1 užduotis

Vitamino C šaltiniai, mg/100g

Augalai C vitamino kiekis Augalo tipas
Abrikosas 10 Vaisius
Agurkas 3 Daržovė
Ananasas 10 Vaisius
Apelsinas 50 Vaisius
Arbūzas 10 Vaisius
Avietė 30 Uogos
Baklažanas 2 Daržovė
Bananas 9 Vaisius
Briuselio kopūstai 80 Daržovė
Brokoliai 90 Daržovė
Bulvės 20 Daržovė
Burokėliai 5 Daržovė
Citrina 40 Vaisius
Česnakas 31 Daržovė
Erškėtuogės 2000 Vaisiai
Gervuogė 21 Uogos
Greipfrutas 30 Vaisius
Juodieji serbentai 200 Uogos
Kiviai 90 Vaisius
Kopūstas 30 Daržovė
Kriaušė 4 Vaisius
Mandarinas 30 Vaisius
Mango vaisiai 28 Vaisius
Melionas 40 Vaisius
Mėlynė 10 Uogos
Morka 9 Daržovė
Obuolys 6 Vaisius
Paprika 190 Daržovė
Persikas 7 Vaisius
Persimonai 60 Vaisius
Petražolės 130 Daržovė (prieskoninė)
Pomidoras 10 Daržovė
Raudonieji serbentai 80 Uogos
Razina 2 Vaisius
Slyva 10 Vaisius
Spanguolė 13 Uogos
Šaltalankių uogos 695 Uogos
Šeivamedžio uoga 60 Uogos
Špinatai 30 Daržovė
Tekšė 60 Uogos
Vynuogė 10 Vaisius
Žemuogė 60 Uogos
Žiediniai kopūstai 40 Daržovė
2 užduotis

Kodėl tradiciniai pieštukai buvo šešiakampiai ir kodėl dabar dažniau

gaminami apvalūs?

Pieštukas - patikimiausia rašymo priemonė pasaulyje. Šį įrankį žino visi ir per savo gyvenimą yra
naudoję ne kartą. Dabar pieštukų formų yra įvairių, tačiau tradiciškai pieštuko skerspjūvis yra
šešiakampis. Kodėl? Kodėl daugelis pasaulio pieštukų pasižymėjo šia forma ir kodėl dabar dažniau
pamatysite apvalų pieštuką?

Tikriausiai kažkur ant jūsų stalo ar stalčiuje ir dabar mėtosi pieštukas. Ar jis apvalus ar
šešiakampis? Tradiciniai pieštukai anksčiau buvo šešiakampiai. Priežasčių tam būta įvairių. Įprastai
laikant pieštuką jis yra liečiamas trim pirštais. Taigi, jis yra spaudžiamas iš trijų pusių. Pirštai netgi beveik
sudaro plokštumą, todėl šešiakampį pieštuką yra kur kas patogiau laikyti.

Jei sudėtumėte kelis tokius pieštukus į krūva, pradėtų ryškėti ir kitos priežastys. Šešiakampiai
priglunda vienas prie kito, nepalikdami oro tarpo. Taigi, vienoje dėžėje galima sutalpinti daugiau
šešiakampių pieštukų nei apvalių. Logistika yra labai svarbi šios pramonės dalis - juk reikia pieštuką
pagaminti kiek įmanoma pigiau. Šešiakampė forma taip pat tausoja medieną.

Medžio apdorojimo procesas lemia, kad gamyklos gauna keturkampius medienos blokus. Tam,
verčiant juos apvaliais reikėtų nemažai šio medžio nutekinti staklėmis. Taigi, šešiakampė forma taupo
medieną - paversti kvadratą šešiakampiu yra lengviau nei apvaliu.

Galiausiai, gamybos procesas nulėmė, kad apvalią formą yra sunkiau laikyti. Pieštukai gaunami
suklijavus dvi medinio ruošinio puses, tarp kurių griovelyje ir lieka pieštuko šerdis. Staklėms lengviau
išlaikyti formą, kuri turi plokštumas, o ir kampai nupjaunami greičiau nei pieštukas būtų nutekinamas.
Bent jau taip būdavo anksčiau, šiais laikais visa tai turi mažai reikšmės.

Ištobulėjusios mašinos nulėmė, kad viską galima atlikti pigiau ir greičiau. Maži oro tarpai dėžėse
ar tas nedidelis iššvaistomos medienos kiekis jau mažai kam rūpi - sumažėjęs darbo jėgos poreikis vis tiek
leidžia uždirbti iš pieštukų gamybos. Tikslesnės staklės gali be vargo per sekundės dalį pieštuką paversti
apvaliu. Kita vertus, šešiakampiai pieštukai vis dar gaminami - juos patogiau laikyti, jie nenurieda nuo
stalo, o ir žmonėms patinka tradicinis dizainas. Apvalūs pieštukai didelių privalumų neturi, išskyrus tai,
kad, priklausomai nuo to, kaip laikote pieštuką, gali būti patogesni. O galbūt tiesiog geriau atrodo.

2017-10-02 Aut. teisės: Technologijos.lt

3 užduotis
Dar vienas tyrimas apie tai, kaip mėgiama muzika apibūdina žmogų: 6 žinomiausi muzikos žanrai ir dr.
Adriano Northo išvados

Prancūzų mokslininkas Jules Combarieu yra sakęs, kad „muzika yra galvojimo su garsu menas“. Niekas
nenori, kad jo minčių būtų klausomasi, todėl ir muzikinis skonis dažniausiai išduodamas nenoriai. Tačiau
mokslininkai sako, kad pagal jį galima daug pasakyti apie žmogaus asmenybę. Koks žanras jums pats
mieliausias? Kurio klausotės dažniausiai? Štai kokius asmenybės bruožus pagal tai gali nustatyti
mokslininkai.

Dr. Adrianas Northas 2010 metais atliko tyrimą, kurio metu apklausė 36 518 žmonių iš 60 skirtingų šalių.
Tai - didžiulis darbas, tačiau tikslas buvo pažiūrėti, ar muzika atspindi charakterio bruožus. Tam
reikalingas didelis informacijos kiekis, kitaip rezultatai būtų nepatikimi. Tyrimas parodė, kad muzikinis
skonis iš tikrųjų yra susijęs su asmenybės bruožais. Žmonės naudojasi muzika save apibrėždami ir
rasdami ryšį su kitais žmonėmis. Taigi, kuo pasižymi specifinių žanrų gerbėjai pagal Northą:

Repas/hiphopas: aukštas pasitikėjimas savimi, draugiškumas, nesirūpinimas aplinka

Sunkusis metalas: žemas pasitikėjimas savimi, švelnumas, santūrumas

Indie Rock: žemas pasitikėjimas savimi, tingumas, kūrybiškumas, užsispyrimas

Elektroninė ir šokių muzika: bendravimas, užsispyrimas, draugiškumas, kūrybiškumas

Klasika: aukštas pasitikėjimas savimi, introvertiškumas, draugiškumas aplinkai

Pop: žemas kūrybiškumas, aukštas pasitikėjimas savimi, darbštumas, draugiškumas, nervingumas.

Taigi, Adrianui Northui pavyko nustatyti, kad muzikinis skonis yra labai tampriai susijęs su asmenybe.
Tačiau kodėl skirtingi asmenybių tipai mėgsta skirtingą muziką? Į šį klausimą gali atsakyti 2007 metais
atliktas tyrimas, kuris parodė, jog muzikos klausymas yra susijęs su trimis pagrindinėmis psichologinėmis
funkcijomis: darbingumo gerinimu (ar ne geriau mankštinatės, kuomet girdite mėgstamą muziką?),
smalsumo stimuliavimu (padeda pasinerti į savo mintis) ir emocijų sukėlimu.

Žmonės renkasi muziką pagal tai, kokią funkciją jie nori, kad ji atliktų. Kadangi žmogaus nuotaika yra
susijusi su asmenybe, muzikinis skonis gali parodyti, koks žmogus yra iš tikrųjų. Tačiau muzikinį skonį
lemia ne tik asmenybė. Mokslininkai pastebi, kad tokie faktoriai kaip amžius, lytis, tautybė, ir socialinis
statusas, gali padėti gana taikliai nuspėti 30 % žmogaus muzikinio skonio.

Northas taip pat pastebėjo, kad džiazo, klasikinės muzikos ir operos mėgėjai įprastai yra labiau išsilavinę
ir turtingesni. Šios kategorijos yra lengvai išmatuojamos, priešingai nei asmenybė. Mokslininkai žino, kad
tokie tyrimai turi vieną minusą - dalyviai gali meluoti.

Žmonės suvokia, kad muzikinis skonis yra sietinas su asmenybe, todėl jie dažnai meluoja, bandydami
pasirodyti geresniais. Dar daugiau - žmonės meluoja ir patys sau, bandydami save įtikinti kad jiems tam
tikros muzikos rūšys nepatinka. Tai tokiems tyrimams suteikia nemažą paklaidą.

2017-10-18 Aut. teisės: Technologijos.lt