1

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO

ĮSAKYMAS
DĖL BRANDOS EGZAMINŲ IR PAGRINDINIO UGDYMO PASIEKIMŲ PATIKRINIMŲ
PROGRAMŲ

2004 m. gegužės 17 d. Nr. ISAK-751

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr.
63-2853) 56 straipsnio 14 punktu ir remdamasis Bendrojo lavinimo egzaminų ir moksleivių
pasiekimų tyrimo tarybos 2004 m. vasario 24 d. posėdžio nutarimu:
1. T v i r t i n u pridedamas*:
1.1. Istorijos brandos egzaminų programą;
1.2. Dailės brandos egzamino programą;
1.3. Muzikos brandos egzamino programą;
1.4. Muzikologijos brandos egzamino programą;
1.5. Lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programą kurčiųjų
mokykloms;
1.6. Lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programą neprigirdinčiųjų
mokykloms;
1.7. Matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programą neprigirdinčiųjų ir
kurčiųjų mokykloms.
2. P a v e d u Nacionaliniam egzaminų centrui (direktorius Vidmantas Jurgaitis) paskelbti
brandos egzaminų programas Nacionalinio egzaminų centro interneto svetainėje.
3. P r i p a ž į s t u netekusiais galios švietimo ir mokslo ministro 2003 m. balandžio 14 d.
įsakymo Nr. ISAK-496 „Dėl brandos egzaminų programų“ 1.5–1.8 punktus.
4. Šio įsakymo 1.1–1.4, 3 punktai įsigalioja nuo 2004 m. rugsėjo 1 d.

Švietimo ir mokslo Ministras Algirdas Monkevičius

*
Su patvirtintomis programomis galima susipažinti LR Seimo interneto svetainėje www. lrs. lt ir
Nacionalinio egzaminų centro interneto svetainėje www. egzaminai. lt.
 PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
švietimo ir mokslo ministro
2004 m. gegužės 17 d. įsakymu ĮSAK-751

ISTORIJOS BRANDOS EGZAMINŲ PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Istorijos brandos egzamino 2005–2007 m. programa parengta remiantis bendrojo lavinimo mokyklos
reformos dokumentuose keliamais tikslais ir Bendrojo lavinimo mokyklos istorijos programomis ir
išsilavinimo standartais (Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos ir išsilavinimo
standartai. XI–XII klasėms. V.: Švietimo aprūpinimo centras, 2002). Atsižvelgta į valstybinio istorijos
egzaminų rezultatus ir patirtį.
2. Egzamino programa siekiama apibrėžti egzamino turinį, užduoties formą, reikalavimus mokinių
žinioms ir gebėjimams. Šiuo dokumentu privalo vadovautis egzamino užduočių rengėjai.
3. Istorijos brandos egzaminu siekiama įvertinti kiekvieno egzaminuojamojo žinias, įgūdžius ir
gebėjimus (valstybinis ir mokyklinis brandos egzaminai) bei palyginti mokinių pasiekimus nacionaliniu
mastu (valstybinis brandos egzaminas), taip pat sudaryti kuo palankesnes sąlygas kandidatų atrankai į
universitetus ir kitas mokymo įstaigas. Šiuo mokinių žinių ir gebėjimų tikrinimu stengiamasi daryti įtaką
istorijos mokymo(si) procesui: skatinti mokytojus ir mokinius tobulinti istorijos mokymą ir mokymąsi.
II. ISTORIJOS MOKYMOSI TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
4. Istorijos mokymasis mokykloje yra bendrojo ugdymo dalis. Paskutinėje vidurinės mokyklos
(gimnazijos) pakopoje mokinys gali rinktis mokytis istorijos bendruoju arba išplėstiniu kursu. Tačiau
istorijos skirtingų kursų mokymosi mokykloje bendrieji tikslai išlieka tie patys. Svarbiausias istorijos
mokymo vidurinėje mokykloje tikslas – ugdyti istorinį mąstymą ir supratimą, kad šiandienos pasaulis yra
istorinės raidos rezultatas. Per istorijos pamokas mokinys turėtų išmokti pažinti, suprasti ir vertinti praeitį
remdamasis pagrindiniais istorijos tyrimo būdais (duomenų rinkimu, analize, lyginimu, įrodymu, sinteze,
išvadų darymu), gebėti interpretuoti bei aiškinti praeities faktus.
5. Baigdamas bendrojo lavinimo mokyklą, mokinys turi gebėti:
5.1. nurodyti svarbiausius istorijos įvykius, reiškinius, procesus, lėmusius dabartinio pasaulio
susiformavimą;
5.2. paaiškinti lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės istorinę raidą, atkleisti jos ypatumus ir raidos sąsajas
su pasaulio istorijos reiškiniais bei procesais;
5.3. nusakyti svarbiausių istorinių asmenybių vaidmenį žmonijos istorijoje;
5.4. pasinaudoti istorinėmis žiniomis aiškindamas ir vertindamas įvykius bei reiškinius;
5.5. jungti istorinius faktus į prasmingą visumą, nustatyti reiškinių priežastis, padarinius, kitus
tarpusavio ryšius;
5.5. nagrinėti, kritiškai vertinti ir interpretuoti istorinius šaltinius ir istorikų tekstus;
5.7. diskutuoti istorinėmis temomis, argumentuoti savo teiginius, teisingai vartoti sąvokas.
III. EGZAMINO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
6. brandos egzamino paskirtis yra taip įvertinti mokinių žinias ir gebėjimus, kad egzamino rezultatai
būtų patikimas pagrindas aukštosioms mokykloms atrinkti būsimus studentus. Valstybinis brandos
egzaminas ne tik kvalifikacinis, bet ir konkursinis.
7. Valstybinis brandos egzaminas nuo mokyklinio skiriasi turinio apimtimi, gilumu ir sudėtingumu bei
keliamais reikalavimais mokinio žinioms ir gebėjimams. Todėl valstybinio brandos egzamino užduotys yra
sunkesnės ir sudėtingesnės, jų yra daugiau negu mokyklinio brandos egzamino. Mokyklinio brandos
egzamino užduotys yra orientuotos į tokį vidurinės mokyklos programa apibrėžtą istorijos žinių, supratimo ir
gebėjimų lygį, koks yra būtinas kiekvienam vidurinį išsilavinimą įgijusiam asmeniui. Valstybinio brandos
egzamino užduotimi siekiama išsiaiškinti istorijos žinių, supratimo ir gebėjimo lygį tų mokinių, kuriems tos
žinios ir gebėjimai gali būti reikalingi studijų procese.
8. Valstybiniu ir mokykliniu istorijos brandos egzaminais siekiama:
8.1. patikrinti ir įvertinti mokinių žinias apie svarbiausius Lietuvos ir pasaulio istorinės raidos faktus,
reiškinius, procesus, jų esminius bruožus, tarpusavio sąsajas, istorines sąvokas ir asmenybes, orientavimąsi
visuomenės ir jos raidos problemose;
8.2. patikrinti ir įvertinti mokinių gebėjimą suvokti, nagrinėti, kritiškai vertinti ir interpretuoti istorijos
šaltinius – pirminius ir antrinius, istorikų tekstus juos lyginti ir daryti argumentuotas išvadas;
 2

8.3. patikrinti ir įvertinti mokinių gebėjimą taikyti istorijos žinias aiškinant istorinių šaltinių ir istorikų
tekstų turinį, jų kontekstą bei dabarties pasaulio įvykių, reiškinių, procesų atsiradimo priežastis ir pasekmes,
analizuojant žemėlapius, lokalizuojant svarbiausius įvykius.

IV. MOKINIŲ GEBĖJIMAI

9. Egzamino metu vertinami šie mokinių gebėjimai:
9.1. žinios ir supratimas, t. y. svarbiausių Lietuvos ir pasaulio istorinės raidos faktų, reiškinių, procesų
žinojimas ir supratimas; gebėjimas tinkamai vartoti sąvokas; istorinių asmenybių pažinimas, jų vaidmens
žmonijos istorijoje suvokimas; priežasčių ir pasekmių, įvykių reikšmingumo bei jų raidos, skirtingų požiūrių
supratimas;
9.2. žinių taikymas, gebėjimai analizuoti ir vertinti, t. y. istorinių šaltinių ir istorikų tekstų analizė ir
lyginimas, jų kritinis vertinimas ir interpretavimas, priežasties, pasekmės ir reikšmės nustatymas, išvadų
darymas ir jų pagrindimas, gebėjimas taikyti istorijos žinias aiškint šaltinių turinį ir kontekstą, nustatant ir
aiškinant požiūrius bei interpretacijas.

V. EGZAMINO REIKALAVIMAI
10. Istorijos brandos egzaminų programos 1 priede pateikiami reikalavimai mokinių gebėjimams laikant
mokyklinį ir valstybinį istorijos brandos egzaminą Reikalavimai, keliami mokykliniam egzaminui, privalomi
ir valstybinį egzaminą pasirinkusiems mokiniams. Nurodyti reikalavimai mokinių gebėjimams tikrinami
pagal egzamino turinyje nurodytą tematiką (VI skyrius).

VI. EGZAMINO TEMATIKA

11. Egzamino turinys suskirstytas į 16 temų:
11.1. Senosios civilizacijos: Egiptas, Tarpupis (Mesopotamija).
11.2. Senovės Graikijos ir Romos civilizacijos.
11.3. Krikščionybės plitimas ir įsigalėjimas.
11.4. Europos vidurinių amžių visuomenės, politinės santvarkos ir kultūros bruožai.
11.5. Lietuvos valstybė nuo susidarymo iki Liublino unijos.
11.5. Pasaulis ir Lietuva naujųjų amžių pradžioje.
11.7. Lenkijos–Lietuvos valstybės (Abiejų Tautų Respublikos) raida XVI a. antrojoje pusėje – XVIII a.
11.8. Švietimo epocha ir jos idėjų nulemti politiniai pokyčiai.
11.9. Lietuva Rusijos imperijos valdžioje.
11.10. Svarbiausi politinės, ekonominės ir socialinės pasaulio raidos XIX a. bruožai.
11.11. Pirmasis pasaulinis karas ir jo padariniai.
11.12. Pasaulis ir Lietuva tarp dviejų pasaulinių karų.
11.13. Antrasis pasaulinis karas ir jo padariniai.
11.14. Pasaulis ir Lietuva XX a. antrojoje pusėje.
11.15. Pasaulis ir Lietuva XX a. 10-ąjį dešimtmetį.
11.16. Politinis šiuolaikinės visuomenės gyvenimas.
12. Istorijos brandos egzaminų programos 2 priede pateikiama mokyklinio ir valstybinio brandos
egzamino tematika ir išsamesnis jos atskleidimas. Mokyklinio brandos egzamino temos turinys privalomas ir
laikantiesiems valstybinį brandos egzaminą.
13. Mokiniai turėtų žinoti programoje nurodytas datas ir asmenybes, suvokti nurodytų istorinių
asmenybių vaidmenį. Jeigu programoje istorinė asmenybė nenurodoma, teste nebus užduočių, reikalaujančių
žinoti istorinio asmens veiklos faktus. Tačiau užduotyse pateikiamuose šaltiniuose gali būti minimos
istorinės asmenybės, kurios gali padėti mokiniui atpažinti epochą ar aprašomus įvykius. Kai prie programoje
minimo įvykio nėra nurodyta konkreti data, mokinys turėtų žinoti amžių, istorinę epochą, gebėti išmanyti
įvykių chronologinę seką.
14. Mokinys privalo žinoti mokyklinio istorijos kurso sąvokų reikšmes ir gebėti tas sąvokas tinkamai
vartoti.
VII. EGZAMINO STRUKTŪRA
15. Egzamino užduotį sudaro klausimai iš pasaulio, Lietuvos istorijos ir šiuolaikinės visuomenės
politinio gyvenimo. Pasaulio istorijai skiriama apie 50 proc., Lietuvos istorijai – apie 40 proc., o šiuolaikinės
visuomenės politiniam gyvenimui – apie 10 proc. visų klausimų. Chronologijos požiūriu istorijos klausimai
jungiami į tris grupes:
15.1. Senovė ir viduramžiai (iki XV a. pab.). Šiai grupei skiriama apie 25 proc. visų klausimų.
 3

15.2. Naujieji amžiai (XV a. pab.–XIX a.). Šiai grupei skiriama apie 25 proc. visų klausimų.
15.3. Šiuolaikinė, arba naujausioji, istorija (XX a.). Šiai grupei skiriama apie 40 proc. visų klausimų.
16.Egzamino užduotys metodiniu požiūriu susideda iš dviejų dalių.
16.1. Pirmoji dalis – klausimai, į kuriuos atsakant reikia pasirinkti vieną teisingą atsakymą iš kelių
pateiktųjų.
16.2. Antrąją dalį sudaro klausimai, į kuriuos atsakant reikia nagrinėti istorijos šaltinius (tekstus,
statistinę informaciją, iliustracijas, žemėlapius ir kt.) – pirminius ir antrinius bei istorinių veikalų fragmentus.
Juose reikalaujama parodyti istorijos žinias ir gebėjimą analizuoti bei vertinti patį dokumentą, rasti reikalingą
informaciją užduotims atlikti ir problemoms spręsti, atpažinti įvykius ir procesus, susieti pateiktą informaciją
su žinomu istorijos kontekstu ir t.t.
17. Už pirmąją egzamino dalį galima surinkti apie 30–40 proc. taškų, už antrąją – apie 60–70 proc. taškų.
Užduotyje bus įvairaus sudėtingumo klausimų. Lengvi klausimai orientuoti į pagal bendrąjį kursą
besimokančius mokinius, jie reikalauja bazinių žinių ir gebėjimų, kurie įgyjami mokantis bendrąjį kursą.
Sudėtingi klausimai reikalauja gerų žinių ir gebėjimų, įgyjamų mokiniams mokantis išplėstinį kursą, kurie
taikomi nagrinėjant istorijos šaltinius.

VIII. EGZAMINO MATRICOS

18. Mokyklinio egzamino matrica
TEMOS (PASAULIO ISTORIJA – 50, ŽINIOS IR ŽINIŲ TAIKYMAS, GEBĖJIMAS
LIETUVOS ISTORIJA – 40) SUPRATIMAS ANALIZUOTI IR VERTINTI 
Senovė ir viduriniai amžiai 25
Naujieji amžiai 25
Naujausioji istorija (XX a.) 40
Politinis šiuolaikinės visuomenės gyvenimas 10
 70 30
19. Valstybinio egzamino matrica
TEMOS (PASAULIO ISTORIJA – 50, ŽINIOS IR ŽINIŲ TAIKYMAS, GEBĖJIMAS
LIETUVOS ISTORIJA –40) SUPRATIMAS ANALIZUOTI IR VERTINTI 
Senovė ir viduriniai amžiai 25
Naujieji amžiai 25
Naujausioji istorija (XX a.) 40
Politinis šiuolaikinės visuomenės gyvenimas 10
 60 40

IX. VERTINIMAS
20. Maksimalus taškų skaičius už teisingai atliktas valstybinio egzamino užduotis yra 100, už
mokyklinio – 50.
21. Mokyklinio brandos egzamino mokinių darbų vertinimas yra kriterinis. Darbus pažymiais įvertina
vertinimo komisijos, sudarytos iš mokinius mokiusių mokytojų. Vertintojai vadovaujasi vertinimo instrukcija
ir joje pateikta vertinimo skale, kurioje nurodoma, koks pažymys rašomas už tam tikrą mokinio surinktų
taškų skaičių.
22. Valstybinio brandos egzamino vertinimas yra norminis. Valstybinis egzaminas vykdomas centruose,
mokinių darbai koduojami ir tikrinami centralizuotai. Kiekvieną darbą vertina du vertintojai. Jų nuomonėms
išsiskyrus, sprendimą priima trečiasis vyresnysis vertintojas. Vertintojai mokinių darbus įvertina taškais.
Kiekvieno mokinio surinkta taškų suma pagal Nacionalinio egzaminų centro parengtas instrukcijas
perskaičiuojama į valstybinio egzamino balus.
 1

Istorijos brandos egzaminų programos

1 priedas

MOKYKLINIO IR VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO REIKALAVIMAI

MOKYKLINIO BRANDOS VALSTYBINIO BRANDOS

GEBĖJIMŲ GRUPĖS EGZAMINO REIKALAVIMAI EGZAMINO REIKALAVIMAI

Istorinės raidos Mokiniai turi gebėti: Mokiniai turi gebėti:

suvokimas Nurodyti ir gebėti apibūdinti svarbiausius Nurodyti ir gebėti apibūdinti
įvykius, kurie lėmė istorinę žmonijos svarbiausias istorines epochas, jų
raidą. chronologines ribas, Lietuvos valstybės
Lyginti istorijos faktus ir reiškinius. ir visuomenės raidos etapus.
Apibūdinti istorinių asmenybių (minimų Nurodyti ir susieti tarpusavyje Lietuvos
programoje (žr. VI skyrių)) vaidmenį ir pasaulio istorinės raidos faktus,
Lietuvos ir pasaulio istorijoje. reiškinius ir procesus (minimus
programoje)
PaaiškintiSusieti istorinių asmenybių
(minimų programoje) veiklą su
programoje nurodytais istoriniais
įvykiais.

Istorinės erdvės Nurodyti svarbiausius Lietuvos ir Nurodyti svarbiausias istorines epochas

ir laiko supratimas pasaulio istorinės raidos faktus ir ir jų chronologines ribas. Gebėti susieti
reiškinius. istorinę erdvę su konkrečios epochos
Nurodyti svarbiausias istorines epochas, Lietuvos ir pasaulio istorine raida.
Lietuvos valstybės ir visuomenės raidos Remiantis istoriniu žemėlapiu, atskleisti
etapus. ir aiškinti svarbiausius teritorinius
Naudotis istoriniu žemėlapiu, lokalizuoti pasaulio ir Lietuvos pokyčius.
svarbiausius istorinius įvykius.

Istorijos šaltinių Suvokti istorinių šaltinių svarbą Nagrinėti, interpretuoti ir kritiškai

tyrimas praeities pažinimui vertinti istorinius šaltinius bei istorikų
Naudoti istorijos šaltinius ir istorikų tekstus.
tekstus informacijai gauti ir išvadoms Naudotis iš karto keliais šaltiniais bei
daryti. gretinti skirtingų šaltinių ir istorikų
Vertinti istorijos šaltinius ir istorikų tekstų informaciją.
tekstus pagal pateiktus kriterijus. Sieti istorinius šaltinius su istoriniu
Lyginti istorinius šaltinius ir istorikų kontekstu.
tekstus.
Istorijos analizė Jungti istorinius faktus į prasmingą Paaiškinti istorinio tęstinumo ir kaitos
ir interpretacija visumą, nustatyti reiškinių priežastis, priežastis bei padarinius.
pasekmes bei padarinius. Paaiškinti Lietuvoje ir pasaulyje vykusių
Apibūdinti Nusakyti priežasties ir išskirti istorinių reiškinių bei procesų abipusius
dingsties vaidmenį istorijoje, mokėti jas ryšius.
skirti istorinių reiškinių aprašymuose. Suprasti skirtingas istorijos
interpretacijas bei koncepcijas,
paaiškinti, kaip autorių pozicija ir
šaltinių atranka lemia istorinę
interpretaciją.

Istorijos Sklandžiai aDėstyti savo istorinį Argumentuotai sklandžiai dėstyti savo

supratimo raiška supratimą. požiūrį ir jį pagrįsti.
Daryti išvadas ir jas pagrįsti, Atskleisti mokyklinio istorijos kurso
argumentuoti pateiktus teiginius. sąvokų turinį ir mokėti tiksliai jas
 Teisingai vartoti mokyklinio istorijos vartoti.
kurso sąvokas. Gebėti naudoti sąvokas ir datas, būtinas
 2

MOKYKLINIO BRANDOS VALSTYBINIO BRANDOS

GEBĖJIMŲ GRUPĖS EGZAMINO REIKALAVIMAI EGZAMINO REIKALAVIMAI

istoriniam įvykiui ar laikotarpiui

apibūdinti ir paaiškinti.
 Istorijos brandos egzaminų programos
2 priedas
MOKYKLINIO IR VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO TEMATIKA
MOKYKLINIO BRANDOS VALSTYBINIO BRANDOS
TEMOS EGZAMINO TURINYS EGZAMINO TURINYS

1. Senosios Civilizuotos visuomenės atsiradimas. Civilizacijų panašumai ir skirtumai.

civilizacijos: Pagrindiniai senųjų civilizacijų Svarbiausi senųjų civilizacijų pažinimo
Egiptas, Tarpupis požymiai ir svarbiausi laimėjimai: šaltiniai
(Mesopotamija) raštas, valstybė, miestai, Religijos vaidmuo senosiose
monumentalioji architektūra, mokslas. civilizacijose. Politeizmo ir monoteizmo
Svarbiausi religijų bruožai. skirtumai.
Judaizmo reikšmė civilizacijos istorijoje.
Senojo Testamento kaip istorijos šaltinio
reikšmė.
2. Senovės Svarbiausi senovės Graikijos istorijos Svarbiausi antikos istorijos pažinimo
Graikijos ir faktai: graikų polių sistema, graikų šaltiniai.
Romos kolonizacija, graikų ir persų karai. Atėnų ir Spartos raidos skirtumai
civilizacijos Atėnų demokratija. Periklis. Graikų kultūra, jos reikšmė Europos
Esminiai graikų kultūros bruožai. kultūros istorijai. Sokratas, Platonas,
Graikų religija. Aristotelis.
Aleksandro Makedoniečio žygių Aleksandro Makedoniečio karinės,
reikšmė. valstybinės ir kultūrinės veiklos reikšmė
Romos respublika ir imperija. Gajus antikos istorijai.
Julijus Cezaris. Graikijos ir Romos kultūros panašumai ir
Svarbiausi Romos istorijos įvykiai ir skirtumai.
procesai (Romos valstybės Graikų ir romėnų religijų panašumai ir
susikūrimas, jos teritorijos augimas, skirtumai.
respublikos tapimas imperija, imperijos Romos imperijos žlugimo reikšmė
teritorijos padalijimas, Vakarų Romos tolesnei Europos raidai.
imperijos žlugimas (476 m.). Didžiojo tautų kraustymosi reikšmė
Svarbiausi Romos kultūros bruožai. tolesnei Europos istorijos raidai.
Romėnų religija.
Didžiojo tautų kraustymosi reikšmė
Vakarų Romos imperijos žlugimui.
3. Krikščionybės Krikščionybės atsiradimas Jėzaus Kristaus mokymo ir krikščionybės
atsiradimas ir Svarbiausios Jėzaus Kristaus mokymo reikšmė žmonijos istorijai
plitimas idėjos
Krikščionybės plitimas ir tapimas Europos christianizacijos procesas.
valstybine religija.
Krikščionybės plitimas viduriniais Bažnyčios vaidmuo viduriniais amžiais.
amžiais Europoje. Katalikybės ir
stačiatikybės išplitimo regionai.
Krikščionybės kelias į Lietuvą.
Lietuvos krikšto problema: Mindaugo
krikštas (1251 m.), Lietuvos krikštas
(1387 m.). Jogaila. Žemaitijos krikštas
(1413 m.).
4. Europos Svarbiausi viduramžių visuomenės Frankų imperija (800 m.). Karolis
vidurinių amžių bruožai. Viduramžių visuomenės Didysis.
visuomenės, struktūra, ūkis, pagrindiniai verslai, Šventoji Romos imperija (962 m.).
politinės technika. Vidurinių amžių miestas. Bizantijos reikšmė pasaulio istorijai.
santvarkos ir Amatai ir prekyba. Bizantijos žlugimas (1453 m.)
kultūros bruožai Vidurinių amžių valstybės. Arabų skverbimasis į Europą.
Feodalinis susiskaldymas.
 2

MOKYKLINIO BRANDOS VALSTYBINIO BRANDOS

TEMOS EGZAMINO TURINYS EGZAMINO TURINYS

Vidurinių amžių menas, filosofija,

švietimas ir mokslas.
Islamo atsiradimas. Mahometas.
Kryžiaus žygių esmė.

5. Lietuvos valstybė Valstybės sukūrimo priešistorė: baltų Lietuvos valstybės integracijos į

nuo susidarymo gentys ir jų teritorijos. krikščioniškąją Europą problemiškumas.
iki Liublino Lietuvos valstybės susikūrimas. Lietuvos santykiai su kaimynais ir
unijos Mindaugas. Karalystė (1253 m.). Europa.
LDK iki XIV a. pabaigos: teritorijos LDK 1386–1569 m.: valstybės,
augimas. Gediminas. Vilniaus įkūrimas visuomenės, ūkio, kultūros pokyčiai.
(1323 m.).
Karų su ordinais epocha (Žalgiris,
1410 m.). LDK didysis kunigaikštis
Vytautas.
LDK dinastinės unijos su Lenkijos
karalyste laikotarpiu (1386–1569):
krikštas; 1386 m. dinastinė unija;
valstybės valdymas; santykiai su
Lenkija; luominė visuomenė.
6. Pasaulis ir Pasaulis žengia į naujuosius laikus: Pasaulis žengia į naujuosius laikus:
Lietuva naujųjų mokslo ir technikos išradimai; didieji požymiai, liudijantys, kad pasibaigė
amžių pradžioje geografiniai atradimai (Kristupas viduramžiai ir prasidėjo naujieji laikai.
Kolumbas, Amerikos atradimas – 1492 Kapitalizmo atsiradimas.
m., Ferdinandas Magelanas); Europos ekspansija į pasaulį ir jos
Renesansas; centralizuotos, tautinės pasekmės.
valstybės. Nauja kultūra, naujas žmogus. Erazmas
Reformacija (1517 m.). Martynas Roterdamietis, Leonardas da Vinči,
Liuteris. Mikelandželas. Nikolajus Kopernikas.
Kontrreformacija, religiniai karai ir jų Barokas.
pasekmės. Lietuva ankstyvaisiais naujaisiais laikais,
Lietuvos visuomenės religinė įvairovė. pokyčiai visuomenės ir valstybės
Lietuvos statutai. gyvenime: reformacija, politinio
Martyno Mažvydo „Katekizmas“ gyvenimo permainos, ūkio pokyčiai.
(1547 m.). Lietuvos visuomenės europeizacija
Universitetas (1579 m.) (studijos Europos universitetuose,
kelionės, literatūros plitimas).
7. Lenkijos–Lietuvos 1569 m. Liublino unija, jos sudarymo Liublino unijos sudarymo tarptautinis
valstybės (Abiejų priežastys ir rezultatai. Žygimantas kontekstas ir reikšmė. Politinio elito
Tautų Respub– Augustas. vaidmuo valstybės gyvenime.
likos) raida LDK Abiejų Tautų Respublikoje. LDK LDK Abiejų Tautų Respublikoje: naujas
XVI a. antrojoje valstybingumo raida. Karai ir jų valstybės ir visuomenės modelis. Kova
pusėje – XVIII a. pasekmės; ūkiniai, demografiniai dėl vietos Europoje: karai su Rusija ir
pokyčiai; kultūros, švietimo raida. Švedija. Kultūros, švietimo, mokslo raida
Abiejų Tautų Respublika. Ūkinė ir naujomis sąlygomis. Abraomas Kulvietis.
demografinė krizė. Užsienio valstybių Mikalojus Daukša.
įtaka vidaus gyvenimui. Stanislovas Vidinės ir tarptautinės padalijimų
Augustas Poniatovskis. 1791 m. priežastys. Naujų idėjų sklaida Europoje
gegužės 3 d. konstitucija. 1772 , 1793 , ir pastangos reformuoti Abiejų Tautų
1795 m. padalijimai. T. Kosciuškos Respubliką. Vidinės ir tarptautinės
sukilimas (1794 m.). padalijimų pasekmės.
. Mikalojus Daukša.
8. Švietimo epocha Švietimo epocha Europoje ir Lietuvoje. Šviečiamojo sąjūdžio idėjų sklaida ir
ir jos nulemti Šviečiamojo sąjūdžio idėjos ir jų poveikis Europos ir Lietuvos visuomenei.
 3

MOKYKLINIO BRANDOS VALSTYBINIO BRANDOS

TEMOS EGZAMINO TURINYS EGZAMINO TURINYS

politiniai bei sužadinti visuomeniniai, kultūriniai, 1776 m. JAV Nepriklausomybės

visuomeniniai politiniai, valstybiniai, ūkiniai deklaracija. JAV konstitucija (1787 m.)
pokyčiai pokyčiai: JAV susikūrimas (1776 m., 1789 m. Žmogaus ir piliečių teisų
Džordžas Vašingtonas), Didžioji deklaracija.
Prancūzijos revoliucija (1789 m.) Edukacinė komisija. Ketverių metų seimo
 Napoleono Bonaparto epocha: reformos.
svarbiausi jos bruožai.
Vienos kongresas
(1815 m.) ir politiniai bei teritoriniai
pokyčiai Europoje.
9. Lietuva Rusijos Lietuvos įjungimas į Rusijos imperijos Lietuvos bajorijos politiniai siekiai
imperijos sudėtį (1795 m.). Užnemunės likimas. Prancūzijos ir Rusijos karo metu.
sudėtyje Lietuva Prancūzijos ir Rusijos karo Tautinis atgimimas ir lietuvių savimonės
(1812 m.) metu. raida. Simonas Daukantas. Motiejus
Rusijos carų politika ir priešinimasis Valančius.
jai. Politinių partijų kūrimasis: Lietuvos
1830–1831 ir 1863–1864 m. sukilimų socialdemokratų, Lietuvos demokratų ir
Lenkijoje ir Lietuvoje tikslai ir Lietuvos krikščionių demokratų partijos
rezultatai. Tautinis ir kultūrinis Mažosios Lietuvos
Baudžiavos panaikinimo Rusijoje ir judėjimas.
Lietuvoje (1861 m.) poveikis
visuomenės raidai.
Caro valdžios politika po 1863 m.
sukilimo. Lietuvos visuomenės
priešinimasis: knygnešystė, slaptosios
mokyklos, lietuviška spauda („Aušra“
ir „Varpas“). Vincas Kudirka. Jonas
Basanavičius.
XX a. pradžios pasikeitimai Lietuvos
politiniame ir kultūriniame gyvenime.
Spaudos draudimo panaikinimas
(1904 m.).
Didysis Vilniaus Seimas (1905 m.) ir jo
reikšmė.
10. Svarbiausi Pramonės perversmas. Pramonės perversmo raidos netolygumas
politinės, Mokslo ir technikos naujovės. įvairiose šalyse (Anglija, Vokietija,
ekonominės ir Pramonės perversmo svarba gamybos Rusija).
socialinės apimties didėjimui, transporto sistemos Svarbiausių XIX a. politinių teorijų
pasaulio raidos plėtrai, urbanizacijai, visuomenės (liberalizmo, konservatizmo, socializmo)
XIX a. bruožai struktūrai, gyvenimo būdo ir buities panašumai bei skirtumai.
pokyčiams. Nacionalizmo atsiradimas ir tautiniai
Europos ekspansija pasaulyje. sąjūdžiai Europoje, Austrijos–Vengrijos,
Kolonializmas. Osmanų ir Rusijos imperijose.
JAV pilietinio karo (1861–1865 m)
priežastys ir rezultatai.
Italijos ir Vokietijos (1871 m.)
suvienytų valstybių susikūrimas. Otas
fon Bismarkas

11. Pirmasis Mokslo ir technikos naujovių reikšmė Tarptautiniai santykiai XX a. pradžioje.
pasaulinis karas XX a. pradžioje. Lietuvių politiniai siekiai Pirmojo
ir jo padariniai. Kariniai blokai: Trilypė sąjunga ir pasaulinio karo metais.
Antantė. Versalio sistemos sukūrimas (1919 m.) ir
 4

MOKYKLINIO BRANDOS VALSTYBINIO BRANDOS

TEMOS EGZAMINO TURINYS EGZAMINO TURINYS

Karo (1914–1918 m.) priežastys, eiga tolesnė Europos raida.

ir rezultatai. 1917 m. gruodžio 11 d. ir 1918 m. vasario
1917 m. revoliucijų Rusijoje 16 d. aktų dėl Lietuvos valstybingumo
padariniai. atkūrimo panašumai ir skirtumai.
Politiniai ir teritoriniai pokyčiai Lietuvos valstybingumo atkūrimas.
Europoje.
Tautų Sąjungos sukūrimas.
Lietuva vokiečių okupacijos metais
(1915–1918).
Lietuvos valstybės atkūrimas. 1918 m.
vasario 16 d. Aktas ir Lietuvos Tarybos
pastangos jį įgyvendinti.
12. Pasaulis ir Bolševikų režimo ypatumai Rusijoje. Demokratinių valstybių raidos ypatybės.
Lietuva tarp Vladimiras Leninas. Josifas Stalinas. Diktatūros Europos šalyse, jų panašumai
dviejų Italų fašizmo ir vokiečių nacional– ir skirtumai. Totalitarizmas ir
pasaulinių karų socializmo panašumai ir skirtumai. autoritarizmas. Pilietinis karas Ispanijoje.
Benito Musolinis. Adolfas Hitleris. Lietuvos konstitucijos (1922 m. ir
Didžioji ekonominė krizė (1929 m.). 1938 m.) ir jų skirtumai.
Nacionalsocialistų atėjimas į valdžią Vilniaus ir Klaipėdos krašto problemos.
(1933 m.).
Lietuvos valstybės kūrimasis.
Steigiamasis seimas (1920–22 m.) ir jo
reformos. Nepriklausomybės kovos.
Vilniaus praradimas 1920 m. ir
Klaipėdos prisijungimas 1923 m.
Parlamentinis (1920–1926 m.) ir
autoritarinis (1926–1940 m.) valdymas
Lietuvoje. Lietuvos Respublikos
prezidentai: Antanas Smetona,
Aleksandras Stulginskis, Kazys
Grinius.
Svarbiausios Lietuvos užsienio
politikos problemos: santykiai su
Lenkija ir Vokietija.
Socialinė, ekonominė ir kultūrinė
Lietuvos raida.
13. Antrasis Antrojo pasaulinio karo priežastys. Tarptautinių santykių komplikavimasis
pasaulinis karas Molotovo ir Ribentropo paktas (1939 4-ojo dešimtmečio antrojoje pusėje
ir jo padariniai 08 23). (Austrijos prijungimas, Miuncheno
Svarbiausi karo eigos 1939–1945 susitarimas ir Čekoslovakijos okupacija).
metais įvykiai Europoje ir Lietuvoje: Lietuvos tarptautinė padėtis 4-ojo
karo pradžia (1939 09 01), Vokietijos ir dešimtmečio pabaigoje. Ultimatyvi
Sovietų Sąjungos agresija prieš Lenkijos nota Lietuvai, Klaipėdos krašto
Lenkiją, Sovietų Sąjungos ir Suomijos netektis (1939 m. kovo mėn.), Vilniaus
karas, „Keistasis karas“, Prancūzijos grąžinimas Lietuvai (1939 m. spalio
kapituliacija, SSRS okupuoja Lietuvą mėn.).
1940 06 15, Lietuvos sovietizacija, Sovietų Sąjungos ir Vokietijos sutartys
represijos. (1939 08 23, 1939 09 28) ir Lietuva.
Antihitlerinės koalicijos susikūrimas ir
Lietuva nacių okupacijos metais: veikla kovojant su Vokietija, Japonija ir
Birželio sukilimas, Lietuvos laikinoji jos sąjungininkais (Teherano (1943 m.),
vyriausybė, holokaustas, antinacinė Jaltos (1945 m.) ir Potsdamo
rezistencija. konferencijos (1945 m.). V. Čerčilis, F.
Antrojo pasaulinio karo padariniai. Ruzveltas. Š. de Golis.
 5
MOKYKLINIO BRANDOS
TEMOS EGZAMINO TURINYS
14. Pasaulis ir Svarbiausi teritoriniai, politiniai
Lietuva XX a. pokyčiai Europoje po Antrojo
antrojoje pusėje pasaulinio karo. JTO sukūrimas.
Šaltasis karas. Berlyno siena.
Svarbiausi Šaltojo karo įvykiai: karinių
blokų susikūrimas, branduolinis
ginklavimasis, lokaliniai konfliktai
(Korėjos karas, Karibų krizė (1962 m.),
Vietnamo karas, Afganistano karas,
Palestinos problema).
Rytų ir Vakarų dialogas.
SSRS ir komunistinio bloko raida:
komunistinių režimų įsigalėjimas Rytų
Europos šalyse.
Sniečkus.
Stagnacija. Leonidas Brežnevas.
Vidurio ir Rytų Europos tautų kova
su komunistiniu režimu: Vengrija
(1956 m.), Čekoslovakija (1968 m.),
Lenkija (1980–1981 m.).
Kolonijinės sistemos suirimas.
Svarbiausi demokratinių ir totalitarinių
šalių raidos skirtumai.
Antroji Lietuvos okupacija: represijos,
partizaninis pasipriešinimas,
socializmo kūrimas.
15. Pasaulis ir „Perestroika“ SSRS. Michailas
Lietuva XX a. Gorbačiovas. Tarptautinių santykių
10–ąjį pokyčiai.
dešimtmetį SSRS ir pasaulinės komunizmo
sistemos žlugimas. Teritoriniai ir
politiniai pokyčiai Europoje.
Europos Ekonominės Bendrijos
tapimas Europos Sąjunga.
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas
(1990 m. kovo 11 d.).
Lietuvos integracija į Vakarų ūkines,
politines ir karines struktūras.
Svarbiausios šiandieninio pasaulio
problemos.
16. Politinis Valstybė. Valdžia.
šiuolaikinės Žmogaus ir piliečio teisės.
visuomenės Demokratijos esmė.
gyvenimas Diktatūros ir jų formos.
VALSTYBINIO BRANDOS
EGZAMINO TURINYS
Karo nusikaltimai. Holokaustas.
Vokietijos ir Japonijos kapituliacijos.
Niurnbergo procesas.
Sovietų ir nacių politikos Lietuvoje
skirtumai ir panašumai politiniame,
socialiniame, ūkiniame, kultūriniame
krašto gyvenime. Antisovietinė ir
antinacinė rezistencija.
Teritorinių ir politinių pokyčių Europoje
po Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų
palyginimas.
JTO vaidmuo pasaulinėje politikoje.
Maršalo planas. Trumeno doktrina.
Komunizmo ekspansija pasaulyje.
Šaltojo karo poveikis Europos ir pasaulio
raidai.
JAV ir SSRS vaidmuo pokario pasaulyje.
Tautinių vertybių ir valstybingumo idėjų
saugojimas Lietuvoje bei pasipriešinimas
režimui: nelegali spauda, 1972 m. įvykiai
Kaune, Helsinkio grupė, Laisvės lyga,
disidentinis judėjimas.
Mokslo ir technikos pažanga.
Pokomunistinių šalių ūkio ir politinės
raidos problemos.
Lietuvos politinės, ekonominės ir
visuomenės raidos problemos.
Europos integracijos procesai.
Rinkimų cenzai ir rinkimų procesas.
Rinkimų sistemų pranašumai ir trūkumai.
Svarbiausios Lietuvos parlamentinės
partijos.
 6

MOKYKLINIO BRANDOS VALSTYBINIO BRANDOS

TEMOS EGZAMINO TURINYS EGZAMINO TURINYS

Rinkimai. Rinkimų sistemos: Pagrindiniai demokratinio valdymo

proporcinio atstovavimo ir daugumos modeliai.
atstovavimo (mažoritarinė). Interesų grupių vaidmuo politiniame
Politinių partijų atsiradimas. Jų procese.
skirtumai nuo kitų organizacijų. Lietuvos Respublikos Konstitucija apie
Lietuvos Respublikos Konstitucija valstybę ir visuomenę.
valstybės santvarką: Lietuvos
Respublikos Seimas, jo rinkimų tvarka
ir funkcijos;
Respublikos Prezidentas, jo rinkimų
tvarka ir įgaliojimai;
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, jos
formavimas ir funkcijos.
Svarbiausios tarptautinės organizacijos
– JTO, ES, NATO – ir Lietuva.
 PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
švietimo ir mokslo ministro
2004 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. ĮSAK-751

DAILĖS BRANDOS EGZAMINO PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Dailės mokyklinio brandos egzamino programa parengta pagal Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos
bendrąsias programas ir išsilavinimo standartus XI-XII klasėms (V.: Leidybos centras, 2002 m.). Mokinys,
ketinantis laikyti dailės brandos egzaminą, dalyko gali mokytis tiek bendruoju, tiek išplėstiniu kursu.
Rengiant mokyklinio dailės brandos egzamino programą atsižvelgta į pastarųjų šešerių metų dailės egzamino
organizavimo ir vykdymo patirtį.

II. DALYKO MOKYMOSI IR EGZAMINO TIKSLAI

2. Dailės dalyko mokymas bendrojo lavinimo mokykloje yra visapusiško asmenybės ugdymo dalis. Jo
pagrindinis tikslas XI–XII klasėse – prasminga ir tikslinga mokinių dailės raiška, dailės reiškinių pažinimas
bei gebėjimai meninę ir estetinę patirtį taikyti gyvenime.
3. Dailės dalykas bendrojo lavinimo mokykloje apima vaizduojamąją ir taikomąją dailę, architektūrą,
liaudies meną, dizainą, šiuolaikinius vizualiuosius menus bei dailėtyrą. Jo turinį sudaro šios sritys:
3.1. dailės raiška (spalvinė, grafinė, erdvinė);
3.2. dailėtyra (dailės istorija ir paveldas, dailės kalba, dailės kritika ir estetika);
3.3. dailės raiška socialinėje kultūrinėje aplinkoje (mokinių dailės parodos, mokyklinė periodika, dailės
raiškos darbai artimiausioje aplinkoje, netradicinio šiuolaikinio meno projektai, integraciniai kultūriniai
projektai ir kt.).
4. Mokyklinio dailės brandos egzamino tikslai:
4.1. sudaryti mokiniams galimybę atskleisti savo kūrybinius gebėjimus, įvertinti kūrybinės veiklos
procesą ir jo rezultatus;
4.2. patikrinti ir įvertinti mokinių dailės reiškinių bendrą pažinimą, gebėjimą nagrinėti dailės kūrinius ir
savarankiškai juos vertinti.
III. MOKINIŲ GEBĖJIMAI
5. Dailės mokyklinio brandos egzamino metu tikrinami ir įvertinami gebėjimai, susieti su pagrindinėmis
dailės dalyko sritimis – dailės raiška ir dailėtyra.
6. Kūrybinei užduočiai (dailės raiškos darbui) atlikti reikia gebėti:
6.1. perteikti vaizdą spalvinėmis, grafinėmis ir (ar) erdvinėmis priemonėmis;
6.2. siekti originalios raiškos;
6.3. stebėti aplinką, ją fiksuoti ir kūrybingai interpretuoti dailės raiškoje;
6.4. pažinti vizualios raiškos elementus, kompozicines sandaras ir tikslingai juos taikyti;
6.5. pažinti ir savo idėjų raiškai pritaikyti įvairias medžiagas bei technikas, šiuolaikines technines
priemones, įrankius ir darbo būdus;
6.6. išplėtoti idėją nuo eskizo iki užbaigto darbo;
6.7. tinkamai (tvarkingai ir estetiškai) išeksponuoti savo dailės raiškos darbus;
6.8. pristatyti savo dailės raiškos darbą (tinkamai vartoti dailės terminus ir sąvokas, taisyklingai
kalbėti).
7. Kūrybinei užduočiai (dailėtyros darbui) atlikti reikia gebėti:
7.1. dirbti su įvairiais informacijos šaltiniais;
7.2. tikslingai vartoti dailės terminus;
7.3. pažinti, analizuoti ir vertinti pasaulio ir Lietuvos dailės reiškinius;
7.4. rinkti ir kaupti medžiagą (piešinius, fotonuotraukas ir kt.) apie kultūros paminklus;
7.5. nagrinėti (tyrinėti) spaudos, parodų, meno renginių, vietos dailininkų, tautodailininkų kūrybą ir ją
apibendrinti;
7.6. estetiškai apipavidalinti dailėtyros darbą;
7.7. pristatyti savo dailėtyros darbą (tinkamai vartoti dailės terminus ir sąvokas, taisyklingai kalbėti).
8. Dailės pažinimo testui atlikti reikia gebėti:
 2

8.1. pagal meno (architektūros ir dailės) kūrinius, jų elementus arba fragmentų išorinius bruožus, pagal
pavartotas sąvokas atpažinti ir įvardyti meno stilių;
8.2. įvardyti pagrindinius architektūros elementus;
8.3. priskirti analizuojamą kūrinį dailės rūšiai, šakai, žanrui ar autoriui;
8.4. atpažinti teisingus ir neteisingus teiginius (sąvokas);
8.5. taisyklingai ir dailiai nupiešti nesudėtingus architektūrinius elementus, ornamentus, simbolius;
8.6. susieti skirtingų epochų, krypčių kūrinius pagal stiliaus ypatumus, panaudotas meninės išraiškos
priemones.
IV. EGZAMINO TURINYS
9. Egzamino turinys pateiktas dailės mokyklinio brandos egzamino programos 1 ir 2 prieduose.
V. EGZAMINO MATRICA
10. Egzamino matricos paskirtis – užtikrinti proporcingą dailės raiškos ir dailėtyros užduočių santykį su
dailės kalbos ir istorijos testo užduotimis.

TIKRINIMO Gebėjimas Dailės kalbos Tautodailės ir

SRITYS naudotis ir pasaulio profesionaliosi
meninėmis ir dailės istorijos os Lietuvos 
techninėmis įvairių žinios ir dailės žinios ir
TIKRINIMO vizualiojo meno supratimas supratimas
BŪDAI sričių priemonėmis () ()
()
Kūrybinė
užduotis 50
Dailės
pažinimo 50
testas
Iš viso () 40 35 25 100
11. Egzamino užduotyse galimi tam tikri nukrypimai nuo pateiktų skaičių, tačiau jie neturėtų būti
didesni kaip 5 proc.
12. Egzamino matrica atitinka Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos dailės dalyko XI–XII klasėms
bendrosios programos ir išsilavinimo standartuose esantį dailės raiškos ir dailėtyros santykį.
VI. EGZAMINO STRUKTŪRA
13. Pasirenkamasis mokyklinis dailės brandos egzaminas susideda iš 2 dalių: kūrybinės užduoties ir
užduoties raštu – dailės pažinimo testo. Abi egzamino dalys yra lygiavertės. Kiekviena iš jų vertinama
taškais, kurie pakeičiami pažymiais pagal toliau tekste pateikiamą taškų ir pažymių atitikimo lentelę.
Kūrybinės užduoties atlikimo eiga stebima ir vertinama organizuojant tris kūrybinių darbų peržiūras, kurių
rezultatai fiksuojami Mokyklinio dailės brandos egzamino kūrybinės užduoties protokole.
14. Kūrybinė užduotis.
14.1. Kūrybinės užduoties pasirinkimas, atlikimo, vykdymo eiga bei vertinimas pateikiamas dailės
mokyklinio brandos egzamino programos 2 priede.
15. Užduotis raštu – dailės pažinimo testas.
15.1. Testą sudaro klausimai ir užduotys iš šių sričių:
15.1.1. dailės kalbos (dailės rūšys, žanrai, terminai, meninės ir techninės raiškos priemonės);
15.1.2. tautodailės;
15.1.3. Lietuvos dailės istorijos;
15.1.4. pasaulio dailės istorijos.
15.2. Numatomi šių tipų klausimai:
15.2.1. klausimai su pasirenkamaisiais atsakymais;
15.2.2. klausimai su alternatyviais atsakymais TAIP/NE;
15.2.3. gali būti klausimų, į kuriuos atsakant reikėtų nupiešti arba užbaigti pradėtą piešinį.
15.3. Užduotis raštu vertinama vadovaujantis egzamino dieną vertinimo komisijai pateikta vertinimo
instrukcija.
VII. EGZAMINO ORGANIZAVIMAS IR VERTINIMAS
 3

16. Dailės mokyklinis brandos egzaminas vykdomas centruose. Egzamino centro vertinimo komisijos
pirmininkas sukviečia pirmą vertinimo komisijos posėdį, kuriame numatoma:
16.1. pirmosios peržiūros data;
16.2. antrosios peržiūros data;
16.3. trečiosios peržiūros (dailės egzamino kūrybinių darbų ekspozicijos ir gynimo) data, darbų
eksponavimo patalpa ir reikalavimai.
17. Dailės mokyklinio brandos egzamino mokinių darbų vertinimas yra kriterinis. Vertintojai
vadovaujasi vertinimo instrukcija ir joje pateikta vertinimo skale, kurioje nurodoma, koks pažymys rašomas
už tam tikrą mokinio surinktų taškų skaičių. Sumuojami mokinio dailės egzamino I dalies (kūrybinės
užduoties) ir II egzamino dalies (testo) pažymiai ir išvedamas vidurkis, kuris yra galutinis egzamino
įvertinimas.
_______________________
 1
DAILĖS PAŽINIMO TESTAS
TURINIO SRITYS
(temos ir potemiai)
1. Dailės kalba
1.1. Dažniausiai vartojami dailės terminai.
1.2. Meninės išraiškos priemonės ir kompozicinės
sandaros (spalva, linija, forma, simetrija, koloritas ir šakas, meninės išraiškos priemones, kompozicines
kt.).
1.3. Techninės darbo priemonės ir medžiagos.
2. Tautodailė
2.1. Vaizduojamosios ir taikomosios dailės
būdingiausi bruožai.
2.2. Lietuvių liaudies architektūros formų ypatumai.
2.3. Lietuvių liaudies ornamentas ir jo simbolika.
3. Pasaulio dailė
3.1. Priešistorinės ir Senųjų pasaulio kultūrų dailės
bendriausi bruožai.
3.2. Antikos architektūrą ir dailę reprezentuojantys
kūriniai.
3.3. Vakarų Europos pagrindinių istorinių meninių
stilių ypatumai:
– romanikos ir gotikos architektūros ir dailės
religinis kanonas ir jo reikalavimai;
– Antikos idealų atgimimas ir pasaulietinės kultūros
formavimasis Renesanso architektūroje ir dailėje;
– iškiliausi Renesanso ir baroko dailininkai;
– dailės žanrų formavimasis ir išraiškos priemonių
įvairovė baroko dailėje.
3.4. Prieštaringas pasaulio suvokimas ir jo atspindžiai
Dailės brandos egzamino programos
1 priedas
TIKRINAMI GEBĖJIMAI
Atpažinti ir apibūdinti meno šakas,
vaizduojamosios ir taikomosios dailės rūšis ir
sandaras.
Įvardyti atlikimo technikas, darbo priemones ir
medžiagas.
Nusakyti medžiagų ir techninių priemonių įtaką
dailės kūriniui.
Atpažinti vaizduojamosios ir taikomosios dailės
kūrinį pagal būdingus bruožus.
Apibūdinti pateikto kūrinio meninės išraiškos
priemones.
Įvardyti būdingus tautodailės siužetus.
Atskirti, palyginti, įvardyti lietuvių liaudies
architektūros ir tradicinių memorialinių paminklų
pagrindinius tipus, jų paskirtį.
Apibūdinti pagrindinius ornamento motyvus,
nurodyti svarbiausias simbolines prasmes ir jų
sąsajas su baltų kultūra.
Atpažinti ir apibūdinti dailės ir architektūros
pagrindinius bruožus.
Įvardyti kanoninius dailės reikalavimus.
Sieti Senovės Graikijos grožio sampratą su
Senovės Graikijos architektūra ir daile.
Įvardyti Senovės Romos indėlį į architektūros ir
dailės atradimus.
Skirti konkrečių istorinių meninių stilių
pagrindinius architektūros ir dailės kūrinius pagal
būdingiausius bruožus (meninės išraiškos
priemones, kūrinių tematiką ir kt.).
Įvardyti mokslo įtaką plastinei dailės kūrinių
kalbai (linijinė perspektyva, plastinė anatomija ir
kt.).
Palyginti iškiliausių Renesanso ir baroko
dailininkų kūrinius ir apibūdinti jų savitumą.
Palyginti to paties žanro skirtingų istorinių
meninių stilių ar mokyklų kūrinių meninės
išraiškos priemones, stilistines bendrybes ir
skirtumus.
Skirti architektūros ir dailės meninių krypčių
 2

TURINIO SRITYS
(temos ir potemiai)
XIX a. dailės kūriniuose:
– Antikos ir Rytų meno įtaka
XIX a. dailei;
– naujų techninių priemonių reikšmė tapybos
naujovėms.
3.5. Modernizmas. Tradicinių vaizdavimo būdų
atsisakymas:
– stilistinės vienovės ir originalumo siekiai
modernizmo tapybos srovėse;
– naiviojo meno, Afrikos skulptūros ir Rytų meno
įtaka modernizmo dailei.
3.6. Postmodernizmas. Netradicinė kūrybinė veikla:
– tradicinių dailės rūšių ir žanrų nykimas;
– meninių idėjų perteikimas naujomis meninės
išraiškos priemonėmis.
4. Lietuvos dailė
4.1. Pagrindinius istorinius meninius stilius
reprezentuojantys kūriniai.
4.2. Vilniaus meno mokyklos reikšmė ir įtaka
profesionaliajai Lietuvos dailei.
4.3. Nacionalinės dailės mokyklos formavimasis.
4.4. Šiuolaikinė Lietuvos dailė ir jos tendencijos.
TIKRINAMI GEBĖJIMAI
pagrindinius bruožus, menines išraiškos
priemones.
Atpažinti antikos meno apraiškas klasicizmo
architektūroje ir dailėje.
Nustatyti analizuojamų meno krypčių kūrinių ryšį
su Rytų menu pagal būdingiausius bruožus
(kompozicija, dekoratyvumas ir kt.).
Įvardyti tapybos naujoves (kadravimas, plenerinė
tapyba, optinis spalvų maišymo būdas ir kt.).
Atpažinti atskirų tapybos srovių kūrinius pagal
būdingas menines išraiškos priemones ir tematiką,
palyginti su klasikine daile ir įvardyti skirtumus.
Įvardyti pagrindinius naiviojo meno, Afrikos
skulptūros ir Rytų meno bruožus bei stilistikos
ypatybes (apibendrinimas, dekoratyvumas ir kt.),
lyginti ir atrasti sąsajas su moderniuoju menu.
Palyginti avangardinių dailės rūšių ir tradicinių
vaizduojamosios dailės šakų meninės išraiškos
priemones, įvardyti panašumus ir skirtumus.
Atpažinti konkretaus istorinio meninio stiliaus ar
krypties dailės ir architektūros kūrinius pagal
būdingiausius bruožus (pagrindinės meninės
išraiškos priemonės, kompozicija, žanras ir kt.).
Atpažinti ir įvardyti tautodailės įtaką
profesionaliųjų lietuvių dailininkų kūryboje.
Įvardyti pirmųjų dailės parodų, M. K. Čiurlionio
kūrybos, ARS grupuotės veiklos ir Kauno meno
mokyklos įtaką Lietuvos dailės raidai.
Palyginti dabartinių dailės rūšių ir tradicinių
vaizduojamosios dailės šakų meninės išraiškos
priemones, įvardyti panašumus ir skirtumus.
 Dailės brandos egzamino programos
2 priedas

KŪRYBINĖ UŽDUOTIS

Kūrybinė užduotis – tai originalus autorinis mokinio dailės raiškos arba dailėtyros darbas iš pasirinktos
dailės srities. Neatsiejama kūrybinės užduoties dalis yra aplankas, kuriame pateikiama metrika (nurodomas
autoriaus vardas, pavardė, darbo pavadinimas, atlikimo technika, matmenys, data, mokyklos pavadinimas),
trumpas darbo pagrindimas (aprašymas), užbaigto darbo fotonuotrauka arba kopija ir peržiūrose eksponuoti
eskizai (pavyzdžiui, kompozicijos, spalvų variantai, idėjų aprašymai ir kt.). Šis aplankas lieka mokyklos
archyve.
Dailės raiškos darbas gali būti pasirenkamas iš šių vizualiojo meno sričių:
 tradicinės vaizduojamosios dailės šakos (tapybos, grafikos, skulptūros),
 tradicinės taikomosios dekoratyvinės dailės šakos (keramikos, dailiosios tekstilės, juvelyrikos,
metalo dirbinių, medžio dirbinių, odos dirbinių ir kt.),
 avangardinės dailės rūšies (hepeningo, akcijos, performanso, kūno meno, žemės meno,
konceptualiojo meno, instaliacijos),
 naujomis techninėmis priemonėmis grįstos meno rūšies (meninės fotografijos, videomeno,
kompiuterinio meno),
 dizaino (grafinio dizaino, kostiumo dizaino),
 scenografijos (dekoracijos, kostiumų eskizų, lėlių teatro personažų – lėlių ar jų projektų).
Dailėtyros darbas – tai teorinis darbas, atskleidžiantis savitą mokinio požiūrį į įvairias dailės sritis. Gali
būti pasirinktinai nagrinėjamos temos iš šių sričių:
 dailės istorijos,
 dailės kultūros,
 dailės kritikos ir estetikos,
 architektūros,
 dizaino,
 tautodailės,
 paminklosaugos,
 vietinių kultūros paminklų,
 menininkų kūrybos,
 dailės parodų, renginių ir meninių akcijų.
Dailėtyros darbas gali būti parašytas laisva forma, papildytas reportažu iš autorinės dailininko parodos,
bienalės, trienalės ar kitų renginių.
Dailėtyros darbą sudaro tekstas ir vaizdinė (ikonografinė) medžiaga. Jis pateikiamas kaip vientisas
estetiškai apipavidalintas darbas knygos ar aplanko forma. Darbo vaizdinė medžiaga gali būti pateikta
vaizdajuostėmis, reprodukcijų aplanku, piešiniais ir kt., iliustruojančiais pasirinktą temą.
Dailėtyros darbo apimtis – ne mažiau kaip 20 puslapių (A4 formato). Tuo atveju, kai darbe yra daug
vaizdinės medžiagos, teksto apimtis gali būti 5–10 puslapių. Tekstas turi būti surinktas Windows aplinkoje
12 punktų dydžio Times Lt šriftu.
Kūrybinės užduoties atlikimo eiga ir vertinimas
Kūrybinės užduoties atlikimas yra kūrybinis procesas, kurio eiga yra fiksuojama peržiūrose. Užbaigta
kūrybinė užduotis – dailės raiškos arba dailėtyros darbas – pristatoma trečioje peržiūroje (dailės egzamino
kūrybinių darbų ekspozicijoje). Kūrybinių darbų peržiūrose egzamino vertinimo komisija įvertina taškais
mokinio darbų eskizus, idėjų aprašymus, kūrybiškumą, meninius ieškojimus ir darbo nuoseklumą.
Peržiūros vyksta egzamino centruose. Jose dalyvauja visi dailės egzaminą pasirinkę mokiniai ir
vertinimo komisija. Egzamino vertinimo komisija peržiūrų metu pateikia mokiniams klausimų, patarimų ir
pastabų. Peržiūrų rezultatai fiksuojami Mokyklinio dailės brandos egzamino kūrybinės užduoties protokole.
Vykdymo eiga
Pirma peržiūra. Atliktas darbas vertinamas iki 20 taškų. Tai idėjų peržiūra. Jos metu mokiniai pristato
egzamino vertinimo komisijai savo būsimo kūrybinio darbo idėjų eskizus, projektus.
Mokiniai, pasirinkę dailėtyros temą, pateikia teorinio darbo apmatus: temą, problemą, bendrą
kompoziciją ar kompozicijos variantus, nurodo literatūros šaltinius. Jau pirmoje peržiūroje turi būti numatyta
vaizdinė medžiaga.
 2

Pirmoje peržiūroje vertinama:

 temos originalumas (iki 5 taškų),
 ieškojimų įvairovė (iki 5 taškų),
 sprendimo pagrįstumas (iki 5 taškų),
 ar darbo apimtis, pasirinkta dailės rūšis, žanras, atlikimo technika, medžiaga atitinka idėją
(iki 5 taškų).
Visa pirmos peržiūros medžiaga (eskizai, aprašymai, projektai ir kt.) pateikiama aplanke (gali būti
kopijos).
Antra peržiūra. Atliktas darbas vertinamas iki 30 taškų.
Mokiniai egzamino vertinimo komisijai pristato ne mažiau kaip pusę įvykdyto darbo, atlikto pasirinkta
technika.
Jeigu kūrybinis darbas didelės apimties – pateikiamos fotonuotraukos, iliustruojančios kūrybinės
užduoties atlikimo eigą.
Antroje peržiūroje vertinama:
 pasirinktos dailės rūšies specifikos išmanymas (iki 5 taškų),
 meninės raiškos priemonių valdymas (iki 5 taškų),
 techninių raiškos priemonių valdymas (iki 5 taškų),
 pasirinktos temos išplėtojimas (iki 5 taškų),
 darbo eigos nuoseklumas (iki 5 taškų),
 paties mokinio pastangos dirbti savarankiškai ir kūrybiškai (iki 5 taškų).
Trečia peržiūra. Vertinimas – iki 50 taškų. Tai užbaigto kūrybinio darbo eksponavimas, aplanko
pristatymas ir užbaigtos kūrybinės užduoties gynimas.
Eksponavimas vertinamas iki 10 taškų.
Kūrybinius darbus mokiniai tvarkingai ir estetiškai eksponuoja egzamino centre dieną prieš kūrybinės
užduoties gynimą.
Už darbų saugumą atsako mokyklos, kurioje įsteigtas dailės egzamino centras, direktorius.
Vertinama:
 laiku ir tvarkingai eksponuotas darbas (iki 5 taškų),
 ar eksponavimas atitinka pasirinktos dailės rūšies specifiką
(iki 5 taškų).
Aplankas vertinamas iki 10 taškų.
Aplankas pristatomas egzamino vertinimo komisijos pirmininkui dieną prieš kūrybinės užduoties
gynimą, kad egzamino vertinimo komisijos nariai galėtų susipažinti su aplanko turiniu.
Vertinama:
 užbaigto autorinio darbo fotonuotrauka arba kopija (iki 5 taškų),
 meninis aplanko apipavidalinimas (iki 5 taškų).
Užbaigta kūrybinė užduotis (gynimas) vertinama iki 30 taškų.
Kūrybinio darbo gynimas vyksta toje pačioje patalpoje, kurioje yra eksponuoti darbai. Kūrybinio darbo
gynime dalyvauja visi dailės egzaminą laikantys mokiniai. Jie kartu su egzamino vertinimo komisija išklauso
kūrybinių darbų pristatymus.
Kiekvienas mokinys egzamino vertinimo komisijai pristato savo darbą. Jis nusako temą, pasirinktą
dailės rūšį ar vizualiojo meno sritį. Trumpai pristato darbo eigą ir paaiškina, kodėl pasirinko šią temą,
kompozicinį sprendimą ir atlikimo techniką.
Vertinama:
 darbo pristatymas (tikslingas dailės terminų ir sąvokų vartojimas, išsamus ir aiškus savo kūrybinio
darbo esmės perteikimas ir pagrindimas) (iki 5 taškų),
 darbo temos ar idėjos atskleidimas (iki 5 taškų),
 autoriaus pasiekimai kūrybiniame procese (iki 5 taškų),
 išradingas ir tikslingas pasirinktos technikos panaudojimas (iki 5 taškų),
 originalus temos ar idėjos perteikimas (iki 5 taškų),
 paties mokinio pažanga (iki 5 taškų).
Autorinis darbas gali būti atliekamas mokinių (ne daugiau kaip trijų) grupės. Tokiu atveju aprašyme turi
atsispindėti kiekvieno grupės nario indėlis į šį darbą. Kiekvieno kūrybinės grupės nario indėlis į kolektyvinį
darbą vertinamas atskirai.
 3

Vertinimas. Trijų kūrybinių darbų peržiūrų rezultatai, užfiksuoti Mokyklinio dailės brandos egzamino
kūrybinės užduoties protokole (NEC–PD), sumuojami ir pakeičiami pažymiais pagal pateiktą taškų ir
pažymių atitikimo lentelę.
Taškų
1–34 35–44 45–54 55–64 65–74 75–84 85–94 95–100
suma
Pažymys Neišlaikyta 4 5 6 7 8 9 10
 PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
švietimo ir mokslo ministro
2004 m. gegužės 17 d. įsakymu ĮSAK-751

MUZIKOS BRANDOS EGZAMINO PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Muzikos brandos egzamino programa parengta remiantis Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos
bendrosiomis programomis ir išsilavinimo standartų XI–XII klasėms (Švietimo aprūpinimo centras, Vilnius,
2002) bendrojo kurso pasiekimais. Egzaminą gali laikyti mokiniai, mokęsi muzikos tiek bendruoju, tiek
išplėstiniu kursu. Rengiant programą taip pat atsižvelgta į muzikos brandos egzamino rengimo patirtį.
2. Programoje aptariami:
2.1. muzikos dalyko mokymosi ir egzamino tikslai;
2.2. mokinių gebėjimai;
2.3. egzamino turinys;
2.4. egzamino matrica;
2.5. egzamino struktūra, užduotys, atlikimo tvarka;
2.6. egzamino vertinimas.

II. MUZIKOS DALYKO MOKYMOSI IR EGZAMINO TIKSLAI

3. Muzikos dalyko mokymas bendrojo lavinimo mokykloje yra visapusiško asmenybės ugdymo dalis.
Muzikos mokymo tikslas – ugdyti kūrybišką, aktyvią, emocingą, estetinei ir kultūrinei patirčiai atvirą
asmenybę, gebančią prasmingai tenkinti savo kultūrinius poreikius. Muzikinis ugdymas turi laiduoti mokinių
gebėjimą dalyvauti savo aplinkos muzikiniame gyvenime, teikti kiekvienam žmogui būtiną muzikinį
išprusimą ir raštingumą, skatinti muzika praturtinti asmeninį gyvenimą.
4. Bendruoju muzikiniu ugdymu siekiama plėtoti muzikinius ir bendruosius gebėjimus, reikalingus
mokinio muzikinei perspektyvai kurti:
4.1. muzikuoti ir kurti, lavinant stiliaus jausmą;
4.2. komponuoti įvairią muziką ir atpažinti jos atlikimo ypatumus, puoselėjant muzikinį dėmesingumą
ir suvokimo subtilumą;
4.3. pažinti klasikinį Vakarų, Lietuvos bei pasaulio muzikos paveldą, kuris padėtų suvokti muzikos
sąsajas su aptariamo laikotarpio bei vietos kultūra, filosofija, kitais menais, ugdytų tolerancijos bei
pozityvumo nuostatas;
4.4. pažinti dabarties muzikos pasaulio įvairovę;
4.5. interpretuoti ir vertinti muzikos kūrybos ir kultūros idėjų įvairovę;
4.6. veikti savarankiškai organizuojant muzikos vakarus, teikiant muzikines iniciatyvas, pačiam ar kartu
su draugais renkantis repertuarą, dalyvaujant muzikinių kolektyvų veikloje ir pan.
5. Muzikos egzaminu nesiekiama patikrinti ir įvertinti visos mokinio muzikinės kompetencijos ir
gebėjimų, įgytų mokantis muzikos dalyko. Juo įvertinama siauresnė gebėjimų sritis. Pagrindiniai muzikos
brandos egzamino tikslai:
5.1. atskleisti mokinių aktyvaus muzikavimo patirtį – muzikinės raiškos įgūdžius;
5.2. patikrinti ir įvertinti mokinių muzikinės kultūros pažinimą;
5.3. patikrinti ir įvertinti mokinių gebėjimą suvokti klausomą muziką;
5.4. patikrinti ir įvertinti elementarius muzikinio raštingumo įgūdžius.

III. MOKINIŲ GEBĖJIMAI

6. Muzikos egzamine tikrinami ir vertinami gebėjimai, įgyti mokantis pagal Bendrojo lavinimo
mokyklos muzikos dalyko programos bendrajame kurse nurodytą tikslą bei uždavinius ir XI–XII klasių
išsilavinimo standartuose įvardytus bendrojo kurso pasiekimus (Vilnius, 2002). Jie siejami su dviem
pagrindinėmis muzikinės veiklos sritimis – muzikine raiška (dainavimu, grojimu) ir muzikinės kultūros
pažinimu (muzikos klausymu, jos aptarimu) bei muzikiniu raštingumu.
7. Vertinant muzikinę raišką tikrinama:
7.1. interpretaciniai gebėjimai (muzikavimo išraiškingumas, artistiškumas);
7.2. instrumento (balso) valdymo įgūdžiai;
7.3. ansambliškumo pojūtis (gebėjimas muzikuoti ansamblyje).
 2

8. Vertinant mokinio muzikinės kultūros pažinimą bei muzikinį raštingumą, tikrinama:

8.1. kultūros suvokimas istoriniu, geografiniu, stiliaus aspektu;
8.2. muzikinių sąvokų supratimas ir vartojimas;
8.3. muzikos klausymosi ir suvokimo įgūdžiai, siejami su gebėjimu suvokti bendruosius muzikinės
kalbos ypatumus, juos aptarti ir lyginti;
8.4. elementarūs muzikinio rašto vartojimo įgūdžiai.
9. Egzamino metu tikrinami muzikinės raiškos ir muzikinės kultūros pažinimo gebėjimai apibūdinami
egzamino turinyje.

IV. EGZAMINO TURINYS

10.1. Kūrybinė užduotis – muzikos brandos egzamino dalis – pateikta muzikos mokyklinio brandos
egzamino programos 1 priede. Mokinys turi atlikti du parengtus kūrinius.
10.2. Muzikinės kultūros pažinimo testas ir muzikinio raštingumo testas pateikti muzikos mokyklinio
brandos egzamino programos 2 priede.

V. EGZAMINO MATRICA

11. Muzikos brandos egzamino užduotys ir egzamino vertinimas grindžiamas turinio sričių ir tikrinamų
gebėjimų proporcijomis, nusakytomis pateiktoje lentelėje, vadinamoje egzamino matrica.
11.1. Kūrybinė užduotis
GEBĖJIMAI RAIŠKA ŽINIOS IR TAIKYMAS Svarba
SRITYS SUPRATIMAS (%)
Interpretacijos išraiškingumas

Atlikimo tikslumas
(intonavimas, tempas, ritmas) 70
Instrumento (balso) valdymas
Tinkamas formos ir stiliaus
perteikimas 30
Ansambliškumas (ansamblyje)
% 100 100

11.2. Muzikinės kultūros pažinimo testas ir muzikinio raštingumo testas (egzamino dalis raštu)
GEBĖJIMAI RAIŠKA ŽINIOS IR TAIKYMAS Svarba
SRITYS SUPRATIMAS (%)
Vakarų muzikos epochos
Muzikos žanrai ir formos
Instrumentai (balsai) ir jų
grupės
Lietuvių liaudies muzika
70
Lietuvių originalioji muzika
Pasaulio tautų muzikinė
kultūra
Muzikos rašto pažinimas 30
% 60 40 100
 3

VI. EGZAMINO STRUKTŪRA. UŽDUOTYS IR JŲ ATLIKIMO TVARKA

12. Muzikos brandos egzaminą sudaro dvi dalys:
12.1. kūrybinė užduotis (muzikos kūrinių atlikimas) – dainavimas arba grojimas muzikos instrumentu;
12.2. muzikinės kultūros pažinimo testas (užduotys siejamos su muzikos kūrinių fragmentų klausymu)
ir raštingumo testas (užduotys, kuriomis tikrinamas muzikinis raštingumas).Testas atliekamas raštu.
13. Kūrybinė užduotis atliekama balandžio–gegužės mėnesiais (žr. Brandos egzaminų organizavimo ir
vykdymo tvarką). Kūrybinės užduoties vykdymą ir vertinimą organizuoja vertinimo komisija, kurią sudaro
ne mažiau kaip 3 dalyko specialistai. Komisijos pirmininku skiriamas patyręs dalyko specialistas.
Pageidautina, kad kūrybinei užduočiai ir egzamino daliai raštu (testui) vertinti būtų skiriamas tas pats
vertinimo komisijos pirmininkas. Į vertinimo komisiją gali būti kviečiami muzikos arba meno mokyklų
pedagogai. Vertinimo komisijos pirmininkas nustato kūrybinių užduočių vykdymo laiką bei vietą ir ne vėliau
kaip prieš 5 dienas iki egzamino vykdymo informuoja vertinimo komisijos narius.
14. Muzikos egzamino antroji dalis – muzikinės kultūros pažinimo ir muzikinio raštingumo testai –
atliekama raštu.
15. Muzikinės kultūros pažinimo testą sudaro 6–8 užduotys, siejamos su muzikos kūrinių fragmentų
klausymu. Visi muzikos kūrinių fragmentai skamba po du kartus. Kiekvienoje užduotyje pateikiama po kelis
(4–5) klausimus, į kuriuos atsakydamas mokinys turi:
15.1. pažymėti teisingus arba neteisingus teiginius, sąvokas;
15.2. susieti klausomą muziką su papildoma informacija (tekstais, lentelėmis, paveikslėliais,
schemomis, natų pavyzdžiais);
15.3. užpildyti lentelę (sisteminti, klasifikuoti, lyginti ir pan.) rinkdamasis atsakymus iš kelių pateiktų
variantų.
16. Muzikinio raštingumo testą sudaro 4–5 užduotys. Atlikdamas šios testo dalies užduotis, mokinys gali
rinktis skirtingo sudėtingumo variantus, vertinamus skirtingu taškų skaičiumi. Atlikdamas muzikinio
raštingumo užduotis, mokinys turi:
16.1. pasirinkti teisingus atsakymus;
16.2. pasirinkti tinkamas sąvokas;
16.3. įrašyti reikiamą ženklą ar terminą tinkamoje vietoje (pvz., metro, takto, tempo, dinamikos ir kt.).

VII. EGZAMINO VERTINIMAS

17. Kūrybinės užduoties vertinimas.

17.1. Kūrybinė užduotis vertinama taškais, išklausius abu kūrinius. Iš pradžių vertinama pagal
pagrindinius kriterijus:
17.1.1. ar pasirinktus kūrinius mokinys atliko įtaigiai atskleisdamas skambančios muzikos turinį;
17.1.2. ar pasirinkti kūriniai leido parodyti paprastus, bet išraiškingumui tarnaujančius instrumento
(balso) valdymo įgūdžius;
17.1.3. ar mokinys grojo (intonavo) tiksliai (beveik tiksliai), tempo ir ritmo atžvilgiu stabiliai (beveik
stabiliai).
17.2. Toliau vertinama pagal papildomus kriterijus:
17.2.1. ar mokinys kūrinius atliko tinkamai suvokdamas kūrinio formą ir stilių;
17.2.2. ar mokinys stabiliai ir išraiškingai dainavo (grojo) ansamblyje;
17.2.3. ar mokinys pasirinko ir sėkmingai atliko techniškai sudėtingesnius kūrinius.
18. Mokiniui atlikimo metu sutrikus dėl jaudulio ar kitokių priežasčių, egzamino komisija gali leisti
pasirodymą pakartoti egzamino pabaigoje.
19. Jeigu egzamino komisija pripažįsta, kad atlikimas atitiko pagrindinius kriterijus, mokiniui skiriami
7 taškai. Jeigu mokinio atlikimas visų požymių neatitiko, skiriami 3–6 taškai. Už kiekvieną pagrindinį
kriterijų balsuojama atskirai. Toliau vertinimo komisija sprendžia, kuriuos iš papildomų kriterijų atitinka
mokinio pasirodymas, o kurių – ne. Už kiekvieną teigiamą įvertinimą pagal papildomą kriterijų mokinys
gauna po
1 papildomą tašką. Maksimalus įvertinimas už kiekvieno kūrinio atlikimą – 10 taškų, minimalus – 3 taškai.
Bendra taškų suma negali būti didesnė nei 10 (už abu kūrinius – 20 taškų).
20. Kūrybinės užduoties įvertinimas įrašomas į muzikos egzamino kūrybinės užduoties protokolą (forma
NEC-PM).
21. Egzamino dalies raštu (testo) vertinimas. Muzikinės kultūros pažinimo ir muzikinio raštingumo
testo užduotys vertinamos taškais vadovaujantis egzamino vertinimo instrukcijoje pateiktomis normomis
 4

(taškų skaičius, skiriamas už teisingai atsakytą testo klausimą). Testo taškų suma priklauso nuo konkretaus
testo turinio. Ji kiekviename teste gali būti skirtinga.
22. Egzamino vertinimas. Muzikos brandos egzaminas yra mokyklinis. Jis vykdomas ir vertinamas
mokyklose (dalyko egzamino centruose). Abi egzamino dalys lygiavertės, todėl kiekvienos egzamino dalies
taškai yra sulyginami pritaikant egzamino vertinimo instrukcijoje nurodytą galutinių taškų skaičiavimo
formulę. Galutinis egzamino įvertinimas – dešimtbalės skalės pažymys. Taškų ir pažymių atitikmenų lentelė
yra pateikiama egzamino vertinimo instrukcijoje.
23. Egzaminas yra išlaikytas tik tada, kai yra išlaikytos abi jo dalys, t. y. kūrybinė užduotis įvertinta
daugiau kaip 6 taškais, o už testą gauta ne mažiau kaip 40 proc. visų galimų taškų.

__________________________
 Muzikos brandos egzamino programos
1 priedas

KŪRYBINĖ UŽDUOTIS
Kūrybinė užduotis – muzikos brandos egzamino dalis. Mokinys turi atlikti du parengtus kūrinius.

KŪRINIO ATLIKIMO BŪDAS TIKRINAMI GEBĖJIMAI

I  Solo (dainavimas) be pritarimo arba su  Muzikuoti išraiškingai ir įtaigiai

pritarimu  Tiksliai atlikti kūrinį tempo ir ritmo požiūriu
 Solo (grojimas muzikos instrumentu) be  Tiksliai intonuoti
pritarimo arba su pritarimu  Pakankamai gerai valdyti instrumentą
II  Solo (žr. I kūrinio atlikimo būdą) arba (balsą)
ansamblis  Derėti muzikuojant
ansamblyje

Nurodymai:

1. Gali būti atliekami įvairių stilių ir žanrų vokaliniai, vokaliniai-instrumentiniai, instrumentiniai

kūriniai.
2. Solo dainuojama ir grojama iš atminties.
3. Kūrybinė užduotis atliekama gyvai, be fonogramų.
4. Leidžiama naudotis garso stiprinimo įranga, jeigu ji reikalinga kūrybinei užduočiai atlikti (pvz.,
grojant džiazo ansamblyje, naudojant elektrinius instrumentus).
5. Atliekant kūrybinę užduotį gali akompanuoti kitas mokinys (pastarajam tai įskaitoma kaip grojimas
ansamblyje).
6. Akompanuoti gali ir pakviestas koncertmeisteris arba dalyko mokytojas.
7. Ansamblį gali sudaryti nuo dviejų iki keturių mokinių, tačiau atliekamos partijos negali būti
dubliuojamos.
8. Ansamblyje gali dalyvauti kiti egzamino nelaikantys mokiniai.
 Muzikos brandos egzamino programos
2 priedas

MUZIKINĖS KULTŪROS PAŽINIMO TESTAS IR

MUZIKINIO RAŠTINGUMO TESTAS
Antroji egzamino dalis (muzikinės kultūros pažinimo testas ir muzikinio raštingumo testas) sudaroma
remiantis Bendrojo lavinimo mokyklos muzikos dalyko Bendrąja programa ir išsilavinimo standartais XI-XII
klasėms, bet ne kokio nors konkretaus muzikos vadovėlio turiniu.

TURINIO SRITYS EGZAMINO REIKALAVIMAI

(Temos ir potemiai) (Tikrinami gebėjimai)
MUZIKINĖS KULTŪROS PAŽINIMO TESTAS
1. Vakarų muzikos epochos
1.1. Istorinės muzikos epochos, žymiausi epochos Atpažinti konkrečios epochos muziką pagal
stilių reprezentuojantys kūriniai. būdingus instrumentus, žanrus, formas, muzikos
1.2. Socialinis kultūrinis epochos kontekstas, kalbos ypatumus.
iškiliausi kompozitoriai.
Apibūdinti klausomą muziką remiantis
1.3. Epochos stiliaus savitumą atspindintys bendraisiais epochos stiliaus ypatumais.
ypatumai:
– būdingiausi žanrai ir formos; Palyginti skirtingų epochų muzikos kūrinius
– vyraujantys instrumentai; žanro, formos, muzikos kalbos aspektais.
– būdingiausi muzikinės kalbos ypatumai.
2. Muzikos žanrai ir formos
2.1. Žanrų klasifikavimas pagal atlikimo būdą  Skirti muzikos kūrinio žanrą pagal atlikimo būdą
(vokalinė, instrumentinė, vokalinė-instrumentinė), ir priskirti jį tinkamai kultūrai, stiliui ar epochai.
vietą (kamerinė, simfoninė, sceninė), funkciją
 Skirti muzikos kūrinio žanrą pagal būdingiausias
(pramoginė, akademinė, šokių, kt.).
raiškos priemones.
2.2. Būdingiausi skirtingų kultūrų, stilių ar epochų
žanrai, bendrieji istorinės raidos bruožai.
 Palyginti to paties žanro skirtingų epochų
2.3. Žanrų ir formos sąsajos (kantata, oratorija, kūrinius.
sonata, koncertas, simfonija, ciklai, siuitos, variacijos,
opera, baletas, miuziklas ir kt.).  Palyginti skirtingų žanrų kompozicijas (nurodyti
panašumus ir skirtumus).

3. Instrumentai (balsai) ir jų grupės

3.1. Muzikos instrumentų klasifikavimas pagal
garso išgavimo būdą.  Atpažinti instrumentus, balsus ir jų sudėtis,
įvardyti kamerinio ansamblio, orkestro, choro
3.2. Kameriniai ansambliai (vokaliniai,
sudėtį.
instrumentiniai, vokaliniai-instrumentiniai).
 Nusakyti orkestrinės muzikos instrumentuotės
3.3. Orkestras (styginių, pučiamųjų, kamerinis,
kaitą (orkestro instrumentų grupes, solo
simfoninis).
instrumentų partijas, jų ansamblius ir kt.).
3.4. Solistai (dainininkai, instrumentininkai).
 Atpažinti svarbiausius grojimo muzikos
3.5. Choras (lygių balsų, vaikų, mišrus). instrumentais būdus: pizz., arco, glissando,
3.6. Įvairios sudėties XX a. muzikos ansambliai. tremolo ir kt.
 Apibūdinti XX a. ansamblių sudėties ypatumus.
4. Lietuvių liaudies muzika
4.1. Lietuvių liaudies dainų žanrai, būdingi  Priskirti kūrinį etnografiniam regionui ir žanrui
atskiriems etnografiniams regionams. pagal būdingiausias raiškos savybes.
4.2. Ryškiausi lietuviško muzikinio folkloro kalbos  Įvardyti instrumentinės muzikos žanrą.
bruožai (dermės, melodika, ritmika).
 2
TURINIO SRITYS
(Temos ir potemiai)
4.3. Lietuvių instrumentinė muzika ir būdingiausi
jos žanrai.
4.4. Folkloras originaliojoje muzikoje.
4.5. Šiandieninės muzikinio folkloro gyvavimo
formos.
5. Originalioji lietuvių muzika
5.1. Svarbiausi originaliosios lietuvių muzikos
etapai ir žanrai, iškiliausi kompozitoriai ir jų kūriniai.
5.2. Būdingiausi muzikinės kalbos ypatumai ir jų
istorinė kaita.
5.3. Naujausios lietuvių originaliosios muzikos
kryptys.
6. Pasaulio tautų muzikinė kultūra
6.1. Europos, Azijos, Afrikos, Amerikos,
Australijos ir Okeanijos tautų ir etninių grupių
būdingiausi muzikinių kultūrų bruožai.
6.2. Pasaulio tautų muzikinio folkloro ryšys su
originaliąja kūryba.
MUZIKINIO RAŠTINGUMO TESTAS
Muzikos rašto pažinimas  Suprasti ir teisingai vartoti sąvokas (melodijos,
ritmo).
EGZAMINO REIKALAVIMAI
(Tikrinami gebėjimai)
 Atpažinti ir įvardyti originaliojoje muzikoje
panaudotas lietuviško folkloro citatas, stilizacijas,
modernius panaudojimo šiuolaikinėse
kompozicijose atvejus.
 Analizuoti originaliąją lietuvių muziką istorinės
raidos perspektyvoje (būdingi žanrai, muzikos
kalbos ypatumai, estetinės idėjos ir jų istorinė
kaita).
 Sieti lietuviškos muzikos laikotarpį su Europos
muzikinės kultūros kontekstu.
 Palyginti naujai kuriamą muziką su
susiklosčiusiomis tradicijomis ir įvardyti jų kaitą.
 Skirti Europos, Azijos, Afrikos, Amerikos,
Australijos ir Okeanijos tautų bei etninių grupių
būdingiausius muzikinių kultūrų pavyzdžius.
 Atpažinti įvairias sąsajas su originaliąja kūryba
(citatos, stilizacija, siužetų panaudojimas).
 Skaityti ir rašyti natas penklinėje smuiko ir boso
raktais, pažinti pauzes, alteracijos ženklus.
 Nustatyti užrašytos melodijos tonaciją (iki 1
prieraktinio ženklo), dermę (mažoras, minoras).
 Skirti ženklus, žyminčius dinamiką, muzikos
atlikimo būdą (pvz., staccato, legato).
 Skirti terminus, žyminčius muzikos kūrinio
tempą.
 Atlikti paprastas užduotis raštu (pvz., suskirstyti
melodiją taktais, nustatyti metrą).
 PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
švietimo ir mokslo ministro
2004 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. ISAK-751

MUZIKOLOGIJOS MOKYKLINIO BRANDOS EGZAMINO PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Muzikologijos mokyklinio brandos egzamino programa parengta remiantis bendrojo lavinimo

mokyklos reformos dokumentuose keliamais tikslais, Nacionalinės M. K. Čiurlionio bei E. Balsio menų
mokyklų, J. Naujalio muzikos gimnazijos, S. Šimkaus, J. Gruodžio bei Vilniaus konservatorijų mokymo
programomis. Sudarant programą atsižvelgta į jau dvejus metus M. K. Čiurlionio menų mokykloje vykdyto
muzikologijos egzamino rezultatus, organizavimo ir vykdymo patirtį.
2. 2005 m. pasirenkamąjį muzikologijos brandos egzaminą gali laikyti Lietuvos menų ir muzikos
mokyklų mokiniai, būsimieji muzikai profesionalai, siekiantys studijuoti Lietuvos muzikos akademijoje.
Egzaminą renkasi mokiniai, mokęsi muzikologinių dalykų bendruoju ir specialiuoju lygmenimis.
3. Muzikologijos brandos egzamino programa siekiama apibrėžti pirmą kartą rengiamo technologinio
profilio egzamino turinį, užduočių tipus, reikalavimus mokinių žinioms ir gebėjimams. Juo siekiama daryti
įtaką mokymo(si) procesui: skatinti mokytojus ir mokinius tobulinti muzikologinių dalykų mokymą ir
mokymąsi.

II. MUZIKOLOGINIŲ DALYKŲ MOKYMOSI TIKSLAI

4. Muzikologinių dalykų mokymas menų mokyklose (gimnazijose), konservatorijose yra meninio

ugdymo dalis. Mokymo branduolį sudaro solfedžio, harmonijos, elementariosios muzikos teorijos, muzikos
istorijos, muzikos kūrinių analizės dalykai. Jų mokomasi dviem lygmenimis – bendruoju ir specialiuoju.
Mokymo lygmenys skiriasi turinio apimtimi, gilumu ir sudėtingumu bei keliamais reikalavimais mokinio
žinioms ir gebėjimams.
5. Muzikologinių dalykų mokymo tikslai abiem lygmenims yra bendri:
5.1. muzikos teorijos ir muzikos istorijos žinių perteikimas;
5.2. žinių ir gebėjimų praktinis taikymas;
5.3. specialiųjų gebėjimų, būtinų muziko profesijai lavinimas.
6. Baigdamas mokyklą, mokinys turi gebėti:
6.1. išmanyti klausomą muziką – jos estetinę vertę, istorinį kontekstą, struktūros ir raiškos ypatumus;
6.2 žinoti muzikos kalbos dėsnius ir vartoti juos muzikinėje veikloje – dainuojant ar grojant
fortepijonu;
6.3 gebėti sudaryti ir taisyklingai užrašyti natomis struktūrinius muzikos kalbos elementus, suvoktos
muzikos fragmentus arba savo kūrybinius bandymus;
6.4. kalbėti apie muziką, jos reiškinius ir savo muzikinę patirtį tinkamai vartojant muzikologines
sąvokas ir terminus.
III. EGZAMINO TIKSLAI

7. Muzikologijos egzaminu nesiekiama patikrinti ir įvertinti visos mokinio muzikologinės

kompetencijos ir gebėjimų. Pagrindinis jo tikslas – susitelkti ties bendro muzikologinio išprusimo sritimis ir
įvertinti svarbiausius gebėjimus, būtinus muzikui profesionalui:
7.1. patikrinti ir įvertinti mokinių muzikinę klausą ir ritmo pojūtį;
7.2. patikrinti ir įvertinti muzikos teorijos žinias bei muzikinį raštingumą;
7.3. patikrinti ir įvertinti harmonijos žinias ir įgūdžius;
7.4. patikrinti ir įvertinti gebėjimą savarankiškai nagrinėti muzikos kūrinius;
7.5. patikrinti ir įvertinti muzikos istorijos žinias, gebėjimą kalbėti apie muziką ir tinkamai naudotis
muzikologine terminija.
8. Muzikologijos egzaminu siekiama įvertinti mokinių žinias ir gebėjimus taip, kad egzamino
rezultatai būtų patikimas pagrindas aukštosioms muzikos mokykloms atrinkti būsimus studentus.
IV. MOKINIŲ GEBĖJIMAI
 2

9. Muzikologijos egzamine tikrinami ir vertinami gebėjimai, atitinkantys kelių muzikologinių dalykų

(solfedžio, harmonijos, elementariosios muzikos teorijos, muzikos istorijos, muzikos kūrinių analizės)
mokymo tikslus. Jie siejami su šiems dalykams įprastomis veiklos sritimis:
9.1. solfedžio – dainavimas ir muzikinio diktanto rašymas;
9.2. harmonijos – melodijos harmonizavimas (arba kūrybinė užduotis) bei skambinimas fortepijonu;
9.3. elementariosios teorijos – gebėjimas naudotis muzikine terminija, muzikinio rašto ženklais bei
muzikinių struktūrų pažinimas;
9.4. muzikos istorijos – muzikos kūrinių atpažinimas ir istorinio išprusimo parodymas;
9.5. muzikos kūrinių analizė – muzikinių kūrinių struktūros nagrinėjimas iš natų.
10. Egzamine tikrinamus mokinių gebėjimus galima suskirstyti į tris grupes:
10.1. žinios ir supratimas;
10.2. žinių pritaikymas;
10.3. specialieji muzikiniai gebėjimai.
10.1. Žinios ir supratimas
11.1. Tikrinant šios grupės gebėjimus, mokinys turi parodyti, ar jis žino ir supranta:
10.1.1. muzikologines sąvokas bei terminologiją (pvz., dermė, melodija, harmonija, largo, marcato,
foršlagas, žanras, moduliacija, dviejų dalių paprasta forma, coda, sonata, opera ir pan.);
10.1.2. muzikos kalbos elementų struktūrą (pvz., gama, tetrachordas, dermė, intervalas, akordas ir
pan.);
10.1.3. balsovados taisykles, akordų funkcijas, jų jungimo logiką (pvz., nuoseklus ir šuoliškas,
funkcinė seka T S D T, harmoninis ir melodinis jungimas);
10.1.4. svarbiausius muzikos istorijos raidos faktus ir jų kontekstą (pvz., muzikos epocha, stilius,
stilistinė kryptis, kompozitorius, nacionalinė mokykla ir pan.);
10.1.5. muzikos instrumentus ir dainininkų balsus (pvz., styginiai skambinamieji, mediniai pučiamieji,
sopranai, altai, bosai ir pan.).
11.2. Žinių pritaikymas
11.2. Tikrinant šios grupės gebėjimus, mokinys turi parodyti, ar jis moka:
11.2.1. dainuodamas:
11.2.1.1. tinkamu tempu atlikti muzikos kūrinio fragmentą (pratimą), atsižvelgdamas į visas
muzikiniame tekste pateiktas nuorodas;
11.2.1.2. sudaryti ir jungti melodinius akordus;
11.2.1.3. sudaryti moduliaciją sakinio forma;
11.2.2. užrašydamas muzikinį diktantą, teoriniu požiūriu tiksliai ir tvarkingai užrašyti skambinamą
muziką natomis.
11.2.3. harmonizuodamas melodiją ar kurdamas akompanimentą:
11.2.3.1. įžvelgti pateiktoje melodijoje slypinčią harmonijos funkcijų ir tonacijų kaitos logiką;
11.2.3.2. išspręsti uždavinį, remiantis balsovados, akordų sudarymo ir jungimo taisyklėmis;
11.2.3.3. išlaikyti tam tikrą stilių, balsų skaičių, faktūros tipą;
11.2.4. skambindamas fortepijonu:
11.2.4.1. sudaryti ir jungti akordus;
11.2.4.2. sudaryti kadencijas, sekvencijas, nukrypimus, moduliacijas;
11.2.4.3. sudaryti formą – sakinį, schemą ar periodą.
11.2.5. klausydamas muzikos:
11.2.5.1. atpažinti kūrinius, priskirti juos epochai, žanrui, autoriui;
11.2.5.2. atpažinti dainininkų balsus ir muzikos instrumentus solo, ansamblyje ir orkestre;
11.2.6. kalbėdamas apie muziką, pasirinkti tinkamus pasakojamai temai faktus, interpretuoti juos
istoriniame kontekste, palyginti, surasti panašumų, skirtumų ir pan.;
11.2.7. analizuodamas muzikos kūrinius iš natų:
11.2.7.1. nustatyti kūrinio formą, nurodyti jos padalas, įvardyti skiriamuosius jų požymius;
11.2.7.2. pavaizduoti muzikos kūrinio formą tinkama schema;
11.2.7.3. priskirti kūrinį tinkamai formų klasei, žanrui, nurodyti tai įrodančius tipinius bruožus;
11.2.7.3. nurodyti, kuriai muzikos epochai, krypčiai ar kompozitoriui priklauso muzikos kūrinys;
11.2.7.4. nustatyti ir paaiškinti kūrinio temų plėtojimo principus.
11.3. Specialieji muzikiniai gebėjimai
11.3.1. Specialieji muzikiniai gebėjimai susiję su muzikinės veiklos sritimis, reikalaujančiomis
specialių gabumų (muzikinės klausos, muzikinės atminties, ritmo pojūčio) ir įgūdžių (balso valdymo bei
skambinimo fortepijonu).
11.3.2. Specialieji muzikiniai gebėjimai parodo, ar mokinys gali:
 3

11.3.2.1. dainuodamas:
11.3.2.1.1. intonaciniu ir ritminiu požiūriu tiksliai ir išraiškingai atlikti muzikinį tekstą;
11.3.2.1.2. pastebėti ir pataisyti pasitaikiusias klaidas ar netikslumus.
11.3.2.2. užrašydamas muzikinį diktantą bei klausydamas muzikos:
11.3.2.2.1. nustatyti fortepijonu skambinamo muzikos fragmento dermę ir tonaciją pagal kamertoną;
11.3.2.2.2. nustatyti tinkamą muzikos tempą, metrą;
11.3.2.2.3. suvokti garsus kūrinio dermėje ir metre;
11.3.2.2.4. atpažinti konkrečius muzikos kalbos elementus (pvz., dermes, melodinius ir harmoninius
intervalus, trigarsius ir keturgarsius akordus, jų jungtis, nukrypimus, moduliacijas, neakordinius garsus,
melizmas), raiškos priemones (pvz., tempą, metrą, dinamiką) bei muzikos formos struktūrinius elementus
(pvz., motyvus, frazes, sakinius, periodus, kadencijas, sekvencijas);
11.3.2.2.5. pastebėti tempo kaitos, dinamikos bei muzikinės artikuliacijos niuansus (pvz., p, mf, f,
cres., dim., rit. stacc., ir pan.);
11.3.2.2.6. skirti muzikos instrumentų ir žmogaus balsų tembrus bei sekti jų melodinės tėkmės
ypatumus (pvz., šuolius);
11.3.2.3. harmonizuodamas melodiją, atliekdamas kūrybinę užduotį, skambindamas fortepijonu ir
analizuodamas muziką iš natų:
11.3.2.3.1. audijuoti natomis užrašytą (ar kuriamą) melodiją (muzikos kūrinį);
11.3.2.3.2. audijuoti melodijos skambėjimą įvairiuose harmoniniuose bei faktūros kontekstuose;
11.3.2.3.3. sklandžiai perteikti savo idėjas skambinant fortepijonu ir harmonizuojant melodiją raštu;
11.3.2.3.4. pastebėti ir pataisyti pasitaikiusias klaidas ar netikslumus.

V. EGZAMINO TURINYS

12. Muzikologijos egzamino turinys pateikiamas bendruoju ir specialiuoju lygmenimis. Bendruoju

lygmeniu pateikti reikalavimai privalomi ir mokiniams, laikantiems egzaminą specialiuoju lygmeniu.
Reikalavimai bendruoju lygmeniu atskirose muzikologinės veiklos srityse dar skirstomi į reikalavimus
skirtingoms atlikėjų specialybėms.
13. Reikalavimai bendrajam ir specialiam lygmeniui pateikti programos 1 priede.
14. Žinotinų muzikos kūrinių sąrašas bendrajam lygmeniui pateiktas programos 2 priede. Žinotinų
muzikos kūrinių sąrašas specialiajam lygmeniui pateiktas programos 3 priede.

V. EGZAMINO STRUKTŪRA

15 Muzikologijos mokyklinį brandos egzaminą sudaro:

15.1. egzamino dalis raštu:
15.1.1 diktantas, kurio metu klausoma muzika užrašoma natomis;
15.2.2. muzikos istorijos ir muzikos teorijos testas;
15.2.3. muzikinio mąstymo testas;
15.2. kūrybinė užduotis:
15.2.1 dainavimas;
15.2.2. skambinimas fortepijonu (harmonijos užduočių atlikimas fortepijonu);
15.2.3. pasakojimas (muzikos istorijos žinių pateikimas žodžiu).
16. Egzamino dalių trukmė pateikiama lentelėje.
 4

Egzamino dalis raštu

Užduotis Užduoties sudedamosios dalys Atlikimo
trukmė
1. Muzikinis diktantas 30 min.
2. Muzikos istorijos ir muzikos 10–12 užduočių, susietų su skambančios muzikos 75-90 min.
teorijos testas pavyzdžiais.
3. Muzikinio mąstymo testas 1. harmonijos uždavinys (teorijos užduotys); 150 min.
2. muzikinio kūrinio analizė iš natų;
3. muzikos kūryba pagal pateiktą pavyzdį.
Egzamino dalies trukmė ~4,5 val.
Kūrybinė užduotis
1. Dainavimas 1. moduliacijos schemos dainavimas; 8 min.
2. nežinomo muzikinio teksto dainavimas iš natų.
2. Harmonijos užduočių atlikimas 1. sekvencijos skambinimas; 7 min.
fortepijonu 2. moduliacijos periodo skambinimas.
3. Muzikos istorijos žinių 1. visuotinės muzikos istorijos klausimas; 15 min.
pateikimas žodžiu 2. lietuvių muzikos istorijos klausimas.
Egzamino dalies trukmė (vienam mokiniui) 30 min.

16. Egzamino dalis raštu ir kūrybinė užduotis vykdoma skirtingomis dienomis.

VII. EGZAMINO MATRICA

17. Muzikologijos mokyklinio brandos egzamino užduočių ir egzamino vertinimas grindžiamas turinio
sričių ir tikrinamų gebėjimų proporcijomis, nusakytomis egzamino matricoje.

Gebėjimai Žinios ir Žinių Specialieji Svarba

Veiklos sritys supratimas taikymas gebėjimai (%)
Muzikinis diktantas 10
raštu
Dalis

Muzikos istorijos ir muzikos teorijos testas 20

Muzikinio mąstymo testas 20

Dainavimas 15
Kūrybinė
užduotis

Harmonijos užduočių atlikimas fortepijonu 15

Muzikos istorijos žinių pateikimas žodžiu 20
Iš viso (%) 55 25 20 100

VI. EGZAMINO VERTINIMAS

18. Muzikologijos mokyklinio brandos egzamino mokinių darbus vertina vertinimo komisija, kuri
vadovaujasi vertinimo instrukcija.
19. Egzamino vertinimas yra kriterinis. Mokinių darbai įvertinami taškais, kurie paverčiami
dešimtbalės skalės pagal vertinimo instrukcijoje pateiktas vertinimo skales. Egzaminas yra išlaikytas tik tada,
kai išlaikytos abi jo dalys, t.y. už kūrybinę užduotį ir dalį raštu mokinys turi surinkti ne mažiau kaip po 35
proc. galimų taškų.
20. Muzikologijos egzamine tas pačias užduotis atlieka ir bendrojo, ir specialiojo lygmens mokiniai,
kurie turi galimybę rinktis užduotis pagal savo gebėjimus. Todėl jų vertinimo skalė atskiriems lygmenims ir
specialybėms yra skirtinga. Taip sudaromos sąlygos įvertinti mokinio pasiekimus pagal galimybes,
pasirengimo lygmenį ir poreikius.
_________________________________________
 Muzikologijos brandos egzamino programos
1 priedas

EGZAMINO TURINYS

1. Muzikologijos egzamino turinys pateikiamas bendruoju ir specialiuoju lygmenimis. Bendruoju

lygmeniu1 pateikti reikalavimai privalomi ir mokiniams, laikantiems egzaminą specialiuoju lygmeniu.
2. Mokinių gebėjimai tikrinami:
2.1. Egzamino dalis raštu:
2.1.1. užrašant klausomą muziką natomis (diktantas);
2.1.2. klausant muzikos ir atliekant užduotis, susietas su skambančios muzikos fragmentais (muzikos
istorijos ir muzikos teorijos testas);
2.1.3. atliekant teorines ir kūrybines užduotis (muzikinio mąstymo testas).
2.2. Kūrybinė užduotis:
2.2.1. dainuojant;
2.2.2. skambinant fortepijonu (harmonijos užduočių atlikimas fortepijonu);
2.2.3. pasakojant (muzikos istorijos žinių pateikimas žodžiu).

EGZAMINO DALIS RAŠTU

MUZIKINIS DIKTANTAS

Reikalavimai Reikalavimai
bendrajam lygmeniui specialiajam
lygmeniui
Diktanto užrašymo trukmė – 30 min.
Diktanto tipai ir sudėtingumas
vienbalsis Solinio dainavimo specialybės mokiniams:
Forma:
 vientisinis periodas arba periodas, sudarytas iš dviejų tos pačios
arba skirtingos tematikos, sakinių (7–9 taktai);
 periodas baigiamas baigiamąja kadencija, pirmasis sakinys gali
baigtis pusine kadencija.
Tempas: lėtas arba vidutinis, gali būti tempo sulėtinimai ir
pagreitinimai.
Metras:
 2/4, 3/4, 4/4, 3/8;
 gali būti prieštaktis ir užtaktis.
Ritmas:
 pagrindinės ritmo vertės;
 pagrindinės ir mišrios ( ) jų dalybos ritminės grupės;
 taškuotas, punktyrinis;
 triolės aštuntinėmis;
 sinkopės ( ).
Tonacija: 0–2 prieraktiniai ženklai.
Dermė:
 vyrauja mažoro ir minoro diatonika;
 galimi harmoninio ir melodinio mažoro elementai.
Melodika:
 vyrauja laipsniškos slinktys, tercijų žingsniai;
 šuoliai intervalais – nuo gr.4 iki gr.8 (šuoliai padidintais ar
sumažintais intervalais nenaudojami);
neakordiniai garsai: užlaikymai, diatoniniai ir chromatiniai

1
Reikalavimai bendruoju lygmeniu atskirose muzikologinės veiklos srityse dar skirstomi į reikalavimus skirtingoms
atlikėjų specialybėms.
 2

pereinamieji ir pagalbiniai garsai, šuoliniai diatoniniai pagalbiniai ir

įbėgantieji garsai;
Artikuliacija: legato, staccato, akcentas (>);
Dinamika: laipsninė (f, mf, p) ir evoliucinė dinamika (cresc., dim.).
dvibalsis Pučiamųjų ir liaudies instrumentų specialybių mokiniams
Forma:
 vientisinis periodas arba periodas, sudarytas iš dviejų, tos pačios
arba skirtingos tematikos sakinių (6–10 taktų);
 periodas baigiamas baigiamąja kadencija, pirmasis sakinys gali
baigtis pusine ar baigiamąja netobula kadencijomis.
Faktūra: homofoninė.
Tempas: žr. reikalavimus solinio dainavimo specialybės mokiniams.
Metras:
 2/4, 3/4, 4/4;
 gali būti prieštaktis ir užtaktis.
Ritmas:
 pagrindinės ritmo vertės;
 pagrindinės ir mišrios ( ) jų dalybos ritminės grupės;
 taškuotas, punktyrinis ritmas;
 ypatingosios dalybos grupės: triolės ( );
 sinkopės ( )2.
Tonacija: 0–3 prieraktiniai ženklai.
Dermė: nukrypimai į pirmo giminingumo tonacijas.
Melodika:
 vyrauja laipsniškos slinktys, tercijų žingsniai;
 šuoliai intervalais – nuo gr.4 iki gr.8 (šuoliai padidintais ar
sumažintais intervalais nenaudojami);
 neakordiniai garsai: užlaikymai, diatoniniai ir chromatiniai
pereinamieji ir pagalbiniai garsai, šuoliniai diatoniniai pagalbiniai
ir įbėgantieji garsai;
 gali būti panaudotos sekvencijos – diatoninė ir chromatinė;
Dinamika ir artikuliacija: žr. reikalavimus solinio dainavimo
specialybės mokiniams.
Fortepijono ir styginių instrumentų specialybių mokiniams:
Forma:
 vientisinis periodas arba periodas, sudarytas iš dviejų–trijų,
pasikartojančios ar skirtingos tematikos sakinių (7–12 taktai);
 periodas baigiamas baigiamąja kadencija, pirmasis sakinys gali
baigtis pusine, baigiamąja netobula, o vidurinis – vylingąja,
pusine ar baigiamąja netobula kadencijomis.
Faktūra:
 homofoninė;
 gali būti imitacijų, polifonijos elementų.
Tempas: žr. reikalavimus solinio dainavimo specialybės mokiniams.
Metras:
 2/4, 3/4, 4/4, 3/8, 6/8.
 gali būti prieštaktis ir užtaktis.
Ritmas:
 pagrindinės ritmo vertės;
 pagrindinės ir mišrios ( ) jų dalybos ritminės grupės su
lyga ar be jos;
 taškuotas, punktyrinis;
 ypatingosios dalybos grupės: triolės ( );
 sinkopės ( ; )3.

2
Vienu metu skirtinguose balsuose nenaudotini sudėtingi ritmo deriniai, pvz., dviejų aštuntinių grupė ir triolė
aštuntinėmis. Taip pat nepageidautini melodijos šuoliai šešioliktinių ritmu.
 3

Tonacija: 0 – 4 prieraktiniai ženklai.

Dermė:
 nukrypimai į pirmo giminingumo tonacijas;
 gali būti nukrypimų į fryginį ar VI žemą dermės laipsnį.
Melodika:
 vyrauja laipsniškos slinktys, tercijų žingsniai;
 šuoliai intervalais – nuo gr.4 iki gr.8, kartais šuoliai padidintais ar
sumažintais intervalais;
 neakordiniai garsai: užlaikymai, diatoniniai ir chromatiniai
pereinamieji, pagalbiniai, šuoliniai pagalbiniai, įbėgantieji;
 gali būti panaudotos sekvencijos – diatoninė ir chromatinė.
Dinamika ir artikuliacija: žr. reikalavimus solinio dainavimo
specialybės mokiniams.
tribalsis Chorinio dainavimo ir dirigavimo specialybės mokiniams: Muzikos teorijos ir
muzikos istorijos
specialybės
mokiniams:
Forma:
 vientisinis periodas arba periodas, sudarytas iš dviejų – trijų, pasikartojančios ar skirtingos
tematikos sakinių (7–13 taktai);
 periodas baigiamas baigiamąja kadencija, pirmas sakinys gali baigtis pusine, baigiamąja
netobula, o vidurinis – vylingąja, pusine ar baigiamąja netobula kadencijomis.
Faktūra: Faktūra: polifoninės ir
 homofoninė; homofoninės derinys.
 gali būti imitacijų, polifonijos elementų.
Tempas: žr. reikalavimus solinio dainavimo specialybės mokiniams.
Metras: Metras:
 3/4, 4/4, 6/8.  3/4, 4/4, 5/4, 6/8.
 gali būti prieštaktis ir užtaktis.
Ritmas:
 pagrindinės ritmo vertės;
 pagrindinės ir mišrios ( ) jų dalybos ritminės grupės su lyga ir be jos;

 ypatingosios dalybos grupės: triolės ( );
 kvintolė

 sinkopės ( ) 4.
Tonacija: 0–4 prieraktiniai ženklai. Tonacija: 0–5
prieraktiniai ženklai.
Dermė:
nukrypimai į pirmo giminingumo tonacijas;
 gali būti nukrypimų į fryginį ar VI žemą dermės laipsnį. nukrypimai į dur–
moll sistemos akordus;
moduliacijos į pirmo
giminingumo tonacijas.
Melodika:
 vyrauja laipsniškos slinktys, tercijų žingsniai;
 šuoliai intervalais – nuo gr.4 iki gr.8;

3
Nepageidautini melodijos šuoliai šešioliktinių ritmu.
4
Vienu metu keliuose balsuose nepageidautinos sudėtingų ritmo figūrų deriniai, pvz., viename balse – keturios
šešioliktinės, kitame – dvi aštuntinės ir trečiame – triolė aštuntinėmis. Nerekomenduojama naudoti didelių melodijos
šuolių šešioliktinių ritmu.
 4

 šuoliai nuo gr.4 iki

d.9.
 šuoliai padidintais ar sumažintais intervalais;
neakordiniai garsai: užlaikymai, diatoniniai ir chromatiniai pereinamieji, pagalbiniai, šuoliniai
pagalbiniai, įbėgantieji.
 gali būti panaudotos sekvencijos – diatoninė ir chromatinė.  sekvencijos
(diatoninė ir
chromatinė).
Dinamika ir artikuliacija: žr. reikalavimus solinio dainavimo specialybės mokiniams.
Užduoties atlikimo pobūdis
Mokinys turi galimybę rinktis diktantą – rašyti lengvesnį (gaudamas mažiau taškų) arba sudėtingesnį
(gaudamas daugiau taškų).

MUZIKOS ISTORIJOS IR MUZIKOS TEORIJOS TESTAS

Tema
Testo atlikimo trukmė – 75–90 min.
Muzikos istorija
a) muzikos epochos
b) kompozitorius, kūrinys
Reikalavimai Reikalavimai
bendrajam lygmeniui specialiajam lygmeniui
Klausydamas muzikos kūrinio turi atpažinti:
 epochą ir autorių, kuriam priklauso ar galėtų priklausyti skambantis
kūrinys;
 pagal tipinius požymius (instrumentus, faktūrą, muzikinę kalbą)
priskirti kūrinį tinkamam muzikos stiliui.
Žinoti:
 chronologines epochų ribas ir su kokiais reiškiniais jos siejamos;
 estetinius idealus, būdingiausius žanrus, stiliaus ypatybes,
žymiausius kūrėjus.
Klausydamas muzikos kūrinio turi atpažinti:
 žinotinus muzikos kūrinius, jų autorių5.
Žinoti:
 žymiausių muzikos kūrėjų svarbiausius gyvenimo faktus, susijusius
su kūrybinio kelio tarpsniais;
 ryškiausius visuomeninės kompozitoriaus veiklos nuopelnus.
Apibūdinti:
 būdingiausius kompozitoriaus muzikos stiliaus ypatumus (idėjos,
vyraujantys instrumentai ir žanrai, būdingiausi melodikos, ritmikos,
harmonijos bruožai, formos plėtojimo ypatumai);
 kompozitoriaus nuopelnus nacionalinėje muzikinėje kultūroje;
 žinotino kūrinio ryškiausius muzikos kalbos ypatumus (melodiką,
ritmiką, harmoniją) ir formą.

Paaiškinti:
 sąryšį su praeitomis ir ateinančiomis epochomis (muzikos kalbos
aspektu).
Palyginti:
 dviejų kūrinių muzikos kalbos ypatumus (surasti panašumų ir
skirtumų).
c) lietuvių muzikinis folkloras Klausydamas muzikos kūrinio turi atpažinti:
 lietuvių liaudies muzikos instrumentus.
Žinoti:
 etnografinius regionus, jiems būdingiausius žanrus;
 ryškiausius folkloro rinkimo ir skelbimo faktus.
5
Žinotinų kūrinių sąrašas bendrajam ir specialiajam lygmenims pateiktas prieduose.

d) Lietuvos Respublikos
muzikinis gyvenimas
2. Muzikos teorija
a) muzikos garsai, užrašymo
ženklai ir jų reikšmė
b) ritmas, metras, tempas,
dinamika
2.1 Struktūriniai muzikos elementai
a) intervalai, akordai
b) dermė, gama, tetrachordas,
tonacija
c) nukrypimas, moduliacija
d) melodija, muzikos sintaksė
5
Apibūdinti:
 ryškiausius lietuvių liaudies dainų melodikos ir ritmikos bruožus;
 lietuviško folkloro panaudojimą profesionaliojoje muzikoje
(profesionaliojoje ir pramoginėje).
Žinoti:
 žymiausius atlikėjus, pedagogus, kūrinių premjeras.
Apibūdinti:
 girdėtus naujausius kūrinius.
 taisyklingai rašyti muzikos ženklus (tempą, metrą, natas, dinamikos
nuorodas ir kt.);
 paaiškinti muzikos ženklų, aptinkamų natose, reikšmes;
 paaiškinti sąvokų turinį;
 tinkamai jomis naudotis.
Klausydamas muzikos kūrinio ir iš natų turi atpažinti:
 paprastuosius intervalus;
 pagrindinius mažorinius ir minorinius akordus (kvintakordus ir
septakordus), jų apvertimus, sprendimus ir jungtis (3–4 akordai);
 sudaryti, apversti ir užrašyti pažįstamus intervalus ir akordus
natomis;
 nurodyti struktūrinius jų ypatumus, akordų funkcijas;
 paaiškinti akordų jungimo ar tonacijų kaitos taisykles.
 atpažinti alteruotus S ir D
grupių akordus ir jų
sprendimus;
 atpažinti dur-moll sistemos
akordus (VI žemą, III žemą,
VII žemą, minorinę D) ir jų
junginius su kitais akordais;
 atpažinti akordų grandines –
VI žemų ir III žemų aukštyn
arba žemyn.
 klausydamas muzikos kūrinio ir iš natų turi atpažinti dermę,
tetrachordus, gamas;
 paaiškinti sąvokų reikšmę;
 žinoti prieraktinius tonacijų ženklus;
 žinoti pirmojo giminingumo tonacijas.
 žinoti antrojo ir tolimo
giminingumo tonacijas.
 klausydamas muzikos kūrinio turi atpažinti nukrypimus į pirmo
giminingumo tonacijas;
 surasti nukrypimus ir moduliacijas natose.
Klausydamas muzikos kūrinio ir
natose turi atpažinti:
 nukrypimus ir moduliacijas į
pirmo giminingumo
tonacijas;
 nukrypimus į dur–moll
sistemos akordus;
 nukrypimus ir moduliacijas į
antro laipsnio giminingumo
tonacijas;
 enharmonines moduliacijas
per D7 ir VII (sm.).
Klausydamas muzikos kūrinio turi atpažinti:
 6

e) muzikos žanrai ir formos
f) faktūra, muzikinės medžiagos
plėtojimo būdai
 periodą;
 sintaksinius muzikos darinius (motyvą, frazę, sakinį);
 kadencijas (pusines, vylingas (nutrauktas), baigiamąsias; frygines
(soprane ir bose).
Nustatyti iš natų:
 kadencijų tipus;
 sintaksinę melodijos struktūrą.
 priskirti klausomą kūrinį tinkamam žanrui ir formai.
Žinoti:
 muzikos žanrų klasifikavimo aspektus;
 muzikos formų klasifikavimo kriterijus;
 sąvokų reikšmes.
Apibūdinti:
 žanrinius muzikos požymius;
 būdingiausius muzikos formų struktūrinius požymius;
 klausydamas muzikos kūrinio ir iš natų homofoninę ir polifoninę
faktūrą, sekvencijas, imitacijas, ostinato, vargonų punktą, varijavimą
ir pan.

Žinoti ir apibūdinti:
 faktūros tipus (homofoninį, polifoninį, harmoninį);
 faktūros rūšis (monofoninę, akordinę, homofoninę-harmoninę);
g) raiškos priemonės  klausomos muzikos tempą (lėtas, vidutinis, greitas), metrą (dviejų,
trijų dalių), ritmo ypatumus (pvz., taškuotą, punktyrinį, sinkopes,
ypatingąją ritmo dalybą);
 atpažinti, iššifruoti ir užrašyti melizmas – trumpąjį foršlagą, trelį,
nachšlagą, mordentą, grupetą, tremolo;
 žinoti natų rašybos trumpinimo ir kitus atlikimo ženklus;
 skirti muzikos instrumentų tembrus (simfoninio orkestro
instrumentų, fortepijono, klavesino, gitaros, akordeono, vargonų,
ksilofono, vibrafono, varpų ir varpelių, lietuvių liaudies
instrumentų);
 skirti žmogaus balso tembrus – diskantų, sopranų, altų, tenorų ir
bosų;
h) modernios muzikos  skirti ryškiausius XX amžiaus muzikos komponavimo būdus ir
komponavimo technikos technikas – atonaliąją, minimalistinę, konkrečiąją, sonoristinę ir
mikrotoninę.
Muzikos istorijos ir muzikos teorijos testo užduočių tipai.
Kiekvieną užduotį sudaro kelios dalys, susietos su klausomos muzikos fragmentais. Jose pateikti
klausimai, į kuriuos atsakant reikia:
1) pažymėti teisingus arba neteisingus teiginius (sąvokas);
2) parašyti atsakymą;
3) pasirinkti tinkamus atsakymus;
4) susieti klausomą muziką su papildoma informacija (tekstais, natomis, paveikslėliais, schemomis,
lentelėmis ir pan.);
5) parašyti ženklus tinkamoje vietoje (pvz., klausomos muzikos tempą, dinamiką, išgirstą intervalą,
akordą natomis ir pan.);
6) užpildyti lentelę (sisteminti, klasifikuoti, palyginti ir t.t.);
7) sudaryti schemą (pvz., muzikos kūrinio formos).
Testo sudarymo pobūdis
Teste pateikti įvairaus sudėtingumo klausimai, vertinami skirtingu taškų skaičiumi. Lengvesni klausimai
numatyti bendrajam, sudėtingesni – specialiajam gebėjimų lygmeniui.

MUZIKINIO MĄSTYMO TESTAS

Veiklos pobūdis Reikalavimai Reikalavimai

 7

bendrajam lygmeniui specialiajam lygmeniui

Testo atlikimo laikas – 150 min.
Harmonija
Melodijos harmonizavimas keturiais balsais
Atlikėjų specialybių mokiniams (išskyrus solinio Muzikos teorijos ir muzikos
dainavimo specialybės mokinius): istorijos specialybės mokiniams:
 10 taktų periodas;  12 taktų periodas;
 trijų ketvirtinių metras;  keturių ketvirtinių ar šešių
 vyrauja ketvirtinės, aštuntinės, naudojamos aštuntinių metras;
pusinės;  vyrauja aštuntinės,
 moduliacija į pirmo giminingumo tonaciją; naudojamos ketvirtinės,
 trys kadencijos; pusinės su tašku ir be taško;
 bendras akordas pradinėje tonacijoje yra bet  moduliacija(-os) į pirmo,
kuris akordas, išskyrus naujos tonacijos antro ar tolimo giminingumo
toniką; tonacijas: derminė,
 du alteruoti akordai; nuosekli(-os), staigi(-os), per
 du šuoliai; fryginį, VI žemą, D7 ar
 dvi tipinės slinktys; sumažintą septakordą;
 du perstatymai;  naudojami nukrypimai,
 du nukrypimai. alteracijos, perstatymai;
 kadencijos – pusinė,
vylingoji, baigiamoji;
 visos neakordinių garsų rūšys
viename-trijuose balsuose.
Užduoties pateikimo pobūdis
Atlikdamas užduotį mokinys turi galimybę rinkti lengvesnę (įvertintą mažesniu taškų skaičiumi) arba sunkesnę
(įvertintą didesniu taškų skaičiumi) melodiją.
Elementarioji muzikos teorija
Muzikinio raštingumo testas 6
Solinio dainavimo specialybės mokiniams:
Sudaryti:
 mažorinius ir minorinius garsaeilius
(natūralius, harmoninius, melodinius);
 tetrachordus (mažorinius, minorinius,
harmoninius);
 diatoninį bei chromatinį pustonį ir toną
aukštyn ir žemyn nuo duoto garso;
 atvirą arba uždarą kvintų ratą, pradedant duota
tonacija.
Sudaryti ir išspręsti galimais būdais:
 intervalus (diatoninius, būdinguosius,
chromatinius);
 akordus (mažorinius, minorinius kvintakordus
duota tonacija ar nuo duoto garso;
 D7 ir jo apvertimus duota tonacija siaurame
išdėstyme
Nustatyti:
 konsonansus ir disonansus;
 melodijos dermę, tonaciją, dermės laipsnius;
 duotos melodijos metrą.
Nustatyti ir išspręsti:
 intervalus (diatoninius ir būdinguosius);
 akordus – mažorinius ir minorinius
kvintakordus ir jų apvertimus, D7 ir jo
apvertimus.

6
Muzikinio raštingumo testą atlieka solinio dainavimo specialybės mokiniai, nesimokę harmonijos kurso.
 8

Nustatyti ir apversti:
 paprastą intervalą;
 mažorinius ir minorinius akordus;
 D7.
Pakeisti enharmoniškai:
 duotus garsus.
Parašyti:
 natas įvairiose oktavose smuiko ir boso
raktais;
 raidinius natų pavadinimus;
 sinkopę 2/4 metru;
 natų grupės ritminę vertę: viena nata su tašku
ar be taško;
 muzikinių terminų lietuviškas reikšmes.
Transponuoti duotą melodiją:
 duotu intervalu;
 į nurodytą tonaciją.
Kitos užduotys:
 suskirstyti duotą melodiją taktais nurodytu
metru;
 tinkamai sugrupuoti natas duotu metru
(2/4,3/4, 4/4).

Užduočių pateikimo ir atlikimo forma

Kiekvieną užduotį sudaro kelios dalys. Jose pateikti klausimai, į kuriuos atsakant reikia:
1) pažymėti teisingus arba neteisingus teiginius (sąvokas);
2) pasirinkti tinkamus atsakymus;
3) parašyti ženklus tinkamoje vietoje;
4) susieti informaciją su papildoma medžiaga (natomis, schemomis, iliustracijomis, lentelėmis ir kt.);
5) atlikti užduotis rašant natas ir kitus ženklus penklinėje.
Muzikos kūrinių analizė
Muzikinio kūrinio analizė iš natų
Atlikėjų specialybių mokiniams (išskyrus solinio Muzikos teorijos ir muzikos
dainavimo specialybės mokinius): istorijos specialybės mokiniams:
Sudaryti muzikos kūrinio formos schemą-lentelę, kurioje nurodyti:
 formos dalis (padalas), jų apimtį taktais;
 tonacinį planą;
 nustatyti kūrinio formos, formos dalies, struktūros tipą.
1.1. Smulkiosios formos
a) periodas Priskirti klasei nurodytais atžvilgiais:
 tematiniu (pasikartojančios, skirtingos tematikos);
 tonaciniu (moduliacinis, vienatonacinis);
 struktūriniu (normatyvinis, nenormatyvinis);
 sintaksiniu (kvadratinis, nekvadratinis).
Nustatyti struktūros tipą:
 paprastas, sudėtinis.
Apibūdinti sandaros ypatumus:
 dalus, nedalus, vieno sakinio, dviejų sakinių, trijų sakinių.
b) paprastosios Nustatyti:
formos (2 ir 3-jų  tipą (neprizinis, nereprizinis);
dalių)  pobūdį (vystomojo ar kontrastinio);
 reprizos tipą.
c) sudėtinės Nustatyti:
formos (2 ir 3-jų  tipą (neprizinis, nereprizinis);
dalių)  vidurinės dalies tipą (trio ar epizodas);
 reprizos tipą.
 9

d) tarpinės formos Nustatyti pagal struktūros ypatumus:

 tarpinę trijų dalių;
 sudėtinę trijų–penkių dalių;
 bar formą;
 trijų–penkių dalių paprastąją.
e) posminė Nustatyti pagal struktūros ypatumus.
(kupletinė) forma
1.2. Stambiosios vientisinės formos
f) variacijų forma Nustatyti struktūrinį tipą pagal nurodytus kriterijus:
 formos sudarymo principą (variacijų, variantinė, kupetinė-variacinė);
 temos traktavimo pobūdį:
– griežtosios (ornamentinės (figūracinės) ir ostinatinės (nekintamu bosu ar
melodija),
– laisvosios (būdingosios) varijuojamų temų skaičių – paprastosios (viena tema),
sudėtingosios (dvitemės, tritemės).
g) rondo Nustatyti formos tipą:
 senovinis (kupletinis)
 moduliacinis;
 klasikinis;
 siuitinis (romantikų).
Nustatyti struktūrinį tipą pagal nurodytus kriterijus:
 pagal refrenų ir epizodų eilės tvarką (rondo su refrenu pirmoje vietoje, rondo su
refrenu antroje vietoje);
 pagal formą sudarančių dalių skaičių (penkių, septynių ir daugiau dalių);
 pagal panaudotų temų skaičių (vienatemis, dvitemis, daugiatemis).
Žinoti rondo formos raidą XIX–XX a.
1.3. Ciklinės formos
Nustatyti ir apibūdinti formas:
 dviejų dalių ciklinę;
 monociklą;
 siuitą (senovinę, naująją).
Nustatyti ir apibūdinti ciklus:
 vokalinį, instrumentinį
miniatiūrų;
 sonatinį-simfoninį;
 superciklą.
a) sonatos forma Nustatyti formos tipą ir jos atmainas:
 klasikinė sonata;
 sonatina;
 sonata su epizodu;
 sonata su dviguba ekspozicija;
 rondo-sonata.
2. Laisvosios ir mišriosios formos bei žanrai
2.1. Polifoninė ir Atpažinti kanoną. Atpažinti:
mišri faktūra  imitaciją (inversija, retroversija,
augmentacija, diminucija);
 kanoną.
Nustatyti formas:
Nustatyti polifoninį periodą.  polifoninį periodą;
 senovinę dviejų, senovinę trijų
dalių;
 senovinę sonatos formą;
 fugą ir jos formas (sudėtingąją fugą,
fugetę, fugato).
Užduočių pateikimo ir atlikimo
forma
Kiekvieną užduotį sudaro kelios
 10

dalys. Jose pateikti klausimai, į

kuriuos atsakant reikia:
 pažymėti teisingus arba
neteisingus teiginius (sąvokas);
 pasirinkti tinkamus atsakymus;
 parašyti ženklus tinkamoje
vietoje;
 susieti informaciją su
papildoma medžiaga (natomis,
schemomis, iliustracijomis,
lentelėmis ir kt.);
 atlikti užduotis rašant natas ir
kitus ženklus penklinėje.
Harmoninė muzikos kūrinio analizė
Nurodyti:
 akordų, neakordinių garsų pavadinimus;
 sekvencijų, kadencijų rūšis;
muzikos terminų lietuviškas reikšmes.
Elementari muzikos kūrinio analizė (solinio dainavimo mokiniams):
Nustatyti kūrinio formą
a) periodas Nustatyti formos tipą ir rūšį pagal nurodytus
kriterijus:
 teminiu (pasikartojančios, skirtingos
tematikos);
 tonaciniu (moduliacinis, vienatonacinis).
Apibūdinti sandaros ypatumus (išplėstas ar
sutrumpintas).
Nurodyti:
 sintaksinę struktūrą (motyvus, frazes,
sakinius);
 pagrindinę tonaciją;
 tonacinį planą (nukrypimus);
 kadencijų rūšis (pusinę ir baigiamąją, tobulą,
netobulą);
 chromatizmus (pereinamuosius, pagalbinius,
moduliacinius).
Apibūdinti melodijos liniją (kylanti, krintanti,
banguojanti, rečitatyvinė).
Užduoties pateikimo ir atlikimo forma
Analizei pateikiamas originalios muzikos kūrinys, nagrinėjamas nurodytais kriterijais.
Kūryba pagal pateiktą pavyzdį
Muzikinio fragmento komponavimas
Pasirinkti tinkamiausias raiškos priemones:
 melodikos tipą (kylantį, krintantį,
banguojantį, rečitatyvinį);
 akordus (nuo konsonansinių trigarsių iki
daugiagarsių, alteruotų, netercinės sandaros
akordų);
 funkcijas (pagrindines ir šalutines mokyklinės
harmonijos, džiazo harmonijos funkcijas).
Užduoties pateikimo ir atlikimo forma
Užduotis pateikta penklinėje. Tai gali būti bet kokios faktūros rūšies muzikinis fragmentas, kurį reikia
pratęsti.

KŪRYBINĖ UŽDUOTIS

HARMONIJOS UŽDUOČIŲ ATLIKIMAS FORTEPIJONU

 11

Skambinimo Reikalavimai Reikalavimai

užduotys bendrajam lygmeniui specialiajam lygmeniui
Užduočiai atlikti skiriama 7 min.
1. Sekvencijos
Solinio dainavimo specialybės mokiniams7:
Dviejų–trijų akordų jungtis:
 T, S, D kvintakordai (apvertimai),
perstatymai su sprendimu;
 D7 ir apvertimai su sprendimu;
 II ir VII laipsnių septakordai, apvertimai su
sprendimu;
 D9, II9 su sprendimu.
Atlikėjų specialybių (išskyrus solinio dainavimo specialybės) mokiniams:
 keturių akordų jungtis 8; 5–6 akordų jungtis su neakordiniais
garsais;9
 pagrindinių ir šalutinių kvintakordų, septakordų, jų apvertimų jungtis (perstatymai,
sprendimai);
 II ir V laipsnių nonakordų sprendimai ir jungtys su kitais akordais;
 alteruotų S ir D grupių akordų sprendimas ir jungtys su kitais akordais.
2. Sekvencijos su nukrypimais
 į pirmo giminingumo tonacijas, fryginį kvintakordą ir sekstakordą, III, VI, VII
žemų laipsnių kvintakordus bei minorinę dominantę.

3. Moduliacijos
 į pirmo giminingumo tonacijas  nuosekli per tarpinę tonaciją
Forma: periodas (išplėstas periodas). į pirmo, antro ar tolimo
giminingumo tonacijas
arba
 derminė.
Forma: periodas.

Metras: 2/4, ¾.
Tonacijos: 0-5 prieraktiniai ženklai.
Kadencijos:
pusinė sudėtinė,
baigiamoji sudėtinė tobula.
išplėsto periodo atveju – vylingoji.
K46 pusinėje ir baigiamojoje kadencijose;
D7 baigiamojoje kadencijoje;
alteruoti S grupės akordai pusinėje ir baigiamojoje kadencijose.
Panaudoti: Panaudoti:
 alteruotą D grupės akordą;  nukrypimus į pirmo
 kvintakordą, sekstakordą ir giminingumo tonacijas ar dur–
kvartsekstakordą; moll sistemos akordus;
 disonansinį II, V ar VII laipsnio akordą;  fryginį kvintakordą,
 nukrypimą į I giminingumo tonaciją ar dur– sekstakordą;
moll sistemos akordą.  neakordinius garsus viename ar
keliuose balsuose (užlaikymą
pereinamuosius, pagalbinius,
įbėgančiuosius).
4. Staigi moduliacija
 per D7, sumažintą

7
Solinio dainavimo specialybės mokiniai užduotis atlieka siaurame išdėstyme ir skambina viena ranka.
8
Kitų specialybių mokiniai užduotis atlieka siaurame, mišriame ir plačiame išdėstyme, skambindami abiem rankomis.
9
Žr. 2 išnašą.
 12
5. Tipinių melodinių struktūrų harmonizavimas
 viršutinio mažorinio tetrachordo aukštyn ir žemyn soprane ir bose,
 fryginio tetrachordo žemyn soprane ir bose.
DAINAVIMAS
Veiklos pobūdis Reikalavimai
bendrajam lygmeniui
Moduliacijos schemos (sakinio forma) solfedžiavimas
Užduočiai atlikti skiriama 5 min.
Atlikėjų specialybių (išskyrus solinio
dainavimo specialybės mokinius)
mokiniams:
Solfedžiuojamos moduliacijos schemos į
pirmo giminingumo tonacijas muzikinės
kalbos sudėtingumas atitinka moduliacijos
skambinimo fortepijonu reikalavimus
atlikėjų specialybių mokiniams (išskyrus
nukrypimus) (žr.psl. 15).
Nežinomo muzikos pavyzdžio dainavimas
Užduočiai atlikti skiriama 3 min.
Vienbalsės melodijos dainavimas iš natų
Solinio dainavimo specialybės mokiniams:
Solfedžiuojamos melodijos muzikinės
kalbos sudėtingumas atitinka vienbalsio
diktanto reikalavimus solinio dainavimo
specialybės mokiniams (žr. psl. 5).
septakordą, fryginį
ar VI žemą dermės
laipsnį.
Formą, metrą, tonacijas žr.
moduliacijos reikalavimuose.
Reikalavimai
specialiajam lygmeniui
Muzikos teorijos ir muzikos istorijos
specialybės mokiniams:
Solfedžiuojamos moduliacijos schemos
muzikinės kalbos sudėtingumas atitinka
moduliacijos skambinimo fortepijonu
reikalavimus specialiajam lygmeniui
(išskyrus neakordinius garsus) (žr. psl.
15).
Muzikos teorijos ir istorijos specialybės
mokiniams:
Metras:
 2/4, 3/4, 4/4, 3/8, 6/8, 9/8.
 gali būti prieštaktis ir užtaktis.
Ritmas:
 pagrindinės ritmo vertės;
 pagrindinės ir mišrios ( )
jų dalybos ritminės grupės su lyga
ar be jos;
 taškuotas, punktyrinis;
 ypatingosios dalybos grupės
(triolės, duolės, kvintolės,
sekstolės);
 sinkopės;
Tonacija: 0–5 prieraktiniai ženklai.
Dermė:
 mažoras, minoras (natūralus,
harmoninis, melodinis);
 galimos alteracijos ir chromatizmai;
 galimi nukrypimai ir moduliacijos į
pirmo, antro giminingumo bei dur–
moll sistemos tonacijas;
 bliuzo;
 tonų.
Melodika:
 vyrauja laipsniškos slinktys, tercijų
žingsniai;
 šuoliai intervalais – nuo gr.4 iki
d.9;
 13

 šuoliai padidintais ar sumažintais

intervalais.
Pučiamųjų ir liaudies instrumentų
specialybių mokiniams:
Metras:
 2/4, 3/4, 4/4, 3/8;
 gali būti prieštaktis ir užtaktis.
Ritmas: žr. diktanto reikalavimus pučiamųjų
ir liaudies instrumentų specialybių
mokiniams (žr. psl. 6).
Tonacija: 0–3 prieraktiniai ženklai.
Dermė:
 mažoras, minoras (natūralus,
harmoninis, melodinis);
 galimi dvigubai harmoninio mažoro ir
minoro elementai;
 galimos diatoninės liaudies dermės;
 galima pentatonika;
 nukrypimai į pirmo giminingumo
tonacijas.
Melodika:
 vyrauja laipsniškos slinktys, tercijų
žingsniai, naudojami šuoliai intervalais –
nuo grynosios kvartos iki grynosios
oktavos (šuoliai padidintais ar
sumažintais intervalais nenaudojami);
 neakordiniai garsai: pereinamieji ir
pagalbiniai chromatizmai;
 gali būti sekvencijos (diatoninės ir
chromatinės).
Fortepijono, styginių instrumentų ir chorinio
dainavimo ir dirigavimo specialybių
mokiniams:
Metras:
 2/4, 3/4, 4/4, 3/8, 6/8;
 gali būti prieštaktis ir užtaktis.
Ritmas:
 pagrindinės ritmo vertės;
 pagrindinės ir mišrios ( ) jų
dalybos ritminės grupės su lyga ar be
jos;
 taškuotas, punktyrinis;
 ypatingosios dalybos grupės (triolės,
duolės, kvintolės);
 sinkopės.
Tonacija: 0 – 4 prieraktiniai ženklai.
Dermė:
 mažoras, minoras (natūralus,
harmoninis, melodinis);
 galimos alteracijos ir chromatizmai;
 galimi nukrypimai ir moduliacijos pirmo
giminingumo tonacijas.
Melodika:
 vyrauja laipsniškos slinktys, tercijų
žingsniai;
 šuoliai intervalais – nuo gr.4 iki gr.8;
 14

 galimi šuoliai padidintais ar sumažintais

intervalais;
 neakordiniai garsai;
 gali būti sekvencijos (diatoninės ir
chromatinės).
Vienbalsės melodijos dainavimas akompanuojant sau fortepijonu
Metras:
 2/4, 3/4, 4/4, 3/8, 6/8.
 gali būti prieštaktis ir užtaktis.
Ritmas:
 pagrindinės ritmo vertės;
 pagrindinės ir mišrios (
) jų dalybos ritminės grupės su
lyga ar be jos;
 taškuotas, punktyrinis;
 ypatingosios dalybos grupės
(triolės, duolės);
 sinkopės;
Tonacija: 0–5 prieraktiniai ženklai.
Dermė:
 mažoras, minoras (natūralus,
harmoninis, melodinis);
 alteracijos ir chromatizmai;
 nukrypimai ir moduliacijos pirmo
giminingumo tonacijas;
 bliuzo;
 tonų.

Melodika:
 vyrauja laipsniškos slinktys,
tercijų žingsniai;
 šuoliai intervalais – nuo gr.4 iki
gr.8;
 galimi šuoliai padidintais ar
sumažintais intervalais.

MUZIKOS ISTORIJOS ŽINIŲ PATEIKIMAS ŽODŽIU

Reikalavimai Reikalavimai
Temos
bendrajam specialiajam lygmeniui
lygmeniui
Užduočiai atlikti skiriama 10 min.
1. Visuotinė muzikos istorija
a) Europos viduramžių muzika
Paaiškinti:
 sąvokų pasaulietinė muzika, religinė muzika, grigališkasis choralas, liturgija
reikšmes.

Apibūdinti:
 profesionalios muzikos raidos ypatumus (grigališkasis choralas, Notre Dame
mokykla, organumas);
 pasaulietinės muzikos raidos ypatumus (klajojančių muzikantų menas);
 svarbiausius profesionalios ir pasaulietinės muzikos žanrus ir formas.
Pateikti pavyzdžių
 viduramžių pasaulietinės muzikos.
b) Renesansas Žinoti:
 15

 ryškiausias XIV–XVI a. mokyklas (Italija, Prancūzija, Nyderlandai).

Paaiškinti:
 Ars Antiqua ir Ars Nova sąvokų reikšmę.
Apibūdinti:
 ryškiausius kūrėjus;
 Renesanso muzikos žanrus.
Pateikti pavyzdžių
 religinės ir pasaulietinės muzikos (visų epochų).
Palyginti:
viduramžių ir Renesanso muzikos kalbos ypatumus.
c) Barokas Žinoti:
 XVII–XVIII a. muzikos instrumentus;
 operos atsiradimo aplinkybes;
 operos raidos ypatumus;
 ryškiausius kompozitorius;
 baroko epochos pabaigos ženklus.
Paaiškinti:
 sąvokų dramma per musica, opera buffa ir opera seria reikšmes;
 sąvokų kantata, oratorija ir mišios reikšmes.
Apibūdinti:
 epochos stiliaus ypatumus ir būdingus žanrus;
 baroko operos žanro ir formos ypatumus;
 ankstyvosios operos kūrėjų nuopelnus žanro raidai (J. Peri, C. Monteverdi, A.
Scarlatti, J. B. Lully, H. Purcell);
 instrumentinės muzikos žanrus ir formas;
 tipiškus muzikos kalbos ypatumus;
 bendruosius G. F. Händelio ir J. S. Bacho stiliaus ypatumus (žanrus, formas, muzikos
kalbą);
 G. F. Händelio oratorijų ir instrumentinės muzikos ypatumus;
 J. S. Bacho vokalinius instrumentinius žanrus (kantatos, pasijos mišios), klavyrinę
muziką („Gerai temperuotas klavyras“ ), vargoninę muziką bei koncertus orkestrui.
Pateikti pavyzdžių:
 Oratorijų, kantatų, mišių (visų epochų);
Pateikti pavyzdžių:
 polifoninių preliudų ir fugų ciklų (visų epochų).
Palyginti:
 Renesanso ir baroko epochų muzikinį gyvenimą (pasaulietinės ir
religinės, vokalinės ir instrumentinės muzikos santykio bei
kompozitoriaus vaidmens visuomenėje kaitą);
 Händelio ir Bacho stiliaus ypatumus (žanrus, formas, muzikos
kalbą).
d) Švietimo epocha ir muzikinis klasicizmas
Žinoti:
 švietimo epochos intelektinio gyvenimo ypatumus;
 ryškiausius švietėjus ir jų idėjas, turėjusius įtakos muzikos meno raidai;
 kompozitorius klasicistus;
 Ch. W. Glucko operos reformos esmę.

Paaiškinti:
 sąvokų klasikinis ir klasicistinis reikšmes.
Apibūdinti:
 epochos stilių, jo kitimą, būdingus žanrus, formas ir muzikos kalbą;
 Ch. W. Glucko kūrybos ypatumus, jo operinės dramaturgijos principus (op. „Orfėjas
ir Euridikė“).
Pateikti pavyzdžių:
 kompozitorių, vykdžiusių operos reformą (visų epochų).
 16

 Palyginti:
baroko ir klasicistinę operą (žanras, forma, poetinio teksto ir muzikos
santykis).
e) Vienos klasikų kūryba
Žinoti:
 ryškiausius klasicistinius kūrinius (turinio tipą, žanrus, formas, muzikinės kalbos
ypatumus);
 būdingus klasicistinės muzikos žanrus.
Paaiškinti:
 sąvokos stilius reikšmę;
 sąvokos zingšpylis reikšmę;
Apibūdinti:
 J. Haydno simfonijas ir oratorijas („Metų laikai“);
 W. A. Mozarto ir L. van Beethoveno stiliaus ypatumus (žanrus, formas, muzikinės
kalbos ypatumus);
 W. A. Mozarto operas (žanrai, forma, muzikos kalba) ir instrumentinę muziką
(„Requiem“);
 L. van Beethoveno sonatas fortepijonui ir simfoninę kūrybą.
Pateikti pavyzdžių:
 zingšpylio.
Pateikti pavyzdžių:
 Beethoveno sonatų fortepijonui, neatitinkančių klasicistinio
sonatinio ciklo normų.
Palyginti:
 ankstyvojo ir vėlyvojo klasicizmo muzikos kalbą;
 Haydno, Mozarto ir Beethoveno sonatinio simfoninio ciklo (sonatos
fortepijonui, simfonijos) traktuotę (sonatinio allegro temos, temų
perdirbimas, ciklą sudarančios dalys ir jų apimtys).
f) Romantizmas muzikoje
Žinoti:
 romantizmo muzikoje apraiškas;
 naujus muzikos žanrus, susiformavusius romantizmo epochoje.
Paaiškinti:
 sąvokų programinė muzika, leitmotyvas, begalinė melodija reikšmes;
 sąvokos nacionalinė muzikos mokykla reikšmę;
 sąvokos muzikinė drama reikšmę.
Apibūdinti:
 romantinės muzikos turinio ypatumus;
 tipinius XIX a. muzikos žanrus, formas ir išraiškos priemones;
 romantikų simfoninės muzikos ypatumus (turinys, forma ir išraiškos priemonės);
 F. Schuberto, R. Schumanno, H. Berliozo, F. Chopino, F. Liszto, R. Wagnerio, J.
Brahmso, B. Smetanos, A. Dvořako, E. Griego kūrybos ypatumus;
 F. Schuberto dainas, vokalinius ciklus, instrumentinę muziką;
 R. Schumano kūrinius fortepijonui, vokalinius ciklus;
 H. Berliozo programinio simfonizmo ypatumus („Fantastinė simfonija“);
 F. Chopino fortepijoninę muziką;
 F. Liszto simfonines poemas bei fortepijoninę kūrybą;
 R. Wagnerio muzikinės dramos principus;
 J. Brahmso vokalinius ir instrumentinius žanrus;
 E. Griego kūrinius fortepijonui ir muziką H. Ibseno dramai „Peras Giuntas“.
Pateikti pavyzdžius:
 kūrinių, kuriuose panaudoti leitmotyvai;
 simfoninių poemų.
Pateikti pavyzdžius:
 vokalinių, instrumentinių (programinių ir neprograminių) ciklų.
Palyginti:
 17

 klasicistinės ir romantinės melodijos ypatumus;

 klasicistinės ir romantinės harmonijos ypatumus;
 klasicistinę ir romantinę simfoniją (turinys, temos ir jų plėtotė,
formos traktuotė).
g) XIX a. opera Žinoti:
 ryškiausius XIX a. operos kūrėjus ir jų kūrinius.
Paaiškinti:
 sąvokų siužetas, libretas reikšmę.
Apibūdinti:
 būdingiausius XIX a. italų operos bruožus;
 G. Rossini, G. Verdi operų ypatumus;
 G. Verdi operos „Rigoletto“, „Aida“ ypatumus;
 G. Bizet operinę kūrybą („Karmen“).
Pateikti pavyzdžių:
 operų, kurių siužetas pagrįstas realaus gyvenimo vaizdais.
Palyginti:
 klasicistinę ir romantinę operą turinio požiūriu.
h) XIX a. rusų muzika
Žinoti:
 Ryškiausius XIX a. rusų muzikos kūrėjus ir jų kūrinius;
 „Galingojo sambūrio“ įkūrimo idėją ir siekius.
Paaiškinti:
 sąvokos istorinė muzikinė drama reikšmę.
Apibūdinti:
 M. Glinkos, N. Rimskio-Korsakovo, P. Čaikovskio kūrybos ypatumus;
 N. Rimskio-Korsakovo operos „Snieguolė“, simfoninės siuitos „Šecherazada“
ypatumus;
 M. Musorgskio dainų, instrumentinės muzikos ir istorinės muzikinės dramos
(„Borisas Godunovas“) ypatumus;
 P. Čaikovskio operų („Eugenijus Oneginas“, „Pikų dama“) ir simfonijų (IV ir VI)
ypatumus;
 XIX a. pab. – XX a. pr. Rusijos muzikinės kultūros pokyčius;
 A. Skriabino ir S. Rachmaninovo kūrybos ypatumus.
Pateikti pavyzdžių
 lietuviškos istorinės muzikinės dramos.
Palyginti:
 XIX a. italų ir rusų operų ypatumus žanriniu aspektu.
i) XIX a. pab–XX a. pr. simfoninė muzika
Žinoti:
 ryškiausius XIX a. pab.–XX a. pr. simfoninės muzikos kūrėjus ir jų kūrinius.
Paaiškinti:

Apibūdinti:
 G. Mahlerio, R. Strausso simfonizmo ypatumus.
Palyginti:
 P. Čaikovskio, G. Mahlerio, R. Strausso simfonijų ypatumus.
 18

j) XX a. muzikos stilistinės kryptys

Žinoti:
 ryškiausias XX a. pradžios muzikos kryptis;
 ryškiausius kiekvienos krypties atstovus ir jų kūrinius;
 Naujosios Vienos mokyklos įkūrimo idėją ir siekius.
Paaiškinti:
 sąvokos stilistinės kryptys reikšmę;
 sąvokų atonalumas, dodekafonija, serializmas reikšmę;
 sąvokos soprano ostinato reikšmę.
Apibūdinti:
 impresionizmo, ekspresionizmo, neoklasicizmo muzikinės raiškos ypatumus;
 C. Debussy ir M. Ravelio kūrybą bei fortepijoninės muzikos ypatumus.
Pateikti pavyzdžių
 dodekafoninių muzikos kūrinių;
 muzikos kūrinių, kur panaudotas soprano ostinato (visų epochų).
Pateikti pavyzdžių
 lietuviškos impresionistinės muzikos.
Palyginti:
 impresionizmą ir ekspresionizmą dailėje ir muzikoje;
 klasicistinės ir neklasicistinės muzikos ypatumus.
k) XX a. pirmosios pusės vidurio Europos šalių muzikinė kultūra
Žinoti:
 ryškiausius XX a. pirmosios pusės vidurio Europos kompozitorius ir jų kūrinius.
Apibūdinti:
 XX a. pirmosios pusės vidurio Europos muzikos ypatumus (B. Bartokas,
L. Janačekas, K. Pendereckis);
 XX a. pirmosios pusės prancūzų muzikinės kultūros ypatumus;
 XX a. JAV ir Vokietijos muzikos ypatumus.
l) XX a. antrosios pusės kompozicinės technikos
Žinoti:
 naujas kompozicijos technikas, sukurtas XX a. antrojoje pusėje;
 klasikinius muzikos pavyzdžius, sukurtus panaudojant naujas technikas.
Paaiškinti:
 sąvokos kompozicinė technika reikšmę.

Apibūdinti:
 aleatorikos, sonoristikos, konkrečiosios muzikos, minimalizmo kūrybos technologiją
ir raiškos galimybes.
Pateikti pavyzdžių
 aleatorikos, sonoristikos, konkrečiosios muzikos, minimalizmo.
2. Lietuvių muzika
a) folkloras Žinoti:
 etnografines sritis;
 dainų žanrus;
 lietuvių dainų rinkimo ir publikavimo faktus.
Paaiškinti:
 sąvokos monodija reikšmę.
Apibūdinti:
 vokalinės ir instrumentinės muzikos ypatumus (žanrus, formas, raiškos savybes);
 būdingus lietuvių liaudies dainų melodikos bruožus.
Pateikti pavyzdžių
 dzūkų monodijos;
 darbo, kalendorinių, šeimos, šienapjūtės, rugiapjūtės dainų, baladžių.

Palyginti:
 19

 sąvokų melodija ir melodika reikšmes;

 lietuvių ir kitos (žinomos) tautos dainos melodijos ypatumus.
b) Atgimimo laikotarpio (XIX a. pab–XX a. pr.) muzikinė kultūra

Žinoti:
 Atgimimo laikotarpio iškiliausius kūrėjus, ryškiausius jų kūrinius, nuopelnus
Lietuvos muzikinei kultūrai.
Paaiškinti:
 sąvokos dainos išdaila reikšmę.
Apibūdinti:
 J. Naujalio, Č. Sasnausko, M. Petrausko kūrybą;
 M. K. Čiurlionio stiliaus ypatumus, fortepijoninę kūrybą, harmonizuotas liaudies
dainas bei simfoninę muziką;
 S. Šimkaus muzikinę veiklą ir dainų ypatumus.
Pateikti pavyzdžių
 originalių ir išdailintų dainų.
Palyginti:
 XIX a. pb. – XX a. pr. lietuvių ir Vakarų Europos muzikos žanrus ir
muzikos kalbos ypatumus (pvz.: Šimkus, Gruodis – Bartokas,
Čiurlionis – Griegas).
c) Lietuvos operos teatro įkūrimas
Žinoti:
 iškiliausius dainininkus ir dirigentus, jų nuopelnus Lietuvos muzikinei kultūrai.
Apibūdinti:
 teatro repertuarą;
 J. Karnavičiaus operą „Gražina“.
d) XX a. pirmosios pusės muzikinė kultūra
Žinoti:
 J. Gruodžio nuopelnus Lietuvos muzikinei kultūrai ir ryškiausius kūrinius.
Apibūdinti:
 J. Gruodžio kūrybos ypatumus, charakteristika simfoninę, kamerinę muziką, dainas,
baletą.
Palyginti:
 Čiurlionio ir Gruodžio muziką žanriniu ir muzikos kalbos požiūriais.

e) XX a. IV dešimtmečio muzikinė kultūra

Žinoti:
 XX a. IV dešimtmečio muzikinės kultūros situaciją, ryškiausius kompozitorius ir jų
kūrinius;
 B. Dvariono veiklą ir nuopelnus Lietuvos muzikinei kultūrai.
Apibūdinti:
 naujos kartos kompozitorių (V. Bacevičiaus, V. Banaičio, J. Kačinsko) muzikos
ypatumus;
 B. Dvariono atlikėjišką veiklą ir kūrybos ypatumus, fortepijoninę muziką, koncertą
smuikui ir orkestrui.
 20

f) XX a. vidurio–antrosios pusės muzikinė kultūra

Žinoti:
 ryškiausius kompozitorius ir jų kūrinius.
Apibūdinti:
 S. Vainiūno atlikėjišką veiklą ir kūrybos ypatumus, koncertus fortepijonui;
 J. Juzeliūno kūrybos ypatumus, simfoninę ir kamerinę muziką;
 E. Balsio kūrybos ypatumus, koncertus smuikui, baletą „Eglė žalčių karalienė“,
oratoriją „Nelieskite mėlyno gaublio“;
 V. Klovos operą „Pilėnai“;
 F. Bajoro, B. Kutavičiaus, O. Balakausko kūrybos ypatumus.

Palyginti:
 XX a. vidurio ir antrosios pusės Lietuvos muzikinės kultūros
ypatumus su to laikotarpio Vakarų Europos muzika.
g) Naujasis romantizmas ir postmodernizmas lietuvių muzikoje
Žinoti:
 ryškiausius kompozitorius ir jų kūrinius.
Apibūdinti:
 naujosios muzikos ypatumus;
 A. Martinaičio, V. Bartulio, O. Narbutaitės, M. Urbaičio kūrybą.
Pateikti pavyzdžių
 naujojo romantizmo ir postmodernizmo.
Paaiškinti:
 sąvokų naujasis romantizmas ir postmodernizmas kriterijus.
Palyginti:
 žinomą romantinį ir naująjį romantinį kūrinį.
 Muzikologijos brandos
egzamino programos
2 priedas

ŽINOTINŲ MUZIKOS KŪRINIŲ SĄRAŠAS BENDRAJAM LYGMENIUI

I. UŽSIENIO ŠALIŲ MUZIKA

Grigališkojo choralo pavyzdys: Salve Regina (Hanning10, p.37).
Sekvencija Dies irae („Rūstybės diena“).
Palestrina G. (~1525–1594'). Iš „Popiežiaus Marcelio mišių“ (Missa Papae Marcello): Agnus Dei I
(Hanning, p. 192).
Vivaldi A. (168–1741). Iš ciklo „Metų laikai“: koncertas „Pavasaris“, I dalis.
Bach J. S. (1685–1750). Tokata ir fuga vargonams d-moll, BWV 565; Preliudai ir fugos: C-dur, c-moll
(GTK, I); Chromatinė fantazija ir fuga klavyrui d-moll, BWV 903; Iš Mišių h-moll, BWV 232: Crucifixus
(Nr.16).
Händel G. F. (1685–1759). Iš oratorijos „Mesijas“: choras nr. 42 Allelujah; iš Didžiosios siuitos klavesinui
nr.7 g-moll: Pasakalija.
Gluck Chr. W. (1714-1787). Iš operos „Orfėjas ir Euridikė“ Fleitos solo iš II v.; Orfėjo arija „Netekau aš
Euridikės“ (Che farò senza Euridice?) iš III v.
Haydn J. (1732–1809). Simfonija Nr. 103 Es-dur („Su timpanų tremolo“ I Mit dem Paukenwirbel);
Iš oratorijos „Metų laikai“ Simono arija (nr. 4), medžiotojų choras (nr. 29); Styginių kvarteto d-moll
(„Kvintų kvarteto“), op.76 nr.2, 1 dalis.
Mozart W. A. (1756–1791). Iš op. „Figaro vedybos“: Uvertiūra, Figaro arija (Non piu andrai) iš 1 v.;
iš op. „Don Žuanas“: Introdukcija (nuo Leporelo solo Notte e giorno), Don Žuano ir Cerlinos duettino iš I v.
(La ci darem la mano); Don Žuano arija („su šampanu“) iš I v. (Finch'han dal vino); Sonata fortepijonui A-
dur, K.331; Simfonija nr. 40 g-moll, K. 550; Koncerto fortepijonui ir orkestrui nr. 23 A-dur (K. 488) I dalis;
iš Reųuiem: Dies irae, Lacrimosa.
Beethoven L. van (1770–1827). Sonatos fortepijonui: nr. 8 „Patetinė sonata“ c-moll, op.13; nr. 14
„Mėnesienos sonata“ (Sonata quasi una fantasia) cis-moll, op. 27 nr. 2; Simfonija nr. 5 („Likimo“) c-moll,
op. 67; Simfonijos nr. 9 d-moll (op.125) finalas;
Uvertiūra „Egmontas“, op. 84.
Schubert F. (1797–1828). Dainos: „Girių karalius“ (D. 328), „Forelė“ (D. 550); iš ciklo „Gražioji
malūnininkė“ (D. 795): „Kelionėn“; iš ciklo „Žiemos kelionė“ (D. 911): „Ramiai miegok“, „Rylininkas“; iš
rinkinio „Gulbės giesmė“ (D. 957): „Serenada“, „Antrininkas“ (Der Doppelgänger); „Nebaigtoji simfonija“
h-moll (nr. 8, D. 759); iš fortepijoninio „Forelių kvinteto“ (D. 667) - IV d. (variacijos dainos „Forelė“ tema);
Schumann R. (1810–1856). Iš „Karnavalo“, op. 9: Įžanga (Prėambule)–- Pjero – Arlekinas – Euzebijus -
Florestanas – Drugeliai – Šokančios raidės – Chopin – „Davidsbiundlerių“ maršas prieš filistinus; iš
vokalinio ciklo „Poeto meilė“, op. 48: „Tada, geguži nuostabus“, „Aš nepykstu“.
Mendelssohn F. (1809–1847). Koncerto smuikui e-moll, op. 64, I dalis; iš muzikos Šekspyro komedijai
„Vasarvidžio nakties sapnas“: Uvertiūra, Vestuvių maršas.
Paganini N. (1782–1840). Kapričas smuikui solo a-moll, op. I nr. 24.
Rossini G. (1792–1868). Iš op. „Sevilijos kirpėjas“: Uvertiūra; Figaro kavatina (Largo al factotum) iš I v. I
pav.; Rozinos kavatina (Una voce poco fa) ir Don Bazilijo arija (La calunnia) iš I v. II pav.
Berlioz H. (1803–1869). „Fantastinė simfonija“.
Glinka M. (1804–1857). Simf. orkestrui: „Kamarinskaja“; Operos „Ruslanas ir Liudmila“ uvertiūra;
romansas „Menu akimirką žavingą“ (Ja pomniu čudnoje mgnovenje).

10
Žr. knygą: Hanning B. R. Vakarų muzikos istorija. – V., Presvika, 2000.
 2

Chopin F. (1810–1849). Baladė nr.l g-moll; Etiudas c-moll, op. 10 nr. 12 („Revoliucinis“); Mazurka a-
moll, op.17 nr.4; Noktiurnas b-moll, op. 9; Polonezas A-dur, op. 40; Preliudas Des-dur, op. 28 nr.15;
Sonatos nr.2 b-moll, op. 35, III d. – Gedulo maršas; Valsas cis-moll, op. 64 nr.2.
Liszt F. (1811–1886). Simfoninė poema „Preliudai“; Koncertas fortepijonui nr.l Es-dur, „Vengriškoji
rapsodija“ fortepijonui nr.2 cis-moll.
Wagner R. (1813–1883). Iš op. „Tanhoizeris“: uvertiūra; iš operos „Lohengrinas“: 1 v. įžanga; iš operos
„Tristanas ir Izolda“: Izoldos mirtis (Isoldes Liebestod) iš III v..
Brahms J. (1833–1897). Simfonija nr. 4 e-moll, I ir IV dalys; Koncertas smuikui ir ork. D-dur, I dalis.
Bizet G. (1838–1875). Iš op. „Karmen“: uvertiūra; habanera (I v.); Eskamiljo kupletai (II v.).
Gounod Ch. (1818–1893). Iš op. „Faustas“: Mefistofelio kupletai (Le veau d'or...) iš 1 v.
Smetana B. (1824–1884). Simf. poema „Vltava“ iš ciklo „Mano tėvynė“.
Dvořak A. (1841–1904). Simfonija nr. 9 e-moll „Iš Naujojo pasaulio“.
Musorgskij M. (1839–1881). Iš op. „Borisas Godunovas“: varpų skambesys, choras Slava ir Boriso
monologas (Skorbit duša) iš prologo II paveikslo; Boriso monologas (Dostig ja vysšej vlasti) iš II v.; scena
prie Vasilijaus Palaimintojo cerkvės (su Jurodivo daina Mesiac jedet, kotionok plačet) iš IV v.; iš „Parodos
paveikslėlių“ fortepijonui: Pasivaikščiojimas, „Du žydai, turtingas ir vargšas“, „Karžygių vartai Kijeve“;
daina „Blusa“.
Borodin A. (1833–1887) .Iš op. „Kunigaikštis Igoris“: Poloviečių šokiai (nuo Uletaj na kryljach vetra) iš II
v.
Čaikovskij P. (1840–1893). Simfonijos: nr. 4 f-moll (op. 36) ir nr. 6 h-moll (op. 74); iš op. „Eugenijus
Oneginas“: Tatjanos laiško scena (II pav.), Lenskio arija (Kuda, kuda vy udalilis) iš V pav.; iš op. „Pikų
dama“: Introdukcija, Germano ir Lizos scena iš II pav. (su Germano ariozo Prosti, nebesnoje sozdanje),
Germano ariozo (Čto naša žiznj) iš VII pav.; Koncerto fortepijonui ir ork. Nr. l b-moll I dalis.
Rimskij-Korsakov N. (1844–1908). Simf. siuita „Šecherazada“.
Grieg E. (1843–1907) Koncerto fortepijonui a-moll, op.16, I dalis; iš muzikos H. Ibseno dramai „Peras
Giuntas“: „Rytas“, „Ozės mirtis“ (iš I siuitos), „Sulveigos daina“ (iš II siuitos);
Verdi G. (1813–1901). Iš op. „Rigoletas“: scena (nuo Povero Rigoletto!), Rigoleto dainelė (La rà, la rà) ir
arija (Cortigiani, vil razza dannata) iš II v.; Hercogo dainelė (La donna ė mobile) ir Kvartetas (Un di, se ben
rammentomi... Bella figlia dell'amore') iš III v.; iš op. „Traviata“: Įžanga, užstalės daina (Libiamo, libiamo)
Violetos rečitatyvas ir arija (È strano!..) iš I v.; iš op. „Aida“: Įžanga; choras ir triumfo maršas iš II v.; Aidos
ir Radameso duetas iš IV v. (nuo 0 terra addio).
Puccini G. (1858–1924). Iš op. „Bohema“: Rudolfo arija (Che gelida manina) iš 1 v.; iš op. „Madam
Baterflai“: Čio–Čio-San arija (Un bel di, vedremo) iš II v.
Mahler G. (1860–1911). Simfonijos Nr. 1 D-dur, 1 dalis; Iš Simfonijos Nr. 5 - IV d. (Adagietto).
Strauss R. (1864–1949). Simf. poema „Tilio Oilenšpygelio išdaigos“, op. 28.
Skriabin A. (1872–1915). Fortepijonui: Etiudas dis-moll (op. 8 nr. 12) ir Sonata nr. 4 Fis-dur;
„Ekstazės poema“ orkestrui, op. 54.
Rachmaninov S. (1873–1943). Vokalizė balsui ir fortepijonui (arba orkestrui), op. 34 nr. 14; Preliudas
fortepijonui cis-moll, op. 3 nr. 2; Koncertas fortepijonui nr. 2 c-moll, op. 18.
Debussy C. (1862–1918). Simfoninis preliudas „Fauno popietė“; „Bergamo siuitos“ fortepijonui III dalis -
„Mėnesiena“ (Claire de lune); preliudas fortepijonui nr. 8 „Mergaitė linų spalvos plaukais“ (La fille aux
cheveux de lin).
Ravel M. (1875–1937). „Bolero“ simf. orkestrui.
Stravinskij I. (1882–1971). Iš baleto „Petruška“: Rusiškas šokis (I pav.) ir Petruškos charakteristika (II pav.
pradžia); iš baleto „Šventasis pavasaris“ (Vesna sviaščennaja / Le sacre du printemps): įžanga (su lietuvių
liaudies dainos citata).
Webern A. (1883–1945). Variacijos fortepijonui, op. 27.
 3

Bartok B. (1881–1945). Allegro barbaro fortepijonui.

Orff C. (1895–1982). Iš sceninės kantatos Carmina burana: įžanginis choras 0 Fortuna.
Gershwin G. (1898–1937) Iš operos „Porgis ir Besė“: Lopšinė (Lullaby); „Žydroji rapsodija“
(Rhapsody in Blue) fortepijonui ir orkestrui.
Prokofjev S. (1891–1953). Simfonija nr. 1 D-dur, op. 25 („Klasikinė“); iš bal. „Romeo ir Džuljeta “ op. 64:
„Džuljeta mergaitė“ (Džuljetta-devočka, nr.10), „Riterių šokis“ (Tanec rycarej, nr.13; II siuitos iš baleto šis
fragmentas vadinasi „Montekiai ir Kapulečiai“ ir prasideda III v. įžanga (nr.37).
Šostakovič D. (1906–1975). Simfonijos nr. 7 C-dur, op. 60 („Leningrado simfonijos“) I dalis.
Messiaen 0. (1908–1992). Simfonijos „Turangalila“ I dalis.
Penderecki K. (l933). „Rauda Hirošimos aukoms “ (Ofiarom Hiroszimy -– Tren).
II. LIETUVIŲ MUZIKA
Naujalis J. (1869–1934). Dainos: „Jaunimo giesmė“, „Vasaros naktys “, „Lietuva brangi“; „Svajonė“ styginių
kvartetui.
Sasnauskas Č. (1867–1916). Dainos: „Užmigo žemė“, „Kur bėga Šešupė“.
Petrauskas M. (1873–1937) Iš op. „Birutė“: Birutės arija (Dievaičiai, dievuliai), Senojo vaidilos daina (Po
tamsiai naktelei).
Čiurlionis M. K. (1875–1911). Simfoninės poemos „Miške“, „Jūra“; Fortepijonui: preliudai b-moll, op. 3 nr.l
(VL 169), d-moll, op. 12 nr.l (VL 234); Fuga b-moll, op. 34 (VL 345); Harmonizuotos liaudies dainos:
„Beauštanti aušrelė“, „Bėkit, bareliai“, „Oi, lekia, lekia“, „Oi, giria, giria“.
Gruodis J. (1884–1948). Iš baleto „Jūratė ir Kastytis“: Adagio (A la Chopin); solo dainos: „Visur Tyla“,
„Aguonėlės“; choro dainos: „Žvejai“, „Žiema“; iš Sonatos smuikui ir fortepijonui – I ir IV dalys; simf.
orkestrui: Variacijos liaudies temomis („Simfoninės variacijos“).
Šimkus S. (1887–1943). Solo daina: "Kur bakūžė samanota"; Choro dainos: „Vėjo dukra“, „Oželis “, „Ūžia
girelė“, „Lietuviais esame mes gimę“.
Karnavičius J. (1884–1941). Iš operos „Gražina“: Jauno bajoro daina (Tankumyne skardi ragas) iš I v.,
Gražinos rečitatyvas ir arija (Eiki, kryžiuočius pasiųski... 0 naktuže rami) iš II v.
Tallat-KeIpša J. (1889–1949). Dainos: „Kur lygūs laukai“ (ch.), „Mano sieloj šiandien šventė“ (solo).
Bacevičius V. (1905–1970) „Elektrinė poema “ simfoniniam orkestrui, op. 16.
Banaitis K. V. (1896–1963). Trio „Lietuviškos idilijos “ (smuikui, klarnetui ir arfai) I dalis.
Dvarionas B. (1904–1972) .Iš op. „Dalia“: Skudučio baladė (IV v.); Koncertas smuikui; Pezzo elegiaco
(„Prie ežerėlio“) smuikui ir fortepijonui; Iš „Žiemos eskizų“ fortepijonui: „Apsnigtas miškas “, „Pirmosios
snaigės“.
Vainiūnas S. (l909–1982). Koncertai fortepijonui: Nr. 2 (II-III dalys), Nr. 4 (I d.); iš „Mažosios vabzdžių
siuitos“ fortepijonui: „Drugelis“, „Žiogas“.
Juzeliūnas J. (1916–2001). Simfonijos Nr. 2 ir Nr. 5 („Lygumų giesmės“); „Afrikietiški eskizai“
simfoniniam orkestrui; Sonata balsui ir vargonams „Melika “.
Balsys E. (1919–1984). Koncertas smuikui ir ork. Nr. 2; iš bal. „Eglė žalčių karalienė“:
Prologas, Eglės rauda; oratorijos „Nelieskite mėlyno gaublio“ III dalis.
Klova V. (l926). Iš op. „Pilėnai“: Pasveikinimo choras, Ūdrio daina su choru.
Laurušas V. (1930). „Nakties balsai“ chorui.
Kutavičius B. (l932). „Dzūkiškos variacijos “ kameriniam orkestrui; oratorija „Paskutinės pagonių apeigos“.
Barkauskas V. (1931). Partita smuikui solo.
Balakauskas 0. (1937). „Kalnų sonata“ fortepijonui ir orkestrui – I dalis; ciklo „Kaip marių bangos
prisilietimas“ smuikui ir f-nui II pjesė; Koncertas obojui, klavesinui ir styginiams.
Bajoras F. (1934) „Sakmių siuita“ balsui ir fortepijonui; Sonata smuikui ir fortepijonui „Prabėgę metai“.
Martinaitis A. (l950). Kantata-koncertas Cantus ad futurum.
 Muzikologijos brandos
egzamino programos
3 priedas
ŽINOTINŲ MUZIKOS KŪRINIŲ SĄRAŠAS SPECIALIAJAM LYGMENIUI

I. UŽSIENIO ŠALIŲ MUZIKA

Himnas Ut queant laxis (Hanning, p. 47).

Vivaldi A. (168?–1741). Iš ciklo „Metų laikai“: koncertas „Pavasaris“ (visas).
Bach J. S. (1685–1750). Preliudai ir fugos: D-dur (GTK, I); „Itališkasis koncertas“ klavyrui F-dur (BWV
971); Iš Mišių h-moll, BWV 232: Kyrie eleison (Nr.l), Agnus Dei (Nr.23); choraliniai preliudai vargonams
Ich ruf zu dir, Herr Jesu Christ, f-moll (BWV 639) ir Nun komm' der Heiden Heiland, g-moll (BWV 659)
Händel G. F. (1685–1759). Iš oratorijos „Samsonas“: Samsono arija (Nr. 8) iš I d.; Gedulo maršas (Nr. 53 a)
iš III d.
Gluck Chr. W (l714–1787). Iš op. „Orfėjas ir Euridikė“: demonų, furijų ir Orfėjo scena (II v.).
Haydn J. (1732–1809). Iš oratorijos „Metų laikai“: audros scena (choras, nr. 18), Hanos daina (su choru, nr.
405 G-dur); Styginių kvartetas d-moll („Kvintų kvartetas“), op.76 nr.2 (visas); Sonata fortepijonui D-dur
(Allegro con brio - Largo e sostenuto - Presto, ma non troppo).
Mozart W. A. (1756–.1791) „Jupiterio simfonijos“ (nr. 41, C-dur, K. 551) finalas; Koncertas fortepijonui ir
orkestrui nr. 23 A-dur (K. 488); iš op. „Figaro vedybos“: Figaro kavatina (Se vuol ballare), Kerubino arija
(Non so piu cosa son) iš I v. ir arijetė (Voi, che sapete) iš II v.; grafienės kavatina (Porgi, amor) iš II v.; iš
op. „Don Žuanas“: Leporelo arija „Su sąrašu“ (Madamina! Il catalogo è questo) iš I v.
Beethoven L. van (1770–1827). Simfonijos: Nr. 3 („Herojinė“) Es-dur, op.55; Nr. 6 („Pastoralinė“) F-dur,
op.68, Koncerto fortepijonui nr.5 Es-dur (op. 73) I dalis; nr.17 d-moll („su rečitatyvu“), op.31 nr.2; nr.21 C-
dur („Waldsteino sonata“ arba „Aurora “), op.53; nr.23 f-moll (Appassionata), op.57.
Schubert F. (1797–1828). Dainos: „Margarita prie ratelio“, iš ciklo „Gražioji malūnininkė“: „Kur“, „Mana“,
„Medžiotojas“, „Malūnininkas ir upelis “, „Upelio lopšinė“; iš ciklo „Žiemos kelionė“: „Liepa“, „Pavasario
sapnas“; Styginių kvartetas d-moll (su variacijomis dainos „Mirtis ir mergelė“
Schumann R. (1810–1856). Fortepijonui: ciklas „Karnavalas“, op. 9; iš „Fantastinių pjesių“ op.12:
„Polėkis“ (Aufschwung), „Kodėl“ (Wamm?); iš vokalinio ciklo „Poeto meilė“, op. 48: „Ak, rožės, lelijos “
(Die Rose, die Lilie), „Sapne raudojau graudžiai“ (Ich hab' im Traum geweinet).
Mendelssohn F. (1809–1847). Koncertas smuikui ir orkestrui e-mo//, op. 64; iš muzikos Šekspyro
(Shakespeare) komedijai „Vasarvidžio nakties sapnas“: Scherzo.
Paganini N. (1782–1840). Kapričas smuikui solo op.l nr. 9 E-dur („Medžioklė“); Koncerto smuikui nr. 2 (h-
moll, op.7) finalas - rondo La campanella („Varpelis“).
Rossini G. (1792–1868). Iš op. „Sevilijos kirpėjas“: Almavivos kavatina (Ecco ridente in cielo) iš I v. I pav.
Berlioz H. (1803–1869). „Rakoczy maršas“ (dar vadinamas "Vengrišku maršu") orkestrui.
Glinka M. (1804–1857). Simf. orkestrui: „Aragono chota“; iš op. „Gyvybė už carą “ („Ivanas Susaninas“):
introdukcijos choras, polonezas ir mazurka iš II v., Susanino arija (Ty vzojdioš, moja zaria!) iš IV v.; iš op.
„Ruslanas ir Liudmila“: Liudmilos kavatina (I v.), Černomoro maršas (IV v); romansas „Abejonė“
(„Somnenije“).
Chopin F, (1810–1849). Kūriniai fortepijonui: Etiudas: E-dur, op.10 nr. 3; Mazurka: B-dur, op. 7 nr.
Noktiurnas: c-moll, op. 48 nr. 1; Preliudai: h-moll, A-dur op. 28 nr. 6, 7.
Liszt F. (1811–1886). Fortepijonui iš ciklo „Klajonių metai“: „Prie šaltinio“, „Petrarkos sonetas“ nr. 123,
Gondoljera ir tarantela iš ciklo „Venecįja ir Neapolis “; Koncertinė parafrazė G.Verdi operos „Rigoletas“
temomis; „Vengriškoji rapsodija“ nr. 6 Des-dur.
Wagner R. (1813–1883). Iš „Skrajojančio olando“: Sentos baladė iš II v.; Jūreivių choras iš III v.; iš op.
„Lohengrinas“: III v. įžanga, Lohengrino pasakojimas (In fernem Land) iš III v.; iš op. „Tristanas ir Izolda“:
įžanga; iš op. „Valkirija“: „Valkirijų skridimas “ iš III v.; iš op. „Dievų žuvimas“: Gedulo maršas iš III v.
 2

Brahms J. (1833–1897). Simfonija nr. 4 e-moll, op. 98; fortepijonui: Rapsodija h-moll, op.79 nr.l; Intermezzo
Es-dur, op.117 nr. 1; „Vengrų šokis“ nr.l g-moll (fortepijonui 4 rankom arba orkestrui).
Bizet G. (1838–1875). Iš op. „Karmen“: segidilja (Prės des remparts de Séville) iš I v.; Don Chose arija iš II
v. (La fleur que tu m'avais jeté); būrimo scena (tercetas Mèlons! Coupons!) iš III v.; Karmen ir Don Chose
scena (Cest toi! C'est moi!) iš IV v.; iš muzikos A. Daudet dramai "Arlietė": Preliudas iš I siuitos, Pastoralė ir
Farandola iš II-os.
Gounod Ch. (1818–1893). Iš op. „Faustas“: Valsas (Ainsi que la brise legėre) iš I v.; Zybelio kupletai
(Faites-lui mes aveux), Fausto kavatina (Salut! demeure chaste et pure), Margaritos scena (baladė Il était Roi
de Thulé ir „deimantų arija“ (Ah! Jeris, de me voir) iš II v.
Smetana B. (1824–1884). Iš op. „Parduotoji nuotaka “: valstiečių choras (Proč bychom se netešili) ir polka iš I
v., furiantas iš II v., Marženkos ir Jeniko duetas (Tak tvrdosijná, divko) iš III v.
Dvořak A. (1841–1904). „Slavų šokiai“: g-moll, op. 46 nr. 8; e-moll, op. 72 nr. 2.
Musorgskij M. (1839–1881). „Parodos paveikslėliai“ fortepijonui; iš op. „Borisas Godunovas“: Įžanga,
choras (Na kogo ty nas pokidaješ) iš prologo I pav.; Varlamo daina (Kak vo gorode bylo...) iš I v.; solinės
dainos: „Jeriomuškos lopšinė“, „Seminaristas“.
Borodin A. (1833–1887). II simfonija („Karžygiškoji“), h-moll, iš op. „Kunigaikštis Igoris “: uvertiūra; Igorio
arija (Ni sna, ni otdycha), Končako arija (Zdorov li kniaz?), Jaroslavnos rauda (Ąch! pláču ja) iš IV v.
Čaikovskij P. (1840–1893). Uvertiūra-fantazija „Romeo ir Džuljeta“; Koncertas fortepijonui ir ork. nr.l
b-moll, op.23; iš op. „Eugenijus Oneginas“: įžanga; mergaičių choras (Devicy krasavicy) ir Onegino arija
(Kogda by žizn domašnim krugom) iš III pav.; Onegino ir Tatjanos scena iš VII pav.; iš op. „Pikų dama“:
Tomskio baladė (Odnaždy v Versalie) iš I pav.; IV paveikslo įžanga; Lizos arija (Už polnočj blizitsia) iš VI
pav.
Rimskij-Korsakov N. (1844–1908). iš op. „Snieguolė“: Snieguolės arija (S podružkami po jagodu choditj),
arijetė (Slychala ja) ir Užgavėnių palydų choras (Ranym-rano kury zapeli) iš prologo; Trečioji Lelio daina
(Tuča so gromom) iš III v.; Snieguolės tirpimo scena (No čto so mnoj? Blaženstvo ili smertj?) ir finalinis
choras (Sveti sila, bog Jarilo) iš IVv.; iš op. „Caro sužadėtinė“: Liubašos daina (Snariažaj skorej) iš I v.;
Marfos arija (V Novgorode my riadom s Vanej) iš II v., scena ir arija (Ivan Sergejič, chočeš v sad poidiom) iš
IV v.
Grieg E. (1843–1907). Koncertas fortepijonui a-moll, op. 16; Muzika H. Ibseno dramai „Peras Giuntas“:I
siuita; iš „Lyrinių pjesių “ f-nui: „Drugelis “ (op. 43 nr. 1), „Pavasarį“ (op. 43 nr. 6), „Nykštukų eisena “ (op. 54
nr. 3); „Vestuvių diena Trolhaugene“ (op. 65 nr. 6); solinės dainos: „Poeto širdis “ (Des Dichters Herz, op. 5
nr. 2), „Myliu tave“ (Jeg elsker dig!, op. 5 nr.3).
Verdi G. (1813–1901). Iš op. „Rigoletas“: įžanga; Hercogo baladė (Questa o quella) iš I v.; Džildos arija
(Gualtier Maldè!... Caro nome) iš I v.; Rigoleto dainelė (La rà, la rà); Džildos ir Rigoleto scena (nuo Tutte
le feste) iš II v. iš op„Traviata“: Violetos ir Alfredo duetas (Parigi, o cara)iš III v.; iš op. „Aida“: Radameso
rečitatyvas ir arija (Se quel guerrier io fossi!.. Celeste Aida!) bei Aidos scena (Ritorna vincitor!) iš I v.; III v.
įžanga; Aidos ir Radameso duetas iš IV v. (nuo La fatal pietra).
Puccini G. (1858–1924). Iš op. „Bohema “: Mimi arija (Sì. Mi chiamano Mimì) iš I v.; Miuzetės valsas
(Quando men’vo’) iš II v.; iš op„Toska“: Kavaradosio arija (E lucevan le stelle...) iš III v.
Mahler G. (1860–1911). Simfonija Nr. 1 D-dur.
Strauss R. (1864–1949). Iš op. „Salomėja“ (Salome): finalinis Salomėjos monologas (Ah! Du wolltest mich
nicht deinen Mund küssen lassen).
Skriabin A. (1872–1915). Simfonija nr. 3 („Dieviškoji poema “), op. 43; Dvi poemos, op.32; Preliudai, op.
11: nr. 2 (a-moll), 5 (D-dur), 6 (h-molt).
Rachmaninov S. (1873–1943). Fortepijonui: preliudai: g-moll, op. 23 nr. 5; G-dur, op. 32 nr. 5; gis-moll, op.
32 nr. 12; Etiudas paveikslas a-moll, op. 39 nr. 6; Rapsodija fortepijonui ir orkestrui Paganini tema, op. 43.
Debussy C. (1862–1918. Preliudai fortepijonui: nr. 9 „Nutraukta serenada “ (La sérėnade interrompue), nr.1O
„Paskendusi katedra“ (La cathédrale engloutie).
Ravel M. (1875–1937). Fortepijonui: Pavana mirusiai infantai (Pavane pour une infante dêfunte); Sonatina.
 3

Stravinskij I. (1882–1971). Iš bal. „Šventasis pavasaris“ (Vesna sviaščennaja I Le sacre du printemps):

finalas – „Didysis šventasis šokis“ (Išrinktoji).
Berg A. (1885–1935). Koncertas smuikui.
Honegger A. (1892–1955). Pacific 231 simf. orkestrui.
Milhaud D. (1892–1974). Siuita 2 fortepijonams „Skaramušas“ (Scaramouche).
Hindemith P. (1895–1963). Iš ciklo fortepijonui Ludus tonalis: Preliudas, Fuga in G.
Šostakovič D. (1906–1975). Simfpnija nr. 7 C-dur, op. 60 („Leningrado simfonija“).
Chačaturian A. (1903–1978). Koncertas smuikui.
Ščedrin R. (1932). „Karmen-siuita“ G. Bizet operos temomis.

II. LIETUVIŲ MUZIKA

Naujalis J. (1869–1934). Noktiurnas fortepijonui.
Čiurlionis M. K. (1875–1911). Styginių kvarteto I dalis; Fortepijonui: preliudai Fis-dur, op. 6 nr.l (VL 184),
Des-dur (Pastoralė), op. 7 nr. 2 (VL 187), d-moll, op. 12 nr.l (VL 234); ciklas „Marios“ („Jūra “), op. 28 nr.l-3
(VL317).
Gruodis J. (1884–1948). Iš Sonatos fortepijonui nr. 2-II dalis („Lietuvoje“); solo dainos: „Alyvos“,
„Pavasario naktis Berlyne“; choro dainos: „Skamba, skamba kankliai“, „Šiltas gražus rudenėlis “,
harmonizuotos liaudies dainos „Ulijona“, „Voverelė“.
Karnavičius J. (1884–1941). Iš op. „Gražina“: iš II v., Liutauro monologas (Girdžiu trimitų aidą) iš III v.
Banaitis K. V. (1896–1963). Trio „Lietuviškos idilijos“ smuikui, klarnetui ir arfai.
Dvarionas B. (1904–1972). Koncertas fortepijonui nr. 2 e-moll; choro dainos: „Sesuo žydroji Vilija“,
Penkios patarlės chorui; solo daina „Žvaigždutė“.
Vainiūnas S. (1909–1982). Koncertas fortepijonui Nr. 2;
Juzeliūnas J. (1916–2001). Iš baleto „Ant marių kranto“: Mariaus ir Kastės adagio.
Balsys E. (1919–1984). „Dramatinės freskos“ smuikui, fortepijonui ir orkestrui; oratorija „Nelieskite mėlyno
gaublio“; Iš bal. „Eglė žalčių karalienė“ Sutiktuvių maršas, Eglės ir Žilvino duetas.
Klova V. (1926). Iš op. „Pilėnai“: Margirio arija (IV v.).
Kutavičius B. (1932). „Mažasis spektaklis“.
Balakauskas 0. (1937). „Kalnų sonata“ fortepijonui ir orkestrui; ciklas „Kaip marių bangos prisilietimas“
smuikui ir f-nui.
Bartulis V.. (1954). „Palydžiu iškeliaujantį draugą...“ violončelei ir fortepijonui.
Urbaitis M. (1952). „Meilės daina ir išsiskyrimas“ balsui ir vėluojančiai sistemai;
Bachvariationen 4 smuikams.
Narbutaitė O. (1956). Iš oratorijos Centones mea urbi -III dalis („Pavasaris“).
___________________________________________________
 PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
švietimo ir mokslo ministro
2004 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. ISAK- 751

LIETUVIŲ KALBOS PAGRINDINIO UGDYMO PASIEKIMŲ

PATIKRINIMO PROGRAMA NEPRIGIRDINČIŲJŲ MOKYKLOMS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvių kalbos kaip dalyko mokymo neprigirdinčiųjų mokykloje tikslai – mokyti
neprigirdintįjį bendrauti lietuvių kalba kasdienėse situacijose, ugdyti gebėjimą suvokti sakytinę ir
rašytinę kalbą, palengvinti vaiko su klausos negale socialinę adaptaciją, rengti jį integruotis į
girdinčiųjų visuomenę. Lietuvos neprigirdinčiųjų mokyklų pedagogai, įgyvendindami šiuos
tikslus, dirba vadovaudamiesi Bendrosiomis programomis ir Išsilavinimo standartais, tačiau dėl
mokinių negalės specifikos negali įgyvendinti visų reikalavimų, kuriuos kelia šie dokumentai (šiuo
metu Lietuvoje nėra specialių neprigirdintiesiems pritaikytų Lietuvių kalbos programų V–XIII
klasei).
2. Tarp girdinčiojo ir neprigirdinčiojo vaiko kalbos mokymo yra esminis skirtumas:
girdintysis nuo ankstyvos vaikystės mėgdžiojimo būdu išmoksta kalbėti pats ir, atėjęs į mokyklą,
pradeda mokytis kalbos sistemos, o neprigirdintysis ateina į mokyklą dažnai net nesugebėdamas
pasakyti savo vardo, neturėdamas elementaraus žodyno ir stokodamas su kalba susijusios
pažintinės veiklos. „Sutrikusios klausos vaikui mokantis lietuvių kalbos tenka trigubas krūvis: tuo
pačiu metu jis mokosi suprasti kalbą, kalbėti ir turi įgyti kalbos sistemos pagrindus“ 11.
3. Mokslininkai surdopedagogai ir psichologai atskleidė nemažai dėsningumų, kurie lemia
vaiko su klausos negale raidą:
3.1. Sumažėjęs gebėjimas priimti, apdoroti, išsaugoti ir panaudoti informaciją. Priimama informacija ne
visai tiksli, iškreipta, siaura.
3.2. Dėl nepakankamai išlavėjusios kalbos sunkiai apibendrinamos ir žodžiu įprasminamos gautos
žinios.
3.3. Atmintis ir vaizduotė nepakankamai išlavintos. Būdingas konkretus, o ne abstraktus, mąstymas ir
vaizdinė atmintis.
4. Taigi šie neprigirdinčiojo psichinės raidos ir kalbos ypatumai bei kalbos mokymosi tikslai
lemia lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo struktūrą ir užduočių pobūdį.
II. PASIEKIMŲ PATIKRINIMO TIKSLAS IR OBJEKTAS
5. Patikrinimo tikslas – patikrinti ir įvertinti mokinių, baigiančių neprigirdinčiųjų pagrindinę
mokyklą, gebėjimą bendrauti žodine kalba įvairiomis temomis, patikrinti skaitomo teksto
supratimą, kalbos gramatinės sandaros, rašybos įgūdžius bei gebėjimą savarankiškai reikšti mintis
raštu.
6. Patikrinimą laiko visų Lietuvos neprigirdinčiųjų mokyklų ir neprigirdinčiųjų klasių
mokiniai.
A. III. PATIKRINIMO STRUKTŪRA
7. Neprigirdinčiųjų mokyklos lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą sudaro 3
dalys:
I dalis – rašinys;
II dalis – skaitomo teksto supratimo ir gramatikos bei rašybos testas;
III dalis – kalbėjimas.
8. I dalyje tikrinamas ir vertinamas mokinio gebėjimas suprantamai reikšti mintis, požiūrį,
jausmus raštu. Ši patikrinimo dalis sudaro apie 30% bendrojo vertinimo. Jo trukmė – 3 val. (180
min.).
9. II dalyje tikrinama ir vertinama:
9.1. gebėjimas suvokti skaitomą tekstą;

11
L.Morkevičienė. Neprigirdinčiųjų mokymo programos. Lietuvių kalba I-IV klasei. V., 1998.
 2

9.2. kalbos gramatinės sandaros suvokimas ir praktinis vartojimas;

9.3. rašybos įgūdžiai.
10. III dalyje tikrinama ir vertinama:
10.1. gebėjimas suprantamai reikšti mintis žodžiu stilistiškai neutralia kalba;
10.2. gebėjimas suvokti pateiktus klausimus ir į juos atsakyti.
B. IV. PATIKRINIMO UŽDUOČIŲ STRUKTŪRA
11. I dalis – rašinys. Pateikiama siužetinio pobūdžio iliustracija arba siužetas iš paveikslėlių
ir kelios bendros temos. Mokinys pasirenka vieną iš jų ir parašo rašinį. Darbo apimtis turėtų būti
ne mažesnė kaip 1 puslapis (formatas A4).
12. Jei mokinys negali įvardyti paveiksle atvaizduotų objektų arba veiksmų, mokytojas
padeda mokiniui individualiai.
13. II dalis – skaitomo teksto supratimo ir gramatikos bei rašybos testas. Teksto
supratimo testui pateikiamas apie 230–250 žodžių apimties informacinis, publicistinis arba
grožinis tekstas. Mokiniai turi atlikti vieną užduotį: vietoj praleistų žodžių įrašyti tinkamus,
kuriuos pasirenka iš žodžių sąrašo, pateikto po tekstu.
14. Gramatikos ir rašybos testui pateikiamos 5 užduotys. Tikrinami šie mokėjimai:
14.1. Ilgųjų ir trumpųjų balsių, dvigarsių, priebalsių rašyba.
14.2. Vardažodžių linksnių vartosena.
14.3. Veiksmažodžių nuosakų ir laikų vartosena.
14.4. Prielinksnių vartosena.
14.5. Jungtukų ir jungiamųjų žodžių vartosena.
15. Tikrinant rašybos ir skyrybos įgūdžius, duodama praktinė užduotis be reikalavimo pagrįsti
taisyklėmis.
16. II dalies testo trukmė – 1,5 val. (90 min.).
17. Mokinys atsakymus testuose žymi tušinuku arba parkeriu. Per patikrinimą galima
naudotis pieštuku, tačiau palikti pieštuku parašyti atsakymai nevertinami.
18. I ir II patikrinimo dalys vykdomos vieną dieną, tarp dalių daroma 1 val. pertrauka.
19. III dalis – kalbėjimas. Patikrinimui pateikiamos 6 temos:
19.1. Pareiga.
19.2. Lietuva.
19.3. Meilė.
19.4. Žmogus ir gamta.
19.5. Šventės.
19.6. Būkime sveiki.
20. Kiekviena iš jų turi 3 klausimus. Mokinys pasirenka vieną temą ir kaupia šia tema
medžiagą. Atėjęs į patikrinimą, pasako savo temą. Patikrinimo vykdytojas pateikia šia tema 3
klausimus. Mokinys pasirenka vieną iš jų ir rengiasi atsakinėti. Rengimosi trukmė – 20 min.,
kalbėjimo trukmė – 5 min.
21. Mokinio kalbėjimas – monologas. Po monologo egzaminuotojas, norėdamas patikrinti
mokinio sugebėjimą samprotauti, gali įvesti dialogą (paprašyti argumentuoti, teigti arba paneigti).
C. V. PATIKRINIMO TURINYS
22. Pasiekimų patikrinimo turinys yra apibrėžtas neprigirdinčiojo vaiko psichikos raidą
atitinkančiais reikalavimais, kurie parengti vadovaujantis Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų
Bendrosiomis programomis, Išsilavinimo standartais bei pereinamojo laikotarpio programa
„Dešimtmetės pagrindinės mokyklos ugdymo turinys. Metodinės rekomendacijos“. Tikrinamos
turinio sritys ir patikrinimo reikalavimai pateikti 1 priede.
D. VI. PATIKRINIMO VERTINIMAS
23. Visos pasiekimų patikrinimo dalys (rašinys, testas ir kalbėjimas) vertinamos taškais,
vadovaujantis centralizuotai parengtomis instrukcijomis. Vertinimo instrukcijos pateikiamos
vertintojams patikrinimo dieną kartu su pasiekimų patikrinimo medžiaga.
24. Rašinio užduotis neprigirdintiesiems yra sunki dėl šių priežasčių:
24.1. mokiniai remiasi vaizdiniu mąstymu, vaizdine atmintimi. Ne visada turimus vaizdinius gali
įžodinti dėl žodyno skurdumo;
24.2. rašydami nepajėgia remtis perskaitytais kūriniais, matytais filmais ir spektakliais, nes dėl klausos
sutrikimo gauna nepakankamą, o kartais net iškreiptą informaciją;
 3

24.3. dažnai nesugeba argumentuoti, daryti išvadų, pateikti prasminių akcentų, aiškiai išreikšti
pagrindinės minties, jiems sunku rašyti samprotaujamo tipo rašinius;
24.4. mokiniai negali pasirinkti nei stiliaus, nei žanro, nes mokomi kalbėti jiems suvokiama stilistiškai
neutralia, bet gramatiškai taisyklinga sakytine ir rašytine kalba. Sunkiai suvokia žodžio reikšmių stilistinius
atspalvius;
24.5. nepakankamai girdėdami kalbą, neprigirdintieji daro daug gramatinės sandaros ir žodyno klaidų,
kurios nebūdingos bendrojo lavinimo mokyklos mokiniams. Todėl, vertindami rašinį, turėtume atsižvelgti į
mokinio su klausos negale klaidų specifinį pobūdį ir taikyti tam tikras nuolaidas, t. y. už didesnį trūkumų
skaičių (negu jų daro bendrojo lavinimo mokyklos mokiniai) rašyti teigiamą pažymį.
25. Rašinys vertinamas trimis aspektais: turinio, raiškos, raštingumo.
26. Turinio vertinimo kriterijai:
26.1. temos suvokimas, pavadinimo ir teksto dermė; pagrindinė mintis;
26.2. teiginių argumentavimas;
26.3. mokinio požiūris, vertinimas.
27. Raiškos vertinimo kriterijai:
27.1. teksto sandara;
27.2. teksto dalių nuoseklumas;
27.3. pastraipų struktūros darna;
27.4. žodyno turtingumas;
27.5. sakinių siejimas.
28. Raštingumo vertinimo kriterijai:
28.1. kalbos gramatinė sandara;
28.2. rašyba;
28.3. skyryba.
29. Testu siekiama įvertinti mokinių gebėjimą suvokti skaitomą tekstą, kalbos vartoseną bei rašybos ir
skyrybos įgūdžius.
30. Užduočių vertė taškais pateikiama teste.
31. Trečiosios pasiekimų patikrinimo dalies tikslas – įvertinti, kaip mokinys geba suprantamai reikšti
mintis žodžiu.
32. Vertinimo kriterijai:
32.1. iš anksto pasirengto kalbėjimo taisyklingumas, suprantamumas (gramatika, žodynas);
32.2. klausimo suvokimas, teiginių argumentavimas.
33. Papildomi 1– 2 taškai skiriami mokiniui už aiškų kalbos garsų tarimą.

PATIKRINIMO TURINIO SRITYS IR REIKALAVIMAI
TURINIO sritys
Kalba kaip socialinis kultūrinis
reiškinys
Kalbos pradmenys
Komunikacinė veikla:
 sakytinė komunikacija
 rašytinė komunikacija
Lietuvių tautosakos ir
literatūros paveldas
Kitos kultūrinio gyvenimo formos
Lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų
patikrinimo programa neprigirdinčiųjų mokykloms
1 p ri eda s
PATIKRINIMO reikalavimai
 Suprasti žodinės kalbos socialinę reikšmę (bendravimui su
girdinčiaisiais, ryšiui su aplinka palaikyti, žinioms įgyti,
informacijai kaupti, jausmams reikšti).
 Suprasti kalbos reikšmę tautos ir asmens kultūrai.
 Sugebėti pavartoti labiausiai paplitusius sinonimus, antonimus,
frazeologizmus.
 Žinoti dažniausiai vartojamų tarptautinių žodžių reikšmę.
 Skirti šiuos tekstų tipus: grožinį ir mokslinį.
 Žinoti pasakojimo ir aprašymo struktūrą. Mokėti sieti sakinius ir
teksto dalis.
 Naudotis lietuvių kalbos žodynais.
 Suprantamai reikšti mintis, pagal individualias galimybes kuo
taisyklingiau tarti žodžius.
 Iškilus sunkumams kalbant, tikslingai naudotis gestais, mimika ir
kitais nekalbiniais ženklais.
 Perduoti informaciją (neiškraipyti faktų, duomenų ir kt.).
 Pasirengti kalbėti pagal susidarytą planą.
 Suprantamai reikšti mintis raštu.
 Parašyti tekstą nurodyta ir pasirinkta tema.
 Mokėti rašyti tekstą gramatiškai taisyklinga kalba.
 Mokėti tinkamai vartoti vardažodžių linksnius.
 Mokėti vartoti veiksmažodžių nuosakas ir laikus.
 Mokėti vartoti prielinksnius, jungtukus ir jungiamuosius žodžius.
 Atpažinti tautosakos elementus lietuvių literatūros kūriniuose.
 Žinoti lietuvių literatūros klasikus ir svarbiausius jų parašytus
kūrinius.
 Nusakyti literatūrinio kūrinio poveikį žmogui.
 Mokėti reikšti savo nuomonę apie perskaitytą literatūrinį kūrinį.
 Žinoti lietuvių liaudies tradicijas ir papročius.
 Reikšti savo nuomonę apie įvairius kultūrinio gyvenimo
reiškinius.
 Reikšti ir motyvuoti savo nuomonę apie įvairias visuomenės
informavimo priemones.
 Suprasti ir paaiškinti naujų technologijų reikšmę.
 2

Lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų

patikrinimo programa neprigirdinčiųjų mokykloms
2 p ri eda s

VERTINIMO INSTRUKCIJA
RAŠINIO VERTINIMAS
Rašinio turinio ir raiškos trūkumus, visas rašybos, skyrybos, gramatikos sandaros ar žodyno klaidas
vertintojas žymi sutartiniais ženklais vertinimo lape nurodytose vietose. (Paraščių apačioje parašyti skaičiai
1, 2, 3 atitinka mokinio teksto švarraščio pirmą, antrą ir trečią puslapius.) Paskui suskaičiuoja kiekvienos
rūšies klaidas ir pagal čia pateiktas vertinimo lenteles nusprendžia, kiek taškų galima skirti pagal vieną ar
kitą kriterijų. Šiuos taškus įrašo į vertinimo lape esančias lenteles. Vieną darbą vertina du vertintojai.
Vyresnysis vertintojas skaičiuoja įvertinimų vidurkį. Jeigu vertinimas skiriasi daugiau negu 5 taškais,
vertinimo komisija dar kartą peržiūri darbą ir nutaria dėl galutinio vertinimo.
Mokinio su klausos negale žodyno klaida laikoma:
1. vizualiai ar akustiškai panašių žodžių painiojimas (pvz.: pasveiko – pasveikino; vanagas – vagonas;
rūmai – krūmai ir t. t.);
2. nepakankamas reikšminių žodžio dalių suvokimas ir vartojimas (pvz.: prasidėjo ruduo – pradėjo
ruduo; aprišo kojelę – atrišo kojelę; kuprotas – turi protą; grįžo užšalusi – grįžo sušalusi).
Prie raiškos klaidų priskirtini:
1. netaisyklingos sintaksinės konstrukcijos sakiniai (pvz.: Berniukas išgąsdino vanagą ir nuskrido;
Susiradome slėnį, kur mėgo A.Mickevičius sėdėti poetas);
2. nemotyvuotas veiksmažodžio laiko ir asmens kategorijų kaitaliojimas tame pačiame sakinyje,
keliuose sakiniuose arba visame tekste;
3. veiksmažodžio laiko kategorijos, būdingos gestų kalbai, vartojimas (pvz.: buvo ėjo, buvo žaibavo).

Pastabos:

1. Gramatinės sandaros klaida laikoma:

1.1. žodžių valdymo klaidos (pvz.: numezgė pirštinė; išėjo su šuniukas);
1.2. žodžių derinimo klaidos (pvz.: nuėjo į žalias miškas).

2. Dvi vieno tipo klaidos laikomos viena klaida.

3. Ta pati klaida, pasikartojanti net ir kelis kartus, laikoma viena klaida.
Klaidų klasifikavimas ir žymėjimas
Vertinti neprigirdinčiųjų rašinio klaidas gana sudėtinga. Kad būtų išvengta painiavos, siūlome laikytis
tokio klasifikavimo.
Turinio vertinimas
1. Klaidos, priskirtinos turinio trūkumams, žymimos paraštėje trumpomis pastabomis (pvz., nukrypta
nuo temos, neaiški pagrindinė mintis ir t. t.).
2. Logikos klaidos (priežastis sukeista vietomis su pasekme, vieno veikėjo savybės priskirtos kitam ir
pan.) žymimos lg.
Raiškos vertinimas
1. Naujos eilutės riba žymima Z.
2. Stiliaus trūkumai (netaisyklingai sudaryti sakiniai, nemotyvuotas veiksmažodžio laiko ir asmens
kategorijų kaitaliojimas, laiko kategorijos, būdingos gestų kalbai, vartojimas ir pan.) žymimi st.
3. Esant minčių šuoliui tekste arba trūkstant sakinyje žodžio žymima .
4. Žodyno klaida žymima ž.
Raštingumo vertinimas
1. Gramatinės sandaros klaida – gr.s.
2. Rašybos klaida – /
 3

3. Skyrybos klaida – .
Turinio vertinimas (13 taškų)

Aspektai Vertinimo normos Taškai

Temos Temos, pavadinimo ir teksto ryšys motyvuotas 3
suvokimas, Nepakankamai motyvuotas temos, pavadinimo ir teksto ryšys 2
pavadinimo ir Tekstas susijęs tik su tema arba tik su pavadinimu 1
teksto dermė Tekstas nesusijęs nei su tema, nei su pavadinimu 0
Pagrindinė Pagrindinė mintis aiški, yra prasminių akcentų 3
mintis, Pagrindinė mintis aiški, stinga prasminių akcentų 2
prasminiai Pagrindinę mintį galima suvokti, nėra prasminių akcentų 1
akcentai Neįmanoma suvokti pagrindinės minties 0
Teiginiai argumentuoti 3
Teiginių Ne visi teiginiai argumentuoti 2
argumentavimas Teiginiai nepakankamai argumentuoti, kartais argumentuoti neteisingai. 1
Galima 1 logikos klaida
Teiginiai neargumentuoti arba visi argumentai neteisingi. Yra logikos klaidų 0
Mokinio Aiški pozicija aptariamų dalykų atžvilgiu 2
požiūris, Vertinimai ne visai aiškūs arba nenuoseklūs 1
vertinimas Nevertina, neišsako savo nuostatų 0
Pastaba. Papildomi 2 taškai mokiniui su klausos negale skiriami, jei jis parodo kultūrinį išprusimą (pvz., sugebėjimą remtis
asmenine patirtimi ar kitais kontekstais).
Raiškos vertinimas (14 taškų)
Taškai
Aspektai
3 2 1 0
Teksto sandara (įžanga, dėstymas, pabaiga) Ne daugiau Ne daugiau
5–6
kaip 1 kaip 2
trūkumai
trūkumas trūkumai
Tekstas vientisas, nuoseklus (atskiros pa- Ne daugiau Ne daugiau
straipos jungiamos į vieną tekstą ir viena 5–6
kaip 1 kaip 3
pastraipa jungiama su kita). Sakiniai trūkumai
trūkumas trūkumai
siejami vienas su kitu
Pastraipos darnios struktūros (tezė, Ne daugiau Ne daugiau
5–7
argumentavimas, išvada). Mintys kaip 1 kaip 3
trūkumai
nešokinėja ir nesikartoja trūkumas trūkumai
Mintis gebama reikšti stilistiškai neutralia, Ne daugiau Ne daugiau
bet gramatiškai taisyklinga kalba. Sakiniai kaip 3 4–5 trūkumai kaip 8
9–11
logiški, aiškūs, sklandūs. Derinamos trūkumų*
trūkumai trūkumai
veiksmažodžio morfologinės formos
Suvokiamos žodžių reikšmės ir atspalviai. Ne daugiau Ne daugiau
Kalba pakankamai žodinga kaip 3 4–5 trūkumai kaip 8
trūkumai trūkumai
* Jeigu mokinys padaro daugiau klaidų, negu nurodyta nuliui taškų, iš bendros raiškos vertinimo sumos atimama po vieną
tašką už kiekvienas dvi klaidas.
Pastaba. Už vaizdingą kalbą, žodyno turtingumą galima pridėti iki 2 taškų.
Raštingumo vertinimas (18 taškų)
Gramatinės sandaros,
Rašybos klaidos Skyrybos klaidos Taškai
žodyno klaidos
1–2 1 1 6
3–4 2 2–3 5
5–6 3 4–5 4
7–8 4 6–7 3
 4

9–10 5–6 8–9 2

11–12 7–8 10–12 1
13–14 9–12 13–15 0
Pastaba. Jeigu bent vienu aspektu mokinys padaro daugiau klaidų, negu nurodyta nuliui taškų, iš bendros raštingumo vertinimo
sumos atimama po vieną tašką už kiekvienas dvi klaidas.

SKAITOMO TEKSTO SUPRATIMO IR GRAMATIKOS BEI RAŠYBOS TESTO VERTINIMAS

Skaitomo teksto supratimo testo vertinimas
Skaitomo teksto supratimo testas sudarytas iš 20 užduočių. Už kiekvieną teisingą atsakymą – 1
taškas (iš viso 20 taškų).
Gramatikos ir rašybos testo vertinimas
Gramatikos ir rašybos tikrinimo testas sudarytas iš 5 užduočių, už kurias iš viso galima surinkti 80 taškų. Vertinant reikia atsižvelgti į
rašybos klaidas: jeigu parinkta teisinga žodžio forma, bet žodyje yra rašybos klaida, atsakymas vertinamas 0 taškų.

KALBĖJIMO VERTINIMAS
Kriterijus Taškai Aprašymas
4 Puikiai suvokiama klausimo esmė, tiksliai atsakoma. Kalbama nuosekliai.
Klausimo suvokimas, Nedaroma faktinių klaidų
esminių teiginių 3 Klausimo esmė suvokta, tačiau vienas kitas teiginys nesusijęs su klausimu.
perteikimas. Kalbama nuosekliai. Galimos 2–3 faktinės klaidos
Pasakojimo 2 Pakankamai suvokiama klausimo esmė, vienas kitas teiginys iš dalies
išsamumas susijęs su klausimu. Kalbama nenuosekliai. Galimos 5 faktinės klaidos
1 Beveik nesuprasta klausimo esmė, vienas kitas teiginys iš dalies susijęs su
klausimu. Kalbama nenuosekliai. Galimos 5 faktinės klaidos
0 Visiškai nesuprastas klausimas, visiškai nesugebama atrinkti teiginių. Yra 6
ir daugiau faktinių klaidų
4 Kalbama stilistiškai neutralia, bet gramatiškai taisyklinga kalba
Kalbėjimo stilius 3 Kalbama stilistiškai neutralia kalba, bet pasitaiko vienas kitas sakinių
formuluotės, siejimo trūkumas
2 Kalbėjimas nelabai sklandus, pasitaiko 3–4 sakinių siejimo, formulavimo
trūkumai
1 Kalbėjimas nesklandus, beveik nesugebama susieti sakinių, bet minčių
turinys adresatui suprantamas
0 Kalbėjimas visai nerišlus, kalbama atskirų sakinių nuotrupomis,
nesugebama susieti sakinių, minčių turinys adresatui nesuprantamas
4 Žodynas pakankamas stilistiškai neutraliai kalbai. Galimos 1–3 gramatikos
Gramatika, žodynas ir leksikos klaidos
3 Žodynas pakankamas stilistiškai neutraliai kalbai. Galimos 4–5 gramatikos
ir leksikos klaidos
2 Žodynas pakankamas stilistiškai neutraliai kalbai. Galimos 6–7 gramatikos
ir leksikos klaidos
1 Žodynas skurdokas. Galimos 8–10 gramatikos ir leksikos klaidų
0 Žodynas skurdus. Daroma daug gramatikos ir leksikos klaidų
Papildomi taškai 2 Kalboje pasitaiko vaizdingų pasakymų, vartojami sinonimai, aiškiai taria
kalbos garsus
1 Aiškiai taria kalbos garsus
Iš viso taškų 14

Pastabos:
 5

1. Mokinio su klausos negale tartis priklauso nuo klausos sutrikimo lygio, nuo individualių psichofizinių
savybių ir nuo amžiaus, kuriame vaikas buvo pradėtas mokyti kalbos ir tarties. Todėl, vertinant kalbėjimą,
atsisakoma tokių kriterijų kaip tartis, kirčiavimas, intonacija.
2. Papildomi taškai už aiškų garsų tarimą skiriami tik turintiems žymų, labai žymų neprigirdėjimą arba
kurtumą.
 6

PATIKRINIMO VERTINIMAS

Taškai, gauti už rašinį, gramatikos ir rašybos tikrinimo testą bei kalbėjimą, sumuojami ir paverčiami
į pažymį pagal pateiktą lentelę:

Taškų suma Pažymys

159–148 10
147–135 9
134–121 8
120–107 7
106–88 6
87–69 5
68–50 4
49–35 3
32–15 2
14–0 1
 PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
švietimo ir mokslo ministro
2004 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. ISAK-751

LIETUVIŲ KALBOS PAGRINDINIO UGDYMO PASIEKIMŲ PATIKRINIMO

PROGRAMA KURČIŲJŲ MOKYKLOMS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvių kalbos ugdymas bendrojo lavinimo mokyklose lemia jauno žmogaus įvairių gebėjimų plėtrą,
padeda skleistis jo intelekto galioms, emocinei bei socialinei brandai. Lietuvių kalbos kaip mokomojo dalyko
paskirtį išsamiai ir tiksliai nusako Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai.
2. Sutrikusios klausos vaikai lietuvių kalbos mokosi pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintas
Bendrąsias programas ir Išsilavinimo standartus. Atsižvelgus į klausos sutrikimo specifiką ir nepakankamą
kalbos formavimosi ir kalbinio mąstymo lygį, ugdymo planas, privalomosios dalies ugdymo turinys,
išlaikant standartus, lanksčiau pritaikomas vaikui.
3. Sutrikusios klausos vaikų brendimas skiriasi nuo girdinčiųjų bendraamžių, nes net elementariausių
pažintinių procesų (jutimų suvokimų) raidoje kalba yra labai svarbi. Sudėtingesnių pažintinių procesų
(atminties, mąstymo) normali raida įmanoma tik esant visavertei kalbai. Sutrikusios klausos žmonės visą
gyvenimą turi kalbos problemų, nes jie mąsto vaizdiniais.
4. Gestų kalba yra gimtoji kurčiųjų kalba ir pirmutinis žinių šaltinis, suteikiantis galimybę dalyvauti
savo bendruomenės kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime. Kad kurtieji aktyviai dalyvautų
visuomeniniame gyvenime, yra svarbu greta gestų kalbos naudotis lietuvių kalba.
5. Svarbiausia mokyklos užduotis yra sudaryti sąlygas išmokti šias abi kalbas. Mokykla turėtų padėti
kurtiesiems žmonėms lavintis kaip dvikalbiams individams, kurių pirmoji kalba yra gestų, o antroji –
rašytinė ir žodinė lietuvių kalba.
6. Lietuvių kalbos dėstymo tikslai ir siekiai yra tokie, kad mokiniai:
6.1. išmoktų rašomosios ir žodinės kalbos tiek, kad norėtų ir išdrįstų reikšti savo mintis raštu ir pagal
galimybes žodžiu;
6.2. galėtų skaityti įvairių rūšių tekstus, tokius kaip grožinė literatūra, faktiniai tekstai, dienraščių
straipsniai bendromis temomis, ir suprastų jų esmę;
6.3. suprastų gramatikos sandarą ir galėtų ja pasinaudoti rašydami ir kalbėdami;
6.4. priprastų naudotis žodynais, pažintų įvairių laikotarpių ir žanrų grožinę lietuvių literatūrą, gautų
žinių apie žymiausius autorius.
7. Baigdami pagrindinio ugdymo programą mokiniai turėtų:
7.1. pagal savo individualias galimybes vartoti jiems prieinamas kalbinės veiklos rūšis, pajėgti skaityti
jų amžių ir gebėjimus atitinkančią grožinę literatūrą, suprasti svarbiausius turinio dalykus;
7.2. mokėti glaustai rašyti pasakojimus, laiškus, daiktų ir įvykių aprašymus.
8. Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programa ir turinys rengiamas pagal kurčiojo gebėjimus
ir veiklos sritis. Kiekvienas mokytojas, turėdamas pasiekimų patikrinimo programą, gali individualizuoti
ugdymą atsižvelgdamas į savo ugdytinių pasirengimo lygį, socialinę, literatūrinę bei kalbinę situaciją,
mokyklos pakraipą, tradicijas ir kitus aspektus.
9. Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programa nusako lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo
pasiekimų patikrinimo tikslus, uždavinius, formą, turinį, paaiškina vertinimą. Joje nurodyta būtina
informacija apie patikrinimą.
II. PATIKRINIMO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
10. Lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimu siekiama:
10.1. Įvertinti kiekvieno mokinio pasiekimus, lyginant su pritaikytu kurtiesiems ugdymo turiniu.
10.2. Sudaryti sąlygas kiekvienai kurčiųjų mokyklai analizuoti lietuvių kalbos dėstymo veiksmingumą ir
padėti įvertinti esamą padėtį.
 2

10.3. Sudaryti palankias sąlygas kurtiems mokiniams parodyti savo įgūdžius ir gebėjimus, atskleisti savo
patirtį.
10.4. Patikrinti ir įvertinti kurčių mokinių gebėjimą bendrauti, patikrinti skaitomo teksto supratimą,
gramatinės sandaros įgūdžius.

III. PATIKRINIMO FORMA IR TVARKA

11. Pagrindinės mokyklos baigimo lietuvių kalbos pasiekimų patikrinimą sudaro trys dalys: I dalis –
rašinys, II dalis – testas, III dalis – kalbėjimas.
12. I dalyje tikrinamas ir vertinamas mokinio gebėjimas suprantamai reikšti mintis, požiūrį, jausmus
raštu. Ši patikrinimo dalis sudaro apie 40 bendro įvertinimo ir trunka 4 val. (240 min.).
13. II dalyje tikrinama ir vertinama:
13.1. gebėjimas skaityti ir suvokti grožinį tekstą, tiksliai atsakyti į pateiktus klausimus;
13.2. kalbos sandaros suvokimas, gebėjimas kalbos žinias taikyti praktiškai.
14. I ir II patikrinimo dalys vykdomos vieną dieną, tarp dalių daroma 1 val. pertrauka.
15. III dalyje tikrinamas ir vertinamas gebėjimas reikšti mintis stilistiškai neutralia kalba, suvokti
pateiktus klausimus ir į juos atsakyti. Ši patikrinimo dalis sudaro apie 20 bendro įvertinimo.

IV. PATIKRINIMO UŽDUOČIŲ STRUKTŪRA

16. I dalis – rašinys. Pateikiama iliustracija arba siužetas iš paveikslėlių ir paaiškinama užduotis.
Mokiniai sugalvoja pavadinimą ir parašo rašinį. Jeigu mokinys negali įvardyti paveiksle esančių objektų ar
veiksmų, mokytojas individualiai padeda mokiniui. Rašydamas mokinys pagal galimybes gali remtis
gyvenimo ir kultūros (skaitytomis knygomis, matytais filmais) patirtimi. Tikimasi, kad darbo apimtis turėtų
būti apie 1 (A4 formato) puslapis.
17. II dalis – testas. Testui pateikiamas grožinis apie 90-250 žodžių tekstas ir su tekstu susijusios
užduotys: skaitymo ir suvokimo, literatūros teorijos; kalbos sistemos suvokimo (pvz., leksikos, morfologijos,
sintaksės ir kt.). Mokiniams paaiškinami nesuprantami žodžiai ir nesuprantami klausimai.
18. III dalis – kalbėjimas. Pasiekimams patikrinti kalbėjimo daliai pateikiamos 6 temos:
18.1. Šeima.
18.2. Mokykla.
18.3. Lietuva.
18.4. Šventės.
18.5. Metų laikai.
18.6. Laisvalaikis.
19. Mokinys kaupia medžiagą šioms 6 temoms. Patikrinimo metu jam pateikiami 3 pasirinktos temos
klausimai, iš kurių vieną išsirenka atsakinėti. Mokinys rengiasi atsakinėti 20 min., kalba 5 min.
20. Prireikus per pasiekimų patikrinimą, mokinys gali mintis reikšti gestų kalba.
V. PATIKRINIMO TURINYS
21. Pasiekimų patikrinimo turinys ir reikalavimai apibrėžti remiantis Lietuvos bendrojo lavinimo
mokyklų kurtiesiems pritaikytomis programomis ir Išsilavinimo standartais bei pereinamojo laikotarpio
programa „Dešimtmetės pagrindinės mokyklos ugdymo turinys. Metodinės rekomendacijos“. Šie
reikalavimai nusako, kiek ir kokių reikia žinių, įgūdžių ir gebėjimų, kad kurčias mokinys sėkmingai atliktų
lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo užduotis. Tikrinamos turinio sritys ir patikrinimo
reikalavimai pateikti 1 priede.
VI. PATIKRINIMO VERTINIMAS
21. Visos pasiekimų patikrinimo dalys (rašinys, testas ir kalbėjimas) vertinamos taškais
vadovaujantis vertinimo instrukcijomis (2 priedas).
22. Rašinys vertinamas trimis aspektais: turinio, raiškos ir raštingumo.
23. Turinio vertinimo kriterijai:
23.1. temos suvokimas, pavadinimo ir teksto dermė;
23.2. pagrindinė mintis, prasminiai akcentai;
23.3. teiginių argumentavimas;
 3

23.4. mokinio požiūris, vertinimas.

24. Raiškos vertinimo kriterijai:
24.1. teksto sandara (įžanga, dėstymas, pabaiga);
24.2. teksto vientisumas, nuoseklumas;
24.3. pastraipų struktūros darna.
25. Raštingumo vertinimo kriterijai:
25.1. gramatika, žodynas;
25.2. rašyba;
25.3. skyryba.
26. Testu siekiama įvertinti mokinių gebėjimą suvokti skaitomą grožinį tekstą ir pateiktus klausimus,
tiksliai ir argumentuotai atsakyti į klausimus, remtis literatūros teorijos žiniomis; gebėjimą suvokti kalbos
sistemą, kalbos žinias taikyti praktiškai. Užduočių vertė taškais pateikiama teste. Vertinant testą gali būti
skiriama papildomų taškų už raštingumą.
27. Trečiosios patikrinimo dalies tikslas – įvertinti, kaip mokiniai geba taisyklinga kalba reikšti mintis
žodžiu. Vertinamas ne tik mokinio pasirengtas kalbėjimas, bet ir gebėjimas suvokti ir atsakyti į
egzaminuotojo klausimus, susijusius su pasirinkta tema.
28. Kalbėjimo vertinimo kriterijai:
28.1. klausimo suvokimas, teiginių argumentavimas;
28.2. kalbėjimo tikslas, kontaktas su adresatu;
28.3. kalbėjimo taisyklingumas (tartis, intonacija, kirčiavimas, gramatika, žodynas).
 Lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programa
kurčiųjų mokykloms
1 p ri eda s

PATIKRINIMO TURINIO SRITYS IR REIKALAVIMAI

TURINIO
PATIKRINIMO REIKALAVIMAI
SRITYS

Kalba  Suprasti kalbos socialinę reikšmę (bendravimui, ryšiui su girdinčiaisiais, su

kaip aplinka palaikyti, žinioms įgyti, mintims ir jausmams reikšti ir pan.).
socialinis  Suprasti kalbos reikšmę tautos ir asmens kultūrai.
kultūrini
s
reiškinys
Kalbotyr  Skirti pagrindines kalbos sritis ir jas tiriančius mokslus: žodžių darybą, gramatiką
os (morfologiją ir sintaksę), leksikologiją.
pradmen  Skirti lietuvių kalbos dalis, svarbiausias morfologines kategorijas: giminę,
ys skaičių, linksnį, nuosaką, laiką, asmenį. Mokėti morfologiškai nagrinėti žodžius.
Pasakyti nagrinėjamų kalbos dalių funkcijas sakinyje.
 Žinoti pagrindinius žodžių darybos būdus. Nagrinėti žodžius reikšminėmis
žodžių dalimis.
 Tikslingai vartoti labiausiai paplitusius sinonimus, antonimus.
 Rasti sakinyje sakinio dalis, nusakyti jų funkcijas bei paaiškinti jų raišką.
 Skirti sakinių tipus ir rūšis. Mokėti sintaksiškai nagrinėti sakinį. Žinoti ir
paaiškinti sudėtinio sakinio skyrybą.
 Skirti tekstų tipus: mokslinį ir grožinį.
Komuni  Žinoti rišlaus teksto sudarymo struktūrą, mokėti tirti sakinius ir teksto dalis.
kacinė  Naudotis žodynais.
veikla:
 sakytinė  Pagal individualias galimybes suprantamai reikšti mintis, prireikus naudotis
komunikacija gestų kalba.
 Naudotis gestais, mimika ir kitais nekalbiniais ženklais.
 Perduoti informaciją neiškraipant faktų, duomenų.
 Pasirengti kalbėti pagal pateiktą planą.
 Pagal galimybes aiškiai deklamuoti poezijos bei prozos tekstus.
 rašytinė  Suprantamai reikšti mintis ir jausmus raštu.
komunikacija  Parašyti tekstą nurodyta tema.
 Pagal pateiktus klausimus nagrinėti ir aiškinti tekstus.

Tautosaka ir  Suvokti epinio kūrinio turinį, apibūdinti veikėjus.

literatūra kaip  Atpažinti literatūros rūšis ir žanrus.
meninė kūryba  Suvokti epinio kūrinio pavaizduotąjį pasaulį, nusakyti pasakojimo situaciją,
apibūdinti veikėjus, veiksmą (fabulą), laiką, pagrindinę kūrinio mintį.
 Suvokti lyrinį tekstą, jo nuotaiką.
 Suvokti svarbiausius draminio teksto ypatumus.
 Suprasti eiliuotos ir neeiliuotos kalbos skirtumą.
 Suvokti literatūros istoriškumą.

Kitos kultūrinio  Suvokti tautosakos ryšį su literatūra.

gyvenimo formos  Sieti literatūrą su savo pačių patirtimi ir gyvenimo problemomis.
 Reikšti savo nuomonę apie įvairius kultūrinio gyvenimo reiškinius.
 2

TURINIO
PATIKRINIMO REIKALAVIMAI
SRITYS
 Reikšti savo nuomonę apie įvairias visuomenės informavimo priemones.
 1

Lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programa

kurčiųjų mokykloms
2 p ri eda s

VERTINIMO INSTRUKCIJA

RAŠINIO VERTINIMAS
Rašinio turinio bei raiškos trūkumus, visas rašybos, skyrybos, gramatikos ar žodyno klaidas vertintojas
žymi sutartiniais ženklais vertinimo lape nurodytose vietose. (Paraštėse parašyti skaičiai 1, 2, 3 atitinka
mokinio teksto švarraščio pirmą, antrą ir trečią puslapius.) Paskui suskaičiuoja kiekvienos rūšies klaidas ir
pagal čia pateiktas vertinimo lenteles nusprendžia, kiek taškų galima skirti pagal vieną ar kitą kriterijų. Šiuos
taškus įrašo į vertinimo lape esančias lenteles. Vieną darbą vertina 2 vertintojai. Vyresnysis vertintojas
skaičiuoja įvertinimų vidurkį. Jeigu vertinimas skiriasi daugiau negu 5 taškais, vertinimo komisija dar kartą
peržiūri darbą ir nutaria dėl galutinio vertinimo.
Pastaba. Rašinys kurčiajam mokiniui yra labai sunki užduotis, nes dėl mąstymo vaizdiniais jų kalba ir
žodynas yra skurdus.
Kurti mokiniai dažnai nesugeba argumentuoti, daryti išvadų, sunkiai suvokia vaizdingus pasakymus, jie
kalba ir rašo stilistiškai neutralia kalba, nepajėgia remtis perskaitytais kūriniais, filmais. Jie daro daug
gramatinės sandaros ir žodyno klaidų. Vertinant rašinį reikėtų atsižvelgti į kurčių mokinių daromų klaidų
specifinį pobūdį ir už didesnį klaidų skaičių rašyti teigiamą pažymį.

Klaidų klasifikavimas ir žymėjimas

Logikos klaidos – lg.
Nauja eilutė – Z
Stiliaus trūkumai – st.
Žodyno klaidos – ž.
Gramatinės sandaros klaidos – gr. s.
Rašybos klaida – 
Skyrybos klaidos – 

Turinio vertinimas (12 taškų)

Aspektai Vertinimo normos Taškai

Temos suvokimas, pavadinimo ir Temos, pavadinimo ir teksto ryšys motyvuotas. 3
teksto dermė
Nepakankamai motyvuotas temos, pavadinimo ir 2
teksto ryšys.
Tekstas susijęs tik su tema arba tik su pavadinimu. 1
Tekstas nesusijęs nei su tema, nei su pavadinimu. 0
Pagrindinė mintis, prasminiai Pagrindinė mintis aiški, ryškūs prasminiai akcentai. 3
akcentai
Pagrindinė mintis aiški, stinga prasminių akcentų. 2
Pagrindinę mintį galima suvokti, nėra prasminių 1
akcentų.
Neįmanoma suvokti pagrindinės minties. 0
Teiginių argumentavimas Visi teiginiai pakankamai argumentuoti. 3
Ne visi teiginiai pakankamai argumentuoti. 2
Teiginiai nepakankamai argumentuoti, 1
 2

argumentuojama neteisingai.
Teiginiai neargumentuojami arba argumentai 0
nepagrindžia teiginių.
Pastaba. Kurtiems mokiniams papildomai skiriami 3 taškai, jeigu jie parodo nuodugnesnį
temos suvokimą, socialinę brandą, geba remtis asmenine patirtimi ar kitais kontekstais.
Raiškos vertinimas (14 taškų)

Aspektai Taškai
3 2 1 0
Teksto sandara (įžanga, dėstymas, pabaiga). Ne daugiau Ne daugiau
5–6
kaip 1–3 kaip 4 trūkumai
trūkumai trūkumai
Tekstas vientisas, nuoseklus (atskiros pastraipos Ne daugiau Ne daugiau
jungiamos į vieną tekstą ir viena pastraipa 5–7
kaip 2–3 kaip 4
jungiama su kita). trūkumai
trūkumai trūkumai
Pastraipos darnios struktūros (tezė, Ne daugiau Ne daugiau
argumentavimas, išvada). 5–7
kaip 2–3 kaip 4
trūkumai
trūkumai trūkumai
Mintys reiškiamos stilistiškai neutralia kalba,
sakiniai aiškūs, logiški, gramatiškai teisingi. Ne daugiau Ne daugiau
10–15
Morfologinės formos (pvz.: laiko, asmens) kaip 4 4–5 trūkumai kaip 9
trūkumų
vartojamos motyvuotai. trūkumai trūkumai
Vartojamas žodynas suvokiamas sąmoningai.
Suvokiamos žodžių reikšmės ir jų atspalviai.
Žodynas pakankamas.

Pastaba. Jeigu mokinys padaro daugiau klaidų negu nurodyta nuliui taškų, iš raiškos vertinimo
bendros taškų sumos atimama po vieną tašką už kiekvienas dvi klaidas. Už turtingą žodyną ir įdomią
raišką galima pridėti iki 2 taškų.
Raštingumo vertinimas (18 taškų)
Gramatinės
sandaros ir Rašybos Skyrybos
Taškai
žodyno klaidos klaidos
klaidos
1–3 1 1 6

3–4 2 2–3 5
5–8 3 4–5 4
8–10 4 6–7 3
10–12 5–6 8–9 2
13–14 7–8 10–12 1
15–18 9–12 13–15 0

Pastabos
1. Gramatikos ir žodyno klaidomis laikytini atvejai, numatyti vadovėliuose ir „Didžiųjų kalbos klaidų
sąraše“.
 3

2. Dvi vienodos rašybos, skyrybos, gramatikos ar žodyno klaidos skaičiuojamos kaip viena klaida. Jeigu
bent vienu aspektu mokinys padaro daugiau klaidų, negu nurodyta nuliui taškų, iš raštingumo vertinimo
bendros taškų sumos atimama po vieną tašką už kiekvienas dvi klaidas.
3. Ta pati klaida, pasikartojanti net ir kelis kartus, laikoma viena klaida (pvz., žodis grįžti kelis kartus
parašytas gryžti).
TESTO ATSAKYMAI IR VERTINIMAS

Už skaitymo ir suvokimo užduotis galima surinkti 24 taškus.

Už kiekvieną teisingą atsakymą skiriami 2 taškai. Kai atsakymo mintis teisinga, tik blogai
suformuluotas atsakymas, skiriama 1 taškas. Skaitymo ir suvokimo testas sudarytas iš 12
klausimų.
Pastaba. Už nuodugnų teksto suvokimą ir motyvuotus atsakymus mokiniui skiriami 2
papildomi taškai.

Gramatikos užduotys (14 taškų)

K
l
Ta
.
Vertinimo normos šk
N
ai
r
.
1 Teisingai nurodyta visos kalbos dalys ir visi požymiai. 4
Teisingai nurodytos visos kalbos dalys, klaidingai nurodyti ne 3
daugiau kaip 2 požymiai./Klaidingai nurodyta ne daugiau kaip 1
kalbos dalis, bet teisingai nurodyti visi požymiai.
Teisingai nurodytos visos kalbos dalys, klaidingai nurodyti ne 2
daugiau kaip 5 požymiai./Klaidingai nurodyta ne daugiau kaip 2
kalbos dalys ir ne daugiau kaip 2 požymiai.
Klaidingai nurodyta 1 kalbos dalis ir ne daugiau kaip 4 požymiai. 1
Klaidingai nurodyta daugiau kaip 2 kalbos dalys arba daugiau kaip 5 0
požymiai.
2 Visi atsakymai teisingi. 3

Padaryta ne daugiau kaip 1 klaida. 2

Padaryta daugiau kaip 2 klaidos. 1
Padarytos 3 klaidos. 0

3 Teisingai paaiškinti visi skyrybos ženklai. 4

6–7 teisingi aiškinimai. 3
4–5 teisingi aiškinimai. 2
3–4 teisingi aiškinimai. 1
Mažiau kaip 3 teisingi aiškinimai. 0
4 Teisingai pabrauktos visos sakinio dalys ir teisingai parašyti visi 3
klausimai
2
Ne daugiau kaip 3 sakinio dalys nepabrauktos arba pabrauktos
neteisingai. Neteisingai parašyti ne daugiau kaip 3 klausimai
1
Ne daugiau kaip 4 sakinio dalys nepabrauktos arba pabrauktos
neteisingai. Neteisingai parašyti ne daugiau kaip 4 klausimai
 4

0
Nepabrauktos arba neteisingai pabrauktos daugiau kaip 4 sakinio
dalys. Neteisingai parašyti daugiau kaip 4 klausimai

Pastaba. Jeigu atsakymuose nėra rašybos, skyrybos, gramatikos ar žodyno klaidų, pridedami
2 taškai, jeigu padaryta ne daugiau kaip 2 klaidos, pridedamas 1 taškas, t. y. už testą mokinys gali
gauti 42 taškus. Tačiau papildomi taškai gali būti skiriami tik tada, jeigu mokinys atsakinėjo
daugiau kaip pusę klausimų.
 5

KALBĖJIMO VERTINIMAS
T
a
š
Kriterijus Aprašymas
k
a
i
Klausimo 4 Puikiai suvokiama klausimo esmė, svariai, logiškai
suvokimas, argumentuojama. Kalbama nuosekliai, nedaroma
teiginių faktinių klaidų.
argumentavimas, 3 Klausimo esmė suvokta, tačiau ne visi teiginiai
pasakojimo logiški. Galimos 2–3 taktinės klaidos.
išsamumas Klausimo esmė pakankamai suvokta, tačiau dažnai
2
kalbama apie pašalinius dalykus. Ne visi argumentai
1 logiški.
Klausimo esmė beveik suvokta, kalbama visai apie
kitus dalykus, nesugebama pagrįsti savo teiginio.
0 Kalbama nenuosekliai. Galimos 4–5 faktinės
klaidos.
Visiškai nesuprastas klausimas.
Kalbėjimo stilius 4 Kalbėjimo stilius sklandus, nepastebėta jokių
rišlumo, sakinių formulavimo trūkumų. Kalba
3 gramatiškai taisyklinga.
Kalbėjimas gana sklandus, tačiau ne visi sakiniai
2 susiję, yra sakinių formulavimo trūkumų.
Kalbėjimas nelabai sklandus, kalbama neutraliai,
1 mokinys daro klaidų formuluodamas sakinius.
Kalbėjimas nesklandus. Nesugeba susieti sakinių,
0 bet minčių turinys suprantamas.
Kalbama atskirų sakinių nuotrupomis. Mintys
nesuprantamos.
Gramatika, 4 Beveik nedaroma gramatikos ar žodyno klaidų. 1–3
žodynas leksikos ir gramatikos klaidos.
3 Pasitaiko gramatikos ar žodyno klaidų, tačiau
kalbama gana taisyklingai. Galimos 4–6 gramatikos
ir leksikos klaidos.
2 Daroma daug gramatikos ar žodyno klaidų, tačiau
stengiamasi kalbėti taisyklingai. Galimos 6–8
gramatikos ir leksikos klaidos.
1 Žodynas skurdus. Galimos 9–12 gramatikos ir
0 leksikos klaidų.
Daroma labai daug gramatikos ir leksikos klaidų.
Papildomi taškai 2 Naudojamasi vaizdingais pasakymais, tartis aiški.
1 Aiški tartis.
1
Iš viso taškų
4
PATIKRINIMO VERTINIMAS
Pažymys rašomas sudėjus visų trijų patikrinimo dalių (rašinio, testo ir žodinės dalies) taškus.
Taškai susumuojami ir paverčiami į pažymį pagal pateiktą lentelę.
 6

Taškų
Pažymys
suma
100 – 92 10
91 – 83 9
82 – 74 8
73 – 65 7
64 – 56 6
55 – 47 5
46 – 38 4
37 – 29 3
28 – 20 2
19 – 1 1
 PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
švietimo ir mokslo ministro
2004 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. ISAK-751

MATEMATIKOS PAGRINDINIO UGDYMO PASIEKIMŲ

PATIKRINIMO PROGRAMA NEPRIGIRDINČIŲJŲ IR KURČIŲJŲ
MOKYKLOMS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Neprigirdinčiųjų ir kurčiųjų mokykloje dirbama pagal modifikuotą bendrojo lavinimo mokyklų
programą. Mokyklose siekiama dirbti, atsižvelgiant į kurčiojo mokinio negalę ir galimybes.

II. MATEMATIKOS MOKYMO PAGRINDINĖJE MOKYKLOJE TIKSLAI IR

PASIEKIMŲ PATIKRINIMO FUNKCIJOS

2. Matematikos, kaip mokomojo dalyko pagrindinėje mokykloje, paskirtis:

2.1. Siekiama, kad visi mokiniai taptų matematiškai raštingi:

2.1.1. suprastų pagrindines matematikos sąvokas ir procedūras, gebėtų atpažinti matematinius objektus;
2.1.2. gebėtų pritaikyti standartinius jau taikytus sprendimo algoritmus naujai užduočiai spręsti, mokėtų
remtis analogijomis, įvairiais būdais (grafikais, simboliais, lentelėmis ir pan.) pateikta informacija bei gebėtų
ją šiais būdais perteikti.
2.2. Mokant matematikos, svarbu plėtoti kiekvieno kurčio ar neprigirdinčio mokinio matematinius
gabumus, sudaryti sąlygas gabiausiems mokiniams atsiskleisti ir parodyti savo galimybes.
3. Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo funkcijos yra:
3.1. įvertinti mokinio pasiekimus, palyginti jo žinias ir pasiekimus su atitinkamais standartais, pateiktais
patikrinimo programoje;
3.2. sudaryti sąlygas mokiniams pasitikrinti savo matematinius pasiekimus;
3.3. skatinti mokyklas ir mokytojus tobulinti matematikos mokymą;
3.4. skatinti mokinius geriau mokytis matematikos.

III. MATEMATIKOS PASIEKIMŲ PATIKRINIMO FORMA IR

VYKDYMO TVARKA
4. Patikrinimas vykdomas ir vertinamas kiekvienoje neprigirdinčiųjų ir kurčiųjų mokykloje. Darbai
vertinami dešimtbalės skalės pažymiu vadovaujantis vertinimo instrukcijomis. Patikrinimo trukmė – 3 val.
Patikrinimas vyksta be pertraukos.
5. Patikrinimo metu leidžiama naudotis rašymo priemonėmis, braižybos įrankiais bei skaičiuokliais,
neturinčiais tekstinės atminties. Prie kiekvienos patikrinimo užduoties pridedamas matematinių formulių
rinkinys – toks, koks pateiktas šios programos 1 priede, arba papildytas formulėmis, reikalingomis užduočiai
atlikti.
6. Patikrinimo užduotis sąlygiškai gali būti suskirstyta į tris dalis.
6.1. Pirmosios dalies uždaviniais tikrinamas minimalus matematinis raštingumas, jie atitinka
patikrinimo programos minimaliojo lygmens reikalavimus. Jų esmė – sugebėti atlikti aritmetinius,
elementarius algebrinius bei geometrinius skaičiavimus, suprasti pagrindines sąvokas, žinoti svarbiausius
matematinius objektus.
6.2. Antrosios dalies uždaviniai – šiek tiek sudėtingesni. Pagrindinis skirtumas, palyginti su pirmąja
dalimi, – sudėtingesnis kontekstas. Šia dalimi tikrinamas gebėjimas atpažinti matematinius objektus ir taikyti
 2

pagrindines matematines žinias sudėtingesniame kontekste. Antrosios dalies uždaviniai atitinka patikrinimo
programos pagrindinio pasiekimų lygmens reikalavimus.
6.3. Trečioji dalis – vienas uždavinys su probleminiais elementais, skirtas tiems, kurie gerai ir labai
gerai moka matematiką. Šis uždavinys gali būti matematinio arba praktinio turinio. Trečiosios dalies
uždavinys atitinka pasiekimų patikrinimo programos aukštesniojo pasiekimų lygmens reikalavimus.
7. Kiekvieno uždavinio sprendimas vertinamas tam tikru prie uždavinio nurodytu taškų skaičiumi.
Taškų suma, remiantis vertinimo instrukcijomis, konvertuojama į pažymį.
8. Surinkęs tiek taškų, kiek skiriama už pirmosios ir antrosios dalies uždavinių sprendimą, mokinys
gauna 9 (devynis). Mokinys, surinkęs daugiau taškų negu skiriama už pirmosios ir antrosios dalies
uždavinius, gauna 10 (dešimt).
9. Už pirmosios dalies uždavinius skiriama apie 40% visų taškų, už antrosios – apie 40% taškų, už
trečiosios – apie 20% taškų.

IV. DALYKINIAI PASIEKIMŲ PATIKRINIMO REIKALAVIMAI IR

TURINIO STRUKTŪRA
Patikrinimo tematika
10. Pagrindinės mokyklos matematikos kursas susideda iš temų, kurias sąlygiškai galima sugrupuoti į
keturias pagrindines sritis:
10.1. skaičiai ir skaičiavimai;
10.2. algebra;
10.3. geometrija;
10.4. funkcijos.
11. Reikalavimai mokinių žinioms ir gebėjimams iš kiekvienos mokyklinės matematikos srities
pateikiami lentelėje.
11.1. Pirmoje lentelės skiltyje surašyti minimalūs reikalavimai atitinka pirmąją patikrinimo užduoties
dalį, kuria tikrinamas minimalus (funkcinis) matematinis raštingumas, antroje skiltyje – antrąją dalį, trečioje
– trečiąją dalį. Antros skilties reikalavimai apima ir pirmos skilties reikalavimus, trečios skilties – pirmos ir
antros skilties reikalavimus.
11.2. Lentelės tekste vartojami tokie uždavinio sunkumą nusakantys terminai ir žodžių junginiai:
11.2.1. Paprasčiausiais vadinami uždaviniai, kuriuos sprendžiant reikia atlikti vieną standartinę
operaciją ar žinoti algoritmą ir mokėti jį taikyti.
11.2.2. Paprastais vadinami uždaviniai, kuriuos sprendžiant reikia suderinti ir atlikti dvi standartines
operacijas ar algoritmus.
11.2.3. Nesudėtingais vadinami uždaviniai, kuriuos sprendžiant reikia suderinti ir atlikti 3–4 standartines
operacijas ar algoritmus.
11.2.4. Paprasčiausia situacija – standartinė situacija, prilygstanti paprasčiausiam uždaviniui.
11.2.5. Paprasta algebrinė lygtis – lygtis, iš kurios nežinomąjį paprasta išsireikšti, pvz.,
3 x  75  0 .
2

11.2.6. Nesudėtingas reiškinys – reiškinys, kurio reikšmė gali būti apskaičiuota 3–4 veiksmais.

SRITY MinimalŪS PAGRINDINIAI AUKŠTESNI

S IR Reikalavimai REIKALAVIMAI REIKALAVIMAI
TEMO
S

SKAIČIAI IR SKAIČIAVIMAI
 3

SRITY MinimalŪS PAGRINDINIAI AUKŠTESNI

S IR Reikalavimai REIKALAVIMAI REIKALAVIMAI
TEMO
S

Skaičių 1. Suprasti sąvokas 1. Paprastais atvejais 1. Paprastais atvejais rasti

teorijos dauginamasis, daliklis, išskaidyti sudėtinį skaičių dviejų skaičių mažiausią
sąvokos ir kartotinis, pirminis pirminiais bendrąjį kartotinį ir
dalumas skaičius, bendrasis dauginamaisiais didžiausią bendrąjį daliklį
daliklis, bendrasis 2. Mokėti paprastais at- 2. Žinoti dalumo iš 2, 3, 5, 9
kartotinis, lyginis vejais rasti dviejų skaičių ir 10 požymius ir taikyti
skaičius, nelyginis bendruosius kartotinius ir juos nesudėtingiems
skaičius ir naudotis jomis bendruosius daliklius uždaviniams spręsti
sprendžiant
3. Gebėti taikyti dalumo iš
paprasčiausius uždavinius
2, 3, 5, 9 ir 10 požymius
2. Suprasti sąvokas
paprastiems uždaviniams
skaičiaus daliklis ir
spręsti
kartotinis
3. Atpažinti natūraliuosius
skaičius, kurie dalijasi iš
2, 5 ir 10

Realieji 1. Paprasčiausiais atvejais 1. Suprasti sąvokas 1. Naudotis sąvokomis

skaičiai prastinti trupmenas natūralieji, sveikieji, natūralieji, sveikieji,
racionalieji, racionalieji,
2. Apvalinti skaičius
iracionalieji, realieji iracionalieji, realieji
3. Paprasčiausiais atvejais skaičiai bei paprastosios skaičiai, paprastosios ir
palyginti du skaičius ir dešimtainės dešimtainės trupmenos,
trupmenos standartinis skaičiaus
2. Mokėti naudotis pa- pavidalas sprendžiant
prastųjų ir dešimtainių paprastus uždavinius
trupmenų ryšiu spren- 2. Mokėti naudotis pa-
džiant paprasčiausius prastųjų ir dešimtainių
uždavinius trupmenų ryšiu spren-
3. Suprasti sąvokas prie- džiant uždavinius
šingas skaičius duota- 3. Naudotis sąvokomis
jam, atvirkštinis skaičius priešingas skaičius
duotajam, naudotis duotajam ir atvirkštinis
jomis sprendžiant skaičius duotajam
paprasčiausius sprendžiant uždavinius
uždavinius 4. Palyginti skaičius
4. Paprastais atvejais
palyginti skaičius
 4

SRITY MinimalŪS PAGRINDINIAI AUKŠTESNI

S IR Reikalavimai REIKALAVIMAI REIKALAVIMAI
TEMO
S

Veiksmai su 1. Atlikti nesudėtingus 1. Atlikti veiksmus su 1. Atlikti veiksmus su

skaičiais veiksmus su dešim- dešimtainėmis dešimtainėmis ir
tainėmis trupmenomis trupmenomis paprastosiomis
trupmenomis
2. Paprastais atvejais atlikti 2. Nesudėtingais atvejais
veiksmus su pa- atlikti veiksmus su pa- 2. Žinoti veiksmų savybes
prastosiomis trupme- prastosiomis ir taikyti jas
nomis trupmenomis skaičiavimams
supaprastinti
3. Suprasti sąvoką skai- 3. Apskaičiuoti nesudė-
3. Mokėti apskaičiuoti
čiavimų tikslumas tingų skaitinių reiškinių
skaitinių reiškinių
reikšmes
4. Apskaičiuoti paprastų reikšmes
skaitinių reiškinių 4. Nesudėtingais atvejais 4. Atlikti apytikslius
reikšmes nurodytu apskaičiuoti nurodytu skaičiavimus nurodytu
tikslumu tikslumu tikslumu

Procentai 1. Suprasti procento są- 1. Paprastais atvejais 1. Taikyti procentus

voką taikyti procentų ir praktinio ir matematinio
2. Mokėti naudotis skai- trupmenų ryšius turinio uždaviniams
čiuokliu skaičiuojant spręsti (uždavinio sąlyga
2. Spręsti nesudėtingus
procentus turi būti pateikta
procentų uždavinius
3. Spręsti paprastus trumpais ir aiškiais
(uždavinio sąlyga turi
sakiniais, suprantamais
matematinio ir praktinio būti aiškiai ir trumpai
turinio procentų kurčiam mokiniui)
pateikta)
uždavinius
Ekonomikos 1. Paprasčiausiais atvejais 1. Skirti sąvokas kaina, 1. Nesudėtingais atvejais
elementai gebėti apskaičiuoti antkainis, nuolaida, apskaičiuoti sudėtines
antkainį, nuolaidą, pajamos, išlaidos, pelnas, palūkanas
pajamas, išlaidas, pelną, nuostoliai, palūkanos
nuostolį ir paprastąsias 2. Paprastais atvejais
palūkanas apskaičiuoti sudėtines
palūkanas

Kombinatoriko 1. Nubraižyti galimybių 1. Taikyti kombinatorines 1. Spręsti nesudėtingus

s elementai medžius, kurių šakos sudėties ir daugybos kombinatorikos
tiesiogiai taisykles paprastiems uždavinius taikant
suskaičiuojamos, ir juos uždaviniams spręsti galimybių medžius,
taikyti paprasčiausiems lenteles ir
uždaviniams spręsti kombinatorines sudėties
bei daugybos taisykles
Tikimybių 1. Paprasčiausiais atvejais 1. Mokėti apskaičiuoti 1. Paprastose situacijose
teorijos mokėti apskaičiuoti įvykiui priešingo įvykio atpažinti būtiną,
elementai įvykio tikimybę tikimybę ir ją taikyti negalimą ir įvykiui
paprasčiausiems priešingą įvykius
uždaviniams spręsti 2. Spręsti paprastus
uždavinius, taikant
klasikinį įvykio tikimybės
apibrėžimą ir priešingo
 5

SRITY MinimalŪS PAGRINDINIAI AUKŠTESNI

S IR Reikalavimai REIKALAVIMAI REIKALAVIMAI
TEMO
S

įvykio tikimybės
formules
Statistikos 1. Skirti sąvokas imtis, 1. Skaityti paprastas dažnių 1. Mokėti naudotis dažnių
elementai imties dydis, dažnis, lenteles ir stulpelines bei lentelėje ir diagramose
dažnių lentelė, skritulines diagramas esančia informacija
diagrama, imties sprendžiant uždavinius
2. Paprastais atvejais
vidurkis
užrašyti duomenis 2. Paprastais atvejais
2. Paprasčiausiais atvejais dažnių lentele apskaičiuoti imties
užrašyti duomenis medianą
3. Paprastais atvejais
dažnių lentele pavaizduoti duomenis 3. Taikyti imties vidurkio
3. Paprasčiausiais atvejais diagrama sąvoką paprastiems
apskaičiuoti imties uždaviniams spręsti
vidurkį
ALGEBRA
Algebriniai 1. Mokėti apskaičiuoti 1. Mokėti apskaičiuoti 1. Suprasti sąvokas
reiškiniai paprastų algebrinių nesudėtingų algebrinių vienanaris, daugianaris,
reiškinių reikšmes reiškinių reikšmes algebrinis reiškinys,
2. Mokėti apskaičiuoti racionalusis reiškinys ir
2. Mokėti atlikti veiksmus
dydžių reikšmes pagal gebėti jomis naudotis
su paprastais
nurodytą paprastą sprendžiant uždavinius
algebriniais reiškiniais
formulę 2. Mokėti apskaičiuoti
3. Gebėti taikyti formules
3. Mokėti atlikti veiksmus įvairių reiškinių
paprasčiausiems
su paprasčiausiais reikšmes
uždaviniams spręsti
algebriniais reiškiniais 3. Mokėti sutrumpintos
4. Mokėti tapačiai per-
4. Gebėti taikyti formules tvarkyti paprasčiausius
daugybos formules
paprasčiausiems reiškinius (a  b)( a  b)  a 2  b 2
uždaviniams spręsti
5. Mokėti sutrumpintos (a  b) 2  a 2  2ab  b 2
daugybos formules 4. Mokėti tapačiai
( a  b)( a  b)  a 2  b 2 , pertvarkyti reiškinius
taikant sutrumpintos
( a  b) 2  a 2  2 ab  b 2 daugybos formules
taikyti paprastiems
reiškiniams pertvarkyti,
skaičiavimams
supaprastinti

GEOMETRIJA
 6

SRITY MinimalŪS PAGRINDINIAI AUKŠTESNI

S IR Reikalavimai REIKALAVIMAI REIKALAVIMAI
TEMO
S

Pagrindinės 1. Atpažinti ir pavaizduoti 1. Suprasti sąvokas kryž- 1. Mokėti planimetrinių

planimetrijos paprastus planimetrinius miniai ir gretutiniai figūrų elementų pava-
sąvokos objektus (taškus, tieses, kampai bei remtis jomis dinimus
spindulius, atkarpas ir sprendžiant 2. Remtis kryžminių ir
kampus) paprasčiausius gretutinių kampų
2. Suprasti sąvokas uždavinius savybėmis sprendžiant
smailusis, statusis, 2. Suprasti tiesių paprastus uždavinius
bukasis, ištiestinis lygiagretumo ir 3. Gebėti remtis perimetro
kampas statmenumo sąvokas ir ploto savybėmis
3. Mokėti matuoti atkarpas 3. Žinoti ilgio, kampo di- sprendžiant paprastus
ir kampus dumo ir ploto matavimo uždavinius
4. Žinoti svarbiausius ilgio, vienetus bei jų sąryšius
kampo didumo ir ploto 4. Suprasti perimetro ir
matavimo vienetus ploto sąvokas

Trikampiai 1. Paprastais atvejais 1. Taikyti pagrindinę 1. Taikyti Pitagoro teoremą

mokėti apskaičiuoti trikampio ploto formulę paprastiems
trikampio plotą ah uždaviniams spręsti
S
2. Atpažinti lygius 2 2. Naudotis masteliu
trikampius nesudėtingiems sprendžiant paprastus
uždaviniams spręsti uždavinius
3. Taikyti Pitagoro teoremą
paprasčiausiems 2. Taikyti trikampio kampų 3. Mokėti taikyti trikampio
uždaviniams spręsti sumos formulę ah
paprastiems ploto formules S  ,
2
uždaviniams spręsti 1
S  ab sin 
2
paprastiems
uždaviniams spręsti
Daugiakampiai 1. Atpažinti ir mokėti 1. Paprasčiausiais atvejais 1. Klasifikuoti
pavaizduoti kvadratą, apskaičiuoti kvadrato, keturkampius ir remtis
stačiakampį, rombą, stačiakampio, jų savybėmis
lygiagretainį ir trapeciją lygiagretainio plotą ir sprendžiant paprastus
perimetrą uždavinius
Apskritimas ir 1. Mokėti apskritimo ilgio 1. Atpažinti ir mokėti pa- 1. Taikyti apskritimo ilgio
skritulys ir skritulio ploto vaizduoti apskritimo ir skritulio ploto
formules bei gebėti jas centrinius ir įbrėžtinius formules paprastiems
taikyti paprastiems kampus uždaviniams spręsti
uždaviniams spręsti 2. Atpažinti apskritimo 2. Žinoti įbrėžtinio kampo
centrinius ir įbrėžtinius teoremą ir mokėti ją
kampus taikyti paprasčiausiems
uždaviniams spręsti
 7

SRITY MinimalŪS PAGRINDINIAI AUKŠTESNI

S IR Reikalavimai REIKALAVIMAI REIKALAVIMAI
TEMO
S

Simetrijos 1. Suprasti sąvoką 1. Paprastais atvejais gebėti 1. Suprasti sąvokas cen-

simetriška figūra nurodyti simetrijos trinė simetrija ir ašinė
centrus ir ašis simetrija, mokėti
pavaizduoti paprastais
atvejais figūras,
simetriškas duotosioms
Pagrindinės 1. Atpažinti ir pavaizduoti 1. Suprasti kūno paviršiaus 1. Gebėti naudotis ploto ir
stereometrijos paprasčiausius ploto ir tūrio sąvokas tūrio savybėmis
sąvokos stereometrinius 2. Žinoti tūrio matavimo sprendžiant
objektus: tašką, tiesę, vienetus ir jų sąryšius nesudėtingus uždavinius
plokštumą
Geometriniai 1. Atpažinti paprasčiausius 1. Mokėti apskaičiuoti
kūnai geometrinius kūnus kūgių, ritinių ir rutulių
(stačiąsias prizmes, paviršių plotus ir tūrius
piramides, kūgius, pagal duotas formules
ritinius, rutulius)
2. Mokėti apskaičiuoti
kubų, stačiakampių
gretasienių, stačiųjų
prizmių, piramidžių
tūrius bei paviršių plotus
pagal duotas formules
FUNKCIJOS
Pagrindinės 1. Suprasti sąvokas 1. Naudotis sąvokomis ar- 1. Naudotis sąvokomis
sąvokos, argumentas, funkcija, gumentas, funkcija, fun- apibrėžimo sritis ir
funkcijos funkcijos grafikas kcijos grafikas, didėjimo reikšmių sritis skaitant
grafikas ir mažėjimo intervalai, nubraižytus funkcijų
2. Skaityti paprastų
funkcijos nuliai, grafikus
funkcijų grafikus
lyginumas skaitant
2. Braižyti nesudėtingų
nubraižytus funkcijų
funkcijų grafikus
grafikus
2. Braižyti paprastų
funkcijų grafikus
Laipsniai ir 1. Atlikti paprasčiausius 1. Taikyti pagrindines 1. Taikyti pagrindines
šaknys reiškinių su šaknimis ir laipsninių funkcijų laipsninių funkcijų
racionaliaisiais rodikliais y  x , m  Z ir
m
y  x , m  Z ir
m

tapačius pertvarkius
y3 x savybes y3 x savybes
2. Skaičiuokliu
paprastiems tapačiai pertvarkant
apskaičiuoti laipsninių
uždaviniams spręsti reiškinius su šaknimis,
funkcijų y  x m , m  Z sprendžiant uždavinius
2. Atlikti paprastus reiš-
, ir y  x reikšmes kinių su šaknimis 2. Skaičiuokliu apskai-
tapačius pertvarkius čiuoti reiškinių su
laipsniais ir šaknimis
reikšmes
 8

SRITY MinimalŪS PAGRINDINIAI AUKŠTESNI

S IR Reikalavimai REIKALAVIMAI REIKALAVIMAI
TEMO
S

Atskiri 1. Suprasti tiesioginį 1. Taikyti pagrindines

laipsninių proporcingumą, spręsti tiesinių ir kvadratinių
funkcijų atvejai proporcijas funkcijų savybes
paprastiems uždaviniams
spręsti
Skaičiaus 1. Suprasti modulio sąvoką 1. Gebėti apskaičiuoti
modulis nesudėtingų reiškinių su
moduliais reikšmes

Bendrosios 1. Suprasti sąvokas lygtis, 1. Turėti supratimą apie 1. Turėti supratimą apie
žinios apie nežinomasis, lygties grafinį lygčių sistemų lygčių sistemų
lygtis, sprendinys sprendimo būdą ir gebėti sprendimo keitimo ir
nelygybes ir jų 2. Suprasti sąvokas jį taikyti paprastiems sudėties būdus ir gebėti
sistemas nelygybė, kintamasis, uždaviniams spręsti juos taikyti paprastiems
nelygybės sprendinys uždaviniams spręsti

Tiesinės, 1. Mokėti spręsti papras- 1. Naudoti diskriminantą 1. Mokėti spręsti paprastas

kvadratinės, čiausias tiesines ir kvadratinės lygties racionaliąsias lygtis,
racionaliosios kvadratines lygtis bei sprendinių skaičiui kurios pakeičiamos
lygtys tikrinti lygčių nustatyti tiesinėmis lygtimis
sprendimus
2. Mokėti skaidyti
kvadratinį trinarį
dauginamaisiais

Tiesinės, 1. Mokėti pavaizduoti 1. Mokėti spręsti paprastas 1. Mokėti spręsti tiesines

kvadratinės ir paprasčiausių tiesinių tiesines ir kvadratines bei kvadratines
racionaliosios nelygybių su vienu nelygybes su vienu nelygybes su vienu
nelygybės kintamuoju sprendinius kintamuoju kintamuoju bei paprastas
skaičių tiesėje jų sistemas
2. Mokėti spręsti paprastas
lygtis ir nelygybes su
moduliais
Trigonometrija 1. Suprasti radiano sąvoką 1. Paprastais atvejais 1. Nesudėtingais atvejais
2. Žinoti 0 , 30 , 45 , skaičiuokliu apskaičiuoti apskaičiuoti kampo
60 , 90 , 180 ir kampo laipsninį matą, laipsninį matą, kai
360 kampų dydžių kai duotas radianinis duotas radianinis matas,
išraiškas radianais matas ir atvirkščiai

Trigono- 1. Žinoti sinuso, kosinuso 1. Žinoti sinuso, kosinuso 1. Mokėti taikyti sinuso,
metrinės ir tangento apibrėžimus ir tangento savybes bei kosinuso ir tangento
funkcijos bei gebėti juos taikyti gebėti jas taikyti apibrėžimus, savybes
paprasčiausiems paprastiems uždaviniams spręsti
uždaviniams spręsti uždaviniams spręsti 2. Pagal lenteles mokėti
2. Žinoti to paties apskaičiuoti 0 , 30 ,
argumento 45 , 60 ir 90 kampų
trigonometrinių funkcijų sinuso, kosinuso ir
ryšius ir taikyti juos tangento reikšmes
paprasčiausiems
 9

SRITY MinimalŪS PAGRINDINIAI AUKŠTESNI

S IR Reikalavimai REIKALAVIMAI REIKALAVIMAI
TEMO
S

trigonometriniams 3. Taikyti to paties

reiškiniams pertvarkyti argumento
ir trigonometrinių trigonometrinių funkcijų
funkcijų reikšmėms ryšius uždaviniams
apskaičiuoti spręsti
3. Mokėti redukuoti sinusą,
kosinusą ir tangentą (
0    180 )

Vertinamos veiklos pobūdis

VEIK MinimalŪS PAGRINDINIAI AUKŠTESNI

LOS Reikalavimai REIKALAVIMAI REIKALAVIMAI
SRITY
S IR
RŪŠY
S

MATEMATINIŲ ŽINIŲ IR PROCEDŪRŲ REPRODUKAVIMAS

Žinių 1. Skirti matematines
įsisavinimas sąvokas
2. Atpažinti paprastus
matematiškai
ekvivalenčius objektus
(geometrines figūras,
funkcijas ir pan.)
3. Atpažinti svarbiausius
matematinius simbolius
4. Žinoti esmines svar-
biausių apibrėžimų ir
teiginių detales
1. Pademonstruoti mate- 1. Paprasčiausiais atvejais
matinių sąvokų ir atsiminti matematiškai
procedūrų žinojimą ekvivalenčius objektus
pavaizduojant piešiniu (geometrines figūras,
reiškinius, lygtis ir pan.)
2. Taisyklingai vartoti
svarbiausius 2. Gebėti išvardyti mate-
matematinius simbolius matinius objektus,
tenkinančius konkrečius
reikalavimus

Įprastinių 1. Naudotis nedidelės 1. Naudotis formulių rin- 1. Naudotis formulių

procedūrų apimties formulių
naudojimas rinkiniais, paprastomis
lentelėmis, paprastais
skaičiuokliais
2. Dauguma atvejų
teisingai atlikti paprastas
standartines
matematines procedūras
kiniais, lentelėmis, rinkiniais, lentelėmis,
braižymo įrankiais ir braižymo įrankiais ir
skaičiuokliais skaičiuokliais
paprastiems 2. Atlikti standartines
uždaviniams spręsti skaičiavimo, reiškinių
2. Atlikti paprastas stan- pertvarkymo, grafikų
dartines skaičiavimo, braižymo, lygčių
reiškinių pertvarkymo, sprendimo ir kitas (šiame
grafikų braižymo, lygčių dokumente numatytas)
sprendimo ir kitas matematines procedūras
(šiame dokumente 3. Atlikti nesudėtingas
numatytas) matematines įprastas matematines
procedūras procedūras, patikrinti
gautą atsakymą, ištirti
funkciją
 10

VEIK MinimalŪS PAGRINDINIAI AUKŠTESNI

LOS Reikalavimai REIKALAVIMAI REIKALAVIMAI
SRITY
S IR
RŪŠY
S

MATEMATIKOS TAIKYMAI IR MATEMATINIS MĄSTYMAS

Matematinis 1. Skaityti ir suprasti labai 1. Skaityti ir suprasti labai
komunikavimas aiškiai suformuluotas aiškiai suformuluotas
paprastų uždavinių sąlygas uždavinių sąlygas bei
kitokius paprastus ir
2. Pateikti atsakymus
aiškius matematinius
tekstus
2. Pateikti atsakymus ir
išdėstyti skaitinius
rezultatus
1. Skaityti ir suprasti aiškiai
suformuluotas uždavinių
sąlygas bei kitokius
nesudėtingus
matematinius tekstus
2. Trumpai aprašyti
uždavinio sprendimą
3. Matematiškai aprašyti
sąryšius, dėsningumus ir
algoritmus
4. Veiksmingai naudotis
matematiniais terminais
ir simboliais

Matematinis 1. Paprasčiausiais atvejais 1. Pritaikyti algoritmus ir 1. Pritaikyti algoritmus ir

mąstymas pritaikyti algoritmus ir procedūras konkretiems procedūras
procedūras uždaviniams spręsti nesudėtingiems
uždaviniams spręsti
2. Atlikti nesudėtingus
matematinius tyrimus

Modeliavimas 1. Taikyti paprasčiausius 1. Taikyti matematinius

ir problemų matematinius modelius
sprendimas (lygtis, nelygybes, funk-
cijas ir pan.) paprastiems
praktinio turinio
uždaviniams spręsti
modelius (lygtis,
nelygybes, funkcijas ir
pan.) praktinio turinio
nesudėtingiems
uždaviniams spręsti

Matematikos 1. Žinoti svarbiausius 1. Derinti algebros, 1. Sprendžiant uždavinius

ryšiai matematikos taikymus geometrijos ir funkcijų
metodus sprendžiant
paprastus uždavinius
2. Žinoti svarbiausius
ryšius tarp pagrindinių
matematinių sąvokų bei
procedūrų
taikyti matematikos
vidinius ryšius (tarp
temų) ir svarbiausius
matematikos ryšius su
kitais mokomaisiais
dalykais

Pasiekimų patikrinimo matrica

12. Patikrinimo užduotys sudaromos vadovaujantis turinio struktūra ir struktūrinių dalių proporcijomis,
nusakytomis šia matrica. Matricos paskirtis – garantuoti, kad kiekvienais metais šios proporcijos būtų tos
pačios. Konkrečiose užduotyse galimi tam tikri nukrypimai nuo šių skaičių, tačiau jie neturėtų būti didesni
kaip  5 proc.

MATEMATINĖS MATEMATIKOS
%
ŽINIOS TAIKYMAI IR
 11

IR PROCEDŪROS MATEMATINIS
MĄSTYMAS
Skaičiai ir skaičiavimai 45
Algebra 20
Geometrija 10
Funkcijos 25
% 60 40 100
 Matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programa
neprigirdinčiųjų ir kurčiųjų mokykloms
1 priedas

FORMULĖS

Sutrumpintos daugybos formulės.

(a – b) (a + b) = a2 – b2,
(a ± b)2 = a2 ± 2ab + b2.
p n
Sudėtinių procentų formulė. Sn = S (1 + ).
100
Trigonometrinės funkcijos.
sin2  + cos2  = 1, 1
1 + tg2  = , cos   0,
sin  cos 2 
tg  = , cos   0,
cos 1
1 + ctg2  = , sin   0,
cos sin 2 
ctg  = , sin   0,
sin 
Ketvirčiai sin  cos  tg  ctg 
I ketvirtis + + + +
II ketvirtis + – – –
III ketvirtis – – + +
IV ketvirtis – + – –

 0˚ 30˚ 45˚ 60˚ 90˚

1 2 3
sin  0 1
2 2 2
3 2 1
cos  1 0
2 2 2
3
tg  0 1 3 –
3
3
ctg  – 3 1 0
3

Argumentas x
90˚– 90˚+ 180˚– 180˚+
Funkcijos
π π
  – +
2 2
sin x cos  cos  sin  – sin 
cos x sin  – sin  – cos  – cos 
tg x ctg  – ctg  – tg  tg 
ctg x tg  – tg  – ctg  ctg 
 2

Trikampis.

abc
a2 = b2 + c2 – 2bc cos A, S  rp  ,
2R
a b c 1
   2 R, S ab sin C;
sin A sin B sin C 2
čia a, b, c – trikampio kraštinės, A, B, C – prieš jas esantys kampai, p – pusperimetris, r ir R – įbrėžtinio ir
apibrėžtinio apskritimų spinduliai, S – plotas.

Daugiakampio kampų suma lygi 180˚(n – 2); čia n – daugiakampio kampų skaičius.

R 2 2R
Skritulio išpjova. S  , l  ; čia  – centrinio kampo didumas laipsniais, S – išpjovos
360 3 6 0
plotas, l – išpjovos lanko ilgis, R – apskritimo spindulys.

Prizmė. V= SH; čia S – pagrindo plotas, H – prizmės aukštinė.

1
Piramidė. V = SH; čia S – pagrindo plotas, H – piramidės aukštinė.
3
1 1
Kūgis. V = R2H, V  SH , šoninis paviršius S = Rl; čia l – sudaromoji, R – pagrindo spindulys, H –
3 3
kūgio aukštinė, S – pagrindo plotas.

Ritinys. V = R2H, šoninis paviršius S = 2RH; čia R – pagrindo spindulys, H – ritinio aukštinė.

4
Rutulys. V = R3, S = 4 R2; čia R – rutulio spindulys, S – sferos arba rutulio paviršius.
3