 Mišinys – gaunamas mechaniškai sumaišius dvi ar daugiau medžiagų

 Mišiniuose grynųjų medžiagų savybės išlieka nepakitusios

 Mišinio savybės skiriasi nuo grynųjų medžiagų savybių
 Vienalyčiai mišiniai – mišiniai, kurių sudedamųjų dalių neįmanoma įžvelgti
nei plika akimi, nei per mikroskopą
 Nevienalyčiai mišiniai – mišiniai, kurių sudedamąsias dalis/daleles galima
matyti plika akimi
 Tirpalai – skystieji vienalyčiai mišiniai, sudaryti iš tirpiklio ir tirpinio.
 Tirpumas nusakomas didžiausia medžiagos mase, kuri gali ištirpti 100 g
tirpiklio tam tikroje temperatūroje. Žymimas g/100 g vandens.
 Sotusis – tirpalas, kuriame yra didžiausia atitinkamoje temperatūroje
ištirpusios medžiagos masė
 Didinant temperatūrą daugumos kietųjų medžiagų tirpumas didėja, o
dujinių medžiagų mažėja
 Kiekvienas tirpumo kreivės taškas rodo didžiausią ištirpusios medžiagos
masę 100 g vandens tam tikroje temperatūroje. Tai reiškia, kad tomis
sąlygomis tirpalas yra sotusis
 Nesotusis – tipalas, kuriame nepakeitus temperatūros dar gali tirpti tirpinys.
Nesočiajame tirpale ištirpusios medžiagos yra mažiau negu jos reikia sočiam
tirpalui gauti
 Persotintasis – tirpalas, kuriame ištirpusios medžiagos masė yra didesnė
negu tos pačios temperatūros sočiajame tirpale
 Persotintieji tirpalai nepatvarūs. Juose dalis ištirpusios medžiagos greitai
išsikristalizuoja
 Nesotieji ir sotieji tirpalai patvarūs, uždaruose induose gali ilgai išsilaikyti
nepakitę
 Suspensija – dalis kietosios medžiagos ištirpsta, o kita pasklinda kietosiomis
dalelėmis – kreida + vanduo
 Emulsija – 2 tarpusavyje nesimaišančių skysčių mišinys – aliejus + vanduo
 Aerozoliai – skysčiai dujose – rūkas
 Putos – dujos skystyje – jūros puta, muilo puta
 Akytosios medžiagos – dujos kiet. mežiagoje - pemza
 Ištirpus medžiagai tirpiklyje, gaunamas tirpalas – skystasis vienalytis mišinys
 Medžiagos savybė sudaryti su kita medžiaga vienalytę sistemą vadinama
tirpumu
 Tirpiklis tai medžiaga, kurioje tirpinama kita medžiaga
 Medžiaga , kurią beriame, pilame ar pučiame į tirpiklį vadinama tirpiniu
 Tirpalą sudaro tirpinys ir tirpiklis
 Geriausias tirpiklis vanduo, bet yra naudojami ir kiti tirpikliai: benzinas,
etanolis, acetonas
 Tirpikliuose tirpsta: dujos, skysčiai ir kietosios medžiagos.
 Kietosios medžiagos skiriasi savo tirpumu vandenyje.
 Keliant temperatūrą daugumos kietųjų medžiagų tirpumas didėja, o dujinių
- mažėja
 Tirpalas, kuriame yra didžiausia ištirpusi medžiagos masė atitinkamoje
temperatūroje vadinamas sotusis
 Tirpalas kuriame nepakeitus temperatūros dar gali tirpti tirpinama
medžiaga vadinamas nesotusis
 Tirpalas, kuriame ištirpusios medžiagos masė yra didesnė negu tos pačios
temperatūros sočiajame tirpale, vadinamas persotintuoju.
 Kiekvienas tirpumo kreivės taškas rodo didžiausią ištirpusios medžiagos
masę, kuri gali ištirpti 100 g vandens tam tikroje temperatūroje.
 Tirpumo kreivė rodo didžiausią tirpinio masę ištirpusią tam tikrame tirpale.
Tirpumo kreivėje vaizduojama tirpumo priklausomybė nuo temperatūros.
 Kristalizacija yra medžiagos kristalų išsiskyrimas iš tirpalų, lydalų ir garų.
Kristalas – tvarkingos vidinės sandaros kietasis kūnas.