Ekonominis aplinkos

apsaugos
mechanizmas
 Ekonominį aplinkos apsaugos
mechanizmą sudaro:

1) mokesčiai už gamtos išteklių naudojimą;

2) mokesčiai už aplinkos teršimą;
3) kreditavimo reguliavimas;
4) valstybės subsidijos;
5) kainų politika;
6) ekonominės sankcijos ir nuostolių kompensavimas;
7) kiti ekologiniai mokesčiai ir priemonės.
 Nacionalinėjė aplinkos apsaugos strategijoje
EKONOMINĖS PRIEMONĖS
• Aplinkosaugos mokesčiai ir įplaukų naudojimas
• Aplinkai žalingos subsidijos
• Apyvartiniai taršos leidimai
• Užstato sistema
• Žalieji viešieji pirkimai
• Finansinė parama
• Paskolos
• Garantijų sistema
Kuriant ir tobulinant ekonominių priemonių
sistemą, būtina atsižvelgti į šiuos kriterijus:

• efektyvumo
• paprastumo
• priimtinumo
• aiškumo
• ekonominio efektyvumo
• socialinio teisingumo

4
Mokestis už valstybinius gamtos išteklius
Mokesčio objektas yra šie išgaunami valstybiniai gamtos
ištekliai:
1) naudingosios iškasenos;
2) vanduo ir gruntas;
3) medžiojamieji gyvūnai.
Mokestis už valstybinius gamtos išteklius

Mokesčio mokėtojai:
• 1. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai
asmenys, išgaunantys įstatymu apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius,
kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų
teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas.
• 2. Mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai
asmenys, turintys leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų
vienete pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymą, išskyrus biologinio profilio
mokslo ir mokymo įstaigas, vykdančias laukinės gyvūnijos, jos gyvenamosios aplinkos
ir medžioklės mokslinius tyrimus.
Mokestis už valstybinius gamtos išteklius
• Mokesčio tarifai nustatyti įstatyme.

• Už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių

kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį – mokesčio tarifas
x 10.
Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įskaitymas

80 proc. 50 proc. 50 proc.

20 proc.
mokesčio už mokesčio už mokesčio už
mokesčio už
valstybinius medžiojamųjų medžiojamųjų
valstybinius
gamtos išteklius gyvūnų gyvūnų
gamtos išteklius
išteklius išteklius

Valstybės biudžetas Savivaldybių biudžetai

Mokestis už aplinkos teršimą
Mokesčio objektas yra:
1) išmetami į aplinką teršalai;
2) Įstatymo 3 priedėlyje nurodyti gaminiai, kurie nėra bet kokio kito
pagaminto ar įvežto (importuoto) į Lietuvos Respublikos teritoriją
gaminio sudedamoji dalis, be kurios gaminys negali būti naudojamas
pagal paskirtį;
3) pripildyta pakuotė, nurodyta Įstatymo 4 priedėlyje;
4) sąvartyne šalinamos atliekos
Mokesčio už aplinkos teršimą mokėtojai
1. Mokestį už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių moka aplinką
teršiantys fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie Vyriausybės ar jos įgaliotų
institucijų nustatyta tvarka privalo turėti taršos integruotos prevencijos ir
kontrolės leidimą arba taršos leidimą, kuriuose nustatyti teršalų išmetimo
į aplinką normatyvai.
2. Mokestį už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių moka fiziniai ir juridiniai
asmenys, teršiantys aplinką iš ūkinei komercinei veiklai naudojamų mobilių taršos
šaltinių.
3. Mokestį už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis moka gaminių
gamintojai ir importuotojai.
4. Mokestį už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis moka
sąvartyno operatorius.
Mokestis už aplinkos teršimą
• Tarifai nustatyti įstatyme.

• Lengvatos.

• Už išmestą iš stacionarių taršos šaltinių normatyvus viršijantį teršalų

kiekį ar nuslėptą teršalų ir (ar) sunaudotų degalų, ir (ar)
apmokestinamųjų gaminių bei pripildytos gaminių apmokestinamosios
pakuotės, ar sąvartyne pašalintų atliekų kiekį mokestis už aplinkos
teršimą mokamas taikant didesnį tarifą, t.y. taikant nustatytus
koeficientus.
 Mokesčio už aplinkos teršimą įskaitymas

Mokestis už aplinkos 30 proc.

teršimą gaminių ar Mokesčio už
Didesnio
pakuotės atliekomis, aplinkos
tarifo
taip pat sąvartyne teršimą
mokestis už 70 proc.
šalinamomis aplinkos Mokesčio už
atliekomis teršimą aplinkos
teršimą

Valstybės biudžetas
Savivaldybių biudžetai
Aplinkos apsaugos rėmimo programa

• Tikslas ir paskirtis
• Lėšos (įplaukos)
• Panaudojimas
Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialioji programa

• Tikslas ir paskirtis
• Lėšos
• Panaudojimas
 Ekologinis
ženklinimas
Ne maisto produktai
 Teisės aktai
• 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas
(EB) Nr. 66/2010 dėl ES ekologinio ženklo
• Komisijos sprendimai, nustatantys ekologinius kriterijus atskiroms
produktų/paslaugų kategorijoms
 Kas ką veikia?
• Valstybių narių kompetentingos institucijos (įstaigos)
• Europos Sąjungos ekologinio ženklinimo valdybą
• Komisija
Bendrieji ES ekologinio ženklo kriterijų reikalavimai

• kriterijai grindžiami produktų aplinkosauginiu veiksmingumu;

• kriterijais nustatomi aplinkosauginiai reikalavimai;
• kriterijai nustatomi remiantis moksliniais duomenimis, atsižvelgiant į
visą produktų būvio ciklą;
• į kriterijus įtraukiami reikalavimai, kuriais siekiama užtikrinti, kad ES
ekologiniu ženklu pažymėti produktai atitiktų jų numatytą paskirtį.
ES ekologinio ženklo suteikimas ir jo naudojimo sąlygos

• Paraiška;
• Patikrinimas dėl atitikties kriterijams;
• Kompetentingos įstaigos ir ūkio subjekto sutartis;
• Pranešimas Komisijai
Rinkos priežiūra ir ES ekologinio ženklo naudojimo kontrolė

• informacijos apsauga;
• draudimas skleisti klaidinančią informaciją;
• patikrinimai, ar produktas atitinka kriterijus, institucijos iniciatyva
arba gavus skundą;
• uždraudimas produktą žymėti ES ekologiniu ženklu.
 Mokesčiai
• Paraiškos mokestis • Metinis mokestis
• Ne didesnis kaip 0,15 % metinės
• 200 EUR - 2000 EUR. produkto pardavimo vertės;
• Didžiausias mažoms ir • Max. – 25000 EUR.
vidutinio dydžio įmonėms ir • Mažoms, vidutinėms ir mikroįmonėms
besivystančių šalių ūkio arba pareiškėjams iš besivystančių šalių -
subjektams taikomas paraiškos bent 25% mažiau.
mokestis neviršija 600 EUR.
• Didžiausias mikroįmonėms
taikomas paraiškos mokestis –
350 EUR.
• Su EMAS mažinama-30 %
• Su ISO 14001 mažinama -15 %
Maisto produktai
 ES teisės aktai ekologiškų produktų ženklinimui
• 2007 m. birželio 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007 dėl
ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo ir panaikinantis
reglamentą (EEB) Nr. 2092/91;
• 2008 m. rugsėjo 5 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 889/2008, kuriuo
nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl
ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo įgyvendinimo
taisyklės dėl ekologinės gamybos, ženklinimo ir kontrolės;
• 2010 m. kovo 24 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 271/2010, kuriuo iš
dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 889/2008, kuriuo nustatomos
išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 nuostatų dėl ES
ekologinės gamybos logotipo įgyvendinimo taisyklės;
 Nacionaliniai teisės aktai ekologiškų produktų
ženklinimui

• LR žemės ūkio ministro 2009 m. sausio 6 d. įsakymas Nr. 3D-

2 „Dėl Ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų ženklinimo
ir ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų ženklo naudojimo
tvarkos aprašo patvirtinimo”;

• Ekologinio žemės ūkio taisyklės (LR žemės ūkio ministro

2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375 patvirtintos)
 ES ŽENKLAS
Visi Europos Sąjungoje pagaminti ir supakuoti ekologiški produktai, nuo 2010-07-01 turi
būti ženklinami naujuoju ES ekologinės gamybos logotipu.
NACIONALINIS ŽENKLAS
Lietuvoje pagaminti ekologiški produktai yra privalomai ženklinami nacionaliniu
ekologiškų produktų ženklu „Ekologinis žemės ūkis“.
 EKOLOGIŠKŲ PRODUKTŲ ŽENKLINIMO
KONTROLĖ

• Ekologiškų produktų gamybos ir paruošimo etape

ženklinimą ekologiškų produktų ženklu kontroliuoja
sertifikavimo įstaiga - VšĮ „Ekoagros“ .
• Mažmeninės ir didmeninės prekybos įmonėse
ekologiškų produktų ženklinimo kontrolę vykdo
Lietuvos Respublikos valstybinė maisto ir veterinarijos
tarnyba ir teritorinės VMVT.