Neapibrėžtis

doc. dr. Paulius Kaškonas

Atsitiktiniai dydžiai
 Bet kokie matavimai turi atsitiktinį charakterį. T. y. išmatavus N (pasirenka
matuotojas) kartų matuojamą dydį X, galėtume pasakyti, kad labiausiai tikėtina jo
vertė yra šių matavimų vidurkis. Tačiau dėl atsitiktinių klaidų įtakos matavimo
rezultatai bus išsibarstę tam tikrame ruože.
 Matavimų skaičius N vadinamas imties dydžiu. Pasirinkto dydžio imties reikšmių
išmatavimas vadinamas AD realizacija. Matuojant antrą kartą gauname kitą
realizaciją ir t. t.

doc. dr. P. Kaškonas, Neapibrėžtis, © 2

Atsitiktiniai dydžiai
 Kaip matyti iš ankščiau pateiktų grafikų, AD kinta
tam tikrose ribose, apibrėžtose stebėtu minimumu ir
maksimumu: [min ... max]. Tačiau tai nereiškia, kad f(q)
jis negali įgyti reikšmių už šių ribų. Todėl AD
apibūdinami tikimybinėmis charakteristikomis: p2=0,95
nurodoma kokia tikimybė, kad AD įgys vienokią ar 2U
kitokią reikšmę (diskretinio AD atveju) arba pateks į p1 Q
tam tikrą reikšmių intervalą (tolydinio AD atveju). qc qa qb m qd
Vienas reikšmes konkretus AD įgys dažniau, kitas
rečiau, trečių niekada neįgys. Sakoma, kad AD yra
pasiskirstęs tam tikru dėsniu – skirstiniu.
doc. dr. P. Kaškonas, Neapibrėžtis, © 3

1
AD charakteristikos
 Tarkime, turime atsitiktinio dydžio X realizaciją, kurią sudaro imtis iš N
nepriklausomų matavimo reikšmių x1, x2, ... xN. Tuomet empirinis vidurkis
skaičiuojamas taip
1 N
E ( x)  M ( x)  x   xi
N i 1

 Jei duotas AD skirstinys:

 a) normalusis skirstinys
N(m,) – tuomet
matematinė viltis yra
labiausiai tikėtina
reikšmė – m

doc. dr. P. Kaškonas, Neapibrėžtis, © 4

AD charakteristikos
 b) stačiakampis skirstinys (duotas maksimalus nuokrypis, a) – tuomet vidutinė
reikšmė randama taip

1
M ( x)  x  ( a   a )
2

 c) trikampis skirstinys (duotas maksimalus nuokrypis, a) – tuomet vidutinė

reikšmė randama taip

1
M ( x)  x  ( a   a )
2

doc. dr. P. Kaškonas, Neapibrėžtis, © 5

AD charakteristikos
 AD X empirinė dispersija arba sklaida pagal AD X realizacijos x 1, x2, ... xN reikšmes
yra skaičiuojama taip

1 N
D( x)   xi  M ( x)2
N  1 i 1
 Dispersija apibūdina AD X reikšmių išsisklaidymo apie vidurkį laipsnį.

 Iš dispersijos apibrėžimo išplaukia, kad ji išreiškiama kvadratiniais vienetais. Todėl

reikšmių išsisklaidymo laipsniui apibūdinti naudojama kita charakteristika –
standartinis nuokrypis

 ( x)  D( x)   2 ( x)

doc. dr. P. Kaškonas, Neapibrėžtis, © 6

2
AD charakteristikos
 a) normalusis skirstinys N(m,) – duota sklaidos parametras , tad dispersija
yra D(x)= 2
 b) stačiakampis skirstinys (duotas maksimalus nuokrypis, a), dispersija
skaičiuojama taip

1
D( x) 
1
(a  a ) 2  ( x)  D( x)  ( a  a )
12 2 3

 trikampis skirstinys (duotas maksimalus nuokrypis, a), dispersija skaičiuojama

taip

1 1
D( x)  ( a  a ) 2  ( x)  D( x)  ( a  a )
24 2 6
doc. dr. P. Kaškonas, Neapibrėžtis, © 7

AD charakteristikos

 Gautos reikšmės galioja tai AD realizacijai, kurią naudojant jos buvo suskaičiuotos.
Kiek padarytos išvados atitiks tiesą – priklausys nuo imties reprezentatyvumo.

 Tarkime, kad buvo suskaičiuotos dominančios charakteristikos pagal vieną AD

realizaciją, po to pagal kitą, trečią ir t. t. Visos gautos vertės skirsis. Iš to išplaukia,
kad tiek vidurkis, tiek dispersija ar kitos AD charakteristikos taip pat yra AD. Jiems
taip pat gali būti skaičiuojamas vidurkis, dispersija ir t. t. Todėl bet kokia
suskaičiuota AD charakteristika vadinama įverčiu, pvz., vidurkio įvertis, dispersijos
įvertis, vidurkio dispersijos įvertis ir t. t.

doc. dr. P. Kaškonas, Neapibrėžtis, © 8

AD charakteristikos

 Vidurkio dispersija

N
 xi  M ( x)
1
D( x )  2
N ( N  1) i 1

 Vidurkio standartinis nuokrypis

D( x ) 
 (x)  
N N

doc. dr. P. Kaškonas, Neapibrėžtis, © 9

3
Neapibrėžtis

 Matavimų tikslas – nustatyti matuojamojo dydžio vertę pasirinktu metodu ir pagal

pasirinktą procedūrą. Matavimo rezultate gaunamas matuojamojo dydžio vertės
įvertis. Todėl reikia nurodyti matavimo rezultato patikimumą.

 Matavimo rezultato neapibrėžtis – nurodo tikslių žinių apie matuojamojo dydžio

vertę trūkumo kiekį. Neapibrėžtis visada siejama su matavimo rezultatu. Paklaida –
su matavimo prietaisu. Dėl matavimo prietaiso paklaidų, matavimo rezultate mes
gauname neapibrėžtį. Etalonai paklaidų neturi. Jų tikslumas atkuriant fizikinio
dydžio reikšmę nusakomas neapibrėžtimi.

doc. dr. P. Kaškonas, Neapibrėžtis, © 10

Neapibrėžčių šaltiniai
 Nepilnos žinios apie matuojamą dydį.
 Netikslus (netobulas) turimų žinių apie matuojamą dydį panaudojimas.
 Nereprezentatyvi imtis, neatspindinti tikrosios matuojamojo dydžio vertės.
 Aplinkos sąlygų įtaka matavimo procesui.
 Operatoriaus (žmogaus) paklaida, nuskaitant prietaisų parodymus.
 Matavimo prietaiso jautrumo riba ir skiriamoji geba.
 Netikslios vertės, priskirtos konstantoms, kitiems parametrams.
 Aproksimacijos ir prielaidos, naudojamos matavimo metode ir procedūroje.
 Matavimo rezultatų sklaida.

doc. dr. P. Kaškonas, Neapibrėžtis, © 11

Matavimų rūšys

 Matavimai gali būti:

 Tiesioginiai,
 Netiesioginiai.

 Tiesioginiai matavimai – tai tokie matavimai kai ieškomas dydis yra tiesiogiai
matuojamas matuokliu ar matavimo priemone. Pavyzdžiui, sveriama su
svarstyklėmis, matuojama rulete ir pan.

 Netiesioginiai matavimai – tai tokie matavimai, kai ieškomas dydis nėra tiesiogiai
matuojamas, o yra suskaičiuojamas iš žinomų priklausomybių ir yra priklausomas
nuo kitų tiesiogiai matuojamų dydžių. Pavyzdžiui, tūrio matavimas.

doc. dr. P. Kaškonas, Neapibrėžtis, © 12

4
Neapibrėžtis
 Neapibrėžtis gali būti įvertinama pagal:
 A tipo procedūrą (tiesioginiai matavimai),
 B tipo procedūrą (neatliekant matavimų – dokumentinis vertinimas),
 Neapibrėžties sklidimo dėsnį (netiesioginiai matavimai).

 Toks skirstymas gaunamas atsižvelgiant į panaudotą neapibrėžties įvertinimo

būdą. Tikslas klasifikuoti į A ir B tipus yra parodyti skirtingus skaičiavimo / įvertinimo
būdus.

 Šis klasifikavimas nereiškia, kad yra esminis skirtumas tarp gautų neapibrėžčių,
įvertintų skirtingu būdu ar kad vienas būdas geresnis už kitą. Abu įvertinimo tipai
paremti tikimybiniais AD skirstiniais; skaičiuojant bet kuriuo būdu, yra vertinama
dispersijos ar standartiniai nuokrypiai.
doc. dr. P. Kaškonas, Neapibrėžtis, © 13

Tiesioginiai matavimai:
A tipo neapibrėžties įvertinimo procedūra
 Geriausias matuojamojo dydžio įvertis yra vidurkis. Suskaičiavus dispersijos įvertį ir
padalinus jį iš matavimų skaičiaus, gausime standartinę vidurkio įverčio dispersiją
N
 xi  M ( x)
1
u 2 ( x)   2 ( x )  2
N ( N  1) i 1

 O ištraukę kvadratinę šaknį

N
 ( x)
 xi  M ( x)  N
1
u ( x)   ( x )  2
N ( N  1) i 1
gausime standartinę dydžio X sklaidos neapibrėžtį (nevertinant matavimo
priemonės kalibravimo neapibrėžties).
 A tipo standartinės neapibrėžties procedūra gali būti taikoma, kai imtis didelė N>10.
doc. dr. P. Kaškonas, Neapibrėžtis, © 14

Tiesioginiai matavimai:
A tipo neapibrėžties įvertinimo procedūra
 1 būdas. Jei yra ankstesnio matavimo, atlikto ta pačia matavimo priemone,
panašaus dydžio, panašiomis sąlygomis, rezultatai, kai imtis buvo didelė, ši
informacija panaudojama standartinės neapibrėžties skaičiavimui

' ( x )
u ( x)  , galioja net kai N  1
N
 2 būdas. Šis atvejis taikomas, kai nėra informacijos apie ankstesnius matavimus.
Tuomet priimama, kad verčių skirstinys yra stačiakampis, išsidėstęs apie gautą
imties vidurkį, o skirstinio intervalo plotis nustatomas remiantis bet kokia turima
informacija apie matuojamąjį dydį ir priemonės charakteristikas. Jei ir tokios
informacijos nėra, tuomet priimamas stačiakampis skirstinys su tokiomis
charakteristikomis: vidurkis – vidurinė vertė tarp stebėtos xmin ir xmax, o plotis – šių
reikšmių skirtumas.

doc. dr. P. Kaškonas, Neapibrėžtis, © 15

5
Tiesioginiai matavimai:
A tipo neapibrėžties įvertinimo procedūra
 Pavyzdys. Galinio ilgio matas ilgio l buvo kalibruojamas mechaniniu
komparatoriumi. Etaloninio ilgio mato ilgis ls. Skirtumas d=l–ls buvo matuojamas
N=5 kartus.

 Rezultatai: 215 nm, 212 nm, 211 nm, 213 nm, 213 nm.

 Pagal šiuos matavimo rezultatus gauta:

 vidurkis xe=212,8 nm;
 standartinis nuokrypis =1,48 nm;
 standartinė neapibrėžtis
( x) 1,48 nm
u ( x)    0,66 nm
N 5
doc. dr. P. Kaškonas, Neapibrėžtis, © 16

Tiesioginiai matavimai:
A tipo neapibrėžties įvertinimo procedūra

 Anksčiau šiuo komparatoriumi buvo atliktas kito galinio ilgio mato kalibravimas,
matuojant N’=25 kartus. Iš tos imties suskaičiuotas standartinis nuokrypis buvo
’=1,66 nm.

 Įvertinant tai, gauname:

 vidurkis xe=212,8 nm;
 standartinis nuokrypis ’=1,66 nm;
 standartinė neapibrėžtis

' ( x) 1,66 nm
u ( x)    0,74 nm
N 5

doc. dr. P. Kaškonas, Neapibrėžtis, © 17

Tiesioginiai matavimai:
A tipo neapibrėžties įvertinimo procedūra
 Jei ankstesnio matavimo šiuo komparatoriumi rezultatai nėra prieinami,
pasinaudosime antruoju standartinės neapibrėžties įvertinimo būdu.
 Priimame, kad skirstinys f(x) yra stačiakampis. Tuomet gauname:
 geriausias įvertis

xmin  xmax 211 nm  215 nm

xe    213 nm f(x)
2 2
 standartinis nuokrypis, lygus standartinei
neapibrėžčiai u(x)
X
x x 215 nm  211 nm xmin xe=(xmax+xmin)/2 xmax
u ( x)  max min   1,2 nm
12 12
doc. dr. P. Kaškonas, Neapibrėžtis, © 18

6
Tiesioginiai matavimai:
suminė neapibrėžtis
 Naudojant kalibruotą matavimo priemonę praktikoje matavimo rezultatas yra
ištaisytasis rodmuo.

 Suminė standartinė neapibrėžtis randama įvertinant matavimų sklaidos usk bei

kalibravimo U() neapibrėžtis ir matavimo priemonės skyros neapibrėžtį ur

2
 U ()       
2 2

u (q)        
 ke   N   2 3 

 Čia  – atliktų matavimų imties standartinis nuokrypis,  – matavimo priemonės

skyra,  – matavimo priemonės sistemingoji paklaida, nustatyta kalibravimo metu,
ke – kalibravimo neapibrėžties išplėsties koeficientas (ke=2, jei kalibravimo
sertifikate nenurodyta kitaip), N – matavimų skaičius,
doc. dr. P. Kaškonas, Neapibrėžtis, © 19

B tipo neapibrėžties įvertinimo procedūra

 Įėjimo dydžio Xi įverčio xi, kuris nebuvo gautas iš pakartotinių matavimų,

standartinė neapibrėžtis u(xi) yra įvertinama remiantis visa susijusia informacija
apie galimą dydžio Xi kitimą. Tai apima informaciją, susijusią su:
 ankstesnių matavimų duomenis;
 patirtį ar bendras žinias apie su atliekamu matavimu susijusias pamatines
medžiagas ar prietaisus, jų elgseną, savybes ir charakteristikas;
 gamintojo techninę dokumentaciją;
 duomenis, pateikiamus kalibravimo ar kitokiuose sertifikatuose;
 duomenis, paimtus iš specializuotų žinynų, mokslinių straipsnių ar kitų literatūros
šaltinių.

doc. dr. P. Kaškonas, Neapibrėžtis, © 20

B tipo neapibrėžties įvertinimo procedūra

 Tinkamas visos informacijos B tipo neapibrėžčiai nustatyti panaudojimas priklauso
nuo įgytų žinių, patirties ir praktikos. B tipo neapibrėžtis gali būti tokia pat patikima
kaip ir A tipo, ypač kai A tipo neapibrėžtis įvertinama tik iš nedidelio skaičiaus
nepriklausomų matavimų. Nėra skirtingų neapibrėžčių, yra tik skirtingos
neapibrėžties įvertinimo metodikos!

 Jei įvertis xi imamas iš žinynų, sertifikatų, gamintojo dokumentacijos ir jo

neapibrėžtis nurodyta su koeficientu, tuomet standartinė neapibrėžtis gaunama
padalinant nurodytą neapibrėžtį iš to koeficiento.

 Pavyzdžiui, kalibravimo sertifikatas nurodo, kad 1 kg plieninis svarstis sveria

1000,000325 g, o neapibrėžtis yra 240 mg esant trims standartiniams nuokrypiams
(išplėsties koeficientas k=3). Tuomet standartinė neapibrėžtis u(xi)=240/3=80 mg.

doc. dr. P. Kaškonas, Neapibrėžtis, © 21

7
B tipo neapibrėžties įvertinimo procedūra
 Priklausomai nuo skirstinio, koeficientas, kurio dėka randama standartinė
neapibrėžtis pagal duotą nuokrypio vertę, skiriasi.

 Pavyzdys. Tarkime, turime 100  rezistorių, kurio paklaida ± 5%. Žinodami, kad
paklaida pasiskirsčiusi pagal stačiakampį skirstinį, randame standartinę neapibrėžtį:
uR=5/3.
 Jei įvertinant B tipo neapibrėžtį nežinoma kaip pasiskirstęs dydis Xi, priimama, kad
skirstinys yra stačiakampis.

doc. dr. P. Kaškonas, Neapibrėžtis, © 22

Neapibrėžties įvertinimas netiesioginiuose

matavimuose

 Daugeliu atvejų matuojamasis dydis Y nėra matuojamas tiesiogiai, bet yra

įvertinamas remiantis N kitų dydžių X1, X2, ..., XN pagal priklausomybę

Y  f ( X1, X 2 ,...,X N )

 Įėjimo dydžiai X1, X2, ..., XN gali būti tiesiogiai matuojami dydžiai, nuo kurių
priklauso išėjimo dydis Y arba patys gali būti priklausomi nuo kitų dydžių. Tokiu
būdu funkcija f() gali būti labai sudėtinga ir analitiškai neužrašoma. Funkcija f() gali
būti nustatoma eksperimentiškai arba egzistuoti algoritmo forma, kuris gali būti
įvertinamas skaitmeniniu būdu.

doc. dr. P. Kaškonas, Neapibrėžtis, © 23

Neapibrėžties įvertinimas netiesioginiuose

matavimuose
 Jei duomenys rodo, kad f() nemodeliuoja matavimo proceso reikiamu tikslumu,
papildomi įėjimo kintamieji turi būti įtraukiami neadekvatumo eliminavimui.

 Įėjimo kintamųjų rinkinys X1, X2, ..., XN gali būti skirstomas į:

 Pirminius dydžius, kurių vertės ir neapibrėžtys yra tiesiogiai nustatomos

matavimo proceso metu. Šios vertės gali būti gaunamos iš pavienių ar
daugkartinių matavimų arba sprendimo, paremto praktiniais įgūdžiais.

 Įtrauktus dydžius, kurių vertės ir neapibrėžtys yra įtrauktos į matavimo procesą

iš šalies, pavyzdžiui, iš matavimo priemonių kalibravimo sertifikatų, literatūros ar
kitų informacijos šaltinių.

doc. dr. P. Kaškonas, Neapibrėžtis, © 24

8
Funkcijos išvestinė
 Funkcijos y=f(x) išvestinė – tai šios funkcijos kitimo greitis. Matematiškai ji
užrašoma taip

dy f ( x  x)  f ( x)
 lim
dx x  0 x

 Kritiniai išvestinės atvejai:

 kai funkcija yra statmena x ašiai, išvestinė lygi , t. y. kad ir labai mažam x
pokyčiui esant, funkcijos y pokytis yra begalinis;
 kai funkcija yra lygiagreti x ašiai, išvestinė lygi 0, nes kad ir kokį mažą ar didelį x
pokytį beimtume, funkcijos y pokyčio nebus.
doc. dr. P. Kaškonas, Neapibrėžtis, © 25

Funkcijos išvestinė
 Tarkime, turime tokią funkciją y  f ( x, z , c )
kur x ir z yra kintamieji, o c – konstanta.

 Tokia funkcija gali būti diferencijuojama tiek pagal x, tiek pagal z kintamąjį:
 kai diferencijuojama pagal x, tuomet funkcijos kintamasis yra tik x, o z ir c yra
konstantos;
 kai diferencijuojama pagal z, tuomet funkcijos kintamasis yra z, o x ir c yra
konstantos.

 Šios išvestinės yra vadinamos dalinėmis funkcijos y išvestinėmis.

y f ( x, z , c) y f ( x, z, c)
 
x x z z
doc. dr. P. Kaškonas, Neapibrėžtis, © 28

Neapibrėžties įvertinimas netiesioginiuose

matavimuose
 Priklausomo kintamojo y suminė dispersija uc2(y) skaičiuojama pagal tokią formulę
2 2 2
 f  2  f  2  f  2
uc2 ( y )    u ( x1 )    u ( x2 )  ...    u ( xN )
 x1   x2   xN 
2
N
 f  2 N
f
uc2 ( y )     u ( xi )  Wi 2u 2 ( xi ) Wi 
i 1  xi  i 1 xi

čia W i  dalinės funkcijos f() išvestinės pagal įėjimo dydį xi, ir parodo jo įtaką, todėl vadinami įtakos
koeficientais, u(xi) - įėjimo dydžio xi standartinė neapibrėžtis.

 Standartinė y neapibrėžtis – tai teigiama reikšmė

uc ( y)  uc2 ( y)
doc. dr. P. Kaškonas, Neapibrėžtis, © 29

9
Neapibrėžties įvertinimas netiesioginiuose
matavimuose

 Įvertinant netiesioginių matavimų neapibrėžtį, patogu visus rezultatus surašyti į

lentelę

Suminės
Dydis Dydžio Standartinė Įtakos neapibrėžties
vertė neapibrėžtis Skirstinys koeficientas sandas
Xi хi u(xi) Wi u(yi)=Wi u(xi)
Pvz.,

Masė 1 kg 0,05 kg Stačiakampis 10 100,05=0,5

(1/3)

doc. dr. P. Kaškonas, Neapibrėžtis, © 31

Neapibrėžties įvertinimas netiesioginiuose

matavimuose
 Neapibrėžtį galima išreikšti santykiniais vienetais, t. y. procentais. Šiuo atvejus
skaičiuojama taip:
f xi
 Įtakos koeficientai Wsi  
xi y
 Neapibrėžtis – skaičiavimuose naudojama santykinė forma u(xi)/xi.

 Matuojamojo dydžio y suminė santykinė neapibrėžtis randama taip

2
uc ( y ) N
 u ( xi ) 
 W 2
si
  100%
y i 1  xi 

doc. dr. P. Kaškonas, Neapibrėžtis, © 32

Išplėstinė neapibrėžtis

 Išplėstinė neapibrėžtis yra išreiškiama taip

U  kuc (y)

čia k – aprėpties koeficientas.

 Esant normaliajam skirstiniui, k priimamas 2, kas reiškia p=95% neapibrėžties
intervalo patikimumą (kad tikroji matuojamojo dydžio vertė paklius į šį intervalą).
Norint didesnio patikimumo, galima imti k=3, kas atitinka p=99%.

 Matavimo rezultatas yra užrašomas taip: Y=yU. Tai reiškia, kad matuojamasis
dydis paklius į intervalą: [y-U;y+U].

doc. dr. P. Kaškonas, Neapibrėžtis, © 33

10
Išplėstinė neapibrėžtis

 Bendru atveju aprėpties koeficientas k priklauso nuo gauto suminio skirstinio

dėsnio. Suminio skirstinio dėsnio, nes kiekvienas įėjimo dydis xi yra atsitiktinis
dydis, turintis savo pasiskirstymą.

 Daugumoje atvejų suminio skirstinio dėsnis nėra žinomas. Dažnai, atlikus n

matavimų, yra priimama, kad skirstinys normalusis. Tuomet aprėpties koeficientas k
yra parenkamas iš lentelių pagal laisvės laipsnių skaičių ir reikiamą tikimybę.

 Laisvės laipsnių skaičius rankamas taip:

  n 1

doc. dr. P. Kaškonas, Neapibrėžtis, © 34

Išplėstinė neapibrėžtis

 Jei išmatuotų kelių įėjimo dydžių xi matavimų skaičius skiriasi (tarkime, x1 – 10

kartų, x2 – 15 kartų, x3 – nematuotas, vertė paimta iš dokumentacijos), tuomet
skaičiuojant y suminę išplėstinę neapibrėžtį vertinamas efektyvus laisvės laipsnių
skaičius
u( y)4
 ef  N
(Wi u ( xi ))4

i 1 i

čia xi – įėjimo dydžiai, m – įėjimo dydžių skaičius, i – įėjimo dydžių laisvės laipsnių skaičius.

doc. dr. P. Kaškonas, Neapibrėžtis, © 35

Išplėstinė neapibrėžtis

 Pavyzdžiui, atlikus 10 matavimų,

išplėstinė neapibrėžtis, kai tikimybė
p=0,95 bus
U  2,26  uc ( y) ,

nes aprėpties koeficientas k, kai

p=0,94 ir =10-1=9 yra 2,26.

doc. dr. P. Kaškonas, Neapibrėžtis, © 36

11