyisi aris erT adgilze da bolo
danayofebi izrdeba 360ο -mde.
II-Si gamoyenebulia orive bolo. iwyeba bolodan, grZeldeba 360ο -
mde. davuSvaT, rom Wogris mzeris RerZi Tarazuladaa da paraleluria
Tarazos H1H2-RerZisa. am SemTxvevaSi Tu υ1 υ 2 -vernierebis 0-ovani diametri
emTxveva am RerZebs, maSin anaTvali iqneba 0-li. axla davuSvaT rom H1H2
ar emTxveva υ1 υ 2 -s. gvaqvs Sveuli wredi marjvniv da vmzerT raRac B
wertils. mzeris RerZsa da nulovan diametrs Soris Seiqmneba raRac ε 1
kuTxe. meore mxriv υ1 υ 2 da H 1 H 2 -s Soris ε 2 -kuTxe, namdvili daxris kuTxea-
ν , romelSic Seitaneba Secdoma ε 1 da ε 2 .
149
ε 1 + ε 2 -aRvniSnoT – N da vuwodoT nul adgili (Secdoma) e.i.
SecdomiT aRebulia kuTxe ν R .
ν = ν R − ( ε 1 + ε 2 ) = ν R − N . (13.2.1)
axla gadavitanoT Wogri
zenitze da davayenoT wredi mar-
cxniv. Cven gvainteresebs isev ν
kuTxe (nax. 146)
ν = 360ο − ν L + N = N − ν L . (13.2.2)
νR − νL
ν= . (13.2.3)
2
νR + νL
N= . (13.2.4)
2
moviyvanoT magaliTi
ν R = 9 ο40' ;
nax. 144
ν L = 350 ο10' ,
marjvena anaTvals meqanikurad
vumatebT 360ο , maSin
(9 ο40'+360ο ) + 350 ο10'
N= = 359 ο55' .
2
kontrolis mizniT gamovi-
yenoT (13.2.2) formula
ν = 359 ο55'−350 ο10' = +9 ο45' ,
150
1. vTqvaT, gvaqvs 9 ο45' , romelic miviReT gamoyvaniT, anaTvali ν R = 9 ο40' ,
vertikaluri wredis mikrometruli xraxniT Sveuli wredis vernierebis
nulovani diametri davayenoT 9 ο45 -ze, axla Tarazos buStula gadaixreba,
Tarazos Semasworebeli xraxnebiT Tarazos buStulis gadaxras
SevasworebT.
2 xerxi. buStulas moviyvanT SuaSi, Semdeg Wogrs daaxloebiT
davayenebT Tarazulad da anaTvals davayenebT 359 ο55' (e.i. im anaTvalze,
romelic miviReT gamoTvliT), amis Semdeg vertikaluri wredis
mikrometruli xraxniT anaTvals gadavaadgilebT 0-mde, maSin vertikaluri
wredis Tarazos buStula gadaixreba. axla buStulas moviyvanT SuaSi
Tarazos Semasworebeli xraxnebiT.
kolimaciuri Secdoma mudmivia, gavlena cvalebadi, asevea
eqscentrisiteti. magram aq n. a. SeiZleba erTxel ganisazRvros da Semdeg
SevitanoT Sesworebis saxiT.
Tu davakvirdebiT naxazs, rodesac Sveuli wredi marjvniv gvaqvs,
anaTvals viRebdiT jer I-li, Semdeg II-re vernieriT. axla vTqvaT gvaqvs
wredi marcxniv da anaTvals viRebT jer II-e, xolo Semdeg I-li vernieriT,
maSin (13.2.1) formula ZalaSi rCeba, (13.2.2)-is nacvlad gveqneba (13.2. 2' ).
ν = 180 ο − ν L + N ; (13.2. 2' )
ν = ν R − ν' L + N ; (13.2. 3' )
151
νR − νL
N= , (13.2. 4" )
2
magram niSani Cven unda davimaxsovroT. velze niSnis dasma, Tu
rogoria aRmarTi, Tu daRmarTi, xandaxan Zneldeba, amitom am wredebSi
TviTon formula gvaZlevs niSans.
Tu yovelTvis anaT-vals viRebT im vernieriT, romelic Cvenskenaa,
maSin vsargeblobT I-li
formuliT. II ti pis
wreds Seesabameba pir-
veli 4 formula, mxo-
lod mcires vamatebT
360ο -s.
Sveuli wredis
nuladgili roca
Wogrze damagrebulia
nax. 146 Tarazo
am SemTxvevaSi I-
el rigSi unda davr-
wmundeT, Tarazos RerZi
aris Tu ara para-
leluri Wogris mzeris
RerZisa da Semdeg mov-
spoT nul adgili, Tu
igi arsebobs. amisaTvis
SevarCevT daxril ad-
gils da vasrulebT
nax. 147
ormag nivelobas. A da
B wertilebs Soris simaRleTa sxvaoba vTqvaT aris h. A wertilSi
davcentreT Teodoliti, B wertilSi ki davayeneT lartya. RerZebi rom
erTmaneTs emTxveodnen, anaTvali iqneboda swori, magram radgan RerZebi ar
emTxvevian, arsebul a1 anaTvalSi adgili eqneba Δa cdomilebas gamowveuls
152
Tarazos RerZisa da mzeris RerZis ara paralelobiT. Cven gvainteresebs
arsebobs Δa Tu ara. naxazidan:
h = i 1 − ( a 1 + Δa ) . (13.2.5)
axla SevabrunoT, instrumenti davayenoT B – wertilSi, A – wertilSi
ki lartya. am SemTxvevisaTvis simaRleTa sxvaoba
h = (a 2 + Δa ) − i 2 . (13.2.6)
gadavwyvitoT orive gantoleba Δa -s mimarT
a 1 + a 2 i1 + i 2
Δa = − , (13.2.7)
2 2
e.i. cdomileba ar aris 0-is toli. anaTval a2-s davamatebT Δa -s, an Wogrs
gadavaadgilebT Δa -s mimarT, Tarazos buStula gadaiwevs. Tarazos
SevasworebT Semasworebeli xraxniT. aviRoT sxvaoba a 2 − Δa da am
anaTvals lartyaze davumiznoT Wogris mzeris RerZi. masze mowyobili
Tarazos buStula am dros gadaixreba. es gadaxra SevasworoT Tarazos
Semasworebeli xraxnebiT. am moqmedebiT Tarazos RerZi Wogris mzeris
RerZis paraleluri gaxda da orive Tarazulia. Semdeg daviwyoT nul
adgilis Sesworeba. SimSa alidadas mikrometruli xraxnis saSualebiT
davayenoT Sveul wredze anaTvali nulze. Tu SimSa alidadaze mdebare
Tarazos buStula isev gadaixara, moviyvanoT igi nul punqtSi, am Tarazos
Semasworebeli xraxnebiT.
153
nebiT Tu uneblieT, vTqvaT I-wertilSi. maSasadame, wredi gadmoinacvlebs,
orientacia igive aviRoT (nax. 148).
manZils CI-aRniSnaven λ -iT da uwodeben dacentvris xazovan elements
e.i. CA = D A -s nacvlad
gveqneba IA = D' A .
Q-kuTxe aris dacen-
tvris kuTxuri elementi.
CB = D B nacvlad gveq-neba
IB = D' B .
C1 aris dacentvris
kuTxuri Secdoma, roca
vmzerT A-s, C2 aris
dacentvris kuTxuri Sec-
doma, roca vmzerT B. Cven
nax. 148 gvWirdeba β A naxazidan
β A = β ' A +C 1 ,
(*)
β B = β ' B +C 2 .
nacvlad β kuTxisa, vsazRvravT M kuTxes, e.i. unda SevitanoT
Secdoma C1 da C2. (*)-dan ganvsazRvroT β
β = β' B − B' A + (C 2 − C1 ) = M + C , (13.3.1)
sadac C 2 − C1 = C (aRvniSneT), axla ganvsazRvroT cal-calke C1 da C2.
λ
naxazze sinusebis Teoremis safuZvelze, ΔCIA -dan C1 = ⋅ ρ "⋅ sin Q aseve
DA
λ
C2 = ⋅ ρ "⋅ sin(Q + M ) . sadac, rogorc zemoT aRvniSneT, λ -dacentvris
DB
xazovani elementia, ρ -radiani = 206265" . formulaSi cvalebadi sididea DA-
manZili. igi ukuproporciul damokidebulebaSia gazomvis sizustesTan. e.i.
gazomvis dros velze xazebi unda SevarCioT rac SeiZleba grZeli, maSin
dacentvris Secdoma is gavlena iqneba mcire.
154
2. reduqciis
Secdoma. davuSvaT,
rom instrumenti zus-
tad davcentreT da
< β = βB − βA , magram
zustad ver davmzi-
reT. adgili aqvs wina-
aRmdegobas. davmzireT
A wertili da gamo-
saxuleba miviReT A' -
nax. 149
Si_ D' A ; <r-ewodeba
reduqciis kuTxuri Secdoma, rodesac vmzerT A wertils. λA -ewodeba
reduqciis Secdoma, rodesac vmzerT A wertils. aseve reduqciis gamo, B-e
davmzireT B ' -Si da analogiurad miviReT D' B , λB da r2 . e.i. Cven β -s
nacvlad ganvsazRvreT M.
A – wertilisaTvis β A = β' A − r1 ,
B – wertilisaTvis β B = β' B + r2 ,
orivedan
β = β' B −β' A + ( r2 − r1 ) = M + r . (13.3.2)
λA λB
ΔCAA' -dan r"1 = ⋅ ρ ⋅ sin Q A ; ΔCBB' -dan r"1 = ⋅ ρ ⋅ sin Q B .
DA DB
aqac, ise, rogorc dacentvris dros mniSvnelSi manZilebia, e.i.
reduqciis gavlena rom naklebi iyos, saWiroa gverdebi iyos grZeli.
155
iqneba sistematuri cdomilebiT, an vTqvaT, romelime kvesuri msxviladaa
dakvesili, an ar gadis zustad centrSi, adgili eqneba mcdar anaTvlebs).
arsebobs kuTxeebis gazomvis sxvadasxva xerxebi: ganmeorebiTi, ileTebis,
wriuli ileTebis, alajalovis, Sreiberis da sxva mravali. (SeviswavloT
ileTebis, wriuli ileTebis da ganmeorebiTi xerxebi).
a) ileTebis xerxebi
ileTebis xerxiT kuTxeebis gazomvis
dros erTi da igive mimarTulebas vumiznebT
Wogrs ramodenimejer, limbis sxvadasxva
nawilebis gamoyenebiT da yoveli damiz-
nebisas limbze viRebT anaTvlebs. vsazRvravT
yoveli mimarTulebis ualbaTes mniSvnelobas
(saSualo ariTmetikuls) da bolos gani-
sazRvreba kuTxe. ileTebis xerxiT kuTxis
nax. 150
180 ο
gasazomad gamoiyeneba formula _ (i − 1) ,
n
sadac n–ileTebis ricxvia, i–ileTebis
Tanmimdevroba. vTqvaT n=2 niSnavs,
gamoviyenebT wredis or nawils, i =1 e.i.
180 ο
pirveli ileTi (1 − 1) = 0 ο , roca i = 2 e.i.
2
180 ο
meore ileTi (2 − 1) = 90 ο ;
2
nax. 151
axla vTqvaT, kuTxes vzomavT 3 ileTiT
I-ileTi
180 ο
(1 − 1) = 0 ο 0 ο − 60 ο
3
180 ο
(2 − 1) = 60 ο 60 ο − 120ο
3
180 ο
(3 − 1) = 120 ο 120 ο − 180ο
3
maSasadame, limbi daiyofa Semdegnairad:
156
vTqvaT, unda gavzomoT ACB = β kuTxe, Tu ganmeorebiTi Teodoliti
158
LC, LD, LB da L' A , aqac L A − L' A ≤ τ (mowodebulia gausis mier). amiT
damTavrda erTi wriuli ileTi.
maSasadame wriul da Cveulebriv ileTebs Soris is gansxvavebaa, rom
yovel naxevar ileTSi sawyis wertils vumzerT orjer, vamowmebT
instrumentis mdgradobas.
g) ganmeorebiTi xerxi
ganmeorebiTi xerxiT kuTxis gazomvisaTvis aucilebelia ganmeorebiTi
Teodoliti. am xerxis arsi SemdegSi mdgomareobs:
erTi da igive mimarTulebas vumiznebT Wogrs ramodenimejer,
risTvisac viyenebT wredis sxvadasxva nawilebs, xolo anaTvlebs limbze
viRebT oTxjer (geodezistebi) an orjer (markSeiderebi). am xerxiT iseve,
rogorc ileTebis (wriuli ara) xerxiT, izomeba mxolod erTi kuTxe, or
mimarTulebas Soris. praqtikulad, yovel wyvil damiznebisas vzomavT
kuTxeebs da viRebT maT saSualo ariTmetikuls.
ganvixiloT magaliTi: vTqvaT unda gavzomoT β kuTxe (ix. nax. 154)
159
kuTxe gavzomeT 2-jer, an anaTvali aviRebT 4-jer, e.i. erTi da igive kuTxe
gaizoma 2-jer da aviReT saSualo ariTmetikuli.
β R + β L (R B − R A ) + (LB − LA )
β= = , (13.4.5)
2⋅n 2⋅n
Tu davakvirdebiT formulas ileTebisaTvis da ganmeorebisaTvis,
naTlad davinaxavT, rom maT Soris araviTari gansxvaveba ar aris.
erTi ganmeoreba da erTi ileTi erTi da igivea. n ganmeorebiT
gazomvis dros dakvirvebas imeoreben n-jer, yovelTvis limbis moZraobiT
marcxena saganze da alidadis moZraobiT marjvena saganze (damiznebiT).
alidada da limbi brunavs erTi mimarTulebiT ukanasknelad kuTxis n-jer
gazomvis Semdeg, roca alidada dayenebulia marjvena B-saganze aiReba
anaTvali. maSasadame gasazomi kuTxis limbze n-jer gazomvisas anaTvali
aiReba mxolod dasawyisSi da boloSi.
anaTvlebis mcire raodenobis saWiroeba warmoSva anaTvlis SecdomiT
aRebam. e.i. rac metjer viRebT anaTvals, miT met Secdomebs vuSvebT.
axla vnaxoT, rogor izomeba kuTxe miwis qveS. markSeiderebi muSaoben
miwis qveS Znel pirobebSi. maTi sizuste dedamiwis zedapirze geodeziuri
samuSaoebis sizustes emyareba. amitom miwis qveS mzeren orjer. aqac
saWiroa ganmeorebiTi
Teodoliti. vaTavsebT 0-
s 0-Tan. davmzerT A-s da
aviRebT anaTvals RA–s,
vTqvaT 15' -ia. davamagrebT
limbs, avuSvebT
wredalidadas da
nax. 155 davmzerT B-s, anaTvals
ar viRebT. davamagrebT wredalidadas, avuSvebT limbs, Wogrs gadavitanT
zenitze da davmzerT isev A-s. aqac seqtori gadainacvlebs da anaTvlebs
aviRebT bolos
LB − RA
β= , (13.4.6)
2
es aris erTi sruli ganmeoreba. ramdeni ganmeorebac ar unda iyos, anaT-
vals viRebT orjer. ori ileTiT gazomvis dros vmzerT 8-jer. anaTvals
160
viRebT 2-jer. RA da RB sxvaobas vyofT 2n-ze. yovelTvis limbi moZraobs
marcxniv, wredalidada marjvniv, n-ganmeorebaTa ricxvia.
ganvixiloT kuTxeebis Caweris rogori forma arsebobs (vTqvaT
wriuli ileTebis SemTxvevisaTvis):
1-2-3 grafa rom Seivseba, gadavitanT Wogrs zenitze da isev aviRebT
anaTvals SevavsebT 4 grafas. gansxvaveba gradusebSi unda iyos 180ο , amis
Semdeg gamoiTvleba danarCeni grafebi.
mag. 3 da 4 svetis saSualo anaTvali Caiwereba 5-Si.
anaTvali
sadguri wertili R R+L
wredze saS. 2C = R − L mim.
#_ # # L 2
↓R ↑L
1 2 3 4 5 6 7 8
0 A 16 ' 17 ' _ 2
0 ο18' 16 ' 0 ο19'
18 '
20 ' 24 ' _ 2
B 42 ο22' 20 ' 42 ο21'
22 '
24 ' 25 ' _ 2
C 76 ο26' 28 ' 76 ο27 '
26 '
28 ' 29 '
D 182 ο30 ' 32 ' 180 ο31' _ 2
36 '
E 275 ο34'
32 '
275 ο35'
33'
_ 2
17 ' 18 ' _ 1
A 0 ο19' 0 ο19'
161
13.5. gazomili kuTxeebis gawonasworeba
rac ufro metjer iqneba gazomili kuTxe, miT ufro zusti iqneba
saSualo ariTmetikuli, magram kuTxeebis absoluturi mniSvneloba mainc
ar gveqneba. amitom saWiroa kuTxeTa ualbaTesi sididis dadgena e.i.
cdomilebis gawonasworeba.
vTqvaT, mocemulia elementaruli
figura Δ . Δ –Si α , β , γ -kuTxeebi. α -s, β -s
da γ -s miRebisaTvis gazomili gvaqvs
damoukideblad kuTxeebi da calkeuli
gazomvebiT miviReT kuTxeebi α , β , γ .
nax. 156
α -Tvis . . . . . . . α 1 , α 2 , α3 , . . . . . . . α n ,
aseve β -Tvis . . . . . . . β 1 , β 2 , β3 , . . . . . . . β n ,
γ -Tvis . . . . . . . γ 1 , γ 2 , γ 3 , . . . . . . . γ n .
cxadia samkuTxedis yoveli kuTxis ualbaTesi sidideebi
ganisazRvreba
α β γ
α= ; β= ; γ= , (13.5.1)
n n n
e.i. α , β , γ - ualbaTesi sidideebia. miuxedavad amdeni gazomvebis
α + β + γ − 180 ο = W , (13.5.2)
adgili aqvs Seukvrelobas - W, romelic aris Sedegi am sami kuTxis
gazomviT miRebuli, magram, kerZod, romeli kuTxis gazomvaSi davuSviT
Secdoma, ar viciT. imis gamo, rom gazomva xdeba erTi instrumentiT, erTi
adamianis mier, erTi da igive pirobebSi, gazomva aris tolzusti. W-s ki
gaawonasworeben ase: (α + ε 1 ) + (β + ε 2 ) + ( γ + ε 3 ) − 180 ο = 0 e.i. Sesworebis Setanis
Semdeg unda gautoldes Teoriuls an Sesworebulisa da Teoriulis
sxvaoba unda gaxdes 0-is toli. Secdoma udris, Sesworebebs Sebrunebuli
niSniT, magram maT erTmaneTTan zogjer kavSiri ara aqvT.
162
es aris saerTod figuris piroba, mocemuli SemTxvevisaTvis ki
samkuTxedis piroba an Sesworebis piroba. es meTodi mowodebulia gausis
mier.
samkuTxedSi an mravalkuTxedSi Siga kuTxeebis jami unda gautoldes
Teoriuls
2d ( n − 2 ) . (13.5.4)
analogiurad poligonis piroba
iqneba
ε 1 + ε 2 +...+ ε 6 − 2d ( n − 2) + W = 0 , (13.5.5)
W = β1 + β 2 +...+β 6 − 2d ( n − 2) . (13.5.6)
esaa Sekruli poligonis piroba.
nax. 157
direqciuli kuTxea, A g -
geografiuli azimuti, δ ο -
mixriloba. Cveni mizania
nax. 158 ganvsazRvroT α 2 − 3 direq-
ciuli kuTxe naxazidan
α 2 − 3 = α 1− 2 + 180 ο − β 2 .
163
yoveli gverdis direqciuli kuTxe udris, wina gverdis direqciul
kuTxes (+) 180ο -i da (_) am gverdebs Soris marjvena kuTxe. axla vTqvaT
gvaqvs ara β 2 aramed β' 2 -marcxena kuTxe, naxazidan
164
nax. 159
∑ Δx
i =1
i ≠ 0 da udris Wx ,
n
e.i. rodesac mivediT isev 1 wertilSi ∑ Δx
i =1
unda iyos 0, magram gvaqvs
∑ Δy
i =1
i ≠ 0 da Wy .
165
xazovani Secdoma W=x da y RerZebis gaswvriv SecdomaTa
geometriul jams, e.i. naxazidan
W = Wx2 + Wy2 .
167
kuTxe ν . sawyisad miiReben 3-4-s da mimarTaven nulovan anaTvals 4-ken.
auSveben wredalidadas da damzeren Semdeg damaxasiaTebel wertils (muSa
yovelTvis dgeba gardatexis wertilebze).
g) gadakveTis xerxi. 1) kuTxuri. moc. β1 da β2 (bi polaruli
koordinatebi). A wertili ganisazRvreba β 1 da β 2 ; A(β 1 , β 2 ) an direqciuli
kuTxe A(α 1 , α 2 ) (nax. 162).
2) xazovani. vTqvaT
agegmvas vawarmoebT qalaqSi.
mocemulia kvadrati da gva-
interesebs B Wa ra manZi-
liTaa daSorebuli an sad
mdebareobs. amisaTvis vzo-
mavT A Senobidan λ1 , λ2 , λ3
manZilebs. arsebuli sami sig-
nax. 162
rZiT SeiZleba gadavitanoT B
wertili gegmaze, magram kontrolis mizniT kidev gavzomavT II-re A1
wertilidanac λ'1 , λ' 2 , λ' 3 da gavakontrolebT B-s gadatanis siswores.
3) gaswvrivobis xerxi (nax. igive). vTqvaT, gvinda C-Wa davitanoT
gaswvrivobis xerxiT, amisaTvis vzomavT manZils A" -sa da C-s Soris. Semdeg
A -sa da C-s gaswvrivobaSi C-dan manZils D-mde. gazomili manZilebiT
Tavisuflad davitanT gegmaze A da D-s cnobil wertilebs Soris C-
wertils.
4) fargis sigrZis svlis xerxi.
aq awarmoeben saridan saramde svlas
anu fargis gaswvriv svlas. aq fargiT
viRebT raRac cnobil adgils (vTqvaT
gzas) 9-8 da 9-10. izomeba β 1 da β2
kuTxeebi da manZili 1 wertilamde d1.
Semdeg 1-Si marjvena an marcxena kuTxe
(umjobesia orive) kontrolis mizniT
aseve 2 wertilSi da ase Semdeg (nax.
nax. 163 164).
168
aRniSnuli xerxi mocemuli masStabisaTvis unda iqnas SerCeuli
adgilmdebareobis mixedviT. es Cvenzea damokidebuli.
nax. 164
169
XIV Tavi
niveloba
nax. 165
vTqvaT saWiroa A da B wertilebs Soris simaRleTa sxvaobis
gansazRvra. warmovidginoT, rom A – wertili aris ZiriTad donebriv
zedapirze.
A-wertilSi davcentravT Teodolits.
170
B-wertilSi ki Sveulad vayenebT lartyas. davuSvaT, rom iaraRma
mogvca ZiriTadi donebrivi zedapiris paraleluri sxivi A ' P' . davumiznoT
lartyas T' wertilSi, lartyis simaRle aris υ .
υ = BT' , xolo
instrumentis simaRle udris i-s, maSin
h = i + P' T'− υ ,
magram, radgan instrumenti ver gvaZlevs mrud xazs (ZiriTadi
donebrivi zedapiris paralelurs), aramed gvaZlevs raRac A ' P -xazs da
kuTxur Secdomas ε 1 -s, P' P = K , dedamiwis simrudis gamo, Secdomas. amave
dros refraqciis gamo sxivs T' -is magivrad T-Si miviRebT, T'T = r aris
refraqciis gavlena. < ε r -refraqciis kuTxuri Secdomaa, maSasadame h-is
namdvili mniSvneloba gveqneba:
h = i + K + h '− r − υ , (14.1.1)
gamovTvaloT K-s mniSvneloba. amisaTvis SevTanxmdeT, rom
R = 6400 km; i = 15
. m. SegviZlia instrumentis simaRle vugulvebelvyoT da
h + i CavTvaloT R-ad.
naxazidan
1
⎛ L2 ⎞ ⎛ L2 ⎞ L2
( )
2
1
K = CP − R = R + L2 2
0
2
− R = R⎜⎜1 + 02 ⎟⎟ − R = R⎜⎜1 + 0 2 + ⋅ ⋅ ⋅ ⎟⎟ − R = 0 ;
⎝ R ⎠ ⎝ 2R ⎠ 2R
L20 L2 L2
f = K − r , maSin f = − 0 = 0.42 0 ;
2 R 12 R R
Tu manZili L20 = 200 metramdea, maSin f -is gavlena mxedvelobaSi ar
aris misaRebi.
axla ganvsazRvroT h' . SevitanoT aRniSvna < A ' TC = γ , maSin naxazidan
171
γ = 180 ο − (90 ο + ν) − ε = 90 ο − ( ν + ε ) ,
sin ν L 0 sin ν L 0 sin ν sin ν
h' = L 0 = ο
= = L0 =
sin γ sin[90 − ( ν + ε )] cos( ν + ε ) cos ν ⋅ cos ε − sin ν ⋅ sin ε
1
= L 0 tgν ≈ L 0 tgν
cos ε (1 − tgν ⋅ tgε )
e.i. h' ≈ L 0 tgν ; gavyoT cos ν ⋅ cos ε radgan L 0 = 200 m; ε -mcire kuTxea,
cosε = 1 ; tgε = 0 . Tu SevitanT gamoTvlil mniSvnelobebs (14.1.1) formulaSi
gveqneba
h = L0 tgν + i − υ + f , (14.1.2)
(14.1.2) Aaris trigonometriuli nivelobis formula, romelsac aseve
geodeziuri nivelobis formulasac uwodeben. im SemTxvevaSi, rodesac L 0
gazomilia bafTiT, an gamoTvlilia trigonometriuli formulebiT, gvaqvs
trigonometriuli niveloba, xolo, Tu manZilebs manZilmzomis saSualebiT
vzomavT, maSin gveqneba taqeometriuli nivelobis formula, romelsac aqvs
Semdegi saxe:
L 0 = Kn 1 cos 2 ν + C ⋅ cos ν ≈ ( Kn 1 + C) cos2 ν ,
sadac L 0 -aris dedamiwis fizikuri zedapiris A da B wertilebs
F1
Soris Tarazuli manZili. K = Ct ; C = . K aris manZilmzomis koeficienti;
P
F1 -obieqtivis mTavari safokuso manZili; P – samanZilo Zafebs Soris
manZili; t-danayofis fasi; n 1 -danayofis raodenoba lartyaze; ν -kuTxe,
romelsac adgens daxrili xazi mis proeqciasTan (meore ν lartyis ara
marTobulobiT Seqmnili kuTxe), xolo c = F1 + δ aris obieqtivis mTavari
safokuso manZilisa da obieqtivis linzis centridan Wogris brunvis
RerZamde manZilebis jami.
172
Sveulad vayenebT lartyebs. Cven, rom saSualeba gvqondes donebrivi
zedapiris paraleluri sxivis miRebis, maSin aRmateba h gamoiTvleboda
formuliT
h = a 1 − b1 (14.2.1)
(sadac a1 - aris danamzeri ukana
lartyaze, b 1 - aris danamzeri wina
lartyaze).
magram, iaraRi ZiriTadi doneb-
rivi zedapiris paralelur xazs ver
gvaZlevs, aramed gvaZlevs Tarazul
sxivs. e.i. dedamiwis simrudisagan
gamowveuli Secdomebi gveqneba K 1 da
K 2 , magram agreTve viciT, rom Tara-
zuli sxivi gaivlis ra atmosferos
sxvadasxva simkvrivis fenebSi, refraq-
ciis gamo gadatydeba da sabolood
sxivi miiRebs mimarTulebas, romelic
naxazze mTliani xaziT aris aRniS-
nax. 166
nuli. refraqciis gavlena iqneba r1
da r2 . axla ganvsazRvroT a 1 da b 1 .
a1 = a − ( k1 − r1 ) = a − f1 avRniSnoT ( k1 − r1 ) − f 1 -iT,
b1 = b − ( k 2 − r2 ) = b − f 2 avRniSnoT ( k 2 − r2 ) − f 2 -iT.
SevitanoT (1) gamosaxulebaSi a 1 da b 1 -is mniSvnelobebi. gveqneba
h = ( a − f1 ) − ( b − f 2 ) = a − b + ( f 2 − f1 ) (14.2.2)
d1 d
dadgenilia, rom f1 = 0.42 ; f 2 = 0.42 2 ,
R R
sadac d 1 -aris A wertilidan iaraRis centramde manZili; d 2 -aris B
wertilidan iaraRis centramde manZili; R-aris dedamiwis radiusi. im
SemTxvevaSi, roca d 1 = d 2 , maSin f1 = f 2 da r1 ≈ r2 (daaxloebiT tolia imitom,
rom manZilebi sxavadasxvaa).
h = a−b, (14.2.3)
maSasadame, rodesac iaraRiT manZilis SuaSi vdgebiT, refraqciisa da
simrudis gavlena ispoba. im SemTxvevaSi, roca d 1 = 0 maSin
173
h = i − (b − f ) , (14.2.4)
(i – aris iaraRis simaRle). rogorc vxedavT, ufro mosaxerxebelia niveloba
Suidan (garda amisa Suidan warmoebuli nivelobis dros ispoba
instrumentaluri Secdomebi).
vTqvaT vawarmoebT A da B wertilebs Soris nivelobas. vdgavarT am
wertilebs Soris ara tol manZilze, e.i. ara zustad SuaSi. iaraRi
nacvlad Tarazuli sxivisa gvaZlevs daxril sxivs, amitom simaRleTa
sxvaoba toli iqneba
h = (a + Δa ) − ( b + Δb) , (14.2.5)
(sadac a da b anaTvlebia
lartyaze), roca d 1 = d 2 , maSin
Δa = Δb da h=a−b e.i. ispoba
instrumentaluri Secdomebis
gavlena.
nax. 167
h1 = a1 − b1 ;
h2 = a2 − b2 ;
⋅⋅⋅⋅⋅⋅⋅⋅⋅⋅⋅⋅⋅⋅⋅⋅
hn = an − bn .
nax. 168
n n
H = ( h 1 + h 2 + ⋅⋅⋅ + h n ) = (a 1 + a 2 + ⋅⋅⋅ + a n ) − ( b 1 + b 2 + ⋅⋅⋅ + b n ) = ∑ a i − ∑ b i
i =1 i =1
14.3. nivelirebi
174
nivelirebi ZiriTadad ori ti pis gvxvdeba: 1) xSuli da 2) gadasadeb
Wogriani.
1) xSul nivelirebSi TviT Wogrzea mimagrebuli kontaqturi
Tarazoebi da misi boloebi, rodesac Tarazos RerZi ar aris Tarazulad
moyvanili, gamoCndeba ase , Tarazul mdgomareobaSi ki . 2)
gadasadeb Wogrian nivelirebSi Tarazoebi gvxvdeba a) SimSaze mimagrebuli;
b) Wogrze mimagrebuli da Wogrze dasadgmeli.
a) Semowmebebi
nax. 169
orive ti pis nivelirebs aqvT sami saerTo
Semowmeba.
I-li Semowmeba. ZafTa badeze Sveuli Zafi unda iyos mkacrad Sveulad,
rom Tarazuli Zafi iyos Tarazulad. Tarazo moyavT SuaSi. niveliridan
30-50m-is daSorebiT kedelze daniSnaven wertils, romelic Sua ZafiT
ifareba (aiReben anaTvals lartyaze), Semdeg mikrometruli xraxniT nela
amoZraveben nivelirs vertikaluri RerZis garSemo. Sua Zafi unda gayves am
wertils (an ar icvlebodes anaTvali lartyaze), Tu es ar sruldeba, maSin
Seasworeben ZafTa badis Semasworebeli xraxniT. es Sesworeba xraxnebis
saSualebiT sruldeba, magram rTuli Sesworebaa da axali sistemis
iaraRebSi amas qarxana uzrunvelyofs.
II – Semowmeba. Wogris optikuri Zala da Tarazos mgrZnobiaroba
60"
urTierT Sesabamisi unda iyos. viciT, rom Wogris optikuri Zala T=
G
( G -gamadideblobaa, 60" -mzeris kritikuli kuTxe). cnobilia, rom buStulis
nul punqtze dayenebis zRvruli sizuste = 015
. τ (sadac τ -Tarazos danayofis
60"
fasia), e.i. = 015
. τ; Gτ = 400 . gamartivebuli saxe am Semowmebisa
G
mdgomareobs SemdegSi: ayeneben lartyas niveliridan 50-70m-is daSorebiT.
moyavT Tarazo SuagulSi da iReben anaTvals lartyaze. Semdeg xraxniT
buStulas gadaadgileben Suidan da Semdeg isev imave xraxniT moyavT
SuaSi. iReben anaTvals. Tu anaTvali igive iqneba, maSin Tarazos
mgrZnobiaroba Seesabameba Wogris gamadideblobas an metia masze. Tarazos
zedmet sizustes amJRavneben Semdegnairad: Tarazo moyavT SuaSi, iReben
175
anaTvals a1-s, Semdeg damyenebeli an Semasworebeli xraxniT cvlian
anaTvals da kvlav abruneben a1 anaTvalze. Tu buStula kvlav SuaSi ar
dadga, maSasadame, igi zedmeti sizustis yofila. zedmeti sizustis Tarazo
ki sagrZnoblad anelebs muSaobis temps.
176
III – Semowmeba. Wogris fokusirebis dros mzeris RerZi ar unda
tydebodes. vake adgilze SeirCeven C wertils da am wertilidan ≈ 50 m-is
radiusiT daniSnaven A1, A2, A3,
A4, A5 wertilebs. C wertilSi
ayeneben nivelirs da iReben
anaTvlebs lartyaze A1, A2, A3,
A4, A5 wertilebSi. vinaidan es
nax. 171
wertilebi C wertilidan toli
manZilebiT arian daSorebuli (r=50m), amitom Wogris fokusireba mxolod
erTxel A1 wertilze gvWirdeba. gamoviTvliT simaRleTa sxvaobebs
(aRmatebebs), am wertilebs Soris h1, h2, . . . h4-s, Semdeg gadagvaqvs iaraRi C1
wertilSi. C1 mdebareobs AC mimarTulebis gagrZelebaze ≈ 10 m-is daSorebiT.
C1 wertilidan daniSnul (A1, A2, A3, A4, A5) wertilebze anaTvlebis asaRebad
saWiro xdeba yvela danamzerze fokusireba, vinaidan manZilebi C1
wertilidan daniSnul wertilebamde sxvadasxvaa. viRebT anaTvlebs da
vsazRvravT simaRleTa sxvaobebs h'1 , h' 2 ,... h' 4 . cxadia simaRleTa sxvaobebi
gansazRvruli C-wertilidan, toli unda iyos simaRleTa sxvaobebisa C1-
wertilidan (an gansxvavdebodes 2τ -Ti, sadac τ -lartyaze anaTvlis aRebis
sizustea). e.i. h 1 − h'1 ≤ 2 τ ; h 2 − h' 2 ≤ 2 τ ; h 3 − h' 3 ≤ 2 τ ; h 4 − h' 4 ≤ 2 τ ; Tu es piroba
daculia, maSin cxadia, rom niveliris mzeris RerZi ar tydeba fokusirebis
dros. Tu es piroba ar aris daculi, maSin aseTi niveliriT sargebloba
mxolod im SemTxvevaSia SesaZlebeli, Tu SevasrulebT nivelobas SuaSi
dgomiT. gadasadeb Wogrian nivelirebisaTvis es Semowmeba sruldeba
ormagi nivelobiT. es igivea rac xSuli nivelirebis meore Semowmeba (ix.
qvemoT).
177
xraxniT, Semdeg buStula SuaSi mohyavT damyenebeli xraxnebiT. zemoT
aRweril operacias imeoreben manam, sanam yoveli 180ο -iT Semobrunebis dros
buStula ar gaCerdeba SuaSi (gadaxra dasaSvebia erTi danayofis 0.2-0.3)
( H" 2 H"1 ). Semdeg Semoatrialeben Wogrs 90 ο -iT da mesame damyenebeli
xraxniT Tarazos buStula moyavT SuaSi. axla sibrtyeze mdebare ori xazi
Tarazuladaa, e.i. sibrtye Tarazuladaa. amis Semdeg brunvis RerZi sakmaod
kargad aris Sveulad moyvanili. magram Tarazos Semowmebas axdenen
β
β = (90o + ε ) − (90o − ε ) = 2ε ε=
2
nax. 172 nax. 173
178
nax. 174 nax. 175
h = i1 − (a1 + Δa ) h = (a2 + Δa ) − i2
i +i a +a
gamoTvlian Δa = 1 2 − 1 2 ,
2 2
Tu Δa ≤ ±2 mm, maSin piroba daculia, Tu gansxvavebulia, maSin unda
Seswordes ZafTa bade.
II meTodi. moedanze paloebiT daniSnaven tolgverda samkuTxeds
≈ 40 − 50 metriani gverdebiT. Suidan nivelobiT C wertilSi dgomiT
ganisazRvreba A da B wertilebs Soris simaRleTa sxvaoba h. moqmedeba
unda Sesruldes zustad, ara nakleb 2-jer, ganazomis SecdomiT ara umetes
±2 mm-isa. amis Semdeg niveliri gadaaqvT A wertilSi (an B-Si). sazRvraven
a = i − hi
nax. 176
179
d) gadasadeb Wogriani nivelirebis Semowmeba
181
sanivelo RerZis Sesamzadeblad, saWiroa gvqondes kuTxzomiTi iaraRi
(Teodoliti), mrudeebis dakvalvis cxrili, sapiketaJo Jurnali, 20-metriani
foladis bafTa, 6 an 11 foladis Cxiri, xveula, 3 – 4 sari, paloebi, fanqari,
najaxi. sapiketaJo Jurnali warmoadgens
milimetrebian wignaks, romelic ivseba
Semdegnairad. upirvelesad irCeven tra-
sis mimarTulebas da amagreben niSnebiT
trasis sawyis da bolo wertilebs,
moxvevis wertilebs da a.S. Semdeg
awarmoeben trasis piketaJs, e.i. piketebis
daniSvnas. piketi aris palo, romliTac
trasis wertilebi aRiniSneba. piketebs
amagreben erTi meoridan 100 metris
182
1 : 500, 1 : 200) topo-gegmebis Sedgena kvadratebis meTodiT, Seqmnil
sasimaRlo safuZvelze dayrdnobiT.
adgilze vagebT dasakvalav kvadratebs, Tu kveTis simaRle h = 0, 25 m
kvadratis gverdi a = 10 − 40 m, roca h = 0,5 m, a = 50 − 100 m da ufro mets.
kvadratebis numeracia mocemulia 256 naxazze:
AA1 2 3 4 5 6
I II III IV V
B
B
XVI a aVI
C
XV X V II X V III X IX V II
DD
D4
X IV V II I
E
E
X II I X II XI X IX
F
nax. 180
adgilze qselis dakvalvis Semdeg vatarebT nivelobas. Jurnalis
nacvlad yvela monacemi gamoisaxeba qaRaldze, romelzec iwereba yvela
saWiro informacia. winamdebare naxazze (180) yoveli kvadratis centrSi
arsebuli cifrebiT naCvenebia instrumentis dgomis wertilebi, romlebic
rac SeiZleba axlos unda iyos kvadratebis diagonalebis gadakveTis
wertilebTan. moiTxoveba, rom yovel wertilze iyos minimum ori danamzeri,
amitom (180) naxazze 19 sadguria da amiT dakmayofilebulia moTxovnili
piroba. kvadratebis niveloba damokidebulia misi gverdebis sigrZeze. Tu
a ≥ 100 m, maSin yoveli kvadratis niveloba tardeba dgomis erTi
wertilidan; Tu a < 100 m, maSin erTi sadguridan nivelobas vawarmoebT
ramodenime kvadratze. (180) naxazze vixilavT SemTxvevas, roca a ≥ 100 .
niveliris gadaadgilebis sqema naCvenebia punqtiriT.
nivelobis Catareba kidev SeiZleba paraleluri xazebiTac. saWiroa
Seiqmnas gaxsnili an Sekruli svla, raTa vuzrunvelvyoT dakvirvebaTa
Sedegebis kontroli.
183
kameraluri damuSaveba gamoixateba SemdegSi:
1) gamoviTvliT momijnave kvadratebis horizontebis simaRleTa sxvaobas
(sadguris): VH = bi +1 − bi = H hi +1 − H hi ,
sadac i aris kvadratis (sadguris) nomeri;
bi +1 - anaTvali lartyaze, romelic dgas momdevno kvadratis wveroze;
184
14.5. mrudeebis dakvalva
α
D = 2T − K ; γ = 90 ο + ;
2
piketaJis gamoTvlis Semowmeba
185
vTqvaT gazomvebiT miviReT T = 50m K = 95m D = 5m
By = (28) + 10 By = (28) + 10
− T = (0) + 50 + T = (0) + 50
HK = (27) + 60 = (28) + 60
+ K = (0) + 95 − D = (0) + 05
KK = (28) + 55 KK = (28) + 55
Tu reliefi rTulia, maSin saWiroa ufro dawvrilebiT dakvalvis
Catareba. mrudis detalurad dakvalvisaTvis arsebobs sami xerxi:
1) marTobebis xerxi
2) kuTxeebis xerxi
3) wagrZelebuli qordebis xerxi
a) marTobebis xerxi
vTqvaT mrudze, romlis radiusia R, saWiroa P1 , P2 , P3 ... wertilebis
daniSvna ise, rom maT Soris mrudwiruli manZili udrides K-s (nax. 182). am
mizniT AM mxebi miviRoT abscisis RerZad, AO ordinatis RerZad. A
wertili ki RerZis dasawyisad. maSin, P1 , P2 , P3 ... wertilebis mdebareoba
mrudze SeiZleba ganisazRvros marTkuTxa koordinatebiTY( x 1 , y 1 ), ( x 2 , y 2 ),
( x 3 , y 3 ), am mizniT ganvsazRvroT K-mrudwiruli manZilis Sesabamisi ϕ
kuTxis sidide. gasagebia, rom
ϕ 360ο K 180ο
= aqedan ϕ = ⋅ (14.5.4)
K 2 πR R π
(nax. 182)-dan gveqneba
ϕ
X 1 = R sin ϕ ; y1 = R − R cos ϕ = R (1 − cos ϕ ) = 2 R sin 2 (14.5.5)
2
X 2 = R sin 2ϕ ; y2 = R − R cos 2ϕ = R (1 − cos 2ϕ ) = 2 R sin 2 ϕ (14.5.6)
186
Tobebis mimarTulebiT y1, y2 da y3 koordinatebis gamoTvlil
mniSvnelobebs. mrudze miRebuli wertilebi iqneba: P1, P2, P3.
roca radiusi R didia, maSin X abscisi Sesabamisi rkalisgan mcired
gansxvavdeba. amitom, ufro mosaxerxebelia praqtikulad X RerZis gaswvriv
gadavzomoT ara abscisTa mniSvneloba, aramed e.w. „mrudi uabscisod“. K-X.
amisaTvis X RerZze gadaizomeba K-rkalis sigrZe da Semdeg sawinaaRmdego
mimarTulebiT (ukan) movzomavT rkalis bolo wertilidan K-X sigrZes da
miRebul wertilSi abscisaTa RerZis marTob mimarTulebaze xveulaTi
gadazomaven y sigrZes. miRebuli wertili iqneba mrudze.
marTobebis xerxiT mrudze P1, P2, P3... wertilebi miiReba erTmaneTisagan
damoukideblad. amis gamo Secdomebis dagroveba ar xdeba. am xerxis
Rirsebac swored amaSi gamoixateba.
b) kuTxeebis xerxi
es meTodi gamoiyeneba im
SemTxvevaSi, roca dakvalva mar-
TkuTxa koordinatebis wesiT mou-
xerxebelia. am meTodis arsi Sem-
degSi mdgomareobs: vTqvaT, gvinda
mrudis dasawyisidan, romlis radi-
usia R, aRvniSnoT maszed ramodenime
wertili A, B, C, D, romlebic
daSorebuli arian erTmaneTisagan S
sigrZis qordiT (nax. 183). amisaTvis
gansazRvraven S qordis Sesabamis
nax. 183
centralur kuTxe ϕ -s Semdegnairad:
S ϕ ϕ S
= R ⋅ sin aqedan sin = (14.5.7)
2 2 2 2R
aqedan gamomdinare centraluri kuTxis naxevars an kuTxes, mxebsa da
mkveTs Soris gansazRvraven (7) gamosaxulebiT. Tu cnobilia S (qorda) da
R (radiusi), mrudis sawyis A wertilSi dgamen Teodolits. instruments
moiyvanen momwesobaSi. limbis nuls SeuTavseben wred-alidadis nuls da
187
wred-alidadas daamagreben. auSveben limbs da Wogrs umizneben M
wertils. am dros daamagreben limbs, auSveben alidadas da AM
ϕ
mimarTulebidan gadazomaven kuTxes, romelic tolia -is da WogrSi
2
mzeris dros am mimarTulebiT gadazomaven qordas, riTac miiReben mrudis
ϕ
B wertils. axla, Tu anaTvals limbze gaadideben -kuTxiT, miiReben
2
Wogris axal mdebareobas, romelic mimarTuli iqneba C wertilisaken. ris
Sedegadac B wertilidan mozomaven Wogris mzeris RerZis mimarTulebis
gadakveTamde S (qordis) sigrZes da miiReben mrudis C wetrils. ase
agrZeleben dakvalvas saboloo Sedegis miRebamde. A, B, C, D wertilebSi
Caasoben paloebs.
am xerxis uaryofiTi mxare is aris, rom Sualedi wertilebis
raodenobis zrdasTan erTad, izrdeba mrudze wertilebis mdebareobis
gansazRvris Secdoma.
x = R sin ϕ (14.5.8)
ϕ
y = 2 R sin 2 (14.5.9)
2
sadac ϕ -aris S-qordis Sesabamisi centraluri kuTxe. Tu R mocemulia,
ϕ S
ϕ -advilad ganisazRvreba Semdegi formuliT: sin = , amis Semdeg
2 2R
188
saWiroa iangariSon e.w. K Sualedi gadaadgileba. misi sidide
ganisazRvreba tolferda C' BC da AOB samkuTxedebidan. am samkuTxedebSi
∠C' BC = ∠AOB = ϕ , e.i. isini msgavsia.
K S S2
aqedan gamomdinare = , maSin K = , B wertilis y koordinatis
S R R
sidide (romelsac kidur gadaadgilebebs uwodeben), Seadgens Sualedi
K
gadaadgilebis naxevars. e.i. y = , TviT dakvalvis Tanmimdevroba adgilze
2
sruldeba Semdegnairad: mrudis A sawyisi wertilidan mxebis
mimarTulebaze movzomavT X-sidides da mis marTobulad ki gadavzomavT y-s.
miviRebT mrudis B wertils. Tu B wertilidan qordis mimarTulebas
gavagrZelebT da masze movzomavT S-qordis sigrZes, miviRebT C' -wertils.
axla saWiroa B-wertilidan (romelsac centrad viRebT) movxazoT S
qordis toli radiusiT rkali da C' -wertilidan xveulaTi gadavzomoT K-s
mniSvneloba. maTi urTierT gadakveTiT miviRebT mrudis saZiebel C
wertils. ase vagrZelebT dakvalvas danarCeni wertilebis mrudze misaRebad.
es xerxi sxva xerxebTan SedarebiT nakleb sizustes iZleva, magram
miuxedavad amisa, misi moxerxebulad gamoyeneba SeiZleba SezRudul
adgilebSi (mag. gvirabSi an mTagorian viwro adgilebSi).
d) serpantini
nax. 185
vTqvaT AC midamoSi SeuZlebelia dakvalvis warmoeba β kuTxis
simciris gamo da iZulebuli varT winaaRmdegobas SemovuaroT (mag. xevis
189
an dabrkolebis gamo). amas qvia serpantini, e.i. serpantini aris sworebisa
da Sebrunebuli mrudeebis erToblioba.
velze vzomavT β -kuTxes, xolo winaswar mocemuli iqneba r, d da R.
⎛ α ⎞
Б = R ⎜ Sec − 1⎟ , D = 2T − K , (14.5.11)
⎝ 2 ⎠
r
ΔNBE -dan tgα = , (14.5.12)
d +T
(14.5.10)-dan T -s mniSvneloba SevitanoT (14.5.12)-Si, miviRebT
r
tgα = . (14.5.13)
d + Rtg α2
⎛ α⎞
(14.5.13) gantolebis orive mxare gavamravloT ⎜ d + Rtg ⎟ -ze miviRebT:
⎝ 2⎠
⎛ α⎞ α
tgα ⎜ d + Rtg ⎟ = r dtgα + Rtgαtg =r, (14.5.14)
⎝ 2⎠ 2
α
2tg
tgα = 2 . tgα -is es mniSvneloba SevitanoT (14.5.14) gamosaxulebaSi,
α
1 − tg 2
2
α α
2dtg 2 Rtg 2
miviRebT 2 + 2 =r.
α α
1 − tg 2 1 − tg 2
2 2
⎛ α⎞
am gantolebis orive mxare gavamravloT ⎜1 − tg 2 ⎟ -ze, miviRebT:
⎝ 2⎠
α α ⎛ α⎞
2dtg + 2 Rtg 2 = r ⎜1 − tg 2 ⎟ ,
2 2 ⎝ 2⎠
α α α
2dtg + 2 Rtg 2 = r − rtg 2 ,
2 2 2
190
α α α
2dtg + 2 Rtg 2 + rtg 2 −r = 0,
2 2 2
α α
(2 R + r )tg 2 + 2dtg − r = 0.
2 2
amovxsnaT tg α2 -is mimarT
α −d ± d 2 + (2 R + r ) r
tg = ,
2 2R + r
r
aqedan gavigebT α -s. BE = ;
sin α
β -kuTxe izomeba adgilze TeodolitiT. γ = 360 ο − 2(90 ο − α ) − β = 180 ο + 2α − β
TviT dakvalva sruldeba Semdegnairad: upirveles yovlisa, unda
ganisazRvros adgilze S mrudis mdebareoba. ZiriTadi mrudis N wertilis
misaRebad TeodolitiT vdgebiT B wveroze, Wogrs mivmarTavT A
wertilisaken da limbs davamagrebT. Semdeg marto alidadis brunviT
Wogrs SevatrialebT (90 ο − α ) -Ti (vernierze saTanado anaTvlis aRebiT). am
SemTxvevaSi Wogris mzeris RerZi iqneba mimarTuli N wertilisaken da Tu
am mimarTulebiT gadavzomavT r-radiusis sigrZes, miviRebT TviT N wertils.
analogiurad, BC xazTan dakavSirebiT miviRebT ZiriTadi mrudis M
wertils. Tu Wogrs mivcemT β -kuTxis biseqtrisis mimarTulebas da mas
gadavitanT zenitze, maSin Wogri miiRebs mimarTulebas Q wertilisaken da
Tu am mimarTulebiT gadavzomavT r-is mniSvnelobas, miviRebT Q wertils
(ZiriTadi mrudis Sua wertils).
amis Semdeg B wverodan A da C mimarTulebiT gadavzomavT BE
sigrZes. adgilze miviRebT E da E1 wertilebs ( α kuTxis wveroebs), Semdeg
E da E1 wveroebidan orive mxareze gadavzomavT tangensebs da adgilze
miviRebT Sebrunebuli mrudeebis T1T2 da T3T4 wertilebs.
agreTve, E da E1 wertilebidan biseqtrisis mimarTulebiT
gadavzomavT Б -mniSvnelobas da miviRebT mrudis Sua Б1 da Б 2 wertilebs.
amrigad, adgilze miviRebT serpantinis mTavar wertilebs, e.i. movaxdenT mis
dakvalvas.
191
rogorc adre aRvniSneT, niveloba aris moqmedebaTa erToblioba,
romlis saSualebiTac ganisazRvreba wertilTa Soris simaRleTa sxvaoba.
fizikuri xerxiT SegviZlia nebismier wertilze wnevis gansazRvra.
vinaidan, sxvadasxva simaRleze wneva sxvadasxvaa, amitom wnevaTa sxvaobebiT
SegviZlia simaRleTa sxvaobebis gamoTvla.
barometruli niveloba aris niveloba haeris wnevis gansazRvris
saSualebiT. imisaTvis, rom gamoviyvanoT formula simaRleTa sxvaobis
gamosaTvlelad, gavixsenoT sxvadasxva kanonebi fizikidan.
viciT, rom haeri warmoadgens sxvadasxva airebis erTobliobas, e.i.
airebi qimiurad ganzavebulebi ar arian, magram cal-calke TiTeuls
TavianTi wnevebi aqvT (parcialuri wnevebi), garda amisa, gvxvdeba
SemTxvevebi, rodesac temperatura ucvlelia, magram wneva icvleba, agreTve
piriqiTac. Cven unda gaviTvaliswinoT bunebis yovelgvari movlenebi.
I-daltonis kanoni. Tu gazebi qimiurad ganzavebulebi ar arian, maSin
saerTo wneva udris parcialur wnevaTa jams e.i.
P = P1 + P2 + P3 + ⋅⋅⋅ + Pn (14.6.1)
II-boil-mariotis kanoni. mudmivi temperaturis dros simkvrive
pirdapir proporciulia wnevisa da ukuproporciulia moculobis (es
xdeba idealur gazebSi). e.i. temperatura iyo T0 , darCa T0 , wneva iyo P0 ,
gaxda P, simkvrive iyo Δ 0 , gaxda Δ i , moculoba iyo υ 0 , gaxda υ1 . boil-
mariotis kanonis Sesabamisad SegviZlia davweroT
T0 P0 Δ0 υ0
P0 Δ 0 υ1
T0 P Δi υ1 = = (14.6.2)
P Δ i υ0
P0
am proporciidan ganvsazRvravT υ1 . υ1 = ⋅ υ0 (14.6.3)
P
me-3 formula warmoadgens daltonisa da boil-mariotis
gaerTianebul kanons.
III-gei-lusakis kanoni. mudmivi wnevis dros moculoba pirdapir
proporciulia temperaturisa.
kanonis Tanaxmad υ = υ1 (1 + εT) , (14.6.4)
P T0 υ1
P T υ 1
sadac ε = aris gazebis gafarToebis koeficienti.
273
gavaerTianoT es kanonebi. SevitanoT υ1 -is mniSvneloba (14.6.3) formulidan
192
P0
(14.6.4) formulaSi. gveqneba, υ = υ 0 (1 + εT) , am tolobis orive mxare gavyoT
P
υ P
υ 0 -ze miviRebT = 0 (1 + εT) aq (14.6.2) formulidan SevitanoT moculobebis
υ0 P
Sefardebis mniSvneloba, miviRebT:
Δ 0 P0 P 1
= (1 + εT) aqedan Δ= Δ0 (14.6.5)
Δ P P0 1 + εT
(14.6.5) formula aris klapeiron-mendeleevis formula, romelic
aerTianebs samive kanons, e.i. amyarebs damokidebulebas simkvrivesa, wnevasa
da temperaturas Soris.
ganvixiloT 186-e naxazi.
nax. 186
193
muSaobis Tanmimdevroba: Q1 da Q2 wertilebSi vdgebiT barometrebiT
da viRebT anaTvlebs. barometrebi sindiyiania da anaTvlebi zevidan qveviT
izrdeba.
cxadia, anaTvali dabal Q1 wertilSi ufro didi iqneba, vidre maRal
Q2 wertilSi. anaTvalTa Soris sxvaoba B1–B2 aris sindiyis svetis sxvaoba,
gamowveuli wnevaTa sxvadasxvaobiT.
gavixsenoT ziarWurWlebis kanonic. viciT, rom ziarWurWlebSi
sxvadasxva simkvrivis mqone gazebisa Tu siTxeebis wonasworobis dros maTi
simaRleebi ise Seefardebian erTmaneTs, rogorc maTi simkvriveebi.
h q
= , (14.6.6)
B1 − B 2 Δ
sadac q-aris sindiyis simkvrive, Δ -ki haeris simkvrive.
q
(14.6.6) formulidan ganvsazRvroT h. h = ( B1 − B 2 ) . Tu am formulaSi
Δ
SevitanT cnobil mniSvnelobebs q–sindiyis simkvrive =13.6; Δ -haeris
simkvrives (14.6.5) formulidan, miviRebT
qP0
h= (1 + εT)(B1 − B 2 ) , (14.6.7)
PΔ 0
aq P0 – wnevaa zRvis doneze (sawyisi wneva) =760 mm
Δ 0 _ haeris simkvrivea zRvis doneze
q = 13.6
B1 + B2
P-ki udris P = . (14.6.8)
2
barometriT muSaobis dros viRebT temperaturul anaTvlebsac T1 da
T1 + T2
T2-s. saSualo temperatura T = .
2
Tu (14.6.7) formulaSi SevitanT P-s mniSvnelobas, me-(14.6.8) formulidan
gveqneba
2qP0 B − B2
h= (1 + εT) 1 . (14.6.9)
Δ0 B1 + B 2
2qP0
gamosaxulebaSi yvela sidide cnobilia, amitom SegviZlia
Δ0
2qP0
SemovitanoT aRniSvna = K , maSin (14.6.9) formula gadaiwereba ase:
Δ0
194
B1 − B 2
h = K(1 + εT) (14.6.10)
B1 + B 2
es aris frangi fizikosis babines formula. (14.6.10) formulaSi SevitanoT
1
aRniSvna K(1 + εT) = ΔH da ΔH vuwodoT simaRlis barometruli
B1 + B 2
safexuri. e.i. barometrze anaTvali 1mm-iT rom Seicvalos, wertilebs Soris
sxvaoba unda iyos ramdenime metri. praqtikulad igi daaxloebiT 10-11
metrs udris. e.i. 1mm-iT rom Seicvalos barometrze anaTvali 10-11 metriT
zeviT (an qveviT) unda avideT. (14.6.10) formula miiRebs saxes
h = ΔH ( B1 − B2 ) (14.6.11)
arsebobs sxvadasxva cxrili maT gamosaTvlelad. axla (14.6.11) formulas
mivceT logariTmuli saxe. gavixsenoT maTematikidan mwkrivebis daSla.
1+ x
λg = M 10 ⋅ 2 x ≈ 2 M 10 x (dawvrilebiT n. TevzaZis „sainJinro geodeziis“ me-3 tomSi aris
1− x
ganxiluli).
B1 − B 2
1+
B1 − B 2 B1 + B 2 B B − B2
vTqvaT X= , maSin λg = λg 1 = 2 M 10 ⋅ 1 , aqedan
B1 + B 2 B1 − B 2 B2 B1 + B 2
1−
B1 + B 2
B1 − B 2 1 B
= λg 1 babines formulaSi (14.6.10)-Si SevitanoT es mniSvneloba,
B1 + B 2 2 M 10 B2
miviRebT:
K B
h= (1 + εT) λg 1 .
2 M 10 B2
K K
am gamosaxulebaSi - cnobili sididea, amitom aRvniSnoT =N,
2 M 10 2 M 10
maSin
B1
h = N (1 + εT) ⋅ λg , (14.6.12) es aris logariTmuli saxe.
B2
am formulas aZleven agreTve cxrilur saxesac. amisaTvis gadavweroT
(14.6.12) formula ase
1 + εT
h = N (1 + εT0 ) ( − λg760 + λgB1 + λg760 − λgB 2 ) , (14.6.13)
1 + εT0
195
aq T0 -saS. temperaturaa, e.i. cnobili sididea. (14.6.13) formulidan amoviRoT
1 + εT
wevri da gardavqmnaT ase
1 + εT0
1+ εT 1
= (1 + ε T ) = (1 + ε T )(1 − ε T0 + ε 2T02 − ε 3T03 + ⋅⋅⋅) =
1 + ε T0 1 + ε T0
= 1 − ε T0 + ε 2T02 − ε 3T03 + ε T − ε 2TT0 + ε 3TT02 − ε 4TT03 =
= 1 + (ε − ε 2T0 + ε 3T02 )(T − T0 ) = 1 + γ (T − T0 ),
760
( H 2 ) = N (1 + εT0 ) λg .
B2
(H1 ) aris I-wertilis miaxloebiTi altitudi, e.i. miaxloebiTi simaRle
zRvis donidan. (H2)-ki II-wertilisa. Tu SevitanT am aRniSvnebs, gveqneba
h = [( H 2 ) − ( H 1 )][1 + γ (T − T0 )] = ( H 2 ) + ( H 2 ) ⋅ γ (T − T0 ) − ( H 1 ) − ( H 1 ) ⋅ γ (T − T0 ) ;
a) diferencialuri barometri
196
anaTvalze. Semdeg vketavT onkans. gadavitanT II wertilSi, anaTvali ukve
icvleba da xdeba B2 (II wertilSi onkans ar vaRebT).
sxvaoba B1-B2 Seadgens wnevaTa sxvaobas. mendeleevis barometri
imdenjer zustia sindiyis barometrze, ramdenjerac sindiyis simkvrive
metia navTobis simkvriveze. ЦНИГАИК-Si gaakeTes barometri, romelic
mosaxmareblad metad kargia, radgan moculobiT pataraa.
b) aneroidi
197
gansxvavdebian erTmaneTisagan da es gansxvaveba aris swored a -aneroidis
mdgomareobis Sesworeba.
vTqvaT, ara gvaqvs pasporti aneroidisaTvis da gvinda ganvsazRvroT
es Sesworebebi. amisaTvis viqceviT ase. oTaxSi (I-sarTulze) viRebT
anaTvals aneroidze, (haeris temperatura oTaxSi t1-ia), gamoviTvliT
B1 = A 1 + bt 1 + C(760 − A 1 ) + a ,
Semdeg gamovdivarT gareT, gamovitanT aneroids, viRebT anaTvals
(haeris temperatura ukve t2-ia) gamoviTvliT.
B 2 = A 2 + bt 2 + C(760 − A 2 ) + a .
axla gamovakloT B2-s B1-i miviRebT
B 2 − B1 = (A 2 − A 1 ) + b( t 2 − t 1 ) + C(A 1 − A 2 ) (14.6.16)
am gamosaxulebaSi (A1-A2)-sxvaoba mxedvelobaSi ar aris misaRebi,
radganac simaRleTa sxvaoba oTaxsa da ezos Soris didi ar gveqneba.
amitom (14.6.16) gamosaxuleba gamartivdeba da miiRebs aseT saxes
( B 2 − B1 ) − (A 2 − A 1 )
b= e.i. ganvsazRvravT b-s.
t 2 − t1
aviRoT aneroidze anaTvlebi iseTi pirobebisaTvis, rom ar gvqondes
temperaturuli sxvaoba, aramed gvqondes simaRleTa sxvaoba. maSin (t2 – t1) –
sxvaobas vugulvebelvyofT da imave (14.6.16) gamosaxulebidan gveqneba
( B 2 − B1 ) − (A 2 − A 1 )
C= .
A1 − A 2
P a -s gansazRvrisaTvis viyenebT (14.6.15) formulas, saidanac
a = B − [ A + bt + C (760 − A)] .
muSaobis wesi
aneroidiT muSaobis dros unda gvaxsovdes, rom ar SeiZleba
mcxunvare mzeSi anaTvlis aReba, unda davdgeT CrdilSi, an qolgis qveS,
gavCerdeT daaxloebiT naxevari saaTi da mxolod amis Semdeg SegviZlia
muSaobis dawyeba.
yovel sadgurze viRebT 5 cnobas: 1) daviWerT Surdula Termometrs
da daaxloebiT 2 wuTs vatrialebT, aviRebT anaTvals, gavaCerebT cota
xans da kidev vatrialebT 1-wuTs, isev viRebT anaTvals. 2) aneroids
zevidan vartyamT xels, raTa gamovides inerciis mdgomareobidan, aviRebT
198
anaTvals A-s. 3) aviRebT aneroidis temperaturas t-s. 4) aviRebT anaTvals
saaTze. 5) gavzomavT simaRles aneroididan miwamde. amiT mTavrdeba
sadgurze muSaoba.
radgan aneroidisaTvis cnobilia b,C da a vsazRvravT A, e.i.
SegviZlia gavigoT B (14.6.15) formulidan. agreTve viciT T-c, amitom
sabolood vmuSaobT (14.6.14) formuliT.
muSaobis meTodi
gazomvis warmoeba SegviZlia movaxdinoT erTi aneroidiTac da
oriTac, umjobesia ori aneroidiT muSaoba.
erTi aneroidiT muSaobis dros: pirvel wertilze viRebT anaTvals,
Semdeg mivdivarT da yvela sadgurze viRebT anaTvals. ukan dabrunebisasac
yovel sadgurze viRebT anaTvlebs, ra Tqma unda, sawyis I wertilSic
viRebT anaTvlebs. pirveli da bolo anaTvali gansxvavdebian
erTmaneTisagan, rac gamowveulia drois sxvadasxvaobiT. am gansxvavebas
anaTvlebs Soris Semdeg vanawilebT yoveli sadgurisaTvis Sebrunebuli
niSniT.
roca vmuSaobT ori aneroidiT: I sadgurze orive aneroidiT
erTdroulad viRebT anaTvlebs, Semdeg erTi rCeba amave I sadgurze, meore
teqnikosi ki meore aneroidiT midis win. winaswar vdebT pirobas, rom vTqvaT
yovel naxevar saaTSi aviRoT anaTvlebi da amitom yovel naxevar saaTSi
orive aneroidze aiReba anaTvlebi.
anaTvalTa damuSavebis dros erTmaneTs vadarebT erTsa da imave
saaTSi miRebul anaTvlebs.
ori aneroidiT muSaobiT ufro meti sizuste miiRweva.
Tanamedrove aneroidebSi miiReba sxvaoba 1-dan 4-metramde. e.i.
aneroidiT warmoebuli muSaoba sakmaod tlanqia, magram Cven viciT, rom
geodezistebi yovelTvis muSaoben aucilebeli da sakmarisi sizustiT. raime
sainJinro samuSaoebis Casatareblad, vTqvaT gzis gayvanis dros, nagebobis
aSenebis dros, xidebis mSeneblobis dros, saWiroa Catardes pirveladi
kvleva-Ziebani, romelic did sizustes ar moiTxoven. swored aseT
samuSaoTa Casatareblad ufro meti sizuste, vidre aneroidiT muSaobiT
miiRweva, saWiro ar aris.
199
XV Tavi
farTobebis gamoTvla
200
elementebis gazomvis dros Sevidnen.
2. grafikuli xerxiT farTobebis gamoTvlis dros gamoiyeneba adre
Sedgenili gegmebi. gegmebidan amoiReben im elementebs, romlebic saWiroa
farTobebis gamosaTvlelad. grafikuli xerxi ufro tlanqia geometriul
xerxTan SedarebiT, radganac masSi garda im Secdomebisa, romlebic
analizuri xerxiT farTobebis gamoTvlaSi Sedis, emateba Secdomebi:
adgilze gazomili monacemebis naxazze datanisa, naxazis deformaciisa da
naxazidan grafikulad elementebis gansazRvrisa.
3. ujrediani qaRaldis xerxiT farTobebis gamoTvlis dros
gamoiyeneba gamWvirvale milimetrebiani qaRaldi, romelsac vafarebT
gamosaTvleli farTobis zedapiris gegmas.
1
vTqvaT, gegma Sedgenilia
5000
masStabSi e.i. viciT, rom
1
1sm2 – 2500kv.m = ha.
4
1mm2 – 25m2
daviTvliT ramdeni ujrediT
nax. 190
daifara, gamosaTvleli farTobi mTliani
ujredebiT da nawilobriv dafarul ujredebs ki vafasebT TvaliT.
4. awonvis xerxiT farTobis gamoTvla mdgomareobs SemdegSi: viRebT
gamWvirvale qaRalds (vaskovkas), movWriT gansazRvrul farTs, avwoniT
saafTiaqo sasworze da vTqvaT 100kv.sm gamovida 100 grami e.i. 1sm2=1gr.
axla gadaviRebT gegmas vaskovkaze, SemovWriT gansazRvrul farTs, avwoniT
da viTvliT saWiro farTs.
marTalia farTobebis gamoTvlis es
xerxi maRali sizustiT ar xasiaTdeba,
magram geologebisa da metyeveebisaTvis
misi sizuste sakmarisia.
5. koordinatebis xerxi (analizuri).
vTqvaT, gamosaTvlelia xuTkuTxedis
x1 + x 2 x + x3 x + x4
F= (y 2 − y1 ) + 2 (y3 − y2 ) + 3 (y 4 − y 3 ) −
2 2 2
x + x5 x + x4
− 1 (y5 − y1 ) − 5 (y4 − y5 )
nax. 191 2 2
201
farTobi. Tu viciT misi yvela wveros koordinatebi, misi farTobi
SegviZlia warmovidginoT, rogorc sami trapeciis farTobis jams
gamoklebuli ori trapeciis farTobi
(f.1,2,2' ,1'+f. 2,3,3' ,2'+f. 3,4,4',3'_ f.1,5,5' ,1'−f.5,4,4' ,5' )
es gamosaxuleba gavamartivoT Semdegnairad
2 F = x1 y 2 + x 2 y 3 + x 3 y 4 + x 4 y 5 + x 5 y1 − y1 x 2 − y 2 x 3 − y 3 x 4 − y 4 x 5 − y 5 x1 ,
2F = x1 ( y 2 _ y 5 ) + x 2 ( y 3 − y1 ) + x 3 ( y 4 − y 2 ) + x 4 ( y 5 − y 3 ) + x 5 ( y1 − y 4 ) .
es gamosaxuleba mokled ase Caiwereba
1 n
F= ∑ x i ( y i+1 − y i−1 ) ,
2 i =1
anda Tu davaproeqtebdiT X RerZze, maSin miviRebdiT
1 n
F = ∑ y i ( x i +1 − x i −1 ) ,
2 i =1
anda ufro martivad dasamaxsovrebeli wesiT farTobi gamoiTvleba,
Tu amovwerT x-ebisa da y-ebis yvela mniSvnelobebs, Cveni aRebuli
magaliTisaTvis (xuTkuTxedisaTvis) gveqneba
x1, x2, x3, x4, x5, x1
y1, y2, y3, y4, y5, y1
da aviRebT namravlTa jams marcxnidan marjvniv mimarTulebebisaTvis (\)
da vaklebT namravlTa jams marjvnidan marcxniv mimarTulebebisaTvis (/),
samkuTxedisaTvis
x1, x2, x3, x1
y1, y2, y3, y1
7. farTobebis gamoTvla meqanikuri xerxiT (planimetris Teoria).
meqanikuri xerxiT farTobebis gamoTvlisaTvis vsargeblobT amsler-
koradis planimetriT.
planimetri Sesdgeba ori berketisagan: sapoluso da
Semomvlelisagan. Semomvlel berketze amTvleli meqanizmia. am or berkets
aqvT erTi saerTo wertili_saxsari.
planimetri qaRaldze sami wertiliT idgmeba. planimetrze aiReba
anaTvali 4 cifrisagan, pirveli cifri aiReba ciferblatze, Semdegi cifri
dolze, mesame cifri vernierze. ukanaskneli cifri aris SeTavsebuli Strixi
202
1
vernierze, dolis sigrZis meaTasedebSi (dolis sigrZis aris
1000
planimetris sizuste da aRiniSneba τ -Ti).
Sedegi miiReba Semdegnairad: aiReben sawyis wertilSi anaTvals,
Semoatrialeben wvetanas, mivlen isev sawyis wertilSi, aiReben anaTvals.
meore anaTvali minus pirveli anaTvali gvaZlevs saWiro cifrs n-s.
saWiroa P-farTobis gamoTvla (daStrixuli farTis gareSe), (nax.
267) jer gamovTvaloT elementaruli farTobi f. oa1b1b2a2o. am farTobis
gamoTvlis dros dauSveben Secdomas (daStrixul nawils), e.i. f.
oa 1 b 1 b 2 a 2 o ≈ f. oa 1 b 1 b'1 b 2 a 2 o = dP -Ti avRniSnoT. naxazidan
1 2 1
dP = f. a 1 b 1 b'1 a 2 + f. oa 1a 2 + f. a 2 b'1 b 2 = R 1dh + R dα + R 12 ⋅ dβ ,
2 2
am formulaSi dh=rkalebiT aRniSnul manZilebis jams
dh = dλ + rdβ ,
1 2 1
e.i. dP = R 1dλ + R dα + R 12 dβ + R 1 rdβ .
2 2
mTeli farTi ki udris elementaruli
farTobebis jams – integrals,
P L 2π 2π 2π
1 2 1
∫ dP = R1 ∫ dλ +
0 0
2
R ∫ dα + R12 ∫ dβ + R1 r ∫ dβ .
0
2 0 0
maSasadame miviRebT
P = R 1 L + π( R 2 + R 12 + 2 R 1 r ) ,
π( R 2 + R 12 + 2 R 1 r ) = Q -Ti avRniSnoT.
nax. 192
L-aris sigrZe, romelic gaiara dolma,
gamovsaxoT is τ -ebSi:
L = τ ⋅ n , e.i. R 1 L = R 1 ⋅ τ ⋅ n , R 1 ⋅ τ = C -Ti avRniSnoT, maSin R1 L = Cn -
203
maSin planimetrs vaTavsebT farTobis gareT.
aq P = Cn
farTobi udris elementarul farTobTa jams (ar gveqneba Q-didi
wris farTi).
axla ganvsazRvroT Q-s geometriuli mniSvneloba.
b1 naxazidan
R 22 = K 2 + ( r + R 1 ) 2 ,
R1 RR2
r sadac K 2 = R 2 − r 2 ,
R
K SevitanoT K2-is mniSvneloba
O
R 22 = R 2 − r 2 + r 2 + R 12 + 2 R 1 r = R 2 + R 12 + 2 R 1 r ,
e.i. miviReT gamosaxuleba rac adre avRniSneT
Q-Ti e.i. Q = π ⋅ R 22
nax.
nax.194
267 Q-yofila didi wris farTobi, romlis radiusi
yofila R2-re.
maSasadame, planimetrma gamosaTvleli farTobi dayo didi wris
farTobebad da danarCeni farTobebi gardaqmna sworkuTxedebis jamad.
rodesac planimetri farTobis gareT aris moTavsebuli, maSin
farTobi gadaiqceva sworkuTxedebis jamad.
planimetriT rom vimuSaoT, saWiroa
C da Q codna.
P' C–s gamoTvla
O cnobili r-radiusiT SemovxazoT wre
(patara), e.i. farTi iqneba πr 2 = P' (cnobi-
b1
R lia). planimetri moTavsebulia farTis
R1 gareT, am SemTxvevaSi farTobi gamoiTvleba
a1 r
ukve cnobili formuliT
P'
nax. 195 P' = C ⋅ n , saidanac ucnobi wevri C = .
n'
204
Q-s gamoTvla
aviRoT didi wre cnobili radiusiT. maSasadame misi farTobi cnobili
iqneba. cnobili formuliT vwerT
P" = Cn"+ Q , aqedan Q = P"− Cn" .
P" Q
aRniSnaven = q -Ti. igi ganyenebuli
C
O
ricxvia da gviCvenebs, ramdeni safasuri mo-
b1 Tavsdeba did wreSi. am aRniSvnis gamoye-
R
nebiT P = C( n + q ) , esec planimetris for-
R1
r
mulaa.
a1
nax. 196
planimetris Semowmeba
205