Professional Documents
Culture Documents
Nemalonus kiekvieną mėnesį užklumpantis jaudulys, kai ateina metas sužinoti, kiek
teks mokėti už mobiliojo ryšio paslaugas – ne itin atsakingo vartotojo bruožas. Vis
tik, su šia problema tenka susidurti ir kone dešimtmetį mobiliaisiais telefonais
besinaudojantiems klientams. Net seniausiai žinantys, kiek minučių prakalba ar
žinučių išsiunčia, kartais dar nebūna įgudę taupiai telefone naudoti internetą, už
kurį pateikta sąskaita gali smarkiai papurtyti vartotojo kišenes. DELFI aiškinosi,
kaip apriboti išlaidas už nardymo virtualiame pasaulyje malonumus.
Tai reiškia, kad, tarkim, už svetainėje „Youtube“ peržiūrimą 15 min. trukmės filmuką
klientas kaskart turi sumokėti apie „įsivaizduojamus“ 30 – 60 ct. Nors kaina atrodo ne
itin didelė, kasdien pakeliui į darbą peržiūrimi 15 min. trukmės filmukai per mėnesį taip
gali „kainuoti“ papildomai dėl viršijamo mėnesio interneto limito (pavyzdžiui, virišjus 1
GB mėnesio limitą - papildomus 7 – 175 Lt). Taip aktyvaus telefono naudotojo sąskaitoje
nepastebimai gali susidaryti kur kas didesnė suma nei buvo planuota.
Paprasčiausia – stebėti
Vienas iš paprasčiausių būdų – kasdien stebėti, kiek duomenų per mėnesį jau buvo
sunaudota. Tokiu būdu pavyks ne tik sudrausminti save, kai limitas jau bus netoli ribos,
bet ir įgusti, kiek mobiliojo interneto sau galima „leisti“ naudoti kasdien.
Ji nurodė, kad apie 15 min. „Youtube“ filmukų atsieina apie 45 MB, 15 min. naršymo
„Facebook“ – 15 min., 30 min. naršymo internete – apie 15 MB.
Kad būtų paprasčiau ir tiksliau, konkretų išnaudotų duomenų kiekį galima pasitikrinti
naudojant specialias programėles išmaniesiems telefonams. Jos gali būti įdiegtos į
telefoną iš anksto arba atsisiųstos pačių vartotojų. Vienas iš dalykų, į kurį reikėtų
atkreipti dėmesį, - tai, jog programėlė skaičiuoja išnaudotų duomenų kiekį nuo tam tikros
dienos, o ne nuo mėnesio pradžios. Taigi, jei praėjus pusei mėnesio nuspręsite pradėti ją
naudotis, negalite būti tikri, kad po dviejų savaičių telefono sąskaita jums nepateiks
staigmenų.
Kitas būdas taupyti parsisiunčiamų duomenų kiekį – galimybei esant naudotis bevieliu
ryšiu. Paprastai vietos, kuriose galima tai daryti, būna pažymėtos specialiu lipduku.
D. Matukienė pataria „Wi-Fi“ galimybes išnaudoti užsienyje.
„Užsienyje siūlome naršyti internete prisijungus „Wi-Fi“ ryšiu, o ne GPRS, 3G ar EDGE.
Paprastai „Wi-Fi“ galite rasti daugelyje oro uostų, restoranų, viešbučių,– pasidomėkite, ar
ten, kur apsistojote, yra „Wi-Fi“ ryšys ir paprašykite prisijungimo duomenų. – teigė ji. -
Naudojantis internetu per Wi-Fi, apmokestinimas be Jūsų sutikimo tikrai negalimas. Pats
„Wi-Fi“ yra nemokamas, jei prie jo galima prisijungti laisvai (t.y. prisijungiant neprašo
slaptažodžio). Jeigu visgi „Wi-Fi“ mokamas, tuomet Jums iš pradžių teks sumokėti
paslaugų tiekėjui, kad gautumėte slaptažodį ir tik jį gavus galima bus prisijungti prie
„Wi-Fi“ tinklo bei naudotis internetu“.
„Bitės“ atstovai vykstant į užsienį siūlo užsisakyti specialių planą: „Jis apsaugos, kad
sąskaita už paslaugas mėnesio pabaigoje jų nenustebintų ir kelionės metu jiems nereikės
savęs riboti. Jei vartotojas užsienyje neketina naudotis internetu, patariame jį visai
išjungti. Tai galima padaryti telefono nustatymų meniu”.
Tiesa, kartais net įjungtas „Wi-Fi“ nebūtinai garantuoja nedidelę sąskaitą. Taip yra todėl,
kad kai kurios išmaniojo telefono programos naudoja ne bevielį ryšį, o tą, kurį nustatėme
rankiniu būdu pirmą kartą įjungę telefoną.
„Svarbu yra atkreipti dėmesį į tam tikras programas telefone, kurios būna nustatomos
rankiniu būdu pirmą kartą jungiantis. Tarkime, kad naudojamės telefonu „Nokia 5530
XM“ ir jame turime įdiegtą programą „Google Search“, kuri visada jungiasi per WAP,
nes taip patys nustatėme pirmą kartą naudodamiesi šia programa Lietuvoje. Vadinasi, net
jeigu prisijungsiu prie „Wi-Fi“ tinklo, atsidarius „Google search“ programą ji naudos
GPRS duomenis, todėl man bus generuojama tarptinklinio ryšio duomenų perdavimo
sąskaitos suma už MB“, - paaiškino D. Matukienė.
Apsisaugoti nuo bet kokio informacijos siuntimo per mobiliuosius tinklus galima
paprasčiausiai išjungiant duomenų perdavimą per mobiliojo ryšio operatorių. „Wi-Fi“
mobiliajame telefone paprastai įjungiamas nustatymuose. Telefonuose, kuriuose veikia
„Android“ operacinė sistema, duomenų perdavimą mobiliaisiais tinklais galima uždrausti
įsijungus piktogramą „Nustatymai“, „Belaidis ryšys ir tinklai“ ar „Daugiau“, tuomet
pasirinkus „Mobiliuosius tinklus“ nuimti varnelę prie pasirinkimo „Naudoti paketinius
duomenis“.
Jeigu Lietuvoje savo siunčiamų duomenų riboti nenorite, bet pageidaujate apsisaugoti
nuo atsitiktinio megabaitų prikapsėjimo būnant užsienyje, uždrauskite tik duomenų
siuntimą naudojant tarptinklinį ryšį.
Gavus sąskaitą už mobilųjį internetą, ne vienas stebisi, kad mėnesiui skirtą duomenų
limitą iššvaistė lyg į „niekur“. Ir tai nestebina: internetą savavališkai naudoja įvairios
telefono aplikacijos, nors tuo metu vartotojas nė nelaiko rankose telefono. To išvengti
galima peržiūrėjus naudojamų programėlių sąrašą ir jų nustatymus.
„Pradėkime nuo įspėjimų, tų ekrane iššokančių žinučių, jog kažkas pakomentavo tavo
nuotrauką „Facebook“ ar pan. Ši funkcija, nors ir menkai, bet naudoja mobiliojo interneto
duomenis. Taupant automatinių pranešimų funkciją patartina išjungti. Taip pat vertėtų
išjungti nuolatinį vietovės nustatymą t.y. programėles, kurios naudoja GPS paslaugas, o
tuo pačiu ir mobiliųjų internetą“, - patarė D. Matukienė.
Jos teigimu, taip pat reikėtų išjungti automatinį programėlių atnaujinimų atsiuntimą, o
juos atsisiųsti tada, kai prieinamas nemokamas belaidis internetas, išjungti visas tuo metu
nenaudojamas programėles. „Verta praretinti nuolatos internetą naudojančias
programėles, tokias kaip orų prognozių ar sporto rungtynių rezultatų. Nebūtina atsisakyti
visų, tačiau užteks pasilikti tik esmines, kurias naudojate kasdien“, - sakė specialistė.
„Jei dažnai tenka tikrinti elektroninį paštą ir gaunate daug laiškų su prisegtais priedais,
nebūtina priedo siųstis į telefoną. Jų siuntimas į telefoną smarkiai ryja mobiliųjų
internetą. Jei jums tiesiog reikia peržiūrėti jame esančią informaciją, tuomet pasirinkite
„view only“ funkciją“, - patarė D. Matukienė.
Padėti sutaupyti gali net naujas telefonas – kai kurie jų turi specialiai tam skirtas
technologijas. „Naujausi telefonai turi įdiegtas duomenų „suspaudimo“ technologijas –
kai kurie informaciją suspaudžia iki 90 procentų. Panašios technologijos yra diegiamos ir
į kai kurias programėles. Pavyzdžiui, „Google Chrome“ naršyklė duomenis suspaudžia
papildomai ir padeda vartotojui sutaupyti šiek tiek duomenų”, - nurodė „Bitės“ atstovai.
Kita gudrybė, kuria galima naudotis tuo atveju, jei duomenų limitas greitai bus
išnaudotas, - naršyklės, o ne specialių programėlių naudojimas. „Nesvarbu, ar yra
numatytoji naršyklė, ar kokia nors kita, svarbiausia, kad viskas būtų tikrinama viena
programa ir netektų daugybę kartų prisijungti iš naujo (pavyzdžiui „Facebook“
naudojantis prie vieną programėlę, „Youtube“ per kitą ir panašiai)“, - paaiškino D.
Matukienė.