L IE T U V O S T S R

P O L IT IN IŲ IR M O K S L I N I Ų Ž I N I Ų
S K L E ID IM O D R A U G IJO S ŽURNALAS
5 (44) G E G U Ž Ė

ĮVYKO DIDIS ĮVYKIS. PIRMĄ KARTĄ ISTORIJOJE

ŽMOGUS SKRIDO Į KOSMOSĄ.
1961 METįJ BALANDŽIO 12 D. 9 VALANDĄ 7 MINU­
TĖS MASKVOS LAIKU KOSMINIS LAI VAS-PALYDO-
VAS „VOSTOK“ SU ŽMOGUMI PAKILO Į KOSMOSĄ IR.
APSKRIEJĘS ŽEMĖS RUTULĮ. LAIMINGAI GRĮŽO
Į ŠVENTĄJĄ MŪSŲ TĖVYNĖS - TARYBŲ ŠALIES -
ŽEMĘ.
PIRMASIS Į KOSMOSĄ PAKILĘS ŽMOGUS — TA­
RYBINIS ŽMOGUS, TARYBŲ SOCIALISTINIŲ RESPUB­
LIKŲ SĄJUNGOS PILIETIS!
TAI — NEPRILYGSTAMA ŽMOGAUS PERGALĖ
PRIEŠ GAMTOS JĖGAS, DIDŽIAUSIAS MOKSLO IR
TECHNIKOS IŠKOVOJIMAS, ŽMOGAUS PROTO PER­
GALĖ. PADARYTA PRADŽIA ŽMOGAUS SKRIDIMAMS
Į KOSMINĘ ERDVĘ.
ŠIUO ŽYGDARBIU, KURIS BUS ATMENAMAS IŠTI­
SUS AMŽIUS, ĮKŪNYTAS TARYBINĖS LIAUDIES GENI­
JUS, GALINGA SOCIALIZMO JĖGA.

IŠ TSKP CENTRO KOMITETO, TSRS AUKŠ­

ČIAUSIOSIOS TARYBOS PREZIDIUMO IR
TARYBŲ SĄJUNGOS VYRIAUSYBĖS KREI­
PIMOSI
S T A R T A S Į NAUJA ERA
Tarybinė liaudis ir visa
žmonija balandžio 12 dieną
pergyveno džiaugsmingą,
jaudinantį įvykį. Praeis am­
žiai, epochos, bet niekada
neišblės didinga šios pavasa­
rio dienos garbė. Tą dieną ta­
rybinis žmogus nugalėjo kos­
minę erdvę.
Drąsusis kosmoso užkaria­
vimo pionierius, pirmasis pa­
saulyj e kosmonautas — Juri-
jus Aleksėj e vičius Gagarinas
tapo visos pažangiosios žmo­
nijos pasididžiavimu. Jo var­
das bus nemirtingas žmoni­
jos istorijoje.
Šis žygdarbis —■ tai įžymus
tarybinės liaudies indėlis į
pasaulinį mokslo ir kultūros
lobyną. Ji savo pasiaukoja­
mu darbu praskynė kelią
žmogaus genijui į Visatos
gelmes. Didvyrišku tarybinio
žmogaus skridimu į kosmosą
pradėta nauja kosminių skri­
dimų era žemės istorijoje. Ją
pradėjo mūsų šalis —'nugalė­
jusio socializmo šalis, nere­
gėtai išlaisvinusi ir išvysčiu­
si žmogaus kuriamąsias ir ga­
mybines jėgas.
„Tai, kad mes užkariavo­
me kosmosą — puiki žmoni­
jos vystymosi gairė,-— pasa­
kė draugas N. Chruščio­
vas.— Ši pergalė — tai nauja
Lenino idėjų pergalė, ji pa­
tvirtina marksistinio-lenini-
nio mokymo teisingumą. Šio­
je žmogaus genijaus pergalė­
je įsikūnijo ir pasireiškė šlo­
vingi rezultatai viso to, ką
Tarybų Sąjungos tautos pa­
siekė Spalio socialistinės re­
voliucijos sukurtomis sąlygo­
mis. Šis žygdarbis yra naujas,
tvirtai pirmyn, į komunizmą
žengiančios musų šalies polė­
kis".
Didžiausias žmonijos lai­
mėjimas— įsiveržimas į kos­
minę erdvę — tapo įmano­
mas tik nepaprastai išvysčius
techniką, paruošus tokias di­
džiules pergales pasiekusius
inžinerinius-techninius kad­
rus. Įdomu pažymėti, kad
šiuo metu diplomuotų inži­
nierių TSRS liaudies ūkyje
dirba du kartus daugiau, ne­
gu JAV.
Socialistinė valstybė, už­
tikrintai ir drąsiai žengianti
didžiojo Lenino nurodytu ke­
liu, sudarė puikiausias sąly­
gas kūrybiniam tarybinės
liaudies genijui pasireikšti.
Tarybų Sąjungoje sukurtas
platus mokslinio tyrimo įstai­
gų ir aukštųjų mokyklų tink­
las. Jose dirba daugiau kaip
350 tūkstančių mokslo dar­
buotojų. Mūsų šalyje moks­
las tapo tikrai liaudinis. Ta­
rybų Sąjungos laimėjimai
kosmose, tai ne kas kita,
kaip dėsninga socialistinės
šalies mokslo ir technikos
vystymosi pakopa.
Tarybinė liaudis pergales
kosmose laiko ne tik savo,
bet ir visos žmonijos laimė­
jimu.
TSKP CK, TSRS Aukščiau­
siosios Tarybos Prezidiumo ir
TSRS Ministrų Tarybos krei­
pimesi apie tarybinės liau­
dies pergales kosmose sako­
ma: „Mes su džiaugsmu ski­
riame jas tarnauti visoms
tautoms, visų pasaulio žmo­
nių pažangos, laimės ir ge­
rovės vardan. Savo laimėji­
mus ir atradimus mes skiria­
me tarnauti ne karui, o tai­
kai ir tautų saugumui".
Mokslo ir technikos laimė­
jimai atveria beribes galimy­
bes apvaldant gamtos jėgas.
Tačiau pilnutinai žmogaus
gerovei juos bus galima pa­
naudoti tiktai užtikrinus tai­
ką. Todėl mūsų šalis, nuosek­
liai vykdanti taikią politiką,
kviečia imtis visų priemonių
nusiginkluoti. Visuotinis ir
visiškas nusiginklavimas, įve­
dus griežčiausią tarptautinę
kontrolę,-— kelias į tvirtą tai­
ką tarp tautų.
TSKP CK šūkiuose Gegu­
žės Pirmajai po pasaulį aidi
šlovingosios Komunistų par­
tijos, didžiosios socializmo
šalies balsas, raginantis stip­
rinti taiką, demokratiją, pa­
žangą. Gegužės šūkiai kupini
troškimo, kad žemėje trium­
fuotų taika, kad visas tautas
jungtų taurūs taikos ir drau­
gystės jausmai.
Pirmasis žmogaus skridi­
mas į kosmosą tai nuostabi
darbo, mokslo ir proto per­
galė. Šis didžiausias žmonijos
laimėjimas, legendinis socia­
listinės Tėvynės žygdarbis
mūsų Tėvynės žmones įkvė­
pė naujiems dar didesniems
siekimams. Kartu su visais
mūsų šalies žmonėmis Tary­
bų Lietuvos darbo žmonės
kovoja už tai, kad būtų ište­
sėti socialistiniai įsipareigo­
jimai, pirma laiko įvykdytas
trečiųjų septynmečio metų
planas, naujomis darbo per­
galėmis sutiktas Tarybų Są­
jungos Komunistų partijos
XXII suvažiavimas.
Pirmyn į naujas pergales
taikos, pažangos ir žmonijos
laimės vardan!
1
d i d ž i a t įs ia s
ŽYGDARBIS
A KAD. A, NESMEJANOVO KALBA 1961. IV. 15 SPAUDOS
KONFERENCIJOJE MASKVOS MOKSLININKŲ NAMUOSE
1961 metų balandžio 12 d. TSR Sąjungoje pirmą kar­
tą istorijoje buvo išvestas j Žemės palydovo orbitą kos­
minis laivas „Vostok" su pilotu-kosmonautu Jurijum Ga-
garinu.
Tai įvyko rytą. Kosminis laivas išėjo į orbitą su
175 kilometrų perigėjumi ir 302 kilometrų apogėjumi
viršum Žemės paviršiaus. Laivo apsisukimo aplink Že­
mą periodas buvo 89,1 minutės. Laivas kartu su kosmo­
nautu svėrė 4 725 kilogramus.
Kosminiame laive buvo įrengta visa, kas reikalinga
kosmonautui saug'ai skristi ir sėkmingai nusileisti. Dau­
gelis laivo sistemų buvo dubliuotos. Laive buvo prietai­
sai, kuriais pilotas bet kuriuo metu galėjo tiksliai nu­
statyti savo padėtį orbitoje.
Su kosmonautu buvo nuolat palaikomi abipusiški ra­
dijo ryšiai tiek ruošiant laivą startui, tiek ir skridimo
metu.
Reikia pabrėžti nepaprastą piloto-kosmonauto Juri­
jaus Gagarino drąsą, ištvermę ir savitvardą. Naktį prieš
skridimą, kaip jam buvo nurodę gydytojai, Jurijus Ga­
garinas kietai miegojo ir buvo pažadintas prieš keletą
valandų iki skridimo. Jo pulsas buvo 70—75 tvinksniai
per sekundę visą pasiruošimo skridimui laiką ir po ra­
ketos starto. Jis juokavo ir savo žvalia nuotaika stiprino
įsitikinimą, kad skridimas bus sėkmingas.
Kai jam buvo pranešta, kad duodama komanda pa­
leisti raketinius variklius, jis linksmai šūktelėjo: „Na,
važiuojam!"
Laivo išvedimo į orbitą procese, kai dirbo galingi ra­
ketiniai varikliai ir kosmonautą veikė perkrovimai, vib­
racijos ir ūžesys, net šiuo įtemptu skridimo laikotarpiu
kosmonautas Jurijus Gagarinas nuolat pranešinėjo vis­
ką ne tik apie savo savijautą, bet ir apie laivo kabinos
sistemų darbą. Praskridęs tankiuosius atmosferos sluoks­
nius, kai kosmonautas pamatė Žemę, jis pranešė: „Koks
grožis!"
Toliau skridimo metu Jurijus Gagarinas palaikė nuo­
latinius ryšius su Žeme. 9 valandą 52 minutės, skrisda­
mas viršum Pietų Amerikos, jis pranešė: „Skridimas
vyksta normaliai. Jaučiuosi gerai". 10 valandą 15 minu­
čių, skrisdamas viršum Afrikos, Jurijus Gagarinas pra­
nešė: „Nesvarumo būk'ę pakeliu gerai".
10 valandą 25 minutės buvo įjungtas kosminio laivo
stabdomasis variklinis įtaisas, ir laivas kartu su pilotu-
kosmonautu majoru Gagarinu pradėjo leistis iš orbitos,
kad nutūptų numatytame rajone. 10 valandą 55 minutės
tarybinis laivas „Vostok" sėkmingai nusileido.
Vadinasi, atliktas didžiausias žygdarbis, įrašytas nau­
jas puikus puslapis į žmonijos civilizacijos istoriją. Tai
mūsų brangiosios Komunistų partijos ir Tarybinės vy­
riausybės vadovaujamos tarybinės liaudies žygdarbis.
Tai mokslininkų, konstruktorių, inžinierių, technikų ir
darbininkų didelių kolektyvų žygdarbis, tai visų bandy­
2
tojų, užtikrinusių nepriekaištingą kosminio laivo paruo­
šimą ir paleidimą, žygdarbis, visų tarnybų, užtikrinusių
normalų kosminio laivo skridimą ir nusileidimą, žygdar­
bis, tai narsiojo tarybinės Tėvynės sūnaus Jurijaus Ga­
garino žygdarbis. Jo vardas jau tapo legendarinis.
Viskas šiame žygdarbyje simboliška: ir tai, kad pir­
masis kosmonautas — tarybinis žmogus, ir tai, kad pir­
masis kosminis laivas, kuriuo skrido Jurijus Gagarinas,
pavadintas „Vostok", ir tai, kad buvo skrendama rytą.
Ir šis rytas tapo naujos eros rytu.
Nuo šiol 1961 metų balandžio 12-oji amžiams bus su­
sijusi su žygdarbiu, kurį atliko Jurijus Gagarinas. Visas
skridimas aplink Žemę buvo atliktas per 108 minutes. Ir
tos minutės sukrėtė pasaulį.
Žmonijos kultūra turi ilgą, pasakiškai nuostabią isto­
riją. Kiekvienas jos žygdarbis, ar tai pirmųjų rašybos
ženklų sukūrimas, ar pirmųjų garo mašinų sukūrimas, ar
pirmoji kelionė aplink pasaulį, vis tai datos, kai žmo­
nija pakildavo j naują pakopą, patvirtindama pažangos
ir kūrimo jėgą. Ne visada tie žygdarbiai būdavo įsisą­
moninami iš karto, tai, kas sena, įnirtingai kovodavo su
tuo, kas nauja, ir, juo revoliucingesnis būdavo įvykis,
skynęs kelią į ateitį, tuo smarkiau jam priešindavosi
praeitis.
XX amžiaus slenkstyje, niekieno nepripažintas, ge­
nialusis Cioikovskis pirmą kartą parodė žmonijai kelią
į žvaigždes. Jo veikaluose buvo padėti moksliniai pama­
tai kosmonautikai — mokslui, kurio vieną puikų triumfą
mes pažymime šiandien.
Išsipildė Konstantino Ciolkovskio žodžiai: „Žemė —
proto lopšys, bet negalima amžinai gyventi lopšyje".
Jurijus Gagarinas, pirmasis piiotas-kosmonautas, bu­
vo ilgai ir įtemptai ruošiamas. Tai buvo neįprasta, giliai
mokslinė paruošimo sistema, kuri davė pilotui-kosmo-
nautui reikalingų techninių žinių, susijusių su laivo
įrengimu ir jo sistemomis, žinių iš astronomijos, geofi­
zikos, biologijos ir kitų mokslų.
Piiotas-kosmonautas atliko perkrovimo bandymus su
specialiomis mašinomis-centrifūgomis, su vibrostendais.
Dienomis ir savaitėmis truko bandymai uždarose kabi­
nose, visiškai imituojančiose kosminio laivo kabiną. Bu­
vo tobulinama nusileidimo sistema. Visas šis didžiulis
darbas baigėsi pirmuoju istorijoje kosminiu skridimu.
Brangusis Jurijau Gagarinai!
TSRS Mokslų akademijos prezidiumo vardu sveikinu
jus, puikųjį tarybinį žmogų, kosmoso Kolumbą. (Ilgai
tranką plojimai, salė stovėdama sveikina J. Gagariną).
Praeis amžiai, bet jūsų vardas visada primins žmo­
nėms didžiausią žygdarbį, kurį atliko tarybiniai moksli­
ninkai, konstruktoriai ir jūs pats, įgyvendinę pirmąjį
žmogaus skridimą į kosminę erdvę. (Plojimai). Jūs pa­
rodėte visai žmonijai narsumo, drąsos ir didvyriškumo
tarnaujant žmonijai pavyzdį!
 Tokiu pavadinimu prieš
55 metus parašė knygą pa­
žangusis rusų mokslininkas-
fiziologas K. Timiriazevas.
Mokslą, konkrečiai, kad ir tą
patį augalų fiziologijos moks­
lą, dirvožemio mikrobiologi­
jos, pagaliau žemdirbystės ir
kitus taikomuosius gamtos
mokslus panaudoti žemės
ūkio gamybai šuoliškai pa­
kelti yra kietas riešutas.
Lengviau ūkininkauti taip,
kaip seneliai mokė, o ne kaip
agronominė literatūra moko.
Niekada agronomas ar kitas
žemės ūkio specialistas su
savo mokslais mūsų kaime
nebuvo laukiamas išskėsto­
mis rankomis. Gydytojo, inži­
nieriaus, ekonomisto, dargi
advokato profesija buvo
aukščiau vertinama, kaip ag­
ronomo, zootechniko, žemė­
tvarkos, melioracijos ar net
mechanizacijos inžinieriaus.
Praėjo 55 metai, ir tik da­
bar, tarybinei santvarkai su­
klestėjus, šviesaus proto
mokslininko mintys realizuo­
jamos. Dar 1953 m. TSKP
gruodžio Plenume drg.
N. Chruščiovas pasakė: „Rei­
kia pagaliau pasiekti, kad
specialistai dirbtų gamyboje
ir dirbtų savo gyvybinį dar­
bą — derlingumo padidinimo
ir gyvulininkystės išvystymo
darbą.. . Ryžtingai sustiprinti
priešakinio patyrimo ir že­
mės ūkio mokslo pasiekimų
propagandą".
Po šio istorinio plenumo
žemės ūkio specialistai iš
raštinių pradėjo eiti į gamy­
bą praktiškam darbui. Žemės
ūkio mokslo darbuotojai iš
laboratorijų ir nuo bandymų
sklypelių pajudėjo į kolūkius
žemdirbiams padėti.
Bėgo metai, įvykdytos di­
delės reformos, žemės ūkis
pasiekė daug laimėjimų, nu­
galėti įvairūs trūkumai. Iški­
lo naujieji septynmečio už­
daviniai, tačiau partijos di­
rektyva — socialistinio že­
mės ūkio gamybą tvarkyti
MOKSLAS
IR ŽEMDIRBYS
P. VASINAUSKAS
LTSR Mokslų akademijos narys-korespondentas
pagal agronomijos mokslą ir
žemės ūkio specialistus
įjungti į pačią gam ybą— vis
dar nebuvo pilnai įgyvendin­
ta. Sausio Plenume šia kryp­
timi padarytas didelis žings­
nis.
Kokius konkrečius uždavi­
nius reikia spręsti mokslo
darbuotojams ir žemdirbiams,
vykdant sausio Plenumo nu­
tarimus?
Pirmiausia reikia pabrėžti,
kad mūsų šalyje į žemės ūkio
išvystymą pažiūrėta kaip į
socialistinės ekonomikos su­
klestėjimo pagrindą. Plenu­
mas pabrėžė, kad į kovą už
tvirtą žemės ūkio kėlimą rei­
kia žiūrėti kaip į visaliaudinį
reikalą. Tai ne vien agrono­
mų, zootechnikų ir kolūkie­
čių darbas. Žemės ūkį pasta­
tyti į lygią padėtį su pramo­
ne, su elektrifikacija — visų
reikalas, o pirmiausia tų žmo­
nių, įstaigų ir įmonių, kurios
deda pamatus dabartinei žem­
dirbystei ir gyvulininkystei.
Aukštesnio žemdirbystės ir
gyvulininkystės išsivystymo
pagrindas — technika. Tech­
nikos žemės ūkiui reikia žy­
miai daugiau ir žymiai geres­
nės kokybės, negu iki šiol jis
gavo. Žemės ūkis turi būti ly­
giateisiu vaiku liaudies ūky­
je.
Sausio Plenume ypatingai
išryškėjo melioracijos prob­
lema. Žemės ūkio gamyba tu­
ri būti taip organizuota, kad
bet kokiomis klimato sąlygo­
mis garantuotų šaliai reika­
lingą produktų kiekį. Derlius
neturi eiti zigzagais pagal
sausuosius ir šlapiuosius me­
tus. Melioracija yra ta galin­
ga priemonė, kuri iš pagrin­
dų pakeičia žemės veidą ir
niekais paverčia gamtos kap­
rizus.
Plenume buvo pabrėžta
sausringų šalies rajonų drė­
kinimo ir aprūpinimo vande­
niu svarba. Mes gyvename
tame šalies ruoželyje, kur
drėgmės perdaug, kur dėl jos
pertekliaus krūmai ir piktžo­
lės bujoja geriau kaip kultū­
riniai augalai, kur dėl tos pa­
čios priežasties iš prosenelių
paveldėjome daug rūgščių
dirvų. Padaryti Tarybų Lietu­
vos žemės ūkį tikrai kultū­
ringą — tai nudrenuoti vieną
milijoną hektarų šlapių že­
mių, tai pakalkinti antrą mili­
joną hektarų rūgščių dirvų,
tai išnaikinti krūmus, kuriais
mes labai turtingi, tai kultū­
rinėmis pievomis ir ganyklo­
mis paversti raistus. Šioje sri­
tyje pastaraisiais metais res­
publikoje padaryta palyginti
daug. Žemdirbiai pagrįstai di­
džiuojasi mūsų melioratorių
darbais. Tačiau tempus rei­
kia dar paspartinti.
Paimkime tiktai vieną krū­
mų naikinimo problemą. Šio­
je srityje padaryta nedaug.
Sustumti krūmai su visomis
žemėmis į naujus „milžinka­
pius", anaiptol dar neišspren­
džia problemos. Cheminėmis
priemonėmis iki pašaknų rei­
kia sunaikinti atkaklią krū-
mų gyvybę, o gausybę orga­
ninės medžiagos susmulkinti
ir aparti.
3
 , . .Važiuoja per Lietuvą se­ tas vienintelis turtas, kuris ir derlius padidėja 15—25%,
nelis ir Lietuvos nebeatpa­ visą žmoniją maitina, ir kuria palyginus jį su derliumi, ku­
žįstą. Ne taip seniai tai buvo bazę tolesnei gamybai vysty­ ris gaunamas toje pat žemėje
aukštais medžiais apaugusių ti. Technika, melioracija, sta­ auginant šias kultūras atski­
kaimų ir dvarų kraštas. Vė­ tybos ir visa kita, kas žemės rai. Jei bent 50% vasarojaus
liau šį kraštą nusėjo smulkūs ūkiui reikalinga, kas kainuo­ Lietuvoje būtų pasėta miežių-
vienkiemiai. O dabar? Dabar ja daug milijonų ir milijardų, žirnių mišiniais, tai be jokių
irstančių vienkiemių landšaf­ už dyką neateis. papildomų išlaidų mūsų res­
te kaip baravykai dygsta pui­ Rūpestis kaip derlių padi­ publikos liaudies ūkis laimė­
kūs kolūkių ir tarybinių ūkių dinti —•pats pirmutinis rū­ tų apie 10 milijonų rublių
gamybiniai pastatai, fermos, pestis. Tai viso ko pradžia. (naujais pinigais).
technikos remonto dirbtuvės, Svarbiausia tai, kad derlių Žemdirbystės institutas yra
baltutėlės mokyklos. Tai nau­ reikia didinti turimomis prie­ pateikęs labai daug pasiūly­
joji Lietuva! Mokslas nuo šio monėmis. Tušti žodžiai: duo­ mų, kuriuos panaudoję, mūsų
didelio darbo, kuris sukurs kite trąšų — grūdų priaugin- respublikos žemdirbiai gali iš
laimę mums, mūsų vaikams ir sim, pastatykite tvartus — tos pačios žemės surinkti mi­
būsimoms kartoms, negali gyvulių skaičių padidinsim, lijonus rublių papildomų pa­
būti nuošalyje. Naująsias gy­ atvežkite pašarų — pieno ir jamų, neįdėję papildomų iš­
venvietes, fermas, dirbtuves, mėsos patieksim. Mūsų kar­ laidų. Instituto moksliniai
kultūrinius pastatus, naujuo­ tos agronomų ir zootechnikų darbuotojai deda visas pa­
sius kelius, elektros tinklus, uždavinys duoti didesnį der­ stangas tokios rūšies priemo­
pagaliau visą žaliąją statybą, lių, sukaupiant vietinių trąšų nių patiekti dar daugiau. Tuo
naujuosius kolūkių parkus resursus, auginti gyvulius ne užsiima ir kitų institutų
ir t. t. reikia sukurti mokslu tiktai šiuolaikiniuose tvar­ mokslinės jėgos.
paremtomis normomis. To­ tuose, bet ir pašiūrėse, o pa­ Iki šiol daugelis ištirtų
kiomis normomis, kurios nau­ šarus surinkti iš savų laukų priemonių, nors ir jos būda­
joje komunistinėje Lietuvoje išteklių. Tai nelengvas užda­ vo įvairiai propaguojamos,
užtikrintų valstiečiui lengvą vinys, bet mūsų žemės ūkio nebuvo įdiegiamos į gamybą.
darbą, darnų gamybos proce­ pirmūnai įrodė, kad galima jį Pasirodo, kad propaguoti jas
są ir neblogesnį, o gal net ge­ išspręsti. Jeigu išsprendė pir­ per spaudą, per radiją ir
resnį gyvenimą kaip bet ku­ mūnai, išspręs visas kraštas. mokslinėse konferencijose
riame mieste. Grūdų gamybos padidini­ per maža. Reikia, kad moksli­
Rajbninis planavimas, kol­ mas — trečiųjų septynmečio niai bendradarbiai patys nau­
ūkių vidinis planavimas, rei­ metų išskirtinis uždavinys. jas priemones gamyboje
kia prisipažinti, senovinių Grūdų gamybai reikia panau­ įdiegtų. Pirmuosius daigus
liekanų maišatyje dar neįga­ doti visus iki šiol blogai nau­ reikia pasodinti savomis ran­
vo pakankamo rimtumo ir dotus žemės plotus, kiekvie­ komis. Mokyti žmones kon­
dar neišsikovojo tikros pa­ ną užleistą žemės lopinėlį. krečiais pavyzdžiais yra
garbos. Dar pasitaiko, kad Tai rūpestis, kuriuo turi gy­ veiksmingiausia naujovių
kai kas mūsų respublikos mo­ venti ne tik agronomai, kol­ propagavimo forma.
zaikai nori pritaikyti stepėse ūkių pirmininkai, brigadinin­ Tam tikslui LKP Centro
sukurtus projektus, kiti busi­ kai, bet ir kaimo mokytojai, Komiteto ir LTSR Ministrų
mais šaligatviais rūpinasi ir komjaunuoliai, ir visi, kam Tarybos š. m. kovo 22 d. nu­
daugiau kaip valstiečio kas­ rūpi mūsų garbė. tarimu, reorganizuojama Že­
dieninėmis kelionėmis į toli­ Šio straipsnio pradžioje aš mės ūkio ministerija, kiek­
mus laukus, treti iš viso pro­ suminėjau tas žemės ūkiui viename respublikos rajone
jektų labirintuose susimaišo. pakelti priemones, kurios pa­ steigiami parodomieji bandy­
Žemės ūkio projektavimui reikalaus didelių kapitalų mų ūkiai. Dabar ne vien Dot­
reikia atkreipti rimtą dėmesį. įdėjimo. Baigdamas noriu pa­ nuvoje, Baisogaloje ar Joniš­
Agronomijai skirta vado­ žymėti, kad yra ir tokių gry­ kėlyje, bet kiekviename ra­
vauti žemės ūkio gamybos nai agronominių priemonių, jone bus žemės ūkio mokslo
mokslinio išvystymo srityje. kurios nieko nekainuoja ar­ daigynai.
Tai mokslas, kuris yra sura­ ba labai mažai kainuoja, ta­ Atsiranda vis naujos ga­
dęs ir toliau ieško racionalių čiau duoda milijonus papil­ limybės septynmečio planą
priemonių saulės energijai ir domų pajamų. įvykdyti per žymiai trumpes­
žemės resursams tikslingiau­ Pavyzdžiui, Žemdirbystės nį laiką ir šalį aprūpinti pro­
siai panaudoti. Derlius ir gy­ institute ištirta, kad, sėjant duktų gausumu visiškai neto­
vulių produkcija — tai ir yra miežių-žirnių mišinį, grūdų limoje ateityje.

4
M ATIMATL/A
-m įM jm m tf a m im m okum
V. STATULEVICIUS
Fizikos-matematikos mokslų kandidatas
< NUOSTABUS MATEMATIKOS PRITAIKYMU
j PLATUMAS © ANKSČIAU — MOKSLŲ „TARNAI-
\ TE", DABAR — KARALIENĖ © ELEKTRONINĖS
; SKAIČIAVIMO MASINOS © MATEMATINĖS-EKO-
į NOMINĖS PROBLEMOS © EKONOMINĖ KTBFRNF-
' ITKA © FANTASTINĖS GALIMYBĖS INFORMACI­
JOS SRITYJE © ORGANIZMO LĄSTELĖ — DIDŽIU-
) LĖ GAMYKLA O SINEK — ELEKTRONINIS SIR-
; DIES MODELIS
L_ " v . . ___ J ka — matematinė lingvistika.
Jau pirma, nors ir paviršutiniška pažintis
su matematika atskleidžia jos būdinguosius
bruožus. Pirmiausia, tai nepaprasta abstrakci­
ja, kurioje slypi matematikos universalumas.
Abstrakcija kyla iš abstrakcijos ir pagaliau,
atrodo, pametamas bet koks ryšys su gyveni­
mu, ir nematematikas matematiniuose dar­
buose nebesupranta nieko, išskyrus tai, kad
„viskas nesuprantama“.
Antra, tai matematikos tikslumas, loginių
samprotavimų griežtumas ir išvadų neginči-
jamumas. Matematiniai įrodymai yra tokie
skrupulingi, kad abejonėms — teisinga ar
ne — nebelieka vietos. Pagaliau, trečia, tai
nuostabus matematikos pritaikymų platumas,
ypač pastaraisiais metais, visuose moksluose,
pradedant technika ir baigiant ekonomika.
Pilniausiai matematikos metodai pritaikomi
mechanikoje ir dangaus mechanikoje, moks­
luose, kurių tyrimo objektai labai abstrahuo­
ti nuo tiriamus reiškinius sukeliančių veiks­
nių. Labai plačiai matematikos metodai pri­
taikomi fizikoje, nors čia dažnai iškyla nema­
ža sunkumų, kai tenka matematiškai sufor­
muluoti fizikinį uždavinį ar paaiškinti
gautuosius rezultatus. Matematinis aparatas
plačiai panaudojamas chemijoje. Visų šių
mokslų pažanga be matematikos būtų neįma­
noma.
Tokiuose sudėtinguose reiškiniuose, kaip
biologiniai ir visuomeniniai reiškiniai, mate­
matikos metodai ilgai nebuvo pritaikomi taip,
\ kaip, sakysime, fizikoje. Pavyzdžiui, visuome­
niniuose moksluose iki šiol tebuvo taikomi
elementariausi tikimybiniai-statistiniai meto­
dai. Kitokia padėtis yra šiandien. Matemati­
kos pritaikymo ribos plečiasi milžinišku grei­
) čiu. Dar neseniai kalba ir matematika buvo
į
laikomos labai tolimais mokslais, tuo tarpu
į
šiandien sėkmingai vystosi nauja mokslo ša­
Matematikos metodų pritaikymas atveria
plačias perspektyvas ekonomikai. Tikslūs ma­
tematiniai apskaičiavimai padės sudaryti
tikslingiausius ekonominius planus. Toks pla­
navimas yra viena svarbiausiųjų valstybinio
masto problemų, laukiančių išsprendimo.
Biologijoje, medicinoje iki šiol vyravo ko­
kybiniai metodai, o į kiekybinę reiškinių pu­
sę mažiausiai kreipta dėmesio. Tačiau, spren­
džiant daugelį šiuolaikinių medicinos, fiziolo­
gijos, evoliucinės biologijos bei genetikos
problemų, susiduriama su gausiais ir painiais
kiekybiniais santykiais ir čia be matematikos
metodų nieko nepadarysi.
Jei anksčiau kitų mokslų atstovai papras­
tai taikydavo gatavas matematikos išvadas ir
matematiką buvo įprasta vadinti „mokslų tar­
naite", tai dabar vis aiškiau matyti, kad ma­
tematinio samprotavimo metodai, matemati­
nė galvosena užvaldo kitus mokslus. Ir štai
matematika pradedama vadinti „mokslų ka­
raliene".
Matematikos metodų taikymas gamtos ir
kitiems mokslams turi dvi puses. Pirmiausia
sudaroma apytikrė ir gana paprasta tiriamo­
jo reiškinio ar proceso matematinė schema ir
surandami jos sprendimo būdai. Vėliau, tai­
kant rezultatus praktikoje, išryškėja šios ma­
tematinės schemos netobulumai, nepakanka­
mas atitikimas tikrovei, ir tada kuriamos nau­
jos matematikos teorijos, tobulesnės matema­
tinės formos, sparčiais žingsniais vystosi pati
matematika. Šių teorijų loginių samprotavi­
mų išvados atskleidžia naujas, iki tol nežino­
5
tas tiriamųjų reiškinių savybes, gimsta atra­
dimai.
Prisiminkime vieną iš puikiausių matemati­
kos pritaikymo pavyzdžių.
Anglų fizikas Maksvelas, apibendrindamas
elektromagnetinių reiškinių stebėjimų rezul­
tatus, šių reiškinių dėsnius išreiškė matema­
tikos lygtimis. Matematiškai nagrinėdamas
šias lygtis, Maksvelas įrodė, kad turi egzis­
tuoti elektromagnetinės bangos ir kad jos tu­
ri sklisti šviesos greičiu. Tokias bangas vė­
liau surado Hercas, o Popovas — jų sužadini­
mo, perdavimo ir priėmimo būdus.
Klasikinė matematika ypač gerai aprašė
nedaugelio priežasčių sukeliamus reiškinius.
Tokiais, pavyzdžiui, buvo galima laikyti dau­
gelį mechanikos ir dangaus mechanikos reiš­
kinių. Planetų dydžiai, palyginus juos su pla­
netų atstumais, yra tokie maži, kad idealizuo­
tas planetų atvaizdavimas taškais nekelia jo­
kių abejonių, erdvė, kuria juda planetos, už­
pildyta tokia reta medžiaga, kad jos pasiprie­
šinimas be galo mažas, planetų masė tokia
didelė, kad šviesos slėgimas, joms judant, ne­
turi jokios reikšmės. Todėl, apskaičiuojant
planetų judėjimo dėsnius, užteko atsižvelgti
tiktai į traukos jėgą. Buvo gautos paprastos
diferencialinės lygtys, kurių išvados nuosta­
biai sutapo su stebėjimais.
Vaizdas griežtai keičiasi, nagrinėjant arti­
lerijos sviedinio judesį. Apskaičiuojant svie­
dinio trajektoriją, jau nebegalima nesiskai­
tyti su oro pasipriešinimu, vėjo netolygumu,
jo gūsiais, oro temperatūra ir kitomis atsitik­
tinėmis aplinkybėmis, viešpataujančiomis
realioje Žemės atmosferoje. Gautume tūks­
tančius ar milijonus lygčių su tiek pat neži­
nomųjų, ir jų rezultatai praktiškai būtų ne­
apžvelgiami. O juk biologiniai ar visuomeni­
niai reiškiniai nepalyginamai painesni.
T risdešimtaisiais-keturiasdešimtaisiais šio
šimtmečio metais galutinai susiformavo nau­
ja matematikos šaka — tikimybių teorija,
įgalinanti matematiškai nagrinėti aukščiau
suminėtus sudėtingus reiškinius. Būdingiau­
sias tikimybių teorijos bruožas yra tas, kad
individualiai atsižvelgiama tik į pagrindines
reiškinio priežastis, o visos kitos atmetamos,
bet paklaidos pavidalu įvertinamas jų suma-
rinis poveikis. Tikimybių teorija išplėtė ma­
tematikos pritaikymą biologijoje, medicinoje,
ekonomikoje, kalboje ir literatūroje.
Principinį matematikos pritaikymų vaidme­
nį atliko elektroninių skaičiavimo mašinų su­
kūrimas, potencialias pritaikymų galimybes
pavertęs realiomis. Pavyzdžiui, norint tiksliai
nuspėti būsimų dienų orą, reikia išspręsti la­
bai sudėtingas lygtis. Be elektroninės maši­
6
nos kelių šimtų skaičiuotojų biuras tą galėtų
atlikti tik per porą savaičių, kai atsakymo jau
niekam nereikėtų. Norint apskaičiuoti šiuo­
laikinio reaktyvinio lėktuvo formas, minėta­
jam biurui tektų padirbėti apie šimtą metų.
Naudojantis skaičiavimo mašinomis, kosmi­
nių raketų trajektorijos patikslinamos per
vieną valandą po jų paleidimo. Skaičiuojant
senomis priemonėmis, reikėtų sugaišti ištisus
metus ir tik po to sužinotume, pateko raketa
į Mėnulį ar ne.
Elektroninės skaičiavimo mašinos ne tik
kelių dešimčių tūkstančių operacijų per se­
kundę greičiu skaičiuoja, jos taip pat gerai
sprendžia ir loginius matematikos formulėmis
užrašytus uždavinius. Todėl elektroninės
skaičiavimo mašinos gali betarpiškai koman­
duoti gamybai, pakeisti žmogų sudėtingų
įrenginių, staklių, automatų valdyme, jei tik
bus duota programa — bendri veiksmų prin­
cipai.
Kalbant apie galimus matematikos pritai­
kymus ekonomikai, galima išgirsti įvairiausių
nuomonių. Dalis ekonomistų nusiteikę skep­
tiškai, jų giliu įsitikinimu, neįmanoma esą su­
dėtingus ekonominius reiškinius, jų kiekybi­
nę pusę aprašyti matematikos formulėmis.
Bet kokius matematikos pritaikymo ekonomi­
kai mėginimus jie sutapatina su antimarksis-
tinėmis „ribinio naudingumo" teorijomis. Ki­
ti pervertina matematikos galimybes. Bur­
žuaziniai ekonomistai išsijuosę šaukia, kad
„matematikos visagalybė" išgelbės imperia­
lizmą nuo krizių.
1960 m. balandžio mėnesį Maskvoje įvyko
pirmasis ekonomistų ir matematikų pasitari­
mas matematikos taikymo ekonomikoje klau­
simais. Daugumos ekonomistų nuomone, ma­
tematikos ir skaičiavimo technikos pritaiky­
mas ekonomikai duos šimtus milijonų rublių
grynos naudos valstybei. TSRS Mokslų aka­
demijos prezidentas A. Nesmejanovas pareiš­
kė: „Sunku sugalvoti kokį nors mokslinį ar
gamybinį darbą, kuriame matematika neduo­
tų betarpiško efekto. Mano giliu įsitikinimu,
ekonomika turi tapti tiksliuoju mokslu, ir ta­
da ji bus tikrai ryškus liaudies ūkio planavi­
mo prožektorius".
Politinė socializmo ekonomija sukonkreti­
no ir susintetino kokybinę daugelio reiškinių
pusę, išnagrinėjo šiuos reiškinius sukelian­
čius veiksnius. Tuo tarpu kiekybinis šių reiš­
kinių ryšys mažai išnagrinėtas.
Nėra abejonės, kad bendromis ekonomistų
ir matematikų pastangomis šie uždaviniai bus
išspręsti. Tam sukurtos specialios matemati­
kos teorijos: tiesinis ir dinaminis programa­
vimas, lošimų teorija, masinio aptarnavimo
teorija, informacijos teorija ir kitos. Jau
■daug gražių rezultatų gauta ir šiuo metu. Pa­
vyzdžiui, perėjus prie optimalaus tuščių va­
gonų judėjimo geležinkelyje, gauta 8 mln.
rublių ekonomija. Optimalaus plano apskai­
čiavimui mašina sugaišo 1 valandą. Apskai­
čiavimo išlaidos nebuvo didesnės kaip 50
rublių.
Kalbant apie ekonominę kibernetiką, tenka
paminėti ekonominės informacijos rinkimo,
saugojimo ir perdirbimo automatizavimą. In­
formacija vadiname visas iš išorinio pasaulio
ateinančias žinias. Informacija yra pagrindi­
nė mąstymo medžiaga, ir žmogaus protinė
veikla yra ne kas kita, kaip informacijos per­
dirbimas. Mąstyme ryšius nagrinėja logika ir
informacijos perdirbimo operacijas smegeny­
se galima pavadinti logiškomis. Protinio dar­
bo procesų automatizavimas yra toks proce­
sas, kai informaciją renka, ją saugo ir perdir­
ba skaičiavimo mašinos pagal žmogaus sufor­
muluotą loginę veiksmų programą. Tokios in-
formacinės-loginės mašinos bus naudojamos
šiems tikslams: apdorojant mokslinių tyrimų
ir inžinerinius darbus (pagrindine medžiaga
čia yra ataskaitos, straipsniai, knygos, eks­
perimentiniai duomenys); tvarkant pramonės,
žemės ūkio, transporto statistinius duomenis;
apdirbant klinikinius bei ambulatorinius ste­
bėjimus; apdirbant gamtos reiškinių stebėji­
mus; automatizuojant mokslinės-techninės in­
formacijos rinkimą pasauliniame literatūros
fonde.
Jei gamybos automatizavime šiandien jau
daug pasiekta ir jos darbo našumas didelis,
tai nieko panašaus negalima pasakyti apie
aukščiau suminėtas sritis. Visame pasaulyje
kanceliarinių darbuotojų skaičius auga daug
greičiau, negu darbininkų skaičius. JAV nuo
1920 m. iki 1950 m. darbininkų skaičius padi­
dėjo 53%, o kanceliarinių tarnautojų skai­
čius — net 150%. Per tą laikotarpį gamybinio
darbo našumas pakilo 14 kartų, o kanceliari­
nio — tik 1,5 karto.
Pasaulio knygynuose guli tiek knygų, kad
net labai siauroje srityje su visomis susipa­
žinti neužteks žmogaus amžiaus. Per dieną
pasaulyje pasirodanti nauja cheminė literatū­
ra vargu ar tilptų į du didelius lagaminus. Vi­
dutinis metinis knygų prieauglis Lenino var­
do bibliotekoje yra apie 800 000 tomų ir už­
ima 10 kilometrų lentynų. Apie 35% šios
bibliotekos knygų nėra reikalavęs joks skai­
tytojas. Todėl visiškai teisingas tvirtinimas,
kad mokslininkai žino vis daugiau ir daugiau,
vis siauresnėje ir siauresnėje mokslo srityje,
kad lengviau ką nors sukurti iš naujo, negu
įrodyti, kad tai dar niekieno nebuvo sukurta.
Norint surasti JAV patentų biure patentą,
reikia peržiūrėti nuo 1 iki 10 milijonų paten­
tinių kortelių rinkinius, o 350 patentų peržiū­
rėti reikia 4—6 valandų.
Nustatyta, kad chemikas vidutiniškai eks­
perimentams skiria ne daugiau kaip 35% sa­
vo darbo laiko, o informacijos rinkimo ir per­
dirbimo procesams —apie 50% darbo laiko.
Šiuo metu jau veikia kelios elektroninės
informacinės-loginės skaičiavimo mašinos, iš­
duodančios nurodytą cheminę literatūrą.
TSRS Mokslų akademijos elektromodeliavi-
mo laboratorijoje sudaryta programa elektro­
niniam cheminių junginių žodynui. Skaičiavi­
mo mašina nurodo reikiamo junginio chemi­
nes bei fizines savybes ir bibliografinius duo­
menis. Ir atvirkščiai, žinodama žymes, randa
šias žymes turintį junginį ar junginių klasę.
Sudaromos programos, pagal kurias skai­
čiavimo mašinos mėgins nurodyti junginio
sintezės kelius ir būdus. Mašina modeliuos
chemiko darbą, spręs jau loginį uždavinį: pa­
gal žinomas literatūroje chemines analogijas
ras optimalų literatūroje dar neaprašyto jun­
ginio susintetinimo kelią.
Informacijos perdirbimo srityje jau yra
elektroninės skaičiavimo mašinos, verčian­
čios techninę-mokslinę literatūrą iš vienų
kalbų į kitas, kuriamos kalbą užrašančios
spausdinimo mašinėlės, tekstą skaitančios
mašinos. Ir jau ne už kalnų tas metas, kai iš
bet kurios Žemės rutulio vietos, iš miesto ar
kaimo per radiją bus galima iššaukti didžiau-
siąsias pasaulio elektronines bibliotekas, o
pastarosios per televiziją, fototelegrama ar
kokia nors mums nežinoma priemone pateiks
reikiamą literatūrą.
Nervų sistemos fiziologija nagrinėja dirgi­
nimo procesus, dirginimo informacijos perda­
vimą nervais į nervinius centrus, atsakomųjų
signalų susidarymą, valdomosios informaci­
jos perdavimą veikiantiesiems organams ir
pagaliau organizmo atsakomąją reakciją. Sie­
kiant ištirti nervų sistemos funkcionavimą,
aprašyti žmogaus mąstymą, atminties ir kito­
kius procesus, sudaromi įvairūs matematiniai
fiziologinių veiksnių modeliai, galimos mate­
matinės schemos, ir jų atitikimas tikrovei nu­
statomas elektroninėmis skaičiavimo mašino­
mis. Pavyzdžiui, remiantis eksperimentiniais
duomenimis, sukuriamos sąlyginių refleksų
susidarymo matematinės schemos. Vėliau žiū­
rima, ar elektroninis pagal šią schemą „gy­
venąs" modelis, pavyzdžiui, elektroninis
„vėžlys", elgiasi panašiai kaip gyvas ar ne.
Esant teigiamam atsakymui, galima manyti,
kad sukurtoji sąlyginių refleksų susidarymo
teorija artima tiesai.
7
 Genetika duoda kitą pavyzdį, kur taikomos
matematikos, konkrečiai, informacijos teori­
jos, idėjos. Naujas organizmas gauna iš tėvų
paveldimą informaciją, užkoduotą cheminėje
- dezoksiribonukleininės rūgšties (DNR) mole­
kulių, esančių chromozomose, sandaroje. Pa­
veldimoji informacija iš pradžių sukaupiama
atskirose molekulėse, vėliau ji perduodama
visoms besivystančio organizmo ląstelėms.
Informacija perkoduojama iš vienų formų
į kitas. Iš pradžių šio kodo nešėjos yra atski­
ros molekulės, o vėliau — jau mikroskopinės
organizmo dalys. Pagrindinė problema yra iš­
tirti šį perkodavimo procesą. Ir čia jau daug
nuveikta. Šioje srityje dirbą biologai ir ma­
tematikai į ląstelę žiūri kaip į didžiulę ga­
myklą. Čia branduolys atlieka vyriausiojo in­
žinieriaus kontoros vaidmenį. Iš šios konto­
ros valdoma gamykla. Chromozomos — tai
tos patalpos, kuriose saugomi brėžiniai ir ga­
mybiniai planai. Citoplazma yra ne kas kita,
kaip galingi cechai su darbininkais ir mašino­
mis. Produkcija čia, aišku, yra fermentai, ka-
talizuojantieji skirtingas biochemines reakci­
jas. Jei atsitiks kas nors su chromozoma, su
joje saugoma informacija, tai, aišku, sutriks
fermentų veikla. Dėl to individas, pavyzdžiui,
neskirs spalvų.
Jau dirba dvi tarybinės matematinės maši­
nos ANEK ir SINEK, nustatančios širdies su­
sirgimų diagnozes. SINEK yra elektroninis
širdies modelis. Specialiais reguliatoriais ga­
lima taip sutrikdyti jo veikimą, kad šios
elektroninės širdies ir ligonio širdies kardio­
gramos sutaptų. Tuo pačiu apytikriai sužino­
mi ir širdies darbo nenormalumai. Kon­
struojamos ir kitokio tipo diagnostinės ma­
šinos. Į elektroninės skaičiavimo mašinos at­
mintį patalpinama labai daug įžymių gydyto­
jų praktikoje turėtų susirgimų apibūdinimų.
Mašina, sužinojusi savo paciento ligos požy­
mius, rausiasi savo atminties įrenginiuose,
ieškodama panašių atvejų, ir pagal tai nusta­
to diagnozę.
Matematika, vis labiau apvaldydama moks­
lus, tampa pagrindiniu jų vystymosi stimulu.
Be matematikos tampa nebeįmanomas daugu­
mos mokslų progresas. Matematika — nepa­
prastos ateities mokslas.

DAR VIENA lutės) rašomąja mašinė­ mašiną įvesti 2400 žo­ Daktaras Lionsas numa­
le, rašančia rusų abėcė­ džių informacijos per to panaudoti dirbtinį
VERTIMO le. Įdėjus juostelę į minutę. palydovą, kuris privers
MASINA elektroninę vertimo laikrodį greitai suktis
mašiną, įrašai skaitomi apie Žemę. Laikas bus
Amerikiečių firma ir paverčiami elektri­ ATOMINIS perduodamas į Žemę
IBM sukonstravo elekt­ niais signalais. Šie sig­ radijo bangomis ir ly­
roninę mašiną rusų nalai palyginami su LAIKRODIS ginamas su laiku, kurį
kalbos tekstams į anglų užkoduotais žodžiais PATIKRINS rodys kitas toks pat
kalbą versti. Ji per se­ ant fotoskopinio disko. atominis laikrodis,
kundę gali išversti 35 Bet kurį žodį galima EINŠTEINĄ įrengtas Žemėje. Jeigu
žodžius. surasti per ' / m sek. abiejų laikrodžių paro­
dalį. Daktaras Haroldas dymai nesutaps, tai bus
Prietaiso pagrindą su­ Nors pats vertimas Lionsas, kuris vadina­ galutinai įrodyta Einš­
daro fotoskopinis at­ atliekamas dideliu grei­ mas atominio laikro­ teino teorija, kad laikas
minties įrenginys — čiu, tačiau informacijos džio „tėvu”, žada pa­ yra elastingas ir relia­
skaidrus 25,4 cm dis­ įvedimas į mašiną yra naudoti savo atrastąjį tyvus.
kas. Jame yra suregist­ palyginti lėtokas, nes laikrodį... Einšteino
ruota dvejetaine siste­ jis priklauso nuo to, reliatyvumo teorijai
ma anglų-rusų kalbų kaip greitai sugeba ra­ tikrinti. Sakoma, kad MATUOJA
žodžių atsarga. Ant šyti mašininkė. Norint atominis laikrodis, ku­
koncentruotų apskriti­ ULTRAGARSAS
išvengti šio trūkumo, ris sveria tik 13 kg,
mų pagal disko kraš­ firma Baird Atomic pa­ nesuklysdamas rodys JAV sukonstruotas
tus galima sukaupti pildomai sukonstravo laiką per kelis tūkstan­ ultragarsinis prietaisas,
550 tūkst. žodžių. skaitymo įrengimą. Jo čius metų. Judėjimą kuriuo galima per aki­
Duomenys j mašiną pagalba rusiškas teks­ laikrodžiui suteikia mirką išmatuoti lašinių
įvedami su popieriaus tas elektriškai peržiūri­ amoniako molekulės, ir mėsos raumenų pasi­
juostele, kuri perfor­ mas ir automatiškai virpančios labai tiksliu skirstymą gyvų kiaulių
muojama (išbadomos perforuojama juostelė. dažnumu — 24 mlrd. bei stambiųjų raguočių
atitinkama tvarka sky­ Sis įrenginys leidžia } virpesių per sekundę. kūne.

8
 ba". Jos čia atlieka įvairų
darbą.
WHa HvV V ’ Kaip, pavyzdžiui, rūpestin­
gai užpildyti betonu sudėtin­
gos statybinės detalės formą?
- Įmesas ir dm iufas Pasirodo, veikiant betono ma­
sę dažnais virpesiais, galima
greit ir sandariai užpildyti
daugiatones laiptų arba kitų
sudėtingų detalių formas.
Kara-Kumų dykumos smė­ vo. Čia žuvo 226 žmonės. Šioje įmonėje vibratoriai rū­
lynuose gyvena įdomūs drie­ Prieš 50 metų panaši ka­ šiuoja skaldą, tuština bunke­
žai. Pamatę priešą, jie prade­ tastrofa pasikartojo Peterbur­ rius, atlieka kitus darbus.
da virpėti ir tokiu būdu be­ ge. Čia vibracija pražudė O kaip įkalti į žemę polį?
veik akimirka prasmenga į 40 kavaleristų. 1940 m. JAV Dar visai neseniai šis darbas
smėlį. dėl jos sugriuvo 853 m ilgio buvo atliekamas specialiais
XVII a. anglų mokslinin­ tiltas, nutiestas per Takomos kūjais. Klaipėdos uosto staty­
kas Robertas Hukas nebuvo sąsiaurį. tojai žino, koks tai sudėtin­
Kara-Kumuose ir nematė mi­ Iškilo neatidėliotinas užda­ gas, ilgas ir sunkus darbas.
nėtų driežų. Jam pačiam kilo vinys įveikti vibraciją. Ir tik Dabar jiems į pagalbą atėjo
mintis atlikti įdomų bandy­ pokariniais metais bendromis tarybinio mokslininko D. Bar-
mą, primenantį driežų veiks­ mokslininkų pastangomis šis kano pasiūlytas prietaisas.
mus. Ant stiklinės dugno jis nematomas priešas buvo iš­ Ant vertikaliai pastatyto po­
padėjo paprasčiausią kamštį aiškintas. Vibracija — dau­ lio galo pritvirtinamas vibra­
ir jį užpylė smėliu. Nuo daž­ gelio avarijų bei katastrofų torius. Pradėjus poliui virpė­
nų stiklinės sukrėtimų kamš­ kaltininkas — atidengė savo ti, grunto pasipriešinimas
tis iškilo į viršų. paslaptis. Iš priešo ji pasida­ tiek sumažėja, kad polis vien
Ilgus metus šios nuostabios rė nauja naudinga priemonė savo svoriu lengvai sminga
virpesių savybės buvo laiko­ žmogaus rankose. į žemę.
mos kuriozu. Vibracijos pa­ Per pastarąjį dešimtmetį Vibratoriai gali atlikti ir
naudojimu niekas nesirūpino. vibracinės mašinos užkariavo kitokią paslaugą. Tuo įsitiki­
Save ji primindavo tik kaip ištisas pramonės šakas, dabar no Tarybų Lietuvos kelių tie­
žiaurus technikos ir žmonių jos atlieka nemaža sunkių sėjai. Lengvas vibruojantis
priešas. darbų. plentvolis, pravažiavęs 2—3
Štai 1750 m. Prancūzijoje, .. .Didžiausiame Pabaltijy kartus, asfaltinę dangą sutan­
netoli Anžero miesto, per Vilniaus gelžbetoninių dirbi­ kina geriau, negu daugiatonis
grandininį tiltą ėjo 487 karei­ nių gamyklos korpuse girdė­
vių kolona. Šimto metrų ilgio ti lygus mechanizmų ūžesys.
tiltas staiga suvirpėjo ir griu­ Tai vibracinių mašinų „kai-

Čellabinsko mašinų gamykloje išleidžiamas

vibracinis kūjis
Vibracinis transporteris

2 — 1203 9
 volas, važiuodamas dešimtis
kartų.
Šiais metais vibratorių
„šeima" pasipildė nauju me­
chanizmu — pramonė pradė­
jo gaminti vibracinius trans­
porterius. Minėtą prietaisą
sudaro vamzdis, atliekantis
periodiškus judesius pirmyn-
aukštyn ir atgal-žemyn. Ju ­
dant vamzdžiui pirmyn-aukš-
tyn, transportuojamos me­
džiagos dalelės prisiglaudžia
prie vamzdžio sienelių ir kar­
tu su juo slenka į priekį. Ka­
da vamzdis juda atgal-žemyn,
jos atsiplėšia nuo sienelių ir
lieka vietoje. Esant dideliam
virpesių dažnumui, medžiaga
tokiu būdu lengvai slenka
pirmyn.
Dabar jau yra vibracinių
transporterių, kuriais medžia­
gos transportuojamos ne tik
horizontaliai, bet ir vertika­
liai. Ypatingo dėmesio susi­
laukė vibraciniai kėlikliai-
siurbliai, sudaryti iš vamz­
džio, vožtuvo ir vibratoriaus.
Plačiai taikomos ir kitos
vibracinės mašinos. Jas gali­
ma pamatyti liejimo cechuo­
se ir skalbyklose, jos naudo­
jamos masažui ligoninėse, ra­
sime jų ir įvairiose laborato­
rijose.
Arba štai dar viena sri­
Vandens vibracinio kėliklio veikimo
schema
10
tis —■ malimas. Visi žinome,
kad smulkus cukrus vandeny
tirpsta greičiau už gabalinį,
o cukraus pudra — dar grei­
čiau. Susmulkintos akmens
anglys daug geriau dega, pa­
vyzdžiui, šiluminių elektrinių
krosnyse, o iš smulkiai su­
maltų miltų kepami puikūs
pyragai. Gerai susmulkintas
cementas bei kitos medžiagos
labai reikalingos statybinin­
kams. Šį darbą atlieka vibra­
ciniai malūnai.
Toks vibracinis malūnas
primena statinę, kurios 3A tū­
rio užpildyta metaliniais ru­
tuliukais arba velenėliais. Jis
įrengtas ant spyruoklių ir
elektros variklio visą laiką
virpinamas. Į tokį malūną su­
pilta medžiaga sutrinama į
smulkiausias dulkes, turin­
čias dešimttūkstantąsias mili­
metro dalis. Taip susmulkinti
medžiagų šiandieną negalima
jokiomis kitomis priemonė­
mis.
Tokie vibraciniai įrenginiai
jau dirba Dvarčionių plytinė­
je, Vilniaus betono fabrike,
centrinėje statybinių medžia­
gų laboratorijoje ir kitur. Iš
smulkiai sumalto cemento
mūsų respublikoje pagamina­
ma tūkstančiai įvairiausių
gelžbetoninių dirbinių, pasi­
žyminčių lengvumu ir stip­
rumu.
Labai viliojančias per­
spektyvas atveria vibra­
ciniai piūklai. Jie visiš­
kai nepanašūs į mums
gerai žinomus šios rūšies
įrankius. Vibracinį piūklą su­
daro pleišto pavidalo peilis.
Suteikus jam dažnus virpe­
sius, toks peilis lengvai per­
plauna medį. Įdomiausia tai,
kad po tokiu piūklu nepama­
tysime piuvenų, o piūvio vie­
toje medžio paviršius būna
toks glotnus, kad jo nereikia
net obliuoti. Kaip gi veikia
šis nuostabus įrankis? Pasiro­
do, kad toks piūklas medžio
nepiauna, o tik atskiria me­
dienos plaušus vieną nuo ki­
to. Todėl nėra ir piuvenų,
medžio paviršius lieka glot­
nus.
Sunku šiandieną pasakyti,
kokiose dar savo veiklos sri­
tyse žmogus pasitelks senąjį
„technikos priešą". Viena
aišku, kad vibraciniai įrengi­
niai yra dar naujagimiai.
B. PLAVINAS
ŽUVYS N A U JU O S IU O S E
„Ar pakanka žuvims maisto bei tinkamų
nerštaviečių naujai užtvenktuose vandeny­
se?"— klausia skaitytojas G. Paškonis.
HES vandens saugyklos
yra naujo pobūdžio van­
dens baseinai. Kaip juos
tvarkyti, kokias vertingas
žuvis juose įveisti, kaip
jas aprūpinti tinkamu
maistu, yra naujai iškilę ir
labai svarbūs klausimai.
Svarbiausia žuvims —
maistas. Jei yra pakanka­
mai gero maisto, žuvys ge­
rai vystosi ir sparčiai
auga.
Žuvų maistą sudaran­
čios gyvūnijos sudėtis ir
gausumas priklauso nuo
vandenyje esančių bioge­
ninių medžiagų (N, P
ir kt.) kiekio, hidrologinių
sąlygų, gruntų pobūdžio,
gylio, temperatūros ir t. t.
Nemunas, kasmet tiekda­
mas Kauno HES vandens
saugyklai vidutiniškai dau­
giau kaip 9 km3 vandens,
kartu tiekia ir ištirpusių
bei kietų nešmenų pavida­
lu biogenines medžiagas,
kurios žymia dalimi padi­
dina saugyklos biologinį
produktyvumą.
Apsemtoji Nemuno at­
karpa, palyginus ją su Ne­
muno aukštupiu ir žem­
upiu, turėjo didelį nuolydį
ir buvo srauni. Vagos vi­
durio dugnas buvo smėlė­
tas, o pakriūtės — akme­
ningos. Stiprios srovės vei­
kiamame smėlyje gyveno
negausi gyvūnija. Jos pro­
duktyvumas buvo labai
mažas — vos 0,5—1 kg/ha.
Akmeningo dugno gyvūni­
jos produktyvumas buvo
didesnis — apie 30 kg/ha.
Srauniose upės vietose gy­
veno ūsoriai ir neršiantie-
ji ž'obriai.
Upės pakraščiuose, kur
nebuvo srovės, nusėsdavo
dumblingos sąnašos, augo
povandeninė augalija, gy­
veno daug ežerinio pobū­
džio gyvūnų. Čia kai kur
1 ha plote dugno gyvūnija
svėrė iki 6380 kg. Iš to
kiekio apie 6300 kg sudarė
stambūs storakiaučiai ^n3-
pašar niai moliuskai ir tik
80 kg buvo pašarinių gy­
vūnų. Dumblinguose, kai
kur augalija apaugusiuose
bei akmeninguose upės pa­
kraščiuose la;kėsi kuojos,
ešeriai, karšiai, plakiai,
aukšlės, lydekos, vėgėlės,
kilbukai ir kitos žuvys.
Nemuną užtvenkus, van­
duo plačiai išsiliejo, jo ho­
rizontas smarkiai pakilo,
srovė susilpnėjo, daugiau
ėmė nusėsti nešmenų. Iš­
nyko srauniai upei būdin­
gos hidrologinės sąlygos,
o su jomis kartu išnyko ir
sraunias vietas mėgstanti
gyvūnija. Ūsoriai pakiio į
saugyklos viršutinę dalį
bei nepatvenktąją Nemuno
dalį. Saugykloje likusių ir
į ją perkeltų žiobrių liki­
mas dar neaiškus. Mano­
ma, kad žiobriai prisitai­
kys naujose sąlygose gy­
venti: Baltijos jūrą jiems
atstos vandens saugykla,
kurioje jie atsiganymui ras
gero maisto, o neršti pasi­
kels aukščiau saugyklos,
į Nemuną. Panašiai yra
prisitaikę gyventi žiobriai
Dniepro HES vandens sau­
gykloje. Visos kitos Ne­
muno pakraštyje gyvenu­
sios žuvys vandens sau­
gykloje rado palankias gy­
venimo sąlygas. Siauro
Nemuno pakraščio dumb­
lingo smėlio gyvūnijai
saugykloje taip pat yra ge­
ros gyvenimo sąlygos.
1960 m. spalio mėnesį
jau visoje vandens sau­
gykloje buvo rasta daug
dugno gyvūnijos, būdin­
gos esamam saugyklos
vystymosi etapui. Vandens
saugykloje, palyginus ją
su Nemunu, gyvūnijos
produktyvumas smarkiai
padidėjęs. Masiškiausios
yra uodų trūklių lervos,
šoniplaukos, korofijai ir
dreisenos. 1960 m. spalio
mėnesį dugno gyvūnijos
vidutinė biomasė svėrė
630 kg/ha. Šio svorio
28,5 proc. sudarė molius­
kai ir 71,5 proc.— trūklių
lervos bei šoniplaukos. Be
to, saugykloje aklimatizuo-
jama iš Dniepro baseino
atgabenti žuvų maisto po­
B A S E IN U O S E
žiūriu vertingi mizidiniai intensyviai panaudos tik
ir kuminiai vėžiagyviai. po 7—8 metų.
Palyginkime Kauno HES Mūsų krašte yra tokių
vandens saugyklos ir kitų žuvų, kurios, ieškodamos
mūsų respublikos vertingų­ maisto, jį išknisa iš giles­
jų vandens baseinų dugno nio grunto, geriau išnau­
gyvūnijos produktyvumą. doja maistui moliuskus, ge­
1949—1958 m. laikotarpy­ riau auga ir duoda geres­
je derlingiausios Kuršių nę negu karšis žuvieną.
marios buvo 1951 m. Tuo­ Tai sazanas ir kultūrinis
met pašarinės gyvūnijos karpis. Mūsų sąlygomis
vidutinė metinė biomasė tinkamesnis Amūro saza­
svėrė 279 kg/ha, o ne to­ nas. Sazano metinukai jau
kiais derlingais metais — maitinasi dugno gyvūnija.
apie 160 kg/ha. Dusios eže­ Per trejus metus jie pasie­
ro 1952 m. vidutinė pašari­ kia tokį svorį, kurį karšis
nė dugno gyvūnijos masė tepasiekia per 7 ir daugiau
svėrė apie 100 kg/ha. Šiuo metų. Reikia, kad Kauno
metu Kauno HES vandens HES vandens saugykloje
saugyklos pašarinės dugno sazanas taptų pagrindine
gyvūnijos produktyvumas, versline žuvimi.
palyginus jį su visų mūsų
respublikos dugno gyvūni­ Kol kas sazanui ir kar­
jos produktyvumu, yra di­ piui saugykloje trūksta tin­
kamų nerštaviečių, todėl
džiausias. Be to, ši pašari­ šias žuvis reikėtų veisti
nė gyvūnija yra labai ka­ peryklose, o jų jauniklius
loringa, gyvena grunto pa­ leisti į saugyklą atsigany­
viršiuje arba negiliai {st­ mui.
rausus! ir todėl žuvims ge­
rai prieinama. Šiuo metu Šiuo metu Kauno HES
saugykloje nėra pakanka­ vandens saugykla gyvena
mai žuvies, kuri galėtų su­ savo vystymosi jaunystės
naudoti ten esamą gausų stadiją, kurios trukmė dau­
maistą. O tą vertingą mais­ giausia priklausys nuo Ne­
to medžiagą reikia pavers­ muno vandens bei nešme­
ti gera žuviena. nų kiekio. Su nešmenimis
Kauno HES vandens įįvairios saugyklą patenka daug
saugyklos įžuvinimo dar­ galijos dalių povandeninės au­
bas jau pradėtas. Įleista rios užsėja saugyklos bei sėklų, ku­
veislinių sterkų, stintų, tus. Tačiau augalija išsi­ plo­
karšių. Iš esamų saugyk­ vystys tik negiliuose pa­
loje žuvų, mintančių dug­ kraščiuose. Povandeninės
no gyvūnija, šiais metais augalijos sąžalynai page­
tikriausiai išnerš karšis ir
duos pirmąją gentkartę. rins augalais mintančiai
Patyrimas rodo, jog jauni gyvūnijai gyvenimo sąly­
karšiai tik po 3—4 metų gas ir kai kurioms žuvims
pradeda maitintis tokia sudarys nerštavietes.
dugno gyvūnija, kokia yra
dabartinėje vandens sau­ J. GASIŪNAS
gykloje. Esamą maistą jie Biologijos m. kand.
□ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □□□a n □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □
KNYGOf
LAISVALAIKIUI
Plačiosioms skaitytojų masėms skirtoje knygelėje
„Laisvalaikiui" pateikiami galvosūkiai, uždaviniai, rata-
žodžiai, kryžiažodžiai, laiptažodžiai ir kiti įdomūs poilsio
užsiėmimai. Knygelė 71 psl., kaina — 15 kp.
11

A. VAITILAVICIUS
Medicinos mokslų kandidatas
Visi gyvybės reiškiniai susiję su judėjimu.
Net ir paprasčiausių vienaląsčių gyvūnų, ku­
rie tūno vienoje vietoje, gyvybei būdingas
judėjimas: iš aplinkos jie ima įvairias me­
džiagas ir iš savo organizmo išskiria medžia­
gų apykaitos produktus. Nutrūkus tam judė­
jimui, nutrūksta ir gyvybė.
Tiek gyvybės, tiek ir judėjimo formos
gamtoje labai įvairios. Aukščiausia judėjimo
forma yra sąmoningas žmogaus darbas. Ne­
galima įsivaizduoti tikro žmogaus be sąmo­
ningo darbo. Tūkstančius amžių tik nuolati­
nis žmogaus triūsas padėjo jam išsilaikyti
žiaurioje kovoje su gamta, ir darbas tapo
žmogaus organizmo būtinybe. Be darbo, be
judėjimo silpnėja kraujo apytaka, organai
mažiau begauna maisto medžiagų ir deguo­
nies, jie ima silpnėti, vysti, nykti. Palyginki­
me dešinės rankos raumenis, kuria daugiau
dirbame, su kairės rankos raumenimis, ir
vaizdžiai pamatysime darbo reikšmę. Paly­
ginkime kalvio ir raštininko raumenis!
Taigi darbas yra būtina ne tik mūsų visuo­
menės, bet ir mūsų organizmo vystymosi są­
lyga; vadinasi, ir mūsų sveikatos palaikymo
sąlyga. Tačiau tai galima pasakyti tik apie
normalų darbą. O kas gi yra normalus dar­
bas?
Normaliu galima pavadinti tokį darbą, ku­
ris atitinka atskiro žmogaus kūno ir dvasios
jėgas, kuris, dirbamas ilgesnį laiką, tesuke­
lia nuovargio jausmą, bet nepervargina, ne­
išsekina organizmo. Darbo rūšį paprastai
kiekvienas pasirenka pagal savo jėgas ir po­
linkius, o darbo laiką reguliuoja mūsų tary­
biniai įstatymai. Tobulėjant gamybos techni­
kai, darbo organizacijai ir kylant jo našu­
mui, socialistinėje santvarkoje darbo laikas
nuolatos trumpinamas. Taigi mūsų šalyje yra
visos sąlygos normaliam darbui dirbti.
Tačiau darbo mechanizavimas padarė tik­
rą revoliuciją daugelio profesijų darbo pobū­
12
dyje, ir tai turi didelę svarbą darbo santy­
kiui su žmogaus sveikata. Technika pralenkė
žmogaus organizmą. Ji ne tik išlaisvino jį iš
alinančio raumenų darbo. Daug kur ji atėmė
iš žmogaus ir tai, kas būtina jo sveikatai, bū­
tent, nuolatinį ir darnų visų raumenų judėji­
mą, reguliuojamą smegenų veiklos. XIX a.
pabaigoje, kapitalizmo žydėjimo gadynėje,
inžinierius Teiloras pasiūlė visą darbo proce­
są pramonėje padalyti į smulkias atskirų dar­
bininkų atliekamas operacijas, įvedė vadina­
mąją konvejerio sistemą. Darbininkas nebe­
galvojo— visą darbo dieną jis tiktai kartojo
vienodus mechaninius judesius. Ir taip diena
po dienos, metai po metų. Darbininkas tapo
tiktai priedu prie mašinos. Nors tokie veiks­
mai fiziškai lengvai įvykdomi, nuolatinis jų
kartojimas vargina labiau, negu didesnis
raumenų įtempimas, kai pakaitomis į darbą
įjungiamos įvairios raumenų grupės.
Todėl mūsų krašte darbo našumą siekiama
padidinti daugiausia pramonės automatizavi­
mu, kur visą gamybinį darbą atlieka maši­
nos, o darbininkas tiktai seka ir kontroliuoja
jų darbą. Kenksminga konvejerio sistemos
įtaka šalinama, reguliariai keičiant darbo
tempą, darant trumpas pertraukas darbo me­
tu, keičiant atskirų darbininkų atliekamas
darbo operacijas. Darbininkai mokomi kelių
profesijų, pratinami rūpintis visa įmonės dar­
bo technologija. Šitaip išvengiama vadina­
mosios despecializacijos, įkyraus ir vargi­
nančio ilgalaikio vienodų veiksmų kartojimo.
Labai didelę reikšmę turi gamybinė mankšta,
kuri išjudina tuos raumenis, kurie dėl gamy­
bos pobūdžio darbo metu turi priverstinai
būti ramybės būklėje.
Vystantis technikai, vis mažiau belieka
profesijų, kuriose vyrauja raumenų darbas,
nyksta ribos tarp protinio ir fizinio darbo.
Daug kur net sunku pasakyti, ar darbas fizi­
nis, ar protinis. Mažėja šių dienų darbininko
raumenų apkrovimas, bet didėja smegenų,
nervų sistemos darbas. Tai, be abejo, pažam
ga. Bet kai kas dar laikosi pasenusių pažiūrų,
kad tik rankų darbas esąs „tikras" darbas,
o protinis darbas esąs „poniškas", lengvas,
nevarginantis. Iš tikrųjų nervų sistema pa­
vargsta greičiau, negu raumenys, todėl proti­
nio darbo darbininkui poilsio reikia netgi
daugiau, negu fizinio darbo darbininkui.
Kiekvienas darbas, koks jis bebūtų, turi
kaitaliotis su poilsiu. Reikia pasakyti keistą
tiesą, kad dauguma mūsų moka gerai ir na­
šiai dirbti, bet nemoka tinkamai ilsėtis. Štai,
darbo pertraukos metu daug kas čia pat, dar­
bo patalpoje, griebiasi pypkės ar papiroso,
užnuodija orą ne tik sau, bet ir nerūkantie­
siems vietoj to, kad išeitų į kiemą įkvėpti
gryno oro ir, plačiai atvėrę duris ir langus,
išvėdintų pritroškusią ir pridulkėjusią patal­
pą. Šeštadienio vakare kai kurie skuba į ar­
timiausią išgertuvę ir sėdi ten ligi išnakčių,
paskendę dūmuose. Jaunimui malonus poil­
sis yra šokiai, bet ar jų rengėjai visuomet pa­
sirūpina, kad šokėjams nereiktų gerti dulkių,
kvėpuoti pašvinkusiu oru?
Kiti mano, kad tikras poilsis yra gulėjimas,
sėdėjimas ničnieko neveikiant, nieko negal­
vojant. Tai irgi netiesa. Rusų mokslininkas
Sečenovas pastebėjo, kad pavargusi ranka
greičiau pailsi, jei tuo laiku dirba kita, nepa­
vargusi ranka. Atskirų raumenų darbą tvar­
ko tam tikros nervų ląstelės, kurios išsenka
nuo ilgo dirginimo. Gretimų nervų ląstelių
veikimas tuo laiku slopinamas ir jose susi­
kaupia daugiau energijos. Pagal Sečenovą,
dirbant nepavargusiai rankai, dirginami jos
nerviniai centrai smegenyse, o anksčiau dir­
busios rankos centrai „apkraunami energi­
ja", todėl jų nuovargis greičiau praeina.
Vadinasi, poilsis turi būti aktyvus. Norint,
kad pailsėtų vieni organai, reikia duoti veik­
ti kitiems. Jei darbe pavargo rankos, jos
greičiau pailsi einant pėsčiomis iš darbo. Jei
darbas stovimas, kojos pailsi ne tik gulint,
bet ir sėdomis ką nors rankomis dirbant. Jei
pavargome nuo galvos darbo, ilsėkimės,
dirbdami rankomis. Garsus chemikas Mende­
lejevas poilsio valandomis dirbdavo paveiks­
lams rėmus ir lagaminus, kuriais apdovano­
davo savo pažįstamus. Fizinį darbą naudoda­
vo ir naudoja poilsiui ir daugelis kitų garsių
mokslininkų. Ypač naudinga padirbėti sode,
darže su kastuvu, grėbliu, kirviu. Tą patį
tikslą galima pasiekti ir kai kuriomis sporto
rūšimis: slidinėjimu, čiuožimu, įvairiais žai­
dimais su kamuoliu.'Suprantama, reikia pasi­
rinkti tokį sportą, kuris atliekamas gryname
ore. Negalima laikyti sportu lošimo kortomis,
domino, loto. Gerai smegenis mankština
šachmatai, todėl jie geriau tinka poilsiui nuo
raumenų darbo.
Įtemptai dirbant protinį darbą, smegenyse
susitelkia kraujas. Dėl to ilgainiui gali išsi­
vystyti aukšto kraujospūdžio liga. Jai iš­
vengti geriausia priemonė — neužmiršti nuo­
lat duoti darbo raumenims, kad kraujas vie­
nodai pasiskirstytų visame kūne. Tam tikslui
būtina rytinė mankšta, kūno padėties keiti­
mas darbo metu, gamybinė gimnastika, spor­
tas poilsio metu.
Reikia mokamai naudotis ir savaitiniu bei
metiniu poilsiu. Vietoj išgertuvių ir dulkinų
šokių šeštadieniais ir sekmadieniais reikia or­
ganizuoti išvykas pėsčiomis ir mašinomis
į įdomias apylinkes, sporto priemones, rude­
nį -— uogauti ir grybauti, vasarą — į upes ir
ežerus, žiemą — į medžiokles ir slidinėjimus.
Organizuodami šias priemones, profsąjungų
veikėjai turėtų atsiminti, kad jų veikla tar­
nauja ne tik dirbančiųjų pramogai, bet dar
didesniu mastu — jų sveikatai.
Metinių atostogų laiku kiekvienas turi iš­
vykti iš savo gyvenamosios vietovės, jei tik
nėra nenugalimų kliūčių. Nebūtinai į Palan­
gą, nebūtinai į Krymą ar Kaukazą. Nuvažiuo­
kite į kaimą pas gimines ar pažįstamus, o jei
jų neturite, susitarkite su nepažįstamu, gyve­
nančiu kur nors prie upės, ežero. Keliaukite
pėsčiomis, mašina, traukiniu. Naudokitės tu­
ristinėmis bazėmis. Gyvenantiesiems kaime
atostogauti reikia mieste: aplankyti teatrus,
muziejus, gamyklas, kuriose dirba draugai.
Kaimo gyventojams geriausias atostogų me­
tas kaip tik žiema — teatrų, parodų sezonas.
Kodėl reikia išvykti? Ar ne tas pat pagulė­
ti, pailsėti namie? Ne, namuose sunku atsipa­
laiduoti nuo nusibostančios kasdienybės,
įprastinių rūpesčių ir pan. Bent kartą metuo­
se reikia pakeisti aplinką, įprastą gyvenimo
tvarką, pamatyti naujus vaizdus, naujus vei­
dus. Tai atpalaiduoja įtemptus nervus, sutei­
kia naujų įspūdžių, naujų jėgų, atkuria ener­
giją.
Kai kurie darbai susiję su sveikatai žalin­
gais veiksniais. Dulkės, kenksmingos dujos
gali pakenkti plaučiams, metalo žiežirbos,
drožlės gali sužaloti akis, įvairūs chemikalai
dirgina odą, gali sukelti jos uždegimą, egze­
mą. Tarybiniai darbo apsaugos įstatymai
griežtai reikalauja apsaugoti dirbančiuosius
nuo visų tokių kenksmingų įtakų. Šių laikų
technika padeda pašalinti arba bent suma­
žinti iki minimumo visus tuos žalingus po­
veikius. Sunku yra kovoti su kai kurių įmo­
nių vadovų nejautrumu, o kartais ir su pačių
darbininkų abejingumu. Tokie darbininkai
vengia dirbti su kauke, kur ji būtinai reika­
linga, nemėgsta apsauginių akinių, pirštinių,
specialių tepalų rankoms. Reikia atsiminti,
kad daugelis kenksmingų veiksnių ardo svei­
katą pamažu, ne iš karto, ir jei dešimt ar šim­
tas kartų nieko nepakenkė, tai gali pakenkti
vienuoliktasis ar šimtas pirmasis kartas. To­
dėl reikėtų kiekvienam stropiai ir griežtai
laikytis visų darbo apsaugos taisyklių, nors
kartais, gerai neįsigilinus, jos gali atrodyti
lyg ir nebūtinos.
Darbas yra kiekvieno tarybinio piliečio
pasididžiavimas, garbės reikalas. Normalus,
saikingas darbas sveikatai nekenksmingas.
Jis būtinas normaliai žmogaus organizmo
veiklai.
13
 klasės į kitą. Būdingas meteoritų
bruožas yra kampuota forma su su­
lygintais kampais, susilydžiusi pluta,
dengianti meteoritą plona žievele,
taip pat duobelės, tarytum {spaudi­
mai, vadinami regmagliptais arba
piezogliptais. Pluta paprastai būna
tamsiai pilkos (kartais beveik juodos
arba, atvirkščiai, šviesiai pilkos)
spalvos su melsvai violetiniu at­
spalviu geležinių meteoritų ir rus­
v u — akmeninių meteoritų. Lūžyje
akmeninių meteoritų spalva būna pe­
lenų pilkumo, rečiau juoda arba bal­
ta. Dažnai pastebimi baltos spalvos
nikelingos geležies ir bronzinės-gel-
tonos spalvos geležies sulfido įtar-
pai bei plonos tamsiai pilkos, be­
velk juodos gyslos. Daugelis me­
teoritų, išskyrus kai kuriuos akme­
ninius, pasižymi magnetinėmis sa­
vybėmis ir veikia kompaso rodyklę.
Karta s pasitaiko beveik taisyklingos
formos, pavyzdžiui, kūgio arba dau­
giakampį primenančio stambaus kris­
talo pavidalo, meteoritų.
Meteoritai paprastai gauna pavadi­
nimus pagal gyvenamąsias vietoves,
kur ose ar netoli kurių jie nukrito.

/](&upecloje nuim to Labai dažnai vienu metu krinta

Šių metų kovo 19 d. Klaipėdoje
nukrito meteoritas. Šio įvykio liudi­
ninkas pilietis A. Zolotovas, inžinie­
rius-elektrikas, štai ką papasakojo:
„Į mano butą kovo 19 d. apie
18 vai. per langą įkrito akmuo. Aš
pamaniau, kad jį kas nors įmetė ir
išbėgau į balkoną. Gatvėje būriavosi
labai daug žmonių, kurie buvo išėję
pasivaikščioti, kaip paprastai sek-
mad enį. Į mano klausimą, kas įmetė
akmenį, jie atsakė, kad akmens nie­
kas nemetęs ir kad daugelis iš jų
girdėję keistą švilpesį, tarytum būtų
pabūklo sviedinys pralėkęs. Grįžęs į
kambarį, pakėliau akmenį. Jis dar
buvo šiltas. Lango dvigubuose stik­
luose švietė apvalios skylės. Stiklai
ne šbyrėjo, o tik suskilo plyšiais, iš­
sidėsčiusiais spinduliškai aplink sky­
les. Nuostabos paveiktas, akmenį
kartu su laišku pasiunčiau „Tarybi­
nės Klaipėdos" laikraščio redakcijai,
norėdamas sužinoti, iš kur šis akmuo
nukrito".
„Tarybinės Klaipėdos" laikraščio
redaktorius šį akmenį persiuntė
LTSR Mokslų akademijos Geologijos
ir geografijos institutui. Atlikus pir­
minį tyrimą, pasirodė, kad šis dan­
gaus kūnas yra akmeninis anglingas
chondritinis meteoritas. Jo svoris
0,276 kg, ilgis 10,61 cm, plotis
7,91 cm, storis 4,51 cm. Meteorito
paviršius padengtas plona susilydžiu­
sia pluta, kurios storis įvairiose da­
lyse skirtingas.
Meteoritai krinta į Žemę iš tarp-
planetinės erdvės. Jų dydžiai svy­
ruoja nuo milimetro dalių iki kelių
metrų skersmens ir svoris — nuo
tūkstantųjų gramo dalių iki dešimčių
ir daugiau tonų. Pats didžiausias me­
teoritas, kuris išliko nesuskilęs, su­
rastas 1920 m. Pietvakarių Afrikoje.
Jis buvo pavadintas vardu Goba ir
svėrė 60 t. Antras pagal dydį me­
teoritas 1818 m. buvo aptiktas Gren-
land joje. Jis svėrė 33,2 t. Šie abu
meteoritai yra geležiniai. Iš viso ži­
noma apie 30 meteoritų, sunkesnių
už toną. 1947 m. vasario 12 d.
RTFSR Pamario krašte nukrito Si-
chote-Alinio meteoritas, suskilęs į
daugybę gabalų. Bendras visų gabalų
svor's įvertinamas maždaug 100 t.
Meteoritai skirstomi į tris klases:
geležinius, geležinius-akmeninius ir
akmeninius. Tačiau galima susekti
nenutrūkstamą perėjimą nuo vienos
meteoritų grupė, susidedanti iš kelių
tūkstančių vienetų. Tokie grupiniai
krit mai vadinami meteoritų lietumi
ir yra laikomi vienu me'eoritu. Jie
išsibarsto dešimties kvadratinių ki­
lometrų plote, kuris turi elipsės
formą.
Meteoritu vadinamas ant Žemės iš
tarpplanetinės erdvės nukritęs kū­
nas. Tuo tarpu erdvėje tas kūnas va­
dinamas meteoru. Vadinasi, tarp-
planetinėje erdvėje egzistuoja ne
meteoritai, o meteorai. Skrosdami at­
mosferą, dangaus kūnai smarkiai pa­
sikeičia, ir, nukritę ant žemės, jie
jau turi kitą išvaizdą, palyginus su
ta, kurią turėjo, prieš įsiverždami
į Žemės atmosferą.
Meteorai lekia iki 40 km/sek.
Kadangi Žemė juda aplink Saulę
30 km/sek greičiu, meteorito susidū­
rimo su Žeme momentu santykinis
greitis gali pasiekti 70 km/sek. Ta­
čiau dažniausiai meteorai juda ap­
link Saulę ta pačia kryptimi, kaip ir
Žemė. Todėl dažniausiai jie pasive­
ja Žemę arba smogia į ją iš šono.
Tuo atveju jų greitis nebūna dides­
nis kaip 20—30 km/sek. Bet ir šis
greitis dešimtis kartų didesnis už ar­
tilerijos sviedinių greitį. Kūnas, ku­
ris lekia 4 km/sek ar didesniu grei­
čiu, susidūręs su kitu kietu kūnu, su­
kelia milžiniškos jėgos sprogimą. To­
dėl meteoritų kritimas būtų visada
lydimas milžiniškos griaunančios jė­
gos, jeigu Žemė nebūtų apsupta at­
mosferos. Tarytum šarvas atmosfera
saugo Žemę nuo meteoritų bombar­
davimo. Tik d džiausi meteoritai gali
prasiveržti pro atmosferos storymę

14
ir nukristi ant Žemės dideliu grei­
čiu.
Jau 150 km aukštyje, nors oras
ten milijoną kartų retesnis, negu jū­
ros lygyje, meteoras patiria stip­
riausią pasipriešinimą. Jam skver­
biantis žemyn, oro poveikis tampa
stipresnis. Meteoras įkaista iki ke­
lių tūkstančių laipsnių, ryškiai švie­
čia, o jo paviršius audringai garuo­
ja. Užpakalyje tokio meteoro pasi­
lieka dūmų debesys — smulkiausios
dulkės. Pradinis jo greitis pamažu
mažėja. Paprastai meteorai užsidega
120—130 km aukštyje ir užgęsta
80 km aukštyje, kur yra ypač atša­
lusio oro sluoksnis, kurio jie pra­
mušti neįveikia.
Daugelis meteorų patiria tokį stip­
rų oro stabdymą, kad maždaug
25 km aukštyje viršum Žemės ir že­
miau pilnai netenka savo pirminio
greičio. Ta sfera, kurioje meteoras
netenka kosminio greičio vadinama
stabdymo sritimi. Netekę kosminio
greič o, meteorai nustoja griaunan­
čios jėgos. Ir tarpplanetinės erdvės
kūnai kr.nta, veikiami svorio jėgos,
beveik vertikaliai į Žemę.
Bekrisdami žemiau stabdymo sri­
ties, meteoritai suspėja tiek atšalti,
kad tuojau po kritimo, jie būna vos
šilti arba karšti, tačiau neįkaitę, kaip
daugelis galvoja. Taip yra todėl, kad
meteorai skrenda per atmosferą
kosminiu greičiu vos keletą sekun­
džių. Per tokį trumpą laiką nesuspė­
ja įkaisti jų vidus, kur temperatūra
lieka artima nuliui. Įkaista, verda ir
garuoja tik paviršiniai sluoksniai,
kuriuos visą laiką nupučia oro slėgi­
mas. Perėję per viršutinius troposfe-
ros sluoksnius, kurių temperatūra ly­
gi —50°, meteoritai, tiksliau jų pa­
viršiai, labai ataušta. Todėl jie ne­
gali sukelti gaisro ir ant labai greit
užsidegančių daiktų nukritę. Žinoma
daug atvejų, kai meteoritai pataiky­
davo į šiaudus, pastatus ir ne tik
nesukeldavo gaisro, bet net jų ne­
apdegindavo.
Tačiau, kai meteoras turi milžiniš­
ką masę, jis, krisdamas į Žemę, turi
kosm nio greičio likutį. Tuo atveju
meteoritas sukelia galingą sprogimą.
Tačiau tokie atsitikimai pasitaiko la­
bai retai, ne dažniau kaip kartą per
tūkstantį metų.
Me.eoritai turi labai didelę moks­
linę vertę. Meteoritai yra vienintelė
kosminė medžiaga, prieinama visa­
pusiškiems ir betarpiškiems tyri­
mams.
Pagal mokslininkų apskaičiavimus,
kiekvienais metais visame Žemės
rutulyje nukrinta ne mažiau kaip
tūkstantis meteoritų. Tuo tarpu per
metus visose pasaulio šalyse tesuran-
dami 4—5 meteoritai. Meteoritų, nu­
kritusių toli nuo gyvenamų vietų,
surasti neįmanoma.
Lietuvoje tesurasti keli meteoritai.
1877 m. birželio 17 d. nukrito Jodzie
meteor tas, 1908 m. gegužės 25 d.—
Novyj Projekt, 1929 m. vasario 9 d.
Lietuvos teritorijoje pasiekė Žemę
Andrioniškio meteoritas, o 1933 m.
vasario 2 d. susilaukėme Žemaitkie­
mio meteorito.
S'ais metais kovo 19 d. nukritęs
meteoritas papildė pasaulio meteori­
tų kolekciją dar vienu įdomiu eg­
zemplioriumi. Šis Klaipėdos meteori­
tas įdomus pirmiausia tuo, kad jis
yra turtingas amorfinės anglies.
Jo mineraloginė-petrografinė sudė­
tis artima Žemės viršutinių sluoksnių
sudėč ai. Šitokie meteoritai reti ko­
lekcijose. Jie labai vertinami, nes iš
jų aiškėja, kad dangaus kūnų sudėtis
artima mūsų Žemės sudėčiai.
A. GAIGALAS

TAUSOKIME modacijos spazma. Be to, netausodami akių,

A K I S
Straipsnį spausdiname daugeliui musų žur­
nalo skaitytojų pageidaujant.
Akis reikia saugoti nuo daugybės įvairių
veiksnių, galinčių susilpninti regėjimą.
Praktiškais stebėjimais akių ligų gydytojai
nustatė, kad, nesilaikant akių higienos taisyk­
lių, pavyzdžiui, skaitant prietemoje, labai arti
prisikišus, gulom, važiuojant autobusu ar
traukiniu, vaikštant, galima sugadinti akis.
Vaikas gali tapti trumparegiu, jei jis toliare­
gis, gali pasidaryti žvairas, gali susirgti ako-
tiek vaikai, tiek ir suaugusieji greitai nu­
vargsta, ima skaudėti akys ir galva (kaktos,
smilkinių ar pakaušio srityse), pasidaro ner-
vingesni, išsivysto neurastenija, vokų ir vei­
do trūkčiojimas, kartais širdies negalavimai
ir kt. Matymo sąlygos labiausiai priklauso
nuo akių refrakcijos. Į normalią akį patekę
spinduliai nuo tolimesnių objektų laužiami
be lęšio storio pasikeitimų, atseit, be akomo-
dacijos įtempimo, ir kaip tik taip, kad tinklai­
nėje gaunamas ryškus stebimo objekto at­
vaizdas. Žiūrint į arti esančius objektus, akių
laužiamoji galia sustiprėja lęšio sustorėjimo
dėka, ir šviesos spinduliai taip pat tiksliai su­
sikerta geltonojoje dėmėje. Todėl normažiū-
riai žmonės be nuovargio tam tikrą laiką gali
žiūrėti į tolį ir skaityti knygą iš arti.
Trumparegystės ir toliaregystės atvejais
akies laužiamoji galia neatitinka akies ašies
ilgio. Trumparegių žmonių akyse, kurios turi
arba didelę laužiamąją galią, arba ilgą ašį,
šviesos spinduliai nuo tolimų daiktų susikerta
prieš tinklainę, ir todėl tolimi daiktai matomi
miglotai. Tuo tarpu spinduliai, atėję nuo arti

15
esančių daiktų, trumparegėje akyje susikerta
tinklainėje. Toliaregių akys, atvirkščiai, turi
silpną laužiamąją galią arba nepakankamą
akies ilgį. Tokioje akyje šviesos spinduliai
tiek nuo toli, tiek ir nuo arti esančių daiktų
laužiami nepakankamai, ir vaizdas tinklainė­
je gaunamas neryškus. Šį trūkumą akis ištai­
so vadinamojo cilijarinio raumens dėka. Jis
padidina lęšio storį, tuomet lęšis stipriau lau­
žia šviesos spindulius, ir tinklainėje gauna­
mas aiškesnis vaizdas. Ypač daug cilijariniam
raumeniui tenka dirbti, žiūrint į artimus daik­
tus, nes tuo atveju reikia stipriau laužti spin­
dulius. Ilgą laiką tokio įtempimo raumuo ne­
išlaiko, pavargsta, ir matymas blogėja. Štai
kodėl toliaregiams dažnai tenka daryti per­
traukas skaitant.
Greičiau pavargsta akys tų asmenų, kurių
refrakcija ydinga. Yra žinoma, kad beveik
2h žmonių yra toliaregiai arba trumparegiai,
tiktai V3 normaliai matančiųjų. Naujagimių
akys yra toliaregės. Įgimta trumparegystė la­
bai retai pasitaiko, paprastai ji yra įgytinė
akies yda. Mokykloje trumparegių skaičius
auga lygiagrečiai su aukštesne klase, be to,
ir pats trumparegystės laipsnis su amžiumi
didėja (dažniausiai liaujasi didėjęs apie
20 metų amžiuje). Trumparegystės atsiradi­
mui didelę reikšmę turi bendras organizmo
nusilpimas (ypač jungiamojo audinio susilp­
nėjimas), pavyzdžiui, dėl persirgtų ligų (ty­
mai, skevlatina), kirminų, nepakankamo mai­
tinimosi ir t. t. Tačiau viena iš svarbiausių
trumparegystės atsiradimo priežasčių yra
smulkus darbas, reikalaująs iš akių sustiprin­
tos akomodacijos, konvergencijos (suvedimo
abiejų akių į vidų — nosies link) ir žiūrėjimo
žemyn. Tuo metu kiek pasikeičia akies obuo­
lio forma — pailgėja jo ašis (iš priekio į už­
pakalį), nes tokioje padėtyje akies obuolys
yra suspaustas iš šonų ir iš viršaus raumenų,
kurie laiko pasukę abiejų akių obuolius no­
sies link ir žemyn, o iš užpakalio akies obuolį
tvirtai laiko regėjimo nervas. Trumparegys­
tė išsivysto ypač tais atvejais, kai akies obuo­
lio standusis apvalkalas — odena nėra pa­
kankamai tvirta, ypač akies užpakalinio aši­
galio srityje. Tinklainei nutolus nuo lau­
žiamųjų akies obuolio terpių, atsiranda trum-
pareginė refrakcija.
Pagalvokime, kokios sąlygos susidaro skai­
tant, pavyzdžiui, gulom. Pirmiausia, skaity­
mui gulint ne visuomet parenkama vieta ar­
ti lango arba lempos, o dažniausiai kuriame
nors „jaukiame", bet tamsiame kampelyje.
Be to, gulint stengiamasi surasti patogią pa­
dėtį rankoms, laikančioms knygą ir paprastai
užmirštama apie akis, todėl skaitoma persi­
16
kreipus, iš netinkamo atstumo. Tuomet rai­
džių atvaizdai nepatenka į geltonąją dėmę,
o akių raumenys, stengdamiesi tai ištaisyti,
turi intensyviai dirbti. Kai, truputį paskaičius,
raidės ima lietis, šokinėti, knyga priartinama
dar arčiau prie akių, o tai jau neišvengiamai
susiję su dar stipresniu akomodacijos ir kon­
vergencijos veikimu, ir akys dar labiau
vargsta. Pailsęs akomodacijos (cilij arinis)
raumuo, esantis akies viduje, atsileidžia, ir
akomodacija nutrūksta, tuomet knygos raštas
atrodo lyg migla aptrauktas. Kiek pailsėjęs
cilijarinis raumuo vėl leidžia skaityti. Ir ne­
retai taip skaitoma, kol akys pervargsta, ima
skaudėti ir atsiranda kiti minėtieji nemalo­
nūs reiškiniai — galvos skausmai ir pan.
Suaugęs žmogus neretai pats supranta akių
varginimo priežastis ir sustiprina apšvietimą
arba atsisėda arčiau šviesos, nebeskaito gu­
lom, o vaikas visų tų priežasčių gali nepaste­
bėti ir nesugeba jų pašalinti.
Jei mokinys daug skaito be pertraukos,
dirba prie blogo apšvietimo, sėdi už nepato­
gaus stalo, jei jis turi blogą įprotį skaityti
gulom, trumparegystė jo akyse išsivysto žy­
miai lengviau ir greičiau, negu laikantis akių
higienos taisyklių.
Vaikui sėdint sulenkus rankas per alkū­
nes — stalas turi būti per 2—3 cm aukščiau
jo alkūnės, kojos — sulenktos tiesiu kampu
ir atremtos į grindis visa pėda. Tiesiai sėdint,
tiek kvėpavimas, tiek ir kraujo apytaka vei­
kia normaliai.
Teisingas atstumas nuo knygos iki akių
yra 33—35 cm. Teisingiausia būtų skaityti
knygą ne horizontaliai padėtą, o 45° kampu,
ant stovelio. Pedagogų ir tėvų pareiga išmo­
kyti vaikus skaityti ir rašyti teisingai sėdint.
Televizorių vaikams žiūrėti galima ne daž­
niau kaip 2 kartus per savaitę, sėdint ne ar­
čiau kaip per 3 m nuo jo.
Ne tiktai vaikams, bet ir suaugusiems ne­
galima skaityti labai ilgai be pertraukos,
kiekvieną valandą reikia ilsėtis 10 minučių,
geriausiai tuo metu pabūti gryname ore. Vi­
siems, kurių refrakcija ydinga, reikia laiku
įsigyti atitinkamus akinius ir jais naudotis —
vaikams — nuolatos, o suaugusiems — pagal
atskirą gydytojo nurodymą.
Ligoniams, kurie privalo ilgą laiką gulėti,
patartina skaitant naudoti stovelį, pakeltą
45° kampu, be to, galima naudotis prizmi­
niais akiniais, skirtais skaityti gulom. Ta­
čiau ir su tais akiniais skaityti galima tik gu­
lint ant nugaros. Skaityti ligos metu galima
tik leidus gydytojui.
Gyd. I. ClBIRIENĖ
 s e s u a
ik ir
4 *
A. JUŠKA

Nebūtina gerai pažinti dan­ Svarbiausi duomenys apie

gų, kad žvaigždžių tarpe ga­
lėtume išskirti skaisčiai švie­
čiančią Vakarinę arba Aušri­
nę. Tačiau dar ne visi žino,
kad Vakarinė ir Aušrinė yra
ta pati planeta, kuri nuo se­
novės laikų vadinama meilės
ir grožio deivės Veneros var­
du. Šių metų pradžioje ji bu­
vo Vakarinė, bet, vis artė­
dama prie Saulės, balandžio
mėnesį paskendo jos spindu­
liuose, o gegužės mėnesį iš­
nėrė iš jų kitoje Saulės pusė­
je — tapo Aušrine.
VENERA — ŽEMES
GRUPES PLANETA
Devynių didžiųjų planetų,
besisukančių iš vakarų į ry­
tus aplink Saulę, būryje Ve-
Ats tu­ Aoskrie-
mas nuo jimo ap­
Pl ane ta Saulės link Sau­
(mln. km) lę laikas
(dienos)
Žemės grupės planetas pa­
teikti lentelėje (Joje palygi­
nimui įdėta duomenų ir apie
didžiausiąją sistemos plane­
t ą — Jupiterį). Toje grupėje
pirmoji vieta priklauso Že­
mei. Toliau pagal visus ro­
diklius į Žemę panašiausia
planeta yra Venera: jos masė
sudaro 83%, tūris 88% ir
skersmuo 96% Žemės masės,
tūrio ir skersmens. Ji, kaip ir
Žemė, turi storą, tik dar tirš­
tesnę ir ištisai debesuotą at­
mosferą, kuri beveik 2/,-j Sau­
lės spindulių atspindi ir iš­
barsto atgal į erdves, tuo tar­
pu Žemės atmosfera išbarsto
tiktai 39%.
Daugelį dalykų apie švie­
sulius astronomai žino nuo-
Skriejimo Tūris, pa­ Masė, pa­
aplink Pusiaujo lyginus lyg in us Tankuma s
Saulę skers muo ji su Že­ ją su Že­ (g/cm*)
greitis (km) mės tūriu mė s mase
(km/sek)

y
Merkurijus 58,0 88,00 47,8 4700 0,05 0,044 4,9
Venera 108.0 225,00 35,0 12200 0,88 0,826 5,2
Žemė 149,5 365,25 29,8 12757 1,00 1,000 5,5
Marsas 228,0 lm . 322 24.1 6800 0,16 0.108 3,8
Jupiteris 778,0 11 m. 325 13,0 142000 1295,00 318,400 1.4
nera yra antroji nuo Saulės. stabiai tiksliai: jie gali mažos sudėtį. Kai prieš porą mėne­
Merkurijus, Venera, Žemė ir sekundės dalies tikslumu pa­ sių viename labai tolimame
Marsas yra palyginti nedide­ sakyti planetų apskriejimo žvaigždyne pasirodė neregė­
lės, bet tankios medžiagos, aplink Saulę ir kai kurių pla­ to šviesumo „naujoji"
viena į kitą panašios plane­ netų apsisukimo apie ašį lai­ žvaigždė — supernova, astro­
tos ir sudaro vieną planetų ką, jie gali iš anksto visiškai nomai apskaičiavo, kad ji dėl
grupę. Toliau esančiosios tiksliai apskaičiuoti Saulės ir sprogimo sušvito maždaug
planetos — Jupiteris, Satur­ Mėnulio užtemimus, bet ku­ prieš 30 mln. metų. Todėl
nas, Uranas ir Neptūnas — rio šviesulio tekėjimo ir nu­ daugelis besidominčių astro­
yra mūsų sistemos milžinai. sileidimo laiką, jie gali nu­ nomija nusivilia, išgirdę,
Pagaliau kraštinės plane­ statyti ne tik planetų, bet ir kad apie mums artimiausią
tos — Plutono — prigimtis tolimesnių žvaigždžių atstu­ Saulės sistemos planetą Ve­
tebėra neištirta. mus, dydį ir masę, sandarą ir nerą astronomai palyginti
3 — 1203 17

*

Venera praslenka ties Saulės disku.
Matyti Saulės apšviesta Veneros
atmosfera
mažai težino, o kai kurios ži­
nios yra ne tik šykščios, bet
ir prieštaringos. Mat šiuo
metu visas žinias astronomai
išskaito iš šviesulių sklei­
džiamų spindulių. Planetos
savo šviesa nešviečia, jos tik
išsklaido Saulės spindulius.
Prieš patekdamas nuo Vene­
ros į astronomo prietaisą,
Saulės spindulys praeina Ve­
neros atmosferą ligi debesų
Veneros jaunatis
sluoksnio, paskui grįžta į mės atmosferos juostų. Ra­
tarpplanetinę erdvę, praeina dus atmosferoje vandens ga­
visą Žemės atmosferos storį rų, galima tikėtis ir skysto
ir tik tada patenka į telesko­ vandens planetos paviršiuje.
pą, spektrografą ir kitus ob­
servatorijos prietaisus. Toks TEMPERATŪRA
Saulės spindulys tik nežy­
miai pasikeičia Veneros ir Kokia yra Veneros tempe­
Žemės atmosferose, ir iš tų ratūra? Kadangi Venera yra
pasikeitimų tenka spręsti žymiai arčiau Saulės, tai ji
apie Veneros prigimtį. Be to, gauna dvigubai stipresnį jos
Saulės spinduliai nepasiekia spindulių srautą, negu Žemė.
Veneros paviršiaus, todėl iš Tačiau didumą spindulių ji,
jų pasikeitimo tegalima gau­ kaip minėjome, išsklaido. Be­
ti žinių apie jos atmosferos tarpiški Veneros spindulių
sandarą ir sudėtį. matavimai rodo, kad jos stra­
tosferoje (sluoksnyje virš de­
ATMOSFEROS SANDARA besų) yra minus 33—38° (Že­
IR SUDĖTIS mės stratosferoje — minus
60—80°). Tačiau spręsti iš šių
Iš Veneros spektro nusta­ duomenų apie temperatūrą
tyta, kad jos atmosfera yra Veneros paviršiuje dar sun­
žymiai storesnė ir tirštesnė, ku, nes temperatūra priklau­
negu Žemės. Jos slėgimas so nuo debesų storumo ir
Veneros paviršiuje yra 10— tirštumo. Debesys yra tary­
30 kartų didesnis, negu Že­ tum kailiniai, kurie lygiai ge­
mėje. Debesuotas sluoksnis rai saugo žiemą nuo šalčio ir
atmosferoje pakyla ligi vasarą nuo karštų Saulės
20 km aukščio. Atmosferos spindulių. Tačiau nepakan­
sudėtis viršum debesuoto kamai žinoma tų debesų san­
sluoksnio labai skiriasi nuo dara, kad galima būtų teigti
Žemės atmosferos. Naujau­ apie temperatūros aukštį Ve­
siais duomenimis, atmosferos neros paviršiuje. Ligi šiol
sudėtyje pirmoji vieta tenka daugiausia buvo manoma,
anglies dvideginiui, kurio kad vidutinė temperatūra pa­
yra net 75% (Žemėje tik viršiuje yra apie 50—60°.
0,03%), toliau azotui — 22— Pastaraisiais metais greta
25% (Žemėje 78%) ir van­ šviesos spindulių pradėta tir­
dens garams 0—3% (Žemėje ti Veneros paviršiaus sklei­
virš debesų mažiau kaip 1%). džiamas silpnas radijo ban­
Ar yra atmosferoje laisvo gas, priimamas radijo tele­
deguonies, ligi šiol nustatyti skopais. Tokia „radijo tempe­
nepavyko (Žemės atmosfero­ ratūra" žymiai aukštesnė —•
je jo yra 21%)- Galima pažy­ nuo 100 ligi 350°.
mėti, kad ir vandens garų Jei būtų tokia aukšta tem­
buvimas visą laiką atrodė peratūra, tai ar neturėtų iš­
abejotinas, nes negalima bu­ virti visi vandenys? Ar debe­
vo atskirti Žemės atmosferos sų tirštumas neliudija, kad
poveikio tiriamiesiems spin­ vandens garai negali susi-
duliams nuo Veneros atmo­ kondensuoti ir iškristi liūti­
sferos poveikio. Tik 1959 m. mis ant Veneros? Nebūtinai.
pabaigoje pavyko stratostatu Vandens virimo temperatūra
su reikiamais instrumentais priklauso nuo atmosferos slė­
pakilti maždaug į 24 km aukš­ gimo. Pavyzdžiui, esant vie­
tį, virš kurio beliko 2% Že­ nos atmosferos slėgimui,
mės atmosferos, ir tuo būdu vanduo verda 100° tempera­
atskirti Veneros atmosferos tūroje, 4 atmosferų slėgi­
spektrines juostas nuo Že­ mu i— 144°, o 10 atmosferų
slėgimui — tik 180° tem pera­
tūroje. Tikriausiai ne visi Ve­
neros vandenys išgaravę ir
joje būna lietų ir liūčių, pa­
našiai kaip ir Žemėje. Su ra­
dijo imtuvais pavyko priimti
ir atskirų radijo bangų žyb­
telėjimų, kuriuos, tur būt,
sukelia debesų žaibai.

VANDENYNAI IR
ŽEMYNAI
Veneros debesys niekuo­
met nepratrūksta, todėl be­
tarpiškai stebėti jos pavir­
šiaus dar niekam nepavyko.
Iš anglies dvideginio gausu­
mo atmosferoje sprendžiama,
kad Veneros paviršius yra
arba ištisas vandenynas, ar­
ba žemynai sudaro tik nežy­
mią viso paviršiaus dalį. Mat
anglies dvideginis godžiai
jungiasi su įvairiomis uolie­
nomis. Taigi, jeigu pavir­
šiaus diduma nebūtų apsemta
vandens, atmosferos sudėty­
je daugiausia būtų likę azo­
to, kuris daug silpniau rea­
guoja su kitais elementais,
kaip anglies dvideginis. Ta­
čiau nėra būtina, kad visas
Veneros paviršius būtų ap­
semtas. Nedideli žemynai ir
salos negali suimti viso tirš­ Žemės grupės planetų orbitos ir tarpplanetinės stoties kelias nuo
Žemės palydovo orbitos iki Veneros orbitos
tos atmosferos anglies dvide­
ginio. Be to, Veneroje gali
būti stipri vulkaninė veikla,
žymiai papildanti anglies mas. Jei šviesulys į mus artė­ na įvairius tarpinius duome­
dvideginio išteklius. ja, tai jo spektro linijos, pa­ nis. Čia galima pažymėti,
lyginus su laboratoriniu kad M erkurijus sukasi lėtai,
SUKIMASIS APIE AŠĮ spektru, būna pasislinkusios yra į Saulę visą laiką atgrę­
į violetinę spektro pusę, jei žęs tą pačią pusę, panašiai
Tiek žvaigždžių, tiek pla­ šviesulys tolsta,— į raudoną­ kaip Mėnulis į Žemę. Žy­
netų būdingas reiškinys — jų ją pusę. Sukantis šviesuliui miausias tarybinis planetų ži­
sukimasis apie ašį. Sukimosi apie ašį, vienas jo kraštas novas, Leningrado astrono­
greitis paprastai nustatomas į mus artėja, o kitas — tolsta. mas Šaronovas mano, kad
dviem būdais. Jei planetoje Deja, nei vienu, nei antru Veneros para trunka apie
galima įžiūrėti kokias nors būdu ligi šiol nepavyko iš­ 12 Žemės parų.
detales, tai pagal jas ir suse­ matuoti Veneros sukimosi Jei Veneros para truktų
kamas apsisukimo laikas. Pa­ greičio. Pagal vienų tyrinėto­ 225 mūsų paras, tai reikštų,
vyzdžiui, tiksliai žinoma, kad jų duomenis, ji sukasi gana kad Venera, kaip ir M erku­
M arsas apsisuka apie savo ašį greitai — panašiai kaip Žemė rijus, atsigręžusi į Saulę ta
per 24 vai. 37 min. 23,6 sek. ir Marsas, pagal kitų — lėtai, pačia puse. Tada Saulės ap­
Kitas būdas šviesulio apsisu­ būtent, vieną kartą per Ve­ šviestoje pusėje būtų labai
kimo laikui nustatyti yra jo neros metus — per 225 die­ aukšta temperatūra, o prie­
spektro linijų slinkimo ty ri­ nas. Daugelis tyrinėtojų gau­ šingoje pusėje viešpatautų
 šaltis. Milžiniška atmosleros
cirkuliacija tarp šviesiosios
ir tamsiosios pusių teišlygin-
tų dalį šio skirtumo. Turimi
temperatūros matavimai ne­
patvirtina tokio temperatūrų
skirtumo. Vadinasi, Venera
apie ašį ne taip jau lėtai su­
kasi.
Nors Veneros sukimosi
apie ašį greitis dar nepakan­
kamai žinomas, galima laiky­
ti, kad ašies kryptis nustaty­
ta. Ašis su skriejimo apie
Saulę plokštuma sudaro apie
23° kampą, vadinasi, beveik
tokį pat, kaip ir Žemės ašis.
Tai reikštų, kad Veneroje
yra metų laikai. Tik jie daug
* - trumpesni kaip Žemėje, nes
metai tetrunka 225 Žemės
dienas.
AR YRA GYVYBĖ?
* *
Joks rimtas mokslininkas
šiais laikais neabejoja tuo,
kad gyvybė išsivysto visur,
kur yra jai tinkamos sąlygos.
* Tarybinio akademiko, žy­
maus gyvybės vystymosi ty ­
rinėtojo Oparino nuomone,
gyvybei išsivystyti reikalin­
gos šios sąlygos: tinkama
temperatūra, vanduo, oras.
A
*A* Savaime suprantama, kad tu ­
ri būti elementų, iš kurių ga­
lėtų susidaryti organiniai
* tis buvo paleista nauju būdu.
junginiai. O kai dėl elemen­
tų, tai neabejojame, kad Ve­
nera yra tos pačios sudėties,
x
kaip Žemė. Aplamai visoje
visatoje yra vandenilio, de­
guonies, anglies ir kitų ele­
mentų, kurie būdingi orga­
niniams junginiams. O Vene­
roje yra oro, vandens. Nors
tem peratūra Veneroje yra
aukštesnė, kaip Žemėje, ir
daugumai Žemės augalų ir
gyvulių ji būtų per aukšta,
bet gyvybės formos išsivys­
to priklausomai nuo sąlygų.
Todėl aukštesnė tem peratū­
ra, didelis atmosferos slėgi­
mas dar nėra kliūtys gyvybei
išsivystyti. Taigi drauge su
žinomuoju astrobiologijos
kūrėju, neseniai mirusiu ast­
ronomu Tichovu galima teig­
ti, kad V eneroje tikriausiai
yra tam tikro išsivystymo
laipsnio gyvų organizmų.
Manoma, kad Veneros gyvy­
bė gali būti panaši į tas gy­
vybės formas, kurios viešpa­
tavo Žemėje prieš daugelį
milijonų metų.
KOSMINĖ STOTIS
SKRIEJA VENEROS LINK
1961 metais tarybinio
mokslo ir technikos laimėji­
mų dėka žmonės pirmą kartą
su savo priemonėmis išėjo
aktyviai tirti planetų ir tarp-
planetinės erdvės. Pirmoji
automatinė tarpplanetinė sto­
Labai galinga daugiapakopė
raketa išnešė į orbitą aplink
Žemę didžiulį palydovą. Jam
skriejant, buvo duota ko­
manda specialios kosminės
raketos startui. Taip buvo už­
tikrintas didesnis valdomos
kosminės raketos skriejimo
tikslumas. Reikia nepamiršti,
kad, paleidžiant raketą, sun­
kiausias etapas yra 200—
300 km, kuriuos raketa turi
nuskrieti atmosfera. Vėliau
pagal komandą nuo kosmi­
nės raketos atsiskyrė tarp­
planetinė stotis. Ji turi prie­
taisus kosminiams ir Saulės
korpuskuliniams spinduliams
matuoti, meteorų ir meteori-
nių dulkių tankiui bei povei­
kiui aiškinti ir kitokiai infor­
macijai rinkti. Tarp Žemes ir
tarpplanetinės stoties ilgą
laiką buvo palaikomas radijo
ryšys. Apie 20-tą gegužės
mėnesio dieną tarpplanetinė
stotis turi perkirsti Veneros
orbitą, pralėkdama tik per
0,1 mln. km nuo planetos.
Gaila, kad radijo ryšys su šia
pirm ąja kosmine tarpplane-
tine stotimi per anksti nutrū­
ko. Bet pirmąją stotį seks ki­
tos, dar tobulesnės. Bus gali­
ma sukurti ir tokių stočių,
kurios periodiškai priartės
prie Veneros ir Žemės ir ga­
lės jai perduoti „paskutinią­
sias žinias". Neabejojame,
kad pradėjome metus, kurių
dešimtis galės duoti daugiau,
negu praėjusieji 200 me­
tų nuo to laiko, kai M. Lo­
monosovas atrado Veneros
atmosferą.

***** m■ I ' '« * 'WWW* '

r v
u trečdalius visų pasaulyje mis karklai. Stebuklas! Prisiskinkime tų „ro­
Jp \ ,;•? esančių gyvūnų rūšių sudaro žių“ puokštę ir patyrinėkime ją. Atsargiai po
įr vabzdžiai. Jų yra visur — dir­ lapelį.išardę „žiedą", rasime nenormaliai su­
vožemyje ir vandenyje, miške storėjusią karklo vytelę. Perpiovę ją peiliu,
ir sode, darže ant lapų ir lauke ant javų. N ie­ aptiksime iškirmijusius smulkius takus ir juo­
kur nėra tiek gyvybės formų įvairumo, tiek se mažytes begalves ir bekojes baltas lervas.
prisitaikymo prie gyvenimo sąlygų origina­ Štai kur tikrasis stebukladarys!
lumo, kaip vabzdžių pasaulyje. Štai keletas Šitaip karklai „žydi" kasmet, tik nevieno­
jų gyvenimo stebuklų. dai gausiai. Iš minėtųjų lervų pavasarį išsiri­
R o ž ė s a n t k a r k l ų . Štai ėmė ir pražydo rožė- ta smulkūs Cecidomyidae šeimos vabzdžiai.

20
 Jie deda kiaušinėlius į minkštas, sultingas
karklų viršūnėles. Iš kiaušinių išsiritusios
lervos įsigauna į karklo šakutę, ten gyvena ir
minta. Nuo jų išskiriamų tam tikrų medžiagų
karklo viršūnė nustoja augusi, sustorėja. Iš
karklo pumpurų išauga trumpi platūs, visai
karklams nebūdingi, deformuoti lapai. Iš pra­
džių tie lapai būna žali ir juos sunku išskirti
iš visos lapijos. Bet štai ateina ruduo, norma­
lūs karklų lapai pagelsta ir nukrinta. Pagels­
ta, parausta ir deformuoti lapeliai. Tik jie
dar ilgai laikosi, nenukrinta. Štai ir rožės ant
karklų krūmų.
G a l a i . Ant tų pačių karklų liemens kartais
tenka aptikti į kankorėžius panašių išaugų. Piūklello pažeisto klevo lapo dalis Iškritus „plstonėllul”
Jas sukelia jau kitos rūšies vabzdžiai. (padidinta)
Kartais ant ąžuolų lapų būna daug gražiai
apvalių obuoliukų. Pačiame tokio obuoliuko
viduje tūno lerva. Iš jos išauga smulkus plė-
viasparnis, vadinamas gumbinuku. Gumbinu-
kai į lapus deda kiaušinius, iš kurių išauga
lervos, sudarydamos obuoliukus. Buvo gražus ruduo. Sustojo būrelis žmo­
' Dideliais tuščiaviduriais gumbais būna nių. Kas atsitiko? Ant šaligatvio šokinėjo
aplipę guobų lapai. Kartais jų tiek daug, kad pistonai. Žmonės juos gaudė, stebėjosi. Vai­
net šakos linksta. Šiuos gumbus sudaro ama­ kai mėgino šaudyti, tačiau vos tik padeda
rai. Jie saugiai gyvena gumbų viduje, vysto­ pistoną ant šautuvėlio, jis strykt ir jau žemė­
si ir dauginasi, o gumbams plyšus, skrenda je. Stebuklas!
j javų laukus. Rudenį patelės vėl grįžta į guo­ Įdėkime keletą pistonų į mėgintuvėlį, už-
bą, ant jos šakučių padeda žiemojančius kiškime juos drėgna vata. Pavasarį iš jų išsi­
kiaušinėlius. Pavasarį iš jų išsiritę amarai ir ris smulkūs juodi piūkleliais vadinami vabz-
sudaro keistuosius gumbus. deliai. Nueikime į tą vietą, kurioje juos ra­
Šios keistos išaugos vadinamos galais. dome. Tikriausiai pamatysime nulinkusias
Šoklnėjantieji pistonai. Dažnai vaikai šau­ klevo šakas. Prie jų skraidys tokie patys
do pistonais. O kartais ima ir pabyra tokie pjūkleliai, kaip ir mėgintuvėlyje. Jie savo
rusvi smulkūs ir apvalūs pistonėliai ant šali­ smailiu, kaip piūklelis, kiaušdėčiu deda į kle­
gatvio. Pasilenki paimti, o jis strykt į šalį. vo lapus kiaušinėlius. Iš jų išsiritusios lervos
Vėl imi ir vėl s try k t... Šiaip taip susigaudai gyvena ir minta lapo viduje. Čia daug judėti
keletą ir laikai saujoje, bet vos tik atgniau- nėra reikalo. Todėl jos nerangios ir bekojės.
ži — pastrykt vienas, pastrykt kitas, ir sau­ Štai jau lervos suaugo. Laikas apleisti la­
ja tuščia. Ne, šitaip gali būti tik Haufo pasa­ pą ir pasirinkti žiemojimui vietą. Bet kaip tai
kose, bet ne tikrovėje. O vis tik. . . padaryti tingiai bekojei lervai? Būdama lapo
viduje, ji žandais iš lapo iškerpa apvalų lopi­
nėlį. Atsitūpus ant jo, iš vidinės pusės pasi­
daro stangrią plėvelę. Taip lerva atsiduria
skritinėlio viduje. Iškirptas skritinėlis džiūva
ir iškrinta iš lapo. Pasitaiko, kad iš karto
lerva atsiduria žiemojimui tinkamoje vietoje.

VABZDŽIAI
Bet atsitinka, kad ji nukrinta ant akmens ar
šaligatvio. Tuomet ji įtempia elastingas skri­
tinėlio sieneles ir staigiai jas atleidžia. Skriti­
nėlis pašoka keletą centimetrų į šalį. Taip
per keletą minučių lerva nukeliauja kelis

-srnuMuiuitui
metrus. Kartais jai padeda ir vėjas. Iš skriti­
nėlio išimta lerva visai bejėgė.
Yra ir daugiau nuostabių reiškinių gamto­
je. Bet tai jokie stebuklai, o paprasti, pačiai
gamtai būdingi ir dėsningi reiškiniai.
P. RAKAUSKAS

21
%aamnk Jueiium
7.į/ eturiasdešimt sep­
sy tynlų metrų ilgio
metalinis vamzdis, vienu
galu aukštai pakilęs j vir­
šų, staiga pradeda virpėti.
Jo „nasrai" ima ryti glėbį
po glėbio gintarinius šiau­
dus. Dar kelios akimirkos,
ir pro iškeltą vamzdžio ga­
lą šūsteli šiaudų srautas.
Tai pneumatinis trans­
porteris (1) — naši ir labai
reikalinga mašina žemės bai reikalingos gyvulinin­
ūkiui. Juo galima trans­ kystės ūkiui vystyti. Prisi­
portuoti šiaudus, šieną, su­ minkime kad ir praėjusių
krauti juos j stirtas. Tokį metų vasarą. Nuolatiniai
transporterį kolūkiai žie­ lietūs padarė respublikos
mos metu puikiausiai pa­ žemės ūkiui žymių nuosto­
naudos paduodant j tvar­ lių. Minėtieji agregatai ga­
tus pašarą tiesiog iš kloji­ lėjo padėti valstiečiams iš­
mų arba stirtų. Reikalui plėšti iš gamtos nemaža
esant, jis taip pat perga­ pulkaus, maistingo pašaro.
bens i fermas kraikui sau­ Trečioje nuotraukoje
sas durpes, pluvenas arba matome modernizuotą ku­
spalius. Pneumatinis trans­ liamąją „Imanta-42M". Si
porteris TPE-10, kurį pra­ mašina pritaikyta grūdi­
deda gaminti Kauno „At­ nėms, ankštinėms kultū­
ramos” metalo apdirbimo roms ir sėklinėms žolėms
gamykla, bus plačiai pri­ kulti, valyti bei rūšiuoti.
taikytas. Jo našumas iki Kuo skirsis naujoji kulia­
10 t/val. moji nuo savo pirmtakų?
O štai kita mašina (2) —Daug kuo. Pirmiausia, ją
vitamininio šieno miltų aptarnaus žymiai mažiau
gamybos agregatas žmonių. Juos pavaduos
AVM-0,4. Jj sukonstravo mechanizmai. Jie transpor­
Tarybų Lietuvos inžinie­ tuoja, plausto ir paduoda
riai. j kūlimo būgną pėdus, iš­
Baltymų bei vitaminų valo, surūšiuoja grūdus,
trūkumas pašaruose žiemą net pelai bei šiaudai spe­
neigiamai atsiliepia gyvu­ cialiais pneumatiniais
lių produktyvumui. Ruo­ transporteriais nugabena­
šiant pašarus įprastiniais mi į jiems skirtą vietą.
būdais, prarandama daug Jeigu, pavyzdžiui, sudė­
maistingų medžiagų. Pa­ tingą kuliamąją „Neris-56"
vyzdžiui, silosuoti pašarai aptarnauja 20 žmonių, tai
jų netenka apie 20 proc., prie „Imantos-42M" te­
o džiovinti — net iki dirbs 4—6. O kuiiant žo­
50 proc. Dideles perspek­ les, pilnai užteks 3—
tyvas, mažinant maistingų 4 žmonių. Jau vien tai ro­
medžiagų nuostolius, atve­ do, kad naujoji mašina tu­
ria dirbtinis tik ką nuplau­ ri daug pranašumų prieš
tų pašarų džiovinimas. To­ esamas kuliamąsias. Be to,
kiu būdu išsaugoma 90— „Imanta-42M" aprūpinta
95 proc. labai reikalingų pneumatiniais ratais, turi
gyvulio organizmui me­ priekabą transporteriams.
džiagų. Gerais keliais ją galima
Naujoji mašina žalią pa­ vežti 20 km/val greičiu.
šarą ne tik išdžiovins, bet Kuliamosios našumas —
ir susmulkins. Per valandą 2,2 t/val grūdų arba 170—
ji paruoš 400 kg vitamini­ 200 kg/val žolių sėklų.
nių miltų. Yra nustatyta, „Imanta-42M" dar šiais
kad varpinių ir ankštinių metais išvažiuos iš N. Vil­
žolių šieno miltų mišinyje nios žemės ūkio mašinų
yra tiek baltymų, kiek jų gamyklos „Neris” vartų.
turi miežiai arba avižos, o „Neries” gamykla gerai
provitaminų A jie dar tur­ žinoma ir kitomis žemės
tingesni. ūkio mašinomis. Čia uni­
Vitamininių šieno mil­ fikuoti prikabinami trąšų
tų gamybos agregatai barstytuvai (4). Jie skirti
AVM-0,4 turės Klaipėdos mėšlui, durpėms, kompos­
Baltijos laivų statyklos tui, kalkėms, įvairioms ki­
ženklą. Įdomu pažymėti, toms organinėms-minerali-
kad tokios mašinos Tarybų nėms trąšoms išvežti į lau­
Sąjungoje pradedamos ga­ ką ir išbarstyti. Trąšos iš-
minti pirmą kartą. Jos ia- barstomos 3—5 m pločiu.
 mas — varginantis ir lė­
tas darbas, o minėtoji ma­
šina, aptarnaujama 2 žmo­
nių, per pamainą bulvėmis
užsodins 2 ha. Bandomoji
tokių mašinų serija bus
pagaminta jau šiais metais.
Nuotraukose matome
beriant nuo 2 iki 50 t j ba. dar tris šio instituto ban­
Uždėjus ant barstytuvo domųjų mašinų pavyz­ nų, kurias dar šiais metais
bortų specialias groteles, džius — pėdrišę (7), melži­ pradės gaminti Tarybų
jo talpa gerokai padidėja mo aikštelę (8) ir linų ap­ Lietuvos įmonės.
Ir dabar ta pačia mašina vertimo mašiną (9). Sparčiais tempais didėja
jau galima vežioti šieną, Vertikaliai rišanti pėdri- mašinų gamyba. { perga­
šiaudus Ir kt. Barstytuvas šė prieš kurį laiką buvo lingą frontą už septynme­
agreguojamas su kelių demonstruojama Vilniuje čio užduočių, iškeltų že­
markių traktoriais. vykusioje žemės ūkio ma­ mės ūkiui, įvykdymą pir­
O štai dar vienas „Ne­ šinų parodoje. Apie ją ma laiko kartu su kolūki­
ries" gamyklos Išleidžia­ gauta nemaža gerų atsilie­
mas žemės ūkio mechaniz­ pimų. Naujoji mašina, dir­
mas (5). Grėblys-vartytu- banti su traktoriais DT-14
vas pakeičia 10—12 žmo­ arba DT-20, per pamainą
nių, tuo tarpu jį aptarnau­ gali nukirsti ir surišti ja­
ja tik vienas traktorinin­ vus nuo 5 ha ploto. Lietu­
kas. Mašina grėbia, varto vos konstruktorių sukurtos
šieną arba daugiametes žo­ mašinos gamybą įsisavina
les, jas sklaido. broliškosios Latvijos ga­
Nuotraukose pavaizduo­ myklos.
ta tik dalis mašinų, kurios Respublikoje plačiu mas­
jau gaminamos serijiniu tu atliekami melioravimo
būdu arba pradedamos ga­ darbai. Drenuotose dirvo­
minti mūsų respublikoje. se kasmet subręsta vešlūs
Jų yra žymiai daugiau. javai, iš sukultūrintų pie­
Pavyzdžiui, iermų dar­ vų nuimamas keleriopai
buotojams gerai žinomi didesnis šieno derlius.
Radviliškio žemės ūkio Tarybų Lietuvos kon­
mašinų gamyklos garo ka­ struktoriai sukūrė kurmi-
tilai. Vietoj jų netrukus nio drenavimo mašiną (10)
pasirodys nauji {renginiai. ir melioravimo agregatą
Garo katilais KV-200 gali­ (11), kurio komplekte yra
ma bus šutinti įvairius pa­ grioviakasė, keimarovė ir
šarus, šildyti vandenį, buldozeris. Mūsų meliora­
džiovinti grūdus bei kitus toriai, turėdami daugiau ir
žemės ūkio produktus. geresnės technikos, kasmet
Juos taip pat galima pa­ papildomai galės sukultū­
naudoti buitiniam aptarna­ rinti šimtus hektarų nepro­
vimui skalbyklose, pirtyse duktingų pievų bei ganyk­
ir t. t lų, nutiesti daugelį kilo­
{vairios dirvų įdirbimo, metrų požeminių vandens
derliaus nuėmimo mašinos, arterijų.
pašarų paruošimo, gyvuli­ Pramonė apginkluoja že­
ninkystės fermų mechani- mės ūkį galinga technika.
zavlmo įrengimai — tai Šimtai ir tūkstančiai naujų
vis Lietuvos fabrikų pro­ mašinų kiekvienais metais
dukcija žemės ūkiui. išeina į laukus, įvairūs nio kaimo valstiečiais sto­
Dešinėje pusėje matome mechanizmai vis didesnę ja ir pramonės darbuoto­
naujų mašinų bandomuo­ paramą teikia gyvulinin­ jai. Šiemet jie yra pasiry­
sius pavyzdžius. Jas su­ kystės fermų darbuoto­ žę pagaminti du kartus
konstravo respublikos jams. Daugelio naujų ma­ daugiau žemės ūkio maši­
mokslinio tyrimo institu­ šinų gamybą įsisavina ir nų, negu jų buvo paga­
tai. Kai kurios mašinos su­ mūsų respublikos pramo­ minta praėjusiais metais.
silaukė gero įvertinimo, ir nės darbuotojai. Runkelių B. AUŠRYS
jos, be abejo, bus pradėtos nuėmimo kombainai ir šle-
gaminti masiškai. napiovės-žolės smulkintu
Dėmesį patraukia plūgi- vai, savivartės traktorinės
nė bulvių sodinamoji (6), priekabos ir lysvių darytu-
kurią sukonstravo Lietuvos vai-daržovių sėjamosios,
mechanizacijos ir elektri­ nauji dirvų tręšimo agre­
fikacijos mokslinio tyrimo gatai ir giluminiai vandens
institutas. Bulvių sodini­ siurbliai — tik dalis maši­
Gamtosfammiatspindžiai
J ARCHITEKTŪROJE
I n i. a r c h lt. J . M IN K E V IČ IU S

Stebinantis mus supančios

gamtos formų įvairumas. Jų
grožis ir logiška sandara vi­
sais laikais teikė daug prak­
tinių idėjų kuriančiam žmo­
gui. Net ir dabar, aukšto
technikos išvystymo sąlygo­
mis, gamta gali patarti ir pa­
mokyti daugelio sričių spe­
cialistus. Architektai ir staty­
bini nkai-konstruktoriai šiuo
atžvilgiu taip pat nesudaro
išimties. Gamta ir jiems daž­
nai yra konstrukcinių, funk­
cinių ir meninių idėjų šalti­ I pav. Miesto pastatų grupė, į s -
nis. dėstyta rankos plaštakos principu
Gamtines formas statybi­
ninkai taikydavo jau žiloje
senovėje. Tai rodo egiptiečių
šventyklų kolonos, turinčios
augalo lotoso išvaizdą, grai­
kų karijatidės (žmogaus pa­ 2 pav. Korio lomios buiti­
vidalo kolonos) ir kiti pavyz­ nio aptarnavimo pastato
planas
džiai. Viduramžiais aukštos
ir smailios kalnų viršūnės,
kaip manoma, įkvėpė pradi­
nę mintį sukurti aukštyn šau­
nančius pastatus, kurie įgavo
gotikos stilių.
Mūsų laikų statyboje, išau­
gus techninėms galimy­
bėms, kai kurios gamtinės
formos panaudojamos dar
plačiau. Tiksliau pasakius,
dažniausiai panaudojamos ne
tiek pačios formos, kiek jose
glūdinčios racionalios konst-

24
 Maskvos architektūros insti­ mo keliai numatyti pakraš­
tuto (MAI) projektas (vado­ čiuose. Jie visiškai atskirti
vas archit. Simonovas), ku­ nuo važiuojamųjų gatvių ir
riame gyvenamųjų namų niekur su jomis nesikerta, iš
grupės išdėstytos rankos skyrus pagrindinę magistra­
plaštakos principu. Namai, lę. Tokia sistema, nenaudo­
lyg išskėsti pirštai, galais at­ jant viadukų, buvo pritaiky­
kreipti į pietų pusę (1 pav.). ta išplanuojant Leverkuzeno
Toks pastatų išdėstymas mo­ gyvenvietę (VFR).
tyvuojamas tuo, kad į kvar­
talo vidų gali daugiau patek­
ti saulės, sumažėja namų še­ 5 pav. 1 mylios
šėlių plotas,- o visi butai ly­ aukščio dangoraižio
giau apšviečiami. projektas
Tam pačiam konkursui h>u-
vo pateiktas Krokuvos archi­
tektų projektas, kuriame, be
kitų įdomių pasiūlymų, yra
3 pav. Gatvių tinklas su statmenai besiker­
tančiais pravažiavimais neįprastos formos buiti­
nio aptarnavimo pastatas
(2 pav.). Šio pastato planui
išspręsti architektai panau­
dojo bičių korio struktūros
principą.
Įdomią idėją pasiūlė vokie­
čių inžinierius Reichovas
knygoje „Autotransportui
tinkantis miestas". Projek­
tuojant miestų gatvių tinklą,
jis rekomenduoja pritaikyti
anatominį principą — krau­
jotakos tarp plaučių ir šir­
dies sistemą. Dabartinėje
praktikoje vyrauja taisyklin­
gi gatvių tinklai su statmenai
persikertančiais pravažiavi­
mais (3 pav.). Vis labiau in-
tensyvėjant mechaniniam
transportui, tokiose sankry­
žose dažnai įvyksta kata­
strofos. Reichovas mano,
w,iiuc>7AM0$ios PES& unų kad, norint jų išvengti, verta
SA TV& S k E t l Al*
pasimokyti iš gyvojoje gam­
4 pav. „Organinės urbanistikos" schema. toje vykstančių procesų.
Cla važiuojamosios gatvės Ir pėsčiųjų ke­ Kaip, pavyzdžiui, nesusikerta
liai nesusikerta veninis ir arterinis kraujas
rukcinės arba funkcinės idė­ gyvame organizme, taip pri­
jos. Tai pastebime eilėje nau­ valo nesusikirsti ir miestų
jausių tarybinės ir užsienio gatvių srautai.
architektūros kūrinių, miestų Jis sudarė vadinamosios
išplanavime bei atskiruose „organinės urbanistikos"
pastatuose. schemą (4 pav.), kurioje va­
Neseniai pasibaigusiam žiuojamosios gatvės įsijun­
Tarptautiniam konkursui gia viena į kitą smailiu kam­
Maskvos miesto pietvakarių pu pagrindinių magistralių ir
mikrorajono užstatymui su­ miesto centro kryptimi. Pės­
projektuoti buvo pateiktas čiųjų ir dviratininkų judėji­
6 pav. Beatraminio
tilto projektas
Projektuodami kai kuriuos
stambius ir konstrukciniu at­
žvilgiu sudėtingus pastatus,
inžinieriai-arcb itektai kartais
panaudoja ir kitus principus
iš gyvosios gamtos. Garsus
amerikiečių architektas F.
Raitas prieš keletą metų su­
darė detalius brėžinius 1 my­
lios (1 609 m) aukščio, 528
aukštų dangoraižiui, kuris tu ­
rėjo pralenkti visus iki šiol
pasiektus pastatų didumo re­
kordus (5 pav.). Raitui mirus,
šis projektas liko neįgyven­
dintas, tačiau sensacingas jo
konstrukcinis sprendimas su­
kėlė didelį susidomėjimą in­
žinierių tarpe. Dangoraižio
konstrukcija labai panaši į
medį, nes per visą jo ilgį, lyg
kamienas, eina milžiniškas,
giliame grunte įtvirtintas
stiebas su į šonus atkištomis
„šakomis"— konsolėmis, ku­
rios laiko tarpaukštinius per­
dengimus ir lengvas sienas.
Panašią konstrukciją Raitas
jau buvo panaudojęs viena­
me bokštiniame pastate —
Džonsono laboratorijoje Vis-
konsine. Kalbėdamas apie to­
kio tipo namus, jis palygin­
davo juos su medžiais, šakni­
mis įaugusiais į žemę.
Ne tik ištisas medis, bet
net vienas susisukęs jo lapas
įžvalgiam inžinieriui, pasiro­
do, gali duoti mintį drąsiam
ir originaliam konstrukci­
niam sprendimui. Tuo galima
įsitikinti pažvelgus į 6 pav.,
7 pav. 50 m skersmens dengta
prekyvietė Prancūzijoje, Ruajano
mieste. Jos kupolo forma prime­
na kai kurių jūrinių gyvūnų
kriaukles
8 pav. Dramblio formos visuome­
ninis pastatas Tunise, pastatytas
1957 m.
kuriame atvaizduotas milži­
niškas gelžbetoninis, be atra­
mų, lapo formos tiltas, nese­
niai suprojektuotas Italijoje.
Jo atsparumas lenkimui pa­
siekiamas atitinkamu plačių
briaunų išlankstymu.
Nuolat naujų struktūrinių
formų beieškantis žymus ita­
lų inžinierius P. Nervi kai
kurias mintis taip pat semia­
si iš gamtos. Ypač akivaiz­
dus jo pavyzdys — lengvas,
grakščių formų kazino pasta­
tas Ostijoje. Jis visas remiasi
viena vidurine kolona ir turi
ūmėdės išvaizdą. Tai labai
tikslinga konstrukciniu at­
žvilgiu, nes pastato sienas
galima daryti pakabinamas,
be pamatų ir ištisai įstiklin­
tas.
Kai kurios jūrų gyvūnų
kriauklių formos buvo pritai­
kytos projektuojant įdomius
ir stiprius plonasienius kupo­
lus iš gelžbetonio, kurie pla­
čiai taikomi šiuolaikinių erd­
vių visuomeninių pastatų ir
salių perdengimui be vidaus
atramų (7 pav.).
Be eilės kūrybiškai išspręs­
tų pavyzdžių, kapitalistinių
šalių statyboje yra daug
kraštutinio formalizmo reiš­
kinių. Vaikantis originalumo
ir reklamos, kartais bet kuria
kaina ir priemonėmis siekia­
ma reklaminio efekto. Prie­
šingai inžinerinei logikai ir
tiesioginės paskirties reika­
lavimams, daromi įvairūs
konstrukciniai triukai, aklai
pamėgdžiojama gamta, pa­
statams visai bereikalingai
primetamos kokio nors gyvu­
lio ar paukščio formos
(8 pav.). Suprantama, tai ne­
turi nieko bendro ąu archi-
tektūrinės-meninės ir konst­
rukcinės minties pažanga.
 TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkas L. Brežne
vas pas Gvinėjos respublikos prezidentą Seku Turę

Gvinėja — nepriklausoma respublika Vakarų Afrikoje. Iki 1958 m. spalio 2 d. Prancū­

zijos kolonija. Plotas — 246 000 km2. Gyventojų skaičius — 3,5 mln. Gimimų skaičius —
didžiausias Žemės rutulyje — 6% (pasaulinis vidurkis — 3,4%). Sostinė — Konakris, 80 tūks­
tančių gyventojų (1960 m.). Gamtos turtai — didžiausi pasaulyje boksitų telkiniai, metinė
gavyba — iki 0,5 mln. t; vienos didžiausiųjų pasaulyje geležies rūdos atsargos, metinė ga­
vyba — 1,2 mln. t; deimantai, auksas ir kt. Žemės ūkio produkcija — ryžiai, kukurūzai, so­
ros, kava, bananai, palmių aliejus ir t. t. Vandens šaltinių energetikos resursai — 12 mlrd.
kilovatvalandžių. Gvinėjos Demokratų partija — vienintelė šalyje; narių skaičius — dau­
giau kaip milijonas, GDP generalinis sekretorius — Respublikos prezidentas Seku Turė.
Programiniai GDP nuostatai — stiprinti demokratinę santvarką šalyje, remiantis liaudies
masių interesais, aktyviai dalyvauti broliškųjų Afrikos tautų kovoje prieš imperializmą,
visų tautų kovoje dėl taikos. GDP rezervas — vieninga jaunimo organizacija „Demokratinė
afrlklnio jaunimo asociacija”.

< 5
Ękį,,, iuo metu Afrikos žemyne jau yra apie
politiškai nepriklausomų šalių. Dauguma
a jP jų — negrų gyvenamoje kontinento dalyje.
Vakarų propaganda daugiausia dėmesio
skiria Gvinėjai. Ir joje maža tiesos ir daug tulžies.
Kodėl imperialistiniai Vakarai taip nekenčia Gvi­
nėjos?
VIENYBĖ — PERGALĖS LAIDAS
Generolas de Golis, 1958 m. stambiojo kapitalo grą­
žintas j valdžią, pirmiausia suskato gelbėti gerokai iš­
klerusią Prancūzijos sąjungą. Tam tikslui Paryžius terado
vieną vienintelj „vaistą" — nutarė pakeisti kolonijinės
imperijos fasadą, pavadindamas ją „Prancūzijos—Afri­
kos bendrija", kurioje šalia metropolijos turėjo dalyvau­
ti visos prancūzų kolonijos Vakarų bei Pusiaujo Afri­
koje, Somalis ir Madagaskaras. Todėl 1958 m. rugsėjo
28 d. referendume dėl naujosios konstitucijos turėjo da­
lyvauti Ir užjūrio teritorijų gyventojai, pritardami ar ne­
pritardami jų gimtojo krašto likimui Paryžiaus valdžioje.
Referendumo triukui kolonijose valdantieji Prancūzi­
jos sluoksniai labai rūpestingai ruošėsi. Jie išvaikė
patriotines partijas bei organizacijas ir sustiprino savo
agentūras, sudarytas iš feodalinių bei kompradorinių ele­
mentų; jie griebėsi teroro ir nešykštėjo kyšių, grasino
chaosu ir bėrė demagoginius pažadus. Visose valdose
rinkiminė kampanija baigėsi jos organizatoriams laimin­
gai. Visose, išskyrus Gvinėją. Daugiau kaip 97 % gvinė-
jiečių referendumo metu pasisakė prieš tolesnę „gimi­
nystę" su Prancūzija, už visišką nepriklausomybę.
Prancūzai ir kiti kolonizatoriai nebe pirmą sykį prak­
tikuoja referendumus, plebiscitus, rinkimus bei kitus
balsavimus savo afrikinėse valdose. Tačiau nei iki isto­
rinio gvinėjiečių tautos „ne", nei po jo jie niekur nėra
girdėję tokio rūstaus nuosprendžio savo „civilizatorinei
misijai".
Savo ryžtingu „ne" Gvinėja tapo {kvepiančiu pavyz­
džiu visam „Juodajam kontinentui". Neilgai tegyvavo
Prancūzijos—Afr kos bendrija. Gvinėjos pavyzdžio pa­
drąsintos, sustiprino savo kovą dėl nepriklausomybės ir
kitų afrikinių Prancūzijos kolonijų liaudies masės. Toji

27

Iki 50 kg sveria bananų kekė
Renkama kakava
kova pagaliau privertė Paryžių ir joms suteikti, kad ir
ribotą, politinę nepriklausomybę.
Vienas rezultatyviausių kolonijinės strategijos ele­
mentų šalta smurto ir klastos yra vietinių gyventojų gre­
tų ardymas, jų savitarpio rietenų kurstymas. Afrikos
Istorija žino daug liūdnų „skaldymo Ir valdymo” poli­
tikos padarinių. Mūsų dienomis apie juos ryškiausiai
byloja Kongo tragedija. O veiksmingiausias priešnuodis
tai politikai — kolonijinių tautų vienybė. Gvinėjiečių
tautos lyderiai lemiamą nacionalinės vienybės reikšmę
sugebėjo laiku giliai įžvelgti ir ją praktiškai įgyvendinti.
Kai pokario metais Afrikos šalyse ėmė sparčiai kurtis
čiabuvių sąjungos, asociacijos, partijos, kolonizatoriai
pasirūpino, kad šių organizacijų tarpe nestokotų tokių,
kurios gintų „amžinus ryšius" su „civilizatoriais”, su
„laisvuoju pasauliu”, kurios kovotų prieš „komunistinę
grėsmę” ir t. t. Prancūzija šiuo atžvilgiu nė klek neatsi­
liko nuo savo kolegų — angliškųjų, belgiškųjų ir kitų
imperialistų. „Kompromisinės" partijos padėjo Paryžiui
28
išsaugoti visas savo afrlkines valdas, išskyrus Gvinėją,
1958 m. rugsėjo 28 d. referendumo metu. Jos Ir šian­
dien padeda Paryžiui vairuoti daugumos buvusių
„bendrijos" narių užsienio bei vidaus politiką. Gvi­
nėjos lyderiai, tokie, kaip jos dabartinis prezidentas
Seku Turė, Ir Gvinėjos Demokratų partija nuo pat pirmų
pokario dienų visas savo jėgas skyrė vieningam patrio­
tiniam frontui sukurti ir jam sutvirtinti.
GDP, sutelkusi savo gretose labiausiai susipratusius
žmones, nenuilstamai plėtė savo veiklą ir stiprino ryšius
su plačiausiomis gyventojų masėmis. Partijos komitetai
išvystė energingą politinį darbą apygardose, kaimuose.
Profesinių sąjungų, jaunimo, moterų organizacijų pade­
dami, komitetai subūrė apie save didelį aktyvą iš darbo
žmonių tarpo.
Liaudies masės — gavybinės pramonės proletariatas
ir žemdirbiai — rėmė GDP už drąsų jų interesų gynimą
ribotos savivaldos sąlygomis ir visiško suvereniteto rei­
kalavimą.
Rimta kliūtis kelyje į nacionalinę konsolidaciją buvo
kolonizatorių atrama — vadinamieji kantoniniai vadai
(Jų nereikia maišyti su gentiniais vadais, kurių institu­
tą kolonijinė administracija likvidavo dar 1890—1910 m.
laikotarpiu). Kantoninius vadus išgalvojo kolonizatoriai.
Tai vietiniai išgamos, dėl savo egoistinių siekimų tapę
Ištikimais svetimšalių tarnais. Taigi tokias visuomenės
atmatas Iš čiabuvių tarpo prancūzai skirdavo kantonų,
atseit, apygardų, „vadais". Tų „vadų" funkcijos buvo
plačios: jie mobilizuodavo savo kaimuose darbo jėgą
baltiesiems, verbuodavo naujokus kolonizatorių armijai,
sunkdavo mokesčius svetimšaliams viešpačiams, organi­
zuodavo priverstines žaliavų paruošas baltųjų firmoms.
Kolonizatoriai šiems savo tarnams mokėjo labai men­
ką atlyginimą. Tačiau tatai netrukdė „juodiesiems pran­
cūzams" gyventi didelėje prabangoje, kaip ir jų šeimi­
ninkams. Mat bevykdydami svetimšalių grobikų valią,
„vadai” ir savų interesų nepamiršdavo. „Juodieji pran­
cūzai" spausdavo savo valdinius, versdavo už dyka plu­
šėti jų laukuose, statyti ir taisyti jų namus, mokėti savi­
vališkai nustatomą duoklę, duoti gražuolių haremams,
kurių „paslaugomis" naudodavosi ir prancūziškieji „vi­
zitatoriai".
Kai 1957 m. kovo 31 d. Gvinėjoje įvyko Teritorinės
asamblėjos rinkimai, kuriuose patriotinis frontas pasiekė
įspūdingą pergalę — iškovojo 58 vietas iš 60. GDP ko­
mitetai nebesltenkino vien aiškinamuoju darbu. Jie ėmė­
si konkrečių veiksmų „juodiesiems prancūzams" galuti­
nai izoliuoti. Visoje šalyje Jie suorganizavo visuotinius
kaimų, rajonų asamblėjų (tarybų) rinkimus, nė neklaus­
dami nei kolonijinės administracijos, nei „vadų" leidimo.
Iš viso buvo išrinkta daugiau kaip 40 000 asamblėjų. O
tos asamblėjos ėmė tvarkyti vietinius reikalus, faktiškai
nušalindamos kolonizatorių paskirtus „vadus".
Taip Gvinėjoje, tiesiog kolonizatorių panosėje susi­
kūrė visiškai nauja vietinės savivaldos sistema, kokios
kolonijinė Afrika dar nebuvo mačiusi.
Kolonizatoriams tapo aišku, kad bė GDP nebeįmano­
ma toliau administruoti šios kolonijos. Tada prasidėjo
„flirtas". Paryžius, pasišovęs dar gelbėti savo pašlijusias
pozicijas, netgi sutiko, GDP reikalaujant, oficialiai pa­
naikinti kantoninių „vadų" institutą ir Ieškoti kompro­
miso su GDP bei vietinėmis asamblėjomis. Pastangos bu­
vo bergždžios — apmulkinti gvinėjiečių nepavyko.
Gvinėja praktiškai pademonstravo kitoms „Juodojo
žemyno" tautoms, kaip vietinėmis sąlygomis visų na­
cionalinių jėgų vienybė tampa lemiamu veiksniu kovoje
dėl nepriklausomybės.
„CHAOSO" ŠMĖKLA
Imperialistai nemėgsta nurodinėti tikrųjų priežasčių,
dėl kurių jie priešinasi kolonializmo likvidavimui, nors
tos priežastys akivaizdžios. Tačiau jų propagandoje ne­
trūksta „kilniaširdiškų" argumentų, „skatinančių" juos Kadangi žemės ūkio produktų bei mineralinių žaliavų
žūt būt prailginti kolonijinį plėšikavimą. Centrinė vieta eksportas ir pramoninių dirbinių bei maisto prekių im­
šiame arsenale priklauso „chaoso" šmėklai. portas dabartiniame etape tebėra labai svarbi Gvinėjos
„Kolonijinės tautos nepribrendusios savarankiškai ekonomikos šaka, viliojanti visiškai negausius vietinius
tvarkytis! Be mūsų, kolonijose kils baisi suirutė, tiesiog vertelgas, — vyriausybė nuo pat pirmų nepriklausomo
katastrofa”, — jrod nėja „clvilizatoriai". gyvenimo dienų ėmėsi žygių prekybai su užsieniu na­
Jie ne tik jrodlnėja. 1958 m. spalio dienomis, tuoj cionalizuoti. įsteigta respublikinė užsienio prekybos kon­
po to, kai Gvinėja iškėlė nacionalinės nepriklausomybės tora, kurios veikla sėkmingai plečiama. Pelnas iš pre-
vėliavą, Konakryje, tik ką gimusios respublikos sostinė­ k>bos su užsieniu kaupiamas nacionalinei pramonei.
je, suliepsnojo laužai. Juose degė krūvos archyvinių do­ O Juk kolonizatoriai nepaliko Gvinėjoje nė vienos mo­
kumentų ir naujų bylų, degė instrukcijos ir brėžiniai, dernios Įmonės...
receptai ir pianai, — degė visa, kas galėjo būti naudin­ Salyje įsteigta vidaus prekybos valdyba. Ji kontro­
ga gvinėjiečlams. Salyje, kur maliarija yra tikra rykštė, liuoja užsienio bendrovių veiklą bei pajamas, neleidžia
degė receptai, pagal kuriuos buvo gaminami preparatai keroti spekuliacijai, visokeriopai remia kooperaciją.
nuo šios ligos gelbėtis. Nuo kurtinančių sprogimų išlė­
kė j orą prancūzų paliekamos kareivinės, administraci­
niai pastatai, mokyklos. Paryžius nedelsdamas atšaukė iš Kaimo mokykloje baigėsi pertrauka
Gvinėjos visus savo specialistus — gydytojus. Inžinierius,
technikus, {sakė baltiesiems mokytojams bei dėstyto­
jams, dirbusiems Gvinėjoje, bet atostogavusiems tėvy­
nėje, negrįžti į darbo vietas. Prancūzai paskubomis iš­
vežė iš savo buvusios kolonijos visa, kas dar buvo įma­
noma prisiplėšti — mašinas, žaliavų bei produktų atsar­
gas. De Golio vyriausybė {šaldė visas finansines opera­
cijas tarp Prancūzijos ir Gvinėjos, taip pat tarp
Gvinėjos ir kitų afrikinių „bendrijos" šalių. Salia sabo­
tažo ir boikoto kolonizatoriai griebėsi karinių provoka­
cijų ir sąmokslų. Taip prancūzai pasistengė „darbais"
patvirtinti savo žodžius apie „chaoso neišvengiamumą".
O juk ir be viso to Gvinėja po dešimtmečių „globos"
buvo neregėtai nuskurdinta. Visų krašto elektrinių pa­
jėgumas nesiekė nė 11 000 kilovatų, vienintelis geležin­
kelis tebuvo 662 km ilgio, nors savo plotu Gvinėja maž­
daug prilygsta pusei Prancūzijos.
Vis dėlto trokštamo chaoso prancūzai nesulaukė. Gvi-
nėjiečių tauta, kaip ir anksčiau, glaudžiai susitelkusi
apie savo partiją, su neregėtu entuziazmu ėmėsi darbo.
Kadangi kolonizatoriai visiškai ištuštino, krašto iždą,
liaudis savo noru, nemokamai ėmė dirbti savo labui. Sa­
lyje išsivystė platus patriotinis judėjimas. Gvinėjiečiai
sukruto tiesti kelius, tiltus, kanalizaciją. Jie sujudo sta­
tyti mokyklas savo vaikams, ligonines, ambulatorijas,
užtvankas, sodinti vaismedžius. Ir visa tai — ne svetim­
šaliams grobikams, o sau.
Per dvejus laisvos respublikos gyvavimo metus Anksčiau statybos darbininkai ir pagalvoti negalėjo
savanorių būriai nemokamai atliko darbus, kurių vertė apie savo kvalifikacijos kėlimą specialiuose kursuose
kone trigubai viršijo met nj Gvinėjos biudžetą, kai kraš­ po darbo...
tą „globojo" „clvilizatoriai".
Jau patys pirmieji savarankiški gvinėjiečių žingsniai
tapo įtikinančiu pavyzdžiu tiems „Juodojo kontinento"
gyventojams, kurie leidosi įbauginami „chaoso" šmėkla.
Jaunai Afrikos respublikai į pagalbą atskubėjo tik­
ri afrikiečių bičiuliai — Tarybų Sąjunga, visos so­
cialistinės šalys ir Azijos bei Afrikos šalys, kiek anks­
čiau nusimetusios kolonijinį jungą. Si nuoširdžių draugų
pagalba parodė visoms engiamoms tautoms, kad jos gali
drąsiai žengti į savo nepriklausomybę, nes jos nėra vie­
nišos ir jokios imperialistų daromos kliūtys nepajėgs
sužlugdyti jų pastangų.
BE KAPITALISTŲ, BE FEODALŲ
Gvinėjoje nėra nei stambiosios, nei vidutinės buržua­
zijos. Ir iš kur ji galėtų būti, jei kolonijinės vergovės
metais visos gavybinės įmonės, eksportas ir importas
priklausė prancūzams, o dabar niekas krašte nė nemano
veisti buržuazijos? „Visose gyvenimo srityse stiprinti
demokratinius pagrindus liaudies masių gerovei", —
toks yra vienas programinių GDP principų. Respublikos
vyriausybė daro viską, kad, siaurinant užsienio parazitų
veikimo sferą, vietoj jų neprivistų savų parazitų, nes,
pasak Seku Turės, „produktų gamintojams nuo jų nebū­
tų nė klek geriau".
 Lygiagrečiai vyriausybė ryžtingai užkerta kelią para­ Gvlnėjlečių tauta iš kolonializmo laikų paveldėjo
zitiniams elementams brautis į žemės ūk}, kuriame yra daugiau kaip 90 % beraščių. Kolonizatoriai paliko elge­
Išlikusi patriarchalinė žemėvalda. Draudžiama prekiauti taujančių vaikų daugiau negu mokyklos suole. Šiandien
Ir malnlkauti žeme (išskyrus svetimšalių plantacijas, su­ Gvinėjoje nebėra kaimo be pradinės mokyklos. Per tri­
darančias apie */ei visos dirbamos žemės), plačiai skati­ meti numatoma (gyvendinti privalomą pradinį mokymą­
nama kooperacija, kolektyvinių laukų bei plantacijų si. Konakryje veikia dvi aukštosios mokyklos, kurias
steigimas. Kooperatyvai organizuoja savitarpio pagalbą, 1960 m. baigė pusantro tūkstančio jaunuolių. Aukštąsias
gaminant, saugant ir realizuojant žemės ūkio produkciją, mokyklas numatoma (steigti ir kituose šalies centruose.
taip pat perkant sėklą, trąšas ir inventorių. Tuo tikslu Visas kraštas nusagstytas kursų tinklu suaugusiems.
jie glaudžiai bendradarbiauja su vidaus ir užsienio pre­ Sparčiai ruošiami nacionaliniai kadrai.
kybos įstaigomis, aplenkdami tarpininkus. Gvinėjos respublika per trumpą laisvo gyvenimo lai­
1960 m. kovo 1 d. Gvinėjoje buvo {vesta nacionalinėkotarpį toli pralenkė visas kitas nepriklausomas Afrikos
valiuta, Ir šalis atsikratė svetimšalių kontrolės respubli­ šalis ekonominių bei socialinių problemų sprendimo už­
kos pinigų cirkuliacijai bei kreditams. Šį istorinį aktą moju. Tų pastangų rezultatai triuškinančiai atskleidė ki­
Seku Turė apibūdino kaip „rimtą spragą, kurią Gvinėja tą Vakarų propagandos melą, kad, be glaudžių ekono­
pramušė kolonijinėje imperializmo sistemoje". minių ryšių su „laisvuoju pasauliu", be jo „ pagalbos",
Artimiausioje ateityje respublika ketina nacionalizuo­ buvusios kolonijos neturinčios vystymosi perspektyvų.
ti gavybinę pramonę ir racionaliai eksploatuoti žaliavų
resursus. Gvinėja sėkmingai vykdo savo trimetj mosiEkonominis ir socialinis Gvinėjos respublikos vysty­
kelias skiriasi nuo to kelio, kuriuo žengia kitos
(1960—1962 m.) liaudies ūkio planą.
Tuo metu, kai kitos nepriklausomos „Juodojo žemy­ „Juodojonepriklausomybę.
žemyno" šalys, pokario metais išsikovojusios
no” šalys težengia pirmuosius žingsnius į ekonominį sa­ politinę Patys gvinėjlečiai šj savo ke­
varankiškumą, Gvinėjoje šis gyvybiškai svarbus proce­ lią vadina eksperimentu. „Gvinėjos eksperimentas, —
sako prezidentas Seku Turė, — tai tipiškas afrikinls eks­
sas jau baigiamas. perimentas, kuris nenukopijuotas net Europoje, nei
Slavo kovoje dėl liaudies masių gerovės kėlimo Gvi­ Azijoje..."
nėjos vyriausybė susiduria su dideliais sunkumais, kurie
žingsnis po žingsnio įveikiami. Prancūzų viešpatavimo Gvinėja ieško tokio vystymosi kelio, kuris visų la­
laikais Gvinėjoje negras už savo vergišką triūsą baltųjų biausiai atitiktų jos liaudies, o ne imperialistų interesus.
plantacijose bei kasyklose gaudavo net 60 kartų mažiau Kaip tik todėl Gvinėjos baisiai nekenčia imperialistai.
už baltaodžius darbininkus. Gvinėja tada garsėjo mirtin­ Kaip tik todėl mažytė Gvinėja yra galingas švyturys,
gumu. Šiuo metu gvinėjlečiai, dirbdami tiktai sau, jau kurio spinduliai jau prasiskverbė j „Juodojo žemyno"
turi ir kuo apsirengti, ir ką pavalgyti. Šiandien Gvinėja tautų širdis.
pirmoji pasaulyje pagal gimimų skaičių. D. LEVINAS

Vilniuje dalomas
Į t i a m k m m m

Eiliniam žmogui, ne astro­
nomui, stebėti įvairius dan­
gaus reiškinius ir juos su­
prasti nelengva. Pirmiausia
dėl to, kad dangus yra dažnai
apsiniaukęs ir stebėti nepri­
einamas. Toliau, dangaus
reiškiniai paprastai vyksta
labai lėtai ir stebėjimams
reikia daug laiko. Pagaliau
daugelį dangaus kūnų plika
akimi sunku įžiūrėti, o stebė­
ti pro teleskopą tegalima in­
dividualiai. Visai kas kita,
pastačius dirbtinį dangų, ja­
me atvaizdavus dirbtinius
šviesulius ir dirbtiniu būdu
pasiekus, kad dangaus reiški­
niai vyktų norimu greičiu.
Tokią dirbtinę priemonę
pirmieji sukonstravo garsių­
jų Ceiso optikos įmonių J e ­
noje konstruktoriai, vado­
vaujami prof. V. Bauersfel-
do. Įsivaizduokime nedidelę
salę su sferiškomis lubomis-
kupolu. Jo vidinė pusė pa­
ruošiama kaip ekranas, ku­
riame sudėtingų aparatų pa­
galba projektuojam i šviesu­
liai: žvaigždės, planetos, ko­
metos, Mėnulis, Saulė. Su­
kantis nustatytu greičiu pro­
jektavim o aparatams apie
ašį, susidaro įspūdis tarytum
matytume visa tai, kas vyks­
ta tikrajam e dangaus skliau­
te. Lektorius susirinkusiems
klausytojams aiškina visa tai,
kas vyksta „danguje", ir,
esant reikalui, pagalbiniais
projektoriais įterpiami nauji
šviesuliai, nauji reiškiniai.
Visas toks įrenginys ir pava­
dintas planetariumu. Jis pa­
sirodė labai naudingas moks­
lui populiarinti ,ir daugeliui
žvaigždėto dangaus reiškinių

30

aiškinti tiek mokyklinei jau­
nuomenei, tiek suaugusiųjų
auditorijai. Per vieną-dvi va­
landas planetarium e galima
parodyti dangų tokį, koks jis
.matomas bet kurioje Žemės
vietoje, galima pavaizduoti
Saulės, Mėnulio ir planetų
judėjimą, parodyti Paukščių
Taką, supažindinti su įdo­
miausiomis žvaigždėmis bei
žvaigždžių sistemomis. Tai,
kas gamtoje trunka ištisus
metus arba ir daugelį tūks­
tantmečių, planetariume gali
būti pavaizduota per kelias­
dešimt minučių.
Planetariumai yra drauge
ir liaudies observatorijos.
Aikštėje pastatomi telesko­
pai ir kai kurios kitos prie­
monės, kurias galima panau­
doti giedromis dienomis ir
vakarais natūraliems dan­
gaus reiškiniams stebėti.
Pirmasis Ceiso įmonių pro­
jekcinis planetariumas buvo
įrengtas Miunchene 1925 m.
Per trejus metus Vokietijoje
buvo pastatyti dar 8 planeta­
riumai. Paskui sekė Viena,
Roma ir dar keli Vokietijos
miestai. Keturioliktąjį plane­
tariumą 1929 m. įrengė Mask­
va. Amerikoje pirmasis pla­
netariumas buvo pastatytas
Čikagos mieste 1930 m. Iš
mūsų kaimynų lenkai pastatė
planetariumą Katovicuose
1955 m. ir čekai Prahoje
1960 m.
Didelio planetariumo įren­
gimas brangokai atsieina, to­
dėl Ceiso įmonės paruošė
naują „mažojo" planetariu­
mo modelį, kurio vien Tary­
bų Sąjunga praėjusiais me­
tais įsigijo daugiau kaip 30.
Kokio tipo planetariumas bus
įrengtas Vilniuje, dar galuti­
nai nenuspręsta. Pastato kor­
pusas jau baigiamas statyti
Vilniaus miesto centre, neto­
li Komjaunimo ir Basanavi­
čiaus gatvių sankryžos.
Atėję į Vilniaus planeta­
riumą, iš pradžių pateksime
į pailgą laukiamąjį, ant ku­
rio sienų kabės paveikslai,
vaizduojantieji įvairius įvy­
kius iš astronomijos istorijos,
Šioje astronominėje galerijo­
je rasime ir žymiausių astro­
nomų atvaizdus. Praėję šią
galeriją-laukiamąjį, pateksi­
me į svarbiausią ir didžiausią
planetariumo dalį — de­
monstracijų salę. Jos centre
stovės labai sudėtingas pro­
jektorius — planetariumo
širdis. Jį sudaro du ant ašių
sumontuoti tuščiaviduriai ru­
tuliai, kurių paviršiuje dau­
gybė skylučių. Jų išsidėsty­
mas atitinka žvaigždžių ir ki­
tų šviesulių išsidėstymą tik­
rajame danguje. Stiprus švie­
sos šaltinis skleidžia šviesos
spindulius pro tas skylutes, ir
ekrane-kupole gaunami vaiz­
dai — zuikučiai, tarytum
šviesuliai tikrajame dangaus
skliaute. Be šio pagrindinio
projektoriaus, lektorius dar
naudosis keliais kitais pro­
jektoriais, kurie duos Saulės,
Mėnulio, planetų, aušros
vaizdus, įterpiamus į pagrin­
dinio projektoriaus sukurtą
dangovaizdį. Projektorius nu­
statytu greičiu suks elektros
varikliai. Kėdės žiūrovams
bus neįprastai smarkiai atloš­
tos. Tai iš pradžių, tur būt,
daug ką stebins, tačiau susi­
rinkusieji greitai įvertins jų
patogumą. Sėdint tokiose kė­
dėse, daug patogiau žvalgy­
tis po visą „dangų". Jei kė­
dės būtų tokios kaip kine,
tektų laikyti atmestą galvą ir
greitai sprandas taip įskaus­
tų, jog norėtųsi kuo greičiau-
31
 šiai baigti ir įdomiausią
seansą.
Planetariume galėsime ma­
tyti ir mums, šiaurinio pusru­
tulio gyventojams, visiškai
nepažįstamą pietinio pusrutu­
lio dangų. Tokiu atveju ir
mažai mūsų dangų tepažįs-
tanti akis iš karto pastebės
neįprastą dangaus vaizdą: ne­
bematysime nei Didžiųjų nei
M ažųjų Grįžulo ratų, nerasi­
me Sietyno, Sienpiovių ir ki­
tų daugiau ar mažiau pažįsta­
mų žvaigždynų. Bet užtat ga­
lėsime pasigrožėti ne tik nuo­
stabiais Pietų dangaus
žvaigždynais, bet ir mūsų
Galaktikos palydovais — M a­
gelano debesimis.
Planetariume bus padaryta
visa, kas tik įmanoma, kad
svečiai galėtų patogiai klau­
sytis paskaitos ir ją suprastų.
Pasakodamas apie kurią nors
žvaigždę, lektorius naudosis
maža šviesos rodyklėle. Pa­
gal lektoriaus norą dangus
galės suktis didesniu ar ma­
žesniu greičiu, arba ir visai
sustoti. Demonstracijų salė
bus visiškai radiofikuota —
lankytojai, kur besėdėtų, ga­
lės aiškiai ir suprantamai gir­
dėti lektoriaus balsą.
Planetariume bus galima
susipažinti ne vien su gau­
siais astronomijos mokslo
atradimais, bet ir sužinoti
apie šiuolaikinio mokslo me­
todus, suprasti, kaip moksli­
ninkai vysto visatos pažini­
mo mokslą.
Planetariumas bus astrono­
minio švietimo, mokslo po­
puliarinimo centru. Juo galės
naudotis tiek mokyklinis jau ­
nimas, tiek ir visų specialy­
bių studentai, darbininkai,
inteligentai, ne tik Vilniuje
gyvenantieji, bet ir atvyks-
tantieji iš įvairių respublikos
rajonų. Kiekvieną vakarą,
nepriklausomai nuo oro, ga­
lės vykti paskaitos, praneši­
mai, pasikalbėjimai, puikiai
iliustruojant dėstomą me­
džiagą. Pavyzdžiui, Katovicų
planetariumą per 5 m. aplan­
kė arti milijono žmonių. Dar
daugiau lankytojų turi Mask­
vos, Leningrado, Kijevo pla­
netariumai. Kaip parodė pra­
ėjusiais metais N iujorke įvy­
kusi žymesnių planetariumų
direktorių konferencija, di­
džiausią pasisekimą turi ir
plačiausią programą vykdo
Tarybų šalies ir kitų socialis­
tinių kraštų planetariumai.
Neabejojame, kad ir Vil­
niaus planetariumas vaidins
didelį vaidmenį mūsų miesto
ir respublikos gyvenime.
e. meiStas

t y U u ijo S *
KNYGOS
V. I. LENINAS
Trumpa biografinė
apybraiža
Šioje knygoje pavaiz­
duoti pagrindiniai didžiojo
vado gyvenimo ir veiklos
etapai, susiję su nemirtin­
gu Vladimiro Iljičiaus
Lenino mokslu. Skaityto­
jas ne tiktai susipažįsta su
nepaprastai turiningu gy­
venimu, bet ir su populia­
riai išdėstytais svarbiau­
siais marksizmo-leninizmo
teiginiais. Apybraiža para­
šyta visiems suprantamai.
Ji skiriama plačiosioms
skaitytojų masėms. Knyga
142 psl., kaina 20 kp.
GAMTĄ KURIA
ŽMOGUS
Žmonių buityje vis pla­
čiau naudojami įvairiausi
gaminiai iš kaprono, nailo­
no, plastmasės ir kitokių
dirbtinių medžiagų. Jas su­
kūrusi chemijos pramonė
praturtina gamtą naujomis
medžiagomis. Ateityje,
chemijos pramonei progre­
suojant, žmogus pasiga­
mins tokias medžiagas, ku­
rios ne tik pakeis gamtos
sukurtas medžiagas, bet sa­
vo savybėmis bus už jas ir
naudingesnės. Apie šias
naujas chemijos pramonės
perspektyvas pasakoja
M. Angarskaja knygoje
„Gamtą kuria žmogus".
Knyga 130 psl., kaina
20 kp.
RADIOTECHNIKA
Sunku šiandien įsivaiz­
duoti gyvenimą be radijo,
ypač kaimo vietovėse.
Kas dieną naudojantis
radijo įrengimais, nau­
dinga turėti apie juos bent
elementariausių žinių. Jų
mūsų skaitytojas gali gau­
ti perskaitęs R, Žerebcovo
knygą „Radiotechnika".
Autorius populiariai patel­
kia radijo imtuvų ir siųs­
tuvų konstrukcijas, jų vei­
kimo principus, aprašo
lempinius generatorius, ly­
gintuvus, elektronines lem­
pas ir kitus elektrotechni-
nius prietaisus, žemo daž­
numo stiprintuvus. Knyga
532 psl., kaina 1 rb. 33 kp.
NAUJO GYVENIMO
TRADICIJOS
Tradicijos — neatskiria­
mas visuomeninio gyveni­
mo palydovas. Jos puošia
žmonių gyvenimą, daro Jį
turtingesnį, įvairesnį. Ta­
čiau tradicijos, susikūru­
sios religijos bei kapitalis­
tinės santvarkos jtakoje,
dažnai atneša ir žalos.
Naujas, įdomias ir savas
tradicijas yra sukūręs mū­
sų socialistinis gyvenimas.
Jos yra propaguojamos
V. Cemeckio brošiūroje
„Naujo gyvenimo tradici­
jos". Autorius aprašo tra­
dicijas, susijusias su įvai­
riomis tarybinių žmonių
šventėmis Gegužės pirmą­
ja, Spalio socialistinės re­
voliucijos metinėmis, Joni­
nių, derliaus, dainų Ir kt.
šventėmis. Brošiūra 88 psl.,
kaina 17 kp.
ALYVŲ SAKELE
IR KOSMOSAS
1959 metais laikraščio
„Komsomolskaja pravda”
puslapiuose vyko įdomios
diskusijos estetikos, moks­
lo ir meno santykių, tary­
binio žmogaus jausmų kul­
tūros, jo dvasinio gyveni­
mo — naujo tarybinio ro­
mantizmo klausimais. Dis­
kusijoje pasisakiusių dar­
bininkų, rašytojų, inžinie­
rių, žurnalistų, mokslinin­
kų straipsniai išleisti atski­
ru rinkiniu „Alyvų šake­
lė ir kosmosas". Knyga
150 psl., kaina 17 kp.

32
P R A N C IŠK O N A I
LIETUVOJE
J. SIDERAVlClUS
Pasakojama, kad 1210 m. į Laterano rūmus
atvyko elgetiškos išvaizdos vienuolis prašyti
popiežiaus patvirtinti naujai sumanyto ordi­
no įstatus. Išdidusis Inocentas III iš karto
kreivai pažiūrėjo į murziną dvasininką ir pa­
tarė jam pirma nueiti į kiaulių kūdrą, išsivo­
lioti su jomis purvyne, išsitrinti juo galvą ir
pasakyti joms pamokslą. Tačiau, kai po kiek
laiko vienuolis vėl pasirodė be galo purvi­
nas ir pranešė padaręs visa kaip popiežius
liepęs, Inocentas III susidomėjo atvykėliu.
Valdžios ištroškusiam popiežiui buvo naudin­
gas toks vergiškas paklusnumas, ir jis patvir­
tino Pranciškaus Asyžiečio ordino įstatus.
Tokiu būdingu pasakojimu prasideda pran­
ciškonų ordino istorija. Jis greitai išaugo
į vieną svarbiausių karingos Romos bažny­
čios organizacijų. Ordinas jau 1264 m. tu rė­
jo 8000 vienuolynų su 200 tūkst. vienuolių.
Kartu su domininkonais jie buvo svarbi
feodalinės bažnyčios atram a kovoje prieš
valstiečių sąjūdžius, miestų varguom enės su­
kilimus. „Mažieji broliai"— elgetaujantys
vienuoliai (taip vadinosi tada ordino nariai)
jau XIII a. viduryje tapo turtingiausia baž­
nyčios organizacija. Jiems, kaip ir dominin­
konams, popiežius patikėjo aštriausią bažny­
čios g in k lą — „šventąją inkviziciją".
Pranciškonų šeima — labai šakota organi­
zacija. J ą sudaro trys pagrindiniai ordinai:
minoritų, klarisių, tretininkų. M inoritų ordi­
nui priklauso observantai, kurie Lenkijoje ir
kai kuriose kitose šalyse buvo vadinami b er­
nardinais. M inoritų daliniai, skirti kovai
prieš reformaciją, XVI a. Italijoje buvo pa­
vadinti kapucinais. Pirmajam ordinui pri­
klauso ir konventualai, atsiradę dar XIII a.
Pats masiškiausias — tretininkų ordinas. Jo
nariai galėjo būti vyrai ir moterys nežiūrint
šeimyninės padėties.
Lietuvių liaudies pažintis su pranciškonais
sena ir nemaloni. Į Lietuvą jie atsibastė drau­
ge su vokiškaisiais grobikais. Eiliuotoji Livo­
nijos kronika rašo, kad 1256 m., kryžinin-
kams įsibrovus į Žemaitiją, pirm ąjį gaisrą
užkūrė domininkonų, o antrąjį pranciškonų
vienuolis.
Pranciškonai, greta domininkonų, buvo
aktyviausi kryžiaus karų prieš Lietuvą šauk­
liai. 1217—1265 m. m. laikotarpiu popiežiai
išleido daugiau kaip šimtą bulių (specialių
popiežių raštų), kurstančių visos Europos fa­
natikus eiti prieš Lietuvą. Nuo 1250 m. dau­
gumoje šių bulių pranciškonai ir konventua­
lai įpareigojami skelbti kryžiaus karus prieš
lietuvius. Ypatingai aktyviu kurstymu prieš
Lietuvą pasižymėjo čekų pranciškonas Bar-
talomiejus. Įsitvirtinus Lietuvoje krikščio­
nybei ir feodalizmui, pranciškonai vienuoliai
tapo nuolatiniais mūsų krašto įnamiais.
Žlugus pasaulinei popiežijos galybei, gero­
kai aptrupėjo ir pranciškonų ordinai. Tačiau
XIX a. visuomeniniai judėjim ai, ypač socia­
listinių idėjų plitimas, paskatino V atikaną
vėl mobilizuoti pranciškonus kovai prieš pro­
gresą. Leonas XIII atkreipė ypatingą dėmesį
į tretįjį ordiną ir jį reformavo. Jis sumažino
tretininkam s privalomus pasninkus, padidino
privalomų išpažinčių skaičių — tretininkai,
vietoj 3 kartų per metus, išpažinties turėjo
eiti kas mėnesį. Ten, kur nebuvo vienuolių,
tretininkam s vadovavo vietiniai kunigai. Tre­
tininkų kongregacijom s buvo iškeltas naujas
ypatingas uždavinys — kovoti su „bloga
spauda". Šios reformos išplėtė bažnytininkų
informacijos tarnybą, nukreiptą prieš augan­
tį darbininkų judėjim ą, prieš „komunizmo
šmėklą".
Po Leono XIII reformų tretininkų skaičius
augo. Bažnytininkai juos vaizdavo krikščio­
niška „komunistine visuomene"— religiniuo­
se susirinkimuose ir apeigose buvo tariam oji
lygybė: darbininkas greta pirklio ir ministro,
tarnaitė greta savo darbdavio. Tačiau šita
pigi „lygybės" dem agogija nė vienu atveju
nepalietė išnaudotojų klasių interesų ir nė
per plauką nepagerino engiam ųjų padėties.
Leono XIII socialinis mokymas iš darbininkų
reikalavo paklusnumo išnaudotojams. Pran­
ciškonų ordinai, ypač tretininkų, tapo popie­
žijos įrankiu kovoje prieš socialistinį darbi­
ninkų judėjimą. Su šia aplinkybe susijęs
pranciškonų, ypač tretininkų, įsigalėjimas
buržuazinėje Lietuvoje.
1936 m. Lietuvoje pirmajam ordinui pri­
klausė 4 vienuolynai su 97 vienuoliais. Kapu­
33
cinai telkėsi Plungės vienuolyne. Buvo trys
m oterų vienuolynai su 45 vienuolėmis. Treti­
ninkai savo eilėse skaitė apie 44 tūkstančius
narių. Visos šios „Pranciškaus šeimos" vado-
v ietė buvo Kretingos pranciškonų vienuo­
lyne.
Tretininkų vadovas kunigas Bizauskas tre ­
tininkų konferencijoje Kaune 1928 m. savo
arm iją taip apibūdino: „Tai dažniausiai seni,
nem oką skaityti". 90 proc. tretininkų buvo
moterys. Jas į organizaciją iš nuolatinio sė­
dėjim o bažnyčioje atvedė ne tiek Pranciš­
kaus Asyžiečio kultas, kiek vietinio kunigo
patrauklum as ir jo sutanos „šventumas". Si
tretininkų masė vietiniams klebonams buvo
reali jėga klebonijos butuose, bažnyčios ūky­
je ir rinkimų į seimą ar savivaldybes atve­
jais — atiduoti balsą už kunigo rekom enduo­
jam ą sąrašą. Tai buvo tik kiekybinės reikš­
mės aktyvas.
Tretininkų vadovai pranciškonai, kaip ir
k iti vienuoliai, pirmiausia stengėsi sukaupti
kuo daugiau turto. Išradingumo jiems netrū ­
ko. Verksmingu žodžiu, tarsi elgetos Šiluvos
atlaiduose, pranciškonai tiesė ranką į tikin­
čiuosius, prašydami išmaldos. „Kapucinai ir
pranciškonai grynai elgetaujantys ordinai.
Mes pranciškonai... iš savo uždarbio išsimai­
tinti ir pragyventi nepajėgiame, turim e elge­
tauti. .. Šiuo kreipiuosi nužemintai prašyda­
mas mums rūbams reikalingų vilnų. .." Taip
buvo rašoma provincijolo A. Dirvelės pasi­
rašytam e skelbime „Pranciškonų pasaulio"
laikraštyje.
Kokie tai buvo „elgetos", liudija kitas tė­
vo Dirvelės skelbimas tame pačiame laikraš­
tyje: „Pigus pirkimas Kretingos miesto gra­
žiausioje vietoje sklypų namams statytis.
Sklypų brangumas nuo 1580 litų ligi 2700 li­
tų. Už 10 000 litų galima turėti sklypą ir na­
melį. O už 15—20 tūkstančių litų — puikiau­
sią namą su sodeliu. Amerikiečiams patari­
mas: prie Kretingos vienuolyno y ra geras
statybos meistras" ir t. t.
Spekuliacija sklypais ir namais nebuvo
vienintelis pranciškonų pajam ų šaltinis. V ie­
nuoliai visoje Lietuvoje rinko aukas senelių
prieglaudai Kretingoje statyti. Kada didžiu­
lis mūras buvo pastatytas, vienuoliai jį pa­
vadino „amerikiečių rūmais". „N orintieji čia
apsigyventi dabar turi vienuolynui paaukoti
2000 dolerių (20 tūkst. litų), o neam erikiečiai
10 000 litų"— skelbė tėvas Dirvelė.
Atsirado ne viena dešimtis senukų, kurie
savo santaupas patikėdavo Kretingos vienuo­
liams ir likdavo amžinais „amerikiečių rūmų"
kaliniais: pinigai jau nebūdavo grąžinami.
Tai dar ne viskas. Šie „elgetos" vienuoliai
34
turėjo nemažai pastatų Kretingoje, o Pajū­
ry je (Tauragės apskr.) visą pramoninį kombi­
natą — malūną, lentpiūvę, karšyklą, verpyk-
lą. Šiauliuose, padarę sandėrį su gydytoju
Gintyla, prie jo kabineto įsteigė pensioną li­
goniams. Viliodami į brangų pensioną ligo­
nius, vienuoliai savo spaudoje liaupsino šį
sąžiningumu nepasižymėjusį gydytoją, esą jis
išijas išgydąs per 2 savaites, liga nepasikar­
tojanti ir t. t.
Elgetai krepšio neprikrausi — sakydavo
liaudies patarlė. Tikinčiųjų aukos litais ir do­
leriais, vilnomis ir drobėmis nepatenkino
pranciškonų. Jie pinigus čiulpė ir kitais bū­
dais. Pavyzdžiui, Kretingoje pastatė prancū­
ziškojo Liurdo „stebuklingosios" grotos ma­
ketą ir tariam ai iš Prancūzijos importavo
„šventąjį" vandenį, kuriuo vienuoliai prekia­
vo. Jie pardavinėjo ir „šventųjų" relikvijas.
Didelį pelną pranciškonai turėdavo iš „švento Anta­
no stebuklų", apie kuriuos skelbdavo savo spaudoje.
Šventasis pasirodė labai universalus. Jis „padėdavo" vi­
sokiais atvejais — dorais ir nedorais, bet tik viena sąly­
ga: reikėdavo pasiųsti pranciškonams „šv. Antano
duonai" tam tikrą pinigų sumą. Kiekviename „Sv. Pran­
ciškaus varpelio" numeryje būdavo apstu tokių žinu­
čių: „Taujėnai. Mano vyrui grėsė didelė byla už val­
diškų turtų išeikvojimą. Prašiau šv. Antano užtarimo.
Pažadėjau 5 litus. Malda išklausyta. Vyras išteisintas"
(1931 m., 4 nr.). Antanas padėdavo ne tiktai išeikvo­
tojams, bet ir spekuliantams. 1936 m. 7—8 nr. Ur. Ju-
deikienės vardu iš Liepojos rašoma: „Sumaniau pradėti
vieną biznį, bet susidarė įvairių kliūčių. Pažadėjau
šv. Antano duonai 10 litų ir per jo malonę viskas išsi­
pildė". Šventasis už atitinkamą honorarą ir nuo plėšikų
apgindavo. 1934 m. 6 nr. skaitome: „Nerimdaičiai (Tel­
šių apskr). Plėšikai buvo įsiveržę į kleboniją. Visiems
labai išsigandus, pasižadėjau nusiųsti į Kretingą šv. An­
tanui 20 lt. Plėšikai, nesuspėję prieiti prie klebono, bu­
vo priversti kleboniją apleisti. M. P."
Gydytojams Antanas darydavo tikrą konkurenciją.
Štai, J. Bytautienės vardu iš Šiaulių skelbiama: „Sunkiai
sirgau. Meldžiausi šv. Antanui ir buvau išklausyta. Au­
koju 100 litų" (1936 m., 10 nr.) Tokią pat sumą pa­
siuntusi Pinkevičienė iš Pašvitinio išvengė sunkios ope­
racijos (1933 m. 11 nr.). Honorarą didinant, šventasis
daugiau „padėdavo". Kažkoks Kazimieras Paluknėje sir­
gęs psichine liga. Jo sesuo pasiuntusi Kretingon 5 li­
tus — ligonis pagerėjęs. Paskui pažadėjusi 10 litų — ir
ligonis visai pasveikęs (1935 m. 11—12 nr.). Bet var­
gas būdavo tiems, kas šventąjį norėdavo apgauti. Štai,
1935 m. 1 nr. skaitome: „Joniškis. Sirgdama prižadėjau
šv. Antano duonai 10 litų, išgijau, bet nusiunčiau tik
pusę žadėtos aukos. Liga atsinaujina. Dabar siunčiu li­
kusią dalį... ir atsiprašau šv. Antaną. B. P."
Kaip matome, vienuoliai taip parinkdavo ir
redaguodavo žinutes apie „stebuklus", kad
jos ir sėtų prietarus, ir pelną duotų. 1936 m.
kito laikraščio („Pranciškonų pasaulio") tik­
tai 6 nr. paskelbtos aukos doleriais ir litais
siekė 2000 litų sumą.
Pranciškonų ordinas buržuazinėje Lietuvo­
je vykdė popiežijos politiką, kuri kaip ir v i­
duramžiais, neturėjo nieko bendra su liaudies
interesais. Nepasikeitė ir pranciškonų atsida­
vimas vokiškajam imperializmui.
Pirmojo ordino vienuolynai Lietuvoje, at­
giję drauge su buržuazine santvarka, tapo
vokiškųjų imperialistų agentūromis. Plungės
kapucinai buvo beveik visi vokiečiai, vado­
vaujam i savo tautiečio tėvo Eimano. 1924 m.
Lietuvos pranciškonų komisarų um buvo vo­
kiečių vienuolis A. Pliačekas; šį postą vėliau
užėmė vokietis K. Mileris; generaliniu vizi­
tatorium buvo vokietis L. Kochas. Lietuvos
pranciškonai ilgai priklausė Silezijos, o kapu­
cinai Reino—Vestfalijos provincijoms.
Lietuvoje nuolatos „elgetaudavo" vokiečių
vienuoliai, kurių net ir pavardžių niekas ne­
sužinodavo. Kai kurie iš jų sakydavosi esą
misionieriai iš Kinijos, atvykę rinkti aukų
tenykščiam s badaujantiems. Pranciškonų
spauda dažnai skelbdavo aukotojų sąrašus ir
raginimus jiems aukoti. Dėmesį Lietuvos
pranciškonams reiškė ir Vokietijos diploma­
tai. .. 1928 m. pranciškonų spauda paskelbė,
kad Vokietijos pasiuntinys Kaune M oratas
Lietuvos pranciškonų reikalams paaukojęs
500 litų.
Buržuazinės Lietuvos pranciškonų kadrai
buvo apmokomi užsienyje — Silezijos, Bres-
lavo, Tirolio ir kituose Vokietijos bei A ustri­
jos pranciškonų vienuolynuose. Ten jie buvo
mokomi ne tik religinių dogmų, politinės pro­
pagandos, bet ir kitokių misionieriškų gud­
rybių. ,,Šv. Pranciškaus varpelis" 1927 m.
1 nr. korespondencijoje iš Gros Boreko, Sile­
zijoje, vienuolyno pažymėjo, kad ten, vado­
vaujant tėvui Ignacui, vienuoliai „gausiai
šaudė iš m auzerių... šis vienuolynas — toliau
teigiama korespondencijoje —„M ažesniųjų
brolių" gyvenimui Lietuvoje turi nemažos
reikšm ės... čia yra lavinami iš Lietuvos tė ­
vai".
Užsienyje paruošti vienuoliai, grįžę Lietu­
von, į ordino gyvenimą atnešė naujovių.
Vienuolynuose atsirado ne tik taiklių šaulių,
bet ir gi:»:klų. Nesulaukdami, kol galės juos
panaudoti prieš liaudį, jie pradėjo šaudytis
tarpusavyje. „Kaimo pranciškonų vienuolyne
vyksta kažkokie nesusipratimai tarpe kuni­
gų ir vienuolių ir vienuolių santykiuose su
vienuolyno gyventojais, kaimynais, tretinin­
kais ir moterimis"— rašė 1934 m. „Lietuvos
ūkininkas" 9 nr. Aprašydamas tų nesusiprati­
mų dram atišką atomazgą, laikraštis pranešė,
kad kunigas Saveikis, keršydamas iš para­
belio įšovęs vienuoliui Bernotavičiui į pilvą,
o abatui Kudirkai — į krūtinę.
Vienuolių spaudoje buvo plačiai rašoma
apie pranciškonų „didvyrišką kovą už Fran­
ko ginklo pergalę" Ispanijos pilietiniame ka­
re. 1937 m., atvykus į Lietuvą ispanui pran­
ciškonui L. Arnaldich, „Pranciškonų pasau­
lis" 9 nr. įdėjo jo kreipimąsi vedamuoju.
Tarp šmeižtų prieš laisvę mylinčių ispanų
liaudį autorius pripažino, kad Franko kariau­
nos eilėse žuvo 1700 kunigų ir vienuolių,
5000 pranciškonų, kad „daug pabėgusių vie­
nuolių vėl grįžo Ispanijon, tik jau pas Fran­
ko, kad pagal išgales padėtų laimėti naciona­
listams". Laikraščiai dėjo dokumentines nuo­
traukas, vaizduojančias pranciškonus kauty­
nėse, aptarnaujančius artilerijos pabūklą ir
pan. Lietuvos pranciškonai stengėsi neatsi­
likti nuo ispaniškų kolegų.
A tkūrus Tarybų valdžią Lietuvoje, K retin­
gos vienuolynas tapo fašistinių diversantų
prieglauda. Hitlerinės okupacijos metais čia
įsikūrė lietuviškųjų-hitlerinių banditų „akty­
vistų fronto" skyrius. J į organizavo pran­
ciškonų provincijolo patarėjas kunigas Če­
pulis.
1941 m. vasarą kitas pranciškonų provin­
cijolo patarėjas kunigas A. Janušaitis, buvęs
„Šv. Pranciškaus varpelio" redaktorius, drau­
ge su gestapo patikėtiniu nacionalistu Jakiu
suorganizavo tarybinio aktyvo, komunistų ir
kom jaunuolių teismą. Šimtai žmonių buvo su­
šaudyti prie kelio į Palangą ir suversti
į griovį.
Išvijus hitlerininkus iš Lietuvos, centrinis
pranciškonų vienuolynas Kretingoje tebeliko
teroristų lizdu. Bažnyčios rūsiuose buvo sle­
piamos granatos ir šautuvai. Vienuolyno ce­
lėje įsikūrė banditų gaujos vadas kunigas
Puodžiūnas. Vienuolyno valgomajame vyk­
davo gaujos susirinkimai, kuriuose buvo su­
daromi pasm erktųjų nužudyti sąrašai. Tame
pačiame vienuolyne pranciškonas J. A ndriu­
kaitis įrengė bunkerį, kuriame taip pat įsikū­
rė banditai. Ten buvo rasta ir spaustuvė, pa­
veldėta iš gestapo darbuotojo, su kuriuo v ie­
nuolis bendradarbiavo.
Tarybinė santvarka antiliaudinei pranciš­
konų veiklai padarė galą. Lietuvos liaudžiai
su jais nepakeliui. Užtat jie darbuojasi išsi­
juosę tarp JA V „dipukų". Ten jie leidžia
laikraštį „Darbininką"— varo negudrią socia­
linę demagogiją, rėksmingai pritardam i kru-
pavičių ir plechavičių tipo „vaduotojams".
Šimtmečius trukęs žmonių sąmonės luoši-
nimas — tokia tai pranciškonų Lietuvoje isto­
rija. J i prasidėjo ir baigėsi gaisrais ir nekal­
tų žmonių žudymu. Bet daugiau ji nebepasi­
kartos. Šiame straipsnyje nepateikėm e visos
pranciškonų veiklos apžvalgos. Tačiau ir
pam inėtųjų faktų pakanka su kaupu, kad is­
torija tiems tamsybininkams paskirtų pačius
juodžiausius puslapius.
35

K A Š U Č IŲ E Ž E R A S
Atsakymas į drg. J. Šimkaus klausimą, pa­
skelbtą „M. ir g." 1960 m. 11 nr. skyrelyje
„Kas žino?"
Kašučių ežero pavad’nimas atsirado iš dvarininko
Košuc pavardės, kuris XVII a. pabaigoje įsikūrė prie to
ežero.
Vėliau ežeras ir visa apylinkės žemė sn miškais atite­
ko dvarininkui Sakeliu!. Norėdamas padidinti dirbamos
žemės plotus, Sakelis kirto miškus ir kasė kelmus. Rąs­
tus pardavinėjo, o kelmų niekas nepirko. Kad neskau­
dėtų širdis, jog jo kelmus valstiečiai pradės naudoti ku­
rui, o taip pat norėdamas, kad niekas jo ežere nežvejotų,
Sakelis liepė žiemą kelmus suvežti ant užšalusio ežero.
Kai pavasarį ledas ištirpo, kelmai nuskendo.
Po daugelio metų to paties dvarininko sūnus, norė­
damas lengvai uždirbti skatiką, sugalvojo išgaudyti
ežero žuvį. Atvaž'avę iš Klaipėdos žvejai išmėtė tink­
lus, bet jie užsikabino už kelmų ir suplyšo. Masinei
žvejybai ežeras pasirodė netinkamas.
Kašučių ežeras neužaugantis, iš visų pusių prieinamas.
Vienas krantas akmenuotas. Po akmenimis veisiasi vė­
žiai. Įbridus penketą ž'ngsnių, dugnas staiga eina gilyn.
Man pačiam teko Kašučių ežere žvejoti. Su vilktine
blizge gaudydavau lydž us. Kartą sugalvojau pamatuo­
ti ežero gylį. Matavau iš laivelio, pririšęs prie valo ak­
menį. Toje vietoje buvo 24 m gylio.
Z. RACEVICIUS
Vaiguva
k o d ėl b u v o Šil t a ž ie m a ? su žuvies uodegomis. Senais laikais, kai žmogus dar
— klausia J. Ramutėnas 1$ Biržų raj.
Neįprastai šilta buvo šių metų žiema. Šilti orai buvo
ne tik mūsų respublikoje, bet ir visoje Europinėje Tary­
bų Sąjungos dalyje. Pabaltijyje orai žiemą gana nepa­
stovūs ir neretai pasitaiko ilgai trunkantieji atšilimai.
Dėl to kurio nors mėnesio vidutinė temperatūra gali
būti apie 0° arba net teigiama. Tačiau, peržvelgus me­
teorologinius stebėjimus nuo 1816 m., nebuvo rasta to­
kių metų, kai visi žiemos mėnesiai būtų tokie šilti. Mū­
sų respublikoje gruodžio, sausio ir vasario mėnesių vi­
dutinė temperatūra paprastai būna neigiama ir sudaro
2— 6Cšalčio. Šiais metais tik sausio mėnesio temperatūra
buvo neigiama, tačiau ir ji 1—2° buvo šiltesnė už įpras­
tinę. Ypač šiltas buvo gruodžio mėnuo. Vidutinė gruo­
džio mėnesio temperatūra buvo apie 2° šilumos, vadina­
si, 4—5°, o kai kur net 6° aukštesnė už normaliąją. Oro
temperatūra atskiromis dienomis pakildavo iki 8—11° ši­
lumos. Esant tokiai temperatūrai, gruodžio mėnesį du
kartus buvo prasidėjusi žiemojančių augalų vegetacija.
Vasaris ir pirmos'os dvi kovo mėnesio dekados taip pat
buvo šiltos. Šių mėnesių vidutinė oro temperatūra
3— 4° buvo didesnė už normaliąją. Esant šiltam orui, jau
36
kovo mėnesio pradžioje prasidėjo augalų vegetacija. Ta­
čiau į kovo pabagą orai kiek atšalo. Tai sutrukdė su­
žaliuoti žolėms ir medžiams.
Kas gi nulėmė tok ą šiltą žiemą?
Pagrindinė orų pasikeitimo priežastis yra oro tėkmių
pobūdžio pakitimas. Vietoj mūsų pločiuose vyraujančių
oro tėkmių iš vakarų į rytus pastaruoju metu sustiprėjo
oro tėkmės iš pietų ir pietvakarių, kurios j mūsų rajo­
nus atnešdavo šiltą orą. Tokios oro tėkmės kaip tik ir
nulėmė šiltus orus šią žiemą. Tuo metu, kai mūsų kraš­
te buvo neįprastai šilta, į pietinius pločius vis dažniau
įsiverždavo oro masių iš šiaurės, ir ten buvo dažnų, ne­
įprastų tiems rajonams atšalimų.
Daugelis mokslininkų mano, kad oro masių cirku­
liacijos pakitimus nulemia Saulės aktyvumas. Saulės ak­
tyvumo metu į atmosferą patenka daugiau įelektrintų
dalelių srautų, kurie sukelia magnetines audras atmosfe­
roje. O pastarosios veikia oro tėkmes žemesniuosiuose
atmosferos sluoksniuose.
J. RALIENĖ
U N D IN Ė S
„Aš norėčiau sužinoti, ar tikrai yra žuvų,
o gal tai ne žuvys, gal kitaip jos vadinasi,
kurios gyvena vandenyje ir iki pusės yra pa­
našios į žmogų, o vietoj kojų turi žuvies uo­
degą. Tai pasakojo man senelis, maždaug
prieš 1917 m. Rygos akvariume matęs plau­
kto j ant tokią žuvj-žmogų. Kas tai per gyvū­
nas?"— rašo V. Mizaras iš Biržų.
Šis nepaprastas gyvūnas galėjo būti ruonis. Ruoniai
yra jūriniai žinduoliai, gerai prisitaikę gyventi vande­
nyje, tačiau poilsiui išlipantieji į krantą. Jie daugiausia
minta žuvimis, kurias vikriai gaudo, giliai nardydami po
vandeniu. Ruonių kūnas aptakus, apaugęs trumpais plau­
kais. Prie lūpų yra ilgi ūsai, akys didelės, žiūri beveik
į priekį, ausų grybeliai sunykę. Priekinės galūnės su­
trumpėjusios, plač os, pirštai iki pat galų sujungti oda.
Liemens užpakalinė dalis kartu su atgal styrančiomis
suglaustomis užpakalinėmis galūnėmis panaudojama,
kaip ir žuvų uodega, tiktai plaukiojimui. Šie ruonių po­
žymiai, pirmą kartą juos matant ir neturint zoologinių
žinių, tikrai gali sudaryti Įspūdį, kad tai lyg ir žmonės
menkai pažinojo gyvąją gamtą, tokie faktai duodavo
geros medžiagos lakiai fantazijai pasireikšti, legendoms
apie žvejus viliojanč as jūrų mergeles — undines —
kurti. Ruonių pasitaiko ir Baltijos jūroje, kartais jie ap­
silanko ir Lietuvos pajūryje, ypač žiemos mėnesiais.
Zoologijos soduose ruoniai visada patraukia žiūrovų dė­
mesį savo originalia išvaizda ir vikriu nardymu.
A. MAČIONIS
K A IP N U N A IK IN T I G Y V A P L A U K IU S
Kaip nunaikinti gyvaplaukius, augančius
ant krūtinės, nugaros, kojų, rankų ar sustab­
dyti jų augimą, nori sužinoti Z. Norkus iš
Pagėgių ra j.
Gyvaplaukiais vadinami plaukai, kurie auga tose kū­
no vietose, kuriose normaliai jų neturėtų būti. Toks
plaukuotumas nebūdingas kūdikiams, jis dažniausiai iš­
ryškėja jau suaugus. Vyrams plaukų atsiranda ant krū­
tinės, nugaros, blauzdų, dilbių, o moterims —ant viršu­
tinės lūpos, po smakru, ant blauzdų.
 Tamsūs, ne vietoje augą plaukai tuojau krinta į akis
ir yra kosmetinis trūkumas. Plaukuotumo priežastys bū­
na labai įvairios ir ne visada jas galima nustatyti. Ta­
čiau kartais tokie reiškiniai būna susiję su kokiais nors
sveikatos sutrikimais. Tokiais atvejais reikia gydyti pa­
grindinį susirgimą.
Gyvaplaukių negalima nei skusti, nei pešioti, nes,
naujai ataugę, jie būna storesnį ir ryškesni. Nepatarti­
na šalinti gyvaplaukių ir rentgeno spinduliais, nes po
kelių mėnesių jie vėl atauga, be to, nuo rentgeno spin­
dulių odoje gali atsirasti uždegimas, o vėliau negražios
dėmės.
Geriausiai gyvaplaukius pašalinti elektrolizės meto­
du. Elektrinė adatėlė, sujungta su galvanine srove, 2—
3 sekundėms jvedama į plauko šaknį. Šaknis sunaiki­
nama ir plaukas nustoja augęs. Šis gydymo būdas be­
veik neskausmingas ir neduoda komplikacijų, tačiau
labai ilgai trunka, nes per vieną seansą galima sunai­
kinti tik 20—30 plaukų.
Jeigu nėra galimybės pasinaudoti elektrolize, gyva­
plaukius reikia ne pincetu traukyti, o rūpestingai nu­
karpyti manikiūrinėmis žirklėmis ir nublankinti 3—6%
vandenilio peroksido skiediniu. Ant rankų augančius
plaukus taip pat patartina nublankinti vandenilio perok­
sidu, sumaišytu su muilo milteliais. Nuo to plaukai plo­
nėja, ima trupėti, susilpnėja jų augimas. Ant kojų au­
gančius plaukus geriausiai pašalinti pemza. Atmirkius ir
išmuilinus blauzdas, reikia, švelniai šūkaliojant, pemza
nuimti plaukus, o po to patepti riebiu kremu. Tokia
procedūra iš pradžių daroma kartą per savaitę, vėliau
kas dvi savaites ir pagaliau kartą per 2—3 mėnesius,
kol, plaukai nustoja augę.
Gyd. R. ZABARAUSKAS

KAIP PASIGAMINTI
GENERATORIŲ
ACETILENUI GAMINTI
Atsakymas į skaitytojo
J. Petkevičiaus klausimą, pa­
skelbtą „M. ir g." 1961 m.
2 nr. skyrelyje „Kas žino?“
Paprasti ir patogūs yra kilnojami
žemo slėgimo acetileno generatoriai,
kurie veikia principu „vanduo ant
karbido”.
Galima pasigaminti apie 450 I/vaI
našumo acetileno generatorių, kurį
sudaro korpusas, acetileno susidary­
mo kameros, varpas (gaubtuvas), Acetileno generatoriaus schema: a — piūvis išilgai generatoriaus ir
cheminis valytuvas ir apsauginis b — vaizdas iš priekio: 1—korpusas; 2 — gaubtuvas; 3 — retorta;
vožtuvas. Šioms detalėms pagaminti 4-—krepšelis; 5 —valytuvas; 6 — apsauginis vamzdelis; 7 — guminė
galima panaudoti 1—2 mm storio žarnelė; 8'—trijų padėčių čiaupas; 9 — vamzdelis; 10 — gaubtuvėlis;
skardą (pageidautina cinkuotą). Su­ 11—apsaugos vožtuvas; 12 — vandens įpylimo anga į apsaugos
jungimo vietose skardą galima suvi­ vožtuvą
rinti arba sulituoti. Generatoriuje
neturi būti varinių dalių, kurios lies-
tųsi su acetilenu, nes tai sudaro Sekcijos turi būti pakraunamos kar­ ma panaudoti medžio bei geležies
sprogimo pavojų. bido ne daugiau kaip iki pusės jų drožlių mišinį, tačiau jo dėti ant
Korpuso aukštis 660 mm, skers­ tūrio. tinklelio tiek, kad nesudarytų kliūčių
muo 400 mm. Standumui padidinti Gaubtuvas yra varpo pavidalo. acetileno dujoms praeiti per valytu­
korpuso viršutinėje ir apatinėje da­ Prie jo pritvirtintas apsauginis vą. Iš valytuvo acetilenas per ap­
lyje galima pritvirtinti metalinius vamzdelis, sujungtas su atmosfera. sauginį vožtuvą eina į degiklį.
žiedus (lankus). Korpuso viršutinės Gaubtuvo aukštis 500 mm, skersmuo Vamzdelio, kuriuo acetilenas paduo­
dalies šone, 560 mm aukštyje nuo 390 mm, svoris 16 kg. Apsauginio damas j apsauginį vožtuvą, galas tu­
korpuso dugno, yra piltuvėlis van­ vamzdelio ilgis 460 mm. Prie apsau­ ri būti žemiau negu su atmosfera su­
deniui įpilti bei jo lygiui patikrinti. ginio vamzdelio pritvirtinta guminė jungto apsauginio vamzdelio apati­
Vandens pripilama 50 I. žarnelė, kuria vanduo patenka į tri­ nis galas.
Dujų kamerą sudaro dvi retortos. jų padėčių čiaupą, o iš čia — į krep­ Pradžioje dujos, pasigaminusios
Retortos ilgis 400 mm, skersmuo šelius su karbidu. Iš retortų acetile­ generatoriuje, turi būti išleidžiamos
660 mm. Retortos būna įtvirtintos nas per vamzdelius, kurių ilgis per apsauginį vožtuvą į atmosferą.
korpuse ir uždarytos dangteliais. 460 mm (matuojant nuo retortos), Tokiu būdu iš sistemos pašalinamas
Kiekvienoje retortoje yra krepšelis, patenka į gaubtuvą. Ant šių vamz­ oras. Vanduo, kuris yra generatoriu­
kurio ilgis 360 mm, skersmuo delių yra užmauti gaubtuvėliai, ku­ je, turi būti periodiškai keičiamas.
120 mm. Krepšelis suskirstytas į ke­ rių pagalba acetilenas prasiplauna Plač'au apie generatorius galima
turias sekcijas (sekcijos ilgis vandenyje.
90 mm). Tarp sekcijų yra nevienodo Valytuvo viršus yra 620 mm aukš­ pasiskaityti knygoje:
aukščio pertvarėlės. Tai leidžia už­ tyje nuo korpuso dugno. Jame yra Klebanov N. N., Technologija ga-
pildyti jas vandeniu palaipsniui. į tinklelis, ant kurio padėtos valymo zo- oj svarki i rezki metallov. M.,
vieną krepšelį pakraunama 1 kg kal­ medžiagos (chlorkalkės, infuzorinė 1947.
cio karbido (visoms 4 sekcijoms). žemė). Neturint šių medžiagų, gali­ Inž. R. GUGAS

37
 GYVATĖS N U O D A I
Ž u r n a l o s k a i t y t o j a s J . A l e k s a n d r a v i č i u s iš
K a lin in g ra d o p r a š o p a a iš k in ti, k o d ė l g y v a tė s
a tv a iz d a s d e d a m a s a n t įv a ir ių v a is tų e tik e č ių ,
k a s y r a g y v a tė s n u o d a i ir k a ip j ie v e ik ia , k o ­
d ė l iš v ir ta g y v a tė n e n u o d in g a .
Gyvačių žinoma apie 2200 rūšių, kurių daugiau kaip
dešimtadalis —nuodingos. Kai kurių gyvačių nuodai
veikia labai stipriai, todėl labai nedidelis pastarųjų kie­
kis gali mirtinai apnuodyti bet kokį gyvulį ar žmogų.
Nurodoma, kad šuniui užmušti užtenka 0,00008 g kob­
ros nuodų. Ypač pavojingos gyvatės žmonėms atogrąžų
kraštuose. Pavyzdžiui, Brazilijoje kasmet nuo gyvačių
įkandimų miršta maždaug 4800 žmonių. Kai kurios gy­
vatės, pavyzdžiui, smaugliai, yra labai didelės (iki 10 m
ilgio). Žiloje senovėje gyvatės darydavo dar didesnį
įspūdį, nes nebuvo žinomas nuodų veikimas, neturėta
priemonių išsigelbėti nuo mirties gyvatėms įkandus.
Todėl gyvatės nere'ai m'nimos Senovės Rytų mitolo­
gijoje. Jos buvo laikomos išminties ženklu, stiprybės bei
sveikatos simboliu. Kai kuriose senovės legendose kal­
bama apie žmones, kurie, suvalgę gyvatę, tapdavę žy­
niais ir gydytojais. M tai apie gyvates atsispindi ir se­
novės grožinėje literatūroje bei vaizduojamojo meno
paminkluose. Pavyzdžiui, gydymo dievas Asklepijas bu­
vo vaizduojamas su lazda, aplink kurią apsivyniojusi
gyvatė. Patarlėje „Estote prudentes sicut serpentes" sa­
koma: „Būkite gudrūs kaip gyvatės". Istorijoje nurodo­
ma, kad senovėje gyvatė buvusi aplamai mokslo simbo­
liu, ir tik vėliau ji tapusi medicinos emblema. Taip ši
emblema liko iki šių dienų gydymo profesiniu ženklu,
nors pirminės to ženklo prasmės jau seniai nebeliko.
Indijoje yra daug nuodingų gyvačių kobrų, kurių
nuodų 15 mg yra mirtina dozė. Viena tokia gyvatė
(Naja naja L.) savo seilinėse nuodų liaukose gali turėti
iki 115 mg skystų nuodų (maždaug 33 mg sausų nuodų).
Indijoje į kobras žiūrima su pagarba ir dabar, ir retas
gyventojas užmuš gyvatę, nes buvo įsigalėjęs prietaras,
jog nuoskauda kobrai nešanti nelaimę. Jei seniau kobra
įšliauždavo į kambarį, tai būdavo stengiamasi ją išpra­
šyti geruoju, siūlant valg’o ir pan.
Mūsų respublikoje nemaža nuodingųjų gyvačių ir ne­
kenksmingų žalčių. Paprastai nuodingosios gyvatės ne­
turi geltonų dėmių galvos šonuose, ir išilgai jos nugaros
eina vingiuotas ruožas. Jų spalva esti nevienoda: rusva,
pilka ar juosva. Žalčio nugara tamsi (rusva ar beveik vi­
sai juoda), o pilvas švies'ai geltonas. Taip galima atskir­
ti žaltį nuo nuodingosios gyvatės. Žaltys turi ilgą lie­
žuvį su dvišaku galu, kuris padeda jam orientuotis ap­
linkoje. Neteisingai kai kurie žmonės žalčio liežuvį lai­
ko geluonimi.
Gyvatės nuodai paveikia įkirtus nuodingaisiais dan­
timis. Arti danties viršūnės atsiveria siauras nuodų kana­
lėlis. Aštrūs nuodingi gyvatės dantys yra palinkę atgal,
prisiglaudę prie gomurio. Jai išsižiojus, dantys išsitie­
sia, ir gyvatė gali kirsti.
Gyvačių nuodai — tirštas bespalvis, gelsvas ar žals­
vas skystis, su vandeniu sumaišius putojantis. Sausi
nuodai išlieka veiklūs ilgą laiką — iki 23 m., bet jų
veiklumą mažina bakterijų, kai kurių cheminių medžia­
gų veikimas ir puvimas. Angių nuodai nustoja veiklumo
72° temperatūroje, o kai kurių kitų gyvačių — tiktai
120° temperatūroje. Įvairių gyvačių nuodai skirtingi, jų
nuodingumas nevienodas. Įkandus gyvatei, ypač jų nuo­
dingiausioms rūšims, mirtis gali būti greita, jei nuodai
patenka tiesiog j kraują, bet paprastai mirštama vėliau,
dėl nervų sistemos apnuodijimo, kraujosrūvų, galūnės
apmirimo ir kitų priežasčių. Patekę į skrandį, kai kurių
gyvačių nuodai pasidaro neveiklūs, o kai kurių kitų rū­
38
šių — sukelia viršk’nimo organų gleivinės uždegimą ir
kraujosrūvas skrandyje bei žarnose.
Dabar gyvačių nuodai jau ištirti palyginti gerai.
Įkandus gyvatei, geriausiai prieš apnuodijimą veikia
skiepai. Tie skiepai prieš gyvačių nuodus gaminami iš
arklių kraujo serumo: arkliams įšvirkščiama į kraują
gyvatės nuodų, kurie sukelia specialių antikūnių gamy­
bą. Taip paruošti arkliai nežūva net nuo didelių gyva­
čių nuodų dozių. Z'noma, priešgyvatinis serumas turi
būti {švirkščiamas kuo greičiau po gyvatės įkandimo.
Įkirtus angiai, reikia, kol bus suteikta skubi gydytojo
pagalba, išspausti kraują iš žaizdos, išplauti ją 1% kalio
permanganato tirpalu ir užveržti galūnę aukščiau įkan­
dimo vietos pusvalandžiui.
Ar dabar naudojami gyvatės nuodai medicinoje?
Taip, naudojami. Pavyzdžiui, žinomas tepalas su gyva­
tės nuodais „viprakutan” arba gali būti naudojamos
vaistų „viprazid" injekcijos po oda ar į raumenis neural­
gijų ir kitais atvejais. Tačiau tie vaistai nedažnai var­
tojami.
Iš šio trumpo gyvatės nuodų aprašymo darosi aišku,
kad išvirta angis nenuodinga. Dar reikia prisiminti, jog
kai kuriems gyvuliams, pavyzdžiui, ežiams, gyvatės
įkandimas nenuodingas.
M. KRIKSTOPAITIS
Medicinos m. kand.
K A IP P A D A R Y T I R E P R O D U K C IJĄ BE F O T O ­
APARATO
— n o ri s u ž in o ti s k a ity to ja s V . L e l e i k a iš
K auno.
Jeigu piešinys atspausdintas ant plono arba peršvie­
čiamo popieriaus, tai jo specialiai paruošti nereikia. Tuo-
tarpu jei popierius, ant kurio nupieštas arba atspausdin­
tas piešinys, yra storas, tai jį būtina paruošti sekančiu
būdu: paimti 1 dalį ricinos aliejaus ir sumaišyti jį su
5 dalimis švaraus spirito. Gautu skiediniu reikia ištep­
ti švarią originalo pusę. Popierius tada pasidarys per­
šviečiamas. Po to originalą reikia įdėti į kopijavimo dė­
žę arba rėmelius ir jau kopijuoti ant foto stiklo arba'
filmo.
Galima dar tiesiog kopijuoti ir ant plono foto popie­
riaus, nes jis daug pigesnis, o rezultatai gaunami neblo­
gi. Patartina tik popierių ruošti prie oranžinės šviesos.
Jis tada lengviau apdorojamas. Gautą popierinį negatyvą
reikia išdžiovinti ir švarią jo pusę vėl patepti anksčiau
minėtu skiediniu. Toks popierinis negatyvas naudojamas
kaip ir filminis.
Geri rezultatai pasiekiami kopijuojant štrichinius pie­
šinius, o toniniai piešiniai gaunami blogesni.
Visiškai negalima spausdinti, jeigu originalas at­
spausdintas ant abiejų popieriaus pusių, arba antroje jo-’
pusėje būna šriftas, piešinys, sutepimas ar kt. Tokiu at­
veju be foto aparato, didintuvo arba pedeskopo origi­
nalo perfotografuoti neįmanoma.
J. DAVAINIS
K O D Ė L P L A N E T Ų O R B I T O S Y R A E L IP S Ė S
ir k o d ė l to k io m is o rb ito m is jo s p r a d ė jo s k r ie ­
t i ? — k l a u s i a M . G u d y n a s iš P a k r u o j o r a j -
Tiek makrokosmin'ai kūnai (žvaigždės, Saulė, plane­
tos), tiek mikroskopinės dalelės (neutronai, protonai,
elektronai) visą laiką juda. Judėjimo formos yra įvairios,
jų tarpe ir sukimas's ap:e ašį.
Saulės sistema susidarė iš didžiulės lėtai besisukan­
čios dulkių ir dujų ūko masės. Didesnioji tos masės dalis
susitelkė sistemos centre ir sudarė Saulę. Iš atskirų ma­
sės mazgų susikaupė planetos ir jų palydovai. Tarp
centrinio sistemos kūno — Saulės ir periferinių kūnų —
planetų veikia traukos, arba gravitacijos jėga, kurios dy­
dį nusako Niutono suformuluotas visuotinės traukos dės­
nis. TokJa jėga veikia ir tarp planetų ir jų palydovų.
Išnagrinėjus galimas orbitas pagal traukos dėsnį, pa­
aiškėja, kad, priklausomai nuo skriejančių apie centrinį
kūną masių greičio ir krypties, yra galimos įvairios
skriejimo orb'tos —ne tik elipsės, bet ir apskritimai, pa­
rabolės, hiperbolės, ir net tiesės. Tačiau tiek apskritimai,
tiek parabolės, tiek tiesės yra tik tam tikri ribiniai atve­
jai, sus'ję su griežtai apibrėžtomis greičio ir krypties
reikšmėmis, tuo tarpu tik elipsės ir hiperbolės teturi ga­
na didelį tų reikšmių diapazoną. Bet hiperbolės yra atda­
ros kreivės, Ir jomis planetos negali skrieti. Jei, sakysi­
me, kuria nors hiperbole praskrieja apie Saulę kometa,
tai ji niekuomet nebegrįžta atgal.
Planetų skriejimo apie Saulę orbitos-elipsės yra ne­
vienodos: Veneros, Žemės, Jupiterio orbitos artimos ap­
skritimui, Merkurijaus, Marso ir ypač Plutono — gana
ištįsusios, turi didelį ekscentricitetą. Dirbtinių Žemės pa­
lydovų orbitos paprastai būna taip pat elipsės, nes, no­
rint, kad dirbtinis palydovas skrietų apskritimu, pavyz­
džiui, per 2000 km nuo Žemės paviršiaus, reikėtų jį pa­
leisti griežtai lygiagrete su Žemės paviršiumi kryptimi ir
6,9 km/sek greičiu. Palydovas, paleistas bent kiek kita
kryptimi ir didesniu ar mažesniu greičiu, skries jau ne
apskritimu, bet elipse.

m e n u l is u ž Sia u r ė s
P O L IA R IN IO RATO
„ A r ž ie m ą M ė n u lis š v ie č ia
u ž Š ia u r ė s p o lia r in io ra to ,
n e n u s ile is d a m a s ? " — k la u s ia
A . B a rak a u sk a s iš Skuo­
d o r a j.

Metų laikai keičiasi dėl Žemės

ašies polinkio į plokštumą, kuria
mūsų ptaneta skrieja aplink Saulę.
Pirmajame brėžinyje parodytos dvi
Žemės padėtys Saulės atžvilgiu. Pa­ 1 pav.
dėtyje A daugiau spindulių gauna
šiaurinis pusrutulis ir tuomet čia va­
sara. Po pusės metų Žemė atsiduria
kitoje Saulės pusėje, padėtyje B.
Kadangi Žemės ašies orientacija ne­
kinta, šiauriniame pusrutulyje tada
žiema.
Skriedama aplink Saulę, Žemė kar­
tu sukasi apie savo ašį (ŠP). Dėl to
keičiasi dienos ir naktys. Nors Že­
mė sukasi, Siaurės poliaus rajonas
padėties A metu visą laiką nušvies­
tas Saulės. Už Siaurės poliarinio rato
Saulė gali nenusileisdama šviesti ke­
lias paras, o pačiame Siaurės ašiga­ 2 pav.
lyje „d ena" trunka net pusę metų.
Tuo metu Pietų ašigalis lieka šešėly­
je ir ten viešpatauja šešis mėnesius paras išbūti virš horizonto. Antraja­ Mėnulį galės matyti pusę mėnesio.
trunkanti poliarinė naktis. Po pusės me brėžinyje punktyrinė linija vaiz­ K:tą pusę mėnesio, kai Mėnulis nu­
metų padėtis pasikeičia. Siaurės aši­ duoja Mėnulio kelią apie mūsų pla­ skries į priešingą savo trajektorijos
galis panyra į tamsą, o Pietų ašiga­ netą. Čia tenka priminti, kad, jeigu dalį, stebėtojas jo nematys.
lyje Saulė nušvinta visam pusmečiui. Žemės kelionė aplink Saulę trunka Taigi poliarinėse srityse Mėnulis
Žemės ašis nėra statmena ir į metus, tai Mėnulis Žemę apskrieja nenusileisdamas šviesti tegali ne
plokštumą, kuria skrieja Mėnulis per mėnesį. Nesunku suprasti, kad, daugiau kaip pusę mėnesio.
aplink Žemę. Todėl poliarinėse sri­ nepaisant Žemės sukimosi apie ašį,
tyse Mėnulis taip pat gali po kelias stebėtojas, esąs Siaurės ašigalyje, V. LUJANAS

R e d a k c ija g a u n a įv a ir ių k la u s im ų ž y m ia i d a u g ia u , n e g u y r a
v ie to s ž u r n a le į ju o s a ts a k y ti. D a u g u m a i s k a ity to jų a ts a k o m a
DRAUGAI la iš k a is . T a č ia u n e v is u o m e t g a lim a a ts a k y ti i r la iš k u , k a d a n g i
S K A IT Y T O JA I k a i k u r ie s k a ity to ja i n e n u r o d o p iln o s a v o a d re s o . T o d ė l p r a š o ­
m e r e d a k c ija i s iu n č ia m u o s e la iš k u o s e n e p a m ir š ti u ž r a š y ti tik s ­
lų s a v o a d re s ą . Redakcl]a

39
 A L IU M IN IO E M A L IA V IM A S

Emaliuoti aliuminį nėra lengva. Mat jis lydosi 659° C temperatūroje.

Todėl sulydytos emalės temperatūra, norint emaliuoti aliuminio paviršių,
negali būti aukštesnė kaip 540—550° C. Daugelyje šalių buvo ieškoma tam
tikros sudėties emalių. Juk emaliuotas aliuminis žymiai mažiau dyla, jį
galima gręžti ir piauti, negadinant paviršiaus.
Ieškant naujų emaliavimo būdų, daug pasidarbavo Leningrado Lenso-
vieto vardo technologijos instituto stiklo katedra. Mokslininkams pavyko
sukurti aliuminio padengimams tokią emalę, kuri pasižymi ne tik tinkamu
lydumu, bet ir cheminiu patvarumu bei geru blizgesiu. Naujos emalės gali
būti Įvairių spalvų, jos tinka naudoti juvelyrinei galanterijai ir kt.

P A T O B U L IN T I D V IR A Č IŲ
V A R IK L IA I

Dviračio variklis D-5 yra patobu­

D A Ž A N T IE J I S P IN D U L IA I
Respublikos specialistai išrado
naują kaproninių audinių dažymo
būdą. „Kauno audinių" fabrike su­
konstruotas ir pastatytas infraraudo-
nųjų spindulių agregatas. Veikiant
200° C temperatūrai, tarpai tarp
kaproninių siūlų molekulių tarytum
išsiplečia, pluoštų struktūra tampa
poringesnė, ir dažai laisvai prasi­
skverbia j audinį. Infraraudonieji
spinduliai fiksuoja dažus ir džiovina
sintetinį audinį. Per minutę agrega­
tas paruošia 16 m gatavo audinio.
lintas variklio D-4 modelis. Už savo
pirmtaką jis galingesnis, mažiau ke­
lia triukšmo, turi žymiai geresnes
eksploatacines savybes. Naujojo va­
riklio galingumas 1,2 AJ, svoris
9 kg.
Sis variklis bus naudojamas Pen-
zos ir Charkovo fabrikuose gamina­
miems dviračiams. Naujas Lvovo
dviračių gamyklos motodviračio
modelis „Metalas" specialiai su­
konstruotas varikliui D-5.

L I E T U V IŠ K A S K R A U JA G Y S L E S iŠ T R IK O T A Ž O
SK LA N D Y TU V A S —
Pastaruoju metu Leningrado medikai, bendradarbiaudami su lengvosios
M A S IN E I G A M Y B A I pramonės mašinų konstruktoriais, sukūrė mašiną, gaminančią specialius tri­
kotažinius vamzdelius — kraujagysles. Pirmieji klinikiniai bandymai parodė,
1960 m. pavasarį ir vasarą Vilniu­ kad šitokios kraujagyslės yra labai patvarios ir tinkamos įdiegti į chirur­
je vyko lietuviško standartinės kla­ giją. Įžymusis šalies chirurgas, Lenininės premijos laureatas profesorius
sės sklandytuvo BK-6 „Neringa" P. Kuprijanovas jau atliko kelias labai sudėtingas širdies kraujagyslių ope­
bandymai. Jį sukonstravo inž. racijas, kurių metu sėkmingai prisiuvo naująsias trikotažines kraujagysles.
B. Karvelis. Tai pirmasis toks sklan­ Leningrado kojinių fabrike „Raudonoji Vėliava” neseniai paleista pir­
dytuvas mūsų šalyje. Jo bandomasis moji šalyje trikotažinių kraujagyslių siuvimo mašina.
modelis buvo statomas mūsų respub­
likoje. Statybos darbūs atliko Ma­
šinų gamybos valdybos konstrukto­ Sklandytuvas BK-6 „Neringa" virš gimtųjų laukų. A. ARBAČIAUSKO nuotr.
rių biuro eksperimentinė gamykla
Vilniuje. Sklandytuvas savo skridi­
mo duomenimis šioje klasėje pralen­
kia lenkų „Mucha-Standart", vengrų
„Futar", vokiečių „Libelle" ir dau­
gelį kitų žymių tarptautinės klasės
sportinių mašinų. LTSR Liaudies
ūkio tarybos sklandytojų pasiekimą
ir konstruktoriaus darbą puikiai
įvertino LDAALR Centro komite­
tas — sklandytuvas priimtas seriji­
nei gamybai. Šiuo metu statoma jo
pirmoji serija Simferopolio LDAALR
dirbtuvėse. Dar šiais metais šalies
sklandytojai gaus savo klubams pui­
kų rekordinį lietuvišką sklandytuvą
BK-6 „Neringa".
Tai Lietuvos TSR Liaudies ūkio ta­
rybos pramonės indėlis į septynme­
čio fondą sportinės aviacijos srityje.
Inž. V. VAITKUS

40
 KAPRONAS VIETOJ METALO
Bronzinė įvorė drenažo vamzdžiams formuoti — bran­
gi ir deficitinė detalė. Pagaminus 50—60 tūkst. drenažo
vamzdžių, ją jau reikia keisti. Artimiausiu metu vietoj
bronzinių įvorių eilė statybinių medžiagų pramonės įmo­
nių pradės naudoti kapronines. Jos lengvos, patvarios
ir žymiai pigesnės. Viena kapronine įvore galima sufor­
muoti 200—210 tūkst. drenažo pusfabrikačių.
Presavimo formų brėžinius kaproninėms įvorėms ga­
minti paruošė LTSR Vietinės pramonės valdybos kon­
stravimo biuras, bendradarbiaudamas su centrinės labo­
ratorijos kolektyvu.
Formos šiomis staklėmis gaminamos ne karštu me­
chaniniu būdu, bet naudojant suslėgtąjį azotą. Šis būdas
leidžia išsaugoti kaprono atsparumą.
Tai nebe pirmas mūsų respublikos Vietinės pramonės
valdybos konstravimo biuro darbas keičiant spalvotuo­
sius metalus kapronu. Iš jo jau pagaminti mažų matme­ Tarybų Sąjunga — viena pagrindinių medvilnės au­
nų lankstai langams ir orlaidėms, kai kurios durų vidi­ ginimo šalių — užima pirmąją vietą pasaulyje pagal
nių spynų detalės. Dabar konstruktoriai ruošia brėžinius šios kultūros derlingumą. Valstybė daug dėmesio skiria
kaproninėms čerpių formoms gaminti. medvilnininkystei ir jos mechanizavimui toliau vystyti.
Nuotraukoje matome naują mašiną, skirtą ventiliacijos
KERAMINIS VANDENTIEKIS tuneliams kaupuose rausti. „TME", taip vadinasi ši ma­
šina, labai efektyvi. J i kelis kartus padidina darbo našu­
Gera dirbti mechanizuotose gyvulininkystės fermose, mą medvilnės saugojimo darbuose.
turinčiose vandentiekį. Tačiau metaliniai vamzdžiai
brangūs, be to, jų trūksta. O ar negalima jų pakeisti ki­ PAGAL PAGEIDAVIMĄ — ŠALTIS ARBA
tais? Šį klausimą ėmėsi spręsti N aujųjų statybinių me­ ŠILUMA
džiagų instituto ir Rokų plytų-drenažo vamzdžių gamyk­
los darbuotojai. Atlikę eilę tyrimų, jie pasiūlė žemdir­ Žinoma, kad, leidžiant elektros srovę dviejų skirtingų
biams keraminį vandentiekį. metalų sandūra, termoelemento galuose, priklausomai
Jau pagaminta pirmoji produkcija. Keraminiai vamz­ nuo srovės krypties, galima gauti šilumą arba šaltį. Ta­
džiai yra 114 cm ilgio ir 5 cm skersmens. Jie atlaiko rybinis akademikas A. Jofė įrodė didžiulį puslaidininkinių
2—3 atm. slėgimą, kurio pilnai pakanka gyvulininkystės termoelementų pranašumą prieš metalinius. Termoelekt­
fermų vandentiekiams įrengti. Keraminiai vamzdžiai apie riniai prietaisai — nauja puslaidininkių pritaikymo sri­
3 kartus pigesni už metalinius. Jie taip pat gali būti tis. Jie turi įdomių savybių. Pavyzdžiui, šaldytuvuose,
naudojami kiaulidėse jovalui paduoti į lovius. Tam tiks­ pagamintuose termoelektriniu principu, nėra judamų da­
lui vamzdžiai impregnuojami skystu stiklu bei kalcio lių, ■— tokių įrengimų veikimo laikas praktiškai neri­
chlorido tirpalu ir papildomai glazūruojami. botas.
N aujųjų statybinių medžiagų instituto ir Rokų plytų- Pasukus perjungiklį, šaldytuvas virs šildytuvu, Lenin­
drenažo vamzdžių gamyklos darbuotojai toliau ieško bū­ grado eksperimentinėje puslaidininkinių ir ultragarsinių
dų keraminiam vandentiekiui tobulinti. prietaisų gamykloje neseniai buvo pademonstruota
18 įvairios paskirties naujovių Paskutinės modifikaci­
ELEKTROKIMOGRAFAS jos termostatai (žr. pav.) aktyviai atšala 25—30° žemiau
aplinkos temperatūros. Termostatų apimtį galima padi­
dinti ir tokiu būdu sukurti ištisus „mikroklimato fabri­
P. Gerceno vardo Onkologijos institute plaučių aug­
kus". Kol kas tai dar ateities klausimas, tačiau jo spren­
liams nustatyti pradėtas naudoti naujas prietaisas —
elektrokimografas. Jis pritvirtinamas prie rentgeno apa­ dimas — visiškai realus dalykas.
rato ir popierinėje juostoje rašo atitinkamą kreivę. Šita
kreivė atspindi kiekvienos plaučių skilties kvėpavimo
paviršiaus funkciją ir kraujo apytaką. Elektrokimogra-
moje gautas vaizdas parodo mažiausius kvėpavimo ir
kraujo apytakos sutrikimus plaučiuose. Iš jos sprendžia­
ma, kaip toli nužengęs vėžio procesas, ar dar prasminga
ligonį operuoti ir pan.
Pirmieji klinikiniai bandymai parodė, kad elektroki­
mografas —- svarbi kvėpavimo takų vėžio diagnostikos
priemonė.

L A IK R O D IS -2 IN Y N A S

Tbilisio Ryšių namuose įrengtas labai įdomus laikro­

dis. Jis tiksliai rodo, koks laikas yra bet kurioje Žemės
rutulio vietovėje. Be normalių laikrodžio rodyklių jis
turi dar judamą apskritą ciferblatą, kuriame pažymėtos
dieninės ir naktinės valandos. Į ciferblatą veda brūkšne­
liai, kuriuose užrašyta įvairių pasaulio vietovių pavadi­
nimai, panašiai kaip radijo imtuvo skalėje. Ciferblatas
sukasi, ir kiekvienoje linijoje (brūkšnelyje) rasime tam
tikrą skaičių, rodantį laiką atitinkamoje vietovėje.
NENDRIŲ BETONAS
Mūsų šalyje užpatentuotas metodas gaminti betoni­
nius blokus, panaudojant nendres.
Padėjus betono sluoksnį, forma pripildoma nendrių,
kurios padengiamos skylėtu dangčiu, kuris kartu naudo­
jamas kaip sietas. Betono mišinys dedamas ant dangčio.
Formai vibruojant, jis pasiskirsto tarp nendrių stiebų.

41
 PIAUSTYMAS PLAZMINIU SPINDULIU
Rygos Elektrinio suviri­ kio laukinio aparato, ku­
nimo įrengimų mokslinio riuo būtų galima piauti iš
tyrimo institutas sukūrė karto 60 mm storio vario
naują metodą metalams lakštus. O plazminis spin­
piaustyti. Tam naudojamas dulys nesunkiai juos per­
plazminis lankinis srautas. pjauna. Juo galima piauti
Toks lankas atsiranda, kai net 100 mm storio aliumi­
medžiaga, esanti tarp nį. Aparatas padidina dar­
elektrodų, sudaro laisvų bo našumą pjaustant me­
jonų ir elektronų mišinį. talus 20—30 kartų. Be to,
Remiantis atliktais tyri­ pjaunant metalą šiuo me­
mais, sukonstruotas spe­ todu gaunamas toks glot­
cialus generatorius, kuris
buvo sėkmingai išbandytas nus paviršius, kad jis ne­
Leningrado gamykloje bereikalingas jokio kito
„Elektrik". apdirbimo.
Naujuoju aparatu gali­ Metalų piaustymas plaz­
ma gauti plazminį spindu­ miniais spinduliais galės
TRAKTORIUS DIDINA GREITĮ lį, kurio temperatūra sie­ būti plačiai taikomas įvai­
kia net 18 000° C. Ligi šiol riose mašinų gamybos sri­
Traktorius palyginti dar jauna mašina. Jam šiek tiek pasaulyje dar nebuvo to­ tyse.
daugiau kaip 50 metų. Nors jis pakeitė arklį, bet jo
greitis liko „arklinis": 3—4 km/val. Kokia priešingy­
bė — traktoriaus galingumas nuo 10 iki 120 AJ, o juda SIENOS IŠ STIKLO PLUOŠTO
tik vieno arklio greičiu!
Ilgą laiką mokslininkai negalėjo suderinti didelių Nuostabiai plonyčius siūlus mechanizmai ištempia iš
greičių su naudingo darbo koeficientu. Tačiau laki inži­ lydyto stiklo. Stikliniai siūlai šiandien naudojami įvai­
nerinė mintis ieškojo kelių šiai problemai išspręsti. Ir riausiems reikalams, jiems galima suteikti norimų savy­
štai 1957 m. Charkovo traktorių gamyklos konstrukto­ bių. Medžiaga, pagaminta iš stiklo pluošto, gali būti tan­
riams mašinos greitį pavyko padidinti iki 7 km/val. Ką ki ir kieta, minkšta ir lanksti, ji gali praleisti drėgmę
tai reiškia? Ogi tai, kad du traktoriai DT-54M lengvai arba visiškai jos nepriimti, būti puikiu elektros arba du­
atlieka tą darbą, kurį anksčiau vos įveikdavo 3 jų pirm­ jų izoliatoriumi, būti atspari karščiui ir t. t.
takai. Naujos medžiagos kuriamos Visasąjunginiame stiklo
Tačiau ir šioji mašina nepatenkino konstruktorių. pluoštų mokslinio tyrimo institute.
Praėjusių metų pabaigoje gimė greitaeigis vikšrinis trak­ Įeikime į seno tipo daugiaaukštį namą. Jo mūrinės
torius T-57. Jis turi galingą variklį, lengvai galima keisti sienos masyvios, storos. A r būtina garso bei šilumos
jo greitį, priklausomai nuo dirvų pobūdžio, vietovės rel­ izoliacijai naudoti tiek daug medžiagų ir bereikalingo
jefo. Naujasis traktorius tinka įvairiausiems lauko dar­ darbo? Pasirodo, ne. Štai institute pagaminta 5 cm storio
bams — arti, dirvas skusti, akėti, sėti ir t. t. plyta iš naujos stiklo pluošto rūšies. J i ir pakeis dalį
Puikiai jame jausis traktorininkas. Hermetiškoje ka­ storos sienos. Pro ją nepraeis nei garsas, nei šiluma, nei
binoje yra įrengtas specialus ventiliatorius, kuris apsau­ drėgmė, o plytos svoris visiškai menkutis.
gos vairuotoją nuo dulkių, esant karščiui vėdins kabiną, Šis stiklo pluoštas puikiausiai sulaiko ir šaltį. Todėl
o žiemos metu ją apšildys šiltu oru. Į kabinos vidų ne- jį galima naudoti šaldytuvuose, jis nepakeičiama izolia­
prasiverš triukšmas. cinė medžiaga laivų statyboje. Instituto moksliniai dar­
buotojai surado dar vieną minėto pluošto pritaikymo
Traktorius T-57, lyg lengvasis automobilis, turi elekt­
sritį. Tai požeminių hidroįrenginių izoliacija. Jie paga­
rinį starterį. Vietoj penkių greičių „pirmyn" čia yra mino iš stiklo pluošto specialią juostą, lengvai susukamą
9, vietoj vieno greičio- „atgal" — 5. Šie duomenys kalba į rulonus, kuria galima bus izoliuoti vamzdžius. Yra ap­
apie didelį mašinos manevringumą. skaičiuota, kad, naudojant naująją vamzdžių izoliaciją,
T-57 aria 9 km/val greičiu, o neapkrautas išvysto jų amžius bus prailgintas 2—3 kartus.
dvigubai didesnį greitį. Naujasis traktorius leis su tais
pačiais agregatais, kuriuos turi kolūkiai ir tarybiniai
ūkiai, padidinti arimo greitį iki 7—9 km/val, sėjos — RAŠOMOJI MAŠINĖLĖ GAIDOMS
10— 11 km/val ir t. t.
T-57 yra pirmasis pasaulyje galingas greitaeigis vikš­ Tarybų Gruzijos muzikų ir inžinierių grupė su­
rinis traktorius. Tarybiniai konstruktoriai tęsia darbą to­ konstravo „muzikinę" rašomąją mašinėlę. Ji veikia
liau, jį tobulina. Pagrindinė žemės ūkio mašina užtik­ įprastinės rašomosios mašinėlės principu, tačiau turi pa­
rintai didina greitį. pildomą prietaisą, kuris vienu metu tvarko popieriaus
judėjimą ir rašo muzikinius ženklus bei tekstą. Kiek­
vienas žmogus, nusimanąs muzikoje, gali be ypatingo
vargo naudotis tokia rašomąja mašinėle.
VIENA MINUTĖ
Atrodo, viena minutė valcuotų gaminių, 173 t BUS 662 TILTAI
toks trumpas laiko tar­ plieno, iškasama 465 t ge­
pas. .. O Tarybų Sąjungoje ležies rūdos, išgaunama Leningrade pradėtas statyti dar vienas gelžbetoninis
1965 m. per vieną minutę 286 tūkst. m3 dujų, 1 160 t tiltas per Nevą. Jis turės 7 angas po 124 m ir sujungs
bus gaminama 990 tūkst. naująjį Leningrado rajoną — Mažąją Ochtą su miesto
kilovatvalandžių elektros anglies, o kas 40 sek. nuo
centru. Tai vienas didžiausių Leningrado tiltų per Nevą.
energijos, 475 t naftos, konvejerio nueis vienas Pastačius šj tiltą, Leningrade bus 662 tiltai, tame
133 t špižiaus, 133 t automobilis. skaičiuje 21 pakeliamasis tiltas.

42

ARTI NESVARAUS
Dabartinio mokslo ir technikos
matavimų diapazonas — nuo milijo­
nų tonų iki miligramo dalelių. Ne­
paprastai tikslioms analizėms reikia
ir nepaprastai tikslių svarstyklių.
Tokias svarstykles sukūrė le­
ningradiečiai. Štai, pavyzdžiui,
„BC-lO-lOOO-fly". Apskaičiuojamasis
krūvis — nuo 1 kg iki 1 g. Paklaidų
nėra. Per keletą sekundžių magne­
tas padeda nusistovėti svirtims, įjun­
giami individualūs elektrovarikliai,
kurie yra svarstyklių velenuose, ima
veikti elektroninis skaičiavimo įren­
ginys. Gautieji svėrimo rezultatai
per distanciją perduodami valdymo
pultui. Maždaug taip pat veikia ir
svarstyklės ,3M-5-/fy", parodytos
nuotraukoje. Jos automatiškai re­
gistruoja ir užrašo medžiagos svorio
kitimo procesą laiko atžvilgiu ir rea­
guoja į šimtųjų gramo dalių nukry­
pimus, o svarstyklės „M-20" jaut­
rios net tūkstantosioms miligramo
dalims.
LENOS AUKSO KASYKLOSE
Lenos aukso kasyklos eksploatuojamos jau daugiau kaip 100 metų. A t­
rodo, kad jos neišsemiamos. Aukso ieškotojai čia kasmet randa nemaža
aukso gabaliukų, didesnių kaip 50 g.
Ypač daug aukso duoda kasykla „Artiomovskaja". Joje 1881 m. buvo
surastas net 22 kg 600 g svorio gryno aukso gabalas. Toje pat kasykloje
1957 m. vėl buvo rasti du stambūs aukso gabalai: vienas — 12 kg 360 g,
kitas — 10 kg 45 g.
Iki šiol labai smulkūs aukso grūdeliai po plovimo likdavo nesurinkti,
juos išpildavo kartu su žemėmis. Dabar išmokta ir tokias „auksines atlie­
kas" surinkti. Tam tikslui aukso kasyklų transporteriuose, kuriais keliauja
perdirbta ir išplauta uolienų masė, yra įrengtas specialus radioelektroninis
prietaisas. Jis padeda surinkti net smulkiausius aukso grūdelius, kurie dar
lieka po plovimo uolienų masėje. Įdiegus šį prietaisą, kasyklose buvo be­
veik visiškai likviduoti aukso nuostoliai.
Šir d is g a l i r e g e n e r u o t i
Tai paskelbė tarybinis mokslininkas N. Sinicynas Maskvoje įvykusioje
konferencijoje regeneracijos klausimais. Prieš padarydamas šitokią išvadą,
fiziologas atliko daugiau kaip 250 operacijų gyvūnams. Eksperimentatorius
šalindavo nedideles širdies raumens sienelės dalis ir jas pakeisdavo odos,
kaprono ir netgi gelumbės skiautėmis, kurios buvo tarsi „karkasas" jungia­
majam audiniui susidaryti. Vėliau šis audinys suaugdavo su raumenų skai­
dulomis, ir širdis įgydavo naują tvirtą sienelę. Mokslininkas laiko, kad ne­
tolimoje ateityje, gydant miokardo infarktus ir širdies skilvelių sienų aug­
lius, chirurgai galės pasinaudoti atliktų eksperimentų rezultatais.
SPARTI PLONIAUSIOS VIELOS GAMYBA
Pasirodo, 250 m/min greičiu galima pagaminti n e t 2 tūkst. metrų ilgio
varinius bei manganinius laidus, kurių storis siekia vos 1 mikroną
(0,001 mm). Vielos pavidalo ruošinys įvedamas į stiklinį vamzdelį, kurio
apatiniame gale yra įrengimas indukciniam kaitinimui. Įjungus srovę, stik­
las suminkštėja, ir metalinės vielos galas ima lydytis. Metalas ištraukiamas
į vielą, ataušinamas ir užvyniojamas. Sis metodas, panaudojant vakuumą,
taip pat tinka labai plonoms vieloms gaminti iš sidabro, aukso ir alavo.
„KIŠENINIS" HIDROLOKATORIUS
Prieš keletą mėnesių Japonijoje, Tokio mieste vykusioje pramonės pa­
rodoje buvo pademonstruotas neįprasto dydžio hidrolokatorius, skirtas ieš­
koti jūrose žuvies telkinių. Prietaisas miniatiūrinis — jo ilgis 20 cm, plotis
15 cm, aukštis 7,5 cm, o svoris 2,7 kg. Toks hidrolokatorius, maitinamas ba­
terijų, telpa žvejo krepšelyje ir todėl gali būti naudojamas net ir mažiau­
siuose žvejų laiveliuose.

Kryme tiesiama pirmoji
šalyje aukštikalninė trolei­
busų linija. Ji jau sujungė
Simferopolį su Alušta. Ne­
trukus troleibusas kursuos
Juodosios jūros pakrante
i Jaltą.
NEĮPRASTAS
AUTOMOBILIS
Į kelionę po Europą iš­
vyko automobilis su ne­
įprastu varikliu: ant jo kė­
bulo įrengtos silicio bate­
rijos, kurios saulės šviesą
paverčia elektra. Tokiu
būdu gauta elektros srovė
maitina variklius, įrengtus
prie kiekvieno automobi­
lio rato.
TELEVIZORIUS...
ANT GRĄŽTO
GALO
Cekoslovakų inžinierius
M. Kraikas sukonstravo
specialų televizorių, kuris
perduoda informaciją iš
bandomųjų gręžinių apie
ten sutinkamus uolienų
sluoksnius. Prietaisą suda­
ro cilindrinė televizijos
kamera, pritvirtinta prie
gręžimo strypo. Ji vaizdus
perduoda į ekraną, esantį
žemės paviršiuje.
Kol kas grąžtą, turintį
televizijos kamerą, galima
nuleisti tik į 250 m gylį.
Tačiau manoma, kad ne­
trukus jis galės pasiekti ir
1 500 m gylį.
AGURKŲ
RŪŠIAVIMAS
PAGAL SKONĮ
Vienas olandų mokslinio
tyrimo institutas išrado
naują metodą augalams
rūšiuoti jų augimo sta­
dijoje. Tam panaudojami
ultravioletiniai spinduliai.
Paveikus šiais spinduliais
gerų agurkų sėklaskiltes,
jos pasilieka tamsiai ža­
lios spalvos, o karčių
agurkų sėklaskiltes įgauna
lelijinį atspalvį.

43
 statinio stiprumas, mažiau reikia įdė­
ti darbo.
Korėtus panelius galima gaminti iš
bet kokios medžiagos — pradedant
gelžbetoniu, medžio plokštėmis, sin­
tetinėmis dervomis, šlako vata ir
baigiant įvairiomis atliekomis. Be to,
vietoj plieno čia armatūrai tinka
plastmasės.
Namai, surinkti iš Gdynės kon­
struktorių biure pagamintų panelių,
yra 5 kartus lengvesni už įprasti­
nius, o darbo sunaudojama jų staty­
bai net 20 kartų mažiau. Ateity nu­
matoma korėtų panelių svorį tiek
sumažinti, kad kubinis gyvenamojo
namo metras svers tik 25 kg.

M O T O R O L E R IA I
M A Ž Y L IA I
JA V ir Italijoje pradėti gaminti
mažyčiai, lengvi ir paprastos kon­
strukcijos motoroleriai. Juos galima
pervežti automobilių bagažinėse, lai­
veliuose ir t. t. Minėtus mažylius
lengva pernešti per kliūtis, blogo Toks ratas susideda iš apskrito
kelio ruožus. Tačiau, nežiūrint į jų plieninio lakšto — disko, prie kurio
mažus matmenis bei svorį, motoro­ pritvirtinta plonasienė, lanksti gumi­
lerių greitis gana didelis — iki nė padanga, neturinti kameros. Dis­
60 km/val. ke yra išgręžtos skylės.
Nuotraukoje matome Italijos fir­ Minėtas ratas užima labai maža
mos „Lambreta” pagamintą motoro­ vietos, pigiai kainuoja, o su juo ga­
lerį. Jo rėmas suvirintas iš plieninių lima pravažiuoti apie 800 km.
vamzdžių, yra pakankamai stiprus.
Motoroleris turi dvitaktį 2,5 A J va­
riklį, įtaisytą po sėdyne. Variklis pa­
leidžiamas rankiniu starteriu.
JA V išleidžiami šios rūšies moto­
roleriai yra kiek didesni. Be to, jų
variklis keturtaktis.
3 pav.

PASISKOLINTA IŠ ... BIČIŲ

Koriai — nėra nauja konstrukcija.
Juos „sukūrė" bitės prieš milijonus
metų. Visiškai neseniai, antroje šio
amžiaus pusėje, patyrimo iš bičių
mokėsi greitesnių už garsą lėktuvų
bei raketų konstruktoriai. O dabar
žinomas lenkų inžinierius įr archi­
tektas A. Kavrovskis korių formą
pritaikė gyvenamųjų namų staty­
boje.
Didelio panelio konstrukciją, pa­
gamintą koriniu metodu, matome
1 pav. Iš šešių rūšių panelių (2 pav.)
galima surinkti kokios norint formos
ir bet kokio aukščio namą.
Koriai — ideali monolitinės kon­
strukcijos forma. Tačiau juos staty­
ti iš atskirų elementų, pavyzdžiui,
šešiabriaunių blokų, nenaudinga, ka­
dangi kiekviena akutė turi dvigu­
bas sieneles. Lenkų konstruktoriai
patobulino „idealius" korius. Jie
pradėjo juos statyti iš vieno elemen­
to — trikampio su prailgintais šo­
nais. Iš pažiūros korių išvaizda pa­
sidarė sudėtingesnė (3 pav.), bet iš­
nyko dvigubos sienelės, padidėjo
P L O K Š Č IO S P A D A N G O S
Atsarginis lengvojo automobilio
ratas užima bagažinėje gana daug
vietos, be to, jis brangiai kainuoja.
Amerikoje pradėti gaminti atsargi­
niai ratai, kurių plotis yra vos 2 cm.
ĮDOMIAI LIEJAMI
BETONINIAI VAMZDŽIAI
Viena JA V firma pradėjo visiškai
nauju būdu lieti ilgus betoninius
vamzdžius. Pasižiūrėkime kaip tai
daroma. Pirmiausia vamzdžiui iška­
samas pusiau apskritu dugnu kana­
las. Vėliau į jį padedama 90 m il­
gio oro pripūsta guminė žarna. Jos
abu galai yra hermetiškai uždaryti.
Dabar betonvežis kanalą pripildo be­
tonu. Čia jis sutankinamas elektro­
magnetiniu vibratoriumi. Betono per­
teklius pašalinamas specialiu pusiau
apskritu šablonu. Betonui sustingus,
oras iš guminės formos išleidžiamas,
ji ištraukiama, ir vamzdis jau ga­
tavas.

44
 EDISON AS­ M E D Z lA I -
STATYBININK AS B R O L IA I

T. Edisonas pasižymėjo Kinijos sostinės parke

ne tik gamindamas lempu­ turistų dėmesį patraukia
tes, bet, pasirodo, ir... keisti medžiai. Žiūrint į
statydamas pigius name­ lapuočių ir spygliuočių
lius, kuriuos jis išliedavo tarpusavy susiraizgiusias
SENIAUSIAS NUSKENDĘS LAIVAS iš betono. Betono sudėtį ir šakeles, atrodo, kad šie
Amerikiečių profesorius Džordžas F. Basas JAV Ar­ jo paruošimą Edisonas lai­ medžiai yra kažkokie miš­
cheologijos instituto suvažiavime pranešė, kad seniausias kė paslaptyje. Žinoma tik, rūnai. Kokia medžių-brolių
pasaulyje nuskendęs laivas — medinis bronzos amžiaus kad iš daugelio briaunuotų atsiradimo paslaptis? Gana
laivas, sudužęs šimtas metų prieš Trojos karą geležinių dalių būdavo su­ paprasta. Kiniečiai į vieną
(XIII a. pr. m. e.), — buvo rastas 30 m gylyje netoli statoma namo forma, į ją duobę sodina baltąją aka­
Turkijos pakrantės. Laive buvo daugiau kaip tona įvai­ supilamas betonas. Formos ciją ir tują. Vėliau jų ša­
rių metalų, jų tarpe vario tašelių, įvairių įrankių ir turėjo tokį pavidalą, kad kas dirbtinai supina.
bronzinių ginklų. iš jų buvo galima statyti
Nuskendusį laivą aptiko vienas Niujorko fotografas, įvairaus tipo namelius.
kurį laiką gyvenęs turkų pinčių gaudytojų tarpe. Kitų Formą sustatydavo per
laive rastų daiktų tarpe buvo mėsai kepti iešmas, labai 4 dienas, o betonu ją pri­ Luotas, kurio amžius
panašus į dabar Rytuose naudojamus, alyvmedžio vaisių pildydavo per 6 vai. Beto­ apie 4000 m., neseniai iš
kauliukų, avies kaulas, keraminių dirbinių, lempos ir dė­ nas sukretėdavo per 6 die­ statytas Maskvos Istorijos
žutės liekanų. Iškėlę į paviršių, amerikiečiai šį laivą — nas. Formai išardyti buvo muziejuje. Tai vienintelis
muziejinę retenybę — išsigabeno į JAV. skiriama 4 dienos. Tokiu žinomas Tarybų Sąjungoje
būdu per metus būdavo laivas, išlikęs nuo tokių
g e o g r a f in e s p r o b l e m o s galima pastatyti 20—25 senų laikų. Jis rastas skar­
namelius. dingo Dono kranto grunte.
Įvairiose šalyse yra problemų, pačios gamtos iškeltų. Imta kalbėti apie revo­
Olandijoje niekados nesiliauja pylimų remontai, Japoni­ liuciją statyboje — staty­
jos gyventojai kartu su oro prognoze įdėmiai klausosi bos spartą, medienos su-
pranešimų apie ugnikalnių būvį, žemės drebėjimų gali­ taupymą, atsparumą ugniai
mybes ir t. t. ir kt. Tačiau būta ir trū­
Indijos respublika kovoja su daugeliu stichinių ne­ kumų. Mat špižinės for­
laimių, kurios, anglams valdant, buvo laikomos neįvei­ mos buvo brangios, staty­
kiamos, — užkrečiamųjų ligų epidemijomis, potvyniais. ba reikalaudavo daug ma­
Ne mažesnį pavojų sudaro ir vadinamasis „džiunghų šinų, kranų ir kt. Ir atsiti­
puolimas". Atogrąžų augalija nuolat graso žmogaus ko taip, kad T. Edisonas
įveistiems pasėliams, nepraeinami sąžalynai teikia globą pasižymėjo elektrotechni­
beždžionėms, nusiaubiančioms laukus, ir grobuonims, koje, o jo idėja statyti pi­
puolantiems žmones. gius namelius, išliejant
Neseniai Indijos vyriausybė į Biharo valstiją nusiun­ juos iš betono, neprigijo.
tė didelę ekspediciją, kuri įpareigota išnaikinti gyven­
tojams grasančius plėšriuosius žvėris. NAUJOS KALBOS
DRAMBLIŲ MEDIS GIMIMAS
Rytiniame ir pietiniame Sudane ir kai kuriose kitose Ilgą laiką Indonezija bu­
Centrinės Afrikos provincijose auga vadinamasis vo Olandijos kolonija, o Tai chrizantemos, ku­
dramblių medis, kurio vaisiai pasižymi gana originalio­ antrojo pasaulinio karo rios niekada nematė die­
mis muilo savybėmis. Šio tropikų medžio lapus ir šakas metu ją buvo okupavusi nos šviesos. Jas išaugino
labai mėgsta drambliai. Dramblių medžio vaisius čiabu­ Japonija. Ilgai svetimšaliai elektros „saulė" Leningra­
viai vartoja vietoj muilo. Jie vaisius nuvalo nuo žievės, trukdė nacionalinei kalbai do Agrofizikos institute.
sumaigo, sutrina ir išplaka vandenyje. Sudaniečiai šio susiformuoti. Šiuo metu Įprastinėmis sąlygomis
vaisiaus putas suplaka kojomis ir paskui jose plauna Indonezijoje labiausiai pa­ chrizantemos pražysta per
drabužius. Drabužiai plaunami labai paprastai. Smėlyje plitusi malaj iečių kalba — 8—9 mėnesius, o čia jos
iškasama duobė nuolaidžiais kraštais, į ją įdedamos ne­ ja šneka apie 8 proc. in­ pražydo per 60 dienų.
peršlampamos medžiagos ar odos gabalas ir pripilama doneziečių. Kiti gyvento­
vandens, sumaišyto su dramblių medžio vaisiais ar jų jai, išsimėtę trijuose tūks­
minkštimu. Į tokią originalią skalbtuvę sumetami drabu­ tančiuose salų, kalba
žiai ir, trypiant kojomis, skalbiama. Paskui drabužiai dviem šimtais dialektų.
nugrežiami ir džiaunami. Ištemptą drabužį du žmonės Vienas svarbiausių Indo­
palaikę saulėje, po kelių minučių jį gali apsirengti vi­ nezijos vyriausybės rūpes­
siškai sausą. Šitokiu būdu skalbiant drabužius Sudane čių yra vieningos kalbos
galima matyti labai dažnai, ypač Nilo pakrantėse, kai sukūrimas. Šiuo klausimu
prasideda potvyniai, bet Nilo vanduo dar būna pakan­ užsiima speciali „kalbos"
kamai švarus. komisija. Jos tikslas — su­
NEMATOMI TRANZISTORIAI kurti vieningą kalbos va­
riantą, bendrą Indonezijai
Neseniai viena JAV firma, norėdama pasigirti savo ir Malajai. Kiekviename
pasiekimais, paskelbė, jog ji artimiausiu metu pradės savo posėdyje komisija
gaminti tokius mažus tranzistorius, kad jie paprasta aki­ patvirtina po keletą naujų
mi bus. .. nematomi. žodžių ar sąvokų.

45

Zv ir g Zd u k a i -
RUTULIUKAI
Kaukaze, Juodosios jūros pakran­
tės paplūdimiuose, žvirgžde randa­
mi labai taisyklingi juodi rutuliukai.
Jų svoris 0,3—150 g, o skersmuo
6—50 mm. Kai kurių paviršiuje la­
bai gerai pastebimi ploni nuosėdinių
darinių sluoksneliai. Sį žvirgždą per
ilgą laiką iš visų pusių nušlifavo
vanduo. Jo formai didelę reikšmę,
be abejo, turėjo didelis smulkiakris-
talinės uolienos atsparumas ir jos
struktūros vienalytiškumas.
KATE-AUKLE
Ši katė niekuo nesiskiria nuo kitų.
Globoti geltonsnapius viščiukus ji
pradėjo tada, kai neteko savo vaikų.
O buvo taip. Dėl kažkokių priežas­
čių nugaišo maži kačiukai. Katė il­
gai jų ieškojo, visą laiką miauksėjo,
sulyso. Ir štai iš inkubatoriaus į na­
mus buvo parnešti 3 viščiukai. Katė
mažyliais nepaprastai susidomėjo,
pradėjo prie jų sėlinti. Artinantis
prie viščiukų žmogui, ji juos akimir­
ka apglėbė savo letenomis. Ir kaip
bebūtų keista, katė viščiukų neišpio-
vė. Pirmiausia keturkojė atsargiai
juos priglaudė prie savęs, o vėliau
po vieną paukščiuką dantimis parsi­
gabeno į buvusį kačiukų guolį.
Nuo to laiko ir prasidėjo neįpras­
tas trijų viščiukų auginimas. Katė
nuo savęs jų neatleisdavo nė per
žingsnį, nešiojo viščiukus dantyse,
prausė juos savo liežuviu. Kartais ji
atsiguldavo ant grindų ir pradėdavo
voliotis, o viščiukai capsendavo sa­
vo snapukais jos pilvą, ausis, snukį.
Viščiukams paūgėjus, auklė jiems
darėsi vis mažiau reikalinga. Kartą
46
jie nuo jos pasišalino ir tuo metu vo groję tiktai keturi muzikantai:
paukščiukus užpuolė svetimas kati­ E. Ižai, B. Hubermanas, J. Heifecas
nas. Jų auklė nedvejodama stojo su ir D. Oistrachas.
juo į dvikovą. Nuvijusi akiplėšą, ji
pargabeno viščiukus į namus, su mo­
tinišku jausmu pradėjo vienam gel­ ŽEME IR ŽMONES
tonsnapiui laižyti padarytą užpuoli­
mo metu žaizdą. Labai įdomūs pasaulinės statist!
Dvi vištaitės užaugo, bet katė dar kos duomenys apie Žemės rutulio
ilgą laiką nesiliovė jomi's rūpintis. gyventojų skaičių. Apytikriai tūks­
tantaisiais metais visuose kontinen­
PENKTASIS KARTAS tuose buvo 275 mln. gyventojų. Sis
žmonių skaičius padvigubėjo tik per
Kaip vertingą relikviją didelį septynius šimtmečius, bet vėliau jis
smalkos antspaudą saugo nusipelnęs pradėjo greitai augti ir 1800 m. pa­
meno veikėjas I. Spilbergas. Štai ko­ siekė 1 mlrd., o po šimtmečio —
kia jo istorija. Praėjusių metų rude­ 1900 m. — sudarė 1,5 mlrd. Šio am­
nį, atlikdamas turnė po Europą, Le­ žiaus dvidešimtaisiais metais žmonių
ningrado orkestras pabuvojo didžio­ skaičius išaugo iki 2 mlrd., 1960 m.
jo italų smuikininko Paganinio tė­ buvo jau apie 2,8 mlrd. o dabar yra
viškėje ■— Genujoje. Priėmimo, kurį apie 3 mlrd. Mokslininkų apskaičia­
tarybinių muzikantų garbei surengė vimais, 2000 m. Žemės rutulio gy­
municipalitetas, metu Spilbergui bu­ ventojų skaičius pasieks 5 mlrd.
vo pasiūlyta sugroti keletą kūrinių Įdomu pažymėti, kad gimimų skai­
Paganinio smuiku. Antspaudas nuo čius šiuolaikiniame pasaulyje neiš­
nišos, kurioje laikomas smuikas, bu­ augo, bet medicinos pagalbos dėka
vo iškilmingai įteiktas leningradie- smarkiai mažėja mirtingumas, ypač
čiui. Anksčiau Paganinio smuiku bu­ vaikų.
UGNIES A U D R A
Ne taip seniai ugnies audra buvo įsisiautėjusi Pietų Rodezijos savano­
se — derlingiausiose Šabo upės slėnio ganyklose. Rudenį čia taip karšta, kad
gaisras įsižiebia, kaip sako vietiniai gyventojai, net nuo žmogaus akių
blizgesio.
Pašėlęs, siaubiantis ugnies viesulas veržėsi keturiasdešimties kilometrų
juosta. Liepsna skynėsi kelią purpuriniais sūkuriais tarp miškų ir krūmų,
kilo prie slėnio prigludusiomis kalvomis.
Į kovą su ugnimi buvo mobilizuoti visi rajono gyventojai. Kokias prieš­
gaisrines priemones gavo afrikiečiai iš baltųjų rančo valdytojų? Kirvius
ir kastuvus. Su jais negrai galėjo kovoti tik prieš išsiliejančius liepsnos
upokšnius, bet buvo bejėgiai sustabdyti ugnies siautulį.
Dieną ir naktį truko kova su ugnimi. Nebuvo galima palikti nė vienos
rusenančios šakelės, iš jos gaisras užsipliekstų nauja jėga.
Trys milijonai akrų turtingų ganyklų virto pilku pelenynu, žuvo tūks­
tančiai galvijų ir daugybė laukinių gyvūnų.
 ŽUVIS KVĖPUOJA...
UODEGA
Šios žuvelės (Periophthalmus) va­
dinamos „aplink matančiomis" arba,
dažniausiai, dumbliniais šokliais. Jų
akys iškilusios aukštai virš galvos ir
gali sukiotis, panašiai kaip telesko­
pas, į visas puses. Šokliai gali gy­
venti tiek vandeny, tiek sausumoje.
Visoje tropikų zonoje tarp man-
grovinių sąžalynų galima stebėti,
kaip šios žuvelės vikriai šliaužioja
po dumbliną krantą, atsispirdamos
savo krūtininiais pelekais. Jos šoki­
nėja nuo akmens ant akmens ir, vy-
damosios vabzdžius bei moliuskus,
užkopia ant kyšančių iš vandens
šaknų.
Kuo gi kvėpuoja šie jdomūs gyvū­
nai? Kvėpavimui jiems reikalingas
vandens deguonis. Kad sausumoje
neužtrokštų, šios žuvelės, iššliaužda-
mos iš vandens, uždarose žiaunų ert­
mėse sukaupia vandens atsargą, ku­
rios pakanka ilgokai kvėpuoti. Kai
tik deguonies atsarga baigiasi, šok­
liai leidžiasi naujos vandens porcijos
pasiimti.
Dar viena savybė: žuvelės-šokliai
tarytum prie vandens pririštos uode­
ga. Mat žuvelės uodegos srities odo­
je gausu specialių kraujagyslių, ku­
rios ima deguonį tiesiog iš vandens.
Vadinasi, iš tikrųjų šios žuvys „kvė­
puoja uodega"!
Šoklių gyvenime yra ir daugiau
įdomių reiškinių. Pavyzdžiui, ikre­
lius jie deda į siaurus urvelius ne­
toli kranto, ir kiekvieną tokį urvelį
saugo suaugusi žuvis; gąsdindama
priešus, ji plačiai išžioja burną, at­
skirais atvejais skleidžia fosforescuo-
jančią šviesą. Išgąsdintos žuvelės
staigiai neria į vandenį ir, sudrums-
tusios dumblą, lengvai pasislepia po
tokia uždanga.

AR REIKALINGI KELIAI
KALIMANTANE?
Jungtinės Didžiosios Britanijos ka­
ralystės ir Šiaurės Airijos plotas tik­
tai penktadaliu didesnis už Kaliman-
tano (Borneo) salos šiaurėje esančių
britų kolonijų plotą, tuo tarpu kelių
su tvirta danga ilgis metropolijoje
du šimtus kartų didesnis už plentų
ilgį šiose kolonijose.
POLICININKO LAZDELE Vienintelis plentas Brunėjuje nu­
Streikai ir demonstracijos baugina anglų policiją. Kad ji galėtų dar tiestas į naftos verslovių rajoną, iš
greičiau įsikišti kovon prieš demonstrantus, policininkai apginkluojami nau­ kurio angliškieji kolonizatoriai kas­
jo tipo lazdelėmis, kuriose įmontuotas mažas tranzistorinis siųstuvėlis su met gauna milijonus svarų sterlingų
signalizavimo generatoriumi ir atitinkamais maitinimo šaltiniais. Pakanka pelno. Rajonų gilumoje visiškai nėra
tik paspausti mygtuką lazdelės gale, ir policijos nuovadoje suskamba aliar-
minis skambutis. kelių. Kroviniai čia pergabenami
ant nešikų nugarų. Vietinio nešiko
Sl i a u z i a n č i o j i m ir t is dienos darbas apmokamas druskos
sauja ar keliomis smulkiomis mone­
Si baisi nelaimė prasidėjo tais metais, kai vergų pirkliai pardavinėjo tomis.
Afrikos kaimuose pagrobtus negrus ispanų ir prancūzų plantatoriams. Ver­ Lietaus laikotarpiu vanduo už­
gai bėgo į miškus, ten telkėsi į būrius. „Negrų medžioklės" nedavė pagei­
daujamų vaisių. Dažnai jos baigdavosi baltųjų persikėlėlių pralaimėjimais. tvindo daugelį kilometrų tarpukal­
Ir štai tada vergvaldžiai ėmėsi šio baisaus ginklo. Iš Brazilijos į Martini- nių žemumų. Tada susisiekimas tarp
kės salą buvo atvežta trikampiagalvių partija ir paleista j mišką. kaimų ir nuošalių Saravako rajonų
Trikampiagalviai — rankos storumo, nuo pusantro iki pustrečio metro palaikomas trapiais bambuko tiltais,
ilgio nuodingos gyvatės. Šviesiai rudas jų kūnas nepastebimas pelkių brūz­ nutiestais nuo kalvos į kalvą, arba
gynuose. Trikampiagalvis šliaužia lengvai ir tykiai, gelia žaibiškai. Užnuo­ tiesiog prikabintais prie medžių ka­
dyta vieta sutinsta, tampa violetinė. Sutinimas greitai išplinta po visą kūną. mienų.
Žmogų ima tampyti konvulsijos, paskui jis apsnūsta. Įgeltasis tegyvena
valandą.
Šimtai negrų bėglių žuvo pelkėtuose miškuose. Bet greitai plantatorių
ginklas atsisuko į juos pačius. Gyvatės greitai dauginosi Po kurio laiko
plantacijos ir net namai knibždėte knibždėjo gyvačių.
Per trejus metus-—nuo 1822 iki 1825 m.—nuo gyvačių Įgėlimų For-
de-Franso miesto rajone mirė du tūkstančiai žmonių. Nelaimė siaubingai
augo.
1831 m. į salą buvo atvežta mangusčių. Tačiau karingieji žvėriukai,
sėkmingai Indijoje išnaikinę nuodingąsias gyvates, nepanoro galynėtis su
trikampiagalviais. Paaiškėjo, kad mangustės neatsparios Amerikos angies
nuodams. Alkani žvėriukai užpuolė vištas ir kitus naminius gyvulius. Tada
buvo pamėginta pasikviesti pagalbon kitą gyvačių ryjiką —Afrikos paukš­
tį sekretorių su ilgomis kojomis ir tvirtu snapu. Bet ir paukštis sekretorius
pasitenkino driežais ir varlėmis.
Netekę vilties, kolonistai degino ištisus miškų masyvus, uždegdavo net
nuosavas plantacijas. Daugelis jų paliko salą ir persikėlė gyventi į žemyną.
Vieną, žmonių atsineštą, nelaimę pagaliau susilpnino kita, stichinė, ne­
laimė. Išsiveržė Mon-Pele ugnikalnis. Lava padengė du trečdalius salos ir
pražudė daugybę gyvačių. Tačiau dar ir dabar sala nėra visiškai išvalyta
nuo trikampiagalvių. Ir Martinikės problema tebėra neišspręsta.

47
 UNIVERSALUS ŠVENTASIS
(Žr. šio nr. 33—35 psl. str. „Pranciškonai Lietuvoje")
Buržuaziniais metais pranciškonai išsijuosę platino tikėjimą
į „šventojo” Antano stebuklus. „Šventasis", pasirodo, gydė visas
ilgas, taisė laikrodžius, gaudė vagis, sudrausdavo chuliganus
ir t t. Štai kelios ištraukos iš vienuolių laikraščio „Šv. Pranciš­
kaus varpelis". Startas į naują e r ą .................... 1
Didžiausias žygdarbis . . . . 2
VISŲ LIGŲ GYDYTOJAS P. Vasinauskas — Mokslas ir
ž e m d irb y s...............................3
V. Statulevičius — Matematika —
Kretinga. Vos 20 metų teturiu, o taip pavojingai susirgau, kad nepaprastos ateities mokslas 5
gydytojas nuleido rankas ir pasakė: „.. .ruoškis žmogau į amži­ B. Plavinas —Vibracija — prie­
nybę". Ne taip jau lengva,— mąsčiau, daktarui rodydama kišenėje šas ir draugas.......................... 9
špygą,—aš kreipsiuosi į tikrąjį gydytoją... tiesiau rankas J. Gašlūnas — Žuvys naujuo­
į šv. Antaną, užmigau ir atbudusi jaučiausi geresnė, netrukus vi­ siuose baseinuose.....................11
sai išgijau. Nem. Aukš. (1933 m. 11 nr.). A. Vaitilavičius — Darbas ir
Salakas. Sirgau vėžio liga. Nuliūdusi šaukiausi šv. Antano pa­ sv e ik a ta ................................. 12
galbos: atlaikiau noveną, paaukavau trims mišioms ir pasižadėjau A. Gaigalas —Klaipėdoje nukri­
paskelbti „Šv. Pranciškaus varpelyje”. Ačiū šv. Antanui —pasvei­ to m eteoritas......................... 14
kau. D. M. Vapšytė (1932 m. 4 nr.).
Kretinga. Sunkiai sirgau gerklės liga. Buvau daug kartų pas L Čibirienė —Tausokime akis 15
gydytojus —negelbėjo. Pažadėjau paskelbti „Varpelyje" ir paau­ A. Juška —Žemės sesuo . . . 17
koti 10 litų. Tuojau pagijau. Montvidienė (1935 m. 4 nr.). P. Rakauskas — Vabzdžiai-ste-
bukladariai.............................20
LAIKRODININKAS B. Aušrys ■—Pagaminta Lietu­
vos T S R ................................. 22
Vieną dieną būtinam reikalui pasiskolinau laikroduką. Keliu J. Minkevičius — Gamtos formų
einant pasukau ir laikrodukas sustojo... pinigų pataisymui netu­ atspindžiai architektūroje . . 24
rėjau. Sukalbėjau vieną poterių į šv. Antaną. Paėmus laikroduką
dar nieko jam nedarius išgirdau einant Šv. Antano draugijos na­ D. Levinas —„Juodosios Afri­
rys (1929 m. 1 nr.). kos” švyturys.........................27
E. Meištas —Vilniuje statomas
POLICININKAS planetariumas.........................30
J. Sideravičius — Pranciškonai
Kretinga, Būdvyčių k. Pavogė karvę. Savininkas Pr. Beniūšis Lietuvoje .............................33
šv. Antanui padarė įžadus: jei suras karvę, užprenumeruoti Atsakymai į klausimus . . . 36
„Šv. Pranciškaus varpelį". Karvę ir vagį surado už 18 km. Vagis Mokslo ir technikos naujienos 40
atiduotas į policijos rankas. (1930 m. 2 nr.).
Įvairenybės................................. 45
„VEDYBINIAI SKELBIMAI" Pirmame viršelio puslapyje — Pir­
Arškainiai. Turėjau baisių pagundų prieš skaistybę. Negalė­ masis pasaulyje lakūnas-kosmonau-
dama nė maldoje rasti ramybės, kreipiausi j šv. Antaną ir paža­ tas Tarybų Sąjungos Didvyris majo­
dėjau 10 litų. Buvau išklausyta. Siunčiu auką. P. G. (1936 m. ras Jurijus Gagarinas.
10 nr.) Trečiame viršelio puslapyje —
Mažeikiai. Mane, merginą, užpuolė toks nedorėlis ir norėjo Lietuvos TSR Politinių ir mokslinių
atimti nekaltumą, žmonių negalėjau prisišaukti. Šaukiausi šv. Anta­ žinių skleidimo draugijos V suvažia­
no pagalbos, ir užpuolikas momentu nuo manęs atstojo ir atsiprašė. vimas.
Metalija Kaziuienytė, (1935 m. 7—8 nr.) Ketvirtame viršelio puslapyje —
Į Venerą.
Dali. P. Rauduvė.

Redakcinė kolegija: K. Jankevičius (vyriausiasis redaktorius), K. Baršauskas, J. Bulavas, J. Dagys, M. Grego-

rauskas, T. Ivanauskas, A. Jucys, J. Kubilius, V. Lašas, J. Matulis, E. Meškauskas, A. Novodvorskls, J. Pauliuko-
nis, P. Slavėnas, K. Sideravičius (vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas), S. Tarvydas, S. Vabalevičius, J. Žiugžda.
Dail. G. Marengolcas. Redakcijos adresas: Vilnius, P. Cvirkos 1. Tel. 6-62-25. Rankraščiai negrąžinami. Kaina 30 kp.
Pasirašyta spausdinti 1961. V. 4. LV 05378. «MoKcjiac up rHBHHHMac» («HayKa h >KH3Hb»). Ha jmtobckom H3biKe
Tiražas 37.190 egz. Rinko ir spaudė Valstybinė spaustuvė „Vaizdas", Vilnius, Strazdelio g. Nr. 1. Užs. Nr. 1203.
LIETUVOS TSR POLI TI NI Ų
IR M O K S L I N I Ų ŽINIŲ
S K L E ID IM O DRAUGIJOS
V SUVAŽIAVIMAS
Į L ie tu v o s T S R P o litin ių i r m o k s lin ių ž in ių s k le id im o d r a u g ij o s V s u ­
v a ž i a v i m ą , į v y k u s į b a l a n d ž i o 1 1 — 12 d i e n o m i s V i l n i u j e , a t v y k o 3 0 0 d e l e ­
g a tų . T a i m o k s lo d a r b u o to ja i, m o k y to ja i, in ž in ie r ia i ir te c h n ik a i, ž e m ė s
ū k io s p e c ia lis ta i, g a m y b o s p ir m ū n a i ir r a c io n a liz a to r ia i. S u v a ž ia v im o d a r ­
b e d a ly v a v o p a r tijo s ir v y r ia u s y b ė s v a d o v a i, a ts a k in g i d a r b u o to ja i.
P r a d e d a n t s u v a ž ia v im o d a r b ą , L K P C K s k y r ia u s v e d ė ja s d rg . B a rk a u s ­
k a s p e r s k a it ė L ie tu v o s K o m u n is tų P a r tijo s C e n tr o K o m ite to s v e ik in im o
la iš k ą .
P ra n e š im ą a p ie D r a u g ijo s a tlik tą d a r b ą p e r a ta s k a itin į la ik o ta r p į, p r a ­
ė ju s į p o IV s u v a ž ia v im o , p a d a r ė D r a u g ijo s v a ld y b o s p ir m in in k a s a k a d e m i­
k a s J . M a tu lis . P r a n e š ė ja s p a ž y m ė jo , k a d p e r t r e j u s p r a ė ju s iu s m e tu s
p a s k a itin in k ų - v is u o m e n in in k ų g r e to s p a d id ė jo n a u ja is g a b ia is le k to ria is .
D r a u g i j o j e 1 9 6 1 . I V . 1 b u v o 15 8 5 3 n a r i a i . P e r a t a s k a i t i n į l a i k o t a r p į j i e
p e r s k a i t ė 1 9 5 8 4 8 p a s k a i t a s . J ų k l a u s ė s i 13 m ln . ž m o n i ų . I š l e i s t a d a u g i a u
k a ip 300 p a v a d in im ų p a s k a itų ir b r o š iū r ų b e n d r u 400 tū k s t. e g z e m p lio rių
tira ž u .
A p ie r e v iz ijo s k o m is ijo s d a r b ą p r a n e š ė p ro f. D . B u d ry s . D is k u s ijo s e
d ė l p ra n e š im ų d a ly v a v o D ra u g ijo s P a n e v ė ž io s k y r ia u s p irm in in k a s
V . K u z m a , Š ia u lių m ie s to s k y r i a u s p ir m in in k a s K . Ž u k a u s k a s , V iln ia u s
V . K a p s u k o v a r d o u n i v e r s it e to d ė s t y to j a s K . M a č iu lis , V is a s ą ju n g in ė s P o ­
litin ių ir m o k s lin ių ž in ių s k le id im o d r a u g ijo s v a ld y b o s a ts to v a s N . C h le b -
n ik o v a s , Ž e m ė s ū k io m in is tr a s V . V a z a lin s k a s , L L K JS C e n tr o K o m ite to
s e k r e t o r i u s V . M o r k ū n a s , „ T i e s o s " l a i k r a š č i o r e d a k t o r i u s G . Z im a n a s . S u ­
v a ž ia v im e p a s a k ė k a lb ą L K P C e n tr o K o m ite to s e k r e to r iu s V . N iu n k a .
A n tr ą ją d ie n ą s u v a ž ia v im o d a rb a s k e le tą k a r tų b u v o n u tr a u k ta s
T A S S 'o p r a n e š i m a m s i š k l a u s y t i a p i e p i r m ą j į ž m o g a u s s k r i d i m ą į k o s m o s ą .
A u d r in g a is p lo jim a is s u v a ž ia v im o d e le g a ta i p riė m ė s v e ik in im o te le g r a m ą
p ilo tu i-k o s m o n a u tu i m a jo r u i J . G a g a rin u i.
S u v a ž i a v i m a s p r i ė m ė s v e i k i n i m o l a i š k ų T S K P C K p r e z i d i u m u i i r L ie ­
tu v o s K P C e n tr o K o m ite tu i te k s tu s .
P o d is k u s ijų b u v o p riim ti n u ta rim a i.
S u v a ž ia v im a s L ie tu v o s T S R P o litin ių i r m o k s lin ių ž in ių s k e id im o
d ra u g ijo s d a rb ą įv e r tin o p a te n k in a m a i.
I š r in k ta n a u ja D r a u g ijo s v a ld y b a ir r e v iz ijo s k o m is ija , o ta ip p a t d e ­
le g a ta i į V is a s ą ju n g in į P o litin ių ir m o k s lin ių ž in ių s k le id im o d r a u g ijo s
IV s u v a ž ia v im ą .
L ie tu v o s T S R P o litin ių ir m o k s lin ių ž in ių s k le id im o d r a u g ij o s v a ld y ­
b a s a v o p ir m a ja m e p le n u m e a p s v a r s tė o r g a n iz a c in iu s k la u s im u s ir iš rin k o
n a u ją 22 ž m o n ių v a ld y b o s p re z id iu m ą . Į p re z id iu m ą iš r in k ti: p ro f. K. B a r­
š a u s k a s , S. B is tric k a s , p r o f . K . D a u k š a s , d o c . P. G ir d z ija u s k ie n ė , A . J a b l o n s ­
k i s , V . J a k e l a i t i s , J . K a v a l i a u s k a s , d o c . V . K u z m in s k is , d o c . M . L o la ,
p r o f . J . M a t u l i s , e k o n . m . k a n d . K . M e š k a u s k a s , A . P r a n s k a i t y t ė , S . R a v in s -
k a s , K . S i d e r a v i č i u s , R . S k a i s g i r i s , p r o f . P . S l a v ė n a s , A . Š i m a n a s , S . Š im k u s ,
V . V a z a lin s k a s , G . Ž a liu k a s , te is . m . k a n d . J . Ž ė r u o lis ir J . Z ib u r k u s .
V a ld y b o s p ir m in in k u v ė l iš r in k ta s L ie tu v o s T S R M o k s lų a k a d e m ijo s
p r e z i d e n t a s a k a d e m ik a s J . M a tu lis , p ir m in in k o p a v a d u o t o j a i s — p r o f e s o ­
r i u s K . B a r š a u s k a s , e k o n o m i k o s m o k s l ų k a n d i d a t a s K . M e š k a u s k a s ir
R. S k a is g ir is ; a ts a k i n g u o j u s e k r e to r iu m i — G . Ž a liu k a s .