BENDROJI PLOKŠTUMOS LYGTIS.

TAŠKO ATSTUMAS IKI

PLOKŠTUMOS.

TIESĖS ERDVĖJE KANONINĖS IR

PARAMETRINĖS LYGTYS.

TIESĖS, EINANČIOS PER DU

TAŠKUS, LYGTIS.

BENDROSIOS TIESĖS ERDVĖJE

LYGTYS.

4 paskaita
Bendroji plokštumos lygtis

Plokštumos padėtis
koordinačių sistemos atžvilgiu
yra visiškai nusakyta, kai
žinomas:
n   A; B; C
 jos taškas M 0  x0 , y0 , z0 
M  x; y; z 
 ir jai statmenas vektorius

n   A, B, C  – plokštumos
M 0  x0 ; y0 ; z0 
normalės vektorius.
Bendroji plokštumos lygtis

Imkime bet kurį kitą plokštumos tašką M  x, y, z .

 
Tada vektoriai n ir M 0 M yra statmeni. Iš dviejų vektorių
statmenumo sąlygos gauname vektorinę plokštumos lygtį:
 
n  M 0M  0 .
Bendroji plokštumos lygtis

Įrašę vektorių koordinates ir sudauginę juos skaliariškai,

gauname
( A, B, C )  ( x  x0 , y  y0 , z  z0 ) 
 A( x  x0 )  B( y  y0 )  C ( z  z0 )  0.
Atskliaudę skliaustus ir pažymėję
 Ax0  By0  Cz0  D ,
gauname bendrąją plokštumos lygtį:
Ax  By  Cz  D  0 .
Ši lygtis turi be galo daug sprendinių (t.y., plokštumai
priklauso be galo daug taškų).
Bendroji plokštumos lygtis

Atskiri plokštumos lygties atvejai:

1. Jei D  0 , tai plokštuma eina per z

koordinačių pradžios tašką:

O0;0;0  P y
x

z
2. Jei C  0 ir D  0 :
Ax  By  0 ,
y
tai P Oz ir O0;0;0  P x
Bendroji plokštumos lygtis

3. Jei C  0 , tai z
Ax  By  D  0 ,
tai P Oz . y
x
4. Jei C  0 ir B  0 , tai z
Ax  D  0
y
ir P yOz .

x
Bendroji plokštumos lygtis

5. Jei B  0 , C  0 ir D  0 , tai z
Ax  0 ir gauta plokštuma
sutampa su koordinatine
plokštuma yOz. y
x

Kiti galimi atvejai nagrinėjami analogiškai.

Plokštumos lygtis per tris taškus

M1 M ( x, y , z )
Turime tris žinomus plokštumos taškus:
M2
P M3 M1  x1, y1, z1  , M 2  x2 , y2 , z2  , M 3  x3 , y3 , z3  .

Imkime bet kurį kitą plokštumos tašką M  x; y; z  .

Iš taškų sudarytieji vektoriai yra komplanarūs, todėl
x  x1 y  y1 z  z1
 
M1M  M1M 2  M1M 3  x2  x1 y2  y1 z2  z1  0
x3  x1 y3  y1 z3  z1
Kampas tarp dviejų plokštumų

Tarkime, duotos dvi plokštumos

A1x  B1 y  C1z  D1  0 ir A2 x  B2 y  C2 z  D2  0 ,
kurių normalės vektoriai atitinkamai lygūs:
 
n1   A1, B1, C1  ir n2   A2 , B2 , C2 .

Susikirsdamos dvi plokštumos

sudaro dvisienius gretutinius P1
kampus. 
n2
 P2
 n1
Kampas tarp dviejų plokštumų

Kampas tarp dviejų plokštumų - tai kampas tarp jų

normalės vektorių:
 
n1  n2 A1 A2  B1B2  C1C2
cos      .
n1  n2 A12  B12  C12  A22  B22  C22
Dviejų plokštumų tarpusavio padėtis
erdvėje

Dvi plokštumos yra statmenos,

P1
 
kai n1  n2 :

n2
A1 A2  B1B2  C1C2  0 .  P2
n1

Dvi plokštumos yra lygiagrečios, 

  n1 P1
kai n1 n2 :

n2 P2
A1 B1 C1
 
A2 B2 C2
Taško atstumas iki plokštumos

Duota: plokštuma Ax  By  Cz  D  0 ir taškas

M 0  x0 , y0 , z0  šalia jos.
Apskaičiuosime šio taško atstumą iki plokštumos.
Tarkime, kad taškas M1 x1, y1, z1 
 M0 yra taško M 0 projekcija
n d ?  
plokštumoje. Tada M1M 0 n .
M1

P Be to, M1M 0  d .
Taško atstumas iki plokštumos

Iš skaliarinės sandaugos savybių išplaukia, kad

   
n  M1M 0   n  M1M 0 , čia cos 0  1 .

Todėl
 
n  M1M 0

d M1M 0   .
n
Taško atstumas iki plokštumos

Į pastarąją lygybę įrašę vektorių koordinates, gauname:

A( x0  x1 )  B ( y0  y1 )  C ( z0  z1 )
d 
A2  B 2  C 2
.
Ax0  By0  Cz 0  D

A2  B 2  C 2

Kadangi taškas M1 x1, y1, z1  priklauso plokštumai, tai jo

koordinatės tenkina plokštumos lygtį.
Čia  Ax1  By1  Cz1  D .
Tiesės erdvėje kanoninės ir parametrinės
lygtys

Tiesę erdvėje galima nusakyti, kai yra žinomas:

 vienas žinomas jos taškas M 0  x0 , y0 , z0 ; M  x, y, z  - bet
kuris tiesės taškas.

 jai lygiagretus vektorius s  l , m, n  - tiesės krypties
vektorius.

T Kadangi s M 0 M , tai
M.

M0  M 0M  t  s ,
. s
t  R - parametras.
. Tai vektorinė tiesės lygtis.
Tiesės erdvėje kanoninės ir parametrinės
lygtys


M 0M  t  s :
 x  x0 ; y  y0 ; z  z0   tl; tm; tn
Sulyginę atitinkamas koordinates, gauname tiesės erdvėje
parametrines lygtis:

 x  x0  tl  x  x0  tl
 
 y  y0  tm arba  y  y0  tm .
 z  z  tn  z  z  tn
 0  0
Tiesės erdvėje kanoninės ir parametrinės
lygtys

Iš šių lygybių išreiškę parametrą t ir sulyginę gautųjų

lygybių dešiniąsias puses, gauname kanonines tiesės lygtis

x  x0 y  y0 z  z0
  .
l m n

Kanoninė lygtis turi prasmę ir tuo atveju, kai kuri nors iš

krypties vektoriaus koordinačių lygi nuliui.
 
Pvz.: l  0, s Ox ašiai; l  m  0, s xOy plokštumai.
Tiesės, einančios per du taškus, lygtis

Tarkime, kad duoti du tiesės taškai

M1 x1, y1, z1  ir M 2  x2 , y2 , z2 .
 M2 . T
M Žinome, kad tiesės erdvėje lygtį
s . galima parašyti, kai yra tiesės
M1. taškas M1 ir vektorius, kuriam ši
tiesė yra lygiagreti.

Tiesės krypties vektorius:

 
s  M1M 2   x2  x1, y2  y1, z2  z1 .
Tiesės, einančios per du taškus, lygtis

Remiantis vektorių kolinearumo savybe, parašome

tiesės, einančios per du duotus taškus, lygtį:
 
M1M  t  M1M 2 .

Todėl kanoninė lygtis yra tokia:

x  x1 y  y1 z  z1
  .
x2  x1 y2  y1 z2  z1
Bendrosios tiesės erdvėje lygtys

Tiesė erdvėje gali būti gauta susikirtus dviem plokštumoms.

Analiziškai tiesės lygtis išreiškiama sistema

 A1x  B1 y  C1z  D1  0
 – tiesės bendroji lygtis.
 A2 x  B2 y  C2 z  D2  0
Bendrosios tiesės erdvėje lygtys

Bendrąją tiesės lygtį pakeisime

kanonine lygtimi:
P2
 
n1 s T a) surandame vieną atskirąjį
lygčių sistemos sprendinį
 P1 ir turime vieną tiesės
n2
tašką M 0  x0 , y0 , z0 ;
Bendrosios tiesės erdvėje lygtys


b) surandame tiesės krypties vektorių s : kadangi tiesė yra
statmena ją sudarančių plokštumų normaliesiems
 
vektoriams n1 ir n2 , tai iš vektorinės sandaugos
apibrėžimo išplaukia, kad tiesės krypties vektoriumi
galime laikyti vektorių:
  
i j k
  
s  l , m, n   n1  n2  A1 B1 C1
A2 B2 C2
Bendrosios tiesės erdvėje lygtys

Iš čia gauname, kad

B1 C1 A1 C1 A1 B1
l , m , n .
B2 C2 A2 C2 A2 B2

Taigi, kanoninė lygtis bus tokia:

x  x0 y  y0 z  z0
  .
B1 C1 A1 C1 A1 B1

B2 C2 A2 C2 A2 B2
Dviejų tiesių tarpusavio padėtis erdvėje

Dvi tiesės yra statmenos, kai  T1

 
s1
s1  s2 : l1l2  m1m2  n1n2  0 . 
s2
T2

Dvi tiesės yra lygiagrečios, kai 

 l1 m1 n1 s1 T1
s1 s2 :  
l2 m2 n2 
s2 T2
Dviejų tiesių tarpusavio padėtis erdvėje

Kampas tarp dviejų susikertančių tiesių lygus kampui tarp jų

krypties vektorių, apskaičiuojamas pagal formulę:
 
s1  s2 l1l2  m1m2  n1n2
cos      .
s1  s2 l12  m12  n12  l22  m22  n22

Dvi tiesės yra prasilenkiančios, kai netenkina aukščiau minėtų

sąlygų.
Taško atstumas iki tiesės erdvėje

Tarkim, kad duota tiesė T, kurios

x  x0 y  y0 z  z0
lygtis   , ir
M1. A l m n
taškas M1 x1, y1, z1 , esantis šalia tos
tiesės.
d B T
M 0. 
s Pažymėkime žinomą tiesės T tašką
M 0  x0 , y0 , z0 .
Taško atstumas iki tiesės erdvėje

 
Tada vektorius M 0 M1 ir tiesės krypties vektorius s
apibūdins lygiagretainį M 0 M1 AB , kurio aukštinė lygi atstumui
d nuo taško M1 iki tiesės T.
Tai
 
M 0 M1 s
d  .
s
Kampas tarp tiesės ir plokštumos

Tarkim, tiesė T nusakoma kanoninėmis lygtimis

x  x0 y  y0 z  z0
  , o plokštuma P – lygtimi
l m n
Ax  By  Cz  D  0 .

  Kampu  tarp tiesės T ir

n s plokštumos P vadiname
  kampą tarp tos tiesės ir jos
P projekcijos plokštumoje P.

T
Kampas tarp tiesės ir plokštumos

 
Kadangi     , tai cos   cos     sin  ; čia  -

2 2 

kampas tarp tiesės T krypties vektoriaus s  l , m, n  ir

plokštumos P normalės vektoriaus n   A, B, C .
 
Iš vektorių n ir s skaliarinės sandaugos išplaukia, kad
 
ns
cos     .
ns
Tada
Al  Bm  Cn
sin   .
A2  B 2  C 2 l 2  m 2  n 2
Tiesės ir plokštumos tarpusavio padėtis
erdvėje


s    
T Kai T P , tai n  s , todėl n  s  0 .

n Tai tiesės ir plokštumos lygiagretumo
sąlyga:
P Al  Bm  Cn  0 .

 
T Kai T  P , tai n s .
 
n s Tai tiesės ir plokštumos statmenumo
sąlyga:
A B C
P   .
l m n