“Emocinė gerovė”

Emocinė gerovė įkvepia rūpestį savimi, relaksaciją, streso mažinimą ir vidinės jėgos
vystymą. Svarbu yra pastebėti pozityvius ir negatyvius jausmus ir suprasti kaip suvaldyti
tas emocijas. Emocinė gerovė taip pat apima gebėjimą mokytis ir augti iš įgytos patirties.
Emocinė gerovė skatina autonomiją ir tinkamą sprendimų priėmimą.
Kuo svarbi emocinė gerovė? Ji leidžia priimti tai, kaip Jūs jaučiatės. Kai Jūs priimate
savo jausmus, tada Jūs pradedate suprasti kodėl taip jaučiatės ir galite nuspręsti kaip
veikti atsakant į tuos jausmus.
Emocinio gerbūvio ženklai:
 Elgiatės su kitais gerai. Žiūrite į kitus gailestingai, elgiatės mandagiai. Psichologai
tai vadina būvimu prosocialiais. Tai reiškia, kad stengiatės būti jautrūs kitų
poreikiams ir jausmams, manote, kad yra svarbu padėti kitiems. Paprasčiau tariant,
pagalbos rankos ištiesimas, tiems, kurie bėdoje.
 Esate patenkinti tuo, kuo esate. Pažįstate save - žinote save stipriasiąs ir silpnasiąs
vietas. Jūs esate kongruentus, tai reiškia, kad toks, kokį Jūs save parodote kitiems,
sutampa su tuo asmens vaizdu, kuris yra Jūsų viduje. Tai priešprieša, tam kaukės
jausmui ar parodymo savęs tokiu, kokiu neesate.
 Jūs lankstūs. Jūs prisitaikote įvairiose situacijose. Būdami bet kokioje situacijoe
pastebite savo emocijas, aplinką ir kitų reakciją į esamą situaciją, tik tada sprendžiate
kokie bus Jūsų veiksmai. Su kolegomis, draugais, vaikais, lankstumas yra žinojimas,
kada geriau patylėti, o kada viską išsakyti. Žiūrėjimas į gyenimą atvirai ir smalsiai.
 Jūs dėkingi. Jei esate emocionaliai sveiki, greičiausiai Jūs lengvai parodote ir
jaučiate dėkingumą asmenims ir viskam savo gyvenime. Tai žiūrėjimas į viską savo
gyvenime su priėmimu, negu su bandymu įžiūrėti ko Jums trūksta.
 Jūs priimate savo emocijas. Jūs žinote, kad liūdesys, pyktis, nerimas, džiaugsmas,
baimė yra naturali ir normali gyvenimo dalis. Jūs jų ne neigiate, neleidžiate Jūsų
užgožti. Jūs žinote, kad kartais pasitaiko sunkių išgyvenimo, kai daug streso, tačiau
Jūs kreipiatės pagalbos į kitus, žinote kaip tinkamai išreikšti liūdesį.
 Jūsų gyvenimas turi prasmę. Tai reiškia, kad Jūsų pastangų ir jėgų įdėjimą į tai,
kuo tikite, pvz.: savanoriavimas, tikėjimas, politikavimas, dalyvavimas maratonuose.
 Vertinate patirtį labiau nei turimus daiktus. Kas vertingo yra Jūsų gyvenime?
Vertinkite savo šeimą ir draugus. Išleikite pinigus ne daiktams, patirčiai.
Norėdami palaikyti ar sustiprinti emocinę sveikatą, svarbu atkreipti dėmesį į savo
poreikius ir jausmus. Neleiskite stresui ir negatyvioms emocijoms kauptis. Pabandykite
išlaikyti pusiausvyrą tarp kasdienių rūpesčių ir to ką mėgstate. Rūpinimasis savimi apima
veiklą, kuri natūraliai išleidžia endorfinus ir prisideda prie geros savijautos. Pvz.:
 Daryti tai, kas pozityviai paveikia kitus. Būdami naudingi kitiems ir vertinami kitų už
tai, ką darote - tokiu būdu ugdote savigarbą;
 Praktikuoti discipliną. Savikontrolė natūraliai veda prie optimistinio jausmo ir gali
padėti Jums įveikti neviltį, bejėgiškumą ir kitas neigiamas mintis;
 Mokykitės ir atraskite naujus dalykus. Galvokite apie tai, kaip apie “intelektinius
saldainius”. Išmokite naują kalbą, nueikite į muziejų ar tiesiog pakeliaukite;
 Mėgaukitės gamtos ar meno grožiu. Tyrimais įrodyta, kad tiesiog pasivaikščiojimas
sode gali sumažinti kraujo spaudimą ir sumažinti patiriamą stresą. Tas pat sakytina
apie pasivaikščiojimą parke ar apsilankymą muziejuje, žygius, žavėjimąsi
architektūra ar sėdėjimą paplūdimyje;
 Valdyti streso lygį. Stresas padaro didelę žalą psichinei ir emocinei sveikatai. Nors ne
visi stresoriai gali būti išvengti, tačiau streso valdymo strategijos gali padėti Jums
atgauti pusiausvyrą;
 Apriboti nesveikus protinius įpročius, kaip nerimavimas. Stenkitės vengti būti
absorbuotu pasikartojančių protinių įpročių, kaip neigiamos mintys apie save ir
pasaulį, kurios išsiurbia laiką, išsunkia energiją ir sukelia nerimą, baimę bei
depresiją.
 Apeliavimas į savo jutimus. Išlikite ramūs ir energizuoti panaudojus jutimus:
regėjimą, klausą, lytėjimą, uoslę ir skonį. Klausykitės muzikos, kuri pakelia Jums
nuotaiką, padėkite gėles ten, kur jas matysite, užuosite, masažuokite savo rankas ar
pėdas, gurkšnokite šiltą gėrimą;
 Užsiimkite prasmingu ir kūrybišku darbu. Meskite iššūkį savo kūrybiškumui ir
jausitės produktyvūs ir nesvarbu ar Jums moka už tai, pvz.: piešimas, sodininkystė,
rašymas, grojimas ar statybos;
 Įsigykite augintinį. Tai yra atsakomybė, bet rūpinimasis kitu leidžia jaustis reikalingu
 ir mylimu. Taip pat gyvūnas gali priversti jus išeiti iš namų, sportuoti ar susipažinti
su kitais;
 Laisvalaikis - prioritetas. Darykite dalykus ne dėl to, kad reikia, o dėl to, kad norisi.
Paskaitykite knygą, pažiūrėkite nuotaikingą filmą, pasikalbėkite su draugu;
 Raskite laiko apmąstymams ir dėkingumui. Pagalvokite kam esate dėkingi ir už ką
arba tiesiog atkreipkite dėmesį į tai, kas yra teigiama, gražu.

Kiekvienas esame skirtingas, ne visi šie dalykai bus vienodai veiksmingi visiems. Kai
kurie jaučiasi gerai atsipalaiduodami ir sulėtindami tempą, tuo tarpu kitiems reikia
aktyvumo, daugiau stimuliacijos tam, kad pasijaustų geriau. Svarbiausia atrasti tai, ką Jūs
mėgstate ir kas Jus skatina jaustis teigiamai.
Rizikos faktoriai:
 Silpnas ryšys ar prieraišumas prie globėjo ar tėvų ankstyvoje vaikystėje.
Būdami mažais vaikais jautėtės vieniši, atskirti, nesaugūs, sutrikę ar patyrėte
smurtą.
 Traumos ar netektys artimoje aplinkoje jauname amžiuje. Vieno iš tėvų mirtis
ar traumuojanti patirtis, hospitalizavimas.
 Išmoktas bejėgiškumas. Neigiama patirtis, kuri privedė prie įsitikinimo, kad
esate bejėgiški ir, kad pasižymite silpna kontrole virš įvairių situacijų Jūsų
gyvenime.
 Ligos, ypatingai chroniškos, vedančios prie neįgalumo ar izoliuojančios nuo kitų.
 Šalutinis vaistų vartojimo poveikis, ypatingai vyresnio amžiaus.
 Priklausomybės. Alkoholio ar psichotropinių medžiagų vartojimas gali iššaukti
psichinės sveikatos problemas ar pasunkinti jau esamą sveikatos sutrikimą.

Nesvarbu ar išoriniai ar vidiniai faktoriai įtakojo Jūsų emocinę gerovę, niekada nevėlu
kreiptis pagalbos.

Kada kreiptis pagalbos į specialistus:

 Nemiga;
 Didžiąją dalį laiko jaučiatės prislėgti, bejėgiškai ir beviltiškai;
 Susikaupimoproblemos, kurios trukdo darbe ar asmeniniame gyvenime;

 Nikotino, maisto, vaistų ar alkoholio vartojimas tam, kad susidorotumėte su

sudėtingomis emocijomis;

 Neigiamos ir žalingos mintys ar baimės, kurių negalite kontroliuoti;

 Mintys apie mirtį ir savižudybę.

Įsivertinkite Jūsų emocinę gerovę:

 Ar aš sugebu atrasti pusiausvyrą tarp darbo, šeimos, draugų, laisvalaikio?

 Ar turiu būdą sumažinti patiriamą stresą gyvenime?

 Ar aš sugebu priimti sprendimus minimaliai nerimaudamas ir stresuodamas?

 Ar galiu nustatyti prioritetus?

Sakoma, laimės jausmas – vidinė būsena, mažai priklausanti nuo išorinių aplinkybių.
Kad nesijaustum nelaimingas, reikia labai daug – geresnės mašinos, garantuotų pajamų,
lieknesnės figūros ar puikesnio vyro, o kad pasijustum laimingas, reikia labai nedaug –
šypsenos, gražaus saulėlydžio, skanių ledų ar kvepiančios gėlės. Tačiau iš tiesų laimingas
yra ne tas, kuris turi viską, ko nori, bet tas, kuris džiaugiasi tuo, ką turi!