TARŠOS LEIDIMAI

AAĮ 1 str.
• Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas (toliau – TIPK leidimas) – rašytinis
dokumentas, kuriame, siekiant išvengti pramoninės veiklos sukeliamos taršos, ją sumažinti ar
pašalinti, nustatoma veiklos sąlygų sistema, apimanti poveikio aplinkos elementams kontrolę,
ir kuriuo suteikiama teisė eksploatuoti visą įrenginį, kurą deginantį įrenginį, atliekų deginimo
įrenginį, bendro atliekų deginimo įrenginį, atitinkantį aplinkos ministro patvirtintose Taršos
integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo
taisyklėse nustatytus kriterijus, arba aplinkos ministro nustatyta tvarka tokio įrenginio dalį ar
kelis tokius įrenginius ar jų dalis. Įrenginio, kurą deginančio įrenginio, atliekų deginimo
įrenginio, bendro atliekų deginimo įrenginio sąvokas apibrėžia aplinkos ministras.

• Taršos leidimas – rašytinis dokumentas, kuriuo suteikiama teisė eksploatuoti visą įrenginį,
atitinkantį aplinkos ministro patvirtintose Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo
panaikinimo taisyklėse nustatytus kriterijus, arba aplinkos ministro nustatyta tvarka tokio
įrenginio dalį ar kelis tokius įrenginius ar jų dalis, kuriems netaikomas reikalavimas turėti
TIPK leidimą, ir kuriame nustatomos įrenginio eksploatavimo aplinkos apsaugos sąlygos.
 AAĮ 19 str.
Bendrieji ūkinės veiklos objektų eksploatavimo reikalavimai:

• Leidimai
• Pareiga laikytis eksploatavimo sąlygų, normatyvų ir standartų
• Stebėsena
• Apskaita
• Informacijos viešumas
TIPK leidimas

• AAĮ 19 (1) str. – pagrindiniai principai

• Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo,

pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklės - Lietuvos
Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymas
Nr. D1-528 (su vėlesniais pakeitimais).
Fizinis ar juridinis asmuo privalo eksploatuoti įrenginį (jo dalį, kelis
įrenginius ar jų dalis), nurodytą TIPK taisyklėse, laikydamasis šių
principų:
• imasi visų reikiamų taršos ir kvapų prevencijos priemonių;
• taiko geriausius prieinamus gamybos būdus, kurių apibrėžtį nustato aplinkos ministras,
suderinęs su žemės ūkio ministru ir ekonomikos ir inovacijų ministru;
• nesukelia didelės taršos;
• užtikrina atliekų prevenciją, o jeigu atliekos susidaro, laikydamasis Atliekų tvarkymo
įstatyme nustatytų atliekų tvarkymo prioritetų eiliškumo, užtikrina, kad jos būtų paruoštos
naudoti pakartotinai, perdirbtos, kitaip panaudotos, o kai tai techniškai ir ekonomiškai
neįmanoma, – pašalintos, stengiantis išvengti bet kokio poveikio aplinkai arba jį sumažinti;
• energiją naudoja efektyviai;
• imasi priemonių, būtinų avarijoms išvengti ir (ar) jų padariniams apriboti;
• galutinai nutraukdamas ūkinę veiklą, imasi priemonių, būtinų taršos grėsmei išvengti ir
eksploatavimo vietos būklei tinkamai atkurti.
TIPK leidimai
• AAA išduoda, keičia leidimą, naikina jo
galiojimą, peržiūri leidimo sąlygas.
• Leidimo sąlygų laikymosi kontrolę, išskyrus
triukšmo ir kvapų sklidimo kontrolę, vykdo AAD.
• Leidimas išduodamas neterminuotam laikui.
TIPK leidimų išdavimas
• Paraiška AAA
• Paraiškos leidimui gauti ar pakeisti teikimas ir derinimas
• AAA sprendimas priimti paraišką
• Leidimo parengimas
• Leidimo išdavimas
• Visuomenės ir savivaldybių institucijų dalyvavimas leidimų išdavimo procese
 Taršos leidimai
• AAĮ 19(2) str.

• Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo

panaikinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos
Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d.
įsakymu Nr. D1-259.
 ES lygiu

• Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES

2010 m. lapkričio 24 d. dėl pramoninių išmetamų
teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės)
NEIGIAMO POVEIKO APLINKAI
RIBOJIMO PRIEMONĖS

10
Aplinkos apsaugos normatyvas – nustatyta tvarka įteisinta
ūkinės ar kitos veiklos poveikio aplinkai leistinumo
skaitmeninė ar loginė išraiška.

Aplinkos kokybės norma – teisės aktuose nustatyti

reikalavimai, kuriuos konkrečiu laikotarpiu turi atitikti
aplinka arba konkreti jos dalis.

11
Aplinkos apsaugos standartas
– nustatyta tvarka parengtas ir patvirtintas normatyvinis
dokumentas, kuriame nustatomos bendro ir daugkartinio
naudojimo aplinkos apsaugos taisyklės, bendrieji principai ar
charakteristikos.

12
Gamtos išteklių limitavimas

– gamtos išteklių naudojimo normų nustatymas

atsižvelgiant į turimus duomenis apie gamtos
išteklių kiekį, jų atsinaujinimą ir išsaugojimą
ateičiai.

13
Aplinkos monitoringas

14
 Aplinkos monitoringas

– sistemingas gamtinės aplinkos bei jos elementų

būklės kitimo ir antropogeninio poveikio
stebėjimas, vertinimas ir prognozė.

15
Pagrindiniai aplinkos monitoringo uždaviniai:

1) nuolat ir sistemingai stebėti gamtinės aplinkos ir jos elementų

būklę Lietuvos Respublikos teritorijoje;
2) sisteminti, vertinti ir prognozuoti gamtinėje aplinkoje
vykstančius savaiminius ir dėl antropogeninio poveikio
atsirandančius pokyčius, gamtinės aplinkos kitimo tendencijas ir
galimas pasekmes;
3) kaupti, analizuoti ir teikti valstybės institucijoms, visuomenei
informaciją apie gamtinės aplinkos būklę, reikalingą darniam
vystymuisi užtikrinti, teritorijų planavimo, socialinės raidos
sprendimams priimti, mokslo ir kitoms reikmėms;
4) analizuoti ir vertinti vykdomų aplinkosaugos priemonių
veiksmingumą;
5) užtikrinti tarptautinius aplinkos monitoringo informacijos
mainus.

16
 Aplinkos monitoringo objektai
1) aplinkos oro, vandens, žemės gelmių, dirvožemio,
gyvosios gamtos būklė;
2) natūralių ir antropogeniškai veikiamų gamtinių sistemų
(gamtinių buveinių, ekosistemų) ir kraštovaizdžio būklė;
3) fizikinis, radiacinis, cheminis, biologinis ir kitoks
antropogeninis poveikis bei jo įtaka gamtinei aplinkai;
4) gamtinėje aplinkoje vykstančių globalinių procesų kaita ir
tendencijos (rūgštieji krituliai, ozono sluoksnio kitimas,
šiltnamio efektas ir kt.).

17
Aplinkos monitoringo sistemą sudaro :
• valstybinis monitoringas,
• savivaldybių monitoringas,
• ūkio subjektų aplinkos monitoringas

18
Gamtos išteklių nuosavybės
ir naudojimo teisė

19
Gamtos ištekliai
• – gyvosios ar negyvosios gamtos elementai (augalija, gyvūnija,
įskaitant ir buveines, vanduo, žemė (jos paviršius ir gelmės), kuriuos
žmogus naudoja arba gali naudoti savo reikmėms.

 Sąlyginai pastovūs
 Biologiniai-atsikuriantys
 Išsenkantys arba riboti

20
LR Konstitucijos 47 straipsnis
• Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat
valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos
ir kultūros objektai.
• Lietuvos Respublikai priklauso išimtinės teisės į oro erdvę virš jos teritorijos, jos
kontinentinį šelfą bei ekonominę zoną Baltijos jūroje.
• Žemę, vidaus vandenis ir miškus įsigyti nuosavybėn Lietuvos Respublikoje užsienio
subjektai gali pagal konstitucinį įstatymą.
• Žemės sklypai nuosavybės teise įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis gali priklausyti
užsienio valstybei – jos diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti.

21
LR Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinis įstatymas

Šiame Įstatyme nustatomi:

• 1) užsienio subjektai, kuriems Įstatyme nustatyta tvarka ir
sąlygomis Lietuvoje gali būti leidžiama nuosavybės teise įsigyti žemę,
vidaus vandenis ir miškus;
• 2) sąlygos, tvarka ir apribojimai, kurių laikydamiesi Įstatymo nustatyti
užsienio subjektai gali įsigyti nuosavybės teise žemę, vidaus vandenis
ir miškus.

22
 Subjektai
Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos
kriterijus atitinka užsienio juridiniai asmenys, taip pat kitos
užsienio organizacijos, įsteigti valstybėse, kurios neįeina į
buvusios Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos pagrindu
įkurtas politines, karines, ekonomines ar kitokias valstybių
sąjungas arba sandraugas ir kurios yra bent vienos iš šių sąjungų,
susitarimų ar organizacijų narės:
• 1) Europos Sąjungos;
• 2) Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos;
• 3) Europos ekonominės erdvės susitarimo;
• 4) Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos.
Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos
kriterijus atitinka ir nurodytų valstybių piliečiai ir šių užsienio
valstybių nuolatiniai gyventojai, taip pat Lietuvos Respublikos
nuolatiniai gyventojai, neturintys Lietuvos Respublikos pilietybės.

23
 Santykis su tarptautinėmis sutartimis
• 1. Negali būti sudaroma Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kuri
nustatytų teisę įsigyti žemės sklypus nuosavybės teise Įstatymo
kriterijų neatitinkantiems užsienio subjektams.
• 2. Jokia Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, sudaryta iki šio
Įstatymo įsigaliojimo, negali būti aiškinama kaip suteikianti pagrindą
įsigyti nuosavybės teise žemės sklypą šio Įstatymo nustatytų kriterijų
neatitinkantiems užsienio subjektams.
Žemės gelmių naudojimo ir
apsaugos reguliavimas

25
• Žemės gelmės – žemės plutos (litosferos) dalis nuo
podirvio uolienų paviršiaus sausumoje ir nuo dugno
nuosėdų paviršiaus vidaus vandenyse, kontinentiniame
šelfe ir ekonominėje zonoje Baltijos jūroje.

26
Žemės gelmių nuosavybė
• Žemės gelmės sausumoje ir vidaus vandenyse, teritorinėje jūroje yra
išimtinė Lietuvos Respublikos nuosavybė, o kontinentiniame šelfe ir
išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje Lietuvos Respublikai
priklauso išimtinės teisės į žemės gelmes.

27
 Žemės gelmių tyrimai
Rūšys:
• Tiesioginis
• Nuotolinis
• Netiesioginis

Tiesioginiams ir nuotoliniams žemės gelmių tyrimams reikalingas

Lietuvos geologijos tarnybos išduodamas leidimas.

28
 ŽEMĖS GELMIŲ IŠTEKLIŲ IR ERTMIŲ NAUDOJIMAS

• Žemės gelmių išteklių ir ertmių naudojimo

sąlygos
• Leidimai
• Poveikio aplinkai vertinimas

29
 Žemės gelmių apsauga
Siekiant užtikrinti racionalų žemės gelmių ir jų išteklių naudojimą ir apsaugą, žemės
gelmių apsaugos priemonės įgyvendinamos:

• 1) atliekant teritorijų planavimą;

• 2) atliekant planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą;

• 3) sistemiškai tiriant ir stebint žemės gelmių būklę;

• 4) vykdant žemės gelmių išteklių ir žemės gelmių ertmių naudojimo kontrolę;

• 5) nustatant požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonas;

• 6) nustatant specialiąsias žemės naudojimo sąlygas.

30
Vandens naudojimo ir
apsaugos reguliavimas

31
 VANDENS TELKINIŲ NUOSAVYBĖ

• Valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso:

• požeminiai vandens telkiniai
• valstybinės reikšmės vidaus vandenys.

32
 Pagrindinės vandens naudojimo sąlygos
• Naudojimas netrukdo pasiekti vandensaugos tikslų,
nebloginama būklė
• PAV
• Priemonės, skirtos vandens racionaliam naudojimui ir apsaugai
užtikrinti
• Turi būti laikomasi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų.
Vandens naudojimas
• Vandeniui išgauti
• Rekreacijai ir sportui
• Paviršinių vandens telkinių tvarkymas
• Plaukiojimo priemonių naudojimas
• Statinių statyba
• Upių ir ežerų reguliavimas
• Žuvininkystei, mėgėjų žvejybai
• Nuotekoms išleisti
• Avarijoms ar stichinėms nelaimėms likviduoti
• ir kt.
 Vandens apsauga ir valdymas

• Vandens telkinių ir (arba) jų vandens naudojimo

valdymas planuojamas rengiant vidutinės
trukmės strateginius planavimo dokumentus,
kuriuos aplinkos ministro teikimu tvirtina
Vyriausybė.

• Paviršinių ir (arba) požeminių vandens telkinių

valdymas vykdomas upių baseinų rajonų
pagrindu.

35
Teisinė aplinkos oro apsauga

36
Aplinkos oras
• troposferos oras (ne patalpų), išskyrus darbo aplinkos darbovietėse
orą, kuriam taikomi socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos
apsaugos ministro nustatyti darbuotojų saugos ir sveikatos
reikalavimai ir su kuriuo kiti visuomenės nariai įprastai sąlyčio neturi.
 Aplinkos oro apsaugos prioritetai yra:
• 1) energijos naudojimo veiksmingumo didinimas ir šilumos energijos gamybai
naudojamų kuro deginimo įrenginių sukeliamos taršos mažinimas griežtinant
kietojo kuro vartojimo, kurą deginančių įrenginių eksploatavimo reikalavimus,
plėtojant centralizuoto šilumos tiekimo sistemas, teisinėmis ir finansinėmis
priemonėmis užtikrinant, kad didinant gyventojų tankumą teritorijose,
kuriose galima užtikrinti centralizuotą šilumos tiekimą, nauji šilumos
vartotojai šilumos energija būtų aprūpinami centralizuotai arba šilumos
energijos gamybai naudotų netaršias šilumos gamybos technologijas
(elektros, saulės ar geoterminę energiją);
• 2) transporto priemonių sukeliamos taršos mažinimas mažinant vidaus
degimo varikliais varomų transporto priemonių naudojimą ir didinant
elektrinių transporto priemonių naudojimą;
• 3) geriausių prieinamų gamybos, darnaus susisiekimo paslaugų organizavimo
būdų ir technologijų diegimas.

38
 Aplinkos oro kokybės valdymas
• 1. Aplinkos ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija tvirtina sąrašą teršalų,
kurių kiekis aplinkos ore ribojamas, nustato ribines ir siektinas užterštumo vertes,
leistinus nukrypimo dydžius ir pavojaus slenksčius, taip pat visuomenės,
suinteresuotų institucijų ir įstaigų informavimo apie aplinkos oro užterštumo lygius
tvarką.
• 2. Savivaldybės ir Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos pagal savo
kompetenciją privalo imtis reikiamų priemonių, kad ribinės ar kitos šiame įstatyme
nurodytos užterštumo vertės ir pavojaus slenksčiai nebūtų viršyti.
• 3. Savivaldybių institucijos, siekdamos užtikrinti, kad ribinės ar kitos šiame
įstatyme nurodytos užterštumo vertės ir pavojaus slenksčiai nebūtų viršyti,
savivaldybės strateginiame plėtros plane ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos
plane numato aplinkos oro kokybės valdymo priemones.
• 4. Savivaldybės vykdomoji institucija Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka
Aplinkos ministerijai ar jos įgaliotai institucijai ir visuomenei teikia savivaldybės
strateginiame plėtros ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos planuose numatytų
aplinkos oro kokybės valdymo priemonių vykdymo ataskaitas.

39
 Aplinkos oro kokybės vertinimas
Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija:
• 1) kartu su suinteresuotomis institucijomis visoje šalies
teritorijoje organizuoja oro kokybės rodiklių matavimus ir kitus
tyrimus, reikalingus aplinkos oro kokybei įvertinti;
• 2) nustato minimalų matavimų skaičių, leidžiantį gauti
informaciją, reikalingą aplinkos oro būklei įvertinti;
• 3) nustato aplinkos oro kokybės vertinimo tvarką;
• 4) nustato nepalankių teršalų išsisklaidymo sąlygų nustatymo
kriterijus.

40
 APLINKOS ORO TARŠOS VALDYMAS

1. Taršos mažinimo priemonės

2. Savivaldybės vykdomoji institucija turi teisę priimti
sprendimą dėl transporto priemonių eismo laikino
apribojimo arba uždraudimo tam tikroje savivaldybės
teritorijoje.
3. Kuro reikalavimai
4. Ūkinės veiklos objektų projektavimo, statybos ir
rekonstravimo reikalavimai

41
 Leidimas teršalus išmesti į aplinkos orą
Pirmenybę leidimui gauti turi:
1) asmenys, gaminantys energiją gyvenamosioms patalpoms, sveikatos
priežiūros įstaigoms, taip pat slaugos, vaikų ugdymo ir mokymo
įstaigoms;

2) asmenys, kurių ūkinės veiklos metu išmetamų teršalų kiekis ir

energijos poreikiai, tenkantys vienam tos pačios rūšies gaminiui, yra
mažiausi.

42
Augalijos apsauga ir
naudojimas

43
 Augalija

Laukiniai
augalai

Miško augalija Ne miško žemėje

augantys augalai

Želdiniai

Saugomi augalai

44
• Laukinė augalija - gamtoje natūraliai augantys augalai, grybai ir jų
bendrijos.
• Laukiniai augalai - gamtoje esančių rūšių augalai ir grybai, kurie nėra
pakeisti dirbtinės atrankos būdu.
• Laukinės augalijos ištekliai - laukiniai augalai ir grybai, jų dalys,
augalų gyvybinės veiklos produktai (sula, sakai), kuriuos žmogus
naudoja ar gali naudoti savo reikmėms.

45
 Laukinės augalijos apsauga organizuojama ir vykdoma pagal šiuos
principus:

1) išsaugoma visa Lietuvos gamtai būdingų augalų, grybų rūšių ir bendrijų
įvairovė;
2) ribojamas sunkiai atsikuriančių bei didelę paklausą turinčių laukinės
augalijos išteklių naudojimas;
3) išsaugomi pakankami laukinės augalijos rūšių populiacijų dydžiai;
4) atkuriamos pažeistos laukinės augalijos augavietės;
5) mažinamas laukinei augalijai daromas neigiamas poveikis atliekant
žemės, miškų ūkio darbus bei vykdant kitokią ūkinę veiklą.

46
 Laukinės augalijos apsauga užtikrinama:

1) steigiant saugomas teritorijas Saugomų teritorijų įstatymo

nustatyta tvarka;
2) įgyvendinant šalies ūkio plėtros ilgalaikėse programose,
teritorijų planavimo specialiuosiuose dokumentuose numatytas
priemones išsaugoti nesumažėjusius laukinės augalijos plotus
šalyje ar atskirų savivaldybių teritorijose;
3) sudarant sutartis su žemių savininkais ir naudotojais dėl
atskirų laukinių augalų ir jų bendrijų išsaugojimo, pažeistų
laukinės augalijos augaviečių atkūrimo;
4) ribojant laukinės augalijos išteklių naudojimą.

47
Laukinės augalijos išteklių naudojimo
rūšys yra:
laukinių sėklų, laukinių vaisių (uogų, riešutų ir kt.) rinkimas;
grybų rinkimas;
laukinių vaistinių augalų žaliavos ruošimas;
laukinių techninių augalų (kiminų, nendrių, gluosnių ir kt.)
žaliavos ruošimas;
laukinių augalų ar jų dalių naudojimas dekoratyviniams
tikslams;
ganiava;
kita su laukinės augalijos išteklių ėmimu iš gamtinės
aplinkos susijusi ūkinė veikla.

48
Laukinės augalijos išteklių naudotojai
• 1. Laukinės augalijos išteklių naudotojai gali būti fiziniai ir juridiniai
asmenys, taip pat įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių.
• 2. Žemės, miško, vandens telkinių savininkai, valdytojai ir naudotojai,
laikydamiesi teisės aktų nustatytos tvarkos, gali naudoti laukinės
augalijos išteklius patys arba leisti jais naudotis kitiems asmenims.

49
 Laukinės augalijos išteklių naudotojų teisės

1. Laukinės augalijos išteklių naudotojai turi teisę teisės aktų nustatyta
tvarka naudoti laukinės augalijos išteklius visoje Lietuvos Respublikos
teritorijoje. Privačiuose miškuose, esančiuose ne toliau kaip 100 m nuo
jų savininkų sodybų, ir ne miško žemėje laukinės augalijos išteklius
naudoti leidžiama tik gavus žemės, miško ar vandens telkinių savininkų,
valdytojų ir naudotojų sutikimą ar leidimą.
2. Saugomose teritorijose laukinės augalijos išteklius naudoti leidžiama,
jeigu tai neprieštarauja tų teritorijų apsaugą, paskirtį ir veiklą jose
reglamentuojantiems įstatymams bei kitiems teisės aktams.
3. Laukinės augalijos išteklių naudotojų teises saugo įstatymas ir kiti
teisės aktai. Pažeistos laukinės augalijos išteklių naudotojų teisės turi
būti atkuriamos įstatymų nustatyta tvarka.

50
 Žemės, miškų, vandens telkinių savininkų, valdytojų ir laukinės augalijos išteklių
naudotojų pareigos

• 1) laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų laukinės augalijos naudojimo,

apsaugos ir atkūrimo reikalavimų;
• 2) laikytis priešgaisrinės saugos reikalavimų, įgyvendinti priešgaisrines
priemones, kilus gaisrui, imtis priemonių jam gesinti;
• 3) vykdyti kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas pareigas.

51
 Laukinių augalų gausumo reguliavimas
• Reguliuojamas Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta
tvarka.
• Atskirų rūšių laukiniai augalai ar grybai dėl jų didelio
kenksmingumo žmonėms, naminiams gyvuliams ar
kultivuojamų augalų pasėliams gali būti pripažinti
naikintinais.

52
Miškas – ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs
medžiais, kurių skalsumas ne mažesnis kaip 0,3 ir kurių aukštis
natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5
metrus, ir kita miško augalija, taip pat ne mažesnis kaip 0,1 hektaro
žemės plotas, kuriame medynas išretėjęs ar dėl žmonių veiklos ar
gamtinių veiksnių jame laikinai medžių nėra (želdintinos miško aikštės,
kirtavietės, žuvę medynai). Mišku nelaikomos laukuose, pakelėse, prie
vandens telkinių, gyvenamosiose vietovėse ir kapinėse esančios
medžių grupės, kelio juostose įveisti želdiniai, viešosios geležinkelių
infrastruktūros valdytojo patikėjimo teise valdomuose ne miškų ūkio
paskirties žemės sklypuose augantys medžiai ir krūmai, siauros – iki 10
metrų pločio – medžių juostos, gyvatvorės, pavieniai medžiai ir krūmai,
taip pat miestuose ir kaimo vietovėse ne miškų ūkio paskirties žemėje
įveisti želdynai. Šių želdinių priežiūrą, apsaugą ir naudojimą
reglamentuoja Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas.
53
Pagal ūkininkavimo tikslus, ūkininkavimo režimą ir
pagrindinę funkcinę paskirtį miškai skirstomi į grupes

• I grupė – rezervatiniai miškai.

• II grupė – specialios paskirties miškai.
• A – ekosistemų apsaugos miškai.
• B – rekreaciniai miškai.
• III grupė – apsauginiai miškai.
• IV grupė – ūkiniai miškai.
• A – normalaus kirtimo amžiaus ūkiniai miškai.
• B – trumpo kirtimo amžiaus plantaciniai miškai.

54
 Miškas nuosavybės teise gali priklausyti:
• valstybei
• fiziniams asmenims
• juridiniams asmenims
• užsienio valstybėse įsteigtoms organizacijoms,
neturinčioms juridinio asmens statuso, tačiau turinčioms
civilinį teisnumą pagal tų valstybių įstatymus

55
 Asmenų lankymasis miške
Fiziniai asmenys turi teisę laisvai lankytis miškuose, išskyrus rezervatų ir
specialios paskirties objektų (pasienio zona, kariniai objektai ir kt.) miškus ir
miškus, kuriuose tai apriboja kiti įstatymai.
Savivaldybių vykdomosios institucijos teisė uždrausti ar apriboti fizinių
asmenų lankymąsi miškuose bei vaistažolių, grybų, uogų ir kitų miško išteklių
naudojimą.

56
 MIŠKO NAUDOJIMAS
• Miškai turi būti tvarkomi pagal nepertraukiamo naudojimo principą.
• Miško valdytojų, savininkų ir naudotojų pareigos.
• Privačių miškų savininkai teisę naudotis mišku įgyja gavę žemės sklypo nuosavybę patvirtinantį
dokumentą. Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatus tvirtina Vyriausybė.

57
 Miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis
Miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik Miškų įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais:

1) valstybei svarbiems projektams įgyvendinti;

2) inžinerinės infrastruktūros teritorijoms, apimančioms komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir
aptarnavimo objektus, formuoti;

3) visuomeninės paskirties, bendrojo naudojimo ir atskirųjų želdynų teritorijoms formuoti;

4) naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti ir naudoti, kai nėra galimybės šių iškasenų eksploatuoti ne miško žemėje
savivaldybės teritorijoje arba kai baigiamas eksploatuoti pradėtas naudoti telkinys ar jo dalis, dėl kurių yra išduotas leidimas naudoti
naudingąsias iškasenas;

5) teritorijose, skirtose valstybės sienos apsaugos tikslams ir krašto apsaugos tikslams;

6) atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo teritorijoms formuoti, kai nėra galimybės tokių teritorijų formuoti ne miško žemėje;

7) buvusioms sodyboms privačioje miško žemėje atstatyti Vyriausybės nustatyta tvarka. Teisę atstatyti neišlikusią sodybą, kurios
buvimo faktas nustatomas pagal archyvinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę, – nustatant juridinį faktą, turi tik šios sodybos buvę
savininkai ir (ar) jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą;

8) gyvenamosioms teritorijoms miestuose formuoti, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios
teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje,
administracijos direktorius, išskyrus Neringos savivaldybę;

9) teisėtai pastatyto gyvenamojo namo arba gyvenamojo namo kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruoto
kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto (pagrindinio daikto), sklypui formuoti.

58
MIŠKO ATKŪRIMAS, AUGINIMAS IR
KIRTIMAS
Lietuvos Respublikos teritorijos miškingumas turi būti didinamas
įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įveisiant mišką ne miško
žemėje.
Miško valdytojai, savininkai ir naudotojai mišką privalo atkurti,
želdinius ir žėlinius saugoti bei prižiūrėti savo lėšomis.

59
 Miškas turi būti saugomas nuo:
savavališko miško kirtimo,
miško naudojimo tvarkos pažeidimų,
miško išteklių grobstymo,
miško teršimo, šiukšlinimo,
miško padegimo,
naminių gyvulių daromos žalos,
žvėrių daromos žalos,
 gaisrų, ligų, kenkėjų ir kitų stichinių nelaimių,
miško dirvožemio ir medžių mechaninių pažeidimų.

60
Gyvūnijos apsauga ir
naudojimas

61
 Sąvokos
Laukinė gyvūnija – laisvėje ir nelaisvėje gyvenančių laukinių gyvūnų
visuma.
Laukinės gyvūnijos ištekliai – gyvi ir negyvi laukiniai gyvūnai, jų dalys,
taip pat kiaušiniai ir lizdai.
Laukinės gyvūnijos išteklių naudojimas – laukinių gyvūnų paėmimas iš
jų buveinių (medžiojimas, žvejojimas, gaudymas, rinkimas), gausos
reguliavimas, naudojimas mokslo, mokymo, švietimo, estetikos tikslais,
paėmimas iš buveinių zoologinių kolekcijų sudarymo, globos ir gydymo
tikslais, stebėjimas, žymėjimas, veisimas, kryžminimas, išleidimas į
laisvę, introdukcija, reintrodukcija, perkėlimas, filmavimas,
fotografavimas, balsų įrašinėjimas, laukinių gyvūnų laikymas nelaisvėje,
zoologijos soduose ir prekyba laukiniais gyvūnais.
Laukinis gyvūnas – laisvėje gyvenantis arba nelaisvėje laikomas laukinio
gyvūno rūšies bet kurios biologinio vystymosi stadijos individas.
Gyvūnais pagal šį įstatymą taip pat laikomos gyvūno dalys ar gaminiai iš
jų, taip pat negyvi gyvūnų egzemplioriai.
Laukinių gyvūnų rūšies buveinė – specifiniais abiotiniais ir biotiniais
veiksniais pasižyminti aplinka, kurioje tam tikros rūšies laukiniai gyvūnai
gyvena bet kuriuo savo biologinio ciklo etapu.

62
 Nuosavybės teisė į laukinę gyvūniją
1. Laisvėje gyvenantys laukiniai gyvūnai nuosavybės teise priklauso
valstybei.

2. Laisvėje esantys laukiniai gyvūnai, kurie, vadovaujantis Laukinės

gyvūnijos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimais, buvo paimti iš
buveinių, tampa juos iš buveinių paėmusio asmens nuosavybe, jeigu kiti
įstatymai nenustato kitaip.

3. Nelaisvėje laikyti natūraliai Lietuvos Respublikos teritorijoje paplitusių

rūšių laukiniai gyvūnai, kurie ištrūksta į laisvę ir kurių savininkas per
vieną mėnesį nuo ištrūkimo į laisvę dienos šių gyvūnų nesugauna,
laikomi laisvėje gyvenančiais valstybei nuosavybės teise priklausančiais
laukiniais gyvūnais.

63
Laukinės gyvūnijos išteklių naudotojai turi
teisę:
• 1) naudoti laukinės gyvūnijos išteklius pagal teisės aktų nustatytus
laukinės gyvūnijos apsaugos ir jos išteklių naudojimo reikalavimus;
• 2) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka gauti
finansinę pagalbą laisvėje gyvenančios laukinės gyvūnijos ištekliams
apsaugoti ir atkurti;
• 3) jeigu nelaisvėje laikyti laukiniai gyvūnai ištrūko į laisvę, per vieną
mėnesį nuo šių gyvūnų ištrūkimo į laivę dienos organizuoti jų paiešką
ir juos sugauti.
Laukinės gyvūnijos išteklių naudotojai privalo:
• 1) laikytis teisės aktuose nurodytų reikalavimų ir nepažeisti žemės, miško ar
vandens telkinių savininkų, valdytojų ir naudotojų teisių bei interesų;
• 2) įgyvendinti privalomas laukinės gyvūnijos apsaugos ir jos išteklių
atkūrimo priemones;
• 3) įstatyme nustatytais atvejais atlyginti žalą, atsiradusią dėl laukinės
gyvūnijos išteklių naudojimo;
• 4) nedelsdami pranešti policijai ir Aplinkos apsaugos departamentui apie
kiekvieną nelaisvėje laikytų ir į laisvę ištrūkusių laukinių gyvūnų pabėgimo
atvejį ir savo lėšomis organizuoti šių gyvūnų sugavimą ar numarinimą, jeigu
juos būtina sugauti ar numarinti pagal įstatymą (pvz. dėl hibridizacijos,
epidemijų pavojaus).
 Laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo rūšys:

1) medžioklė;
2) žvejyba;
3) laukinių gyvūnų paėmimas iš jų buveinių;
4) laukinių gyvūnų laikymas nelaisvėje;
5) laukinių gyvūnų laikymas zoologijos soduose;
6) veisimas ir kryžminimas;
7) laukinių gyvūnų perkėlimas, introdukcija, reintrodukcija ir išleidimas į laisvę;
8) laukinių gyvūnų naudojimas mokslo, mokymo, švietimo, estetikos tikslais ir
zoologinėms kolekcijoms sudaryti;
9) laukinių gyvūnų paėmimas iš jų buveinių globos ir gydymo tikslais;
10) laukinių gyvūnų gausos reguliavimas siekiant apsaugoti žmonių sveikatą, fauną ir
florą, išvengti didelės žalos žemės, miško ar žuvininkystės ūkiuose ir kitoms
nuosavybės rūšims;
11) prekyba laukiniais gyvūnais.

66
 Medžioklė
• Medžioklė – medžiojamųjų gyvūnų apsauga ir racionalus naudojimas
vadovaujantis šiuo Įstatymu, kitais medžioklę reglamentuojančiais teisės aktais
bei atsižvelgiant į ekologines medžioklės plotų sąlygas, etikos normas bei šalies
medžioklės kultūros tradicijas.

• Medžiojimas – laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo rūšis, kai siekiama

panaudoti laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų išteklius šiuos gyvūnus
sekant, tykojant, persekiojant, šaudant arba gaudant.

67
Nuosavybės teisė į medžiojamuosius
gyvūnus

1. Laisvėje gyvenantys medžiojamieji gyvūnai nuosavybės teise priklauso

valstybei.

2. Laisvėje esantys medžiojamieji gyvūnai, kurie laikantis šio Įstatymo ir kitų

teisės aktų buvo pagauti arba nušauti, tampa juos pagavusio ar nušovusio
medžioklės plotų naudotojo nuosavybe, išskyrus medžioklės trofėjus, kurie
nuosavybės teise priklauso medžiojamąjį gyvūną sumedžiojusiam asmeniui.

3. Nelaisvėje laikomi medžiojamieji gyvūnai nuosavybės teise priklauso juos

įsigijusiam fiziniam arba juridiniam asmeniui.

68
Medžiojamųjų gyvūnų išteklių
naudojimo teisė
1. Teisę naudoti laisvėje esančių medžiojamųjų gyvūnų išteklius suteikia
Aplinkos ministerijos AAD išduodami leidimą naudoti medžiojamųjų
gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete.
2. Medžiojamųjų gyvūnų, laikomų ir naudojamų nelaisvėje pagal
Aplinkos ministerijos ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos
patvirtintas Laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje taisykles, išteklių
naudojimo teisė priklauso šių gyvūnų savininkui.
3. Sodybose ir negyvenamuose pastatuose bei jų priklausiniuose šių
objektų savininkai, valdytojai ir naudotojai turi teisę, nepaisydami
Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse nustatytų
medžioklės terminų, naudodami šiose taisyklėse numatytas leistinas
gaudymo priemones, gaudyti bei pasiimti tų rūšių plėšriuosius
medžiojamuosius žvėris, kuriems minėtose taisyklėse yra nustatytas
leistinas jų medžioklės terminas. Ši veikla nelaikoma medžiojimu, ir ją
vykdantis asmuo neprivalo būti medžiotojas.
4. Medžioklės plotų naudotojai įgytus laukinių medžiojamųjų gyvūnų
išteklius gali sunaudoti savo reikmėms arba realizuoti Medžioklės
Lietuvos Respublikoje taisyklių nustatyta tvarka.
69
Medžioklės plotų vienetai ir teisės naudoti juose medžiojamųjų
gyvūnų išteklius suteikimas

• Medžioklės plotų vienetų sudarymas ir jų ribų keitimas

• Leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius
medžioklės plotų vienete
• Medžioklės plotų naudotojų teisės ir pareigos

70
 Teisė medžioti suteikiama ir medžiotojo bilietas išduodamas

Lietuvos Respublikos piliečiams, nuolat Lietuvos Respublikoje

gyvenantiems užsieniečiams ir asmenims be pilietybės,
atitinkantiems šiuos reikalavimus:
1) sulaukusiems 18 metų;
2) baigusiems medžiotojų mokymo kursus ir atlikusiems 1 metų
stažuotę pagal Aplinkos ministerijos nustatytą programą, išskyrus
aukštųjų ir aukštesniųjų mokyklų studentus, kuriems pagal jų
mokymo programas buvo dėstomi medžioklės pagrindų kursai;
3) išlaikiusiems medžioklės egzaminą pagal Aplinkos ministerijos
nustatytą tvarką ir programą.

71
Teisė medžioti nesuteikiama ir medžiotojo bilietas
neišduodamas asmenims, kurie:
1) serga sveikatos apsaugos ministro tvirtinamame sąraše nurodytomis
ligomis ar turi šiame sąraše nurodytų fizinių trūkumų, trukdančių
tinkamai elgtis su ginklu;
2) teisti už tyčinius nusikaltimus, jei dar neišnykęs ar nepanaikintas
teistumas;
3) atlieka bausmę už nusikaltimas veiklas;
4) padarė administracinį nusižengimą, susijusį su medžioklę ar žvejybą
reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nesilaikymu, neteisėtu ginklo
panaudojimu, jeigu nuo administracinės nuobaudos ar (ir) administracinio
poveikio priemonės įvykdymo pabaigos praėjo mažiau kaip 1 metai;
5) neturi nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikos
teritorijoje;
6) kitais teisės aktuose numatytais atvejais.

72
 Žvejybos rūšys
• Mėgėjų
• Verslinė
• Specialioji

73
 Žuvininkystės sektoriaus valstybinį valdymą atlieka:
• 1) Žemės ūkio ministerija – formuoja Lietuvos Respublikos žuvininkystės
politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja (prižiūri) jos įgyvendinimą,
dalyvauja formuojant Europos Sąjungos bendrąją žuvininkystės politiką,
organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja (prižiūri) jos įgyvendinimą,
žuvininkystės tyrimus jūrų vandenyse, vykdo žuvų išteklių naudojimo
kontrolę (priežiūrą) jūrų vandenyse;
• 2) Aplinkos ministerija – formuoja vidaus vandenų žuvų išteklių naudojimo ir
kontrolės (priežiūros) politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja
(prižiūri) jos įgyvendinimą, žuvininkystės tyrimus vidaus vandenyse;
• 3) Žemės ūkio ministerija ir Aplinkos ministerija – formuoja vidaus vandenų
žuvų išteklių išsaugojimo ir atkūrimo politiką, organizuoja, koordinuoja ir
kontroliuoja (prižiūri) jos įgyvendinimą.

74
 Žvejybos reglamentavimo priemonės gali būti šios:
• 1) tam tikrų rūšių žuvų žvejybos galimybių ar žvejybos limitų
nustatymas;
• 2) leidžiamų žvejybos įrankių, jų kiekio ir žvejybos būdų nustatymas;
• 3) žvejybos pajėgumo ribojimas atitinkamuose geografiniuose
žvejybos rajonuose;
• 4) minimalaus gaudomų žuvų dydžio nustatymas;
• 5) žvejybos draudimas arba ribojimas tam tikru laiku ir (arba) tam
tikrose vietose;
• 6) tam tikrų rūšių žuvų žvejybos uždraudimas;
• 7) priekrantės ir Kuršių marių žvejybos zonos ribų nustatymas;
• 8) priekrantės ir Kuršių marių žvejybos barų ribų nustatymas;
• 9) žvejybos įrankių ženklinimo tvarkos nustatymas.

75
Mėgėjų žvejyba
• Leidimai naudoti žvejybos plotą (6, 7, 9 str.)
• Teisės į mėgėjų žvejybą suteikimas (11 str.)
Saugomų rūšių apsauga

77
Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių
įstatymas
nustato su natūralioje gamtinėje aplinkoje gyvenančių ar laikinai
esančių, migracijos ar kitu metu pastebimų ar aptinkamų saugomų
laukinių gyvūnų, augalų ir grybų rūšių apsauga ir apsaugos
reglamentavimu susijusius visuomeninius santykius Lietuvos
Respublikos teritorijoje ir jos oro erdvėje, Lietuvos Respublikos
teritorinėje jūroje, kontinentiniame šelfe ir Baltijos jūros
ekonominėje zonoje.

78
Saugoma rūšis – nykstanti, pažeidžiama, reta arba endeminė
gyvūnų, augalų arba grybų rūšis, įstatymo nustatyta tvarka įrašyta į
Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių
sąrašą ir (arba) Europos bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių
sąrašus arba saugoma pagal tarptautinius susitarimus, taip pat visos
laukinių paukščių rūšys, natūraliai paplitusios Europos Sąjungos
valstybių narių europinėje teritorijoje.

79
• Griežtai saugoma rūšis – gyvūnų, augalų ir grybų rūšis, jautri
gamtinės aplinkos pokyčiams ir trikdymui, iš Lietuvos Respublikos
saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašo išskirta kaip griežtai
saugoma ir (arba) įrašyta į Europos bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų
rūšių, kurioms reikalinga griežta apsauga, sąrašą.

80
• Aplinkos ministerija ne rečiau kaip kas 10 metų leidžia
informacinį leidinį – Lietuvos raudonąją knygą.

81
Saugomų rūšių apsauga užtikrinama:
1) steigiant Lietuvos Respublikos saugomas teritorijas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo
nustatyta tvarka ir jose įgyvendinant saugomų rūšių apsaugos priemones;
2) rengiant ir įgyvendinant saugomų rūšių apsaugos planus;
3) reguliuojant ir kontroliuojant saugomų rūšių naudojimą;
4) veisiant saugomas rūšis nelaisvėje ir vėliau populiacijų palaikymo tikslais išleidžiant arba perkeliant į
laisvę;
5) atliekant saugomų rūšių buveinių priežiūrą ir tvarkymą, atkuriant sunaikintas buveines, kuriant
biotopus;
6) atliekant saugomų rūšių apsaugos būklės tyrimus ir stebėseną, rūšių tiriamuosius ir kitus darbus,
reikalingus saugomų rūšių apsaugai organizuoti ir naudojimui reguliuoti;
7) organizuojant duomenų apie saugomų rūšių radavietes ir augavietes kaupimą saugomų rūšių
informacinėje sistemoje;
8) nustatant griežtai saugomų rūšių radaviečių ir augaviečių apsaugos reglamentus;
9) vertinant planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai projektus, atliekant planų ir programų
strateginį pasekmių aplinkai vertinimą ir šių įvertinimų pagrindu ribojant ar draudžiant ūkinę ar kitokią
veiklą, kuri gali daryti neigiamą poveikį saugomoms rūšims;
10) taikant teisinę atsakomybę už nustatyto rūšių apsaugos režimo pažeidimus, nustatant padarytos žalos
atlyginimą;
11) ugdant, šviečiant ir informuojant visuomenę apie saugomų rūšių išsaugojimo svarbą;
12) prisijungiant prie tarptautinių susitarimų dėl saugomų rūšių apsaugos ir įgyvendinant jų
reikalavimus;
13) taikant kitas saugomų rūšių apsaugos būklę palankiai veikiančias ir jų išsaugojimą užtikrinančias
priemones.

82
 Saugomų rūšių naudojimas
Saugomų rūšių naudojimas neturi kelti grėsmės tokių
rūšių ilgalaikiam išlikimui ir pastangoms užtikrinti
palankią jų apsaugos būklę.
Asmenys, naudojantys saugomas rūšis, turi laikytis:
Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo,
Aplinkos ministerijos nustatytos saugomų rūšių naudojimo tvarkos,
Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių,
Prekybos saugomų rūšių laukiniais augalais ir grybais taisyklių
 ir kitų teisės aktų.

83
Žemės, kurioje aptinkamos ar randamos saugomos rūšys, savininkų,
valdytojų ar naudotojų teisės

1) nemokamai gauti informaciją apie saugomas rūšis, jų

radavietes ir augavietes, kurios yra aptinkamos ar randamos jų
žemėje;
2) Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai teikti informaciją ir
pasiūlymus dėl saugomų rūšių apsaugos ar jų palankios būklės
atkūrimo;
3) gauti paramą ūkininkavimui, kad būtų tinkamai tvarkomos
arba atkuriamos saugomų rūšių radavietės ir augavietės ir
būtų kompensuotos žemės savininko, valdytojo ar naudotojo
prarastos pajamos arba susidarančios papildomos išlaidos dėl
atitinkamų ūkininkavimo formų taikymo;
4) stebėtojo teise dalyvauti atliekant saugomų rūšių mokslinius
tyrimus ir stebėseną.

84
Žemės, kurioje aptinkamos ar randamos saugomos rūšys,
savininkų, valdytojų ar naudotojų pareigos

• 1) informuoti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės

institucijas apie pastebėtus pažeidimus, neteisėtą veiklą,
kuri pažeidžia saugomų rūšių apsaugą;
• 2) sudaryti sąlygas savo žemėje atlikti saugomų rūšių
mokslinius tyrimus ir stebėseną;
• 3) konsultuotis dėl veiklos leistinumo su Aplinkos
ministerija arba jos įgaliota institucija.

85
Saugomos teritorijos

86
Natura 2000

Europos Bendrijos svarbos saugomų

teritorijų bendras tinklas, susidedantis iš
buveinių ir paukščių apsaugai svarbių
teritorijų, skirtas išsaugoti, palaikyti ir
prireikus atkurti natūralius buveinių tipus ir
gyvūnų bei augalų rūšis
Europos Bendrijos teritorijoje.

87
 Natura 2000 direktyvos
• 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyva 79/409/EEB dėl laukinių
paukščių apsaugos
• Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB 2009 m. lapkričio 30 d.
dėl laukinių paukščių apsaugos(kodifikuota redakcija)
• 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių
buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos

88
Saugomos teritorijos
Lietuvoje

89
 Saugomų teritorijų steigimo tikslai
• išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius
kompleksus ir objektus (vertybes), kraštovaizdžio ir
biologinę įvairovę;
• užtikrinti kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą, gamtos
išteklių subalansuotą naudojimą ir atkūrimą,
• sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui, moksliniams
tyrimams ir aplinkos būklės stebėjimams,
• propaguoti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius
kompleksus ir objektus (vertybes).

90
 Saugomų teritorijų sistemą sudaro:

1) konservacinės apsaugos prioriteto teritorijos. Šiai kategorijai

priskiriami šie saugomų teritorijų tipai: rezervatai, draustiniai ir
paveldo objektai;
2) atkuriamosios apsaugos prioriteto teritorijos. Šiai kategorijai
priskiriami šie saugomų teritorijų tipai: atkuriamieji sklypai,
genetiniai sklypai;
3) ekologinės apsaugos prioriteto teritorijos. Šiai kategorijai
priskiriamos ekologinės apsaugos zonos;
4) kompleksinės saugomos teritorijos. Šiai kategorijai priskiriami
šie saugomų teritorijų tipai: valstybiniai parkai – nacionaliniai ir
regioniniai parkai, biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijos –
biosferos rezervatai ir biosferos poligonai.

91
 Veiklą saugomose teritorijose reglamentuoja:
• 1) Saugomų teritorijų įstatymas, Specialiųjų žemės naudojimo
sąlygų, Aplinkos apsaugos, Nekilnojamojo kultūros paveldo
apsaugos, Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių, Laukinės
gyvūnijos, Laukinės augalijos, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio
aplinkai vertinimo, Miškų, Teritorijų planavimo, Statybos bei kiti
įstatymai;
• 2) saugomų teritorijų nuostatai;
• 3) saugomų teritorijų planavimo dokumentai;
• 4) saugomų teritorijų tipinis apsaugos reglamentas;
• 5) apsaugos sutartys, kurias Vyriausybės įgaliotos institucijos jos
nustatyta tvarka sudaro su žemės savininkais ir valdytojais ir
įregistruoja Nekilnojamojo turto registre, kai su žemės savininkais ir
valdytojais individualiai susitariama dėl kraštovaizdžio, gamtos
vertybių papildomų apsaugos ir naudojimo priemonių nustatymo
arba tvarkymo priemonių įgyvendinimo jų valdomoje žemėje.
92