Aplinkos apsauga ir

žmogaus teisės

1
Požiūriai į aplinkos apsaugos ir žmogaus teisių
santykį
• tinkama aplinkos būklė įvardijama kaip būtina sąlyga kitų žmogaus
teisių užtikrinimui ir tinkamam jų įgyvendinimui;
• teisė į tinkamos kokybės aplinką yra pripažįstama savarankiška
žmogaus teise;
• aplinkos apsaugos įgyvendinimas siejamas su tam tikromis
procedūrinėmis asmenų teisėmis.

2
Teisinis įtvirtinimas (I)
• 1972 m. Jungtinių Tautų Stokholmo konferencijos dėl žmogaus
aplinkos deklaracija
• 1987 m. Tarptautinės aplinkos ir vystymosi komisijos pranešimas
„Mūsų bendra ateitis“
• 1992 m. Jungtinių Tautų Rio deklaracija dėl aplinkos ir vystymosi
• 1994 m. Žmogaus teisių ir aplinkos principų deklaracijos projektas;

3
Teisinis įtvirtinimas (II)
• 1966 m. Tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas
• 1989 m. Vaiko teisių konvencija
• Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija
• 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos
konvencija
• 1998 m. Orhuso konvencija

4
Teisės į sveiką ir švarią aplinką teisinio
apibrėžimo problemos

• formuluotė
• terminas “aplinka”
• teisė į sveiką aplinką v. teisė į sveikatos apsaugą
• praktinis šios teisės įgyvendinimas

5
 EŽTT PRAKTIKOS PAVYZDŽIAI

• Öneryıldız v. Turkija • Branduse v. Rumunija

• Budayeva ir kiti v. Rusija • Kyrtatos v. Graikija
• Fadeyeva v. Rusija • Vides Aizsardzibas Klubs v. Latvija
• López Ostra v. Ispanija • Hamer v. Belgium
• Hatton ir kiti v. Jungtinė Karalystė • Zammit Maempel ir kiti v. Malta
• Steel ir Morris v. Jungtinė Karalystė • ir kt.
• Mangouras v. Ispanija
6
Lietuvoje

KT praktika
• LRKT 1998 m. birželio 1 d. nutarimas - vienas iš valstybės veiklos tikslų –
užtikrinti žmonių teises į sveiką ir švarią aplinką.
• LRKT 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas - neužtikrinus tinkamo laukinių
gyvūnų (jų rūšių) populiacijų valdymo (t. y. reguliavimo ir kontroliavimo),
būtų sudarytos prielaidos pakenkti įvairioms Konstitucijoje įtvirtintoms, jos
saugomoms ir ginamoms vertybėms (gyvybei, sveikatai, nuosavybei ir kt.),
taigi ir asmens teisėms ir interesams.
• LRKT 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimas - asmens teisė į sveiką aplinką yra
būtinoji oraus gyvenimo ir naudojimosi daugeliu kitų konstitucinių teisių
sąlyga.

7
Lietuvoje
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m.
lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-
441/2010 - „asmens teisė į sveikatos apsaugą ir
saugią aplinką tiesiogiai garantuota Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 53 straipsnio normose,
kuriose, be kitų nuostatų, įtvirtinta valstybės
pareiga rūpintis žmonių sveikata ir valstybės bei
visos visuomenės pareiga saugoti aplinką nuo
kenksmingų poveikių“.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m.
sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
3K-3-112/2013 – „Asmens teisė į
sveikatos apsaugą ir sveiką aplinką
užtikrinama Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 53 ir 54 straipsniuose,
kuriuose, be kitų nuostatų, įtvirtinta
valstybės pareiga rūpintis žmonių
sveikata, valstybės ir visos visuomenės
pareiga saugoti aplinką nuo kenksmingų
poveikių, nustatyti pagrindiniai Lietuvos
valstybės aplinkos apsaugos politikos
tikslai bei kryptys“.
8
• Suinteresuota visuomenė – vienas arba daugiau fizinių ar
juridinių asmenų, kuriems daro arba gali daryti poveikį
sprendimai, veiksmai ar neveikimas aplinkos ir jos apsaugos bei
gamtos išteklių naudojimo srityje arba kurie yra suinteresuoti šių
sprendimų procesu. Pagal šią apibrėžtį asociacijos ir kiti viešieji
juridiniai asmenys (išskyrus valstybės ar savivaldybės, jų
institucijų įsteigtus juridinius asmenis), kurie įsteigti teisės aktų
nustatyta tvarka ir skatina aplinkos apsaugą, visais atvejais
laikomi suinteresuotais asmenimis.
9
7 straipsnis. Suinteresuotos visuomenės, kitų juridinių ir fizinių asmenų teisės
1. Vienas arba daugiau fizinių ar juridinių asmenų, suinteresuota visuomenė turi teisę:
1) nustatyta tvarka gauti informaciją apie aplinką;
2) nustatyta tvarka dalyvauti planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai
vertinimo procesuose ir teikti pasiūlymus;
3) reikalauti, kad būtų nutrauktas kenksmingas ūkinės veiklos poveikis aplinkai;
4) organizuoti ir dalyvauti vykdant visuomeninę aplinkos kontrolę;
5) reikalauti, kad valstybės valdžios ir valdymo institucijos organizuotų aplinkosauginį švietimą ir mokymą, taip pat
nevaržomai skleisti aplinkos apsaugos idėjas;
6) Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka paduoti skundą (prašymą), reikalaudami imtis atitinkamų veiksmų, kad būtų
išvengta ar sumažinta žala aplinkai arba atkurta iki pradinės aplinkos būklė, ir reikalaudami nubausti asmenis, kaltus dėl
kenksmingo poveikio aplinkai, ir pareigūnus, kurių priimti sprendimai ar veiksmai (neveikimas) pažeidė piliečių,
suinteresuotos visuomenės, kitų juridinių ir fizinių asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus;
7) lankytis gamtinėse teritorijose, išskyrus tas, kurių lankymas draudžiamas ar ribojamas;
8) Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jeigu mano, kad jo (jų) prašymas, pateiktas teisės aktų,
reglamentuojančių teisę gauti informaciją apie aplinką, nustatyta tvarka, buvo neteisėtai atmestas, į jį buvo iš dalies ar visiškai
netinkamai atsakyta arba į prašymą deramai neatsižvelgta pagal teisės aktus, reglamentuojančius teisę gauti informaciją apie
aplinką.
2. Suinteresuota visuomenė turi teisę Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl viešojo intereso
gynimo užginčijant sprendimų, veiksmų ar neveikimo aplinkos ir jos apsaugos bei gamtos išteklių naudojimo srityje materialinį
ar procesinį teisėtumą.
Piliečių, suinteresuotos visuomenės, kitų juridinių ir fizinių
asmenų pareigos
Piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys
privalo:
• saugoti aplinką,
• tausoti gamtos išteklius
• nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų.

11
 8 straipsnis. Valstybės valdžios, valdymo ir kontrolės institucijų pareigos užtikrinant piliečių, suinteresuotos visuomenės, kitų
juridinių ir fizinių asmenų teises
Valstybės valdžios, valdymo ir kontrolės institucijos pagal savo kompetenciją privalo :
1) stebėti aplinkos kokybės pokyčius ir informuoti apie tai visuomenę, nustatyti ekologiškai pagrįstus ir techniniu požiūriu įgyvendinamus
aplinkos kokybės normatyvus bei standartus;
2) tenkinti arba motyvuotai atmesti piliečių, suinteresuotos visuomenės, kitų juridinių ir fizinių asmenų pasiūlymus aplinkos apsaugos
klausimais;
3) informuoti visuomenę apie šio įstatymo 15 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytus išduotus leidimus;
4) neleisti, kad ūkinės veiklos subjektai pažeistų aplinkos apsaugos įstatymus, normatyvus ir standartus;
5) kai planuojamai ūkinei veiklai atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos
ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatomis, įvertinti ir atsižvelgti į suinteresuotos visuomenės pasiūlymus atlikti
planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą;
6) įvertinti ir atsižvelgti į suinteresuotos visuomenės pasiūlymus dėl atliekamo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir
galimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai;
7) užtikrinti, kad būtų atlyginta padaryta žala ar neigiamas poveikis aplinkai, o neteisėta veikla padarę žalą aplinkai kalti asmenys –
nubausti;
8) organizuoti aplinkosauginį švietimą ir mokymą, nustatyta tvarka teikti informaciją apie aplinką;
9) skatinti piliečius, suinteresuotą visuomenę, kitus juridinius ir fizinius asmenis dalyvauti priimant ir įgyvendinant sprendimus aplinkos
apsaugos srityje;
10) nustatyta tvarka reikalauti, kad atsakingi asmenys imtųsi prevencinių, aplinkos atkūrimo ar kitų aplinkos apsaugos priemonių, taip pat
kontroliuotų, kaip vykdomos šios priemonės.

12
KONVENCIJA DĖL TEISĖS GAUTI INFORMACIJĄ, VISUOMENĖS
DALYVAVIMO PRIIMANT SPRENDIMUS IR TEISĖS KREIPTIS Į
TEISMUS APLINKOS KLAUSIMAIS

13
Orhuso konvencijos įgyvendinimui:

• 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/4/EB dėl

visuomenės teisės gauti informaciją apie aplinką ir Tarybos direktyvos 90/313/EEB
pripažinimo netekusia galios;
• 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/35/EB,
nustatanti visuomenės dalyvavimą rengiant tam tikrus su aplinka susijusius planus ir
programas ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 85/337/EEB ir 96/61/EB ryšium
su visuomenės dalyvavimu ir teise kreiptis į teismą.
• 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr.
1367/2006 dėl Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės
dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkos klausimais
nuostatų taikymo Bendrijos institucijoms ir organams.

14
 Orhuso konvencija, pasirašyta 1998m.
(LRS ratifikavo 2001m.liepą), įtvirtino :

Teisę gauti Teisę dalyvauti priimant

informaciją sprendimus dėl
apie aplinką konkrečios veiklos

Teisę kreiptis į teismus

aplinkosaugos klausimais
15
Bendrieji principai (I)
• turi būti sukurta ir išlaikyta aiški, skaidri ir suderinta sistema,
užtikrinanti šios Konvencijos nuostatų įgyvendinimą;
• pareigūnai ir valstybės institucijos turi padėti visuomenei įgyvendinti
teises;
• turi būti skatinamas visuomenės švietimas ir sąmoningumas aplinkos
srityje;
• turi būti užtikrintas deramas pripažinimas ir parama aplinkos apsaugą
skatinančioms asociacijoms, organizacijoms ar grupėms ir užtikrinta,
kad nacionalinės teisės sistema atitiktų šį įsipareigojimą;

16
Bendrieji principai (II)
• Konvencija nustato minimalius, o ne maksimalius reikalavimus;
• turi būti užtikrinta, kad asmenys, kurie naudojasi savo teisėmis
nepažeisdami Konvencijos nuostatų, už tai nebūtų baudžiami,
persekiojami arba kitais būdais varžomi;
• turi būti užtikrintos teisės nepaisant asmens pilietybės, tautybės ar
gyvenamosios vietos, o juridinio asmens atveju – nepaisant jo
registruotos buveinės arba pagrindinės veiklos vietos;
• nuoroda “pagal nacionalinius įstatymus” nereiškia Konvencijos
veikimo ribojimo.

17
„Informacija apie aplinką“

– bet kokia rašytinė, vaizdo, garso, elektroninė ar kitokia materialia forma saugoma informacija apie:
a) aplinkos elementų, tokių kaip oras ir atmosfera, vanduo, dirvožemis, žemė, kraštovaizdis ir
gamtinės vietovės, būklę, biologinę įvairovę ir jos sudedamąsias dalis, įskaitant genetiškai
modifikuotus organizmus, bei šių elementų sąveiką;
b) veiksnius, tokius kaip cheminės medžiagos, energija, triukšmas ir radiacija, bei veiklą arba
priemones, įskaitant administracines priemones, susitarimus aplinkos srityje, politikos kryptis,
įstatymų leidybą, planus ir programas, turinčius arba galinčius turėti poveikį a punkte išvardytiems
aplinkos elementams, taip pat išlaidų ir rezultatų bei kitą ekonominę analizę ir prielaidas,
naudojamus priimant sprendimus aplinkos srityje;
c) žmonių sveikatos ir saugos būklę, gyvenimo sąlygas, kultūrinių vietovių ir statinių būklę, kai jiems
daro arba gali daryti įtaką aplinkos elementų būklė arba per šiuos elementus b punkte išvardyti
veiksniai, veikla arba priemonės.

18
Orhuso konvencijos 4 ir 5 str.
Teisė gauti informaciją apie aplinką
1. Informacija teikiama:
visuomenės prašymu (pasyvus informavimas);
 valstybės institucijų iniciatyva (aktyvus informavimas).
2. Informacijos teikimo terminai
3. Atsisakymo suteikti prašomą informaciją
sąlygos ir tvarka.
4. Užmokestis už suteikiamą informaciją.
19
Orhuso konvencijos 6, 6 bis, 7 ir 8 str.

Dalyvavimas sprendimų priėmime

Dalyvavimas jau pradiniame etape.
Pagrįsti terminai, suteikiantys pakankamai laiko visuomenei
informuoti, jai pasirengti ir veiksmingai dalyvauti priimant sprendimus
aplinkos srityje.
Sprendime turi deramai atsispindėti visuomenės dalyvavimo
rezultatai.
Informuojama apie sprendimo priėmimą.
Visuomenės informavimo ir dalyvavimo užtikrinimas – valstybės
institucijų pareiga ir atsakomybė.

20
21
Lietuvos Respublikos
Konstitucija
30 straipsnis
• Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės
pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą.
• Asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos
atlyginimą nustato įstatymas.

22
 LRKT konstatavo

Dėl teisės į teisminę gynybą:

Procesinė garantija
Absoliuti teisė
Konstitucinis teisminės gynybos principas yra
universalus.
(LRKT nutarimai- 2000 06 30, 2004 12 29)

23
 LRKT konstatavo

Dėl teisės į žalos atlyginimą:

• Įstatymų leidėjo diskrecija reguliuojant šios teisės įgyvendinimą.
• Net ir nesant atitinkamo įstatyminio reguliavimo asmuo gali
reikalauti jam atlyginti padarytą žalą tiesiogiai remdamasis
Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalimi.
• Dvi žalos rūšys: materialinė ir moralinė žala.
(LRKT nutarimai - 2000 06 30, 2006 08 19)

24
 Viešojo intereso samprata

• Visos šios sąvokos - "visuomenės poreikiai (reikmės)", "valstybės poreikiai

(reikmės)", "savivaldybės poreikiai (reikmės)" - žymi viešąjį interesą ir yra
sietinos su konstitucine tautos gerovės samprata. (KT 2007 11 23 nutarimas)
• “Visuomenės interesas" sietinas su "socialiai svarbiais tikslais“. (KT 2003 03 04
nutarimas)
• Viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio
intereso, įgyvendinimas yra viena iš svarbiausių pačios visuomenės
egzistavimo ir raidos sąlygų. (KT 1997 05 06 ir 2005 05 13 nutarimai)
• Šios Konstitucijoje įtvirtintos vertybės – asmens teisių ir teisėtų interesų
apsauga bei gynimas ir viešasis interesas – negali būti priešpriešinamos ir
šioje srityje būtina užtikrinti teisingą pusiausvyrą (KT 2006 09 21 nutarimas).

25
 LVAT praktikoje

Viešasis interesas paprastai turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas

objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos
daliai, o asmens teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų
teisenoje apibrėžiama kaip įstatymu numatytų asmenų teisė įstatymo
numatytais atvejais kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas
objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos
daliai. (LVAT nutartis a.b. Nr. A575-11/2004)

26
 LVAT praktikoje

• Viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės

asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines
visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos
Respublikos Konstitucija. (2008 m. liepos 25 d. nutartis a. b. Nr.
A146-335/2008)
• Teismas kiekvieną kartą turi ad hoc nustatinėti viešojo intereso
buvimo faktą, atsižvelgdamas į visas konkrečios bylos aplinkybes,
joje nagrinėtinų klausimų pobūdį ir reikšmę (2007 m. lapkričio 5 d.
nutartis a. b. Nr. A17-742/2007).
27
 KT viešuoju interesu pripažino

• Žemė traktuojama kaip visuotinė vertybė, turinti socialinę funkciją -

tarnauti tautos gerovei. (KT 1994 05 27, 1996 09 25 nutarimai)
• Ypatinga ekologinė, socialinė ir ekonominė miško reikšmė aplinkai,
viešiesiems interesams sąlygoja miško savininkų nuosavybės teisės tam
tikrus apribojimus ir suvaržymus. (KT 1998 06 01 nutarimas).
• Natūralią gamtinę aplinką, gyvūniją ir augaliją, atskirus gamtos objektus ir
ypač vertingas vietoves Konstitucija traktuoja kaip visuotinę reikšmę
turinčias nacionalines vertybes. Konstitucijos 54 straipsnyje įtvirtinti
natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų
ir ypač vertingų vietovių apsauga bei gamtos išteklių racionalaus
naudojimo ir gausinimo užtikrinimas - tai viešasis interesas, kurį garantuoti
yra valstybės konstitucinė priedermė. (KT 2005 05 13 nutarimas).
28
viešasis interesas v. asmens subjektinė teisė

Atriboti svarbu, nes:

• apibrėžiamos ginčo nagrinėjimo ribos;
• skiriasi skundo tenkinimo sąlygos;
• lemiamas tam tikrų įrodinėjimo taisyklių taikymas;
• ne visi subjektai turi teisę ginti viešąjį interesą.

29
 Subjektai, turintys teisę ginti viešąjį aplinkos apsaugos
interesą
• Prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos ir jų
pareigūnai
• Visuomeninė organizacija
įsteigta ir vykdanti savo veiklą nacionalinių įstatymų
nustatyta tvarka
suinteresuota
jeigu tokia teisė jai numatyta įstatyme
ginanti viešąjį interesą įstatymo suteiktose ribose
svarbus ir įsteigimo momentas (?)

30