P130B001 Matematika 1 Teorija

5. TIESĖ IR PLOKŠTUMA

5.1 PLOKŠTUMA

BENDROJI PLOKŠTUMOS LYGTIS

Apibrėžimas Plokštumos padėtis koordinačių sistemos atžvilgiu yra visiškai nusakyta, kai yra

žinomas vienas plokštumos taškas M 0 x0 ; y0 ; z 0  ir vektorius n  A; B; C, kuris yra
statmenas tai plokštumai ir vadinamas plokštumos normalės vektoriumi.

Duota: n  A; B; C ; M 0 x0 ; y0 ; z 0  .
n   A; B; C Imkime bet kurį kitą plokštumos tašką
M x; y; z  .
M  x; y; z 
Tada
M 0 M   x  x0 ; y  y0 ; z  z0  .
M 0  x0 ; y0 ; z0 


Vektoriai n ir M 0 M yra statmeni. Iš dviejų vektorių statmenumo sąlygos gauname vektorinę
plokštumos lygtį:
n  M0M  0 .
Sudauginę juos skaliariškai, gauname
A( x  x0 )  B( y  y0 )  C ( z  z0 )  0 .
Atskliaudę skliaustus ir pažymėję
 Ax0  By 0  Cz0  D ,
gauname bendrąją plokštumos lygtį:
Ax  By  Cz  D  0 .

Ši lygtis turi be galo daug sprendinių (t.y., plokštumai priklauso be galo daug taškų).
Norėdami gauti plokštumos taško M x; y; z  koordinates, išspręskime šią lygtį. Kadangi lygtyje yra
trys nežinomieji, tai du iš jų pasižymėję parametrais, gausime
  D  Ct2  Bt1
x  A

 y  t1
z  t , t , t  R
 2 1 2

Imdami bet kokias t1 ir t 2 reikšmes, gausime vis naują plokštumos tašką.
Turėdami plokštumos lygtį Ax  By  Cz  D  0 , iš jos išraiškos galime gauti jos normalės vektoriaus
koordinates. Koeficientai prie nežinomųjų A; B; C yra plokštumos normalės vektoriaus koordinatės.

1
P130B001 Matematika 1 Teorija

Atskiri plokštumos lygties atvejai

Jei D  0 , tai plokštuma eina per koordinačių pradžios
tašką, nes lygtį
Ax  By  Cz  0
n   A; B; C tenkina taško (0; 0; 0) koordinatės.

Jei A, B, C skirtingose plokštumų lygtyse yra tie patys, o

koeficientas D visose lygtyse kitas, tai reiškia, kad visos
plokštumos turi tą patį normalės vektorių, vadinasi, visos
tokios plokštumos yra lygiagrečios.

Jei C  0 ir D  0 , tai gauname plokštumą

z
Ax  By  0 .

Šios plokštumos n  A; B; 0. Oz ašies vienetinio
 
A vektoriaus k  0; 0; 1 ir normalės vektoriaus n  A; B; 0
 
B skaliarinė sandauga lygi nuliui, vadinasi n  k , o tai reiškia,
1 y kad gauta plokštuma yra lygiagreti Oz ašiai ir eina per
plokštumos xOy tiesę Ax  By  0 .
x

Jei C  0 , tai gauname lygtį plokštumos

z
Ax  By  D  0 ,

kurios n  A; B; 0 Oz ašies vienetinio vektoriaus
 
k  0; 0; 1 ir normalės vektoriaus n  A; B; 0 skaliarinė
 
D B sandauga lygi nuliui, vadinasi n  k , o tai reiškia, kad gauta
y plokštuma yra lygiagreti Oz ašiai ir eina per plokštumos xOy
tiesę Ax  By  D  0 .
x D A

Jei C  0 ir B  0 , tai gauname plokštumos lygtį

z
Ax  D  0 .
Lygtyje nėra nei y nei z, vadinasi plokštuma yra lygiagreti
D
Oy ir Oz ašims. Nusibrėžiame tiesę x  ir brėžiame
A
sudaromąsias, lygiagrečiai Oy ir Oz ašims. Plokštuma yra
y lygiagreti yOz plokštumai
x
D A

z
Jei B  0 , C  0 ir D  0 , tai gauname plokštumos lygtį
Ax  0 , x  0 .
Šią lygtį tenkina visi taškai 0; B; C  , o jie yra yOz
x0
plokštumoje. Gauname yOz plokštumos lygtį.

y
x

Kiti galimi atvejai nagrinėjami analogiškai.

2
P130B001 Matematika 1 Teorija

Reikia pastebėti, kad plokštuma Ax  By  D  0 ir tiesė plokštumoje xOy turi tą

pačią lygtį. Apie ką kalbame, turį būti aišku iš konteksto.

KAMPAS TARP DVIEJŲ PLOKŠTUMŲ

Duota: dvi plokštumos

A1x  B1 y  C1z  D1  0 ir A2 x  B2 y  C2 z  D2  0 ,
 
kurių normalės vektoriai, atitinkamai, n1  A1; B1; C1 ir n2  A2 ; B2 ; C2.
Rasti: kampą tarp plokštumų.

Sprendimas Susikirsdamos dvi plokštumos sudaro dvisienius gretutinius kampus, kurie matuojami

kampu tarp statmenų, nubrėžtų susikirtimo linijai. Kadangi n1  P1 , tai jis statmenas
 
ir į susikirtimo liniją. Atitinkamai, n2  P2 , tai n2 yra statmenas į susikirtimo liniją.
Vadinasi, dvisienio kampo didumas yra lygus kampo tarp normalės vektorių didumui.
 
n2  n1

P1
P2

Kampas tarp dviejų plokštumų (lygus kampui tarp jų normalės vektorių)

apskaičiuojamas pagal formulę (kaip kampas tarp dviejų vektorių):
 
n n A1 A2  B1B2  C1C2
cos    1 2  .
n1  n2 A2  B 2  C 2  A2  B 2  C 2
1 1 1 2 2 2

   
Dvi plokštumos yra statmenos, kai n1  n2 , tai n1  n2  0, arba
⊥ A1 A2  B1B2  C1C2  0 .

 
Dvi plokštumos yra lygiagrečios, kai statmenieji vektoriai bus kolinearūs ( n1 n2 ),
∥ tai
A1 B1 C1
  .
A2 B2 C2

TAŠKO ATSTUMAS IKI PLOKŠTUMOS

Duota: plokštuma Ax  By  Cz  D  0 ir taškas M 0 x0 ; y0 ; z 0  šalia jos.

Rasti: šio taško atstumą iki plokštumos.

Sprendimas Tarkime, kad taškas M1 x1 ; y1 ; z1  yra taško M 0 x0 ; y0 ; z 0  projekcija plokštumoje.

Tada vektorius M 0 M yra kolinearus plokštumos normalės vektoriui n . Be to,
vektoriaus M 0 M ilgis lygus taško atstumui iki plokštumos.

3
P130B001 Matematika 1 Teorija


n
. M0
M1.
P
Iš skaliarinės sandaugos savybių išplaukia, kad
n  M 0 M   n  M 0 M  cos 00 .
Todėl
n  M 0M
d  M 0M  .
n
Į pastarąją lygybę įrašę vektorių koordinates, gauname:
A( x0  x1 )  B( y 0  y1 )  C ( z 0  z1 ) Ax0  By 0  Cz 0  D
d  .
A2  B 2  C 2 A2  B 2  C 2
Kadangi taškas M1  x1; y1; z1  priklauso plokštumai, tai jo koordinatės tenkina
plokštumos lygtį. Čia  Ax1  By1  Cz1  D .