Professional Documents
Culture Documents
Pataria ne
tik pardavėjai
Arnoldas Lukošius 2012-12-15 13:53
Kalėdos, skaitmeninė era ir visų žadamos nuolaidos – puikus laikas įsigeisti naujo
televizoriaus. Galų gale, kiek gi galima kentėti prie tos spintelės su ekranu, kai visi giriasi
plokščiais gražuoliais.
Kadangi šią temą rengiau tėvo prašymu pirkdamas jam televizorių, užtikrinu, kad viską
išbandžiau savo kailiu.
Galų gale, nusprendę į smegenų plovimo dėžutę investuoti 7-9 tūkst. litų patys turėtų
daugiau pasidomėti, kur merkia savo pinigus.
„Nėra tokių! Dabar visi genda. Tik garantija pasibaigia ir genda, – niūriu balsu
išpranašavo jaunas meistras ir tęsė taip įtaigiai, lyg pats dar žiūrėtų 1958 m. „Čaiką“: -
Štai, naujos „plazmos“ – tikrai nebe tokios patikimos, kaip buvo anksčiau. Atneša visų
modelių… Ir viską taisome.“
Supratau, kad apie patikimumą pakalbėti nepavyks – teks pasikliauti garantija ir savo
akimis.
Ką sako akys
Kai žmogus sako, kad nieko neišmano apie televizorius, jis labai klysta – televizorius
skirtas jo akims, tad ir pirkti reikia tą, kurio vaizdas joms labiausiai priimtinas.
Štai, ką matysite namie, taigi jei tai jums patinka (palyginkite bent kelis skirtingus
modelius) – prašom.
Plazminis ar LED?
„Jei žiūrėsite paprastą transliuojamą televiziją, tai tikrai geriau rodo plazminis ekranas.
Tačiau plazminiai televizoriai neekonomiški, be to, ekranas greitai sensta, išdega…“ –
aiškino „Euronics“ pardavėjas.
Paprieštaravus, kad namie plazminis televizorius veikia jau 5 metus ir dirba kaip naujas,
jis tik paklausė modelio, o išgirdęs pavadinimą „Panasonic“ patraukė pečiais – tai juk
„Panasonic“!
Išties, jei plazminį visai gerai rodantį „Samsung“ gali nusipirkti už 1250 Lt, padoresnio
lygio „Panasonic“ kainuos daugiau negu 3000 Lt. Ekonomijos faktorius, beje, čia nėra
toks svarbus – to paties lygio ir dydžio LED televizorius kainuoja bent 1000 Lt daugiau
negu plazminis. Kadangi metinis elektros sąnaudų skirtumas net liūdniausiais
skaičiavimais neviršys 100 kWh, tas 1000 litų sugrįš po 20 metų.
LCD ir LED televizorių vaizdo kokybė iš esmės ta pati, nes skiriasi tik ekrano apšvietimo
principas – LCD apšviečia mažiau ekonomiškos lemputės, o ne LED diodai. Tad
plazminių televizorių kontrastas šiuo metu vis dar geriausias rinkoje – juodos spalvos
taškai čia tiesiog nešviečia, o LED televizoriui rodant juodą spalvą pasidaro
nepermatoma diodų plėvelė, tad juoda vis tiek bus šiek tiek pilka.
Tačiau man plazminis netinka, nes per didelis, tad einame toliau.
Kadangi estetikai reikalavimų nekėliau, būtų tikęs bet kurio gamintojo televizorius.
Tiesa, kaip būdinga lietuviui, širdis linko prie „Samsung“ – juk ne veltui 70 proc.
Lietuvoje parduodamų televizorių yra šio gamintojo.
„Daugelis perka „Samsung“. Kainos ir kokybės santykiu tai, matyt, geriausias variantas.
Nors man labiau patinka, kaip rodo „Philips“ – vaizdas švelnesnis“, – sakė parduotuvės
„Alphashop.lt“ pardavėjas.
„Daugelis perka „Samsung“, nors, jei negaila šiek tiek pridėti pinigų, rekomenduočiau
„Sony“. Šiuo metu jų LED televizoriai vaizdą perteikia geriausiai“, – kalbėjo „Euronics“
pardavėjas.
O gal geriausias 32 colių įstrižainės televizorius yra „Sony“? „X-reality“ vaizdo valdiklis
tikrai pagerina net standartinės raiškos vaizdo kokybę, „Sony“ gamina mažiausius
išmaniuosius televizorius, be to, gerai veikia kino režimas. Tačiau kaina nuo 1750 Lt man
didoka, tad atkrenta.
Tai, kad „Philips“ procesorius lėčiau apdoroja vaizdą, geriausiai matyti, kai eilė
parduotuvėje išrikiuotų televizorių rodo tą patį kanalą – būtent „Philips“ vaizdas vėluoja
labiausiai. Kita vertus, kam tai svarbu - juk namie dviejų televizorių nelyginsi.
Šios kompanijos modeliai su 100 Hz „Perfect Motion rate“ vaizdo skenavimu kainuoja
kiek pigiau negu kitų kompanijų siūlomi šį dažnį palaikantys modeliai. Tačiau
asmeniškai man vaizdas pasirodė pernelyg „pūkuotas“ ir išplaukęs. Tai tik skonio
reikalas.
LG nuo „Samsung“ labiausiai skiriasi tuo, kad juose montuojamos IPS ekranų matricos.
Aišku, „iPhone“ IPS „Retina“ taškų skaičiumi čia nė nekvepia, tačiau vaizdas dėl to
atrodo geresnis. Deja, šie ekranai labiau linkę atspindėti šviesą, todėl krentantys saulės ar
lemputės spinduliai gerokai trukdo matyti kokybišką vaizdą.
Be to, pardavėjas nurodė, kad LG atkuria mažiau skirtingų vaizdo formatų iš USB
atmintinės – čia lyderis yra „Samsung“.
Išties – parduotuvėje tai atrodo įspūdingai, o namie ryškiai rožiniai veikėjų veidai gali ir
suerzinti. Laimė, panaršius meniu, sumažinus spalvų ryškumą ir kiek paderinus
atspalvius, galima išgauti visai padorų vaizdą.
Kadangi visko apžvelgti čia tikrai nespėsiu, o jau nusprendžiau pirkti „Samsung“, štai
kuo pasižymi šio gamintojo modelių klasės. Ką, pavyzdžiui, reiškia 32ES5300?
Pirmi du skaičiai – ekrano įstrižainė. Raidės ES žymi, kad apšviečiantys LED diodai
sumontuoti briaunose, tad televizorius plonesnis.
Senesnė ir storesnė versija žymima raidėmis EH. Kita vertus, storesnis korpusas geriau
rezonuoja garsą, tad senesnio EH televizoriaus skambesys geresnis.
Skaičius po raidžių reiškia modelio klasę, tad šiuo atveju – penkta. Kitas skaičius –
modifikaciją. Kuo šie skaičiai didesni, tuo televizoriuje įdiegta daugiau funkcijų. Likę du
skaičiai apibrėžia konkretaus modelio pakeitimus. Dažnai žymi papigintus modelius –
pavyzdžiui, be USB jungties ir kita.
Žemiausios, ketvirtos klasės, televizoriai turi tik „HD Ready“ ekrano skiriamąją gebą ir
nepasižymi jokiu išmanumu. Ir kainuoja nuo 800 litų. Jei manote, kad tai šlamštas – labai
klystate.
Penktos klasės televizoriai visi turi „Full HD“ ekranus. 5000 daugiau niekuo nepasižymi,
5300 jau vadinamas išmaniuoju ir gali būti prijungiamas prie interneto, jame veikia
programėlės ir įdiegta 100 Hz judesių kontrolės technologija.
5500 iš esmės tik plonesnis už 5300, o 5700 turi įdiegtą palydovinės televizijos imtuvą,
kurio visai nereikia. Beje, visų parduotuvių pardavėjai nurodė, kad 5 klasės „Samsung“
100 Hz judesio kontrolė išties yra… 50 Hz.
Šešta klasė labiausiai skiriasi gražesniu stovo dizainu, įdiegtu bevielio interneto imtuvu
turint (penktos klasės televizorių jį reikia pirkti atskirai), 3D vaizdo atkūrimu ir 200 Hz
judesio valdymo technologija, kuri išties yra 100 Hz, tačiau jau pakankama, kad rodant
greitai judantį daiktą matytume jį ryškiau.
Tokias savybes turi 6100. 6300 dar įmontuotas palydovinis imtuvas. Nuo 6500 judesio
skenavimo greitis išauga iki 400 Hz, o 6800 modelis jau turi dviejų branduolių
procesorių.
Aukštesnių klasių nenagrinėsiu – ten atsiranda galimybės televizorių valdyti balsu, rankų
judesiais, toliau auga judesių atkūrimo tikslumas, tačiau kaina jau gerokai lenkia net
svajones, nekalbant apie planus.
Kaip pastebėjote, didesni skirtumai atsiranda kintant klasei, o toje pačioje klasėje dažnai
įdiegiami tik patobulinimai, kurie tikrai brangina televizorių ir labai abejotinai yra kam
nors reikalingi. Palydovinį imtuvą žmonės gali nusipirkti atskirą – vis tiek tokiame bus
daugiau galimybių.
3D, netgi pasiryžusiems ieškoti tokių filmų ir pirkti brangius akinius, tinka didesniems
ekranams.
Kainų siurprizai
Kaip doras, ne tik reklamų, bet ir patirties auklėtas pilietis buvau šventai įsitikinęs –
prekybos centruose kainos visuomet didesnės negu interneto parduotuvėse. Daugeliu
atvejų tai tiesa – kompiuteriai internete pigesni. USB laikmenos pigesnės. Dauguma
televizorių taip pat pigesni. Tačiau ne šis!
Negana to – ieškodamas tik vieno produkto kainų aptikau, kad interneto parduotuvėse jos
svyruoja kur kas labiau negu skirtinguose prekybos centruose. Dar viena keista tendencija
– interneto parduotuvėse sėkmingai pardavinėjamas tas pats daiktas keliomis
skirtingomis kainomis.
Ką sako prekybos centrai? „Elektromarkt“ šį modelį parduoda už 1079 Lt. Tiek pat prašo
ir „Senukai“ (beje, vieninteliai per 10 dienų nepakeitę kainos). „Topo centras“ prašo 1069
Lt, tiek pat prašo ir „Euronics“. Brangiausias išlieka „Ogmios pulsas“, tačiau patirtis
rodo, kad ten lengviausia derėtis, tad irgi apeiti neverta.
Beje, tikrai – derėtis galima visose parduotuvėse. Jei prekė be nuolaidos, galite tikėtis
susimažinti kainą 5-10 procentų. Interneto parduotuvėse derybos neįmanomos, o
kainos… Na, patys matote – reklamą apie pigumą atitinka ne visuomet.
P. S. Tekste nurodau šios dienos kainas, o televizorių pirkau jau prieš 20 dienų,
nuotraukose matote, kiek parduotuvės už šį televizorių prašė tuomet. Tuo įdomiau
palyginti, kaip greitai kainos kinta... Ir, beje, kitaip nei energijos resursų, jos kinta tik
žemyn.