Professional Documents
Culture Documents
skolaSi
maswavleblis wigni
I-IX klasebi
saxelmZRvaneloze muSaobdnen:
„garemosdacviTi ganaTleba skolaSi“ damxmare resursia im sag-
rusudan TevzaZe _ geografiis eqsperti, erovnuli saswavlo gegmebis departamenti, saqarT- nobrivi disciplinebisTvis, romlebic skolaSi da sxva saganma-
velos ganaTlebisa da mecnierebis saministro
naTleblo dawesebulebebSi garemosdacviTi sakiTxebis swavle-
manana beriZe _ borjomis # 6 sajaro skolis biologiis maswavlebeli basa da cnobierebis amaRlebas emsaxureba.
TinaTin ugrexeliZe _ borjomis # 6 sajaro skolis biologiis maswavlebeli
recenzentebi:
F I NLA
IN .
M
ND
F OR
.FI
ڊڛڗڕڎښڊڌڛڗڔڎڏڑښڊڞڊڛ
ڛڒڋڎڛښڝڛڎښڒڏڒښڋڎږڝڋڊڍ ULKOASIAINMINISTERIO
Empowered lives.
ڗښڜڛڒږڒڕڊڛڛڒڏڣڊڍ UTRIKESMINISTERIET Resilient nations.
winamdebare saxelmZRvanelo Seiqmna gaeros ganviTarebis programis (UNDP) da fineTis mTavrobis mxarda-
WeriT, saqarTvelos garemosa da bunebrivi resursebis dacvis saministrosa da saqarTvelos ganaTlebisa
da mecnierebis saministrosTan TanamSromlobiT.
Tbilisi 2013
sarCevi w i n a s i t yv
wi yvaoba
winasityvaoba
Tanamedrove msoflioSi, globaluri ekologiuri cvlilebebis, bunebrivi katastrofe-
mokled wignis struqturis Sesaxeb ................................................................................. 5 bis gaxSirebis da Tanmdevi masStaburi materialuri Tu adamianuri danakargebis fonze,
mniSvnelovnad gaizarda moTxovna garemosdacviT ganaTlebasa da garemosdacviTi cno-
Sesavali bierebis amaRlebaze.
garemosdacviTi ganaTlebis istoria ...................................................................................6 winamdebare saxelmZRvanelo momzadebulia skolis maswavlebelTaTvis, raTa maT gau-
garemo da garemos dacva ...........................................................................................................9 advilos garemosdacviTi ganaTlebis danergva skolaSi, rogorc akademiuri saaTis, ise
garemos degradacia, rogorc globaluri problema ......................................................10
klasgareSe muSaobis dros eko-klubebSi, sadac moswavleebi SeZleben garemoze dakvir-
saqarTvelos bunebrivi garemos zogadi daxasiaTeba ......................................................18
vebas, kvlevebis Catarebas, sufTa da usafrTxo garemos dacvas, saWiro informaciis
saqarTvelos ZiriTadi garemosdacviTi sakiTxebi ..........................................................21 mopovebas da miRebuli codnis cxovrebaSi gamoyenebas. saxelmZRvanelo agreTve gamo-
adgebaT umaRlesi saswavleblebis pedagogebsa da studentebs, romelTa saqmianobac da-
wyali ................................................................................................................................................21 kavSirebulia garemos dacvis, bunebrivi resursebis mdgradi marTvisa da garemosdacvi-
atmosferuli haeri ....................................................................................................................23 Ti ganaTlebis sakiTxebTan.
narCeni da qimiuri nivTierebebi .............................................................................................24
biomravalferovneba, daculi teritoriebi, tyiTsargebloba ....................................25 maswavleblis wignSi warmodgenilia garemosdacviTi mTavari sakiTxebi da problemebi.
klimatis cvlileba da saadaptacio RonisZiebebi ............................................................26 SesavalSi da danarTebSi mocemuli informacia moswavleebs daexmareba meore da mesame
TavebSi dasaxuli Sedegebis miRwevaSi da amocanebis SesrulebaSi, problemebis wvdomaSi
Tavi 1 _ interaqtiuri swavlebis meTodebi ...........................................29 da saWiro unar-Cvevebis gamomuSavebaSi. wignSi mocemuli rekomendaciebi Seesabameba cod-
nis im standarts, romelsac moswavle unda akmayofilebdes swavlis procesSi.
mini-leqcia ....................................................................................................................................29
sakiTxis ganxilva, igive dikusia .............................................................................................30 niSandoblivia, rom maswavleblis wigni moamzades borjomis municipalitetis skolebis
SemecnebiTi daTvaliereba, igive eqskursia ........................................................................32 maswavleblebma, ganaTlebis saministros warmomadgenlis, qalbaton rusudan TevzaZis
gonebrivi ieriSi ..........................................................................................................................34 xelmZRvanelobiT, romelic, rogorc sagnobrivi eqsperti, aqtiurad iyo CarTuli sa-
sakiTxis, ideis, proeqtis wardgena anu prezentacia .......................................................34 xelmZRvanelos Seqmnis procesSi. unda aRiniSnos garemosa da bunebrivi resursebis dacvis
drama _ roluri TamaSi ..............................................................................................................35 saministros, ilias universitetisa da sxva eqspertebis monawileoba.
sokratuli meTodi .....................................................................................................................37
keTebiT swavleba .........................................................................................................................37 saxelmZRvanelo momzadda garemosa da bunebrivi resursebis dacvis saministros stra-
TvalsaCinoebaze muSaobis meTodi ........................................................................................38 tegiis: „garemosdacviTi ganaTleba mdgradi ganviTarebisTvis: saqarTvelos 2012-14 ww
teqstze muSaoba ..........................................................................................................................38 erovnuli strategia da samoqmedo gegma“ ganxorcielebis mxardasaWerad.
proeqti ..........................................................................................................................................39
T-diagrama ......................................................................................................................................40 mokled wignis struqturis Sesaxeb
sxvadasxva interaqtiuri meTodis dros klasis organizebis zogierTi forma ......40
SesavalSi mokled aris gadmocemuli garemosdacviTi ganaTlebis istoria, ganmartebu-
Tavi 2 _ dawyebiTi safexuri (I-VI klasebi) ...............................................42 lia ra aris garemos dacva, ra globaluri garemosdacviTi problemebis winaSe dgas dRes
msoflio, saqarTvelos bunebriv garemosa da ZiriTadi garemosdacviTi sirTuleebis
Tavi 3 _ sabazo safexuri (VI I-IX klasebi) ...................................................60 Sesaxeb.
danarTebi .................................................................................................................89 pirvel TavSi ganmartebulia interaqtiuli swavlebis meTodebi, romlebic gamoadgebaT
maswavleblebs da moswavleebs swavlebis procesSi, rogorc akademiuri saaTis dros,
1. geografiuli obieqtebi da RirsesaniSnaobebi regionebis
aseve eko-klubebSi klasgareSe muSaobisas.
da raionebis mixedviT ...........................................................................................89
2. saqarTvelos daculi teritoriebis kategoriebi, farTobebi ....................92 meore da mesame ZiriTadi Tavebi efuZneba arsebul erovnul saswavlo gegmas da Seesa-
3. resursebi ................................................................................................................95 bameba sagnobriv standartebs. am TavebSi gansazRvrulia, ra Sedegebs unda miaRwios mos-
4. sakiTxavi literatura .......................................................................................... 96 wavlem dawyebiT da sabazo safexurebze. TiToeuli Sedegis miRwevis Sesafaseblad mo-
5. gamoyenebuli literatura ................................................................................. 96 cemulia ramdenime sazomi (indikatori) da qmedebebi (aqtivobebi), romelic saWiroa am
6. leqsikoni ................................................................................................................ 97 Sedegebis misaRwevad.
4 5
wignis bolos mocemulia leqsikoni, anu sityvaTa ganmarteba da gamoyenebuli litera- adamianis mier am pesticidebis gamoyenebis mizani4. reCel karsonis wignma rezonansi
turis sia. gamoiwvia sazogadoebaSi. prezidentma jon kenedim mrCevelTa samecniero sabWos wignSi
wamoWrili sakiTxebis Seswavla daavala. sabWom daadastura reiCel karsonis daskvnebi,
danarTebSi Tavmoyrilia resursebi garemosdacviTi ganaTlebisa da cnobierebis amaR- ris Sedegadac ddt ufro mkacri saxelmwifo kontrolis qveS moeqca da sabolood, misi
lebisTvis, damatebiT sakiTxavi literatura. gamoyeneba aikrZala. problemis aRiarebam samcdaaTian wlebSi bevri industriuli qveyana
aiZula, aekrZalaT ddt-sa da qimiuri SemadgenlobiT msgavsi nivTierebebis gamoyeneba.
dakanonda TamaSis axali wesebi, romlis Tanaxmadac sxvadaxva qimiuri nivTierebis mavne
Sesavali zegavlenis Sesaxeb mtkicebis tvirTma pesticidebis momxmareblidan mwarmoeblebze
gadainacvla; anu mwarmoebeli valdebulia amtkicos, rom misi produqcia usafrTxoa da
garemosdacviTi ganaTleba _ istoria ara momxmarebeli, rom is SesaZloa dazaraldes.
garemosdacviTi ganaTlebis ideebis fuZemdeblebad frangi filosofosi da ganmanaTle- msoflios mowinave qveynebSi TandaTan Camoyalibda sazogadoebrivi azri garemosdac-
beli Jan-Jak ruso da Sveicarieli naturalisti, Jan lui rodolfo agasizi iTvlebian. viTi ganaTlebis SemoRebis aucileblobis Sesaxeb. garemosdacviTi problemebis Sesa-
garemosdacviTi moZraobisa da garemosdacviTi ganaTlebis Tanamedrove koncefciebis xeb cnobierebis amaRlebis mizniT, 1970 wels aSS-s senatoris, geilord nelsonis ini-
Camoyalibebaze didi gavlena moaxdina me-20 saukuneSi momxdarma anTropogenulma eko- ciativiT daarsda „dedamiwis dRe“, romelic 22 aprils aRiniSna5. Tavidan „dedamiwis
logiurma katastrofebma, aseve sxvadaxva ekonomikurma da politikurma movlenebma, dRe“ mxolod aSS-Si aRiniSneboda, Tumca, 1990 wlidan saerTaSoriso masStabi miiRo da
romlebmac sazogadoebaSi socialuri protestis muxtis gaRvivebas Seuwyo xeli. maga- axla 170-ze met qveyanaSi aRiniSneba (maT Soris saqarTveloSi). mogvianebiT, prezident
liTad, aseTi iyo „didi depresiisa“1 da `mtvriani qvabis~2 saxeliT cnobili movlenebi, niqsonis iniciativiT, aSS-Si miiRes nacionaluri ganaTlebis aqti, romelic gulisxmob-
romelsac adgili hqonda aSS-sa da kanadaSi me-20 saukunis 30–ian wlebSi. Tanamedrove da saswavlo programebSi garemosdacviTi ganaTlebis sakiTxebis Setanas; xolo 1971 wels
garemosdacviTi Sexedulebebis Camoyalibebaze udidesi roli iTamaSa am periodis moR- Camoyalibda garemosdacviTi ganaTlebis erovnuli asociacia (amJamad Crdilo amerikis
garemosdacviTi ganaTlebis asociacia ewodeba).
vawem, aldo leopoldma (1887-1948). is iyo amerikeli mwerali, mecnieri, ekologi, met-
yeve da garemos damcveli, viskonsinis universitetis profesori. aldo leopoldi iyo amave periodSi, garemosdacviTi ganaTlebis popularizaciiis kampania aSS-s farglebs
bunebrivi resursebis gamoyenebis Sesaxeb mecnierebis erT-erTi fuZemdebeli. is gani- gascda da saerTaSoriso masStabi miiRo. gaeros ganaTlebis, mecnierebisa da kulturis
xilavda veluri bunebis marTvas, rogorc bunebis mravalferovnebis aRdgenisa da Se- organizaciisa (UNESCO) da gaeros garemosdacviTi programis (UNEP) egidiT, gasuli sa-
narCunebis saSualebas; cdilobda garemosdacviTi eTikis normebis damkvidrebas buneb- ukunis 70-ian wlebSi Catarda sami mniSvnelovani saerTaSoriso forumi, romlebzec mi-
rivi resursebis gamoyenebisas. aldo leopoldi gardaicvala 1948 wels gulis SeteviT, iRes am sferos fuZemdebeli dokumentebi: 1972 wlis ivnisSi stokholmSi miiRes „dek-
rodesac mezobel fermaSi xanZris CaqrobaSi monawileobda. misi yvelaze cnobili wigni laracia adamianis garemos Sesaxeb“6, daarsda gaeros garemosdacviTi programa (UNEP); 1975
— A Sand County Almanac, romelic msoflio bestselerad iqca, misi sikvdilis mere, 1949 wlis 13-22 oqtombers belgradSi Catarda saerTaSoriso samuSao Sexvedra, romelmac mi-
iRo belgradis qartia. qartiam, stokholmis deklaraciaze dayrdnobiT, daazusta gare-
wels gamovida3.
mosdacviTi ganaTlebis programebis miznebi, amocanebi da saxelmZRvanelo proncipebi.
garemosdacviT moZraobas xeli Seuwyo iseTma movlenebma, rogoricaa samoqalaqo ufle-
1977 wlis 14-26 oqtombers TbilisSi, gaeros ganaTlebis, mecnierebisa da kulturis
bebisaTvis brZola, vietnamis omi, `civi omi~, romlebic dapirispirebis mizezi gaxda
organizaciisa (UNESCO) da gaeros garemosdacviTi programis (UNEP) organizebiT, Sed-
amerikis sazogadoebaSi. ufro metma adamianma daiwyo fiqri radiaciuli narCenebiTa da ga pirveli samTavrobaTaSoriso konferencia, romelmac SeimuSava `Tbilisis dekla-
pesticidebiT dabinZurebaze, haeris sisufTaveze. didi gavlena iqonia sazogadoebrivi racia garemosdacviTi ganaTlebis Sesaxeb.~ dRemde iTvleba, rom msoflioSi garemos-
azris Camoyalibebaze reiCel karsonis wignis `mdumare wyaroebi~ gamoqveynebam. wigni dacviTi ganaTlebis Sesaxeb Tanamedrove Sexedulebebs TbilisSi Caeyara safuZveli.
mogviTxrobs, Tu ra safrTxes warmoadgens mcenareebis Sesawamlad da mwerebisagan Ta- Tbilisis deklaraciaSi daixvewa is sakiTxebi, romlebic mocemuli iyo stokholmis dek-
vis dacvis mizniT pesticidebis ukontrolo gamoyeneba; aRwerilia procesi, romlis laraciaSi da belgradis qartiaSi. Tbilisis deklaraciiT ganisazRvra, rom garemos-
drosac ddt (diqlor-difenil-triqloroeTani), anu igive „dusti“ da sxva pesticidebi dacviT ganaTlebas Zalze didi roli akisria globaluri garemos dacvasa da gaumjo-
xvdeba kvebiT jaWvSi da anadgurebs im cxovelebsac, romlebzec zianis miyeneba ar iyo besebaSi. konferenciaze ganisazRvra garemosdacviTi ganaTlebis roli, amocanebi da
1 4
didi depresia — industriuli qveynebis istoriaSi yvelaze masStaburi ekonomikuri vardna. gamowveuli damtkicda, rom ddt ar iSleboda; is xvdeboda wyalSi, niadagSi da Semdeg sxvadasxva organizmebSi. frin-
iyo aSS-s federaluri rezervis mier wlebis ganmavlobaSi gatarebuli mcdari monetaruli politikiT velebs, romlebic mwerebiTa da TevziT ikvebebodnen, gadaSenebis safrTxe daemuqraT, vinaidan pesticidebi
xels uSlida kvercxis naWuWSi kalcumis dagrovebas. kvercxis naWuWi imdenad Txeli iyo, rom Canasaxis ga-
2
inglisurad — Dust Bow — katastrofuli mtvriani qariSxlebis seria, romelic moxda aSS-sa da kanadaSi mosaCekad mjdari frinvelis simZimes ver uZlebda.
1930-1940 wlebSi, romlis mizezi iyo rogorc anTropogenuli (eqstensiuri soflis meurneoba, niadagis
degradacia), ise bunebrivi (gvalva) faqtorebi. termini _ eqstensiuri soflis meurneoba, gamoiyeneba ro- aRniSnavs Crdilo naxevarsferoSi gazafxulisa da samxreT naxevarsferoSi Semodgomis dawyebis dRes Stapp,
5
desac soflis meurneobisaTvis xdeba didi farTobebis aTviseba, xarisxobrivi gaumjobesebis gareSe hƩp:// W. et al. (1970, March). The concept of environmental educaƟon. EducaƟon Digest, 35(7), 8-10.
www.scalloway.org.uk/farm6a.htm 6
DeclaraƟon of the United NaƟons Conference on the Human Environment hƩp://www.unep.org/Documents.MulƟlingual/De-
meti informaciisTvis ix. www.aldoleopold.org
3
fault.asp?DocumentID=97&ArƟcleID=1503
6 7
saxelmZRvanelo principebi. deklaraciaSi aRniSnulia: `garemosdacviTi ganaTleba aris tegia da samoqmedo gegma". garemosdacviTi ganaTlebis strategiasa da samoqmedo gegmas,
swavlis procesi, romelic mimarTulia rogorc garemosa da masTan dakavSirebuli ga- romelic SemuSavda saqarTveloSi garemosdacviTi ganaTlebis CarCo-programis Seqmnis
mowvevebis Sesaxeb codnisa da sazogadoebrivi cnobierebis donis amaRlebisken, aseve am mizniT, aqvs globaluri mizanic; strategiis miRebiT saqarTvelo SeuerTda im qveynebis
gamowvevebis gadasaWrelad aucilebeli unarebisa da eqspertuli codnis ganviTarebisken ricxvs, romlebsac ukve aqvT garemosdacviTi ganaTlebis politikuri CarCo da iReben
da xels uwyobs saTanado damokidebulebebis, motivaciis Camoyalibebas, romelic saWi- valdebulebas, imuSaon zogadsakacobrio mniSvnelobis sakiTxebze.
roa informirebuli gadawyvetilebebis misaRebad da pasuxismgeblobiT ganmsWvaluli
am strategiis gegmis ganxorcielebisTvis saqarTvelos garemos dacvis saministro mWid-
qmedebebis gansaxorcieleblad~. garemosdacviTi ganaTlebis Tanamedrove ganmartebebic
rod iTanamSromlebs saqarTvelos ganaTlebisa da mecnierebis saministrosTan, sxva Sesaba-
praqtikulad imeorebs Tbilisis deklaraciis ZiriTad arss.
mis samTavrobo struqturebTan da dainteresebul mxareebTan. strategiis mTavari amocanaa
garemosdacviTi ganaTlebis savaldebulo xasiaTis Sesaxeb moTxovna didi xania Cadebulia saqarTveloSi garemosdacviTi cnobierebis amaRleba da qveynis mdgradi ganviTareba.
Cveni qveynis kanonmdeblobaSi. damoukidebeli saqarTvelos konstituciis miRebis Semdeg
daiwyo erovnuli garemosdacviTi kanonmdeblobis Seqmnac. 1996 wels miRebul iqna kanoni amrigad, gaeros garemosdacviTi programis (UNEP) mier miRebuli ganmartebis mixedviT,
`garemos dacvis Sesaxeb~. am kanonma gansazRvra qveynis ZiriTadi principebi, xelisuflebis romelic Caiwera Tbilisis deklaraciaSi, garemosdacviTi ganaTleba gulisxmobs:
ufleba-movaleobebi garemos dacvis sferoSi, maT Soris garemosdacviTi ganaTlebis garemosa da garemosdacviTi gamowvevebis/problemebis Sesaxeb codnis gaRrmavebas;
sakiTxSi. kerZod, kanonis me-8 muxlis (`ganaTleba garemos dacvis sferoSi~) Tanaxmad,
`sazogadoebriobis garemosdacviTi donis amaRlebisa da specialistebis momzadebis miz-
garemosdacviTi problemebis gadaWrisaTvis aucilebeli unarebisa da eqspertuli
codnis ganviTarebas;
niT garemosdacviTi ganaTlebis erTiani sistema moicavs saganmanaTleblo saswavleblebis,
kadrebis momzadebisa da kvalifikaciis amaRlebis dawesebulebaTa qsels~. amave kanonis moqalaqeobrivi damokidebulebis Camoyalibebas, informirebuli gadawyvetilebe-
me-9 muxli (`garemos dacvis safuZvlebis swavleba~) gansazRvravs, rom `garemosdacviTi bis miRebisa da pasuxismgeblobiT ganmsWvaluli qmedebebis ganxorcielebisTvis.
ganaTlebis erTiani sistema moicavs skolamdeli, dawyebiTi, sabazo, saSualo, profesiuli
garemosdacviTi ganaTlebis saboloo mizans warmoadgens garemosdacviTi Tvalsazri-
da umaRlesi ganaTlebis etapebs~. amave muxlis meore punqti ki saganmanaTleblo dawese-
siT ganaTlebuli moqalaqeebis Camoyalibeba, romelTac esmiT garemosdacviTi prob-
bulebis saswavlo programebs avalebs uzrunvelyos garemos dacvisa da misi resursebis
lemebi da is, Tu ra zegavlenas axdens adamianis qmedeba garemos xarisxze. es codna maT
racionalurad gamoyenebis Sesaxeb savaldebulo codnis minimumis daufleba. saSualo,
unda gamoiyenon informirebuli, kargad dasabuTebuli gadawyvetilebebis misaRebad,
profesiul da umaRles saswavleblebSi gansazRvrulia garemos dacvis marTvis, ekolo-
socialuri da politikuri realobisa da prioritetebis gaTvaliswinebiT.
giisa da garemosdacviTi profilis sxva sagnebis specialuri kursiT swavleba.
8 9
garemo aris dedamiwaze gavrcelebuli yvela cocxali arsebisa da aracocxali sagnis SemTxvevaSi, ganapirobebs kidec, garemosdacviTi kanonmdeblobisa da regulaciebis sim-
erToblioba; adgili, sadac xorcieldeba urTierToba cocxal saxeobaTa Soris. arse- wire da sisuste.
bobs bunebrivi da adamianis ZalisxmeviT Seqmnili garemo. bunebrivi garemo Sedgeba ori
nawilisagan: gaudabnoeba aris miwis degradacia aridul, semiaridul da mSral sub-humidur terito-
riebze. degradacia SesaZloa gamowveuli iyos klimaturi da sxva bunebrivi faqtorebiT,
1. ekologiuri erTeulebi, romlebic adamianis Carevis gareSe funqcionireben, ro- magram adamianis saqmianoba pirdapir zegavlenas axdens am procesze. gaudabnoeba dRes
gorc bunebrivi sistemebi da garkveuli fizikuri sazRvrebi gaaCniaT: mcenareul oba, gacilebiT swrafad mimdinareobs, vidre odesme dedamiwis istoriaSi. Cveulebriv, es
cxovelebi, mikroorganizmebi, niadagi, kldeebi da sxva bunebrivi fenomenebi. xdeba mWidrod dasaxlebul adgilebSi, intensiuri miwaTmoqmedebisa da Zovebis Sede-
2. bunebrivi resursebi da fizikuri fenomenebi, romlebsac, cxadia, sazRvrebi ar gaaC- gad. gaudabnoebis Sedegad mcirdeba (ikargeba) biomravalferovneba, xolo niadagis na-
niaT da ar arian warmoSobili adamianis saqmianobis Sedegad: aseTebia haeri, wyali, yofiereba qveiTdeba. mravalferovani bunebrivi ekosistemebi icvleba erTgvarovaniT
(erTi dominanti saxeobisgan Semdgari). mcenareuli safaris aseTi cvlileba miuTiTebs
klimati, energia, radiacia, eleqtroba, magnituri veli da sxva.
regionSi mimdinare gaudabnoebis procesze. madagaskaris aborigeni mosaxleobis mier
garemos elementebia: flora, fauna, niadagi, wyali, atmosferuli haeri, klimati, land- kunZulis centralur zeganze soflis meurneobis sawarmoeblad gamoiyeneboda e.w. „ga-
Safti, adamianebi, materialuri faseulobebi, kulturuli memkvidreoba da aseve, Camo- Cexvisa da gadawvis“ meTodi (slash-and-burn). gaudabnoebis procesis Sedegad qveynis teri-
Tvlil elementebs Soris urTierTqmedeba. toris 10% sruliad unayofo gaxda. dRes madagaskaris es nawili, da samwuxarod, kidev
araerTi adgili dedamiwaze, mTvaris zedapirs ufro mogvagonebs, vidre dedamiwisTvis
zemoxsenebulidan gamomdinare, kidev ufro gasagebi xdeba „garemos“ kanonismieri gan- damaxasiaTebel landSafts.
marteba: bunebrivi garemosa da adamianis mier saxecvlili (kulturuli) garemos er-
Toblioba, romelic moicavs urTierTdamokidebulebaSi myof cocxal da aracocxal, tyeebis ganadgureba (deforestation) garemos degradaciis erT-erTi yvelaze mZlavri da
SenarCunebul da adamianis mier saxecvlil bunebriv elementebs, bunebriv da anTropo- mzardi komponentia. tyiani masivebis adgils ikavebs utyeo sivrceebi: sarwyavi miwebi,
genul landSaftebs. sasoflo-sameurneo savargulebi, nakafebi (gaCexili tyeebi) da narCenebiT dabinZu-
rebuli poligonebi. tyis safaris ganadgureba SesaZloa gamoiwvios rogorc adamianis
saqmianobam, rogoricaa soflis meurneoba, urbanizacia, aramdgradi satyeo meurneoba,
garemos degradacia, rogorc globaluri problema ukontrolo Zoveba, wiaRisa da navTobis mopoveba, ise bunebrivma kataklizmebma, rogo-
ricaa cunami, tyis xanZrebi, vulkanis amofrqveva, gamyinvareba da gaudabnoeba (es pro-
2004 wels gaerTianebuli erebis organizaciam gamoaqveyna angariSi `ufro usafrTxo cesic adamianis saqmianobiT imarTeba). tyeebis ganadgureba gansakuTrebulad swrafad
msoflio: Cveni saerTo pasuxismgebloba~9. masSi gaanalizebulia kacobriobis winaSe ar- mimdinareobs, rodesac ramdenime faqtori erTdroulad moqmedebs, magaliTad: tyis xan-
sebuli yvela globaluri safrTxe, romelic emuqreba saerTaSoriso uSiSroebasa da mSvi- Zrebi, Cexva da Zoveba (iwvevs aRmonacenis ganadgurebas da xels uSlis bunebriv ganax-
dobas. am dokumentSi naCvenebia, rom Cven vcxovrobT iseT epoqaSi, sadac yvela safr- lebas). sxvadasxva ekologiurma da biogeografiulma faqtorma SesaZloa, kidev ufro
Txe mWidrodaa erTmaneTTan dakavSirebuli da mis winaSe Zlierica da sustic erTnairad daamZimos anTropogenuli zemoqmedebis Sedegebi.
ususuria. globaluri safrTxe, romlis aRmofxvrazec msoflio sazogadoebam unda
adamianis mier gamowveuli tyis ganadgurebis Sedegebi SesaZloa ramdenadme Semsubuqdes
izrunos momavali aTwleulebis ganmavlobaSi, 6 jgufad (klasterad) daiyo. maT Soris tyis dacviTi da aRdgeniTi (gaSeneba) RonisZiebebiT; Tumca unda aRiniSnos, rom tyis
erT-erTia garemos degradacia, romelic ganxilulia siRaribesTan da infeqciur daa- xelaxali gaSeneba ver moaxdens biomravalferovnebis danakargis kompensirebas.
vadebebTan kavSirSi.
soflis meurneobis ganviTarebam meqsikaSi, braziliasa da indoneziaSi gamoiwvia mosa-
garemos degradacia SeiZleba ganimartos, rogorc adamianis saqmianobis Sedegad bio- xleobis didi nawilis gadasaxleba tropikuli wvimis tyeebis zonaSi, ramac gazarda tyis
sferosTvis miyenebuli zarali. es xdeba maSin, rodesac adamiani ufro swrafad iTvisebs safaris dakargvis siCqare. 1960-dan 1990 wlamde ganadgurda msoflios tropikuli tyeebis
bunebriv resursebs, vidre bunebas SeuZlia maTi Sevseba-ganaxleba; roca dabinZureba mexuTedi. tropikuli tyeebis eqspluataciis aseTi tempis SenarCunebis SemTxvevaSi, 2090
Seuqcevad, gamousworebel zians ayenebs garemos an roca adamianebi, ekonomikuri gan- wlisaTvis isini mTlianad ganadgurdeba. tropikuli wvimis tyeebis mospoba gaxmaurebuli
viTarebis mizniT, azianeben da anadgureben bunebriv ekosistemebs. garemos degradacia problemaa da saerTaSoriso sazogadoebis yuradRebas ipyrobs. magram dRes tropikuli
SesaZlebelia gamoxatuli iyos mravali formiT. maT Sorisaa (magram mxolod amiT ar mSrali tyeebis ganadgurebis tempi ufro maRalia. es teritoriebi gaCexvisa da gadawvis
Semoifargleba) gaudabnoeba, tyeebis ganadgureba, saxeobaTa gadaSeneba, dabinZureba. meTodiT sufTavdeba tyis safarisagan da gamoiyeneba sameurneo savargulebad. Zlier
garemos degradaciis mTavari gamomwvevi mizezebia: mosaxleobis simravle da mWidro nadgurdeba zomier da Crdilo sartyelSi SemorCenili tyeebic. xeluxlebeli tyeebis
dasaxleba, araswori urbanuli dagegmareba, samrewvelo dabinZureba, narCenebis dag- 75% mdebareobs sam qveyanaSi: ruseTSi, braziliasa da kanadaSi. kanadis tyeebis mxolod 8%
roveba, intensiuri soflis meurneoba, Warbi TevzWera da nadiroba, industrializacia, aris daculi Wrisgan. 50%-ze meti ukve moniSnuli aqvT mosaWrelad satyeo industriaSi
ucxo saxeobebis gavrceleba. am uaryofiTi faqtorebis zegavlenas aZlierebs da xSir momuSave kompaniebs. maT mier gamoiyeneba pirwminda Wris meTodi. erTi piwmindad mosaW-
reli poligonis farTobi SesaZloa, 10 000 heqtars aRematebodes10 .
9
A more secure world: Our shared responsibility. 2004, Report of the High-level Panel on Threats, Challenges and Change, United
NaƟons Department of Public InformaƟon, ExecuƟve summary 9 p. hƩp://www.un.org/secureworld/brochure.pdf 10
www.wri.org
10 11
tyis safaris ganadgureba mravali saxis uaryofiT efeqts axdens garemoze: tyiani iyo mxolod 13 milioni heqtari _ qveynis teritoriis 11,9%. 1990-2005 wlebSi
qveyanam dakarga Tavisi tyeebis 14% _ 2,1 milioni heqtari. yovelwliurad nadgurdeba
tye monawileobs naxSirbadisa da Jangbadis brunvaSi. tyeebi, udidesi mwvane masis ga-
141 000 heqtari tye. amis Sedegad nilosis wylebi niadags mTlianad recxavs da Caaqvs
mo, atmosferoSi airebis Semadgenlobas gansazRvravs, maTi Semcireba ki iwvevs at-
mezobel qveynebSi, sudansa da egvipteSi, sadac miwebi Zalze nayofieria.11
mosferos dabinZurebas.
gaeros soflis meurneobisa da sursaTis organizaciis (FAO) monacemebis mixedviT,
tyis safaris Semcireba aris globaluri daTbobis erT-erTi ganmpirobebeli. xeebi
dResdReobiT xeluxlebeli tyeebi yvelaze swrafad nigeriaSi nadgurdeba. ukanaskneli 5
da sxva mcenareebi fotosinTezis procesSi STanTqaven naxSirs (naxSirbadis oqsidis,
wlis ganmavlobaSi daikarga xeluxlebeli tyeebis naxevarze meti. tyis safaris mospobis
anu naxSirorJangis saxiT). tyeebis ganadgurebisa da dawvis dros, es STanTqmuli na-
mizezebia samrewvelo Wra, soflis meurneoba da SeSis mopoveba (sakvebis mosamzadeblad).
xSiri ukan, atmosferoSi brundeba.
aqve aRsaniSnavia, rom nigeria, navTobisa da gazis mopovebis mixedviT, erT-erTi mowinave
tyeeebi mdidaria biomravalferovnebiT, isini warmoadgenen habitats (sabinadro ga- qveyanaa msoflioSi, amavdroulad, erT-erT uRaribesi qveyanacaa.
remos) gareuli cxovlebis mravali populaciisaTvis. tyeebis ganadgurebisa da deg-
indoneziaSi dReisaTvis SemorCenilia msoflios tropikuli tyeebis 10%. am qveyanaSi yo-
radaciis Sedegad, gadaSenebis safrTxis winaSe dadga cxovelTa uamravi populacia,
araerTi saxeoba ki mTlianad gaqra. velwliurad pirwmindad iWreba daaxloebiT belgiis zomis teritoria. mTavroba saSualebas
aZlevs multi-nacionalur kompaniebs, gaCexon milionobiT heqtari bunebrivi tye, ris
tyeebi da saerTod, mcenareebi monawileoben hidrologiur ciklSi, anu wylis brunvaSi. adgilsac plantaciebi ikavebs. xelisuflebas miaCnia, rom es saWiroa saerTaSoriso valis
xeebi iwovs niadagidan wyals da aorTqlebs foTlebis saSualebiT; fesvebi amcirebs dasafarad da ekonomikis gasaviTareblad. sinamdvileSi, tyis aseTi Cexva dakavSirebulia
Camonadens, xels uwyobs wlis infiltracias, aorTqlebis Sedegad amcirebs niadagis korufciasTan indoneziis xelisuflebis maRal fenebSi da aralegalur WrasTan. sxvadasxva
tenianobas, afxvierebs niadags da xels uwyobs wylis dagrovebas. saerTaSoriso organizaciebis monacemebis mixedviT, indoneziaSi warmoebuli merqnis 88%
tyeebis ganadgurebis Sedegad icvleba (mcirdeba) wylis moculoba zedapiruli wyal- ukanonodaa mopovebuli, maT Soris erovnuli parkebis teritoriaze. ukanonod mopovebuli
satevebisa (nakadulebi, wyaroebi, mdinareebi, tbebi) da miwisqveSa wylebis rezer- merqnis ZiriTadi nawilis qveynidan gatana xdeba malaiziis gavliT12.
vuarebSi, aseve atmosferoSi. amiT izrdeba eroziis siCqare. wyali ufro Znelad mi- aralegaluri Wra farTod gavrcelebuli problemaa, romelic udides zians ayenebs tyis
sawvdomi resursi xdeba rogorc ekosistemebis funqcionirebisaTvis, ise adamianTa ekosistemebs, adgilobriv Temebsa da mwarmoebeli qveynis ekonomikas. aralegaluri
saWiroebisaTvis. tyeebis gaCexva xels uwyobs wyaldidobebs. Wris moculobis dadgena Znelia, Tumca miCneulia, rom yvelaze `cxel wertilebSi~ _
tyis safaris ganadgureba, rogorc wesi, iwvevs niadagis erozias, vinaidan izrdeba amazonis auzSi, samxreT-aRmosavleT aziaSi, centralur afrikaSi, ruseTis federaciaSi,
Camonadenis siCqare da cocxali xeebis fesvebi veRar icavs niadags. tyis Wras Tan ax- moWrili merqnis naxevarze meti ukanonoa. msoflio bankis monacemebiT, braziliis ama-
lavs satyeo gzebis gayvana, mZime teqnikis moZraoba, moTreviTa da dacurebiT mo- zoniaSi warmoebuli Wris 80%, boliviaSi _ 80% da kolumbiaSi _ 42% ukanonoa. 2002 wels
rebis gamozidva, rac kidev ufro aZlierebs niadagis erozias. gansakuTrebiT saSiSia bunebis dacvis msoflio fondis (WWF InternaƟonal) mier afrikaSi Catarebulma kvlevam
tyeebis gaCexva ferdobebze, radgan niadagis erozias mosdevs masStaburi mewyerebi. daadgina ukanono Wris Semdegi maCveneblebi: kameruni _ 50%, ekvatoruli gvinea da ga-
boni _ 70%, liberia _ 80%. msoflio bankis monacemebiT, aralegalurad mopovebuli
CineTSi, loesis zeganze saukuneebis win mTlianad gaiCexa tye. mZlavrma eroziulma pro- merqniT vaWrobis Sedegad, merqnis mwarmoebeli qveynebis ekonomika yovelwliurad 10-
cesebma odesRac tyiani landSafti naxevarudabnod aqcia. swored es naxevarudabno aZ- 15 miliardi evros zarals ganicdis.
levs mdinare xuanxes (Cinurad `yviTeli mdinare~) yviTel fers. mdinaris meore saxeli _
`CineTis ubedureba~, aseve tyeebis gaCexvas ukavSirdeba _ yovelwliurad itboreba mdi- tyiani ekosistemebis ganadgurebas mWidrod ukavSirdeba saxeobaTa gadaSeneba, gare-
naris qveda dinebaSi udidesi farTobi, rasac adamianTa msxverpli da sacxovreblebis mos degradaciis kidev erTi mniSvnelovani komponenti. biologiaSi saxeobaTa gadaSe-
ganadgureba mosdevs. nebaSi igulisxmeba bunebaSi saxeobis an taqsonis arsebobis Sewyveta, rac iwvevs biomra-
valferovnebis Semcirebas. dedamiwaze odesme mobinadre saxeobebis 99% dReisaTvis
eTiopia erT-erTi yvelaze Warbdasaxlebuli qveyanaa afrikis kontinentze. gasuli sau-
gadaSenebulia. saxeobaTa gadaSeneba evoluciis Tanamdevi procesia. TiToeul saxeo-
kunis bolos SimSilma aTiaTasobiT adamianis sicocxle imsxverpla (es procesi dResac
bas Tavisi arsebobis xangrZlivoba gaaCnia, rasac biologiuri kanonzomierebebi gan-
grZeldeba). masiuri SimSiloba gamoiwvia gvalvebma da bunebrivi resursebis ganadgu-
sazRvravs. bunebrivi siCqariT gadaSenebas enacvleboda xolme saxeobaTa masobrivi
rebam. didma simWidrovem aiZula adamianebi, aeTvisebinaT tyis masivebi. tyeebs Cexavdnen
gadaSenebebi, romelTa mizezi SeiZleba yofiliyo didi zomis meteoritis Sejaxeba de-
da yiddnen SeSad, xolo nakafebs saZovrad an gadawvis Semdeg, marcvleuli kulturebis
damiwasTan, miwisZvra, vulkanis amofrqveva, cunami da sxva bunebrivi kataklizmebi. bo-
mosayvanad iyenebdnen.
lo ramodenime saukunis ganmavlobaSi saxeobaTa gadaSenebis da Sesabamisad, biomraval-
aseT mSral adgilebSi tyis safaris ganadgureba amcirebs wvimis mosvlis Sansebs, rac ferovnebis dakargvis mZlavri gamomwvevi faqtori gaxda adamianis saqmianoba. bunebis
isedac iSviaToba iyo am teritoriaze. tyeebi eTiopiaSi did rols TamaSobda niadagis
dacvaSi — icavda gamorecxvisgan da inaxavda tens. meoce saukunis dasawyisSi daaxloebiT
11
www.fao.org
42 milioni heqtari, anu eTiopiis teritoriis 35%, tyiT iyo dafaruli. 2005 wlisaTvis 12
informaciisaTvis ix.www.eia-internaƟonal.org
12 13
dacvis saerTaSoriso kavSiris (IUCN) monacemebiT, am mizeziT 1600-dan 2000 wlamde ga- ferovneba, ra icvleba romelime mweris an amfibiis yofna-aryofniT? bunebaSi saxeobaTa
daSenda ZuZumwovrebis 83, frinvelebis 128, qvewarmavlebis 21, amfibiebis 5, Tevzebis mravalferovneba ganapirobebs ekosistemis mdgradobas. dRes dedamiwis biomasis 40%-
80, mrgvalpirianebis 1, mwerebis 72, kibosnairebis 8 saxeoba. dReisaTvis gadaSenebis mim- ze mets Seadgens erTeuli raodenobis saxeobebi _ adamiani, Sinauri Cliqosani cxo-
dinare siCqare (bunebrivi gadaSeneba + adamianis mier ganadgurebuli saxeobebi) weli- velebisa da kulturuli marcvlovani mcenareebis jiSebi. gadaSenebuli saxeobebis
wadSi 27000 saxeobas udris (yvela cocxali organizmis, maT Soris mikroorganizmebis habitatebi daikava adamianis sacxovrebelma, saZovrebma, saxnav-saTesma miwebma da plan-
gaTvaliswinebiT). gadaSenebis aseTi maCvenebeli dinozavrebis gaqrobis Semdeg aRar taciebma, anu mravalferovani ekosistemebi erTgvarovani gaxda. es niSnavs, rom romelime
yofila Cvens planetaze13. erTma faqtorma (mag., baqteriulma daavadebam) SesaZloa, masiuri gadaSeneba gamoiwvios
dedamiwis did nawilze. magaliTad, warmovidginoT tye, sadac biomasas qmnida ramdenime
biologiuri mravalferovneba, anu biomravalferovneba aris dedamiwaze arsebuli si-
aTeuli saxeobis merqniani xe-mcenare, buCqi, balaxi, iq mobinadre gareuli nadir-frin-
cocxlis formebis mravalferovneba ekosistemebis14, saxeobebisa15 da genebis16 doneze.
veli. am adgilas adamianma qaTmebis didi ferma aaSena, anu am teritoriaze biomasas
sxva sityvebiT, biomravalferovneba aris mocemuli konkretuli teritoriis (dedamiwis,
axla mxolod Sinauri qaTami Seadgens. qaTmis gripma, romelic mxolod am jiSisaTvis
kontinentis, regionis, qveynis an sxva raime geografiuli erTeulis) farglebSi arsebu-
damaxasiaTebeli daavadebaa, SeiZleba mTeli ferma gaanadguros, anu biomasis didi nawi-
li cocxali formebis erToblioba. rac ufro metia am geografiuli erTeulis fargleb-
li aRar iarsebebs. bunebriv pirobebSi ki qaTmis gripi verafers daaklebda tyis frin-
Si mcenareTa da cxovelTa saxeobebis, landSaftebisa da ekosistemebis simravle, miT
velebis umetesobas, mcenareulobasa da cxovelebs, amitom biomasis didi nawili gadar-
ufro maRalia am teritoriis biomravalferovnebis maCvenebeli. biomravalferovnebis
Ceboda. mecnierTa varaudiT, Tu SenarCunda da gagrZelda saxeobaTa gadaSenebis tempi
Sefasebisas didi mniSvneloba aqvs ara mxolod saxeobaTa simravles, aramed maT Soris
da tendencia, ekosistemebis stabiluroba imdenad Semcirdeba, rom globalur ekosis-
iSviaTi, endemuri17 da reliqturi18 saxeobebis raodenobasac.
temas (dedamiwas) daRupva elodeba.
2005 wels gamoqveynebul dokumentSi `ekosistemebis Sefaseba aTaswleulebis mijnaze~19
dabinZureba garemos degradaciis mniSvnelovani faqtoria, romelic SesaZloa, degra-
naTqvamia, rom adamianis mier bunebrivi garemos ganadgurebas yvelaze didi masStabi
daciis zemoTdaxasiaTebuli romelime formis (gadaSeneba, gaudabnoeba, tyeebis gana-
aqvs evropis kontinentze. dasavleT evropis tyeebis mxolod 1-3% miekuTvneba xelux-
dgureba) mizezi gaxdes. misi saxeebia: biologiuri, mikrobiologiuri, meqanikuri, qimiuri,
lebeli, anu pirveladi tyeebis kategorias; 1950 wlis Semdeg evropam dakarga wyalWar-
fizikuri (Termuli, sinaTliT, xmauriT, eleqtromagnituri da radiaciuli) dabinZureba.
bi teritoriebis (anu tbebi, mdinareebi da Waobebi) naxevarze meti; evropaSi arsebuli
saxeobebidan, gadaSenebis pirasaa ZuZumwovrebis 42%, frinvelebis 43%, peplebis 45%, am- garemos dabinZurebis ZiriTadi formebia: haeris dabinZureba, wylis dabinZureba, niada-
fibiebis 30%, qvewarmavlebis 45% da mtknari wylis Tevzebis 52%. evropis mcenareTa 800 gis dabinZureba (hidrokarbonatebiT, mZime metalebiT, herbicidebiT, pesticidebiT da
saxeoba sruli gadaSenebis safrTxis winaSea. sxv.), radiaciuli dabinZureba, xmauriT dabinZureba (TviTmfrinavebis, satransporto
arteriebisa da industriuli xmauri da sxv.), sinaTliT dabinZureba (moicavs zedmetad
biomravalferovnebis safrTxis sxvadasxva klasifikacia arsebobs, Tumca, bolo wleb-
ganaTebasa da astronomiul gamosxivebas), vizualuri dabinZureba (mag., eleqtrogadamcemi
Si mecnierebi gamoyofen Semdeg mTavar safrTxes: sabinadro garemos ganadgureba, deg-
xazebi, bilbordebi saavtomobilo trasebis gayolebaze, wiaRiseulis mosapovebeli Ria
radacia da fragmentacia, Warbi mopoveba, ucxo saxeobebis Semoyvana, garemos dabin-
karierebiT damaxinjebuli landSafti, municipaluri nagavsayrelebi), Termuli dabin-
Zureba da klimatis cvlileba (Primack, 2008)20 .
Zureba (bunebrivi wyalsatevebis temperaturis cvlileba adamianis saqmianobis Sedegad).
SesaZloa, daisvas aseTi kiTxva: ra mniSvneloba aqvs, iqneba Tu ara biologiuri mraval-
maTi zogadi daxasiaTebac ki Zalze Sors wagviyvanda, vinaidan zemoT CamoTvlili Ti-
13
www.iucn.org Toeuli maTgani kidev mraval qvesaxeobad iyofa. magaliTad, haeris dabinZureba niSnavs
14 atmosferul haerSi misTvis aradamaxasiaTebeli fizikuri, qimiuri nivTierebebisa da
ekosistema _ mcenareebis, cxovelebisa da mikroorganizmebis bunebrivi gaerTianeba konkretul teri-
toriaze, romlebic erToblivad funqcionireben da urTierTqmedeben garemos aracocxal (abiotur) faq- biologiuri organizmebis gafrqvevas an haeris Semadgeneli komponentebis bunebrivi
torebTan. Tanafardobis Secvlas. atmosferuli haeris ZiriTadi damabinZurebeli elementebia:
15 naxSirbadis oqsidi, azotis oqsidebi, gogirdis dioqsidi, naxSirwyalbadebi, aldehide-
saxeoba _ organizmebis erToblioba, romelTaTvisac damaxasiaTebelia morfo-fizilogiuri da bio-
logiuri niSan-Tvisebebis msgavseba, Tavisufali Sejvareba da nayofieri STamomavloba, msgavsi sabinadro bi, mZime liTonebi (Pb, Cu, Zn, Cd, Cr), atmosferuli mtveri. atmosferoSi naxSirbadis
garemo. mag., saxeoba aris mTis arwivi, mura daTvi, kolxuri bza.
oqsidebis koncentraciis gazrda moqmedebs globalur daTbobaze, xolo gogirdis oq-
16
geni _ memkvidruli masalis (informaciis) erTeuli.
sidisa _ iwvevs mJavur wvimebs. garemos dabinZurebas iwvevs didi raodenobiT narCenebis
17
endemi _ saxeoba, romelic gavrcelebulia mxolod konkretul geografiul arealSi da sxvagan arsad. mag., dagroveba da narCenebis marTvis sistemis ararseboba.
dasavleT kavkasiuri jixvi binadrobs mxolod kavkasionis dasavleT nawilSi da sxvagan arsad msoflioSi,
amitom ewodeba dasavleT kavkasionis endemi. globaluri daTboba, anu klimatis cvlileba erT-erTi mniSvnelovani garemosdacviTi
18
reliqti _ saxeoba, romelic mcire arealSi aris SemorCenili warsuli geologiuri epoqidan. problemaa. bolo aTwleulebis ganmavlobaSi dedamiwis atmosferosa da okeaneebis sa-
Millennium Ecosystem Assessment, 2005. Ecosystems and Human Well-being: Biodiversity Synthesis. World Resources InsƟtute,
19 Sualo temperatura SesamCnevad gaizarda. mecnierebi varaudoben, rom amaze didi ze-
Washington, DC. www.millenniumassessment.org/documents/document.354.aspx.pdf gavlena iqonia adamianis saqmianobam. naxSirorJangis da sxva saTburis airebis (greenhouse
20
Richard B. Primack. 2008, A Primer of ConservaƟon Biology, Fourth EdiƟon, Sinauer Associate Inc. 292 p. gas) koncentraciis momateba ukavSirdeba wiaRiseuli sawvavis (navTobi, meTani, qvanaxSiri
14 15
da sxv.) gamoyenebas, tyeebis gaCexvas, soflis meurneobas da adamianis sxva aqtivobebs. yofen garemos dacvis problemebs da ar asaxaven amas kanonmdeblobaSi. xSir SemTxvevaSi
saTburi efeqtis moqmedebas aZlierebs freonebic21, romlebic aseve Slian ozonis Sres. kanoni arsebobs, magram kanonis aRsrulebis done Zalze dabalia23.
mecnierebi miiCneven, rom Tu gagrZelda saTburi airebis am doniT dagroveba, dedamiwa- indoneziis SemTxveva, romelzec zemoT gvqonda saubari, amis naTeli magaliTia: mTavro-
ze saSualo temperatura 30C-iT moimatebs. globaluri daTboba gamoiwvevs sxva glo- ba ambobs, rom fuli sWirdeba saerTaSoriso valis gasastumreblad da ekonomikis ga-
balur cvlilebebsac dedamiwaze; moimatebs zRvis done da Seicvleba tenianobis maCve- saviTareblad da kompaniebs nebas rTavs, pirwmindad gakafon unikaluri tropikuli tyee-
neblebi. am cvlilebebma SeiZleba gamoiwvios gaxSirebuli katastrofuli movlenebi: bi; regulaciebis sisustis gamo, aq ukanono Wra da merqniT vaWroba Cveulebrivi ambavia.
qariSxlebi, wyaldidobebi, gvalvebi, myinvarebis dnoba; daaCqaros biologiuri saxeo-
postkomunistur ungreTSi Catarebuli miwis reformis Sedegad, tyeebis 20% `patronis
bebis gadaSeneba; Sedegad Semcirdeba soflis meurneobis produqcia da sasmeli wylis
gareSe~ aRmoCnda. pirwminda Wram, rasac upiratesoba eniWeboda tyis resursebis marTvisas,
maragi.
TiTqmis mTlianad Seiwira tyeebis biomravalferovneba. dRes aq tyeebs qveynis terito-
ZiriTadi globaluri garemosdacviTi problebebi SeiZleba amgvari saxiT gamoisaxos22 riis mxolod 18,4% ukavia. mxolod fragmentebad aris darCenili bunebrvi tyeebi, romel-
Tac raime konservaciuli Rirebuleba gaaCniaT. danarCeni plantaciebi an saxeSecvlili
koromebia, sadac araadgilobrivi merqniani saxeobebi dominirebs. ungreTis Sesvlam ev-
biomravalferovnebis
ganadgureba
ZiriTadi rokavSirSi garkveuli dadebiTi efeqti iqonia tyeebze. qveyana iZulebuli iyo, gaefar-
Toebina daculi teritoriebis qseli, evrokavSiris moTxovnebis Sesabamisad24 .
habitatebis ganadgureba
garemosdacviTi
habitatebis degradacia problemebi eTiopiis mTavrobam, mas Semdeg, rac TvalnaTliv dainaxa, rom tyeebis ganadgurebam siRa-
saxeobebis gadaSeneba ribe da SimSili moutana qveyanas, SeimuSava garkveuli programebi. daiwyo moqalaqeebis
ekologiuri cnobierebis amaRlebaze zrunva. nebismieri adamiani, qali Tu kaci, romelic
moWris xes, valdebulia, mis adgilas axali xe dargos.
haeris dabinZureba sakvebiT uzrunvelyofis
problemebi
braziliaSi gaweulma konservaciulma RonisZiebebma: (Seiqmna da efeqturad imarTeba
globaluri klimatis cvlileba ramdenime erovnuli parki), ixsna tropikuli tyeebis mniSvnelovani nawili gaCexvisagan.
stratosferos ozonis daSla gadaZoveba
urbanuli haeris dabinZureba sasoflo-sameurneo miwebis
istoriulad, Ciles ekonomikaSi did rols TamaSobda samTo-mompovebeli mrewveloba
dakargva da degradacia
mJavuri naleqebi
Warbteniani teritoriebis (wiaRiseulis mopoveba). Cile msoflio lideria spilenZis (weliwadSi 5 mln tona, rac
atmosferuli haeris dabinZureba
dakargva da degradacia msoflioSi mopovebulis 36%-s Seadgens), liTiumisa da iodis mopovebaSi, xolo mo-
SenobebSi haeris dabinZureba
Warbi TevzWera
xmauri sanapiros dabinZureba
povebuli molibdenisa da vercxlis raodenobis mixedviT mesamea. ukanaskneli 20 wlis
niadagebis erozia ganmavlobaSi mrewveloba gaizarda 500%-iT. wiaRiseuli mopovebis 150 wliani istoriis
niadagebis damlaSeba Sedegad uzarmazari raodenobiT narCeni dagrovda. didi farTobebia dabinZurebuli
wylis dabinZureba wylis nakleboba oqrosa da vercxlis gadamuSavebis dros danaleqi dariSxaniT, vercxliswyliT da sxva
miwisqveSa wylebis Semcireba
mZime liTonebiT. karierebis siaxloves mcxovrebi mosaxleoba da garemo seriozuli
nitratebiTa da fosfatebiT da xarisxobrivi degradacia
dabinZureba biomravalferovnebis dakargva riskis qveS dadga, radgan SeiZleba toqsikuri narCenebi gavrceldes mtvris saSuale-
dalamva arasrulfasovani kveba biT, kudsacavi tborebi (romlebic Seicavs liTonebis danaleqebsa da mJavur wyals)
infeqciebis gamomwvevebi
gairRves an gruntis wylebSi moxvdes karierebSi gamomuSavebuli wyali. CileSi gare-
toqsikuri qimiuri
nivTierebebiT dabinZureba mos mdgomareobis gaumjobeseba daiwyo 1994 wlis Semdeg, roca qveyanam miiRo axali ga-
Jangbadis nakleboba narCenebi remosdacviTi kanonmdebloba. axali regulaciebi gulisxmobs, rom industriuli pro-
pesticidebi
navTobiT dabinZureba myari narCenebi eqtebis ganxorcielebisas, pirvel rigSi aucilebelia garemoze zemoqmedebis Sefasebis
siTburi dabinZureba saxifaTo narCenebi Catareba. 2004 wlis ianvridan wiaRis mompovebeli kompaniebi valdebuli arian SeimuSa-
on sabados daxurvis gegmebi, sadac gaTvaliswinebuli iqneba garemos dacvis sakiTxebi.
16 17
gavlenas. magaliTad: jansaRma ekosistemebma SeiZleba Seamciros saTburis airebi25, radgan reliqturi, endemuri da gadaSenebis piras myofi saxeobisaTvis. saqarTveloSi jer
tyeebi, torfiani Waobebi da sxva habitatebi26 axdens naxSirbadis dagrovebas. kidev SemorCenilia TiTqmis xeluxlebeli tyis koromebi, romlebsac gaaCnia udidesi
konservaciuli Rirebuleba. Cvens qveyanaSi gvxvdeba rogorc kolxuri notio tyeebi,
damaxasiaTebeli reliqturi maradmwvane buCqebiT (Sqeri, wyavi da sxv.), ise aRmosavleT
saqarTvelos bunebrivi garemos zogadi daxasiaTeba
saqarTvelosTvis damaxasiaTebeli ariduli naTeli tyeebi, wiwviani tyeebi reliqturi
saqarTvelo, rogorc kavkasiis Semadgeneli nawili, Sedis bunebis dacvis msoflio fondis saxeobis koromebiT, maRali mTis tanbrecili tyeebi.
(WWF) ekoregionebis nusxaSi, romelSic 200 ekoregionia. biomravalferovnebis mniSvne-
saqarTvelos flora erT-erTi umdidresia zomieri klimatis qveynebs Soris. saqarT-
lobisa da masTan dakavSirebuli safrTxeebis gaTvaliswinebiT, dReisaTvis msoflioSi velos floris SemadgenlobaSi aRricxulia 4130 WurWlovani mcenare. maT Soris 900-mde
gamoyofen biomravalferovnebis 34 cxel wertils. es aris biologiurad umdidresi da saxeoba (daaxloebiT 21%) kavkasiisa da saqarTvelos endemia. saqarTvelosa da kavkasiis
amavdroulad, yvelaze metad safrTxis qveS myofi xmeleTis ekoregionebi. am 34-dan, floris SemadgenlobaSi 17 endemuri gvaria. saqarTvelos floris 2000-mde saxeobas
saqarTvelos teritoria Sedis or biomravalferovnebis cxel wertilSi:27 kavkasiisa gaaCnia pirdapiri ekonomikuri Rirebuleba, gamoiyeneba ra merqnad, saTbobad, sakvebad
(saqarTvelos umetesi nawili) da iran-anatoliis (samxreT saqarTvelo, javaxeTi). aq (xili, Txili), safuraJed da cxovelTa sakvebad, samkurnalod, saRebavebad da eTer-
gvxvdeba didi saxeobrivi mravalferovneba, endemizmis maRali done evoluciuri pro- zeTebis misaRebad. saqarTveloSi gavrcelebulia kulturuli jiSebis (gansakuTrebiT
cesebis ganviTarebis TaviseburebebiT, mcenareulobis tipebis mravalferovnebiTa da xorblebisa da parkosnebis) mravali adgilobrivi variacia da veluri naTesavi. Zalian
biomebiT, romlebic iSviaTia globalur doneze. kavkasiaze gadis afrika-evraziis ga- mdidaria, agreTve, saqarTvelos kulturuli flora.
damfreni frinvelebis ZiriTadi marSrutebi. evraziis gadamfren frinvelTa daaxlo-
ebiT mexuTedi saimigraciod Savi zRvis sanapiros da javaxeTis zegnis wyalWarb teri- saqarTveloSi aRwerilia faunis 16 054 saxeoba, maTgan 758 saxeoba miekuTvneba qor-
toriebs iyenebs, amitom maT ekologiur mdgomareobazea damokidebuli am frinvelebis dianebs29. saqarTveloSi gavrcelebuli ZuZumwovrebis 19, frinvelebis 3, reptiliebis 15
gadarCena. da amfibiebis 3 saxeoba aris kavkasiis endemi, saqarTvelos endemia mxolod 1 saxeoba _
aWaruli xvliki (Darevskia mixta).
reliefis sirTule da mravalferovani klimaturi pirobebi ganapirobebs saqarTvelos
habitatebis ganadgurebisa da resursebis Warbi mopovebis gamo, mcenareTa da cxovelTa
landSaftebisa da ekosistemebis mravalferovnebas. saqarTvelos ZiriTadi biomebia: tye-
mravali saxeoba saqarTveloSi gadaSenebis safrTxis winaSe aRmoCnda. saqarTvelos `wi-
ebi, mtknari wylebi da Waobebi, zRva da sanapiro, maRali mTebi, naxevradudabnoebi da
Tel nusxaSi~ Setanilia ZuZumwovarTa 29, frinvelTa 35, reptiliebis 11, amfibiebis
stepebi. saxeobebis mravalferovnebiTa da endemizmis maRali doniT gansakuTrebiT ga-
2, Tevzebis 14 da merqnian mcenareTa 56 saxeoba. saqarTvelos xerxemlianTa faunis 44
morCeulia kolxeTis refugiumi, dasavleT kavkasionis kirqvianebisa da maRalmTis mcena-
saxeoba safrTxeSia globaluri masStabiTac da Setanilia IUCN-is wiTel nusxaSi, ro-
reuli kompleqsebi.
gorc mowyvladi (VU) an ufro maRali kategoriis mqone taqsoni. gasul saukuneSi sa-
mTebs ukavia qveynis teritoriis mniSvnelovani nawili; zRvis donidan 1000 metrze qarTvelos teritoriaze sruliad gadaSenda qurciki da niamoris samxreTi (TrialeTis
met simaRleze mdebareobs qveynis teritoriis 54%. sasoflo-sameurneo savargulebs qedis) populacia, erTeuli individebis saxiT SemorCa jiqi, zoliani afTari, mkveTrad
uWiravs qveynis saerTo farTobis 43,5%. maT Soris saxnavebsa da mravawlian nargavebs Semcirda keTilSobili irmis ricxovneba (SemorCenilia mxolod sami mcirericxovani
uWiravs qveynis saerTo farTobis 15,2%, xolo saTibebsa da saZovrebs _ 27,9% (2004 populacia)30 .
wlis monacemebiT). Tumca, bolo wlebSi mniSvnelovnad Semcirda saxnavi miwebisa da
saqarTveloSi warmodgenilia yvela hidrografiuli erTeuli: mdinareebi, tbebi, wyal-
mravalwliani nargavebis farTobebi, romlebic muSavdeba sasoflo meurneobebis mier28 .
sacavebi, myinvarebi, miwisqveSa wylebi, Waobebi. Cvens qveyanaSi aris 26 000-ze meti mdi-
tyiT dafarulia saqarTvelos teritoriis daaxloebiT 40%. endemuri da reliqtu- nare, 860-mde tba, 600-ze meti myinvari, mineraluri wyaroebis TiTqmis yvela tipis 2000-
ri saxeobebiT mdidari foTlovani da wiwvovani tyeebi qveynis namdvili simdidrea. sa- mde gamosavali, xolo Waobebis farTobi 225 000 ha-ze metia. saqarTvelosTvis didia
qarTvelos tyeebis 97% bunebrivia. maTi didi nawili (98%) mTis tyeebs warmoadgens da hidrografiuli qselis ekologiuri da ekonomikuri mniSvneloba. calkeuli tbebi,
gaaCnia wyalmaregulirebeli, niadagis damcveli, klimatis mastabilizebeli funqciebi, myinvarebi, Waobebi, CanCqerebi, vokluzuri wyaroebi, rogorc bunebis iSviaTi warmo-
amasTanave warmoadgens mniSvnelovan adgilsamyofels mcenareTa da cxovelTa mravali naqmnebi, gamorCeuli silamaziTa da warmoSobis gansakuTrebuli TaviseburebebiT, bunebis
Zeglebadaa gamocxadebuli. mniSvnelovania hidrografiuli qselis erTeulebis (gansakuT-
25
saTburis airebi _ atmosferos komponentebi, romlebic atmosferoSi siTbos akavebs, anu ganapirobebs rebiT mdinareebis) roli reliefwarmomqmnel procesebSi. mdinareTa xeobebi da terase-
saTburis efeqts. saTburis airebia wylis orTqli (H2O), naxSirorJangi (CO2), meTani (CH4), azotis Jangi (N2O), bi, Walebi da Walis tyeebi, CanCqerebi da kanionebi, miwisqveSa dinebebisgan warmoqmnili
ozoni (O3). garkveuli raodenobiT saTburis airi atmosferoSi bunebrivad aris, magram adamianis saqmianobis
Sedegad, mag. wiaRiseuli sawvavis wviT (qvanaxSiri, navTobi), manqanebisa da qarxnebis gamonabolqviT, maTi
mRvimeebi, travertinebi da bunebis sxva mravali warmonaqmni, romlebic ase momxibvle-
koncentracia imatebs, rac moqmedebs klimatis globalur cvlilebaze. lad warmoaCens Cvens qveyanas, did wilad hidrografiuli qselis moqmedebiTaa Seqmnili.
26
habitati _ saxeobis sabinadro garemo, adgilsamyofeli 29
informaciis wyaro: saqarTvelos meoTxe erovnuli Setyobineba biomravalferovnebis konvenciisadmi.
27
www.biodiversityhotspots.org www.moe.gov.ge
28 30
informaciis wyaro: saqarTvelos meoTxe erovnuli Setyobilena biomravalferovnebis konvenciisadmi. informaciis wyaro: saqarTvelos meoTxe erovnuli Setyobineba biomravalferovnebis konvenciisadmi.
www.moe.gov.ge www.moe.gov.ge
18 19
mdinareebis moqmedebas ukavSirdeba adamianis sameurneo saqmianobis Sedegad bolo dros dReisaTvis31 saqarTveloSi arsebobs 68 sxvadasxva kategoriis daculi teritoria, maT
gaaqtiurebuli iseTi stiqiuri movlenebi, rogorebicaa wyaldidobebi, wyalmovardnebi, Sorisaa 14 nakrZali, 10 erovnuli parki, 24 bunebis Zegli, 18 aRkveTili, 2 daculi land-
Rvarcofebi da mewyerebi. qveynis ekonomikis funqcionireba mniSvnelovnadaa damokidebuli Safti. maTi saerTo farTobia 520 273 ha, rac qveynis daaxloebiT 7,5%-ia. zogierTi da-
hidrografiul qselze. wyalsacavebi, mdinareebi da tbebi gamoiyeneba sarwyavad da Tevzis culi teritoria gaerTianebulia saerTaSoriso qselebSi. 1996 wlidan kolxeTis erov-
mosaSeneblad, aseve turistuli da rekreaciuli mizniT. mniSvnelovania mdinareTa roli nuli parki da qobuleTis daculi teritoriebi Sedis saerTaSoriso mniSvnelobis
hidroenergetikaSi. saqarTvelos hidrografiuli qselis erTeulebs _ miwiszeda da wyalWarbi teritoriebis siaSi, romelsac icavs specialuri mravalmxrivi saerTaSoriso
miwisqveSa wylebs, tbebs, myinvarebs, Waobebs, didi ekologiuri, rekreaciuli, sameurneo SeTanxmeba — ramsaris konvencia. 2007 wels borjom-xaragaulis erovnuli parki evropis
da samecniero mniSvneloba aqvs Cveni qveynisTvis. hidrografiuli qselis bunebrivi, ga- daculi teritoriebis qselis _ PAN Parks-is wevri gaxda (garemosa da bunebrivi resur-
marTuli funqcionireba ki strategiuli mniSvnelobisaa. sebis dacvis saministros informacia, 2013).
bunebrivi pirobebis mravalferovnebis gamo, niadagebic mravalgvarobiT gamoirCeva. daculi teritoriebis daarseba yvelgan SeuZlebelia, ekonomikuri, socialuri, poli-
Waobiani da eweri, wiTelmiwa da yviTelmiwa, mTis tyis da mTa-mdelos, tyis yomrali, tikuri da sxva mosazrebebis gamo. Tumca, am SemTxvevaSi arsebobs marTvis sxvadasxva
Savmiwa, wabla, ruxi, ruxi-yavisferi, damlaSebuli, bicobi da a.S. _ es aris saqarTveloSi meqanizmebi garemos dasacavad: saxeobebis dacva, satyeo menejmenti, saZovrebis menej-
arsebuli niadagebis arasruli CamonaTvali. niadags udidesi sameurneo mniSvneloba menti, saqmianobis dagegmva, sivrculi dagegmva, bunebrivi resursebis mopovebis wesebis
aqvs Cveni qveynisTvis. niadagi advilad eqvemdebareba bunebriv Tu adamianis sameurneo daweseba da kontroli, saqmianobis (magaliTad, samrewvelo dabinZureba, pesticidebis
moqmedebis Sedegad gamowveul eroziul procesebs. igi Zalian Zvirfasi bunebrivi re- gamoyeneba) zedamxedveloba, ekosistemebis marTvisTvis gegmebi, saqmianobis ganxor-
sursia, romelsac gansakuTrebuli movla da dacva esaWiroeba. cielebamde garemoze zemoqmedebis Sefasebisa da strategiuli garemosdacviTi Sefase-
saqarTveloSi bunebrivi memkvidreobis SenarCunebisTvis Seqmnilia daculi terito- bis Catareba da sxv.
riebi, romelTa mTavari funqciaa biomravalferovnebis dacva da konservacia. amas gar-
da, daculi teritoriebi xels uwyobs bunebrivi resursebis dacvasa da racionalur
saqarTvelos ZiriTadi garemosdacviTi sakiTxebi
gamoyenebas, bunebis iSviaTi, gamorCeuli warmonaqmnebis dacvas dazianebisa da ganad-
gurebisagan. amas emateba ekoturizmis ganviTarebis xelSewyoba, eko-saganmanaTleblo, wyali. zedapiruli wylebis xarisxis arasrulyofili dakvirvebis gamo, monacemebi zeda-
saswavlo-SemecnebiTi da samecniero RonisZiebebis Catarebis SesaZleblobebis gazrda, piruli wylebis mdgomareobis Sesaxeb mwiria. saqarTveloSi dRes fizikur-qimiuri
rac saerTo jamSi, xels uwyobs qveynis popularizacias saerTaSoriso doneze. xarisxobrivi elementebis yovelTviuri dakvirveba (monitoringi) mxolod 22 mdinareze
warmoebs, maSin, rodesac gasuli saukunis 90-ian wlebSi msgavsi dakvirveba 72 mdinareze
sazogadod, daculi teritoriebi warmoadgens biomravalferovnebis SenarCunebis, sa-
mimdinareobda. sul, saSualod 33 elementis monitoringi warmoebs. ar izomeba organuli
xeobaTa gadarCenis, garemos dacvis universalur da yvelaze efeqtur saSualebas. Tum-
nivTierebebis didi nawili. hidrologiuri dakvirveba warsulSi arsebuli 150 sadguridan
ca, daculi teritoriis daarseba avtomaturad ar niSnavs, rom garemos da biomraval-
29-ze mimdinareobs. sadgurebi ar aris saTanadod aRWurvili, 7 sadguris garda, romelTa
ferovnebis dacva aris garantirebuli. Zalze mniSvnelovania daculi teritoriis marTvis
reabilitacia da aRWurva axlaxans ganxorcielda. hidrobiologiuri dakvirveba mxolod
formis sworad SerCeva _ ra doneze unda ereodes adamiani bunebaSi imisaTvis, raTa kargad
axla ikidebs fexs32.
Sesruldes daculi teritoriis mTavari daniSnuleba. saqarTveloSi daculi teritori-
ebi iqmneba bunebis dacvis saerTaSoriso kavSiris (IUCN) kriteriumebis mixedviT. am kate- dakvirvebis arsebuli monacemebi aCvenebs, rom saqarTveloSi wylis dabinZurebis ZiriTadi
goriebis daniSnuleba mocemulia cxrilSi: wyaroa municipaluri Camdinare wylebi. saqarTveloSi amJamad, arsebuli TiTqmis yvela
gamwmendi nageboba mwyobridan aris gamosuli da ar funqcionirebs. amJamad, funqcionirebs
daculi teritoriis saxe daniSnuleba IUCN)
kategoria (IUCN
erTi biologiuri gamwmendi nageboba TbilisTan, xolo meore gardabanSi, romelic
nakrZali mkacri dacva I Tbilisidan da rusTavidan transportirebuli municipaluri Camdinare wylebis gawmendas
emsaxureba da uzrunvelyofs mxolod pirvelad, meqanikur gawmendas. garda amisa, Camdinare
ekosistemis dacva da wylebis mniSvnelovani nawili saerTod ar uerTdeba Semkreb sistemas da pirdapir Caedineba
erovnuli parki II
rekreacia mdinare mtkvarSi. gardabnis gamwmendi nagebobis sanebarTvo pirobebiT gaTvaliswinebulia
bunebis Zegli bunebis Taviseburebis dacva III misi sruli reabilitacia 2018 wlamde.
20 21
da sasoflo-sameurneo saqmianoba. gamokvleuli mdinareebis umravlesobaSi aRiniSneba rac Seexeba miwisqveSa wylebs, 1990 wlis Semdeg miwisqveSa wylebze dakvirveba saqarTveloSi
amoniumisa da Jangbadis biologiuri moxmarebis maRali maCveneblebi, xolo calkeuli Sewyda da amdenad, uaxlesi monacemebi miwisqveSa wylebis ekologiuri mdgomareobis Sesa-
mdinareebis zogierT monakveTze mZime liTonebis koncentracia zRvrulad dasaSveb xeb ar arsebobs. 2000 wels Catarda 1970-1990 wlebis dakvirvebisa da kvlevebis masalebis
normebs aWarbebs33 . mZime liTonebiT dabinZurebis SemTxvevebi aRiniSneba mdinare yviri- analizi. analizma aCvena, rom miwisqveSa wylebma ganicada raodenobrivi da xarisxobrivi
lasa (manganumi) da maSaveraSi (spilenZi). arsebobs informacia mdinare luxuniswyalisa cvlileba, gauaresebis TvalsazrisiT. xSir SemTxvevaSi, mosaxleobis mier sasmelad
da cxeniswylis dariSxaniT dabinZurebis Sesaxeb, Tumca, am dabinZurebis monitoringi moxmarebuli miwisqveSa wylebis xarisxi ar pasuxobda sasmeli wylisadmi saxelmwifo
dResdReobiT ar warmoebs34 . standartebiT wayenebul moTxovnebs. gasaTvaliswinebelia, rom saqarTveloSi qalaqis
md. yvirilas dabinZurebas manganumis ionebiT manganumis mopoveba iwvevs. 2009 wlis ian- mosaxleobis 5% da soflis mosaxleobis 65% sasmel wyals damoukideblad moipovebs da
varSi, magaliTad, q. WiaTuris SesasvlelTan, md. yvirilas wyalSi manganumis ionebis amisaTvis, ZiriTadad, miwisqveSa wylebs iyenebs37. saqarTveloSi sarekreacio wylebi igive
Semcveloba 39-jer aRemateboda wyalSi manganumis ionis zRvrulad dasaSveb koncent- regulaciebs eqvemdebareba, rasac, zogadad, zedapiruli wylebi. ar aris gansazRvruli
racias. mopovebis adgilidan dawyebuli, mdinaris qvemo weli da misi momijnave miwebi moTxovnebi sarekreacio wylebis xarisxis marTvisTvis sabanao sezonis ganmavlobaSi.
mTlianad dabinZurebulia im niSnulamde, sadac ganzaveba xdeba. sawarmoo dabinZureba mikrobiologiuri monitoringi saqarTveloSi mxolod zogierT sarekreacio wylis
ganpirobebulia im garemoebiTac, rom mdinare, Tavis mxriv, recxavs madnian horizontebs obieqtze xorcieldeba.
da masSi bunebrivad momatebulia manganumis ionebis Semcveloba35 .
atmosferuli haeri. saqarTveloSi atmosferuli haeri, ZiriTadad, binZurdeba avto-
garemosTvis didi zianis momtania, agreTve, bolnisis jgufis polimetaluri sabadoebis transportidan, samrewvelo da energetikuli obieqtebidan warmoebuli atmosferuli
madnebis mopovebasTan dakavSirebuli saqmianoba. aq madnis mopoveba Ria karieruli gafrqvevebiT. amaTgan, ZiriTadi urbanuli damabinZurebelia avtotransporti. arsebu-
wesiT xdeba. karierze warmoebs burRva-afeTqebiTi samuSaoebi, rasac emateba karieris li dakvirvebis monacemebis mixedviT, yvela im qalaqSi, sadac sadamkvirveblo jixuria
terasebze da misasvlel gzebze avtoTviTmclelebis aqtiuri, ormxrivi moZraoba, rac ganTavsebuli, aRiniSneba e. w. „ZiriTadi damabinZureblebis“ (SO2, NO2, CO, zestafonSi _
haerSi mtvrisa da sxva damabinZurebeli nivTierebebis mniSvnelovan gafrqvevas iwvevs. MnO2) koncentraciebis gadaWarbeba maT dasaSveb raodenobebze38. gasaTvaliswinebelia,
haerSi moxvedrili mavne nivTierebebis gadatana emisiis centridan did manZilze xdeba. rom atmosferuli haeris monitoringis SesaZleblobebi amJamad metad SezRudulia;
atmosferuli naleqebis zegavleniT am mtvridan gamotutuli mZime liTonebis garemoSi dabinZurebaze dakvirveba warmoebs xuT qalaqSi: TbilisSi, rusTavSi, quTaisSi, zes-
moxvedra seriozul zians ayenebs niadagsa da gruntis wylebs. mopovebiTi samuSaoebis tafonsa da baTumSi. atmosferuli haeris xarisxze dakvirvebis punqtebis simcire da
garda, garemoze mniSvnelovan gavlenas axdens nedleulis gadamuSavebasTan dakavSirebuli sinjebis laboratoriuli analizis sferoSi arsebuli problemebi ar iZleva saSuale-
procesebi, rac aisaxa, magaliTad, md. kazreTulas mdgomareobaze, romelic wlebis bas, Seiqmnas SedarebiT sruli suraTi saqarTvelos dasaxlebul punqtebSi haeris xa-
ganmavlobaSi binZurdeba bolnisis madnis gamamdidrebeli sawarmos saqmianobis Sedegad. risxis mdgomareobis Sesaxeb39.
agreTve nawilobrivaa dabinZurebuli md. maSaverac. fabrikis fuWi qanis sayaris da ga-
mosatuti grovebis ganTavsebis teritoriac dabinZurebulia mZime liTonebis ionebiT saqarTvelos satransporto seqtoridan damabinZurebel nivTierebaTa didi gafrqve-
(ZiriTadad, spilenZi, TuTia, rkina, aseve sulfatis ionebi). vebi ramdenime mizeziTaa gamowveuli: 1. bolo aTi wlis ganmavlobaSi qveyanaSi msu-
buqi avtomobilebis raodenoba gaormagda: dRes saqarTveloSi yovel 100 kacze 12 msu-
mdinare luxuniswylisa da cxeniswylis dariSxaniT dabinZurebis mizezs warmoadgens
buqi avtomobili modis; 2. qveyanaSi arsebuli saavtomobilo parkis udidesi nawili
sabWoTa periodSi (1933-1997 ww.) ambrolauris raionis sof. uravSi da lentexis raionis
moZvelebulia; 3. qveyanaSi amJamad gamoyenebuli sawvavis dabali xarisxis pirobebSi
sof. canaSi dariSxanis mopoveba da misi gadamamuSavebeli sawarmoebi. am saqmianobaTa
gamonabolqvis gamwmendi mowyobiloba (konverteri) swrafad gamodis mwyobridan, ris ga-
Sedegad, wlebis manZilze mogrovda dariSxanis Semcveli asobiT tona narCeni, romelic
moc gafrqvevebi ramdenjerme izrdeba; 4. saqarTvelos zogierT qalaqSi arasakmarisad
sawarmoebis mimdebare teritoriaze iyreboda. dResdReobiT dariSxanis mopoveba
funqcionirebs satransporto nakadebis optimizaciis sistemebi. Sedegad xSiria sacobebi,
SeCerebulia, aRniSnuli sawarmoebi mTlianad ganadgurebulia da narCenebi mimofantulia
ris gamoc avtomobilis Zrava maRali gafrqvevis reJimSi muSaobs40 .
uravSi, daaxloebiT 20 ha-ze, canaSi ki _ 4-5 ha teritoriaze36.
brZanebiT.
33
saqarTvelos mTavroba, 2012. saqarTvelos garemos dacvis meore erovnuli programa: 2012-2016. damtkice-
37
bulia saqarTvelos mTavrobis 2012 w. 24 ianvris #127 gankargulebiT. saqarTvelos garemos dacvis saministro, 2011. 2007-2009 wlebis saqarTvelos erovnuli moxseneba garemos
34
mdgomareobis Sesaxeb. damtkicebulia saqarTvelos garemos dacvis ministris 2011 w. 9 dekembris #i-54
saqarTvelos garemos dacvis saministro, 2011. 2007-2009 wlebis saqarTvelos erovnuli moxseneba garemos brZanebi.
mdgomareobis Sesaxeb. damtkicebulia saqarTvelos garemos dacvis ministris 2011 w. 9 dekembris #i-54
38
brZanebiT. saqarTvelos mTavroba, 2012. saqarTvelos garemos dacvis meore erovnuli programa: 2012-2016. damtki-
35
cebulia saqarTvelos mTavrobis 2012 w. 24 ianvris #127 gankargulebiT.
saqarTvelos garemos dacvis saministro, 2011. 2007-2009 wlebis saqarTvelos erovnuli moxseneba garemos
39
mdgomareobis Sesaxeb. damtkicebulia saqarTvelos garemos dacvis ministris 2011 w. 9 dekembris #i-54 saqarTvelos mTavroba, 2012. saqarTvelos garemos dacvis meore erovnuli programa: 2012-2016. damt-
brZanebiT. kicebulia saqarTvelos mTavrobis 2012 w. 24 ianvris #127 gankargulebiT.
36 40
saqarTvelos garemos dacvis saministro, 2011. 2007-2009 wlebis saqarTvelos erovnuli moxseneba garemos saqarTvelos mTavroba, 2012. saqarTvelos garemos dacvis meore erovnuli programa: 2012-2016. damt-
mdgomareobis Sesaxeb. damtkicebulia saqarTvelos garemos dacvis ministris 2011 w. 9 dekembris #i-54 kicebulia saqarTvelos mTavrobis 2012 w. 24 ianvris #127 gankargulebiT.
22 23
samrewvelo seqtorSi istoriulad ZiriTad damabinZurebel wyarod iTvleboda cemen- 2700-mde tona saxifaTo qimikati ganTavsebulia saxifaTo narCenebis dazianebul samarx-
tis warmoeba rusTavsa da kaspSi, feroSenadnobTa warmoeba zestafonSi, metalurgiuli Si, iaRlujas mTaze. daaxloebiT 230 tona vadagasuli pesticidi yofili kolmeurneobe-
kompleqsebi rusTavsa da quTaisSi. haeris erT-erT damabinZurebels warmoadgens energeti- bisa da sabWoTa meurneobebis dangreuli sawyobebis teritoriebidan mogrovda da droe-
kis seqtoric. Tumca, imis gamo, rom saqarTveloSi, kerZod ki, gardabanSi, moqmedi sami biT ganTavsda iaRlujis samarxSi. saWiroa maTi Semdgomi gauvnebelyofa ekologiuri
msxvili Tboeleqtrosadguri sawvavad, ZiriTadad, bunebriv airs moixmars. maT mier moTxovnebis gaTvaliswinebiT. garda amisa, sasoflo-sameurneo saqmianobis Sedegad qve-
gamowveuli dabinZureba, maRali sakvamle milebis gamo, mniSvnelovan zemoqmedebas ar yanaSi warmoiqmneba saxifaTo narCenebi (pesticidebisa da agroqimikatebis carieli tara,
axdens haeris xarisxis formirebaze41 . bazridan amoRebuli vadagasuli da moZvelebuli pesticidebi). aucilebelia aRniSnuli
narCenebis gauvnebelyofis sakiTxis gadawyvetac46 .
narCenebi da qimiuri nivTierebebi saqarTveloSi erT-erT garemosdacviT problemas
warmoadgens. problema kompleqsuria da moicavs garemos dabinZurebas sayofacxovrebo biomravalferovneba, daculi teritoriebi, tyiTsargebloba. habitatebis rRvevisa da
narCenebiT mouwesrigebeli nagavsayrelebidan, aseve saxifaTo da dagrovebuli narCenebis mzardi, araregulirebuli moxmarebis gamo, mcenareebisa da cxovelebis mravali saxeoba
marTvasTan dakavSirebul sakiTxebs42. gadaSenebis zRvarzea misuli. maT Soris, cxovelTa 135 saxeoba da 4 qvesaxeoba da mcenareTa
56 saxeoba Setanilia saqarTvelos „wiTel nusxaSi“. amasTan, saqarTveloSi gavrcelebul
ukontrolod dayrili sayofacxovrebo narCenebiT garemos dabinZurebis ZiriTad mi-
xerxemlian cxovelTa 44 saxeoba globalurad gadaSenebis piras myofia da Setanilia IUCN-
zezs narCenebis Segrovebis sistemis moSla warmoadgens. amJamad sayofacxovrebo is wiTel nusxaSi, rogorc mowyvladi, gadaSenebis piras myofi an gadaSenebis ukiduresi
narCenebis regularuli Segroveba, ZiriTadad, mxolod msxvil qalaqebsa da raionul safrTxis winaSe myofi saxeoba47 .
centrebSi xorcieldeba. soflebSi mosaxleoba, rogorc wesi, narCenebs uaxloes xevSi,
gzispiras, mdinaris napirebze an pirdapir mdinareSi yris. es teritoriebi ar sufTavdeba intensiuri Zoveba ganixileba biomravalferovnebaze moqmed erT-erT mniSvnelovan
da Sesabamisad, mcire zomis ukontrolo „nagavsayrelebi“ warmoiqmneba43. faqtorad, rac, ZiriTadad, exeba saqarTvelos maRalmTianeTis subalpur da alpur
saZovrebs da saqarTvelos samxreT-aRmosavleTis aridul ekosistemebs. aq Sinauri
saqarTveloSi dRes arsebuli 63 oficialuri municipaluri nagavsayrelis umravle- pirutyvis didi raodenoba da mouwesrigebeli Zoveba iwvevs niadagis erozias, uaryofi-
sobas ar gaaCnia nagavsayrelidan gamoJonili wylebis Segroveba-gawmendis sistema da Tad moqmedebs mcenareuli safaris Semadgenlobasa da produqtiulobaze, aseve qmnis
wyalgaumtari fuZe, romelic miwisqveSa wylebs dabinZurebisgan daicavda. nagavsayre- invaziuri mcenareebis gavrcelebis pirobebs.
lebis nawili mdinareebis napirze an wyalgamtar xevebSia ganTavsebuli, rac zedapiru-
li da gruntis wylebis dabinZurebis saSiSroebas qmnis. nagavsayrelebze TviTneburad kvlav mniSvnelovan problemad rCeba ukanono TevzWerisa da nadirobis maRali done,
mimdinareobs narCenebis dabaltemperaturuli Ria wva, rac iwvevs haerSi mavne damabin- arasrulyofili zedamxedvelobis sistema, kvalificiuri kadrebis simwire. mniSvnelovan
Zureblebis, dioqsinebisa da furanebis gafrqvevas44. gaumjobesebas saWiroebs Tevzisa da sanadiro saxeobebis Sefasebisa da kvotebis dadgenis
sistema. monacemTa simwire mniSvnelovnad arTulebs konkretuli RonisZiebebis dasaxvas,
saqarTveloSi mniSvnelovan problemas warmoadgens aseve garemos dabinZureba saxifaTo romelTa gatarebac aucilebelia TevzWerisa da nadirobis mdgradi marTvisaTvis.
narCenebiT. gaumjobesebas saWiroebs samrewvelo, samedicino, veterinaruli, sasoflo-
sameurneo da sxva saxifaTo narCenebis warmoqmnis, gadazidvisa da gauvnebelyofis an saqarTvelos ekonomikaSi Seqmnilma sirTuleebma da bazrebis dakargvam, agreTve Sav
gadamuSaveba-ganadgurebis, aRricxvisa da kontrolis sistema45 . zRvaSi Tevzis resursebis mkveTrma Semcirebam, uaryofiTi gavlena iqonia Tevzis Werisa
da rewvis seqtorze. mniSvnelovnad Semcirda TevzWeris moculoba Sav zRvaSi, agreTve
garemo aseve binZurdeba samTo-mopovebiTi da gamamdidrebeli warmoebebis mier dag- mniSvnelovnadaa Semcirebuli Tevzis resursebi saqarTvelos Sida wyalsatevebSi, sadac
rovebuli narCenebisa da Slamebisgan, romelic ganTavsebulia yofili sabWoTa sawarmo- erT-erTi umniSvnelovanesi problema Tevzis invaziuri saxeobebia. ar aris Sefasebuli
ebis mimdebare teritoriebze. garemos dabinZurebis mniSvnelovan wyaros warmoadgens iqTiofaunis umravlesi saxeobebis (zuTxisebrTa da Savi zRvis oragulis garda) da maT
agreTve vadagasuli sasoflo-sameurneo qimikatebi, gansakuTrebiT pesticidebi, romel- Soris, Sida wylebSi gavrcelebuli endemuri formebis mdgomareoba.
Ta narCenebi sabWoTa kavSiris daSlis Semdeg didi raodenobiT darCa qveynis teritoriaze.
biomravalferovnebis SenarCunebis erT-erT umniSvnelovanes da efeqtur instruments
41 daculi teritoriebis daarseba warmoadgens. dacul teritoriebs saqarTvelos teri-
saqarTvelos mTavroba, 2012. saqarTvelos garemos dacvis meore erovnuli programa: 2012-2016. damtki-
cebulia saqarTvelos mTavrobis 2012 w. 24 ianvris #127 gankargulebiT. toriis sul 7.5%-s ukavia (evropaSi dacul teritoriebs saSualod 18% ukavia). daculi
42
saqarTvelos mTavroba, 2012. saqarTvelos garemos dacvis meore erovnuli programa: 2012-2016. damtki- teritoriebis sistemis erT-erTi umniSvnelovanesi sakiTxia daculi teritoriebis er-
cebulia saqarTvelos mTavrobis 2012 w. 24 ianvris #127 gankargulebiT.
Tiani qselis ganviTareba. saqarTvelos daculi teritoriebi praqtikulad izolire-
43
saqarTvelos mTavroba, 2012. saqarTvelos garemos dacvis meore erovnuli programa: 2012-2016. damtki- bulia da ar ukavSirdeba erTmaneTs ekologiuri derefnebiT. garda amisa, qveyanaSi
cebulia saqarTvelos mTavrobis 2012 w. 24 ianvris #127 gankargulebiT.
44 46
saqarTvelos mTavroba, 2012. saqarTvelos garemos dacvis meore erovnuli programa: 2012-2016. saqarTvelos mTavroba, 2012. saqarTvelos garemos dacvis meore erovnuli programa: 2012-2016. damtki-
damtkicebulia saqarTvelos mTavrobis 2012 w. 24 ianvris #127 gankargulebiT. cebulia saqarTvelos mTavrobis 2012 w. 24 ianvris #127 gankargulebiT.
45 47
saqarTvelos mTavroba, 2012. saqarTvelos garemos dacvis meore erovnuli programa: 2012-2016. damtk- saqarTvelos mTavroba, 2012. saqarTvelos garemos dacvis meore erovnuli programa: 2012-2016. damtki-
icebulia saqarTvelos mTavrobis 2012 w. 24 ianvris #127 gankargulebiT. cebulia saqarTvelos mTavrobis 2012 w. 24 ianvris #127 gankargulebiT.
24 25
arsebobs iseTi sensitiuri ubnebi, romlebic jer kidev ar aris moqceuli daculi te- raudevia temperaturis saSualo mateba 0.9-1.9 C-iT, xolo 2100 wlisTvis _ 4.1-5.5 C-iT.
ritoriebis statusis qveS48. naklovania dacul teritoriebTan dakavSirebuli kanon- amasTan, navaraudevia siTburi talRebis sixSirisa da odenobis zrda, naleqianobis
mdebloba. is, xSir SemTxvevaSi, ver uzrunvelyofs daculi teritoriis ZiriTadi funq- reJimis cvlileba, gaudabnoeba da miwis resursebis Semdgomi degradacia, zRvis donis
ciis, biomravalferovnebis SenarCunebis realizebas. saqarTvelos dacul teritoriebs aweva da sxva eqstremaluri movlenebis gaxSireba, rac qmnis klimatis cvlilebisadmi
mwiri dafinanseba gaaCnia, ris gamoc srulad ver xerxdeba biomravalferovnebis moni- adaptaciis RonisZiebebis saswrafod gatarebis aucileblobas. amasTan, dadgenilia kli-
toringi da aRdgeniTi samuSaoebis Catareba49. matis cvlilebisadmi yvelaze mowyvladi adgilebi: Savi zRvis sanapiro zoli _ iwevs
zRvis done da izrdeba Stormuli modinebebis sixSire da simZlavre. foTis mimdebare
gasuli saukunis 90-iani wlebidan mniSvnelovnad gaizarda saqarTveloSi tyis resursebiT
teritoriaze, amas emateba md. rionis adidebiT gamowveuli problemebi; qvemo svaneTi,
sargebloba. saSeSe merqani jer kidev aris zogierTi soflisa da patara qalaqis saTbobi
lentexi _ niadagis eroziis gaZliereba da stiqiuri movlenebis (wyalmovardnebi, mewyere-
energiis umTavresi wyaro. mniSvnelovani moTxovna arsebobs agreTve samasale merqanze50.
bi, zvavebi, didTovloba, wyaldidoba) gaxSireba; dedofliswyaro, alaznis auzi _ mimdina-
saqarTvelos kanonmdeblobiT daSvebulia moklevadiani (erT wlamde) da xangrZlivvadia- reobs gaudabnoebis procesi53.
ni (49 wlamde) tyiTsargebloba. 2007 wlamde tyiTsargebloba, ZiriTadad, erT wlamde
garemos erovnuli saagentos monacemebiT, bolo wlebSi mkveTrad gaizarda bunebrivi
vadiT gacemuli tyiTsargeblobis dokumentebiT xorcieldeboda. 2006 wels garemos
katastrofebis sixSire da masStabi. 1995-2008 wlebSi, bunebrivi katastrofebis Sedegad,
dacvisa da bunebrivi resursebis saministrom gasca pirveli 20-wliani xe-tyis damzadebis
saqarTvelom 1.3 mlrd. aSS dolarze meti Rirebulebis zarali ganicada, stiqiis Sedegad
specialuri licenzia. mas Semdeg, 2012 wlis Tebervlamde gacemulia xe-tyis damzadebis
dazaralda 700 aTasamde adamiani, msxverplTa raodenobam ki 1000-s miaRwia54 . ukanasknel
66 licenzia 5, 10 da 20 wlis vadiT. licenziebiT dafarulia daaxloebiT 180 000 heqtari
wlebSi mewyerebisa da Rvarcofebis sixSiris zrda ganpirobebulia seismuri aqtivobis
tyis teritoria. tyiTsargeblobis licenziebis gacemas araerTi problema axlavs Tan; maT
gaZlierebiT, adamianis anTropogenuli zemoqmedebis zegavleniT (dasaxlebebis da miwis
Soris umniSvnelovanesia Semdegi: irRveva saqarTvelos moqalaqeTa ufleba, monawileo-
usistemo aTviseba, satransporto obieqtebis mSenebloba, tyeebis gaCexva da gameCxeria-
ba miiRon garemosTan/tyesTan dakavSirebuli gadawyvetilebebis miRebis procesSi;
neba) da klimatis globaluri cvlilebebiT. geologiuri xasiaTis stiqiuri movlenebidan
auqcionebze gamotanili iqna iseTi salicenzio obieqtebi, romlebzec tyeTmowyoba
yvelaze xSiria wylismieri eroziuli procesebi, mewyerul-gravitaciuli da Rvarcofuli
(inventarizacia) moZvelebulia; tyiTsargeblobis auqcionis sawyisi fasis dadgenisas,
movlenebi, romelTa raodenoba izrdeba. 2009 wels dafiqsirda mewyerul-gravitaciuli
dRemde arc erTxel ar iqna gamoyenebuli kanonmdeblobiT dadgenili wesi; salicenzio
movlenebiT dazaralebuli an mosalodneli gaaqtiurebis qveS myofi 53 aTasi ubani, rac
obieqtebis SerCevisas, saerTod ar fasdeba, Tu ramdenad mizanSewonilia, garemosdacviTi
oriaTas dasaxlebul punqtsa da satransporto infrastruqturis 25-30%-s ikavebs.
TvalsazrisiT, konkretuli tyis farTobis gamoyofa. Sedegad, tyis WrisTvis gaicema
Rvarcofebisgan miyenebuli ekonomikuri zarali weliwadSi 100 mln aSS dolaramdea, rom
maRali konservaciuli (garemosdacviTi) Rirebulebis tyeebi.
araferi vTqvaT adamianTa msxverplze55.
klimatis cvlileba da saadaptacio RonisZiebebi. saqarTvelo, Tavisi mdebareobiT,
sanapiro zona warmoadgens klimatis cvlilebis mimarT yvelaze mowyvlad sistemas sa-
reliefiT, hidrografiuli qseliTa da garemo pirobebiT, Seicavs rogorc bunebrivi
qarTveloSi. misi warecxva, romelic jer kidev wina saukunis 80-ian wlebSi daiwyo, prob-
(miwisZvra, mewyerebi, Rvarcofebi, gvalvebi, zvavebi da wyaldidobebi), ise anTropogenu-
lemebs uqmnis gagris, axali aTonis, oCamCiris, anakliis, foTis, qobuleTis da adliis
li katastrofebis safrTxes (satransporto da sawarmoo avariebi). amas emateba bunebriv
monakveTebs, sadac 1992 wlamde xelovnurad SehqondaT natani sanapiros formirebisTvis.
resursebze maRali anTropogenuli zewola, rac xelsayrel pirobebs qmnis bunebrivi ka-
gansakuTrebiT mgrZnobiarea mdinare rionisa da Woroxis deltebi, sadac anTropogenuli
tastrofebis provocirebisTvis. bolo wlebSi gaxSirebuli stiqiuri movlenebis mizeze-
zemoqmedeba erwymis zRvis donis awevisa da klimatis cvlilebis process.
bi agreTve unda veZioT klimatis globalur cvlilebaSi51. kvlevebiT dasturdeba, rom
klimatis cvlilebas ukve adgili aqvs samxreT kavkasiaSi da is garkveul negatiur rols magaliTad, 2005-2007 wlebSi zRvam miitaca adliis Sida saavtomobilo trasa da uSualo
iTamaSebs garemosdacviTi usafrTxoebis TvalsazrisiT52. safrTxe Seuqmna baTumis aeroportis asafren zols. 2007 wlis TebervalSi holandiis
prognozebis Tanaxmad, klimatis cvlilebis Sedegad, 2050 wlisTvis saqarTveloSi nava- garemoze zemoqmedebis Sefasebis komisiam gasca rekomendacia md. Woroxidan amoRebuli
masalis ganlagebis Sesaxeb erozirebuli sanapiros teritoriaze, agreTve garemosdacvi-
48 Ti Sefasebis, winaswari kvlevebis Catarebis da sanapiro zolis mdgrdi xangrZlivvadiani
saqarTvelos mTavroba, 2012. saqarTvelos garemos dacvis meore erovnuli programa: 2012-2016. damtki-
cebulia saqarTvelos mTavrobis 2012 w. 24 ianvris #127 gankargulebiT. aRdgenis gegmis SesamuSaveblad56 .
49
saqarTvelos mTavroba, 2012. saqarTvelos garemos dacvis meore erovnuli programa: 2012-2016.
damtkicebulia saqarTvelos mTavrobis 2012 w. 24 ianvris #127 gankargulebiT. 53
gaeros klimatis cvlilebis konvenciis mimarT meore erovnuli Setyobineba, 2010
50 54
saqarTvelos mTavroba, 2012. saqarTvelos garemos dacvis meore erovnuli programa: 2012-2016. damtki- 2007-2009 wlebis saqarTvelos erovnuli moxseneba garemos mdgomareobis Sesaxeb. samuSao versia.
cebulia saqarTvelos mTavrobis 2012 w. 24 ianvris #127 gankargulebiT. xelmisawvdomia: hƩp://soegeorgia.blogspot.com/p/blog-page_15.html
51 55
2007-2009 wlebis saqarTvelos erovnuli moxseneba garemos mdgomareobis Sesaxeb. samuSao versia. xel- saqarTvelos garemos dacvis saministro. saqarTvelos ekonomikuri, socialuri da ekologiuri siste-
misawvdomia: hƩp://soegeorgia.blogspot.com/p/blog-page_15.html mebis mowyvladoba da adaptacia klimatis cvlilebis mimarT. xelmisawvdomia: hƩp://moe.gov.ge/files/Klima-
Ɵs%20Cvlileba/Adaptacia/4.1. _ saqarTvelos_mowyvladoba_da_adaptacia_klimatis_cvlilebis_mimarT.pdf
52
ENVSEC, 2011. Regional Climate Change Impacts Study for the South Caucasus Region. xelmisawvdomia: hƩp://envsec.org/
publicaƟons/cc_report.pdf 56
ix. www.eia.nl
26 27
2015 wlisTvis TurqeTis teritoriaze dagegmili hidroeleqtrosadgurebis amoqmede- Tavi 1
biT, 83%-iT Semcirdeba md. WoroxiT natanis transportireba Sav zRvaSi. dagegmilia
hidroeleqtrosadgurebis mSenebloba md. Woroxze da md. aWariswyalze. saqarTvelos interaqtiuli swavlebis meTodebi
teritoriaze dagegmili hidroeleqtrosadgurebis mSeneblobis SemTxvevaSi, praqtiku-
lad aRarc arsebuli natanis Catana moxdeba Sav zRvaSi, rac kidev ufro gazrdis uaryofiT ganaTleba da Sesabamisad, ganaTlebuli sazogadoeba umniSvnelovanesi berketia qvey-
zegavlenas Savi zRvis sanapiroze57 . nis ganviTarebisa da warmatebisaTvis. swored amitom, Zalzed mniSvnelovania, saskolo
akademiuri swavlebis (formaluri ganaTlebis) paralelurad mimdinareobdes klasga-
q. foTTan 1925 wlidan 2009 wlamde wylis donem 0,7m-iT aiwia. es safrTxes uqmnis foTs, reSe mecadineoba (araformaluri ganaTleba), anu keTebiT swavleba, romelic saukeTeso
romelic mdebareobs md. rionis donis dabla 1.5-2 m-iT. 1920-iani wlebidan dRemde, Stor- saSualebaa Teoriuli codnis praqtikaSi gamosacdelad. moswavles eZleva saSualeba,
mebisa da anTropogenuri Carevis Sedegad, zRvam miitaca 3.5 km siganis sanapiro, romlis ukeT gaiazros sakuTari interesebi da miswrafebebi, gadadgas maTi realizebisTvis pir-
didi nawili ipodroms, sacxovrebel saxlebsa da sasoflo-sameurneo savargulebs ekava. veli nabijebi, Tavi sazogadoebis srulfasovan wevrad igrZnos da Rirseul moqalaqed
navaraudevia, rom uaxloes momavalSi (2030-2050 ww.) Stormebis mosalodneli gaxSirebisa Camoyalibdes.
da zRvis donis kidev 0.2-0.3 m-iT matebis SemTxvevaSi, Stormuli modenebi katastrofuli
saqarTvelos 2012-14 ww. erovnuli strategia da samoqmedo gegma: „garemosdacviTi ga-
Sedegebis momtani gaxdeba. amave ubanze mkveTria sedimentaciis gaaqtiureba (md. rioni
naTleba mdgradi ganviTarebisTvis” mxars uWers skolebSi eko-klubebis Camoyalibebasa
ikvebeba myinvaruli CamonadeniT), ris Sedegadac gaZlierda mdinaris orive kalapotis
da funqcionirebas, garemosdacviTi ganaTlebis dainergvis mizniT, rogorc formalu-
(foTis arxi, nabada) mosilva, ramac ufro Seasusta maTi gamtarunarianoba. md. rionis
ri, ise araformaluri ganaTlebis procesSi.
mier Camotanili naSali masala, ZiriTadad, CrdiloeT sanapiroze ileqeba da xmeleTi
zRvaSi iWreba; maSin, rodesac foTis samxreTiT zRvam ukve, daaxloebiT 600 ha farTobis winamdebare saxelmZRvanelos umTavresi mizania garemos dacvis sakiTxebis swavlebis
teritoria miitaca58 . gaZliereba skolaSi, moswavleTa garemosdacviTi cnobierebis amaRlebisa da saWiro
unar-Cvevebis gamomuSavebis mizniT. bunebrivi garemo aris is mTavari sacxovrisi, ro-
klimatis cvlilebis CarCo-konvenciis mimarT saqarTvelos meore erovnul SetyobinebaSi
melic uzrunvelyofs adamianis arsebobas, keTildReobasa da ganviTarebas. bunebrivi
xazgasmulia, rom aRmosavleT saqarTveloSi gaizrdeba gvalvebis xangrZlivoba da
garemos degradaciis SemTxvevaSi, safrTxe eqmneba adamianis, qveynebis da SesaZloa,
intensivoba, Sesabamisad, gaizrdeba moTxovna wyalze. amasTan, dasavleT saqarTvelos
msoflios arsebobasac. amitomac garemoze zrunva da misi dacva TiToeuli moqalaqis
garda, mTel samxreT kavkasiaSi navaraudevia, sul mcire, 10-40%-iT dinebis kleba
ziari pasuxismgeblobaa. garemos Sesaxeb codnis gaRrmaveba da swori damokidebulebis
ZiriTad mdinareebze. wylis resursebis klebam, SesaZloa, aseve, gazardos rogorc
Camoyalibeba adreul asakSi unda daiwyos da gagrZeldes ganaTlebis momdevno etapeb-
Sidasaxelmwifoebrivi, ise saxelmwifoTaSorisi konfliqtebis riski. es gansakuTrebiT
zec imisaTvis, rom moswavleebma Seimecnon bunebasa da adamians Soris urTierTqmedebis
exeba iseT transsasazRvro mdinareebs, rogoricaa alazani, xrami-debeda da mtkvari.
mniSvneloba da daniSnuleba, bunebrivi resursebis gonivruli gamoyeneba da mdgradi
prognozis Tanaxmad, alazanSi wylis donis kleba navaraudevia, sul mcire, 26-35%-iT,
marTva.
xolo xrami-debedaSi _ 45-65%-iT.
saxelmZRvaneloSi mocemulia swavlebis sxvadasxva interaqtiuli meTodi, romelTagan
yuradsaRebia, rom dedofliswyaros raionSi, qarismieri eroziis Sedegad,1986 - 2006 wlebSi
yvelaze gavrcelebulia jgufuri muSaoba, sakiTxis ganxilva (diskusia), bunebis Semec-
humusis Semcvelobam daiklo 7.5-dan 3.2%-mde, TiTqmis orjer daeca niadagis nayofiereba,
nebiTi daTvaliereba da kvleva (eqskursia), sakiTxis wardgena (prezentacia), roluri Ta-
saSualo wliuri temperatura ki gaizarda 0,6 C-iT, ramac, Tavis mxriv, mniSvnelovnad
maSi, keTebiT swavleba, teqstze an ilustraciaze muSaoba, proeqtis Sedgena, mini-leqcia
gazarda sarwyavi wylis gamoyeneba. prognozis Tanaxmad, regionSi naleqebis mniSvnelovani
da sxva.
Semcireba, uaxloes periodSi gazrdis adgilobrivi klimatis aridulobas da aqaur na-
xevradaridul landSaftebs naxevarudabnod da udabnod gadaaqcevs. Sesabamisad, 2100 mini-leqcia aris mcire zomis leqcia (maqsimum 10-15 wuTi), romlis drosac maswavleblis
wlisTvis, dedofliswyaros raionSi irigaciaze moTxovna gaizrdeba zamTris xorbalze mizania drois mcire monakveTSi moswavleebs zepirsityvierad gadasces maTTvis saWiro
114 %-iT, saZovrebze 82%-iT da mzesumziraze 50%-iT. axali informacia. mini-leqcize moswavle pasiuri msmenelis rolSia, rac naklebad iZle-
va sxvadasxva unarebis ganviTarebis SesaZleblobas, amitom mniSvnelovania moswavleTa
gaaqtiureba. Sesaferisi garemos Seqmnis mizniT, sasurvelia maswavlebeli dafasTan ki
ar idges msmenelis win, aramed yvela monawile (maswavleblis CaTvliT), wreSi isxdes,
magidis irgvliv ise, rom kargad xedavdnen erTmaneTs da saubaric mosaxerxebeli iyos.
radgan leqcia swavlebis SedarebiT pasiuri formaa, maswavlebelma unda waaxalisos
57
md. Woroxze dagegmili hidroeleqtrosadgurebis kaskadis proeqtis bunebriv da socialur garemoze moswavleTa monawileoba, misces maT azris gamoTqmisa da msjelobis saSualeba. leqciis
zemoqmedebis Sefasebis angariSi. xelmisawvdomia: www.aarhus.ge dros maswavlebeli Tvalyurs unda adevnebdes msmenels, unda amowmebdes, ramdenad us-
58
saqarTvelos garemos dacvis saministro. saqarTvelos ekonomikuri, socialuri da ekologiuri siste- mens, ainteresebs da exmaureba mas auditoria.
mebis mowyvladoba da adaptacia klimatis cvlilebis mimarT hƩp://moe.gov.ge/files/KlimaƟs%20cvlileba/Adapta-
cia/4.1._saqarTvelos_mowyvladoba_da_adaptacia_klimatis_cvlilebis_mimarT.pdf mini-leqciis Catarebas ar sWirdeba gansakuTrebuli materialur-teqnikuri aRWurvi-
28 29
loba. Tumca, sasurvelia fotoebi, naxatebi, rukebi, grafika, cxrilebi da sxva Tvalsa- ris) roli. maswavlebelma mkafiod unda gansazRvros msjelobis formati: gamomsvlelebis
Cinoeba, SesaZlebelia agreTve proeqtoris gamoyenebac. rigiToba, reglamenti, rogor unda daisvas SekiTxvebi da a.S.
dadebiTi mxareebi: msjelobisas mniSvnelovania kiTxvebis swori formulireba. kiTxvebi gansxvavdeba da-
niSnulebis mixedviT: dasawyisSi wamyvani (maswavlebeli) svams mTavar kiTxvas, romelic
saWiro, axali informaciis miwodebis swrafi da efeqturi meTodi; warmoadgens sadiskusio sakiTxs. Semdeg man SeiZleba dasvas damazustebeli kiTxvebi,
martivi saswavlo garemo, ar saWiroebs gansakuTrebul aRWurvilobas; mimarTulebis misacemad da/an Sesacvlelad. dasaSvebia, wamyvanma an moswavlem dasmuli
kiTxva sxva pasiuri moswavlisaken mimarTos, raTa diskusiaSi CaerTos yvela.
Tavisufali urTierTobis SesaZlebloba.
msjelobis procesSi maswavlebeli unda iyos samarTliani da miukerZoebeli, ar unda
risk-faqtorebi: gamoxatos simpaTia an antipaTia mokamaTe mxareebis an maT mier gamoTqmuli mosazrebe-
bis mimarT.
rTulia auditoriis yuradRebis mipyroba da SenarCuneba.
msjeloba rom efeqturi iyos, erTdroulad Zalian bevri moswavle ar unda monawileob-
sakiTxis ganxilva, igive diskusia interaqtiuli swavlebis erT-erTi efeqturi meTodia. des, radgan did jgufTan muSaobisas Znelia yvela moswavlis CarTva da daintereseba.
diskusias xSirad iyeneben sxvadasxva sakiTxis, midgomis, ideisa Tu problemis jgufSi mniSvnelovania, „mowinaaRmdege“ mxareebSi iyos moswavleTa Tanabari raodenoba, sasur-
wardgenisa da ganxilvis mizniT. saleqcio tipis gakveTilisgan gansxvavebiT, diskusiis velia es mxareebi erTmaneTis pirispir dasxdnen, xolo maswavlebels, rogorc wamyvans,
dros moswavleebi aqtiurad monawileoben sakiTxis ganxilvaSi. diskusia xels uwyobs orive jgufTan Tavisuflad SeeZlos urTierToba.
iseTi unar-Cvevebis Camoyalibebas, rogoricaa aqtiuri mosmena, msjeloba, sxvisi (gansx-
vavebuli) azris pativiscema, swori (zrdilobiani) qceva, sakuTari mosazrebis naTlad diskusiis dasrulebis Semdeg aucilebelia Sedegebis Sejameba, rasac Tavidan akeTebs
Camoyalibeba da sxva. aseTi msjelobis Sedegad, moswavleebs interesi uCndebaT axali maswavlebeli, xolo gamocdilebis dagrovebis Semdeg moswavleebic SeZleben. Sedegebis
informaciisa da codnis mosapoveblad, raTa SeZlon ufro Zlieri da obieqturi ar- Sejameba gulisxmobs msjelobis sagnisa da Sinaarsis, aseve procesis gaanalizebasa da
gumentebiT daupirispirdnen gansxvavebul azrs. daskvnebis gamotanas. magaliTad: ra mogvca diskusiam, ra gvaswavla, ramdenad moxerxe-
buli da saTanado pirobebi iyo Seqmnili, grZnobdnen Tu ara monawileebi Tavs komfor-
diskusiis swori warmarTvisTvis aucilebelia winaswari dagegmva da organizeba, erTgva- tulad, advili iyo Tu ara wesebis dacva da a.S.
ri kontrolic, rac gulisxmobs garkveuli wesebis dacvas. wesebi SeiZleba maswavlebel-
ma moswavleebTan erTad Camoayalibos. ase, magaliTad: a) roca erTi laparakobs, sxvebi diskusiis Catareba, rogorc wesi, ar saWiroebs gansakuTrebul garemos an damxmare sa-
usmenen; b) raimes Tqma Tu gsurs, xeli aiwie da ilaparake, roca wamyvani sityvas mogcems; Sualebebs, Tumca, sasurvelia iyos dafa, raTa diskusiaSi monawile mxareebs SeeZloT
g) sxvas ar gaawyvetino sityva; d) dauSvebelia sxva mosaubris qiliki; e) kamaTSi yvela azrebis werilobiT gamoxatva.
iRebs monawileobas da sxva. 1) „mrgvali magida“ _ moswavleTa mcire jgufs Soris gamarTuli saubari winaswar Ser-
diskusiis Catarebamde maswavlebelma unda gaiTvaliswinos, rom moswavleebs sadiskusio Ceul Temaze (am dros xdeba azrTa urTierTgacvla).
Temaze sakmarisi codna hqondeT, raTa SeZlon sakuTari azris gamoTqma, misi dacva an 2) „paneluri diskusia“ _ calkeul jgufebs hyavT winaswar arCeuli lideri, romelic
sxvisi azris gakritikeba. diskusiis warmatebiT Catarebaze, pirvel rigSi, maswavlebelia auditoriis (klasis) winaSe axmovanebs jgufSi winaswar damuSavebul da SeTanxmebul
pasuxismgebeli. man unda daareguliros procesi da Seasrulos wamyvanis (fasilitato- sakiTxs.
30 31
3) „forumi“ _ paneluri diskusiisgan gansxvavebiT, forumi SerCeuli Temis an sakiTxis
ganxilvis ufro dialogis formaa, SeiZleba kiTxva-pasuxis reJimSi warimarTos, dro
da sivrce naklebad SezRudulia. arsebobs internet forumebi garkveuli sakiTxe-
bis garSemo sadac dainteresebuli mxareebi wevriandebian da sakuTar mosazrebebs
gamoTqvamen.
dadebiTi mxareebi: warmdgenelma winaswar, Zalian kargad unda moamzados warsadgeni sakiTxi da TviTon pre-
zentaciac. mniSvnelovania, rom mas sjerodes rasac ambobs, saubris toni da manera unda
meTodi SemoqmedebiTia, moswavleebi Tavisuflad da SeuzRudavad gamoTqvamen saku- iyos damajerebeli da mkafio, rac mniSvnelovan gavlenas axdens auditoriaze.
Tar ideebs;
imisaTvis, rom moswavleebma kargad iswavlon wardgena, SesZlebelia maswavlebelma mos-
xSir SemTxvevaSi SesaZlebelia sxva meTodebTan kombinirebulad gamoyeneba.
wavleebTan erTad SeimuSaos Sefasebis Skala, sxvadasxva kriteriumebis gaTvaliswine-
risk-faqtorebi: biT, romlis mixedviTac moxdeba prezentaciebis Sefaseba.
yvela moswavlis CarTulobis xarisxi; prezentacias, umetes SemTxvevaSi, specialur programaSi `PowerPoint~ amzadeben da pro-
eqtoris meSveobiT aCveneben kedelze an dafaze. saWiroa leptopi, dafa da sxva teqniku-
SezRuduli dro.
ri saSualebebi, Tumca, ra Tqma unda, wardgena SeiZleba teqnikis gareSec.
sakiTxis, ideis, proeqtis wardgena anu prezentacia keTdeba informaciis miwodebis an
drama _ roluri TamaSi jgufuri muSaobis erT-erTi formaa, romelic xSirad swavlebis
auditoriaze gavlenis moxdenis mizniT. es efeqturi meTodia iseTi unarebis gasaviTareb-
yvela safexurze gamoiyeneba. misi mizania konkretuli realuri an istoriuli situaci-
lad, rogoricaa komunikacia, sakuTari poziciisa Tu mosazrebebis naTlad Camoyalibeba
is gaTamaSeba (Teatralurad warmodgena) da sakuTar Tavze gancda. drama simulaciuri
da msmenelisaTvis gacnoba, argumentireba, poziciis dacva, gavlenis moxdena da a.S. sa-
TamaSis msgavsia, magram maT Soris aris erTi arsebiTi gansxvaveba: dramaSi moswavlem
survelia, SezRuduli iyos prezentaciis Temebi, moxdes, maqsimum, sami Temis wardgena
unda iTamaSos arsebuli personaJis roli, anu gadaiqces am personaJad, xolo simulaci-
erT jerze.
is dros is inarCunebs sakuTar vinaobas (identobas) da ise TamaSobs ama Tu im scenars.
maswavlebelma moswavleebs winaswar unda gaacnos prezentaciis tipuri sqema:
roluri TamaSi moswavleebisTvis Zalian sayvareli da saxaliso savarjiSoa, amitom mas-
1. Sesavali prezentaciis aucilebeli nawilia. misi mizania auditoriis daintereseba wavleblebi xSirad iyeneben an meTods swavlebis yvela safexurze. TamaSi swavlebis aq-
TemiT da pirveli kontaqtis damyareba. SesavalSi kargia auditorias gavacnoT pre- tiuri formaa. moswavleebi Teoriul codnas praqtikuli unarebiT amyareben. am dros
34 35
isini aqtiurdebian gonebrivad da fizikurad. sakiTxis ganxilvis garda, maT saSualeba
aqvT gamoxaton TavianTi damokidebuleba, emociebi, rac aadvilebs swavlis process da,
Sesabamisad, masalis aTvisebas. moswavleebi ufro advilad iTviseben codnas, vidre mxo-
lod wakiTxviT, mosmeniT an, Tundac, dakvirvebiT.
3. dayofa SemTxveviTi SerCeviT: jgufebis raodenobidan gamomdinare, vTxovT monawi- sokratuli meTodis gamoyenebis dros maswavlebeli svams mxolod problemur (da ara
leebs, gaiTvalon. gaTvlis Semdeg, pirveli nomrebi warmoqmnian pirvel jgufs, me- informaciul) kiTxvebs. magaliTad, ras fiqrobT am sakiTxze? ra ganmartebebi gvWir-
ore nomrebi _ meores da a.S.; deba amisaTvis? igi ar awvdis informacias moswavleebs, martiv ideas eWvqveS ayenebs da
iTxovs moswavleebisgan fiqrs, raTa isini damoukideblad mividnen problemis gada-
4. feradi baraTebis meSveobiT dayofa. maswavlebelma winaswar icis monawileTa rao- wyvetamde.
denoba. is arigebs imdeni feris patara baraTebs, ramdeni jgufis Seqmnac unda. jgu-
febi iqmneba baraTebis ferebis mixedviT. Semdeg TiToeuli feris baraTs daWris sokratuli meTodis gamoyeneba SesaZlebelia diskusiiT, debatebiT, problemuri kiTx-
imden nawilad, ramdeni wevric aris TiToeul jgufSi. daWrili baraTebi patara ka- vebis dasmiT da sxva. zogjer maswavlebels mohyavs faqtebi moswavleTa mier gamoTq-
laTaSi iyreba da monawileebi iqidan iReben. jgufSi ikribebian erTnairi feris ba- muli mosazrebebis sawinaaRmdegod, magram ar afiqsirebs sakuTar pozicias. igi eWvqveS
raTis mflobelebi. feradi baraTebis nacvlad SeiZleba safosto baraTebis gamo- ayenebs sxvadasxva avtoritetis pozicias. moswavleebi Tavisuflad gamoTqvamen saku-
yenebac. Tar mosazrebebs dasmul problemasTan dakavSirebiT, Tamamad Txzaven hipoTezebs da
versiebs, aanalizeben erTmaneTis argumentebs.
5. SesaZlebelia, monawileebi davyoT dabadebis Tvis, ricxvis, weliwadis drois mixed-
viT da a.S. keTebiT swavlebis, anu praqtikis meTodis gamoyenebis dros moswavleebs awvdian ara in-
formacias, aramed zust instruqcias simulaciisaTvis. am meTodis mizania, moswavleeb-
TamaSis dros moswavleebi asruleben rolebs instruqciis Sesabamisad. roluri TamaSis ma zustad Seasrulon iseTi qmedebebi, romlebic xels uwyobs codnis miRebas an Cvevis
Sedegi pirdapirproporciulia jgufis wevrebis procesSi CarTvisa da dadebiTi atmos- Camoyalibebas.
feros SenarCunebis. amitom saWiroa pasiuri wevrebis daintereseba da CarTva procesSi.
praqtikis dros maswavlebeli gansakuTrebul yuradRebas aqcevs monawileTa reaqcias,
TamaSis dasrulebis Semdeg imarTeba msjeloba dasmul mwvave sakiTxze. Semdeg ki monawi- gamoxmaurebas (ukukavSirs), acnobiereben Tu ara, rasac akeTeben Tu meqanikurad imeo-
leebma unda gamoTqvan TavianTi mosazreba, ra gaiges/iswavles am TamaSidan da rogor reben. saTanado urTierTkavSiris SemTxvevaSi, maswavlebelsa da moswavles Soris am-
gamoiyeneben am codnas cxovrebaSi. gvari swavleba gvaZlevs mniSvnelovan efeqts. maswavlebelma moswavles unda SesTavazos
keTebis sqema an modeli, sadac naTlad aris mocemuli miRwevis doneebi da safexurebi.
monawileebi afaseben jgufebis muSaobis Sedegebs da ara rolebis Semsruleblebs, imis
moswavles esmis davaleba, misi momzadebis done, rogor unda gadavides Semdeg safexurze
mixedviT, Tu ra iswavles, ra iyo dadebiTi da uaryofiTida a.S.
an miaRwios mizans, rogor Sefasdeba misi warmateba.
maswavlebeli muSaobis procesSi aris neitraluri da asrulebs damkvirveblis rols.
keTebiT swavlebis mTavari principebia: moswavleebisaTvis praqtikuli davalebis mi-
cema, maTi waxaliseba da maTTan saTanado urTierTkavSiri davalebis Sesrulebis pro-
dadebiTi mxareebi:
cesSi. SeiZleba es iyos nergebis SerCeva, dargva, xanZris Tavidan acileba, jebirebisa da
TamaSis dros viTardeba unar-Cvevebi, icvleba damokidebulebebi; wylis kalapotis Semowmeba, skolis evakuaciis gegmis Sedgena da a.S.
36 37
teqstze muSaoba ramdenime etapad unda davyoT. Tavdapirvelad moswavleebs teqstis ze-
dapiruli gadaTvaliereba unda vTxovoT; sasurvelia davavaloT teqstidan personalie-
bis, TariRebis, obieqtebis da sxva, advilad aRsaqmeli informaciis gamocalkeveba da amo-
wera. teqstis amgvarad damuSavebis Semdeg, moswavleebs ZiriTadad aRar aSinebT masalis
sirTule da isini ukve mzad arian ufro rTuli davalebebis Sesasruleblad.
dadebiTi Sedegebi:
SeiZleba maswavleblis gadawyvetilebiT, jgufis donisa da SesaZleblobis gaTvaliswi- werilobiT wyaroebTan muSaoba moswavles uviTarebs da aCvevs:
nebiT, ZiriTadi sakiTxebis erT Temad miwodeba an piriqiT _ erTi Temis dayofa ZiriTad
sakiTxebad. faqtebisa da movlenebis interpretaciis unars;
keTebiT swavleba saxalisoa, gansakuTrebiT maSin, roca moswavleebi Tavad qmnian mo- analitikuri msjelobis unars;
dels, rukas da sxva. ase, magaliTad, jgufebi aferadeben saqarTvelos rukaze daculi
arastandartuli teqstebis kiTxvas;
teritoriebis kategoriebs (an evropisa da romelime sxva kontinentis konturul ruka-
ze qveynebs) sxvadasxva feriT da gamoWrian. Semdeg ucvlian mezobel jgufebs da awyoben werilobiT dokumentebSi aRwerili realobis sazogadoebriv cxovrebasTan dakavSi-
rukas. gamarjvebuli iqneba jgufi, romelic yvelaze swrafad daasrulebs davalebas. rebas;
TvalsaCinoebaze muSaobis meTods mniSvnelovani adgili ukavia swavlebis procesSi. is werilobiT sakuTari azris gamoxatvas.
moswavleebs exmareba vizualuri informacia aRiqvan, gaiazron da axal informaciad
aqcion. TvalsaCinoebebi, rogoricaa rukebi, ilustraciebi, fotoebi da sxv. farTod risk-faqtori:
gamoiyeneba sazogadoebrivi mecnierebebis swavlebis yvela safexurze. am dros viTar-
deba moswavlis vizualuri unari. is swavlobs, rom SeiZleba „waikiTxo“ ara marto teqs- asakisTvis Seusabamo da gaugebari teqstis miwodeba.
ti, aramed fotoc, naxatic, rukac da miiRo saWiro informacia.
proeqti Zalian mniSvnelovani da saWiro interaqtiuli meTodia. is saukeTeso saSuale-
TvalsaCinoebaze muSaobis meTodi iZleva saSualebas, moswavle daeuflos sityvierad baa calkeuli sakiTxebis damoukideblad kvlevisTvis. proeqtis Sesaqmnelad konkretu-
da arasityvierad gadmocemuli informaciis (rukis, diagramis, sqemis, naxatis da sxv.) li davalebebi ekisreba, rogorc maswavlebels, ise moswavleebs, kerZod:
gamWoli gaazrebisa da intepretaciis, sakuTari naazrevisa da gancdilis sxvadasxva
saSualebiT gadmocemis unars _ semiotikur kompetencias, romelic agreTve gulisx- maswavlebeli aswavlis jgufs, ra aris proeqti da rogori unda iyos is:
mobs informaciis gadmosacemad niSanTa erTi sistemidan meoreSi gadatanis unars ma-
unda arsebobdes proeqtis Sesrulebis aucilebloba;
galiTad, teqstis ilustraciiT gamoxatvis an erTi formiT warmodgenili informaciis
diagramis saxiT warmodgenas. es procesi efeqturia da moswavleebis mravalmxrivi inte- unda iyos mimarTuli konkretuli sakiTxis/problemis gadasaWrelad an gasaumjo-
leqtualuri ganviTarebis saSualebas iZleva. beseblad;
TvalsaCinoebis arCevisas maswavlebelma unda gaiTvaliswinos: moswavleTa interesebi, unda iyos miRwevadi, anu Sesrulebadi mocemul droSi, sivrceSi da pirobebSi;
gazrdis Tu ara am konkretuli TvalsaCinoebis gamoyeneba swavlis motivacias; SeZleben
Tu ara moswavleebi am resursis saTanadod gamoyenebas; ra sabaziso unar-Cvevebi aqvT proeqtis Sedegebis gazomva SesaZlebeli unda iyos;
maT am resursis gamosayeneblad; romeli unarebis ganviTarebas Seuwyobs xels es Tval-
unda iyos droSi gansazRvruli;
saCinoeba da a.S.
maswavlebeli aswavlis jgufs, rogor unda SearCion saproeqto Tema da daweron proeqti.
teqstze muSaoba werilobiT teqstze muSaoba erT-erTi mniSvnelovani da saWiro meTo-
dia. es aCvevs moswavles arastandartuli teqstebis kiTxvas, amdidrebs mis leqsikur problemis dadgena gulisxmobs iseTi problemis mxilebas, romlis gadasaWreladac
marags, xels uwyobs kritikuli azrovnebis ganviTarebas da werilobiT dafiqsirebas. iwereba proeqti. SesaZlebelia, maswavlebelma gamoiyenos gonebrivi ieriSi proble-
38 39
mebisa da sakvlevi Temebis dasadgenad, Semdeg ki airCion erTi, romlis gadasawyvetad da eCvevian funqciebis danawilebas da, rac mTavaria, kolegebis mimarT pasuxismgeblobis
Seqmnian proeqts; grZnoba uviTardebaT.
problemis SerCevis Semdeg moswavleebma, maswavlebelTan erTad, unda gansazRvron wyvilebSi muSaobis ramdenime aucilebeli wesi:
proeqtis mizani, anu xedva, risi miRwevac surT am proeqtis ganxorcielebiT;
maswavlebeli klass yofs wyvilebad;
agreTve maT unda dasaxon konkretuli amocanebi, anu nabijebi miznis misaRwevad;
klass eZleva saerTo davaleba da maswavlebeli Tavad anawilebs funqciebs;
unda dasaxon dasaxuli amocanebis ganxorcielebis gzebi, xerxebi da saSualebebi,
anu ganxorcielebis procesi: rogor unda mivaRwio mizans? ra dro damWirdeba? ra moswavleebi davalebas asruleben wyvilebSi;
resursi maqvs?
dro gansazRvrulia, Tumca, damokidebulia davalebis sirTuleze.
unda ganisazRvros proeqtis SesrulebisTvis saWiro adamianuri da finansuri re-
niSandoblivia, rom wyvilebSi muSaobis dros gamomuSavebuli TanamSromlobis unar-Cve-
sursi, agreTve vin razea pasuxismgebeli;
vebi kidev ufro mtkicdeba jgufSi muSaobisas. jgufebad dayofis mravali varianti arse-
saWiroa proeqtis ganxorcielebis droSi gawerili gegma, raTa dadgindes, ramden xan- bobs: Tanabari SesaZleblobebis bavSvebiT dakompleqteba; gogonebi da biWebi; megobrebi;
Sia SesaZlebeli sasurveli Sedegis miRweva. SemTxveviTi SerCeva da sxva. aucilebelia, jgufebis danawileba moxdes swrafad, 2-3 wuTis
ganmavlobaSi.
moswavlem mkafiod unda Camoayalibos proeqtis Sesrulebis mosalodneli Sedegebi
da miaxloebiT mainc gansazRvros, ra gavlenas iqoniebs es problemis gadawyvetaze, rac Seexeba jgufSi muSaobis wesebs (lideris SerCeva, vin waradgens proeqts da sxva),
dasabuTebulad Camoayalibos, ra sikeTe mohyveba proeqtis warmatebiT ganxorcie- sasurvelia, es wesebi Tavad moswavleebma daadginon, Tumca, SesaZlebelia, gaiTvalis-
lebas. winon maswavleblis rCevac. maswavlebelma winaswar unda gansazRvros drois limiti
davalebis Sesrulebis, wardgenisa da SefasebisTvis. samuSaos dasrulebis Semdeg, TiTo-
agreTve unda gansazRvros SesaZlo risk-faqtorebi, anu ram SeiZleba xeli SeuSalos
euli jgufi warmoadgens sakuTar namuSevars. prezentaciis msvlelobisas maswavlebeli
proeqtis ganxorcielebas;
da moswavleebi gamomsvlels kiTxvebs ar usvamen. bolos namuSevrebi gamoifineba da mas-
monitoringi da Sefaseba proeqtis ganxorcielebis Tanmdevi aucileblobaa. igi gu- wavlebeli afasebs maT winaswar SerCeuli da monawileebTan SeTanxmebuli Sefasebis sqe-
lisxmobs saqmis rogorc etapobriv, aseve Semajamebel zedamxedvelobas/kontrols mis safuZvelze.
da winaswar SeTanxmebuli kriteriumebiTa da sazomiT (indikatorebiT) proeqtis war-
qvemoT warmodgenilia jgufebSi muSaobis ramdenime aucilebeli wesi:
matebis Sefasebas ganxorcielebis dasrulebisTanave.
1. jgufis wevrebis optimaluri raodenobaa 4-5 moswavle;
saWiroebis SemTxvevaSi, maswavlebelma SeiZleba Tavadac SearCios saproeqto Tema, gan-
sazRvros miznebi da Sedegebi da mxolod Semdeg warudginos moswavleebs. manve unda 2. klass eZleva davaleba, daiyon jgufebad;
misces moswavleebs proeqtis nimuSi da daexmaros proeqtis daweraSi, gansakuTrebiT
3. maswavlebeli aZlevs davalebas, romelsac asruleben jgufebi, yvela wevri sakuTari
sawyis etapze.
kompetenciis farglebSi erTveba muSaobaSi;
T-diagrama,
-diagrama, anu misi sqematuri gamosaxuleba Zalian xSirad gamoiyeneba sapirispiro mo- 4. davaleba sruldeba winaswar dadgenil droSi (15-20 wuTi)
sazrebaTa gamosaTqmelad, movlenebisa da faqtebis Sesapirispireblad, Sesadareblad.
5. yoveli jgufi muSaobs saerTo magidis garSemo.
maswavlebels exmareba informaciis daxarisxebaSi, magaliTad dadebiTi da uaryofiTi
da sxva niSniT dasajgufeblad. savarjiSo sruldeba individualurad, wyvilebSi an
jgufebSi. maswavlebeli dafaze xazavs T-s, romlis marcxena mxare ivseba dadebiTi maxa-
siaTeblebiT, marjvena ki uaryofiTiT da a.S. es aris swrafad Sesasrulebeli samuSao,
dro SezRudulia (5-5 wuTi TiToeuli mxarisTvis).
xurze. TiToeuli Sedegis miRwevis Sesafaseblad mocemulia ramodenime sazomi (indi- • ar yria gamouyenebeli samSeneblo masala • yria gamouyenebeli samSeneblo masala
katori) da savarjiSoebi (aqtivobebi), romelic saWiroa am Sedegebis misaRwevad. Sedegebi, • mdinareSi ar iyreba nagavi • mdinareSi iyreba nagavi
indikatorebi da aqtivobebi cxrilSia moqceuli, aqtivobebis ganmarteba da magaliTe-
• mdinareSi sawarmoebidan ar Caedineba • mdinareSi sawarmoebidan Caedineba
bi ki cxrilis gareT. maswavlebels SeuZlia interaqtiuli meTodebi Caanacvlos Tavisi dabinZurebuli wyali dabinZurebuli wyali
Sexedulebisamebr; man winaswar unda gansazRvros savarjiSoebis formati da sirTule
• ar aris avtomanqanebis da qarxnebis • aris avtomanqanebisa da qarxnebis
moswavleTa asakisa da momzadebis donis mixedviT. gamonabolqvi gamonabolqvi
Sedegi I moswavles SeuZlia garemos mimarT sakuTari damokidebulebis gamoxatva bolos moswavleebma erTmaneTs unda Seadaron sufTa da danagvianebuli garemo, Sear-
Cion, ra aris maTTvis mosawoni da misaRebi.
ganasxvavebs sufTa da dabinZurebul garemos
aqtivoba 2
sakuTar damokidebulebas garemosadmi gamoxatavs sityvierad,
moqmedebiT an naxatis saxiT maswavlebeli moswavleebs yofs wyvilebad da sTxovs daaxarisxon fotoebi Sav da TeTr
indikatorebi
icis da icavs konkretul garemoSi qcevis elementarul wesebs formatebze: Sav formatze awebeben dabinZurebuli garemos amsaxvel fotoebs, xolo TeTr
formatze _ sufTa garemos amsaxvel fotoebs. amis Semdeg formatebs, maswavleblis
uvlis da ufrTxildeba konkretul garemoSi myof cocxal organizmebs
(mcenareebi, cxovelebi da a.S.) daxmarebiT, gamofenen saklaso oTaxSi.
1. T-diagramis
-diagramis an cxrilis Sedgena aqtivoba 3
2. wyvilebSi muSaoba maswavlebeli yofs klass or jgufad, gadascems maT winaswar gamzadebul Sav da TeTr
aqtivobebi
3. jgufuri muSaoba formatebze dakrul fotoebs da sTxovs, gaixsenon garemoSi qcevis wesebi da CainiS-
non. mofiqrebisTvis aZlevs 5-10 wuTs. amis Semdeg moswavleebi ukve maswavleblis dax-
4. praqtikuli samuSao
marebiT daxvewen da SeimuSaveben konkretul garemoSi qcevis iseT wesebs, rac maT uf-
lebas miscems Sav formatze dakruli foto gadaitanon TeTr formatze, xolo TeTr
resursebi: dafa, feradi markerebi, carci, didi furclebi
formatze gaTavsebuli fotoebi ar gaxdes Savze gadasatani.
SeniSvna-rekomendacia: maswavlebeli winaswar avalebs moswavleebs moagrovon (Zveli wesebis SesaZlo varianti:
Jurnal-gazeTebidan da sxva) sufTa da dabinZurebuli garemos fotoebi, raTa Seadginon 1. sayofacxovrebo narCenebi CavyaroT specialur sanagve bunkerSi;
fotoebis banki. me-4 aqtivoba gansakuTrebiT mniSvnelovania, vinaidan igi moswavleebSi
2. liTonis narCenebi SevagrovoT da CavabaroT jarTSi;
zrdis garemos mimarT pasuxismgeblobis grZnobas.
3. nagavi ar CavyaroT mdinareSi;
aqtivoba 1 4. davasufTaoT mdinaris napirebi;
maswavlebeli sTxovs moswavleebs, daasaxelon, rogori warmoudgeniaT sufTa da 5. ar davyaroT nagavi movlil, sufTa garemoSi;
dabinZurebuli garemo da moswavleTa pasuxebs iniSnavs winaswar Sedgenil cxrilSi an
6. yovelTvis davicvaT garemoSi qcevis wesebi.
T-diagramaSi, romelic warmodgenili iqneba dafaze an did furcelze.
aqtivoba 4
aqtivoba 1
mdinareSi ar CavyaroT nagavi; maswavlebeli sTxovs moswavleebs, daasaxelon bunebrivi katastrofebi. dasaxelebulebi
ganlagdeba winaswar gamzadebul asociaciur rukaze, romelic warmodgenilia dafaze an
davasufTaoT mdinaris napirebi;
did furcelze. SesaZlebelia, Tavad moswavleebma moifiqron an maswavlebelma SesTavazos,
movlil, sufTa garemoSi ar davyaroT nagavi; rogori unda iyos asociaciuri ruka.
aqtivoba 3
4. moswavleTa namuSevrebis gamofena Semdeg maswavlebeli aCvenebs moklemetraJian films (videorgols), romelzec asaxulia
tyeSi mozardebis araswori qcevis Sedegebi.
resursebi: kompiuteri, proeqtori, bunebrivi katastrofebis amsaxveli fotoebi, feradi
fanqrebi, furclebi.
aqtivoba 3
1. mini-leqcia aqtivoba 2
aqtivobebi
2. eqskursia bunebaSi, keTebiT swavleba adgilze misvlisas, maswavlebeli moswavleebs
3. konkursi yofs ramdenime jgufad da sTxovs, rom banaki-
saTvis SearCion usafrTxo adgili da daasabu-
resursebi: kompiuteri, proeqtori, fotoaparati, qaRaldi, fanqrebi, flomasterebi, zurg- Ton TavianTi arCevani. jgufebis raodenoba da
CanTa.
jgufSi moswavleTa raodenoba damokidebulia
monawileTa mTlian raodenobaze. optimaluria
SeniSvna-rekomendacia: konkursSi gamarjvebulTa dasajildoeblad, maswavlebeli wi- 5 moswavlisagan Semdgari 3-4 jgufi. SeiZleba
naswar amzadebs samkerde niSnebs. maswavlebeli kargad unda icnobdes im adgils, sa- man bavSvebs SesTavazos TamaSebi, bunebasTan uf-
dac bavSvebis wayvanas apirebs eqskursiaze. maswavlebelma TamaSebi adgilsa da garemo ro mWidro kontaqtis damyarebis mizniT, maga-
pirobebs unda miusadagos. liTad:
maswavlebeli moswavleebs acnobs dagegmili bunebaSi laSqrobis (eqskursiis) Sesaxeb da muyaos yuTze amoiWreba WuWrutana, romelic
avalebs: 1) winaswar gaigon amindis prognozi; 2) SearCion laSqrobis marSruti da daniS- `Wogritis~ rols Seasrulebs. TamaSis monawileebi TavianTi „WogritebiT“ aTvaliereben
nulebis adgili: daniSnulebis adgilze misvlisas, dasabanakeblad SearCion usafrTxo winaswar SerCeul adgils da aRweren mas; danarCenebma unda amoicnon, romeli adgilia. es
adgili (mdinaridan an Reledan moSorebiT, SemaRlebul swor adgilze, axlos ar iyos TamaSi daexmareba bavSvebs, daakvirdnen bunebas da SeamCnion iseTi detalebi, romlebic,
naSali klde, raTa Tavidan aicilon qvaTacvena, ar iyos kldis piri, rom gamoiricxos Cveulebriv, maTi yuradRebis miRma rCeba.
48 49
girCebi, xmeli totebi, qvebi da sxva) kompoziciis Seqmnas. magaliTad, romelime toti damabinZureblebi
mivamsgavsoT raime cxovels da ganvaTavsoT is bunebaSi ise, rom es msgavseba ufro
TvalSisacemi da SesamCnevi iyos. „lend-artSi“ ikrZaleba cocxali da xelovnuri masalis haeri wyali niadagi
gamoyeneba, aseve Seqmnili obieqtis saxlSi waReba. TamaSis arsi mdgomareobs imaSi, rom
1. gamonabolqvi: manqanebis, qar- 1. Sxamqimikatebisa da sasuqebis 1. qimiuri sasuqebis da Sxamqi-
bunebis obieqti bunebaSive darCes, Tan ar daazianos buneba. bavSvebs SeuZliaT Caixaton
xnebis, TviTmfrinavebis araswori gamoyeneba mikatebis araswori gamoyeneba
an foto gadauRon sakuTar namuSevars.
4. samSeneblo mtveri 2. mouwyobeli da stiqiuri na- 2. mouwyobeli nagavsayrelebi da
gavsayrelebi, samedi ci no narCenebi
aqtivoba 3 4. freoni da samrewvelo obieqtebis
narCenebi, sayofacxovrebo 3. qvanaxSirisa da sxva wiaRise-
5. narCenebis dawva ulis mopoveba
eqskursiis bolos, maswavlebeli mSoblebis daxmarebiT awyobs konkurss. Ria an daxu- narCenebi
ruli kenWisyriT airCeva Jiuri, romelic gamoavlens garemos saukeTeso damcvels, yve-
laze frTxil da dakvirvebul moswavles da „lend-artis“ saukeTeso kompozicias. ga- aqtivoba 2
marjvebulebs gadaecemaT samkerde niSnebi da simboluri saCuqrebi, romlebic winaswar
maswavlebeli iwvevs stumars, eqims an garemos dacvis specialists, romelic bavSvebs esa-
momzadda maswavleblis da/an monawileebis mier.
ubreba garemos dabinZurebis sakiTxebze, samecniero-teqnikuri progresis pozitiur
da negatiur mxareebsa da maT mavne zemoqmedebaze adamianis janmrTelobasa da cocxal
Sedegi V moswavle acnobierebs garemoze adamianis zegavlenis Sedegeb organizmebze. sasurvelia, moswavleebma jgufurad, winaswar moamzadon kiTxvebi,
gadainawilon da ise dausvan stumars, rom Sexvedris dros iyos wesrigi da daTqmul
• asaxelebs haeris, niadagis, wylis damabinZureblebs droSi Caetios Sexvedra.
• sxvadasxva wyarodan moiZiebs informacias damabinZurebeli faqtorebis
zemoqmedebis Sesaxeb aqtivoba 3
indikatorebi • asabuTebs adamiansa da cocxal organizmebze damabinZureblebis mavne maswavlebeli sTxovs moswavleebs, moiZion garemos damabinZurebeli faqtorebis amsa-
zemoqmedebas
xveli masala, moamzadon kolaJi da momdevno Sexvedraze warmoadginon, sadac moxdeba
• CamoTvlis da ganasxvavebs samecniero-teqnikuri progresis dadebiT da ganxilva-analizi im mizniT, rom gamoavlinon yvelaze xSiri damabinZureblebi.
uaryofiT mxareebs
resursebi: dafa, carci, markeri, didi furclebi, interneti, fotoaparati. 1. cnebebisa da maxasiaTeblebis asociaciuri rukis Sedgena
aqtivoba 1
rekomendaciebi: maswavlebels Tavisi Sexedulebisa da SesaZleblobebis mixedviT, Se-
maswavlebeli moswavleebs sTxovs, 10 wuTis ganmavlobaSi CamoTvalon garemos (haeri,
uZlia airCios an moifiqros Sesaferisi qmedeba (aqtivoba). bolo aqtivoba gansakuTre-
wyali, niadagi) dabinZurebis wyaroebi, romlebsac maswavlebeli paralelurad dawers
biT kargia moswavleebis warmosaCenad da erTmaneTTan dasaaxloeblad, igi aviTarebs
dafaze.
SemoqmedebiTi azrovnebis unars.
dafis meore kuTxeSi maswavlebeli xazavs cxrils da sTxovs moswavleebs, saerTo Zale-
aqtivoba 1
biT, ukve arsebuli siidan damabinZureblebi gadaanawilon svetebSi da daajgufon. sa-
Wiroebis SemTxvevaSi maswavlebeli moswavleebs usworebs Secdomebs. maswavlebeli dafaze wers sityvebs: „garemos dacva“ da moswavleebs sTxovs ganmarton,
50 51
ras niSnavs „garemos dacva“, imis gaTvaliswinebiT, rom maT ukve Seswavlili aqvT es skolis ezo ganawildeba ubnebad klasebze an jgufebze da gamocxaddeba konkursi yve-
sakiTxi. moswavleTa pasuxebi iwereba dafaze winaswar momzadebul asociaciur rukaze. laze kargad movlili nakveTis gamosavlenad.
mas, savaraudod, aseTi saxe SeiZleba hqondes (moyvanil magaliTSi ganzrax Setanilia
araswori pasuxebic): policiasTan SeTanxmebiT da maTi uSualo monawileobiT, skolis mimdebare gzis monak-
veTze erTi wuTiT Sewydeba manqanebis moZraoba. am drois ganmavlobaSi bavSvebma avto-
mZRolebs SeiZleba miawodon baraTebi, sadac aRniSnuli iqneba, Tu ra zians ayenebs ga-
monabolqvi garemos.
moswavleebi oTaxis mcenareebis foTlebs sveli tiloTi wmenden mtvrisgan ise, rom ar aqtivoba 3
daazianon.
maswavlebeli moswavleebs sTxovs, gaixsenon 2008 wlis agvistos SeiaraRebuli konf-
eko-klubis daxmarebiT tardeba konkursi yvelaze mwvane, sufTa da movlili saklaso liqti saqarTveloSi da CamoTvalon garemos dazianebis konkretuli magaliTebi. maswav-
oTaxis gamosavlenad. leblis daxmarebiT SesaZlebelia diskusiis warmarTva.
52 53
moswavle acnobierebs garemos dacvis saqmeSi sakuTar ufleba- moqalaqe ufleba movaleoba
Sedegi V I I I
movaleobebs
1. mini-leqcia aqtivoba 3
aqtivobebi 2. diskusia, cxrilis Sedgena moswavleebi maswavleblis daxmarebiT gegmaven da atareben aqcias: „Sen rom buneba iyo“.
3. aqcia-monitoringi maswavlebels moswavleebi mihyavs axlomdebare parkSi, sadac isini garkveuli drois
ganmavlobaSi akvirdebian moqalaqeTa qcevas. Tu SeniSnaven, rom vinme parks anagvianebs,
resursebi: dafa, markerebi, carci, didi furclebi, Tabaxis furclebi, interneti. miuaxlovdebian da zrdilobiani misalmebis Semdeg, Seaxseneben garemoSi qcevis wesebsa
da moqalaqis valdebulebebs, ra SeiZleba mohyves garemos dabinZurebas. moswavleebi
iweren/iReben darRvevebis saxeebs da raodenobas specialurad Sedgenil cxrilSi an
rekomendaciebi: aqcia-monitoringi SesaZlebelia Catardes regularulad sxvadasxva
rveulSi.
drosa da garemoSi, raTa gamoikveTos darRvevebis saxeebi da sixSire. es SesaZlebelia
gaxdes mcire kvlevis safuZveli.
moswavles SeuZlia gaiazros garemosdacviTi kanonmdeblobis ZiriTadi
Sedegi I X
moTxovnebi
aqtivoba 1
• zogadad icnobs garemosdacviT kanonmdeblobas
garemos dacvis sakiTxebi gansakuTrebiT aqtualuri gaxda XX saukunis dasawyisSi, ro- indikatorebi • msjelobs da eTanxmeba / ar eTanxmeba maTi dacvis aucileblobas
desac mkveTrad imata adamianis uaryofiTma zemoqmedebam bunebaze: gameCxerda tyeebi; • ganixilavs dagegmili RonisZiebebis kanonTan Sesabamisobas
arasworad warmarTulma miwaTmoqmedebam daaziana niadagis zeda nayofieri fena; qarx-
nebisa da manqanebis gamonabolqvma daabinZura atmosfero; Camdinare wylebiTa da sa- 1. mini-leqcia
yofacxovrebo narCenebiT dabinZurda mdinareebi, zRvebi da okeaneebi, moiwamla niadagi. 2. Sexvedra stumarTan
aqtivobebi
zogierTma saxelmwifom gaacnobiera mosalodneli uaryofiTi Sedegebi da SeimuSava 3. teqstze muSaoba
Sesabamisi garemos dacviTi kanonebi da regulaciebi, anu qcevis wesebi, raTa Semcirdes 4. situaciuri amocana
garemoze adamianis uaryofiTi zemoqmedeba.
resursebi: dafa, markerebi, carci, didi furclebi, proeqtori, interneti.
garkveul etapze am saxelmwifoebma gaacnobieres, rom garemo globaluri xasiaTisaa da
uaryofiTi Sedegebi yvelas exeba, amitom saWiroa SeTanxmebuli moqmedeba. Sesabamisad
aqtivoba 4
SeimuSaves erToblivi strategia da samoqmedo gegma, romelsac mravali qveyana SeuerTda.
mini-leqciaze maswavlebelma SesaZloa, warmoadginos SerCeuli Temis arsi da ambavi an
yvela suliers dedamiwaze, gansakuTrebiT ki bavSvebsa da mozardebs, aqvs ufleba icxovros
moiwvios stumari, romelic gaacnobs moswavleebs garemos dacvis samarTlebriv safuZv-
jansaR, usafrTxo da lamaz garemoSi, magram ar arsebobs ufleba valdebulebis ga- lebs.
reSe. Tqveni valia mouaroT bunebas; ki ar gaauaresoT arsebuli mdgomareoba, aramed
SeZlebisdagvarad, xeli SeuwyoT mis gaumjobesebas. mini-leqcia
saqarTvelos kanoni „cxovelTa samyaros Sesaxeb“ (1996 w.) aregulirebs samarTlebriv maswavlebeli acnobs moswavleebs situaciuri amocanis Sinaarss da sTxovs ganmarton,
urTierTobebs cxovelTa samyaros obieqtebis dacvisa da sargeblobis mimarTulebiT. rogor unda moqceuliyvnen konkretul SemTxvevaSi.
kanoni, uSualod veluri faunis saxeobebis dacvis garda, iTvaliswinebs maTi habita-
situacia - a
tebis, samigracio gzebis, gamravlebis adgilebis dacvas, uzrunvelyofs veluri fau-
nis mdgrad gamoyenebas da qmnis samarTlebriv safuZvels misi in-situ da ex-situ kon- moswavleebma gadawyvites mwvane nargavebis gaSeneba skolis mimdebare teritoriaze.
servaciisTvis. 2005 wlis agvistomde mxolod am kanoniT regulirdeboda cxovelTa moiZies nergebi, saWiro iaraRebi da Seudgnen saqmianobas. orSabaTs skolaSi misulebma
samyaros obieqtebiT sargeblobis/licenzirebis sakiTxebic (TevzWeris CaTvliT). aRmoaCines, rom maTi gaSenebuli nergebi ganadgurebulia, teritoria ki SemoRobili. ra
saqarTvelos tyis kodeqsi (1999 w.) gamocemis periodSi aregulirebda saqarTvelos SeeSalaT bavSvebs? rogor unda moqceuliyvnen, rom maT Sromas fuWad ar Caevlo?
tyis fondisa da misi resursebis movlasTan, dacvasTan, aRdgenasa da gamoyenebasTan
situacia - b
dakavSirebul samarTlebriv urTierTobebs. tyis kodeqsis” mixedviT, gansazRvrulia
saxelmwifo tyis fondis cneba, raSic igulisxmeba kanonmdeblobis safuZvelze misT- moswavleebma gadawyvites, skolaSi gaekeTebinaT herbariumi, sadac warmodgenili iqne-
vis mikuTvnebuli miwebisa da misi resursebis (tyeebi) erToblioba. kodeqsi aseve are- boda adgilobrivi flora. wavidnen tyeSi, erovnuli parkis teritoriaze Seagroves
gulirebda tyis fondze sakuTrebis uflebas. kodeqsis miRebis momentSi tyis fondi maTTvis saWiro nimuSebi. wamosvlisas erovnuli parkis dacvis samsaxurma CamoarTva
mTlianad gamocxadebuli iyo saxelmwifo sakuTrebad, xolo gansaxelmwifoebriobis Segrovebuli masala, xolo ramodenime dReSi jarimis uwyebac miiRes. rogor unda moq-
procesi unda daregulirebuliyo specialuri kanoniT. ceuliyvnen bavSvebi, rom masalac SeegrovebinaT da jarimac Tavidan aecilebinaT?
56 57
aqtivoba 4
Sedegi X moswavle acnobierebs energiis dazogvis aucileblobas
maswavlebeli moswavleebs individualurad urigebs kvlevis Casatareblad saWiro aR-
• CamoTvlis energiis saxeebs ricxvis furcels da sTxovs, zedmiwevniT gaiTvaliswinon instruqcia da awarmoon Jur-
• ganasxvavebs ganaxlebadi da araganaxlebadi energiis wyaroebs nali.
• msjelobs da asabuTebs energiis dazogvis aucileblobas
energiis danaxarjis aRricxvis furceli
indikatorebi • maswavlebelTan, TanaklaselebTan da ojaxis wevrebTan erTad zogavs
energias da asabuTebs Tavis qmedebebs energiis saxe __________________________TariRi
TariRi __________________________
• gamoimuSavebs da icavs qcevis wesebs energiis dazogvasTan dakavSirebiT mricxvelis Cvenebis dro________________
dro sad xdeba dakvirveba: ojaxSi, skolaSi
• eko-klubelebTan erTad monawileobs RonisZiebebSi energiis dazogvis (qveS xazi gausviT)
popularizaciisTvis ra iyo zedmetad CarTuli _________________________________________________
___________________________________________________________________
1. gonebrivi ieriSi
2. asociaciuri rukis Sedgena imisaTvis, rom bavSvebisaTvis mosabezrebeli ar gaxdes dakvirveba da Sedegic TvalsaCi-
3. T-diagramis ageba no iyos, erTi kviris ganmavlobaSi awarmoeT dakvirveba da yoveldRe gaakeTeT amgvari
4. jgufuri muSaoba Canaweri. momdevno kviraSi CaatareT analogiuri dakvirveba, oRond im gansxvavebiT, rom
aqtivobebi
5. prezentacia gamorTeT zedmeti xelsawyoebi. Canaweri aseT saxes miiRebs:
6. mcire zomis kvleva
7. wardgena da msjeloba energiis saxe _________________________ TariRi ________________________
8. popularizaciis RonisZiebebSi monawileoba mricxvelis Cvenebis dro________________
dro sad xdeba dakvirveba: ojaxSi, skolaSi
(qveS xazi gausviT)
resursebi: dafa, markeri, carci, didi furclebi, aRricxvis furclebi.
ra iyo zedmetad CarTuli _______________________________________________
ra da ramdeni xniT gamovrTe _______________________________________________
SeniSvna-rekomendaca: energodazogvis sxvadasxva aqciebis Tu RonisZiebebis Casatareb- ___________________________________________________________________
lad sasurvelia winaswar, sizustiT gaiweros gegma da SeTanxmdes dainteresebul mxa-
reebTan (skolis administracia, municipaliteti da sxva). merve dRis Canaweri ki aseTi saxis iqneba:
aqtivoba 2 bolos maswavlebeli aZlevs davalebas: dafiqrdi, risi SeZena SegiZlia danazogi TanxiT,
rac ar daazianebs garemos.
maswavlebeli moswavleebTan erTad ajgufebs energiis wyaroebs T-diagramaSi, erT na-
xevarSi Seaqvs ganaxlebadi energiis wyaroebi, meoreSi ki amowurvadi. aqtivoba 5
aqtivoba 3 erTi kviris Semdeg moswavleebi waradgenen kvlevis Sedegebs. gaimarTeba diskusia, rom-
lis Sedegadac SeimuSaveben energiis dazogvis wesebs, dagegmaven RonisZiebebs energiis
maswavlebeli moswavleebs yofs jgufebad, daxuruli an Ria kenWisyriT adgens, romel
dazogvasTan dakavSirebiT. magaliTad: skolis administraciis daxmarebiT, winaswar dad-
energoresursze imuSavebs jgufi. aZlevs 20 wuTs davalebis Sesasruleblad da miTi-
genil dResa da dros, erTi wuTis ganmavlobaSi gamorTaven Suqsa da eleqtro mowyobilo-
Tebebs, prezentaciis dros raze unda gaamaxvilon yuradReba (imsjelon da daasabu-
bebs mTel skolaSi da sxv. aseve SesaZlebelia ufro masStaburi RonisZiebebis Catareba
Ton energiis dazogvis aucilebloba da ganixilon, ra wvlilis Setana SeuZliaT Tavad
qalaqis, Temis Tu soflis masStabiT.
maT energiis dazogvaSi). 20 wuTis Semdeg TiToeuli jgufis arCeuli lideri waradgens
sakiTxs.
58 59
Tavi 3 mineraluri resursebi Tavis mxriv iyofa madneul resursebad (Savi da feradi liTone-
bi) da aramadneul resursebad, magaliTad, saTbob-energetikuli resursebi: navTobi,
bunebrivi airi, qvanaxSiri, torfi.
sabazo safexuri (V I I - I X klasebi)
materialuri resursebis garda, arsebobs garemos resursebi, romlebic aucilebelia
mesame Tavi efuZneba arsebul erovnul saswavlo gegmas da Seesabameba sagnobriv stan- adamianis janmrTelobisaTvis, Sromisunarianobisa da kargi ganwyobisTvis. esenia: suf-
dartebs. gansazRvrulia Tormeti Sedegi, romelsac unda miaRwios moswavlem sabazo Ta haeri, zomieri temperatura, mzis sinaTle/sxivebi, mcenareebisgan gamoyofili da
safexurze. TiToeuli Sedegis miRwevis Sesafaseblad mocemulia ramodenime sazomi (in- haerSi gafrqveuli fitoncidebi, romlebic anadgureben damasneulebel mikrobebs da
dikatori) da savarjiSoebi (aqtivobebi), romelic saWiroa am Sedegebis misaRwevad. Se- bunebaSi gamefebuli simSvide. isini ganapirobeben Cvens arsebobas da keTildReobas;
degebi, indikatorebi da aqtivobebi cxrilSia moqceuli, aqtivobebis ganmarteba da Se- es ki imazea damokidebuli, gavufrTxildebiT Tu gavanadgurebT bunebas da ramdenad
saZlo gamzadebuli variantebi ki cxrilis gareT. maswavlebels SeuZlia interaqtiuli gonivrulad gamoviyenebT mas Cvens sasargeblod.
meTodebi Caanacvlos Tavisi Sexedulebisamebr; man winaswar unda gansazRvros savar-
resursebi gansxvavdeba maTi gamoyenebis wesisa da im gardaqmnebis xasiaTis mixedviT,
jiSoebis formati da sirTule moswavleTa asakisa da momzadebis donis mixedviT.
rasac ganicdian isini gamoyenebis procesSi. wyali, ra raodenobiTac ar unda movixma-
roT, yovelTvis ubrundeba dedamiwas. miuxedavad amisa, mainc aucilebelia wylis ra-
moswavle msjelobs bunebrivi resursebis mdgrad marTvaze, maT racio-
Sedegi I cionalurad gamoyeneba. mcenareebi da cxovelebi, Tu maT erTi xelis mosmiT ar gava-
nalur da mravalmxriv gamoyenebaze
nadgurebT, mravldebian da stabilurad inarCuneben balanss. niadagi, mdgradi marTvis
• icnobs da CamoTvlis bunebrivi resursebis kategoriebs
pirobebSi, ara marto SenarCundeba, aramed SeiZleba gaumjobesdes kidec. gamonakliss
• msjelobs garemoSi arsebuli bunebrivi resursebis mdgrad marTvaze, warmoadgens sasargeblo wiaRiseuli, romelic gvemsaxureba mxolod erTjeradad, miu-
indikatorebi maT gamoyenebasa da mniSvnelobaze
xedavad imisa, rom zogierTi liToni SeiZleba gamoyenebuli iyos meoradi nedleulis
• msjelobs bunebrivi resursebis araswori an gadaWarbebuli gamoyenebis saxiTac.
SesaZlo Sedegebze
1. mini-leqcia bunebrivi resursebis Sesaxeb tye geografiuli landSaftis nawilia. tye aris xeTa erToblioba, sadac mcenareebi, cxo-
velebi da garemo erT mTlianobaSi da mudmiv ganviTarebaSia. tye dedamiwaze cocxali
2. informaciis klasificireba gonebrivi ieriSisa da cxrilis Sedgenis
meSveobiT nivTierebis erT-erTi akumulatoria, gansazRvravs garemoSi Jangbadisa da naxSirorJan-
aqtivobebi
gis wonasworobas. biosferoSi Jangbadis 60%-ze mets gamohyofs xmeleTis mcenareulo-
3. jgufebSi muSaoba, ierarqiuli kibis Sedgena
ba, romelic Tavmoyrilia tyeSi. dadgenilia, rom 1ha Sereuli tye weliwadSi 13-17 t
4. diskusia
naxSirorJangs STanTqavs da 10-15 t Jangbads gamoyofs. tye dedamiwis filtvebia.
resursebi: dafa, carci, formatis furclebi, markerebi. tye bunebrivi resursis umdidresi wyaroa. aq moipoveba wyali, wiaRiseuli, merqnuli
(xe-tye) da aramerqnuli (xili, kenkra, samkurnalo mcenareebi da sxv.) resursi. garda
SeniSvna-rekomendacia: aRniSnuli savarjiSoebi emsaxureba mosmenis kulturis gamomu- aRniSnulisa, tyes mravali damatebiTi funqcia gaaCnia, maT Soris:
Savebas. me-2 aqtivoba exmareba SerCevisa da dajgufebis unaris gamomuSavebasa da lo-
gikuri jaWvis agebaSi. me-3 aqtivoba xels uwyobs komunikaciis unar-Cvevebis gamomu-
Savebas da msjelobis dros qcevis wesebis gacnobierebasa da dacvas.
aqtivoba 1
informacia SeiZleba moiZion beWdviTi, media-saSualebebiT an internetiT. moswavles SeniSvna-rekomendacia: SesaZlebelia, filmis naxvis Semdeg filmTan dakavSirebiT Se-
64 65
avson kiTxvari. meoradi gamoyenebis nivTebis gamofena-gayidva saukeTeso savarjiSoa gad, msoflioSi aTasobiT milioni tona narCeni (nacari, wida) warmoiqmneba yovel wels,
SemoqmedebiTi ideebis gamosavlenad, Semosuli Tanxa SesaZlebelia gamoiyenon eko- rac asobiT heqtar savarguls abinZurebs. „unarCeno teqnologiis“ pirobebSi SesaZlebe-
klubisTvis. li iqneboda am narCenebis gamoyeneba samSeneblo masalebis an zogierTi metalis (rkina,
alumini da sxva) dasamzadeblad. nedleulisa da energiis racionalurad da kompleqsurad
aqtivoba 1 gamoyeneba amcirebs garemoze uaryofiT zemoqmedebas da negatiuri globaluri procesebis
ganviTarebis risks.
garemos anTropogenuri dabinZureba SeiZleba ganimartos, rogorc adamianis saqmianobis
Sedegad garemos uaryofiTi cvlileba. garemos anTropogenuli cvlileba adamianis sasurvelia, maswavlebelma moswavleebs gaacnos narCenebTan dakavSirebuli saintereso
warmoSobasTan erTad daiwyo da misi evoluciis paralelurad Zlierdeboda. planetis faqtebi. magaliTad, ratom qmnis polieTilenis paketi problemas:
mosaxleobis zrdasTn erTad, intensiurad izrdeba bunebrivi resursebis mopovebisa
da moxmarebis masStabi. mrewvelobisa da soflis meurneobis dargebi met resurss ga- ar aris biodegradirebadi (1000 weli sWirdeba mis daSlas);
daamuSavebs da met produqts awarmoebs, rac uaryofiT cvlilebebs iwvevs atmosferoSi,
mzaddeba polieTilenisgan, romelic, Tavis mxriv, iwarmoeba navTobproduqtebisgan;
hidrosferoSi, liTosferoSi; ziandeba biosferos cocxali elementebi: mcenareebi,
cxovelebi, mikroorganizmebi; sustdeba biocenozebis TviTregulirebis unari, rac sabo- 100 milioni paketis sawarmoeblad saWiroa 1627t navTobi;
lood maT degradirebas uwyobs xels.
warmoebis procesSi gamonabolqvi abinZurebs haers;
narCeni aris adamianis saqmianobis Tanaproduqti; es aris nebismieri nivTiereba an sa-
gani, romelsac mflobeli Tavidan iSorebs. arsebobs sayofacxovrebo, samrewvelo, sa- abinZurebs niadags da miwisqveSa wylebs toqsikuri nivTierebebiT, aRwevs kvebiT
medicino da biologiuri narCenebi. jaWvSi;
dReisaTvis narCenebis marTvas saqarTveloSi aregulirebs Semdegi kanonebi: rTulia misi xelmeored gadamuSaveba, muSavdeba mxolod 1%;
`garemos dacvis Sesaxeb~ msubuqia, qars gadaaqvs da xvdeba tyeebSi, mindvrebze, zRvebSi, okeaneebSi, mdinareebsa
da tbebSi;
`licenziebisa da nebarTvebis Sesaxeb~
zRvaSi moxvedrili polieTilenis paketebis gadaylapvis Sedegad, weliwadSi, daax-
`janmrTelobis dacvis Sesaxeb~
loebiT, erTi miliardi frinveli da ZuZumwovari iRupeba.
`saqarTvelos teritoriaze narCenebis tranzitisa da importis Sesaxeb~
aqtivoba 2
`adgilobrivi TviTmmarTvelobisa da mmarTvelobis Sesaxeb~
leqciis Semdeg maswavlebeli moswavleebs aCvenebs films, romelic asaxavs narCenebis
`garemos dacvis saxelmwifo kontrolis Sesaxeb~ swori marTvisa da gadamuSavebis process.
`sanitaruli kodeqsi”
aqtivoba 3
`saqarTvelos administraciul samarTaldarRvevaTa kodeqsi~
maswavlebeli yofs moswavleebs jgufebad da sTxovs, imsjelon nanax filmze, Semdeg
Sromis, janmrTelobisa da socialuri dacvis ministris brZaneba warmoadginon TavianTi mosazrebebi jgufurad. TiToeuli jgufi asaxavs ciklis TiTo
rgols: warmoeba _ nedleulis miReba, nedleulis meoradi gadamuSaveba da gamoyeneba.
`myari sayofacxovrebo poligonebis mowyobisa da eqspluataciis sanitaruli
prezentaciis Semdeg maswavlebeli sTxovs TiToeul jgufs gaakeTon dasabuTebuli das-
wesebisa da normebis Sesaxeb~
kvna aRniSnuli procesis pozitiur rolze ekologiisTvis da ekonomikisTvis. moswavleeb-
bazelis konvencia `saxifaTo narCenebis transsasazRvro gadazidvasa da maT gan- ma daskvna SeiZleba warmoadginon, rogorc werilobiT, ise zepirad an naxatis saxiT.
Tavsebaze kontrolis Sesaxeb~
aqtivoba 4
saqarTveloSi narCenebi garemos dabinZurebis da adamianis janmrTelobaze mavne zemoqme-
debis wyaroa da seriozul ekologiur problemas qmnis. qveyanaSi ar arsebobs narCenebis maswavlebeli moswavleebs sTavazobs situaciur amocanas da sTxovs, imsjelon proble-
marTvis srulyofili sistema. magaliTad, TvalSisacemia pirdapir bunebaSi (gzispirebze, mis gadaWris gzebze. situaciuri amocanis mizania, moswavlem SeZlos msjeloba narCenebis
xramebSi, parkebSi, mdinareebSi) dayrili didi raodenobiT polieTilenis parkebi da sxva maxasiaTeblebze da garemos dabinZurebis Sedegze.
narCenebi. aucilebelia „unarCeno teqnologiiebis“ gamoyeneba produqciis, energiisa
situaciuri amocana: laSqrobaze, waxemsebis Semdeg, bavSvebma daasufTaves adgili da
da nedleulis miRebisaTvis, romelic gulisxmobs narCenebis mravaljerad, ciklur
narCenebi moaTavses polieTilenis parkSi. narCenebSi iyo: purisa namcxvris namcecebi,
gamoyenebas. mecnierTa azriT, SesaZlebelia narCenebis 2/3-is xelmeored gamoyeneba, rasac
kitrisa da pomidvris naTali, kvercxis naWuWi. paketi narCenebiT dafles miwis TxrilSi.
didi mniSvneloba aqvs bunebrivi resursebis dazogvis TvalsazrisiT da ekologiuri
mdgomareobis gaumjobesebisaTvis. magaliTad, Tboeleqtrosadgurebis muSaobis Sede- saWiro resursi: dafa, carci, markeri, didi furceli, erTjeradi Wiqebi, niadagi, puris
66 67
namcecebi, bostneulis naTali, 2 c. polieTilenis paketi, erTjeradi TefSi, minis an xis da SeiZinon nivTebi. Segrovebuli Tanxis gamoyeneba gadawydeba eko-klubis mmarTveli
wkirebi 1-2 c. sabWos sxdomaze. es savarjiSo moswavleebSi ganaviTarebs SemoqmedebiT azrovnebas, prag-
matul unar-Cvevebs, resursis mdgrad marTvas.
maswavlebeli svams kiTxvas: ramdenad sworad moiqcnen bavSvebi? moswavleebi msjeloben da
pasuxebs weren dafaze an did furcelze, winaswar momzadebul cxrilSi.
moswavles esmis da msjelobs samecniero-teqnikuri progresis dadebiT da
Sedegi I V
uaryofiT mxareebze
sworad moiqcnen arasworad moiqcnen pasuxi ar vici
• moiZiebs informacias samecniero-teqnikuri progresisa da adamianis ga-
remoze zemoqmedebis Sesaxeb
pasuxebis gasarCevad da varaudis gasamtkiceblad maswavlebeli moswavleebs sTavazobs 1. fotomasalis moZieba da gamofena
cdas: erTjerad WiqebSi movaTavsoT fxvieri niadagi. Wiqebi davnomroT da monacemebi 2. jgufuri muSaoba:
CaviweroT. erT WiqaSi niadagSi movaTavsoT qaRaldis xelsaxocSi gaxveuli sxvadasxva aqtivobebi
a) gonebrivi ieriSi;
sakvebis narCeni, meoreSi ki igive narCenebi, gaxveuli polieTilenis paketSi. orive
Wiqa davdgaT Tbil adgilas 10-12 dRe da yovel meore dRes davnamoT sinotivis Sesa- b) T- diagramis ageba.
narCuneblad, rac aucilebeli pirobaa. 10 dRis Semdeg pirveli Wiqis SigTavsi gadmov- resursebi: fotoaparati, dafa, didi furclebi, Wikartebi, webovani lenti, kompiuteri,
yaroT TefSze da minis an xis wkiriT gavqeqoT niadagi Cafluli narCenebis aRmosaCenad; proeqtori da sxva
igive gavakeToT meore Wiqazec. dakvirvebis Sedegebi SevitanoT cxrilSi, romelic iqve
gvaqvs sadac cdis dasawyisSi monacemebi CaviwereT. SeniSvna-rekomendacia: fotoebis gamofena sasurvelia moewyos skolis derefanSi, raTa
yvelas hqondes misi naxvis saSualeba. asociaciuri rukis mxatvruli forma damoki-
pirveli Wiqa meore Wiqa debulia maswavleblis fantaziaze. is SeiZleba iyos mze, varskvlavi da a.S.
aqtivoba 1
cdis Sedegad moswavleebi dainaxaven, rom polieTileni xels uSlis niadagSi narCenebis
aqtivoba 2
gaxrwnas. sasurvelia, maswavlebelma winaswar Seaxsenos moswavleebs saprofituli baq-
teriebis rolis Sesaxeb niadagis ekosistemasa da nivTierebis wrebrunvaSi. cda unda maswavlebeli moswavleebTan erTad waradgens mo-
daiweros oqmis formatSi, raTa monawileebma iswavlon informaciis sistematizacia, Ziebul informacias da fotomasalas, nebismieri,
dajgufeba da daformateba. maTTvis xelmisawvdomi saSualebiT: proeqtori,
dafa, kedeli, didi furceli da sxva. Semdeg yofs
maswavlebeli aZlevs saSinao davalebas, moiZion informacia narCenebis meorad gamoye-
moswavleebs jgufebad da sTxovs, dafiqrdnen da
nebaze; ganaxorcielon narCenebis (plastmasis boTli, polieTilenis paketi da a.S.) meo-
gamoTqvan mosazreba, Tu ra dadebiTi da uaryofi-
radi gamoyeneba.
Ti Sedegi SeiZleba gamoiwvios teqnikurma prog-
resma (gonebrivi ieriSi). gamoTqmul azrebs daweren
aqtivoba 5
dafaze, T-diagramis formatSi; Semdgom moswavle-
skolis administraciisa da maswavleblis daxmarebiT, skolaSi gamoifineba sxvadasxva ebi Seajameben Sedegebs.
narCenisgan gakeTebuli nivTebi. mowveul stumrebs SesaZlebloba eqnebaT daaTvalieron
68 69
moswavles esmis globaluri problemebis gadaWris aucilebloba da SeuZ-
Sedegi V
lia am Temaze msjeloba
indikatori
• asabuTebs bunebrivi da anTropogenuri faqtorebis negatiur gavlenas
globalur da lokalur garemoze
• msjelobs globalur problemebze saqarTvelosTan mimarTebaSi
• gaiazrebs globaluri problemebis mogvarebis strategiul mniSvnelo-
bas mdgradi ganviTarebisaTvis
1. gonebrivi ieriSi
aqtivobebi 2. asociaciuri rukebis Sedgena
3. diskusia jgufebSi
aqtivoba 1 da 2
aqtivoba 3
maswavlebeli sTxovs moswavleebs, gonebrivi ieriSis meTodiT Seavson asociaciuri ru-
ka, romelic warmodgenilia dafaze: „globaluri problemebis“ raoba. moswavleebis ga- maswavlebeli klass sTavazobs Temas msjelobisTvis: „globaluri problemebi da sa-
moTqmul mosazrebebs maswavlebeli wers asociaciur rukaze. maswavlebeli aRniSnavs, qarTvelo. maTi gamomwvevi mizezebi.“ es savarjiSo Zalian saxalisoa. bavSvebi msjeloben,
rom CamoTvlili problemebis umravlesoba ekologiur problemebTanaa dakavSirebuli kamaToben, gamoTqvamen sakuTar mosazrebas da argumentebs, romlebic gamyarebulia
winaswar moZiebuli informaciiT da codniT. maswavlebeli asrulebs wamyvanis rols,
da sTxovs moswavleebs, CamoTvalon globaluri ekologiuri problemebi. gonebrivi
igi akvirdeba da aZlevs diskusias swor mimarTulebas. aucileblad daculi unda
ieriSis safuZvelze keTdeba meore asociaciuri ruka, globaluri ekologiuri prob-
iyos qcevis normebi, romelzedac maswavlebeli da moswavleebi diskusiis dawyebamde
lemebis gaTvaliswinebiT.
Tanxmdebian.
70 71
SeniSvna-rekomendacia: informaciis mosaZieblad moswavleebs SesTavazeT sxvadasxva veb- genmodificirebuli organizmebis regulirebis CarCoebis gansazRvra sakmaod rTu-
gverdebi, magaliTad: www.csa.com/gmfood; www.ambioni.ge/genmodipiqirebuli-producti; www.mkurnali. li aRmoCnda msofliosaTvis; sirTule ki saTanado balansis damyarebaSi mdgomareobs:
ambebi.ge/genmodificirebuli/sakvebi; msjelobisa da kamaTis win gansazRvreT da SeTanxmdiT mniSvnelovan sargebelsa da adamianis/garemos janmrTelobasa da garantirebul usafr-
qcevis wesebze. Txoebas Soris. am mizniT 2000 wels SemuSavda saerTaSoriso samarTlebrivi dokumen-
ti: biousafrTxoebis kartaxenas oqmi, romelic ZalaSi Sevida 2003 wlis 11 seqtembers.
aqtivoba 1 kartaxenas oqmi efuZneba gaero-s 1992 wlis „garemosa da ganviTarebis rio-de-Janeiros
deklaraciis“ me-15 princips, romelic exeba usafrTxoebis winaswari zomebis miRebas.
ra aris gmo? gmo _ genetikurad modificirebuli (genmodificirebuli) organizmia, ro- am principis arsia: rodesac arsebobs garemosaTvis seriozuli da Seuqcevadi zianis
mlis genetikuri masala (dnm) Seicvala genetikuri inJineriis meTodis gamoyenebiT; es miyenebis safrTxe, mis aRsakveTad mimarTuli RonisZiebebis gatarebis dabrkolebis
meTodi cnobilia rekombinantuli dnm-is teqnologiis krebiTi saxeliTac. rekombinan- mizezi ar unda gaxdes sarwmuno mecnieruli monacemebisa da codnis ararseboba59.
tuli dnm-is teqnologia saSualebas iZleva Seiqmnas axali genebi, sxvadasxva organizmis
dnm-is molekulebis axali kombinaciiT. es axali genebi (romlebic dnm-is fragmentebia) aqtivoba 2
Semdeg SehyavT romelime organizmSi, ris Sedegadac es organizmi iZens Secvlil an
sruliad axal Tvisebebs. am teqnologiis gamoyenebiT iqmneba transgenuli organizmebi, maswavlebeli moswavleebs sTxovs, moiZion damatebiTi informacia, foto da videomasa-
romlebic gmo-s erT-erTi kerZo SemTxvevaa da Seicavs ramdenime sxvadasxva organizmi- la genmodificirebul organizmebze da gaakeTon gamofena skolaSi an moawyon videomasa-
dan miRebul dnm-s anu genebs. lis Cveneba, ris Semdegac sasurvelia nanaxis ganxilva da moswavleTa damokidebulebebis
gaziareba. saintereso iqneba, Tu mosawavleebi gamofenaze gamoitanen produqtebs da iq-
zogierTi mecnieris azriT, gmo biologiuri procesebis bunebriv mimdinareobaSi uxe- ve moawyoben konkurss genmodificirebuli produqciis amocnobaze. gamarjvebulisTvis
Si Carevaa, rac evoluciis kanonebis darRvevad SeiZleba CaiTvalos. arsebobs sawi- eqnebaT TavianTi xeliT damzadebuli simboluri saCuqari.
naaRmdego mosazrebac, rom gmo aris im procesis gagrZeleba, romelsac adamiani sau-
kuneebis manZilze iyenebda mcenareTa da cxovelTa jiSebis gaumjobesebisTvis. genur aqtivoba 3
inJineriaSi momuSave mecnierebma gadawyvites, TavianTi codna sakvebad vargisi mcena-
reebis gamoyvanis procesSi gamoeyenebinaT, raTa moexdinaT maTi ,,gaumjobeseba“, anu maswavlebeli moswavleebs yofs ramdenime jgufad da dafaze wers kiTxvebs jgufebSi
srulyofa. magaliTad, genetikosebma kambalaSi aRmoaCines yinvagamZle geni, `amokveTes“ ganxilvisTvis:
igi kambalas dnm-idan da gadaitanes pomidvris dnm-Si, misTvis yinvagamZleobis miniWebis 1. moixmarT Tu ara genmodificirebul produqts?
mizniT. Sedegad, pomidvris nayofi yinvagamZle gaxda, Sesabamisad, gaizarda misi moyvanis
2. ra migaCniaT ekologiurad sufTa produqtad?
periodic. genuri inJineriis gziT gamoiyvanes simindis, kartofilis, soios, marwyvis,
atmis da sxva mcenareTa axali `jiSebi~. 3. axdens Tu ara gavlenas gmo adamianis janmrTelobaze?
4. Tqveni azriT, aris Tu ara gmo sakvebi produqti bunebrivze ukeTesi?
miuxedavad dasaxelebuli dadebiTi mxarisa, jer kidev mimdinareobs dava mecnierebs So-
ris, Tu ramdenad usafrTxoa adamianis janmrTelobisa da garemosaTvis gmo-ebi. genebis 5. unda daareguliros Tu ara saxelmwifom kanonmdeblobiT gmo produqtebis warmoeba
gadanergvas mosdevs principulad axali formebis warmoqmna, romelTa ujredebSic Se- da Semotana?
saZlebelia moxdes adamianisTvis saSiSi nivTierebebis (toqsinebi, alergenebi da a.S.) Tav- 6. ra saSiSroebas warmoadgens gmo bunebisTvis? adamianisTvis?
moyra da sinTezireba, risi winaswar gaTvlac SeuZlebelia. gmo warmoadgens adamianis
mier xelovnurad Seqmnil axal organizms, axali TvisebebiT. SeiZleba es Tvisebebi sazi- jgufebi irCeven kiTxvebs lotos principiT. samuSao dro 15-20 wuTi. samuSaos dasru-
ano aRmoCndes, rogorc adamianisaTvis (magaliTad, transgenuri mcenaris sakvebad ga- lebis Semdeg, jgufis lideri waradgens jgufis azrs dasmul kiTxvasTan dakavSirebiT.
moyenebisas), ise ekosistemisaTvis (magaliTad, transgenuri mcenaris mtveriT SeiZleba
moxdes sxva mcenaris damtverva, rac gamoiwvevs cvlilebebis mTel jaWvs). gmo-s bunebaSi aqtivoba 4
gavrcelebam SesaZloa igive efeqti iqonios biomravalferovnebisaTvis, rac ucxo saxeobe-
maswavlebeli dafaze wers kiTxvas, magaliTad: aris Tu ara saziano gmo garemosaTvis?
bis introducirebas aqvs. axali niSan-Tviseba, romliTac gmo-ebi xasiaTdeba, maT ufro
unda iyos Tu ara gmo produqti niSandebuli? moswavleebi msjeloben dasmuli kiTxvis
konkurentunarians xdis adgilobriv saxeobeTan an kulturul jiSebTan SedarebiT, ra-
garSemo. maswavlebeli asrulebs wamyvanis rols, ar ereva msjelobaSi, cdilobs, rom
mac SesaZlebelia seriozuli ekologiuri darRvevebi gamoiwvios. transgenuri kulture-
msjeloba ar gascdes Temas, daculi iyos SeTanxmebuli qcevis wesebi da daTqmuli dro.
bis damkvidreba biomravalferovnebisTvis sxva saSiSroebis Semcvelicaa: genuri inJineria
monokulturebis Seqmnis teqnologiaa. monokultura genetikur erTgvarovnebas niSnavs,
aqtivoba 5
genetikurad erTgvarovani kulturebis naTesebi ki bevrad mgrZnobiarea daavadebisa Tu
garemos araxelsayreli pirobebis mimarT. amrigad, gmo-s bunebaSi gavrcelebis Sedegad maswavlebeli sTxovs moswavleebs, Caataron mcire kvleva sakvebi produqtebis Semad-
SesaZlebelia moxdes biomravalferovnebis cvlileba jer genetikur, Semdeg ki saxeobriv genlobisa da vargisianobis Sesaxeb. moswavleebi gonebrivi ieriSis meTods iyeneben, rom
da ekosistemur doneze. daadginon pirveladi gamoyenebis produqtebis sia. maT amisTvis aqvT 10 wuTi. Semdeg
72 73
iyofian jgufebad, maswavlebeli TiToeul jgufs urigebs Tanabari raodenobis pro- SeniSvna-rekomendacia: TvalsaCinoebis daxmarebiT izrdeba mxedvelobiTi da mexsiere-
duqtebis sias. jgufma unda gamoikvlios, romelia aqedan janmrTelobisTvis ufro sa- biTi unar-Cvevebis gamomuSaveba. me-3 aqtivoba aviTarebs kvleviT unar-Cvevebs da Ta-
ziano. visufal azrovnebas.
moswavleebs kvlevisTvis aqvT erTi dRe. TiToeuli jgufi midis sasursaTo maRaziaSi da
aqtivoba 1
siaSi mocemuli produqtebis SefuTvaze azustebs maT Semadgenlobasa da vargisianobas.
moswavleebi akeTeben Canawers. maswavlebeli sTxovs moswavleebs, gonebrivi ieriSis gamoyenebiT T-diagramis Sedgenas, bu-
nebrivi da anTropogenuri landSaftebis CamoTvlas da T-diagramaze ganlagebas.
meore dRes adgenen cxrils an sqemas, sadac produqtebis CamonaTvals miuweren romelSi
aris an ar aris emulgatorebi. Semdgom waradgenen TavianTi kvlevis Sedegebs, ris safuZ-
velzec, ukve erTad gamoyofen da daadgenen maRali riskis Semcveli produqtebis sias. bunebrivi anTropogenuri
sasurvelia, es sia waradginon ufro did jgufTan skolaSi, samezobloSi an Tundac tye industriuli teritoria
gamgeobaSi.
mdelo agraruli teritoria
aqtivoba 6
moswavleebi maswavleblis daxmarebiT gegmaven aqcias, romlis mizani, Catarebis dro Semdeg sTxovs Seadaron: ra msgavseba da gansxvavebaa maT Soris (SesaZlebelia, gamovi-
da adgili sasurvelia SeTanxmebuli iyos adgilobriv xelisuflebasTn, raTa ar gamo- yenoT venis diagrama)? rogoria TanasazogadoebaTa mdgomareoba? sad gamoikveTa eko-
iwvios gaugebroba. aqcia SeiZleba Catardes skolaSi, ezoSi, quCaSi, parkSi, darbazSi an
logiuri problema?
nebismier xalxmraval adgilas. magaliTad, cnobierebis amaRlebis mizniT, moswavleebi
warmoadgenen kvlevis Sedegebs genmodificirebuli produqtebis Sesaxeb. wardgenis
aqtivoba 2
forma SeiZleba iyos mravalgvari: Teatralizebuli, anu roluri TamaSis gamoyeneba,
did furclebze TvalsaCinoebis ganTavseba, sainformacio baraTebis an naxatebis dari- maswavlebeli moswavleebs yofs wyvilebad, urigebs saqarTvelos fizikur rukas, sTxovs,
geba, didi warwerebis „es saSiSia, Seicavs gmo-s“ ganTavseba da sxva. „imogzauron“ rukaze da daadginon anTropogenuri teritoriebisa Tu obieqtebis gavr-
celebis arealebi da sazRvrebi. moqmedebis dro 10-15 wuTi. amokiTxuli informacia
amoiweron da survilisamebr Seqmnan sqema an cxrili.
moswavlem icis da msjelobs adamianis saqmianobis Sedegad saxeSecvlil
Sedegi V I I
saqarTvelos bunebriv garemoze
aqtivoba 3
• CamoTvlis da adarebs anTropogenur da bunebriv landSaftebs
• iyenebs saqarTvelos rukas da xsnis bunebrivi da anTropogenuri maswavlebeli avalebs moswavleebs, moiZion informacia ama Tu im anTropogenuri land-
landSaftebis gavrcelebis kanonzomierebebs Saftis sameurneo saqmianobis Sesaxeb. kerZod, maTi dargobrivi struqturis Sesaxeb,
indikatorebi • icis da icnobs mxareebis bunebrivi garemos mdgomareobas aagon T-diagrama, sadac ganalageben mavne da uvnebel sawarmoebs.
• ikvlevs da amoicnobs mxareebis mTavar damabinZureblebs
• saqarTvelos mxareebis mixedviT adgens e.w. `cxel wertilebs~ mavne sawarmo
uvnebeli
sawarmo
• msjelobs problemis gadaWris gzebze
cementis mineraluri
1. wyvilebSi muSaoba qarxana wylis
Camomsxmeli
2. rukis kiTxva da analizi qarxana
3. mcire kvleva
aqtivobebi 4. SedarebiTi analizi
5. ierarqiuli sqemis Seqmna, jgufuri muSaoba _ `cxeli wertilebis~ aqtivoba 4
dadgena
6. diskusia maswavlebeli sTxovs moswavleebs, mxareebis mixedviT gaakeTon analizi dabinZurebis
xarisxze, SesaZloa SWOT analizis meTodis gamoyeneba.
resursebi: dafa, carci, saxelmZRvanelo, sxvadasxva sainformacio wyaro.
74 75
aqtivoba 5
Sedegi V I I I moswavle msjelobs saqarTvelos hidrografiuli qselis mniSvnelobaze
maswavlebeli dafaze daxazavs ierarqiul kibes da sTxovs moswavleebs, daitanon mas-
ze garemos damabinZureblebi, siZlierisa da simZimis mixedviT. Semdeg maswavleblis dax-
• CamoTvlis saqarTvelos hidrografiuli qselis Semadgenel erTeulebs
marebiT gaarCeven, Tu ramdenad sworad aris „ierarqiuli kibe“ Sedgenili da rogoria • moiZiebs maT saqarTvelos rukaze da axdens sivrciT klasifikacias
masze warmodgenili damabinZureblebis regionuli zegavlena. • msjelobs hidrografiuli qselis mniSvnelobaze, rogorc zogadad saqa-
rTvelosaTvis, ise regionul WrilSi
radioaqtiuri • regionul doneze moiZiebs da adgens mdinareebis mTavari damabinZureb-
gamosxiveba lebis nusxas
indikatorebi • asaxelebs da ansxvavebs mdinareebiT gamowveul bunebriv katastroful
transportis movlenebs
gamonabolqvi • ikvlevs mdinariT gamowveuli katastrofuli movlenebis mizezebs da Se-
degebs
sawarmoTa • msjelobs mdinariT gamowveuli katastrofuli movlenebis Tavidan aci-
narCenebi lebis gzebze
• sakuTari kompetenciis farglebSi gegmavs da axorcielebs prevenciul
sayofacxovrebo RonisZiebebs (saganmanaTleblo-SemecnebiTi aqciebi axlo garemoSi).
narCenebi 1. asociaciuri rukis Sedgena
2. Sesabamisobis dadgena rukasa da konturul rukas Soris
moswavleebi iyofian jgufebad. urigdebaT konturuli rukebi, romlebzec daaqvT „cxeli aqtivobebi 3. teqstze da fotoebze muSaoba
wertilebi“, Zlieri dabinZurebis mqone teritoriebis aRsaniSnavad. SeiZleba „cxeli wer-
4. jgufebSi an wyvilebSi muSaoba, mogzauroba rukaze
tilebi“ wiTeli feriT aRniSnon. cxeli wertilebis dadgena SesaZlebelia Tematuri ru-
5. diskusia
kebis gamoyenebiT.
resursebi: carci, dafa, rveuli, ruka, konturuli ruka, fotoaparati, videokamera, interneti
aqtivoba 6
I varianti: maswavlebeli moswavleebs garemosdacviT sakiTxze warudgens sadiskusio Te- SeniSvna-rekomendacia: mocemuli savarjiSoebi anviTarebs dakvirvebisa da analitikur
mas: „garemosdacviTi RonisZiebebi, maTi roli da mniSvneloba“, daexmareba maT diskusiis unar-Cvevebs; mizezSedegobrivi kavSirebis dadgenisa da Tavisuflad azris gamoTqmis
swori mimarTulebiT warmarTvasa da drois limitis dacvaSi (20 wuTi). unars.
I I varianti: maswavlebeli avalebs moswavleebs Savi zRvis Sesaxeb informaciis moZiebas, aqtivoba 1
kerZod:
maswavlebeli moswavleebs dafaze adgeninebs asociaciur rukas, maTi survilis gaTva-
Savi zRvis mniSvneloba saqarTvelosaTvis: liswinebiT (asociaciuri ruka SeiZleba iyos mravalgvari).
a) satransporto;
wyalsacavebi
b) klimaturi;
g) sarewao;
mTis myinvarebi Savi zRva
d) turistuli da sakurorto.
78 79
notio da zomierad vazi, atami, vaSli, xorbali
mzis radiacia subtropikuli hava
radiaqtiuri
nivTierebebi qarebi aqtivoba 6
aqtivoba 7
sawarmoebi mwvane safari maswavlebeli sTavazobs Temas msjelobisTvis: „saqarTvelos klimaturi cvlilebebis
mizezebi da uaryofiTi Sedegebis Tavidan asacileblad RonisZiebebis SemuSaveba.“ mos-
wavleebi uziareben erTmaneTs mosazrebebs da maTTvis nacnob magaliTebs. Camoweren
transporti Savi zRva dafaze klimatis cvlilebis gamomwvev mTavar mizezebs, msjeloben klimatis cvlilebis
zegavlenis Serbilebis gzebze da saSualebebze (tyeebis dacva da mdgradi marTva, da-
culi teritoriebis daarseba, energoefeqturoba, energodamzogavi teqnologiebi, al-
aqtivoba 2
ternatiuli energetika da sxv.).
maswavleblis iniciativiT an sakuTari surviliT, moswavleebi irgeben rolebs: trans-
maswavlebelma diskusia ise unda warmarTos, rom moswavleebma gaiazron maTi roli da
porti, qari, mze da a.S. da iwyeben TamaSs, kerZod, isini moqmedeben ise, rogorc rea-
aZalisxmevis aucilebloba klimatis cvlilebis Sedegebis Serbilebis saqmeSi. maT unda
lobaSi TiToeuli elementi da sakuTar Tavze cdian am moqmedebis Sedegebs. qari, mze,
gauCndeT klasisa da skolis garemos gaumjobesebis survili, rac ubiZgebs axlomdebare
zRva, reliefi, tye da sxva moqmedebiT da msjelobiT gamoxataven, Tu rogor cvlian
garemos gamwvanebis da movlisaken.
klimats. savarjiSos bolos moswavleebi gaaanalizeben TamaSs da Sejamebis mizniT aage-
ben ierarqiuli kibes, sadac monawileobis xarisxis matebis mixedviT ganalageben kli- moswavles SeuZlia gaaanalizos tyisa da niadagis resursis gansakuTre-
matwarmomqmnel faqtorebs. Sedegi X
buli mniSvneloba saqarTvelosTvis
aqtivoba 3 100 –
maswavlebeli moswavleebs sTavazobs rolur TamaSs imisaTvis, rom maT ukeT gaiazron 50 –
da gaiTavison tyis gansakuTrebuli mniSvneloba garemosa da adamianisaTvis. SesaZloa
maswavlebelma gaanawilos (niadagis, wyaros, qaris, sasoflo-sameurneo savargulis, ko-
Tveebi
conis, zvavis, mewyeris da sxva) rolebi an moswavleebma Tavad airCion isini. erTi jgufi an
moswavle SesaZlebelia ganasaxierebdes tyes. seqtemberi oqtomberi noemberi
TamaSi
84 85
aqtivoba 1 saqarTvelos bunebrivi katastrofebi:
maswavlebeli sTxovs moswavleebs, 5 wuTis ganmavlobaSi daasaxelon bunebrivi katas- katastofaTa gavrcelebis aqtiuri
trofebi. paralelurad erT-erTi moswavle akeTebs Canawers dafaze, Semdeg am siis sa- gamomwvevi mizezebi
saxeebi raionebi periodebi
fuZvelze erToblivad avseben asociaciur rukas, romelzec daaqvT saqarTvelosTvis
• tyis gaCexva, Tovlis uecari kolxeTis dablobi, aprili,
damaxasiaTebeli bunebrivi katastrofebi. dnoba mesxeTi, Sida qarTli, maisi
wyaldidoba kaxeTi
• uxvi naleqi
bunebrivi
Rvarcofi mewyeri cxrilis wardgenis Semdeg sasurvelia gakeTdes asociaciuri ruka, sadac TvalsaCino
katastrofebi
gaxdeba anTropogenuri saqmianobiT gamowveuli katastrofebi.
zvavi miwisZvra a da
d a m i a n i s s a qm
q m i a n o ba
ba
gvalva
aqtivoba 2 grigali
maswavlebeli moswavleebs yofs imden jgufad, ramdeni stiqiuri movlenac unda gani- zvavi
xilon; TiToeuli jgufi warmoadgens erT stiqiur movlenas. maswavlebeli sTxovs jgu- tyis gaCexva mewyeri
febs, 10 wuTSi werilobiT warmoadginon TavianTi ganmartebebi am movlenis Sesaxeb,
romlebsac sajarod ganixilaven; maswavlebeli amowmebs da saWiroebis SemTxvevaSi azus- wyaldidoba
tebs ganmartebebs. moswavleebs erT did furcelze gadaaqvT Sesrulebuli samuSao, Rvarcofi
romelsac gamoakraven klasSi, gamosaCen adgilas.
navTobis, qvanaxSiris
miwisZvra
gazis mopoveba
aqtivoba 3
maswavlebeli moswavleebs urigebs saqarTvelos fizikur rukas da konturs, sTxovs da- wylis cocxali organizmebis
moukideblad amoikiTxon informacia stiqiuri movlenebis Sesaxeb da konturul rukaze ganadgureba
moniSnon maTi gavrcelebis adgilebi; Semdeg esaubreba da uxsnis maT stiqiuri movlenebis
gavrcelebis regionul kanonzomierebas; moswavleebi Caasworeben sakuTar namuSevars,
erTad adgenen ierarqiul kibes, romelzec daaqvT saqarTvelos regionebi, stiqiuri aqtivoba 6
movlenebis mravalgvarobisa da siZlieris mixedviT. moswavleebi winaswar dagegmil Temaze „bunebrivi katastrofis movlenebis prevenciu-
aqtivoba 5 li RonisZiebebis dagegmva“ dro 20–25 wuTi; gamoavlenen riskebs da Seusabameben Tavi-
dan acilebis RonisZiebas, romelic riskis gaCenamde unda ganxorcieldes; cdiloben
maswavlebeli moswavleebs urigebs winaswar SemuSavebul anketa-cxrils da sTxovs, Seavson. moifiqron rac SeiZleba efeqturi RonisZiebebi riskis Sesamcireblad; Semdeg cxrilSi
informaciis moZiebis, sistematizaciisa da analizisTvis aZlevs garkveul dros. moaTavseben SemuSavebul koncefcias.
86 87
riskebi aRmkveTi RonisZiebebi danarTbi
sanapiro kedlis gamagreba, kalapotis gawmenda, winaswar tyis
wyaldidoba
SenarCuneba; 1. geografiuli obieqtebi da RirSesaniSnaobebi regionebis
zvavsawinaaRmdego nagebobebis mowyoba, winaswar ferdobebis
da raionebis mixedviT
zvavi
ganaSenianeba.
imereTi
promeTes mRvime (q. wyaltubosTan);
cucxvaTis mRvime (tyibulis raioni);
jruWulis mRvime, saCxeris raioni;
saTafliis mRvime, q. quTaisTan;
navenaxevis mRvime, Terjolis raioni;
TeTra mRvime, wyaltubos raioni;
kacxis sveti, WiaTuris raioni;
sairmis eroziuli mowme, baRdaTis raioni;
okaces kanioni, xonis raioni;
dinozavris nakvalevi, saTaflia, quTaisis midamoebi;
devisxvrelis mRvime, xaragaulis r-ni;
borjom-xaragaulis erovnuli parki.
kaxeTi
lagodexis nakrZali (lagodexis raioni);
mariamjvris nakrZali (q. sagarejosTan);
bawaras nakrZali (axmetis r-ni);
babaneulis nakrZali (sof. alvanTan axlos);
vaSlovnis erovnuli parki (dedofliswyarodan 50 km);
arwivis xeoba (q. dedofliswyarosTan);
taxtiferdas talaxiani vulkanebi (dedofliswyarodan 30 km);
axtalas talaxiani vulkani (q. gurjaanSi);
winandlis dendrologiuri parki (Telavis raioni);
gomboris uReltexili (Telavis raioni);
Sida qarTli
atenis xeoba (goris r-ni);
bateTis tba da Zamas xeoba (xaSuris r-ni);
88 89
nadarbazevis tba da kvernaqebi (goris r-ni); zemo svaneTi
svaneTi
TeZamis xeoba (kaspis r-ni);
jvris (enguris) wyalsacavi, WalaaTis myinvari, Sxaras myinvari, uSgulis Temi, daba
md. WeraTxevis xeoba (xaSuris r-ni); mestia.
ufliscixe;
mcxeTa-mTianeTi leCxumi
saguramos nakrZali da zedazeni (q. mcxeTasTan); md. lajanuras xeoba da wyalsacavi, mdinare jinulas xeoba, xvamlis masivi
boWormis sveti (duSeTis r-ni); (laSqrobisaTvis), mdinare rionis xeoba.
bazaleTis tba, daba fasanauri, gudauri, jvris uReltexili, jvris uReltexilis
travertini (yazbegis r-ni); qvemo svaneTi
snoswylis xeoba da sof. juTa (yazbegis r-ni); md. laskadulas, md. cxeniswylis, md. xeledulas xeoba;
samegrelo guria
abaSiswylis kanioni (martvilis r-ni); paliastomis tba, kolxeTis erovnuli parki, md. sufsas xeoba, gomis mTa (ozurgeTis
r-ni);
palistomis tba da kolxeTis erovnuli parki, md. texuras xeoba da lebarde
(martvilis r-ni); kurorti baxmaro (Coxatauris r-ni).
90 91
2. saqarTvelos daculi teritoriebis kategoriebi, farTobebi TuSeTis erovnuli parki - 69 515 ha
mtiralas erovnuli parki - 15 806 ha
(informaciis wyaro: garemos dacvis saministro, daculi teritoriebis saagento, 2013)
vaSlovanis erovnuli parki - 24 610 ha
saqarTvelios daculi daculi teritoriebis saerTo farTobia 520 273 ha60, rac saqar-
Tvelos teritoriis 7,46%-ia. saqarTveloSi IUCN-is kriteriumebis mixedviT 68 sxva- javaxeTis erovnuli parki - 14 206,83 ha
dasxva kategoriis daculi teritoriaa, maT Sorisaa: maWaxelas erovnuli parki - 8733 ha
14 saxelmwifo nakrZali
bunebis Zeglebi :
10 erovnuli parki,
1. saxiznaris kldis bunebis Zegli - 335,7 ha
18 aRkveTili,
2. abanos mineraluri tbis bunebis Zegli - 0,04 ha
24 bunebis Zegli,
3. Trusos travertinebis bunebis Zegli - 4,2 ha
2 daculi landSafti
4. promeTes mRvimis bunebis Zegli - 46,6 ha
5. TeTra mRvimis bunebis Zegli – 1,8 ha
saxelmwifo nakrZalebi:
6. xomulis mRvimis bunebis Zegli
borjomis saxelmwifo nakrZali - 14 820 ha 7. cucxvaTis mRvimis bunebis Zegli
qobuleTis saxelmwifo nakrZali - 331 ha 8. navenaxevis mRvimis bunebis Zegli
TuSeTis saxelmwifo nakrZali - 12 627,2 ha 9. nagarevis mRvimis bunebis Zegli
lagodexis saxelmwifo nakrZali - 22 295 ha 10. iazonis mRvimis bunebis Zegli
bawaras saxelmwifo nakrZali - 2 986 ha 11. sakaJias mRvimis bunebis Zegli
babaneuris saxelmwifo nakrZali - 862,1 ha 12. wyalwiTelas xeobis bunebis Zegli
kintriSis saxelmwifo nakrZali - 10 703 ha 13. okaces kanionis bunebis Zegli
mariamjvris saxelmwifo nakrZali - 1 040 ha 14. okaces CanCqeris bunebis Zegli
saTafliis saxelmwifo nakrZali - 330 ha 15. napralis tbis bunebis Zegli
vaSlovanis saxelmwifo nakrZali - 10 143 ha 16. sawurblias mRvimis bunebis Zegli
liaxvis saxelmwifo nakrZali - 6388 ha 17. solkotas mRvimis bunebis Zegli
94 95
4. sakiTxavi literatura 6. leqsikoni
1. iakob gogebaSvili - saganZuri, 1982 w. aRkveTili _ daculi teritoria, habitatebis /saxeobebis marTvis teritoria (Habitat /
Species Managment Area), Seesatyviseba bunebis dacvis saerTaSoriso kavSoris (IUCN) da-
2. garemosdacviTi ganaTlebidan ganaTlebisaken mdgradi ganviTarebis _ qen vebsteri
culi teritoriebis IV kategorias. aRkveTili SeiZleba daarsdes, rodesac veluri sa-
2007w.
xeobebis, biocenozebis da araorganuli bunebis warmonaqmnebis SenarCuneba moiTxovs
3. nana xoWolava _ qarTuli sabavSvo TamaSobani (meToduri rekomendaciebi) specialur aRdgeniT da movliT RonisZiebebs. aRkveTilSi mkacri kontrolis pirobebSi
4. saqarTvelos geografia _ saqarTvelos geografiis kaTedra 2000w. daSvebulia calkeuli ganaxlebadi resursis moxmareba.
5. saqarTvelos geografia _ socialur-ekonomikuri geografia I nawili 2003w. biologiuri mravalferovneba (biomravalferovneba) _ dedamiwaze arsebuli sicocxlis
formebis mravalferovneba ekosistemebis, saxeobebisa da genebis doneze.
6. saqarTvelos fizikur-geografiuli obieqtebis axsna-ganmartebani _ d. niko-
laiSvili; m. axalaia; 2000w. biomravalferovnebis cxeli wertilebi _ biologiurad umdidresi da, amavdroulad,
7. erovnuli saswavlo gegmebisa da Sefasebis centri, gzamkvlevi maswavlebelTaTvis yvelaze metad safrTxis winaSe myofi xmeleTis ekoregionebi.
_ `Cveni saqarTvelo~ _ 2011w. bunebaTsargebloba _ adamianis mier bunebis (bunebrivi resursebis) gamoyeneba sakuTari
8. erovnuli saswavlo gegmebisa da Sefasebis centri, gzamkvlevi maswavlebelTaTvis- moTxovnilebebis dakmayofilebis mizniT.
„bunebismetyveleba“ _ 2011w.
bunebriv-anTropogenuri teritoria _ adamianis saqmianobis Sedegad gardaqmnili bu-
9. saqarTvelos daculi teritoriebis saagento-angariSi _ 2012-2013 w. nebriv-teritoriuli kompleqsi. arsebobs Semdegi kategoriebi: seliteburi (sasoflo
10. SPARE _ „Cven da energia“-2012w. dasaxlebebi), bunebriv-agraruli (sasoflo-sameurneo), urbanizebuli (saqalaqo da-
saxlebebi) da sxva.
11. SPARE _ „energodazogva“- 2012w.
bunebis Zegli (Natural Monument) _ daculi teritoria, Seesatyviseba bunebis dacvis saer-
12. Jurnali _ „popcorn“
TaSoriso kavSiris (IUCN) daculi teritoriebis I I I kategorias. bunebis Zegli SeiZleba
13. bunebrivi katastrofebis riskis Semcirebis swavleba interaqtiuli meTodebiT _ daarsdes erovnuli mniSvnelobis, SedarebiT mcire unikaluri bunebrivi teritoriebisa
damrigeblis wigni V-IX klasebi 2012w., erovnuli saswavlo gegmebisa da Sefasebis da iSviaTi bunebrivi da bunebriv-kulturuli warmonaqmnebis dasacavad. bunebis Zegli
centri 2011-2012 w. SeiZleba Sediodes nebismieri daculi teritoriis SemadgenlobaSi.
erovnuli saswavlo gegma 2011-2016 w. globaluri problema _ saerTo, sayovelTao, msoflio mniSvnelobis problema, rome-
lic yvelas exeba; SeiZleba sxvadasxva xasiaTis iyos, ase magaliTad ekologiuri, eko-
erovnuli saswavlo gegmebisa da Sefasebi centri, sasargeblo resurebi maswavleb-
nomikuri, socialuri da sxva.
lebisTvis, naw. 2, Tb., 2008
daculi landSafti _ daculi teritoria (Protected Landscape), Seesatyviseba bunebis
erovnuli saswavlo gegmebisa da Sefasebi centri, sasargeblo resurebi maswavleb-
dacvis saerTaSoriso kavSiris (IUCN) daculi teritoriebis V kategorias. daculi
lebisTvis, naw. 1, Tb., 2007
landSafti SeiZleba daarsdes erovnuli mniSvnelobis mqone, maRali esTetikuri Rire-
erovnuli saswavlo gegmebisa da Sefasebi centri, rogor vaswavloT moswavleebs bulebiT gamorCeuli, rogorc bunebrivi, aseve adamianisa da bunebrivi garemos har-
azrovneba, naw. 1, Tb., 2007 moniuli urTierTqmedebis Sedegad Camoyalibebuli bunebriv-kulturuli garemos
erovnuli saswavlo gegmebisa da Sefasebi centri, problemaze dafuZnebuli swavla, dasacavad, sadac daSvebulia rekraciul-turistuli da tradiciuli sameurneo saqmi-
Tb., 2008 anoba.
geografia meToduri masalebi maswavlebelTaTvis-j.f.silveri ekologia - (berZ. „oikos“_ sacxovrebeli, „logos“ _ moZRvreba)
Personal Social and Humanities Education Key Learning Area-Geography Curriculum and Assesment 1. biologiis nawili, romelic swavlobs organizmebs da garemosTan maT mizez-Sede-
Guide- Secondary 4-6 gobriv kavSirs.
Coordinating geography across the primery school – John Halocha-2005 2. mecniereba ekologiuri sistemebis (ekosistemebis) Sesaxeb, romelic Seiswavlis maT
Learning to Teach Geography in the Secondary School-D. Lambert; D. Balderstone funqcionirebas da organizacias.
96 97
ekosistema _ cocxali organizmebiT da maTi sabinadro garemoTi warmoqmnili bunebrivi vis sakiTxebis maqsimaluri gaTvaliswinebiT. „garemos dacvis Sesaxeb“ saqarTvelos ka-
kompleqsi. nonis mixedviT _ mdgradi ganviTareba aris sazogadoebis ganviTarebis sistema, romelic
sazogadoebis ekonomikuri ganviTarebisa da garemos dacvis interesebis gaTvaliswinebiT
ekosistemuri servisebi _ pirdapiri da arapirdapiri sargebeli, romelsac adamiani
uzrunvelyofs adamianis cxovrebis donis xarisxis zrdas da momavali Taobebis uflebas
ekosistemisgan iRebs. arsebobs ekosistemuri servisebis oTxi kategoria:
_ isargeblon Seqcevadi raodenobrivi da xarisxobrivi cvlilebebisagan maqsimalurad
1. uzrunvelmyofi servisebi moicavs im produqtebs, romlebsac uSualod ekosistema daculi bunebrivi resursebiTa da garemoTi.
gvTavazobs. konkretulad, esaa iseTi bunebrivi produqtebi, rogorebicaa veluri
mewyeri _ simZimis Zalis Sedegad niadagis an qanis mowyveta da ferdobis daxris mimar-
xili, Txili, kenkra, soko, sakvebi balaxeuli, da sxva mcenareuli produqti, romelic
TulebiT gadaadgileba.
soflis mosaxleobis arsebobisa da keTildReobis mniSvnelovani wyaroa. uzrunvelmyof
servisebs ganekuTvneba saSeSe da samasale merqani, sakvebad gamoyenebuli faunis miwisZvra _ miwisqveSa biZgebis Sedegad dedamiwis zedapiris ryeva.
saxeobebi, Tevzis CaTvliT, wyali, rogorc energoresursi, sasmeli da sarwyavi wyali
saxelmwifo nakrZali _ (Nature reserve) Seesatyviseba bunebis dacvis saerTaSoriso kav-
da a.S.
Siris (IUCN) daculi teritoriebis I kategorias. mkacrad daculi teritoria, romlis
2. maregulirebeli servisebi gulisxmobs sargebls, romelic miiReba organizmsa da mizania unebis, bunebrivi procesebisa da genetikuri resursebis xeluxlebel mdgo-
garemos Soris mimdinare fizikuri, qimiuri da biologiuri procesebis regulirebis mareobaSi SenarCuneba. nakrZalSi SesaZlebelia umniSvnelo zegavlenis mqone mecnieru-
Sedegad. magaliTad, saqarTveloSi tyis ekosistema gadamwyvet rols asrulebs niadagis li kvleva-Ziebis Catareba, saganmanaTleblo saqmianoba da dakvirveba.
stabilizaciaSi, agreTve mewyeris, niadagis CamoSlis, wyaldidobis da sxva bunebrivi
narCeni _ sawyisi nedleulis an masalis gadamuSavebis Semdeg darCenili nivTierebebi,
katastrofebis Tavidan acilebaSi an SesustebaSi.
romlebic teqnologiuri procesis Semdeg gamousadegaria warmoebisTvis.
3. habitatis / damxmare servisebi pirdapir aris dakavSirebuli saxeobaTa sabinadro
prevenciuli RonisZieba _ raime arasasurveli movlenis Tavidan asacileblad, an aRmo-
garemosTan, anu habitatTan. ekosistema emsaxureba saxeobebs, radgan warmoadgens
safxvrelad winaswari RonisZiebebi.
maTTvis TavSesafars da samigracio gzas. magaliTad, mdinare aris Tevzis sabinadro
garemo, aseve damakavSirebeli gza mdinaris sxvadasxva monakveTebs an sxvadsxva wyal- reliqturi saxeoba _ mcenareebisa da cxovelebis saxeobebi, romlebic wina geologiuri
satevebs Soris: tba-mdinare, mdinare-zRva-mdinare da a.S. damxmare servisebidan adamiani droidan SemorCnen mcire teritoriebze.
ar iRebs pirdapir sargebels. am servisebidan pirdapir sargebels iReben veluri saxeobebi,
resursebis araracionaluri mopoveba _ daugegmavi da gadaWarbebuli bunebaTsargeb-
romlebic TavisTavad ekosistemis nawilsac warmoadgenen.
loba, romelic ar zrunavs momavalze.
4. kulturuli servisebi moicavs aramaterialur sargebels, romelsac adamiane bi
rezervati _ teritoria sadac daculia bunebrivi komponentebi.
iReben ekosistemebisagan. magaliTad, kulturuli servisebis saxeobaa turizmi, gan-
sakuTrebiT, ekoturizmi, organizmis gajansaReba, esTetiuri siamovneba da a.S. stiqiuri movlena _ bunebrivi katastrofa, damangreveli bunebrivi movlena.
ekoturizmi _ turizmis saxeoba, mogzauroba bunebriv garemoSi, rodesac garemosad- flora _ (laT. „flos“_ yvavilebisa da gazafxulis RvTaeba Zvel romaul miTologiaSi)
mi pasuxismgebloba mkafiod aris gaTvicnobierebuli, turisti icavs garemos da aum- yvela saxeobis mcenareTa erToblioba.
jobesebs adgilobrivi mosaxleobis keTildReobas (TIES, 1990).
fauna _ ( laT. cxovelTa jogebis mfarveli qalRmerTi Zvel romaul miTologiaSi) _
erozia _ niadagis an mTis qanebis gadarecxva, romelic gamowveulia denadi wylis, an sxva cxovelTa saxeobebis istoriulad Camoyalibebuli erToblioba.
garegani procesebis erToblivi zemoqmedebiT. arsebobs xazobrivi, gverdiTi da siRr-
miTi erozia. qarbuqi _ haeris civi masebis SemoWriT gamowveuli Zlieri qari.
erovnuli parki _ daculi teritoria (National Park) Seesatyviseba bunebis dacvis saer- Rvarcofi _ intensiuri wvimebiTa da Tovlis dnobiT mTis mdinaris kalapotSi war-
TaSoriso kavSiris (IUCN) daculi teritoriebis I I kategorias. erovnuli parki iqmneba moSobili sqeli, qva-talaxiani masa, romelic didi siswrafiT da ZaliT eSveba daRmartze.
erovnuli da saerTaSoriso mniSvnelobis, SedarebiT didi da bunebrivi mSvenierebiT wyaldidoba _ sezonurad, gansakuTrebiT gazafxulze, wlis donis mniSvnelovani aweva,
gamorCeuli ekosistemebis dasacavad. erovnuli parkis garkveul zonebSi SesaZlebelia romelic iwvwvs garSemo teritoriis datborvas.
zogierTi ganaxlebadi resursis mopoveba da daSvebulia turizmi.
wyalmovardna _ arasezonurad, mdinaris donis uecari momateba da napirebidan gad-
zvavi _ mTebidan Tovlis masis Camowola da swrafi gadaadgileba. mosvla Zlieri Tavsxma wvimebis dros.
landSafti _ genetikurad erTgvarovani bunebriv-teritoriuli kompleqsi. hidrografiuli qseli _ wylis sxvadasxva saxis obieqtebis erToblioba mocemul teri-
mdgradi ganviTareba _ grZelvadiani stabiluri ekonomikuri, socialuri da kulturuli toriaze.
ganviTareba, romelic uzrunvelyofs sazogadoebis keTildReobas xangrZlivi vadiT. gu-
lisxmobs pirobebis Seqmnas grZelvadiani ekonomikuri ganviTarebisaTvis, garemos dac-
98
garemosdacviTi ganaTleba
skolaSi
maswavleblis wigni
I-IX klasebi
Tbilisi 2013