ONS POKt\IBIAI

WlTII GOD su DIEVU

- an uncon11110n dialogue - - neitikėtinas dialogas -
book 2 antroji knyga

Neale Donai.d Walsch Neale Donald Walsch

HAMPTON ROADS
PUBUSHING COMPANY, INC MIJALBA
NEWYORK
Kaunas 2007
UDK 23/28 versta iš leidinio: Neale Donald Walsch 'IURINlS
Va221 Conw,n;ationswthGod: anuncollDllJlldialogµ.e
Copyright © 1997 by Neale Donald Walsch
Originally published by Hampton Roads Padėkos. ...... ..........................7
Publishing Company, Inc., 1997 Įžanga. ... 11
l. 15
2 ...21
3. .38
4 ..58
5 .. .... 68
6 ...78
7 ...83
8 .. .99
9 ....... ............... ..................1 14
10. ...... 135
IŠ ANGLŲ KALBOS VERTĖ l 1..... ..... M5
ANDRIUS RONDOM<\NSKIS 12 .. .........157
IR JONAS VITKŪNAS 13 ...... . . ........U6
14.. ......... 179
15. .lfil
16 .............. ....... l�
17 .......�5
18.. ......... W4
19. ............. 221
20 .. ...... 2�
Pabaigos žodis .�8

© ,,Mijalba", 2004
© Vertimas į lietuvių kalbą:
ISBN 9955-599-20-0 (2 tomas) A.Rondomanskis ir
ISBN 9955-599-21-0 (3tomas) J o n a s Vitkūnas, 2004
 PADĖKDS
Ši KNYGA SKIRTA:

Samanthai Padėkų skyrelio pradžioje visų pirma noriu paminėti Visa

Tarai-Jenellei Apimantiji,, kuris yra visų daiktų bei reiškinių Šaltinis ir iš
Niekalui kurio radosi ši knyga. Kai kurie, taip pat aš, H vadina Dievu,
Travisui tačiau Šaltiniui vardas nesvarbu. Jis buvo, yra ir visada bus
Karusui Amžinasis Šaltinis.
Tristanui Antra, dėkoju savo nuostabiems tėvams, per kurių sąjungą
Devanui Dievas įkvėpė man gyvybę. Mano Tėvas ir Motina buvo ne­
Dustinui apsakoma pora. Didžiai aplinkinių nuostabai, jie vienas kitą
Dylanui vadino „kenkėju" ir „nuodu". ,,Kenkėjas" buvo mano tėvas, o
jį žudantis „nuodas" - motina.
Jūs man dovanojote kur kas daugiau, Mano motina Anna buvo išties ypatinga moteris. Ją puo�
negu kad aš esu davęs jums. Nebu­ begalinė atjauta, švelni išmintis ir kantrybė, ji mokėjo viską
vau toks tėvas, koks turėjau būti. Ta­ atleisti, viską atiduoti ir viską iškęsti. Ji tikėjo Dievą taip karš­
čiau palaukite. Mes dar nepriėjome tai, kad jaunas katalikų kunigas, mirties valandą suteikęs jai
kelio galo. Gyvenimas tęsiasi. paskutinį sakramentą, gerokai susijaudinęs ir sukrėstas sušnibž­
dėjo: ,,Dieve, šalia jos taip ramu!"
Atiduodamas aukščiausiąją duoklę savo motinai noriu pa­
sakyti, jog kunigo žodžiai manęs nenustebino.
Mano tėvas Aleksas vargu ar turėjo kilmingiems žmonėms
būdingų bruožų. Jis buvo ūmus, stačiokiškas, šiurkštus, žmo­
nės kalbėjo, jog jis kartais - netgi žiaurus, ypač su mano mo­
tina. Aš jo neteisiu (kaip neteisiu nė vieno žmogaus). Jo taip
pat neteisė motina (atvirkščiai: paskutiniais savo gyvenimo žo­
džiais ji jį gyrė), tad jos pavyzdys man jokiu būdu neleidžia
elgtis kitaip.
 pokalbiai su Dievu
Antra vertus, tėvas turėjo aibę gerų savybių, kurias motina
labai vertino. Jis karštai tikėjo, kad žmogaus dvasios negalima
palaužti, ir kuo puikiausiai suprato, jog norint ką nors pasiek­
ti reikia ryžtingai veikti, o ne verkšlenti. Jis man kalė į galvą.
kad tinkamai nusiteikus galima pasiekti viską. Už jo nugaros
šeima jautėsi kaip tvirtovėje. Tėvas buvo absoliučiai patiki­
mas, labai veiklus, visais klausimais turėdavo tvirtą savo nuo­
monę ir niekada nepralaimėdavo. Net didžiausių sunkumų
akivaizdoje jis tarsi maldą kartodavo: ,,Visa tai niekai." Tie
žodžiai įsirėžė man į sąmonę, todėl taip pat ėmiau juos karto­
ti nelengvomis gyvenimo akimirkomis. Ir jie man visą laiką
padėdavo!
Turiu, beje, pasakyti, kad tai manęs visiškai nestebina. (Te
šie mano žodžiai būna duoklė tėvui.)
Taigi tėvas su motina metė man nepaprastą iš§ūkį, ir aš
išmokau besąlygiškai mylėti bei pasikliauti savo jėgomis. Ko­
kia puiki komanda!
Ankstesnėje knygoje padėkojau kitiems savo šeimos nariams
bei artimiems draugams, kurie man daug davė gyvenime - ir
tebeduoda. Dabar noriu paminėti dar du ypatingus žmones,
su kuriais susipažinau jau išėjus pirmajai knygai. Tai daktaras
Leo ir ponia Letha Bush. Žvelgdamas į juos supratau, kad
rūpestis artimaisiais, gerumas, svetingumas, tikėjimas vienas
kitu bei meilė visada susilaukia gausaus atlygio. Jie tapo ma­
no mokytojais ir įkvėpėjais.
Noriu padėkoti ir kitiems savo mokytojams. Tai Dievo siw,­
ti angelai, kurie atnešė man nepaprastą ir labai svarbią žinią.
Vieni jų palietė mane, kiti buvo atokiau, dar kiti bendravo su
manimi iš visuotinių Visa Ko ištakų ir net nenutuokė apie
mano egzistavimą. Jų skleidžiama energija kaupiasi mano sie­
loje. Tie angelai - tai mąstytojai, valstybių vadovai, rašytojai
ir pakeleiviai, kartu su manimi žengiantys Keliu. Dėl jų indė­
lio į kolektyvinę sąmonę radosi išminties lobynas, kurio išta­
kos glūdi Dievo prote. Pokalbiai su Dievu kilo iš to paties Sal-
8
neįtil<ėlinas dialo,ps
tinio. Šiqje knygoje aš įkūnijau savo patirties, žinių bei supra­
timo visumą. Visa tai pasisėmiau bendraudamas su Dievu -
pačiomis įvairiausiomis formomis. Iš tiesų visatqje egzistuoja
viena Amžinoji Tiesa, o visos regimai naujos mintys tėra jos
atkartojimas.
Be to, už gyvenimo dovanas taip pat noriu padėkoti šiems
žmonėms:
Kenui Keyesui jaunesniajam, kurio įžvalga nušvietė dau­
gelio žmonių, taip pat ir mano, kelią. Jis jau grįžo į Dieviš­
kuosius namus, tačiau vis dar girdžiu jo tiesos žodį.
Dolei Parton, kurios muzika, šypsena ir vien buvimas šiame
pasaulyje laimino žmones ir taip dažnai glostė mano širdį -
net kai ji būdavo palūžusi, ir, rodėsi, jos niekas negalėdavo
paguosti. Tai tikras stebuklas.
Terei Cole-Whittaker, kurios nuovoka, išmintis, įžvalga
bei džiaugsmas buvo man pavyzdys ir asmenybės matas nuo
pirmosios mūsų susitikimo dienos. Ji pakylėjo daugybės žmo­
nių dvasią.
Neilui Diamondui, kuris per savo meną sugebėjo pažvelgti į
savo sielos gelmes. Jis palietė ir mano sielą. ir visų mūsų kartos
žmonių sielas. Jo talentas ir kilnumas išties neaprėpiami.
Theai Alexander, kuri savo literatūros kūriniais drįso paža­
dinti manyje beribę meilę, nesaistomą jokių nuoskaudų, įsi­
pareigojimų, pavydo ar lūkesčių.
Robertui Rimeriui, kuris... elgėsi taip pat.
Warrenui Spahnui, kuris išmokė mane, kad siekiant to­
bulumo reikia vadovautis pačiais aukščiausiais standartais, rei­
kalauti iš savęs visko ir nepasitenkinti mažesniais pasiekimais,
net jei toks kompromisas sunkiai pastebimas. Warrenas, did­
vyriškai kovojęs ir mūšio laukuose, ir sporto arenose, buvo
taip pat gyvenimo didvyris, visada bet kokia kaina besisten­
giantis pranokti patį save.
Jimmiui Carteriui, kuris nežaidė politinių žaidimų, o el­
gėsi taip, kaip liepia Aukščiausias Įstatymas.
 pol<albiai su .a-
Shirlei MacLaine, kuri parodė, jog aukštas intelektas pui­
kiai dera su linksmu būdu ir apie mažus dalykus galima kal­
bėti taip pat kaip apie didelius, nes tai, kas sunku, yra kartu ir
lengva, o tai, kas gilu, - seklu. Ji, kurdama idėjų rinką, paky­
lėjo mūsų diskusijų, vadinasi, ir sąmonės, lygį.
Oprai Winfrey, kuri... elgiasi taip pat.
Stevenui Spielbergui, kuris... elgiasi taip pat.
George'ui Lucasui, kuris... elgiasi taip pat.
Ronui Hovardui, kuris... elgiasi taip pat.
Hughui Downsui, kuris... elgiasi taip pat.
Ir Gene'ui Roddenberriui, kurio dvasia dabar girdi mano
žodžius ir šypsosi, nes jis rodė man Kelią, rizikavo, peržengė
ribą ir, galima sakyti, atsidūrė ten, kur niekas kitas iki jo ne­
buvo įkėlęs kojos.
Tie žmonės - didžiulis lobis, kaip, beje, ir mes visi. Ta­
čiau skirtingai nei daugelis, jie didžiąją dalį savo lobyno išda­
lijo kitiems, pasinėrė į įvykių tėkmę ir tokiu būdu atskleidė
pasauliui, kas esą. Jie net nežinojo, ar jų dalijamos dovanos
pasiekė adresatus. O tos dovanos tebesilieja.
Dėkoju jiems visiems. Jie praturtino mano gyvenimą.
10
-fŽ4J'IGA
Ši knyga - ypatingas dokumentas.
Tai Dievo siųsta žinia apie socialinę, edukacinę, seksuali­
nę, politinę, ekonominę bei teologinę revoliuciją, kurios už­
mojų mes net neįsivaizduojame.
Tačiau jos pradai glūdi mūsų, ši.ąje planetoje gyvenančių žmo­
nių, troškimuose, nes mes norime kurti geresnį gyvenimą, plėsti
savo sąmonės ribas, atnaujinti pasaulį. Kad ir ką darysime, Die­
vas mūsų nepasmerks. Jis parodys mums kelią. Tačiau Ji mums
savo patarimų neperša. Neperša dabar, nepirš niekada.
Šioje knygoje parašyti žodžiai valdo mano mintis, kelia neri­
mą, meta Th&ilq, pakylėja dvasią. Jie valdo mintis ir gniaužia kva­
pą, nes jų prasmė man yra neaprėpiama. Jie kelia nerimą, nes
juose aš atpažįstu dalelę savęs ir visos žmonijos. Jie meta iššūkį,
nes kaip niekas iki šiol skatina keistis, augti, tapti pasaulio Šalti­
niu, kuriame iš.isklaido pyktis, pavydas, seksualiniai sutrikimai,
skurdas, išsilavinimo spragos, socialinė nelygybė, politinės intri­
gos, tuščiažodžiavimas. Ir jie pakylėja dvasią, nes dovanoja viltį,
jog visa tai pasiekiama.
Ar mes išties galime sukurti tokį pasaulį? Dievas sako „taip",
tereikia tvirtai pasirinkti tokį kelią.
Ši knyga - tai penkerius metus besitęsiantis dialogas su
Dievu. Ji antroji iš trijų knygų serijos.
Jūs neprivalote tikėti, jog čia parašyti žodžiai iš tiesų atėjo iš
Dievo. Svarbu, ar jie turi vertę, ar padeda įsigilinti į daiktų bei
reiškinių esmę, ar skatina atbusti, ar kreipia naujų siekių link, ar
11
 pokalbim su Diem
palengvina gyvenimą šiąje žemėje. Dievas žino, jog privalome
keistis. Negalime gyventi, kaip gyvenome iki šiol.
Pirmoji Pokalbių su Dievu trilogijos knyga pasirodė 1995-
ųjų gegužę. Ji buvo labai asmeniška ir pakeitė mano gyveni­
mą. Ir daugelio kitų. Ji greitai tapo labai populiari, pirmai­
siais metais po išleidimo per mėnesį buvo nuperkama po 12
000 jos egzempliorių. Be abejo, knygos „autorius" visiems
labai gerai žinomas. Štai kodėl šis kūrinys taip traukia dėmesį
ir skleidžia tokią jėgą.
Esu be galo laimingas, jog tapau vyksmo dalimi - to vyks­
mo, kurio metu tūkstančiams žmonių darsyk primenamos di­
džiosios tiesos. Esu laimingas todėl, kad daugybė žmonių pri­
pažino mano darbo vertę.
Turiu prisipažinti, jog iš pradžių ne juokais išsigandau.
Ėmiau baimintis, jog žmonės palaikys mane didybės manijos
kamuojamu bepročiu. Arba jie iš tikro patikės, kad šiuos žo­
džius įkvėpė Dievas ir pradės jais sekti. O kodėl aš visa to
bijojau? Atsakymas labai paprastas: rašydamas šią knygą, ga­
lėjau suklysti.
O vėliau ėmė plaukti laiškai. Juos rašė žmonės iš viso pa­
saulio. Ir man tapo aišku. Širdimi supratau, kad buvau teisus.
Pasauliui reikėjo šios knygos, ir kaip tik dabar!
(Kita vertus, sąvokos „suklysti" ar „būti teisiam" yra san­
tykinės, jos priklauso nuo mūsų gyvenimo patirties. Taigi teig­
damas, jog ši knyga „teisinga", visų pirma turiu galvoje, kad
joje kalbama apie tai, kokie mes norėtume būti.)
Tačiau kai pasirodė antroji trilogijos knyga, mane vėl ėmė
kankinti abejonės. Cia nagrinėjamos pasaulinio masto egzisten­
cinės bei politinės problemos, ir su kai kuriomis šiuose pusla­
piuose išdėstytomis mintimis eilinis skaitytojas gali nesutikti.
Taigi aš nerimauju. Aš nerimauju, kad jums ši knyga nepatiks ir
jūs apkaltinsite mane vienoj kitoj vietąj suklydus. Man baugu,
jog galbūt prisiliečiau prie širšių lizdo ar sukėliau audrą. Ir vėlgi
kamuoja klausimas, ar aš nesuklydau.
12
�dialqps
Suprantama, privalau atsakyti už savo žodžius. Pagaliau galiu
pasiremti pirmosios knygos patirtimi. Ji turbūt guli priešais jus.
Jūs matote, kad neturiu tikslo sukrėsti savo skaitytąjų. Tenoriu
sąžiningai ir tiesiai pranešti jums, ką atsakydamas į mano klausi­
mus man tarė Dievas. Aš Jam pažadėjau, jog mūsų pokalbių
turinį paskelbsiu viešai, ir šį pažadą vykdau.
Ir jūs turite pažadėti, kad kiekvieną akimirką savo minti­
mis bei tikėjimu atsakysite į jums mestą iššūkį ir nuolatos
tobulėsite. Tik žmogui, davusiam tokius įžadus, verta paimti
šią knygą į rankas.
Regis, mūsų nuomonės sutampa. Taigi būgštauti nedera.
Esame, kas esame, o kas esame, taip ir elgiamės. Tereikia būti
nuosekliems ir atsikratyti baimės. Dabar suprantu (man atro­
do, jog tai žinojau visados), kad mes esame pranašai - ir jūs, ir
aš. Antraip nebūčiau parašęs šios knygos, o jūs jos neskairytu­
mėte. Mes esame pranašai ir turime atlikti savo misiją. Pirma,
privalome išsiaiškinti, ar teisingai supratome Pokalbių su Die­
vu mums siunčiamą žinią. Antra, šią žinią reikia integruoti į
gyvenimą, kad ji subrandintų savo vaisius. Ir trečia, asmeni­
niu pavyzdžiu šios žinios tiesą turime nešti visiems, prie ku­
rių šiame gyvenime prisiliečiame.
Man malonu, jog jūs nusprendėte drauge su manimi leis­
tis į šią kelionę. Esu ne vienas. Man bus ir lengviau, ir links­
miau. Eikime per šios knygos puslapius, nors tai nebus labai
paprasta. Ne taip, kaip skaitant pirmąją trilogijos knygą - ji
buvo švelnus ir šiltas Dievo apkabinimas. Antrojąje knygoje
Dievas, nors mylėdamas, purto mus už pečių, kviečia atsibus­
ti, ragina kilti į aukštesnį būties lygmenį.
Visada egzistuoja aukštesnis lygmuo. Mūsų siela, čia esan­
ti tam, kad patirtų visa, kas duota žmogui, neleis mums nu­
rimti. Nors renkamės mes, siela kiekvieną akimirką saugo mus
nuo pernelyg didelio pasitenkinimo savimi bei abejingumo.
Nes daug ką reikia sukurti šiame pasaulyje, daug ką pakeisti.
Visada atsiras dar neįveikta viršukalnė, dar neištyrinėtos sri-
13
 pokalbiai su Di,ew,

tys, dar nenugalėta baimė. Ir visada šalimais bus platesnės

erdvės, prasmingesnės mintys, didingesnės vizijos.
Taigi antroji knyga šiek tiek sudėtingesnė už pirmąją. Jei
ją skaitydami pasijusite nejaukiai, tegu taip ir būna. Jeigu

I
valtis pradės siūbuoti, laikykitės tvirčiau, imkite elgtis pagal
aukštesnius standartus. O geriausiai būtų, jei savo gyvenimo
pavyzdžiu sukurtumėte juos patys.

Nea/e Dona/d Walsch Dėkąju, kad atėjote. Dėkąju, kad esate čia.
Aslandas, Oregonas Jūs čia todėl, kad taip buvo susitarta. Nors aš jūsų nema­
1997 metų kovas tau, jūs nusprendėte būti su manimi. Jūs čia §ą valandą ir su
ši.a knyga rankose. Todėl dėkąju jums.
Galbūt jūs iki galo neįsisąmoninote savo veiksmų. Galbūt
tai, ką dabar darote, yra paslaptis jums patiems. Taigi noriu
šį bei tą paaiškinti.
"1sų pirma noriu pasakyti, jog ši knyga pateko į jūsų rankas
pačiu laiku. Jei dabar ši.to dar nežinote, tai i§;ėmę jos turinį iki
galo suprasite tai be jokių abejonių. Gyvenime viskas įvyksta tam
tikra tobula seka, ir šios knygos pasirodymas - ne išimtis.
Dabar jūs turite tai, ko ilgai ieškąjote ir troškote. Tai yra jūsų
svarbiausias, o galbūt ir pirmasis tikras sąlytis su Dievu.
Tai yra kontaktas. Jis visiškai tikras.
Dievas nori su jumis pakalbėti. Dabar ir per mane. Sakau,
nes kalbėjausi su Juo pats ir žinau, kad tai įmanoma. Ir ne tik
įmanoma - tai vyksta nuolatos. Tai vyksta čia ir kaip tik §ą
akimirką.
Svarbu suprasti, jog šis pokalbis, galima sakyti, vyksta to­
dėl, jog esate jūs. Ir ši knyga pasirodė todėl, kad esate jūs.
Mes patys esame visų savo gyvenimo įvykių priežastis, mes
patys kuriame drauge su Didžiuoju Kūrėju.
Pirmąsyk su Dievu kalbėjau 1992 - 1993 metais. Tada
parašiau Jam piktą laišką, kuriame klausiau, kodėl mano gy­
venimas kupinas kovų ir nesėkmių. Visa, kas mane supo -
darbas, vaikai, galų gale mano sveikata - buvo kovos ir nesėk-

14 15
 pol<a/biai su Du,,,u
mės. Taigi savo laiške reikalavau atsakymo, ką daryti, kad im­
tų sektis.
Didžiai mano nuostabai, atsakymas atėjo.
Kaip tai įvyko ir kokie buvo atsakymai, aš rašiau pirmojoje
Pokalbių su Dievu knygoje, išėjusioje 1995-ąjų gegužę. Jūs
girdėjote apie ją, o galbūt netgi skaitėte. Jeigu taip, tai šios
įžangos toliau galite neskaityti.
O neskaičiusieji pirmosios trilogijos dalies, tikiuosi, grei­
tai su ja susipažins, nes ji atsako į daug klausimų apie mūsų
kasdienį gyvenimą: kas yra pinigai, meilė, seksas, Dievas, svei­
kata ir liga, maistas, santykiai su žmonėmis, teisingi poelgiai
ir dar daugelis kitų dalykų.
Jeigu seniau man būtų leista paprašyti Dievo ką nors do­
vanoti pasauliui, tai būtų informacija, pateikta pirmojoje kny­
goje. Dievas šį prašymą jau įvykdė. (Aš atsakiau į tavo klausi­
mus, tau dar nespėjus pakiausti?)
Taigi tikiuosi, kad perskaitę antrąją knygą (o gal ir anks­
čiau), jūs nuspręsite perskaityti ir pirmąją. Viską lemia mūsų
apsisprendimas. Grynasis Apsisprendimas leido jums dabar
skaityti ši.uos žodžius ir Grynasis Apsisprendimas lemia kiek­
vieną jūsų gyvenimo potyrį. ( Apie tai kalbama pirmojoje kny­
goje.)
Pirmieji antrosios knygos skyriai buvo parašyti 1996-ąjų
kovą. Jie bendrais bruožais supažindina su visa toliau patei­
kiama informacija. Kaip ir pirmosios knygos atveju, jos gavi­
mo procesas yra labai paprastas. Aš imu tu!!čią lapą popieriaus
ir paprasčiausiai jame užrašau klausimą. Bet kokį klausimą,
kuris šauna į galvą. Ir vos tik tą klausimą užrašau, į galvą tuo­
jau pat ateina atsakymas - tarsi Kažkas pašnabžda jį į ausį. Aš
rašau atsakymus lyg diktantą.
Išskyrus kelias įžangines eilutes, visa šios knygos medžiaga
buvo surašyta ant popieriaus per šiek tiek daugiau nei metus,
o pradėjau 1993-ąjų pavasarį. Noriu pateikti ją jums tokia
tvarka, kokia ji buvo pateikta man...
16
�"""-
1993 metai, Velykų sekmadienis. Aš esu čia, nes man liepta.
Mano rankoje plunksnakotis, šalia guli lapas popieriaus, aš
pasirengęs pradėti.
Dievas prašė, kad būčiau čia. Mes numatėme datą. Mes
pradedame antrąją Pokalbhį su Dievu trilogijos knygą. Tai bus
bendras - Dievo, mano ir jūsų - potyris.
Dar nežinau, apie ką ši.oje knygoje bus kalbama, kokios
temos bus nagrinėjamos. Aš neturiu jokio šios knygos plano.
Jo tiesiog negali būti. Ne man spręsti, kas turi įvykti. Spren­
džia Dievas.
1992 metų Velykų sekmadienį, kaip tik prieš metus, Die­
vas pradėjo su manimi dialogą. Žinau, jog tai skamba keistai,
tačiau įvyko, kas įvyko. Neseniai šis pokalbis baigėsi. Man
buvo liepta atsikvėpti... ir pratęsti pokalbį šiandieną.
Data yra paskirta ir jums. Todėl dabar jūs čia. Aš įsitiki­
nęs, jog ši knyga skirta ne vien man - ji taip pat per mane
skirta jums. Neabejoju, kad jūs ieškojote Dievo ir norėjote
išgirsti Jo Žodį. Aš taip pat.
Šiandieną rasime Dievą drauge. Tai yra geriausias būdas
ieškoti Dievo. Drauge. Pavieniui Jo niekuomet nerasime. No­
rėdami suprasti, jog nesame atskirti nuo Dievo, turime su­
prasti, jog nesame atskirti vienas nuo kito. Ir kol nesuprasi­
me, kad mes visi sudarome Visumą, tol nesuprasime, kad tai
Visumai priklauso ir Dievas.
Dievo nėra atskirai nuo mūsų. Tai mums kartais atrodo,
kad mes atskirti nuo Dievo.
Tai klaida, būdinga mums visiems. Kadangi esame atskir­
ti vieni nuo kitų, tai artimiausias kelias Dievo link yra susieiti
į draugę. Turime liautis vieni nuo kitų bėgę. Ir, žinoma, liautis
bėgę nuo savęs.
Turime kalbėti tiesą. Visiems. Visada.
Reikia kalbėti tiesą be paliovos. Pradėkime nuo tiesos apie
save ir atskleiskime ją sau. Tada pasakykime sau tiesą apie
17
 pokalbiai su Di,ew,
kitus. Praneškime kitiems tiesą apie save. Pasakykime tiesą
jiems apie juos pačius. Ir pagaliau pasakykime tiesą visiems
apie visa ką.
Tai yra Penkios Tiesos Sakymo Pakopos. Penkialypis kelias į
laisvę. Mus is"'laisvins tiesa.
Ši knyga apie tiesą. Ir ši tiesa - ne mano. Ši tiesa - Dievo.
Pirmasis mūsų pokalbis - Dievo ir mano - baigėsi prieš
mėnesį. Manau, šis bus panašus: aš klausiu, o Dievas atsako.
Dabar, rodos, pats laikas klausti.
rn-,
ar� �ta taip, kaip turi�?
Taip.
Ir man taip atrodo.
Tik ši.oje knygoje apie tam tikrus dalykus Aš kalbėsiu neklau­
siamas. Pirmąje knygąje, kaip meni, to bemaž nebuvo.
Taip. Tačiau kam. dabar tos wign,bės?
Nes ši knyga rašoma Mano reikalavimu. Tu pats apie tai
jau sakei. Pirmoji knyga buvo tavo projektas, tu jį ir vykdei.
Rašydamas pirmą knygą, tu turėjai planą, o ši rašoma be
jokio plano. Tu tiesiog vykdai Mano valią.
Taip, sutinku.
Taigi, Nealai, taip ir elgsimės. Viliuosi, kad tu, beje ir
kiti, taip elgsis dažnai.
O aš maniau, jog T;nu "31.ia - tai DDDO "3lia. Tad ar �
ne,,ykdyti T;nu �OS, jei ji tokia pat kaip mano?
Tai painus klausimas - juo galime ir pradėti. Iš tiesų - pra­
dėkime mūsų pokalbį šiuo klausimu. Ženkime kelis žingsnius
atgal: Aš niekada nesakiau, kad Mano valia - tai tavo valia.
18
�dialogas
Kaipgi?! Sakei. Anqieknygqje Tu labai aiškiai tvirtinai: ,,Ta­
� "31.ia - tai Mano "3lia."
Tiesa. Tačiau tai skirtingi dalykai.
Skirtingi? Tu IDIUle �ąjai už nosies?
Kai Aš sakau „tavo valia yra Mano valia", tai ne tas pat, kas
,,Mano valia yra tavo valia".
Jeigu visados vykdytum Mano valią, tai to būtų gana, kad
pasiektum Nušvitimą. Vyksmas liautųsi. Tu būtum šalia Ma­
nęs.
Ir vieną dieną, kai vykdysi tik Mano valią, tu nušvisi. O
jeigu būtum ją vykdęs visą savo gyvenimą, vargu ar tau dabar
būtų tekę rašyti šią knygą.
Todėl akivaizdu, jog Mano valios tu nevykdei. Iš tiesų di­
džiąją savo gyvenimo dalį tu apie ją nieko nenutuokei.
Nenutuokiau?
Taip, nenutuokei.
Tai kodėl gi nepasakai man, kas tai yra?
Sakau. Tu tiesiog nesiklausai. O jei ir klausaisi, tai neiš­
girsti. O jei ir �irsti, tai nepatiki savo ausimis. O jei ir pati­
ki, tai vis vien nevykdai.
Taigi kalbėti, kad „Mano valia yra tavo valia" - labai ne­
tikslu.
Antra vertus, tavo valia yra Mano valia. Pirma, kadangi Aš
ją žinau. Antra, kadangi Aš ją priimu. Trečia, kadangi Aš ją
šlovinu. Ketvirta, kadangi Aš ją myliu. Penkta, kadangi ji pri­
klauso Man ir Aš ją vadinu Savo.
Tai reiškia, jog tu turi laisva valią ir gali daryti tai, ką nori,
o Aš tavo valią padarau Savo valia, nes tave besąlygiškai myliu.
Jeigu tu nori, kad Mano valia taptų tavo valia, turi elgtis taip
pat.
19
 pokalbiai su ne,,,,

Pirma, turi ją žinoti. Antra, turi ją priimti. Trečia, turi ją

šlovinti. Ketvirta, turi ją mylėti. Penkta, turi ją vadinti savo
valia.
Per žmonių padermės istoriją visą laiką taip elgėsi vos vie­
nas kitas, vos saujelė. Būriai žmonių taip elgiasi kartais, tik 2
retomis progomis. O kiti taip nesielgia niekada.

Kuriai iš šių grupių priklausau ar!

Argi tai svarbu? O kuriai norėtum priklausyti nuo šios aki­
mirkose Gal taip derėtų paklausti?
Sutinku.
O ką pasirinktum pats?
Norėčiau priklausyti pinngai grupei. Norėčiau žino1i ir"Yk­
dyti Ta"° valią kiehieną akinimą.
Tai labai pagirtina, sveikintina ir turbūt neįmanoma.
Kodėl?
Todėl, kad prieš pareikšdamas tokį norą turi išaugti. O vis
dėlto sakau tau: gali dievystę pasiekti tuojau pat, tiesiog šiq
akimirką. Tau augti laiko nereikia.
Tai kodėl tai tn.tnka taip il�?
Iš tikrųjų! Kodėl tai trunka taip ilgai? Ko tu delsi? Juk
nemanai, kad Aš tave laikau?
NeDDDau. Puikiai suprantu, jog pats sa- laikau.
Labai gerai. Aiškumas - pirmas žingsnis į aukštumas.
Aš nennau, kur link ši knyga� Nežinau, nuo ko pradėti.
Tam reikia laiko.
Kiek? Nuo punn skyriaus iki antro praėjo penki ITlėnesiai,
O ž.nDnės IDUJYS, jog -visa tai bu"° parašyta vienu atsikvė­
pinu . .Jie net nenutuokia, kad tarp 32 ir 33 pas1raipos yra
dvidešimties savaičių laiko tarpas. Ir jie nesupranta, jog
kartais nuo vieno įkwpinD DIHIJento iki kito praeinapus­
metis. Taigl kiek reikia laiko?
Aš kalbu apie ką kita. ,,Laikas", kurį turiu galvoje, yra tik
atspirties taškas, nuo kurio mes pradėsime.
O! Labai �- Tačiau jei jau užsininei apie tuos dalykus,
tai noriu paklausti, kodėl kartais vieną knygos pas1raipą
rašau kelis mėnesius. Kodėl Tu taip retai DDne lankai?
Mano brangusis ir nuostabusis sūnau, aš „lankau" tave ne
taip jau retai. Tiesiog kartais Man atėjus tavęs nebūna.
Kodėl? Kaip aš galiu Ta� nenDtyti, jeigu Tu esi čia?
Nes tavo gyvenimą užgožia kiti dalykai. Pažvelk pats. Pas­
taruosius penkis mėnesius tu buvai labai užimtas.

Taip, aš noriu pakilti į aukštumas. Kaip tai padaryti? Taip, buYclll. Turiiau begales riipesčių.

Skaityk šią knygą. Aš nuvesiu tave, ten, kur tau reikia. Ir visa tai buvo svarbiau už Mane?

20
 pol<a/biai su Dm,u
Aš 1aip netvirtinu.
Siūlau pažvelgti į savo veiksmus. Tu be galo įsitraukei į
fizinį gyvenimą. Per mažai laiko skiri savo sielai.
Tai bufl> labai sudėting,as IIlllilO gyffDDD laikotarpis.
Taip. Tai dar viena priežastis, dėl kurios siela turėtum do­
mėtis dar labiau. Pastarieji mėnesiai nebūtų kėlę tiek rūpes­
čių, jei tau būčiau padėjęs Aš. Taigi ar galiu pasiūlyti, kad
nuo Manęs neatitrūktum?
Stengiuosi būti kuo amau, tačiau damai paklystu kelY.je
ir, kaip Tu sakai, mane įsiwbia 1D11DO paties drama. Ir ta­
da kažin kaip laiko Tau pritrūksta. Aš neniedituųiu. Aš ne­
shneldžiu. Ir, žiDJlllll, tada aš nerašau.
Žinau. Tokia gyvenimo ironija: kai tau Manęs prireikia,
tu atsitrauki.
Kaip ID1ll liautis 1aip darius?
Imk ir liaukis.
Tu kartoji IIlllilO mdzius. Kaip 1ai padmyti?
Tu liausiesi tada, kai liausiesi.
Tai nėra labai paprasta.
Tai visiškai paprasta.
Norėčiau, kad būtų.
Ir bus, nes tai, ko tu nori, yra Mano įsakymas. Atmink,
brangusis žmogau, tavo troškimai yra Mano troškimai. Tavo
valia yra Mano valia.
Puiku. Nuostabu. Noriu, kad ši knyga būtų baigta iki kitų
22
ne;tila!tinas dialqps
metų kovo. Dabar spalis. Noriu, kad Tu 1D111 viską sudik­
tuotum per penkis mėnesius.
Taip ir bus.
Gerai.
Nebent bus kitaip.
Ooo••• Ar 1D.1I11S būtina žaisti tuos žaidinus?
Ne. Tačiau tai tavo pasirinkimas. Tu keitiesi. Atmink: gy­
venimas yra nuolatinis kūrimo vyksmas. Kuri savo tikrovę kiek­
vieną akimirką. Ir šios dienos pasirinkimas dažnai esti kitoks,
negu žingsnis, kurį žengsi rytoj. Stai čia glūdi visų Mokytojų
paslaptis: rinkis tuos pačius dalykus.
Visą laiką tuos pačius? Ar ne,;,ma. '1i.eno karto?
Rinkis daug kartų - kol pajusi savo valios jėgą.
Vieni taip sugaišta daugelį metų, kiti - kelis mėnesius, dar
kiti - kelias savaites. O pakilę į aukštumas - dieną, valandą, gal
net minutę. Tobuli Mokytojai viską sukuria per akies mirksnį.
Kai tarpas, skiriantis valią ir veiksmą, ims mažėti, galėsi
sakyti, jog artėji prie tobulumo.
Tu sakai, kad ,,šios dienos pasirinkimlls damai esti kitoks,
negu žingsnis, kurį aš xengmI rytoj". Kaip 1ai suprasti? Ar
1ai reiškia, kad niekada negalirna persigahuti?
Persigalvok kiek tinkamas. Tačiau turėk galvoje, kad, kei­
čiantis tavo mintims, keičiasi ir visata.
Kai tavo galvąje gimsta kokia nors mintis, ta kryptimi pa­
suka ir visata. Ima veikti jėgos, kurių tavo sąmonė neaprėpia,
nors po truputį tu jau imi suvokti jų painią dinamiką.
Tos jėgos ir visas tas vyksmas - tai vieno neapsakomo ener­
gijos tinklo siūlai, susipynę tarpusavyje. Jie sudaro būties vi­
sumą, kurią tu vadini gyvenimu.
23
 pol<a/biai - .ae,,,,
Iš esmės tai esu Aš.
Vadinasi, kai tik dėl ko nors peniig;ahqiu, aš Tau sukeliu
problellll\, 1aip? Kiekvieną kaną?
Man nebūna problemų. Jos kyla tau pačiam. Todėl visada
būk tos pačios nuomonės, turėk vieną tikslą ir nesiliauk apie
jį galvojęs, kol jo neįvykdysi. Būk susitelkęs. Būk nuoseklus.
Aš tai vadinu ištikimybe vienai minčiai. Jei jau ką nors
nusprendei, vykdyk savo sprendimą visomis jėgomis ir iš visos
širdies. Nepasiduok. Pirmyn! Eik tikslo link. Būk tvirtas.
Ir niekada� ,,ne".
Taip, tikrai.
O jeigu „ne" kaip tikiryra teisingas�- .Jeigu misų
1rokštamas tikslas neduos IDlllli jokios naudos? Tada Tu
neleisijo pasiekti, 1aip?
Tai netiesa. Leisiu pasiekti viską, ko tu trokšti - ir kas tau
„gerai", ir kas tau „blogai". Ar įdėmiai stebėjai pastaruosius
savo gyvenimo įvykius?
Mane nokė, esą BES ,;,wnanie ne '1iską. lllllt jei ĮJl1IŠOIIIIIS
dalykas ne misų labui, Die\lHS IDllDi jo neduos.
Žmonės taip kalba, kai nori apsaugoti tave nuo galimo
nusivylimo.
Visų pirma išsiaiškinkime mūsų tarpusavio santykius. Aš
tau nieko „neduodu". Tu tai pasiimi pats. Apie tuos dalykus
Aš išsamiai kalbėjau pirmojoje knygoje.
Antra, aš neturiu nuomonės apie tavo trokštamus dalykus.
Daiktų ir reiškinių Aš nevadinu nei „gerais", nei „blogais".
Patariu ir tau taip elgtis.
Tu - kuriamąja galia apdovanota būtybė, sukurta pagal
Dievo paveikslą. Tu pats pasirenki, ką tau turėti, tačiau, žino-
24
�dialogas
ma, visi norai gali ir neišsipildyti. Tiesą sakant, jei blogai no­
ri, tas noras neišsipildys niekada.
Žinau. Tu apie 1ai �ai pirnqųie koygųie. Sakei, kad
neODkėdami norėti trokštanus dalykus nuo smęs tik at­
stuoiarne.
Taip. Gal atsimeni kodėl?
Nes ointys turi kuriannsios galios užtaisą,. -.:linasi., ko nors
norėdani, tą norą pateikiaine '1isatai, o '1isata jį sukuria
nūsų�e.
Taip! Tikra tiesa! Tu supratai. Tu išmokai. Tai nuostabu!
Kai tu tari „aš noriu", visata atsako „žinoma, taip" ir sutei­
kia tau tai, ko norėjai. Ji suteikia tau norėjimo pojūti!
Viskas, ką tu pasakysi taręs „aš'', yra kuriamasis įsakymas.
Butelyje tūnantis džinas - o tai esu Aš - paklūsta.
Aš sukuriu tai, ko tu pareikalauji. Tai, ko tu trokšti, apie
galvoji, kalbi ir ką jauti. Labai paprasta, tiesa?
� darsyk, kodėl 1aip ilgai trunka IDUlO pasirinktos
ir trokštanIJs 1:iknJvės sukiirinDs?
Yra kelios priežastys. Visų pirma tu pats netiki, kad gali
gauti visus trokštamus ir pasirinktus dalykus. Tu taip pat ne­
žinai, ką pasirinkti, ir laužai galvą. bandydamas nuspręsti, kas
tau iš tikro yra geriausia, o paskui reikalauji garantijų, kad
tavo troškimai išsipildys. Ir pagaliau tu nuolatos persigalvąji!
Vadinasi, neverta nė SflUSiyti, ko Dlllll iš tiknyą reikia, kas
man yra �? Duok xenklą. jei lllllfysi, kad Tlffe su­
pratau.
,,Geriausia" - santykinė sąvoka. Ji priklauso nuo šimto nuo­
lat kintančių sąlygų. Tinkamai pasirinkti būna labai neleng­
va. Todėl, prieš ką nors nuspręsdamas, privalai turėti galvoje
25
 pol<albiaž su LJim,u
tik vieną dalyką: Ar Tai Mano Sprendimas? Ar Toks Aš Noriu
Būti?
Atsakymą reikia patvirtinti visu savo gyvenimu. Iš esmės
gyvenimas ir yra atsakymas į ši.uos klausimus. Tu gali atsakyti
pats arba gali laukti, kol atsakymas paaiškės savaime.
Jeigu pasirenki atsakyti pats, vadinasi, gyveni sąmoningai. Jeigu
lauki, kol atsakymas paais"kėja savaime, vadinasi, lauki pasąmo-
ninio atoveikio.
Atoveikis priklauso nuo pirmiau atlikto veiksmo. ,,Atveik­
damas" tu įvertini gaunamą informaciją, naršai po savo at­
mintį, ieškodamas ten užfiksuoto panašaus įvykio ir pasielgi
panašiai, kaip kitados jau elgeisi. Tačiau šiame vyksme daly­
vauja tik protas, o ne siela.
Siela naršo po savo „atmintį" ir stengiasi, kad tavo Šios
Akimirkos potyris būtų autentis"kas. Tai sielos sukeltas potyris,
apie kurį tu tiek daug esi girdėjęs, tačiau norėdamas jį supras­
ti, privalai išeiti iš proto - tiesiogine šių žodžių prasme.
Taigi švaistydamas laiką ir bandydamas suprasti, kas tau
yra „geriausia", tu tik tai ir darai: švaistai laiką. Laiką geriau
tausoti, negu leisti jį tokiam tikslui.
Laiką tausoji tik išėjęs iš proto. Tada sprendi ir renkiesi
greitai, nes tavo sielos nepančioja praeities potyriai, jų per­
žvalga, analizė ir vertinimas. Atmink: siela kuria, protas atvei­
kia.
Siela žino, kad Šios Akimirkos potyris yra siųstas Dievo.
Tu jį priimi dar nespėjęs įvertinti jo savuoju protu. Jis yra jau
esantis. Jis tavo dar prieš tau jo ėmus ieškoti, nes Aš atsakau į
tavo klausimus anksčiau, negu tu juos užduodi. Kiekviena Ši
Akimirka - didinga Dievo dovana. Tai yra dabar.
Siela intuityviai ies"ko palankių aplinkybių ir situacijų, kod
is"gydytų tave nuo blogų minčių ir tu galėtum neklysdamas patirti
Tikrąjį Save.
Tai siela trokšta grąžinti tave Dievui, grąžinti namo, Man.
Tai siela stengiasi patirti pačią save ir taip pažinti Mane. Ji
26
�dialo§ps
supranta, kad tu ir Aš esame Viena, ji nepaiso, kad protas šią
tiesą neigia, o kūnas elgiasi taip, kaip liepia protas.
Todėl kai ateina svarbių sprendimų metas, išeik iš proto ir
pasikliauk sielos ieškojimais.
Siela supranta tai, ko protas neaprėpia.
Jeigu švaistysi laiką bandydamas suprasti, ko gi tau reikia,
tavo pasirinkimai bus neryžtingi, sprendimai - lėti, o gyve­
nimas virs kelione po laukimų jūrą, kuriąje, jei būsi neapdai­
rus, nuskęsi.
Oho! Tai bent atsak,ynDs! O kaip įsiklausyti į sa,o sielą?
Kaip aš suprasiu, kąji kalba?
Siela kalba jausmais. Tad klausykis savo jausmų. Sek savo
jausmais. Gerbk savo jausmus.
O 11J1U1 nežinia kodėl atrodo, kad, '1IJS ėoęs kreipti dėnEsį_
į sa,o jauSIIUS, iš karto patenku į bėdų.
Nes tobulėjimui tu prikergei etiketę „bėda", o sąstingiui -
,,saugumas".
Todėl Aš tau kartoju: jausmai niekada nenuves tavęs į bė­
dą, nes jie yra tavo tiesa.
Jeigu nori gyventi nesekdamas jausmais ar kiekvieną jaus­
mą perleisti per proto filtrą, tai pirmyn. Tada elkis taip, kaip
liepia protas, tačiau nesitikėk patirti džiaugsmo nei suprasti,
Kas Iš Tiesų Esi.
Atmink: tiesa triumfuoja tada, kai pasitraukia protas.
Jeigu įsiklausysi į sielą, tai suprasi, kas gi tau iš tikrųjų yra
,,geriausia", - geriausia yra tiesa.
Kai elgiesi vedamas tiesos, tavo žingsniai gyvenimo keliu
paspartėja. Gimsta potyriai, paremti „šios akimirkos tiesa".
Jie pakeičia potyrius, kilusius iš atoveikio, iš „praėjusios tie­
sos", ir randasi naujas aš.
Kodėl taip ilgai trunka sukurti pasirinktą tikrovę? Todėl, kad
nesekei savo tiesa.
27
 polmlNai .., Dret,u
Pažink tiesą. ir tiesa tave išlaisvins.
vieną kartą pažinęs tiesą, jos neišsižadėk. Tai tavo protas
vis ieško, kas tau yra „geriausia". Sustabdyk j\! Išeik iš jo. Grįžk
į jausmus!
Štai ką reiškia „grįžimas į jausmus". Svarbu ne tai, ką gal­
vąji, svarbu, ką jauti. Mintys yra tik mintys. Mentaliniai da­
riniai. O jausmai - jie dabar realūs.
Jausmai - sielos kalba. O siela - tavo tiesa.
štai taip. Ar aprėpei visa, kas pasakyta?
Ar 1ai reiškia, kad IIES turiine klausytis kiekvieno jauSIID,
nepaisydan:i, kadjis Įplbūt destnlkty'1us ar �?
Jausmai nebūna nei negatyvūs, nei destruktyvūs. Jie yra
tiesiog tiesa. Svarbu tik kaip savo tiesą išreiški.
Kai tiesą išreiški su meile, pasekmės retai kada būna nei­
giamos, o jei taip atsitinka, vadinasi, kažin kas kitas stengiasi
patirti tavo tiesą kaip destruktyvią. Tokiu atveju vargu ar gali
išvengti blogų pasekmių.
Žinoma, negerai, jei nepavyksta išreikšti savo tiesos, tačiau
žmonėms taip ir nutinka. Jie slepia tiesą ir todėl patiria nesma­
gumų.
Atmink štai ką: svarbu ne kaip žinia priimama, o kaip ji
siunčiama.
Tu neatsakai už tai, kaip kiti žmonės priima tavo tiesą. Tu
tik gali pasistengti, kad ji būtų gerai perduota. Ne vien aiš­
kiai. Sakydamas „gerai", turiu omenyje, kad ji turi būti per­
duota su meile, su atjauta, su aistra, drąsiai ir iki galo. Tada
neliks tokių dalykų, kurie vadinami „žiauria tiesa", ,,pusiau
tiesa" arba „nuoga tiesa". Tai tiesiog tiesa, visiška ir galutinė
tiesa, taigi tepadeda tau Dievas.
Dievo padedamas tu išsiugdai meilę ir atjautą. Dievas - Aš -
jeigu tu tik prašysi, visada tau padės bendrauti būtent taip.
Todėl išreikšk: tai, ką tu vadini „negatyviais jausmais", ta­
čiau ne destruktyviai.
28
�dia/ogaY
O tie jausmai, jeigu neišreikšti, niekur nedingsta. Jie lieka
tavyje, žaląja kūną ir slegia sielą.
Tačiau.jei kitmnmDgJli išklosiu Wiką,, ką apie jį�. tai
pakenks misų santykiams - kad ir kaip šwlniai aš kalbėsiu.
Aš sakiau, kad reikia išreikšti negatyvius jausmus, kitaip
tariant, jų atsikratyti. Tačiau aš nesakiau nei kaip, nei kam.
Negatyvių jausmų nereikia atskleisti žmogui, į kurį jie nu­
kreipti. Juos tiesiog dera išlieti, antraip kils grėsmė tavo asme­
nybės vientisumui.
Negatyvumas niekada neatspindi visiškos tiesos, net jei kar­
tais jis ir panašus į tiesą. Jis gali kilti iš vienos ar kitos ligotos
tavo asmenybės dalies. Tiesą sakant, taip visada ir būna.
Štai kodėl taip svarbu išsilaisvinti iš jo gniaužtų. Tai įma­
noma tik leidus jam iš tavęs išsiveržti, pastačius jį priešais sa­
ve, kad galėtum į jį pažvelgti ir atsakyti pačiam sau į klausi­
mą, ar tikrai juo tiki.
visa, ką tu išsakai - ką išlieji l:!jauraus - jau „nebe tiesa".
Tu išreiški neigiamus jausmus - ar pyktį, ar įtūžį - tik
tam, kad suprastum, jog kartą išlieti jie nebeatspindi tikro­
sios tavo būsenos.
Jausmai - sielos kalba. Todėl privalai įsitikinti, kad kalba
tikrieji jausmai, o ne proto sukurpta klastotė.
Klausyk, mngm! DabarIJEIJeĮJllėsiu pasikliauti netsavojaus­
mais. Puikumėlis! o aš maniau, jog 1ai - kelias j tiesą - tas
kelias, kuriuo mane '1edi Tu.
Taip. Vedu. Tačiau visa tai gerokai sudėtingiau, negu ap­
rėpia tavo supratimas. Kai kurie jausmai yra tikri jausmai -
tie, kurie kyla iš sielos. Tačiau jausmai būna ir suklastoti - jie
kyla iš proto.
Kitaip tariant, tai - ne jausmai. Tai paprastos mintys. Ap­
gaulingos mintys.
29
 polallbiai su IMw,
Jos remiasi ankstesniais tavo ir kitų žmonių potyriais. Pa­
vyzdžiui, tu kažkada matei, kaip žmogus, kuriam traukia dan­
tį nutaiso labai skausmingą miną, todėl ir pats, jeigu tau trau­
kia dantį, imi elgtis panašiai. Tau gali net neskaudėti, tačiau
tu vis vien susirauksi. Tavo reakcija visiškai neparemta realiais
dirgikliais ir tu elgiesi taip, kaip tau liepia elgtis tavo paties ar
kitų žmonių patirtis.
Žmonėms reikia išmokti būti Cia ir Dabar. Štai kur iššū­
kis! Liaukitės konstravę šią akimirką, užuot tiesiog joje buvę.
Atminkite: tai yra nepaprasta dovana. Akimirkoje glūdi nuo­
stabios tiesos sėklos. Tos tiesos, kurios jūs ieškote. Tačiau vos
ta akimirka išaušta, jūs imate apie ją galvoti. Užuot buvę joje,
jūs imate ją aptarinėti. Tai yra atoveikis. Kitaip sakant, jūs
pasielgiate taip, kaip bent kartą elgėtės praeityje. Pažvelk l
šiuos žodžius:
SClKClRH
A':IKUKII"
Atkreipk dėmesį jog tai tas pat žodis. Skiriasi tik priešdėlis.
Pakeisk priešdėli,, ir užuot buvęs Atveikus, tu tapsi Kūrybiškas.
Labai protingai pasakyta.
Nes tai pasakė Dievas.
Tačiau nepamiršk (Aš nuolat kalu tau l galvą), kad suvokęs
kiekvieną akimirką tokią, kokia ji yra iš tiesų, ir nesiedamas jos
su praeitimi, tu pats tampi tuo, kas iš tiesų esi. Taip, kas esi
dabar, o ne kuo buvai kitados.
Gyvenimas - tai kūryba, ir kol gyveni, tol kuri!
Tačiau ar gali nors fleoas � proto DD>gUS ignoruoti
praeitį? Argi nesenu yra prisiirinti ankstesnius �
įvykius ir pasisemi iš ją patirties? Tai nonnalu.
30
ne;,;,-,,,,.. dialogas
Tai yra normalu, tačiau ne natūralu. ,,Normalu" yra tai, ką
tu nuolatos darai, o „natūralu" - tai, ką tu darai, kai nesisten­
gi būti „normalus"!
,,Natūralu" ir „normalu" - skirtingi dalykai. Kiekvieną gy­
venimo akimirką gali elgtis dvejopai: arba normaliai, arba na­
tūraliai.
Ir sakau tau: natūraliausias dalykas yra meilė.
Kai veiki skatinamas meilės, esi „natūralus". Kai atveiki
skatinamas pykčio, neapykantos ar baimės, esi „normalus",
bet anaiptol ne „natūralus".
Ar galiu skleisti nEilę, jei wn IIIIUlO praeitis šaukte šaukia,
jog štai ši � akimrka gali būti skauso:mga?
Nepaisyk praeities. Pasinerk l esamybę. Būk Čia ir Dabar.
Sučiupk šią akimirką ir atsinaujink.
Atmink: esi cia ir gyveni dabar.
Tau buvo skirta gimti dabar, šiąje vietoje, suprasti, Kas
Esi, ir tapti tuo, Kas Trokšti Būti.
Tai - viso gyvenimo tikslas, o gyvenimas - nuolatinis kū­
rimo vyksmas. Kuri save vedamas savo idealų.
Tai panašu į žnngą, kuris nušoko nuo dangoraižio stogo,
nes bu� įsi1ikioęs, kad DDka skraidyti. .Jis nepaisė smo bei
kitų mDDią ,,ankstesnio patyriDD" ir krisdanDs � pa­
reiškė: ,,Aš esu Die\lHS!" Ne itin šaunu, taip?
O Aš sakau, kad žmogus gali kur kas daugiau, negu skrai­
dyti. Žmogus gali gydyti ligonius. Žmogus gali kitą žmogų
prikelti iš mirusiųjų.
Toks bu� 'lik vienos.
Manai, kad tik vienas žmogus turėjo galią valdyti fizinį
pasaulį?
31
 pola,11,;ai "" Diel'U neifi/ot!linas dialotJPs

Tik Tienas tai parodė. Tačiau žmonės nepatikėjo. Ir daug kas netiki iki šios dienos.
Jūs visi įsivaizduojate, jog esate beverčiai, todėl kreipiatės į
Ne. Kas perskyrė Raudonąją jūrą?
Mane per Jėzų arba per Švenčiausiąją Mergelę Mariją. Per
Dievas. kokį nors šventąjį ar globėją. Arba per Saulės dievą ar kokią
nors Rytų dvasią. Tačiau visi ši.e vardai yra jūsų vardai - nie­
Tai tiesa. Tačiau kas kreipėsi į Dievą, kad tai įvyktų? kieno kito, tik jūsų!
Vis dėlto Aš jums sakau: Prašykite, ir bus duota. Ieškokite ir
Mazė.
rasite. Belskite, ir jums atidarys.
Taip. O kas kreipėsi į Mane, kad aš išgydyčiau ligonius ir
Šok IDIO dangoraižio ir tu skrisi.
prikelčiau mirusiuosius?
Kai kurie skrido. Ar tiki?
.Jėzus.
G�au.
Jeigu galėjo Jėzus ir Mozė, tai kodėl gi manai, kad negalėsi tu?
Kai kurie pereidavo kiaurai sieną. Arba palikdavo savo kūną.
.Jie juk ne patys taipadarė. .Jie prašė R,vęs-\ Tai ffiiškai
kitas dalykas. Taip, taip... Tačiau aš pats nenuciau, kad kas nors eitų
kiaurai sieną. Nepatariu net bao:lyti. Taip pat IDUJaU, jog
Puiku. Priimkime tavo teiginį. O kodėl gi manai, kad ne­
IDIO pastatų� � Tai, atrodo, nelabai sfflka.
gali paprašyti tu?
Tas žmogus, kuris ooko nuo stogo, užsimušė ne todėl, kad
l\1anau, kad galiu.
nemokėjo skraidyti. Jis klydo, nes norėjo būti kitoks negu visi
Na ir kaip atrodo - ar įvykdyčiau tavo prašymus? kiti ir tokiu būdu atskleisti savo dieviškumą.

Nežinau. Prašyčiau paaiškinti.

Štai skirtumas tarp Mozės ir tavęs! Štai skirtumas tarp Jė­
zaus ir tavęs!
Daugelis tiki, kadjeijie paprašys Tmęs ko nors per.Jėzų,
tai Tu jų prašynus Bpi/dJ,si.
Taip, daugelis žmonių tą tiki. Jie taip pat įsitikinę, kad
patys yra bejėgiai, tačiau pamatę Jėzaus jėgą (arba išgirdę apie
ją kalbant), jie kreipiasi į Mane per Jėzų. O Jis jiems sakė:
,,Kodėl jūs stebitės? Ir jūs galite taip daryti, ir dar daugiau."
Tas žmogus ant dangoraižio gyveno iliuzijų pasaulyje. Jis
įsivaizdavo esąs kitoks nei visi žmonės. Taręs „aš esu Dievas",
jis melavo. Jis norėjo būti didesnis, galingesnis, atskiras nuo
kitų.
Tai buvo jo ego poelgis.
Ego - atskiras ir individualus - niekada neprilygs Dievui.
Tas žmogus, nusprendęs parodyti, jog jis yra Dievas, pa-
rodė tik tai, kad jis atsiskyręs nuo daiktų bei reiškinių visu­
mos. Kitaip tariant, jis bandė išreikšti Dieviškumą, o parodė
savo nedieviškumą. Jam nepasisekė.

32 33
 pokal/Jiai ... Diel1u
O štai Jėzus rodė Dieviškumą ir atskleidė savo vieningumą
su Visa Kuo ir Visame Kame. Jo sąmonė ir Mano sąmonė
buvo Viena Visuma. Todėl visa, ko Jis prašė, Šventąją Akimir­
ką apsireiškė Jo Šventojoje Tikrovėje.
Suprantu. Norint daryti stebuklus, reikia turė1i "3dinanų_­
ją Kristaus S;ųu,nę! Viskas 1PD8 paprasta.••
Iš tikrųjų paprasta. Kur kas paprasčiau, nekaip tu manai. Į
tolq lygį savo sąmonę pakylėjo daug kas, ne tik Jėzus iš Naza­
reto. Gali ir tu.
Kaip?.
Reikia stengtis. Reikia nuspręsti. Kiekvieną dieną, kiek­
vieną akimirką. Tai turi būti viso gyvenimo tikslas.
Tai ir yra viso gyvenimo tikslas. Tu tik jo nesuvoki. O
jeigu suvoktum, jeigu prisimintum didžiąją savo būties prie­
žastį, vis viena, atrodo, nežinotum, kaip iš čia, kur esi, patekti
ten, kur nori būti.
Taip, čia ir yra visa problenu. TaigJ kaip IIlllll iš čia, kur
dabar esu. patekti ten?
Kartoju darsyk ieškok ir rasi, belsk, ir tau atidarys.
Aš ,,ieškau" ir „beldžiuosi" jau 1risdešhd: penkerius metus.
Ar atleist, jei pasak.ysiu, kad IIlllll jau pradeda atsibosti?
Nori pasakyti, kad pradedi nusivilti? Galiu tau parašyti
gerą pažymį „už pastangas", jei galima taip pasakyti, tačiau
visiškai nesutinku, kad tu ieškojai ir beldeisi ištisus trisdešimt
penkerius metus.
Sakykime, tu ieškojai ir beldeisi trisdešimt penkerius me­
tus su pertraukomis. Pertraukų, beje, buvo daugiau nei ieško­
jimo ir beldimosi.
34
neįtil<ėtinas dialo,ps
Seniau, kai buvai visai jaunas, ateidavai pas Mane tik tada,
kai ištikdavo bėda ar ko nors prireikdavo. Tu augai, brendai ir
nutarei, kad toks santykis su Dievu, ko gero, neteisingas, todėl
pabandei jį suprasminti. Tačiau Aš tave vis viena matydavau
tik kada ne kada.
Dar vėliau, kai supratai, kad norėdamas su Dievu susijung­
ti turi su Juo bendrauti, tu ir ėmei bendrauti. Vis dėlto retai ir
nenuosekliai.
Taip, tu medituodavai, atlikdavai ritualus, melsdavaisi ir šlo­
vindavai Mane giesmėmis, žadindavai savyje Mano dvasią -
tačiau tik tada, kai tau būdavo patogu, tik tada, kai jausdavai
įkvėpimą.
Net jausdamas Mano artumą, 95 procentus viso savo laiko
tu buvai apimtas iliuzijos, jog esi atskiras, ir tik retomis aki­
mirkomis suprasdavai galutinę tikrovės prigimti.
Tu vis rūpinaisi savo automobilio remontu ar sąskaitomis
už telefoną ir Aš būdavau reikalingas tiek, kiek gyvenime susi­
kurdavai dramų, kurių, beje, iki galo taip ir nesuvaidindavai.
Tau dar teks suprasti, kodėl šias dramas be paliovos kuri.
Sakai, kad supranti gyvenimo prasmę, tačiau jos nesieki.
Sakai, kad žinai kelią, vedantį į sąjungą su Dievu, tačiau juo
nežengi.
Ir štai tu dabar tvirtini, kad ištisus trisdešimt penkerius
metus ieškojai ir beldeisi...
Nenoriu tavęs nuvilti, tačiau...
Taigi nereikia sakyti, kad tau ima nusibosti ieškoti Manęs.
Laikas pažvelgti į save ir suprasti, kas iš tiesų esi.
Pasakysiu dar šį bei tą: jei nori sekti Kristumi, tai elkis
kaip Kristus. Kiekvieną dieną, kiekvieną akimirką. Ir nesakyk,
kad nemoki. Jis parodė, kaip reikia elgtis. Būk kaip Kristus
visomis gyvenimo aplinkybėmis. Ir nesakyk, kad nežinai kaip.
Jis paliko visus reikiamus nurodymus.
Todėl šiame kelyje nesi bejėgis. Aš vedu tave kiekvieną kiek­
vienos dienos akimirką. Aš esu balsas, sakantis, kur link pa-
35
 pol<a/biai su nte,,,,
sukti, ką kalbėti, ką daryti, ką atsakyti, kokią tikrovę sukurti.
Jei sieki sąjungos su Manimi, klausykis.
Tiesiog klausykis.
Bijau, kad nežinau., kaip tai daroma.
Tai nesąmonė! Tu tai darai dabar. Ir daryk tai visados!
Negaliu '1isąlaiką "8ikšči.o1i su užnlšųknygele rankose. Ne­
galiu Yisko llll!Sti ir laukti, kol Tu IIlllll � kokią nors
nuostabią Irintį.
Dėkoju. Mano mintys išties nuostabios. Tačiau reikia pri­
durti štai ką: visiškai nesunku visą laiką vaikščioti su užrašų
knygele rankose!
Įsivaizduok, jog kas nors praneša tau, kad gali užmegzti
tiesioginį ryšį su Dievu, tad tau belieka visą laiką turėti po
ranka popieriaus ir plunksną. Kaip tu pasielgtum?
Žinoma, ffi1Ų_ laiką 1urėčiau po ranka popieriaus ir �
O ką tik sakei, kad taip nepasielgtum. Kad „negali". Kokios
problemos? Ką tu kalbi? Kokia yra tavoji tiesa?
O dabar pranešu Gerąją Naujieną: tau nereikia nei užrašų
knygelės, nei plunksnos. Aš visados ir taip su tavimi. Aš gyve­
nu ne plunksnoje. Aš gyvenu tavyje.
Tai tiesa, ar ne? Aš galiu w.a tuo patikėti, taip?
Iš tikntjų gali. Aš prašiau nuo pat pradžios, kad patikė­
tum. Visi Mokytojai prašė. Ir Jėzus taip pat. Tai esminė mo­
kymo dalis. Tai galutinė tiesa.
Aš visados su tavimi, iki laikų pabaigos.
Ar tiki?
Taip. dabar tikiu. Noriu pasakyti. tikiu labiau, negu tikė­
jau pirnjau.
36
�dialqps
Gerai. Tada pasinaudok Manimi. O jeigu tau patogiau nau­
dotis lapu popieriaus ir plunksna (Man atrodo, kad tie dalykai
tau iši.es padeda), pasiimk lapą popieriaus ir plunksną. Daryk tai
kuo dažniau. Kasdien, jeigu reikia - kas valandą.
Prieik arčiau. Dar arčiau! Daryk viską, ką tik gali. Daryk
viską, ką turi daryti. Daryk viską, kas tau padeda prieiti prie
Manęs.
Kalbėk rožinį. Bučiuok šventuosius akmenis. Lenkis į ry­
tus. Giedok giesmes. Paimk švytuoklę. Bandyk savo raumenų
jėgą ...
Arba rašyk knygą.
Daryk viską, kas tau padeda prieiti prie Manęs.
Visi žmonės skirtingi. Kiekvienas susikuria Mane ir ieško
Manęs savaip.
Kai kam iš jūsųAš esu vyras. Kai kam - moteris. Kai kam - ir
vyras, ir moteris. Kai kam - nei vyras, nei moteris.
Kai kam Aš esu grynoji energija. Kai kam - didžiausias jaus­
mas, kurį jūs vadinate meile. O kai kas apskritai nežino, kas
Aš. Aš tiesiog ESU.
Taip ir yra.
AŠ ESU.
Aš esu vėjas, kedenantis tavo plaukus. Aš esu saulė, glos­
tanti tavo kūną. Aš esu lietus, šokantis tau ant veido. Aš esu
ore pasklidęs gėlių aromatas. Aš esu gėlės, kurios skleidžia šį
aromatą. Aš esu oras, kuriame šis aromatas pasklidęs...
Aš esu tavo pirmosios minties pradžia. Aš esu tavo pasku­
tinės minties pabaiga. Aš esu tave apšviečiantis supratimas.
Aš esu visų tavo pergalių triumfas. Aš esu jausmas, smelkian­
tis kiekvieną tavo žingsnį. Aš esu tavosios būties dalis, kuri
nuolatos tą jausmą trokšta patirti.
Daryk viską, kas tau padeda, kas artina prie Manęs: atlik
ritualus, dalyvauk apeigose, eik eisenose, medituok, kalbėk,
dainuok. Daryk viską, kas veda į sąjungą su Manimi.
Daryk visa tai, kad prisimintum Mane.
37

3 ir Dabar - nei ateifyje, nei praeifyie;
Šiek tiek g,iž.ęs a1gal ir apibendrinęs Tavo rodžius, aš pa­
dariau tokią esninių išgirstų teiginių santrauką:
• GyvenillllS yra nuolatinis kiirinD procesas;
• Visi didieji J.\,lokytąjai niekada nepersig;al�vo. Jie lai­
�vusi vienos nuonnnės, vieno sprendiDD;
• Niekada nesakyk ,,ne";
• Visi gauna tai, apie ką g,.ahqa, kąjaučia ir apie ką kalba;
• GyvenillllS - tai arba sukurirnas, arba atkurirnas-,
• .sulauia siela, mkuria protas;
• Siela aprėpia protui nesuvokianus dalykus;
• Nereikia sukti galvos bandant suprasti, kas kam iš tikrų-
jų yra geriausia, (kaip daug �ti. DDžai pralaimėti, �­
ti visa, kas panorėta ir t. t.). Reikia tiesiog suprasti, Kas
Esi;
• l\1iisųjausnw yra nūsų tiesa. Kiekvieruun �sia tai,
kas yra tiesa;
• l.Vlintys - tai ne jauslDli. Veikiau tai tik supratinus apie
tai, kaip ir ką reikėtųjausti. Kai jauslDli supainiqjami su
Irintims, tiesą uždengia debesys - ji dingsta;
• Norint pradėti jausti, reikia išeiti išprow ir grįžti prie
jausnrų;
• Pažinus tiesą reikia pagal ją gyventi,
• N�tyviis jauslDli yra netikrijauslDli. Tai, galiIID saky­
ti, Irintys, parerraos ankstesniąja patirtimi - ir nnsųpačių,
ir kitų žnnnių;
38
neįtuO?tinas t6a/og,,<
• Ankstesniqji patirtis nėra tiesos IUdiklis. Gryn(!įi 'Resa yra
kurianu čia ir dabar. Ji � būti praeities a1kartqjinus;
• Norint tinkalDli atsiliepti į �niDD įvykius, reikia būti
dahartJ!ie - �nti akilrirlwje, kuri yra DUlIJii atsi� ir
kuri buvo iki tol, kol BES apie ją pagalvojolll'. Būkime 0a
• Praeitis ir ateitis eglistuqja tiklrintyse. Vienintelė tikrovė
yra ši DUlIJii � akinirka. .Pasilikilne jqje!
• Ieškok ir rasi;
• Daryk� kas padeda išsaugoti sąjunga su Dievu, su
Die�, su 'liesa. Praktikuokreligijas, atlikritualus, rrės­
kis, �ok, skaityk šventuosius tekstus - daryk viską,
kas padeda prisiliesti prie VJSUDDS.
Na, kaip?
Nuostabu! Kol kas labai gerai. Tu supratai. Ar gali taip
gyventi?
Ketinu pamėginti.
Gerai.
Taip. Ar� tęsti pokalbį? Kur BES �? Papasa­
kok DDll apie Laiką
Laiko nėra. Yra dabartis.
Tu apie tai jau girdėjai, tačiau iki galo nesupratai. Dabar
suprasi.
Laiko nėra, yra dabar, yra ši akimirka. Visa, ką matai, yra
Dabar.
o „vakar" aiba „rytoj"?
Pramanas. Proto sukonstruota išmonė. Galutinėje tikrovė­
je to nėra.
Viskas, kas vyko, viskas, kas vyksta, ir viskas, kas įvyks, vyks­
ta dabar.
39
 pokalbiai su IN,,,,,.
Nesupra1au.
Ir negalėjai. Negalėjai suprasti iki galo. Tačiau gali pasi­
stengti. Reikia tik pradėti.
Taigi... klausyk.
,,Laikas" nėra kontinuumas. Tai - reliatyvumo elementas,
egzistuojantis vertikaliai, o ne horizontaliai.
Negalvok apie laiką kaip apie kelionę „iš kairės į dešinę",
kitaip tariant, laikas - tai ne linija, jungianti žmogaus gimi­
mą ir mirimą ar vieną visatos tašką su kitu visatos tašku.
,,Laikas" juda aukštyn žemyn. Galvok apie jį kaip apie ašį,
kuri atspindi Amžinąją Dabarties Akimirką.
Įsivaizduok ant tos ašies sumautus lapus popieriaus. Tai -
laiko elementai. Kiekvienas jų atskiras ir skirtingas, tačiau eg­
zistuoja drauge su kitais ir vienu metui visi lapai ant ašies, visi
lapai vienu metu. visa, kas buvo, visa, kas bus...
Yra tik viena Akimirka - ši akimirka. Tai - Amžinasis
Dabar.
viskas vyksta kaip tik dabar. viskas vyksta Mano šlovei.
Dievas negali laukti. Aš taip sukūriau, nes tiesiog negaliu lauk­
ti! Aš toks laimingas, kad Esu Esantysis, jog negaliu laukti,
kol Pats apsireikšiu Savo tikrovėje. Ir štai - !!! - visa Kas yra
čia, dabar, iš karto - visa Kas!
Ir tas visa Kas neturi nei pradžios, nei pabaigos. visa Kas
tiesiog Yra.
&atyje glūdi visi potyriai, visos paslaptys. &atimi gali nu­
keliauti ir į visus „laikus", į visas „vietas".
Nori �. kad BES Į!JdioE keliauti per laiką?
Žinoma. Daug kas keliauja. Iš tikrųjų visi keliauja. Jums
tai visiškai i,prasta, dažniausiai tai vyksta vadinamojo sapno
metu. Tačiau retas kuris tai suvokia. Jūs negalite suvaldyti
sąmonės. O sapno energija prilimpa prie jūsų tarsi klijai ir
jos likutis - jeigu žmogus pakankamai jautrus - padeda su-
40
ne;tik«inas dialąps
rinkti praeities arba ateities nuotrupas. Žmogus tą energijos
likutį pajaučia, arba perskaito, ir štai kiti ima vadinti jį išmin­
čiumi arba aiškiaregiu.
Kartais energijos likutis būna toks gausus, kad net tu savo
ribota sąmone suvoki, jog „čia jau esi buvęs". visą tavo esybę
staiga sukrečia supratimas, kad „tai jau vyko".
�--
�Javu. '
Taip. Kok s nuostabu s jausma s - išvyst i žmogų, kurį paži­
nojai visą gyvenimą, visą amžinybe.
Tai neapsakoma. Tai stebuklinga. Tai tikra. Tu pažįsti šią
sielą ištisą amžinybe.
Amžinybė dabartyje!
Tu žvalgaisi aukštyn žemyn ir matai visus kitus ant a$1.es
sumautus „popieriaus lapus". Ir išvysti save, nes dalis tavęs yra
kiekviename lape!
Kaip '1isa 1ai įomEon?
Sakau tau: tu buvai visados, esi dabar ir būsi visados. Ne­
buvo tokio laiko, kad tavęs nebūt buvę, ir nebus tokio laiko,
kuris tekės be tavęs.
Palūkėk! O kas yra senow.JS .srelo6?Juk Yienos sielos �­
nės, kitos - jaunesnės.
Niekas nėra „vyresnis", niekas nėra ,jaunesnis". Aš visa
Tai sukūriau iš karto. Ir visa Tai yra vienu metu - dabar.
Potyris, skirstantis ,jaunesnis" ir „senesnis", apie kuq tu
dabar kalbi, priklauso skirtingiems vienos ar kitos sielos suvo­
kimo lygmenims, arba įvairiems Būties Aspektams. Žmogų su­
daro visi būties aspektai, jis yra dalių visuma. Ir kiekviena
dalis turi savY.ie įspaustą visumos sąmonę. Kiekvienas ele­
mentas turi atitinkamą įspaudą.
„Suvokimas" yra atbudusios sąmonės potyris. Individas ima
41
 pokalbiai "" Dle.u
suvoktijį sudarančias dalis. Tiksliau, atsiranda savimonė. Ta­
da jis supranta, jog Visa yra Viena.
Pagaliau jis suvokia, jog Esu Aš. Didingasis Aš!
Oho! Tu esi Tu, argi re?
Argi ne? ..
Taip, taip. Sutinku, kad Tu esi didis.
Ir Aš sutinku, kad tu esi didis. O juk tai vienintelis klausimas,
dėl kurio mes nesutinkame. Nes tu nesutinki, kadpats esi didis!
Ir kaip galėčiau sutikti, DDtydamas w;as smu silpnybes,
WiHS klaidas, - mdziu, WiHS ydas?
O Aš sakau, kad jokių ydų nėra\
Norėčiau, kad tai būtų 1iesa.
Esi, koks esi, o esi tobulas.
Vėl noriu, kad tai biitq 1iesa.
Tai ir yra tiesa. Medis tobulas net tada, kai jis dar tik sodi­
nukas. Žmogus tobulas net tada, kai jis vaikas. Tai tobula sa­
vaime. Niekas už nieką nėra mažiau tobula.
Vaikas klysta. Jis griūva, keliasi, klumpa. Vėl keliasi, svy­
ruoja, apsikabina motinos kojas. Ar vaikas dėl to netobulas?
Atvirkščiai! Jis yra tobulas pats savaime. Vientisas ir nuo­
stabus.
Tu taip pat.
Tačiau "8ikas dar nepadarė nieko bl� Vaikas SŲJIDDin­
gai niekam nepasipriešino, nieko nenuskriaudė, net s;nęs.
Vaikas neskiria gera nuo bloga.
Būtent taip!
42
ne;,;,- dialogas
Ir tu taip pat.
.Juk skiriu! Aš žinau, kad žudyti yra blogai, o iųylėti - genu.
Aš žinau, kad skaudinti blogai, o gydyti - genu. Aš žinau,
kad hdi � išoaudo1i kitus ir meluoti yra blogai.
Galiu pateikti pavyzdžių, kai tie „blogai" virto „gerai".
Tu dabar su manini žaidi.
Visiškai ne. Kalbu apie faktus.
Su1ikmw, jeigu kalbėtum. apie išimis iš taisyklių.
Jeigu taisyklė turi išimčių, vadinasi, tai jau ne taisyklė.
Neg nori pasak.vti, kad žudyti, skriausti, � nėra blogaS
Viskas priklauso nuo to, ką tu bandai padaryti.
Gerai, genu. Supratau. Tačiau ffi '1ien 1ie dalykai ne1mųJa
geri. Kartais norint padacyti J!Jl!G\. darbą reikia gtiebtis blo­
gų prieDDnių.
Argi priemonės būna blogos? Tai tiesiog priemonės.
Vadinasi, pasak Tmęs, tikslas pateisina prieDIJDeS?
O kaip pasak tavęs?
Ne. Visiškai. re.
Tebūnie taip.
Tačiau negi nesupranti, kas vyksta? Tu ištisai kuri taisykles!
Ir dar - tai tiesiog nuostabu.
Iš tavęs to ir laukiau/
Visas gyvenimas - tai procesas, jam slenkant tu nuspren­
di, Kas Esi. O tada imi ir patiri tai.
Kai tavo gyvenimo akiratis plečiasi, tu sudarai naujas jį aprė-
43
 pol<a/biai - Diel'U
piančias taisykles, naujus taip ir ne. Tokiu būdu randasi naujos
ribos, j kurias bandoma įsprausti neįspraudžiamus dalykus.
Tu negali sutalpinti savęs „savyje", nes esi beribis kaip vi­
sata. Vis dėlto kurdamas savo beribiškumo sąvokas, tu neiš­
vengiamai įsivaizduoji tam tikras ribas ir į jas įsispraudi.
Galima sakyti, tau tai vienintelis būdas identifikuoti save.
Tai, kas neturi ribų, ribų neturi. Tai, kas neaprėpiama,
yra neaprėpiama. Tai egzistuoja visur, o ne kurioje nors vieno­
je vietoje. O visur - vadinasi, niekur.
Dievas yra visur, taigi Dievo nėra niekur. Jeigu Dievas kur
nors būtų, tai kur nors Jo ir nebūtų. Tai visiškai neįmanoma.
Dievui yra tik vienas „neįmanomas" dalykas - nebūti Die­
vu. Dievas negali „nebūti". Dievas negali būti nepanašus į
Dievą. Dievas negali atimti iš Savęs savo Dieviškumo.
Aš esu visur. Štai ir viskas. Ir kadangi esu visur, tai Manęs
nėra niekur. O jeigu Manęs nėra niekur, tai kurgi Aš esu?
ČIA. DABAR.
Puiku! Tu apie 1ai jau �ai pinn:ie koygqie, bet man
1ai labai patinka, 1aigi 1ęsk.
Labai malonu. Gal dabar supranti geriau? Gal imi supras­
ti, kaip pats kuri sąvokas „gerai" ir „blogai" vien tam, kad
apibrėžtum, Kas Tu Esi?
Ar supranti, kad be šių apibrėžimų ir be šių ribų tu esi
niekas?
Ar supranti, kad šios ribos bei apibrėžimai kinta kintant
tavo savimonei?
Taip, supratau, ką Tu �ai pasakyti. Tačiau mano ri­
bos, atrodo, pasikei1ė ne itin. Man mdyti w;ą_ laiką bu�
blogai. Man � w;ą_ laiką bu� N.ogai. Man skaudinti
DIDDeS w,ąlaiką bu� N.ogai. Šios esnmės nus -1.dancios
taisyklės ew;istuąia nuo laikų pradžios. .J0D1S paklūsta di­
džiąii DDJDijos dalis.
44
nąti"1ėlinas diafosr,;s
O kodėl jūs kariaujate?
Nes '1isada atsiranda DIDDią, kurie taisykles bwm. Kiek­
flenąie obuolių krin'Qje flenas būna supanęs.
Tai, ką pasakysiu dabar ir šiek tiek vėliau, kai kurie žmo­
nės supras bei priims labai nenoriai. Tai prieštarauja jūsų mąs­
tymo sistemoje egzistuojančioms tiesoms. Tačiau Aš negaliu
leisti tau toliau gyventi su senomis proto išmonėmis. Mūsų
pokalbis padės iš jų ištrūkti. Šiąje knygoje su viena kita tau
neįprasta taisykle susidursime kaktomuša. Iš pradžių tave šiek
tiek papurtys. Ar pasirengęs?
lVlanau, 1aip. Ačiū. už perspęjiln\. Ką dnmD1iška, oesupnm­
uuna ar nepriinaina ketini pasakyti?
Štai ką; ,,supuvusių obuolių" nebūna. Yra tik žmonės, ku­
rie nesutinka su tavo požiūriu, žmonės, kurie konstruoja kitokį
pasaulio modelį. Taigi netinkamai besielgiančių žmonių nėra,
tiesiog jų kitoks pasaulio modelis.
Tadają DDlelis labai sujauktas. Aš žinau, kas gerai ir kas
N.ogai• .Jeigu kiti mIJDės to nežino, 1ai nereiškia, kad esu
išpn)tąęs aš. Taijie �ę!
Gaila, tačiau turiu pasakyti, kad dėl tokio požiūrio, kurį
čia išklojai, kyla daugelis karų.
Žinau, žinau. Aš pasakiau 1ai tyčia. Tiesiog pakartąiau tuos
žodžius, kuriuos begiles kartą kartąia kiti. Bet ar aš galiu
jieD1S a� 1aip, kaip man dabar a1sakei Tu? Ką man
jieDIS sokJ;d?
Pasakyk, kad supratimas apie „gerai" ir „blogai" nuolatos
mainosi. Jis vis kitoks: kiekvienos religijos, kiekvienos epo­
chos, kiekvienos kultūros, kiekvienos vietos, net kiekvienos šei­
mos bei kiekvieno žmogaus. Pasakyk, kad tai, kas buvo „ge-
45
 pokalbiai su Diel'U
rai" kitados - tarkime, raganų deginimas ant laužo - šiandie­
ną jau yra „blogai".
Taip pat pasakyk, kad sąvokas „gerai" ir „blogai" lemia ne
tik laikas, tačiau ir vieta. Leisk jiems suprasti, jog kai kuri
veikla, pavyzdžiui, prostitucija, vienoje vietoje yra \teisinta, o
vos už kelių mylių - nelegali. Taigi ar žmogus pasielgė „blo­
gai", priklauso ne nuo poelgio, o nuo vietos, kurioje poelgis
ivyko.
Dabar Š\ tą pakartosiu iš pirmosios knygos. Žinau, jog dau­
geliui tai labai sunku suvokti. Sunku perprasti.
Hitleris nukeliavo i dangų.
Vargu ar žnDnės pasirengę su tuo teiginiu sutikti.
Šios knygos, beje, ir visos trilogijos tikslas - sukurti naują
model\, naują sampratą, išplėsti požiūrio ribas.
Gerai. Aš klausiu dalyką, kurie rūpi kiekviemun. Kaip toks
mogus kaip Hitleris ,;,d.ijo nukeliauti į dangą_? V"ISOS pa­
saulio religijos, � pasaulio mIJDės jį pasllEl'kė ir IDsiun­
tė tiesiai į pmg,arą.
Pirma, jis nenukeliavo \ pragarą, nes pragaro nėra. Todėl
lieka tik vienintelė vieta, kur jis galėjo patekti. Tačiau reikia
atsakyti \ vieną klausimą: ar Hitlerio veiksmai buvo „blogi".
Aš vėl kartoju, kad visatoje nėra nei „gerai", nei „blogai". Daik­
tai bei reiškinai nėra nei tokie, nei anokie. Jie tiesiog yra.
Tu sakai, kad Hitleris kažin koks pabaisa todėl, jog jis į.sa­
kė nužudyti milijonus žmonių, tiesa?
Be jokios abęionės!
O jeigu Aš pasakysiu, jog tai, ką tu vadini mirtimi, yra
didingiausias jums nutinkantis potyris. Ką?
Kažin ar su1iksiu.
46
ne;,;,-,,,,.. dialogas
Manai, jog gyvenimas žemėje yra geresnis negu gyvenimas
danguje, taip? O Aš sakau, kad po mirties akimirkos tu įgysi
neaprėpiamą laisvę, pajusi neaprėpiamą laimę, neaprėpiamą
džiaugsmą, neaprėpiamą meilę. Taigi ar galime kaltinti brol\
Lapiną už tai, kad jis \Stūmė broliuką Triuši. \ erškėčių duobę?
Tu nepaisai �enos tiesos: kad ir koks puikus � po
mrties, gywninDs mn'!je neturi baigtis prieš misų -1ią.
lVles atąome čia DDkytis, siekti smo tikslų, tad visiškai oe­
tei.sinĮJo, kad misų gy\lYhėS staiĮ,Jl IDltriiksta tik todėl, kad
taip IDlSpreodė �enas siaunijantis p;urišėlis.
Visų pirma jūs čia ne tam, kad mokytumėtės. Darsyk perskai­
tyk pirmąją knygą. Gyvenimas - ne mokykla, tavo tikslas - ne
mokslas. Tikslas yra atsiminti Dievą ir su Juo susijungti. O gy­
venimas žemėje gali staiga nutrūkti dėl daugybės priežasčių: že­
mės drebėjimo, uragano ...
Tai � kas kita. Tu kalbi apie Di� �s.
Kiekvienas veiksmas yra Dievo.
Argi manai, kad kas nors gali \vykti be Mano valios? Ar
manai, kad be Mano valios pats gali nors mažąi\ pirštą paju­
dinti? Tu nieko negali padaryti, jeigu Aš to nenoriu.
Tačiau gr\žkime prie „blogos" mirties. Ar „blogai" mirti
nuo ligos?
ŽOdis ,,blogai" čia netinka. Liga - tai natiimli priemstis. Tai
ne tas pat, kas hm. ir nužudyti mųių - kaip darė Hideris.
O nelaimingas atsitikimas? Koks nors kvailas nelemtas \vykis?
Tas pat kas liga. Tai nelaimė, tragedija, tačiau tokia Di�
"8lia. lVles J'lf'Wilirne � į Di� mntis, IJPflA)irne su­
prasti, kodėl .Jis leidžia, kad vyktų tokie dalykai. Net ne­
bandome, nes .Jo �-anl'i.inair nesuwikiarne liestis prie
47
 pol<albiai .... .a- �dialogas

Dieviškqjų Paslapčių ons �j m10dėmę stuoianti aist­
ra pažin1i tai, kas nepažinu.
Iš kur žinai?
Nesjei Di- norėtų, kad BES� tai supmstunE, tai BES
ir suprastun,e. O kadmųp nesupmntame - ir negalime su­
prasti - "8dinasi, tokia Dievo �
Tu labai arti tiesos. Labai arti.
Žinoma, esi teisus. Mano valia tokia, kad Hitleris - ir visi
kiti - galėjo laisvai rinktis. Tačiau Mano valia nėra jus be
paliovos bausti, jeigu pasirenkate ne tai, ko norėjau Aš. Jeigu
taip būtų, tai kurgi pasirinkimo laisvė? Ar galima kalbėti apie
pasirinkimo laisvę, kai už blogą pasirinkimą jūsų neišvengia­
mai laukia Mano bausmė? Koks gi čia pasirinkimas?

Stai kaip... Tai, kad tu nesupranti, tau yra Dievo valios
įrodymas. O tai, kad tokie dalykai nuolatos vyksta, tau nėra
Dievo valios įrodymas. Hmmm!
Aš, ko gero, nelabai suprantanllli. paaiškinau, tačiau žinau,
kuo 1ikiu.
Ar tiki, kad Dievo valia pasireiškia visur kur, kad Dievas
yra Visagalis.
Taip.
Iš.kyrus atvejį su Hitleriu. Tai, pasale tavęs, nebuvo Dievo
valia.
NekaJbu apie bauso:ę. Toks G3ldOS dėsms. Temos paseknėi.
Matau, kad tavo galva prikimšta įvairių teologinių dogmų
apie Mane kaip apie kerštingą Dievą, kuris taip elgiasi ir neat­
salco už Savo veiksmus.
Kas kuria tuos Gamtos dėsnius? Jeigu sutinkame, kad juos
kuriu Aš, tai reikia paklausti, kodėl Aš leidžiu jums juos paminti?
Ir jeigu Mano valia būtų apsaugoti jus, nuostabiausius Ma­
no kūrinius, nuo kančios, tai ar Aš leisčiau jums kentėti?
Ar Aš gundyčiau jus dieną naktį laužyti Savo sukurtus įsta­
tymus?
Gundai ne Tu. Gundo�-

Nebu'10. Tu ir vėl tvirtini, kad Aš neatsakau už savo veiksmus.

Ar nematai, kad vienintelis būdas, kuriuo tu gali pateisin­
Kaip čia viskas yra? ti savo teologines sampratas, yra atimti iš Manęs Manąsias
galias? Ar nesupranti, jog tavo teiginiai veiksmingi tik tada,
Hitleris pwųynė Ditw0 "3lią.
kai neveiksmingi Manieji?
Kaip jis galėjo paminti Mano valią, jei pats sakai, kad Aš - Argi tau iš tiesų priimtinas Dievas, kuriantis būtybes, ku­
visagalis? rių negali sutramdyti?

Tu jHlll leidai. Netvirtinu, kad Tu negali sutnunlyti šėtono. Tu -1.dai vis­

Jeigu leidau, vadinasi, tokia buvo Mano valia.
Tikriausiai taip ir bu'10... Tačiau kDdėltaip pasielgei? Tmu
-1.ia tokia, kad BES turime � Pasirinkimo galiJųybę.
.Jeigu taip, taiftspms pasirinko tolų kelią.
ką. Esi Die'18S. Tiesiog 'toks 7izvo pasirinkimas. Tu leidi
šėtonui ons gundyti, leidi jHlll gleo:iltis rwsų sielas.
O kodėP. Kodėl Aš taip elgiuosi, jeigu noriu, kad jūs visi
grįžtumėte pas Mane?

48 49
 pola,lbiai su IM,,r,
Nes Tu nori, kad BES pacys pasirinktwne, ar eiti pas Tme,
ar ne. Tu sukūrei iqų ir� kad BES turėtwne pasi­
rinkimo� Norime - einame pas Tme. Norime -
pas šė1oJą.
Žinau, kodėl padarei tokią išvadą: tarei sau, jog Mano tik­
rovė yra panaši į jūsų tikrovę, kur Gėris negali egzistuoti be
Blogio.
Tačiau sakau tau, kad ten, kur esu Aš, ,,blogai" nebūna.
Blogio nėra apskritai. Yra Visa Ko Visuma ir Visa Ko Visu­
mos sąmonė bei potyriai.
Mano tikrovė yra Absoliutas. Joje vienas kuris daiktas ar
reiškinys egzistuoja nepriklausydamas nuo kitų daiktų ir reiš­
kinių.
Mano tikrovėje Visa yra Meilė.
O Dii.sų poelgiai, lrintys, :indžiai gyvenant ŽEDqe - ar tai
nesukelia jokių paseknių?
Taip, sukelia. Tik apsidairyk aplinkui.
Kalbu apie paseknEs po nu1ies.
,,Mirties" nėra. Gyvenimas amžinas. Jūs tik keičiate formą.
Gerai, 1egl būna, kaip "8dini Tu. Taigi. kas biina, kai „pa­
keičiame fornų''?
Kai pakeisi formą, pasekmės liausis egzistavusios. Liks tik
Žinojimas.
Pasekmės - tai reliatyvumo elementas. Jų nėra ten, kur
viešpatauja Absoliutas. Jos priklauso nuo linijinio „laiko" bei
vienas kitą sekančių įvykių.
Absoliuto viešpatijąje yra tik ramybė, džiaugsmas ir meilė.
Absoliuto viešpatijoje tu išgirsi Gerąją Naujieną: vadina­
mojo „šėtono" nėra, o tu pats esi gerumas ir meilė. Jeigu pir-
50
nątik«inas dia/ąĮps
miau mąstei kitaip, tai dėl to, kad tave buvo apnikusios ne­
sveikos išorinio pasaulio mintys - jos vertė nesveikai elgtis.
Tos mintys priklauso pasauliui, kuriame smerkiama ir teisia­
ma. Jei tave kas nors pasmerkia, tai remdamasis jų nuomone
tu taip pat pasmerki save - pasismerki.
Dabar tu panorai, kad tave pasmerktų ir Dievas, tačiau
taip nebus.
O kadangi negali suprasti Dievo, nes Jis nesielgia kaip žmo­
gus, tu paklysti.
Tu kuri teorijas apie Dievą, nes nori vėl atrasti save.
Sakai, kad Diisų1eologjnės teorijos yra IESffllws. Tačiau kaip
jos g:16 biid � be Atlygio ir BausnĖS sanp:atų.
Viskas priklauso nuo to, ką jūs laikote savo gyvenimo tiks­
lu. Štai kur yra visos jūsų teologijos pagrindas.
Jūs manote, kad gyvenimas tai išbandymas, mėginimas
suprasti, ko esate „verti", - tokia teologija jums tarsi įgauna
prasmę.
Tačiau kai jums sakoma, kad gyvenimas - tai galimybė, pro­
cesas, kurio metu suprantate (prisimenate), kad esate verti (nes
tokie buvote visados), tai tokia teologija jums atrodo nesveika.
Jūs tikite, kad Dievas yra baisus savimyla, žūtbūt reikalau­
jantis nuolatinio dėmesio, šlovinimo, įvertinimo ir meilės, -
ir tokia teologija jums visiškai priimtina.
Kai sužinote, kad Dievas neturi ego, kad jis yra Visa Ko
Šaltinis, išminties ir meilės buveinė, jums jūsų teologija su­
byra į gabalėlius.
Jūs neabejojate, kad Dievas - Jis - yra kerštingas, pavy­
dus, kai myli, ir žiaurus, kai pyksta, - štai tokia teologija jums
atrodo tobula.
Kai išgirstate, kad Dievas - Ji - yra ramybė, džiau&Smas,
meilė ir ekstazė, šių žodžių nesuprantate, nes jie jūsų teologiją
padaro bevertę.
51
 pol<a/biai su .a-
Todėl sakau tau: nesistenk įtikti Dievui. Gyvenimo tikslas
yra pažinti, prisiminti, atkurti tai, Kas Tu Esi.
Taip darydamas tu savaime įtiksi Dievui ir Ją pašlovinsi.
Kodėl Tu w; sakai ,,Ją''. Argi TU esi „.Ji"?
Nei „Jis", nei „Ji". Aš tyčia pavartojau moteriškosios giminės
įvardį kad padėčiau tau įveikti tavo parapinio mąstymo ribas.
Jeigu Dievas gali būti koks nors vienas konkretus reiškinys,
vadinasi, Jis nėra kitas konkretus reiškinys. Tai didžiulė klaida.
Hitleris pateko į dangų dėl šių priežasčių:
Kitur patekti jis negalėjo, nes pragaro nėra.
Jo - neišsivysčiusios būtybės - veiksmai buvo klaidingi,
tačiau už klaidas nebaudžiama, o suteikiama galimybė pasi­
taisyti ir augti.
Hitlerio klaidos nepadarė žalos tiems žmonėms, kuriuos
jis nužudė. Jų sielos išsilaisvino iš žemiškqjų pančių - tary­
tum drugelis išsilaisvina iš kokono.
Žmonės gedi mirusiųjų tik todėl, kad jie nežino, kokį
džiaugsmą po kūno mirties patiria siela. Nė vienas, kuris ži­
no, kas tai yra mirtis, mirusiųjų negedi.
Iš tavo teiginio, esą jų mirtys vis tiek buvo belaikės, o drau­
ge ir „neteisingos", paaiškėja, kad visatoje gali vykti tai, ko
įvykti neturėtų. Tačiau turint galvoje, kad Esu Aš, tai visiškai
neįmanoma.
Viskas, kas vyksta visatoje, yra tobula. Dievas neklysta nuo
laikų pradžios.
Kai tu įžvelgi absoliutų tobulumą visur kur, o ne vien ten,
kur tau patinka jį įžvelgti, tu pats tampi tobulas.
Žinau. lVles apie tai kalbqome pirnqąje ImMAe. Tačiau
tiellli, kurie jos neskaitė, reikia šį bei tą paaiškinti. Tačiau
pinna noriu aptarti tam tikras painias teologines teorijas,
kurias kuriame mes, fn:unės. Pa�ui, �e 1111111
kalė į� jog esu kaltas, jogw;i mDDės yra kalti, ir nie-
52
ne;tila!tinas dialotJPs
ko jau čia padaryti neįoEnoDB - tokie mes gimėne. �
gin,ėn,e nuoclė,r,qe.
Labai įdomi samprata. Kaip jie galėjo įkalti tai tau į galvą?
lVJan papasakqio istllriją apie Adomą ir ll!M\. Tai "Yko per
ka1ekiznD panIJkas, kai lankiau ketw1ą. penktą ir št'šeąkla­
sę. l.Vlokytąjai kalbęjo, kad g,albiit ir ne visi ID1odėmngi -
bentjau kūdikiai tai tikrai ne - tačiau Adomas ir Ieva 'tikri
nusiL!qėliai, ir w;i jų palikuooys taip pat IDl�ėliai, nes
pmel�o jų IDlodėmę ir ID1odėmngą prigµIų.
Tu juk žinai, kad pinrięii mIJDės JJIU1Ų,JftO uždrausto Gė­
rio ir fflogio pažininD � 1odėl Diewsjuos iubaudė ir
atsk,yre IDIO Smęi, 1aip patirfflUSjŲainius - IDIO pat glninD
akinuiws. Visų misų sielas slega � nuodėmė. V-JSi
DES kalti. Tačiau man attodo, kad DES turiine I..ais\iąPashin­
kinų; ar daryti 1ai, ką dare.Adomlls ir Ieva ir nepaklusti Die­
� ar įflikti. smo prigimą polinkį ,,blogiui", eJgli.s gJrai ir
atsųJir1i ffiie111, pasaulio g.iolylnuns.
O jeigu elgsitės „blogai"?
Tada Tu IDlblokši. IDlS į pragarą,.
Tikrai?
Taip. Nebent mes atg;ailaudam smo iuodėo:les išpimsilne.
Suprantu.
.Jeigu mes atgąilw•siine ir gausiine wsų 1'IUOdėmių išrišimą,
Tu � IDIS nuo pragaro, tačiau kitas kančias mes �
ir kentėsime. Mulll!i w; Tiena reikės keliauti į skaistyklą ir
apsn-alyti ten IDIO IDlodėoių.
Ar ilgai turėsite būti vadinamojoje „skaistykloje"?
53
 pol<a/biai iliU Dm,u
Į�. Turime sudeginti smu nuodėmes. Galiu pasakyti,
kad tai nėra itin malonu. Ir kuo daugiau nuodėoią, tuo
ilgiau reikės jas deginu. Taip mane mokė.
Suprantu.
Bentjau nereikės keliaud į� kurimne tektų būti mn­
žinai. Tačiau jei nirtume su Irirtina nuodėme, patektume
'tiesiai 'ten.
Su mirtina nuodėme?
Yra Dirtinos nuodėmės, yra a1leistinos nuodėmės• .Jei Dir­
sime su a1leistina nuodėme, keliausime į skaistyklą. o štai
Irirtina nuodėlnė iš karto � į �
Ar gali pateikti kokių nors tų nuodėmių pavyzdžių?
Žhmma. Mirtinos nuodėlnės - tai labai riDaa. Tai kokie
nors itin sunkūs nusikaltimai: DIDgm.dystė, �. išprie­
��- A1leistinos nuodėmės l�. Tai gali būti
bažnyčios nelankymas seknudieoiais aiba (tiesa, tai bu�
anksčiau) mėsos -1.gymas penk1adieoiais.
Pala pala. Tavo Dievas siunčia tave skaistyklon už tai, kad
penktadieniais valgai mėsą?
Dabar jau nebesiunčia - IDmlaug nuo septintąjo dešutt­
mečio pradžios. Tačiau "8l"g;IIS tiems, kurie -1.gė IIĖSąpenk-
1adieniais septintqio clešinmEčio pradžiqje ir anksčiau.
Ar tikrai?
Be jokios abejonės.
Na gerai. O kas įvyko septintojo dešimtmečio pradžioje,
kad ši „nuodėmė" jau ne nuodėmė?
54
neifi/ot!linas dialotJPs
Popiežius pasakė, kad tai daugiau ne nuodėmė.
Suprantu... Ir tavo Dievas, versdamas Save šlovinti, sek­
madieniais varo tave l bažnyčią? O jei neisi, nubaus?
Taip. Neda]ywuji lVJišiose - wlgi iuodėmė. Irjei aš jos neiš­
pąZiosh•, kitaip 1ariant, mrsiu su ja, tai keliausiu į skaisfyklą,
O kaip vaikai? Ką galima pasakyti apie mažą ir visiškai nekal­
tą vaiką, kuris nežino taisyklių, pagal kurias Dievas „myli"?
.Jeigu� mršta�, taijis keliaujaj pragaro
prieangį.
Kur keliauja?
Į pragaro prieangį. Tai nėra bausmės afilkinD �eta, tačiau
tai ir ne iqus. Tai -pragaroprieangis. Ten patekę nėra su
Die'1U, 1aciau jie taip pat nėra su šėtonu.
Kaip tas gražus mažas vaikas gali nebūti su Dievu? Jis juk
dar nepadarė nieko bloga.
Tai tiesa. Tačiau jis nekrik.§tytas. Neturi jokios n,l<šrnės,
kadjis nekaltas ir be nuodėmės. Kiekvienas žnngus, norin­
tis patekti į dangą, turi būti pakrikštytas. Antraip Diews
jo nepriiin;. Štai kodėl taip s-1Ju ginus -nwi nedelsti ir
kuo weičiau jį pakrikštyti.
Kas tau visa tai pasakė?
Diews• .Jis tai padarė per smu �
Kurią bažnyčią?
Ronns kataliką, žinoma. Tai yru tikrąii Di� Bamyčia.
Bęie, jei esi katalikas, 1aciau lankai kokią nors kirą bamy­
aą. tai irgi nuodėmė.
55
 polallbiai su IMvu
O aš maniau, kad nuodėmė - tai išvis nelankyti bažnyčios.
Taip. Tačiau lankyti blogą bam,yčią taip pat mmdėmė.
Kas tai yra „bloga" bažnyčia?
Kielm.ena bam,yaa. kuri ne Runos ka1aliką, yra blOĮ,JL mo­
gije bam,yčiQie negąlirne 1uokti.s, negalime � � -
net kąios net negali,na įkel1i. žmau tai labai ĮPai, nes kar­
tą su tėwis bu� pakviestas į draugo �"'5 pabroliu,
tačiau Tienuolės, su kurioms tada bendra� mano šeima,
pasakė, kad nedera priimi šio kvietinn, nes draugas pri­
klauso blogai bažnyčiai.
Ar tu paklusai joms?
Vienuolėn:Js? Ne. lVJan atrodė, kad Di�, tai yra Tu, pag.­
n,dys ir kitqie bamyciąie taip pat noriai, kaip llllllląiqje.
Aš ten IDl�au wkėdanDs SDDkiogą_ ir jaučiausi puikiai.
Gerai. Mes turime dangų, pragarą, skaistyklą, pragaro prie­
angį, mes turime mirtiną nuodėmę, atleistiną nuodėmę - ar
dar kas liko nepaminėta?
Na dar yra Sutvirtininn sakramentas, išpažintis ir konu­
nija. Taip pat yra egrorcizn:Ds ir Pasku1inis patepinus. Ir
dar yra •••
Palūkėk...
t
••• �tji globijai, Didžiosios šwntės•••
Kiekviena diena yra šventa. Kiekviena minutė yra šventa. Ši
akimirka yra šventoji akimirka.
Na, taip. Tačiau yra dieną, kurios iš tikro �. ir tada
mes 1urime eiti į bam,Yčią,.
56
ne;tilot!tinas dialotJPs
Ir vėl tu kartąji „turime". O kas, jei nenueisi?
Padarysiu IDlodėmę.
Ir keliausi į pragarą?
Keliausiu į skaistyklą. jei su šia IDlodėine sieląie 1D1mrsiu.
Štai kodėl kuo damim• reikia išpažinti smu 1D1odėlnes. Kai
kurie žnDnės afileka išpažintį kas sawtę. Pažįstu tokią,
kurie išpažįsta smo IDlodėlnes kasdien. Todėl ją siela IDIO­
Jatos �. ir jeigu jie netikėtai mrtą. ..
Oho! Tai juk gyvenimas nuolatinėje baimėje.
Taip, tačiau, supnurti, toks religijos 1iWas - įskiepyti IDIDl!i
Di� bahnę. Tada mes el� denunai ir a1sispiriaIIe
pagundoms.
Oho! O kas, jei padarai „nuodėmę" tarp išpažinčių, o pas­
kui, tarkime, patenki į nelaimingą atsitikimą ir žūni?
Nieko baisaus. Tereikia a1likti Paskutinį atg,ailos aktą ir
pasakyti: ,,Di-, aš labai gailiuosi, kad Tau IDl�au•.."
Gerai, jau gerai, liaukis.
Palūkėk. Tai tik Tieoa iš daugelio pasaulio religijų. Ar ne­
nori pažfflgti į kitas?
Ne. Aš jau turiu bendrą vaizdą.
Viliuosi, mIJDėlni nepasirodys, kad aš šaipausi išją tiki!jinD?
Tu iš jų nesišaipai, o kalbi, kaip yra. Čia kaip buvo su
vienu jūsų prezidentu Hariu Trumenu. ,,Duok jiems velnių,
Hari", - šaukdavo jam žmonės. O jis atsakydavo: ,,Aš neduo­
siu jiems velnių. Aš tik pakartosiu jų pačių žodžius, ir čia bus
kaip pragare!"
57

4 • l\1irę BES neatliekame jokios ,,bausnĖS". VISOS pasekmės
Bičiuli, BES ĮP'Ukai nukrypome IlllO pagrindinės 1enDs. Pra­
dijODE apie laiką. o baigėme religlnėms oqpnizacijoms.
Taip atsidnka, kai kalbi su Dievu. Sunku kaip nors api­
brėžti pokalbio ribas.
Pa!i� ar man pa"Yko padaryti 3 skyriaus mnčių
santrauką:
• Laiko nėra, yra šis laikas. Ir akimrlws nėra, yra ši aki­
nirka;
• Kontillllunn nėra. Yra reliatyvuon aspektas, egdstuo­
jantis „aukštyn želųyn" konstrukcijąje, kurioje WiOS aki­
Irirlws, arlJa � įvykiai, yYksta Yiellll ,,laiku";
• l\tJes Illlolatos keliaujaDE per šią laiko - ne laiko - Yiso
laiko sh1', p;ųxastai tai yYksta nuia, kai � Vienąiš
tos kelionės potyrių BES flldiname t/qa vu;
• Nebuvo, nėra ir nebus tokio laiko, kurianE nebūm oūsų;
• ,,Ami.iaus" sanpata, kai kalbame apie sielą, iš 1ikrqjų reš­
kia tmn tikra sln'OkinD � tačiau ne ,,laiko" DDtą;
• Blogio nėra;
• l\tJes esame, kokie esame - tobuli;
• ,,Blogai" - tai proto sukonstruota � besiremanti
potyrių reliatyvunu;
• Gywndami BES kuriame taisykles ir keičiame jas, kad jos
derėtų su Šios dienos tiknne. Taip ir turi bim, jei3J. esame
l:Jesh,ystanBos, priekin xengiančios būtybės;
58
nejtik«inas dialąps
• Hideris 1Ulkelia'10 į dangų!
• Viskas yra Die'10 mios pasireiškinDs. J/iskas! Urag;anai,
tornadai, mIĖS dreblliinDi, taip pat ir Hideris. Tai supas­
ti IPWIID tik supratus už Yisų į"'Ykių slypintį 'Iikslq;
egdstuąja tik reliatyvuon, o ne Absoliuto s:ferqie.
• VISOS mnnių teologinės teorijos yra nesw:ikas bandyims
paaiškinti neswiką Ditwą. kurio - tokio, kaip .Jį bando į<;i­
�oti, - nėra;
• Teologinės teorijos prasmę toris tik tada, kai jos skelbs
Ditwą. neturintį jokios .18111 primestos prasmės.
Na, kaip? Dar Yiena gera santrauka?
Puiki.
Gerai, nes turiu mlijoną kitų klausinų. Vieną kitą teiginį
reikia paaiškinti snulkiau. Pavymžiui, kodėl Hitleris pate­
ko į dangų? (Tu apie tai �ai, bet aš noriu išgirsti dau­
Į!jau.) Ir koksg*'tikslas slypi užYisų�? Kaip šįAukštes­
nyį 'Ilkslą 1PW11D susieti su Hideriu ir kitais despotais?
Pradėkime nuo tikslo.
visų lvykių ir potyrių tikslas yra sukurti galimybę. Įvykiai
ir potyriai - tai Galimybės. Nei daugiau, nei mažiau.
Todėl neteisinga tai vadinti „šėtono darbu", ,,Dievo baus­
me", ,,dangaus malone" ar dar kitaip. Tai yra tik Įvykiai ir
Potyriai - dalykai, kurie nutinka.
Reikšmes jiems suteikia žmonės juos vertindami, reaguo­
dami l juos, galvodami apie juos.
Įvykiai ir potyriai - tai galimybės, kurias jūs pavieniui arba
drauge susikuriate per savo sąmonę. Potyriai atsiranda sąmonėje
ir jūs naudąjatės jais kaip lfankiais, padedančiais patirti, Kas Esate.
Kas Esate - tai aukštesniosios sąmonės apsireiškimas.
Kadangi Mano valia tokia, kad jūs žinotumėte, Kas Esate,
59
 pokal/Jiai ... IMm
aš leidžiu patirti jums visus potyrius, kuriuos jūs pasirenkate
patirti vykdydami Mano valią.
Į šį visatos Žaidimą kartais įsijungia ir Kiti Žaidėjai. Tai
Trumpi Susitikimai, Antraeiliai Veikėjai, Laikini Dalyviai, Il­
galaikiai Partneriai, Giminės ir Šeimynykščiai, Mylimieji ir
Mylimosios, Pakeleiviai.
Tai sielos, kurias tu pats prisitrauki prie savęs, o jos prie
savęs pritraukia tave. Tai abipusis kuriamasis potyris, išreiš­
kiantis abiejų pusių pasirinkimą ir troškimus.
Niekas neateina pas tave šiaip sau.
Sutapimų nebūna.
Niekas nevyksta atsitiktinai.
Ne atsitiktinumai kuria gyvenimą.
Tu pats prisitrauki prie savęs ir įvykus, ir žmones. Dides­
nio masto įvykiai yra kolektyvinės sąmonės veiklos rezultatas.
Juos patiria visa grupė, o nulemia visos tavo grupės pasirinki­
mai bei troškimai.
Ką reiškia „UM> wupė''?
Grupinė sąmonė yra mažai suprasta, tačiau labai galinga.
Jeigu būsi neatidus, ji gali nustelbti individualią sąmonę. To­
dėl kiekviename žingsnyje privalai stengtis kurti grupinę są­
monę - taip išplėsi gyvenimo potyrių ribas ir prisidėsi prie jų
harmonizavimo.
Jeigu esi grupėje, kurios sąmonė neatspindi tavosios, o tu
nepajėgus tą sąmonę kaip nors pakeisti, tai išmintingiausia iš
tokios grupės pasišalinti, nes prieš savo valią pateksi jos įta­
kon.
Jeigu negali surasti grupės, kurios sąmonė atitiktų tavo są­
monę, būk individualios sąmonės šaltinis. Laikui bėgant pri­
trauksi prie savęs panašių sąmonių.
Individai ir nedidelės grupės turi veikti didesnes grupes,
didesnės - dar didesnes, ir taip toliau - iki VISOS žmonijos.
60
ne;tila!tinas dialąps
Jūsų pasaulis ir gyvenimas jame yra visų individualių są­
monių visumos atspindys.
Apsidairyk aplinkui. Kiek dar daug reikia nuveikti. Ne­
bent tu esi patenkintas tokiu pasauliu, koks jis dabar yra.
Keista, tačiau daugelis patenkinti. Štai kodėl pasaulis nesi­
keičia.
Daugelis patenkinti pasauliu, kuriame labiau gerbiama tai,
kas žmonės skaldo, o ne tai, kas juos vienija, ir kuriame nesu­
tarimai sprendžiami pykstantis ar kariaujant.
Daugelis patenkinti pasauliu, kuriame išlieka stipriausieji, ku­
riame „kas stipresnis, tas teisesnis", kuriame konkurencija yra
pageidautinas dalykas, o pergalė vadinama didžiausiu gėriu.
Tokia sistema gimdo pralaimėtojus, tačiau daugelis sako
,, tebūnie", jei tai neliečia jų pačių.
Daugelis žmonių patenkinti pasauliu, net jei sistema gimdo
žmones, kuriuos vėliau reikia nužudyti, nes jie pasirodė esą „blo­
gi"; net jei jie tampa benamiais, nes pasirodė esą „pralaimėtojai";
net jei jie yra išnaudąjami, nes pasirodė esą „silpni".
Daugelis žmonių „blogais" vadina tuos dalykus ir reiškinius,
kurie skiriasi nuo priimtų jų grupėje. Itin nepakenčiami religi­
niai skirtumai, taip pat kultūriniai bei socialiniai ypatumai.
Žemesniųjų socialinių grupių išnaudojimas pateisinamas
pagyrūniškais išnaudotojų lozungais apie visiškai prastą savo
aukų gyvenimą iki išnaudojimo pradžios. Aukštesnės sociali­
nės grupės nepaiso, kad su visais reikia elgtis vienodai garbin­
gai. Jie visiškai tragišką padėti padaro vos geresnę, be to, dar ir
nepadoriai pasipelno.
Daugelis žmonių, išgirdę, kad kas nors siūlo pakeisti esa­
mą sistemą, juokiasi ir sako, kad „prizas visada atitenka nuga­
lėtojui", todėl jų civilizacija tokia didi!
Daugelis žmonių įsitikinę, kad nėra kito jiems prigimto
egvstavimo būdo, kad žmogui skirta elgtis tik taip, o kitoks
elgesys pražudys jo dvasią, kuri veda jį į sėkmę. (Tik niekas
nepaklausia savęs, kas ta sėkmė yra?)
61
 pokal/Jiai su Die,,u
Sunku suprasti kodėl, tačiau daugelis planetos žmonių ti­
ki šia filosofija. Štai todėl mažai kas rūpinasi vargstančiais, en­
giamais, nusivylusiais, badaujančiais. Daugeliui rūpi tik jie
patys ir jų šeimų nariai.
Daugelis žmonių nemato, kad jie naikina savo Žemę -
planetą, dovanojusią jiems Gyvybę. Jie savo veiksmais tesisten­
gia pagerinti savo asmeninį gyvenimą. Jiems trūksta įžvalgu­
mo suprasti, kad trumpalaikė nauda sukelia ilgalaikius nuos­
tolius, todėl jie taip elgiasi toliau.
Daugelis bijo minties apie visuotinį gėrį, apie visiems ben­
drą požiūrį, apie tai, kad Dievas ir visi Jo kūriniai yra Viena.
Baimė, kad Visos Atskirybės susivienys, gimdo nedarną,
nesantarvę, o daugelis, atrodo, nesugeba pasimokyti net iš sa­
vo pačių karčios patirties, todėl kartoja senas klaidas ir gauna
vis tą pat\ rezultatą.
Nesugebėjimas pajusti kitų žmonių kančios kaip savo vi­
sas kančias dar labiau sustiprina.
Atskirumas gimdo abejingumą ir sukelia apgaulingą prana­
šumo prieš kitus pąjūtį. Vienovė gimdo atjautą ir tikrą lygybę.
Planetoje vykstantys procesai - štai jau 3000 metų - kaip
sakiau, yra Kolektyvinės Sąmonės, arba visų planetos gyven­
tąjų sąmonių, atspindys.
Tą sąmonės lygį galima apibūdinti kaip primityvų.
Hionn .. Atrodo, nukrypome nuo pagrindinės teuos.
Anaiptol. Tu klausei apie Hitlerį. Hitlerio atvejis buvo gru­
pinės sąmonės veiklos rezultatas. Daug kas sako, kad Hitleris,
pasitelkęs klastą ir iškalbą, manipuliavo žmonių grupėmis -
savo tautiečiais. Taip teigti visiems labai patogu, nes kaltė
suverčiama vienam Hitleriui.
Tačiau jis mažai kuo dėtas, kad jam pakluso ir H rėmė
milijonai žmonių. Už holokausto nusikaltimus atsakomybę
turi prisiimti grupė, vadinanti save vokiečiais. Ir tam tikru
62
neįtil<ėtinas """-
mastu kita didesnė grupė, vadinanti save žmonija, kuri, nors
tiesiogiai nenusikalto, iš pradžių buvo abejinga daugybės žmo­
nių kančioms. Tai truko iki to laiko, kol kančia pasiekė tokį
mastą, kad net abejingiausi izoliacionistai nebegalėjo jos ne­
matyti.
Taigi pats supranti, kad kolektyvinė sąmonė buvo ta derlin­
ga dirva, kurioje suve�jo nacizmas. Hitleris tik pasinaudojo
akimirka, kurią sukūrė kiti.
Šią pamoką labai pravartu išmokti. Kolektyvinė sąmonė,
jeigu ji nuolatos skelbia atskirumą nuo visumos ir pranašumą
prieš kitus, netenka gebėjimo atjausti, tokie žmonės galų gale
neišvengiamai praranda sąžinę.
Iš gryno nacionalizmo kilusios ir kolektyviai priimtos idė­
jos ignoruoja svetimas nelaimes, tačiau už savo nesėkmes atsa­
komybę suverčia kitiems. Taip pateisinamas „gryninimas", ,,at­
pildas" ir karas.
,,Žydų problemą", naciai „sprendė" Aušvico koncentraci­
jos stovykloje. Jie tai vadino „gryninimu".
Baisiausia ne tai, ką Hitleris padarė žmonijai, o tai, kad
žmonija jam leido tai padaryti.
Keista ne vien tai, kad jis atėjo į valdžią - nesuprantama,
kad su juo nuėjo kiti.
Gėda ne vien tai, kad jis nužudė milijonus žydų, gėda ir tai,
kad milijonai žydų turėjo žūti pirmiau, negu kiti jį sustabdė.
Hitlerio istorija parodė žmonijai jos pačios veidą.
Pasaulis turėjo daug mokytojų, kurie suteikė žmonėms ga­
limybę prisiminti, Kas Jie Yra. Tie mokytojai atskleidė ir švie­
siąją, ir tamsiąją žmogiškumo pusę.
Jie pateikė aiškius, kvapą gniaužiančius pavyzdžius, kurie
rodo, ką reiškia būti žmogumi ir kur jūs galite nueiti vedami
savo sąmonės.
Reikia atminti štai ką: sąmonė - visur aplinkui. Ji kuria
visus jūsų potyrius. O kolektyvinė sąmonė yra itin galinga, jos
63
 pokalbiai su Dkw,
kūrybos vaisiai būna neapsakomo grožio ar neįsivaizduojamo
bjaurumo. Tačiau tu visada gali rinktis.
Jeigu tavęs nepatenkina tavo grupės sąmonė, pakeisk ją.
Geriausias būdas, kaip pakeisti kitų sąmonę, yra asmeni­
nis pavyzdys.
Jeigu pavyzdžio negana, kurk savo grupę - tu pats būsi
sąmonės ištakos. Tokios sąmonės, kurią patirs ir kiti.
Viskas prasideda nuo tavęs, nuo vieno žmogaus. Viskas.
Visi dalykai.
Nori, kad pasaulis pasikeistų? Pirmučiausia pasikeisk pats.
Hitleris tau suteikė auksinę progą. Jis, kaip ir Kristus, at­
skleidė pačias giliausias tiesas - jums visiems apie jus visus.
Tačiau tokios didžiulės apimties sąmonės - Kristaus, Budos,
Cingiz Chano, Krišr10s, Atilos, Hitlerio - gyvuoja tik tiek,
kiek jūs jas menate.
Štai kodėl žydai stato monumentus holokausto aukoms
atminti ir prašo tų įvykių niekada neparniršti. Nes kiekviena­
me žmoguje tūno dalelė Hitlerio. Klausimas toks: kokio ji
dydžio.
Žmogžudystė yra žmogžudystė - ir Aušvice, ir Vunded
Ni (Wounded Knee).
Ar reikia suprasti, kad Hitleris bu� čia atsiŲffl1S 1am, kad
parodytų ID.IIIIS, kaip xenDi sug;ba pulti ŽIIDgUS ir kokių_
klaidųjis � padaryti?
Hitleris nebuvo atsiųstas. Jūs jį susikūrėte patys. Jis kilo iš
kolektyvinės sąmonės ir be jos egzistuoti negalėjo. Stai tokia
pamoka.
Atskirumas, segregacija, rasinis pranašumas, ,,mes", o ne
,jie" - štai kas sukūrė Hitlerį.
Šventoji brolija, Visa Ko sąjungą, ,,mes" viršenybė prieš
,,aš" - štai ką paliko mums Kristus.
Kai kitų skausmas tampa „mūsų skausmu", o mūsų džiaugs-
64
�dialogas
mas - ,,kitų džiaugsmu", tada pagaliau visi gyvenimo potyriai
yra Mūsų.
o kodėl Hitleris pateko į dangų?
Nes jis nepadarė nieko „bloga". Jis padarė tai, ką jis pada­
rė. Galiu priminti, kad daug metų didelė grupė žmonių nė
neabejąjo, kad jis „teisus". Jam nieko kita nebeliko, tik įtikėti
savo teisumu.
Jeigu koks nors žmogus iškelia beprotišką idėją, o milijonai
jai pritaria, tai tas žmogus ima tikėti, kad jis visai normalus.
Pasaulis galų gale nusprendė, kad Hitleris buvo „blogas".
Galima sakyti, kad žmonija iš naujo įvertino, Kas Ji Yra ir
Kuo Pasirinko Būti. Toks štai žmonijos santykis su Hitleriu.
Jis buvo tam tikras kriterijus. Jis nustatė parametrus, su
kuriais žmonės galėjo palyginti savo pačių idėjas. Ir Kristus
nustatė parametrus, tik atvirkštinius.
Istorija žino ne vieną Kristų ir ne vieną Hitlerį. Jų rasis ir
ateityje. Būkite budrūs. Nes tarpjūsų yra ir aukštos, ir žemos
sąmonės žmonių. Katrą sąmonę renkiesi tu?
Aš '1is dar nesuprantu, kaip Hitleris ,;,dęio patekti į dangų?
Kaip jis ,;,dęio išmsuktl nuo atpildo už smo darbus?
Visų pirma turi suprasti, kad mirtis - tai nėra pabaiga.
Tai pradžia. Tai ne siaubas, o džiaugsmas. Tai ne durų užda­
rymas, o jų atvėrimas.
Džiaugsmingiausia gyvenimo šiąje žemėje akimirka yra ta,
kai gyvenimas ši.ąje žemėje baigiasi.
Todėl, kad jis nesibaigia apskritai, o stebuklingai tęsiasi -
kupinas džiaugsmo, ramybės ir išminties. Sunku apsakyti žo­
džiais ir sunku suvokti protu.
Taigi turi suprasti, jog Hitleris nieko nenuskriaudė. Gali­
ma sakyti, kad jis ne kėlė kančias, o jas baigė.
 pokalbim ... .Diet1u neįtil<ėlinas dialąps

Dar Buda pasakė, kad „gyvenimas yra kančia". Jis buvo Sakau tau: Dievo meilė ir Dievo atjauta, Dievo išmintis ir
visiškai teisus. Dievo atlaidumas, Dievo ketinimas ir Dievo tikslas, - visa tai
neaprėpiama ir visame tame telpa net didžiausi nusikaltimai
Net jei ir pritarčiau TaYO 70džiams, noriu pasakyti, kad
bei didžiausi nusikaltėliai.
Hideris nežinąjo, kad daro gera.
Gali nesutikti, tačiau tai nesvarbu. Tu tiesiog privalai su­
Ne. Jis nemanė, kad elgi.asi „blogai". Atvirkščiai, jis buvo įti­ žinoti atsakymus į savo klausimus.
kėjęs, kad padeda savo tautai. Štai ko tu niekaip negali suprasti.
Niekas niekada nedaro nielw „bloga". visi elgiasi besiremdami
savuąju pasaulio modeliu. Jeigu tu manai, kad Hitlerio veiksmai
buvo tyčiom atliekami bepročio veiksmai, vadinasi, tu vis dar ne­
supranti, kokia sudėtinga žmogaus prigimtis.
Hitleris tikėjo, kad daro gera savo tautai, o tauta savo ruož­
tu tikėjo, kad Hitleris daro gera jai. Stai lwkia visa tų įvykių
beprotybė! Su Hitleriu sutiko didžioji tautos dalii
Tu pareiškei, kad Hitleris buvo „blogas". Na, gerai. Ta­
čiau pasinaudojęs juo kaip kriterijumi, tu gali įvertinti save.
Nesmerk jo už tai.
Kažin lws turėjo tai padaryti.
Nesužinojęs, kas tai yra karšta, nesužinosi, kas tai yra šal­
ta. Nesužinojęs, kur yra apačia, nesužinosi, kur yra viršus.
Nesužinojęs, kur yra dešinė, nesužinosi, kur yra kairė. Ne­
smerk vieno, nešlovink kito. Antraip liksi nieko nesupratęs.
Ištisus tūkstantmečius žmonės smerkia Adomą ir Ievą. Sa­
koma, kad jie padarė Pirmapradę Nuodėmę. O Aš sakau, kad
tai buvo Pirmapradė Dorybė. Nes nepatyręs gera ir bloga,
niekada nežinotum, kad egzistuoja dvi pasirinkimo galimy­
bės! Prieš vadinamąjį Adomo ir Ievos nuopuolį dviejų galimy­
bių nebuvo. ,,Blogio" nebuvo. Buvo viena ir nuolatinė tobulu­
mo būsena. Tikras rojus! Tačiau jūs nežinojote, jog tai - rojus,
negalėjote gėrėtis jo tobulumu, nes neturėjote su kuo jo paly­
ginti.
Smerkti Adomą ir Ievą, ar dėkoti jiems?
Ir ką, tavo supratimu, aš turėčiau daryti su Hitleriu?

66 67

5
Pirnnjoje knygqie Tu žadtijai, kad dabar paaiškinsi �­
bę dalykų: kas tai yra laikas ir enh,ė, IIEilė ir karas, giėris ir
blogis, ir didžioji politika. Taip pat žadtijai detaliau paaiš­
kinti, kas yra seksas.
Tiesa. Visa tai žadėjau.
Pirmojoje knygoje mes palietėme asmeninius dalykus, in­
divido gyvenimą. Antrojoje kalbame apie grupes, apie visos
planetos gyvenimą. O trečiojoje trilogijos dalY.ie nagrinėsime
esmines tiesas, kalbėsime apie kosmologiją, daiktų ir reiški­
nių visumą, sielos kelionę. Kartu paėmus tai bus išsamus ma­
no geriausių patarimų ir žinių rinkinys: nuo to, kaip užsirišti
batų raištelius, iki informacijos apie visatos sandarą.
Ar apie laiką Tu jau pasakei viską?
Pasakiau tiek, kiek tau reikia žinoti.
Laiko nėra. Visa kas egzistuoja drauge. Visa kas vyksta vie­
nu metu.
Si knyga rašoma, o tuo metu, kai ji rašoma, jijau parašyta
ir egzistuoja. Iš jos tu ir semiesi visą informaciją - iš jau egzis­
tuojančios knygos.
Štai ką reiškia Mano žodžiai: ,,Į visus tavo klausimus Aš
atsakysiu dar prieš tau paklausiant."
68
,.,;,;Ja;tinas --
Tavo pateiktos žinios apie laiką skantJa... na, labai įdo­
Iriai, tačiau šiek tiek ea>teriškai. Ar jas galinu pritaikyti
kasdieniaIIE �?
Kai turi šių žinių, savo reliatyvioje erdvėje imi gyventi ra­
miau, o laiką suvoki kaip judesį, tėkmę - ne tam tikrą kon­
stantą.
Tai tu judi - o ne laikas. Laikas neina. Yra tik Viena Aki­
mirka.
Savo sielos gelmėse tu visa tai supranti. Štai todėl, kai tavo
gyvenime įvyksta kas nors itin reikšminga, tu dažniausiai sa­
kai, kad „laikas sustojo".
Taip, sustojo. Ir kai tu sustoji drauge su juo, patiri esmin­
giausias gyvenimo akimirkas.
Sunku patikėti! Kaip tai įnunonB?
Jūsų mokslas tai įrodė matematiškai. Yra formulių, rodan­
čių, kad jei judi pakankamai greitai, tai gali apskrieti Žemės
rutulį ir pamatyti, kaip pakyla tavo lėktuvas, kuriuo tu jau
baigei skristi.
Visa tai atskleidžia, kad Laikas - ne judesys, o laukas, per
kurį judate jūs patys. Tas laukas - tai Žemės erdvėlaivis.
Štai jūs sakote, kad metus sudaro 365 „dienos". O kas tai
yra jūsų vadinamoji „diena"? Jūs nutarėte - beje, be jokio
rimto pagrindo - kad „diena" yra tiek, per kiek jūsų Žemė
apsisuka aplink savo ašį.
Iš kur jūs žinote, kad Žemė apsisuko? Ar jūs jaučiate, kad
ji sukasi? Tad atskaitos tašku jūs pasirinkote tašką, esantį dan­
guje - Saulę. Ir nutarėte, kad tas laikas, per kurį jūsų besisu­
kantis Erdvėlaivis, arba Žemė, apsisuka apie savo ašį ir atsi­
gręžia ta pačia puse į Saulę, yra „diena".
Toliau šią „dieną" jūs padalijote į 24 valandas - vėlgi be
jokio rimto pagrindo. O juk galėjote nutarti, kad tų valandų
yra 10 ar 73!
ff)
 pokalbim su .Dievu
Paskui kiekvieną „valandą'' suskirstėte į „minutes". Jūs ta­
rėte, kad valanda turi 60 smulkesnių vienetų, vadinamųjų „mi­
nučių", o šias savo ruožtu sudaro 60 visiškai mažų vienetų -
,,sekundžių".
vieną dieną jūs pastebėjote, kad Žemė ne tik sukasi apie
savo aši, - ji taip pat skrieja. Ji skrieja erdvėje ir sukasi aplink
Saulę. Ir apsisukusi apie save 365 kartų, apie Saulę ji apsisuka
vieną kartą. Tai jūs pavadinote „metais".
Štai tada jums parūpo surasti mažesnį matą už „metus",
tačiau didesnį už „dieną''.
Taip atsirado „savaitė", vėliau - ,,mėnesis". Dar jūs pasi­
rūpinote, kad kiekvienuose metuose būtų vienodas mėnesių
skaičius, tačiau dienų skaičius kiekviename mėnesY.ie radosi
skirtingas.
Jums niekaip nepavyko nelyginio dienų skaičiaus (365)
padalyti iš lyginio mėnesių skaičiaus (12), tad jūs nusprendė­
te, jog vieni mėnesiai turės daugiau dienų, kiti - mažiau'.
Jūs suskirstėte metus į dvylika mėnesių, nes toks yra Mė­
nulio ciklų skaičius per metus. Taigi norėdami suderinti tris
erdvėje vykstančius reiškinius - Žemės apsisukimus aplink
Saulę, Žemės apsisukimus apie savo aši, ir Mėnulio ciklus -
jūs dienas mėnesiams išdalijote ne po lygiai.
Tačiau net ir tokia išmonė problemos neišsprendė. Jums
dar liko šiek tiek į apskaičiavimus neįtraukto „laiko", tad jūs
nutarėte, jog tam tikri metai turės viena diena daugiau! Tuos
metus jūs pavadinote keliamaisiais ir labai apsidžiaugėte savo
išmone, o Mano aiškinimus apie laiką vadinate neįtikimais!
Jūs, išlaužę iš piršto „dekadas" ir „amžius" (beje, šie dy­
džiai jau remiasi ne skaičiumi 12, o dešimtainiu skirstymu),
ėmėte toliau matuoti „laiko" tėkmę. Tačiau visa, ką jūs i�­
vojote, yra tik judėjimo erdvėje matavimas.
Todėl akivaizdu, jog ,juda" ne laikas, o daiktai bei reis"ldniai -
jie ateina, praeina, sukasi statiniame lauke, kurį jūs vadinate erd­
ve. ,,Laikas" - tai matas, kuriuo jūs matuojate judėjimą.
70
neįtila!linas dialotPs
Mokslininkai suvokė šį ryšį ir pavadino jį „erdvės ir laiko
kontinuumu".
Jūsų fizikas Einšteinas ir kiti suprato, kad laikas yra proto
išmonė, reliatyvi sąvoka. ,,Laikas" - tai matas, reliatyvus tarp
objektų egzistuojančios erdvės atžvilgiu! Qeigu visata plečiasi,
o taip ir yra, tai Žemei apsisukti aplink Saulę reikia daugiau
laiko, negu jo reikėjo prieš milijoną metų - reikia įveikti dau­
giau „erdvės".)
Reikia daugiau minučių, valandų, dienų, savaičių, mėne­
sių, metų, dekadų ir amžių, negu jų reikėjo, tarkime, 1492
metais! Taigi diena dienai nelygi, o metai - metams.
Jūsų nauji įmantrūs matavimo prietaisai tuos netikslumus
fiksuoja, todėl kasmet visame pasaulY.ie tikslinami laikrodžiai,
kad jie derėtų su visatos judėjimu. Tai vadinama vidutiniu
Grinvičo laiku. ,,vidutiniu" turbūt todėl, kad norima sudary­
ti įspūdį, jog visata jums meluoja!
Einšteinas samprotavo, kad jei nėra judančio „laiko", o tik
judėjimas erdvėje nuo vieno objekto prie kito, tai norint tą
laiką „pakeisti" tereikia pakeisti erdvės kiekį, arba judėjimo
greitį.
Tai yra bendroji reliatyvumo teorija, kuri praplečia jūsų su­
pratimą apie laiko ir erdvės santykius.
Dabar tampa aišku, jog, ilgai keliavęs erdvėje ir grįžęs at­
gal, tu pasensi, tarkime, dešimčia metų, o tavo draugai že­
mėje - trisdešimčia. Kuo toliau keliausi, tuo labiau iškreipsi
laiko ir erdvės kontinuumą ir tuo mažesnė bus galimybė, jog
grįžęs namo rasi nors vieną gyvą pažįstamą žmogų!
Tačiau jeigu kada nors „ateitY.ie" mokslininkai ras būdą,
kaip paspartinti laiko tėkmę, tai erdvėlaivio astronautas „ap­
gaus" visatą ir sinchronizuosis su realiu laiku. Tokiu atveju
laikas žemėje ir laikas erdvėlaivY.ie tekės vienodu greičiu.
Jeigu laiko tėkmę paspartintum dar labiau, tai grįžtum į
žemę prieš sau pakylant! Kitaip sakant, laikas Žemėje tekėtų
lėčiau nei erdvėlaivY.ie. Tu grįžtum po dešimt savo „metų" o
71
 pokalbim su Diem
Žemėje būtų prabėgę tik ketveri. Jei erdvėlaivio greit\ padi­
dinsi, tai dešimt Žemės metų praeis per dešimt minučių!
O peržengęs vadinamąsias „erdvės klostes" (Einšteinas bei
kiti mokslininkai tikėjo jų egzistavimu ir buvo visiškai teisūs!)
tu „akimirksniu" peržengsi pačią „erdvę". Ar gali toks erdvės
ir laiko reiškinys padėti tau keliauti laiku?
Visai nesunku suprasti, jog „laiko" nėra, tai tik žmogiško­
jo proto konstrukcija. Visa, kas kada nors \vyko ir kada nors
įvyks, vyksta dabar! Sugebėjimas visa tai matyti priklauso nuo
tavo požiūrio, nuo tavo „vietos erdvėje".
Jei būtum Mano vietoje, tai matytum Visa Ką - ir iš karto!
Ar supratai?
Oho! Pradedu suprasti. Suprantu bent jau 1eoriškai!
Tai gerai. Aiškinau tau labai paprastai, kad net vaikas galė­
tų suprasti. Tai ne visai moksliška, užtai suprantama.
Tarlwne, fiziniai �ektai juda tam tikm. greičiu, o nqizi­
nioi - IDUlO nintys, DDDO siela... - 1eoriškai � judėti
neapsakomai greitai. 'liesa?
Tiesa! Būtent taip! Štai kas dažnai atsitinka sapne ar kitų
,,buvimo ne kūne" potyrių metu.
Tu imi suprasti, kas yra deja vu. Matyt , buva i čia ir anksčiau.
Tačiau••• jeigu Yiskas, kas turi įvykti,jau įvyko, tai aš w.iš­
kai )Jlliėgfi pakeisti saflJ ateitį? Tai l� taip?
Ne. Neužkibk ant šio kabliuko. Tai netiesa. Iš esmės tokia
,,tvarka" tau palanki, o ne kenksminga!
Tu visados esi laisvos valios ir laisvo pasirinkimo erdvėje. Ir
sugebėjimas pažvelgti \ ateit\ (tai už tave gali padaryti ir kiti)
tik praplečia tavo galimybes gyventi taip, kaip tu nori.
Kaip? Padėk suprasti.
72
nejtik«inas dialogas
Jeigu „matai" kok\ ateities tvykį kuris tau nepriimtinas,
nepasirink jo. Rinkis kitą! Pakeisk ar pakoreguok savo elgesį
kad išvengtum nepageidautinų pasekmių.
Kaip g;alinD išwugti tų dalykų, kurie jau 1"Yko?
Tau dar ne\vyko! Tu esi tokiame taika ir erdvės kontinuu­
mo taške, kuriame apie tą ar kitą ateities \vyk\ dar nieka neži­
nai. Tu nežinai, kad tai jau „atsitiko". Tu „neprisimeni" savo
ateities!
(Šis užmaršumas - tai didžioji paslaptis. Tik dėl jo jūs gali­
te „žaisti" savo gyvenimo žaidimus. Apie tai kalbėsiu vėliau!)
Tai, ko „nežinai", dar neegzistuoja. Kadangi „tu" ateities
tvykių „neprisimeni", tai jie „tau" dar „netvyko". Jie bus ,,\vy­
kę" tik tada, kai juos „patirsi"! O „patirsi" juos tik tada, kai
,,sužinosi", kad jie \vyko!
Dabar tarkime, kad tau akies krašteliu pavyko „žvilgtelėti"
\ ateią Vadinasi, tavo Siela - nefizinė tavosios esybės dalis -
pateko \ kitą laiko ir erdvės kontinuumo tašką ir grtždama
atsigabeno su savimi to taško energijos likut\ - tam tikrus
tvykio ar akimirkos vaizdus ir \Spūdžius.
Taigi tu „pajunti" (o jei turi metafizinių gebėjimų - ,,pa­
matai") apie save besisukančius ateities tvykius.
Jeigu tau nepatinka ateities sukelti jausmai, atsitrauk. Imk
ir atsitrauk! Ir tą pačią akimirką tavo ateitis pasikeis, o tu leng­
viau atsikvėpsi.
Pala pala! Tpriiiiiiiiiiū!
Privalai žinoti - jau esi tam pasirengęs - kad vienu metu
egzistuoji visuose laiko ir erdvės kontinuumo lygmenyse. Ki­
taip tariant, tavo siela Visada Buvo, Visada Yra ir Visada Bus,
nes pasaulis neturi pabaigos. Amen.
Aš „esu" keliose '1ietose '1i.eou DJetu.?
73
 pola,11,;ai su Die,,u
Žinom.a! Esi visur ir visais laikais!
,,Aš'' esu ateit;Y.ie, ,,aš'' esu praeit;Y.ie?
„Ateities" ir „praeities" nėra. Mes šią tiesą ką tik vos ne vos
išsiaiškinome. Tačiau, kalbėdamas tavo žodžiais, galiu atsaky­
ti, kad esi ir „ateitY.ie", ir „praeitY.ie".
Vadinasi, aš esu daugiau negµ w.enas?
Esi vienas, tačiau kur kas didesnis, nei apie save manei.
Jeigu taip, tai kai ,,aš'', esantis ,,dabar'', pakeičiu IDIID nepati-
Tikrų tikriausia tiesa. Keičiasi visa mozaika. ,, Tau", esan­
čiam „ten", palengvėja, nes nereikia patirti kokių nors nema­
lonių dalykų.
Tačiau kažkuris iš visų IDIIDO „aš'' '1isa tai patirs, 1aip?
Tam tikra prasme. Tačiau „tu" visiems jiems gali padėti.
Galiu?
Žinoma. Pirm.a, turi pakeisti „aš'', esančio priekyje, poty­
rius. Tada „aš'', esantis čia, niekada jų nepatirs! Tokiu būdu
siela auga.
Tu, būdamas čia, padedi sau, esančiam ten. Ir, tu, būda­
mas ten, padedi sau, esančiam čia.
Taip. Tai labai įdonu. Turiu dar w.eoą Jdm1sirną Ką�
pasak..vti apie praąusius gywninus? Jeigu aš Wl8da ,,aš'' - ir
„praeit;Y.ie" ir ,,ateit;Y.ie" - tai ar pęiau kada IKXS bii1i dar
kažin kas, kažin koks '1isiškai kitas ŽDilglS?
Esi Dieviškoji Būtybė ir vienu „laiku" gali patirti daugybę
dalykų. Gali suskilti į tiek „aš", kiek tik tu pasirenki.
74
ne;,;,-,,,,.. dialogas
Gali gyventi „tą patį" gyvenimą daugybę kartų ir vis ki­
taip. Ir gali gyventi skirtingus gyvenimus skirtingais kontinu­
umo „laikais".
Taigi būdamas savimi čia, tu taip pat gali būti savimi ir
kitose „vietose" ir „kitais laikais".
O dangau! Kuo toliau, tuo painiau!
Taip. Nors kol kas tik krapštomės paviršiuje.
Žinok štai ką: esi beribė Dieviškųjų Matmenų būtybė. Vie­
na jos dalis pasirenka identifikuoti save kaip egzistuojančią
dabar. Tačiau tai jokiu būdu neapriboja tavo esybės. O tau
regisi, kad apriboja.
Kodėl?
Privalai tikėti, jog esi apribotas. Antraip nepadarytum to,
ką turi padaryti šiame gyvenime.
Ir kas gi tai yra? Jau kalbęjai apie tai, tačiau pakartokdarsyk
Visą Gyvenimą - visą daugybę gyvenimų - tu skiri tam,
kad suprastum, Kas Esi, kad sukurtum, Kas Esi, kad gyven­
tum pagal savo supratimą.
Esi amžinojoje savikūros, savipratos ir saviraiškos Akimir­
koje.
Tu pritrauki prie savęs žmones, įvykius ir aplinkybes. Tai
yra tavo įrankiai, kuriais tu realizuoji Tobuliausią savo Di­
džiausios Vizijos Versiją.
Sis kūrimo ir atkūrimo procesas vyksta nuolatos ir yra dau­
giasluoksnis. Viskas vyksta „dabar" ir daugelY.ie lygmenų.
Linijinėje tikrovėje visi potyriai atrodo kaip Praeitis, Da­
bartis ir Ateitis. Tu sutinki, kad gyvenimų yra daug, tačiau
manai, kad vienu laiku turi tik vieną gyvenimą.
O jeigu „laiko" nė ra? Tada visą daugybę „gyvenimų" gyven­
tum iš karto!
75
 polmlbim ... .Dievu nejtik«inas dialogas

Taip ir yra! tyk, ar tie prisiminimai tau naudingi, nenusisuk nuo jų iš

Tu gyveni šį dabar suvokiamą gyvenimą Praeityje, Dabar­
tyje ir Ateityje - visur iš karto! Ar tave buvo kada nors apėmęs
,,ypatingas jausmas" apie kokį nors įvyksiantį dalyką, toks ga­
lingas, jog tu net susigūžei?
Jūs tai vadinate nuojauta. O Aš sakau, kad jūs staiga paju­
tote tai, kas jums ką tik nutiko „ateityje".
Tavo „būsimasis tu" sako: ,,Atsargiai! Nedaryk to!"
Tai, ką tu vadini „praėjusiais gyvenimais", vyksta dabar.
Tačiau tu juos patiri, arba jauti (jeigu patiri, ar jauti, apskri­
tai), kaip buvusiuosius. Nes jei visiškai ir viską suvoktum, šį
neapsakomą gyvenimo žaidimą žaisti būtų labai sunku. Net
ir viską paaiškinus, tu nieko nesuvoki. Jei suvoktum, ,,žaidi­
mas" baigtųsi! Šis Vyksmas priklauso tik nuo savęs. Ir tavo
visa ko nesuvokimas - šios Vyksmo akimirkos dalis.
Tad šlovink Vyksmą ir priimk jį kaip didžiausią Malonin­
gojo Kūrėjo dovaną. Pasinerk į Vyksmą su džiaugsmu, išmin­
timi ir ramybe. Pasinaudok Vyksmu ir permainyk jį: užuot
atsidavęs jam, padaryk jį savo įrankiu, kuriuo sukursi didžiau­
sią Visų Laikų Kūrinį - Savo Šventąjį Aš.
karto.
Tačiau visų pirma - jeigu tau parodytas tikrasis kelias -
išreikšk bei kurk Savo Šventąjį Aš šią akimirką ir l.enk tuo ke­
liu.
O kelias bus tau parodytas, nes tu jo klausei. Apie tai bylo­
j a šios knygos gimimas. Tu nebūtum jos parašęs, jei nebū­
tum atvėręs savo širdies, proto ir sielos.
Tą patį galiu pasakyti ir apie tuos, kurie dabar ją skaito.
Nes jie irgi ją kūrė. Antraip kaip jie ją galėtų patirti?
Visi kuria visa, kas dabar yra patiriama, tačiau taip pat
galima pasakyti, kad visa, kas dabar patiriama, kuriu Aš, nes
Aš esu visi.
Ar suvoki šią simetriją? Ar įžvelgi čia Tobulumą?
Visa tai aprėpia štai tokia tiesa:
MES VISI ESAME VIENA.

Kaip? Ką aš turiu dacyti?

Nešvaistyk veltui brangių šios savo tikrovės akimirkų ir ne­

bandyk atskleisti visų paslapčių.
Paslaptys egzistuoja dėl savų prief.asčių. Nežinojimas yra
Dievo dovana. Išnaudok Šią Akimirką Aukščiausiam Savo Tiks­
lui pasiekti - suprask, Kas Iš Tiesų Esi.
Suprask, Kas Esi, Kuo Nori Būti ir tada atiduok visas jė­
gas, kad Tuo taptum.
Pasinaudok Mano suteiktomis žiniomis apie laiką. Te jos
būna tarsi tavo riboto supratimo pagrindas, virš kurio iškils
tavo Didžiausios Idėjos statinys.
Jeigu tave aplanko prisiminimai apie „ateitį", priimk juos
pagarbiai. Jeigu prisimeni „praėjusius gyvenimus", pasvars-

76 77

Papasakok nun apie enhę.
Erdvė - tai laiko išraiška.
Iš tiesų tokio dalyko kaip gryna, ,,visiškai tuščia" erdvė nė­
ra. Visa kas yra kas nors. Net „tuščiausia" erdvė pripildyta
garų, tokių išretėjusių, jog atrodo, kad jų nėra.
O kai garai išnyksta, lieka energija. Grynoji energija. Ji
pasireiškia virpesiais. Visa Ko judesiais, kurie sklinda tam tik­
ru dažniu.
Nematoma „energija" yra „erdvė", laikanti „materiją".
Kadaise - kalbant tavaisiais linijinio laiko modelio terminais
- visa visatos materija buvo sutelkta vienąje dulkelėje. Tu, žino­
ma, negali įsivaizduoti, kokio ji buvo tankio, nes tanki, tavo su­
pratimu, yra ta materija, kurią tu dabar regi aplinkui.
Iš tikrųjų visa tai, ką tu vadini materija, daugiausia sudaro
erdvė. Visus „kietus" ol::!jektus sudaro 2 procentai kietos „me­
džiagos" ir 98 procentai „erdvės"! Erdvė tarp mažiausių mate­
rijos dalelyčių yra labai didelė. Maždaug kaip tarp dangaus
kūnų, kuriuos tu regi naktiniame danguje. Ir vis viena tie ob­
jektai yra kieti!
Vienu metu visata buvo „kieta". Tarp materijos dalelyčių
erdvės nebuvo. Ir visa ta materija tada užėmė mažiau vietos, nei
jos užima adatos smaigalys.
O prieš tą „laiką' buvo dar kitas „laikas" - kai materijos
nebuvo apskritai. Buvo Grynieji Energijos Virpesiai. Jūs juos
vadinate antimaterija.
78
ne;tila!dnaY dialogas
Tas laikas buvo prieš aną laiką, kai radosi fizinė visata -
tokia, kokia ji yra dabar. Materijos nebuvo. Kas nors tai pava­
dins „rojumi", vieta, kur nėra nieko materialaus, vadinasi, ,,nie­
kas niekam nieko".
Taigi pradžių pradžiąje buvo tik grynoji energija - AŠ! -
kuri virpėdama virto materija. Visos visatos materija!
Ir tu gali įvykdyti tokį žygdarbį. Galiu pasakyti, kad vyk­
dai. Kasdien. Tavo mintys - tai grynieji virpesiai, kurie gali
sukurti (ir kuria!) materiją. Jei pakankamai daug žmonių gal­
vąje turėtų tą pačią mintį, jie paveiktų savo fizinę aplinką ar
net sukurtų naujas jos apraiškas. Apie tai išsamiai kalbėjome
pirmojoje knygoje.
Ar '1isata plečH;i?
Neįsivaizduojamu greičiu!
Ar ji plėsis amlioai?
Ne. Kai plėtimosi energija išseks ir ims vyrauti traukimosi
energija, visata grįš į „pradinį būvį".
Nori pasakyti, kad '1isa1a '1ėl susitrauks?
Taip. Visi ir visa grįš į „savo vietas"! Ir vėl bus rąjus. Jokios
materijos. Tik grynoji energija.
Kitaip sakant - Aš!
Galų gale viskas grįš į Mane. Į pradžių pradžias...
Vadinasi, DES liausimės eg,;isbnę!
Fizinės formos neliks. Tačiau tu būsi visada. Tavęs negali
nebūti. Tu esi esantysis.
o kas įvyb 1ada, kai '1isata ,,.subyrės"?
Viskas prasidės iš naujo! Vėl įvyks vadinamasis didysis spro­
gimas ir rasis nauja visata.
79
 pokal/Jiai ... �
Ji plėsis, o vėliau trauksis. O tada viskas vėl kartosis iš pra­
džių. O tada... ir vėl, amžinai ir visados. Pabaigos nėra.
Yra Dievo alsavimas.
Tai labai įdoou.! Bet ką 1ai turi bendra su kasdieniu IDUlO
�?
Jau sakiau, kad nedera švaistyti brangaus gyvenimo laiko
bandant atskleisti neaprėpiamas visatos paslaptis.
Vis dėlto pažvelk į šį Vyksmą taip, kaip sugebi - paviršu­
tiniškai - ir tu pelnysi sau naudos.
Kaip?
Suprask, kad viskas, ir pats gyvenimas, yra cikliška.
Supratęs visatos dėsnius, suprasi visatos savyje dėsnius.
Gyvenimas yra cikliškas. Viskas yra cikliška. Viskas. Kai
supranti šią tiesą, gali džiaugtis Vyksmu, o ne vien jame da­
lyvauti.
Gyvenimas juda cikliškai. Visa kas yra cikliška. Visa kas. Kai
suprasi §ą tiesą, galėsi džiaugtis Vyksmu, o ne vien jį stebėti.
Visi daiktai egzistuoja cikliškai. Yra natūralus gyvenimo
ritmas, ir visa kas jam paklūsta, visa kas teka su ta tėkme.
Todėl parašyta: ,,Visa kam savas laikas. Ateina laikas sėti, at­
eina laikas pjauti."
Protingas tai supratęs. Išmintingas tuo pasinaudojęs.
Geriausiai gyvenimo ritmą jaučia moterys. Jos gyvena rit­
miškai. Gyvenimo ritmą jos įkūni.ja savyje.
Moterys labiau sugeba „plaukti su tėkme". O vyrai linkę
priešintis ir pažaboti tėkmę. Moterys prie jos prisiderina ir to­
kiu būdu gimsta harmonija.
Moterys girdi, ką kalba gėlės ir ką dainuoja vėjas. Jos regi
Neregimybę. Jos jaučia gyvenimo dvelksmą. Jos žino, kada
reikia plušėti, o kada reikia ilsėtis; kada reikia juoktis, o kada
reikia verkti; kada reikia užsispirti, o kada - atleisti vadžias.
80
�dialqps
Dauguma moterų atsisveikina su savo kūnais gracingai.
Dauguma vyrų - nenoriai. Dauguma moterų su savo kūnais
elgiasi rūpestingai, daugelis vyrų - siaubingai. Taip jie, beje,
elgiasi ir su visu gyvenimu.
Suprantama, kiekviena taisyklė turi išimčių. Kalbu labai
apibendrintai. Kalbu apie tai, kaip buvo iki šiol. Kalbu aprė­
piai. Pažvelk į gyvenimą, įsigilink, ką matai dabar, ką matei
pirmiau ir pripažink tai. Tada apibendrinimuose rasi tiesą.
lVJane 1ai liūdina. Tarsi notecys būtų aukšt.esnės būtybės.
Tarsi.jos iš „aeresm.o DDlio" negu vyrai.
Dalis didingo gyvenimo ritmo vadinama in ir jang. Vienas
kuris nors „Būties" Aspektas nėra nei „didingesnis", nei „to­
bulesnis" už kitą. Viskas labai paprasta ir nuostabu - tai yra
tiesiog aspektai.
Vyrai, be jokios abejonės, įkūnija kitus Dieviškumo as­
pektus, todėl moterys į vyrus irgi žvelgia pavydžiai.
Kita vertus, sakoma, kad būti vyru - išbandymas. Kai bu­
vai vyru daug gyvenimų, kai per savo kvailumą daug kentėjai,
kai tavo veiksmai ir poelgiai sukėlė daug skausmo kitiems, kai
pagaliau išmokai agresiją permainyti į atjautą, neapykantą -
į sveiką protą, egoizmą - į altruizmą, štai tada gali gimti mo­
terimi.
Kai suprasi, jog stipriausias nebūtinai „teisiausias", kad jė­
ga skirta ne griauti, o kurti, kad visiška valdžia iš kitų nereika­
lauja visiškai nieko, - štai tada nusipelnysi įsikūnyti moteryje
ir suprasi moteriškumo Esmę.
Nori � kad notecys yra� už yY111S?
Ne! Ne „geresnės" - kitokios! Tai tu padarei išvadą, kad
,,geresnės". Objektyvioje tikrovėje nėra nei „geriau", nei „blo­
giau". Yra tik tai, kas yra.
Karštis nėra geresnis už šaltį, viršus nėra geresnis už apačią, -
81
 pokalbiai su Diel'U
apie visa tai jau kalbėjau. Taip pat moteris nėra „geresnė" už
vyrą. Yra taip, kaip yra. Visi esate, kas esate.
Ir nė vienas iš jūsų nėra daugiau suvaržytas ar apribotas už
kitą. Visi galite tapti Tuo, Kuo pasirenkate, ir patirti tai, ką
patirti norite. Ir šiame gyvenime, ir kitame, ir dar kitame.
Taip, kaip ir buvusiame. Visi jūs nuolatos renkatės. Kiekvie­
name jūsų yra ir vyro, ir moters. Todėl išreikškite tą savo bū­
ties aspektą, kurį jums maloniau išreikšti ir patirti. Ir žinoki­
te, kad jums viskas yra atverta.
Dabar nenoriu nukrypti nuo šios tenns. Kalbėkiine apie
� ir DDtenĮ ldausiuų, Tu anos knygos pooaigąie žadė­
jai., jog pakalbėsime apie sek.sualinį šio dualuDD aspektą.
Taip. Manau, atėjo laikas pakalbėti apie seksą.
82
7
Kodėl sukūrei dvi lytis? Ar tai bu� Tieointelis būdas, ku­
riuo BES galiine dauginis? Kai.p IIUIIJS dabar su�
su šiuo neįtikinu potraukiu, kuris "3dinmnas sek.sua1UID1?
Be gėdos, suprantama. Ir be kaltės jausmo. Ir be baimės.
Nes gėda - tai ne dorybė, kaltės jausmas - ne privalumas,
o baimė - ne garbė.
Ir be gašlumo, nes gašlumas - ne aistra. Be palaidumo, nes
palaidumas - ne laisvė. Be agresijos, nes agresija - ne troškimas.
Ir, žinoma, be noro valdyti ar vadovauti, nes tai neturi
nieko bendra su Meile.
Tu klausi, ar seksas gali būti vien tik asmeninio pasitenki­
nimo priemonė? Tavo nuostabai, atsakysiu „taip", nes asme­
ninis pasitenkinimas - tai Meilė Sau.
Nuo seno laikoma, kad kūniškas pasitenkinimas yra kažin
kas negera, štai kodėl seksas taip dažnai sukelia kaltės jausmą.
Jums yra liepiama neieškoti kūniškų pasitenkinimų ten,
kur esama stiprių kūniškų pasitenkinimų! Tai akivaizdus prieš­
taravimas, tačiau jūs nežinote nei ką daryti, nei ką galvoti. Jūs
nusprendėte, jog geriausia išeitis - apipinti seksą kaltės jaus­
mu. Štai tada viskas jums atrodo gerai.
Kaip viena garsi dainininkė (jos vardo čia neminėsiu), kuri
uždirba milijonus dolerių. Taigi sykį paklausta apie savo ne­
regėtą sėkmę ir turtus, ji atsakė: ,,Aš bemaž jaučiuosi kalta,
kad man taip patinka dainuoti!"
83
 pol<a/biai su nte,,,,
ne;tilrednas �

Potekstė aiški. Ji norėjo pasakyti, jog jei viena ar kita veikla Ar gana? Palūkėk. Yra dar didysis kaltės jausmas. Jis žmones
patinka, tai už ją imti atlyginimo lyg ir nedera. Daugelis žmo­ kamuoja tada, kai jie jaučia, jog
nių pinigus uždirba visis"kai nemėgstamu arba tiesiog sunkiu dar­ PAŽĮSTA DIEVĄ
bu. Jiems darbas nėra begalinis džiaugsmas. Įdomu, tiesa? visą gyvenimą jums kala į galvą, jog esate
Tokiu būdu jūs pareiškiate, kad mėgautis maloniais daly­ kalti, nes
kais yra negerai! SIEKIATE DALYKŲ, KURIE JUMS LABAI PATINKA
Jūs, verčiami kaltės jausmo, netgi norite, kad geri ir jums O Aš tau sakau: mylėk, mylėk, mylėk - visa, ko tu trokšti,
patinkantys dalykai imtų atrodyti blogai. Tai, jūsų suprati­ nes meilė tuos dalykus prie tavęs pritraukia.
mu, sutaiko jus su Dievu, kuris tarsi nenori, kad jums apskri­ Tie dalykai - tavo gyvenimo esmė. Myli juos, vadinasi, myli
tai kas nors patiktų! gyvenimą! Kai garsiai pareiški, jog jų trokšti, vadinasi, pareiš-­
Ypač negeri jums atrodo kūno malonumai. Ir jau visiškai ki, kad renkiesi visa geriausia, ką tik siūlo tau gyvenimas!
negerai yra S-E-K-S-A-S. (Kaip pašnabždomis tą žodį tardavo Taigi rinkis seksą - visą seksą, kurį tik gali aprėpti! Rinkis
tavo senelė). valdžią - visą valdžią. kurią gali gauti! Rinkis §lovę - visą šlovę,
Todėl kasdien po dešimt kartų pakartok: kurią gali pelnyti! Rinkis sėkmę - visą sėkmę, kurią gali pa­
MAN PATINKA SEKSAS siekti! Ir rinkis pergales - visas pergales, kurias gali iškovoti!
Taip pat dešimt kartų pakartok: Tik nesirink sekso vietoje meilės, o tik kaip meilės pagarbi­
MAN PATINKA PINIGAI nimą. Nesirink valdyti kitų, o valdyk drauge su kitais. Nesi­
Ir jeigu nori būti „kietas", dešimt kartų pakartok: rink šlovės kaip didžiausio tikslo, o tik kaip priemonę tikslui
AŠ PATINKU SAU. is"plėsti. Ir nesirink pergalės bet kokia kaina, o tik pergalę, kuri
Taip pat manoma, kad jums neturėtų patikti ir kai kurie nekainuoja nieko ir kurios vaisiais gali gardžiuotis visi.
kiti dalykai. Stenkis juos pamėgti: Pirmyn! Siek liaupsių ir liaupsink visus kitus.
VALDŽIĄ Pirmyn! Būk pranašesnis, tačiau ne už kitus, o už save -
ŠLOVĘ tokį, koks buvai vakar.
POPULIARUMĄ Pirmyn! Turėk daugiau, tačiau tik tam, kad galėtum dau­
SĖKMĘ giau duoti.
PERGALĘ Ir dar štai kas: žinok „kaip" ir suprask „kodėl". Ir pranešk
Nori dar? Pabandyk pamėgti dar tuos dalykus, kurie jums apie tai visiems.
ne juokais kelia kaltės jausmą: Ir, žinoma, būtinai PAŽINK DIEVĄ NUO TO PRADĖK.
LIAUPSES Visa kita ateis savaime.
PRANAŠUMĄ visą gyvenimą tau kalė į galvą, jog geriau duoti, nekaip
TURĖJIMĄ DAUGIAU gauti. Tačiau negali duoti to, ko neturi.
ŽINOJIMĄ KAIP Štai kodėl taip svarbu tenkinti savo poreikius. Ir kaip ap­
SUPRATIMĄ KODĖL gailėtina, kad kažkam visa tai atrodo negerai.
Mes čia nekalbame apie pasitenkinimą kitų žmonių �ta,

84 85
 pola,ll,;ai su Die,,u
nekalbame apie kitų žmonių poreikių nepaisymą. Tačiau taip
pat nekalbame apie tai, kad reikia netenkinti savo poreikių.
Mėgaukis i valias pats, ir mėgautis i valias padėsi kitiems.
Visa tai puikiai suprato tantros mokytojai. Štai kodėl jie
skatino savo sekėjus masturbuotis - baisi nuodėmė, kaip kad
daugelis šiandien pasakytų.
:Mastwhacija? O, žnDg;au! Tu � w;as ribas. Kaip
Tu gali kalbėti apie tai?! Kaip Tu gali net užsinmti apie 1ai
žiniqje, kuri yra Dievo žinia?!
Suprantu. Apie masturbaciją tu turi išankstinę neigiamą
nuomonę.
Na, gal m ne, tačiau daugelis skaitytąją gali turėd. o šią
kn,ygą,, kaip Tu sakei, mes rašome kitiein;.
Taip. Rašome kitiems.
Tai kodėl gi Tu tyčia nori.juos ųė.sti?
Aš nenoriu ko nors „tyčia i,_žeisti". Žmonės patys pasiren­
ka: ar būti „i,_žeisti", ar ne. Tačiau kaip tu manytum, ar įma­
noma mums atvirai ir nuoširdžiai kalbėti apie seksą ir ko nors
,,nei.žeisti"?
NepnulOIDL Tačiau ribos ffi v.ien yra. Neomnau, kad dau­
g,.una žonnių pasirengę klausytis, kaip DiefllS kalba apie
DDStu.rbaciją,.
Jei šioje knygoje rašytum tik tai, ką „dauguma žmonių"
pasirengę išgirsti, knyga būtų visai menkutė. O daugelis ap­
skritai nenori girdėti, ką kalba Dievas. Jiems i,prasta laukti
kokius 2000 metų.
Ką gi, kalbėk. Kaip nors iškęmIE.
nątila!tinas dialoĮĮps
Gerai. Remiuosi šio jūsų gyvenimo (to gyvenimo, kuri. jūs
visi gyvenate, tačiau apie kurį nenorite kalbėti) patirtimi tik
todėl, kad ketinu aprėpti platesnę temą.
Taigi darsyk pakartosiu, kaip apibrėžiami tie platesni da­
lykai: mėgaukis i valias pats, ir mėgautis i valias padėsi kitiems.
Jūsų vadinamojo „tantrinio sekso" mokytojai (tai išties la­
bai aukšta seksualinės išraiškos forma) žinojo, jog seksualiai
išalkusio žmogaus galimybės patirti ilgalailq džiaugsmingą sielų
ir kūnų susiliejimą gerokai sumažėja.
Todėl tantriniai meilužiai prieš suteikdami malonumą part­
neriui, pasitenkina patys. Tai dažnai daroma vienas kito aki­
vaizdqje ir klausantis meilių vienas kito patarimų. Kai pirmi­
nis alkis numalšinamas, per ilgą susiliejimą galima didingai
patenkinti tikrąjį ekstazės troškulį.
Abipusis savęs tenkinimas - tai žaismingo ir džiaugsmin­
go seksualumo dalis. Potyris, kurį jūs vadinate sueitimi, gali
tęstis dvi valandas. Arba ne. Daugeliui jūsų tai tik dvidešim­
ties minučių pratimas. Geriausiu atveju!
Neinmiau, kad ši knyga v.irs sekso "8dffl'ėliu.
Nevirs. O jeigu virstų, tai nieko bloga. Žmonės domisi
seksu, nes tai stebuklingas ir atgaivingas potyris.
Vis dėlto Aš noriu paliesti platesnį dalyką. Taigi kuo daugiau
malonumo suteiki sau, tuo daugiau gali jo atiduoti kitiems. Taip
pat kuo daugiau turi valdžios, tuo daugiau gali jos suteikti tave
supantiems žmonėms. Tą galima pasakyti ir apie šlovę, turtus,
sėkmę, - apie viską, kas padeda jums gerai jaustis.
Beje, laikas, manau, pasvarstyti, kodėl nuo tam tikrų daly­
kų tau tampa „gera".
Na, � pasiduodu. Kodėl?
Gera savijauta tai tarsi sielos balsas, sakantis „štai kas aš esu!"
Prisimeni, kaip mokykloje mokytojas skaitydavo mokinių
sąrašą, o tu, išgirdęs savo pavardę, atsakydavai „esu"?
'išl
 pol<a/biai su Lfew, ne;tilrednas dia1oĮJps

Taip. Tramdyti savo elgesį vadinasi, atsižvelgti \ savimonę ir sąmo­

ningai rinktis vieną ar kitą veiksmą. Jei visiems paskelbi, jog
Taigi gera savijauta tai būdas, kuriuo tavo siela taria „esu!"
gerbi kitų žmonių teises, smerki vagystes ir smurtą, tai, žino­
Dabar daugybė žmonių iškraipo „geros savijautos" idėją. ma, nėra „savęs neigimas". Tai - saviraiška. Štai kodėl sako­
Jie teigia, kad tai kelias, vedantis \ pragarą. O AS sakau, jog tai
ma, kad labai svarbu, kas tau sukelia gerą savijautą.
kelias j dangų!
Jeigu kam nors „gerą savijautą" sukelia neatsakingas elge­
Be abejo, daug kas priklauso nuo to, ką pavadinsime „gera
sys, kuriuo jie kenkia kitiems ar juos žaloja, tai tokie žmonės
savijauta". Kitaip tariant, kokie potyriai tau yra geri. Tačiau
nedaug teišsivystę.
sakau tau, kad jokia evoliucija nevyko ką nors neigiant. Jeigu
Visa ką lemia savimonė. Todėl šeimos ar bendruomenės
jums lemta vystytis, tai ne todėl, jog atsiribojote nuo teikian­
vyresniųjų užduotis - padėti jaunimui tą savimonę ugdytis.
čių malonumą dalykų - evoliucija vyksta, nes jūs juos sau do­
O Dievo užduotis - plėsti visos žmonijos sąmonę ir savimo­
vanojate ir atrandate dar didingesnius dalykus. Kaip suprasi­
nę, kad jie suprastų, jog tai, kas padaryta vienam, padaryta
te, kad tas ar kitas potyris yra „didingas", jei nebūsite patyrę
visiems, nes visi esate Viena.
,,mažesnių" dalykų?
Ir supratus, kad „visi yra Viena", tampa netmanoma „gerai
Religija jums nesugeba paaiškinti šių dalykų, štai kodėl
jaustis" žeidžiant kitus. Tai, ką priimta vadinti „neatsakingu
religijos visiškai sužlugo.
elgesiu", dingsta. Besivystančios būtybės siekia patirti gyve­
O štai dvasingumas, antra vertus, visados triumfuoja. nimą. Todėl sakau: leiskite sau patirti viską, ką siūlo gyveni­
Religija siūlo mokytis iš kitų žmonių patirties, o dvasin­
mas, ir jūs suprasite, kad jis siūlo kur kas daugiau, negu jūs
gumas skatina gilintis j savąją. galite įsivaizduoti.
Religija nemėgsta dvasingumo. Tiesiog nepakenčia. Nes
dvasingumas diktuoja kitokius atsakymus nei viena ar kita re­ Man tai patinka. tačiau ar galinB gųžti prie pradinio klau­
ligija. Nė viena religija šito pripažinti negali. silID?
Religija siūlo gilintis j kitų žmonių mintis ir priimti jas
Taip. Aš sukūriau dvi lytis dėl tos pačios priežasties, dėl
kaip savo. Dvasingumas svetimas mintis pataria atmesti ir pa­
kurios \ kiekvieną visatos objektą \kvėpiau in ir jang. Viskas
sikliauti savimi.
yra arba in, arbajang. Vyras ir moteris - taip pat. Jie - aukš­
Jei „gerai jautiesi" - vadinasi, pats sau praneši, kad pasku­
čiausioji šių energijų išraiškos forma.
tinė tavo mintis buvo teisinga, paskutinis žodis - išmintingas,
Vyras ir moteris - in ir jangforma. Viena iš daugelio fizi­
o paskutinis poelgis atliktas su meile.
nių formų.
Jei nori išmatuoti, ar aukštai sklando tavo dvasia, tiesiog
Čia ir ten - in ir jang. Šita ir kita - in ir jang. Aukštai ir
imk ir pažiūrėk, kas tau sukelia gerą savijautą.
žemai - in irjang. Karšta ir šllta - in irjang. Daug ir mažai - in
Ir nebandyk spartinti savo kilimo aukštyn neigdamas ma­
ir jang. Greitai ir lėtai - in ir jang. Materija ir antimaterija...
lonumą teikiančius dalykus ar jų išsižadėdamas.
Visa tai kartu paėmus padeda jums patirti gyvenimą tokį
Savęs neigimas yra savęs naikinimas.
koks jis yra.
Taip pat atmink, kad savitvarda - tai ne savęs neigimas.

88 89
 polmlbim su Diem
O kaip mes g;alinE geriausiai išreikšti smo seksualinę ener­
gija
Mylėdami. Atvirai.
Žaismingai. Džiugiai.
Pašėlusiai. Aistringai. Šventai. Romantiškai. Linksmai.
Spontaniškai. Graudžiai. Kūrybiškai. Drąsiai. Jausmingai.
Ir, žinoma, Dažnai.
Kai kas � kad vienintelis � pateisinantis tikslas
yra žnDnių pinės pratęsilDIS.
Tai visiška nesąmonė. Giminės pratęsimas - tik džiugus
rezultatas, o ne iš anksto logiškai numatomas tikslas. Mintis,
kad seksas skirtas tik reprodukcijai, yra naivi. Jei taip, tai pra­
dėję paskutinį vaiką du žmonės seksą turėtų užmiršti. Blo­
giau negu naivu. Tai prieštarauja Mano jums suteiktai žmo­
giškajai prigimčiai.
Seksualinė išraiška - tai amžinosios gyvybės energijos tėk­
mė. Sis procesas neišvengiamas.
Aš kiekvienam daiktui daviau energiją, kurią jis spindu­
liuoja į visatą. Kiekvienas žmogus, gyvūnas, augalas, akmuo -
kiekvienas fizinio pasaulio objektas - yra siųstuvas, siunčian­
tis energiją.
Štai tu šią akimirką j visas puses spinduliuoji energiją. Ji
sklinda bangomis, pereina kiaurai sienas, kalnus, erdves ir dan­
gaus kūnus. Ji niekada nesustoja. Ji sklinda į amžinybę.
Kiekviena tavo mintis tą energiją veikia. (Kai galvąji apie kitą
žmogų, jei jis pakankamai jautrus, taipajunta tavo mintis.) Kiek­
vienas žodis ir kiekvienas veiksmas ją savaip nuspalvina.
Yra toks posakis „si�ti geras vibracijas". Jis labai tikslus!
Taigi tarp tavęs ir kitų esanti erdvė, arba eteris, yra ufpil­
dyta tarpusavyje persipynusių energijų, kurios sudaro ypatin­
gą Matricą, tokią sudėtingą, kad tu net neįsivaizduoji.
Tu gyveni tarpusavyje persipynusių energijų lauke. Jis ne-
90
nejtikėtinas dialogas
paprastai galingas. Visa kas patiria jo poveikį, ir tu taip pat.
Tu nuolatos siunti naujas „vibracijas", kurios vienaip ar
kitaip keičia Matricą, o ši savo ruožtu keičia tave ...
Galbūt tau atrodo, jog visa tai tik išmonė, iliuzija? Ar teko
kada nors būti kambaryje, kuriame „oras buvo toks tirštas,
jog jį galėjai peiliu raikyti"?
O gal girdėjai apie du mokslininkus, kurie visiškai neben­
drauja tarpusavyje ir kurie skirtingose žemės rutulio vietose
tiria tą pačią problemą. Jų tyrimų rezultatai staiga ima ir su­
tampa. Manai, atsitiktinai?
Tie sutapimai yra Matricos pasireiškimas.
Pati Matrica, arba tarpusavyje susijusių energinių srovių
laukas, tiesiogiai veikia bei kuria fizinius objektus ir įvykius.
(,,Kur du ar daugiau susirinko Mano vardu... ")
Jūsų psichologų žodžiais kalbant, Matrica yra „kolektyvi­
nė sąmonė". Ji gali lemti - ir lemia - visus šios planetos įvy­
kius. Nuo jos priklauso karas ir taika, geofiziniai sukrėtimai ir
ramybė, epidemijos ir visuotinė gerovė.
Tai - sąmonės veiklos rezultatai.
Ypatingi tavo gyvenimo įvykiai - taip pat.
Labai įdoou, 1ačiau. ką visa 1ai turi bendra su seksu?
Kantrybės. Artėju prie šios temos.
Visame pasaulY.ie vyksta nuolatiniai energijos mainai.
Tavo energija liečia kitas energijas, kitos energijos liečia
tavąją. Ir štai tam tikrame taške tos energijos - tavo ir kitų -
susitinka.
Kad būtų aiškiau, įsivaizduok du žmones, esančius skir­
tinguose vieno kambario kampuose. Tarkime, kad tai Tomas
ir Merė.
Tomo asmeninė energija sklinda 360 laipsnių spinduliu
ir siunčia signalus apie jį į visatą. Dalelė tos energijos paliečia
Merę.
91
 pokal/Jiai su �
O Merės energija taip pat sklinda 360 laipsnių spinduliu
ir siunčia signalus apie ją į visatą. Dalelė jos paliečia Tomą.
Ir tos dvi energijos susitinka tarp Tomo ir Merės.
Jos susilieja (nepamiršk, kad energija - fizinis reiškinys, ku­
rį galima išmatuoti ir pajausti) ir sukuria naują energijos viene­
tą, kurį galima pavadinti „Tomere". Tai Tomo ir Merės ener­
gijų kombinacija.
Tomas ir Merė šią energiją gali pavadinti Kūnu Tarp Jųd­
viejų. Taip ir yra: tai energinis kūnas, prie kurio jie abu prisi­
jungę, kurį abu maitina savo energijomis, kuris siunčia savo
energiją jiems atgal, ir visa tai vyksta per ypatingus Matricos
siūlus, arba gijas, arba vamzdyną. (lš esmė tas „vamzdynas" ir
yra Matrica.)
Šį reiškinį vadiname „Tomare", nes jis atspindi juos abu.
Jie sukūrė Šventąją Sąjungą. Jie jaučia taurų džiaugsmą, kurį
skleidžia tarp jų esantis Kūnas, arba Vienis, arba Palaimingoji
Sąjunga.
Tomas ir Merė, atskirti vienas nuo kito tam tikro atstumo,
fiziškai jaučia, kas vyksta Matricoje. Juos užValdo noras eiti
vienas kito link. Tuojau pat!
Tačiau įsikiša jų „gyvenimo patirtis". Pasaulis juos išmokė
neskubėti, nepasikliauti jausmais, saugotis „nuoskaudų' ir su­
silaikyti.
Bet siela nori pažinti „Tomarę" jau dabar!
Jei jiems pasiseks, jie nepaisys baimės ir pasitikės jausmu.
Juos traukia į Kūną, Esantį Tarp Jų. Tomas ir Merė jau
patiria TOMARĘ metafizis"kai ir nori patirti tai fiziškai. Jie
artės vienas prie kito. Ne tam, kad vienas kitą gautų. Taip
atrodo tik stebint iš šalies. Jie abu nori tapti TOMARE. Jie
nori pasiekti Šventosios Sąjungos tašką, kuris jau yra tarp jų.
Tai vieta, kurioje jie taps Viena.
Tad jie artėja prie ši.o ,jausmo" ir mažėjant juos skirian­
čiam atstumui, ,,trumpėjant laidui", jų siunčiama energija,
kuri sudaro TOMARĘ, stiprėja.
92
neįtil<ėtinas diafosps
Jie vis artėja. Kuo trumpesnis atstumas, tuo stipresnė ener­
gija. Jie dar labiau priartėja. Energija vis stiprėja.
Stai jie visai šalia. Tarp jų esantis Kūnas įkaista. Jis virpa
vis didėjančiu dažniu. Gijos, siejančios kiekvieną jų su
TOMARE, tvirtėja, šviesėja, liepsnoja jomis srūvančia ener­
gija. Ne veltui sakoma, jog ,juos degina aistra". Juos iš tikrųjų
degina!
Jie dar labiau priartėja vienas prie kito.
Jie paliečia vienas kitą.
Jausmas ypatingas. Aštrus. Susilietę jie jaučia visa
TOMARES energiją. visą savo Sujungtos Esybės substanciją.
Jei sugebi būti itin jautrus, šią tauriąją. subtiliąją energiją
jausi kaip dilgčiojimą ar karštį, kuris kartais perbėga visu kū­
nu, tačiau dažniausiai susitelkia į energinį kūno centrą. esantį
žemutinėje čakroje.
Energija tiesiog svilina, todėl tokiais atvejais sakoma, jog
Tomas ir Merė „liepsnoja iš meilės".
Tada jie apsikabina, tarp jų esanti erdvė visiškai susitrau­
kia, Tomas, Merė ir Tomarė yra beveik drauge. Tomas ir Me­
rė jaučia tarp savęs Tomarę, jie trokšta priartėti vienas prie
kito dar arčiau, susilieti su Tomare ir jąje ištirpti. Jie nori fiziš­
kai tapti Tomare.
Aš taip sukūriau vyro ir moters kūną. kad tai būtų įmano­
ma. Tą akimirką Tomo ir Merės kūnai jau pasirengę susilieti.
Tomo kūnas pasirengęs įeiti į Merę. O Merės kūnas pasirengęs
savyje priimti Tomą.
O virpulys ir karštis tampa visiškai nepakeliami. Tai... ne­
apsakoma. Du fiziniai kūnai susilieja. Tomas, Merė ir Toma­
rė tampa Viena. Jie - vienas kūnas.
Energija srūva tarp jų - pašėlusi, aistringa.
Jie dejuoja. Jie juda. Jiems negana vienas kito. Jie nori dar
arčiau. Arčiau. ARČIAU.
Jie abu sprogsta. Tikrąja ši.o žodžio prasme. Jų fiziniai kū­
nai virpa. Virpa net jų pirštų galiukai. Savo kūnų vienovėje jie
93
 pokalbiai su Diel'U
paž\sta Dievus ir Dieves, alfą ir omegą, Viską ir Nieką - pačią
gyvenimo Esmę, jie patiria Esanti,j\.
Jiedu fiziškai panašūs. Jiedu tampa Viena, ir tada dažnai
atsiranda trečia fizinė esybė.
Taip sukuriamas TOMARES pumpuras. Jų kūnų kūnas.
Jų kraujo kraujas.
Jie sukūrė gyvybę!
Juk sakiau, kad jūs esate dievai!
Tai �sias DDJgiškqjo seksualUIID apibrėzhnas, kokį
kada nors �au.
Tu matai grož\ ten, kur nori j\ matyti. Ir matai bjaurumą
ten, kur bijai matyti groą
Nustebtum sužinojęs, kiek žmonių šiuos Mano pasakytus
žodžius laiko bjauriais.
Nenustebčiau. Matau, kokia baine ir pasišl�inu pa­
saulis apgaubė seksų. Tačiau Tu atsakei ne į '1isus klausi­
lDIS.
Aš čia tam, kad \ juos atsakyčiau. Bet leisk man tęsti pra­
dėtą pasakojimą, o paskui jau galėsi klausti.
Taip, žinoma.
Šis... šokis, kuq čia apibūdinau, šis energijų žaismas, apie
kurią čia kalbu, vyksta visada, jame dalyvauja visi.
Energija sklinda nuo tavęs ir yra panaši \ Auksinę Šviesą. Ji
sąveikauja su visa kuo. Kuo arčiau du objektai vienas kito, tuo
sąveika intensyvesnė. Kuo jie toliau vienas nuo kito, tuo ener­
gija švelnesnė. Tačiau nėra tokios akimirkos, kurią tu būtum
atskiras nuo visa lw.
Tarp tavęs ir kiekvieno kito žmogaus, daikto ar vietos yra tam
tikras taškas. Tame taške susitinka dvi energijos ir iš jų randasi
trečia - ne tokia tani kaip pirmosios, tačiau visiškai reali.
94
nąti"1ėlinas dialOĮps
Visi ir viskas šioje planetoje (taip pat ir visatoje) visomis
kryptimis spinduliuoja energiją. Ta energija susimaišo su ki­
tomis energijomis ir sukuria tokią sudėtingą struktūrą, kurios
nesugebėtų išanalizuoti net galingiausias jūsų kompiuteris.
Šioje sankryžoje energijos persipina, sąveikauja tarpusavy­
je, srūva tarp visų fizinio pasaulio objektų ir suveda juos \
fizine visumą.
Tai yra Matrica, apie kurią ką tik kalbėjau. Tai tos Matri­
cos viduje jūs siunčiate vieni kitiems signalus: \vairias žinias,
prasmes, gydomąją energiją ir daug ką kita. Visa tai kuria są­
monė, arba individuali, arba, dažniausiai, kolektyvinė.
Tos nesuskaičiuojamos energijos, kaip jau sakiau, susietos
viena su kita. Tai vadinama Susiejimo Dėsniu. Šis dėsnis sa­
ko, kad Panašus traukia Panašą.
Panašios Mintys traukia Panašias Mintis, esančias Matri­
coje. Kai vienodų energijų susikaupia pakankamai daug, jų
virpesiai tankėja ir taip randasi Materija.
Mintys sukuria fizinę formą, todėl jeigu daug žmonių gal­
vąja apie tą patį, labai tikėtina, jog jų mintys virs Tikrove.
(Štai kodėl toks galingas yra pasakymas „Mes melsimės už
tave". Galima net knygą parašyti apie tai, kaip tokios maldos
nepaprastai padėdavusios.)
Ne būtinai tai turi būti malda. Visuotinė baimė, pyktis,
stygius ar nepasitenkinimas taip pat materializuojasi - ar viso
pasaulio mastu, ar kokios nors vienos bendruomenės viduje,
kur tos mintys stipriausios.
Štai amerikiečiai, kuriuos jūs vadinate pasaulio nacija, il­
gai ir vieningai laikė save „Dievo saugoma tauta, kur kiekvie­
nam garantuota laisvė ir teisingumas". Taigi nieko nuosta­
baus, jog ši nacija taip suklestėjo ir pranoko visas kitas pasau­
lio nacijas. Tačiau taip pat nieko nuostabaus, kad amerikie­
čiai ima po truput\ netekti visa to, ką jie pasiekė savo sunkiu
triūsu. Regis, jie nebeturi vizijos.
Pasakymas „Vieninga Dievo saugoma nacija" atspindi visatos
95
 pokalbiai su Di,ew,
Susijungimo Tiesą, Vienovę. Tokią Matricą sunaikinti labai sun­
ku, tačiau dabar ji susilpnėjo. Religijos laisvė virto religijos teisu­
mu, kuris bemaž peraugo į religijos nepakantumą kitokiai min­
čiai. Neliko asmeninės laisvės ir asmeninės atsakomybės.
Asmeninės atsakomybės sąvoka iškrypo į menką šūkį „kiek­
vienas už save". Gimė nauja filosofija, kuri remiasi kraštutiniu
ankstyvojo JAV istorijos periodo individualizmu.
Tačiau Amerikos svajonės ir Amerikos vizijos ištakos yra
asmeninė atsakomybė, kurios giliausia prasmė buvo įkūnyta
Brolis'1ws Meilės sampratoje.
Amerika suklestėjo ne todėl, kad kiekvienas kovąjo už save,
o todėl, kad kiekvienas jautė atsakomybę už visus.
Amerikiečiai niekada neatstumdavo badaujančių, vargstan­
čių, benamių. Jie dalijosi savo gausa su pasauliu.
Tačiau kai Amerika tapo didi, amerikiečius užvaldė godu­
mas. Ne visus, tačiau daugelį. Laikui bėgant, godžių žmonių
vis daugėjo.
Kai amerikiečiai pamatė, kaip gera būti turtingiems, jie pa­
noro būti dar turtingesni. Tačiau buvo tik vienas būdas pelnyti
dar daugiau - kiti žmonės turėjo tapti dar vargingesnį.
Amerikiečiams būdingą išdidumą pakeitė godumas, jų šir­
dyse neliko atjautos. Visiems, kuriems nesisekė uždirbti pini­
gų, buvo pasakyta, kad „tai, po galais, jūsų pačių kaltė". Juk
Amerika - neribotų galimybių šalis, argi ne? Ir niekam, iš<sky­
rus neturtingiausius, neatėjo į galvą, jog visos tos „neribotos
galimybės" buvo apribotos įvairiausiais formalumais, tad jo­
mis galėjo pasinaudoti tik tie, kurie jau anksčiau „buvo radę
savo vėžes". O tarp jų, apskritai kalbant, su nedidelėmis išim­
timis vyravo baltosios rasės vyrai.
Bendraudami su kitomis šalimis amerikiečiai elgėsi arogan­
tiškai. Kai visame pasaulyje milijonai žmonių badavo, amerikie­
čiai išmesdavo lauk tiek maisto, kiek būtų užtekę pamaitinti išti­
soms šalims. Tiesa, kartais Amerika elgdavosi kilniai, tačiau pa­
mažu jos užsienio politika ėmė domėtis tik savo pačios interesais.
96
nąti"1ėlinas diafotps
Amerika padėdavo kitiems tik tada, kai tai jai buvo naudinga.
(Naudinga valdžios struktūroms, turtingųjų elitui, karinei ma­
šinai, saugojančiai tą elitą, ir žinoma, jų visų kišenėms.)
Kitados labai svarbus visai Amerikai broliškos meilės idea­
las išsigimė. Brolybės idealus naujosios kartos amerikiečiams
pakeitė griežta nuostata, kad kiekvienas turi kovoti už save, ir
griežtas atkirtis visiems neturtingiesiems, išdrįsusiems prašyti
teisėtai jiems priklausančios dalies.
Be abejo, kiekvienas už save atsako pats. Tos tiesos nepa­
neigs niekas. Tačiau ir Amerika, ir visas jūsų pasaulis sukles­
tės tik tada, kai kiekvienas bus pasirengęs atsakyti už visus
kaip už Visumą.
Vadinasi, kolekfy\llllė s;ų:mnė sukelia kolekty\mes ĮDSeknEs?
Kaip tik taip. Tai daugybę kartų patvirtino visa jūsų istorija.
Matrica traukia pati save - kaip jūsų mokslininkų aprašy­
ta juodoji skylė. Ji sutraukia draugėn vienodas energijas ir vie­
nodus fizinius objektus.
Tada tie objektai pradeda vienas kitą stumti arba išnyksta
vienas kitame ir įgauna naują fizinę formą.
Visos sąmoningos būtybės intuityviai tai žino, todėl jos
vengia Amžinojo Susiliejimo ir išlaiko tam tikrą jas skiriančią
distanciją, antraip jos susilieja ir tampa Amžinąja Vienove.
Tai būsena, iš kurios jūs visi kilote.
Jūs nuo jos tolstate, o ji nuolatos traukia jus atgal.
Sie potvyniai ir atoslūgiai, judėjimas pirmyn ir atgal, sudaro
visatos ir visų joje egzistuojančių objektų ritmą. Tai yra seksas -
Sąveikaujančių Energijų Mainai.
Jūs esate nuolatos traukiami vienas prie kito, sudarote są­
jungas vienas su kitu (ir su visa tuo, kas yra Matricoje), o kai
stoja Bendrumo Akimirka, nuo Vienovės imate sąmoningai
tolti. Jūs pasirenkate laisvę nuo jos ir taip ją suvokiate bei
patiriate. Nes tapę jos dalimi, jūs, jau nebepažįstantys Atski­
rumo, nebepažinsite jos kaip Vienovės.
97
 pol<a/biai ,.., Dm,u

Galima pasakyti ir kitaip: Jeigu Dievas nori pažinti Save

kaip Visa Tai, jis turi būti ne Visa To dalis.
Jumyse - ir visuose kituose visatos energijos dariniuose -
Dievas atpaž\sta Save kaip Visumos Dal\, jis yra Visa Kas Vi­
same Kame ir patiria Pats Save.

8
Aš galiu patirti, Kas Esu, tik patyręs, Kas Nesu. Tačiau
kadangi esu Visa Kas, tai kyla Dieviškoji Dichotomija. Todėl
sakau: Esu, Kas Esu.
Kaip jau sakiau, visą gyvenimą kuria natūralus visatos rit­
mas - potvyniai ir atoslūgiai, judėjimas \ priek\ ir judėjimas Su Tlfflili kalbėtis įdonu todėl, kad lllllll kyla daut;;au klau­
atgal. � negµ kad Tu duodi a� Dabar noriu paklaus­
Nenugalimos jėgos traukiami jūs judate vienas kito link, ir ti apie poli1iką ir dar apie �
tuojau pat atšlyjate, paskui vėl artėjate ir vėl išsiskiriate aist­
ringai ir godžiai trokšdami visiško susijungimo. Kai kurie žmonės sako, kad seksas ir politika - tas pat, nes
Drauge ir atskirai, drauge ir atskirai, drauge ir atskirai - jūsų viskas, kas vyksta politikoje, yra proto p...
kūnai šoka, kartoja Š\ esmin\ judesį jis - toks instinktyvus, net
Pala pala! Gal nori čia drėbd kokią nešwm/g;bę?
minties nekyla apie sąmoningą veiksmą. Tam tikru metu jūs
elgiatės tarsi automatai. Jūsų kūnai patys žino, ką jiems daryti. Na... taip, atrodo, šiek tiek tave sugluminsiu.
Jie tiesiog tai daro, nes juos skatina pats gyvenimas.
Visas gyvenimas teka tokiu ritmu, nes pats gyvenimas YRA Ei! Ei! .Liaukis! Dieflli nederėtų taip kalbėti!
ritmas.
Tai kodėl jūs kalbate?
Visas gyvenimas prisotintas švelnaus Dievo ritmo. Jūs tai
vadinate gyvenimo ciklais. .Kalba tik '1ienas kitas.
Augalai auga ciklais. Metų laikai ateina ir praeina. Planetos
Na jau, negi tik vienas kitas.
sukasi ir skrieja. Žvaigždės gimsta ir užgęsta ir vėl gimsta. Tai
visatos alsavimas. Viskas, absoliučiai viskas, vyksta cikliškai, rit­ Tie ŽIIDllėS, kurie bfio Di�. nekalba.
miškai, to vyksmo virpesiai atitinka Dievo ir Dievės virpesius -
Visa Ko ir Visų virpesius. Taip, suprantu. Kad neįžeistumėt Dievo, turite Jo bijoti.
Nes Dievas yra Visi ir Dieve yra Viskas. O be šito daugiau Kas pasakė, kad Mane gali įžeisti paprastutis žodis?
nieko nėra. Visa, kas buvo, kas yra dabar, bus amžinai. Toks Ir pagaliau štai kas: tiesiog \domu, kad žodis, kuriuo jūs
begalinis jūsų pasaulis. vadinate savo didžiąją aistrą, jums atrodo toks užgaulus, ar
Amen. tiesa? Tai Š\ tą pasako apie jūsų požiūq \ seksą ir erotiką.

M"anau, Tu šiek 1iek susipaioiąiai. Man rodosi, kad mD-

98
 poladl,;ai su Dievu
nės šio 7Ddžio didingai ir iš tikiu IUIDIUl1:iškai sebual.UIID
akinirkai apibūdinti newrtqja.
Ar tikrai? Ar buvai pastaruoju metu miegamajame?
Ne. OTu?
O Aš esu visuose miegamuosiuose - vienu metu ir visada.
Atseit IDlnUDllai....
Ką? Negi nori pasakyti, kad miegamuosiuose krečiate to­
kius dalykus, kurių Dievo akivaizdoje daryti nedrįstumėt?
Dau� žnnnių nqauku, kai.juos kas nors stebi. Ypač jei
tas stebėtqjas - Dievas.
Tačiau kai kurių kultūrų žmonės - tarkime, Australijos
aborigenai ar polineziečiai - mylisi visai atvirai.
Na, daugwDl žnnnių dar nepasiekė tokio � lygi.o. Iš
esmės toks � -rtintinas kaip snukioEs j prinityvią.
pagonišką būseną.
Vadinamieji „pagonys" neaprastai gerbia gyvenimą. Jie ne­
prievartauja ir nežudo. O štai jūsų visuomenės žmonės seksą - tą
prigimtą žmogaus elges\ - slepia, tačiau apsisukę ima atvirai žu­
dyti kitus žmones. Stai kas iš tikrųjų yra nešvankybė!
Jūs seksą taip išpurvinote, taip sugėdinote, padarėte iš jo
tokį tabu, kad dabar jus seksas apskritai glumina!
NesąµIJDė. Daugelio ŽDI>nių sekso supratinDs kitoks, jie
sako - �- Jie teigia, kad tai - jų prmltus :reikalas.
Dar kitienis seksas - šwn1as bendnmnD aspek1as.
Privatumas ir šventumas - ne tas pat. Daugelis žmonių
švenčiausius savo ritualus atlieka viešai. O štai daugel\ smerk­
tinų dalykų jie daro privačiai, pasislėpę, ir tik stengiasi išsau­
goti gerą \Vaizd\.
100
�dialogas
Tai nėra viešam seksui pritariantis argumentas. Tiesiog pri­
menu, kad nei privatumas prilygsta šventumui, nei viešumas
šventumą sumenkina.
O dėl padorumo štai ką pasakysiu: šis žodelis bei už jo
slypinti elgsenos samprata vyrų ir moterų galimybę džiaugtis
apribojo labiau negu visos kitos jūsų išmonės. Blogesnė yra
tik baudžiančiojo Dievo idėja - tai jau tikras galas.
lVJatau, kad padon.unas Tau nė DDtais.
„Padorumo" problema ta, kad kažin kas bando nustatyti
standartus. Vadinasi, jūsų elgesys ribojamas, jam vadovauja­
ma, jūs privalote paklusti kitų f}nonių idėjoms ir džiaugtis
taip, kaip siūlo jie.
Seksualumą (beje, ir visa kita) tai ne tik riboja - žlugdo.
Labai liūdna, kai vyras ar moteris trokšta patirti ką nors
džiaugsminga, tačiau susilaiko, nes tai, apie ką jie svająja ir
fantazuoja, pasirodo, neatitinka „padorumo standartų"!
Atkreipk dėmes\: tai ne tie dalykai, kurių negalima daryti
apskritai - jie tik yra „nepadorūs".
Niekada ir nieku gyvu neatisakyk jokios veiklos - nei sek­
so, nei ko nors kita - vien todėl, kad tai neatitinka kieno nors
,,padorumo standartų".
Jei turėčiau automobil\, ant buferio prisiklijuočiau lipduką:
NEPAISYKIME PADORUMO
Ir, žinoma, išklijuočiau jais visus miegamuosius.
l.VliisųsupratinDs apie .�.. ir „N.oga" '1ienija '1isuODEDę.
Kaip DES galėtwne wii drau� �� jei nebūtų tokio
bendro susitarinn.
„Padorumas" neturi nieko bendra su jūsų santykinėmis
vertybėmis, kurias jūs išreiškiate sąvokomis „gerai" ir „blo­
gai". Jūs galite visi sutikti, kad nužudyti žmogų yra „blogai",
bet ar „blogai" nuogam lakstyti po traukint? Jūs galite susi-
101
 pol<albiai - Dm,u �dialogas

tarti, kad „blogai" ,,paimti" kaimyno žmoną, bet ar „blogai"
„paimti" savo nuosavą žmoną, ar „blogai", kai jūsų žmonos
paima jus ir suteikia jums neapsakomo malonumo?
Taigi „padorumas" retai kada siejamas su įstatymo raide,
dažniau - su gana paprastu dalyku, kurį jūs vadinate „ben­
drai priimtu elgesiu".
„Bendrai priimtas elgesys" nebūtinai atitinka jūsų „geriausius
interesus". Ir toks elgesys retai kada sukelia tikrą džiaugsmą.
Tada tam mylimam žmogui privalai pasakyti tiesą: kad
jautiesi nuskriaustas, nepatenkintas, apribotas, nes negali da­
ryti tam tikrų dalykų, taigi norėtum imti ir padaryti. Todėl
norėtum gauti jo sutikimą.
Turi stengtis sudaryti tokį susitarimą. Turi siekti kom­
promiso. Turi elgtis taip, kad kiekvienas jaustųsi laimėjęs.
o jeigu taip elgtis neįoEDBIB?

Tada pakartosiu, ką esu sakęs pirmiau.

Grįžtam prie seksualUDD. Taigi Tu tvirtini, kad '1isoks el­
lJ5.YS tol priinmlas, kol jis tenkina ffillS Tienąie ar kitąje
Kai išduodi
situacijąie �jam§us asmenis, fflllS, kuriuos tas ar ki­
tas i"Ykis paliečia? save,
kad neišduotum kito,
Argi tai nepasakytina apie gyvenimą apskritai? tai vis vien yra
Išdavystė -
Tačiau karCais BES nežinome, kas bus paliestas ir kaip...
Pati Baisiausia
Turite elgtis jautriai. Turite būti nepaprastai įžvalgūs. O Išdavystė.
jeigu abejojate, jeigu negalite atspėti, rinkitės Meilės naudai.
Esminis klausimas priimant VISUS sprendimus yra toks: ką Jūsų Šekspyras tai pasakė truputį kitaip: Būk ištikimas sau,
dabar darytų meilė? tada visus mylėsi kaip save.
Meilė sau ir meilė visiems tiems, kurie dalyvauja situacijoje ir Tačiau žnDgus, tenkinantis fflllS smo 1roškinus, yra egli.s­
yra jos paliečiami.
tas. Tiesiog negaliu patikėti, kad Tu pritari tokiam. elge­
Kai mylite, tai nepadarysite nieko, kas tą žmogų galėtų
siui.
įskaudinti. O jei kyla abejonių ar klausimų, turite laukti, kol
situacija taps aiškesnė. Tu darai prielaidą, kad žmogus visada pasirinks „egoistiš­
kai". Todėl sakau tau: žmogus sugeba pasirinkti geriausia.
Tačiau tada gali tapti kitų žnDoių ,,įkai.tu". Tereikės jiems
Tačiau taip pat pridursiu:
tarti, kadTienas ar kitas dalykasjuos ,,mcma", iruniufflks­
Tavo Geriausias Pasirinkimas ne visada parankus kitiems.
DDi bus su�.
Kitais žodžiais tariant, karCais pinnenybę turime teikti sau,
Susivaržyti gali tik Pats. Argi neapribotum savo veiksmų,
taip?
jei norėtum nenuskriausti mylimo žmogaus?
Ak, pirmenybę sau atiduoti reikia visada! Štai tada, atsi­
O jeigu ašjaučiuosi ouskriaustas, kai ko nors nepadarau? žvelgdamas į savo tikslus, tu atitinkamai pasirenki.

102 103
 pol<albiai ,.., Dm,u
Kai tavo tikslas - tavo gyvenimo tikslas - labai didelis, tai ir
pasirinkimas būna toks pat.
Taigi kai pirmenybę atiduodi sau, tai nėra egoizmas. Tai -
savimonė.
Taip siiilai "tvamyti '1isus tmpuSffllio reikalus?
Tobulumą pasieksite tik tapę laisvi - kitaip neįmanoma.
Kai elgiatės pagal kažin kieno nustatytas taisykles, jūs ne
tobulėjate, o paklūstate.
Priešingai jūsų nuostatoms, paklusnumas - visai ne tai, ko
Aš iš jūsų noriu. Nes Aš noriu, kad jūs tobulėtumėt.
Ir jeigu mes „netobul{iwne", Tu nutrenki nus į �
tiesa?
Klysti. Kalbėjomės apie tai pirmojoje knygoje ir dar išsa­
miau kalbėsimės trečiojoje.
Puiku. Dabar, turėdamas gahąje Ta� plačiai nubrėžtas
pokalbio ribas, norėčiau dar šio to paklausti apie seksų.
kol nepert'iome prie kitų tenų
Rėžk.
.Jeigu seksas yra toks nuostabus dalykas, kodėl dauae)is ma­
sinių onkytojų siūlo susilaikyti? Ir kodėl tiek daug IDJk.y­
tqjų laikosi allibato?
Dėl tos pačios priežasties sakoma, kad daugelis jų gyveno
labai paprastai. Tie, kurie pakilo į aukštesnį supratimo lygį,
sugebėjo savo kūniškuosius troškimus suderinti su protu bei
siela.
Jūs esate trinarės būtybės, tačiau daugelis save jaučia tik
kaip kūną. Po trisdešimtųjų gyvenimo metų pamirštamas net
protas. Niekas neskaito. Niekas nerašo. Niekas nemoko. Nie­
kas nesimoko. Protas pamirštamas. Protas nebepuoselėjamas.
104
neifi/ot!linas dialotJPs
Protas nebeplečiamas. Jokių naujų įvesčių. Ir labai nedaug
reikalaujama išvesčių. Protas nebemaitinamas. Jis nebežadi­
namas. Jis vangus ir užliūliuotas. Jūs darote viską, kad jį at­
jungtumėte. Televizija, fdmai, bulvarinė literatūra. Kur pa­
žvelgsi, vis negalvok, negalvok, negalvok!
Todėl daugelis žmonių gyvena vien kūnu. Jie maitina kū­
ną, rengia kūną, kemša į kūną įvairiausius niekus. Daugelis
per metų metus neperskaito jokios geros knygos - tokios kny­
gos, iš kurios galėtų šio bei to pasimokyti. Tačiau jie mintinai
moka visos savaitės televizijos programas. Nepaprastai liūdna.
Iš tiesų daugelis žmonių tiesiog nenori galvoti. Jie renka
vadovus, jie remia vyriausybes, jie išpažįsta religijas - ir jokios
nepriklausomos minties.
,,Kad tik būtų lengviau. Sakyk, ką man daryti".
Štai ko daugeliui reikia. Kur atsisėsti? Kada atsistoti? Kaip
sveikintis? Kada mokėti? Ką apskritai veikti?
Kokios yra taisyklės? Kur mano ribos? Sakyk man, sakyk,
sakyk. viską padarysiu, tik jūs man pasakykite!
Tačiau vieną dieną jie ima bjaurėtis, iliuzijos pradeda sklai­
dytis. Jie laikosi visų taisyklių, jie elgiasi taip, kaip jiems lie­
pia. Kas bloga? Kada radosi kartėlis? Kodėl viskas byra?
viskas pradėjo byrėti tada, kai jūs atmetėte protą - tą ga­
lingiausią jums duotą kuriamąjį įrankį .
Laikas su juo vėl susidraugauti. Būkite jo draugai - jis jau­
čiasi toks vienišas. Būkite jo maitintojai - jis labai alkanas.
Tiesa, esama tokių - labai nedaug - kurie suprato, kad be
kūno turi ir protą. Jie gerbia protą ir jo veiklos vaisius. Tačiau
net tarp jų vos vienas kitas panaudoja daugiau kaip dešimtąją
dalį proto galimybių. Jei nutuoktumėte apie tikrąsias savo
proto galias, jeigu pažintumėte tą stebuklą, jūsų elgesys bū­
tų visiškai kitoks.
Taigi nedaug esama radusiųjų kūno ir proto pusiausvyrą,
o dar mažiau suvokusiųjų, kad jie - trinarės būtybės, kurias
sudaro Kūnas, Protas ir Siela.
105
 pol<albiai "" Dm,u
Ar suvokiate ar ne, jūs esate trinariai. Jūs daugiau negu
kūnas, netgi daugiau negu kūnas ir protas.
Ar puoselėjate savo sielą? Ar bent pastebite'ją? Ar gydote ją,
ar žeidžiate? Ar augate, ar vystate? Ar plečiatės, ar traukiatės?
Ar jūsų siela vieniša kaip ir jūsų protas? Gal jūs jos apskritai
nepaisote? Kada paskutinį kartąjautėte savo sielą? Kada paskutinį
kartą verkėte iš džiaugsmo? rašėte eiles? kūrėte muziką? šokote
lietuje? kepėte pyragą? kq nors piešėte? taisėte sugadintą daiktą?
bučiavote kūdikį? glaudėte prie veido kačiuką? kopėte į kalną?
maudėtės nuogi? sutikote saulę? grąjote lūpine armonikėle? šne­
kučiavotės iki aušros? valandų valandas mylėjotės paplūdimyje
ar giriąje? buvote susilieję su gamta? ieškąjote Dievo?..
Kada paskutinį kartą sėdėjote drauge su tyla ir keliavote į
tolimiausias savo esybės kerteles? Kada sveikinotės su savo siela?
Gyvendami kaip vienanarės būtybės, jūs klimpstate į kū­
niškus reikalus. Tai yra pinigai. Tai yra seksas. Tai yra val­
džia. Tai yra nuosavybė. Tai yra fiziniai malonumai. Tai yra
saugumas. Tai yra šlovė. Tai yra nauda.
Gyvendami kaip dvinarės būtybės, jūs plečiate savo inte­
resus ir aprėpiate proto sferą: draugystę, kūrybą, naujas idė­
jas, naujus tikslus, naujus iššūkius, asmenybės tobulėjimą.
Gyvendami kaip trinarės būtybės, jūs pagaliau tampate
pusiausviri. Jūsų interesai aprėpia ir sielos sferą: dvasinį tapa­
tumą, gyvenimo tikslus, santykį su Dievu, asmenybės evoliu­
ciją, dvasios augimą ir lemtį.
Kildami į vis aukštesnius sąmonės lygmenis, jūs pažadina­
te visus savo būties aspektus.
Tačiau evoliucija neatmeta vienų būties aspektų ir neteikia
pirmenybės kitiems. Tiesiog plečiasi akiratis: liaujasi domi­
navęs kuris nors vienas aspektas ir jūs imate nuoširdžiai ver­
tinti bei mylėti juos visus.
Ir '1is dėlto - kodėl tiek daug lhasinių mokytqją siūlo w.iš­
kai susilaikyti IDIO sdaJ?
106
�dialogas
Jie netiki, kad žmogus gali tapti pusiausviras. Jie įsitikinę,
jog seksualinė energija - taip pat ir visa kita žemiškųjų poty­
rių energija - yra pernelyg galinga, todėl pusiausvyrą tik griau­
na. Taigi jie nusprendė, kad susilaikymas yra vienintelis dva­
sios evoliucijos kelias (tačiau jokiu būdu ne vienas iš jos gali­
mų rezultatu).
Argi ne tiesa, kad kai kurios � eqiucijos pakopą pa­
siekusios biifybės „atsi.sakė sekso"?
Ne klasikine šių žodžių prasme. Šiuo atveju atsisakoma ne
kovojant su savimi, ne todėl, kad „tai yra negerai". Tai kur kas
paprasčiau - tarsi atsisakytum antros deserto porcijos. Ir ne
todėl, kad desertas - tai kažin kas negera. Netgi ne todėl, kad
jis „negerai" konkrečiai tau. Priežastis štai kokia: kad ir kaip
keista, tau jo jau gana.
Taigi dėl šios priežasties gali atsisakyti sekso, gali ir neatsi­
sakyti. Gali taip ir nesumanyti, jog tau jo ,jau gana" - gal tu
visados norėsi šių potyrių, kad jie su kitais tavosios Būties
potyriais sudarytų tam tikrą pusiausvyrą.
Viskas gerai. Viskas nuostabu. Seksualinis aktyvumas netrukdo
nei nušvisti, nei tobulėti. Seksualinis neaktyvumas - taip pat.
Tačiau nušvitimas padeda atsikratyti priklausomybės nuo
sekso, nenugalimo jo poreikio ir nevaldomo elgesio.
Taip pat išblės susidomėjimas pinigais, valdžia, nuosavybe,
saugumu bei kitais kūniškais dalykais. Tačiau tu vis vien nesi­
liausi jų vertinęs. Gyvenimo vertinimas - tai pagarba Mano
pradėtam procesui. O gyvenimo ir jo esminių, kūniškųjų,
džiaugsmų panieka - tai Mano, Kūrėjo, panieka.
Jei Mano kūrinį vadini nešventu, tai kaipgi tu vadini Ma­
ne? O kai tu jį šlovinį, tai šlovinį ir jo sukeltus potyrius, vadi­
nasi, šlovini ir Mane.
Sakau tau: Aš nesukūriau nieko niekinga - kaip kad sakė
jūsų Šekspyras: ,,Blogio nėra, jis gimsta mūsų mintyse."
107
 pola,ll,;ai /IU Dievu
Man kilo dar �enas, jau pasku1inis Jdausirnes apie seksą;
ar gerai yra bet koks suaugusių žnDnią seksas?
Taip.
Turiu g;ahąie ,,iškrypusi" seksą,. Arba seksą be meilės. Arba
ĮJ;'ją seksą,.
visų pirma darsyk pabrėžiu, kad Dievas nieko nesmerkia.
Aš nesižarstau kaltinimais, nevadinu vieno poelgio Geru, o
kito - Blogu.
(Išsamiai kalbėjau apie tai pirmoje knygoje.)
Ar padeda tai tau žengti Evoliucijos Keliu, ar trukdo - štai
tas kontekstas, kuris leidžia daryti išvadą apie gera ir bloga.
Esama tam tikrų gairių, dėl kurių sutaria daugelis tobulų
sielų:
Joks veiksmas, kuris žeidžia kitą žmogų, nepadeda greitai to­
bulėti.
O štai antroji gairė:
Joks veiksmas, kuriame dalyvauja kitas žmogus, negali būti
vykdomas be jo sutikimo.
O dabar apsvarstykime tavo klausimą turėdami galvąje šias
gaires.
„Iškrypęs" seksas? Ką gi, jeigu jis nieko nežeidžia, jeigu
niekas jam nesipriešina, tai kodėl jis vadinamas „blogu"?
Seksas be meilės? Apie seksą „dėl sekso" diskutuojama nuo
laikų pradžios. Girdėdamas šį klausimą dažnai pagalvoju, kad
būtų gerai kokią dieną įeiti į pilną žmonių kambarį ir tarti:
,,Tegu pakelia ranką tie, kurie niekada neturėjo lytinių santy­
kių be įsipareigojimų, be karštos, ilgalaikės ir tvirtos meilės."
Pasakysiu tik štai ką: visais atvejais be meilės kelias iki Die­
vės tampa ilgesnis.
Ar seksas, ar spagečiai su mėsos kukuliais ant jūsų šventi­
nio stalo, - jeigu jie be meilės, tai jūs netenkate nuostabiau­
sios šio potyrio dalies.
108
ne;,;,-,,,,.. dialogas
Ar blogai, kad netenkate? Ir vėl čia netinka žodis „blogai".
Labiau tiktų „nuostolingai", jeigu turėsime galvoje, kad jūs
trokštate kaip galima greičiau ištobulėti ir tapti itin dvasingo­
mis būtybėmis.
Gėjų seksas? Daugybė žmonių norėtų pasakyti, kad Aš esu
prieš gėjų seksą, kad Aš jį smerkiu. Tačiau iš tikro Aš nesmer­
kiu nė vieno jūsų pasirinkimo.
Žmonės nori apie viską turėti nuomonę ir viską vertinti.
Jie nori, kad ir Aš taip elgčiausi. Tačiau Aš neprisidedu prie
jų vertinimų - jie visiškai nepritinka tiems, kurie sako, jog Aš
juos sukūriau.
Štai ką pridursiu: buvo laikas, kai žmonės tikėjo, jog skir­
tingų rasių atstovų santuoka ne tik nederama, tačiau dar ir
prieštarauja Dievo įstatymui. (Keista, kai kurie taip mano iki
šiol.) Jie rėmėsi savo Biblija kaip autoritetingiausiu šaltiniu ir
dabar juo remiasi, kai svarsto homoseksualizmo klausimus.
Ar DDIIHi, kad skirtingų rasią žnDnią santuoka yra gerai?
Klausimas absurdiškas. Tačiau kur kas didesnis absurdas
yra kai kurių žmonių įsitikinimas, kad atsakymas turėtų būti
,,negerai".
Klausimas apie bmnJseksualizmą taip pat absurdiškas?
Spręskite patys. Aš nieko nesmerkiu ir nevertinu. Nors ži­
nau: jūs norėtumėt, kad Aš smerkčiau ir vertinčiau. Tada gy­
venimas jums taptų kur kas lengvesnis. Nereikėtų nieko spręsti,
nes viskas nuspręsta už jus - lieka paklusti. Nekas lieka iš
gyvenimo, jeigu turėsime galvoje kūrybiškumą ir saviraišką,
bet užtai - po galais! - jokios įtampos.
Dar keli klausimai apie seksą ir �s. Kokimne anii.iuje
leistina �s supąZiodinti su seksualUID1 kaip su 1mn tik­
ru � potyriu?
109
 pola,I/Jiai ... Dievu
Vaikai suvoki.a save kaip vienos ar kitos lyties būtybes, vienos
ar kitos lyties žmones, nuo pat gimimo. O štai daugelis jūsų
planetos tėvų nori, kad jų vaikai to dalyko nepastebėtų. Jei kūdi­
kio rankelė atsiduria ties „bloga vieta", jūs jam ją patraukiate
šalin. Jei vaikelis visai nekaltai ima žavėtis savo kūnu, jus apima
siaubas ir tą siaubą jūs perduodate mažyliui. O šis stebisi: ką aš
padariau, ką aš padariau, kad mamytė taip pyksta?
Taigi jūsų, žmonių giminės, problema ne ta, kada supa­
žindinti vaikus su seksualumu. Klausimas toks: kada jūs liau­
jatės reikalavę, kad jie nematytų savo seksualumo? Kai vaikas
būna tarp dvylikos ir septyniolikos, jūs dažniausiai nusilei­
džiate ir pranešate (paprastai ne žodžiais, nes apie šiuos daly­
kus jūs nekalbate): ,,Na, gerai, dabar jau gali pastebėti tas
kūno vietas, su kuriomis daromi seksualiniai dalykai."
Tačiau žala jau padaryta. Dešimt ar daugiau metų vai­
kams buvo kalama, kad tų vietų jie turi gėdytis. O kai kurie iš
jų net nežino, kaip jas tinkamai pavadinti. Jie girdi visokius
,,galiukas", ,,dugnelis" ar dar ką nors, ką jūs tik \manote su­
galvoti, - žodžiu, viskas daroma tik tam, kad būtų galima
išvengti paprastų žodžių „penis" ir „vagina".
Labai \taigiai išmokyti, kad viskas, kas susiję su tomis vieto­
mis, turėtų būti slepiama, neigiama, nutylima, jūsų atžalos
įžengia \ brandos amžių net nenutuokdami, kas su jais vyksta
ir kaip jiems elgtis. Jie visiškai nepasirengę. Ir suprantama,
kad jie \ ši, kūno šauksmą atsiliepia apgailėtinai, o gal net visai
nederamai.
Labai daug jūsų vaikų suauga su begale seksualinių tabu,
draudimų ir neurozių.
O štai šviesių visuomenių vaikai netrikdomi, nepeikiami,
nekoreguojami, jei anksti ima jausti pačios savo esybės malo­
numą. Nei maskuojamas ar nutylimas jų tėvų seksualumas -
kitaip sakant, jų priklausymas tai ar kitai lyčiai. Nuogas kū­
nas, ar tėvų, ar vaikų, laikomas visiškai natūraliu, visiškai de­
ramu ir labai nuostabiu dalyku - jis niekam nekelia gėdos.
110
ne;tik«inas dialąps
Lytinės funkcijos taip pat laikomos visiškai natūraliu, vi­
siškai deramu ir labai nuostabiu dalyku.
Kai kuriose visuomenėse tėvai atvirai mylisi savo vaikų aki­
vaizdoje. Ar gali būti kas nuostabiau, džiugiau ir deramiau
negu štai tokia meilės išraiška? Tėvai nuolatos modeliuoja „ge­
ro" ir „blogo" elgesio sampratas, jos aprėpia visas gyvenimo
sferas, o vaikai priima vos juntamus ar akivaizdesnius signa­
lus, kurie slypi tėvų mąstyme, kalbąje bei elgsenoje.
Jau sakiau, kad tokias visuomenes jūs kartais vadinate „pago­
niškomis" ar „primityviomis", tačiau \Sidėmėtina, kad jose fak­
tiškai nepasitaiko jokių lytinių nusikaltimų, net mintis apie pros­
tituciją ten atrodo absurdiška, ir niekas nėra net girdėjęs apie
kokius nors seksualinius draudimus ar seksualinius sutrikimus.
Nors toks atvirumas jūsų visuomenei šiandieną dar nere­
komenduotinas Gis būtų tiesiog pasmerktas), tačiau, apskri­
tai imant, laikas vadinamajai šiuolaikinei civilizacijai atsikra­
tyti to gėdos ir kaltės jausmo, kuris visos visuomenės mastu
būdingas su seksualumu susijusiems reiškiniams.
Pasilynui? Id{:ios?
Liaukitės kalę vaikams \ galvą, kad dalykai, susiję su natū­
raliomis kūno funkcijomis, yra gėdingi ir negeri. Nustokite
jiems kartoti, kad seksualumas turi būti slepiamas. Leiskite
savo atžaloms išvysti bei stebėti romantiškaj\ !magaus aspek­
tą. Tegu jie mato, kaip jūs apsikabinate, liečiate vienas kitą,
glamonėjatės. Tegu jie mato, kad jų tėvai myli vienas kitą ir tą
meilę išreiškia fiziškai - tai visiškai natūralu ir be galo nuosta­
bu. (Nustebtum sužinojęs, kiek daug esama šeimų, kuriose ši
pamoka taip ir nebuvo išeita.)
Kai ima busti jūsų vaikų seksualumas ir smalsumas, te jie
suvoki.a tai kaip savo potyrių raidą, te jie džiaugiasi jais ir šlo­
vina juos, te jie nejaučia nei kaltės, nei gėdos.
Ir dėl dangaus! - liaukitės slėpę savo kūnus nuo savo vaikų.
Nuostabu, jei jie regi, kaip jūs maudotės nuogi kokioje nors
111
 pol<a/biai ... Dm,u ne;,;,-,,,,.. dialogas

kaimo kūdroje ar baseine už namo, taip pat nepulkite \ pani­
ką, jei jie akies krašteliu pamato, kaip jūs be rūbų einate iš
miegamojo \ vonią. Atsikratykite to beprotiško potraukio slėp­
tis ir užsisklęsti, leiskite vaikams pažinti save kaip seksualifi\
tapatumą turinčias būtybes. Dabar vaikai mano, kad jų tėvai
kažin kokie belyčiai, nes tėvai kaip tik tokie nori atrodyti. To­
dėl tie vaikai daro išvadą, kad ir patys turi taip elgtis - visi
vaikai mėgdžioja savo tėvus. (Psichoanalitikai tau patvirtins,
kad kai kurie suaugę žmonės iki pat šios akimirkos negali \Si­
vaizduoti, kad jų tėvai „tai darė". Taigi tuos didelius vaikus
kamuoja \Siūtis, gėda ir kaltė - mat jie, savaime suprantama,
trokšta „tai daryti", tačiau žino, kad čia kažin kas „negera".)
Taigi kalbėkitės su savo vaikais apie seksą, juokaukite apie
seksą, mokykite juos sekso ir parodykite jiems, kaip džiaugtis
savo seksualumu. štai ką galite padaryti savo vaikų labui. Da­
rykite tai nuo pat jų gimimo dienos, su pirmuoju bučiniu, su
pirmuoju prisilietimu; ir tegu jie mato, kaip tuos bučinius ir
prisilietimus jūs dalijate vieni kitiems.
Ačiū. .Ačiu. Aš išties �ausi, kad Tu į šį reikalą pažwlp
sveikiau. Pasku1inis Jdansirnąs: kada dera -nws supažin­
dinti su seksualiniais dalykais, diskutuoti apie tai?
bei tgykite savo seksualumą. Šlovinkite jį. Džiaukitės juo. Tu­
rėkite jį.
Turėkite seksualumą patys, tada leisite H turėti savo vai­
kams - ir skatinsite juos j\ turėti.
Ir darsyk ačiū. Pereikime nuo "8ikų prie platesnės tenns,
prie � DJDDijos seksualWID. Turiu dar vieną Jdansinų,
.Jis gali pasirodyti ir ne vi�e, ir nerumas, tačiau aš neno­
riu, kad misų pokalbis hąigh� be a� kaip tik į !!!j
JdauSUD\_.
Gerai, liaukis atsiprašinėti ir klausk.
Puiku. Taigi ar gali būti „per daug'' sdf.so?
Ne. Žinoma, ne. Tačiau šalia sekso labai reikia kelių dalykų.
Štai kokių:
Džiaukis visa kuo
Nejaus k jokio poreikio
Net ŽIIDlliŲ lllllll turi nereikėti?
Visų pirma žmonių. Nes jei jauti, kad tau reikia kito žmo­
gaus, tu labai greitai sugriauni su juo santykius.

Jie patys pasakys, kai ateis šis laikas. Kiekvienas vaikas pra­ Be1gJ DDlll!i patinka jausti poreikį.
neša tai neklysdamas, jūs tik gerai klausykitės. Ir tie praneši­
Liaukitės. Te jums ima patikti neturėti tokių poreikių, nes
mai vis garsėja, ir jų vis gausėja. Jūs pajusite, kai ateis šis lai­
didžiausia dovana, kokią tik galite kam nors dovanoti, yra stipry­
kas, kai jūsų vaiko seksualumas jau bus nubudęs, jeigu patys
bė. O ta stiprybė randasi tada, kai kitam žmoguijūsų nereikia.
būsite sėkmingai susitvarkę šiuos reikalus.

Kaip.

Visaip. Klausykitės seminarų. Eikite pas psichoanalitiką.

Dalyvaukite psichoterapijos grupių veikloje. Skaitykite kny­
gas. Medituokite. Pažinkite vienas kitą. Pažinkite vienas kitą
visų pirma kaip vyrą ar motert ir iš naujo \vertinkite, suvokite

112 113

9 Iš tikntjų. Matau, kad daugelis jūsų klaidingai supranta
Ką� esu � 1ęs1i. Ž8dęiai kalbėti apie s"3l'besnius
� mu'lie aspektus • .Jau aptarei �.Jungtinė­
se Valstijose, tačiau aš norėčiau išgirsti dar šį bei tą.
Gerai. Noriu antrąją knygą paskirti kai kurioms svarbes­
nėms jūsų planetos problemoms. Ir nėra kito tokio svarbaus
klausimo, kaip jūsų palikuonių ugdymas.
Atrodo, mes juos ugdome ne '1isai aemi, ar ne... Tu taip
prad{liai kalbą. ..
Na, žinoma, viskas yra santykina. Tai, ką sakote, turi san­
tykį su tuo, ką darote, o darote tai netinkamai.
viskas, apie ką čia kalbu, ką miniu mūsų diskusijoje ir ką
tu surašai į knygą, - viską reikia svarstyti santykinumo kon­
tekste. Aš nebruku jums „teisingumo" ar „klaidingumo", ,,ge­
rumo" ar „blogumo" sampratų. Tiesiog stebiu jūsų veiksmų
efektyvumą ir lyginu juos su jūsų fpdfjais.
Suprantu.
Žinojau, jog sakysi, kad supranti, bet netrukus - gal net
dar nepasibaigus šiam dialogui - imsi kaltinti, jog Aš prime­
tu Savo nuomonę.
Niekada T� nekaltinsiu tokiais dalykais. Aš � žinau.
Žmonių padermė „žinąjo geriau", tačiau kadaise praminė
Mane teisiančiuoju Dievu.
114
nejtik«inas dialqps
Atkreipsiu dėneiį.
Pamatysime.
Norqai kalbėti apie "3ikų ug:lyoų.
ugdymo prasmę, tikslą bei funkcijas ir visiškai pamiršta patį
procesą, per kurį visa tai realizuojama.
Tai labai reikmingas � Reikėtų, kad paaiškintum.
placiau.
Didžiąji žmonijos dalis yra nusprendusi, kad ugdymo pras­
mė, tikslas ir funkcija - perduoti žinias. Taigi mokyti, vadi­
nasi, perteikti žinias, kurias yra sukaupusi tam tikra šeima,
giminė, gentis, bendruomenė, tauta ir pasaulis.
Tačiau ugdymas ir mokymas turi mažai ką bendra su ži­
niomis.
Tikmi? Gal juokauji?
Tikrai.
Tai su kuo tada susięs � ir ug:lyoas?
Su išmintimi.
.lšnWdirn?.
Taip.
Gerai, pasiduodu. Koks skirtwms?
Išmintis - tai žinių taikymas.
.Jeigu taip, 1ai neturėtwne Sffl'Į) a1žalOIDi perteikti žinių. Vie-
1:Qie ją turilne bandyti jiems įdiegti išlrintį.
visų pirma nieko nereikia „bandyti" daryti. Reikia tiesiog
115
 pokalbiai :,u I1ie,,u
daryti. Antra, nereikia atmesti žinių dėl išminties. Tai pražū­
tinga. Nors, antra vertus, negalima ignoruoti išminties dėl
žinių. Tai būtų irgi pražūtinga. Tai žlugdo ugdymą. O jūsų
planetoje ugdymas žlugdomas.
Vadinasi, mes nepaiSODE išmnties ir pinnenybę teikiame
žini.Ollli?
Daugeliu atvejų - taip.
Kaip mes tai darome?
Užuot mokę savo vaikus, kaip jiems galvoti, jūs mokote
juos, ką jiems galvoti.
Prašyčiau paaiškinti.
Žinoma. Mokydami vaikus, jūs sakote, ką jie turi galvoti.
Nurodote jiems, ką jie turi suprasti kaip tiesą. Tačiau net
neužsimenate, kaip tiesą rasti savarankiškai.
Tačiau be žiniųjokia išlrintis neįnDnollD.
Sutinku. Todėl ir sakiau, kad nereikia ignoruoti žinių dėl
išminties. Tam tikra dalis žinių privalo būti perduodama iš
kartos j kartą. Tai akivaizdu. Tačiau kiek įmanoma mažiau.
Kuo mažiau žinių perduodama, tuo geriau.
Leiskite vaikams ieškoti patiems. Atminkite: žinios pra­
randamos, o štai išmintis niekada nepamirštama.
Vadinasi, IIŪSŲ ID)�OS turi IInkyti kuo IDIŽiml?
Jūsų mokyklos turėtų kreipti dėmesį visai į kitus dalykus.
Dabar jos ypač rūpinasi žiniomis ir nepaprastai mažai - iš­
mintimi. Kritinio mąstymo, problemų sprendimo ir logikos
pamokos daugelį tėvų tiesiog gą,sdina. Jie pageidauja, kad to­
kios pamokos būtų netraukiamos į privalomąjį kursą. Jie tai
daro norėdami išsaugoti savo gyvenimo būdą. Nes vaikai, ga-
116
�dialogas
vę galimybę ugdytis kritinį mąstymą, labai dažnai atmeta tė­
vų moralę, jų standartus bei visą gyvenseną.
Saugodami savo nusistovėjusį gyvenimo būdą, jūs sukūrė­
te švietimo sistemą, kuri grįsta atimties, o ne gebėjimų ir
įgūdžių ugdymu. Užuot mokę vaikus ieškoti savo tiesų, jiems
į galvas kalate faktus ir mitus, kuriuos apie save turi susikūru­
si kiekviena visuomenė.
Programos, ugdančios gebėjimus ir jgūdf)us, yra viešai iš­
juokiamos. Tai daro žmonės, kurie įsivaizduoja, jog žino, ko
reikia mokyti vaikus. Tokia pedagogika veda jūsų pasaulį /
didesni nežinojimą, o ne iš jo.
lVJes SfflO IIDkyklose nedėstome nitą, mes dėstone taktus.
Dabar tu meluoji sau lygiai taip pat, kaip meluoji savo
vaikams.
lVJes Ineluqjaine SfflO �?
Be jokios abejonės. Paimk bet kurią istorijos knygą ir pa­
matysi. Jūsų istorijas parašė žmonės, kurie nori, kad jų vaikai
matytų pasaulį tik iš tam tikro taško. Bet koks bandymas
įdiegti į istorijos dėstymą įvairiapusišką faktų apžvalgą yra
pajuokiamas ir vadinamas „revizionizmu". Jūs nesakote tie­
sos apie savo praeitį ir neleidžiate, kad vaikai pamatytų jus
tokius, kokie buvote iš tikrųjų.
Didžiąją jūsų istorijos dalį parašė tas visuomenės sluoksnis,
kurį jūs vadinate „baltaisiais", ,,anglosaksais", ,,protestantais", ,,vy­
rais". O moterys, tamsiaodžiai ar kitos mažumos sako: ,,Ei, palū­
kėkit. Iš tiesų buvo visai kitaip. Jūs nepaminėjote didžiosios da­
lies tiesos." Tada jūs susigūžiate, imate šaukti ir reikalauti, kad
,,revizionistai" liaut�i kėsintis į jūsų vadovėlius. Nes nenorite,
kad jūsų vaikai sužinotų, kas vyko iš tiesų. Jūs norite, kad jie
žinotų, kaip jūs teisinate tai, kas vyko. Galiu pateikti pavyzdį?
Prašyčiau.
117
 pola,ll,;ai su Die,,u
Amerikos vaikams nesakoma visa tiesa apie jūsų sprendi­
mą numesti atomines bombas ant dviejų Japonijos miestų -
tada buvo nužudyta ir suluošinta šimtai tūkstančių žmonių.
Jūsų vaikams faktai pateikiami taip, kaip juos regite jūs.
Jeigu kas bando suderinti šį požiūri. su kitokiais požiūriais -
šiuo atveju su Japonijos požiūriu - jūs rėkiate, nirštate, beriate
tiradas, trypiate ir reikalaujate, kad mokyklos nedrįstų net gal­
voti apie tokių žinių dėstymą per istorijos pamokas. Galima
sakyti, jog tai, ko mokote, yra ne istorija, o politika.
Istorija turi būti tiksli ir išsami ataskaita apie praeities įvy­
kius. O politika niekada nekalba apie tai, kas vyko iš tiesų.
Politika visuomet yra vienas požiūris į įvykius.
Istorija atskleidžia, politika vertina ir teisia. Istorija viską iške­
lia aikštėn ir viską sako. Politika slepia ir kalba tik dalį tiesos.
Politikai nemėgsta tikros istorijos. Antra vertus, sąžiningai
parašyta istorija savo ruožtu apie politikus kalba taip pat ne­
pernelyg gerai.
Taigi jūs dėvite „naujus karaliaus drabužius", ir jūsų vai­
kai pagaliau ima matyti jus kiaurai. Vaikai, išmokyti kritiškai
mąstyti, pažvelgę į jūsų istoriją tartų: ,,Vaje, kokie akli yra
mūsų tėvai ir kiti suaugusieji." Jūs to negalėtumėte pakęsti,
todėl tokių dalykų į mokyklą neįsileidžiate. Jūs nenorite, kad
jūsų vaikai sužinotų tikrus faktus. Jūs norite, kad jie sužino­
tų, kaip tikrus faktus suprantate jūs.
Manau, sutiritini spal-. Gal per smarkiai �ai?
Argi? Daugelis visiškai nenori, kad jūsų vaikai žinotų svar­
biausius gyvenimo dalykus. Žmonės padūksta, jeigu mokyklo­
se imama mokyti, kaip funkcionuoja žmogaus kūnas. Net ne­
leidžiama vaikams sakyti, kaip susergama ŽIVS ir kaip sustab­
dyti šios ligos plitimą. Jūs tik užsimenate, kad ŽIVS galima
išvengti. Ir tarsi viskas gerai. O jei jiems tiesiog pasakytumėte
faktus ir leistumėte spręsti patiems? Niekada gyvenime!
118
�dialogas
Vaikai dar nėra pasirengę patys �- .Jiems tiesiog tiks­
lingai �jama.
Ar pastaruoju metu žvalgeisi po savo pasaulį?
Ką nori pasakyti?
Tai rodo, kaip jūs ugdėte savo vaikus praeityje.
Tai rodo, kaip BES klydo,ne juos ugdydani. Tačiau jei pa­
saulis dabar supnęs - dtja, jis toks - tai ne todėl, kad die­
Į,PDe smo � se,ąias �. o todėl, kad leidome
jiems DDkytis tq ffiŲ nelemų_ ,,naujovių'.'!
Ar tikrai tiki tuo, ką sakai?
Geras klausimas. Aš tikn1i tuo tikiu! .Jeigu būtume apribo­
ję smo "8ikų švietiln\ skaitynu, rašynu bei skaičiawnl ir
nekimięjiems į � '1iso to šlamšto, "8dinaino ,,kritiniu
mųtynu", šiao:lien � kur kas ĮPiau. .Jeigu bū.tu­
rne neįleidę į klases �o „lytinio švietiDD" ir palikę
jj ŠffllIJSe, kur jain, JJEae, ir vieta, nellllltytume ir paauglią,
giuwlančių -nw.s, ir vienišų septyniolikmečių DDtinų. gau­
nančių -1.stybės pašalpą. ir kitaip siautąančio pasaulio.
.Jei priių>gtiiuu reikalautume, kadjaunhnas �pagal
mūsų dorovinius standartus, IDisų stipri ir gyvybinga na­
cija nebūtų virtusi apgailėtinu senosios nacijos �-
Suprantu.
Ir dar. Nepriekaištauk, kokie „blogi" turimejaustis IIUIIJe­
tę bon:bas ant HirosinDs ir Nagasaldo. Dėl Di--, meilės,
mes baigėme karą. lVJes išsaugųiome tiikstancius abięių ka­
riaujančių pusių gyvybių. Tokia buTI> karo kaina. Niekmn
nepatinka Jis sprendhnas, 1aciau jis �o būti įvykdytas.
Suprantu.
119
 pokalbiai su Dievu
Supranti, "8dioasi. E.g kaip 1ie paraudę libemliis koDDDis-
1ėliai. N� kad perrašytwne � istoriją. ką gi. Nori, kad
atšauktwu, � teisę egdstuoti. Tadajiis, liberalai, Į,Jllėsi-
1e � � �as, painu pasaulį į� rankas, su­
kurti � nuopuolio '1isuomenę, perdalyti turtą. Valdžia
priklauso lim«FLioi ir Yisos kitos DtSŲIIJDės! Tik niekada
jums 1ai neišdegs. V� ko iš fiknvą reikia - grįžti aq,d.
Prie Diisą protėvių_ '1ertybią. Š1ai ko nums �
Ar jau baigei?
Taip. Kaip IIlllll sekėsi?
Gana gerai. Iš tiesų gerai.
Kelerios metus dubau radijo stotY.ie, 1ai IIlllll vieni niekai
1aip pašnekėti.
Tai šitaip mąsto jūsų planetos žmonės, ar ne?
� 1aip. Ir ne vien aiu,rikiečiai. Galiine pažwlgti į kitą
šalį ir į kitą karą,, galime prisininti kokią nors kitos šalies
kitados � karinę operaciją,. Visur tas pat. VJSi. IDlllD,
kad jie teisus, o kiti - ne. Panirlllmne Hirosinų,. Š1ai Ber­
]yoas. Alba Bosnija.
Taip pat kiekweoas mio, kad tik senosios� yra�
Iringps. Kielm.eoas mio, kad pasaulis ritasi įpragal'1'. Ne vien
Aneikqje. V"JSUr. VIS(je planetqe aidi baisus � reika­
laujantis���.��
Žinau, jog taip yra.
Aš bandau apsakyti šį jausnų. šį rūpestį ir pasipiktininų.
Tau gerai pavyko. Dar kiek, ir būtum Mane įtikinęs.
Na jau. O ką� tiems, kurie iš 1iesų 1aip mano?
120
�dialąps
Ar tikrai manai, kad prieš 30, 40 ar 50 metų buvo geriau?
Atmintis yra neobjektyvi. Prisimenama tik tai, kas buvo ge­
rai, blogiausi dalykai pamirštami. Tai natūralu ir normalu.
Mąstyk kritiškai, ne vien atsimink, nors kiti tik to ir tenorėtų.
Grįžkime prie mūsų pavyzdžio. Nejau įsivaizduoji, jog tikrai
buvo būtina numesti atominę bombą ant Hirosimos? Amerikos
istorikų darbai atskleidžia tiesą, jie sako, kad Japonijos imperato­
rius neoficialiai jau buvo sutikęs baigti karą dar priešbombarda­
vimą. Kokį vaidmenį čia suvaidino Pearl Harboras? Ir pagaliau
jei manai, kad vis dėlto reikėjo numesti bombą ant Hirosimos,
tai kam reikėjo numesti dar vieną ant Nagasakio?
Žinoma, gali būti, kad tavo nuomonė teisinga. Gali būti,
kad Amerikos požiūris kaip tik atspindi tai, kas vyko iš tiesų.
Tačiau čia kalbame apie ką kita. Kalbame apie tai, kad jūsų švie­
timo sistema nemoko kritiškai �tyti apie tokius dalykus.
Ar gali įsivaizduoti, kas atsitiktų visuomenės mokslų ar is­
torijos mokytojui Ajovąje, jei jis duotų mokiniams tik ką ma­
no pateiktus klausimus, pakviestų juos nuodugniai ištyrinėti
problemą ir padaryti savo išvadas?
Štai kur esmė! Jūs nenorite, kad mokiniai darytų savo išvadas.
Jūs norite, kad jie darytų tas pačias išvadas, kokias esate padare jūs.
Jūs pasmerkiate vaikus klysti, kaip kad pirmiau klydote patys.
O ką� apie seoągas -rtybes ir šiandieninės '1isuo­
llEIĖS pakrikinų? Apie neįtikiinai išaugi•sį ghnlanCią ne­
pilnamečių_ skaičių, apie socialiai relrimnJS DD1inas, apie
Diisą parrišusį ir nebesu-1domą pasaulį?
Jūsų pasaulis pamišęs ir nebesuvaldomas. Sutinku. Tačiau
jis pamišęs ir nebesuvaldomas ne dėl to, kad leidžiate mokyti
savo vaikus. Jis pamišęs dėl to, kad neleidžiate jų mokyti.
Jūs neleidžiate mokyti, jog visa, kas yra, yra meilė. Taip,
neleidžiate mokyklose kalbėti apie besąlygišką meilę.
Po Į,Jllais, BES net SIMJ re/igįjon,s neleidziane apie 1ai kalbėti.
121
 pokalbiai su Dkw,
Deja, tai tiesa. Ir neleidžiate savo atžalų mokyti, kaip rei­
kia gerbti save ir savo kūną, savo žmoniškumą ir savo įstabią
lytinę būtį. Jūs neleidžiate savo vaikams žinoti, kad jie visų
pirma yra dvasinės būtybės, įsikūrusios fiziniame kūne. Jūs
savo vaikų net nelaikote įsikūnijusia dvasia.
Visuomenėse, kuriose apie lyčių skirtumus kalbama ir dis­
kutuojama atvirai ir kuriose jie išgyvenami su džiaugsmu, ga­
lima sakyti, nepadaroma seksualinių nusikaltimų, nepapras­
tai mažas nelauktų nėštumų skaičius ir visiškai nėra nesan­
tuokinių, arba „nepageidaujamų", vaikų. Tokiose visuome­
nėse laiminami visi vaikai, o visos motinos gauna socialinę pa­
šalpą. Iš tikrųjų kito kelio nėra.
Visuomenėse, kurių istorija atspindi ne vien stipresniųjų
ir galingesniųjų požiūrį, praeities klaidos yra viešai pripažįs­
tamos ir nebekartojamos, tad asmenybę griaunantys poelgiai
daromi tik vieną kartą.
Visuomenėse, kuriose vaikai mokomi kritiškai mąstyti,
spręsti problemas ir ieškoti atsakymų, o ne įsiminti faktus,
detaliai nagrinėjami net nemalonūs bei ginčytini istorijos epi­
zodai. Nėra nieko savaime suprantama.
Kaip tokia sisteoB turėtų�? Štai An1rasis pasaulinis
karas - kaip būtų � apie jj kalbėti kiicybiškai, užuot
dėsčius sausus :laktus?
Mokytojai turėtų papasakoti klasei, kas tiksliai ten vyko.
Jie aptartų visus faktus, pabrėžiu - visus faktus, kurie sudarė
tą įvykį. Išdėstytų abiejų pusių istorikų teikiamus duomenis
ir parodytų, kad į viską yra daugiau nei vienas požiūris. O
užuot reikalavę įsiminti išdėstytą medžiagą, jie turėtų klasei
pateikti užduotį. Na, jie galėtų sakyti: ,,Ką tik išgirdote, kaip
viskas vyko. Dabar žinote, kas buvo iki įvykio ir kas - po jo.
Perteikiau jums visas žinias, kurias tik galėjau perteikti. O
kokios išminties jūs galite pasisemti iš šių žinių? Jei jums pa­
tiems reikėtų išspręsti tokią problemą, kuri buvo iškilusi to-
122
�dialogas
mis dienomis ir kurią sprendžiant buvo nutarta numesti bom­
bas, kaip jūs pasielgtumėte? Ar galima sugalvoti geresnį spren­
dimą, nei kad buvo padarytas anuomet?"
Na, 'tikrai. Gana lengva. Kiekvienas gali būti gudrus atsa­
kinėdanus tokiu budu-kiekvieoas gudrus, kai nereikia nu­
matyti įvykių. Kiekvienas gali žvilgtelėti per petį ir pasaky­
ti: ,,Būčiau pasiel� kitaip...
Tai kodėl nesielgi?
Alleisk, nesupra1au••.
Klausiu, kodėl taip nesielgiate? Kodėl nepažvelgiate atgal, ne­
pasimokate iš praeities ir nesielgiate kitaip? Aš tau pasakysiu ko­
dėl. Todėl, kad leidę savo vaikams kritiškai nagrinėti praeitį per
daug rizikuotumėte sulaukti jų nepritarimo savo veiksmams.
Žinoma, jie bet kokiu atveju nepritars. Tačiau jūs nenorė­
tumėte leisti, kad dar ir mokykloje jie mokytųsi, kaip nepri­
tarti. Taigi jiems lieka mokytis gatvėje. Mojuoti lozungais.
Plėšyti šaukimus į armiją. Deginti liemenėles ir vėliavas. Da­
ryti viską, kad atkreiptų jūsų dėmesį, kad jūs juos pamatytu­
mėte. Jūsų jaunimas šaukia jums: ,,Turi būti geresnis spren­
dimas!" O jūs negirdite. Jūs nenorite jų girdėti. Ir visiškai ne­
pageidaujate skatinti juos klasėje mokytis kritiškai mąstyti.
Sakote jiems, kad faktus reikia tiesiog priimti. Reikalauja­
te tiesiog sutikti, kad jūs esate visada teisūs.
Štai kaip jūs ugdote savo vaikus. Štai ką jūs vadinate švie­
timu.
Tačiau atsiras tokių, kurie �. kad jaunimas ir ją pai­
kos, liberalios idijos stuma šalį bei � pasaulį į pražūtį.
TelŲJia w.ką fflniop. Į užmaritį. Griauna misų į�
orientuotą kultūrą ir fletąie jos dielPa „daryk ką nori, kad
tik būtų gerai" noralę, kuri gnlSina '1isHln misų nusistow­
jusimn � biiduL
123
 pokalbiai .,.. Dievu
Jaunimas griauna jūsų gyvenimo būdą. Jaunimas visada tai
darė. O jūsų reikalas - skatinti juos taip elgtis, o ne drausti.
Tai ne jūsų jaunimas beatodairiškai kerta atogrąžų miškus.
Jie tik prašo, kad liautumėtės juos kirtę. Ne jaunimas ardo ozono
sluoksnį. Jie tik prašo, kad liautumėtės j\ ardę. Tai ne jaunimas
išnaudoja vargšus iki devinto prakaito visame pasaulyje. Jie tik
prašo, kad liautumėtės juos engę. Ir ne jaunimas apkrauna jus
baisiais mokesčiais, o paskui už gautus pinigus pradeda karus ir
kuria naujus ginklus. Jie tik prašo, kad liautumėtės. Ne jaunimas
nekreipia dėmesio \ silpnuosius ir paniekintuosius, ne jaunimas
leidžia visąje planetąje šimtams žmonių kas dieną mirti iš bado,
nors maisto yra pagaminama daugiau nei pakankamai. Jie tik
prašo, kad liautumėtės juos marinę.
Ir ne jūsų jaunimas yra i,_sivėlęs \ suktas politines manipuliaci­
jas. Jie tik prašo, kad liautumėtės taip darę. Visai ne jaunimas yra
seksualiai suvaIŽytas, susigėdęs ir sutrikęs dėl savo kūno, ne jau­
nimas šią gėdą bei sumišimą bruka savo palikuonims. Jie tik pra­
oo, kad liautumėtės taip elgtis. Pagaliau tikrai ne jaunimas nusta­
tė vertybių sistemą „kas stipresnis, tas teisesnis" ir ne jie sukūrė
pasaulį kuriame problemos sprendžiamos prievarta. Jie tik pra­
oo, kad liautumėtės laikęsi tokių „vertybių'.
Dar daugiau - jie ne prašo... jie jūsų maldauja.
Bet juk kaip tik jauni žnonės IIĖgSta prieTIU1:ą! Tai juk
jauDUIDSburiasiįgmjasirmdovienikitus!.Jaunuoliaibai­
laijuokiasi iš teisėt"8rlws ir iš betkDkiastvarlws. Taijauni
monės laksto autonobiliais kaip padtilu:!
Kadangi jaunų žmonių šauksmas ir prašymas pakeisti pa­
sauų negirdimas ir \ j\ net nereaguojama, kadangi jie mato,
jog jų byla yra pralaimėta (nesvarbu, ar jūs ką laimėjote šiame
procese, bet jie - tikrai nieko), jauni žmonės, būdami visai
nekvaili, užima kitą, geresnę poziciją. Kadangi jie negali jūsų
\veikti, tai prisijungia prie jūsų.
124
ne;tik«inas dia/osas
Jaunimas prisijungia prie jūsų poelgių. Taigi jei jie mėgs­
ta prievartą, tai tik todėl, kad ją mėgstate jūs. Jei jie yra ne­
dvasingi, tai dėl to, kad jūs esate nedvasingi. Jei jie elgiasi
kaip pamišėliai, ši.to jie išmokę iš jūsų. Jeigu jie su seksu elgia­
si neatsakingai, tai tik todėl, kad jūs elgiatės taip pat. Vienin­
telis skirtumas, kuris šiuo atveju lieka tarp jaunimo ir suau­
gusių žmonių, yra toks: pirmieji viską daro atvirai.
Pusamžiai žmonės slepia savo poelgius. Jiems atrodo, kad
jaunimas nepamatys. Tačiau šie mato viską. Nuo jų nieko
nepaslėpsi. Suaugusiųjų veidmainystė jiems kaip ant delno ir
jie beviltiškai bando keisti susidariusią padėt\. Tačiau bandy­
dami ir nepajėgdami ką nors pakeisti, jie pagaliau neberanda
kito pasirinkimo, tik mėgdžioti tai, ką mato. Šiuo atveju jie
klysta, tačiau jų niekas niekada nemokė ko nors kita. Jiems
neleido kritiškai nagrinėti suaugusiųjų veiksmų. Jiems buvo
leista tik \Siminti, kaip suaugusieji elgiasi.
Ką tsimenate, tą \amžinate.
Tai kaip reikėtų ID)kyti nūsųjaunhną?
Pirmiausia laikykite juos dvasinėmis būtybėmis. Jie yra \Si­
kūnijusios dvasios. Ne taip lengva dvasiai i,žengti \ kūną. Ne­
lengva jai juo naudotis. Kūnas labai surakina ir riboja. Tad
vaikui, pasijutus tokiam apribotam, kyla noras šaukti. Išgirs­
kite šį šauksmą. Supraskite, ką jis reiškia. Ir suteikite savo vai­
kui kuo daugiau „neapribojimo".
Tada švelniai ir globėjiškai supažindinkite j\ su savo sukurtu
pasauliu. Būkite rūpestingi, kitaip tariant, būkite atsargūs ir ati­
dūs, pildydami jo atminą Vaikai į_simena viską, ką tik mato ir
patiria. Kodėl pliaukštelėjate vaikui tą akimirką, kai jis išvysta šį
pasauų? Manote, kad tai tikrai vienintelis būdas, kuriuo galima
ijungti jo „varikų"? Kodėl atskiriate kūdik\ nuo motinos tą pačią
minutę, kai jis netenka vienintelės jam pažį_stamos gyvenimo ter­
pės? Nejau tie visi matavimai, svėrimai, baksnojimai ir graba-
125
 pokal/Jiai ... ne...
liqjimai negali palaukti, kol naujagimis pasijus esą'> saugus ir glo­
bąjamas tų, kurie jam suteikė gyvybę.
Kodėl vieni pirmųjų \Spūdžių, kuriuos patiria kūdikis, tu­
ri būti prievarta? Kas jums pasakė, kad jam tai yra gerai? Ir
kodėl slepiate nuo jo meilę?
Kodėl mokote mažamečius vaikus gėdytis ir varžytis savo
kūno bei jo funkcijų, kodėl liepiate jiems neliesti savęs, nors
jiems tai malonu? Kokią žinią šitaip perduodate jiems apie
malonumą? Ir ko išmokote šitaip apie kūną?
Kodėl savo vaikus atiduodate \ mokyklas, kuriose ugdoma
ir skatinama konkurencija, kur iškiliu dalyku laikomas buvi­
mas „geriausiu" ir mokymasis „daugiausia", kur vertinamas
gebėjimas „pasirodyti", o labiausiai smerkiamas savarankiš­
kas elgesys? Kokias išvadas jūsų vaikas padarys iš visa to?
Kodėl savo vaikų nemokote judesio, muzikos, menų, slė­
piningų pasakų, kodėl neatskleidžiate jiems gyvenimo stebuk­
lo? Kodėl neugdote savybių, kurios iš prigimties yra vaikuose,
jų viduje, o stengiatės \diegti nenatūralius dalykus?
Ir kodėl neleidžiate augančiai kartai mokytis logikos, kri­
tinio mąstymo, problemų sprendimo bei kūrybiškumo, kas
lavintų jų intuiciją ir giliausią vidifi\ žinojimą, o kalate jiems
\ galvą taisykles bei jų \Siminimo sistemas - žodžiu, mokote
tų dalykų, kurie, kaip patvirtino istorija, visiškai neefektyvūs.
O jūs vis vien jais remiatės.
Ir pagaliau - mokykite idėjų, o ne dalykų.
Sukurkite naują ugdymo programą, remdamiesi trimis Es­
minėmis koncepcijomis. Jos yra tokios:
Sąmonė
Dora
Atsakomybė
Mokykite vaikus šių idėjų nuo pačių mažiausių dienų. Ir
sudarykite prielaidas jiems mokytis pagal šią programą visą
gyvenimą, iki paskutinio atodūsio. visus savo ugdymo mode­
lius gqskite šiomis koncepcijomis. visas instrukcijas raskite
šių koncepcijų gilumose.
126
neįtikėtinas dialąps
Nesuprantu, ką tai galėtų reikšti.
Tai reiškia, kad visa, ko jūs mokote, turi būti kilę iš šių
trijų idėjų.
Ar ĮJdi paaiškinti išsaniau? Kaip tada reikia DD� trijų
pagrindinių dalykų - skaityno, rašyno ir aritmetikos?
visų vaikams pateikiamų skaitinių, pasakų ir kitų dalykų
turinys turėtų sietis su šiomis esminėmis idėjomis. Tai turi
liesti ir pradinukus, ir labiau išprususius skaitytojus. Tai turi
būti pasakojimai, kuriuose vyksta dorovinis apsisprendimas ir
kuriuose išryškėja atsakomybės reikšmė. Vaikai turi būti pa­
laipsniui supažindinami su šiomis koncepcijomis, \terpiami \
jas, panardinami jose.
Rašymo užduotys irgi turėtų sietis su tomis idėjomis, na
ir, žinoma, su kitomis, kurios kyla, kai ugdomi vaiko saviraiš­
kos gebėjimai.
Netgi skaičiavimo galima mokyti remiantis šiomis idėjo­
mis. Aritmetika ir kitos matematikos šakos - tai ne abstrakci­
ja, o pats visatos gyvenimo parnatas. Skaičiavimo \gūdžiams
ugdyti reikalingas gyvenimiškosios patirties kontekstas - tai
padeda nukreipti dėmes\ \ Esmines Idėjas bei jų vedinius.
Kas tie,,�"?
Tai, pasak jūsų žiniasklaidininkų, gretutiniai produktai.
Šiais gretutiniais vediniais galima gqsti visą švietimo model\,
jais galima pakeisti dabartinėje programoje esančius dalykus,
kurie iš esmės moko tiktai faktų.
Na, pn'yZdžiui•••
Gerai, pasitelkime vaizduotę. Kokios idėjos svarbios tavo
gyvenime?
Ooo. .. , ką Įj, p... do1111D1S, kaip kad jau sakei.
127
 pokalbiai su IMw,
Gerai, pirmyn. Tai tik Esminė Idėja.
Na, lunn .. teisiųpunls. Man 1ai � sųoka.
Taip. Kas dar?
Kad ir padoru.s elWS)'S su kitais. Yra toks dalykas. Nežinau,
kaip 1ai pasakyti tnuųJiau.
Toliau. Leisk mintims plaukti savaime.
Gyventi sutartinai. Būti tolerantiškmn Neskaudinti kitų.
Ne.reointi. Visų šių dalykų, IDUIHU, galėčiau DDkyti smo
"3ikus.
Gerai. Nuostabu! Toliau!
Ak.•• pasikliauti savini. Tai ĮJ5'3.S dalykas! Na, dar••• pala pa­
Ja. •• kaip aa. Aha. •• tail# taip - miai elgtis. lVJanau, kad-.tin­
&m 1ai oriu elgesiu. Nežinau, kokia sąfllka tiktų IP'iau, bet
kaip tik 1ai turi � kokią podciją ŽDIJglS užinD s;mJ
� kaipjis ĮPbia kitus ir kaip kiti nelgiaj jį patį.
Neblogai. Visa, kas pasakyta, neblogai. Tu jau imi supras­
ti. Žinoma, yra daug kitų panašių sąvokų, kurias vaikai priva­
lo suprasti, kad sėkmingai vystytųsi ir bręstų. Tačiau jūs šių
dalykų savo mokyklose nemokote. Nors tai patys svarbiausi
gyvenime dalykai ir apie juos visą laiką sukasi mūsų kalba,
tačiau jų mokyklose nemokoma. Nemokote, kaip būti do­
riems. Nemokote, ką reiškia iš tiesų suprasti kitų žmonių jaus­
mus ir gerbti kitų žmonių pasirinkimą.
Sakote, kad šito išmokyti vaikus - tai tėvų pareiga. Tačiau
tėvai gali perduoti tik tai, kas buvo perduota jiems. Štai taip
tėvo nuodėmės perduodamos sūnui. Namuose savo vaikus mo­
kote lygiai tų pačių dalykų, ko jūsų tėvai mokė jus.
Na? Kas čia DeĮP'ai?
128
ne;ti/<ėlinas dia/ąĮps
Argi nesu jau daug kartų siūlęs pažvelgti į dabartinį pasaulį?
Tu 1ai primeni 1D1olatos. Tačiau blogybės vyksta ne dėl nu­
sųkaltės. N�nūsųkaltinti dėl to, kaip �'1isas
pasaulis,
Kalbame ne apie kaltinimą, o apie pasirinkimą. Ir jeigu
nesate atsakingi už žmonijos padarytą ir vis daromą pasirinki­
mą, tai kas tada atsakingas?
Na, atsiprašau, bet juk negalime bū.ti atsakingi už viskqj
Štai ką tau pasakysiu: kol neprisiimsite atsakomybės už
viską, pakeisti negalėsite nieko.
Negalima nuolatos kartoti, jogjie tai padarė, jogjie tai
daro, o mes - kitokie! Prisimink komik:sų autoriaus Volto Ke­
lio (Walt Kelly) sukurto personažo Pogo posakį:
,,Sutikome priešą, o jis - tai mes patys."
Nepamiršk šių žodžių.
Vadinasi, 1as pačias klaidas kartąjame jau ištisus šinmle-
cius. ••
Ištisus tūkstantmečius, sūnau mano. Tą pačią klaidą darote
jau daugybę tūkstantmečių. Pamatiniai žmonijos instinktai te­
bėra urvinio žmogaus lygio. O visi bandymai pakeisti §ą padėtį
yra i�uokiami. Kiek.vienas � pažvelgti į savo vertybes ir gal­
būt įvertinti jas iš naujo sutinkamas ba�iai ir piktai. Aš siūlau
pradėti mokyklose iš tikrųjų mokyti vaikus aukščiausių koncepci­
jų. Taip, bičiuli, dabar mes tikrai užlipome ant plono ledo.
Vis dėlto išsivysčiusiose visuomenėse tai jau įgyvendinta.
Pn>blenu 1a, kad ne visi žnonės wenodai šias �as su­
pranta. Todėl neg;alimejų dėstyti nokyklose. Tė\lai pasiunta
iš pykčio, jei kas bando tokius da]ykus traukti į DDkynn
piugnunas. Sako, jog 1ai „'1ertybiniai" klaushnai, kuriais
IIDkylda domėtis neturėtų.
129
 polallbiai su Dievu
Jie klysta! Jų supratimas apie žmonių padermės paskirtį (o ta
paskirtis - sukurti geresnį pasaulį) yra klaidingas. Mokyklos yra
kaip tik ta vieta, kurioje turėtų būti mokoma šių dalykų. Todėl,
kad mokyklos atskirtos nuo tėvų nuostatų. Nuo tėvų prietarų.
Juk matai, kas vyksta jūsų planetoje dėl to, kad dvasines vertybes
vaikams perduoda tėvai. Jūsų planetoje viešpatauja sumaištis.
Jūs nesuprantate pačių esmingiausių civilizuotos visuome-
nės idėjų.
Jūs nenutuokiate, kaip spręsti konfliktus be prievartos.
Nemokate gyventi be baimės.
Nežinote, kaip elgtis nesavanaudiškai.
Neturite supratimo, kaip mylėti besąlygiškai.
Tai esminiai - esminiai - dalykai, o jūs net nepradėję jų
suprasti, juo labiau - vadovautis jais... po tiek tūkstančių metų.
Ar yra kokia nors imtis iš šios si•rnaišties?
Taip! Ji - jūsų mokyklose! Tai jūsų vaikų ugdymas! Jūsų
viltis yra auganti karta ir dar kita! Tačiau privalote liautis vedę
juos senais keliais. Jie nenuves žmonijos ten, kur norite nueiti.
O jei būsite neapdairūs, pakliūsite kaip tik ten, kur link ke­
liaujate dabar!
Tad sustokite! Atsigręžkite! Susėskite visi kartu ir susikaup­
kite. Sukurkite didingiausią savo pačios įstabiausios žmonijos
raidos vizijos versiją. Paskui surinkite krūvon vertybes bei idė­
jas, aprėpiančias §ą viziją, ir dėstykite jas mokyklose.
Juk galima dėstyti, sakykime, tokius dalykus:
• Supratimo galia;
• Taikus konfliktų sprendimas;
• Meile grįstų santykių elementai;
• Asmenybė ir savikūra;
• Kūnas, protas ir dvasia: kaip visa tai funkcionuoja;
• Aktyvus kūrybiškumas;
• Savivertė ir kitų vertinimas;
• Džiaugsmingas lytinio potencialo realizavimas;
130
nąti"1ėlinas diafotps
• Sąžiningumas;
• Tolerancija;
• Įvairovė ir vienodumas;
• Etiška ekonomika;
• Kuriamoji sąmonės ir proto galia;
• Supratimas ir budrumas;
• Dora ir atsakomybė;
• Viešumas ir skaidrumas;
• Mokslas ir dvasingumas.
Daugelio šių dalykų DDkornajau dabar. lVJes tai "8dinaine
WiUomenės mokslais.
Toms temoms skiriamos gal tik dvi dienos, nors visas so­
cialinių mokslų kursas trunka semestrą. Aš kalbu apie atskirą
kiekvienos minėtos temos kursą. Turiu galvąje visišką jūsų mo­
kymo programos pertvarkymą, apie programą, grįstą dvasinė­
mis vertybėmis. O dabar mokyklose dirbama pagal progra­
mas, kurių pagrindas yra faktai.
Aš kalbu apie tai, kad vaikų dėmesį reikia sutelkti į esmi­
nes idėjas ir teorines struktūras, kuriomis besiremdami jie ga­
lėtų kurti savo vertybių sistemą. Dabar jūs ją kuriate besirem­
dami duomenimis, faktais ir statistiniais rodikliais.
Išsivysčiusiose jūsų galaktikos ir visatos visuomenėse (apie
jas plačiau bus kalbama trečiojoje knygoje) naujoji karta pa­
grindinių gyvenimo idėjų pradedama mokyti nuo labai anks­
tyvo amžiaus. O vadinamieji „faktai" (jie ten vertinami kur
kas mažiau) pateikiami gerokai vėliau.
Savo planetoje jūs sukūrėte visuomenę, kurioje mažasis Džo­
nis dar nenuėjęs į pradinę mokyklą jau būna pramokęs skai­
tyti, tačiau nemoka nesimušti su savo broliuku. O Siuzė iška­
la daugybos lentelę pačioje pirmoje klasėje, tačiau nesupran­
ta, jog jos kūnas nėra gėdingas dalykas.
Siuo metu jūsų mokyklos pirmiausia skirtos tam, kad duotų
atsakymus. Tačiau būtų daugybę kartų naudingiau, jei jos
131
 pol<a/biai "" Diel'U
uždavinėtų klausimus. Kas tai yra būti doram, atsakingam ar
geram? Kokios čia slypi prasmės? Ir ką reiškia, kad 2+2=4?
Kokias išvadas galima padaryti? Išsivysčiusiose visuomenėse
vaikai skatinami ieškoti atsakymų savarankiškai.
Bet... bet. .. juk tai sukels chaosai
O dabar jūsų gyvenimo sąlygos - ne chaosas...
Na, aerai. gerai, � taip: tai padidins esanų_ chaosą.
Netvirtinu, kad jūsų mokyklose nereikia dėstyti dalykų,
kurių mokėtės jūs ir apie kuriuos turite savo nuomonę. Visai
priešingai. Mokyklos turi perteikti mokiniams dalykus, ku­
rių mokėsi, kuriuos tyrinėjo ir kuriuos praeityje buvo pasi­
rinkę suaugusieji. Mokiniai tada gali įvertinti, koks yra tų
pasirinkimų rezultatas. Tačiau dabar mokyklose šie dalykai
pateikiami mokiniams kaip „teisingi duomenys", o juos rei­
kėtų pateikti daug paprasčiau: tiesiog duomenys.
Praeities Duomenys būti Dabarties Tiesa negali. Ankstes­
ni duomenys ir potyriai yra tiktai naujų klausimų parnatas.
Taip, vertingas visų pirma būna klausimas, o ne atsakymas.
O klausimai visą laiką lieka tie patys. Ką jūs galvojate? -
štai koks klausimas visada bus svarbiausias. Štai kur slypi es­
mė. Ką jūs galvąjate? Ką jūs galvojate?
Dabar, atsakydami į šiuos klausimus, vaikai akivaizdžiai re­
miasi savo tėvų vertybėmis. Tėvų vaidmuo kuriant vaiko verty­
bių sistemą liks svarbiausias. O mokyklos turėtų skatinti jaunąją
kartą nuo mažens iki formalaus mokymo pabaigos tyrinėti šias
vertybes, jomis remtis ir, žinoma, prieštarauti joms. Nes tėvai,
kurie nenori, kad jų vaikai prieštarautų jų vertybėms, yra tėvai,
kurie myli ne savo vaikus, o veikiau save savo vaikuose.
Norėčiau - ak, kaip norėčiau - kad būtų tokią DDkyklŲ.
apie kokias čia kalbi!
132
ne;,;,-,,,,.. dialogps
Yra kelios mokyklos, kurios stengiasi taikyti tokį modelį.
Yra?!
Taip. Paskaityk austrų filosofo Rudolfo Štainerio (Rudolph
Steiner) raštus. Pasidomėk Valdorfo mokyklos metodika.
Taip, suprantmna. Žhlqjau apie tas nokyklas. Ar tai ko­
mercinė reklama?
'' . . . . . ....
lai tik liudijimas.
Tu žinqjai, jog bu"3ll �ęs apie Valdorfo �- Tu tai
žinqjai.
Taip, žinojau. Tačiau dabar pasitaikė proga tai priminti.
Mūsų pokalbis prasidėjo ne šia knyga. Kalbuosi su tavimi dau­
gelį metų tavo asociacijomis bei tavo išgyvenimais.
Vadinasi, sakai, kad Valdorfo DD.kykla yra ĮPiausia?
Ne. Tik sakau, jog tai yra modelis, kuris sėkmingai funk­
cionuoja - jeigu žmonių giminės tikslai tikrai tokie, kaip tvir­
tini tu. Aš sakau, jog tai tik geras pavyzdys (vienas iš kelių,
kuriuos galėčiau paminėti, nors šiąje planetoje ir jūsų visuo­
menėje tokie dalykai pasitaiko retai), kaip galima sutvarkyti
ugdymą, kad jis būtų daugiau orientuotas į „išmintį", o ne į
,,žinias".
KągJ. tai DINlelis, kumunaš labai pritariu. Valdorfo DD­
kykla iš 1iesų skiriasi nuo kitų. Norėčiau pateik1i pa�.
.Jis paprastas, tačiau įspūdingai apibūdina reikalo �
Valdorfo �ąie nukinius w,ų dalykų ir '1isą laiką noko
tas pa1s nnkytqas. lVlokioiai, umot WiUS tuos metus lab1ę
nuo w.eno DDkytqio pas kifi\. jį turi 1ik w.eoų. Ar gdi �
duoti U\Q'Šį. kuris 1alpją UŽ5i11Eą!Jt? Ar �jo�?
l.Vlo�jas susigywna su � kaip su safll. Vaikas išsiug-
133
 pola,ll,;ai .,.. Diel1U
do pasitikąiną nnkytųju ir j j ar ją pamista, o 1ai a.neria
galiJųbes, apie kurias kitos tradicinės DD�OS net neę;i­
�ąia. Pas,baig•s vismn DD� kursui, nnkytųjas ffl
hna dhbd su pradinukais, � kitą "3ikų grupę per�
IIDkyklinę prowanų. Nuoširdžiai dirbantis Valdorfo DD­
�os DD�as per smo darbingą amaų išleidžia į�
nimą tik keturias penkias IDJkinių laidas. Tačiau jis šiellli
� tan:ĮJa itin reikšmngas - neįmanoina net palyginti
su tradicinės nokyklos aplinka.
Šis ugdyno nndelis pripaži,s1a, kad žmonių 1arpusavio ry­
� � ir meilė yra tokie pat sflU"biis kaip ir
.fi,laai, kuriuos nnkytųjas gJ1li perteikti �- Tai tary­
twn IUUD.Į DD�a ne nanuose.
Taip, šis modelis geras.
Ar yra daugiau geIŲ DDdelių?
Yra. Jūsų planetoje jau vyksta šiokia tokia švietimo siste­
mos pažanga, tačiau labai lėtai. Kai į viešųjų mokyklų progra­
mas bandoma įtraukti tikslo siekimo ir įgūdžių ugdymo kur­
sus, kyla milžiniškas pasipriešinimas. Žmonės mano, jog to­
kie žingsniai kelia pavąjų jų tvarkai arba yra nenaudingi. Jie
nori, kad vaikai mokytųsi/aktų. Nors esama teigiamų poslin­
kių, tačiau nuveikti dar reikia labai daug.
Ir tai tik viena sritis, kurią pravartu iš esmės pertvarkyti,
jeigu jūsų, žmonių giminės, tikslai tokie, kaip tu tvirtini.
Ir politikqie, manau, taip pat šį tą� pakeisti.
Žinoma!
134
10
Laukiau šios akimrlms. Pildosi Tmio paZadai, kad antrąji
knyga bus apie glooalines problenus, apie visos planetos
:reikalus. Gal pradėkune pokalbį apie politiką nuo kokio
paprasto klausiDD?
Nė vienas klausimas nėra paprastas ar nevertas dėmesio.
Klausimai - tartum žmonės.
Gerai pasakyta. Na, tada leisk paklausti, ar blogai užsienio
politiką� vien smios šalies interesais?
Ne. Visų pirma „blogų" dalykų nebūna apskritai. Toks
Mano požiūris. Tačiau Aš suprantu, kaip jūs vartojate apibrė­
žimus, todėl kalbėsiu jūsų žodžiais. Taigi apibrėžimą „blo­
gai" vartoju kalbėdamas apie tuos reiškinius, ,,kurie nepadeda
žmonėms tapti tuo, kuo tapti jie pasirinko". Apibrėžimus „ge­
rai" ir „blogai" aš vartoju būtent šia prasme, nors iš tiesų nėra
nei „gerai", nei „blogai".
Laikantis tokio požiūrio tikrai nėra blogai, kai užsienio po­
litikos sprendimai yra grindžiami teisėtais politiniais intere­
sais. Blogai būna tada, kai apsimetama, kad daroma kitaip.
Taip elgiasi daugelis šalių. Politinis veiksmas atliekamas
dėl vienos priežasties (arba neatliekamas), o pateikiama visai
kita priežastis.
Bet kodėl? Kodėl šalys 1aip elgiasi?
135
 pola,11,;ai ... Diel'U
Todėl, kad vyriausybės žino, jog žmonės, supratę tikrąsias
daugelio užsienio politikos sprendimų priežastis, nustos jas remti.
Tą galima pasakyti apie visas vyriausybes. Nepaprastai ma­
žai vyriausybių sąmoningai neklaidina žmonių. Apgaulė - tai
vyriausybės egzistavimo aspektas, nes jeigu vyriausybė neįti­
kina žmonių, kad jos sprendimai yra skirti jų labui, tai tik
vienas kitas leidžiasi būti valdomas taip, kaip jį valdo (vienas
kitas apskritai nesileidžia valdomas).
O įtikinti sunku, nes dauguma piliečių kiaurai mato, ko­
kias kvailystes krečia vyriausybės. Tad vyriausybės, bandyda­
mos išlaikyti žmonių lojalumą, būna priverstos meluoti. Tai
akivaizdus aksiomos „nuolat kartojamas didelis melas galiau­
siai virsta tiesa" įrodymas.
Valdžios žmonėms reikia slėpti, kaip jie į valdžią atėjo,
jiems taip pat reikia slėpti tuos veiksmus, kurių jie griebiasi,
norėdami valdžioje išlikti.
Tiesa ir politika niekuomet nebūna drauge ir negali būti
drauge, nes politika yra menas sakyti tik tai, ką reikia sakyti
siekiant norimo rezultato.
Ne visi politikai yra blogi, tačiau politikos menas yraprak­
tinis menas. Cia atvirai atsiskleidžia daugelio žmonių psicho­
loginės savybės. Nesunku pastebėti, kad jie elgiasi savanau­
diškai. Taigi politika yra būdas, kuriuo valdžios žmonės sten­
giasi įtikinti, kad jų savanaudiški interesai yra jūsų interesai.
vyriausybės žino, kad visi nori imti. Štai kodėl jos taip gerai
rengia prąjektus, pagal kuriuos žmonėms kas nors duodama.
Iš pradžių valdžios funkcijos buvo labai ribotos. Jos tikslas
buvo „saugoti ir ginti". Vėliau kažin kaip prisidėjo „duoti".
O kai valdžia tapo davėja ir drauge - gynėja, ji ėmė kurti vi­
suomenę, užuot ją saugojusi.
Bet juk �džia daro flen 1ai, ko nori DDJDės, 1iesa? Kuria
ID!Chaniznus, padedauCius jiems gy\Ulti kuo ĮPiau, taip?
PavyLdžiui, Amerikųie BES itin '1el1:inaine m:JOf:PIS garbę,
136
ne;,;,- dialogas
asmenines laisws, galliųybes �. "8ikų teises. lVJes su­
kūrėme įstatynus ir reikalaujame iš �sybės atitinka­
oų � garantuąjančių vyresnio amliaus žnDnių
pųjanu.s, kad šie �ėtųišsaug>ti on.uną� pufesinę kar­
jerą. Taip pat turime įstatynus, su1eikialnus iYJPHS teises į
darbą ir biistąnet 1iems, kurie yra kitokie nei BES, ar 1iems,
SU kurių gy\UUIID s1iliuni BES nesutinkame. Ir dar - yra
"8ikų darlJo �. sergstinfys, kad nacijos � ne­
taptų nacijos� ir kad w;os -nw.s au�os �
turėtų� gy\Ulti oriai, 1ai yra būtų apriipintos DDis­
tu, rūbais ir ĮJBStose.
Tokie įstatymai gerai apibūdina jūsų visuomenę. Tačiau
tenkindami žmonių poreikius privalote būti atsargūs ir ne­
įžeisti jų orumo. Turite leisti jiems pajusti savo vertę, reali­
zuoti kūrybiškumą ir sumanumą, kitaip tariant, jie turi su­
prasti, kad apsirūpina patys. Cia turi būti tam tikra pusiau­
svyra. Jūs, žmonės, atrodo, sugebate tik šokinėti nuo vieno
kraštutinumo prie kito. Arba jūs norite, kad „visa tai darytų"
valdžia, arba siekiate tuojau pat nutraukti visas valdžios pro­
gramas ir panaikinti visus įstatymus.
Taciau problema tokia, kad šiqie šalyje esana daug DID­
nią, kurie negali apsirūpinti patys, nes ĮPiausias sąlygas
flSUomenė sudaro tiems, kurie turi ,,reikalingas" prielaidas
(ama neturi ,,nereikalingų'') . .Jie negali apsiriipin1i gywn­
dan:i šaJY.ie, kuriąje s1aotiis � nenori nuoDD1i bus­
to didelė.ID; �. darlJdaviai nenori į darbąpriinai DD­
� kuriąie �damai lema užiinama padėtis, ku­
riąie prufilaktinė 8"eika.tos apsau� yra prieinanlll 1ik DID­
nėln;, turintiems dideles pųjanu.s, ir kuriųie apstu flSOkios
kitokios diskrininacijos bei nelygybės.
Tai gal vyriausybė turi rūpintis žmonių sąžinę?
137
 pol<albiai /IU .a-
Ne. Atvirai pasakius, "Yfiausybė ir yra ŽIIDlliŲ s;ųinė. Juk
tik per "Yfiausybę BES � smu wtis ir siekius,
per "Yfiausybę BES gydome fflllomenės lig,as.
Gerai pasakei. Vis dėlto pakartosiu: neužduskite kurdami
kvėpuoti leidžiančius įstatymus.
Nėra įstatymo, pagal kurį visi turėtų elgtis tik moraliai. Ir
ne vien įstatymais pasiekiama visų žmonių lygybė.
Reikia keisti kolektyvinę sąmonę, o ne primesti ją.
Elgesys (ir visi įstatymai bei vyriausybinės programos) priva­
lo kilti iš Būties, jis turi būti tikras atspindys to, Kas Jūs Esate.
Bet juk IDi.sų fflllomenės įstatymlli. ir cm;pindi tm, kas BES
esane! ĮstatyoDi kiekvienmn praneša: ,,Taip yra čia, Ame­
rikqje. Tokie yra ainerikiečiai."
Gal tik geriausiu atveju. Bet dažniausiai - ne, kadangi jū­
sų įstatymai skelbia tik valdfjoje esančiųjų nuomonę, kokie
jūs turėtumėte būti.
,,Elitinė IDmllllll" per i,stafynus nokina ,,neišnmlančiądau-
30Dl', taip?
Būtent.
Gal tm ir genu? Jeigu šwesiausiqjų ir �siqjų IDmllllll
nori spręsti IDi.sų bei ffiO pasaulio probleDDS ir siūly1i
sprendinus, argi tm nepasitarnauja daugunm.?
Priklauso nuo tos mažumos motyvų. Ir nuo jų veiksmų
skaidrumo. Apskritai imant, niekas geriau nepasitarnauja „dau­
gumai" geriau už leidimą jai tvarkytis pačiai.
Anarchija. Ji niekada nebu� �
Jeigu valdžia vis nurodys, ką jums daryti, jūs netobulėsite
ir netapsite didūs.
138
ne;,;,-- dialogas
Galima prieštarauti, nes -1džia, kurią suprantu kaip Įga­
fynus, leidziancius DDlll!i � ffill�e, yra 1ns pa­
ei.OS fflllomenės didybės (ar jo triikuDD) atspindys, o di­
džios fflllomenės leidžia didžius įstafyons.
Jų yra labai nedaug, nes didžioms visuomenėms daug įsta­
tymų nereikia.
Tačiau � įstatyoų neturinčios fflllomenės yra prini­
fyvios,jose ,,kasstipresois, 1asteisesois". ĮstatyoDi-tmDJD­
nių bandymas sunamytt smu būtį tmp, kad doDUIUotų
1iesa ir teisiogwnas. Ar pųjėgtwne egdstuod kartu, jei ne­
turėtume bemlru. susitarinn prilimq elaesio IKB"IIŲ?
Netvirtinu, kad pasaulis turi būti be elgesio normų ir su­
sitarimų. Tačiau sakau, kad jūsų susitarimai ir normos turėtų
būtų grįsti doroviniais principais ir aiškiu asmeninių interesų
apibrėžimu.
Dauguma įstatymų iš tiesų gina tik tai, ką galingiausieji
laiko savo „pagrįstais interesais".
Paminėkime tik vieną pavyzdį - rūkymą.
Šiuolaikiniai įstatymai draudžia auginti bei vartoti tam tik­
rus augalus, pavyzdžiui, kanapes, nes, kaip sako valdžia, tai
jums yra negerai.
Bet ta pati valdžia sako, kad galima auginti kitokius auga­
lus, pavyzdžiui, tabaką - ir ne todėl, kad tabakas jums yra
tinkamas (ne, pati valdžia sako, kad jis - žalingas), bet turbūt
todėl, kad visą laiką jį auginote.
Tikroji priežastis, dėl kurios pirmasis augalas atmetamas,
o antrasis pripažįstamas, neturi nieko bendra su sveikata. Tai
susiję su ekonomika. Štai tokia vadinamoji valdžia.
Taigi įstatymai neatspindi visuomenės nuomonės apie sa­
ve, įstatymai neišreiškia visuomenės lūkesčių - įstatymai pa­
rodo, kur yra valdfja.
13)
 polallbiai su Dievu
Tai nedora - Tu pasirinkai iš tikngą prieštaringą situaciją.
Tai išhdis. Dažniausiai būna kitaip.
Priešingai. Dažniausiai būna kaip tik taip.
Tai kokia tada išeitis?
Reikia kiek įmanoma mažiau įstatymų. Jie turi nustatyti
tam tikras ribas.
Pirmoji priežastis, dėl kurios draudžiamas pirmasis auga­
las, yra tarsi sveikata. Bet tiesa ta, kad kanapės nė kiek ne ža­
lingesnės ir nesukelia didesnio pavojaus sveikatai nei cigaretės
ar alkoholis, kuriuos įstatymas saugo. Tai kodėl gi neleidžia­
ma auginti kanapių? Tik todėl, kad tada pusė medvilnės au­
gintojų, nailono ir viskozės gamintojų bei medienos ruošėjų
visame pasaulyje būtų priversti uždaryti savo kompanijas.
Pasirodo, kanapės - tai viena iš naudingiausių, tvirčiausių
ir patvariausių medžiagų jūsų planetoje. Nėra geresnių audi­
nių rūbams, tvirtesnių pluoštų lynams ir lengviau auginamos
žaliavos popieriaus masei gaminti. Iškertate šimtus tūkstan­
čių medžių per metus, kad atsispausdintumėte sekmadieni­
nius laikraščius, kuriuose rašote apie planetos miškų naikini­
mą. O iš kanapių galima atspausdinti milijonus tokių laikraš­
čių ir nenukirsti nė vieno medelio. Negana to, atitinkamas
žaliavos kiekis būtų dešimteriopai pigesnis.
Bet reikalas štai kaks: jei šį stebuklingą augalą (kuris, beje,
turi ir išskirtinių gydomųjų savybių) būtų leista auginti, kaž­
kas netektų daug pinigų. S tai kodėl marihuana jūsų šalyje už­
drausta.
Dėl tos pačios priežasties niekaip nepradedama masinė elek­
tra varomų automobilių gamyba, neteikiamos visiems priei­
namos medicinos paslaugos, nenaudojama saulės energija na­
mams šildyti ir elektrai gaminti.
Jau daug metų turite pakankamai lėšų ir technologijų, kad
visi paminėtieji dalykai būtų pasiekti. Kodėl nepasiekėte? Įde-
140
�dialogas
miai apsižValgyk: kas netektų pinigų, jei tai būtų pasiekta. Tada
ir rasi atsakymą.
Ar tai ta Didi Visuomenė, kuria taip didžiuojiesi? Tavo
„didžią visuomenę" reikia traukte traukti, verste versti ir šaukte
šaukti, kad ji imtų paisyti bendros gerovės. Vos tik kas praby­
la apie bendrus interesus ar bendrą gerovę, tuąj pasigirsta žo­
dis „komunizmas". Jei jūsiškėje visuomenėje daugumai geras
dalykas tam tikriems žmonėms neteikia milžiniško pelno, ta­
da tas geras dalykas daf.fliausia visiškai ignoruojamas.
Tai galima pasakyti ne tik apie jūsų šalį, taip yra visame
pasaulyje. Todėl esminis klausimas, su kuriuo susidūrė žmo­
nija, yra toks: ar kada nors egoizmą pakeis bendraž,nogiškieji
interesai? Jei taip, tai kaip tą padaryti?
JAV jūs bandėte patenkinti bendrus, geriausius, interesus
leisdami įstatymus. Bet jums apgailėtinai nepasisekė. Jūsų nacija
yra turtingiausia ir galingiausia žemėje, o kūdikių mirtingu­
mo lygis jąje - vienas didžiausių. Kodėl? Todėl, kad vargšai
negali gauti kokybiškos priežiūros iki ir po gimimo, o jūsų
visuomenės varomoji jėga yra pelnas. Aš tai miniu tik kaip vie­
ną iš daugelio apgailėtinų jūsų nesėkmių. Tai, kad jūsų kūdi­
kiai miršta dažniau negu daugelyje išsivysčiusių šalių, turėtų
jums kelti nerimą. Bet nekelia. Tai labai daug pasako apie
jūsų visuomenės prioritetus. Kitos šalys aprūpina ligonius ir
vargšus, vyresnio amžiaus žmones ir neįgaliuosius. O jūs ap­
rūpinate turtinguosius ir įtakinguosius. Aštuoniasdešimt penki
procentai amerikiečių pensininkų gyvena skurde. Daugelis šių
senyvų ir kitų mažas pajamas turinčių amerikiečių naudojasi
vietinės ligoninės greitosios pagalbos tarnyba kaip savo „šei­
mos gydytoju", jie gydytojo pagalbos ieško tik tada, kai ištin­
ka didelė bėda, o profdaktinė priežiūra, galima sakyti, jiems
nepasiekiama.
Suprantama, iš žmonių, kurie nelabai turi ką išleisti, gausi
prastą pelną... jų naudingumas yra sumažėjęs...
Ir visa tai - jūsų didžioji visuomenė ...
141
 pola,ll,;ai su Die,,u
Pasak Ta,ę;i, Wikas atrodo gana nekaip. Vis dėlto Amerika
beturi5ų ir nelaimngų ŽDDDiŲ labui (smo šaJY.je ir užjos ri­
hV yra padariusi daugiau negµ kuri IKH'S kita mIĖS nacija.
Amerika yra padariusi daug, tai - akivaizdi tiesa. Tačiau ar
žinai, kad, skaičiuojant procentais nuo bendrojo nacionalinio pro­
dukto, JAV užsienio pagalba yra kuklesnė nei daug mažesnių
pasaulio valstybių? Prieš imant didžiuotis, reikėtų pasižvalgyti,
kas vyksta aplinkui. Nes jeigu nelaimingų žmonių labui galite
padaryti tik tiek, tai visi jūs turėtumėte dar daug ko išmokti.
Jūs gyvenate išlaidžioje, sunykusioje visuomenėje. Į viską,
ką pagaminate, {skaitote jūsų inžinierių vadinamąj\ ,,planuo­
jamą senėjimą". Automobiliai kainuoja tris kartus brangiau,
nei jie iš ti.kntjų verti, o jų eksploatacijos laikas - tris kartus
trumpesnis, nei turėtų būti. Rūbai susidėvi po dešimto apsi­
vilkimo. Kad produktai galėtų ilgiau stovėti lentynose, į maistą
dedate konservantų, nors tai trumpina jūsų gyvenimą. Re­
miate ir skatinate sportą, kad galėtumėte mokėti nepadoriai
didelius atlyginimus už niekam nereikalingas sportininkų pa­
stangas, o mokytojai, ministerijų tarnautojai ir mokslininkai,
ieškantys vaistų nuo jus žudančių ligų, maldauja trūkstamų
pinigų. Jūs savo prekybos centruose, restoranuose ir namuose
kas dieną išmetate gausybę maisto - juo galima būtų išmai­
tinti daugiau kaip pusę pasaulio.
Vis dėlto tai ne kaltinimas, o tik pastaba. Ir ji liečia ne vien
Jungtines Valstijas - toks šleikštulį keliantis elgesys išplitęs
po visą pasaulį.
Visų šalių vargšai priversti keliaklupsčiauti ir taupyti, kad bent
kaip nors išliktų gyvi, o mažąji dalis galingųjų valdo ir gausina
milžiniškas pinigų atsargas, voliąjasi ant šilkinių paklotų ir kiek­
vieną rytą sukinėja auksines vonios čiaupų rankenėles. O kai iš'se­
kę vaikai, vieni kaulai ir oda, miršta ant raudančių motinų ran­
kų, jų šalių „lyderiai" užsiima politine korupcija ir slepia nuo
savo badaujančių tautiečių labdarai gautą maistą.
142
�dialogas
Atrodo, niekas neturi galios pakeisti ši.tokios gyvenimo tėk­
mės, tačiau tiesa ta, kad ne galia čia svarbi. Tiesiog niekas to
daryti nenori.
Ir taip bus iki pat tos dienos, kol svetimo skausmo neimsi­
te laikyti savu.
O kodėl nelaikDrne*. Kodėl diena iš dienos matydani šiuos
baisunus leidzialne jiems tę;itis?
Nes jums tai nė motais. Toks elgesys byląja apie susirūpini­
mo stygių. Vi.sąje planetoje jaučiama sąžinės krizė. Turite tie­
siog imti ir pasirūpinti vieni kitais.
l\1an kilo štai toks graudus klausimlls: kodėl 11ES negalinE
D\Ylėti sa� šeinns narių?
Galite. Tačiau jūsų požiūris per siauras, kad suprastumė­
te, kas yra jūsų šeima.
Jūs nelaikote savęs žmonijos šeimos dalimi, todėl tos šei­
mos problemos - tai ne jūsų problemos.
o kaip :iEmės �ai gJ1li pakeisti � poliiirį?
Priklauso nuo to, ką norite keisti pasaulY.ie.
Kaip galinD biitų munddyti. didaųią dalį skausnD ir kanmĮ_?
Mažinkite atotrūkį tarp žmonių. Kurkite naują pasaulio
tvarkymo modelį.
Koks tai DIJdelis?
Turėtumėt iš esmės atsisakyti dabartinių pažiūrų.
Šiuo metu pasaulį - mes kalbame geopolitikos terminais -
jūs matote kaip nacionalinių valstybių sambūrį, kiekviena vals­
tybė yra suvereni, atskira ir nepriklausoma nuo kitų.
Vidinės šių nepriklausomų nacijų problemos beveik be iš­
imties nelaikomos bendromis problemomis, nebent jos ima
143
 pokalbiai su .Dievu

daryti itaką visam sambūriui (ar galingiausiems sambūrio na­

riams).
Sambūris reaguoja į tokias vidines problemas tik tada, kai
paliečiami didesnių valstybių grupės interesai. O jei didesnių
valstybių grupė dėl tų problemų nieko nepraranda, atskiroje
valstybėlėje gali būti nors ir pragaras - niekam tas nerūpės. 11
Kiekvienais metais tūkstančiai gali mirti iš bado, šimtai
žūti pilietiniuose karuose, despotai gali plėšti savo liaudį, dik­
tatoriai ir jų ginkluoti banditai gali prievartauti, grobti ir žu­
žadę;ai, kad antt'Qjąje knygQie kalbėsime apie geopolitines
dyti, režimai gali atimti iš žmonių jų pamatines teises, o visi
probleDDS, apie yisą planetą (pilnqe, priešingai, aptarė­
likusieji nieko nedarys. Nes tai, kaip jūs sakote, - ,,vidinės
DE asOEninius dalykus), bet nes�au. kad Tu leisiesi j
problemos".
tokius debatus!
Bet kai ten kyla grėsmė jūsų interesams, kai imama kalbėti
apie jūsų investicijas, jūsų saugumą, jūsų gyvenimo kokybę, Pasauliui laikas liautis apgaudinėti save, laikas atsibusti ir
tada jūs telkiate savo naciją, kviečiate visą pasaulį ir neriate suprasti, kad vienintele vnonijos problema - tai meilės stoka.
kaip nuogi į dilgėles. Iš meilės atsiranda pakantumas, o iš pakantumo - ramy­
Jūs imate meluoti: tvirtinate, jog viskas daroma humanita­ bė. Nepakantumas gimdo karus ir abejingumą.
riniais tikslais, jog padedate engiamiems žmonėms, o iš tikrų­ Meilė nebūna abejinga. Ji nemoka tokia būti.
jų tik ginate savo interesus. Jei norite pamilti visą žmoniją ir imti ja rūpintis - nedels­
Nelieka jokių abejonių - jei vienoje ar kitoje šalyje neturite dami imkite žvelgti į ją kaip į savo šeima.
interesų, jums ta šalis nerūpi. Jei norite žvelgti į žmoniją kaip į savo šeimą - nedelsdami
liaukites buvę kitokie. Visos nacionalinės valstybės, kurios da­
Pasaulio politinį OEclJanizmą suka asOEniniai in1eresai. Ar
bar sudaro pasaulį turi vienytis.
tai nauja?
l\'1es turiine Jungtinių Tautų Organizaciją.
Šis tas turės būti nauja, jei norite keisti pasaulį. Reikės į
kitų žmonių interesus žvelgti kaip į savo pačių. Taip įvyks tik Kuri yra bejėgė ir neįgali. Kad ši instancija imtų veikti, ją
tada, kai pertvarkysite globalinę tikrovę ir imsite atitinkamai reikia iš esmės pertvarkyti. Tai įmanomas, tačiau sunkus ir
valdyti savo šalį. ilgas darbas.

Ar kalbi apie '1ieningą viso pasaulio "Y)iausybę? Gerai, ką tada siūlai?

Taip. Aš neturiu „pasiūlymų'. Tik siūlau savo įžvalgas. Mes kalba­

mės, tu sakai, ką dabar galima rinktis, o Aš sakau savo pastabas,
kaip rinktis. Taigi ką dabar galima rinktis - kokius žmonių ir
tautų santykius?

144 145
 polallbiai m Dievu
•S
Pasakysiu TlffU meiliais: jei būtų 1111U10 "3lia, aš rinkčiausi
,,pamlti wų žnnniją ir ja rūpintis".
Kad šis pasirinkimas būtų veiksmingas, reikia suformuoti
naują pasaulio politinę bendruomenę, kurioje visos naciona­
linės valstybės turėtų lygias balsavimo teises ir lygias teises
naudotis visais žemės ištekliais.
To niekada nebus. ,,Turėtųjai" niekuomet uea:tsisa� smu
su�teto, turtų ir resursų ,,neturėtojų'' naudai. Iš tik­
nvų - kodėl turėtų a1sisakyti?
Todėl, kad tai yra pats geriausias jų pasirinkimas.
.Jie neįžiūri čiajokio „gen.mu", aš - taip pat.
Jeigu kasmet \ šalies ekonomiką papildomai tsilietų mili­
jardai dolerių, už kuriuos galėtumėt pamaitinti išalkusius, ap­
rengti vargšus, pastatyti namus benamiams, aprūpinti pagy­
venusius žmones, garantuoti geresnę sveikatos apsaugą ir vi­
siems sukurti orias gyvenimo sąlygas, ar tai nebūtų geriausias
jūsų nacijos pasirinkimas?
Taip, 1ačiau ADErikQie kai kas tuąiau pat iJDq prieštarauti:
kodėl padedate �g§:uns apkraudani papildomais DIJkesCiais
turtuolius ir� klasės DIJkl!scių IIDkėtqjus. O tuo me­
tu ekOIElrika toliau garmėtų į pmrąją. nusikaltėliai siaubtų
šalį, inlliacija tirpdytų� santaupas, nedarbas kiltų į
padang;!S, wldlios institucijos pūstų.i ir stanbėtą, o �­
lose ir toliau būtų dalijaoi prezenatywi.
Kalbi kaip radijo pokalbių laidoje.
Taip, nes tais dalykais yra susiriipinę dausefis anierikiečių.
Vadinasi, jie trumparegiai. Argi nematai, kad jei \ jūsų
sistemą tsilietų milijardai dolerių per metus (o tai yra milijo-
146
ne;,;,- dialogas
nai per mėnesi,, šimtai tūkstančių per savaitę ir didžiulės su­
mos per dieną), už kuriuos jūs galėtumėt pamaitint išalku­
sius, aprengti nuskurdusius, pastatyti namus benamiams, su­
teikti garantijas pagyvenusiems, užtikrinti geresnę sveikatos
apsaugą ir visiems sukurti orias gyvenimo sąlygas, tai krimi­
nalinių nusikaltimų priei.astys apskritai išnyktų. Argi nematai,
kad naujos darbo vietos pradėtų augti kaip grybai po lietaus,
jei \ ekonomiką būtų \Siurbiami nauji doleriai? Netgi reikėtų
mažinti vyriausybę, nes jai liktų mažiau darbo.
Sucinku, kad šis bei 1as iš paninėtų dalykų galėtų įvykti
(nors �sybės IIDŽinillD i,smdzduoti tiesiog negaliu!),
tačiau iš kur nukris tie milijonai ir milijanlai? Iš nDkesčią,
kuriuos tariamai surinks TlffU oaująii pasaulio �sy­
bė? Gal ji daugiau paims iš tų, kurie „dirlJa, kad užsidub­
tų" ir atiduos tiems, kurie ,,nenori s1lwėti ant dvitją ko-
JH'?
Tai tu viską vertini šitaip?
Ne, tačiau didžiqji dauguma žnDnią - kaip tik taip, o aš
tiesiog pasist.eogiau nusakyti ją poziiil'į.
Gerai, pakalbėsime apie tai vėliau. Dabar Aš nenoriu nu­
krypti nuo temos. Aptarsime tai kitą kartą.
Puiku.
Taigi klausei, iš kur rasis tie nauji doleriai. Na, jie tikrai
nebus nauja pasaulinės bendruomenės mokesčių forma (nors
šios bendruomenės nariai, valdomi šviesuoliškos vyriausybės,
savanoriškai mokės 10 procentų savo pajamų, kad būtų gali­
ma patenkinti visos bendruomenės socialines reikmes). Jie
taip pat nebus renkami kaip nauji senųjų nacionalinių vals­
tybių mokesčiai. Faktiškai kai kurios vietinės vyriausybės mo­
kesčius galės netgi sumažinti.
147
 pol<a/biai /IU .ae,,,,
Visa tai - visi minėtieji privalumai - rasis iš pakitusio jusų
požiūrio j pasaulį, iš jūsų politinės sistemos pertvarkos.
Kaip?
Pinigai bus taupomi gynybos sistemų bei puolamosios gin­
kluotės sąskaita.
Aha, aš supratau! Tu nori, kad arsisakJ;tume armųų!
Ne vien jūs. Visi šiame pasaulyje.
Tik reikėtų ne visai atsisakyti armijų, o jas gerokai suma­
žinti. Vienintelis armijų uždavinys būtų palaikyti vidaus tvar­
ką. Galėtumėt stiprinti savivaldos policiją (apie tai jūs kalbate
jau dabar, tačiau svarstant biudžetą visada paaiškėja, jog tai
neįmanoma) ir kartu labai smarkiai mažinti išlaidas ginkluo­
tei bei karinėms struktūroms apskritai.
Pinnl, DDDaU jog Tmu skai&mnui perdėti. Antra, netikiu,
jog kada nors sug'hėsi įtikinti mIJDeS atsisak.yti. gyDJbos.
Pažvelkime į skaičius. Šiuo metu (tai buvo rašyta 1994
metų kovo 25 dieną) pasaulio valstybės kariniams tikslams
išleidžia apie trilijoną dolerių per metus. Tai milijonas dolerių
per minutę pasaulio mastu.
Valstybės, išleidžiančios daugiausia, gali daugiausia nukreipti
minėtoms reikmėms tenkinti. Taigi didžiosios, turtingosios
valstybės supras, kad tai - geriausia išeitis. Supras, jeigu norės
suprasti. Antra vertus, didžiosios, turtingosios valstybės ne­
gali net įsivaizduoti gyvenimo be gynybos, nes jos bijo agresi­
jos tų šalių, kurios pavydi joms ir nori to, ką furijos.
Šią kliūtį galima pašalinti dvejopai.
l. Išdalyti visus turtus ir išteklius visiems pasaulio žmo­
nėms, kad nė vienas nebenorėtų (nes jam nebereikėtų) to, ką
turi kitas, ir tada visi galėtų gyventi oriai, nieko nebijodami.
2. Sukurti sistemą, kuri panaikintų tarp valstybių egzis-
148
nąti"1ėlinas diafotps
tuojančius skirtumus. Taip išnyktų pats karo poreikis ir net
jo kilimo galimybė.
Šio pasaulio DDJDės, mim,yčiau, niekada to nepadarys.
Jie jau daro.
Jau dalu?
Taip. Pasaulyje jau vyksta nuostabus eksperimentas, ku­
riuo bandoma kaip tik tokia politinė tvarka. Šio eksperimento
pavadinimas - Jungtinės Amerikos Valstijos.
Tai šalis, kuriai, kaip sakė., siaubingai nesiseka
Reikės daug nuveikti, kol galų gale sulauksite sėkmės. (Kaip
žadėjau, apie tai pakalbėsime vėliau. Ir apie priežastis, kurios
tam trukdo.) Vis dėlto tai yra pats geriausias tikrovėje vyks­
tantis eksperimentas.
Vinstonas Čerčilis sakė taip: ,,Demokratija - blogai, ta"
čiau nieko geriau nėra."
Jūsų nacija pirmoji sukūrė laisvą atskirų valstijų konfede­
raciją, o paskui sėkmingai suvienijo ją į darnų junginį, kuria­
me kiekvienas narys paklūsta centrinei valdžiai.
Pradžioje nė viena valstija nenorėjo vienytis, nes bijojo ne­
tekti savo individualios didybės, netgi skelbė, kad tokia są­
junga neatitinka jų interesų.
Verta patyrinėti, kas gi anuo metu vyko su tomis atskiro­
mis valstijomis.
Trylika valstijų susivienijo į laisvą konfederaciją, tačiau re­
alios centrinės valdžios, arba jėgos, kuri būtų vertusi laikytis
visiems privalomo Konfederacijos įstatymo, neatsirado.
Kiekviena valstija vykdė atskirą užsienio politiką, o kai ku­
rios net sudarydavo savarankiškas prekybos ir kitokias sutartis
su Prancūzija, Ispanija, Didžiąja Britanija bei kitomis šali­
mis. Jos prekiavo tarpusavyje (nors Konfederacijos įstatymas
149
 pokal/Jiai ... Du,,,u
tai draudė), o kai kurios valstijos papildomai apmokestindavo
prekes, gaunamas iš kaimynių - tarsi tai būtų buvusios �ū­
rio prekės! Prekybininkai neturėjo kitos išeities, tik mokėti
muitus, nes nebuvo centrinės valdžios ir raštiškos sutarties, drau­
džiančios tokius mokesčius.
Atskiros valstijos net kariavo tarpusavyje. Kiekviena valsti­
ja išlaikė savo policiją ir reguliariąją kariuomenę, devynios vals­
tijos turėjo savo karo laivyną ir kiekvienos Konfederacijoje esan­
čios valstijos devizas buvo „Neužmink man ant kojos".
Daugiau nei pusė valstijų netgi spausdino savo pinigus.
(Nors Konfederacijos sutartis tai irgi draudė!)
Taigi jūsų anuometinės valstijos, nors ir susijungusios Kon­
federacijos įstatymo pagrindu, veikė tiksliai taip pat, kaip šian­
dien veikia visos nepriklausomas pasaulio valstybės.
Nors buvo akivaizdu, jog Konfederacijos sutartis neveiks­
minga (prisiminkime įstatymą, pagal kurį pinigus galėjo leis­
ti tik Kongresas), atskiros valstijos vis viena karštai priešinosi
centrinei valdžiai, nes centrinė valdžia galėjo priversti laikytis
sutarčių.
Štai tada iškilo keletas pažangių politikų. Jie įtikino, kad
realios Konfederacijos sukūrimas daugiau duotų, nei atimtų.
Prekybininkai galėtų taupyti pinigus ir didinti pelną, nes
atskiros valstijos nebetaikytų tarpusavio prekybos muitų.
Valstijų vyriausybės sutaupytų lė� kurias galėtų skirti pro­
gramoms ir tarnyboms, teikiančioms fJnonėms tikrą pagalbą, nes
atskiroms valstijoms nebereikėtų gintis vienai nuo kitos.
Žmonių gyvenimas taptų saugesnis ir turtingesnis, nes
užuot vaidijęsi jie imtų bendradarbiauti.
O kiekviena valstija ne tik neprarastų savo orumo, bet jį
net sustiprintų.
Taip iš tiesų ir atsitiko.
Lygiai tas pat galėtų šiandien nutikti ir su viso pasaulio
valstybėmis, jei jos susijungtų į Federaciją. Tai reikštų ir karų
pabaigą.
150
ne;tilrednas dia1oĮJps
ArJ!j? NesutarinDi juk išliktų
Kol žmonės prisirišę prie išorinių dalykų, tokia galimybė
bus visados. Yra būdas, kaip iš tiesų išvengti karo (taip pat ir
visų neramumų bei kitų nemalonumų), tačiau tai - dvasinis
sprendimas. O mes kalbame apie geopolitinius sprendimus.
Šiuos du sprendimus reikia sujungti. Keisdami kasdieny­
bę, konkrečius veiksmus turėtumėte grįsti dvasine tiesa.
O kol įvyks ši.e pokyčiai, vis dar bus nesutarimų. Tu teisus.
Tačiau nebebus reikalo kariauti. Nebereikės žudyti.
Argi kariauja Kalifornija su Oregonu dėl teisių į vandens
išteklius? Ar kariauja Merilendas su Virdžinija dėl žuvų ištek­
lių? O Viskonsinas su Ilinojumi, Ohajas su Masačūsetsu?
Ne.
O kodėl nekariauja? Negi tarp jų nekyla visokių ginčų ir
nesutarimų?
lVJanau, kad kada ne kada Yis �
Gali net neabejoti. Tačiau šios valstijos yra savanoriškai
susitarusios (tai buvo paprasta savanoriška sutartis) tvirtai lai­
kytis tam tikrų įstatymų, kurie reguliuoja bendrus interesus.
Beje, kiekviena valstija išsaugojo teisę leisti vidaus įstatymus
ir savarankiškai spręsti savo problemas.
Kai tarp valstijų kyla ginčas, kad ir dėl skirtingo federalinių
įstatymų interpretavimo arba kuriai nors šaliai tiesiog pažeidus
įstatymą, tas ginčas perduodamas teismui, kuriam pačių valstijų
yra suteikti aukščiausieji igaliojimai šį ginčą spręsti.
Jei egzistuojanti teisinė sistema negali pateikti precedento
ar teisinių problemos sprendimų priemonių, kurios paten­
kintų abi puses, tada valstijos siunčia savo atstovus į centri­
nius valdžios organus, kur bendromis jėgomis kuriami nauji
įstatymai, galintys užtikrinti palankias problemų sprendimo
ar bent jau kompromiso sąlygas.
151
 pokalbim su Diem
Taip veikia jūsų federacija. Tai yra įstatymų sistema, teis­
mų, kuriuos jūs igaliojote taikyti ši.uos įstatymus, sistema, ir
teisingumo sistema Gei reikia, remiama ginkluotos jėgos), įgy­
vendinanti teismų sprendimus.
Nors niekas negalėtų prieštarauti, kad šią sistemą reikia
taisyti, vis dėlto toks politinis junginys jau veikia daugiau nei
200 metų!
Tad nėra pagrindo abejoti, kad lygiai toks pat receptas būtų
veiksmingas ir visoms kitoms pasaulio valstybėms.
.Jei '1iskas taip parasta. kodėl net nebandoma to dacyti?
Bandoma. Tautų Lyga buvo ankstyvasis bandymas. Jung­
tinių Tautų Organizacija - vėlyvasis.
'1s dėlto pirmasis prąjektas žlugo, o JTO yra vos veiksminga -
panaši.ai kaip anuometinė 13 valstijų Amerikos Konfederacija, nes
valstybės JTO narės (visų pirma turtingosios) bijo, kad tokiąje san­
draugąje jos daugiau prarastų, nei laimėtų.
Taip yra todėl, kad „galingiesiems" labiau rūpi išsaugoti
savo valdžią, nei gerinti visų žmonių gyvenimą. ,, Turėtojai"
žino, kad tokia Pasaulinė Federacija tikrai daugiau duotų „ne­
turėtojams", jie būgštauja, kad tai bus daromajų sąskaita...
todėl neduoda nieko.
Betją bainė � taip? Be to, JMliau noras išlaik.vti tai,
dėl ko bu'10 taip ilg;ai steogtasi. yra netesėtas?
Tikrai nebūtina atimti perteklių iš kitų, norint daugiau
duoti alkaniems, ištroškusiems ir benamiams.
Kaip jau minėjau, reikia tiktai paimti tą l 000 000 000
000 JAV dolerių, kasmet pasaulyje išleidžiamų ginklams, ir
skirti juos humanitariniams tikslams. Šitaip neišleisite nė vie­
no papildomo cento ir nereikės perkeltijokio svetimo turto iš
ten, kur jo yra, į ten, kur jo trūksta.
(Žinoma, galima prieštarauti, kad tarptautiniai pramoniniai
kompleksai, kurie pelnosi iš ginkluotės gamybos, ,,praloš", o su
152
� dia1oĮJps
jais neteks pajamų įmonių personalas bei visi tie, kurių turtas
randasi iš konfliktinės pasaulio sąmonės. Tačiau reikėtų pripa­
žinti, kad ši.tas gausos šaltinis yra ydingas. Jei kieno nors egzis­
tencija priklauso nuo pasaulyje tvyrančios įtampos, tai paaiški.­
na, kodėl jūsų pasaulyje yra priešinamasi visiems bandymams
sukurti ilgalaikės taikos palaikymo struktūras.)
O dėl antros tavo klausimo dalies pasakysiu, kad jūsų no­
ras (ar kaip individų, ar kaip nacijos) išlaikyti sunkiai įgytus
dalykus yra pagrįstas tik tada, kai mąstote išorinio pasaulio
sąmonės kategorijomis.
Ką?
Jeigu laimę siejate su išoriniame, arba fiziniame, pasaulyje
patiriamais išgyvenimais, jūs niekada nesutiksite atiduoti nė
uncijos iš savo asmeninių ar nacionalinių laimės aruodų.
Ir kol tie, ,,kurie neturi", bus įsitikinę, kad jų nelaimės
susijusios su materialių dalykų trūkumu, jie spurdės spąstuo­
se. Jie nuolatos geis to, ką turite jūs, o jūs nuolatos atsisakysit
su jais dalytis.
Kaip tik dėl to pirmiau sakiau, kad yra būdas, kaip visiš­
kai išvengti karų bei visų kitų neramumų. Tai yra dvasinis
sprendimas.
Iš esmės kiekvienos ir geopolitinės, ir asmeninės proble­
mos šaknys slypi žmonių dvasioje.
Visas gyvenimas yra dvasinis dalykas. Todėl visos gyveni­
mo problemos turi dvasinį pamatą ir turi būti sprendžiamos
dvasis1cai.
Karai jūsų planetoje kyla dėl to, kad vieni turi tai, ko nori
kiti. Štai kas verčia vienus daryti tai, ko kiti nenori.
Visi pasaulio konfliktai kyla iš klaidingų tros"/dmų.
Pasaulyje svarbi tik Vidinė Ramybė.
Tegu kiekvienas žmogus susitaiko su savimi. Kai patirsite ra­
mybę viduje, tada pamatysite, ką iš tiesų galite padaryti irorėje.
Tai tik reiški.a, kad jums nebereikės išorinio pasaulio daik-
153
 pokall,;ai .... Die,,u
tų. ,,Nereikėjimas" - tai didžioji laisvė. Pirma, ji jus išvaduoja
iš baimės, kad yra kas nors, ko negalite turėti, ką galite praras­
ti, kad be vieno ar kito daikto būsite nelaimingi.
Antra, ,,nereikėjimas" išvaduoja jus iš pykčio. Pyktį sukelia
baimė. Kai neturite ko bijoti, nelieka dėl ko pykti.
Jūs nebepyksite negavę to ar kito savo troškimo objekto,
nes pasirodys, kad jūsų troškimas buvo tiktai įgeidis, o ne
būtinybė.
Nebepyksite matydami, kad kitas daro tai, ko jūs nepagei­
daujate. Nes jums nereikės, kad jis ką nors darytų ar ko nors
nedarytų.
Nebepyksite ir tada, kai kas nors bus negeras, nes jums
nebereikės, kad jis būtų geras. Nebepyksite, kai kas nors ne­
mylės jūsų, nes jums nebereikės, kad jis jus mylėtų. Nebe­
pyksite, jei kas nors bus negailestingas ar įžeidinės jus, ar bandys
jums pakenkti, nes jums nereikės, kad jis elgtųsi kitaip, be to,
jums bus akivaizdu, kad jis niekaip jums negali pakenkti.
Jūs nebesupyksite netgi tada, kai kas nors pabandys atimti
jums gyvybę, nes jūs nebebijosite mirties.
Kai iš jūsų atimama baimė, visa kita taip pat gali būti iš
jūsų atimta, tačiau jūs nebesupyksite.
Intuityviai žinosite, kad visa, ką esate sukūrę, gali būti su­
kurta vėl, arba (o tai dar svarbiau!) tie dalykai tiesiog nebeturi
reikšmės.
Kai patirsite Vidinę Ramybę, tai nei buvimas, nei nebuvi­
mas - asmens, vietos, daikto, sąlygų, aplinkybių, situacijos -
nebegalės būti jūsų proto būsenų Kūrėjas, nebegalės veikti
jūsų egzistencijos.
Tačiau tai nereiškia, jog atmesite visus kūniškus dalykus. To­
li gražu. Jūs patirsite dar nepatirtą buvimo savo kūne džiaugsmą.
Jūsų santykis su kūniškais dalykais taps savanoriškas, ne­
beprivalomas. Patirsite kūniškus pojūčius, nes pasirinksite juos
patirti, o ne dėl to, kad kūniški potyriai, kaip jums kažin kas
įteigė, būtini laimei išgyventi ar liūdesiui pateisinti.
154
�dialogas
Šitas vienas paprastas pokytis - vidinės ramybės radimas -
gali, jeigu jo siektų visi, nutraukti karus, užgesinti konfliktus,
apsaugoti teisingumą ir duoti pasauliui amžiną taiką.
Nėra kitokios reikalingos ar įmanomos formulės. Viso pa­
saulio taika yra kiekvieno asmeninis dalykas!
Tiktai reikia keisti ne aplinkybes, o transformuoti sąmonę.
Kaip galiIIE ieškoti Tidinės nuųbės, jei esame alkani? Ar
įJnmoma nurimi, jei esame ištroškę? Kaip galiIIE išsaugoti
šaltą ĮJIUfi\. jei esame su1yti ir sušalę, beouriai? Kaip gili­
me nepykti, jei Dii.sų artimi.Įji m-. be jokios priemsties?
Tu kalbi labai poetiškai, bet ar ši poe4ja praktiška? Ar ji
gili pag,.1osti edopę notiną. IIB1ancią. kaip Irirštajos iš!ie­
kl:,s �. nesjis De31� tiktai Tienos riekei.ės duonos? Ką
1aiduodaCentrinėsAmerikos �. kurįpenėrėkulka,
nes jis bandė stoti prieš anųią. siaubianciąjo kainėį? O
ką Ta� poe4ja gJ1li pasak.yti aštuonis kartus banditų i§..
prievartautai Bntldino nnteriai? Arba šešiųasDE11ŲšeinDi,
sužalotai sprogus teroristų bOidJai bažnyciqje sekmadie­
nio rytą?
Tai sunku girdėti, bet štai ką tau pasakysiu: visa kas yra
tobula. Stenkis įžvelgti šį tobulumą. Tai ir yra tas sąmonės
pokytis, apie kurį kalbu.
Nieko nenorėk. Trokšk visko. O pasirink tai, kas tau atsi­
skleis.
Jausk savo jausmus. Verk savo verksmą. Juokis savo juoką.
Gerbk savo tiesą. O kai emocijos praeina, nurimk ir žinok,
kad Aš esu Dievas.
Didžiausioje tragedijoje matyk vyksmo didybę. Net mir­
damas su kulka krūtinėje, netgi prievartaujamas banditų.
Šiuo metu tai skamba neįtikimai. Tačiau jei pasistūmė­
tum Dievo sąmonės link, galėtum tai padaryti.
Žinoma, neprivalai. Viskas priklauso nuo to, kaip trokšti
patirti šią akimirką.
155
 pola,11,;ai ... Diel'U
Didžiulė tragedija visados meta iššūkį nuraminti protą ir
užsisklęsti sielos gilumoje.
Jūs taip ir elgiatės, kol nebandote sąmoningai kontroliuoti si­
tuacijos.
Ar teko kada kalbėtis su žmogumi, kuris per avariją nuva­
žiavo nuo tilto? Arba su \kaitu, kuriam teko stovėti prieš šau­
tuvo vamzd\? Ar su vos nepaskendusiu žmogum? Jie pasakoja,
jog tuo metu visiškai sulėtėjo laikas, jog juos buvo užplūdusi
nettikėtina tyla, jog jie nejautė jokios baimės.
Nebijokite, nes Aš su jumis - štai ką noriu tarti žmogui,
susidūrusiam su tragedija. Pačiomis tamsiausiomis jūsų gyve­
nimo valandomis Aš būsiu šviesa. Pačiomis juodžiausiomis
akimirkomis Aš būsiu jūsų paguoda. Pačių sunkiausių išban­
dymų laiku Aš būsiu jūsų stiprybė. Todėl tikėkite! Nes Aš
esu jūsų piemuo, net jei jūs nenorite. Aš parodysiu jums veš­
lias ganyklas, Aš nuginsiu jus prie tykių vandenų.
Aš prikelsiu jūsų sielas ir Savo Vardu vesiu jus teisuolių
takais.
Ir net žengdami per Mirties Šešėlių slėfi\, jūs nebijosite
blogio, nes Aš būsiu su jumis. Mano skeptras suteiks jums
paguodą.
Aš padengsiu jums stalą jūsų priešų akivaizdoje. Aš ištep­
siu jūsų plaukus aliejais. Jūsų taurė liesis per kraštus.
Neabejokite - gerumas ir malonė bus su jumis kiekvieną
jūsų gyvenimo dieną, o jūs gyvensite Mano namuose ir Mano
širdyje - amžinai. *
156
12
Tai mmstabu! Ką dabar pasakei, yra 1iesiog puiku. Linkiu,
kad pasaulis tai priiJmq. Norėčiau, kad DIDllės tuos žo­
džius suprastų ir jais patikėtų.
Padės ši knyga. O tu jau padedi. Atlieki savo vaidmell\ -
pleti Kolektyvinę Sąmonę. Tai privalėtų daryti visi.
Taip.
Ar galėtume dabar pakalbėti apie kitus dalykus? l\1anau,
pa1s laikas aptarti tą poziūtj, kurį Tu prieš akimrla\ norė­
jai IDUl iškloti.
„ėšę
Dabar labai daug mDDių mano, kad � jau duoda­
lllll į -uas, kad turilne liau1is nnkesčius iš tw1:ingqjų
ir neke11i jiems papildOIQ\ probl� nes jie esą ir taip sun­
kiai dirba, kad „užkaltų' smu pinigus.
Šie DIDllės tvirtina, kad "8rgšai yra "8rgšai � pinna to­
dėl, kad jie tokie nori būti. Daugelis net nebando išsikaps­
tyti. .Jie esą geriau ą, "8ldžios spenį, nei pashiipins savini.
Daugelis įsitikinę, kad turto penlalijillllls - tai socialistinis
blogis. .Jie cituųia „Konunistųpartijos DDDifestą': ,,Iš kiek­
vieno pagal su�inus, kiekviemun pagal poreikius." Tai
tarsi įrodymas, jog idqa apie kiekvieno brngaųs oru.DD
užtikrininų_ bendroms pastangoms yra šėtoniškos kilmės.
Šie DIDllės teigia, kad ,,kiekvienas yra smu 1ikiDD kalvis".
O jei jiems sakon:B, kad tokia koncepcija yra šalta ir netgi
žiauri, jie a1kerta, jog g;aliJųbės vienodai beldžiasi į kiek­
vienas duris; jie tvirtina, kad nėra IPIOlsių nelemoms ap-
157
 poladbiaž su Dievu
�. ir jei sugeba „užkalti" vieni, -.linasi, guli ir
kiti, ojei kas nors DeSlŲ,lJ;!ba, tai yra tik ,Jo paties nelahnė".
Juk supranti, kad tai - arogantiška idėja, kurios priežastis
yra nedėkingumas.
Taip. O ką apie tai gali� Tu?
Nieko neteisiu. Tai tik idėja. Tačiau norėdamas suprasti
šios ar kitos idėjos vertę, turi atsakyti į klausimą: ar ji tau
padeda tiek, kad galėtum ja sekti? Ir atsakydamas nepamiršk,
Kas Esi ir Kuo sieki Tapti.
Taip, kiekvienas pasaulio žmogus turėtų paklausti: ar idė­
ja verta tiek, kad ja būtų galim.a sekti?
Dabar matau štai ką: yra žmonių, netgi ištisos grupės žmo­
nių, kurie gimė, kaip jūs vadinate, nelemtomis aplinkybėmis.
Tai - akivaizdi tiesa.
Taip pat tiesa, kad labai aukštame metafiziniame lygme­
nyje nė vienam nėra skirtos „nelemtos aplinkybės", nes kiek­
viena siela sukuria sau žmonių, įvykių bei aplinkybių rinkinį,
kurio reikia, kad būtų atlikta tai, kas kiekvienam skirta.
Jūs pasirenkate viską. Savo tėvus. Gimtinę. Visas savo nau­
jo įžengimo į pasaulį aplinkybes.
Bėgant gyvenimo laikui, jūs ir toliau renkatės bei kuriate žmo­
nes, įvykius ir aplinkybes, konstruojate viską taip, kad galėtumė­
te kuo geriau, tiksliau ir nuodugniau pažinti, kas iš tikrųjų esate.
Kitaip sakant, ,,nelemtų aplinkybių" nebūna - jei turėsi­
me galvąje, kad siela atlieka tai, ką atlikti trokšta. Pavyzdžiui,
siela gali norėti veikti neįgaliame kūne arba priespaudos kan­
kinamoje visuomenėje, arba nenormaliuose politiniuose bei
ekonominiuose dariniuose, kad galėtų susikurti sąlygas, pa­
dėsiančias atlikti tai, ką ji yra numačiusi atlikti.
Žmonės „nelemtas aplinkybes" supranta fizine prasme, ta­
čiau jei vertinsime metafizis7cai, tai yra tam tikros idealios są­
lygos.
158
nątik«inas dia/ągls
Ką tai reiškia praktiškai? Ar turiine padėti ,,nelemiesiellli",
ar tik stebėti, kaip jie gauna, ko � tad reikia leisti
jiein; ,,išsenai smo kanną_''?
Labai geras ir labai svarbus klausimas.
Visų pirma atmink, kad visa, apie ką mąstai, sakai ir darai,
atspindi tai, ką esi sau skyręs. Tai yra teiginys, patvirtinantis
tą, Kas Tu Esi, ir kūrimas to, kuo esi nusprendęs tapti. Vis
kartoju šią mintį, nes tai vienintelis dalykas, kurį čia atlieki.
Nieko kita daugiau nevyksta, nėra jokios kitos sielos darbo­
tvarkės. Jūs siekiate būti, patirti ir kurti tai, Kas Iš Tiesų Esa­
te. Jūs kiekvieną dabarties mirksnį kuriate save.
Taigi turėkite šį kontekstą galvoje ir kai susiduriate su žmo­
gumi, kurio aplinkybės yra „nelemtos", pirmiausia klauskite
savęs: kas aš esu, kas pasirinkau būti, kad susidūriau su šiuo
žmogumi.
Kitaip tariant, kai sutinki kitą žmogų, kad ir kokios yra jo
aplinkybės, visada paklausk savęs: ko aš čia noriu?
Ar girdėjai? Tavo pirmas klausimas visada turi būti „ko aš
čia noriu?", o ne „ko jis čia nori?".
Tai žaw,giausias poži.iirisj tarpusavio santykius. :Manęs to­
kių dalykų niekas nennkė.
Žinau. Tačiau kaip tik dėl to jūsų tarpusavio santykiai yra
tokie suvelti - jūs, užuot išsiaiškinę, ko iš tikrųjų norite patys,
visuomet stengiatės išsiaiškinti, ko nori kitas žmogus. O iš.i­
aiškinę imate svarstyti, ar duoti jam tai, ko jis nori. Ir grin­
džiate sprendimą tokia mintimi: ,,Ką norėčiau gauti iš jo?" Jei
jūs iš jo nieko nenorite, dingsta svarbiausia priežastis, dėl ku­
rios jam ką nors turėtumėte duoti, todėl dažniausiai neduo­
date. Antra vertus, jei ko nors tikitės patys, tai skatinami išli­
kimo instinkto bandote duoti jam tai, ko jis pageidauja.
O paskui imate piktintis, ypač jei po visa ko tas kitas ne­
davė jums geidžiamo dalyko.
159
 pol<a/biai ,.,. Lfa,,,
Šiame gaunu duodu žaidime yra nustatomas sunkiai paste­
bimas balansas: jei tu sutinki su mano poreikiais, aš sutiksiu
su tavaisiais.
Tačiau santykių (ir tarp tautų, ir tarp atskirų individų)
tikslas visiškai nesusijęs su tokiais mainais. Jūsų Šventasis San­
tykis su kiekvienu kitu asmeniu, vieta ar daiktu yra ne išsiaiš­
kinimas, ko jiems norisi ar reikia, tačiau ko tu pats pageidauji
ar trokšti šiuo metu, kad galėtum tobulėti, kad galėtum tapti
Tuo, kuo nori Būti.
Stai kodėl Aš esu sukūręs Ryšį su kitais. Antraip tebegyven­
tumėte vakuume, tuštumoje, Amžinoje VisatY.ie, kurioje nėra
nieko, kas jūs nebūtumėte.
VisatY.ie jūs paprasčiausiai esate ir negalite patirti savo „są­
moningumo" kaip tam tikro išskirtinio dalyko - VisatY.ie nė­
ra nieko, kas jūs nesate.
Taigi sumaniau būdą. kaip jūs galėtumėte susikurti bei pa­
žinti save iš naujo. Sukūriau ir suteikiau jums tokius bruožus:
l. Santykiškumą - sistemą, kurioje galite egzistuoti kaip
daiktas, susijęs su kitais daiktais.
2. Užmarštį - procesą, kuriam vykstant visiškai pamirštate
visą praeiti,, taigi negalite žinoti, kad santykiškumas yra tiktai
išmonė ir kad jūs esate Visa Tai.
3. Sąmonę - Būties būseną, kurią jūs patiriate augdami,
kol imate visiškai suvokti save ir tampate Tikruoju Gyvuoju
Dievu - Jis kuria ir išgyvena savąją tikrovę, ją plečia ir tyrinė­
ja, keičia ir perkuriu; ir štai jūsų besiplečianti sąmonė pasiekia
naujas ribas, ar, galima sakyti, visas ribas viršija. -
Pagal šią sampratą Sąmonė yra viskas.
Sąmonė - tai tikros tiesos ir tikro dvasingumo pagrindas.
Bet kokia šio reikalo euė? Priverti užmušti, Kas lVles Esa­
� tam, kad prisimntume, Kas lVles �
Ne visai taip. Paskui reikia kurti tai, Kas Jūs Esate ir Kuo
Norite Būti.
160
neįtil<ėtinas dialąps
Tai Dievo buvimas Dievu. Tai Mano buvimas Savimi -
per jus!
Štai kokia viso gyvenimo esmė.
Per jus Aš patiriu Save - Kas ir Kaip Esu.
Be jūsų tik žinau, tačiau negaliu patirti.
Žinojimas ir patyrimas - skirtingi dalykai. Aš nuolatos pa­
sirenku patyrimus.
Taip, Aš pasirenku juos. Per jus.
Rodos, pamriome pradinį klausinų.
Na, Dievui sunku apsistoti prie vienos temos. Mėgstu ap-
rėpti viską.
Pabandykime grįžti atgal.
Na, taip - kalbėjome apie tuos, kuriems nesiseka.
Pirma, nuspręsk, Kas ir Kaip Esi jų atžvilgiu.
Antra, jei nusprendei, kad norėtum patirti save kaip Pa­
galbą, Paramą, Meilę, Atjautą ar Rūpestį, tai ieškok būdo,
kaip pasirinktą vaidmeni atlikti geriausiai.
Ir atkreipk dėmesį kad tavo gebėjimas atlikti pasirinktą
vaidmenį neturi nieko bendra su tuo, kas yra kiti ir ką jie daro.
Kartais geriausias būdas parodyti žmogui meilę ar jam pa­
dėti - tai palikti ji vieną ir leisti jam padėti pačiam sau.
Tai tarytum vaišės. Gyvenimas yra savitarnos stalas, prie
kurio žmogus viską pasirenka pats, o tu gali tik paskatinti ji
vaišintis.
Atmink: didžiausia pagalba, kurią gali suteikti kitam žmo­
gui, tai pažadinti ji iš miegų, kad jis prisimintų, Kas Iš Tiesų
Yra. Tam atlikti yra daugybė įvairių būdų. Kartais gana būna
truputėlį padėti, stumtelėti, truktelėti, paraginti... o kartais
reikia visiškai nesikišti ir leisti jam eiti savais keliais, savais
takais, savo žingsniu. (Visi tėvai žino apie šią pasirinkimo ga­
limybę, bet kas dieną ją iš savo vaikų atima.)
Tad jei nori padėti tiems, kuriems mažiau sekasi, primink
jiems apie juos pačius. Suteik jiems galimybę pažinti save.
161
 pokalbim su Diem
Ir tu turi juos pažinti, nes jei regėsi juos apsėstus nesėk­
mių, jie tokie ir liks.
Didžioji Jėzaus dovana buvo ta, kad jis kiekvieną regėjo
tokį, koks šis iš tiesų buvo. Jis nespręsdavo pagal išorę, jis taip
pat nepasikliaudavo jų pačių nuomone apie save. Jo idėjos bei
mintys buvo aukštesnio lygmens, į tą lygmenį pakilti jis ragi­
no visus.
Tačiau drauge jis gerbė kitų pasirinkimą būti, kas jie bu­
vo. Jis nereikalavo, kad kiti priimtų jo aukštas idėjas, o rody­
davo jas tarytum kvietimą.
Be to, Jėzus buvo kupinas atjautos, ir jei kiti pasirinkdavo
prašančiųjų pagalbos Būtybių kelią, Jis tų klystančių žmonių
neatstumdavo, o padėdavo jiems pamilti savąją Tikrovę, pa­
dėdavo vykdyti savąjį pasirinkimą.
Nes Jėzus žinojo, jog kai kuriems greičiausias kelias į tai,
Kas Jie Yra, veda per tai, Kas Jie Nėra.
Jėzus nevadino šio kelio netobulu ir nesmerkė juo einan­
čiųjų.
Kiekvienas, kuris prašydavo Jėzaus pagalbos, ją gaudavo.
Jis nieko neatstumdavo ir visada siekdavo, kad jo teikiama
parama padėtų žmonėms įgyvendinti nuoširdžiausius savo troš­
kimus.
Jei žmonės tikrai siekdavo dvasinio nušvitimo, jei jie nuo­
širdžiai pasiryždavo pakylėti savo dvasią, Jėzus suteikdavo jiems
jėgų, � ir išminties tai atlikti. Jis rodydavo save kaip pa­
vyzdį (ir visiškai pagrįstai), o žmones, jei šie nieko kita negalė­
davo, skatindavo tikėti. Jis sakydavo, kad niekada jų nenuves
klaidingu keliu.
Daugelis juo patikėjo, ir ligi šių dienų jis padeda tiems,
kurie šaukiasi pagalbos. Nes jo dvasia yra pakviesta žadinti
siekiančius atbusti ir visiškai gyventi Manyje.
Be kita ko, Kristus buvo gailestingas. Jis nemanė, jog vienin­
telis yra teisus, todėl, kaip ir jo Tėvas danguje, niekuomet ne­
teisdavo. O kadangi neteisdavo, tai savo pagalbos nebrukdavo.
162
nejtikėtinas dialogas
Iš Tobulos Jėzaus Meilės sklinda pagalbos dovana, tačiau
žmonės turi aiškiai žinoti, kokią pagalbą jie gali priimti.
Jis niekada niekam neatsisakė padėti ir visų mažiausia va­
dovavosi taisykle „kaip pasiklosi, taip ir išsimiegosi".
Jėzus žinojo, kad, teikdamas žmonėms pagalbą, jis fgalina
juos tiek, kiek tomis galiomis jie yra pasirengė pasinaudoti.
Tokiu keliu eina visi didieji mokytąjai - ir tie, kurie vai!Gčio­
jo jūsų planetos keliais kitados, ir tie, kurie jais vaikšto dabar.
.Jau nebesuprantu. Kada pagalbos teikinJlls atinlll mogui
galias? Kada padėdani ne padedanE, o trukdome mogui
augti?
Tada, kai teikiama pagalba užuot greitai išlaisvinusi suke­
lia nuolatinę priklausomybę.
Tada, kai nors ir vedamas atjautos skatini žmogų labiau
pasitikėti išorine pagalba nei pačiu savimi.
Tai jau nebe atjauta, o prievarta. Jūs labai linkę į prievartą.
Tokia pagalba tik sekina žmogaus galias. Skirtumas vos įžvelgia­
mas, todėl kartais net nenutuokiate, kad ne padedate kitiems, o
menkinate jų galią. Jūs, rodos, iš kailio neriatės norėdami padėti,
tačiau atsargiai: gal tokiu būdu tik siekiate pakelti savo pačių
vertę. Nes kiek kitas žmogus jaučiasi priklausomas nuo jūsų, tiek
jis pripažįsta jūsų galią. Ir tada, žinoma, jūs imate riesti nosį.
Taigi šitokia pagalba - tai tarytum meilės elikYyras, skirtas
silpnajam suvedžioti.
Reikia padėti silpnajam sustiprėti, o ne dar labiau jį sekinti.
Si problema būdinga daugeliui vyriausybinių paramos pro­
gramų, nes jos visų pirma silpnąjį sekina, užuot jam padėju­
sios. Vyriausybės paramos projektai reikalingi tik pačioms vy­
riausybėms. Nes vyriausybės labiau domisi savo išlikimu, ne­
gu kad pagalba tiems, kurių labui jos neva tarnauja.
Jei vyriausybės parama būtų racionali, tai žmonėms būtų
padedama tik tada, kai jiems tikrai reikia padėti - jie nebūtų
pratinami prie tos pagalbos, jie pasikliautų savimi.
163
 polallbiai su IMw,
Vyriausybės supranta, kad jų teikiam.a pagalba - tai galia.
Todėl vyriausybės savo pagalba stengiasi aprėpti kuo dau­
giau žmonių - tokiu būdu kuo daugiau žmonių padeda vy­
riausybėms.
Vyriausybę remia jos pačios remiami žmonės.
Vadinasi, turto perskirstyti nereikia. O „Kmnmistqparti­
jos Dlllllifestas" yru � kūrinys.
Šėtono, žinom.a, nėra, bet Aš suprantu, ką sakai.
Teiginio „iš kiekvieno pagal sugebėjimus, kiekvienam pa­
gal poreikius" idėja nėra pragaištinga - ji netgi puiki. Tai tik
dar viena broliškumo samprata. Tačiau šios idėjos įgyvendi­
nimas gali būti bjaurus.
Dosnumas turėtų virsti gyvenimo stiliumi, o ne vyriausy­
bės brukam.a prievole. Dosnumas turi būti savanoriškas, o ne
priverstinis.
Tačiau ir wl reikia prisimnti: �sybė - tai žrrvnės, o
jos IJl"OIP"BIDJS - tik 1am. tikras mechaniznEs, kuris padeda
Tieoiems ŽDDllėD6 dalytis su kitais. Galiu pa.sak..vti, kadmn­
nės kolektyviai pasirenka turto perskirstymą per politinę
sistemų,, nes IDIO seno ffii žino, kad „turėtąjai" su ,,neturė­
tojais" dalytis nelinkę.
Veikiau lazda būtųsužaliawsi, negµ Rusijos -istieciai anuo­
net būtų sulaukę, kol diduomenė iini dalytis smo tunais -
tais, kuriuos ji knwėsi iš sunkaus tų pačių -istiečių darbo.
Valstiečiams bu� duodanla tik tiek, kad jie nemrtų badu,
kadturėtų „paskatą' be pąli� dirlJti moę bei daryti mn­
-1džius ffi turtinaesnius. Kalbame apie_priklausonfyhė san­
tykius: aš leidžiu 1au gy\Ulti, o tu 1111U1 tarnauji! Jie bu�
išnaudotqiiški, tiesiog nepadorūs - blogiau �sybė Y.1-
g;ahuti negal�o.
Kaip tik prieš � nepadoruiną ir sukilo Rusijos -istieciai.
Atsirado �sybė, turqusi garantuoti TISŲ žnDnių lygy-
164
nąti"1ėlinas diafotps
bę. Jos a1siradiJD\ paskatino žnnnių neviltis, kuri kilo dėl
to, kad turtingieji neduoda turto � savo noru.
Panašiai pąsiefsė Marija Antuanetė. Jai maudantis auksi­
niame kubile, pastatytame ant brangakoenais puošto P.ie­
destalo, ir atsainiai žiaunqant aueztas "YIDlogl!S, po jos
Iaų;,ds išalkusi mnia sukėlė triukšim. Tadaji tarė: ,,Jeigu
jie neturi duonos, tegu -1go �"
Prieš rolą požiiil'į priešinasi eng;anięji. Štai tokios sąJygos
giinlo re\Oliucijas ir suburia "3dinainų.sias represines �­
riausybes.
Vyriausybės, atiinmčios iš turtingqjųir atiduodančios _.-g­
šalni, � represinėmis, o �sybės, kurios nieko
nedaro, matydanns, kaip turtingieji išnaudqia neturtin­
gµosius, yra despotiškos.
Pakalbėk šiandien su lVJeksikos -istieciais. Sakoma, kad
dvidešini ar trisdešiJtt � turtingas ir g,aling,as elitas,
tiesiogine šio mdžio prasme užtikrina, kad vyktų Meksikos
gy\'elDIIJIIS (iš esmės tndėl, kadjie šiąšalį turi kaip IDl<JSa"Y­
bę.'), o dvidešud: ar trisdešiJtt ,,.Jųonų žnDnių � TI­
siaalne skunle. Esant tokioms � 1993 - 1994
metais -istieciai sukėlė DDištą - jie reikalffl'O, kad eli1inė
�sybė prisiinaų pareigą padėti ŽDDllėD6 bent mini­
maliai� ir nesižeminti. Elitinės �sybės ski­
riasi IDIO liaudžiai tarnaujančios -1džios.
Vadinanų,gas liaudies �sybes stei1P8 egoiznu pasipik­
tinę monės. O i"aiJios �sybinės pąranns IJl"OIP"BIDJS
- tai � IDIO ŽIIDniŲ nenokąirnn išgyti patiems.
Iš čia randasi ,,ninirnąlans busto" bei � darbo įstafy­
DDi, �s išlaikančių DDtinų rėrninD (Jl"Olp"BID)S.
O socialinis draudinus - tai �sybės bandynBs suteikti
Ų'I"eSnio ammws ŽIIDilėlDi tai, ko negali suteikti jų šeinIJs.
Kaip g;alinB suderinti misų pasipiktinimą �sybės �­
dome. kontrole su nūsų nenorn daryti tai, ko nedarytume,
jei šios kontrolės nebūtų?
16.5
 pol<a/biai su Dievu
PasakQianu. kad kartais angliakasiai dirbda� siaubingo­
mis sąJ.ygums, kol "Yf"UUlsybė pareikalaudffl/0 nepadoriai
turtingą_ savininkų išwlyti smu nepadoriai purnnas kasyk­
las. Kodėl saWlinkai to nedarė pat;ys? Nes tai biitq swnm­
nę jąpelną! Turtuolimns �. kiek skunlžią mir.šra
nesaugiose šachtose - �. kad didėtų pelnas.
Darbdawli. DDkėmnu vergiška adygį pradedantiein; darbi­
ninkams, kol "Yffllllsybė ousta1ė pma).OID\ a1lygioinD mni­
llUID\, 'Ile, kurie DeĮ,Jdi atsidžiaugti ,,senais fJ'll1ds laikais",
sako: ,,Kas čia bloga? .Jie juk duoda darbo, ar 'IE? O kas prisi­
inB rizikai Gal darbi.oinkai.? Ne! Visą riziką prisiima inves­
tuot,ąiai, savininkai. Taigi jiems ir turi U!kti Huto dalis!"
VJSi., kurie mano, kad darbininkai turi sulaukti denuoJs
pagarl:Jos, nes iš ją darbo pelnosi įnDoią sa�, yra
"8dinani komunisrais.
VJSi., kurie mano, kad DDJgUi negalinB atsakyti gywna­
nqo būsto dėl jo odos spahos, yra "8dinami sociolistais.
VJSi., kurie mano, kad moteriins turi būti 1aikoDDS tos pa­
čios įsidarbininD ar pmfesinės karjeros sąJygos, "8dinami
rodikaliaisiois .feministais.
Ir kai "Yf"UUlsybės, fflkdainos per išrinktus at:stows, imasi
spręsti pntiem!IS, kurias patys spręsti fflllomenės galingie­
ji cyžtingai atsisako, šios "Yffllllsybės yra "8diD8DDS repre­
sinėlris! (Bęie, taip� 'IE tie, kurie pag;albos sulaukia
Taip� tie, kurie atsisako padėti_pal)i.v.)
Itin akiwizdus � - Sfflkatos apsauĮJL 1992 DEtais
.JAV prezidentas ir jo ŽIIDila nuuuė, kad neteisinga ir nede­
nuna milijOD81Di anErikiečią neturėti pru.lilaktinės sw.ika­
tos apsaugos. Ši IlUODm)Ilė sukėlė tikras gydytąją ir draudi­
DD darl:Ju.otQią rietenas.
Diskusija tu�o būti 'IE dėl to, kuris sprendinDs yra geres­
nis - administracijos ar prniacią ligoninių. Iš tiesą klausi­
BES bu� toks: kDdė/ privatus sektvrius nebuvo �
jokio plano iki 'tol?
166
�dialogta
Aš pasokJ,siu kodėl. Todėl, kad jie jo neturėjo. Niekas nesi­
skundė. O pelnas iljo.
Pelnas, pelnas, pelnas.
Taigi darau tokiąišwdą; BES� piktintis, šaukti ir ską,­
tis į "8lias, tačiau kai (Jln1ltus sektorius to daryti nenori,
IUspręsti prnialo "Yffllllsybė.
Dar mes kaltiruune, kad "Yf"UUlsybė "Ykdo '1ieną ar kitą
prąjektąprieš ŽDDilią IMB"ą. tačiau kadangi "Yf"UUlsybę kon­
troliuoja rinkėjai, o .JAV ši kontrolė yra tikrai reali, "Y­
riausybė toliau kurs ir � socialinius sprendinDs,
nes daugu,na ž,nonių nėra turtingi ir galingi, todėl turi
teisiškai užsitikrinti sau tai, ko visuomenė neduoda jiems
savanoriškai.
Tik šalyse, kuriose �ai "Yf"UUlsybią nekontroliuqj� tos
"Yffllllsybės socialinės lygybės labui � daryti IIlllŽUUl ar
'1isai nieko.
Štai čia kyla klausinBs: kiek "8ldžios yra "Yf"UUlsybei per
daug? Ir kiek - per nužai? Kaip galiina biitq nustatyti pu­
siausvyrą?
Oho! Dar nebuvau matęs tavęs tokio įkaitusio! Pirmą kartą
per šias dvi knygas.
Na, ma1ai, Tu sakei, kad šiqie knygąje aptarsime platesnes,
globalines žnDnijos problem11S. l\1anau, kad išsakiau '1ieną
didžiausių.
Šią problemą žmonės sprendžia jau kelis šimtus metų - Dže­
fersonas, Marksas, Toinbis... Qefrerson, Marx , Toynbee).
Gerai, o koks 'Iavo sprendinD.s?
Mums reikės grįžti atgal ir darsyk aptarti jau aptartus da­
lykus.
Pinųyn. Matyt, šį tą turiu ųprsti antrąlmrt.
167
 pola,ll,;ai ... Diel'U
Visų pirma pasakysiu, kad Aš „sprendimų" neturiu. To­
dėl, kad viso šito nelaikau problema. Tiesiog yra, kaip yra, ir
Aš čia niekam neteikiu pirmenybės. Aš tik konstatuoju aki­
vaizdžius faktus.
Suprantu, Tu neturijokiųsprendinųiroiekam.oeteiki pir­
llEIJY)Jės. Bet ką nors šia teIna pasakyti � tiesa?
Aš matau, kad pasaulis artėja prie valdymo sistemos, kuri
gali pasiūlyti galutinį sprendimą - o JAV vyriausybė priartė­
jusi labiausiai.
Sunkumas tas, kad gėris ir teisingumas yra ne politikos, o
dorovės dalykai.
Vyriausybės veikla - tai žmonių bandymas \teisinti gėq ir
garantuoti teisingumą. Tačiau yra tiktai viena vieta, kurioje
randasi gėris - tai žmogaus širdis. Ir yra tiktai viena vieta,
kurioje gali būti suformuluotas teisingumas - tai žmogaus
protas. Ir tik vienoje vietoje iš tiesų gali būti išgyvenama mei­
lė - tai žmogaus siela. Nes žmogaus siela - tai meilė.
Netmanoma \Statymais apibrėžti dorovės. Negali būti to­
kio \Statymo, kuris sakytų: ,,Mylėkite vieni kitus."
Mes tarsi einame ratais, nes apie viską jau esame kalbėję.
Vis dėlto diskusija yra vykusi, taigi toliau uoliai tęskime. Net
jei tą pat\ dalyką aptarsime du ar tris kartus. Dabar griebsime
pačią esmę - pažvelgsime, kaip jūs norite visa tai sukurti.
Ką� 1ada pakartosiu ankstesnį klausinų; ar ffii i,sta.tynDi
nėra Tien tiktai ŽDDllių bandyoDs susistemnti donnines
koncepcijas? Ar ,,įstatynųleidimas" nėraTien tiknnsųben­
dras susitarimas, kas yra „gerai" ir kas - ,,N.�'"?
Taip. Kai kurie civilinės teisės aktai - taisyklės ir nurodymai -
yra tiesiog būtini jūsų primityviai bendruomenei. (Suprask, kad
pažangiose visuomenėse tokie \Statymai pasidaro nebebūtini. Vi­
sos būtybės tvarkosi pačios.) Jūs vis dar sprendžiate be galo pa-
168
nąti"1ėlinas dinfotps
prastus klausimus: ar būtina sustoti gatvių sankryžoje ir apsidai­
ryti prieš einant toliau? ar prekiauti reikia vadovaujantis tam tik­
rais susitarimais? ar yra kokie nors bendravimo apribojimai?
Bet iš tiesų net patys pagrindiniai \Statymai - draudimas
žudyti, daryti žalą, apgaudinėti ar net važiuoti degant raudo­
nai šviesai - būtų nereikalingi, jei visi ir visur laikytųsi Meilės
istatymų.
Kitaip sakant - Dievo Įstatymo.
Todėl reikia, kad plėstųsi sąmonė, o ne vyriausybės.
Nori pasakyti, kad jei mes paisytume Dešinues �
TISkas būtų ĮJ;l111i?
Nėra tokio dalyko kaip Dešimt Įsakymų (prisimink visą mū­
sų pokalb\ šia tema pirmąjąje knygoje). Dievo Įstatymas - tai
Jokio Įstatymo. Tai šis tas, ko jūs negalite suprasti.
Aš nieko išjūsų nereikalauju.
DauseJis DIDDių "3rgll ar patikės šiuo teiginiu.
Duok jiems pirmąją knygą. Joje viskas puikiai paaiškinta.
Nesiūlau nieko. Tik stebiu, kas veiksminga. Pranešu tau,
kas verta dėmesio. Ne, nemanau, kad anarchija - valdymo,
taisyklių ir nurodymų nebuvimas - galėtų jums padėti. Toks
susitarimas \manomas tarp aukštesnės sąmonės būtybių, o kol
kas nematau, kad žmonės būtų tokie.
Taigi tam tikras valdymas yra neišvengiamas - kol jūsų
padermė pakils iki tokio lygio, kai galės natūraliai daryti tai,
kas yra natūraliai teisinga.
Proto jums užtenka, kad galėtumėte kurti visuomenės val­
dymo sistemas. Jūsų pasiekimai šioje srityje neginčijami. O
kai žmonės paliekami apsispręsti savarankiškai, jie dažnai ne­
daro to, kas yra „gerai".
lW
 pola,11,;ai ... Diel'U
Tad tikrasis klausimas ne tas, kodėl vyriausybės yra sukū­
rusios tiek daug taisyklių ir nurodymų. Klausimas toks: kodėl
jos turi taip elgtis?
Atsakymas susijęs su jūsų Individualiomis Sąmonėmis.
lVJes DBtome -- kaip a1skiras biifybes, taip?
Taip.
O iš tila"qių esame Viena. Vadinasi, '1ieni � atsako už
kitus.
Tiesa.
Bet ar tai neatbaido nūsų siekti asinrinės didybės? .Jei esu
atsaking,as už '1isus kitus, tada „Koounistų partijos mani­
festo" autoriai bu"° tEisiis -jukjie pasakė: ,,Iš kiekvieno
paĮ,Jll �. kiekvienam paĮ,Jll poreikius!"
Kaip jau sakiau, tai - labai tauri tiesa. Tačiau visas taurumas
dingsta, jei ši tiesa brukama su negailestinga prievarta. Čia slypi
komunizmo sunkumai. Ne pati idėja, o jos įgyvendinimas.
Yra tokių. kurie sako, jog idęją �o diegti jėga todėl,
kad ji prieštarauja rnnga:ns prighri!iai.
Pataikei kaip pirštu \ ak\. Jau ką reikia keisti, tai žmogaus
prigirną Štai kur reikia atlikti didžiu!\ darbą.
Kad būtų pasiekti TlffU mnėti�i ŲDJDės pokyciai?
Taip.
Bet BES ffi einaine ratais. Tai p asmens )JEliėĮ;škwn\ iu­
kelia grupinė SŲJIDl]ė?
Pasvarstykime. Jei kiekvienas asmuo planetoje galėtų pa­
tenkinti savo esminius poreikius, jei žmonės gyventų oriai ir
170
neifi/ot!linas dialotJPs
jiems nereikėtų kovoti dėl paprasčiausio išlikimo, - argi tai
nesuteiktų galimybės visai žmonijai užsiimti kilnesne veikla?
Ar asmeninė didybė būtų slopinama, jei būtų užtikrintas
individualus išlikimas?
Ar būtina bendrą visų orumą iškeisti \ individualią šlovę?
Kokia esti ta šlovė, kai ji pasiekiama kitų s�kaita?
Šią planetą aprūpinau tokiu išteklių kiekiu, kurio turi vi­
siškai užtekti visų būtybių poreikiams patenkinti. Tai kodėl
kasmet tūkstančiai miršta iš bado? Kodėl yra šimtai benamių?
Kodėl milijonai maldauja, kad būtų paisoma jų orumo?
Jums reikalinga tokia pagalba, kuri neatimtų jūsų galių.
Tačiau jei turčiai sakytų, kad jie vengia padėti alkaniems
ir benamiams todėl, kad nenori atimti iš jų galių tvarkytis
patiems, tada jūsų turčiai yra veidmainiai. Nė vienas negali
būti tikrai „turtingas", jei šalia jo kas nors miršta skurde.
Visuomenės raida vertinama pagal tai, kaip gerai jąje el­
giamasi su silpnaisiais nariais. Kaip jau sakiau, reikia padėti
žmonėms jų neskaudinant. Tai - tikra problema.
Ar pi nuIUdyti kokias nors gures?
Bendros gairės tokios: jei abejąji, visada elkis atjaučiau.
Jei nori pasitikrinti, ar padedi, ar į.žeidi, atkreipk dėmes\
štai \ ką: ar teikdamas pagalbą savo artimui j\ pakylėji, ar nu­
smukdai? Ar jis tampa didesnis, ar mažesnis? Ar jis gavęs tą
pagalbą gali daugiau, ar mažiau?
SakoDB, kad jeigu žnogui duosi '1iską. tai jis nebenorės
dirbti ir užsidirbti pats.
Kodėl žmonės turėtų plušėti tik už paprasčiausią teisę jaus­
tis oriai? Argi nėra visko pakankamai? Kodėl apskritai tenka
apie kalbėti apie „tok\ triūsą"?
Nejaugi žmogaus orumas nebėra kiekvieno prigimtinė tei­
sė? Argi jau yra kitaip?
171
 pola,/bia; su Dievu
Jei kažin kas nori daugiau nei minimumo - daugiau maisto,
didesnių namų, puikesnių drabužių - jis gali to siekti. Bet ne­
jaugi dėl to kiti privalo tiesiog kovoti tik tam, kad vargais nega­
lais išgyventų planetoje, kurioje kiekvienam yra visko per akis?
štai esminis klausimas, kuris šiuo metu yra iškilęs žmonijai.
Šiuolaikinis iš§ilds yra ne žmonių lygybė - žmonėms reikia
sudaryti bent minimalias išgyvenimo ir orumo sąlygas; štai tada
kiekvienas \gytŲ galimybę nuspręsti, ar jam reikia daugiau.
Bus prieštaraujančią, kad kiti šia galbųybe nepasinaudos,
netjeiji bus suteik1a.
Ir jie bus teisūs. Tačiau tada kyla kitas klausimas: ar tiems,
kurie nesinaudoja jiems suteiktomis galimybėmis, privalu su­
teikti dar vieną galimybę, paskui dar vieną?
Ne.
Jei Aš laikyčiausi tokios nuomonės, jūs amžinai kankintu­
mėtės pragare.
Štai ką tau pasakysiu: Dievo Pasaulyje atjauta niekada ne­
sibaigia, meilė niekada neišblėsta, kantrybė niekada neišsen­
ka. Tik žmonių pasaulyje gėris yra ribotas.
Mano Pasaulyje gėris yra begalinis.
Net jei 11ES jo nenusipelnome?
Jus visuomet esate jo nusipelnę!
Net tada, kai Ta� genmų teškiame Tau atg,al į ffldą?
Ypač tada. (,,Jei tau sudavė į dešinijį žandą, atsuk jam kai­
rijį. O jei žmogus prašo nueiti drauge su juo vieną mylią,
nueik dvi.") Kai sviedžiate Mano gerumą atgal Man į veidą
(beje, žmonija taip elgiasi tūkstančius metų), matau, kad tie­
siog klystate. Ir nežinote, kas jums yra geriausia. Atjaučiu jus,
nes jūsų klaida kyla ne iš blogos valios, o iš nežinojimo.
172
�dialogas
Tačiau kai kurie mnnės yra iš esnrės blogi. Blogis jien:JS j
kraują įęięs.
Kas tau taip sakė?
Pats pastebęiau.
Vadinasi, blogai žiūrėjai. Juk kalbėjome, kad niekas neda­
ro nieko bloga - toks yra pasaulio modelis.
Tiksliau, visi kiekvieną akimirką daro tai, ką sugeba geriausia.
Kiekvieno žmogaus veiksmai priklauso nuo jo turimos in­
formacijos.
Jau anksčiau sakiau: sąmonė yra viskas. Ką jūs žinote? Ką
suprantate?
Kai nus puola, sn7eidžia, apiplėšia, net ir IWŽUdo tik dėl
naudos sau, - ar tai ne blogis?
Jau sakiau: kiekvienas puolimas tėra pagalbos šauksmas.
Niekas iš tiesų nenori žeisti kitų. O jei kas taip daro (beje,
tarp jų - ir jūsų vyriausybės), tai tik todėl, jog kitaip nemoka
pasiekti trokštamų dalykų.
Šiąje knygąje jau nurodžiau geriausią šios problemos sprendi­
mą tiesiog nieko nenorėkite. Turėk pomėgių, bet ne poreikių.
Tačiau tai labai aukšta būties pakopa. Ten apsistąję Mo­
kytojai.
Geopolitikos terminais tariant, kodėl visam pasauliui ne­
pradėjus veikti kartu, kodėl būtiniausių kiekvieno nario reik­
mių neėmus tenkinti išvien?
lVJes taip ir dmume. .. na, s1engianĖS.
Ar tik tiek gali pasakyti po žmonijos istorijos tūkstantmečių?
Faktai byloja, kad jūsų raida buvo labai lėta. Jūs vis dar
vadovaujatės primityvia „kiekvienas sau" samprata.
Jūs alinate Žemę, sekinate jos išteklius, išnaudojate jos žmo-
173
 poknlbiai su Du,..,
nes ir nuolatos žeidžiate nesutinkančių su tokia tvarka pilie­
čių teises. Jūs vadinate juos „radikalais".
visa tai darote skatinamai savanaudiškų tikslų, nes susikū­
rėte tokį gyvenimo būdą, jog kitaip tvarkytis nesugebate.
Jūs tiesiog privalote kasmet iškirsti milijonus akrų miško,
nes neiškirtę negalėsite paskaityti sekmadienio laikraščio. Jums
būtina naikinti saugant\ jūsų planetą ozono sluoksnį, nes ki­
taip negalėsite pasipurkšti laku plaukų. Jūs būtinai turite terš­
ti savo upes ir kitus vandens telkinius, nes antraip jūsų pra­
monė negalės jums duoti Daugiau ir Geriau. Jūs privalote iš­
naudoti silpnesniuosius - neprivilegijuotus, neišsilavinusius,
nežinančius - nes negalėsite gyventi neregėtqje (ir visai nebū­
tinoje) prabangoje. Galiausiai esate priversti neigti, jog taip
darote, nes kitu atveju jus užgraužtų sąžinė.
Jūs nerandate širdyje atsakymo, kaip ,,gyventi taip, kad ir kiti
galėtų gyventi". Ši ant automobilių buferių klijuojamų lipdukų
išmintis jums yra per paprasta. Daug ką reiktų atiduoti. O jūs
taip sunkiai dirbote, kad tai įgytumėte! Todėl nieko neatiduosite!
visa likusi žmonija (beje, taip pat jūsų vaikai ir anūkai) dėl to
kenčia ir kentės, tačiau tai jums nė motais, tiesa? Juk.jūs padarėte
viską, kad �entumėte, kad „užkaltumėte" - tegu ir jie tą patį
daro! Juk kiekvienas kovoja už save, ar ne?
Nęjau nėra imties iš šios SUID1išties?
Yra. Ar pakartoti? Sąmonės pokyčiai.
Neįmanoma išspręsti žmoniją kamuojančių problemų vy­
riausybinėmis akcijomis ar politiniais sprendimais. Jūs tai jau
bandėte tūkstančius metų.
Tai kas privalo būti pakeista, gali būti pakeista tiktai žmo­
nių širdyse.
Ar galėtum vielDI sakiniu IDI� tai, ką reikia pakeisti?
Aš jau keletą kartų sakiau.
174
neifi/ot!linas dialotJPs
Privalote liautis matyti Dievą atskirai nuo savęs, o save - at­
skirai nuo kitų.
Vienintelis atsakymas, arba Galutinė Tiesa, yra toks: visa­
tqje nėra nieko atskira. V1Sa kas yra sujungta, tarpusavyje su­
siję, tarpusavyje sąveikauja, suausta į vieną gyvą audinį.
visos vyriausybės, visi politikai privalo vadovautis šia tie­
sa. Ja turi būti grindžiami visi įstatymai.
Tai vienintelė jūsų padermės bei visos planetos viltis.
O kaip� Meilės įstatyoEs, apie kutjkalbęiai kiek.anks­
ciau?
Meilė atiduoda viską ir nieko nereikalauja.
Kaip galima nieko nereikalauti, nieko DeIMB"ėti?
Jei visi atiduotų viską, tai ko tada dar trūktų? vienintelė
priežastis, dėl kurios jums ko nors reikia, yra ta, kad kažin kas
pasiliko tai sau.
Tai bus� 1ik tada, jei '1isi taip hlli elgtis vielDI metu.
Iš tikrųjų - reikia ugdyti globalią sąmonę.
Tačiau kaip ji gali rastis? Kas nors turi būti pirmas.
Štai tavo galimybė.
Tu gali būti Naujosios Sąmonės šaltinis.
Tu gali būti i,kvėpėjas.
Iš tikrųjų gali.
Aras?
Ar čia yra dar kas nors?
175

13
Kaip man pradėti?
Būk pasaulio šviesa, nežeisk jo. Stenkis statyti, o ne griauti.
Parvesk Mano žmones namo.
Kaip?
Savo šviesiu pavyzdžiu. Siek vien Dieviškumo. Kalbėk vien
tiesą. Veik tik iš meilės.
Gyvenk pagal Meilės Įstatymą dabar ir visą laiką. Viską
duok ir nieko neprašyk.
Šalinkis žemiškų dalykų.
Nepriimk to, kas nepriimtina.
Mokyk visus, kurie nori Mane pažinti.
Kiekvieną savo gyvenimo mirksnį paversk meilės srautu.
Kiekvieną akimirksn\ pagalvok aukštesnę mint\, tark kil-
nesnį žod\, atlik tauresn\ veiksmą. Šlovink Šventąj\ Save ir
tuo būdu - Mane.
Suteik ramybę visiems, prie kurių gyvenimo prisilieti.
Būk ramybė.
Jausk ir kiekvieną mirksnį reikšk savo Dieviškąją Jungt\ su
Visa Kuo ir su kiekvienu asmeniu, vieta bei daiktu.
Suimk \ save visas aplinkybes, prisiimk kiekvieną klaidą, da­
lykis kiekvienu džiaugsmu, ap�tyk kiekvieną slėpinį pajausk,
kaip viskas atrodytų „kito kailyje", atleisk už visus i,_žeidimus ir
skriaudas (sau - taip pat), gydyk kiekvieną širdį gerbk kiekvieno
176
� dialogas
asmeninę tiesą, garbink kiekvieno asmeninį Dievą, gink kiekvie­
no asmenines teises, saugok kiekvieno asmeninį orumą, prisidėk
prie kiekvieno asmeninių interesų, tenkink kiekvieno asmenines
reikmes, pripažink kiekvieno asmeninį šventumą, regėk kiekvie­
no asmeninius privalumus, žadink kiekvieno asmeninę palaimą,
skelbk, kad kiekvieno asmeninę ateit\ garantuąja Dievo meilė.
Būk tavyje slypinčios Aukščiausios Tiesos pavyzdys, gy­
vas, \kvepiamas.
Kalbėk kukliai, kad niekas tavo Tiesos nesupainiotų su pa­
gyromis.
Kalbėk tyliai - te visi mato, kad tu nori tik atkreipti jų
dėmest.
Kalbėk švelniai, kad visi galėtų pažinti Meilę.
Kalbėk atvirai, kad niekas nepamanytų, jog kažin ką slepi.
Kalbėk nuoširdžiai, kad nesuklystum.
Kalbėk dažnai, kad tavo žodžiai pasklistų kuo plačiau.
Kalbėk pagarbiai, kad nė vienas nebūtų i,_žeistas.
Kalbėk meiliai, kad kiekvienas skiemuo gydytų.
Ir kiekvienas ištartas žodis tebūna apie Mane.
Padaryk iš savo gyvenimo dovaną. Taip, visuomet atmink -
tu esi dovana!
Būk dovana visiems, kurie i,_žengs \ tavo gyvenimą, ir kiek­
vienam, \ kieno gyvenimą i,_žengsi tu. Būk atsargus - nesibrauk
\ kito žmogaus gyvenimą, jei negali būti dovana. (Tu visada
esi dovana, tačiau kartais neleidi sau šito žinoti.)
Ir jei kas nors netikėtai \Siveržia \ tavo gyvenimą, dairykis
dovanos, kurios gauti atėjo sis žmogus.
Puikiai pasakyta.
O ko daugiau, tavo manymu, žmogus atėjo pas tave?
Štai ką pasakysiu: kiekvienas kada nors pas tave atėjęs žmo­
gus buvo atėjęs gauti dovanos. Taip darydamas, jis \teikia do­
vaną tau - galimybę išgyventi ir pajusti, Kas Tu Esi.
177
 pokalbiai su ne.,,

Kai regi šią paprastą tiesą, kai ją perpranti, tai išvysti kitą,
pačią didžiausią tiesą:

AŠ JUMS SIUNČIU TIK ANGELUS.

14

Esu sutrikęs. Ar galime uuputėlį gųžti atĮJtI? Atrodo, rado­

si talll tikrų prieštaravinų. Juk sakęs, kad kartais geriausia
pagalba - tai palikti žnDgų '1ieną. o paskui tvirtinai: nie­
kada neatsisakyk padėti kitaln, jei nųtai, kad jam reikia
pagalbos. Šie du teigµuai tarpusa"Y.ie tarsi nedera.

Leisk paaiškinti.
Niekada nesiūlyk tokios pagalbos, kuri žmogui atima ga­
lias. Niekada nebruk pagalbos pagal savo supratimą. Parodyk
viską, ką gali duoti, o tada išklausyk, ko žmonės nori, ir su­
prask, ką jie yra pasirengę priimti.
Teik pagalbą, kurios pageidaujama. Dažnai žmogus ar žmo­
nių grupė pasako arba parodo savo elgesiu, kad jis ar jie tenori
likti vieni. Todėl kad ir ką tu norėtum jiems duoti, palik juos
ramybėje - tokiu būdu dovanosi jiems Didžiausią Dovaną.
Stenkitės neduoti nieko, kas sekina galias. O galias sekina
tai, kas skatina ar sukelia priklausomybę.
Iš tiesų visados bus būdas padėti taip, kad tam, kuriam
padedate, suteiktumėte galių.
Žmogaus keblios padėties nepaisymas, jei jis tikrai nori
jūsų pagalbos, nėra problemos sprendimas, nes padėdami per
mažai suteiksime nė kiek ne daugiau galių, kaip padėdami
per daug. Būdami plačios sąmonės neturėtumėte užsimerkti,
kai matote išties keblią savo brolių ir seserų padėtį; nedera
sakyti, jog didžiausia dovana, kurią galite dovanoti - tai leisti
jiems „patiems ieškoti išeities". Toks požiūris atspindi begali-

178 179
 pol<a/biai iliU Devu

nj vadinamųjų doruolių pasipūtimą. Jūs tokiu būdu tiktai

pateisinate savo neveiklumą.
Vėl noriu priminti Jėzaus gyvenimą rr JO mokymą.
Nes kaip tik Jėzus pranešė jums, kad Aš tariau sėdintie­
siems Mano dešinėje: ,,Ateikite, palaimingiausieji iš Mano vai­
kų, imkite karalystę, kurią jums paruošiau. Nes kai buvau 15
alkanas, pamaitinote Mane, kai buvau ištroškęs, pagirdėte Ma­
ne, kai neturėjau pastogės, suteikėte Man prieglobstį. Buvau
nuogas, o jūs Mane aprengėte, sirgau, o jūs Mane lankėte,
buvau uždarytas l kalėjimą, o jūs Mane guodėte." Aš Tmie iųyliu, ar žinai?
O jie tada atsakė Man: ,,Viešpatie, kada gi Tu buvai alka­ Žinau, kad myli. Ir Aš tave myliu.
nas, o mes Tave pamaitinome? Kada gi buvai ištroškęs, o mes
Tave pagirdėme? Kada gi neturėjai pastogės, o mes Tave pri­
glaudėme? Kada gi buvai nuogas, o mes aprengėme Tave? Ir
kada gi regėjome Tave sergantį ar kalintį?"
O Aš jiems atsakiau taip:
// tiesų, iš tiesų, sakau jums - kiek padarėte tiems maf.esnie­
siems Mano broliams, tiek ir Man padarėte.
Tokia yra Mano tiesa. Ir bus per amžius.

180 181

16
Kadangi. kaibwne ir apie pasaulines problenus, ir drau�
nagrinqame kai kuriuos indm.dualaus gyveninn aspektus
(juos bu�me aptarę pinrqąje kn,ygQie), norėčiau paklausti
Tmęs apie aplinką.
Ką norėtum sužinoti?
Ar aplinka tikrai yra naikinanu, kaip kad teigia kai kurie
aplinkosaugininkai, ar tie ŽIIDllėS tėra tik paklaikę radika­
lai, kainmliški liberalus kmnmistėliai, ffii baigię Beralį ir
rūkantys xd.ę?
Abiem atvejais - taip.
Kąąą???
Juokauju. Gerai, j pirmą klausimą - taip, į antrą - ne.
Vadinasi, ozono sluoksnis nyksta?� mškų plotas
mąžta?
Taip. Tačiau reikia kalbėti ne apie šiuos akivaizdžius daly­
kus. Reikia rūpintis mažiau pastebimais dalykais.
Kalbėk aiškiau.
Na, kad ir spartus derlingų žemės plotų mažėjimas. Jei
taip bus ir toliau, jūs greitai neturėsite dirvožemio, kuriame
galėtų augti jūsų maistas. Juk dirvožemiui reikia laiko atsista-
182
�dialo§ps
tyti, o jūsų į korporacijas sus1v1eniję fermeriai laiko neturi.
Jiems reikalingas sklypas, kuris būtų produktyvus, produkty­
vus, produktyvus. Tad ilgaamžė sėjomainų patirtis buvo vi­
siškai atmesta arba sėjomainos sutrumpintos. Laiko stygiui
kompensuoti į dirvą ėmėte terpti chemikalus - taip ji grei­
čiau atgauna derlingumą. Tačiau šiuo atveju - kaip ir visais
kitais - jūs negalite sukurti Motinos Gamtos pakaitalo, kurio
veiklos rezultatai būtų bent panašūs į Jos.
Po visa ko išėjo taip, kad erozija suplonino derlingąjį dirvos
sluoksnį - vietomis iki vos kelių colių. Kitaip tariant, jūs augina­
te vis daugiau ir daugiau maisto dirvąje, kuriąje lieka vis mažiau
ir mažiau maisto medžiagų. Nebėra geležies. Nebėra mineralų.
Nebėra nieko, ko tikitės iš dirvožemio. Dar blogiau - dabar val­
gote maistą, kuris pilnas chemikalų, supiltų į dirvą beviltiškai
stengiantis ją atgaivinti. Nors kūnui daromos žalos iš karto nepa­
stebite, tačiau, deja, laikui bėgant jums paaiškėja, kad į organiz­
mą patekę chemikalai sveikatos tikrai nestiprina.
Žmonės dar ne itin suvokia intensyvaus ūkininkavimo su­
keltą dirvos erozijos problemą, tačiau derlingojo žemės sluoks­
nio nykimas - ne vien skandalingai nusiteikusių aplinkosau­
gininkų fantazija. Paklauskite kiekvieno dirvožemį tyrinėjan­
čio mokslininko ir išgirsite gausybę patvirtinimų. Tai labai
rimta pasaulinė problema, kuri plinta tarytum epidemija.
Tai tik vienas pavyzdys, kaip jūs žalojate ir sekinate savo
Motiną Žemę, visos gyvybės davėją, visiškai nekreipdami dė­
mesio į jos poreikius ir natūralius procesus.
Jūs mažai kuo tesirūpinate savo planetoje - jums rūpi pa­
tenkinti savo aistras, šios minutės poreikius (dažniausiai be
reikalo išpūstus) ir beribį troškimą turėti Daugiau ir Geriau.
Tačiau jums - visai žmonių giminei - laikas savęs paklausti,
kada gi pagaliau bus gana?
O kodėl mes neklausome smo aplinkosaugininkų? Kodėl
nekreipiame dėmesio įjų perspęiious?
183
 poknlbiai su Dkw,
Šiuo ir visais kitais atvejais, kai kalbama apie gyvenimo
kokybę ir būdą ši.qje planetoje, galioja tam tikrai labai aki­
vaizdūs stereotipai. Jūs esate sukūrę posakį kuris puikiai atsa­
ko į tavo klausimą: ,,Sek pinigų pėdsakais."
Ar � bent nedrųiai tikėti, kad šios prnblemos kada
nors bus išspręstos - juk dabar susiduriame su tokiu klas-
1ingu ir g,alingµ pasipriešininn?
Viskas paprasta. Panaikinkite pinigus.
Panaikinti pinig,.Js?
Taip. Na, bent jau panaikinkite jų neskaidrumą.
Nesuprantu...
Dauguma žmonių slepia daiktus, kurių jie gėdijasi. Kaip
tik todėl didžioji dalis jūsų slepia savo seksualumą ir kaip tik
todėl beveik visi jūs slepiate savo pinigus. Kitaip tariant, jūs
nesate atviri, kai reikalas paliečia jūsų finansus. Manote, kad
pinigai yra labai asmeniškas dalykas. Štai kokia problema.
Jei kiekvienas žinotų viską apie kiekvieno finansinę situaci­
ją, jūsų šalys ir jūsų planeta neregėtai suklestėtų. Tada įsiga­
lėtų teisingumas ir lygybė, sąžiningumas ir visuomeninės ge­
rovės prioritetai.
Dabar rinka ir teisingumas, lygybė, sąžinė bei bendras la­
bas - nesuderinami dalykai, nes pinigus labai paprasta slėpti.
Iš tiesų jūs net fiziškai galite nesunkiai paimti ir juos paslėpti.
Be to, esama daugybės būdu, kaip išradingi buhalteriai gali
padaryti, kad įmonės pinigai „pasislėptų' ar net „dingtų'.
Kadangi pinigus įmanoma paslėpti, nėra jokios galimybės
tiksliai žinoti, kiek vienas ar kitas žmogus turi pinigų ir ką su jais
daro. Todėl kyla didelė nelygybė, atsiranda galimybių sukčiau­
ti. Pavyzdžiui, bendrovėse dviem tą patį darbą dirbantiems žmo­
nėms gali būti mokamas gana skirtingas atlyginimas. Vienam jie
184
neifi/ot!linas dialąps
gali mokėti 57 tūkstančius dolerių per metus, o kitam - 42
tūkstančius, nors abu jie atlieka visiškai tą pačią funkciją, o pir­
majam darbuotojui mokama daugiau vien todėl, kad jis turi vie­
ną daiktą, kurio antrasis neturi.
Kąjis turi?
Penį.
Ak!
Taigi. Iš tikrųjų „ak".
Tu šio to nesupnurti. Kadangi turi penį, pirmllsis darl:Juo­
tqjas yra� už antrąjį: gerokai nuO\IUkesnis, dvi­
gubai SUIIllUleSDis ir akhiaizdu - pqjėgslis.
Hmm. Neatsimenu, kad būčiau kūręs jus tokius skirtin­
gus. Turiu galvoje jūsų sugebėjimus.
Na, sukūrei, ir labai stebiuosi, kad Tu šito oežioai. Kiek­
'1ienas planetqje 1ai žino.
Geriau jau liaukimės dabar, nes žmonės iš tikro pagalvos,
jog kalbame rimtai.
Nori pasakyti, kad re? Ką gi, mes kalbanĖS rudai! Taip
kalba '1isi šios planetos mDDės. Ir tik dėl to DDterys negali
bii1i nei daugelio religijų heotikės, nei siekti atsakingų pa­
reigą_ kokiqje nors didelius pinigus žarstančiąie korųJani­
jąie, nei pilotuoti lėktu�, nei...
Taip, dalykas aiškus. Mano manymu, bent jau atlyginimų
skirtumus būtų kur kas sunkiau nuslėpti, jei finansinės ope­
racijos būtų atliekamos viešai, o ne slaptai. Ar gali įsivaizduo­
ti, kas prasidėtų kiekvienoje Žemės rutulio darbo vietoje, jei
kompanijos būtų priverstos skelbti visų savo darbuotojų algų
185
 polmlbim su Diem
dydį? Ne tam tikros kategorijos darbuotojų atlyginimų apim­
tį, o kiekvienam konkrečiai išmokėtą pinigų sumą.
Supnmtmna, dabar pinigai išg;aru.Qja ir nepaliekajokiąpėd­
sakų.
Aha.
Ir dar: ,,.Jeigu � ne� 1ai ir pihas neskauda".
Aha.
Ir dar: ,,.Jei � jai nokėti 1rečdaliu IIDŽiall, 1ai kodėl
turiine nokėti 1rečdaliu daugiau?"
Aha, aha.
0a ir pa1aikaviDDs bosui, ir vidinė konkurencija, ir -.tt­
IUUiqi koopmiją poli� ir...
Ir daugybė kitokių dalykų dingtų iš pasaulio, jei tik liau­
tumėtės slėpę pinigų pėdsakus.
Pamąstyk apie tai. Jei tiksliai žinotumėte, kiek pinigų turi
kiekvienas jūsų ir kiek gauna kiekviena pramonės šaka bei kor­
poracija ir kiekvienas jų darbuotojas, jei dar žinotumėte, kaip
kiekvienas asmuo ir kiekviena korporacija tuos turimus pini­
gus leidžia, - ar nutuoki, kaip pasikeistų reikalai?
Pamąstyk apie tai. Kaip manai, kokia linkme tada viskas
pakryptų?
Visiškai aišku, kad žmonės nebesitaikstytų su 90 procentų
pasaulyje vykstančių dalykų, jei žinotų, kas iš tikro vyksta.
Visuomenė, jeigu žinotų faktus, niekada nesutiktų su itin ne­
proporcingu turto paskirstymu, o dar labiau - su būdais, kaip
jis \gYtas ar kaip yra gausinamas.
Niekas taip greitai nepriverčia pradėti tinkamai elgtis kaip
\dėmus viešas žvilgsnis. Štai kodėl vadinamieji „saulėtekio" ir
,,saulėlydžio" \Statymai padėjo atskleisti taip daug baisios ne-
186
nejtikėtinas dialogas
tvarkos politikoje ir vyriausybėse. O viešieji klausymai ir vie­
šieji svarstymai nepaprastai padėjo išgyvendinti nuo trečiąjo,
ketvirtojo, penktojo ir šeštąjo dešimtmečių užsilikusias intri­
gas, kurios buvo apraizgiusios merijas, mokyklų tarybos, po­
litikų kabinetus, taip pat ir vyriausybę.
Atėjo laikas truput\ ,,apšviesti" ir jūsų planetąje vykdomus
atsiskaitymams už prekes bei paslaugas.
Ką Tu siūlai?
Tai ne pasiūlymas, tai raginimas. Raginu jus mesti šalin vi­
sus savo pinigus, visus popierėlius ir monetas, visas nacionalines
valiutas ir pradėti iš pradžių. Sukurti tarptautinę monetarinę
sistemą, kuri būtų visiškai atvira visiems, visiškai skaidri, tuąjau
pat tikrinama, tobulai apskaitoma. Įkurkite Pasaulinę atsiskaity­
mų sistemą, kuri žmonėms už pateiktas paslaugas ir pagamintus
produktus \rašytų pinigus \ są,<;kaitą, o už gautas paslaugas ir
suvartotus produktus - nurašytų nuo są.<;kaitos.
Viskas remsis kreditų ir debetų sistema. Investicijų prie­
augis, paveldėjimas, lažybų laimėjimai, premijos ir darbo už­
mokestis, arbatpinigiai ir piniginės dovanos, - žodžiu, viskas.
Ir nieko neturi būti galima pirkti neturint kredito. Negali
būti jokių kitų apyvartinių pinigų. Be to, kiekviena są,<;kaita
turi būti vieša.
Sakoma: parodyk man žmogaus banko są,<;kaita, ir aš pasa­
kysiu, kas jis yra. Ši sistema veiktų pagal panašų scenarijų.
Žmonės žinotų ar bent galėtų žinoti apie kiekvieną kitą žmo­
gų kur kas daugiau, nei žino dabar. Jūs ne tik daugiau žinotu­
mėte vieni apie kitus - jūs turėtumėt daugiau informacijos
apie viską. Daugiau būtų žinoma, kiek įmonės gauna ir išlei­
džia pinigų bei kiek joms kainuoja prekės. (Ar gali \Sivaizduo­
ti, kas būtų, jei tmonėms reikėtų kainos etiketėje nurodyti du
skaičius - prekės kainą ir jos savikainą} Ar tai tik numuštų
prekių kainas, ar \vyktų dar kas nors? Gal padidėtų konkuren-
187
 pola,11,;ai su Diel'U
cija ar suaktyvėtų prekyba mugėse? Neįmanoma net įsivaiz­
duoti, kokios būtų tokio viešumo pasekmės.)
Pasaulinėje atsiskaitymų sistemoje (PAS) debetų ir kredi­
tų judėjimas būtų iš karto matomas ir visiškai skaidrus. Vadi­
nasi, bet kas bet kuriuo metu galėtų patikrinti kiekvieną as­
meninę ar organizacijos sąskaitą. Niekas nebūtų laikoma pa­
slaptyje, nebeliktų „privačių reikalų".
PAS kasmet atskaitytų 10 procentų visų pajamų tiems,
kurie savanoriškai sutiktų su tokiu atskaitymu. Nebūtų paja­
mų mokesčio, jokių ataskaitų blankų, jokio gudravimo skai­
čiuojant, nereikėtų jokio „atsarginio veiksmų plano", jokio akių
dūmimo. Kadangi visi įrašai bus vieši, kiekvienas visuomenės
narys matys, kas pasirinko aukoti 10 procentų bendrosios ge­
rovės reikmėms, o kas ne. Sis savanoriškas atskaitymas būtų
skiriamas visoms vyriausybinėms programoms finansuoti
toms programoms, kurioms balsuodami pritartų žmonės.
Visa sistema būtų labai paprasta, labai skaidri.
Pasaulis su tokiu dalyku niekuomet oesu1iks.
Žinoma, kad nesutiks. Ar žinai kodėl? Nes tokia sistema ne­
leistų vieniems daryti tai, ką jie nori nuslėpti nuo kitų. O kodėl jūs
norite slapukauti? Pasakysiu: todėl, kad dabar gyvenate sociali­
nės sąveikos sistemąje, kurioje labai svarbu „turėti pranašumą'',
,,būti pirmam" ir kurioje „išlieka geriausiai prisitaikę".
Kai jūsų visuomenės (kaip ir kiekvienos tikrai šviesios vi­
suomenės) tikslas bus visų išlikimas, kai nauda bus vienoda
visiems, kai visiems bus garantuojamos geros gyvenimo sąly­
gos, tai nebereikės slaptumo, tylomis sudarytų sutarčių, už­
kulisinių manevrų ir „nešvarių'' pinigų.
Ar supranti, kokia būtų išgyvendinta karupcija (o ką jau
kalbėti apie mažesnes nedorybes bei neteisėtumus!), jei įdieg­
tumėte tokią sistemą?
O jos paslaptis, jos šūkis - skaidrumas.
188
�dialogas
Oho! Tai bent koncepcija. Tai bent idija. Visiškas misų
DDDetariniŲ � skaidrumas. Aš nepaliaudamas ieškau
prie2JIS1ies, kodėl tai turėtų bū.ti ,,klaidinga", kodėl tai tu­
rėtų bū.ti ,,negerai"' 1ačiau nerandu.
Ir nerasi, nes tu neturi ką slėpti. Tačiau įsivaizduok, ką da­
rys piniguočiai ir pasaulio galingieji, kaip jie šauks, jei pajus,
kad kiekvieną jų judesį, kiekvieną pirkimą ir pardavimą, kiek­
vieną sandorį, kiekvieną įmonės veiksmą, kainos ar atlygini­
mų nustatymą, kiekvieną jų sprendimą gali patikrinti bet kas -
tereikia žvilgtelėti į ataskaitas.
Štai ką pasakysiu: greičiau už skaidrumą teisingumo neįves
niekas.
Skaidrumas yra tik kitas žodis tiesai pavadinti.
Pažinkite tiesą ir tiesa jus išlaisvins.
vyriausybės, korporacijos bei galingieji tai žino, todėl siekia,
kad paprasta ir akivaizdi tiesa niekados netaptų jų prižiūrimų
politinių, visuomeninių ar ekonominių sistemų pamatu.
Šviesiose visuomenėse paslapčių nėra. Kiekvienas žino, ką
turi kitas, kiek kitas gauna, kiek kitas moka išmokų, mokesčių
ir priedų, ką kiekviena kita įmonė įgyja, ką perka ir parduoda,
už ką ir kokį gauna pelną bei visa kita, vienu žodžiu - viską.
VISKĄ
Ar žinai, kodėl tai įmanoma tiktai šviesiose visuomenėse?
Todėl, kad tokiose visuomenėse niekas nenori nieko gauti ar
turėti kieno nors kito sąskaita.
Tai radikalus � būdas.
Primityviose visuomenėse jis iš tiesų atrodo radikalus. Ta­
čiau šviesiose visuomenėse jis visiškai įprastas.
lVJane sudOIDIIO ta „skaidrumo" koncepcija. Ar � ją
taikyti plačiau, ne tik finansiniuose reikaluose? Ar gali ji
būti misų asrnenioią_ santykių Jm;,•Dg11-S?
18:)
 poladl,;ai su Diel1U
Tikėkimės.
Vis dėlto nėra.
Kol kas jūsų planetqje toks elgesys nėra taisyklė. Daugelis
žmonių dar labai daug ką slepia.
Kodėl? Kasjuos�?
Asmeniniuose santykiuose (ir santykiuose apskritai) sla­
pukauti verčia netekties grėsmė. Taip elgtis verčia baimė, kad
gali ko nors netekti ar ko nors negauti. Vis dėlto geriausi as­
meniniai santykiai ir jau tikrai geriausi meilės ryšiai užsimez­
ga tada, kai kiekvienas žino apie kitą viską; tai santykiai, ku­
riuose skaidrumas yra ne lozungas, o gyvas žodis; tai santykiai,
kuriuose nėra jokių paslapčių. Taip bendraujant niekas nėra
nuslepiama, niekas nepridengiama ir niekas nepagražinama.
Niekas nelieka neištarta ar nepaminėta. Nebūna jokių spėlio­
jimų, jokių žaidimų, niekas nieko nešokdina, nesistengia „pa­
žiūrėti į kortas", nesiekia vienas kito pergudrauti.
Tačiau jei kiekvienas žinos, ką kiekvienas gahqia. •.
Liaukis. Kalbu ne apie tai, kad nebeliks asmeninio gyveni­
mo, asmeninės erdvės. Visai ne apie tai.
Kalbu apie paprastą ir nuoširdų bendravimą - tiesiog sakyki­
te tiesą, o netiesos netarkite, kad ir kaip knietėtų. Niekada ne­
meluokite, niekada nieko neslėpkite, niekada nemanipuliuokite
mintimis ir žodžiais, niekada neiškreipkite tiesos, nes dabar ben­
draudami žmonės ją iškraipo tūkstančiais įvairių būdų.
Kalbu apie sąžinę, apie tiesų žodį. Tai būtų garantija, kad
kiekvienas žmogus turi visą informaciją apie vieną ar kitą da­
lyką. Kalbu apie dorą ir atvirumą, na... ir apie skaidrumą.
Vis dėlto tai nereiškia, kad imsite aptarinėti kiekvieną mintį,
kiekvieną asmeninę baimę, kiekvieną tamsesnį prisiminimą ar
nuomonę. Tai būtų nebe skaidrumas, o liga, beprotybė.
190
ne;ti/a!tinas džalotųlS
Taigi mes kalbame tik apie paprastą, tiesų, nevingrų, atvi­
rą, dorą, tobulą bendravimą. Nuostabi idėja, nors nenauja.
Gali pakartoti?
Nuostabi idėja, nors nenauja.
l\1atyt, bu� �e.
Juokauji? Esu ten dabar.
Kalbu riittai - tai didinga �a. Tik �ok: '1isuome­
nė, suburta aplinkui SkaidruIID Pradą,. Ar tikrai lllllllai.,
kad tai būtų�?
Štai ką pasakysiu: jau kitą dieną išnyktų pusė pasaulio blo­
gio. Ir pusė rūpesčių, konfliktų, pykčio, nuoskaudų...
O aš IIJllliyčiau, kad viskas prasidės kaip tik nuo pykčio ir
nuoskaudų. Kai wn sužinos, kiek kartų Tidudnis ŽDDgJlS
buvo apgautas, išnaudotas, kiek bufl> juo manipu]iuąjama
ir j3Ill meluqiama, tai tikrai bus ir pykčio, ir nuoskaudų.
Nors ,,skaidnmDs" w;a tai gJ1)i išvalyti per 60 dienų - ne­
liks net pėdsako.
Darsyk siūlau pagalvoti.
Ar galėtum gyventi tokį gyvenimą? Be jokių paslapčių? Vi-
siškai skaidriai?
Jei ne, tai kodėl?
Ką slepi nuo kitų, kad šie nesužinotų?
Kokią netiesą sakai žmonėms?
Kokios tiesos kitiems nesakai?
Ar melas ir nutylėjimas nuves jūsų pasaulį ten, kur tikrai
norite, kad jis būtų? Ar tyla bei slaptumu pridengtas sukčia­
vimas rinkoje ir asmeniniame gyvenime jums išties toks nau­
dingas? Ar „privatumas" yra tikrai tas dalykas, kuriuo remiasi
jūsų vyriausybės, korporacijos ir individai?
191
 poladl,;ai su Diel1U
Kas atsitiktų, jei visi išvystų viską?
Cia esama tam tikros ironijos. Tai juk tas pats dalykas, dėl
kurio taip drebėjai prieš pirmąj\ susitikimą su Dievu. Tu bi­
jojai, kad balius baigsis, šokiai taip pat, kova su šešėliais liau­
sis, o begalės didelių ir mažų sukčių prieis liepto galą - tiesio­
gine šio žodžio prasme.
Vis dėlto gera žinia ta, kad bijoti priežasties nėra. Niekas
jūsų neketina teisti, niekas nesiruošia apšaukti „blogais", nie­
kas nenori sviesti \ amžinąsias pragaro liepsnas.
(Jums, Romos katalikams, neteks ragauti net skaistyklos.)
(O jūs, mormonai, nebūsite amžiams įkalinti žemesniame
danguje, jūsų nevadins Amžinosios Pražūties sūnumis ir ne­
\Stums visiems laikams \ nežinomybės valdas.)
(O jūs . . . )
Štai toks bendras vaizdas. Kiekvienas, remdamasis savo teolo­
gijos doktrinomis, turi susikūręs tam tikrą idėją, tam tikrą Bai­
siausios Dievo Bausmės sampratą. Nenoriu sakyti - matau, kolq
malonumą jums teikia ši drama - bet... juk visa to nėra.
Kai liausitės bijoję, kad mirties valandą gyvenimas taps
skaidrus ir jums reikės už viską atsiskaityti, manau, taip pat
nebesibaiminsite skaidrumo dar būdami gyvi.
Ar tai nebus...
Ne, nebus. Pradėk štai kaip: atsiversk knygos pradžią ir dar
kartą perskaityk apie Penkias Tiesos Sakymo Pakopas. Įsimink šį_
model\ ir pritaikyk j\. Siek tiesos, kalbėk tiesą, kiekvieną dieną
gyvenk tiesiai. Ir kai esi vienas, ir kai bendrauji su žmonėmis.
Būsi nuogas. Būsi skaidrus.
:M"an baugµ. Išties baugµ.
Ko gi bijai?
Bijau, kad ffii gali nusisukti. Bijau, kad niekas IDIIJę!i dau­
giau nebeiųylės.
192
ne;ti/a!tinas džalotųlS
Suprantu. Tau atrodo, jog turi meluoti žmonėms, kad jiems
patiktum?
Ne wm taip - meluoti. Tik ne viską�-
Prisimink, ką kalbėjau pirmiau. Juk nesakiau, kad turi iš­
plepėti kiekvieną jausmą, mint\, idėją, būgštavimą, prisimi­
nimą ar dar ką nors. Kalbu tiesiog apie tiesos sakymą - tolq,
kuris parodytų, kas tu išties esi. Juk mylimo žmogaus akivaiz­
doje gali būti fiziškai nuogas, ar ne?
Taip.
Tai kodėl negali būti visiškai nuogas ir emociškai?
Antra kur kas sunkiau negµ pirnn. ..
Suprantu. Tačiau vis vien patariu taip elgtis, nes laukia
didelis atlygis.
KągJ, reikia pripažinti,jogTu iškėlei kelias {damas idęias:
jokių slaptų sandėrių, visuomenę kursime skaidrnDD prin­
cipu ir '1isieilli apie viską visada � tiesų. Oho!
Šiais keliais pradmenimis remiasi ištisos visuomenės. Švie­
siosios visuomenės.
Nenuciau nė vienos.
Aš kalbu ne apie jūsų planetą.
Štai kaip?!
Ir net ne apie Saulės sistemą.
ŠTAI KAIP?!
Tačiau nereikia palikti savo planetos, net nereikia peržengti
slenksčio, kad imtum jausti, kas tai yra Naujoji Mąstymo Sis-
193
 poknlbiai .>U Dievu

tema. Pradėk nuo savo šeimos, nuo savo namų. Jei esi versli­
ninkas, pradėk nuo verslo. Visiems bendradarbiams sakyk tiks­
liai tai, ką darai, ką veikia bendrovė ir kur dedami pinigai,
kuo užsiima kiekvienas darbuotojas. Vien tokiomis kalbomis
tu išvarysi iš jų velnią - tikrąją šių žodžių prasme. Vien tokio­
mis kalbomis tu išvarysi išjų velnią. Jei kiekvienas verslininkas 17
imtų taip elgtis, darbas daugeliui nebebūtų gyvas pragaras,
nes rastųsi lygybė, teisingumas ir atitinkami atlyginimai.
Sakyk savo pirkėjams, kiek iš tiesų kainuoja tavo prekė ar
paslauga. Etiketėse rašyk abu dydžius: savikainą ir prekės par­ Girdžiu Ta� iššokį. Girdžiu. Papasakok apie gyvenimąšiqje
davimo kainą. Ar vis dar gali didžiuotis tuo, kiek prašai? O gal planetQie daugiau. Kaip ž.oDnėm5 �nti, kad nebereikė­
būgštauji, jog kas nors, matydamas savikainos ir pardavimo tų kariauti?
kainos santykį, pasakys, jog tu ,jį plėši"? Jei taip, tada, užuot
Tarp tautų visuomet bus nesutarimų, nes nesutarimai yra
,,plėšęs" klientą, pasvarstyk, kaip reikėtų suderinti kainodarą,
tik individualumo požymis - beje, sveiko individualumo. O
kad kaina taptų padori.
štai prievartinis nesutarimų sprendimas yra visiškos nebrandos
Turėkite drąsos pradėti taip tvarkytis. Raginu jus.
požymis.
Jums bus privalu pakeisti mąstymą. Jūs rūpinsitės savo
Nėra jokios priežasties, dėl kurios negalima būtų išvengti
klientais taip pat, kaip dabar rūpinatės savimi.
prievartos, tereikia tautų noro.
Naująją Visuomenę galite imti kurti dabar, čia, šiandieną.
Gal kai kam atrodo, kad šį norą gali sukelti nesuskaičiuo­
Jūsų teisė rinktis: ar toliau remti senąją sistemą, ar praminti
jamos žmonių aukos ir suluošinti gyvenimai, tačiau tokiose
naują kelią ir parodyti jį savo pasauliui.
primityviose visuomenėse kaip jūsų yra kitaip.
Eik tuo naujuoju keliu. Visomis prasmėmis. Ne vien ver­
Kol tarsitės galį kivirčą laimėti, kivirčysitės toliau. Ir kol
sle, ne vien asmeniniuose santykiuose, ne vien politikoje ar
manysite, kad galite laimėti karą, kariauti nesiliausite.
ekonomikoje, ne vien religijoje ar tikėjimo dalykuose, ne vien
išgyvendamas šią tikrovę, o visomis prasmėmis. Koks gl būtų atsakynu.s?
Būk naujasis kelias. Būk aukščiausias kelias. Būk didin­
giausias kelias. O tada galėsi iš tiesų pasakyti: Aš esu kelias ir aš Atsakymo neturiu, Aš tik
esu gyvenimas. Sekite manimi. Žinau, žinau! Tu tik stebi ir atkreipi dėmesį.
Jei visas pasaulis seks tavimi, ar būsi patenkintas, kur jį vedi?
Štai koks šios dienos klausimas. Taip. Taigi atkreipiu dėmesį darsyk: greitai išspręsti šią
problema galite įsteigę vadinamąją vieningo pasaulio vyriau­
sybę, pasaulinį ginčų reguliavimo teismą (tokį, kurio spren­
dimai negalėtų būti ignoruojami kaip dabartinio Tarptauti­
nio teismo) ir pasaulines taikos palaikymo pajėgas, galinčias

194 195
 pokal/Jiai ... Diel1u
užtikrinti, kad nė viena šalis - kad ir kokia galinga ar įtakinga
ji būtų - daugiau niekada nebegalėtų užpulti kitos šalies.
Tačiau prievarta žemėje, suprantama, liks. Nes prievartą Tai­
kos palaikymo pajėgos slopins tik prievarta. Kaip minėjau pir­
moje mūsų knygoje, jei nepasiseka sustabdyti despoto, tai jam
tik suteikia jėgų. Būna, kad vienintelis būdas išvengti karo -
tai kariauti. Būna, kad turite daryti tai, ko nenorite, nes tik
tokiu būdu galite pasiekti, kad daugiau niekada šito daryti ne­
bereikėtų! Sis akivaizdus prieštaravimas kyla iš Dieviškosios Di­
chotomijos: kartais norėdami ką nors pasiekti - šiuo atveju
kalbame apie taiką - pirmiausia turime to dalyko atsisakyti!
Kitais žodžiais tariant, norėdamas pažinti save Tokį, Koks
Esi, dažnai turi tik vieną būdą - patirti, Koks Tu Nesi.
Visiškai akivaizdu, kad jėga jūsų pasaulyje daugiau nebe­
gali būti neproporcingai pasiskirsčiusi po atskiras šalis - ją
turi perimti visų valstybių sąjunga. Tik taip pagaliau būtų
galima sulaukti taikos, ramiai atsikvėpti ir saugiai jaustis, nes
nė vienas despotas, kad ir kokia galinga būtų jo nacija, dau­
giau niekada nebegalės ir nebenorės veržtis į kitos šalies že­
mes, nebetrikdys jos ramybės.
Mažesnėms šalims daugiau nebereikės būti priklausomoms
nuo didesniųjų šalių geros valios, už kurią dažnai būdavo pri­
valu pusvelčiui atiduoti savo išteklius ir skirti geriausias že­
mes užsienio karinėms bazėms. Šioje naujoje sistemoje pačios
mažiausios valstybės nacionalinį saugumą garantuotų nebe tai,
už kieno nugaros ta valstybė slepiasi, o tai, kas stovi užjos.
Jei būtų užpulta viena valstybė, visos 160 valstybių stotų į
bendrą gretą. Jei bent vieną valstybę kas nors paliestų, visos
160 šalių pasakytų Ne!
Taip pat nebeliktų grėsmės, kad didesnės valstybės šanta­
žuos mažesnes ekonomiškai; šios, kad gautų užsienio parainą,
nebebūtų verčiamos veikti pagal diktatą.
Suprantama, atsiras daug nepatenkintų, esą tokia globalinės
vyriausybės sistema griaus šalių nepriklausomybę ir kiekvienos
196
nejtikėtinas dialogas
atskiros šalies didybę. O iš esmės ši sistema tik sustiprintų ir ne­
priklausomybę, ir didybę. Štai kur tikroji priežastis - juk di­
džiosios šalys savo nepriklausomybę užtikrina jėga, o ne įsta­
tymais ar teisingumu. Nebebūtų taip, kad didžiosios šalys
viską, ko reikia, gautų automatiškai - joms būtų privalu pai­
syti visų šalių interesų. Be to, jos nebegalėtų valdyti ir slėpti
pasaulinių išteklių, iš jų būtų reikalaujama dorai dalytis bei
tolygiai skirstyti pelną visiems pasaulio žmonėms.
Vieninga pasaulio vyriausybė turėtų sukurti tam tikras el­
gesio taisykles, pagal kurias būtų saugomas prigimtas visų žmo­
nių orumas. Štai ko taip siaubingai bijo „turčiai" - jie juk
nori, kad vargšai ieškotų laimės kur nors kitur, ir visiškai ne­
paiso, kad tą jų „laimę" jie laiko savo rankose.
Vis dėlto atrodo, kad kalbame apie turto perdalijinų. O
ką dacyti su tais, kurie nori turėti daugiau ir� dėl to
paplušėti - juk jiems reikės dalytis su 1ais, kurie sunkiai
dirbti nenusi1eikę?
Pirma, kalbame ne apie tuos, kurie nori „sunkiai dirbti", ir
ne apie tuos, kurie lieti prakaito nenori. Tai primityvus argu­
mentas, kuriuo dažniausiai remiasi „turčiai". Kalbame apie
galimybes, o ne apie norus. Todėl, keičiant socialinę tvarką,
tikroji ir pirmoji užduotis bus suteikti kiekvienam asmeniui
ir kiekvienai šaliai lygias galimybes.
To niekaip negalima padaryti, kol dabartiniai pasaulio turtų
ir išteklių savininkai įsikibę laikosi šios nuosavybės.
Taip. Jau kalbėjau apie Meksiką. Nenoriu jos smarkai kri­
tikuoti, tačiau manau, kad ši šalis yra puikus aptariamų daly­
kų pavyzdys. Saujelė turtingų ir galingų šeimų jau ištisus 40
metų valdo visos šalies turtą ir išteklius. ,,Rinkimai" šioje lyg
ir vakarietiškos demokratijos šalyje yra grynas farsas, nes de­
šimtmečiais tos pačios šeimos kontroliuoja tas pačias politi­
nes partijas, o tai lemia, kad rimtos opozicijos nėra. Rezulta­
tas toks: ,,turtuoliai lobsta, skurdžiai skursta."
197
 pol<a/biai "" Dle.u
Jei atlyginimas pakyla nuo 1,75 dolerio per valandą iki
,,milžiniško" 3, 15 dolerio, turtuoliai giriasi, esą jie daug nu­
veikė neturtėlių labui, esą davė jiems darbą ir leido uždirbti.
Tačiau iš tiesų daug uždirba tik turčiai - pramonės ir verslo
savininkai, parduodantys prekes vidaus ir pasaulio rinkose už
milžiniškus pinigus, nes darbo jėga yra nepaprastai pigi.
Amerikos turtuoliai žino šią tiesą, todėl daugelis jų perke­
lia savo gamyklas ir įmones į Meksiką ar kitas užsienio šalis,
kuriose vergiškas darbininkų atlyginimas vilioja visai netur­
tingus valstiečius. Be to, ši.e darbuotojai pluša sveikatai kenks­
mingomis ir gyvybei pavojingomis sąlygomis, tačiau vietinė
valdžia, lobstanti iš tų įmonių veiklos, nesiima jokių priemo­
nių. Sveikatos ir darbo saugos standartų bei aplinkosaugos
reikalavimų šiose darbo vietose, galima sakyti, tarsi nėra.
Nesirūpinama ne tik žmonėmis, bet ir žeme, ant kurios jie
apgyvendinami popierinėse lūšnose greta upių, virtusių jų skal­
byklomis, o kartais ir tualetų vieta, nes kanalizacijos į namus
niekas neįveda.
Dėl tokio visiško gyventojų daugumos interesų nepaisy­
mo formuojasi visuomenė, kuri negali įpirkti daugelio savo
gaminamų produktų. Tačiau pramonės magnatams tai nė mo­
tais. Jie siunčia savo produktus į kitas šalis, kuriose gyvena
turtingesni žmonės.
Todėl man rodos, jog vieną gražią dieną ši spyruoklė trenks
atgal ir padariniai bus siaubingi. Ne vien Meksikoje - visur,
kur išnaudojami žmonės.
Revoliucijos ir pilietiniai karai bei karai tarp valstybių bus
neišvengiami, kol „turčiai", prisidengdami galimybių teikimu,
nesiliaus išnaudoti „skurdžių".
Turto ir išteklių nuosm,ybė 1apo tokia instit:ucionaJb
kitaip tariant, virto ffiUOOEIJl'"škai. įmrtintu. :laktu, jog dabar
su tuo sutinka net kai kurie wlės dori ir 1eisingi mIJDės
jiellli 1ai papasciausia atffl"os rinkos ekooxiika.
198
�dialogas
Tačiau šią teisingumo ir doros iliuziją palaiko tikjėga, ku­
rią turi turtingi žmonės ir turtingos valstybės. O iš tiesų tai
nėra nei dora, nei teisinga didžiajai daliai pasaulio žmonių ir
šalių, jiems trukdoma net bandyti i,gyti tai, ką turi i,giję Ga­
lingieji.
Mūsų aptariama valdymo sistema iš esmės perstumtų jė­
gos centrą iš išteklius turinčiųjų pusės išteklių neturinčiųjų
pusėn ir garantuotų, kad tie ištekliai būti skirstomi teisingai.
Va to galingi�i ir bijo.
Taip. Todėl priimtiniausias sprendimas šiuo atveju yra nau­
jos socialinės struktūros - vieningos pasaulio vyriausybės -
sukūrimas.
Jūs turite pakankamai įžvalgių ir šaunių lyderių, kurie im­
tųsi kurti naują pasaulį. Štai Džordžas Bušas - išmintingas,
įžvalgus, atjautus ir drąsus žmogus, o šiuolaikinė visuomenė
ne visada nori ar sugeba tas jo savybes pripažinti. Toks buvo
sovietų prezidentas Michailas Gorbačiovas - pirmasis komu­
nistinės valstybės lyderis, gavęs Nobelio taikos premiją, žmo­
gus, pradėjęs didžiules politines permainas, galima sakyti, bai­
gęs vadinamąjį šaltąjį karą. Toks buvo ir prezidentas Karteris,
kuris padėjo susitarti Beginui ir Sadatui - apie šį žingsnį nie­
kas negalėjo net svajoti, jis sumažino pasaulyje įtampą ir pri­
minė paprastą tiesą: visi požiūriai yra vertingi ir turi būti iš­
girsti, o visi žmonės yra vienodai teisūs.
Įdomu, kad šie drąsūs vadovai, anuomet �elbėję pasaulį nuo
karo, vėliau buvo nublokšti nuo politikos ir į aukščiausius postus
jų neperrinko. Neįtikėtinai populiarūs pasaulyje, namuose jie
buvo tiesiog atstumti. Tad ir sakoma, kad „savam krašte prana­
Š:IS nebūsi". Reikia pasakyti, kad jų vizijos buvo per drąsios, to­
dėl parapinio mąstymo apriboti žmonės jų nepriėmė.
Taip pat kiekvienas vadovas, išdrįsęs žengti priekin ir ra­
ginantis atsisakyti priespaudos, galingųjų yra gąsdinamas ir
juodinamas.
199
 pokalbiai su Die,,r,
Taip bus ilgai - ligi kol rasite ilgalaikį nepolitinį sprendi­
mą. Sis sprendimas - vienintelis iš tiesų teisingas - tai Naujas
Supratimas, Nauja Sąmonė, Vienovė ir Meilė.
Veiklą turi skatinti ne ekonominis, ar materialus, atlygis.
Žmonės čia dažnai klysta. O kai supainiojami prioritetai, ky­
la visos čia minimos problemos.
Jei didingumo siekis neturi ekonominio pamato (kai vi­
siems garantuotas ekonominis saugumas ir patenkinti jų es­
miniai materialiniai poreikiai), tada akstinas veikti ne išnyks­
ta, o pakinta, sustiprėja jo galia ir kryptingumas, imama siekti
tikrosios didybės, o ne laikino „didingumo", kurį skatina da­
bartiniai veiklos motyvai.
Nejau siekis gyventi geriau ir kurti � gywuinų_ smo
� - 1ai negeras -iklos �?
,,Gyventi geriau" yra prideramas siekis. Kurti „geresnį gy­
venimą" savo vaikams yra gražus veiklos motyvas. Bet čia kyla
klausimas: ką reikia daryti, kad „gyvenimas taptų geresnis"?
Kas, jūsų supratimu, yra „geresnis"? Ir kas , jūsų suprati-
. bent jau tikrai viską, ko geidžia dviejų pirmųjų grupių atsto­
mu, yra „gyvenimas"?.
Jei sakysime, kad „geresnis" - tai visko kuo daugiau (pini­
gų, valdžios, lytinių malonumų, namų, automobilių, rūbų,
kompaktinių plokštelių, - žodžiu, visko) ir jeigu sakysime,
kad „gyvenimas" - tai periodas nuo gimimo iki mirties da­
bartinėje jūsų būtyje, tada jūs ničnieko nedarote, kad i�iva­
duotumėte iš spą,<;tų, į kuriuos yra patekusi jūsų planeta.
Bet jei „geresnis" jums yra gilesnis savo Būties išgyveni­
mas ir platesnė jos raiška, o „gyvenimas" - amžinas ir nesi­
liaujantis Būties vyksmas, tai turite radę savo kelią.
,,Geresnio gyvenimo" neįmanoma sukurti kaupiant daik­
tus. Daugelis jūsų tai žino, visi sakosi tai suprantą, tačiau
jūsų gyvenimas ir sprendimai yra nepaprastai susiję su „daik­
tais".
200
ne;tilrednas dia1qps
Jūs stengiatės dėl daiktų, dirbate dėl jų, o kai šiek tiek jų
gaunate, niekada nebepaleidžiate.
Daugelio žmonių veiklos motyvas yra gauti, įsigyti, turėti
daiktų. Tie, kurie daiktais nesirūpina, nesilaiko jų įsitvėrę.
Kadangi dabar jūs siekdami didybės kaupiate viską, ką pa­
saulis jums gali duoti, tai visas pasaulis skęsta kovose. Nepa­
prastai didelė dalis žmonių grumiasi už paprasčiausią fizinį
išlikimą. Kiekviena diena jiems kupina nevilties ir pastangų
išlikti. Jie tik ir galvoja apie tai, kaip jiems likti gyviems. Ar
užteks maisto? Ar gausime pastogę? Ar nesušalsime? Nepa­
prastai daug žmonių tuo užimti ištisas dienas. Tūkstančiai
per mėnesį miršta tik todėl, kad negauna maisto.
Kur kas mažiau žmonių turi užtektinai pragyvenimo re­
sursų, vis dėlto jie grumiasi, kad įgytų daugiau - tam tikras
saugumo garantijas, kuklius, bet padorius namus, šviesesnę
rytdieną. Jie sunkiai dirba ir visą laiką suka galvą, kaip bent
kiek „pajudėti pirmyn". Galva kupina neatidėliotinų ir nera­
mių problemų.
Pati mažiausia žmonių dalis turi viską, ko tik gali įsigeisti, -
vai, - tačiau, net keista, daugelis šiqje paskutinėje grupėje vis
viena geidžia daugiau.
Jie tesirūpina, kaip išsaugoti savo turtą ir kaip jį pagausinti.
Greta šių trijų grupių dar esama ketvirtos. Ji mažiausia. Iš
tiesų net labai maža.
Šios grupės žmonės yra atsisieję nuo materialių dalykų. Jie
susirūpinę dvasinėmis tiesomis, dvasine tikrove ir dvasiniais
išgyvenimais.
Šie žmonės gyvenimą laiko dvasiniu įvykiu - sielos kelio­
ne. Į visus žmonių poreikius jie žvelgia vadovaudamiesi šiuo
požiūriu. Visa jų patirtis remiasi šiuo kontekstu. Jų kova - tai
Dievo ieškojimas, tai savosios Asmenybės atskleidimas, tai tie­
sos sakymas.
201
 pokalbua ... .Dievu neįtila!linas dialotPs

Jie vis auga, ir ta kova jau visai nebe kova, o tiesiog proce­ Kai pasirinksite būti Tuo, Kas Iš Tiesų Esate (o jūs esate
sas: Savivokos (ne pažinimo), Tobulėjimo (ne mokymosi) ir Dievo apraiška), tai daugiau nebesielgsite nedieviškai. Ir dau­
Būties (ne veiklos). giau nebereikės lipdukų ant automobilių, kuriuose rašoma:
Prief.astis stengtis, ieškoti, įtempti jėgas ir pasiekti jau visiš-­
kai kita. Pasikeičia visos veiklos prasmė, drauge pasikeičia ir DIEVE, SAUGOK MANE
pats veikėjas. Prasmė - tai pati veikla, o veikėjas tampa tuo, NUO SAVO SEKĖJŲ
kas jis yra - tiesiog „esantysis".
Taigi pirmiau visą gyvenimo veiklą skatino žemiški daly­
kai, o dabar veiklos motyvas yra patirti dangiškus dalykus.
Seniau visų pirma rūpėjo kūnas, o dabar visų pirma domi­
na dvasia.
Viskas mainosi, viskas keičiasi. Keičiasi gyvenimo tikslas, o
galų gale - ir pats gyvenimas.
,,Didingumo siekis" kinta, kartu nyksta turto troškimas,
nebereikia jo įgyti, saugoti ir gausinti.
Didingumas nebematuojamas sukauptų daiktų kiekiu. Pa­
saulio ištekliai imami pagrįstai laikyti visų pasaulio žmonių
nuosavybe. Pasaulyje, palaimintame tokios gausos, kad būtų
patenkinti pagrindiniai visų žmonių poreikiai, kaip tik prade­
dama atsižVelgti į pagrindinius visų žmonių poreikius.
Kiekvienas norės taip gyventi. Nebereikės mokėti privalo­
mų mokesčių. Visi savanoriškai perduos 10 procentų savo pa­
jamų remti tiems, kurių pajamos mažesnės. Tūkstančiai ne­
galės stovėti ir abejingai žiūrėti, kaip tūkstančiai kitų miršta
badu - ir ne dėl maisto trūkumo, bet dėl žmogiškumo sto­
kos, dėl nenoro sukurti paprastą politinį mechanizmą, kuris
garantuotų, kad žmonės būtų sotūs.
Šios moralinės nedorybės, taip plačiai paplitusios dabarti­
nėje primityvioje jūsų visuomenėje, būtų išnaikintos visiems
laikams - nuo tos dienos, kai jūs pakeistumėte savo didingu­
mo siekį, jo sampratą.
Jūsų naujasis siekis - tai tapti tuo, kuo būti Aš jus sukū­
riau: fiziniu Paties Dievo atvaizdu.

202 203

18
Pažiūrėkhne, kaip man sekasi sekti Irintį. lVles kalbijone
apie pasaulio lygybę. apie pusiausvyrą,, kai WlOS šalys klau­
so v.ieningos pasaulio �sybės ir� žnDnės dalijasi pa­
saulio turtais.
Kalbėdamas apie lygybę atmink, jog kalbama apie lygias
galimybes, o ne apie faktinę lygybę.
Iš tiesų „lygybė" yra nepasiekiama, ir būkime dėkingi, kad
taip yra.
Kodėl?
Nes lygybė yra vienodumas, o pasauliui jo mažiausiai reikia.
Aš čia kalbu ne apie kažin kokių robotų pasaulį kuriame
kiekvienas gauna lygią dalį iš Centrinės Didžiojo Brolio vy­
riausybės.
Kalbu apie pasaulį, kuriame yra garantuoti du dalykai:
l. Esminių poreikių tenkinimas
2. Galimybė kopti aukštyn
Pasaulio ištekliai - didžiuliai, gausa - neaprėpiama, o jūs
visiškai nesusitvarkote su šiais dviem paprastais dalykais. Jūs
milijonus saviškių laikote ant žemiausio socialinio ekonomi­
nio laiptelio, be to, esate sukūrę pasaulėvaizdį, pagal kurį jiems
ten ir dera būti. Jūs leidžiate kasmet mirti tūkstančiams žmo­
nių dėl elementarių dalykų stokos.
204
nątila!tinas dialoĮĮps
Visos pasaulio didybės akivaizdoje jūs nesuradote būdo,
kaip išlikti didingiems ir neleisti žmonėms (netgi vaikams!)
mirti iš bado, o ką jau kalbėti apie tarpusavio žudynes... Fak­
tiškai jūs žudote žmones todėl, kad jie su jumis nesutinka.
Jūs esate primityvūs.
0 DES IDIIKBIE, jog esaDE gana�
Pirmasis primityvios visuomenės požymis - kai ji mano,
jog yra pažangi. Pirmasis primityvios sąmonės požymis - kai
ji įsitikinusi, jog yra nušvitusi.
Ką Įj, apibendrinkhne. 1VJes galiIIE pakilti ant pimosi.OS
eqjucijos laiptų pakopos kiekv.iemung;aranunę 1as dvi fim­
damentalias reikmes...
Turite žengti du žingsniu, turi įvykti du pokyčiai: vienas -
jūsų politinėje sistemoje, antras - jūsų dvasioje.
Vieninga Pasaulio vyriausybė - tai didžiulius įgaliojimus
turintis pasaulinis teismas, kuris spręstų tarptautinius gin­
čus, ir taikos palaikymo pajėgos, kurios užtikrintų jūsų gyve­
nimą reguliuojančių įstatymų kontrolę.
Be to, Pasaulio vyriausybė - tai Nacijų Kongresas, kurį
sudarytų po du atstovus iš kiekvienos šalies, ir Tautų Asam­
blėja, kurioje visų šalių gyventojams būtų atstovaujama pro­
porciniu būdu - priklausomai nuo jų skaičiaus.
Taip fonnu:jana JAV Vyriausybė. .Ją sudanJ �i rūmai -
v.ienuose a.tsnnaujana ŽIIDllėllJS prnporciniu būdu, o ki­
tuose po lygiai atsuwaujana kiekv.ienai -istijai.
Taip. JAV Konstitucija buvo įkvėpta Dievo.
Toks pat jėgų pasiskirstymas turi būti įteisintas naujojo
pasaulio Konstitucijoje.
Ten turėtų būti numatytos vykdomosios, įstatymų leidžia­
mosios ir teismų struktūros.
205
 pokalbiai su Dievu
Kiekviena šalis turėtų taikos palaikymo policiją, tačiau visos
atskirų šalių armijos būtų išformuotos - taip buvo išformuotos
atskirų jūsų valstijų armijos ir laivynai, o visos teisės perduotos
federalinėms taikos palaikymo pajėgoms, tarnaujančioms visoms
valstijoms, kurias jūs dabar vadinate savo valstybe.
Salys pasiliktų teisę išimtiniais atvejais mobilizuoti savo
atsargos kariuomenę - ir JAV atskiros valstijos turi konstitu­
cinę teisę laikyti tokias pajėgas, o esant reikalui leisti joms
veikti.
Kiekviena iš 160 nacionalinių valstybių (kaip kad yra jūsų
valstijose) turėtų teisę išstoti iš sąjungos, jei už tai balsuotų
šalies žmonės. (Nors neįsivaizduoju, kodėl jie galėtų tokiu bū­
du pasielgti, vis dėlto jei taip atsitiktų, jie vis viena liktų sau­
gesni ir geriau aprūpinti nei kada nors anksčiau.)
Na tai darkartelį-1ien6, kurie lėtai� - tokia pasau­
linė federacija garantuos, kad:
l. Liausis karai ir ginčų sprendimas žudant;
2. Baigsis apgailėtinas skurdas, mirtinas badas ir žmonių
engimas, - dėl to kalti pasaulio galingieji;
3. Nebenaikinsime gamtos;
4. Nebekovosime tarpusavyje dėl geresnio ir sotesnio gy­
venimo;
5. Atsiras galimybių - iš tiesų lygių galimybių - visiems
žmonėms visiškai atsiskleisti;
6. Nebeliks apribojimų ir diskriminacijos, niekas nebevar­
žys žmonių namuose, jų profesinės ar politinės karjeros bei jų
lytinio gyvenimo.
Ar 1ain, kad a1sirastų naujųji pasaulio � reikės per­
skirstyti turtą?
Nereikės. Šios tvarkos skatinami ištekliai persiskirstys tarsi
savaime, žmonės darys tai savo noru.
206
nejtikėtinas dialąps
Pavyzdžiui, visiems bus suteiktas geras išsilavinimas. Vi­
siems bus suteikta galimybė pritaikyti gautas žinias ir dirbti
mėgstamų darbą.
V,siems žmonėms visur ir visada bus garantuota sveikatos
apsauga.
V,siems bus garantuota, kad jie bus sotūs, apsirengę ir tu­
rės pastogę.
V,siems bus garantuotos esminės oraus gyvenimo sąlygos,
ir is7ikimas daugiau nebebus problema.
Net jei jie patys nieko nedarys, kad pelnytų visa 1ai?
Mintis, jog tai reikia pelnyti, gimdo mintį, jog jūs turite
pelnyti ir dangų. Tačiau jūs negalite pelnyti Dievo malonės,
jūs neturite net stengtis jos pelnyti, nes jūs toje malonėje jau
esate. Tai jums neperprantama tiesa, jūs negalite jos priimti,
nes nemokate duoti. Kai išmoksite duoti besąlygiškai (vadina­
si, ir besąlygiškai mylėti), tai išmoksite ir besąlygiškai gauti,
arba priimti.
Šis gyvenimas - tai priemonė, kuri padeda jums tai patirti.
Pabandykite suprasti štai ką: žmonės turi teisę gyventi,
net jei jie nieka nedaro. Net jei jie niekuo neprisideda prie
bendros gerovės. Orios gyvenimo sąlygos yra jūsų prigimtinė
teisė. Aš daviau jums pakankamai išteklių, kad jų būtų gana
visiems Jums reikia tik teisingai visa kuo pasidalyti.
Kas tada� mDDeS, kadjie nešustytq� �-
1ui, kad nedykinėtų ir nelauktų už dyką dalijanų dffl,ruJų.
Visų pirma ne jūsų reikalas spręsti, kas yra gyvenimo švais­
tymas. Argi gyvenimas praleistas veltui, jei žmogus daugiau
nieko neveikė, tik 70 metų kūrė, kol galiausiai padeklamavo
vienintelį sonetą, o jis atvėrė supratimo ir :įžvalgos duris tūks­
tančiams? Ar gyvenimas prarastas, jei žmogus visą laiką mela­
vo, sukčiavo, rezgė pinkles, trukdė, manipuliavo kitais ir žei-
207
 pol<a/biai ,.,. Lfa,,,
dė juos, bet pagaliau, gyvenimo saulėlydyje, suprato savo tik.­
rają prigimtį ir prisiminė tai, ką galbūt bandė prisiminti jau
keletą gyvenimų, ir tai jį po visa ko pakylėjo į Kitą Būties
Lygmenį? Ar toks gyvenimas „prarastas"?
Ne jūsų reikalas smerkti kitos sielos kelionę. Jums reikia
nuspręsti, kas JUS esate, o ne tai, kas yra tas kitas ar kuo jis
nesugebėjo tapti.
Taigi klausei, kas tada sulaikys žmones, kad jie nešvaistytų
gyvenimo veltui, kad nedykinėtų ir nelauktų už dyką dalija­
mų dovanų? Atsakau: niekas.
Ntliau� iš tiesų IIJIUlai., jog tokia sistenD galėtų gyw.oti?
N�� IIJIUlai., kad tie, kurie prisidės prie bendro reikalo,
neims piktintis 1ais, kurie neprisideda?
Taip, jie gali imti piktintis, jei tik nebus nušvitę. O nušvi­
tusieji žiūrės į pasyviuosius su didžiule atjauta ir visiškai nesi­
piktins.
Su atjauta?
Su atjauta, nes visi supras, jog pasyvieji praranda didžiau­
sią galimybę ir didingiausią šlovę: tai galimybė kurti ir šlovė
įgyvendinti aukščiausią idėją - Kas Jie Iš Tiesų Yra. Be to,
pats pasyviųjų tingumas būtų tam tikra bausmė, jei iš viso
kokia nors bausmė reikalinga.
Ntliau� tie, kurie iš tiesų dirba bendrmn labui, nepyks DR­
tydani, kad ją darlJo � iiomi iš ją ir duodani tiems
dykinėt.ąjmm?
Tu nesiklausai. Visiems bus suteikti minimalūs išlikimo
resursai. O kurie turi daugiau, galės paaukoti 10 procentų
savo pajamų, kad šios išlikimo sąlygos būtų užtikrintos.
Kaip nustatyti kiekvieno žmogaus įplaukų dydį, spręs laisva
rinka, kaip tai dabar vyksta jūsų šalyje.
208
nejtik«inas tlialą:aY
Bet vis' dar bus ir „turtuolių'.', ir ..�· - kaip kad yra
dabar! Kokia wt mo,bė?
Lygios yra galimybės. Kiekvienas turės galimybę elementa­
riai pragyventi nesijaudindamas dėl išlikimo. Ir kiekvienam
bus duodamos lygios galimybės įgyti žinių, ugdyti gebėji­
mus ir atskleisti savo talentus Džiaugsmo Vietoje.
Džiaug.no Vietqe?
Taip bus vadinama „darbo vieta".
Argi nebebus (Jlft'Ydo?
Baltasis pavydas liks. Juodojo pavydo nebebus. Nes pavy­
das - tai natūrali emocija, raginanti žmogų tobulėti. Dvejų
metų kūdikis skubina pasiekti tą durų rankeną, kurią jo bro­
lis jau pasiekia visiškai lengvai. Ir nieko čia nėra bloga. Balta­
sis pavydas sukuria motyvą. Tai grynasis troškimas. Jis gimdo
didingumą.
Antra vertus, juodasis pavydas - tai baimės skatinama emo­
cija, verčianti norėti, kad kitas turėtų mažiau. Si emocija daž­
nai remiasi kartėliu. Ji kyla iš pykčio ir sukelia pyktį. Ir ji
žudo. Juodasis pavydas išties gali nužudyti. Kiekvienas, pa­
buvęs juodojo pavydo spąstuose, tai žino.
Juodasis pavydas žudo, baltasis pavydas kuria gyvybę.
Sveikai pavydiems bus suteiktos visos galimybės, kad jie
galėtų savaip siekti savo tikslų. Nė vienas nebus atstumtas nei
ekonomiškai, nei politiškai, nei socialiai. Nei dėl rasės, nei dėl
lyties ar seksualinės orientacijos. Nei dėl prigimties, klasinės
padėties ar amžiaus. Tokių priežasčių nebus apskritai. Jokia
diskriminacija tiesiog nebebus toleruojama.
Suprantama, vis dar bus „turtuolių'' ir „vargšų'', tačiau ne­
beliks „badmiriaujančiųjų" ir „bedalių".
Taigi matai - veiklos motyvai nedings iš gyvenimo . . . ne­
belikY tik nevilties.
209
 pokall,;ai .... .Diel1u
O kas garantuos, kad bus pakankanDi lėšų pasyviesiems
išlaikyti?
Žmogaus dvasios didybė.
Oho•••
Priešingai, nei esate įsitikinę, vidutinis žmogus nebus pa­
tenkintas vidutiniu pragyvenimo lygiu ir norės daugiau. Be
to, didybės siekis taps kitoks, kai įvyks antrasis pirmiau minė­
tasis pokytis - dvasios transformacija.
Kas � sukelti tokią translbrnuciją? 2000 metųjos nebu-
vo...
Tiksliau, du milijardus metų...
•.•niekur planetqe. Tai kodėl tai turėtų vykti dabar?
Kai nebereikės rūpintis materialiomis išgyvenimo priemo­
nėmis ir bent minimaliu saugumu, nebeliks kito didingo tikslo,
tik pats didingumas.
Ir štai šio DDtyvo bus gma?
Žmogaus dvasia auga, ji nesusigūžia tikros galimybės aki­
vaizdoje. Ji siekia patirti tik aukštesnę savo būtį, o ne žemes­
nę. Kiekvienas, patyręs tikrą didybe, tai žino.
Ar ffl dar bus didliulį turtą ir didliulę galią turinčiųŽDDlliŲ?
Finansinis pelnas bus apribotas.
O, broleli! - pagaliau, Gal pinoau paaiškinsi, kaip tai fimk­
cimmos, o tada aš paaiškinsiu, kodėl iš to nebusjokios nau­
dos.
Taip. Kaip bus nustatyta žemutinė pajamų riba, taip bus
nustatyta ir viršutinė. Pirma, beveik kiekvienas skirs 10 pro-
210
nątila!tinas dialoĮĮps
centų savo pajamų pasaulio vyriausybei. Tai savanoriškas 10
procentų atskaitymas, apie kurį jau kalbėjome.
Taip... senasis ,,]ygi.ų nnkesčių' siūlynus.
Dabartinėje visuomenėje ši.e pinigai turėtų i,gyti mokesčių
formą, nes jūs dar nesate pakankamai nušvitę suprasti, jog
tokia savanoriška auka yra tik jūsų pačių labui. Tačiau kai
įvyks Mano minėtieji sąmonės pokyčiai, tai atviras ir savano­
riškas atskaitymas jums bus savaime suprantamas dalykas.
Turiu Tau šį tą pasakyti. Ar neprieštarausi, jei Tanie per­
trauksiu?
Ne, klok tiesiai.
Šis pokalbis lllllll atrodo labai keistas. Niekada neIDUJiau,
kad rn- io6 siūlyti politinius spremlinDs. Kalbu tikrą
1iesą. Neįsmlizduąiu, kaip galėčiau įtikinti ŽDDlleS, jog Di.e­
vaY agitulųa už vienodus niokesčius!
Ką gi, tu užsispyrei, kad tai yra „mokesčiai". Paprasčiau­
siai imti ir paaukoti 10 procentų savo gero jums atrodo visiš­
kai nesuprantamas dalykas. Ir kodėl tau taip sunku patikėti,
kad Aš čia šį bei tą nutuokiu?
l\1aniau, kadDi-neskubakritikuoti, nereiškiaS�mm­
nnnės ir nesiriipina tokiais dalykais.
Palūkėk, dabar būsiu atviras. Praeitame mūsų pokalbyje
(tu jį pavadinai Pirmąja knyga), Aš atsakinėjau į pačius įvai­
riausius klausimus: apie gerus tarpusavio santykius, apie tei­
singą gyvenseną, net apie dietą. Kodėl tau atrodo, kad anie
klausimai buvo kitokie nei ši.e?
Nežinau. Tiesiogjie atrodo kitokie. Noriu paklausti - ne­
jaugi. Tu tikrai laikaisi kokių nors politinių pažiūn.Į? Ar esi
211
 pokalbiai su .ae,,,,
nario bilietą turintis respublikonas? Kokią tiesą nori pra­
nešti šiqie knygqje! Kad Dievas yra rq,ublikonas?
O norėtum, kad būčiau demokratas? O Dieve!
Gudruolis. Ne, norėčiau, kad būtum apolitiškas.
Aš ir esu apolitiškas. Aš neturiu jokių politinių pažiūrų.
Kaip koks Bilas Klintooas.
Gerai pasakyta! Dabar tu esi gudruolis! Mėgstu juokus, juk
tu irgi?
ųg ir nesitikqau, kad Diews DĖgtl\ hwoJr'ą arba politiką.
Arba dar ką nors žmogiška, ką?
Gerai, leisk Man darsyk paaiškinti, koks yra ir šios, ir pir­
mosios Pokalbių knygos kontekstas.
Aš nesiimu vertinti, kaip jūs gyvenate savo gyvenimą. Aš tu­
riu vienintel\ troškimą - kad žmonės visiškai atskleistų savo ku­
riamąsias galias, kad kiekvienas suprastų, Kas Jis Iš Tiesų Yra.
Puiku. Suprantu 1ai. Kol kas '1iskas ĮJ;ll1U.
Visų šios ir pirmosios knygos Mano išgirstų bei atsakytų
klausimų kontekstas yra toks: kas tu sieki būti ir ką trokšti
daryti kaip kuriamųjų galių turinti būtybė. Pavyzdžiui, pir­
mojoje knygoje pateikei Man daug klausimų apie jūsų tarpu­
savio santykių i,prasminimą. Ar atsimeni?
žmoo:e..
Ar tau nebuvo sunku priimti Mano atsakymus? O gal bu­
vo neįtikėtina, kad Aš turiu apie tai nuomonę?
Net neg;ahqiau apie 1ai. Tik skaičiau a�s.
212
ne;,;,- dialogas
Koks buvo klausimų kontekstas, toks ir atsakymų. Tu no­
rėjai būti toks ar anoks, veikti vienaip ar kitaip, taigi ir klausei
apie tai. Ir Aš parodžiau tau kelią.
Taip, pwudei.
Ir dabar darau lygiai tą patį.
Tik... tiesiog nežinau... dabar kur kas sunkiau patikėti,
kad apie šitokius dalykus kalba Dievas, negu 1ada, kad apie
anuos dalykus 1aip pat �o Dievas.
Gal atrodo, kad su kai kuriais dabar aptariamais dalykais
sunkiau sutikti?
Na. ••
Jei taip atrodo, tai labai gerai.
Gerai?
Žinoma.
Gerai, kad nesu1inku su Dievu?
Be jokios abejonės. Ką, manai, Aš tau padarysiu - pritrėk­
štu kaip vabzdį?
'liesą sakant, tokią dalyką net neMU"SWW.
Juk matai - pasaulis su Manimi nesutinka nuo pačios pra­
džios. Labai mažai kas buvo atliekama taip, kaip siūliau Aš.
Rodos, 1ai desa.
Neabejok - tiesa. Jei žmonės būtų paisę Mano nurody­
mų, kuriuos jiems nešė šimtai mokytojų ištisus tūkstantme­
čius, tai pasaulis atrodytų visiškai kitaip. Taigi jei knieti ne­
sutikti su Manimi, nesutik drą,siai. Juolab kad Aš galiu klysti.
213
 pol<a/biai "" .ae,,,,
Ką?
Juk sakau: juolab kad Aš galiu klysti. O dievulėliau... ar
tik nepriimi tų žodžių už gryną tiesą?
lVlloai, turėčiau į šį pokalbį žiūrėti pro pntus?
Ak, sustok. Manau, daug ko neišgirdai. Grįžkime \ Pra­
džių Pradžią: jūs viską darote patys.
Oho, puiku, tai bent paleogvąo. O aš kutj laiką IDUIUIU,
jog llllUl kažin kas "8dowuja.
Jums tik liepiama sekti sava širdimi. Klausytis sielas balso.
Girdėti tikrąi\ save. Ir net kai pasirinkimą, idėją ar nuomonę
pateikiu Aš, jūs neprivalote jos priimti ir laikyti sava. Jei ne­
sutinkate, tai nesutikite. Tokia visa šia vyksmo esmė. Idėja ne ta,
kad, užuot priklausęs nuo visa ko ir nuo visų, taptum priklau­
somas nua šias knygas. Idėja ta, kad imtum mąstyti. Mąstyti
apie save. Aš - tai mąstantis tu.
Aš - tai tu, pagaliau ėmęs mąstyti.
Nori pasakyti, kad ši infonnacija sklinda ne iš Aukščiausio­
jo Šaltinio?
Žinoma, sklinda iš ten! Bet yra vienas dalykas, kuriuo tu
niekaip negali patikėti: Aukščiausiasis Šaltinis esi patsai. Taip
pat akivaizdu, jog vis dar nesupranti štai ko: tu kuri visa tai -
visą sava gyvenimą - kaip tik čia, kaip tik dabar. Tu... TU ...
tu kuri. Ne Aš, o TU.
Taigi... gal yra keli atsakymai \ tuos grynai politinius klau­
simus, kurių tu nemėgsti? Tai atsakyk ir keisk situaciją. Keisk
nedvejodamas. Dabar.
Ar ši.oje politinėje diskusijoje randi ką nors, ką norėtum
keisti?
214
nąti"1ėlinas dialOĮps
Na, �. � ir sutinku su Tavhn. Tiesiog nežinau,
ką su ffia tuo daryti.
Daryk tai, ką nori. Nejau nesupratai? Su visu sava gyvenimu
tu darai tai, ką nari!
Gerai, labai gerai... Rodos, inD suprasti. Galime tęsti Dii­
sų pokalbį, bent jau panutysiin, kur linkjis pasuks.
Puiku, taigi tęskim ...
Sakei, kad...
Sakiau, kad kitose - nušvitusiose - visuomenėse gaunamų
pinigų Gūs vadinate „pajamų") dalies skyrimas visuomenės
labui yra visiškai tprastas reiškinys. Naujoje sistemoje, kuri
taikytina jums, kiekvienas narys uždirbtų tiek, kiek sugebėtų,
ir tie pinigai liktų jam - tačiau tik iki tam tikros ribos.
Iki kokios ribos?
Iki sutartinės ribos, nustatytos bendru susitarimu.
o jei kas W'ŠyS §ąribą?
Perviršis būtų pervestas \ pasaulio labdaros fondą, o kad
visas pasaulis žinotų savo geradarių vardus, to žmogaus pavar­
dė būtų paskelbta viešai.
Tokie geradariai galėtų tiesiogiai valdyti 60 procentų jų
vardu sudaryto fondo ir leisti šiuos pinigus savo nuožiūra.
Kiti 40 procentų būtų skiriami programoms, kurias \Sta­
tymiškai prižiūrėtų bei administruotų pasaulio federacija.
Jei ŽIIDg.lS žinos, kad� 1am. tikros ribos w;osjo pųjaons
bus atiIdos, tai jaIIl nelieka jokio � 1ą peniršį už­
dirbti. Kas ska1ins jį nesustoti „tėkmės Tiduf"Y.ie", kai jis
pasieks nmė1ą ribą?
215
 pola,ll,;ai su Die,,u
Bus, kurie sustos. Na, ir kas? Tegu sustoja. Darbas, kad
būtų uždirbta lėšų pasaulio labdaros fondui, neprivalomas.
Pinigų, kuriuos sutaupysite sustabdę masinę ginklų gamybą,
pakaks esminiams poreikiams patenkinti. 10 procentų atskai­
tymai, pridėti prie tų sutaupytų pinigų, leis ugdyti visą vi­
suomenę, o ne vien išrinktuosius - tokiu būdu rasis nauja
gerovė ir bus išsaugotas visų žmonių orumas. O galimybė pa­
aukoti perteklines pajamas pradžiugintų žmones, todėl juo­
dasis pavydas ir socialinė įtampa tiesiog išnyktų.
Taigi bus tokių, kurie liausis dirbti pasiekę ribą - ypač tie,
kuriems visas gyvenimas yra tikras darbas. O tie, kuriems jų
veikla yra absoliutus džiaugsmas, nesustos niekuomet.
Ne kiekvienas gali turėti tokį darbų.
Netiesa. Gali kiekvienas.
Darbo džiaugsmas neturi nieko bendra su atliekamais veiks­
mais ir yra visis7cai susijęs su veiklos tikslu.
Motina, ketvirtą valandą ryto einanti pervystyti kūdikio,
tai puikiai supranta. Ji niūniuoja savo mažyliui, ir niekam
pasaulyje neatrodo, kad ši moteris dirba kokį nors darbą ap­
skritai. Taigi jos dėmesys, jos ketinimai, jos veiklos tikslas -
visa tai darbą paverčia tikru džiaugsmu.
Apie motinos meilę jau kalbėjau, tas pavyzdys padeda su­
prasti šios knygos bei šios trilogijos koncepcijas.
Tai kodėl elimnuqjmnJS ,,neribotų pajanų �''? Ar
tokiu biidu iš ŽIIDgJ1US neatimllma teisė patirti patį didin­
giausią nuotykį, ar nesilpninanDs jo potencialas?
Galimybė uždirbti absurdiškus pinigus liks. Viršutinė pa­
jamų riba bus labai aukšta - didesnė nei vidutiniai asmens
poreikiai... nei dešimties asmenų vidutiniai poreikiai. Apskri­
taipajamos nebus ribojamos - tik asmeniniam vartojimui skirta
jų dalis. Likutis - kas, tarkime, daugiau nei 25 milijonai USD
216
�dialogas
per metus (čia visiškai sąlygiškas skaičius) - būtų išleidžiamas
visos žmonijos poreikius tenkinančioms programoms ir pa­
slaugoms.
Viršutinės pajamų ribos nustatymas atspindės planetos są­
monės pokyčius: visi supras, kad prasmingiausias tikslas yra
ne didžiausio turto sukaupimas, o didžiausio gėrio darymas.
Taip pat visi supras, kad pagrindinė didžiausių žmonijos pro­
blemų priežastis yra turto koncentracija, o ne jo paskirstymas.
Tačiau galiiųybė kaupti turtą - neriboto dydžio turtą - 1ai
kertinis kapitaliznD aknuo, laisvų įinonių ir atvhus kon­
kurencijos paDDtas, ant kurio sukurta didingiausia visuo­
DEDė per wų pasaulio egdsnmnų.
Bėda ta, kad šiais žodžiais tiki.
Ne, aš netikiu. Tik kalbu vardu tų ŽIIDnių, kurie tikrai
tuo .iku
Jie labai klysta ir visiškai nemato tikros jūsų planetos pa­
dėties.
Pusantro procento JAV turčių turi daugiau gero nei 90
procentų visų kitų. 834 tūkstančiai žmonių valdo trilijonu
dolerių didesnį kapitalą nei 84 milijonai vargingųjų.
Na, ir ką? Jie tuos turtus tmlirbo.
Jūs, amerikiečiai, linkę manyti, kad klasinė padėtis pri­
klauso nuo individualių pastangų. Vienas kitas „gerai uždir­
bo", ir jūs sakote, kad tai gali padaryti kiekvienas. Toks po­
žiūris yra primityvus ir naivus. Tokiu būdu daroma prielaida,
kad visi turi lygias galimybes, o iš tikrųjų Amerikoje, kaip ir
Meksikoje, turtingieji ir galingieji iš paskutiniųjų laikosi įsi­
kibę savo turtų ir juos gausina.
Na, ir ką? Kas čia llelP""ai?
217
 poknlbiai su Diel'U
Jie tai daro eliminuodami konkurenciją, kitaip sakant, men­
kindami realias kitų žmonių galimybes, taip pat jie kontro­
liuoja turto judėjimą bei jo augimą.
To jie siekia visais įmanomais būdais: tai ir nesaugios pa­
saulio varguolių darbo sąlygos, ir tariama „gerų senų pažįsta­
mų" grupelės tarpusavio konkurencija, kuri be galo mažina (o
dažniausiai ir visiškai atima) naujokų galimybę įžengti į kles­
tinčiųjų sluoksnį.
Galų gale jie ima kontroliuoti pasaulio politinį gyvenimą
ir vyriausybines programas - taip jie pasiekia, kad visi kiti
būtų valdomi ir paklusnūs.
Netikiu, kad turtingi�i taip el�. Na, � tik IIDŽajų gru­
pelė. Tik saujelė � manyčiau .••
Dažniausiai ne turtingieji asmenys visa tai atlieka - tai vyk­
do socialinė sistema ir jos institucijos. O štai šias sistemas,
šias institucijas sukūrė turtingieji ir galingieji ir kaip tik jie jas
nuolatos remia.
Taigi valdydami tokias sistemas bei institucijas, jie tarsi
išvengia asmeninės atsakomybės už žmonių priespaudą, iš ku­
rios patys ir pelnosi.
Grįžkime prie Amerikos sveikatos apsaugos sistemos pa­
vyzdžio. Milijonams Amerikos vargšų visiškai neprieinama pro­
filaktinė medicina. Tačiau niekas negali durti pirštu į kurį
nors konkretų gydytoją ir tvirtinti, jog tai jis kaltas dėl to, kad
turtingiausioje pasaulio šalyje milijonai žmonių neišgali pasi­
rodyti gydymo įstaigoje, išskyrus atvejus, kai jau sunkios būklės
juos atveža greitosios pagalbos tarnyba.
Nė vienas konkretus gydytojas dėl to nekaltinamas, bet visi
gydytojai pelnosi. Visos su medicina susijusios ekonomikos ša­
kos neregėtai lobsta iš sistemos, kuri institucionalizuoja dir­
bančių vargšų ir bedarbių diskriminavimą.
Tai tik vienas pavyzdys, kaip „sistema" išlaiko turtuolius
turtingus, o vargšus - vargingus.
218
�dialogta
Reikalas tas, kad tokias socialines struktūras remia turtin­
gieji ir galingieji, tai jie nuofJniai priešinasi visoms realioms pa­
stangoms pakeisti padėtį. Jie piestu stoja prieš bet kokį politinį
ar ekonominį bandymą visiems žmonėms suteikti vienodas
veiklos bei oraus gyvenimo galimybes.
Daugelis turtingųjų ir galingųjų atskirai imant turbūt yra
gana malonūs žmonės, jie atjautus ir gailestingi kaip visi kiti.
Tačiau tik užsimink apie grėsmingąjiems metinių pajamų limi­
tą (net jei tai neapsakomai aukšta 25 milijonų USD riba), ir jie
iškart ims inkšti apie asmens teisių pažeidimus, apie „amerikie­
čių gyvenimo stiliaus" žlugdymą ir apie „prarastus motyvus".
Bet ką liepsite daryti su visų žmonių teise gyventi bent
truputį pakenčiamoje aplinkoje, su jų teise turėti pakanka­
mai maisto, kad nereikėtų mirti iš bado, ir pakankamai rūbų,
kad nereikėtų kęsti šalčio? Kas bus su visų žmonių teise turėti
gerą sveikatos apsaugą - teise nesikankinti ir nemirti nuo me­
dicininiu požiūriu nesudėtingų komplikacijų, kurias anie -
turčiai - įveikia vos spragtelėję pirštais?
Jūsų planetos ištekliai - taip pat ir nenusakomai vargingų
bei nuolatos engiamų žmonių darbo vaisiai - priklauso vi­
siems pasaulio gyventojams, o ne vien tiems, kurie yra tokie
turtingi ir galingi, kad galėtų išnaudoti kitus.
O štai kaip vyksta išnaudojimas: turtingas verslininkas vyksta
į šalį ar regioną, kur visiškai nėra darbo, kur gyventojai skursta,
kur viešpatauja nežmoniškas skurdas. Sis turčius ten įkuria ga­
myklą ir duoda varguoliams darbo (kartais darbo diena trun­
kalO, 12 ar 14 valandų) už nežmonis"koi mažą atlyginimą. Ar
supranti - nepakankamą, kad jie galėtų palikti savo žiurkių pri­
visusį lūšnyną ir išvykti, bet pakankamą, kad jie galėtų gyventi
vos truputėlį geriau nei kad visis1cai be maisto ir stogo virš galvos.
Ir jei kapitalistui kas prikiša tokius veiksmus, jis atšauna:
,,Na jau, jie gavo geriau, negu turėjo, ar nematot? Mes paleng­
vinome jų daliai Žmonės dirba, tiesa? Ko norite, mes jiems
suteikėme galimybei O visą riziką prisiėmėme patys!"
219
 pokalbiai su I1ie,,u
Tačiau sakykite, kokio dydžio rizika yra mokėti žmogui
75 centus per valandą, kad jis pagamintų sportinių batų po­
rą, kuri bus parduota už 125 dolerius?
Ar tai rizikos prisiėmimas, ar gryniausias ir paprasčiausias
išnaudojimas?
Tokia neapsakomo cinizmo sistema gali egzistuoti tik pa-
saulyje, kuriame veiklos motyvas yra godumas, kuriame dėmesys
pirmiausia kreipiamas i pelno dydį, o ne i iJnogaus orumą.
Tie, kurie tvirtina, jog „santykinai, turint galvoje ekono­
minį jų šalies lygį, šitie valstiečiai nuostabiai uždirba!" yra tik­
rų tikriausi veidmainiai. Jie numes skęstančiam žmogui virvę,
bet atsisakysji traukti i krantą. O paskui įrodinės, kad virvė yra
geriau negu akmuo.
Užuot padėję žmonėms atgauti orumą, turčiai duoda pa­
saulio vargdieniams tik tiek, kad jie pasidarytų nuo jų pri­
klausomi, bet nei,gytų tikros jėgos. Tikrą ekonominę jėgą tu­
rintis žmogus gali daryti įtaką „sistemai", o ne vien būti jos
subjektas. Bet šito sistemos kūrėjai mažiausiai nori!
Taigi sąmokslas tęsiasi. Ir daugeliui turtingųjų bei galin­
gųjų tai ne sąmokslas ką nors daryti, o sąmokslas tylėti.
Na, o ką tu? Tu juk nieko nekalbi apie cinizmą, kai ekono­
minė sistema išmoka kokiam nors generaliniam direktoriui
70 milijonų dolerių premiją už gaiviųjų gėrimų prekybos plėt­
rą, o tuo metu 70 milijonų fpionių neįstengia nusipirkti pa­
prasčiausių vaistų - kuo mažiau valgysi, tuo sveikesnis būsi.
Nematyk ši.o cinizmo. Vadink tai pasauline Laisvosios Rin­
kos Ekonomika ir visiems pasakok, kaip tu ja didžiuojiesi.
Vis dėlto yra parašyta:
Jei nori būti šviesuolis,
parduok viską, ką turi sukaupęs, ir išdalyk vargšams
štai taip igysi turto danguje.
Bet kai jaunas vyras tai išgirdo, jis liūdnas nufjngsniavo sau,
nes daug turėjo žemėje.
220
19
Retai kada Tmie DDtyda"8U tokį pasipiktinusį. Die\ias ne­
turėtų piktintis. Tai bylQja, jog nesi Diews.
Dievas yra visa kos, Dievas tampa visa kuo. Nėra nieko, kas
nebūtų Dievas, ir visa, ką Dievas patiria, Jis patiria per jus.
Taigi tu jauti savo paties pasipiktinimą.
Tu teisus. Aš sutinku su� Tmo čia pasakytais žodžiais,
Turi suprasti, jog kiekviena Mano tau siunčiama mintis
praeina pro filtrą, kurį sudaro tavo asmeninė patirtis, tavo
sprendimai, tavo tiesos, tavo supratimas apie tai, Kas Tu Esi
ir Kas Renkiesi Būti. Tik taip tu gali priimti Mano mintis.
Kitaip būti negali.
Jeigµ_ nup, tai IIES pnuledan2 IDIO pradžių. Ar nori pasakyti,
kad cia pa1eikianns Irintys ne Bnv, o vis-a ši luzyga g:di būti
klaidinga? Gal mrtini, kad w;as pokalbis su Tawri. yra tik
manopalies ninciq, IDIOIIIJDių ir jausną rinkin,ys?
Nepamiršk:, kad tai Aš siunčiu tau visas mintis ir visus po­
jūčius (kaip manai, iš kur visa tai atsiranda?), Aš kuriu drauge
su tavimi visus tavo potyrius, Aš esu visų tavo sprendimų,
pasirinkimų ir teiginių dalis. Neparniršk:, kad tai Aš išsirin­
kau tave kartu su daugeliu kitų būti Savo žinianešiu - tai
įvyko kur kas anksčiau, nei tu ėmei rašyti šią knygą.
Net sunku patikėti.
221
 pokalbiai su Dievu
Taip. Šnekėjome apie visa tai pirmojoje Pokalbių knygąje. Aš
kalbuosi su pasauliu taip pat per savo žinianešius ir mokytojus.
Šiąje knygoje noriu pasakyti, jog jūsų ekonominė, politinė, so­
cialinė ir religinė sankloda yra primityvi. Nors jūs iš savo pasipū­
timo manote, jog ji - tobula. Matau, kad didžioji jūsų dalis
priešintųsi pokyčiams, jeigu tik jums dėl jų reikėtų ką nors au­
koti. Jūs net nesusimą.stote, kokie jie gali būti teigiami.
Sakau darsyk, jog turi įvykti esminis planetos sąmonės po­
slinkis. Turite pakeisti savimonę. Turite vėl imti gerbti gyve­
nimą ir suvokti visų daiktų bei reiškinių tarpusavio s�jas.
Gerai, Tu esi Di-. Jeigu Tau nepatinka, kaip klostosi
reikalai misų pasaulyje, kodėl Tu ją nepakeiti?
Kaip jau aiškinau pirmiau, Aš nusprendžiau iš pat pra­
džių suteikti jums laisvę patiems kurti savo gyvenimą - vadi­
nasi, kuriatės Save tokius, kokie būti norite. Jeigu Aš pasaky­
siu ar jėga nurodysiu jums, ką ir kaip dera kurti, jūs neišgy­
vensite Savęs kaip Kūrėjų. Jeigu taip pasielgčiau, Mano tiks­
las liktų nepasiektas.
O dabar žvilgtelėkime, ką gi jūs sukūrėte savo planetoje,
pasvarstykime, ar ne per daug piktinatės.
Atsiverskime tik vieną kurį nors didesnį jūsų laikraštį, tik
vienos dienos numerį.
Paimkime šios dienos laikraštį.
Gerai. Šiandieną šeštadienis, 1994-ąją balandžio 9 diena.
l\1an prieš akis guli .San H-ancisco Cluvnicle.
Puiku, atversk bet kurį puslapį.
A.nereiau. Puslapis A- 7.
Gerai, ką ten matai?
Straipsnj, kurio paWodioirnąs BESIVYSTANČIOS ŠALYS
SVARSTO DARBO ĮSTATYMUS.
222
ne;,;,-,,,,.. dialogas
Nuostabu! Tęsk.
Čla rašoma apie seims �sių ir besffystančią šalių_
nesutarinus dėl damo i,sta.tyną. Kai kurią besivystančią
šalių_�. sakonB, ,,baimnasi, kad naujiqi damo t,ta­
tyrnąi gali užkirsti kelią ją pigiai produkcijai į turtingqią
šalių_ rinkas".
Toliau saiwnu, jog Brazilijos, lVJalaizijos, Indijos, Singapiin)
ir kitų šalių derybininkai atsisakė įstėgli ouola1inį darbo įga­
fyJD\ kiirinD lwuitetą prie Pasaulinės darbo oqpuizacijos.
Apie kokias teises rašoma straipsnyje?
SalwoD, jog 1ai „esoioės darbuotoją teisės": priverstinio
damo uždraudiJIJlls, damo saugos standartų sukūrinllls, gi­
liIŲfbė lwlektyviai derėtis.
Ir kodėl gi besivystančios šalys nenori šių teisių, kurios
būtų įtvirtintos tarptautinėmis sutartimis? Aš pasakysiu ko­
dėl. Tik visų pirma noriu paaiškinti, kad tai ne tų šalių darbi­
ninkai priešinasi naujiems įstatymams. Besivystančių šalių „de­
rybininkai" - tai tie patys žmonės, kurių rankose visos gamyk­
los. Arba bent jau artimai su jais susiję. Kitaip sakant, jie tur­
tingi ir galingi.
Kaip ir kitados Amerikoje, tie žmonės dabar pelnosi iš sun­
kaus savo tautiečių darbo. Gali neabejoti, kad juos tyliai re­
mia dideli Amerikos ir kitų turtingų šalių pinigai. Ten pra­
moninkai jau negali engti darbininkų, tad jų žvilgsniai kryps­
ta į besivystančias šalis. Jie ten stato gamyklas ir visiškai begė­
diškai pelnosi iš vis dar įstatymais neapgintų neturtingųjų
šalių darbininkų darbo.
Tačiau čia rašo, jog kaip tik misų �sybė, dabartinė
misą adn:mistracija, reikalauja, kad punktas apie darbi­
ninką U!ises būtą į1rauktas į 1:alptautinę damo sutartį.
223
 pokalbiai su Diem
Dabartinis jūsų prezidentas Bilas Klintonas remia pagrin­
dines darbininkų teises, net jei pramoninkai elgiasi atvirkš­
čiai. Jis drąsiai prieštarauja stambiojo kapitalo interesams. Ki­
ti Amerikos prezidentai ar šalių vadovai buvo nužudyti ir už
menkesnius dalykus.
• Ar nori pa.sak.vti. kad misų prezidentą reųpasi nužudyti?
Pasakykime tai kitaip: kai kas iš paskutiniųjų stengsis jį
pašalinti iš posto. Tiesa ta, kad jį nori pašalinti iš arenos -
taip prieš trisdešimt metų pašalino Kenedį.
Klintono veiksmai, kaip ir anuomet Kenedžio, stambiajam
kapitalui nepatinka. Jis ne tik gina darbininkų teises visame pa­
saulyje, tačiau, privilegijuotųjų sluoksnių nepasitenkinimui, re­
mia „mažus žmones" faktiškai visais socialiniais klausimais.
Pavyzdžiui, jis mano, kad kiekvienas žmogus turi teisę gauti
kvalifikuotą medicinos pagalbą - ir visiškai nepriklausomai
nuo to, ar jis gali sumokėti už ją tą didžiulę kainą, kurios
reikalauja Amerikos gydytojai. Prezidentas net pasakė, kad gy­
dytojų paslaugų kainos turi mažėti. Tai suerzino dar vieną
gana įtakingą ir turtingą amerikiečių sluoksnį - nuo farmaci­
jos bei draudimo kompanijų vadovų iki darbdavių, kuriems
tuo atveju savo darbuotojams būtų privalu mokėti dideles li­
gos pašalpas. Nemažas būrys žmonių, kurie dabar uždirba
labai daug, imtų uždirbti šiek tiek mažiau, jei Amerikos ne­
turtingiesiems būtų pradėtos teikti įvairios sveikatos apsau­
gos paslaugos. *
Taigi prezidentas nėra pats mėgstamiausias žmogus šaly­
je. Ypač tam tikrose sferose, kurių atstovai šiame amžiuje jau
parodė, jog panorėję jie gali pašalinti prezidentą iš posto.
Ar nori pasakyti. •••
Noriu pasakyti, kad kova tarp turčių ir vargdienių jūsų
planetoje vyksta nuolatos. Tai tikra epidemija. Ir ji plis tol,
224
neįtila!tinas dialotPs
kol pasaulyje vyraus ekoniminiai interesai, o ne humanisti­
niai idealai. Kol kūnas žmonėms rūpės labiau nei siela.
Taip. DDDHU., Tu 1mus. Š1ai to padės laikrmtio IJUSlaP.Y.je A -
14yratokiaantraštė: EKONOMIKOS NUOSMUKIS SĖ­
JA PYKTĮ VOKIETIJOJE. O �e rašonu: ,,Gilė­
ja praraja tarp "81'giogtių ir turtingqių'•
Taip. Ir kas gi rašoma toliau?
Rašoou, kad netekę darlJo inžinieriai, dėstyt:ąiai, DDkm­
ninkai, damininkai, staliai, Yhąai ir Wil kiti kursto �0-
tinę neapykantą ir kad {uriis �omenės sluoksniai neto­
IYIPBi pasidalijo šalį užklupusius sunkunus.
Tikra tiesa. Netolygiai. Ar straipsnis sako, kodėl tiek daug
žmonių neteko darbo?
Taip. Nes „damo Yie1as užinlll atvykėliai iš šalią, kur dar­
bo jėgl �".
Aha. Įdomu, ar daug kas perskaitęs šios dienos jūsų San Fran­
cisco Chronicle įžvelgs ryšį tarp straipsnių puslapiuose A - 7 ir
A-14?
Ten 1aip pat rašoou, jog pinoausia iš darlJo a1leidzia DD­
teris. TeigianD, kad ,Jos sudaro daugiau negu pusę visų
a1leistqją, o rytinėse Vokietijos 2BIĖSe - net du 1rečdalius".
Žinoma. Aš ir vėl sakau (nors jūs nenorite nei to girdėti,
nei su tuo sutikti), kad jūsų socialinis ir ekonominis modelis
nuolatos žeidžia tam tikrų žmonių grupių interesus. Jūs nesu­
teikiate vienodų galimybių visiems, nors labai garsiai dekla­
ruojate, jog visi žmonės lygūs. Jums tiesiog būtina patikėti
savo pačių melu, antraip jūs pasijusite blogai. O jei kas nors
sako tiesą apie visa tai, jūs jo imate nekęsti. Jūs neigiate netgi
pačius akivaizdžiausius nelygybės įrodymus.
225
 poladl,;ai su Die,,u
Jus tikra stručių visuomenė.
Na, gerai. Ką dar rašo šiame šios dienos laikraštyje?
Puslapyje A - 4 yra straipsnis VALSTYBĖ PRIEŠ NUO­
l\11NINKŲDISKRI1\11NACIJĄ kuriame sakoou,jog ,,re­
deralinės admnistracijos atstowi rengiasi užkirsti kelią ra­
sinei diskrimnacijai �OS '1i.etos IDlODDS sferqje".
O kodėl, paklausk pats savęs, federalinės administracijos
atstovai turi taip elgtis?
lVles turilne NuODDS � kuris garantuqia lygias J,Jili­
Iųbes IUlOIJDti �ą Wetą nepriklausomai IDlO ra­
sės, religijos, tau1ybės, lyties ir šeioos sudėties. Tačiau dau­
� IUUn.Į savininkų šio �tynv nepaiso• .Jie llllUlO, kad
su smu ID1osa� Į,Jili dmyti kąpanorqę- taip pat nenu­
onnti jos, jeigµ ID10Irininkas jieIIJ!i nepatinka.
Jeigu kiekvienas savininkas galės rinktis, kam nuomoti gy­
venamąją vietą, o kam ne, ir jei visa tai atspindės grupinę są­
monę ir nuostatas tam tikrų žmonių grupių atžvilgiu, tai dau­
gybė žmonių neteks galimybės susirasti sau nors kiek pado­
resnį būstą. Štai tada \Vairiausių landynių bei lūšnynų savi­
ninkai galės reikalauti iš jų didžiulių nuompinigių, o patys
visiškai nesirūpinti jų gyvenimo sąlygomis. Štai ir vėl turtin­
gieji išnaudoja neturtinguosius, Š\ kartą prisidengę teisėmis
laisvai elgtis su savo nuosavybe.
Taip, tačiau ar sawiinkai negJ1)i turėti tani 'tikrų teisių?
O jeigu jų teisės pažeidžia daugelio kitų žmonių teises?
Ši problema visada kamuos kiekvieną civilizuotą visuomenę.
Ar ateis laikas, kai supratimas apie visuotinį gėq bus vir-
šesnis už individualias teises? Ar visuomenė sugeba atsakyti
už pačią save?
Tavo minėtas Nuomos \Statymas sako, jog sugeba.
226
�dialogas
Tačiau jam \Sigalėti trukdo turtingieji ir galingieji, kurie
sako „ne". ,,Ne", jeigu tai liečia mūsų interesus.
Jūsų prezidentas ir vyriausybė vėl ėmėsi šio reikalo. Ne
kiekvienas Amerikos prezidentas ryžosi mesti tok\ iššūk\ tur­
tingiesiems ir galingiesiems.
Suprantu. Strai.IJSDY.ie toliau kalbama, kad atsakingl už šio
įstatytynn � Klintono adlrinistracijos pareigūnai
ištyrė daugiau ID10Irininkų diskrimnacijos �ą, negµ jų
mno ištirta per pastarąjį dešinbJEtį. Dabartinė admnist­
racija reikalauja besąJygiškai "YkdYti � kurio daug
IIEtą_ niekas nepaisė.
Tokiu būdu dabartinis jūsų prezidentas \Sigijo dar dau­
giau priešų iš turtingųjų ir galingųjų tarpo. Dabar jo nemėgsta
darbdaviai ir pramonininkai, farmacijos kompanijų ir draudi­
mo bendrovių vadovai, gydytojai ir stambių ligoninių direk­
toriai - visi tie, kurie turi daug pinigų.
Taip, Klintonui atėjo sunkūs laikai.
Šimldieną,,kaipasirodėšisstraipsnis, 1994-qiųbalao:lį,jmn
dar sunkiau.
Ar 1994-ųjų balandžio 9 dienos San Francisco Chronicle
numeris dar ką nors praneša tau apie žmonių padermę?
Štai UUI2 pačiane A - 14 puslapyje vieno kwriiciais nquo­
jancio 11.lSŲ politiko IDlotrauka, o po apačia wrašas: ŽIUI
NOVSKIS UŽPUOLĖ DŪMOS KOLEGAS. Toliau rašo­
DB, kai šis politikas „wl sukėlė � dūnqe, užpuolė
s;mJ politinį oponentąir šiam.į ffldąrekė: ,,Aš su pūdysiu fine
kal.ęiinE. M m-ausiu tau barzdą plaukelis po plaukelio!"
Ir tu stebiesi, kodėl valstybės kariauja? Štai vienas garsus
politikas, gausios partijos lyderis, parlamente demonstruoda­
mas savo vyriškumą primušė oponentą.
227
 pokalbim ... Diem
Jūsų padermė be galo primityvi ir pripažįsta tik jėgą. Jūsų
planetqje nėra tikrų įstatymų. O tikras Įstatymas - tai Natūra­
lus Įstatymas, kurio niekam nereikia aiškinti. Jis - visų matomas.
Tikras Įstatymas žmones valdo natūraliai. Žmonės susita­
ria tarpusavyje jo laikytis, nors tai veikiau yra ne susitarimas,
o Tikrojo Įstatymo pažinimas.
Tokių įstatymų nereikia primesti jėga. Jie savaime prigyja,
nes yra tikslingi ir nepaneigiami.
Pateiksiu pavyzdį. Protinga būtybė niekada nesuduos plak­
tuku sau per galvą, nes taip pasielgusi susižalotų. Dėl tos pa­
čios priežasties tokia būtybė nesuduotų ir niekam kitam.
Protinga būtybė žino, jog kai žmogui suduodi plaktuku,
jam skauda. Jeigu tą veiksmą pakartosi kelis sykius, žmogus
supyks, susiras plaktuką ir trinktelės tau atgal. Taigi protinga
būtybė nusprendžia, jog mušti plaktuku kitą būtybę yra tas
pat, kas mušti save. Nesvarbu, kiek kas turi plaktukų ir kokio
jie dydžio. Anksčiau ar vėliau būsi sužeistas.
Tai yra akivaizdu.
Neprotinga ir primityvi būtybė taip pat regi šią akivaiz­
džią tiesą. tačiau jos nepaiso.
Protingos būtybės nelinkusios žaisti „kieno plaktukas di­
desnis, tas ir laimi". O primityvios būtybės tik tą žaidimą ir
žaidžia.
Ši veikla būdinga vyrams. Vos viena kita moteris domisi
žaidimu „trenk plaktuku". Moterys žaidžia naują žaidimą. Jos
sako: ,,Jei turėčiau plaktuką. iškalčiau juo teisingumą. laisvę,
meilę tarp mano brolių ir seserų visqje šiqje planetoje."
T� kad DD1:el'ys �negu�?
Nei teigiu, nei neigiu. Aš tiesiog stebiu.
Supranti, tiesa, kaip ir Natūralus įstatymas, yra akivaizdi.
O kiekvienas įstatymas, kuris yra nenatūralus, taip pat yra
neakivaizdus, todėl kažin kas tau ar kitiems turi jį išaiškinti.
Tau jį turi pateikti ir įrodyti, kad jis tarnauja tavo labui. Išties
228
�dia/ą/ps
sunkus uždavinys, nes tai, kas tarnauja tavo labui, turi būti
savaime suprantama.
Turi būti aiškinama tik tai, kas neais"ku, kas nėra supranta­
ma savaime.
Tik ypatingi bei ryžtingi žmonės gali įtikinti kitus žmo­
nes neakivaizdžių dalykų akivaizdumu. Tam tikslui jūs sukū­
rėte politikus.
Ir dvasininkus.
Mokslininkai kalba nedaug. Jie apskritai nekalbūs. Jeigu
atliko sėkmingą eksperimentą, tai tiesiog pademonstruoja jo
rezultatus, kurie viską pasako. Todėl mokslininkai yra tylūs ir
nelinkę į viešas kalbas. Jiems to nereikia. Jų veiklos motyvas
jiems yra savaime suprantamas. O jeigu jiems nepasiseka, tai
tuo labiau jie neturi apie ką kalbėti.
Politikai elgiasi kitaip. Net ir patyrę nesėkmę jie kalba. Rei­
kia pasakyti, kad kuo skaudžiau jiems nepasiseka, tuo dau­
giau jie kalba.
Ir dvasininkai. Kuo labiau jiems nesiseka, tuo jie šnekesni.
Aš tau sakau štai ką:
Tiesa ir Dievas randami vienoje vietqje. Ta vieta - tyla.
Kai randi Dievą ir kai randi Tiesą, nėra reikalo apie tai
kalbėti. visa tai ir taip akivaizdu.
Jeigu apie Dievą kalbi daug, galbūt Jo dar ieškai. Tai labai
gerai. Tai puiku. Tik žinok, kokioje savo kelio atkarpoje da­
bar esi.
Bet IIDkyt:.Qjai apie Di� kalba nuolatos. Ir šiqie knygąje
mes kalbaine apie Ditwą.
Jūs mokote tų dalykų, kriuos pasirinkote išmokti patys.
Taip, ši knyga kalba apie Mane, tačiau taip pat apie daugelį
kitų dalykų. Tu ėmeisi šios knygos, nes vis dar ies"kai.
Taip.
229
 pola,/bia; su Dievu
Iš tikrųjų. Tą pat galiu pasakyti apie ją skaitysiančius žmo­
nes.
Mes kalbėjome apie kūrimą. Skyriaus pradžioje tu paklau­
sei, kodėl Aš nekeičiu pasaulio, jeigu Man nepatinka tai, ką
Aš jame matau.
Aš neteisiu jūsų veiksmų. Aš tik stebiu ir kartais, kaip ši.oje
knygoje, juos aptariu.
Tačiau dabar prašau: pamiršk, ką Aš mačiau ir kokias pa­
dariau išvadas. Ką pats manai apie savo gimtosios planetos
žmones? Tu susipažinai tik su vienu vieno laikraščio nume­
riu, kurio straipsniai tau pranešė štai ką:
• vhlstybės nenori suteikti darbininkrnas pagrindinių teisių;
• Vokietijoje prasidėjo ekoniminis nuosmukis. Ten turčiai
lobsta, o vargdieniai skursta;
• Amerikos vyriausybė verčia namų savininkus laikytis nuo­
mos įsatymo;
• Įtakingas politinis veikėjas kumščiais puola savo oponen­
tą ir grasina supūdyti jį kalėjime bei po plaukelį išrauti jam
barzdą;
Ar dar yra šiame laikraštyje medžiagos, kuri pasakytų Man
ką nors apie jūsų „civilizuotą'' visuomenę?
Ką gl. A - 13 pushtffiie yra straipsnis � ANGO­
LOS PILIETINIAME KARE KENČIA TAIKŪS GYVEN­
TOJAI. Paantraštė skelbia: ,,Sukilėlių"8dukai � pra­
bangiai, o daug tūkstančių �ų badauja. ..
Gana. Bendras vaizdas aiškus. Ir visa tai tik viename vieno
laikraščio numeryje?
Ne. Tik vieno laikraščio vienos dienos IWDJerio vienqje da­
lJje. Aš ciuniau tikA dalį.
Darsyk kartąju, kad jūsų ekoniminė, politinė socialinė ir re­
liginė sistema yra primityvi. Tačiau Aš nesistengsiu visa to pa-
230
�dialo§ps
keisti, ir tu žinai kodėl. Jums duotas laisvas pasirinkimas ir laisva
valia, kad patys pasiektumėte aukščiausiąjį savo tikslą, kurį jums
skyriau Aš, jūsų Kūrėjas, kaip kad mane patys vadinate.
Ir per daugelį tūkstančių metų jūs pasiekėte tik tiek. Ir
sukūrėte tik tiek.
Jums pikta, tiesa?
Tačiau jūs padarėte vieną gerą dalyką. Jūs kreipėtės į Ma­
ne patarimo.
Jūsų „civilizacija" vėl atsigręžė į Dievą ir paklausė: ,,Ką mes
darome blogai?" ir „Kaip visa tai daryti geriau?" Jūs, tiesą sa­
kant, kai tik galėdavote, Mano patarimų nepaisydavote, ta­
čiau Aš patariu darsyk. Lyg geras tėvas Aš duodu pravarčių
patarimų, kai jūs prašote. Ir lyg geras tėvas Aš jus myliu net
tada, kai jūs į Mane nekreipiate dėmesio.
Kaip yra, taip Aš kalbu. Taip pat Aš kalbu apie tai, kaip
jums tapti geresniems. Ir darau tai tokiu būdu, kad jūs šiek
tiek pyktumėte, nes noriu jūsų dėmesio. Matau, man dabar
pavyko.
Kas gali sukelti tokius didelius sąJDJDės �s. apie ku­
riuos Tu vis kalbi šiQie �e?
Vyksta lėtas darbas. Mes sluoksnelis po sluoksnelio nuta­
šome žmogiškųjų potyrių granitą, šaliname nuo jo nereika­
lingas vietas ir tarsi skulptorius atskleidžiame akmenyje sly­
pintį grožį.
,,l\fes?''
Jūs ir Aš. Per šią knygą, per daugelį kitų knygų, per Mano
žinianešius. Per rašytojus, menininkus, kino ir televizijos pro­
diuserius. Per muzikantus, dainininkus, šokėjus, dvsinius mo­
kytojus, šamanus ir guru. Per politikus, valstybių vadovus (taip,
jų yra išties dorų ir nuoširdžių), gydytojus, teisininkus (ir jų
yra išties dorų ir nuoširdžių), per mamytes ir tėvelius, per
231
 pola,lbu,i "" Dle.u
senelius ir seneles, kurie krapštosi savo virtuvėse ir soduose
Amerikoje ir visame pasaulyje.
Jūs esate žinios skelbėjai, pranašai.
Daugelio žmonių sąmonė keičiasi.
Nes esate jūs.
Gal įvyks pasaulinė katastnJfa ar kokia nors didžiulė nelai.­
mė, kaip pnmašauja kai kurie mIJDės? Gal pakryps žeoĖs
ašis, gal mes susidursime su meteoritu, gal išnyks ištisi kon­
tinentai, ir tik tada žnDnės sūkius. 0 gal reikia, kad IDIS
aplankytų oe.fBrišlws biit;ybės ir sukrėstų misų protus
tada supmstume, jog mes � esame Viena? Ar 1ik mrties
akhiaizdQie ID.IID!i paaiškija, kad g,alinB � kitaip?
Tokie drastiški sukrėtimai nebūtini, tačiau gali įvykti.
Ar įvyks?
Negi manai, kad galima numatyti ateitį? O gal manai, kad
ateitį gali numatyti Dievas? Sakau tau: jūs savo ateitį kuriatės
patys. Kuriatės ją tokią, kokios norite.
Tačiau pirmiau Tu kalbęiai, kad 1ikroji laiko priginms to­
kia, jog „ateities" nėra. Kad '1iskas įvyksta Staiga - Anlli­
nqjąie Dabarties AkiIIutcqje.
Tai tiesa.
Na, g;inu. Ar ,,kaip tik dabar'' krinta u:et.eoritai, dreba miė,
išsilięia upės? Tik oesak.Yk, kad nežinai, IMXS ir esi Dievas.
Ar nori, kad visa tai įvyktų?
ŽJnon:a, nenoriu. Bet 7.u sakei, jog w.kas, kas turi įvykd,
ir w.kas, kasjau roko, �ta dabar.
Taip, tai tiesa. Tačiau Amžinoji Si Akimirka nuolatos kin­
ta. Jis - tarsi mozaika, yra čia, tačiau vis kitokia. Sumirksėk,
232
�dialogas
ir pasaulis jau bus kitoks. Žiūrėk! Stebėk! Ar matai? Viskas
kinta!
AŠ NUOLATOS MAINAUSI.
Kas Tmie skatina keistis?
Jūsų supratimas apie Mane. Jūsų mintys apie visa ką - jos
akimirksniu visa ką ir keičia.
Kartais Visa Ko pokyčiai būna labai subtilūs, bemaž nepa­
stebimi. Jie priklauso nuo minties galios. Ir jei mintis stipri ar
kolektyvinė, jos poveikis didžiulis, neapsakomas.
Visa kos keičiasi, mainosi.
Taigi ar bus kokia nors pasaulinė katastrofa, apie kurią
kalbi?
Nežinau, ar bus.
Jūs nuspręsite. Atmink, kad savo tikrovę renkatės dabar.
Aš renkuosi, kad 1ai neįvyktų.
Vadinasi, neįvyks. Nebent imtų ir įvyktų.
lVles pnuledame iš pradžių.
Taip. Turi išmokti gyventi prieštaravimuose. Taip pat tu­
ri pažinti didžiausią tiesą: Visa Kas Yra Niekas.
Visa kas yra niekas?
Apie tai kalbėsime trečiojoje knygoje.
Na, ĮP"ai. Tačiau IDlll nepa1inka, kad reikia laukti.
Ir taip turi į valias medžiagos apmąstyti. Duok sau truputį
laiko. Duok sau šiek tiek erdvės.
Ar galime dar neišsiskirti. Jaučiu, jog rengiesi mane palikti.
233
 poladl,;ai ... Dievu
Tu '1isados 1aip kalbi, kai rengiesi pasitraukti. Dar norė­
čiau apie šį bei tą šoek1elėti. PmymZiui, apie JJežfflll"škas
biitybes. Ar šie dalykai egdstuqja?
Trečiojoje knygoje kalbėsime ir apie tai.
Na, liaukis. Leisk nors dirstelėti, nors akį uDIJl!'Sti.
Domiesi, ar dar kur nors visatoje yra gyvybė?
Žinoma, yra.
Ar ji tokia pat primtyvi kaip ir nū.siškė Cffllmlcija?
Vienos gyvybės formos primityvios, kitos - ne. O dar ki­
tos gana pažangios.
Ar ous tos :oe1ąp19ws � kada nors hno aplanlrim;ios?
Taip. Daug kartų.
Koks bu"° ją 1ik.slas?
Tirti jūs. Kartais netgi truputį padėti.
Kaip padėti?
Jos padėdavo anksčiau, padeda ir dabar. Štai tu, be abejo,
žinai, kad per pastaruosius 75-erius metus žmonija mokslo ir
technikos srityje pasiekė tiek, kiek per visą savo istoriją.
Taip. IDUJaU., 1ai 1iesa.
Ar manai, kad visa tai - nuo kompiuterinių tomografų ir
viršgarsinių lėktuvų iki širdies mikroimplantų - sukūrė žmo­
gaus protas?
Na... 1aip!
Kodėl gi žmogus nesukūrė šių dalykų prieš tūkstantį metų?
234
ne;,;,-- dialogas
Nežinau. Nebu"° tecnologiją, IDUJaU.. Juk vienas išnuli­
DDS � prie kito. Nebu"° technologinio pagrindo. Tai
evoliucija.
Argi tau ne keista, kad per milijonus evoliucijos metų jūsų
protas taip nušvito tik prieš 75 - 100 metų?
Kodėl tu nesistebi, kad daug šios planetos gyventojų per
savo vieną gyvenimą regėjo, kaip gimė didieji išradimai - nuo
radijo imtuvo iki radaro ir radioelektroninių prietaisų?
Negi nesupranti, kad įvyko kvantinis šuolis? Milžiniškas ir
didingas žingsnis į priekį, - toks žingsnis, kuris paneigia bet
kokią logiką?
Apie ką Tu kalbi?
Susimąstyk: gal jums kažin kas padeda?
Jeigu lllllil!i „padeda" kw1i technologijas, 1ai kodėl nepadeda
ugJlyti dwsios? Kodėl lllllil!i nepwJeda ,,keisti SŲJDlOės?''
Padeda.
Man padeda?
Kaip manai, o kas yra ši knyga?
IIIoon ..
Be to, kiekvieną dieną jums pateikiamos naujos idėjos, nau­
jos mintys, naujos sampratos.
Planetos sąmonės pokytis bei dvasios tobulėjimas - lėtas
procesas. Reikia daug laiko ir didelės kantrybės. Reikia viso
gyvenimo. Kelių kartų gyvenimo.
Tačiau po truputį jūs keičiatės. Ugdotės dvasią. Lėtai, ra­
miai.
o lllllll!i, kaip Tu sakai, padeda � būtybės, 1aip?
235
 pola,11,;ai su Diel'U ne;,;,-,,,,.. dialogps

Iš tikntjų. Jos yra tarp jusų, jų gausu aplinkui. Jos padeda Tačiau jeigu tos biifybės yra 1D11Di priešiškos ir technolo­
jums jau daugelį metų. lPškai �. taijos lengwi gali 1D1S sunaikinti. Kaip
jas sulaikyti?
Kodėljos apie� nep1Ull!Ša? Nea1si.*leidzia? Tadająpgll­
ba bū.tų dvigubai � Jūs esate saugomi.

Jų tikslas - padėti jums keistis taip, kaip jūs patys trokšta­ Saugoni?
te, tačiau jos pačios jūsų trokštamų dalykų nekuria. Jos glo­
Taip. Jums suteikta galimybė patiems lemti savo likimą.
bąja ir įvykių neskubina.
Galutinis rezultatas priklausys nuo jūsų sąmonės.
Jeigu jos atsiskleistų, jūs visi pajustumėte spaudimą vien
dėl to, kad jos apskritai egzistuoja. Imtumėte jas šlovinti ir Kaip suprasd?
itin vertinti kiekvieną jų pasakytą žodį. O žmonėms verčiau
pasikliauti sava galva. Išmintis, sklindanti iš vidaus, visai ne Tai reiškia, kad visais atvejais jūs gaunate tai, apie ką gal-
tas pat, kas išmintis, sklindanti iš kitur. Galų gale savo kūry­ vojate.
ba geriau nei iš šalies atėjęs įsakymas. Ir pritraukiate prie savęs dalykus, kurių bijote.
Ir kam priešinatės, to neįveikiate.
Ar DESjas kada nors išvysime? Ar sužinosime, kas iš �ą Ir patiriate tai, ką pasirenkate patirti.
yra šios nefeiriškos biifybės?
Hioon.. l\1ano gywninus, rodos, yra kiek kitoks.
O, taip. Ateis laikas, kai jūsų sąmonė prasiplės, baimė at­
lėgs, ir štai tada jos jums apsireikš. Nes tu abejąji galia. Abejąji Manimi.
O kai kurios jų saujelei žmonių jau apsireiškusios.
Turl>ūt elgiuosi Nagai.
Dabar plinta teorija, kad šios biifybės rwsą atžvilgiu RJSi­
Visiškai blogai.
teikusios priešiškai. Ar jos tikrai nori IDllDi pakenk1i?

O žmonių, norinčių pakenkti kitiems žmonėms, ar pasi­

taiko?

Ak, ŽUEIDL ••

Tą patį galite pasakyti ir apie kai kurias iš šių būtybių -

apie tas, kurios mažiau evoliucionavusios. Tačiau prisiminki­
te Mano įsakymą. Neteiskite! Niekas nesielgia blogai, kiek­
vienas elgesys atspindi besielgiančiojo visatos modelį.
Yra būtybių, ištobulinusių savo technologijas, tačiau ne
mąstymą. Jūsų padermė kaip tik tokia.

236

20
Kodėl mDDės Tmini abęiqia?
Nes jie abejoja savimi.
O kodėl jie abęiqia sawi:i?
Nes juos taip mokė, taip jiems liepė.
Kas?
Žmonės, kurie tariamai atstovauja Man.
Nesuprantu. Kodėl?
Ne tai vienintelis būdas, kaip galima valdyti kitus žmones.
Jūs turite arba abejoti savimi, arba būti galingi. O tas kai kam
nepatinka. Labai nepatinka. Nepatinka žmonėms, kurie jus val­
do. Jie naudojasi valdžia ir galiomis, kurios priklauso jums - ir
jie tai žino. Laikytis tsikibę savo padėties jie gali tik vis igno­
ruodami dvi didžiąsias pasaulio problemas.
Kokios 1ai probleIIDS?
Šioje knygoje mes apie jas šnekame nuolatos. Dabar api­
bendrinsiu...
Daugelis pasaulio problemų bei konfliktų (galbūt net vi­
si), taip pat jūsų pačių problemos bei konfliktai galėtų būti
išspręsti, jeigu jūsų visuomenė žengtų tokius žingsnius:
238
�dialogps
l. Atsisakytų Atskirumo idėjos
2. Priimtų Regimumo idėją
Niekada nežiūrėkite \ save kaip \ atskirtus nuo kitų ir kaip
\ atskirtus nuo Manęs. Niekada niekam nekalbėkite žodžių,
kurie nėra visiška tiesa, ir niekada nepriimkite nieko mažiau,
nei yrajūsų didžiausia tiesa apie Mane.
Iš pirmąjo pasirinkimo kils antrasis, nes kai pamatysite ir su­
prasite, kad esate Viena su Visa Kuo, jūs nebegalėsite kalbėti
netiesos, nebegalėsite nuslėpti tiesos ir nebegalėsite būti niekas
kita, tik visiškai regimi, nes suprasite, jog tai - ir tik tai -
atitinka didžiausius jūsų siekius.
Tačiau norint taip pakeisti gyvenimo modeą reikia didelės
išminties, didelės drąsos ir didelio ryžto. Nes jūsų širdis sukaus­
tys Baimė ir šios idėjos ims rodytis jums klaidingos. Baimė iš­
grauš jų šerd\ ir jos jums ims rodytis tuščios. Baimė iškraipo,
neigia, naikina. Todėl Baimė - didžiausias jūsų prieŠlS.
Savo trokštamą, išsvajotą visuomenę jūs sukursite tik tada,
kai pasitelkę išmint\ aiškiai išvysite galutinę tiesą ir suprasite,
jog visa, ką darote kitiems, jūs darote sau; jog visa, ko jums
nepavyksta padaryti kitiems, jums nepavyksta padaryti ir pa­
tiems sau; jog kitų skausmas yra jūsų skausmas, o kitų džiaugs­
mas - jūsų džiaugsmas, ir jeigu jūs išsižadate nors dalelės kitų
skausmo ar kitų džiaugsmo, jūs išsižadate savęs. Dabar atėjo
laikas rasti save. Atėjo laikas pamatyti save tokius, Kokie Iš
Tikrųjų Esate, ir vėl tapti regimiems. Nes kai jūs ir jūsų san­
tykis su Dievu tampa regimas, mes tampame neperskiriami.
Ir net jei toliau gyvensite atskirumo, iliuzijoje ir naudosite
ją kaip Savęs kūrimo trank\, nuo šiol per ištisas savo inkarnaci­
jas keliausite nušvitę. Kur yra iliuzija, ten jūs ir regėsite iliuzi­
ją, ir žaismingai bei su džiaugsmu patirsite visus savo būties
aspektus, kurie jums malonūs, tačiau niekada nežvelgsite \
juos kaip \ galutinę tikrovę. Jums nebeteks užsimiršti, o tada
kurti Save iš naujo. Savo Atskirumu jūs naudositės sąmonin-
23')
 poknlbiai su Diel'U ne;tila!tinas dialotJPs

gai - būsite Atskiri tik turėdami konkretų tikslą ir priežastį. Ar nori pasakyti, kad ir dabar onsų planetąie esan& tokių
Kai jūs visiškai nušvisite, kitaip tariant, kai jūs vėl prisipil­ monią, tokių �ų? Ne kaZkada praeityje, bet dabar?
dysite šviesos, po vieno fizinio kūno mirties galėsite gyventi
Taip. Visada buvo. Visada bus. Aš nepaliksiu jūsų be Mo­
kitame fiziniame kūne tik dėl to, kad padėtumėte nušvisti
kytojų. Aš neapleisiu Savo bandos ir pasirūpinsiu, kad ji turė­
kitiems. Jūs galite pasirinkti grįžti į kitą fizinį kūną ne todėl,
tų piemenį. Jų daug dabar yra ir ši.ąje planetoje, ir kitose visa­
kad norėsite patirti kokį nors naują savojo Aš aspektą, o todėl,
tos vietose. Taip, visatąje yra tokių vietų, kur jos gyvena nuo­
kad tiesos šviesa apšviestumėte kitus iliuzijų apimtus žmones.
latinėje sąjungąje su galutine tiesa ir nuolatos ją skleidžia. Tai
Jūs būsite „šviesos nešėjai". Jūs būsite Nubudimo dalis. O kai
nušvitusių būtybių visuomenės. Jos egzistuoja, jos realios ir
kurie iš jūsų tokie jau yra.
jos siunčia jums savo pasiuntinius.
Arjie cia nuo, kad padėtų 1D111JS suprasti, Kas lVJes Esame?
Tvirtini, kad Buda, Krišoa ir .Jėzus bu� oreiviai
Taip. Jie - nušvitusios ir labai evoliucionavusios sielos. Jie
Tai tu taip sakai, ne Aš.
nebeieško naujų potyrių, kurie galėtų būti didingesnį už anks­
tesnius. Didingiausius dalykus jie jau patyrė ir trokšta juos Tai tiesa?
perduoti kitiems. Jie neša jums ,,gerąją žinią". Jie parodo ke­
lią, gyvenimą, Dievą. Jie sako: ,,Aš esu kelias ir aš esu gyveni­ Argi pirmą sykį išgirdai apie tai?
mas. Eik paskui mane." Tada jie parodys, kaip gyventi amži­
Ne, bet Wi dėlto - ar tai 1iesa?
nąje šlovingoje sąjungoje su Dievu. Ta sąjunga vadinama Dievo
Sąmone. Ar tiki, kad šie Mokytojai prieš pasirodydami Žemėje eg­
Mes visados susijungę - jūs ir Aš. Mes negalime būti ne­ zistavo kitur ir ten grįžo tada, kai, jūsų žodžiais tariant, mirė.
susijungę. Tai tiesiog neįmanoma. Tačiau jūs dabar šią sąjun­
Taip, tikiu.
gą patiriate tik pasąmoningai. O galima būti ir savo fiziniame
kūne, ir sąmoningoje sąjungoje su Visa Kuo, suvokti galutine Ir kur, tavo manymu, ši vieta yra?
tiesą bei išreikšti tai, Kas Iš Tikntjų Esate. Toks žmogus tam­
pa modeliu kitiems - kurie gyvena užsimiršę. Jis juos gelbsti l\1an � atrodė,jogta Tieta � ,,danguni". l.Vla­
nuo nuolatinės nežinios. oau, jie atkelimu iš dangaus.
Gyventi užmaršume - tai gyventi pragare. Aš neleisiu, kad
Kaip manai, kur yra dangus?
taip įvyktų. Aš neleisiu, kad nors viena avelė nuklystų į šalį, ir
atsiųsiu jums piemenį. Nežinau. Tai, kiek suprantu, kažin kokia kita sfera.
Iš tiesų daug piemenų Aš jau esu siuntęs. Ir jūs galite pa­
sirinkti jais tapti. Kai sielos pabunda iš snaudulio, kai jos pri­ Kitas pasaulis?
simena, Kas Iš Tikrųjų Yra, visi dangaus angelai ima džiūgau­ Taip... na, aš� suprantu... P�dinčiau tai ne kitu pa­
ti. Nes jos buvo paklydusios, o dabar štai grįžo. smiliu, kaip BES tai �. ne kitaplaneta, o dvasios
_pasauliu.

240 241
 pola,lbud ,., Dfevu
Taip, tai yra dvasios pasaulis. Tačiau kodėl manai, jog šios
dvasios, šios Šventosios Dvasios, negali gyventi kur nors visa­
toje taip pat, kaip jos gyveno čia, jūsų pasaulyje?
Na. �. kad tiesiog apie 1ai niekada nesusirnątačiau.
Nešow tokia nintis į �
Daugiau esmės, Horacijau, yra danguj ir žemėj, nei tu kad
sugebėjai išmąstyti.
Tai parašė jūsų nuostabusis metafizikas Vi.ljamas Šekspyras.
Vadinasi, Jėzus buvo tdeivis*.
Aš taip nepasakiau.
Na. �- Buvo ar ne?
Kantrybės, Mano vaike. Tu pernelyg skubi. Mums daug kas
prieš akis. Labai daug kas. Mes turime parašyti dar vieną knygą.
Nori pasakyti, kad aš turiu laukti trečiosios knygos.
Aš juk kalbėjau, Aš žadėjau iš pat pradžių, kad bus trys
knygos. Pirmoji - apie individualias tiesas bei iš.šūkius. Ant­
roji - apie visos žmonių šeimos, visos planetos tiesas. O tre­
čioji, Aš sakiau, aiškins aukščiausias tiesas, atsakančias į amži­
nuosius klausimus. Joje bus atskleistos visatos paslaptys.
Arba ne.
O, ŽIIDgilll. Nežinau, ar ilgai nersiu. lVlan, kaip Tu -vis sa­
kai, atsibodo ..�nti tarp prieštaraWJŲ'. Noriu, kad bū­
'bl, kaip turi būm
Jei taip - tebūnie.
Alba ne.
Na štai! Pagaliau tu SUVOKEI! Pagaliau Tu perpratai
Dieviškąją Dichotorniją. Dabar tu regi bendrą vaizdą. Dabar
tu aprėpei esmę.
242
ne;tikėtinas dialQĮps
Visa - visa, kas kada nors buvo, kas yra dabar ir kas kada
nors bus - egzistuoja šią akimirką. Taigi visa, kas yra... Yra.
Tačiau Visa Tai nuolatos mainosi, nes gyvenimas - tai nuo­
latinis kūrimo procesas. Todėl taip pat galima sakYti, ir tai bus
visiška tiesa, jog Visa, Kas Yra... Neegzistuoja.
Ši Esatis niekada nėra Tokia Pati. O tai reiškia, jog Esaties
Nėra.
Na. atleisk, Carli Braunai, ki1aip sakant, o dangau! Kaip
tada kas nors gali būti kas nors?
Ir nėra. Tačiau tu vėl užbėgi įvykiams už akių! Viskam,
Mano sūnau, ateis savas laikas. Si ir kitos didžiosios paslaptys
bus suprastos perskaičius trečiąją knygą. Arba... ir dabar abu
kartu, na...
Alba nebus!
Štai taip.
Geraijau Įpai, Įp13. Betkądaryti dabar, arba, sakykime, ką
daryti ŽDDllėDl5, kurie šių knygų neskaitys? Kaipjiem5 semis
išninties, � ir gųžti prie D�? Ar 1ai reiškia, kad tu­
rilft' gųžti prie nfigijos? Ar 1ai ir yra triik.stanB waofis?
Grįžkite prie dvasingumo. Religijas parnirškite.
Šis 1eųpnys papiktins daugybę žnDnių.
Visa knyga papiktins daugybę žmonių... arba ne.
Kodėl sakai, kad reikia panidti religijas?
Nes jos jums netinkamos. Suprask, jog religija tik tada
sėkmingai funkcionuos, jei sugebės įtikinti žmones, kad yra
jiems reikalinga. O žmonės, kad patikėtų kitais dalykais, pir­
miau turi liautis tikėję savimi. Taigi pirmas religijos uždavi­
nys yra atimti iš jūsų tikėjimą savimi. Antras uždavinys - pri-
243
 pokalbiai ... Dieov
versti jus patikėti, kad ji žino tuos atsakymus, kurių nežinote
jūs. Ir trečias, pats svarbiausias, religijos uždavinys - priversti
priimti tuos atsakymus be jokių klausimų.
Jeigu klausiate, vadinasi, mą,stote! O jeigu mąstote, vadi­
nasi, grįši.te prie Šaltinio, Esančio Viduje. Religija negali leis­
ti, kad tai įvyktų, nes jūs tada į savo klausimus atsakysite pa­
tys, o atsakymai skirsis nuo tų, kuriuos yra sumaniusi religija.
Taigi religija verčia jus abejoti Savimi ir savo gebėjimu tiesio­
giai atsakyti į gyvenimo klausimus.
Tačiau ta lazda labai dažnai turi du galus: jeigu jūs patys
abejojate savimi, nes kitaip negalite, tai jūs abejojate jums
peršama Dievo samprata.
O netrukus jūs imate abejoti net Mano buvimu, kuriuo -
kokia ironija! - anksčiau neabejojote. Kai jūs gyvenote pasi­
kliaudami tik savo intuicija, jūs nelabai supratote, Kas Aš Esu,
vis dėlto tikrai žinojote, jog Aš esu čia!
Nepažinimą kuria religija.
Kiekvienas aiškaus proto žmogus, pažvelgęs į tai, ką daro
religija, turi suprasti, kad Dievo ten nėra! Nes kitados žmo­
nių širdys buvo kupinos meilės tam, Kuris Yra visame savo
puikume, o religija dabar pripildė jas Dievo baimės!
Kitados žmonės džiaugsmingai keldavo rankas į viršų, o
religija privertė juos lenkti galvas.
Kitados žmonės kreipdavosi į Dievą. kad Jis palengvintų jų
naštą, o religija dabar užkrovė jiems Dievo pykčio baimės
akmenį!
Kitados žmonės garbino savo kūną kaip didžiausią dova­
ną. o dabar religija savo kūno liepia gėdytis!
Kitados žmonės pasiekdavo Dievą dorai ir teisingai gyvenda­
mi, o dabar religija moko, kad tai reikia daryti per tarpininkus!
Kitados žmonės garbino Dievą. nes kitaip elgtis negalėjo,
o religija dabar tai daryti įsako!
Kur tik religija žengė žingsnį, ten radosi nesantaika - vi­
siškai priešingas reiškinys Dievui.
244
neįtikėtinas dialąų,;s
Tai religija atskyrė žmones nuo Dievo, žmones nuo žmo­
nių ir vyrus nuo moterų. Kai kurios religijos ir šiandieną tvir­
tina, kad vyras yra viršesnis už moterį, o už vyrą viršesnis yra
Dievas. Taip vaidinamas neapsakomas farsas, kuris paliečia
pusę žmonių padermės.
Sakau tau: vyras nėra viršesnis už moterį, o Dievas nėra
viršesnis už žmogų. Tai nėra „natūrali sankloda", kaip kai kas
teigia. Tai yra stipresniųjų (kitaip tariant, vyrų!) išmonė, ku­
ria besiremdami jie kūrė savo vyriškas religijas, rašė sau „šven­
tuosius raštus", išbraukdavo iš jų pusę medžiagos, o kitą pusę
pritaikydavo savo vyriškam pasaulio modeliui.
Tai religija iki pat šios dienos tvirtina, kad moterys kažin
kodėl žemesnės už vyrus, kažin kodėl menkiau išugdžiusios
dvasią, kažin kodėl „netinkamos" skelbti Dievo žodį ar vado­
vauti religinėms apeigoms.
Jūs tarsi maži vaikai nuolatos ginčijatės, kurią lytį Aš pasi­
rinkau Savo žodžio skelbėja!
Sakau jums: jūs visi esate skelbajai. Visi ir kiekvienas iš jūsų!
Nėra žmogaus, kuris būtų tinkamesnis dirbti Mano dar­
bus negu kiti. Ir nėra tokios žmonių grupės, kuri būtų tinka­
mesnė už kitas.
O tiek daug žmonių yra ištroškę valdžios. Jie nenori jos
dalytis su kitais. Jie nori ją turėti. Todėl ir Dievą jie sukūrė
panašų į save. Trokštantį valdžios. Besimėgaujantį valdžia ir
nenorintį ja dalytis. Todėl sakau tau: didžiausia Dievo dova­
na yra jo atiduodama galios ir valdžios dalis.
Aš noriu, kadjūs būtumėt panašūs į Mane.
Kaip DES galiDE būti panašūs j Tffl'e! Tai - �
Šventvagystė buvo kalti jums į galvą tokius dalykus. Sakau
tau: jūs sukurti pagal Dievo paveikslą ir esate į Jį panašūs. Jūsų
tokia prigimtis ir turite ją atskleisti. Jūs čia ne tam, kad kovotu­
mėte, nertumėtės iš kailio ir nieko nelaimėtumėte. Aš, jus
atsiuntęs čia, neliepiau jums vykdyti neįmanomos misijos.
 pokalbiai su Di,ew, nąti"1ėlinas �

Patikėkite Dievo gerumą, patikėkite, kad Jo kuriniai yra Kaip pirmą kartą išvystą vaivorykštę ir kaip pirmą naujagi­
tobuli, o jūs patys - šventi. mio riksmą.
Kaip paskutinį besileidžiančios saulės spindulį ir paskuti­
Šiąie knygąie Tu pasakei Tieoą labai įdooų dalyką. ir prie
nį neaprėpiamo gyvenimo atodūsį.
jo, baigiantis šiam tonui, aš noriu grįžti. Taigi pasakei, kad
Aš su jumis visados, iki pačios laikų pabaigos. Jūsų sąjunga su
absoliu.i galia nereikaloųia absoliučiai nieko. Ar tokia yra
Manimi yra tobula - ji visados buvo, visados yra ir visados bus.
Diefl>�?
Jūs ir Aš esame Viena - ir dabar, ir amžinai.
Dabar tu supratai. Aš pasakiau, kad Dievas yra Visa Kas, Eikite ir savo gyvenimais skelbkite šią tiesą.
Dievas tampa Visa Kuo. Nėra nieko, kas nebūtų Dievas, ir Tegu jūsų dienos ir naktys įkūniją aukščiausiąją jūsų viduje
visa, ką Dievas patiria, Jis patiria per jus. Savo gryniausia for­ slypinčią mintį. Leiskite, kad jūsų dabarties akimirkas pripildytų
ma Aš esu Absoliutas. Aš esu absoliučiai Visa Kas, štai todėl per jus srūvanti Dieviškąji ekstazė. Tegu tai įvyksta per jūsų meilę,
Aš nieko nenoriu, nieko nereikalauju ir Man nieko nereikia. amžiną ir besąlygišką, dovanąjamą tiems, prie kurių prisiliečiate
Iš šios absoliučios formos Aš tampu toks, kokį jūs mane pa­ gyvenime. Būkite šviesa tamsąje. Ir ne kitaip.
darote. Tarsi regėtumėte Dievą ir klaustumėte savęs: ,,Ką čia iš Jo Būkite šviesos nešėjai.
padarius?" Tačiau nesvarbu, ką iš Manęs padarote, - Aš vis gtj_ž­ Jūs tokie ir esate.
tu į Savo Grynąją Formą. Visa Kita yra jūsų išmonė - tai, ką jūs Taigi būkite.
iš Manęs padarote.
Kai kas daro iš Manęs pavydų Dievą, tačiau kaip galima
būti pavydžiam, jeigu esi Visa Kas?
Kai kas daro iš Manęs rūstų Dievą, tačiau kaip galima Ma­
ne užrūstinti, jei Manęs neįmanoma pažeisti?
Kai kas daro iš Manęs kerštingą Dievą, tačiau kam Aš galiu
keršyti, jeigu visa, kas yra, Esu Aš!
Ir kaip Aš bausiu Pats Save vien už tai, kad Aš kuriu? O jei
manote, kad Mes esame atskirybės, tai kodėl Aš jus kuriu,
suteikiu galios kurti patiems, suteikiu laisvę kurti tai, ką pasi­
renkate patirti, o paskui amžiams nubaudžiu už „blogą'' pasi­
rinkimą?
Nėra jokios tironijos. Ji - tik jūsų vaizduotėje.
Galite grįžti namo kada panorėję. Galime būti kartu, kai
tik jūs ištrokšite būti kartu. Jums lemta vėl patirti sąjungos su
Manimi ekstazę kaip šią prabėgančią akimirką.
Kaip vėjo dvelksmą į veidą. Kaip svirplio čirenimą po vais­
kiu vasaros dangumi.

246 247

P.ABAXLAS 2DDIS
Esu dėkingas, kad ir šį kartą keliavote drauge su manimi.
Žinau, kad kai kuriems tai buvo nelengva. Nemaža dalis čia
pateiktų idėjų verčia abejoti tomis tiesomis, kuriomis tikėjo­
me, kol dar nebuvome paėmę į rankas šios knygos. Pateikta
medžiaga skatina kitaip mą,styti, kitaip elgtis ir priimti nau­
jus iššūkius. Esame dramatiškai raginami iš naujo įvertinti
savo gyvenimo būdą ir gyvenimą mūsų planetoje apskritai.
Prasidėjo naujosios minties judėjimas, apie kurį turbūt jau
esate girdėję. Tai ne kokia nors organizacija ar visuomenės
dalis, o vyksmas, kurio metu visuomenė pereina nuo vienokio
gyvenimo būdo prie kitokio. Susidaro vadinamoji „kritinė ma­
sė", lemianti pokyčių pradžią.
Mes privalome keistis, nes toliau ši.taip gyventi nebegali­
ma. Idėjos ir sampratos, kuriomis vis dar vadovaujasi žmoni­
ja, nebeveiksmingos. Remdamiesi jomis, mes jau beveik susi­
naikinome. Turime keistis, privalome keistis, jei norime ką
nors palikti savo vaikams ir vaikaičiams.
Mano viltis šviesi. Aš tikiu, kad žmonių padermė šiuo metu
turi neprilygstamą progą įgyvendinti didžiausias savo galimy­
bės, o kartu matau visuotinį ne vien individualios, bet ir kolekty­
vinės sąmonės augimą. Kaip tik ši kolektyvinė sąmonė formuąja
žmoniją ir yra mūsų būties šiąje planetąje variklis. Ir būtent šios
sąmonės apimtis sudaro minėtąjį „kritinį dydį".
Dabar matau, kad esminis Pokalbių su Dievu tikslas - šios
sąmonės raida. Mano knygose užrašyti žodžiai niekuomet ne­
buvo skiriami vien man - jie per mane sklinda visam pasau-
248
�dia/ą/ps
liui. Ar sustabdysite šių knygų žodžius ten, kur jie yra dabar,
kad jų kelionė baigtųsi jūsų prote? Ar vis dėlto panorėsite
prisijungti prie manęs ir skleisti juos toliau?
Įdomu, kad šiandien dauguma sutinka, jog žmoniją yra apė­
musi krizė. Tačiau jei kiekvienas atskirai su tuo sutinkame, tai
kodėl negalime visi kartu imti ir nuveikti šį tą prasminga, kad
reikalai pagerėtų? Štai klausimas, kuris yra svarbus visiems: kaip
asmeninę nuomonę paversti kolektyviniais veiksmais?
Manau, kad tai galime pasiekti ne tik savo gyvenimu skleis­
dami Pokalbių su Dievu žinią, bet ir sąmoningai stengdamiesi
įtraukti į šią veiklą tuos, kurie jau patys buriasi į grupes bei
organizacijas, siekia tų pačių tikslų ir ieško tų pačių sprendi­
mų. Nurodysiu tris tokias grupes. (Tiesa, žinau, jog jų yra
kur kas daugiau.)
Jeigu jums priimtinos kai kurios idėjos, kurias čia perskai­
tėte, siūlau susisiekti ir paremti Ekolonomikos institutą (Insti­
tute of Ecolonomics), kurį įkūrė mano draugas Dennis Wea­
veris. Šis institutas vadovaujasi teiginiu, kad ekologija ir eko­
nomika nėra priešiškos viena kitai veiklos sritys, taigi jos gali
susijungti ir tokiu būdu pagerinti gyvenimo šiąje planetoje
kokybę. (Matyt, šis būdas yra vienintelis.)
Denis ir jo vadovaujamas institutas kaip tik dabar ener­
gingai ieško naujų būdų, kaip galėtų bendradarbiauti viso pa­
saulio verslininkai ir atskiri asmenys bei organizacijos, kurioms
rūpi pagerinti ekologinę planetos būklę. Denis įsitikinęs, kad
ekologija ir ekonomika privalo turėti lygias teises ir jų tikslai
turėtų būti tapatūs.
Turime skatinti ekologinį ir ekonominį skaidrumą versli­
ninkystėje bei produktų gamybos ir paslaugų srityse. Kad iš­
ryškintų šią idėją ir kad suteiktų jai daugiau svorio, Denis
sumanė naują žodį - ekolonomika. Šie šeši skiemenys teigia jo
tikėjimą, kad ekonominė nauda nėra prigimtinė ir neturėtų
būti visiems laikams supriešinta su ekologiniu jautrumu. Tai,
kas gerai vieniems, nebūtinai savaime yra neganda kitiems.
249
 pola,lhiai .,,, Dievu
Jei norite paremti ekolonomikos idėją, rašykite šiais adresais:
The Institute for Ecolonomics
Box 500
Ridgeway, CO 81432
EL paštas: ioe@ecolonomics.org
Interneto svetainė: www.ecolonomics.org
Jie atsiųs informacijos, kaip galėtumėte įsitraukti į jų veiklą.
Kita organizacija, patraukusi mano dėmesį (ir įgijusi mano
pagarbą), yra Etikos irprasmėsfond as (Foundation for Ethics and
Meaning). Ją įkūrė Michaelis Lemeris. Mudu su Michaeliu daug
kalbėjomės apie problemas, iškeltas antroje Pokolbių su Dievu
knygoje, o vėliau jis įkūrė šį Fondą kaip priemonę, kuri jam pa­
dėjo suburti judėjimą. Judėjimo tikslas - ugdyti kitokį Ameri­
kos visuomenės požiūrį į pelną, keisti jos egoistines ir ciniškas
nuostatas bendru rūpesčiu ir solidarumu.
Michaelis siekia pakeisti pačią mūsų visuomenės esmę, kad
korporacijų veiklos efektyvumas nebebūtų matuojamas vien
gebėjimu didinti turtą ir valdžią, kad vis labiau būtų vertina­
mi žmonių santykiai bei ekologinis mąstymas.
Sis fondas visoje šalyje turi įsteigęs vietinius padalinius,
kurie domisi, kaip korporacijos paiso ekologinių normų.
Michaelis yra knygos Prasmės politika (The Poli ties of Mea­
ning) autorius. Aš kuo rimčiausiai rekomenduoju jums šį jo dar­
bą. Kaip rašo Comelas Westas ant viršelio, ,,... turėkite drąsos ją
perskaityti". Jei pageidausite, apie tuos pačius dalykus fondo lei­
džiamame Tikkun žurnale galėsite paskaityti išsamiau.
Daugiau sužinoti apie Michaelio veiklą ir užsisakyti šį nuo­
stabų leidinį galite adresu:
The Foundation for Ethics and Meaning
211 East 43rd Street,
Suite 710
250
neįtik,;nnas dialąps
New York, NY 10017
Telefonas (212) 867-0846
El. paštas: info@mcaning.org
Interneto svetainė: www.meaning.org
Trečioji organizacija, kurią norėčiau paminėti, tai Perspek­
tyvios lyderystės centras (Center for Visionary Leadership), įsteig­
tas Corinnos McLaughlin ir Gordono Davidsono. Corinna ir
Gordonas yra dar dviejų svarbiausiųjų mano skaitomų knygų
bendraautoriai: Dvasinė politika: pasaulio keitimas iš vidaus
{Spiritual Politics: Changing the Worldfrom the Inside Out) ir
Aušros kūrėjai {Builders of the Dawn). Jų edukacinis centras
siekia socialinių problemų sprendimus remti dvasinėmis įžval­
gomis. Sis Centras pagal viešas programas konsultuoja ir mo­
ko atskirus asmenis bei organizacijas. Viena mane labiausiai
jaudinančių jų idėjų yra pilietinio dialogo programa, pade­
danti sveikai spręsti tuos dalykus, kurie šioje planetoje atski­
ria mus vienus nuo kitų. Norėdami dalyvauti šiame darbe,
ieškokite informacijos adresais:
El. paštas: cvldc@visionarylead.org
Interneto svetainė: www.visionarylead.org
Kai kurie jūsų, kaip ir aš, galbūt pasirinksite remti visas
tris iniciatyvas. Kad ir kaip bus, viliuosi, suprasite, jog ir vie­
nas žmogus gali daug nuveikti spręsdamas išties rimtas pro­
blemas. Čia rasite atsakymą į verksmingą šūksnį: ,,O ką aš
galiu padaryti vienas? .." Atsakymas toks: padaryti galite labai
daug ir labai daug esama vietų, kur savo veiklą galite plėtoti.
Kviečiu jus veikti. Raginu stiprinti priešakines linijas. Pri­
sijunkite prie manęs, kartu kurkime dvasinių darbuotojų ar­
miją, vienijamą bendro troškimo nešti pasauliui meilę ir dva­
sinę sveikatą.
Skaitydamas žodžius, kurie man buvo perteikiami Pakol-
251
 pokalbim su Diel'U
bių su Dievu knygose, niekada nebūnu toks pat. Kaip ir jūs.
Esam.e čia, dabartyje, jūs ir aš, atsidūrę ant bedugnės krašto;
mes esam.e skatinami pasipriešinti ankstesniems mūsų tikėji­
mams ir įprastiniams veiklos metodams.
Daugelis skaitydami tai, kas čia parašyta, jaučiasi nepatogiai.
Juk mes, žmonės, skelbiamės esą didingoji padermė, aukščiau­
siąji rūšis, apšviestieji. Bet Pokalbių su Dievu knygos apie mūsų
puikybę sako štai ką: ,,Ak, ak, deja, nevisiškai taip, ne tuo keliu
pasukote..." Žinau, mano knygos (ypač antroji) trikdo. Tačiau
§s jausmas visada praneša apie dvasios augimą. Gyvenimas pra­
sideda ten, kur baigiasi mūsų patogios būties zona.
Žinoma, negalime visų idėjų priimti iškart, taigi niekas
nesitiki, kad Pokalbių su Dievu trilogijoje pateikiamos mintys
bus skaitomos kaip evangelija. Antra vertus, Dievas šito mums
neskyrė. Nes Jis sako, kad vertybė yra klausimai, o ne atsaky­
mai. Šios knygos kviečia ne išgirsti atsakymus, o nepaliauja­
mai klausinėti.
Pokalbių su Dievu knygose užduodami klausimai veda mus
tiesiai prie ribos. Ne vien prie patogumo zonos ribos, bet ir
prie mūsų supratimo, įsitikinimų, patirties ribos. Tai i�s,
teikiantis mums naujų potyrių.
Jeigu norėtumėte įsilieti į bendrą šių potyrių kūrimą, jei
esate labiau linkę veikti, nei prieštarauti šiam kūrimui, jei šir­
dimi žinote, kad norite nešti žinią - įsiliekite j naująją mūsų
armiją. Tapkite Šviesos Nešėjais. Tapkite čia paminėtų gru­
pių ir organizacijų rėmėjais.
Norėčiau paminėti dar vieną veiklos barą. Tai mūsų su
Nense įsteigta AtKūrimo (ReCreation) grupė. Jos tikslas - grą­
žinti žmones pačius sau ir taip pakeisti pasaulį.
Mūsų darbas prasidėjo nuo mėnesinio žurnalo leidimo;
žurnalas siunčiamas prenumeratoriams. (Išėjus pirmajai kny­
gai, tokių visame pasaulyje radosi tūkstančiai.) Paskui atsira­
do programa, pagal kurią Pokalbių idėjas pasaulio bendruo­
menėse turėtų skleisti vietiniai lyderiai. Dabar ši veikla pasie-
252
�dialogas
kė aukščiausią tašką, tad mes kviečiame visus tapti pačiais tik­
riausiais pasaulio pokyčių vykdytojais ir sukurti save iš naujo.
Visas gyvenimas yra atsikūrimo vyksmas, prasidedantis nuo
jūsų sielos. Jūsų siela žino, ar jau laikas pakilti į kitą būties
pakopą. Man, aš žinau, jau laikas.
Todėl viešai paskelbiau, kad mūsų tikslas - surengti sim­
poziumą apie dvasingumo ir visuomenės valdymo integraciją
(lnternational Symposium on the Integration of Spirituality
and Governance). Tikiu, kad jei planetos žmonės pagaliau
nuspręstų vadovautis aukščiausiomis dvasinėmis idėjomis ir
atsikratytų įprastų savanaudiškų paskatų bei baimės, tai pa­
saulis galėtų pasikeisti per vieną naktį.
Planuojame šį simpoziumą surengti 1999 metais ir vilia­
mės, kad jame sukurti dokumentai bei įvykę dialogai taps di­
dele paskata tobulinti, plėsti ir tęsti jau prasidėjusį procesą.
Tegu geros valios ir aukštų siekių vedami žmonės susirenka
draugėn, kad detaliai išnagrinėtų mus skiriančius dalykus, kad
išaukštintų mūsų savitumą ir praturtintų mūsų patirtį, kuri
vienija žmones kaip didingas visatos būtybes.
Mes taip pat rengiame praktinius užsiėmimus, seminarus,
dvasines stovyklas, paskaitas. Šie renginiai vyksta visame pa­
saulyje, jų dalyvio mokestis yra labai mažas - tik apie 20 pro­
centų įprastinio tokių renginių mokesčio, kad galėtų daly­
vauti kuo daugiau žmonių nepriklausomai nuo jų mokumo.
Nensė, aš ir keletas mūsų draugų nutarėme imtis šios veik­
los, kad pakeistume žmonių požiūrį. Jūs irgi esate laukiami
kaip mūsų pagalbininkai. Trečioji Pokalbių su Dievu knyga
aprėps dar daugiau nei pirmoji ir antroji, joje bus smulkiai
aprašyti visų gyvų būtybių evoliucijos procesai bei tobulų vi­
satos civilizacijų darbai ir kūriniai. Trumpai tariant, bus pa­
teikti veiklos ir mąstymo modeliai tiems, kurie pasirinko eiti
per gyvenimą nauju keliu.
Be visa kita, mūsų žurnale spausdinami patarimai, kaip
tapti požiūrio keitėjais ir naujos tikrovės kūrėjais - vienu me-
253
 pokalbiai su Devu neįtila;tinas t6alQĮps

tu sau ir kitiems. Medžiaga yra pateikiama atsakymuose į viso kur yra nuotykis. Už pakraščio prasideda naujos galimybės.
pasaulio skaitytojų klausimus, susijusius su Pokalbių turiniu. Ties pakraščiu prasideda tikroji kūryba. Jei, kaip pakiliai sakė
Ten rasite ir mūsų grupės veiklos naujienas. Geriausias būdas Robertas Kenedis, mes siekiame atnaujinti pasaulį, turime su­
,,palaikyti ryši;' su Pokalbių energija - parašyti mums: sirinkti kaip tik prie paties skardžio - jūs ir aš.
Prancūzų poetas ir filosofas Guillaume'as Apollinaire'as rašė:
El.paštas: foundation@cwg.org
Interneto svetainė: www.cwg.org - Ateikit prie skardžio.
- Negalime. Mums baisu.
Baigti norėčiau asmeniniais dalykais. - Ateikit prie skardžio.
Perskaitę pirmąją knygą, daugelis jūsų rašėte man laiškus, - Negalime. Nukrisim!
kupinus supratimo, atjautos ir meilės. Niekuomet nepajėgsiu - Ateikit prie skardžio.
išsakyti, kaip man tai yra svarbu. Dažnai laiškuose klausiama,
kaip pasikeitė mano gyvenimas, kai buvo padiktuotos šios kny­ Ir jie atėjo.
gos. Atsakymas būtų per ilgas, kad visas tilptų šiuose pusla­ Jis juos pastūmė.
piuose, tačiau pasakysiu, kas buvo nuostabiausia. O jie nuskrido.
Jaučiuosi tarsi būčiau visiškai kitas žmogus - ir vidumi, ir
išore. Iš naujo užmezgiau šiltus santykius su savo vaikais. Ve­ Ateikit. Skrisime kartu.
džiau nuostabią moterį ir dabar esu apimtas palaimos, sklin­
dančios iš jos pamokymų, gyvenimo bei meilės. Atleidau sau - Ncale Donald Walsch
už savo praeiti,_, kurioje, kaip jums jau sakiau, yra daug nedo­
vanotinų dalykų. Susitaikiau su savo praeitimi, dabartimi ir
ateitimi - su tuo, kas pasirinkau būti. Pagaliau žinau, kad esu
nebe tas, kas buvau vakar. Dabar kuriu savo pačią nuosta­
biausią rytdieną, įgyvendinu savo didingiausias vizijas.
O kai jūs jungiatės prie manęs, kai padedate man šimtais
savo laiškų, kai drauge gydome Zemę ir augame patys, kai
kartu žingsniuojame per šią antrą knygą, tai neapleidžia vil­
tis, kad susikibę rankomis sukursime ir įgyvendinsime didin­
giausią žmonijos viziją. Ir ji taps mūsų visų vizija. O tada jau
iš tiesų galėsime pakeisti pasaulį.
Tai gali iš mūsų pareikalauti nemaža pastangų. Beje, kuo
daugiau žmogui duota, tuo daugiau iš jo paprašoma. O ka­
dangi esame stumiami link savo komforto zonos pakraščio (ši
knyga tikrai pastūmė ne vieną), turime atminti, kad riba ten,

254 255